Projektas „Banko būsto paskolų sutarčių įvertinimas ir ... kredito sutarciu ve rtinimo ataskaita_fin.pdf1 Projektas „Banko būsto paskolų sutarčių įvertinimas ir palyginimas,

1

Projektas „Banko būsto paskolų sutarčių

įvertinimas ir palyginimas, įvertinimo metodikos

sukūrimas“

Vilnius

2018

2

Turinys

I. Būsto kredito sutarčių vertinimo metodika ............................................................................................ 6

1. Sutarties aiškumas ................................................................................................................................. 9

1.1. Sutarties ilgis ............................................................................................................................... 10

1.2. Sutarties nuostatų stilius.............................................................................................................. 11

1.3. Kredito sutarties informatyvumas ............................................................................................... 12

2. Sutarties mokesčių (įkainių) ir mokėjimų sutartinis reglamentavimas ................................................ 13

2.1. Kredito sutarties sudarymo mokestis .......................................................................................... 14

2.2. Kredito išmokėjimo mokestis ..................................................................................................... 15

2.3. Įsipareigojimo mokestis .............................................................................................................. 16

2.4. Kredito sutarties keitimo mokestis .............................................................................................. 17

2.5. Sutarties mokesčių (įkainių) keitimas ......................................................................................... 18

2.6. Kredito gavėjo pareiga sukaupti lėšas banko sąskaitoje ............................................................. 19

2.7. Įmokų paskirstymo tvarka ........................................................................................................... 20

3. Prievolių užtikrinimo priemonių sutartinis reglamentavimas .............................................................. 21

3.1. Kredito gavėjo pareiga pateikti įkeičiamo (įkeisto) nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą .... 22

3.2. Banko teisė reikalauti papildomų prievolės užtikrinimo priemonių ........................................... 23

3.3. Banko pareiga atsisakyti perteklinių prievolės užtikrinimo priemonių ...................................... 24

4. Sutartinės sankcijos ............................................................................................................................. 25

4.1. Banko maržos didinimo pagrindai .............................................................................................. 25

4.2. Maksimalus dydis, kuriuo bankas turi teisę padidinti banko maržą ........................................... 27

4.3. Kredito sutartyje nustatyti delspinigiai ....................................................................................... 27

5. Išankstinis viso ar dalies kredito grąžinimas ....................................................................................... 28

5.1. Minimali galima iš anksto grąžinti kredito dalis ......................................................................... 29

5.2. Išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo teisės įgyvendinimas .............................................. 30

5.3. Maksimalus išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo mokesčio dydis .................................. 30

6. Įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo atidėjimas .................................................................... 31

6.1. Kredito grąžinimo atidėjimo pagrindai (sąlygos), kredito grąžinimo atidėjimo terminas .......... 32

7. Kredito sutarties nutraukimas .............................................................................................................. 33

7.1. Kredito sutarties vienašališko nutraukimo banko iniciatyva pagrindai ...................................... 33

7.2. Vienašalio sutarties nutraukimo procedūra ................................................................................. 34

8. Vertinimo objektų bei vertinimo aspektų koeficientų lentelė .............................................................. 35

3

II. Bankų sutarčių nuostatų analizė ...................................................................................................... 37

1. Sutarties aiškumas ........................................................................................................................... 37

1.1. Sutarties ilgis ........................................................................................................................... 38

1.2. Sutarties nuostatų stilius .......................................................................................................... 41

1.3. Sutarties informatyvumas ....................................................................................................... 44

2. Sutarties mokesčių (įkainių) ir mokėjimų sutartinis reglamentavimas ........................................... 46

2.1. Sutarties sudarymo mokestis ................................................................................................... 47

2.2. Kredito išmokėjimo mokestis ................................................................................................. 50

2.3. Įsipareigojimo mokestis .......................................................................................................... 51

2.4. Sutarties keitimo mokestis ...................................................................................................... 53

2.5. Sutarties mokesčių (įkainių) keitimas ..................................................................................... 58

2.6. Kredito gavėjo pareiga sukaupti lėšas banko sąskaitoje ......................................................... 62

2.7. Įmokų paskirstymo tvarka ....................................................................................................... 64

3. Prievolės užtikrinimo priemonių sutartinis reglamentavimas ......................................................... 68

3.1. Kredito gavėjo pareiga pateikti įkeičiamo (įkeisto) nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą 68

3.2. Banko teisė reikalauti papildomų prievolės užtikrinimo priemonių ....................................... 71

3.3. Banko pareiga atsisakyti perteklinių prievolės užtikrinimo priemonių .................................. 76

4. Sutartinės sankcijos ......................................................................................................................... 81

4.1. Banko maržos didinimo pagrindai .......................................................................................... 81

4.2. Maksimalus dydis, kuriuo pagal kredito sutartį bankas turi teisę padidinti banko maržą ....... 91

4.3. Delspinigiai ............................................................................................................................. 93

5. Išankstinis viso ar dalies kredito grąžinimas ................................................................................... 96

5.1. Minimali galima iš anksto grąžinti kredito dalis ..................................................................... 96

5.2. Išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo teisės įgyvendinimas .......................................... 98

5.3. Maksimalus išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo mokesčio dydis ............................ 101

6. Įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo atidėjimas ............................................................. 103

6.1. Kredito grąžinimo atidėjimo pagrindai (sąlygos), kredito grąžinimo atidėjimo terminas .... 103

7. Kredito sutarties nutraukimas ....................................................................................................... 107

7.1. Kredito sutarties vienašališko nutraukimo banko iniciatyva pagrindai ................................ 107

7.2. Kredito sutartyje nustatyta vienašalio kredito sutarties nutraukimo banko iniciatyva

procedūra ........................................................................................................................................... 117

III. Kredito sutarčių vertinimo lentelė ................................................................................................. 123

IV. Santrauka....................................................................................................................................... 133

4

Įvadas

Šis dokumentas parengtas vadovaujantis užsakovo - Lietuvos bankų klientų asociacijos – suformuotomis

užduotimis, kurios yra susijusios su projekto „Banko būsto paskolų sutarčių įvertinimas ir palyginimas,

įvertinimo metodikos sukūrimas“ įgyvendinimu.

Su užsakovu Lietuvos bankų klientų asociacija sudaryta paslaugų sutartis numato atlikti užsakovo pateiktų

trijų bankų kredito sutarčių, skirtų finansuoti nekilnojamojo turto įsigijimą asmeninėms reikmėms, analizę,

jas įvertinant vartotojo – kredito gavėjo – požiūriu, kredito sutarčių vertinimui parengiant vertinimo

metodiką, kurios pagrindu būtų galima nagrinėti ir kitas būsto kredito sutartis.

Pavedimo atlikimui užsakovas pateikė Lietuvoje veikiančių bankų AB SEB banko, AB Swedbank, AB

Luminor bank būsto tipines būsto kredito sutarčių sąlygas, taip pat kredito sutarčių vertinimo atlikimui

buvo naudojamos minėtų bankų interneto svetainėse skelbiamos būsto kredito sutartys bei su jomis susijusi

informacija.

Atkreipiame dėmesį, kad šiame dokumente pateikiami teiginiai dėl bet kokių teisės klausimų, dėl būsto

kredito sutarčių nuostatų atitikimo / neatitikimo teisės aktų reikalavimams, yra tik tik šio dokumento

rengėjų nuomonė, t. y. įvertinę visus teisės aktus bei kitas teisiškai reikšmingas sąlygas, darančias įtaką

mūsų nuomonei, mes įsitikinę, kad šie teiginiai yra daugiau teisingi nei klaidingi. Taip pat pažymime, kad

mūsų nuomonė nebūtinai gali sutapti su galimais Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, taip pat kitų

kompetentingų institucijų sprendimais dėl būsto kredito sutarčių nuostatų teisėtumo / neteisėtumo. Šiame

dokumente pateikiamas teisės aktų aiškinimas negali būti vertinamas kaip oficialus teisės aktų aiškinimas.

Taip pat šiame dokumente pateikiamas bankų būsto kredito sutarčių vertinimas yra tik šio dokumento

rengėjų nuomonė, kuri yra pagrįsta turimomis žiniomis, patirtimi.

Šiame dokumente pateikiamas būsto kredito sutarčių vertinimas yra pagrinde orientuotas į tas situacijas,

kai kredito gavėjai (vartotojai), sudarę kredito sutartį, praėjus tam tikram laikui (pvz., keleriems metams)

susiduria su problemomis, kurios apsunkina kredito sutarties vykdymą (pvz., praranda darbą, sumažėja

pajamos, nutraukiama santuoka ir pan.), t. y. vertinama kaip kredito sutartyse yra reglamentuojamos

situacijos, kurios yra aktualios, kai kredito gavėjas susiduria su sutarties vykdymo sunkumais (pvz.,

mokėjimo atostogų klausimas, maržos didinimo klausimai, papildomų prievolių užtikrinimo priemonių

pateikimo klausimai ir t. t.). Tačiau vertinant kredito sutartis nėra pamirštami ir kiti vartotojams aktualūs

5

klausimai, pvz., bankų taikomi paslaugų mokesčiai (įkainiai), jų keitimo tvarka, naujų mokesčių nustatymo

tvarka ir t. t.

Būsto kredito sutarčių vertinimas yra atliktas jas vertinant vartotojų (kredito gavėjų) teisių ir teisėtų interesų

požiūriu.

Šiame dokumente pateikiama bankų naudojamų tipinių būsto kredito sutarčių (jų nuostatų) analizė,

vertinimas. Pažymėtina, kad į minėto vertinimo apimtį nepatenka ikisutartiniai klausimai: kredito gavėjo

kreditingumo vertinimas, pradinės banko maržos apskaičiavimo klausimai, ikisutartinės informacijos

pateikimo vartotojams aspektai ir t.t .

6

I. BŪSTO KREDITO SUTARČIŲ VERTINIMO METODIKA

Toliau šiame dokumente yra nurodoma būsto kredito sutarčių, kurių vykdymas užtikrinamas nekilnojamojo

turto įkeitimu, vertinimo metodika, kuria vadovaujantis įgyvendinant projektą „Banko būsto paskolų

sutarčių įvertinimas ir palyginimas, įvertinimo metodikos sukūrimas“ toliau šiame dokumente bus atliktas

trijų Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančių bankų būsto kredito sutarčių vertinimas. Šioje dalyje

pateikiama būsto kredito sutarčių vertinimo metodika gali būti taikoma vertinant ir kitas būsto kredito

sutartis, kurios nebus vertinamos vykdant pirmiau paminėtą projektą.

Pagrindinis vertinimo metodikos tikslas - remiantis vertinimo metodikoje nurodytais kredito sutarčių

vertinimo objektais įvertinti būsto kredito rinkoje naudojamų būsto kredito sutarčių nuostatas kredito

gavėjų (vartotojų) požiūriu, įskaitant būsto kredito sutarčių nuostatų atitikimo teisės aktų reikalavimams

įvertinimą, taip sudarant prielaidas vartotojams pasirinkti jų poreikių bei interesų atžvilgiu naudingiausią

šiuo metu rinkoje taikomą būsto kredito sutartį.

Būsto kredito sutarčių vertinimo metodikos bendrieji principai

Būsto kredito sutartys bus vertinamos pagal 7 vertinimo objektus, kurie yra išvardinami žemiau:

1) sutarties aiškumas;

2) sutarties mokesčių (įkainių) ir mokėjimų sutartinis reglamentavimas;

3) prievolių užtikrinimo priemonių sutartinis reglamentavimas;

4) sutartinės sankcijos;

5) išankstinis viso ar dalies kredito grąžinimas;

6) įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo atidėjimas;

7) sutarties nutraukimas.

Dauguma iš pirmiau paminėtų kredito sutarčių vertinimo objektų susideda iš keleto sudėtinių dalių, pagal

kurias yra vertinamos būsto kredito sutartys. Pavyzdžiui, sutarties aiškumo vertinimo objekto atveju šio

objekto sudėtinės dalys yra: kredito sutarties ilgis, kredito sutarties nuostatų stilius, kredito sutarties

informatyvumas. Kiekviena iš minėtų vertinimo objekto sudėtinių dalių vertinama pagal metodikoje

nurodytus vertinimo kriterijus, kurių aprašymas šioje metodikoje yra pateiktas prie kiekvieno iš minėtų

vertinimo objektų sudėtinių dalių (vertinimo aspektų). Pavyzdžiui, kredito sutarties ilgis yra vertinamas

pagal kredito sutartį sudarančių ženklų skaičių su tarpais.

7

Kiekvienas kredito sutarčių vertinimo objektas yra vertinamas atskirai, t. y. kiekvienam vertinimo objektui

apskaičiuojamas vertinimo balas, kuris bus gaunamas sudėjus vertinimo objekto sudėtinėms dalims

(vertinimo aspektams) apskaičiuotus balus. Vertinimo metodikoje kiekvieno vertinimo objekto sudėtinės

dalies (vertinimo aspekto) aprašyme yra nurodoma, koks minimalus bei maksimalus balas gali būti

skiriamas vertinamoms kredito sutartims pagal aprašomą vertinimo objekto sudėtinę dalį (vertinimo

aspektą), taip pat nurodomi vertinimo principai, nurodoma kas laikoma vertinimo atskaitos tašku (pvz.,

jeigu sutartyje nustatytas reguliavimas atitinka teisės akte nustatyta reguliavimą, kredito sutarčiai skiriama

0 balų, jeigu sutartis nustato vartotojams palankesnį reguliavimą negu teisės aktai - skiriamas atitinkamai

aukštesnis balas pvz., 1 balas, o jei kredito sutarties nuostata prieštarauja teisės aktams, skiriamas neigiamas

balas, pvz., -1 ir pan.).

Pažymėtina, kad tiek kiekvienas kredito sutarčių vertinimo objektas, tiek vertinimo objekto atitinkama

sudėtinė dalis (vertinimo aspektas) turi skirtingą svorį (reikšmę) vertinant iš vartotojų (kredito gavėjų)

perspektyvos. Pavyzdžiui, jeigu kredito sutartyje yra nustatytas neteisėtas kredito sutarties nutraukimo

pagrindas, kuriuo remiantis bankai turi teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį, tai toks sutartinis

reguliavimas gali vartotojams sukelti ženkliai sunkesnes pasekmes negu, pavyzdžiui, kredito sutartyje

nenurodant apie kredito gavėjo teisę kredito sutarties vykdymui turėti riboto naudojimo nemokamą

mokėjimo sąskaitą banke. Atitinkamai vertinant kredito sutartis atskiriems vertinimo objektams, kurių

reikšmė kredito gavėjų (vartotojų) teisėms ir interesams yra didesnė, bus suteikiamas didesnis vertinimo

balo svoris (koeficientas). Vertinant būsto kredito sutartis, didesnis vertinimo koeficientas yra skiriamas

tiems vertinimo objektams, taip pat jų sudėtinėms dalims, kurie yra aktualūs būsto kredito sutarčių

vykdymo metu, t. y. didesnį svorį turi tie vertinimo objektai, kurie apima kredito sutarčių nuostatas,

reglamentuojančias kredito sutarties vykdymo klausimus, ypatingai kredito sutarties nuostatas, susijusias

su situacijomis, kai kredito gavėjai (vartotojai) kredito sutarties vykdymo metu susiduria su laikinais

finansiniais sunkumais. Taigi, visų pirma, pagal kiekvieno vertinimo objekto sudėtinės dalies (vertinimo

aspekto) reikšmę vartotojo interesams, šios metodikos rengėjų ekspertiniu vertinimu kiekvienam vertinimo

aspektui buvo nustatyti konkretūs koeficientai. Iš kiekvieno iš minėtų koeficientų vertinimo metu yra

dauginamas konkrečiai būsto kredito sutarčiai suteiktas balas pagal konkretų vertinimo aspektą (vertinimo

objekto sudėtinę dalį). Pavyzdžiu, sutarties aiškumo vertinimo objekto viena iš sudėtinių dalių yra sutarties

ilgis. Šiai objekto sudėtinei daliai yra nustatomas 0,05 koeficientas. Taigi, pavyzdžiui, x banko kredito

sutarčiai už sutarties ilgį skyrus 2 balus, šie du balai būtų dauginami iš 0,05 koeficiento ir gaunama, kad x

banko būsto kredito sutartis už jos ilgį yra įvertinama 0,1 balu.

8

Taip pat pagal kiekvieno iš 7 būsto kredito sutarčių vertinimo objekto reikšmę kredito gavėjų (vartotojų)

teisėms ir interesams, vertinimo metodikoje yra nurodomas kiekvieno kredito sutarties vertinimo objekto

svoris, kuris yra taikomas apskaičiuojant bendrą galutinį konkrečios būsto kredito sutarties vertinimo balą.

Pateiktinas trumpas iliustracinis pavyzdys, kuriuo siekiama trumpai paaiškinti pirmiau išdėstytus vertinimo

balų skaičiavimo principus. Pavyzdžiui, būsto kredito sutarčių vertinimo objektas - sutarties aiškumas -

susideda iš trijų sudėtinių dalių: 1) sutarties ilgio, 2) sutarties nuostatų stiliaus; 3) sutarties informatyvumo.

Sutarties ilgio vertinimo aspektui, pavyzdžiui, yra nustatomas koeficientas 0,05, sutarties aiškumo

vertinimo aspektui nustatomas koeficientas yra 0,45, o sutarties informatyvumo vertinimo aspektui - 0,5.

Atlikus X banko kredito sutarties analizę šiai būsto kredito sutarčiai už sutarties ilgį, pvz., yra skiriami 2

balai, kurie yra padauginami iš koeficiento 0,05, o atlikus skaičiavimus (2*0,05) gauname balą lygų 0,1.

Atitinkamai už sutarties nuostatų stilių minėtai kredito sutarčiai, pvz., yra skiriamas 1 balas, kuris vėliau

yra padauginamas iš koeficiento 0,45. Taip pat minėtai kredito sutarčiai už jos informatyvumą skyrus, pvz.,

3 balus, minėtas balas vėliau yra padauginamas iš koeficiento 0,5. Taigi, apskaičiuojant konkretaus

metodikoje nurodyto kredito sutarties vertinimo objekto bendrą vertinimo balą bus sudedami objekto

sudėtinių dalių (vertinimo aspektų) vertinimo balai padauginti iš jiems nustatyto koeficiento. Minėto

pavyzdžio atveju sutarties aiškumo vertinimo balas galėtų būti apskaičiuojamas pagal šią formulę: (2 balai

* 0,05) + (1 balas * 0,45) + (3 balai * 0,5) = 1,95 balo. Buvo minėta, kad kiekvienam kredito sutarties

vertinimo objektui vertinimo metodikoje yra nustatytas svoris (koeficientas), kuris yra taikomas

apskaičiuojant bendrą galutinį kredito sutarties balą. Taigi, pavyzdžiui, sutarties aiškumo objektui

bendrajame bale yra nustatomas svoris (koeficientas) lygus 0,05. Taigi minėto pavyzdžio atveju X banko

kredito sutarčiai už sutarties aiškumą skyrus 1,95 balo, apskaičiuojant bendrą galutinį kredito sutarčiai

suteikiamą balą vertinimo objekto balas būtų padaugintas iš minėto koeficiento, t. y. 1,95 balo * 0,05 =

0,0975. Taigi X banko kredito sutartis pagal kredito sutarties vertinimo objektą būti įvertinta 0,0975 balo.

Pagal pirmiau išdėstytus principus yra apskaičiuojami visų 7 būsto kredito sutarčių vertinamo objektų

vertinimo balai.

Atitinkamai apskaičiavus kiekvieno iš 7 būsto kredito sutarčių vertinamo objektų vertinimo balus, šie balai

yra sudedami, o gauta vertinimo objektų balų suma yra laikoma galutiniu konkrečiai kredito sutarčiai

suteiktu balu.

Verta pažymėti, kad konkretaus kredito sutarčių vertinimo objekto sudėtinių dalių (vertinimo aspektų)

koeficientų suma visais atvejais turi būti lygi 1. Pirmiau paminėto pavyzdžio atveju sudėjus sutarties ilgio

9

vertinimo koeficientą (0,05), sutarties nuostatų stiliaus koeficientą (0,45) bei sutarties informatyvumo

koeficientą (0,5) gauname, kad jų suma yra lygi 1.

Pažymėtina, kad vertinimo metodikoje nurodytais atvejais konkrečioms būsto kredito sutarčių vertinimo

objekto sudėtinėms dalims (vertinimo aspektams) gali būti skiriami ir neigiami balai (pvz., -1,-2,-3 ir pan.).

Nors kiekvieno konkretaus kredito sutarties vertinimo objekto sudėtinės dalies (vertinimo aspekto)

vertinimo balų diapazonas (apimtis) gali skirtis (pvz., vienas vertinimo aspektas gali būti įvertintas nuo 0

iki 5 balų, kitas nuo -3 iki 3 balų ir pan.), tačiau žemiausias vertinimo balas pagal konkrečią vertinimo

objekto sudėtinę dalį (vertinimo aspektą) visais atvejais negali būti žemesnis nei -5 (minus penki) balai, o

aukščiausias balas visais atvejais negali būti didesnis nei 5 balai.

Taip pat verta pažymėti, kad vertinant konkrečią kredito sutartį, jeigu joje yra nustatytas tam tikras

išskirtinis reguliavimas, kuris tiesioginiai nepatenka į konkrečios vertinimo objekto sudėtinės dalies

(vertinimo aspekto) sritį (apimtį), tačiau kredito sutartyje nustatytas reguliavimas yra reikšmingas (tiek

teigiama prasme (nustato vartotojams palankesnes sąlygas), tiek ir neigiama prasme (pvz., prieštarauja

teisės aktams, pažeidžia kredito gavėjų teises), tokie atvejai gali būti įvertinami atitinkamai padidinant arba

sumažinant skiriamą konkrečios kredito sutarties vertinimo objekto sudėtinės dalies (vertinimo aspekto)

vertinimo balą.

Toliau yra pateikiamas kiekvieno būsto kredito sutarčių vertinimo objekto bei jų sudėtinių dalių (vertinimo

aspektų) vertinimo metodikos aprašymas.

1. SUTARTIES AIŠKUMAS

Būsto kredito sutartys turi būti orientuotos į kredito gavėjus (vartotojus), t. y. kredito sutartys turi būti

suprantamos paprastiems vartotojams. Būtent būsto kredito sutarčių nuostatos turi būti suprantamos

specialių (teisės, finansų) žinių neturinčiam asmeniui. Iš esmės būsto kredito sutarčių sąlygos turėtų būti

suformuluotos taip, kad jas galėtų laisvai suprasti vidurinį išsilavinimą turintis asmuo, nesinaudodamas

finansų ir / ar teisės konsultantų paslaugomis.

Pažymėtina, kad glaustumo bei aiškumo reikalavimas kredito sutartims, be kita ko, kyla ir iš su

nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau vadinama – ir SNTĮSKĮ) nuostatų. Būtent SNTĮSKĮ

10

16 str. 2 d. reglamentuojančioje kredito sutarčių turinį yra nurodoma, kokia informacija kredito sutartyse

turi būti glaustai ir aiškiai nurodoma.

Sutarties aiškumo vertinimo objektas susideda iš 3 sudėtinių dalių (vertinimo aspektų):

1) sutarties ilgio;

2) sutarties nuostatų stiliaus;

3) sutarties informatyvumo.

Iš minėtų 3 sutarties aiškumo vertinimo objekto sudėtinių dalių (vertinimo aspektų) vertinimo balų sumos

yra apskaičiuojamas konkrečios būsto kredito sutarties aiškumo vertinimo objekto balas.

Įvertinus sutarties aiškumo vertinimo objekto reikšmę kitų vertinimo objektų kontekste, šiam vertinimo

objektui skirtinas svoris (koeficientas) bendrame vertinimo bale yra lygus 0,05. Sąlyginai nedidelis

vertinimo balo svoris (koeficientas) grindžiamas tuo, kad kiti šioje vertinimo metodikoje nustatyti būsto

kredito sutarčių vertinimo objektai yra reikšmingesni vartotojų atžvilgiu, nes, pavyzdžiui, kredito sutartyje

nustatyti neteisėti jos nutraukimo pagrindai vartotojui gali sukelti ženkliai didesnes neigiamas pasekmes

lyginant su tuo, kad dėl nepakankamai informatyvios kredito sutarties kredito gavėjas gali nepasinaudoti

tam tikra savo turima teise (pvz., vartotojas būsto kredito sutarčiai vykdyti banke atsidarytų įprastą

mokėjimo sąskaitą vietoje nemokamos riboto naudojimo mokėjimo sąskaitos).

1.1. Sutarties ilgis

Kredito sutarčių ilgis vertinamas pagal būsto kredito sutartį sudarančių spaudos ženklų su tarpais skaičių.

Šis vertinimo kriterijus yra pasirinktas, todėl, kad jis sudaro prielaidas objektyviausiai nustatyti kredito

sutarties ilgį, nes būsto kredito sutarčių tekstas gali būti pateikiamas skirtingai, t. y. gali skirtis teksto stiliai,

šrifto dydžiai, pastraipų išdėstymas, pastraipų apimtys, tarpai tarp pastraipų ir pan., todėl, jeigu būtų

vertinama pagal kredito sutarčių puslapių skaičių, pastraipų skaičių ar pan., būtų gaunami neobjektyvūs

rezultatai, tuo tarpu spaudos ženklų skaičius nepriklauso nuo minėtų sutarties teksto pateikimo būdų, todėl

šis kriterijus sudaro prielaidas objektyviai įvertinti būsto kredito sutarties ilgį.

Be minėto SNTĮSKĮ nustatyto kredito sutarčių glaustumo reikalavimo, manytina, kad būsto kredito

sutarties ilgis gali turėti įtaką konkretaus vartotojo sudaromos kredito sutarties nuostatų supratimui. Kuo

didesnė būsto kredito sutarties apimtis, tuo egzistuoja didesnė galimybė, kad vartotojas dėl koncentracijos

11

stokos, nuovargio ir pan., gali nesuvokti dalies būsto kredito sutarties nuostatų, taip pat dėl didelės kredito

sutarties apimties prarasti motyvaciją ją perskaityti iki galo ir pan.

Vertinant būsto kredito sutartis pagal jų ilgį. Priklausomai nuo būsto kredito sutarties ilgio (sutartį

sudarančių spaudos ženklų su tarpais skaičiaus) gali būti skiriami tokie balai:

Būsto kredito sutartį sudarančių spaudos

ženklų su tarpais skaičius

Skiriamas balas

iki 2000 5

nuo 20 000 iki 40 000 4

nuo 40 000 iki 60 000 3

nuo 60 000 iki 80 000 2

nuo 80 000 ir daugiau 1

Kadangi būsto kredito sutarties ilgis pats savaime nėra pagrindinis kriterijus, kuris lemia kredito sutarties

aiškumą, manytina, kad kredito sutarties nuostatų stilius, taip pat kredito sutarties nuostatų informatyvumas

yra ženkliai svarbesni (reikšmingesni) vartotojams, negu kredito sutarties ilgis, todėl šiam būsto kredito

sutarčių vertinimo aspektui nustatomas santykinai nedidelis svertinis koeficientas – 0,05.

1.2. Sutarties nuostatų stilius

Būsto kredito sutarčių nuostatų stilius vertinamas pagal šiuos kriterijus: ar būsto kredito sutarties nuostatų

stilius paprastas, ar būsto kredito sutarties nuostatų stilius sudėtingas.

Kredito sutarties nuostatų stilius yra laikomas paprastu, jeigu būsto kredito sutartyje yra pagrinde

naudojami trumpi, nesudėtingi sakiniai. Kredito sutartyje nėra nepagrįstai naudojami sudėtingi teisiniai,

ekonominiai, finansiniai terminai (sąvokos). Kredito sutarties nuostatos yra aiškios, konkrečios,

nedviprasmiškos. Kredito sutarties nuostatos yra suprantamos paprastam vartotojui nesinaudojant teisės ar

finansų konsultantų paslaugomis.

Kredito sutarčiai, kurios nuostatų stilius pripažintinas paprastu, gali būti skiriama nuo 1 iki 5 balų.

Kredito sutarties nuostatų stilius laikomas sudėtingu, jeigu kredito sutarties tekste yra naudojamos

sudėtingos sakinių konstrukcijos, kurios paprastam vartotojui apsunkina būsto kredito sutarties nuostatų

12

reikšmes, kredito sutarties tekste perdėtai vartojami sudėtingi teisiniai, finansiniai terminai, kuriuos

sudėtinga suprasti paprastam vartotojui, kredito sutartyje yra dažnai naudojamos nuorodas į kitas kredito

sutarties nuostatas.

Kredito sutartims, kurių nuostatų stilius laikytinas sudėtingu, gali būti skiriamas įvertinimas nuo -1 (minus

vieno) iki -5 (minus penkių) balų.

Sutarties nuostatų stilius yra svarbus vartotojams, nes jie turi suprasti kredito sutarties sąlygų prasmę, kad

suvoktų, kokius įsipareigojimus prisiima sudarydami konkrečią sutartį, taip pat, kad suvoktų savo pagal

kredito sutartį turimas teises. Be to, patiems bankams yra svarbu, kad kredito gavėjas suprastų kredito

sutarties sąlygas, nes tai viena iš būtinų prielaidų, kad kredito gavėjai (vartotojai) tinkamai vykdytų

sudarytas būsto kredito sutartis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes šiam būsto kredito sutarčių nuostatų

stiliaus vertinimo balui yra taikomas 0,6 dydžio vertinimo koeficientas.

1.3. Kredito sutarties informatyvumas

Be to, kad būsto kredito sutarties nuostatos turi būti aiškiai suformuluotos, kredito sutartyje turi būti

pateikiama esminė su būsto kredito santykiais susijusi informacija, kad kredito gavėjas (vartotojas) turėtų

pakankamai informacijos apie tai, kokius įsipareigojimus prisiėmė sudarydamas kredito sutartį, kokius

veiksmus vartotojas privalo atlikti vykdydamas kredito sutartį, taip pat kokios pasekmės jo laukia

nevykdant ar netinkamai vykdant kredito sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir t. t.

SNTĮSKĮ 16 str. 2 d. yra nustatyta, kokia informacija turi būti nurodoma kredito sutartyse. Vertinant būsto

kredito sutartis jų informatyvumo aspektu atskaitos tašku imamas SNTĮSKĮ 16 str. 2 d. nustatytas

reguliavimas. Jeigu kredito sutartyje pateikiama informacija atitinka SNTĮSKĮ 16 str. 2 d. reikalavimus,

tokiai kredito sutarčiai yra skiriama 0 balų, nes ji atitinka įstatyme nustatytą privalomą kredito sutartyje

nurodyti informacijos minimumą.

Kadangi būsto kredito sutartys yra vertinamos iš vartotojų (kredito gavėjų) perspektyvos, šias sutartis

vertinant informatyvumo aspektu yra vertinama, ar kredito sutartyse pateikiama kita kredito gavėjams

(vartotojams) svarbi informacija, kurią pareigos nurodyti kredito sutartyje minėtas įstatymas tiesiogiai

nenustato. Atitinkamai, jeigu kredito sutartyje yra nurodoma papildoma kredito gavėjams reikšminga

informacija, kurios teisės aktai tiesiogiai nenustato pareigos nurodyti kredito sutartyje, už tokios

13

informacijos nurodymą gali būti skiriamas nuo 0,25 iki 1 papildomo balo (už kiekvieną reikšmingos

informacijos pateikimo atvejį).

Tuo pačiu, jeigu būsto kredito sutartyje nėra nurodyta kredito gavėjams reikšminga informacija, nepaisant

to, kad pareigos kredito sutartyje nurodyti tokią informaciją SNTĮSKĮ tiesiogiai nenustato, už reikšmingos

informacijos nenurodymą gali būti mažinamas vertinimo balas 0,25-1 balu už kiekvieną reikšmingos

informacijos nepateikimo atvejį.

Už kredito sutarties informatyvumą minimalus galimas skirti vertinimo balas yra -5 (minus penki), o

maksimalus vertinimo balas yra 5 balai.

Atsižvelgiant į sutarties aiškumo vertinimo aspekto reikšmę vartotojų interesams, šio vertinimo apsekto

vertinimo balo koeficientas yra lygus 0,35.

2. SUTARTIES MOKESČIŲ (ĮKAINIŲ) IR MOKĖJIMŲ SUTARTINIS

REGLAMENTAVIMAS

SNTĮSKĮ nenustato tiesioginio draudimo kredito davėjams (pvz., bankams) būsto kredito sutartyse

nustatyti mokesčius, kurios privalo mokėti bankui kredito gavėjai (vartotojai). Tačiau vertinant iš vartotojų

perspektyvos, kiekvienas pagal kredito sutartį nustatytas mokestis vartotojui yra vertintinas neigiamai, nes

vartotojas dėl to patiria papildomas išlaidas, t. y. faktiškai išauga būsto kredito sutarties vykdymo kaina,

nes vartotojas be palūkanų už gautą kreditą papildomai bankui turi mokėti įvairius kredito sutartyje

nustatytus mokesčius.

Šis kredito sutarčių vertinimo objektas apima kredito sutartyse nustatyto reglamentavimo, susijusio su

banko mokesčių (įkainių) taikymu vartotojams, taip pat kredito sutartyse nustatytą mokėjimų pagal kredito

sutartį reglamentavimo vertinimą.

Būsto kredito sutarties mokesčių (įkainių) ir mokėjimų sutartinis reglamentavimas yra vertinamas šiais

aspektais:

sutarties sudarymo mokestis;

kredito išmokėjimo mokestis;

įsipareigojimo mokestis;

sutarties keitimo mokestis;

14

sutarties mokesčių (įkainių) keitimas;

kredito gavėjo pareiga sukaupti lėšas banko sąskaitoje;

įmokų paskirstymo tvarka.

Būsto kredito sutartys yra įvertinamos pagal kiekvieną pirmiau paminėtą vertinimo aspektą (būsto kredito

sutarties vertinimo objekto sudėtinę dalį). Pagal minėtus vertinimo aspektus įvertinus būsto kredito sutartis

metodikoje nustatyta tvarka yra apskaičiuojamas kiekvienos vertinamos būsto kredito sutarties šio

vertinimo objekto balas.

Atsižvelgiant į tai, kad šis vertinimo objektas tiesiogiai susijęs su finansiniais kredito gavėjų (vartotojų)

interesais, šiam vertinimo objektui nustatytinas vertinimo koeficientas, kurio dydis yra – 0,2.

2.1. Kredito sutarties sudarymo mokestis

Vertinamose būsto kredito sutartyse yra identifikuojama, ar pagal būsto kredito sutartį yra taikomas kredito

sutarties sudarymo mokestis, nepaisant to kaip šis mokestis yra įvardijamas kredito sutartyje. Šio vertinimo

aspekto prasme bus laikoma, kad kredito sutartyje yra nustatytas sutarties sudarymo mokestis, jeigu

sutartyje nustatytas mokestis atitinka šiuos požymius:

mokestį reikia sumokėti vėliausiai kredito ar jo dalies išmokėjimo dieną; ir

mokestis taikomas už kredito sutarties parengimą, už bankui pateiktų dokumentų analizę, už

suteikto kredito administravimą ir pan.

Kredito sutarties sudarymo mokesčio (įkainio) vertinimo kriterijus yra mokesčio dydis. Kuo didesnis

mokesčio dydis pagal kredito sutartį yra taikomas, tuo mažesnis vertinimo balas yra skiriamas kredito

sutarčiai.

Būsto kredito sutartys pagal šį vertinimo aspektą gali būti įvertintos nuo -5 (minus penkių) iki 5 balų.

Kadangi minėto mokesčio taikymas neatitinka vartotojų interesų, todėl jeigu pagal būsto kredito sutartį yra

taikomas sutarties sudarymo mokestis, tokia kredito sutartis gali būti vertinama tik neigiamu balu.

Būsto kredito sutartims, kuriose numatytas kredito sutarties sudarymo mokesčio taikymas yra skiriami tokie

balai:

15

Kredito sutarties sudarymo mokesčio dydis

(proc.) nuo kredito sumos

Skiriamas balas

> 0 iki 0,1 -1

> 0,1 iki 0,2 -2

> 0,2 iki 0,3 -3

> 0,3 iki 0,4 -4

> 0,4 -5

Jeigu pagal kredito sutartį šis mokestis visais atvejais netaikomas, tai tokiai kredito sutarčiai skiriamas

maksimalus balas (5 balai).

Jeigu kredito sutartyje yra numatyti tam tikri atvejai, kada šis mokestis nėra taikomas, tokiu atveju už

kiekvieną išimtį, kai mokestis nėra taikomas, gali būti papildomai skiriama nuo 0,5 iki 1 balo.

Kadangi šį mokestį neišvengiamai turi mokėti kiekvienas kredito gavėjas sudarydamas kredito sutartį (jeigu

pagal sutarti toks mokestis taikomas), skirtingai nei dalį kitų kredito sutarties mokesčių (pvz., sutarties

keitimo mokestį), todėl šiam vertinimo aspektui yra nustatytinas sąlyginai aukštas vertinimo koeficientas,

kuris yra lygus 0,3.

2.2. Kredito išmokėjimo mokestis

Vertinamose būsto kredito sutartyse yra identifikuojama, ar pagal kredito sutartį yra taikomas kredito

išmokėjimo mokestis nepaisant to, kaip šis mokestis yra įvardijamas kredito sutartyje. Šio vertinimo

aspekto prasme bus laikoma, kad kredito sutartyje yra nustatytas sutarties išmokėjimo mokestis, jeigu pagal

būsto kredito sutartį kredito gavėjas turi pareigą sumokėti bankui mokestį už tai, kad bankas kredito gavėjui

išmoka (perveda) kreditą (jo dalį).

Kredito sutarties sudarymo vertinimo kriterijus yra mokesčio dydis. Kuo didesnis pagal kredito sutartį

mokesčio dydis yra taikomas, tuo mažesnis vertinimo balas yra skiriamas kredito sutarčiai.

Kredito sutartys gali būti įvertintos nuo -5 (minus penkių) iki 5 balų.

Kadangi minėto mokesčio taikymas neatitinka vartotojų interesų, todėl jeigu pagal kredito sutartį yra

taikomas kredito išmokėjimo mokestis, tokia kredito sutartis gali būti vertinama tik neigiamu balu.

16




kiekvieną išimtį, kai mokestis nėra taikomas, gali būti skiriama nuo 0,5 iki 1 balo.

Kadangi šį mokestį neišvengiamai turi mokėti kiekvienas kredito gavėjas už išmokamą kreditą (ar jo dalį)

(jeigu šis mokestis pagal kredito sutartį yra taikomas), skirtingai nei dalį kitų kredito sutarties mokesčių

(pvz., sutarties keitimo mokestį), todėl šiam vertinimo aspektui yra nustatytinas sąlyginai aukštas vertinimo

koeficientas, kuris yra lygus 0,15.

2.3. Įsipareigojimo mokestis

Vertinamose būsto kredito sutartyse yra identifikuojama, ar pagal kredito sutartį yra taikomas

įsipareigojimo mokestis nepaisant to, kaip šis mokestis yra įvardijamas būsto kredito sutartyje. Šio

vertinimo aspekto prasme bus laikoma, kad kredito sutartyje yra nustatytas įsipareigojimo mokestis, jeigu

pagal kredito sutartį kredito gavėjas turi pareigą sumokėti bankui mokestį už tai, kad bankas rezervavo

kredito lėšas, už nepanaudotą suteikto kredito sumą ir pan.

Kredito sutarties sudarymo vertinimo kriterijus yra mokesčio dydis. Kuo didesnis pagal kredito sutartį

mokesčio dydis yra taikomas, tuo mažesnis vertinimo balas yra skiriamas būsto kredito sutarčiai.


Kadangi minėto mokesčio taikymas neatitinka vartotojų interesų, jeigu pagal kredito sutartį yra taikomas

kredito išmokėjimo mokestis, tokia kredito sutartis gali būti vertinama tik neigiamu balu.

Būsto kredito sutartims, kuriose numatytas įsipareigojimo mokesčio taikymas yra skiriami tokie balai:

17

Įsipareigojimo mokesčio dydis (proc.) nuo

nepanaudotos kredito sumos

Skiriamas balas

> 0 iki 0,1 -1

> 0,1 iki 0,2 -2

> 0,2 iki 0,3 -3

> 0,3 iki 0,4 -4

> 0,4 -5



Jeigu kredito sutartyje yra numatyti atvejai, kada šis mokestis nėra taikomas, tokiu atveju už kiekvieną

išimtį, kai mokestis nėra taikomas, gali būti skiriama nuo 0,5 iki 1 balo.

Kadangi pareiga mokėti šį mokestį gali tekti didelei daliai kredito gavėjų (jeigu šis mokestis pagal kredito

sutartį yra taikomas), todėl šiam vertinimo aspektui yra nustatytinas sąlyginai aukštas vertinimo

koeficientas, kuris yra lygus 0,15.

2.4. Kredito sutarties keitimo mokestis

Vertinamose būsto kredito sutartyse yra identifikuojama, ar pagal kredito sutartį yra taikomas sutarties

keitimo mokestis nepaisant to, kaip šis mokestis yra įvardijamas kredito sutartyje. Šio vertinimo aspekto

prasme bus laikoma, kad būsto kredito sutartyje yra nustatytas sutarties keitimo mokestis, jeigu pagal

kredito sutartį kredito gavėjas turi pareigą sumokėti bankui mokestį už būsto kredito sutarties sąlygų

pakeitimą.

Būsto kredito sutarties keitimo mokesčio vertinimo kriterijus yra mokesčio dydis. Kuo didesnis pagal būsto

kredito sutartį mokesčio dydis yra taikomas, tuo mažesnis vertinimo balas yra skiriamas kredito sutarčiai.

Jeigu pagal konkrečią kredito sutartį sutarties keitimo mokesčio dydis priklauso nuo to, kokios kredito

sutarties sąlygos keičiamos, tai vertinamas maksimalus galimas pagal kredito sutartį taikyti sutarties

keitimo mokestis (pvz., jeigu pagal konkrečią kredito sutartį už palūkanų rūšies keitimą taikomas 3 proc.,

nuo kredito sumos mokestis, o už kitų kredito sutarties sąlygų pakeitimą taikomas 0,5 proc. nuo kredito

sumos mokestis, tai tokiu atveju skiriant vertinimo balą yra vertinamas 3 proc. dydžio mokestis).

18


Kadangi minėto mokesčio taikymas neatitinka vartotojų interesų, todėl, jeigu pagal kredito sutartį yra

taikomas kredito sutarties keitimo mokestis, tokia kredito sutartis gali būti vertinama tik neigiamu balu.

Būsto kredito sutartims, kuriose numatytas kredito sutarties keitimo mokesčio taikymas yra skiriami tokie

balai:

Kredito sutarties keitimo mokesčio dydis

(proc.)

Skiriamas balas

> 0 iki 1 -1

> 1 iki 2 -2

> 2 iki 3 -3

> 3 iki 4 -4

> 4 -5

Jeigu pagal būsto kredito sutartį šis mokestis visais atvejais netaikomas, tai tokiai kredito sutarčiai skiriamas



kiekvieną išimtį, kai mokestis nėra taikomas, gali būti skiriama nuo 0,5 iki 1 balo.

Kadangi šį mokestį vartotojai turi mokėti ne visais atvejais (skirtingai nei, pavyzdžiui, sutarties sudarymo

mokestį), nes jeigu būsto kredito sutartis vartotojo iniciatyva nėra keičiama, vartotojams nekyla pareiga

mokėti šio mokesčio, todėl šiam vertinimo aspektui yra nustatytinas mažesnis negu kitų mokesčių atveju

vertinimo koeficientas, kurio dydis yra 0,1.

2.5. Sutarties mokesčių (įkainių) keitimas

SNTĮSKĮ 16 str. 2 str. 11 p. nustatyta, kad kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodoma: kredito

davėjo taikomi įkainiai, susiję su kredito sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu, jų dydis arba

apskaičiavimo tvarka, arba aiški nuoroda, kur kredito gavėjas gali susipažinti su įkainių apskaičiavimu,

šių įkainių keitimo atvejai, tvarka ir įsigaliojimo terminai bei kredito gavėjų informavimo apie pasikeitusius

įkainius tvarka.

19

Įstatymas numato pareigą, be kita ko, kredito sutartyje nurodyti banko įkainių (mokesčių) keitimo atvejus,

tvarką, pakeistų įkainių įsigaliojimo terminus bei kredito gavėjų (vartotojų) informavimo apie pakeistus

įkainius tvarką. Tuo pačiu įstatymas nustato alternatyvą, kad kredito sutartyje gali būti pateikiama aiški

nuoroda, kur kredito gavėjas gali susipažinti su minėta informacija.

Kredito sutarties mokesčių (įkainių) keitimo vertinimo aspekto vertinimo kriterijus yra kredito sutarties

mokesčių (įkainių) keitimo tvarka. Būsto kredito sutartys yra analizuojamos siekiant nustatyti, ar jose yra

nustatyta banko mokesčių (įkainių) keitimo tvarka, įkainių keitimo pagrindai, taip pat yra vertinama, ar

banko mokesčių (įkainių) keitimo tvarka, keitimo pagrindai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Pagal šį vertinimo aspektą kredito sutartys gali būti įvertintos nuo -5 (minus penkių) iki 5 balų.

Jeigu būsto kredito sutartyje nustatyta banko teisė vienašališkai keisti banko įkainius, tačiau nėra nurodyti

įkainių keitimo atvejai (pagrindai), nenurodyta įkainių keitimo tvarka ir pan., tokiais atvejais kredito

sutarčiai gali būti skiriamas mažiausias vertinimo balas (-5).

Kuo būsto kredito sutartyje numatyta banko mokesčių (įkainių) keitimo tvarka, įskaitant ir naujų mokesčių

(įkainių) nustatymą, yra mažiau aiški (skaidri), tuo žemesnis vertinimo balas yra skiriamas konkrečiai

kredito sutarčiai.

Kadangi banko mokesčių (įkainių) keitimas (jų didinimas), naujų mokesčių nustatymas yra nenaudingi

vartotojams finansiškai, nes faktiškai išauga būsto kredito sutarties kaina, todėl šiam vertinimo aspektui

nustatytinas 0,2 dydžio vertinimo koeficientas.

2.6. Kredito gavėjo pareiga sukaupti lėšas banko sąskaitoje

Pagal kredito gavėjo pareigos sukaupti lėšas banko sąskaitoje būsto kredito sutarčių vertinimo aspektą yra

vertinama, ar būsto kredito sutartyse nustatytas sutartinis reglamentavimas, nustatantis pareigą atitinkamą

kalendorinę dieną banko sąskaitoje sukaupti pagal kredito sutartį priklausantiems mokėjimas reikalingą

sumą, nepažeidžia Civiliniame kodekse nustatyto reglamentavimo.

Jeigu kredito sutartyse nustatyta pareiga sukaupti lėšas, reikalingas mokėjimų pagal kredito sutartį

atlikimui, prieštarauja Civiliniame kodekse nustatytam reguliavimui (pvz., terminų skaičiavimo

20

taisyklėms), tokiais atvejais kredito sutarčiai yra skiriamas neigiamas balas. Kuo būsto kredito sutartyje

nustatytas teisės aktų neatitinkantis reglamentavimas labiau pažeidžia kredito gavėjų (vartotojų) teises ir

interesus, tuo žemesniu balu yra įvertinama būsto kredito sutartis.

Jeigu konkrečioje būsto kredito sutartyje nustatytas reglamentavimas neprieštarauja (atitinka) Civiliniame

kodekse nustatytą reglamentavimą – kredito sutartis yra įvertinama 0 balų.

Jeigu konkrečioje kredito sutartyje yra nustatytos kredito gavėjams palankesnės sąlygos negu Civiliniame

kodekse nustatytas reglamentavimas, kredito sutarčiai yra suteikiamas teigiamas balas (kuo palankesnes

sąlygas nustato kredito sutartis, tuo aukštesnis balas gali būti skiriamas).

Kredito sutartys pagal šį vertinimo aspektą gali būti vertinamos nuo -5 (minus penkių) iki 5 balų.

Nors būsto kredito sutartyse nustatytos pareigos sukaupti mokėjimams pagal kredito sutartį atlikti

reikalingas lėšas neatitikimas Civilinio kodekso reikalavimams gali sukelti tam tikrus neigiamus finansinius

padarinius kredito gavėjams (nepagrįstai gali būti skaičiuojami delspinigiai, vartotojai gali būti priversti

anksčiau nei priklauso sukaupti banko sąskaitoje mokėjimams atlikti reikalingą lėšų sumą), tačiau įvairių

su kredito sutartimi susijusių mokesčių taikymas, jų keitimas, naujų mokesčių nustatymas daro didesnę

neigiamą finansinę įtaką vartotojams, todėl šiam būsto kredito sutarčių vertinimo aspektui yra nustatomas

sąlyginai mažas 0,05 dydžio koeficientas.

2.7. Įmokų paskirstymo tvarka

Pagal šį vertinimo aspektą yra vertinama būsto kredito sutartyse nustatyta kredito gavėjų įmokų bankui

paskirstymo tvarka. Šio vertinimo aspekto vertinimo kriterijus yra įmokų paskirstymo tvarkos atitikimas

Civilinio kodekso 6.54 straipsnyje nustatytai tvarkai.

Nors Civilinio kodekso 6.54 straipsnyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka yra dispozityvi, t. y. sutarties

šalys turi teisę susitarti dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos, tačiau įvertinus tai, kad būsto kredito

sutartis yra vartojimo sutartis, kurių sąlygas bankas parengia vienašališkai nederindamas su kredito

gavėjais, todėl Civilinio kodekso 6.54 straipsnyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka laikytina atskaitos

tašku vertinant kredito sutartyje konkretaus banko nustatytą įmokų paskirstymo tvarką.

21

Jeigu vertinamoje būsto kredito sutartyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka atitinka Civilinio kodekso

6.54 straipsnyje nustatytą tvarką, tokiai kredito sutarčiai yra skiriama 0 balų.

Jeigu vertinamoje kredito sutartyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka yra mažiau palanki kredito

gavėjams (vartotojams) lyginant su Civiliniame kodekse įtvirtinta įmokų paskirstymo tvarka – tokiai

kredito sutarčiai yra skiriamas neigiamas balas (kuo įmokų paskirstymo tvarka yra nepalankesnė kredito

gavėjams, tuo mažesnis balas yra skiriamas).

Jeigu kredito sutartyje įtvirtinta įmokų paskirstymo tvarka yra palankesnė vartotojų atžvilgiu negu

Civiliniame kodekse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, tokiu atveju kredito sutartis įvertinama teigiamu

balu (kuo palankesnė įmokų paskirstymo tvarka vartotojams, tuo aukštesnis vertinimo balas yra skiriamas).

Kredito sutartys gali būti vertinamos nuo -5 (minus penkių) iki 5 balų.

Įvertinus tai, kad įmokų paskirstymo tvarka yra aktuali tais atvejais, kai kredito gavėjo sumokėtos įmokos

sumos nepakanka padengti įsipareigojimams pagal kredito sutartį, todėl dažniausiai ji turi mažesnę

finansinę įtaką vartotojams negu, pavyzdžiui, banko taikytini su kredito sutartimi susiję mokesčiai, kurių

dalis taikoma absoliučiai visiems kredito gavėjams (pvz., kredito sutarties sudarymo mokestis), todėl įmokų

paskirstymo tvarkos vertinimo aspektui suteiktinas koeficientas yra mažesnis negu su banko mokesčiais

(įkainiais) susijusiems vertinimo aspektams, todėl šiam vertinimo aspektui nustatytinas 0,05 dydžio

koeficientas.

3. PRIEVOLIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ SUTARTINIS REGLAMENTAVIMAS

Prievolių užtikrinimo priemonių sutartinis reglamentavimas yra vertinamas žemiau pateiktais aspektais:

1) kredito gavėjo pareiga pateikti įkeičiamo (įkeisto) nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą;

2) banko teisė reikalauti papildomų prievolės užtikrinimo priemonių;

3) banko pareiga atsisakyti perteklinių prievolės užtikrinimo priemonių.

Kredito sutartys bus įvertintos pagal kiekvieną iš aukščiau paminėtų vertinimo aspektų (kredito sutarties

vertinimo objekto sudėtinių dalių), pagal kiekvieną iš jų šioje metodikoje nustatyta tvarka įvertinant kredito

sutartis bei suteikiant vertinimo balus. Pagal minėtus vertinimo aspektus įvertinus kredito sutartis,

metodikoje nustatyta tvarka yra apskaičiuojamas kiekvienos būsto kredito sutarties šio vertinimo objekto

balas.

22

Šiam vertinimo objektui nustatytinas vertinimo koeficientas, kurio dydis yra 0,1.

3.1. Kredito gavėjo pareiga pateikti įkeičiamo (įkeisto) nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą

SNTĮSKĮ 14 str. 4 d. nustatyta: „Kredito davėjas turi teisę reikalauti, kad kredito gavėjas padengtų

nepriklausomo (išorės) nekilnojamojo turto, kurio hipoteka užtikrinamas ir (arba) užtikrintas

įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, vertinimo išlaidas tik tais atvejais, kai: 1) kredito gavėjas

prašo suteikti kreditą arba padidinti bendrą kredito sumą; 2) įkeisto nekilnojamojo turto vertė kredito

sutarties galiojimo laikotarpiu sumažėja dėl kredito gavėjo ar įkaito davėjo kaltės; 3) kredito gavėjas siekia

pakeisti esmines kredito sutarties sąlygas.“

Kredito gavėjo pareigos pateikti įkeičiamo (įkeisto) nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą vertinimo

kriterijus yra minėtos pareigos reglamentavimo, nustatyto būsto kredito sutartyje, atitikimas SNTĮSKĮ 14

str. 4 d. nustatytiems reikalavimams.

Jeigu būsto kredito sutartyje nustatytas reglamentavimas atitinka SNTĮSKĮ 14 str. 4 d. nustatytus

reikalavimus, kredito sutartis yra vertinama 0 balu, nes kredito sutartyje nustatytas reglamentavimas

atitinka minimalius teisės aktų reikalavimus.

Jeigu kredito sutartyje nustatytas reglamentavimas prieštarauja SNTĮSKĮ 14 str. 4 d., tokiai kredito sutarčiai

yra skiriamas neigiamas balas, kurio dydis gali būti nuo -1 (minus vieno) iki -5 (minus penkių) balų

(priklausomai nuo to, kiek sutartinio reglamentavimo neatitikimas įstatymui pažeidžia vartotojų interesus).

Jeigu kredito sutartyje nustatytas reglamentavimas yra palankesnis vartotojams negu numato 14 str. 4 d.,

tokiu atveju kredito sutarčiai suteiktinas teigiamas balas, kuris gali būti nuo 1 iki 5 (balo dydis priklauso

nuo to, kiek palankesnės vartotojų atžvilgiu nuostatos, numatytos kredito sutartyje, lyginant su įstatymu).


Kadangi šis vertinimo aspektas laikytinas mažiau reikšmingu vartotojų interesams negu kiti du šio kredito

sutarčių vertinimo objekto aspektai (sudėtinės dalys), todėl šiam vertinimo aspektui nustatytinas 0,2 dydžio

koeficientas.

23

3.2. Banko teisė reikalauti papildomų prievolės užtikrinimo priemonių

Šio aspekto vertinimo kriterijus yra būsto kredito sutartyje nustatytų atvejų skaičius, kai bankas turi teisę

reikalauti, kad kredito gavėjai bankui pateiktų papildomas jų įsipareigojimų pagal būsto kredito sutartį

įvykdymą užtikrinančias priemones.

Pagal šį vertinimo aspektą būsto kredito sutartys gali būti įvertintos nuo -5 (minus penkių) iki 5 balų.

Kadangi papildomų prievolių (įsipareigojimų) užtikrinimo priemonių pateikimas savaime vertinant iš

kredito gavėjų (vartotojų) perspektyvos yra vertintinas neigiamai (dėl papildomų prievolių užtikrinimo

priemonių pateikimo vartotojai gali patirti papildomas išlaidas (pvz., notarines išlaidas ir pan.), didesniam

vartotojų turto kiekiui būtų taikomi apribojimai ir pan.,), todėl kredito sutartys, kuriose yra nustatytas nors

vienas pagrindas, kai bankas įgyja teisę reikalauti, kad kredito gavėjai pateiktų papildomas prievolių

užtikrinimo priemones, vertintinos neigiamu balu (išskyrus atvejus, kai kredito sutartyje yra nustatytas

vienintelis atvejis, kai bankas įgyja minėta teisę, būtent, kai įkeisto turto sumažėja dėl kredito gavėjo arba

įkaito davėjo kaltės – tokiu atveju tokia kredito sutartis vertintina 0 balų).

Kuo daugiau būsto kredito sutartyje yra nustatyta atvejų, kai bankas įgyja teisę reikalauti, kad kredito

gavėjas bankui pateiktų papildomas prievolių užtikrinimo priemones, tuo žemesnis vertinimo balas

suteikiamas tokiai kredito sutarčiai.

Kuo mažiau būsto kredito sutartyje yra nustatyta atvejų, kai bankas įgyja teisę reikalauti, kad kredito

gavėjas pateiktų papildomas prievolių užtikrinimo priemones, tuo aukštesnis vertinimo balas skiriamas

tokiai kredito sutarčiai.

Jeigu būsto kredito sutartyje nėra numatyta banko teisė reikalauti, kad kredito gavėjas pateiktų bankui

papildomas prievolių užtikrinimo priemones, tokiai būsto kredito sutarčiai suteiktinas maksimalus

vertinimo balas (5 balai), nes toks sutartinis reguliavimas yra palankiausias vartotojams (kredito gavėjams).

Kadangi papildomų prievolių užtikrinimo priemonių pateikimas bankui apsunkina kredito gavėjų

(vartotojų) padėtį, todėl šiam vertinimo aspektui nustatytinas santykinai didelis skaičiavimo koeficientas,

kuris yra lygus 0,5.

24

3.3. Banko pareiga atsisakyti perteklinių prievolės užtikrinimo priemonių

SNTĮSKĮ 16 str. 2 d. 22 p. nustatyta, kad „Kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodoma: <...>

kredito davėjo pareiga kredito gavėjo raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje pateiktu prašymu

peržiūrėti kredito gavėjui taikomas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemones ir

atsisakyti perteklinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonių, kai kredito

gavėjas grąžina tam tikrą kredito dalį;“

Pagal šį vertinimo aspektą yra vertinama, ar būsto kredito sutartyje nustatytas banko pareigos atsisakyti

perteklinių prievolių (įsipareigojimų) užtikrinimo priemonių sutartinis reglamentavimas atitinka teisės aktų

reikalavimus.

Pagal šį vertinimo aspektą būsto kredito sutartys gali būti įvertintos nuo -5 (minus penkių) iki 5 balų.

Vertinant būsto kredito sutartis, visų pirma, nustatoma, ar vertinamoje kredito sutartyje yra nustatyta banko

pareiga atsisakyti perteklinių prievolių užtikrinimo priemonių. Jeigu tokia banko pareiga nėra nustatyta –

tokiai kredito sutarčiai skiriamas žemiausias balas (-5), nes tokia banko pareiga kredito sutartyje privalo

būti nustatyta.

Jeigu kredito sutartyje nustatytas banko pareigos atsisakyti perteklinių prievolių (įsipareigojimų)

užtikrinimo priemonių sutartinis reglamentavimas prieštarauja SNTĮSKĮ nustatytam reglamentavimui,

tokiai kredito sutarčiai yra skiriamas neigiamas balas.

Taip pat yra vertinami būsto kredito sutartyse nustatyti pagrindai, kuriais remiantis bankai turi teisę

atsisakyti tenkinti kredito gavėjo prašymą atsisakyti taikomų perteklinių prievolių užtikrinimo priemonių.

Kredito sutartys, kuriose yra nustatyta mažiau pagrindų (atvejų), kai bankas turi teisę atsisakyti tenkinti

vartotojo prašymą dėl perteklinių prievolių užtikrinimo priemonių atisakymo, tokioms sutartims gali būti

suteikiami papildomi balai, o kuo kredito sutartyje yra nustatyta daugiau pagrindų bankui nesutikti

atsisakyti perteklinių užtikrinimo priemonių, tuo mažesnis balas turi būti suteikiamas. Taip pat, jeigu

kredito sutartyje įtvirtintą pagrindą, suteikiantį bankui teisę atsisakyti tenkinti prašymą dėl perteklinių

užtikrinimo priemonių atsisakymo yra pagrindas laikyti nepagrįstu (ar iš dalies nepagrįstu), kredito sutarties

vertinimo balas už kiekvieną tokį nepagrįstą atsisakymo pagrindą gali būti mažinamas nuo 0,5 iki 1 balo.

25

Jeigu būsto kredito sutartyje yra nustatytas vartotojui palankus reglamentavimas atitinkamai gali būti

skiriami papildomi nuo 0,5 iki 1 balo už kiekvieną vartotojams palankesnį sutartinio reglamentavimo atvejį.

Bankui nesutinkant atisakyti perteklinių įsipareigojimų užtikrinimo priemonių, kredito gavėjai, taip pat

kredito gavėjų įsipareigojimų užtikrinimui įkeitę savo turtą arba savo turtu laidavę kiti asmenys (paprastai,

tokie asmenys yra artimi kredito gavėjų giminaičiai), patiria nepatogumų, nes kredito gavėjams grąžinus

atitinkamą dalį kredito, minėti asmenys vis tiek negali įgyti teisės laisviau disponuoti savo turtu, todėl yra

pagrindas nustatyti pakankamai didelį šio kredito sutarčių vertinimo aspekto skaičiavimo koeficientą, kurio

dydis yra 0,3.

4. SUTARTINĖS SANKCIJOS

Šis būsto kredito sutarčių vertinimo objektas skirtas įvertinti, kokios sankcijos kredito gavėjams

(vartotojams) yra nustatytos kredito sutartyse už netinkamą šių sutarčių vykdymą.

Sutartinių sankcijų vertinimą apima žemiau pateikiami aspektai:

1) banko maržos didinimo pagrindai;

2) maksimalus dydis, kuriuo pagal kredito sutartį bankas turi teisę padidinti banko maržą;

3) kredito sutartyje nustatyti delspinigiai.

Būsto kredito sutartys bus įvertintos pagal kiekvieną iš pirmiau paminėtų vertinimo aspektų (kredito

sutarties vertinimo objekto sudėtinę dalį), kiekvieną iš jų šioje metodikoje nustatyta tvarka įvertinant bei

suteikiant vertinimo balą. Pagal minėtus vertinimo aspektus įvertinus būsto kredito sutartis, metodikoje

nustatyta tvarka yra apskaičiuojamas kiekvienos būsto kredito sutarties šio vertinimo objekto balas.


4.1. Banko maržos didinimo pagrindai

SNTĮSKĮ 16 str. 2 d. 6 p. nustatyta, kad: „Kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodoma: <...>

Kai teikiamas kreditas, kurio palūkanų norma yra kintamoji, taip pat turi būti nurodyti aiškūs ir konkretūs

maržos didinimo ir mažinimo atvejai ir sąlygos;“ SNTĮSKĮ 16 str. 4 d. nustatyta, kad: „Kredito sutartyje

nustatyta marža gali būti didinama tik tiek, kiek nurodyta kredito sutartyje, ir tik esant esminiams kredito

26

sutarties sąlygų pažeidimams, tinkamai apie tokį maržos padidinimą informuojant kredito gavėją, tačiau

tik tokiam laikotarpiui, kurį truko kredito sutarties sąlygų pažeidimas.“

Pagal šį vertinimo aspektą yra vertinama, ar būsto kredito sutartyje nustatyti banko maržos didinimo

pagrindai atitinka aukščiau paminėtų įstatymo nuostatų reikalavimus. Taip pat pagal šį vertinimo aspektą

yra vertinama, koks banko maržos didinimo pagrindų skaičius yra nustatytas būsto kredito sutartyje.


Vertinant būsto kredito sutartis iš pradžių yra nustatomi kredito sutartyje įtvirtinti banko maržos didinimo

pagrindai (atvejai), nustatomas jų skaičius. Kuo daugiau būsto kredito sutartyje yra nustatyta atvejų, kai

bankas turi teisę vienašališkai padidinti banko maržą, tuo mažesnis vertinimo balas yra skiriamas, nes

maržos didinimas sukelia neigiamas pasekmes vartotojams (kredito gavėjams), kadangi išauga pagal

kredito sutartį mokėtinos bankui sumos (t. y. padidėja kredito sutarties kaina). Jeigu kredito sutartyje yra

nustatytas nors vienas maržos didinimo pagrindas, tokiai kredito sutarčiau gali būti skiriamas neigiamas

vertinimo balas.

Jeigu kredito sutartyje yra nustatytas nebaigtinis atvejų sąrašas, kai bankas įgyja teisę vienašališkai

padidinti banko maržą, tokiai kredito sutarčiai galima skirti žemiausią balą (-5 balus).

Jeigu kredito sutartis nenumato banko teisės didinti banko maržą – tokiai sutarčiai gali būti skiriamas

maksimalus vertinimo balas (5 balai).

Jeigu nors vienas būsto kredito sutartyje nustatytas banko maržos didinimo pagrindas neatitinka SNTĮSKĮ

reikalavimų (pvz., kredito sutartyje yra nustatytas maržos didinimo pagrindas už neesminį kredito sutarties

pažeidimą), tokiai kredito sutarčiai suteikiamas neigiamas vertinimo balas. Kuo daugiau kredito sutartyje

yra nustatyta maržos didinimo pagrindų, kurie neatitinka minėtame įstatyme nustatyto reikalavimo, tuo

mažesnis vertinimo balas yra skiriamas.

Įvertinus tai, kad maržos didinimas sukelia neigiamas pasekmes vartotojams, šio klausimo

reglamentavimas yra itin reikšmingas vartotojams, todėl nustatytinas santykinai didelis šio kredito sutarčių

vertinimo aspekto vertinimo balo skaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 0,7.

27

4.2. Maksimalus dydis, kuriuo bankas turi teisę padidinti banko maržą

Pagal šį vertinimo aspektą yra vertinama, koks kredito sutartyje nustatytas maksimalus dydis, kuriuo bankas

turi teisę padidinti banko maržą.


Kuo būsto kredito sutartyje yra nustatytas didesnis dydis, kuriuo bankas maksimaliai turi teisę padidinti

maržą, tuo žemesnis vertinimo balas yra skiriamas. Maržos didinimas vartotojams sukelia neigiamas

pasekmes, todėl vertinant galimą maržos didinimo maksimalų dydį kredito sutartims yra skiriami neigiami

balai, išskyrus tuos atvejus, kai konkreti būsto kredito sutartis nenustato banko teisės didinti maržą.

Jeigu kredito sutartyje nėra nustatytas maksimalus dydis, kuriuo bankas turi teisę padidinti maržą, nors

kredito sutartyje yra nustatyti maržos didinimo pagrindai, tokiai kredito sutarčiai gali būti skiriamas

mažiausias vertinimo balas, kuris yra -5 (minus penki).

Jeigu kredito sutartis nenumato banko teisės didinti banko maržą, tokiai sutarčiai gali būti skiriamas

aukščiausias vertinimo balas (5 balai) ir pagal šį vertinimo kriterijų.

Vertinant iš kredito gavėjų (vartotojų) pusės, jiems yra aktualu, kokiu maksimaliu dydžiu bankas turi teisę

padidinti maržą, todėl yra pagrindas nustatyti santykinai didelį šio vertinimo aspekto skaičiavimo

koeficientą, kurio dydis yra 0,25.

4.3. Kredito sutartyje nustatyti delspinigiai

Pagal šį būsto kredito sutarčių vertinimo aspektą vertinama kokio dydžio delspinigiai yra nustatyti kredito

sutartyse.

SNTĮSKĮ 16 str. 6 d. numato, kad: „Pavėluoto kredito įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjui taikomos

netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Jokios kitos netesybos ir mokėjimai už įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui

negali būti taikomi.“

28

Būsto kredito sutartyse nustatytas delspinigių dydis yra lyginamas su įstatyme nustatytu maksimaliu galimu

taikyti delspinigių dydžiu. Jeigu kredito sutartyje nustatytas delspinigių dydis viršija įstatyme nustatytą

maksimalų delspinigių dydį, tokiai kredito sutarčiai skiriamas neigiamas balas, nes tokia kredito sutarties

nuostata prieštarauja įstatyme nustatytam reglamentavimui.

Jeigu būsto kredito sutartyje nustatytas delspinigių dydis sutampa su įstatyme nustatytu maksimaliu

delspinigių dydžiu – tokiai kredito sutarčiai yra skiriama 0 balų, nes joje nustatytas reglamentavimas

nenustato nei palankesnio nei nepalankesnio vartotojams delspinigių dydžio negu yra nustatyta įstatyme.

Jeigu būsto kredito sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra mažesnis negu įstatyme nustatytas maksimalus

delspinigių dydis, tokiai kredito sutarčiai yra skiriamas teigiamas balas (kuo mažesni delspinigiai nustatyti

kredito sutartyje lyginant su įstatyme nustatytu dydžiu, tuo aukštesnis balas gali būti skiriamas).


Atsižvelgiant į tai, kad delspinigiai yra skaičiuojami paprastai nuo mažesnės sumos negu banko marža, nes

delspinigiai skaičiuojami nuo vėluojamos sumokėti sumos (pvz., kredito įmokos, kurios dydis 200 Eur), o

maržos dydis yra aktualus skaičiuojant mokėtinas palūkanas, kurios yra skaičiuojamas nuo paimto ir

negrąžinto kredito sumos (pvz., nuo 50 000 Eur). Taigi delspinigių dydis dažnu atveju turi mažesnę reikšmę

vartotojams nei maržos dydis, todėl šiam kredito sutarčių vertinimo aspektui suteiktinas sąlyginai nedidelis

skaičiavimo koeficientas, t. y. 0,05 dydžio koeficientas.

5. IŠANKSTINIS VISO AR DALIES KREDITO GRĄŽINIMAS

Šis būsto kredito sutarčių vertinimo objektas skirtas įvertinti, kaip kredito sutartyse yra reglamentuojami

išankstinio viso ar dalies kredito grąžinimo klausimai. Būsto kredito sutartys yra vertinamos aspektais,

kuriais įvertinama:

1) minimali galima iš anksto grąžinti kredito dalis;

2) išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo teisės įgyvendinimas;

3) maksimalus išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo mokesčio dydis;

Kredito sutartys bus įvertintos pagal kiekvieną iš aukščiau paminėtų vertinimo aspektų (kredito sutarties

vertinimo objekto sudėtinę dalį), apskaičiuojant vertinimo aspektų balus. Pagal minėtus vertinimo aspektus,

29

įvertinus kredito sutartis, metodikoje nustatyta tvarka yra apskaičiuojamas kiekvienos būsto kredito

sutarties šio vertinimo objekto balas.

Šiam vertinimo objektui nustatytinas vertinimo koeficientas, kurio dydis yra – 0,05.

5.1. Minimali galima iš anksto grąžinti kredito dalis

Pagal šį kredito sutarčių vertinimo aspektą yra vertinama, kokia kredito sutartyje yra nustatyta minimali

pinigų suma, kurią kredito gavėjas (vartotojas) turi teisę iš anksto grąžinti bankui.

SNTĮSKĮ 20 str. 2 d. nustatyta, kad: „Kredito gavėjas turi teisę grąžinti kreditą ar jo dalį nepasibaigus

kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, jeigu grąžinama kredito ar jo dalies suma yra ne mažesnė negu

suma, gauta likusią grąžinti kredito sumą padalijus iš iki kredito sutarties termino pabaigos likusių mėnesių

skaičiaus. Kredito sutarties šalys kredito sutartyje gali susitarti dėl galimybės grąžinti mažesnę kredito

sumos dalį.“


Jeigu kredito sutartyje nustatyta minimali galima iš anksto grąžinti kredito suma sutampa su įstatyme

nustatyta minimalia suma, tokiai kredito sutarčiai yra skiriama 0 balų, nes kredito sutartis nenustato nei

palankesnių nei nepalankesnių sąlygų vartotojams (kredito gavėjams) negu jiems yra suteikiama įstatymo.

Jeigu kredito sutartyje nėra ribojama minimali suma, kurią kredito gavėjas turi teisę iš anksto grąžinti –

tokiai kredito sutarčiai gali būti skiriamas maksimalus vertinimo balas (5 balai).

Jeigu kredito sutartyje nustatyta minimali suma, kurią kredito gavėjas turi teisę iš anksto grąžinti bankui,

yra didesnė negu įstatyme nustatyta minimali suma – tokiai kredito sutarčiai yra skiriamas neigiamas

balas (kuo skirtumas nuo įstatyme nustatytos sumos lyginant su kredito sutartyje nustatyta minimalia suma,

yra didesnis, tuo žemesnis balas yra skiriamas).

Jeigu būsto kredito sutartyje nustatyta minimali suma, kurią kredito gavėjas turi teisę iš anksto grąžinti

bankui, yra mažesnė negu įstatyme nustatyta minimali suma – tokiai sutarčiai yra skiriamas teigiamas balas

(kuo mažesnė minimali suma yra nustatyta kredito sutartyje lyginant su įstatyme įtvirtinta minimalia suma,

tuo aukštesnis balas yra skiriamas).

30

Iš anksto galima grąžinti minimali pinigu suma yra aktuali kredito gavėjams, nes neturint kredito sutartyje

nustatytos minimalios sumos, kredito gavėjai negalėtų įgyvendinti savo teisės į išankstinį kredito dalies

grąžinimą. Įvertinus šio vertinimo aspekto svarbą vartotojams (kredito gavėjams) nustatytinas 0,4 dydžio

vertinimo balo skaičiavimo koeficientas.

5.2. Išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo teisės įgyvendinimas

Pagal šį kredito sutarčių vertinimo aspektą yra vertinamos kredito sutartyje nustatytos teisės į išankstinį

kredito (ar jo dalies) grąžinimą įgyvendinimo sąlygos.


Kuo būsto kredito sutartyje nustatytos sąlygos, kurias kredito gavėjas turi įvykdyti, kad galėtų įgyvendinti

savo teisę į viso ar dalies kredito grąžinimą, labiau apsunkina kredito gavėjo minėtos teisės įgyvendinimą

(pvz., nustatyti ilgi terminai prieš kiek laiko vartotojas privalo informuoti banką apie savo ketinimą grąžinti

visą ar dalį kredito), tuo žemesnis vertinimo balas yra skiriamas.

Įvertinus šio vertinimo aspekto svarbą vartotojams (kredito gavėjams) nustatytinas 0,2 dydžio vertinimo

balo skaičiavimo koeficientas.

5.3. Maksimalus išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo mokesčio dydis

Pagal šį būsto kredito sutarčių vertinimo aspektą yra vertinama, koks, pagal kredito sutartį, taikomas

maksimalus išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo mokesčio dydis.

SNTĮSKĮ 20 str. 3 d. nustatyta, kad „Kredito davėjas ir paskolos davėjas turi teisę į kompensaciją už

galimus nuostolius, tiesiogiai susijusius su kredito ar jo dalies grąžinimu nepasibaigus kredito sutarties

galiojimo laikotarpiui. Kompensacija negali viršyti 3 procentų nepasibaigus kredito sutarties galiojimo

laikotarpiui grąžinamo kredito ar jo dalies sumos. <...>“.


31

Jeigu kredito sutartyje nustatytas išankstinio kredito grąžinimo maksimalus mokesčio dydis sutampa su

įstatyme nustatytu maksimaliu mokesčio dydžiu – tokia kredito sutartis yra įvertinama 0 balų, nes kredito

sutarties reglamentavimas nenustato nei palankesnių nei nepalankesnių kredito gavėjams (vartotojams)

sąlygų, negu yra įtvirtinta įstatyme.

Jeigu pagal kredito sutartį visais atvejais kredito gavėjams (vartotojams) nėra taikomas išankstinio viso ar

dalies kredito grąžinimo mokestis – tokiai sutarčiai gali būti suteikiamas maksimalus balas (5 balai).

Jeigu kredito sutartyje nustatyto išankstinio kredito grąžinimo maksimalus mokesčio dydis yra didesnis

negu įstatyme nustatyta mokesčio dydžio maksimali reikšmė – tokiai kredito sutarčiai suteikiamas

neigiamas vertinimo balas (kuo kredito sutartyje nustatytas išankstinio viso ar dalies kredito grąžinimo

mokesčio maksimalus dydis viršija įstatyme nustatytą dydį, tuo mažesnis vertinimo balas yra skiriamas).

Jeigu kredito sutartyje nustatytas išankstinio kredito grąžinimo maksimalus mokesčio dydis yra mažesnis

negu įstatyme nustatytas maksimalus mokesčio dydis, tokiu atveju kredito sutarčiai yra suteikiamas

teigiamas vertinimo balas (kuo kredito sutartyje nustatytas maksimalus mokesčio dydis yra mažesnis negu

įstatyme nustatytas dydis, tuo aukštesnis vertinimo balas yra suteikiamas).

Maksimalus galimas išankstinio viso ar dalies kredito grąžinimo mokesčio dydis yra reikšmingas kredito

gavėjams, nes minėto mokesčio dydžiu gali išaugti lėšų poreikis norint iš anksto grąžinti visą ar dalį kredito.



6. ĮSIPAREIGOJIMŲ PAGAL KREDITO SUTARTĮ VYKDYMO ATIDĖJIMAS

Šis būsto kredito sutarčių vertinimo objektas skirtas įvertinti, kaip kredito sutartyse yra reglamentuojamas

įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo atidėjimo („mokėjimo atostogų“) klausimas (jo atitikimas

SNTĮSKĮ nustatytiems reikalavimams), Būsto kredito sutartys yra vertinamos šiais aspektais, kuriais

įvertinami:

1) kredito grąžinimo atidėjimo pagrindai (sąlygos), kredito grąžinimo atidėjimo terminas;

Kredito sutartys įvertinamos pagal aukščiau paminėtą vertinimo aspektų (kredito sutarties vertinimo

objekto sudėtinę dalį), jam metodikoje nustatyta tvarka suteikiant bei apskaičiuojant vertinimo balą. Pagal

32

minėtą vertinimo aspektą įvertinus kredito sutartis, metodikoje nustatyta tvarka yra apskaičiuojamas

kiekvienos būsto kredito sutarties šio vertinimo objekto balas.


6.1. Kredito grąžinimo atidėjimo pagrindai (sąlygos), kredito grąžinimo atidėjimo terminas

Pagal šį kredito sutarčių vertinimo aspektą yra vertinama, ar kredito sutartyje yra numatyta teisė kreiptis į

banką dėl kredito grąžinimo atidėjimo, ar būsto kredito sutartyje nustatytas reguliavimas atitinka SNTĮSKĮ

nustatytus reikalavimus, taip pat galimas kredito grąžinimo atidėjimo termino ilgis.


Jeigu kredito sutartyje nėra numatyta (paminėta) kredito gavėjo teisė į įsipareigojimų pagal kredito sutartį

vykdymo atidėjimą (teisė į „mokėjimo atostogas“), tokiai kredito sutarčiai suteiktinas balas gali būti

mažinamas 0,5-1 balu.

Jeigu kredito sutartyje yra nurodoma, kad kredito gavėjas neturi teisės pasinaudoti „mokėjimo atostogomis“

– tokiai kredito sutarčiai skiriamas mažiausias vertinimo balas (-5), nes tokia nuostata prieštarauja SNTĮSKĮ

nustatymas reglamentavimui.

Jeigu būsto kredito sutartyje nustatytas įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo atidėjimo

reglamentavimas sutampa su SNTĮSKĮ nustatytu reglamentavimu, tokiai kredito sutarčiai yra skiriama 0

balų, nes ji nenustato nei palankesnių nei nepalankesnių sąlygų kredito gavėjams negu jiems yra

užtikrinama įstatymu.

Jeigu kredito sutartyje yra nustatytas mokėjimo atostogų reglamentavimas yra palankesnis vartotojams

(kredito gavėjams) negu numatyta įstatyme, už minėtas palankesnes vartotojams sąlygas gali būti skiriami

papildomi balai.

Įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo atidėjimo būsto kredito sutarčių vertinimo objektas yra

vertinamas šios metodikos prasme vienu aspektu, todėl šiam vertinimo aspektui yra taikomas svertinis

koeficientas, kurio dydis yra 1.

33

7. KREDITO SUTARTIES NUTRAUKIMAS

Šis būsto kredito sutarčių vertinimo objektas skirtas įvertinti, kaip būsto kredito sutartyse yra

reglamentuojama banko teisė vienašališkai nutraukti būsto kredito sutartį, Būsto kredito sutartis vertinant

šiais aspektais:

1) kredito sutarties vienašališko nutraukimo banko iniciatyva pagrindai;

2) vienašalio sutarties nutraukimo procedūra.

Kredito sutartys vertinamos pagal kiekvieną iš aukščiau paminėtų vertinimo aspektų (kredito sutarties

vertinimo objekto sudėtinę dalį), jiems šioje metodikoje nustatyta tvarka suteikiant bei apskaičiuojant

vertinimo balus. Pagal minėtus vertinimo aspektus įvertinus kredito sutartis, metodikoje nustatyta tvarka

yra apskaičiuojamas kiekvienos būsto kredito sutarties šio vertinimo objekto balas.

Įvertinus tai, kad bankui vienašališkai nutraukus kredito sutartį kredito gavėjai (vartotojai) gali patirti itin

didelių neigiamų pasekmių (pvz., prarasti būstą, kurio įsigijimui bankas yra suteikęs kreditą), todėl kredito

sutarties nutraukimo sutartinis reglamentavimas yra itin aktualus kredito gavėjams (vartotojams). Įvertinus

šio kredito sutarčių vertinimo objekto svarbą vartotojams (kredito gavėjams) nustatytinas 0,2 dydžio

vertinimo koeficientas.

7.1. Kredito sutarties vienašališko nutraukimo banko iniciatyva pagrindai

Pagal šį kredito sutarčių vertinimo aspektą yra vertinama, ar kredito sutartyje nustatyti jos vienašališko

nutraukimo banko iniciatyva pagrindai atitinka teisės aktų reikalavimus.

SNTĮSKĮ 23 str. 1 sak. nustatyta, kad: „Kredito davėjas ir paskolos davėjas turi teisę vienašališkai

nutraukti kredito sutartį arba pareikalauti grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo

laikotarpiui tik esant esminiam kredito sutarties pažeidimui, įskaitant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą

atvejį.“ To paties straipsnio 3 d. 1 sak. nustatyta, kad: „Ilgesnis kaip 90 dienų įsipareigojimų pagal kredito

sutartį nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, nebent

kredito sutarties šalys susitaria dėl ilgesnio laikotarpio.“


34

Jeigu kredito sutartyje yra nustatytas nors vienas kredito sutarties nutraukimo pagrindas prieštaraujantis

teisės aktams (pvz., numatantis banko teisę nutraukti kredito sutartį kredito gavėjui padarius neesminį būsto

kredito sutarties pažeidimą), tokia kredito sutartis yra vertinama neigiamu balu. Kuo daugiau būsto

kredito sutartyje yra nustatyta teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kredito sutarties nutraukimo pagrindų,

tuo žemesnis balas yra skiriamas tokiai būsto kredito sutarčiai.

Jeigu kredito sutartyje nustatyti jos vienašališko nutraukimo pagrindai atitinkama teisės aktų reikalavimus,

tokiai kredito sutarčiai yra skiriama 0 balų.



7.2. Vienašalio sutarties nutraukimo procedūra

Pagal šį kredito sutarčių vertinimo aspektą yra vertinama, ar kredito sutartyje nustatyta jos vienašališko

nutraukimo banko iniciatyva procedūra atitinka SNTĮSKĮ nustatytus reikalavimus.


Jeigu kredito sutartyje nustatyta vienašališko nutraukimo banko iniciatyva procedūra neatitinka SNTĮSKĮ

nustatytų reikalavimų – tokiai kredito sutarčiai yra skiriamas neigiamas vertinimo balas. Kuo daugiau

kredito sutartyje yra nustatoma neatitikimų įstatymui, tuo žemesnis vertinimo balas yra skiriamas kredito

sutarčiai.

Jeigu kredito sutartyje nustatyta sutarties vienašališko nutraukimo banko iniciatyva procedūra atitinka

SNTĮSKĮ nustatytus reikalavimus, t. y. kredito sutartyje nustatyta jos nutraukimo tvarka sutampa su

įstatyme įtvirtinta tvarka – tokiai kredito sutarčiai skiriama 0 balų.

Jeigu kredito sutartyje nustatyta sutarties vienašališko nutraukimo banko iniciatyva procedūra numato

palankesnes sąlygas negu nustatyta įstatyme (pvz., ilgesnius įspėjimo terminus ir pan.), tai už kiekvieną

palankesnę sąlygą galima skirti papildomus balus nuo 0,5 iki 1 balo.



35

8. VERTINIMO OBJEKTŲ BEI VERTINIMO ASPEKTŲ KOEFICIENTŲ LENTELĖ

Eil.

Nr.

Sutarties vertinimo

objektas

Sutarties

vertinimo objekto

sudėtinės dalys

(vertinimo

aspektai)

Sutarties

vertinimo objekto

sudėtinei daliai

nustatytas

koeficientas

Sutarties

vertinimo

objektui taikomas

koeficientas

(svoris bendrame

vertinimo bale)

1. Sutarties aiškumas Sutarties ilgis 0,05 0,05

Sutarties nuostatu

stilius

0,6

Sutarties

informatyvumas

0,35

2. Sutarties mokesčių (įkainių)

ir mokėjimų sutartinis

reglamentavimas

Sutarties sudarymo

mokestis

0,3 0,2

Kredito

išmokėjimo

mokestis

0,15

Įsipareigojimo

mokestis

0,15

Sutarties keitimo

mokestis

0,1

Sutarties mokesčių

(įkainių) keitimas

0,2

Kredito gavėjo

pareiga sukaupti

lėšas sąskaitoje

0,05

Įmokų paskirstymo

tvarka

0,05

36

3. Prievolės užtikrinimo

priemonių sutartinis

reglamentavimas

Pareiga pateikti

įkeičiamo (įkeisto)

nekilnojamojo

turto vertinimo

ataskaitą

0,2 0,1

Banko teisė

reikalauti

papildomų

prievolės

užtikrinimo

priemonių

0,5

Banko pareiga

atsisakyti

perteklinių

prievolės

užtikrinimo

priemonių

0,3

4. Sutartinės sankcijos Banko maržos

didinimo pagrindai

0,7 0,2

Maksimalus dydis,

kuriuo bankas turi

teisę padidinti

banko maržą

0,25

Delspinigiai 0,05

5. Išankstinis viso ar dalies

kredito grąžinimas

Minimali galima iš

anksto grąžinti

kredito dalis

0,4 0,05

Išankstinio kredito

(ar jo dalies)

grąžinimo teisės

įgyvendinimas

0,2

37

Maksimalus

išankstinio kredito

(ar jo dalies)

grąžinimo

mokesčio dydis

0,4

6. Įsipareigojimų pagal kredito

sutartį vykdymo atidėjimas

Kredito grąžinimo

atidėjimo

pagrindai (sąlygos)

Kredito grąžinimo

atidėjimo terminas

1 0,2

7. Sutarties nutraukimas Sutarties

vienašališko

nutraukimo banko

iniciatyva

pagrindai

0,5 0,2

Vienašalio

sutarties

nutraukimo

procedūra

0,5

II. BANKŲ SUTARČIŲ NUOSTATŲ ANALIZĖ

Žemiau yra pateikiama trijų Lietuvoje veikiančių bankų (AB „SEB bankas“, AB „Swedbank“ bei AB

„Luminor bank“) kredito sutarčių, skirtų finansuoti nekilnojamojo turto įsigijimą, kurios įvykdymas

užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka, vertinimas pagal šios ataskaitos I aprašytą vertinimo metodiką.

Toliau minėtos kredito sutartys, patogumo dėlei, taip pat bus vadinamos būsto kredito sutartimis, būsto

paskolų sutartimis arba tiesiog sutartimis. Be to, šioje ataskaitos dalyje bus pateikiamas pagrindimas

kiekvieno analizuojamoms bankų būsto paskolos sutartims suteikto balo pagal atitinkamą vertinimo

kriterijų.

1. Sutarties aiškumas

38

Pirmasis būsto paskolų sutarčių vertinimo objektas yra sutarties aiškumas. Sutarties aiškumas bus

vertinamas trimis aspektais:

1) sutarties ilgis (vertinimo kriterijus – sutarties teksto ženklų skaičius su tarpais);

2) sutarties nuostatų stilius (vertinimo kriterijus - stilius paprastas/sudėtingas);

3) sutarties informatyvumas (vertinimo kriterijus - sutartis informatyvi/neinformatyvi).

Toliau pateikiama analizuojamų būsto paskolų sutarčių analizė, kurioje yra kredito sutartys pagal sutarties

aiškumo vertinimo objektą.

1.1. Sutarties ilgis

Atkreipiame dėmesį, kad analizuojamos būsto kredito sutartys bankų interneto svetainėse yra pateikiamos

„pdf“ formatu. Be to, pačiu bankų šiai analizei pateiktos atitinkamos jų naudojamų tipinių kredito sutarčių

dalys (pvz., kredito sutarties specialioji dalis) buvo pateiktos „pdf“ formatu. Siekiant įvertinti kiekvienos

sutarties ilgį, t. y. apskaičiuoti kiek spaudos ženklų sudaro atitinkamą sutartį, kiekviena sutartis (ją

sudarantys dokumentai) panaudojant specialią programą buvo konvertuotos į „word“ formatą. Atlikus

minėtą dokumentų formatų konvertavimą galėjo atsirasti tam tikra dokumentą sudarančių spaudos ženklų

paklaida, todėl analizėje pateikiamas apytikslis kiekvieną būsto paskolos sutartį sudarantis bendras spaudos

ženklų skaičius su tarpais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasirašant būsto kredito sutartį gali būti kartu sudaromi hipotekos sandoriai,

laidavimo sutartys, draudimo sutartys ir t. t. Kadangi minėtų sutarčių analizė neįeina į šio darbo apimtį,

minėtų sutarčių ilgiai nebuvo vertinami atliekant būsto paskolų sutarčių ilgių vertinimą.

AB SEB banko sutarties ilgis

SEB banko kredito sutarties bendrosios dalies 1.3 p. nustatyta, kad sutartį sudaro:

Bendroji dalis;

Asmeninė dalis;

Bendrosios taisyklės;

Kainynas.

Nors aukščiau paminėti dokumentai yra sudėtinė kredito sutarties dalis, tačiau esminės nagrinėjamus

teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos yra įtvirtintos AB SEB banko kredito sutarties Bendrojoje

39

dalyje bei Asmeninėje dalyje. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Bendrosiose taisyklėse yra įtvirtintos iš esmės bendro

pobūdžio taisyklės, kurios taikomos visoms ar didžiajai daliai banko teikiamų finansinių paslaugų, taip pat

yra nustatytos taisyklės, kurios apskritai nėra aktualios būsto paskolos santykiams. Be to, nagrinėjamoje

kredito sutartyje Kainynas yra nurodomas kaip sudėtinė sutarties dalis, tačiau verta pastebėti, kad

nurodytame kainyne yra pateikiami banko įkainiai už visas banko teikiamas paslaugas, o banko įkainiai

susiję su būsto kredito sutartimis sudaro tik nedidelę minėto dokumento dalį, todėl manytina, kad nėra

tikslinga šio dokumento ilgį įtraukti į kredito sutarties ilgio skaičiavimus. Kadangi esminės kredito sutarties

sąlygos yra įtvirtintos minėtoje kredito sutarties Bendrojoje bei Asmeninėje dalyje, todėl vertinant kredito

sutarties ilgį bus atsižvelgiama į būtent šių kredito sutarties dalių ilgį, neatsižvelgiant į Bendrųjų taisyklių

bei Kainyno ilgį.

Atlikus skaičiavimus buvo nustatyta, kad AB SEB banko kredito sutarties Bendrąją bei Asmeninę dalis iš

viso sudaro ~47 625 spaudos ženklai su tarpais.

Verta pastebėti, kad AB SEB banko būsto kredito sutartis yra trumpiausią iš vertinamų kredito sutarčių

Remiantis vertinimo metodika AB SEB banko būsto kredito sutarčiai yra suteikiami 3 balai.

Atsižvelgiant į šio dokumento I dalyje pateikiamą vertinimo metodiką AB SEB banko sutarčiai suteiktas

balas yra padauginamas iš nustatyto koeficiento, kuris yra lygus 0,05. Atlikus minėtą matematinį veiksmą

AB SEB banko kredito sutarčiai suteikiamas galutinis balas yra lygus 0,15.

AB „Swedbank“ sutarties ilgis

Skirtingai nuo AB „SEB banko“ sutarties AB „Swedbank“ sutartyje nėra nuostatos, kurioje būtų išvardinti

dokumentai, sudarantys būsto kredito sutartį. AB Swedbank sutarties Bendrojoje dalyje yra apibrėžiama

sutarties Bendroji dalis bei Specialioji dalis. Taip pat kredito sutarties Bendrojoje dalyje yra daromos

nuorodos į šiuos dokumentus: „Banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrąsias sąlygas“ bei

„Banko paslaugų ir operacijų įkainius“. Kadangi sutartyje yra daromos nuorodos į minėtus dokumentus,

todėl šie dokumentai laikytini būsto kredito sutarties sudėtine dalimi, tačiau įvertinus tai, kad analogiškai

kaip AB SEB banko kredito sutarties atveju, esminės kredito sutarties sąlygos yra nustatytas AB Swedbank

kredito sutarties Bendrojoje bei Specialioje dalyse, todėl vertinant šios kredito sutarties ilgį bus

skaičiuojamas tik minėtų dokumentų ilgis.

40

Atlikus skaičiavimus buvo nustatyta, kad AB Swedbank kredito sutarties Bendrąją bei Specialiąją dalis iš

viso sudaro ~ 73 978 spaudos ženklai su tarpais.

Remiantis vertinimo metodika AB Swedbank kredito sutarčiai yra suteikiami 2 balai. Verta pastebėti, kad

AB „Swedbank“ būsto kredito sutartis yra ilgiausia tarp visų vertintų būsto kredito sutarčių.

AB Swedbank būsto kredito sutarčiai suteiktus 2 balus, padauginus iš nustatyto koeficiento (0,05), AB

Swedbank būsto kredito sutarčiai suteiktinas galutinis balas yra lygus 0,1.

AB „Luminor bank“ sutarties ilgis

AB „Luminor bank“ kredito sutarties 25 p. nurodoma, kad: „Kitos sutarties sąlygos bei sutartyje

naudojamos sąvokos yra nurodytos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklėse.“ Be to,

tame pačiame sutarties punkte nustatyta, kad: „Papildomai prie sutartyje nurodytų sąlygų, šalių santykiams

pagal šią sutartį bei visas kitas tarp Banko ir Kredito gavėjo sudarytas sutartis dėl Banko paslaugų teikimo

Kredito gavėjui taip pat taikomos Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės, kurios yra neatskiriama

sutarčių dalis.“ AB „Luminor bank“ Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito taisyklėse yra daromos

nuorodos į „Banko kainyną“, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, darytinos išvados, kad Su

nekilnojamuoju turtu susijusio kredito taisyklės, Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės (D) bei

Banko kainynas yra sudėtinė AB Luminor kredito sutarties dalis, tačiau dėl analogiškų priežasčių kaip ir

AB SEB banko bei AB Swedbank kredito sutarčių atveju, vertinant AB Luminor bank būsto kredito

sutarties ilgį bus skaičiuojamas kredito sutarties bei Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito taisyklių

ilgis.

Atlikus skaičiavimus buvo nustatyta, kad AB Luminor bank kredito sutartis bei Su nekilnojamuoju turtu

susijusio kredito taisykles iš viso sudaro ~ 68 226 spaudos ženklai su tarpais.

Remiantis vertinimo metodika AB Luminor bank kredito sutarčiai yra suteikiami 2 balai.

Verta paminėti, kad AB „Luminor bank“ kredito sutartis yra ilgesnė negu AB SEB banko kredito sutartis,

tačiau trumpesnė negu AB Swedbank kredito sutartis.

AB „Luminor bank“ kredito sutarčiai suteiktą balą (2) padauginus iš nustatyto 0,05 koeficiento gautas

galutinis vertinimo balas yra lygus 0,1.

41

1.2. Sutarties nuostatų stilius

Kaip buvo nurodyta šio dokumento I dalyje pateikiamoje būsto kredito sutarčių vertinimo metodikoje, būsto

paskolų sutarčių nuostatos turi būti suprantamos paprastam vartotojui, t. y. specialių (teisės, finansų) žinių

neturinčiam asmeniui. Manytina, kad iš esmės būsto kredito sutarčių sąlygos turėtų būti suformuluotos taip,

kad jas galėtų be problemų suprasti vidurinį išsilavinimą turintis asmuo, nesinaudodamas finansų ir / ar

teisės konsultantų paslaugomis. Šiame poskyryje bus vertinamos būsto kredito sutarčių (būtent kredito

sutarčių bendrųjų bei specialiųjų dalių ar savo turiniu minėtas kredito sutarčių dalis atitinkančių dokumentų

nuostatos (pavyzdžiui, AB Luminor bank naudojamos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito taisyklės

savo turiniu atitinka būsto kredito rinkoje paplitusias būsto kredito sutarčių bendrąsias sąlygas). Atliekant

būsto kredito sutarčių nuostatų stiliaus vertinimą bus vertinamas sutarčių nuostatų stilius (formuluotės)

vertinant jų sudėtingumą. Kredito sutarčių nuostatų stiliaus vertinimo kriterijai yra: stilius paprastas / stilius

sudėtingas.

Pažymėtina, kad kredito sutarties stiliaus vertinimo metu yra pateikiama tik subjektyvi šios analizės rengėjų

nuomonė dėl konkrečios kredito sutarties stiliaus, nes skirtingiems asmenims tos pačios sutarties stiliaus

sudėtingumas gali atrodyti skirtingai, kadangi minėtas vertinimas priklauso nuo asmeninių vertinimą

atliekančio asmens turimų savybių: turimų žinių, patirties ir kt. faktorių.

AB SEB banko sutarties nuostatų stilius

AB SEB banko kredito sutarties Bendrojoje dalyje sutarties nuostatos yra pateikiamos klausimų-atsakymų

forma, kas neabejotinai leidžia geriau suvokti kredito sutarties turinį. Kredito sutarties tekste minimaliai

yra naudojami teisiniai bei finansiniai terminai, sutartyje naudojamos sąvokos yra apibrėžiamos ne kredito

sutarties pradžioje, bet konkrečiame kredito sutarties skyriuje, kuriame yra aktuali atitinkamos sąvokos

reikšmė, o tai neabejotinai padeda lengviau suprasti sutarties turinį. Kredito sutartyje vartojamos sąvokos

yra apibrėžiamos trumpais sakiniais, naudojant gana paprastus žodžius. Taigi kredito sutartyje naudojamas

tekstas yra paprastas, lengvai suprantamas, todėl šios kredito sutarties nuostatos gali būti suprantamos ir

vartotojams neturintiems teisinio, ekonominio ar finansinio išsilavinimo.

Iš kitos verta paminėti, kad AB SEB banko būsto kredito sutarties Specialiosios dalies VI skyriaus „Kitos

sąlygos“ 4 p. yra įtvirtinta neaiški nuostata, numatanti, kad: „<...> Jums įvykdžius visus nustatytus

įsipareigojimus ir pateikus mums tai liudijančius dokumentus, mes per 20 dienų toliau apskaičiuodami

42

palūkanas nebetaikysime pagal šį punktą nustatytų didesnių palūkanų.“ Iš minėtos nuostatos iki galo nėra

aišku, kokiam laikotarpiui yra taikoma kredito gavėjams padidinta banko marža (plačiau apie minėtos

nuostatos neaiškumą yra pasisakoma šioje analizėje vertinant kredito sutartį banko maržos didinimo

pagrindų vertinimo aspektu, todėl plačiau šioje dalyje apie minėtos nuostatos dviprasmiškumą nėra

pasisakoma). Už minėtos nuostatos neaiškumą AB SEB banko kredito sutarčiai suteiktinas vertinimo balas

yra mažinamas vienu balu.

Atsižvelgiant į tai, kad AB SEB banko kredito sutartyje naudojamų nuostatų stilius yra paprastas,

pakankamai aiškus, taip pat atėmus viena balą dėl kredito sutartyje įtvirtintos dviprasmiškos nuostatos, šiai

kredito sutarčiai yra suteiktini 4 balai.

Kredito sutarčiai suteiktus 4 balus padauginus iš vertinimo metodikoje įtvirtinto koeficiento (0,6) gauname,

kad AB SEB banko kredito sutarčiai suteiktas balas yra lygus 2,4 balo (0,6*4 balai).

AB Swedbank sutarties nuostatų stilius

Susipažinus su AB Swedbank kredito sutarties Bendrąja bei Specialiąja dalimis darytinos išvados, kad

minėtose kredito sutarties dalyse naudojamos nuostatų formuluotės yra labiau skirtos specialių žinių

turintiems asmenims, o ne paprastiems vartotojams. Kredito sutarties Bendrosios dalies pradžioje yra

apibrėžiamos iš viso net 38 būsto kredito sutartyje naudojamos sąvokos. Skirtingai nei AB SEB banko

kredito sutarties atveju, analizuojamoje būsto kredito sutartyje sąvokos yra pateikiamos kredito sutarties

pradžioje. Iš vienos pusės šias sąvokas nesudėtinga surasti, iš kitos pusės, vartotojas pradžioje perskaitęs

sąvokas, gali pamiršti konkrečios sąvokos reikšmę, kol skaitydamas sutarties tekstą vartotojas prieina prie

tos sąvokos, pavartotos konkrečioje kredito sutarties nuostatoje, todėl vartotojas gali būti priverstas grįžti į

sutarties pradžią, kad vėl perskaitytų konkrečios sąvokos reikšmę. Be to, kredito sutartyje vartojamos

sąvokos yra apibrėžiamos naudojant pakankamai sudėtingus terminus, kuriuos paprastam vartotojui gali

būti sudėtinga suprasti.

Sutarties tekste yra naudojama nemažai nuorodų, nukreipiančių į kitus kredito sutarties punktus. Didelis

nukreipiančių nuorodų naudojimas, manytina, labiau vartotojui apsunkina kredito sutarties nuostatų turinio

suvokimą.

Iš esmės AB Swedbank kredito sutartis yra tipinė sutartis, kurioje pagrinde naudojama teisinė kalba, kurią

paprastiems vartotojams gali būti pakankamai sudėtinga suprasti. Iliustraciniais tikslais pateiktinas vienas

43

pavyzdys iš AB Swedbank kredito sutarties. Minėtos kredito sutarties Bendrosios dalies 8.4 p. nustatyta,

kad: „Nekilnojamojo daikto hipotekos rūšis turi būti maksimalioji hipoteka. Užtikrinant reikalavimus

maksimaliąja hipoteka, maksimaliosios hipotekos suma yra nustatoma Kredito sumą dauginant iš

koeficiento 1,5.“ Iš minėtos nuostatos vartotojui neturinčiam specialių žinių, vargu, ar yra aišku, kas yra

maksimalioji hipoteka, kas yra maksimaliosios hipotekos suma ir pan. Tuo tarpu AB SEB banko kredito

sutarties Bendrosios dalies 4.7 p. nurodoma, kad: „Asmeninėje dalyje rasite sąvoką „maksimali hipoteka“

(įkeitimas). Ši hipotekos rūšis rodo ribą, kiek daugiausiai pinigų mes galime panaudoti netesyboms ir

nuostoliams padengti pirmumo tvarka kitų kreditorių atžvilgiu, jeigu tektų lėšas išieškoti iš Jūsų įkeisto

turto. <...>“. Iš pastarosios sutarties nuostatos paprastam vartotojui, neturinčiam specialių žinių, turėtų būti

kur kas aiškiau ką reiškia maksimalioji hipoteka, lyginant su AB Swedbank kredito sutartyje pateikiamu

sutarties tekstu.

Taigi apibendrinant, darytinos išvados, jog AB Swedbank kredito sutarties nuostatų stilius yra sudėtingas,

o toks būsto kredito sutarties nuostatų stilius apsunkina paprastų vartotojų galimybes tinkamai suprasti

tikrąją kredito sutarties nuostatų reikšmę.

Kadangi kredito sutarties nuostatų formuluotės, jų pateikimo forma nėra pritaikyta (adresuota) paprastiems

vartotojams, todėl, įvertinus šioje būsto kredito sutartyje pateikiamų sutarties nuostatų formuluočių

sudėtingumą, šiai kredito sutarčiai skirtinas žemiausias balas, kuris yra -5 (minus penki) balai.

Kredito sutarčiai suteiktą balą padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto koeficiento (0,6) gauname,

kad AB Swedbank būsto kredito sutarčiai suteikiamas balas yra lygus -3 (minus trys).

AB Luminor bank sutarties nuostatų stilius

AB Luminor bank Su Nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklėse bei kredito sutartyje

naudojamų nuostatų formuluotės yra pakankamai sudėtingos, todėl kredito sutarties nuostatų reikšmę gali

būti sudėtinga suprasti paprastiems vartotojams, neturintiems specialių teisinių ar finansinių žinių.

Iliustraciniais tikslais paminėtina, kad, pavyzdžiui, AB Luminor bank Su Nekilnojamuoju turtu susijusio

kredito teikimo taisyklėse yra vartojama sąvoka EBIFN. Ši sąvoka minėtose taisyklėse yra apibrėžiama

taip: „EBIFN - Europos bankų ilgalaikio finansavimo norma;“. Vargu, ar paprastam vartotojui,

neturinčiam specifinių žinių, minėta sąvoka (jos apibrėžimas) yra aiškus. Be to, vargu, ar paprastam

44

vartotojui yra aiški minėtų taisyklių 8 punkte nurodoma EBIFN apskaičiavimo tvarka, įskaitant IFM

apskaičiavimo tvarką, kuri apskritai iki galo nėra aiški.

Verta paminėti, kad AB Luminor bank Su Nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių skyriai

yra suskirstyti į smulkesnius skyrius negu Swedbank kredito sutartyje, AB Luminor minėtų taisyklių atveju

nėra naudojamos nuorodos į kitus šių taisyklių punktus, todėl AB Luminor bank kredito sutarties nuostatos

visumoje yra lengviau suprantamos negu AB Swedbank kredito sutarties nuostatos.

AB Luminor bank kredito sutarties nuostatų formuluočių stilius yra sudėtingas, tačiau paprastiems

vartotojams turėtų būti lengviau suprantamas lyginant su AB Swedbank kredito sutarties nuostatomis, AB

Luminor kredito sutarties nuostatų stilius laikytinas sudėtingu, kredito sutartyje nuostatos nėra

suformuluotos taip, kad jas be vargo galėtų suprasti paprastas vartotojas, šiai kredito sutarčiai skiriamas

neigiamas vertinimo balas, kuris yra lygus –(4,5) balo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Luminor bank kredito sutarčiai suteiktinas balas yra -4,5 (minus

keturi bei penkios dešimtosios).

Atsižvelgiant į vertinimo metodikoje nustatytą šio vertinimo aspekto koeficientą (0,6) gauname, kad AB

Luminor bank kredito sutarčiai skirtas balas yra lygus -2,7 (minus du bei septynios dešimtosios).

1.3. Sutarties informatyvumas

SNTĮSKĮ 16 str. 2 d. yra nustatyta, kokia informacija turi būti nurodoma kredito sutartyse. Vertinant būsto

kredito sutartis jų informatyvumo aspektu, atskaitos tašku imamas SNTĮSKĮ 16 str. 2 d. nustatytas

reguliavimas. Jeigu kredito sutartyje pateikiama informacija atitinka SNTĮSKĮ 16 str. 2 d. reikalavimus,

tokiai kredito sutarčiai yra skiriama 0 balų (jeigu nėra pagrindo mažinti vertinimo balo dėl kitos reikšmingos

informacijos nenurydymo), nes ji atitinka įstatyme nustatytą privalomą kredito sutartyje nurodyti

informacijos minimumą.

Pažymėtina, kad kredito sutarties informatyvumo vertinimo metu yra pateikiama tik subjektyvi šios analizės

rengėjų nuomonė dėl konkrečios kredito sutarties informatyvumo, nes skirtingiems asmenims tos pačios

sutarties informatyvumo lygis gali atrodyti skirtingai, nes sutarties informatyvumo vertinimas priklauso

nuo kiekvieno vertinimą atliekančio asmens savybių, pvz., turimų žinių, patirties ir kt. Praktikoje vienam

45

vartotojui kredito sutartis gali būti informatyvi, tačiau kito vartotojo ta pati kredito sutartis gali būti

vertinama kaip neinformatyvi.

AB SEB banko sutarties informatyvumas

Įvertinus AB SEB banko kredito sutartyje pateikiamą informaciją buvo nustatyta, kad šioje kredito sutartyje

pateikiama informacija iš esmės neatitiktų SNTĮSKĮ 16 str. 2 d. nustatytų reikalavimų.

Iš kitos pusės, nors SNTĮSKĮ nenustato pareigos kredito sutartyje nurodyti (paminėti) kredito gavėjų

(vartotojų) turimą teisę į „mokėjimo atostogas“, tačiau ši teisė yra reikšminga vartotojams, todėl vertinant

sutarties informatyvumo aspektu minėta teisė kredito sutartyje turėtų būti nustatoma. Tuo tarpu AB SEB

banko kredito sutartyje apie minėtą kredito gavėjų teisę nėra užsimenama. Taip pat SNTĮSKĮ yra nustatyta

kokias atvejais kredito gavėjas turi pareigą apmokėti bankui įkeisto turto vertinimo išlaidas (apie minėtus

atvejus plačiau bus kalbama analizuojant prievolių užtikrinimo priemonių klausimą), tačiau kredito

sutartyje ši vartotojams aktuali informacija nėra pateikiama. Už minėtos informacijos nepateikimą kredito

sutartyje šiai sutarčiai skirtinas vertinimo balas mažintinas 0,5 balu.

Kredito sutartyje yra aprašomi kredito grąžinimo bei palūkanų mokėjimo anuitetų bei linijinis metodai,

pateikiami kiekvieno iš minėtų metodų iliustraciniai pavyzdžiai, leidžiantys geriau suprasti kiekvieno iš

minėtų metodų esmę. Taip pat kredito sutartyje yra pakankamai išsamiai aprašomi su turto įkeitimu susiję

klausimai. Atitinkamai už minėtą sutartyje pateikiamą informaciją papildomai skirtinas 1 balas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta pirmiau, AB SEB banko kredito sutarčiai yra skiriama 0,5 balo.

AB SEB banko būsto kredito sutarčiai suteiktą balą (0,5) padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto

koeficiento (0,35) gauname, kad AB SEB banko būsto kredito sutarčiai suteiktinas balas pritaikius nustatytą

koeficientą yra 0,175 (šimtas septyniasdešimt penkios tūkstantosios).

AB Swedbank sutarties informatyvumas

Įvertinus AB Swedbank kredito sutartyje pateikiamą informaciją nubuvo nustatyta, kad šioje kredito

sutartyje pateikiama informacija iš esmės neatitiktų SNTĮSKĮ 16 str. 2 d. nustatytų reikalavimų.

46

Iš kitos pusės, nors SNTĮSKĮ nenustato pareigos kredito sutartyje nurodyti (paminėti) kredito gavėjų

(vartotojų) turimą teisę į „mokėjimo atostogas“, tačiau ši teisė yra reikšminga vartotojams, todėl vertinant

sutarties informatyvumo aspektu minėta teisė kredito sutartyje turėtų būti nustatoma. Tuo tarpu AB

Swedbank kredito sutartyje apie minėtą kredito gavėjų teisę nėra užsimenama. Taip pat AB Swedbank

kredito sutarties 1.36 p. pateikiamame „Riboto naudojimo sąskaitos“ apibrėžime nėra nurodoma, kad riboto

naudojimo sąskaita yra nemokama (nei kitose kredito sutarties nuostatose nėra nurodoma apie tai, kad

minėta riboto naudojimo sąskaita yra nemokama), nors pagal SNTĮSKĮ 5 str. 4 d. riboto naudojimo sąskaita

atidaroma, tvarkoma, uždaroma ir su ja susijusios paslaugos, skirtos grąžinamoms kredito lėšoms kaupti ir

(arba) kreditui administruoti, turi būti teikiamos nemokamai. Už minėtos informacijos nenurodymą kredito

sutartyje šiai sutarčiai skirtinas balas mažintinas 0,5 balu.

AB Swedbank būsto kredito sutarčiai suteiktą balą (-0,5) padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto

koeficiento (0,35) gauname, kad AB Swedbank būsto kredito sutarčiai suteiktinas balas pritaikius nustatytą

koeficientą yra -0,175 (minus šimtas septyniasdešimt penkios tūkstantosios).

AB Luminor bank sutarties informatyvumas

Įvertinus AB Luminor bank kredito sutartyje pateikiamą informaciją nebuvo nustatyta, kad šioje kredito

sutartyje pateikiama informacija iš esmės neatitinka SNTĮSKĮ 16 str. 2 d. nustatytų reikalavimų.

Nors SNTĮSKĮ nenustato pareigos kredito sutartyje nurodyti (paminėti) kredito gavėjų (vartotojų) turimą

teisę į „mokėjimo atostogas“, tačiau ši vartotojams svarbi teisė taip pat yra aprašyta vertinamoje būsto

kredito sutartyje. Atitinkamai už minėtos vartotojų teisės nurodymą kredito sutartyje skirtina 0,5 balo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau AB Luminor bank kredito sutarčiai yra skiriama 0,5 balo.

AB Luminor bank būsto kredito sutarčiai suteiktą balą (0,5) padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto


koeficientą yra 0,175 (šimtas septyniasdešimt penkios tūkstantosios).

2. Sutarties mokesčių (įkainių) ir mokėjimų sutartinis reglamentavimas

SNTĮSKĮ 16 str. 2 str. 11 p. nustatyta, kad kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodoma: kredito

davėjo taikomi įkainiai, susiję su kredito sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu, jų dydis arba

47

apskaičiavimo tvarka, arba aiški nuoroda, kur kredito gavėjas gali susipažinti su įkainių apskaičiavimu,

šių įkainių keitimo atvejai, tvarka ir įsigaliojimo terminai bei kredito gavėjų informavimo apie pasikeitusius

įkainius tvarka. Vertinant būsto kredito sutartis bus atsižvelgiama į jose nustatytą sutarties mokesčių

(įkainių) reglamentavimo atitikimą minėto įstatymo reikalavimams.

Sutarties mokesčių (įkainių) ir mokėjimų sutartinis reglamentavimas bus vertinamas šiais aspektais:

sutarties sudarymo mokestis (vertinimo kriterijus - mokesčio dydis);

kredito išmokėjimo mokestis (vertinimo kriterijus - mokesčio dydis);

įsipareigojimo mokestis (vertinimo kriterijus - mokesčio dydis);

sutarties keitimo mokestis (vertinimo kriterijus - mokesčio dydis);

sutarties mokesčių (įkainių) keitimas (vertinimo kriterijus - keitimo tvarka);

kredito gavėjo pareiga sukaupti lėšas sąskaitoje (vertinimo kriterijus - sutartyje nustatytos pareigos

įgyvendinimo tvarkos atitikimas Civilinio kodekso reikalavimams);

įmokų paskirstymo tvarka (vertinimo kriterijus - atitikimas Civilinio kodekso 6.54 straipsnyje

nustatytai įmokų paskirstymo tvarkai).

2.1. Sutarties sudarymo mokestis

AB SEB banko sutarties sudarymo mokestis

Remiantis SEB banko būsto paskolos sutarties bendrąja dalimi (sutarties 1.14 p.) kredito gavėjui tenka

pareiga būsto paskolos sutarties sudarymo dieną sumokėti bankui vienkartinį „Sutarties mokestį“. Pagal

minėtą kredito sutarties nuostatą minėtą mokestį reikia sumokėti sutarties sudarymo dieną už kredito

dokumentų parengimą ir kredito administravimą. Taigi šis kredito sutartyje nustatytas mokestis atitinka

vertinimo metodikoje nurodytus sutarties sudarymo mokesčio požymius.

Pagal šiuo metu galiojančius banko įkainius1 minėto mokesčio dydis siekia 0,4 proc. kredito sumos, bet

ne mažiau kaip 150 Eur.

Kadangi AB SEB banko būsto kredito sutartis nustatyto pareigą kredito gavėjams mokėti sutarties

sudarymo mokestį, šiai kredito sutarčiai skirtinas neigiamas vertinimo balas.

1 Įkainiai galioję 2018 m. rugsėjo 11 d.

48

Remiantis vertinimo metodika už 0,4 proc. dydžio nuo kredito sumos mokestį yra skiriami -4 (minus keturi

balai).

AB SEB banko taikomas mokesčio dydis (0,4 proc. nuo kredito sumos) sutampa su kitų dviejų vertintų

bankų taikomais analogiško mokesčio dydžiais, tačiau AB SEB banko taikoma minimali mokesčio suma

yra mažesnė nei AB Swedbank sutarties atveju, tačiau didesnė negu AB Luminor bank taikoma minimali

mokesčio suma,

AB SEB banko būsto kredito sutarčiai suteiktą balą padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto

koeficiento (0,3) gauname, kad AB SEB banko būsto kredito sutarčiai suteikiamas balas yra lygus -1,2

(minus vienas bei dvi dešimtosios).

AB Swedbank banko sutarties sudarymo mokestis

AB Swedbank sutarties Bendrosios dalies 6.1 p. numatyta kredito gavėjo pareiga būsto paskolos sutarties

pasirašymo dieną (arba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienas) sumokėti bankui

„Sutarties administravimo mokestį“. Kredito sutarties Bendrosios dalies 1.24 p. nurodoma, kad: „Sutarties

administravimo mokestis - vienkartinis Specialiojoje dalyje nurodytas mokestis, kurį Kredito gavėjai moka

Bankui už Kredito gavėjų pateiktų dokumentų analizę, patikras duomenų bazėse, Sutarties paruošimą ir

t.t.;“. Taigi analizuojamoje būsto kredito sutartyje numatytas sutarties sudarymo mokestis atitinka

vertinimo metodikoje nurodytus sutarties sudarymo mokesčio požymius.

Pagal šiuo metu galiojančius banko įkainius2 minėto mokesčio dydis siekia 0,4 % paskolos sumos (min.

180 Eur).

Kadangi AB Swedbank kredito sutartis nustato pareigą kredito gavėjams mokėti sutarties sudarymo

mokestį, vadovaujantis būsto kredito sutarčių vertinimo metodika šiai kredito sutarčiai skirtinas neigiamas

vertinimo balas.

Remiantis vertinimo metodika už 0,4 proc. dydžio nuo paskolos sumos mokestį yra skiriami -4 (minus

keturi balai).


49

Šio mokesčio dydis sutampa su AB SEB banko bei AB Luminor bank taikomų analogiškų mokesčių dydžiu

(0,4 proc. nuo paskolos sumos), tačiau AB Swedbank taiko didžiausią šio mokesčio minimalią sumą (180

Eur) lyginant su kitų dviejų bankų taikoma minimalia mokesčio suma,

AB Swedbank būsto kredito sutarčiai suteiktą balą padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto

koeficiento (0,3) gauname, kad AB Swedbank būsto kredito sutarčiai suteikiamas balas yra lygus -1,2


AB Luminor bank sutarties sudarymo mokestis

AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklėse (kurios yra sudėtinė būsto

kredito sutarties dalis) yra numatyta pareiga sumokėti sutarties sudarymo mokestį (taisyklių 10.3 p.).

Remiantis AB Luminor kainynu bei minėtų taisyklių 10.3 p. nustatytu reglamentavimu darytinos išvados,

kad šis mokestis atitinka būsto kredito sutarčių vertinimo metodikoje nurodytus sutarties sudarymo

mokesčio požymius.

Pagal šiuo metu galiojančius banko įkainius3 minėto mokesčio dydis siekia 0,4% paskolos sumos, bet ne

mažiau kaip 140 Eur.

Kadangi AB Luminor bank būsto kredito sutartis nustato pareigą kredito gavėjams (vartotojams) mokėti

sutarties sudarymo mokestį, todėl remiantis būsto kredito sutarčių vertinimo metodika šiai kredito sutarčiai

skirtinas neigiamas vertinimo balas.

Remiantis vertinimo metodika už 0,4 proc. dydžio nuo paskolos sumos mokestį yra skiriami -4 (minus

keturi balai).

AB Luminor bank sutarties sudarymo mokesčio dydis (0,4 proc. paskolos sumos) yra toks pat kaip ir

pirmiau paminėtų bankų taikomo analogiško mokesčio dydis, tačiau AB Luminor bank yra nustatęs

mažiausią minimalią mokesčio sumą – 140 Eur.


50

AB Luminor bank kredito sutarčiai suteiktą balą (-4) padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto

koeficiento (0,3) gauname, kad AB Luminor bank būsto kredito sutarčiai suteikiamas balas yra lygus -1,2


2.2. Kredito išmokėjimo mokestis

AB SEB banko taikomas kredito išmokėjimo mokestis

Viena iš AB SEB banko sutartyje nustatytų kredito išmokėjimo sąlygų yra kredito gavėjo pareiga kiekvieną

kartą prieš jam išmokant kredito lėšas (jų dalį) sumokėti bankui lėšų pervedimo mokestį (pareiga sumokėti

pervedimo mokestį kyla iš kredito sutarties Bendrosios dalies 3.1.3 p.).

Šis mokestis yra taikomas už kredito lėšų išmokėjimą kredito gavėjui, taigi AB SEB banko kredito sutartyje

nustatytas lėšų pervedimo mokestis atitinka būsto kredito sutarčių vertinimo metodikoje nurodytus kredito

išmokėjimo mokesčio požymius.

Remiantis šiuo metu galiojančiu4 AB SEB banko „Paslaugų ir operacijų kainynu privatiems klientams“ lėšų

pervedimo mokestis yra 3 Eur5.

Kadangi AB SEB banko būsto kredito sutartis numato pareigą kredito gavėjams (vartotojams) mokėti lėšų

pervedimo mokestį, todėl, remiantis būsto paskolų vertinimo metodika, ši kredito sutartis vertintina

neigiamu vertinimo balu.

Atsižvelgiant į nagrinėjamo mokesčio santykinai nedidelį dydį (3 Eur), AB SEB banko kredito sutarčiai yra

skiriamas -1 (minus vienas) balas.

AB SEB banko būsto kredito sutarčiai suteiktą balą (-1) padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto


(minus penkiolika dešimtųjų).

4 Galiojančiais 2018 m. rugsėjo 11 d. 5 Atkreiptinas dėmesys, kad AB SEB banko tinklapyje skelbiamame „Paslaugų ir operacijų kainyne privatiems

klientams“ tiesiogiai nėra nurodytas pervedimo mokesčio dydis. 3 Eur dydžio pervedimo mokestis yra nurodomas

minėto kainyno dalyje, kurioje nurodomi būsto kredito ir kredito įkeičiant turtą įkainiai, pateikiamame bendros kredito

kainos metinės normos apskaičiavimo pavyzdyje.

51

AB Swedbank taikomas kredito išmokėjimo mokestis

AB Swedbank kredito sutarties bendrosios dalies 1.2.5. p., apibrėžiančiame Kredito išmokėjimo

administravimo mokesčio sąvoką, be kita ko, yra nurodyta, kad kredito išmokėjimo administravimo

mokestis taikomas iki 2018-06-01. Taigi šio vertinimo atlikimo metu minėtas mokestis nebeturėtų būti

taikomas.

Atsižvelgiant į tai, kad AB Swedbank sutartyje yra nustatyta, kad kredito išmokėjimo mokestis taikomas

iki 2018-06-01, t. y. šio būsto paskolų sutarčių vertinimo atlikimo metu minėtas mokestis nebėra taikomas,

todėl remiantis būsto kredito sutarčių vertinimo metodika AB Swedbank sutarčiai suteikiamas maksimalus

vertinimo balas, t. y. 5 balai.

AB Swedbank būsto kredito sutarčiai suteiktą balą (5) padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto

koeficiento (0,15) gauname, kad AB Swedbank būsto kredito sutarčiai suteikiamas balas yra lygus 0,75

(septyniasdešimt penkios dešimtosios).

AB Luminor bank taikomas kredito išmokėjimo mokestis

AB Luminor kredito sutartyje nebuvo identifikuota, kad bankas taikytų kredito išmokėjimo mokestį.

Įvertinus tai, kad vertinimo metu nebuvo identifikuota, kad AB Luminor bank taikytų kredito išmokėjimo

mokestį, šio banko sutarčiai suteikiamas aukščiausias vertinimo balas, kurio dydis yra 5.

AB Luminor bank būsto kredito sutarčiai suteiktą balą (5) padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto

koeficiento (0,15) gauname, kad AB Luminor bank būsto kredito sutarčiai suteikiamas balas yra lygus 0,75

(septyniasdešimt penkios dešimtosios).

2.3. Įsipareigojimo mokestis

AB SEB banko taikomas įsipareigojimo mokestis

Įsipareigojimo mokesčio taikymas numatytas AB SEB banko kredito sutarties 3.5. p. Minėtas mokestis yra

skaičiuojamas už banko rezervuotas kredito lėšas. AB SEB banko kredito sutartyje numatytas

52

įsipareigojimo mokestis atitinka būsto kredito sutarčių vertinimo metodikoje nurodytus įsipareigojimo

mokesčio požymius.

Pagal šiuo metu galiojančius banko įkainius6 minėto mokesčio dydis siekia 0,4 proc. nepanaudotos

kredito sumos.

Kadangi AB SEB banko kredito sutartyje yra nustatyta pareiga kredito gavėjams mokėti įsipareigojimo

mokestį, remiantis būsto kredito sutarčių vertinimo metodika AB SEB banko kredito sutarčiai suteiktinas

neigiamas vertinimo balas.

Remiantis vertinimo metodika, už pagal AB SEB banko kredito sutartį taikomą įsipareigojimo mokesčio

dydį vertinamai būsto kredito sutarčiai yra skiriami -4 (minus keturi) balai.


koeficiento (0,15) gauname, kad AB SEB banko būsto kredito sutarčiai suteikiamas balas pritaikius

nustatytą koeficientą yra lygus -0,6 (minus šešios dešimtosios).

AB Swedbank taikomas įsipareigojimo mokestis

Vertinimo metu nebuvo identifikuota, kad pagal AB Swedbank sutartį kredito gavėjams būtų taikomas

įsipareigojimo mokestis.

Atitinkamai remiantis būsto kredito sutarčių vertinimo metodika už minėto mokesčio netaikymą AB

Swedbank kredito sutarčiai suteiktinas aukščiausias balas, t. y. 5 balai.


koeficiento (0,15) gauname, kad AB Swedbank būsto kredito sutarčiai suteikiamas balas pritaikius

nustatytą koeficientą yra lygus 0,75 (septyniasdešimt penkios dešimtosios).


53

AB Luminor bank taikomas įsipareigojimo mokestis

Įsipareigojimo mokesčio taikymas yra numatytas AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turtu susijusio

kredito teikimo taisyklių 10.4. p. Nagrinėjamoje kredito sutartyje nustatytas įsipareigojimo mokestis

atitinka būsto kredito sutarčių vertinimo metodikoje nurodytus įsipareigojimo mokesčio požymius, nes

pagal nagrinėjamą kredito sutartį šis mokestis yra mokamas už neišmokėtą kredito dalį.

Kadangi AB Luminor bank kredito sutartyje yra nustatyta pareiga kredito gavėjams mokėti įsipareigojimo

mokestį, remiantis būsto kredito sutarčių vertinimo metodika AB Luminor bank kredito sutarčiai suteiktinas

neigiamas vertinimo balas.

Pagal šiuo metu galiojančius banko įkainius7 minėto mokesčio dydis siekia 0,4 proc. nepanaudotos

paskolos sumos, jeigu paskolos palūkanų norma yra kintama. O jeigu paskolos palūkanų norma yra

terminuotai nekintanti, įsipareigojimo mokestis siekia 2,5 proc. nepanaudotos paskolos dalies.

Atsižvelgus į tai, kad pagal būsto paskolų sutartis taikomas įsipareigojimo mokestis yra vertinamas pagal

jo dydį, kadangi tam tikrais atvejais nagrinėjamo mokesčio dydis siekia net 2,5 proc. nepanaudotos paskolos

dalies, todėl remiantis vertinimo metodika už tokio dydžio mokestį yra skiriami -5 (minus penki) balai.

AB Luminor bank būsto kredito sutarčiai suteiktą balą (-5) padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto

koeficiento (0,15) gauname, kad AB Luminor bank būsto kredito sutarčiai suteikiamas balas yra lygus -

0,75 (minus septyniasdešimt penkios dešimtosios).

2.4. Sutarties keitimo mokestis

AB SEB banko taikomas sutarties keitimo mokestis

AB SEB banko kredito sutarties 8.3 p.8 yra numatyta pareiga kredito davėjui sumokėti sutarties pakeitimo

mokestį. Remiantis būsto paskolos sutartimi pareiga mokėti minėtą mokestį kylą tuomet, kai sutartis

keičiama kredito gavėjo prašymu.

7 Įkainiai galioję 2018 m. rugsėjo 11 d. 8 AB SEB banko kredito sutarties Bendrosios dalies 8.3 p.: „pateikite mums prašymą raštu. Mums sutikus su prašomu

pakeitimu, Sutartį papildysime ar pakeisime raštišku Jūsų ir mūsų susitarimu. Jūs turėsite sumokėti Sutarties

54

Pagal šiuo metu galiojančius banko įkainius9 sutarties keitimo mokesčio dydis priklauso nuo keičiamų

sutarties sąlygų.

Tais atvejais sutarčiai taikomos kintamosios palūkanos bei yra keičiamos vienos iš šių sutarties sąlygų:

kintama palūkanų norma keičiama į fiksuotą palūkanų normą;

keičiamas kintamos palūkanų dalies keitimo laikotarpis;

keičiama kredito valiuta;

Sutarties keitimo mokesčio dydis siekia 1,5 proc., kredito likučio, bet ne mažiau kaip 150 Eur. Jei

sutarties sąlygos keičiamos palūkanų keitimo dieną, mokesčio dydis siekia 1 proc. kredito likučio, bet ne

mažiau kaip 150 Eur.

Tuo tarpu, jeigu būsto paskolos sutarčiai taikomos fiksuotos palūkanos, toliau nurodytų sąlygų keitimo

mokestis priklauso nuo likusio laikotarpio iki fiksuotųjų palūkanų galiojimo laikotarpio pabaigos. Kai būsto

paskolos sutarčiai yra taikomos fiksuotosios palūkanos ir yra keičiama viena iš šių sutarties sąlygų:

fiksuota palūkanų norma keičiama į kintamą palūkanų normą;

keičiama kredito valiuta;

yra taikomas tokio dydžio sutarties keitimo mokestis:

jeigu iki fiksuotųjų palūkanų galiojimo laikotarpio pabaigos likęs laikotarpis neviršija 1 metų –

sutarties keitimo mokesčio dydis siekia 1 proc. kredito likučio, bet ne mažiau kaip 150 Eur;

jeigu iki fiksuotųjų palūkanų galiojimo laikotarpio pabaigos likęs laikotarpis yra nuo 1 iki 2 metų

(imtinai) – sutarties keitimo mokesčio dydis siekia 1,5 proc. kredito likučio, bet ne mažiau kaip

150 Eur;


(imtinai) – sutarties keitimo mokesčio dydis siekia 2 proc. kredito likučio, bet ne mažiau kaip

150 Eur;


(imtinai) – sutarties keitimo mokesčio dydis siekia 2,5 proc. kredito likučio, bet ne mažiau kaip

150 Eur;

pakeitimo mokestį pagal Sutarties pakeitimo dieną galiojantį Kainyną. Sutarties sąlygų pakeitimo mokestis mokamas

tik tada, jei Sutartis keičiama Jūsų prašymu.“ 9 Įkainiai galioję 2018 m. rugsėjo 11 d.

55


(imtinai) – sutarties keitimo mokesčio dydis siekia 3 proc. kredito likučio, bet ne mažiau kaip

150 Eur;

jeigu iki fiksuotųjų palūkanų galiojimo laikotarpio pabaigos likęs laikotarpis yra ilgesnis negu 10

metų – sutarties keitimo mokesčio dydis siekia 3,5 proc. kredito likučio, bet ne mažiau kaip 150

Eur;

Tuo atveju, jeigu yra keičiama kintamų palūkanų normos marža ar fiksuota palūkanų norma, sutarties

keitimo mokestis siekia 1 proc. kredito likučio, bet ne mažiau kaip 150 Eur.

Kredito sutarties sąlygų keitimas visais kitais atvejais yra apmokestinamas 150 Eur dydžio sutarties

keitimo mokesčiu.

Kredito atidėjimo atveju, sutarties keitimo mokestis netaikomas.

Kadangi SEB banko būsto kredito sutartis nustato kredito gavėjams pareigą mokėti sutarties keitimo

mokestį, todėl remiantis būsto kredito sutarčių vertinimo metodika AB SEB banko kredito sutartis yra

vertintina neigiamu balu.

Remiantis vertinimo metodika, už 3,5 proc. dydžio mokesčio taikymą šiai kredito sutarčiai yra skiriami -4

(minus keturi) balai. Verta paminėti,, kad už tam tikrų kredito sąlygų keitimą nustatytas 3,5 proc. kredito

likučio dydžio sutarties keitimo mokestis yra pakankamai didelis (pvz., jeigu negrąžinto kredito likutis

siektų 50 000 Eur, tai 3,5 proc. dydžio sutarties keitimo mokestis siektų net 1750 Eur).

Verta pastebėti, kad pagal AB SEB banko būsto kredito sutartį (skirtingai negu AB Swedbank kredito

sutarties atveju) nėra taikomas kredito atidėjimo mokestis.



(minus keturios dešimtosios).

AB Swedbank taikomas sutarties keitimo mokestis

56

AB Swedbank kredito sutarties bendrosios dalies 10.3 p., be kita ko, nurodoma, kad „Už Šalių susitarimu

atliekamą Palūkanų rūšies bei Palūkanų/Maržos dydžio pakeitimą Kredito gavėjai privalo sumokėti Bankui

pagal tuo metu galiojančius Banko nustatytus Banko paslaugų ir operacijų įkainius.“

Remiantis AB Swedbank skelbiamais įkainiais, tais atvejais, kai keičiamas kintamų palūkanų normos

maržos dydis, ilgalaikių kintamų ar fiksuotų palūkanų normos dydis, yra taikomas 0,4 % dydžio paimtos

ir negrąžintos paskolos sumos (min. 180 Eur) mokestis už sutarties pakeitimą.

Kai keičiama palūkanų rūšis iš fiksuotų į kintamas palūkanas, arba kai keičiamas palūkanų fiksavimo

terminas, arba keičiamas ilgalaikių kintamų palūkanų terminas, taikomas X% (min. - 1,5 %) mokestis nuo

negrąžintos paskolos, kurios sąlygos yra keičiamos, sumos (kintamasis X apskaičiuojamas koeficientą

0,084 dauginant iš sveiko skaičiaus mėnesių, likusių iki palūkanų fiksavimo periodo arba atitinkamai iki

ilgalaikių kintamų palūkanų, kurios buvo nustatytos ilgesniam nei 12 mėn. laikotarpiui, termino pabaigos).

Nors kitose AB Swedbank sutarties nuostatose nėra nurodoma kredito gavėjo pareiga sumokėti sutarties

pakeitimo sąlygų mokestį, tačiau susipažinus su banko interneto svetainėje10 skelbiamais banko paslaugų

įkainiais akivaizdu, kad bankas sutarties keitimo mokestį taiko ne tik už sutarties 10.3 p. nurodytų sutarties

sąlygų pakeitimą.

Pavyzdžiui, remiantis banko skelbiamais įkainiais kredito mokėjimų atidėjimas apmokestinamas 90 Eur

dydžio mokesčiu (pvz., remiantis AB SEB banko skelbiamais įkainiais bankas kredito atidėjimo mokesčio

netaiko). Šio mokesčio taikymas vertintinas neigiamai iš vartotojo perspektyvos, nes, pvz., vartotojui

susidūrus su finansiniais sunkumais bei remiantis SNTĮSKĮ 22 straipsniu pateikus bankui prašymą laikinai

atidėti kredito įmokų mokėjimą (t. y. suteikti „mokėjimo atostogas“), bankas, sutikęs laikinai atidėti kredito

įmokų mokėjimą, papildomai taikytų mokestį už kredito mokėjimo atidėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad

minėto mokesčio taikymas yra itin nepalankus vartotojui, nes jis patirdamas finansinių sunkumų

papildomai yra apmokestinamas už laikiną kredito įmokų mokėjimo atidėjimą.

Taip pat pagal banko skelbiamus įkainius paskolos sąlygų keitimo mokestis (paskolos terminų, užtikrinimo

priemonių ir t.t. keitimas) apmokestinamas 180 Eur dydžio mokesčiu. Banko interneto svetainėje

pateikiamas pavyzdinis sąrašas atveju, kada taikomas šis 180 Eur dydžio sutarties keitimo mokestis. Be to,

banko interneto svetainėje ties šio banko įkainio aprašymu pateikiamoje išnašoje, be kita ko, nurodoma,

kad „Atskirais atvejais gali būti taikomas ir didesnis sąlygų keitimo mokestis.“ Šiuo atveju nėra aišku,

10 https://ib.swedbank.lt/private/home/more/pricesrates?language=LIT#fees-for-home-loans-and-home-equity-loans

[žiūrėta 2018-09-11]

https://ib.swedbank.lt/private/home/more/pricesrates?language=LIT#fees-for-home-loans-and-home-equity-loans

57

kokiais atvejais bankas turi teisę taikyti didesnį sutarties sąlygų keitimo mokestį, kur tokie atvejai yra

nurodyti, kokia tokių didesnių mokesčių apskaičiavimo tvarka ir pan. Toks neapibrėžtumas dėl mokesčio

(įkainio) dydžio yra nepalankus vartotojo atžvilgiu bei turėtų būti į tai atsižvelgiama prieš sudarant

būsto paskolos sutartį. Manytina, kad tais atvejais, jeigu bankas nuspręstų taikyti didesnį sąlygų keitimo

mokestį negu banko skelbiamo mokesčio (įkainio) dydis, tokio „padidinto“ mokesčio teisėtumas galėtų būti

kvestionuojamas, jeigu prieš pasirašant būsto paskolos sutartį vartotojas nebuvo supažindintas su banko

nustatytais atvejais, kada bankas įgyja teisę taikyti didesnius mokesčius (įkainius) lyginant su galiojančiais

banko patvirtintais ir skelbiamais įkainiais.

Atsižvelgiant į tai, kad AB Swedbank skelbiamuose įkainiuose (kurie yra sudėtinė kredito sutarties dalis)

yra nurodoma, kad atskirais atvejai gali būti taikomas didesnis sąlygų keitimo mokestis, nenurodant koks

maksimalaus dydžio mokestis gali būti taikomas, todėl esant tokiam neapibrėžtumui, yra pagrindas taikyti

žemiausią vertinimo balą, nes aukščiau paminėtas reguliavimas yra itin nepalankus vartotojams, todėl šiai

kredito sutarčiai yra skiriami -5 balai.

AB Swedbank būsto kredito sutarčiai suteiktą balą (-5) padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto

koeficiento (0,1) gauname, kad AB Swedbank būsto kredito sutarčiai suteikiamas balas pritaikius nustatytą

koeficientą yra lygus -0,5 (minus penkios dešimtosios).

AB Luminor bank taikomas sutarties keitimo mokestis

AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių 10.5 p. numato kredito gavėjo

pareigą sumokėti sutarties sąlygų keitimo mokestį, jeigu kredito gavėjas prašo pakeisti sutarties sąlygas.

Remiantis būsto paskolos sutarties vertinimo metu banko interneto svetainėje11 skelbiamu banko paslaugų

ir operacijų kainynu, paskolos sutarties keitimo mokestis yra 0,50% paskolos sumos, bet ne mažiau kaip

150 Eur.

Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais prie minėto mokesčio taikomas papildomas mokestis. AB Luminor

bank Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių 10.6 p. numatyta, kad „Jei sutartyje yra

nustatyta fiksuotoji palūkanų norma arba kintamoji palūkanų norma, kuri nekeičiama ilgiau nei 12

mėnesių, ir Kredito gavėjas prašo pakeisti palūkanų normą, palūkanų apskaičiavimo tvarką, sutrumpinti

palūkanų normos galiojimo laikotarpį, kredito valiutą, tai papildomai prie Banko kainyne nurodyto dydžio

11 https://www.luminor.lt/lt/privatiems/kainynas/paskolos/busto-paskola#paskolos-sutarciu-salygu-keitimas [žiūrėta:

2018-09-12]

https://www.luminor.lt/lt/privatiems/kainynas/paskolos/busto-paskola#paskolos-sutarciu-salygu-keitimas

58

sutarties sąlygų keitimo mokesčio, Kredito gavėjas privalo sumokėti Bankui kompensaciją, apskaičiuotą

tokia pačia tvarka, kaip išankstinio kredito grąžinimo mokestis, nuo kredito sumos, kurios atžvilgiu

keičiamos sutarties sąlygos.“ Atsižvelgiant į tai, kad remiantis SNTĮSKĮ 20 str. 3 d. išankstinio kredito (jo

dalies) grąžinimo kompensacija negali viršyti 3 proc. anksčiau termino grąžinamo kredito (jo dalies) sumos,

šis papildomas mokestis negali viršyti 3 proc. nuo kredito sumos, kurios atžvilgiu keičiamos sutarties

sąlygos. Taigi maksimalus galimas sutarties keitimo mokestis minėtų taisyklių 10.6 p. pagrindu galėtų siekti

0,5 proc. nuo paskolos sumos + 3 proc. nuo kredito sumos, kurios atžvilgiu keičiamos sutarties

sąlygos.

Kadangi AB Luminor bank kredito sutartis numato pareigą kredito gavėjams mokėti sutarties keitimo

mokestį, todėl remiantis būsto kredito sutarčių vertinimo metodika šiai kredito sutarčiai skirtinas neigiamas

vertinimo balas.

Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais kredito sutarties keitimo mokesčio dydis gali siekti 3,5 proc. nuo

kredito sumos (pvz., kai atitinkamos kredito sąlygos keičiamos iš karto po kredito sutarties sudarymo),

todėl remiantis vertinimo metodika, tokio dydžio mokesčio taikymas vertinamas -4 (minus keturiais) balais.

Verta paminėti, kad skirtingai nei AB Swedbank kredito sutarties atveju, pagal AB Luminor bank kredito

sutartį nėra taikomas kredito atidėjimo mokestis.


koeficiento (0,1) gauname, kad AB Luminor bank būsto kredito sutarčiai suteikiamas balas yra lygus -0,4

(minus keturios dešimtosios).

2.5. Sutarties mokesčių (įkainių) keitimas

AB SEB banko sutarties mokesčių (įkainių) keitimas

AB SEB banko kredito sutarties Bendrosios dalies 1.5 p. nustatyta, kad: „Jums taikomi įkainiai, susiję su

Sutarties vykdymu, keitimu ir nutraukimu, nustatyti Asmeninėje dalyje ir banko paslaugų ir operacijų

kainyne (toliau - Kainynas). <...>. Kainyne nustatyti įkainiai gali būti keičiami.“ Minėtos sutarties

bendrosios dalies 1.6 p. nurodoma, kad: „Bendrosios taisyklės ir Kainynas yra keičiami šiuose

dokumentuose nustatyta tvarka, atvejais ir terminais. Juose taip pat aprašyta informavimo tvarka apie

įkainių pakeitimus.“ Remiantis minėtomis būsto paskolos sutarties nuostatomis banko paslaugų ir operacijų

59

kainyne nustatyti mokesčiai gali būti keičiami šiame dokumente nustatyta tvarka, atvejais ir terminais.

Atkreiptinas dėmesys, kad AB SEB banko interneto svetainėje skelbiamame „Paslaugų ir operacijų kainyne

privatiems klientams“12 nėra nurodyta minėto kainyno keitimo tvarka, t. y. jame nustatytų įkainių,

keitimo tvarka, atvejai bei terminai.

Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutarties vertinimo metu banko viešai skelbiamame Kainyne nebuvo

identifikuota jo keitimo tvarka, todėl šiai būsto kredito sutarčiai yra skiriamas žemiausias galimas skirti

vertinimo balas (-5), nes neįmanoma įvertinti banko mokesčių (įkainių) keitimo tvarkos.



koeficientą yra -1 (minus vienas).

AB Swedbank sutarties mokesčių (įkainių) keitimas

AB Swedbank kredito sutarties Bendrosios dalies 2.2 p. yra numatyta, kad: „Banko paslaugų ir operacijų

įkainiai gali būti keičiami Banko vienašališkai Banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosiose

sąlygose nurodyta tvarka (pastarajame dokumente taip pat nurodyti ir pakeistų įkainių įsigaliojimo

terminai).“ AB „Swedbank“ Klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrųjų sąlygų 2.2.1. p. nustatyta,

kad: Bankas nustato Bendrąsias sąlygas, Įkainius ir/ar standartines Paslaugų sąlygas.“ Tų pačių bendrųjų

sąlygų 2.2.2. p. nurodoma, kad „Bankas turi teisę Bendrosiose sąlygose nustatyta tvarka vienašališkai keisti

Bendrąsias sąlygas, Įkainius ir/ar Paslaugų sąlygas.“ Minėtų bendrųjų sąlygų 2.2.3.p numato, kad

„Bankas privalo informuoti Klientą apie Bendrųjų sąlygų, Paslaugų sąlygų ir/ar Įkainių pakeitimus, kurie

sunkina Kliento padėtį (pvz., didinami galiojantys įkainiai), ne mažiau kaip prieš 30 (trisdešimt)

kalendorinių dienų iki tokių pakeitimų įsigaliojimo dienos, išskyrus 2.2.7 punkte numatytą atvejį, bei, kai

teisės aktai ar Paslaugos sąlygos nustato kitokį terminą. Mokesčių nustatymas už naujas Banko Paslaugas

nelaikomas Kliento padėties sunkinimu.“ Nagrinėjamu atveju taip pat yra aktualus minėtų bendrųjų sąlygų

2.2.6. p. numatantis, kad „Jei Klientas nesutinka su Bendrųjų sąlygų, Įkainių ir/ar Paslaugų sąlygų

pakeitimais ir tokie pakeitimai sunkina Kliento padėtį, Klientas turi teisę nutraukti Sutartį, kuri yra

tiesiogiai susijusi su tokiais pakeitimais, raštu ar kitu tarp Banko ir Kliento sutartu būdu pranešdamas apie

Sutarties nutraukimą Bankui iki tokių pakeitimų įsigaliojimo dienos, 2.2.3 punkte paminėto laikotarpio

eigoje.“

12 https://www.seb.lt/sites/default/files/web/pdf/banko_paslaugu_ir_operaciju_kainynas_privatiems_klientams.pdf

[žiūrėta 2018-09-12]

https://www.seb.lt/sites/default/files/web/pdf/banko_paslaugu_ir_operaciju_kainynas_privatiems_klientams.pdf

60

Aukščiau paminėtas sutartinis reglamentavimas iš esmės bankui suteikia teisę bet kada vienašališkai

pakeisti kredito gavėjui taikytinus banko mokesčius (įkainius). Jeigu kredito gavėjas nesutinka su pakeistais

įkainiais, jis turi vienintelę galimybę – nutraukti būsto paskolos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad AB

„Swedbank“ Klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrųjų sąlygų 2.2.6. p. tik nurodoma, kad klientui

nesutinkant su pakeistais įkainiais jis turi teisę pranešti bankui apie sutarties nutraukimą iki įkainių

pakeitimų įsigaliojimo dienos. Pažymėtina, kad nei šis bendrųjų sąlygų punktas nei kiti punktai nenustato

per kokį laikotarpį kredito gavėjas, nesutikdamas su pakeistais banko įkainiais bei pranešęs bankui apie

sutarties nutraukimą, turėtų bankui grąžinti visą paskolos sumą. Atitinkamai nežinant terminų, per kuriuos

kredito gavėjas turėtų grąžinti visą būsto paskolos sumą bankui, neįmanoma įvertinti praktinės galimybės

kredito gavėjui įgyvendinti teisę nutraukti būsto paskolos sutartį tais atvejais, kai bankas vienašališkai

padidino sutarties mokesčius (įkainius).

Civilinio kodekso 6.2284 str. 2 d. 10 p. yra nustatyta, kad „<>Preziumuojama, kad nesąžiningos yra

sutarties sąlygos, kuriomis: <…> 10) verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar

pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas;“ Pažymėtina, kad nei AB Swedbank kredito sutarties

Bendrojoje dalyje, nei Specialiojoje dalyje, nei Klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosiose

sąlygose nėra nustatytų atvejų (pagrindų), kada bankas turi teisę vienašališkai pakeisti taikomus mokesčius

(įkainius), nustatyti naujus mokesčius (įkainius), todėl manytina, kad AB Swedbank kredito sutarties

Bendrosios dalies 2.2 p. nuostata, suteikianti teisę bankui vienašališkai keisto banko įkainius, yra pagrįstas

pagrindas laikyti nesąžininga pagal Civilinio kodekso 6.2284 str. 2 d. 10 p.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal AB Swedbank kredito sutartyje nustatytą reglamentavimą nėra aišku, kokiais

atvejais bankas turi teisę keisti banko nustatytus mokesčius (įkainius), iš esmės pagal aukščiau aptartą

sutartinį reguliavimą bankas bet kada gali pakeisti mokesčių (įkainių) dydį, todėl tai yra itin nepalanku

vertinant iš kredito gavėjų (vartotojų) perspektyvos, todėl nagrinėjamai kredito sutarčiai yra pagrindas skirti

minimalų galima skirtį balą, t. y. -5 (minus penkis) balus.




AB Luminor bank sutarties mokesčių (įkainių) keitimas

61

AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių 10.9 p. nustatyta, kad:

„Bankas turi teisę pakeisti Banko kainyne nurodytus mokesčius ir įtraukti į Banko kainyną naujus

mokesčius bendrosiose taisyklėse nustatyta tvarka.<...>“. AB Luminor bank paslaugų teikimo bendrųjų

taisyklių (D) 2.8 p. nustatyta, kad: „<...> Bankas taip pat turi teisę bet kada pakeisti Kainyną. Apie šiuos

pakeitimus Bankas iš anksto ne vėliau kaip prieš 14 dienų informuoja Klientą Banko pasirinktu būdu:

išsiunčiant informaciją apie pakeitimus Klientui paštu, ir/arba elektroniniu paštu, faksu ar kitais

telekomunikacijų galiniais įrenginiais, ir/arba internetinės bankininkystės priemonėmis, ir/arba kitomis

priemonėmis ir/arba paskelbiant informaciją Banko interneto svetainėje, ir/arba Banko įstatuose

nurodytame dienraštyje ir/arba kitose visuomenės informavimo priemonėse. Šie pakeitimai Klientui yra

privalomi ir taikomi visoms tarp Banko ir Kliento sudarytoms Sutartims.“

Taigi aukščiau paminėtas sutartinis reglamentavimas suteikia teisę bankui savo nuožiūra bet kada

vienašališkai pakeisti (pvz., padidinti) banko taikomus mokesčius (įkainius), nustatyti naujus mokesčius

(įkainius). Be to kredito gavėjui, nesutinkančiam su pakeistais ar nustatytais naujais banko mokesčiais

(įkainiais), net nėra numatyta teisė vienašališkai nutraukti būsto kredito sutartį. Toks sutartinis

reglamentavimas yra itin nepalankus kredito gavėjo (vartotojo) atžvilgiu, nes bankas turi neribotas

galimybes savo nuožiūra keisti sutarties sąlygas bei kainą (pvz., nustatydamas naujus su būsto paskolos

sutarties vykdymu susijusius mokesčius).

Vertinant AB Swedbank sutartyje nustatytą reglamentavimą jau buvo paminėta, kad Civilinio kodekso

6.2284 str. 2 d. 10 p. yra nustatyta nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų prezumpcija pagal kurią:

„<>Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis: <…> 10) verslininkui suteikiama

teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas;“ Šiuo atveju

AB Luminor bank sutartyje nėra nustatytų jokių objektyvių banko mokesčių (įkainių) keitimo

pagrindų, todėl manytina, kad egzistuotų teisinis pagrindas aukščiau paminėtas nuostatas pripažinti

nesąžiningomis.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje sutartyje nustatyta banko mokesčių (įkainių) keitimo tvarka yra itin nepalanki

vartotojų atžvilgiu bei šią tvarką reguliuojančios sutarties sąlygos yra galimai nesąžiningos, todėl šiai

kredito sutarčiai suteiktinas mažiausias galimas vertinimo balas, kuris yra -5 (minus penki) balai.


koeficiento (0,2) gauname, kad AB Luminor bank būsto kredito sutarčiai suteiktinas balas pritaikius

nustatytą koeficientą yra lygis -1 (minus vienas).

62

2.6. Kredito gavėjo pareiga sukaupti lėšas banko sąskaitoje

Kredito gavėjų pagrindinė pareiga, kylanti iš būsto kredito sutarčių, yra laiku grąžinti kreditą bei mokėti

palūkanas. Būsto kredito sutartyse paprastai yra nustatoma pareiga sutartyje nustatytą mėnesio dieną

atitinkamoje banko sąskaitoje sukaupti pakankamą pinigų sumą, reikalingą kredito dalies grąžinimui,

palūkanoms sumokėti bei atlikti kitiems mokėjimams pagal būsto kredito sutartį (pvz., banko mokesčiams,

įkeisto draudimo įmokai ir pan.). Šiame poskyryje bus vertinama, ar analizuojamose sutartyse nustatytas

sutartinis reglamentavimas, nustatantis pareigą atitinkamą kalendorinę dieną banko sąskaitoje sukaupti

pagal sutartį priklausantiems mokėjimas atlikti reikalingą pinigų sumą, nepažeidžia Civiliniame kodekse

nustatyto reglamentavimo.

AB SEB banko sutartyje nustatyta kredito gavėjo pareiga sukaupti lėšas banko sąskaitoje

Remiantis AB SEB banko Kredito sutarties Bendrosios dalies 6.1 p. nustatyta, kad: „Grąžinamas kreditas

ir palūkanos įmokų mokėjimo dienomis automatiškai nurašomos iš Asmeninėje dalyje nurodytos įmokų

sąskaitos arba nemokamos riboto naudojimo mokėjimo sąskaitos.<...>“. Sutarties 6.6 p. yra apibrėžiama:

„įmokų mokėjimo diena - mėnesio diena, kurią Jūs kiekvieną mėnesį privalote mokėti grafike nustatytas

įmokas;“ Sutarties 6.14 p. nustatyta: „Jei įmokų mokėjimo dieną nebus pakankamai lėšų įmokų sąskaitoje,

kitą dieną mes nurašysime įmokas ir kitas mokėtinas sumas, pvz., delspinigius, iš bet kurios Jūsų sąskaitos

mūsų banke.<...>“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Civilinio kodekso 1.121 straipsnio 2 dalyje numatyta,

kad „Jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena

laikoma po jos einanti darbo diena.“ Tuo tarpu pagal aukščiau paminėtas būsto paskolos sutarties nuostatas

kredito gavėjas faktiškai yra įpareigojamas įmokų mokėjimo dieną, nepriklausomai nuo to, ar ši diena yra

darbo ar ne darbo diena, sukaupti pakankamą lėšų sumą, nes priešingu atveju, kitą dieną bankas pradės

skaičiuoti delspinigius bei nurašys trūkstamas lėšas iš kitų kredito davėjo banke turimų sąskaitų. Pareiga

kredito gavėjui įmokų mokėjimo dieną banko sąskaitoje būti sukaupus reikalingą pinigų sumą tais atvejais,

kai mokėjimo diena yra ne darbo ar oficialios šventės diena, prieštarauja Civiliniame kodekse nustatytai

terminų skaičiavimo tvarkai ir pažeidžia kredito gavėjų (vartotojų) teises ir interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad AB SEB banko sutartyje nustatytas sutartinis reguliavimas prieštarauja Civiliniam

kodeksui, vertinamai sutarčiai skiriamas neigiamas balas, kurio dydis yra -1 (minus).

63



koeficientą yra -0,05 (minus penkios šimtosios).

AB Swedbank sutartyje nustatyta kredito gavėjo pareiga sukaupti lėšas banko sąskaitoje

AB Swedbank Kredito sutarties Bendrosios dalies 7.1 p. nustatyta: „<...> Kredito gavėjai privalo užtikrinti,

kad Mokėjimo dieną iki Mokėjimų nurašymo proceso pradžios (proceso pradžios laikas skelbiamas Banko

tinklalapyje internete www.swedbank.lt) nepriklausomai nuo to, ar Sutartyje numatyta Mokėjimo diena yra

Darbo diena, ar ne, Sąskaitoje būtų reikiama lėšų suma Mokėjimams įvykdyti. <...>“.

Kaip jau buvo minėta, Civilinio kodekso 1.121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Jeigu paskutinė termino

diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo

diena.“ Tuo tarpu minėtos sutarties 7.1 punktas įpareigoja kredito gavėją sukaupti mokėjimams atlikti

reikalingas lėšas iš anksto, jei mokėjimo diena yra ne darbo diena. Nors vadovaujantis aukščiau paminėta

Civilinio kodekso norma, paskutinė diena, kada kredito gavėjas gali sumokėti bankui pagal sutartį

mokėtinas sumas, turėtų būti po ne darbo ar oficialios šventės einanti darbo diena. Atitinkamai darytina

išvada, kad Sutarties 7.1 punkto nuostata, kuri įpareigoja kredito gavėją mokėjimams reikalingas lėšas

sukaupti iš anksto, prieštarauja Civiliniame kodekse nustatytai terminų skaičiavimo tvarkai ir

pažeidžia kredito gavėjo teises ir interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad AB Swedbank sutartyje nustatytas sutartinis reguliavimas prieštarauja Civiliam

kodeksui, vertinamai sutarčiai skiriamas neigiamas balas, kurio dydis yra -1 (minus vienas).


koeficiento (0,05) gauname, kad AB Swedbank banko būsto kredito sutarčiai suteiktinas balas pritaikius

nustatytą koeficientą yra -0,05 (minus penkios šimtosios).

AB Luminor bank sutartyje nustatyta kredito gavėjo pareiga sukaupti lėšas banko sąskaitoje

AB Luminor bank Su Nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių 1.1. p. (z) p. nustatyta, kad:

„mokėjimo diena - sutartyje nurodyta kalendorinė mėnesio diena, kurią Kredito gavėjas turi sumokėti

įmoką Bankui. Jei mokėjimo diena tenka ne darbo dienai, tai mokėjimo diena laikoma artimiausia po to

einanti darbo diena;“

http://www.swedbank.lt/

64

Minėtoje nuostatoje nustatytas reguliavimas atitinka Civiliniame kodekse nustatytą reguliavimą, taip pat

šioje sutartyje nustatytas reguliavimas skirtingai nuo kitų dvejų bankų vertinamų sutarčių yra palankus

kredito gavėjo (vartotojo) atžvilgiu, nes neįpareigoja kredito davėjo anksčiau negu sueina mokėjimo

terminai banko sąskaitoje sukaupti mokėjimams atlikti reikalingas pinigų sumas.

Atsižvelgiant į tai, kad AB Luminor bank sutartyje nustatytas reguliavimas atitinka Civiliniame kodekse

nustatytą reguliavimą, todėl remiantis būsto paskolų vertinimo metodika, šiai būsto kredito sutarčiai yra

skiriama 0 balų.

2.7. Įmokų paskirstymo tvarka

Civilinio kodekso 6.54 straipsnio1-4 dalyse yra reglamentuojama įmokų paskirstymo tvarka: „1. Jeigu šalys

nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus

turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. 2. Antrąja eile įmokos

skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. 3. Trečiąja eile įmokos skiriamos

netesyboms mokėti. 4. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.“

Nors Civiliniame kodekse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka yra dispozityvi (t. y. sutarties šalys gali

susitarti dėl kitokios tvarkos), tačiau atsižvelgiant į būsto kredito sutarčių specifiką, t. y., kad šios sutartys

yra vartojimo sutartys, kurias vartotojai sudaro su banku prisijungimo būdu, neturėdami galimybės derėtis

dėl atitinkamų sutarties sąlygų, todėl vertinant būsto kredito sutartis atskaitos tašku bus imama Civiliniame

kodekse nustatyta tvarka.

AB SEB banko sutartyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka

AB SEB banko Kredito sutarties Bendrosios dalies 6.16 p. nurodoma, kad: „gautomis lėšomis pirmiausia

dengsime savo išlaidas, susijusias su reikalavimu įvykdyti Sutartį (tai yra mūsų patiriamos Jūsų skolos

išieškojimo išlaidos), tada iš eilės - mokesčius pagal Sutartį, delspinigius, palūkanas, o pabaigoje - kreditą

ar jo dalį.“

Sutartyje nustatyta tvarka skiriasi nuo Civiliame kodekse įtvirtintos įmokų paskirstymo tvarkos. Be to,

minėtoje sutarties nuostatoje nustatyta įmokų paskirstymo eilė yra finansiškai naudingesnė bankui ir tuo

pačiu pažeidžianti kredito gavėjo ekonominius interesus. Bankas antrąja eile padengia vartotojui

65

priskaičiuotus mokesčius pagal sutartį, trečiąja eile delspinigius ir tik ketvirtąja – palūkanas, o penktąja –

kreditą ar jo dalį. Vertinamoje sutartyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka užprogramuoja tai, kad kredito

gavėjui teks mokėti didesnius delspinigius tais atvejais, kai kredito gavėjo sumokėtos sumos nepakanka

pilnai padengti įsipareigojimams pagal būsto paskolos sutartį. Pagal kredito sutartį anksčiau nei palūkanos

yra dengiami delspinigiai, o tai gali sąlygoti, kad būtų padengiama mažesnė palūkanų dalis. Tai reikštų, kad

liktų nepadengta didesnė įsipareigojimų dalis, nuo kurių toliau būtų skaičiuojami delspinigiai, lyginant su

tuo atveju, kai aukštesne eile negu netesybos (delspinigiai) būtų padengiamos palūkanos.

Įvertinus tai, kad AB SEB banko kredito sutartyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka neatitinka Civilinio

kodekso 6.54 straipsnyje nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos bei tai, kad kredito sutartyje nustatyta

įmokų paskirstymo tvarka vartotojams yra nepalankesnė lyginant su Civiliniame kodekse nustatyta įmokų

paskirstymo tvarka, todėl AB SEB banko kredito sutartis vertintina neigiamu vertinimo balu, kurio dydis

yra -1 (minus vienas).



koeficientą yra lygus -0,05 (minus penkios šimtosios).

AB Swedbank sutartyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka

AB „Swedbank“ kredito sutarties Bendrosios dalies 7.5 p. nustatyta, kad: „Bankui iš Kredito gavėjų gavus

mažesnę sumą, nei visa Kredito gavėjų Bankui pagal Sutartį mokėtina suma, taip pat ir priešlaikinio

Kredito ar jo dalies grąžinimo anksčiau Sutartyje nustatytų terminų atveju, Bankas iš gautos sumos

nepriklausomai nuo Kredito gavėjų nurodytos mokėjimo paskirties pirmąja eile padengs Banko išlaidas,

susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pagal Sutartį pareiškimu, antrąja eile - Kredito gavėjams

priskaičiuotas netesybas, trečiąja eile - Palūkanas ir kitus Mokėjimus, išskyrus netesybas ir Kreditą,

ketvirtąja eile - Kreditą. <...>“.

Minėta nuostata neatitinka CK nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos, taip pat šioje sutartyje analogiškai

kaip ir AB SEB banko sutartyje, nustatytoje įmokų paskirstymo tvarkoje aukštesne eile yra dengiami

delspinigiai negu palūkanos, todėl AB „Swedbank“ sutartyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka

analogiškai pažeidžia kredito gavėjo ekonominius interesus, kaip ir AB SEB banko sutarties atveju.

66

Be to, verta paminėti AB Swedbank sutartyje nustatytą nuostatą dėl įmokų paskirstymo tvarkos, kai kredito

gavėjas turi įsiskolinimų pagal kitas sutartis su banku (šioje analizėje vertinamų kitų bankų sutartyse

panašių ar analogiškų nuostatų nebuvo rasta). Minėta nuostata yra įtvirtinta AB „Swedbank“ kredito

sutarties Bendrosios dalies 7.5 p.: „<...> Jei bet kuris Kredito gavėjas turės įsiskolinimų Bankui ir pagal

kitas su Banku sudarytas sutartis ir Bankas iš Kredito gavėjų gaus mažesnę sumą, nei visa Kredito gavėjų

Bankui pagal visas tarp bet kurio Kredito gavėjo ir Banko sudarytas sutartis mokėtina suma, Bankas

nepriklausomai nuo Kredito gavėjų nurodytos mokėjimo paskirties savo nuožiūra paskirstys, kokie

įsiskolinimai ir pagal kokias sudarytas sutartis yra dengiami iš Kredito gavėjų mokamos sumos. Jei Kredito

gavėjai pageidauja atlikti mokėjimus nurodydami pagal kokią sutartį, sudarytą su Banku, turi būti dengiami

įsiskolinimai, Kredito gavėjas turi teisę tokį mokėjimą atlikti Banko padalinyje grynais pinigais

sumokėdamas į nurodytą Banko sąskaitą.“ Civilinio kodekso 6.55 straipsnio 1 d. nustatyta, kad: „

Skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali

pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas

prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas

suėjęs.“ Taigi akivaizdu, kad minėta nuostata prieštarauja Civiliniam kodeksui, nes paneigia kredito gavėjo

(skolininko) teisę pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Be to, nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu bankas sutartyje

nurodo, kad kredito gavėjas, norintis pasinaudoti savo teise padengti konkretų savo įsipareigojimą (skolą),

gali tai padaryti tik atlikdamas mokėjimą banko padalinyje ir tik grynais pinigais. Ši sutarties nuostata

be jokio teisinio pagrindo apriboja kredito gavėjo Civiliniame kodekse įtvirtintą teisę pareikšti, kurią skolą

jis grąžina (CK 6.55 str. 1 d.). Be to, minėta sutarties nuostata pažeidžia kredito gavėjo (vartotojo)

ekonominius interesus, nes vartotojas, norėdamas pasinaudoti pirmiau paminėta teise, privalo vykti į banko

padalinį ir mokėjimą gali atlikti tik grynais pinigais. Dėl tokio reikalavimo vartotojas patirtų ženkliai

didesnes išlaidas nei atlikdamas mokėjimą kitu būdu, pvz., atlikęs pavedimą internetu. Atsižvelgiant į kas

išdėstyta aukščiau, darytinos išvados, kad pirmiau paminėtos kredito sutarties nuostatos pažeidžia kredito

gavėjų (vartotojų) teisę pasirinkti kurią skolą grąžinti. Konstatavus minėtą pažeidimą AB Swedbank kredito

sutarčiai skirtinas balas papildomai mažintinas vienu balu.

Atsižvelgiant į tai AB Swedbank kredito sutartyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka neatitinka Civilinio

kodekso 6.54 straipsnyje nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos bei tai, kad kredito sutartyje nustatyta

įmokų paskirstymo tvarka vartotojams yra nepalankesnė lyginant su Civiliniame kodekse nustatyta įmokų

paskirstymo tvarka, todėl AB Swedbank kredito sutartis vertintina neigiamu vertinimo balu. Už kredito

sutartyje nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos neatitikimą Civiliniame kodekse nustatytai įmokų

paskirstymo tvarkai suteiktinas -1 (minus vienas) balas, tačiau papildomai atėmus vieną balą už tai, kad

67

nepagrįstai yra ribojama kredito gavėjų teisė pasirinkti (pareikšti), kurią skolą grąžinti, todėl bendras AB

Swedbank kredito sutarčiai skirtinas balas yra -2 (minus du).



koeficientą yra lygus -0,1 (minus viena dešimtoji).

AB Luminor bank sutartyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka

AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių 15.8 p. nustatyta: „15.8. Jei

Bankas gauna iš Kredito gavėjo mažesnę sumą nei reikalinga mokėjimams padengti, mokėjimai dengiami

tokia tvarka: (a) pirma eile dengiami delspinigiai; (b) antra eile dengiamos palūkanos; (c) trečia eile

dengiama grąžintina kredito dalis; (d) ketvirta eile atlyginamos Banko patirtos išlaidos, susijusios su

reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu ir išieškojimu.“

Nors šioje sutartyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skiriasi nuo Civiliniame kodekse įtvirtintos

tvarkos, tačiau šioje sutartyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka yra palankesnė kredito gavėjo atžvilgiu

lyginant su kitų dvejų bankų sutartyse nustatyta tvarka. Vertinamos sutarties atveju banko išlaidos,

susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu ir išieškojimu, yra atlyginamos paskutinėje eilėje,

kai tuo tarpu kitų dvejų bankų sutartyse numatyta, kad šios išlaidos dengiamos pirmąja eile.

Iš kitos pusės, šioje sutartyje, kaip ir kitų dvejų bankų sutartyse, numatyta, kad delspinigiai yra dengiami

anksčiau negu palūkanos, kas nėra palanku kredito gavėjams vertinant iš finansinės pusės.

Įvertinus tai, kad lyginant AB Luminor bank kredito sutartyje nustatytą įmokų paskirstymo tvarką su

Civiliniame kodekse įtvirtinta tvarka, kredito sutartyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka yra iš dalies

palankesnė, nes tik paskutine eile yra dengiamos banko išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę

pareiškimu, tačiau iš kitos pusės kredito sutartyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka yra mažiau palanki

negu įstatyme nustatyta tvarka, nes aukštesne eile yra dengiami delspinigiai, o ne palūkanos. Įvertinus

minėtus sutartinio reguliavimo privalumus bei trūkumus, AB Luminor bank kredito sutarčiai yra skiriamas

-0,5 (minus penkios dešimtosios) balo.

68

AB Luminor bank kredito sutarčiai suteiktą balą (-0,5) padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto


nustatytą koeficientą yra lygus -0,025 (minus dvidešimt penkios šimtosios).

3. Prievolės užtikrinimo priemonių sutartinis reglamentavimas

Šiame skyriuje bus vertinamas būsto kredito sutartyse nustatytas prievolės užtikrinimo priemonių sutartinis

reglamentavimas. Šioje dalyje bus vertinama:

1) kredito gavėjo pareiga pateikti įkeičiamo (įkeisto) nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą

(vertinimo kriterijus - atitikimas SNTĮSKĮ reikalavimams);

2) banko teisė reikalauti papildomų prievolės užtikrinimo priemonių (vertinimo kriterijus - atvejų,

kada bankas įgyja teisę reikalauti papildomų prievolės užtikrinimo priemonių, skaičius);

3) banko pareiga atsisakyti perteklinių prievolės užtikrinimo priemonių (banko nesutikimo atsisakyti

perteklinių prievolės užtikrinimo priemonių pagrindai).

3.1. Kredito gavėjo pareiga pateikti įkeičiamo (įkeisto) nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą

SNTĮSKĮ 14 str. 4 d. nustatyta: „Kredito davėjas turi teisę reikalauti, kad kredito gavėjas padengtų

nepriklausomo (išorės) nekilnojamojo turto, kurio hipoteka užtikrinamas ir (arba) užtikrintas

įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, vertinimo išlaidas tik tais atvejais, kai: 1) kredito gavėjas

prašo suteikti kreditą arba padidinti bendrą kredito sumą; 2) įkeisto nekilnojamojo turto vertė kredito

sutarties galiojimo laikotarpiu sumažėja dėl kredito gavėjo ar įkaito davėjo kaltės; 3) kredito gavėjas siekia

pakeisti esmines kredito sutarties sąlygas.“

Toliau bus iš esmės analizuojama, ar vertinamose būsto paskolos sutartyse nustatytas reguliavimas

nepažeidžia minėto įstatymo reikalavimo.

AB SEB banko sutartyje kredito gavėjo pareigos pateikti įkeičiamo (įkeisto) nekilnojamojo turto vertinimo

ataskaitą reglamentavimas

AB SEB banko Kredito sutarties Bendrosios dalies 4.18 p. nustatyta, kad: „informavę Jus iš anksto, mes

galime reikalauti pateikti mums turto vertinimo ataskaitą, kad galėtume tinkamai nustatyti įkeisto turto

vertės pokyčius;“ Ši nuostata iš esmės bankui suteikia teisę bet kada pareikalauti, kad kredito gavėjas

bankui pateiktų įkeisto turto vertinimo ataskaitą. SNTĮSKĮ neriboja kredito davėjo (banko) teisės reikalauti,

69

kad kredito gavėjas pateiktų bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Tačiau nei minėtoje,

nei kitose sutarties nuostatose nėra aptariama, kuriai sutarties šaliai kyla pareiga apmokėti bankui įkeisto

nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas. Jau buvo minėta, kad SNTĮSKĮ 14 str. 4 d. yra nustatytas ribotas

atvejų skaičius, kai bankas turi teisę reikalauti, kad kredito davėjas padengtų bankui hipotekos teise įkeisto

nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas. Būsto paskolos sutartyje nenurodymas atvejų, kada kredito gavėjas

privalo atlyginti bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas, nelaikytinas prieštaraujančiu

SNTĮSKĮ. Tačiau, vertinant iš vartotojų perspektyvos, atvejai, kada vartotojas turi pareigą padengti bankui

įkeisto turto vertinimo išlaidas, turėtų būti nurodyti sutartyje, nes galimas atvejis, kad vartotojai gali

nežinoti, kuriais atvejais jie turi pareigą padengti minėtas išlaidas, todėl gavę banko nurodymą pateikti

bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą vartotojai gali pateikti bankui ataskaitą

nereikalaudami, kad bankas padengtų minėto vertinimo išlaidas. Tokiais atvejais vartotojai nepagrįstai

patirtų finansinių išlaidų.

Nors AB SEB banko kredito sutartyje nustatytas reglamentavimas tiesiogiai nepažeidžia SNTĮSKĮ 14 str.

4 p. nustatyto reguliavimo, tačiau už tai, kad kredito sutartyje nėra nurodyti atvejai, kada kredito gavėjas

turi pareigą apmokėti bankui įkeisto turto vertinimo išlaidas (arba atvejai, kada bankas turi pareigą padengti

minėtas išlaidas), AB SEB banko kredito sutarties vertinimo balas sumažinamas 0,5 balo, t. y. šiai kredito

sutarčiai yra skiriama -0,5 (minus penkios dešimtosios) balo.

AB SEB banko būsto kredito sutarčiai suteiktą balą (-0,5) padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto


koeficientą yra -0,01 (minus viena šimtoji).

AB Swedbank sutartyje kredito gavėjo pareigos pateikti įkeičiamo (įkeisto) nekilnojamojo turto vertinimo

ataskaitą reglamentavimas

AB Swedbank Kredito sutarties Bendrosios dalies 8.2 p. yra įtvirtinta nuostata pagal kurią: „<...>Bankas

turi teisę reikalauti, kad Kredito gavėjai pateiktų Turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą i) Kredito

didinimo atveju; arba ii) jei Turto vertė sumažėja dėl Kredito gavėjo ar Turto savininko kaltės; arba iii)

Kredito gavėjas siekia pakeisti esmines Sutarties sąlygas (esminėmis Sutarties sąlygomis laikomos tos

sąlygos, kurios (a) yra Sutartyje nurodytos kaip esminės; arba (b) kurių pakeitimas gali pakeisti Kredito

gavėjo kredito riziką (pvz. Kredito terminas, Mokėjimų atidėjimas ir pan.), arba padidinti Sutarties

nevykdymo ar netinkamo vykdymo tikimybę (prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės atsisakymas arba

keitimas, Kredito gavėjo išstojimas iš prievolės ar jo keitimas ir pan.).“

70

Skirtingai nei AB SEB banko sutarties atveju, AB Swedbank naudojamoje sutartyje yra nustatytas

siauresnis atvejų skaičius, kada bankas turi teisę reikalauti, kad kredito gavėjas pateiktų bankui įkeisto

nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Šioje sutartyje numatyti atvejai iš esmės sutampa su SNTĮSKĮ

nustatytais atvejais, kada bankas turi teisę reikalauti, kad kredito gavėjas padengtų bankui įkeisto

nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas. Apibendrintai galima teigti, kad sutartyje nustatyta banko teisė

reikalauti, kad kredito gavėjas pateiktų bankui įkeisto turto vertinimo ataskaitą sutampa su SNTĮSKĮ

įtvirtintais atvejais, kai bankas turi teisę reikalauti, kad kredito gavėjas atlygintų bankui įkeisto turto

vertinimo išlaidas. Iš vienos pusės toks sutartinis reguliavimas vertintinas teigiamai, nes sumažinama atvejų

skaičius, kai kredito gavėjas nepagrįstai patirtų bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas.

Tačiau verta pastebėti, kad yra galimos situacijos, kad bankui pareikalavus, kad kredito gavėjas pateiktų

bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą motyvuojant tuo, kad įkeisto nekilnojamojo turto

vertė sumažėjo dėl kredito gavėjo kaltės, kredito davėjui pateikus nepriklausomo nekilnojamojo turto

vertintojo ataskaitą gali paaiškėti, kad nekilnojamojo turto vertė nesumažėjo, t. y. paaiškėtų, kad bankas

neturėdamas teisinio pagrindo pareikalavo pateikti įkeisto turto vertinimo ataskaitą. Tuo tarpu vertinamoje

sutartyje nėra nustatyto reguliavimo, kaip būtų sprendžiamas įkeisto turto išlaidų atlyginimo klausimas, kai

bankas nepagrįstai pareikalauja, kad kredito davėjas pateiktų bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo

ataskaitą.

Kadangi AB Swedbank kredito sutartyje nustatytas reglamentavimas neprieštarauja SNTĮSKĮ 14 str. 4 d.

įtvirtintam reguliavimui, be to, kredito sutartis nenustato vartotojui palankesnių sąlygų nei numato

įstatymas, todėl remiantis būsto paskolų vertinimo metodika AB Swedbank būsto kredito sutartis yra

vertinama 0 balų.

AB Luminor bank sutartyje kredito gavėjo pareigos pateikti įkeičiamo (įkeisto) nekilnojamojo turto

vertinimo ataskaitą reglamentavimas

AB Luminor banko Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių 18.2 p. yra įtvirtinta

nuostata, numatanti, kad: „Bankas turi teisę reikalauti, kad Kredito davėjas pateiktų nepriklausomą įkeisto

turto vertinimą, arba bet kada pats užsakyti nepriklausomą įkeisto turto vertinimą.“ Taip pat tų pačių

taisyklių 18.6 p. nustatyta, kad: „Bankas turi teisę reikalauti, kad Kredito gavėjas savo sąskaita pateiktų

nepriklausomą įkeisto turto vertinimą arba padengtų Banko patirtas turto vertinimo išlaidas, nepaisant to,

ar sutartyje nurodyta, kad taikoma pareiga pateikti nepriklausomą turto vertinimą: (a) prieš kiekvienos

kredito dalies išmokėjimą, kai anksčiau nustatytos turto vertės nepakanka, kad išmokėjus kreditą nebūtų

71

viršytas sutartyje nustatytas išmokėto kredito ir įkeisto turto vertės santykis; (b) kai Kredito gavėjas prašo

Banko atsisakyti perteklinių užtikrinimo priemonių; (c) kai Kredito gavėjas prašo padidinti kredito sumą

ar pakeisti kitas esmines sutarties sąlygas; (d) kai įkeisto turto vertė sumažėjo dėl kredito gavėjo ar

įkeičiamo turto savininko kaltės; (e) kitais teisės aktuose numatytais atvejais.“

Teigiamai vertintina tai, kad AB Luminor bank sutartyje yra numatyti atvejai, kada kredito gavėjas savo

sąskaita turi pateikti bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertinimą arba padengti banko patirtas turto

vertinimo išlaidas. Be to, AB Luminor bank sutartyje numatyti atvejai, kada bankui įkeisto turto vertinimo

išlaidos tenka kredito gavėjui iš esmės neprieštarauja SNTĮSKĮ nustatytam reglamentavimui.

Atsižvelgiant į tai, kad AB Luminor bank kredito sutartyje nustatytas reglamentavimas neprieštarauja

SNTĮSKĮ 14 str. 4 d. įtvirtintam reglamentavimui, be to, kredito sutartis nenustato vartotojui palankesnių

sąlygų nei numato įstatymas, todėl remiantis būsto paskolų vertinimo metodika AB Luminor bank būsto

kredito sutartis yra vertinama 0 balų.

3.2. Banko teisė reikalauti papildomų prievolės užtikrinimo priemonių


kai nekilnojamojo turto, kurio hipoteka užtikrinamas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, vertė

sumažėja dėl kredito gavėjo arba įkaito davėjo kaltės, kredito davėjo teisė reikalauti papildomų

įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonių. Minėtame įstatyme yra minimas

vienintelis konkretus atvejis, kada kredito davėjas (bankas) turi teisę reikalauti, kad kredito gavėjas bankui

pateiktų papildomas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemones (pvz., banko

naudai įkeistų papildomą nekilnojamąjį turtą, tretieji asmenys sudarytų laidavimo sutartis su banku ir pan.,).

Šis atvejis, kai bankas įgyja minėtą teisę, yra tuomet, kai bankui hipotekos teise įkeisto nekilnojamojo turto

vertė sumažėja dėl kredito gavėjo arba įkaito davėjo (įkeisto nekilnojamojo turto savininko) kaltės. Verta

pastebėti, kad jeigu bankui hipotekos teise įkeisto nekilnojamojo turto vertė sumažėja dėl kitų priežasčių

(pvz., dėl nekilnojamojo turto rinkos svyravimų, ekonominės krizės) remiantis SNTĮSKĮ 14 str. 3 d. bankas

neturėtų teisės reikalauti, kad kredito davėjas bankui pateiktų papildomas prievolės užtikrinimo priemones.

Šio klausimo kontekste verta paminėti, kad SNTĮSKĮ nenumato ribojimo bankams reikalauti, kad kredito

gavėjai pateiktų papildomas prievolių užtikrinimo priemones kitais atvejais, t. y. nesusijusiais su bankui

įkeisto nekilnojamojo turto vertės pokyčiais. Taigi šiame poskyryje bus vertinami bankų būsto paskolos

sutartyse nustatyti atvejai, kai bankas turi teisę reikalauti, kad kredito gavėjas pateiktų bankui papildomas

72

prievolių užtikrinimo priemones. Nagrinėjamu atveju bus vertinamas būsto kredito sutartyse nustatytų

atvejų, kai bankas turi teisę reikalauti pateikti papildomas prievolių užtikrinimo priemones, skaičius. Kuo

sutartyje bus nustatytas mažesnis minėtų atvejų skaičius, tuo aukštesnis balas bus suteikiamas konkrečiai

būsto paskolos sutarčiai.

AB SEB banko sutartyje numatyta banko teisė reikalauti papildomų prievolės užtikrinimo priemonių

AB SEB banko kredito sutarties Bendrosios dalies 4.19 p. nustatyta, kad: jei įkeisto turto rinkos vertė

sumažėjo dėl Jūsų ar turto savininko kaltės (jei turtas Jums nepriklauso) ir bendra paimta ir negrąžinta

kredito suma yra didesnė už sumą, kurią sudaro mums įkeisto turto rinkos vertė, padauginta iš to turto

kredito ir įkeičiamo turto vertės santykio, nustatyto Asmeninės dalies skiltyje „įsipareigojimų užtikrinimo

sutartys“, mes galime pareikalauti Jūsų:

pateikti mums priimtinas kredito grąžinimo užtikrinimo priemones“.

Pirmiau paminėtoje kredito sutarties nuostatoje yra numatyta banko teisė reikalauti pateikti papildomas

prievolės užtikrinimo priemones, kai bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertė sumažėja dėl kredito gavėjo

ar bankui įkeisto nekilnojamojo turto savininko (jei įkeistas turtas nepriklauso kredito gavėjui) kaltės.

Kitas atvejis, kai bankas įgyja teisę reikalauti pateikti papildomas prievolės užtikrinimo priemonės yra

numatytas AB SEB banko kredito sutarties Bendrosios dalies 6.17 p., kuriame nurodoma: „mums atlikus

Jūsų finansinės būklės analizę ir paaiškėjus, kad Jūs nebegalėsite laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimų

pagal Sutartį, mūsų reikalavimu Jūs turėsite per 15 dienų atlikti įkeisto turto vertinimą ir / ar per 30 dienų

įkeisti papildomą turtą ir / ar per 30 dienų pateikti kitas mums priimtinas papildomas Sutarties užtikrinimo

priemones“. Bankas įgyja teisę pareikalauti, kad kredito gavėjas bankui pateiktų papildomas prievolių

užtikrinimo priemones kai paaiškėja, kad kredito gavėjas negalės laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimų

pagal kredito sutartį.

Taigi SEB banko kredito sutartyje yra nustatyti du atvejai, kai bankas turi teisę reikalauti, kad kredito

gavėjas bankui pateiktų papildomas prievolių užtikrinimo priemones.

Įvertinus tai, kad pagal vertinamą būsto kredito sutartį bankas įgyja teisę reikalauti pateikti papildomas

prievolių užtikrinimo priemones ne tik kai bankui įkeisto daikto vertė sumažėja dėl kredito davėjo ar įkeisto

daikto savininko kaltės, bet ir dėl pablogėjusios kredito gavėjo finansinės būklės, todėl remiantis būsto

73

kredito sutarčių vertinimo metodika ši kredito sutartis vertintina neigiamu balu, t. y. šiai kredito sutarčiai

skiriamas -1 (minus vienas) balas.



koeficientą yra -0,5 (minus penkios dešimtosios).

AB Swedbank sutartyje numatyta banko teisė reikalauti papildomų prievolės užtikrinimo priemonių

AB „Swedbank“ kredito sutarties Bendrosios dalies 10.1.6. p. nustatyta, kad „Kredito gavėjai įsipareigoja

atsiradus bent vienam iš Sutarties 11.2.1 p. nurodytų pažeidimų ar paaiškėjus bent vienai iš numatytų

aplinkybių ir Bankui pareikalavus per 30 (trisdešimt) dienų nuo Banko raštiško pareikalavimo gavimo

dienos pateikti Bankui priimtinas papildomas prievolių pagal šią Sutartį įvykdymo užtikrinimo priemones

(pvz., papildomo turto hipoteka arba įkeitimas), kurios įforminamos Bankui priimtinomis sąlygomis

sudarant atitinkamus sandorius;“.

Atsižvelgiant į AB Swedbank kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1 p. nustatytą reglamentavimą

žemiau pateikiami atvejai, kada bankas įgyja teisę reikalauti, kad kredito gavėjas pateiktų papildomas

prievolių užtikrinimo priemones. Taigi bankas įgyja teisę reikalauti pateikti papildomas prievolių

užtikrinimo priemones šiais atvejais:

1) kredito gavėjams ilgiau kaip 90 (devyniasdešimt) dienų negrąžinant Kredito sutartyje numatytais

terminais nustatytos kredito dalies ir / ar nesumokant priskaičiuotų palūkanų;

2) kredito gavėjams ilgiau kaip 90 (devyniasdešimt) dienų nevykdant ar netinkamai vykdant kitus

savo sutartinius įsipareigojimus, nurodytus Bendrosios dalies 8.3 p., t. y. per nurodytą terminą

bankui įkeistame žemės sklype statomo ar pastatyto statinio neįregistravus kaip minėto žemės

sklypo priklausinio;


savo sutartinius įsipareigojimus, nurodytus Bendrosios dalies 8.5 p., t. y. neatliekant priklausinių

(pvz., statomo namo) įkeitimo įteisinimo veiksmų;


savo sutartinius įsipareigojimus, nurodytus Bendrosios dalies 8.7 p., t. y. kredito gavėjui

nepateikiant bankui aukštesnės eilės hipotekinio kreditoriaus raštiško besąlyginio įsipareigojimo

atsisakyti pirmos eilės įkeitimo (hipotekos) nedelsiant po to, kai bus padengtas tokio kreditoriaus

74

nurodytas įsiskolinimas; kredito gavėjui per 30 dienų nuo kredito sumos, skirtos padengti

įsiskolinimą aukštesnės eilės hipotekiniam kreditoriui, išmokėjimo dienos neatlikus veiksmų, kad

bankui įkeistas turtas paskesnės eilės įkeitimu taptų įkeistu pirmos eilės įkeitimu;


savo sutartinius įsipareigojimus nurodytus Bendrosios dalies 10.1.3. p., t. y.:

a. kredito gavėjai raštu neinformavę banko prisiėmė pinigines prievoles pagal su trečiaisiais

asmenimis sudarytas kredito, paskolos ar kitas sutartis, kurių suma ar vertė lygi arba viršija

10 (dešimt) proc. kredito sumos;

b. kredito gavėjai, raštu neinformavę banko, prisiėmė įsipareigojimus pagal garantijų,

laidavimų, bankui įkeisto turto įkeitimo ar kitas sutartis, kuriomis užtikrinamas prievolių,

kurių suma ar vertė lygi arba viršija 10 (dešimt) proc. kredito sumos, įvykdymas;


savo sutartinius įsipareigojimus nurodytus Bendrosios dalies 10.1.4. p., t. y.:

a. kredito gavėjams be raštiško banko sutikimo uždarius Kredito sutarties Specialiojoje

dalyje nurodytą sąskaitą, įkeitus minėtoje sąskaitoje esančias lėšas;

b. kredito gavėjams pardavus, padovanojus ar kitaip perleidus, sunaikinus, įkeitus,

išnuomavus ar kitaip perdavus, kitaip apribojus bei apsunkinus nuosavybės teises į bankui

įkeistą turtą;


savo sutartinius įsipareigojimus, nurodytus Bendrosios dalies 10.1.5. p., t. y.:

a. kredito gavėjams nesudarius sąlygų banko atstovams be kliūčių patikrinti bankui įkeistą

turtą, taip pat turtą, kurio įsigijimui (statybai, rekonstrukcijai, remontui) buvo panaudotas

kreditas, susipažinti su visa reikiama dokumentacija.

b. bankui pareikalavus, kredito gavėjai nepateikė bankui dokumentų apie savo darbo

užmokestį ar kitas pajamas, apie turimą turtą ir / ar apie kredito sutartyje numatytų

įsipareigojimų vykdymą;


savo sutartinius įsipareigojimus, nurodytus Bendrosios dalies 10.1.6. p., t. y.: bankui pareikalavus

kredito gavėjai nepateikė papildomų prievolių užtikrinimo priemonių;

9) kredito gavėjai ilgiau kaip 90 (devyniasdešimt) dienų neapdraudžia arba netinkamai apdraudžia

bankui įkeistą turtą (kai tai numatyta kredito sutartyje);

10) kredito gavėjai ilgiau kaip 90 (devyniasdešimt) dienų nevykdo ar netinkamai vykdo bent vieną iš

Kredito sutarties Specialiojoje dalyje numatytų sąlygų (išskyrus, kai nevykdoma pareiga pervesti

gaunamas pajamas į kredito gavėjo sąskaitą banke);

75

11) kai tarp kredito gavėjo ir banko ar su juo susijusių įmonių sudarytos sutartys yra nutrauktos dėl

netinkamo įsipareigojimų vykdymo;

12) kai kredito gavėjai kreditą naudoja ar panaudojo ne pagal kredito sutartyje numatytą tikslinę

paskirtį;

13) jeigu paaiškėja, kad kredito gavėjai sąmoningai nuslėpė (nepateikė) ar suklastojo bankui pateiktą

informaciją, būtiną kreditingumui vertinti;

14) jeigu užtikrinimo sutartis yra ginčijama arba paaiškėja, kad ji yra niekinė ar nebegalioja,

15) jeigu bankui įkeistas turtas yra areštuojamas, ir šio turto areštas nėra panaikinamas bei įrodymai

apie arešto panaikinimą bankui nėra pateikiami per vieną mėnesį nuo šio turto arešto dienos,

16) jeigu kredito gavėjai nesudaro su banku kredito sutartyje nurodytų užtikrinimo sutarčių;

17) pažeidžiamas Kredito ir turto rinkos vertės santykis, jei toks sumažėjimas atsirado dėl Kredito

gavėjų ar Turto savininkų kaltės;

18) jeigu pažeidžiamas kredito ir turto rinkos vertės santykis, jei toks sumažėjimas atsirado dėl kredito

gavėjų ar bankui įkeisto turto savininkų kaltės;

19) paaiškėja trečiųjų asmenų turtinės pretenzijos bankui įkeisto turto atžvilgiu ar įkaito davėjo

įsipareigojimai tretiesiems asmenims (nuomos, panaudos sutartys ir pan.) bankui įkeisto turto

atžvilgiu ar yra kiti kredito sutartyje nepaminėti Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyti

pagrindai, kada bankas turi teisę nukreipti išieškojimą į bankui įkeistą turtą prieš prievolės

įvykdymo terminą.

Pažymėtina, kad minėtas sąrašas atvejų, kai bankas įgyja teisę reikalauti, kad vartotojas pateiktų papildomas

užtikrinimo priemones, yra nebaigtinis. Tokias išvadas leidžia daryti tai, jog vienas iš pagrindų, kada bankas

turi teisę pareikalauti pateikti papildomų prievolių užtikrinimo priemonių, kai yra kiti kredito sutartyje

nepaminėti Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyti pagrindai, kada bankas turi teisę nukreipti

išieškojimą į bankui įkeistą turtą prieš prievolės įvykdymo terminą kredito sutartyje. Be to, bankas turi teisę

pareikalauti pateikti papildomas prievolių užtikrinimo priemones, jeigu kredito gavėjas ilgiau kaip 90

(devyniasdešimt) dienų nevykdo ar netinkamai vykdo bent vieną iš Kredito sutarties Specialiojoje dalyje

numatytų sąlygų (išskyrus kai nevykdoma pareiga pervesti gaunamas pajamas į kredito gavėjo sąskaitą

banke). Tai reiškia, kad dalis pagrindų, kada bankas turėtų teisę reikalauti pateikti papildomas prievolių

užtikrinimo priemones, priklausytų nuo konkretaus vartotojo su banku sudarytos kredito sutarties

specialiosios dalies sąlygų, todėl kredito gavėjams pasirašius AB Swedbank būsto paskolos sutartį

pagrindų, kada bankas įgytų teisę pareikalauti pateikti papildomas prievolių užtikrinimo priemones, galėtų

būti didesnis negu 20.

76

Neabejotina, kad kuo daugiau kredito sutartyje nustatyta atvejų, kada bankas turi teisę reikalauti, kad

kredito gavėjas pateiktų papildomas prievolių užtikrinimo priemones, tuo tokia kredito sutartis yra

nepalankesnė vartotojo (kredito gavėjo) atžvilgiu, todėl įvertinus itin didelį kiekį AB Swedbank kredito

sutartyje nustatytų pagrindų, kai bankas įgyja teisę reikalauti, kad kredito gavėjas pateiktų papildomas

prievolių užtikrinimo priemones, ši būsto kredito sutartis yra vertinama žemiausiu pagal vertinimo

metodiką galimu balu, t. y. -5 (minus penkiais) balais.



koeficientą yra -2,5 (minus du bei penkios dešimtosios).

AB Luminor bank sutartyje numatyta banko teisė reikalauti papildomų prievolės užtikrinimo priemonių

AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių 16.9 p. yra numatyta, kad:

„Bankas turi teisę pareikalauti, kad Kredito gavėjas per Banko nustatytą terminą pateiktų papildomą,

Bankui priimtiną sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę, jei įkeisto nekilnojamojo turto vertė sumažėjo

dėl Kredito gavėjo ar įkeičiamo turto savininko kaltės.“ Tai yra vienintelis Luminor bank kredito sutartyje

nustatytas pagrindas, kada bankas turi teisę reikalauti, kad kredito gavėjas bankui pateiktų papildomas

prievolės užtikrinimo priemones.

Remiantis būsto kredito sutarčių metodika, tuo atveju, kai pagal kredito sutartį bankas turi teisę reikalauti,

kad kredito gavėjas pateiktų papildomas prievolių užtikrinimo priemones tik tada, kai bankui įkeisto turto

vertė sumažėja dėl kredito gavėjo ar įkeisto turto (daikto) savininko kaltės, tokia kredito sutartis yra

vertinama 0 balu, todėl AB Luminor bank kredito sutartis yra vertinama 0 balu.

3.3. Banko pareiga atsisakyti perteklinių prievolės užtikrinimo priemonių


kredito davėjo pareiga kredito gavėjo raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje pateiktu prašymu

peržiūrėti kredito gavėjui taikomas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemones ir


gavėjas grąžina tam tikrą kredito dalį;“

77

Šiame analizės poskyryje bus analizuojamos kredito sutartys siekiant identifikuoti, ar kredito sutartyje yra

nustatyta banko pareiga atsisakyti perteklinių prievolių užtikrinimo priemonių, bus vertinami kredito

sutartyse nustatyti pagrindai, kuriais remiantis bankai turi teisę atsisakyti tenkinti kredito gavėjo prašymą

peržiūrėti pagal kredito sutartį nustatytas įsipareigojimų užtikrinimo priemones bei atsisakyti perteklinių

užtikrinimo priemonių.

AB SEB banko kredito sutartyje nustatytas banko pareigos atsisakyti perteklinių prievolės užtikrinimo

priemonių reglamentavimas

AB SEB banko kredito sutarties Bendrosios dalies 4.14 p. nurodoma, kad: „jei esate įkeitę ne tik Asmeninėje

dalyje nustatytą turtą, aprašytą lentelėje „Pagrindinės užtikrinimo priemonės“, bet ir tos pačios lentelės

skiltyje „Kitos užtikrinimo priemonės“ nurodytą turtą ir vykdote visas Sutarties sąlygas, pateikite mums

rašytinį prašymą peržiūrėti įkeistą turtą, apibūdintą lentelės skiltyje „Kitos užtikrinimo priemonės“.

Priimdami sprendimą dėl įkeisto turto, mes atsižvelgsime į grąžintą kredito sumą, kitas aplinkybes ir galime

prašyti Jūsų pateikti naują liekančio įkeisto turto vertinimą, iš naujo nustatyti Jūsų kreditingumą.“

Aukščiau paminėta kredito sutarties nuostata yra pakankamai abstrakti, nes sutartyje nėra nustatytų aiškių

kriterijų (bankas priimdamas sprendimą atsižvelgs į „kitas aplinkybes“), kuriais remiantis bankas galėtų

priimti neigiamą sprendimą dėl perteklinių prievolių užtikrinimo priemonių atsisakymo. Dėl nepakankamo

konkretumo šiai kredito sutarčiai skirtinas vertinimas mažintinas 0,5 balo.

Iš minėtos kredito sutarties nuostatos galima identifikuoti, kad viena iš būtinųjų perteklinių užtikrinimo

priemonių atsisakymo sąlygų yra ta, kad kredito gavėjas turi vykdyti visas kredito sutarties sąlygas. Taigi

jeigu, pavyzdžiui, kredito gavėjas apie pasikeitusią savo kontaktinę informaciją (pvz., pasikeitusią pavardę,

telefono numerį ir pan.) banką informuotų ne per 5 darbo dienas, o per 10 darbo dienų, tokiu atveju kredito

gavėjas formaliai būtų pažeidęs kredito sutartį ir bankas turėtų teisę atsisakyti tenkinti kredito gavėjo

prašymą dėl perteklinių užtikrinimo priemonių atsisakymo nepaisant to, kad kredito gavėjas būtų grąžinęs

pakankamą dalį kredito, laiku būtų atlikęs mokėjimus pagal sutartį ir pan. Taigi, manytina, kad sutartyje

nustatyta būtinoji sąlyga vykdyti visas kredito sutartie sąlygas sudaro prielaidas bankui nepagrįstai

atsisakyti perteklinių užtikrinimo priemonių. Manytina, kad tam tikri kredito sutarties pažeidimai (pvz.,

pavėluotas pranešimas apie pavardės pasikeitimą), kurie iš esmės nedidina rizikos, kad kredito gavėjas laiku

neįvykdys finansinių įsipareigojimų, patys savaime neturėtų būti pagrindas bankui atsisakyti perteklinių

užtikrinimo priemonių. Kadangi kredito sutartyje pirmiau nurodytas reglamentavimas pernelyg varžo

78

kredito gavėją įgyvendinti savo teisę į tai, kad bankas atsisakytų perteklinių užtikrinimo priemonių, todėl

šiai kredito sutarčiai skirtinas vertinimo balas papildomai mažintinas 0,5 balu.

Minėtoje kredito sutarties nuostatoje yra kalbama tik apie kredito gavėjo teisę kreiptis į banką, kad šis

atsisakytų bankui įkeisto turto įkeitimo. Tuo tarpu minėtoje kredito sutarties nuostatoje nekalbama apie kitų

rūšių prievolių užtikrinimo priemonių atsisakymą. Minėta nuostata reglamentuoja tik bankui įkeisto turto

(nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pan.) įkeitimo atsisakymą, tačiau minėta nuostata

nenumato kredito gavėjo teisės kreiptis į banką, kad šis atsisakytų už kredito gavėjo įsipareigojimus

laidavusio asmens laidavimo sutarties. Pažymėtina, kad SNTĮSKĮ yra kalbama apie kredito davėjo pareigą


gavėjas grąžina tam tikrą kredito dalį, t. y. įstatyme nėra nustatyta, kad kredito davėjas (pvz., bankas) turi

pareigą atsisakyti tik konkrečios rūšies perteklinių prievolių įvykdymo užtikrinimo prievolių (pvz.,

kilnojamojo turto įkeitimo, nekilnojamojo turto hipotekos ir pan.). Kitais žodžiais tariant, pagal įstatymą

bankas turi pareigą atsisakyti bet kurios rūšies perteklinių prievolių užtikrinimo priemonių. Taigi yra

pagrindas daryti išvadoms, kad AB SEB banko kredito sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, nes šioje

Kredito sutartyje reglamentuojama banko pareiga atsisakyti tik konkrečios rūšies perteklinių prievolės

užtikrinimo priemonių – turto įkeitimo, nors pagal SNTĮSKĮ 16 str. 2 d. 22 p. kredito sutartyje turi būti

numatyta banko pareiga atsisakyti bet kokios rūšies perteklinių prievolių užtikrinimo priemonių.

Įvertinus tai, kad AB SEB banko kredito sutartyje nustatytas reguliavimas prieštarauja SNTĮSKĮ 16 str. 2

d. 22 p., ši kredito sutartis bus vertinama neigiamu balu, o už tai, kad kredito sutartimi nepagrįstai yra

apribota dėl kokių perteklinių prievolių užtikrinimo priemonių atsisakymo kredito gavėjai turi teisę kreiptis

į banką, kredito sutarčiai skirtinas balas mažintinas 1 balu.

Įvertinus tai, kas išdėstytas pirmiau, AB SEB banko kredito sutarčiai yra skiriami -2 (minus du) balai.



koeficientą yra -0,6 (minus šešios dešimtosios).

AB Swedbank kredito sutartyje nustatytas banko pareigos atsisakyti perteklinių prievolės užtikrinimo


79

AB „Swedbank“ kredito sutarties Bendrosios dalies 8.10 p. nustatyta, kad: „Kredito gavėjams raštu

kreipusis į Banką su prašymu peržiūrėti įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamą įvykdymą užtikrinančias

priemones (įskaitant dalies jų atsisakymą, kai grąžinama atitinkama Kredito dalis), Bankas sprendimą dėl

pateikto prašymo išnagrinėja ir atsakymą pateikia ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų. Bankas turi

teisę nesutikti pakeisti Sutarties sąlygų dėl prievolių įvykdymo užtikinimo priemonių, jei patenkinus

prašymą išaugtų Kredito rizika, ar būtų nustatyta, kad Kredito gavėjų mokumas ar finansinė situacija yra

pablogėjusi, arba Kredito gavėjai netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir pan.“

AB „Swedbank“ kredito sutartis (kaip ir AB SEB banko kredito sutartis) nenustato baigtinio sąrašo atvejų,

kada bankas turi teisę netenkinti kredito gavėjo prašymo atsisakyti perteklinių prievolių užtikrinimo

priemonių. Kadangi kredito sutartyje nėra nustatyto baigtinio pagrindų sąrašo, kai bankas turi teisę

atsisakyti tenkinti kredito gavėjo prašymą dėl perteklinių užtikrinimo priemonių atsisakymo, t. y. faktiškai

bankas turi teisę atisakyti tenkinti minėtą prašymą dėl bet kokios priežasties, todėl šiai kredito sutarčiai už

minėtą reglamentavimą skirtinas vertinimo balas mažintinas 0,5 balo.

Nagrinėjama sutartis (kaip ir AB SEB banko kredito sutartis) numato banko teisę nesutikti su kredito gavėjo

prašymu atsisakyti perteklinių prievolių užtikrinimo priemonių, jeigu kredito gavėjas netinkamai vykdė

sutartinius įsipareigojimus. Jau buvo minėta, kad toks kredito gavėjo prašymo atsisakymo tenkinti

pagrindas sudaro prielaidas bankui nepagrįstai netenkinti prašymų atsisakyti perteklinių užtikrinimo

priemonių, nes tam tikri kredito sutarties pažeidimai (pvz., pavėluotas banko prašomos pažymos

pateikimas), kurie iš esmės nedidina rizikos, kad kredito gavėjas laiku neįvykdys savo finansinių

įsipareigojimų, patys savaime neturėtų būti pagrindas bankui atsisakyti perteklinių užtikrinimo priemonių.

Už minėto sutartinio reglamentavimo ydingumą šiai kredito sutarčiai skirtinas balas sumažintinas 0,5 balo.

Verta pastebėti, kad skirtingai nei SEB banko kredito sutarties atveju, AB Swedbank kredito sutartyje nėra

kalbama tik apie galimybę kreiptis į banką, kad šis atsisakytų perteklinio turto įkeitimo, t. y. AB Swedbank

kredito sutartis apima bet kokių užtikrinimo priemonių, pavyzdžiui, laidavimų atsisakymą. Šiuo aspektu

AB Swedbank kredito sutartis neprieštarauja SNTĮSKĮ nuostatoms, nes bankas turi pareigą atsisakyti bet

kurios rūšies perteklinių prievolių užtikrinimo priemonių.

Kadangi šioje kredito sutartyje (skirtingai negu kitų dviejų bankų naudojamose kredito sutartyse) nėra

tiesioginio prieštaravimo SNTĮSKĮ reikalavimams, bei įvertinus tai, kas išdėstyta pirmiau, šiai kredito

sutarčiai skirtinas -1 balas.

80

AB Swedbank banko būsto kredito sutarčiai suteiktą balą (-1) padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto

koeficiento (0,3) gauname, kad AB Swedbank banko būsto kredito sutarčiai suteiktinas balas pritaikius

nustatytą koeficientą yra -0,3 (minus trys dešimtosios).

AB Luminor bank kredito sutartyje nustatytas banko pareigos atsisakyti perteklinių prievolės užtikrinimo


AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių 16.2 p. nurodyta, kad: „Jei

Kredito gavėjo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas daugiau nei vienas

tarpusavyje nesusijęs nekilnojamojo turto objektas, Kredito gavėjui įvykdžius dalį įsipareigojimų, Kredito

gavėjas turi teisę raštu kreiptis dėl vieno ar kelių įkeisto turto objektų hipotekos atsisakymo. Bankas priima

sprendimą dėl Kredito gavėjo prašymo per 10 darbo dienų nuo visų Banko prašomų duomenų ir dokumentų

pateikimo. Bankas tenkina Kredito gavėjo prašymą, jei: (a) prašymo pateikimo metu nėra sutarties

pažeidimų ir Kredito gavėjo pajamos yra pakankamos turimų finansinių įsipareigojimų vykdymui; (b)

prašyme nurodyto turto hipotekos atsisakymas neapsunkins išieškojimo iš likusio įkeisto turto; ir (c)

atsisakius prašyme nurodyto turto hipotekos, negrąžinto kredito ir įkeisto nekilnojamojo turto vertės

santykis neviršys sutartyje nurodyto maksimalaus išmokėto kredito ir įkeisto nekilnojamojo turto vertės

santykio.“

Aukščiau nurodyta nuostata suteikia kredito gavėjui teisę kreiptis į banką tik dėl hipotekos teise bankui

įkeisto turto hipotekos atsisakymo. Pagal SNTĮSKĮ reikalavimus kredito sutartyje turi būti numatyta banko

pareiga atsisakyti perteklinių prievolių užtikrinimo priemonių, t. y. bet kokios rūšies užtikrinimo priemonių.

Tuo tarpu kredito sutartyje nurodžius, kad kredito gavėjas turi teisę kreiptis į banką tik dėl bankui įkeisto

turto hipotekos atsisakymo, toks sutartinis reguliavimas laikytinas prieštaraujančiu SNTĮSKĮ

reikalavimams. Todėl šiai kredito sutarčiai skirtinas balas mažinamas 1 balu.

Analogiškai kaip ir AB SEB bank bei AB Swedbank kredito sutarčių atveju, AB Luminor bank turi teisę

netenkinti kredito gavėjo prašymo, jeigu kredito gavėjas prašymo pateikimo metu yra padaręs sutarties

pažeidimų. Toks atsisakymo tenkinti kredito gavėjų pateiktus prašymus pagrindas, manytina, sudaro

prielaidas bankui nepagrįstai atsisakyti tenkinti kredito gavėjų prašymus dėl perteklinių prievolių

užtikrinimo priemonių atsisakymo, nes tam tikri kredito sutarties pažeidimai (pvz., pavėluotas banko

informavimas apie pavardės pakeitimą, apie santuokos sudarymą ir pan.), kurie iš esmės nedidina rizikos,

kad kredito gavėjas laiku neįvykdys savo finansinių įsipareigojimų, patys savaime negali ir neturi būti

81

pagrindas bankui atsisakyti tenkinti prašymus dėl perteklinių užtikrinimo priemonių atsisakymo. Dėl

minėto sutartinio ribojimo kredito sutarčiai suteiktinas balas mažinamas 0,5 balu.

Įvertinus tai, kad AB Luminor bank kredito sutartyje nustatytas reguliavimas prieštarauja SNTĮSKĮ 16 str.

2 d. 24 p., taip pat įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, ši kredito sutartis vertinama -1,5 balo (minus vienas

bei penkios dešimtosios).

AB Luminor bank būsto kredito sutarčiai suteiktą balą (-1,5) padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto


koeficientą yra -0,45 (minus keturiasdešimt penkios šimtosios).

4. Sutartinės sankcijos

Šiame skyriuje bus vertinamos būsto kredito sutartyse numatytos sankcijos už netinkamą sutarčių vykdymą.

Šioje dalyje bus vertinama:

1) banko maržos didinimo pagrindai (vertinimo kriterijus – maržos didinimo pagrindų skaičius, maržos

didinimo pagrindų atitikimas SNTĮSKĮ reikalavimams);

2) maksimalus dydis, kuriuo pagal kredito sutartį bankas turi teisę padidinti banko maržą (vertinimo

kriterijus – maksimalus maržos pokytis proc.);

3) kredito sutartyje nustatyti delspinigiai (vertinimo kriterijus – delspinigių dydis (proc.)).

4.1. Banko maržos didinimo pagrindai

SNTĮSKĮ 16 str. 2 d. 6 p. nustatyta, kad: „Kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodoma: <...>

Kai teikiamas kreditas, kurio palūkanų norma yra kintamoji, taip pat turi būti nurodyti aiškūs ir konkretūs

maržos didinimo ir mažinimo atvejai ir sąlygos;“ SNTĮSKĮ 16 str. 4 d. nustatyta, kad: „Kredito sutartyje

nustatyta marža gali būti didinama tik tiek, kiek nurodyta kredito sutartyje, ir tik esant esminiams kredito

sutarties sąlygų pažeidimams, tinkamai apie tokį maržos padidinimą informuojant kredito gavėją, tačiau

tik tokiam laikotarpiui, kurį truko kredito sutarties sąlygų pažeidimas.“

Remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis, kredito sutartyse, kai taikomos kintamos palūkanų normos, turi

būti nustatyti aiškūs bei konkretūs maržos didinimo atvejai ir sąlygos. Be to, banko marža gali būti didinama

tik esant esminiams kredito sutarties pažeidimams.

82

Šiame analizės poskyryje bus analizuojama, ar kredito sutartyse numatytas banko maržos didinimo

reglamentavimas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus.

AB SEB banko kredito sutartyje nustatyti banko maržos didinimo pagrindai

AB SEB banko kredito sutarties 2.4 p. nustatyta, kad: „<...>Jei nekeičiamos Sutarties sąlygos ir / ar Jūs

laiku vykdote įsipareigojimus, marža nekeičiama visą Sutarties laikotarpį. Ar Jums būtų didinama marža

nevykdant įsipareigojimų, kokiais atvejais, kokiu dydžiu ir laikotarpiu, nustatyta Asmeninėje dalyje;“ Taigi

kredito sutarties Bendroji dalis nukreipia į kredito sutarties Asmeninę dalį, kurioje yra nustatyti maržos

didinimo atvejai. AB SEB banko kredito sutarties Asmeninės dalies V skyriuje („Papildomos kredito

išmokėjimo sąlygos“) 4 p. nustatyta: „[Sąlyga taikoma, jei neįregistruotas perkamo turto 100 proc.

baigtumas] Jums nevykdant 3 punkte nustatytų įsipareigojimų ar bet kurio iš jų, nevykdymo ar netinkamo

vykdymo laikotarpiu kintamųjų palūkanų normos marža arba fiksuotųjų palūkanų norma (priklauso nuo to,

kuri palūkanų rūšis yra taikoma), didinamos 1,5 procentiniu punktu. Apie palūkanų padidinimą

informuosime Jus raštu. Tai, kad palūkanos buvo padidintos, nereiškia, kad Jūs nebeturite vykdyti savo

įsipareigojimų. Jums įvykdžius visus nustatytus įsipareigojimus ir pateikus mums tai liudijančius

dokumentus, mes per 20 dienų toliau apskaičiuodami palūkanas nebetaikysime pagal šį punktą nustatytų

didesnių palūkanų.“ Pagal minėtą nuostatą marža gali būti didinama už kredito sutarties Asmeninės dalies

3 p. pažeidimus. Analizuojamos kredito sutarties Asmeninės dalies V. skyriaus („Kitos sąlygos“) 3 p.

nustatyta, kad: „[Sąlyga taikoma, jei neįregistruotas perkamo turto 100 proc. baigtumas] Jūs turite užbaigti

perkamo turto statybos ar rekonstrukcijos (įskaitant galutinį įrengimą ir apdailą) darbus iki [mmmm mm

dd] ir pateikti mums nekilnojamojo turto registro išrašą, liudijantį minėto nekilnojamojo turto visišką

baigtumą.“

Taigi pagal analizuojamą kredito sutartį bankas gali padidinti maržą tik vienu atveju (pagrindu), t. y. jeigu

kredito gavėjas neįvykdo arba netinkamai vykdo kredito sutarties Asmeninės dalies V skyriaus 3 p.

nustatytus įsipareigojimus. Analizuojamos kredito sutarties atveju, bankas vienašališkai padidinti maržą

gali tik kai banko suteiktas kreditas yra skirtas įsigyti nebaigtos statybos nekilnojamąjį turtą (arba kreditas

yra skirtas būsto statyboms finansuoti) ir kredito gavėjas iki kredito sutartyje nustatytos datos nespėja

užbaigti statytos darbų arba nespėja Nekilnojamojo turto registre užregistruoti nekilnojamojo turto objekto

100 proc. baigtumo.

Verta pažymėti, kad iki galo nėra aiški kredito sutarties Asmeninės dalies V skyriaus („Papildomos kredito

išmokėjimo sąlygos“) 4 p. nuostata, numatanti, kad: „Jums įvykdžius visus nustatytus įsipareigojimus ir

83

pateikus mums tai liudijančius dokumentus, mes per 20 dienų toliau apskaičiuodami palūkanas

nebetaikysime pagal šį punktą nustatytų didesnių palūkanų.“ Skaitant minėtą nuostatą iki galo nėra aišku,

ką reiškia minėtoje kredito sutarties nuostatoje numatytas 20 dienų terminas? Pavyzdžiui, pagal kredito

sutartį kredito gavėjas turėjo pateikti bankui įrodymus apie įsigyto nekilnojamojo turto 100 proc. baigtumą

iki 2018 m. rugsėjo 1 d., tačiau kredito davėjas minėtus įrodymus bankui pateikia 2018 m. rugsėjo 10 d. (t.

y. pavėlavęs 9 d.). Taigi kyla klausimas, ar minėtas 20 dienų terminas yra tik procedūrinis, t. y. minėto

pavyzdžio atveju bankas iš kredito gavėjo gautus įrodymus turėtų teisę įvertinti per 20 dienų ir, jeigu jie

patvirtina apie įgyto turto 100 proc. baigtumą, bankas padidintą maržą apskaičiuotų tik už pavėluotas 9

dienas? Ar minėtas 20 dienų terminas reiškia, kad bankas, gavęs iš kredito gavėjo reikalingus dokumentus,

turi teisę skaičiuoti padidintą maržą dar 20 dienų (minėto pavyzdžio atveju, bankas skaičiuotų padidintą

maržą ne tik už faktiškai pavėluotas 9 dienas, bet ir už 20 dienų nuo dokumentų gavimo banke dienos, t. y.

iš viso už 29 dienas). Pažymėtina, kad SNTĮSKĮ 16 str. 4 d. yra aiškiai nustatyta, kad marža gali būti

padidinta tik tokiam laikotarpiui, kurį truko kredito sutarties sąlygų pažeidimas. Taigi, jeigu bankas kredito

sutarties nuostatą aiškintų kaip suteikiančią teisę jam skaičiuoti padindintą maržą ne tik už laikotarpį, kurį

truko sutarties pažeidimas, bet ir už ilgesnį terminą, negu truko kredito sutarties pažeidimas, tokie banko

veiksmai prieštarautų minėto įstatymo nuostatoms. Dėl pirmiau nurodyto kredito sutarties nuostatos

dviprasmiškumo kredito sutarčiai suteiktinas balas mažintinas 0,5 balo.

Atsižvelgiant į tai, kad AB SEB banko maržos didinimo pagrindas yra taikomas, kai bankas yra suteikęs

kreditą įsigyti būstui, kurio statybos baigtumas nėra 100 proc., t. y. jeigu bankas yra suteikęs kreditą įsigyti

būstui, kurio įregistruotas statybos baigtumas yra 100 proc., aukščiau paminėtas maržos didinimo pagrindas

apskritai nėra taikomas, todėl dėl siauresnio maržos didinimo pagrindo taikymo už nagrinėjamoje kredito

sutartyje nustatytą maržos didinimo pagrindą skiriamas ne -1 (minus vienas), o -0,5 (minus penkios

dešimtosios) balo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, AB SEB banko kredito sutarčiai suteikiamas balas yra -1 (minus

vienas).



koeficientą yra -0,7 (minus septynios dešimtosios).

AB Swedbank kredito sutartyje nustatyti banko maržos didinimo pagrindai

84

Maržos didinimo pagrindai yra numatyti AB Swedbank kredito sutarties Specialiosios dalies 3.1 p., kuriame

nurodoma, kad: „<...> Bankas turi teisę, vienašališkai padidinti Sutarties Specialiojoje dalyje

"Pagrindinės kredito sąlygos" nurodytą Maržos dydį tik esant šiems esminiams Sutarties pažeidimams -

3.1.1. Kredito gavėjai sistemingai nevykdo ar netinkamai vykdo mokėjimus Bankui (toliau - pradelsti

mokėjimai);

3.1.2. Kredito gavėjai nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus nurodytus 8.3, 8.5, 8.7,

10.1.3-10.1.6 punktuose, neapdraudžia arba netinkamai apdraudžia Turtą (kai tai numatyta Sutartyje) arba

nevykdo ar netinkamai vykdo bent vieną iš Specialiojoje dalyje numatytų sąlygų (išskyrus, kai nevykdoma

pareiga pervesti gaunamas pajamas į Kredito gavėjo sąskaitą Banke) bei nepašalina pažeidimo per Banko

papildomai nustatytą 30 (trisdešimt) dienų terminą;

Vertinant pradelstus mokėjimus laikomasi šių taisyklių -

- Vertinami sutartyje nurodyti Mokėjimai, kurie yra/buvo uždelsti mokėti Sutartyje nurodytais terminais;

- Vertinami tarp Kredito gavėjo ir Banko ar su juo susijusių įmonių sudarytose sutartyse numatytais

terminais esami ir buvę uždelsti mokėti šiose sutartyse numatyti mokėjimai.

- Vertinimo laikotarpis 2 metų terminas. <...>“

Taigi remiantis minėta kredito sutarties nuostata, bankas turi teisę vienašališkai padidinti maržą šiais

atvejais:

1) kredito gavėjui (-ams) sistemingai nevykdant ar netinkamai vykdant mokėjimus bankui;

2) kredito gavėjui (-ams) nevykdant ar netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, nurodytus

kredito sutarties Bendrosios dalies 8.3 p.;






kredito sutarties Bendrosios dalies 10.1.3 p.;







9) kredito gavėjui (-ams) neapdraudus arba netinkamai apdraudus bankui įkeistą turtą (kai tai

numatyta kredito sutartyje)

85

10) kredito gavėjui (-ams) nevykdant ar netinkamai vykdant bent vieną iš kredito sutarties

Specialiojoje dalyje numatytų sąlygų (išskyrus kai nevykdoma pareiga pervesti gaunamas pajamas

į kredito gavėjo sąskaitą banke).

Taigi AB Swedbank kredito sutartyje yra numatyta kur kas daugiau maržos didinimo pagrindų (10

savarankiškų pagrindų) lyginant su AB SEB banko kredito sutartimi, kurioje yra numatytas 1 maržos

didinimo pagrindas.

Papildomai aptartinas pirmasis maržos didinimo pagrindas – kredito gavėjo sistemingas nevykdymas ar

netinkamas mokėjimų bankui vykdymas (kredito sutartyje apibendrinamai apibūdinamas – „pradelsti

įsipareigojimai“). Pagal Kredito sutarties Specialiosios dalies 3.1 p.: „<...>Vertinant pradelstus mokėjimus

laikomasi šių taisyklių - <...>- Vertinami tarp Kredito gavėjo ir Banko ar su juo susijusių įmonių sudarytose

sutartyse numatytais terminais esami ir buvę uždelsti mokėti šiose sutartyse numatyti mokėjimai. <...>“.

Pagal minėtą Kredito sutarties nuostatą, bankas įgytų teisę padidinti maržą, jeigu kredito gavėjas atitinkamą

laikotarpį (pvz., 3 kartus po 15 dienų per 2 metų laikotarpį) vėlavo atlikti mokėjimus pagal kitą (-as) su

bankų ar su juo susijusiu asmeniu (pvz., banko valdoma lizingo bendrove) sudarytas sutartis, nors kredito

gavėjas tinkamai vykdo mokėjimus pagal kredito sutartį. Pažymėtina, kad pagal SNTĮSKĮ 16 str. 4 d. marža

gali būti didinama tik esant esminiams kredito sutarties sąlygų pažeidimams. Tuo tarpu mokėjimų

netinkamas vykdymas pagal kitas su banku ar su juo susijusiais asmenimis sudarytas sutartis nėra ir negali

būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, todėl toks maržos didinimo pagrindas laikytinas

neatitinkančiu SNTĮSKĮ reikalavimų. Verta pastebėti, kad už konkrečios sutarties pažeidimą toje

konkrečioje sutartyje yra numatyta sutartinė atsakomybė, kuri gali būti taikoma, jei vartotojas netinkamai

vykdo savo sutartines prievoles ar jų visai nevykdo. Atitinkamai nėra galimos tokios situacijos, kai už

sutarties pažeidimą vartotojui yra papildomai taikomos sankcijos pagal kitą sutartį (šiuo atveju pagal būsto

kredito sutartį), kurios jis nepažeidė. Vartotojas (kredito gavėjas), susidūręs su laikinais finansiniais

sunkumais, dėl kurių jis nepajėgus tinkamai vykdyti visų savo sudarytų sutarčių, turi teisę pasirinkti jo

asmeniniams, šeimos ar kitiems teisėtiems interesams svarbiausią sutartį ir ją tinkamai vykdyti

atsisakydamas kitų, ne pirmos būtinybės įsipareigojimų. Tuo tarpu pagal AB Swedbank kredito sutartyje

nustatytą reguliavimą, bankas turėtų teisę didinti maržą (t. y. faktiškai taikyti finansines sankcijas) kredito

gavėjui vien už tai, kad jis netinkamai vykdė mokėjimus pagal kitas sutartis, sudarytas su banku ar su juo

susijusiais asmenimis, nors kredito gavėjas tinkamai vykdo visus mokėjimus pagal būsto kredito sutartį.

Apibendrinant, minėta Kredito sutarties nuostata, manytina, yra neteisėta bei vertinant iš vartotojo (kredito

gavėjo) perspektyvos yra nepalanki vartotojui.

86

Įvertinus tai, kad dalis maržos didinimo pagrindų yra nesuderinti su teisės aktų reikalavimais, AB

Swedbank kredito sutartis nustato didelį skaičių pagrindų (10 savarankiškų pagrindų), kai bankas įgyja teisę

vienašališkai padidinti banko maržą, šiai kredito sutarčiai skirtina -4,5 (minus keturi bei penkios

dešimtosios) balo.



koeficientą yra -3,15 (minus trys bei penkiolika dešimtųjų).

AB Luminor bank kredito sutartyje nustatyti banko maržos didinimo pagrindai

AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių 6.5 p. nustatyta, kad: „Jei

Kredito gavėjas iš esmės pažeidė sutartį ir už tokį pažeidimą nėra numatytas delspinigių taikymas, Bankas

turi teisę vienašališkai, informavęs Kredito gavėją prieš 14 dienų, padidinti sutartyje nustatytą metų

palūkanų normą arba, kai taikoma kintamoji palūkanų norma, maržą žemiau nurodytu dydžiu iki dienos,

kai Kredito gavėjas ištaisys pažeidimą ir pateiks pažeidimo ištaisymo įrodymus: (a) jei sutartyje nurodyta,

kad Kredito gavėjo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymas turi būti užtikrintas turto hipoteka - 1

procentiniu punktu; (b) jei sutartyje nenurodyta, kad Kredito gavėjo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymas

turi būti užtikrintas turto hipoteka - 5 procentiniais punktais.“ Pagal minėtą Kredito sutarties nuostatą

galima daryti išvadą, kad bankas vienašališkai turi teisę padidinti maržą, jeigu kredito gavėjas iš esmės

pažeidė sutartį ir už tokį pažeidimą nėra numatytas delspinigių taikymas.

Jau buvo minėta, kad pagal SNTĮSKĮ 16 str. 2 d. 6 p. kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodyti

aiškūs ir konkretūs maržos didinimo ir mažinimo atvejai ir sąlygos. Taigi pagal įstatymo reikalavimus

kredito sutartyse turi būti nustatyti aiškūs maržos didinimo atvejai. Svarbu pažymėti, kad vertinant iš

kredito gavėjo (vartotojo) perspektyvos, vartotojui gali būti neaišku, kokiais konkrečiais atvejais bankas

laikys, kad kredito sutartis buvo pažeista. Minėtoje kredito sutarties nuostatoje nėra nurodyti konkretūs

maržos didinimo atvejai (skirtingai nuo kitų dviejų bankų kredito sutarčių), be to, šioje nuostatoje nėra

nuorodos, kur yra apibrėžiama kas laikoma esminiu kredito sutarties pažeidimu. AB Luminor bank Su

nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių 26.2 p. yra išvardinti atvejai, kada yra laikoma, kad

kredito gavėjas iš esmės pažeidė kredito sutartį. Sistemiškai aiškinant šią kredito sutartį, manytina, kad

bankas turi teisę vienašališkai padidinti banko maržą, jeigu padaromas nors vienas minėtų taisyklių 26.2 p.

nurodytas kredito sutarties pažeidimas. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad dauguma vartotojų neturi

specialių teisinių žinių, reikalingų aiškinant sutarčių sąlygas, todėl šioje kredito sutartyje nustatytas maržos

87

didinimo reguliavimas daugumai vartotoju gali būti iki galo neaiškus. Be to, aukščiau paminėtos įstatymo

nuostatos tikslas yra tas, kad kredito sutartyse būtų aiškiai nurodyti maržos didinimo atvejai. Taigi,

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, manytina, kad minėtų taisyklių 6.5 p. nustatytas reguliavimas nėra

iki galo suderintas su SNTĮSKĮ reikalavimais.

Taigi pagal kredito sutartį AB Luminor bank turi teisę vienašališkai padidinti maržą, jeigu kredito gavėjas

iš esmės pažeidė kredito sutartį. Pagal AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo

taisyklių 26.2 p.: „Laikoma, kad Kredito gavėjas iš esmės pažeidė sutartį, jei:

(a) Kredito gavėjas pradelsė mokėjimą ilgiau kaip 90 dienų; arba

(b) paaiškėja, jog Kredito gavėjo pareiškimai yra neatitinkantys tikrovės ir/ar Bankui pateikta informacija

ar dokumentai yra melagingi, klaidinantys ar suklastoti;

(c) Kredito gavėjas panaudojo kreditą ne pagal sutartyje nurodytą paskirtį;

(d) Kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartyje nustatytas kitas sąlygas (papildomas kredito

išmokėjimo sąlygas, kitas papildomas sąlygas ir sąlygas, darančias išimtį iš taisyklėse nustatytų sąlygų);

(e) dėl Kredito gavėjo ar įkeičiamo turto savininko veiksmų ar neveikimo iš esmės pablogėja sutartyje

nurodytas įkeistas turtas, sumažėja įkeisto turto vertė ar kiekis, įkeistas turtas sunaikinamas ar

išeikvojamas;

(f) Kredito gavėjas ir/ar asmenys, pateikę sutarties įvykdymo užtikrinimo priemones, nevykdo sandoriuose,

kuriais nustatytos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės, numatytų sąlygų ir įsipareigojimų;

(g) nutrūksta įkeisto nekilnojamojo turto draudimo apsauga ir dėl nuo Banko nepriklausančių priežasčių

Bankas neturi galimybės jo apdrausti savo sąskaita;

(h) Kredito gavėjas nustatytais terminais neįregistruoja ir neužtikrina, kad būtų įregistruotas, įkeisto

nekilnojamojo turto 100 % statybos baigtumas;

(i) bent vienas sandoris dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių pripažįstamas negaliojančiu arba

pasibaigia nesant Banko sutikimo, o Kredito gavėjas nepakeičia negaliojančių ar pasibaigusių sutarties

įvykdymo užtikrinimo priemonių kitomis Bankui priimtinomis sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonėmis;

(j) Kredito gavėjas suėjus galutiniam ar tarpiniam mokėjimo terminui neįvykdo Bankui, Banko grupės

įmonėms ar kitiems kreditoriams kitų nei sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų arba jie tampa

mokėtini prieš terminą dėl įsipareigojimų vykdymo pažeidimo ar kitų priežasčių;

(k) kiti asmenys nukreipia išieškojimą į Bankui įkeistą turtą ar Kredito gavėjo, laiduotojo ar garanto turtą

arba areštuoja minėtą turtą ir neišregistruoja arešto ilgiau kaip 30 dienų;

(l) atsiranda kitos Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos aplinkybės (pagrindai), kurioms esant

Bankas turi teisę nutraukti sutartį ir/arba pradėti skolos išieškojimą.“

88

Verta pastebėti, kad pagal nagrinėjamą kredito sutartį, bankas vienašališkai padidinti maržą gali ne už bet

kokį kredito sutarties esminį pažeidimą, bet tik už tokį kredito sutarties pažeidimą, už kurį nėra numatytas

delspinigių taikymas. Taigi, remiantis kredito sutarties nuostatomis, bankas turi teisę vienašališkai padidinti

maržą šiais atvejais:

1) paaiškėja, jog Kredito gavėjo pareiškimai yra neatitinkantys tikrovės ir/ar Bankui pateikta

informacija ar dokumentai yra melagingi, klaidinantys ar suklastoti;

2) kredito gavėjas panaudojo kreditą ne pagal sutartyje nurodytą paskirtį;

3) kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartyje nustatytas kitas sąlygas (papildomas kredito

išmokėjimo sąlygas, kitas papildomas sąlygas ir sąlygas, darančias išimtį iš taisyklėse nustatytų

sąlygų);

4) dėl kredito gavėjo ar įkeičiamo turto savininko veiksmų ar neveikimo iš esmės pablogėja sutartyje


išeikvojamas;

5) kredito gavėjas ir/ar asmenys, pateikę sutarties įvykdymo užtikrinimo priemones, nevykdo

sandoriuose, kuriais nustatytos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės, numatytų sąlygų ir

įsipareigojimų;

6) nutrūksta įkeisto nekilnojamojo turto draudimo apsauga ir dėl nuo banko nepriklausančių

priežasčių bankas neturi galimybės jo apdrausti savo sąskaita;

7) kredito gavėjas nustatytais terminais neįregistruoja ir neužtikrina, kad būtų įregistruotas, įkeisto


8) bent vienas sandoris dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių pripažįstamas negaliojančiu

arba pasibaigia nesant banko sutikimo, o kredito gavėjas nepakeičia negaliojančių ar pasibaigusių

sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių kitomis bankui priimtinomis sutarties įvykdymo

užtikrinimo priemonėmis;

9) kredito gavėjas, suėjus galutiniam ar tarpiniam mokėjimo terminui, neįvykdo bankui, banko grupės

įmonėms ar kitiems kreditoriams kitų nei sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų arba jie

tampa mokėtini prieš terminą dėl įsipareigojimų vykdymo pažeidimo ar kitų priežasčių;

10) kiti asmenys nukreipia išieškojimą į bankui įkeistą turtą ar kredito gavėjo, laiduotojo ar garanto

turtą arba areštuoja minėtą turtą ir neišregistruoja arešto ilgiau kaip 30 dienų;

11) atsiranda kitos Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos aplinkybės (pagrindai), kurioms esant

bankas turi teisę nutraukti sutartį ir/arba pradėti skolos išieškojimą.

Taigi pačioje kredito sutartyje yra numatyta 11 esminio sutarties pažeidimo atvejų, už kuriuos bankas turėtų

teisę padidinti maržą. Taigi šioje kredito sutartyje yra nustatytas didžiausias maržos didinimo pagrindų

89

skaičius iš visų trijų vertinamų kredito sutarčių. Be to, pirmiau paminėtas esminio sutarties pažeidimo

atvejų sąrašas, tuo pačiu maržos didinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, nes pagal nagrinėjamoje kredito

sutartyje nustatytą reguliavimą bankas turėtų teisę padidinti maržą jeigu atsiranda kitos Lietuvos

Respublikos įstatymuose numatytos aplinkybės (pagrindai), kurioms esant bankas turi teisę nutraukti sutartį

ir/arba pradėti skolos išieškojimą. Taigi faktiškai bankas turi daugiau nei 11 pagrindų vienašališkai

padidinti maržą. Taigi vertinant kredito sutartis banko teisės vienašališkai didinti maržą aspektu darytina

išvada, kad AB Luminor bank kredito sutartis labiausiai nepalanki vartotojų atžvilgiu, nes joje yra numatyta

daugiausiai pagrindų, kuriems atsiradus bankas įgytų teisę vienašališkai padidinti maržą, taip padidinant

kredito gavėjų mokėtinas sumas bankui.

Taip pat papildomai pasisakytina dėl kelių konkrečių nagrinėjamoje kredito sutartyje nustatytų maržos

didinimo pagrindų. Pagal AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių

26.2 p. (j) pastraipą laikoma, kad kredito gavėjas iš esmės pažeidė kredito sutartį jei kredito gavėjas, suėjus

galutiniam ar tarpiniam mokėjimo terminui, neįvykdo Bankui, Banko grupės įmonėms ar kitiems

kreditoriams kitų nei sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų arba jie tampa mokėtini prieš terminą dėl

įsipareigojimų vykdymo pažeidimo ar kitų priežasčių. Pagal minėtą nuostatą bankas gali traktuoti, kad

kredito gavėjas iš esmės pažeidė kredito sutartį, be kita ko, jeigu kredito gavėjas laiku neįvykdo mokėjimų

pagal kitas sutartis, nors mokėjimų įsipareigojimus pagal būsto kredito sutartį kredito gavėjas vykdo

tinkamai. Kaip buvo paminėta, nagrinėjant savo turiniu iš esmės analogišką AB Swedbank kredito sutarties

nuostatą, pagal SNTĮSKĮ 16 str. 4 d. marža gali būti didinama tik esant esminiams kredito sutarties

sąlygų pažeidimams, tuo tarpu mokėjimų netinkamas vykdymas pagal kitas su banku, banko grupės

įmonėmis ar kitais trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis nėra ir negali būti laikomas esminiu kredito

sutarties pažeidimu, todėl toks maržos didinimo pagrindas laikytinas neatitinkančiu SNTĮSKĮ

reikalavimų.

AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių 26.2 p. (d) pastraipoje

nustatyta, jog laikoma, kad kredito gavėjas iš esmės pažeidė sutartį, jei Kredito gavėjas nevykdo ar

netinkamai vykdo sutartyje nustatytas kitas sąlygas (papildomas kredito išmokėjimo sąlygas, kitas

papildomas sąlygas ir sąlygas, darančias išimtį iš taisyklėse nustatytų sąlygų). Iš minėtos kredito sutarties

nuostatos nėra iki galo aišku kokių konkrečių kredito sutarties sąlygų nevykdymas ar netinkamas vykdymas

laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu. Jau ne viena kartą buvo minėta, kad vadovaujantis SNTĮSKĮ

16 str. 2 d. 6 p. kredito sutartyje turi būti nurodyti aiškūs ir konkretūs maržos didinimo ir mažinimo atvejai

ir sąlygos. Tuo tarpu minėtų taisyklių 26.2 p. (d) pastraipoje numatytas maržos didinimo pagrindas,

manytina, nėra suderintas su SNTĮSKĮ 16 str. 2 d. 6 p. nuostatomis.

90

Taip pat vertas paminėjimo AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių

26.2 p. (k) pastraipoje nustatytas esminio sutarties pažeidimo atvejis. Pagal minėtą nuostatą laikoma, kad

kredito gavėjas iš esmės pažeidė sutartį, jei: kiti asmenys nukreipia išieškojimą į bankui įkeistą turtą ar

kredito gavėjo, laiduotojo ar garanto turtą arba areštuoja minėtą turtą ir neišregistruoja arešto ilgiau

kaip 30 dienų. Pagal minėtą kredito sutarties nuostatą, pavyzdžiui, bankas turėtų teisę vienašališkai

padidinti maržą, jeigu trečiųjų asmenų reikalavimu būtų areštuojamas kredito gavėjo turimas turtas (net ne

bankui įkeistas). Pavyzdžiui, galimos situacijos, kai koks nors asmuo pareiškia nepagrįstą ieškinį kredito

gavėjui bei paprašo teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones kredito gavėjo turtui, o teismas

patenkina ieškovo prašymą bei apriboja teisę kredito gavėjui, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas

byloje, disponuoti nuosavybės teise turimu nekilnojamuoju turtu (pvz., butu, žemės sklypu ir pan.), kitais

žodžiais tariant, faktiškai laikinai yra areštuojamas tam tikras kredito davėjo turtas. Atkreiptinas dėmesys,

kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konkrečioje byloje, nenagrinėja bylos

aplinkybių iš esmės, todėl turto areštas konkretaus asmens turtui gali būti pritaikytos ir tais atvejais, kai yra

pareikštas nepagrįstas ieškinys (ieškinio nepagrįstumas yra konstatuojamas išnagrinėjus bylą iš esmės), be

to, turto arešto pritaikymas konkretaus asmens turtui savaime nereiškia, kad kredito gavėjas neteks

nuosavybės teisės į tą turtą ar pan. Svarbu pažymėti, kad vertinant iš praktinės pusės per 30 dienų yra

sudėtinga pasiekti, kad būtų panaikintos kredito gavėjo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės,

nes apskundus aukštesnės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo, dažnai dėl teismų užimtumo aukštesnės instancijos teismai sprendimus dėl

minėto klausimo išsprendimo priima kur kas vėliau negu per 30 dienų nuo teismo nutarties, kurios pagrindu

būna areštuotas asmens turtas, priėmimo dienos. Viską apibendrinant, manytina, kad kredito davėjo turto

(tuo labiau bankui neįkeisto turto) arešto nepanaikinimas per 30 dienų nesudaro pagrindo daryti išvadoms

apie padarytą esminį kredito sutarties pažeidimą, todėl toks maržos didinimo pagrindas laikytinas

neatitinkančiu SNTĮSKĮ reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje AB Luminor bank kredito sutartyje yra nustatytas didelis skaičius pagrindų,

kai bankas įgyja teisę vienašališkai padidinti maržą, įvertinus tai, kad keletas maržos didinimo pagrindų

neatitinka SNTĮSKĮ reikalavimų, AB Luminor bank kredito sutartis vertintina žemiausiu pagal vertinimo

metodiką galimu balu, t. y. ši kredito sutartis vertinama -5 (minus penkiais) balais.



nustatytą koeficientą yra -3,5 (minus trys bei penkios dešimtosios).

91

4.2. Maksimalus dydis, kuriuo pagal kredito sutartį bankas turi teisę padidinti banko maržą

Maržos keitimas yra itin reikšmingas kredito gavėjui, nes marža yra sudėtinė kredito gavėjo bankui

mokamų palūkanų dalis (kintamų palūkanų atveju). Bankui vienašališkai padidinus kredito davėjui taikomą

maržą, tuo pačiu išauga kredito gavėjo bankui mokėtina palūkanų suma. SNTĮSKĮ 16 str. 4 d. numatyta,

kad: „Kredito sutartyje nustatyta marža gali būti didinama tik tiek, kiek nurodyta kredito sutartyje <...>“.

Taigi šiame poskyryje bus vertinama, kokiu maksimaliu kredito sutartyje nustatytu dydžiu bankas turi teisę

vienašališkai padidinti maržą. Kadangi kuo didesniu dydžiu bankas padidina maržą, tuo labiau padidėja

kredito gavėjo (vartotojo) bankui mokamos palūkanos, t. y. išauga kredito kaina, atitinkamai kredito

sutartys bus vertinamos taip: kuo mažesnis maksimalus galimas maržos padidinimo procentas nustatytas

kredito sutartyje, tuo aukštesnis balas suteikiamas tai sutarčiai.

AB SEB banko kredito sutartyje nustatytas maksimalus dydis, kuriuo pagal kredito sutartį bankas turi teisę

padidinti banko maržą

Remiantis AB SEB banko kredito sutarties Asmeninės dalies VI skyriaus 4 p. marža yra didinama 1,5

procentiniu punktu. Kitų kredito sutarties nuostatų, kuriose būtų nustatytas didesnio dydžio galimas maržos

padidinimas, vertinamoje kredito sutartyje nebuvo identifikuota.

Verta paminėti tai, kad pagal AB SEB banko būsto kredito sutartį maksimaliai galimas padidinti maržos

dydis yra didžiausias iš visų trijų vertinamų kredito sutarčių.

Įvertinus tai, kad pagal Lietuvos banko skelbiamus statistinius duomenis13 2018 m. rugpjūčio mėnesio

vidutinė paskolų būstui įsigyti palūkanų norma siekė 2,27 proc. Taigi 1,5 proc. maržos padidinimas sudaro

~66 proc. vidutinės šiuo metu rinkoje taikomos palūkanų normos. Atitinkamai AB SEB banko kredito

sutartyje nustatytas maksimalus maržos padidinimo dydis vertintinas -3,3 (minus trys bei trys dešimtosios)

balo (t. y. 66 proc., minimalaus galimo skirto balo -5 * 66 proc. = -3,3).

13 Lietuvos pinigų finansų įstaigų euro zonos ne finansų bendrovių (įmonių) ir namų ūkių (gyventojų) naujiems

paskolų susitarimams eurais taikomos vidutinės metinės palūkanų normos. Žiūrėta per:

<https://www.lb.lt/lt/paskolu-palukanu-normos>.

https://www.lb.lt/lt/paskolu-palukanu-normos

92

AB SEB banko būsto kredito sutarčiai suteiktą balą (-3,3) padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto


koeficientą yra -0,825 (minus aštuoni šimtai dvidešimt penkios tūkstantosios).

AB Swedbank kredito sutartyje nustatytas maksimalus dydis, kuriuo pagal kredito sutartį bankas turi teisę

padidinti banko maržą

AB Swedbank kredito sutarties Specialiosios dalies 3 p. nustatyta, kad: „<...> Bendras Maržos pokytis už

visus Sutarties pažeidimus negali viršyti 1.00 proc. <...>“. Taigi maksimaliai bankas vienašališkai gali

padidinti kredito gavėjui taikomą maržą 1 proc.

1 proc. sudaro 44 proc., šiuo metu rinkoje taikomos vidutinės palūkanų normos (2,27 proc.)14. Atitinkamai

už kredito sutartyje nustatytą maksimalų banko maržos didinimo dydį yra skiriama -2,2 (minus du bei dvi

dešimtosios) balo (44 proc. * -5 = -2,2).



koeficientą yra -0,55 (minus penkiasdešimt penkios šimtosios).

AB Luminor bank kredito sutartyje nustatytas maksimalus dydis, kuriuo pagal kredito sutartį bankas turi

teisę padidinti banko maržą

Remiantis AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių 6.5 p. (a) pastraipa,

marža yra didinama 1 procentiniu punktu (paminėtina, kad pagal to paties taisyklių punkto (b) pastraipą,

jeigu kredito gavėjo įsipareigojimai nėra užtikrinami turto hipoteka, marža didinama 5 procentiniais

punktais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje analizėje yra vertinamos būsto kredito sutartys, kurių

įvykdymas yra užtikrinamas nekilnojamojo turto įkeitimu, todėl šios analizės kontekste bus vertinamas (a)

pastraipoje nustatytas maržos dydis).

Taigi AB Luminor bank maksimaliai gali padidinti maržą 1 proc.





93

1 proc. sudaro 44 proc., šiuo metu rinkoje taikomos vidutinės palūkanų normos (2,27 proc.)15. Atitinkamai

už kredito sutartyje nustatytą maksimalų banko maržos didinimo dydį yra skiriama -2,2 (minus du bei dvi

dešimtosios) balo (44 proc. * -5 = -2,2).



nustatytą koeficientą yra -0,55 (minus penkiasdešimt penkios šimtosios).

4.3. Delspinigiai

SNTĮSKĮ 16 str. 6 d. numato, kad: „Pavėluoto kredito įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjui taikomos

netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Jokios kitos netesybos ir mokėjimai už įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui

negali būti taikomi.“ Taigi pagal įstatymo reikalavimus kredito sutartyse nustatyti delspinigiai už kredito

įmokų mokėjimo vėlavimą negali būti didesni negu 0,05 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną. Verta

pastebėti, kad įstatymas nedraudžia bankams kredito sutartyse nustatyti mažesnio dydžio delspinigių.

Savaime suprantama, kuo mažesni delspinigiai, tuo palankiau yra vartotojui, todėl šiame poskyryje bus

vertinamas kredito sutartyse nustatytas delspinigių dydis, atitinkamai kuo mažesnis (atskaitos tašku imant

įstatyme nustatytą galimą taikyti maksimalų delspinigių dydį) delspinigių dydis bus nustatytas kredito

sutartyje, tuo aukštesniu balu bus vertinama kredito sutartis.

AB SEB banko kredito sutartyje nustatytas delspinigių dydis

AB SEB banko kredito sutarties Bendrosios dalies 6.15 p. nustatyta, kad: „už kiekvieną uždelstą dieną

mokėsite 0,05 proc. delspinigius, apskaičiuojamus nuo laiku nesumokėtų kredito įmokų, palūkanų ar

mokesčių sumos laikant, kad metuose yra faktinis dienų skaičius. Delspinigiai apskaičiuojami nuo tos datos,

kurią turėjo būti sumokėta reikiama suma, iki sumokėjimo datos;“.

AB SEB banko kredito sutartyje nustatytas delspinigių dydis (0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną) siekia

maksimalų pagal SNTĮSKĮ galimą taikyti delspinigių dydį.





94

Kadangi vertinamoje kredito sutartyje nėra nustatyto kredito gavėjams (vartotojams) palankesnio, negu

numato teisės aktai, delspinigių dydžio, todėl šiai sutarčiai suteiktinas balas yra 0.

AB Swedbank kredito sutartyje nustatytas delspinigių dydis

AB Swedbank kredito sutarties Bendrosios dalies 7.2 p. nustatyta, kad: „Praleidus Mokėjimų terminus

Kredito gavėjai už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną moka Bankui Specialiojoje dalyje

nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. <...>“ Šiam kredito sutarčių

vertinimui pateiktoje AB Swedbank kredito sutarties Specialiojoje dalyje nustatytas delspinigių dydis yra

0,05 proc. Taigi AB Swedbank kredito sutartyje nustatytas delspinigių dydis siekia teisės aktuose nustatytą

maksimalų galimą taikyti delspinigių dydį.

Kadangi vertinamoje kredito sutartyje nėra nustatyto kredito gavėjams (vartotojams) palankesnio, negu

numato teisės aktai, delspinigių dydžio, todėl šiai sutarčiai remiantis vertinimo metodika yra skiriamas 0

balų.

AB Luminor bank kredito sutartyje nustatytas delspinigių dydis

AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių 25.1 p. nustatyta, kad: „Jei

sutartyje nurodyta, kad Kredito gavėjo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymas turi būti užtikrintas turto

hipoteka, ir sutartyje nurodytas linijinis kredito grąžinimo metodas:

(a) Už nustatytais terminais Bankui nesugrąžintą kredito sumą Kredito gavėjas privalo kiekvieną pradelstą

kalendorinę dieną mokėti Bankui delspinigius, kurių metinės normos dydis yra lygus pusei sutartyje

nustatytos palūkanų normos, nuo laiku nesumokėtos sumos.

(b) už nustatytais terminais Bankui nesumokėtas palūkanas, Kredito gavėjas privalo kiekvieną pradelstą

kalendorinę dieną mokėti Bankui 0,05 % dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos.“

Tų pačių taisyklių 25.2 p. nurodyta, kad: „Visais kitais atvejais už nustatytais terminais Bankui

nesugrąžintą kreditą ir nesumokėtas Bankui palūkanas Kredito gavėjas privalo kiekvieną pradelstą

kalendorinę dieną mokėti Bankui 0,05 % dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos.“

Taigi jeigu pagal konkrečią kredito sutartį kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymas yra užtikrintas turto

hipoteka bei pagal kredito sutartį yra taikomas linijinis kredito grąžinimo metodas, tai kredito gavėjui

pavėlavus laiku grąžinti jam suteikto kredito dalį, kredito gavėjui taikytinų delspinigių metinės normos

95

dydis yra lygus pusei kredito sutartyje nustatytos palūkanų normos. Pažymėtina, kad minėtų taisyklių 25.1

p. (a) pastraipoje nėra nustatytas maksimalus galimas taikyti delspinigių dydis. SNTĮSKĮ 16 str. 6 d. aiškiai

nustatyta, kad kredito gavėjui negali būti taikomi didesni nei 0,05 procento dydžio delspinigiai už pradelstą

dieną. Taigi kredito gavėjui taikytinų delspinigių metinė norma negali būti didesnė nei 18,25 proc. (0,05 *

365 = 18,25). Galimos teorinės situacijos, kai kredito gavėjui taikoma palūkanų normą siektų pvz., 40 proc.,

tokiu atveju pagal minėtų taisyklių 25.1 p. (a) pastraipą kredito gavėjui taikomų delspinigių metinė norma

siektų 20 proc. (arba ≈ 0,055 proc. už pradelstą dieną), o tai viršytų įstatyme nustatytą maksimalų galimą

taikyti delspinigių dydį. Taigi minėta kredito sutarties nuostata toje apimtyje, kurioje nėra nurodytas

maksimalus galimas taikyti delspinigių dydis, neviršijantis įstatymo nustatyto dydžio, neatitinka teisės aktų

reikalavimų. Iš kitos pusės, praktikoje itin retais atvejais galėtų susiklostyti situacija, kad kredito gavėjui

taikomos palūkanų normos būtų didesnės nei 36,5 proc. (būtent viršijus šį dydį banko taikomi delspinigiai

viršytų įstatyme nustatytą leidžiamą dydį). Tuo tarpu skaičiuojant delspinigių dydį pagal šiuo metu rinkoje

taikomas palūkanų normas, pvz., imant 2 proc. metinę normą, kredito gavėjui taikytinų delspinigių dydis

siektų 1 proc. dydžio metinę normą arba ≈0,003 proc., už pradelstą dieną, t. y. kur kas mažiau nei įstatymo

leidžiami 0,05 proc. už pradelstą dieną dydžio delspinigiai.

Pagal vertinamos kredito sutarties nuostatas visais kitais atvejais (negu nustatyta aukščiau paminėtų

taisyklių 25.2 p.) bankas taiko 0,05 proc. už pradelstą dieną dydžio delspinigius, t. y. maksimalų pagal

teisės aktus galimą taikyti delspinigių dydį.

Atsižvelgus į tai, kad AB Luminor bank kredito sutartyje nustatytas reglamentavimas nėra iki galo

suderintas su teisės aktų reikalavimais, tačiau įvertinus tai, kad banko taikytinas delspinigių dydis galėtų

viršyti teisės akte nustatytą ribą tik labiau teoriniais atvejais, todėl už minėtą neatitikimą skirtinas balas

mažintinas 0,5 balo. Taip pat įvertinus tai, kad tam tikrais atvejais banko taikytini delspinigiai yra mažesni

negu įstatyme nustatytas maksimalus galimas delspinigių dydis, tačiau įvertinus tai, kad minėti mažesni

delspinigiai taikomi ne visais atvejais (mažesnis dydis taikomas tik kai kredito grąžinimo metodas yra

linijinis), todėl už mažesnių delspinigių taikymo galimybę šiai kredito sutarčiai suteikiama 0,25 papildomo

balo.

Atsižvelgiant į tai, kad daugumoje atvejų pagal nagrinėjamą būsto kredito sutartį taikytinų delspinigių dydis

yra 0,05 proc. už dieną (t. y. sutampa su įstatyme nustatytu dydžiu), įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes

dėl vertinimo balo didinimo bei mažinimo, AB Luminor bank kredito sutarčiai skirtinas balas yra -0,25

(minus dvidešimt penkios šimtosios).

96



nustatytą koeficientą yra -0,0125 (minus šimtas dvidešimt penkios dešimt tūkstantosios).

5. Išankstinis viso ar dalies kredito grąžinimas

Šiame skyriuje bus vertinamas būsto kredito sutartyse nustatytas išankstinio viso ar dalies kredito grąžinimo

sutartinis reguliavimas. Šiame skyriuje bus vertinama:

1) minimali galima iš anksto grąžinti kredito dalis (vertinimo kriterijus – minimali galima iš anksto

grąžinti suma);

2) išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo teisės įgyvendinimas (vertinimo kriterijus - teisės į išankstinį

kredito (ar jo dalies) grąžinimą įgyvendinimo sąlygos);

3) maksimalus išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo mokesčio dydis (vertinimo kriterijus - mokesčio

dydis).

5.1. Minimali galima iš anksto grąžinti kredito dalis

SNTĮSKĮ 20 str. 2 d. nustatyta, kad: „Kredito gavėjas turi teisę grąžinti kreditą ar jo dalį nepasibaigus

kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, jeigu grąžinama kredito ar jo dalies suma yra ne mažesnė negu

suma, gauta likusią grąžinti kredito sumą padalijus iš iki kredito sutarties termino pabaigos likusių mėnesių

skaičiaus. Kredito sutarties šalys kredito sutartyje gali susitarti dėl galimybės grąžinti mažesnę kredito

sumos dalį.“ Taigi pagal minėtą įstatymo nuostatą, pavyzdžiui, jeigu likusi negrąžinta kredito suma siekia

1000 Eur, o iki galutinio kredito grąžinimo termino liko 10 mėnesių, tai kredito gavėjas turi teisę iš anksto

grąžinti ne mažesnę negu 100 Eur sumą (jeigu kredito gavėjas norėtų iš anksto grąžinti pvz., 50 Eur, tokiu

atveju bankas turėtų teisę nepriimti tokios iš anksto grąžinamos sumos). Remiantis minėta įstatymo

nuostata, minimalią iš anksto galimą grąžinti kredito sumą galima apskaičiuoti pagal žemiau nurodytą

elementarią formulę

𝐿𝑖𝑘𝑢𝑠𝑖 𝑛𝑒𝑔𝑟𝑎ž𝑖𝑛𝑡𝑎 𝑘𝑟𝑒𝑑𝑖𝑡𝑜 𝑠𝑢𝑚𝑎

𝐿𝑖𝑘𝑢𝑠𝑖ų 𝑚ė𝑛𝑒𝑠𝑖ų 𝑠𝑘𝑎𝑖č𝑖𝑢𝑠 𝑖𝑘𝑖 𝑘𝑟𝑒𝑑𝑖𝑡𝑜 𝑠𝑢𝑡𝑎𝑟𝑡𝑖𝑒𝑠 𝑡𝑒𝑟𝑚𝑖𝑛𝑜 𝑝𝑎𝑏𝑎𝑖𝑔𝑜𝑠 = minimali iš anksto galima grąžinti kredito suma

Be to, įstatymas leidžia kredito sutartyje šalims susitarti dėl kredito gavėjo teisės iš anksto grąžinti mažesnes

kredito sumas.

97

Taigi šiame poskyryje bus vertinamas kredito sutartyse nustatytos galimos iš anksto grąžinti kredito sumos.

Jeigu kredito sutartis leis iš anksto grąžinti sumą, lygią įstatymo 20 str. 2 d. nurodytai sumai, tai tokia

kredito sutartis bus vertinama 0 balu, jeigu kredito sutartis leis kredito gavėjui iš anksto grąžinti mažesnes

kredito sumas nei numatyta įstatyme – atitinkamai kredito sutarčiai bus skiriamas aukštesnis balas.

AB SEB banko kredito sutartyje nustatyta minimali galima iš anksto grąžinti kredito dalis

AB SEB banko kredito sutarties Bendrosios dalies 8.5 p. nurodyta, kad: „Kreditą anksčiau galite grąžinti

dalimis ar visą sumą iš karto, tačiau grąžinama kredito suma turi būti ne mažesnė kaip suma, gauta kredito

sumą padalijus iš iki kredito laikotarpio pabaigos likusių mėnesių skaičiaus;“

Taigi kredito sutartyje nustatyta galima iš anksto grąžinti kredito suma sutampa su SNTĮSKĮ 20 str. 2 d.

nustatyta suma. Atitinkamai vadovaujantis būsto kredito sutarčių vertinimo metodika šiai kredito sutarčiai

yra skiriamas 0 balų.

AB Swedbank kredito sutartyje nustatyta minimali galima iš anksto grąžinti kredito dalis

AB Swedbank kredito sutarties Bendrosios dalies 11.1.1. p. nustatyta, kad: „Kredito gavėjai turi teisę

grąžinti visą ar dalį (nemažesnę, nei minimali prieš terminą grąžinama Kredito suma) Kredito prieš

Sutartyje numatytus terminus pateikę Bankui raštišką ar kitos Banko nurodytos formos pranešimą apie

priešlaikinį Kredito ar jo dalies grąžinimą. <...> Minimali prieš terminą grąžintina Kredito suma nurodyta

Banko paslaugų ir operacijų įkainiuose. <...>“. Pagal AB Swedbank interneto svetainėje16 skelbiamus

Banko paslaugų ir operacijų įkainius minimali prieš terminą grąžinama suma turi būti ne mažesnė nei 300

Eur. Be to, prie minėtos sumos yra pateikiama pastaba, kad: „Tuo atveju, jei negrąžintos paskolos sumą

padalinus iš likusio paskolos termino (mėnesiais) gauta suma yra mažesnė nei 300 Eur, tai paskolos gavėjas

gali anksčiau termino grąžinti tokią mažesnę nei 300 Eur paskolos dalį.“ Taigi, jeigu likusią negrąžintą

paskolos sumą padalinus iš likusio paskolos termino gauta suma yra mažesnė nei 300 Eur, tai kredito

gavėjas turi teisę grąžinti po minėto skaičiavimo gautą sumą, jeigu ji mažesnė nei 300 Eur, t. y. minėtu

atveju minimali galima iš anksto grąžinti kredito suma sutampa su SNTĮSKĮ 20 str. 2 d. nustatyta suma.

Tačiau jeigu minėtu būdu apskaičiuota suma yra didesnė negu 300 Eur, pvz., 350 Eur, tai tokiu atveju

kredito gavėjas turėtų teisę iš anksto bankui grąžinti 300 Eur, o ne 350 Eur. Taigi tam tikrais atvejais

16 https://ib.swedbank.lt/private/home/more/pricesrates?language=LIT#fees-for-home-loans-and-home-equity-loans

https://ib.swedbank.lt/private/home/more/pricesrates?language=LIT#fees-for-home-loans-and-home-equity-loans

98

nagrinėjamoje sutartyje nustatytas reglamentavimas yra naudingesnis Kredito vartotojui negu įstatyme

nustatytas reguliavimas.

Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais AB Swedbank kredito sutartyje nustatytas reglamentavimas

kredito gavėjo (vartotojo) atžvilgiu yra palankesnis negu teisės aktuose nustatytas reguliavimas, susijęs su

minimalia galima iš anksto grąžinti kredito suma, todėl šiai kredito sutarčiai suteiktinas 1 balas.



koeficientą yra 0,4 (keturios dešimtosios).

AB Luminor bank kredito sutartyje nustatyta minimali galima iš anksto grąžinti kredito dalis


„Kredito gavėjas turi teisę grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau nei sueina mokėjimo terminas.“

Pažymėtina, kad nei minėta nei kitos AB Luminor bank kredito sutarties nuostatos nenurodo, kokią

minimalią sumą kredito gavėjas turi teisę iš anksto grąžinti. Kadangi būsto kredito sutartis nenurodo, kokią

minimalią sumą kredito gavėjas turi teisę iš anksto grąžinti, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma SNTĮSKĮ

20 str. 2 d., t. y. kredito gavėjas turi teisę iš anksto grąžinti kredito dalį ne mažesnę nei minėtoje įstatymo

nuostatoje nustatyta suma.

Kadangi pagal kredito sutartį galima iš anksto grąžinti minimali suma sutampa atitinka SNTĮSKĮ 20 str. 2

d. nustatytą sumą, todėl remiantis būsto kredito sutarčių vertinimo metodika šiai kredito sutarčiai yra

skiriamas 0 balų.

5.2. Išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo teisės įgyvendinimas

Šiame poskyryje bus analizuojamos kredito sutartyse nustatytos sąlygos, kurias kredito gavėjas privalo

įvykdyti, kad galėtų įgyvendinti savo teisę iš anksto grąžinti visą kreditą ar jo dalį.

AB SEB banko kredito sutartyje nustatytas išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo teisės įgyvendinimas

99

AB SEB banko kredito sutarties Bendrosios dalies 8.6 p. nustatyta, kad: „prieš 5 darbo dienas pateikite

mums prašymą raštu ir užtikrinkite, kad prašyme nustatytą dieną nurodytoje sąskaitoje būtų pinigų suma,

reikalinga:

8.6.1. anksčiau grąžinamai kredito sumai grąžinti

8.6.2. mokesčiui už prieš laiką grąžinamą kreditą sumokėti

8.6.3. iki kredito grąžinimo dienos apskaičiuotoms palūkanoms sumokėti

8.6.4. kitoms mokėtinoms sumoms (pvz., delspinigiams) sumokėti, jei apskaičiuoti“.

Taigi, apibendrinant AB SEB banko kredito sutartyje nustatytą reglamentavimą, galima išskirti dvi

būtinąsias sąlygas, kurias būtina kredito gavėjui įgyvendinti, kad jis galėtų iš anksto grąžinti dalį ar visą

kreditą. Taigi minėtos teisės įgyvendinimui kredito gavėjas turi įgyvendinti šias sąlygas:

1) prieš 5 darbo dienas pateikti bankui prašymą;

2) užtikrinti, kad prašyme nurodytą dieną sąskaitoje būtų pakankama pinigų suma kredito sutartyje

nurodytoms sumoms padengti.

Iš esmės savo turiniu analogiškos minėtos teisės įgyvendinimo sąlygos yra nustatytos ir kitose vertinamose

kredito sutartyse, tik skiriasi terminas prieš kiek dienų kredito gavėjas privalo informuoti banką apie savo

ketinimą iš anksto grąžinti kreditą ar jo dalį. Šiuo atveju AB SEB banko kredito sutartyje nustatytas 5 darbo

dienų terminas yra ilgesnis negu AB Swedbank kredito sutartyje nustatytas terminas, tačiau trumpesnis nei

AB Luminor bank kredito sutartyje įtvirtintas terminas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau AB SEB banko kredito sutartis vertintina 2 balais.

AB SEB banko būsto kredito sutarčiai suteiktą balą (2) padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto


koeficientą yra 0,4 (keturios dešimtosios).

AB Swedbank kredito sutartyje nustatytas išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo teisės įgyvendinimas

AB Swedbank kredito sutarties 11.1.1. p. nustatyta, kad: „Kredito gavėjai turi teisę grąžinti visą ar dalį

(nemažesnę, nei minimali prieš terminą grąžinama Kredito suma) Kredito prieš Sutartyje numatytus

terminus pateikę Bankui raštišką ar kitos Banko nurodytos formos pranešimą apie priešlaikinį Kredito ar

jo dalies grąžinimą. Pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip 3 darbo dienos iki numatyto

100

priešlaikinio Kredito ar jo dalies grąžinimo, išskyrus, kai Bankas sutinka, kad šis terminas būtų trumpesnis

ar visai netaikomas. Kredito gavėjai privalo užtikrinti reikiamą lėšų kiekį Sąskaitoje priešlaikiniam Kredito

ar jo dalies grąžinimui. Minimali prieš terminą grąžintina Kredito suma nurodyta Banko paslaugų ir

operacijų įkainiuose. Grąžinus visą Kreditą prieš terminą laikoma, kad Sutartis yra nutraukta.“

AB Swedbank kredito sutartyje iš esmės nustatytos dvi sąlygos, kurias kredito gavėjas privalo įvykdyti,

kad galėtų įgyvendinti savo teisę iš anksto grąžinti visą ar dalį kredito. Minėtos sąlygos iš esmės sutampa

su AB SEB banko kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis, tačiau verta pastebėti, kad pagal AB Swedbank

kredito sutartį kredito gavėjas turi teisę prieš 3 darbo dienas iki numatyto priešlaikinio kredito (viso ar

dalies) grąžinimo dienos pateikti pranešimą apie ketinamą atlikti išankstinį kredito (jo dalies) grąžinimą.

Taigi AB Swedbank kredito sutartyje nustatytas terminas kredito gavėjui yra palankesnis negu kitose

dvejose kredito sutartyse nustatytas terminas.

Verta paminėti tai, kad pagal AB Swedbank kredito sutartyje nustatytą reglamentavimą kredito gavėjo teisė

iš anksto grąžinti dalį ar visą kreditą yra mažiausiai apribota (kredito gavėjas apie savo ketinimą įgyvendinti

savo teisę iš anksto grąžinti kreditą ar jo dalį turi prieš tris darbo dienas informuoti banką, kai kitose kredito

sutartyse yra nustatyti ilgesni terminai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiai būsto kredito sutarčiai skiriami 3 balai.



koeficientą yra 0,6 (šešios dešimtosios).

AB Luminor bank kredito sutartyje nustatytas išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo teisės

įgyvendinimas


„Kredito gavėjas, norėdamas grąžinti kreditą ar jo dalį anksčiau termino, turi pateikti Bankui Banko

nustatytos formos prašymą. Bankas įvykdo Kredito gavėjo prašymą per 10 dienų nuo prašymo pateikimo

dienos arba prašyme nurodytą datą, jei ji vėlesnė.“ Tų pačių taisyklių 14.6. p. nustatyta, kad: „Bankas turi

teisę nevykdyti Kredito gavėjo prašymo dėl išankstinio kredito grąžinimo, jei sąskaitoje esančių lėšų

nepakanka prašyme nurodytos kredito sumos grąžinimui bei išankstinio kredito grąžinimo mokesčio ir

pradelstų mokėjimo sumų sumokėjimui.“ Iš esmės AB Luminor bank kredito sutartyje nustatytos

101

išankstinio kredito (jo dalies) grąžinimo teisės įgyvendinimo sąlygos iš esmės sutampa su kitų dviejų bankų

sąlygomis, tačiau vertinamos kredito sutarties atveju kredito gavėjas faktiškai net prieš 10 dienų turi

informuoti raštu banką apie savo ketinimą iš anksto grąžinti kreditą (jo dalį). Minėtas terminas yra ilgiausias

iš vertintose kredito sutartyse nustatytų terminų, todėl šiuo aspektu AB Luminor bank kredito sutartis yra

nepalankiausia vertinant iš vartotojo (kredito gavėjo) perspektyvos.

Atsižvelgiant į tai, kad AB Luminor kredito sutartyje yra pakankamai ilgas terminas (10 dienų) prieš kurį

kredito gavėjas turi informuoti banką apie savo ketinimą iš anksto grąžinti kreditą (ar jo dalį), todėl šiai

kredito sutarčiai suteikiamas 1 balas.

AB Luminor bank būsto kredito sutarčiai suteiktą balą (1) padauginus iš vertinimo metodikoje nustatyto


nustatytą koeficientą yra 0,2 (dvi dešimtosios).

5.3. Maksimalus išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo mokesčio dydis

SNTĮSKĮ 20 str. 3 d. nustatyta, kad „Kredito davėjas ir paskolos davėjas turi teisę į kompensaciją už

galimus nuostolius, tiesiogiai susijusius su kredito ar jo dalies grąžinimu nepasibaigus kredito sutarties

galiojimo laikotarpiui. Kompensacija negali viršyti 3 procentų nepasibaigus kredito sutarties galiojimo

laikotarpiui grąžinamo kredito ar jo dalies sumos. <...>“ Remiantis minėta įstatymo nuostata išankstinio

kredito grąžinimo mokestis (kompensacija) negali viršyti 3 proc. iš anksto grąžinamos kredito sumos.

Šiame poskyryje bus vertinamas kredito sutartyse nustatyto išankstinio kredito ar jo dalies grąžinimo

mokesčio (kompensacijos) maksimalus dydis. Kuo kredito sutartyse nustatytas maksimalus minėto

mokesčio dydis bus mažesnis negu įstatyme nustatytas dydis (3 proc.), tuo aukštesnis balas bus skiriamas.

AB SEB banko kredito sutartyje nustatytas maksimalus išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo

mokesčio dydis

AB SEB banko kredito sutarties Bendrosios dalies 8.7 p. nurodyta: „Jums grąžinant kreditą anksčiau, negu

sutarta, mes galime patirti nuostolių, todėl grąžindami kreditą anksčiau Jūs turėsite sumokėti mokestį

(kompensaciją), kuris nustatytas Asmeninėje dalyje. Apie mokesčio dydį Jus įspėsime gavę Jūsų pranešimą

apie prieš laiką grąžinamą kreditą.“ AB SEB banko kredito sutarties Asmeninės dalies I. skyriuje

(„Bendrosios kredito sąlygos“) 5 p. nurodoma, kad „Išankstinio grąžinimo mokestis Netaikomas kreditą

grąžinant kintamųjų palūkanų keitimo dieną, kitomis dienomis – teisės aktuose nustatytas mokestis.“

102

Taigi remiantis minėtomis kredito sutarties nuostatomis AB SEB banko taikomas išankstinio kredito

grąžinimo mokestis negalėtų viršyti 3 proc. nuo iš anksto grąžinamos kredito sumos. Įvertinus tai, kad AB

SEB banko kredito sutartyje vartotojų atžvilgiu nėra nustatyto palankesnio reguliavimo negu SNTĮSKĮ,

todėl vadovaujantis būsto kredito sutarčių vertinimo metodika, šiai kredito sutarčiai suteikiama 0 balų.

AB Swedbank kredito sutartyje nustatytas maksimalus išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo mokesčio

dydis

AB Swedbank kredito sutarties Bendrosios dalies 11.1.2. p. nurodyta, jog: „Bankas nereikalauja

kompensacijos (mokesčio) už Kredito ar jo dalies grąžinimą anksčiau termino.“

Taigi AB Swedbank visais atvejais nereikalauja iš kredito gavėjų išankstinio kredito grąžinimo

kompensacijos (mokesčio). Taigi pagal minėtą kredito sutartį kredito gavėjas (vartotojas) turi teisę bet kada

nemokamai iš anksto grąžinti visą ar dalį kredito, o ne tik kintamų palūkanų keitimo dieną (šią dieną

galimybę nemokamai grąžinti kreditą (jo dalį) numato teisės aktai). Kadangi kredito gavėjas gali bet kada

iš anksto nemokamai grąžinti visą ar dalį kredito, šiai, vadovaujantis būsto kredito sutarčių vertinimo

metodika, AB Swedbank kredito sutarčiai suteikiamas maksimalus vertinimo balas, t. y. 5 balai.



koeficientą yra 2 (du).

AB Luminor bank kredito sutartyje nustatytas maksimalus išankstinio kredito (ar jo dalies) grąžinimo

mokesčio dydis


„Bankas apskaičiuoja išankstinio kredito grąžinimo mokesčio dydį Lietuvos banko patvirtintose

kompensacijos apskaičiavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Išankstinio kredito grąžinimo mokesčio dydis

negali viršyti 3 % nuo nesuėjus mokėjimo terminui grąžinamo kredito.“

Taigi AB Luminor bank kredito sutartyje nustatytas maksimalus galimas išankstinio kredito (jo dalies)

grąžinimo mokestis atitinka teisės aktuose nustatytą dydį, todėl šiai kredito sutarčiai skiriama 0 balų.

103

6. Įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo atidėjimas

Šiame skyriuje bus vertinama, kaip kredito sutartyse yra reglamentuojamas įsipareigojimų pagal kredito

sutartį vykdymo atidėjimo („mokėjimo atostogų“) klausimas. Šiame skyriuje bus vertinama:

kredito grąžinimo atidėjimo pagrindai (sąlygos), kredito grąžinimo atidėjimo terminas (vertinimo

kriterijai - kredito sutartyje numatyta/nenumatyta teisė kreiptis dėl kredito grąžinimo atidėjimo;

sutartyje nustatyto reguliavimo atitikimas SNTĮSKĮ, kredito grąžinimo atidėjimo termino ilgis).

6.1. Kredito grąžinimo atidėjimo pagrindai (sąlygos), kredito grąžinimo atidėjimo terminas

SNTĮSKĮ 22 str. 1 d. nustatyta, kad: „Kredito davėjas privalo kredito gavėjo prašymu, pateiktu raštu

popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje, kredito sutarties galiojimo laikotarpiu kredito gavėjui atidėti

kredito įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą kredito gavėjo prašyme nurodytam, bet ne ilgesniam negu 3

mėnesių, laikotarpiui, kai kredito gavėjas nebetenkina pagal šio įstatymo 12 straipsnio 11 dalį priimtame

priežiūros institucijos teisės akte nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų,

susijusių su kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų pagal kredito ir kitas sutartis vidutinio įmokos dydžio

ir pajamų santykiu, ir yra bent viena iš šių aplinkybių:

1) nutrūksta kredito gavėjo santuoka;

2) miršta kredito gavėjo sutuoktinis;

3) kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu;

4) kredito gavėjas pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu Lietuvos Respublikos neįgaliųjų

socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka.“

Šiame poskyryje bus vertinama, kaip kredito sutartyse yra reglamentuojamas įsipareigojimų pagal kredito

sutartį vykdymo atidėjimo („mokėjimo atostogų“) klausimas, visų pirma bus vertinama, ar kredito sutartyse

yra nurodyta kredito gavėjo teisė pasinaudoti mokėjimo atostogomis, ar kredito sutartyje nustatyti

„mokėjimo atostogų“ suteikimo pagrindai, ar minėti pagrindai neprieštarauja įstatyme nustatytam

reglamentavimui, taip pat bus vertinama, ar kredito sutartyse nustatytas reglamentavimas (jeigu toks

numatytas) nenustato palankesnių sąlygų kredito gavėjams lyginant su įstatyme nustatytu reguliavimu.

AB SEB banko kredito sutartyje nustatyti kredito grąžinimo atidėjimo pagrindai (sąlygos), kredito

grąžinimo atidėjimo terminas

https://www.infolex.lt/ta/113801

https://www.infolex.lt/ta/113801

104

AB SEB banko kredito sutartyje nebuvo nustatyta nuostatų, kurios tiesiogiai reglamentuotų kredito

grąžinimo atidėjimo klausimus. Nors SNTĮSKĮ nenumato pareigos kredito sutartyje nurodyti (nustatyti)

kredito grąžinimo atidėjimo sąlygas, tvarką, tačiau manytina, kad vertinant iš kredito gavėjo (vartotojo)

perspektyvos, tokia kredito sutartis, kurioje nėra nurodoma kredito gavėjo teisė į kredito grąžinimo

atidėjimą, šios teisės įgyvendinimo sąlygos, tvarka, ir pan., vertintina neigiamai. Praktikoje yra galimi

atvejai, kai kredito gavėjas, susidūręs su finansiniais sunkumais, nepasinaudos savo teise į kredito

grąžinimo atidėjimą (nors egzistuotų įstatyme nustatyti šios teisės įgyvendinimo pagrindai), nes kredito

gavėjas apie tokios teisės egzistavimą gali net nežinoti, nes ji nenurodyta būsto kredito sutartyje. Kredito

sutartyje nurodžius apie minėtos teisės egzistavimą, būtų sumažinta tikimybė, kad kredito gavėjai dėl

nežinojimo nepasinaudotų jiems įstatymo suteikiamomis teisėmis.

Nors AB SEB banko kredito sutartyje nėra reglamentuojama kredito gavėjo teisės į kredito grąžinimo

atidėjimą įgyvendinimo klausimai, tačiau kredito gavėjas galėtų SNTĮSKĮ 22 str. pagrindu kreiptis į banką

bei, jeigu egzistuotų įstatyme nustatyti pagrindai, bankas privalėtų tenkinti kredito gavėjo prašymą

atidedant kredito įmokų mokėjimą, t. y. kredito gavėjui suteikiant „mokėjimo atostogas“. Vis dėlto, kredito

sutartyje kredito grąžinimo atidėjimo teisės nenurodymas, vertinant kredito gavėjų (vartotojų) požiūriu,

vertintinas neigiamai, nes dalis vartotojų dėl nepakankamo informuotumo gali nepasinaudoti minėta teise,

todėl AB SEB banko kredito sutarčiai skirtinas balas sumažintinas 1 balu.

AB SEB banko kredito sutarčiai suteikiamas vertinimo balas yra -1 (minus vienas).


koeficiento (1) gauname, kad AB SEB banko būsto kredito sutarčiai suteiktinas balas pritaikius nustatytą


AB Swedbank kredito sutartyje nustatyti kredito grąžinimo atidėjimo pagrindai (sąlygos), kredito grąžinimo

atidėjimo terminas

AB Swedbank kredito sutartyje nebuvo nustatyta nuostatų, kurios tiesiogiai reglamentuotų kredito

grąžinimo atidėjimo klausimus.

Nagrinėjamu klausimu AB Swedbank kredito sutarties atveju yra analogiška situacija kaip ir AB SEB

banko sutarties atveju. Atitinkamai kaip ir AB SEB banko kredito sutarties atveju, manytina, kad AB

Swedbank kredito sutartyje kredito grąžinimo atidėjimo teisės nenurodymas, vertinant kredito gavėjų

105

(vartotojų) požiūriu, vertintinas neigiamai, nes dalis vartotojų dėl nepakankamo informuotumo gali

nepasinaudoti minėta teise, todėl AB Swedbank kredito sutarčiai analogiškai kaip ir AB SEB banko kredito

sutarties atveju yra skiriamas -1 (minus vienas) balas.


koeficiento (1) gauname, kad AB Swedbank būsto kredito sutarčiai suteiktinas balas pritaikius nustatytą


AB Luminor bank kredito sutartyje nustatyti kredito grąžinimo atidėjimo pagrindai (sąlygos), kredito

grąžinimo atidėjimo terminas

Kredito grąžinimo atidėjimo klausimai yra reglamentuoti AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turtu

susijusio kredito teikimo taisyklių 13 p. Minėtų taisyklių 13.1 p. numatyta, kad: „Kredito gavėjo prašymu,

Bankas atidės kredito grąžinimą Kredito gavėjo prašyme nurodytam laikotarpiui, kuris negali viršyti 3

mėnesių per 3 metus.“ Verta pažymėti, kad Įsiskolinimų, susidariusių kredito gavėjams nevykdant

finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, valdymo gairių, patvirtintų Lietuvos banko Priežiūros

tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 241-18117 (toliau vadinama – ir Gairės) 17.3 p.

yra nurodoma, jog: „<...> Įstatymas nenumato nei laikotarpio apribojimų, nei kiek kartų kredito gavėjas

gali įgyti teisę pasinaudoti „kredito atostogomis“. Netinkama praktika laikytini atvejai, kai kredito gavėjo

galimybė pasinaudoti „kredito atostogomis“ yra ribojama tam tikrais terminais, pavyzdžiui, kredito

sutartyje nustatyta, kad kredito gavėjo prašymu kredito davėjas atidės kredito grąžinimą kredito gavėjo

prašyme nurodytam laikotarpiui, kuris negali viršyti 3 mėnesių per 3 metus. Lietuvos banko nuomone,

kredito gavėjas galėtų pasinaudoti „kredito atostogomis“, jeigu pablogėjus jo finansinei padėčiai kaskart

atsiranda viena iš Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytų aplinkybių. Tinkama praktika

laikytinas atvejis, kai, pavyzdžiui, antraisiais kredito mokėjimo metais kredito gavėjas tapo nedarbingas,

todėl paprašė atidėti kredito įmokas 3 mėnesiams, o po dviejų metų išsituokė, todėl vėl paprašė atidėti

kredito įmokų mokėjimą 3 mėnesiams.“ Taigi Lietuvos bankas Gairėse yra išreiškęs savo poziciją dėl

analogiškos sutarties nuostatos, kuri yra įtvirtinta AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turtu susijusio

kredito teikimo taisyklių 13.1 p., minėta nuostata nurodydamas kaip netinkamos praktikos pavyzdį.

Sutinkant su Gairėse išdėstytais argumentais, jog SNTĮSKĮ nenumato nei laikotarpio apribojimų, nei kiek

kartų kredito gavėjas gali įgyti teisę pasinaudoti „kredito atostogomis“, darytina išvada, kad AB Luminor

banko Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių 13.1 p., t. y. AB Luminor bank kredito

17 Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 241-207 redakcija.

106

sutartyje nustatytas apribojimas, kad kredito įmokų mokėjimo atidėjimo laikotarpis negali viršyti 3 mėn.

per 3 metus, laikytinas prieštaraujančiu SNTĮSKĮ 22 str. 1 d. Tuo pačiu, konstatavus kredito sutarties

nuostatos neatitikimą įstatymo reikalavimams, nagrinėjamai kredito sutarčiai suteiktinas balas mažinamas

vienu balu.


„Kredito gavėjas privalo pateikti Banko nustatytos formos prašymą dėl atidėjimo raštu ne vėliau kaip likus

15 dienų iki kredito dalies, kurios grąžinimą pageidauja atidėti, mokėjimo dienos.“ Minėtų taisyklių 13.5

p. nurodoma, kad: „Bankas tenkina Kredito gavėjo prašymą, jei:

(a) Kredito gavėjas tinkamai vykdo mokėjimo įsipareigojimus ir kitus įsipareigojimus ir iki galutinio kredito

grąžinimo termino pabaigos yra likę daugiau kaip 3 metai; arba

(b) Kredito gavėjas atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus privalomam įsipareigojimų pagal sutartį

vykdymo atidėjimui (Kredito gavėjo pajamų ir įsipareigojimų santykis yra nepakankamas ir Kredito

gavėjas neteko darbo, tapo nedarbingu, mirė sutuoktinis ir kt.).“

Pirmiau pacituotoje nuostatoje yra nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriam nors iš jų egzistuojant bankas

tenkintų kredito gavėjo prašymą atidėti kredito įmokų mokėjimą. Minėtos nuostatos (b) pastraipoje

nustatytas pagrindas iš esmės atitinka SNTĮSKĮ 22 straipsnyje nustatytus pagrindus, kuriems egzistuojant

bankas privalo tenkinti kredito gavėjo prašymą bei jam suteikti „mokėjimo atostogas“. Tuo tarpu minėtos

nuostatos (a) pastraipoje nustatytas papildomas „mokėjimo atostogų“ suteikimo pagrindas, kuris nėra

numatytas įstatyme. Pagal šį mokėjimo atostogų suteikimo pagrindą, kredito gavėjui pakanka būti tinkamai

vykdžius mokėjimo bei kitus įsipareigojimus ir iki kredito grąžinimo termino turi būti likę daugiau kaip 3

metai. Taigi tam, kad kredito gavėjas galėtų pasinaudoti mokėjimo atostogomis minėtu pagrindu, nereikia,

kad kredito gavėjo pajamų ir įsipareigojimų santykis neatitiktų teisės aktuose nustatyto dydžio bei, kad

kartu būtų viena iš SNTĮSKĮ 22 str. 1 d. 1-4 p. nustatytų aplinkybių (pvz., kredito gavėjo santuokos

nutrūkimas, darbo praradimas). Minėto papildomo nei įstatyme nustatyto „mokėjimo atostogų“ suteikimo

pagrindo nustatymas kredito sutartyje vertintinas teigiamai, nes sudaro didesnes galimybes kredito

gavėjams pasinaudoti „mokėjimo atostogomis“, todėl už minėto papildomo pagrindo nustatymą šiai kredito

sutarčiai suteiktini papildomi 0,5 balo.

AB Luminor bank kredito sutartyje yra numatyta kredito gavėjo teisė kreiptis į banką dėl kredito įmokų

mokėjimo atidėjimo, be to kredito sutartis numato papildomą pagrindą, suteikiantį galimybę kredito

gavėjams pasinaudoti „mokėjimo atostogomis“, tačiau kredito sutartyje yra neteisėtai apribojamas kredito

davėjo teisės į mokėjimo atostogas įgyvendinimo dažnumas, todėl kredito sutarčiai, prieštaraujant

107

SNTĮSKĮ nustatytam reguliavimui, yra skiriamas neigiamas balas. Sudėjus kredito sutarčiai suteiktiną

papildomą 0,5 balo bei atėmus vieną balą dėl prieštaravimo SNTĮSKĮ, bendras šiai kredito sutarčiai

suteiktinas balas siekia -0,5 (minus penkios dešimtosios) balo.


koeficiento (1) gauname, kad AB Luminor bank būsto kredito sutarčiai suteiktinas balas pritaikius nustatytą


7. Kredito sutarties nutraukimas

Šiame skyriuje bus vertinamas kredito sutartyse nustatytas jų vienašališko (banko iniciatyva) nutraukimo

reglamentavimas. Šiame skyriuje bus vertinama:

1) kredito sutarties vienašališko nutraukimo banko iniciatyva pagrindai (vertinimo kriterijus - nutraukimo

pagrindai atitinka/neatitinka teisės aktų reikalavimus);

2) vienašalio sutarties nutraukimo procedūra (vertinimo kriterijus – nutraukimo procedūra

atitinka/neatitinka SNTĮSKĮ reikalavimus).

7.1. Kredito sutarties vienašališko nutraukimo banko iniciatyva pagrindai

Banko (kredito davėjo) teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį reglamentuoja SNTĮSKĮ 23 straipsnis.

Minėto įstatymo 23 str. 1 sak. nustatyta, kad: „Kredito davėjas ir paskolos davėjas turi teisę vienašališkai

nutraukti kredito sutartį arba pareikalauti grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo

laikotarpiui tik esant esminiam kredito sutarties pažeidimui, įskaitant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą

atvejį.“ To paties straipsnio 3 d. 1 sak. nustatyta, kad: „Ilgesnis kaip 90 dienų įsipareigojimų pagal kredito

sutartį nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, nebent

kredito sutarties šalys susitaria dėl ilgesnio laikotarpio.“

Įstatyme yra aiškiai nustatyta, kad bankas turi teisę nutraukti kredito sutartį tik esant esminiam kredito

sutarties pažeidimui. Įstatyme nėra apibrėžta, kas yra laikoma esminiu kredito sutarties pažeidimu,

išskyrus tai, kad įstatyme yra nurodyta, kad ilgesnis kaip 90 dienų įsipareigojimų pagal kredito sutartį

nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu.

108

Civilinio kodekso (CK) 6.217 straipsnyje yra apibrėžiama, kas gali būti laikoma esminiu sutarties

pažeidimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje18 išaiškinta, kad „pagal CK 6.217 straipsnį sutarties

pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu

pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5

dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties

pažeidimas vertintinas kaip esminis ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas

sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar

sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2

dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais

atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip

vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius

požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau sutartyje

nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties

sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais <...>“.

Pagal aukščiau paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyme (CK 6.217 str. 2 d.) nustatyti

kriterijai yra taikomi vertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, kai sutartis vienašališkai yra

nutraukta už tokios sutarties sąlygos (-ų) pažeidimą, kurios pažeidimas sutartyje nėra įvardintas kaip

esminis sutarties pažeidimas. Tuo tarpu kai pačioje sutartyje yra nustatyti atvejai, kada bus laikoma, kad

sutartis yra iš esmės pažeista, tai minėti sutarties pažeidimo pagrindai neprivalo atitikti CK 6.217 str. 2 d.

nustatytų esminio sutarties pažeidimo kriterijų, t. y. Civilinis kodeksas numato galimybę pačioms šalims

susitarti kokie sutarties pažeidimai yra laikomi esminiais.

Verta pastebėti, kad Gairių 18.6 p. nurodoma, kad: „<...> Lietuvos banko nuomone, kredito sutarties šalys

turėtų susitarti ir kredito sutartyje išvardyti konkrečius pažeidimus, kuriuos pripažįsta esminiais. <...>“.

Be to, Gairių 18.8 p. nurodoma, kad: „Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas19 yra specialusis teisės aktas, CK

nuostatos turi būti taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Įstatymo reikalavimams. Skirtingai nei CK 6.217

straipsnio 5 dalyje, Įstatymas nesuteikia teisės šalims susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti kredito

sutartį tais atvejais, kai kredito sutarties pažeidimas nėra esminis. Taigi, kai pažeidimas nėra esminis,

vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, kredito sutarties nutraukti negalima.“ Taigi remiantis pirmiau

paminėta Lietuvos banko pozicija, darytinos išvados, kad kredito sutartyse gali būti nustatyti tik tokie

18 Žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-415/2016. 19 Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas.

109

vienašalio kredito sutarties nutraukimo pagrindai, kurie numato banko teisę vienašališkai nutraukti kredito

sutartį tik esant esminiam kredito sutarties pažeidimui.

Šioje analizėje vertinamos kredito sutartys yra vartojimo sutartys, kurių sąlygos nustatytos iš anksto banko

parengtoje standartinėje sutartyje, t. y. bankas pats kredito sutartyje nustato, kokie sutarties pažeidimai bus

laikomi esminiais bei suteikiantys teisę bankui vienašališkai nutraukti kredito sutartį, todėl svarbu įvertinti,

ar minėtos kredito sutarčių sąlygos, kurias faktiškai bankai patys nustatė (nesiderėdami su vartotojais) savo

parengtose kredito sutartyse, atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi šiame poskyryje bus vertinamos

kredito sutarties sąlygos, kurios numato pagrindus, kai bankas įgyja teisę vienašališkai nutraukti kredito

sutartį, minėtas kredito sutarčių sąlygas vertinant sąžiningumo aspektu. Kredito sutarčių sąlygos, kurios

numato banko teisę vienašališkai nutraukti kredito nesant esminio kredito sutarties pažeidimo, bus

traktuojamos kaip nesąžiningos bei neteisėtos. Atitinkamai, kuo daugiau kredito sutartyje numatytų

pagrindų, suteikiančių bankui teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį, neatitiks vartojimo sutarčių

sąlygoms keliamų sąžiningumo reikalavimų, tuo mažesnis balas bus skiriamas kredito sutarčiai.

AB SEB banko kredito sutartyje nustatyti kredito sutarties vienašališko nutraukimo banko iniciatyva

pagrindai

AB SEB banko kredito sutarties Bendrosios dalies 7.1 p. nustatyta, kad: 7.1. Jei kartu nerandame

sprendimų dėl tolesnio Sutarties vykdymo ir / ar Jūs toliau nevykdote Sutarties sąlygų, mes galime,

nesikreipdami į teismą, nutraukti Sutartį ir reikalauti grąžinti visą kreditą arba, nenutraukdami Sutarties,

pareikalauti grąžinti dalį kredito, jei yra nors viena iš toliau nurodytų aplinkybių:

7.1.1. laiku nemokate įmokų ilgiau negu 90 dienų (nesvarbu, kokia vėluojama sumokėti suma), buvo

išnaudotos visos objektyviai įmanomos galimybės užtikrinti, kad būtų vykdomi Sutartyje nustatyti

įsipareigojimai ir apie įsipareigojimų nevykdymą Jūs buvote ne kartą įspėtas

7.1.2. laiku nemokate įmokų pagal kitas su mumis sudarytas sutartis, o nesumokėta suma viršija 1 500

Eur ir nevyksta Jūsų inicijuoti teisminio ar neteisminio ginčo nagrinėjimo procesai dėl tokių įmokų

nemokėjimo teisėtumo

7.1.3. pateikėte klaidingą arba nutylėjote svarbią informaciją, į kurią atsižvelgiant buvo įvertintas Jūsų

mokumas ir sudaryta Sutartis

7.1.4. kreditą panaudojote ne pagal nustatytą paskirtį

7.1.5. nevykdote Sutarties sąlygų, susijusių su turto draudimu ir / ar įkeitimu

7.1.6. Jūs ar bet kuris trečiasis asmuo nevykdo sąlygų, nustatytų įsipareigojimų užtikrinimo sutartyje,

arba tokia sutartis yra ginčijama teisme

110

7.1.7. tampate nemokus ir Jums iškeliama bankroto byla

7.1.8. yra kitų teisės aktuose nustatytų aplinkybių, pvz., kitas kreditorius pradeda išieškojimą iš įkeisto

turto

7.1.9. papildomi Sutarties nutraukimo pagrindai gali būti nustatyti Asmeninėje dalyje ar mūsų

suteiktuose sutikimuose“.

Šiuo atveju, plačiau pasisakytina dėl AB SEB banko kredito sutarties Bendrosios dalies 7.1.2 p. nustatyto

kredito sutarties nutraukimo pagrindo. Pagal minėtą nuostatą bankas įgyja teisę nutraukti kredito sutartį,

jeigu kredito gavėjas laiku neatlieka mokėjimų pagal kitas su banku sudarytas sutartis, o nesumokėta suma

viršija 1500 Eur sumą ir kredito gavėjas nėra iniciavęs ginčo dėl neatliekamų mokėjimų pagal kitas su

banku sudarytas sutartis teisėtumo.

Civilinio kodekso 6.2284 str. 2 d. 1 sak. nurodoma, kad: Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių

sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš

esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.“

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką, siekiant įvertinti, ar hipoteka užtikrintos

šalių sudarytos paskolos sutarties nustatyta nutraukimo prieš terminą sąlyga yra nesąžininga, svarbiausi yra

šie kriterijai: 1) ar pardavėjo arba tiekėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį priklauso nuo to, kad vartotojas

neįvykdo pareigos, kuri aptariamuose sutartiniuose santykiuose yra esminė; 2) ar ši teisė numatyta tais

atvejais, kai toks neįvykdymas yra pakankamai rimtas, palyginti su paskolos trukme ir suma; 3) ar tokia

teise nukrypstama nuo nesant šalių susitarimo taikytinų nuostatų ir dėl to vartotojui, atsižvelgiant į jo

turimas procesines priemones, tampa sunkiau kreiptis į teismą ir pasinaudoti teise į gynybą; 4) ar

nacionalinėje teisėje numatyta atitinkamų ir veiksmingų priemonių, leidžiančių vartotojui, prieš kurį tokia

sąlyga nukreipta, pašalinti vienašališko paskolos sutarties nutraukimo pasekmes. Tokį vertinimą turi atlikti

nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas ginčo, kurį jo prašoma išspręsti, aplinkybes (žr. ESTT 2013 m.

lapkričio 14 d. sprendimo Banco Popular Español, C-537/12 ir C-116/13, ECLI:EU:C:2013:759, 70, 71

punktus; 2013 m. kovo 14 d. sprendimo Aziz, C-415/11, ECLI:EU:C:2013:164, 73 ir 75 punktus).

Pagal pirmiau paminėtą kredito sutarties nutraukimo pagrindą bankas turi teisę vienašališkai nutraukti

kredito sutartį net ir tais atvejais, kai kredito gavėjas tinkamai vykdo kredito sutartį (laiku moka kredito

įmokas, kitus mokėjimus ir t. t.). Jeigu kredito gavėjas vėluoja atlikti mokėjimus pagal kitas su banku

sudarytas sutartis (pvz., pagal automobilio išperkamosios nuomos sutartį), vėluojančių mokėjimų sumai

viršijus 1500 Eur ribą, bankas įgyja teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį. Taigi iš esmės bankas įgyja

111

teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį, kai vartotojas padarė ne būsto kredito sutarties, o visai kitos

sutarties pažeidimą. Tuo pačiu darytinos išvados, kad minėta AB SEB banko kredito sutarties sąlyga

suteikia bankui teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį nesant esminio kredito sutarties pažeidimo.

Atitinkamai darytinos išvados, kad AB SEB banko kredito sutarties Bendrosios dalies 7.1.2. p. numatyta

sąlyga iš esmės pažeidžia kredito sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei kredito gavėjų, kaip

vartotojų, teises ir interesus, nes numato kredito sutarties nutraukimo galimybę dėl neesminės sutartinės

pareigos neįvykdymo (apskritai bankas turi teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį net kredito gavėjui

tinkamai vykdant esmines kredito sutarties sąlygas). Tuo pačiu minėta kredito sutarties sąlyga pastato

vartotojus į mažiau palankią padėtį, lyginant su nacionalinės teisės normomis, nes Civilinio kodekso 6.217

str. 2 d. prasme netinkamas sutartinių pareigų vykdymas pagal kitas sudarytas sutartis nebūtų laikomas

esminiu kredito sutarties pažeidimu, todėl kredito sutartyje nenustačius 7.1.2 p. nuostatos, bankas įstatymo

pagrindu neįgytų teisės vienašališkai nutraukti kredito sutarties, todėl minėta kredito sutarties sąlyga

laikytina nesąžininga Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio prasme bei prieštaraujančia Gairių 18.8 p.

Taigi yra pagrįstas pagrindas manyti, kad teismas AB SEB banko kredito sutarties Bendrosios dalies 7.1.2.

p. nustatytą sąlygą pripažintų nesąžininga, tuo pačiu minėta sąlyga būtų laikoma negaliojančia nuo kredito

sutarties sudarymo momento.

Atsižvelgiant į tai, kad AB SEB banko kredito sutartyje buvo identifikuota viena kredito sutarties sąlyga,

kurią yra pagrindas pripažinti nesąžininga, AB SEB banko kredito sutarčiai suteiktinas balas mažintinas

vienu balu.

AB SEB banko kredito sutarčiai suteikiamas balas yra -1 (minus vienas).




AB Swedbank banko kredito sutartyje nustatyti kredito sutarties vienašališko nutraukimo banko iniciatyva

pagrindai

AB Swedbank kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2 p. yra nustatyti atvejai (pagrindai), kai bankas įgyja

teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį. AB Swedbank kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1. p.

nustatyta, kad: „11.2.1. Bankas turi teisę, ne mažiau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų raštu įspėjęs Kredito

112

gavėjus, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti Sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad Kredito

gavėjai per 10 (dešimt) dienų nuo Sutarties nutraukimo dienos grąžintų Bankui visą negrąžintą Kreditą,

jeigu Kredito gavėjai kartu ar bet kuris iš jų atskirai padaro bent vieną iš šių esminių Sutarties pažeidimų

ar paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:

11.2.1.1. Kredito gavėjai ilgiau kaip 90 (devyniasdešimt) dienų: i) negrąžina Sutartyje numatytais terminais

nustatytos Kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų Palūkanų; arba ii) nevykdo ar netinkamai vykdo

kitus savo sutartinius įsipareigojimus nurodytus 8.3, 8.5, 8.7, 10.1.3-10.1.6 punktuose, neapdraudžia arba

netinkamai apdraudžia Turtą (kai tai numatyta Sutartyje) arba nevykdo ar netinkamai vykdo bent vieną iš

Specialiojoje dalyje numatytų sąlygų (išskyrus, kai nevykdoma pareiga pervesti gaunamas pajamas į

Kredito gavėjo sąskaitą Banke); bei nepašalina pažeidimo per Banko papildomai nustatytą 30 (trisdešimt)

dienų terminą;

11.2.1.2. tarp Kredito gavėjo ir Banko ar su juo susijusių įmonių sudarytos sutartys yra nutrauktos dėl

netinkamo įsipareigojimų vykdymo;

11.2.1.3. Kredito gavėjai Kreditą naudoja ar panaudojo ne pagal Sutartyje numatytą tikslinę paskirtį;

11.2.1.4. paaiškėja, kad Kredito gavėjai sąmoningai nuslėpė (nepateikė) ar suklastojo Bankui pateiktą

informaciją būtiną kreditingumui vertinti;

11.2.1.5. Užtikrinimo sutartis yra ginčijama, arba paaiškėja, kad ji yra niekinė ar nebegalioja, arba Turtas

yra areštuojamas, ir šio Turto areštas nėra panaikinamas bei įrodymai apie arešto panaikinimą Bankui

nėra pateikiami per vieną mėnesį nuo šio Turto arešto dienos, arba Kredito gavėjai nesudaro su Banku

Sutartyje nurodytų Užtikrinimo sutarčių;

11.2.1.6. pažeidžiamas Kredito ir turto rinkos vertės santykis, jei toks sumažėjimas atsirado dėl Kredito

gavėjų ar Turto savininkų kaltės;

11.2.1.7. paaiškėja trečiųjų asmenų turtinės pretenzijos Turto atžvilgiu ar įkaito davėjo įsipareigojimai

tretiesiems asmenims (nuomos, panaudos sutartys ir pan.) Turto atžvilgiu ar yra kiti Sutartyje nepaminėti

Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyti pagrindai, kada Bankas turi teisę nukreipti išieškojimą į Turtą

prieš prievolės įvykdymo terminą.<…>“

Remiantis nagrinėjamos kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1.2. p. bankas turi teisę vienašališkai

nutraukti kredito sutartį, jeigu tarp kredito gavėjo ir banko ar su juo susijusių įmonių sudarytos sutartys yra

nutrauktos dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo. Pagal minėtą kredito sutarties nuostatą bankas turi teisę

vienašališkai nutraukti kredito sutartį vien todėl, kad su kredito gavėju bankas ar su juo susijusios įmonės

nutraukė kitą (-as) sutartį (-is) dėl netinkamo vykdymo. Taigi kredito sutartis suteikia teisę bankui

vienašališkai nutraukti kredito sutartį net nesant būsto kredito sutarties pažeidimo. Verta pastebėti, kad

jeigu kredito sutartyje nebūtų įtvirtintos nagrinėjamos nuostatos, ir bankas nuspręstų vienašališkai nutraukti

113

kredito sutartį remiantis tuo, kad bankas ar su juo susijusi įmonė nutraukė su kredito gavėju sudarytą kitą

sutartį (pvz., automobilio išperkamosios nuomos sutartį) dėl netinkamo jos vykdymo, manytina, kad tokį

kredito sutarties vienašališką nutraukimą teismas pripažintų neteisėtu, nes kredito sutarties nutraukimo

pagrindas nebūtų laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, nes apskritai nebūtų padarytas kredito

sutarties pažeidimas. Tuo labiau esminis kredito sutarties pažeidimas. Pažymėtina, kad vartotojui

netinkamai vykdant kitą sutartį (pvz. lizingo sutartį), o ne būsto paskolos sutartį, bankas negali traktuoti,

jog kredito gavėjas pažeidė būsto paskolos sutartį, jeigu kredito gavėjas tinkamai vykdė esmines būsto

paskolos sąlygas (laiku atliko kredito sutartyje nustatytus mokėjimus, neblogino bankui įkeisto turto būklės,

vykdė pareigą apdrausti bankui įkeistą turtą ir pan.).

Verta pastebėti, kad bankui vienašališkai nutraukus su vartotoju sudarytą kredito sutartį, vartotojui kiltų

sunkios neigiamos pasekmės, t. y. jis turėtų grąžinti iš karto visą kreditą su priskaičiuotomis palūkanomis.

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į būsto paskolų sutarčių specifiką ir galimas sunkias sutarties nutraukimo

neigiamas pasekmes kredito gavėjui (vartotojui), bankams kredito sutartyse turėtų būti nustatyta teisė

nutraukti kredito sutartį ne bet kokiais kredito sutartyje nustatytais sutarties nutraukimo pagrindais, bet tik

dėl esminių kredito sutarties pažeidimų, ką ir numato SNTĮSKĮ 23 str. 1 d., tuo pačiu Gairių 18.6 p. Taigi

bankų parengtose kredito sutartyse bankai neturi jokio pagrindo nustatyti kredito sutarties nutraukimo

pagrindų dėl neesminio kredito sutarties pažeidimo, tuo labiau kredito sutarties nutraukimo pagrindų, kurie

numato kredito sutarties nutraukimą už kitų sutarčių nei kredito sutartis netinkamą vykdymą. Tuo tarpu,

jeigu bankų parengtose kredito sutartyse yra nustatytos nuostatos, suteikiančios bankams teisę vienašališkai

nutraukti kredito sutartis dėl neesminio kredito sutarties pažeidimo, tokios kredito sutarčių sąlygos

laikytinos nesąžiningomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytinos išvados, kad AB Swedbank kredito sutarties Bendrosios

dalies 11.2.1.2. p. numatyta sąlyga iš esmės pažeidžia kredito sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą

vartotojų (kredito gavėjų) nenaudai bei kredito gavėjų, kaip vartotojų, teises ir interesus, nes numato kredito

sutarties nutraukimo galimybę nesant esminio kredito sutarties pažeidimo, be to, minėta kredito sutarties

sąlyga pastato vartotojus į mažiau palankią padėtį lyginant su nacionalinės teisės normomis, nes Civilinio

kodekso 6.217 str. 2 d. prasme netinkamas pareigų vykdymas pagal kitas sudarytas sutartis nebūtų laikomas

esminiu kredito sutarties pažeidimu, todėl jeigu kredito sutartyje nebūtų nustatyta AB Swedbank kredito

sutarties Bendrosios dalies 11.2.1.2. p. nuostata, bankas SNTĮSKĮ pagrindu neįgytų teisės vienašališkai

nutraukti kredito sutarties, todėl minėta kredito sutarties sąlyga laikytina nesąžininga Civilinio kodekso

6.2284 straipsnio prasme bei prieštaraujančia Gairių 18.6 p. Taigi už minėtos nuostatos nustatymą kredito

sutartyje šiai kredito sutarčiai skirtinas vertinimo balas mažintinas 1 balu.

114

Remiantis AB Swedbank kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1.5. p. bankas, be kita ko, turi teisę

vienašališkai nutraukti kredito sutartį, jeigu bankui įkeistas turtas yra areštuojamas ir šio turto areštas nėra

panaikinamas, bei įrodymai apie arešto panaikinimą bankui nėra pateikiami per vieną mėnesį nuo minėto

turto arešto dienos. Taigi tam, kad bankas įgytų teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį, bankui pakanka

to, kad įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui bankui įkeistas turtas būtų areštuojamas

ir šis areštas nebūtų panaikintas per vieną mėnesį. Pažymėtina, kad turto arešto nustatymas bankui įkeistam

turtui savaime nesudaro pagrindo daryti išvadoms, kad į minėtą turtą bus nukreiptas išieškojimas.

Pavyzdžiui, yra galimos situacijos, kad koks nors asmuo pareiškia nepagrįstą ieškinį kredito gavėjui bei

paprašo teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones kredito gavėjo turimam turtui, o teismas patenkina

ieškovo prašymą bei priima nutartį, kurios pagrindu nutaria taikyti turto areštą minėtam turtui iki kol bus

priimtas galutinis sprendimas byloje. Verta pažymėti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja bylos aplinkybių iš esmės, todėl, pavyzdžiui, turto areštas

konkretaus asmens turtui gali būti pritaikytas ir tais atvejais, kai yra pareikštas nepagrįstas ieškinys, nes

ieškinio nepagrįstumas yra konstatuojamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Svarbu pažymėti, kad vertinant

iš praktinės pusės, per vieną mėnesį yra sudėtinga pasiekti, kad būtų panaikintos kredito gavėjo turtui

pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes apskundus aukštesnės instancijos teismui pirmosios

instancijos teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dažnai dėl teismų užimtumo

aukštesnės instancijos teismai sprendimus dėl minėto klausimo išsprendimo priima kur kas vėliau negu per

vieną mėnesį nuo teismo nutarties, kurios pagrindu būna areštuojamas asmens turtas, priėmimo dienos.

Todėl kredito gavėjams praktiškai gali būti itin sudėtinga (dažnu atveju praktiškai neįmanoma) pasiekti,

kad per vieną mėnesį būtų panaikintas jam priklausančiam turtui nustatytas areštas. Jau buvo minėta, kad

vien ta aplinkybė, kad bankui įkeistam turtui yra pritaikomas turto areštas, dar nereiškia to, kad tretieji

asmenys įgis teisę nukreipti išieškojimą į bankui įkeistą turtą, todėl įvertinus kokias neigiamas pasekmes

kredito gavėjui sukeltų vienašališkas kredito sutarties nutraukimas, manytina, kad kredito sutarties sąlyga,

suteikianti teisę bankui vienašališkai nutraukti kredito sutartį remiantis tuo, kad bankui įkeistas turtas yra

areštuojamas bei šis areštas nėra panaikinamas per vieną mėnesį nuo jo nustatymo dienos, laikytina

nesąžininga, nes iš esmės pažeidžia kredito sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, AB Swedbank būsto kredito sutarčiai suteiktinas vertinimo balas

mažintinas 1 balu.

Atsižvelgiant į tai, kad AB Swedbank kredito sutartyje buvo nustatytos dvi kredito sutarties sąlygos, kurias

yra pagrindas pripažinti nesąžiningomis, todėl šiai kredito sutarčiai suteiktini -2 (minus du) balai.

115




AB Luminor bank kredito sutartyje nustatyti kredito sutarties vienašališko nutraukimo banko iniciatyva

pagrindai

AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių 26.3 p. (c) pastraipoje yra

numatyta, kad bankas turi teisę: „<...> nutraukti sutartį, jei sutarties pažeidimas yra esminis; ir <...>“.

Minėtų taisyklių 26.2 p. nustatyta, kad: „Laikoma, kad Kredito gavėjas iš esmės pažeidė sutartį, jei:

(a) Kredito gavėjas pradelsė mokėjimą ilgiau kaip 90 dienų; arba

(b) paaiškėja, jog Kredito gavėjo pareiškimai yra neatitinkantys tikrovės ir/ar Bankui pateikta informacija

ar dokumentai yra melagingi, klaidinantys ar suklastoti;

(c) Kredito gavėjas panaudojo kreditą ne pagal sutartyje nurodytą paskirtį;

(d) Kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartyje nustatytas kitas sąlygas (papildomas kredito

išmokėjimo sąlygas, kitas papildomas sąlygas ir sąlygas, darančias išimtį iš taisyklėse nustatytų sąlygų);

(e) dėl Kredito gavėjo ar įkeičiamo turto savininko veiksmų ar neveikimo iš esmės pablogėja sutartyje


išeikvojamas;

(f) Kredito gavėjas ir/ar asmenys, pateikę sutarties įvykdymo užtikrinimo priemones, nevykdo sandoriuose,

kuriais nustatytos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės, numatytų sąlygų ir įsipareigojimų;

(g) nutrūksta įkeisto nekilnojamojo turto draudimo apsauga ir dėl nuo Banko nepriklausančių priežasčių

Bankas neturi galimybės jo apdrausti savo sąskaita;

(h) Kredito gavėjas nustatytais terminais neįregistruoja ir neužtikrina, kad būtų įregistruotas, įkeisto


(i) bent vienas sandoris dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių pripažįstamas negaliojančiu arba

pasibaigia nesant Banko sutikimo, o Kredito gavėjas nepakeičia negaliojančių ar pasibaigusių sutarties

įvykdymo užtikrinimo priemonių kitomis Bankui priimtinomis sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonėmis;

(j) Kredito gavėjas suėjus galutiniam ar tarpiniam mokėjimo terminui neįvykdo Bankui, Banko grupės

įmonėms ar kitiems kreditoriams kitų nei sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų arba jie tampa

mokėtini prieš terminą dėl įsipareigojimų vykdymo pažeidimo ar kitų priežasčių;

(k) kiti asmenys nukreipia išieškojimą į Bankui įkeistą turtą ar Kredito gavėjo, laiduotojo ar garanto turtą

arba areštuoja minėtą turtą ir neišregistruoja arešto ilgiau kaip 30 dienų;

116

(l) atsiranda kitos Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos aplinkybės (pagrindai), kurioms esant

Bankas turi teisę nutraukti sutartį ir/arba pradėti skolos išieškojimą.“

Remiantis minėtomis kredito sutarties nuostatomis vienas iš pagrindų, kada bankas įgyja teisę vienašališkai

nutraukti kredito sutartį, kai kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartyje nustatytas kitas sąlygas

(papildomas kredito išmokėjimo sąlygas, kitas papildomas sąlygas ir sąlygas, darančias išimtį iš taisyklėse

nustatytų sąlygų) (Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių 26.2 p. (d) pastraipa).

Pažymėtina, kad iš minėtos kredito sutarties nuostatos nėra iki galo aišku, kokių konkrečių kredito sutarties

sąlygų nevykdymas ar netinkamas vykdymas laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, suteikiančiu

teisę bankui vienašališkai nutraukti kredito sutartį (neaišku koks minėtų sąlygų turinys). Civilinio kodekso

6.2284 str. 6 d. 1 sak. numato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir

suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis (6.2284 str. 6 d. 2 sak.).

Įvertinus kredito sutarties vienašališko nutraukimo pasekmes vartotojo (kredito gavėjo) atžvilgiu, kredito

sutartyje privalo būti aiškiai nustatyta, kurių konkrečių kredito sutarties sąlygų pažeidimas yra laikomas

esminiu kredito sutarties pažeidimu bei suteikiančiu bankui teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį. Tuo

tarpu analizuojama kredito sutarties nuostata nėra iki galo aiški, todėl AB Luminor bank Su nekilnojamuoju

turtu susijusio kredito teikimo taisyklių 26.2 p. (d) pastraipoje įtvirtinta sąlyga remiantis Civilinio kodekso

6.2284 str. 6 d. yra laikytina nesąžininga. Tuo pačiu šiai kredito sutarčiai skirtinas balas mažintinas 1 balu.

AB Luminor bank įgyja teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį tais atvejais, kai kredito gavėjas, suėjus

galutiniam ar tarpiniam mokėjimo terminui, neįvykdo bankui, banko grupės įmonėms ar kitiems

kreditoriams kitų nei sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų arba jie tampa mokėtini prieš terminą dėl

įsipareigojimų vykdymo pažeidimo ar kitų priežasčių. Taigi kaip ir pirmiau nagrinėtų kredito sutarčių

atveju, bankas turi teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį, jeigu kredito gavėjas netinkamai vykdo kitas

sutartis, o ne būsto kredito sutartį. Tik nagrinėjamos kredito sutarties atveju, bankas faktiškai įgyja teisę

vienašališkai nutraukti kredito sutartį, jeigu kredito gavėjas netinkamai vykdo su bet kuriuo asmeniu

sudarytą sutartį (kitų nagrinėtų kredito sutarčių atveju bankas įgyja teisę nutraukti kredito sutartį, jeigu

vartotojas netinkamai vykdo kitas sutartis, sudarytas su banku ar su juo susijusiu asmeniu). Taigi

nagrinėjamos kredito sutarties sąlygos pagrindu bankas įgyja teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį

nesant padarytam esminiam kredito sutarties pažeidimui. Paminėtina, kad dėl tokio pobūdžio nuostatos

nesąžiningumo yra plačiai pasisakyta šiame poskyryje nagrinėjant AB SEB banko bei AB Swedbank

kredito sutartis, todėl argumentai, pagrindžiantys poziciją dėl AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turtu

susijusio kredito teikimo taisyklių 26.2 p. (j) pastraipoje įtvirtintos sąlygos nesąžiningumo, pakartotinai

117

nėra dėstomi, o tiesiog konstatuojama, kad minėta kredito sutarties sąlyga laikytina nesąžininga 6.2284 str.

2 d. pagrindu. Tuo pačiu šiai kredito sutarčiai skirtinas balas mažintinas 1 balu.

Bankas, remdamasis Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo taisyklių 26.2 p. (k) pastraipoje

nustatytu pagrindu, įgytų teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį, be kita ko, kai yra areštuojamas

kredito gavėjo, laiduotojo ar garanto turtas bei areštas neišregistruojamas ilgiau kaip 30 dienų. Pažymėtina,

kad dėl panašios kredito sutarties sąlygos nesąžiningumo plačiai buvo pasisakyta šiame poskyryje

analizuojant AB Swedbank kredito sutartį, todėl pakartotinai argumentai dėl tokio pobūdžio sąlygos

nesąžiningumo toliau nėra dėstomi, o tiesiog konstatuojama, kad kredito sutarties sąlyga, suteikianti teisę

bankui vienašališkai nutraukti kredito sutartį remiantis tuo, kad kredito gavėjo, laiduotojo ar garanto turtas

yra areštuojamas bei šis areštas nėra panaikinamas per vieną mėnesį nuo jo nustatymo dienos, laikytina

nesąžininga, nes iš esmės pažeidžia kredito sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

Atitinkamai šiai kredito sutarčiai skirtinas balas mažintinas 1 balu.

Atsižvelgiant į tai, kad AB Luminor bank kredito sutartyje buvo nustatytos trys kredito sutarties sąlygos,

kurias yra pagrindas pripažinti nesąžiningomis, todėl šiai kredito sutarčiai suteiktinas balas yra -3 (minus

trys).



koeficientą yra -1,5 (minus vienas bei penkios dešimtosios).

7.2. Kredito sutartyje nustatyta vienašalio kredito sutarties nutraukimo banko iniciatyva procedūra

SNTĮSKĮ 23 str. 2 d. yra nustatyta, kad: „Iki kredito sutarties nutraukimo ar pareikalavimo grąžinti visą

kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties kredito

davėjas ir paskolos davėjas privalo ne mažiau kaip du kartus raštu registruota pašto siunta ar kitu kredito

sutartyje nurodytu būdu informuoti kredito gavėją apie nevykdomus įsipareigojimus pagal kredito sutartį,

pateikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Pareiga įrodyti, kad tokia

informacija buvo pateikta kredito gavėjui, tenka kredito davėjui ir paskolos davėjui.“ Be to, SNTĮSKĮ 23

str. 3 d. nustatyta, kad: „Ilgesnis kaip 90 dienų įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymas ar

netinkamas vykdymas gali būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, nebent kredito sutarties šalys

susitaria dėl ilgesnio laikotarpio. Nustatę, kad kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo

įsipareigojimus pagal kredito sutartį ilgiau kaip 90 dienų, kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas turi

118

apie tai raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje informuoti kredito gavėją ir nustatyti ne

trumpesnį kaip 30 dienų papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti. Vienašališkai nutraukti kredito

sutartį kredito davėjas ir paskolos davėjas gali tik kai yra visos šios sąlygos:

1) kredito gavėjas raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje ne mažiau kaip du kartus buvo

informuotas apie įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą ar netinkamą vykdymą šio straipsnio 2

dalyje nustatyta tvarka;

2) kredito gavėjas įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdo ar netinkamai juos vykdo ilgiau kaip 90

dienų arba kredito sutarties šalių sutartą ilgesnį laikotarpį;

3) kredito gavėjas įsipareigojimų pagal kredito sutartį neįvykdo ar netinkamai juos įvykdo per šioje dalyje

nustatytą papildomą terminą;

4) buvo išnaudotos visos objektyviai įmanomos galimybės užtikrinti, kad būtų vykdomi kredito sutartyje

nustatyti įsipareigojimai.“

Aukščiau paminėtose SNTĮSKĮ nuostatose yra nustatyta kredito sutarčių vienašališko nutraukimo tvarka.

Iš pirmiau paminėto teisinio reguliavimo išskirtini šie esminiai aspektai: bankas prieš nutraukdamas kredito

sutartį privalo ne mažiau nei du kartus informuoti kredito gavėją apie nevykdomus įsipareigojimus pagal

kredito sutartį, o kredito gavėjas bent kartą turi būti informuojamas apie įsipareigojimų pagal kredito sutartį

nevykdymą arba netinkamą vykdymą, kai jo įsipareigojimai nevykdomi arba netinkamai vykdomi ilgiau

kaip 90 dienų, tuo pačiu bankui turint pareigą nustatyti ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų papildomą

terminą įsipareigojimams įvykdyti.

Šiame poskyryje bus analizuojama kredito sutartyse nustatyta kredito sutarčių vienašališko nutraukimo

tvarka, ją lyginant su SNTĮSKĮ nustatyta kredito sutarčių nutraukimo tvarka. Jeigu kredito sutartyse

nustatytas reglamentavimas prieštaraus SNTĮSKĮ nustatytam reguliavimui, atitinkamai bus mažinamas

kredito sutarčiai suteiktinas balas, tuo tarpu jeigu kredito sutartyje bus nustatytos vartotojams (kredito)

gavėjams palankesnės sąlygos negu numato SNTĮSKĮ, atitinkamai kredito sutarčiai suteiktinas balas bus

didinamas.

AB SEB banko kredito sutartyje nustatyta vienašalio kredito sutarties nutraukimo banko iniciatyva

procedūra

AB SEB banko kredito sutarties Bendrosios dalies 7.2 p. nurodoma, jog: „prieš nutraukdami Sutartį arba

prieš pareikalaudami grąžinti dalį kredito, mes būtinai įspėsime Jus raštu ir sudarysime galimybę per 30

dienų pašalinti padarytą pažeidimą. Dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo Sutartis nutraukiama, jei

119

mes ir Jūs išnaudojame objektyviai įmanomas galimybes ir priemones, kad būtų vykdoma Sutartis“.

Pažymėtina, kad AB SEB banko kredito sutartyje yra kalbama tik apie vieną banko rašytinį įspėjimą kredito

gavėjui dėl jo netinkamo įsipareigojimų vykdymo, kuris pateikiamas prieš vienašališkai nutraukiant kredito

sutartį. SNTĮSKĮ 16 str. 2 d. 26 p. yra nustatyta, kad: Kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai

nurodoma: teisė nutraukti kredito sutartį ir jos įgyvendinimo pagrindai ir tvarka, įskaitant informavimo

apie sutarties nutraukimą terminus ir tvarką;“. Jau buvo minėta, kad remiantis SNTĮSKĮ 23 str. 2-3 d., kad

būtų galima nutraukti kredito sutartį kredito gavėjas privalo būti ne mažiau kaip du kartus informuotas apie

netinkamą įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą. Tuo tarpu AB SEB banko kredito sutartyje yra

aiškiai kalbama tik apie vieną rašytinį įspėjimą kredito gavėjui dėl netinkamo kredito sutarties vykdymo,

kuriuo kartu bankas nustatytų 30 dienų papildomą terminą kredito sutarties pažeidimams pašalinti. Taigi

AB SEB banko kredito sutartyje nustatyta jos vienašališko nutraukimo tvarka iš dalies neatitinka SNTĮSKĮ

nustatyto reglamentavimo, todėl jeigu bankas remdamasis kredito sutartyje nustatyta jos nutraukimo tvarka

vienašališkai nutrauktų kredito sutartį prieš tai kredito gavėją tik vieną kartą raštu informavęs apie

netinkamą kredito sutarties vykdymą, toks banko atliktas vienašališkas kredito sutarties nutraukimas turėtų

būti laikomas neteisėtu.

Įvertinus tai, kad AB SEB banko kredito sutartyje nustatyta jos nutraukimo tvarka iš dalies neatitinka

SNTĮSKĮ nustatytos kredito sutarties nutraukimo tvarkos, todėl šiai kredito sutarčiau suteiktinas balas

mažinamas vienu balu. Tuo pačiu AB SEB banko kredito sutartyje įtvirtinta šios sutarties vienašalio

nutraukimo tvarka nenustato palankesnių sąlygų kredito gavėjams negu yra įtvirtinta SNTĮSKĮ, todėl nėra

pagrindo padidinti šiai kredito sutarčiai suteiktino vertinimo balo.

AB SEB banko kredito sutarčiai suteikiamas balas yra -1 (minus vienas).




AB Swedbank kredito sutartyje nustatyta vienašalio kredito sutarties nutraukimo banko iniciatyva

procedūra

Analizuojant AB Swedbank kredito sutartyje nustatytą kredito sutarties nutraukimo procedūrą yra aktualios

dvi kredito sutarties nuostatos. Visų pirma, AB Swedbank kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1 p. yra

nustatyta, kad: „Bankas turi teisę, ne mažiau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų raštu įspėjęs Kredito gavėjus,

120

vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti Sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad Kredito gavėjai

per 10 (dešimt) dienų nuo Sutarties nutraukimo dienos grąžintų Bankui visą negrąžintą Kreditą, jeigu

Kredito gavėjai kartu ar bet kuris iš jų atskirai padaro bent vieną iš šių esminių Sutarties pažeidimų ar

paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:“. Analizuojamos kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1.1. p. yra

įtvirtinta, kad: „Kredito gavėjai ilgiau kaip 90 (devyniasdešimt) dienų: i) negrąžina Sutartyje numatytais

terminais nustatytos Kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų Palūkanų; arba ii) nevykdo ar netinkamai

vykdo kitus savo sutartinius įsipareigojimus nurodytus 8.3, 8.5, 8.7, 10.1.3-10.1.6 punktuose, neapdraudžia

arba netinkamai apdraudžia Turtą (kai tai numatyta Sutartyje) arba nevykdo ar netinkamai vykdo bent

vieną iš Specialiojoje dalyje numatytų sąlygų (išskyrus, kai nevykdoma pareiga pervesti gaunamas pajamas

į Kredito gavėjo sąskaitą Banke); bei nepašalina pažeidimo per Banko papildomai nustatytą 30 (trisdešimt)

dienų terminą;“. Iš pastarosios kredito sutarties nuostatos netiesiogiai galima nustatyti, kad esant minėtoje

nuostatoje išvardintiems kredito sutarties pažeidimams (-ui) bankas apie juos praneša kredito gavėjams.

Tokias išvadas galima daryti remiantis tuo, kad pagal kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1.1. p.

laikoma, kad kredito gavėjas iš esmės pažeidė kredito sutartį tuo atveju, jeigu jis nepašalina minėtoje

nuostatoje nustatyto kredito sutarties pažeidimo per banko papildomai nustatytą 30 dienų terminą. Taigi

bankas, esant kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1.1. p. nurodytiems kredito sutarties pažeidimams,

turi pranešti kredito gavėjams apie padarytą kredito sutarties 11.2.1.1. p. pažeidimą, nustatydamas

papildomą 30 dienų terminą padarytiems kredito sutarties pažeidimams pašalinti. Taigi esant nors vienam

iš AB Swedbank kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1.1. punkte nustatytų kredito sutarties pažeidimų,

bankas kredito gavėjui nustato 30 dienų papildomą terminą kredito sutarties pažeidimui pašalinti, ir jeigu

kredito gavėjas nepašalina kredito sutarties pažeidimo per banko nustatytą papildomą terminą, bankas,

remdamasis kredito sutarties 11.2.1 p., turi teisę, ne mažiau kaip prieš 30 dienų raštu įspėjęs kredito gavėjus,

vienašališkai nutraukti kredito sutartį prieš terminą. Taigi pirmiau nurodytu atveju, prieš vienašališkai

bankui nutraukiant kredito sutartį, remiantis minėtomis kredito sutarties nuostatomis kredito gavėjas banko

būtų du kartus raštu informuojamas apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą.

Tuo tarpu kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1.2.-11.2.1.7. punktuose įtvirtintų vienašalio kredito

sutarties nutraukimo pagrindų atveju, kredito sutartyje nėra nustatyto reguliavimo, kurio pagrindu kredito

gavėjas, esant bent vienam iš minėtuose punktuose nustatytam esminiam kredito sutarties pažeidimui,

banko būtų du kartus iki vienašališkai nutraukiant kredito sutartį informuojamas apie padarytus ar daromus

kredito sutarties pažeidimus. Remiantis nagrinėjamoje kredito sutartyje nustatytu reguliavimu, atsiradus

bent vienam iš kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1.2-11.2.1.7 punktuose nustatytam esminiam kredito

sutarties pažeidimui, bankas pagal 11.2.1 p. įgytų teisę, ne mažiau kaip prieš 30 dienų raštu įspėjęs kredito

gavėjus, vienašališkai nutraukti kredito sutartį. Pažymėtina, kad minėtais atvejais kredito sutartyje nėra

121

nustatyto reguliavimo, iš kurio būtų galima konstatuoti, kad kredito gavėjas iki bankui vienašališkai

nutraukiant kredito sutartį, yra bent du kartus raštu informuojamas apie nevykdomus ar netinkamai

vykdomus iš kredito sutarties kylančius įsipareigojimus. Šioje analizėje jau buvo minėta, kad remiantis

SNTĮSKĮ 23 str. 2-3 d., įstatyme yra nustatyta kredito davėjui (bankui) pareiga, prieš vienašališkai

nutraukiant kredito sutartį, kredito gavėją ne mažiau kaip du kartus informuoti apie netinkamą

įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą. Tuo tarpu AB Swedbank kredito sutartyje nėra aiškiai

nustatyta, jog iki nutraukiant kredito sutartį bankas bent du kartus turi informuoti kredito gavėjus apie

netinkamai vykdomus įsipareigojimus, todėl darytinos išvados, kad AB Swedbank banko kredito sutartyje

nustatyta jos vienašališko nutraukimo tvarka iš dalies neatitinka SNTĮSKĮ nustatyto reglamentavimo.

Įvertinus tai, kad AB Swedbank kredito sutartyje nustatyta jos nutraukimo tvarka iš dalies neatitinka

SNTĮSKĮ nustatytos kredito sutarties nutraukimo tvarkos, todėl šiai kredito sutarčiai suteiktinas balas

mažinamas vienu balu. Tuo pačiu AB Swedbank kredito sutartyje įtvirtinta šios sutarties vienašalio

nutraukimo tvarka nenustato palankesnių sąlygų kredito gavėjams negu yra įtvirtinta SNTĮSKĮ, todėl nėra

pagrindo padidinti šiai kredito sutarčiai suteiktino vertinimo balo.

AB Swedbank kredito sutarčiai suteikiamas balas yra -1 (minus vienas).




AB Luminor bank kredito sutartyje nustatyta vienašalio kredito sutarties nutraukimo banko iniciatyva

procedūra

AB Luminor bank Su nekilnojamuoju turto susijusio kredito teikimo taisyklių 27.1 p. yra nustatyta, kad

„Kredito gavėjui pažeidus sutartį, Bankas praneša Kredito gavėjui apie sutarties pažeidimą ir nustato ne

trumpesnį kaip 60 dienų terminą sutarties pažeidimui pašalinti. Jei Kredito gavėjas neištaisė pažeidimo

per pranešime nurodytą terminą ir yra laikoma, kad Kredito gavėjas iš esmės pažeidė sutartį, Bankas

pakartotinai informuoja Kredito gavėją apie sutarties pažeidimą ir nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų

terminą sutarties pažeidimui pašalinti. Kredito gavėjui neištaisius pažeidimo per pakartotiniame pranešime

nurodytą terminą, sutartis laikoma nutraukta be atskiro pranešimo.“ Minėtoje nuostatoje yra aiškiai

įtvirtinta tai, kad prieš bankui vienašališkai nutraukiant kredito sutartį, bankas du kartus raštu informuoja

kredito gavėją apie padarytus kredito sutarties pažeidimus. Atitinkamai AB Luminor bank kredito sutartyje

122

nustatyta jos vienašališko nutraukimo tvarka laikytina atitinkančia minimalius SNTĮSKĮ reikalavimus,

todėl šiai sutarčiai suteiktinas balas – 0.

123

III. KREDITO SUTARČIŲ VERTINIMO LENTELĖ

Eil.

Nr.

Sutarties

vertinimo

objektas

Sutarties

vertinimo objekto

sudėtinės dalys

Suteiktas balas (pritaikius metodikoje nustatytą

koeficientą) įvertinus konkrečią sutarties vertinimo

objekto sudėtinę dalį; trumpa pastaba dėl sutartyje

nustatyto reglamentavimo

Sutarties

vertinimo

objekto

svoris

bendrame

bale AB SEB banko

sutartis

Swedbank

sutartis

Luminor bank

sutartis

1. Sutarties

aiškumas

Sutarties ilgis

(ženklų skaičius)

0,15 balo

Kredito sutartis

trumpiausia iš

vertintų sutarčių

0,1 balo

Kredito sutartis

ilgiausia iš


0,1 balo

Kredito sutartis

yra ilgesnė nei

AB SEB banko,

tačiau

trumpesnė nei

AB Swedbank

sutartis

0,05

Sutarties nuostatų

stilius

(paprastas/sudėting

as)

2.4 balo

Sutarties nuostatų

Stilius paprastas,

suprantamas

paprastiems

vartotojams

-3 balai

Sutarties

nuostatų stilius

sudėtingas,

sutarties sąlygas

gali būti sunku

suprasti

paprastiems

vartotojams

-2,7 balo

Sutarties

nuostatų stilius

sudėtingas,

sutarties sąlygas

gali būti

sudėtinga

suprasti

paprastiems

vartotojams

Sutarties

informatyvumas

(neinformatyvi/

informatyvi)

0,175 balo

Sutartyje pateikiama

įstatyme nurodyta

minimali informacija.

Sutartyje nepaminėta

kredito gavėjų teisė į

„mokėjimo

atostogas“. Tačiau

sutartyje pateikiami

iliustraciniai

pavyzdžiai,

pakankamai išsamiai

paaiškinami turto

įkeitimo klausimai

-0,175 balo

Sutartyje

pateikiama

įstatyme

nurodyta

minimali

informacija

Sutartyje

nepaminėta

kredito gavėjų

teisė į

„mokėjimo

atostogas“,

nepaminėta, kad

riboto

naudojimo

sąskaita yra

nemokama.

0,175 balo

Sutartyje

pateikiama

įstatyme

nurodyta

minimali

informacija

Sutartyje

minima kredito

gavėjų teisė į

„mokėjimo

atostogas“.

2. Sutarties

mokesčių

(įkainių) ir

mokėjimų

sutartinis

Sutarties sudarymo

mokestis (mokesčio

dydis)

-1,2 balo

Mokesčio dydis

siekia 0,4 proc.

kredito sumos, bet

ne mažiau kaip 150

-1,2 balo

Mokesčio dydis

siekia 0,4 %

paskolos sumos

(min. 180 Eur).

-1,2 balo

Mokesčio dydis

0,4% paskolos

sumos, bet ne

mažiau kaip

0,2

124

Eil.

Nr.

Sutarties

vertinimo

objektas

Sutarties

vertinimo objekto

sudėtinės dalys





Sutarties

vertinimo

objekto

svoris

bendrame

bale AB SEB banko

sutartis

Swedbank

sutartis

Luminor bank

sutartis

reglamentavim

as

Eur. Minimali

mokesčio suma (150

Eur) yra mažesnė nei

AB Swedbank

taikoma minimali

mokesčio suma, bet

didesnė nei AB

Luminor bank.

Minimali

mokesčio suma

(180 Eur) yra

didžiausią iš


140 Eur.

Minimali

mokesčio suma

(140 Eur) yra

mažiausia iš


Kredito išmokėjimo

mokestis (mokesčio

dydis)

-0,15 balo

Mokesčio dydis 3

Eur

0,75 balo

Pagal sutartį

mokestis

nebetaikomas nuo 2018-06-01

0,75 balo

Pagal sutartį

mokestis

netaikomas

Įsipareigojimo

mokestis (mokesčio

dydis)

-0,6 balo

Mokesčio dydis

siekia 0,4 proc.

nepanaudotos

kredito sumos.

0,75 balo

Mokestis

netaikomas

-0,75 balo

Mokesčio dydis

siekia 0,4 proc.

nepanaudotos

paskolos

sumos, jeigu

paskolos

palūkanų

norma yra

kintama, o jeigu palūkanų

norma yra

terminuotai

nekintanti,

mokestis siekia

2,5 proc.

nepanaudotos

paskolos dalies

Sutarties keitimo

mokestis (mokesčio

dydis)

-0,4 balo

Mokestis tam tikrais

atvejais gali siekti 3,5

proc. kredito

likučio, bet ne

mažiau kaip 150

Eur.

-0,5 balo

Tam tikrais

atvejais

taikomas ne

mažesnis nei 1,5

proc., nuo

negrąžintos

paskolos sumos

mokestis.

Bankas nurodo,

kad atskirais

atvejais gali būti

taikomas

-0,4 balo

Tam tikrais

atvejais

mokesčio dydis

gali siekti 0,5

proc. nuo

paskolos sumos

+ 3 proc. nuo

kredito sumos,

kurios atžvilgiu

keičiamos

sutarties

sąlygos.

125

Eil.

Nr.

Sutarties

vertinimo

objektas

Sutarties

vertinimo objekto

sudėtinės dalys





Sutarties

vertinimo

objekto

svoris

bendrame

bale AB SEB banko

sutartis

Swedbank

sutartis

Luminor bank

sutartis

didesnis sąlygų

keitimo

mokestis, bet

nenurodo

kokiais atvejais

bei kokio

dydžio didesnis

mokestis būtų

taikomas

Sutarties mokesčių

(įkainių) keitimas

(keitimo tvarka)

-1 balas

Sutartyje numatyta

banko teisė keisti

mokesčius (įkainius),

bet banko

nurodomame

dokumente nebuvo

identifikuota banko

mokesčių (įkainių)

keitimo tvarka,

keitimo atvejai ir pan.

Įkainių keitimo

tvarka nėra aiški!!!

-1 balas

Pagal sutartyje

nustatyta

reguliavimą

bankas faktiškai

bet kada savo

nuožiūra gali

pakeisti

taikomus

įkainius

-1 balas

Bankas bet kada

savo nuožiūra

turi teisę

pakeisti įkainius

(įskaitant

nustatyti naujus

banko

mokesčius

(įkainius))

Kredito gavėjo

pareiga sukaupti

lėšas sąskaitoje

(sutartyje

nustatytos pareigos

įgyvendinimo

tvarkos atitikimas

Civilinio kodekso

reikalavimams)

-0,05 balo

Sutartis

prieštarauja

Civiliniam kodeksui,

nes faktiškai vartotoją

įpareigoja sukaupti

lėšas mokėjimo dieną

net ir tais atvejais, kai

mokėjimo diena yra

ne darbo diena.

-0,05 balo

Sutartis

prieštarauja

Civiliniam

kodeksui, nes

faktiškai

vartotoją

įpareigoja

sukaupti lėšas

mokėjimo dieną

net ir tais

atvejais, kai

mokėjimo diena

yra ne darbo

diena.

0 balų

Sutartis atitinka

Civiliniame

kodekse

nustatytą

reguliavimą.

Įmokų paskirstymo

tvarka (atitikimas

Civilinio kodekso

reikalavimams)

-0,05 balo

Sutartyje nustatyta

įmokų paskirstymo

tvarka yra

nepalankesnė

vartotojams negu

Civiliniame kodekse

nustatyta įmokų

paskirstymo tvarka

-0,1 balo

Sutartyje

nustatyta įmokų

paskirstymo

tvarka yra

nepalankesnė

vartotojams

negu

Civiliniame

-0,025 balo

Iš dalies

sutartyje

nustatyta įmokų

paskirstymo

tvarka yra

palankesnė

vartotojams

negu numato

126

Eil.

Nr.

Sutarties

vertinimo

objektas

Sutarties

vertinimo objekto

sudėtinės dalys





Sutarties

vertinimo

objekto

svoris

bendrame

bale AB SEB banko

sutartis

Swedbank

sutartis

Luminor bank

sutartis

kodekse

nustatyta įmokų

paskirstymo

tvarka

Be to, sutartyje

nepagrįstai

ribojama vartotojų teisė

pareikšti kurią

skolą bankui

grąžina (kai

vartotojas turi

kelias skolas

bankui) (tokios

ribojančios

sąlygos kitose

vertintose

sutartyse

nebuvo

numatytos)

Civilinis

kodeksas, tačiau

ir šioje sutartyje

vartotojams

nepalanku tai,

kad aukštesne

eile nei

palūkanos yra

dengiami

delspinigiai.

3. Prievolės

užtikrinimo

priemonių

sutartinis

reglamentavim

as

Pareiga pateikti

įkeičiamo (įkeisto)

nekilnojamojo turto

vertinimo ataskaitą

(atitikimas Įstatymo

reikalavimams)

-0,01 balo

Sutartyje nėra

nurodoma, kuri šalis

(bankas ar vartotojas)

turi pareigą padengti

bankui įkeisto

nekilnojamojo turto

vertinimo ataskaitos

parengimo išlaidas

(atkreiptinas

dėmesys, kad teisės

aktai nustato

konkrečius atvejus, kai bankas turi teisę

reikalauti, kad

vartotojas padengtų

minėtas išlaidas)

0 balu

Vertinamu

aspektu sutartis

neprieštarauja

SNTĮSKĮ 14 str.

4 d.

0 balų

Vertinamu

aspektu sutartis

neprieštarauja

SNTĮSKĮ 14 str.

4 d.

0,1

Banko teisė

reikalauti

papildomų

prievolės

užtikrinimo

priemonių (atvejų,

kada bankas įgyja

teisę reikalauti

papildomų

prievolės

užtikrinimo

-0,5 balo

Sutartis nustato 2

pagrindus, kai bankas

įgyja teisę reikalauti,

kad vartotojas

pateiktų papildomas

įsipareigojimų

užtikrinimo

priemones (pvz.,

-2,5 balo

Sutartyje

nustatyta

faktiškai

daugiau nei 20

pagrindų, kai

bankas turi teisę

reikalauti, kad

vartotojas

pateiktų

0 balo

Sutartyje

nustatytas tik

vienas

pagrindas, kai

bankas turi teisę

reikalauti, kad

vartotojas

pateiktų

papildomas

127

Eil.

Nr.

Sutarties

vertinimo

objektas

Sutarties

vertinimo objekto

sudėtinės dalys





Sutarties

vertinimo

objekto

svoris

bendrame

bale AB SEB banko

sutartis

Swedbank

sutartis

Luminor bank

sutartis

priemonių,

skaičius)

įkeistų papildomą

turtą)

papildomas

įsipareigojimų

užtikrinimo

priemones (pvz.,

įkeistų

papildomą turtą)

įsipareigojimų

užtikrinimo

priemones (pvz.,

įkeistų

papildomą turtą)

Banko pareiga

atsisakyti

perteklinių

prievolės

užtikrinimo

priemonių

(Banko pareigos

atsisakyti

perteklinių

prievolės

užtikrinimo

priemonių

sutartinio

reglamentavimo

atitikimas teisės

aktų

reikalavimams)

-0,6 balo

Faktiškai bankas gali

dėl bet kokios

priežasties atsisakyti

tenkinti vartotojo

prašymą dėl

perteklinių

užtikrinimo

priemonių

atsisakymo.

Taip pat sutartis

prieštarauja SNTSKĮ

16 str. 2 d., nes

numato banko

pareigą atsisakyti tik

nekilnojamojo turto

įkeitimo (hipotekos)

-0,3 balo

Faktiškai bankas

gali dėl bet

kokios

priežasties

atsisakyti

tenkinti

vartotojo

prašymą dėl

perteklinių

užtikrinimo

priemonių

atsisakymo.

-0,45

Bankas iš dalies

nepagrįstai gali

atsisakyti

tenkinti

vartotojo

prašymą dėl

perteklinių

užtikrinimo

priemonių

atsisakymo.

Taip pat sutartis

prieštarauja

SNTSKĮ 16 str.

2 d., nes numato

banko pareigą

atsisakyti tik

nekilnojamojo

turto įkeitimo

(hipotekos)

4. Sutartinės

sankcijos

Banko maržos

didinimo pagrindai

(skaičius, maržos

didinimo pagrindų

atitikimas Įstatymo

reikalavimams)

-0,7 balo

Sutartyje nustatytas

tik vienas maržos

didinimo pagrindas (ir

šis pagrindas

taikomas, kai kreditas

naudojamas nebaigtos

statybos būstui

įsigyti).

Padidintos maržos

skaičiavimo terminas

sutartyje apibrėžtas

neaiškiai, todėl

minėtas terminas gali

prieštarauti teisės aktų

reikalavimams.

-3,15 balo

Sutartis numato

10 maržos

didinimo

pagrindų.

Dalis maržos

didinimo

pagrindų yra

neteisėti (pvz.,

pagal sutartį

bankas gali

padidinti maržą,

nors vartotojas

tinkamai vykdė

kredito sutartį.)

-3,5 balo

Sutartis numato,

net 11 maržos

didinimo

pagrindų

Dalis maržos

didinimo

pagrindų yra

neteisėti (pvz.,

pagal sutartį

bankas gali

padidinti maržą,

nors vartotojas

tinkamai vykdė

kredito sutartį).

Šioje kredito

sutartyje

nustatytas

0,2

128

Eil.

Nr.

Sutarties

vertinimo

objektas

Sutarties

vertinimo objekto

sudėtinės dalys





Sutarties

vertinimo

objekto

svoris

bendrame

bale AB SEB banko

sutartis

Swedbank

sutartis

Luminor bank

sutartis

didesnis

neteisėtų maržos

didinimo

pagrindų

skaičius negu

AB Swedbank

sutartyje

Maksimalus dydis,

kuriuo bankas turi

teisę padidinti

banko maržą

(proc.)

-0,825 balo

Bankas maksimaliai

maržą gali padidinti

1,5 proc.

-0,55 balo

Bankas

maksimaliai

maržą gali

padidinti 1 proc.

-0,55 balo

Bankas

maksimaliai

maržą gali

padidinti 1 proc.

Delspinigiai (dydis)

0 balų

Delspinigių dydis yra

0,05 proc. už

pavėluotą dieną

(atitinka teisės aktų

reikalavimus)

0 balų

Delspinigių

dydis yra 0,05

proc. už

pavėluotą dieną

(atitinka teisės

aktų

reikalavimus)

-0,0125 balo

Daugumoje

atveju taikomi

delspinigiai

0,05 proc., už

pavėluotą dieną,

tačiau tam

tikrais atvejais

taikomų

delspinigių

dydis gali

viršyti teisės

aktuose

nustatytą

maksimalų dydį

(0,05 proc.,), o

tai prieštarauja

teisės aktams.

Taip pat tam

tikrais atvejais

delspinigių

dydis gali būti

mažesnis nei

0,05 proc. už

dieną.

5. Išankstinis viso

ar dalies

kredito

grąžinimas

Minimali galima iš

anksto grąžinti

kredito dalis

(minimali suma)

0 balų

Atitinka teisės aktų

reikalavimus.

Galima grąžinti iš

anksto minimali

0,4 balo

300 eurų, bet

jeigu kredito

likutį padalinus

iš iki kredito

grąžinimo

0 balų

Atitinka teisės

aktų

reikalavimus.

0,05

129

Eil.

Nr.

Sutarties

vertinimo

objektas

Sutarties

vertinimo objekto

sudėtinės dalys





Sutarties

vertinimo

objekto

svoris

bendrame

bale AB SEB banko

sutartis

Swedbank

sutartis

Luminor bank

sutartis

kredito suma

apskaičiuojama

kredito likuti

padalinus iš iki

kredito grąžinimo

likusių mėnesių

skaičiaus

likusių mėnesių

skaičiaus

gaunama

mažesnė suma

nei 300 Eur, tai

tada galima iš

anksto grąžinti

tą apskaičiuotą

mažesnę sumą.

Sutartyje

nustatytas

reguliavimas iš

dalies

palankesnis

vartotojams nei

numato teisės

aktai

Galima grąžinti

iš anksto

minimali kredito

suma

apskaičiuojama

kredito likuti

padalinus iš iki

kredito

grąžinimo

likusių mėnesių

skaičiaus

Išankstinio kredito

(ar jo dalies)

grąžinimo teisės

įgyvendinimas

(teisės į išankstinį

kredito (ar jo

dalies) grąžinimą

įgyvendinimo

sąlygos)

0,4 balo

Apie savo ketinimą iš

anksto grąžinti visą ar

dalį kredito,

vartotojas privalo

banką raštu

informuoti prieš 5

darbo dienas.

0,6 balo

Apie savo

ketinimą iš

anksto grąžinti

visą ar dalį

kredito,

vartotojas

privalo banką

raštu informuoti

ne vėliau kaip

prieš 3 darbo

dienas

(trumpiausias

terminas iš

vertintų

sutarčių).

0,2 balo

Apie savo

ketinimą iš

anksto grąžinti

visą ar dalį

kredito,

vartotojas

privalo banką

raštu informuoti

ne vėliau kaip

prieš 10 dienų

(ilgiausias

terminas iš

vertintų

sutarčių).

Maksimalus

išankstinio kredito

(ar jo dalies)

grąžinimo

mokesčio dydis

(mokesčio dydis)

0 balų

Mokesčio dydis 3

proc. nuo iš anksto

grąžinamos kredito

sumos – atitinka

teisės aktų

reikalavimus

2 balai

Pagal sutartį

mokestis

netaikomas

0 balų

Mokesčio dydis

3 proc. nuo iš

anksto

grąžinamos

kredito sumos –

atitinka teisės

aktų

reikalavimus

130

Eil.

Nr.

Sutarties

vertinimo

objektas

Sutarties

vertinimo objekto

sudėtinės dalys





Sutarties

vertinimo

objekto

svoris

bendrame

bale AB SEB banko

sutartis

Swedbank

sutartis

Luminor bank

sutartis

6. Įsipareigojimų

pagal kredito

sutartį

vykdymo

atidėjimas

Kredito grąžinimo

atidėjimo pagrindai

(sąlygos)

Kredito grąžinimo

atidėjimo terminas

(kredito sutartyje

numatyta/nenumaty

ta teisė kreiptis dėl

kredito grąžinimo

atidėjimo; sutartyje

nustatyto

reguliavimo

atitikimas

Įstatymui, kredito

grąžinimo atidėjimo

termino ilgis)

-1 balas

Sutartyje nėra

minima vartotojo

teisė kreiptis į banką

dėl kredito grąžinimo

atidėjimo.

atkreiptinas dėmesys,

kad jeigu egzistuotų

SNTĮKSĮ 22 str. 1 d.

nustatyti pagrindai,

nepaisant to, kad

sutartyje minėta teisė

nenumatyta, bankas

privalėtų tenkinti

vartotojo prašymą dėl

kredito atidėjimo (dėl

„mokėjimo

atostogų“)

-1 balas

Sutartyje nėra

minima

vartotojo teisė

kreiptis į banką

dėl kredito

grąžinimo

atidėjimo.

Atkreiptinas

dėmesys, kad

jeigu egzistuotų

SNTĮSKĮ 22 str.

1 d. nustatyti

pagrindai,

nepaisant to, kad

sutartyje minėta

teisė

nenumatyta,

bankas privalėtų

tenkinti

vartotojo

prašymą dėl

kredito

atidėjimo (dėl

„mokėjimo

atostogų“)

-0,5 balo

Sutartyje

nustatytas

reguliavimas iš

dalies

prieštarauja

SNTĮSKĮ 22 str.

1 d.

Tačiau kredito

sutartyje yra

nustatytas 1

papildomas

„mokėjimo

atostogų“

suteikimo

pagrindas, kuris

nėra numatytas

minėtame

įstatyme, todėl

vartotojai gali

lengviau

pasinaudoti teisę

į „mokėjimo

atostogas“.

0,2

7. Sutarties

nutraukimas

Sutarties

vienašališko

nutraukimo banko

iniciatyva pagrindai

(nutraukimo

pagrindai

atitinka/neatitinka

teisės aktų

reikalavimus)

-0,5 balo

Dalis sutarties

nutraukimo pagrindų

yra neteisėti, t. y.

prieštarauja teisės

aktų reikalavimams.

Šioje sutartyje buvo

nustatyta mažiausiai

neteisėtų sutarties

nutraukimo pagrindų

iš vertintų sutarčių.

-1 balas

Dalis sutarties

nutraukimo

pagrindų yra

neteisėti, t. y.

prieštarauja

teisės aktų

reikalavimams

Šioje sutartyje

buvo nustatyta

daugiau

neteisėtų

sutarties

nutraukimo

pagrindų negu

AB SEB banko

sutartyje, tačiau

mažiau negu

AB Luminor

bank sutartyje

-3 balai

Dalis sutarties

nutraukimo

pagrindų yra

neteisėti, t. y.

prieštarauja

teisės aktų

reikalavimams.

Šioje kredito

sutartyje buvo

nustatyta

daugiausia

neteisėtų

sutarties

nutraukimo

pagrindų iš

vertintų

sutarčių.

0,2

131

Eil.

Nr.

Sutarties

vertinimo

objektas

Sutarties

vertinimo objekto

sudėtinės dalys





Sutarties

vertinimo

objekto

svoris

bendrame

bale AB SEB banko

sutartis

Swedbank

sutartis

Luminor bank

sutartis

Vienašalio sutarties

nutraukimo

procedūra

(atitinka/neatitinka

įstatymo

reikalavimų)

-0,5 balo

Sutarties nutraukimo

procedūra iš dalies

prieštarauja teisės

aktų reikalavimams.

-0,5 balo

Sutarties

nutraukimo

procedūra iš

dalies

prieštarauja

teisės aktų

reikalavimams.

0 balų

Sutarties

nutraukimo

procedūra

neprieštarauja

teisės aktams,

tačiau ji nėra

palankesnė

vartotojams

negu numato

teisės aktai

Galutinis balas ~(-1,35) ~(-1,79) ~(-2,19)

Remiantis kredito sutarties vertinimo metodika įvertinus kredito sutartis buvo nustatyta, kad AB SEB banko

kredito sutartis vertintina ~(-1,35) (minus vienas bei trisdešimt penkios šimtosios) balo. Minėtas balas buvo

apskaičiuotas taip:

(0,15 + 2,4 + 0,175) * 0,05 + ((-1,2) + (-0,15) + (-0,6) + (-0,4) + (-1) + (-0,05) + (-0,05)) * 0,2 + ((-0,01) +

(-0,5) + (-0,6)) * 0,1 + ((-0,7) + (-0,825) + 0) * 0,2 + (0 + 0,4 + 0) * 0,05 + (-1) * 0,2 + ((-0,5) + (-0,5)) *

0,2 = -1,34975

Vartotojų patogumui minėtą balą suapvaliname iki 2 skaičių po kablelio, taigi gauname, kad AB SEB banko

kredito sutarties balas yra ~(-1,35).

AB Swedbank kredito sutarties balas buvo apskaičiuotas taip: (0,1 + (-3) + (-0,175)) *0,05 + ((-1,2) + 0,75

+ 0,75 + (-0,5) + (-1) + (-0,05) + (-0,1)) * 0,2 + (0 + (-2,5) + (-0,3)) * 0,1 + ((-3,15) + (-0,55) + 0) * 0,2 +

+(0,4 + 0,6 + 2) * 0,05 + (-1) * 0,2 + ((-1) + (-0,5)) * 0,2 = -1,79375

Vartotojų patogumui minėtą balą suapvaliname iki 2 skaičių po kablelio, taigi gauname, kad AB Swedbank

būsto kredito sutarties balas yra ~(-1,79) (minus vienas bei septyniasdešimt devynios šimtosios).

AB Luminor bank kredito sutarties balas buvo apskaičiuotas taip: (0,1 + (-2,7) + 0,175) * 0,05 + ((-1,2) +

0,75 + (-0,75) + (-0,4) + (-1) + 0 + (-0,025)) * 0,2 + (0 + 0 + (-0,45)) * 0,1 + ((-3,5) + (-0,55) + (-0,0125))

* 0,2 + (0 + 0,2 + 0) * 0,05 + (-0,5) * 0,2 + ((-3) + 0) * 0,2 = -2,19375

132

Vartotojų patogumui minėtą balą suapvaliname iki 2 skaičių po kablelio, taigi gauname, kad AB Luminor

bank būsto kredito sutarties vertinimo balas yra ~(-2,19) (minus du bei devyniolika šimtųjų).

133

IV. SANTRAUKA

Įgyvendinant projektą „Banko būsto paskolų sutarčių įvertinimas ir palyginimas, įvertinimo metodikos

sukūrimas“ buvo atliktas trijų Lietuvoje veikiančių bankų (AB SEB banko, AB Swedbank, AB Luminor

bank) kredito sutarčių, skirtų finansuoti nekilnojamojo turto įsigijimą, vertinimas.

Pagal parengtą būsto kredito sutarčių vertinimo metodiką būsto kredito sutartys buvo vertinamos pagal 7

vertinimo objektus: sutarties aiškumą, sutarties mokesčių (įkainių) ir mokėjimų sutartinį reglamentavimą,

prievolių užtikrinimo priemonių sutartinį reglamentavimą, sutartines sankcijas, išankstinį viso ar dalies

kredito grąžinimo reglamentavimą, įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo atidėjimo

reglamentavimą, sutarties nutraukimo reglamentavimą.

Vertinant kredito sutarčių aiškumą jos buvo įvertintos kredito sutarties ilgio, sutarties nuostatų stiliaus,

sutarties informatyvumo aspektais.

Kredito sutartis vertinant pagal jose nustatytą banko mokesčių (įkainių) ir mokėjimų sutartinį

reglamentavimą buvo nustatyta, kad visi trys bankai taiko kredito sutarties sudarymo mokestį (šiuo metu

mažiausias mokestis yra taikomas pagal AB Luminor banko kredito sutartį). Kredito išmokėjimo mokestį

taiko tik vienas iš bankų, kurių naudojamos kredito sutartys buvo vertinamos, t. y. AB SEB bankas.

Įsipareigojimų mokesčio pagal vertintas būsto kredito sutartis netaiko tik AB Swedbank, o likę du bankai

šį mokestį taiko vartotojams. Taip pat visų vertintų kredito sutarčių atveju vartotojams yra taikomas kredito

sutarties keitimo mokestis. Visose vertintose kredito sutartyse nustatytos sąlygos, reglamentuojančios

banko paslaugų mokesčių (įkainių) keitimo tvarką, laikytinos nesąžiningomis bei neteisėtomis (AB SEB

banko kredito sutarties atveju įkainių keitimo tvarka apskritai nėra aiški, o pagal likusių dvejų bankų kredito

sutartis bankai faktiškai turi teisę bet kada savo nuožiūra pakeisti taikomus įkainius). Vertinimo metu taip

pat buvo nustatyta, kad AB SEB banko bei AB Swedbank kredito sutartyse nustatytas reglamentavimas,

numatantis vartotojams pareigą sukaupti lėšas mokėjimo dieną net ir tais atvejais, kai mokėjimo diena yra

ne darbo diena, prieštarauja Civiliniam kodeksui. Vertinimo metu buvo identifikuota, kad visose vertintose

kredito sutartyse yra nustatyta vartotojams mažiau palanki nei numato Civilinis kodeksas įmokų

paskirstymo tvarka (mažiausiai vartotojams nepalanki įmokų paskirstymo tvarka buvo nustatyta AB

Luminor bank kredito sutartyje).

Vertinant kredito sutartyse nustatytą prievolės užtikrinimo priemonių sutartinį reglamentavimą, vertintose

kredito sutartyse nustatytas reglamentavimas, numatantis kredito gavėjų (vartotojų) pareigą pateikti bankui

134

įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Kredito sutarčių

vertinimo metu buvo nustatyta, kad AB Luminor bank kredito sutartyje yra įtvirtintas vienas atvejis, kai

bankas turi teisę reikalauti, kad vartotojas pateiktų papildomas įsipareigojimų užtikrinimo priemones, AB

SEB banko kredito sutartyje – 2 atvejai, o AB Swedbank kredito sutartyje – daugiau nei 20 atvejų. Visose

vertintose kredito sutartyse buvo nustatyta, kad bankams sudarytos prielaidos nepagrįstai atsisakyti tenkinti

kredito gavėjų prašymus dėl perteklinių įsipareigojimų užtikrinimo priemonių atsisakymo (AB SEB banko

bei AB Swedbank kredito sutartis apskritai faktiškai bankams suteikia teisę atsisakyti tenkinti prašymus dėl

bet kokios priežasties).

Vertinant kredito sutartyse nustatytą sutartinių sankcijų reglamentavimą, be kita ko, buvo vertinami kredito

sutartyse nustatyti banko maržos didinimo pagrindai. AB SEB banko kredito sutartyje yra nustatytas 1

banko maržos didinimo pagrindas, o AB Swedbank kredito sutartyje – 10, AB Luminor bank – 11 maržos

didinimo pagrindų. Be to, dalis AB Swedbank bei AB Luminor bank kredito sutartyse nustatytų maržos

didinimo pagrindų laikytini neteisėtais, t. y. prieštaraujančiais teisės aktų reikalavimams. Iš vertintų kredito

sutarčių didžiausiu maksimaliu dydžiu (1,5 proc.) banko marža vartotojams gali būti padidinta pagal AB

SEB banko kredito sutartį (kitų vertintų kredito sutarčių atveju banko marža maksimaliai gali būti padidinta

1 proc.). AB SEB banko bei AB Swedbank kredito sutartyse nustatytas delspinigių dydis neviršija teisės

aktuose nustatytam galimam taikyti delspinigių dydžiui, tuo tarpu AB Luminor kredito sutartyje nustatytas

delspinigių dydis tam tikrais atvejais gali viršyti teisės aktuose nustatytą maksimalų galimą taikyti

delspinigių dydį.

Vertinant kredito sutartyse įtvirtintą išankstinio viso ar dalies kredito grąžinimo reglamentavimą buvo

nustatyta, kad visose kredito sutartyse nustatyta minimali kredito suma, kurią turi teisę iš anksto grąžinti

kredito gavėjai, neprieštarauja teisės aktuose nustatytai galimai iš anksto grąžinti minimaliai sumai.

Mažiausiai apribojanti vartotojo teises iš anksto grąžinti visą ar dalį kredito įgyvendinimo tvarka yra

nustatyta AB Swedbank kredito sutartyje. Pažymėtina, kad visais atvejais išankstinio kredito grąžinimo

mokestis nėra taikomas tik pagal AB Swedbank kredito sutartį, kitų dvejų bankų kredito sutartyse nustatytas

mokesčio dydis neprieštarauja teisės aktuose nustatytam dydžiui (3 proc. nuo iš anksto grąžinamos kredito

sumos).

Būsto kredito sutarčių vertinimo metu buvo nustatyta, kad AB SEB banko bei AB Swedbank kredito

sutartyse nėra minima vartotojo įstatyminė teisė į kredito grąžinimo atidėjimą (teisė gauti „mokėjimo

atostogas“). Nors AB Luminor bank kredito sutartyje yra minima minėta vartotojų teisė, tačiau kredito

sutartyje nepagrįstai apribota vartotojų galimybė pasinaudoti „mokėjimo atostogomis“, nes pagal minėtą

135

sutartį kredito įmokų mokėjimo atidėjimo laikotarpis negali viršyti 3 mėn. per 3 metus. Iš kitos pusės AB

Luminor bank kredito sutartyje yra nustatytas papildomas „mokėjimo atostogų“ suteikimo pagrindas, kuris

nėra numatytas teisės aktuose, todėl vartotojai gali lengviau pasinaudoti teise į „mokėjimo atostogas“.

Įvertinus būsto kredito sutartyse nustatytus sutarčių vienašališko nutraukimo pagrindus, buvo nustatyta, kad

visose vertintose kredito sutartyse yra dalis neteisėtų kredito sutarties nutraukimo pagrindų. Be to, AB SEB

banko bei AB Swedbank kredito sutartyse nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo procedūra iš dalies

neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Pagal parengtą būsto kredito sutarčių vertinimo metodiką įvertinus AB SEB banko, AB Swedbank, AB

Luminor bank būsto kredito sutartis buvo nustatyta, kad aukščiausią balą surinko AB SEB banko kredito

sutartis, kurios balas ~(-1,35), AB Swedbank kredito sutarties balas yra ~(-1,79), o AB Luminor bank

kredito sutarties balas yra ~(-2,19). Visos kredito sutartys buvo įvertintos su minuso ženklu, o tai reiškia,

kad jos yra nepalankios vartotojų atžvilgiu.

Documents

Projektas „Banko būsto paskolų sutarčių įvertinimas ir ... kredito sutarciu ve rtinimo ataskaita_fin.pdf1 Projektas „Banko būsto paskolų sutarčių įvertinimas ir palyginimas,