indeksas socialinės

žiniasklaidos

UAB „Komunikacija ir konsultantai“ – nepri-klausoma agentūra, teikianti ryšių su visuo-mene paslaugas nuo 1997 m.

Pagrindinė mūsų veiklos misija – tapti ilga-laikiais savo klientų konsultantais ir padėti jiems bendrauti su savo interesų grupėmis.

Mūsų patirtis – daugiau nei 16 metų. Mes puikiai išmanome savo sritį: įgyvendinome daug sėkmingų projektų, turime partnerių visame pasaulyje, mus vertina klientai, o kompetencija ir profesionalumas pripažinti tarptautiniu mastu.

Pagrindiniai mūsų veiklos principai – etika, kompetencija ir patikimumas – nekinta. Tik tvirtai jų laikydamiesi galime kurti savo re-putaciją.

Adresas: Pamėnkalnio g. 5-9, LT-01116 VilniusTelefonas: +370 5 2313003Elektroninis paštas: info@koko.lt „Karštasis“ telefonas (visą parą): +370 698 17740

4

5

6

8

8

9

10

11

Įvadas

Metodika

Rezultatų santrauka

Prekybos tinklai

Telekomunikacijų bendrovės

Politikai

Bankai

Valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai

Turinys

4

Socialinės žiniasklaidos indeksas

iena aktualiausių diskusijų temų šiandien – so-cialinės žiniasklaidos naudojimas darbo metu. Štai ne per seniausiai mūsų šalies Užsienio rei-

kalų ministerija uždraudė savo darbuotojams naudotis Facebook‘u. Šis draudimas yra tik vienas iš daugelio, nes tokių priemonių, tikiu, imamasi ir kitose institucijose, nors apie tai ir nėra garsiai kalbama. Tačiau kiekvienas toks nu-skambėjęs įvykis greitai įžiebia diskusijas ir skatina svars-tyti – gerai tai, ar blogai?

Į šį klausimą bandoma atsakyti, atliekant įvairius tyrimus, kurių teko matyti užtektinai. Įdomiausia, jog juose yra pa-grindžiama mintis, kad darbe naudotis socialine žiniasklai-da yra reikalinga, tuo tarpu tokių, kurie aiškiai įrodytų, jog to daryti nereikėtų, aptikti dar neteko. Visos šios diskusi-jos kelia vieną bendrą klausimą apie tai, ar dirbant galima užsiimti pašaline veikla, ar ne, t.y. ar galima eiti parūkyti, kalbėti telefonu, susirašinėti Facebook‘e ir t.t. Mano nuo-mone, pirmiausia čia reikėtų panagrinėti tai, kaip ir kodėl dirbantiems žmonėms toks poreikis apskritai kyla. O at-sakymas čia yra gana paprastas – žmonės yra socialios būtybės, kurioms reikia bendrauti. Nepaisant to, jog at-siranda manančių, kad dirbdami asmenys yra tik robo-tai, atliekantys jiems priskirtas funkcijas, aš vadovaujuosi požiūriu, jog žmogus jau iš prigimties yra sociali būtybė,

todėl ir darbo metu jis turėtų tokiu išlikti. Juk tik turint er-dvės laisvai veikti, žmogui atsiranda noras kurti. O aš esu įsitikinęs, jog kūryba yra svarbiausias bet kurios veiklos pagrindas.

Viename iš mano jau minėtų tyrimų buvo teigiama, kad socialinių tinklų naudojimas darbo produktyvumą ne ma-žina, bet didina. Visiškai sutinku su tuo, jog iš darbuotojo net ir atėmus bendravimui Facebook‘e skirtą laiką, vis tiek negalėsi žinoti, ar jis iš tiesų bus panaudotas skrupulin-gam darbui – galbūt tą valandą jis praleis tiesiog sėdėda-mas ir žiūrėdamas į kompiuterio ekraną, mąstydamas apie kažkokius asmeninius dalykus, ar užsiims kita, su darbu visiškai nesusijusia, veikla. Žinoma, visko suabsoliutinti negalima – daug kas priklauso nuo to, apie kokį darbą kal-bame, be to, neretai atsiranda žmonių, kurie darbo metu tampa priklausomi nuo įvairių pašalinių bendravimo for-mų, pavyzdžiui, nuolatinio plepėjimo telefonu. Tačiau jei kalba eina apie veiklą, susijusią su įvairiomis paslaugomis, komunikacija ir pan., toks draudimas, mano nuomone, iš esmės yra absurdiškas, o ir dauguma dėl komunikacijos darbe kylančių problemų dažniausiai slypi ne telefone ar socialiniame tinkle, bet užduočių nebuvime, tikslų nesu-formulavime, prastoje vidinėje komunikacijoje ir t.t.

Statistika rodo, kad didelėse organizacijose yra apie 30 proc. žmonių, kurie įvairiuose kanaluose norėtų komuni-kuoti apie savo profesinę veiklą. Tad protingi darbdaviai, užuot drausdami, pirmiausia turėtų pagalvoti, kaip būtų galima tai kuo geriau išnaudoti. Juk komunikuojantys darbuotojai tampa labai svarbiu organizacijos balsu, jie gali dalyvauti įvairiose organizacijai rūpinčiose diskusijo-se ir t.t. Tą puikiai suvokia didžiosios organizacijos, ku-rios stengiasi kurti savo socialinės komunikacijos politiką ir skatinti darbuotojus rašyti blogus, komentuoti tai, kas susiję su jų profesine veikla. Žinoma, tose politikose yra aiškiai išdėstyta ir tai, kas draudžiama, įvardinta konfiden-ciali informacija, kurios atskleidimas yra neleistinas. Ta-čiau kuo čia dėti socialiniai tinklai? Juk ir taip aišku, kad jei žmogus ten pradėtų platinti slaptus dokumentus, jis elgtųsi neleistinai. Tačiau, jei jis tokiu būdu bendrauja su įvairiais ekspertais, bendraminčiais, reiškia savo asmeninę nuomonę ir t.t., jis neabejotinai atlieka ir pačiai organiza-cijai naudingą veiklą.

Tad tikiuosi, kad „Socialiniame žiniasklaidos indekse“ tir-tose organizacijose yra atsakingai žvelgiama į darbuotojų laisvę naudotis komunikacijos priemonėmis. Neužsisklęs-kime ir neatsiribokime nuo to, kas prisideda prie pažan-gios informacinės visuomenės kūrimo – komunikuokime laisvai ir nevaržomai!

Andrius Kasparavičius,UAB „Komunikacija ir konsultantai“ direktorius

V

Įvadas

5

Socialinės žiniasklaidos indeksas Metodikaetvirtajame „Socialinės žiniasklaidos indekso“ ty-rime tradiciškai buvo nagrinėjamos penkios sri-tys – apžvelgėme aukštąjį mokslą, mažmeninę

prekybą, politiką, telekomunikacijas ir bankininkystę.2014 m. indeksui buvo pritaikyta prieš dvejus metus pato-bulinta tyrimo metodika. 2012 m. suburta aštuonių komu-nikacijos ekspertų komanda, kurią sudarė Džiugas Paršo-nis, Artūras Račas, Liutauras Ulevičius, Gediminas Gasiulis, Mindaugas Jackevičius, Tadas Jackus, Nerijus Petrauskas ir Aris Meškauskas, analizavo tyrimo silpnąsias puses ir pato-bulino „Socialinės žiniasklaidos indekso“ tyrimą.

Šių metų tyrimas apėmė 23 valstybinius ir nevalstybinius aukštojo mokslo universitetus (http://www.aikos.smm.lt/svietimo_ir_mokslo_institucijos.htm).

Mažmeninei prekybai nagrinėti buvo pasirinkti keturi didieji prekybos tinklai: „Maxima LT“, „Palink“, „Norfos mažmena“ ir „Rimi Lietuva“.

Atsižvelgiant į šalyje vyraujančias politines aktualijas, šių metų tyrime nuspręsta apskaičiuoti 7 kandidatų į prezi-dentus socialinės žiniasklaidos indeksą. Šiame tyrime ana-lizuojami: Dalia Grybauskaitė, Zigmantas Balčytis, Artūras Zuokas, Bronis Ropė, Naglis Puteikis, Artūras Paulauskas, Valdemaras Tomaševskis.

Siekiant į tyrimą įtraukti aukščiausių šalies valdžios insti-tucijų vadovus, atskirai buvo analizuojamas ir lyginamas Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės, Seimo pirmi-ninkės Loretos Graužinienės ir Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus aktyvumas socialinėje žiniasklaidoje.

Telekomunikacijų srityje, kaip ir pernai, pasirinkome tir-ti tris didžiuosius mobiliojo ryšio operatorius („Omnitel“, „Tele2“, „Bitė Lietuva“) ir integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų tiekėją Lietuvoje – „TEO“.

Tyrime nagrinėjome 15 Lietuvoje veikiančių bankų (http://www.lb.lt/bankai ). Šiemet į tyrimą įtraukėme 7 Lietuvos banko licenciją turinčius komercinius bankus ir 8 užsienio bankų filialus. Į 2014 m. tyrimą nebuvo įtrauktos užsienio bankų atstovybės ir ES bankai veikiantys LR neįsteigus fi-lialo.

Tyrime buvo vertinami ir nagrinėjami visi konkrečiai sričiai priskirti objektai, tačiau rezultatų apžvalgoje pateikiamas tik kiekvienoje srityje daugiausiai balų surinkusių dalyvių Top 10-tukas (išskyrus politikos atstovus) bei bendras visų tiriamųjų rezultatų vidurkis.

Tyrimo metu kiekvienam vertinamajam suteikėme balus, kuriuos apskaičiavome pagal jų vykdomą komunikaciją

K skirtinguose socialinės žiniasklaidos kanaluose: interneto svetainėse, tinklaraščiuose, laisvojoje enciklopedijoje „Wi-kipedia“, „Facebook“, „LinkedIn“, „Twitter“, „Youtube“, „Sli-deshare“, „Foursquare“ , „Flickr“ arba „ Picasa“ paskyrose.

Kiekvienas iš nurodytų kanalų turėjo savo svorį, kurį su-darė iš anksto nustatytų vidinių kriterijų balai. Maksimali nustatyta kriterijų svorių suma – 100. Tokiu būdu tiriamie-ji turėjo vienodas sąlygas surinkti didžiausią balų skaičių. Bendrųjų svorių pasiskirstymas pagal kanalus: „Facebook“ – 30, interneto svetainė – 16, tinklaraštis – 13, „Wikipedia“ – 12, „Youtube“– 10, „Twitter“ – 6, „LinkedIn“ – 6, „Flickr“/„Picasa“ – 3, „Slideshare“ – 3, „Foursquare“ – 1.

Socialinis tinklas „Facebook“ įvertintas pagal šiuos kriteri-jus: patinka (angl. like), kalbantys apie tai (angl. talking about this), įrašų kiekis, atsakas į komentarus, Google paieška, programėlių naudojimas (angl. apps).

„Wikipedia“ duomenys įvertinti pagal tai, ar egzistuoja straipsnis apie tiriamą objektą ir kaip išsamiai jis prista-tomas.

„Youtube“ kanalas buvo analizuojamas atsižvelgiant į per-žiūrų, prenumeratorių, vaizdo įrašų skaičių, komentarus ir atsaką į juos bei teigiamus / neigiamus turinio įvertinimus.

„LinkedIn“ socialinis tinklas įvertintas pagal tai, ar jame yra sukurtas tiriamo objekto profilis bei turimų kontaktų / sekėjų skaičių.

Taip pat buvo vertinama, ar tiriamasis objektas turi savo paskyrą socialiniame tinkle „Foursquare“, nuotraukų vieši-nimo svetainėse „Flickr“ ir „Picasa“, pristatymų dalijimosi tinkle „Slideshare“ bei kaip aktyviai juose veikia.

Tirti tinklaraščių kriterijai buvo juose esančių įrašų, ko-mentarų skaičius ir atsakas į juos.

Interneto svetainės buvo vertinamos pagal tai, ar jose pa-teiktos nuorodos į turimus socialinės žiniasklaidos kanalus.

Socialinio tinklo „Twitter“ kriterijai – paskyros turėjimas, sekėjų, komentarų skaičius, citavimas (angl. retweet).

Akivaizdu, jog svarbiausias socialinės žiniasklaidos indekso kriterijus – aktyvumas. Ištyrus konkrečių objektų veiklą socialinės žiniasklaidos kanaluose ir susumavus gautus rezultatus, proporcingai buvo apskaičiuotas ir kiekvienam tiriamajam priskirtas galutinis indekso balas iš 100 galimų. Tyrimas buvo vykdomas 2014 metų kovo–balandžio mėn., o gauti rezultatai rodo tiriamųjų aktyvumą socialinėje ži-niasklaidoje nuo vasario 15 d. iki kovo 15 d.

6

Socialinės žiniasklaidos indeksas RezultataiPrekybos tinklai

Vidurkis 44,91MAXIMA 63,88RIMI 47,35NORFA 44,32IKI 24,10

Telekomunikacijų bendrovės

Vidurkis 57,79OMNITEL 74,51TELE2 72,06BITĖ 47,81TEO 36,78

Bankai

Top – 10 vidurkis 38,18Bendras vidurkis 27,32SWEDBANK 66,38SEB 62,02DNB 57,51FINASTA 52,88BIGBANK 41,53DANSKE BANKAS 28,61MEDICINOS BANKAS 23,37ŠIAULIŲ BANKAS 22,62CITADELE 13,80NORDEA 13,17

Indekso balai

7

Socialinės žiniasklaidos indeksas

Valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai

Top – 10 vidurkis 54,93Bendras vidurkis 40,68ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas 67,97Mykolo Romerio universitetas 64,28Vilniaus Gedimino technikos universitetas 59,92Vytauto Didžiojo universitetas 56,34Kauno technologijos universitetas 55,23Vilniaus universitetas 54,76Klaipėdos universitetas 50,43LCC tarptautinis universitetas 48,26Europos humanitarinis universitetas 48,01Kazimiero Simonavičiaus universitetas 44,14

Rezultatai

Kandidatai į prezidentus

Vidurkis 45,75Artūras Zuokas 72,56Dalia Grybauskaitė 60,20Artūras Paulauskas 46,88Zigmantas Balčytis 46,72Naglis Puteikis 43,85Bronis Ropė 40,80Valdemaras Tomaševskis 9,24

Valstybės vadovai

Vidurkis 35,53Prezidentė Dalia Grybauskaitė 65,00Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius 24,52Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė 16,08

Indekso balai

8

Socialinės žiniasklaidos indeksas

Telekomunikacijų bendrovės 0

0

10

10

20

20

30

30

40

40

50

50

60

60

70

70

80

80

90

90

Rezultatai

MAXIMA: 63,88

Prekybos tinklai

0

0

10

10

20

20

30

30

40

40

50

50

60

60

70

70

Vidurkis: 44,91

RIMI: 47,35

NORFA: 44,32

IKI: 24,10

Vidurkis: 57,79

OMNITEL: 74,51

TELE2: 72,06

BITĖ: 47,81

TEO: 36,78

9

Socialinės žiniasklaidos indeksas RezultataiBankai

0

0

10

10

20

20

30

30

40

40

50

50

60

60

70

70

80

80

90

90

Top – 10 vidurkis: 38,18

Bendras vidurkis: 27,32

SWEDBANK: 66,38

SEB: 62,02

DNB: 57,51

FINASTA: 52,88

BIGBANK: 41,53

DANSKE BANKAS: 28,61

MEDICINOS BANKAS: 23,37

ŠIAULIŲ BANKAS: 22,62

CITADELE: 13,8

NORDEA: 13,17

10

Socialinės žiniasklaidos indeksas RezultataiValstybiniai ir nevalstybiniai universitetai

Top – 10 vidurkis: 54,93

Bendras vidurkis: 40,68

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas: 67,97

Mykolo Romerio universitetas: 64,28

Vilniaus Gedimino technikos universitetas: 59,92

Vytauto Didžiojo universitetas: 56,34

Kauno technologijos universitetas: 55,23

Vilniaus universitetas: 54,76

Klaipėdos universitetas: 50,43

LCC tarptautinis universitetas: 48,26

Europos humanitarinis universitetas: 48,01

Kazimiero Simonavičiaus universitetas: 44,14

0

0

10

10

20

20

30

30

40

40

50

50

60

60

70

70

80

80

90

90

11

Socialinės žiniasklaidos indeksas Rezultatai 0

0

10

10

20

20

30

30

40

40

50

50

60

60

70

70

Politikai

Kandidatų į prezidentus bendras vidurkis: 45,75

Artūras Zuokas: 72,56

Dalia Grybauskaitė: 60,20

Artūras Paulauskas: 46,88

Zigmantas Balčytis: 46,72

Naglis Puteikis: 43,85

Bronis Ropė: 40,80

Valdemaras Tomaševskis: 9,24

Valstybės vadovų bendras vidurkis: 35,53

Prezidentė Dalia Grybauskaitė: 65

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius: 24,52

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė: 16,08