Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programaProgramos teritorija Lietuvoje: Klaipėdos apskritis;

Gretutiniai regionai: Tauragės ir Telšių apskritys, kur bus galima išleisti iki 20 proc. Europos regioninės plėtros fondo lėšų (ERPF);

Projekto “Šiuolaikinis vandens valdymas” (MOMENT projektas) pagrindiniai tikslai

• parengti metodus dėl gero, efektyvaus ir skaidraus vandens valdymo, įtraukiant suinteresuotus vietinius ir regioninius asmenis/institucijas ir tuo tikslu įkuriant Vandens naudotojų bendriją (partnerystės tinklą) iš privataus, viešojo, akademinio sektorių ir savanorius;

• požeminio, paviršinio vandens telkinių eutrofikacijos problemos. Priemonių programos biogeninių (azoto, fosforo) ir kenksmingų medžiagų išmetimų sumažinimui parengimas. Tarša iš koncentruotų bei išsklaidytos taršos šaltinių (ūkiai, gyvenvietės, individualūs namai, lietaus nuotekos, kt.): geriausios praktikos, technologijų, demonstracinių valymo būdų paieška, taikymas ir skleidimas.

Projekto įgyvendinimas padėtų sukurti regioninį bendradarbiavimo tinklą Pietinėje Baltijos dalyje, geriau suprasti upių baseinų valdymo principus, naudojamus metodus, modelius, technologijas ir jas taikyti praktikoje.

MOMENT IR MOMENT-UP partneriai

Projekto partneriai

Projektą vykdo 16 partnerių ir 6 asocijuoti nariai:Partneriai Švedijoje:

– Regioninė taryba Kalmaro apskrityje – projekto pagrindinio partnerio teisėmis; – Blekingės regionas; – Pietų Smalando regionas; – Kalmaro savivaldybė; – Torsås savivaldybė; – Mönsterås savivaldybė; – Nybro savivaldybė; – Ronneby savivaldybė; – Švedijos miškų agentūros rytų regionas; – Blekingės apskrities administracijos taryba; – Kalmaro vandenys.

Partneriai Lenkijoje:– Varmijos – Mozūrijos vaivadijos maršalkos administracija; – Regioninė vandens valdymo taryba Gdanske; – Meteorologijos ir vandens valdymo institutas.

Partneriai Lietuvoje– Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas– Klaipėdos rajono savivaldybė

Asocijuotos organizacijos Lietuvoje MOMENT-UP projekte:– Kretingos rajono savivaldybė – UAB “Kretingos vandenys” – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas

Asocijuoti nariai:– Pomeranijos regionas; – Švedijos fermerių asocijacija; – Kaliningrado srities dūma.

Akmenos-Danės upės baseino Vandens naudotojų bendrija (VNB)

•2009-12-04 įkurta Akmenos-Danės upės baseino VNB;(iš viso pasitarime dalyvavo 38 asmenys, iš jų deleguoti 27 VNB nariai)• pritarta darbo plano gairėms;• Daliai Žukienei pavesti koordinuoti Vandens naudotojų bendrijos veiklą;• Pasitarimo dalyvių paprašyta teikti pasiūlymus dėl priemonių vandens telkinių Akmenos-Danės upės baseine taršos mažinimui bei geros ekologinės būklės atstatymui.

Parengta Akmenos-Danės upės Baseino charakteristika

Reikiamos informacijos surinkimas

Esamos situacijosanalizė-upių būklė

GIS žemėlapiai

Planuojamos vandensaugos priemonės/planai

Parengta priemonių programa

Priemonių programosįgyvendinimo pradžia

Projekto MOMENT įgyvendinimo schema

Akmenos-Danės upės baseino charakteristika

Akmenos-Danės upės baseino charakteristika PALYGINIMAS SU KITAIS BASEINAIS, TERITORIJOMIS

Plotas,km2

Akmenos-Danės upės

baseino plotas,

Lietuvos pajūrio upių baseinas

1 100 52.63

Nemuno UBR 48 444 1.20

Lietuva (sausuma) 65 200 0.89

Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaŽEMĖS NAUDOJIMAS

Akmenos-Danės upės baseino žemėnauda

3,650,29

58,924,61

0,44

27,46

0,38

2,37

1,62

0,26

Ganyklos (3,65%)

Daugiametės kultūros (0,29%)

Žemdirbytės plotai (58,92%)

Užstatytos teritorijos (4,61%)

Karjerai, sąvartynai ir statybos(0,44%)

Miškai (27,46%)

Vidaus vandenys (0,38%)

Krūmų ir/arba žolinės augalijosbendrijos (2,37%)

Pramoniniai, komerciniai irtransporto objektai (1,62%)

Žalieji miestų plotai, sporto irpoilsio vietos (0,26%)

Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaPAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS

Baseino plotas 578.91 km2

Upės ilgis 62.88 km

Vidutinis debitas žemupyje

7.6 m3/s

Metinis kritulių kiekis 700-800 mm

Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaGYVENTOJAI

Gyventojų skaičius(2001m. surašymo duomenys)

Klaipėdos miestas 73 700

Likusioje baseino teritorijos dalyje

34 934

Iš viso 108 630

Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaADMINISTRACINIS PASISKIRSTYMAS

Baseino plotas – 578,9 km2

Klaipėdos m. – 5,5%

Klaipėdos r. – 27,0%(patenka 3 seniūnijos)

Kretingos r. – 67,5%(patenka 7 seniūnijos)

Administracinių teritorijų plotai Akmenos-Danės upės baseine

Savivaldybės Seniūnijos Plotas Akmenos-Danės upės baseine, km2

Plotas Akmenos-Danėsupės baseine, %

Klaipėdos m. sav. 31,6 5,5

Klaipėdos r. sav. 156,7 27,0

Kretingalės 68,92 11,9

Dauparų-Kvietinių 44,06 7,6

Sendvario 43,70 7,5

Kretingos r. sav. 390,6 67,5

Darbėnų 132,87 22,9

Žalgirio 77,13 13,3

Imbarės 10,13 1,8

Kartenos 0,12 0,02

Kūlupėnų 31,13 5,4

Kretingos 123,66 21,4

Kretingos miesto 15,57 2,7

Viso: 578.9 100

Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaPAGRINDINIAI TARŠOS ŠALTINIAI

• Kai kurių miestelių, gyvenviečių, individualių namų nevalomos arba nepakankamai išvalytos nuotekos;

• Nepakankamai ar visai nevalytos paviršinės nuotekos iš urbanizuotų ir pramoninių teritorijų

Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaPAGRINDINIAI TARŠOS ŠALTINIAI

Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaHIDROGRAFINIAI DUOMENYS

Į Akmenos-Danės upę įteka:- 22 pirmos eilės intakai (16 kairiųjų, 6 dešinieji), - 30 antros eilės, - 6 trečios eilės ir 1 ketvirtos eilės intakai Bendras visų – 60’ies vandentakių ilgis – 463 km. Iš jų - natūralių vagų ilgis siekia 116 km arba 25% - sureguliuotų bei patvenktų – 347 km arba 75 - priskirti prie LPVTMažiausiai sureguliuota upė – Akmena-Danė. Natūrali jos tėkmė siekia 83 viso jos ilgio. Visų likusių intakų sureguliuotumas gana didelis, bendras natūralios vagos ilgis siekia tik 16 % nuo viso jų ilgio

Monitoringas

Trijų tipų monitoringas:- priežiūros (bendros būklės nustatymas);- veiklos (taršos šaltinių poveikis);- tiriamasis (taršos šaltinis nežinomas)2005-2009 tirta 12 upių ir 2 tvenkiniai

Upių ekologinės būklės klasės pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius

Eil. Nr. Kokybės elementas Rodiklis,

mg/lUpės tipas

Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes

Labai gera Gera Vidutinė Bloga Labai

bloga

1

Bendri duom

enys

Maistingosios medžiagos

NO3-N 1-5 <1,3 1,30-2,30 2,31-4,50 4,51 -10,00 >10,00

2 NH4-N 1-5 <0,1 0,10-0,20 0,21-0,60 0,61-1,50 >1,50

3 Nb 1-5 <2,0 2,00-3,00 3,01-6,00 6,01-12,00 >12,00

4 PO4-P 1-5 <0,05 0,050-0,090

0,091-0,180

0,181-0,400 >0,400

5 Pb 1-5 <0,10 0,100-0,140

0,141-0,230

0,231-0,470 >0,470

6 Organinės medžiagos

BDS7 1-5 <2,30 2,30-3,30 3,31-5,00 5,01-7,00 >7,00

7 Prisotinimas deguonimi

O21, 3, 4, 5 >8,50 8,50-7,50 7,49-6,00 5,99-3,00 <3,00

8 O2 2 >7,50 7,5-6,5 6,49-5,0 4,99-2,00 <2,00

Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaEKOLOGINĖ BŪKLĖ

Vandens telkiniai reikšmingą ekologinį poveikį patiria (geros būklės vertės yra viršijamos) dėl taršos organinėmis (BDS) ir biogeninėmis (N, P) medžiagomis.Identifikuoti šaltiniai - Kretingos nuotekų valykla, UAB "Kretingos žvėrininkystės ūkis”

Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaCHEMINĖ BŪKLĖ

Nustatyti šių pavojingų medžiagų leistinų koncentracijų viršijimai: di-2-etilheksilftalatas, chromas (VI), endrinas Pavojingų medžiagų taršos šaltiniai neidentifikuoti

Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaRIZIKOS VANDENS TELKINIAI

Rizikos vandens telkiniais vadinami tokie telkiniai, kuriems kyla grėsmė dėl neigiamo žmogaus veiklos poveikio iki 2015 m. nepasiekti geros būklės

• Tenžė ir Eketės atkarpa dėl upių ištiesinimo

• Tenžės žemupys ir Danė žemiau Tenžės įtekėjimo dėl sutelktosios taršos

Priemonių programa biogeninių (azoto, fosforo) ir kenksmingų medžiagų išmetimų mažinimui Akmenos-Danės upės baseine

• Koncentruotos taršos šaltiniai – buitinių, gamybinių, paviršinių nuotekų išleistuvai, nuotekų kiekiai ir charakteristika;

• Valstybės projektai Akmenos-Danės baseine 2007-2013 metais „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“

• Nemuno upių baseinų rajono būklės gerinimo priemonių programa, įgyvendinant Vandens pagrindų direktyvą;

• Nacionalinės programa pagal HELCOM Baltijos jūros veiksmų planą;

• Taršos nitratais mažinimo iš žemės ūkio šaltinių programa įgyvendinant Nitratų direktyvos reikalavimus (mėšlo tvarkymas ūkininkų ūkiuose);

• Savivaldybių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai

Vandensaugos priemonės, numatytos kitose programose

Maistinių medžiagų patekimas į jūros aplinką dabartinė reikšmė (1997–

2008 metais), tonų

HELCOM užduotis Lietuvai sumažinti maistinių medžiagų

patekimą į jūros aplinką iki 2016 metų, tonų

Vyriausybės 2010-08-25 nutarimu nustatyta siektina reikšmė 2015 metais (tiesiogiai ar netiesiogiai

išleidžiamų į jūros aplinką), tonos

azoto fosforo azoto fosforo azoto fosforo

45 627 2 198 11 750 880 35 456 1 492

Apibendrinta informacija apie mėšlo/srutų laikymo sąlygas Akmenos-Danės upės baseino ūkiuose

SG skaičius 10-100 SG > 100 SG Viso ūkių

Mėšlo/srutų laikymo atitikimas

reikalavimams

Atitinka Neatitinka Atitinka Neatitinka Atitinka Neatitinka

Ūkių skaičius 13 20 1 - 14 20

Mėšlo/srutų laikymo vietos Akmenos Danės baseine

Išleidžiamų teršalų kiekiai Akmenos-Danės upės baseine, 2010

Teršiančios medžiagos

Išleistų teršalų kiekis, kg/metusPagrindiniai taršos šaltiniaiKretingos

r. sav.Klaipėdos

r. sav.Klaipėdos

m. sav. Viso

BDS7 15264 15878 24228 55370 Klaipėdos m. lietaus nuotekos (44%). Neoficialūs išleidėjai - gyventojai neprisijungė prie centralizuotų Klaipėdos m. nuotekų tinklųKretingos m. NV (16 %)UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ (1,3 %),

% nuo viso kiekio 27,5 28,7 43,8 100

Bendras azotas 16156 7,4 34,5 16198Kretingos m. NV (85 %)UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ (14 %)% nuo viso kiekio 99,75 0,04 0,21 100

Bendras fosforas

617 - - 617Kretingos m. NV (88 %)UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ (11,3 %)% nuo viso kiekio 100 - - 100

Nafta 112,7 6,7 1560 1679Klaipėdos m. lietaus nuotekos (93%)% nuo viso kiekio 6,7 0,4 92,9 100

Riebalai 4616 110 - 4726 Kretingos m. NV (97 %)Kretingalės miestelio nuotekos,J. Šoblinskienės įmonė (“Vienkiemis)

% nuo viso kiekio 97,7 2,3 100

2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo ir plėtros Valstybės projektai Akmenos-Danės

upės baseine

Savivaldybė Gyvenvietė

Naujos N

V vnt.

Rekonstruotos N

V, vnt.

Nauji nuotekų tinklai, km

Rekonstruoti nuotekų tinklai, km

Nauji vandentiekio tinklai, km

Rekonstruoti vandentiekio tinklai, km

Nauji/ rekonstr. vandens gerinim

o įrenginiai

Projekto vertė, mln. Lt

Pastabos

Atlikti darbai

Kretingos r. Kretinga 27,7 32,2 1 46,4

Klaipėdos m. Klaipėda 13,0 9,0 1 52,0

Klaipėdos r. Kretingalė 1 5,6 1,8 1 16,9 Kretingalės vendens gerinimo įrenginiai pastatyti 2012 m., NV dar nerekonstruota

Kretingos r. Kretinga 1 8,47 Vyksta Kretingos NV rekonstrukcija

IŠ VISO 2 46,3 34,1 3 124

Informacija apie savivaldybių infrastruktūros plėtros planų sprendinius bei investicijų poreikį 2014-2020 metams

Akmenos-Danės upės baseino gyvenvietėseSavivaldybių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

infrastruktūros plėtros planų sprendiniaiSavivaldybės investicijų poreikis 2014-2020 metams,

tūkst. Lt

Savivaldybė

Gyvenviečių skaičius

Gyventojų skaičius

Reikalingos investicijos,

tūkst. Lt

Akm

enos-Danės baseine, viso

Įrašytų į infrastruktūros plėtros specplaną

Akm

enos-Danės baseine, viso

Patenkančių į infrastruktūros plėtros specplano

teritoriją

Visai infrastruktūros plėtrai A

kmenos-D

anės baseine

Vandens tiekim

o infrastruktūros plėtrai

Nuotekų tvarkym

o infrastruktūros plėtrai

Pavirš. (lietaus) nuotekų

tvarkymui

Infrastruktūros renovacijai

NV

Į S

tatyba/rekonstrukcija

VV

Į statyba

Viso, tūkst. Lt

Kretingos 64 27 29716 29156 n.d.1 33300 48000 55500 21700 6550 4500 169550

Klaipėdos r 33 21 3208 2908 437042 2320 4275 - 450 - 850 78953

Klaipėdos m. 25540 70000 95540

Σ 272985

MOMENT-UPPapildomi uždaviniai:Kretingos miestas

– paviršinių (lietaus) nuotekų specialiojo plano parengimas. – pasirinkto paviršinių nuotekų baseino infrastruktūros plėtros

techninės dokumentacijos parengimas ir– įgyvendinimas (statyba) taikant inovatyvius nuotekų tvarkymo

techninius/technologinius sprendimus;Visuomenės informavimo programos dėl skalbimo

priemonėse ir plovikliuose esančių fosfatų neigiamos įtakos vandens telkiniams įgyvendinimas;

Papildomų visuomenės informavimo priemonių apie MOMENT projektą įgyvendinimas.

Priemonių programa

Konkrečios priemonės, kuriomis siekiama sumažinti taršą pastatant/renovuojant nuotekų valyklas, kaip antai Dupulčių gyvenvietėje (Kretingos r.), ar Kalnuvėnuose (Klaipėdos r.), lietaus valyklas Klaipėdos mieste ar įrengiant šlapžemes-natūralias valymo priemones Tenžės upelyje ir kt. Šios ir kitos priemonės pasiūlytos įvertinus upių, upelių nepatenkinamą vandens aplinkos būklę bei nustačius pagrindinius teršėjus.

Priemonės, skirtos papildomiems tyrimams, stebėjimams, kai vandens telkinių ekologinė būklė yra prasta, tačiau taršos poveikio šaltiniai nėra tiksliai įvardinti, kaip antai Tūbausių tvenkinys, Jauryklos, Dūmešio upeliai. Taip pat iki šiol nežinome iš kur į Danės upės žemupį patenka pavojingos medžiagos.

Priemonių programa

Pasiūlymai tikslinti normatyvinius dokumentus siekiant objektyvesnės informacija apie paviršinių nuotekų kiekius ir

kokybę, normatyviniuose dokumentuose aiškiau reglamentuoti paviršinio vandens mėginių ėmimo procedūras (vienkartiniai ar sudėtiniai, debito matavimai) bei išplėsti nustatomų medžiagų spektrą (biogeninės medžiagos, metalai ir kt.) – spec. planai

Dėl papildomų priemonių taikymo taršos sumažinimui upės baseine: - iš UAB „Navaba/Rasa“ (Kretingos rajonas, skalbykla) - iš neoficialių išleidėjų - gyvenamųjų namų, neprisijungusių prie

centralizuotų nuotekų tinklų šiuose Klaipėdos m. gyvenamuosiuose kvartaluose: Paupio; Tauralaukio; Sodų bendrijos esančios Mažajame kaimelyje, kt.;

Visuomenės informavimo bei mokymo priemones

Aplinkos ministerijos komentarai priemonių programai

1. Tvenkiniai priskiriami ežerams arba LPVT – būtų naudinga priskirti vienam tipui;2. Upių ir ežerų 2011-2017 m. monitoringas vykdomas pagal 2011-03-02

Vyriausybės nutarimą Nr. 315;3. Patikslinti į gamtinę aplinką išleidžiamose buitinėse/komunalinėse nuotekose

normuojamus/ kontroliuojamus parametrus pagal AM 2009-09-16 įsakymą;4. Žemės ūkio taršos mažinimo priemones patikslinti pagal AM ir ŽŪM 2012-06-08

patvirtintą vandenų taršos dėl žemės ūkio veiklos poveikio mažinimo programą;5. Pagal AM 2007-04-02 įsakymą paviršinėse nuotekose tiriamos ne tik SM, naftos

produktai ir BDS, bet reglamentuotas ir kitų medžiagų tyrimas;6. Konkretizuoti sutelktosios ir pasklidosios žemės ūkio veiklos šaltinius nurodant

kokia veikla sukelia taršą;7. Patikslinti reikalavimus dėl mėšlo tvarkymo 8. Programoje pateikta informacija apie dirvožemio tipus ir potvynius, tačiau

priemonės nenumatytos.9. Pasiūlyti teisės aktų pakeitimus ar papildymus.10. Programą reikėtų labiau konkretizuoti (tikslas, uždaviniai), numatyti finansines

sąnaudas, atsakingas institucijas ir įvykdymo terminus;AM palaiko visuomenės dalyvavimą bei siūlo aktyviai dalyvauti rengiant bei įjungti

A-D priemones į numatytą rengti Nemuno UBR priemonių programą.

Aplinkos apsaugos agentūros komentarai priemonių programai

1. Parenkant priemones gerai vandens būklei siekti remtis/pagrįsti jas naujausiais fizikiniais-cheminiais, biologiniais monitoringo rezultatais bei planuojamu efektu;

2. Analizuojant pavojingas medžiagas atsižvelgti į „BaltActHaz“ ir „COHIBA“ projektų rezultatus;

3. Šlapžemių įrengimas bei upių vagos kreivinimus netikslinga taikyti plačiau, kol nebus iki 2015 m. gauti šių priemonių tiriamieji rezultatai;

4. 2013 m. trečiame ketvirtyje prasideda naujas UBR valdymo planų rengimo etapas, kartu bus vertinamos visos (visuomenės) siūlomos priemonės, tinkamiausios bus įtraukiamos į priemonių programą ir numatyti finansavimo šaltiniai.

Klaipėdos m. savivaldybės komentarai priemonių programai

Į priemonių programą siūloma įrašyti šias ES lėšoms gauti pateiktas/rengiamas paraiškas:

1. ES lėšoms gauti pateikta paraiška „ Danės upės ir pakrančių valymas“ – 2013-2014 m. bus atliekamas Danės upės išvalymas nuo atliekų, pakrančių tvarkymas nuo Pilies g. iki Palangos plento už 0.5 mln. Lt.

2. ES lėšoms gauti pateikta paraiška „Pavojingų cheminių medžiagų valdymas savivaldos lygiu“ – 2013-2017 m. atlikti pavojingų cheminių medžiagų miesto upėse ir nuotekose tyrimus, parengti pasiūlymus jų mažinimui/pakeitimui savivaldybės bei įmonių lygiu.

3. Regioninės politikos krypčių 2014-2020 m. įgyvendinimui pasirinktoje miesto teritorijoje tarp Taikos pr., Bangų g., Šilutės pl. ir Kauno g. ruošia siūlomų įgyvendinti priemonių planą, į kurį įtrauktas projektas - Trinyčių parko su tvenkiniu sutvarkymas bei naftos gaudyklės pastatymas. Preliminari projekto vertė apie 3 mln. Lt.

Klaipėdos r. savivaldybės komentarai priemonių programai

Siūlo patikslinti siūlomas priemonesKalnuvėnų gyvenvietės nuotekų valymo įrenginiai yra

prastos būklės, tačiau mechaniškai nuotekos yra išvalomos iki DLK reikšmių, todėl šios gyvenvietės NVĮ rekonstrukcija būtų naudinga, bet neišspręstų Dūmešio upelio taršos BDS, azoto, bendrojo fosforo junginiais. Siūlo Kalnuvėnų gyvenvietės NVĮ rekonstrukciją nesieti su Dūmešio upelio taršos mažinimo priemone, o atlikti papildomus tyrimus, stebėjimus siekiant identifikuoti taršos šaltinius.

Papildoma informacija

• Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto (Klaipėdos universitetas) tinklapis:

http://www.akmena-dane.lt/

• MOMENT projekto tinklapis:

http://www.momentproject.eu/