PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos finansų ministro

2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-148 1 a forma

MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS 2010–2012-ŲJŲ METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Asignavimų valdytojo kodas 90.021.1059

Aplinkos ir išteklių analizė 1. Aplinkos (PEST) analizė: 1.1. politiniai veiksniai Lietuvos Respublikos muitinės prioritetinės veiklos sritys, vidutinės trukmės strateginiai tikslai

ir uždaviniai prioritetinėse srityse yra nustatyti Lietuvos Respublikos muitinės veiklos strategijoje 2005–2010 metams, patvirtintoje Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1B-260.

Pagrindinis Lietuvos Respublikos muitinės strateginis tikslas – rinkos ir visuomenės apsauga užsienio prekybos srityje, Europos Bendrijos muitų ir prekybos politikos įgyvendinimas.

Muitinės departamento strateginio veiklos plano uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 450/2008, nustatantį modernizuotą Bendrijos muitinės kodeksą (OL 2008 L 145, p. 1), 2008 m. sausio 15 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 70/2008/EB (OL 2008 L 23, p. 21) dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos, Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato (TAXUD) 2007 m. dokumentą „Muitinės vaidmuo ateityje“ (The Future Role of Customs, Final Report, working document TAXUD 1434/2007), 2008 m. balandžio 1 d. Europos Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl Europos Sąjungos (toliau – ES) Muitų sąjungos raidos strategijos, kitus Europos Komisijos reglamentus dėl Bendrijos muitinės kodekso nuostatų įgyvendinimo ir ES institucijų dokumentus dėl Muitų sąjungos strategijos ir muitinės vaidmens, Lietuvos verslo visuomenės poreikius ir lūkesčius, susijusius su muitinės, kaip paslaugų teikėjos, veikla.

Lietuvos Respublikos muitinės veiklą ir jos plėtrą lemia Lietuvos ir ES politiniai sprendimai. Lietuvos Respublikos muitinės aplinkos pokyčiams daro įtaką sparti informacinių technologijų

raida ir globalizacijos procesai, auganti tarptautinio terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo grėsmė, prekybos kelių ir prekių (krovinių) srautų kaita. Nauji gamybos, vartojimo modeliai ir rizikos veiksniai skatina muitinę numatyti naujas veiklos sąlygas atitinkančius žingsnius ir tobulinti veiklos metodus.

Didėja ES valstybių narių muitinių atsakomybė už ES gyventojų saugą ir saugumą bei aplinkosaugą, kuriamas bendras rizikos valdymo mechanizmas, kuriuo naudosis visų ES valstybių narių muitinės, tobulinami kovos su įprastinėmis ir naujomis grėsmėmis (kibernetinėmis atakomis, interneto priemonėmis daromais teisės aktų pažeidimais) būdai, diegiami modernūs muitinės darbo, pagrįsto partneryste su verslu, metodai ir priemonės.

Naujas iššūkis – tai lemiamas muitinės vaidmuo užtikrinant tarptautinės tiekimo grandinės saugumą. Atsaku į šį iššūkį tapo ne tik veiksmai ginant intelektinės nuosavybės teises bei stiprinant kovą prieš klastojimą ir piratavimą, bet ir muitinės indėlis į kovą prieš terorizmą ir organizuotą nusikalstamumą bei visuomenės apsaugą apskritai. Ginklų, alkoholio, tabako gaminių kontrabanda, narkotikų platinimas, pinigų plovimas pažeidžia daugelio šalių įstatymus. Todėl privalome plėtoti bendradarbiavimą su ES valstybių narių muitinėmis, su Lietuvos ir ES kontrolės ir teisėsaugos

2

institucijomis, atitinkamomis ES institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis (EUROPOL1, OLAF2, EUROJUST3 ir kt.), ieškoti naujų bendradarbiavimo ir tyrimo metodų, siekti operatyvesnio bendradarbiavimo rizikos valdymo, kriminalinės žvalgybos, nusikaltimų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo srityse; toliau plėtoti bendradarbiavimą ir informacijos bei geriausios praktikos mainus su trečiųjų šalių muitinių administracijomis. Intensyvėjantis tarptautinis bendradarbiavimas atveria platesnes galimybes įvertinti ir pritaikyti Lietuvoje efektyviausią ir pažangiausią kitų šalių praktiką.

Glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis ES institucijomis, muitinė atlieka itin svarbų vaidmenį:

– remiant teisėtą prekybą ir stiprinant konkurencingumą; – užtikrinant teisingą muitų ir mokesčių mokėjimą; – kovojant su klastotėmis ir piratavimu; – apdorojant informaciją, vertinant prekybos pobūdžio pokyčius ir atliekant rizikos vertinimą,

kad būtų atskleistos finansinės apgaulės, teroristinė ir nusikalstama veikla, ir taip prisidedant prie kovos su kitų rūšių sukčiavimu, organizuotu nusikalstamumu, narkotikais ir terorizmu;

– saugant aplinką ir piliečius nuo visų rūšių pavojingų prekių. Šiandien ekonominio sunkmečio dėl pasaulinės finansų krizės poveikio sąlygomis Lietuvai

ypač svarbu pasirinkti tas kryptis, kurios nesudarytų kliūčių Lietuvos ekonomikos augimui, didintų verslo gebėjimą konkuruoti. Lietuvos Respublikos muitinė privalo gerinti verslo aplinkos sąlygas, mažinti administracinę naštą asmenims, gerinti muitinės klientų aptarnavimo kokybę, plėtoti viešųjų paslaugų, perkeliamų į elektroninę erdvę, apimtį, įvertinti esamą organizacinę struktūrą ir subalansuoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius muitinės funkcijoms vykdyti.

Didėjantis dėmesys viešojo administravimo sektoriaus efektyvumui didinti, biurokratinei naštai mažinti sąlygoja poreikį didinti Lietuvos Respublikos muitinės veiklos efektyvumą, taikyti modernius darbo metodus ir priemones, tobulinti valdymą, skirti nuolatinį dėmesį pareigūnų ir darbuotojų žinių, gebėjimų stiprinimui, racionaliai naudoti išteklius.

„Vieno langelio“ principo taikymas atliekant prekių importo, eksporto ir tranzito formalumus – veiksminga, daug privalumų turinti priemonė, kuri padeda sudaryti geresnes sąlygas tarptautinei prekybai. Šio principo taikymas paspartins prekių judėjimą per sienas, leis efektyviau panaudoti valstybės institucijų ir verslo žmogiškuosius ir materialinius išteklius;

1.2. ekonominiai veiksniai Už muitų administravimą Lietuvoje yra atsakinga Lietuvos Respublikos muitinė, o už kitų

mokesčių administravimą Lietuvos Respublikos muitinė yra atsakinga tiek, kiek jai pavesta pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo (Žin., 2004, Nr. 63-2243), pridėtinės vertės mokesčio (Žin., 2002, Nr. 35-1271) ir akcizų (Žin., 2001, Nr. 98-3482; 2004, Nr. 26-802) įstatymus. Lietuvos Respublikos muitinės bei jos pareigūnų teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2517) ir Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (Žin., 2000, Nr. 94-2917; 2003, Nr. 64-2881).

Lietuvos Respublikos muitinės administruojamų valstybės biudžeto pajamų surinkimas susijęs su užsienio prekybos pokyčiais. Pajamos iš muitinės administruojamų mokesčių priklauso nuo muitais ir kitais importo mokesčiais apmokestintų prekių importo apimčių, mokesčių tarifų, tam tikrų prekių grupių dominavimo bendrojoje importuojamų prekių struktūroje ir mokesčių mokėjimo muitinėje specifikos (didžiąją dalį už importuotas prekes apskaičiuotų importo mokesčių muitinė perduoda sumokėjimo kontrolei Valstybinei mokesčių inspekcijai).

Privataus sektoriaus aktyvumo nuosmukis ir didėjantis nedarbo lygis atsiliepia biudžeto įplaukoms.

2009 m. Lietuvos Respublikos muitinė į valstybės biudžetą surinko 1 mlrd. 433 mln. 636 tūkst. litų muitų, akcizų ir PVM. Per 2009 m. muitinė apskaičiavo apie 2 mlrd. 478 mln. litų mokesčių, kurių sumokėjimo kontrolę perdavė VMI (1 mlrd. 164 mln. litų, arba 32 proc. mažiau negu 2008 m.).

Muitinės surenkamų mokesčių (muitų, akcizų ir PVM) lyginamasis svoris 2005–2008 m. – 11 proc., 2009 m. – 10 proc. valstybės biudžeto pajamų.

1 EUROPOL – Europos policijos biuras, įsteigtas 1992 m. kriminalinei žvalgybai visoje Europoje vykdyti. 2 OLAF – Europos kovos su sukčiavimu tarnyba. 3EUROJUST – ES organas, įkurtas 2002 m. siekiant skatinti ir gerinti ES valstybių narių kompetentingų teisminių institucijų vykdomų ikiteisminių tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo koordinavimą sunkaus tarptautinio ir organizuoto nusikalstamumo srityje.

3

2009 metams Lietuvos muitinei buvo nustatytas 1 mlrd. 302 mln. 502 tūkst. litų muitų, akcizų ir PVM įmokų į valstybės biudžetą surinkimo planas (finansų ministro 2009 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. 1K-262 „Dėl finansų ministro 2009 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1K-004 „Dėl Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto pajamų paskirstymo“ pakeitimo), tarp jų Vilniaus teritorinei muitinei – 35,3 proc., Kauno teritorinei muitinei – 39,6 proc., Klaipėdos teritorinei muitinei – 10,7 proc., Šiaulių teritorinei muitinei – 11,5 proc., Panevėžio teritorinei muitinei – 2,9 proc. (procentai pateikti nuo nustatytos užduoties).

Lietuvos Respublikos muitinė atsakinga už dalies ES biudžeto įplaukų – ES tradicinių nuosavų išteklių – administravimą. 2009 m. Europos Komisijai pervesta 128 mln. 385 tūkst. litų muitų, t. y. 32 proc. (apie 81 mln. litų) mažiau nei 2008 m.

Gilėjant ekonominei krizei, proporcingai aktyvėja kriminogeniniai procesai. Šie procesai neabejotinai užgula ir muitinės įstaigų pareigūnų pečius, nes pastebimas ne tik nusikalstamumo, bet ir šešėlinės ekonomikos, finansinių nusikaltimų, muitinės apgaulės, kontrabandos didėjimas. Siekiama užkirsti kelią sukčiavimams bei piktnaudžiavimams, stiprinama muitinės procedūrų priežiūra ir kontrolė, prekių muitinės vertės, tarifinių ir netarifinių priemonių taikymo kontrolė, plėtojami ūkinės komercinės veiklos patikrinimai.

2009 m. kontroliuojant importuojamų prekių muitinį įvertinimą, vykdant tarifinio reguliavimo priemonių taikymo kontrolę ir atlikus Lietuvos Respublikos asmenų ūkinės komercinės veiklos patikrinimus papildomai priskaičiuota 59 mln. 330 tūkst. litų mokesčių: dėl muitinės vertės – 37 mln. 259 tūkst. litų, pagal ūkinės komercinės veiklos, susijusios su muitų ir kitų teisės aktų taikymu, patikrinimų metu nustatytus pažeidimus – 14 mln. 552 tūkst. litų, dėl klasifikavimo teisingumo – 2 mln. 738 tūkst. litų, dėl kilmės – 2 mln. 643 tūkst. litų, dėl taikomų mokesčių tarifų – 2 mln. 138 tūkst. litų.

2009 m. Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai surašė 4213 administracinės teisės pažeidimo protokolus, iš jų muitinės mobiliosios grupės – 2946, muitinės postai – 1134, Muitinės kriminalinės tarnyba – 13, teritorinės muitinės ir Muitinės departamento skyriai – 120.

Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai 2009 m. pradėjo 149 ikiteisminius tyrimus. 2009 m. 111 Muitinės departamento sprendimų apskųsta Mokestinių ginčų komisijai prie LR

Vyriausybės, 10 – Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, 79 – pirmos instancijos teismams ir 34 – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Sprendimai priimti 241 bylose. Pirmos instancijos teismuose (apygardų, apygardų administraciniuose teismuose) iš 81 sprendimo 75 sprendimai priimti Muitinės departamento naudai (bendra suma – 2 mln. 516 tūkst. litų), Lietuvos Vyriausiajame Administraciniame Teisme išnagrinėta 41 byla, iš jų laimėtos 38 administracinių bylos (bendra suma – 1 mln. 56 tūkst. litų), Mokestinių ginčų komisijoje prie LR Vyriausybės išnagrinėtos 109 bylos, iš jų 75 bylose patvirtinti Muitinės departamento sprendimai (mokesčių suma – 2 mln. 748 tūkst. litų), Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje išnagrinėta 10 bylų, iš jų 5 bylos laimėtos (bendra suma – 97 495 litai).

2009 m. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai užkardė 18,24 mln. litų žalos valstybei atsiradimą (nesumokėtų privalomų mokesčių dydis nuo sulaikytų prekių). Bendra Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų sulaikytų prekių vertė – 44 mln. 529 tūkst. litų, iš jų ikiteisminiuose tyrimuose – 36 mln. 560 tūkst. litų.

2009 m. Lietuvos Respublikos muitinė juridiniams ir fiziniams asmenims suteikė papildomų paslaugų už 450,50 tūkst. litų.

Siekiant gerinti sulaikytų ir konfiskuotų ne Bendrijos prekių administravimą, konfiskuotų prekių naikinimą, realizavimą, su tuo susijusių muitinės išlaidų išieškojimą 2008 m. liepos 1 d. Panevėžio teritorinėje muitinėje įsteigtas Centralizuoto F tipo muitinės sandėlio veiklos organizavimo skyrius. 2009 metais realizuota ne Bendrijos prekių už 1 mln. 262 tūkst. litų, iš jų konkurso būdu – už 643 tūkst. litų, per juridinį asmenį, su kuriuo sudaryta prekių realizavimo sutartis, – 237 tūkst. litų, aukciono būdu – 372 tūkst. litų. Sunaikinta nerealizuotų prekių: 8 mln. 481 tūkst. vnt. tabako gaminių, 113,5 tūkst. l alkoholinių gėrimų, perduota VMI realizuoti prekių vertine išraiška už 228 tūkst. litų, perimta iš kitų valstybės institucijų prekių vertine išraiška už 54 tūkst. litų.

4

Dalis šešėlinės ekonomikos yra susijusi su akcizais apmokestinamų prekių apyvarta: jų kontrabanda, falsifikuotos produkcijos gamyba, dokumentų klastojimu, sukčiavimu, mokesčių mokėjimo vengimu, pinigų plovimu. Siekdama sumažinti šešėlinį verslą muitinė naudoja efektyvias kontrolės priemones: nuolatinę ir operatyvią muitinės procedūrų vykdymo kontrolę, rizikos valdymą, operatyvinės veiklos metodus, pažeidimų prevenciją ir nusikaltimų tyrimą.

Muitinės mobiliosios grupės (MMG) išlieka efektyvia prevencine priemone kovojant su neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių gabenimu. 2009 metais MMG tikrinimų rezultatyvumas išaugo nuo planuotų 13 proc. iki 32 proc. Daugiausia sulaikyta akcizinių prekių (cigarečių, tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, naftos produktų), kurių bendra vertė – 4 mln. 188 tūkst. litų, nustatyta 2918 pažeidimų, iš jų dėl akcizinių prekių laikymo, gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką surašyta 428 administracinių teisės pažeidimų protokolai (toliau – ATPP) pagal LR ATPK 1632 str., dėl kontrabandos surašyta 201 ATPP pagal LR ATPK 210 str., dėl naftos produktų gabenimo taisyklių pažeidimo – 40 ATPP pagal LR ATPK 1712 str. 2009 metais muitinės posto pareigūnai 1 783 kartus sulaikė akcizais apmokestinamas prekes, MMG pareigūnai – 747 kartus. 2010 metais prognozuojama, kad MMG tikrinimų rezultatyvumas išaugs iki 36 proc. (prognozė: 3 300 nustatytų pažeidimų ir 9 200 atliktų tikrinimų).

Viena iš prioritetinių muitinės modernizavimo sričių – užsienio prekybos palengvinimas ir palankesnių veiklos sąlygų patikimoms įmonėms sudarymas. Svarbiausios šios srities priemonės – supaprastintų procedūrų taikymas, įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso suteikimas, galimybės formalumus atlikti naudojantis informacinėmis sistemomis kt.

Įgyvendinama kokybės politika įpareigoja nuolat gerinti veiklą, vis daugiau dėmesio skirti vartotojams ir partneriams, stiprinti partnerystę su verslo visuomene, veiksmingiau naudoti išteklius, įgyvendinti priemones, mažinančias administracinę naštą;

1.3. socialiniai veiksniai Iki 2009 m. – ekonominio sunkmečio pradžios dideli skirtumai tarp privataus ir viešojo sektorių

darbuotojų darbo užmokesčio, infliacija ir kiti socialiniai veiksniai lėmė didėjančią kvalifikuotų darbuotojų praradimą, mažėjo kvalifikuotų darbuotojų pasiūla Lietuvos Respublikos muitinėje. Ekonominio nuosmukio sąlygomis situacija pasikeitė, nes vienas iš valstybės tarnybos privalumų – darbo vietos saugumas. Pasibaigus ekonomikos sunkmečiui darbas valstybės tarnyboje vėl taps nepatrauklus dėl Lietuvoje vyraujančio neigiamo visuomenės požiūrio į valstybės tarnautojus, gali mažėti „sveika“ konkurencija tarp muitinės pareigūnų ir priimamų į tarnybą muitinėje pareigūnų kvalifikacija bei gebėjimai. Todėl siekiant išlaikyti efektyvų planuotų darbų atlikimą reikiamu laiku, pasibaigus sunkmečiui, būtina kurti patrauklias ir konkurencingas darbo sąlygas bei spręsti klausimą dėl didesnio Lietuvos Respublikos muitinės finansavimo ir geresnio jos techninio aprūpinimo.

Muitinės pareigūnų karjeros ir motyvacijos skatinimo sistemos, padėsiančios sumažinti korupcijos atsiradimo prielaidas, sukūrimui periodiškai tiriama muitinės pareigūnų ir darbuotojų nuomonė tarnybos sąlygų, pasitenkinimo darbu, motyvacijos klausimais. Be to, plėtojami korupcijos Lietuvos Respublikos muitinėje ir su ja susijusių priežasčių tyrimai ir analizė.

Muitinės pareigūnų motyvacijai stiprinti numatoma įdiegti aplinkos analizės modelį, kurio pagrindiniai tikslai būtų surinkti informaciją apie muitinės aplinkos pokyčius, sudaryti palankesnes sąlygas muitinės pareigūnams teikti siūlymus dėl muitinės veiklos gerinimo pagal atitinkamas sritis, skelbti analizių rekomendacijas ar rezultatus. Įgyvendintų siūlymų (idėjų) autoriai turėtų būti skatinami teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis.

Visiems muitinės pareigūnams, statutiniams valstybės tarnautojams, turėtų būti garantuotos vienodos socialinės garantijos. Nevienodos muitinės pareigūnų socialinės garantijos neigiamai veikia muitinės pareigūnų pasitenkinimą savo darbu ir motyvaciją.

Būtina tobulinti konkursų ir atrankų į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje organizavimą reglamentuojančius teisės aktus, kurie leistų suteikti muitinės pareigūnams pirmenybę užimti aukštesnės kategorijos pareigas, sutrumpinti priėmimo į pareigas procedūrą, efektyviau atrinkti geriausius pretendentus.

Muitinės pareigūnų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas, paremtas sukurta kvalifikacijos poreikių analizės sistema bei nukreiptas į vykstančius aplinkos pokyčius, turi būti orientuotas į muitinės pareigūnų kompetencijos, atsakomybės ir įgaliojimų pasiskirstymą pagal muitinės veiklos procesų etapus ir darbo vietas.

5

Kvalifikacijos poreikių analizės sistema turi būti susieta su muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo rezultatais bei vykstančiais aplinkos pokyčiais. Muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo rezultatas turėtų būti svarbiausias kriterijus perkeliant muitinės pareigūną į aukštesnės kategorijos pareigas ne konkurso tvarka. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, turėtų siekti įgyvendinti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute įtvirtintą karjeros principą ir siūlyti pareigūną į pareigas priėmusiam asmeniui perkelti muitinės pareigūną į aukštesnės kategorijos pareigas, jei tai atitinka muitinės pareigūno siekius.

Teisės aktuose turėtų būti numatyta galimybė sudaryti muitinės pareigūnų, pretenduojančių būti perkeltiems į aukštesnės kategorijos pareigas, rezervą, jeigu tuo metu muitinės įstaigoje nėra galimybės įgyvendinti statutinės komisijos siūlymo perkelti muitinės pareigūną į aukštesnės kategorijos pareigas. Statutinės komisijos siūlymas perkelti muitinės pareigūną į aukštesnės kategorijos pareigas turėtų būti įgyvendintas per nustatytą laikotarpį.

Tarnybos muitinėje trukmė turi būti vienas iš kriterijų, leidžiančių užimti muitinės pareigūnui aukštesnės kategorijos pareigas. Siekiant tai įgyvendinti, būtina parengti ir patvirtinti muitinės pareigūnų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, kuriuose, be kitų reikalavimų, būtų nustatyta tarnybos muitinėje trukmė.

Tiesioginiai muitinės pareigūnų vadovai turi būti atsakingi už jiems pavaldžių pareigūnų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą, jie turi skatinti pavaldžius pareigūnus dalyvauti konkursuose ir atrankose į laisvas aukštesnės kategorijos pareigas.

Vadovai turi sudaryti sąlygas ir skatinti muitinės pareigūnus gilinti žinias, tobulintis, patys perteikti sukauptą patirtį kitiems pareigūnams.

Siekiant kokybiškai tobulinti muitinės pareigūnų kvalifikaciją, formuoti jų praktinius įgūdžius, suteikti jiems naujausių žinių, būtina kvalifikacijos tobulinimą labiau susieti su muitinės veiklos praktika. Todėl būtina siekti, kad muitinės pareigūnai praktikai dalyvautų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo procese, dalytųsi sukaupta medžiaga, informacija ir naujienomis, o Muitinės mokymo centro pareigūnai būtų siunčiami vykdyti muitinės pareigūnų funkcijų.

Taip pat būtina skatinti darbuotojų lojalumą institucijai, daugiau dėmesio skirti institucijos kultūros formavimui, vidinei komunikacijai.

Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų darbo užmokesčiui 2010 metams skirta 74 376 tūkst. litų, t. y. 10,9 proc. mažiau nei 2009 m. (2009 m. skirta 83 490 tūkst. litų). Pagal nustatytus asignavimus darbo užmokesčiui muitinės pareigūnų ir darbuotojų atlyginimams trūksta lėšų apie 2 mėnesius (padengus 2009 metų kreditorinį įsiskolinimą). Nepakanka lėšų muitinės pareigūnams, vykdantiems operatyvinę veiklą, viršvalandžiams, darbui naktį, poilsio ir švenčių dienomis apmokėti, todėl tai gali turėti įtakos nusikalstamų veikų užkardymo ir tyrimo kokybei. Be to, sumažėjęs finansavimas turės neigiamos įtakos Lietuvos verslui, valstybės biudžeto įplaukoms ir muitinei, bus sudėtinga vykdyti su rangovais pasirašytas sutartis ir kt.;

1.4. technologiniai veiksniai Didėjant prekybos globalizacijai, jos srautams, muitų teisės aktų pažeidimai (muitinės

procedūrų, prekių kilmės, vertės ir klasifikavimo, fiktyvaus prekių importo ir eksporto), nelegali prekyba (narkotikais, ginklais, suklastotais gaminiais) įgauna intelektualesnes ir išradingesnes formas ir būdus. Tai kelia grėsmę šalies ekonominiams interesams (nesumokami importo muitai ir mokesčiai, susigrąžinamas PVM už fiktyvų prekių eksportą). Todėl Lietuvos Respublikos muitinė, kontroliuodama prekių judėjimą, turi nuolat tobulėti įsisavindama modernias muitinio tikrinimo priemones ir technologijas. Be to, vienas iš svarbiausių šio meto uždavinių – rinkos ir visuomenės saugos ir saugumo užtikrinimas, kadangi ginklai, sprogmenys taip pat yra prekybos (dažnai nelegalios) dalis. Jų judėjimo kontrolę geriausiai užtikrinti gali muitinė. Didesnį dėmesį turime skirti išorinės ES sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi bei Baltarusija apsaugai.

Lietuvos Respublikos muitinė gali valdyti informaciją ir riziką, nes turi efektyvius kontrolės instrumentus. Tai ir efektyviai dirbanti Muitinės kriminalinė tarnyba, atliekanti ikiteisminius tyrimus kontrabandos bylose ir bylose, susijusiose su muitinės apgaule, ir muitinės mobiliosios grupės, turinčios teisę tikrinti krovinius bet kuriame kelio ruože, užtikrinančios vidaus rinkos kontrolę.

Kroviniams tikrinti naudojamos modernios neintervencinės technologijos. Muitinės pasienio postų ir muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai aprūpinti modernia kontrolės

įranga.

6

Muitinė, siekdama užtikrinti ES išorinių sienų kontrolę ir kartu stengdamasi kuo mažiau trukdyti verslui, atlieka prekių atranką ir jų tikrinimą vadovaudamasi pažangiausiais metodais. Vienas iš jų – efektyviai veikianti elektroninė Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema (RIKS). Ši sistema pagal rizikos požymius automatiškai atrenka deklaracijas muitiniam tikrinimui ir fiksuoja tikrinimo rezultatus. Šiuo metu vykdomi RIKS palaikymo ir plėtros darbai, kad sistema atitiktų modernizuoto Bendrijos muitinės kodekso reikalavimus – gebėtų atlikti saugos ir saugumo rizikos įvertinimą iš anksto prieš prekių atgabenimą pateikiant įvežimo ir išvežimo bendrąsias deklaracijas.

Diegdami informacijos valdymo technologijas, taikydami naujausius duomenų gavybos ir žinių valdymo metodus nusikaltimų prevencijai ir užkardymui, siekiame užtikrinti Lietuvos Respublikos muitinės kriminalinės žvalgybos proceso tobulinimą ir plėtrą, integruojant operatyvinę ir analitinę tiriamąją veiklą, susijusią su informacijos rinkimu, sisteminimu, analize ir realizavimu, vykdant organizuoto nusikalstamumo kontrolę ir kitų muitų teisės aktų pažeidimų, darančių didžiausią žalą Bendrijos ekonominiams ir finansiniams interesams, prevenciją.

Taip pat siekiame didinti muitinės kompetencijai priskirtų sukčiavimo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo, kaip vienos iš prioritetinių baudžiamojo persekiojimo krypčių Lietuvoje, efektyvumą.

Muitinė, prisidėdama kuriant ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, dalyvauja bendrose ES valstybių narių muitinių ir kitų teisėsaugos institucijų nacionalinėse ir tarptautinėse operacijose, techninės pagalbos užsienio šalių muitinių administracijoms projektuose, dalyvauja tarptautinėse misijose.

Vadovaudamiesi Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategija kuriame skaidrią, veiksmingą, orientuotą į rezultatus viešojo administravimo sistemą, pagrįstą informacijos ir ryšių technologijomis (IRT).

2. Išteklių analizė (vidaus veiksniai): 2.1. teisinė bazė Muitinė savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis,

Europos Bendrijos muitų teisės aktais, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, Mokesčių administravimo įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975), kitais ES ir Lietuvos Respublikos muitinės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Vykdomi veiklos pokyčiai orientuoti į ES reikalavimus ir Europos Komisijos rekomendacijas, patirtį valdymo srityje ir tinkamos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą;

2.2. organizacinė struktūra Lietuvos Respublikos muitinę sudaro: Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), teritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 73-2517) nuostatas Lietuvos Respublikos muitinė atlieka šias funkcijas:

1) muitinės priežiūros priemonėmis užtikrina muitų teisės aktų įgyvendinimą; 2) administruoja importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir

eksporto mokesčius; 3) kontroliuoja bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų

lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą ir muitinį įvertinimą;

4) taiko užsienio prekybos tarifinio reguliavimo priemones; 5) prižiūri muitinės procedūrų vykdymą; 6) atlieka muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą; 7) tvarko prekių importo ir eksporto bei prekybos su kitomis ES valstybėmis narėmis statistiką

(surinkti Ekstrastato ir Intrastato duomenys perduodami Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rengti oficialiąją užsienio prekybos statistiką);

8) tikrina Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinę komercinę veiklą, jos apskaitą, su muitų teisės aktų taikymu susijusią finansinę atskaitomybę;

9) kuria, rengia ir įgyvendina muitinės veiklos strategiją; 10) nagrinėja asmenų prašymus ir skundus dėl pavaldžių muitinės įstaigų sprendimų priėmimo

arba nepriėmimo, dėl muitinės pareigūnų veiksmų, imtis priemonių nustatytiems trūkumams ir pažeidimams pašalinti ar kaltiems pareigūnams nubausti.

7

Muitinės departamento, teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų funkcijos nustatytos šių įstaigų nuostatuose.

Lietuvos Respublikos muitinė atlieka ir kitas ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose jai nustatytas funkcijas.

Lietuvos Respublikos muitinė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos muitinės veiklos strategiją 2005–2010 metams, numatančią siekti, kad muitinė taptų efektyviai dirbančia, gebančia greitai adaptuotis, lanksčia ir konkurencinga organizacija, parengė ir įgyvendina Vidinių muitinės postų stambinimo (optimizavimo) ir Lietuvos Respublikos muitinės teikiamų paslaugų, vykdomų funkcijų ir kontrolės paskirstymo tarp muitinės įstaigų centralizavimo ir decentralizavimo koncepcijas, taip pat diegia Kokybės vadybos sistemą pagal tarptautinio standarto ISO 9001:2008 reikalavimus ir laikantis visuotinės kokybės vadybos principų. Tai atitinka Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 m. programos nuostatas dėl valstybės valdymo reformos.

Muitinės departamentas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 m. programos nuostatas dėl valstybės valdymo pertvarkos ir siekdamas racionaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir kitus išteklius bei siekdamas optimizuoti muitinės valdymą, parengė ir iki 2010 metų liepos 1 d. įgyvendins Šiaulių ir Panevėžio teritorinių muitinių reorganizavimo projektus. Rengiant minėtus projektus, išanalizuotas būsimos pertvarkos ekonominis efektyvumas ir įtaka verslui, kad nebūtų pažeisti jo interesai, o kvalifikuotiems muitinės pareigūnams būtų sudarytos visos galimybės tęsti tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje, organizuoti susitikimai su verslininkais. Atlikus muitinės postų veiklos lyginamąją analizę, nustatyta, kad labai skiriasi muitinės postų veiklos rodikliai, darbo krūviai bei lėšos, reikalingos muitinės postų infrastruktūrai išlaikyti. Muitinės įstaigų tinklas ir toliau yra labai tankus, postų veikla decentralizuota. Tai didina postų išlaikymo kaštus ir mažina postų veiklos efektyvumą.

Lietuvos Respublikos muitinei dirbant riboto finansavimo sąlygomis, įvertinus postų darbo krūvį, aptarnaujamų ūkio subjektų specifiką ir galimą poveikį verslui bei muitinės lėšų taupymo realų efektą, siekiame optimizuoti muitinės įstaigų skaičių ir efektyviau panaudoti žmogiškuosius ir materialinius išteklius.

Organizaciniais pertvarkymais siekiama, kad: 1) nepopierinėje muitinėje būtų įdiegtas procesinis valdymas: virtualūs krovinių postai vykdytų

prekių muitinės priežiūrą centralizuotai valdydami rizikos, dokumentinio tikrinimo procesus, o fizinis tikrinimas būtų atliekamas ūkio subjekto pageidaujamoje ar muitinei priimtinoje vietoje;

2) būtų vykdomas decentralizuotas paslaugų teikimas: paslaugos būtų tiekiamos ūkio subjekto pageidaujamoje vietoje, taikant supaprastintas procedūras ir turint įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų statusą (ĮEOVS);

3) būtų centralizuoti muitinės valdymo, metodinio vadovavimo, kontrolės ir muitinės įstaigų aprūpinimo materialiuoju turtu procesai;

2.3. žmogiškieji ištekliai (pareigybės, kvalifikacija) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 394 Muitinės

departamentui patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius – 242, Muitinės departamentui pavaldžių įstaigų – 2391.

2009 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos muitinėje dirbo 2 547 pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, iš jų 2 311 pareigūnų ir 236 darbuotojai. 2 pareigūnai dirba muitinės atašė: 1 pareigūnas nuo 2007 m. birželio 1 d. dirba Lietuvos Respublikos muitinės atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Briuselyje, 1 pareigūnas nuo 2006 m. balandžio 19 d. – Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Nyderlandų Karalystėje Hagoje. 93,8 proc. pareigūnų turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 1,5 proc. – aukštąjį neuniversitetinį, 4,5 proc. – aukštesnįjį ir 0,2 proc. – vidurinį išsilavinimą.

Vykdomos pagrindinės Lietuvos Respublikos muitinės funkcijos numatytos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme ir modernizuotame Bendrijos muitinės kodekse.

Stiprinama kova su korupcija – pasitaikančiu muitinės pareigūnų nesąžiningumu, piktnaudžiavimu tarnyba. Ypatingas dėmesys skiriamas korupcijos apraiškų prevencijai ir neišvengiamos atsakomybės už neteisėtus veiksmus principo įgyvendinimui, nepakantumo šiam reiškiniui ugdymui, tarptautiniam bendradarbiavimui kovojant su korupcija ir kitais tarnybiniais pažeidimais plėtoti.

8

Lietuvos Respublikos muitinė, siekdama kovos su korupcija Lietuvos Respublikos muitinėje priemones ir metodus pritaikyti prie ES standartų, įdiegti naujus kovos su korupcija ir prevencijos metodus, mokymo programas, įgyvendina Lietuvos Respublikos muitinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo 2009–2010 m. priemonių plano priemones.

Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje dirba didelę patirtį ir gilias žinias turintys specialistai, jų kompetencija sudaro galimybes vykdyti muitinei pavestas funkcijas.

Siekiant laiku ir kokybiškai vykdyti tarptautinius ir nacionalinius įsipareigojimus, atsižvelgiant į besikeičiančią muitinės aplinką ir į tai, kad kai kuriose srityse neproporcingai esamiems žmogiškiesiems ištekliams ir lėšoms didėja darbo krūvis, susijęs su ES reglamentų, Europos Komisijos nuostatų įgyvendinimu, daug dėmesio skiriama Lietuvos Respublikos muitinės valdymo modernizavimui, perimant geriausiąją užsienio valstybių muitinių praktiką, ir administracinių gebėjimų stiprinimui. Susiduriama su finansinių išteklių stoka, tačiau, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, ieškoma būdų optimaliai paskirstyti turimus išteklius, kad muitinės pareigūnai galėtų laiku ir kokybiškai įgyvendinti iškeltus uždavinius, atlikti savo funkcijas, įskaitant atstovavimą Lietuvos Respublikos muitinei ES institucijose.

Siekiant išsaugoti aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, ieškoma galimybių įgyvendinti priemones, užtikrinančias jų motyvaciją, atveriančias jiems kvalifikacijos tobulinimo ir karjeros galimybes. Daug dėmesio skiriama valstybės tarnautojų ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui. Mokymas organizuojamas vadovaujantis objektyvumo, sistemiškumo, finansinio racionalumo principais. Ypatingas dėmesys skiriamas valstybės tarnautojų ir darbuotojų gebėjimų, susijusių su pagrindiniu Lietuvos Respublikos muitinės strateginio tikslo įgyvendinimu, tobulinimui, gebėjimų dalyvauti ES sprendimų priėmimo ir priimtų sprendimų įgyvendinimo užtikrinimo procesuose, kompiuterinio raštingumo ir užsienio kalbų gebėjimų ugdymui, korupcijos prevencijos mokymams, specializuotiems mokymams. 2010–2012 m. laikotarpiu planuojama pasinaudoti ES Struktūrinių fondų 2007–2013 m. Žmoniškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ lėšomis.

Priimti į tarnybą muitinėje privalo dalyvauti 108 akad. valandų įvadinio mokymo programoje, jei muitinės pareigūnas dirbs administracijoje ir 352 akademinių valandų įvadinio mokymo programoje, jei muitinės pareigūnas dirbs muitinės poste.

Muitinės pareigūnai, turintys ilgalaikę patirtį ir žinias, dalyvauja techninės pagalbos kitų šalių muitinėms projektuose, teikia ekspertinę pagalbą kitų valstybių muitinių tarnyboms, dalyvauja ES pasienio paramos misijose Gruzijoje, Ukrainoje ir Moldovoje (EUBAM). Lietuvos Respublikos muitinės atstovai aktyviai dalyvauja dviejų ES Tarybos darbo grupių („Muitų sąjungos“ ir „Muitinių bendradarbiavimo“) ir 29 Europos Komisijos komitetų (komitologijos) veikloje.

Siekiama kuo glaudesnio bendradarbiavimo su kitų ES valstybių narių muitinėmis. Lietuvos Respublikos muitinė dalyvauja Bendrijos muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo ir mainų programoje „Muitinė 2013“ (Europos Parlamento ir Tarybos 2007 05 23 sprendimas Nr. 624/2007/EB, (OL 2007 L 154, p. 25), kurios veikla apima ryšių ir informacijos mainų sistemas, lyginamąją analizę, seminarus ir darbo grupes, projektų grupes, darbo vizitus, mokymus, stebėsenos veiksmus;

2.4. planavimo sistema Lietuvos Respublikos muitinėje valdymas siejamas su strateginiu planavimu – įrankiu valdymo

sprendimams priimti, naujovėms įdiegti ir pokyčiams realizuoti. Lietuvos Respublikos muitinė per strateginį planavimą prognozuoja ir numato kryptis bei būdus, kaip efektyviausiai naudoti turimus ir planuojamus gauti finansinius, žmogiškuosius, materialinius ir nematerialius išteklius misijai vykdyti ir užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Veikla planuojama taip, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas per tam tikrą laikotarpį. Šiuo metu prioritetinis dėmesys skiriamas į rezultatus orientuoto valdymo tobulinimui, veiklos planų kokybei, įgyvendinimo rezultatams ir vertinimo kriterijų nustatymui. Veiklos rezultatai ir finansiniai ištekliai jiems pasiekti turėtų būti adekvatūs.

Lietuvos Respublikos muitinės veiklos planavimo sistemą sudaro: Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio

12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029); Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424);

9

Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 488 (Žin., 2004, Nr. 69-2399);

Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649);

Valstybės tarnautojų mokymo 2007–2010 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 22 d. Nr. 1163 (Žin., 2006, Nr. 127-4845);

Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa, patvirtinta 2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870);

Lietuvos Respublikos muitinės veiklos strategija 2005–2010 metams; Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos n–(n+2) metų strateginis

veiklos planas; Muitinės departamento n–(n+2)–ųjų metų strateginio veiklos plano priemonių įgyvendinimo

planas; Muitinės departamento struktūrinių padalinių ir muitinės įstaigų n-ųjų metų darbo planai; Lietuvos Respublikos muitinės metinis valstybės kapitalo investicijų planas (Suvestinė). Strateginiai tikslai ir uždaviniai formuluojami atsižvelgiant į: Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir Vyriausybės prioritetus; ES institucijų dokumentus dėl Muitų sąjungos strategijos; geriausią ES valstybių narių patirtį; muitų teisės aktų reikalavimus; verslo visuomenės poreikius ir lūkesčius, susijusius su muitinės, kaip paslaugų teikėjos, veikla; kitus išorės ir vidaus veiksnius, turinčius įtakos muitinės veiklai. Patvirtinus Muitinės departamento atitinkamų metų strateginį veiklos planą, pradedamas jo

įgyvendinimas, o kartu – ir jo įgyvendinimo stebėsena bei atsiskaitymas už rezultatus. Tam tikslui kasmet rengiamas šio plano priemonių įgyvendinimo planas pagal ketvirčius ir jo įgyvendinimo ataskaitos (kaupiamuoju principu).

Siekiant tobulinti į rezultatus orientuotą valdymą, būtina sukurti strateginių veiklos planų stebėsenos sistemą bei tobulinti stebėsenai reikalingus vertinimo kriterijus.

Kokybės vadybos metodų taikymas viešajame administravime leidžia suprasti suinteresuotas šalis, sumažinti klaidų, išgryninti procesus, užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, motyvuoti darbuotojus, kurti teigiamą institucijos įvaizdį, taupyti lėšas, pasiekti kitų naudingų rezultatų;

2.5. finansiniai ištekliai 2010 m. iš valstybės biudžeto lėšų bus vykdomos 3 programos: „Lietuvos Respublikos

muitinės veiklos organizavimas“, „Lietuvos Respublikos elektroninės muitinės diegimas ir ją aptarnaujančių informacinių sistemų priežiūra“ ir „Specialioji priemonių muitinės formalumams atlikti programa“.

2010 m. valstybės biudžete Muitinės departamentui numatyta iš viso 125 099 tūkst. litų, iš jų asignavimai išlaidoms sudaro 108 153 tūkst. litų (iš jų 74 376 tūkst. litų – darbo užmokesčiui) ir turtui įsigyti – 16 946 tūkst. litų. Siekiant kuo efektyviau naudoti skirtus išteklius, finansai paskirstomi prioritetinėms veiklos sritims.

Muitinės departamentui 2010 m. skirti asignavimai 125 099 tūkst. litų yra 10,8 proc. mažesni nei 2009 m. skirti asignavimai (2009 m. – 140 189 tūkst. litų), iš jų asignavimai išlaidoms sudaro 108 153 tūkst. litų, t.y. 12,9 proc. mažiau nei 2009 m. (2009 m. – 124 155 tūkst. litų), iš jų pareigūnų ir darbuotojų darbo užmokesčiui skirta 74 376 tūkst. litų, t. y. 10,9 proc. mažiau nei 2009 m. (2009 m. – 83 490 tūkst. litų). Turtui įsigyti (investicijų projektų įgyvendinimui) 2010 m. skirta 16 946 tūkst. litų, t. y. 5,7 proc. daugiau nei 2009 m. (2009 m. – 16 034 tūkst. litų).

Nustatytai misijai vykdyti ir numatytiems institucijos strateginiams tikslams pasiekti itin svarbu užtikrinti Europos Bendrijos ir nacionaliniais teisės aktais pavestų funkcijų bei su ūkio subjektais sudarytų sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

Sunki šalies finansinė būklė pakeitė kai kuriuos mūsų planus ir tikslus. Tenka atsisakyti kai kurių projektų įgyvendinimo. Prisidėdami prie Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo, prie taupymo ir efektyvaus mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo, didiname darbo našumą ir įgyvendiname iškeltus uždavinius minimaliomis sąnaudomis.

10

Nepakankamas finansavimas neleidžia laiku pradėti reikalingų investicijų projektų, tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir įgyvendinti programose numatytų uždavinių tikslams pasiekti. Todėl daugelio investicijų projektų įgyvendinimas atidedamas ateičiai;

2.6. apskaitos tinkamumas Muitinės departamento apskaita organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatymu (Žin., 2001, Nr. 99-3515), Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu (Žin., 2007, Nr. 77-3046), Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklėmis (Žin., 2005, Nr. 67-2431), Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais. Apskaitos sistema atitinka apskaitos statistikos sistemoms keliamus reikalavimus. Nuo 2010 m. sausio 1 d., vykdant Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformą, biudžeto surenkamų mokesčių apskaita (mokesčių fondo apskaita) vykdoma naudojant privalomąjį sąskaitų planą ir atitinka Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS). Siekiant įgyvendinti Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformą, pagerinti finansinių išteklių valdymą, užtikrinti atliekamų funkcijų vykdymo kokybę, pereita nuo apskaitos pinigų principu prie buhalterinės apskaitos tvarkymo kaupimo principu, 2007 m. lapkričio mėnesį pradėtas įgyvendinti Lietuvos Respublikos muitinės finansinių išteklių, jų apskaitos ir kontrolės sistemos (FAS) kūrimo, įdiegimo bei priežiūros ir palaikymo projektas, kurio kūrimas ir įdiegimas numatomas baigti 2010 m.;

2.7. informacinės sistemos MISC, įkurto 2001 m. sausio 1 d., veikla apima platų spektrą – nuo Lietuvos Respublikos

muitinės kompiuterizavimo strateginių sprendimų rengimo, projektų inicijavimo ir informacinių sistemų, paslaugų ar produktų sukūrimo bei įdiegimo iki jų priežiūros proceso organizavimo ir nepertraukiamo integruotos Muitinės informacinės sistemos veikimo užtikrinimo. MISC specialistai, profesionaliai įvaldę šiuolaikines IRT priemones, daro didelę įtaką tiek rengiamiems muitinės veiklos sprendimams, tiek įgyvendina ar organizuoja jų įgyvendinimą praktikoje. Glaudžiai bendradarbiaudami tarpusavyje, muitinės veiklos ir informatikos specialistai, padedami patyrusių Lietuvos ir užsienio IT kompanijų, sukūrė ir įdiegė informacines sistemas, turinčias sąsajas su ES informacinėmis sistemomis, užtikrino tinkamą jų veikimą, pristatė jas suinteresuotiems verslo subjektams ir sklandžiai įsiliejo į bendrą ES valstybių narių muitinių administracijų veiklą.

Sukurta ir įdiegta Integruoto tarifo valdymo informacinė sistema (ITVS), apimanti Lietuvos Respublikos integruotą tarifą (LITAR), Mokesčių apskaičiavimo ir patikros sistemą (MAPS), Tarifinių kvotų administravimo sistemą (TQS), Tarifinės priežiūros sistemą (TSS), Nacionalinę spaudų ir kitų žymų sistemą (SMS) bei Informacinę sistemą perdirbimo procedūroms (ISPP), iš kurių ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas LITAR ir MAPS plėtrai. LITAR – informacijos apie ES muitus ir nacionalinius mokesčius bei kai kuriuos draudimus ir apribojimus rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė. LITAR yra vienintelė ES tarifinės ir kai kurios netarifinės informacijos bei nacionalinių mokesčių (akcizo bei PVM) tarifų informacijos saugykla Lietuvoje, atsinaujinanti kiekvieną darbo dieną ir todėl sudaranti sąlygas aktualios informacijos paieškai. MAPS, naudodama LITAR duomenis, atlieka tarifinio ir netarifinio reguliavimo priemonių taikymo patikrą bei skaičiuoja muitus ir mokesčius. MAPS atlieka minėtas paslaugas tiek deklaracijų apdorojimo sistemai, tiek suteikia galimybę internetu ekonominių operacijų vykdytojams apskaičiuoti ES muitus ir nacionalinius mokesčius gabenamoms prekėms, gauti informaciją apie muitinės procedūros įforminimui reikalaujamus pateikti specialius dokumentus.

Įdiegta Nacionalinė tranzito kontrolės sistema (NKTS), suderinta su Naująja kompiuterizuota tranzito sistema (NCTS), skirta kontroliuoti tranzitu gabenamas prekes ES teritorijoje, keičiantis elektroniniais pranešimais su kitų ES valstybių narių sistemomis. Įdiegus šią sistemą, buvo pereita prie visiško elektroninio tranzito deklaracijų apdorojimo proceso ir iš esmės atsisakyta popierinės tranzito deklaracijos formos. Atnaujinus Verslininko modulį, sistema geba priimti ir saugos bei saugumo duomenų elementus.

Atsižvelgiant į Modernizuoto muitinės kodekso nuostatas, kuriama nauja Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema (MDAS), sudarysianti sąlygas pateikti ir apdoroti ne tik įprastines importo ir eksporto elektronines deklaracijas, bet ir įvežimo bei išvežimo bendrąsias deklaracijas, keleivio, pašto ir supaprastintas deklaracijas. Nuo 2009 m. leipos 1 d. gamybinėje aplinkoje įdiegti MDAS moduliai, apdorojantys įprastines eksporto (kartu su saugos ir saugumo duomenimis arba be jų, kai šių duomenų

11

pateikti neprivaloma), įprastines importo deklaracijas, taip pat deklaracijas, skirtas daliai supaprastintų procedūrų vykdyti, bei išankstiniai pranešimai apie kompensuojamus žemės ūkio produktus.

Sėkmingai veikia įdiegta Intrastato sistema (sukurta finansuojant ES EDICOM programos lėšomis), kurios paskirtis – tiesiogiai iš įmonių rinkti statistinius duomenis apie prekybos srautus tarp ES valstybių narių.

Sukurta ir įdiegta Mokesčių apskaitos ir kontrolės informacinė sistema (MAKIS), leidžianti teisingai ir realiuoju laiku apskaityti visus mokesčių mokėtojų mokestinius įsipareigojimus muitinei bei muitinės mokestinius įsipareigojimus mokesčių mokėtojams. Nuo 2010 m. sausio 1 d. MAKIS pritaikyta dirbti pagal VSAFAS.

Svarbūs projektai įdiegti teisėsaugos ir pažeidimų prevencijos srityse. RIKS sistema padėjo pagrindą automatizuotam rizikos vertinimui ir rizikos lygio

apskaičiavimui. Šios paslaugos būtinos ne tik rizikos vertinimo specialistams, bet yra ir neatskiriamas muitinio įforminimo ir tikrinimo proceso žingsnis. Atnaujinus RIKS, rizikos vertinimas yra atliekamas ne tik pagal nacionalines, bet ir pagal ES rizikos valdymo taisykles, bus apdorojami saugos ir saugumo duomenų elementai.

PHARE programos lėšomis įgyvendintas projektas Nacionalinės bylų valdymo ir žvalgybos informacinei sistemai (NBVŽS) sukurti. Sistema skirta kompiuterizuoti muitų teisės aktų pažeidimų ir kitos su jais susijusios informacijos rinkimo, saugojimo ir naudojimo procesą, o jos duomenų bazėje skirti duomenys naudojami pažeidimų prevencijai ir užkardymui.

Sukurta Administracinių teisės pažeidimų protokolų (ATPP) ir Prekių sulaikymo protokolų (PSP) informacijos įvedimo ir kaupimo sistema. Joje įdiegtų funkcijų dėka supaprastinamas ir pagreitinamas administracinių teisės pažeidimų fiksavimas, sudaromos prielaidos kaupti duomenis pažeidimų prevencijai ir rizikos įvertinimui.

Specializuota programinė ir techninė Numerių atpažinimo sistema (NAS) skirta transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimui kelių ir geležinkelių postuose prie išorinių ES sienų. Projektas įgyvendintas ES Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės lėšomis.

Muitinės mobiliųjų grupių išankstinės rizikos įvertinimo sistema (MGIRIS) skirta duomenų paieškai, operatyviai vertinant tikrinamų transporto priemonių, jomis gabenamų prekių bei asmenų riziką, ir yra duomenų šaltinis mobiliosiose darbo vietose surašant Administracinių teisės pažeidimų, Prekių sulaikymo protokolus, pildant Prekių tikrinimo aktus.

Lietuvos Respublikos muitinės duomenų saugykla (LMDS) sukurta ES Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonėmis lėšomis. LMDS kaupiami tikslūs ir apibendrinti aukštos kokybės importo ir eksporto deklaracijų bei prekybos su ES valstybėmis narėmis ataskaitų duomenys. Įgyvendintas projektas sudaro sąlygas Lietuvos Respublikos muitinei, panaudojant duomenų saugykloje kaupiamus konsoliduotus, apibendrintus ir kokybiškus muitinės duomenis bei jų įvairiapusę analizę, įgyvendinti iškeltus uždavinius rinkos ir visuomenės apsaugos, muitų bei mokesčių administravimo ir santykių su muitinės aplinka srityse.

Sukurta Muitinės finansinių išteklių, jų apskaitos ir kontrolės sistema, kuri užtikrins Lietuvos muitinės finansinės apskaitos vykdymą kaupiamuoju principu, apimanti šiuos modulius: Biudžeto apskaitos, Finansų apskaitos, Atsargų apskaitos, Pirkimų apskaitos, Pardavimų apskaitos, Ilgalaikio turto apskaitos, Valdymo apskaitos, su reikiamomis sąsajomis. Sukurtas ir įdiegtas Personalo apskaitos modulis. 2010 m. bus baigtas kurti ir įdiegtas darbo užmokesčio, pareigūnų pensijų bei sulaikytų prekių apskaitos funkcionalumas.

Patobulinta Prekių muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI) išplečiant jos funkcionalumą ir suteikiant muitinės pareigūnams daugiau galimybių tiksliai nustatyti prekių muitinę vertę.

Sukurta ir nuo 2008 m. sausio 1 d. veikia Prekių kilmės tyrimų sistemos programinė įranga. Sistema leidžia muitinės pareigūnams fiksuoti ir duomenų bazėje kaupti duomenis apie prekių kilmės tyrimo procesą, juos vėliau naudoti rizikos įvertinimams bei netinkamo prekių kilmės deklaravimo prevencijai.

Sukurta ir nuo 2009 m. birželio 1 d. veikia Darbo su prekių mėginiais (pavyzdžiais) informacinė sistema MĖGIS. Sistema skirta muitinio įforminimo metu paimtų ir suklasifikuotų prekių mėginių duomenų tvarkymui (surinkimui, apdorojimui, saugojimui).

Veikia Keleivių deklaracijų duomenų apdorojimo ir Grynųjų pinigų deklaracijų duomenų kaupimo ir apdorojimo informacinės sistemos.

12

2008 m. Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus 2008 m. sausio 15 d. sprendimą

Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (OL 2008 L 23, p. 21) prasidėjo naujas muitinės veiklos ir informacinių sistemų peržiūros ir pertvarkos etapas – Elektroninės muitinės iniciatyvos įgyvendinimas. Įgyvendinant šią iniciatyvą bus sudarytos sąlygas pereiti prie nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos, supaprastinti muitinės procedūras, sumažinti tarptautinės prekybos verslui tenkančią administracinę naštą. Sprendime numatyta, kad Komisija ir valstybės narės turi įdiegti saugias, integruotas, sąveikias ir prieinamas elektronines muitinės sistemas, skirtas duomenų, nurodomų muitinės deklaracijose, kartu su muitinės deklaracijomis pateikiamuose dokumentuose, sertifikatuose ir kitos atitinkamos informacijos mainams. Komisija ir valstybės narės turi sukurti struktūrą ir įdiegti priemones, kad šios elektroninės muitinės sistemos galėtų veikti. Elektroninės muitinės sistemoms keliami tikslai:

supaprastinti importo ir eksporto procedūras; sumažinti nustatytų reikalavimų laikymosi bei administracinio darbo išlaidas ir sutrumpinti

muitinės formalumams atlikti reikalingą laiką; taikyti bendrą požiūrį prekių tikrinimo srityje; padėti užtikrinti tinkamą visų muitų ir kitų mokesčių surinkimą; užtikrinti greitą svarbios informacijos, susijusios su tarptautine tiekimo grandine, teikimą ir

gavimą; sudaryti galimybes šalių eksportuotojų ir importuotojų administracijoms, taip pat muitinėms ir

ekonominių operacijų vykdytojams nuolatos vykdyti tarpusavio duomenų mainus, leidžiančius pakartotinai panaudoti į sistemą jau įvestus duomenis.

Nustatytų tikslų siekiama suderintai keičiantis informacija tarptautiniu lygiu pripažintais duomenų modeliais ir pranešimų formatais, pertvarkant muitinėse vykdomus ir su muitinių veikla susijusius procesus, siekiant optimalaus jų našumo ir veiksmingumo, šių procesų supaprastinimo, muitinės nustatytų reikalavimų laikymosi, išlaidų mažinimo, siūlant ekonominių operacijų vykdytojams platų elektroninių muitinės paslaugų asortimentą, sudarantį jiems galimybes tokiu pačiu būdu bendrauti su bet kurios valstybės narės muitine.

Europos Parlamentas ir Taryba skatina elektroninių muitinės sistemų sąveikumą (interoperability) su trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų muitinės sistemomis ir šių sistemų prieinamumą trečiųjų šalių ekonominių operacijų vykdytojams ir taip prisideda prie tarptautinio lygio nepopierinės aplinkos kūrimo.

Bendrijos ir valstybių narių elektroninės muitinės sistemos sudaro sąlygas valstybių narių muitinėms vykdyti duomenų mainus tarpusavyje su ekonominių operacijų vykdytojais, Europos Komisija, kitomis su tarptautiniu prekių gabenimu susijusiomis administracijomis ar oficialiomis institucijomis.

Elektroninės muitinės sistemas sudaro Bendrijos komponentai ir nacionaliniai komponentai. Bendrijos komponentai finansuojami iš programos „Muitinė 2013“, o nacionaliniai komponentai – valstybės biudžeto.

Pirmoji Elektroninės muitinės sistema – NCTS sistema. Kitas žingsnis – įdiegta Eksporto kontrolės sistema (ECS). Sudarytos sąlygos atsisakyti popierinės prekių išvežimą patvirtinančios muitinės deklaracijos kopijos, kurią pakeitė elektroninis pranešimas. Sistema užtikrina duomenų mainus ne tik Lietuvos, bet ir visos ES teritorijoje. Taip pradėtas įgyvendinti svarbiausias iš šiuo metu muitinei keliamų uždavinių kuriant nepopierinę muitinės ir verslo aplinką – naujos Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS), kuri apims visus prekių įforminimo režimus ir muitinės deklaracijų pateikimo būdus, sukūrimas ir leis iš esmės atsisakyti popierinių muitinės dokumentų naudojimo prekių įforminimo ir tikrinimo procese, teikti verslui ir keliautojams platų elektroninių paslaugų spektrą.

Vykdomi Lietuvos Respublikos muitinės interneto portalo ir Muitinės vidinės komunikacijos ir visuomenės informavimo sistemos kūrimo darbai. Įgyvendinus šį projektą bus įdiegtas integruotas Lietuvos muitinės informacijos interneto portalas, skirtas informacijai išorinėje ir vidinėje svetainėje viešinti, visų tipų dokumentams valdyti ir jų pagrindu suformuotų užduočių ir pavedimų vykdymui kontroliuoti, projektams valdyti ir projektų informacijai tvarkyti.

13

Valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, 2010 m. turi įdiegti: importo ir eksporto sistemas, sąveikias su Tranzito sistema ir sudarančias sąlygas

nepertraukiamiems duomenų mainams tarp tokių muitinės sistemų visoje Bendrijoje; ekonominių operacijų vykdytojų identifikavimo ir registravimo sistemą, sąveikią su Įgaliotųjų

ekonominių operacijų vykdytojų sistema ir sudarančią jiems sąlygas bendrauti su visos Bendrijos muitinėmis užsiregistravus tik vieną kartą;

sistemą, sudarančią sąlygas taikyti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso suteikimo procedūrą, kuri apims informavimo ir konsultavimo procesą, įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų sertifikatų valdymą ir šių subjektų įregistravimą duomenų bazėje, prie kurios turi prieigą muitinės administracijos.

Valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, iki 2011 m. vasario 15 d. turi sukurti ir įdiegti bendrus muitinės portalus, per kuriuos ekonominių operacijų vykdytojams bus teikiama informacija, reikalinga muitinės prižiūrimoms operacijoms vykdyti visose valstybėse narėse.

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, iki 2013 m. vasario 15 d. turi sukurti ir įdiegti integruoto tarifo terpę, sudarančią sąlygas prisijungti prie kitų Komisijos ir valstybių narių sistemų, susijusių su importu ir eksportu.

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis iki 2011 m. vasario 15 d. turi įvertinti bendras funkcines specifikacijas, parengtas:

vieno prieigos taško sistemoms, kurios sudarys galimybes ekonominių operacijų vykdytojams pasinaudojus viena ir ta pačia sąsaja pateikti elektronines muitinės deklaracijas ir tada, kai muitinės procedūra atliekama kitoje valstybėje narėje;

ekonominių operacijų vykdytojams skirtoms elektroninėms sąsajoms, kurios sudarytų jiems galimybę atlikti visus su muitinės funkcijomis susijusius formalumus per valstybės narės, kurioje jie įsteigti, muitinę net ir tada, kai atliekant tokius formalumus turėtų dalyvauti kelios valstybės narės;

„vieno langelio“ paslaugoms, sudarančioms sąlygas nenutrūkstamiems duomenų srautams tarp ekonominių operacijų vykdytojų bei muitinių, tarp muitinių bei Komisijos ir tarp muitinių bei kitų administracijų ir institucijų, ir duodančioms galimybę ekonominių operacijų vykdytojams pateikti muitinei visą importo ar eksporto formalumams atlikti būtiną informaciją, įskaitant informaciją, reikalaujamą ne pagal muitų teisės aktus.

Per trejus metus nuo bendrų funkcinių specifikacijų įvertinimo turime sukurti ir įdiegti vieno prieigos taško sistemas ir elektronines sąsajas ir „vieno langelio“ paslaugų sistemas.

Taip pat būtina užtikrinti naudojamų, kuriamų ir diegiamų informacinių sistemų sąveikumą ir integralumą, jos turi būti lanksčios pokyčiams, turime užtikrinti IT saugą ir veiklos tęstinumą, patikimą ir nepertraukiamą informacinių sistemų ir IT infrastruktūros darbą muitinės funkcijoms atlikti, įsisavinti pasaulyje pripažintas IT valdymo metodikas ir įdiegti IT valdymo efektyvumą didinančius IT valdymo procesus. Turės būti užtikrintas Lietuvos Respublikos muitinės integruotos informacinės sistemos sąveikumas su visos Bendrijos ir Europos Komisijos informacinėmis sistemomis bei duomenų mainai su verslo informacinėmis sistemomis, todėl būtina numatyti išlaidas, susijusias ne tik su MIS naujų sudėtinių dalių kūrimu, įsigijimu, diegimu, naudojimu, priežiūra ir mokymais, bet ir su jau sukurtų ir veikiančių MIS dalių atnaujinimu.

Elektroninės muitinės diegimas – tai vienas iš didžiausių ir sudėtingiausių iššūkių Lietuvos Respublikos muitinei. Elektroninės muitinės įgyvendinimas reikalauja muitinės veiklos procesų pertvarkymo, muitinės veiklos organizavimo principų peržiūrėjimo bei naujų darbo priemonių ir būdų taikymo ir įgyvendinimo.

Valstybės narės privalo: koordinuoti elektroninių muitinės sistemų nacionalinių komponentų kūrimą, tinkamumo

tikrinimą, diegimą, eksploataciją ir priežiūrą; koordinuoti sprendime numatytų sistemų bei paslaugų kūrimą su kitais atitinkamais su

e. valdžios iniciatyva susijusiais projektais; įgyvendinti elektroninės muitinės daugiamečio strateginio plano (MASP) projektus; reguliariai informuoti Komisiją apie priemones, kurių jos ėmėsi, sudarydamos sąlygas

atitinkamoms savo valdžios institucijoms arba ekonominių operacijų vykdytojams visapusiškai naudotis elektroninėmis muitinės sistemomis;

14

nacionaliniu lygiu propaguoti bei įgyvendinti Elektronines muitinės ir „vieno langelio“ paslaugas;

užtikrinti būtiną muitinės pareigūnų mokymą; įvertinti ir kasmet pranešti Komisijai, kiek žmogiškųjų, biudžeto ir techninių išteklių reikia

daugiamečiam strateginiam planui įgyvendinti; kilus rizikai, kad Lietuvos Respublikos muitinės numatytos priemonės, susijusios su

elektroninių muitinės sistemų kūrimu ar eksploatacija, gali pakenkti bendram sistemos sąveikumui arba veikimui, Lietuvos Respublikos muitinė prieš jų imdamasi apie tai privalo pranešti Komisijai.

Visoje Europoje įgyvendinta Elektroninės muitinės iniciatyva padidins ES bendrovių konkurencingumą, sumažins reikalavimų laikymosi sąnaudas ir padidins ES sienų saugumą. Programinė įranga, informacinės technologijos šiuolaikiniame versle yra visų pirma darbo efektyvumo didinimo priemonė. Būtent efektyvumas sunkmečio metu padeda neprarasti pozicijų rinkoje, o jam pasibaigus – įgyti konkurencinio pranašumo;

2.8. vidaus kontrolės sistema Lietuvos Respublikos muitinė, siekdama užtikrinti efektyvų vidaus kontrolės sistemos

funkcionavimą, nuosekliai įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo reikalavimus. Vidaus kontrolė – kompleksinis procesas, kurį įgyvendina Muitinės departamento vadovybė ir darbuotojai ir kuris skirtas nustatyti rizikos veiksniams ir nuosaikiai užtikrinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės misija, būtų įgyvendinami šie tikslai: tvarkingai, etiškai, taupiai, rezultatyviai ir efektyviai vykdyti veiklą; vykdyti atsiskaitymo įsipareigojimus; laikytis galiojančių muitų teisės aktų; saugoti išteklius nuo praradimo, naudojimo ne pagal paskirtį ir sugadinimo.

Muitinės departamente veikia centralizuota Vidaus audito tarnyba, kurios vykdoma funkcija numatyta Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme (Žin., 2002, Nr. 123-5540). Ši tarnyba, būdama sudėtinė Lietuvos Respublikos muitinės vidaus kontrolės sistemos dalis, savo tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla prisideda prie vidaus kontrolės sistemos palaikymo ir tobulinimo, nuolat teikia siūlymus dėl geresnio rizikos valdymo ir efektyvių vidaus kontrolės priemonių diegimo muitinės valdyme ir veikloje. Vidaus audito tarnyba siekia vadovautis ES šalių narių gerąja patirtimi veiklos organizavimo ir vidaus audito atlikimo srityse.

Vadovaujantis Pavyzdinės vidaus audito metodikos nuostatomis bei Vidaus audito poreikio įvertinimo analizės metmenimis (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. 1K-117), atlikus aplinkos bei išteklių analizę, reikšmingumo (rizikos) vertinimą, vidaus audito visumos, vidaus audito poreikio bei Muitinės departamento Vidaus audito tarnybos personalo poreikio analizę ir vertinimą, 2010–2012 metams sumažintas vidaus audito atlikimo mastas.

Siekiant padidinti valdymo efektyvumą, pasiekti geresnių veiklos rezultatų atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos muitinės veikla suinteresuotų šalių teisėtus poreikius ir lūkesčius, ir tapti konkurencinga tiek tarp ES valstybių muitinių, tiek tarp Lietuvos viešojo administravimo sektoriaus institucijų, Lietuvos Respublikos muitinėje diegiama kokybės vadybos sistema pagal Lietuvos standarto LST EN ISO 9001:2008 reikalavimus ir laikantis visuotinės kokybės vadybos principų. Tokia muitinės veikla atitinka ir Lietuvos viešojo administravimo plėtros strategijoje iki 2010 m. numatytus uždavinius plėtoti viešųjų paslaugų kokybę ir diegti moderniąją vadybos koncepciją (muitinės veikloje taikant sisteminį situacijos įvertinimo ir situacijos dinamiškumo požiūrį), diegiant kokybės vadybos metodus. 2010 m. planuojama įgyvendinti projektą „Lietuvos Respublikos muitinės kokybės vadybos sistemos pagal Lietuvos standartą LST EN ISO 9001:2008 „Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai“ diegimas, sertifikavimas ir priežiūra“. Kokybės vadybos sistema padės Lietuvos Respublikos muitinėje tobulinti vidaus kontrolės sistemą, atitinkančią tarptautinius standartus, ir bus sudėtinė Lietuvos Respublikos muitinės vidaus kontrolės sistemos dalis;

15

3. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė

Stiprybės Silpnybės 1. Sukurta pakankama teisinė bazė. Yra galimybė pristatyti Lietuvos poziciją ES institucijose ir daryti įtaką ES teisės aktų rengimui.

1. Finansinių išteklių stoka turi neigiamos įtakos funkcijų vykdymui, stabdo projektų įgyvendinimą, daliai projektų tenka atidėti jų įgyvendinimo terminus.

2. Prioritetinis dėmesys strateginiam valdymui. Valdymo pokyčiai orientuoti į valdymo kokybės gerinimą: muitinės struktūros optimizavimą, veiklos efektyvumo didinimą, viešojo administravimo tobulinimą, valdymo išlaidų mažinimą.

2. Ekonominės krizės sąlygomis mažėja darbuotojų darbo užmokestis.

3. Dėl savo veiklos specifikos Lietuvos Respublikos muitinė (toliau lentelėje – muitinė) gali sėkmingai veikti kaip koordinuojanti institucija, atsakinga už prekių kontrolę ir „vieno langelio“ principo taikymą atliekant prekių importo, eksporto ir tranzito formalumus.

3. Neįdiegtas „vieno langelio“ principas atliekant prekių importo, eksporto ir tranzito formalumus – sudėtingas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimas.

4. Muitinės mobiliosios grupės gali atlikti muitinį tikrinimą bet kurioje Lietuvos vietoje.

4. Rizikos valdymas kaip vidaus kontrolės sistemos sudėtinė dalis neapima visų muitinės valdymo sričių.

5. Muitinės postų skaičius ir išdėstymas iš esmės atitinka šiandieninius transporto ir prekių srautus bei verslo poreikius.

5. Sudėtingos muitinės procedūros nemažina administracinės naštos verslui.

6. Pakankamai aukšta muitinės pareigūnų kvalifikacija. Mykolo Romerio universitete rengiami muitinės specialistai.

6. Tobulintina muitinės pareigūnų karjeros siekimo sistema. Kvalifikacijos kėlimo planai nesusieti su karjeros planavimu. Nepakankamai naudojami muitinės pareigūnų skatinimo mechanizmai.

7. Veikia finansų kontrolės sistema. 7. Nepaisant strateginio planavimo, programinio biudžeto ir kitų veiklos valdymo modernizavimo priemonių įdiegimo, vis dar nepakankama orientacija į rezultatus.

8. Veikia Kompiuterizuotos Muitinės departamento strateginio veiklos plano ir Lietuvos Respublikos muitinės metinių darbo ir priemonių planų įvykdymo kontrolės informacinės sistemos duomenų bazė (posistemis).

8. Neįdiegtas elektroninis parašas.

9. Vidaus audito tarnybos taikomi metodai ir procedūros paremti Europos Komisijos reikalavimais. Diegiama Kokybės vadybos sistema padės tobulinti vidaus kontrolės sistemą.

9. Nepakankamai aprašyti horizontalieji ryšiai neužtikrina sklandaus kontroliuojamų procesų valdymo; institucijos veikla orientuota į funkcijų, o ne procesų valdymą.

10. Keičiamasi informacija su kitomis valstybės institucijomis, kitų šalių muitinėmis, ypač pažeidimų prevencijos, operatyvinės informacijos ir kitose srityse. Veikia Lietuvos muitinės ryšių centras ryšiams su kitomis Lietuvos ir užsienio teisėsaugos institucijomis palaikyti. Muitinės kriminalinė tarnyba dalyvauja Kriminalinės informacijos analizės centro veikloje.

10. Informacinių technologijų specialistų, analitikų, rizikos profiliavimo, žvalgybos, apskaitos specialistų, gerai mokančių užsienio kalbas, aukštos kvalifikacijos auditorių specializuotiems auditams atlikti stoka. Nevienodos muitinės pareigūnų socialinės garantijos lems kvalifikuoto personalo „nutekėjimą“ į kitas struktūras.

16

11. Muitinės vykdomi asmenų ūkinės komercinės veiklos patikrinimai atliekami remiantis standartais, pateiktais Europos Komisijos aprobuotame Muitinės audito vadove.

11. Vis dar išliekantis valstybės institucijų reikalavimas teikti popierinius dokumentus stabdo viešųjų elektroninių paslaugų teikimo augimo lygį ir apimtis vidaus vartotojams, verslui ir visuomenei.

12. Didėja muitinės vaidmuo tarptautinio bendradarbiavimo srityje.

12. Pasitaikanti Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų korupcija.

13. Dėl savo veiklos patirties ir specifikos muitinė galėtų ne tik sėkmingai administruoti sulaikytas, konfiskuotas ne Bendrijos prekes, bet ir organizuoti visų ne Bendrijos prekių realizavimo, saugojimo, naikinimo, išlaidų už paslaugas išieškojimo darbus ir veikti kaip koordinuojanti institucija, visiškai atsakinga už ne Bendrijos prekes.

13. Pasenusi ir nepakankamai sutvarkyta ne Bendrijos prekių administravimo ir realizavimo teisinė bazė. Nefunkcionali esama sulaikytų prekių apskaitos sistema.

14. Siekiama centralizuoti palaikančias veiklos funkcijas, mažinant valdymo funkcijų dubliavimą.

14. Stokojama kokybės vadybos sistemos diegimo viešajame administravime patirtį turinčių specialistų ir bendrųjų metodinių gairių dėl Lietuvos standarto LST EN ISO 9001:2008 reikalavimų įgyvendinimo diegiant kokybės vadybos sistemas Lietuvos viešajame administravime.

15. Siekiama standartizuoti, optimizuoti veiklos procesus, diegiant kokybės standartą LST EN ISO 9001:2008 „Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai“.

15. Nepakankamas užsienio kalbų mokėjimo lygis.

Galimybės Grėsmės 1. Muitinė taiko Europos Bendrijos muitinės kodeksą, kitus ES muitų teisės aktus, lygiomis galimybėmis dalyvauja ES institucijų komitetų, darbo grupių veikloje priimant sprendimus.

1. Ekonominio sunkmečio sąlygomis sutrikus atsiskaitymams tarp ūkio subjektų, padaugėjo kriminalinių nusikaltimų, plinta nauji sukčiavimo, finansinių aferų ir pinigų pasisavinimo būdai, draudiminės apgaulės, nauji arba atgyjantys kriminogeniniai procesai, šešėlinė ekonomika, didėja kontrabandos mastai, organizuoto nusikalstamumo senų metodų „renesansas“, skverbimasis į legalų verslą, siekiant išplauti nusikalstamais būdais įgytus pinigus. Bankrutuojančios bendrovės gali susigundyti siūloma finansine pagalba ar investicija, nesigilindamos, iš kokių šaltinių pinigai. Sumažinus asignavimus silpnėja teisėsaugos institucijų potencialas ir galimybės kovoti su teisės pažeidimais, mažėja nusikaltimų atskleidimo, tyrimo bei užkardymo efektyvumas. Vien pareigūnų pasiaukojimo, profesionalumo, atsidavimo tikrai neužteks.

2. Turėdama sąsajas su ES informacinėmis sistemomis, muitinė operatyviau keičiasi informacija su kitų šalių muitinėmis, tampa viena iš svarbiausių rinkos ir visuomenės apsaugos institucijų, sudarydama palankias sąlygas užsienio prekybos plėtrai.

2. Padidėjus asmenų ir prekių (krovinių) tranzito srautams (pasibaigus ekonominiam sunkmečiui), didės pažeidimų rizika, daugės muitinės apgaulių, susidarys prielaidos naujoms nusikaltimų rūšims atsirasti. Atsiras naujų muitinės apgavysčių rūšių, susijusių su ITR naudojimu. Galimi tarptautinio terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo veiksmai, nukreipti prieš užsienio prekybą. Esamos rinkos apsaugos priemonės gali tapti

17

nepakankamos. 3. Muitinė dalyvauja tarptautiniuose projektuose, mokymo programose, keičiasi darbo patirtimi su kitų ES valstybių narių muitinių tarnybomis.

3. Vykstant konkurencijai tarp ES valstybių dėl prekių (krovinių) srautų, politikai ir verslo visuomenė gali daryti spaudimą muitinei mažinti kontrolės lygį.

4. Įdiegus „vieno langelio“ principą, bus sukurtos prielaidos asmenims paprasčiau, greičiau ir pigiau atlikti prekių importo, eksporto ir tranzito formalumus, bus sudaryta galimybė pateikti standartizuotą informaciją ir dokumentus per vieną prieigos tašką, eliminuojant būtinybę pateikti tuos pačius dokumentus skirtingoms su prekių gabenimo kontrole susijusioms institucijoms kelis kartus.

4. Aukštesnės valstybės institucijos gali nepakankamai įvertinti muitinės vaidmenį ir funkcijas, vidaus rinkos ir visuomenės apsaugos svarbą, kuri yra ne mažiau svarbi nei fiskalinė.

5. Pagerėjo Lietuvos tranzito sąlygos pradėjus taikyti Bendrijos tranzito sistemą. Lietuvą kertantys du tarptautiniai transporto koridoriai sudaro prielaidas muitinės terminalų, muitinės sandėlių, įvairialypės paskirties (intermodalinių) logistikos centrų plėtrai, kuri priklauso ir nuo muitinės teikiamų paslaugų kokybės, konkurencingumo.

5. Laiku neįdiegus „vieno langelio“ principo, tikrinimus atliekančių institucijų veikla gali būti nekoordinuota ir rezultatai gali priklausyti nuo atskirų institucijų suinteresuotumo, asmenims išliks būtinumas ir toliau pateikinėti tuos pačius arba panašius duomenis apie prekes įvairioms valstybės institucijoms, prisitaikyti prie jų naudojamų formų ir duomenų formatų, ilgiau truks prekių importo, eksporto ir tranzito formalumų įforminimai.

6. Teisinės ir politinės priemonės (ES politika dėl kovos su terorizmu, Pasaulio muitinių organizacijos saugumo standartai ir kt.) skatina visuomenės saugumo užtikrinimą, sudaro galimybes muitinės plėtrai, apsauginių muitinės funkcijų stiprinimui.

6. Dalis verslo subjektų nepakankamai pasirengę taikyti modernius veiklos organizavimo metodus bei muitų teisės aktus.

7. Dėl elektroninių duomenų mainų tarp verslo ir muitinės bei elektroninės prekybos ir komunikacijų plėtros muitinei susidaro prielaidos operatyviau gauti ir analizuoti išankstinę informaciją apie prekybos sandorius.

7. Rinkoje gali atsirasti naujų ir nežinomų prekių, kurios gali kelti grėsmę rinkos ir visuomenės saugumui ir saugai.

8. Modernių gamybos ir prekybos bei transporto organizavimo metodų plėtra (technologijų, logistikos centrų, industrinių parkų plėtra ir pan.) skatina ir suteikia galimybes muitinei modernizuoti muitinio tikrinimo metodus, koncentruoti veiklą moderniai įrengtuose muitinės postuose.

8. Elektroninės prekybos raida didina pažeidimų, susijusių su intelektinės nuosavybės teisėmis bei su įstatymais dėl laukinės faunos ir floros apsaugos, reguliuojant laukinės faunos ir floros prekybą, riziką.

9. Atliktos visuomenės apklausos rodo, kad didėja visuomenės pasitikėjimas muitine.

9. Neskiriant reikiamo finansavimo ITR, kyla grėsmė, kad bus sustabdytas naujų informacinių sistemų kūrimas, jų tobulinimas bei priežiūra, nebus galimybės naudoti legalią programinę įrangą. Pražus investuotos lėšos, nes nebus užtikrintas projektų rezultatų tęstinumas, muitinė gali atsilikti nuo kitų ES valstybių narių muitinių.

10. Galimybė tobulinti organizacinį valdymą vykstant viešojo sektoriaus valdymo reformai.

10. Nevienoda ITR technologijų plėtra kitose valstybės institucijose ir verslo struktūrose stabdo elektroninės muitinės plėtros tempus, mažina veiklos efektyvumą. Kai kurių verslo subjektų kompiuterizavimo lygis žemesnis už muitinės lygį.

18

11. Projektų įgyvendinimui gauti finansavimą iš ES struktūrinių fondų.

11. Pasibaigus ekonominiam sunkmečiui, esant nelanksčiai motyvavimo sistemai, dalis profesionalių, kvalifikuotų muitinės pareigūnų ir darbuotojų gali palikti tarnybą muitinėje.

12. Esant pakankamam finansavimui, kryptingai naudoti turimus finansinius išteklius pagal pasirinktas prioritetines sritis.

12. Dėl nepakankamo aprūpinimo tarnybine uniforma (dėl asignavimų stokos) nukenčia muitinės prestižas ir įvaizdis.

13. Tobulinti kovos su korupcija priemones ir metodus.

13. Dėl finansavimo stokos gali atsirasti sunkumų dėl įsipareigojimų Europos Bendrijai ir ūkio subjektais vykdymo.

14. Galimybė realiai įgyvendinti centralizuotą visų ne Bendrijos prekių administravimą, realizavimą, naikinimą ir išlaidų už saugojimą, realizavimą ar naikinimą išieškojimą.

14. Toliau mažinant finansavimą sulaikytų ir konfiskuotų prekių administravimui sutriks Centralizuoto F tipo muitinės sandėlio veikla. Kreditoriniai įsiskolinimai, delspinigių už suteiktas paslaugas mokėjimas dar labiau didins išlaidas. Muitinės įsiskolinimai gali priversti tiekėjus nutraukti paslaugų teikimo sutartis, o tai visiškai paralyžiuos sulaikytų ir konfiskuotų prekių administravimo procesą.

4. Strateginiai ryšiai: 4.1. stiprybių naudojimas galimybėms realizuoti 4.1.1. kvalifikuotas ir turintis darbo įgūdžių personalas, bendradarbiaujantis su užsienio šalių

specialiosiomis tarnybomis, sudaro galimybes siekti analogiškas funkcijas atliekančių ES valstybių narių muitinių kompetencijos lygio;

4.1.2. optimizavus Lietuvos Respublikos muitinės struktūrą, padidinus veiklos efektyvumą, centralizavus palaikančias veiklos funkcijas, sumažinus pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį skaičių, paskirsčius turtą ir perėmus prievoles, bus sumažintos valdymo išlaidos ir sudarytos prielaidos efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius, išteklius, reikalingus muitinės uždaviniams įgyvendinti;

4.1.3. nuolatinė veiklos stebėsena, sukurta veiklos efektyvumo vertinimo sistema leis nuosekliai ir kryptingai planuoti infrastruktūros, informacinių sistemų ir kt. plėtrą, sutelkti pastangas strateginiams tikslams įgyvendinti, didintų darbuotojų atsakomybę, skatintų racionaliau naudoti lėšas;

4.1.4. tinkama apskaitos sistema bei kontrolės aplinka leidžia kontroliuoti vykdomų programų įgyvendinimo efektyvumą, rezultatyvumą ir taupumą;

4.1.5. pradėti konkretūs darbai, būtini sėkmingam „vieno langelio“ principo taikymui atliekant prekių importo, eksporto ir tranzito formalumus, bus sukurtos prielaidos asmenims paprasčiau, greičiau ir pigiau atlikti prekių importo, eksporto ir tranzito formalumus, taupiau naudoti žmogiškuosius ir materialinius išteklius. Sėkmingą „vieno langelio“ principų įgyvendinimą Lietuvoje lems laiku atlikti tikrinimą atliekančių valstybės institucijų darbo metodų pertvarkymai bei įdiegtos informacinės sistemos, numatytos Europos Komisijos Mokesčių ir Muitų sąjungos generalinio direktorato Daugiamečiame elektroninės muitinės plane. Muitinės departamentas pasirengęs koordinuoti su prekių gabenimu susijusios informacijos gavimą, paskirstymą ir apdorojimą, sukurdamas tinkamą teisinę aplinką valstybės institucijoms ir verslui;

4.1.6. gebėjimas plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą su ES institucijomis, užsienio valstybių muitinėmis, Pasaulio muitinių organizacija bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, sudarys sąlygas paskirtiems muitinės pareigūnams atstovauti ir pristatyti Lietuvos poziciją ES institucijose;

4.1.7. IRT plėtra, planų vykdymo kontrolė, specialistų profesionalumas, tinkama motyvacija ir nuolat keliama kvalifikacija leis išnaudoti šiuolaikinių IRT teikiamas galimybes optimizuoti ir kontroliuoti muitinės veiklos procesus, intensyvinti bendradarbiavimą su Lietuvos ir ES teisėsaugos institucijomis, užsienio valstybių muitinėmis, ūkio subjektais pažeidimų prevencijos, kontrolės ir tyrimų srityse;

4.1.8. diegiama Kokybės vadybos sistema leis padidinti muitinės valdymo efektyvumą, pasiekti geresnių veiklos rezultatų ir muitinei tapti konkurencinga tiek tarp ES valstybių muitinių, tiek tarp Lietuvos viešojo administravimo sektoriaus institucijų;

19

4.1.9. Lietuvos Respublikos muitinė, sukaupusi vertingą muitinės sistemų modernizavimo, pritaikymo prie ES normų ir standartų bei ES finansuojamų projektų vykdymo patirtį, perėmė paramos teikimo kitų šalių muitinių administracijoms vaidmenį, dalyvauja viešųjų konsorciumų veikloje, teikiant ekspertus techninės pagalbos projektų muitinės srityje įgyvendinimui įvairiuose pasaulio regionuose. Lietuvos Respublikos muitinė, vykdydama Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo politiką, perduoda sukauptą patirtį ją perimti pageidaujančioms reformas vykdančioms valstybėms;

4.2. silpnybių pašalinimas pasinaudojant galimybėmis 4.2.1. bus patobulintos elektroninių muitinės deklaracijų priėmimo paslaugos. Elektroninės

muitinės iniciatyvos įgyvendinimas iš esmės pakeistų dabartines muitinės ir verslo subjektų bendravimo formas bei galimybes. „Vieno langelio“ principo įgyvendinimas ne tik leistų paspartinti prekių muitinio forminimo procesą, įgyvendintų tikrąjį tarpinstitucinį bendradarbiavimą (be jo minėto principo įgyvendinimas iš viso negalimas), bet ir sumažintų korupcijos atvejų galimybę, nes vykdant vienas ar kitas procedūras muitinės pareigūnai ir kitų su prekių gabenimu susijusių kontrolės institucijų pareigūnai ir darbuotojai tiesiogiai nebebendrautų;

4.2.2. IRT plėtra ir toliau skatins valstybės tarnautojus tobulinti kvalifikaciją (mokytis kalbų, gerinti kompiuterinį raštingumą ir tobulinti profesinius gebėjimus);

4.2.3. peržiūrėti skiriamų asignavimų naudojimo muitinėje prioritetus; 4.2.4. tobulinti strateginio valdymo, orientuoto į rezultatus, priemonių visumą, peržiūrėti ir

struktūrizuoti veiklos vertinimo kriterijus; 4.2.5. plėtoti institucijos rizikos valdymą, kaip vidaus kontrolės sistemos sudėtinę dalį taip,

kad būtų apimtos visos muitinės valdymo sritys; 4.2.6. diegti procesinį požiūrį į veiklos vykdymą; 4.2.7. pasinaudoti kitų ES narių muitinių geriausia praktika; 4.2.8. tobulinti darbuotojų motyvavimo sistemą, darbuotojų vertinimo, tobulinimo (mokymo) ir

karjeros planavimo procesus susiesime su darbuotojų motyvavimo sistema (darbo užmokesčiu ir skatinimo priemonėmis), stiprinsime administracinius gebėjimus;

4.2.9. įgyvendinti Lietuvos Respublikos muitinės kovos su korupcija programą; 4.2.10. plėtoti muitinės ir verslo partnerystę; 4.2.11. kurti Lietuvos Respublikos muitinės veiklos efektyvumo vertinimo sistemą (MVEVS) ,

kuri leis operatyviai analizuoti veiklos rezultatus ir priimti sprendimus veiklos efektyvumui didinti, stebėti visas muitinės veiklos sritis: muitinės specifines prekių priežiūros, pažeidimų prevencijos bei muitų ir mokesčių administravimo, veiklos finansavimo, organizacijos plėtros, žmogiškųjų išteklių, informacinių sistemų, klientų aptarnavimo kokybės sritis. Siekti sumažinti vidinę administracinę naštą iki minimumo, t. y. 90–100 proc. rodikliams apskaičiuoti reikalingų komponenčių automatizuotu būdu imti iš Lietuvos Respublikos muitinės duomenų saugyklos ir kitų muitinės informacinių sistemų;

4.2.12. siekti, kad būtų patobulinta socialinių garantijų sistema; 4.3. stiprybių panaudojimas grėsmėms sumažinti 4.3.1. muitinės vykdoma kontrolė bus sustiprinta muitinės postuose diegiant modernias

muitinio tikrinimo priemones ir technologijas; 4.3.2. išplėtus elektroninių plombų naudojimą, bus užtikrinamas akcizais apmokestinamų

prekių tranzito saugumas; 4.3.3. įdiegus stacionarias rentgeno kontrolės sistemas ir mobiliąsias rentgeno kontrolės

sistemas, užtikrinamas operatyvus ir efektyvus prekių (krovinių) muitinis tikrinimas, paremtas rizikos valdymu;

4.3.4. pakeitus teisės aktus, kuriais atlikdamos savo funkcijas vadovaujasi įvairios tikrinimą atliekančios valstybės institucijos, sukūrus arba pertvarkius informacines sistemas, peržiūrėjus darbo metodus, bus pasirengta sėkmingai taikyti „vieno langelio“ principą atliekant prekių importo, eksporto ir tranzito formalumus;

4.4. silpnybių pašalinimas, kad sumažėtų grėsmės 4.4.1. patobulinus RIKS funkcionalumą, bus sudarytos sąlygos užtikrinti visapusišką rizikos

įvertinimą prieš muitinį įforminimą ir muitinio įforminimo metu bei sukurti ir įdiegti papildomus ūkio subjektų patikrinimams (auditui) vykdyti reikalingus modulius, bus sukurtos sąsajos su muitinės deklaracijų apdorojimo sistemomis ir kitomis muitinės informacinėmis sistemomis, kurių funkcijoms atlikti reikalingas rizikos įvertinimas;

20

4.4.2. įgyvendinus „Dvynių“ projektą „Kovos su korupcija Lietuvos Respublikos muitinėje stiprinimas“, sukūrus asmenų, pretenduojančių į tarnybą muitinėje, asmeninių savybių vertinimo sistemą, sumažės korupcijos atvejų skaičius;

4.4.3. 2010 m. visoje Lietuvos Respublikos muitinėje bus įdiegta Kokybės vadybos sistema, kuri leis efektyviau organizuoti veiklą, laiku pastebėti problemas ir jas spręsti;

4.4.4. turint pakankamą finansavimą, bus pašalinta neigiama įtaka pagrindinių funkcijų vykdymui, grėsmė prarasti kvalifikuotus pareigūnus, bus užtikrinti prisiimti įsipareigojimai ES institucijoms ir ūkio subjektams;

4.4.5. patobulinus į rezultatus orientuotą valdymą, nustačius aiškius vertinimo kriterijus, bus galima nustatyti poreikius ir problemas, išmatuoti programų tikslų pasiekimo laipsnį, parodyti tarpinius rezultatus ir naudą / žalą visoms tikslinėms grupėms, atlikti programų įgyvendinimo stebėseną, vertinimą, informuoti visuomenę apie programų rezultatus;

4.4.6. sustiprinus administracinius gebėjimus užsienio kalbų mokėjimo srityje; 4.4.7. suvienodinus socialines garantijas visiems muitinės pareigūnams, esant lanksčiai

motyvavimo sistemai, padidėjęs tarnybos patrauklumas leis pritraukti aukščiausios kvalifikacijos darbuotojus. Motyvacija – kelias į rezultatų valdymą. Ji turi skatinti tokį darbuotojų elgesį, kuris nulemtų aukštus institucijos pasiekimus. Ilgai taikomi tie patys metodai darosi neefektyvūs, todėl labai svarbi motyvavimo sistemos realizavimo problema – jos lankstumas, t. y. sugebėjimas laiku reaguoti į situacijas, žmonių poreikius ir elgesio pasikeitimus, suderinus norus ir poreikius su institucijos galimybėmis parenkant konkrečius motyvavimo būdus.

5. Muitinės departamento misija – užtikrinti rinkos ir visuomenės saugą ir saugumą, muitinės administruojamų mokesčių surinkimą, sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai, diegiant modernius darbo metodus ir kuriant elektroninę muitinės aplinką.

6. Muitinės departamento strateginis tikslas, kiti tikslai ir efekto kriterijai: 6.1. Muitinės departamento strateginis tikslas, kiti tikslai (programų tikslai) 6.1.1. Muitinės departamento strateginis tikslas – rinkos ir visuomenės apsauga užsienio

prekybos srityje, Europos Bendrijos muitų ir prekybos politikos įgyvendinimas (kodas 01). Muitinės departamento strateginio tikslo aprašymas. Šis tikslas atitinka Lietuvos Respublikos

Vyriausybės strateginius tikslus (prioritetus): didinti konkurencingumą bei kurti verslui palankią aplinką ir stiprinti ekonominį saugumą; plėtoti informacinę ir žinių visuomenę; stiprinti valstybės valdymą, siekti pažaboti korupciją; siekti, kad Lietuva kuo greičiau taptų visateise Ekonominės ir pinigų sąjungos nare; aktyviai dalyvauti ES institucijų veikloje;

6.1.2. šiam strateginiam tikslui pasiekti 2010–2012 m. numatomi pasiekti kiti tikslai (biudžeto programų tikslai):

6.1.2.1. užtikrinti efektyvią Lietuvos Respublikos muitinės veiklą rinkos, visuomenės bei finansinių interesų apsaugos ir santykių su muitinės aplinka srityse (programos kodas 01.01, programos tikslo kodas – 01).

Šiam tikslui pasiekti būtina įgyvendinti šiuos uždavinius: sustiprinti pastangas kovoje su kontrabanda, organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu išaugus

saugos ir saugumo prie išorinių Bendrijos sienų užtikrinimo poreikiams (programos kodas 01.01, programos tikslo kodas – 01, uždavinio kodas – 01);

užtikrinti efektyvią tarptautinės prekybos reguliavimo priemonių taikymo priežiūrą išlaikant deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo (programos kodas 01.01, programos tikslo kodas – 01, uždavinio kodas – 02);

stiprinti finansinių interesų apsaugą (programos kodas 01.01, programos tikslo kodas – 01, uždavinio kodas – 03).

01.01 programos 01 tikslo 01 uždaviniui įgyvendinti būtina: įgyvendinti Europos Bendrijos muitinės kodekso ir jo įgyvendinimo nuostatų numatytas

teisines ir organizacines priemones, susijusias su rizikos valdymu: a) parengti priemonės įgyvendinimui reikalingų nacionalinių teisės aktų projektus; b) sukurti optimalią rizikos valdymo struktūrą ir centralizuoti rizikos valdymo procesą:

įgyvendinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1B-737 patvirtinto Priemonių plano optimaliai rizikos valdymo struktūrai Lietuvos Respublikos muitinėje sukurti 2010 metų priemones;

21

c) įgyvendinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-309 patvirtinto Priemonių, būtinų įdiegiant Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (MDAS), plano 2010 metų priemones;

d) įgyvendinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1B-312 patvirtinto Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos stiprinimo 2009 ir 2010 metų priemonių plano 2010 metų priemones;

įgyvendinti priemones dėl prekių importo, eksporto ir tranzito formalumų atlikimo tvarkos pertvarkymo pagal „vieno langelio“ principą: įgyvendinti Prekių importo, eksporto ir tranzito formalumų atlikimo tvarkos pertvarkymo pagal „vieno langelio“ principą priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1345, organizacines ir teisines priemones.

01.01 programos 01 tikslo 02 uždaviniui įgyvendinti būtina įgyvendinti priemones, sustiprinančias tarptautinės prekybos reguliavimo priemonių taikymo priežiūrą:

a) vykdyti tikslinius gabenamų prekių patikrinimus muitinės postuose ir Lietuvos Respublikos teritorijos viduje, išlaikant deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos;

b) įdiegti muitinės informacijos kaupimo, analizės, keitimosi ir naudojimo tobulinimo ir plėtros priemones:

– plėtoti bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis, pagal muitinės kompetenciją keičiantis informacija apie galimai daromus pažeidimus;

– Muitinės kriminalinei tarnybai dalyvauti tarpinstitucinio (Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos) Kriminalinės informacijos analizės centro (KIAC) veikloje įgyvendinant šio centro 2010 m. veiklos planą;

– užtikrinti projekto Nr. 2006/018-183-04-01-07 „Muitinės analizės modelių kūrimas taikant duomenų gavybos metodus“ rezultatų tęstinumą bei Data Mining technologijų efektyvų taikymą, tobulinant sukurtus modelius ir jų aprašymus; – pasiruošti Text Mining technologijų diegimui;

– plėtoti analitinę-tiriamąją veiklą, pagrįstą bendradarbiavimu su kitomis Lietuvos teisėsaugos institucijomis, kitų šalių muitinėmis, tarptautinėmis teisėsaugos organizacijomis: Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), Europos policijos biuru (EUROPOL);

c) užtikrinti muitinės statistinių duomenų kokybę; d) įdiegti priemones duomenų mainams plėtoti: – pasirašyti naujas arba peržiūrėti pasirašytas duomenų teikimo sutartis tarp Muitinės

departamento ir kitų valstybės institucijų; – dalyvauti ES valstybių muitinių lyginamosios analizės projektuose. e) organizuoti Akcizų administravimo gerinimo komisijos veiklą; f) įgyvendinti priemones bendradarbiavimui tarp Lietuvos Respublikos muitinės ir kitų

Lietuvos Respublikos, ES institucijų, Lietuvos Respublikos muitinės ir kitų ES valstybių bei trečiųjų šalių muitinių plėtoti:

– vykdyti atranką ir dalyvauti tarptautinėse operacijose; – dalyvauti tarptautiniuose techninės pagalbos užsienio šalių muitinių administracijoms

projektuose; – dalyvauti tarptautinėse misijose. 01.01 programos 01 tikslo 03 uždaviniui įgyvendinti būtina įgyvendinti finansinių interesų

apsaugos, kovos su fiskalinėmis apgavystėmis ir šešėline ekonomika stiprinimo priemones: a) vykdyti Lietuvos Respublikos muitinės kovos su oficialiai neapskaityta ekonomika 2010

metų priemonių plano priemones; b) tobulinti bendradarbiavimo su verslo asociacijomis metodus sprendžiant muitinei ir verslui

aktualius muitinės formalumų atlikimo, prekių deklaravimo, prekių muitinio įvertinimo, muitinės administruojamų mokesčių surinkimo, padidintos rizikos atvejų išaiškinimo klausimus;

c) įgyvendinti Muitinės prievolininkų registro pertvarkymo pagal ekonominių operacijų vykdytojų registravimo ir identifikavimo registro bei įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų informacinės sistemos reikalavimus priemonių plano, patvirtinto MD generalinio direktoriaus 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1B-612, 2010 metų priemones;

22

d) plėtoti LR muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės ir komercinės veiklos bei jų muitinės deklaracijų tikrinimus;

e) vertinti asmenų veiklą pagal nustatytus kriterijus, suteikti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą;

f) įgyvendinti priemones, užtikrinančias verslo aplinkos sąlygų gerinimą bei muitinės ir verslo partnerystės stiprinimą, numatytas Muitinės ir verslo bendradarbiavimo programos 2007–2010 m. įgyvendinimo plane, patvirtintame Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 1B-238;

g) įgyvendinti visuomenės informavimo apie muitinės veiklą priemones 2010 metams; h) parengti finansinių interesų apsaugos, kovos su fiskalinėmis apgavystėmis ir šešėline

ekonomika stiprinimo priemonių įgyvendinimui reikalingų nacionalinių teisės aktų projektus: i) sudaryti naujas ir (arba) atnaujinti esamas sutartis su asmenimis, kuriems suteikta teisė taikyti

supaprastintus muitinės formalumus; j) įgyvendinti priemones, užtikrinančias tarptautinių įsipareigojimų vykdymą: – dalyvauti pagal ES programą „Muitinė 2013“ organizuojamuose renginiuose (darbo grupėse,

apsikeitimo vizituose, seminaruose) ir projektuose; – teikti Lietuvos pozicijas dėl ES teisės aktų ir kitų dokumentų projektų muitinės veiklos

klausimais bei teikti ES institucijoms reikalingą informaciją; – atstovauti Lietuvos interesams ES institucijose svarstant ES muitų teisės aktų projektus ir

įgyvendinant ES muitų politiką; – rengtis pirmininkauti ES 2013 m.; – dalyvauti PMO ir kitų tarptautinių organizacijų darbo grupių ir komitetų posėdžiuose bei

kitoje šių organizacijų veikloje. Vadovaujantis modernizuotu Europos Bendrijos muitinės kodeksu Lietuvoje būtina nustatyti

visoje Europos Bendrijoje taikomą apsaugos lygį, atliekant įvežamų arba iš jos išvežamų prekių muitinį tikrinimą kaip visoje Europos Bendrijoje: taikyti pažangiausius kitose ES valstybėse narėse taikomus metodus, tikrinimo standartus ir rizikos kriterijus prekių bei ekonominių operacijų vykdytojų atrankai.

Siekiant išlaikyti tinkamą muitinio tikrinimo veiksmų ir teisėtos prekybos palengvinimo pusiausvyrą, būtina ne tik įdiegti kompiuterizuotą su prekėmis, muitinės procedūromis bei asmenimis susijusią rizikos veiksnių valdymo sistemą, bet ir integruoti ją į ES rizikos valdymo procesą.

Muitinis tikrinimas, išskyrus atliekamą pasirinktinio tikrinimo būdu, turi būti grindžiamas rizikos analize, atliekama naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, siekiant nustatyti ir kiekybiškai įvertinti rizikos veiksnius ir sukurti rizikos veiksniams įvertinti būtinas priemones, kurios remiasi tiek nacionalinio, tiek Bendrijos ir, jeigu tokių esama, tarptautiniais kriterijais bei operatyvine ir žvalgybine informacija.

Dvigubą muitinėms tenkantį iššūkį galėsime įveikti tik tuomet, jei iš naujo apsvarstysime savo darbo metodus. Tai reiškia, pavyzdžiui, nuo dabartinių muitinės formalumų ir kontrolės vykdymo pagal sandoriu grįstą metodą pereiti prie sistema paremto metodo, dėmesį sutelkiant ties vidaus kontrolės sistemomis ir ekonominių operatorių tiekimo grandinėmis.

Supaprastinimai neturi pažeisti Europos Bendrijos muitinės kodekso muitinio tikrinimo, susijusio su sauga ir saugumu, reikalavimų. Kadangi Lietuvos Respublikos muitinei visų pirma tenka atsakomybė už tokio tikrinimo veiksmus, todėl jos teisė tikrinti prekes (krovinius) išliks, nepaisant to, kad ji atlikdama rizikos analizę turės pripažinti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą, leidžiantį jam naudotis palankesnėmis tikrinimo, susijusio su sauga ir saugumu, sąlygomis.

Didelę reikšmę turi keitimasis informacija su kitų ES valstybių kompetentingomis institucijomis apie importuojamų, eksportuojamų ir tranzitu gabenamų prekių keliamą riziką. Todėl Lietuvos Respublikos muitinė turi užtikrinti nacionalinės informacinės sistemos, kuri integruota į ES bendrąją sistemą, saugą. Informacija galima dalytis ir su trečiosiomis šalimis, jeigu tai numato tarptautinis susitarimas.

Siekiant iki minimumo sumažinti riziką, būtina plėtoti duomenų mainus apie prekių, gabenamų tarp Bendrijos muitų teritorijos ir trečiųjų šalių, įvežimą, išvežimą, tranzitą, perkėlimą ir galutinį vartojimą bei apie Bendrijos statuso neturinčių prekių laikymą tarp tikrinimus atliekančių Lietuvos valstybės institucijų, tarp muitinės ir verslo, muitinės ir kitų teisėsaugos institucijų, tarp Lietuvos Respublikos muitinės ir užsienio valstybių muitinių, ES institucijų ir tarptautinių organizacijų.

23

Siekiant sukurti efektyviai veikiančią kontrabandos ir su ja susijusių kitų teisės aktų pažeidimų išaiškinimo, ikiteisminio tyrimo ir prevencijos sistemą, Muitinės kriminalinės tarnyba ir muitinės mobiliosios grupės turi būti aprūpintos specialiomis kontrolės priemonėmis kontrabanda gabenamoms prekėms aptikti ir kontroliuoti, o muitinės postai – prietaisais narkotinėms medžiagoms aptikti ir kitomis moderniomis muitinio tikrinimo priemonėmis bei įranga.

Siekiant efektyviai stebėti prekių srautus, svarbu operatyviai keistis informacija su kitomis ES šalimis. Tam reikia suvienodinti Lietuvos Respublikos muitinės praktiką su kitų ES šalių muitinių praktika. Lietuvoje pasiektas tarpusavio suderinamumas tarp muitinės ir kitų su muitinės procedūromis susijusių įstaigų. Supaprastinimas, tarpusavio suderinamumas, elektroninė prieiga ir duomenų perdavimas yra pagrindiniai elektroninės muitinės daugiamečio strateginio plano principai, suderinti su elektroninės Vyriausybės nuostatomis.

Kad ES bendra rinka gerai veiktų, reikia, kad visų ES šalių muitinės ir kitos pasienyje tikrinimą atliekančios valstybės institucijos, prekybos ir logistikos bendruomenės bendradarbiautų ir dalytųsi informacija apie prekių judėjimą per ES išorės sienas ir ES muitų teritorijoje.

Viena iš pagrindinių muitinės funkcijų – fiskalinė rinkos ir visuomenės apsauga. Numatomos priemonės:

užtikrinti Europos Bendrijos bendrojo muitų tarifo taikymą bei muitinės administruojamų mokesčių taikymo kontrolę;

stiprinti muitinės administruojamų mokesčių mokėjimo kontrolę; intensyvinti mokesčių nepriemokų išieškojimą; tobulinti muitinės administruojamų mokesčių apskaitą, įgyvendinant Viešojo sektoriaus

apskaitos reformą; tobulinti muitinį įvertinimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo kontrolę; didinti postų pareigūnams ir deklarantams teikiamą metodinę pagalbą, užtikrinant, kad prekių

muitinio įforminimo metu būtų atlikta reikiama kontrolė; didinti po prekių muitinio įforminimo rizikos analizės pagrindu atliekamų supaprastintų

patikrinimų skaičių; plėtoti asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios

su muitų ir kitų teisės aktų taikymu, tikrinimus; plėtoti bendradarbiavimą su kredito įstaigomis, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos

Respublikos finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei kitomis kontrolės bei teisėsaugos institucijomis, numatant bendrus veiksmus, keitimąsi informacija, reikalinga mokesčių nepriemokų išieškojimo efektyvumui didinti, pažeidimų išaiškinimo ir jų prevencijos, fiskalinių pažeidimų, mokesčių administravimo gerinimo srityse.

Įdiegus ES šalyse įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų sistemą, bus įgyvendinta įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso pripažinimo visoje ES nuostata. Sukurta ir įdiegta ekonominių operacijų vykdytojų registravimo ir identifikavimo sistema suteiks galimybę ekonominių operacijų vykdytojams registruotis visoms ES teritorijoje vykdomoms operacijoms tik vieną kartą.

Pagrindiniai supaprastintų procedūrų taikymo principai išdėstyti Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Žin., 2002, Nr. 126-5736; 2004, Nr. 2004, Nr. 77-2664) Bendrojo priedo 3.32 standarte su pereinamuoju laikotarpiu, kuriame teigiama, kad tokios procedūros taikomos įgaliotiems asmenims, atitinkantiems muitinės nustatytus kriterijus. Svarbiausi kriterijai – tinkamai laikytis muitinės nustatytų reikalavimų ir muitinei priimtinu būdu tvarkyti apskaitos registrus (nes tik asmenims, atitinkantiems nustatytus kriterijus, gali būti taikomi supaprastinti muitinės priežiūros būdai).

Europos Komisija skatina stiprinti muitinės ir verslo partnerystę, kai asmenys, kuriems suteikiamos tam tikros lengvatos atliekant muitinės formalumus, prisiima įsipareigojimus griežčiau kontroliuoti savo darbuotojus.

Įgyvendinus Lietuvos Respublikos muitinės ir verslo bendradarbiavimo programą 2007–2010 metams, būtų skatinamas Lietuvos verslo konkurencingumas, užsienio prekybos plėtros perspektyvos. Supažindinant verslo atstovus su Lietuvos ir ES muitų teisės nuostatomis bei naujovėmis, siekiama, kad būtų tinkamai vykdomi teisės aktų reikalavimai, išvengiama klaidų, didėtų Lietuvos įmonių novatoriškumas.

24

Šiuolaikiškos muitinės kūrimas neįmanomas be glaudaus bendradarbiavimo su užsienio šalių muitinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. Muitinės administraciniai gebėjimai tobulėja perimant ES valstybių narių muitinių patirtį, vykdant bendrus projektus ir tiesiogiai dalyvaujant ES institucijų, Pasaulio muitinių ir Pasaulio prekybos organizacijų, Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos Komisijos veikloje. Privalome užtikrinti tinkamą Lietuvos interesų atstovavimą ES institucijose.

6.1.2.2. didinti Lietuvos Respublikos muitinės veiklos efektyvumą (programos kodas 01.01, programos tikslo kodas – 02).

Šiam tikslui pasiekti būtina įgyvendinti šiuos uždavinius: modernizuoti muitinės valdymą, taikant efektyvius valdymo metodus, didinti konkurencingumą

ir veiklos rezultatyvumą (programos kodas 01.01, programos tikslo kodas – 02, uždavinio kodas – 01); koncentruoti Lietuvos Respublikos muitinės veiklą moderniose, gerai įrengtose ir aprūpintose

šiuolaikine kompiuterių, ryšio bei muitinio tikrinimo technika muitinės įstaigose (programos kodas 01.01, programos tikslo kodas – 02, uždavinio kodas – 02).

01.01 programos 02 tikslo 01 uždaviniui įgyvendinti būtina diegti Lietuvos Respublikos muitinės valdymo modernizavimo priemones, tobulinant vidaus kontrolės sistemą ir diegiant šiuolaikinius kokybės vadybos metodus, didinti muitinės veiklos efektyvumą, diegiant veiklos efektyvumo vertinimo sistemą, įgyvendinant administracinių gebėjimų stiprinimo ir korupcijos prevencijos priemones:

a) įgyvendinti Lietuvos Respublikos muitinės teikiamų paslaugų, vykdomų funkcijų ir kontrolės paskirstymo tarp muitinės įstaigų centralizavimo ir decentralizavimo koncepciją, reorganizuojant teritorines muitines:

– įgyvendinti Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo projektą, patvirtintą Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B-606;

– įgyvendinti Panevėžio teritorinės muitinės reorganizavimo projektą, patvirtintą Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B-607;

– atlikti studiją „Organizacinės struktūros tobulinimo ir valdymo efektyvumas“; b) įgyvendinti Lietuvos Respublikos muitinės administracinių gebėjimų stiprinimo priemones,

didinti muitinės veiklos administravimo efektyvumą: – įgyvendinti ES Struktūrinių fondų (SF) 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų

programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonės VP1-4.2-VRM-03-V „Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“ projektą VP1-4.2-VRM-03-V-01-003 „LR muitinės efektyvumo rodiklių sistemos kūrimas ir diegimas (MERS kūrimas)“;

– organizuoti mokymus įgyvendinant Valstybės tarnautojų mokymo 2007–2010 m. strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1163 (Žin., 2006, Nr. 127-4845);

– įteisinti I kategorijos muitinės krovinių posto statusą, reglamentuoti jo veiklą; – organizuoti specializuotus muitinės pareigūnų mokymus pagal prioritetines grupes; – plėtoti muitinės pareigūnų praktikų įtraukimą į Muitinės mokymo centro mokymo procesą; – įgyvendinti Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų karjeros siekimo koncepcijos

įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1B-242, 2010 metų priemones;

– įgyvendinti ES Struktūrinių fondų (SF) 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonės VP1-4.3-VRM-01-V „Viešųjų paslaugų kokybės iniciatyvos“ projektą VP1-4.3-VRM-01-V-01-001 „Lietuvos Respublikos muitinės kokybės vadybos sistemos pagal Lietuvos standartą LST EN ISO 9001:2008 diegimas, sertifikavimas ir priežiūra“;

– vykdyti kokybės vadybos sistemos diegimo priemones, numatytas Kokybės vadybos sistemos diegimo Lietuvos Respublikos muitinėje priemonių plane;

– išlaikyti Muitinės laboratorijos akreditaciją pagal ISO17025; – įgyvendinti ES Struktūrinių fondų (SF) 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų

programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonės VP1-4.1-VRM-03-V „Valstybės institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas“ projektą VP1-4.1-VRM-03-V-01-027 „Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas“;

25

– įgyvendinti ES Struktūrinių fondų (SF) 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonės VP1-4.1-VRM-03-V „Valstybės institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas“ projektą VP1-4.1-VRM-03-V-01-005 „Kombinuoto mokymo modulių sistemingam muitinės pareigūnų specialiųjų gebėjimų ugdymui parengimas ir įdiegimas“.

c) įgyvendinti korupcijos prevencijos priemones: – įgyvendinti Lietuvos Respublikos muitinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo

priemonių 2009–2010 metų plano, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B-608, 2010 metų priemones;

– įdiegti asmenų, pretenduojančių į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje, asmenybės savybių vertinimo sistemą;

– tobulinti Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnų kvalifikaciją specializuotuose kursuose, mokymuose;

– atnaujinti muitinės pareigūnų mokymų, susijusių su tarnybinės etikos ir antikorupcinio elgesio standartų ugdymu ir laikymusi, medžiagą.

d) plėtoti ir tobulinti vidinę komunikaciją, siejant ją su Lietuvos Respublikos muitinės valdymo tobulinimu.

01.01 programos 02 tikslo 02 uždaviniui įgyvendinti būtina įgyvendinti priemones, leidžiančias koncentruoti Lietuvos Respublikos muitinės veiklą moderniose, gerai įrengtose, saugiose ir aprūpintose šiuolaikine kompiuterių, ryšio bei muitinio tikrinimo technika muitinės įstaigose:

a) užtikrinti centralizuoto F tipo muitinės sandėlio veiklos Panevėžyje priežiūrą; b) sumažinti administracinę naštą verslui, mažinant reikalavimų laikymosi sąnaudas įteisinant

paprastesnę muitinės sandėlių, laikinojo prekių saugojimo sandėlių (IM/EK terminalų), laisvųjų sandėlių steigimo, leidimų išdavimo tvarką;

c) įgyvendinti teisines ir organizacines priemones muitiniam tikrinimui pradėti vykdyti naujai pastatytoje Šalčininkų geležinkelio stotyje.

Skaidrus ir veiksmingas valdymas – būtina muitinės pažangos sąlyga. Valdymo tobulinimas turi būti pagrįstas šiuolaikine organizacijos kokybės vadyba, tarnybine etika, personalo motyvacijos, karjeros siekimo ir skatinimo sistema, mokymo, mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo sistema. Privalome taikyti efektyvius valdymo metodus, tapti ir išlikti konkurencinga institucija ES rinkoje, nes konkurencingumo principas galioja ir valstybinio – viešojo administravimo sektoriaus institucijoms. Siekiant ilgalaikės institucijos sėkmės, būtina nuolat gerinti klientų aptarnavimą, taip pat veiklos rezultatyvumą.

2009–2012 m. bus sukurta ir įdiegta Lietuvos Respublikos muitinės veiklos efektyvumo vertinimo sistema (MERS), kuri bus integruota į Muitinės informacinę sistemą. Ši sistema leis efektyviau naudoti pareigūnų darbo laiką, sudarys galimybę vadovaujančios grandies pareigūnams stebėti veiklos rezultatus, vertinti jų efektyvumą bei teikiamų paslaugų kokybę. Projektas susijęs su Lietuvos Respublikos muitinės, kaip viešojo administravimo institucijos, veiklos valdymu, t. y. vykdant pagrindines muitinės funkcijas siekiama efektyviau taikyti gabenamų prekių priežiūros priemones, užtikrinti efektyvią muitinės kontrolę po muitinio įforminimo, stebėti pažeidimų prevencijos rezultatus bei rūpintis žmogiškaisiais ištekliais. Projekto įgyvendinimo metu tikimasi nustatyti optimalų muitinės veiklos efektyvumo vertinimo rodiklių skaičių, jų apskaičiavimo algoritmus, duomenų šaltinius ir duomenų surinkimo būdus, taip pat numatyti vertinimo rodiklių skelbimo būdus ir priemones vidaus ir išorės naudotojams ir pritaikyti įsigytą programinę įrangą. Lietuvos Respublikos muitinės veiklos efektyvumo vertinimo rodiklių visuma bus išplėsta iki muitinės veiklos efektyvumo vertinimo sistemos, pritaikytos stebėti visas viešojo administravimo institucijos veiklos sritis: muitinės specifines prekių priežiūros, pažeidimų prevencijos bei muitų ir mokesčių administravimo ir veiklos finansavimo, organizacijos vystymosi, žmogiškųjų išteklių, informacinių sistemų, klientų aptarnavimo kokybės sritis.

Visoje muitinės sistemoje įdiegę Kokybės vadybos sistemą pagal Lietuvos standarto LST EN ISO 9001:2008 reikalavimus, tikimės, kad institucijos veikla atitiks tarptautinius kokybės vadybos standartus, bus matoma reali muitinės veiklos kokybė, aiškus darbų ir atsakomybės pasidalijimas, galimybė reorganizuoti procesus, bus efektyvesnis valdymas, darbuotojams bus aiškiau apibrėžtos pareigybės, procesai, darbai, kiekvienas žinos, ko iš jo tikimasi, bus patogus Kokybės vadybos sistemos valdymas, kontrolė, koregavimas, sutrumpės naujų darbuotojų adaptacija darbe, pagerės

26

bendroji institucijos kultūra. Kokybės vadybos sistemos rezultatyvumui užtikrinti ir jai tobulinti muitinėje periodiškai bus atliekamas kokybės vidaus auditas.

Tobulinant vidaus kontrolės sistemą, siekiama, kad institucijos tikslai būtų įgyvendinami rezultatyviai ir efektyviai, kad jos turtas būtų tinkamai apsaugotas, o veikla – teisėta, tvarkinga ir racionali.

Nuolatinis darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas, valdymo tobulinimas diegiant naujas ITT, užtikrinant jų saugumą ir reikiamą priežiūrą, plėtojant elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, procesų valdymas, prevencinių priemonių taikymas, kiti veiklos gerinimo sprendimai garantuos muitinės veiklos atitikimą Lietuvos standarto LST EN ISO 9001:2008 reikalavimams.

Šiuo metu virš 150 pareigūnų dirba ES Tarybos ir Europos Komisijos komitetuose ir darbo grupėse, dalyvauja tarptautinėse operacijose, vyksta dirbti ekspertais į kitų šalių muitinių administracijas. Muitinės įstaigų administracijų ir pasienio postų pareigūnai dirba su verslo atstovais ir keleiviais, todėl yra būtina nuolat tobulinti jų anglų kalbos žinias. IT specialistai kuria naujas sistemas naudodami naujausias IT technologijas, todėl jaučiamas didelis žinių trūkumas. Iš ES Struktūrinių fondų numatomas finansuoti projektas tobulins Lietuvos muitinės pareigūnų administracinius gebėjimus, sudarys sąlygas pritraukti, ugdyti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus, tobulinti kvalifikaciją, ugdyti pareigūnų sugebėjimus aktyviai dalyvauti ES institucijų darbe, tarptautinio bendradarbiavimo veikloje bei įgyvendinti Europos Komisijos keliamus uždavinius muitinės veiklos bei Elektroninės muitinės kūrimo srityse.

Muitinės mokymo centre esančios mokymo programos ir moduliai netenkina visų poreikių, nes nėra galimybės vienu metu atitraukti nuo darbo daug muitinės pareigūnų. Todėl jie susiduria su sunkumais darbe ir neužtikrina geresnių paslaugų verslui. Būtina parengti naujų, atitinkančių muitinės pareigūnų mokymo poreikius ir šių dienų aktualijas, mokymo programų ir modulių bei pagal juos apmokyti muitinės pareigūnus. Šiai problemai išspręsti, t.y. apmokyti muitinės pareigūnus, kad jie galėtų efektyviai vykdyti savo funkcijas bei užtikrintų LR muitinės strateginių tikslų įgyvendinimą, būtina parinkti veiksmingą mokymo formą bei ją įgyvendinti. Iš ES Struktūrinių fondų numatomas finansuoti projekto „Kombinuoto mokymo modulių sistemingam muitinės pareigūnų specialiųjų gebėjimų ugdymui parengimas ir įdiegimas“ tikslas – aktyviais metodais tobulinti muitinės pareigūnų kvalifikaciją pasirinkus kombinuoto mokymo būdą, kad šie užtikrintų sėkmingą Lietuvos Respublikos muitinės strateginių tikslų įgyvendinimą. Šis projektas yra naudingas ir naujoviškas, atitinkantis šių dienų aktualijas, kadangi jis apima racionalų ir efektyvų problemų sprendimo būdą – specialiųjų profesinių žinių ir gebėjimų ugdymą kintančioje aplinkoje, t.y. kombinuoto mokymo modulių muitinės pareigūnams parengimą ir įdiegimą. Šis projektas stiprins inovacijų sistemą, kadangi kombinuotų mokymo modulių parengimas ir įdiegimas leis naudotis moderniomis mokymo priemonėmis, metodikomis ir technologijomis.

Lietuvos Respublikos muitinėje vis dar pasitaiko korupcijos apraiškų. Lietuvos Respublikos muitinė siekia valdyti bei mažinti šį neigiamą reiškinį. Šiam tikslui pasiekti muitinės sistemoje numatoma taikyti kompleksines priemones;

6.1.2.3. iki 2016 m. sukurti naują integruotos Muitinės informacinės sistemos versiją, atitinkančią elektroninės muitinės reikalavimus (programos kodas 01.02, programos tikslo kodas – 01).

Šiam tikslui pasiekti būtina įgyvendinti šiuos uždavinius: vykdyti priemones, susijusias su Elektroninės muitinės iniciatyvos įgyvendinimu, t. y. tobulinti

muitinės teikiamas elektronines paslaugas (programos kodas 01.02, programos tikslo kodas – 01, uždavinio kodas – 01);

tobulinti muitinės kontrolės priemones (programos kodas 01.02, programos tikslo kodas – 01, uždavinio kodas – 02);

tobulinti Muitinės finansinių išteklių bei Mokesčių apskaitos ir kontrolės sistemas (programos kodas 01.02, programos tikslo kodas – 01, uždavinio kodas – 03).

01.02 programos 01 tikslo 01 uždaviniui įgyvendinti būtina: suprojektuoti ir įdiegti nacionalinę elektroninio prekių deklaravimo ir elektroninių muitinės

dokumentų apdorojimo sistemą, apimančią visus prekių įforminimo etapus ir muitinės deklaracijų pateikimo būdus;

sukurti ir įdiegti Lietuvos Respublikos muitinės informacinį portalą ir Muitinės vidinės komunikacijos ir visuomenės informavimo sistemą;

27

sukurti ir įdiegti Vieno elektroninio prieigos taško sistemą; įgyvendinti viešųjų paslaugų teikimą „vieno langelio“ principu; tobulinti Nacionalinės tranzito kontrolės sistemą, suderintą su NCTS; tobulinti Integruotą tarifų valdymo sistemą; susieti ES elektroninės muitinės informacines sistemas su nacionaline elektroninių muitinės

deklaracijų apdorojimo sistema; tobulinti Lietuvos Respublikos muitinės duomenų saugyklą. 01.02 programos 01 tikslo 02 uždaviniui įgyvendinti būtina: tobulinti Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemą; sukurti ir įdiegti Intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą; tobulinti Nacionalinę bylų valdymo ir žvalgybos informacinę sistemą. 01.02 programos 01 tikslo 03 uždaviniui įgyvendinti būtina: suprojektuoti ir įdiegti Muitinės finansinių išteklių apskaitos ir kontrolės informacinę sistemą; tobulinti ir plėtoti Mokesčių apskaitos ir kontrolės informacinę sistemą. Vienas iš aukščiausių muitinės prioritetų – sukurti Elektroninę muitinę, t. y. perkelti paslaugų

teikimą į elektroninę erdvę, kai deklaruojant prekes muitinei vietoj popierinių dokumentų keičiamasi elektroniniais duomenimis bei pranešimais.

Modernizuotas Europos Bendrijos muitinės kodeksas suderintas su elektronine aplinka. Pagrindinės muitinės veiklos pasikeitimų nuostatos apima: muitinių modernizavimą, saugumo

ir saugos užtikrinimą, ES teisės aktų supaprastinimą, verslo aplinkos sąlygų gerinimą, glaudesnę ES valstybių narių integraciją – nacionalinių suprastinimų atsisakymą, administracinių sankcijų suderinimą, bendrą rizikos valdymą, bendrus kriterijus, taikomus įgaliotiems ekonominių operacijų vykdytojams, bendrai naudojamas informacines sistemas.

ES „vieno langelio“ principas užsienio prekyboje įtvirtintas įtraukus atitinkamas nuostatas į modernizuotą Bendrijos muitinės kodeksą ir planuojant bei koordinuojant su šio principo diegimu susijusius darbus visose ES valstybėse narėse ir atitinkamose ES institucijose.

Vadovaujantį vaidmenį taikant „vieno langelio“ principą užsienio prekyboje turėtų vaidinti muitinės, kadangi jos jau atlieka pagrindinį vaidmenį tikrinant per sienas gabenamų prekių srautus ir daugeliu atveju yra sukūrusios bendradarbiavimo su tikrinimą atliekančiomis kitomis valstybės institucijomis mechanizmus. Lietuvos Respublikos muitinė yra pasirengusi prisiimti koordinuojančios valstybės institucijos atsakomybę ir tikisi kitų Lietuvos Respublikos institucijų pritarimo ir paramos šiai svarbiai iniciatyvai;

6.1.2.4. efektyviai valdant integruotą muitinės informacinę sistemą, užtikrinti nepertraukiamą jos darbą bei pasiekti, kad ji tenkintų muitinės ir verslo poreikius (programos kodas 01.02, programos tikslo kodas – 02).

Šiam tikslui pasiekti būtina įgyvendinti šiuos uždavinius: užtikrinti informacinių sistemų patikimumą ir saugumą (programos kodas 01.02, programos

tikslo kodas – 02, uždavinio kodas – 01); užtikrinti integruotos MIS taikomosios programinės įrangos priežiūrą (programos kodas 01.02,

programos tikslo kodas – 02, uždavinio kodas – 02). 01.02 programos 02 programos tikslo 01 uždaviniui įgyvendinti būtina: plėtoti informacinės sistemos infrastruktūrą ir užtikrinti muitinės veiklos nenutrūkstamumą,

gerokai sumažinti duomenų praradimo ar jų apdorojimo nutraukimo tikimybę bei veiklos prastovą; įdiegti muitinės IT architektūros valdymo procesą ir jį užtikrinančias informacines priemones; įrengti informacinės sistemos naudotojams reikiamą kompiuterizuotų darbo vietų skaičių ir jas

aprūpinti standartinės programinės įrangos licencijomis; aprūpinti sistemą reikiamu tarnybinių stočių kiekiu ir standartinės programinės įrangos

licencijomis; aprūpinti vartotojus reikiamu mobiliųjų kompiuterizuotų darbo vietų kiekiu su saugia prieiga

prie informacinių resursų. 01.02 programos 02 programos tikslo 02 uždaviniui įgyvendinti būtina: sudaryti standartinės programinės įrangos licencijų priežiūros sutartis; sudaryti pogarantinės priežiūros sutartis su taikomosios įrangos gamintojais – trečiosiomis

šalimis; prižiūrėti MISC sukurtą taikomąją programinę įrangą;

28

sudaryti priežiūros sutartis su kompiuterinės įrangos gamintojais – trečiosiomis šalimis; sudaryti saugaus duomenų perdavimo sutartis; sudaryti sutartis rezerviniam duomenų centrui. Muitinės veiklos kompiuterizavimas bei muitinės veiklos funkcionavimas nesibaigia tik

informacinių sistemų sukūrimu. Sukurtų sistemų priežiūra, infrastruktūros priežiūra ir palaikymas, standartinės programinės įrangos licencijų įsigijimas ir palaikymas – tai taip pat aukščiausio prioriteto tikslas.

Visos pagrindinės MIS posistemės yra centralizuotos. Jas konsolidavus viename fiziniame duomenų centre (DC), visa MIS aplinka ir paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos muitinei procesas taptų pažeidžiamas bet kokių kritinių situacijų (gaisro, potvynio, įtampos dingimo ilgesniam laikui, ryšio linijų dingimo, teroristų / nusikaltėlių antpuolio, kt.) atveju. Įvykus tokiai kritinei situacijai, DC negalės vykdyti savo pagrindinių užduočių, todėl yra realizuotas dviejų DC aukšto patikimumo sprendimas, išdėstant sistemų klasterius skirtinguose DC. Vienas DC yra MISC pastate, o kito DC patalpos nuomojamos. Nepratęsus nuomos paslaugų, visas šis sprendimas tampa beprasmis, o investuotos lėšos – betikslės.

Neskiriant reikiamo paprastųjų lėšų kiekio ITR, kyla grėsmė visam muitinės ITR ūkiui – informacinės sistemos nebebus palaikomos, infrastruktūra neprižiūrima, nesudarytos galimybės naudoti legalią programinę įrangą.

6.1.2.5. teikti papildomas muitinės paslaugas (programos kodas 01.81, programos tikslo kodas – 01).

Šiam tikslui pasiekti būtina įgyvendinti uždavinį – efektyviau vykdyti mokesčių administravimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją, užtikrinti tinkamą muitinės formalumų atlikimą bei surinkti pajamas už teikiamas paslaugas (programos kodas 01.81, programos tikslo kodas – 01, uždavinio kodas – 01).

01.81 programos 01 programos tikslo 01 uždaviniui įgyvendinti būtina juridiniams ir fiziniams asmenims teikti papildomas paslaugas vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2001 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 62 „Dėl mokėjimo už muitinės teikiamas papildomas paslaugas“ (Žin., 2001, Nr. 11-330; 2009, Nr. 53-2113, Nr. 55) ir surinkti pajamas, gautas už muitinės teikiamas paslaugas ir nuompinigius, gautus už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą. Nuo 2010 m. sausio 1 d. nuompinigiai įtraukiami į apskaitą kaip institucijos pajamos (pagal Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas).

6.2. efekto kriterijai: 6.2.1. gautų ir planuotų įplaukų (muitai, PVM, akcizai) santykis [surinktų mokesčių (gautų

įplaukų) sumos ir patvirtintos pagal planą pajamų (įplaukų) sumos santykis], proc.: 2010, 2011, 2012 ir 2013 m. – 100 proc.;

6.2.2. mokesčių mokėtojų pasitikėjimas Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (asignavimų valdytoju), proc. punktai: 2010 m. – 61 proc. (5 proc. punktais daugiau negu 2009 m.), 2011 m. – 66 proc. (5 proc. punktais daugiau negu 2010 m.), 2012 m. – 67 proc. (1 proc. punktu daugiau negu 2011 m.), 2013 m. – 68 proc. (1 proc. punktu daugiau negu 2012 m.);

6.2.3. užkardytos žalos valstybei dydžio (nesumokėtų privalomų mokesčių nuo sulaikytų prekių) pokyčiai, palyginti su praėjusiais metais, mln. litų: 2010 m. – 1 mln. litų (nuo 12,24 mln. litų 2009 metais iki 13,24 mln. litų 2010 metais), 2011 m. – 1,0 mln. litų, 2012 m. – 0,5 mln. litų, 2013 m. – 0,5 mln. litų.

29

Asignavimai ir numatomi finansavimo šaltiniai (tūkst. litų)

Ekonominės klasifikacijos grupės

Asignavimai 2009 – iesiems

metams

Asignavimai biudžetiniams 2010 – iesiems

metams

Projektas 2011 – iesiems

metams

Projektas 2012 – iesiems

metams

1. Iš viso asignavimų: 140 189 125 099 125 599 125 099išlaidoms (paprastosioms)

124 155 108 153 108 153 108 153

iš jų darbo užmokesčiui 83 490 74 376 74 376 74 376turtui įsigyti (nepaprastosioms)

16 034 16 946 17 446 16 946

2. Finansavimo šaltiniai: 140 189 125 099 125 599 125 0992.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas

140 189 125 099 125 599 125 099

iš jo: bendrojo finansavimo lėšos

- - - -

ES lėšos - - - -

Kitos specialiųjų programų lėšos

- - - -

Pagrindiniai rodikliai

Įstaigos Teikiamų programų Pareigybių skaičius 10 3 2 633

STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PRIEDAI

1 lentelė. 2010-ųjų metų programų, programų tikslų, uždavinių ir priemonių asignavimų suvestinė.

2 lentelė. 2009–2012-ųjų metų programų asignavimų suvestinė. 3 lentelė. Vertinimo kriterijų suvestinė. 1b forma. Programos „Lietuvos Respublikos muitinės veiklos organizavimas“ aprašymas. 1b forma. Programos „Lietuvos Respublikos elektroninės muitinės diegimas ir ją

aptarnaujančių informacinių sistemų priežiūra“ aprašymas. 1b forma. Programos „Specialioji priemonių muitinės formalumams atlikti programa“

aprašymas. Informacija apie dalyvavimą tarpinstitucinėje programoje.

__________________

Generalinis direktorius Antanas Šipavičius