8
Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis www.leu.lt leidžiamas nuo 1952 metų Nr. 1 (2439) Š IESA ALMA MATER KRONIKA 2014 sausis STIPENDIJOS. Universitete lankėsi Kovo vienuoliktosios akto signataras profe- sorius Aloyzas Sakalas. Su rektoriumi aka- demiku Algirdu Gaižučiu aptarti A. Sakalo vardinės stipendijos steigimo reikalai. ŽAIDIMAS. Psichologijos didaktikos katedros Žaidimo tyrimų laboratorijoje su- rengta atvirų durų diena. POKALBIS. Lituanistikos fakulteto ket- virtakursiai surengė susitikimą su rašytoja prof. Vanda Juknaite „Ko nebuvo pasakyta paskaitose, interviu ir knygose“. KONKURSAS. „Valstiečių laikraščio“ ir Tautos fondo (JAV) rašinių konkurse „Lie- tuviai – žydų gelbėtojai“ premiją laimėjo FF studentas Tomas Aleknavičius. OPERA. Kompozitorius Vytautas Bar- kauskas (jaun.) su Vilniaus Antakalnio pro- gimnazijos III kl. mokiniais ir UMF Muzikos katedros studentais LEU žiūrovams pristatė savo operas vaikams „Gripino dovana“ ir „Gripino klasta arba kas taps karaliumi“. „Šviesą“ galite skaityti ir mūsų universiteto internetinėje svetainėje www.leu.lt. Surengtos tradicinės geriausių studentų ir universitetui nusipelniusių darbuotojų pagerbimo šventės Sveikino ir atminimo dovanų įteikė rekto- rius akademikas Algirdas Gaižutis, Senato pir- mininkas profesorius Audronius Vilkas, fakul- tetų dekanai. Ypač šiltai buvo sutikta studentų šventės viešnia – mūsų absolventė, olimpinė čempionė, aukso medalininkė, penkiakovinin- kė Laura Asadauskaitė. Geriausiųjų pagarbos šventėje koncertavo svečių meno kolektyvų ir universiteto Muzikos katedros studentų. Universitetas – dvasinės kūrybos šaltinis Algirdas Gaižutis. Praėję metai buvo pilni išbandymų ir nuveiktų darbų. Sutvarkyta studi- jų sistema, kad sėkmingiau būtų realizuojamos studijų programos, kiltų edukacinis ir mokslinis katedrų lygis. Pradėta kurti magistrų programų užsienio kalbomis. LEU studijų sritis kasmet tampa vis ryškiau regima visuomenėje ir aukštojo mokslo sistemoje. Tai lemia universiteto sėkmę. Surengta mokslinių konferencijų, pavyz- džiui, daugelio Europos valstybių mokslininkų forumas Meilės Lukšienės idėjoms analizuoti arba neseniai į Lietuvą sukvietęs švietimo dar- buotojų, vadybos specialistų europinis suva- žiavimas mokyklų lyderystės problematikai ir ateičiai aptarti ir kt. Daugiau nei dvidešimties Europos pedagoginių universitetų rektorių aso- ciacijos posėdis parodė Lietuvos edukologijos universiteto vertę, mokslo ir studijų prestižą. Ryškių poslinkių įvyko ir mokslo srityje. Edukologijos pajėgos telkiamos į vieningą siste- mą, koncentruojamos, sutelkiamos tik svarbioms problemoms tirti, kurios yra ne vien teorinės, bet ir susijusios su šiuolaikinės mokyklos praktika, patirtimis, naujais ugdymo uždaviniais. Įsimintini mūsų sportininkų pasiekimai, pergalės, išgarsinusios Lietuvą ir universitetą visame pasaulyje. Metų teigiamais poslinkiais reikia laikyti ir universiteto struktūrines pertvarkas, siekiant maksimaliai išsaugoti įgytą patirtį, mokslo, didaktikos potencialą, užtikrinant efektyvesnį valdymą. Svarbu išsaugoti kūrybiškus, perspek- tyvius, iniciatyvius, geranoriškus mokslinin- kus, pedagogus. Nuo kiekvieno iš jų priklauso ir universiteto sėkmė. Universitetas – dvasinės kū- rybos šaltinis, kuris daro kiekvieną laimingesnį, gerbiantį savo namus, tautos praeitį, savo šalį ir jos žmones, matantį jos kilnią ateitį. Padėkos studentams Filologijos fakulteto II kurso magistran- tei Julijai Ritčik – už puikius mokslo pasieki- mus, aktyvią muzikinę ir visuomeninę veiklą. Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto II kurso studentei Ievai Šuminaitei – už puikius mokslo pasiekimus ir pareigingumą. Istorijos fakulteto III kurso studentei Sandrai Gaučiū- tei – už mokslo pasiekimus. Lituanistikos fa- kulteto IV kurso studentei Gabrielei Rubežiu- tei – už kūrybiškumą, atsakomybės jausmą ir ištikimybę universitetui. Lituanistikos fakulteto II kurso magistrantei Rimai Kasperionytei – už aukštus mokslo pasiekimus. Socialinės edukacijos fakulteto IV kurso studentei Laurai Šereivaitei – už pasiekimus kūryboje ir visuomeninėje veikloje. SEF III kur- so studentei Justinai Truncaitei – už puikius mokslo pasiekimus ir pareigingumą. Sporto ir sveikatos fakulteto III kurso studentei Dovilei Sandra Gaučiūtė – Istorijos fakulteto III kur- so studentė, LEU IF SA vadovė, Istorijos fakulteto tarybos, istorijos studijų programos komiteto, LEU SA parlamento narė, LEU SA viceprezidentė ir pro- jektų komiteto koordinatorė. Laisvo laiko turiu ne itin daug, bet, manau, kad, kai užsiimi mėgstama veikla ar sritimi, kurioje mokaisi, darbas tampa laisvalaikio dalimi. Be galo džiaugiuosi, kad turiu galimybę plėsti savo akiratį įvairiose srityse, o ir mintys, kad neturiu ką veikti, manęs taip pat neaplanko. Kai noriu pailsėti ir ra- miai praleisti laiką, skaitau knygas. O mano akty- vus laisvalaikis tikriausiai nesiskiria nuo kitų jaunų žmonių. Man patinka pabūti su draugais, artimais sau žmonėmis, lankytis koncertuose, parodose. Dar mokydamasi mokykloje išgirdau, mano nuomone, nuostabius A. Belo žodžius: „Niekas taip žmogaus nestabdo, kaip jis pats save“. Nuo tada šiuos žodžius stengiuosi vartoti kaip savo gyvenimo kredo. Taip sau primenu, kad įvairiose gyvenimo situacijose nereikia prieš save statyti STOP ženklo dar nepradėjus  nieko daryti, pasiteisinant, kad „nesugebėsiu“ ar „nemoku“. Manau, kad kiekvienas iš mūsų tam tikrose srityse turime savo „perpetuum mobile“, kuriam reikia labai daug noro, nusiteiki- mo, o tada  ir šiek tiek darbo, – pasakoja Sandra. SVEIKI GYVI, VILTINGI 2014-IEJI > Olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė (centre), rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, Senato pirmininkas, Sporto ir sveikatos fakulteto dekanas profesorius Audronius Vilkas ir geriausių 2013 m. sportininkų dešimtukas: Marijus Grygelis – X vieta, Karolina Gužauskaitė – IX vieta, Lukas Kontrimavičius – VIII vieta, Gediminas Žukas – VII vieta, Deividas Takinas – VI vieta, Larisa Voroneckaja – V vieta, Mindaugas Maldonis – IV vieta, Evaldas Petrauskas – III vieta, Tadas Tamašauskas – II vieta, Žilvinas Zabarskas – I vieta > Doc. dr. Birutei Žygaitienei – už universiteto technologinius Verdenės šaltinius > Kompozitoriui Vytautui Barkauskui – už muzikos garsus, vienijančius vaikus ir būsimuosius pedagogus Sudeikytei – už mokslo ir sporto pasiekimus. Ugdymo mokslų fakulteto III kurso studentei Dorotėjai Urtei Paliukaitei – už visuomeni- nę veiklą ir meilę muzikai. III kurso studentui Eduardui Michalkevič – už nuoširdų ir kūry- bišką dalyvavimą muzikiniame universiteto gyvenime. II kurso studentui Tomui Janukė- nui – už nuoširdų ir kūrybišką dalyvavimą muzikiniame universiteto gyvenime. II kurso studentui Andžejui Žilo, III kurso studentei Dovilei Miknaitytei – už nuoširdų ir kūrybišką dalyvavimą muzikiniame universiteto gyveni- me. III kurso studentui Deminui Zdanovič – už aktyvią visuomeninę, kūrybinę, meninę veiklą. Dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“ dalyvei Ra- monai Butkutei – už meilę ir pagarbą lietuvių liaudies sceniniam šokiui. Ansamblio „Šviesa“ dalyvei Rūtai Gaigalaitei – už meilę smuikui ir muzikai. Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto III kurso studentei, choro „Ave vitos“ prezidentei Simonai Rubinaitei – už nuoširdžią pagalbą organizuojant choro „Ave vita“ veiklą ir kūrybišką kolektyvo atstovavimą renginiuose. > Plėtros ir ryšių direkcijos direktoriui Kęstučiui Šalavėjui – už kultūros kupinus ir kultūrą skleidžiančius projektus > Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto direktoriui doc. dr. Algimantui Šventickui – už mokyklų lyderystės idėjų sklaidą > Profesorei dr. Aldonai Vilkelienei – už edukacinę veiklą Alytuje > Psichologijos didaktikos katedros vedėjai doc. dr. Daliai Nasvytienei – už atidą ir meilę žaidžiančiam Lietuvos ir mūsų universiteto vaikui Padėkos darbuotojams

„Šviesa“ 2014 m. sausio mėn

Embed Size (px)

DESCRIPTION

 

Citation preview

  • Lietuvos edukologijos universiteto laikratis

    www.leu.lt

    leidiamas nuo 1952 met

    Nr. 1 (2439)

    IESA

    ALMA MATER KRONIKA

    2014 sausis

    STIPENDIJOS. Universitete lanksi Kovo vienuoliktosios akto signataras profe-sorius Aloyzas Sakalas. Su rektoriumi aka-demiku Algirdu Gaiuiu aptarti A.Sakalo vardins stipendijos steigimo reikalai.

    AIDIMAS. Psichologijos didaktikos katedros aidimo tyrim laboratorijoje su-rengta atvir dur diena.

    POKALBIS. Lituanistikos fakulteto ket-virtakursiai sureng susitikim su raytoja prof. Vanda Juknaite Ko nebuvo pasakyta paskaitose, interviu ir knygose.

    KONKURSAS. Valstiei laikraio ir Tautos fondo (JAV) raini konkurse Lie-tuviai yd gelbtojai premij laimjo FF studentas Tomas Aleknaviius.

    OPERA. Kompozitorius Vytautas Bar-kauskas (jaun.) su Vilniaus Antakalnio pro-gimnazijos III kl. mokiniais ir UMF Muzikos katedros studentais LEU irovams pristat savo operas vaikams Gripino dovana ir Gripino klasta arba kas taps karaliumi.

    vies galite skaityti ir ms universiteto internetinje svetainje www.leu.lt.

    Surengtos tradicins geriausi student ir universitetui nusipelniusi darbuotoj

    pagerbimo ventsSveikino ir atminimo dovan teik rekto-

    rius akademikas Algirdas Gaiutis, Senato pir-mininkas profesorius Audronius Vilkas, fakul-tet dekanai. Ypa iltai buvo sutikta student vents vienia ms absolvent, olimpin empion, aukso medalinink, penkiakovinin-k Laura Asadauskait. Geriausij pagarbos ventje koncertavo svei meno kolektyv ir universiteto Muzikos katedros student.

    Universitetas dvasins krybos altinisAlgirdas Gaiutis. Praj metai buvo pilni

    ibandym ir nuveikt darb. Sutvarkyta studi-j sistema, kad skmingiau bt realizuojamos studij programos, kilt edukacinis ir mokslinis katedr lygis. Pradta kurti magistr program usienio kalbomis. LEU studij sritis kasmet tampa vis rykiau regima visuomenje ir auktojo mokslo sistemoje. Tai lemia universiteto skm.

    Surengta mokslini konferencij, pavyz-diui, daugelio Europos valstybi mokslinink forumas Meils Lukiens idjoms analizuoti arba neseniai Lietuv sukviets vietimo dar-buotoj, vadybos specialist europinis suva-iavimas mokykl lyderysts problematikai ir ateiiai aptarti ir kt. Daugiau nei dvideimties Europos pedagogini universitet rektori aso-ciacijos posdis parod Lietuvos edukologijos universiteto vert, mokslo ir studij presti.

    Ryki poslinki vyko ir mokslo srityje. Edukologijos pajgos telkiamos viening siste-m, koncentruojamos, sutelkiamos tik svarbioms problemoms tirti, kurios yra ne vien teorins, bet ir susijusios su iuolaikins mokyklos praktika, patirtimis, naujais ugdymo udaviniais.

    simintini ms sportinink pasiekimai, pergals, igarsinusios Lietuv ir universitet visame pasaulyje.

    Met teigiamais poslinkiais reikia laikyti ir universiteto struktrines pertvarkas, siekiant maksimaliai isaugoti gyt patirt, mokslo, didaktikos potencial, utikrinant efektyvesn valdym. Svarbu isaugoti krybikus, perspek-tyvius, iniciatyvius, geranorikus mokslinin-kus, pedagogus. Nuo kiekvieno i j priklauso ir universiteto skm. Universitetas dvasins k-rybos altinis, kuris daro kiekvien laimingesn,

    gerbiant savo namus, tautos praeit, savo al ir jos mones, matant jos kilni ateit.

    Padkos studentamsFilologijos fakulteto II kurso magistran-

    tei Julijai Ritik u puikius mokslo pasieki-mus, aktyvi muzikin ir visuomenin veikl. Gamtos, matematikos ir technologij fakulteto IIkurso studentei Ievai uminaitei u puikius mokslo pasiekimus ir pareigingum. Istorijos fakulteto III kurso studentei Sandrai Gaui-tei u mokslo pasiekimus. Lituanistikos fa-kulteto IV kurso studentei Gabrielei Rubeiu-tei u krybikum, atsakomybs jausm ir itikimyb universitetui. Lituanistikos fakulteto II kurso magistrantei Rimai Kasperionytei u auktus mokslo pasiekimus.

    Socialins edukacijos fakulteto IV kurso studentei Laurai ereivaitei u pasiekimus kryboje ir visuomeninje veikloje. SEF III kur-so studentei Justinai Truncaitei u puikius mokslo pasiekimus ir pareigingum. Sporto ir sveikatos fakulteto III kurso studentei Dovilei

    Sandra Gauit Istorijos fakulteto III kur-so student, LEU IF SA vadov, Istorijos fakulteto tarybos, istorijos studij programos komiteto, LEU SA parlamento nar, LEU SA viceprezident ir pro-jekt komiteto koordinator.

    Laisvo laiko turiu ne itin daug, bet, manau, kad, kai usiimi mgstama veikla ar sritimi, kurioje mokaisi, darbas tampa laisvalaikio dalimi. Be galo diaugiuosi, kad turiu galimyb plsti savo akirat vairiose srityse, o ir mintys, kad neturiu k veikti, mans taip pat neaplanko. Kai noriu pailsti ir ra-miai praleisti laik, skaitau knygas. O mano akty-vus laisvalaikis tikriausiai nesiskiria nuo kit jaun moni. Man patinka pabti su draugais, artimais sau monmis, lankytis koncertuose, parodose.

    Dar mokydamasi mokykloje igirdau, mano nuomone, nuostabius A. Belo odius: Niekas taip mogaus nestabdo, kaip jis pats save. Nuo tada iuos odius stengiuosi vartoti kaip savo gyvenimo kredo. Taip sau primenu, kad vairiose gyvenimo situacijose nereikia prie save statyti STOP enklo dar nepradjus nieko daryti, pasiteisinant, kad nesugebsiu ar nemoku. Manau, kad kiekvienas i ms tam tikrose srityse turime savo perpetuum mobile, kuriam reikia labai daug noro, nusiteiki-mo, o tadair iek tiek darbo, pasakoja Sandra.

    SVEIKI GYVI, VILTINGI 2014-IEJI

    > Olimpin empion Laura Asadauskait (centre), rektorius akademikas Algirdas Gaiutis, Senato pirmininkas, Sporto ir sveikatos fakulteto dekanas profesorius Audronius Vilkas ir geriausi 2013 m. sportinink deimtukas: Marijus Grygelis X vieta, Karolina Guauskait IX vieta, Lukas Kontrimaviius VIII vieta, Gediminas ukas VII vieta, Deividas Takinas VI vieta, Larisa Voroneckaja V vieta, Mindaugas Maldonis IV vieta, Evaldas Petrauskas III vieta, Tadas Tamaauskas II vieta, ilvinas Zabarskas I vieta

    > Doc. dr. Birutei ygaitienei u universiteto technologinius Verdens altinius

    > Kompozitoriui Vytautui Barkauskui u muzikos garsus, vienijanius vaikus ir bsimuosius pedagogus

    Sudeikytei u mokslo ir sporto pasiekimus. Ugdymo moksl fakulteto III kurso studentei Dorotjai Urtei Paliukaitei u visuomeni-n veikl ir meil muzikai. III kurso studentui Eduardui Michalkevi u nuoird ir kry-bik dalyvavim muzikiniame universiteto gyvenime. II kurso studentui Tomui Januk-nui u nuoird ir krybik dalyvavim muzikiniame universiteto gyvenime. II kurso studentui Andejui ilo, III kurso studentei Dovilei Miknaitytei u nuoird ir krybik dalyvavim muzikiniame universiteto gyveni-me. III kurso studentui Deminui Zdanovi u aktyvi visuomenin, krybin, menin veikl. Dain ir oki ansamblio viesa dalyvei Ra-monai Butkutei u meil ir pagarb lietuvi liaudies sceniniam okiui. Ansamblio viesa dalyvei Rtai Gaigalaitei u meil smuikui ir muzikai. Gamtos, matematikos ir technologij fakulteto III kurso studentei, choro Ave vitos prezidentei Simonai Rubinaitei u nuoirdi pagalb organizuojant choro Ave vita veikl ir krybik kolektyvo atstovavim renginiuose.

    > Pltros ir ryi direkcijos direktoriui Kstuiui alavjui u kultros kupinus ir kultr skleidianius projektus

    > Profesini kompetencij tobulinimo instituto direktoriui doc. dr. Algimantui ventickui u mokykl lyderysts idj sklaid

    > Profesorei dr. Aldonai Vilkelienei u edukacin veikl Alytuje

    > Psichologijos didaktikos katedros vedjai doc. dr. Daliai Nasvytienei u atid ir meil aidianiam Lietuvos ir ms universiteto vaikui

    Padkos darbuotojams

  • 2 Mokslas IESA 2014 sausis

    2015 m. Lietuvos edukologijos universitetas vs atuoniasdeimt-met, nes 1935 m. buvo steigtas Klaipdos pedagoginis institutas, kuris vliau buvo perkeltas Vilni. 2013 m. jaunosios kartos ugdytoj rengimui sukako jau 230 met, nes 1783 m. Vilniuje buvo steigta Moky-toj seminarija.

    ias idjas pagrindia istorik doc. dr. Ramun migelskyt-Stukie-n ir mokslo istorikas, etnologas prof. Libertas Klimka.

    L. Klimka:1410-siais, algirio mio metais,

    Krokuvos universiteto prof. Janas Is-neris savo testamente ireik toki vali: viename jo nupirktame name tegyvena pasiturintys lietuvi ir rus-n studentai, o antras namas tebna skirtas neturtingiems studentams, bakalaurantams ir magistrantams. Turtingesnieji privalo duoti l tiems vargingai besiveriantiems, kaip pasakyta testamente: dviem vertiems lietuviams atuonias mar-kes teologijos ir laisvj men studi-joms. Besimokaniu jaunimu rpin-tasi ir Vilniuje. Valdovo ygimanto Senojo 1518 m. privilegijoje raoma: Pasirm paproiais tam tikr ms miest, kuriuose parduoti malkas pa-sirpinama taip pat ir mokykl reik-mms, turdami galvoje mintosios Vilniaus mokyklos ger nusistatym pltoti pavyzdinius mokslus ir bti Respublikos garbe, nutarme (ir iuo ratu sakome), kad paeiliui ir toliau visi iki vieno, veantys ms Vil-niaus turg arba ioje, arba anoje Vil-nios ups pusje per miest malkas, i kiekvieno veimo, prikrauto bet koki degi malk, vien rst duot mokyklai.

    R. migelskyt-Stukien:XVII a. pab. XVIII a. kintanios

    Europos gyvenimo slygos brandino mint Abiej Taut Respublikoje re-formuoti vis vietimo sistem, kelti tautinio, valstybinio, pasaulietinio vietimo klausim. Nepakanka vien sutvarkyti valdym, priimti staty-mus, greta to dar btina parengti mones, kad mokt mylti ir gin-ti Tvyn, gerbt statymus ir bt paklusns (...). Reikt, jog visoms mokykloms bt priimtas edukaci-jos ministro statymas, tenkinantis vis Respublik. Reikia suformuo-ti irdis, suformuoti protus, taip 1764 m. Seime kalbjo vienas i vals-tybs reformavimo alinink An-drius Zamojskis (Andrzej Zamoyski, 17161792). Pabriama, jog pijoras Stanislovas Konarskis (17001773) Respublikos stiprinim siejo su naujai mstanios jaunosios kartos atjimu politin gyvenim. i programa, api-brta S. Konarskio prakalboje Apie ger vyr ir garbing piliet (De bono vire et cive honesto), buvo pra-dta gyvendinti 1740-aisiais steig-toje kilmingj kolegijoje (collegium nobilium). i mokykl baig broliai

    Surengta tarptautinio projekto Europos politikos tinklo krimo mokykl lyderysts klausimais kon-ferencija Mokyklos lyderyst im-pulsas vietimo reformai. Jai su-teiktas pirmininkavimo ES Tarybai statusas. Rezultatus komentuoja Profesini kompetencij tobulini-mo instituto direktorius doc. dr. Al-gimantas ventickas.

    Kas paskatino projekt, ku-riame dalyvauja daugiau nei dvi-deimt Europos Sjungos valstybi vietimo institucij?

    Daugeliui ES politik ir vietimo mokslinink kelia pagrst susirpi-nim, kokia mokykl lyderysts, kaip vieno i svarbiausi ugdymo stimu-l, lemiani mokym, mokymsi ir mokymosi aplink, bkl. Sutariama, kad mokyklos skm daug priklauso nuo lyderio skms.

    Kas yra lyderis? Ar tai vadovas, ar bet kuris dirbantis bendruome-nje, turintis iniciatyvos?

    Sutariama, kad lyderyst yra pa-sidalytoji veikla. Lyderis mokyklos vadovas dalijasi lyderyste darbais, iniciatyvomis, pagarba su pavaduo-tojais, mokiniais, mokytojais, tvais, bendruomens atstovais... Visais, ku-rie susij su mokykla.

    NEGSTANTI IMTMEI VIESA

    Ignotas ir Stanislovas Potockiai, An-tanas Poplavskis (Antoni Poplawski, 17391799) tapo aktyviais vietimo reformos propaguotojais.

    vietimo sistemos pertvarka

    L. Klimka:Naujas etapas alies vietimo ir

    mokslo istorijoje prasidjo 1773 m. reforma, sukrusia dar nematyto Europoje pavyzdio mokykl pira-mid, kurios viruje buvo universi-tetas. vietim valdanija struktra tapo valstybs interesus ireikianti Edukacin komisija. Jos pagrindi-niai veikjai (vyskupas Ignas Masals-kis, pakancleris Jokymas Liutauras Chreptaviius ir rektorius Martynas Poobutas) atstovavo Lietuvai. Ug-dymo nuostatose buvo sureikminta pilietikumo kategorija, o moksle jo nauda krato ekonomikai. Apskritai apygardini mokykl (bsim gim-nazij) programos buvo paremtos angl filosof D. Hiumo ir D. Loko suformuluotais gamtos painimo principais, . . Ruso prigimtins pe-dagogikos metmenimis. Pradiniame savo veiklos etape komisija daug kur rmsi fiziokrat mokyklos, susifor-mavusios Paryiuje, socialinmis id-jomis. Ekonomines jos nuostatas Lie-tuvoje pltojo Jeronimas Strojnovskis (17521815), Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius. Edukacinei komisijai pavyko pasiekti svari re-zultat: supasaulietinti moksl, su-kurti hierarchin mokykl adminis-travimo sistem, steigti akademin pasauliei luom, suteikti mokymo turiniui praktin aspekt, diegti mo-dernesn dstymo metodologij.

    R. migelskyt-Stukien:1773 m. spalio 14 d. Respublikos

    Seimo sprendimu kurta Lenkijos karalystei ir Lietuvos Didiajai Kuni-gaiktystei bendra vietimo sistemos organizavimo ir prieiros instituci-ja, t. y. Edukacin komisija, kuri buvo pirmoji vietimo staiga ir pirma Lie-tuvai ir Lenkijai bendra valstybins administracijos institucija. Jai buvo perduotos visos Respublikos akade-mijos ir mokyklos, pavesta rpintis ne tik mokymu, bet ir mokslu. Komi-sija gavo solidi materialin ir finan-sin baz pajamas i jzuit turt (j turtai Respublikoje siek iki 40 milijon auksin). Edukacins komi-sijos steigimas buvo pirmas vykis, kai valstyb tiesiogiai msi tvarkyti vietimo reikalus.

    Laiko dulkes nurus

    L. Klimka:1783 m. ioms studijoms ubaigti

    buvo paskirta 2600 auksini suma. universitet taip pat priimti atuoni nauji kandidatai. Kartu ileistos ir taisykls, apibrianios stipendinin-k primimo ir studij tvark Lietu-vos vyriausioje mokykloje.

    io instituto aukltiniai tapo pirmaisiais Lietuvoje aukiausios kvalifikacijos mokytojais pasaulie-iais. Po deimtmeio jie sudar apie pus apygard mokykl mokytoj. Kasmet studijas bdavo priimama po dvideimt vien mog. Kandida-tai institut galjo bti siuniami i apygardini arba vienuolij mokykl. 17831793 m. Lietuvos vyriausioje mokykloje studijavo 69 kandidatai, 62 i j skmingai pabaig mokslus.

    Taigi 1783-sius reikt laikyti ne tik Mokytoj seminarijos krimo metais, bet ir mokytoj profesini studij pradia Lietuvoje.

    Juozas Skomskis

    UGDYMO LYDERYST. PATIRTIS IR PERSPEKTYVOS

    K reikia efektyvi ugdymo lyde-ryst? Kas skatina lyderysts raid? Ar Lietuva turi ios srities patirties?

    projekt PKTI atjo ne tuiomis. Pateikme savo komenta-r, mini, pasilym apie lyderysts svarb ms vietimo sistemoje. At-likti tyrimai: apklausta daugelio stai-g vadov, kaip jie supranta lyderys-t, kas, j nuomone, sudaro lyderysts pasidalijimo aspektus, kokiomis for-momis dalijamasi lyderyste. Ms pateikti rezultatai atitiko ir kit ali tendencijas. Pirmiausia lyderis ilais-vinamas, sudaroma palanki aplinka jam pasireikti, suteikiami visi ga-liojimai iniciatyvai ivystyti. Ms skaiiai daugeliui pasirod nauji. Jie parod, jog turime daugiausia prisi-jungim prie projekto duomen ir klausim. Lietuva pirmavo pagal su-sidomjimo lyderysts problematika rezultatus ir patirties sklaid.

    Ar konferencijoje buvo nagrinja-mi vien mokykl lyderysts dalykai?

    Tinklas apima keturiasdeimt dvi ali dalyvi vietimo institucijas. Pakviestos ir daugelis kit institucij. I viso atvyko 150 specialist moks-linink, praktik, ministerij, savi-valdybi, tv, mokini, mokytoj, vietimo asociacij atstov.

    > Sveiai. vietimo ir mokslo viceministras dr. Rimantas Vaitkus, Mokykl tobulinimo ir informacijos centro direktor Egl Pransknien, LEU rektorius akademikas Algirdas Gaiutis, PKTI direktorius dr. Algimantas ventickas

    Kokios pagrindins ivados?Sprsta, kaip suderinti lyderys-

    ts dalykus nacionaliniu ir vietiniu lygmenimis, kas turt inicijuo-ti pasidalytosios lyderysts veikl. Vieningai pripainta: pasidalytosios lyderysts nereikia dalyti jokius lygmenis. Tai lyderiai pasiima patys. Svarbu palanki aplinka. Kalbta ir apie tai, kaip keiiasi ugdymo rezul-tatai, naujovi diegimas, program kryba, mokymosi modeliai, rezulta-t tikrinimo vertinimo sistema ir kt., kaip skatinama iniciatyva vietoje. D. Britanijos mokslininkai akcentuoja, jog lyderyst turi bti glaudiai susi-jusi su mokymusi. Ugdymo procesas neturt bti vien savarankikas. Graikijos, Italijos mokslininkai ra-gino grti i prakticizmo, vartoto-jikumo priklausomybi, per didels tarpmokyklins konkurencins ko-vos, kuri lugdo ugdymo kokyb, kai prarandamos tikrosios mogikosios vertybs. Tai aktualu ir mokykloms, ir universitetams. I ties atjo lai-kas bendradarbiavimo pedagogik grinti diskusij patirt. Bendradar-biavimo tarp institucij sklaidos te-matik kelia Portugalijos, Vengrijos, Graikijos, Lenkijos, Estijos atstovai.

    Kalbjosi Juozas Skomskis

    MOKSLO ATEITISJaunieji gina disertacijas: Renata Katinait-Lodh (SKI).

    vietimo prieinamumas nu-teistiesiems laisvs atmimo bausme: auktojo mokslo aspektas. Mokslin vadov prof. Giedr Kvieskien.

    > Renata Katinait-Lodh

    Kristina Gailien (UMF). Mokini socialin ir mo-ky-mo(si) adaptacija pirmoje gimnazijos klasje. Mokslin vadov prof. Marijona Bar-kauskait.

    > Kristina Gailien

    Vaiva Juceviit-Bartke-viien (UMF). Bsimj muzikos mokytoj individu-aliojo vokalinio ugdymo stra-tegija. Mokslin vadov prof. Aldona Vilkelien.

    > Vaiva Juceviit-Bartkeviien

    viesos informacija

  • 3Studijos IESA 2014 sausis

    Istorijos fakulteto koleg varduVida Knirait ir Libertas Klimka

    Gruodio 3 dien visagalis lai-kas uvr emikosios bties duris ms kolegai Povilui Spurgeviiui (19362013). Netekome ymaus Lietuvos sakralinio paveldo inovo, uolaus archyv tyrintojo, origi-nali menotyros darb autoriaus, ilgameio bendraygio kratotyros baruose. O gyvenimo kasdienybje labai kuklaus, malonaus ir drau-giko kolegoms mogaus... Studen-tai neteko nuoirdaus vadovo ir pa-galbininko rengiant baigiamuosius bakalauro ir magistro studij dar-bus. Meno istorijos dalykus asisten-tas P. Spurgeviius LEU universitete

    Trij dien paroda MOKYKLA 2013 pradini klasi mokytojus kvie-t susiburti, dalytis idjomis, svarstyti probleminius klausimus. Vienas ry-kiausi rengini ioje parodoje buvo Balt lank leidyklos organizuota konferencija, skirta pradinio ugdymo situacijai Lietuvoje apvelgti, nau-jiems ugdymo metodams aptarti, tarp j integruotam ugdymui pristatyti.

    Diskusijoje dalyvavo G. eibokien (vietimo ir mokslo ministerija), prof. dr. O. Monkeviien (Lietuvos edukologijos universitetas), dr. A. Landsbergien (Ka-raliens Mortos mokykla), M. Kazinikas (Tarptautin Michailo Kaziniko moky-kla, Stokholmo auktoji verslo mokykla). Konferencijai moderavo doc. dr. S. ukas (leidykla Baltos lankos), integruoto vadovlio Vaivorykt sumanytojas ir bendraautoris. Didiausi spd konfe-rencijos dalyviams padar M. Kaziniko praneimas. Beje, tie, kurie nori daugiau suinoti apie io domaus mogaus dar-bus, galt apsilankyti jo svetainje www.kazinik.ru. Klausantis kit pranej vis-gi buvo jauiamas ne itin geras iandieni-ns pradins mokyklos painimas: buvo remiamasi senoka praktika, perdtomis emocijomis, todl bnant salje tarp mokytoj (o ia, matyt, susirinko vieni geriausi, reflektuojantys savo veikl, norintys daugiau suinoti) teko jaustis nemaloniai, atsidusti drauge su jais. Tad turime daugiau kalbti, rayti, vieinti, rodyti geriausias Lietuvos pradinio ug-dymo patirtis, kurias matome student pedagogini praktik metu mentorysts kontekste ar stebime bendradarbiaudami su konkreiomis mokyklomis.

    SSF Sveikatos ir fizinio ugdymo katedros vedjas, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natralios medicinos rm viceprezidentas prof. Algir-das Raslanas pasakoja apie LEU ir ios mogaus sveikatos tausojimo institucijos bendradarbiavim ir perspektyvas.

    Prie trejus metus daugelis sveikos gyvensenos entuziast nutar susi-vienyti ir kr Sveikos gyvensenos ir natralios medicinos rmus ir asocia-cij. Jos tikruoju nariu tapo ir LEU Sporto ir sveikatos fakultetas.

    Mums btina atkreipti dmes sveik gyvensen, o ne vien lig gy-dym. Tik 10 proc. mogaus sveikatai tak daro medicina. Tuo tarpu 50 proc. mogus gali pakeisti gyveni-m pats: atsisakyti aling proi, taisyklingai maitintis, bti fizikai aktyvus, sprsti savo psichologines problemas. Tai sudaro sveikatos kom-pleks. Todl nutarta turti fizinio ugdymo, sveikos aplinkos, ekologijos, sveikos mitybos, psichoemocins ir dvasins sveikatos, jogos ir kit Ryt sveikatos palaikymo metod, ajur-vedos, tradicins kin medicinos, homeopatins, augal, gyvn gydo-mojo poveikio metodik, integruo-t pratim kompleks, manualinio kontakto poveikio, gamtos, fizikini faktori, energetinio gydomojo po-veikio ir pan. dalis. Kaip visa tai gy-

    AKADEMINS KOKYBS SKYRIUS KVIEIA SUSITELKTI BENDRAM TIKSLUIAKS vedjas doc.dr.AlgimantasRotmanas,

    AKS studij kokybs stebsenos ir vertinimo vyr. specialist dr.VidaNavickien

    dst por deimtmei (nuo 1991 met).

    Povilas Kazimieras Spurgeviius gim 1936 m. kovo 3 d. Ukmergs rajono Jaioni kaime. Moksi Krik-tnuose, Ukmergje. Po tarnybos armijoje tapo savosios Kriktn mo-kyklos mokytoju, kartu neakivaizdi-niu bdu studijuodamas rus kalb ir literatr tuometiniame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame insti-tute. Jau turdamas pedagogo diplo-m galjo pasukti t srit, kur trauk irdis. 19661972 m. P. Spurgeviius studijavo Vilniaus dails institute meno istorij ir teorij, gijo menoty-rininko specialyb.

    1991 m. sausio 30 d. P. Spur-geviius buvo priimtas Vilniaus

    IN MEMORIAMcialybi studentams. O kolegoms istorikams, jau ir pasitrauks pen-sij, surengdavo puiki ekskursij, supaindinani su sakraliniu dva-r paveldu Lietuvoje. Krat paino-jo puikiai, nes nuo 1987 m. kasmet dalyvaudavo kratotyros ekspedici-jose, rengdavo straipsni lokalines monografijas. Jo darbai pasiym-jo semantiniu poiriu, bandymu perskaityti sakralins architektros formose ar dails kriniuose uif-ruotus naratyvus. Gebjo derinti tyrinjimus insitu su archyviniais duomenimis. Ypa menotyrinink domino lietuvikosios pasauljau-tos atspindiai banyi architek-troje ir dailje. Yra aptiks lietuvi etnologijai ir visai neinot dalyk.

    Pavyzdiui, paprot paymti ems ribas kapiais su vilk kaukolmis. Apie visa tai kartai diskutuodavo su kolegomis ekspedicij vakarais, kalbdavo studentams paskaitose, seminaruose.

    Kiekvienas P. Spurgeviiaus straipsnis (o j tikrai buvo nema-ai) persmelktas esteto jausmais ir ipuoseltas giliomis valgomis. Palikti kolegos darbai pramintas naujas metodologinis kelias, kuriuo tikrai ateityje naudosis kiti tyrin-tojai. J autorius turjo, k pasakyti ateities kartoms, todl dirbo net ir sunkios ligos ukluptas. P. Spurge-viiaus gyvenimas pavyzdys uo-lios tarnysts mokslui ir Lietuvos kultrai.

    > P. Spurgeviius kratotyros ekspedicijoje Gruzdiuose (L. Klimkos nuotrauka)

    pedagoginio instituto Estetinio la-vinimo katedr. Tiesa, dar 1975 m. vien semestr ia buvo dsts meno istorij. ios disciplinos paskaitas menotyrininkas skait vairi spe-

    PRADINUKAMS IR J MOKYTOJAMS

    Doc. dr. Rita Makarskait-Petkeviien

    Pradini klasi mokytojai galjo dalyvauti ir kituose usimimuose (pvz., Mokytoj metodinis pasitarimas apie naudojimsi standartizuot test rezul-tatais), 45 min. pamokose (Senieji ama-tai ir verslai, Pasaul pastu tirdamas ir kt.). Susidomjimo sulauk Interak-tyvi lenta pradiniame ugdyme. Viena i io usimimo lektori LEU absolven-t, iniuko mokyklos mokytoja Val-don Navickait, pernai buvusi Ugdymo pagrind katedros stauotoja. Pristaty-tas integruoto vadovlio Vaivorykt (bendraautors Ugdymo pagrind kate-dros docents Vaiva Schorokien ir Rita Makarskait-Petkeviien) elektroninis priedas, o S. Daukanto progimnazijos pradini klasi mokytojos dalijosi pa-tirtimi, kaip sekasi dirbti mokytojams ir mokiniams, naudojant vadovl.

    > Naujomis dails technologijomis usiimanti pradini klasi mokin

    > Norinios tobulti pradini klasi mokytojos klaussi ir dalyvavo diskusijose

    SVEIKAS UNIVERSITETAS

    vendinti? Kas valdo vis proces? Naujojo sveikatos apsaugos ministro V. Andriukaiio iniciatyva sudaryta darbo grup (jos narys yra ir prof. A. Raslanas) rengia statym, kuriuo remiantis bus reguliuojamas is sek-torius. Pagrindinis dalykas sveikas mogus.

    SSF Sveikatos ir fizinio ugdymo katedros doc. dr. Stas Ustilait daly-vavo vietimo ir mokslo ministerijai rengiant sveikatos ugdymo Bendr-sias programas. Prie dvejus metus jos buvo patvirtintos. Katedra taip pat pareng sveikatos ugdymo program. Pradti rengti ios specialybs moky-tojai.

    Dabar mokyklos turi galimyb gyvendinti integruot bendrojo ug-dymo program. Tai tsinys to pro-ceso, kuris padeda viesti mokinius sveikatos klausimais ir atkreipti d-mes tai, kad sveikatos suvokimas yra svarbus dalykas nuo pat maens.

    > Prof. Algirdas Raslanas

    Sveikatos ir fizinio ugdymo kated-ra Seimo Jaunimo ir sporto komisijai silo sveikatos ugdymo Lietuvoje mo-del, kuriame pagrindinis vaidmuo atitenka eimai ir bendruomenei. Be to, Seimui ir vyriausybei pateikti si-lymai teisinti sveikatos ugdymo mo-kytoj.

    Programa pristatyta Seimui. Joje numatyta sujungti vairi specialybi mones, kad ie padt isprsti svei-kos gyvensenos pltots klausimus. Tai universiteto indlis labai svar-bius visuomens ugdymo procesus. Prajusiais metais LEU surengta svei-katos ugdymo konferencija. Dabar mokslininkai dalyvauja ajurvedos konferencijos darbe. J tikslas kuo daugiau student traukti aliojo universiteto idj sklaid ir propa-guoti jas visoje Lietuvoje. Tai gyven-dinama bendradarbiaujant su Lietu-vos sveikos gyvensenos ir natralios medicinos rmais, LR sveikatos ap-saugos, vietimo ir mokslo ministe-rijomis ir kitomis nevyriausybin-mis organizacijomis, nes ir Lietuvos sporto federacij sjunga, ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas mato ga-limyb pltoti moni sveikatinim Lietuvoje. ie klausimai domina ir ki-tus alies universitetus, bet LEU yra lyderis sveikatos vietimo ir sveikatos edukologijos srityse.

    Juozas Skomskis

    Nuo i mokslo met pradios, kaip vienas i Akademini reika-l direkcijos padalini, savo veikl pradjo Akademins kokybs sky-rius. Jis suformuotas prijungus prie reformuojamos Akademini reikal direkcijos LEU Akademins kokybs centr, vykdant neakademini pada-lini pertvark. Tikslas siekti spar-iau studij organizavim integruoti kokybs utikrinimo veiklas. Reikt paminti, jog ir iki prijungimo Aka-demins kokybs centras, kuriame buvo vos du darbuotojai, per neilg savo gyvavimo laikotarp pasiek ne-blog rezultat: centrui organizavus ir tiesiogiai dalyvaujant buvo pareng-ta ir patvirtinta keletas labai svarbi universitetui (o ypa jo pagrindini veikl kokybs kultrai augti) doku-ment: Lietuvos edukologijos uni-versiteto akademins kokybs uti-krinimo strategija 20132020 m. m., LEU dstytoj darbo krvio sandara ir apskaitos tvarkos apraas, Lietu-vos edukologijos universiteto nuoto-lini studij organizavimo tvarkos apraas. Buvo parengti reikalavimai svarbiausiems universiteto kokybs utikrinimo sistemos dokumentams: LEU kokybs kriterij ir rodikli rinkinys ir LEU kokybs vadovas. Taip pat buvo rengiami ir derinami ie dokumentai: Lietuvos edukologi-jos universiteto studij program at-naujinimo ir kokybs vertinimo tvar-kos apraas, Lietuvos edukologijos universiteto studij program komi-tet nuostatai. Jie jau yra patvirtinti.

    Akademini reikal direkcija ti-kisi, jog universiteto bendruomen supranta, kad ms vis veiklos ir jos rezultat auktesns kokybs siekti turime ne tik rengdami nau-jus dokumentus, bet ir laikydamiesi j principini nuostat. Juk tikslas yra bendras utikrinti universite-to teikiam paslaug kokybs ati-tikt paslaug gavj poreikiams ir lkesiams, Lietuvos Respublikos ir Europos auktojo mokslo erdvs do-kumentuose ufiksuotoms kokybs ir jos utikrinimo nuostatoms ir pa-didinti visuomens pasitikjim LEU.

    Dokument, reglamentuojani akademins bendruomens kasdie-nes veiklas, krimas yra tik maa dalis Akademins kokybs skyriaus darb. Kita veikla siekiama sukur-ti efektyviai veikiani LEU vidins kokybs utikrinimo sistem, kon-sultuoti nauj studij program ir savianalizi rengjus, studij progra-m komitetus j darbo metodikos, specifikos ir kitais su universiteto akademine kokybe susijusiais klau-simais; dalyvauti studij program iorinio ir vidinio vertinimo procese; utikrinti kokybik studij proces per sisteming kokybs stebsenos rezultat analiz; teikti silymus ir priemones akademinei kokybei ge-rinti instituciniu ir studij program lygmenimis, organizuoti mokymus ir apsikeitim gerja patirtimi institu-ciniu ir tarpinstituciniu lygmenimis.

    Akademins kokybs skyriui vadovaujantis doc. dr. Algimantas

    Rotmanas aktyviai domisi naujau-siomis auktojo mokslo kokybs vadybos tendencijomis, reguliariai dalyvauja Studij kokybs vertinimo centro organizuojamuose renginiuo-se ir projektuose, dalijasi gerja kit auktj mokykl patirtimi. Taip pat jis yra aktyvus daugelio vairi darbo grupi universitete ir iors instituci-jose narys, kuriam rpi ne tik univer-siteto vidaus reikalai, bet ir Lietuvos vietimo sistemos likimas apskritai. Skyriaus vedjas teigia, kad ir kitais metais kokybs utikrinimo tempas nelts universitetas turi parengti pagrindinius kokybs vadybos siste-m jungianius dokumentus ir kelet nauj tvark ir sistem, nes vis dar neturime bendr kokybs sistem reglamentuojanio kokybs vadovo, taip pat antiplagiato sistemos, dsty-toj ir mokslo darbuotoj reitinga-vimo tvarkos, veikianios kokybini rodikli monitoringo sistemos ir pan.

    Akademins kokybs skyriaus dar-buotojai siekia, kad odis ,,kokyb gau-t savo konkreias praktines formas, su-darytas i kiekvieno ms akademins bendruomens nario kasdieni veikl. Jie stengiasi, kad is odis tapt ms darbo filosofijos dalimi. Galvodami apie kokybikum, neturtumme pamirti studento, savo veiklos profesionalo, ir mokinio, kur jis mokys. Todl kvieia-me visus LEU akademins bendruome-ns narius susitelkti bendram tikslui, tapti vieninga, draugika ir stipria jga, kuri geba utikrinti savo vidin darbo kokyb ir tai parodyti visuomenei.

  • 4 Kampas saviems 2014 sausis IESA

    Biologijos specialybs III kur-so student Tatjana Makvi

    Gera matyti naujas alis, graias vietas, teikianias sielai ir knui ramyb. O jeigu galima suderinti poils ir studijas, tai dar geriau vienuviunuaunami du zuikiai. Tad nusprendiau dalyvauti Eras-mus atrankoje ir ibandyti savo laim. Nutariau pasirinkti studijas Turkijoje. Man i alis buvo domi savo kultra, gyvenimo bdu. No-rjau suinoti, kuoskiriasiTurkijos studentai nuo ms, lietuvi.

    Pirma savait universitete mums, Erasmus studentams, buvo paintin. Susitikome su dstyto-jais, aptarme studij program ir pasakojome apie savo al, kuri, palyginus su Turkija, yra mayt. Buvo smagu imokti turkik o-di i mentori ir pai dstyto-

    Lietuvos edukologijos universite-to II rmuose urmuliavo Gerumo mug, kurioje buvo pardavinjami student gaminti skanumynai. Uni-versiteto bendruomen aktyviai pirko saldumyn, dosniai aukojo pinigli. Mug reng Lituanistikos ir Istorijos fakultet SA, LEU ESN nariai, Lietu-vi kalbos ir kultros centro vadov Vilma Leonaviien. Suaukoti pinigai buvo skirti Elektrn SOS kaimo ir Vilniaus vaik globos namams.

    Aktyvs LF student nariai su Erasmus ir Baltistikos centro studen-tais autobusu patrauk Elektrnus. Pasirinkome Elektrn SOS kaim todl, kad buvome pakviesti. Elektr-nai ne Vilnius. Tie vaikai sulaukia maiau dmesio. Buvo iekota jaun moni, kurie galt pabendrauti su vaikais, pasakoja Lietuvi kalbos ir kultros centro vadov V. Leona-viien.

    Programoje vyravo usienio ir lietuvi kalbos

    Kelions metu skambjo dainos vairiomis kalbomis. Studentams nuvykus Elektrnus, pasitiko stai-gos Visos Lietuvos vaikai direktor Beata Peleckien. Ironika, bet staiga Elektrnuose dingo elektra. Tad tam-soje teko laukti sugrtani vaik i mokyklos. Didiuls eimynos mama papasakojo savo nam istorij: pati augo be tv, bet gyveno ne vaik namuose, o eimoje, sunkiai skynsi keli gyvenim. Uaugusi nuspren-d kurti namus, kuriuose augt ir jaust ilum be tv lik vaikai.

    Kai vaikai sugro namus, stu-dentai parod savo program. ekas Michail rengin ved lietuvikai. Ma-ieji vaikai buvo nustebinti, kai turkas Tahsin grojo auktais. T popiet netrko smagi oki: Tahsin oko

    Mieli skaitytojai, metai susideda i 365 nauj, kupin vili, neri-

    mo ir jaudulio, dien. Ir laiko, rodosi, tiek daug, kad nesinori net galvoti apie ateit. O vis dlto, kai nustoja-me mstyti apie tai, ko geidiame, kai nebeturime, ko laukti, ir gyvename tik ia akimirka, tos dienos virsta 365 minutmis.

    XX a. radikalieji egzistencialistai isak apie gy-venim be galo trikdani idj, kad ms gyvenimas ir visa, kas jame, yra netikra. Pasak j, ms realyb tra kakokios nepastamos btybs sapnas, kuriame mes tik sivaizduojame kuri savo likim. Turbt tok jausm, jog esame igalvoti ir gyvename kakieno kito gyvenim, kartais patiriame visi. Taiau btent po toki akimirk mus visada aplanko didiulis noras nepasiduoti pesimistinms mintims, sukurti save kuo nuostabesn ir gyventi savo pai gyvenim kuo do-miau, prasmingiau, kad niekada daugiau netekt sua-bejoti savo tikrumu.

    Taigi Js, kurie skaitote ias mintis, ir mes, kurie Jums raome, i akimirk igyvename visi kartu. O tai ir padaro gyvenim tikr, neigalvot ir nesusap-nuot. Juk savo ateit mes kuriame dabar.

    Js Gintar ir Indr

    > Laikraio viesa korespondents Gintar Miknait ir Indr ymanit

    j. Suinojome, kaip pasisveikinti, atsiprayti, padkoti, paklausti es-mini klausim ir pan. Jauiausi taip, lyg biau maas vaikas, kuris pirm kart pamat abcl. Nieko nesupratau, k man sako, bet ban-diau tuose garsuose surasti kak pastamo. Gerai, kad gyvenu kar-tu su lietuvaite i kito universiteto, kuri studijuojaturkologij. Ji paai-kino daug odi ir papasakojo apie kai kurias tradicijas.

    Gaila, kad beveik nra bendr paskait su Turkijos studentais. Ms usimimai vyksta indivi-dualiai su dstytojais. Smagu yra tai, kad, studijuodami biologij, turime atlikti daug laboratorini darb, todl kartais juos darome visi kartu. Turkams mes atrodome egzotikai. Jie bando su mumis kal-btis anglikai, diaugiasi,kai pasa-kome kelisturkikus odius, klau-

    > Graikinis vlys

    sia apie ms al ir paproius. Ypa mums padeda vietin student, kuri neseniai pagalErasmusmain program buvo atvykusi Lietuvos edukologijos universitet studijuoti biologijos. Ji su malonumu pasako-jo apie studijas, dstytojus ir pai Lietuv, kuri jai paliko didel spd.

    Turkijos universiteto atsiskaity-m sistema labai domi. Studen-tai laiko to paties dalyko egzamin du kartus. Viena egzamino dalis bna viduryje semestro, o kita sesijos metu. Abu paymiai vieno-dai svarbs. Tuo metu studentai atrodo lygiai taip pat, kaip ir mes prie svarb egzamin: daug stu-dijuoja, skaitykloje net teko matyti kelis prie knyg umigusius stu-dentus, kai kurie jaudinasi dl ne-inomybs ar mokosi tik paskutin naktprieegzamin. Tuo mes visi panas.

    Man labai patiko tai, kad mano studijuojamame universitete yra la-bai daug klub, kurie suburia mo-nes, besidominius ta paia veikla. domiausi, mano nuomone, yra al-pinist, parasparnio pilotavimo ir amerikietiko futbolo klubai. ia kiekvienas gali turiningai praleisti kupin iki, ibandym ir nau-jpatyrim laisvalaik.

    Turkija kupina domi ir gra-i viet nuo spding gamtos stebukl iki istorinio paveldo, ku-riuo i alis yra tikrai turtinga. I tikrj apie vis Turkijos gro a suinojau tik tada, kai ia atkelia-vau. Buvo domu iklausyti drau-g turk nuomons apie vietas,

    kurias verta pamatyti. Jie daug padjo savo patarimais. Man no-rjosi pamatyti ne turistin Turki-j, o tuos gamtos ir architektros krinius, kurie tikrai yra nuosta-bs irne pompastiki. Daugiausia teko pamatyti vakarin Turkijos dal. Ilik senoviniai miestai u-buria savo groiu ir skleidia jg, ateinani i gilios praeities. Graiausias mano matytas senovi-nis miestas Turkijoje buvoEfesas. Jame daug ilikusi pastat, kolo-n, statul ir spdinga biblioteka, kurios viduje pasijunti labai mau mogumi.

    Dar apie Turkij reikt pami-ntitai, kad ji turi nuostabinacio-nalin virtuv. ia niekur nerasi lie-tuvik laini ar kiaulienos. Bet jie valgo daug vitienos, jautienos ir ypa daug darovi. Turkai mgsta valgyti labai atriai irsaldiai, todl

    > Efeso biblioteka

    ErasmusTURKIJOJE: LIETUVAITS SPDIAI ALYJE BE KIAULIENOSneretai reikia bti pasiruousiam netiktumams. Man labiausiai pa-tinkasriubos (iorba), turkika pica (pide), saldumynai(bahlavairluku-mas). Pavalg turkai mgsta gerti daug arbatos. Tai savotikas pa-protys. Kav daniausiai gamina moterys vyrams. Kart paklausiau turko, kaip padaryti turkik kav. Jis teig neins. Mat reikia klausti jo mamos...

    Taigi esu patenkinta studijomis Turkijoje, galimybe susipainti su naujais monmis, suinoti daug nauj tradicij ir pamatyti i nuos-tabi al ,,ividaus. Toki, kokia ji yra ne turistams, o ios alies gy-ventojams. Diaugiuosi, kad idr-sau dalyvauti Erasmus atrankoje. Negalima praleisti tokios galimy-bs, kuri gali pakeisti ar praturtinti ms gyvenim. Reikiadrsiaieiti priek ir nieko nebijoti!

    LEU Erasmus STUDENTAI SKLEID GERUM VAIKNAMUOSE

    Nerijus eronas

    turkik ok, Danka parod slovn nacionalin ok, o renginio vedjas Michail vaikus mok okti polk. inoma, netrko ir dain. Baltarus Katia atliko rusik dain. Gerumo popiet vainikavo vis student atlikta grups Biplan daina Labas rytas.

    Lietuvos edukologijos univer-siteto studentai eimynai teik do-vanli ir 150 lit, nes B. Peleckien prasitar, jog turi pianin, kur reikia sutvarkyti. Vaikai labai apsidiaug dovanlmis, dkojo sveiams u la-bai gra pasirodym.

    Vaik globos namuose skamb-jo dainos

    Baltistikos centro studentai su Lietuvi kalbos kultros ir centro direktore V. Leonaviiene ir lektore Tekle Songulija lanksi Antakalnio globos vaik namuose. Studentai pa-rod savo program, bendravo su vai-kais, aid vairi aidim. inoma, vaikuiai sulauk dovanli.

    Aplankyti Vilniaus vaik glo-bos namus pakviet Gailestingumo broli kongregacija. Su ja Lietuvi kalbos ir kultros centras bendrauja jau seniai, nes vienuoliai lank lie-tuvi kalbos vasaros kursus, moksi Lietuvos edukologijos universitete lietuvi kalbos. Manau, kad tokie renginiai labai naudingi. Student atstovyb kreipsi pagalbos ren-giant ir vykdant projekt ,,Erasmus mokykloms. Pamaniau, kad tokios akcijos vaik globos namuose yra labai naudingos. Vaikams tai dar vienas bdas suinoti apie studij galimybes. O Erasmus baltistikos studij studentams yra puiki gali-myb pamatyti ms al vairiais socialiniais aspektais, kalba Litu-anistikos fakulteto lektor V. Leona-viien.

    Visa student bendruomen ti-kisi, kad dar ne kart darys gerumo akcijas, kurios bus skirtos likimo nu-skriaustiems vaikams.

    > Erasmus studentas Michail ir Baltistikos centro student Katia

  • 5Mokykla 2014 sausis IESA

    Gintar MiknaitLyginamosios lietuvi filologijos IIkurso magistrant, laikraio viesa korespondent

    Didelio skirtumo tarp darbo mokykloje ir Lietuvos edukolo-gijos universitete nejauiantis Andrius Porutis i student ir mokini semiasi jaunatvikumo. Pradjs dirbti ir dar neatrads bendravimo su mokiniais bd, stengsi bti panaus savo moky-tojus, o jie, anot A. Poruio, verti pagarbos ir gero odio.

    Su Jumis bendravome beveik prie metus, po Jums teikto Met mokytojo apdovanojimo. Kaip pa-sikeit Js gyvenimas per iuos mnesius?

    Nei asmeninis, nei profesinis gy-venimas n kiek nepasikeit. Viskas prastas ves gro labai greitai. iuo metu gyvenu taip, kaip noriu ir kaip esu prats. Po kovo mnes vykusi ventini rengini ir keli progini interviu ar pokalbi inias-klaidoje nominacij kartais primena tik vietimo ir mokslo ministerijos padovanotas vardinis laikrodis, sto-vintis ant darbo stalo namuose. Tie-sa, per por mnesi po Js pami-nto vykio dar buvo keli kvietimai dalyvauti vairiose televizijos ir ra-dijo laidose ar pakalbti kai kuriais vietimo klausimais spaudoje, taiau niekuomet nesiekiau ir nepretenda-vau tapti vieu asmeniu.

    Js esate labai veikli, ingeidi asmenyb: dirbate Vilniaus Mi-kalojaus Daukos vidurinje mo-kykloje ir Lietuvos edukologijos universitete, rpinats mokymo priemoni rengimu, dalyvaujate projektinse veiklose, prisidedate prie mokini istorijos olimpiad organizavimo, savo jgas iban-dote prot kovose ir t. t. Kaip ma-note, ar pedagogas turi imanyti visas mokymosi disciplinas, bti labai vairiapusikas?

    Visko imanyti nemanoma. Net vienos srities ekspertu tapti yra gana sudtinga. Taiau mane vis laik avjo vairiapusikos as-menybs ir j plaiai u profesins veiklos rib ieinanios interes ar veiklos sritys. Diaugiuosi, kad di-del dalis kartu su manimi Vilniaus Mikalojaus Daukos vidurinje mokykloje dirbani koleg siekia tokiais bti. Tarp mano bendra-darbi yra mokytoj, diuginani mokyklos bendruomen ir kitus klausytojus dainavimu chore, pa-kankamai aukto lygio krepinio aidimu Vilniaus miesto empio-nate, dalyvavimu intelektualinse viktorinose ir pan. Dalis mokyk-loje dirbani koleg yra gij kelis (ir ne tik su pedagogika susijusius) auktojo mokslo diplomus, taip pat pareng ir ileid nemaai vairi dalyk mokymo priemoni, keli bendradarbiai rao daktaro diser-tacijas. O ir u mokyklos rib pui-ki pavyzdi gausyb. Ruden su malonumu perskaiiau straipsn apie mokiniams patinkant lietuvi kalbos mokytoj, grojant gitara inomoje roko grupje. iuo metu skaitau buvusio kolegos parayt jau trei roman. Neseniai viena-me renginyje buvau sutiks buvus

    studij laik bendramoksl, kuris yra ne tik skmingai dirbantis mo-kytojas, bet ir vienas inomiausi savo rajono savivaldos politik. inau, kad daug mokytoj yra vai-ri bendruomeni lyderiai ir pan. Tokie pavyzdiai tik rodo, kad domi ir vairiapusik asmenybi mokyklose yra tikrai nemaai.

    Kaip vertinate mones, kurie, pavyzdiui, baigia medicinos stu-dijas, o gyvenim paskiria rayti knygoms?

    Tokius ir panaius atvejus nule-mia ir vertina pats gyvenimas. Kiek teko girdti, tai tik apie tredalis dirbani pasaulio moni tiesio-giai usiima su j gyta specialybe susijusia veikla. Tad ir ininerini moksl specialistas, kuris tapo isto-riku, ar knygas raantis medikas jau nieko nestebina. Filomenos Tauny-ts pavyzdys yra geriausias atsaky-mas Js klausim. Nemaa dalis skmingai kuriani raytoj yra vairi profesini srii atstovai. Pavyzdiui, Lietuvoje populiarus japon raytojas Haruki Murakami anksiau vertsi su raymu visikai nesusijusia veikla, o rayti pradjo tik sulauks beveik trisdeimties.

    Kaip manote, auktasis moks-las yra daugiau profesija ar asme-nybs kultra? Pagrskite savo nuomon.

    Ir profesija, ir asmenybs kult-ra. Praleids kelet met akademi-nje aplinkoje, jaunas mogus gyja ne tik bsimai profesijai, bet ir ki-toms gyvenimo sritims reikaling ini ir gebjim. Bendraudamas su dstytojais ir bendramoksliais, rinkdamas informacij biblioteko-se, tobulindamas savarankikiems rato darbams bding mokslin kalb, auktosios mokyklos studen-tas turi geras galimybes tobulinti ir profesines, ir bendrakultrines kompetencijas. Dauguma Lietuvos auktj mokykl yra sikrusios didiuosiuose alies miestuose, o btent ten daniausiai ir kunku-liuoja kultrinis gyvenimas, todl studentai turi daug galimybi lan-kytis spektakliuose, muziejuose, vairiose parodose... Be to, studento paymjimas danai suteikia ir kai kuri lengvat ar nuolaid...

    K manote apie Lietuvos edu-kologijos universiteto reikm vi-suomenei?

    Vis pirma ms universitetas alies visuomenje visais laikais buvo ir yra suprantamas kaip peda-gogus rengianti auktoji mokykla. Pavyzdiui, prie kelet met vie-nas istorijos mokytoju dirbantis bu-vs LEU Istorijos fakulteto studen-tas atliko mokslin tyrim, kuriuo nustat, kad dauguma iuo metu mokyklose naudojam istorijos vadovli autori, istorijos moky-m reglamentuojani dokument rengj, aukiausias kvalifikacines kategorijas turini istorijos mo-kytoj yra btent ms universi-teto Istorijos fakulteto absolventai. Suprantama, kad laiko slygojami pokyiai reikalauja keistis ir silyti visuomenei daugiau vairi ir ne tik su edukacija susijusi akademini paslaug. Taiau, mano manymu, koncentracija btent mokytoj rengim, galimybs gyti dvigub specialyb suteikimas, sudarytos

    palankios slygos mokytojams to-bulinti ar net keisti kvalifikacij yra btent ta kryptis, kuri ne tik utikrint prast LEU savitum ir iskirtinum, bet ir konkurencin-gum auktojo mokslo srityje.

    Ar mokytojo profesija vis dar yra prestiin? Kodl?

    Profesijos prestias yra kom-pleksin svoka ir daugelyje pasau-lio ali aptariama problema. ia tema yra populiaru, o kartais net spekuliatyvu padiskutuoti ir ms visuomenje, vieojoje erdvje. Tur-bt tarp jaunimo pedagogo profesija yra maiau populiari nei buvo anks-iau. Jei gerai pamenu, tai 1987 m. apie ketvirtadalis istorijos spe-cialyb priimt LEU (tuometinio VVPI) pirmo kurso student (tarp j ir a) buvo mokykl medalinin-kai. Nors specialiai tuo klausimu nesidomjau, bet manau, kad dabar ie skaiiai bt kur kas maesni. Taiau, kaip minjau, mokytojo pro-fesijos prestio klausimas susilaukia dmesio ir solidiuose tarptauti-niuose renginiuose. Pavyzdiui, i problema buvo svarstoma ir spalio pabaigoje vykusiame penktajame Pasaulio vietimo inovacij forume Dohoje, kuriame dalyvavo daugiau nei imtas pasaulio ali atstov. Taip pat ios temos rimtum rodo ir tai, kad ji virto net ir mokslini tyri-njim objektu. Yra daug ekonomi-ni, socialini ir kultrini veiks-ni, lemiani profesijos presti. Pavyzdiui, Lietuvos statistikos de-partamento pateiktais duomenimis, i met antrj ketvirt mokytoj darbo umokesio vidurkis 342 li-tais virijo alies vidurk. Bet visuo-met galima prisiminti tai, kad toks rezultatas gaunamas daliai mokyto-j dirbant didiuliais krviais. Tad is klausimas tikrai galt bti at-skiros diskusijos objektas.

    Esate saks, kad, mokydama-sis mokykloje, jau inojote, jog stosite tuometin Vilniaus peda-gogin institut (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). Jei bt galima atsukti laik atgal, ar vl rinktumts pedagogo studijas LEU? Kodl?

    Sunku klausim atsaky-ti vienareikmikai. Viena vertus, savo dabartine profesine veikla esu visikai patenkintas, taiau negaliu inoti, kaip bt susiklosts mano gyvenimas, jei biau pasirinks kit profesin srit. Bet kuriuo atve-ju (laiko atsukimo prasme) antros galimybs mums neduota, tad tenka keliauti pasirinktu keliu. inau tik tiek, kad ir prie ketvirt amiaus, ir dabar ms Lietuvos edukologijos universitetas buvo ir iliko pedago-gikos profesionalus ugdanti auktoji mokykla. Bet, jei bt duota antra galimyb, tikrai vl rinkiausi tik LEU Istorijos fakultet.

    Ko palinktumte jauniems monms, kurie nori tapti moky-tojais?

    Pagal statistik jauni (iki 30 met) mokytojai Lietuvos pedago-g bendruomenje sudaro nedidel dal (apie 6 proc.). Tad ir ie skaiiai, ir paprasti pastebjimai rodo, kad Lietuvos mokytoj bendruomen sensta, todl, net ir majant moki-ni skaiiui alyje, netolimoje atei-tyje didesn pedagog kart kaita turs taip pat vykti. Studentams, norintiems tapti mokytojais, palin-kiau nebijoti pamginti dirbti darb. Vis pirma pasinaudoti pe-dagogini praktik suteikiamomis galimybmis. Istorijos fakulteto studentams pedagogini praktik metu stengiamasi sudaryti visas galimybes, kad kiekvienas bsimas absolventas vertint savo pedago-gins veiklos perspektyvas ir pri-imt racionalius sprendimus, lem-sianius tolesn profesin karjer.

    Esate ne tik pedagogas, bet ir ttis. Jei Js vaikas nusprst bti mokytoju, ar bandytumte atkal-bti? Koki patarim duotumte?

    Nors yra sakoma, kad mokyto-jai kasmet mokykloje ugdo imtus vaik, o j pai vaikai auga patys, padedami gimini ir kaimyn, ta-iau su savo dukra stengiuosi aptar-ti vairias gyvenimikas situacijas, profesins karjeros galimybes. Gali-ma pajuokauti, kad eimoje utenka ir tv mokytoj, mat mano mona taip pat yra istorijos mokytoja. Abu

    su ja tsiame savo mam buvusi mokytoj profesin linij. Dabar i tradicija tikriausiai nutrks, nes ms dukra savo bsimos profesi-ns veiklos nesieja nei su istorija, nei su pedagogine veikla, todl ir kalbinti ar atkalbinti netenka. Taiau niekada nesakyk niekada...

    Kaip manote, ar bt galima sustabdyti, ar bent jau sumainti jaun, potenciali, isilavinusi moni emigracij? Jei taip, tai kaip?

    Emigracija tai reikinys, kuris aptariamas tikriausiai daugelio Lie-tuvos politini partij ir vyriausy-bi programose. Taip pat proces tyrinja vairi srii mokslininkai, taiau niekas aiki ir reali recep-t, kaip sprsti klausim, nepatei-kia. Gyvename globaliame pasau-lyje. Kol mons matys ar manys, kad svetur yra geriau, tol dalis j vaiuos savo laims iekoti kitur. Jei nemanoma to ivengti, tai reikt siekti, kad mons, baig studijas usienyje ar ten padirbj, tvyn nort grti ne vien tik pareigos ar sentiment vedami, bet ir matyda-mi reali galimybi prasmingai ir naudingai ia pritaikyti usienyje gyt patirt.

    Amerikiei raytojas, istori-kas Henry Brooks Adams yra pa-saks, kad mokytojas yra susijs su aminybe, ir niekada neinai, kur jo taka baigiasi. Ar sutinka-te su ia mintimi, kuri mokytojui ities suteikia magiko, dieviko dvelksmo?

    Apie mokytojus yra daugyb ,,sparnuot posaki. Yra net ats-kir leidini, kuriuose surinktos vairi, daniausiai pakankamai inom moni mintys apie mo-kytojus. Tikriausiai kiekvienas i i posaki bt savaip racionalus. Kol egzistuos monija, tol bus ir btinyb vienokia ar kitokia for-ma perteikti sukaupt patirt, tad mokytojai visuomet bus reikalingi. Tai ir yra pagrindinis argumentas, liudijantis ios profesijos svarb ir btinyb, o jos atstov poveikio ribos ities sunkiai nustatomos ar imatuojamos.

    ANDRIUS PORUTIS: ,,JEI BT DUOTA ANTRA GALIMYB, TIKRAI VL RINKIAUSI TIK LEU

    ISTORIJOS FAKULTET

    > Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dstytojas, Vilniaus Mikalojaus Daukos vidurins mokyklos istorijos mokytojas ekspertas lekt. A. Porutis

  • 6Puslap rengia LEU Sporto centras

    Sportas 2014 sausis IESAARTJANT DIDIAUSIAM

    I MET RENGINIUIRamn Motiejnait

    LIETUVOS BOKSININKAI IKAGOS RINGE NUGALJO

    AMERIKIEIUSDainius Rueviius

    KALD TAURAgn Milikeviit

    KOMAND REZULTAT APVALGATautvydas Babraviius, Diana Salnikova, arnas Beivydas

    Jau labai greitai viso pasaulio d-mes sukaustys didiausias i met renginys iemos olimpins aidy-ns. 2014 met XXII iemos olimpi-ns aidyns vyks vasario mn. 723 dienomis Soyje (Rusijos Federacija). Dalis rungi vyks alia esaniame Krasnaja Poliana miestelyje. aidy-nse bus atuoniasdeimt devynios varybos. Olimpines ir parolimpines aidynes organizuoja Soio aidyni vykdomasis komitetas.

    Sois buvo irinktas olimpini aidyni miestu 2007 met liepos 4 dien, 119-os Tarptautinio olimpinio komiteto sesijos metu (Gvatema-loje). Tarp pretendent organizuoti XXII-sias aidynes buvo Zalcburgas (Austrija) ir Pjengangas (Piet Kor-

    ja). Soio olimpins aidyns yra pir-mosios Rusijos Federacijos istorijoje (Maskvos olimpins aidyns vyko Taryb Sjungoje).

    Lietuvos olimpins rinktins kandidat srae yra 11 sportinin-k, kurie atstovaus penkioms sporto akoms. iemos olimpins rinktins kandidat srae taip pat yra ir ms universiteto aukltiniai, t. y. biatlo-nininkai Diana Rasimoviit (LEU absolvent) ir Tomas Kauknas (SSF, magistrantros I k.). iame srae dar galime pamatyti greitojo iuo-imo trumpuoju taku atstov Agn Sereikait, slidininkus Ingrid Ar-diauskait ir Vytaut Strol, kaln slidininkus Iev Janukeviit, Rok Zaveck ir iuoj Ing Januleviit.

    Pasaulio lietuvi sporto centre (Lemontas) pirmkart vykusiame Lietuvos bokso rinktins ir Ilinojaus (JAV) valstijos pajgiausi boksinin-k mae lietuviai i 13-os per dvi var-yb dienas vykusi dvikov laimjo net 11 ir amerikieius nugaljo itin solidia persvara 11:2.

    Pirmj pergal padovanojo iki 60 kg svorio kategorijoje kovojs Edgaras Skurdelis. Jis veik Kevin Martinez. Tomas Pivorinas (75 kg) ringe nepasigailjo Diono Henderso-no, o Vitalijus Volkovas (81 kg) nu-galjo Tiany Joe Zhn. Ringo teisjas po kov rankas vir kl ir abiems Lietuvos rinktins sunkiasvoriams (vir 91 kg) Eugenijui Tutkui ir Ta-dui Tamaauskui. Pirmasis nugaljo Nick Mazurek, o antrasis Viktor Roman. Pagrindinje Lietuvos JAV bokso mao kovoje Londono olimpi-ni aidyni prizininkas Evaldas Pet-rauskas (64 kg) pademonstravo savo jg ir arioje kovoje nugaljo Migu-el Canin. veiks Deuone Johnson, antrja pergale diaugsi Edgaras Skurdelis. Dvigubomis pergalmis bokso sirgalius apdovanojo ir Tomas Pivorinas (nugaljo Keneth Brag-g), Eugenijus Tutkus (veik Valenti-no Morgan) ir graiu stiliumi ameri-kiet Chriss Kimble nugaljs Evaldas Petrauskas. Laimjs namus sugro ir Gytis Vaitkus, kuris nugaljo Kevi-n Martinez.

    Pagerbti boksui nusipeln asmenys

    is bokso turnyras skirtas pami-nti 80-sias ymi Lietuvos lakn Stepono Dariaus ir Stasio Girno skrydio per Atlant metines ir ms alies bokso 90-met. Tad ia proga

    bokso turnyro metu surengta auni ms lakn ygdarb aminusi pa-roda, kuri visiems bokso gerbjams dovanojo LR konsulatas ikagoje. Neliko nepastebti ir boksui nusipel-n asmenys, kuriems organizatoriai teik atminimo medali. Kartu su gausiu briu boks garsinusi mo-ni ringe buvo pagerbti ikagoje gyvenantis profesionalus boksinin-kas Donatas Bondorovas ir garbin-go 88 m. amiaus sulauks Vytautas Markeviius, kuris dar 1948 m. daly-vavo Vokietijoje vykusioje tremtini bokso olimpiadoje. Lietuvos bokso rinktins vadovas, Lietuvos edukolo-gijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto dekanas prof. Audronius Vilkas teig: Esame labai dkingi, kad sulaukme pakvietimo dalyvauti iame Lietuvos ir Amerikos komand bokso turnyre. Jame dalyvavo pakan-kamai aukto lygio Ilinojaus valstijos boksinink, kurie sudar konkuren-cij ms rinktins nariams. Orga-nizatoriai pasirpino, kad savait ikagoje viejusi Lietuvos bokso fe-deracijos delegacija patirt kuo dau-giau maloni spdi. Besilankyda-mi ymiose ieivijos lietuvi sostins vietose, susitikdami su ieivijos lietu-vi bendruomene, suinojome ir apie LR konsulato veikl. Esame dkingi konsului Marijui Gudynui ir konsu-lato darbuotojams u ilt primim. Sportas yra tinkamiausia priemon tiesti tiltus tarp ieivijos ir Lietuvoje gyvenani tautiei. Lietuvos bokso federacija kvieia atvykti Ilinojaus boksininkus Lietuvos edukologijos universitet 2014 m. kovo mnes ir dalyvauti Dano Pozniako pirmojo Lietuvos olimpinio empiono bok-so turnyre.

    > Lietuvos ir Amerikos komand bokso turnyro dalyviai

    > Nr. 1. ,,Kald taurs nugaltojai diaugiasi pergale

    LEU sporto komplekse vyko LEU krepinio turnyras Kald taurei laimti. Gaila, taiau i viso buvo tik eios komandos: Boss (SSF, I k.), Gazas (SSF, I k.), Bi-iuliai (SSF, I k.), Meka iaurje (SSF, I k.), Koma (SSF, IIIIV k.), LMTA (svei komanda). iais me-tais turnyre netrko ir pergali di-deliais skirtumais, ir ities atkakli dvikov iki paskutins rungtyni sekunds.

    Rungtynse dl III vietos susitiko Meka iaurje ir Boss komandos. Pastaroji rod savo pranaum prie pirmojo kurso studentus Meka iaurje, nugaldami juos rezultatu 83:77. ioms rungtynms teisjavo studentai I kurso magistrantai Algir-das Palaima ir Ernestas Leipus.

    Finale dl I vietos susitiko LMTA ir IIIIV kurso komanda Koma. Gaila, taiau finale atka-klios kovos nesulaukme. Koma utikrintai veik varovus rezultatu 121:74. Rungtynms teisjavo LEU studentai Liudas Gataveckas ir Tau-tvydas Babraviius.

    Nugaltoj komandoje Koma aid: Robertas Paliutis (komandos kapitonas), Arnoldas Mateika, Dau-gvydas Tamulionis, Andrius Urbo-nas, Tomas Taraseviius, Modestas Krasauskas, Audrius Petrokas, Dei-

    vydas Kibildis, Vladislav Piskarev, Kytof Sidorovi.

    Geriausiais Kald taurs aidjais tapo: Mavydas Ramo-ka (Meka iaurje), Aleksandras Karmit (LMTA), Justinas Geas (Boss), Modestas Krasauskas (Koma).

    Per maojo ir didiojo final pertraukas vyko baud ir tritaki konkursai, taip pat totalizatorius. Di-diojo finalo pertraukos metu magis-trantai Algirdas Palaima ir Ernestas

    Leipus mus diugino djim krep vaizdais. Dovanas konkurs nugal-tojams, rungtyni dalyviams, em-pionams teik Kald Senelis.

    Komand geriausiems krepi-ninkams buvo skirti specials prizai, kuriuos dovanojo universiteto aukl-tinis, Baltijos krepinio lygos direkto-rius, tarptautins kategorijos teisjas Romualdas Brazauskas.

    Apdovanojim metu oko Lietu-vos edukologijos universiteto sporti-ns aerobikos rinktin.

    KREPINISI vaikin grup2013 m. reguliariajame sezone

    LEU krepinio komanda aid 10 var-yb, per kurias patyr 8 pralaimji-mus ir ikovojo dvi pergales. Rezulta-tyviausias buvo Darius Tarvydas, kuris per varybas vidutinikai pelno po 28 takus. Jis taip pat yra vienas i rezulta-tyviausi aidj visoje lygoje ir uima antrj viet pagal rezultatyvum, tu-rdamas 168 takus per 6 rungtynes. Jis tik 1 taku atsilieka nuo lygos lyderio Gedimino Oreliko, kuris yra surinks 169 takus per 6 varybas. Daugiausia kamuoli ms komandoje atkovoja Algirdas Palaima, rezultatyvi perda-vim lyderis Deividas Kumelis.

    II vaikin grupI viso kovojo 10 ekip. Spalio 30 d.

    ms antra (LEU-2) komanda savo i-rov akivaizdoje rezultatu 79:66 veik ISM Vadybos ir ekonomikos universite-to (ISMV) krepininkus.

    RANKINISVilniaus LEU Egl-viesaSpalio 5 d. Vilniuje LEU Egl-

    viesa susitiko su alies bronzos me-dalininkmis HC Garliava SM-CAS-CADA komanda. Dvikova buvo labai rezultatyvi. J penki vari skirtu-mu(38:33, 14:14) laimjo vilniets. M-siki sskaitoje 11 tak po atuone-ri rungtyni.

    Vilniaus VHC viesaPirmasis lygos ratas ms koman-

    dai buvo permainingas. Sezonas buvo pradtas pralaimjimu prie Granito-Gajos-Kario komand (25:29). Toliau msikiai vent dvi pergales rungty-nse su Kauno LSU-Limi (33:24) ir Alytaus Almeda-Stronglasu (25:24).

    O paskutiniosiose I rato rungty-nse VHC viesa namuose susitiko su iauli SM Dubysos-Gubernijos ko-manda ir vent pergal rezultatu 29:25.

    I viso pirmajame rate aistos 36 rungtyns, mesta 2020 vari.

    Vilniaus viesa VHCPirmosiose rungtynse Vilniaus

    viesa VHC namuose susitiko su Va-rnos la-SM komanda (40:24, 23:9). tikinam pirmj pergal ikovojo sos-tins rankininkai rezultatu 6:15.

    Ivykoje Elektrnuose ms ko-manda veik vietos RK Energi-ja-ESSM komand rezultatu 26:38

    (15:20). Vliau ms salje viesa VHC sutriukino Lietuvos jauni rinktin rezultatu 37:25 (21:14).

    Lapkriio 24 d. Vilniaus rankinio centro antroji komanda ivykoje ai-d Lietuvos vyr rankinio empionato rungtynes su Alytaus SRC Almeida-Stronglasu, kurios baigsi rezultatu viesa VHC naudai (33:26).

    Paskutiniosiose i met rungty-nse Vilniaus rankinio centro antroji komanda namuose susitiko su ranki-ninkais i Elektrn RK Energija-ESSM. Pergal vent msikiai (38:32, 18:12).

    Vilniaus VHC viesa ir viesa VHC iais metais yra vienos stipriau-si komand Lietuvoje.

    FUTBOLASVisose iki iol vykusiose varybose

    ms futbolininkai atkakliai prieinosi varovams, danai nusileisdami jiems tik rungtyni pabaigoje.

    Po pirmojo rato LEU ikovojo tik vien pergal ir patyr eis pralaimji-mus. Komanda per septynerias rungty-nes peln 27 varius. Rezultatyviausiai aid Marius Linkeviius (SSF, IV k.), Daniel Gunevi (SSF, III k.) ir Tautvydas Svidras (SSF, II k.), peln po 5 varius.

    > LEU vyr krepinio komanda

    > LEU Egls-viesos komanda

  • 7Visuomen 2014 sausis IESA

    Situacija nr. 1. Ivargintas pas-kait ir sesij maratono niekaip ne-sugalvoji, k dovanoti draugui, kurio gimtadienis jau rytoj. Gal pirkti bet k? O gal dovanoti vokel supakuot Basanavii? Ekspertai vieningi pinigai yra gera dovana tik tuomet, kai teikiami pradedant nauj etap, pavyzdiui, vestuvi ar kurtuvi proga. Jei pinig teikiama kitais atvejais, tai jie ikreipia pai dova-nos idj, kurios esm maloniai nustebinti. Todl veriau jau draugui padovanoti keptuv (susitikus ne-teks krimsti prisvilusi bulvi). Kita vertus, nra taisykls be iimties. Jei biiulis nuolat svaigsta apie moto-cikl, kelion ar nauj fotoaparat, tai dovanoti pinig nieko blogo. Taip prisidsi prie jo svajons isipildymo. Tik nepamirk pinig dti vokel, nes palaidi pinigai laims neatne.

    Situacija nr. 2. Dd ivert tave i koto gimtadienio proga teikdamas seniai trokt neiojamj kompiuter. Dovana brangi, tad jautiesi sipareigo-js. Kit mnes bus dds gimtadie-nis gal metas kraptyti taupykl ir taip pat atsilyginti brangia dovana? I-ties, gavs didels verts dovan, mo-gus neretai pasijauia nejaukiai. Tai ne itin dera su ventikomis emocijomis, todl brangi dovan dovanoti etike-to ekspertai nepataria. Tad nesistenk usukti verting pirkini karusels. Neverta rinkti paskutini lit ar sko-lintis vien norint atsilyginti tuo paiu. Veriau pasuk galv ir nustebink dd originalia ar nuotaik keliania dova-na.

    Situacija nr. 3. Nupirkai biiuliui dovan, taiau neinai, kaip pasielgti su ekiu ir etikete? Dovanojant ilgai rinkt daikt norisi atsikratyti vis-ko, kas primena parduotuv. Taiau etiketo ekspertai pataria neskubti.

    20072013 m. mogikj i-tekli pltros veiksm programos 2 prioriteto projektas Mokymasis vis gyvenim VP1-2,2-MM-03-V priemons Mokymo personalo, dir-banio su lietuvi vaikais, gyvenan-iais usienyje, usienio ali pilie-i vaikais, gyvenaniais Lietuvoje, ir kit mokymosi poreiki turiniais mokiniais, kompetencij tobulini-mas, Gamtos moksl (biologijos, fi-zikos, chemijos) mokytoj ir mokini dalykini kompetencij ugdymas tiriant alisias mokymosi aplinkas (VP1-2.2-MM-03-V-01-003), kur gyvendino Lietuvos edukologijos universitetas drauge su partne-riais (dviej nacionalini park ir atuoni regionini park direk-cijomis), jau finiuoja. Skmingai vykdyti pagrindiniai udaviniai: 1. parengta tyrim aliosiose moky-mosi aplinkose metodin mediaga skirtingoms klasms; 2. tobulinta mokytoj kvalifikacija, pltojant

    Istorijos fakulteto studentai Jurbarko rajono Vievils vaik glo-bos namus pirm kart keliavo be-veik prie deimtmet. Nutar pami-nti i maj sukakt, vl isiruo kelion. Kas naujo pas senus biiu-lius? Ar jau pagjs tas nenuorama maasis Denisas?

    Gerumo istorija

    Doc. dr. Vida Knirait: 2004-aisiais, prajus 30 met po

    to, kai treioji Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto istorijos-peda-gogikos studij programos laida gavo diplomus, grai pavasario dien susitikim suvaiavo studij draugai. Atvyko ir tada Vievils vaik globos namuose aukltoja dirbusi Regina Urbutait-Andijaitien. Ji papriekai-tavo, kad a, pedagoginio universiteto darbuotoja, neatvaiuoju Vievils vaik globos namus, kuriuos nerei-kia veti joki materialini vertybi, o tik mogikj ilum.

    Ilgai svajojau, kad nudirbsiu visus darbus ir nuvaiuosiu. Man besiren-giant, em apibgo aplink Saul, ir vl 2005 m. ruden Istorijos fakulte-to SA vadov Aist Cesiulyt parei-k, kad studentai nort v. Kald ivakarse nuvykti kokius nors vai-k namus. Tad atsirado proga gyven-dinti kolegs kvietim. Mes pirm kart pamatme sniege paskendu-

    Etiket ir ek prie dovanos prid-ti reikia. Juk jie parodo, kad daiktas naujas, ant j pateikiama daug svar-bios informacijos, pavyzdiui, kaip skalbti, kur laikyti, kaip naudotis ir t.t. Svarbu ir tai, jog, jei visgi ,,prao-vei pro al arba daiktas sugadintas, biiulis, turdamas ek, gals dova-n pasikeisti. Ir taip pasielgdamas jis tikrai nenusiengs etiketo normoms.

    Situacija nr. 4. Tavo nuomojamas butas didiausias, todl visi grups draugai vienbalsiai nusprendia ka-ldin vakarl daryti tavo namuose. Rpesi ir taip daug, tad ar galima j prayti atsineti savo maisto ir g-rim? Maloningai suteikdamas plot kompanijai sutaupei pinig, kuriuos bt reikj atiduoti sodyb ar sali nuomotojams. Tuo paiu gijai teis silyti savo variantus dl vaii. Jei kas nors pagalvos, jog esi yktuolis, nes papraei maistu ir grimais pa-sirpinti patiems, primink tam ne-supratingajam, kad tau dar teks imti luot rankas ir suluoti visus tra-kui ir sumutini likuius.

    Situacija nr. 5. I bendrabuio kaimyno pasiskolinai spausdintuv, taiau atidarant kambario duris jis i-slysta tau i rank. Bandai jungti, bet neveikia. Ar nupirkti nauj, ar tiesiog u j sumokti? O gal isisuksi atsi-praydamas? Etiketo ekspertai grie-ti kompromis negali bti, kom-pensuoti kaimyno ilaidas privalai. Tiesa, vis pirma vertt isiaikinti, ar tas spausdintuvas tikrai usilen-k. Galbt j dar galima pataisyti? Visgi kraustytis kit bendrabut ti-krai nereikia. Prisipaink, atsiprayk ir pasilyk padaryti visk, jog refera-tai vl bt spausdinami. Kit kart kaimynas tau tikrai paskolins ne tik spausdintuv, bet ir paskutinius markinlius.

    KLAIDS PINIG ETIKETO LABIRINTAIJustina Butkut

    mokini gamtamokslines kompe-tencijas; 3. sukurtas ir ipltotas a-lij mokymosi aplink tinklas edu-kacinms inovacijoms gyvendinti.

    Pagal 1-j program buvo nu-matyta imokyti 250 gamtos dalyk mokytoj. Imokyti 297 mokytojai. 2-j program buvo numatyta pakviesti 335 gamtos dalyk moky-tojus. Dalyvavo 338 mokytojai.

    Siekiant alij mokymosi aplink pltros ir veiklos jose ko-ordinavimo, kurtas alij edu-kacini erdvi centras (EEC), kurio bstin yra Verki ir Pavilni regionini park direkcijoje. Pa-grindinis EEC tikslas utikrinti alij edukacini erdvi pltr ir veikl jose tobulinim bei pasie-kim sklaid. Mokykl, kuriani alisias mokymosi aplinkas, peda-gogai kvieiami tapti partneriais ir prisijungti prie io centro veiklos.

    LITEXPO vykusioje parodoje Mokykla 2013 vien usimim

    aLIOsIOs MOKYMOSI APLINKOS IDJOS PARODOJE MOKYKLA 2013

    Doc. dr. Rita Makarskait-PetkeviienProjekto autor

    Gamtos tyrimai pamokoje: pro-jekto aliosios mokymosi aplin-kos idj raika pakvietme vesti Aurim Braz (Senj Trak Ks-tuio pagrindins mokyklos biolo-gijos mokytoj) vien i 297 mo-kytoj, dalyvavusi projekte. Visi susirink 45 min. trukms pamo-k galjo rasti atsakymus iuos klausimus: per kiek laiko subrsta puies kankoris? Kuo puis ski-riasi nuo egls? Kaip i kankorio pasigaminti prietais oro drgmei matuoti ar lesykll paukiams lesinti? Kaip apskaiiuoti kanko-rio kritimo greit? Kokiomis da-inmis savybmis pasiymi kan-koriai? Kodl kankoris tinka masaui? Ar kankoryje rastum-me Fibonaio sek? Visi sitikino, kad puies kankoris nepaprastas. Jis isiskiriantis gamtos ir moky-mosi objektas, padedantis painti save ir mokytis biologijos, chemi-jos, fizikos.

    sius, seniai statytus ir labai graius Vievils vaik globos nam rmus. Vytautas Vasiliauskas amino vaik ir student diaugsm, kuriuo prisi-pild vis ms sielos. Tai atsispindi puikiame vaizdo filme Mokms dalintis gyvenimu. Pavadinim fil-mui sugalvojo inoma raytoja Vanda Juknait. Vliau Regina pasakojo, kad vaikai vis pusmet nuolat prisimin-davo susitikim su studentais.

    2006 m. ruden vl keliavome, vl buvo be galo malonu: gra rugsjo vakar vaikai ir studentai kep a-lyk, aidjo dainos, studentai vaikus mok skambinti gitara, aisti vai-riausi aidim. Beveik atjo vidur-naktis, kol pasisek mums isiplti i velni, bet stipri rankeli, kurios apkabino studentus ir niekaip neno-rjo paleisti. V. Vasiliauskas sukr antrj vaizdo film Mokms dalin-tis gyvenimu.

    Trumpas studento gyvenimas per ketverius ar eerius metus iauga sparnai, ir tenka skristi, o lizduose atsiranda nauji paukteliai, bet ir juos keliai nuveda Vievil, kur su meile saugomos nuotraukos: Istorijos fa-kulteto SA vadovai Povilas Giraitis, Gediminas Sargelis, Aist Bakait... O naujausiose nuotraukose puikuo-jasi Sandra Gauit, kuri 2013 m. gruodio 7 d. su student grupe lan-ksi Vievils vaik globos namuose.

    Nerimas ir atsakomyb

    Sandra: Jie gyvena eimynose. Artimieji tai j vienintel atrama. Odeta: Darome labai gra darb. Tiek sau, tiek jiems, atve ilumos, draugysts spindull. Tomas: Jau-iu dars kak gero, turiningo, pras-mingo. Evaldas: I mokyklos laik painojau vaik, tokio likimo kai-myn, palikt likimo valiai, kuriuos priglaud globos namuose. Ir jie ten buvo mylimi, saugomi bent kakie-no...

    Brangios valandos

    Vievils vaik globos nam socialin pedagog, Draugysts eimynos globja Asta Petrikauskai-t: Maj sumajo. Kai kuriuos pasiima eimos. Baigusieji mokykl ivaiuoja studijuoti. Bet grta sa-vaitgaliais ir veni proga. eimyna tai keli pamestinukai i vienos ei-mos: broliukai, sesuts, giminaiiai, itikti tos paios gyvenimo lemties. Stengiams visus apgaubti rpesiu. Nors ir svetimu... Nuraminti, kai atsi-veria skausmo aizdos... O ms ei-mynos vardas Draugyst kilo nuo js student draugysts. Visi kartu sodinome uoll, kuris dabar gra-iai lapoja. Klme inkil, kuriame kasmet peri nekui eimynl. Vie-na globotin, baigusi studijas, itek-jo u buvusio LEU studento.

    AI, KAD ATVAIAVOTE. MES JS LABAI LAUKME...Juozas Skomskis

    > Socialin pedagog Asta Petrikauskait (kairje), doc. dr. Vida Knirait ir globotinis Denisas prie eimynos bstins, nuo kurios ir prasidjo vaik ir student draugyst

    > Pokalbis. Globos nam direktorius Algimantas Liaudaitis pasakoja, kaip ia gera gyventi

    > Biiuliai. Tomas, Sandra, Odeta ir kiti IF studentai maiesiems biiuliams atve gerumo dovan

    > aidim programa 3.Visi statome gerumo namus

  • leidiamas nuo 1952 met

    Lietuvos edukologijos universiteto laikratis

    Registracijos numeris: SL 749

    viesos redakcija. Student g. 39,

    LEU centriniai rmai, 129 kab.,tel. 852 736 967,

    el.patas: [email protected]

    Redaktorius Juozas Skomskis

    mob.: 86 98 33 971,el.patas: [email protected]

    Korespondent Gintar Miknaitmob.: 86 54 03 553,

    el. patas: [email protected]

    Dizainas Gintar Streikut

    Maketas Laura Petrauskien

    Spausdino AB spaustuv Titnagas,Vasario 16-osios g. 52, LT-76291

    iauliai, Lietuvawww.titnagas.ltTiraas 1500 egz.

    8 Kultra 2014 sausis IESA

    IESAParengtas prof. dr. Vidos Palu-

    binskiens, doc. dr. Jolantos Lasaus-kiens ir lekt. dr. Vaivos Jucevii-ts-Bartkeviiens.

    Kankls: Julija Semnien (I k. student). Sonatina i Johano Sebas-tiano Bacho kantatos Nr. 106. Prof. dr. Vida Palubinskien.

    Fortepijonas: Justina yvait ir Justina Gulbinovi. ABBA Mamma Mia!, Money, Money, Money.

    Solo: Emilija Bereznauskait (II k. student). Lara Fabian ir Rick Ali-son Myliu tave toki. Akomponuoja Giedr Baranauskien. Per Gessle ir Mats Persson Listen to your heart. Akomponuoja Kristina Darguyt.

    Asta Pilipait atliko V. Kernagio dain iem vasar ir K. Luo Tavo langas.

    Urt Dorotja Paliukait atliko Andrew Lloyd Webber krin I dont know how to love him. Akomponuo-ja Giedr Baranauskien.

    Gitara: FF II k. magistrant Julija Ritik.

    Lietuvos edukologijos universi-teto Ugdymo moksl fakulteto Edu-kologijos katedros doktorants Rasa Nedzinskait ir Agn Jukeviien, at-liekanios tautinio identiteto forma-vimo lietuvikose mokyklose tyrimus, suorganizavo draugysts ir pagarbos vizit alinink rajono Butrimoni pagrindin mokykl. Kartu su jomis Butrimoni bendruomens ir moki-ni ventje dalyvavo prof. Marijona Barkauskait, doc. Jonas Dautaras. Sveiai mokyklai nuve lauktuvi: pluot knyg, aidim, technins rangos, sureng koleg pokalb apie iandienines vietimo, taut bendra-darbiavimo, tolerancijos problemas ir perspektyvas.

    Krato garb Trij pradini klasi moky-

    toja Rasa Danilait sak, jog prie penkiolika met atvaiavusi dirbti tik k atidaryt Butrimoni lietu-vik mokykl joje neradusi n vie-no lietuvikai kalbanio mokinio... iandien mokyklos direktors, LEU pradinio ugdymo absolvents Vilijos utautiens edukologijos magistri-nis tyrimas nustat, jog 17 proc. ios mokyklos mokytoj ir daugiau nei 80 proc. mokini lietuvi kalb laiko svarbia ir naudinga.

    Du vienu keliuMs panekov V. utautien,

    dirbusi ir io krato vaik dare-liuose, ir lietuvikose mokykllse, dsiusi vairi dalyk, sak, jog ia nuolat stigo ir tebestinga mokyto-j dalyk specialist. Jiems trksta pamok krvio, nes klass maos. Viena populiariausi katalik tiky-bos mokytoj dirba keturiose moky-klose. Fizikos mokytoja dirba trijose. Darbas sudtingas, nes tenka vesti pamokas jungtinse klasse. Yra ir keletas specialij poreiki mokini, kuriems taip pat reikia skirti papil-

    Lietuvos dainininks Beatri-s Grinceviits memoriali-niame bute-muziejuje Beatris namai muzikin-edukacin popiet sureng Beatris na-mai ir Lietuvos muzikos ir tea-tro akademijos choro dirigavimo ir LEU Muzikos katedros docent Zita Grigien. Popietje daly-vavo LEU muzikos pedagogik, LMTA choro dirigavim, muzi-kos didaktik ir vargon specia-lybes studijuojantys Z. Grigiens klass pirmo ir antro kurs stu-dentai.

    Popiet pradjo muziejaus vadov Renata Tarosait-Minke-viien. Ji papasakojo apie ymi ir domi asmenyb daininink Beatri Grinceviit (beje, labai mgstam vaik), jos gyvenim, buit, reiklum sau ir usispyri-m. Ji Lietuvai demonstravo so-linio dainavimo auktumas, nors ir turjo regjimo negali (buvo visikai akla). Suinojome apie jos meil dainavimui, studijas, bend-ravim su kitais ymiais mon-mis, apie rengiamus vakarlius ir ypa gardi Beatris kav. Mu-ziejaus vadov pasakojo su tokia meile, kad pasijutome kaip savo namuose. Nors u lango kliok lie-tus ir stgavo sismarkavs vjas, vis tiek buvo jauku ir gera. Ant stalo garavo arbatinukas, skleisda-mas mt arbatos kvapus, aplink ibjo vakels. Visi susd ne-dideliame Beatris kambarlyje gurknojome arbat, klausms ms bendrakursi tarmikai dai-nuojam liaudies dain, dstyto-jos menam msli...

    Ms dstytoja Zita Grigie-n emait, todl renginio metu ji nekjo tarmikai: Deimt drb, voku udrb, trisdeimt du suied; pnkias ktes, veinas duris i dainia-va emaitek Lekgerveli. Docen-t vardijo emaitik odi (pa-vyzdiui, kriop, kujatis, kniuisis, lbliorkis, ropot, trnka ir t. t.). O visi spliojo, k galt reikti tie odiai. Visiems buvo domu ir naudinga, nes dauguma suinojo nemaai nauj, niekada dar negir-dt odi. Gal jais kartais galsi-me praturtinti kasdien kalb?

    Smagu ir domu buvo klausy-tis dzkik dain Kaip a buvau pas moiut, ,,Kur ciej seni ceba-taiciai, Vai, tai dkui motulai, Pas moiut augau, kurias taip nuoirdiai ir taigiai dainavo Mil-da Atminait, Laurita Pileckait ir regjimo negali turinti Loreta Taluntyt. Rimant Pupalaigyt

    jautriai ir iraikingai padainavo Marijampols krato dain ,,Pava-sario dienel, o Simonas iudaras, Reda Kanaeviit ir Justyna Ku-leo Panevio ir Ukmergs tar-mi dainas Auga obella , Nor tamsi naktel, Saulala raudona, Ankalna akmuo. Visos domios ir net verianios nusiypsoti vien dl skirtingos sakini sandaros, odi tarimo intonacijos ir j vairovs. Pavyzdiui, pirksim kamaus, po oneliu prynls ir t. t. emaitikai Akmens krato dain Par il juojau dar udai-navo Kazimieras Misiulis, o An-delika Martinkeviit Teli krato Pski, vjeli, per Nemun-l... nunek mani par moiut.

    Taigi, kaip sak ms dsty-toja, tarms dar pilnos gyvasties. Dabar mums reikia tik suvokti, kad jos yra ms savitumo ir ms tapatybs stipryb. Didiuokims savo tv palikimu ir sugebkime isaugoti proseneli vertybes.

    domo dmesio. pirm klas ateina net visikai nemokani lietuvi kal-bos, todl mokykla yra steigusi vai-k lopel ir darel, kuriuose rengia vaik savo mokyklai. Deja, danai atsitinka taip, kad vaik, imokyt lietuvikai, eima ileidia ia pat veikiani daug didesn, turini apie 180 mokini ir daug geriau ap-rpint, gimnazij, kurioje mokslai dstomi lenk kalba. Neirint to, abi mokyklos draugauja, kartais rengia bendras ventes, seminarus. Taiau konkurencijos negand vis dlto i-kyla, kai ateina laikas formuoti kla-ses. Vaindama po kaimus agituoti, mokytoja atsimua ir udarytus vartus. Tenka gintis ir nuo paleist un... Bna ir taip, kad tvai ateina mokykl, igirsta mokytojo pavar-d, iumpa vaik u rankos ir iveda gretim mokykl. Neivengiama net paradoks. Pavyzdiui, prie t pai nam sustoja du geltoni auto-busiukai. vien i j lipa tas vaikas, kuris vaiuoja lietuvik mokykl, o i alia esanio namo kitas vaikas lipa kit gelton autobusiuk, kuris vea lenkik gimnazij. Taigi tuo

    paiu keliu ir ta paia kryptimi rie-da du autobusiukai. Vieno atuntoko tvai pareikalavo atal veioti nuo pat nam slenksio. Jei taip nebus, jis ieis kit mokykl. Todl mokyklos vadovui itin sunku laviruoti tarp to-ki situacij, kurios ia toli nuo vie-timo ir ugdymo idj. Pasak vizito vienios profesors M. Barkauskaits, buvusios vienos pirmj nepriklau-somyb atgavusios Lietuvos kultros, vietimo ir mokslo viceministrs ir Lietuvos vietimo tarybos pirminin-ks, taip atsitinka todl, kad Vilnijos krate iki iol vietimo sistemoje nra aiki ir tvirt valstybs politini sprendim.

    RPI VIESOS LIKIMASJuozas Skomskis

    NUAIDJUS TARMI METAMS P ASIDAINAVIMAI TARMIKAI

    Viktorija Kookar

    Muzikos pedagogikos II kurso student

    ATSISVEIKINIMO SU 2013-AISIAIS KONCERTAS

    > Julija Semnien (I kurso student)

    > Justina yvait ir Justina Gulbinovi

    > FF II kurso magistrant Julija Ritik

    > Emilija Bereznauskait (II kurso student)

    > Asta Pilipait atliko V. Kernagio dain iem vasar ir K. Luo Tavo langas

    Nuotrauk autorius Vytenis Pileckas

    > emaitikai su dstytoja doc. dr. Zita Grigiene

    > Puikiai priimti LEU pasiuntiniai

    > Moksleivi choras


Leidžiamas nuo 1999 m. sausio mėn...Turėdami keletą laisvų valandų iki filmavimo, apžiūrėjo televizijos patalpas ir įsiamžino „Teleloto“ ir „Būk mano meile― studijoje

Leidžiamas nuo 1999 m. sausio mėn...Turėdami keletą laisvų valandų iki filmavimo, apžiūrėjo televizijos patalpas ir įsiamžino „Teleloto“ ir „Būk mano meile― studijoje

Documents
Ekonomikos apžvalga: Lietuva€¦ · Ekonomikos apžvalga: Lietuva „Swedbank“ makroekonomikos apžvalga 2013 m. sausio mėn. Turinys: Santrauka: pasaulio ekonomika slopina, bet

Ekonomikos apžvalga: Lietuva€¦ · Ekonomikos apžvalga: Lietuva „Swedbank“ makroekonomikos apžvalga 2013 m. sausio mėn. Turinys: Santrauka: pasaulio ekonomika slopina, bet

Documents
2019 metų archyvas (sausio – liepos mėn.) · Šv. Valentino šventė Dienos veiklos centro Salantų padalinyje - tai šypsenų ir širdelių diena. Šia proga padalinio klientai

2019 metų archyvas (sausio – liepos mėn.) · Šv. Valentino šventė Dienos veiklos centro Salantų padalinyje - tai šypsenų ir širdelių diena. Šia proga padalinio klientai

Documents
2019 M. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ŽURNALAS O MĖN.€ž-ŽIBUTĖ“-Viešųjų-pirkim... · A-812 priedas 2019 M. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ŽURNALAS SAUSIO MĖN. Sutarties sudarymo data BVPŽ

2019 M. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ŽURNALAS O MĖN.€ž-ŽIBUTĖ“-Viešųjų-pirkim... · A-812 priedas 2019 M. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ŽURNALAS SAUSIO MĖN. Sutarties sudarymo data BVPŽ

Documents
Skirtas Klaipėdos 760-me čiui Projektas vyko 2012 m. sausio – birželio mėn

Skirtas Klaipėdos 760-me čiui Projektas vyko 2012 m. sausio – birželio mėn

Documents
Prekybos su Europos Sąjunga (ES) gairės 2014 m. sausio mėn.eeas.europa.eu/archives/docs/blood_diamonds/docs/... · 2016. 10. 26. · 2014 m. sausio mėn. Praktinės gairės Kimberlio

Prekybos su Europos Sąjunga (ES) gairės 2014 m. sausio mėn.eeas.europa.eu/archives/docs/blood_diamonds/docs/... · 2016. 10. 26. · 2014 m. sausio mėn. Praktinės gairės Kimberlio

Documents
"Žvilgsnis į pasaulį" 2016 m. sausio mėn

"Žvilgsnis į pasaulį" 2016 m. sausio mėn

Documents
2014 m. sausio - gruodžio mėn. Kino platinimo kompanijų ......2014 m. sausio - gruodžio mėn. Kino platinimo kompanijų pasiskirstymas Lietuvos rinkoje Kino platinimo kompanija

2014 m. sausio - gruodžio mėn. Kino platinimo kompanijų ......2014 m. sausio - gruodžio mėn. Kino platinimo kompanijų pasiskirstymas Lietuvos rinkoje Kino platinimo kompanija

Documents
INVESTICIJŲ FONDAS (LAAIF) · LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS INVESTICIJŲ FONDAS (LAAIF) • LAAIF įsteigtas 1996 metais lapkričio mėn. kaip viešoji įstaiga; • Nuo 2011 m. sausio

INVESTICIJŲ FONDAS (LAAIF) · LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS INVESTICIJŲ FONDAS (LAAIF) • LAAIF įsteigtas 1996 metais lapkričio mėn. kaip viešoji įstaiga; • Nuo 2011 m. sausio

Documents
„Šviesa“ 2015 m. gegužės - birželio mėn

„Šviesa“ 2015 m. gegužės - birželio mėn

Documents
„Šviesa“ 2014 m. vasario mėn

„Šviesa“ 2014 m. vasario mėn

Documents
Skiepai · Vakcina Iki 24 val. 2-3 paros 1 mėn. 2 mėn. 3 mėn. 4 mėn. 6 mėn. 12–15 mėn. 15-16 mėn. 18 mėn. 6-7 metai Tuberkuliozės v. Hepatito B v. Kokliušo, difte-rijos,

Skiepai · Vakcina Iki 24 val. 2-3 paros 1 mėn. 2 mėn. 3 mėn. 4 mėn. 6 mėn. 12–15 mėn. 15-16 mėn. 18 mėn. 6-7 metai Tuberkuliozės v. Hepatito B v. Kokliušo, difte-rijos,

Documents
Knygos, gautos 2016 m. sausio mėn. Švietimas Scott,1960- Skaitmeninė fotografija: žingsnis po žingsnio - profesionalių fotografijų paslaptys / Scott Kelby; [iš anglų kalbos

Knygos, gautos 2016 m. sausio mėn. Švietimas Scott,1960- Skaitmeninė fotografija: žingsnis po žingsnio - profesionalių fotografijų paslaptys / Scott Kelby; [iš anglų kalbos

Documents
„Šviesa“ 2014 m. gruodžio mėn

„Šviesa“ 2014 m. gruodžio mėn

Documents
ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMO DEPARTAMENTAS PRIE ŪKIO ... · 3 Bankroto proceso iniciatoriai Didžiąją dalį visų bankroto procesų, pradėtų per 2015 m. sausio–rugsėjo mėn.,

ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMO DEPARTAMENTAS PRIE ŪKIO ... · 3 Bankroto proceso iniciatoriai Didžiąją dalį visų bankroto procesų, pradėtų per 2015 m. sausio–rugsėjo mėn.,

Documents
KLAIPĖDOS „VARPO“ GIMNAZIJA 2017 m. sausio mėn. – mažos ... · KLAIPĖDOS „VARPO“ GIMNAZIJA 2017 m. sausio mėn. – mažos vertės pirkimų žurnalas Eil. Nr. Pirkimo

KLAIPĖDOS „VARPO“ GIMNAZIJA 2017 m. sausio mėn. – mažos ... · KLAIPĖDOS „VARPO“ GIMNAZIJA 2017 m. sausio mėn. – mažos vertės pirkimų žurnalas Eil. Nr. Pirkimo

Documents
Palyginimui: 2014 m. sausio-balandžio mėn., lyginant su ... · mažmeninės prekybos apimtys padidėjo tik 2,4 proc. Palyginimui: 2014 m. sausio-balandžio mėn., lyginant su tuo

Palyginimui: 2014 m. sausio-balandžio mėn., lyginant su ... · mažmeninės prekybos apimtys padidėjo tik 2,4 proc. Palyginimui: 2014 m. sausio-balandžio mėn., lyginant su tuo

Documents
Šviesa (knyga)

Šviesa (knyga)

Documents
Nidžiukas 2013 m. sausio mėn

Nidžiukas 2013 m. sausio mėn

Documents
SMF nauji leidiniai 2017 m. sausio-lapkričio mėn. SMF naujos knygos 2017m. 01-11 mėn.pdf · SMF nauji leidiniai 2017 m. sausio-lapkričio mėn. 001.8 METODOLOGIJA 1. Jason, Leonard

SMF nauji leidiniai 2017 m. sausio-lapkričio mėn. SMF naujos knygos 2017m. 01-11 mėn.pdf · SMF nauji leidiniai 2017 m. sausio-lapkričio mėn. 001.8 METODOLOGIJA 1. Jason, Leonard

Documents
„Šviesa“ 2015 m. vasario mėn

„Šviesa“ 2015 m. vasario mėn

Documents
PATVIRTINTA...1 PATVIRTINTA Kauno mokyklos-darželio „Šviesa“ Direktoriaus 2017 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-9 KAUNO MOKYKLOS - DARŽELIO „ŠVIESA“ 2017 METŲ VEIKLOS PLANAS

PATVIRTINTA...1 PATVIRTINTA Kauno mokyklos-darželio „Šviesa“ Direktoriaus 2017 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-9 KAUNO MOKYKLOS - DARŽELIO „ŠVIESA“ 2017 METŲ VEIKLOS PLANAS

Documents
„Šviesa“ 2014 m. balandžio mėn. (2)

„Šviesa“ 2014 m. balandžio mėn. (2)

Documents
„Šviesa“ 2014 m. balandžio mėn

„Šviesa“ 2014 m. balandžio mėn

Documents
„Šviesa“ 2015 m. kovo mėn

„Šviesa“ 2015 m. kovo mėn

Documents
„Bažnyčios žinios“, Nr. 1 (313) 2009 sausio 15 · tautų, tebegyvenančių tamsoje ir mirties šešėlyje (plg. Lk 1, 79). Dieviškoji Betliejaus šviesa tesklinda Šven-tojoje

„Bažnyčios žinios“, Nr. 1 (313) 2009 sausio 15 · tautų, tebegyvenančių tamsoje ir mirties šešėlyje (plg. Lk 1, 79). Dieviškoji Betliejaus šviesa tesklinda Šven-tojoje

Documents
EUROPOS KOMISIJA - ec.europa.euec.europa.eu/.../pdf/2014/proposals/regulation/egtc/egtc_proposal_lt.pdfLT 3 LT Nors Regionų komitetas savo 2011 m. sausio mėn. priimtoje nuomonėje4

EUROPOS KOMISIJA - ec.europa.euec.europa.eu/.../pdf/2014/proposals/regulation/egtc/egtc_proposal_lt.pdfLT 3 LT Nors Regionų komitetas savo 2011 m. sausio mėn. priimtoje nuomonėje4

Documents
Finansinės ataskaitos 2015 metų sausio – kovo mėn. · 18 - 29 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis UAB „SEB gyvybės

Finansinės ataskaitos 2015 metų sausio – kovo mėn. · 18 - 29 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis UAB „SEB gyvybės

Documents
„Šviesa“ 2015 m. balandžio mėn

„Šviesa“ 2015 m. balandžio mėn

Documents
Tėviškės šviesa

Tėviškės šviesa

Documents