„Socialini transformacij - Mykolo Romerio universitetas ... · „Socialini transformacij raiška“ 2012 m. birželio 6 d. Konferencijos santrauk knyga ISBN 978-9955-19-434-7 2

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETODOKTORANTŲ DRAUGIJA

Jaunųjų tyrėjų konferencija

„Socialinių transformacijųraiška“

Konferencijos santraukų knyga

2012 m. birželio 6 d.Vilnius

„Socialinių transformacijų raiška“ 2012 m. birželio 6 d.Konferencijos santraukų knyga ISBN 978-9955-19-434-7

2

Konferencijos partneris ,,Akademinė vadybos ir administravimo asociacija“(AVADA)

www.avada.lt

Konferencijos organizacinis komitetas

Pirmininkė – Rūta TamošiūnaitėNariai:Dalia KarlaitėRūta Ivaškienė

Konferencijos mokslinis komitetas

Pirmininkė – doc. dr. Agota Giedrė RaišienėNariai:doc. dr. Renata Korsakienėdr. Eglė Kvieskaitėdoc. dr. Margarita Išoraitėdoc. dr. Andrius Stasiukynasdoc. dr. Aistė Dromantaitė-Stancikienėdoc. dr. Darius Štitilis

http://ec.europa.eu/europe2020/index_lt.htm

http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/vassiliou/about/welcome_en.htm

http://saveikumas.gov.lt/lt/naudingi-dokumentai/3/download/255.html

http://ec.europa.eu/europe2020/priorities/smart-growth/index_lt.htm


3

KONFERENCIJOS PROGRAMA

9:00-09:30 Registracija ir rytinė kava

09:30-09:45 Konferencijos atidarymas. Sveikinamasis žodis

09:45-12:15 I sesija

Organizacijų sąveikos vaidmuo, plėtojant ir tobulinant marketingą rankdarbių sektoriujeVilija Butėnienė, Mykolo Romerio universitetas

Sutarčių teisės transformacijos: Sutartinių santykių uždarumo doktrina vs sutartieslaisvės principasEdita Borevičienė, Mykolo Romerio universitetas

Muitinės prižiūrimų prekių laikinasis saugojimas tarptautiniame logistikos kanaleAndrius Jurkšaitis, Mykolo Romerio universitetas

Mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje:mokslinių tyrimų etikos pažeidimai ir jųpriežastysReda Adomaitiene, Alytaus kolegijaAurelija Novelskaitė Lietuvos socialinių tyrimų centras

Prekių ženklų kuriamos vertė vartotojiškoje visuomenėje filosofiniu požiūriuMiglė Eleonora Černikovaitė, Mykolo Romerio universitetas

Lietuvos partinės sistemos teisinis reglamentavimas 1919-1940 metaisKristina Ivanauskaite, Mykolo Romerio universitetas

Vaikų socializacijos centrų kultūros veiksniai ugdytinių socializacijai: persidengusiųvertybių lygmuoSimona Bieliūnė, Vilniaus universitetas

Lietuvos emigracijos mastui įtaką darančių veiksnių modelisIneta Žičkutė, Kauno technologijos universitetas

Actio Pauliana instituto sutartiniuose santykiuose taikymo praktiniai probleminiaiaspektaiIlma Daubarienė, Mykolo Romerio universitetas


4

Visuomenės požiūrio į atliekų tvarkymą transformacijosViktorija Podgaiskytė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Verslumo skatinimas aukštajame moksleViktorija Stokaitė, Mykolo Romerio Universitetas

12:15-12:45 Pietų pertrauka

12:45-14:30 II sesija

Įtraukių, į piliečių poreikius orientuotų e. valdžios priemonių kūrimasRokas Grincevičius, Mykolo Romerio Universitetas

Savęs vertinimo (CSE) ir laiko struktūros įtaka bedarbių psichologinei geroveiAgnė Vaštakaitė, Mykolo Romerio universitetasNatalija Norvile, Mykolo Romerio universitetas

Studentų mokymosi patirties kaita tradicines studijas keičiant probleminiu mokymusiJurgita Lenkauskaite, Šiaulių universitetas, Edukacinių tyrimų mokslinis centras

Asmenų su negalia orumo konstravimas kaip kritinės sąmonės ugdymas(is)Jūratė Ruškė, Šiaulių universitetas

Islamo teisės transformacija: santuokos institutas globalizacijos konteksteRūta Ivaškienė, Mykolo Romerio universitetas

Įgyvendinamų motyvavimo priemonių poveikis darbuotojų motyvacijai Mykolo RomeriouniversiteteAgnė Narinkevičiūtė, Mykolo Romerio universitetas

Kas yra “teisinga” privalomo akcijų pardavimo kaina Lietuvoje?Feliksas Miliutis, Mykolo Romerio universitetas

Inovacijos modernizuojant viešojo valdymo funkcijas: Tinklaveika Lietuvos viešajamesektoriujeRūta Tamošiūnaitė, Mykolo Romerio Universitetas

14:15-14:30 Kavos pertraukėlė


5

14:30-17:30 III sesija

Ryšys tarp patarėjų kompetencijų modelio ir veiklos efektyvumo Lietuvos MinistroPirmininko tarnybojeAistė Kratavičiūtė-Ališauskienė, Mykolo Romerio Universitetas

Paauglių merginų seksualumo patyrimas hermeneutiniu žvilgsniuIlona Kajokienė, Mykolo Romerio Universitetas

Verslo socialinė atsakomybė ir maisto sauga LietuvojeDalia Karlaitė, Mykolo Romerio Universitetas

Viešojo valdymo tobulinimas plėtojant elektroninės valdžios sistemų sąveikumąRokas Grincevičius, Mykolo Romerio Universitetas

Europos Sąjungos švietimo politika Viduržemio Jūros regioneViktorija Stokaitė, Mykolo Romerio Universitetas

Universalus informacinėmis ir ryšio technologijomis grįsto veiklos vertinimo modelisViktorija Varaniūtė, Kauno Technologijos Universitetas

Darbuotojų kompetencijos ugdymo veiksmingumo vertinimo modelis ir jo praktinistaikymas pedagogų kompetencijos ugdymo veiksmingumo vertinimuiRasa Maniušienė, Mykolo Romerio Universitetas

Lietuvos tarptautinės migracijos vertinimas: lokalus versus globalus požiūrisNatalija Valavičienė, Lietuvos socialinių tyrimų centras, Mykolo Romerio universitetas

Profesijų prestižo transformacijos postsovietinėje visuomenėjeAnna Lipnevič, Lietuvos socialinių tyrimų centras

ISO 9001 standarto pritaikomumo Aukštojo mokslo ir studijų institucijose ypatumaiRamunė Kasperavičiūtė, Mykolo Romerio universitetas

Minios resursų naudojimas kuriant prekės ženklo žinomumąMonika Skaržauskaitė, Mykolo Romerio universitetas

17:30 Konferencijos uždarymas.


6

TURINYS

Organizacijų sąveikos vaidmuo, plėtojant ir tobulinant marketingą rankdarbių sektoriuje .................................................................................................................................................. 8

Sutarčių teisės transformacijos: Sutartinių santykių uždarumo doktrina vs sutartieslaisvės principas .................................................................................................................... 10

Muitinės prižiūrimų prekių laikinasis saugojimas tarptautiniame logistikos kanale ...... 12

Mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje: Mokslinių tyrimų etikos pažeidimai ir jųpriežastys ............................................................................................................................... 14

Prekių ženklų kuriama vertė vartotojiškoje visuomenėje postmodernizmo filosofijospožiūriu .................................................................................................................................. 16

Lietuvos partinės sistemos teisinis reglamentavimas 1919-1940 metais........................... 18

Vaikų socializacijos centrų kultūros veiksniai ugdytinių socializacijai: persidengusiųvertybių lygmuo ..................................................................................................................... 20

Lietuvos emigracijos mastui įtaką darančių veiksnių modelis ........................................... 23

Actio Pauliana instituto sutartiniuose santykiuose taikymo praktiniai probleminiaiaspektai .................................................................................................................................. 25

Visuomenės požiūrio į atliekų tvarkymą transformacijos ................................................... 28

Verslumo skatinimas aukštajame moksle ........................................................................... 30

Įtraukių, į piliečių poreikius orientuotų e. valdžios priemonių kūrimas ............................ 32

Savęs vertinimo (CSE) ir laiko struktūros įtaka bedarbių psichologinei gerovei .............. 34

Studentų mokymosi patirties kaita tradicines studijas keičiant probleminiu mokymusi . 37

Asmenų su negalia orumo konstravimas kaip kritinės sąmonės ugdymas(is) ................... 39

Islamo teisės transformacija: santuokos institutas globalizacijos kontekste ..................... 41

Įgyvendinamų motyvavimo priemonių poveikis darbuotojų motyvacijai Mykolo Romeriouniversitete ............................................................................................................................ 43


7

Kas yra “teisinga” privalomo akcijų pardavimo kaina Lietuvoje? ...................................... 45

Inovacijos modernizuojant viešojo valdymo funkcijas: Tinklaveika Lietuvos viešajamesektoriuje ............................................................................................................................... 47

Ryšys tarp patarėjų kompetencijų modelio ir veiklos efektyvumo Lietuvos MinistroPirmininko tarnyboje ............................................................................................................ 49

Paauglių merginų seksualumo patyrimas hermeneutiniu žvilgsniu .................................. 51

Verslo socialinė atsakomybė ir maisto sauga Lietuvoje ...................................................... 53

Viešojo valdymo tobulinimas plėtojant elektroninės valdžios sistemų sąveikumą ............ 55

Europos Sąjungos švietimo politika Viduržemio jūros regione ........................................... 57

Universalus informacinėmis ir ryšio technologijomis grįsto veiklos vertinimo modelis .... 59

Darbuotojų kompetencijos ugdymo veiksmingumo vertinimo modelis ir jo praktinistaikymas pedagogų kompetencijos ugdymo veiksmingumo vertinimui ............................. 61

Lietuvos tarptautinės migracijos vertinimas: lokalus versus globalus požiūris ................ 63

Profesijų prestižo transformacijos postsovietinėje visuomenėje ......................................... 65

ISO 9001 standarto pritaikomumo Aukštojo mokslo ir studijų institucijose ypatumai .... 67

Minios resursų naudojimas kuriant prekės ženklo žinomumą ........................................... 69


8

Organizacijų sąveikos vaidmuo, plėtojant ir tobulinant marketingąrankdarbių sektoriuje

Vilija ButėnienėMykolo Romerio universitetas

[email protected]

Tikslas – ištyrinėti ir apibrėžti pagrindinius rankdarbių sektoriaus organizacijųsąveikos bruožus Lietuvoje ir pagrįsti organizacijų sąveikos plėtros galimybes, tobulinantmarketingą rankdarbių sektoriuje.

Metodologija – empirinis tyrimas atliktas anketinės apklausos ir interviu metodais,apklausiant Lietuvos rankdarbių sektoriaus organizacijų vadovus. Kiekybiniu tyrimusiekta nustatyti bendrąsias rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikos tendencijas,apklausiant 12 organizacijų, o kokybiniu – išsamiau išnagrinėti rankdarbių sektoriausorganizacijų sąveikos aspektus, remiantis trijų organizacijų patirtimi.

Rezultatai – organizacijų sąveika nagrinėjamų organizacijų praktikoje daugiausiaįgyvendinama tik esant poreikiui ir apima siaurą interesų sritį. Lietuvos rankdarbiųsektoriuje itin mažai dėmesio skiriama gerajai marketingo praktikai perduoti. Labiausiaipaplitusi organizacijų sąveikos forma – koordinavimas, nors sąveikai būdingi irpartnerystės bruožai. Rankdarbių gamybos ir rankdarbių reikmenų prekybos įmonėmsbūdinga partnerystė, o rankdarbių asociacijoms, galerijoms – koordinavimas.Organizacijų sąveiką respondentai vertina palankiai, o didžiausia organizacijų sąveikosnauda laiko galimybę sukurti kokybiškesnį produktą arba paslaugą.Lietuvos rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikos problemos susijusios su strateginedarbotvarke – skirtingi rankdarbių sektoriaus organizacijų tikslai ir interesai, susiję suorganizacijų sąveika – ir nepakankama komunikacija tarp sąveikaujančių organizacijų:organizacijų, su kuriomis būtų galima plėtoti naudingus ryšius, stoka ir žinių apieorganizacijų sąveiką trūkumas.

Tyrimo ribotumas – tyrimo metu mažą kokybiškai užpildytų anketų skaičių lėmėorganizacijų palaikomi ryšiai su pavieniais amatininkais, o ne jų organizacijomis, beivadybinių žinių stoka. Organizacijose nėra galimybių taikyti teorines žinias praktikoje,kadangi vadovams trūksta teorinių žinių apie verslumą, o pateikiami klausimai mažaisusiję su jų patirtimi.

Praktinė reikšmė – pateiktos rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikai plėtotiskirtos rekomendacijos, sudarančios prielaidas rankdarbių sektoriaus organizacijomsprisitaikyti prie šiuolaikinės verslo aplinkos iššūkių.

Originalumas/Vertingumas – rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveika menkaityrinėta: daugiausia nagrinėjama kaimo turizmo ir amatų organizacijų sąveika


9

(Aleksandravičius, Klupšas, 2009; Ramanauskienė, Vagonis, 2010), taip pat viešojo irprivataus sektorių organizacijų sąveika (Suzuki, 2005). Pastebimas ne tik moksliniųtyrimų stygius, bet ir praktinės rankdarbių sektoriaus įmonių bendradarbiavimoproblemos. Taigi atliktas tyrimas vertingas tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu,siekiant efektyvinti ir plėsti abipusiai naudingą rankdarbių sektoriaus ir su juo susijusiųorganizacijų sąveiką, skatinti organizacijas dalytis marketingo patirtimi, perimti irpritaikyti efektyvius sprendimus marketingo srityje.

Raktiniai žodžiai: organizacijų sąveika, marketingas, koordinavimas, partnerystė,integracinis bendradarbiavimas, kooperacija, rankdarbių sektorius

Tyrimo tipas: tyrimo pristatymas, literatūros apžvalga.


10

Sutarčių teisės transformacijos: Sutartinių santykių uždarumo doktrina vssutarties laisvės principas

Edita BorevičienėMykolo Romerio universitetas

[email protected]

Tikslas – išanalizavus sutarties trečiojo asmens naudai konstrukciją, nustatytitrečiojo asmens teisių apimtį, bei pateikti rekomendacijas dėl tokių sutarčių aiškinimoteisinėje praktikoje. Tyrimo objektas – sutarties trečiojo asmens naudai institutomokslinė analizė.

Metodologija – Sutarties trečiojo asmens naudai specifikai atskleisti naudojamitaikomieji moksliniai metodai – techninė juridinė analizė, aiškinamasis ir lyginamasismetodai bei bendrieji – loginės analizės bei sintezės metodai. Be to, darbe apžvelgiamainstituto raida kitose Europos šalyse, apžvelgiami susiformavę požiūriai.

Rezultatai – tyrimo eigoje nagrinėjamas teisės ir konkretaus visuomeninio santykioryšys: kaip socialinių-ekonominių santykių kaitos kontekste istoriškai kito sutartiessamprata; kaip nauji visuomenės poreikiai laužė klasikines sutarčių teisės dogmas –įveikė klasikinę „sutartinių santykių uždarumo doktriną“ ir buvo oficialiai pripažinta, jogsutartis gali tiesiogiai veikti trečiųjų (jos šalimi nesančių) asmenų teises („ius quaesitumtertijo“). Draudimo teisinių santykių paplitimas, o konkrečiai, poreikis įteisinti naudosgavėjo teisinį statusą, buvo viena iš priežasčių lėmusių sutarties trečiojo asmens naudaiinstituto „gimimą“. Siekiant suteikti tretiesiems asmenims reikalavimo teises, tekoįveikti klasikinę sutartinių santykių uždarumo doktriną. Tai padaryta vadovaujantisfundamentaliomis prigimtinės teises nuostatomis. Galimybę susitarti dėl trečiojo asmensteisių suponuoja sutarčių laisvės ir kosensensualizmo principai. Straipsnyje pateiktašiuolaikinė sutarties trečiojo asmens naudai samprata bei trečiojo asmens teisiųįtvirtinimo sutartyje specifika, aptarta trečiojo asmens teisinio statuso sampratosproblematika. Straipsnyje teigiama, jog tretysis asmuo (naudos gavėjas) yrasavarankiška sutarties šalis, turinti ne tik teises, bet ir pareigas. Šis teiginysgrindžiamas šiuolaikinei teisės teorijai būdinga teisės ir pareigos neatsiejamumo idėja.Be to, pateikiami šį teiginį iliustruojantys pavyzdžiai, aptariant naudos gavėjo pareigasatskirose sutarčių rūšyse.

Tyrimo ribotumas – tyrimas apsiriboja sutarties trečiojo asmens naudai sampratosanalize. Tyrime pateikiama bendroji sutarties trečiojo asmens naudai samprata, naudosgavėjo teisų apimtis bei jų atsiradimo pagrindai. Tačiau tyrimas neapima naudos gavėjoteisnios tauso analizės atskiruose sutarčių tipuose (draudimo, vežimo, rentos). Tokį


11

autorės pasirinkimą suponavo ketinimas ateityje parengti detalią tipinių sutarčiųtrečiojo asmens naudai studiją.

Praktinė reikšmė – LR CK įtvirtina nemažai sutarčių trečiojo asmens naudai rūšių -pavyzdžiui, vežimo, draudimo ir kt. Tačiau nei naudos gavėjo teisinė padėtis, nei sutartistrečiojo asmens naudai, kaip tam tikra specifika pasižyminti sutarčių rūšis, nėra detaliaianalizuota Lietuvos teisinėje literatūroje. Be to, Lietuvos teismai nuolat sprendžia iš šiųsutarčių kylančius teisinius disputus. Deja, reikia pripažinti, jog šios problemosteismuose sprendžiamos ne vienodai. Todėl detalesnė sutarties trečiojo asmens naudai, oypač naudos gavėjo rolės analizė yra reikšminga tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu.

Originalumas/Vertingumas – trečiojo asmens statusas sutartiniuose santykiuosemokslinės doktrinos lygmeniu Lietuvoje mažai nagrinėtas. Sutarčių poveikis tretiesiemsasmenims gan išsamiai apžvelgtas prof. V. Mikelėno monografijoje „Sutarčių teisė“.Tačiau šio darbo tyrimo objektas apėmė visus atvejus, kai sutartys tiesiogiai arnetiesiogiai įtakoja trečiųjų asmenų teises, taigi sutarties trečiojo asmens naudaiinstitutas paliestas kaip vienas iš tokių atvejų, tačiau giliai neanalizuotas. Kaip nurodėpats autorius, darbo tikslas buvo ne analizuoti, o veikiau lyginamuoju metodu aptartiesamą teisinį reguliavimą užsienio šalyse.

Raktiniai žodžiai: sutartis trečiojo asmens naudai, tretysis asmuo, naudos gavėjas.Tyrimo tipas: tyrimo pristatymas.


12

Muitinės prižiūrimų prekių laikinasis saugojimas tarptautiniame logistikoskanale

Andrius JurkšaitisMykolo Romerio [email protected]

Tikslas. Tiekimo grandinėje ir tarptautiniame logistikos kanale dažniausiai judamuitinės prižiūrimos prekės arba mišrios prekės (prekės, kurių sudėtyje yra ir muitinėsprižiūrimų prekių), kurioms vykdoma muitinės priežiūra ir atliekami nustatyti muitinėsformalumai.

Muitinės procedūras ir muitinį tikrinimą siekiama padaryti kuo efektyvesnį, kad jiskuo mažiau trukdytų prekių ir krovinių judėjimui, tačiau išvengti to neįmanoma, kaiprekės yra muitinės prižiūrimos. Muitinės prižiūrimoms prekėms privalu įformintopasirinktą muitinės sankcionuotą veiksmą, ir neretai tai padaryti greitai bei nedidelėmissąnaudomis nepavyksta.

ES, Lietuvos ir kitų šalių teisės aktuose numatomos įvairios galimybės, padedančiosspręsti šią problemą. Viena iš jų – sudaryti sąlygas į šalį įvežamas ar iš jos išvežamasmuitinės prižiūrimas prekes kurį tai laiką nepateikinėti muitinės sankcionuoto veiksmoįforminimui. Laikinasis saugojimas tokią galimybę užtikrina ir ja naudojamasi ganadažnai. Todėl nacionaliniam ir tarptautiniam verslui labai svarbu, kaip laikinasissaugojimas reglamentuotas ir kiek jis patogus praktiniame krovinių gabenime.

Tyrimo problema – laikinojo prekių saugojimo importo ir eksporto terminaluosereglamentavimas ir praktinis naudojimas. Pagrindinis tyrimo tikslas – išanalizuotiimporto ir eksporto terminalus Lietuvoje ir įvertinti laikinojo prekių saugojimo poreikįjuose.

Metodologija:· Mokslinės literatūros ir teisės aktų analizės metodas;· Lyginamasis metodas;· Dedukcinio ir indukcinio loginio samprotavimo metodai;· Statistinių duomenų analizė ir apibendrinimas;· Grafinis duomenų ir jų sąryšių vaizdavimas;· Gautų rezultatų analizė.

Tyrimo rezultatai. Tyrime analizuojama muitinės priežiūra ir laikinasis prekiųsaugojimas tarptautiniame logistikos kanale. Išnagrinėtas muitinės prižiūrimų kroviniųlaikinasis saugojimas importo ir eksporto terminaluose. Atlikus skaičiavimus ir išsamius2006-2011 metų Lietuvos Respublikos krovinių srautų tyrimus, nustatoma importo ireksporto terminalų veiklos svarba tarptautiniame logistikos kanale, importo ir eksporto


13

terminalų veiklos ypatybės bei perspektyvos. Tiriamas laikinojo saugojimo poreikisimporto ir eksporto terminaluose į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamoms ir iš jos į trečiąsiasšalis išvežamoms muitinės prižiūrimoms prekėms. Nustatomos šalys, kurios siunčia įLietuvos importo ir eksporto terminalus didžiausius prekių srautus. Aptariamos šioprekių saugojimo būdo perspektyvos.

Tyrimo ribotumas. Darbe analizuojami duomenys iš pagrindinio laikinajam prekiųsaugojimui įforminti Lietuvoje naudojamo dokumento (BDK) statistinių duomenų,neįvertinant statistinių rodmenų iš kitų galimų laikinojo saugojimo įforminimo būdų.

Praktinė reikšmė. Importo ir eksporto terminalai – Lietuvai būdinga laikinojoprekių saugojimo forma, o jų vaidmuo tarptautiniame logistikos kanale nenagrinėtas.Todėl svarbu ne tik paaiškinti šį Lietuvai specifinį reiškinį, bet ir atskleisti jo silpnąsiasir stipriąsias puses. Tyrimo reikšmingumas pasireiškia tuo, kad atlikta analizė įgalinaprognozuoti importo ir eksporto terminalų ateitį Lietuvoje.

Originalumas/Vertingumas. Pirmą kartą Lietuvoje statistiškai ištirtas laikinasisprekių saugojimas naudojant unikalius statistinius Lietuvos krovinių srautų duomenis.

Raktiniai žodžiai: tarptautinė prekyba, muitinės priežiūra, laikinasis saugojimas,tarptautinis logistikos kanalas, importo ir eksporto terminalas.

Tyrimo tipas. Tyrimo pristatymas.


14

Mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje:Mokslinių tyrimų etikos pažeidimai ir jų priežastys

Reda AdomaitienėAlytaus kolegija

[email protected]

Aurelija NovelskaitėLietuvos socialinių tyrimų centras

[email protected]

Tikslas – siekiant plėsti žinias apie mokslinių tyrimų etikos situaciją Lietuvoje,straipsnyje pristatomi 2011 m. pavasarį atliktos Lietuvos mokslo bendruomenėsapklausos duomenų analizė, kurios tikslas – apibūdinti (a) dažniausiai pasitaikančiusmokslinių tyrimų etikos pažeidimus, su kuriais susiduriama skirtinguose moksliniotyrimo etapuose, bei (b) šių pažeidimų priežastis.

Metodologija – straipsnyje analizuojami 2011 m. kovą-balandį atliktos internetinėsanketinės Lietuvos mokslo bendruomenės narių apklausos duomenys (N=913). Siekiantužtikrinti duomenų rinkimo instrumento patikimumą ir validumą, klausimyną sudarėatviro (prašymai apibūdinti, komentuoti), uždaro (skalėje fiksuoti vertinimai) ir pusiau-uždaro (papildomos „kita“ kategorijos) tipo klausimai. Straipsnyje analizuojamiatsakymai į 2 klausimus: „Kaip manote, ar dažnai Jūsų mokslo srityje yra pažeidinėjamimokslinių tyrimų etikos principai ir nuostatos?“ (14 teiginių vertinti 10 balų skalėje) ir„Įvertinkite, kokią įtaką pažeidimų atsiradimui turi toliau išvardinti veiksniai“ (19teiginių vertinti 10 balų skalėje). Statistinių duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS13.0 for Windows programiniu paketu; kokybiniai duomenys analizuojami atliekantturinio analizę.

Rezultatai – apklausoje dalyvavusių Lietuvos mokslo bendruomenės nariųnuomone, dažniausiai susiduriama su mokslinių tyrimų etikos pažeidimais recenzuojant,vertinant, kritikuojant kitų atliktų mokslinių tyrimų rezultatus, o rečiausiai –užtikrinant mokslinio tyrimo grupės narių ir/arba tyrėjo(-s) fizinį saugumą. Pagrindinėsapklausos dalyvių išskirtos mokslinių tyrimų etikos pažeidimus lemiančios priežastysyra mokslinius tyrimus vykdančių asmenų lygmeniui priskiriamos asmeninės vertybėsbei organizacijų, kuriose vykdomi moksliniai tyrimai, lygmeniui priskiriamaorganizacijos kultūra.

Tyrimo ribotumas – gana pasyvus Lietuvos mokslo bendruomenės nariųdalyvavimas apklausoje neleidžia formuluoti visą bendruomenę apibūdinančių išvadų:t.y. nors tyrimo rezultatai ir atspindi jos dalyvių nuomonę, kuri atskleidžia esmines


15

tendencijas bendruomenėje ir todėl gali būti laikoma pagrindu tiek tolesniems,išsamesniems ir gilesniems atskirų aspektų tyrimams, tiek ir palyginamiesiemstyrimams bei pirminėms rekomendacijoms formuluoti, visgi tyrimo rezultatai negali būtilaikomi reprezentatyviais.

Praktinė reikšmė – straipsnyje pristatomi tyrimo rezultatai leidžia pateiktiorientacinį mokslinių tyrimų etikos pažeidimų ir jas sąlygojančių priežasčių modelį,kurio pagrindu gali būti formuluojamos rekomendacijos Lietuvos mokslo organizacijoms,siekiančioms gerinti mokslinių tyrimų etikos būklę. Duomenys gali būti naudojamiatliekant palyginamuosius problematikos tyrimus.

Originalumas/Vertingumas – tyrimas, kurio duomenys analizuojami straipsnyje,yra pirmasis mėginimas empiriškai analizuoti mokslinių tyrimų etiką, kaip visosemokslo srityse aktualų reiškinį, Lietuvoje. Mokslinių tyrimų etikos klausimųsprendimas, naujai kylantis uždavinys, atspindintis socialines transformacijas ne tikakademinėje bendruomenėje, bet ir visuomenėje.

Raktiniai žodžiai: Mokslinių tyrimų etika, Lietuvos mokslo bendruomenė, moksliniųtyrimų etikos pažeidimai

Tyrimo tipas: tyrimo pristatymas


16

Prekių ženklų kuriama vertė vartotojiškoje visuomenėje postmodernizmofilosofijos požiūriu

Miglė Eleonora ČernikovaitėMykolo Romerio universitetas

[email protected]

Tikslas – mokslinių tyrimų pagrindu ir filosofiniu požiūriu įvertinti prekės ženklokuriamą vertę vartotojiškoje visuomenėje.

Globalizacijos procesams, technologiniams pokyčiams bei naujoms medijų formomsradikaliai transformavus visuomenės struktūrą, kur įsigalėjo tarptautinė gamyba irprekyba bei vartotojiškumas, prekių ženklų vaidmuo tampa vienas iš svarbesniųvartotojų pasirinkimuose. Prekių ženklai kuriam neapčiuopojamą vertę, kurią vartotojaidažnai priskiria neigiamą reikšmę, tačiau neapčiuopiama vertė iš tiesų daugeliu atvejųyra labai puikus pakaitalas didesniam darbo jėgos ir ribotų išteklių naudojimui kuriantproduktus ar paslaugaus. Prekių ženklai, atlikdami pagrindinį vaidmenį vartotojiškojevisuomenėje, patiekia koherentišką kolektyvinę viziją, kuri kaip grandinė tam tikrumastu susiejanti ne tik paprastus objektus, bet ir jų reikšmes, įtraukiančias vartotoją įdaugybę sudėtingų motyvacijų ir įtakojančius jų pasirinkom sprendimus.

Prekių ženklų vaidmenį vartotojiškoje visuomenėje ištirti, pasirinkau JeanąBaudrillardo darbų Vartotoju visuomenė: mitai ir struktūros (2010) ir Simuliakrai irsimuliacija (2002) G,Mažeikos: „Propaganda ir simbolinis mąstymas“ postmoderinsitinėsfilosofijos interpretaciją, kuri atskleidžia vartotojiškos visuomenės fenomenus: masinėžiniasklaida, reklama, prekybos centrai ir gausos visuomenės mitai ir problemospostmoderniame pasaulyje. J. Baudrillardas atskleidžia, kad prekių ženklų vartojimaskiekvienam individui yra nebe būdas savo poreikiams patenkinti, o reikiamybė išsiskirti,išreikšti savo tapatybę arba susikurti statusą visuomenėje.

Atlikus palyginamąją mokslinių šaltinių analizę, šiuolaikinėje vartotojiškojevisuomenėje prekių ženklai nebėra savaime vertingu dalyku. Progreso skatinamasprekių ženklų vartojimas tampa neatsiejama individo kasdienybės dalimi ir taipneišvengiamai formuoja jo tapatybę ir socialinį statusą, kur individualūs poreikiai irlaisvė rinktis nublanksta prieš sociumo taisykles. Prekių ženklų kuriama vertė, taiunikalumo ir išskirtinumo formavimas, tačiau iškreipto savęs vaizdo kūrimas, kurisatspindi daugiau „vertybių krizę“, nei savo statuso visuomenėje pabrėžimas.Postmodernizmo eroje, vartotojiškoji visuomenė suponavo „vertybių krizė“ yra ne kaskita, kaip savitikslių krizė, kylanti iš to, kad suyra pasaulėvaizdis. O visuomenėjevykstanti pažanga nepatenkina individu lūkesčių, rodo kylanti vartotoju visuomenėssąmoningumą ir savu poreikiu suvokimą. Socialinė kritika yra vienas iš būdų realiai


17

ištrukti iš technologijų konstruojamos tiesos iliuzijos bei savarankiškai kurti savogyvenimą bei tapatybe. Kritiškumas skatina gaunamos informacijos permastymą beipatikrinimą ir žinių, o ne tik informacijos sieki. Tik diskusijų buvimas tarp savo likimusuinteresuotu asmeniu gali sukelti racionalia ir nuoseklia kritika, skatinti kūrybiškumą,o ne tik reprodukavimą bei skatinti idėjų įvairovę, kaip atsaką vartotojiškumui.

Metodologija – grindžaima mokslinės literatūros lyginamąją analizė, apibendrintaismokslinių tyrimų rezultatai, analizuoti bandomojo kokybinio tyrimo rezultatais irnumatantį jų autorių įžvalgas šia tema.

Rezultatai – išskiriami požiūriai ir koncepcijos, kaip kuriama prekių ženklų vertėvartotojiškoje visuomenėje.

Tyrimo ribotumas – tyrimas remiasi koncepcijų ir požiūrių analize J.Baudrilarod irjo pasekėjų moksliniais veikalais. Tyrimui tolesnei eiga butu galima pritaikyti empirinio,kiekybinio tyrimo metodus, kurie leistų praktiškai įvertinti. nustatytas koncepcijas irpožiūris

Praktinė reikšmė – atliktas mokslinis prekių ženklų kuriamos vertės vartotojiškojevisuomenėje tyrimas.

Originalumas/Vertingumas – nėra mokslinių tyrimų prekių ženklų kuriamos vertėsvartotojiškoje visuomenėje

Raktiniai žodžiai: prekių ženklų kuriama vertė, J.Boudliardo vartotojų visuomenė,globalizacijos pasekmės, postmodernizmo filosofija.

Tyrimo tipas: koncepcijų ir požiūrių pristatymas ir literatūros apžvalga.


18

Lietuvos partinės sistemos teisinis reglamentavimas 1919-1940 metais

Kristina IvanauskaitėMykolo Romerio universitetas

[email protected]

Tikslas – išryškinti Lietuvos partinės sistemos teisinio reglamentavimo tradicijųkūrimąsi, atskleidus teisinį reglamentavimą 1919-1940 m.

Metodologija – Mokslinis tyrimas atliekamas vadovaujantis kokybiniais metodais,tyrimui atlikti bus kaupiami duomenys remiantis dokumentų rinkimo metodu. Tyrimuireikšmingų duomenų pasirinkimą lems siekis atskleisti Lietuvos Respublikos partinėssistemos raidą juridiniu aspektu, t. y. nesigilinant į politologų nagrinėjimas sritis.

Rezultatai – atskleistas Lietuvos partinės sistemos teisinis reglamentavimas 1919-1940 m.

Tyrimo ribotumas – mokslinis tyrimas yra ribojamas išlikusių 1919-1940 m.archyvinių dokumentų nagrinėjimu.

Praktinė reikšmė – Ištyrus Lietuvos partinės sistemos raidą, būtų galima nustatytibendrus dėsningumus, prognozuoti tolimesnę partinės sistemos raidą ir jos galimąpoveikį šalies vystymuisi. Šis mokslinis tyrimas galėtų suteikti medžiagos tolesniemskonstitucinės teisės, rinkimų teisės, teisės sociologijos, demokratijos vystymosityrinėjimams.

Originalumas/Vertingumas – Lietuvos partinė sistema sulaukė didelio politologųdėmesio, tačiau teisininkai jai savo dėmesio beveik neskyrė. Paskirų autoriųmonografijos yra visas mūsų mokslininkų palikimas. Pavyzdžiui, profesorius M. Romerismonografijoje ,,Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos“ (1937) aptarė politinio režimoįtaką partinės sistemos raidai. J. Bulovas monografijoje ,,Rinkimai ir ,,tautosatstovavimas“ buržuazinėje Lietuvoje“ (1956) analizavo politinių partijų teisinę padėtį,karo ir nepaprastosios padėties ir sustiprintos apsaugos sąlygomis Lietuvoje tarpukaryje.,,Klasės ir politinės partijos Lietuvoje 1919-1926 metais“ (1978) tyrinėjo politinių partijųteisinį reglamentavimą nepriklausomoje Lietuvoje. S.Vansevičius, M. Maksimaitis, K.Domaševičius, A. Cirtautas, A.Vileita, V. Vitkevičius, A. Žiurlys, I. Nekrošius, M.Apanavičius, J. Žeruolis, M. Kazlauskas monografijoje ,,Lietuvos TSR valstybės ir teisėsistorija“ (1979) lakoniškai aptarė konstitucinį partinės sistemos reglamentavimą,J.Vilčinskas ,,Lietuvos socialdemokratija kovoje dėl krašto nepriklausomybės“ (1985) –šalies politinę situaciją ir jos įtaką partinei sistemai.

Straipsnyje nagrinėjami 1919-1940 m. norminiai teisės aktai, reglamentavępolitinių partijų kūrimąsi, jų veiklą, susirinkimų teisinį reglamentavimą ir įtakąLietuvos partinės sistemos formavimuisi; aptariamos istorinės ir politinės aplinkybės,nulėmusios to meto teisinį reglamentavimą; nagrinėjama partinės sistemos raidos įtaka


19

Lietuvos valstybingumui, konstitucionalizmo raidai. Siekiant atlikti išsamų mokslinįtyrimą, būtina egzistavusį de jure teisinį reglamentavimą ir jo sąlygotą de facto realybę;įvertinti kiek atskirai valstybingumo etapais teisinis reglamentavimas atitikoobjektyviąją realybę ir kiek politinės ir socialinės aplinkybės įtakojo partinės sistemosteisinį reglamentavimą.

Raktiniai žodžiai: draugija, politinė partija, partinė sistema, teisinisreglamentavimas, susirinkimų teisinis reglamentavimas.

Tyrimo tipas: Mokslinis tyrimas nukreiptas į Lietuvos partinės sistemos teisinioreglamentavimo analizę. Siekiama identifikuoti politinio režimo įtaką teisiniamreglamentavimui, atskleisti jo pokyčius, pasikeitus valstybės valdymo formai. Šiamtikslui pasiekti, būtina ištirti tuo metu galiojusius teisės aktus, priimtus juosįgyvendinančius aktus, gautus duomenis sulyginti su skirtingose viešosios informacijospriemonėse pateikiama informacija bei mokslininkų įžvalgomis apie galiojantįreglamentavimą. Tik išanalizavus šią informaciją bus galima padaryti objektyviasišvadas apie Lietuvos partinės sistemos teisinio reglamentavimo pokyčius 1919-1940 m.


20

Vaikų socializacijos centrų kultūros veiksniai ugdytinių socializacijai:persidengusių vertybių lygmuo

Simona BieliūnėVilniaus universitetas

[email protected]

Tikslas – ištirti Lietuvos vaikų socializacijos centrų kultūros persidengusių vertybiųlygmens veiksnius ugdytinių socializacijai, pedagogų ir ugdytinių požiūriu.

Metodologija – ieškant vaikų socializacijos centrų ugdytinių socializacijos sąlygųgerinimo galimybių 2012 m. kovo-balandžio mėn. atliktas kiekybinis tyrimas, kuriovienas iš tikslų atitinka straipsnio tikslą.

Tyrimo metu apklausiami visų Lietuvos vaikų socializacijos centrų 119 pedagogų ir126 ugdytiniai. Tyrimo imties tūris neskaičiuojamas, nes tyrimo metu apklausiama 100proc. numatytų tiriamųjų t. y. visa populiacija. Manytina, kad tyrimo duomenųpatikimumas ir tikslumas yra pagrįstas, todėl tyrimo išvados yra statistiškaireikšmingos.

Tyrimo priemonės – dvi anketos ugdytiniams ir pedagogams. Tyrimo anketoseformuluojami klausimai, atitinkantys darbo autorės nustatytus vaikų socializacijos centrųkultūros ir jų ugdytinių socializacijos sąsajų tyrimo kriterijus pagal tris vaikųsocializacijos centro kultūros lygmenis: pastebimą kultūrą, persidengusias vertybes irbendrus susitarimus. Anketos sukonstruotos iš dviejų blokų klausimų: susijusių susocializacijos etapais ir jų kriterijais pagal R. M. Steers (1981), ir demografiniamsduomenims atskleisti.

Rezultatai – kiekybinio tyrimo duomenys apdoroti naudojant kompiuterinėsprogramos SPSS Statistics 17.0 paketą. Analizuojant duomenis naudojamas Spirmeno(Spearman) ranginės koreliacijos koeficientas, neparametrinis Pirsono (Pearson) χ2

kriterijaus testas. Išvados:1. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau ugdytiniai teigė

nedalyvaujantys projektuose su kitų mokyklų mokiniais ar socialiniais partneriais neipedagogai. Tyrimo duomenys patvirtina prielaidą, kad ugdytiniams nėra dažnaisudaromos sąlygos įsisavintas socialines vertybes, išmoktus vaidmenis, perimtus elgesiomodelius realiai pritaikyti bendraujant ir bendradarbiaujant su kitais asmenimis. Taigigalima teigti, kad viena iš vaikų socializacijos centrų veiklos tobulintinų krypčių galėtųbūti naujų socialinių partnerių paieška ir nuoseklus ryšių palaikymas su kitomisbendrojo lavinimo mokyklomis, vietos bendruomene.

2. Prieita išvados, kad vaikų socializacijos centruose ir ugdytinių, ir pedagogųnuomone, pozityviam konfliktų sprendimui skiriama daug dėmesio, kaip tai yra


21

numatyta šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Remiantis tyrimoduomenimis darytina prielaida, kad šio įgūdžio įsisavinimas ir taikymas buvimo vaikųsocializacijos centre metu priklauso ir nuo santykių su pedagogais.

3. Didžioji dalis abiejų respondentų grupių nurodė, kad ugdytinių nuomonėvisuomet yra išklausoma, tačiau kur kas daugiau ugdytinių nei pedagogų abejojo arneigiamai atsakė dėl atsižvelgimo į jų nuomonę. Nustatyta, kad atsižvelgimas į ugdytinionuomonę yra tiesiogiai susijęs su ugdytinių santykių su pedagogais, auklėtojais, švietimopagalbos specialistais ir administracija teigiamu vertinimu. Taigi darytina prielaida, kadšis aspektas yra labai svarbus ugdytiniams ir turi tiesioginį poveikį sėkmingai jųsocializacijai, Manytina, kad ugdytinio nuomonė turėtų būti laikoma reikšmingapriimant visus su jo individualiu ugdymo planu susijusius sprendimus.

4. Ugdytinių požiūriu, santykiai su administracijos atstovais įvertinti kaipblogiausi, o su grupių auklėtojais – kaip geriausi. Darytina prielaida, kad nors pedagogailabiau linkę kurti teigiamus santykius su ugdytiniais, ne maža jų dalis palaiko tikdalykiškus santykius, neužmegzdami artimesnio ryšio. Išanalizavus duomenis matyti,kad susiklosčius palankiems tarpusavio santykiams ugdytiniai yra labiau motyvuotiperimti socialiai vertingo elgesio modelius, o pedagogai turi galimybę atskleisti ugdytiniųstipriąsias puses ir padėti jiems save realizuoti.

5. Beveik visi vaikų socializacijos centrų ugdytiniai nurodė, kad yra susipažinę suįstaigos taisyklėmis. Dėl ugdytinių pastangų laikytis šių taisyklių abiejų respondentųgrupių nuomonės beveik sutampa, todėl galima teigti, jog ugdytiniai sąmoningaistengiasi paisyti jiems nurodytų elgesio normų, o didžioji dalis pedagogų šias pastangaspastebi. Tačiau elgesio vertinimo taisykles daugiau nei pusė ugdytinių vertina neigiamai.Tikėtina, kad toks jų požiūris gali būti susijęs ne tik su teigiamų ir neigiamų balųrašymu, netinkamais sistemos motyvatoriais, bet ir pedagogų objektyvumu, vertinantkiekvieno vaiko elgesį. Pagal tyrimo duomenis statistiškai reikšmingai dažniauugdytiniai teigė nesantys tikri dėl pedagogų objektyvaus vertinimo nei tai nurodėpedagogai. Taip pat nustatytas ryšys tarp pedagogų objektyvumo ir ugdytiniųpaklusnumo taisyklėms. Taigi darytina išvada, kad visi visų socializacijos centrųpedagogai vertindami elgesį privalėtų vadovautis tais pačiais kriterijais, nepaisydamijokių vaiko asmenybės bruožų, turimos negatyvios patirties ar simpatijų.

6. Tiriant ugdytinių sąmoningo mokymosi bei pasirengimo grįžimui įbendruomenę klausimą nustatyta, kad ugdytiniai kur kas dažniau nurodė norintys įgytižinių ir įgūdžių bei sąmoningai besiruošiantys sugrįžimui į bendruomenę nei taip manėpedagogai. Manytina, kad šie duomenys rodo tarsi nepalankų požiūrį į ugdytinus, jųpozityvius norus, nors tikėjimas kiekvienu vaiku yra labai reikšmingas, siekiantpaskatinti deviantinio elgesio vaikus keistis. Darytina išvada, kad pedagogų nuostatos įvaikų socializacijos centro ugdytinius yra labiau neigiamos nei teigiamos ir tai tiesiogiaiveikia vaikų socializacijos šio tipo bendrojo lavinimo mokykloje procesą.

Tyrimo ribotumas – remiantis organizacijos kultūros lygmenimis ir jų parametraisbei ugdytinių socializacijos etapais ir jų kriterijais, identifikuoti ir aprašyti 39 kriterijai, iškurių pasirinkti tirti tik tinkami anketinės apklausos metodu. Manytina, kad išsamiaunustatytiems kriterijams atskleisti galėtų būti naudojami kokybinio tyrimo metodai,


22

atskleidžiantys kur kas daugiau vaikų socializacijos centrų kultūros tobulinimo krypčių,siekiant gerinti ugdytinių socializacijos sąlygas.

Praktinė reikšmė – remiantis tyrimo duomenimis pateikiamos moksliškai pagrįstasveiklos tobulinimo kryptys vaikų socializacijos centrų administracijai ir pedagogams dėlsocializacijos sąlygų gerinimo, panaudojant kultūros keitimo galimybes.

Originalumas/Vertingumas – tyrimo vertingumą rodo dar netirtas vaikųsocializacijos centro kultūros reikšmingumas deviantinio elgesio ugdytinių socializacijaibei parengta tyrimo metodologija, leidžianti ištirti vaikų socializacijos centro kultūros irjo ugdytinių socializacijos sąsajas.

Raktiniai žodžiai: vaikų socializacijos centras, ugdytinių socializacija, organizacijoskultūra, empirinis tyrimas.

Tyrimo tipas: tyrimo pristatymas.


23

Lietuvos emigracijos mastui įtaką darančių veiksnių modelis

Ineta ŽičkutėKauno technologijos universitetas

[email protected]

Tikslas – įvertinti Lietuvos emigracijos mastui įtaką darančių nedarbo, pajamųnelygybės ir mokesčių rodiklių tarpusavio ryšį ir pateikti šių veiksnių daugialypėsregresijos modelį.

Metodologija – kiekvieno iš rodiklių analizės struktūrą galima išskirti į tris etapus.Visų pirma atliekama aprašomoji statistinė bei grafinė analizė. Tuomet, remiantis SPSSprogramos paketu, nustatoma, ar egzistuoja statistinė priklausomybė tarp emigracijosmasto ir tiriamo veiksnio. Galiausiai, patvirtinus koreliaciją tarp tiriamų kintamųjų,vykdoma porinė regresijos analizė. Regresijos lygties funkcinis ryšys išreiškiamasatitinkama matematine išraiška. Porinės regresijos matematinės funkcijos pavidaloparinkimas vykdomas grafiniu metodu – matematinės funkcijos pavidalas parenkamaspagal išsidėsčiusių statistinių taškų sklaidą. Visa tai yra pirmoji tyrimo dalis, kuriapima tik porinę regresiją – tiriant kiekvieną iš emigracijos mastui įtaką darančiųveiksnių poveikį atskirai, o tai reiškia, jog nėra paisoma kitų faktorių, veikiančiųemigracijos mastą, įtakos. Norint įvertinti pagrindinių faktorių įtaką kartu, būtina juosvisus įtraukti į vieną modelį – sudaryti daugialypės regresijos lygtį, kurios tikslas ir yranustatyti bendrą reikšmingiausių veiksnių poveikį emigracijos mastui. Tai atliekamaantrojoje tyrimo dalyje.

Rezultatai – sudaryti du daugialypės regresijos modeliai, kurie apima nedarbolygį/bedarbių skaičių, kurių nedarbo trukmė yra 6-11 mėn., Džini koeficientą, kurisparodo ekonominę nelygybę, ir mokesčių laisvės dieną. Pirmojo modelio (su veiksniunedarbo lygis) koreliacinis santykis lygus 0,841, o antrojo (su nedarbo trukme) – 0,845.Šie statistiškai reikšmingi modeliai rodo stiprų emigracijos masto ryšį su visais į modelįįtrauktais veiksniais.

Tyrimo ribotumas – kadangi tyrimas apima laikotarpį nuo 2001 m., tai kai kuriųveiksnių statistikos trūkumas (pavyzdžiui, duomenys pateikiami tik nuo 2005 m.), tadšie veiksniai neįtraukiami (net ir patvirtinus, jog jie būtų itin reikšmingi) į daugialypėsregresijos modelį. Taip pat į modelį įtrauktas Džini koeficientas, kurio duomenysLietuvos statistikos departamento pateikiami tik 2001 m. ir 2005-2010 m.

Praktinė reikšmė – sudaryti moksliniai modeliai leidžia atskleisti reikšmingiausiųemigraciją skatinančių veiksnių poveikio lygį ir išreikšti pokyčius skaitinėmisreikšmėmis.

Originalumas/Vertingumas – emigracijos problema Lietuvoje yra gan sudėtinga,didelį nerimą kelia vis didėjanti emigracija ir iš to jau dabar kylančios ekonominės bei


24

socialinės problemos, kurios ateityje dar labiau paaštrės ir padariniai gali būti sunkiaibepataisomi. Atlikta tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių mokslinės literatūros analizėleidžia teigti, jog dauguma autorių apsiriboja tik ties pagrindiniais ir akivaizdžiaisemigraciją lemiančiais veiksniais. Autoriai vengia į savo modelius įtraukti veiksnių,kurie yra sudėtingiau išmatuojami. Be to, trūksta skaitinėmis reikšmėmis išmatuojamųtyrimų, kurie leistų pamatyti ne tik veiksnių dinamiką, bet ir leistų, modeliuojanttiriamų veiksnių dydžių pasikeitimą, prognozuoti emigracijos masto pokyčius. Svarbuįvertinti ir išskirti reikšmingiausius emigraciją skatinančius veiksnius bei pateiktimokslinius modelius, kurie apimtų kuo didesnę emigracijos procesą veikiančių veiksniųdalį ir leistų atskleisti šių veiksnių poveikio lygį, kas ir yra atlikta šiame tyrime.

Raktiniai žodžiai: emigracija, nedarbo lygis, nedarbo trukmė, pajamų nelygybė,mokesčiai.



25

Actio Pauliana instituto sutartiniuose santykiuose taikymo praktiniaiprobleminiai aspektai

Ilma DaubarienėMykolo Romerio [email protected]

Tikslas – nepaisant to, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2008 m.liepos 3 d. parengta kasacinio teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio,sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga įvedė didesnįaiškumą bei stabilumą actio Pauliana taikymo teisinėje sferoje, detalizavo šio institutotaikymo sąlygas, per laikotarpį nuo apžvalgos išleidimo iki šių dienų dinamiška irglobalėjanti verslo aplinka, taip pat įvairūs makroekonominiai ir mikroekonominiaiveiksniai, į sutartinius santykius įnešė nemažai pokyčių. Lietuvos verslo aplinką ypačpaveikė nuo 2008 m. pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykusi ekonominė krizė: dėlsumenkusio vartojimo kritę prekių ir paslaugų pardavimai, bankų išduodamų paskolųsrauto staigus mažėjimas lėmė, kad įmonės pritrūko apyvartinių lėšų. Tai neigiamaiįtakojo ir jų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, be to, dėl smukusios turto vertės,debitorių nemokumo dalis verslo įmonių jau nepajėgė atsiskaityti su savo kreditoriais.Šioje aplinkoje išryškėjo viena tendencija - su finansiniais sunkumais susidūrusiųįmonių valdymo organai, siekdami išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, ėmėsinesąžiningų veiksmų: perleidinėjo tų įmonių turtą susijusiems asmenims, kad kreditoriainegalėtų nukreipti į jį išieškojimo, steigė naujas įmones ir į jas perkėlinėjo mokumoproblemų turinčių įmonių verslą bei darbuotojus. Kreditoriams ėmus aktyviai naudotiPauliano ieškinį savo pažeistoms teisėms ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso6.66 straipsnio, kuriame ir yra įtvirtintas actio Pauliana institutas, 1 punktas numato,jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasissudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apietai žinojo ar turėjo žinoti), išryškėjo su minėto instituto taikymu susijusios problemos.

Konferencijos pranešimu siekiama šių dienų Lietuvos verslo aplinkos aspektuapžvelgti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau „LR CK“) 6.66 straipsnyjeįtvirtinto actio Pauliana instituto sutartiniuose santykiuose taikymo praktiniusprobleminius aspektus.

Metodologija – siekiant išsiaiškinti tikrąją analizuojamų teisės aktų prasmę ir turinįteisės normų sistemoje, tame tarpe analizuojant actio Pauliana instituto ryšį su bankrototeise naudotas sisteminis metodas. Šaltinio analizės metodu analizuota mokslinėliteratūra, teisės aktai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Naudojantis analitiniumetodu pateikta šiandieninio teisinio reguliavimo kritika ir galimi nustatytų actio


26

Pauliana instituto sutartiniuose santykiuose taikymo praktinių problemų Lietuvosteisėje sprendimo būdai.

Rezultatai – vertinant iš kreditorių perspektyvos, actio Pauliana institutas yrareikšmingas dėl LR CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų sandorio pripažinimonegaliojančiu teisinių pasekmių: patenkinus ieškinį ir pritaikius restituciją, turtasperduodamas ne skolininkui, o skiriamas Pauliana ieškinį pareiškusio kreditoriausreikalavimui tenkinti. Konferencijos pranešime esamas actio Pauliana instituto taikymosąlygų visetas įvardijamas kaip ne visiškai tinkamas kreditoriaus teisėms nuonesąžiningo skolininko efektyviai ginti.

Pirma, kreditoriui, jei jis nėra artimas skolininko verslo partneris, neretai yrasudėtinga sužinoti apie skolininko nesąžiningus veiksmus su turtu. Tai lemia, jogkreditorių veiksmai, susiję su jų pažeistų teisių gynimu Pauliana ieškinio pagrindu,neretai būna pavėluoti: tuo atveju, jei bylinėjimuisi dar besitęsiant skolininkui iškeliamabankroto byla, minėtos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actioPauliana pareiškusiam kreditoriui jau nėra taikomos. Kas reiškia, jog tokiais atvejaiskreditorių galima nauda iš skolininko sandorio nuginčijimo actio Pauliana ieškiniopagrindu yra neproporcinga jų patiriamoms laiko bei finansinėms išlaidoms vykstantprocesui.

Kita priežastis, dėl kurios kreditorių lūkesčiai, susiję su actio Pauliana institutu,gali būti neįgyvendinti, yra šio instituto taikymo sąlygų griežtumas:

1) Lietuvos teisėje įtvirtintos Pauliana ieškinio sąlygos, jog kreditorius turi turėtineabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, taikymo praktika, kuomet teismųpasisakoma, jog pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu kreditorius turi įrodyti ir tai,kad jo reikalavimo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo, įveda, pranešėjosnuomone, nepagrįstus ribojimus kreditoriui. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijosesandoris, asmens sudarytas, ar įsipareigojimas prisiimtas ne rinkos verte, pažeidžiantsąžiningo atlyginimo principą ir tuo neigiamai įtakojant savo finansinę būklę, laikomasnesąžiningu bei pažeidžiančiu ne tik tuometinių, bet ir būsimų minėto asmens kreditoriųinteresus.

2) Dar viena komplikuota actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – vienerių metųieškinio senaties terminas. Nekvestionuotina, kad situacija, kuomet sandorio pasekmiųanuliavimas galimas neribotą laiką, yra nesuderinama su teisinio tikrumo principu,tačiau svarstytina, ar esamas ieškinio senaties terminas neturėtų būti ilgesnis.

3) Be to, galimybė Pauliana ieškinio pagrindu pripažinti negaliojančiais skolininkosudarytus sandorius įstatymų leidėjo yra apribota tais sandoriais, kuriuos skolininkasatliko, nors neprivalėjo jų atlikti. Čia reikalinga pastebėti, kad skolininkui esant antbankroto slenksčio jo sudaromi sandoriai retai atitinka įprastą verslo praktiką: įmonėsvaldymo organai neretai kuria įvairias turto perleidimo schemas, nesibodi sandoriųsudaryti atgaline data. Dėl to manytina, jog LR CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti aštuonibaigtiniai išimties iš skolininko ir trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintinįdvišalį sandorį, sąžiningumo prezumpcijos atvejai nėra pakankami ir nesudaro tinkamosatsvaros faktui, jog nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir tikslus, lėmusius ginčijamosandorio sudarymą, yra sudėtinga.


27

Tyrimo ribotumas – konferencijos pranešime pateikiama actio Pauliana institutosutartiniuose santykiuose taikymo praktinių probleminių aspektų apžvalga, tačiau šioinstituto taikymo problemos kyla ir teoriniame lygmenyje: Pauliano ieškinys yra teisiškaijautrus, nes taikant šį kreditorių teisių gynimo būdą turi būti išlaikoma pusiausvyra tarpkreditoriaus, skolininko ir trečių asmenų teisių bei interesų, paliečiami sąžiningumo irnesąžiningumo prezumpcijų supriešinimo klausimai. Be to, konferencijos pranešimoapimtyje kreditoriumi laikomas asmuo, kuris įgyja reikalavimo teisę į skolininkąsutarties pagrindu. Tuo tarpu pagal Lietuvos teisę kreditorius, pateikiantis actioPauliana ieškinį, yra ir asmuo, kurio reikalavimo teisė atsiranda iš deliktinėsatsakomybės, paveldėjimo, vaikų, sutuoktinių išlaikymo teisinių santykių ir pan.

Praktinė reikšmė – kiekviena teisė, įskaitant ir subjektinę civilinę teisę, turisubjektui realią reikšmę, jeigu ją galima apginti paties asmens arba valstybės, arba kitųįgaliotų institucijų veiksmais. Lietuvos įstatymų leidėjui actio Pauliana institutotaikymo sąlygų visetą aiškiai apibrėžus ir nacionalinei teismų praktikai visuotinaideklaruojant, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų nėra pagrindo skolininkosandorio pripažinti negaliojančiu, konferencijos pranešime išreiškiama pozicija, jog LRCK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana instituto sąlygos ne visiškai tinkamoskreditoriaus teisėms nuo nesąžiningo skolininko efektyviai ginti, pradeda diskusiją,reikalingą tiek moksliniu, tiek praktiniu požiūriu.

Originalumas/Vertingumas – įvairūs verslo teisės institutai sulaukė pakankamaimokslininkų ir tyrėjų dėmesio, tačiau actio Pauliana instituto sutartiniuose santykiuosetaikymo praktinių probleminių aspektų tema iki šiol nacionalinėje jurisprudencijoje išesmės nenagrinėta. Konferencijoje pranešimas taip pat bus vertingas pedagogams,dėstantiems civilinės ir verslo teisės disciplinas, bei universitetui plėtojant verslo teisinėsaplinkos tyrimų kryptį sutarčių teisės srityje.

Raktiniai žodžiai: actio Pauliana, sutartinė prievolė, pažeistos kreditoriaus teisės,skolininko nesąžiningumas.

Tyrimo tipas: bendroji apžvalga.


28

Visuomenės požiūrio į atliekų tvarkymą transformacijos

Viktorija PodgaiskytėVilniaus Gedimino technikos universitetas

[email protected]

Tikslas – nustatyti visuomenės požiūrio į komunalinių atliekų tvarkymątransformacijas. Konstatuotina, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema – taisudėtinga, dinamiška sistema, kuriai būdingi dideli susidarančių komunalinių atliekųkiekiai, atliekų rūšių įvairovė, skirtingi sistemos dalyvių interesai. Visuomenė, kaipvienas iš pagrindinių komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių, tiesiogiaiįtakojančių procesus sistemoje, daro įtaką atliekų tvarkymo sprendimams, taip pattiesiogiai ir netiesiogiai įtakoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemos poveikį išorineiaplinkai.

Metodologija – statistinė komunalinių atliekų ir atskirų jos rūšių susidarymo,aplinkosauginio visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo srityje, atliekųturėtojų dalyvavimo komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, visuomenės nuomonėsanalizė, taip pat sisteminės analizės, lyginamosios analizės metodų taikymas leidžianustatyti visuomenės požiūrio į komunalinių atliekų tvarkymą raidą ir tendencijas.

Rezultatai – šiame straipsnyje pateikti visuomenės požiūrio į komunalinių atliekųtvarkymą tyrimo rezultatai: nustatyta visuomenės požiūrio į komunalinių atliekųtvarkymą dinamika; išgrynintas ir susistemintas visuomenės požiūrio poveikiskomunalinių atliekų tvarkymo sistemai, nustatytas visuomenės požiūrio ir komunaliniųatliekų susidarymo ir tvarkymo ryšys.

Tyrimo ribotumas – tirti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalyviai –visuomenė, kitaip įvardinami kaip komunalinių atliekų turėtojai arba gamintojai.Visuomenės požiūris tirtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ribose. Tyrimų metuvertintas Lietuvos visuomenės požiūris į komunalinių atliekų tvarkymą.

Praktinė reikšmė – visuomenės požiūrio dinamika leidžia ne tik nustatyti požiūriotendencijas, bet ir poveikį komunalinių atliekų tvarkymo sistemai, sąryšį sukomunalinių atliekų susidarymo ir tvarkymo dinamika. Tyrimas leidžia nustatytivisuomenės, kaip dalyvio, svarbą komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Originalumas/Vertingumas – dažnai komunalinių atliekų tvarkymo sistemasuprantama supaprastintai ir visuomenė, kaip atliekų turėtojas ir vienas pagrindiniųsistemos dalyvių, nesureikšminamas arba net neįvardinamas kaip sistemos dalyvis. Norsatliekų tvarkymo problema mokslinėje literatūroje analizuojama labai išsamiai,stokojama visuomenės elgsenos procesų ir problemų analizės. Šiame straipsnyjepateikiami tyrimo apie visuomenės ir atskirų jos grupių elgseną, išprusimą ir


29

aplinkosauginį švietimą rezultatai, kurie konstatuoja visuomenės požiūrio įtaką atliekųsusidarymui ir sprendimams komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Raktiniai žodžiai: atliekų tvarkymas, komunalinės atliekos, atliekų prevencija,visuomenės elgsena, visuomenės švietimas, aplinkosauginis švietimas, darnusvystymasis.

Tyrimo tipas: tyrimo pristatymas, požiūrio pristatymas, literatūros apžvalga,bendroji apžvalga.


30

Verslumo skatinimas aukštajame moksle

Viktorija StokaitėMykolo Romerio universitetas

[email protected]

Tikslas – atlikti Europos Sąjungos, Lietuvos nacionalinių dokumentų, mokslinėsliteratūros ir kitų šaltinių, susijusių su verslumo skatinimu aukštajame moksle, analizęir įvertinti esamą verslumo aukštajame moksle padėtį.

Metodologija – dokumentų, mokslinės literatūros analizės metodais siekiamanustatyti tiriamojo objekto, verslumo aukštajame moksle, raidą.

Rezultatai1. Aptarta Europos Sąjungos verslumo politika ir išskirti verslumo skatinimo etapai:2. Išnagrinėtas ir kritiškai įvertintas verslumo skatinimas aukštajame moksle ES ir

Lietuvoje.3. Aptartos naujos verslumo skatinimo politikos gairės.

Praktinė reikšmė – atsižvelgiant į tai, kad tik 2011 m. lapkričio mėnesį EuroposKomisija įsteigė verslumo ugdymo darbo grupę ES verslumo ugdymo politikos vadovuisudaryti, atlikto tyrimo rezultatai naudingi verslumo skatinimo mechanizmo formavimuiLietuvoje ir Europos Sąjungos mastu.

AktualumasEuropos Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso ateinančio dešimtmečio ES

ekonomikos augimo strategijos ,,Europa 2020” pagrindiniu prioritetu įvardina pažangios,tvarios ir integracinės ekonomikos kūrimą1. Siekiant Europos Sąjungai (toliau ES) irvalstybėms narėms didinti užimtumą, našumą ir socialinę įtrauktį Europos Sąjungaprioritetiniu tikslu iškelia aukštojo mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą beisinergiją. Nors verslumo daugialypį fenomeną mokslinėje literatūroje tyrėjai nagrinėjavisapusiškai, tačiau verslumo skatinimas aukštajame moksle (per aukštojo mokslo irverslo sektoriaus bendradarbiavimą) yra santykinai mažai tirtas. Atsižvelgiant į tai, kad2014-2020 metais ES investicijas į jaunimą planuojama didinti labiausiai lyginant sukitomis biudžeto kategorijomis, atliekama ES dokumentų ir Lietuvos atvejo analizėpasirinkta tikslingai dėl verslumo faktoriaus pridėtinės vertės kūrimo bei įtakos tvariamEuropos augimui.2 Verslumo gebėjimo pasireiškiančio idėjų realizavimu, kūrybiškumu,iniciatyvumu, motyvacija, naujovėmis, pasirengimu rizikuoti, planuoti ir siektiasmeninių ir bendrų tikslų ugdymas aukštojo mokslo institucijose esminis, kadangi,,pranašumus konkurencingoje kovoje lemia šalies žinių visuomenės dydis, todėl

1 Pirmininkas J. M. Barroso apie strategiją „Europa 2020“ http://ec.europa.eu/europe2020/index_lt.htm2 Europos Sąjungos komisarės, atsakingos už kultūrą ir švietimą - Androulla Vassiliou oficialus tinklapis: http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/vassiliou/about/welcome_en.htm, žiūrėta 2012-03-15.


31

efektyvus žmoniškųjų išteklių panaudojimas yra visuomenės ekonominio ir socialiniostabilumo pagrindinė sąlyga“.3

Originalumas/Vertingumas – aukštojo mokslo indėlis - visos šalieskonkurencingumo didinimo ir ilgalaikio ekonomikos užtikrinimo prasme yra esminis irreikalauja permainų, susijusių su bendrų spendimų priėmimu. Žinių visuomenėskūrimas prisitaikant prie permainų ir inicijuojant įvairiapusę pažangą yra sunkiaiįgyvendinamas, tačiau būtinas uždavinys siekiant šiandieninėje socialinėje realybėjeprisitaikyti prie inovacijų ir rinkos poreikių. Verslumo politikos klausimas lieka opus ESlygiu, todėl ieškoma bendro sprendimo verslumo mąstysenos tobulinimo klausimu, kuristuri tiesioginės įtakos asmenybės formavimuisi, darbo rinkai, skatinta novatorišką verslosteigimą taigi gerina jaunų žmonių vaidmenį visuomenėje ir ekonomikoje. Atliktastyrimas atskleidžia verslumo gebėjimo tobulinimo poreikį aukštojo mokslo institucijose.

Raktiniai žodžiai – verslumas, aukštojo mokslo ir verslo bendradarbiavimoskatinimas, žmogiškųjų išteklių kūrimas.

Tyrimo tipas – literatūros apžvalga, atvejo analizė.

3 Bagdonavičius, J. ,,Žmogiškasis kapitalas“, Vilnius: Vilniaus pedagoginis Universitetas, 2002 m.


32

Įtraukių, į piliečių poreikius orientuotų e. valdžios priemonių kūrimas

Rokas GrincevičiusMykolo Romerio [email protected]

Tikslas – Nustatyti, kokie galimi viešojo sektoriaus ir piliečių sąveikos modeliai,paremti atviros valdžios ir dalyvaujamojo valdymo principais, galėtų pagerintiegzistuojančius e. valdžios kūrimo ir plėtros būdus, galinčius padidinti piliečiųnaudojimąsi elektroninės valdžios priemonėmis.

Metodologija – straipsnyje taikoma metodika apima literatūros analizę, bei atvejų,kurie laikytini gerosiomis praktikomis, lyginamąją analizę.

Rezultatai – Atlikus tyrimą tikimasi nustatyti:Kokius e. valdžios plėtros modelius reikėtų taikyti, kad viešasis sektorius galėtų

transformuotis į vieningą visumą, atitinkančią viešojo sektoriaus paslaugų vartotojųlūkesčius, teikiančią paslaugas nepriklausomai nuo konkrečių administracinių,organizacinių, tradicinių ir kultūrinių aspektų;

Kokios priemonės būtinos, norint IRT priemonių pagalba sukurti paslaugų teikimomodelį, kuris įgalintų dalyvauti vartotojus e. valdžios sprendimų, atitinkančių jųindividualius poreikius, kūrimo procese.

Tyrimo ribotumas – Tyrimo metu, nagrinėjant konkrečius kitose Europos Sąjungosšalyse pasiektus elektroninės valdžios plėtros rezultatus, ne visi praktiniai bei moksliniaiatradimai dėl tam tikrų specifinių, tik Lietuvai būdingų faktorių, gali būti taikytiniLietuvos e. valdžios plėtros kontekste.

Praktinė reikšmė – Realizuojant Europos komisijos paskelbtą „Europos skaitmeninędarbotvarkę“ 2010 m. buvo patvirtintas 2011–2015 m. Europos e. valdžios veiksmųplanas „IRT naudojimas siekiant pažangios, darnios ir novatoriškos valdžios“. Jamenurodyta, kad iki 2015 m. Europos viešojo administravimo institucijos bus „atviros,lanksčios ir linkusios bendradarbiauti palaikydamos ryšius su piliečiais ir įmonėmis.Naudodamos e. valdžios priemones, jos didina savo veiklos efektyvumą ir veiksmingumąir nuolat gerina viešąsias paslaugas, kad jos atitiktų skirtingus naudotojų poreikius irbūtų sukurta kuo didesnė visuomeninė vertė, ir taip padeda Europai pereiti priepažangiausios žiniomis grindžiamos ekonomikos.“ Atliekant tyrimą būtų bandoma spręstiklausimus, susijusius su paslaugų, atitinkančių vartotojų poreikius kūrimu, taipprisijungiant prie Europos Sąjungos programiniuose dokumentuose nustatytų plėtros irmokslinių tyrimų krypčių.

Originalumas/Vertingumas – Tyrime e. valdžios plėtra nagrinėjama perelektroninės valdžios priemonių orientaciją į vartotojų poreikius. Pažymėtina, kad tokioskrypties tyrimų Lietuvoje kol kas nėra atlikta. Ši kryptis taip pat nauja ir EuroposSąjungoje, tai sąlygoja nedidelį su šia tematika susijusių tyrimų kiekį.


33

Raktiniai žodžiai: įtraukios elektroninės paslaugos, elektroninė valdžia, į piliečiųporeikius orientuotos paslaugos.

Tyrimo tipas: atvejo analizė.


34

Savęs vertinimo (CSE) ir laiko struktūros įtaka bedarbių psichologineigerovei

Agnė VaštakaitėMykolo Romerio universitetas

[email protected]

Natalija NorvilėMykolo Romerio universitetas

[email protected]

Darbo turėjimas ne tik leidžia patenkinti materialinius poreikius, nes suteikiapajamų, bet ir duoda nematerialios naudos. Tuo tarpu nedarbas turi didelį neigiamąpoveikį individo gerovei. Jis paprastai siejamas su sumažėjusia savigarba, didesniunetikrumu dėl ateities, socialine izoliacija, stigmatizacija, sveikatos problemomis irpsichikos sutrikimais (Knabe, Rätzel, 2011). Tokios psichologinės bedarbystės pasekmėsverčia atkreipti dėmesį į Lietuvoje susiklosčiusią padėtį krizės laikotarpiu, nes taipaliečia kiekvieną valstybės pilietį, t.y. bedarbystė visuomenėje jaučiama plačiąjaprasme. Šiuo metu Lietuvoje bedarbystė yra ypatingai aktuali dėl jos patiriamų mastų(2012 m. balandžio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 244 tūkst.bedarbių arba 11,8 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų), kurie remiasi į prastąfinansinę padėtį (atsiradęs pinigų stygius labai dažnai pakerta paskolas pasiėmusiusžmones), patiriamus sveikatos sunkumus (sumažėjęs finansavimas, skirtas asmensgydymui, kelia dideles problemas sprendžiant sveikatos klausimus), socialinius (masinisemigravimas) bei psichologinius veiksnius (psichologinės problemos: nepasitenkinimasgyvenimu, depresiškumas, savižudybės) ir pan.

M. Greenberg (2011), cituodama neseniai atliktą meta-analizės tyrimą, teigia, kadlabiausiai susiję su gera psichine sveikata bedarbystės metu ir aukšta psichologinegerove veiksniai yra laiko struktūra (rutininiai užsiėmimai ir veiklos, padedančiosstruktūruoti bedarbio laiką) ir teigiamas savęs vertinimas (CSE) (jausmas, kad esivertingas, kompetentingas, sėkmingas). Savęs vertinimo (CSE) ir laiko struktūros įtakąbedarbių psichologinei gerovei tirti aktualu - kad galėtume palyginti rezultatus, padarytitvirtesnes išvadas ir teikti rekomendacijas, susijusias su bedarbių psichologinės gerovėsdidinimu pasitelkiant savęs vertinimo (CSE) stiprinimą bei mokant bedarbius efektyviaistruktūruoti laiką.

Tikslas – nustatyti savęs vertinimo (CSE) bei laiko struktūros įtaką bedarbiųpsichologinei gerovei.

Metodologija. Buvo atlikti du tyrimai. Abiejų tyrimų dalyviams surinkti buvopasirinkta patogioji imtis. Atrankos kriterijus – aktyviai ieškantys darbo bedarbiai.


35

Pirmame tyrime iš viso dalyvavo 82 bedarbiai. Respondentų amžius svyruoja nuo 19 m.iki 59 m. (M = 32,28; SD = 9,57). Didžiąją dalį tyrimo dalyvių sudaro moterys (N = 56,68,3%). Apklausti 26 vyrai – tai sudaro 31,7% visos tyrimo imties. Antrame tyrimedalyvavo 97 bedarbiai. Respondentų amžius svyruoja nuo 23 m. iki 58 m. (M = 34,84; SD= 8,26). Apklaustos 54 moterys (56 proc.) ir 43 vyrai (44 proc.).

Pirmame tyrime buvo naudoti šie įvertinimo būdai:Savęs vertinimo (CSE) skalė (angl. CSES: Core Self-Evaluations Scale, Judge et al.,

2003), kurią sudaro 12 teiginių, kurie vertinami 5 balų Likerto skale (nuo 1 – visiškainesutinku iki 5 – visiškai sutinku). Aukštesnė balų suma rodo aukštesnį savęsvertinimą. Skalės vidinio suderinamumo koeficientas Cronbacho alpha lygus 0,77.

Psichologinės gerovės skalė (angl. PWB: Psychological Well-Being Scale, E. Dienerir kt., 2009). Skalė susideda iš 8 teiginių, kurie vertinami 7 balų Likerto skale (nuo 1 –visiškai nesutinku iki 7 – visiškai sutinku). Aukštesnė balų suma rodo aukštesnępsichologinę gerovę. Skalės vidinio suderinamumo koeficientas Cronbacho alpha lygus0,83.

Antrame tyrime buvo naudoti šie įvertinimo būdai:Laiko struktūros klausimynas (angl. Time Structure Questionnaire, TSQ, Bond ir

Feather, 1988). Klausimyną sudaro 26 teiginiai, vertinami 7 balų Likerto skale (nuo 1 –taip, visada, iki 7 – ne, niekada). Aukštesnė balų suma rodo geresnę laiko struktūrą.Skalės vidinio suderinamumo koeficientas Cronbacho alpha lygus 0,89.

Ryff psichologinės gerovės skalė (angl. Ryff Scales of Psychological Well-Being, Ryff,1989). Skalę sudaro 84 teiginiai, kurie vertinami 6 balų Likerto skale (nuo 1 – visiškainesutinku iki 6 – visiškai sutinku). Aukštesnė balų suma rodo aukštesnę psichologinęgerovę. Skalės vidinio suderinamumo koeficientas Cronbacho alpha lygus 0,90.

Rezultatai. Remiantis pirmo tyrimo metu gautais duomenimis nustatyta, jogbedarbių psichologinė gerovė priklauso nuo savęs vertinimo (CSE) (β = 0,59, p < 0,001).Galime teigti, jog toks regresijos modelis gana gerai tinka prognozuoti psichologinęgerovę, kadangi 35 % psichologinės gerovės dispersijos gali būti paaiškinta regresijoslygtimi. Antro tyrimo metu nustatyta, jog bedarbių laiko struktūra statistiškaireikšmingai numato psichologinę gerovę (β = 0,44, p < 0,001). Remiantis tyrimoduomenimis apskaičiuotu determinacijos koeficientu, galime teigti, jog šis veiksnys ganagerai prognozuoja bedarbių psichologinę gerovę – laiko struktūra paaiškina 26 %psichologinės gerovės dispersijos.

Tyrimo ribotumai. Abu tyrimai atlikti su patogiąja imtimi, juose dalyvavo tikVilniaus Darbo biržoje registruoti bedarbiai - atkreiptinas dėmesys į tai, jog į imtįnebuvo įtraukti asmenys, kurie dėl įsidarbinimo kreipiasi ne tik į Vilniaus Darbo biržą, oir į privačias įdarbinimo agentūras, giminaičius, žiniasklaidą ir t.t., todėl šis tyrimaspilnai neatspindi Vilniaus bedarbių populiacijos. Rekomendacija būsimoms mokslinėmsstudijoms – atlikti longitudinį tyrimą, norint daryti pagrįstas išvadas apie įtaką. Taippat į tyrimą siūlome įtraukti ne vien savistaba grįstus klausimynus, bet ir kitusduomenų šaltinius, pvz., respondentai galėtų būti prašomi rašyti dienoraštį, kuriamefiksuotų, kaip jie leidžia laiką.

Praktinė reikšmė. Intervencijos programos, skirtos bedarbiams, paprastai sutelkiadėmesį į įgūdžių formavimą, t.y. į darbui reikalingų įgūdžių įgijimą bei darbo paieškos


36

įgūdžių vystymą. Į šias intervencijos programas galėtų būti įtraukti papildomikomponentai ar sudedamosios dalys - bedarbiai galėtų būti mokomi efektyviaistruktūruoti savo laiką, tikslingai planuoti veiklas ir užsiėmimus, nustatyti aiškiusateities tikslus, mažinti patiriamą stresą ir nerimą, didinti suvokiamą gyvenimo kontrolębei savivertę. Pavyzdžiui, grupinės diskusijos, kuriose dalyviai aptaria patiriamųsunkumų įveikos būdus, gali paskatinti didesnį kontrolės jausmą, kas gali prisidėti priebedarbių psichologinės gerovės didinimo, o tai savo ruožtu, kaip įrodė C. R. Wanberg sukolegomis (1997), turėtų padėti efektyviau ieškoti naujo darbo ir įsidarbinti.

Originalumas/Vertingumas – Nors Lietuva šiuo metu vis dar išgyvenaekonominę krizę, kuri psichologinį bedarbystės poveikį žmogui komplikuoja dar labiau,visgi mūsų šalies mokslinėje plotmėje atliktų tyrimų, kurie nagrinėtų bedarbystėssąsajas su psichologiniais veiksniais, yra labai mažai. Užsienio mokslininkai pripažįsta,jog savęs vertinimas (CSE) ir laiko struktūra turi įtakos bedarbystės patyrimui beisumažina neigiamą šio patyrimo poveikį bedarbių gretose atsidūrusių asmenųpsichologinei gerovei. Kita vertus, Lietuvoje tiek laiko struktūros, tiek ir savęs vertinimo(CSE) įtaka bedarbių psichologinei gerovei vis dar nėra tyrinėta, todėl ši tema išliekanauja, o tyrimų rezultatai šiuo aspektu yra labai vertingi rekomendacijų ir atitinkamųintervencijų rengimui.

Raktiniai žodžiai: bedarbystė, psichologinė gerovė, savęs vertinimas, laikostruktūra.

Tyrimo tipas: tyrimo pristatymas


37

Studentų mokymosi patirties kaita tradicines studijas keičiant probleminiumokymusi

Jurgita LenkauskaitėŠiaulių universitetas

[email protected]

Tikslas – atskleisti studentų probleminio mokymosi patirtį, išryškinant jos kaitą,sąlygotą perėjimo nuo tradicinių studijų.

Metodologija – tyrimas grindžiamas socialinio konstruktyvizmo, pragmatizmo,kritinės teorijos idėjomis, atkreipiančiomis dėmesį į autentišką besimokančiųjų patirtį,jiems analizuojant ir sprendžiant realaus pasaulio problemas, sąveikaujant su socialineaplinka; akcentuojančiomis studentų emancipaciją mokymosi procese, jiems tampataktyviais pažinimo subjektais.

Tyrimas atliktas taikant pusiau struktūruoto interviu metodą. Apklausoje dalyvavo20 studentų, išbandžiusių probleminį mokymąsi. Tyrimo duomenys analizuoti kontentanalizės būdu.

Rezultatai – tyrimu atkleista, kad studentų mokymosi patirtis pereinant ištradicinių studijų į probleminį mokymąsi labai pasikeičia. Ypač didelę transformaciją,taikant probleminį mokymąsi, išgyvena studentai, turintys tik tradicinio, orientuoto įžinių kaupimą, mokymosi patirties. Jiems dažnai pradžioje yra nelengva prisitaikyti prienaujo mokymosi būdo. Probleminį mokymąsi išbandę studentai vis dėlto dažniausiaiakcentuoja gerąją patirtį. Jie patiria mokymosi, atradimo džiaugsmą, jaučiasi labiaumotyvuoti, įsitraukę į savo studijų procesą, atsakingi už jį. Probleminiame mokymesisvarbus tampa pats studijų procesas, studentų iniciatyva, bendradarbiavimas su savogrupės ir kitais žmonėmis, konstruojant savo, kaip aktyvių pažinimo subjektų,veikiančių socialinės sąveikos aplinkoje, vaidmenis, santykius, identitetą. Studentaipatiria emancipacijos, diskusijų kultūros poveikį mokymuisi, atskleidžiama episteminėslygybės ir demokratijos ugdymosi procese svarba. Pakinta ir studentų dėmesys savomokymosi patirčiai. Studentai pradeda ją labiau vertinti ir reflektuoti.

Tyrimo ribotumas – pristatomo tyrimo duomenys yra gauti taikant vieną tyrimometodą – pusiau struktūruotą interviu. Interviu su studentais atlikti pasibaigussemestrui, kurio metu jie studijavo probleminio mokymosi būdu. Kadangi patirtiskeičiasi, ypač daug sunkumų studentai patiria probleminio mokymosi pradžioje, būtųtikslinga studentų mokymosi patirtį analizuoti ir semestro eigoje, ir jam pasibaigus.Tikslingas būtų ir metodų trianguliacijos taikymas, siekiant gauti kuo išsamesniusduomenis.


38

Praktinė reikšmė – probleminis mokymasis yra gana nauja ugdymo(si) strategijaLietuvoje (ypač socialinių mokslų kontekste), teikianti galimybių studentams įgytireikšmingos patirties, papildyti tradicinių studijų metu įgytas kompetencijas. Atliktastyrimas reikšmingas siekiant išsamiau, konkrečiame kontekste, pasitelkiant studentųpatirtį analizuoti probleminio mokymosi taikymo situaciją, numatyti jo tobulinimogaires.

Originalumas/Vertingumas – tyrimas orientuotas į autentiškos studentų mokymosipatirties atskleidimą, kuri tradicinėse studijose neretai ignoruojama, suprantama kaipmažiau vertinga negu studentų mokymosi rezultatai. Tyrime pateikiama probleminiomokymosi patirtis, pagrindžianti ir iliustruojanti šiuolaikinių studijų siekiamybę –realizuoti į studentą orientuotą ugdymą(si).

Raktiniai žodžiai: mokymosi patirtis; tradicinės studijos; probleminis mokymasis.Tyrimo tipas: tyrimo pristatymas.


39

Asmenų su negalia orumo konstravimas kaip kritinės sąmonės ugdymas(is)

Jūratė RuškėŠiaulių universitetas

[email protected]

Pranešimas parengtas socialinių mokslų, edukologijos krypties disertacinio tyrimopagrindu, kurio tikslas – atskleisti asmenų su negalia orumo konstravimą kaip kritinėssąmonės ugymo(si) procesą.

Tyrimo metodologija grįsta socialinio konstravimo (aut. P. Berger, B. Luckmann),transformuojančio mokymosi, kaip kritinės sąmonės ugdymo(si) (aut. P. Freire),gyvenamosios teorijos (aut. J. Whithead) konceptualiomis nuostatomis. Empiriniamtyrimui atlikti taikyta: 1) fenomenografinė tyrimo strategija kaip kokybinės diagnostikosmetodas (duomenų rinkimo metodas - pusiau struktūruoti interviu, duomenų analizėsmetodas - fenomenografinė duomenų analizė); 2) veiklos tyrimo (toliau – VT) strategijos:2.1.) interpretatyvioji VT (dalyvaujant) strategija (duomenys rinkti sutelktos (angl. focus)grupės metodu, analizuoti kokybinės turinio analizės metodu); 2.2) gyvenamosios teorijosVT strategija (atskleidžiant ir reflektuojant tyrėjos VT patirtį). Pranešime pristatomiinterpretatyviojo veiklos tyrimo rezultatai.

Rezultatai. Tyrime dalyvavę asmenys su negalia orumą traktuoja kaip daugialypįkonstruktą susidedantį iš psichologinių, etinių, teisinių komponentų. Asmens vidinėstiprybė, asmens laisvas pasirinkimas ir nepriklausomybė nuo aplinkinių, aukštosmoralinės savybės ir moralus elgesys, asmens pozityvaus savojo “Aš” išsaugojimas,neigiamų nuostatų ignoravimas – pagrindinės, tyrime dalyvavusių neįgaliųjų išskirtos,orumo sampratos kategorijos. Asmens vidinė stiprybė ir neigiamų nuostatų ignoravimasgali būti traktuotini, kaip specifiniai, „engiamųjų“ klasės nariams būdingi, orumosampratos elementai.

Interpretatyviojo veiklos tyrimo duomenys parodė, kad dialogas - esminis asmenųsu negalia orumo konstravimo metodas, kurį taikant konstruojamas asmenų su negaliaorumas apimant P. Freire išskirtus kritinės sąmonės vystymosi lygmenis nuofatališkosios/ magiškosios ir naivios sąmonės lygmenų iki kritiškosios sąmonės lygmens.Periodiškai organizuotose grupinėse diskusijose keitėsi asmenų su negalia sąmonė.Besikeičianti diskusijos dalyvių sąmonė lėmė ir jų veiklų pokyčius nuo elementarių irnaivių neįgaliųjų orumą žeidžiančių problemų aktualizavimo, paviršutiniško jų orumąžeidžiančių situacijų įvardijimo iki gilaus neįgaliųjų orumo pažeidimų interpretavimo,atvirumo kitų nuomonėms, pasirengimo dialogui ir bendradarbiavimo tiek pripažįstantsavo žmogiškąjį orumą, tiek keičiant “engiančias”, asmenų su negalia orumą žeidžiančiaspraktikas ir jų interpretacijas, inicijuojant naujas, asmenų su negalia orumąkonstruojančias veiklas.


40

Tyrimo ribotumas. Vienu iš šio tyrimo ribotumų galima laikyti tai, kad asmenų sunegalia orumo konstravimas analizuotas kaip kritinės sąmonės ugdymo(si) procesas, taipiš anksto parodant, jog orientuojamasi į konkrečią, transformuojančio mokymosi, kaipkritinės sąmonės ugdymo(si), teorinę kryptį. Kita vertus, pasirinkta teorinė pozicijaleidžia struktūruotai, o ne „aklai“, analizuoti ir interpretuoti tyrimo duomenis, todėlkartu tai yra ir tyrimo stiprybė.

Praktinė reikšmė. Pažymėtini tokie šio tyrimo praktinio reikšmingumo aspektai:1) taikant veiklos tyrimo strategiją inicijuotas ir reflektuotas dialogas siekiantneįgaliesiems kritiškai suvokti savo padėtį ir tuo būdu pažadinti savo vidinius orumoresursus (stipriąsias puses): 2) periodinių grupinių diskusijų, kuriose buvo aptariamos iranalizuojamos asmenų su negalia (ne)orumo patirtys, pagrindu, patys neįgalieji parengėsocialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimo bendruomenėje projektą, kuris -finansuotas (22 tūkst. litų) ir šiuo metu yra įgyvendinamas.

Originalumas/Vertingumas. Šis tyrimas vertingas tuo, kad suteikia naujų žiniųedukologijos mokslui apie asmenų su negalia orumą ir jų orumo ugdymą (konstravimą).Nors orumo tema mokslo erdvėje nėra nauja, tačiau edukologijos mokslo srityjeneįgaliųjų orumas, neignoruojant subjektyvių jų patirčių vis dar nebuvo analizuotas. Šiotyrimo originalumu ir vertingumu galima traktuoti ir tai, kad ganėtinai novatoriškaitemai (asmenų su negalia orumo konstravimui) pritaikyta veiklos tyrimo strategija. Šistrategija dažniausiai panaudojama konkrečių problemų, aiškiai apibrėžtų veiklųtobulinimui, tuo tarpu filosofinėmis charakteristikomis pasižyminčių konstruktų, tokiųkaip laimė, meilė, (šiuo atveju – orumas) ir su jomis susijusių problemų sprendimuiveiklos tyrimą mokslininkai ryžtasi taikyti rečiau.

Raktiniai žodžiai: orumas, negalia, socialinis konstravimas, kritinės sąmonėsugdymas(is).

Tyrimo tipas: interpretatyvusis veiklos tyrimas, literatūros analizė.


41

Islamo teisės transformacija: santuokos institutas globalizacijos kontekste

Rūta IvaškienėMykolo Romerio universitetas

[email protected]

Tikslas – ištirti santuokos reglamentavimo pokyčius islamo šalyse, atskleidžiantglobalizacijos vaidmenį šio instituto transformacijai. Tyrinėjimo problema atspinditradicinės ir naujosios teisės sankirtos sritį, kurioje santuokos institutas įgauna naujųbruožų.

Metodologija – tyrime taikyta kokybinio tyrimo metodologija. Dokumentų analizėsmetodas taikytas siekiant gauti duomenų apie santuokos reguliavimo islamo teisėjecharakteristikas, tiriant mokslinės literatūros šaltinius. Istorinio lyginamojo metodopagalba apžvelgiamas santuokos reguliavimas islamo šalyse skirtingais laikotarpiais, kasleidžia suprasti santuokos reglamentavimo raidą, sąsajas tarp šio instituto atsiradimo,kaitos ir vystymosi. Analitinis-aprašomasis metodas leido išskirti šio institutotransformaciją lemiančius veiksnius, juos sugrupuoti, vertinti jų svarbą.

Rezultatai – Nagrinėjant santuokos institutą atskleidžiama teisinio vystymosidinamika islamo šalyse, identifikuojamos šeimos teisės transformacijos priežastys,pagrindžiama galima Vakarų teisės ir islamo teisės konvergencija globalizacijoskontekste. Tradicinė islamo teisė neatitinka šiuolaikinės visuomenės poreikių ir vertybių.Islamo šalys, įtakotos globalizacijos lemiamų iššūkių, siekia 7 amžiaus religines normaspritaikyti šiandienos socialinei aplinkai ir kartu išlaikyti bei užtikrinti islamo tradicijųtęstinumą. Islamo teisė evoliucionuoja per teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kuriįtvirtinama valstybės leidžiamuose teisės aktuose. Santuokos reglamentavimo pokyčiaiyra sąlyga islamo šalims bendrauti su Vakarais, vadovaujantis Žmogaus teisėmis irtarptautine teise.

Tyrimo ribotumas – tyrime nagrinėjama tarptautinių standartų ir pozityviosiosteisės įtaka santuokos instituto transformacijai, neatsižvelgiant į ekonominius,socialinius, politinius veiksnius, galimai sąlygojusius santuokos instituto raidą. Atliekanttyrimą siekta išvengti europocentriško požiūrio į santuokos reguliavimo ypatumus islamovalstybėse, tačiau kai kurie tiriami aspektai gali būti sunkiai suvokiami dėl ryškiųkultūrinių skirtumų.

Praktinė reikšmė – tyrimo rezultatus galima panaudoti praktikoje – tiek mezgantdiplomatinius, kultūrinius, asmeninius santykius, tiek sprendžiant teisinius konfliktus irvertinant islamo ir kitų teisės sistemų santykį.

Originalumas / vertingumas. Islamo teisė nebuvo nagrinėta Lietuvos teisės kryptiesmokslininkų darbuose. Šeimos teisės islamo šalyse ypatumai gana plačiai nagrinėtiužsienio autorių, pavyzdžiui Bourqia R. (2010), Cumper P. (2003), Tucker J.E. (2008) ir


42

kt. darbuose. Mokslinį tyrimo originalumą sudaro tai, kad islamo šalių teisės evoliucija,galima konvergencija su Vakarų teise pirmą kartą bus atskleidžiama lyginamuojuaspektu analizuojant atskirą teisinį institutą.

Tyrimo rezultatai gali būti vertingi siekiant pažinti ir suprasti santuokos ypatumusislamo šalyse.

Raktiniai žodžiai: islamo teisė, santuoka, globalizacija.Tyrimo tipas: tyrimo pristatymas, požiūrio pristatymas, literatūros apžvalga.


43

Įgyvendinamų motyvavimo priemonių poveikis darbuotojų motyvacijaiMykolo Romerio universitete

Agnė NarinkevičiūtėMykolo Romerio universitetas

[email protected]

Tikslas – atskleisti ir tarpusavyje palyginti MRU administracijos darbuotojų irdėstytojų pagrindinius darbo motyvacijos stimulus bei suformuluoti rekomendacijasuniversiteto darbuotojų motyvacijai paskatinti.

Metodologija – Duomenims rinkti buvo taikoma respondentų anketinė apklausa,kuri buvo vykdoma internetu, t.y. anketa buvo patalpinta internetinėje svetainėje<www.apklausa.lt>, o nuoroda į anketą buvo išsiųsta tikslinei respondentų grupei.Apklausoje dalyvavo – 273 respondentai, t.y MRU administracijos darbuotojai irdėstytojai. Tyrimo eigoje tikrintos keturios hipotezės: H1: MRU administracijosdarbuotojus bei MRU dėstytojus motyvuoja skirtingi veiksniai; H2: MRU administracijosdarbuotojus geresniam darbui labiau motyvuoja materialinės skatinimo priemonės; H3:MRU dėstytojus geresniam darbui labiau motyvuoja nematerialinės skatinimopriemonės; H4: MRU dėstytojai yra labiau motyvuoti, todėl yra labiau patenkintiatliekamu darbu nei administracijos darbuotojai.

Rezultatai – Tyrimo rezultatai patvirtino iškeltas hipotezes. Apibendrinant atliktątyrimą, galima teigti, kad MRU egzistuojančią motyvavimo sistemą administracijosdarbuotojai ir dėstytojai vertina skirtingai: dėstytojai pozityviau vertina jiems taikomasmotyvavimo priemones, nei administracijos darbuotojai. Dėstytojai yra labiau patenkintigaunamu atlyginimu, juos motyvuoja pats atliekamas darbas (darbo turinys) irasmeninės savirializacijos galimybės. Tuo tarpu administracijos darbuotojus labiaumotyvuoja papildomas atlygis už darbą. 29 proc. administracijos darbuotojų mano, kaddarbo užmokestis turėtų priklausyti nuo rezultatų, taip pat mano 42 proc. dėstytojų.Tokią situaciją galėtų įtakoti tai, kad dėstytojai turi daugiau galimybių siekti naujųrezultatų savo darbe, o administracijos darbuotojų pareigos yra apibrėžtos ir mažiauslenkamos. Tai patvirtina ir gaunamo darbo užmokesčio įvertinimas. Dėstytojų nuomone,stipriausias motyvaciją stabdantis veiksnys yra per didelis darbo krūvis ir per platusužduočių spektras.

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, universiteto vadovybei, rekomenduotina atkreiptidėmesį į skirtingas pareigas užimančių darbuotojų poreikius ir sudaryti tokiąmotyvacijos sistemą, kuri būtų nuolat peržiūrima, atnaujinama ir atitiktų dirbančiųjųporeikius.


44

Tyrimo ribotumas – Tyrimo imtis apskaičiuota remiantis Paniott formule. Tyrimedalyvavo pakankamas kiekis respondentų, rezultatų patikimumas – 95proc. Imtisužtikrina tyrimo reprezentatyvumą, tačiau negalima kategoriškai tvirtinti, kadrezultatai patikimi, nes internetinėje apklausoje dalyvavo savanoriai. Dėl tos priežastiesgali būti, kad apklausoje nesudalyvavo MRU atstovai, kurie būtų galėję išreikšti kitokiąnuomonę nei dauguma apklaustųjų.

Praktinė reikšmė – Tyrimo rezultatai gali pasitarnauti tobulinant darbuotojųmotyvacinę sistemą MRU.

Originalumas/Vertingumas – Tyrimo metodika sudaryta savarankiškai remiantisteorine mokslinių šaltinių analize, t.y. originali. Kadangi MRU darbuotojų motyvacijostyrimų, o juo labiau administracijos ir dėstytojų motyvacijos tyrimų, o juo labiauadministracijos ir dėstytojų motyvacijos palyginimo iki šiol nėra atlikta, straipsniotyrimas pasižymi naujumu.

Raktiniai žodžiai: darbo motyvacija, motyvavimas, MRU darbuotojai.Tyrimo tipas: tyrimo pristatymas.


45

Kas yra “teisinga” privalomo akcijų pardavimo kaina Lietuvoje?

Feliksas MiliutisMykolo Romerio universitas,

Advokatų kontora Bernotas ir Dominas [email protected]

Tikslas – atsakyti iš pažiūros į gan nesudėtingą klausimą ‚,Kas yra teisingaprivalomo akcijų pardavimo (supirkimo) kaina Lietuvoje?“, t.y. nustatyti, kokiaprivalomo akcijų pardavimo/pirkimo kaina yra laikoma teisinga ir turėtų būti laikomateisinga, kokiais kriterijais ir metodais ji yra nustatoma bei įvertinti tokios kainospriimtinumą akcininkų teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo požiūriu.

Metodologija – tradicinės formaliosios logikos technikos (sisteminė analizė,redukcija ir dedukcija) bei literatūros analizė.

Rezultatai – viena ar kelios (alternatyvios) “teisingos” kainos sąvokos, esminiai(turiningieji) šios sąvokos vidinės struktūros elementai.

Tyrimo ribotumas – nenuosekli teismų praktika bei kiekvieno privalomo akcijųpardavimo-pirkimo objekto sąlyginis individualumas. Šie aspektai apsunkina galimybępateikti universalų ir tikslų “teisingos kainos” apibrėžimą.

Praktinė reikšmė – tyrimo rezultatai gali pasitarnauti kaip gairės privalomo akcijųpardavimo procese dalyvaujantiems subjektams (turto/verslo vertintojams, smulkiesiemsir kontroliuojančiam akcininkui) nustatant ir/ar derantis dėl konkretaus privalomoakcijų pardavimo objektu esančių vertybinių popierių kainos. Rezultatai taip pat galisuteikti įžvalgų teisėjams, sprendžiantiems ginčus dėl “teisingos” kainos nustatymo.

Originalumas/Vertingumas – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme(toliau – „VPĮ“) privalomas akcijų pardavimas yra apibrėžiamas kaip 95% balsų emitentovisuotiniame akcininkų susirinkime ir 95% balsavimo teises suteikiančio kapitaloįgijusio akcininko teisė reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiemspriklausančias balso teisę suteikiančias akcijas (37 straipsnio 1 dalis), o privalomasakcijų pirkimas – kaip mažojo emitento akcininko teisė reikalauti, jog 95% balsųemitento visuotiniame akcininkų susirinkime ir 95% balsavimo teises suteikiančiokapitalo įgijęs akcininkas nupirktų smulkiajam akcininkui priklausančias akcijas VPĮnustatyta tvarka (37 straipsnio 15 dalis).

Privalomo akcijų pardavimo ir pirkimo teisė Lietuvos Respublikos teisėje buvoįtvirtinta netrukus po to, kai privalomo akcijų pardavimo institutas ES mastu buvopristatytas priėmus 2004 m. balandžio 21. dienos Tryliktąją EB įmonių teisės DirektyvąDėl įmonių perėmimo pasiūlymų (toliau – “Direktyva”). Nors pats privalomo akcijųpardavimo teisės pristatymas ES mastu buvo sutiktas palankiai, visgi, dėl kai kuriųnuostatų Direktyva susilaukė didelės ir kategoriškos kritikos, ypač dėl to, kad nepasiekė


46

pagrindinio ja siekto tikslo – harmonizuoti tam tikrus ES valstybių nacionalinės įmoniųteisės aspektus, kas, savo ruožtu, sumenkina Direktyvoje įtvirtintos privalomo akcijųpardavimo teisės reikšmę. Privalomo akcijų pardavimo teisė dar prieš jos įtvirtinimąLietuvos teisyne, susilaukė tam tikros visuomenės dalies neigiamos reakcijos .Privalomas akcijų pardavimas/pirkimas iškart tapo gana populiariu ir naudojamuinstitutas – dar iki 2007 metų buvo inicijuota jau per 30 privalomų akcijų pardavimų,kilo ir pirmieji ginčai, susiję su šios teisės įgyvendino procedūra ir vienu išproblematiškiausių jos aspektų – “teisingos” kainos nustatymu.

VPĮ nedetalizuoja, kokia turėtų būti privalomo akcijų pardavimo/pirkimo kaina taisatvejais, kai siekiama šiomis teisėmis pasinaudoti ne po privalomo ar oficialaus siūlymoįgyvendinimo: apsiribojama nurodymu, kad tokia kaina yra nustatoma akcijassuperkančio asmens pasirinktu būdu, užtikrinančių teisingą superkamų akcijų kainą.Manytina, jog aiškaus teisinio reglamentavimo trūkumas, kuris nebūtinai turėtų būtilaikomas trūkumu, taip pat prisidėjo prie teisminių ginčų dėl privalomo akcijųpirkimo/pardavimo kainos kilimo. Greičiausiai siekdama bent iš dalies kompensuotiišsamaus teisinio reglamentavimo trūkumą, Lietuvos Respublikos vertybinių popieriųkomisija (toliau – „VPK“) 2011 m. birželio 2 d. sprendimu patvirtino Teisingos akcijųkainos nustatymo gaires, kas dar kartą patvirtina, jog teisingos privalomo akcijųpardavimo/pirkimo kainos nustatymo Lietuvoje problema yra itin aktuali.

Autoriaus turimomis žiniomis, Lietuvoje iki šiol nėra nė vieno mokslinio darboprivalomo akcijų pardavimo ir pirkimo teisingos kainos tema.

Raktiniai žodžiai: privalomas akcijų pardavimas, privalomas akcijų pirkimas,oficialus siūlymas, teisinga kaina.

Tyrimo tipas: požiūrio pristatymas.


47

Inovacijos modernizuojant viešojo valdymo funkcijas:Tinklaveika Lietuvos viešajame sektoriuje

Rūta TamošiūnaitėMykolo Romerio [email protected]

Tikslas – nustatyti tinklaveikos viešajame sektoriuje lygius ir apžvelgti tinkliškumoLietuvos Respublikos viešajame sektoriuje tyrimų aktualumą.

Metodologija –Valstybės pažangos strategijos ,,Lietuva 2030“ projekte numatomadaug dėmesio skirti ,,sumaniam valdymui“, kuris apimtų sektorių partnerystę įvairiaislygmenimis, gyventojų ir suinteresuotų grupių įtraukimą, atsakomybės didinimą,naujausių technologijų panaudojimą efektyviam paslaugų diegimui, vykdomų veiklųoptimizavimas, žmonių išteklių vadybos tobulinimui, kad būtų galima darbuotojųkompetencija nukreipti naudingiausio panaudojimo kryptimi ir t. t. Funkcijųmodernizavimą galima vykdyti dviem būdais (susijusiais su pokyčių valdymu):1) atnaujinant administracinę struktūrą, funkcijas bei procesus siekiant užsibrėžtorezultato arba optimalaus išteklių panaudojimo; 2) valdant žmonių išteklius siekiantsukurti sklandų prisitaikymą prie pokyčių nekeičiant struktūros, funkcijų etc. Šiametyrime buvo nagrinėjamas pirmasis būdas tiriant jį tinkliškumo kontekste. Buvoatliekama sisteminė mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė. Taip pat atliktaapklausa pagrindžianti viešojo sektoriaus tinkliškumo tyrimų aktualumą (124respondentai). Remiantis teorinės analizės rezultatais išskirti tinkliškumo viešajamesektoriuje lygiai ir įvertintas tinkliškumas Lietuvos Respublikos viešajame sektoriuje.

Rezultatai – Viešajame sektoriuje reikalai tvarkomi įvairiais lygmenimis, kuriesueina į hierarchinę sistemą. Išskiriami tokie lygmenys (nuo plačiausio): Centrinėadministracija, Regioninė administracija, Vietinė administracija, Bendruomeninėadministracija, Asmuo. Šiuos lygmenis siejanti hierarchinė sistema yra paremta poveikioprincipu – Centrinės administracijos sprendimai privalūs visiems asmenims regione,tačiau Regioninės administracijos sprendimai privalūs tik to regiono gyventojams.Tinklaveika viešajame sektoriuje kuriasi kaip tik pagal šiuos lygmenis: tinklai tarpsubjektų lygmens pakopoje ir tinklai tarp lygmenų pakopų, - ir atitinkamai ji apima netik valstybės institucijas, tačiau visus subjektus veikiančius viešajame sektoriuje. Pagališskirtus lygius Lietuvos Respubliką galimą priskirti II-ajam lygiui. AnalizuojantLietuvos Respublikos viešojo sektoriaus tinkliškumą buvo nustatyti instituciniai irneinstituciniai tinkliškumo elementai. Lietuvos Respublikos gyventojų apklausa parodė,kad gyventojai palaiko informacinių technologijų vaidmens didinimą viešajame valdyme– viešųjų sprendimų priėmimo (70 proc.) ir įgyvendinimo srityse (98 proc.), jie jaučia, kad


48

valdžios institucijos nepakankamai dėmesio skiria gyventojų ir ekspertų nuomonėmsįvairiais viešųjų reikalų klausimais. Viso 79 proc. respondentų pasisakė už tiesioginįpiliečių dalyvavimą priimant viešųjų reikalų sprendimus. Tarp apklaustųjų 60 proc. savepriskiria priklausančiu vienokiam ar kitokiam neformaliam tinklui, tai rodo, kad yravisuomenėje auga priklausymo socialiniams tinklams savimonė. Savęs suvokimassocialinio tinklo dalimi, nepasitenkinimas viešosios valdžios veikla ir egzistuojantisnoras tiesiogiai dalyvauti priimant viešųjų reikalų sprendimus duoda svarų pagrindągilesniems tinklaveikos viešajame sektoriuje tyrimams.

Tyrimo ribotumas – Tinklaveikos lygiai šiame tyrime buvo nustatyti tik tinkliniovaldymo aspektu, tad būtina atlikti papildomus tyrimus, siekiant visapusiškosTinklaveikos lygių viešajame sektoriuje sampratos. Taip pat tyrimo metu buvo analizuotioficialūs instituciniai ryšiai, tolesniuose tyrimuose svarbu ištirti ir socialinį kontekstą.

Praktinė reikšmė – Tinklaveikos lygio nustatymas ir realios situacijos valstybėjeįvertinimas leistų efektyviau formuoti interoperabilias sistemas, kurios integralumupasižymėtų ne tik institucijų ,,back office“ veikloje, tačiau ir ,,fron office“ veiklojesąveikaujant su piliečiais ar piliečiams tarpusavyje.

Originalumas/Vertingumas – tinklaveikos lygio nustatymas viešajame sektoriujesuteikia žinių reikalingų efektyvesnėms valdymo sistemoms kurti ir galiausiai prisidėtųprie efektyvesnio viešojo sektoriaus valdymo.

Raktiniai žodžiai: tinklaveika, viešasis sektorius, viešasis valdymas.Tyrimo tipas: bendroji apžvalga.


49

Ryšys tarp patarėjų kompetencijų modelio ir veiklos efektyvumo LietuvosMinistro Pirmininko tarnyboje

Aistė Kratavičiūtė-AlišauskienėMykolo Romerio [email protected]

Tikslas – Sąsajų tarp Lietuvos Ministro Pirmininko (MPT) tarnybos patarėjųkompetencijų modelio ir jų veiklos efektyvumo analizė bei patarėjų kompetencijų modeliovalidumo vertinimas.

Metodologija – MPT patarėjų pareigybinių aprašų analizė. Fokus grupė (dalyvavo 12efektyvia veikla pasižyminčių patarėjų – šie darbuotojai buvo rekomenduoti savo skyriųvadovų). Efektyviai veiklai MPT būtinos kompetencijos buvo analizuojamos McBerkompetencijų žodyno pagalba. Diskusijos metu buvo įvardijamas kiekvienoskompetencijos lygmuo ir reikiamos elgesio formos, siekiant, kad veikla būtų įvertinta:labai gerai, gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai. Remiantis fokus grupės tyrimo metusudarytu patarėjo kompetencijų modeliu ir McBer kompetencijų žodyne pateiktaiskompetencijų aprašymais sudaryta elgsenos stebėjimo pagrindu grįsta kompetencijųvertinimo forma. Patarėjų kompetencijos buvo vertinamos jų tiesioginiai vadovai.Siekiant palyginti, kaip patarėjų kompetencijas vertina skyrių vadovai ir kaip patyspatarėjai, kompetencijų vertinimo formos buvo išdalintos ir patarėjams.

Rezultatai – Visų 12 kompetencijų atžvilgiu vadovai savo pavaldinių kompetencijasbuvo linkę įvertinti kaip aukštesnes nei reikalaujamas modelyje. Lyginant patarėjųkompetencijų savęs vertinimo rezultatus su jų vadovų įvertinimu 9 iš 12 kompetencijųatveju pastebėta tendencija, kad savęs vertinimo rezultatai buvo aukštesni nei tie,kuriuos pateikė vadovai. Lyginant patarėjų savęs vertinimo rezultatų vidurkius sukompetencijų modeliu, visos kompetencijos yra įvertintos aukščiau nei modelio nurodytasreikiamas jų išvystymo lygmuo, tačiau analizuojant kiekvieno respondento rezultatusatskirai išskiriama 12 patarėjų, kurių bent viena iš kompetencijų buvo įvertinta žemiaunei reikalaujama modelyje. Analizuojant patarėjų tarnybinės veiklos vertinimo išvadas irlyginant jas su kompetencijas vertinančio klausimyno rezultatais buvo pastebėta, kadegzistuoja tendencija (5 atvejai iš 7), kai aukščiausiais tarnybinės veiklos rezultataisįvertinti patarėjai pasižymi labiau nei vidutiniškai išvystytomis kompetencijomis. Tyrimometu taip pat buvo patvirtintas patarėjų kompetencijų modelio validumas.

Tyrimo ribotumas – imties dydis (tyrime dalyvavo 13 Ministro Pirmininko tarnybosskyrių vadovai iš 15 ir 33 patarėjai iš 53. Šis tyrimas yra longitiudinis, todėl galutiniairezultatai numatomi pabaigus antrąjį tyrimo etapą.


50

Praktinė reikšmė – Ministro Pirmininko tarnybos patarėjų kompetencijų modeliovalidumo patikrinimas, veiklos efektyvumo patarėjų individualiame įvertinimas irrekomendacijų tolimesniam veiklos vertinimo sistemos tobulinimui pateikimas.

Originalumas/Vertingumas – pirmas tokio pobūdžio tyrimas Lietuvos viešajamesektoriuje, numatomos galimybės tolimesnei tyrimo eigai, tobulinimui.

Raktiniai žodžiai: veiklos efektyvumas, veiklos matavimas, kompetencijų modelis,Lietuvos Ministro Pirmininko tarnyba.

Tyrimo tipas: atvejo analizė.


51

Paauglių merginų seksualumo patyrimas hermeneutiniu žvilgsniu

Ilona KajokienėMykolo Romerio universitetas

[email protected]

Tikslas- susisteminti bei interpretuoti kasdienes patirtis bei refleksijas, susijusiassu subjektyviais seksualiniais išgyvenimais viduriniojoje paauglystėje. Atliktojestudijoje analizuojama mergaičių tapimo seksualiu-Aš procesas šiuolaikinėje Lietuvoje.

Pagrindimas. Įvairių požiūrių mokslininkai sutinka, jog seksualinės savivokos raidair tam tikrų sampratų apie savo seksualinį subjektyvumą sutvirtėjimas yra svarbus (jeine svarbiausias) paauglystės uždavinys (Blos, 1966; Erikson, 1968; Gagnon & Simon,1987). Seksualinių išgyvenimų pagrindu mokomasi pažinti save, savo kūną, intymiuspartnerius, tarpasmeninius santykius. Šios patirties tikslas- siekimas tapti seksualiaisveiku suaugusiu asmeniu (Tolman & McClelland, 2011). Seksualiniai išgyvenimai, arbaseksualaus-Aš pojūtis- tai kognityviniai ir jausminiai fenomenai, susiję su seksualinesritimi. Iki šiol labai daug tyrimų apie paauglių seksualumą yra paremta orientacijos įriziką ir delinkventinį elgesį paradigma (Kajokienė, Žukauskienė, 2011) ir yra atliktapozityvistinėje epistemologijoje. Remiantis kvietimu vertinti paauglių seksualumą kaipnormatyvinę patirtį ir jau atliktais kokybiniais tyrimais apie mergaičių seksualiniotroškimo ir ankstyvųjų seksualinių patirčių raišką JAV (Diamond, Savin-Williams,2009; Tolman, 2002), buvo suplanuota atlikti kokybinį tyrimą ir Lietuvoje.

Metodologija. Pasirinkta kokybinio longitudinio tyrimo metodologija, hermeneutinėfenomenologinė pozicija bei interpretacinė fenomenologinė analizė kaip duomenųrinkimo ir analizės metodas (Smith et al., 2009). Hermeneutinė fenomenologija yramokslas apie gyvenantį bei reflektuojantį asmenį. Tokia tyrėjo pozicija atitinka ir W.Corsaro „naujosios vaikų sociologijos“ požiūrį į tyrimo dalyvius (1997), kaip tyrimopartnerius, aktyviai kuriančius bei interpretuojančius socialinę aplinką bei savo vietąjoje.

Iki šiol yra atlikta pirmoji pusiau struktūruotų interviu banga (2011m.), kuriojegavo tėvų leidimą ir sutiko dalyvauti 13 paauglių mergaičių. Šiame pranešime busremiamasi pirmųjų 8 dalyvių medžiaga, kuri buvo transkribuota bei analizuojama.

Rezultatai. Kaip buvo atskleista atliekant tyrimo rezultatų ideografinę analizę ,seksualinius mergaičių išgyvenimus galima įvardinti „ėjimo patamsyje“ metafora.„Ėjimas patamsyje“ kaip neaiškumo ir būtinybės keliauti toliau vaizdinys padedaatskleisti tiriamą fenomeną keturiose perspektyvose: a) kasdieniame buvimebesireiškiančio, tačiau dar kryptingomis mintimis nestruktūruoto seksualaus-Aš; b)mėginimo įsivardinti metu stokojama žodžių ir patyrimo kalbėti; c) pasakojimaiatskleidžia socialinėje kultūroje paplitusių stereotipinių įvaizdžių persipynimą su


52

miglotu vidiniu seksualios-Aš paveikslu bei mėginimą išlaviruoti tarp jų neįskaudinantsavęs; d) itin intensyvaus ieškojimo naujų buvimo-kartu erdvių įvairiuosetarpasmeniniuose kontekstuose.

Šios keturios perspektyvos, atskleistos šiame tyrime, reprezentuoja aktyvų santykįsu pasauliu vadovaujantis dar nestruktūruota seksualios-Aš paauglystėjesavikonceptualizacija kasdienybėje, paremtoje itin seksualizuota socialine aplinka irinteralizuojamais socialiniais reikalavimais mergaitėms. Kūnas, apranga bei buvimoryšyje kontekstas (su draugėmis ir su vaikinais) tampa aplinka, kurioje saugiausiaišgyventi savo buvimo seksualia patirtį bei gauti šios patirties atspindį svarbių Kitųakyse.

Šio tyrimo radiniai įdomiai papildo, o taip pat ir atliepia keletą šiuo metu vykdomųtyrimų projektų Kanadoje (Drury, Raufelder & Bukowski, 2012) ir Australijoje (Zimmer-Gembeck, Ducat & Boislard, 2011).

Tyrimo ribotumas. Tyrimo ribotumai atitinka ypatumus, kuriais pasižymi kokybinėmetodologija: nedidelė imtis ir sunkumai generalizuoti išvadas, perdėtas dėmesyssubjekto pozicijai, paties tyrėjo subjektyvumo poveikis tyrimo eigai bei išryškinamiemsduomenims.

Praktinė reikšmė – tai pirmasis psichologinis tyrimas, nagrinėjantis paaugliųseksualines patirtis Lietuvos socio-kultūriniame kontekste. Jo radiniai yra reikšmingiedukologijos, psichologinio konsultavimo sričių specialistams, taip pat paauglių tėvams.Gautos žinios yra naudingos ir patiems paaugliams (abiejų lyčių!), nes suteikia gerągalimybę pažinti vieniems kitus savo bendraamžių lūpomis.

Originalumas/Vertingumas – šio tyrimo išskirtinumą atspindi siekis išryškinti neseksualinio elgesio įvairovę, tačiau įvairių patirčių prasmingumą paauglėms (Moore,Rosenthal, 2006; Welsh et al., 2000). Šis tyrimas kartu suteikia „balsą“ pačiomspaauglėms, taip netiesiogiai išgrynindamas ir mūsų šalies edukacinės sistemos irseksualinio švietimo dalyvių patirtį.

Raktiniai žodžiai: paauglės mergaitės, seksualiniai išgyvenimai, hermeneutika,kokybinis tyrimas, interpretacinė fenomenologinė analizė



53

Verslo socialinė atsakomybė ir maisto sauga Lietuvoje

Dalia KarlaitėMykolo Romerio universitetas

[email protected]

Tikslas – įvertinti verslo socialinės atsakomybės lygį Lietuvos maisto sektoriuje irpalyginti ES maisto saugos reikalavimus su kitomis pasaulio šalimis.

Metodologija – mokslinės literatūros, mokslo studijų, juridinių dokumentųsisteminė, lyginamoji ir loginė analizė bei sintezė, bei indukcijos, dedukcijos irmodeliavimo metodai.

Rezultatai – Tik nedidelis skaičius pasaulio šalių netoleruoja genetiškaimodifikuotų organizmų (GMO) maisto produktuose ir draudžia importuoti juos į savošalį, kol nėra ištirtas tokių produktų poveikis žmogui ir aplinkai. Tokios šalys yra:Alžyras, Angola, Beninas, Malavis, Mozambikas, Zambija, Zimbabvė (Afrikos šalys) irVenesuela (P. Amerikoje). Europos Sąjungoje ir kitose pasaulio šalyse yra būtinaženklinti maisto produktus ir pašarus, kurių sudėtyje yra GMO, kad kiekvienasperkantis turėtų galimybę pats nuspręsti ar vartoti tokią prekę, ar ne. Tačiau, kad irkaip būtų apmaudu, Lietuvoje ši taisyklė dar negalioja – dar neteko matyti aiškiaipaženklintų maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, taip pat nėra informacijos ir apietai ar gyvūnas buvo šertas genetiškai modifikuotais pašarais.

Kai kuriose pasaulio šalyse, tokiose kaip Rusija ir pan. yra draudžiamas bet koksfarmakologiškai aktyvių medžiagų (tokių konservantų kaip fenoksimetilpenicilinas,altrenogestas, lazalocidas), kenksmingų žmogaus organizmui kiekis, tačiau ES yranustatytos maksimalios leidžiamos koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose.Aišku yra tai, kad kuo didesnis konservantų kiekis maisto produktuose, tuo jietoksiškesni, tačiau tikslų jų kiekį paprastam vartotojui sužinoti sunku.

Tyrimo ribotumas – Lietuvos maisto pramonės dalyvės maisto produktus gamina netik iš Lietuviškos kilmės žaliavos. Nemaža dalis reikiamų žaliavų importuojama iš kitųšalių, nes yra pigesnės. Tokios produkcijos kokybė ir sauga vartotojui lieka paslaptimi(nors teigiama, kad žaliava yra visuomet ištiriama).

Praktinė reikšmė – Pelno siekimas, ilgą laiką buvęs tradicinis verslo vaidmuo, jauneatitinka šiuolaikinės visuomenės lūkesčių. Nepaliaujamai nykstantys gamtiniaiištekliai, klimato kaita, pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės, maisto saugumoužtikrinimo problematika, žemės gyventojų socialinė atskirtis bei skurdas verčia žmonijąsusimąstyti dėl išlikimo. Tai tik maža dalis visuomenės išlikimo ir egzistencijosproblemų, rodančių, kad būtini esminiai verslo vaidmens pokyčiai. Pastaroji pasaulinėekonominė krizė parodė, kurios įmonės sugebėjo prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančiųsąlygų, ne tik ekonomiškai, bet ir socialiai bei etiškai. Viena tvarios plėtros strategijos


54

dalių yra įmonių/organizacijų socialinės atsakomybės (ĮSA) pripažinimas ir taikymaskasdienėje veikloje. Pastarajame dešimtmetyje ĮSA nagrinėjimas Lietuvoje ir pasaulyjeįgauna vis didesnį pagreitį. Šiuo metu ji nagrinėjama įvairiuose kontekstuose bei srityse,tarp kurių yra ir ekonomika. Didėja ir pasaulio mokslininkų susidomėjimas organizacijųsocialinės atsakomybės ir visuotinės kokybės vadybos sąsajomis.

Modernioje visuomenėje teigiamo požiūrio ir palaikymo gali sulaukti tik tie rinkosdalyviai, kurie savo tikslų siekia nepažeisdami visuotinai pripažįstamų socialinių-etiniųelgesio normų. Socialiai atsakingos įmonės dažnai įgyja konkurencinių pranašumųpasaulinėje rinkoje bei užsitikrina sėkmingos veiklos perspektyvas, todėl jų pelnai ilguojulaikotarpiu išauga, o tas skatina įmones spręsti opias socialines ir aplinkosaugosproblemas ir prisidėti prie mokslinių tyrimų siekiant vartotojams teikti saugesniusproduktus.

Originalumas/Vertingumas – Pastarąjį dešimtmetį vis dažniau kalbama apiedarnaus visuomenės vystymosi svarbą, būtinybę siekti tvarios ekonominės plėtros, kurinedarytų žalos aplinkai, nesekintų gamtinių išteklių ir nedidintų įtampos visuomenėje.Verslo socialinė atsakomybė yra ganėtinai nauja tyrinėjimų sritis, nors mūsų šalyjeplačiau nagrinėjama teoriniu ir vadybiniu aspektu. Maistas yra žmogaus gyvybėspagrindas, tačiau dėl atsiradusių inovatyvių technologijų tampa vis labiau kenksmingasžmogaus sveikatai ir aplinkai tiek gamybos procese, tiek išleidus produktus į rinką.Todėl maisto pramonės dalyvių pagrindinis uždavinys yra vykdyti tik socialiai atsakingąveiklą – užtikrinti maisto produktų kokybę ir ypač jų saugą t.y. nekenksmingumąvartotojui.

Raktiniai žodžiai: socialiai atsakingas verslas, ĮSA, konkurencingumas, maistopramonė, maisto sauga.

Tyrimo tipas: bendroji apžvalga ir požiūrio pristatymas.


55

Viešojo valdymo tobulinimas plėtojant elektroninės valdžios sistemųsąveikumą

Rokas GrincevičiusMykolo Romerio [email protected]

Tikslas – Elektroninio viešojo administravimo sąveikos procesų tobulinimo, taikantsąveikumo, kaip kompleksiško tarpdimensinio reiškinio, integruojančio skirtingusorganizacijų valdymo procesus, modelio kūrimas, rekomendacijų, kaip skirtingųorganizacinių sistemų sąveika įgalintų elektroninio viešojo administravimotransformacijos procesus, pateikimas.

Metodologija – straipsnyje taikoma metodika apima literatūros analizę, beimodeliavimą, kurio esmė - tam tikrų objektų, sistemų arba procesų atskleidimassudarant ir tyrinėjant modelius. Šiuo atveju būtų sudaromas integruotos elektroninėsvaldžios organizacinės sistemos, kaip skirtingų viešojo sektoriaus plėtros proceso veikėjųveiksmus integruojančios platformos, modelis, kurį nagrinėjant būtų bandoma nustatytišios sistemos elementų tarpusavio sąveikos gerinimo galimybes.

Rezultatai – Elektroninio viešojo administravimo organizacinių sistemų sąveikumas,išnagrinėtas kaip sudėtingas sociotechninis procesas, integruojantis skirtingasinformacinės visuomenės kontekste vykdomas ekonomines, politines, valstybės valdymobei kitas veiklas, suformuotas naujas šio reiškinio suvokimas, t.y. ne tik kaip techninėssąveikos tarp skirtingų įtinklintų kompiuterinių sistemų užtikrinimas, bet kaipkompleksiškas socialinis iššūkis elektroninės valdžios plėtrą vykdančioms institucijoms,pateiktas modelis, kaip e. valdžios sąveikumo brandos analizę atlikti matuojant tiektechnologines, tiek organizacines šio reiškinio plėtros puses. Suformuotas pagrindastolimesniems šios krypties tyrimams.

Tyrimo ribotumas – Pagrindinis tyrimo ribotumą sąlygojantis veiksnys – galimaspateikiamo modelio abstraktumas bei nepatikrintas tinkamumas konkrečiu empiriniuatveju, kuris siekiant patikrinti jį artimomis praktikai sąlygomis, galėtų būtitestuojamas atliekant jo simuliaciją.

Praktinė reikšmė – Europos Sąjungos viešojo sektoriaus plėtros prioritetai, susiję suelektroninės valdžios plėtojimu, vis labiau orientuojami į tarpvalstybinių viešųjųpaslaugų diegimo ES mastu bei kitus kritiškai svarbius informacijos ir žinių apsikeitimotarp valstybinių institucijų, paslaugų administravimo ir teikimo aspektus, kurių viena išpagrindinių įgyvendinimo sąlygų – organizacinio sąveikumo užtikrinimas. Sąveikumosvarba akcentuojama tiek daugelyje elektroninės valdžios plėtrą reglamentuojančiųstrateginių Europos Sąjungos dokumentų, kurių vieni svarbiausių yra Europos komisijos


56

priimtas Europos skaitmeninės darbotvarkės komunikatas4, kuriame pabrėžiama, kadBūtina užtikrinti veiksmingą IT produktų ir paslaugų sąveiką, kad būtų sukurta tikraskaitmeninė visuomenė, bei 2011–2015 m. Europos e. valdžios veiksmų planas, kuriamesąveikumas įvardinamas kaip viena pagrindinių elektroninės valdžios įgalinimopriemonių5, tiek bendruosiuose strateginiuose Europos Sąjungos plėtrąreglamentuojančiuose dokumentuose, kaip pavyzdžiui, Europos Komisijos komunikate„2020 m. Europa: Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ 6, kurios vienojeiš pavyzdinių iniciatyvų, apimančių pažangų augimą, akcentuojama būtinybė sukurtibendrą skaitmeninę rinką, grindžiamą sparčiu ir itin sparčiu interneto ryšiu beisąveikiomis taikomosiomis programomis.

Originalumas/Vertingumas – Didžioji dalis egzistuojančių Europos Sąjungoselektroninės valdžios sąveikumo modelių orientuoti į technologinių problemų sprendimą,tačiau dauguma jų neapima viešojo administravimo plėtros procese dalyvaujančiųsuinteresuotų šalių organizacinio sąveikumo užtikrinimo aspektų. Todėl pastaruoju metuelektroninės valdžios sąveikumo sistemų tyrimų kontekste vis dažniau pradedami keltisocialiniams mokslams būdingi klausimai, susiję su įvairiais valdymo praktikos beipolitiniais aspektais. Tokiu būdu straipsnyje nagrinėjami klausimai darniai įsilieja įEuropos Sąjungoje vis labiau plėtojamą inovatyvių šios krypties tyrimų srovę.

Raktiniai žodžiai: sąveikumas, elektroninė valdžia, organizacijų sistemos.Tyrimo tipas: požiūrio pristatymas.

4 Skaitmeninė darbotvarkė (žr.http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/11/1524&format=PDF&aged=0&language=LT&guiLanguage=en)5 2011–2015 m. Europos e. valdžios veiksmų planas(Žr. http://saveikumas.gov.lt/lt/naudingi-dokumentai/3/download/255.html)6 Strategija Europa 2020(Žr. http://ec.europa.eu/europe2020/priorities/smart-growth/index_lt.htm)


57

Europos Sąjungos švietimo politika Viduržemio jūros regione

Viktorija StokaitėMykolo Romerio universitetas

[email protected]

Tikslas – išanalizuoti ES vykdomą švietimo politiką Viduržemio jūros regione.Metodologija – naudojamas šaltinių ir literatūros analizės, metodas. Analizuojami

šaltiniai: ES dokumentai (Europos Sąjungos sutartys, Europos Komisijos komunikatai,ataskaitos, darbo dokumentai, Viduržemio jūros regiono šalių pažangos ataskaitos),Viduržemio jūros valstybių diplomatų kalbos, straipsniai bei mokslinė literatūra.Remiantis EK, UNESCO, Eurobarometro, Pasaulio banko statistiniais duomenimisanalizuojama ES skiriama finansinė pagalba Viduržemio jūros regiono švietimo kokybėskėlimui, bei Viduržemio jūros regiono įtaka bendros švietimo erdvės kūrime.

Rezultatai- Aptarta ES švietimo politikos raida Viduržemio jūros regione;- Pateikiama ES vykdomos švietimo politikos analizė ir rezultatai Viduržemio

jūros regione;Tyrimo ribotumas – ES švietimo politika yra daugialypė ir nagrinėti ją visapusiškai

yra gana sudėtingas uždavinys. Atlikto ES švietimo politikos analizės pietų dimensijatyrimo ribotumu laikytina tai, jog nors ir remtasi Viduržemio jūros regiono šalių autoriųir tyrėjų darbais, tačiau prasminga būtų atlikti didesnės apimties tyrimus ir inicijuotibendras ES šalių ir Viduržemio jūros šalių diskusijas bendradarbiavimo švietimo srityjetema. Tyrimo privalumas – temos aktualumas pasaulinės finansų krizės ir ,,arabųpavasario“ akivaizdoje, atskleidusioje visų pasaulio šalių tarpusavio priklausomybę irišskyrusio švietimo, kaip svarbaus faktoriaus, skatinančio spartesnį vystymąsi, kovą suskurdu, mažinantį nelygybę ir prisidedantį prie valstybės kūrimo, svarbą. Gautirezultatai rodo, kad sukurtas tvarus bendradarbiavimo pagrindas švietimo srityje, kurioplėtojimas ir tolimesnė raida priklauso nuo šalių aktyvumo, užsibrėžtų tikslųįgyvendinimo spartos ir naujų iniciatyvų sėkmės.

Praktinė reikšmė – Siekiant paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą švietimosrityje atlikto tyrimo rezultatai planuojama bus panaudoti Lietuvos aukštojo moksloinstitucijose iš naujo įvertinant bendradarbiavimo galimybes, pirmiausiai mezgantdvišalius universitetų santykius su Viduržemio jūros regiono universitetais. Siekiamapadidinti informacijos sklaidą apie aukštojo mokslo programas ir pabrėžti galimybesstudijuoti ir dėstyti Viduržemio jūros regiono valstybėse. Švietimo ir Mokslo ministerijakviečiama aktyviau vystyti bendradarbiavimą su EMUNI, bei suaktyvinti Viduržemiojūros regiono specialistų kvietimą ir dalyvavimą Lietuvos universitetų studijųprogramose.


58

Originalumas/Vertingumas - Mūsų akademinėje visuomenėje Viduržemio jūrosregionas nėra išsamiai tirtas, tačiau pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas vis didesnisdomėjimasis šio regiono šalimis. Būtent regioninio bendradarbiavimo atžvilgiupradedamos naudoti ne tik tradicinės diplomatijos ir prekybos priemonės (turimaomenyje ES ir pietinių kaimynių laisvos prekybos erdvės kūrimą), bet ir naujosiniciatyvos įtraukiančios vis įvairesnes sritis. Prasideda naujas regioniniobendradarbiavimo etapas, kai siekia bendradarbiauti skirtingi ir toli vienas nuo kitoesantys regionai.7

Raktiniai žodžiai: Viduržemio jūros regionas, Barselonos procesas, Europoskaimynystės politika, ES švietimo politika.

Tyrimo tipas: šaltinių ir atvejo analizė

7 Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministerijos naujienos, ,,URM rengia seminarą verslo galimybėms šiaurės Afrikosšalyse pristatyti”, 2010 m. balandžio 28 d., ,,Užsienio reikalų ministras verslininkus ragino išnaudoti verslo Šiaurės Afrikosrinkose galimybes”, 2010 m. balandžio 30 d.


59

Universalus informacinėmis ir ryšio technologijomis grįsto veiklos vertinimomodelis

Viktorija VaraniūtėKauno Technologijos universitetas

[email protected]

Tikslas – sudaryti veiklos vertinimo modelį, įvertinantį informacinių ir ryšiotechnologijų (toliau IRT) panaudojimo versle lygį ir įgalinantį efektyviai panaudoti IRTveiklos vertinimo sistemos (toliau VVS) naudingumui užtikrinti.

Metodologija – Teorinėje darbo dalyje įmonės veiklos vertinimo analizei atliktipasirinktas mokslinės literatūros sintezės, lyginamosios ir apibendrinamosios analizėsmetodai. Empirinis tyrimas atliktas taikant anketinės apklausos metodą. Tyrimorezultatai apdoroti naudojant analitinės statistikos ir klasterinės analizės metodus;hipotezių tikrinimui naudotas loginės analizės metodas.

Rezultatai – Atlikus tyrimo analizę, pastebėta, kad esant skirtingam virtualumopritaikymo lygiui įmonėje, VVS funkcijos skirsis, o tuo pačiu skirsis ir taikomos VVS.Nustatyta, kad yra reikšminga koreliacija tarp VVS funkcionalumo ir IRT panaudojimolygio Lietuvos organizacijose. Nustačius svarbiausias VVS funkcijas ir IRT panaudojimogalimybes, sudarytas universalus IRT grįsto VVS modelis, kuris apima tris pagrindiniusetapus: įmonės virtualumo lygio tyrimo etapą, įmonės VVS tyrimo etapą ir VVSkoregavimo etapą.

Tyrimo ribotumas – IRT grįsto verslo VVS modelis formuojamas remiantiskonstruktyvistine epistemotologine prieiga ir yra nukreiptas į teorinių ir praktinių žiniųsintezę.

Praktinė reikšmė – sėkmingai sudarytas veiklos vertinimo modelis, įvertinantis IRTpanaudojimo versle lygį ir įgalinantis efektyviai panaudoti IRT veiklos vertinimosistemos naudingumui užtikrinti, leistų efektyviai vertinti įmonės veiklą, priimtisprendimus, teigiamai veikiančius įmonės veiklą, prognozuoti naujas įmonės tendencijasrinkoje bei tinkamai ir greitai reaguoti į vykstančius pokyčius.

Originalumas/Vertingumas – Menkas atliktų IRT grįsto verslo veiklos vertinimoempirinių tyrimų kiekis rodo tam tikrą informacijos trūkumą apie VVS, tinkančiasvertinti, nuolat kintančio ir glaudžiai susijusio su žinių ir informacijos revoliucija, versloveiklai. Todėl pastebima, kad pasaulinės konkurencinės rinkos sąlygomis veiklosvertinimas tampa svarbia ir labai aktualia ekonomine problema. Problemą kuriaprieštaravimas tarp IRT galimybių generuoti neribotus duomenų srautus ir organizacijosinformacinio poreikio ir VVS gebėjimo tą informaciją apdoroti į vertingus ir valdymuireikalingas žinias. Todėl yra tikslinga analizuoti IRT panaudojimo įtaką efektyviamveiklos vertinimui užtikrinti.


60

Raktiniai žodžiai: informacinės ir ryšio technologijos, veiklos vertinimas, veiklosvertinimo sistema.



61

Darbuotojų kompetencijos ugdymo veiksmingumo vertinimo modelis ir jopraktinis taikymas pedagogų kompetencijos ugdymo veiksmingumo

vertinimui

Rasa ManiušienėMykolo Romerio universiteto magistrė

[email protected]

Tikslas – nustatyti darbuotojų kompetencijos ugdymo veiksmingumą įtakojančiusveiksnius ir parengti darbuotojų kompetencijos ugdymo veiksmingumo vertinimo modelįbei išbandyti jį praktikoje.

Metodologija – tyrimo metu buvo taikomi teoriniai metodai (mokslinės literatūrosanalizė), empiriniai metodai (taikant kiekybinio tyrimo metodą praktinio modeliotaikymo metu atlikta anketinė pedagogų ir jų vadovų apklausa) ir statistinės analizėsmetodai (taikyti anketinės apklausos duomenų skaičiavimams bei statistiniamsvertinimams, pedagogų ir jų vadovų požiūrių lyginamajai analizei atlikti).

Rezultatai – atsižvelgus į darbuotojų kompetencijos ugdymo proceso etapus beinustačius kompetencijos ugdymo veiksmingumą įtakojančius veiksnius, buvo parengtasdarbuotojų kompetencijos ugdymo veiksmingumo vertinimo modelis. Modelis apimaorganizacinių ir valdymo bruožų vertinimą, kompetencijos ugdymo renginių dalyviųbruožų vertinimą, kompetencijos ugdymo renginių kokybės vertinimą bei renginių metuišsiugdytos kompetencijos vertinimą. Siekiant išbandyti modelį praktikoje tyrimo objektubuvo pasirinktas pedagogų grupės – ikimokyklinio ugdymo mokytojų – kompetencijosugdymo veiksmingumas.

Išanalizavus modelio praktinio taikymo tyrimo duomenis paaiškėjo, kad nors visosikimokyklinio ugdymo mokytojos planuoja savo kompetencijos ugdymą, tačiau tiknedidelė dalis respondenčių tiksliai laikosi parengto individualaus kompetencijos ugdymoplano. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikimokyklinio ugdymo mokytojos nėra aktyviostrūkstamos kompetencijos ugdymui reikalingų renginių paieškoje. Be to, tyrimuatskleista, kad ikimokyklinio ugdymo mokytojų kompetencijos ugdymo veiksmingumasnepriklauso nuo renginius organizuojančios įstaigos, tačiau paaiškėjo, kad tarpkompetencijos ugdymo renginio įgyvendinimo formos ir jo veiksmingumo egzistuojastatistiškai reikšmingas ryšys. Taip pat nustatyta, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigųvadovės reikliau vertina kompetencijos ugdymo renginių kokybę nei pačios mokytojos,todėl jų požiūris į kompetencijos ugdymo renginių veiksmingumą ir suteiktą praktinęnaudą reikšmingai skiriasi.

Apibendrinant modelio praktinio taikymo tyrimo rezultatus teigtina, jog paaiškėjone tik realus ikimokyklinio ugdymo mokytojų kompetencijos ugdymo veiksmingumo


62

lygis, bet ir jo priežastys bei galimos kompetencijos ugdymo veiksmingumo gerinimokryptys.

Tyrimo ribotumas – nors darbuotojų kompetencijos ugdymo veiksmingumovertinimo modelis buvo sėkmingai pritaikytas ikimokyklinio ugdymo mokytojųkompetencijos ugdymo veiksmingumui įvertinti bei jo gerinimo kryptims atskleisti,tačiau vis dėlto negalima vienareikšmiškai teigti, kad pasiūlytas modelis yraveiksmingas. Siekiant įrodyti modelio veiksmingumą turi būti atlikti platesnio mastotyrimai, kurių rezultatai patvirtintų šio modelio taikymo naudingumą.

Praktinė reikšmė – siūlomas darbuotojų kompetencijos ugdymo veiksmingumovertinimo modelis aktualus vadovams, norintiems ne tik įvertinti darbuotojųkompetencijos ugdymo veiksmingumą, bet ir išsiaiškinti geresnio ar prastesnioveiksmingumo priežastis, siekiant kuo efektyvesnio darbuotojų kompetencijos ugdymuiskirtų lėšų panaudojimo ir kompetencijos ugdymo veiksmingumo gerinimo ateityje.

Originalumas / Vertingumas – esant akivaizdžiam darbuotojų kompetencijosugdymo veiksmingumo vertinimo metodų trūkumui mokslinėje literatūroje, siūlomasdarbuotojų kompetencijos ugdymo veiksmingumo vertinimo modelis yra darbuotojųkompetencijos ugdymo veiksmingumo vertinimo alternatyva.

Raktiniai žodžiai – kompetencijos ugdymo proceso etapai, kompetencijos ugdymoveiksmingumo vertinimas, kompetencijos ugdymo veiksmingumo vertinimo modelis.

Tyrimo tipas – tyrimo ir koncepcijos pristatymas.


63

Lietuvos tarptautinės migracijos vertinimas: lokalus versus globaluspožiūris

Natalija ValavičienėLietuvos socialinių tyrimų centras

Mykolo Romerio [email protected]

Tikslas – įvertinti Lietuvos tarptautinės gyventojų migracijos fenomeną lokalaus irglobalaus požiūrių prieštaroje. Viešojoje erdvėje galime sužinoti (o gal esamepriverčiami?), kad esame emigrantų tauta. Apie tai, kad per pastaruosius 20 su trupučiumetų iš Lietuvos išvyko didelis skaičius žmonių, kad Lietuva „išsivaikščioja“, mumsnuolat kalba televizija, radijas, apie tai galime perskaityti internete, spaudoje. Pridėjusdar asmeninę patirtį, perkračius mintyse artimųjų ir pažįstamų, jau gyvenančių anapusvalstybinės sienos, istorijas ir daugiau ar mažiau juos suskaičiavus, šį emigruotilinkusios tautos įspūdį savyje dar labiau sustipriname. Kitaip tariant, įtikinimas tampaįsitikinimu, tautinis tapatumas transformuojasi. Tačiau būtina įvertinti Lietuvostarptautinę migraciją globaliai. pakilti virš individualios patirties ir pažiūrėti įmigracijos fenomeną plačiau, perkeliant požiūrio ašį į globalų kontekstą.

Metodologija – atsižvelgiant į tai, kad Lietuva pasauliniu mastu yra maža šalis, šiotyrimo kontekste lokalus požiūris identifikuoja nacionalinį, valstybės, o globalus požiūris– pasaulio lygmenį. Kitaip tariant, lokaliu požiūriu yra įvardinama visa tai, ką apieLietuvos tarptautinę migraciją kalbama Lietuvoje, kaip migracija čia yra „išgyvenama“,„pajaučiama“, o globalus požiūris žymi visą kontekstą, kuriame mūsų šalies tarptautinėmigracija vyksta. Migracija daugelio Lietuvos ir užsienio autorių darbuose analizuojamakaip reiškinys pats savaime, tačiau tai yra daugiasluoksnis reiškinys, kurio suvokimuibūtina atsižvelgti į šio reiškinio sudėtingumą, problemiškumą ir kontekstą.

Rezultatai – Žvelgdami lokaliai, iš nacionalinės valstybės pozicijų, kartu sumigruojančiais žmonėmis matysime kūrybinio ir intelektualinio potencialo nutekėjimą,tačiau įvertinę išvykstantį srautą globaliu mastu, pamatysime, kad Lietuvos tarptautinėmigracija viso pasaulio migracijoje yra itin plonytė gija, o sprendimas (ne)migruoti yrasavotiškas atsakas į Lietuvos įsiliejimą į pasaulį ir šio proceso suteikiamas galimybes irkeliamus iššūkius.

Tyrimo ribotumas – tyrimo rezultatai nagrinėtini kaip pirmas žingsnisinkorporuojant Lietuvos gyventojų tarptautinės migracijos fenomeną į globalių pokyčiųerdvę. Dalis iškeliamų klausimų kol kas lieka atviri, reikalaujantys nuodugnesniųkonceptualių tyrimų. Tai dar kartą byloja apie migracijos reiškinio sudėtingumą irįvairiaprasmiškumą. Būtų vertinga migracijos tematikos tyrimuose neapsiriboti


64

ekonomine dimensija, siekti suprasti šį reiškinį papildant jį naujomis reikšmingomissocialinės žmonių gyvenimo visumos charakteristikomis.

Praktinė reikšmė – tyrimas prisideda prie platesnio bendro migracijos fenomenosupratimo, pagilina konceptualiuosius šio reiškinio pagrindus. Migracija inkorporuojamaį globalių įvairaus masto ir tipo pokyčių kontekstą.

Originalumas/Vertingumas – Lietuvoje, kaip ir užsienio šalyse, yra nemažai atliktatyrimų, orientuotų į migracijos ir ekonominio konteksto ryšį. Aprašomi Lietuvostarptautinės migracijos srautai ir kryptys, prognozuojami jų pokyčiai, vertinamiemigrantų piniginiai pervedimai, lyginami ekonominiai rodikliai tarp Lietuvos ir tikslošalių, analizuojami emigracijos diskursai visuomenės informavimo priemonėse. Tačiau,kaip gyventojų migracija veikia platesnį Lietuvos socialinį kontekstą, apimant vertybiųpokyčius, švietimo, sveikatos, politinio ir pilietinio dalyvavimo, gyvenimo keliokonstravimo aspektus ir kaip pati jų yra veikiama, žinome nedaug. Taigi kalbant apiemigraciją, svarbu suvokti, koks tai sudėtingas, įvairus ir priklausantis nuo kontekstofenomenas.

Raktiniai žodžiai: gyventojų migracija, globalumas, lokalumas, socialiniskontekstas.

Tyrimo tipas: požiūrio pristatymas, atvejo analizė, literatūros apžvalga, bendrojiapžvalga.


65

Profesijų prestižo transformacijos postsovietinėje visuomenėje

Anna LipnevičLietuvos socialinių tyrimų centras

[email protected]

Tikslas – išanalizuoti profesijų prestižo koncepcijas ir įvertinti jų tinkamumąpostsovietinei visuomenei.

Metodologija – tyrimo metu buvo derinamas mokslinės literatūros apie profesijųprestižą analizės metodas, koncepcijų palyginamoji analizė bei jų sintezė.

Rezultatai. Profesijos prestižo fenomenas intensyviau tyrinėjamas nuo XX a.vidurio. Teorinis įdirbis šiuo klausimu yra daugiausia socialinės stratifikacijos rėmuose.Tyrimo metodų derinimas padėjo nustatyti, kokiais kriterijais remiantis reitinguojamosprofesijos pagal prestižą, kokie veiksniai turi įtakos profesijų prestižui visuomenėje. Yraskirtingi požiūriai į šį reiškinį: vieni pabrėžia atliekamų funkcijų svarbą, o kiti -materialinio ir socialinio atlygio lygį. Atlyginimas ar apdovanojimai yra vienassvarbiausių kriterijų, kurį išskiria daugelis autorių. Tačiau Lietuvoje ir kitosepostsovietinėse valstybėse pastebimas ryškus prieštaravimas tarp profesijų prestižo iratlygio, todėl darbo apmokėjimo kriterijų skirstant profesijas pagal prestižą reikia taikytiatsargiai. Profesijų prestižo kriterijai, kurie matuoja vieną požymį, yra vienamačiai.Žymiai tiksliau suranguoti profesijas pagal prestižą padeda daugiamačiai kriterijai,jungiantys kelis požymius.

Profesijos prestižą lemia vidiniai ir išoriniai veiksniai. Be to, galima išskirti makro,mezo ir mikro lygmens veiksnius. Dabartiniais laikais svarbią reikšmę profesijos prestižoformavimui visuomenėje įgavo žiniasklaida.

Profesijų prestižo transformacijoms postsovietinėje visuomenėje turi reikšmėssovietinis darbo vertinimo palikimas: lygybės principo taikymas, protinio darbonuvertinimas. Neadekvatus atlygis dažnai iškreipia ypatingą funkciją atliekančiųprofesijų prestižą, o profesijos prestižo ir atlygio prieštaravimas kelia grėsmę socialiniamsaugumui.

Praktinė reikšmė. Sociologų tyrimuose profesijų prestižas taikomas kaip vienassvarbiausių socialinių sluoksnių atskyrimo rodiklių, kadangi užimamos pareigos siejasisu žiniomis, galia, pajamomis ir socialine įtaka. Teorinių veiksnių analizė gali papildytikiekybinių empirinių profesijų prestižo tyrimų vertinimą, patobulinti profesijų prestižovertinimo metodiką postsovietinėje visuomenėje. Praktinė informacijos apie profesijųprestižą reikšmė svarbi valstybės valdymo institucijoms formuojant ir įgyvendinantpolitiką. Be to, ji duoda galimybę sužinoti ir apie individo socialinį statusą.

Originalumas/Vertingumas. Lietuvoje kai kurias profesijas diskredituojaatlyginimas, mokamas už darbą. Prieštaravimas tarp profesijos prestižo ir atlygio tema


66

labai aktuali, todėl reikalingas naujas požiūris į profesijų prestižą. Lietuvoje profesijųprestižo veiksniai mažai tyrinėti. Daugiau yra bandymų suranguojamos profesijaskiekybinių metodų pagalba, o teorinių veiksnių analizei skirta nepakankamai dėmesio.

Raktiniai žodžiai: socialinis statusas, profesijų prestižas, profesijų prestižokriterijai, veiksniai.

Tyrimo tipas: koncepcijų pristatymas, literatūros apžvalga.


67

ISO 9001 standarto pritaikomumo Aukštojo mokslo ir studijų institucijoseypatumai

Ramunė KasperavičiūtėMykolo Romerio universitetas

[email protected]

Tikslas – aptarti ISO 9001 standarto taikymo aukštojo mokslo ir studijųinstitucijose ypatumus, atskleisti su standarto taikymu susijusias problemas beiteikiamas naudas.

Metodologija – tyrimas atliktas naudojant mokslinės literatūros analizę beidokumentų (standartų bei ataskaitų) analizę.

Rezultatai – išskiriamos kelios pagrindinės ISO 9001 kokybės vadybos standartofunkcijos: 1) identifikuoti aspektus, kuriuos turi turėti organizacijos kokybės sistema beipateikti rekomendacijas dėl kokybės vadybos ir standartų taikymo; 2) detaliai apibrėžtikokybės vadybos sistemos ypatybes ir charakteristikas, kurios yra būtinos kokybėsužtikrinimui.

2002 metais Lotynų Amerikos Kokybės institute (Meksikoje) specialiai švietimoorganizacijoms buvo patvirtintas IWA 2 (angl. International Workshop Agreement), kuriotikslas - užtikrinti visapusį švietimo organizacijos kokybės vadybos sistemosveiksmingumą ir jos švietimo paslaugų teikimą ir nuolatinį gerinimą besimokančiajam.

ISO Centrinio sekretoriato ataskaitos duomenimis, per 2004-2008 metų laikotarpį,ISO 9001 sertifikavimų skaičius švietimo srityje išaugo daugiau nei 40 procentų (nuo 9625 iki 16 242). Pažymėtina, kad vis dėlto, iš ISO ataskaitose pateiktų duomenų apiešvietimo (mokymo) srities sertifikavimus (37 kodas), negauname konkrečios informacijosapie tai, kiek iš jų yra aukštojo mokslo ir studijų institucijų.

Yra atlikta daug įvairių mokslinių tyrimų apie ISO 9000 serijos standartųįgyvendinimą privataus sektoriaus organizacijose, tuo tarpu apie jų taikymą viešajame,ypač aukštojo mokslo ir studijų sektoriuje, nėra gausu.

Išanalizavus mokslinėje literatūroje įvairių autorių aptariamus kokybės vadybossistemos akademinėse institucijose kūrimo ir diegimo etapus, galime teigti, jog nėrastandartinių, tiksliai ir griežtai nustatytų kokybės vadybos sistemų kūrimo,įgyvendinimo metodų ir etapų. Kiekviena institucija turi galimybę susikurti individualiąkokybės vadybos sistemą pagal savo poreikius, tačiau ji negali nepaisyti ISO 9001standarte nustatytų bendrųjų reikalavimų kokybės vadybos sistemos kūrimui irįgyvendinimui, jeigu siekia kuriamos kokybės vadybos sistemos sertifikavimo.

Tyrimas parodė, jog įgyvendindamos kokybės vadybos sistemas pagal ISO 9001:2008standartą, aukštojo mokslo ir studijų institucijos susiduria su tokiomis problemomis,kaip: standartų terminologijos aiškinimu (interpretavimu), darbuotojų priešinimusi


68

pokyčiui ir jų įsipareigojimų trūkumu, pernelyg didele dokumentacijos biurokratija,lankstumo trūkumu ir kūrybiškumo apribojimais, pernelyg dideliu laiko ir išteklių(finansinių, žmogiškųjų) poreikiu ir pan.

Išskiriami ISO 9001 standarto taikymo privalumai akademinėse institucijose:organizacijos veiklos efektyvumo ir veiksmingumo pagerinimas, veiklų dubliavimosieliminavimas; procedūrų pagerinimas ir standartizuotos dokumentavimo sistemossukūrimas; neefektyvių ir perteklinių procedūrų ir dokumentų bei kitų nuostoliųidentifikavimas; universiteto darbuotojų vaidmenų, įgaliojimų ir atsakomybiųišryškinimas; esamų klientų išsaugojimas, klientų poreikių ir lūkesčių identifikavimas,klientų pasitenkinimo laipsnio padidinimas, padidėjęs studentų priėmimas; universitetokonkurencingumo pagerinimas; geresnė darbinė aplinka, proaktyvi darbuotojų elgsena,geresni mokymo metodai, paskaitų planavimo ir teikimo pagerėjimas; bendros kalbos irtaisyklių užtikrinimas ir t.t.

Tyrimo ribotumas – ateityje planuojama atlikti švietimo srities sertifikavimųpasiskirstymo pagal valstybes, statistinę analizę, analizuojant užsienio valstybiųstandartizacijos institucijų ataskaitas.

Praktinė reikšmė – pristatomi ISO 9001 standarto pritaikomumo ypatumai,susijusios problemos bei privalumai aukštojo mokslo ir studijų institucijose.

Orginalumas/Vertingumas – siekiama kiek įmanoma detaliau išanalizuoti ISO 9001standarto taikymą aukštojo mokslo ir studijų institucijose teoriniu ir praktiniuaspektais.

Raktiniai žodžiai: ISO 9001 standartas, IWA2, kokybės vadyba, kokybės vadybossistema, aukštojo mokslo ir studijų institucijos.

Tyrimo tipas: bendroji apžvalga.


69

Minios resursų naudojimas kuriant prekės ženklo žinomumą

Monika SkaržauskaitėMykolo Romerio Universitetas

[email protected]

Tikslas – Šiuolaikinė visuomenė yra globalaus tinklo dalis, kuriame socialiniųmedijų bei interneto vartojimas asmeniniams ir profesiniams poreikiams yra smarkiaipaplitęs. Šis reiškinys organizacijoms sukuria naujų galimybių ir kelių siekiantmarketingo tikslų. Viena iš skaitmeninių alternatyvų yra – minios resursų (angl.crowdsourcing) naudojimas. Crowdsourcing pagal Jeff Howe (2006) yra veiksmas, kaiužduotis tradiciškai atliekama profesionalaus darbuotojo yra atviru kvietimu„perduodama“ (angl. outsourced) neapibrėžto dydžio žmonių grupei ar bendruomeneiatlikti. Pastaraisiais metais šį procesą galima dažnai pastebėti verslo aplinkoje -organizacijos pradėjo naudotis vartotojais reklamų kūrime ir net produktų inovacijoje,taip sukurdamos prekes ar paslaugas, kurių rinka laukė bei susikurdamos pozityvųįvaizdį vartotojų galvose.

Nors procesas yra gana plačiai naudojamas, deja nėra pakankamai mokslinėsliteratūros nagrinėjančios kaip ir kodėl crowdsourcing yra naudojamas marketingotikslams pasiekti. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą literatūroje apžvelgiantcrowdsourcing naudojimo aspektus kuriant prekės ženklo žinomumą. Straipsnio tikslasyra pateikti koncepcinį modelį, kuris atskleidžia galimus minios resursų panaudojimobūdus, bei šio proceso privalumus ir trūkumus.

Metodologija – Mokslinės literatūros analizė, atvejų analizė.Rezultatai – Remiantis mokslinės literatūros bei atvejų analize bei sinteze buvo

sukurtas koncepcinis modelis, atskleidžiantis galimus minios resursų panaudojimuskuriant prekės ženklo žinomumą.

Tyrimo ribotumas – Dėl pasirinkto koncepcinio tiriamojo metodo mokslinio tyrimasgali pritrūkti empirinių įrodymų. Tolimesni empiriniai tyrinėjimai turėtų būti atliktisiekiant apibendrinti tyrimo rezultatą (koncepcinį modelį).

Praktinė reikšmė – Socialinės technologijos bei praktikos tokios kaip crowdsourcingsuteikia galimybę organizacijos spręsti problemas ir pasiekti tikslų lengvesniu būdu.Straipsnis pristato naują vadybos bei marketingo praktiką, kuria siekiama spręstikompleksiškas ir beiškeičiančias šiuolaikinio verslo problemas.

Originalumas/Vertingumas – Nors crowdsourcing reiškinys yra gan paplitęs beidažnai naudojamas organizacijų, mokslinėje literatūroje nėra pakankamai šaltiniųanalizuojančių minios resursų naudojimą marketingo tikslams pasiekti. Ypač šiosliteratūros trūksta lietuvių kalba. Todėl straipsnis yra ne tik vertingas įžvalgomis apie


70

socialines technologijomis bei nauju požiūriu konceptualiu lygmeniu, bet ir kaip šaltinisinformacijai apie minios resursus lietuvių kalba.

Raktiniai žodžiai: minios resursai, prekės ženklo žinomumas, socialinėstechnologijos.

Tyrimo tipas: koncepcijų pristatymas


71

,,Socialinių transformacijų raiška“: konferencijos santraukų knyga. –Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2012. – 71 p.

ISBN 978-9955-19-434-7

Šioje knygoje pateikiamos nacionalinės konferencijos ,,Socialiniųtransformacijų raiška“ pranešimų santraukos. Pranešimai pateiktimagistrantų, magistrų ir doktorantų tyrimai atlikti socialinės kaitoskontekste, kurie atskleidžia visuomenėje vykstančias transformacijas.

Publikavimui parengė – Rūta Tamošiūnaitė

Išleido – Mykolo Romerio universitetas, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius

Documents

„Socialini transformacij - Mykolo Romerio universitetas ... · „Socialini transformacij raiška“ 2012 m. birželio 6 d. Konferencijos santrauk knyga ISBN 978-9955-19-434-7 2