Renata Baniulienė 2016-11-23 · Gyventojų evakavimo organizavimo teisinis pagrindas ir struktūra •Teisės aktų pakanka, bet jie nesuderinti tarpusavyje. •Nepakankamas gyventojų

Renata Baniulienė

2016-11-23

•

•

•

•

•

•

•

•

•

Gyventojų evakavimo organizavimo teisinis pagrindas ir struktūra

• Teisės aktų pakanka, bet jie nesuderinti tarpusavyje.

• Nepakankamas gyventojų evakavimo valstybės lygiu teisinis reglamentavimas.

• Civilinės saugos įstatyme neminimas gyventojų evakavimas valstybės lygiu.

• Pagal Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašą: valstybės lygiu gyventojų evakavimas - kai gyventojai evakuojami iš vienos savivaldybės teritorijos į kitos (gretimos ar negretimos) savivaldybės teritoriją. (p. 3.3.,p.10);

• Pagal Valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą: gyventojų evakavimas – tai dalis gyventojų apsaugos, gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai (> 3 savivaldybių);

• Valstybinis gyventojų apsaugos planas branduolinės avarijos atveju valstybės lygiu nustato civilinės saugos priemones organizuojant ir vykdant apsaugomuosius veiksmus.


• Neaiškūs kriterijai – kada privaloma/ galima pradėti gyventojų evakavimą.

Ar evakavimas galimas tik paskelbus ekstremaliąją situaciją?• GEOTA taikomas „gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai“,

• GEOTA numato, kad sprendimas priimamas atsižvelgiant į „ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai...“;


Turi ar neturi būti sprendimas evakuoti gyventojus valstybės lygiu?

• Nenumatytas LRV ar VESK sprendimas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju.

• Bet yra numatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriai gali priimti sprendimą „gavę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymą“.

• Be to PAGD turi funkciją „teikti su gyventojų evakavimu susijusių sprendimų projektus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai“

• Neaiškios gyventojų evakavimo valstybės lygiu sprendimo priėmimo procedūros.

• Nepakankamas gyventojų evakavimo valstybės lygiu teisinis reglamentavimas.


Ar nusprendus evakuoti gyventojus į konkrečią kitą savivaldybę reikia trijų dienų nustatyti maršrutus ir vietas, kur gyventojai bus surenkami?

• GEOTA numato, kad SAD, priėmęs sprendimą evakuoti gyventojus, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, suderinęs su savivaldybių, per kurias ir į kurias bus evakuojami gyventojai, administracijų direktoriais, pasirenka gyventojų evakavimo maršrutą ir nustato, per kuriuos gyventojų surinkimo punktus, tarpinius gyventojų evakavimo punktus ir gyventojų priėmimo punktus bus evakuojami gyventojai.

Ar tikrai būtina gauti „tranzitinių“ savivaldybių leidimus kirsti jų teritoriją?

• Sprendime nepakanka nurodyti savivaldybę į kurią reikia evakuotis.

• Sprendime reikia nurodyti evakavimo punktus ir maršrutus.


Kas koordinuoja gyventojų evakavimą valstybės lygiu? VOC ar PAGD? SAM??

• VOC nuostatuose yra numatytos tokios funkcijos: ‚organizuoja ir koordinuoja...gyventojų ir turto gelbėjimą ir evakavimą“, „koordinuoja veiksmus, keičiasi informacija su kitų institucijų ESOC...“. .

• GEOTA numato, kad valstybės lygiu gyventojų evakavimą koordinuoja PAGD: derina SAD sprendimą, nurodo evakuotinų gyventojų skaičių (?!), palaiko ryšį su gyventojų evakavimo ir priėmimo komisijomis ir t.t.

• GEOTA numato, kad (tik) įvedus karo padėtį valstybės lygiu gyventojų evakavimą koordinuoja valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras.

• GEOTA evakavimo koordinavimą valstybės lygiu numato orientuojantis į institucijų vykdomas funkcijas, paliekant nuošalyje tokį civilinės saugos sistemos subjektą kaip valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (VOC).


Kas vykdo gyventojų evakavimą?

• Pagal CSĮ evakavimą vykdo savivaldybėje esančios civilinės saugos pajėgos: „savivaldybės AD telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas ... gyventojams kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugoti, jiems evakuoti“.

• GEOTA numato, kad „gyventojus evakuoja gyventojų surinkimo punktai, tarpiniai gyventojų evakavimo punktai ir gyventojų priėmimo punktai“.

• Bet GEOTA išvardintose evakavimo punktų funkcijose nėra evakavimo vykdymo funkcijų

• Gyventojų evakavimas gali būti vykdomas tik savivaldybių lygiu.

• Nenumatytos evakavimo vykdymo funkcijos (organizuotas gyventojų surinkimas iš namų, fiksavimas atsisakiusiųjų evakuotis, įsitikinimas kad visi evakavosi iš netinkamos gyventi teritorijos ir pan.)


Galima ar negalima atsisakyti evakuotis?

• GEOTA numatyta, kad atsisakantys evakuotis, registruojami pasirašytinai atsisakiusių evakuotis gyventojų sąraše.

• GEOTA numatyta, kad sprendimas evakuoti gyventojus privalomas vykdyti visiems gyventojams, išskyrus pareigūnus, užtikrinančius viešąją tvarką ir likviduojančius ekstremaliąją situaciją.

• GEOTA yra prieštaravimų dėl būtinumo gyventojams evakuotis.

Ar tikrai evakavimo organizavimas nebus aktualus iki 2025 metų?

• 5 Programos tikslas yra „sustiprinti apsaugą nuo gaisrų, ekstremaliųjų įvykių bei situacijų ir užtikrinti kvalifikuotą pagalbą gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai“,

• Tik vienas uždavinys „stiprinti civilinės saugos sistemos parengtį“ pagal prasmę savyje galėtų turėti ir gyventojų apsaugos elementų, bet neturi. Jo įgyvendinimo kryptys:• gerinti ekstremaliųjų situacijų prevenciją ir operacijų centrų valdymą bei civilinės saugos sistemos

pajėgų materialinį aprūpinimą; modernizuoti perspėjimo sistemą; valstybės rezerve nuolat atnaujinti civilinės saugos priemonių atsargas.

• Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programoje, kuri apima Lietuvos policijos, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos ir civilinės saugos sistemų (?) plėtros klausimus nieko nekalbama apie gyventojų apsaugą.

• 2015 – PAGD paskelbė evakavimo organizavimo tobulinimą prioritetine civilinės saugos sistemos veiklos kryptimi.

Kada galimas gyventojų evakavimas valstybės lygiu?

• Nacionalinėje rizikos analizėje (2015) minima poreikio evakuoti gyventojus galimybė tik branduolinės, radiologinės avarijų bei įvykio jūroje atvejais.

• Valstybinis gyventojų apsaugos planas branduolinės avarijos atveju rodo neabejotiną poreikį evakuoti gyventojus branduolinės avarijos atveju.

• VESV planas numato evakavimo užduotis valstybės institucijoms šiais valstybės lygio ES atvejais: miškų gaisrai, uraganas, potvynis, gaisrai ir (ar) sprogimai, kurie gali sukelti daugelio gyventojų sužalojimus ir dėl kurių gali prireikti evakuoti gyventojus.

• VESV planas numato evakavimo užduotis tik savivaldybėms šiais valstybės lygio ES atvejais: teršalų išsiliejimas pakrantėje, masiniai neramumai, transporto įvykiai, susiję su jūros ar vidaus vandenų laivo naudojimu, aviacija, geležinkelių transporto ir automobilių kelių eismu ir įvykiais vežant pavojingą krovinį, sausra, kaitra, speigas, epizootijos (?).

• Valstybės pozicija dėl grėsmių, kurios gali pareikalauti gyventojų evakavimo valstybės lygiu yra „paslėpta“ tarp teisės aktų ir jų eilučių.

Gyventojų evakavimo organizavimo pažeidžiamumo informacijos kaupimas,

analizavimas ir skleidimas

Kaip nustatomas evakavimo mastas?

• Teritorija apibrėžiama SAD sprendime, kuris priimamas pagal situacijos vertinimo duomenis.

• Pagal GEOTA - PAGD nurodo į negretimų savivaldybių teritorijas evakuotinų gyventojų skaičių. Iš kur imami duomenys – nėra apibrėžta.

• Pagal GEOTA - savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija turi organizuoti „evakuotinų gyventojų registravimą“.

• Informacija apie evakavimo poreikį ateina iš įvykio vietos, bet sprendime turi būti aiškus evakavimo mastas.



Ar savo namuose gyvenantys pažeidžiami asmenys turės galimybę evakuotis?

• Pagal GEOTA - į gyventojų surinkimo punktą atvykę pažeidžiami asmenys būtų evakuojami pirmiausia. Bet kaip jie atvyksta, kas rūpinasi jų patekimu į surinkimo punktą – neaišku.

• Nėra aišku ar ir iš kur būtų imama informacija apie pažeidžiamų gyventojų skaičių: vaikų, senyvo amžiaus, turinčių negalią ir pan.

• GEOTA akcentuoja pažeidžiamų asmenų evakavimą tik iš konkrečių vietų: vaikų globos namuose gyvenančių vaikų, senelių globos namų ir neįgaliųjų socialinės globos namų gyventojų, kitose socialinių paslaugų įstaigose socialines paslaugas gaunančių asmenų, taip pat asmenų, besigydančių stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (!)

• GEOTA nepakankamai reglamentuoja pažeidžiamų visuomenės grupių evakavimo organizavimą.



Ar numatyta kam ir kaip bus naudojama informacija apie evakavimo sunkumus, iššūkius?

• Kaip surenkama informacija ( kas sudaro sąrašus) apie atsisakiusius evakuotis žmones nėra aiškiai nustatyta.

• numatyta, kad sąrašas pateikiamas savivaldybės, iš kurios evakuojami gyventojai, gyventojų evakavimo ir priėmimo komisijai, kuri privalo registruoti ir saugoti pateiktus sąrašus, laikydamasi Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytų dokumentų tvarkymo ir apskaitos reikalavimų (!)

• Nėra numatyta kam tie sąrašai naudojami – ar perduodama informacija PAGD ar VOC, kastoliau žmonių, likusiųjų netinkamoje gyventi aplinkoje apsaugai.

• Neaišku kam bus naudojama informacija apie atsisakiusius evakuotis asmenis ir kokie tolesni likusiųjų gyventojų apsaugos veiksmai.

Gyventojų evakavimo organizavimo sistemos, planai, ištekliai reagavimo,

padarinių šalinimo bei atstatymo darbams

Ar numatytas personalas, vykdysiantis gyventojų evakavimo procedūras valstybės lygiu?

• Neaišku kokie žmonės (personalas) organizuotų sklandų gyventojų evakavimą valstybės lygiu, koordinuotų evakavimo procesą, vadovautų evakavimo veikloms.

• VOC nuostatai numato, kad dalis šių funkcijų būtų priskirtos VOC nariams.

• VESVP - gyventojų evakavimui organizuoti ir vykdyti gali būti pasitelkiami kariniai vienetai.

• Gyventojų evakavimas valstybės lygiu neplanuojamas.

• Evakavime dalyvausiančios institucijos įvardintos VESVP.



Kas gi tvarko evakuotųjų apskaitą, rūpinasi transportu?

• GEOTA - visi evakavimo punktai registruoja evakuojamus gyventojus, teikia informaciją apie evakuojamus gyventojus savo savivaldybės evakavimo ir priėmimo komisijai ir PAGD arba VOC...

• VESVP - Policijos pajėgos tvarko evakuotų gyventojų apskaitą, registruoja evakuotus gyventojus laikinojo apgyvendinimo vietose, ir teikia duomenis apie laikinai įregistruotus gyventojus VOC...

• GEOTA - PAGD valstybės lygiu įgyvendina aprūpinimą transporto priemonėmis, reikalingomis gyventojams evakuoti...

• VESVP - evakavimui reikalingo papildomo transporto pasitelkimą valstybės lygiu turi organizuoti Susisiekimo ministerija.

• Koordinuotai veikti gali būti sudėtinga, nes funkcijos persipynusios.



Ar valstybės institucijų ESV planuose suplanuotas kituose teisės aktuose numatytų evakavimo funkcijų vykdymas?

• SM ESVP neminima kaip bus įgyvendintas evakavimui reikalingo papildomo transporto pasitelkimas, kai neužtenka transporto priemonių gyventojams evakuoti savivaldybėje.

• PAGD ESVP taip pat nesuplanuotas gyventojų evakavimo koordinavimas ar kitos GEOTA numatytų funkcijų įgyvendinimas.

• ŠMM deklaruoja, kad organizuoja pavaldžiose įstaigose dirbančių asmenų evakavimą, jų darbą naujoje vietoje, bet nedetalizuoja kaip..

• Neaišku ar civilinės saugos pajėgos, kokios pajėgos teikia būtinąsias paslaugas evakavimo punktuose (p.22), kaip yra numatyta GEOTA.

• Nesant konkrečių evakavimo valstybės lygiu planų, sunku tikėtis, kad visos kur nors teisės aktuose paminėtos „dalyvaujančios“ organizacijos supranta savo vaidmenį evakavimo metu.

Visuomenės sąmoningumas gyventojų evakavimo klausimais

Ar visuomenė žino – kada, kaip, kokiais būdais vyktų gyventojų evakavimas?

• Visuomenė negali žinoti nustatytų gyventojų evakavimo punktų vietų, jeigu jie nėra nustatyti ir apie tai pranešta.

• Branduolinė avarija, karas teritorijoje – tai pavojai, kalbant apie kuriuos su įvairia auditorija, iškyla klausimai apie evakavimo organizavimą.

• Kokia Jūsų nuomonė?

Gyventojus evakuosiančio personalo kvalifikacija

Ar personalas turi reikiamų žinių, gebėjimų organizuoti, koordinuoti, vykdyti gyventojų evakavimą valstybės lygiu?

• Evakavimo valstybės lygiu atveju nėra aiškūs konkretūs valstybės tarnautojai ar darbuotojai, turėsiantys organizuoti, koordinuoti evakavimą, todėl kalbėti apie personalo kvalifikaciją nėra galimybės.

• Jeigu savivaldybių lygiu personalas žinos kaip organizuoti ir vykdyti gyventojų evakavimą – 2/3 sėkmės bus garantuota.

• 20 savivaldybių (30 % ) gyventojų evakavimo komisijų nariai turi žinių apie tai, kaip organizuojamas evakavimas.

Savivaldybės,kurių gyventojų evakavimo ir priėmimo komisijų nariai žino kaip organizuojamas gyventojų evakavimas: mokėsi arba dalyvavo pratybose.

Pratybos, mokymasis

2015-2016 metais pratybos, kuriose dalyvavo gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija buvo organizuotos 12 savivaldybių: • Kauno apskrityje – Kaišiadorių (2015) , Kėdainių, Kauno raj.(2015) , Birštono, Prienų

savivaldybėse; • Alytaus apskrityje – Lazdijų, Alytaus rajonų, Alytaus, Druskininkų miestų savivaldybėse; • Šiaulių apskrityje – Pakruojo ir Joniškio savivaldybėse (2016 metais suplanavę ir Kelmės,

Radviliškio rajonai); • Utenos apskrityje – Molėtų, Ignalinos savivaldybėse, (šį mėnesį suplanavęs Anykščių raj.);• Panevėžio apskrityje – Biržų raj. savivaldybėje.

2016 metais Šiaulių APGV pareigūnai vykdė 7 savivaldybių (Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto) gyventojų evakavimo ir priėmimo komisijų narių mokymus.

• Civilinės saugos pratybų, kurių metu būtų mokomasi evakuoti gyventojus valstybės lygiu – nebuvo.

Organizacinių, žmogiškųjų, techninių išteklių vystymas

• Nėra numatytos reikalingos su gyventojų evakavimo veiklomis susijusių asmenų kompetencijos, įgūdžiai, nėra strateginio požiūrio, kaip to pasiekti;

• VOC nariai neugdomi kryptingai, kad įgytų gebėjimų organizuoti gyventojų evakavimą valstybės lygiu.

• Techninių išteklių vystymo evakavimo veikloms poreikis yra sunkiai įrodomas ir, kadangi reikalauja finansavimo, sunkiai pasiekiamas. Tačiau techniniai ištekliai gali būti vystomi organizacinėmis pastangomis, numatant galimybes juos pasitelkti iš įvairių civilinės saugos sistemos subjektų.

• Trūksta strateginio požiūrio į evakavimo veikloms įgyvendinti reikalingų žmogiškųjų išteklių vystymą.

• Trūksta suvokimo, kad žmonės, dalyvausiantys evakavimo veiklose, jų asmeninės ir profesinės savybės gali nulemti gerą arba blogą rezultatą.

• Sklandus gyventojų evakavimas savivaldybės lygiu užtikrintų pakankamai sklandų gyventojų evakavimą ir valstybės lygiu. Savivaldybių organizuojamos pratybos rodo, kad prielaidos tam yra.

• Gyventojų evakavimo valstybės lygiu teisinis reglamentavimas reikalauja atidžios peržiūros ir teisės aktų koregavimų:

• Turėtų būti aiškios sprendimo dėl evakavimo sąlygos ir procedūros;

• Neturėtų būti prieštaravimų tarp atskirų LRV nutarimų;

• Turėtų būti aiškiai įvardintos evakavimo proceso metu reikalingos veiklos ir numatytos jas įgyvendinančios institucijos.

• Institucijų, kurios dalyvauja evakavimo veiklose, ESV planuose turi būti aiškiai suplanuotos veiklos, kurios yra pavestos institucijai, numatytas personalas ir ištekliai toms veikloms vykdyti;

• Reikalingas sistemiškas valstybės požiūris į evakavimo organizavimą – kaip į valstybės parengties ekstremaliosioms situacijos sudėtinę dalį.

[email protected]

Documents

Renata Baniulienė 2016-11-23 · Gyventojų evakavimo organizavimo teisinis pagrindas ir struktūra •Teisės aktų pakanka, bet jie nesuderinti tarpusavyje. •Nepakankamas gyventojų