Metodinė medžiaga apie IKT taikymą mokykloje „Mokymo metodai

KAIŠIADORIŲ ALGIRDO BRAZAUSKO VIDURINĖ MOKYKLA

MOKYMO METODAI TAIKANT IKT UGDYMO PROCESE

Atliko: Jolita Morkūnaitė

KAIŠIADORYS, 2002.

Turinys

Įvadas.................................................................................................................3

1. Informacinių technologijų ir ugdymo teorijų sąlytis......................................4

2. Mokymo metodų įvairovė ir klasifikacija.......................................................5

3. Tradiciniai mokymo metodai, taikomi panaudojant IT ugdyme....................6

4. Nauji metodai, taikomi mokymui naudojant informacines technologijas......8

4.1 Programuotas mokymas............................................................................8

4.2 Konstruktyvios mokymosi aplinkos...........................................................9

4.2.1 Hipertekstas....................................................................................9

4.2.2 Mikropasauliai.............................................................................10

4.2.3 Multimedia...................................................................................10

4.3 Modeliavimas..........................................................................................10

4.4 Distancinis mokymas..............................................................................11

Išvados..............................................................................................................12

Šaltiniai.............................................................................................................13

Kaišiadorių A.Brazausko vidurinės mokyklos dailės mokytoja metodininkė Jolita Morkūnaitė, 2003.

2

Įvadas

Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategija siekia

integruoti informacinės kultūros ugdymą į visą bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo procesą,

skatinti novatoriškų mokymosi formų ir metodų diegimą. (IKT diegimo strategija, 19) IT

panaudojimas ugdymo procese – populiariausia ir kartu aktualiausia šiandieninio švietimo

problema. Daugybė dalykinių ir mokslinių straipsnių apibendrina praktinę darbo su IT patirtį,

pateikia teorines rekomendacijas. Esminis klausimas dominantis pedagogus praktikus – kaip

panaudoti IT ugdymo procese, kokie nauji metodai turi būti taikomi? Ar skiriasi mokymo metodai

naudojami pamokoje nuo mokymo metodų naudojant IT ugdymo procese? Šio darbo tikslas

išsiaiškinti kaip pakito mokymo metodai naudojant IT pamokose.

Siekiant išsiaiškinti kokie metodai taikomi naudojant IT ugdymo procese, suformulavome

šiuos darbo uždavinius.

1. Suvokti IT ir ugdymo teorijų sąlytį.

2. Apžvelgti mokymo metodų įvairovę, klasifikaciją.

3. Nustatyti ar įmanoma naudoti tradicinius metodus, kai IT naudojama mokymui.

4. Išsiaiškinti naujus mokymo metodus, taikomus mokymui naudojant IT.

Tikslinga apibrėžti pagrindines darbe naudojamas sąvokas, kurios šiuolaikiniame

edukologijos mokslo kontekste įvairiai interpretuojamos.

Informacijos technologijos samprata susiformavo 9-ame dešimtmetyje. Ėmė plisti ir jos

santrumpa (angl. IT – information technology). Žodis „technologija“ kilęs iš graikų kalbos reiškia

meną, amatą, o antrasis – žodį, sąvoką. Informacijos technologija reiškia priemonių ir būdų

informacijai apdoroti panaudojant kompiuterinę techniką visumą 10-ame dešimtmetyje, dažniau

imta vartoti kitą sąvoką: informacijos ir komunikacijos technologija tuo pabrėžiant, kad

kompiuterinė technologija ypač svarbi ryšiams, bendravimui. (Dagienė, 5)

Informaciniai įgūdžiai – informacijos tvarkymo kompiuteriu įgūdžiai. Bendriausia prasme

informacinius įgūdžius galėtume apibūdinti kaip gebėjimą apdoroti informaciją, t. y. ją suieškoti bet

kokiu pavidalu – tiek popieriniu, tiek kompiuteriniu, atrinkti šaltinius, toliau – susisteminti

informaciją pagal svarbą, išrinkti esminius fragmentus, sutvarkyti juos, rezultatus pateikti

tinkamiausia forma.

Mokymo metodas tai pasikartojančių mokytojo veiksmų modelis, kuris gali būti taikomas

dėstant įvairius dalykus, būdingas daugiau nei vienam mokytojui ir svarbus išmokimui. (Gage,

Berliner, 6)

Darbe naudojamas mokslinės literatūros analizės metodas.


3

1. Informacinių technologijų ir ugdymo teorijų sąlytis

Įdomu nustatyti IT sąlytį su šiuolaikinėmis ugdymo teorijomis. Nors tradiciškai teigiama,

kad seniausios ugdymo technologijos yra kreida ir lenta, tačiau įvairiais istoriniais tarpsniais

dominuojančios skirtingos technologijos paliko savo pėdsakų pačioje mokykloje ir keitė jos vietą

tarp kitų socialinių institucijų.

Sokratiškas dialogas - materialių laikmenų nefiksuotos informacijos perdavimo ir suvokimo

korekcijos forma - iki šiol masiškai taikomas mokant bei mokantis tiek šeimoje, tiek ugdymo

institucijose. Raštas iš esmės pagimdė mokyklą: rašto mokymas iki šiol tebėra visų mokyklų

pirmoji užduotis ir tolesnio sėkmingo mokymosi laidas. Spauda suformavo dabartinę mokyklą su

vadovėliais, linijine teksto ir mokymo struktūra, knyginės išminties perdavimo funkcija. Tolimųjų

ryšių technologijų - telefono, radijo, televizijos - mokykla nepajėgė inkorporuoti, nesurado formos,

nesugebėjo pasikeisti ir prisitaikyti naujomis sąlygomis. Ir dabar ji daugeliu atžvilgių pralošia:

moksleiviai savo laisva valia valandų valandas praleidžia žiūrėdami televizijos laidas,

klausydamiesi radijo arba kalbėdami telefonu ir iš to daug sužino bei išmoksta, tik ne to, kas

numatyta programose. (Ališauskas, 21)

Metodas kaip ugdymo įrankis – visų ugdymo paradigmų pamatas. Kaip ugdyti buvo svarbu

ne tik Socratui, A.Komenskiui, bet ir likusiems klasikinio ugdymo paradigmos teoretikams.

Laisvojo ugdymo paradigmos teoretikai akcentavo kūrybiškos asmenybės ugdymą bei siūlė

naudoti metodus, kurie dabar dažnai vadinami naujaisiais arba aktyviais.

Problemų sprendimo metodą inicijavo J.Dewey (1859-1952). Jam priskiriama

instrumentinės tiesos teorijos - pragmatizmo pagrindo autorystė. Pagal šią teoriją, tiesa yra tai, kas

mums padeda veikti konkrečioje situacijoje.

B. Skinner (1904-1990) pačios seniausios su kompiuteriais susijusi mokymo formos -

programuoto mokymo autorius, žymiausias bihevioristinės psichologijos atstovas.

Remiantis kognityvine J. Piaget psichologija buvo sukurtos kitokios kompiuterizuoto

mokymo formos. Teorijose ši srovė vadinama konstruktyvizmu, kaip pasikliaujanti vaiko intelekto

aktyvumu, vaiko kūrybinėmis galiomis - žinios, išmokimas konstruojasi paties vaiko viduje kūrybos

metu.

Wiliam H. Kilpatrick, pasiūlė projektų rengimo metodą, kuri dažniausiai minimas kaip

tinkamiausias integruojant IT į ugdymo procesą. (Brazdeikis, 4). Trumpai apžvelgę IT ir ugdymo

teorijų sąlytį galime padaryti išvadą, kad visose ugdymo teorijose svarbiausia - vaiko ugdymas, o

IT suvokiama kaip priemonė ugdymo rezultatams pasiekti.


4

2. Mokymo metodų įvairovė ir klasifikacija.

Šiame darbe aptardami IT panaudojimą ugdymo procese vadovausimės Lietuvoje

dominuojančia L.Jovaišos pasiūlyta klasifikacija, kuri skirsto metodus pagal mokymui naudojamus

žinių šaltinius: žodinius, praktinius, vaizdinius, savarankiško darbo. Remiantis Jovaiša,

Vaitkevičiumi (1989) bei Jovaiša (1997) nusistovėjo mokymo metodų skirstymas į informacinius,

operacinius ir kūrybinius. O Informaciniai metodai yra teikiamieji ir atgaminamieji. Visi jie skirti

žinių įgijimui ir grįžtamajam ryšiui.

Kadangi šis mokymo metodų suskirstymas pakankamai aiškus ir vaizdus, kiekvieno metodo

atskirai nenagrinėsime, tačiau tolimesniuose skyriuose pabandysi aptarti tuos metodus, kurie negali

būti taikomi naudojant IT ugdymo procese bei schemą papildyti kompiuterinio mokymo metodais.

Mokymo metodų įvairovė klasifikuojama pagal šiuos kriterijus: mokymo informacijos

šaltinių pobūdį, mokymo žinių šaltinį, mokinio veiklos pobūdį, bendrą interaktyvią pedagogo ir

ugdytinio veiklą.


Mokymo metodai

Operaciniai Informaciniai Kūrybiniai

Praktiniai darbai

Laboratoriniai darbai

Pratybos

Teikiamieji Atgaminamieji

Paskaita

Pasakojimas

Paskaita

AiškinimasDemonstravi

masKonsultavima

s

Lektūra

Ekspertizė

Euristinis pokalbis

Projektavimas

Tiriamieji

Kūrybinių užduočių

sprendimas

Probleminis mokymas

Atpasakojimas

Kontrolinis darbas

Kartojimo pokalbis

Tikrinimo pokalbis

Rašiniai

Iliustravimas

Egzaminas

5

3. Tradiciniai mokymo metodai, taikomi panaudojant IT ugdyme

Kaip pakito tradiciniai mokymo metodai (taip juos vadiname sąlygiškai) atsiradus

Informacinėms technologijoms? IT integravimo į įvairių dalykų pamokas sąvoka vaizdžiai nusako

vykstantį procesą. Mokymas remiasi senais metodai ir priemonėmis, o naujieji tik atrandami, o po

to integruojami į ugdymo procesą. Pabandykime išsiaiškinti ar įmanoma naudoti senuosius metodus

ir integruoti IT į ugdymo procesą.

Pedagogai praktikai remdamiesi tradiciniu mokymo modeliu kėlė ir tebekelia pamatinius

ugdymo tikslus:

o perteikti informaciją;

o skatinti kūrybiškumą;

o formuoti praktinius gebėjimus.

Informacijai perteikti naudojami informaciniai mokymo metodai. Smulkiai neanalizuodami

kiekvieno atskirai galime pastebėti, kad dauguma jų sėkmingai taikoma ugdymo procese

panaudojant IT. Skaityti paskaitą demonstruojant, rašyti atpasakojimą ir kurti iliustracijas, tikrinti

žinias egzaminu ir pan. naudojant IT, elementaru ir efektyvu. Tiesa, tam būtina gebėti gerai

naudotis kompiuteriu, tačiau akcentuoti reikia ne mokymą ir mokėjimą dirbti kompiuteriu, o

gebėjimą tvarkyti informaciją. J. Herringo nuomone, informacinius įgūdžius reikėtų laikyti

mąstymo įgūdžiais, kai analizuojant daugybę tarpusavyje susijusios informacijos reikalinga suvokti

šį procesą kaip nedalomą visumą. (Herring, 7). Informacinių įgūdžių ugdymas nuo instruktyvaus

(perduoti naują informaciją) mokymo modelio, transformavosi į konstruktyvų mokymą, kurio

tikslas – išmoktų dalykų koncepcijos supratimas.

Praktiniai - operaciniai mokėjimai bei įgūdžiai tradiciškai lavinami atliekant praktinius,

laboratorinius darbus, pratybas. Tam reikalingos įvairios materialios medžiagos bei priemonės,

parengtos užduotys. Kitaip tariant mokymosi aplinkos, kurios turi edukacinę vertę, bet kartu

pakankamai uždaros, nes neleidžia ugdytiniui pasirinkti. Programuotas mokymas – suteikė

galimybę ugdyti praktinius – operacinius įgūdžius virtualiose aplinkose. Iki smulkmenų

apgalvojama dalyko medžiaga, testais valdomas tos medžiagos pateikimas mokiniui, o siekiant

padidinti mokymosi motyvaciją ekrane paišomi guvūs, šokinėjantys bezdžioniukai, spalvoti

balionėliai, linksmi nykštukai ar kampuoti robotai ir t. t. Šioms abejotinoms priemonėms kurti

nereikia itin didelės programuotojo kvalifikacijos, jos atitinka tradicinius daugelio mokytojų darbo

metodus, mokytojas nusikrato nemalonaus vertinimo, namų darbų taisymo. Teoriškai mokymas

individualizuojamas, nors praktiškai tokių sistemų vis dar trūksta, todėl po kelių pamokų tariamo

individualizavimo vėl viskas grįžta į senas vėžes - su visa klase tenka ir vėl dirbti vienodu tempu.

(Ališauskas, 21) Nesvarstykime, kokie programuoto mokymo trūkumai, bei kokiomis priemonėmis Kaišiadorių A.Brazausko vidurinės mokyklos dailės mokytoja metodininkė Jolita Morkūnaitė, 2003.

6

kuriamos virtualios aplinkos. Tačiau galime teigti, kad operaciniai mokymo metodai gali būti

sėkmingai taikomi ugdymo procese, kuriame naudojama IT.

Kūrybiniai mokymo metodai – projektavimas, tyrimas, probleminis mokymas, kūrybinių

užduočių sprendimas – dažniausiai pateikiami kaip tinkamiausi IT integravimui į ugdymo procesą.

Probleminio mokymo pagrindinė idėja - ieškoti būdų ir priemonių kiekvieno

besimokančiojo pažintiniam aktyvumui, savarankiškumui, kūrybiškumui ugdyti. Šio mokymo

metodo struktūra yra tokia: probleminis situacijos sudarymas, problemos sprendimo organizavimas

ir sprendimo tikrinimas (Šiaučuikienė, 1997). Kaip probleminis mokymas gali būti taikomas

naudojant IT ugdymo procese? Pagal aukščiau pateiktą struktūrą technologija gali padėti

suformuluoti aktualią problemą, teikti informaciją, ryšius bei įrankius problemai spręsti, po to ir

priemones jai patikrinti. J. Dewey, pasiūlęs problemų sprendimo metodą, teigė kad būtina išmokti

atrasti veikimo tiesą bet kokioje situacijoje. Informacinės technologijos ugdytinių ir ugdytojų

gyvenime irgi savotiška problema, kuriai reikia sprendimo.

Projektinis darbas ir kūrybinių užduočių sprendimas pedagogų praktikų veikloje suvokiami

labai panašūs metodai. Projektų rengimo metodą pasiūlė Wiliam H. Kilpatrick, kuris faktiškai siekė

atnaujinti problemų sprendimo metodą. Norint išspręsti problemą, reikia įvykdyti tam tikrą jos

sprendimo projektą. Be to, projektai galimi nebūtinai tiesmukiškai konfliktinei situacijai spręsti, bet

ir įvairiems vaiko tikslams kūrybiškai siekti, o tai nebūtinai turi būti pateikta kaip problema.

(Ališauskas, 21) Brazdeikis V., analizuodamas bendrųjų programų ir informacinių technologijų

santykį dominuojančiu visiems mokomiesiems dalykams metodu nurodo projektinį darbą.

Jovaišos (1997) mokymo metodų klasifikacija neatspindi mokymo proceso organizavimo

būdų pagal ugdytinių skaičių. Tai individualus, didelių ir mažų grupių metodai, kurie taip pat

naudojami integruojant IT į ugdymo procesą. Tiesa čia dominuoja mokymasis, mokytojai kaip ir

technologijos tampa mokymosi „priemonėmis“.

Tad apibendrinus šio skyriaus mintis galima daryti išvadą, kad dauguma tradicinių mokymo

metodų yra tinkamas mokymo ir mokymosi įrankis naudojant IT ugdymo procese. Mokymo

metodai sėkmingai gali perteikti informaciją, skatinti kūrybiškumą, formuoti praktinius gebėjimus.


7

4. Nauji metodai, taikomi mokymui naudojant informacines technologijas

Jeigu sėkmingai galime taikyti tradicinius mokymo metodus naudojant IT ugdymo procese,

tai kam reikalingi nauji mokymo metodai? Ar nėra nauja tai – kas gerai pamiršta sena? Kiekviena

mokymui naudojama technologija pareikalauja tik jai skirtų metodų. Klasifikuojant IT naudojimui

skirtus metodus kilo neaiškumai – ar tai metodas, ar mokymo priemonė, ar būdas? Manau, kad

skirtingai nuo senojo modelio metodų, naujuosiuose šios sąvokos ypatingai susilieja. Metodas, turi

pasižymėti šiais kriterijais: pasikartojantis veiksmų modelis, taikomas dėstant įvairius dalykus, būdingas daugiau nei vienam mokytojui ir svarbus išmokimui. (Gage, Berliner, 6)

Be technologinių IT panaudojimo aspektų didelis dėmesys skiriamas mokomo ir mokymosi procesui. Akcentuojama atvirojo mokymo sistema (Gage, Berliner, 6), kurios pagrindiniai bruožai šie:

o Mokiniai laisvai renkasi mokymosi formas.

o Mokomoji medžiaga labai įvairi.

o Mokomojoje programoje įvairūs mokomieji dalykai tarpusavyje siejami.

o Vyrauja individualus mokymas ir mokymasis mažomis grupelėmis.

o Mokytojai yra tam, kad padėtų išmokti.

o Mokiniai pratinasi atsakyti už savo mokymąsi.

o Tarp mokinio ir mokytojo yra abipusis supratimas ir pagarba.

o Mokymosi vertinimas yra diagnostinis.

Akivaizdu, kad šioje atviro ugdymo teorijoje dominuoja ne mokytojas, bet mokinys ir

mokymosi aplinka, ne mokymas, bet mokymasis bendradarbiaujant. Tolimesniuose skyriuose Kaišiadorių A.Brazausko vidurinės mokyklos dailės mokytoja metodininkė Jolita Morkūnaitė, 2003.

Kompiuteriniai mokymo metodai

Programuotas

mokymas

Modeliavimas Distancinis

mokymasKonstruktyvios mokymosi

aplinkos

Hipertekstas

Mikropasauliai

Multimedia

8

trumpai aptarsime naujus metodus taikomus naudojant informacines technologijas ugdymo procese.

Pabandysime išskirti jų privalumus, trūkumus bei santykį su tradiciniais mokymo metodais.

4.1 Programuotas mokymas

Pati seniausia su kompiuteriais susijusi mokymo forma - programuotas mokymas. Jo

autorystė priskiriama psichologui B. F. Skinneriui, žymiausiam bihevioristinės psichologijos

teoretikui. Ankstesniame skyriuje programuotas mokymas jau buvo paminėtas kaip tradicinių

informacinių metodų tąsa. Tai mokymo būdas kai - mokinys gauna lapus, korteles, kompiuterinio

vaizdo įrašus, vadovėlį, kur pateikiama mokomoji informacija, klausimai į kuriuos reikia atsakyti, o

atsakęs čia pat randa informaciją, ar teisingai atsakyta. Galima mokytis savo tempu. (Gage, Berliner, 6). IT šio metodo nepakeitė, nes pakito tik pateikimo būdas – nuo popieriaus lapo į

kompiuterio ekraną. Šiuo metu programuotas mokymas kritikuojamas, nors šiam metodui taikyti vis

dar nėra pakankamai parengtos medžiagos. Tai mokymo metodas orientuotas į dalyką, konkrečių

žinių išmokimą.

4.2 Konstruktyvios mokymosi aplinkos

Kitokios kompiuterizuoto mokymo formos yra sukurtos remiantis kognityvine J. Piaget psichologija. Teorijose ši srovė vadinama konstruktyvizmu, kaip pasikliaujanti vaiko intelekto aktyvumu, vaiko kūrybinėmis galiomis - žinios, išmokimas konstruojasi paties vaiko viduje kūrybos metu. Konstruktyvizmas kaip opozicija priešpastatomas instruktyvizmui, moksleivių instruktavimui, kitaip literatūroje vadinamam objektyvizmu, redukcionizmu. Žinomiausios konstruktyvistinės kompiuterinės programos, skirtos mokymui, yra vadinamieji hipertekstai ir mikropasauliai. (Ališauskas R. 21) Tai pat šiai grupei priskiriamos multimedijos technologijos. Galima daryti prielaidą, kad mokymosi aplinkos tampa svarbesne kategorija edukologijoje nei mokymo ir mokymosi metodų sąvoka.

4.2.1 Hipertekstai

Hipertekstas – teksto pateikimo būdas, kai informacijos vienetai (kompiuterio ekrano

puslapiai) išdėstomi ne nuosekliai, bet pagal tam tikrą, autoriaus parinktą sistemą, nurodant galimus

perėjimus. Žodžio „hipertekstas“ analizė rodo, kad norima pasakyti, jog tekstas yra kažkoks Kaišiadorių A.Brazausko vidurinės mokyklos dailės mokytoja metodininkė Jolita Morkūnaitė, 2003.

9

ypatingas: priešdėlis „hiper“ reiškia kažką daugiau negu įprasta. Normalus tekstas yra tiesinis ir jis

sudarytas taip, kad būtų galima skaityti jį nuo pradžios iki galo. Hipertekstas nurodo nenuoseklų,

netiesinį teksto organizavimo būdą.

Hipertekstinis dokumentas leidžia skaitytojui naudotis informacija taip, kaip jam atrodo

reikšmingiau. Skeptikai mano, kad hipertekstinė aplinka niekuo nesiskiria nuo enciklopedijos ar

iliustruoto žinyno. Šios aplinko privalumas – individualus mokymosi tempas bei vidinė

besimokančio motyvacija – „skaitau“ tai kas man patinka, o tada ir mokausi lengviau.

4.2.2 Mikropasauliai

Vienas naujausių kompiuterinio mokymo metodų yra 9-ojo dešimtmečio pradžioje pradėti

naudoti mikropasauliai, kuriami LOGO programavimo kalba. (Papertas, 11). Mikropasaulyje negali

būti griežtų nurodymų kaip ir ką mokytis. Mikropasaulis - tai atvira kompiuterizuota mokymosi

aplinka, kurios tikslas – išmokyti individą mąstyti ir ugdyti asmeninį supratimą per niekieno iš

šalies nevaržomų idėjų generavimą ir eksperimentavimą. (Balčytienė, 2) Šie mokymosi tikslai

atitinka šiuolaikinės pedagogikos – konstruktyvizmo principus.

Mikropasauliai - dirbtinės aplinkos, modeliuojančios arba leidžiančios modeliuoti realybę,

nebūtinai tiksliai atitinkančią proporcijas, sąryšius. Mikropasauliai - terpė vaiko kūrybai. Juos ypač

siūlo Logo pedagogika. Jei hipertekstas yra informacijos šaltinio technologija, tai mikropasauliai -

kūrybinės laboratorijos. Manytume, jog jie netgi labiau atitinka konstruktyvizmo idėjas nei

hipertekstas. Tačiau, be abejo, šiuolaikiškai organizuoti žinių šaltiniai taip pat reikalingi. Beje,

pastaruoju metu kai kurie autoriai pastebi hiperteksto ir mikropasaulių technologijų suartėjimą.

Esminė mikropasaulių problema – tokių mokymosi aplinkų trūkumas, arba jau sukurtomis

sunku naudotis dėl užsienio kalbos nemokėjimo.

4.2.3Multimedia

Esti įvairių multimedijos apibrėžimų. Multimedia – įvairių terpių – grafikos, garsų, animacijos ir fotografuotų bei filmuotų vaizdų junginys.

Hipermedija – įvairių terpių – grafikos, garsų, animacijos ir vaizdo – derinys, sudarantis

darnią asociatyvią sistemą informacijai laikyti bei išgauti. Hipermedija sistemos dažniausiai dirba

dialogo režimu ir sukuria žmogaus mąstymui artimą darbo bei mokymosi terpę. Žmogus gali bet

kuriuo momentu pereiti nuo vienos temos prie kitos, ieškodamas medžiagos, susijusios su

nagrinėjamu dalyku, t. y. gali gauti informaciją ne nuosekliai, pereidamas nuo vieno dalyko prie

kito, kaip įprasta žodynuose ar žinynuose, bet tiesiogiai.


10

Pati populiariausia multimedijos rūšis – www puslapiai. Ši nauja technologija, mano nuomone, apjungia visų mokymuisi svarbiausių informacijos šaltinių tipus.

4.3 Modeliavimas

Modeliavimas tai - metodas, leidžiantis įdomiau bei kūrybiškiau mokyti moksleivius dirbti

su kompiuterinėmis programomis. Modeliai paprastai skirstomi pagal naudojimo sritį,

dinamiškumą, pateikimo būdą bei aprašymo kalbą. Pagal naudojimo sritį modeliai gali būti

mokomieji, praktiniai, moksliniai techniniai, žaidimų, imitaciniai. Pagal dinamiškumą skiriami

dviejų tipų modeliai – statiniai ir dinaminiai. Pagal pateikimo būdą modeliai skirstomi į dvi

stambias grupes: materialius ir informacinius. Informatikoje nagrinėjami informaciniai modeliai. Jie

savo ruožtu gali būti žodiniai ir simboliniai, pastarieji – kompiuteriniai ir nekompiuteriniai. Pagal

aprašymo kalbą modeliai gali būti geometriniai, žodiniai, matematiniai, struktūriniai, loginiai ir pan.

Įvairių dalykų mokytojai gavo atnaujintas mokymo programas, kurios leidžia atlikti įvairius

eksperimentus, modeliuoti laboratorinius darbus (chemija, fizika). Pamokose naudojami:

o paskaitos, pateiktys - demonstraciniai modeliai

o laboratoriniai darbai - eksperimentų imitavimas, virtualios laboratorijos,

o pratybos, sprendimų paieška, variantų analizė - modelių kūrimas ir taikymas

4.4 Distancinis mokymas

Distancinis mokymas – tai kokybiškai naujas, pažangus mokymo būdas, atsiradęs

paskutiniame XX a. trečdalyje naujų galimybių dėka, kurias atnešė informacinė revoliucija. Jo idėja

– mokymo atvirumas.

Šio mokymo būdo pamatas – savarankiškas studento mokymasis jam patogiu laiku ir jam

patogioje vietoje iš specialiai paruošto interaktyvios mokymo medžiagos komplekto, kuris

atiduodamas studento naudojimui ir tampa jo asmenine nuosavybe. Į komplekto sudėtį įeina :

vadovėliai-darbo sąsiuviniai, audio- ir videokasetės, kompiuterinės mokymo programos. Ypatingai

svarbus mokytojo – konsultanto, priskiriamo studentų grupei, vaidmuo. Studentas – aktyvaus

mokymo proceso pagal distancinę metodiką centrinė figūra, jis pats renkasi mokymosi tempus,

pastoviai lygindamas savo patirtį su teorijos koncepcijomis, jis vis giliau perpranta verslo pasaulio

dėsnius.

Visi mokymo komponentai ir metodika yra orientuoti į tai, kad mokymas būtų kuo

patogesnis ir efektyvesnis. Ši technologija pagrįsta aukštą mokymo kokybę garantuojančių

standartų sistema. Kaišiadorių A.Brazausko vidurinės mokyklos dailės mokytoja metodininkė Jolita Morkūnaitė, 2003.

11

Apibendrinus, šio skyriaus medžiagą galime teigti, kad:

o Klasifikuojant naujus mokymo metodus, taikomus mokymui naudojant IT, metodo,

mokymo priemonės ir būdo sąvokos susilieja.

o Programuotas mokymas, konstruktyvios mokymosi aplinkos (mikropasauliai,

hipertekstai, multimedia), distancinis mokymas, modeliavimas – metodai, kurie

dažniausiai taikomi naudojant IT ugdymo procese.


12

Išvados

1. Apžvelgę IT ir ugdymo teorijų sąlytį galime padaryti išvadą, kad visose ugdymo

teorijose svarbiausia - vaiko ugdymas, o IT suvokiama kaip priemonė ugdymo

rezultatams pasiekti.

2. Mokymo metodai svarbi visų ugdymo teorijų dalis, kuri pasižymi klasifikacijos

įvairove. Galima išskirti esminius jų klasifikavimo kriterijus: pagal mokymo

informacijos šaltinių pobūdį, pagal mokymo žinių šaltinį, pagal mokinio veiklos

pobūdį, pagal bendrą interaktyvią pedagogo ir ugdytinio veiklą.

3. Dauguma tradicinių mokymo metodų yra tinkamas mokymo ir mokymosi įrankis

naudojant IT ugdymo procese. Mokymo metodai sėkmingai perteikti informaciją,

skatinti kūrybiškumą, formuoja praktinius gebėjimus. Tačiau ugdytojui būtinos

informacinė, komunikacinė bei kompiuterinio raštingumo kompetencijos.

4. Klasifikuojant naujus mokymo metodus, taikomus mokymui naudojant IT, metodo,

mokymo priemonės ir būdo sąvokos susilieja. Programuotas mokymas,

konstruktyvios mokymosi aplinkos (mikropasauliai, hipertekstai, multimedia),

distancinis mokymas, modeliavimas – metodai, kurie dažniausiai taikomi naudojant

IT ugdymo procese.


13

Šaltiniai

1. Aktyvaus mokymosi metodai. (1998) Mokytojo knyga. Vilnius: Garnelis.

2. Balčytienė, A. (1998) Būdas mokyti kitaip: hipertekstinė mokymo aplinka. Vilnius.

3. Brazdeikis, V. (1999) Bendrosios programos ir informacinės technologijos. Vilnius.

4. Brazdeikis, V., Balvočienė, T. (1996) Mokykla ir kompiuteris. Vilnius: Gimtasis žodis.

5. Dagienė V., Žandaris A. Informacijos technologijos enciklopedinis žinynas.

6. Gage, N. L., Berliner, D. C. (1994) Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma littera.

7. Herring, J.E. (1998) Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje, Vilnius: Garnelis.

8. Jensen, E. (1999)Tobulas mokymas: daugiau kaip 1000 praktinių patarimų vaikų ir suaugusių

mokytojams. Vilnius.

9. Jucevičienė, P. (1997). Ugdymo mokslo raida: nuo pedagogikos iki edukologijos. Kaunas: Technologija.

10. Markauskaitė, L. (1997) Kompiuterinės mokymo priemonės// Kompiuterių naudojimas mokykloje,

Vilnius: Baltic Amadeus.

11. Papertas, S. (1995) Minčių audros. Vilnius: Žara.

12. Tepperwein, K.(1998) Menas mokytis nepavargstant: nauji metodai palengvina mokymąsi. Vilnius:

Alma littera.

13. Markauskaitė, L. (1999) Informaciniai gebėjimai humanitarinių ir tiksliųjų mokslų sanglaudoje.

http://www.leidykla.vu.lt/inet/inf-mok/10/str4.html

14. Chreptavičienė V. (1999) Komunikacinių mokėjimų didaktinės sistemos galimybių plėtra taikant

šiuolaikines edukacines ir informacines technologijas.// Socialiniai mokslai. 1999, Nr.4 (21), p. 71- 77.

15. Jakavičius, V., Stučkaitė I., (2001) Distancinės studijos pedagogų rengime: samprata ir plėtros

prielaidos.// Socialiniai mokslai. 2001, Nr.3 (29), p. 70- 74.

16. Petrauskas, R. (1994) Kompiuterinių mokomųjų programų efektyvumo tyrimas.// Socialiniai

mokslai.Edukologija. 1994. t.1, p. 167- 173.

17. http://metdm.ktu.lt/tikslai.html - distancinio mokymo metodiniai tyrimai. MetDM projektas

“Tradicinių studijų metodikų panaudojimo distanciniame mokyme galimybių tyrimas (technologijų ir

mokymo metodikų sandūra). Tyrimus atlieka Kauno technologijos universitetas.

18. http://www.ankoma.lt/ou/dmm/dmm_lt.htm - Distancinio mokymo metodas.

19. http://www.smm.lt/reformos_d/file/projekt14.htm#_Toc493318973 - Informacijos ir komunikacijos

technologijos diegimo Lietuvos švietime strategija, (v.2000 10 11).

20. http://www.liedm.lt/ - Lietuvos distancinio mokymosi tinklas.

21. http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-m-6/alisaus.html Ališauskas R. Kompiuterinių

technologijų ir švietimo reformos sąveika.


14

http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-m-6/alisaus.html

http://www.liedm.lt/

http://www.smm.lt/reformos_d/file/projekt14.htm#_Toc493318973

http://www.ankoma.lt/ou/dmm/dmm_lt.htm

http://metdm.ktu.lt/tikslai.html

http://www.leidykla.vu.lt/inet/inf-mok/10/str4.html

Mokymo metodaiKompiuteriniai

Operaciniai Informaciniai Kūrybiniai

Praktiniai darbai

Laboratoriniai darbai

Pratybos

Teikiamieji Atgaminamieji

Pasakojimas

Paskaita

Aiškinimas

Demonstravimas

Konsultavimas

Lektūra

Ekspertizė

Euristinis pokalbis

Projektavimas

TiriamiejiKūAtgaminamiejiO

peraciniaiiMokymo metodai

s

Kūrybinių užduočių rPratybos

oLaboratoriniai darbai

sPraktiniai darbai pokalbis

ymas

AtpasakojimasProbleminis

moEkspertizėkLektūra

yKonsultavimas

mDemonstravimas

aAiškinimassPaskaita

Pasakojimas

Kontrolinis darbas

Kartojimo pokalbis

Tikrinimo pokalbis

Rašiniai

Rašiniai mTikrinimo pokalbisaKartojimo pokalbis

sKontrolinis darbas

AtpasakojimasEgzaminas

Kompiuteriniai

Programuotas

mokymasModeliavim

as

Distancinis mokymas

Konstruktyvios

mokymosi aplinkos

Hipertekstas Mikropasaulia

iMultimedia

Konstruktyvios mokymosi

aplinkos

Documents

Metodinė medžiaga apie IKT taikymą mokykloje „Mokymo metodai