Metinis informacinis pranesimas 2009

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

METInIS InfOrMAcInIS prAnEŠIMAS

2009

Vilnius 2010

© Lietuvos Aukščiausiasis TeismasGynėjų g. 6, LT-01105 VilniusTelefonas (8 5) 261 0560El. paštas [email protected] adresas http://www.lat.lt

ISSN 1822-4032

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS. Metinis informacinis pranešimas. 2009 3

TURINYS

Įžangos žodis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklos teisinis reguliavimas, sudėtis, kompetencija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

Kvalifikacijos kėlimas ir bendradarbiavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7

Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9

Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo taikymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .19

Civilinių bylų nagrinėjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .23

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenio Teismų praktika leidyba . . . . . . . . . . . . . . . . . .32

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktos pastabos dėl įstatymų ir kitokių teisės aktų projektų bei kitokie siūlymai dėl įstatymų tobulinimo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .40

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo personalas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .43

Praktikos baudžiamosiose bylose aktualijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .44

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatų taikymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .44

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų taikymas . . . . . . . . . . . . . .53

Praktikos civilinėse bylose aktualijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .57

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų taikymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .57

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų taikymas . . . . . . . . . . . . . . . . . .65

Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų taikymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .67

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatų taikymas . . . . . . . . . . . . . . . . .69


ĮŽANGOS ŽODIS

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visuomenei pristato informacinį pranešimą apie Teismo darbą 2009 metais.

Siekdami pateikti išsamius duomenis apie nagrinėtas bylas ir veiklą, susijusią su vienodos teismų prak-tikos formavimu, visapusę informaciją apie Teismo struktūrą, kompetenciją, kvalifikacijos kėlimą ir ben-dradarbiavimo ryšių palaikymą, šiek tiek pakeitėme pranešimo koncepciją, kartu gerokai sumažinome jo apimtį.

Kadangi kiekvienas besidomintis, studijuojantis ar tiesioginiam darbui reikalingos išsamios informa-cijos apie teismų praktiką ieškantis žmogus ją gali rasti Teismo leidžiamame biuletenyje Teismų praktika, tai šiame pranešime daugiau dėmesio skyrėme bendrajai informacijai ir statistikai apie nagrinėtas bylas bei akcentams apie svarbiausius teismų praktikos pavyzdžius. Pažymime, kad pateikta medžiaga apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyrių priimtas nutartis yra tik informacinio pobūdžio, todėl ja negalima remtis kaip oficialia teisine išvada ar konsultacija.

Galime pasidžiaugti, kad Teismas, kaip ir visa Lietuvos visuomenė, išgyvenęs nelengvus metus, ne tik vyk-dė visas savo funkcijas, bet ir pradėjo tam tikras organizacines reformas bei struktūros pertvarką. Manome, kad tai padės racionaliau naudoti žmogiškuosius išteklius, efektyvinti Teismo darbą, didinti pasitikėjimą.

Tikimės, kad su šiuo pranešimu susipažins ir naudingos, įdomios informacijos ras ne tik teisininkai, bet ir kiti žmonės, besidomintys teismų darbu ir praktikos aktualijomis.

Pagarbiai

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius


LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO VEIKLOSTEISINIS REGULIAVIMAS, SUDĖTIS, KOMPETENCIJA

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įsteigtas 1994 m. birželio 15 d. įstatymu ,,Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teri-torijų nustatymo“ (Žin., 1994, Nr. 50932) ir savo veiklą pradėjo 1995 m. sausio 1 d. Aukščiausiojo Teismo darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, teismo proceso įstatymai, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Aukščiausiąjį Teismą šiuo metu sudaro 37 teisėjai: Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, 18 Baudžiamųjų ir 16 Civilinių bylų sky-rių teisėjų. 2009 m. Civilinių bylų skyriaus teisėjų korpusą papildė Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu paskirtas teisėjas Egidijus Baranauskas. 2009 m. lapkričio 5 d. Seimas paskyrė teisėją Gintarą Kryževičių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku.

Bylas Aukščiausiajame Teisme paprastai nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Jeigu kasacinėje byloje yra kilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, atitinkamo skyriaus pirmininkas ar teisėjų kolegija bylą gali perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba atitinkamo skyriaus plenarinei sesijai (Teismų įstatymo 36 straipsnis, BPK 366, 378 straipsniai, CPK 357 straipsnio 1 dalis).

Aukščiausiojo Teismo teisėjams jų funkcijas įgyvendinti padeda Aukščiausiojo Teismo valstybės tar-nautojai ir darbuotojai: bendroji Teismo ir skyrių raštinės, Teismo kanclerio tarnyba, Teismo pirmininko ir skyrių pirmininkų patarėjai, teisėjų padėjėjai, Reabilitavimo, Informatikos skyriai, kiti padaliniai.

Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinio teismo, funkcijas įgyvendinti padėjo Teismų praktikos apiben-drinimo departamentas, kurį sudarė Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės apibendrinimo bei Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismų praktikos apibendrinimo grupės ir informacinio biuletenio Teismų praktika redakcija. Departamentas analizuoja Lietuvos bendrosios kompetencijos teis-mų praktiką taikant nacionalinės ir Europos Sąjungos bei tarptautinės teisės normas, padeda rengti teis-mų praktikos apžvalgas dėl šių normų aiškinimo bei taikymo, analizuoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kitų tarptautinių teismų praktiką, taip pat Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų teisės aktus, jų taikymo praktiką.

2009 m. gruodžio 28 d. buvo patvirtinta nauja Teismo struktūra. Vykdant struktūrinę pertvarką buvo panaikinta apie 20 Teismo administracijos ir ūkio skyriaus etatų. Kai kurių panaikintų etatų sąskaita sie-kiama sustiprinti reformuotą Teismų praktikos apibendrinimo departamentą. Nuo 2010 m. sausio 12 d. naująjį Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamentą sudarys dviejų krypčių (privatinės teisės ir bau-džiamosios teisės) specialistų grupės, kurioms vadovaus atitinkamų specializacijų departamento direk-toriaus pavaduotojai, kai kurie į grupių sudėtį neįeinantys specialistai (buvusi biuletenio redakcija) bei viešųjų ryšių specialistas. Departamentui iškelta nemažai naujų uždavinių: ne tik stiprinti Lietuvos, už-sienio, tarptautinių ir Europos Sąjungos teismų praktikos analizavimo ir apibendrinimo, išvadų Teismo nagrinėjamose bylose teikimo, pagalbos rengiant bylas nagrinėti funkcijų vykdymą, bet ir sukurti bei įgyvendinti Teismo viešųjų ryšių strategiją, padėti palaikyti Teismo tarptautinius ryšius bei plėtoti ryšius su Lietuvos teismais, akademine visuomene, valstybės institucijomis. Naujoji struktūra leis racionaliau panaudoti žmogiškuosius išteklius, sutelkti teisinio personalo pajėgas pagrindinių Teismo funkcijų efek-tyviam vykdymui.


Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kom-petencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams peržiūrėti. Jis ka-sacinio proceso tvarka nagrinėja baudžiamąsias bylas dėl įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių ir nutarčių (BPK 366 straipsnis), taip pat civilines bylas dėl apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nutarčių (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Kasacija yra ypatinga teismo sprendimų teisė-tumo kontrolės forma, galima tik išimtiniais atvejais, kuriuos apibrėžia Baudžiamojo ir Civilinio proceso kodeksai, įtvirtindami kasacijos pagrindus (BPK 369 straipsnis, CPK 346 straipsnis).

Aukščiausiasis Teismas nagrinėja bylas tik teisės taikymo aspektu. Aukščiausiojo Teismo, kaip kasa-cinio, pagrindinė paskirtis – per kasacinėse nutartyse suformuotus precedentus, taip pat kitomis įstatymų nustatytomis formomis užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.

Taip pat Aukščiausiasis Teismas:– formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus

teisės aktus (skelbia skyrių plenarinių sesijų nutartis, taip pat trijų ir išplėstinių septynių teisėjų kolegijų nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų; analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus);

– dalyvauja sprendžiant ginčus dėl bylų teismingumo, kurie kyla tarp administracinių ir bendrosios kompetencijos civilines bylas nagrinėjančių teismų;

– leidžia biuletenį Teismų praktika; – dalyvauja asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, pilietinių teisių atkū-

rimo (reabilitavimo) procese: specialiojo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka išduoda teisių atkūrimo pažymėjimus, nagrinėja skundus (teikimus) dėl sprendimo išduoti pažymėjimą arba atsisakymo jį išduoti;

– teikia pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų projektų.


KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS

2009 m. buvo tęsiamas teisėjų ir teisinio personalo mokymas. Teisėjai aktyviai dalyvavo Lietuvoje ir užsienyje vykusiose konferencijose, seminaruose ir kituose kvalifikacijos kėlimo ir bendradarbiavimo su kitų šalių teisėjais renginiuose:

– Europos komercinės teisės teisėjų forumo penktojoje konferencijoje Dubline (Airija);– Europos Sąjungos valstybių Konstitucinių Teismų ir Aukščiausiųjų Teismų pirmininkų simpoziu-

me apie prejudicinio sprendimo procedūrą Liuksemburge;– seminare konkurencijos teisės klausimais Oksforde (Anglija);– Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (OHIM) organizuojamuose mokymuose teisėjams inte-

lektinės nuosavybės teisės klausimais, vykusiame Alikantėje (Ispanija);– konferencijoje apie Europos pagrindinių žmogaus teisių apsaugą civiliniame procese Krokuvoje

(Lenkija);– seminare „Patentų ginčų teisminis procesas“ Reikjavike (Islandija);– Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose (EJNCCM) metiniame susitikime

Hagoje (Nyderlandų Karalystė);– tarptautiniame seminare vaikų grobimo klausimais Barselonoje (Ispanija);– konferencijoje, skirtoje Europos Sąjungos socialinės apsaugos koordinavimo 50-mečiui, vykusioje

Prahoje (Čekija);– Europos Sąjungos Aukščiausiųjų Teismų pirmininkų forume Briuselyje (Belgija);– seminare Europos Sąjungos telekomunikacijų teisės klausimais, vykusiame Europos Komisijoje; – darbo grupės, skirtos justicijos tobulinimui, posėdžiuose Strasbūre (Prancūzija);– Jungtinės priežiūros institucijos (Joint Supervisory Body) susitikime ir posėdyje Hagoje

(Nyderlandų Karalystė);– Europos Sąjungos valstybių narių Valstybės tarybų ir Vyriausiųjų administracinių teismų asocia-

cijos seminare Stambule (Turkija);– Europos teisėjų mokymo tinklo (European Judicial Training Network) organizuojamame semina-

re „Psichinė sveikata: lyginamoji studija“ Barselonoje (Ispanijos karalystė);– seminare „Kova su terorizmu, specialiosios tyrimo priemonės“ Triere (Vokietija);– seminare „Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 „Dėl nesutartinėms

prievolėms taikytinos teisės“ (Roma II) taikymas“ Teisingumo ministerijos Mokymo centre (Molėtuose);

– seminare „Kalbėjimas viešai“ Teisingumo ministerijos Mokymo centre (Molėtuose);– seminare „Intetelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimas – administracinės, civilinės ir baudžia-

mosios teisės priemonės“ Teisingumo ministerijos Mokymo centre (Molėtuose);– seminare „Finansinės ir ekonominės problemos bankroto procedūrose“ Teisingumo ministerijos

Mokymo centre (Molėtuose);– tarptautiniame seminare Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės klausimais Teisingumo mi-

nisterijos Mokymo centre (Molėtuose).

Aukščiausiasis Teismas kartu su Teisingumo ministerija 2009 m. organizavo du renginius, kuriuose dalyvavo teisėjai, Teismų praktikos apibendrinimo departamento darbuotojai, teisėjų padėjėjai: seminarą


„Europos Sąjungos teisės taikymo tendencijos ir problemos“, kuris vyko Nacionalinėje teismų administra-cijoje (2009 m. lapkričio 6 d.) ir seminarą „Finansinės – ekonominės problemos bankroto procedūrose“ (2009 m. lapkričio 20 d.), kuris vyko Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Teisėjai, Teismų praktikos apibendrinimo departamento darbuotojai, patarėjai, padėjėjai taip pat dalyvavo ir kituose renginiuose, tarp jų konferencijoje „Teisinės valstybės raida Lietuvoje“ Lietuvos Respublikos Seime, tarptautinėje konferencijoje „Europos žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimas: teisė į teismą ir kitos aktualios problemos“ Teisingumo ministerijoje.


BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ NAGRINĖJIMAS

Kasacinių skundų nagrinėjimas Baudžiamųjų bylų skyriuje

Apskųsti nuosprendžiai (nutartys) priimti

Eil.Nr. Kasacinių skundų eiga apylinkės

teismų

apygardosteismųpirmąja

instancija

apygardosteismų

apeliacineinstancija

Lietuvosapeliacinio

teismo

1 2 3 4 5 6

1. Skundų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje – – 10 1

2. Gauta skundų – – 698 3453. Grąžinta skundų kasatoriams – – 224 754. Atšaukta skundų – – - 2

5. Perduota skundų nagrinėtiBaudžiamųjų bylų skyriuje – – 446 258

6. Nepatikrintų skundų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – – 38 11

Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas kasacine tvarka

Apskųsti nuosprendžiai (nutartys) priimti

Eil.Nr.

Bylų nagrinėjimo kasacine tvarka rezultatai

apylinkėsteismų

apygardosteismųpirmąja

instancija

apygardosteismų

apeliacineinstancija

Lietuvosapeliacinio

teismo

1 2 3 4 5 6

1. Neišnagrinėtų bylų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje – – 87 29

2. Išnagrinėta bylų – – 379 138

3. Palikta nenagrinėtų skundų, nutraukiant teismo procesą – – 2 2

4. Atmesta skundų – – 282 111

5. Panaikinta nuosprendžių bei paskesnių nutarčių ir bylos nutrauktos – – 3 –

6.Panaikinta nuosprendžių ir bylos perduotos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismuose

– – – –

7.

Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių ar nutarčių ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys su pakeitimais ar be pakeitimų

– – 11 2

8.

Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių ar nutarčių ir bylos perduotos iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka

– – 51 13

9. Pakeista teismo nuosprendžių ar nutarčių – – 32 12

10. Neišnagrinėtų bylų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – – 152 34


Baudžiamųjų bylų išnagrinėjimo kasacine tvarka rezultatai

Dėl apylinkių teismų

nuosprendžių

Dėl apygardų teismų,

išnagrinėjusių bylą pirmąja

instancija, sprendimų

Dėl apygardų teismų, išnagrinėjusių bylą apeliacine tvarka,

sprendimų

Dėl Lietuvos apeliacinio

teismo nuosprendžių

ar nutarčių

Iš viso

Išnagrinėta kasacinių bylų – – 379 138 517

Palikta nenagrinėtų kasacinių skundų – – 2 2 4

Atmesta kasacinių skundų – – 282 111 393

Panaikinta pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismų sprendimų ar abiejų šių teismų sprendimų

– – 65 15 80

Pakeista pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismų sprendimų ar abiejų šių teismų sprendimų

– – 32 12 44

Baudžiamųjų bylų nagrinėjimo kasacine tvarka rezultataipagal proceso formas

Eil. Nr.

Išnagrinėta bylų pagal skundus

Rašytinis procesas Žodinis procesas

1. Dėl apygardų teismuose apeliacine tvarka priimtų nuosprendžių, nutarčių 257 122

2. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimtų nuosprendžių, nutarčių 76 62

3. Iš viso 333 184


2005–2009 m. baudžiamųjų bylų nagrinėjimo kasacine tvarkalyginamoji statistika

Pagal kasacinius skundus išnagrinėta kasacinių bylų:

2005 m.


nuosprendžių

Dėl apygardų teismų, išnagrinėjusių bylą pirmąja instancija,

sprendimų


sprendimų

Dėl Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžių ar

nutarčių

Išnagrinėta 48 4 451 191

Palikta nenagrinėtų skundų 2 – 21 3

Atmesta 11 2 298 145

Panaikinta 6 1 68 16

Pakeista 29 1 64 27

2006 m.


nuosprendžių


sprendimų


sprendimų


nutarčių


Palikta nenagrinėtų skundų 1 – 21 5

Atmesta 14 1 336 129

Panaikinta 6 2 70 22

Pakeista 20 – 53 20

2007 m.


nuosprendžių


sprendimų


sprendimų


nutarčių


Palikta nenagrinėtų skundų – – 30 9

Atmesta 16 6 373 168

Panaikinta 10 – 73 18

Pakeista 18 1 48 21


2008 m.


nuosprendžių


sprendimų


sprendimų


nutarčių

Išnagrinėta 7 – 387 126

Palikta nenagrinėtų skundų – – 5 –

Atmesta 3 – 267 99

Panaikinta 2 – 85 16

Pakeista 2 – 35 11

2009 m.


nuosprendžių


sprendimų


sprendimų


nutarčių

Išnagrinėta – – 379 138

Palikta nenagrinėtų skundų – – 2 2

Atmesta – – 282 111

Panaikinta – – 65 15

Pakeista – – 32 12

Kasacinių skundų apyvarta baudžiamosiose bylose

2009 m. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gauti 1044 kasaciniai skundai dėl priimtų žemesniųjų teismų sprendimų baudžiamosiose bylose. Be to, į 2009 metus buvo perkeltas vienuolikos kasacinių skundų likutis iš 2008 metų. Keturiasdešimt devynių kasacinių skundų likutis už 2009 metus perkeltas į 2010 metus.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gauta kasacinių skundų baudžiamosiose bylose:

2005 m. – 1296 kasaciniai skundai,2006 m. – 1203 kasaciniai skundai,2007 m. – 1084 kasaciniai skundai,2008 m. – 975 kasaciniai skundai,2009 m. – 1044 kasaciniai skundai.


Dėl apygardų teismų apeliacinės instancijos nuosprendžių ir nutarčių gauta kasacinių skundų:

2005 m. – 185(14,27 proc. visų gautų skundų),2006 m. – 559(46,47 proc. visų gautų skundų),2007 m. – 683(63 proc. visų gautų skundų),2008 m. – 684(70,2 proc. visų gautų skundų),2009 m. – 698(67 proc. visų gautų skundų)

Dėl Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžių ir nutarčių gauta kasacinių skundų:

2005 m. – 86 (6,63 proc. visų gautų skundų),2006 m. – 293 (24,36 proc. visų gautų skundų),2007 m. – 256 (23,62 proc. visų gautų skundų),2008 m. – 288 (29,5 proc. visų gautų skundų),2009 m. – 345 (33 proc. visų gautų skundų)

Iš 2009 m. gautų 1044 kasacinių skundų 300 skundų grąžinta pareiškėjams kaip neatitinkantys BPK 368 straipsnyje nustatytų kasaciniam skundui keliamų reikalavimų arba nesant juose nurodytų kasacinio apskundimo pagrindų (BPK 369 straipsnis).

Dėl apygardų teismų, išnagrinėjusių bylą apeliacine tvarka, nuosprendžių ar nutarčių grąžinti 224 kasaciniai skundai.

Dėl Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžių ar nutarčių grąžinti 75 kasaciniai skundai.Baudžiamųjų bylų skyriui perduoti nagrinėti 704 kasaciniai skundai, iš jų: 446 kasaciniai skundai,

kuriais apskųsti apygardų teismų, nagrinėjusių bylą apeliacine tvarka, nuosprendžiai ar nutartys, 258 ka-saciniai skundai, kuriais apskųsti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai ar nutartys.

Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos priėmė 506, septynių teisėjų kolegijos – 7 kasacines nutartis. Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje priimtos 4 kasacinės nutartys.


Dėl apygardų teismų, nagrinėjusių bylą apeliacine tvarka, nuosprendžių ar nutarčių išnagrinėtos 379 kasacinės bylos.

Dėl Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžių ar nutarčių išnagrinėtos 138 kasacinės bylos.Liko neišnagrinėtos 186 kasacinės bylos, kurios perkeltos į 2010 metus. Iš jų:– dėl apskųstų kasaciniu skundu apygardų teismų, išnagrinėjusių bylą apeliacine tvarka, nuospren-

džių ar nutarčių liko neišnagrinėtos 152 kasacinės bylos;– dėl apskųstų kasaciniu skundu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžių ar nutarčių liko neišna-

grinėtos 34 kasacinės bylos.2009 metais buvo palikti nenagrinėti 4 kasaciniai skundai, kasacinis procesas dėl jų nutrauktas.

Kasacinių bylų apyvarta baudžiamosiose bylose

Pagal kasacinius skundus išnagrinėta bylų:2005 m. – 694 kasacinės bylos (tai – 4 proc. pirmojoje instancijoje priimtų nuosprendžių ir nutarčių),2006 m. – 701 kasacinė byla (tai – 3,3 proc. pirmojoje instancijoje priimtų nuosprendžių ir nutarčių),2007 m. – 752 kasacinės bylos (tai – 4,7 proc. pirmojoje instancijoje priimtų nuosprendžių ir nutarčių),2008 m. – 520 kasacinių bylų (tai – 3,2 proc. pirmojoje instancijoje priimtų nuosprendžių ir nutarčių),2009 m. – 517 kasacinių bylų (tai – 3,1 proc. pirmojoje instancijoje priimtų nuosprendžių ir nutarčių).

Rašytinio proceso tvarka dėl apygardų teismų, nagrinėjusių bylą apeliacine tvarka, nuosprendžių ar nutarčių išnagrinėtos 257, dėl Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimtų nuosprendžių, nutar-čių – 76 bylos. Žodinio proceso tvarka dėl apygardų teismų, nagrinėjusių bylą apeliacine tvarka, nuos-prendžių ar nutarčių išnagrinėtos 122, dėl Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimtų nuospren-džių, nutarčių – 62 bylos. Iš viso Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2009 metais rašytinio proceso tvarka išnagrinėtos 333, žodinio proceso tvarka – 184 bylos.

Palikti nepakeisti žemesniųjų instancijų teismų sprendimai: 2005 m. – 456 nuosprendžiai ar (ir) nutartys iš 694 palikti nepakeisti, t. y. 65,7 proc., iš jų: 11 (22,9 proc.)

apylinkių teismų nuosprendžių, kurie nebuvo skųsti apeliacine tvarka; 2 (50 proc.) nagrinėjusių bylą pir-mąja instancija apygardų teismų nuosprendžiai, kurie nebuvo skųsti apeliacine tvarka; 298 (66,1 proc.) nagrinėjusių bylą apeliacine tvarka (kartu ir pirmosios instancijos teismų) apygardų teismų nuospren-džiai ar nutartys; 145 (75,9 proc.) Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygardų teismų, nagrinėjusių bylą pirmąja instancija) nuosprendžiai ar nutartys.

2006 m. – 480 nuosprendžių ar (ir) nutarčių iš 700 palikta nepakeista, t. y. 68,6 proc., iš jų: 14 (34,1 proc.) apylinkių teismų nuosprendžių, kurie nebuvo skųsti apeliacine tvarka; 1 (33,3 proc.) nagrinėjusio pirmąja instancija apygardos teismo nuosprendis, kuris nebuvo skųstas apeliacine tvarka; 336 (70 proc.) nagrinė-jusių bylą apeliacine tvarka (kartu ir pirmosios instancijos teismų) apygardų teismų nuosprendžiai ar nu-tartys; 129 (73,3 proc.) Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygardų teismų, nagrinėjusių bylą pirmąja instancija) nuosprendžiai ar nutartys.

2007 m. – 563 nuosprendžiai ar (ir) nutartys iš 752 palikti nepakeisti, t. y. 74,9 proc., iš jų: 16 (36,4 proc.) apylinkių teismų nuosprendžių, kurie nebuvo skųsti apeliacine tvarka; 6 (85,7 proc.) nagrinėjusių pirmąja instancija apygardų teismų nuosprendžiai, kurie nebuvo skųsti apeliacine tvarka; 373 (75,5 proc.) nagri-


nėjusių bylą apeliacine tvarka (kartu ir pirmosios instancijos teismų) apygardų teismų nuosprendžiai ar nutartys; 168 (81,2 proc.) Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygardų teismų, nagrinėjusių bylą pirmą-ja instancija) nuosprendžiai ar nutartys.

2008 m. – 369 nuosprendžiai ar (ir) nutartys iš 520 palikti nepakeisti, t. y. 71 proc., iš jų: 3 (42,9 proc.) apylinkių teismų nuosprendžių, kurie nebuvo skųsti apeliacine tvarka; 267 (69 proc.) nagrinėjusių bylą apeliacine tvarka (kartu ir pirmosios instancijos teismų) apygardų teismų nuosprendžiai ar nutartys; 99 (78,6 proc.) Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygardų teismų, nagrinėjusių bylą pirmąja instancija) nuosprendžiai ar nutartys.

2009 m. – 393 nuosprendžiai ar (ir) nutartys iš 517 palikti nepakeisti, t. y. 76 proc., iš jų: 282 (71,8 proc.) nagrinėjusių bylą apeliacine tvarka (kartu ir pirmosios instancijos teismų) apygardų teismų nuospren-džiai ar nutartys; 111 (28,2 proc.) Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygardų teismų, nagrinėjusių bylą pirmąja instancija) nuosprendžių ar nutarčių.

Pakeisti žemesniųjų instancijų teismų sprendimai:2005 m. pakeistas 121, t. y. 17,4 proc., nuosprendis ar (ir) nutartis, iš jų: 29 (60,4 proc.) apylinkių teis-

mų nuosprendžiai, kurie nebuvo skųsti apeliacine tvarka; 1 (25 proc.) nagrinėjusio bylą pirmąja instancija apygardos teismo nuosprendis, kuris nebuvo skųstas apeliacine tvarka; 64 (14,2 proc.) nagrinėjusių bylą apeliacine tvarka apygardų teismų (kartu ir pirmosios instancijos teismų) nuosprendžiai ar nutartys; 27 (14,1 proc.) Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygardų teismų, nagrinėjusių bylą pirmąja instancija) nuosprendžiai ar nutartys.

2006 m. pakeisti 93, t. y. 13,3 proc., nuosprendžiai ar (ir) nutartys, iš jų: 20 (48,8 proc.) apylinkių teismų nuosprendžių, kurie nebuvo skųsti apeliacine tvarka; 53 (11 proc.) nagrinėjusių bylą apeliacine tvarka apygardų teismų (kartu ir pirmosios instancijos teismų) nuosprendžiai ar nutartys; 20 (11,3 proc.) Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygardų teismų, nagrinėjusių bylą pirmąja instancija) nuosprendžių ar nutarčių.

2007 m. pakeisti 88, t. y. 8,1 proc., nuosprendžiai ar (ir) nutartys, iš jų: 18 (40,9 proc.) apylinkių teismų nuosprendžių, kurie nebuvo skųsti apeliacine tvarka; 1 (14,3 proc.) nagrinėjusio bylą pirmąja instancija apygardos teismo nuosprendis, kuris nebuvo skųstas apeliacine tvarka; 48 (9,7 proc.) nagrinėjusių bylą


apeliacine tvarka apygardų teismų (kartu ir pirmosios instancijos teismų) nuosprendžiai ar nutartys; 21 (10,1 proc.) Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygardų teismų, nagrinėjusių bylą pirmąja instancija) nuosprendžių ar nutarčių.

2008 m. pakeisti 48, t. y. 9,2 proc., nuosprendžiai ar (ir) nutartys, iš jų: 2 (28,6 proc.) apylinkių teis-mų nuosprendžių, kurie nebuvo skųsti apeliacine tvarka; 35 (9 proc.) nagrinėjusių bylą apeliacine tvarka apygardų teismų (kartu ir pirmosios instancijos teismų) nuosprendžiai ar nutartys; 11 (8,7 proc.) Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygardų teismų, nagrinėjusių bylą pirmąja instancija) nuosprendžių ar nu-tarčių.

2009 m. pakeisti 44, t. y. 8,5 proc., nuosprendžiai ar (ir) nutartys, iš jų: 32 (72,7 proc.) nagrinėjusių bylą apeliacine tvarka apygardų teismų (kartu ir pirmosios instancijos teismų) nuosprendžiai ar nutartys; 12 (27,3 proc.) Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygardų teismų, nagrinėjusių bylą pirmąja instan-cija) nuosprendžių ar nutarčių.

Panaikinti žemesniųjų instancijų teismų sprendimai: 2005 m. panaikinta 91, t. y. 13,1 proc., nuosprendis ar (ir) nutartis, iš jų: 6 (12,5 proc.) apylinkių teis-

mų nuosprendžiai, kurie nebuvo skųsti apeliacine tvarka; 1 (25 proc.) nagrinėjusio bylą pirmąja instancija apygardos teismo nuosprendis, kuris nebuvo skųstas apeliacine tvarka; 68 (15,1 proc.) nagrinėjusių bylą apeliacine tvarka apygardų teismų (kartu ir pirmosios instancijos teismų) nuosprendžiai ar nutartys; 16 (8,4 proc.) Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygardų teismų, nagrinėjusių bylą pirmąja instancija) nuosprendžių ar nutarčių.

2006 m. panaikinta 100, t. y. 14,27 proc., nuosprendžių ar (ir) nutarčių, iš jų: 6 (14,6 proc.) apylinkių teismų nuosprendžiai, kurie nebuvo skųsti apeliacine tvarka; 2 (66,7 proc.) apygardų teismų, išnagrinė-jusių bylas pirmąja instancija, nuosprendžiai, kurie nebuvo skųsti apeliacine tvarka; 70 (14,6 proc.) apy-


gardų teismų, išnagrinėjusių bylą apeliacine tvarka, nuosprendžių ar nutarčių; 22 (12,4 proc.) Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai ar nutartys.

2007 m. panaikintas 101, t. y. 9,3 proc., nuosprendis ar (ir) nutartis, iš jų: 10 (22,7 proc.) apylinkių teismų nuosprendžių, kurie nebuvo skųsti apeliacine tvarka; 73 (14,8 proc.) apygardų teismų, išnagrinė-jusių bylą apeliacine tvarka, nuosprendžiai ar nutartys; 18 (8,7 proc.) Lietuvos apeliacinio teismo nuos-prendžių ar nutarčių.

2008 m. panaikinti 103, t. y. 19,8 proc., nuosprendžiai ar (ir) nutartys, iš jų: 2 (28,6 proc.) apylinkių teismų nuosprendžių, kurie nebuvo skųsti apeliacine tvarka; 85 (22 proc.) apygardų teismų, išnagrinėju-sių bylą apeliacine tvarka, nuosprendžiai ar nutartys; 16 (12,7 proc.) apygardų teismų, išnagrinėjusių bylą apeliacine tvarka, nuosprendžių ar nutarčių.

2009 m. panaikinta 80, t. y. 15,5 proc., nuosprendžių ar (ir) nutarčių, iš jų: 65 (81 proc.) apygardų teismų, išnagrinėjusių bylą apeliacine tvarka, nuosprendžiai ar nutartys; 15 (19 proc.) apygardų teismų, išnagrinėjusių bylą apeliacine tvarka, nuosprendžių ar nutarčių.

Pastaba: į abiejų instancijų teismų panaikintų ar pakeistų sprendimų skaičių patenka ir atvejai, kada panaikintas tik apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis, o nepanaikintas pirmosios instan-cijos teismo nuosprendis, taip pat atvejai, kada panaikintas ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis ir kartu pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas proceso atnaujinimo tvarka (BPK XI dalis)

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme proceso atnaujinimo tvarka baudžiamosios bylos yra nagrinėja-mos vadovaujantis BPK XI dalies XXXIII skyriaus, reglamentuojančio baudžiamosios bylos at-


naujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nuostatomis; BPK XXXIV skyriaus, reglamentuojančio baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nuosta-tomis ir BPK XXXV skyriaus, reglamentuojančio baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, nuostatomis.

2009 m. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme iš viso buvo išnagrinėta 19 baudžiamųjų bylų proceso atnaujinimo tvarka.

Proceso atnaujinimo tvarka dėl BPK XXXIV skyriaus „Dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo“ išspręstos 5 baudžiamosios bylos. 4 baudžiamąsias bylas išnagrinėjo Baudžiamųjų bylų sky-riaus trijų teisėjų kolegijos, 1 baudžiamąją bylą – Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija. Proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tvarka trijų teisėjų kolegijoje išna-grinėta 13 baudžiamųjų bylų, 1 baudžiamąją bylą išnagrinėjo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija. Dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo priimto sprendimo 1 baudžiamąją bylą išnagrinėjo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija.

Išnagrinėta proceso atnaujinimo bylų:

2005 m. – 112 bylų,

2006 m. – 84 bylos,

2007 m. – 51 byla,

2008 m. – 8 bylos,

2009 m. – 19 bylų.

Baudžiamųjų bylų nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme terminai

2009 m. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme baudžiamosios bylos vidutinė nagrinėjimo trukmė buvo 129 dienos, t. y. 4 mėnesiai. Šis terminas skaičiuojamas nuo kasacinio skundo gavimo iki bylos išnagrinė-jimo kasacine tvarka.

2008 m. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme baudžiamosios bylos vidutinė nagrinėjimo trukmė buvo 123 dienos, t. y. 4 mėnesiai; 2007 m. – 95 dienos, t. y. 3,2 mėnesio); 2006 m. – 131 diena, t. y. 4,4 mėnesio; 2005 m. – 95 dienos, t. y. 3,2 mėnesio.


LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, REPRESUOTŲ UŽ PASIPRIEŠINIMĄ OKUPACINIAMS REŽIMAMS,

TEISIŲ ATKŪRIMO ĮSTATYMO TAIKYMAS

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme tęsiamas asmenų pilietinių teisių atkūrimo (reabilitavimo) darbas. Teisių atkūrimo pažymėjimus išduoda Reabilitacijos tarnyba, skundus (pareiškimus) pagal specialiojo įstatymo nustatytą procedūrą nagrinėja Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar septynių teisėjų kolegijos.

Pažymėtina, kad nuo 2008 m. lapkričio 29 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2008, Nr. 137-5368), kuriame numatytas pilietinių teisių atkūrimo bylos proceso atnaujinimas. Pareiškimą dėl pilietinių teisių atkūrimo proceso atnaujinimo gali paduoti generalinis prokuroras, vidaus reikalų mi-nistras, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, jų giminaičiai (sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, broliai ir seserys), politinė ar visuomeninė organizacija.

2009 m. gauta 11 pareiškimų dėl pilietinių teisių atkūrimo proceso atnaujinimo. Generalinis prokuro-ras pateikė 3 pareiškimus, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras – 3, suinteresuoti asmenys – 5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas taip pat turi teisę šiuo klausimu teisėjų kolegijai paduoti teikimą. 2009 metais tokių teikimų nebuvo. Tuo tarpu 2008 m. buvo pateikti 4 teikimai; 2007 m. – 5, 2006 m. – 7, 2005 m. – 13.

Informacija apie asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimą ir išnagrinėtas bylas:

Eil. Nr. Iš viso per 1989–2009 m. 2009 m.

1. Išduota teisių atkūrimo pažymėjimų 27 101 502. Išduota kartotinių teisių atkūrimo pažymėjimų 5685 1673. Atsisakyta išduoti teisių atkūrimo pažymėjimų 2919 164. Gauta pareiškimų dėl piliečių teisių atkūrimo proceso

atnaujinimo (nuo 2009 m.). Iš jų: – atnaujinta – neatnaujinta

11

72

11

72

5. Teisėjų kolegijose išnagrinėta bylų (nuo 1996 m.) Iš jų:pagal asmenų skundus

pagal pareigūnų teikimus (iki 2009 m.) pagal atnaujintą procesą (nuo 2009 m.)

410

152

257

1

4

1

2

16. Pripažinta pažymėjimų netekusiais galios 229 2


Reabilitacijos tarnybos darbas 2005–2009 m.

Nuo 1989 m. iš viso gauta 37 751 prašymas reabilitacijos klausimais. Iš jų:

2005 m. – 318 prašymų,

2006 m. – 277 prašymai,

2007 m. – 473 prašymai,

2008 m. – 599 prašymai,

2009 m. – 288 prašymai.

Nuo 1989 m. iš viso išduota 27 101 teisių atkūrimo pažymėjimas asmenims, nuteistiems už pasipriešinimą okupaciniams režimams. Iš jų:

2005 m. – 45 asmenims,




2009 m. – 50 asmenų.

Iš viso išduoti 5685 kartotiniai teisių atkūrimo pažymėjimai. Iš jų:

2005 m. – 170,

2006 m. – 130,

2007 m. – 227,

2008 m. – 440,

2009 m. – 167.


Nuo 1989 m. atsisakyta išduoti teisių atkūrimo pažymėjimus 2923 asmenims. Iš jų:

2005 m. – 20 asmenų,


2007 m. – 15 asmenų,

2008 m. – 12 asmenų,

2009 m. – 16 asmenų.

Gauta piliečių skundų dėl atsisakymo išduoti teisių atkūrimo pažymėjimus:

2005 m. – 3,

2006 m. – 8,

2007 m. – 4,

2008 m. – 0,

2009 m. – 3.

Skundus (teikimus) pagal specialiojo įstatymo nustatytą procedūrą nagrinėja Baudžiamųjų bylų sky-riaus trijų ar septynių teisėjų kolegijos.

Nuo 1996 m. teisėjų kolegijos išnagrinėjo 417 skundų, pareigūnų teikimų ir pareiškimų (152 skundus dėl atsisakymo išduoti teisių atkūrimo pažymėjimus, 262 pareigūnų teikimus dėl pažymėjimų pripažini-mo netekusiais galios, 1 pareiškimą pilietinių teisių atkūrimo proceso atnaujinimo tvarka).


2005 m. – 16(asmenų skundų – 3, pareigūnų teikimų – 13),




2009 m. – 4(asmenų skundų – 1, pareigūnų teikimų – 2,pareiškimų – 1),

10 bylų perkelta į 2010 m., 2 pagal asmenų skundus ir 8 pagal pareiškimus dėl proceso atnaujinimo.

Nuo 1996 m. netekusiais galios pripažinti 229 pažymėjimai. Iš jų:

2005 m. – 10,

2006 m. – 12,

2007 m. – 26,

2008 m. – 11,

2009 m. – 2.

Skundo (pareiškimo, teikimo) dėl pilietinių teisių atkūrimo nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme terminai

2009 m. skundo (pareiškimo, teikimo) dėl pilietinių teisių atkūrimo nagrinėjimo teisėjų kolegijoje vidutinė trukmė: be papildomo tyrimo 1,3 mėn., su papildomu tyrimu – 9,1 mėn. Plg. 2008 m. vidutinė trukmė be papildomo tyrimo 1,5 mėn., su papildomu tyrimu – 4 mėn.; 2007 m. be papildomo tyrimo 34,3 dienos, su papildomu tyrimu nebuvo; 2006 m. be papildomo tyrimo 25,18 dienos, su papildomu tyrimu – 26,9 dienos; 2005 m. be papildomo tyrimo 1,05 mėn., su papildomu tyrimu – 2,62 mėn.


CIVILINIŲ BYLŲ NAGRINĖJIMAS

Kasacinių skundų nagrinėjimas Civilinių bylų skyriuje

2009 m. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gauti 1597 kasaciniai skundai dėl priimtų žemesniųjų ins-tancijų teismų procesinių sprendimų civilinėse bylose.

Aukščiausiajame Teisme gauta kasacinių skundų civilinėse bylose:

2005 m. – 1912 kasacinių skundų,

2006 m. – 1674 kasaciniai skundai,



2009 m. – 1597 kasaciniai skundai.

Daugiausia kasacinių skundų, kaip ir kelerius praėjusius metus, gauta dėl apygardų teismuose apeliacine tvarka priimtų sprendimų ir nutarčių:

2005 m. – 1653 kasaciniai skundai (86,4 proc. visų gautų skundų),

2006 m. – 1416 kasacinių skundų (84,6 proc. visų gautų skundų),

2007 m. – 1454 kasaciniai skundai (80,8 proc. visų gautų skundų),

2008 m. – 1212 kasacinių skundų(76,5 proc. visų gautų skundų),

2009 m. – 1232 kasaciniai skundai(77,1 proc. visų gautų skundų).


Dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų ir nutarčių (apeliacine tvarka priimtų sprendimų ir nutarčių bei nutarčių dėl užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje):

2005 m. – 259 kasaciniai skundai(13,6 proc. visų gautų skundų),2006 m. – 257 kasaciniai skundai(15,4 proc. visų gautų skundų),2007 m. – 343 kasaciniai skundai(19,1 proc. visų gautų skundų),2008 m. – 369 kasaciniai skundai (23,3 proc. visų gautų skundų),2009 m. – 364 kasaciniai skundai(22,7 proc. visų gautų skundų).

2008 m. dėl proceso atnaujinimo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių gauti 4 skundai. Atsisakyta priimti 2 skundus.

2009 m. dėl proceso atnaujinimo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių gautas 1 skundas. Procesą atnaujinti atsisakyta.

Iš 2009 m. gautų 1597 kasacinių skundų Teisėjų atrankos kolegijų nutartimis buvo atsisakyta priimti 937 kasacinius skundus (CPK 350 straipsnio 2 dalis):

dėl apygardų teismų apeliacine tvarka priimtų sprendimų ir nutarčių – 760 kasacinių skundų;dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių (apeliacine tvarka priimtų sprendimų ir nutarčių bei nutarčių dėl

užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje) – 177 kasaciniai skundai.Į 2010 m. perkeltos 109 ankstesniais, t. y. 2009 metais, neišnagrinėtos bylos.

Kasacinių bylų apyvarta Civilinių bylų skyriuje

Pagal kasacinius skundus išnagrinėta bylų:

2005 m. – 666 kasacinės bylos (0,45 proc. pirmojoje instancijoje priimtų sprendimų ir nutarčių);

2006 m. – 665 kasacinės bylos (0,45 proc. pirmojoje instancijoje priimtų sprendimų ir nutarčių);

2007 m. – 590 kasacinių bylų (0,38 proc. pirmojoje instancijoje priimtų sprendimų ir nutarčių);

2008 m. – 611 kasacinių bylų (0,34 proc. pirmojoje instancijoje priimtų sprendimų ir nutarčių);

2009 m. – 591 kasacinė byla (0,26 proc. pirmojoje instancijoje priimtų sprendimų ir nutarčių).


Palikti nepakeisti žemesniųjų instancijų teismų procesiniai sprendimai:2005 m. – 376 sprendimai ar nutartys iš 666 palikti nepakeisti, t. y. nepakeista 56,5 proc. kasacine

tvarka tikrintų sprendimų ar nutarčių. Iš jų nepakeista 82,2 proc. apygardų teismų ir 17,8 proc. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų ir nutarčių;

2006 m. – 383 sprendimai ar nutartys iš 665 palikti nepakeisti, t. y. nepakeista 57,6 proc. kasacine tvarka tikrintų sprendimų ar nutarčių. Iš jų nepakeista 79,4 proc. apygardų teismų ir 20,6 proc. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų ir nutarčių;

2007 m. – 318 sprendimų ar nutarčių iš 590 palikta nepakeista, t. y. nepakeista 53,8 proc. kasacine tvarka tikrintų sprendimų ar nutarčių. Iš jų nepakeista 74,2 proc. apygardų teismų ir 25,7 proc. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų ir nutarčių;

2008 m. – 307 sprendimai ar nutartys iš 611 palikti nepakeisti, t. y. nepakeista 50,2 proc. kasacine tvarka tikrintų sprendimų ar nutarčių. Iš jų nepakeista 212 (iš 432) apygardų teismų ir 95 (iš 177) Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų ir nutarčių;

2009 m. – 329 sprendimai ar nutartys iš 591 palikti nepakeisti, t. y. nepakeista 55,6 proc. kasacine tvarka tikrintų sprendimų ar nutarčių. Iš jų nepakeisti 253 (iš 442) apygardų teismų ir 76 (iš 148) Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai ir nutartys.

Pakeisti žemesniųjų instancijų teismų sprendimai:2005 m. pakeista 51, t. y. 7,66 proc., sprendimas ar nutartis, iš jų: 37 (72,5 proc.) apygardų teismų ape-

liacine tvarka priimti sprendimai ar nutartys; 14 (27,5 proc.) Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimtų sprendimų ar nutarčių bei nutarčių dėl užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje;

2006 m. pakeisti 35, t. y. 5,3 proc., sprendimai ar nutartys, iš jų: 22 (62,8 proc.) apygardų teismų ape-liacine tvarka priimti sprendimai ar nutartys; 13, t. y. 37,2 proc., Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimtų sprendimų ar nutarčių bei nutarčių dėl užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažini-mo ir leidimo vykdyti Lietuvoje;

2007 m. pakeista 31, t. y. 5,2 proc., sprendimai ar nutartys, iš jų: 25 (80,6 proc.) apygardų teismų ape-liacine tvarka priimtų sprendimų ar nutarčių; 6 (19,3 proc.) Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimti sprendimai ar nutartys bei nutartys dėl užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje;


2008 m. pakeisti 36, t. y. 5,9 proc., sprendimai ar nutartys, iš jų: 32 (iš 432) apygardų teismų apeliaci-ne tvarka priimti sprendimai ar nutartys; 4 (iš 166) Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimti sprendimai ar nutartys bei nutartys dėl užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje;

2009 m. pakeisti 43, t. y. 7,2 proc., sprendimai ar nutartys, iš jų: 30 (iš 442) apygardų teismų apeliacine tvarka priimtų sprendimų ar nutarčių; 13 (iš 148) Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimtų sprendimų ar nutarčių bei nutarčių dėl užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje.

Panaikinti žemesniųjų instancijų teismų procesiniai sprendimai:2005 m. panaikinti 239, t. y. 35,89 proc., sprendimai ar nutartys, iš jų: 206 (86,19 proc.) apygardų

teismų apeliacine tvarka priimti sprendimai ar nutartys; 33 (13,81 proc.) Lietuvos apeliacinio teismo ape-liacine tvarka priimti sprendimai ar nutartys bei nutartys dėl užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pri-pažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje.

2006 m. panaikinti 246, t. y. 37 proc., sprendimai ar nutartys, iš jų: 194, (78,9 proc.) apygardų teismų apeliacine tvarka priimti sprendimai ar nutartys; 51 (21,1 proc.) Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimtas sprendimas ar nutartis bei nutartys dėl užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažini-mo ir leidimo vykdyti Lietuvoje.

2007 m. panaikinti 238, t. y. 40,3 proc., sprendimai ar nutartys, iš jų: 191 (80,2 proc.) apygardų teismų apeliacine tvarka priimtas sprendimas ar nutartis; 47 (19,7 proc.) Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimti sprendimai ar nutartys bei nutartys dėl užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje.

2008 m. panaikinti 262, t. y. 42,9 proc., sprendimai ar nutartys, iš jų: 186 (iš 432) apygardų teismų apeliacine tvarka priimti sprendimai ar nutartys; 76 (iš 177) Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimti sprendimai ar nutartys bei nutartys dėl užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje.

2009 m. panaikinta 218, t. y. 36,8 proc., sprendimų ar nutarčių, iš jų: 159 (iš 442) apygardų teismų apeliacine tvarka priimtų sprendimų ar nutarčių; 59 (iš 148) Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvar-ka priimti sprendimai ar nutartys bei nutartys dėl užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje.


Civilinių bylų nagrinėjimas proceso atnaujinimo tvarka (CPK XVIII skyrius)

Civilinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujin-tas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai nustatyti CPK 366 straipsnyje.

Pažymėtina, kad paprastai prašymas dėl proceso atnaujinimo paduodamas bylą nagrinėjusiam pir-mosios instancijos teismui (CPK 367 straipsnio 3 dalis).

Kai prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pa-grindu (jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas), jis pateikiamas tam teismui, kurio neteisėtos sudėties teismas išnagrinėjo bylą (CPK 367 straipsnio 2 dalis).

Kai prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrin-du (kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutar-tys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika), jis pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (CPK 367 straipsnio 1 dalis).

Dėl to tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymai dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose pateikiami tik išimtiniais atvejais.

2005 m. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtas vienas tiesiogiai Aukščiausiajam Teismui pa-teiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje. Juridinis pateikto prašymo pagrindas – CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Procesą atnaujinti atsisakyta.

2006 m. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme taip pat išnagrinėtas vienas tiesiogiai Aukščiausiajam Teismui pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje. Juridinis pa-teikto prašymo pagrindas – CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Procesą atnaujinti atsisakyta.


2007 m. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme taip pat išnagrinėtas vienas tiesiogiai Aukščiausiajam Teismui pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje.

2008 m. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėti du tiesiogiai Aukščiausiajam Teismui pateikti prašymai dėl proceso atnaujinimo kasacine tvarka išnagrinėtose bylose. Vienoje byloje teismo sprendi-mas pakeistas, kitoje byloje prašymas dėl sprendimo pakeitimo atmestas.

2009 m. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtas vienas tiesiogiai Aukščiausiajam Teismui pa-teiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje. Juridinis pateikto prašymo pagrindas – CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Procesą atnaujinti atsisakyta.

Civilinių bylų nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ataskaita2009 m.

2010 m. sausio 11 d.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina StripeikienėCivilinių bylų skyriaus raštinės vedėja Ilona Kaulakytė

Eil. Nr.

Kasaciniai skundai (prašymai) dėl..........

Liku

tis a

task

aitin

io la

ikot

arpi

o pr

adži

oje

Gau

ta s

kund

ų

Atsi

saky

ta p

riim

ti

Priim

ta s

kund

ų

trijų

teis

ėjų

kole

gija

išpl

ėstin

ė se

ptyn

ių te

isėj

ų ko

legi

ja

skyr

iaus

ple

narin

ė se

sija

trijų

teis

ėjų

kole

gija

išpl

ėstin

ė se

ptyn

ių te

isėj

ų ko

legi

ja

skyr

iaus

ple

narin

ė se

sija

Iš v

iso

Spre

ndim

ą ar

nut

artį

palik

ti ne

pake

istą

Spre

ndim

ą ar

nut

artį

pake

isti

Visą

iš d

alie

s

Visą

iš d

alie

s

Visą

iš d

alie

s

Visą

iš d

alie

s

Visą

iš d

alie

s

Kasa

cinį

pro

cesą

nut

rauk

ti

Atsi

saky

ti at

nauj

inti

proc

esą

Teis

mo

spre

ndim

ą ar

nut

artį

pake

isti

1.

Apygardų teismuose apeliacine tvarka priimtų sprendimų, nutarčių 9 1232 760 467 60 409 10 22 1 442 81 14 247 30 28 25 7 58 8 27 1 1 2 2 6

2.

Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimtų sprendimų, nutarčių 3 361 175 182 36 135 4 8 147 43 7 75 13 12 2 3 25 8 8 1

3.

Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių dėl užsienio teismų (arbitražų) sprendimų - 3 2 1 1 1 1

4.Proceso atnaujinimo dėl Aukščiausiojo Teismo nutarčių - 1 1 1 1 1

5. Iš viso 12 1597 937 651 96 546 14 30 1 591 124 21 322 43 40 28 10 83 16 35 1 1 2 2 7 1

2010 m. sausio 11 d.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Stripeikienė

Civilinių bylų skyriaus raštinės vedėja Ilona Kaulakytė

Praš

ymą

dėl t

eism

o sp

rend

imo

(nut

artie

s) p

akei

timo

ar p

anai

kini

mo

atm

esti

Pana

ikin

ti te

ism

o sp

rend

imą

(nut

artį)

ir p

riim

ti na

ują

spre

ndim

ą (n

utar

tį)

Liku

tis n

eišn

agrin

ėtų

bylų

(sku

ndų,

įraš

ytų

į byl

ų są

rašą

) ata

skai

tinio

la

ikot

arpi

o pr

adži

oje

Išnagrinėta bylų pagal skundus

Rašytinis procesas

Žodinis procesas

Sprendimą ar nutartį panaikinti (visą ar iš dalies)

ir priimti naują

sprendimą

ir perduoti bylą iš naujo

nagrinėti apeliacinės instancijos

teismui

Civilinių bylų nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ataskaita

ir perduoti bylą iš naujo

nagrinėti pirmosios instancijos

teismui

ir bylą nutraukti

ir pareiškimą

palikti nenagrinėtą

Liku

tis n

eišn

agrin

ėtų

bylų

(sku

ndų,

įraš

ytų

į byl

ų są

rašą

) ata

skai

tinio

la

ikot

arpi

o pa

baig

oje

Liku

tis n

epat

ikrin

tų s

kund

ų at

aska

itini

o la

ikot

arpi

o pa

baig

oje

Bylų išnagrinėjimo rezultatai

Pana

ikin

ti sp

rend

imą

ar n

utar

tį ir

palik

ti ga

lioti

vien

ą iš

pirm

iau

priim

tų

bylo

je s

pren

dim

ų ar

nut

arči

ų

2009 m.


Bylų nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme terminai

2009 m. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme vidutinė civilinės bylos nagrinėjimo trukmė buvo 89 die-nos. Šis terminas skaičiuojamas nuo kasacinio skundo gavimo iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Kasacinio skundo, paduoto civilinėje byloje, vidutinė nagrinėjimo trukmė atrankos kolegijoje (nuo skun-do gavimo iki nutarties priėmimo) – 4 dienos (2007 m. – 3, 2008 m. – 4 dienos).

2008 m. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme vidutinė civilinės bylos nagrinėjimo trukmė buvo 111 die-nų, 2007 m. – 124 dienos, 2006 m. – 124 dienos, 2005 m. – 109 dienos.

Specialiosios teisėjų kolegijos, skirtos ginčams dėl teismingumo spręsti, nagrinėtų ginčų statistika

(2005–2009 m.)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dalyvauja sprendžiant ginčus dėl bylų teismingumo, kurie kyla tarp administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų. Juos nagrinėja nuo 1999 m. veikianti keturių narių teismingumo kolegija, į kurią pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37 straipsnį įeina du Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovai – kolegijai pirmininkaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ir vienas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko paskirtas Teismo teisėjas.

2009 m. specialioji teisėjų kolegija priėmė 188 nutartis. Bendrosios kompetencijos teismai į kolegiją kreipė-si 84, o administraciniai teismai – 104 bylose (atitinkamai 45,7 proc. ir 55,3 proc. visų paduotų prašymų).

Iš viso specialioji teismingumo kolegija 2005–2009 m. priėmė 825 nutartis.

Metai Nutarčiųskaičius

Rūšinio teismingumo ginčą inicijavo bendrosios kompetencijos teismai

(prašymų skaičius)

Rūšinio teismingumo ginčą inicijavo administraciniai teismai (prašymų

skaičius ir jų dalis proc.)

2005 114 55 59 (51,8 proc.)

2006 163 69 94 (57,7 proc.)

2007 132 65 67 (50,7 proc.)

2008 228 135 93 (40,8 proc.)

2009 188 84 104 (55,3 proc.)


2005 m. administracinių teismų prašymų skaičius, palyginti su ankstesniaisiais metais, šiek tiek padi-dėjo, bendrosios kompetencijos teismų – išliko panašus.

2006 m., palyginti su 2005 m., bendras paduotų prašymų skaičius padidėjo, tarp jų – pirmavo admi-nistraciniai teismai.

2007 m. bendras prašymų, paduotų bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų, skaičius, palyginti su ankstesniais metais, tapo apylygis.

2008 m. bendras paduotų prašymų skaičius ryškiai padidėjo, ypač šoktelėjo bendrosios kompetenci-jos teismų prašymų.

2009 m., palyginti su 2008 m., teismų prašymų gerokai sumažėjo – ypač bendrosios kompetenci-jos teismų prašymų. Plg. 2008 m. bendrosios kompetencijos teismų paduotų prašymų skaičius sudarė 59,2 proc., 2009 m. – 45,7 proc. visų paduotų prašymų. Tiesa, 2009 m. kiek padidėjo administracinių teismų prašymų skaičius.

MetaiTeismingumo kolegija perdavė nagrinėti bylų

bendrosios kompetencijos teismams administraciniams teismams

2005 57 (50,0 proc.) 57 (50,0 proc.)

2006 91 (56,6 proc.) 70 (43,5 proc.)

2007 68 (52,3 proc.) 62 (47,7 proc.)

2008 150 (65,8 proc.) 70 (30,7 proc.)

2009 118 (62,8 proc.) 70 (37,2 proc.)

Be to, 2006 ir 2007 m. dviejose, 2008 m. net aštuoniose ir 2009 m. trijose bylose viena bylos dalis per-duota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, kita – administraciniam teismui.


LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BIULETENIO TEISMŲ PRAKTIKA LEIDYBA

Nuo 1995 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas leidžia biuletenį Teismų praktika. 2009 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išleido 30 ir 31 numerius. Šiuo metu spaudai rengiamas 32 numeris. Biuletenyje tradiciškai spausdinamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo reikšmingiausios kasacinės nutartys, metodinė medžiaga – teismų praktikos apžvalgos, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo1 sprendimų santraukos ir kita, atitinkamo skyriaus teisėjų nuomone, reikšminga informaci-ja. Teismų praktikos 30 numeryje paskelbtos 39 kasacinės nutartys, 9 Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų santraukos, 14 Europos Bendrijos Teisingumo Teismo sprendimų santraukų, 2 teismų prakti-kos apžvalgos bei 1 Teismo nutarčių santrauka. Teismų praktikos 31 numeryje paskelbta 25 kasacinės nu-tartys, 15 Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų santraukų, 8 Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimų santraukos, 2 teismų praktikos apžvalgos ir 1 kasacinių nutarčių santrauka.

Civilinių bylų skyrius Teismų praktikos 30 numeryje paskelbė 19, o 31 – 16 civilinėse bylose priimtų kasacinių nutarčių. Baudžiamųjų bylų skyrius Teismų praktikos 30 numeryje paskelbė 20, o 31 numeryje – 9 baudžiamosiose bylose priimtas nutartis.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika skelbiamos tik tos kole-gijų nutartys, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto tinklalapyje Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose skelbiamos nuo 1995, bau-džiamosiose – nuo 2001 metų. Taigi visiems besidomintiems sudaryta reali galimybė susipažinti su visa Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Išimtis – neskelbtinos nutartys.

Minėta, kad Teismų praktikos 30 numeryje išspausdintos 2 teismų praktikos apžvalgos. Vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalgą pa-rengė Teismų praktikos apibendrinimo departamentas ir Teismo Civilinių bylų skyrius. Ji skirta vartojimo sutarties instituto taikymo praktikai apibendrinti. Apžvalgoje pateikiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse bei Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimuose suformuluoti išaiškinimai, susiję su vartojimo sutarties instituto bendrosiomis nuostatomis: vartojimo sutarties kvalifikavimu, vartotojo ir verslininko sąvokomis, nesąžiningų sąlygų kontrole vartojimo sutartyse, vartotojo apsauga energijos pir-kimo–pardavimo ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyse. Išanalizavus esamą teisinį regla-mentavimą bei teismų praktiką, pateikiamos išvados, kuriose apibrėžiama vartojimo sutarties sąvoka (CK 1.39 straipsnio 1 dalis), išskiriami pagrindiniai vartojimo sutarties požymiai, atkreipiant dėmesį į tai, kad vartojimo sutarties požymius gali atitikti įvairios savo dalyku sutartys, bei akcentuojant teismo pareigą būti aktyviam procese ir užtikrinti, kad visais atvejais vartojimo sutartys būtų identifikuotos, o vartotojo teisės tinkamai ginamos. Apžvalgos išvadose pabrėžiama, kad vartojimo sutarties sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus, taip pat akcentuojami vartotojų teisių gynimo energijos pirkimo–pardavimo bei nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo su-tartyse ypatumai ir kt.

Bendradarbiaudamas su Baudžiamųjų bylų skyriumi, Teismų praktikos apibendrinimo departamen-tas parengė ir Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgą. Šios temos pasirinkimą lėmė tai, kad viena iš priemonių, užtikrinančių saugų transporto eismo funkcionavimą, – teisingas baudžiamųjų 1 Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai – Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.


įstatymų, nustatančių baudžiamąją atsakomybę už veikas, kuriomis kėsinamasi į šią vertybę, taikymas. Iš visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIX skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusi-žengimai transporto eismo saugumui“ nurodytų nusikalstamų veikų teismų praktikoje dažniausiai taiko-mas BK 281 straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą, sukėlusį šiame straipsnyje nurodytus padarinius.

Ši apžvalga skirta atskleisti BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėčių požymių prasmę, tu-rinį ir kartu siekti suvienodinti teismų praktiką aiškinant šių sudėčių objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius bei skiriant bausmes ar taikant bausmės vykdymo atidėjimą arba atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės už šio nusikaltimo padarymą. Joje remiamasi daugiau kaip 700 bylų, na-grinėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose 2005–2007 m., analize bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis po naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo 2003 m. gegužės 1 d., ku-riose sprendžiami BK 281 straipsnio taikymo klausimai.

Apibendrinus teismų praktiką padarytos išvados, kad veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnį, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas pada-romas kelyje ar kitose vietose, nors ir neskirtose kelių transporto eismui. Jeigu eksploatuojant transpor-to priemonę baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai neatsargiai sukeliami ne dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, bet pažeidus kitais teisės aktais nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles ar bendruosius atsargumo reikalavimus kitose veiklos srityse, veika priklausomai nuo kilusių padarinių kvalifikuojama pagal BK straipsnius, nustatan-čius baudžiamąją atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą, neatsargų sveikatos sutrikdymą arba turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo (BK 132, 137, 139 ar 188 straipsniai). Baudžiamoji atsako-mybė pagal BK 281 straipsnį galima tik nustačius priežastinį ryšį tarp kaltininko padaryto kelių trans-porto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir eismo įvykio metu sukeltų padarinių, kurį nustatant turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti KET pažeidimai, bet ir kiti veiksniai (tarp jų ir kitų eismo dalyvių padaryti pažeidimai), taip pat galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui. Sprendžiant BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų subjektyviojo požymio – kaltės – klausimą, būtina įvertinti objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumą: kitų eismo dalyvių veiksmus, oro sąlygas ir temperatūrą, kelio ypatumus, matomumą ir kitas aplinkybes, taip pat asmenines kaltininko savybes: fizinę būseną, profesinę ir gyvenimišką patirtį, adekvatų situacijos vertinimą, dėmesingumą ir pan.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo atkreiptas dėmesys į tai, kad atvejai, kai kalti-ninkas BK 281 straipsnyje aprašytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. Šių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kal-tininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė. Be to, apžvalgoje daroma išvada, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Teismų praktikos 30 numeryje išspausdintos ir Civilinių bylų skyriaus parengtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas, kylančias iš darbo teisinių santykių, santraukos, kuriose pa-teikiami nuosekliai, pagal temas išdėstyti Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų atitinkamų nutarčių


fragmentai, kuriuose yra aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai taikant darbo santykius reglamentuo-jančius teisės aktus. Į santraukas buvo atrinkti fragmentai iš nutarčių, kuriose buvo taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, įsigaliojęs nuo 2003 m. sausio 1 d., taip pat kitų teisės aktų nuostatos, kurios nebuvo pripažintos netekusiomis galios.

Teismų praktikos apibendrinimo departamentas parengė su baudžiamosios teisės ir civilinės teisės klausimais susijusias Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo san-traukas.

Baudžiamajai teisei ir procesui aktualios Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų santraukos, susijusios su kai kuriais Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje įtvirtinto non bis in idem principo aspektais.

Santraukos, susijusios su non bis in idem principo reikalavimų baudžiamajame procese klausimais, papildo pirmiau (Teismų praktika 21) paskelbtas santraukas ta pačia Lietuvos teismų praktikai aktualia tema – asmens persekiojimo už baudžiamąjį teisės pažeidimą, už kurį jis pirmiau nubaustas adminis-tracine tvarka, ribos. Pristatomų santraukų esmė ta, kad galiojančios administracinės nuobaudos už tą pačią pavojingą veiką buvimas nėra besąlyginis pagrindas nutraukti vėlesnį baudžiamąjį procesą. Jeigu pagal nacionalinę teisę dėl baudžiamojo teisės pažeidimo iš esmės įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos (pvz., peržengtos kompetencijos ribos) arba ne iš karto paaiškėjus aplinkybėms, lemiančioms baudžiamąją atsakomybę, Konvencijos požiūriu padėtis gali būti ištaisoma valstybės institucijoms aiškiai parodžius, kad proceso dubliavimas iš principo netoleruojamas ir atsirado dėl įvykusios klaidos, panaikinant administracinę nuobaudą ir atlyginant dėl jos atsiradusią žalą (pvz., grąžinant sumokėtą baudą).

Civilinei teisei svarbi Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į privataus ir šeimos gyvenimo ger-bimą problematika, pirmiausia pristatoma per Europos Žmogaus Teisių Teismo poziciją dėl „privataus gyvenimo“, „būsto“ ir „susirašinėjimo“ sąvokų aiškinimo verslo ir profesinių santykių sferoje, pabrėžiant siaurinamojo aiškinimo draudimo principą ir kokybinius reikalavimus teisės aktams, apibrėžiantiems ga-limybę riboti asmens teises (aiškios formuluotės būtinumas, kad būtų galima tinkamai nustatyti aplinky-bes ir sąlygas, kuriomis valdžios institucijoms suteikta teisė imtis priemonių, veikiančių asmens teises) (dviejų sprendimų santraukos). Be to, Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės kontekste pateiktos ir santraukos, susijusios su išskirtine bylų kategorija, kai sprendžiant nacionalinius ginčus kilo jautrių mo-ralinių ar etinių klausimų (homoseksualų tarpusavio santykiai ir jų santykiai su vaikais; asmenų tarpu-savio santykiai, kai vienas iš jų transseksualas, ir jų santykiai su vaikais; asmens teisė į fizinę ir socialinę tapatybę (sprendimas tapti tėvu (motina) dirbtinio apvaisinimo srityje). Pabrėžta, kad šio pobūdžio by-lose Europos Žmogaus Teisių Teismas linkęs suteikti valstybei platesnes vertinimo laisvės ribas, ypač kai valstybėse – Europos Tarybos narėse nėra bendro sutarimo dėl atitinkamo nagrinėjamo intereso apsaugos ar geriausių priemonių jam apsaugoti. Tais atvejais, kai valstybė, suteikdama asmeniui atitinkamą teisę, praplečia savo įsipareigojimus pagal Konvencijos 8 straipsnį, ji negali imtis diskriminuojamų priemonių šiai teisei įgyvendinti.

Teismų praktikos 30 numeryje taip pat aptartos Konvencijos 8 straipsnio taikymo ypatybės asmens pripažinimo neveiksniu bylose, susijusiose ir su kitų fundamentalių Konvencijos užtikrinamų teisių pa-žeidimo rizika. Bylos, kuriose analizuojami asmens veiksnumo klausimai, laikomos prioritetinėmis, tu-rinčiomis esminę reikšmę pareiškėjui, todėl joms taikomi greitesnio nagrinėjimo reikalavimai, be kita ko, ypatingi reikalavimai keliami ir tokių asmenų procesinių teisių apsaugai – būtinybė būti išklausytam asmeniškai arba, esant būtinumui, per atstovą. Kadangi visišką asmens veiksnumo apribojimą Europos


Žmogaus Teisių Teismas laiko itin griežta priemone, pabrėžiami „kokybiniai“ psichinio sutrikimo reika-lavimai – jis turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų išimtinės priemonės taikymą – tai ati-tinkamai suponuoja tam tikrus reikalavimus nacionalinei teisei, kurioje turėtų būti įtvirtintos „tarpinės“ situacijos tarp veiksnumo ir neveiksnumo (CK nenustatyta dalinio veiksnumo ribojimo galimybės).

Baudžiamajai teisei ir procesui aktualių Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimų santrau-kos taip pat susijusios su non bis in idem principo taikymo aspektais, tačiau, skirtingai nei pirmu atveju, šis santraukų blokas susijęs su jo taikymu Šengeno erdvėje. Tema pasirinkta atsižvelgiant tiek į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikos nurodytoje srityje formavimąsi, tiek į Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą aktualius bei naujus non bis in idem principo taikymo klausimus, būtent: pagal Šengeno kon-vencijos 54 straipsnį šis principas taikomas asmens baudžiamąją bylą pirmiau pabaigus ES valstybėje narėje, taip pat kai kuriose trečiosiose šalyse. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje aiškinant nurodytą nuostatą, jos objektui ir tikslui teikiama viršenybė formalaus pobūdžio aspektų, varijuojančių priklausomai nuo valstybės narės, požiūriu. Tai, kad asmuo įgyvendina savo teisę į laisvą judėjimą, neturi nulemti jo pakartotinio baudžiamojo persekiojimo valstybių narių teritorijoje. Svarbu pabrėžti, kad šiuo atveju principo non bis in idem taikymas nesiejamas su Susitariančiųjų Valstybių baudžiamosios teisės harmonizavimu arba suderinimu, taigi suponuoja valstybių tarpusavio pasitikėjimą viena kitos baudžia-mosios teisės sistemomis, net tais atvejais, kai baudžiamosios teisės nuostatų tuo pačiu klausimu taikymo rezultatas skirtingose valstybėse skiriasi. Kita vertus, non bis in idem principo taikymas negali sudaryti prielaidų asmenims, įtariamiems padarius nusikalstamas veikas vienos iš valstybių narių teritorijoje, iš-vengti atsakomybės. Medžiagoje atsispindi nurodytų bendrųjų principų taikymas konkrečiose Europos Bendrijų Teisingumo Teismo nagrinėtose situacijose, kuriose nacionaliniams teismams kilo klausimų dėl non bis in idem principo taikymo ribų (procesinių sprendimų, kuriems jis gali būti taikomas, taip pat tai-kymo asmenims ir laiko atžvilgiu), bausmės vykdymo sąlygos aiškinimo, veikos, dėl kurios asmens byla jau baigta, ir naujajame baudžiamajame procese inkriminuojamos veikos tapatumo nustatymo.

Minėta, kad Teismų praktikos 30 numeryje paskelbtos ir civilinei teisei bei civiliniam procesui aktu-alios Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimų santraukos. Septynių sprendimų santraukos susi-jusios su 2000 m. gruodžio 22 d. reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civi-linėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taikymu. Apžvelgta Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisprudencija, tęsiama Teismų praktikos 28 ir 29 numeriuose pristatyta problematika.

2009 metais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išleistame Teismų praktikos 31 numeryje paskelbtos Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos bei Baudžiamojo proceso kodekso normų, nusta-tančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalgos.

Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga skirta svarbiausiems viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo ir nacionalinės bei Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikos aspektams at-skleisti. Apžvalgoje atskirai analizuojama viešųjų pirkimų principai, jų samprata ir reikšmė viešųjų pirki-mų procedūroms bei perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčams, perkančiosios organizacijos samprata ir atskiri jos elementai, jų apibūdinimas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, atskleistas Lietuvos praktikoje neanalizuotas vidaus sutarčių (sandorių) institutas, paaiškinta jo samprata, sufor-muota Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisprudencijos ir taikymo galimybės, atskleisti reikalavi-mai pirkimo objektui, pateikta nacionalinė ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, tiekėjų kva-lifikacinės atrankos kriterijai, sutarčių sudarymo kriterijai, atskiras dėmesys atkreiptas į neįprastai mažos kainos pasiūlymų institutą, analizuotos viešojo pirkimo sutarčių sudarymo ir viešojo pirkimo ginčų na-grinėjimo procedūros, atskleista procesinių terminų taikymo problematika, nagrinėtas asmenų, galinčių


inicijuoti teisminį ginčų nagrinėjimą, subjektiškumas ir jų galimybės skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus bei siekti pripažinti viešojo pirkimo sutarties neteisėtumą ir kt. Išvadose atskirai apibrėžiamas viešųjų pirkimų teisinių santykių pobūdis, šių santykių ryšys su kitais civiliniais teisiniais santykiais, nu-statyta Bendrijos teisės taikymo apimtis ir reikšmė, apibrėžta viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvių pareiga siekti ne tik įstatyminio, bet ir teisinio reguliavimo tikslų, nurodyta viešųjų pirkimų principų reikšmė vykdant viešojo pirkimo procedūras ir dėl jų sprendžiant ginčus, apžvelgti atskirų viešojo pir-kimo procedūrų probleminiai aspektai, juose atskirai apibrėžiant perkančiosios organizacijos ir tiekėjų teises, pareigas bei galimybes.

Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalga skirta atskleisti BPK 255, 256 įtvirtintų normų turinį ir prisidėti prie jų tinkamo aiš-kinimo. Apžvalgoje atskirai analizuojama bylos nagrinėjimo teisme ribų samprata, kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme, kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimas teis-me ir nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar jos kvalifikavimo pakeitimas apeliacinės instancijos teisme. Išanalizavus teismų praktiką, padarytos išvados, kuriose akcentuojama, kad BPK 255, 256 straips-niuose įtvirtintos normos aiškinamos ir taikomos neatskiriamai nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 22, 44 straipsniuose įtvirtintų teisės į teisingą procesą, teisės į gynybą, teisės žinoti kaltinimo pobūdį ir pa-grindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, rungimosi principų, nukentėjusiojo teisės reikalauti, kad būtų teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Išvadose apibrėžiama nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių sąvoka, pateikiamas atvejų, kada kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimas keičiamas pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę, o kada lengvesnę nusikalstamą veiką, sąrašas, detalizuojama kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifi-kavimo pakeitimo teisme procedūra ir kt.

Teismų praktikos 31 numeryje paskelbta Civilinių bylų skyriaus parengta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos peržiūrint apeliacinės instancijos teismų nutartis, kuriomis bylos perduotos nagrinėti iš naujo pirmąja instancija, apžvalga. Ji buvo parengta atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo teisės panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instan-cijos teismui, kaip ultima ratio instituto, tinkamo taikymo svarbą ir vertinamųjų kriterijų nepakankamą įstatyminį apibrėžtumą. Apžvelgtoje kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžini-mo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus ne-pagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo. Apžvalga aktuali ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į greitą procesą įgyven-dinimo aspektu: Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies įgyvendinimui svarbu, jog bylos grąžinimas pakartotinai nagrinėti būtų taikomas išskirtinėmis aplinkybėmis ir nepateisinamai neužvilkintų bylos nagrinėjimo; teismai turi būti aktyvūs taisydami klai-das, o bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui ir pakartotinis jos nagrinėjimas turi būti pagrįstas ir pateisinamas, siekiant bylą išnagrinėti per kiek įmanoma trumpesnį laiką (žr., pvz., 2003 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Wierciszewska prieš Lenkiją; 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimą byloje Uglanova prieš Rusiją; 2006 m. liepos 27 d. sprendimą byloje Mamič prieš Slovėniją; 2009 m. sausio 20 d. sprendimą byloje Četvertakas prieš Lietuvą, kt.). Iš apžvelgtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad


teismai pernelyg dažnai naudojasi jiems suteikta diskrecija, nepagrįstai grąžindami bylas nagrinėti pakar-totinai, taip pat bylos grąžinimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra pakankamai argumentuo-jamas, todėl paskelbtoje apžvalgoje pateiktos kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuotos bylų per-davimą nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui reglamentuojančių normų taikymo ir aiškinimo taisyklės, siekiant, kad teismų praktika grąžinant bylas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui koreliuotų su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą, kad apelia-cinės instancijos teismai taisytų pirmosios instancijos teismų padarytas fakto bei teisės klaidas, o bylas grąžintų nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.

Septynios Teismų praktikos 31 numeryje paskelbtos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų san-traukos dėl Konvencijos 8 straipsnyje garantuojamų teisių apribojimo baudžiamajame procese aspektų parinktos atsižvelgiant į Lietuvos baudžiamojo proceso teisės ir praktikos aktualijas bei joms artimų klau-simų nagrinėjimą Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose.

Trijų sprendimų santraukos susijusios su teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir susižinojimo slaptu-mą, į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimais taikant tokias procesines prievartos priemones kaip krata ar poėmis (BPK 145, 147, 149, 150 straipsniai). Medžiagoje atsispindi tokie svarbūs momentai, kaip nu-rodytų teisių apribojimo buvimo nustatymas, reikalavimai apribojimams, nustatyti pagal Konvencijos 8 straipsnį, išaiškintą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (apribojimo teisėtumas pagal nacionalinę teisę, jo teisėtas tikslas Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies prasme, būtinybė demokratinėje visuomenėje). Daugiausia dėmesio skiriama pastarajam aspektui.

Dviejų sprendimų santraukos susijusios su tam tikrais vis labiau aktualios asmens teisės į atvaizdą apsaugos aspektais šios teisės apribojimo baudžiamojo proceso kontekste. Akcentuojamos pozityviosios valstybės pareigos šioje srityje. Prie santraukų pateiktoje rengėjų įžangoje apžvelgtos nurodytos asmens teisės garantijos, įtvirtintos Lietuvos teisėje, taip pat pabrėžta, kad asmens teisės į atvaizdą apribojimai turi atitikti Konvencijos 8 straipsnį ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Pateikiamos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų santraukos atskleidžia nuoseklią Europos Žmogaus Teisių Teismo po-ziciją, kad eilinio asmens, kuris nėra viešas, baudžiamasis persekiojimas savaime nesumažina sustiprin-tos (palyginus su viešuoju asmeniu) jo apsaugos pagal Konvencijos 8 straipsnį. Baudžiamojo persekioji-mo faktas savaime nepateisina asmens teisės į atvaizdą apribojimo kitokiais negu baudžiamojo proceso tikslais. Viešas persekiojamo arba kitaip su baudžiamuoju procesu susijusio privataus asmens atvaizdo, savaime neturinčio informacinės vertės, skelbimas be šio asmens sutikimo pranešimo apie vykstantį bau-džiamąjį procesą kontekste (paprastai žiniasklaidos priemonėse) galimas tik esant įtikinamų priežasčių, kurios pateisina tokį teisės į privataus gyvenimo gerbimą apribojimą. Taip pat atskleidžiamos kompeten-tingų teisėsaugos pareigūnų ir institucijų pareigos siekiant užtikrinti asmens teisės į atvaizdą apsaugą.

Kitas nedidelis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų santraukų blokas susijęs su asmens teisės į privataus gyvenimo ir susižinojimo slaptumo gerbimą apsauga elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, ypač telefono pokalbių kontrolės kontekste (BPK 154 straipsnis ir kt., Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnis ir kt.). Šiuo atveju siekta atskleisti itin aktualų taip surinktų duomenų saugumo už-tikrinimo aspektą, būtent: pagal Konvencijos 8 straipsnį valstybė privalo imtis tinkamų apsaugos priemo-nių užkirsti kelią bet kokiam privataus pobūdžio informacijos atskleidimui, kuris gali būti nesuderinamas su šiame straipsnyje įtvirtintomis garantijomis. Įvykus tokiam atskleidimui, pozityvioji pareiga suponuoja būtinybę atlikti veiksmingą tyrimą siekiant kiek įmanoma ištaisyti padėtį.

Teismų praktikos 31 numeryje pratęsta Konvencijos 8 straipsnyje saugomų objektų analizė, išskiriant iškeldinimo iš būsto problematiką, pabrėžiant konvencinės „būsto“ sąvokos autonomiškumą. Remiantis


Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, būstu laikoma faktinė asmens gyvenamoji vieta, kie-kvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Esant būsto netekimo (rimčiausios teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimo formos) pavojui, privalo egzistuoti asmens galimybė šios priemonės proporcingumo ir pagrįs-tumo klausimą ištirti nepriklausomame teisme (procesinių garantijų svarba).

Nepaisant to, kad Konvencijoje nėra aiškiai įtvirtintos teisės į švarią ir ramią aplinką, tačiau Teismo jurisprudencija atskleidžia platesnį šios teisės turinį, pabrėžiant ne tik teisę į fiziškai apibrėžtą plotą, bet ir teisę į ramų naudojimąsi juo. Vis dėlto šia civilinei teisei aktualia tematika priimtų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų santraukose atkreipiamas dėmesys į tai, kad, siekiant iškelti Konvencijos 8 straipsnio taikymo klausimą (valstybės atsakomybė gali kilti tais atvejais, kai taršą tiesiogiai sukėlė valstybė, ir dėl netinkamo privačios veiklos sureguliavimo), skundžiamo apribojimo poveikis turi pasiekti tam tikrą mi-nimalų sunkumo lygį, kuris priklauso nuo bylos aplinkybių (triukšmo intensyvumo, trukmės, fizinio ar psichinio poveikio, bendro aplinkos konteksto). Ribojimo proporcingumo aspekto vertinimui reikšmės turi tai, kiek skundžiamas apribojimas prisidėjo prie bendros šalies ar miesto ekonomikos, pareiškėjams prieinamos ribojimo neigiamų padarinių mažinimo priemonės (įvairios kompensavimo sistemos ir pan.), galimybė gauti informaciją apie taršos keliamą pavojų, pareiškėjų teisių užtikrinimo sprendimų, susijusių su aplinka priėmimo procese, ir kt.

Konvencijos 8 straipsnio saugomų objektų tema užbaigta Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendi-mo santrauka, susijusia su darbdavio teisės kontroliuoti darbuotojų naudojimąsi telefonu, elektroniniu paštu ar internetu aptarimu. Įžanginėje šios temos dalyje pabrėžiama, kad, nors darbuotojas gali teisėtai tikėtis privatumo darbovietėje, tačiau šio pobūdžio teisėti lūkesčiai gali būti sumažinti, darbdaviui sutei-kus tinkamą informaciją darbuotojui. Darbo vietos kontrolė turi būti vykdoma teisės aktų nustatyta tvar-ka konkrečiam, aiškiai apibrėžtam ir racionaliai paaiškinamam tikslui pasiekti (teisėtumo reikalavimas). Kontroliuoti darbo vietą leidžiama tik tais atvejais, kai nėra kitų, mažiau darbuotojų privatumą ribojančių priemonių konkrečiam tikslui pasiekti; informacija kaupiama ir saugojama ne ilgiau, nei reikia užsibrėž-tam tikslui pasiekti; surinkta informacija turi būti adekvati, neperteklinė (proporcingumo reikalavimas).

Kai kurie Europos Sąjungos teisės aktų poveikio nacionalinės teisės aiškinimui ir taikymui baudžia-mosiose bylose aspektai atskleisti paskelbus Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimų santraukas. Jos skirtos, kiek leidžia besiformuojanti ir kol kas negausi Europos Bendrijų Teisingumo Teismo prakti-ka, išgryninti esminius eventualios ES teisės reikšmės baudžiamosiose bylose klausimus bei nacionalinių teismų pareigas. ES teisė Lietuvos baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso srityje paprastai, t. y. kiek tai susiję su baudžiamosios teisės ir proceso normomis, taikoma netiesiogiai. Tačiau tai nereiškia, kad ES teisės aktai negali būti reikšmingi nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Metodinėje medžiagoje atskleidžia-mi pagrindinio ES teisės instrumento baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso srityje – pamatinio sprendimo2 – veikimo ypatumai. Pamatinis sprendimas valstybėms narėms privalomas rezultatų, kuriuos reikia pasiekti, atžvilgiu, bet palieka nacionalinėms valdžios institucijoms galimybę pasirinkti įgyvendi-nimo formą ir būdus. Taigi pamatiniai sprendimai nėra tiesiogiai veikiantys, tačiau privalomas jų pobūdis lemia nacionalinės valdžios institucijų, ypač teismų, pareigą aiškinti nacionalinę teisę taip, jog ji atitiktų ES teisę. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra suformulavęs esminį principą, pagal kurį, taikydamas nacionalinę teisę, nacionalinis teismas turi ją aiškinti kiek įmanoma atsižvelgdamas į pamatinio sprendimo

2 Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose reglamentuo-jamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2008 C 115/47) trečiosios dalies V antraštinės dalies 4 skyriuje. Pagal šio skyriaus nuostatas tokio teisės instrumento kaip pamatinis sprendimas nenustatyta.


nuostatas ir tikslus, kad pasiektų juo siekiamą rezultatą (analogiškai kaip direktyvos atveju). Kita vertus, ši nacionalinio teismo pareiga negali nulemti bendriesiems teisės principams prieštaraujančio aiškinimo, be kita ko, baudžiamosios atsakomybės nustatymo ar sugriežtinimo tik pamatinio sprendimo ar direktyvos pagrindu, nepriklausomai nuo juos įgyvendinant priimto įstatymo. Be to, nurodyta pareiga pasibaigia, jei nacionalinė teisė negali būti pritaikyta taip, kad taikymo rezultatas būtų suderinamas su ES teisės aktuose siekiamu rezultatu. Metodinėje medžiagoje taip pat siekta parodyti, kad plataus ES teisės reglamentuo-jamų visuomeninių santykių spektro ir plataus baudžiamosios teisės priemonėmis ginamų teisinių gėrių spektro sankirta kai kuriais atvejais lemia tiesioginį ES teisės taikymą baudžiamosiose bylose. Tokiais atvejais nacionalinis teismas, taikantis Bendrijos teisės normas, turi pareigą užtikrinti visišką jų veikimą, prireikus savo iniciatyva netaikydamas joms prieštaraujančių nacionalinės teisės normų. Tai iliustruoja pirmoji lietuviška byla, kurioje kreiptasi prejudicinio sprendimo baudžiamojoje byloje. Lietuvos teismo nagrinėtoje byloje asmuo kaltintas pagal BK 265 straipsnį dėl pluoštinių kanapių, kurioms pagal atitin-kamą Tarybos reglamentą taikomos Bendrijos tiesioginės paramos schemos pagal bendrą žemės ūkio politiką, auginimo. Šiame kontekste metodinės medžiagos įžanginėje dalyje dar kartą akcentuota laiku ir tinkamo nacionalinio teismo kreipimosi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą dėl prejudicinio spren-dimo priėmimo svarba.

Teismų praktikos 31 numeryje paskelbta naujausia civilinės teisės ir civilinio proceso teisės srities Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisprudencija susijusi su susitarimais dėl jurisdikcijos, lis pen-dens problema, laikinosiomis, įskaitant apsaugos, priemonėmis, teismo sprendimų pripažinimu ir vykdy-mu bei autentiškų dokumentų vykdymu. Trijų sprendimų santraukos susijusios su asmenims ir Lietuvos teismams aktualiu 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Šia tema apžvelgiama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurispru-dencija dėl sąvokos „civilinė byla“ aiškinimo, nacionalinio teismo jurisdikcijos nustatymo santuokos nutraukimo bylose, vaiko gyvenamosios vietos ir apsaugos priemonių nustatymo, taip pat vaiko grobi-mo ir prašymų nepripažinti sprendimo dėl vaiko globos ir gyvenamosios vietos problematika. Toks pat Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimų santraukų skaičius pateiktas ir dėl 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių doku-mentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000. Teisingumo Teismo praktika pristatyta probleminių teisminių ir neteisminių doku-mentų įteikimo aspektų, kurie susiję su įteikimo būdais ir priemonėmis, teisminių dokumentų vertimo ir priedų kontekste.


LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PATEIKTOS PASTABOS DĖL ĮSTATYMŲ IR KITOKIŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ BEI KITOKIE

SIŪLYMAI DĖL ĮSTATYMŲ TOBULINIMO

CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIUS:

Lietuvos Respublikos Seimui:1. Dėl išvadų pateikimo įstatymų projektams Nr. XP-3208 ir XP-3209 (CK 1.21, 2.47, 2.49 ir kt). 2. Dėl išvadų pateikimo CPK 663 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XIP-630. 3. Dėl išvadų pateikimo CK 6.750, 6.751, 6.754 ir 6.865 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-675.4. Dėl išvadų pateikimo įstatymų projektams Nr. XIP-1077 (CK 4.103) XIP-1078 (Statybos įstatymo 28 straipsnis).5. Dėl diskusinių klausimų sprendimo, susijusio su individualaus skundo instituto įtvirtinimu.

Teisingumo ministerijai:1. Dėl įstatymų projektų derinimo (ABTĮ 108 ir 146 straipsnių pakeitimo įstatymo). 2. Dėl CPK pakeitimo projekto Nr. 6645 (LD).3. Dėl teisinio reguliavimo tobulinimo (CPK 35 straipsnio).4. Ūkio ministerijos „Įmonių restruktūrizavimo įstatymo“ pakeitimo projektas Nr. 08-1444/02/I(3).5. Dėl CK 3.194 straipsnio pakeitimo ir papildymo 3.192 (1) straipsniu įstatymo projekto.

Teisėjų tarybai:1. Dėl Teismų įstatymo 55(1), 65, 76, 78, 85, 91(2), 91(3), 98 ir 119 straipsnių pakeitimų projektų pastabų ir pasiūlymų pateikimo.2. TM raštas dėl Teismų įstatymo 33–39, 42–47, 51–57, 61–69, 81 straipsnių projekto derinimo.3. Dėl išvadų pateikimo įstatymų projektams Nr. XIP-720-730 (CK, CPK, Teismų įstatymo, Notariato įstatymo).

Nacionalinei teismų administracijai:1. Dėl diskusinių klausimų sprendimo, susijusio su individualaus skundo instituto įtvirtinimu.2. Dėl išvadų pateikimo įstatymų projektams Nr. XIP-720-730 (CK, CPK, Teismų įstatymo, Notariato įstatymo).3. Ūkio ministerijos „Įmonių restruktūrizavimo įstatymo“ pakeitimo projektas Nr. 08-1444/02/I(3).4. Dėl CK 3.194 straipsnio pakeitimo ir papildymo 3.192(1) straipsniu įstatymo projekto.5. Dėl Teismų įstatymo 55(1), 65, 76, 78, 85, 91(2), 91(3), 98 ir 119 straipsnių pakeitimų projektų pastabų ir pasiūlymų pateikimo.

Ūkio ministerijai:1. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 8, 10, 15, 18, 22-24, 32, 39, 41, 54, 78, 92–97 straipsnių papildymo ir pakeitimo projektų derinimo.


BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIUS:

Lietuvos Respublikos Seimui:1. Dėl išvadų pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-1112 (BK 281 straipsnis).2. Dėl išvadų pateikimo įstatymų projektams Nr. XIP-752, XIP-943-946, XIP-1210 (BK 149, 150, 151, 153; CK 3.14; BK 42, 67 straipsnių).

Teisingumo ministerijai:1. Dėl teisingumo ministro įsakymo projekto derinimo „Dėl smurtinių nusikaltimų sąrašo patvirtinimo“.2. Dėl ABTĮ 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 70(1) straipsniu ir 128, 144 straipsniais bei 18 skirsnio pripažinimo netekusiais galios, TĮ 12, 15, 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.3. Dėl nuomonės pateikimo BPK 43, 45, 55, 64, 78, 81, 89, 151, 157, 178, 181, 189, 208, 209, 210, 211, 214, 342, 348, 389, 418, 440 straipsnių pakeitimo ir papildymo.4. Dėl įstatymo projekto derinimo (BPK 44, 50, 51, 52 ir 103 straipsniai).

Teisėjų tarybai:1. BPK 18, 21, 112, 121, 125, 134, 135, 136, 137, 142, 151, 212 ir 217 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3(1) straipsniu įstatymas.

Nacionalinei teismų administracijai:1. Dėl pastabų ir pasiūlymų pateikimo Teismų įstatymo 54, 55(1), 65, 76, 78, 85, 91(2), 91(3) ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-354.

TEISMŲ PRAKTIKOS APIBENDRINIMO DEPARTAMENTAS:

Lietuvos Respublikos Seimui:1. Dėl išvadų pateikimo ATPK 224 ir 259(1) straipsnių pakeitimo bei 214(12) ir 214(13) straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui NR.XIP-249. 2. Dėl išvadų pateikimo įstatymo projektui XIP-612(3) (BK 60, 225, 226, 227, 228, 228(1), 229 straipsniai).3. Dėl išvadų pateikimo įstatymo projektui XP-3256 (BK 225, 226 ir 228 straipsniai).4. Dėl išvadų pateikimo įstatymo projektui XIP-664(BK 154(1) straipsnis).5. Dėl išvadų pateikimo įstatymų projektams XIP-667(2), XIP-668(2) (ATPK 214(30),224,259(1) straipsniai).6. Dėl nuomonės pateikimo dėl EP ir ET reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų ir autentiškų aktų, susijusių su paveldėjimu atitikimo subsidiarumo ir proporcingumo principams.7. Dėl išvadų pateikimo įstatymų projektams Nr. XIP-1315-1316 (dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto).8. Dėl išvadų pateikimo BK 170 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir kodekso papildymo 170(1) straipsniu įstatymo projektui Nr.XIP-248.

Teisingumo ministerijai:1. Dėl BK projekto derinimo (27, 97, 230 straipsniai).2. Dėl pastabų ir pasiūlymų pateikimo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų ir autentiškų aktų, susijusių su paveldėjimu, pripažinimo bei vykdymo.


Teisėjų tarybai:1. Dėl nuomonės pateikimo „Dėl Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projekto.

Generalinei prokuratūrai:1. Dėl nuomonės pateikimo „Dėl Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projekto.

FINANSŲ IR BUHALTERINĖS APSKAITOS SKYRIUS:

Lietuvos Respublikos Seimui:1. Dėl pasiūlymų pateikimo 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui XIP-496.


LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PERSONALAS

DUOMENYS APIE TEISĖJUS

Teisėjų etatų skaičius Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – 37.Paskirtų teisėjų skaičius Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – 37.

Iš jų:moterų – 8 (21,6 proc.),vyrų – 29 (78,4 proc.).

Teisėjo amžiaus vidurkis – 53 m. 6 mėn.

Iš jų pagal amžiaus grupes:41–50 metų – 11 (29,7 proc.),51–60 metų – 17 (45,9 proc.),per 60 metų – 9 (24,32 proc.).

DUOMENYS APIE TEISĖJŲ SKAIČIŲ 2005–2009 METAIS

MetaiTeisėjų etatų

skaičius

Paskirtųteisėjų

skaičius

Laisvų etatų

skaičius

Paskirtateisėjų

Atleista teisėjų iš pareigų

Iš viso

savo noru pasibaigus įgaliojimų laikui

pažeminus teisėjo vardą

Išviso

2005 37 37 – 3 1 – – 12006 37 34 3 – 1 2 – 32007 37 33 4 3 2 2 – 42008 37 36 1 7 – 4 – 42009 37 37 – 1 – 1 – 1

BENDRIEJI DUOMENYS APIE AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PERSONALĄ

Pavadinimas Teisėjai Valstybėstarnautojai

Darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis Bendras skaičius

Institucijos etatai 37 88 42 167

Mokslinis laipsnis:Habilituotas daktaras Daktaras

16

–4 – 1

10

Pedagoginis vardas:ProfesoriusDocentas

25

11 – 3

6

Pedagoginė veikla 10 13 1 24


PRAKTIKOS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE AKTUALIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO NUOSTATŲ TAIKYMAS

Bendrininkavimas ir jo formos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, keisdama buvusią prak-

tiką, išaiškino, kad, nustačius kaltinamojo ir nenustatyto asmens veikos bendrumą, jo susitarimą su nenustatytu asmeniu bei tyčią padaryti nusikalstamą veiką kartu su juo, taip pat nesant byloje duo-menų, suteikiančių pagrindą abejoti dėl nenustatyto asmens pakaltinamumo ir pakankamo atsakomybei amžiaus, gali būti konstatuojama, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką bendrininkaudamas su nenustatytu asmeniu ir veikė su juo bendrininkų grupe. Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad šioje by-loje nenustatyto asmens veiksmų aprašymas kaltinamajame akte ir apkaltinamajame nuosprendyje buvo neišvengiamas formuluojant kaltinamajam inkriminuojamas faktines aplinkybes, ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog kaltinamasis bendrininkavo su šiuo asmeniu, sietina tik su jo kaltumo klausimo išsprendimu. Nenustatytam asmeniui apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas, todėl jo nekaltu-mo prezumpcija nepažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. sausio 6 d. nutartis byloje Nr. 2K-P-9/2009).

Toliau plėtodama nusikalstamo susivienijimo požymių aiškinimą, teisėjų kolegija nurodė, kad, sprendžiant, ar yra nusikalstamo susivienijimo požymis – pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar už-duočių pasiskirstymas, atkreiptinas dėmesys į susivienijimo organizacinę hierarchiją, vidinės drausmės buvimą, dalyvių specializaciją, veiklos planavimą, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolę, bendras lėšas, jų paskirtį ir panaudojimą, ryšių, transporto priemonių turėjimą, konspiracinius bendravimo būdus ir pan. Tačiau, atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatybes, šiam požymiui konstatuoti gali būti reikšmingos ir kitos aplinkybės. Nenustačius vienos ar kelių nurodytų aplinkybių, jeigu jos konkrečioje byloje nėra esminės, nusikalstamam susivienijimui konstatuoti gali pakakti ir kitų aplinkybių visumos. Sprendžiant nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo klausimą, svarbu įvertinti požymių visumą, o ne vieną ar kuriuos nors kelis požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus tei-sėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutartis byloje Nr. 2K-154/2009).

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimasKasacinis teismas pripažino, kad žmogaus žūtis yra BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas nusikals-

tamos veikos sudėties objektyvusis požymis – veikos padarinys, todėl vieno žmogaus žūtis negali būti papildomai pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta atsakomybę sunkinančia aplin-kybe – dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių. Tačiau dviejų ar daugiau žmonių žūtis, nors ir nekeičia padarytos veikos kvalifikavimo, tačiau išryškina jos padarinius, didina veikos pavojingumą ir, atsižvelgiant į padarinių kilimo priežastis, veikos pobūdį, teismo gali būti pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad, nors buvo padaryta neatsargi nusikalstama veika, ji pasireiškė šiurkščiu KET pažeidimu vairuojant apsvaigus nuo alkoholio ir sukėlė itin sunkius padarinius – žuvo du žmonės, o vienam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrik-dymas, tačiau to nepripažino kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija, atsižvelg-


dama į kaltininkui inkriminuoto baudžiamojo įstatymo formuluotę ir padaryto nusikaltimo padarinius, nusprendė, kad dviejų žmonių žūtis ir vieno asmens sužalojimas šioje byloje pripažintinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte – veika sukėlė sunkius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. 2K-188/2009).

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, nenukrypdama nuo suformuotos praktikos, nurodė, kad iš BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasmės ir paskirties nekyla išvados, kad apsaugant to paties vaiko intere-sus BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos gali būti taikomos ne vienam, bet keliems kaltininkams. Be to, tik gramatinis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimas reikštų, kad, skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, šiuo BK 62 straipsnio punktu gali būti remiamasi tik tada, kai kaltininkas (o ne kaltininkai) išlaiko, rūpinasi ne mažiau kaip dviem mažamečiais vaikais. Tuo tarpu teismų praktikoje BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas taikomas ir tais atvejais, kai kaltininkas turi vieną mažametį vaiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-450/2005; 2K-211/2006; 2K-615/2007). Išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nuomone, iš teisingumo principo (BK 54 straipsnio 3 dalis) teismui kyla pareiga saugoti kiekvieno mažamečio vaiko, kurį išlaiko, prižiūri kaltininkas, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-287/2009).

Kitoje byloje išplėstinė septynių teisėjų kolegija, remdamasi suformuota teismų praktika, pasisakė, kad ir taikydamas BK 62 straipsnį teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendrai-siais bausmės skyrimo pagrindais. Dėl to teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos yra (kasacinės nutartys Nr. 2K-464/2006; 2K-444/2007; 2K-625/2007; 2K-323/2008; 2K-435/2008). Pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinės dominuojamos reikšmės, paneigiančios, pavyzdžiui, padarytos veikos pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-457/2008; 2K-251/2008; 2K-444/2007; 2K-7-576/2006). Dėl to, išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nuomone, teismas, kaltininkui už prostitucijos organizavimą bei pel-nymąsi paskirdamas laisvės apribojimo bausmę, tinkamai neįvertino, kaip to reikalaujama BK 54 straips-nio 2 dalies, 62 straipsnio 2 dalies nuostatose, visų bylos aplinkybių: jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, laipsnio. Pabrėžtina, kad, skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taip pat turi būti atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio nuostatas, jog paskirta bausme turi būti siekiama visų šiame straipsnyje nurodytų tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nepriskiria dominuojamos, išskirtinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-287/2009).

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pateikė išaiškinimą, kad atleidimo nuo bausmės klausimas ne-turėtų būti sprendžiamas iki naujos bylos išnagrinėjimo teisme ar proceso nutraukimo tuo atveju, kai iki BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto sprendimo atleisti nuteistąjį nuo bausmės priėmimo atsirastų pagrindas manyti, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu, tikėtina, padarė naują nusikalstamą veiką. Jei naujoje byloje būtų priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jame bausmės turėtų būti bendri-namos vadovaujantis BK 64 straipsniu (atskira nutartis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nebūtina). Proceso nutraukimo ar išteisinamojo nuosprendžio naujoje byloje įsiteisėjimo atveju teismas


pagal pataisos inspekcijos teikimą turėtų priimti sprendimą, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 4 dalies 1–3 punktų nuostatomis. Jei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu jau būtų teismo pagal BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punktą priimta nutartis, naują apkaltinamąjį nuosprendį priimantis teismas turėtų konstatuoti, kad nutartis dėl atleidimo nuo bausmės naikinama (teismo baigiamuosiuose aktuose gali būti konstatuojama, kad kituose (nebaigiamuosiuose) teismo aktuose tam tikros aplinkybės buvo nustatytos neteisingai), ir, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, bausmes subendrinti.

Apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatomas naujos nusikalstamos veikos padarymo faktas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi res judicata reikšmę. Tokioje situacijoje proceso atnaujinimas dėl pagal BK 75 straipsnį priimtos nutarties panaikinimo neturi prasmės, nes atnaujinus bylą įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytas faktas negali būti paneigtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. 2A-7-15/2009).

Nusikaltimai žmogaus gyvybei ir sveikatai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija konstatavo, kad baudžia-

moji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo išsivystantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, mirė nukentėjusysis tuoj po padarytos veikos ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplin-kybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (kasacinės bylos Nr. 2K-481/2006; 2K-675/2006; 2K–469/2007; 2K-621/2007; 2K-281/2008; 2K-27/2009; kt.).

Nukentėjusiosios sunkų sveikatos sutrikdymą ir mirtį sukėlė vienas tiesioginis kasatoriaus smūgis į galvą, o sunkus sveikatos sutrikdymas buvo tik tarpinis smūgio padarinys. Tokiu atveju kaltininko veika priklausomai nuo kaltės formos turi būti kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas ar neatsargus gyvybės atėmimas. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 135 ir 132 straipsniuose numatytų nusikaltimų sutaptį tik tada, kai vienais veiksmais padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau mirtį sukelia kiti kalti-ninko veiksmai, kuriuos darydamas asmuo numatė, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti ar nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo pobūdis, kaltininkui numatant tokio sunkumo sveikatos sutrikdymą ir sąmoningai leidžiant tokiems padariniams atsirasti, pašalina galimybę nesuprasti veikos pavojingumo žmogaus gyvy-bei. Asmuo, numatydamas, kad jo veikos padariniai gali būti sunkus suluošinimas – sužalojimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų padariniai, ir siekdamas ar sąmoningai leisdamas tokiems atsirasti, supranta savo veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numato, kad nuo padaryto sužalojimo nukentėjusysis gali mirti. Kasatorius, numatydamas, kad gali padaryti nukentėjusiajai sunkų gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, tuo pat metu numatė ir galimybę, kad nukentėjusiajai bus atimta gyvybė. Smogdamas nuken-tėjusiajai į galvą jis suvokė, kad kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei, numatė, kad gali jai atimti gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Dėl to ši veika turi būti kvalifikuojama kaip nužudymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ple-narinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. 2K-P-247/2009).


Pasisakydamas dėl baudžiamosios atsakomybės už neatsargų gyvybės atėmimą (BK 132 straipsnis) sąlygų, teismas padarė išvadą, kad trims iš vienodą „Ekstazi“ kiekį suvartojusių asmenų likus gyviems, o nukentėjusiajam mirus, byloje akivaizdžiai pasigendama informacijos, ar turi mirtiniems padariniams reikšmės šios medžiagos vartojimo kiekis, būdas ir intensyvumas, žmogaus amžius, individualios organiz-mo savybės. Teismai nesigilino, koks buvo nukentėjusiojo ūmaus apsinuodijimo mechanizmas, ar ap-sinuodijimas ir jo padariniai priklauso nuo „Ekstazi“ kiekio, ar pagal nukentėjusiojo organizme rastos medžiagos pėdsakus galima spręsti apie apsinuodijimą sukėlusios medžiagos suvartotą kiekį. Teisėjų ko-legija akcentavo ir tai, kad iš teismo išvados, jog nuteistasis atėmė gyvybę kitam žmogui, sąmoningai nesilaikydamas atsargumo taisyklių, visiškai neaišku, kokias ir kokiais kriterijais nustatomas atsargumo vartojant narkotikus taisykles teismas įvertino kaip sąmoningai pažeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 21 d. nutartis byloje Nr. 2K-117/2009).

Aiškindama neteisėto aborto požymius, išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad aborto operacija, padaryta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją ir įregistruotoje Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre, BK 142 straipsnio prasme laikytina padaryta sveikatos priežiūros įstai-goje. BK 142 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas yra gydytojas, turintis teisę daryti abor-to operacijas. Medicinos praktikos licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396, nustatyta, kad licencijuojama veikla turi būti vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu, šiomis Taisyklėmis, ki-tais teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos praktiką. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintą nėštumo nutraukimo operacijos tvarką visais atvejais nėštumas gali būti nutraukiamas tik stacionaro ginekologijos skyriuje, tokias operacijas atlieka stacionarų ginekologijos skyrių gydytojai akušeriai ginekologai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos ap-saugos ministro 2003 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-527 patvirtintus ambulatorinių akušerijos ir ginekolo-gijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus pirminio lygio ambulatorines akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti akušeris ginekologas pagal medicinos normoje MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ api-brėžtą kompetenciją. Gydytojas akušeris ginekologas, dirbantis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, ku-rioje teikiamos tik pirminio lygio ambulatorinės akušerijos ir ginekologijos paslaugas, teisės daryti aborto operacijas neturi. PSPC vyriausiojo gydytojo patvirtinta gydytojo akušerio ginekologo pareigų instrukcija tokios teisės taip pat nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-226/2009).

Nusikaltimai vaikui ir šeimai Spręsdama dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą išlaikyti vaiką taikymo išplėstinė septynių

teisėjų kolegija konstatavo, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasa-cinės nutartys Nr. 2K-491/2005; Nr. 2K-65/2007; Nr. 2K-695/2007; Nr. 2K-124/2008; Nr. 2K-291/2008). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbin-gas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis, kuris trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltinin-kas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką.


Trunkamojo nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme nu-matytą veiką. Vengimo išlaikyti vaiką laikotarpis kiekvienoje byloje yra nustatomas atsižvelgiant į konkre-čias bylos aplinkybes, be kita ko, pašalinant iš kaltinimo tokius laikotarpius, kai vaiko išlaikymo įmokų nemokėjimą pateisino objektyvios aplinkybės. Pažymėtina, kad asmens pareiga išlaikyti savo vaikus iš-lieka ir tuo metu, kai vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas dėl tokios pareigos nevykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-68/2009).

Kitoje byloje pasisakyta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tiek tuo atve-ju, kai visiškai nevykdoma pareiga išlaikyti vaiką, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies. Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais nei nu-rodyta teismo sprendime baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina. Baudžiamojon atsakomybėn asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių. Kasacinio skundo nuoroda, kad kasatoriaus artimieji rūpinosi jo sū-numi, jo atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis byloje Nr. 2K-258/2009).

Nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesamsSpręsdama vagystės ir plėšimo atribojimo klausimą, teisėjų kolegija nurodė, kad teismai, konstatavę

faktines aplinkybes – kaltininkas tampė nukentėjusiąją, sugriebęs už jos turėtos rankinės dirželio, taip pargriovęs ją vilko žeme – be pagrindo tokių kaltininko veiksmų nepripažino plėšimo sudėtyje nurodytu fizinio smurto naudojimu. Nors kaltininkas ir turėjo tikslą pagrobti turtą atvirai, sugriebiant už nuken-tėjusiosios rankinės dirželio ir staigiu judesiu išplėšiant ją, tai padaryti vienu judesiu jam nepavyko, nes nukentėjusioji tvirtai laikė rankinę. Neatsisakęs savo ketinimų, kaltininkas tęsė nusikalstamą veiką ir savo fizinę jėgą pradėjo naudoti, siekdamas įveikti nukentėjusiąją kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą – laiky-damas už rankinės tampė nukentėjusiąją į įvairias puses, nuo to ji pargriuvo, vilko ją žeme, t. y. panaudojo fizinį smurtą. Tai, kad kaltininkas tiesiogiai rankomis ar kūnu nelietė nukentėjusiosios, šiuo atveju nu-statant fizinio smurto panaudojimo aplinkybę neturi reikšmės. Kadangi grobiant turtą prieš nukentėjusį asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, tai kaltininko veika atitinka ne vagystės, bet plėšimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kole-gijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. 2K-189/2009).

Toliau plėtodama vagystės požymių aiškinimą, teisėjų kolegija konstatavo, kad vagystės požymius atitinka ir tokie atvejai, kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą, užuot atidavęs šią vietą prižiūrintiems asmenims saugoti, jį pasisavina. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad M. M., būdamas kazino salėje, paėmęs ant kedės gulinčią ir be priežiūros pa-liktą svetimą piniginę, jos kazino darbuotojams neatidavė, nuo stalo pasišalino, vėliau piniginėje esančius pinigus pasiėmė, o pačią piniginę išmetė tualete. Kolegija pažymėjo, kad tokiomis aplinkybėmis paliktos be priežiūros piniginės ir joje esančių pinigų užvaldymas nesuteikia pagrindo išvadai, kad asmuo rado ir pasisavino bešeimininkį ar jam atsitiktinai patekusį svetimą turtą. Priešingai, kiekvienas suaugęs asmuo tokioje situacijoje turėtų suprasti, kad kazino patalpose palikta piniginė nėra bešeimininkė, kad savininkas tiesiog neapdairiai paliko ją be priežiūros ir netrukus gali sugrįžti ir ją pasiimti. Dėl to neabejotina, kad nu-teistasis veikė suvokdamas, jog užvaldo svetimą laikinai paliktą turtą, ir kad dėl šių jo veiksmų savininkas


šio turto nebeatgaus, o jis jį turės kaip nuosavą. Taigi tiek teismo nustatyti nuteistojo M. M. veiksmai, tiek jo psichinis santykis su veika leidžia daryti išvadą, kad jis pagrobė svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis byloje Nr. 2K-41/2009).

Spręsdama, ar pagrįstai kaltinamasis buvo išteisintas pagal kaltinimą savavaldžiavimu, teisėjų ko-legija nurodė, kad, siekiant, jog neteisėtai gyvenantis asmuo išsikeltų iš namo, sąžiningo savo teisių įgy-vendinimo principas suponuoja pareigą susilaikyti nuo agresyvių ir neproporcingų veiksmų, pvz., fizi-nio ir psichinio smurto, asmeninių daiktų išmetimo į lauką ir pan. Šiuo aspektu vertindama išteisintojo veiksmus, teisėjų kolegija pažymėjo, kad kaltinamajame akte nepateikta ir teismo nenustatyta, kad jis būtų ėmęsis šiurkščių prievartinių veiksmų iškeldinti nukentėjusiąją iš namo. Tuo tarpu kreiptis į elektros tiekėją dėl elektros išjungimo jis turėjo pagrindą, nes už elektros energiją buvo susidariusi nemaža skola. Vertindama nukentėjusiosios neįleidimo į namą, kuriame buvo likę jos asmeniniai daiktai, faktą, kolegija pažymėjo, kad kitomis aplinkybėmis toks veiksmas iš tiesų galėtų būti laikomas neproporcingu, savava-lišku ir asmens teises varžančiu, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad pačios nukentėjusiosios veiksmai taip pat buvo konfliktiški ir provokuojantys – ji kategoriškai atsisakė pripažinti naujų savininkų teisių į namą, nesiūlė jiems kaip nors kompensuoti patiriamų nepatogumų, neieškojo galimybių išsinuomoti kitas patalpas, kol nesibaigs teisiniai ginčai, nors turėjo tokią galimybę. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija nelaikė išteisintojo veiksmų, kuriais buvo laikinai sutrukdyta nukentėjusiajai gyventi jo seseriai priklausančiame name, savavališkais ir padariusiais didelę žalą nukentėjusiosios teisėms ir interesams, todėl konstatavo, kad kilęs konfliktas neįgavo nusikalstamai veikai (savavaldžiavimui) būdingų požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis byloje Nr. 2K-323/2009).

Nusikaltimai ekonomikai, verslo tvarkai ir finansų sistemaiPlenarinė sesija pateikė išaiškinimą, kad sisteminis, gramatinis, loginis BK 222 straipsnio (Apgaulingas

apskaitos tvarkymas) ir 223 straipsnio (Aplaidus apskaitos tvarkymas) nuostatų (nusikaltimų sudėčių po-žymių) aiškinimas suponuoja išvadą, kad BK 222 straipsnyje numatyti nusikaltimai padaromi tik tyčia, tuo tarpu BK 223 straipsnyje numatyti nusikaltimai gali būti padaromi ir tyčia, ir neatsargiai. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas traktuotinas kaip toks nusikaltimas, kuris padaromas dėl neatsargumo. Tokia išvada remiasi ir istorinių sąvokų ,,aplaidumas“, ,,aplaidus“ aiškinimu. Teisės teorijoje, teismų prak-tikoje iki naujo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso priėmimo sąvokos ,,aplaidumas“, ,,aplaidus“ buvo siejamos tik su neatsargumu. Pagrindo nukrypti nuo taip susiformavusio aiškinimo nėra.

Plenarinė sesija akcentavo, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008; 2K-322/2008). Plenarinė sesija kartu pažymėjo, kad, esant dabartinei BK 223 straipsnio redakcijai, kitos šiame straipsny-je numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų ne-saugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis byloje Nr. 2K-P-305/2009).

Toliau buvo plėtojamas ir baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla taikymo klausimas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad BK 202 straipsnyje api-brėžtų veikų subjektyvieji požymiai reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai ver-


čiasi ūkine, komercine ar profesine veikla, ir nori taip verstis. Apie kaltės turinį sprendžiama, remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize. Bylos duomenimis nustatytų faktinių veiksmų eiga rodo, kad kaltinamoji nesuvokė daromos veikos pavojingumo visuomenei ir nesiekė nusikalstamai veikti. Ji buvo įsitikinusi, jog komercine veikla verčiasi teisėtai, t. y. krovinių pervežimo verslą ji pradėjo tik po indivi-dualios įmonės „B“ įregistravimo momento. Įmonės „B“ nuostatuose, kurie įregistruoti teisės aktų nu-statyta tvarka, nurodyta, kad, be kitų veiklos rūšių, įmonė gali verstis krovinių pervežimu keliais. Įmonė „B“ per visą laikotarpį, už kurį buvo kaltinama neteisėta veikla, sąžiningai deklaravo pajamas, mokėjo mokesčius į valstybės biudžetą, taip pat atliko kitus privalomus mokėjimus. Po dokumentų patikrinimo paaiškėjus apie licencijos būtinumą kaltinamoji nedelsdama su nedideliais kaštais (250 Lt) šį leidimą iš-sirūpino. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad kaltinamosios veiksmuose nėra tiesiogi-nės tyčios, t. y. jos veiksmai negali būti vertinami kaip sąmoningas siekimas neteisėtai veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis byloje Nr. 2K-332/2009).

Kitoje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad BK 206 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo po-žymį – tikslinės paramos panaudojimas ne pagal nustatytą tvarką – atitinka ne formalūs, o tik realios žalos padarę ar sukėlę grėsmę tokiai žalai atsirasti pirkimų tvarkos pažeidimai (pavyzdžiui, nustatytos pirkimo būdo parinkimo tvarkos ar panašaus pobūdžio pažeidimai, sudarę sąlygas nepagrįstam tam ti-krų asmenų praturtėjimui, neracionaliam paramos lėšų naudojimui). Šioje byloje nenustatyta, kad dėl skaidrumo principo pažeidimo parenkant įsigyjamos įrangos pardavėją, ataskaitų apie perkamą įrangą nepateikimo nustatytu laiku, pirkimų plano netikslaus įvykdymo buvo padaryta materialinės ar kitos žalos (kad būtų iššvaistytos ar neracionaliai panaudotos paramos lėšos, nukrypta nuo projekto tikslų ir pan.). Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad santykiai tarp G. G. individualios įmonės ir tikslinę paramą su-teikusių institucijų atsirado sutarties pagrindu. Pirkimų tvarka yra tos sutarties dalis. Pirkimų tvarkos 187 punkte yra nustatyta atsakomybė už tvarkos nesilaikymą. Tame punkte yra nurodyta, kad: išlaidos, kurias paramos gavėjas patyrė pažeisdamas šios tvarkos reikalavimus, Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimu gali būti pripažįstamos netinkamomis projekto išlaidomis; tokiu atveju jos nefinansuojamos subsidijos lėšomis – lėšos neskiriamos, o tuo atveju, jeigu jos jau buvo paskirtos, o pažeidimas paaiš-kėjo vėliau – paramos gavėjas įpareigojamas tas lėšas sugrąžinti (lėšos iš paramos gavėjo išieškomos). Tai sutartinė atsakomybė. Baudžiamojoje byloje pareiškiamu civiliniu ieškiniu gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai (BPK 109 straipsnis). Ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus tei-sėjų kolegijos 2009 m. birželio 2 d. nutartis byloje Nr. 2K-240/2009).

Nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesamsSprendžiant dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) baigtumo momento pasisakyta, kad šio nusikaltimo

sudėtis yra formali, taigi įstatymas sieja šios veikos baigtumą su momentu, kai atlikta bent viena iš trijų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas ar pažadėjimas. Pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baig-tumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papir-kėjo tikslų suvokimo lygio. Šioje byloje nuteistasis pasiūlė kyšį užmaskuota forma, t. y. sudarant regimybę, kad pinigai bus sumokėti teisėtai už realiai atliktus projektavimo darbus, įforminant sandorį rašytine su-tartimi, aptariant siūlomo darbo apimtis ir avansinio apmokėjimo sąlygas. Taigi, nors kyšio gavėjui atvirai nebuvo sakoma, tačiau buvo leista suprasti, kad už 150 000 Lt vertės sutartį ir žadamus avanso pavidalu


sumokėti pinigus (45 000 Lt) jis turi būti dėkingas nuteistajam ir kad iš jo tikimasi atitinkamo balsavimo per mero rinkimus. Sumokėjus pinigus vykdyti sutarties ir realiai pasinaudoti jo, kaip architekto, paslau-gomis nebuvo ketinta. Teismas turėjo šią veiką kvalifikuoti kaip baigtą papirkimą neatsižvelgdamas į tai, kaip kyšio gavėjas suprato šį pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-48/2009).

Formuodama praktiką dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, išplėstinė sep-tynių teisėjų kolegija nurodė, kad turi būti nustatytos dvi viena nuo kitos neatsiejamos BK 227 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos: 1) kad asmuo, pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį, apie tai praneštų teisėsaugos institucijai iki pranešimo apie įtarimą jam įteikimo; 2) kad kyšio iš jo buvo reikalaujama ar (ir) provo-kuojama jį duoti. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti taikomas.

Tai reiškia (tą parodo ir BK 227 straipsnio 4 dalies turinys), kad asmuo visų pirma pats turi pranešti teisėsaugos institucijai apie savo paties padarytą veiką – pasiūlymą, pažadėjimą duoti kyšį arba kyšio davimą. Tokio pranešimo motyvai gali būti įvairūs: atgaila dėl padarytos veikos, bausmės baimė, kerštas asmeniui, priėmusiam kyšį ir neatlikusiam norimų veiksmų, ir pan. Reikalavimas, provokavimas duoti kyšį yra ne papirkimo, o kyšininkavimo požymiai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias bylos aplinkybes, BK 227 straipsnio 4 dalyje nustatytus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, konstatavo, kad kaltininkas apie tai, jog jis papirko valstybės tarnautoją, teisėsaugos institucijai nepranešė, netgi pačiam valstybės tarnautojui pranešus apie papirkimą ir kyšio priėmimą, neigė jį papirkęs, todėl taikyti BK 227 straipsnio 4 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo galima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų sky-riaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-11/2009).

Nusikaltimai transporto eismo saugumuiAiškinant kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pa-

žeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius pasisakyta, kad nors pėstieji kirsdami nereguliuo-jamą pėsčiųjų perėją privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, tačiau pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems. Dėl to, vykdydami Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 75, 76 punktų reikalavimus, vairuotojai, matyda-mi, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo būti itin atidūs ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Partrenkęs žmogų pėsčiųjų perė-joje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar su-stojusi mašina. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pėsčiųjų ėjimas per gatvę ne pažymėta perėja, o šalia jos, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laikytis KET reika-lavimų. Taigi šioje byloje neturi lemiamos reikšmės, ar pėsčiosios kelią kirto tiksliai per perėją, ar šiek tiek už jos ribų. Ir tuo atveju, jeigu pėsčiosios kelią kirto būdamos šiek tiek už pėsčiųjų perėjos ribų, automo-bilio vairuotojas artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjo sumažinti greitį. Vykdydamas KET reikalavimus jis turėtų galimybę laiku jas pastebėti ir sustabdyti automobilį. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas įrodymus neatkreipė dėmesio į šį įstatymo reikalavimą, todėl neteisingai įvertino byloje esančią medžiagą ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis byloje Nr. 2K-158/2009).


Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimasSpręsdamas klausimą, ar už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje išvardytų pareigūnų įžeidimą kaltinin-

kas turi atsakyti baudžiamąja ar administracine tvarka, kasacinis teismas nurodė, kad nukentėjusiojo statusas negali būti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus – tokiais atvejais atsakomybės už pareigūnų įžeidimą atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobūdį (kasacinės bylos Nr. 2K-542/2005; 2K-114/2006). Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (ka-sacinė byla Nr. 2K-421/2007). Sprendžiant atsakomybės formos – baudžiamosios ar administracinės – parinkimo, bausmės individualizavimo klausimus, turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumas. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje ne-reiškia, jog veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodyta BK 290 straipsnyje, nesu-kelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje.

Šioje byloje teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, kad STT pareigūnai iš esmės tokią situaciją dar labiau paaštrino šiuo atveju nereikalingu perklausimu ir išprovoka-vo nuteistojo atsakymus; kad jis įžeidžiamą frazę „kaip benamiai šunys po kabinetus nevaikščiosit“ pasakė palyginimo forma; kad pareigūnų veikla nebuvo sutrikdyta – krata darbo kabinete buvo baigta ir nuteis-tojo veiksmai neturėjo neigiamų jos užbaigimui padarinių, konstatavo, jog padaryta veika pagal jos objek-tyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas šią veiką pada-riusiam asmeniui. Tokia veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 2K-396/2009).

Kitoje byloje teisėjų kolegija pasisakė, kad BK 284 straipsnio 1 dalies ir ATPK 174 straipsnių dis-pozicijose numatytos veikos skiriasi pavojingumo laipsniu – kaltininko veiksmų ypatybėmis, pada-rymo būdu, intensyvumu, trukme, padariniais. Tokie veiksmai, kaip smurto panaudojimas, vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma dorovės normų. Tokie veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį, nes jie ne tik sukėlė konkrečių nukentėjusiųjų neigiamus išgyveni-mus ir stresą, bet ir sužadino tai mačiusių asmenų dėmesį, emocijas: kilo sąmyšis, sujudimas, kitų tele-vizijų žurnalistai ėmė fiksuoti įvykius. Taigi nuteistojo veiksmai savo pavojingumo laipsniu – padarymo būdu (fizinio smurto panaudojimu), padariniais (visuomenės rimties sutrikdymas) – akivaizdžiai viršijo ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Byloje nenustatyta, kad nu-kentėjusieji vykdė savo profesinę veiklą, pažeisdami Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktų nuostatas, draudžiančias filmuoti ir fotografuoti asmenį jam esant bejėgiškos būklės dėl sveikatos sutrikimo, taip pat filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuoti, kad padaryta veika neatitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 2K-490/2009).


LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO NUOSTATŲ TAIKYMAS

Baudžiamojo proceso kodekso garantuojamos kaltininko teisės

Pritardama Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicijai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija patvirtino savo praktiką, kad viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Nagrinėtoje byloje minimalios baudžiamojo įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas nuteistajam buvo pripažintas pakankamu pagrindu kompensuoti jo dvasinius praradimus (kančias), patirtus dėl Žmogaus teisių ir pa-grindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į greitą procesą pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-256/2009).

Europos Žmogaus Teisių Teismo septynių teisėjų kolegija 2008 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą bylo-je Malininas prieš Lietuvą (Malininas v. Lithuania, no. 10071/04, judgment of 1 July 2008), kuriuo, patikri-nus nacionalinių teismų pateikto tariamo provokavimo vertinimo kokybę, tai, kaip buvo užtikrinamos kaltinamojo gynybos teisės, konkrečiai, ar buvo laikomasi proceso rungimosi ir lygybės principų, konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą by-los nagrinėjimą) 1 dalies pažeidimas.

Atnaujinus baudžiamąją bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija panaikino ankstesnių Lietuvos teismų sprendimų atitinkamas dalis ir perdavė bylą iš naujo nagri-nėti apeliacine tvarka. Plenarinė sesija, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, konstatavo, kad nustatant provokaciją turėtų būti ne vien tik atsižvelgiama į nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio (NVIEM) dalyvių veikimo būdą modelio realizavimo metu (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. pa-daryti konkrečią nusikalstamą veiką). Provokavimo faktas nustatytinas iš visų bylos aplinkybių, įskaitant ir aplinkybes, nesusijusias su NVIEM dalyvių veikla, visumos, kurioje reikšminga yra tai, ar buvo pa-kankamas pagrindas įtarti asmenį iki modelio taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti, kai tokio rengimosi jis buvo nenutraukęs. Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi atlikta be NVIEM dalyvių įsikišimo. Plenarinės sesijos teigimu, kokiais vertinimo kriterijais ir taisyklėmis vadovaujamasi sprendžiant leistinų tyrimo veiksmų atribojimo nuo provokacijos klausimą, yra apibendrinta ir išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje Nr. 2A-P-6/2008. Papildant šioje nutartyje nurodytus atvejus, leidžiančius atskirti leistinus tyrimo veiksmus nuo provoka-cijos, pažymėta, kad atkreiptinas dėmesys į tai, ar buvo duomenų, kad asmuo, kuriam taikytas NVIEM, anksčiau yra padaręs analogiškų nusikalstamų veikų, ir į tai, kokio dydžio materialinis skatinimas buvo taikytas, kad nusikalstama veika būtų tęsiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. kovo 5 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2A-P-2/2009).

Remdamasis BPK 44 straipsnio 10 dalimi, kurioje nustatyta, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikals-


tamos veikos padarytos žalos atlyginimą, bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, Teismas pažymėjo, kad valstybė yra įpareigota užtikrinti veiksmingo tyrimo atlikimą, asmeniui žuvus įtarti-nomis aplinkybėmis. Tokiais atvejais privalu užtikrinti pakankamą mirties aplinkybių tyrimo viešosios kontrolės elementą, kuris suprantamas ir tuo aspektu, kad aukos artimieji giminaičiai turi būti įtraukti į procedūrą, kiek tai būtina jų teisėtiems interesams garantuoti. Šio reikalavimo laikymosi vertinimui, anot Teismo, svarbią reikšmę turi tai, ar artimieji turėjo galimybę veiksmingai dalyvauti procese, ar buvo laiku informuojami apie esminius procesinius sprendimus, ar galėjo pareikšti dėl jų savo nuomonę, juos skųsti ir pan. Be to, svarbu ir procesinių sprendimų motyvavimas, garantuojant artimųjų teisę žinoti esminę, su tiriamos mirties aplinkybėmis susijusią, informaciją (pavyzdžiui, nulėmusią sprendimą nepradėti bau-džiamojo persekiojimo arba jį nutraukti) ir veiksmingas savo procesinių teisių, be kita ko, ginčijant atitin-kamą sprendimą, įgyvendinimas. Ikiteisminio tyrimo subjektai ir prokuroras privalo ne formaliai, tačiau veiksmingai užtikrinti nukentėjusiojo teises, BPK garantuojamas ikiteisminio tyrimo metu.

Nagrinėtoje byloje Teismas konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai, netinkamai patikrinę nu-kentėjusiojo skundus dėl dalies bylos nutraukimo ikiteisminio tyrimo metu, neužtikrino jo teisių, ga-rantuotų BPK 44 straipsnio 10 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 21 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-117/2009).

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, Teismo praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti proceso šalių lygybę liudytojų apklausose, kad kaltinamasis neatsidurtų nepalankio-je padėtyje, palyginus su kaltinimu. Ši nuostata, pasak Teismo, iš esmės įgyvendinama kompetentingam nacionaliniam teismui motyvuotai įvertinus būtinybę apklausti atitinkamą gynybos liudytoją ir, jeigu rei-kia, tokią apklausą atliekant.

Nagrinėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo prašymą apklausti jo nuro-dytus asmenis kaip liudytojus, svarių argumentų nenurodė, o tik apsiribojo teiginiu, kad apeliantas turėjo teisę apklausti liudytojus ikiteisminio tyrimo metu ir prašomi apklausti liudytojai gali būti nuteistojo pa-veikti. Teismo teigimu, tokia nepakankamai motyvuota, procesiškai ydinga apeliacinės instancijos teismo nutartimi nebuvo tinkamai išspręstas nuteistojo prašymas apklausti gynybos liudytojus. Pirma, rungty-niškai vykstančiame teismo procese galimybė naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis kal-tinamąjį, kaip ir įtariamąjį, įgalina būti aktyviu proceso subjektu (BPK 7, 21, 22 straipsniai). Baudžiamojo proceso įstatymas nustato ne tik priemones ir būdus, kuriais ginamasi nuo įtarimo ir kaltinimo, bet ir tei-sėsaugos institucijų, teismo pareigą užtikrinti galimybę šiomis teisėmis pasinaudoti (BPK 10 straipsnis). Taigi, kaltininkui ikiteisminio tyrimo metu nepasinaudojus teise pareikšti prašymus apklausti liudytojus, tokia teisė išliko bylą nagrinėjant teisme. Antra, siekiant užtikrinti išsamų ir nešališką visų bylos aplinky-bių išnagrinėjimą, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą turi tiesiogiai ištirti bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis, 301 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, neapklausęs gynybos liudytojų ir tiesiogiai neištyręs jų parodymų, apeliacinės instancijos teismas negalėjo daryti išvados, kad apelianto prašomi apklausti liudytojai gali būti paveikti duoti šališkus parodymus, – tai tik teismo išanks-tinė nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 20 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-2/2009).

2009 m. spalio 20 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija atkreipė dėmesį į tai, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos alternatyvios veikos (neteisė-tas gaminimas ir (ar) perdirbimas ir (ar) įgijimas ir (ar) laikymas ir (ar) gabenimas ir (ar) siuntimas ir


(ar) pardavimas ir (ar) kitoks platinimas labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų), iš kurių kiekviena atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straips-nio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisia-majame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kal-tininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuo-jamos („išvedamos“) iš kitų BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Tokios pačios nuostatos taikytos ir dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas disponavimas narkoti-nėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), 260 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas dispo-navimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti) nustatytų alternatyvių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 27 d. nu-tartis kasacinėje byloje Nr. 2K-268/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 29 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-488/2009).

Kitų Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų taikymas

Nenukrypdamas nuo ankstesnė praktikos, Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, kasacinės instancijos teismui panaikinus žemesnių teismų sprendimus, baudžiamąją bylą nagrinėjant iš naujo, turi būti laiko-masi BPK 386 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto non reformatio in peius (nekeitimo į blogąją pusę) principo, kuris reiškia, kad nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva. Jeigu kasacinės instancijos teismas nuosprendį ar nutartį panaikino ne dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, iš naujo na-grinėdamas bylą pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas negali pasunkinti nuteistojo padėties, t. y. negali sugriežtinti bausmės ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatančio įstatymo. Iš naujo na-grinėjant bylą nuteistojo padėtis negali būti pasunkinama, jeigu nuosprendis ar nutartis buvo panaikinti dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Nagrinėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pa-blogino nuteistojo padėtį, nes paskyrė griežtesnę bausmę (padidino laisvės atėmimo bausmės terminą), negu buvo paskirta ankstesniu panaikintu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, nors to padaryti negalėjo, nes nebuvo nustatyta aplinkybių, numatytų BPK 386 straipsnio 3 dalyje, leidžiančių sugriežtinti bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-274/2009).

Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad išvada apie įrašuose užfiksuotų pokalbių dalyvius gali būti daroma ne vien tik panaudojant specialiąsias žinias (gaunant specialisto išvadą ar skiriant eksper-tizę), bet ir kitas įrodinėjimo priemones. Nagrinėtoje byloje, nuteistiesiems atsisakius duoti balso pavyz-džius, įrašuose užfiksuoti pokalbio dalyviai identifikuoti remiantis asmenų parodymais ir analizuojant


pokalbių turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-406/2009).

Patvirtindamas savo ankstesnę poziciją, Teismas išaiškino, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, reglamentuojanti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš-ieškojimo iš nuteistojo tvarką, galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Tais atvejais, kai nu-teistasis kasacine tvarka neskundžia teismų sprendimų, o procesas vyksta pagal nukentėjusiojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, nukentėjusiojo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-351/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų ko-legijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-377/2009). Tačiau jei procesas vyksta pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų bei nuteistųjų kasacinius skundus, kurie atmetami, dalis nukentėjusių-jų ir civilinių ieškovų išlaidų, pagrįstų būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nepagrįstų nuteistųjų kasacinių skundų, tiesiogiai veikiančių jų interesus byloje, advokatui priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-267/2009).

Teismas taip pat išaiškino, kad teisinė situacija, kai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjusi apeliacinį skundą, nesurašo nutarties, bet pasirašo kitos toje pačioje baudžiamojoje by-loje, to paties teismo teisėjų kolegijos priimtą nutartį, kurią panaikino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, reiškia esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (na-grinėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino ankstesnę apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nutartį iš esmės dėl to, kad ją priėmė neteisėtos sudėties teismas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. bir-želio 16 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-228/2009).


PRAKTIKOS CIVILINĖSE BYLOSE AKTUALIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO NUOSTATŲ TAIKYMAS

Fiziniai asmenys

Nuosekliai laikydamasi ankstesnės savo praktikos fizinio asmens pripažinimą neveiksniu taikyti tik kaip išimtinę priemonę, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstata-vo, kad bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu yra būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnis). Teismo psichiatrijos eks-perto išvada yra privaloma, tačiau ne vienintelė leistina įrodinėjimo priemonė. Nesant teismo psichiatrinės ekspertizės išvados, teismas neturi teisės, remdamasis papildomomis įrodinėjimo priemonėmis, konsta-tuoti, kad asmuo yra neveiksnus. Atitinkama fizinio asmens būsena (pvz., koma) taip pat nesuteikia teismui teisės konstatuoti, kad asmuo serga psichine liga arba silpnaprotyste ir dėl to negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Susirgimą psichine liga turi teisę diagnozuoti atitinkamos srities gydytojas remda-masis galiojančia ligų klasifikacija (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, bylos Nr. 3K-3-311/2009).

Juridiniai asmenys

Kasacinis teismas, keisdamas ankstesnę praktiką, pasisakė, kad kai pašalintas asociacijos narys teis-me ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylą nagrinėjantis teismas tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus. Kai susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsda-mas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pa-šalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009).

Kasacinis teismas pripažino bankrutuojančios bendrovės akcininko teisę kreiptis į teismą su ieš-kiniu atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo po to, kai iškelta bankroto byla. Teismas atsižvelgė į tai, kad akcininko teisė reikšti Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus ieškinius gali būti paneigta tik įstatymu ir tik jame aiškiai suformuluotu tokiu apribojimu. Tokio apribojimo Įmonių bankroto įstatyme nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojančios UAB „Žaibo ratas“ akcininkė E. D. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-514/2009).

Taip pat buvo toliau plėtojamas juridinių asmenų dalyvių atsakomybės, kai juridinis asmuo ne-begali atsiskaityti su kreditoriais, taikymas. Konstatuota, kad byloje dėl juridinio asmens dalyvių atsa-komybės turi būti nustatyti teisiškai reikšmingi faktai, ar juridinio asmens dalyviai laikėsi įstatymų re-


glamentuotos juridinio asmens dalyvio veiklos tvarkos, kai, nelikus bendrovės vadovo, juridinio asmens dalyviai nesprendė įstatymais priskirtų klausimų dėl bendrovės veiklos. Mirus bendrovės vadovui, šią įstatyme nustatytą pozityvią pareigą turėjo vykdyti bet kuris iš bendrovės akcininkų, valdžiusių ne mažes-nį kaip 10 proc. bendrovės akcijų paketą. Dalyviai turėjo teisinę pareigą inicijuoti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, kuriame būtų sprendžiama dėl įstatyme nurodytų privalomų spręsti klausimų (tarp jų – dėl bendrovės vadovo skyrimo, finansinės atskaitomybės tvirtinimo ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alveronas“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-329/2009).

Kitoje byloje pasisakyta, kad jeigu bendrovės akcininkas, nors ir neturintis lemiamos įtakos visuo-tinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimui, elgdamasis nesąžiningai, visuotiniame akcininkų susirinkime balsuoja už jo paties naudai priimamą sprendimą ir realiai pasinaudoja tokio sprendimo sukurtais teisiniais padariniais, tai tokiam akcininkui, esant kitoms būtinoms atsakomybės sąlygoms, gali būti taikoma Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta subsidiarioji atsakomybė už juridinio asmens prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Čeltaura“ v. A. K. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2009).

Juridinio asmens dalyvių atsakomybės kontekste aiškindama Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija nurodė, kad Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme nemo-kumas yra tokia bendrovės būklė, kai ji negali vykdyti piniginių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję. Nepaisant to, kokia yra bendrovės finansinėje atskaitomybėje formaliai deklaruojama įmonės fi-nansinė būklė, vien faktas, kad sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu bendrovė turėjo piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suponuoja prielaidą, kad bendrovė buvo nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje by-loje UAB „Panevėžio gelžbetonis“ v. L. G., bylos Nr. 3K-3-576/2009).

Toliau plėtota ir įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo praktika. Teisėjų kolegija išaiškino, kad, sprendžiant, yra ar ne pagrindas taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos būtinosios šios atsakomybės taikymo sąlygos: ar bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, konkre-čiai – ar jis pats nustatė sau didesnį atlyginimą; ar bendrovė patyrė žalos (nuostolių); priežastinį neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir bendrovės patirtos žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai); nusta-čius šias sąlygas, bendrovės vadovo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009).

Kitoje byloje pasisakyta, kad, likvidavus skolininką dėl bankroto, kreditoriaus teisės į kaltąjį dėl žalos padarymo asmenį išsaugojimas reiškia bendrovės kreditoriaus teisių apsaugą, kreditoriaus subjektinių teisių realumą ir praktinį užtikrinimą. Įmonei (skolininkui) tapus nemokiai ir bankrutavus, vienintelė galimybė kreditoriui apsaugoti savo interesus (jei jie nebuvo patenkinti bankroto byloje) yra grindžiama įmonės valdymo organus sudariusių asmenų fiduciarinių pareigų pačiai įmonei, jos akcininkams ir kre-ditoriams pažeidimu, nes bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Taigi generalinio delikto principo taikymo galimybė įmonės valdymo organus su-darantiems asmenims atsiranda, jeigu pati įmonė dėl jos valdymo organus sudarančių asmenų priimamų


sprendimų tampa nemoki ir bankrutuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. A. J., V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-517/2009).

Šeimos teisė

Sprendžiant dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka per laikotarpį nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d. sudarytos santuokos, įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje po sutuoktinio mirties, teisinių padarinių, pasisakyta, kad konstitucinė nuostata, kad valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją, asmenims, sudariusiems tokias santuokas, bet neperregistravusiems jų civilinės metrikacijos įstaigoje (atitinkamai – tokios santuokos neįtraukus į apskaitą) pagal teisėtų lū-kesčių principą suteikia pagrindą tikėtis, kad jų sudaryta bažnytinė santuoka yra visavertė tiek valstybės bei visuomenės požiūriu, tiek pagal įstatymus, todėl yra pagrindas pripažinti, kad aptariamu laikotarpiu sudarytų bažnytinių santuokų teisinius padarinius, kai vienas iš sutuoktinių jau yra miręs, įgalina identi-fikuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Atkurtasis santuokos įrašas yra pakankamas teisinis pagrindas, patvirti-nantis santuokos sukeltų civilinių teisinių padarinių, prilyginamų santuokos, sudarytos civilinės metrika-cijos įstaigoje, padariniams, faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje M. S. Č. v. M. O. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-332/2009).

Spręsdamas dėl iki santuokos įgyto turto, teismas pripažino, kad bendrąją dalinę nuosavybę gali sukurti ir ketinantys susituokti asmenys, kurie iki santuokos kartu negyvena ir bendro ūkio netvarko, ta-čiau susitaria įsigyti būsimam bendram gyvenimui reikalingą turtą. Taigi, kai bendras turtas įgytas vieno asmens vardu, siekiant jį pripažinti bendrąja daline nuosavybe, turi būti įrodyta buvus atitinkamą jung-tinės veiklos susitarimą; tokiu atveju nepakanka įrodyti vien faktą, kad įsigyjant turtą buvo panaudotos ir antrojo asmens lėšos, kito asmens lėšų panaudojimas įgyjant turtą gali reikšti atlygintinę ar neatlygintinę finansinę paramą ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje I. Š. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-424/2009).

Dėl pilnamečių vaikų išlaikymo teisėjų kolegija pasisakė, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra iš įstatymo kylančių sąlygų visuma: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas ap-ima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009).

Daiktinė teisė

Nagrinėjant bylą dėl sprendimų, kuriais Lietuvos Respublikos piliečiams atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, panaikinimo ir žemės grąžinimo valstybei, išaiškinta, kad, nusta-čius, jog miškas yra miesto teritorijoje, jis pagal įstatymą yra valstybinės reikšmės miškas, todėl priklauso Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise. Toks miškas yra valstybės išperkamas turtas, į kurį nuo-


savybės teisė natūra neatkuriama, todėl sprendimai, kurių pagrindu žemės sklypai, kuriuose yra mies-to miškas, grąžinti asmenims, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2009).

Sprendžiant dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigos proporcin-gai apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas, pasisakyta, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatymi-nių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsau-goti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkri-čio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-oji DNSB, bylos Nr. 3K-7-515/2009).

Teisėjų kolegija, spręsdama reikalavimą dėl suinteresuotų asmenų teisių gynimo neteisėtos statybos kaimyniniame žemės sklype atveju, nurodė, kad suinteresuoto asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavališkai arba nors ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatyto ar statomo statinio (jo dalies) pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai (CPK 178 straipsnis). Norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pa-žeidžiamos kaimyninio žemės sklypo ar jame esančio statinio savininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009).

Plėtodamas praktiką dėl servitutų nustatymo, kasacinis teismas pasisakė, kad nustatant servitutą že-mės sklypui būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duo-menys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis. Planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio že-mės sklypo išorinių ribų. Toks planas (schema) suderinamas valstybės žemėtvarkos institucijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje by-loje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009).

Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimas turi būti iš-spręstas teismui nustatant servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).


Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginti konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo. Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuo-savybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).

Paveldėjimo teisė

Kasacinis teismas pateikė išaiškinimą per kiek laiko paveldint pagal įstatymą palikimą turi priimti žemesnių eilių įpėdiniai. Esant situacijai, kai pirmos–ketvirtos eilės įpėdinių nėra, penktos eilės įpėdi-niui teisė priimti palikimą atsirado palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir palikimą toks įpėdinis turėjo priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civili-nėje byloje N. V. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-441/2009).

Spręsdamas dėl sutuoktinio teisės paveldėti, teismas pasisakė, kad jei santuoka nenutraukta ar nėra kitų įstatyme specialiai įtvirtintų pagrindų, vien tas faktas, jog sutuoktiniai paskutiniu metu faktiškai ne-begyvena kartu, reiškia, kad po vieno sutuoktinio mirties kitas sutuoktinis nepraranda teisės paveldėti mirusiojo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. I. O., bylos Nr. 3K-3-518/2009).

Aiškinant CK 5.20 straipsnyje nustatytą išlaikymo reikalingumo sąlygą pasisakyta, kad klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turi taip pat įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendina-mas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą ir kt.), nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Jei byloje paaiškėja aplinkybių, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo kaltais veiksmais (dėl piktnaudžiavimo alko-holiu ir pan.) sukūrė sunkią materialinę padėtį, teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nėra pagrindas netenkinti ieškinio reikalavimo dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009).

Vartotojų teisių gynimas

Kasacinio teismo praktikoje didelis dėmesys buvo skiriamas vartotojų teisių gynimui. Pavyzdžiui, vienoje bylų pasisakyta, kad ginčuose, kylančiuose iš vartojimo sutarčių, teismai turi pareigą būti aktyvūs


ir savo iniciatyva įvertinti sutarties sąlygas, taip pat kontroliuoti delspinigių dydį, nepriteisdami aiškiai per didelių delspinigių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vigysta“ v. V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009).

Kitoje byloje buvo patvirtinta vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos, atsiradusios dėl netin-kamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimo (CK 6.363 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009).

Konstatuota, kad viena keleivio vežimo sutarties šalis arba trečiasis asmuo, kurio naudai tokia su-tartis sudaroma (keleivis), visais atvejais yra fizinis asmuo, tai yra vienas iš vartojimo sutarties po-žymių. Vertindama keleivio ir vežėjo sutartinius santykius vartojimo sutarties požymių aspektu, teisėjų kolegija pažymėjo, kad keleivio vežimo sutarties dalykas yra specifinė paslauga – keleivio nu-gabenimas į paskirties punktą, ir šios paslaugos gavėju (keleiviu) gali būti tik fizinis asmuo. Vertinant keleivio vežimo sutartį pagal kitą vartojimo sutarties požymį – sutarties sudarymo tikslą, būtina skirti vežimo, kaip tokio (nagrinėjamos bylos atveju – skrydžio), ir asmens kelionės tikslus. Vežimas, kaip toks (nagrinėjamos bylos atveju – skrydis), yra siauresnė sąvoka nei kelionė ir apima tik kelią nuo išvy-kimo punkto iki paskirties punkto. Taigi, keleivio vežimo oru sutarties dalykas yra skrydis, kaip toks; sutartimi tenkinamas asmeninis keleivio poreikis patekti į paskirties punktą, kuris negali būti laikomas susijusiu su jo verslu ar profesija, nes asmens kelionės tikslas (t. y. jo veikla atvykus į paskirties punktą) yra už keleivio vežimo sutarties ribų. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatavo, kad keleivio vežimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kurios silpnesnioji šalis yra keleivis, esantis akivaizdžiai nelygia-vertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – vežėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje M. L. v. Air Baltic Corporation AS, bylos Nr. 3K-3-541/2009).

Vertindama ginčo sutarties sąlygą dėl teismingumo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad vartojimo su-tarties sąlyga, jog ginčai, kylantys iš tokios sutarties, sprendžiami vežėjo (stipresniosios sutarties šalies) buveinės valstybės teismuose, apriboja vartotojo pasirinkimą ir įpareigoja jį bylinėtis paslaugos teikėjo valstybės teisme, ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai ir laikytina ne-sąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje M. L. v. Air Baltic Corporation AS, bylos Nr. 3K-3-541/2009).

Kito asmens reikalų tvarkymas

Kasacinio teismo teisėjai patvirtino, kad tais atvejais, kai automobilis paliekamas be priežiūros ne-leistinoje vietoje ir yra nuvežamas policijos pareigūnų, automobilio savininkas privalo apmokėti su nuvežimu ir saugojimu susijusias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje I. N. v. Kauno apskrities vyriausiasis policijos ko-misariatas, bylos Nr. 3K-3-384/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Gloksinija“ v. S. M., bylos Nr. 3K-3-436/2009).


Sutarčių teisė

Spręsdama klausimą dėl banko teisės nutraukti kredito sutartį ir pradėti išieškojimą iš skolininko įkeisto turto, teisėjų kolegija pasisakė, kad antrajai sutarties šaliai privaloma iš anksto pranešti apie sutar-ties nutraukimą, ir nesutiko su banko (kreditoriaus) argumentais, kad vien pranešimo apie sutarties nu-traukimą išsiuntimas, skaičiuojant sutarties nutraukimo terminą nuo išsiuntimo dienos, atitinka įstatymo reikalavimus. Tai, be kita ko, reiškia, kad sutarties nutraukimo termino eiga negali būti skaičiuojama nuo pranešimo išsiuntimo dienos.

Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pra-nešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Civiliniame ko-dekse įtvirtinta prezumpcija, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresa-to gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo dar-buotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal kredito-riaus AB DnB NORD banko prašymą išieškoti skolą, bylos Nr. 3K-3-241/2009).

Spręsdama dėl parduodamo daikto kokybės garantijos kolegija pažymėjo, kad pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą. Dėl to už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūku-mus atsakomybė tenka pardavėjui. Daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė, tačiau ją turi įrodyti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje D. C. v. UAB „Sklypas“, bylos Nr. 3K-3-499/2009).

Formuodamas praktiką sprendžiant ginčus, kylančius iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kasacinis teismas pripažino, kad viešojo konkurso dalyvis, kurio pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis tam tikrų kvalifikacijos reikalavimų, gali tikėtis, jog jam įrodžius, kad ir kitas tiekėjas neatitiko nurodytų kvalifika-cijos reikalavimų, perkančioji organizacija, iš naujo skelbdama viešojo pirkimo konkursą, nustatys tokius kriterijus, kuriuos jis galėtų atitikti, taigi ir realiai konkuruoti dėl teisės sudaryti viešojo darbų pirkimo sutartį. Dėl to toks dalyvis turi teisę ginčyti viešojo pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009).

Pabrėždama viešųjų pirkimo principų (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo) reikšmę, teisėjų kolegija pabrėžė, kad šie principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikyti-nos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nu-tartis civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009).

Sprendžiant dėl galimybės nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį, išaiškinta, kad socialinio būsto nuomos sutartis gali būti nutraukiama, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinami iš nuomoja-mos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir tais atvejais, kai jie negyvena socialiniame būste


arba jį subnuomoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkri-čio 16 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-501/2009).

Deliktų teisė

Spręsdama žalos, atsiradusios susidūrus automobiliui su prieš jį staiga į kelią išbėgusiu laukiniu žvėrimi, atlyginimo klausimą, teisėjų kolegija pripažino, kad tokios žalos atlyginimas gali būti priteisia-mas iš valstybės, tačiau atsakomybė gali būti netaikoma įrodžius buvus nenugalimą jėgą, nukentėjusio asmens tyčią ar didelį neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-138/2009; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje AB If A&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-509/2009).

Sprendžiant dėl valstybės institucijų civilinės atsakomybės už neteisėtą nepilnamečių išvežimą iš Lietuvos, pažymėta, kad valstybės institucijų veiksmai joms atliekant nepilnamečių išvežimą į užsienį teismų įvertinti kaip neteisėti, nes valstybės institucijų pareigūnai neveikė taip, kaip jie privalėjo veikti pagal įstatymų reikalavimus (įvaikinimą, globą (rūpybą) reglamentavusius teisės aktus. Dėl neteisėtų vals-tybės institucijų veiksmų nepilnametės išvežtos į JAV, jų grąžinimas po devynerių gyvenimo JAV metų į Lietuvos Respubliką yra neteisėto išvežimo padarinys, sukėlęs nepilnametėms dvasinius išgyvenimus, depresiją, kitus sveikatos sutrikimus. Žalos nepilnametėms atsiradimą nulėmė ir tai, kad valstybės institu-cijos, atsakingos už vaiko apsaugos įstatymų įgyvendinimą, nesilaikė jų reikalavimų ir, sugrąžinusios ne-pilnametes į Lietuvą, nesiėmė pakankamų priemonių nepilnamečių vaikų adaptacijai Lietuvoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje S. R. ir kt. v. Lietuvos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2009).

Intelektinė nuosavybė

Sprendžiant klausimą, ar už kavinėse grojamą muziką reikia mokėti atlyginimą autoriams atsto-vaujančiai kolektyvinio administravimo asociacijai, pasisakyta, kad vien ta aplinkybė, jog naudojami radijo laidos metu transliuojami muzikos kūriniai, niekaip nedaro įtakos muzikos kūrinio teisinei ap-saugai ir atitinkamai autoriaus teisei gauti atlyginimą už tokį jo sukurto muzikos kūrinio naudojimą, to-dėl atlyginimas turi būti mokamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Hesona“ v. LATGA-A, bylos Nr. 3K-3-302/2009).


LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSONUOSTATŲ TAIKYMAS

Nuosekliai laikydamasis praktikos atriboti antstolio ir teismo kompetenciją, kasacinis teismas kons-tatavo, kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Ši specialioji įstatymo norma reiškia, kad antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į įmonės savininko sutuoktinei priklausantį turtą neišsiaiškinęs, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, ar iš asmeninio sutuoktinių turto. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustatyti, ar sutuoktiniai privalo kreditoriui atsakyti solidariai pagal pirmiau nu-rodytoje vykdomojoje byloje vykdomą išieškojimą, yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis byloje pagal ants-tolio D. S. pareiškimą dėl turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-110/2009).

Kitoje byloje pasisakyta, kad antstolio veiklos ribas visų pirma nustato antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš tokių dokumentų – notarų biuro išduotas vykdomasis įrašas, kuriame, be kitų rekvizitų, turi būti nurodyti išieškotojas ir skolininkas (CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 5 dalis). Antstolio patvarkymu vykdomojo dokumento pildymas nauju (papildomu) skolininku reikštų akivaizdų CPK 586 straipsnio pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. B.-H. ir N. M. H. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-567/2009).

Sprendžiant dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, išaiškinta, kad teis-mas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos pro-porcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kri-terijus. Spręstina, kad pagrindas pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosa-vybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinky-bės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

Spręsdama klausimą dėl reikalavimo ištaisyti civilinės būklės akto, išduoto užsienio valstybė-je, įrašą teismingumo, kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad jurisdikcijos taisyklės turi būti taikomos atsižvelgiant į tarptautinį bylos pobūdį ir bylų su užsienio (tarptautiniu) elementu specifiką. Civilinės bylos užsienio (tarptautinis) elementas lemia, kad byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai, jeigu yra tam tikras šalių ginčo (reikalavimo) ryšys su Lietuva. Teismas, spręsdamas dėl tarptautinės juris-dikcijos, turi atsižvelgti į šalių, įrodymų buvimo vietą, juridinių faktų, sudarančių reikalavimo pagrindą, įvykimo ar atsiradimo vietą, kitas aplinkybes, iš kurių nustatoma, ar byla turi ryšį su teismo vietos vals-tybe. Jeigu asmuo, kuriam reiškiamas reikalavimas, ir dauguma įrodymų, susijusių su reikalavimu, yra užsienio valstybėje, su kuria Lietuva nesudariusi dvišalės teisinės pagalbos sutarties, tokią bylą būtų labai


sudėtinga išnagrinėti Lietuvos teisme. Be to, teismas, spręsdamas, ar byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą, priklauso Lietuvos teismų kompetencijai, turi apsvarstyti tai, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje. Jeigu byla būtų išnagrinėta Lietuvos teismo ir jo pri-imtą sprendimą tektų pripažinti ir vykdyti užsienio valstybėje, su kuria nėra sudarytos dvišalės teisinės pagalbos sutarties, Lietuvos teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Dėl nurodytų priežasčių teismas, išsiaiškinęs, kad byloje pareikštas reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso normas ne-priskirtas išimtinei Lietuvos teismų jurisdikcijai ir kad toks reikalavimas priklauso ir atitinkamos užsienio valstybės teismo jurisdikcijai, gali atsisakyti priimti pareiškimą bei pasiūlyti ieškovui (pareiškėjui) kreiptis į užsienio valstybės, su kuria labiau susijęs pareikštas reikalavimas ir kurioje reikės vykdyti būsimą teismo sprendimą, teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. P. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo, bylos Nr. 3K-3-562/2009).


LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO NUOSTATŲ TAIKYMAS

Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino taikymo pasisakyta, kad kai darbuotojas neginčija darbo sutarties nutraukimo, kaip tokio (t. y. neteigia, kad darbo santykiai nutraukti nesant jo valios, taip pat nesiekia tęsti ar atnaujinti nutrauktų darbo santykių), sutinka su atleidimu iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį, o tik prašo nustatyti, jog darbo sutartis nutraukta nuo konkrečios da-tos DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, bet ne darbdavio vienašališkai dokumentuose nurodytu kitokiu teisiniu pagrindu ir kitokia data, toks ieškinio reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, darbo sutarties nutraukimo laiko bei teisinio pagrindo nustatymo ir šios kategorijos reikalavimai nepriskirtini DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytoms ginčų kategorijoms, kurioms taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Įstatymuose neįtvirtinta trumpesnių ieškinio senaties terminų reikalavimams dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, todėl turi būti taikomas DK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. P. v. UAB „Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009).

Kitoje byloje buvo kilęs darbo sutarties negaliojimo klausimas tais atvejais, kai negaliojančiu pripa-žįstamas konkursas dėl priėmimo į darbą. Teisėjų kolegija išaiškino, kad organizuojant viešąjį konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį, todėl, panaikinus tokio konkurso rezultatus kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei, konkursą laimėjęs asmuo netenka šios specialiosios teisės. Pripažinus viešojo konkurso rezultatus negaliojančiais, šių rezultatų pagrindu sudaryta darbo sutartis tampa prieštaraujan-čia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažintina negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima, teisėjų kolegija sprendė, kad ginčijama darbo sutartis pripažintina negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento (CK 1.95 straipsnio 2 da-lis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009).

Toliau buvo plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl juridinių asmenų vadovų atleidi-mo iš darbo. Šį klausimą sprendžiant viešosios įstaigos vadovo atleidimo iš darbo kontekste, pasisakyta, kad tuo atveju, kai kiti specialieji teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio, nenustato specialių darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik bendraisiais DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. Viešosios įstaigos vadovui, skirtingai nei tokios įstaigos kolegialiems organams arba akcinės bendrovės vadovui, netaikomas atšaukimo institutas, kurio taikymas darbo teisėje vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Taigi, viešosios įstaigos vadovo darbo sutarties nutraukimui taikytini bendrieji DK nustatyti darbo sutar-ties nutraukimo pagrindai. Teisės aktai viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui (savininkui) nesuteikia absoliučios teisės nutraukti darbo sutartį su šios įstaigos vadovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. VĮ „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-161/2009).


Sprendžiant dėl darbo ginčų komisijos kompetencijos, pasisakyta, kad ją lemia pareiškėjo prašy-me nurodyti reikalavimai ir juos pagrindžiančios aplinkybės (DK 290 straipsnis). Tai reiškia, kad darbo ginčų komisija konkretų ginčą nagrinėja ne bet kaip, o pagal konkrečiame prašyme išdėstytus reikala-vimus. Komisijos sprendimu reikalavimai visiškai ar iš dalies tenkinami arba pripažįstami nepagrįstais ir atmetami. Nagrinėtoje byloje darbo ginčų komisijai buvo įteiktas darbuotojos prašymas perskaičiuoti darbo užmokestį, panaikinti drausmines nuobaudas bei įpareigoti darbdavį atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Darbo ginčų komisija, spręsdama darbuotojos ir darbdavio darbo ginčą pagal darbuotojos prašyme išdėstytus reikalavimus, priėmė sprendimą nutraukti ieškovės darbo sutartį pagal DK 125 straipsnį, išmokant 1500 Lt bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Toks sprendimas nea-titinka jam keliamų reikalavimų dėl kelių priežasčių. Pirma, darbo ginčų komisija turi priimti sprendimą dėl prašyme nurodytų darbuotojo reikalavimų, o reikalavimo nutraukti sutartį šalių susitarimu nebuvo pareikšta. Antra, darbo sutartis gali būti nutraukiama šalių susitarimu tik abiem sutarties šalims išreiškus tokią valią, o ne trečiajam asmeniui (šiuo atveju – darbo ginčą nagrinėjančiam organui) priėmus atitinka-mą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. O. v. UAB „Ost Logistik“, bylos Nr. 3K-3-246/2009).


LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO NUOSTATŲ TAIKYMAS

Vienoje išspręstų bylų buvo sprendžiamas kreditorių nuosavybės teisės įgyvendinimo bankroto byloje klausimas. Nuspręsta, kad bankroto teisės normos negali būti aiškinamos kaip ribojančios kre-ditorių ar trečiųjų asmenų teisę susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš bankrutuojančios įmonės valdymo. Kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas negali būti panaudotas bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymui, šio turto grąžinimas savininkams nepadidina įmonės skolų (kreditorių reikalavimų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kole-gijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis UAB „Daisotra“ bankroto byloje dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-91/2009).

Kitoje byloje buvo papildyta teismo praktika aiškinant Bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto (lėšų) pagal išduotus vykdomuosius dokumentus realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Byloje buvo nu-statytos aplinkybės, jog antstolė priėmė ir išsiuntė patvarkymą dėl lėšų, priklausančių skolininkui, arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą tą pačią dieną, kai teisme buvo gautas pareiškimas dėl ban-kroto bylos skolininkui iškėlimo, o išieškotos lėšos vėliau buvo pervestos išieškotojui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia teismas nedelsdamas ir viešai. Informacija turi būti skelbiama nedelsiant po teisėjo rezoliucijos (nutarties) priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iš-kėlimo. Ji skelbiama viešai apygardos teismo internetiniame puslapyje. Suinteresuotiems asmenims (pvz., skolininkui, išieškotojui, antstoliui, kreditoriui) gali būti išduodamas teismo atitinkamo procesinio doku-mento nuorašas.

Sprendžiant dėl lėšų pervedimo išieškotojui po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui gavimo teisme dienos teisėtumo, teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu pagal CPK 632 straipsnyje nustatytus pagrindus nėra užbaigta vykdomoji byla, tai lėšų pervedimas išieškotojui pagal antstolio patvarkymą, kai jį priimant ar jau jį priėmus prasidėjo išieškojimo ir (ar) turto realizavimo sustabdymas pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, yra negalimas, o jų gavimas pažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį traktuojamas kaip neteisė-tas. Jeigu asmuo, kuriam pervestos lėšos, žinojo ar galėjo žinoti apie vykdymo sustabdymą dėl pareiškimo padavimo iškelti bankroto bylą, tai jis vertinamas kaip nesąžiningas lėšų įgijėjas ir iš jo gautos lėšos gali būti išieškotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovei L. A., bylos Nr. 3K-3-485/2009).

Documents

Metinis informacinis pranesimas 2009