Upload
dangnhu
View
256
Download
6
Embed Size (px)
Citation preview
- 1 -
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
evropeistikis departamenti
Tamar jangulaSvili
progresis zneobrivi aspeqti
samecniero fantastikis prozis tradiciaSi
(filologiis doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad
warmodgenili disertacia)
Mmecnier-xelmZRvanelebi: Ffilologiis doqtori, profesori
Nnino fircxalava filologiis doqtori, profesori
Tamar siraZe
baTumi
2014
- 2 -
sarCevi
Sesavali 4
Tavi I.sazogadoebriv-istoriuli progresis mxatvruli sarke 9
1.1. problemis xedvis saxesxvaoba, pirvelwyaroebis mimoxilva 9
1.2. utopia, fantastikuri proza da momijnave problematika da Tematika 10
1.3. literatura, rogorc istoriis Semfasebeli da „utopiis“ cnebis
omonimuri gaTamaSeba Janris istoriaSi
12
1.4. Tanamedrove antiutopiis sawyisebi 14
1.5. kritikuli xedvis kuTxeebi da Sreebi 20
1.6. Semecnebis sagani 23
1.7. kolin uilsoni: kritikuli xedvis variaciebi 25
Tavi II. Janris tradicia da midgomis formebi 30
2.1. Janris tradicia da fantaziis Caketili sivrce 30
2.2. anglo-amerikeli avtorebi teqnologiuri progresis saorWofo
rolze Tanamedrove civilizaciaSi
33
2.3. avtori da romani 38
2.4. lavkraftis prozis Janrobrivi niSnebi 48
2.5. mxatvrulobis tradicia vs. Janris sistemuri modeli 57
2.6. samoqalaqo kritikis mxatvruli forma 61
2.7. skepsisi da ironia 63
2.8. simravlis da ricxvis Tvisobrivi maxasiaTeblebi 66
2.9. ormagi datvirTva 70
2.10. ”zogadis” cneba socialuri cxovrebis dagegmvaSi 72
2.11. Seteva faSizmze 74
Tavi III. evoluciuri cvlilebis kontrasti progresis tradiciul
gaazrebasTan
77
3.1. evoluciuri cvlilebebis konfliqti 77
3.2. siuJetSi ”Sesvlis” xerxi 79
3.3. Storm-bird, Storm-dreamer 83
3.4. moqmedeba 87
3.5. antiutopiis elementebis integrireba samecniero fantastikis JanrSi 96
3.6. religiis roli da adgili 107
- 3 -
3.7. Suspence, horror films & prey – totalitarizmis Temis sami gamamdidrebuli
motivi
113
3.8. SciFi: momavlis SiSi da gafrTxileba 116
3.9. dro da gare samyaro 122
daskvna 124
gamoyenebuli literatura 128
- 4 -
Sesavali
gasuli saukunis literaturul scenaze momxdar mniSvnelovan
Tvisobriv cvlilebaTa Soris mkveTrad gamoCnda samecniero fantastikis
Janris gaSla da momZlavreba. am Janris ganviTarebis sawyisad ukve XVI-
XVII saukuneebia miCneuli, radgan im periodis proza, sviftis
”guliveriT” dawyebuli da utopisturi literaturis modifikaciebiT
dasrulebuli, Seicavs iseT specifikur elementebs, romlebic axasiaTebs
fantastikis Janris mxatvrul arsenals. da marTlac, iqneba es sviftis
laputa Tu huinhmnebis samyaro, an deni verasis ”ambavi sevarambebis”, anda
sirano de berJerakis ”mTvareze mogzauroba” – yvelaferSi aris
mcdeloba, rom mTavari idea gaxsnan realobaSi ararsebul, magram
mxatvrulad efeqtur da azrian siuJetSi. amasTanave, vinaidan
literaturul kritikaSi gaCenilma moTxovnilebam, gamomuSavdes
maqsimalurad tevadi definicia ”samecniero fantastikis”, rogorc
terminis gasaazreblad, amitom Cvens mxriv marTebuli iqneba ara am
sxvadasxvanairi saxelebis CamoTvla da garCeva, aramed gamoviyenoT am
Janris maxvilgonivruli, sxarti da tevadi gansazRvreba, romelic
Camoayaliba gasuli saukunis avtorma, miriam alen de fordma: ”Science
fiction deals with improbable possibilities, fantasy and plausible impossibilities” (samecniero
fantastika exeba daujerebel SesaZleblobebs, fantazias da
damajerebel SeuZlebelobebs), riTac man arsobrivad da xarisxobrivad
gaaerTiana yvela is Tviseba, romelic bevrma misma winamorbedma calke
Janrad aRiqva da aRiara. am gaerTianebiT man agreTve gaabaTila sxvaTa
tendencia, rom upiratesoba romelime erTi niSnisTvis miecaT – da ar
iTvaliswinebdnen, rom am elementTa raodenobam lamis ocdaaTs miaRwia,
moicavda ra praqtikulad yvelafers, goTikiT dawyebuli, politikuri
deteqtiviT dasrulebuli – da sakiTxis amgvari gamartivebiT ganapiroba
samecniero fantastikis ufro farTo da moqnili xedvis ”legalizacia”.
sakiTxis aqtualoba. Tanamedrove sinamdvileSi, gansaxilveli prob-
lema aqtualuria da misi es niSani ar Semoifargleba dRevandelobis
specifikiT. sakiTxis saTanado SefasebisTvis gvmarTebs gaviTvaliswinoT
- 5 -
misi aRmocenebis da progresirebis istoria. faqtia, rom XVIII s-dan
dawyebuli, mecnierebis da teqnikis swrafma ganviTarebam seriozul
sakiTxad daayena kacobriobis, da zogadad, civilizaciis savaraudo
evoluciis bedi. ase rom, im xanidan ukve gamoikveTa viTarebis aseTi
konfliqturi xasiaTi.
unda iTqvas, rom am konfliqtis buneba arsiT ucvleli darCa, da Tu
ram sxvaoba SeimCneva samecniero prozis ganviTarebis etapebze, es ufro
konfrontaciis formebSi aisaxa da mxareTa poziciaSi gamoixata – isic
mxolod argumentaciis ”epoqaluri atributikiT”.
kvleva efuZneba anglo-amerikeli avtorebis, hovard filips lavk-
raftis, robert Seklis, j. g. ballardis da ramdenime sxva avtoris
prozas, romelTa Soris gansakuTrebuli yuradReba eTmoba Cex mwerals
karel Capeks, da agreTve kolin uilsons da oldos haqslis, romelTa
mxatvruli produqcia samecniero fantastikis Janris CarCoebSi gani-
xileba. CamoTvlil avtorebs aerTianebs ara mxolod mikuTvneba erT
konkretul Janrisadmi, aramed kidev maTi saerTo rwmena rom kacobrioba
mosalodneli safrTxis winaSea. maT zustad amoicnes dRevandelobis is
ori didi saSiSroeba, rac emuqreba Tanamedrove sazogadoebas da amitom
gansakuTrebiT aqtualuria: es aris totalitarizmis principebis
moZaleba da teqnologiuri novaciebis Seukavebeli progresi.
xsenebul avtorTa proza aRmoCnda win gadadgmuli nabiji ara mxo-
lod literaturis esTetikis mxriv, aramed agreTve filosofiuri Tval-
sazrisiTac, radgan am mwerlebma Zalze Rrmad gaiazres is dramatizmi,
rac teqnologiur progress Semoaqvs adamianTa yofaSi: es exeba ara
mxolod fsiqologiur da zneobriv, moralur mxaresac, aramed kidev im
sagangaSo moments, rom gansxvavebiT renesansuli kulturis sulieri
paTosisgan, teqnologiur sferoSi Tanamedrove azrovneba absoluturad
stiqiuria, Seukavebeli da ar iTvaliswinebs adamianTa egzistencialur
normebs da saWiroebas.
am procesebis Seukavebloba imiTaa ganpirobebuli, rom amgvari prog-
resis buneba da xasiaTi ewinaaRmdegeba Tavad progresis cnebas. aseTi
viTareba mxolod erTi mizeziT aixsneba: danergil mecnierul siaxleTa
buneba swored am teqnologiur ideaTa modifikacias aris „ayolili“, maT
emsaxureba, da ar iTvaliswinebs progresis Tavdapirvel da ZiriTad
- 6 -
adresats - adamians, da swored am Temam ganapiroba gansaxilveli
avtorebis Semotanili novacia mxatvrul ideebSi da TematikaSi.
sakiTxis aqtualobas yovelTvis ganapirobebs realuri cxovre-
biseuli da epoqaluri aspeqtebi, ris gamoc nawarmoebis fabula scdeba
viwro literaturuli sferos farglebs da iqceva sazogadoebrivi
yofisa da socialuri progresis principul Temad, romelSic agreTve
igulisxmeba mecnieruli progresic. amrigad, aqtualuria ara mxolod
Seswavlili sferoebis da dargebis codna, aramed kidev TaobaTa
magaliTze gamoaSkaravebuli “socialuri fsiqologiis” momenti,
romelic avtoriseuli interpretaciiT sabediswerod warmogvidgeba.
Cvens mier ganxiluli mwerlebi wina planze wamosweven sazogadoebrivi
qcevis im formas, romelSic amoicnoba Segnebuli Tu Seugnebeli SiSi
sinamdvilisa – da es exeba absoluturad yovel avtors da nawarmoebs. A
faqtiurad, am Janrisadmi Cveni interesi ganapiroba im dinamikam, rac
axasiaTebs samecniero fantastikis publicistur aspeqts – amaSi vgulis-
xmobT iseTi problematikis da Tematikis SerCevas, romelic aRviZebs
sazogadoebas. naSromSi ganxiluli yvela avtori ver urigdeba adamianTa
im mankier mxares, romelic karnaxobs xalxs gaeqces sinamdviles. masa
mudam gaurbis “TvalebSi Caxedos” realobas da Tundac intuiciiT Caswv-
des im sazRaurs, rac ukve daimsaxura kacobriobam sinamdvilisadmi ze-
rele midgomiT. faqtis aseTi xedva gvibiZgebs agreTve misi mizezis
dadgenas, xolo mizezTa Soris unda movixsenioT masebis tendencia, rom-
lebTac mudam urCevniaT daufiqreblad, emociiT ahyvnen procesTa
dinebas, ise rom ar dainaxon Tavisive danaSauli, rac mosdevs sakuTar
upasuxismgeblobas. Tu SevajamebT am naTqvams da mivcemT mas “Teoriul
Jღeradobas”, gamodis rom ganxilul nawarmoebebs aerTianebs ori
mTavari problema: 1. sinamdvilis SiSi; iqamde, rom idiosinkreziad
warmogvidgeba WeSmaritebis mimarT; 2. sinamdvilis aRqma da ganxilva,
rogorc sazogadoebis moqmedebis Tanmdevi Sedegis da am sazogadoebis
damangreveli realobisa.
sakiTxis kvlevis mimarTuleba da meTodi. disertaciaSi
gamoyenebulia SedarebiT-SepirispirebiTi meTodi. SerCeul avtorTa
simravles, maTi nawarmoebebis SedarebiT-SepirispirebiT analizs kidev
emateba maTi originaluri da xSirad ganumeorebeli xedva. ganxiluli
- 7 -
avtorebi SerCeulia sakiTxis siRrmisebri da Tematikis ganviTarebis da
varirebis diapazonis principiT. aseT midgomas exmareba problemis
istoriis gansazRvra, riTac vasabuTebT arguments arsebuli tradiciis
sasargeblod da Sesabamisad iqmneba saSualeba CamovayaliboT or
etapiani daskvna: 1. mTlianad Janris Tvisobrivi maxasiaTeblebis da
modifikaciis suraTi, da – 2. Janris zogadi epoqaluri da ideologiuri
konturi, romelSic wina planze zogadsakacobrio problematikaa da
meore planze gadadis calkeul erovnul literaturasTan makavSirebeli
motivebi.naTqvamis gaTvaliswinebiT, logikuria SromaSi ganxiluli
avtorebis da nawarmoebebis SerCeva da anglo-amerikel avtorebTan
erTad, kidev Cexi avtoris, karel Capekis romanis ganxilva – vinaidan
„omi salamandrebTan“ aris nawarmoebi, romelic Seqmnilia haqslis
„mamaci axali samyaros“ paralelurad da romelSic Capekma moaxerxa
daematebina damatebiTi aspeqtebi totalitarizmis haqsliseuli
versiisaTvis. rac Seexeba amerikel da inglisel avtorebs,
gansakuTrebul adgils vuTmobT lavkraftis, Seklis da ballardis
prozis analizs da agreTve kolin uilsonis „gonebis parazitebis“
interpretacias literaturul kritikaSi. amgvari meTodiT vuzrunvel-
yofT samecniero fantastikis evoluciis suraTis warmoCenas, riTac
vavlenT am JanrisaTvis damaxasiaTebel tipiur „samomavlo interess“,
ramac ganapiroba mcdari stereotipis Camoyalibeba SciFi-ze, rogorc
„futurologiuri orientaciis“ Janrze. garkveuli mizeziT, nawilobriv
SemTxveviT-subieqturiTac, lavkrafti aRmoCnda avtori, romelmac Janrs
Semata TiTqmis daviwyebuli epoqaluri polusi da gamoiyena ra Jiul
vernis da edgar pos ideuri precedenti, Seqmna absoluturad gansx-
vavebuli xasiaTis da formis nawarmoebi. rac Seexeba Seklis da bal-
lards, Cven savsebiT Segnebulad miviCnieT aseTi arCevani, radgan lite-
raturuli kritikis mxridan am avtorebis prozas eTmoba gacilebiT
ufro naklebi yuradReba, vidre Janris aRiarebul da sakmaod srulad
Seswavlil klasikosebs – aizek azimovs, rei bredberis, kliford
saimaks. Sesabamisad, Seklic da ballardic arian im tipis avtorebi,
romlebic – eyrdnobian ra, SeiZleba iTqvas, savsebiT trivialur da sxva
mweralTagan mravalgzis gamoyenebul siuJetur sqemas – isini mainc
axerxeben gaacocxlon konfliqtis standartuli ConCxi da foni, swored
- 8 -
tradiciuli literaturuli xerxiT – maxviliT konfliqtis
fsiqologiur da eTikur aspeqtze. garda amisa, konfliqtis
zneobriviAaspeqtis wamoweva am JanrisaTvis damaxasiaTebel „novatorul“
siuJetSi agreTve migvaCnia gamoyenebuli meTodis principul punqtad,
vinaidan am faqtSi vxedavT avtoris pozicias – SeunarCunos Janris
garegnul, formalur atributikas – mxatvruli literaturis ZiriTadi
humanisturi xazi.
- 9 -
Tavi I. sazogadoebriv-istoriuli
progresis mxatvruli sarke
1.1. problemis xedvis saxesxvaoba; pirvelwyaroebis mimoxilva.
SerCeuli masalis epoqaluri aqtualoba gadaWarbebiT gacxadda tota-
litarizmis ori polusis magaliTze – rogorc faSizmis, aseve erT-
partiuli komunisturi diqtaturis magaliTze. magram arsebobs kidev
wminda mxatvruli mxare, romlis wyalobiT xsenebul avtorTa produqcia
scdeba ideologiuri Setevis publicistur formas da esTetikuri
aspeqtis safuZvelze literaturul movlenad iqceva. „movlenis“ moments
gansakuTrebiT unda gavusvaT xazi, radgan ideebis da problemebis Tval-
sazrisiT, ganxilul avtorTa Soris yvelaze nayofieri avtori, karel
Capeki, rogorc moazrovne da mxatvari, Tavisi rangiT haqslis utoldeba,
romelic Camoyalibebuli tradiciis Sesabamisad, savsebiT damsaxurebu-
lad iTvleba antiutopiis klasikosad. amave dros, mxatvruli nawar-
moebis Sesafasebeli yvela parametris gaTvaliswinebiT, XX s-is evropul
literaturaSi aranaklebi adgili ekuTvnis karel Capeks. miuxedavad
amisa, kritikosTa „standartiT“ warmoCenil mweralTa galereaSi, mas
naklebi yuradReba eTmoba. aseTi ram aixsneba mxolod da mxolod im
mizeziT, rac SegviZlia mivaweroT „vadagasuli evrocentrizmis“
gamoZaxils, romelSic martooden anglo-saqsebs ar udevT brali.
marTalia, dasavluri literaturuli kritikis amgvari „ideologiuri
metropoliuri“ pozicia didi xania Searyia laTinoamerikuli mwerlobis
talRam, magram slavi avtoris saxels es ar Sexebia.
Cveni azriT, Capekis faqtobrivad disproporciuli Sefaseba am peri-
odis manZilze orma momentma ganapiroba: 1. is, rom mis ukan SedarebiT
momcro kulturuli sfero egulebodaT; da 2. is, rom „salamandrebTan
omis“ jerovani literaturuli gamoZaxili CaaxSo meore msoflio omma,
romelic daiwyo nawarmoebis gamocemidan sul raRac weliwad-naxevris
Semdeg.
- 10 -
gansakuTrebiT sainteresoa am ori avtoris gamaerTianebeli elemen-
tebis gaTvaliswineba: 1. haqslis msgavsad (romlis nawarmoebs is cxadia
icnobda), Capekma aseve scada warmoedgina Tanamedroveobis sakuTari
xedva; 2. msgavsi amocanis siZneles kidev ufro arTulebs is momenti, rom
ar SeiZleba ukve gaJRerebuli motivebis gameoreba; 3. Capeks haqslisTan
akavSirebs agreTve epoqaluri moTxovniT nakarnaxevi amocana, rom
Seeqmnili nawarmoebi unda yofiliyo principulad gansxvavebuli
arsebuli memkvidreobisagan, rac datoves literaturaSi XVII-XVIII ss.
avtorebma.
gamodis, rom orive mwerlis yuradReba mipyrobilia socialuri
dramis ganmeorebiT Tvisobriv konfliqtebze. vinaidan iumoris da
ironiis gansakuTrebuli niWi gansakuTrebiT zrdis orive avtoris
literaturuli xedvis da azrovnebis Zalas, haqslic da Capekic advilad
aRweven Tavs dasaSveb lafsuss iseT siuJetur viTarebaSi, sadac isini
Segnebulad imeoreben winamorbedi avtorebis ama Tu im elements – raTa
Semdgom gaakritikon an gaaSarJon ukve ramdenime saukonovani daSorebis
prizmidan.
amrigad, am punqtebis gaTvaliswinebiT, vaskvniT, rom am mwerlebs
romanebs aerTianebs ori principuli elementi:
1. sakiTxis gaazrebis orientiri da mimarTuleba;
2. ironia, rogorc daxatuli suraTis aRsaqmelad saWiro qmediTi
toni, uromlisodac am Janris „dRevandeli etapis“ mwerloba ver
aRiqmeba Tanamedrove literaturul produqciad.
1.2. utopia, fantastikuri proza da momijnave problematika da
Tematika. mimdinare procesTa erToblioba Tanamedrove samyaroSi
imdenad rTulia, rom maTi marTebuli Sefaseba istoriuli da
socialuri TvalsazrisiT ver iqneba mxolod filosofosTa anda
istorikosTa an sociologTa prerogativa da dRevandelobis aqtualuri
problemebis gadawyvetas cdilobs bevri avtoritetuli moazrovne da
mwerali. TavisTavad cxadia, rom dRevandelobis maTeuli interpretacia
pirobiTadaa gadmocemuli, anu mxatvruli SemoqmedisaTvis misaRebi
mogonili fabuliT da metaforuli eniT da stilistikiT, magram aseTi
teqnikuri arsenalis miuxedavad, amgvari “alegoriuli gansjis” Sedegi
- 11 -
araTu pirobiTia, aramed piriqiT – xSirad ufro axlosaa realobis
ganviTarebis tendenciebTan, vidre Tanamedrove saxelmwifoebrivi
procesebis Sesafaseblad deklarirebuli mTeli rigi socio-politikuri
prognozi.
amrigad, ukve naxsenebi Capekis da haqslis garda, Cveni kvleva Ziri-
Tadad efuZneba ramdenime anglo-amerikeli avtoris prozas. inglisel
avtorTa Soris arian j. g. ballardi da kolin uilsoni. amerikuli
samecniero proza warmodgenilia hovard filip lavkraftiT da robert
SekliT. lavkraftis garda, yvela am avtors – maTi prozis
absoluturad gansxvavebuli Tematikis da miznebis miuxedavad, erTi ram
aerTianebs: maT Zalze zustad amoicnes dRevandelobis ori didi
saSiSroeba, rac emuqreba Tanamedrove sazogadoebas da amitom
aqtualuria: es aris totalitarizmis principebis moZaleba da
teqnologiuri novaciebis Tanmdevi progresi.
pirveli problema, anu totalitarizmis safrTxe da saSiSroeba
Tanamedrove samyarom da evropulma azrovnebam gaiazra ukve 1920-30-ian
wlebSi, rodesac evropis rukaze gaCnda ori didi saxelmwifo, romelTa
ideologia Zireulad daupirispirda dasavluri civilizaciisa da
humanizmis Zvel tradiciebs da amitom savsebiT logikuri iyo
adekvaturi pasuxi da is reaqcia, ramac Tavi iCina evropel moazrovneTa
da mweralTa Soris. Sesabamisad, niSandoblivia is momenti, rom zemoT
ukve aRniSnulma poziciurma da msoflmxedvelobrivma msgavsebam
haqslisa da Capeks Soris, maTi proza gadaaqcia Zalze efeqtur
mxatvrul da ideur iaraRad mosalodnel ”xifaTTa programis” im
ciklSi, rasac uqadda evropas movlenaTa ganviTarebis savaraudo da
arasasurveli gza.
rac Seexeba teqnikuri azris aCqarebul ganviTarebas, es tendencia
jer kidec XIX saukuneSi gamoikveTa Jiul vernis da herbert uelsis
romanebSi, magram avtorebis yuradRebis centrSi ar iyo moqceuli
problemis is aspeqti, romelic exeba progresis Tanmdev cvlilebebs,
rac Tavs iCens sazogadoebis saerTo fsiqologiur ganwyobasa da
atmosferoSi – da swored es momenti ganasxvavebs maT – amave Janris
Tanamedrove produqciisgan. rasakvirvelia, am naklsac aqvs Tavisi
istoriuli mizezi da axsna, rameTu cvlilebaTa Tvisobrivma da
- 12 -
absoluturma siaxlem moiTxova kidev sxva magaliTi imisa, Tu ra
aspeqtebi da rogori dramatizmi mosdevda aRmocenebul problemas. am
mxriv, “damatebiTi magaliTis” roli iTamaSa pirvelma msoflio omma da
omis Semdgomma viTarebam, rodesac msoflio sazogadoebam gaiazra is
antihumanizmi, rac Tansdevs xalxis masis dayofas da marTvas
ideologiuri, rasobrivi an partiuli ierarqiis principiT.
1.3. literatura, rogorc istoriis Semfasebeli da “utopiis” cnebis
omonimuri gaTamaSeba Janris istoriaSi. Cveni Sromis ZiriTadi masalis
analizi ganapiroba ganxiluli nawarmoebebis ideurma paralelebma or
avtorTan: haqslisTan, rogorc antiutopiis etalonuri nawarmoebis
SemqmnelTan da kolin uilsonTan, romlis romanSi vxvdebiT lavkraftis
motivebis ”gadamRerebas”. Cveni interesi uilsonis romanisadmi
ganpirobebulia swored lavkraftis amosavali ideis miseuli
interpretaciiT. faqtobrivad, vrwmundebiT rom originalobasTan erTad,
mis romanSi igrZnoba erTguleba literaturuli tradiciis mimarT. am
orive momentis erTad moxsenieba SeiZleba paradoqsulic ki Candes,
radgan isini TavisTavad TiTqos urTierTgamomricxav poziciebs
gulisxmoben. amitom varCevT, gavarkvioT orive momentis damasabuTebeli
argumentebi da Cveni analizi daviwyoT kavSiriT literaturul
tradiciasTan, raTa gamoCndes gamoyenebuli ideis da mxatvruli
elementebis tipiuroba an originaloba.
vinaidan kolin uilsonis romani ganekuTvneba antiutopisturi lite-
raturis gviandel, XX s-is modifikacias, amitom gvmarTebs ganvixiloT
am Janris literaturuli tradiciis “genealogiuri xe”, romlis
logikur da “mafxizlebel nayofs” warmoadgens haqslis romani; magram
am tradiciis ideuri Ziri platonis “saxelmwifoTi” iwyeba. is, rom aTas
welze meti dasWirda am tradiciis “reanimacias” – amis mizezad
miviCnevT evropis istoriis cvlilebaTa niuansebs da politikuri
evoluciis spirals. meore mxriv, am kategoriis nawarmoebTa sixSirem da
avtorTa simravlem ideurad aaRorZina da Sinaarsobrivad aanazRaura
TerTmetsaukunovani distanciis xangrZlivoba – es exeba Tomas moris
“utopias” (1516), tomazo kampanelas “mzis qalaqs” (1623), frensis bekonis
- 13 -
“axal atlantidas” (1627), sirano de berJerakis ”mTvareze mogzaurobas”
(sruli saxelia: “ucxo naTeli, anu mTvareze ganlagebuli qveynebi da
imperiebi”, 1657), da deni verasis “sevarambebis ambavs” (1675-79).
nawarmoebTa am rigs daemata morelis “bunebis kodeqsi” (1755), e. belamis
“asi wlis Semdeg” (1888) – da mis polemikur gamoZaxilad Cafiqrebuli,
uiliam morisis romani “arsaidan mosuli ambebi” (1891). am siis
gagrZeleba SeiZleba kidev emil verharnis dramiT, “gariJraJebi” (1898), da
kidev sxva, SedarebiT naklebi mniSvnelobis da mxatvruli Rirsebis
nawarmoebebiT, romelTa simravle TavisTavad metyvelebs am Janris
aqtualobaze.maS, riT aixsneba utopiuri Janris “platonisSemdgomi”
aRorZineba?
am faqtis gamomwvev mizezTa wyebidan, Cven gamovyofT sazogadoebriv-
politikuri aspeqtis aqtualobas, ramac Tavi iCina XVI s-dan, rodesac
aSkarad gamoCnda absoluturi monarqiis epoqis Seusabamoba istoriul
cvlilebebTan, radgan erTi pirovnebis saorWofo nebaze awyobili
saxelmwifos arsebobis da winsvlis garemoebam ukve amowura Tavisi
logikuri da zneobrivi mniSvneloba. amas adasturebs ganmanaTleblobis
xanis mauwyebeli procesebi, rodesac wina planze gamovida sazogadoebis
sistemuri Tvisobrivi evoluciis niSnebi. amaSi igulisxmeba rogorc
ekonomikis ganmaviTarebeli klasis socialur-struqturuli rolis
zrda sazogadoebaSi, aseve am klasis realuri xvedriTi wona
saxelmwifoSi. am klasis rolis zrda ganapiroba misma masam, simravlem,
anu dovlaTis Semqmneli am ”cocxali Zravis” raodenobrivma
parametrebma.
CamoTvlili niSnebi gansazRvraven im ideur preambulas, romliTac
gamovyofT Cveni kvlevis miznebisaTvis mniSvnelovan punqtebs
utopisturi literaturis ideuri arsenalidan: platonis mier
Camoyalibebuli ZiriTadi utopisturi principi gulisxmobda
sazogadoebrivi cxovrebis regulaciis dawvrilebiT aRweras.
es sabazo principi, Tomas morma Semdgom ganavrco aqtualuri
socialuri detalebiT da sazogadoebas SesTavaza idealuri Temobrivi
wyobis suraTi – rogorc savaraudo realoba, an Tundac rogorc
futurologiuri sistemuri modeli, romelSic ar arsebobs kerZo
sakuTrebis da sakuTari ojaxis cneba, xolo bavSvebis aRzrdaze
- 14 -
zrunavs saxelmwifoebrivi kasta. frensis bekonis modelSi, sazogadoebas
marTavs e.w. “saxli solomonisa” – qveynis mxcovanTa da brZenTa
sakrebulo, romelic zrunavs mecnierebisa da teqnikis progresze da
mwarmoebelTa aqtiurobaze, sirano de berJerakis ideali agreTve
gamoricxavda kerZo sakuTrebis da gadasaxadebis saWiroebas
saxelmwifoSi, da a.S.
romc ar gvqondes miznad am nawarmoebTa detaluri garCeva, TvalSi
umal gvecema maTi erTi gamaerTianebeli Tviseba: ideis adreuli
precedenti TiTqos meqanikurad karnaxobs orientacias wina, adreul
modelze, da Sesabamisad, samomavlo ganviTarebis magaliTad kvlav
warsulia warmodgenili, Sesatyvisi ”vadagasuli” detalebiT da maTi
ZaldatanebiTi reanimaciis rCeviT.
Sesabamisad, ukve SeiZleba davaskvnaT, rom ganxilul nawarmoebTa
idea-mizanTa da Janrobrivi gansxvavebis miuxedavad, gamoikveTa orive
ganxiluli arxis – antiutopiuri da samecniero fantastikis arxis
erTiani ideuri marcvali - sazogadoebrivi cxovrebis regulacia. es
idea gaxda Janris arsebiTi principi, da gamoiara ra Tavisi socialuri
da istoriuli evoluciis etapebi, is Tavad mivida sakuTari sawyisis
zneobriv kritikamde da negaciamde. SeuZlebelia ar gaviziaroT naTqvami,
vinaidan amis gamo gadaiwia meore planze sulierebis momentma
sazogadoebis ganviTarebaSi, da aseTnairad moxda dapirispireba
dasavleTevropuli renesansis msoflmxedvelobriv principebTan.
bunebrivia, rom am momentma gamoiwvia mxolod mecnierebaze da
teqnologiaze orientirebuli ganviTarebis ideis sruli diskreditacia,
radgan aseTi ”progresi” gamoricxavs Tanamedrove civilizaciis
umTavres amocanas – SeinarCunos humanizmis tradiciebi da saxe-ieri –
Tundac umarTavi teqnologiuri progresis da msoflio sazogadoebis
Seukavebeli zrdis fonze.
1.4. Tanamedrove antiutopiis sawyisebi. sanam ganvixilavT uSualod
antiutopiis cnebas da niSanTvisebebs, saWirod migvaCnia, rom
davubrundeT termin “utopiis” semantikis sakiTxs. sxvadasxva mizezTa
gamo, gavrcelebulia am terminis aseTi axsna, rom u berZnulad “ara”-s
niSnavs, xolo topos ki “adgils, alags”. amave dros, Zalian bevri
- 15 -
mkvlevari ugulebelyofs am cnebis erTgvar “omonimiur gaTamaSebas”,
radgan berZnulad, lamis u–s msgavsi eu niSnavs “madls, sikeTes”. amis
gamoc es cneba iZens Tavisebur ormag mniSvnelobas, romelSic
JReradobis msgavsebis gamo, imaleba am cnebis TiTqmis
urTierTgamomricxavi “ormagi standarti” da “araarsebuli mxaris”
nacvlad, Cven SegviZlia amovikiTxoT raRaca msgavsi “madliT mosili
mxaris Tu alagis”.
Cven migvaCnia, rom XVII saukunis utopistebisaTvis, ideurad ufro
sasurveli unda yofiliyo terminis aseTi wakiTxva, romelic mianiSnebda
maTi mamoZravebeli ideis farul arsze. meore mxriv, arc antiutopistebi
ar iqnebodnen terminis aseTi interpretirebis winaaRmdegni, Tumca masSi
ufro sarkazms da mosalodneli safrTxis da faruli muqaris
gacxadebas igulisxmebdnen.
cnobilia, rom WeSmaritebas SevignebT da SevimecnebT Sedarebisas.
da marTlac: Tu Zveli drois utopistebi cdilobdnen CamoeyalibebinaT
is recepti, riTac kacobrioba gadurCeboda socialur Tu zneobriv
sirTuleebs, antiutopiebis avtorebi aCvenebdnen, rad ujdeboda “rigiT
moqalaqes” Tu “patara kacs”, saxelmwifos brZola “sayovelao
bednierebisaTvis”.
XX saukune iqca totalitarizmis ideebis ganxorcielebis xanad da
istoriul scenaze erTmaneTs enacvlebodnen germania da sabWoTa
kavSiri, xolo amave suliskveTebiT, gasuli saukunis dasasruls
aRmocenda Crdilo korea, oRond SedarebiT naklebi masStabiT. Zalian
mniSvnelovania is faqti, rom antiutopiis Janris aRmoceneba da
gafurCqvna daemTxva swored ruseTis revoluciis periods, e.i. im dros,
rodesac saxelmwifoSi mosuli mmarTveli Zala cdilobda sinamdvileSi,
cxovrebaSi ganexorcielebinaT utopiuri ideebi. vinaidan sabWoTa
kavSiri iqca im qveynad, sadac pirvelad didi masStabiT scades utopiis
realizacia, amitom epoqalurad logikuri gamodga evgeni zamiatnis
romani “Cven”, romelic man 1920 wels gamoaqveyna.
am mwerlis did damsaxurebad unda vaRiaroT is, rom man windawin
gaiazra is groteskuli da absurduli elementebi, romlebic
aucileblad unda gaCeniliyo “momavlis erTian saxelmwifoSi” da
romelTa monaxazebi jer kidev yalibdeboda ”futuristul” komunarul
- 16 -
proeqtebSi. e. Zamiatinma imTaviTve amoicno is mTavari saSiSroeba, rac
imaleboda “sayovelTao sikeTeze” mzrunav saxelmwifoSi: pirovnebis,
individis daTrgunva, totaluri dasmena, dakvirveba yoveli piris yovel
sityva-nabijze, saerTo qedmoxriloba axali Zalauflebis, rogorc
”abstragirebuli mmarTvelis” winaSe da adamianis “danawevreba” calke –
sulad, da calke – sxeulad. am romanis fonze sainteresod Cans
paraleli haqslisTan.
imisaTvis, rom srulad warmovadginoT gansaxilveli Temis
angariSgasawevi masStabi, saWirod migvaCnia yuradReba gadavitanoT iseT
elementebze, romlebic uSualod ar ukavSirdeba Cveni ZiriTadi kvlevis
“sabazo mwerlebs”, magram kavSiris ganmapirobebeli logikuri xazi
momdinareobs ufro arsebiTi momentidan. saamisod Cven viyenebT, ase
vTqvaT, “paralelur koncentracias”: erTi mxriv, im sawyis masalaze,
ramac saTave daudo adamianTa sazogadoebrivi arsebobis – rogorc
socialuri weswyobis formis pirvel Segnebul da novatorul analizs,
romelSic viTvaliswinebT agreTve procesis Tanmdev winaaRmdegobebs da
farTomasStabiani socialuri TeoriisTvis damaxasiaTebel
“kontradiqciebs”; meore mxriv – yuradRebas vamaxvilebT im meryev
mijnaze, sadac xSirad aRmoCndeba xolme Teoretizirebis mosurne
zogierTi kritikosi, romelic cdilobs daaxasiaTos Tanamedrove
esTetikuri azrovnebis an xelovnebis esa Tu is movlena.
pirvelad naxseneb momentTan dakavSirebiT, gvinda yuradReba
mivaqcioT im detals, romelic sainteresod axasiaTebs progresisa da
civilizaciis ideur bazad aRiarebuli postulatis SesaZlo
pirobiTobas, da saerTod, fiqtiurobis moments.
amisaTvis gavixsenoT is ramdenime “mafxizlebeli signali”, romelic
momdinareobs platonis Txzulebebis zogierT mkvlevarTagan,
vgulisxmobT d-r julia annas, arizonis universitetis profesors, kenet
feders, da agreTve a.e. teilors, romlis pozicias k. federi imdenad
iziarebs, rom pirdapir citirebas iyenebs, raTa efeqturad warmoadginos
platonisgan momdinare, magram naklebad gavrcelebuli da
arapopularuli azri, lamis “xelSeuxebel”, kritikis miRma nagulisxmev
masalaze.
- 17 -
zemoxsenebuli mkvlevarebi cdiloben ganixilon ”saxelmwifo”
moulodneli kuTxiT da utopiis meore magaliTad ganixilaven masalas
atlantidaze da Seiswavlian am Temas, rogorc mweral-moazrovnis mier,
TxzulebisaTvis gamoyenebuli literaturuli xerxis magaliTs. aqedan
gamomdinare, maTeuli poziciis Sesabamisad, atlantida warmoCenilia
rogorc mxatvruli amocanisaTvis Seqmnili virtualuri saxe Tu cneba,
romlis “angariSgasawevloba” saeWvoa, radgan am cnebis realoba da
materialuroba ver dasabuTdeba misi sarwmuno geografiuli mdebareobi..
d-r j. annas azriT:
“The idea is that we should use the story to examine our ideas of government and power.
We have missed the point if instead of thinking about these issues we go off exploring the sea
bed. Kenneth Feder points out that Critias's story in the Timaeus provides a major clue”. (idea
imaSi mdgomareobs, rom Cven unda gamoviyenoT es ambavi imisaTvis, rom
movsinjoT Cveni ideebi mTavrobaze da Zalauflebaze. Cven gamovtovebT
mniSvnelovan nawils Tu am sakiTxebze fiqris nacvlad daviwyebT zRvis
fskeris Seswavlas. kenet federi miuTiTebs, rom kritias istoria
timausSi gvawvdis informacias problemis mosagvareblad). (Lemert, Charles
1998)
maSasadame, atlantida mas miaCnia, platonis “ze-amocaniT” nakarnaxev
literaturul da mxatvrul xerxad da Tuki gaviziarebT am mkvlevaris
azrs, maSin saerTod, seriozuli msjeloba “saxelmwifos”, rogorc
sazogadoebrivi wyoba-sistemis modelis ganxilva iqneba gamarTlebuli
imdenadve, ramdenadac iqneba an iqneboda gamarTlebuli msjeloba
sviftis mier guliverSi warmodgenili nebismieri oTxi mogzaurobiT
nakarnaxevi saxelmwifoebrivi da sazogadoebrivi wyoba-modelebze.
Tavis mxriv, d-r j. annas pozicias mxars ubams kenet federi, oRond
naklebi gambedaobiT, vidre qali-kritikosi, radgan k. federi arCevs
pirdapir citata axsenos a.e. teiloris naTqvamidan: "We could not be told much
more plainly that the whole narrative of Solon's conversation with the priests and his intention of
writing the poem about Atlantis are an invention of Plato's fancy." (ar SeeZloT eTqvaT
ufro garkveviT, rom solonis saubari mRvdlebTan da misi ganzraxva
rom daewera poema atlantidas Sesaxeb aris platonis fantaziis nayofi).
Cveni meore SeniSvna exeba im meryev mijnas, romlis winaSec xSirad
aRmoCndeba xolme Teoretizirebis mosurne kritikosi, rodesac cdilobs
- 18 -
daaxasiaTos Tanamedrove esTetikuri azrovnebis an xelovnebis esa Tu is
movlena. amasTan dakavSirebiT, Cven gvinda SevexoT im Temas, romlis
gansjas sWirdeba ara erTi, sagangebod mis gansaxilvelad miZRvnili
kvleva, magram mainc gvinda win wamovwioT Cveni SeniSvnis logika da
kanonzomiereba: samecniero fantastikis Tematikis da literaturuli
parametrebis korpusi sakmaod “moqnilia da tevadi”, gansakuTrebiT mas
Semdeg, rac aizek azimovis siuJetebis “normatiul Tematikas” daemata
rei bredberis da kliford saimakis fantastikis WeSmaritad
literaturuli mxatvruli simdidre da ideuri diapazoni.
rasakvirvelia, aseTi viTareba gvavaldebulebs, meti sifrTxile
gamoviCinoT maSin, rodesac kvleviT an Teoriul teqstSi Semogvaqvs
raime cnebis an movlenis definicia. vinaidan aseTi ram gulisxmobs
amgvari gansazRvrebebis “mibmas” naxseneb faqtTan – igi amave dros,
imasac unda niSnavdes, rom xsenebuli movlena axorcielebs amgvari
“mibmuli maxasiaTeblebis” erTgvar “uzurpacias” Tu ara – dasakuTrebas
mainc. Tu aseTi ram ar SeimCneva, es or momentze metyvelebs, rom an: 1)
mkafiod ar aris gaazrebuli konkretuli movlenis mxatvruli niSnebi;
an: 2) gamoyenebuli mxatvruli niSnebis misadageba sxva movlenaze
metyvelebs literaturul movlenaTa Tu Janrebis Warbi da zedmeti
danawevrebis faqtze.
am poziciis dasasabuTeblad, gvinda moviyvanoT 1980w., torontoSi
gamocemuli “magiuri realizmis” krebulSi naxsenebi am mimdinareobis
definiciebi, romelTa specifika da niSnebi absoluturad misaRebia
ganxiluli nawarmoebebis mxatvruli Tvisebebis daxasiaTebebisaTvis; aqve
davsZenT, rom es termini, magic realism, pirvelad iqna gamoyenebuli 1923 w.
da jef henkokis sityvebiT, “The term was.. applied to the precise but distorted reality of
painters like Max Ernst and Max Beckmann.. Magic realism returns the marvellous to literature
and lifts fiction away from the scruffy earth. As a series of devices, magic realism, like
telescopes, microscopes and polarized filters, offers us a way of seeing truth somehow excluded
from our vision. The world can be both true to iteself and true to its books; true to the intellect
and true to the imagination”. (Hancock, Geoff 1980).
(termini gamoyenebuli iyo zusti, magram damaxinjebuli realobis
aRsaweradmxatvrebis: maqs ernestisa da maqs bekmanis msgavsad… magiuri
realizmi abrunebs saocrebebs literaturaSi da WuWyian dedamiwas
- 19 -
acilebs fantastikas. mowyobilobebis msgavsad, magiuri realizmi,
rogorc teleskopi, mikroskopi da polarizebuli filtrebi, gvTavazobs
davinaxoT WeSmariteba, romelic gamqralia Cveni mxedvelobis arealidan.
msoflio SeiZleba iyos rogorc WeSmariti TavisTavad, aseve iyos
WeSmariti wignebSi, WeSmariti ineteleqtSi da WeSmariti warmosaxvaSi).
amave Tvalsazriss “magiuri realizmis”, rogorc terminis
Taviseburebaze da mniSvnelobaze, agreTve Seesatyviseba – da amave dros,
Cvens pozicias aseve gamoadgeba meore argumentad, h.h. arnasoniseuli
gansazRvreba: “Magic realism which flourished in Europe and America in the 1930s and
1940s, is the precise, realistic presentation of an ordinary scene with no strange or monstrous
distortion: the magic arises from the fantastic juxtaposition of elements or events that do not
normally belong together”. (Arnason H.H. 2010). (magiuri realizmi, romelic
gavrcelebuli iyo evropasa da amerikaSi 1930-ian da 1940-ian wlebSi, aris
zusti, realuri warmodgena Cveulebrivi scenisa ucnauri da sazareli
damaxinjebis gareSe: magia momdinareobs elementebisa da movlenebis
uCveulo gverdigverT ganlagebisgan, romelic Cveulebriv ar ekuTvnis
erTmaneTs).
rasakvirvelia, am SeniSvnebis wamkiTxvels aucileblad gaaxsendeba
araerTgzis gamoTqmuli azri imis Sesaxeb, rom realurad ar arsebobs
mkveTri gamyofi xazi JanrebsHSoris da sakmarisia gadavxedoT romelime
mimdinareobis maxasiaTebeli niSnebis CamonaTvals, rom TvalSi ar
mogxvdes maTi misadagebis SesaZlebloba romelime sxva mxatvrul
formasTan.
xsenebul “SemoqmedebiT tradiciasTan” dakavSirebiT, unda vaxsenoT
herbert uelsic, rogorc inglisuri samecniero fantastikis Janris
mamamTavari, romelmac Jiul vernTan erTad Seqmna sruliad axali
Tematika da “teritoria” civilizaciis progresiT dainteresebuli
SemoqmedebisaTvis, da saerTod, mxatvruli fantaziisTvis. Tu ramdenad
vrceli iyo da praqtikulad amouwuravi es “teritoria”. amaze
metyvelebs samecniero fantastikis swrafi ayvaveba XX saukuneSi, da
iseTi saxelebis gamoCena mwerlobaSi, rogorebic iyvnen, da dRemde arian
– rei bredberi, aizek azimovi, kliford saimaki, kingsli emisi da doris
lesingi. kolin uilsonTan erTad, yvela es avtori warmoadgens im
kalibris prozaikosebs, romelTa ideuri simdidre da fantazia imdenad
- 20 -
aris gaJRenTili mxatvrulobis normebis SegrZnebiT da esTetikuri
gemovnebiT, rom gadahyavs maTi produqcia specifikuri Janris viwro
CarCoebidan – literaturuli procesis da literaturuli samyaros
saerTo asparezze, mwerlobis erTian konteqstSi.
1.5. kritikuli xedvis kuTxeebi da Sreebi. kolin uilsoni daibada
1931 wels, 1956 wels gamoaqveyna The Outsider (ucxo), romelmac miiqcia
sayovelTao yuradReba – da drois gamocdis Semdeg, ufro ideaTa
simravliT da ekleqtikuri CamonaTvaliT, vidre filosofiuri siste-
murobiT, xolo 1967 w. – The Mind Parasites (gonebis parazitebi), romelic
warmoadgens Cvens samsjelo masalas. am nawarmoebebis garda gamoaqveyna
sxvadasxva Janris da formis produqcia da droTa ganmavlobaSi
axalgazrda TaobaSi iqna aRiarebuli, rogorc ideaTa generatori
mwerali, rasac xels uwyobda misi aqtiuri roli kulturis sxvadasxva
sferoebSi da am mxriv gamoCnda misi msgavseba sruliad sxva
literaturuli tradiciis da procesis warmomadgenlebTan: vladimir
nabokovi an iosif brodski, romelTanac msgavseba SeiZleba gamoinaxos
Semoqmedebis ganmsazRvrel cxovrebiseul peripetiebSi: am orive avtoris
msgavsad, masac aqvs leqciebis kursis wakiTxvis gamocdileba amerikaSi,
xolo brodskisTan mas agreTve akavSirebs gansxvavebuli saqmianobis
gamocdileba da profesiebis cvla.
pirveli, ramac didi roli iTamaSa uilsonis mwerlad
CamoyalibebaSi, iyo misi mdidari cxovrebiseuli gamocdileba, Wreli
biografia da sakuTari adgilis ZebnaSi gamocvlili sxvadasxva
saqmianoba da profesia. yofiTi realobis codnas daemata misi wigniereba
da nakiTxoba da amgvarma bazam saSualeba misca sruliad gansxvavebulad
Seefasebina Tanadrouli realoba da sakuTari gamocdilebis prizmiT
danaxuli sinamdvile – warmoeCina rogorc obieqturi realoba da
moexdina erTgvari “realobis obieqtivizacia”.
unda iTqvas, rom vvropuli literaturis klasikuri xanidan moyo-
lebuli, mwerlebisaTvis amgvari magaliTi iyo bunebrivi, lamis normad
Seracxuli gza da gasavleli “skola”. renesansuli xanis avtorebidan
dawyebuli, ganmanaTleblobis periodis korifeebiT damTavrebuli,
TiTqmis yvela mwerali ganazogadebda rogorc TanamdroveTa, aseve
sakuTari biografiis konkretuli epizodebiT da momentebiT
- 21 -
gamdidrebul sulier atmosferos da fsiqologiuri konfliqtebis
gamocdilebas, rac maT exmareboda Tanadrouli epoqis epikur suraTis
gaazrebaSi.
amasve cdilobda uilsoni Semoqmedebis dawyebisTanave. amitom, is
organulad erTvis ara mxolod zemoxsenebuli periodis avtorebis,
aramed ufro gviandeli xanis, maRali rangis mwerlebis pirovnul da
SemoqmedebiT tradicias – da es exeba dikenss, josef konrads da jorj
meredits. swored amitom, Cveni midgoma kolin uilsonisadmi da misi
romanisadmi – “gonebis parazitebi” – ar gansxvavdeba iseTi midgomisagan,
rasac iTxovs sxva Tanamedrove da maRali rangis romanistis, grem
grinis an uiliam goldingis proza.
uilsonis prozis specifikaze metyvelebs is produqcia, rac man
Seqmna “gonebis parazitebamde”, da upirveles yovlisa, unda vaxsenoT
“ormagi gavleniT” Seqmnili romani “ucxo” (The Outsider). ormag gavlenaSi
vgulisxmobT, erTi mxriv, ingliseli “gabrazebuli axalgazrdebis”
gavlenas, xolo meore mxriv, alber kamius amave saxelwodebis romanis
gavlenas.
uilsonis SefasebaSi unda gvaxsovdes, rom saqme gvaqvs mwerlis
naazrevTan da mis Tvalsazriss ara aqvs filosofiuri postulatis
ambicia, da amaze metyvelebs misive wigni, “axali egzistencializmi”
(Wilson C. 1966), sadac avtori gansxvavebuli kuTxiT udgeba Tavisi
“saazrovno sivrcis” Zvel avtoritetebs da sakuTar ekleqtikur xedvas
upirispirebs empirizmis da egzistencializmis nakleboptimistur ideebs.
amitom ar migvaCnia marTebulad zogierTi kritikosis midgoma,
romelSic uilsonis msjeloba ganixileba filosofiis dargobriv
konteqstSi da gvainteresebs misi msoflmxedvelobrivi azrovnebis
magaliTebi, saidanac gasagebia misi mxatvruli xedva da literaturuli
pozicia da gemovneba. uilsonis gataceba haidegeriT TvalnaTlivia iseT
magaliTebSi, sadac is mxars ubams filosofoss im mkveTr kritikaSi,
romliTac haidegeri udgeba adamianis masaSi gavrcelebuli brma
morCilebis da konformizmis niSnebs. am Tvisebis arguments is mkafiod
xedavda TviT germanuli enis struqturaSi: man spricht, man sagt, man denkt –
rac miaCnda imis sabuTad, Tu raoden advilad egueba
iniciativawarTmeuli da Rirsebaayrili socialuri erTeulis ara-qmediT
- 22 -
rols – nebismieri elementi, visac ar eTakileba Rirsebis warTmeva.
haidegeris es frazebi “ase amboben”, “naTqvamia”, “ase fiqroben” – es is
frazebia, romlebic pirdapir esadageba “gonebis parazitebis” usaxur
masas, romelsac ar gaaCnia arc individualuri azrovnebis unari da arc
imis unari, rom irwmunos misive TanamoZmis gabeduli suliskveTeba da
sakuTari nebisyofis mokrebiT Tavad Seicvalos.
Tu Cvens am SeniSvnas Janrze gavavrcelebT, maSin gamodis rom es
masa, romelsac ar udgeba termini “homo sapiens”, erTgvarad asrulebs
berZnuli qoros funqcias, oRond im gansxvavebiT, rom is konfliqtis
orive mxaris “dramatul partias” ki ar ukeTebs komentars, aramed
“aSuqebs” mxolod im Semtev Zalas, saiTkenac ixreba konfliqtis
saswori, ”... da amgvari masis bralia rom progresi ferxdeba” –
ganazogadebs uilsoni.
logikuria, rom masis dadanaSauleba ukve socialuri problemis
kategorias ekuTvnis da amitom valdebulni varT gaverkveT wayenebul
braldebaSi, anu am naklis mizezSic. am kuTxiT uilsoni sakuTar azrs
mkafiod ayalibebs da ukavSirebs sviftis erT-erT pozicias – da
literaturul tradiciasac. mas miaCnia, rom xalxis masas Rupavs
absoluturad Semarcxveneli gonebrivi sizante, gansjis sizarmace.
aseT pozicias uilsoni imiT anviTarebs, rom progress da progresis
Sedegebs, igi mxolod rCeulebs miawers, istoriulad gamorCeul
pirovnebebs, visac unda umadlos civilizaciam axali da Tvisobrivad
gansxvavebuli ideebis generireba. aqve davsZenT, rom am ideis
racionalur da amasTan erTad romantikul marcvals uilsoni Tavadve
asustebs sakmaod miamituri warmodgeniT, rom sakuTari bedis
Sesacvlelad, adamians marTebs Tavisi nebisyofis daZabva.
xsenebuli “miamitobis” garda, misi idealizmis da romantikuli
poziciis damamtkiceblad migvaCnia adamianis is gansazRvreba, romelic
man scada terminad Semoetana da homo sapiens- is nacvlad homo sapientissimus
gamoiyena, anu aRmatebiT xarisxSi ayvanili Segnebuli Tu moazrovne
adamiani.
vinaidan Cveni Sromis ideuri da Tematuri specifika iTxovda
kvlevisaTvis saWiro kritikuli literaturis ares da Sinaarsis
gamoyofas, am jgufis avtorTa Soris aRmoCnda jon morgani, romlis
- 23 -
originaluri midgomis magaliTad migvaCnia ara mxolod gansxvavebuli
xedvis elementebi, aramed agreTve aseTi elementebis moxsenieba
uilsonis maneris damaxasiaTebeli niSnebis sakmaod araTanmimdevrul
konteqstSi.
uilsons is warmoaCens, rogorc “moazrovnes, romelic bevr sxva
mweralze metad, ganasaxierebs “renesansis adamianis namdvil suls”.
morganis TvaliT danaxuli uilsonis portreti warmogvidgens
praqtikulad yovlismomcveli interesebis mqone mwerals, romlis
literaturuli moRvaweobis ormocma welma Sedegi gamoiRo kulturisa
da realuri cxovrebis TiTqmis “sruli speqtris“ gaazrebamde. morgans
miaCnia, rom literaturul gemovnebasTan erTad, kolin uilsonis romani
aSkarad gviCvenebs mwerlis TiTqmis profesiul codnas da kvalifikacias
iseT sferoebSi, rogoricaa filosofia, fsiqologia, kriminologia,
samecniero fantastika, misticizmi da “revoluciuri arqeologia”.
uilsonis yvelaze ufro Rirebul Tvisebad, morgani miiCnevs
mwerlis mudmiv swrafvas, amoicnos adamianis cnobierebis zRvari da
SesaZleblobebi, e.i. is obieqturi monacemebi, romelTa arsi da gamocana
uSualod epasuxeba romanis Temas.
1.6. Semecnebis sagani. saerTod, literaturuli kritika bevrs ar
igebs msjelobiT iseT Temebze, romlebsac akliaT seriozuli da
dokumentirebuli kvlevis garkveuli tradicia – da amis magaliTia
samecniero fantastikis Temebi. amitom, morganiseuli msjeloba
paranormalur movlenebze naklebad Rirebulia, radgan ar gamodgeba
obieqtur da kvalificirebul komentarad parafsiqologiis sagulisxmo
sakiTxebze, vinaidan es sfero jer Sors aris mecnierulad
dasabuTebuli codnis statusisgan. amitom ar vexebiT mis ganyenebul
spekulaciebs medicinis da fsiqologiis Temebze da ganvixilavT im
nawils, sadac kritikosi Zalian ar Sordeba teqsts da avtoris
pozicias.
am mxriv sainteresoa misi SeniSvna, rom raki Cven “vRliT gonebas
yoveldRiuri cxovrebis trivialuri problemebiT”, amis gamo Cvenive
goneba gvixatavs samyaros ara realur, aramed “tyuil suraTs”. amitom
aris, rom wvrilmanebs ayolili da wvrilmanebiT datvirTuli Cveni
goneba gvkarnaxobs faqtiurad “kapitulantur” pozicias da pirovneba
- 24 -
iZulebulia moergos sazogadoebas raime Sinagani buntis gareSe – ise,
rom arc ki aqvs gaazrebuli sakuTari mowodeba da mizani.
kidev erTi saintereso momenti exeba morganiseul versias, rogor
xedavs samyaros kolin uilsoni: kritikosis azriT, uilsoniseuli
samyaro warmoadgens “iluzias miznis gareSe”. amave dros, morgani
miiCnevs, rom “sakmarisia SevcvaloT xedvis rakursi da parametrebi da
“WianWvelas TvaliT” danaxuli samyaro SevanacvloT caSi mfrinavi Citis
”TvaliT da TvalsawieriT” danaxuli qveyniT, rom amas umal mohyveba
realobis adekvaturi aRqma da wvdoma”. TavisTavad aseTi dakvirveba
sainteresoa, magram amgvari receptis nakli agreTve aSkaraa, radgan
distanciis monacvleoba ver Secvlis movlenis Sida arss; metic – ver
Seicvleba am movlenis Tanamonawileoba misive masStabis faqtebSi. ase
rom, morganis mowodeba rom “mivaRwioT mizans ufro Zlieri
warmosaxviT”, logikas moklebulad da usafuZvlod migvaCnia. miT umetes
mcdaria warmodgena, rom “aseTi rakursis SecvliT, kidev SeiZleba
gamoaSkaravdes paranormaluri cnobierebac ki”, rac Semdeg xels uwyobs
adamians, rom Tavi igrZnos realobasTan sinqronul garemoSi.
xsenebuli SeniSvnebis konteqstSi, gacilebiT ufro sainteresod
Cans morganis kritikis erT-erTi yvelaze ufro damafiqrebeli momenti,
romelic ar aRmoCnda saTanadod gaSlili da ganviTarebuli; Cven
vgulisxmobT “Cvens nawilobriv arsebobas sinamdvileSi”. aseTi SeniSvna
aris uilsonis romanis erT-erTi yvelaze ufro efeqturi ideuri da
mxatvruli elementi, romelsac morganma ar dauTmo saTanado yuradReba.
samecniero literaturis mimoxilvaSi, meore seriozul momentTan
gvaqvs saqme, rodesac uilsonis prozaSi vxvdebiT garkveul pasaJebs, an
mcire niSnebs, romelSic masala warmogvidgeba rogorc erTgvari
gamoZaxili an aluzia egzistencializmis sartriseul modelze. aseT
faqts xeli Seuwyo uSualod romanis Temam, radgan erT-erTi mizezi, ris
gamoc adamianis Tavisufleba moeqca egzistencializmis yuradRebis
centrSi, es aris samecniero-teqnikuri progresiT gamowveuli socialuri
problemebi. egzistencialistebis versiiT, teqnikurma progresma waarTva
kacs namdvili Tavisufleba, gamoiwvia adamianis pirovnuli gaucxoeba,
ris gamoc is gvevlineba rogorc martoobaSi darCenili da martoobaze
ganwiruli msxverpli teqnologiuri progresisa da emansipaciis.
- 25 -
garkveulwilad, es exeba ara mxolod uilsonis personaJebs, aramed
saerTod, sabediswero problemis winaSe mdgar yvela personaJs am Janris
siuJetebSi.
Zalze mniSvnelovnad migvaCnia romanis erT-erTi wamyvani Temis –
adamianis bralis da danaSaulis problemis gaxsna. Ees Tema imdenad
Zireulia “gonebis parazitebSi” da iseTi dinamikiTaa warmodgenili am
romanSi, rom wina planze ayenebs “pasuxismgeblobis” da
“gadawyvetilebis” mniSvnelobas sazogadoebriv SegnebaSi. is, rogorc
warmoaCina uilsonma am ori cnebis mniSvnelobasa – da realur rols
Soris Tanamedrove sociumSi, ganapirobebs misi daskvnebis skepsiss da
aseve misi romanis sakmaod xelovnur finals. amave dros, isic cxadia,
rom gasuli saukunis bolos Seqmnili nawarmoebi veranairad ver
dastovebda uyuradRebod arsebobisa da adamianisa da garemos
urTierTobis problemebsa da Teoriebs da es qmnis paralels uilsonis
romanis detalsa da sartriseul pozicias Soris – im sakiTxSi, rodesac
adamiani yovel konkretul situaciaSi TviTon Rebulobs
gadawyvetilebebs da TviTonve unda agos pasuxi masze, nacvlad imisa
rom gadaitanos pasuxismgebloba sazogadoebaze anda bunebriv Zalaze.
Tanxvedra sartrTan kidev im TvalsazrisSi Cans, sadac is iziarebs im
azrs, rom yovel mizans adamiani isaxavs da TviTon agebs amaze pasuxs,
is yvelafers Segnebulad akeTebs, Segnebulad irCevs da amitom verafers
gadaabralebs sxva Seucnobel, aracnobier ltolvas da miswrafebas.
1.7. kolin uilsoni: kritikuli xedvis variaciebi. ganxilul
kritikul SeniSvnaTa xasiaTi warmogvidgens kolin uilsonis prozis
SefasebaTa sakmaod obieqtur suraTs. amjerad SegviZlia ganvixiloT
uilsonis mimarT arsebuli kritikuli literaturis is aspeqti,
romelSic ixsneba avtoris SemoqmedebiTi Ziebis ganmapirobebeli ideebis
wyaroebi, da jon morganis pozicia am mxriv agreTve sainteresoa.
unda iTqvas, rom uilsoni imTaviTve rTul mdgomareobaSi ayenebs
misi Semoqmedebis mkvlevarebs, radgan is ar yofila sistematuri
akademiuri ganaTlebis mimdevari an produqti da Tavisi codna man
damoukideblad SeiZina, monacvle sferoebiT dainteresebis safuZvelze,
arasistemurad. aseTi “samoyvarulo enciklopediur” codnas da
- 26 -
TviTganaTlebas yovelTvis mihyavs pirovneba ideaTa ekleqtikasTan.
saerTod iTvleba, rom msgavs viTarebaSi am ideaTa avtorebi da maTi
ideebic umeteswilad ar scdeba problemis dayenebis stadias. uilsonis
mxridan, am ideebiT gataceba imTaviTve unda yofiliyo ganwiruli,
radgan misi niWi vlindeba ideaTa mxatvrul gadmocemaSi da komentarSi
da ara maTi mkveTri amoxsnis gzebSi.
swored amgvari viTarebis mowmeni vxdebiT jon morganis statiis
magaliTze, romelic mwerlis saazrovno sivrcisa da Tematikis Semyure,
ufro emociurad, vidre dasabuTebulad acxadebs uilsons “renesansis
geniaTa” mimdevrad. amas is asabuTebs ara mwerlis interesTa farTo
speqtris safuZvelze, aramed mohyavs argumentad is rom uilsonTan
xedavs ori, erTmaneTis sapirispiro da urTierTgamabaTilebeli sawyisis
dapirispirebas, Tanmimdevrulisa da spontanuris, racionalurisa da
iracionaluris, intuiciuri Segnebis faqtebs da Tanmdev gancdas.
morgans esmis msgavsi sakiTxis Zalze safrTxilo “samsjelo veli”, da
imisaTvis rom ar daswamon “usagno” sakiTxis gansja, igi Tavis
msjelobas agebs swored uilsonis mier naxmar terminze, anu “Peak
expecrience-ze - gancdis pikze. metic: morgans es Tema Seswavlili aqvs da
aRniSnavs am terminis istorias – rac niSnavs, rom adrec arsebobda is
movlena, romelic safuZvlad daedo am terminis aRmocenebas:
literaturuli kritikis istoriaSi is momdinareobs g. k. Cestertonisgan
da cnobilia rogorc “Absurd good news” (absurduli axali ambebi).
Teoriuli msjelobisaTvis am terminis gamoyeneba sakmaod mouxer-
xebelia, magram meore mxriv, Cestertonma es ufro emociis gancdis
gadmosacemad gamoiyena da ar isaxavda miznad amaze aego raime
Teoriuli diskursi. yovel SemTxvevaSi, morgani iZleva Zalian
saintereso momentis analizs da swored aRniSnavs, rom uilsonma
gansxvavebuli rakursi Semoitana amgvari movlenis aRqmaSi da misi
emociuri potencialis gaazrebaSi: amis suraTad gamodgeba aseTi
fsiqologiuri gancdis magaliTi, romelic gavrcelebuli iyo
Cestertonis xanaSi: gancdis moulodneli sixalise hgavda imas, rasac
bavSvi ganicdis Soba-diliT – im iluzias, rac eufleba arsebas,
rodesac yofiTi sagan-faqtebis miRma sruliad sxva suraTs aRmoaCens.
morganis azriT, uilsoni am gancdas gansxvavebuli kuTxiT udgeba,
- 27 -
vinaidan acxadebs rom swored es zemoxsenebuli gancdis piki gvaZlevs
saSualebas, rom wamierad CavwvdeT gare samyaros WeSmarit arss, rameTu
yoveldRiuri yofis monotonuri proza egzistenciis iluzias uqmnis
adamians.
unda vaRiaroT, rom morganis es dakvirveba metyvelebs problemis
xedvis da sakiTxis codnis siRrmeze, oRond Cven mainc saWirod migvaCnia
kritikosis am dakvirvebas davamatoT sakiTxis kidev erTi SesaZlo
interpretacia, romelic Cesterton-uilsonis kavSirs kidev ufro
gazrdis da gadaiyvans Camoyalibebuli literaturuli tradiciis
sferoSi:
I. Tu Cestertoniseuli versiiT, sazeimo suraTis bavSvuri aRqma
gviqmnis yofiT garemos miRma aRmocenebul iluzias, xolo
uilsoniseuli xedva ki piriqiT, imas qadagebs rom wamieri xilva-iluzia
gvkarnaxobs arsebobis WeSmarit saxes da suraTs – maSin gamodis rom
aseTi sapirispiro, polusuri kombinacia TavisTavad gulisxmobs liuis
kerolis “alisas” gmiris urTierTsawinaaRmdego ukiduresobebs da
amitom savsebiT gamarTlebulia vimsjeloT mtkice literaturul
tradiciaze.
raki tradicia vaxseneT, maSin isic unda gavarkvioT, rodindelia es
tradicia, da ra daedo mas safuZvlad:
II. Cveni azriT, Tu ganvixilavT liuis kerolis zRapris xedvis
kuTxeebs da Tvalsazrisebis rakursebs – rogorc jonatan sviftis
”guliveris” ideur memkvidreobas, maSin TvalnaTlivia realuri litera-
turuli tradiciis arseboba da ideur-mxatvruli xedvis memkvidreobi-
Toba, romelic aqamde ar aris aRniSnuli literaturul kritikaSi.
amgvari mniSvnelobis daskvnis sisrulisaTvis, saWirod migvaCnia rom
kidev ufro ”Sors”, istoriul siRrmeSi gadavitanoT yuradReba, radgan
garkveulwilad saqme gvaqvs iseT literaturul elementTan, romelic
SeiZleba iTqvas, ”marginaluri semantikisaa” da ”xilviTi Janris” masale-
bisken mimarTavs Cvens yuradRebas. amas mosdevs Cveni daskvna sakiTxis
istoriul fesvebze:
III. SegviZlia vTqvaT, rom istoriulad zemoxsenebuli ”peak
experience”-is sawyisi aRmocenda alegoriul JanrSi: pirvelad, uiliam
lenglendis „petre mxvnelis zmanebaSi“ ( Langland, W., ”The Vision of William
- 28 -
Concerning Piers Plowman” 1362-1399), xolo Semdeg mis aslad gagrZelda jon
banianis wignSi, ”winsvla da gezi piligrimisa“( Bunyan, J., ”Pilgrim’s Progress”,
1675).
saerTod, uilsons yvelaze metad aRizianebs masis organuli uuna-
roba, rom damoukideblad iazrovnos. da am Temas is imdenad
dramatulad ganicdis, rom cdilobs gaamagros Tavisi pozicia kidev
ufro didi da aRiarebuli avtoritetiT: ”As Nietzsche has said, much in us is still
like the worm that we evolved from, and the comfort of the muck is still more tempting than a
transcendent future which we know not of, and which we will have to strive to attain.”
(Kaufmann W. “Basic of Writings of Nietzsche”, 1966).
TandaTanobiT, roca vecnobiT uilsonze arsebul kritikas, vrwmun-
debiT rom yovelgvari mcdeloba, daviyvanoT mwerali raime erTian,
“damajamebel” daskvnamde – fuWia, da imTaviTve aris ganwiruli, vinaidan
TviT avtori ar iZleva amis safuZvels. piriqiT, nebismieri seriozuli
kvleva askvnis, rom uilsonis moRvaweobis sruli panorama ar iZleva
misi SemoqmedebiTi niWis erTmimarTulebiani ganviTarebis suraTs.
piriqiT, igi monacvleobiT swavlobs Cveni realobis sxvadasxva aspeqtebs
da amis gamo misi pasuxebi qmnian erTgvar mozaikur pannos, romlis
erTaderT ideologiur RerZad SeiZleba CaiTvalos mxolod ukiduresi
individualizmis qadageba.
gansakuTrebiT sainteresod amzadebs is Temis warmoCenis ironiul
naerTs, rodesac msjelobs wamoyenebuli problemis savaraudo miTo-
logiur, da Tan mistikur fesvebze. uilsoni aRniSnavs, rom egvipturi
uZvelesi papirusis, “mkvdarTa wignis” egvipturi saTauri ase JRers: “Ru
nu pert em hru”, rac niSnavs The book of coming forth by day. garda amisa, uilsoni
gvaxsenebs am wignis tibeturi analogis arsebobas. risTvis akeTebs igi
amas? – cxadia, rom is ar aris im kategoriis mwerali, rom Tavis Tavze
aiRos “gadamwyveti” pasuxi aseTi mniSvnelobis sakiTxze. nacvlad amisa,
is arCevs gadaiyvanos istoriul-filosofiuri Seuswvleli problema –
literaturuli xumrobis dargSi, da jer mrume, lamis goTikuri
saxeebis wyebas: “dark night of the soul”, “disembodiedspirit on its night-long journey to
Amentet” – agvirgvinebs tipiuri inglisuri iumoriT, sadac gaSarJebulia
Temac da mkiTxvelic: But Karel had insisted that I should study the Tibetan Book of the
Dead – an entirely different cup of tea – and compare the two.Psychodelic, mescalin ..and
- 29 -
Huxley: terminebis es triada imis maCvenebelia, rom uilsoni seriozulad
cdilobs gaiTvaliswinos Tavisi angariSgasawevi winamorbedebis
naazrevi, raTa sakuTari daskvna maqsimalurad obieqturi da
“gaTviTcnobierebuli” gamovides.
- 30 -
Tavi II. Janris tradicia da midgomis formebi
2.1. Janris tradicia da fantaziis Caketili sivrce. SromaSi
ganxiluli masalis safuZvelze, Cven SegviZlia warmovadginoT
mxatvruli prozis am specifikuri Janris Tanmimdevruli evolucia da
davakvirdeT konkretul nawarmoebSi epoqis suliskveTebiT nakarnaxevi
ideebis garevas. SeiZleba agreTve warmovaCinoT igive ideebi, rogorc
socialuri bazis da viTarebis is panorama, romelic ganapirobebs
nawarmoebis konfliqts. orive am momentis sailustracio masala
Warbadaa, magram mTel rig SemTxvevaSi aseTi siWarbe asocirdeba ufro
zedapirul, raime efeqtur da originalur teqnikur ideasTan da rogorc
wesi, saerTod ar iTvaliswinebs, ra didi mniSvneloba aqvs am JanrisTvis
fsiqologiur damajereblobas da utyuar mxatvrul gemovnebas – es exeba
rogorc siuJets, agreTve ideasac.
amitom, Cveni kvlevis erTian konteqstSi, marTebulad migvaCnia
msjeloba mxolod im avtorebze da im nawarmoebebze, sadac samecniero
fantastikis Janri asrulebs erTgvari “viTarebis garemoebis” funqcias,
xolo nawarmoebis ZiriTadi idea saerTod ar gansxvavdeba nebismieri
Tanamedrove socialuri an fsiqologiuri romanis problematikisagan,
vinaidan aseTi kategoriis avtori fantastikur siuJets da ideas
mxolod imisTvis iyenebs, rom gansxvavebuli prizmiT danaxuli adamiani
aRmoCndes isev da isev literaturis tradiciis erTian sivrceSi.
Cven ukve vaxseneT aizek azimovi, romelic yuradRebas aqcevda
teqnologiuri progresis mimarTulebebs da tendenciebs, magram aseTma
midgomam ver gauZlo drois gamocdas, radgan Tanamedrove mkiTxveli ar
iCens aranair interess oci wlis winandeli samecniero miRwevebis
prognozebisadmi. amiT vaskvniT, rom fantastikis JanrSi, teqnologiur
progresze orientirebuli mimarTuleba calsaxad “wamgebiania”, vinaidan
ver uzrunvelyofs kvalificirebuli mkiTxvelis myar da xangrZliv
interess. naTqvamis dasasabuTeblad vaxsenebT Cvens SromaSi ganxilul
- 31 -
ballardis nawarmoebs, sadac yuradRebis koncentracia xdeba uSualod
fsiqologiur garemoze, rac uyalibdeba kacobriobas ekologiuri
forsmaJoris viTarebaSi.
Sesabamisad, aseTi interesis garantiac da mizezebic unda veZeboT
zemoxsenebuli xedva-midgomis “alternatiul” da sapirispiro litera-
turul nakadSi. am mxriv, kliford saimaki da rei bredberi, arian is
pirovnebebi, vinc moaxerxa da sicocxlis, bunebis da kulturis
sakuTari siyvaruli ganavrco da gadaitana momavlis savaraudo sferoSi.
imisaTvis rom amovicnoT maTi xangrZlivi, praqtikulad uwyveti
popularobis mizezi, sakmarisia gavaanalizoT maTi mwerlobis mTavari
ganmasxvavebeli niSani da davrwmundeT, rom isini ar gansxvavdebian
mxatvruli prozis raime sxva maRalxarisxovani nimuSisagan. erTaderTi,
raSic Tavs iCens es gansxvaveba – es Janrobrivi “kliSeebia”, e.i. is
wminda teqnikuri detalebi da terminebi, romlebic avtors sWirdeba,
raTa sinamdviles miamsgavsos monaTxrobi. am avtorTa prozas aqvs kidev
saTavgadasavlo siuJeti, rasac ukve nawarmoebis idea moiTxovs, magram
Tundac am parametris TvalsazrisiT, romelic am Janris “gasarTob”
aspeqtad aRiqmeba, am orive avtoris romanebi gacilebiT ufro
Sinaarsiania da adamianuria, vidre astronavtikis mogonili siuJetebiT
datvirTuli SciFi-is avtorebis teqnologiuri ideebi.mTavari momenti,
rac ganapirobebs kliford saimakis “goblinTa nakrZals” (“The Goblin
Reservation”, 1968), anda rei bredberis “babuawveras Rvinos” (“Dandelion Wine”,
1957) aRqmas, rogorc mxatvrul literaturas, es aris saocari
humanuroba. Cven gansakuTrebiT gvinda gavamaxviloT yuradReba am
niSanTvisebaze: saqme isaa, rom am detalis meoxebiT avtori SeiZleba
ganvixiloT rogorc Zveli humanisturi tradiciis mimdevari; magram
amasTanave, is momavalzea gaTvlili, momavalzea orientirebeuli da amiT
mkveTrad gamoxatavs rwmenas, rom kacobriobis saukunovan kulturas da
civilizacias uqmad ar Cauvlia. es aris swored is momenti, riTac am
nawarmoebebs vakavSirebT kolin uilsonis “gonebis parazitebis” jiut
optimizmTan.
uilsonis da saimakis prozis Sedarebisas, mxatvrulobis Tvalsa-
zrisiT, upiratesoba saimakis romans unda mivaniWoT, radgan uilsoni
praqtikulad ifargleba sakuTari saintereso ideis zneobriv-nebelobiTi
- 32 -
gadawyvetiT: TvalnaTliv gvaqvs avtoriseuli Carevis faqti. SeiZleba
iTqvas, rom mxatvruli xerxis TvalsazrisiT, uilsoni mas xsnis
“voluntaristulad”, konfliqtis da ideuri kvanZis gaxsnas aklia is
logikuri Tanmimdevroba, rac ase damajereblad aris asaxuli siuJetSi.
es gansakuTrebiT Cans, rodesac vadarebT personaJTa gundis brZolis
peripetiebis SedarebaSi – finalis moulodnelad martiv, primitiul
scenasTan.
am mxriv mkveTr kontrasts qmnis saimakis “goblinTa nakrZali”,
romlis warmatebas ganapirobebs avtoris azrobrivi paralelebi da
xalisiani iumori.Esaimakis iumori gansakuTrebulia, radgan situaciur
garemos da maxvilgonivrul dialogebs, is uceb amatebs sruliad
absurdul viTarebas da arRvevs yvelanair siuJetur zRvars da
winapirobas. moqmedebis monawile xdeba TiTqmis yvela is pirovneba,
visac ki odesme uTamaSia raime roli civilizaciis da kulturis
progresSi, Seqspiridan dawyebuli, maqsveliT da CerCiliT
dasrulebuli. cxadia, am tipis personaJebis funqcia ormagia, da
uSualod siuJeturi rolis garda, maT kidev evalebaT warmoaCinon
kulturis miRwevebi gansxvavebuli droiTi gamocdis konteqstSi. amasTan
erTad, fantazia aZlevs saSualebas mwerals, rom warmoadginos
borotebis personificirebuli saxe, da is, rac uilsonma Seasrula
“mkvdari sagan-faqtebis” figurirebiT, saimaki amas cvlis fantastikuri
arsebebiT, romelTa roli da teqsti anviTarebs borotebis da veragobis
yvela im xriks. aRsaniSnavia kidev is momenti, rom veragobis yvela
CamoTvlili forma – garda imisa, rom savsebiT “adamianuria” da
amoicnoba socialuri uzneobis gavrcelebul magaliTebSi, yvela es
magaliTi agreTve Seicavs garkveul aluzias TviT Seqspiris
siuJetebTan. am gziT avtors Semoaqvs damatebiTi satiruli plani da
mTlianobaSi iqmneba adamianis momavlis savaraudo suraTi, romlis
wamyvan laitmotivad saimaks isev da isev adamianis buneba miaCnia, rac
gadawyvets momavali samecniero aRmoCenebis da teqnologiuri progresis
zneobriv mimarTulebas da inteleqtualur Rirebulebas.
am daskvnasTan dakavSirebiT, gvinda gamovTqvaT kidev is varaudi,
rom samecniero fantastikis Janris perioduli gaZliereba, anda
- 33 -
SesaZlebeli “minavleba”, SeiZleba agreTve aixsnas ama Tu im avtoris
ideuri warmatebiT an piriqiT, miseuli xedvis marcxiT.
2.2. anglo-amerikeli avtorebi teqnologiuri progresis saorWofo
rolze Tanamedrove civilizaciaSi. ganmanaTleblobis adreuli
etapidanve Tavi iCina Seusabamobam, romelic gamoCnda teqnikuri
progresis warmatebul miRwevebsa da adamianTa sazogadoebis
ganviTarebas Soris; im sazogadoebis, romlis Semadgeneli elementebi –
rogorc cocxali individebi, aseve am individTa Soris urTierTobebi
ver pasuxobdnen aRorZinebis xanidan Camoyalibebul warmodgenas “homo
sapiensze”, da im azrs, rom adamiani yovelive qmnilis, an “qmnadobis
gvirgvinia”.
Semdgom periodSi, ukve XIX saukuneSi, istoriulma viTarebam,
filosofiuri azris evoluciam miaRwia iseT xarisxobriv da Tvisobriv
dones, rom misi areklva literaturaSi garduvali iyo. es gamoCnda
praqtikulad yvela JanrSi: rogorc raime calke motivi poeziaSi, aseve
dramaturgiaSi da mxatvrul prozaSi. Tumc, aqve unda aRvniSnoT, rom
aseTi elementis “aTviseba” mimdinareobda “rbilad” da Tanmimdevrulad,
da siuJetSi mis Setanas ufro obieqturi realobis utyuarad asaxvis
saWiroeba karnaxobda, da am mxriv henrik ibsenis piesebi saukeTeso
magaliTia.
amrigad, gviani romantizmis xanaSi – es gansakuTrebiT exeba
romantikosTa amerikul skolas da tradicias – literaturuli
JanrisTvis tipiuri gaxda antinomia, ramac Tavi iCina, erTi mxriv –
inteleqtualur sferosa, da meore mxriv – dramatuli konfliqtis
fsiqologiur fonsa da safuZvels Soris.
am ideisYyvelaze cnobil da aRiarebuli avtori iyo herbert uelsi.
misi samecniero fantastikis praqtikulad yvela konfliqti efuZneba im
moulodnel winaaRmdegobebs, romlebic aRmocendebian iseT dramatul
SetakebaSi, rodesac zneobrivi pozicia upirispirdeba teqnikuri
progresis raime novatorul produqts. vinaidan Cveni “samsjelo veli”
eTmoba teqnologiuri progresis Tanmdev da saorWofo niSnebs, rogorc
es ballards aqvs gaxsnili, gvinda agreTve im momentzec mivuTiToT,
rom aseTi Temis diagnostirebas amerikul mwerlobaSi gacilebiT adre
- 34 -
moxda (da am faqtze uTmobs Tavis kvlevaSi k. GogolaSvili
disertaciaSi iujin o’nilze (“i. o’nilis mxatvruli evolucia da
gviandeli periodis dramaturgia”, Tb. 1983), da moulodnelad gamoCnda
o’nilis eqspresionistuli periodis piesaSi, “banjgvliani maimuni” (“The
Hairy Ape”, 1922), romlis wamyvani idea, konfliqtis motivic da siuJetic,
agebulia swored iseT winaaaRmdegobaze, rac Tavs iCens humanuri
sawyisis da teqnologiuri sfero-progresis dapirispirebaSi.
msgavsi ideologiuri polusebis da sqemis miuxedavad, dramaturgi
warmogvidgeba, rogorc ufro maRali esTetikuri da profesiuli
ambiciis mqone avtori – im stereotipTan SedarebiT, rasac Cvens
warmodgenaSi vakavSirebT mxatvruli TvalsazrisiT ufro martiv,
“Tematur” prozaikosebTan. amis safuZvels gvaZlevs o’nilis
literaturuli teqnika, mxatvruli enis simdidre da teqnikuri arsenali,
romlis varirebas xels uwyobs swored dramaturgiuli Janris specifika.
es gansakuTrebiT Cans mis mravalplanian midgomaSi, rogor udgeba is
amocanas. o’nilis teqsti Seqmnilia ormagi funqcionaluri datvirTviT:
rogorc sasceno warmodgenisTvis Seqmnili “saTamaSo” proza, da amave
dros, rogorc “Cveulebrivi, sakiTxavi” mxatvruli teqsti.
mTeli rigi kritikosebisa, maT Soris devid rojersi, miiCnevs, rom
“banjgvliani maimunis” ZiriTadi Tema exeba im Zveli harmoniis gaqrobas,
rac adrindel xanaSi arsebobda adamianisa da bunebis “TanaarsebobaSi”
– da Tanamedrove eniT rom gamovxatoT, sakiTxi agreTve exeba
ekologiuri konfliqtis epoqalur aspeqts, anu im problemas, romelic
agreTvea Cveni kvlevis sagani. Dd. rojersi cdilobs am azrs meti rixi
SesZinos da saamisod iSveliebs iseT avtoritets, rogoric iyo emersoni,
romelic afrTxilebda kacobriobas, rom bunebasTan kavSiris dakargva
adamianTa modgmas mxolod cuds uqadis, radgan xalxi gadaiqceva
meqanizirebul arsebebad, manqanebisa da Carxebis monebad.
Temis ZiriTadi mimarTulebidan gamomdinare, CvenTvis agreTve
Rirebulia logikis is xazi, romliTac xsenebul disertaciaSi avtori
akavSirebs piesis ZiriTad motivs – henri adamsis cnobili
“avtobiografiis” VIII TavTan, romelsac ewodeba “dinamo manqana da
RvTismSobeli” (“The Dynamo and the Virgin”). am TavSi teqnikis progress da
mis gamovlinebis formas, h. adamsi ukavSirebs amerikuli erovnuli
- 35 -
xasiaTis da Tvisebebis, sakuTari msoflmxedvelobis Camoyalibebas,
rogorc erTgvar work in progress-s. aseT faqtSi h. adamsi xedavs imis
dasturs, rom adamianis mamoZravebel bedsa da logikaSi Cans rom is
warmoadgens istoriis xelsawyos da iaraRs. amrigad, es aris is Tema da
centraluri problema, romelic gamoikveTa – rogorc antiutopiis
JanrSi, aseve samecniero fantastikis sferoSi, da Sesabamisad, Cvens
kvlevaSi.
arsebobs kidev erTi momenti, ris gamoc Cven vuTmobT o’nilis am
piesis aseT yuradRebas: Cveni erT-erTi mTavari mizania, daavadginoT
teqnologiuri progresis gavlenis “zneobrivi polusi”, raTa
civilizaciis progresi ganvixiloT tradiciul sulier kulturasTan
da sulier faseulobebTan mimarTebaSi, TviT adamianis evoluciis, misi
fsiqologiis savaraudo transformaciis aspeqtSi. aqedan gamomdinare,
pirovnebis sulieri ngrevis suraTi, risi mowmenic Cven vxdebiT piesisa
da protagonistis etapobrivi evoluciis procesSi – es yvelaferi
dramaturgs, da masTan erTad Cvenc – gvWirdeba ara mxolod gmiris
sulieri samyaros arqetipuli struqturis gasaazreblad, aramed
imisTvis rom davasabuToT “individis marcxi teqnologiuri samyaros
antihumanur garemoSi” (iqve, gv. 52), xolo klasobrivi antagonizmis
realoba kidev ufro Zabavs am marcxs da zrdis mis dramatizms.
naTqvamis gaTvaliswinebiT, Zalze sainteresoa piesis
damasrulebeli scena: orive “personaJi” – iankic da gorilac erT
viTarebaSia, orive izolirebulia garemo samyarosagan, magram sxvaoba is
aris, rom iankisTvis aseTi izolacia igulisxmeba, xolo gorilas
izolacia realuri galiiT gamoixateba. ianki kidev ufro uares
mdgomareobaSia, vinaidan is sakuTari “me”-s galiaSia gamomwyvdeuli,
saidanac gasasvleli ar eguleba, xolo misi daRupvis scena gorilas
mklavebis marwuxebSi – unda gavigoT rogorc “ukandasaxevi” gzis
uaryofa. ase rom, gorilas da iankis pirispir dayeneba niSnavs iankis
alter ego-s gacxadebas. Sesabamisad, ianki xdeba sakuTari
antiinteleqtualuri da antisulieri saxe-sawyisis msxverpli. Cveni es
SeniSvna SeiZleba gamoCndes ukve gamoTqmuli azris mcire koreqciad,
magram es daskvna aCvenebs, raoden saSiSia sulierebis sawinaaRmdegod
“amuSavebuli” meqanikuri samyaro da meqanisturi wesis da aRqmis
- 36 -
absurdi; es is safrTxea, rac mere gamoCnda haqslisTan, orvelTan,
kingsli emisTan da ballardTan. am naSromis farglebSi Cven vaqcevT
gansakuTrebul yuradRebas da vavlebT paralels ballardTan, vinaidan
is amave problemis gamosavals sxvanairad xedavs, razec Semdgom gveqneba
kidev saubari miri nawarmoebis analizSi; rac Seexeba problemis
gadawyvetas Tu ara, axsnas mainc – saamiso pasuxi ballards aSkarad
ara aqvs, da amitom literaturuli xerxiT axerxebs sirTulis daZlevas;
aqve davsZenT, rom es SeniSvna ar unda iyos aRqmuli rogorc sayveduri
an kritika – Tundac imitom rom verc realobaSi da sinamdvileSi ver
vxedavT problemis axsnis an gadawyvetis survils da unars.
da bolos, problemis kvlevis TvalsazrisiT, ufro swored,
ZiriTad gansaxilvel avtorTa da nawarmoebTa literaturuli aspeqtis
Sefasebis mxriv, sainteresoa mTavari samkuTxedis ori epoqaluri
polusis konfliqtis analizi, rogorc es warmoaCina o’nilma Tavis
alegoriul miniSnebaSi kacobriobis da progresis momavalze.
iseve, rogorc Semdgom ballardi, o’nilic iZleva realobiT nakar-
naxev pasuxs: pedi, vinc ganasaxierebs Zveli drois “oqros xanas”,
periods, rodesac adamiani iyo bunebis morCili Svili da nayofi – da
iankis pirdapiri da principuli antipode – rogorc Zvelis da
warmavalis ganmasaxierebeli simbolo, TavisiT “qreba scenidan”.
iankis simboluri finali ukve vaxseneT, rogorc momavlis winaSe
dasmuli didi kiTxvis niSani. rac Seexeba am “samkuTxedis” mesame
figures, mis rols aklia garegnuli aqtiuroba, magram igi iseT fons
ganasaxierebs, rom am fonis arsi – principad warmogvidgeba, da es
principi biZgs aZlevs dramatul moqmedebas.
imisaTvis, rom naTlad warmovidginoT am polusebis azrobrivi da
“ideologiuri” datvirTva, saWiroa kargad gaviazroT maTi poziciebi,
raTa amovicnoT is xazi, romelic gamoCnda – an ufro adre Canda
monaTesave JanrebSi.
pedi warmoadgens im ideis rupors, romelsac xangrZlivi istoria
aqvs: frangul literaturaSi es Jan-Jak rusosTan aris dakavSirebuli,
amerikulSi – henri devid TorosTan. aRsaniSnavia am saxis evoluciis
specifika: Tu Tavis sawyis etapze, rusoc da Toroc sakmao rixiT
akritikebdnen industrializaciiT gamowveul simaxinjes adamianTa
- 37 -
cxovrebaSi – vgulisxmobT adamianis daSorebas bunebisagan, im
idealisgan, rasac antikaSi Caeyara safuZveli da rac gulisxmobda
adamianis harmoniul Tanaarsebobas bunebasTan. Semdgom ukve, istoriuli
procesebis da realobis gavleniT, am rixian motivs rwmena moaklda da
SeiZleba iTqvas, “notad” gadaiqca, romelsac vxvdebiT o’nilTanac da
haqsliTanac, da romelic aireklavs industrializaciiT moZalebuli
teqnologiis da adamianTa sazogadoebrivi yofis disbalanss.
Cveni poziciis dasadustureblad, gvinda gavataroT saintereso
paraleli o’nilis da kolin uilsonis nawarmoebTa Soris: ianki adidebs
xomaldis Zravebis meqanikur energias, da lamis ahyavs igi STagonebuli
Zalis rangSi, riTac manqanas eZleva kosmogoniuri mniSvneloba; amrigad,
gemis Zrava, anu manqana iqceva erTgvar antisolarul sistemad, rac
warmoadgens iankis “religiuri sistemis” mwvervals” TiTqmis aseTive
damokidebuleba Seucnobeli Zalis mimarT igrZnoba “gonebis
parazitebis” im scenebSi, sadac avtori asaxavs gmiris dramatuli
dapirispirebis peripetiebs, im momentebs, rodesac is fiqrobs, rom misi
brZola da dapirispireba Seucnob ZalebTan ganwirulia. aqedan
gamomdinare, vrwmundebiT, rom Cveni dakvirveba amgvari tradiciis
evoluciis xasiaTze agreTve marTebulia.
gasuli saukunis dasavluri literaturis vrcel ideur-Tematikur
areSi mkafiod gamoikveTeba specifikuri Janruli mimarTuleba, romelic
aerTianebs kacobriobis bediT da Tanamedrove civilizaciis savaraudo
ganviTarebis problemiT dainteresebul avtorebs. es momenti imdenad
mravalaspeqtiania, rom saSualebas uqmnis gansxvavebuli talantis da
mxatvruli gemovnebis mwerlebs, romelTa Soris arian calke, viwro
Janruli Tematikis mimdevari avtorebi, gaerTiandnen aseTi sakiTxis
gaazrebaSi da warmosaxvaSi.
amasTan dakavSirebiT, sainteresoa is midgoma, romliTac udgebian
aseT problemas samecniero fantastikis “dargobrivi” avtorebi, romelTa
proza ZiriTadad mxolod am konkretuli JanriT ifargleba, magram
gacilebiT ufro sainteresoa im avtorTa produqcia, romelTa mwerluri
buneba karnaxobs maT konkretuli ideis organul gajerebas realur
cxovrebiseul TemaSi. Sesadareblad mogvyavs ori avtori: hovard
filips lavkrafti (Howard Phillips Lovecraft, 1890-1937) da karl Capeki (Karel
- 38 -
Capek, 1890-1938). aqve unda aRvniSnoT, rom Sesadareblad maT mxolod
epoqa da cxovrebis wlebi Tu aerTianebs, radgan Semoqmedebis
mniSvnelobis, simdidris TvalsazrisiT, Capekis roli ganuzomlad didia
da mniSvnelovani, vinaidan lavkraftis samwerlo manera ZiriTadad
specifikuri gemovnebis da fsiqologiuri wyobis mkiTxvels izidavs.
marTalia, am mkiTxvelTa Soris – yvelaze cnobil pirovnebas kolin
uilsoni warmoadgens, magram misi daintereseba sruliad gansxvavdeba
rigiTi mkiTxvelis interesisagan, radgan lavkarftis “At the Mountains of
Madness” gamodga is nawarmoebi, romlis ideac da azrobrivi sqema
uilsonma mosaxerxeblad miiCnia sakuTari konstruqciis asagebad
“gonebis parazitebSi”.
2.3. avtori da romani. lavkraftis Semoqmedebis kritikul maxasia-
Teblebad aRniSnulia, rom is aris saSinelebaTa, samecniero Tematikis
da fentezis mxatvruli Temebis mimdevari avtori. aseTi daxasiaTeba
TavisTavad uwyinari Cans da akademiurad JRers, magram misi prozis
calkeuli Temebis gamoyeneba specifikuri viwro Janris konteqstSi
metyvelebs misi saxierebis da esTetikis komercializaciaze. Tu gaviTva-
liswinebT im moments, rom a) komercializacias farTo masStabiT ver
eqvemdebareba WeSmaritad maRali ideuri da mxatvruli Rirebulebis
nawarmoebi; da b) rom garkveulwilad, komercializacia erTgvar
ideologiur politikaze metyvelebs, maSin ufro naTlad gamoCndeba im
“sensaciurobis auris” realuri niSnebi, romelTa ideuri da mxatvruli
maxasiaTeblebi aSoreben mkiTxvels nawarmoebis azrobrivi da litera-
turuli mxaris obieqturi Sefasebisgan. (a) sakiTxTan dakavSirebiT,
upriania gavixsenoT uiliam barouzis gamoxmaureba literaturis am
Janrze, sadac is axsenebs italieli mkvlevaris SeniSvnas samecniero
fantastikis mxatvrulobis da beletristikasTan misi saeWvo gaigivebis
TemasTan dakavSirebiT. Dausrulebeli Teoretizaciis da niuansirebaze
davis nacvlad, sakiTxis gadasawyvetad man SesTavaza auditorias
sakmaod moulodneli, uxeSi – Tumca pirdapiri SekiTxvis dasma: “vin, an
ra igebs Seqmnil viTarebaSi?” xolo (b) sakiTxi aris swored is detali,
romelic qmnis safuZvels davakavSiroT es avtori CapekTan da SevadaroT
savaraudo ganviTarebis momentebi.
- 39 -
maS ase: pirveli SekiTxva orive avtorTan mimarTebaSi, umal iZleva
pasuxs, rom lavkraftis SemTxvevaSi saqme gvaqvs iseT magaliTTan,
saidanac Cans, rom XIX saukunidan moyolebuli, mas Semdeg rac poli-
grafiis ganviTarebam gaadvila TviT literaturis “industrializacia”
da misi xelmisawvdomoba, sxvadasxva dargebsa da Janrebs Soris
gamoikveTa specifikuri Tematika, romlis Semqmnelebma sakuTari
fantazia mTlianad dauqvemdebares Tavis temperaments da samyaros
aRqmas. rodesac vimowmebT am tipis nawarmoebebs da konkretul avtorebs,
vrwmundebiT, rom mwerali aseT SemTxvevaSi upiratesobas aZlevs
sakuTar SemoqmedebiT impulss – da Sesabamisad, an ar iTvaliswinebs
mkiTxvelTa gansxvavebul kulturul dones da fsiqologias, anda
fsiqikur wyobas, an kidev piriqiT – Segnebulad cdilobs gaavrcelos
uimedoba an negatiuri, destruqciuli damokidebuleba sinamdvilisadmi.
am meore alternativis damadasturebelia ara mxolod aSkarad
Camoyalibebuli dekadenturi literatura, romlis mxatvruli kredo
SezRudulia da wuTieri sensaciurobisken ltolviT ifargleba, aramed
iseTi avtorebis magaliTi, rogorebic iyvnen markiz de sadi, kolriji,
edgar po. am mwerlebis cxovrebis wesi, de sadis libertinizmi,
kolrijis opiomanoba, pos cxovrebiseuli dramis gavleniT gamowveuli
masis negacia da mcdeloba, rom sazogadoebis damsaxurebul sasjelad
warmoeCina misi kultivirebuli sicocxlis uxaliso, pesimisturi da
zogjer apokalipsuri xedva – am avtorTa niWis wyalobiT, imdenad
xatovnad iyo warmodgenili, rom sakuTar gansjas moklebuli da
ufantazio mkiTxveli kidec ahyva da modad miiCnia am tipis Janri,
Tematika da personaJebi. swored es moda gamoiyenes gamomcemlebma da
misi tiraJirebiT kidev ufro ganamtkices misi, rogorc Janrobrivi
ganxris adgili Tanadroul literaturaSi. Cveni azriT, swored am
konteqstSi unda ganvixiloT lavkraftis proza, romlis mkiTxvelTa
Soris mxolod kolin uilsoni Cans sayuradRebo avtori, da isic
imitom, rom ”Wkuasacdenis mTebidan” isesxa idea romanisTvis “gonebis
parazitebisaTvis”.
hovard filips lavkrafti axla cnobilia, rogorc amerikeli
mwerali, saSilebaTa Janris, fentezis da SciFi literaturis erT-erTi
warmomadgeneli, romelmac Tavis esTetikur da filosofiur principad
- 40 -
daasaxela “kosmicizmi” da “kosmiuri sazarloba”. misi azriT, kacis go-
nebas ar ZaluZs Caswvdes sicocxlis azrsa da ideas, xolo samyaro
Zireulad, Tavisi arsiT mtrulia kacobriobis interesTa mimarT.
Sesabamisad, mis moTxrobebSi Cans erTgvari distancireba sxvadasxva
sarwmunoebaTagan da rwmenebisagan. nacvlad amisa, man Seqmna faqtiurad,
sakuTari moTologizirebuli samyaro, e.w. “qtulhu miTebis” cikli,
sadac sagangebod aqvs gamoyofili uxsovar dros gaCenili sxvadasxva
kulturaTa miTebi.
vinaidan lavkraftis proza ZiriTadad gamiznulia gamokveTili
literaturuli gemovnebis da specifikuri sulieri wyobis mkiTxve-
lisTvis, xolo misi biografebis da Semoqmedebis kritikosebis Sefaseba
metwilad subieqturia da mikerZoebuli, amitom obieqturi Tvalsazrisis
magaliTad moviyvanT jois qerol outsis azrs, romelic realobis
konstataciiT Zalze damajereblad gansazRvravs lavkraftis adgils.
aseTnairad is TiTqos farulad axvedrebs kontrarguments am mwerlis
ganmadidebel kritikosebs – maT, vinc lamobs rom sakuTari gemovnebis
Sesatyvisi nawarmoebis Janruli niSnebi – gadaiyvanos da ganavrcos
zogadad, mxatvrul literaturaze, raTa konkretuli dargiT Semofar-
gluli avtori “Casvan” Tanamedrove beletristebis saerTo konteqstSi.
jois qerol outsi acxadebs, rom “edgar alan pos msgavsad, h.p.
lavkraftma iqonia warmoudgeneli gavlena saSinelebaTa prozis
sferoSi momuSave avtorTaA Semdgom Taobebze”. mas kvers ukravs agreTve
stiven kingi, romelic lavkrafts miiCnevs saSinelebaTa ambis
ganmaviTarebel did figurad, romelmac piradad masze iqonia didi
gavlena.
faqtia, rom zemoTqmulis gaTvaliswinebiT, logikuri iqneba,
vaRiaroT, rom Tu dargobrivad miviCnevT lavkraftis prozas es mxolod
miaxloebiTi formaluri konstatacia iqneba misi Semoqmedebis, da amitom
ajobebs is ganvixiloT swored misi funqcionaluri daniSnulebidan
gamomdinare, da viSveliebT ra zemoT naxsenebi italieli mkvlevaris
“sadefinicio sqemas”, lavkraftis Semoqmedeba unda ganvixiloT
inteleqtualuri mkiTxvelis gasarTob literaturad – rasakvirvelia,
misi prozis wasakiTxad mkiTxvels unda gaaCndes ganaTlebulobis
- 41 -
garkveuli minimaluri baza, magram amis miuxedavad, misi teqsti ar
scdeba gasarTobis funqcias da pretenzias.
Cven migvaCnia, rom lavkraftis produqciis Sesafaseblad, da misi
prozis Tvisobriv diagnostikisaTvis upriania aRvniSnoT misi piradi
biografiis niSandoblivi momentebi, radgan – iseve rogorc litera-
turuli kritika aRiarebs edgar pos piradi cxovrebis sirTules,
rogorc gadamwyvet faqtors misi fsiqologiis, cxovrebis wesis
CamoyalibebaSi, da Sesabamisad, rigi novelebis arajansaR fsiqologiur
atmosferos mizezs – aseve saWiroa gaviTvaliswinoT lavkraftis
bavSvobis detalebi, romlebmac gadawyvites misi fsiqologiuri
portretis Camoyalibeba. faqtia, rom bavSvi, romelic sami wlis asakSi
iswavlis da Seiyvarebs kiTxvas, gansakuTrebuli niWis da sulieri
wyobisaa, magram swored am asakSi mamamisi moaTavses fsiqiatriul
klinikaSi, sadac man daasrula cxovreba neurosifilisis diagnoziT.
msgavsi bolo eloda dedamiss, romelmac agreTve ganuviTarda fsiqikuri
daavadeba da cxovreba daasrula imave saavadmyofoSi, sadac misi meuRle
gardaicvala. asset cxovrebiseul fonze, araa moulodneli, rom bavSvi
Tavidanve susti janmrTelobiT gamoirCeoda da fizikurma sisustem
skolaSi siarulic SeuzRuda. es yvelaferi xdeboda misi
cnobismoyvareobis da interesebis Zalian farTo speqtris konteqstSi,
rasac daemarTa kidev misi deidebis da papis diqtati da bavSvis
yuradRebis gadatana Seucnobelze da misticizmze, ise rom didi xnis
ganmavlobaSi bavSvs koSmarebi esizmreboda, sazareli arsebebi da raRac
urCxulebi da SeSinebuli da atirebuli iRviZebda: “Beginning in his early life,
Lovecraft is believed to have suffered from night terrors, a rare parasomnia disorder; he believed
himself to be assaulted at night by horrific "night gaunts." Much of his later work is thought to
have been directly inspired by these terrors. (Indeed, Night Gaunts became the subject of a poem
he wrote of the same name, in which they were personified as devil-like creatures without
faces.” (cxovrebis adreuli periodidan moyolebuli, lavkrafts sjeroda,
rom stanjavda Ramis SiSi, iSviaTi parasomnia. Mmas sjeroda rom
RamRamobiT Tavs esxmodnen saSineli “Ramis moCvenebebi”. mogvianebiT
aRmoCnda, rom misi naSromi am SiSebiT iyo STagonebuli. (marTlac,
“Ramis moCvenebebi” gaxda poemis Tema, romelic man amave saTauriT
- 42 -
dawera, sadac isini iyvnen moxseniebulni, rogorc eSmakis magvari
arsebebi saxeebis gareSe).
ase rom, misi Semdgomi cxovreba ganapiroba sakuTari satkivaris
aRbeWdvis da gadmocemis survilma – rac standartulia yvela mwer-
lisTvis, magram misma gansakuTrebulma sulierma mdgomareobam gana-
piroba da “Semoxaza” is Tematika, romelsac gansazRvravda da ganagebda
misi fsiqologiuri mdgomareoba – da rasac moaxmara man Tavisi
nakiTxoba da farTo codna mecnierebis sxvadasxva dargSi. rac Seexeba
literaturis “industrializacias”, rac Cven zemoT vaxseneT, misi
Tematika iyo egzotikuri, radgan aerTianebda ara mxolod modur
dekadentur ganwyobas, romelsac amerikul mwerlobaSi saTave pom
daudo, aramed amas daemata lavkraftis interesi biologiisadmi,
istoriisadmi, astronomiisadmi, da rac mTavaria, osvald Spenglerisgan
atacebulma gavlenam istoriis ciklurobaze. am elementebis naerTma mas
ukarnaxa axali tipis mxatvruli naerTi, herbert uelsisagan
gansxvavebuli – ara samomavlo problemebiT da futurologiuri
varaudebiT gajerebuli samecniero fantastikis magaliTi, aramed
swored miseuli, lavkraftiseuli miTi, romlis originaloba gadawyvita
Tematikis mimarTebam warsulisken.
naTqvami mainc ar xsnis lavkraftis SedarebiT Senelebul
popularobas, romlis nawilobrivi axsna aris samecniero fantastikis
da weird, rogorc maSin mas Searqves – “Jruantelis momgvreli”
literaturis popularoba, xolo meore nawilad unda viguloT misi
biografebis mier gamoyofili momenti:
Lovecraft lived by himself in the Red Hook neighborhood of Brooklyn and came to dislike
New York life intensely. Indeed, this daunting reality of failure to secure any work in the midst
of a large immigrant population—especially irreconcilable with his opinion of himself as a
privileged Anglo-Saxon—has been theorized as galvanizing his racism to the point of fear, a
sentiment he employed in the short story "The Horror at Red Hook". marTalia, 1930-ian
wlebSi amerikul sazogadoebaSi jer ar iyo dRevandeliviT gamjdari
rasobrivi paritetis Segneba, magram oficialur SefasebaSi swored
aseTi axsna figurirebs.
cxadia, rom advilia lavkraftze arsebulis kritikis
tipologizacia, radgan misi Semoqmedebis moyvarulebi swored amgvari,
- 43 -
zemoxsenebuli weird, anu “Jruantelis momgvreli” Janris
Tayvanismcemlebi arian, da misi erT-erTi yvelaze didi Tayvanismcemeli,
s.t. joSi, Segnebulad cdilobs, rom daasrulos misi biografiis aRwera
“akademiuri” toniT, raTa aseTi akademizmiT daasabuTos Tavisi
favoritis samwerlo saxe: Much remains to be done in the study of Lovecraft, but it
safe to say that, thanks to the intrinsic merit of his own work and to the diligence of his
associates and supporters, Lovecraft has gained a small but unassailable niche in the cannon of
American and world literature. (Lovecraft, H.P.: “The Life of a Gentleman of Providence” by
S.T. Joshi in H.P. Lovecraft Centennial Guidebook).
Tavisi saSineli da “Jruantelis momgvreli” Tematikis miuxedavad,
mwerals aRmoaCnda maxvilgonieri iumori sakuTari adgilis da rolis
Sefasebisas. zogierTi kritikosis pasuxad, vinc dayo misi nawarmoebebi
sam jgufad Tu kategoriad, lavkraftma aseTi pasuxi gasca: "There are my
'Poe' pieces and my 'Dunsany pieces' – but alas – where are any Lovecraft pieces?” xolo
rodesac SeamCnia amerikul periodikaSi gamocemuli misi moTxrobebis
gansxvavebuli Sefaseba, man aseTi komentari gaukeTa misi Semoqmedebis
Semfaseblebs:
Now all my tales are based on the fundamental premise that common human laws and
interests and emotions have no validity or significance in the vast cosmos-at-large. To me there
is nothing but puerility in a tale in which the human form-and the local human passions and
conditions and standards-are depicted as native to other worlds or other universes. To achieve
the essence of real externality, whether of time or space or dimension, one must forget that such
things as organic life, good and evil, love and hate, and all such local attributes of a negligible
and temporary race called mankind, have any existence at all. Only the human scenes and
characters must have human qualities. These must be handled with unspairing realism, (not
catch-penny romanticism) but when we cross the line to the boundless and hideous unknown-the
shadow-haunted Outside we must remember to leave our humanity and terrestrial at the
threshold. (Lovecraft, H.P. in note to the editor of Sweird Tales on resubmission of “The Call of
Cthulhu”).
nawarmoebi, romelic Cven vaxseneT kolin uilsonTan kavSirSi,
“sigiJis mTebTan”, warmoadgens misi prozis erT-erT yvelaze ufro
cnobil magaliTs, da agreTve ukavSirdeba misi “qtulhus Zaxilis”
cikls. mTeli es cikli, da masTan erTad, “sigiJis mTebTan”, erTi ideiT
aris Sekruli – rom dedamiwaze kacobrioba aris memkvidre ufro
- 44 -
adreuli biopopulaciebis, romelTa “ara-adamianuri civilizaciis”
naSTebi amosacnobia da axlac amoicnoba. es aris lavkraftis prozis
ideuri winapiroba, rasac eqvemdebareba misi mxatvruli teqsti.
Sesabamisad, dedamiwis “kulturaTa qronikis” aseTnairi ganxilva da
Tanmdevi pesimisturi daskvnebi imaze metyveleben, rom istoriulma
progresma ver ganapiroba kulturaTa saxarbielo bedi. rodesac aseTi
daskvna meordeba praqtikulad yvela nawarmoebSi, Zalauneburad Cndeba
kiTxva, “ram ganapiroba mwerlis aseTi idiosinkrezia adamianTa mimarT?
amis pasuxad gamodgeba Semdegi citata misi biografiidan: “Some critics
argue that this theme is a reflection of Lovecraft's contempt of the world around him, causing
him to search inwardly for knowledge and inspiration”. Mmwerlis am zizRis mizezi,
Cvenis azriT, ganapiroba ara mxolod misma piradma ubedobam – iseve,
rogorc es iTqmis edgar posTan mimarTebaSi – miuxedavad maTi aSkarad
gansxvavebuli rangis da avtoritetisa; magram amasTan erTad, aris kidev
erTi momenti “akrZaluli xilisa” – aq vgulisxmobT “akrZaluli
codnis” faqtors, yvela im Temas, romelic ar sargeblobda
popularobiT lavkraftis garemoSi misi bavSvobisas, da rasac ar
ganixilavda ara mxolod oficialuri religia, aramed masze msjelobas
da fiqrs gaurbodnen rigiTi moqalaqeebic, radgan miaCndaT, rom Tema
iyo absoluturad usafuZvlo, faqtebiT daudasturebuli, da amitom
jobda ar exsenebinaT, da miT umetes, ar emsjelaT daudasturebulze da
uxilavze.
aseTi pozicia SeiZleba ar CavTvaloT naklad, radgan avtori
dainteresebulia Seuswavleli sakiTxebiT, xolo codnis da kvlevis
survili ar ganixileba Semoqmedis minusad. Cveni SeniSvnis arsi ufro
imas exeba, rom lavkraftis prozaSi ambis gageba da SeZenili codna
sabolood mudam sananebeli uxdeba moqmed pirebs, radgan an klavs
fizikurad, anda samudamod ungrevs fsiqikas – rac sikvdilis tolfasia.
amgvari daskvna-finalis ideuri daniSnuleba erTia: lavkrafti
Taviseburad epasuxeba msoflio miTologiaSi gavrcelebul istoriis
daRmaval sqemas – oqros xanis monacvleobaze – jer vercxlis
saukuneze, Semdeg brinjaos, Semdeg rkinis – rac sicocxlis pesimisturi
xedvis magaliTia. lavkrafTi civilizaciebis aseT xarisxobriv
dakninebas warmogvidgens rogorc extraterrestrial migrations, e.i. sxva
- 45 -
planetebidan, gansxvavebuli bio-organizmebis migraciiT gamowveul
Sedegs. am arsebaTa monacvleoba agreTve antagonizmzea agebuli da wina
jiSebis marcxiT sruldeba, xolo kacobrioba warmoadgens am Zewkvis
uknanasknel da ganwirul wyebas da etaps.
rogorc vxedavT, pesimisturi xedviT aseTi pozicia savsebiT
Seesabameba samecniero fantastikis saerTo suraTs. aseve saerTo moments
warmoadgens mizezi, rasac abralebs lavkrafti aseT daRmasvlas da
uimedobas: es aris mecnierebis sxvadasxva dargebis da meqanikuri, anu
teqnologiuri progresi, ramac mwerlis azriT, ganapiroba kacobriobis,
rogorc jiSis da civilizaciis, kidev ufro dramatuli ususuroba da
umniSvneloba, da amis gamo igi saerTod ganwirulia materialistur da
meqanikis kanonebs morCil samyaroSi. E
zemoTqmulis konteqstSi, moulodneli ar unda iyos cxovrebiT
gatanjuli da gawbilebuli mwerlis azri, rom Tavis cxovrebis
sasurvel xanad XVIII saukune miaCnda. aseT pesimizms nawilobriv is
amarTlebda, rom sazogadoeba TiTqmis ar icnobda, da rac ufro metad
gulsatkeni iyo misTvis, sicocxleSi ar Rirsebia Tavisi prozis xilva
wignad, da mis nawarmoebebs ZiriTadad Jurnalebidan icnobdnen da
ramdenime aTeulma welma ganvlo, sanam man miiqcia yuradReba da
dResdReobiT ukve aRirebulia, rogorc gasuli saukunis erT-erTi
wamyvani figura saSinelebaTa JanrSi.
unda iTqvas, rom Cveni kritikuli midgoma misi prozisadmi, upiris-
pirdeba mis mkiTxvelTa kategoriis aJitacias da gatacebas misi TemebiT.
amave dros, imisaTvis rom davasabuToT, ramdenad sWarbobs emocia –
teqstis obieqtur analizs, misi prozis moyvarulTa da kritikosTa
Soris, aRvniSnavT, rom lavkraftis sityvebis gavleniT, rom ori
saukuniT adre erCivna ecxovra – kritikosebma misi weris maneraze
ganavrces, rogorc mwerlis naTqvamis dastureba da aRniSnes, rom “His
writing style, especially in his many letters, owes much to Augustan British writers of the
Enlightenment like Joseph Addison and Jonathan Swift”.
rac Seexeba stils, mis stils bevri akritikebda, magram kritikosTa
nawili, gansakuTrebiT ki s.t. joSi, miiCnevda, rom”Lovecraft consciously
utilised a variety of literary devices to form a unique style of his own - these include conscious
- 46 -
archaism, prose-poetic techniques combined with essay-form techniques, alliteration, anaphora,
crescendo, transferred epithet, metaphor, symbolism and colloquialism”.
“sigiJis mTebis” idea kacobriobis samomavlo perspeqtivas exeba,
oRond es azri gaxsnilia ara pirdapir – siuJetis momavalSi
ganviTarebiT, rogorc amas akeTeben samecniero fantastikis avtorebi
mogonil TemebSi, aramed piriqiT – yuradRebis gadataniT Soreul
warsulSi da istoriis ciklebis warmoCeniT da gaazrebiT, mkiTxveli
midis Zalze pirquS da uimedo daskvnamde kacobriobis mosalodnel
bedze.
nawarmoebis fabula martivia da SeiZleba erTi winadadebiT
gamoixatos: mecnierTa jgufis eqspediciis ambavi antarqtidaSi. gasagebia,
rom aseTi geografiuli wertili aris siuJeturi mimarTulebis plac-
darmi, saidanac lavkrafti arCevs mkiTxvelis yuradReba warsulisken
warmarTos. aseTi midgoma agreTve didi xania gamoiyena herbert uelsma
Tavis saTavgadasavlo romanSi “dakarguli samyaro”, magram msgavseba am
or nawarmoebs Soris amiT amoiwureba, radgan lavkrafts yovelTvis
etyoba midrekileba rom konfliqti da siuJeti dramatulad,
pesimisturad ganviTardes. amitom antarqtidas mkacr, gamyinav da
usiscocxlo siTeTres mwerali irCevs idealur garemod, rom mkiTxvels
gauqros bunebrivi siyvaruli Tavisi sacxovrisis, didi saxlis, anu
dedamiwis mimarT, da saamisod – swored istoriis da kulturaTa da
civilizaciaTa cikluri ganviTarebis hipoTezaze dayrdnobiT, Seqmnas is
suraTi, rodesac “dedamiwas” ukve aRar mouxdeba Semadgeneli sityva
“deda”, da nacvlad amisa, mkiTxvelma Tavi igrZnos rogorc am planetaze
ganviTarebuli sicocxlisunariani arsebebis morige wyebis nawili – da
ara kacobrioba, romelmac Seqmna sxvadaxva civilizaciebi da mdidari
kulturebi.
aseTi saamayo epiTetebs lavkrafti saerTod aSorebs adamianTa
Segnebas da amis nacvlad, mkiTxvelSi nergavs iseT warmodgenas kacob-
riobaze, rom is mxolod “morige talRaa an wyeba” am planetaze, riTac
cdilobs ganamtkicos azri, rom Cveni istoriuli adgili da roli am
“droebiT sacxovreblad gamoyofil planetaze, umniSvneloa, vinaidan
gacilebiT ufro naklebis unari gvqonia, vidre Cvens winamorbedebs.
- 47 -
sagulisxmoa, rom am unarSi lavkrafti isev da isev teqnikur
miRwevas asaxelebs – sivrceSi da droSi moZraobis unars, da arafers
ambobs sulierebis mimaniSnebel elementebze. am TvalsazrisiT, Cven
absoluturad mcdarad migvaCnia misi Semoqmedebis gazviadebulad
dadebiTi Sefaseba – miseuli Janris moyvaruli kritikosebisagan, radgan
am TvalsazrisiT lavkrafti ar gansxvavdeba auareba sxva avtorebisgan,
vinc siuJets agebs raRac tipis teqnikuri ideis apoTeozze.
amrigad, miseuli fantaziis sqema warmogvidgens Cvens planetas,
rogorc istoriaSi mimdinare saplanetTaSoriso migraciebis poligons,
xolo warsulSi wvdomis “Tvali” gviCvenebs, rom antarqtidam Semoinaxa
homo sapiensamde arsebuli ori mniSvnelovani etapis kvali. mTavari,
rasac xazs usvams avtori, da rac aSkarad metyvelebs misi daavadebuli
fsiqikis Taviseburebaze, is aris, rom mis mogonil am jiSTagan, arc
erTs ara aqvs aranairi garegnuli msgavseba adamianTan. pirvel rigSi,
Cven amas vxsniT mis bunebaSi Rrmad gamjdari SiSiT adamianTa mimarT,
SeiZleba amas vuwodoT pasiuri, anda SeniRbuli mizantropia. aseTi
daskvna araa moulodneli, Tu gavixsenebT mis biografias, mis genetikas,
da imas, Tu rogor aewyo misi cxovreba da ram Seavso misi TiTze
dasaTvleli kontaqtebi sazogadoebasTan. ar aris saWiro misi Segnebis
Rrma fsiqoanalitikuri kvleva, rom gaviziaroT is azri rom unaris da
bio-fizikuri potencialis mxriv mis mogonil arsebaTa upiratesoba homo
sapiensis mimarT – pirdapir metyvelebs avtoris survilze daakninos
kacobriobis da adamianis pretenzia “evoluciis gvirgvinze” anda
“bunebis Seqmnil Segnebis umaRles mwvervalze Tu produqtze”.
magram gvaxsovs ra lavkraftis weris kultura da misi esTetikuri
gemovneba da mxatvruli xedvis unari, migvaCnia, rom naTqvami ar unda
iyos gagebuli xelaRebiT da utrirebulad, da adamianTa SiSi ar
gamoricxavda erTgvar sevdas da sinanuls imis mimarT, rom
civilizaciis ganviTarebis istoriaSi SeimCneoda daRmavali tendencia
sulierebis da kulturis evoluciaSi. amitom, lavkraftis fsiqikis
sirTulis gaTvaliswinebiT, misi kritikuli damokidebuleba adamianTa
sazogadoebaSi gavrcelebul mankierebaTa mimarT, amave dros ar
gamoricxavda mis taqts da Tavisebur siyvaruls xalxisadmi; sxvanairad
ver aixsneba misi Txovna, romliTac mimarTa Tavis megobars sikvdilis
- 48 -
win, rom daewva misi xelnawerebi. faqtiurad, igive SemTxveva ganmeorda,
rac moxda kafkas cxovrebaSi, da rogorc vxedavT, orive megobarma
daarRvia micemuli sityva – Tumc kafkas SemTxvevaSi, literaturis
danakargi ufro didi iqneboda.
2.4. lavkraftis prozis Janrobrivi niSnebi. amrigad, lavkraftis
mier warmodgenili aseTi daknineba kacobriobis miRwevebis, mainc
naRveliT aris gaJRenTili, da es naRveli ukve im Tvisebis maCvenebelia,
sadac avtoris Sinagani konstitucia da “xedvis prizma”, ar aZleven mas
saSualebas manugeSebeli ram ixilos sinamdvileSi – radgan aseTia misi
movlenaTa aRqmis fsiqologiuri filtri, romelic realobas mxolod
mrume ferebSi anaxebs.
amrigad, saqme gvaqvs arajansaRi, avadmyofuri fsiqikis mqone
avtoris deformirebuli mxatvruli fantaziis nayofTan da Sesabamisad,
msjeloba “Mountains of Madness”–ze warimarTeba im ideebTan dakavSirebiT,
romlebic epasuxebian wina periodis ramdenime avtoris utopiebs.
rac Seexeba lavkraftis daxatul, kacobriobamde “arsebul” preis-
toriuli “mosaxleobis” ierarqias, aRmoCenili yofis pirvel mmarT-
velebs, is moixseniebs saxeliT Old Ones, xolo maTi qmedebis, da
SeiZleba iTqvas, maT aqtivobis, evoluciis da progresis nayofs,
lavkrftma Searqva Shoggots. Tu gavixsenebT kolin uilsonis Tsathogguans,
davrwmundebiT, rom orive avtori cdilobda maqsimalurad ganrideboda
evropuli enobrivi musikisaTvis Cveul JReradobas da mogonili saxe-
cnebisaTvis mieca sruliad moulodneli fonetikuri elferi; amave
dros, isic aSkarad Cans, rogori gavlena iqonia am orive avtorze
sviftis mier mogonilma “brobdingneg”, “huinhm”, “iehum”, da sxva msgavsma
leqsikurma egzotikam.
literaturuli zegavlenis TvalsazrisiT, metad sainteresoa,
raoden “arCeviTia” mwerlis “SemoqmedebiTi introvertuloba”, vinaidan
is absoluturad damoukidebelia da originaluri, rodesac saqme exeba
suraTis daxatvas, magram amave dros ar erideba ukve gamoyenebuli
futurologiuri kliSeebis da gavrcelebuli azrebis sesxebas da
gaziarebas.
- 49 -
pirvel rigSi, es exeba im OOld Ones-anu “gardasulTa” migraciis
mizezs dedamiwaze. lavkrafti umal acxadebs, rom maT warmoudgenlad
maRalma codnam da civilizaciis meqanisturma saxem daarwmuna, rom
arsebobis aseTi forma momakvdineblad moqmedebs emociur sferoze.
TavisTavad cxadia, rom maTi preistoriuli samyofelis aRmoCenis
Semdeg, mkvlevarTa brigadas ara aqvs araviTari saSualeba, rom
enobrivad eziaros momxdaris ambavs – da saamisod lavkrafTi arCevs
sakmaod gulubryvilo xerxs: yvelafer amas moqmedebis gmirebi igeben
“dasuraTebuli matianedan”, anu aRmoCenili nasaxlarebis kedlis
moxatulobidan. Tu ramdenad misaRebia mkiTxvelisaTvis imis dajereba,
rom ZiriTadad wyalSi mcxovrebi, Tan “varskvlavTaviani” da sacecebiani
arsebebis “egzistencialur kulturaSi” wesadaa cxovreba rTul
arqiteqturuli nagebobebSi da sakuTari sicocxlis amsaxveli kedlis
moxatulobis ganviTareba – es ukve literaturuli gemovnebis saqmea,
magram Cven amas ganvixilavT civilizaciis ganviTarebis Tematikuri
kuTxiT.
Tavidan, varskvlavTavian “gardasulTa” Camosvlas dedamiwaze
Tansdevda brZola kidev sxva kosmiur ”migrantebTan”, rac maTi damarc-
xebiT dasrulda, da ris Semdeg am mosulebis “sacxovrebel politikas”
lavkrafti xatavs XIX saukuneSi gavrcelebuli ramdenime seqtis Targze.
am seqtebma dagmes kapitalizmiT ganpirobebuli industrializacia da
Tanadroul garemoSi Cabmas – ganrideba arCies, raTa dabrunebodnen
zneobrivad saRi da martivo cxovrebis wess.
magram ramdenad marTebulia, wina saukunis istoriuli
gamocdilebis gadatana fantastikur arsebaTa cxovrebis wesze da
logikaze? – aRar SevexexebiT am elementis komizmsa da absurdulobas,
da marto imas aRvniSnavT, rom maTi sazrunavi mxolod sakvebi iyo,
risTvisac maT dedamiwaze Seqmnes sxvadasxva arsebebi, romelTa
gamoyenebis diapazoni Semdeg gazardes. maT daiwyes biologiuri sakvebi
masis warmoeba, Semdeg Seqmnes mravalujrediani protoplazma, romelsac
Caunerges unari, rom hipnozis gavleniT gaeCina saWiro droebiTi
organoebi. cxadia, rom am gziT maT daigules idealuri monebi,
romelTac gaaCndaT unari nebismieri samuSaos Sesrulebis.
- 50 -
amrigad, “gardasulTa” dedamiwaze cxovrebis aTvisebis I etapi
aRiniSneba monaTa institutis SeqmniT, rac aris safuZvelTa safuZveli
sokrates, platonis, aristoteles – xolo Semdeg Tomas moris da sxvaTa
fantaziis samuSao sqemis CamoyalibebaSi. rogorc vxedavT, lavkraftis
fantaziis aseTi racionaluri sqema mTlianad Seesatyviseba platonis
“saxelmwifos” socialur-ekonomikuri wyobis safuZvels, romlis mTavari
saarsebo-sacxovrebeli resursi iyo monaTa Sroma.
zemoTqmulis safuZvelze SegviZlia gaviazroT, ramdenad Seusabamo
iyo avtoris codnis diapazoni sxvadasxva dargSi – im suraTebTan da
masalasTan, rac man siuJetis sailustraciod gamoiyena. xelovnurad
gamoyvanili monebi, romlebis hipnozis gavleniT izrdebodnen da
warmoudgeneli Zala uCndebodaT – lavkraftTan asruleben meqanizaciis
funqcias, uromlisodac es “gardmosulebi” ver moaxerxebdnen veranairi
civilizacias aSenebas.
unda vaRiaroT, rom monaTa institutis gamocxadeba, rogorc –
lamis gangebiT dadgenil ”a priori” mocemulobad, romelic arsebul
bunebriv resursebs emateboda rogorc damatebiTi energiis wyaro –
aseTi damokidebuleba monaTa mimarT igrZnoba rogorc berZen
avtorebTan, aseve morTan. es advili SesamCnevia, da kidec amitom Capekma
maTi es damokidebuleba ukiduresobamde ganavrco da TiTqmis
kanibalizmis formamde aiyvana, rodesac gamudmebuli mogebiT
madaaSlili sindikatis wevrebi aRar sjerdebian ufaso Sromis Zalas da
mogebis procentis gazrdiT gadareulebi, sakiTxs ayeneben am faqtiuri
monebis tyavis gamoyenebaze, da maTi xorcis Semowmebaze saWmelad
vargisianobaze. Cveni azriT, berZen avtorTa swored es momenti amoicno
lavkraftma, da nawarmoebSi aCvena ierarqiis TavSi myofi mbrZanebelis
absoluturad gansxvavebuli damokidebuleba Tavis “gamosayenebel
nayofisadmi” – yovel SemTxvevaSi imdenad, rom mbrZanebelTa
urTierTdamokidebulebis kodi da zneobis wesebi iyo mxolod maTi
jiSisaTvis dadgenili Sida qceviTi normebi. amitom, is varskvlavTaviani
“gardmosulebi” qmnidnen sxvadasxva saeqsperimento mcenareul da zoo-
organizmebs, xolo dawunebulis mospobas avalebdnen Sogotebs,
romelTac Caunerges fizikuri Zalis da gabaritebis gazrdis unari
hipnozis zemoqmedebis gavleniT. faqtiurad, lavkrafti iZleva mxatvrul
- 51 -
saxes, romelSic amoicnoba biorobotebis da frankenStainis erTgvari
narevi. es azri efuZneba im detals, rom momravlebuli da kontrolis
zRvars gadasuli Sogotebi aujanydebian da imarjveben TavinT
Semqmnelebze. am detaliT avtori qmnis ormagi mniSvnelobis suraTs:
erTi mxriv, paralels berZnuli miTologiis siuJetTan – titanebis da
RmerTebis brZolasTan, xolo meore mxriv – Tavis azrs afiqsirebs im
sakiTxTan dakavSirebiT, rom xelovnurad Seqmnili Zala aucileblad
aRmoCndeba umarTavi, da amitom didi albaTobaa imis, rom Tavissave
Semqmnels daupirispirdeba; rogorc vxedavT, miTologiuri golemis,
meri Selis – da Semdeg Capekis idea, lavkraftisTvisac aRmoCnda
damajerebeli.
nawarmoebis siuJetSi sakmaod moulodneli Cans kacobriobis
civilizaciisaTvis damaxasiaTebeli urbanistuli anturaJi da aseve
esTetika da kultura – iseTi arsebebisgan, romlebic TavianTi gonebrivi
da fizikuri potencialiT mTlianad aRematebian adamians. am mxriv,
gakvirvebas iwvevs ara mxolod maTi “civilizaciisaTvis”
damaxasiaTebeli qalaquri arqiteqtura da freskuli mxatvroba, aramed
is detali, romelic aSkarad asustebs nawarmoebis emociur mxares, da
avnebs ideis logikas da damajereblobas.
moulodnelia da axnas ar eqvemdebareba avtoris survili, rom
fantastikis sruliad SeuboWav pirobebSi, is xSirad cdilobs adamianTa
yofis atributikiT “gaamdidros” Txroba, rom mkiTxvels gauCndes
sinamdvilis SegrZneba. amitom damabnevelia im arsebaTs “sawolebis”
aRwera, anu kasrisebri WurWli, romelSic maT vertikalur
mdgomareobaSi eZinaT; aseve komikuria avejis aRwera da saerTod
xseneba – rvafexas msgavsi sacecebis arsebebisTvis. miT ufro, rom
“avejs isini oTaxis SuagulSi dgamdnen, raTa kedlebi Tavisufali
yofili dekoratiuli morTulobisTvis.. maT interierSi mudam Canda
stelaJebi, sadac inaxavdnen TavianT wignebs, anu mtkiced Sekrul da
dawinwklul firfitebs.. binebis gasanaTeblad xmarobdnen sagangebo
mowyobilobas, romlis moqmedeba damokidebuli iyo raRac eleqtro-
qimiur procesebze...”
- 52 -
magram amaze yuradRebas ar gavamaxvilebT, radgan gacilebiT ufro
mniSvnelovania lavkraftis azri zogadad, ojaxze – miT ufro, rom
viciT misi piradi saojaxo gamocdilebis dramatuli ambavi.
lavkrafti wers, rom es jiSi mravldeboda sporebiT, rogorc es
axasiaTebs gvimris ojaxs, da rom am jiSs “ar gaaCnda biologiuri
winapiroba ojaxuri cxovrebisaTvis – iseTi, rogorc es SeimCneva
ZuZumwovrebSi; isini wyvilebad ara cxovrobdnen da bevri ram gaaCndaT
saerTo mcenareebTan. amis miuxedavad, ojaxebs mainc qmnidnen, Tan
sakmaod mravalricxovans – oRond amas isini akeTebdnen komfortisaTvis
da inteleqtualuri urTierTobis uzrunvelsayofad. aq Znelia raime
komentaris gakeTeba, vinaidan ara gvaqvs sityvieri damadasturebeli
sabuTi “gvimrisebri ojaxis” SemakavSirebel wesze.
bunebrivia, rom ojaxidan sazogadoebaze gadasvla logikuria da
amasTan dakavSirebiT, sainteresoa lavkraftis SeniSvna, rom “maTi
wyobileba ufro socialisturi tipis iyo..” – xolo amas mosdevs teqsti,
romlis msgavsi Segxvedria postrenesansuli periodis utopiebSi:
“marTalia, maTi civilizacia urbanistuli iyo, magram maTTan
mniSvnelovan rols soflis meurneobac TamaSobda, gansakuTrebiT ki
mecxoveleoba” – aq dgeba momenti, rodesac unda gavikvirvoT, ramdenad
mikerZoebuli da angaJirebuli Canan lavkraftis specifikuri Janris
moyvarulebi, rom ver amCneven elementarul Seusabamobas da
dauzusteblobas: ra saxis mecxoveleobas unda misdevdes es gamogonili
civilizacia, da sad? Tu davujerebT avtors, rom isini xmeleTzec
cxovrobdnen da wyalqveS, sanam ajanyebulma Sogotebma saerTod ar
daisakuTres xmeleTi, maSin rogor unda gavigoT maTi mecxoveleobis
baza?
CvenAperiodulad gviCndeba am tipis SekiTxvebi, da kvlav
vrwmundebiT, rom lavkraftis Semoqmedebaze saubari produqtiulia
mxolod misi prozis ideur-Tematikuri an Janruli danawevrebis
SemTxvevaSi. amitom ufro produqtiulia msjeloba damatebiT
argumentze, rac agreTve metyvelebs Zveli avtorebis gavlenaze,
romelTa Soris sviftsac vgulisxmobT. “gardasulTa” civilizaciis
daxasiaTebisas, avtori agreTve aRniSnavs madnis warmoebas, rac
miuTiTebs raRac formis industriaze – da am mxriv lavkraftis
- 53 -
fantazia “mxardamxar” misdevs moris da kampanelas nafiqrals. es exeba
ekspansiis Temasac, rasac Tavis droze arc platonma auara gverdi da
arc morma. cxadia, rom ekspansia – agresiuli dinamikis Sedegia, da
platoni amas istoriis normad aRiqvamda da miseuli “saxelmwifos”,
rogorc institutis gaazrebas, es edo safuZvlad, rodesac ganixilavda
politikur da samxedro konfrontacias sxva ZalasTan. msgavsi varaudi
lavkraftTanac igrZnoba, rodesac is wers, rom “masobrivi gadasaxleba
iSviaTi ram iyo, da isic mxolod kolonizaciis etapze xdeboda,
rodesac es rasa apirebda axali teritoriis monadirebas”.
aRsaniSnavia agreTve lavkraftis erTgvari kompilatiuri meTodi,
romelic emyareba kacobriobis kulturis mravali aspeqtis detalebs, da
romelsac is ratomRac iyenebs im civilizaciasTan dakavSirebiT, rac
kacobriobamde arsebobda. arqiteqturaSi is antarqtidis yinulqveS
aRmoCenil goTikur Spilebs da piramidalur formebs axsenebs, xolo
rodesac exeba “gardmosulTa” moZraobas, ambobs, rom “satransporto
saSualebani maTTvis ucnobi iyo”. aq Cans, rom avtori cdilobs daicvas
dokumentalurobis forma, TiTqos aseTnairad unda gaawonasworos
evraziidan nasesxebi masala – ukve kolumbamdeli amerikis specifikiT,
vinaidan arc inkTa da arc actekTa civilizacias ar hqonda gaazrebuli
“transportirebis” cneba. magram Sedegi sapirispiro gamodis da “Semdeg
momxdaris” gadatana “manamdelis” kategoriaSi, ver CaiTvleba
racionaluri logikis magaliTad.
isic unda iTqvas, rom XVI-XVII saukunis utopistebis da sviftis
fantaziis detalebma, Tanmimdevrulad miiyvanes lavkrafti ramdenime
sakvanZo aspeqtamde. Man gaamaxvila yuradReba transportirebis sakiTxze,
rogorc saxelmwifoebrivi mniSvnelobis aspeqtze. amitom is axsenebs jer
“sapalne cxovelebs, erTob primitiul xerxemlian arsebebs”, romlebic
“iseve rogorc sxva cocxal organizmTa uamravi raodenoba.. aRmocendnen
“gardmosulTa” mier Seqmnili ujredebis ara-kontrolirebuli
evoluciis manZilze – magram droTa ganmavlobaSi, Tavi daaRwies maT
kontrols. isini nel-nela, TavisiT viTardebodnen.. xolo romelnic
xels uSlidnen planetis mbrZaneblebs, maT umal spobdnen.”
qveynis Seqmnis da ganviTarebis suraTiT gatacebuli avtori,
cdilobs sakuTari, “miTologizirebuli bioevoluciis” suraTiT
- 54 -
Camoayalibos Tavisi fantaziis sistemuri baza. aq unda iTqvas, rom
teqstSi irTveba is Tviseba, rac lavkrafts saerTod ar axasiaTebs –
iumori, da am iumoris safuZveli sakmaod gamomwvevia: avtori cdilobs
gaaSarJos adamianis warmoSobis idea: “aRsaniSnavia, rom SedarebiT
gviandel, dekadansis xanis skulpturebi gamoxataven primitiul
mobajbaje ZuZumwovars, romelic “gardmosulebma” gamoiyvanes ara marto
gemrieli xorcis gamo, aramed gasarTobadac, rogorc patara Sinauri
cxoveli, masSi raRacnairad amoicnoboda momavali maimunismagvar jiSis
da adamianis msgavs arsebaTa niSnebi.”
Tu gaviTvaliswinebT imas, rom evropuli kulturis da
civilizaciis tradiciis Tanaxmad, “adamianis” cneba aRiqmeba rogorc
cocxal arsebaTa evoluciis mwvervali, aseT fonze lavkrafti arCevs,
rom sakmaod agresiulad warmoaCinos adamianis warmoSobis problema,
SeiZleba iTqvas, aseTi tradiciis da saerTod, adamianTa kulturis
miTologizaciis tendenciis sawinaaRmdegod. rac Seexeba Cvens mier
gamoyofil “dekadansis xanas” – es kidev erTi magaliTia, rom
praqtikulad yvela movlenas, avtori warmogvidgens rogorc
ciklurobis principiT determinirebul SemTxvevas. magram vinaidan am
principis “a priori” aRiareba, rogorc arsebuli faqtis, avtors uqmnis
imis pirobas, rom Tavis nebaze aamoqmedos sakuTari fantazia, amitom am
momentidan moyolebuli, lavkraftis nawarmoebi ukve mTlianad misi
bunebiT da depresiuli fsiqikiT aris gamoZerwili da maxvili ukve
teqstis mxatvrul Selamazebaze da dramatizebaze aqvs gadatanili.
amis Sedegad, Cvens win ukve aris teqsti, romelic SeiZleba SevracxoT
rogorc “mozrdilTaTvis Seqmnili zRapari”, romelSic aRar igrZnoba
samecniero fantastikis JanrisTvis Cveuli raime amocanis axsnis
survili da nawarmoebi mxolod melanqoliuri da pesimisturi ganwyobiT
aris gaJRenTili.
es daskvna ar unda iyos gagebuli, rogorc Cveni subieqturi xedva,
da msgavseba edgar pos prozasTan TviT avtoris mier aris xazgasmuli.
nawilobriv, es momenti SeiZleba iyos axsnili lavkraftis mxatvruli
gemovnebiT, radgan mis xedvas saerTod pasuxobs uimedobis da mrume
ganwyobis siWarbe; magram meore mxriv, am faqtSi SeiZleba kidev
davinaxoT misi survili ganamtkicos sakuTari samwerlo pozicia – ukve
- 55 -
arsebul avtoritetTan da tradiciasTan deklarirebiT. saamisod
lavkrafti modelad iyenebs edgar pos “yornis” “Nevermore” efeqtur
refrens, romelsac is akavSirebs pos romanis “The Narrative of Arthur Gordon
Pym” naklebad cnobil mistikur moZaxilTan, riTac cdilobs ise
daakavSiros Tavis teqsti – edgar pos winamorbed detalTan, rom
mkiTxvels gauCinos tradiciis Tanmimdevrobis SegrZneba. es kargad Cans
momdevno magaliTebSi, sadac pirveli ori – edgar pos teqstidanaa
moyvanili, xolo mesame – ukve lavkraftis romanidan:
“One day Pym, in taking a white handkerchief from his pocket allows the wind to flare it
into the face of the black islander, who sinks in convulsions to the bottom of the boat, later
moaning (as had moaned the other islanders on seeing white), "Tekeli-li, tekeli-li.”
• “Gigantic white birds fly from beyond the white curtain, screaming the eternal "Teke-li-
li, tekeli-li" -- a syllabication that dies away on the lips of the islander as his soul finally, on that
last terrible day, leaves his body.”
• “The highlight of the novel was, of course, the six-foot tall, albino, blind, cave-dwelling
penguins which, as far as I recall, don’t do anything more overtly threatening than mill around in
the dark, softly muttering “tekeli-li”.
calke sakiTxs Seadgens is idea, romelic dedamiwis warsulis da
sicocxlis saidumloebis amoxsnas poulobs im TematikaSi da sferoSi,
romelsac moixsenieben ori cnebis konteqstSi: es aris Hollow Earth da
Subterranean Fiction. am or cnebas aqvs Tavisi Zveli, sxvadasxva
civilizaciebSi gavrcelebuli miTologiuri idea da “winapiroba”,
romelic STambeWdavad asaxa dantem “RvTaebrivi komediis” pirvel
nawilSi, “Inferno”-Si. Semdeg, gacilebiT ufro gvian, es idea iqca
samyaros Secnobis Temis da mxatvruli fantaziis Semadgenel nawilad,
rodesac interesi warimarTa rogorc dedamiwis miRma, aseve uSualod
dedamiwis planetis wiaRisken, da safuZvlad daedo Jiul vernis
“mogzaurobas dedamiwis centrisken”.
uilsonis “gonebis parazitebis” warmateba ramdenime aspeqtma
ganapiroba, romelTa Soris mniSvnelovania “Tematuri yuradRebis”
mimarTuleba: sxva avtorebisgan gansxvavebiT, is ar apirebs adamianTa
bunebis gaxsnas “egzogaremoSi”, dedamiwisgan mowyvetiT, sadac teqnikuri
anturaJi enacvleba bunebis suraTs, xolo xasiaTebi ixsneba Caketil
sivrceSi moqceuli iZulebiTi, an nebayoflobiTi astronavtebis
- 56 -
urTierT konfliqtSi. nacvlad amisa, uilsoni iyenebs iseT xerxs, ris
Sedegadac ideas is or Sred warmoaCens. am “orSriani ideis” pirvel
SreSi vgulisxmobT siuJetis savsebiT gasageb Temas, rom sulieri
garemos da saarsebo pirobebis gauareseba, rac SeimCneva bolo ori-sami
saukunis manZilze, gamowveulia gareSe arsebebiT, romlebmac
daisadgures adamianis gonebaSi. am ideis meore Sre ufro Rrmaa da exeba
ara mxolod lavkrafts, rogorc winamorbeds, aramed saerTod,
siborotis tradicias literaturaSi. gamomdinare iqidan, rom “gonebis
parazitebis” gmirebi miwisqveS aRmoaCenen gardasuli da daRupuli
civilizaciis nakvalevs, da xvdebian rom msgavsi ram elis kacobriobas,
da amis mizezi aris uxilavi Zala, uilsoni cdilobs mecnieruli
terminologia “gaaerTianos” – siborotesTan brZolis religiur
gagebasTan da xedvasTan: mis naxseneb “parazitebTan” brZola
SesaZlebeli xdeba fizikuri unaris mobilizaciiT da saSualebiT.
aseTi axsna SeiZleba naZaladevad CavTvaloT, magram faqti isaa, rom
avtori aRiarebs civilizaciaSi aRmocenebul destruqciul Zalas.
magram vinaidan uilsonis literaturuli pretenzia scdeba rigiTi
samecniero fantastikis nawarmoebis farglebs, amitom mas Semoaqvs
gacilebiT ufro seriozuli filosofiur-eTikuri Tema, romlis
gadawyvetileba mas ar moeTxoveba, vinaidan exeba Zireul hipoTezebs,
magram TviT am faqtis gamo, raki is amas exeba, amiT mas ahyavs nawarmoebi
erTgvari egzistencialuri dilemis safexurze. naTqvamis
dasadastureblad mivuTiTebT pirvelsave striqonebze, romlebic
ekuTvnis ara mas, aramed bertran rasels, da mis pirad werilSi
naxsenebi es sityvebi romanis epigrafadaa gamotanili: “I must, before I die,
find some way to say the essential thing that is in me, that I have never said yet - a thing that is
not love or hate or pity or scorn, but the very breath of life, fierce and coming from far away,
bringing into human life the vastness and the fearful passionless force of nonhuman things...
(Bertrand Russel, Letter to Constance Malleson, 1918, quoted in “My Philosophical
Development”, p. 261).
am naTqvamSi Cven gvinda gamovyoT is sityvebi, romlebic uilsonma
gamoiyena sakuTari nawarmoebis xarisxobrivad ufro maRal mxatvrul
doneze asayvanad, vinaidan daeyrdno maTSi Cadebul inteleqtualur
gamowvevas: “to say the essential thing that is in me,.. the very breath of life, fierce and coming
- 57 -
from far away, bringing into human life the vastness and the fearful passionless force of
nonhuman things...”
unda iTqvas, rom bertran raselis es fraza Zalian zustad
gamoxatavs adamianis azrovnebis im emociur Sres, romelic Tavi da
Tavia samecniero fantastikis Janris avtorTa safiqralis. rodesac
vecnobiT samecniero fantastikis prozas, vrwmundebiT rom momavalSi
arsebobis varaudebi swored am gamouTqmeli SiSiT aris nakarnaxevi.
calke komentari sWirdeba am SiSis specifikas, vinaidan am detalSi aris
gaerTianebuli JanrisTvis damaxasiaTebeli racionaluri logika –
absoluturad aramecnierul, mistikur-iracionaluri bunebis impulsTan,
romelSic amoicnoba Zveli, primitiuli azrovnebidan momdinare
Seucnobelis Segneba, is zRvari, romelsac mokvdavTa goneba ver Zlebs,
magram miRebiT ki iRebs – oRond ukve post-faqtum, rogorc arsebul
realobas da sinamdviles.
am moments Cven ganvixilavT, rogorc lavkraftis da uilsonis
ideaTa SemakavSirebel platformas. pirvel rigSi, es saris TviT
evoluciis xasiaTis problema, rogorc amas lavkrafti warmogvidgens.
“sigiJis mTebSi” gamoxatuli azriT, samyaro erTgvari poligonia, sadac
arseboben sivrceSi da droSi gabneuli sxvadasxva bioformebi, romelTa
moZraoba da daniSnuleba adamianisaTvis ucnobia, da “erTaderTi, rac
SeiZleba daexmaros adamians, es mistikuri xilvaa, romelic” – Tu
davujerebT uiliam barrouzs, “SeiZleba xelovnuradac iyos gamowveuli
halucinogenebis meSveobiT, da SeiZleba agreTve SemTxveviTobam
“aRirsos” suliT avadmyofs, raRac epifaniis magvari suraTis an
“saxieri ideis” formiT.” rasakvirvelia, aseTi marginaluri gamonaTqvami
Cven mogvyavs im kuTxiT, rom ukeT warmovidginoT SciFi Janris
specifikuri Temebis aqtualoba, da agreTve is momenti, rom progresis
savaraudo gaazrebaSi, momavlis suraTSi ar unda iyos Setanili
mxolod CvenTvis, kacobriobisaTvis Cveuli, “sazogadoebisaTvis saarsebo
stereotipebi” – vgulisxmobT Cveul warmodgenas av-kargianobaze da
samarTalze, anda moralze.
2.5. mxatvrulobis tradicia vs. Janris sistemuri modeli. “omi
salamandrebTan” imdenad marvalplaniani nawarmoebia, rom ganxiluli
- 58 -
Tematikis TvalsazrisiT, win uswrebs yvela sxva monaTesave Janris
nawarmoebs, vgulisxmobT rogorc antiutopias, aseve futurologiuri da
socialur-politikuri problematikiT gajerebul samecniero
fantastikis Janrs. Capekis upiratesobas kidev ganapirobebs misi niWi da
gamocdileba mxatvruli da publicisturi nawarmoebebis SeqmnaSi, rac
nebismier mikroTemas an epizods, romliTac Warbadaa gajerebuli romani
– TavisTavad aqcevs mxatvruli prozis samagaliTo nimuSad, xolo am
siWarbis wamyvan Temebad unda vaxsenoT sazogadoebis ironiuli
“masobrivi portreti” da cru idealebiT atacebuli masis principuli
Seusabamoba kulturul tradiciebTan.
unda iTqvas, rom saerTod, Capekis Sesafaseblad, yuradReba unda
gavamaxviloT swored am xsenebul “principul Seusabamobaze kulturul
tradiciebTan”, vinaidan is aris erTgvari “gasaRebi”, romelic xsnis da
ganmartavs mis mere ganxilul yvela Temas, dawyebuli lamis
dikensiseuli Janruli idiliis komizmiT, misi agresiuli
antitotalisturi publicistikiT – da dasrulebuli da utopiuri Temis
gaSarJebiT da kritikiT dasrulebuli. ase rom, Tavi da Tavi Capeks
miaCnia, rom Tanaedroveobis da socialuri cxovrebis sirTulis aris
sazogadoebis agresiuli damokidebuleba kulturiT ganmsWvalul eTikis
mimarT, faqtiurad uari sulier kulturaze, rasac mosdevsmasis
antagonisturi damokidebuleba individis pirovnulobis, calke
erTeulis gansxvavebulobis mimarT.
am Temas Capeki Zalian xSirad exeba, da rogorc wesi, misi ironia
mudam cocxali da amouwuravia, maSinac ki, rodesac ironiis sagani
ramdenjerme ubrundeba. amis dasadastureblad SeiZleba moviyvanoT
araTu raime winadadebebi an calke pasaJebi, aramed mTeli Tavebi, sadac
is gahkilavs Mediocre-erTeulebisgan Semdgari masis tipiur Tvisebebs.
aseTi epizodebis komizmi sakmaod mrumedaa warmodgenili, radgan avtors
esmis misi Tanmdevi Sedegi da mosalodneli “progresia” sazogadoebriv
cxovrebaSi. aseTi Tvisebebis dasadastureblad, viTomda
“moSinaurebuli” Tu “hominizirebuli” salamandrebis kritikiT, Capeks
mohyavs maTi xasiaTis da Tvisebebis CamonaTvali, romelic idealurad
Seesatyviseba zemoxsenebul Mediocre-erTeulebisagan Semdgar masobriv
tipaJs: “.. kiTxva SeuZliaT, oRond ufro saRamos gazeTebs etanebian.
- 59 -
maTi interesebis sfero Seesatyviseba rigiTi ingliselis interesebs, da
igive iTqmis maT reaqciaze, romelic Seesabameba saerTod aRiarebul da
tradiciul Tvalsazriss.. xolo maTi sulieri cxovreba im warmodgeniT
da azriT SemoisazRvreba, romlebis am etapzea gavrcelebuli farTo
sazogadoebaSi.. sityvaTa maragi oTxasamde Seadgens, magram mxolod imas
imeorebs, rasac yuri mokra an waikiTxa.. cxadia, rom maT damoukidebel
azrovnebaze laparaki uadgiloa.”
Capekis am romanis analizi SeiZleba orgvarad warimarTos: ZiriTadi
ideur-Tematuri xazebis CamonaTvaliT da tipologizaciiT, anda teqstis
siuJetur-azrobrivi elementebis etapobrivi da safexurebrivi
komentariT. vinaidan “salamandrebis” wminda literaturuli, mxatvrul-
xarisxobrivi niSan-elementebi Zalian maRalia da mTlianad Seesatyviseba
gansxvavebuli Janris klasikuri prozis moTxovna-niSnulebs, amitom
statistikuri da “mSrali” Tematuri tipologizacia SesamCnevad akninebs
romanis ara mxolod esTetikuri aspeqtis mniSvnelobas, aramed kidev
aSkarad amcirebs sayuradRebo detalebis azrsa da efeqts.
swored am momentis gaTvaliswinebiT, varCieT es gza gamogveyenebina
romanis mxatvrul-ideur analizSi, da am procesSi SevxvdiT mraval iseT
detals, romelic SeiZleba sul erTxel an orjer iyos naxsenebi, magram
amis miuxedavad, misi roli Capekis prozis sazogadoebriv-publicistur
JReradobaSi uaRresad mdidari da mravalwaxnagovani aRmoCndeba,
vinaidan avtoris dakvirvebuli Tvali da niWi gacilebiT ufro adre
amoicnobda Tanadroeuli civilizaciis ganviTarebsi tendenciebs, vidre
amas istoria warmogvidgenda, da rac mTavaria, aRtacebas iwvevs avtoris
diagnostirebis unari – amoicnos garkveuli procesis samomavlo da
moulodneli an gauTvleli mutaciebi. rogor, Tu ara ase unda aixsnas
1960-iani wlebis afrikis dekolonizaciis procesSi momxdari movlenebi,
romelTa simboluri meqanizmi Capekma Tavis “salamandrebis” swrafi da
ukontrolo gamravlebis suraTSi iwinaswarmetyvela: “.. Tuki dadga maTi
ganviTarebis axali, araCveulebrivad maRali ganviTarebis etapi.. ar aris
gamoricxuli, rom Andrias (salamandrebis erT-erTi laTinuri terminiT
“gakeTilSobilebuli” saxeli) zrda ara mxolod raodenobrivi iqneba,
aramed misi evolucia mosalodnelia xarisxobivad, Tvisobrivadac.” es
aris swored is punqti, riTac aSinebdnen Capekis droindel evropas
- 60 -
Zveli britaneTis imperiis SemorCenili konservatori-gadmonaSTebi – im
muqariT, rac mosalodneli iyo civilizacias da ganaTlebas naziarebi
SaviAafrikelebisagan, miT ufro rom aranairi sxvaoba ar SeimCneva maT
damokidebulebaSi zangebis mimarT – imasTan SedarebiT, rogorc
udgebodnen Capekis mogonili personaJebi maT mier aRzevebul
salamandrebs.
aseve aqtualurad ismis Capekiseuli romanis siuJetze agebuli
spekulacia, romelic dRevandelobis socialur Temebs epasuxeba, sadac
nawarmoebis Tematur kolizias Capaeki xsnis, rogorc “sakvebis SovniT
nakarnaxevi migraciis tipiur SemTxvevas”.
Capekis samwerlo ostatobis da literaturuli taqtis pliusad
unda vaRiaroT misi unari daicvas “gemovnebis balansi” da ar dauSvas
aSkara gadaxra romelime erT, arasasurvel konkretul JanrSi: imsaTvis,
rom misi romani ar gadaiqces publicisturi Janris produqtad, avtori
periodulad rTavs filosofiuri mniSvnelobis Tezisebs, romlebic
zomieri empirikis farglebSi ayenebs sakiTxs fatalizmis da
determinizmis sferodan: “nuTu vrwmundebiT, rom ganviTarebis genias
jer kidev ar dausrulebia sakuTari SemoqmedebiTi Sroma Cvens
planetaze?”
sainteresoa agreTve Capekis dakvirveba migraciis Tanmdev
procesebze, risi faqtobrivi da gansxvavebuli dasabuTeba mravlad
SeimCneva TanamedroveobaSi. dRevandel garemoSi, Capekis mier
wamoyenebuli SekiTxva, ramdenad qmediTia garemos Secvla, da Tu iwvevs
is ganviTarebis Zlier impulss – am SekiTxvis sapasuxod gvaqvs
sxvadasxva erebis da konfesionaluri jgufebis mkveTri globaluri
migraciis magaliTebi, romelTa Soris gamoikveTeba ufro religiuri
momentis wamyvani roli.
aseTnairad, gansxvavebuli ideuri mniSvnelobiT gajerebuli proza
efeqturad zrdis romanis fsiqologiur da amasTanave, “Tematur-
moculobiT” rols, rac Tavis mxriv, mudmivi ironiis da sarkazmis
miuxedavad, kidev ufro amarTlebs mis pretenzias seriozulobaze, da
amave dros amZafrebs avtoris kritikas im sakiTxebisadmi, rac unda
Sefasdes rogorc Tanamedrove “egzistencialuri mniSvnelobis”
problemebis xedva da gaazreba.
- 61 -
zemoTqmulTan dakavSirebiT, gansakuTrebiT unda aRvniSnoT Capekis
literaturuli talantis iSviaTi unari, rodesac is iumors iyenebs, rom
“ar daafrTxos” damoukidebeli azrovnebis unarmoklebuli masa, da
gasaazreblad, TiTqos gaSarJebulad, aSkarad groteskuli formiT,
utrirebulad awvdis mkiTxvels sruliad axal da ucxo ideas. aseT
“inteleqtualur provokacias” mosdevs metad dadebiTi, mafxizlebeli
muxtis matarebeli daskvna da mas Semdeg, rac sustdeba gasaazrebeli
ideis komikuri da panikuri forma, mkiTxvelis gonebaSi ileqeba
naTqvamis logika da misi savaraudo realoba. swored es aris Capekis
ZiriTadi mizani. sxvanairad SeuZlebelia aixsnas misi ideis ZiriTadi
daniSnuleba, rodesac is “fuTavs” am azrs Zveli yaidis mecnieris
“damfrTxal da akademiur” varaudSi, dedamiwaze axali bio-jiSis wamyvan
rolze: “ar unda gamovricxoT, rom bunebas Tavad aqvs misTvis gaTvlili
ganusazRvreli samomavlo ganviTareba, da aravin icis, sad iqneba amis
zRvari.. xom ar uweria Andrias Scheuchzeri-s miocenuri epoqis adamianad
yofna!..”
2.6. samoqalaqo kritikis mxatvruli forma. Camoyalibebuli
tradiciis mixedviT, utopiuri Janris nawarmoebTa umetesoba imdenad
koncentrirebulia realobis kritikuli xedvis dasabuTebaze, rom
yuradRebas ZiriTadad uTmobs socialuri wyoba-arsebobis sxvadasxva
hipoTetur modelebs. es TviT haqslis SesaniSnav romansac ki exeba,
sadac moqmedi pirebi warmogvidgeba mza tipaJad da siuJetis
ganviTarebis miuxedavad, maT fsiqologiaSi da xasiaTSi ar SeimCneva
raime niSandoblivi cvlileba.
es SeniSvna ar vrceldeba “salamandrebze”, radgan Capeki
Segnebulad xatavs iseT koliziebs, romlebSic maTi ormagi daniSnuleba
amoicnoba, da personaJTa xasiaTis gaxsnasTan erTad, mkiTxveli axerxebs
scenis an konfliqtis arsis ganzogadebas, raki iqmneba SesaZlebloba
rom konkretuli detali daukavSirdes zogadad, romanis dedaarss, mis
ideas da am ideis gamomwvev mizezs: da marTlac, riTi unda iyos
gamowveuli sazogadoebis wiaRSi gaCenili survili an saWiroeba, rom
Seicvalos cxovrebis da sazogadoebrivi yofis formebi? ramdenad
aqtualuria istoriulad, da cxovrebiseulad amgvari tendenciis gaCena?
- 62 -
da aris kidev erTi, mTavari momenti: marTlac Tu aris epoqalurad
momwifebuli sazogadoebrivi cxovrebis Tvisobrivi cvlileba – maSin,
rodesac sazogadoebis Semadgeneli nawili kvlavac rCeba Seugneblobis
doneze? sxva axsna ara aqvs im “ubralo” xalxis qcevas, visac daevala
samecniero miznebisaTvis CamoeyvanaT ramdenime salmandra - uwyinari,
magram gansxvavebuli arseba, romlis qceva saerTo aRiarebiT komikuri
da sasaciloa, da sanam or aseT arsebas waiyvans, es jgufi jer uamravs
amoxocaven, radgan “TvalSi ar mouvidaT”.
adamianTa modgmis aseTi gauazrebeli, mxolod sakuTari jiSis
absolutur hegemoniaze agebuli warmodgena, aris erT-erTi is
niSanTviseba, romelTa nusxas Capeki Tanmimdevrulad warmogvidgens,
rogorc civilizaciis danaSaulebrivi qmedebis magaliTs, xolo
civilizaciis danaSaulad Capeki miiCnevs mis, TiTqosda paradoqsul
dapirispirebas tradiciuli kulturisadmi. am dapirispirebis faqti
dramatulicaa, radgan paradoqsis elements Seicavs, vinaidan
civilizacia aq upirispirdeba im kulturis idealebs, romelTa
ganviTarebam da gavrcelebam ganapiroba saxogadoebrivi civilizacia.
Tu vaRiarebT aseTi daskvnis marTebulobas, maSin gvaqvs imis
safuZvelic, rom CapekTan erTad, kacobriobis ganviTarebis problemiT
seriozulad dainteresebuli kolin uilsoni da lavkrafti
gavaerTianoT am momentTan dakavSirebiT. saqme isaa, rom “seriozul
dainteresebaSi” vgulisxmobT problemis istoriul xedvas, sakiTxis
evoluciis srul konteqstSi, rac niSnavs samomavlo ganviTarebis
amocnobas – movlenis wina periodis, warsulis xasiaTis safuZvelze.
aseT SemTxvevaSi, Tuki avtori emxroba civilizaciisa da kulturebis
ciklurobas, maSin elementaruli obieqturoba da Tanmimdevruli logika
xom iTxovs imis daSvebasac, rom mecnierebis “xelT arsebuli”
istoriuli ganviTarebis suraTi ar unda iyos miCneuli, rogorc
ciklurobis ideis mainc da mainc sawyisi etapi, misi dasabami? Tu aseTi
msjeloba sworea, maSin isic unda davuSvaT, rom homo sapiensi aris
mxolod CvenTvis cnobili nawili im evoluciuri jaWvis Tu Zewkvis,
romelic sxvadasxva epoqebSi warmoadgenda dedamiwaze cxovrebis
matianes? am SemTxvevaSi, am ideis “mematianeebad” warmogvidgeba orive
avtori, lavkraftic da uilsonic, romlebmac arCies sakuTari
- 63 -
mxatvruli fantaziiT warmoeCinaT maTi hipoTeza. Sesabamisad,
lavkraftis shoggots da uilsonis Tsathogguans – erTsa da imave rols
asruleben: pirvelni – warsulSi, xolo meoreni – adrec, da “exlac”,
dedamiwaze gamefebuli arsebebis rols, romelTa absoluturad ucxo
bio-jiSi gamoricxavs kacobriobasTan Tanaarsebobas; aqve davsZenT, rom
“TanaarsebobaSi” Cven vgulisxmobT ara mxolod realur, fizikur
arsebobas, aramed kacobriobis sulieri kulturis srul usargeblobas
da negacias aseTi ara-adamianuri sawyisis “SegnebaSi”, da amis Sedegad,
sakiTxi exeba agreTve sulieri Rirebulebebis, adamianuri eTikis droiT
da “jiSobriv sazRvrebs”! cxadia, es SeniSvna agreTve SegviZlia
mivakuTvnoT Capekis, zemoT naxseneb filosofiuri xedvis magaliTebs,
magram maTi simravle aZnelebs Tematur tipologizacias da amitom
varCevT, gavyveT Tema-siuJeturi ganviTarebis etapebs.
2.7. skepsisi da ironia. rodesac Capekis am romans utopisturi
prozis normebis TvalsazrisiT vaanalizebT, vxedavT, rom klasikuri
utopiebis avtorebi – platonidan dawyebuli, praqtikulad iadvilebdnen
saqmes SemoTavazebuli modelis aracocxali sqematurobiT: arc erTi
aseTi nawarmoebi, Tomas moris “utopiis” an frensis bekonis “axali
atlantidis” CaTvliT, daxatul socialur-saxelmwifoebriv modelebSi
ar iZleva mcxovrebi xalxis realur damajerebel saxes, isini ufro
modelis Semadgeneli moZravi marionetebi arian, romelTa arseboba
mxolod da mxolod ganisazRvreba sakuTari survilebis
daqvemdebarebiT sistemis kanonTa mimarT.
gansxvavebiT am avtorebisagan, Capeki absoluturad yvela detalSi
xelmZRvanelobs mxatvruli saxis damajereblobiT, da emociis da
fsiqologiis amgvari “CarTviT”, gacilebiT ufro STambeWdavad da
damajereblad warmoaCens Tavis mizans da ideas. cxovrebiseul
sinamdviles naziarevi mkiTxveli gaormagebuli emociiT aRiqvams
sazogadoebis mankier mxares da kritikas. mkiTxveli aseve mwvaved
aRiqvams am gancdis Tanmdev meorad daskvnas im sazogadoebis moralur
saxeze da “vargisianobaze”, romelic orientirebulia tyuilze da
sakuTar mogebaze – miT ufro rom am sazogadoebas akisria sasicocxlo
da globaluri mniSvnelobis amocanebis gadawyveta.
- 64 -
magaliTad gamodgeba romanis sakvanZo konfliqtis sawyisi viTareba:
rodesac adamianebi aRmoaCenen, rom zRvaSi mcxovrebi salamandrebis
goneba isea ganviTarebuli, rom advilad swvdebian mizez-Sedegobriv
kavSirs, maSinve daiwyeben cxovelTa iaraRiT aRWurvas, rac maT
gauadvilebs margalitis Semcveli niJarebis gaxsnas, ris Sedegadac
salamandrebi moluskebs miirTmeven, xolo iaraRiT daxmarebis
sanacvlod, margalitebs abareben adamianebs. cxadia, adamianebi udides
mogebaSi arian, raki danebis safasurad margalitebs iReben, magram
simdidris ganuwyveteli zrdis surviliT atacebuli xalxi cdilobs
kidev ufro efeqturi iyos mogebis suraTi. Capeki aq marTebulad aCvenebs
adamianTa bunebriv, meqanikur “Secdomas”, rom xalxi, romelsac sakuTari
Segneba aReb-micemobaSi Camouyalibda, asset azrovnebas cxovelzec
gaavrcelebs. erT-erT personaJs uCndeba “bunebrivi” SekiTxva, rodesac
acxadebs, “ramdenad gamarTlebulia vendoT salamandrebs? ramdenad
dasajerebelia, rom isini srulad gvabareben napovn margalits, da ara
cdiloben Caabaron is romelime moqiSpe kompanias?” am SekiTxvaSi ise
Rrmad igrZnoba TaobebSi gamjdari adamianTa urTierTundobloba da
flidobaze agebuli urTierTobis TamaSi, rom Zalauneburad iziareb
avtoris miniSnebas sazogadoebrivi cxovrebis da sulieri atmosferos
istoriul degradaciaze, da amis safuZvelze ukve sarkastuladac ki
JRers Tundac miniSneba Tanaarsebobis da Tanacxovrebis raime savaraudo
samomavlo formaze! mxatvruli saxis efeqturoba da TviT ideis siZvele
gvaxsenebs adamianTa ukeTurebis ufro adrindel magaliTs, romelic
jer kidev anonimma avtorma aRwera pikareskul nawarmoebSi, “lasarilio
tormesidan”, rodesac brma maTxovars akidebuli usaxlkaro biWuna
imdenad “iJRinTeba” cxovrebis simaxinjiT, rom saboloo jamSi,
urTierTobis swored aseTi antizneobrivi deformacia miaCnia
urTierTobaTa normad da orientirad.
unda aRvniSnoT, rom Cveni amJamindeli analizi marTlac nayofieria
da faseuli, radgan swored im istoriul etapze vimyofebiT, rodesac
SegviZlia, rogorc Tanamedroveobis realur warmomadgenlebs,
vimsjeloT Capekis mier 1930-iani wlebis bolos gaTvlili samomavlo
problemebis swor amocnobaze. romanis gasacocxleblad, Capeki
ideologiur ruporad iyenebs sxvadasxva personaJebs da Sedegad gvaqvs
- 65 -
aqtualuri problematikiT ganmsWvaluli ideologiuri proza – nacvlad
im deklarirebuli, avtoris monologSi gaSlili “plakaturi normebisa”,
radac aris qceuli Zveli xanis utopiebi. amitom dRevandel viTarebaSi
wakiTxul “salamandrebSi” advilad amovicnobT mwerlis SeSfoTebas im
sami ZiriTadi problemis Taobaze, romelic arTulebs Tanamedrove
yofas da zaogadad, arsebobas: es aris – 1. bunebrivi resursebis
Semcireba da gaqroba; 2. havis globaluri cvlileba; 3. mosaxleobis
SeuCerebeli zrda da migracia.
isev da isev karel Capekis literaturuli ostatobis maCvenebelia
gza, rogorc is axerxebs zemoxsenebul daskvnebamde miiyvanos mkiTxveli
– praqtikulad yofiTi da naturalisturi epizodidan. magaliTisTvis
moviyvanT sabazo epizods, rodesac salamandrebis ekspluataciiT
dakavebuli sindikatis saerTo krebaze ganixileba monopoliis dakargvis
SiSiT gajerebuli konkurenciis sakiTxi sxva kompaniebis mxridan, da is
amocanebi, rac ukavSirdeba sindikatis Semdgom warmatebul muSaobas da
winsvlas.
fsiqologiurad metad damajerebelia krebis wevrTa Sewuxebuli
mdgomareobis da saerTo atmosferos Sedegi: vinaidan maT winaSe mdgar
problemebSi – yvelaze rTulad miaCniaT urTierTobis regulacia
konkurentebTan, amitom maTi gaRizianeba umal gadadis ierarqiulad
dabal safexurze “gamwesebul” salamandrebze – imdenad, rom
absurdamdec ki midian, rom Seumciron sakvebis da samuSao iaraRis
miwodeba, da amis wyalobiT gazardon maTi ekspluataciiT gaTvlili
mogebis procenti. pragmatulobis moZule avtori, aq TiTqos mezobeli
germaniis im periodis lozungis perifrazs akeTebs da faSizmis
aRmavlobis refrenad gacxadebul Deutschland, Deitschland uber alles –
warmoaCens lozungis formiT: “mogeba da Semosavali upirveles
yovlisa”. rac mTavaria, aseTi poziciis sibece da politikuri sibriyve
miT ufro tragikomikuria, rodesac vigebT sindikatis am sixarbis
realur fons – adamianebs ukve gamorCaT Cadenili saqcielis
aunazRaurebeli Sedegi: siavis mauwyebeli jini ukve gamoSvebulia
boTlidan, pandoras kolofi gaxsnilia da qveyanas sabediswero muqarad
moedo – sxvanairad rogor avxsnaT salamandrebis, WeSmariti untermensch-
Ta kategoriis mier farulad Catarebuli, marTlac rom
- 66 -
“ZirgamomTxreli saqmianoba”, rodesac isini iniciativas iReben sakuTar
xelSi da safuZvels uryeven kunZiulebs da materikebs.
maTi qmedebis mizezi, rogorc amas ukve SegvaCvia Capekma, rTulia,
kompleqsuri, da amgvari “kompleqsis” erT-erTi wamyvani Semadgeneli
nawilia simravle, ricxvi da raodenoba.
2.8. simravlis da ricxvis Tvisobrivi maxasiaTeblebi. kacobriobis
samomavlo ganviTarebis dramas Capeki ganixilavs rogorc istoriulad
daSvebuli Secdomebis Sedegs. am Secdomebis ganmapirobel mizezad Capeki
miiCnevs renesansis da humanizmis ideebis da zneobis Ralats, xolo am
Ralatis yvelaze ufro qmediTi da upirvelesi gamoxatulebaa
civilizaciis gadaxra ekonomikis prioritetebisken da ekonomikuri
ganviTarebis pirveladobis gamocxadeba sulieri cxovrebis sazogadoebrivi
zneobis da ganmsazRvrelad da warmmarTvelad.
romanis specifikidan gamomdinare, am tipis ganmsazRvreli momentebis
ilustrireba xdeba sxvadasxva formiT da esa Tu is detali SeiZleba
gaixsnas an dialogSi, an personaJis Sida monologSi anda
sazogadoebisadmi mimarTul mis ”memorandumSi”, rac saboloo jamSi, imave
Sida monologis saxesxvaobaa.
Capeki Zalze Tanmimdevrulad da damjereblad, nabij-nabij anviTarebs
sakuTari varaudebis logikas da mihyavs mkiTxveli im daskvnamde, rom
arsebuli realobis gaTvaliswinebiT, kacobriobis wamyvani qveynebis
sistemuri arsebobis forma gadawyvets mxolod iseT modifikacias,
romelic pirvel rigSi ganapirobebs cvlilebaTa ekonomikur rentabelobas,
da isev da isev am sistemis finansur dividendebs. Tu ara am ori momentis
uzrunvelyofa, nebismieri modifikaciis mcdeloba imTaviTve ganwirulia,
rom daigulos raRac formiT mainc dagegmili koreqtivebis waarmateba.
am punqtTan dakavSirebiT agreTve unda aRvniSnoT, rom TavisTavad
fuliT, rogorc gansakuTrebuli fsiqologiuri aspeqtis mqone fenomeniT
gatacebas evropul kulturaSi Tavisi fesvebi aqvs, da rac ufro Rrmad
gavyvebiT am fesvebs, miT ufro uaryofiTi zneobrivi muxtiT aRmoCndeba is
warmoCenili, rogorc sulierebisgan damaSorebeli elementi. es ukve Cans
adreul Sua saukuneebSi – “simReraSi Cem sidze”, rogorc moixsenieba
ebraeli mevaxSe rodrigo diasis da misi diswulis saubarSi, igive
- 67 -
elementebi gvxvdeba servantesis novelebSi, da a.S. magram vinaidan
istoriam, civilizaciis ganviTarebasTan erTad, win wamoswia agreTve
industrializacia da politikuri da ekonomikuri upiratesobis momentebi,
rasakvirvelia Seicvala fulis aRqmis elementi da aman ukve sapirispiro,
utrirebuli formac ki miiRo, vinaidan gascda saxelmwifo amocanis zogad
sferos da gadaiqca yoveli individis pirad ocnebad, misi survilebis
prioritetad.
Sesabamisad, aseT process mohyva is, rom fuli, rogorc mizani,
adamianis SegnebaSi sulierebas Seenacvla da daikava misi adgili. swored
am moments xazs usvams Capeki da misi ironia aqac Zalian mkveTria, da
gansakuTrebiT aris aRsaniSnavi, vinaidan Cvens mier naxseneb sxva avtorebis
konteqstSi msgavsi ram ar gvxdeba. marTalia, isini agreTve asaxeleben
totalitarizmis saSiSroebis savaraudo Sedegebis realur safuZvlebs da
mizezebs, magram – gansxvavebiT Zveli klasikuri utopiebis avtorebisagan,
romlebic aseve iTvaliswinebdnen fulis rolis gaazrebas mogonili
sazogadoebis modelSi, XX saukunis avtorebi – igive haqsli da orveli –
isini ar amaxvileben yuradRebas am Temaze. es momenti miT ufro
sainteresoa, rom jer kidev XIX saukuneSi, wera-kiTxvis ucodinarma, Sitting
Bull-is saxeliT cnobilma, indielTa tomebis – sius, lakotas da hunkpapas
beladma gamoucxada aRmosavleTidan – dasavleT sanapirosken moZravi
amerikuli jaris generlebs, frontiris xazis zrdis da rezervaciebSi
indielTa Seviwroebis Taobaze: “rodesac moWriT ukanaskneli xes, roca
moswamlavT ukanasknel mdinares da roca bolo Citsac daiWerT, Tqven
maSin mixvdebiT, rom saWmelad fuli ar varga, ar iWmeva.”
wera-kiTxvis ucodinari indielisgan – mimdinare sakiTxebis aseTi
lakonuri da marTebuli Sefaseba, pirvel rigSi, adamianis bunebrivi
reaqciis maCvenebelia, da piriqiT – gansxvavebuli da sapirispiro pozicia,
upirveles yovlisa, metyvelebs TviT ekonomikuri kanonebis miuReblobaze
adamianis sacxovrisis da saarsebo sivrcis gansasazRvrelad.
Cveni amocanaa agreTve, aRvniSnoT Capekis unari gazardos teqstis
mniSvneloba damatebiTi planis SemotaniT. saerTod, mravalplanianoba aris
misi is Tviseba, romliTac vasabuTebT mis upiratesobas ufro gvian
Seqmnil, monaTesave Janris prozaze – vgulisxmobT kolin uilsonis
“gonebis parazitebs”. am mxriv Zalian efeqturia wminda literaturuli
- 68 -
elementebis deklarireba, rasac Capeki, Cveuli maneriT, personaJTa
dialogSi aaSkaravebs, da Tan aseTi fsevdo-kamuflaJiT da “inkognito”
poziciiT, mwerali “sxvaTa” samsjelod xdis mxatvruli teqstis warmoCenis
formas da Txrobis wesebs. amisaTvis, polemikis Temas is Tavisi
personaJebiT anviTarebs da cocxal dialogSi paraleluri da monaTesave
sakiTxebiT qmnis aqtualuri problemebis garCevis savsebiT bunebriv
atmosferos. am saubarSi erTad wamoiWreba: a) raodenobriobis Tvisobrivi
aspeqtis problema, da amasTan erTad, kidev b) stilTan da mxatvrulobis
xarisxTan dakavSirebuli, wminda literaturuli sakiTxi.
pirvelis magaliTad gamodgeba sakiTxi, romelic wamoiWra kurt fon
friSis, j.jilbertis da bonanfanis saubarSi, rodesac sakiTxi dadga am
kompaniis simboluri damaarseblis, kapitan van toxis wvlilze da saqmis
warmarTvis maneraze: “Tavidan salamandrebs mosdevda siaxlis erTgvari
Sarmi, magram samas milionze rom ava maTi raodenoba, is Sarmi ukve
gauqrebaT.”
meore magaliTi gamomdinareobs margalitebis mopovebis sawyisi,
faTerakian-romantikuli momentidan, ramac ukve moWama Tavis dro da
Sesabamisad, saqmisadmi axali midgoma gamoricxavda Zvels, romantikuls.
rodesac hkiTxes gamomsvlels amis mizezi, pasuxad gasca: “imitom rom, Cemi
gemovneba ar uSvebs sxvadasxva stilis aRrevas.” am frazas mosdevs, Cvenis
azriT, kidev ufro niSandoblivi pasaJi: “kapitan van toxis stili –
saTavgadasavlo romanebis stils momagonebs. es iyo stili jek londonis,
jozef konradis da sxvaTa msgavsTa – Zveli, egzotikuri, kolonialuri, da
lamis heroikuli stili. ara, me Tavs ar vimarTleb da Tavis droze, im
stilma Zalian amiyolia. magram kapitan van toxis sikvdilis Semdeg, aRar
gvaqvs ufleba, kvlav gavagrZeloT aseTi sabalRo epopea.” Cvenis azriT,
ganzogadebisaTvis, yuradReba ar unda mivaqcioT “van toxis’ saxels, xolo
“stilis kapitnad” SeiZleba jozef konradi viguloT, romlemac Tavisi
saTqmeli srulad da amomwuravad gamosTqva, da amrigad, es fraza iZens
TviT Capekis samwerlo kredos da esTetikuri strategiis mniSvnelobas.
am etapze iwyeba naTqvamis xarisxobrivi transformacia, romelic
SeiZleba gavigoT, rogorc zogadad, SemoqmedebiTi Zvrebis apoTeozi. g.h.
bondi Tan sistemis reformatori gamodis – isev da isev, rogorc sistemis
nayofi da erTguli erTeuli, magram amave dros, is qadagebs am sistemis
- 69 -
amoqmedebas gansxvavebuli, SemoqmedebiTi principiT, romlis mizani –
racionaluri upiratesobis mopovebaa, xolo saSualebad man daasaxela
SemoqmedebiTi impulsi, romelic ar gamomdinareobs kalkulaciidan da
angariSidan: ”naTqvami exeba arsebiTad axal SemoqmedebiT ideas. rasac
pasuxad mosdevs replika: “Tqven es ise axseneT, TiTqos saubari romans
exebodes!” – rasac mosdevs sayuradRebo pasuxi: “marTals brZanebT, batono
Cemo! vaWroba me ise mainteresebs, rogorc mxatvars, radgan garkveuli
SemoqmedebiTi warmosaxvis gareSe, verafers axals ver moigonebT. poetebi
unda viyoT, rom ar davuSvaT samyaros gaCereba, umoZraoba.”
am principuli polemikis dasasruli agreTve Capekis, rogorc
moazrovne mwerlis Tvisebaze metyvelebs. Cans, rom mas kargad aqvs
gaazrebuli, rom XX saukunemde Seqmnili yovelgvari tipis utopiuri
Teoriebis da proeqtebis praqtikuli da realuri istoriuli Sedegi
nulovani iyo, da aseve kargad esmis, rom haqsliseuli antiutopiis modeli
gacilebiT ufro axlosaa sinamdvilis savaraudo ganviTarebasTan. amave
dros, is, rogorc socialuri tendenciebis swored Semfasebeli da
dakvirvebuli fsiqologi da literatori, poulobs erTaderT marTebul
gamosavals Tavis dayenebul sakiTxze: Capeki erideba samecniero
fantastikis uflebas, rom mis mier Camoyalibebulma samomavlo prognozma
ar gaamarTlos da “am JanrisTvis dasaSvebi futurologiuri fantaziis
upasuxismgeblobiT” gaamarTlos mosalodneli lafsusi kritikosebis
TvalSi. amis gamo is arCevs gacilebiT ufro damajerebel gamosavals
wamoWrili amocanidan: Capeki Tavs aridebs mwerlisaTvis miuRebel
orakulis rols, ar unda rom kritikosebma mas daabralon raime “zedmeti
optimizmi”, anda avis momaswavebeli “kasandras poza”. swored amitom, is
arCevs darCes erTguli mxatvruli romanis klasikuri formis da
Semoifarglos polemikaSi wamoWrili problematikiT da daskvnebis iseTi
“wvdomiTi pretenziiT”, romlebic Seesabameba mwerlis Tanadrouli
sazogadoebis gansjis unars da zRvars.
aseTma meTodma mTlianad gaamarTla, radgan problematikis
”gzagasayaris” warmoCena gacilebiT ufro efeqturia – ara mxolod
sinamdvilesTan miaxloebis da damajereblobis mxriv, aramed nawarmoebis
mTavari amocanis TvalsazrisiTac: iseve rogorc haqsli, Capekic gaswvda
Tanamedrove socialuri prognozirebis maqsimums, rac gulisxmobs
- 70 -
teqnokratiuli tendenciebis da antihumanizmis zrdas da amasTanave
totalitaruli sistemis Camoyalibebas. am ormagi amocanis mizez-
Sedegobrivi interpretacia gansxvavebulad aqvs warmodgenili orive
avtors, da SegviZlia vTqvaT, rom Sedegebis speqtris mixedviT Capeki
iZleva gacilebiT ufro srul da mravalaspeqtobriv pasuxs, vidre Cvens
mier ganxiluli mwerlebi; magram yvelaze mTavari am faqtSi is aris, rom
maRali literaturul-fsiqologiuri da mxatvruli niSnebiT Seqmnili
nawarmoebi iZleva ukeTes Sedegs TviT utopiis problemis emociuri
gaazrebisaTvis da am mxriv ufro qmediTia, rom upasuxos avtoris mTavar
mizans – daafiqros sazogadoeba dRevandel nabijebze da sakuTari
momavlis suraTze.
2.9. ormagi datvirTva. Capekis am romanis analizi iZleva metad gabeduli
literaturuli maneris suraTs. rogorc zemoT aRvniSneT, imisaTvis rom
viTareba maqsimalurad realisturad iyos aRqmuli, is qmnis scenas, sadac
sxvadasxva personaJebi aTasgvar aqtualur Tanamedrove problemaze daoben,
rasac Semoaqvs nawarmoebSi publicisturi elementi – da am mxriv Capeki
iwvevs mkiTxvelSi teqstis aRqmis gansxvavebul ganwyobas; magram vinaidan
es ganwyoba ar gamoricxavs siuJetis interess da mxatvruli mxaris
gancdas, mkiTxveli ufro metad aRmoCndeba CarTuli TviT samsjelo Temis
SefasebaSi. am gziT Capeki daxatul scenaSi monawile personaJebs – kidev
amatebs mkiTxvelebisgan Semdgar realur auditorias, romelic
Zalauneburad ukve emociurad aris CarTuli sakiTxis gansjaSi.
es aris is mosamzadebeli etapi, rac dasWirda avtors, rom Ria
teqstiT, pirdapir “plakaturad” gamoacxados Tanamedroveobis winaSe
wamoWrili muqara da agrZnobinos mkiTxvel sazogadoebas, rom is piradad
aris am problemis Tanamonawile – da damnaSavec, Tuki yvelaferi marcxiT
dasrulda.
aseTnairad aixsneba Semdegi scena, sadac salamandrebis
eqsploataciiT gamdidrebuli sindikati msjelobs samomavlo amocanebze –
ra mouxerxos geometriuli progresiiT mzard arsebaTa raodenobas, da ra
mouxerxos konkurent kompaniebs, romelTa gamdidrebas sindikati ver
urigdeba, vinaidan am process aRiqvams rogorc “misgan warTmeul
dividendebs”. sindikatis krebis scena unda aRviqvaT ganzogadebulad,
- 71 -
rogorc sistemis an saerTod, istebliSmentis sazrunavis deklarireba.
momxsenebeli mouwodebs danarCenebs, rom “upirveles yovlisa, batonebo,
daviviwyoT fiqri imaze, rom movaxerxebT SevinarCunoT monopolia
salamandrebze...” rasakvirvelia, es fraza Capekis dakvirvebuli aRqmis
Sedegia, vinaidan mis Tvalwin emzadeboda evropis ori polarizirebuli
Zala – jer samxedro-ekonomikuri, Semdeg ki politikuri da saomari
SetakebisTvis. “sindikati apirebs samuSao gauCinos milionobiT
salamandras mTeli dedamiwis masStabiT.. sindikati apirebs utopiis da
grandiozuli amocanebis propagandas. sindikati dagegmavs axal arxebis,
napirebis da dambebis proeqtebs, romlebic mTel kontinentebs daukavSirebs
erTmaneTs, xelovnuri kunZulebis proeqtebs transokeanuri aviaciisaTvis..
warsulis saTavgadasavlo zRapars margalitis moZiebaze, Cven
SevanacvlebT Sromis himniT.“
am citatebSi Cven gamovyaviT:
1. utopiis, rogorc sazogadoebis gansasjeli da ukve cxovrebiseuli
sakiTxis daufaravi xseneba;
2. teqnikur-samSeneblo miRwevebis naadrevi prognozireba (1937-38 wels
Capekma iwinaswarmetyvela 1970-ian wlebSi, iaponiaSi damuSavebuli, zRvaSi
amoyvanili xelovnuri aerodromebis ageba);
3. totalitaruli terminologiis unificirebuli paTetika: “Sromis himni”
ixmareboda 1930-ian wlebSi, rogorc sabWoTa kavSirSi, aseve hitlerul
germaniaSi.
da kvlav vagrZelebT am scenis analizs:
“mapatieT, iqneb es naTqvami utopiurad gxvdebaT yurSi. diax, batonebo,
Cven marTlac SevabijeT utopiis samyaroSi. diax, megobrebo, Cven ukve iq
varT! isRa dagvrCenia, rom movifiqroT teqnikuri mxare, rac salamandrebis
momavalTan aris dakavSirebuli.. /wamoZaxili adgilidan: “da ekonomikuric!”
am monakveTSi meordeba utopiis “aqtualizaciis sasignalo
mauwyebeli”, magram amasTan erTad, aris kidev erTi Zalian saintereso
detali: jilbertis sityva sruldeba krebis, anu sindikatis wevrTa
aplodismentebiT, sceniT, romelic standartuli iyo Capekis “mezobel
qveynebSi” – rogorc faSisturi, aseve komunisturi partiis maRalfardovani
partiuli paTetikiT gaJRenTil yrilobebze: ”aRtacebuli wevrebis
xangrZlivi taSi. wamoZaxilebi: “bravo! mSvenieria!” – es citata, iseve
- 72 -
rogorc zemoT moxseniebuli remarka, mniSvnelovania im mxriv, rom aCvenebs,
rogor – da raoden amtkicebs totalitarul fsiqologias aseTi scena:
momentaluri taSiscema – aJitirebuli ritorikis pasuxad, qmnis im niadags,
razec xarobs da vrceldeba sistemuri diqtatis da moralis atmosfero.
2.10. “zogadis” cneba socialuri cxovrebis dagegmvaSi. “- odesme TvaliT
Tu ginaxavT salamandra, batono bondi? Tu SeiZleba, is mainc gviTxariT,
rogor gamoiyurebian?
- ar vici, ver getyviT, batono vaisberger.. mereda, rad minda rom vicode?
sada maqvs imis dro, imaze vifiqro, rogor gamoiyurebian? me is mixaria,
rom SevqmeniT es sindikati.”…
aseTi – erTsa da imave dros, realuri, komikuri da cinikuri pasaJiT
asrulebs Capeki sindikatis gamgeobis msjelobasAsamomavlo gegmebze, da
gadadis dagegmili realobis gaazrebaze – rogor SeiZleba misi
ganxorcieleba, arCevs am sakiTxis rogorc teqnikur mxares, aseve ”cocxali
Zalis” gamoyenebis aspeqts. Tu ramdenad seriozulad ganixilavs avtori am
Temas, Cans im avtoritetuli saxelebis CamonaTvalidan, rasac is urTavs
calkeuli aspeqtebis ganxilvas: pol adamsi, h.j. uelsi da oldos haqsli –
yvela isini, vinc dainteresebulia, ”ranairi iqneba Soreul momavalSi
qveyana da kacobrioba, ra socialuri problemebi iqneba gadawyvetili,
ramdenad Sors wava mecniereba, sazogadoebrivi organizaciis formebi, da
sxva. da am utopiebidan umetesoba Zalian aris dainteresebuli im sakiTxiT,
Tu rogor aewyoba aseT progresul da – yovel SemTxvevaSi, teqnikurad
ufro ganviTarebul samyaroSi, saqme, romelic dakavSirebulia esoden Zvel,
magram aseve popularul institutTan, rasac warmoadgens sqesobrivi
cxovreba, gamravleba, siyvaruli, qorwineba, ojaxi, qalTa sakiTxi da sxva
misTana.
es aris is Tema, rasac Capeki ukavSirebs ara mxolod xsenebul
avtorTa da moazrovne mkiTxvelTa erTobliobas, aramed im saCoTiro
moments, romlis pasuxs erTnairi upasuxismgeblobiT ekidebodnen, erTis
mxriv, Zveli utopiebis avtorebi – vgulisxmobT bavSvebis ”gamocxadebas
saxelmwifoebriv resursad”, ris gamoc dedis roli sruliad
nivelirebuli iyo, da meores mxriv, lev trocki, ”msoflio revoluciis”
avadasxsenebeli mebairaxtre, vinc bolSevikuri revoluciis Semdeg scada
- 73 -
”koleqtiuri ojaxebis” institutis Seqmna, da civilizebuli evropis
TvalSi gaimasxarava sakuTari Tavi da ganapiroba bolSevizmis, rogorc
ideologiis sruli fiasko da miuRebloba kulturuli samyaros TvalSi.
swored am Temis ideur da leqsikur argumentad gveguleba is terminebi,
romlebsac asaxelebs Capeki, da romelTa gamoZaxili gvxdeba platonTanac
da haqslisTanac: ”sqesTa kavSiri qmnis mamobis iluzias”, rom masaSi
momxdari seqsualuri aqtebis ricxvi metyvelebs ara individualuri
aqtebis raodenoabze, aramed sinamdvileSi es ganasaxierebs erTobliv aqts,
rasac mosdevs mocemuli garemos koleqtiuri seqsualizacia. am tipis
msjelobidan erTaderTi daskvna is dagvrCenia, rom Capeki gvafrTxilebs
mamobis aderuli cnebis, anu mSobel-Svilis sulieris kavSiris mutaciaze,
rac aris epoqaluri atmosferos Sedegi – da Sesabamisad, am atmosferos
Sefasebac.
calke sakiTxia, Tu ramdenad aris gamarTlebuli Capekis aseTi
emociuri da polemikuri toni, da socialuri atmosferos ra Temebma
gansazRvres misi aseTi toni, romelic SeiZleba ornairad iyos aRqmuli,
rogorc cinikuri da agresiuli sazogadeoebis mimarT, da kidev rogorc
reaqcia am sakiTxis iseT gagebaze, romelic gvxvdeba utopistebis
nawarmoebebSi. Capekis samwerlo ostatobis kidev erTi maniSnebeli is aris,
rom is Segnebulad iZleva miniSnebas am orive versiaze, riTac aZlierebs
nawarmoebis koliziebis emociur zemoqmedebas, da amave dros zrdis maT
raodenobas. da bolos, interpretaciis aseTi orsaxovani saorWofo
suraTiT, Capeki aZlierebs daxatuli da mogonili scenis msgavsebas –
sinamdvileSi momxdar SesaZleblobasTan.
garda am wminda literaturuli mxarisa, aris kidev ramdenime momenti,
romelic aCvenebs, raoden dakvirvebulad da yuradRebiT aqvs mas
Seswavlili Tanadrouli sazogadoebrivi cxovrebis sxvadasxva
tendenciebi, romlebic man Tvisobrivad gansxvavebuli moralis da Segnebis
gaCenis gamafrTxilebel signalad aRiqva. Cven vgulisxmobT pirveli
msoflio omT gaZlierebul im sulier da masobrivi kulturis atmosferos,
romelmac gamoaSkarava da gaamwvava sulieri damoukideblobis is
tendencia, romelic ukve gamoCnda henrik ibsenis dramebSi, floberis,
zolas, tolstois da Cexovis prozaSi – ojaxTan, rogorc socialuri
garemos erT ujredTan dakavSirebiT, da saerTod, qorwinebis institutis
- 74 -
ramdenime aTaswlian tradiciasTan dakavSirebiT; metic: CapekTan ukve
amoicnoba 1950-60-ian wlebSi ganviTarebuli Segnebis revolucia, rodesac
amuSavda ”seqsualuri revoluciis” didi ideologiuri manqana. es kargad
Cans ukve terminologiaSi, romelic gaxSirda 30-40 wlis Semdeg, rogorc
Cveulebrivi ”sapolemiko” terminologia: ”sqesobrivi cxovreba, rogorc
didi iluzia”, ”seqsualuri tirania”, ”droebiTi erTguleba”,
”pirovnulobas moklebuli ganayofierebis aqti”, ”mdedri instinqturad
SeigrZnobs saqorwino ceremoniis formalur mxares”, ”mamrebi, maTTvis
Cveuli instinqturi pativmoyvareobis da agresiulobis gavleniT, etyoba,
cdiloben SeinarCunon sakuTari sqesobrivi triumfis moCvenebiToba, da
amis gamo TamaSoben.. mesakuTre-meuRlis rols.” es aris Capekis
daundobeli sarkazmis kidev erTi magaliTi: am maxasiaTeblebiT is
salamandrebs axasiaTebs, magram yoveli CamoTvlili Tviseba lamis
meqanikurad udgeba ”layman-ad” da ”rigiT moqalaqed” wodebul kacs.
am Temas miZRvnil sakmaod vrcel pasaJs, Capeki Tvisobrivad aRrmavebs,
raTa gadakvriT isev civilizaciis magaliTiT nakarnaxev socialuri wyobis
principebi da magaliTi warmoaCinos. amisaTvis is teqsts ajerebs iseTi
terminologiiT, romelic SeiZleba CavTvaloT momavali totalitaruli
reJimebis enad; rac mTavaria, man zustad amoicno is primitiuli
fsiqologizmis da cxoveluri sqesobrivi diqtatis logika, romelic
gaSarJebulad gamoCnda maoistebis da Crdilo koreis mosaxleobis
fetiSizaciaSi: ”saerTo saqmro”, ”diadi ganmanayofierebeli”, ”masebis
mamali”, da a.S.
2.11. Seteva faSizmze. vinaidan Capekis Semoqmedeba viTardeboda
hitlerizmis mzardi muqaris garemoSi, amitom bunebrivia, rom misi
ironia gadaswvda nacistebis primitiuli fsevdo-heroikiT gaJRenTil
populistur ideologias da mamal salamandrebze dawerili daxasiaTeba
mTlianad esadageba hitleriugendis da ”horst vefelis” sadideblis
momReral sazogadoebas: ”mamrebi arseboben sakuTari siamovnebisaTvis da
kidev imisTvis, rom sxvebi daxocon; isini arian ampartavani da
Tavmomwone martosulebi.. .. mamrebis Camoyalibebuli erTobis da
”mamakacuri” solidarobis Segneba hmatebs calke erTeuls sakuTari
- 75 -
biologiuri upiratesobis Segnebas; maTi saxeobis ganviTareba mamrebiT
ufro ganisazRvreba, vidre mdedrebiT.”
Capeks mravlad aqvs germanuli civilizaciis da mecnierul-
teqnikuri kulturis misamarTiT gamoTqmuli SeniSvnebi, romlebSic
amoicnoba misi obieqturi xedvis unari, vinaidan is kargad xedavs eris
dadebiT Tvisebebs – da imasac, ranairad xdeba am Tvisebebis saziano
ganviTareba kacTmoZule ideologiis da lozungebis gavleniT.
salamandrebTan dakavSirebiT naTqvami, pirdapir kavSirSi unda aRviqvaT
agresiuli talRiT atacebul mezobel erTan, da mwerlis SefasebiT,
germanelebs axasiaTebT ”mamakacisTvis tipiuri teqnikuri niWi”, bunebam
isini ”koleqtiuri Sromisken Tandayolili midrekilebiT Seqmna.” yvela
am Tvisebas, anu teqnikur niWs da midrekilebas organizaciisaken, Capeki
Seracxavs mamakacis meorad sqesobriv niSnebad, da Sesabamisad,
germanelTa progress is xsnis swored im sicocxlisunarianobis
faqtoriT, rac axasiaTebs am Zlier sqesobriv determinants.
adre naxsenebi, Capekis mxatvruli niWis upiratesoba Cans mis saocar
unarSi, Tematuri variaciiT gaawonasworos nawarmoebis mimdinare
siuJetur-ideuri fsiqologiuri wnexi. garkveulwilad, msgavsi nabiji
Janrul cvlilebas gaulisxmobs da am mxriv, 1930-iani wlebisTvis,
Capekis romani erT-erTi wamyvani da mowinavea im periodis prozaSi.
rac Seexeba Janris monacvleobas, Capeki uceb ixsenebs Tavis Zalze
momgebian maneras da gadadis kameruli meSCanuri komediis Janrze, Tanac
wamyvan motivad iyenebs gansxvavebuli masStabis da diapazonis meTodis.
is kvlav ubrundeba wina TavSi ganxiluli globaluri mniSvnelobis
process miZRvnil problemas, oRond amjerad warmoaCens mas mizez-
Sedegobrivi farsis konteqstSi – daaxloebiT ise, rogorc Zvelad
icodnen fizikaSi, niutonis rolis gaSarJeba: ”baRSi rom wamowoliliyo
da TavSi vaSli ar dascemoda, qveyanas exlac ar ecodineboda dedamiwis
mizidulobis kanonis arseboba!”
am SemTxvevaSi, Capeki xazs usvams mTeli am procesis sawyis moments
da mis ganviTarebas afuZnebs ara kanonzomierebaze, aramed SemTxvev-
iTobaze: pan povondra, romelmac Tavis droze Tavis milioner-
mepatronesTan SeuSva kapitani van toxi, cols uzirebs Tavis azrs da
Tan sakuTar rols ganadidebs msoflio istoriaSi – ”maSin rom pan
- 76 -
bondisTvis ar momexsenebina kapitanis mosvla da is kaci ufrosTan ar
SemeSva, kapitans arasodes eRirseboda pan bondis naxva. me rom ara,
dedakaco, araferic ar gamovidoda, arc araferi.” momdevno scenis
komikuri elferi Zalian waagavs ”kacia-adamianis” dialogebs, oRond
pensiaze gasuli Sveicaris meuRle ufro dakvirvebuli qali Cans. Tavis
samsaxurs moSorebuli pan povondra dros imiT avsebs, rom lamis mTeli
msoflios presaSi eZebs raime cnobas salamandrebze, da rodesac
naxulobs raime cnobas an statias, aucileblad amoWris da inaxavs.
”amieridan mis cxovrebas azri gauCnda. yovel saRamos arCevda da
meramdened kiTxulobda gazeTidan amonaWer cnobebs, pano povondra ki
mowyale mzeriT gamoxedavda xolme; qalma icoda, rom yvela kaci
cotaTi mainc afrens, Tan nawilobriv bavSvia; hoda, isev jobia, am Tavis
amonaWeri werilebiT gaerTos, vidre ludxanaSi ijdes da banqo
iTamaSos. xelic ki Seuwyo – Tavis komodSi adgili gauTavisufla, rom
qmars iq Tavisi gakeTebuli kolofi Seedga, sadac am sagazeTo werilebs
inaxavda.”
ojaxuri komikuri idiliis TvalsazrisiT, es scena mTlianad
pasuxobs tradiciuli romanis ganwyobas da suliskveTebiT dieknsis
prozas gvaxsenebs. miT ufro didia Capekis roli mxatvrul
literaturaSi, rom klasikuri, tradiciuli xelovnebis ”gakveTilebs”,
is iyenebs sruliad gansxvavebuli garemos dramatul konteqstSi, riTac
arbilebs mosalodneli xifaTis SiSs da amasTan erTad, mkiTxvels uCens
Tavisebur skeptikur- filosofiur damokidebulebas Temisadmi, rac
saboloo jamSi, gvexmareba, rom safiqrals dinjad, Sinaganad
gawonasworebulad CavwvdeT. am mxriv gansakuTrebiT STambeWdavia am
Tavis ironiuli finali, da rogorc es Capeks sCvevia, ironia kvlavac
orplaniania da exeba ara marto personaJTa urTierTdamokidebulebas,
aramed mkiTxvelsac, romelic SesaZloa daabnia avtoris daxatulma,
Zveli udardeli cxovrebis idiliurma scenam: pensiaze gasulma
povondram saqme gaiCina da agrovebs msoflio presis amonaridebs
salamandrebze, misi meuRle ki – qmrisgan malulad, periodulad swvavs
am ”sagazeTo matianes”, da mxolod egzotikuri SriftiT dabeWdil
werilebs indobs, tibetur da koptur enaze.
- 77 -
- 78 -
Tavi III. evoluciuri cvlilebis kontrasti
progresis tradiciul gaazrebasTan
3.1. evoluciuri cvlilebebis konfliqti. Cven ukve aRvniSneT
samecniero da teqnologiuri progresis Tanmdevi cvlilebebi sazoga-
doebriv cxovrebaSi, romelic iRebs principul globalur masStabebs,
da rogorc samecniero fantastikis damaxasiaTebeli elementi, aRvniSneT
agreTve “futurologi” avtorebis fantaziiT SemoTavazebuli
sazogadoebrivi ganviTarebis alternativebi, romlebic ZiriTadad
efuZneba obieqtur sirTuleebs, rac SeiZleba daemarTos Cvens, anu
kacobriobis Cveul saarsebo areals, civilizaciis aramarTebuli
ganviTarebis SemTxvevaSi, anda saerTod, umarTavi procesebis amoZravebis
SemTxvevaSi. rasakvirvelia, orive momentis ganmsazRvravi da
ganmapirobebeli elementi mainc adamiania da misi inteleqti, romlis
produqcia ganviTarda saarsebo, egzistencialuri mniSvnelobis
universaluri moralis ugulebelyofiT – Tan im zomamde da im
gaqanebiT, rom Sedegis katastrofiulma masStabma dafaros sawyisi
mizezi da konkretuli wreebis Tu sistemis braleuloba, da pirvel
adgilze daayenos adamianis TviTgadarCemis sakiTxi Seqmnil viTarebaSi.
magram aris avtorTa kategoria, romelic Tanamedroveobis
materialur, ase vTqvaT, Tvisobriv-sagnobriv evolucias ganzrax da
Segnebulad uyurebs Cveni “Cveulebrivi Segneba-kulturis” TargiT, da
amaSi vgulisxmobT im Rirebulebs da im SefasebiT parametrebs, rac
saerTod asocirdeba kacobriobis civilizaciasTan, romelTa Soris
adgils inarCunebs eTikuri kuTxe-xedvis punqti.
gamomdinare iqidan, rom “momavali” dakavSirebulia ”progresis”
metad saorWofo interpretaciasTan, rameTu teqnikurma progresma saqme
birTvuli reaqciis marTvamde miiyvana, ozonos xvrelamde, da amas kidev
daemata uSualod miwieri safrTxe – genuri inJineriiT warmoebuli da
modificirebuli produqtebis warmoeba yvelaferma aman momavals
- 79 -
“gaumuqa” misi fsiqologiuri aRqmis palitra, da es kidec daetyo
samecniero fantastikis Janrs.
aRsaniSnavia, rom marad monacvle realobidan gamomdinare, am Temaze
wera TiTqmis publicistur elfers iRebs, radgan sinamdvile gvawvdis
kidev sxva, SedarebiT gauTvaliswinebel, ukana planze gadatanil
mizezebs. aq unda vaxsenoT ukve meore momenti, rac dakavSirebulia
progresis im aspeqtTan, romelic zrdas ukavSirdeba: es exeba msoflio
mosaxleobis swraf zrdas da am momentma win wamoswia humanizmis da
adamianurobis Tema, rac Tavis mxriv gulisxmobs – an misi tradiciuli
Rirebulebebis saerTo revizias, anda maTi SefasebiTi Skalis savaraudo
koreqcias.
vinaidan am orive momentis damasuraTebeli masala Warbadaa am
JanrSi, amjerad SevexebiT samecniero fantastikis im sferos, romelic
aRwers momavlis savaraudo suraTebs, oRond ukve kontrastis meSveobiT,
anu warmoaCens makrosamyaros procesis mniSvnelobas calke individis
aRqmaSi da sulier samyaroSi.
da bolos, mesame momenti, rac dakavSirebulia progresis, rogorc
zrdis mniSvnelobasTan, es msoflio mosaxleobis swrafad mzardi
ricxvia, ramac win wamoswia agreTve humanizmis da adamianurobis Tema,
raSic igulisxmeba misi tradiciuli Rirebulebebis SefasebiTi Skalis
savaraudo koreqcia – maTi saerTo revizia Tu ara; Tumc am sakiTxs
ganxilva mogvianebiT mogviwevs, vinaidan amjerad gansaxilveli Tema
exeba fantastikis im sferos, romelic momavlis suraTs warmogvidgens
kontrastis meSveobiT, da gvaZlevs saSualebas rom makrosamyaroSi
momxdari movlena Tu procesi gaviazroT, rogorc is ixateba euli
pirovnebis sulier samyaroSi, misi TvalTaxedviT da misi bunebis
eTikuri prizmiT..
amis efeqtur magaliTad Cven gveguleba j.g. ballardis krebulis,
“The Disaster Area”-Si Sesuli novela, “Storm-bird, Storm-dreamer”(Ballard, J.G., “The
Disaster Area”, 1979). pirvel rigSi, unda aRvniSnoT metad Taviseburi
momenti, romlis ilustracias warmoadgens es moTxroba, magram es
ilustracia ar aris pirveli: vgulisxmobT Temis an motivis gamoyenebas.
cxadia, siuJeturi Temis an ideis sesxeba imdenive xnisaa, ramdenisac
literatura arsebobs, da Seqspiris magaliTma – “romeo da julietas”
- 80 -
ufro adreuli prototipiT, mateo bandelos da luiji da portos
novelebSi, da “venecieli vaWari” – kristofer marloseuli “ebraeli
maltidan” – TiTqos moaxdina sruli legalizacia amgvari xerxis
gamoyenebis. amis miuxedavad, Semdgomma faqtebma aCvenes rom msgavsi
magaliTebi plagiatad aRiqmeboda.
am TvalsazriT saintereso suraTi Seiqmna XX saukunis
literaturaSi, sadac aSkarad SeimCneva gaxSirebuli faqtebi, ase vTqvaT,
“literaturuli rimeikebis”. klasikaSi es gamoixateba antikuri Temebis
modernizaciaSi – aviRoT, Tundac Jan anuis “antigone”, Jan Jirodus
“eleqtra” da “amfitrion-38”, iujin o’nilis “ZaZebi Svenis eleqtras”, da
a.S. klasikis garda, SeimCneva Temebis modifikacia specifikur JanrebSi:
novelistikaSi msgavsi magaliTia doris lesingis, samecniero
fantastikis aRiarebuli avtoris moTxroba “mze amosuli tramalze”
(Tumc fantastikis kategoriaSi es nawarmoebi ar CaiTvleba).
rac Seexeba balardis zemoxsenebul nawarmoebs, avtori aq sruliad
daufaravad sesxulobs dafna du mories (Daphne du Maurier, “The Birds”, 1952)
moTxrobis, “frinvelebis” Temas, rac kargad aaJRera 1952 wels alfred
hiCkokma Tavis kino-interpretaciaSi, rom warmoeCina yofiTSi SemoWrili
“ara Cveulebrivis” damabneveloba, SiSi da dramatizmi. man es
ganaxorciela swored ise, rogorc amas iTxovs “saSinelebaTa Janris”
moyirWebul terminad Seracxuli kino – oRond maRalprofesiul da
gemovnebian versiaSi.
garda zemoT naxsenebi ideuri da Tematuri mizezis, “Storm-bird, Storm-
dreamer”– is arCevani kidev ganapiroba misma maRalmxatvrulobam, rac
Cvenis azriT, efuZneba misi mxatvruli formis da Sida struqturis
tradiciul literaturul normebs da standarts. Cven gvesmis, rom
samecniero fantastikis Janrze saubrisas, “tradiciuli” xseneba SeiZleba
paradoqsulad JRerdes, da amitom gvinda mivudgeT am moTxrobas misi
mxatvruli formis TvalsazrisiT.
3.2. siuJetSi “Sesvlis” xerxi. mogonebul da ararsebul, anu
fantastur samyaroSi protagonistis Seyvanis klasikur magaliTad
migvaCnia jonatan sviftis “guliveris mogzauroba”. samecniero
fantastikis avtorebs – ufro inglisurenovan avtorebs vgulisxmobT, am
- 81 -
nawarmoebma misca tipiurad inglisuri magaliTi, Tu rogor unda
miudgnen mTavari ideis warmoCenis amocanas, anu racionalurad da
praqtikulad.
sviftiseuli klasikis magaliTi karnaxobs SciFi-is TemaSi Seyvanis
mTavar xerxs. protagonisti uSualod, pirdapir Sedis arsebul
samyaroSi da Semdgom moulodnelobaTa wyeba aseve uceb, “akordiT”
iwyeba. guliveris oTxive mogzaurobas win uZRvis standartuli,
sinamdvilesTan miaxlovebuli, realisturi formis introduqciebi.
oTxive mogzauroba iwyeba gemiT “sadRac” mgzavrobiT, rasac mosdevs
gemis msxvreva, an sxva raRac xelovnuri mizezi, rom guliveri aRmoCndes
avtoris fantaziis nebas gamokidebuli. amis Semdeg, guliveri napirze
adis xolme da yovel napirze morigi siurprizi elodeba – aseTi
TanmimdevrobiT: liliputebi, brobdingnegis goliaTebi, mfrinavi
kunZuli laputas da balnibarbis ucnaurobebi, da bolos – huinhmnebi da
iehu.
SeiZleba iTqvas, rom Tanamedrove fantastebi swored aseT dawyebas
swyaloben: ori-sami fraza, da mkiTxveli an raketaSi aRmoCndeba, an ukve
“sadme, planetazea”, sadac iSleba siuJeti, romlis mTavari mizania,
dagvafiqros Cveni civilizaciis ganviTarebis miznebsa da Sedegebze. es
momenti universaluria am JanrisTvis da SeiZleba iTqvas, rom
savaldebuloa, magram amave dros, swored am elementTa CamonaTvali
metyvelebs norma-standartze, da rogorc amaSi xSirad vrwmundebiT, aman
SeiZleba uaryofiTad imoqmedos nawarmoebis saxeze da originalobaze.
Sesabamisad, ambiciurma avtorma, pirvel rigSi unda miakvlios
aqamde jer ar ganxilul Temas, anda Tu ukve ganxilulia, gansxvavebuli
mimarTuleba misces ukev naxseneb sabazo viTarebas, e.i. gamoiyenos is
xerxi, romelsac twist-ad moixsenieben.
meore sasurveli elementia ena da stili. SeiZleba iTqvas, rom
literaturuli, mxatvruli Rirsebis TvalsazrisiT, rei bredberis
aRiarebuli ostatobis Semdeg, SeiZleba ballardi davasaxeloT.
magaliTad, pasaJi, romelic aRiqmeba rogorc hemingueis “nik adamsis”
moTxrobebis seriidan, anda “kilimanjaros Tovliani mTebidan”: “Each
morning when Crispin went out on the deck of the picket ship he would see the birds lying in
the creeks and waterways where they had died two months earlier, their wounds cleansed now
- 82 -
by the slow current, and he would watch the white-haired woman who lived in the empty house
below the cliff walking by the river”. (Hemingway, E., “The Snows of Kilimanjaro” 1936).
am tipis stili da manera, romelsac avtori arsad ar Ralatobs,
gadamwyveti xdeba siuJetis emociuri gavlenis CamoyalibebaSi. gamodis
rom nawarmoebis aseTi, pirvelive abzacidan gacemuli “mxatvruli donis
avansi” SesanarCunebelia mxolod da mxolod siuJetis originalurobis
wyalobiT, da es aris swored is momenti, sadac ballardma Tavi daaRwia
Cvens mier zemoaRniSnul, Temis trivialur “gadamRerebas” da dafna du
mories “frinvelebis” sawyisi “monacemi idea” gansxvavebuli
mimarTulebiT ganaviTara: Catarebuli twist-is Sedegad, nawarmoebis
“sabazo tonalobas” mieca gansxvavebuli dramatuli JReradoba, romlis
mizezsac Cven qvemoT ganvixilavT da am etapze Cven xazs vusvamT
sxvaobas konfliqtis tevadobaSi da Janrobriv diapazonSi.
balardis am moTxrobis mTavari pliusi ganapiroba masalis
minimalizmma. es exeba moqmed pirTa simcires, da saerTod mxatvrul
formas, romelic Sefasebis parametrebis TvalsazrisiT, jdeba
klasicistur nawarmoebis TargSi, radgan is: 1) erTi ambiT aris Sekruli,
anu moqmedebis erTianobis wess misdevs; 2) moqmedeba erT adgilas, erT
garemoSi xdeba; 3) erTi dRe-Ramis ganmavlobaSi xdeba, da e.i. daculia
adgilis da drois erTianobis norma-wesi.
unda aRvniSnoT, rom am Janris nawarmoebTa Sefaseba aseTi
“formaluri” niSniT, ar Segxvedria. amave dros, klasicisturi triadis
gamoyeneba samecniero fantastikaSi TavisTavad saintereso faqtia da
amtkicebs am xerxis amouwurav emociur potencials.
garemo realobidan ballardi iyenebs erT raime detals da sviftis
Camoyalibebuli tradiciis Sesabamisad, iqamde zrdis am erT elements,
rom aRebuli Tema – misi Sinaarsobrivi konkretizaciis gamo, ukan swevs
obieqturi SefasebiTi suraTis an daskvnis saWiroebas, ris nacvlad
sTavazobs problemis sirTulis da mravalwaxnagobis aRiarebas.
amrigad, sawyisi nabijia – xelovnur samyaroSi Sesvla, sadac erTi
raRac lokaluri situacia, Tavisi egzistencialuri ideis gamo,
warmogvidgens “yofna-aryofnis” tradiciul dilemas, rogorc orive
elementis gaazrebis mcdelobas gansxvavebuli kuTxidan. Tuki es asea,
maSasadame SegviZlia ganvixiloT sakiTxi: iseT movlenasTan xom ara
- 83 -
gvaqvs saqme, rac sxva araferia, Tu ara humanizmis klasikuri dilemis
revizia?
Am msoflmxedvelobrivi Tvalsazrisis garda, unda vigulisxmoT
agreTve uSualod Temis warmoCenis mxatvruli forma. Sesabamisad, raki
es “Tematuri sfero” aRwevs hipertrofirebul zomas, es ukve is donea,
rodesac disproporcias eniWeba wamyvani roli suraTis saerTo azrobriv
SefasebaSi da is ganapirobebs siuJetis aRqmis tonalobasac.
faqtia, rom raime detalis aseTi gamoyofa anda Segnebuli gadideba
scdeba obieqturi realobis aRweris saTanado marTebul farglebs, da
Sesabamisad, advilad Cajdeba gind modernizmis, gind postmodernisTvis
miweril Cveul TargebSi – Tumc Cveni amocanaa am elementis ara
formaluri, aramed msoflmxedvelobrivi Sefaseba. formis TvalsazrisT,
is SeiZleba SevadaroT guliveris mier adamianis, rogorc qmnilebis
kritikas: amaze metyvelebs epizodi, sadac adamianis garegnobas da
sxeuls svifTi aRwers sxeulis renesansuli aRtacebis sapirispirod -
mkacrad, zizRnarevad, lamis mizantropuli ganwyobiT – rodesac
samsjelod moigona realobis hipertrofirebuli xedva da pirobebi – im
scenaSi, sadac guliveri akvirdeba goliaTebis sxeulis da kanis
detalebs – faqtiurad ararsebuli “gamadidebeli SuSiT”, romlis
efeqti ganapiroba uzarmazarma sxvaobam masStabSi, massa da goliaTebs
Soris.
msgavsad amisa, balardi axerxebs erTi detalis masStabis Secvlas –
cxadia, aq unda gavixsenoT am xerxis didi winamorbedis, liuis kerolis
wvlili, rogorc es gamoixata alisas transformaciebSi. aqve aRvniSnavT,
rom nawarmoebis raime elementidan axali azris ganviTareba xdeba
agreTve rogorc siuJeturi mdore Temis an monaTxrobis uecari
amonafrqvevi, da aseTi ram Cveulebrivia literaturaSi (mag. doris
lesingis “mze amosuli tramalze”) da iq personaJis msoflmxedvelobis
ganmapirobebl rols asrulebs. gamodis, rom am TvalsazrisiT,
samecniero fantastikis avtorebi, msgavs SemTxvevaSi mxolod axal
safarvels qsoven Zvel da nacad konstruqciaze wamosagdebad da
gadasafareblad.
- 84 -
3.3. Storm-bird, Storm-dreamer. ballardis am moTxrobis saTauri Znelad
iTargmneba. Sinaarsidan da azridan gamomdinare, avtoris CanafiqrTan ufro
axlos iqneboda “grigalis naSobi frinveli da meocnebe”. sawyisi suraTi
Zalian efeqturia, amave dros SiSismomgvreli, damabneveli. TavisTavad
cxadia, rom uadamiano peizaJi ukve gulisxmobs raime araoptimistur Temas,
magram am sawyis suraTs, garda aseTi ganwyobisa, kidev mosdevs
miTologiuri aluzia, rameTu nakrTenis da bumbulis cvena, miT ufro
gapartaxebul garemoSi, ikarusis ganTavisuflebis da aRzevebis
aRusrulebel miTs gvaxsenebs, romlis erT-erT qveteqstad unda viguloT
imedis ganwiruloba.
am TvalsazrisiT ra paralels vxedavT aq teqstTan? – daxatuli
suraTis uSualo mizezs: daRupvis da marcxis viTarebis Tavi da Tavi aris
isev adamianis gauazrebeli, yofierebis zogadi konteqstis miRma
warmarTuli teqnologiuri progresi da misi Sedegi. ukeTesi da ufro
nayofieri mosavlisaTvis, genuri inJineriis daxmarebiT miRebuli
genmodificirebulma produqtma gamoiwvia araTu marcvleulis zrda, aramed
am marcvleulis mWameli frivelebis organuli cvlilebebi, maTi
Seukavebeli zrda, ramac Secvala “noes kidobanidan gamoyolili” maTi
Cveuli zoma.
faqtiurad, iwyeba axali era, sadac Tavisi gauazrebeli,
araSorsmxedveluri “qmedebiTi politikis” gamo, adamianma Tavi Caigdo
guliveris meore mogzaurobaSi, rodesac mis garSemo trialeben ara Cveuli
zomis uwyinari arsebani, aramed absoluturad sxvani, araprognozirebuli
qcevis da Zala-agresiis mqone realuri, da Tan apokalipturi metastazebi.
metic, Tavdacvis sirTules kidev ufro arTulebs sakuTari danaSaulis da
bralis Segneba. amitom es momentic gasagebia, rom gvkarnaxobs ukve
damatebiT, bibliur aluzias “pirvelad codvasTan”, ris gamoc samoTxidan
gamoaZeves adami da eva, mas Semdeg rac igemes nayofi “xisa cnobadisa
keTilisa da borotisa” (“Zveli aRTqma”, T.II, 9): swored ase, krispinic da
misi ori Tu sami mezobeli aRmoCnda adrindeli samoTxidan gamoZevebuli.
magram am nawarmoebSi gamoZeveba gulisxmobs ara pirdapir aluzias
bibliasTan, sadac Tavdapirvel adamianTa wyvils daatovebines samoTxe; am
moTxrobaSi adgili igive rCeba, fizikuradac, materialurad,
- 85 -
geografiulad, magram icvleba gamoZevebis TviT principi, TviT arsi am
aqtisa: garegnulad igivea viTareba, ase vTqvaT “dekoraciebi da moqmedi
pirebi”, magram momxdari, sabediswero Secdoma imas iwvevs, rom imave
adgilas Tvisobrivad sxva konfliqti da moqmedeba viTardeba, ris
Sedegadac adamianis, mamakacis bunebriv ltolvas qalisadmi ar uweria
aRsruleba, rameTu yovels udebs brali momxdaris usazRvro danaSaulSi.
kulturis istoriis es wiaRsvlebi rom vikmaroT, cxadia, rCeba kidev
forma, da aq ukve carieli scena, ori-sami moqmedi piri, romelTa kontaqti
lamis SorisdebulebiT ganisazRvreba, xolo maTi moqmedeba TiTqmis
moklebulia raime logikur axsnas: “the huge birds, larger than condors, lay at her feet...
she moved amonf them, now and then stooping to pluck a feather from the outstreched wings. At
the end of her walk, when she returned across the damp meadow to the empty house, her arms
would be loaded with immense white plumes. (Ballard 1979 : 9), bunebrivia, rom
gagvaxsendes semiuel beketis dramebi, da amrigad, Tavidanve gveZleva
Tanamedrove samecniero fantastikis mtkice da ambiciuri socialuri
pasuxismgeblobis da egzistenciis memorandumi.
beketis analogia kvlavac grZeldeba da ukve Savi iumoris komentars
iwvevs. dacarielebul garemoSi, eulad myof qalTan martod darCenili
mamakacis grZnoba aseve absurdulia, radgan daaxlovebis da erTad yofnis
survils da grZnobas – gadaswonis da sWarbobs SeZeniT da momxveWvelobis
principiT “gaJRenTili” arsebis fsiqologia: arsebas vxmarobT Segnebulad,
radgan krispini Tavidanve Ralatobs mamakacobis bunebriv pirvelad
instinqts da sul sxva sazrunavi uCndeba: ...Crispin felt an obscure sense of
annoyance at the way this strange woman descendced on to the beach and calmly plundered the
plumage of the dead birds. Although many thousands of the creatures lay along the nargins of the
river, Crispin still maintaines a proprietary attitude towards them (Ballard 1979 : .9). amrigad,
sqesobrivi miziduloba ukana planze gadadis, radgan mamakacSi imarjvebs
sakuTrebis da qonebis SegrZneba. meore momenti, rac misi aqtiurobis
formaze metyvelebs, misi iaraRia, Tofi – oRond TavdacviT aspeqtSi,
vinaidan krispinis dro gadis an frinvelTa Tavdasxmis lodinSi anda maT
xocvaSi.
avtoris mxatvrul ambiciaze bevri magaliTi metyvelebs, maSinac ki
rodesac SedarebisTvis SerCeuli sityva aRmoCndeba Janrobrivad Seusabamo
cneba Each of the immense white creatures – for the most part gulls and gannetes, with a few
- 86 -
fulmars and petrels – carried his bullet in its heart like a jewel. (Ballard 1979 : 9) Efaqtia, rom
literaturul planSi, frinvelis gulSi mortymuli tyviis Sedareba
Zvirfas TvalTan stovebs metad araordinalur STabeWdilebas, rogorc
macabre iumoris narev dekadansTan; magram Tu amas davamatebT kidev TviT
frinvelis pirobiTobas, romelic lirikuli leqsebis uwyinari Tematikidan
gadavida absoluturad apokalipturi egzistenciis saxeobaSi, maSin
gamodis rom kacisgan nasroli tyvia mis gulSi Janris damabalansebeli da
gamamarTlebeli elementia.
zemoT naxsenebi viTareba warmoadgens gamaTviTcnobierebel Sesavals
rom ukeT gavigoT, ra dReSia krispini, romelsac ori Tvis win mouwia
kacze ufro did frinvelTa SemosevasTan brZola, romelTa simravlem ca
daabnela. am brZolaSi misi erTaderTi damxmare gonebaClungi jujaa,
calfexa, proteziani biWi, kvimbi, romlis daxmareba gamoixateba daxocil
frinvelTa gvamebis zRvaSi CayriT. SeiZleba iTqvas, rom es brZola
krispinis gamarjvebiT dasrulda, magram misi gamarjvebis erTaderTi mowme,
kvimbi, aranairad ar Seesatyviseba antikur qoros, romelsac ekisreboda
gmiris sadidebeli simRera.
meore mowme agreTve pirobiTia: Tu kvimbi ar iTvleba Rirseul
mayureblad da madideblad, magram krispini arc qalis roliT aris
kmayofili, vinaidan qals ar surs ucqiros imas rac xdeba; xolo mizezi
amisa Semdgom iSleba. ase rom, The woman’s appearance on the scene he welcomed, glad
someone else was there to share his triumph... But after a single glance the woman never again
looked at him. (Ballard 1979 : 11).
Cans, rom balardi afasebs literaturuli klasikis elementebs da
teqsts ajerebs msgavsi tipis mxatvruli “CarTvebiT”, ris magaliTad
migvaCnia Semdegi winadadeba: “The following day he appeared again in a wooden skiff and
punted the woman, standing alone in the bows like an aloof wraith, among the bodies of the birds
floating in the water” (Ballard 1979 : 12), sadac qals eniWeba tragikuli Temis
miniSneba da gansaxiereba.
“Temis” xsenebas Cvens mxriv kidev ufro ganamtkicebs Semdeg frazaSi
naxsenebi sityva, romelic miuTiTebs avtoris mier Segnebulad
Camoyalibebul meore, ara siuJetur, aramed ganyenebul metafizikur planze:
“Now and then Quimby turned one of the huge corpses over his pole, as if searching for something
among them – there were apocryphal stories, which many townsfolk believed, that the beaks of the
- 87 -
birds carried tusks of ivory, but Crispin knew this to be nonsense.” (Ballard 1979 : 12). risTvis
sWirdeba avtors damatebiT, kidev metafizikuri planis Semotana? –
erTaderTi mizezis gamo: am gziT is zrdis da afarTovebs SerCeuli
siuJetis Janrobriv niSan-TvisebaTa saerTo suraTs, da garkveuli
TvalsazrisiT, “mesame ganzomilebas” hmatebs am konfliqts, da saerTod,
nawarmoebs.
es yvelaferi keTdeba imisTvis, rom momxdaris dramatizms mieces
maqsimaluri, “moculobiTi” mniSvneloba. ballardi axerxebs am efeqtis
kidev ufro gaZlierebas. saamisod, mas Semoaqvs adamianis uimedod
darRveuli fsiqikis damadasturebeli suraTi da amaSi igrZnoba
kafkaseuli xedvis didi gavlena. aseT viTarebaSi, praqtikulad ukacriel
garemoSi, romelic gvafiqrebinebs samyaros dasasruls, personaJi isev
jildoze da medlebze fiqrobs: aseTi uunaroba, rom mTlianobaSi Seafasos
momxdaris warmoudgeneli masStabi, TavisTavad metyvelebs “rigiTi
moqalaqis”, anda “statistikuri erTeulis”, rogorc mas xSirad
moixsenieben – sulier simwires da ususurobas, rac gamoiwvia Tanamedrove
civilizaciis gadaxvevam humanizmis ZiriTadi principebisgan. saxelmwifo,
romelic Tavis winsvlaSi xelmZRvanelobs mxolod teqnologiuri
progresis da ekonomikuri zrdis ideebiT, aucileblad aRmoCndeba iseTi
problemebis pirispir, rogorsac xatavs aq ballardi.
amgvari viTareba qmnis Zalze mwvave dramatul garemos, raTa
kritikulad warmoadginos warmosaxvis armqone adamianis Sinagani
sicariele. Tavdacvis instinqtis garda, krispins kidev mxolod ori ram
aqvs SemorCenili: elementaruli cnobismoyvareoba da daxmarebis
minimaluri survili, rasac is grZnobs TeTrTmiani ucxo qali mimarT, da
kidev ufro Zlierad – sakuTrebis damcvelis deformirebuli instinqti.
ratom vuwodebT instinqts “deformirebuls” – Tu saerTod SeiZleba
es vixmaroT instinqtTan dakavSirebiT? imitom, rom cidan Tavs dacemuli am
uamravi daxocili frinvelis gvams, krispini “avtomaturad” aRiqvams,
rogorc misi monitoringis qveS arsebuli teritoriis kuTvnilebas. amitom
ar moswons, rom is TeTrTmiani qali putavs da TeTr frTebs aclis uamrav
frinvelTa gvamebs – krispins miaCnia, es xels SeuSlis warmoaCinos Tavis
saqmis pirnaTlad Sesrulebis suraTi, raTa saboloo jamSi, eRirsos raime
wamaxalisebel medals.
- 88 -
amgvari detaliT ballardi aCvenebs, ramdenad araadekvaturia
saxelmwifos WanWikad qceuli pirovnebis qceva da fsiqologia. metic,
vinaidan adamianis fsiqologiis masobriv cvlilebasTan gvaqvs saqme,
Sesabamisad amgvar masas ukve aRar gaaCnia unari raime Secvalos, vinaidan
obieqturad veRar afasebs realobas da ver aRiqvams sinamdvilis ukidures
tragizms. gamodis, rom ballardis azriT, sazogadoeba, romelmac viTareba
amgvar mdgomareobamde miiyvana, absoluturad ganwirulia, mas aRar ZaluZs
araTu Seabrunos globaluri daRupvis procesi, aramed SeaCeros mainc, da
amaSi Cans Tavad avtoris uimedoba mimdinare procesis mimarT.
3.4. moqmedeba. amgvarad gamoiyureba am nawarmoebis sawyisi viTarebis
es “fsiqologiuri portreti”. mas mosdevs ukve realuri moqmedeba,
personaJTa “amoZraveba” erTmaneTTan mimarTebaSi, da vrwmundebiT, rom
sawyisma introduqciam Seasrula Tavisi roli da ukeT warmogvidgens
ganviTarebuli kontaqtis ormag fsiqologiur safuZvels.
Cven ukve Camogviyalibda saTanado warmodgena krispinis pirovnebaze
da amitom miseuli Sefaseba quimbis da TeTrTmiani qalis Sesaxeb
sifrTxiliT unda miviRoT – ramdenadac viciT misi zneobis da gonebrivi
potencialis farglebi.
rodesac is quimbis axsenebs, xSirad “idiots” daurTavs, TiTqos unda
rom amiT Tavi dairwmunos sakuTar upiratesobaSi. xolo qalis ucnauri
qceva afiqrebinebs, rom is giJia, Seuracxadi. da marTlac, TmagaCeCili
qalis ucnauri Cacmuloba, bodiali am daxocili frinvelebiT dafarul
mindorze, TiTqos marTlac unda iZleodes amgvari daskvnis safuZvels.
magram amas mosdevs lamazi da romantikuli scena, romelsac avtori
teqnikurad warmogvidgens. es xerxi “teqnikuria” im mxriv, rom Tu
daxatuli suraTis esTetikuri elementi kidev SeiZleba daukavSirdes
WogritiT macqeral krispinis Tvals da gancdas – is aluzia, rasac
gvkarnaxobs es suraTi, rasakvirvelia scdeba krispinis aRqmis horizonts.
imisaTvis, rom danaxulis aRwera mowyvitos krispinis, rogorc mnaxvelis
da mTxrobelis Tvals, ballardi ganzrax “moixmars” gareSe sagans,
Wogrits, raTa ukve sakuTari, anu avtoriseuli xedva Carios am suraTis
Sinaarsobriv SreSi da amiT Searwyos es ori, gansxvavebuli siRrmis aRqma:
“As Crispin watched, hands clasping the bandoliers across his chest, she went over to one of the
- 89 -
birds, walking into the shallow water to peer into itss half-submerged face. The she plucked a single
plume from its wing and added it to the collection in her arms.” (Ballard 1979 : 13)
saqme isaa, rom TeTri feri da saxe gamWvirvale wyalqveS umal
gvaxsenebs ofelias daRupvis epizods, magram Cveni paraleli efuZneba ara
mxolod am garegnul “gamoZaxils”, aramed umTavres motivs adamianTa
TviTgadarCenis, radgan am nawarmoebis TemiT wamoWrili wamyvani problema
swored rom “yofna-aryofnis” ideazea agebuli!
am dakvirvebis scenis Semdeg, ukve advilia miawero krispins
garkveuli doziT raRac fantazia, romelSic esTetikuri elementic
amoicnoba, ukve momzadebulia saTanado safuZveli, rom Wogritis
okularSi danaxuli figura TeTr farSevangs miamsgavsos: “her swaying figure,
almost hidden by the spray of white feathers, resembled that of some huge decorative bird, a white
peackock.” (Ballard 1979 : 13).
krispinis pirovneba ironiulad aris warmodgenili momdevno abzacSi
da is rom es ironiuli detali umalve mosdevs qalis xatovan xedvas,
kidev ufro mkvaxe kritikaa krispinis mimarT, ase rom ironia sarkazmSi
gadadis: krispini gadawyvets, rom moimarjvos gamafrTxilebeli raketis
sasroli pistoleti, raTa diliTve – Tu naxa, rom qali kvlav Seudga am
daxocili frinvelebis gaputvas – amcnos mas sasignalo raketiT, rom
“sxvis kuTvnil teritoriazea da sxvis sakuTrebas xelyofs.” amgvari
marazmatikuli daskvna ganumtkica mis Soriaxlos mcxovrebma fermerma,
romelmac nebarTva sTxova, rom gadaeTria sakuTar mindorze ramdenime
frinvelis gvami, rom daewva da miwis sasuqad gamoeyenebina. Sesabamisad,
krispinSi iZala mesakuTreobis safuZvelze gaZlierebulma “egos”
SegrZnebam, Tan imdenad, rom gadafara wuTis win gancdili siamovneba TeTr
bumbulebSi Cafluli qalis figuris cqeriT rom ganicada.
momdevno pasaJi iZleva Seqmnili mdgomareobis mokle eqskurss, sadac
Cans is Sedegi, rac mohyva mosavlis gasazrdelad Seqmnili qimiuri sasuqis
gauazrebel gamoyenebas, rasac mohyva jer frinvelTa sikvdili, xolo ori-
sami wlis Semdeg, maTi giganturi mutantebis Semoseva da amis Tanmdevi
katastrofa – saqonlis daRupva da praqtikulad – adamianis omi missave
Seqmnil ucnaur da iZulebiT agresorad qceul frinvelebTan, romlebic
SimSilis gamo ukve adamians esxmodnen. am pasaJSi ballardi am tragedias
warmoaCens rogorc universalur ekologiur katastrofas, rasac
- 90 -
emsxverpleba ara mxolod adamiani da Sinauri cxovelebi, aramed TviT
agresoric, is frinvelebi: “Often he found himself hinking of their great tragic faces as
they swooped down upon him, in many ways more to be pitied than feared, victims of what the
district officer had called a ‘biological accident’” (Ballard 1979 :14).
avtori arasodes ar Ralatobs Tavis princips, rom mikro samyaros
safuZvelze Seqmnas warmodgena makro samyaroze. krispini sul rCeba
Txrobis fokusSi, riTac ballardi axerxebs daasabuTos momxdari
tragediis garduvaloba rigiTi adamianis SezRuduli Segnebis da viwro
horizontis gamo da agreTve aseTi pirovnebis viwro individualizmis gamo.
es Cans im suraTSi, sadac globalur katastrofis maCvenebel winadadebas:
“…an aerial armada of millions of birds that filled the skies over the country. Driven by hanger,
theu began to attack the human beings whio were their only source of food.” (Ballard 1979 : 15) –
umal mosdevs meore, sadac krispini iZulebulia gonebidan amoiRos am
saerTo katasrofis zogadi foni da Segnebulad dasjerdes imaze fiqrs,
rac uSualod mas exeba: “Crispin had been too busy defending the farm where he lived to
follow the course of the battle against the birds all over the world.” (Ballard 1979 : 15).
ballardi sakmaod Tanmimdevrulad agebs savaraudo katastrofis
suraTs. es gansakuTrebiT Cans fsiqologiuri niuansebis aRweraSi.
frinvelTa gvamebiT mofenili yures zedapiri TavisTavad sazareli
suraTia da avtori cdilobs warmoadginos am suraTis axsnis ori versia:
erTia, rasac krispini ixsenebs, misi ufrosis naTqvams, “mecnierul-
statistikuri” – rom frinvelebi reptiliebisgan ganviTardnen, TiTqos amiT
unda guli gaumagros morigi mosalodneli brZolisaTvis. magram aqve
Semoaqvs meore xedva – ukve krispinis TvaliT danaxuli: frinvelebis saxe
da Tavi mas ufro delfinebs agonebs, TiTqmis adamianuri gamometyvelebiT
da amitom am daxocilTa brZolis vels is uyurebs ukve ara wina dReebis
gaSmagebiT, rodesac sikvdil-sicocxlis arCevanis win idga da xocavda maT,
sakuTari Tavi rom gadaerCina.
amjerad is distancirebulia im winandeli gancdisgan, da am Sedegs
uyurebs ara rogorc raRac amazrzeni mtris Semosevas, rac momxdaris
SefasebaSi gaadvilebs amocanas, rakiRa konfliqtSi monawile mxare or
klasikur jgufad daiyofa: “Cven” da “isini”. “As he made his way across the river
past the drifting forms it seemed to him that he had been attacked by a race of winged men, driven
not by cruelty or blind instinct but by a sense of some unknown and irrevocable destiny.” (Ballard
- 91 -
1979 : 17) unda iTqvas, rom am momentSi amoicnoba ara racionaluri – da Tan
Zveli, “Zveli aRTqmidan” momdinare gamoTqma, “Tvali Tvalis wil” – aramed
ukve qristianuli xedva mtrisa da zogadad, konfliqtis ganxilva sxva
principiT: “giyvardes mteri Seni”. Tu aqamde krispini gveCveneba rogorc
rigiTi personaJi, romelsac mxolod Tavdacvis unari aqvs da dakarguli
aqvs bevri adamianuri Tviseba, sakuTrebis Segnebis garda – aq ukve masSi
iRviZebs sibralulis, da am grZnobasTan erTad, kidev danaSaulis grZnoba,
radgan is grZnobs, rom frinvelebis Semtevi armada – isev da isev
msxverplia adamianis danaSaulis, msxverpli, romelic iZulebiT aqcies
mtrad da agresorad.
sainteresoa aRiniSnos, rom krispinis amgvari fsiqologiuri
evolucia ganpirobebulia wina sceniT: is xedavs qals, romelsac moaqvs
TeTri frTebiT da nakrTeniT savse sarecxis Casalagebeli kalaTa da
mxviara vardis morTul talaverTan dadgams. es scena saocrad mSvidobiani
da nostalgiuria im xanaze, rodesac amgavri suraTebiT savse iyo
Cveulebrivi cxovreba. es bunebrivi nostalgia aRmoCndeba is Zala,
romelic ganapirobebs cvlilebas krispinis xedvaSi.
Cven ukve vaxseneT sityva “Tanmimdevruli” ballardis manerasTan
dakavSirebiT. am mxriv sayuradReboa is faqtic, rom erTxel ukve
miTiTebul moments da naxseneb detals, is kvlav anviTarebs ukve sxva
viTarebaSi da amis wyalobiT, personaJi iZens met siRrmes da Sinaarss.
zemoT naxsenebi aluzia ofelias scenasTan kvlav meordeba, oRond ukve
sxva konteqstSi, rodesac mkacri sazrunaviT dakavebul krispins emateba
esTetikuri xedvis unaric. am SemTxvevaSi Cven gamovyofT erTmaneTis axlos
naxmar sityvebs: plump-breasted bodies, bandoliers da monumental sculpture. pirvel
magaliTSi meordeba ukve naxsenebi paraleli ofelias sikvdilTan: “..…a
flock of pigeons, a few doves among them, had fallen at the water’s edge. Their plump-breasted
bodies, at least ten feet from head to tail, lay as if asleep on the damp sand, eyes closed in the warm
sunlight.” (Ballard 1979 : 17) am frazas mosdevs sagangebod, kontrastisTvis
naxmari tyviebis bude-lentis xseneba, romelsac ara aqvs raime uSualo
siuJeturi saWiroeba da avtori mxolod imitom axsenebs, rom daxatos
krispinis sulieri gaRviZebis sruli viTareba da garemo: “Holding his bandoliers
to prevent them from slipping off his shoulders, Crispin climbed the bank.” (Ballard 1979 : 17-18)
da iqve, momdevno momentSi, ballardi, ukve krispinis TvaliT aRwers
- 92 -
danaxuls: “Beside it [a wooden bridge], like a heraldic symbol pointing his way, reared the up-
ended wing of a white eagle. The immense plumes with their exquisite modeling reminded him of a
monumental sculpture, and in the slightly darker light as he approached the cliff the apparent
preservation of the birds’ plumage made this meadow resemble a vast avarian mortuary garden.”
(Ballard 1979 : 18). unda vaRiaroT, rom krispinis “CarTva” aseT avtoriseul
xedvaSi ar momdinareobs misi daxatuli portretis logikidan, magram am
SemTxvevaSi avtori met mniSvnelobas aniWebs nawarmoebis saerTo ideis
“polifoniur JReradobas” da amiT aixsneba personaJis aseTi moulodneli
kulturuli transformacia.
es transformacia warmoadgens Zalian ostatur mosamzadebel etaps,
rom momdevno scenam miiRos is JReradoba, rac saWiro aris imisaTvis, rom
nawarmoebs mieces pan-epoqaluri tonaloba da mniSvneloba. kacis da qalis
Sexvedris scena sruli ngrevis da frinvelTa gvamebis fonze, Zalian
efeqturia, radgan ballardi sagangebod aRwers namsxvrevebis, nagvis da
namtvrebis garemoSi, TiTqmis ZonZebSi gamowyobili TeTrTmiani qalis
moulodnel silamazes. dedaberis nacvlad, krispins daxvda axalgazrda
qali da miT ufro enigmatiuria am ucnobi arsebis saqmianoba, romelsac
mxviara vardebisTvis gamzadebuli talaveris masalisgan da joxebisgan
raRac CarCo-konstruqcia gaukeTebia, romelsac rTavs dagrovili TeTri
frTebiT, da kidev erTi-ori kalaTa aseTi frTebiT savse kidev aqvs
gamzadebuli.
literaturuli tradiciis standartebidan gamomdinare, scenis
amgvari Semadgeneli elementebi – omiT iavarqmnili miwa da garemo,
martoxela axalgazrda lamazi qali sruliad Seuferebel samosSi
gamowyobili da Sexvedra iaraRaasxmul mamakacTan – es yvelaferi cxadia
gvaxsenebs anuis piesebs, brextis “deda kuraJs”, magram yvelafer amas
pirvelwyarod aqvs antikuri tragediebis siuJetebi, iqneba es “antigone”,
“oresteia”, anda kidev sxva nawarmoebi.
rac CamovTvaleT, anu saerTo scena, personaJTa garegnuli ieri, da
rac ufro mniSvnelovania, Sexvedris scenis tipologiuri modeli,
vfiqrobT, rom sakmarisad asabuTebs msgavsebas antikur “prototipTan”,
magram Cveni am Sedarebis gadamwyet verbalur argumentad migvaCnia sityva
pyre, anu dakrZalvis ceremonialuri koconi. “koconis” cneba avtors or
etapad Semoaqvs: jer rogorc bonfire – rodesac krispinma TeTri frTebis
- 93 -
grovisgan Seqmnili piramida kocons miamsgavsa. Semdeg ukve, rodesac
avtori axsenebs dasawvavad gamzadebul, gadarCeuli bumbulis usargeblo
bRuja-grovas, is xmarobs ukve koconis am dasaxelebas, pyre-s. magram
imisaTvis, rom am sityvas misces saWiro datvirTva, ballardi saTanadod
amzadebs mkiTxvels Sesatyvisi ganwyobis Semqmneli verbaluri-emociuri
miniSnebebiT. erTgvar kadenciebad, jer iqmneba safrTxis saerTo suraTi:
“To his surprise she gazed at him with a hard eye, unimpressed by the brigand-like appearance he
presented with his cartridge bandoliers, rifle and scarred face.” (Ballard 1979 : 18) amas mosdevs
daundoblobaze mimaniSnebeli gangmiravi suraTi – “Her handsome face, devoid of
all make up, seemed to have been deliberately exposed to the cutting winter winds” (Ballard, J.,
“Storm-bird, Storm-dreamer”, 1979 p.18), da es sruldeba ukve “ceremonialuri
koconis” xsenebiT, rasac mosdevs ukve viTarebis Semajamebeli ori fraza:
“Yet he was aware that something, perhaps their shared experience of the birds, bonded him and the
young woman. The empty killing sky, the freighted fields, silent in the sun, and the pyre beside
them imposed a sense of common past.” (Ballard 1979 : 18) es sami damatebiTi elementi
hkravs maT kavSirs im garemoSi, sadac ca – “momaklavad, mkvleladaa”
moxseniebuli, mze, romelic sicocxlesTan da ayvavebasTan aris
dakavSirebuli, “mdumarea”, da Sesabamisad, am garemos aRqmac erTiania,
radgan orive msxverplia maTi garemosi, maTi warsulis da awmyosi.
maTi gacnobis scena ganzrax lirikulia da avtori cdilobs iumoris
da komizmis elementebiT Seqmnas axalgazrda qalis da kacis
urTierTganwyobis bunebrivi ganviTarebis suraTi. krispini umal pasuxobs
qalis Txovnas, rom daexmaros raRacis gadaxerxvaSi, qali RimiliT
dascqeris rogor daqanaobs tyviamfrqvevis lenti. avtors swored aqvs
gaTvlili mkiTxvelis fsiqologia, romelic elis maT Soris
urTierTsimpatiis zrdas, magram ballardi ar uSvebs aseTi “sapnis operis”
sadari siuJetis ganviTarebas; pirvel rigSi, ar uSvebs radgan amas ar
uSvebs TviT nawarmoebis Temis seriozuloba da dramatizmi.
imdenad mZimea gancdilis masa da tkivili, rom ase, ramdenime wuTiani
kontaqti kacTan ver Secvlis qalis ganwyobas. krispini, rogorc – qalTan
SedarebiT, ufro uxeSi da tlanqi fsiqologiuri wyobis kaci, ver xvdeba,
rom daufiqreblad SeTavazebuli frinvelis mokvlam uceb gadaiyvana qali
sxva samyaroSi da misi naTqvami, rom “eseni yvela me davxoceo”. am
momentidan iwyeba krispinis eWvi da dabneuloba, da am momentidan, rodesac
- 94 -
qali am fraziT pasuxobs: “bodiSi, ver gavige, ra miTxariT?” – is iketeba
Tavis samyaroSi da misi mzardi ganrideba ukve aSkaraa.
am ganridebis da dramis gasaRebs juja quimbi xsnis da amcnobs, rom
am qalis qmarSvili emsxverpla mtreds, romelic mis qmars jaWvze hyavda
dabmuli. am cnobam gauZliera krispins qalze zrunvis survili,
pasuxismgeblobis grZnoba gauCnda mis mimarT. imisaTvis, rom ramenairad
daexmaros, is ferad-ferad frTebs da nakrTens daaclis sxvadasxva
frinvelTa gvamebs da qals miarTmevs. pasuxad qali auxsnis, rom mxolod
TeTrs agrovebs, mtredisas, magram rodesac krispini gamoacxadebs, rom
mzadaa aseTic mougrovos, qali cdilobs gadaaTqmevinos, da aq ukve ismis
gamafrTxilebeli nota mosalodneli ubedurebis: “Her troubled eyes wandered
about his face, as if hoping to find some kindly way of warning him off.” (Ballard 1979 : 24)
miniSnebuli ubedurebis meore signals avtori omonimis saSualebiT
gvawvdis: zedmeti, qalisgan dawunebuli frTebi krispinma wyalSi gadayara
da frTebi dairwevian gemis danatoveb talRovan kvalze, romelic
inglisurad gamoixateba sityviT wake, romelic agrTve niSnavs “zars” da
“glovas” da “datirebas”: “As he sailed across the river to the ship he moved… casting the
cargo of feathers on to the water. Behind him, the soft plumes formed a wake.” (Ballard 1979 : 24).
ballardis mxatvruli ostatobis kidev erTi nimuSia, misi unari
SeinarCunos da ganaviTaros paraleluri motivis maniSnebeli detalebi.
frinvelTa warmoCena, rogorc “iZulebiT agresorebis”, rom isini TviTonac
arian msxverpli maTgan damoukideblad Seqmnili katastrofis, razec
avtori miuTiTebs maT saxeebis aRweriT, kidev ufro Zlierdeba aseT
monakveTSi: “.. he moored the craft by a large open meadow, directly below the flight path of the
birds as they had flown in to attack the picket ship.. Here, on the cool green turf, the dying birds had
fallen most thickly. A recent fall of rain concealed the odour of the immense gulls and fulmars lying
across each other like angels.” (Ballard 1979 : 22).
qalze zrunva erTi-orad ufro afxizlebs krispins da amitom
gadawyvets RamiT qalis saxlTan iguSagos, rom frinvelebma mas ar avnon.
iqve naxavs, rom saxlis ukan uzarmazar mtreds dauwyia budis Seneba da
dauSlis budes, rom qals safrTxe aSoros.
am momentidan dawyebuli, avtori aCqarebs Txrobis temps Taviseburi
xerxiT: krispinis momdevno dReebs is xatavs lakonuri maneriT da xazs
usvams kacis zunvas qalze, romelic aRac unaxavs im Sexvedris Semdeg.
- 95 -
magram ukve naxsenebi wake-is Semdeg, ballardi ukve siurrealistur,
moCvenebiT suraTs iyenebs, rom qvecnobierad moamzados mkiTxveli
dramatuli dasasrulisTvis da saamisod is detalurad aRwers im
viTarebas, sadac movlenis da sagnis realuri mdgomareobiT da wamieri
ganlagebiT, amarTlebs SemTxveviT Seqmnili mistikuri gancdis suraTs:
“Crispin leaned on the helm, gazing at the gaunt reflection of himself in the darkened glass, when a
huge white face, beaked like his own, swam into his image. As he stared at the apparition, a pair of
immense white wings seemed to unfurl themselves from his shoulders.” (Ballard 1979 : 26) wamiT
gaCenili krispinis “frTosani portreti”, romelic TiTqos ukve mis
“sasuleTSi gardasvlis” maCvenebelia, Zalian waagavs epifaniis teqnikas,
rogorc amas iyenebs folkneri Tavis “sofelSi”, rodesac RamiT fermeri
dasdevs ferdobze Tavis damfrTxal cxenebs, isini ki saxlis aivanze
Sevardebian da Semdeg dabla gadaeSvebian, fermeri ki maT qvevidan
Sescqeris, rogorc mfrinav cxenebs veeba saves mTvaris fonze. aseT
siurrealistur wams aqvs Tavisi funqcia, radgan is ganapirobebs
Tvisobrivad sxva aRqmas; am moTxrobaSi ki, am suraTis meSveobiT mkiTxveli
ukve emzadeba kvanZis dramatuli gaxsnisaTvis.
krispinis sinamdvileSi es aRmoCndeba is budedangreuli uzarmazari
frinveli, romelsac wina RamiT man bude daungria, xolo exla ki esvris
da klavs.
Cveni azriT, am frinvelis Semdgom xsenebisas avtori axsenebs
detals, romelic migvaCnia moTxrobis kompoziciisaTvis erTaderT
arasaWiro danamats, rodesac mokluli giganturi mtredis TmagaSlil
siluets TeTr jvarcmas adarebs: am Sedarebas eqneboda azri da damatebiTi
arqiteqtonikuli datvirTva, rom nawarmoebSi gamoyofili iyos
qristianuli religiis raime roli an motivi – imis miuxedavad, rom
ramdenime adgilas naxsenebia “angelozi”; magram vinaidan teqstSi amas ar
vxvdebiT, maSin ver gaviziarebT jvris wminda dekoratiuli anda
ornamentuli funqciis aucileblobas da saWiroebas – swored misi
arsebiTi da gadamwyveti simboluri mniSvnelobis gamo, rac gamoricxavs
mis gamoyenebas kompoziciaSi misi pirveladi da gadamwyveti azrobrivi
mniSvnelobiT.
rodesac krispini gadawyvets, Tavi moawonos qals masze zrunviT,
uceb aRmoaCens, rom qali garemos adekvaturad ar aRiqvams, radgan qeTrin
- 96 -
iorki kars miujaxunebs da gaagdebs da Tavzardacemuli krispini xvdeba,
rom qali Wkuas acdenilia. aq ballardi kvlav aCens viTarebis Rrma
fsiqologiuri wvdomis unars da am momentSi krispini pirvelad
daelaparakeba juja quimbis, rogorc Tavis swors da adamians: amis mizezi
erTia – man igrZno, ra aris marcxi, ra aris gulistkena, ra aris auxdeneli
ocneba – da imdenad mZimea am gancdis atana martodmarto, sxva
gamziarebelis gareSe, rom quimbis megobariviT gauziarebs Tavis aRmoCenas,
rom qals Tavis frinvelTan aigivebs.
qalisgan karis mijaxuneba ukve aRniSnavs moTxrobis damasrulebeli
etapis maniSnebel moments. am momentSi, Tavdacvis mizniT Cadenil
mkvlelobas mosdevs krispinis meqanikuri qmedebebi, rasac saerTo meti aqvs
ufro yasabTan an paTanatomTan, vidre uTanabro TavdacviT brZolaSi
Cabmul meomris saqcielTan. mokluli mtredis gvami, “Looming over him like an
immense murdered angel” (Ballard 1979), da misi siTeTre, rasac avtori am
moTxrobaSi akavSirebs qeTrinTan, mis TmasTan, dardiT rom gauTeTrda, mis
dakargul qmar-Svilis sulebTan – es aris qalis dramis gamomxatavi
elementebis is arasruli CamonaTvali, romelic mkiTxvels eZleva
imisaTvis, rom ukeT dainaxos mosaxdenis logika – kanonzomiereba Tu ara.
meore mxriv, finaluri epizodis logika mxolod siurealisturi
suraTis meSveobiT xdeba gasagebi. SeiZleba iTqvas, rom aq ormagi
lirikuli momentia: erTia, krispinis gataceba am Svilmkvdari qvriviT,
xolo meore – qeTrin iorkis dangreuli fsiqikis erTaderTi
macocxlebeli ocneba raki krispins unda, rom qeTrinTan saerTo ena
gamonaxos, da miaCnia, rom mas Tavi frinveli hgonia, amitom gadawyvets
absurdul maskarads: zed moirgebs gamofatruli mtredis Tav-sxeuls da
frTebs, faqtiurad, TviTon iqceva fitulis mamoZravebel nawilad,
mklavebs frTebSi gauyris; mTidan Camorbis da gamoqanebuls, uceb haeris
talRa aitacebs da livliviT iwyebs frenas qeTrinis saxlis Tavs. qali
Tvals mokravs, ori gasroliT Camoagdebs da roca darwmundeba, rom
mkvdaria, kvlav aZrobs TeTr nakrTens mis frTebidan, rom daasrulos bude
im didi frinvelisTvis, vinc odesme mofrindeba da bavSvs daubrunebs.
amrigad, krispinis sabediswero Secdoma aixsneba qalis sulieri
mdgomareobis mcdari interpretaciiT; qalis mdgomareoba absoluturad
gasagebia, rogorc travma, romlis “gadatanas” sazRaurad Tan mosdevs
- 97 -
Wkuas acdena; xolo orives drama aris is “mciremasStabiani” suraTi,
romelsac ballardi iyenebs, rogorc im princips da meTods, rodesac
“zRvis wveTis qimiuri analiziT axerxeben gaiazron warmodgena zogadad
zRvaze”: ori Tu sami martosuli aris globaluri katastrofis da dramis
is marcvali, romelic saTanado ganwyobas uqmnis mkiTxvels, raTa ara
mxolod gonebiT, aramed agreTve guliTYigrZnos kacobriobis danaSaulis
ganuzomeli siRrme da usazRvroeba.
3.5. antiutopiis elementebis integrireba samecniero fantastikis
JanrSi. robert Seklis “statusis civilizacia” aris socialuri utopiis
da samecniero fantastikis erTgvari hibridi, romelic aerTianebs
antiutopiis “gamafrTxilebel” publicistur apelacias zogadad
kacobriobisadmi – mxatvruli gamoxatulebis ukiduresad mkvaxe da
Seubralebel formasTan, romlis paralelebi moiZebneba ara mxolod
mwerlobaSi. am nawarmoebis mniSvneloba yuradsaRebia literaturuli
Janris Tematuri tevadobis kuTxiT, da amasTan erTad, kidev Janris
ideuri da mxatvruli norma-sazRvrebis TvalsazrisiT. am mxriv Cveni
yuradReba miiqcia ramdenime momentma, romlis mniSvneloba scdeba viwro
konteqstualur moTxovnas da saWiroebas da exmareba ara mxolod
saerTo ideis gaSlasa da gamdidrebas, aramed xels uwyobs agreTve
nawarmoebis CarTvas zogadliteraturuli problematikis da ideuri
blokis qselSi. vinaidan Sekli axerxebs CarTos ideis datvirTvis
matarebeli da gasaTvaliswinebeli punqti dinamikur da avantiurul
siuJetur TxrobaSi, Cveni mizania rom amovicnoT swored am CarTul
”punqtebi” da ganvixiloT naTqvamis damadasturebeli pasaJi:
1. im patimrebs, visac ar axsovT sakuTari warsuli, araferi
egulebaT, rasac daafuZnebdnen TavianT fiqrebs momavalze. gamocdilebas
da sakuTar STabeWdilebas sxvas ver gauziareb, Tuki es gamocdileba da
STabeWdileba exlaxans gaCnda da Camoyalibda. am pasaJis saTanadod
wakiTxva SesaZlebelia im SemTxvevaSi, Tu ganvixilavT sityva “patimris”
mniSvnelobas ufro farTo konteqstSi. “ufro farTo konteqstis”
saWiroebas Cven vamarTlebT nawarmoebis Janruli specifikiT: samecniero
fantastikis garda, “statusis civilizaciaSi” aSkarad amoicnoba kidev
antiutopiuri prozis motivebi da Tematika da amitom nawarmoebs aqvs
- 98 -
socio-fsiqologiuri problemebis warmoCenis pretenzia. aqedan
gamomdinare, “patimaric” unda gaviazroT ufro farTo konteqstSi,
rogorc adamianisTvis bediT gamoyofili Tu misjili sacxovrebeli
periodis or TariRs Soris gamomwyvdeuli individis metafora. teqstis
aseT xedvaSi umal ixsneba am frazis zogadsazogadoebrivi da ufro
metic, istoriul-filosofiuri mniSvneloba, romelic pirdapir SeiZleba
ganevrcos rogorc individis, aseve farTo sazogadoebrivi fenis anda
eris mimarT, ris Sedegadac absoluturad gamarTlebuli gamoCndeba
Cveni zemoxsenebuli SeniSvna.
2. “axali samyaro” – es sityvebi, riTac iwyebs oratori Tavis
gamosvlas, rodesac mimarTavs omegaze gasaxlebul patimrebs, 1930-iani
wlebis dasasrulidan ukve asocirdeboda haqslis antiutopiis
saTaurTan da am mxriv ukve cnebis da terminis funqcias iZenda – da ase
vasabuTebT Seklis am romanis Janrul definicias. metic - “statusis
civilizaciis” antiutopiuroba Cans TviT ideaSi da siuJetSi, radgan
civilizaciidan gariyulTa moTavseba “laboratoriul” garemoSi
imisaTvis, rom daasabuTos sakuTari warmodgena adamianisa da siborotis
urTierTdamokidebulebaze, es avtoris xerxia, Tan zustad iseTi,
romlis msgavsi gamoiyena goldingma Tavis “buzebis meufeSi”. am damwyeb
sityvebs mosdevs Zalian saintereso fraza:
3. “Tqven kvlav moevlineT qveyanas, magram Tan mogdevT codvis
savaldebulo Segneba. sxva mxriv arc geqnebodaT imisi Zala, rom
SeebrZoloT Tqvens SigniT Camalul borotebas. gaxsovdeT es da nu
gaviwydebaT, rom arc Svela ar arsebobs da arc drois Semobruneba..
SeurigdiT am faqtebs.”
“Tqven kvlav moevlineT qveyanas, magram Tan mogdevT codvis
savaldebulo Segneba.” – es ormagad saintereso SeniSvnaa, vinaidan
literaturuli paralelebis garda, TavisTavad sayuradReboa rogorc
avtoris pozicia: zneobrioba da kulturis winsvlas aucileblad
sWirdeba aTvlis wertili, e.i. is uaryofiTi foni, rasac unda moSordes
kacobrioba.
Ees aris kidev ramdenime magaliTi antiutopiuri JanrisaTvis
damaxasiaTebeli publicisturobisa, sadac Cans rom Sekli “pirdapiri”
teqstiT mimarTavs uSualod mkiTxvels, rac Cans Semdeg pasaJSi:
- 99 -
4. Tqven yvelani damnaSaveni xarT da yvelas erTi saerTo niSani
gaerTianebT: ver axerxebT daicvaT sazogadoebis ZiriTadi savaldebulo
wesebi. es wesebi aucilebelia civilizebul sazogadoebaSi. maTi
darRveviT Tqven sCadixarT danaSauls kacobriobis winaSe. Tqven
aferxebT civilizaciis winsvlas da gaZevebulni xarT Tqveni msgavsi
arsebebis samyaroSi. aq gaqvT ufleba, rom sakuTari wes-kanonebi
gamoimuSavoT da am kanonTa Sesabamisad daixocoT. aq aris is
Tavisufleba, romelsac ase lamobdiT, is Tavisufleba, rac SeimCneva
kibos ujredebis SeuCerebel da damRupvel moZalebaSi.
daaxloebiT, am tipis “SegonebebiT” gajerebuli, sruldeba am
nawarmoebis I Tavi, sadac mTavari personaJi aris erT-erTi im
patimarTagani, visac dedamiwaze gamarjvebuli ucnauri totalitaruli
civilizacia damnaSaved Seracxavs, mexsierebas waarTmevs, mkvlelobas
abralebs da sxva patimrebTan erTad, kosmiuri xomaldiT agzavnis
planetaze, saxelad omega. cxadia, rom planetis saxeli simboluria,
radgan ganasaxierebs berZnuli anbanis ukanasknel asos da Sesabamisad
aRniSnavs ukanasknel punqts im arsebobis, romelic berZnulma
civilizaciam Camoayaliba, xolo kacobriobis Semdgomma progresma
miiyvana msgavs etapamde.
meore Tavi iwyeba patimarTa urTierTgacnobiT, rodesac mexsiereba
warTmeuli kacebi cdloben sakuTari warsuli amoicnon TavianTi
sxeuliT, “garegnuli maxasiTeblebiT” – xelebi dakoJrili aqvT
fizikuri Sromisagan, Tu ara, da a.S. da axalgacnobili wamoiZaxebs
frazas, romelic goldingis romanis dasawyiss mogvagonebs, rodesac
bavSvebi aRmoaCenen, rom avariis Semdeg ufrosebi daRupulni arian: “Cven
exla sakuTari samyaro gvaqvs, Tavisuflebi varT!”
es Tema viTardeba moulodneli detaliT, rodesac omegaze
axalCasul patimrebs, Zveli mkvidri aSinebs da ucxadebs rom isini
umdables kastas miekuTvnebian, oRond amas acxadebs orvelis romanidan
nasesxebi legendaruli frazis – We are all equal, but I am more equal,
modifikaciiT: “aq suyvela Tqvenze ufro maRla dgas, Tumc Cvens Soris
zogi kidev ufro maRla dgas danarCenebze”. misi monologi kidev ufro
moulodnelia Tavisi SinaarsiT, radgan iqauri sazogadoebis struqtura
aRiqmeba an rogorc literaturuli plagiati haqslis da orvelis
- 100 -
prozidan, anda rogorc avtoris ucnauri eqsperimenti, warmoaCinos
“klasikuri antiutopiis” suraTebi sakuTar versiasTan konteqstSi. amave
dros, is detaluri axsna omegas “sazogadoebis” ierarqiuli
safexurebisa stovebs sakmaod orWoful STabeWdilebas, radgan is
SeiZleba aRviqvaT rogorc utopiuri literaturuli tradiciis
gagrZeleba, romelSic gaTvaliswinebulia rogorc platonis, aseve moris
da kampanelas detalizirebuli aRwera maTi fantaziiT mogonili
struqturis. magram, meore mxriv, wminda literaturuli TvalsazrisiT,
aseTi axsna aRiqmeba rogorc erTgvari deja vu-s xerxi da stovebs Zalze
saeWvo literaturuli gemovnebis STabeWdilebas.
Lliteraturuli Ggemovnebis es ukanaskneli Tema rom aqtualuria
da samsjelo robert Seklis SemTxvevaSi, Cans ukve III TavSi, romlis
siuJeturi siurprizebi da maTi swrafi monacvleoba absurdulobis
zRvarzea da Tavisi “sizmareulobis TvisebiT” magiuri realizmis
elementebs gvaxsenebs. msgavsi magaliTebis motana SeiZleba magiuri
realizmis kanaduri modifikaciis avtorebisagan, magram am momentTan
dakavSirebiT Cven gveguleba ufro metad sagulisxmo SeniSvna: sulieri
kulturis procesebTan dakavSirebiT, valdebulni varT gaviTvaliswinoT
xelovnebis sxvadasxva dargebis urTierTzegavlenis momenti, rac
saerTod gaxda metad damaxasiaTebeli XX saukunis SemoqmedebiTi
cxovrebisaTvis. es gansakuTrebiT iTqmis im gavlenaze, rasac ganicdis
literatura musikis, da ufro metad, kinoxelovnebis gavleniT. Tu
pirveli samagaliToa kompoziciuri principebis karnaxiT, meore, anu
kinoxelovnebis gavlena ufro mrvalsaxovania, da saxeTa es simravle
aixsneba am dargis sinTeturobiT, rodesac saxier da xilul scenebs
teqsti emateba.
cxadia, rom Seklis am nawarmoebis aRniSnuli Tviseba dadebiTad
axasiaTebs avtoris ideur pozicias, magram amasTan erTad, mis prozas
axasiaTebs kidev erTi rTuli niSani. Cven ukve vaxseneT am avtoris
mxatvruli maneris specifika, misi survili miaRwios teqstis maqsimalur
saxovnebas da scenis “vizualizacias” iseTi formiT, romelic ufro
sinTeturi xelovnebis sferos miekuTvneba, scenis saxovani warmoCena
zogadad ufro dadebiTad axasiaTebs avtors da nawarmoebs, vidre
uaryofiTad, magram rogorc yovelTvis, nawarmoebis mxatvruli
- 101 -
Sefasebis erT-erT mTavar kriteriumad rCeba zomiereba Janris
“kuTvnili” esTetikis normebis dacvaSic da eqsperimentSic, da amitom
“gadametebuli” Zieba da cdebi ufro uaryofiT Sedegs gamoiwvevs da
Cveni es SeniSvna mimarTulia nawarmoebis safinalo scenisadmi, sadac
kinematografiuli elementic ki ukve Tavisi “marginaluri” formiT aris
warmoCenili, vinaidan klasikuri kino-enis nacvlad, saqme gvaqvs
ukanasknel wlebSi gavrcelebul da popularizirebuli kinoteqnikis
gamoyenebis sazRvrebTan, ris Sedegadac konkretulad es pasaJi –
mTlianad nawarmoebis erTian mxatvrul suraTSi ufro disonansad
aRiqmeba, vidre ideis organul esTetikur nawilad, romlis amosavali
gemovnebiTi principi ar Seesatyviseba mkiTxvelis yurs, Tvals da
gemovnebas – yovel SemTxvevaSi, im mkiTxvelis, vinc wasakiTxad
Segnebulad irCevs am tipis da Janris nawarmoebs da saerTod ar elis
kinofantastikis komerciuli produqciisaTvis miRebuli da
fsiqologiuri koSmaris amsaxavi fsevdodramatuli “triukebis”
demonstracias.
garda amisa, kadrebis monacvleobis tempi TavisTavad win swevs
tempis aspeqts, romelic aqtualurad aqcevs sinamdvilis dinamikur
warmoCenas, es ukanaskneli ki metad saSuri momentia nawarmoebis
narativis, siuJeturi interesis zrdisa da gaZlierebisaTvis. am punqtTan
dakavSirebiT, SeiZleba wamoiWras Zalian seriozuli kiTxva: advili
SesaZlebelia, rom dinamikis da siuJeturi sirTulis zrdam gamoiwvios
tradiciuli literaturuli normebis cvlileba da garkveuli
deformacia, rac kargad Cans meorexarisxovani “literaturis”
magaliTze, romelic orientirebulia mdare gemovnebis mqone mkiTxvelze.
Sesabamisad, isev da isev gemovneba aris gadamwyveti nebismieri
literaturuli inovaciis danergvaSi da am TvalsazrisiT, Seklis es
nawarmoebi samagaliToa, vinaidan erTi SexedviT zerele, zedapiruli
xerxebis miuxedavad, mwerali mainc axerxebs SeunarCunos Tavis
nawarmoebs mxatvruli prozis imiji, xolo misi siuJetis ganviTarebis
dinamika, romelic groteskis zRvarzea, agreTve inarCunebs seriozuli
mxatvruli prozis monacemebs. ase aixsneba Seklis am nawarmoebis
personaJis bedis monacvleobis sapirispiro amplitudebi axal garemoSi
Cavardnis pirvelsave saaTSi. avtori am monakveTSi avlens efeqtur
- 102 -
profesiul ostatobas, romelic Cans kontrastuli planebis
“urTierTsapirispiro emociebis erTobliobaSi”, rac gajerebulia
dialogis absurduli logikiT da amgvar suraTs agvirgvinebs klasikuri
xerxi, “1001 Ramis” teqnikuri arsenalidan, rodesac epizodis dasasruli
gadaiqceva siuJetis Semdgomi ganviTarebis sawyisad.
amrigad, am etapze ukve yalibdeba nawarmoebis ramdenime wamyvani
laitmotivi: 1. yvelaze aqtualuri – TviTgadarCena; 2. lirikuli motivi,
romlis intensivobas ganapirobebs ucnobi lamazi qalis SeniRbuli
sikeTe; 3. garemo realobaSi garkveva ganuyofelia gmiris survilisgan,
gaerkves sakuTar vinaobaSi.
pirveli da mesame sakiTxi ara mxolod monaTesavea Tavisi ideuri
safuZvlebiT, aramed orive erTad is xidia, riTac es Temebi epasuxebian
zogadliteraturul tradicias da problematikas. rac Seexeba meore
sakiTxs, igi ufro siuJetur funqcias asrulebs, Tumca ideur aspeqtSi
erTgvari upiratesobac ki aqvs nawarmoebis saerTo esTetikuri saxis
CamoyalibebaSi.
vinaidan TviTgadarCena aucileblad iTxovs garemoSi garkvevis da
Sefasebis unars da amave dros es aris arsebuli literaturuli
tradiciis gamoZaxili, unda gaverkveT, Tu ra “kategoriisa” es
gamoZaxili – ubralo asli da eqoa ukve naTqvamis da dawerilis, Tu
masSi SeiZleba amovicnoT raime siaxle?
Cveni pasuxi “orplaniania”: es gamoZaxili tradiciulic aris da
amave dros masSi siaxlec amoicnoba – im TvalsazrisiT, rom siaxled
kafkianur motivebs davafiqsirebT. aq ukve aSkarad Cndeba am motivebis
piradad “Sekliseuli” modifikacia, rac gamoixateba tempis
monacvleobiT, ganwyobis monacvleobiT da absurdulobis TvalSisacemi
amplitudiT. iSviaTia sxva romelime nawarmoebi, sadac aseTi siCqariT
enacvlebodes erTmaneTs urTierTgamomricxavi replikebi. cxadia, msgavsi
tendencia manamdec arsebobda da Canda inglisur “literaturul
mentalobaSi” – iqneba es sternis proza Tu liuis qerolis “alisa”,
magram sxvaoba isev da isev im tempSia, romelsac avtori ganzrax xazs
usvams, rogorc Tanamedrove cxovrebis da nevrotuli sulieri
atmosferos TvalnaTliv simptoms. saWirod migvaCnia agreTve gamovyoT
is elementi, romliTac Seklis am nawarmoebs vakavSirebT utopiur
- 103 -
JanrTan. am elementad migvaCnia warmosaxuli samyaros planetaze
damyarebuli sazogadoebrivi Tanaarsebobis mkacri ierarqiul-
safexurebrivi normebi, romlebic aRiqmebian rogorc utopisturi
literaturis modelis Targze agebuli asli. meore mxriv, aSkarad
SeimCneva is sxvaoba, riTac Seklis modeli gansxvavdeba klasikuri
winamorbedebisgan – iqneba es mori Tu tomazo kampanela: maSin rodesac
Zveli utopiebis mamoZravebeli idea iyo sazogadoebrivi cxovrebis
gaumjobeseba da daxvewa xalxis sakeTildReod, Sekliseuli modeli
gaTvlilia ara zogad pozitiuri moraluri aqsiomebis aRiarebaze,
aramed im realuri xifaTis gaazrebaze, rasac uqadis sazogadoebas
meqanistur principebze agebuli teqnologiuri progresi, romelic erTsa
da imave dros nayofic aris totalitarul ierarqiaze agebuli
sazogadoebisa da amave dros TviTonac, Tavis mxriv, kidev ufro
ganamtkicebs am tipis sazogadoebis arsebiT antihumanizms. garkveuli
TvalsazrisiT, saerTo SemecnebiT-mxatvruli Rirebulebis garda, Seklis
naSroms aqvs kidev erTgvari praqtikul-publicisturi Rirebulebac,
vinaidan haqslis, orvelis da saimakis msgavsad, igi iZens aqtualur
gamafrTxilebel mniSvnelobas – imis gasaazreblad, Tu ra SeiZleba
mohyves im principebis da cxovrebis wesis ugulebelyofas, romlebmac
ganapirobes kulturisa da Tanamedrove civilizaciis realuri miRwevebi.
avtori Tavidanve gvafrTxilebs, rom mkiTxveli unda elodes
gansxvavebuli xasiaTis da specifikis prozas – mSrals, mkacrsa da
“uemocios”, radgan ugulebelyofilia gmiris saxeli – adamianTa
pirveli mimaniSnebeli maTi identurobis – saxeli, romlis nacvlad
moqmedi pirebi mkiTxvelma unda ganasxvaos mxolod maTTvis miniWebuli
“impersonaluri” numeraciiT, rac asocirdeba cixesTan da
sakoncentracio banakTan. Sesabamisad, Cndeba asociacia zamiatinis adre
naxseneb romanTan da amave dros “varskvlavTa omis” raRac erTi
konkretuli istoriis qronikasTan.
nawarmoebi ganmsWvalulia rwmeniT adamianisadmi. am rwmenas avtori
”saqmiT gamoxatavs”. planetaze dasxdomis Semdeg, yvela im
mexsierebawaSlil damnaSaves da sagangebod “danomril” pirs uceb
ucxadeben maTi sasjelis mizezs. Sekli aq ganzrax imeorebs bibliuri
“pirveladi codvis” xerxs, raTa warsulis armcodne personaJebs
- 104 -
“immanenturad ahkidos” sakuTari danaSaulis da codvis damTrgunveli
kompleqsi. niSandoblivia, rom Sekli atarebs gradacias Cadenil
danaSaulSi. miuxedavad yvelafrisa, yvela am codvis damRian mkvlels,
yalbi fulis damamzadebels, “sakredito” qurdebs mainc aRmoaCndebaT
adamianurobis da moyvasis mxarSi amodgomis unaric da survilic.
amasTanave aRsaniSnavia, rom es unari maTSi iRviZebs ufro didi
saSiSroebis winaSe da es ufro didi saSiSroeba warmoCenilia
gacilebiT ufro saSiS – TviT sistemis ganyenebul danaSaulebriobaSi,
romelic abaTilebs adamianurobis cnebas.
xSiria SemTxveva, rodesac avtori exmianeba goldingis romans da es
msgavseba Cans ara mxolod situaciur detalebSi (orive nawarmoebSi
adamianTaAkoleqtivi aRmoCndeba sazogadoebisgan absoluturad
gamocalkevebuli), aramed argumentaciaSic: Tu “buzebis RmerTSi”
bavSvebs uxariaT martod darCena aviakatastrofis Semdeg, Seklis
gmirebi TiTqmis igive teqsts imeoreben: “arc formianebi arian, arc
badragi, arc jariskacebi.. aq yvelani Tanasworni varT. Aaki gviTxres,
“aranairi ufrosobao”.…
msgavseba goldingTan am scenaSi amiT sruldeba, magram Tavs iCens
msgavseba haqslis da orvelis antiutopiebTan, rodesac am “ZaliT
kolonistebs” da gadasaxlebulebs ucxadeben, rom isini peonebi arian da
aranairi statusiT ar sargebloben – anu meordeba zustad iseTi
ierarqiis sqema, rogorc amas vxvdebiT zemoxsenebul avtorebTan, swored
ise, rogorc amas asaxavdnen utopiuri Janris ufro adreuli
winamorbedebi monebis sakiTxTan dakavSirebiT – platonidan dawyebuli,
moris CaTvliT.
sainteresodaa warmodgenili erT frazaSi am nawarmoebis
filosofiis erT-erTi qvakuTxedi da principi: “gaxsovdeT, rom mdabalTa
Soris umdablesni xarT – da Tu gexsomebaT es, daRupvas gadaurCebiT”.
TavisTavad, am frazis amosavali idea kafkas prozaSi amoicnoba, da
miseuli egzistencializmisaTvis damaxasiaTebeli poziciaa. magram
imisaTvis rom ukeT gaverkveT sazogadoebis savaraudo Sekliseul
futurologiur struqturaSi, amisTvis gvmarTebs omegaze dawesebuli
socialuri ierarqiis ganxilva, raTa amovicnoT masSi nasesxebi
elementebi da sxva avtorTa gavlenis damadasturebeli argumentebi.
- 105 -
pirveli, rac TvalSisacemia omegiseuli socialuri ierarqiis
gacnobisas, es aris sruli dehumanizacia, romelic Tansdevs
teqnologiur progresze dafuZnebul civilizacias. Zalian
mniSvnelovania is Seuvaloba, romliTac ierarqiis mwvervalSi moqceuli
Zala cdilobs ganimtkicos Tavisi mdgomareoba mkacri kanonebis
dawesebiT da faqtiurad cdilobs wertili dausvas sazogadoebrivi
ganviTarebis evolucias. amasTanave, mniSvnelovania is momentic rom
aRorZinebis periodidan dawyebuli, sulieri kulturis da racionaluri
azrovnebis ganviTareba sruldeba iseTi finaliT, romelic TviT
progresis arss ewinaaRmdegeba.
rac Seexeba TviT ierarqiul struquturas, umdables dones
warmoadgenen mutantebi, Taviseburi lumpenebi, romelTa rolic epasuxeba
platoniseuli “saxelmwifoSi” naxseneb monebs: oriveni saerTod ar
aRiqmebian adamianebad. amgvar “socialur niadagze” agebulia piramida,
romlis fskers Seadgenen aranairi statusis armqone peonebi (peonTa
urTierTobis normebi maRal klasebTan pirdapiri aslia kolonizatorTa
urTierTobis dapyrobili qveynebis mosaxleobasTan). maT zeviT arian
macxovreblebi, agreTve uuflebo kasta, romelTa Tavze moqceulia
Tavisufali moqalaqe, romlis statusis damadasturebeli niSania Savi
samosi da ruxi feris beWedi. maTze maRlaa privilegirebuli klasi,
romelsac ekuTvnian haji da agreTve maRali rangis mqone
RvTismsaxurebi.
Seklis Tvalsazrisi aseT struqturaze Zalian sainteresoa:
marTalia, is iyenebs sxva avtorTa modelebs, iseve rogorc Zvelindur
kastur sistemas, Tavisi miukarebi braminebiT, qSatriebiT – lamis
“arsakareb pariebamde”, magram es msgavseba ar aris meqanikuri, avtors
kargad aqvs gaazrebuli ierarqiuli piramidis simyaris ganmapirobebeli
principi: rac ufro metia urTierTdaqvemdebarebis safexurebze
ganlagebuli jgufebi, miT ufro didia garantia am piramidis arsebobis
xangrZlivobisa, vinaidan misi arseboba epasuxeba masSi Semaval pirTa
interesebs.
sainteresoa da mniSvnelovani Seklis warmodgeniT Seqmnili qalaqis
daxasiaTeba, vinaidan es detali mudam Zireuli iyo Seqmnili utopiebis
tradiciaSi. moric da kampanelac did mniSvnelobas aniWebdnen qalaqis
- 106 -
dagegmarebas, radgan qalaq-polisis principi agreTve metyvelebda
moqalaqeTa cxovrebis wesze, romelzec ufro socialuri egzistencia
iTqmis, vidre sulieri atmosfero. Seklis miaCnia, rom evolucia
spiraluria, ar icvleba arc adamiani da arc kacobrioba da cvlileba
mxolod teqnikaze, mecnierebaze da teqnologiaze iTqmis. amitom
adamianis “ucvlelobis” mauwyebeli – marTalia, argamocxadebuli, magram
mainc metyveli Tezisi Cans am fantastikur qalaqSi, romlis galavani,
TamaSebis gasamarTavi arena pirdapir miuTiTebs Zvel romze, Tavisi
cirkiT da gladiatorTa brZoliT cirkis arenaze. Dda marTlac,
teqnologiurad emansipirebuli sazogadoebas Segnebulad aCveven
modificirebul gladiatorTa daundobel da marcxze ganwirul
brZolas, da faqtiurad, axerxeben romaelTa devizis aRorZinebas: “puri
da sanaxaoba!”
tipaJis fsiqologiis dasaxasiaTeblad Sekli moxerxebulad iyenebs
Zalian “ekonomiur” xerxs – im TvalsazrisiT, rom erTi scena da masSi
monawile ramdenime personaJi erTbaSad aRmoCndeba daxasiaTebuli:
qalaqSi Casvlis pirvelsave saRamos, mTavari personaJis – barentis
“kolega-patimrebi” Tavs ikaveben qalaqSi gasvlisagan, frTxiloben ucxo
garemoSi, miT umetes rom gafrTxilebulebi arian SesaZlo xifaTis
Sesaxeb. maTgan gansxvavebiT, barenti mainc gabedavs amas da am scenaSi
kvlav Cndeba msgavseba goldingis “buzebis RmerTTan”, radgan iqac da am
nawarmoebSic ase ikveTeba aqtiuri da dinamiuri lideris – da
uniciativo, daSinebuli da nebawarTmeuli, deindividualizirebuli masis
roli, romelic ver gabedavs daarRvios “ufrosis” naTqvami.
kacTmoZule principze agebuli sistemis gasakritikeblad, Sekli
iSveliebs “dokumentalur argumentacias” da teqstSi Semoaqvs qalaqis
yofiTi kulturis ”sulierebis normativebi”: “ulicenzio eqimi ar
gagijanjlebs abortebs!”, “amovikiTxavT tvinSi Senaxuls! skrening-
mutantebis Stati amoikiTxavs Tqvens warsuls dedamiwaze!”. aseve yurs
Wris barentis gamaognebeli “mkvlelebis gildia”, da kidev ufro
gamaognebeli “Sxamebis instituti” – Tavisi muSaobis ganmmartavi
plakatiT: SeRavaTiani pirobebi. samwliani ganvadeba. viZleviT Sedegis
garantias, winaaRmdeg SemTxvevaSi fuls damkveTs vubrunebT. yvelafer
amas Sekli iZleva ganzrax naturalisturi detalebiT, radgan miiCnia
- 107 -
rom paradoqsuli formiT gadmocemuli ideis Tavzardamcemi
antihumanuri Sinaarsi uzrunvelyofs faqtis iseT ganzogadebas, romelic
daexmareba mkiTxvels Cawvdes nawarmoebis wamyvan ideas moralis
gauTvaliswineblad warmarTuli teqnologiuri progresis da
totalitarizmis antihumanuri arsis Sesaxeb.
amave daskvnisken aris mimarTuli, erTi SexedviT, “savsebiT
samarTliani” detali “fulis dabrunebaze”: sistema ar uSvebs ekonomikis
principebis darRvevas. amiT is nergavs aReb-micemobis samarTlis
uzenaesobas da sistemis pasuxismgeblobas, rodesac is ver
uzrunvelyofs damkveTis survils, mowamlos Tavisi TanamoZme, risTvisac
am individma fuli gadaixada. amrigad, fuladi urTierToba aris
sayovelTao wesi, romlis darRveva aravis epatieba, xolo kacis mokvla –
iseTive sayovelTao uflebaa, rogorc mkvlelis ufleba, ar agos
danaSaulze pasuxi, Tuki amas “raRacnairad moaxerxebs”.
amgvari daskvnis mxatvrul-ideuri siaxle imdenad efeqturia da
saintereso, rom Sekli gadawyvets gamoiyenos es Tema swored iseT
aspeqtSi, rogorc amas akeTebdnen utopiis klasikosebi maTi
SeTavazebuli saxelmwifo da sazogadoebrivi wyobis aRsawerad. aseT
konteqstSi unda ganvixiloT “msxverplis uflebaTa damcavi
sazogadoeba”. igive iTqmis im epizodze, rodesac barenti aRmoaCens
cxovrebis wesis absurdulobas – rom sistema icavs princips, rogorc
cnebas, magram mTlianad emijneba misi realizaciis faqtebs da amocanas
realur cxovrebaSi. aRsaniSnavia, rom am sazogadoebis warmomadgeneli
barents ise uxsnis Tavisi poziciis urTierTgamomricxav “logikas”, rom
umal gvaxsendeba platonis “saxelmwifos” argumentaciaSi gamoyenebuli
sofisturi konstruqciebi. es aris damatebiTi magaliTi, rom Sekli
warmatebiT axerxebs erTi-meores SeuTavsos utopiuri Janris tradicia
da sakuTari inovacia. rasakvirvelia, absurdis da paradoqsis aseT
kombinaciaSi kidev igrZnoba kafkas motivebi, da saerTod, Tanamedrove
yofis da cxovrebis yoveldRiuri drama.
am etapze ukve SeiZleba gamovitanoT kidev erTi daskvna Seklis
samwerlo teqnikis Tvisobriv maxasiaTeblebze: samwerlo Rirsebebis Tu
naklovanebebis TvalsazrisiT, Seklis maRal profesiul Tvisebebs da
Janris ganviTarebis da tradiciis codnas emateba kidev ori elementi:
- 108 -
vgulisxmobT mxatvruli weris iseT maneras, romelSic igrZnoba ori
Tavisebureba:
1. nawarmoebis “Semzadeba” kinoversiisaTvis (rigi dinamikuri
scenebis Warbi kinematografiuloba);
2. Janrebis gaerTianebis principulad mcdari, an gabeduli mcdeloba
(ucnobi qalis ormagi siuJeturi funqcia: aSkara lirikulTan erTad,
kidev warimarTeba deteqtiur-avantiuristuli kolizia, romelSic qalis
xelTaa barentis yofna-aryofnis dilema).
literaturul elementTan dakavSirebiT, unda vaxsenoT kidev erTi
momenti: Sekli upiratesobas aniWebs fantastikis da antiutopiis Janrs
da naklebad anviTarebs Tavis unars mxatvrul-literaturul sferoSi.
magram am nawarmoebSi aris ramdenime Tema, romlis gaxsnas Sekli arCevs
mokle formatSi, ase vTqvaT utopiuri JanrisTvis damaxasiaTebel
SemecnebiT-didaqtikur tonalobaSi. uvertiuraSi Camoyalibebuli “omega-
polisis” marTva-ierarqiuli saero sistemis garda, Sekli iZleva agreTve
sasuliero institutis mutacias totalitarizmis viTarebaSi.
3.6. religiis roli da adgili. Sekli praqtikulad yvela sferoSi
cdilobs SeebrZolos formalobis da farisevlobis gamovlinebas,
radgan orive miaCnia civilizaciis ganviTarebis mankieri gzis
produqtad. mas gansakuTrebiT aRizianebs suliereba dakarguli
”sasuliero institutionalizacia”, rac Cveulebriv faqtad aRiqmeba
Tanamedrove sazogadoebaSi. amitom am Temas is xsnis publicistur-
sarkastuli maneriT. barentTan misuli mRvdeli, Padre-s da ”mamao”-s
nacvlad, mRvdeli eubneba, ”Zia’ damiZaxe, me ki ’Zmiswulo’-Ti mogmarTavo”.
ase Semoaqvs avtors Tavisi futurologiuri koSmaris ”borotebis
religiis” Tema da fsevdo-sasuliero ideologiis principebi.
aRsaniSnavia, rom ucnobis gancxadeba borotebis religiis sakiTxze
Seklis ise aqvs gadmocemuli, rom mkiTxveli rwmundeba am religiis
Camoyalibebis kanonzomierebaSi. aseTi daskvna gamogvaqvs barentis
pasuxidan: mRvdlis frazaze, rom ”omegaze arsebobs ortodoqsaluri
religia, romelic warmoadgens transcendentaluri borotebis kults”,
barenti zrdilobianad pasuxobs: ”bednieri viqnebi gavigo borotebis
religiis Sesaxeb, Zia – iqneb mobrZandeT misaRebSi?”
- 109 -
Cveni azriT, es aris erT-erTi yvelaze ufro efeqturi xerxi,
romelsac Sekli iyenebs sakuTari poziciis sailustraciod: saqme isaa,
rom sulier arss warTmeuli Tanamedrove kultura inarCunebs mxolod
kulturis Tanmdevi detalebis atributikas – am SemTxvevaSi maxvili
keTdeba mxolod dialogis civilizebul formaze da aranairi
mniSvneloba ara aqvs saubris Temas – am SemTxvevaSi, borotebis
religias, romlis Sesaxeb mosmena barents ”bednierebas mohgvris”, iseve
rogorc mTeli es dialogi saerTod Seuracxyofaa kulturis mimarT –
xolo Sekli amas aSarJebs inglisuri iumoris saukeTeso tradiciiT.
aRsaniSnavia isic, rom mama ingmari, anu mRvdeli, qadagebs iseTi
pirovnebis ideals, romelic ”klavs TanamoZmes ise rom ara ganicdis
Secodebis damakninebel grZnobas”. SeiZleba vTqvaT rom igrZnoba
nicSeanuri ”zekacis” gavlena, magram Seklis mizani ufro sxva
mimarTulebiT aris warmarTuli: is cdilobs aCvenos, rad unda iqces
masa, ras umiznebs ierarqiis Tavs moqceuli mmarTveli jgufi da rogori
unda iyos maTi azriT daqvemdebarebuli socialuri jgufebis ”status
kvo”. mama ingmaris ganmarteba sainteresoa ara mxolod SinaarsiT, aramed
im ekleqtikuri nareviT, riTac is avsebs Tavis Segonebas. ”boroteba aris
Cvens SigniT arsebuli Zala, romelic aiZulebs adamians aCvenos Tavisi
moxerxeba da amtanoba” – es postulati pirdapiri modifikaciaa saraindo
romanebSi naxsenebi qcevis normebis, romelTa demonstracias rainds
aiZulebs ara boroteba, aramed siyvaruli da survili moipovos Tavisi
satrfo. rad unda SevracxoT es faqti – demagogiad, avtoris lafsusad,
Tu sarkazmad da parodiad im grZnobis mimarT, rac saerTod aris
gamjdari adamianTa modgmaSi da mas SeiZleba davarqvaT ”tendencia
movlenaTa ciklurobisken” – amas migvaxvedreben nawarmoebis Semdegi
epizodebi.
sainteresoa agreTve is detalic, Tu rogor gadaaqvs mama ingmars
adamianTa sazogadoebaSi Camoyalibebuli siborotis zneobrivi
kategoria – zogadad kosmosis materialur cnebaze: ”boroteba aris
WeSmariti anarekli usaxo da grZnobebs moklebuli samyarosi”. amave
dros, Sekli swored miuTiTebs borotebis erT-erT umniSvnelovanes
aspeqtze: ”borotebis kulti warmoadgens sakuTari Tavis kults da
swored amitom warmogvidgeba rogorc erTaderTi marTebuli kulti.” –
- 110 -
amaSi namdvilad Cans avtorisgan momdinare Sefaruli braldeba egoizmis
apoTeozisadmi, romelic momdinareobs dasavluri civilizaciis
individualizmis tradiciidan. mRvdlis momdevno frazebi gaTvlilia
agreTve imaze, rom msmenels gauCinos SiSi Tavis miusafrobis da
martoobis mimarT: ”boroteba aris marTebuli anarekli gulgrili da
ugrZnobi samyarosi. boroteba maradiulia da ucvleli, miuxedavad imisa
rom mainc mJRavndeba sicocxlis mravalsaxovnebis sxvadasxva formaSi.”
mkiTxvelis dasaTrgunvad da SesaniSeblad gaTvlili amgvari
qadagebis namdvili saxe da Rirebuleba kargadaa Camoyalibebuli
inglisur literaturul tradiciaSi da Seklic am xerxs mSvenivrad
iyenebs. Seklis gaSarJebuli aqvs mama ingremis nalaparakevis
pretenciozuli da demagogiuri arsi.
avtoris ironia gansakuTrebiT mwarea totalitaruli principis da
sistemis mimarT, da amitom aTqmevinebs mama ingmars: ”vinaidan Cven
vaRiarebT, rom adamianSi arsebobs siborotis unari, migvaCnia rom am
unaris uzenaesi gansaxiereba saxelmwifoa da amis gamo Cven aseve vcemT
Tayvans saxelmwifos, rogorc zeadamianur qmnilebas, miuxedavad imisa,
rom RvTisqmnili ar aris.” – da mis am Tavdajerebul da paTetikur
frazas Sekli aSarJebs sarkastuli avtoriseuli teqstiT: ”barentma Tavi
daukra, mTeli es xani Zils ebrZoda, Tvalebi ebliteboda” – riTac
mTlianad gaaneitrala mRvdlisgan dawnexili dramatizmi borotebis
Sesaxeb, romelic ”esoden gavrcelebuli cnebaa”.
sainteresoa agreTve zneobriv RirebulebaTa is sapirispiro suraTi,
romelsac Sekli iZleva mama ingmaris piriT: ”sikeTe warmoadgens
iluzorul mdgomareobas, romelic kacs miawers altruizmis da
sibralulis ararsebul grZnobebs... xolo raki sikeTe iluziaa, maSin
misi Tvisebebi unda vaRiaroT ararsebulad....”
am monakveTSi sakmarisad Cans antiutopiis ganmapirobebeli
ideologiis erT-erTi sofisturi da cinikuri postulati, magram
rogorc ukve aRvniSneT, Seklis prozaSi SeimCneva tendencia ekleqtisken
da amgvar Teoriul pasaJs mosdevs sakmaod dinamikuri monakveTi.
SeiZleba iTqvas, rom Sekli tradiciis erTgulic rCeba, radgan
saTavgadasavlo-avantiuristuli motivebi bekonmac gamoiyena ”axal
atlantidaSi”, da mormac, ”utopiaSi”. amasTanave, rCeba ra tradiciis
- 111 -
erTgulic, Sekli amave dros iZleva am tradiciis modernizirebul
suraTs da gansxvavebuli gemovnebisTvis Seqmnili motivebiT da scenebiT,
zrdis mkiTxvelTa raodenobas.
amitom am tipis ”Teoriul” pasaJs kvlav mosdevs xanmokle gaelveba
misi mSveleli ucnobi qalisa, Tumca yuradReba male gadadis sizmrebis
maRaziaze, romlis funqcia imTaviTve garkveulia, rakiRa warmoadgens
daqvemdebarebuli masis qvecnobierebis kontrols. es aris is gza, riTac
Sekli warmoaCens totalur kontrols, rogorc momavlis
saxelmwifoebrivi sistemis arsebobis uzrunvelyofis saSualeba. am
kontrols emsaxureba rogorc sasuliero sfero, anu momavlis eklesiis
aRmsareblobiTi instituti, Tavis robot-msaxurebiT, romelTa funqciaSi
Sedis aRsarebidan miRebuli informaciis tipologiuri damuSaveba da
gadacema mmarTvel organoSi, aseve saero-yofiTi, romlis erT-erTi
formaa sizmrebis analizi, ris safuZvelze iqmneba individis
fsiqologiuri portreti, xolo am analizis meSveobiT xerxdeba agreTve
am individis qvecnobierebis koreqcia – im kuTxiT, romelic saWirod
miaCnia polisis mmarTvelobas.
garda aSkara paralelebis antiutopiis klasikosebTan,
gamokveTilad Cans avtoris mxatvruli meTodis da maneris Tavisebureba:
literaturuli Janris cnebas Sekli uyurebs sakmaod moqnilad da
dasaSvebad miiCnevs weris kulturis gansxvavebuli stilis da gemovnebis
kombinirebas. aqedan gamomdinare, Sekli warmogvidgeba rogorc romanis
maradmonacvle Janris ideis gamziarebeli. moqnili da kinematografiuli
dinamikis stiliT aris dawerili epizodi, romelic iwyeba bredberis da
azimovis prozis damaxasiaTebeli SciFi-s warmosaxuli sceniT, ucxo
planetis klimaturi TaviseburebiT, sicxis da yinvis monacvleobiT. am
scenas Sekli iyenebs rom xazi gausvas antihumanur principebze agebuli
cxovrebis kidev erT niuanss: barenti, romelic miiCqaris iqauri
eklesiis SuaRamis messaze, gzaze iyineba moulodnelad amovardnil
qarbuqSi da eklesiis Carazul karTan davardeba. suraTis emocionaluri
datvirTva umal gvagrZnobinebs paralels sentimentalur saaxalwlo-
saSobao tipiur siuJetebTan da Sekli amas ganzrax akeTebs, raTa ufro
mkveTrad warmoadginos kontrasti mkiTxvelis kulturasa da nawarmoebSi
warmosaxul sinamdviles Soris. rodesac gons mosuli barenti madlobas
- 112 -
etyvis eklesiaSi myofT gadarCenisTvis, mas pasuxoben, rom ”kanoni
krZalavs gaWirvebaSi myofis daxmarebas”, xolo cinizmi gadarCenili
sicocxlis ”dasabuTebaSia” - ”mesaze damswreTa ricxvi luwi iyo, 12,
amitom isic aiyvanes, rom maTTvis sasurveli ricxvi 13 logikuri Cans:
”esaa idealuri sadamsjelo samyaro”. Tavis mxriv Sekli kvlav
agrZelebs Tavis maneras da mRvdlis morig qadagebas da siborotis
apologias dascinis SeniSvniT: ”mTeli is dro rac ingmarma daaxarja
qadagebas, barenti mSvidad Tvlemda.” avtoris iumori sakmaod
bevrismomcvelia, tevadia da misi amplituda itevs da parodiulad
axamebs istoriul faqtebs da informacias – Seklis Tanadrouli xanis
da seqsualuri revoluciis SexedulebebTan: Savi mesa srulad ver
Catarda, radgan ”ver iSoves” samsxverplod gasawiri qalwuli-peoni.
amasTan dakavSirebiT ingmari ambobs: ”Cveni eklesiis fondebi araa
sakmarisi rom SevisyidoT qalwuli-peoni, romelsac miniWebuli eqneba
saxelmwifo sertifikati”, rasac mosdevs barentis komentari, rom ”cotac
kidev da Sesawirad albaT vinmes daklavs Tavisi mrevlidan, aRar
daiwyebs imis kiTxvas, Seinaxa Tavi Tu ara”.
am etapze ukve dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, rom Sekli rwmundeba
sakuTari mxatvruli modelis marTebulobaSi da RirebulebaSi. am
daskvnas Cven vakeTebT VIII Tavis safuZvelze, sadac avtori or gverds
uTmobs samecniero fantastikis JanrSi gavrcelebuli sxvadasxva
futurologiuri xedvas da Tvalsazriss dedamiwis savaraudo bedze da
momavalze. faqtia, rom mxatvrulobis TvalsazrisiT es momenti ar aris
momgebiani. unda vivaraudoT, rom informaciuli masalis swored
simcirem da kompaqturobam ganapiroba avtoris aseTnairad
reziumirebuli viTareba da mdgomareoba sxva, samecniero-teqnikuri
niuansebiT datvirTul nawarmoebebze, sadac Cans Zveli avtorebis Relva
adamianis momavalze da urbanistuli civilizaciis ganviTarebis
tendenciebze. aseTnairad JRers maTi ”mogonebebi” da xedva urbanistuli
civilizaciis.
”sizmris maRaziis” epizodi TavisTavad sainteresoa, radgan Sekli
barentis da maRaziis mepatronos dialogSi mokled da mkafiod
axasiaTebs momavlis civilizaciis arssa da xasiaTs. amas is
”sarkisebrad” axerxebs: omegaze kultivirebuli zmanebaTa teqnologiis
- 113 -
gavleniT, barenti xedavs sakuTari warsulis suraTebs dedamiwaze,
magram axali garemos TvalTaxedviT danaxuli cxovrebis wesebi da
realoba dedamiwaze sigiJed da absurdad aRiqmeba da amitom
sanatoriumSi arian damwyvdeulebi is ”giJebi” vinc qadagebs RvTisgan
naboZebi sicocxlis siwmindes, cocxal, xalisian TamaSebs da msgavs
sisuleles. barents pirdapir eubnebian, rom ”humanizmma, romelmac
nevrozi Camouyaliba, amave dros Seajavra mkvleloba, romelic
ganasaxierebs udides socialur miRwevas.” am braldebas emateba isic,
rom narkotikis miRebas uarobs da sasjelad elis Serkineba damsjel
manqanasTan.
rasakvirvelia, aseTi tipis prozas ver eqneboda pretenzia
maRalmxatvrul literaturaze, rom ara Seklis unari ”Janruli
Sezavebisa”, romlis saSualebiT is axerxebs kvlav daabrunos nawarmoebi
ideuri prozis kalapotSi. amitom, am scenas, romelic kinosTvis ufro
aris Seqmnili, vidre literaturisaTvis, mosdevs savsebiT gaazrebuli
pasaJi, sadac mosamarTle damatebiT iZleva am antiutopiis kanonTa
logikas: ”kanonis darRveva ikrZaleba, magram amavdroulad igi unda
irRveodes. is, vinc kanons arasodes ar arRvevs, verc statuss verasodes
ver gaiumjobesebs da maRla safexurze ver aiweva... amitom idealad
omegaze is pirovneba aris aRiarebuli, vinc icnobs kanonebs, esmis maTi
aucilebloba, icis, ra sasjeli moyveba maT darRvevas, magram arRvevs da
warmatebas aRwevs!”
masalis gadanawilebis TvalsazrisiT, drouli da gamarTlebulia
nawarmoebSi monacvle epizodis Casma, rodesac siuJetSi Semodis
lirikuli nawili, romelsac kidev ufro aZlierebs deteqtiuri siuJetis
aqtivizacia, Tavisi iatakqveSa faruli organizaciiT, romlis mizania
dedamiwaze dabruneba da romelic eZebs am operaciis Semsrulebel pirs,
xolo barenti, Tavisi saqcieliT da obieqturi monacemebiT,
absoluturad misaReb kategoriaSi ganixileba.
zemoT naxseneb ekleqtikasTan dakavSirebiT, unda iTqvas rom Seklim
praqtikulad ar datova arc erTi Janri, maT Soris modernizirebuli
goTikac, SemaSinebeli groteskuli detalebiT, sadac qalaquri
cxovrebis underground-Si moxvedrili gmiri, sakiTxis Ziris da mizezis
gasagebad mimarTavs iseT sferos, rac okulturad aRiqmeba am garemoSi –
- 114 -
anu mutantebis samyaros. mutantebis sacxovrebeli pariaTa
kvartaliviTaa, sadac sxvebi ar Sedian, xolo mutantebis
parafsiqologiuri niWi da unari barents sWirdeba, rom srulad gaigos
sakuTari pirovnebis saidumloeba – Tavisi warsuli da Tavisi momavali.
Seklis ase, TandaTanobiT mihyavs mkiTxveli imis Segnebamde, rom
polisis mmarTvelebis mTavari sazrunavi is aris, rom pirovnebas
gauqros swore warmodgena sakuTar Tavze, vinaidan es qmnis Segnebisa da
sakuTari Tavis rwmenis im platformas, romlidanac ar aris Zneli
winaaRmdegoba gauwio yovelgvar Tavsmoxveul da yalb Tvalsazriss da
ideologias, rameTu sakuTari Tavis mcodne da Semfasebeli Zalian
advilad gamoitans saTanado daskvnas garemo realobaze da mTel im
sicrueze, rasac masas awvdian rogorc sinamdvilis suraTs, faqtiurad
ki surogats.
ra SeiZleba iTqvas mutantebTan mkiTxaobis epizodze, garda ukve
zemoaRniSnuli, kinoekranizaciisaTvis gaTvlili garegnuli efeqtis da
Taviseburebisa? parafsiqologiuri da intuiciuri elementis CarTviT,
Seklim TiTqos ”xarki” gaiRo fantastikis moduri motivebis mimarT da
faqtobrivad gamoiyena es epizodi rogorc nawarmoebis Janruli normebis
gamomxatavi xerxi. amave dros, rogorc amas xSirad vxvdebiT ”statusis
civilizaciaSi”, avtori erTi xerxis gamoyenebiT ramdenime mizans aRwevs.
am SemTxvevaSi, mutantebis scena organulad iwereba mizez-Sedegobrivi
kavSirebis wyebaSi da siuJetSi warmoCenil obieqtur viTarebas amatebs
barentis individualuri niSanTvisebebis arguments, riTac nawarmoebis
idea ufro damajereblad aris ”Cawnuli” siuJetis xlarTebSi.
3.7. Suspence, horror films & prey - totalitarizmis Temis sami
gamamdidrebeli motivi. imisaTvis rom jerovnad SevafasoT xsenebuli
elementebis mniSvneloba, efeqtur midgomad migvaCnia nawarmoebis
ganxilva-Sefaseba am elementebis ”gamoklebiT”, gauTvaliswineblad.
aseTi versia ki aSkarad wamgebiani, rogorc mxatvrulobis
TvalsazrisiT, aseve ideuradac, vinaidan Seklis damsaxureba da
upiratesoba komerciul literaturul produqciasTan is aris, rom igi
avantiuristuli Janris am samive elements, romlebic Cven vaxseneT am
qveTavis saTaurSi amdidrebs marTlac Rirebuli wiaRsvlebiT da
- 115 -
fsiologiuri dakvirvebiT da daskvnebiT, ris safuZvelze banaluri da
tipiuri scenac da koliziac iZenen azrobriv siRrmes da mxatvrul
Rirebulebas.
am nawarmoebis XVI-XVIII Tavebi dawerilia klasikur saymawvilo-
saTavgadasavlo – ufro kino, vidre literaturuli nawarmoebis stiliT.
barentis brZolis peripetiebi damsjel-robotTan holivudis
kinoindustriis mdare produqcias miagavs; magram avtori mainc axerxebs
gascdes kliSes sazRvrebs da moulodnelad, barentis SeniSvnas, rom
”masze gamocxadebuli nadiroba albaT male dasruldeba misi
sikvdiliT” – uceb mosdevs gacilebiT ufro efeqturi fraza, romelSic
moulodnelad amoicnoba kafkianuri suliskveTeba: ”merwmuneT, rom es
garemoeba aranairad ar Seaferxebs Tqveni saqmis ganxilvas. cocxali
iqnebiT Tu mkvdari, Tqvens uflebebs araferi daemuqreba.”
istoriuli kinos superkolosebis Janris samTavian monakveTs,
mosdevs ufro ”kameruli” politikuri deteqtivis Janris monakveTi,
faruli organizaciiT da politikuri gadatrialebis momzadebis gegmiT,
romlis daZabul epizodSi yurs xvdeba gamocdili iatakqveSelis
frazebi:
”yovel sazogadoebas aqvs Tavisi mizani, xolo omegis kriminaluri
mosaxleoba cdilobs sakuTari Tavi gainadguros.
zeimi Tu dResaswauli, yvelaferi mxolod sababia masobrivi
mkvlelobebis Sesasruleblad.. Cven vcxovrobT qaosis pirze.
usafrTxoeba arsad ar aris, xolo Tu ginda gadarCe da icocxlo –
mohkali. Mmkvleloba aris erTaderTi saSualeba, rom statusi agewios.
usafTxoebis erTad erTi garantia aris mkvleloba.
daSlis pirs misuli yvela sazogadoeba axerxebs bolomde
SeinarCunos sidarbaislis da zneobriobis iluzia.” (Sheckley, R., “The Status
Civilization”, 1960)
amgvari sazogadoebrivi qceva-yofis postulatebiT Sekli epasuxeba
haqslis da orvelis ironiul Sedevrebs, romelTa mxatvruli Zala
eTanabreba nagulisxmev azrsa da ideas, xolo uzenaes daniSnulebas
warmoadgens konfliqtiT da siuJetiT gatarebuli poziciis, anu ideuri
ConCxis gacocxleba da gamagreba sruliad axali saazrovno masaliT da
parametrebiT.
- 116 -
”statusis civilizaciaSi” saerTod xSirad igrZnoba avtoris
survili, rom gaamdidros antiutopiis saazrovno parametrebi da ideuri
standarti. amis damafiqrebeli magaliTia zemoxsenebuli tipis
postulatebiT Seqmnili mokle didaqtikuri monologi, romelsac
absoluturad kafkas stilSi, warmoTqvams uxilavi mTqmelisagan
momdinare xma, romelic afrTxilebs barents, dapatimrebuls imis
gulisTvis rom ara aqvs survili miiRos zmanebis momgvreli
narkotikuli saSualeba: ”uaryofiTi ganwyoba narkotikebis mimarT
warmoadgens yvelaze did, umTavres danaSauls saxelmwifos mimarT.
narkotikebis ganuwyveteli moxmareba warmoadgens yoveli moqalaqis
savaldebulo privilegias. cnobilia, rom privilegiebi Tu ar danerge,
daikargebian da gaqrebian. maTi dakargva ki niSnavs davkargoT Cveni
Tavisuflebis qvakuTxedi. aqedan gamomdinare, privilegiebisgan Tavis
arideba utoldeba saxelmwifos Ralats. am tipis logikuri ZewkviT – an
da ufro marTebuli iqneba Tu maT sillogizmebs vuwodebT, avtori
aRwevs sammag Sedegs: 1. kidev ufro saxierad warmoaCens totalitarizmis
Tanmdevi realobis sxvadasxva mxares da waxnagebs; 2. aCvenebs, Tu
ramdenad mniSvnelovania ierarqiuli sazogadoebrivi struqturisaTvis,
rom moqalaqes ar hqondes saSualeba da unari, damoukideblad
iazrovnos, risTvisac xelisufleba iyenebs narkotiks, rogorc
individualuri Segnebis gamqrobs da amave dros, koleqtiuri morCilebis
ganmapirobebel saSualebas; 3. aCvenebs, rom xelisuflebisaTvis
sasicocxlo mniSvneloba aqvs, rom sazogadoeba ucilobel wesad da
normad unda aRiqvamdes ierarqiuli safexurebis arsebobas.
”statusis civilizaciis” finali agreTve warmoadgens avtonomiur
segments nawarmoebis mxatvrul struqturaSi, magram sxva segmentebisagan
is imiT gansxvavdeba, rom misi msgavsebis paralelebi nakleb
nawarmoebTan SeiniSneba da Tu wina epizodebis an motivebis ganxilvisas
gvixdeboda xSiri paralelebis gavleba haqslisTan da orvelTan, am
SemTxvevaSi msgavseba SeiniSneba mxolod kliford saimakTan, vinaidan
saimakis ”goblinTa nakrZalSi” aseve Cndeba dedamiwis civilizaciis
gadarCenis idea teqnikis CareviT, oRond iq Zvel Secdomebis
gamosworebas mecnierebi axerxeben, xolo ”statusSi” – gasaxlebul
adamianTa jgufis survili dedamiwaze dabrunebisa, sruldeba am ideis
- 117 -
metaforizaciiT: idea dedamiwisa izrdeba da iZens ufro farTo,
ganzogadebul mniSvnelobas warsuli cxovrebis, rac saerTod
asocirdeba dedamiwis civilizaciasTan – magram avtori agrZelebs
sakuTari logikis argumentacias da midis daskvnamde, rom istoriulad
adamianis cxovreba sul iyo sakuTari ”me”-s povna da amitom iqmneba
amgvari sillogistuli Tanmimdevrobis Zewkvi: dedamiwa - warsuli -
sakuTari Tavi.
ai am kavSirSi ikveTeba Tanamedrove gmiris mTavari ”nakli”, rac mas
Tavs moaxvia antihumanurobis principze agebulma wyobam: misi morali
ucvlelia da iseTive kategoriuli, rogorc is Camoyalibda 1000 wlis
winaT, Suasaukuneebis epoqaSi da amitom saxelmwifom sagangebod aawyo
pirovnebis sulieri mTlianobis damSleli da gamanadgurebeli sistema,
romlis mTavari punqti aris pirovnebis mexsierebis gaqroba. SeiZleba
iTqvas, rom es aris faSizmis faruli da ”civilizebuli” modifikacia,
mimarTuli zogadad adamianis winaaRmdeg, rogorc im tipis da jiSis,
rogoric is Camoyalibda civilizaciis procesSi da romelic aris
asocirebuli warsulTan, romlis warmodgena ganuyofelia dedamiwaze
cxovrebasTan da sicocxlesTan.
Seklim swored gansazRvra, rom am mizantropuli amocanis
gansaxorcieleblad, momavlis totalitaruli wyoba moifiqrebda
yvelaze utyuar da ”ekonomiur” gzas: nacvlad imisa, rom eZebna
daumorCilebeli individebi da amoecno maTi savaraudo saSiSroeba, am
wyobam mexsierebis waSlasTan erTad, daamuSava kidev pirovnebis
TviTlikvidaciis unari, dafuZnebuli sakuTari braleulobis Segnebaze.
amgvari daskvna ganasxvavebs Seklis fantastikis Janrs sxva
avtorebisagan da amasTanave, sxva utopist mwerlebTan erTad, iZleva
kidev erT damatebiT punqts im CamonaTvalisaTvis, rac aris
dakavSirebuli totalitaruli wyobis mier gamiznul da
ganxorcielebuli politikasTan, mimarTuli humanizmis sawinaaRmdegod.
3.8. SciFi: momavlis SiSi da gafrTxileba. Cveni kvlevis specifika
dakavSirebulia Tanamedrove prozis or popularul mimarTulebasTan:
erTi aris samecniero fantastika, xolo meore – mxatvruli utopiis
formebi da vinaidan ZiriTad maxvils vakeTebT haqslize da kolin
- 118 -
uilsonze, amitom saWirod migvaCnia vimsjeloT, rom am ori
gansxvavebuli xedvis avtors, romlebmac Tavis prozaSi warmoaCines
aRebuli gezis kulminacia, kidev davurToT samecniero prozis erTgvari
tipologiuri standartis magaliTi; amitom samsjelo Temad amjerad
varCevT kliford saimakis moTxrobas, “mizans miRweuli Taoba”.
aqve unda aRvniSnoT, rom am moTxrobis arCeva ar niSnavs imas, rom
saimaki saerTod migvaCnia mweral-fantastebis rigiT wevrad, radgan
“goblinTa nakrZali” TavisTavad ukve amarTlebs avtoris saerTo
aRiarebas, rogorc maRali gemovnebis da seriozuli prozaikosis. rac
Seexeba moTxrobas, masSi amoicnoba yvela is normad qceuli detali,
romelTa gareSe ar iqmneba aizek azimovis da rei bredberis mier
Seqmnili “konstelaciuri” Tematikis proza da romlis simravle
safuZvels gvaZlevs vilaparakoT am prozis Janrobriv standartze – an
Tundac am Janris prozis standartze, sadac aucilebel atributebadaa
naxsenebi an kosmiuri raketa, an planetTaSoriso sadguri, anda sulac
raime planeta.
rasakvirvelia, Cven ar visaxavT miznad vimsjeloT morig ararsebul
teqnikur inovaciebze da amitom ganvixilavT nawarmoebis swored im
elementebs, romelTa arsebobas ahyavs es moTxroba zerele, gasarTobi
da usaxuri fsevdoliteraturuli produqciidan – garkveuli ideuri
siRrmis mqone nawarmoebamde, sadac mkafiodaa Camoyalibebuli
sicocxlisa da samyaros aRqmis avtoriseuli pozicia, xolo es
ukanaskneli ki warmoadgens im azrobriv orientirs, saidanac aSkarad
Cans ideaTa gacvla, an polemikis elementi Cveni kvlevis ZiriTad, wamyvan
avtorebTan – haqslisTan da uilsonTan.
pirvel rigSi unda vaxsenoT ambicia – ambicia Temis, rac saerTod
saxifaTo momentia, magram am SemTxvevaSi saimaki aris im kategoriis
avtori, romelic naTlad xedavs arCeuli ideis mxatvrulad warmoCenis
formas da am mxriv arCeuli forma da ideaTa diapazoni savsebiT
amarTlebs mis “Tematur ambicias”.
am ambiciis pirvelive maniSnebeli aris saxeTa polifoniuroba:
saimaki iyenebs simbolisti mxatvrebis miviwyebul arsenals da
meterlinkis msgavsad, ideis emociuri da sruli warmoCenisaTvis, moqmed
pirebad gamohyavs movlenebi, stiqia an ganwyoba. swored ase, saimakis
- 119 -
moTxrobis warmosaxul samyaroSi „griali“ warmogvidgeba rogorc
pirveli personaJi; „griali“ migvaniSnebs moaxlovebul “dasasrulze”, da
Sesabamisad moTxrobis esxatologiur aspeqtze.
TavisTavad, es xatologiuri tipis literatura uamrav dasaxelebas
moiTvlis da amgvar Tematur asparezze gamosvla gamarTlebuli unda
iyos mxolod interpretirebis siaxliT. Tavidan es siaxle mxolod
anturaJSia, radgan am tipis literatura ZiriTadad Sua saukuneebSi
iqmneboda, damaxasiaTebeli matebiT saukuneTa mijnaze (rodesac
sazogadoebas uCndeboda momdgari saukunis SiSi), da kosmiuri xomaldi
veranairad ver iqneboda gaazrebuli, rogorc samoqmedo scena an
asparezi.
imisaTvis, rom Tavi aaridos “damqancvel” paralelebs, avtori
ganzrax aCqarebs Txrobis temps da sul ramdenime striqonis Semdeg
gadavyevarT kafkasgan da orvelisgan nacnob samyaroSi, sadac cocxal
personaJTa nacvlad gvxdeba sulierebawarTmeuli figurebi, romelTac
“homo” im pirobiT Tu ewodebaT, Tuki “sapiens”- s ar vaxsenebT.
am usaxuri masis xrova warmoadgens xomaldis mgzavrebis
kontingents, romlebTac daviwyebuli aqvT wina TaobaTa wvlili
civilizaciaSi. magram am codnis dakargvaze ufro sabedisweroa maTi
meore danakargi – anu kritikuli azrovnebis unari, imis kritikuli
Sefaseba da imis dagmoba, rom civilizaciis ganviTarebis ara sulierma,
aramed teqnologiurma mimarTulebam gamoiwvia maTi mSobliuri planetis
mitoveba. amrigad, moTxrobis dasawyisSive avtori iZleva civilizaciis
realuri ganviTarebis kritikas, Tan es kritika mravalferovania,
vinaidan gulisxmobs naklisa da minusebis mTel wyebas.
Txroba metad dramatulia da dramatizmi am SemTxvevaSi Segnebuli
mxatvruli xerxia, rom mkiTxvelma ufro srulad, emociurad ganicados
TanamedroveTa da zogadad, kacobriobis ganviTarebis sabediswero
momentebi. upirveles yovlisa, es am JanrisaTvis ukve wesadqceuli
konfliqtia, romlis erT mxares ganasaxierebs Rirsebadakarguli masa,
xolo meore mxares – kenti individi; aseTi ram meordeba kolin
uilsonis romanSi da igive suraTia haqslis romanSic.
amrigad, mTavari, riTac avtori axerxebs rom SeinarCunos
konfliqtis monawileTa dapirispirebis originaluri da gansxvavebuli
- 120 -
xedva, es aris personaJTa portretizaciis mxatvruli xerxebi:
vgulisxmobT masas, anu “krebiT protagonists”. rac Seexeba moTxrobis
konceptualur da principul gaazrebas, TavisTavad cxadia, rom
sicocxlisa da civilizaciis Temis gaxsnaSi, igi gverds ver auvlida
verc haqslis romanis ideologias da paToss da verc haqsliseuli
xedvis logikasa da siRrmes. amitom, es meore momenti nawilobriv “mamaci
axali samyaros” motivebis parafrazia.
paralelebsa da msgavsebaSi Cven gansakuTrebiT mniSvnelovnad
migvaCnia ori momenti, romelic gansazRvravs avtoris zneobriv da
moqalaqeobriv pozicias. moqalaqeobrivs Cven gansakuTrebiT gamovyofT,
radgan amaSi Cans samecniero fantastikis, rogorc Janris –
sazogadoebisadmi mimarTvis da apelirebis pirveladi daniSnuleba.
pirveli momenti exeba borotebisken brma svlas, amoucnob impulss,
romelic gaurkvevli mizezis gamo yalibdeba adamianTa sazogadoebaSi da
Rupavs mas. meore momenti dakavSirebulia codnis, Segnebuli gansjis da
racios dapirispirebiT – SeugnebelTan, irracionalurTan, romelic
axdens mogonili modelis miTologizacias.
orive zemoxsenebuli momenti sakmaod naTeli da gasagebi
warmogvidgeba, Tu gavixsenebT msgavsi Temis uaxloes wina precedentebs:
uiliam goldingis “samoTxeSi” – karibis zRvis kunZulze myofi bavSvebi,
romlebTac aqvT absoluturad yvelaferi, rac cxovrebisaTvis aris
saWiro, warmogvidgenen Tanmimdevruli degradaciis suraTs, ris
Sedegadac guSindeli ingliseli skolis mowafeebi qvis xanis velur
tomad gadaiqcevian.
meore momentis magaliTad gamodgeba haqslis romani: imisaTvis rom
uzrunvelyos sakuTari momavlis kastur-ierarqiuli struqturis simyare,
mmarTveli Sre nergavs tendenciur dezinformacias da sazogadoebas
aCvevs “zemodan mowodebuli” kanonTa wesiT cxovrebas – nacvlad im
suraTis, romelic dafuZnebuli iqneba sazogadoebis ganviTarebis
istoriul simarTleze.
da iseve rogorc es emarTeba haqslis an goldingis romanis
wamkiTxvels, saimakis moTxobis mkiTxveli wvdeba im kiTxvas,
romliskenac mihyavs Txroba saimaks: “ratom urCevnia xalxs, rom Cawvdes
obieqtur sinamdviles mogonili miTis TvalsazrisiT, miTis prizmiT?”.
- 121 -
es aris is kiTxva, romelSic saimaki SemoqmedebiTad anviTarebs ukve
aprobirebul literaturul Temas da amasTan erTad upirispirdeba
haqslis: “mamac axal samyaros”. (Huxley, A., “Brave New World”, 1932) am
romanSi, sakuTari ierarqiuli poziciis uzrunvelsayofad, mmarTveli
elita ganaxorcielebs masis Segnebis oretapovan transformacias:
daqvemdebarebul sazogadoebas jer unergaven elitisaTvis xelsayrel
ideologias da cxovrebis wesebis normebs, rasac mosdevs undoblobis
kultivacia yovelive ucxos mimarT, xolo “ucxos” cneba moicavs
gansxvavebul ideas.
saimakis versiiT, teqnologiuri civilizaciis winwasul, samomavlo
etapze, aucileblad Camoyalibdeba socialuri cxovrebis iseTi forma,
romelic epoqaluri spiralis xveuliT daabrunebs sazogadoebas
traibaluri, tomobrivi cxovrebis modelze, sadac mmarTveli Zala
Segnebulad gawiravx umecrobaze momdevno Taobebs. metic: josa da
jonis dapirispireba gadaizrdeba jonis dapirispirebaSi mTeli masis
winaaRmdeg da Tuki manam sakiTxi exeboda msxverplad gaRebul erT
pirovnebas, Semdeg aRmoCndeba, rom faqtiurad momaval mosaxleTa –
kolonistebis mTliani masa msxverplad yofila gaRebuli maTive
winaprebis mier. saimaks miaCnia, rom WeSmaritad diadi da Rrma idea
imdenad novatorulia, rom mxolod erTeulebi Tu SesZleben mis wvdomas
da jerovan aRiarebas. vinaidan masa moklebulia am unars, saimaki masaSi
xedavs am siaxlis, da Sesabamisad, progresis mters; raki asea, avtori
miiCnevs, rom siaxlis ganxorcielebis strategia moiTxovs ori punqtis
aRsrulebas: es unda iyos ideis kamuflaJi, an saerTod, dafarva, xolo
meore punqti gulisxmobs xelisSemSleli elementebis ganeitralebas.
moTxrobaSi avtori aseT elementad masas gviCvenebs, kosmiuri xomaldis
mgzavrebs. imisaTvis, rom es masa ar iyos xelisSemSleli da
ganeitraldes, saimaki poulobs yvelaze efeqtur xerxs – maT umecrobas.
“amitom”, ganazogadebs moTxrobis protagonisti, “maT ar unda icodnen
simarTle”, anu WeSmariti mizani progresisa, vinaidan – iseve rogorc es
xdeba yvela istoriuli movlenis dros, monawileTa garkveuli procenti
msxverpladaa gaazrebuli, xolo dasaxuli miznis SesrulebisaTvis,
umjobesia masa umecari darCes.
- 122 -
aq dgeba kidev erTi sakiTxi: goldingTan da haqslisTan erTad,
saimaksac aqvs gatarebuli azri, rom WeSmaritebis danaxva Tu aRsruleba
SeuZlebelia msxverplis gareSe, Tan goldingTanac da saimakTanac es
msxverpli sisxliania, sikvdilTan – ufro swored, mkvlelobasTan aris
dakavSirebuli.
meores mxriv, saimakTan es momenti ufro dramatizirebulia.
marTalia, Cven ar vudgebiT erTi TargiT esoden gansxvavebuli
moculobis, Janris da ambiciis nawarmoebebs, magram “dramatizirebaSi”
vgulisxmobT konfliqtis meqanikas: “buzebis RmerTSi”, gavelurebuli
biWebis brbo borotebis stiqiad iqceva da imsxverplebs am romanis
erTaderT moazrovne personaJs. rac Seexeba saimakis gmirs, igi piriqiT,
TviTon iqceva mkvlelad da Semdgom acxadebs, raTa sxvasTan erTad,
sakuTari Tavic dairwmunos, rom “iZulebiT Cadenil mkvlelobas
amarTlebs “maRali mizani”. rasakvirvelia, aq unda gavixsenoT esoden
popularuli dostoevskis gamonaTqvami, rom veranairi mizani ver
gadawonis bavSvis cremlebs.
faqtiurad, saimaki am detaliT epasuxeba im motivs, romelic unda
iyos asocirebuli faSizmis, da saerTod, totalitaruli sistemis
ideologiasTan, romelic realobad aRiarebs untermensch- is kategorias.
mxolod amgvari ideis gaazrebis Semdeg – Tundac es idea ufro
intuiturad iyos nagrZnobi da ara sityvierad Camoyalibebuli – mxolod
aseTi ideis gaazrebis Semdeg gadadgams joni im sabediswero nabijs,
romelic mkvlelad aqcevs manamde praqtikulad “ucodvel” adamians.
SeiZleba iTqvas, rom ideis TvalsazrisiT, am detalSi gacilebiT
meti potencialia Caqsovili, magram moTxrobis moculobam agreTve
iTamaSa roli, rom ar ganviTarebuliyo meoradi motivebi, romelTa
simravle sakmarisia, raTa avtors Seeqmna goldingis “buzebis RmerTis”
moculobis romani. magram saimaki miniSnebebiT ifargleba da zogierTi
misi dakvirveba anda movlenis Sefaseba azrobrivad imdenad tevadia, rom
TavisTavad iTxovs naxsenebi motivis gaSlas. aseTia miniSneba idumal
wignze, aseTia miTad qceuli “mSobliuri” dedamiwis peizaJebi, wminda
suraTebis rangSi rom aris ayvanili. aseTia agreTve codna da
fantaziawarTmeuli masis msjeloba cxovrebaze, yofaze.
- 123 -
da bolos, marTlac rCeba naklulobis SegrZneba, rodesac saimakTan
xvdebi mis “warmosaxul” polemikas anda gamoxmaurebas sviftTan,
gansakuTrebiT guliveris mogzaurobasTan laputaze. marTalia, msgavsi
aluziebi, Tundac aseTi mikrodozebiT, ver CaiTvleba sviftiseuli
literaturuli tradiciis gagrZelebad, magram faqtia, rom msgavsi
gamoxmaureba TavisTavad ukve bevris mimaniSnebelia, romelTa Soris aris
kultura da tradiciadakarguli sazogadoebis meqanikuri pragmatika,
rac ucnaurad aaxlovebs civilizaciis sawyis da “bolo” wertils – anu
imas, risi eSinodaT da rasac gvafrTxilebdnen zemoCamoTvlili
mwerlebi da maTi mxatvruli proza.
3.9. dro da gare samyaro. gare samyaros problema fantastebTan
umeteswilad safrTxesTanaa ”dawyvilebuli” da am frTxil, skeftikur
da pesimistur warmodgenas safuZveli daudo herbert uelsis prozam.
mizezis dasadgenad, Tu ratom iZala amgvarma xedvam am literaturuli
Janris tradiciaSi, amis pasuxad pirvel rigSi Tanadrouli istoriuli
viTareba da pirobebi unda davasaxeloT, I msoflio omis Tanmdevi
sazogadoebrivi ganwyoba. mTavari, rac am ganwyobas axasiaTebda, es iyo
undobloba cxovrebis im racionalur weswyobis da urTierTobis mimarT,
risi pretenziac hqonda da rasac TiTqos Cemulobda evropa da zogadad,
civilizebuli dasavleTis politikur da socialur urTierTobaTa
cxovrebis wesi.
meore momenti problemis ufro Rrma, Sorswasul fesvebs exeba, mis
winaistorias: rwmenis Sesustebas, rasac safuZveli Seuqmnes jer frangma
enciklopedistebma, Semdeg nicSem da kidev im dausrulebelma eWvebma da
yoymanma, riTac aris gaJRenTili dostoevskis proza. amasTan erTad,
kulturul sazogadoebas da inteleqtualuri samyaros sulier
atmosferos emateboda religiuri “paralelizmi”, romlis sirTule
aixsneba saorWofo TanaarsebobiT, rogoric Seqmna am elementTa
erTobliobam: TiTqosda erTian kulturul magistralze progresirebadi,
ZiriTadad romanuli, anu laTinurenovani Ziris qveynebis tradiciulma
kaTolicizmma, anglosaqsurma da germanulenovani saxelmwifoebis
anglikanurma eklesiam da protestantizmma.
- 124 -
aseTnairad iqmneba realuri da sulieri viTarebis suraTi,
romelSic gadamwyveti roli mieca mecnieruli progresis Tanmdev
problematikas, anu dedamiwis miRma savaraudo sicocxlis Temas.
swored es momentia wamyvani rei bredberis nawarmoebSi, “mesame
eqspedicia”. moTxrobis fabulac da siuJetic sakmaod martivia. moqmedeba,
rasakvirvelia momavalSi xdeba, iseT momavalSi, rodesac dedamiwis
civilizacias sakmaod aqvs aTvisebuli kosmiuri frena da marsze ori
uSedego da upasuxo reisis Semdeg, amzadeben mesame sadazvervo misias.
planetaze dafrenisTanave, kosmonavtebs siurprizi eliT – isini
warsulSi aRmoCndebian, 1920-ian wlebSi da gaognebulebi arian TavianT
gardacvlil mSoblebTan da bebia-papebTan SexvedriT. Sesabamisad, maT
winaSe dgeba sikvdilis raobis filosofiuri sakiTxi, rasac maTi
“marsze gadasuli” winaprebi demagogiurad uxsnian, rogorc bunebisagan
adamianebisaTvis micemul “meore mcdelobis” Sanss. sinamdvileSi ki es
yvelaferi marsianelTa momzadebuli totaluri iluziaa, rac Seiwiravs
yvela kosmonavtis sicocxles. mkiTxveli xvdeba, rom wina ardabrunebul
orive reissac igive bedi ewia da daskvnad isRa rCeba, rom mkiTxvels
ganumtkicdes momavlis mistikuri SiSi.
“momavlis SiSi” aris pirveli, uSualo daskvna, magram amave dros
zedapiruli, radgan ufro Rrmad Tu CavufiqrdebiT, bredberis mTavari
mizania rom danergos totaluri undobloba - ara mxolod axali,
gansxvavebuli samyaros mimarT SiSi da sifrTxile, aramed ufro metic:
zogadad, Seuswavlel, Seucnobel sivrceSi arsebuli safTxe.
Sesabamisad, raki am safrTxesTan dapirispirebas mosdevs samyaros
ucnobi, axali segmentis gacnoba, Sesabamisad, saxifaToa saerTod
moZraoba, istoriulad Camoyalibebuli sacxovrebeli garsis da arealis
miRma gasvla – da aqedan gamomdinare, droc Seicavs xifaTs da
saSiSroebas, radgan moZraoba ganuyofelia droisganac.
Tu aseTi msjeloba gamarTlebulia, maSin bredberis aseTi daskvna
retrogradulia, radgan gamodis, rom mwerali saerTod qadagebs sakuTar
garsSi Caketvas da umoZraobas, e.i. praqtikulad, inteleqtualur,
kulturul da sulier stagnacias! bredberis mxatvruli prozis vrceli
memkvidreobidan gamomdinare, am Tvalsazriss abaTilebs TviT misi
biografia da Semoqmedeba.
- 125 -
daskvna
Cveni erT-erTi mTavari mizani iyo dagvedgina teqnologiuri progresis
gavlenis “zneobrivi polusi”, raTa civilizaciis progresi gangvexila
tradiciul sulier kulturasTan da sulier faseulobebTan mimarTebaSi,
TviT adamianis Segnebis da inteleqtis evoluciis, misi fsiqologiis sava-
raudo transformaciis aspeqtSi.
rasakvirvelia, Cveni interesi mimarTulia ara konkretuli avtoris
mier warmoCenili mecnierebis da teqnikis morigi Tvisobrivi naxtomis
marTebulobis Sesafaseblad, da miznad ara gvaqvs avtorTa
futurologiuri wiaRsvlebis da masalis mecnieruli damajerebloba da
dasabuTeba - vinaidan es yvelaferi mecnierebis istoriis sferos epasuxeba;
Sesabamisad, Cveni mizania Temis Sinaarsobrivi da ideuri ganzogadeba, da
amitom sakiTxis arsi SemdegSia: ratom miaCniaT avtorebs, rom mecnieruli
codnis Sedegi ufro safrTxis momtania, vidre sikeTis?
vinaidan mwerlobaSi Zneli ar aris mivakvlioT JanrTa
urTierTkavSiris da sawyisebis niSnebs, amitom SeiZleba vaRiaroT JanrTa
Tematuri da struqturuli monaTesaoba. Sesabamisad, sviftis guliveris
mogzaurobaTa seria da Tomas moris “utopia” agreTve unda CavTvaloT
Tanamedrove fantastebis rogorc ideur, aseve mxatvrul winamorbedebad,
radgan yvela isini ”sxva samyaros” ganixilaven Tanadrouli sazogadoebis
kritikuli Sefasebis erTaderTi surviliT. amasTanave, Tanadroul sociums
avtorebi marTebulad ganixilaven rogorc dasavluri civilizaciis
ganviTarebis nayofs da Sedegs.
calke sakiTxia, rom civilizaciis aRmoceneba miznad zneobis da
sulieri kulturis zeobas isaxavda - da unda vaRiaroT, rom arcTu usa-
fuZvlod: yovel SemTxvevaSi, renesansis Semdgomi periodi da
ganmanaTleblobis xanis inteleqtualuri produqciis da memkvidreobis
damajerebeli diapazoni, diaxac amarTlebda optimistur prognozs. da
swored amitom sazogadoebisaTvis garkveuli koreqtivebis SeTavazebis
safuZveli hqondaT ara mxolod mors da svifts, aramed mogvianebiT
herbert uelssac, romlmac teqnologiuri progresi ise aRiqva, rogorc
amas aCvenebda teqnikis ganviTareba, anu zneobisagan da sulieri
- 126 -
cxovrebisagan mowyvetiT – rac aucxadda kidec: Teqvsmeti weli gavida 1898
wlis Semdeg, rodesac gamoica misi “The War of the Worlds”, da daiwyo I
msoflio omi, sadac kulturis epicentris warmomadgenlebma daiviwyes
sakuTari roli dasavluri civilizaciis daarsebaSi da daupirispirdnen
erTmaneTs – safrangeTi, inglisi da germania.
maS, ra iyo is niSanTviseba sazogadoebis progresSi, rac afiqrebinebda
da kvlavac afiqrebinebs sazogadoebas, rom kacobriobis mamoZravebeli da
winsvlis Zala aris ara sayovelTao sikeTe da mSvidobiani Tanaarseboba,
aramed brZola ZalauflebisaTvis, Zalauflebis xelSi Cagdeba, ris Semdeg
gamarjvebuli amyarebs misTvis sasurvel, masze morgebul da awyobil
sistemas da wesrigs, uzrunvelyofs daqvemdebarebis da ierarqiuli
damorCilebis wyoba-normebs da Tavad eqceva Zalismieri da naZaladevi
piramidis TavSi.
vinaidan amgvari tendenciis amocnoba ar aris Zneli, amitom uelsic,
xolo Semdgom mwerlebis momdevno pleada fantastikis JanrSi, Tvlidnen
rom yovelgvari Sexvedra gansxvavebuli samyaros warmomadgenlebTan -
niSnavda ara mxolod principulad gansxvavebul teqnologiur ideebTan
Sexvedras, aramed gacilebiT ufro rTul problemas: komunikacias da
sabediswero kontaqts sruliad sxva samoqmedo moralTan, rac cxadia ver
dasruldeba mSvidobianad, da saboloo jamSi, erTmaneTis damorCilebis
anda mospobis survilis gareSe.
amave dros, es ar niSnavs mowodebas, rom xeli aviRoT progresze,
miuxedavad imisa, rom momavalSi – rogorc drois da sivrcis da
Seucnobelis konglomeratSi – safrTxe da saSiSari ufro metia, vidre
“keTili imedebis” aRsruleba. maSasadame, am daskvnis “transponireba”
filosofiur aspeqtSi, mogvcems kacobriobis momavlis da “savaraudo
egzistenciis” stoikuri xedvis da gagebis suraTs.
TavisTavad es daskvna eyrdnoba ideaTa evoluciis gzas istoriaSi,
raime novaciis an gansxvavebuli xedvis TandaTanobiT, nel ganviTarebas,
rac aixsneba sxvaobiT romelic arsebobs ideis Semomtani piris
originalur midgomasa da sazogadoebriv Segnebas Soris. iseve rogorc es
xdeba movlenaTa gaazrebis momentSi, faqtis Sefasebisas
gasaTvaliswinebelia rogorc misi obieqturi maxasiaTeblebi, anu sixSire
da sayovelTao aRiarebis xarisxi, agreTve misi gacxadebis wyaro da
- 127 -
rodesac saqme gvaqvs adamianis sulieri cxovrebis an fsiqologiuri
sferos maCveneblebTan, maSin maTi gaTvaliswineba da analizi dasaSvebad
miiCneva mxolod misi, anda misi Sesatyvisi faqtis an movlenis xSiri
gameorebis SemTxvevaSi. ase iqmneba safuZveli, rom is ganvixiloT ara
rogorc anomalia da klinikuri SemTxveva, aramed rogorc sazogadoebis
sulieri cxovrebis garkveuli simptomaturi maCvenebli. am TvalsazrisiT,
ukanaskneli saukunis suraTi iZleva iseT masalas teqnikuri da
teqnologiuri progresis moralur mxareze da saerTod, Semecnebis da
codnis Seusabamobaze tradiciul humanistur moralTan da xedvasTan, rom
gamarTlebulia literatorTa yuradReba progresis savaraudo ganviTarebis
gzebis da Sedegebis mimarT; swored es aris zemoxsenebuli nawarmoebis
wamyvani Tema da idea, xolo teqsti ki gzaa dafaruli naxevartonebis
gamosamzeureblad.
karel Capekis, haqslis, k. uilsonis da sxva avtorebis mxatvruli
proza, win gadadgmuli nabijia – ara mxolod ideur-Tematuri speqtriT da
mxatvruli SesaZleblobebiT, aramed filosofiuri TvalsazrisiTac.
faqtia, rom Tanamedrove avtorebma Rrmad gaiazres ori momenti: 1.
dramatizmi, rac Semoaqvs adamianTa yofaSi teqnologiur progress; 2.
cvlilebebi, rac umal etyoba adamianTa masebis Segnebas, rodesac maTi
saarsebo garemo hkargavs humanurobas da cxovreba warimarTeba Zalismieri
ierarqiis principiT, monuri morCilebis atmosferoSi.
es exeba ara mxolod fsiqologiur da zneobriv mxares. arsebobs kidev
erTi sagangaSo momenti: gansxvavebiT renesansuli kulturis sulieri da
eTikuri paTosisagan, teqnologiur sferoSi Tanamedrove azrovneba
absoluturad Seukavebelia, ris gamoc misi ganviTarebis veqtori saerTod
ar iTvaliswinebs adamianTa zneobis egzistencialur normebsa da
saWiroebas.
am procesebis Seukavebloba xsnis Tanamedrove sinamdvilis da masTan
erTad, am sinamdviliT inspirirebuli samecniero fantastikis Janris
tipiur niSans, rac gamoixateba nawarmoebebSi deklarirebuli
TvalsazrisiT, rom amgvari progresis buneba da xasiaTi ewinaaRmdegeba
Tavad progresis cnebas. aseTi viTareba mxolod erTi mizeziT aixsneba:
danergil mecnierul siaxleTa buneba swored am teqnologiur ideaTa
modifikacias aris “ayolili”, SeiZleba iTqvas rom is stiqiuria da
- 128 -
umarTavi im TvalsazrisiT, rom ar iTvaliswinebs aranair zneobriv
Semakavebel normas da mimarTulebas mecnierebisa da teqnikis dargebis
ganviTarebaSi; garda amisa, is ar iTvaliswinebs adamians, rogorc
progresis Tavdapirvel da ZiriTad adresats. es aris swored is momenti,
romelsac Cven ganvixilavT rogorc zemoxsenebul avtorTa
msoflmxedvelobriv novacias am Janris mxatvrul ideebSi da TematikaSi.
cnobilia, rom WeSmaritebas SevignebT da SevimecnebT Sedarebisas. da
marTlac: Tu Zveli drois utopistebi cdilobdnen CamoeyalibebinaT is
recepti, riTac kacobrioba gadurCeboda socialur Tu zneobriv
sirTuleebs, antiutopiebis avtorebi aCvenebdnen, rad ujdeboda “rigiT
moqalaqes” Tu “patara kacs”, saxelmwifos brZola “sayovelao
bednierebisaTvis”.
egzistencialistebis versiiT, teqnikurma progresma waarTva kacs
namdvili Tavisufleba, gamoiwvia adamianis pirovnuli gaucxoeba, ris gamoc
is gvevlineba rogorc martoobaSi darCenili da martoobaze ganwiruli
msxverpli teqnologiuri progresisa da emansipaciis - da es exeba am Janris
siuJetebis yvela im personaJs, vinc sabediswero problemis winaSe
warmogvidgeba.
Sesabamisad, ukve SeiZleba davaskvnaT, rom ganxilul nawarmoebTa idea-
mizanTa da Janrobrivi gansxvavebis miuxedavad, gamoikveTa orive ganxiluli
arxis – antiutopiuri da samecniero fantastikis arxis erTiani ideuri
marcvali - sazogadoebrivi cxovrebis regulacia. es idea gaxda Janris
arsebiTi principi, da gamoiara ra Tavisi socialuri da istoriuli
evoluciis etapebi, is Tavad mivida sakuTari sawyisis zneobriv kritikamde
da negaciamde.
- 129 -
- 130 -
gamoyenebuli literatura:
1. amerikis 1979: „20 saukunis aSS-is literatura“, m. „progresi“, t.3,
1979, 649 gv.
2. amerikis…1979: „werilebi aSS axal da uaxles istoriaze“, m.
„progresi“, t.1, m, 1960, 632 gv.
3. amerikis…1979: “aSS-is mwerlebi literaturis Sesaxeb, moskovi”,
„progresi“, 1974, 412 gv.
4. amerikis…1979: “20 saukunis aSS-is literaturis problemebi”,
m. „nauka“, 1970, 528 gv.
5. amerikis 1979: “aSS literaturis istoriis problemebi”, m., 1964, 483gv
6. amerikis…1979: “aSS Tanamedrove literaturaTmcodneoba”, m., 1969,
325gv
7. terminTa 1979: “terminTa da cnebaTa literaturuli enciklopedia”,
(Semdg. a. nikoliukini. m. Npk „intelvak“,gv. 622-625).
8. Sekli 1990: Sekli, r., “statusis civilizacia”, (krebuli:
„amerikuli fantastikis proza“, 18/2, (rus.),moskovi,
1990, 559 gv).
9. saimaki 1990: saimaki, k., „gadasasvleli sadguri“, krebuli:
„amerikuli fantastikis proza“, 18/2 (rus.), moskovi
1990, 559 gv).
10. Pplatoni 2003: platoni, „saxelwifo“, (gamomc. „nekeri“, 2003).
11. mori 1983: mori, T.,“utopia”, „Tbilisis universitetis
gamomcemloba“, Tb. 1983
12. utopiuri…1979: “XVI-XVII ss. utopiuri romani - T. mori, t.
kampanela, fr. bekoni, s. de berJeraki, deni verasi”,
(rus., m. „mxatvruli literatura“, 1971, 495 gv).
13. uolter 1970: uolter, alen., “tradicia da ocneba”, m. „progresi“,
1970, 423 gv.
- 131 -
14. bruksi 1967: bruksi, v.v., “mwerali da amerikuli cxovreba”,
t. 1-2, m. „progresi“,1967-71, t. 424 gv., t. 2-254 gv.
15. Lemert 1998: Lemert, Charles; Bhan, Esme., “The Voice From the South
and Other Important Essays, Papers, and Letters” Rowman &
Littlefield Publishers, 1998
16. Hancock 1980: Hancock, Geoff., “Magic Realism – An antology”. Toronto,
Aya Press, 1980
17. Arnason 2010: Arnason, H.H. “History of Modern Art”, America, Pearson
Education, 2010
18. Wilson 1966: Wilson, C., “The New Existentialism”, America, Whitehall Co.,
Wheeling, IL, 1966
19. Langland 1880: Langland, W., “The Vision of William Concerning Piers
Plowman” [book on-line]. Oxford, Clarendon Press 1880;
http://lollardsociety.org/pdfs/Skeat_ParallelPP_vol2.pdf
20. B Bunyan 1675: Bunyan, J., “The Pilgrim’s Progress” [book on-line].
A Project Gutenberg eBook, 2002);
http://s3.amazonaws.com/manybooks_pdf_new/bunyanjoetext
94plgrm11?AWSAccessKeyId=AKIAITZP2AAM27ZGISNQ
&Expires=1414438425&Signature=jJ2jwRMUthaCv6WG8OI
%2FqXNPxy8%3D
21. Joyce 2005: Joyce, J.,”Portrait of the Artist as a Young Man” [book on-
line]. (An Electronic Classics Series Publication, 2005);
http://www2.hn.psu.edu/faculty/jmanis/joyce/portrait-artist.pdf
22. Capek 1936: Capek, K., “The War with the Newts” [book on-line]. (A
Project Gutenberg of Australia eBook, 2006);
http://gutenberg.net.au/ebooks06/0601981h.html
- 132 -
23. Ballard 1979: Ballard, J.G., “Storm-bird, Storm-Dreamer” – in “The Disaster
Area” [book on-line], (America, Triad Panther, 1979);
http://www.relache.com/jg_ballard/collections/disaster_area.ht
ml
24. Sheckley 1960: Sheckley, R., “The Status Civilization” [book on-line], (New
York, A Project Gutenberg eBook, 2007);
http://www.gutenberg.org/files/20919/20919-h/20919-h.htm
25. Huxley 1932: Huxley, A., “Brave New World”, Rosetta Books, 2010
26. Lovecraft 1931: Lovecraft, H.P., “At the Mountains of Madness”, (Journal:
Astounding Stories, Vol. 16, No. 6 (February 1936)
27. Wilson 1986: Wilson, C., “The Mind Parasites”, Moscow, Raduga
Publishers, 1986, 332 p.
28. Heinlein 1965; Heinlein, Robert A., “Three by Heinlein”(Garden City, NY,
1965, 426 p).
29. Asimov 1979: Asimov, I., “The 13 Crimes of Science Fiction, ed. By Isaac
Asimov, Martin Harry Greenberg and Charles G. Waugh,
Garden City, NY, 1979, 455p.
30. Orwel 1995: Orwell, G., “Animal Farm”, Penguin Classics, 1995
31. Orwell 1996: Orwell, G., “1984”, Penguin Popular Classics, 1996
32. O’Neal 1922: O’Neal, Eugene., “The Hairy Ape”, [book on-line], (An
Electronic Classic Series Publication, 2010);
http://www2.hn.psu.edu/faculty/jmanis/eugene-oneill/hairy-
ape6x9.pdf
33. Adams 1907: Adams, H., “The Dynamo and the Virgin” from The
Education of Henry Adams, ch. 25, [book on-line],
https://archive.org/stream/educationofhenry00adamrich#page/
10/mode/2up
- 133 -
34. Foresman 1997: Foresman, Scott,” English Literature” in”Literature and
Integrated Studies”, (Pearson Prentice Hall, 1997, p. 1020).
35. McFarland 1978: McFarland, F., “Ideas - Focus on Literature”, Houghton
Mifflin College Div, 1981, p. 658.
36. Miller 1985: Miller, A., “The United States in Literature”, Foresman and
Company, 1985, p. 846
37. Journal 2003: “Timeless Voices, Timeless Themes”, Literature, Glenview,
Illinois, 2003
38. Bradley 1962: Bradley, Beatty, Long, “The American Tradition in
Literature”, Two volumes (Norton and Company, Inc. NY,
1962, vol 1 – 1581p).
39. Debbs 1989: Debbs, E., “Humanitarian Socialism - in American Reader”
USA, Washington, DC, 1989, p. 456 – 463
40. Brooks; Bettman 1956: Brooks V.V. and Bettman O., “Our Literary Heritage” (N.Y.,
1956
41. Spiller 1953: Spiller R.E., “Literary History of the United States” (N.Y.,
1953, 1456p).
42. Jung 1989: Jung, Carl Gustav., “Two essays on analytical psychology”.
(Princeton University Press, Russian Transl, COGITO Centre,
2006.
43. Aries 1990: Aries, P., Duby, G., “A History of Private Life” vol. 4. From
the Fires of Revolution to the Great War, London, England,
The Belknapp Press, 1990
44. Elliot 1970: Elliot, R.C. “The Shape of Utopia. Studies in a Literary
Genre”, The University of Chicago Press, 1970
- 134 -
45. Aldridge 1980: Aldridge, A. O., “The Purpose and Perspectives of
Comparative Literature//Comparative Literature: Matter and
Method”, University of Illinois Press, 1980
46. Wolff 1967: Wolff, K.H., Moore, Barringdom Jr., “Utopianism Ancient and
Modern//The Critical Spirit: Essays in Honor of Herbert
Marcuse by M.I. Finley”, 1967
47. Frye 1973: Frye, N., “Anatomy of Criticism”, Princeton, New Yersey,
1973.
48. Kent 1986: Kent, T., “Interpretation and Genre” (Lewisburg, 1986)
49. Fowler 1982: Fowler, A., “Kinds of Literature. An Introduction to the
Theory of Genres and Modes”, Harvard University Press,
Cambridge, Massachusetts, 1982.
50. Todorob 1990: Todorov, T., “The Origin of Genres // T. Todorov, genres in
Discourse”, Cambridge University Press, 1990
51. Spanios 1970: Spanos, W.V., “Modern Literary Criticism and the
Specialization of Time: An Existential Critique”, The Journal
of Aethetics and Art Criticism, vol. XXIX, No.1. Fall, 1970.
52. Sidney 1962: Sidney, S.P., “The Defense of Poesie//Literary Criticism.
Plato to Dryden, By Allan H. Gilpert”, Detroit, 1962.
53. Kaufmann 1966: Kaufmann, W., “Basic of Writings of Nietzsche”, New York,
1966
54. Ryf R. S. 1964: Ryf R. S., “A New Approach to Joyce”, Los Angeles,
University of California Press,1964
55. Sandulescu 1979: Sandulescu C. G., “The Joycean Monologue”,{A study of
“Ulysses”}, Colchester: A Wake Newslitter Press, 1979
56. Staley 1966: Staley, Th., “James Joyce Today”, Indiana University Press,
1966.
- 135 -
57. Parrinder 1972: Parrinder,P., Boston, L., “Wells H.G. – “The Critical
Heritage”, Routledge and Kegan Paul, 1972.
58. Humphery 1962: Humphery, R., “Stream of Consciousness in the Modern
Novel”, University of California Press, 1962
59. Leaves 1960: Leaves, F.R., “James Joyce and the Revolution of the World”
Faber and Faber, L., 1960.
60. Mackenzie 1964: Mackenzie, C., “Literature in my Time”, Chalto Windus L.,
1964
61. Pound 1964: Pound, E., “Ulysses” in “Literary Essays” 1964
62. Beach 1962: Beach, J.W., “English Literature of the XIX – the early XX
century”, N.Y., ‘Houghton Miffln Co”. 1962
63. Journal 1991: “Utopia and Anti-Utopia in Modern Times”, T.J. Press Ltd,
Padstow, 1991
64. http://www.dagonbytes.com/thelibrary/lovecraft/
65. http://www.colinwilsonworld.co.uk
66. http://www.jgballard.ca/criticism/criticism.html
67. http://capek.misto.cz/english/
68. http://www.guardian.co.uk/news/2005/dec/20/guardianobituaries.booksobituaries1
69. http://www-users.cs.york.ac.uk/susan/sf/books/s/rbrtshck.htm