indeksas socialinės

žiniasklaidos

Socialinės žiniasklaidos

INDEKSAS

2013

UAB „Komunikacija ir konsultantai“ – nepri-klausoma agentūra, teikianti ryšių su visuo-mene paslaugas nuo 1997 m.

Pagrindinė mūsų veiklos misija – tapti ilga-laikiais savo klientų konsultantais ir padėti jiems bendrauti su savo interesų grupėmis.

Mūsų patirtis – daugiau nei 16 metų. Mes puikiai išmanome savo sritį: įgyvendinome daug sėkmingų projektų, turime partnerių visame pasaulyje, mus vertina klientai, o kompetencija ir profesionalumas pripažinti tarptautiniu mastu.

Pagrindiniai mūsų veiklos principai – etika, kompetencija ir patikimumas – nekinta. Tik tvirtai jų laikydamiesi galime kurti savo re-putaciją.

Adresas: Pamėnkalnio g. 5-9, LT-01116 VilniusTelefonas: +370 5 2313003Faksas: +370 5 2784183Elektroninis paštas: info@koko.lt „Karštasis“ telefonas (visą parą): +370 698 17740

4

5

6

8

8

9

10

11

Įvadas

Metodika

Rezultatų santrauka

Prekybos tinklai

Telekomunikacijų bendrovės

Politikai

Bankai

Valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai

Turinys

4

Socialinės žiniasklaidos indeksas

irmajame indekse kalbėjome apie socialinės žiniasklaidos revoliuciją, antrajame aptarėme sparčiai įsibėgėjančią evoliuciją, o šiandien, ko

gero, jau laikas šią istorijos atkarpą pavadinti aukso am-žiumi. Viskas, kas vyksta viešojoje erdvėje, vienaip ar ki-taip atsiduria socialiniuose tinkluose. Ir tai visai nestebina, juk žmonės – socialūs gyvūnai, tad jiems komunikacija – būtina kaip oras ar vanduo.

Pastaruoju metu vis mėginama kaip nors gudriai paaiš-kinti, kas yra toji socialinė žiniasklaida arba medija, ir kuo ji skiriasi nuo įprastinės, kurios terminas pasaulyje atsirado dar 1920-aisiais. Man labiausiai patinka tradici-nės žiniasklaidos palyginimas su vienpusio eismo gatve, kurioje žmogus gali skaityti laikraštį, stebėti pranešimą te-levizoriaus ekrane ar klausytis radijo programos, bet turi labai mažai galimybių pats išreikšti savo mintis ir pasida-lyti kitokia nuomone. Tokiu atveju socialinė žiniasklaida – dvipusio eismo gatvė, kurioje suteikiama galimybė ne tik sužinoti informaciją, bet ir visapusiškai komunikuoti.

Džiugu, kad šiandien į dvipusio eismo socialųjį greitkelį suskubo ne tik viešųjų ryšių pasaulio gyventojai (ir anks-čiau komunikacija nesiskundę), bet ir rinkodaros specia-listai, įmonių vadovai ar save kaip prekės ženklą repre-

zentuojantys viešieji asmenys. Pernai Lietuvoje lankęsis pasaulinio lygio viešųjų ryšių ekspertas Paulas Holmesas išsakė įdomią mintį, kad, atsiradus socialinei žiniasklaidai, rinkodaros ir reklamos specialistų darbo pobūdis apsiver-tė kone aukštyn kojomis ir, žinoma, sukėlė šiokių tokių nepatogumų, o štai viešųjų ryšių specialistams tai netu-rėjo didesnės reikšmės. Juk iš tiesų, viešųjų ryšių specia­listų darbo principai iš esmės nepasikeitė. Jie liko tokie patys, kaip ir prieš 10 ar 15 metų. Ir tuomet, ir dabar jiems svarbu sąžiningumas, skaidrumas ir autentiškumas. Visais laikais šioje srityje pagrindinis darbo įrankis buvo dialogas, bendradarbiavimo ir susitarimo siekimas. Vie-šųjų ryšių pasaulio žaidėjai gerą, patikimą vardą visada siekė užsitarnauti, o ne nusipirkti. Ir tada, ir dabar čia ak-centuojamas informacijos skleidimas kitų žmonių lūpomis, laisvė kalbėti klientui, o ne produktą ar paslaugą siūlančiai įmonei.

Vis dėlto teigti, kad nepasikeitė niekas – negalime. Atsi-radus socialinei žiniasklaidai, pasikeitė vienintelis dalykas – blogai atliktam viešųjų ryšių specialistų darbui kaipmat lemta žlugti. Jei žmonės manys, kad produktą ar paslaugą siūlanti įmonė mėgina apsukti aplink pirštą ir jiems me-luoja, šiandien ji nukentės kur kas greičiau nei anksčiau.

Visiškai kitokia situacija po rinkodaros ir reklamos saule. Visuomenėje kardinaliai pasikeitė paties prekės ženklo ir jo reputacijos suvokimas. Prieš maždaug šešerius metus bet kuris rinkodaros ar reklamos srityje dirbantis žmogus būtų tvirtinęs, kad prekės ženklas yra tai, ką matome įmo-nės logotipe, įvairaus pobūdžio reklamose, pranešimuose spaudai, vadovų kalbose ir pan. Kitaip sakant, prekės žen-klas buvo suvokiamas kaip tam tikros bendrovės skelbia-ma informacija apie save. Šiandien tie patys specialistai neleis sumeluoti, kad, atsiradus socialinei žiniasklaidai, prekės ženklas suprantamas kaip informacija, kurią apie tam tikrą įmonę skleidžia žmonės, nes būtent jų nuomonė tapo svarbiausia.

Ne veltui į socialinę žiniasklaidą atsisuka vis daugiau įmo-nių ir politikų. Šis, trečiasis, UAB „Komunikacija ir kon-sultantai“ komandos parengtas indeksas tai tik patvirtina. Pavyzdžiui, jei kuris nors politikas anksčiau buvo gerai girdimas viešojoje erdvėje, šiandien, įgavęs papildomą bendravimo įrankį, tapo dar ryškesnis ir aiškiau matomas, ko nepasakysi apie populiarumą tik pirkusius ir nesisten-gusius užmegzti tikslingo dialogo su visuomene. Dabar, socialinei žiniasklaidai įžengus į aukso amžių, į dvipu-sį greitkelį įšokti ir po šlovės spinduliais pasišildyti norisi kiekvienam. Klausimas: ar visiems lemta? Ar visi išdrįs, mokės ir sugebės?

Andrius Kasparavičius,UAB „Komunikacija ir konsultantai“ direktorius

P

Įvadas

5

Socialinės žiniasklaidos indeksas Metodikarečiajam tyrimui atlikti tradiciškai pasirinkome penkias sritis, kurios buvo nagrinėjamos ir pir­majame. Išsamiai apžvelgėme aukštąjį mokslą,

mažmeninę prekybą, politiką, telekomunikacijas ir banki-ninkystę. Nuo pirmojo tyrimo šis, kaip ir antrasis, skyrėsi savo praplėstų tiriamųjų objektų atžvilgiu. Antrajame ir trečiajame tyrime išsiplėtė kriterijų kiekis, pagal kuriuos išsamiai buvo vertinami pasirinkti tyrimo objektai.

Siekiant patobulinti pirmojo indekso skaičiavimus ir atsi-žvelgus į komentarus, pasirodžiusius po pirmojo socialinės žiniasklaidos tyrimo, pasitelkėme komunikacijos specialis-tus: Džiugą Paršonį, Artūrą Račą, Liutaurą Ulevičių, Gedi-miną Gasiulį, Mindaugą Jackevičių, Tadą Jackų, Nerijų Pe-trauską ir Arį Meškauską. Tyrimo dalyviai ir suburta aštuo-nių ekspertų komanda analizavo tyrimo silpnąsias puses ir 2012 m. patobulino indekso metodiką, kuri taip pat buvo pritaikyta 2013 m. indeksui.

Tyrimas apėmė 21 valstybinį ir nevalstybinį aukštojo moks-lo universitetą (http://www.programa2015.lt/index.php/lt/p/informacijos­kelrodis/universitetai).

Mažmeninei prekybai nagrinėti buvo pasirinkti keturi didieji prekybos tinklai: „Maxima LT“, „Palink“, „Norfos mažmena“ ir „Rimi Lietuva“ (http://vz.lt/article/2013/1/30/didieji­tin-klai­pardavimus­augino­leciau­nei­kiti­prekybininkai).

Tyrime analizuojamų politikų pasirinkimą lėmė jų užima-mos pareigos. Šiame, kaip ir antrajame tyrime, analizuo-jami: Prezidentė, Seimo pirmininkas, Ministras Pirminin-kas, Vilniaus meras bei visi ministrai.

Telekomunikacijų srityje, kaip ir pernai, pasirinkome tris didžiuosius mobiliojo ryšio operatorius („Omnitel“, „Tele2“, „Bitė Lietuva“) ir integruotų telekomunikacijų, IT ir televi-zijos paslaugų teikėją Lietuvoje – „TEO“.

Tyrime nagrinėjome 18 Lietuvoje veikiančių bankų (http://www.lb.lt/bankai). Šiuo metu Lietuvoje veikia 8 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai, 9 užsienio ban-kų filialai, 2 užsienio bankų atstovybės. Į trečiąjį tyrimą ne-buvo įtraukti 269 ES bankai veikiantys LR neįsteigus filialo. Tyrimo metu buvo vertinami ir nagrinėjami visi indekso daly-viai, tačiau rezultatų apžvalgoje pateikti tik kiekvienoje srityje daugiausiai balų surinkę – Top 10 dalyviai (išskyrus politikos atstovus) bei bendras visų tiriamųjų vidurkis. Tirdami kiekvie-nam vertinamajam suteikėme balus, kuriuos apskaičiavome remdamiesi socialinės žiniasklaidos kanalais: jų interneto svetainėmis, tinklaraščiais, laisvąja enciklopedija „Wikipedia“,

T „Facebook“, „LinkedIn“,„Twitter“, „Youtube“, „Slideshare“, „Foursquare“ ir „Flickr“ arba „ Picasa“ duomenimis.

Kiekvienas iš nurodytų kriterijų turėjo savo svorį, kurį su-darė iš anksto nustatytų vidinių kriterijų balai. Maksimali nustatyta kriterijų svorių suma –100. Tokiu būdu tiriamie-ji turėjo vienodas sąlygas surinkti didžiausią balų skaičių. Bendrųjų svorių pasiskirstymas: „Facebook“ – 30, tinkla-lapis – 16, tinklaraštis– 13, „Wikipedia“ – 12, „Youtube“ – 10, „Twitter“ – 6, „LinkedIn“ – 6, „Flickr“/„Picasa“ – 3, „Slideshare“ – 3, „Foursquare“ – 1.

Socialinis tinklas „Facebook“ įvertintas pagal šiuos duome-nis: patinka (angl. Like), kalbantys apie tai (angl. Talking about this), atnaujinimų kiekis, atsakas į komentarus, Goo gle paieška, programėlių buvimas (angl. Apps).

„Wikipedia“ duomenys įvertinti pagal tai, ar apskritai yra straipsnis apie tiriamąjį bei pagal informacijos kiekį apie tyrimo dalyvius.

„Youtube“ buvo analizuojama pagal peržiūrų, prenumera-torių, vaizdo įrašų skaičių, komentarus ir atsaką į juos bei teigiamus / neigiamus įvertinimus.

„LinkedIn“ socialinis tinklas įvertintas pagal tai, ar yra su-kurtas profilis bei kiek yra kontaktų / sekėjų.

Taip pat buvo vertinama, ar tiriamasis objektas yra socia­liniame tinkle „Foursquare“, nuotraukų viešinimo svetai-nėse „Flickr“ ir „Picasa“, pristatymų dalijimosi tinkle „Sli-deshare“ ir aktyvumas juose.

Tinklaraščiai buvo ištirti pagal įrašų, komentarų skaičių ir atsaką į juos.

Interneto svetainės buvo vertinamos pagal tai, ar jose yra nuorodos į turimus socialinės žiniasklaidos kanalus.

Socialinio tinklo „Twitter“ kriterijai: buvimas, sekėjai, ko-mentarai, citavimas (angl. retweet).

Akivaizdu, jog socialinės žiniasklaidos indekso svarbiausias kriterijus – aktyvumas. Susumavus visus tiriamųjų gautus balus, proporcingai buvo išskaičiuotas kiekvieno tiriamojo galutinis balas iš 100 galimų. Tyrimas atliktas 2013 metų kovo­balandžio mėnesiais, o gauti rezultatai rodo nuo va-sario 15 d. iki kovo 15 d. tiriamųjų aktyvumą socialinėje žiniasklaidoje.

6

Socialinės žiniasklaidos indeksas RezultataiPrekybos tinklai

Vidurkis 44,72MAXIMA 57,19RIMI 50,70NORFA 47,05IKI 23,93

Telekomunikacijų bendrovės

Vidurkis 51,34OMNITEL 78,70TELE2 46,58BITĖ 46,46TEO 33,63

Politikai

Vidurkis 20,45Vilniaus meras Artūras Zuokas 66,13Prezidentė Dalia Grybauskaitė 51,91Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė 32,84Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis 28,00Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius 21,29Finansų ministras Rimantas Šadžius 18,86Kultūros ministras Šarūnas Birutis 18,42Energetikos ministras Jaroslav Neverovič 16,52Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas 16,30Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius 15,75Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius 15,02Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis 12,87Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas 12,00Teisingumo ministras Juozas Bernatonis 11,45Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas 10,34Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis 9,24Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė 7,58Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna 3,60

Indekso balai

7

Socialinės žiniasklaidos indeksas

Bankai

Top – 10 vidurkis 31,82Bendras vidurkis 19,82SWEDBANK 64,99DNB 47,24SEB 43,62FINASTA 41,39BIGBANK 25,49ŠIAULIŲ BANKAS 24,01MEDICINOS BANKAS 23,02DANSKE BANKAS 18,49CITADELE 16,68NORDEA 13,31

Valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai

Top – 10 vidurkis 48,56Bendras vidurkis 34,79LCC tarptautinis universitetas 58,38Kazimiero Simonavičiaus universitetas 54,95ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas 52,48Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla 51,08Vilniaus universitetas 50,12Mykolo Romerio universitetas 50,05Vilniaus Gedimino technikos universitetas 47,37Kauno technologijos universitetas 43,31Klaipėdos universitetas 41,86Vytauto Didžiojo universitetas 36,08

RezultataiIndekso balai

8

Socialinės žiniasklaidos indeksas

Telekomunikacijų bendrovės 0

0

10

10

20

20

30

30

40

40

50

50

60

60

70

70

80

80

90

90

Vidurkis: 51,34

OMNITEL: 78,70

TELE2: 46,58

BITĖ: 46,46

TEO: 33,63

Rezultatai

MAXIMA: 57,19

Prekybos tinklai

0

0

10

10

20

20

30

30

40

40

50

50

60

60

70

70

Vidurkis: 44,72

RIMI: 50,70

NORFA: 47,05

IKI: 23,93

9

Socialinės žiniasklaidos indeksas

0

0

10

10

20

20

30

30

40

40

50

50

60

60

70

70

PolitikaiRezultatai

Vidurkis 20,45

Vilniaus meras Artūras Zuokas: 66,13

Prezidentė Dalia Grybauskaitė: 51,91

Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė: 32,84

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis: 28,00

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius: 21,29

Finansų ministras Rimantas Šadžius: 18,86

Kultūros ministras Šarūnas Birutis: 18,42

Energetikos ministras Jaroslav Neverovič: 16,52

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas: 16,30

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius: 15,75

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius: 15,02

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis: 12,87

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas: 12,00

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis: 11,45

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas: 10,34

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis: 9,24

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė: 7,58

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna: 3,60

10

Socialinės žiniasklaidos indeksas RezultataiBankai

0

0

10

10

20

20

30

30

40

40

50

50

60

60

70

70

80

80

90

90

Top – 10 vidurkis: 31,82

Bendras vidurkis: 19,82

SWEDBANK: 64,99

DNB: 47,24

SEB: 43,62

FINASTA: 41,39

BIGBANK: 25,49

ŠIAULIŲ BANKAS: 24,01

MEDICINOS BANKAS: 23,02

DANSKE BANKAS: 18,49

CITADELE: 16,68

NORDEA: 13,31

11

Socialinės žiniasklaidos indeksas RezultataiValstybiniai ir nevalstybiniai universitetai

0

0

10

10

20

20

30

30

40

40

50

50

60

60

70

70

80

80

90

90

Top – 10 vidurkis: 48,56

Bendras vidurkis: 34,79

LCC tarptautinis universitetas: 58,38

Kazimiero Simonavičiaus universitetas: 54,95

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas: 52,48

Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla: 51,08

Vilniaus universitetas: 50,12

Mykolo Romerio universitetas: 50,05

Vilniaus Gedimino technikos universitetas: 47,37

Kauno technologijos universitetas: 43,31

Klaipėdos universitetas: 41,86

Vytauto Didžiojo universitetas: 36,08