Organizacijų įvairovė ir klasifikavimas · 2020. 12. 20. · sąmoningi santykiai, derinantys visų jų pastangas siekiant bendrų tikslų. Tokiu būdu, pagrindinės organizacijos,

PovilasZAKAREVIČIUS–profesorius,socialiniųmokslųhabilituotasdaktaras,VytautoDidžiojouniversitetoEkonomikosirvadybosfakultetoVerslokonsultavimoirtęstiniųstudijųcentrovadovas.Adresas:S.Daukantog.28,Kaunas,44282,Lietuva.Tel.:37327958.Faks.:37327857.El.pašt.:[email protected]

ISSN 1392-1142ORgANIZAcIJų VADYbA:SISTEmINIAI TYRImAI: 2009.50

Įvadas

Žodis„organizacija“asocijuojasi,ogalbūtirkilęsišžodžio„organizmas“.Tarptauti-niųžodžiųžodyneorganizmas(lot.Orga-nizmus)apibūdinamaskaipsavitąsandarąturinti biologinėbūtybė,atliekantitasarkitas funkcijas. 19-jo amžiaus antrojojepusėje kai kurie filosofai išdėstė organis-tinę visuomenės teoriją, kurioje žmoniųvisuomenę, jos sandarą analizavo kaipbiologinio organizmo analogą, atskirusžmones,jųgrupesprilygindamiląstelėms,organams. Šių grupių, susietų tarpusaviosantykiais (ryšiais) visumą, jie apibūdi-no kaip visuomenę.Mąstant analogiškai,žmonių susietų kokio nors pobūdžio ry-šiaisgrupė,galėtųbūtiorganizacija.

Organizacijų veiklos turinys, jų funk-cionavimedalyvaujančiųžmoniųnuosta-

Povilas ZAKAREVIčIUS

tos, funkcinėpaskirtis visuomenėsgyve-nime,struktūrinėsformosirkitiaspektai,vykstantsocialiniųsanklodų,ekonominiųsantykiųirkitiemspokyčiams,ganaryškiaikeitėsi.Tenkakonstatuoti,kaddidžiulėšiųdienų organizacijų įvairovė visapusiškaineapibūdinta,nėravieningosjųklasifikaci-jos.Taiapsunkinaorganizacijųvystymosiirjųtarpusaviosąveikostyrimus,sąlygojatyrėjų bei organizacijų darbuotojų komu-nikavimoproblemas.

Teorinių tyrimų, kurių pagrindu pa-rengtasšisstraipsnis,tikslaibuvošie:

• Apibūdinti organizacijos sociofilo-sofinęesmębei josveiklosturinį ir išdės-tyti šių dienų organizacijos sampratosvariantus;

• Nustatytiorganizacijųklasifikavimoirgrupavimoįatskirasgrupes,pogrupesirformas,principus;

Organizacijų įvairovė ir klasifikavimas

Straipsnyjeapibūdintaorganizacijos,kaiprealiosžmoniųgrupės,samprata,pateiktisociofilosofiniųorganiza-cijosapibrėžimųvariantai,objektyviaiišsivystękeičiantisjosfunkcionavimoturiniui,išdėstytasorganizacijųgrupavimasnuosavybėspagrindu,suformuluotosorganizacijųfunkcinėspaskirtieskryptys,išanalizuotosor-ganizacinės-teisinėsjųformos.Raktiniai žodžiai:organizacija,nuosavybėstipas,organizacijosfunkcijos,organizacijosteisinėforma.

Thepaperpresentstheconceptionoftheorganizationasarealgroupofpeople,givesvarioussocio-philo-sophicaldefinitionsoftheorganization,whichhaveobjectivelydevelopedfromtheshiftof itsfunctioningconcept.Theauthorgroupsorganizationsaccordingtoownership,formulatesthefunctionaltrendsoforgani-zationsanalyzingtheirorganizational-legalforms.Keywords:organization,typeofownership,functionsoforganization,legalformoforganization.

Povilas ZAKAREVIčIUS128

• Vadovaujantis šiais principais, pa-teikti organizacijų suskirstymo į identi-fikuojamas grupes variantus ir pasiūlytijaisvadovautis,tyrinėjantįvairiusorgani-zacijųveiklosaspektus.

Organizacija – reali žmonių grupė

Žmonių grupės, sudarančios visuomenę,ne visuomet gali būti pavadintos orga-nizacijomis. Žmonių grupė organizacijatampa tik tuomet, kai jos narius vienijasąmoningi santykiai, derinantys visų jųpastangas siekiant bendrų tikslų. Tokiubūdu, pagrindinės organizacijos, kaipžmoniųgrupės,charakteristikosyrabend-rijosnariųtikslaiirspecifiniaitarpusaviosantykiai.

Šiąišvadąpatvirtinasocialinėspsicho-logijostyrinėtojųsuformuluotagrupiųteo-rija.Vadovaujantisšiateorija,grupės,kaipsocialiniai dariniai, nagrinėjamos žemiaupateiktaseka.

Pirmiausia, visos pasaulyje egzistuo-jančiosžmoniųgrupėsskiriamosįsąlygi-nesirrealiąsias.

Sąlyginėgrupė–žmonių,turinčiųvie-nokias ar kitokias bendras charakteristi-kas, tačiaunesusietų jokiaisbendravimo,juolabiau–bendradarbiavimo,ryšiais,vi-suma.Pavyzdžiui–vyrai,moterys,pensi-ninkai, studentai, katalikai,musulmonai,vokiečiai,lietuviaiirt.t.

Realigrupė– tarpusavyjebendradar-biaujančių žmonių grupė, besireiškiantikaipvieningas subjektas, savoveikla sie-kiantiskonkretaustikslo.

Akivaizdu, kad organizacija yra realisocialinėgrupė.

Realių grupių įvairovė labai di-delė. Pagrindiniai jų tipai yra šie: • Mažos ir didelės grupės:

- Maža – tokia grupė, kuomet tarp

visų,jąsudarančiųžmonių,yra(arbaga-limi) nuolatiniai tiesioginiai asmeniniaikontaktai. Įrodyta,kadtaigrupė,kuriojebendradarbiaujaiki35-40žmonių.

- Didelė–grupė,kaijosnariųskai-čiusyra toks,kadtiesioginiaiasmeniniaikontaktai tarp visų jų nei praktiškai neiteoriškainegalimi.

• Pastovios ir laikinos grupės:- Pastovi – grupė, kuri turi ilgalai-

kius tikslus ir jos nariai, bendradarbiau-damisiekiant šiųtikslų,grupėjeveikiailgąlaikotarpį.

- Laikina–grupė,kurisusiformuojakonkretaustiksloįgyvendinimui,irjįpa-siekus,išsiformuoja.

• Organizaciniu požiūriu įformin-tos (formalios) ir neįformintos (nefor-malios) grupės:

- Formali–grupė,kuriįteisintaofi-cialiaisdokumentais,o josveikla forma-liaireglamentuota.

- Neformali – grupė, kuri niekaipneįteisina ir funkcionuoja kaip draugų,vienminčiųirpan.Visuma.

• Pirminės ir antrinės grupės:- Pirminė–grupė,kuriosvisusna-

rius sieja tamprūs asmeniniai ryšiai, sie-kiantbendrotikslo(tikslų).Pirminėgru-pėgalibūtitikmažagrupė.

- Antrinė – grupė, sudaryta iš pir-miniųgrupių,susietųformaliaireglamen-tuotais ryšiais.Antrinėsgrupėsbūnake-lių,hierarchiškaisusiklosčiusių,lygių.

Organizacijadažniausiai būnadidelė,pastovi, formali, antrinė grupė. Kai ku-riais atvejais funkcionuoja organizacijos,kuriasgalimaapibūdintikaipmažas,pa-stovias,formalias,pirminesgrupes.

Įgrupesžmonėsjungiasinešiaipsau,o dėl to, kad bendrai veikdami įgyven-dintų grupinius, bet tuo pačiu metu irasmeninius tikslus, nes, veikiant indivi-dualiai, tokius tikslus realizuoti neįma-

ORgANIZAcIJų ĮVAIROVĖ IR KlASIfIKAVImAS 129

noma.Taigikiekvienosgrupėsesmėyragrupinėveikla.

Kiekvienas grupės narys yra žmogussu savo individualiomis savybėmis, cha-rakteriobruožais,turintisasmeniniuspo-reikius,interesus,tikslus.Grupinėveikla,kaipgrupės formavimosi ir funkcionavi-moesmė,galimatiktuomet,kaižmonės:

- turibendrusinteresus;- turibendrustikslus;- vieningai veikia, įgyvendindami

šiuostikslus.Taigi organizacija socialiniu požiūriu

yrarealižmoniųgrupė,žmonių,kuriuosjungiabendriinteresaiirtikslaibeiveiks-mųvienybėjuosįgyvendinant,visuma.

Sociofilosofinės organizacijų sampratos kaita

Realios žmonių, turinčių bendrų intere-sųirtikslų,grupėspradėjoformuotisdarsenaisiais laikais. Pirmąja tokio pobū-džio grupe laikytina šeima. Pirmykštėsebendruomenėse plėtojantis gentiniamssantykiams, organizacijos bruožus įgavogentis. Prie anksčiausiai susiformavusiųorganizacijų priskirtinos religinės ben-druomenės, vėliau išsivysčiusios į galin-gas ir sudėtingas bažnytines pasauliniomąsto organizacijas. Tų laikų gamybiniųorganizacijų pavyzdžiu gali būti amati-ninkųdirbtuvės. Senaisiais laikais atsira-do ir tokiosspecifinėsorganizacijoskaipkariuomenės,kuriosevidiniainarių san-tykiai pagrįsti besąlygiško pavaldumo irpaklusnumoprincipais.

Naujas organizacijų plėtros etapasbuvofeodaliniųūkiųformavimasisirma-nufaktūrinėsgamybosvystymasis.Šiuoseūkiuoseirmanufaktūroselabiauišryškėjobendrųjųnarių interesųir tikslųsvarba,o kita vertus, vidinių grupinių santykių

prieštaravimai ir jų suderinamumo gali-mybėsirproblemos.

Vis tik galima teigti, kad esminis or-ganizacijų,kaipžmonių,turinčiųbendrųinteresų ir siekiančiųbendrų tikslų,gru-pių formavimosi etapas buvo mašininėsgamybos plėtojimosi laikotarpis. Tadapradėjovystytisšiuolaikinėorganizacijossamprata.

Pirminėjevystymosistadijoješiosor-ganizacijos buvo kuriamos jų savininkųtikslųrealizavimui.Kitiorganizacijosna-riai negalėjo turėti tikslų, susietų su josveikla. Jie privalėjo besąlygiškai vykdytišeimininkų reikalavimus, o jų veiksmaiorganizacijojebuvogriežtaireglamentuo-ti.Esanttokiemssantykiams,darbuotojaibuvo traktuojami kaip mechanizmo da-lys,o jųvisumakaip iššiųdaliųsudary-ta,suderintamašina.Tokiaorganizacijossamprata buvo pavadinta mechanistine,o organizacijos buvo traktuojamos kaipmašinos, kaip inžineriniai objektai.Beje,tokiossampratoslaikėsiirvienasišvady-bosklasikųF.Taylor(1903,1911).

Keičiantis socialinėms ir ekonomi-nėmssąlygomsirypačatsirandantgrupi-nei (akcinei) nuosavybei, kuriantis prof-sąjungoms, plėtojantis profesionaliajammenedžmentui, savo veiklos organizaci-jose tikslus pradėjo formuluoti ir realiaiįgyvendinti kiekvienas organizacijos na-rys.Tikslųderinimoprocesai,kiekvienamorganizacijosnariui suprantant, kadnuojo asmeninės veiklos priklauso ir visosorganizacijos rezultatų sėkmė, tapo labaisvarbiujosfunkcionavimoaspektu.Orga-nizacijosnariai josvidujeveikėkaip ląs-telėsorganizmoviduje,padėdamosvienakitai išgyventi. Susiformavus tokiemsvi-diniams santykiams, organizacijos tapopanašiosįbiologiniusorganizmusirįgavoorganizacijų–organizmųpavadinimą.

Organizacijų raidoje ypatingą vietą


savybes?Keletaspagrindiniųantreprene-riškumoišsaugojimoprincipųyrašie:

- skatinti vidinio funkcionavimodinamizmą, pasikeitimus, tobulėjimo irvystymosi būtinybę, kad organizacijojeneįsivyrautųpasitenkinimoatmosfera;

- ugdyti lankstumą visose veiklossferose, toleruoti iniciatyvas, riziką, ne-formaliasstruktūras,oantravertus–at-sakomybės jausmą, pagarbą kolegoms irorganizacijaivisumoje;

- santykiuoseauaplinkanuolat ieš-kotinaujų formų irgalimybiųmaksima-liaiišnaudotisusiklosčiusiassąlygas,išlai-kytiaktyvausadaptavimosipoziciją.

Aktualus ir priešingas procesas –biurokratinės, mechanistinės, valdomosprofesionalių samdomų vadovų organi-zacijospersitvarkymo į antreprenerišką.Akivaizdu, kad tai labai sudėtingas irilgas procesas, kurio metu reikia keistisocialinius,ekonominiusbeivadybiniusmechanizmus.Šiųpokyčiųnarinėjimas–atskiros studijos objektas.Čia tik reikiapažymėti,kadpersitvarkymasįantrepre-nerišką organizaciją ne beprasmis klau-simas–jisvisiškairealiaiįgyvendinamasdalykas.

Laikui bėgant vis didesnę įtaką orga-nizacijųgyvensenaipradėjodarytisupan-ti aplinka. Analizuojant aplinkos įtaką,pradėjo ryškėti daug nenagrinėtų orga-nizacijos savybių, jos pradėtos lyginti subendrosios sistemų teorijos teiginiais irnustatyta, kad organizacija yra sistema.Sisteminėorganizacijųteorijayraypatin-gai svarbi, todėl josapibūdinimui skiria-mekiekdaugiaudėmesio.

Organizacijos,kaipsocialinėssistemos,idėjąpirmasissuformuluojaCh.Barnard(1938).Ryškusžmogiškųjųsantykiųteori-josatstovas,nagrinėdamasveiklosstimu-lų problemas, supranta, kad darbuotojųaktyvumas,darbokokybėirkitirezultatai

užima antrepreneriškos organizacijos.Dar 19-jame amžiuje susiformavo nuo-monė, kad antrepreneris (o tuo pačiuir antrepreneriškas vadovavimas) – taiiniciatyvusvienosarkitosveiklosorga-nizatorius, sugebantisatskleisti šiosvei-klos galimybes ir iš to turėti asmeninėsnaudos. Iniciatyvūs žmonės, įsteigdavosmulkaus biznio įmones ir ne tik buvojųsavininkai,betirpatysjomsvadovau-davo, todėlantreprenerio sąvokadažnaiasocijuojama su aktyvaus savininko są-voka.Kaip taisyklė, tokieantrepreneriaivadovavodaugiausiaremdamiesiintuici-ja,įgimtomissavybėmis,išdalies–gyve-nimiškupatyrimu.

Smulkaus biznio organizacijose perdaugelį dešimtmečių sukauptas didžiulisantrepreneriško vadovavimo patyrimas.Organizacijos, kuriose vadovaujama to-kiustiliumi,turisavospecifiką,savotiškąvidinęatmosferąirkt.Todėlnatūralu,kadantrepreneriškovadovavimoišdavojesu-siformavoirantrepreneriškosorganizaci-jossamprata.

Šiandien antrepreneriška priimta va-dinti organizaciją, kurioje ekonominiai,socialiniai, vadybiniai mechanizmai vei-kia taip, kad yra visos galimybės inte-gruotidarbuotojų inovacines, kūrybines,vadybines idėjas, mobilizuoti juos ir ki-tusresursusšių idėjų įgyvendinimui.Šiųmechanizmų funkcionavimas tiesiogiaipriklausonuovadovųveiklosstiliaus,va-dovavimomodeliųirįgimtųsavybių.

Antrepreneriškumaslabiausiaireiškia-sismulkausbiznioorganizacijose.Tačiaunetgi jose vadovams-savininkams reika-lingos profesionalios žinios. Organizaci-jomsaugant,didėjant,vykstantvadybiniodarbopasidalinimui,profesionalusvado-vavimas įgaunavisdidesnįmąstą. Iškylapavojus antrepreneriškumo atmosferai.Kaip tokiu atveju išsaugoti šias svarbias


priklauso ne tik nuomotyvacijos, bet irnuodaugeliokitųorganizacijosveiksnių,kurietarpusavyjesusietitampriaisryšiais.Todėl jis organizaciją pradeda traktuotikaip žmonių visumą, kurioje kiekvienasžmogus, žmonių grupė, susieti tarpusa-vyjetampriaisryšiais,ovisųjųveiklasą-moningaikoordinuojama.Ši, tokiubūdufunkcionuojantivisuma,visuometduodadidesniusrezultatuskaipsumarezultatų,kuriuospasiekiaatskirosgrupės.Akivaiz-du,kadCh.Barnard suformuluojavienąsvarbiausių sistemos savybių – vientisu-mosavybę.

Ch.Barnardpateikia irpirmąją sam-pratą apie socialinių sistemų tarpusavioryšius,didesnių sistemųdalijimąsi įma-žesnes.Organizacijasjisvadinadalinėmissistemomis,nesjossudarodidesnessiste-mas (korporacijas, susivienijimus).Visosorganizacijos įsijungia į didžiulę, tačiauniekuomet galutinaineapibūdinamą,ne-formaliąorganizaciją–visuomenę.

DaugdėmesioCh.Barnardskiriafor-malios ir neformalios organizacijos api-būdinimui.Formaliaorganizacijajisvadi-nasistemą,kuriosveiklayrasąmoningaikoordinuojama ir kuri organizuota hie-rarchiškumopagrindais–koordinavimasvykstaatskirųdaliųpavaldumocentrineivaldžiai principu. Neformali organizaci-ja–neapibrėžtaneifunkciniu,neistruk-tūriniupožiūriuorganizacija.

Socialiniųsistemųteorijavystėsiganagreitai. Ypač aktyviai Ch. Barnard dar-bus, jau tikrai įvertindamas bendrosiossistemųteorijosnuostatas,tęsėH.Simon(1959). Ankstyvesniuose savo darbuosejis išnagrinėjo vidinių ryšių klausimus,konstatuodamas,kadsisteminėjeorgani-zacijojeposistemių tarpusavio ryšiai turiesminęįtakąveiklosrezultatyvumui.Įver-tindamas ryšių organizavimo svarbą, H.Simonnetgipasiūlėsteigtifirmosespeci-

aliaskomunikacinestarnybas,kuriosuž-siimtųinformacijosrinkimu,perdavimu,sisteminimu,analize,saugojimu.

Kartu su savo kolega J.March,H. Si-mon daug dėmesio skyrė organizaci-jos tikslų nustatymo, jų diferencijavimo,struktūrizavimo,integravimoklausimams,pabrėždamas,kadšisaspektasyraesminissisteminionagrinėjimoelementas.

Svarbusžingsnis,vystantsisteminęor-ganizacijų teoriją,buvoT.Parsons (1960)darbai.Sisteminėorganizacijajomanymugali būti tik ta, kuri turi aiškiai išreikštusvieną ar keletą tikslų ir funkcionuoja tikdėlto,kadšiuostikslusrealizuotų.Organi-zacijos,kaiptikslingossistemos,sampratažymiaiišplėtėsisteminiųtyrimųribas.

Kiti būtini sisteminės organizacijosbruožaiyra:

• Sistemosadaptyvumasišorėsaplin-kai;

• Visų sistemos komponentų inte-gruotumas;

• Vidiniųsantykiųreguliavimas.T.Parsonskonstatuoja,kadkiekviena

organizacijasisteminiupožiūriuformuo-jasi keturiuose lygiuose: pirmasis orga-nizacijos lygis – pirminių, tarpusavyjetiesiogiai bendradarbiaujančių elementų(darbuotojų ar jų grupių) lygis; antrasis– reguliuojantis pirmojo lygio elementųfunkcionavimąlygis;trečiasis–instituci-nis,bendrojovadovavimovisaiorganiza-cijailygis;ketvirtasis–santykiųsuvisuo-mene,sukitomisinstitucijomislygis.

Vienus ar kitus sisteminės teorijosaspektus nagrinėjo M. Blau, W. Scott(1962),A.Etzioni(1964),J.Miller(1972),J.Thompson(1967),P.Lawrence,J.Lorsch(1967).

Sisteminė koncepcija, organizacijątraktuojakaip sistemą.Todėlbūtinaapi-būdinti bendruosius organizacijos kaipsistemosbruožus.


Akivaizdu,kadorganizacijayražmo-nių, kuriuos sieja bendradarbiavimo ry-šiai,bendriinteresaiirtikslai,grupė.Šiuopožiūriukiekvienaorganizacijayrasocia-linėsistema.

Antravertus,organizacijayraobjek-tas, kuriame vyksta tiesioginis žemės(plačiąjaprasme),fiziniokapitaloirdar-bojėgosjungimasis,kitaiptariant,vykstapirminis ekonominis (daugeliu atveju –gamybinis) procesas, atsiranda vienoksarkitoks(medžiaginis,intelektualinisarkt.)produktas.Būtinapabrėžti,kadeko-nominisprocesasvykstane tikgamybi-nėsearkomercinėse,betirkitokiopobū-džioorganizacijose.Todėl šiuopožiūriukiekviena organizacija yra ekonominėsistema.

Žmones, kaip sudėtinius organizaci-jos elementus, vienumetu sieja dvejopisantykiai–bendražmogiški(socialiniai)irproduktogamybos(ekonominiai).Šiesantykiai tarpusavyje integruojasi ir va-dinami socialiniais-ekonominiais santy-kiais.

Taigi organizacija yra dualistinė san-daros ir vykstančių procesų požiūriusistema, dažniausiai vadinama socialine-ekonominesistema.

Socialiniai-ekonominiai santykiai or-ganizacijojeyralabaitamprūs.Taisąlygo-jatiesioginisorganizacijosnariųdalyvavi-mas produkto gamyboje ir dėl to būtinaveiksmų vienybė. Todėl organizacija yraišskirtiniopobūdžiosocialinė-ekonominėsistema, dažnai vadinama pirmine siste-ma.Natūralu,kadorganizacijasupranta-makaippagrindinėvisuomenėsląstelė.

Netgielementarianalizėrodo,kador-ganizacijayradidžioji,sudėtinga,dinami-nė,atvira,tikslinga,valdomasistema.

Didžioji – organizacijoje daug ir la-baiįvairiųsudėtiniųelementų,visusjuosįvertintinepaprastaisunku.

Sudėtinga–organizacijosstruktūrosirvykstančiųprocesųcharakteristikas įma-nomanustatyti tik sudėtingaismetodais,okaikuriasišjų–tikapytikriai.

Dinaminė–organizacijojevykstadaugirlabaiįvairiųsavoturiniuirkitaispara-metraisprocesų.

Atvira – organizacija įvairiais ryšiaissusietasuišorėsaplinka,išaplinkosgaunairaplinkaiperduodamedžiagas,informa-cijąirkt.

Tikslinga – organizacija funkcionuojanustatydama savo tikslus ir juos įgyven-dindama.

Valdoma – organizacijoje vyksta in-formaciniai procesai, kurių pagrindu re-guliuojamajosveikla.

Suprantama,kadorganizacija turi vi-sas, sistemoms būdingas savybes (vien-tisumas, dalumas, unikalumas, izoliavi-masis, neapibrėžtumas, identifikavimas,įvairumas).

Dauguma šiuolaikinės vadybos tyri-nėtojų teigia, kad šiandien ir ypatingaiateityje pagrindiniu organizacijų ir jųvaldymo sistemų tobulėjimo, vystymosiresursu tampa informacija, žinios apiegalimus būsimus pasikeitimus techno-logijoje, vartotojų poreikiuose, gamtosaplinkoje, pagaliau žmonių mąstyme,kultūriniuoseprocesuoseirt.t.Valdymostruktūras, organizavimo mechanizmusvis labiau sąlygoja informacinių srautųkonfigūracijos,žiniųturinys,atskirųsu-bjektųsugebėjimaigeneruotikokybiškainaująinformacijąirtuopagrinduįtakotivisuomenėje vykstančius procesus. Or-ganizacijų valdymo mobilumas įmano-mas tik ypatingos informacinės veiklossąlygomis.

Galima teiti, kad būtent įtakotas to-kios vieningos tyrinėtojų nuomonės P.Drucker (1993) netgi pradėjo naudotikategoriją „žinių organizacija“. Tai orga-


nizacija, kuri sugeba sukaupti jos veiklaiir vystymuisi būtiną optimalų kokybiškąžinių kiekį, generuoti naują informacijąir, naudodamasi tiek sukaupta, tieknau-jai sugeneruota informacija, geriausiaipanaudoti visus resursus (materialinius,techninius, finansinius, žmogiškuosius –žemę,kapitalą,darbą)maksimaliemssavoveiklos rezultatams pasiekti. Akivaizdu,kadtokiojeorganizacijojevadybiniųme-chanizmųpagrindastaippatyraypatingainformacinėveikla.

Vadybos vystymosi tendencijas tyri-nėjančių mokslininkų manymu, ateityjeorganizacijųvaldymedarsustiprėsantre-preneriškumas. Organizacijos valdymosistemos (ypač vadovybės) sugebėjimassukurti atmosferą, skatinančią ieškotinaujų galimybių veiklai vystyti viduje irišorėje, mobilizuojančią intelektualiniusir materialinius resursus maksimaliemsrezultatams siekti, aktyvinančią irmoty-vuojančiąorganizacijosnariustobulintis,palaikančių novatoriškumą ir iniciatyvą,bus labai svarbus vadybos efektyvumoveiksnys.

Pripažįstant,kadpagrindinisrezulta-tyvios irefektyviosorganizacijųveiklos,o taip pat valdymo sistemų tobulinimoveiksnys yra specifinės žinios, vadybosmokslininkams tenka konstatuoti, jogateityjeturinuolatdidėtidėmesysperso-nalovaldymoklausimams.Taiakivaizdu,nesžinių(informacijos)kūrėjas(genera-torius), kaupėjas, analizatorius, naudo-tojas yra darbuotojas, individas arba jųgrupė.Todėlšiaprasme,stipriyrataor-ganizacija,kuriojedirbagabūs,aktyvūs,išsimokslinę ir nuolat besitobulinantys,imlūs naujovėms darbuotojai. Supran-tama, kad tokie darbuotojai susirinks įorganizaciją, kurioje gera ekonominioveiklos skatinimo sistema, yragalimybėrealizuoti savogabumus,optimaluspsi-

chologinis mikroklimatas, sudaromossąlygosnuolatplėsti irgilintižinias, to-bulintis. Personalo tobulinimasis tampaypačsvarbiaorganizacijosvidinėsbūse-nossritimi.

Įgytos arba sugeneruotos žinios tiktuometturirealiąprasmę,kaijospanau-dojamosorganizacijosveiklosgalimybėmsdidinti. Procesas, kuomet organizacijosgalimybės yradidinamos jos vidinių (neišorinių)resursų(pirmiausianaujųžinių)panaudojimopagrinduvadinamasvysty-mosiprocesu.Taigiorganizacija,kuriojevykstanuolatiniaižiniųįgijimo,mokymo-siprocesaibeitųžiniųnaudojimasveiklaitobulintiturivystymosipotencialą.

Tokiu būdu, galima konstatuoti, kadmoderni,šiandienosirateitiesorganizacija,tainuolatbesimokanti,besivystanti,antre-preneriška žinių organizacija. Pastaruojumetukaikurieautoriai tokiasorganizaci-jas vadina inteligentiškomis (angl. intelli-gence)organizacijomis(S.Dedijer–1993,J.Quinn–2005,LietuvojeR.Jucevičius–2006). Pabrėžiama, kad bene svarbiausiastokiųorganizacijųbruožas–gebėjimaire-aguoti įaplinkostendencijas,galimuspo-kyčiusirrengtisbūsimomssituacijoms.

Organizacijų grupavimas nuosavybės tipo pagrindu

Siekiant apibūdintiorganizacijų įvairovę,priklausančiąnuonuosavybės,pirmiausiabūtinacharakterizuotipagrindiniusjosti-pus.Daugumoješaliųsutinkamišieketuripagrindiniainuosavybėstipai:

• Privatinuosavybė.Šistipasreiškia,kadveiklos ištekliaiyraprivačiųasmenųrankoseiršiosveiklosrezultataisnaudo-jasibūtentšieasmenys;

• Valstybinė nuosavybė. Tai nuosa-vybė, kuria disponuoja valstybinės val-


džiosinstitucijos,panaudodamosjąvals-tybėsfunkcijomsvykdyti;

• Municipalinė (savivaldybių) nuo-savybė.Šianuosavybedisponuojateritori-nės(miestų,rajonų)valdžiosinstitucijos,spręsdamos savo kompetencijos uždavi-nius;

• Visuomeniniųorganizacijųnuosa-vybė.Nuosavybėsatvejis,kaijipriklausopiliečiųvisuomeniniamssusivienijimams(draugijoms, asociacijoms, kooperaty-vamsirt.t.).

Akivaizdu, kad šie nuosavybės tipaisąlygoja tai, kad funkcionuoja privatauskapitalo,valstybiniokapitalo,municipali-niokapitalo irvisuomeninėsnuosavybėsorganizacijos.Sutinkamostaippatirnuo-savybėspožiūriumišrios organizacijos –dažniausiaibendrosprivatausirvalstybi-niokapitaloįmonės.

Organizacijų kapitalo pasiskirstymoir jų atsakomybės už veiklos rezultatuspožiūriuskiriamostryspagrindinėsorga-nizacijųformos:ūkinėsdraugijos,ūkinėsbendrijosirakcinėsbendrovės.

Žinomosdviūkiniųdraugijųformos–solidariojiūkinėdraugija irkomanditinėūkinėdraugija.Jųesmėyraši:

Visi solidariosios draugijos nariai josvardudalyvaujaveikloje iruž įsipareigo-jimųvykdymąsolidariaiatsakovisusavoturtu. Rizikavimas visu turtu išskirtinistokiųdraugijųbruožas.

Komanditinėjeūkinėjedraugijojeda-lisnariųužsiimaveiklairužįsipareigoji-mųvykdymąatsakovisusavoturtu,kitadalis – yra pajininkai (komandistai) ne-vykdantysveiklosiružgalimusnuostoliusatsakantys įnašųdydžių įdraugijos turtąribose.Komanditinėsedraugijose rizikospasiskirstymasyranevienodas.

Ūkiniųbendrijųskirtumasnuodrau-gijųyratai,kadjųsteigėjainebūtinaiužsi-imaveikla–jietiksuformuojašiaiveiklai

reikalingąkapitalą.Ūkinėsbendrijostaippatbūnadviejųformų.

Visiškos atsakomybės ūkinė bendrijayra tokia,kurios steigėjaiuž įsipareigoji-musatsakosavoturtuįnašųdydžiųįįsta-tinįkapitaląsantykiu.Skirtingai–ribotosatsakomybės ūkinėje bendrijoje steigėjaiuž įsipareigojimus neatsako turtu ir užgalimus veiklos nuostolius rizikuoja tikįnašųdydžiųribose.

Dažniausiaisutinkamaūkiniųorgani-zacijųformayraakcinėbendrovė.Tokiojeorganizacijoje įstatinis kapitalas padalin-tas į akcijas. Akcininkai (akcijų savinin-kai) neatsako už bendrovės įsipareigo-jimus ir už galimus nuostolius rizikuojaakcijųvertėsribose.

Funkcionuojaakcinėsbendrovės(atvi-rosios)iruždarosiosakcinėsbendrovės.

Akcinė bendrovė (atviroji) yra tokiabendrovė, kuri gali leisti naujas akcijas,atvirai (akcijųbiržose) jasplatinti ir taipdidinti įstatinį kapitalą. Šios bendrovėsakcininkas gali be kitų akcininkų sutiki-moparduoti, dovanoti ar kitaip perleistisavoakcijas.

Uždarojojeakcinėjebendrovėjeakci-jas turi tik jos steigėjai. Šiojebendrovėjenėraatviroakcijųplatinimo,įstatiniska-pitalasdidinamaspriimantnaujusnariusarbadidinantakcijųvertę.

Organizacijų funkcinė paskirtis ir organizacinės-teisinės jų formos

Organizacijų funkcijų visuomenės gyve-nimepožiūriugalimaišskirtišiasjųgru-pes:

• Gamybinės organizacijos (pramo-nės,statybos,žemėsūkio,energetikosga-myklos,fabrikaiirkitosįmonės);

• Komercinėsorganizacijos(didme-ninės ir mažmeninės prekybos įmonės,


prekių biržos, aprūpinimo agentūros irkt.);

• Finansinės organizacijos (bankai,investicinės bendrovės, draudimo agen-tūros,kreditounijosirkt.);

• Gamybinės infrastruktūros orga-nizacijos (transporto, ryšių, energetikostiekimo, komunalinių paslaugų įmonės,marketingofirmos,informacijųagentūrosirkt.);

• Socialinės infrastruktūros organi-zacijos (mokslo, studijų, mokymo, svei-katosapsaugos,kultūros,sporto,turizmo,buitiniųpaslaugųirkitosįmonėsbeiįstai-gos);

• Klubinės organizacijos (kūrybinėssąjungos, įvairios visuomeninės ir tauti-nėsbendrijos,interesųklubaiirkt.);

• Specifinės organizacijos (kariuo-menė,policija,teismai,profsąjungos,reli-ginėsbendruomenėsirbažnyčiabeikt.);

• Politinės partijos, kaip organiza-cijos, išreiškiančios kurio nors visuome-nėssluoksniointeresusiratstovaujančiosšiamsluoksniuivaldžiosorganuose.

Šiuo požiūriu grupuojant organizaci-jas,kiekvienojeišvardintųstambiųgrupiųbūtina skirti smulkesnes grupes. Pavyz-džiui, pramonės organizacijos grupuoja-mospagalšakas,pošakesirt.T.

• Mašinų gamybos, lengvosios pra-monės,maistopramonės,statybiniųme-džiagų, pramonės ir kitų šakų įmonės;mašinų gamybos įmonės vėlgi – stakliųgamybos, automobilių gamybos, įrankiųgamybos, elektronikos ir kitų pošakiųorganizacijos.Taip grupuojat, nustatomatiksliorganizacijosvietakitųorganizacijųvisumoje.

Teisinės – organizacinės formos po-žiūriufunkcionuojatokiosorganizacijos:

Savistovi, savarankiška įmonė (įstai-ga), turinti juridinio asmens teises. Taipagrindinė organizacijos teisinė forma,

tokio tipo organizacijoms vienaip ar ki-taipjungiantisformuojasikitosorganiza-cinėsformos.

Susivienijimotipoorganizacijos,kuriųpagrindinėsformosbuvoiryrašios:

• Kartelis. Savarankiškų organizaci-jų susivienijimas, įforminant susitarimusdėl produkcijos realizavimo rajonųpasi-dalijimo, realizavimo kvotų nustatymo,vieningųkainųįvedimo.Kartelįsudaran-čios organizacijos savarankiškai vykdovisaskomercines,ekonomines,finansinesfunkcijas, suprantama, nenukrypdamosnuosusitarimų.

• Sindikatas.Savarankiškųorganiza-cijųsusivienijimas,kuometžaliavos,me-džiagosperkamos,oprodukcijarealizuo-jama per susivienijimo centrą. Sindikateorganizacijos juridiškai savarankiškos,tačiaukomerciniųpožiūriusavarankišku-masribotas.

• Trestas. Įmonės vienijasi pajiniupagrindu, todėl jos praranda komercinįirišdaliesjuridinįsavarankiškumą.Visusreikalus tvarko valdyba, o įmonės-paji-ninkaiužbendrusveiklosrezultatusgau-napelnodalį,kuriosdydispriklausonuopajausdydžio.

• Koncernas. Savarankiškųorgani-zacijų susivienijimas, tampriai susiejantfinansinę veiklą ir pirmiausia vykdant įkoncerną įeinančių organizacijų užsaky-mus. Svarbus bruožas – jungiasi įvairiospaskirtiesorganizacijos–gamybinės,pre-kybinės,transporto,draudimoirt.T.

• Konsorciumas – savarankiškų or-ganizacijųsusitarimasdėlbendrųprojek-tų įgyvendinimo, tiksliai apibrėžiantkie-kvienosorganizacijosindėlįirfunkcijas.

• Palydovinio (satelitinio) tipo su-sivienijimas. Stambi organizacija sudarosutartis su smulkiomis įmonėmis-paly-dovėmis dėl detalių, elementų, gamybosir tiekimo.Sutarčiųesmė– stambiorga-


nizacija garantuoja smulkioms, kad jųprodukcijabusnupirkta,otaippataprū-pinajasžaliavomis;kitavertus,stambiajaiorganizacijai nereikia rūpintis smulkiųdetalių gamyba. Tokiu būdu, gaunamaabipusėnauda.

Organizacijos dydžio charakteristikainustatytiyradukriterijai–veiklosapim-tysirdirbančiųdarbuotojųskaičius.Šiuo-laikiniamepasaulyjekartaisšiuoskriteri-jussunkusuderinti–nedaugdarbuotojųturinčioje organizacijoje, esant aukštamveiklos automatizavimo, robotizavimo,kompiuterizavimolygiui,veiklosapimtysgali būti gana didelės. Tačiau sąlyginai,dydžiopožiūriuskiriamos:

• Mažos organizacijos, darbuotojųskaičius– ikikeliolikos,kartaiskeliasde-šimt,žmonių,oveiklosapimtyssąlyginainedidelės;

• Vidutinio dydžio organizacijos;darbuotojų skaičius nuo keliasdešimt ikikeliųšimtųžmonių;

• Didelės organizacijos; darbuotojųskaičius nuo kelių šimtų iki tūkstančio(kartaisikikeliųtūkstančių)žmonių;

• Superdidelės organizacijos; kaiptaisyklė,taisusivienijimųtipoorganizaci-jos,gana dažnai transnacionaliniai susi-vienijimai,kuriųveiklosapimtys–šimtaimilijonųarnetmilijardaidolerių.

Gamybinėseorganizacijoseganasvar-bicharakteristikayragamybostipas.Šiuopožiūriuskiriamos:

• Vienetinėsgamybosįmonės.Šioseįmonėsekiekvienasgaminysskiriasinuokitųgaminių.Pavyzdžiui,pagaminuskokįnors matavimo prietaisą, kitas panašusprietaisasjauturėskitokiusparametrus;

• Mažų ir vidutinių serijų gamybosįmonės. Šiose įmonėsegaminama tikpokeletąarkeliasdešimtvisiškaianalogiškųgaminių;

• Dideliųserijų irmasinėsgamybos

įmonės.Josegaminamididelianalogiškųproduktųkiekiai.

Gamybinio-technologinio procesoorganizavimo laike požiūriu yra neper-traukiamoprocesoirdiskretinioprocesoįmonės.Nepertraukiamumą dažniausiaisąlygoja technologinės charakteristikos.Pavyzdžiui,metalurgijosgamyklojeužge-sintiaukštakrosnę,opotojąvėl„uždegti“–labaisudėtinasreikalas,todėlgamybosprocesasvykstanenutrūkstamai.

Išvados

1. Pasaulyje egzistuoja didelė žmoniųgrupiųįvairovė.Grupėsskirstomosįsąly-ginesirrealias.Sąlyginėgrupė–žmonių,turinčių bendras charakteristikas, tačiaunesusietų jokiais ryšiais visuma. Realigrupė–tarpusavyjetamtikraissantykiaissusietų žmonių visuma, besireiškiantikaipvieningassubjektas.Kaišiosubjek-to dalyviai užsiima grupine veikla, turibendrus interesus, tikslus ir juos įgyven-dindami vieningai veikia, susiformuojaorganizacija.

2. Realiosžmonių,jungiamųveiksmųvienybe,grupėspradėjoformuotisdarse-naisiaislaikais.Vistikesminisorganizaci-jų,kaipžmonių,turinčiųbendrųinteresųirsiekiančiųbendrųtikslų,grupiųforma-vimosi etapas buvo mašininės gamybosplėtojimosilaikotarpis.

Pirminėje šio formavimosi stadijojeorganizacijosnariųveiksmaibuvogriež-tai reglamentuoti ir darbuotojai buvotraktuojami kaip mechanizmo dalys, ojų visuma, kaip suderintamašina. Tokiaorganizacijos samprata vėliau buvo pa-vadintamechanistine,opatiorganizacijatraktuojama kaip mašininis mechaniz-mas,kaipinžinerinisobjektas.

Keičiantis socialinėms ir ekonomi-


nėms sąlygoms, savo veiklos organizaci-jose tikslus pradėjo formuluoti kiekvie-nasorganizacijosnarys.Tikslųderinimoprocesai tapo labai svarbiu organizacijosfunkcionavimo aspektu. Organizacijosnariai josvidujeveikėkaip ląstelėsorga-nizavimo viduje. Susiformavus tokiemsvidiniams santykiams organizacijos tapopanašiomis į biologinius organizmus irpradėtos vadinti organizacijomis–orga-nizmais.

3. 20-ojo amžiaus pirmojoje pusėjevisdidesnęįtakąorganizacijųgyvensenaipradėjodarytisupantiaplinka.Analizuo-jantjosįtaką,išryškėjadaugorganizacijossavybių, kurias lyginant su bendrosiossistemų teorijos teiginiais,nustatyta,kadorganizacijayrasistema.

Kaip žmonių, kuriuos sieja bendra-darbiavimoryšiai,bendriinteresai,tiks-lai irveiksmųvienybė,grupė,organiza-cija yra socialinė sistema.Antravertus,organizacijayraobjektas,kuriamevykstatiesioginisveiklosišteklių(žemės,kapita-lo, darbo jėgos, žinių) jungimasis, kitaiptariant,vykstapirminisekonominispro-cesas ir atsirandavienoksarkitoks (me-džiaginis,intelektualinisarkt.)produktas.Šiuopožiūriuorganizacijayraekonominėsistema.

Taigi organizacija yradualistinė vidi-nėssandarosirvykstančiųprocesųpožiū-riu sistema, vadinama socialine-ekono-minesistema.

4. Šiandienirateityjeypatingaisvar-biu organizacijų tobulėjimo resursu yrair bus informacija, žinios apie galimuspasikeitimus technologijose, vartotojųporeikiuose, gamtos aplinkoje, pagaliaužmonių mąstyme, kultūriniuose pro-cesuose. Todėl naujų žinių įgijimas, jųkūrimas tampa pagrindiniu efektyviosveiklosveiksniu.Žiniųkūrėjas,kaupėjas,analizatoriusyradarbuotojas,todėlstipri

bustaorganizacija,kuriojedirbagabūs,aktyvūs, imlūs naujovėms darbuotojai,nuolatvykstamokymosiplačiąjaprasmeprocesai.

Įgytosarsugeneruotosžiniostiktuo-metturirealiąprasmę,kaijospanaudoja-mosorganizacijosveiklosgalimybėmsdi-dinti.Šisgalimybiųdidinimasvadinamasvystymosiprocesu.

Tokiu būdu, galima konstatuoti, kadmodernišiandienosarateitiesorganizaci-ja,tainuolatbesimokanti,besivystantiži-niųorganizacija.Bene svarbiausias tokiųorganizacijųbruožas–gebėjimasreaguotiįaplinkostendencijas,galimuspokyčiusirrengtisbūsimomssituacijoms.

5. Daugumoje šalių sutinkami ke-turi pagrindiniai nuosavybės tipai: pri-vati nuosavybė, valstybinė nuosavybė,municipalinė (savivaldybių) nuosavybėir visuomenių organizacijų nuosavybė.Šie nuosavybės tipai sąlygoja, kad funk-cionuoja privataus kapitalo, valstybiniokapitalo,municipaliniokapitaloirvisuo-meninėsnuosavybės,taippatmišriosor-ganizacijos.

Organizacijųkapitalopasiskirstymoirjųatsakomybėsužveiklos rezultatuspo-žiūriuskiriamostrysorganizacijųformos:ūkinėsdraugijos,ūkinėsbendrijosirakci-nėsbendrovės.

Ūkinėsdraugijosestidviejųtipų–so-lidarioji ūkinė draugija ir komanditinėūkinėdraugija.Ūkinėsbendrijostaippatbūnadviejųtipų–visiškosatsakomybėsirribotos atsakomybės.Dažniausiai sutin-kamaūkiniųorganizacijųforma–akcinėbendrovė.Funkcionuojaatvirosios iruž-darosiosakcinėsbendrovės.

6. Organizacijų funkcijų visuome-nės gyvenime požiūriu galima išskirtišias jų grupes: gamybinės organizacijos,komercinės organizacijos, finansinės or-ganizacijos, gamybinės infrastruktūros


organizacijos, socialinės infrastruktūrosorganizacijos,klubinėsorganizacijos,spe-cifinės organizacijos, politinės partijos.Kiekvienojeiššiųgrupiųgalimaskirtipo-grupius,šakasirpan.

Teisinės-organizacinės formos požiū-

riuyrasavarankiškos(unitarinės)organi-zacijosirsusivienijimotipoorganizacijos.Dažniausiai sutinkamos susivienijimotipoorganizacijosyrakartelis,sindikatas,trestas,koncernas,konsorciumas,palydo-viniotiposusivienijimas.

1. Barnard,Ch.(1938).TheFunctionsofExecuti-ve,Mass.

2. Blom,M.,Scott,W.(1962).FormalOrganizati-on.S.F.

3. Dedijer, S. (1993). Development andManage-mentbyIntelligence:Japan.TaylorGraham.

4. Drucker,P.(1993).Post-CapitalistSociety.N.Y.5. Etzioni,A.(1964).ModernOrganizations.N.Y.6. Jucevičius,R.(2006).Clusters:FromShallowto

Intelligent.Lyone.7. Lawrence,P.,Lorsch,J.(1967).Organizationand

Environment.Boston.

8. Miller,J.(1972).LivingSystems.N.Y.9. Parsons,T.(1960).StructureandProcessinMo-

dernSocieties.Glancoe.10.Quinn, J. (2005).The Intelligent Enterprise: A

NewParadigm//AcademyofManagementExe-cutives,2005,Vol.19,No4.

11.Simon, H. (1959). Administrative Behavior.N.Y.

12.Taylor,F.(1903).ShopManagement.N.Y.13.Thomson, J. (1967). Organization in Action.

N.Y.

Straipsnisįteiktas:20090310Parengtaspublikuoti:20090529

Literatūra

The word “organization” associates and has pro-bably developed from the word “organism”. Thevocabularyofinternationalwordsgivesadefinitionoforganism(lot.Organizmus)as:abiologicalcrea-turewithitsindividualstructureperformingoneorother function. In thesecondpartofXIXcenturysomephilosophersdevelopedthetheoryoforgani-zationalsocietybasedonwhichthepeoplesocietyanditsstructurewasanalyzedasananalogueofabiological organism where separate people, theirgroups were compared to cells and organs. Thewholeof these groups, connectedby various rela-tions(links),theydefinedassociety.Followedbyaparallel thought,agroupofpeople interrelatedbyanykindoflinks,couldbedefinedastheorganiza-tion.

Thecontentoforganizations’activity, theatti-tudeofpeoplefunctioninginthem,thefunctional

purpose insociety life, structural formsandotheraspects have been distinctly changing influencedby the development of social structures, shift ofeconomicrelationsandotherchanges.Itshouldbestated that a great variety of nowadays organiza-tionshasnotbeendefined;thereisnounanimousclassificationoforganizations.Thisinturnburdensthe research on organizations’ development andtheir interrelations, determines communicationproblems between researches and organizations’employees.

Thegoalsofthistheoreticalresearch,onwhichhasbeenbasedthisarticle,areasfollows:

• To define the socio-philosophical essenceandactivitycontentoftheorganizationandtohigh-light the variety of the organization’s conceptionsexistingnowadays.

• To set the principles of the organizations’

Povilas ZAKAREVIČIUS

ORGANIZATIONS: THEIR VARIETY AND CLASSIFICATIONS u m m a r y


classificationandgroupingintoseparategroupsandsub-groups.

• Basedonthesetclassificationprinciples,togivevariantsoforganizationgrouping into identi-fiedgroupsandtosuggesttofollowthemanalyzingvariousaspectsoforganizations’activities.

Thereexistsagreatvarietyofpeoplegroupsintheworld.Groupsaredividedintoconditionalandrealones.Aconditionalgroupisawholeofpeoplehavingcommoncharacteristicsbutnotinterrelatedbyanylinks.Arealgroupisawholeofpeopleinter-connectedbycertainrelationsandactingasaunitedsubject.Whenparticipantsofthementionedsubjectare involved in the group’s activity, have commoninterests and goals, and act unanimously imple-mentingthem,thenanorganizationisformed.

Real groups of people, connected by unitedactions, started to formas far as in theold times.However, the main stage of the group formationis dated back to the period of the machine agedevelopment.

Underthechangeofsocialandeconomiccon-ditions, every member of an organization startedformulatinghisownactivitygoalsinit.Coordina-tionofthesegoalsbecameaveryimportantaspectinviewoftheorganization’sfunctioning.Organiza-tionmembersactedascellsinsidetheorganization.Whensuchinnerrelationsweresetinsideorganiza-tions, theybecamesimilar tobiologicalorganismsandwereentitled“organizations-organisms”.

At the beginning of XX century environmentstartedtomakegreaterinfluenceonorganizations.Analyzingenvironmentanditsinfluencethereshowupmanyfeaturesoforganizations,whichcomparedwith propositions of the general system theory,provetheorganizationasasystem.

Today and in the future information is andwill be an exclusively important resource seekingfor the improvement in organizations: knowledgeabout possible technological changes, changes inconsumerdemand,natureenvironment,andfinallychanges in people’s thinking and in cultural pro-cesses.

Thus itcanbestated thatamodernorganiza-tiontodayandinthefutureisaknowledgeorgani-zationconstantlylearninganddeveloping.

Inmany countries there are fourmain typesofownership:privateproperty,governmentprop-erty, municipal property and property of publicorganizations. These ownership types determinethe functioning of organizations possessing pro-pertyofprivate,government,municipal,publicormixedtype.

According to organizations’ capital distribu-tionandtheirresponsibilityforactivityresultstherearedistinguishedthreetypesoforganizations:eco-nomicfellowship,partnershipandjoint-stockcom-panies.

Fromaviewpointoforganizations’functionsinsocietylifetheremaybedistinguishedthefollowinggroups of organizations: manufacturing organiza-tions, commercial, financial, organizations withmanufacturing infrastructure, organizations withsocial infrastructure, union organizations, specificorganizations,politicalorganizations.Everyof thementioned group can be divided into subgroups,branchesandetc.

Inviewofalegal-organizationalformthereexistindependent(unitary)organizationsandorganiza-tionsofalliance(union)type.Mostoftenmettypesofallianceare:cartel,syndicate,trust,concern,con-sortium,allianceofsatellitetype.

Documents

Organizacijų įvairovė ir klasifikavimas · 2020. 12. 20. · sąmoningi santykiai, derinantys visų jų pastangas siekiant bendrų tikslų. Tokiu būdu, pagrindinės organizacijos,