2013 m. balandžio 3 d. / Trečiadienis / Nr. 75 (13 500)

ORAI

Debesuota su pragiedruliais.Temperatūra dieną 3-5 laipsniai šilumos.

19p.

Šiaulių arenos projektą norintiems pirkti Ukrainos didmiesčio Dniepropetrovskoatstovams šiauliečiai ketina jįpadovanoti, mat pardavinėti tokių projektų neleidžia Lietuvos įstatymai.

2015 metų Europos vyrų krepšiniočempionatui besiruošiančios Ukrainosmieste Dniepropetrovske turėtų iškiltiŠiaulių arenos “dvynė”. Iš pradžių ke-tinusi statinio projektą parduoti ir užgautas lėšas palopyti kiaurą savivaldy-bės biudžetą Šiaulių valdžia išsiaiški-no, kad toks sandoris neįmanomas -

arenos projektą galima tik dovanoti.Dėl dovanos ukrainiečiams Šiaulių ta-rybos nariai turėtų apsispręsti rytoj perneeilinį posėdį. Miesto meras JustinasSartauskas LŽ vakar tikino beveik ne-abejojantis, kad politikams nebus gai-la palaiminti šios dovanos.

4p.

Šiauliai padovanos arenos projektą

UŽSIENIS

C.Kennedy tapsambasadore

JAV prezidentas Barackas Obamaketina paskirti nužudyto prezidentoJohno F.Kennedy dukrą CarolineKennedy ambasadore Japonijoje.Vašingtone jau seniai buvo kalbama,kad 55-erių C.Kennedy, kuri rėmėB.Obamą nuo pat 2008 metų prezi-dento rinkimų kampanijos pradžios,laukia prestižinis postas. Jos skyrimuipritaria ir Japonijos vyriausybė, nes“apie velionį prezidentą J.F.Kennedypagarbiai atsiliepia dauguma japonų,o jo dukters skyrimas ambasadorepaskatintų japonų draugiškumąJungtinėms Valstijoms”. TačiauC.Kennedy šį postą perimtų sunkiumetu, nes Šiaurės Korėja grasinaJAV ir jos partneriams regione. 7p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

12p.

SPORTAS

Teisėja L.Krauzienė: “Į mus jau žiūri kaip į laukinius”

Rom

o Ju

rgai

čio

nuot

rauk

a

Renovacijosprievaizdų būrys

JURGA TVASKIENĖ

Ilgus metus daugiabučių renovacijos iš mirties taško nepajėgusiai išjudinti Būsto irurbanistinės plėtros agentūrai(BUPA) naujoji valdžia į pagal-bą kuria dar dvi institucijas. Renovacijos ekspertai nuo-gąstauja, kad biurokratinio aparato plėtra dar nutolins ir pabrangins realių darbų pradžią.

“Už renovaciją atsakingos Aplin-kos ministerijos naujieji vadovai darodidžiulę klaidą: užsidarę savo kabine-tuose sprendžia visus klausimus, norsnei ministras Valentinas Mazuronis,nei už šią sritį atsakinga viceministrėDaiva Matonienė nėra būsto specialis-tai. Jie tariasi su žmonėmis, kurie per15 metų taip ir nesugebėjo išjudintimodernizacijos proceso. Kuriamosnaujos biurokratinės institucijos, ku-rios tik apsunkins suvokimą, kas ir užką atsako”, - LŽ tvirtino Lietuvos dau-giabučių namų savininkų bendrijų fe-

deracijos (Būsto rūmų) prezidentasJuozas Antanaitis.

Aplinkos ministerija, jau senokaireiškianti nepasitenkinimą jos įtako-je esančios BUPA veikla bei užsime-nanti, kad ateityje šios įstaigos gali ne-likti, vis dėlto parinko jai naująvadovą. Be to, renovacijos procesams

koordinuoti vasario pradžioje minis-terija įsteigė dar vieną įstaigą - Būstoenergijos taupymo agentūrą (BETA).Jos direktoriumi tapo beveik dešimt-metį BUPA vadovavęs Valius Serben-ta, anksčiau ragintas prisiimti atsako-mybę už stringantį renovacijosprocesą. 5p.

Ministrų kabinetas parengė ir arti-miausiu metu Seimui teiks 2012metų veiklos ataskaitą. Joje išskirtanemažai laimėjimų, bet konstatuo-ta, kad realaus gyvenimo page-rėjimo žmonės nepajuto. 3p.

Vakar rytą sostinėje į Specialiųjųtyrimų tarnybos būstinę užėjęsjaunas vyras užpuolė ir peiliu su-žalojo du apsaugos darbuotojus.Vienas jų, suteikus pirmąją medi-cinos pagalbą, gydomas ambula-toriškai, kitam buvo atlikta operacija. 3p.

TRASA

Senoms padangoms - nemokamosaikštelės

J.Antanaitis: “Kuriamos naujos biurokratinėsinstitucijos, kurios tik apsunkins suvokimą,

kas ir už ką atsako.”

11p. 15p.

MOKSLAS

Prestižinis išsilavinimas -dėl karjeros Lietuvoje

2013 04 03Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

ŽYGIMANTAS MAURICAS

Pastaruoju metu viešojoje erdvė-je vis dažniau pasigirsta teiginių, kadbūtent euras yra kaltas dėl visų Europosekonominių ir socialinių negandų. Eu-ras kaltinamas dėl kylančių kainų, ne-didėjančio darbo užmokesčio, didelionedarbo lygio ar beatodairiškai augan-čių valstybių skolų. Štai Kipro gyvento-jai dėl bankų sistemos griūties kaltinoAngelą Merkel, eurą ir Europos cent-rinį banką. Tačiau ar euras pelnytai lai-komas atpirkimo ožiu?

Be abejo, euras, kaip ir kitos valiutos,turi savo pranašumų ir trūkumų, betnereikia pamiršti, kad valiuta visų pir-ma yra tik vertės matavimo vienetas.Tad euras pats savaime nepadidins neikainų, nei atlyginimų, nei pensijų. Jukatstumas tarp Vilniaus ir Kauno nepa-sikeis nuo to, ar jį matuosime kilomet-rais, myliomis, ar šviesmečiais. Lygiaitaip pat vidutinis darbo užmokestis ne-pasikeis vien dėl to, kad jį matuosimeskirtinga valiuta. Eurą galima palygintisu valstybiniu brandos egzaminu, tikšiuo atveju egzaminą laiko ne abiturien-

tai, o visos euro zonai priklausančiosvalstybės. Didžiausia euro egzaminonauda yra ta, kad jis leidžia objektyviaiįvertinti ir tarpusavyje palyginti egza-mine dalyvaujančių valstybių ekono-minės ir socialinės gerovės lygį. OMastrichto kriterijai, tarytum bendraegzaminų vertinimo sistema, pabrėžiaatskirų euro zonos šalių stipriąsias irsilpnąsias vietas.

Natūralu, kad vienoms šalims euroegzaminą laikyti sekasi geriau, o ki-toms - prasčiau. Tačiau norėčiau už-duoti klausimą: kas kaltas, kad egzami-no nesiseka laikyti, - ar per sunkiosužduotys, ar egzaminui nepasirengęsabiturientas? Be abejo, nėra tobulų eg-zaminų, lygiai taip pat kaip ir nėra to-bulų valiutų, tačiau kaltinti egzaminąbūtų padoru nebent tuo atveju, jei dau-gumai valstybių nesisektų jo laikyti.

Tačiau ne visoms šalims nesiseka lai-kyti euro egzamino. Vokietijoje nedar-bo lygis šiuo metu yra žemiausias nuo1991 metų, o šalis išgyvena tikrą ekono-mikos Eldoradą. Nuo įstojimo į eurozoną 1999 metais Vokietijos bendrasisvidaus produktas (BVP) vienam gyven-tojui paaugo daugiau nei euro neturin-čiose Japonijoje, Jungtinėje Karalystė-je ar JAV. Austrijos, Olandijos ir dažnaidėl perdėm didelio ekonomikos regu-liavimo kritikuojamos Prancūzijosekonominė ir socialinė gerovė augosparčiau negu Jungtinės Karalystės ar

Japonijos, kurios euro neturi. Tad eu-ras tikrai neturėtų būti kaltinamas dėlšalies ekonominių negandų.

Vokietija ne vienintelė šalis, kuri su-klestėjo įsivedusi eurą. Suomija taip patsėkmingai laikė euro egzaminą ir eko-nomikos augimu nė kiek nenusileidoŠvedijai, net šiek tiek aplenkė Daniją.Dar viena sėkmės istorija yra Belgija.Būdama euro zonoje ji sugebėjo suma-žinti valstybės skolą nuo 117 iki 99 proc.BVP. Italija, įstojusi į euro zoną, taippat parodė puikius rezultatus sugebė-

dama sumažinti valstybės biudžeto de-ficitą nuo 1980-aisiais ir 1990 metaisvidutiniškai siekusio kone 10 proc. iki2,8 proc. BVP 2012 metais.

Tačiau euro zonoje apstu ir nesėk-mės pavyzdžių. Graikiją ir Kiprą gali-ma palyginti su nepareigingais mokslei-viais, kurie savo noru pasirinko laikytieuro egzaminą, tačiau nepanoro jamrengtis tikėdamiesi kaip nors išsisukti.Keletą akmenų reikėtų įmesti ir į stip-riųjų euro zonos šalių daržą. Jos ne tiktoleravo euro egzamino taisyklių pa-žeidimus, bet ir leido minėtoms šalims

laikyti egzaminą visiškai nepasirengus.Juk jei penktokui leistum laikyti abitū-ros egzaminą, vargu ar galima būtų ti-kėtis gerų rezultatų (nebent moksleivisyra tikras genijus).

Štai Graikija ir Portugalija beveikniekada neturėjo subalansuoto biudže-to, o įstojusios į euro zoną nesilaikėMastrichto biudžeto deficito kriteri-jaus, kurį, be kita ko, turi vykdyti visosšalys, norinčios įstoti į euro zoną. Na-tūraliai kyla šie klausimai: ar vertėjo ap-skritai tokias šalis priimti, o šioms ša-lims - stoti į euro zoną? Įdomu tai, kadeuro egzaminas nepadarė Graikijos ge-resnės, bet nepadarė ir blogesnės: per12 metų buvimo euro zonoje laikąGraikijos biudžeto deficitas vidutiniš-kai siekė 8,1 proc. BVP, o 12 metų priešįstojant į euro zoną - 8,3 proc. BVP.Portugalų rodikliai yra panašūs: per 14metų buvimo euro zonoje - 5 proc., 14metų prieš įstojant į euro zoną - 5,2procento. Taigi beveik identiškas rezul-tatas - valiuta pasikeitė, o šalių valdymomodelis - ne!

Tai puikiai iliustruoja, kad euras patssavaime nėra ekonominės ir socialinėsgerovės garantas, o sunkus egzaminas,kuriam šalis turi būti pasirengusi. Eu-ras nėra tikslas, o tik priemonė jam pa-siekti - didinti šalies ekonominę ir so-cialinę gerovę. Vokietija euro egzaminąšiam tikslui išnaudojo kuo puikiausiai:metai iš metų gaudama geriausius įver-

tinimus ji parodė kitoms euro zonosšalims ir visam pasauliui savo ekonomi-kos galybę. Graikija ir Portugalija prie-šingai: metai iš metų neišlaikydamosegzamino parodė pasauliui savo eko-nomikos silpnybę.

Reikia tikėtis, kad siekdama įsivestieurą Lietuva trečiąkart neužlips antto paties grėblio. Pirmas kartas buvoatkūrus nepriklausomybę, kai gavęlaisvę nežinojome, ką su ja daryti, irdešimtmetį blaškėmės nuo vieno eko-nominio ir socialinio modelio prie ki-to. Antras kartas buvo įstojus į Euro-pos Sąjungą (ES), kai visi manėme, kadpats faktas, jog pagaliau esame Europo-je, mus padarys turtingus. Tačiau viensvajonėmis turtingas nebūsi, tad papū-tę vartojimo ir nekilnojamojo turtoburbulus supratome, kad ES pinigai antmedžių neauga. Problema ta, kad ir ne-priklausomybė, ir ES buvo suvokiamakaip savaiminis tikslas, o ne kaip prie-monė tikslui pasiekti.

Taip pat reikėtų suprasti, kad euraspats savaime nesuteiks Lietuvai eko-nominės ir socialinės gerovės, bet taibus puiki priemonė šiems tikslamspasiekti, jei euru bus naudojamasiišmintingai. Būtent išmintinga vals-tybės ekonominė ir socialinė politi-ka lems, kuriuo keliu - Vokietijos arGraikijos - Lietuva pasuks, o eurasbus viso labo nueito kelio matavimovienetas. •

Ar euras pelnytai laikomas atpirkimo ožiu?

Euras nėra tikslas, o tikpriemonė jam pasiekti -

didinti šalies ekonominęir socialinę gerovę.

Apie kaimo vietovėse įsikūrusių mažų mokyklų išsaugojimą, jų svarbą vietosbendruomenėms kalbamės suSeimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininke“darbiete” Audrone Pitrėniene.

- Švietimo ir mokslo ministerija(ŠMM) sudarė darbo grupę, kuri ieš-kos būdų, kaip išsaugoti mažas kai-mo mokyklas. Kodėl svarbu, kad josišliktų?

- Mažų gyvenviečių, kaimų mo-kyklos jau kurį laiką Lietuvoje užda-rinėjamos, o mokiniai priversti vyk-ti mokytis į didesnes savivaldybiųmokyklas. Mokytis kaimo mokyklo-se vaikams kur kas patogiau. Kai ug-dymo įstaigos yra šalia namų, jiemsnereikia anksčiau keltis. Perėjus į di-delę mokyklą, iškyla tam tikra paty-čių grėsmė, nes iš kaimo atvykę mo-kiniai būna drovesni. Vyriausybėsprogramoje dėl mažų mokyklų iš-saugojimo įrašytos nuostatos taip patakcentuoja patogumą. Galiausiai -naikinant mokyklas darbo netenkamokytojai, paliekami nenaudojamiugdymo įstaigų pastatai. Galimaįvardyti ne vieną priežastį, kodėl

reikia išsaugoti kaimo mokyklas.- O ką vietos bendruomenei reiškia

netekti mokyklos?- Mokykla kaimo bendruomenei -

ne tik ugdymo įstaiga, bet ir kultūrosžidinys. Kol mokykla gyvuoja, visasgyvenimas sukasi aplink ją. Čia orga-

nizuojamos šventės, saugomos bend-ruomenės tradicijos, nes tai vaikų, jųtėvų bei senelių mokykla.

- Tenka girdėti pareiškimų, kad kai-mo mokyklos nesugeba tinkamai pa-rengti mokinių, ten esą prasta moks-lo kokybė. Ką jūs apie tai manote?

- Kalbant apie ugdymo kokybęmokyklose, mano nuomone, vado-vautis pavienių asmenų pareiškimaisnegalima - yra sukurtos įvairios ver-tinimo sistemos, specialiai paruoštižmonės, kurie ir turi tai daryti. Gali-me diskutuoti, ar gerai veikia šios sis-temos, bet tai jau kita tema. Galiau-siai mokyklas savo vaikams parenkatėvai. Taigi ir jie yra mokyklos veiklos,ugdymo kokybės vertintojai.

- Ankstesni ŠMM vadovai progno-zavo, kad per ateinančius dvejus me-tus bus uždaryta keli šimtai mokyklų,dauguma jų - mažos mokyklėlės kai-muose. Kas verčia jas uždaryti?

- Priežasčių esama įvairių, bet pa-grindines išskirčiau dvi: mokiniųskaičiaus mažėjimą ir mokinio krep-šelio lėšų trūkumą.

- Esama svarstymų, kad kaimo mo-kyklų nykimą paskatino dar ankstes-nės valdžios pradėta švietimo tinklopertvarka. Ar tai tiesa?

- Naujos redakcijos Švietimo įsta-tyme apibrėžti įvairūs mokyklų tipaiir numatyta, kad iki 2015 metų ne-liks vidurinio tipo mokyklų. Vadina-si, kaimų vidurinės mažosios mokyk-los, neturėdamos dviejų klasių, negalitapti “ilgosiomis” gimnazijomis, jomslieka tik progimnazijos galimybė -

nuo pirmos iki aštuntos klasės. Pagalįstatymą tai jau numatyta, ir visos sa-vivaldybės šį švietimo tinklą šiuo me-tu plėtoja.

- Kaip prie kaimo mokyklų išsaugo-jimo gali prisidėti įstatymų leidėjai?

- Mes, politikai, turime susitarti,koks minimalus mokinių skaičius tu-ri būti mokykloje, kad ji nebūtų už-daroma. Dabartinė situacija rodo,kad progimnaziją, kurioje mokosi600-700 mokinių, savivaldybei išlai-kyti nuostolinga, nes neužtenka mo-kinio krepšelio lėšų. Kaimų mažosiosmokyklos dažniausiai yra progimna-zinio tipo, todėl būtina iš naujo ap-svarstyti mokinio krepšelio skaičia-vimo metodiką, siekiant išlaikytimažas mokyklas.

Savivaldybės šiuo metu einu pa-prasčiausiu keliu ir uždaro mokyk-las, teigdamos, kad neturi galimybiųjų išlaikyti. Jos turi tokią teisę, nes sa-vivaldybės dėlioja savo prioritetus.Reikia susitarti valstybiniu lygiu, ko-kias mokyklas norime išsaugoti. Jei-gu susitarsime išsaugoti ir 100 moki-nių mokyklą, turėsime skirti jai tieklėšų, kad ji galėtų išgyventi. •Seimo narę kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Seimo tribūna

Kaimo mokykloms išsaugoti reikia politinio susitarimo

Romo Jurgaičio nuotrauka

A.Pitrėnienė: “Mokykla kaimo bendruomenei -ne tik ugdymo įstaiga, bet ir kultūros židinys.”

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Aktualijos

R.Ramelienė (tel. 249 2206)

R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)

T.Bašarovas (tel. 249 2204)

Ekonomika

A.Jockus (tel. 249 2205)

K.Šliužas (tel. 249 2240)

L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

Užsienis

P.Krupenkaitė (tel. 249 2244)

V.Sudikienė (tel. 249 2214)

S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

Sportas

J.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)

G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienos temos 32013 04 03Lietuvos žinios

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Ministrų kabinetas parengė ir artimiausiu metu Seimui teiks2012 metų veiklos ataskaitą. Jojeišskirta nemažai laimėjimų, bet konstatuota, kad realaus gyvenimo pagerėjimo žmonės nepajuto.

Praėjusių metų pabaigoje darbą pra-dėjusi XVI Vyriausybė apžvelgė ir įver-tino pirmtakės darbus, padėtį šalyje,išskyrė didžiausias problemas bei prio-ritetines veiklos sritis. Visa tai sugulė į75 puslapių Vyriausybės 2012 metųveiklos ataskaitą.

Rodikliai pagerėjoAtaskaitoje teigiama, kad bendra ša-

lies būklė gerėja. Tačiau konstatuojama,kad žmonės vis dar nesijaučia saugūs.“Sunkmečio sąlygomis finansų sistemabuvo stabilizuota, ir tai prisidėjo priepastarųjų metų ekonomikos augimo.Tačiau to buvo pasiekta skolinantis sudidelėmis palūkanomis, didinant mo-kesčius ir dėl santykinai didelės inflia-cijos. Tai mažino gyventojų perkamąjągalią ir fiskalinio manevro laisvę ateity-je. Šiandien reikia spręsti tikrąsias struk-tūrines problemas ir ieškoti sprendimų,kaip padidinti šalies konkurencingu-mą”, - rašoma dokumente.

Pagrindiniai 2012 metų šalies eko-nomikos rodikliai gerėjo: pasiektas 3,6proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)augimas, registruoto nedarbo lygis su-mažėjo iki 11,7 proc., augo vidutinisdarbo užmokestis. Prekių eksporto sri-tyje pasiektas geriausias metinis rezul-tatas nepriklausomos Lietuvos istori-joje - pernai, palyginti su 2011 metais,prekių eksportas išaugo 14,5 proc., iki79,7 mlrd. litų. Pripažįstama, kad re-zultatams įtakos turėjo 2009-2012 me-tais buvusios Vyriausybės “nuosekliaiir kryptingai įgyvendintos ekonomikosskatinimo priemonės”.

Tačiau, kaip teigiama ataskaitoje, taitik pavieniai rodikliai, neatspindintysrealios gyventojų padėties. Vartojimoaugimo tempas pernai buvo mažesnis,nei tikėtasi, rimta problema išlieka di-delis skurdas, socialinė atskirtis. Rea-laus gyvenimo kokybės pagerėjimožmonės nepajuto ir dėl 2,8 proc. pernaisiekusios infliacijos.

Grėsmingas “Sodros” deficitasAtaskaitoje nurodoma, kad šiemet

Finansų ministerija prognozuoja 3

proc. BVP augimą. Taip pat 2013-ai-siais planuojamas darbo našumo, rea-laus darbo užmokesčio augimas, ne-darbo mažėjimas. “Tačiau turimesusitelkti ir pasinaudoti šiuo pranašu-mu - reikšmingai pagerinti verslo sąly-gas, sukurti stabilią mokestinę aplinką,skatinti investicijas į gamybą ir techno-logijų atnaujinimą”, - pažymima do-kumente.

2012 metais bendra valdžios sekto-riaus skola siekė daugiau kaip 46 mlrd.litų ir sudarė 40,7 proc. BVP. Konsta-tuojama, kad skolos augimo tempassulėtėjo.

Perspėjama, kad esminis veiksnys,dėl kurio gali smarkiai susvyruoti vie-šųjų finansų sistema, - “Sodros” defi-citas. 2012 metų pabaigoje fondo pasis-kolintų ir negrąžintų lėšų suma siekėapie 9,7 mlrd. litų. Skolai tvarkyti šiaismetais numatyta skirti 634 mln. litų.

Paramai - per 1 mlrd. litųAtaskaitoje pažymima, kad išlaidos

socialinėms išmokoms ir piniginei so-cialinei paramai, teikiamai vaikus

auginančioms šeimoms ir nepasitu-rintiems gyventojams, 2012 metaissudarė beveik 1,1 mlrd. litų ir, paly-ginti su 2011 metais, sumažėjo 0,9procento. Vaikui skiriamą išmoką

vidutiniškai per mėnesį gavo 107,1tūkst. vaikų (18 proc. Lietuvos vai-kų). Nemokamus pietus mokyklosevidutiniškai per mėnesį gavo 128,5tūkst. (33,2 proc.) mokinių. Paramamokinio reikmenims įsigyti suteik-ta 118,3 tūkst. (30,6 proc.) mokinių.

Vidutiniškai per vieną 2012 me-tų mėnesį socialinę pašalpą gavo221,9 tūkst. asmenų (7,4 proc. visųgyventojų). Palyginti su 2011 me-tais, pašalpų gavėjų padaugėjo 0,36proc., o išlaidos joms mokėti suma-žėjo 2,1 procento. Vidutiniškai pervieną 2012 metų mėnesį būsto šil-dymo išlaidų kompensacijas gavo198,8 tūkst. asmenų (6,6 proc. visųgyventojų). Palyginti su 2011-ai-siais, jų skaičius sumažėjo 10 pro-centų.

Pažymima, kad mažėjantis ne-darbas yra džiuginanti tendencija,tačiau liko neišspręstas ilgalaikių be-darbių klausimas. Pernai jie sudarė 30,4proc. visų užsiregistravusių bedarbių.Taip pat nurodoma, kad nepakanka-mai mažėjo jaunimo nedarbas.

Regionai vystosi netolygiaiVyriausybės ataskaitoje grėsmingais

įvardijami emigracijos srautai. Nurodo-ma, kad pernai iš Lietuvos išvyko 42,9tūkst. piliečių, o emigracijos mastas pra-lenkė buvusį ekonomikos sunkmečiopradžioje. “Spręsdami emigracijos klau-simus žvelgsime plačiau - nustatysimemigracijos politikos tikslus, apimančiusne tik emigraciją, bet ir reemigraciją,imigraciją ir netgi vidinę migraciją”, -žada dabartinė Vyriausybė.

Prie didžiausių problemų ministrųkabinetas priskiria socialinę ir ekono-minę nelygybę tarp savivaldybių. Re-gionų išsivystymo netolygumus atsklei-džia skirtingas nedarbo mastas irvidutinis darbo užmokestis, vienam gy-ventojui tenkančio gydytojų skaičiaus,ikimokyklinio ugdymo prieinamumo,

dalyvavimo kultūrinėje veikloje rodik-liai. “Visi jie rodo, kad iki šiol nebuvoskiriama pakankamai dėmesio komp-leksiškam kaimiškųjų savivaldybiųproblemų sprendimui. Pavienės in-vesticijos, skirtos daugiausia viešajaiinfrastruktūrai, nesprendžia tikrųjųsocialinių ir ekonominių problemų,negarantuoja ilgalaikės plėtros”, - nu-rodoma ataskaitoje.

Rezultatai nedžiuginaNors ankstesnė Vyriausybė renova-

cijos klausimams skyrė nemažai dėme-sio, veiklos rezultatai nedžiugina. Da-bartinis ministrų kabinetas žada, kaddaugiabučių modernizavimas taps vie-na didžiausių artimiausio laikotarpioekonomikos augimo paspirčių: pagy-vins pinigų cirkuliaciją vidaus rinkoje,leis kurti naujas darbo vietas, renovuo-ti pastatai sumažins dėl energinio ne-efektyvumo patiriamus nuostolius beisubalansuos namų ūkių ir valstybės iš-laidas.

Apgailestaujama, kad pakankamaidėmesio iki šiol nesulaukė šilumos ūkis.

Esą šilumos gamyba “valdomachaotiškai pagal kiekvienos savival-dybės norus ir atliekant brangiai kai-nuojančius eksperimentus”. Per 2-3metus žadama pertvarkyti šilumos ga-mybos ūkį. •

Pipirai ir pagyros išėjusiai Vyriausybei

VALDAS KVEDARAS

Vakar rytą į sostinės A.Jakštogatvėje esančią Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) būstinęužėjęs jaunas vyras užpuolė irpeiliu sužalojo du apsaugos darbuotojus. Vienas jų, suteikuspirmąją medicinos pagalbą, gydomas ambulatoriškai, kitam buvo atlikta operacija.

Sulaikytą užpuoliką STT pareigūnaiperdavė policijai. Dėl įvykio Vilniausapskrities vyriausiojo policijos komisa-riato (VPK) Nusikaltimų tyrimo val-dybos Smurtinių nusikaltimų tyrimoskyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimaspagal du Baudžiamojo kodekso straips-nius - dėl sunkaus sveikatos sutrikdy-mo ir viešosios tvarkos pažeidimo. DuSTT darbuotojus sužalojusiam vyrui

gali grėsti laisvės atėmimas iki 10 metų.Vakar popiet vienas sužeistų STT

darbuotojų buvo operuotas. “Mes gy-dytojų neklausėme, koks tai sužeidi-mas, tačiau iš visko sprendžiant buvokilęs pavojus gyvybei. Veikiausiai peiliuperpjauta arterija. Mūsų pareigūnai va-

žiavo į ligoninę ir davė operacijai reika-lingo kraujo”, - vakar LŽ sakė STT di-rektorius Saulius Urbanavičius.

Pirminiais duomenimis, į STT būs-tinę užsukęs vyras prisistatė esąs pareiš-kėjas. Pamainomis dirbantys budėtojaipašalinius asmenis paprastai pasitinkadar neperėjusius metalo detektoriaus irteiraujasi, pas ką ir su kokiomis proble-momis šie atvykę. Anot S.Urbanavi-

čiaus, vos užkalbintas apsaugos darbuo-tojo vyras ėmė reikšti nesuprantamuspageidavimus ir reikalavimus, o jo ne-praleistas į vidų išsitraukė lenktinį peilįir kirto apsaugininkui į koją. Šaliaesančiam STT darbuotojui jis taip patpeiliu sužalojo koją.

Sulaikomas užpuolikas, kaip teigia-ma, pats savo peiliu susižalojo ranką.Po kiek laiko surakintas antrankiais vy-ras buvo išvestas iš pastato. Tuo metu jisšaukė: “Ne - heroino mafijai Vilniuje.”Susižalojusį užpuoliką išvežė greitosiosmedicinos pagalbos automobilis.

Sostinės policija vakar nustatė už-puoliko tapatybę. Kaip LŽ sakė Vilniausapskrities VPK viršininko pavaduotojas

Antonis Mikulskis, 25 metų vyras yra išŠilutės rajono ir policijai jau žinomas.Įtariama, kad jis gali turėti psichikossveikatos sutrikimų. Anot A.Mikulskio,tas pats vyras šiais metais buvo užėjęs įVilniaus apskrities VPK pastatą, tačiautąkart incidentų išvengta.

“Kiek pavyko sužinoti, tai “etatinis”viskuo nepatenkintas vyras, ne kartąmynęs ir kitų institucijų slenkstį. Pir-miniais duomenimis, kai kurioms tei-sėsaugos institucijoms jis yra rašęs gra-sinamo turinio laiškus”, - LŽ sakė STTvadovas S.Urbanavičius.•

Perspėjama, kad esminisveiksnys, dėl kurio gali

smarkiai susvyruoti viešųjų finansų

sistema, - “Sodros” deficitas.

Socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė apžvelgė ir įvertino konservatoriaus Andriaus Kubiliaus ministrų kabineto darbus. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Po incidento STT prieigos buvo atitvertos, ekspertai fiksavo išpuolio pėdsakus. / Romo Jurgaičio nuotrauka

STT sudrebino kruvinas išpuolis

S.Urbanavičius: “Pirminiais duomenimis, kaikurioms teisėsaugos institucijoms tas vyras yra

rašęs grasinamo turinio laiškus.”

2013 04 03Lietuvos žinios4 Dienos temos

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Seime įregistruotos Administra-cinių teisės pažeidimų kodekso(ATPK) pataisos, pagal kurias uždraudžiamoje vietoje gatvėje ar kelyje pastatytą automobilį vairuotojus galėtų bausti ne tikpolicijos pareigūnai, bet ir merijų viešosios tvarkos tarnybų specialistai.

Savivaldybių vadovai tikina, kadtaip miestuose būtų geriau užtikri-nama viešoji tvarka, bet patys minė-tų tarnybų darbuotojai abejoja, arjiems suteikus daugiau funkcijų, betneskyrus papildomų lėšų kas nors išesmės pasikeis.

Padėtų policijaiATPK pataisas įregistravęs Seimo

Ekonomikos komiteto pirmininkasRemigijus Žemaitaitis aiškina, kadjos parengtos pirmiausia atsižvel-giant į sudėtingą policijos finansinępadėtį.

Pataisos numato, kad už automo-bilių sustojimą bei stovėjimą neleis-tinose vietose visoje savivaldybės te-ritorijoje protokolus vairuotojamsgalėtų surašyti ir administracinesbylas nagrinėti ne tik policininkai,kaip yra dabar, bet ir savivaldybiųvaldininkai. Dabar jie vairuotojusgali bausti tik už automobilių sta-tymą ant žaliosios vejos.

“Manau, kad priėmus pataisas įvalstybės ir savivaldybių biudžetusbūtų surenkama daugiau lėšų, nesautomobilių statymo taisyklės yrapažeidinėjamos gerokai dažniau,nei yra fiksuojama administraciniųteisės pažeidimų protokoluose”, -tvirtino parlamentaras.

Darbo padaugėtųPataisos labiausiai praverstų di-

džiųjų miestų ir stambiausių savi-valdybių administracijų viešosiostvarkos skyriams. Mat jų darbuoto-jai dažniausiai atsiduria dviprasmiš-kose situacijose, kai už automobiliųstatymą ant žaliosios vejos jie baus-ti gali, bet jei šalia yra pastatyta ma-šina, kuri trukdo kitų automobiliųar pėsčiųjų eismui, - ne. Tokiais at-vejais tenka kviestis policijos parei-gūnus. “Pataisos palengvintų mūsų

darbą. Tačiau ir papildomo darbobūtų kur kas daugiau. O kur dar lai-kas, kurį sugaišime dokumentamstvarkyti? Todėl fiziškai būtų sunkuatlikti visas gautas užduotis”, - LŽsakė ne vienas merijose dirbantisviešosios tvarkos specialistas.

Anot jų, kiltų ir dar viena proble-ma - specialistai dažnai dirba povieną, todėl nėra užtikrinti dėl savopačių saugumo. Be to, šie merijųspecialistai savo funkcijas gali atlik-ti tik reglamentuotu darbo metu.

Ragina žvelgti plačiau Šiaulių meras Justinas Sartauskas

pripažino, kad minėtos ATPK patai-sos padėtų geriau užtikrinti viešąjątvarką mieste. “Savivaldybės ne tik iš-leistų pinigus eismo kontrolės specia-listams išlaikyti, bet ir gautų lėšų. Kuodaugiau bus sumokama baudų, tuodaugiau lėšų atiteks ir savivaldy-bėms”, - sakė jis. Tuomet rastųsi ir ga-limybė didinti etatų viešosios tvarkosskyriuose skaičių. Šiaulių meras linkęspritarti svarstymams savivaldybėseįkurti municipalinę policiją, nes tiktaip jos galėtų realiai palaikyti viešąjątvarką. “Galbūt municipalinei polici-jai reikėtų perduoti ir kai kurias kitas,šiuo metu valstybinės policijos vyk-domas funkcijas”, - svarstė jis.

Vilčių, kad ATPK pataisos savi-valdybėms leistų labiau rūpintis vie-šąja tvarka, neslėpė ir Vilkaviškiomeras Algimantas Antanas Greimas.Tačiau jis tvirtino, kad dėl to šio ra-jono merijoje viešosios tvarkos sky-rius tikrai nebus steigiamas. “Ma-nau, kad būtų kur kas racionaliau,jei administracinių teisės pažeidimųprotokolus dėl netinkamoje vietojepastatyto automobilio galėtų sura-šyti ne tik viešosios tvarkos skyriųspecialistai, bet ir seniūnijų seniū-nai”, - teigė jis.

Reikia ne visomsLietuvos savivaldybių asociacijos

(LSA) patarėja savivaldybių admi-nistravimo klausimais Vida Ablingie-nė teigė, kad LSA kol kas neturi ofi-cialios pozicijos dėl R.Žemaitaičiosiūlomų pataisų. “Manyčiau, kad pa-taisose numatytomis galimybėmis la-biau prisidėti prie eismo kontrolėsgalėtų pasinaudoti didmiesčių savi-valdybės, kur yra didesni viešosiostvarkos skyriai. Jiems gal nereikėtųjokių papildomų etatų”, - svarstėV.Ablingienė.

Pasak jos, mažesnės ir rajonų sa-vivaldybės tokiomis įstatymų patai-somis vargu ar sugebėtų pasinau-doti, nes toli gražu ne visur įkurtiviešosios tvarkos skyriai arba juoseyra vos po vieną ar du darbuotojus.V.Ablingienė priminė, jog beveik vi-sose šalies savivaldybėse ekonomi-nė ir finansinė situacija tokia, kadšiemet biudžetuose numatytų lėšųvos užteks esamų darbuotojų atly-ginimams.

“Pastaruoju metu girdime nema-žai siūlymų perduoti savivaldybėmstam tikras funkcijas, bet vis pamirš-tamas finansavimas”, - pabrėžėLSA patarėja.•

Merijoms vėl siūlomos naujos funkcijos

Šiuo metu merijų specialistai gali bausti vairuotojus tik už automobilių statymą ant žaliosios vejos.LŽ archyvo nuotrauka

V.Ablingienė: “Pastaruoju metu girdime nemažaisiūlymų perduoti savivaldybėms tam tikras

funkcijas, bet vis pamirštamas finansavimas.”

DAIVA BARONIENĖ

Šiaulių arenos projektą norintiems pirkti Ukrainos didmiesčio Dniepropetrovskoatstovams šiauliečiai ketina jįpadovanoti, mat pardavinėti tokių projektų neleidžia Lietuvos įstatymai.

2015 metų Europos vyrų krepšiniočempionatui besiruošiančios Ukrainosmieste Dniepropetrovske turėtų iškiltiŠiaulių arenos “dvynė”. Iš pradžių ke-tinusi statinio projektą parduoti ir užgautas lėšas palopyti kiaurą savivaldy-bės biudžetą Šiaulių valdžia išsiaiški-no, kad toks sandoris neįmanomas -arenos projektą galima tik dovanoti.

Dėl dovanos ukrainiečiams Šiauliųtarybos nariai turėtų apsispręsti rytojper neeilinį posėdį. Miesto meras Jus-tinas Sartauskas LŽ vakar tikino beveikneabejojantis, kad politikams nebus gai-la palaiminti šios dovanos. “Dniepro-petrovskas - jau antras Ukrainos mies-tas, panoręs pasistatyti tokią pat arenąkaip mūsų. Neslėpsiu, kad man, šiaulie-čiui, toks mūsiškės arenos įvertinimasyra labai malonus”, - sakė J.Sartauskas.

Meras pasakojo, kad pirmieji Šiau-lių arenos projektu susidomėjo Uk-rainos miesto Charkovo atstovai. Jųoficiali delegacija šių metų pradžiojebuvo atvykusi į Lietuvą apžiūrėti visųmūsų šalies sporto arenų. “Tuometcharkoviečiai kreipėsi į mus teirauda-miesi, ar neparduotume jiems arenosprojekto. Mus toks prašymas pradžiu-gino, ėmėme jį svarstyti”, - prisiminėŠiaulių vadovas.

Pradėjus domėtis projekto pardavi-mo galimybėmis, susisiekta su jo auto-riumi architektu Eugenijumi Miliūnu.Jis leido parduoti projektą. Tačiau ne-trukus Šiaulių miesto savivaldybės ad-ministracijos teisininkai išsiaiškino, oTeisingumo ministerija patvirtino, kadtoks veiksmas yra neįmanomas. “Nu-sižengtume net dviem - Viešųjų pirki-mų ir Valstybės turto pardavimo - įsta-tymams”, - pabrėžė meras. Anot jo, šieįstatymai leidžia parduoti tik nekilno-jamąjį ir finansinį turtą, o nemateria-laus turto, kuriam priskiriamas arenosprojektas, taip perleisti nevalia.

“Arenos projektą galėtume per auk-cioną parduoti nebent su visa arena”, -tikino J.Sartauskas. Jis pabrėžė, kad par-duoti arenos Šiauliai tikrai neketina.

Kol buvo aiškinamasi dėl Šiaulių are-nos projekto pardavimo galimybių,charkoviečiai apsigalvojo. Tačiau ne-trukus įsigyti jį panoro kitas Ukrainosmiestas - Dniepropetrovskas. Šiauliuo-se sulaukta ir šio miesto delegacijos, jaibuvo išaiškintos Lietuvos įstatymųvingrybės. “Tada Dniepropetrovskoatstovai susisiekė su Šiaulių areną pasta-čiusiu Panevėžio statybos trestu ir, kiekžinau, ruošiasi sukirsti rankomis, kadpanevėžiečiai ir jiems statytų Europoskrepšinio čempionatui reikiamą objek-tą. Šiaulių miesto tarybai beliko patvir-tinti, kad naudotis projektu leidžia-me”, - kalbėjo J.Sartauskas. Jis priminė,kad 2007-aisiais universalią sporto are-ną pasistačiusiems Šiauliams jos pro-jektas kainavo kiek mažiau nei milijo-ną litų, o paties objekto pastatymas -65 mln. litų. Arenoje, nelygu, kokiossporto šakos rungtynės vyksta, gali bū-ti nuo 4700 iki 5700 sėdimų vietų.•

Šiauliai padovanos arenos projektą

Atkelta iš • 1 p.

Savo ruožtu Finansų ministerija,pasinaudojusi paskutinėmis nueinan-čios Vyriausybės darbo dienomispriimtu sprendimu kurti taip pat surenovacija susijusią Viešųjų investici-jų plėtros agentūrą (VIPA), kontro-liuosiančią per fondą “Jessica” tamskiriamus europinius milijonus, jauburia jos komandą.

“Ne kartą kėliau klausimą, kad jo-kių BUPA, BETA, VIPA ir panašiųmums nereikia. Aplinkos ministeri-joje yra Būsto departamentas, kuris irturėtų būti tiesiogiai atsakingas už Vy-riausybės programoje numatytos re-novacijos įgyvendinimą. Tam skiria-mos didžiulės lėšos, ir jas vėl patikėtidirbtinai sukurtam biurokratiniamadministraciniam aparatui yra visiš-kai neteisinga”, - LŽ tvirtino antrą ka-denciją parlamentiniame Aplinkosapsaugos komitete dirbanti AurelijaStancikienė.

Kritikuota ne kartąNuo 2001-ųjų veikianti BUPA, be

kitų funkcijų, administruojanti irDaugiabučių namų modernizavimoprogramą, ne kartą buvo kritikuotauž stringantį renovacijos procesą.Nieko keista: nuo 2005-ųjų, kai pra-dėta įgyvendinti būsto modernizavi-mo programa, Lietuvoje, prižiūrintšiai institucijai, atnaujinta mažiau nei500 gyvenamųjų namų, o per pasta-ruosius ketverius metus renovuoti vos279 pastatai, nors tuo metu dirbusidešiniųjų Vyriausybė planavo, kad jųskaičius sieks 8 tūkstančius.

Būsto rūmai prieš kelerius metustuometį aplinkos ministrą GediminąKazlauską viešai paragino prisiimtikaltę dėl neveiklumo, o viešąją įstaigąBUPA - dėl namų renovavimo pro-gramos žlugdymo ir net galimų ko-rupcijos apraiškų. Tačiau tuometisBUPA vadovas V.Serbenta tikino, kaddaugiabučių modernizavimo progra-ma juda į priekį. “Viskas vyksta kaipnumatyta, sukurtas finansinis mode-lis”, - 2010-ųjų pradžioje sakė jis.

Vos po kelių savaičių V.Serbentapasitraukė iš einamų pareigų, kaip da-bar teigia, išsiskyrus jo ir tuomečioministro požiūriams, o BUPA vado-vo postas tapo pereinamuoju prizu,kurį dalijosi net keli G.Kazlausko ma-lonę konkrečiu laiku pelnę asmenys.

Šiuo metu Būsto rūmų preziden-tas J.Antanaitis stebisi, kodėl Aplin-kos ministerija nusistačiusi griauti te-gu ir sunkiai judančią, bet patirtiesvykdyti renovaciją vis dėlto turinčiąstruktūrą.

“Neneigiu - ankstesnė BUPA val-džia turėtų prisiimti atsakomybę dėlstrigusios renovacijos. Tačiau jei šiinstitucija neįtinka dėl darbuotojų, jųkvalifikacijos ar paskyrimo aplinky-

bių, galima spręsti kadrų problemą,bet ne steigti naują įstaigą. Kiekvienaorganizacija reiškia papildomas lėšasiš biudžeto ar iš renovacijai skirtų pi-nigų, o tai - neracionalu. Nebent ap-linkos ministras ir jo komanda turikažkokį slaptą sumanymą, kuris ne-viešinamas”, - kalbėjo jis.

BUPA netinka, vadovas tinkaKol kas visuomenei matomos tik

Aplinkos ministerijos pastangos kur-ti naują renovaciją kontroliuosiančiąinstituciją - BETA. Ši viešoji įstaiga,kaip teigiama, skatins daugiabučių at-naujinimo procesą, drauge su savival-

dybėmis dalyvaus sprendžiant senųnamų, kurie suvartoja nepagrįstaidaug energijos ir dėl to patiria nuos-tolių, problemas.

Nors šioje įstaigoje, pagal sumany-mą turėsiančioje skyrius visuose di-desniuose Lietuvos miestuose, kolkas darbuojasi vos 7 žmonės, jai jaupriskiriami šios Vyriausybės sukur-to naujojo renovavimo modelio sėk-

mingo starto nuopelnai. Esą naujo-sios institucijos dėka 56-iose iš 60Lietuvos savivaldybių atrinkta maž-daug po 16 labiausiai renovuoti rei-kalingų daugiabučių, ir jie netrukusbus atnaujinami.

Aplinkos ministerijos atstovai, kaipkadaise Energetikos ministerijos kū-rėjai, tvirtina, kad BETA veiklai pa-pildomų lėšų iš valstybės biudžeto ne-prireiks. Esą jai išlaikyti kasmetplanuojami 1,5-2 mln. litų bus suren-kami iš pačios ministerijos kišenės.Tiesa, šių metų pradžioje aplinkos mi-nistras V.Mazuronis, kalbėdamas apieBETA lėšas, užsiminė, kad iš “vidinių

rezervų” jos bus imamos tik kurį lai-ką. “Vėliau, žinoma, prašysime, kadparemtų (valstybė - aut.)”, - sakė jis.

Dar daugiau svarstymų kelia aplin-kos ministro sprendimas naujosios įs-taigos vadovu skirti beveik 10 metųnuo įkūrimo agentūrai BUPA, sulau-kusiai ne vieno priekaišto, vadovavu-sį V.Serbentą. Kadangi BUPA - vie-šoji įstaiga, V.Mazuronio teigimu, įpareigas vadovas paskirtas be konkur-so, ministro įsakymu.

Aplinkos ministerijos vadovas ne-slepia gerai nežinąs nei V.Serbentosbiografijos, nei dėl kokių priežasčių2010-aisiais jis pasitraukė ar buvo at-leistas iš BUPA direktoriaus pareigų.V.Mazuronis užsimena, kad į jo ko-mandą naujasis BETA vadovas patekoper dabartinę premjero Algirdo Butke-vičiaus patarėją ekonomikos klausi-mais Iriną Urbonavičiūtę, kartu su ki-tais socialdemokratais prisidėjo prierenovacijos koncepcijos rengimo.

“V.Serbentą rekomendavo, ne tai,kad rekomendavo, bet kartu su juoprie renovacijos modelio rengimodirbo premjero patarėjai. Jį žinojoir dabartinė aplinkos viceministrėD.Matonienė, tuo metu, kai ėjo Šiau-lių vicemerės pareigas, kuravusi re-novacijos klausimus. Man pasirodė,kad jis yra išmanantis ir žinantis si-

tuaciją, galintis valdyti procesą žmo-gus. Kol kas juo nenusivyliau”, - aiški-no V.Mazuronis.

Pats V.Serbenta, beje, tikinantis,kad yra tik laikinasis BETA vadovas,klausimą apie anksčiau jo vadovau-tai BUPA skambėjusius priekaištusvadina politikavimu. “Jūs kažką su-painiojote. Neprisimenu jokių kriti-kų. Į politiką nesitrauksiu. Žiūriu įūkinius dalykus, suprantu, ką reikiadaryti, žinau, ką darau ir darysiu, kolmatysiu, kad tai reikalinga. Jeigu ma-tysiu, kad to nereikia, darysiu ką norskita”, - kalbėjo jis.

Veikla nepasikeitėAplinkos ministro sprendimu šiuo

metu naują vadovą turi ir BUPA, norsir esama užuominų apie galimą jos iš-skaidymą. Šios įstaigos direktoriumi,kol kas laikinuoju, paskirtas jau anks-čiau tas pačias pareigas ėjęs, bet 2011-ųjų pabaigoje jas tuomečio ministroG.Kazlausko bendražygiui buvęs pri-verstas užleisti Algirdas Čepas, reno-vacijos ekspertų vadinamas geriausiuiš visų dirbusių BUPA vadovų.

Jis LŽ teigė, kad šiuo metu agentū-ros veikla nėra pasikeitusi: BUPA nus-tatyta tvarka vykdo daugiabučių namųatnaujinimo programą. Vis dėlto va-dovas neslepia, kad naujai kuriama

BETA naudojasi jo tarnybos resursais.“Šiuo metu iš mūsų į BETA perėjo 4specialistai, perduodamas jų darbuiorganizuoti turtas”, - nurodė A.Čepas.

Aplinkos ministras V.Mazuronis ti-kina, kad šiuo metu jau pradėtaBUPA reorganizacija. Anksčiau josesą nebuvo galima vykdyti, nes būtentBUPA koordinuoja iš daugiabučiųbendrijų kylančias būsto moderniza-vimo iniciatyvas.

“Kai įsibėgės BETA veikla, kai ku-rias BUPA funkcijas permesime jai.Ar ateityje BUPA išliks, matysime, da-bar taip drąsiai neteigčiau. Tačiaufunkcijų dubliavimo tarp jos ir BETAnebus”, - sakė ministras.

Panoro skirstyti pinigusKol Aplinkos ministerija dalija re-

novacijos prievaizdų funkcijas, į šiąveiklą, teisingiau, jai numatomų pini-gų skirstymą, bando įsitraukti ir Fi-nansų ministerija. A.Butkevičiaus va-dovaujamai Vyriausybei nutaruspritarti pirmtakų subrandintai idėjaisteigti VIPA - renovacijai skirtų euro-pinių pinigų kontrolierę - Finansų mi-nisterija, investavusi į šią instituciją 350tūkst. litų, jau parinko jos vadovą. Kon-kursą eiti pareigas, kuriame dalyvavovos du pretendentai, laimėjo pastarai-siais metais Finansų ministerijos Euro-pos Sąjungos struktūrinės paramosvaldymo departamento direktoriauspavaduotoju dirbęs Gvidas Dargužas.

Prognozuojama, kad pirmaisiaismetais VIPA turės apie 10 pareigybių,jos veikla bus finansuojama iš admi-nistravimo mokesčio už finansų inži-nerijos priemonių įgyvendinimą. “Pro-gnozuojamos bendrovės pirmųjųveiklos metų pajamos - apie 500 tūkst.litų”, - nurodė Finansų ministerija.

Aplinkos ministras V.MazuronisLŽ teigė manantis, kad, steigdamaVIPA, Finansų ministerija nori pe-rimti šiuo metu komercinių bankųvykdomas funkcijas ir tapti pagrindi-ne finansavimo skirstytoja.

“Ar tikslinga tokia rokiruotė, neži-nau. Bet tai ne mano sritis. Koks ma-no reikalas, ką darys Finansų minis-terija? Ar kreditus renovacijai dalysLietuvos bankai, ar kita kontroliuo-janti institucija, mūsų darbui tai netu-rės įtakos”, - tvirtino jis.•

Dienos temos 52013 04 03Lietuvos žinios

Renovacija ta pati, prievaizdų - būrys

V.Serbenta klausimus apie jo ankstesnį darbą BUPA vadina politikavimu. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

56-iose iš 60 Lietuvos savivaldybių atrinkta maždaug po 16 daugiabučių, kuriuos labiausiai reikia renovuoti, ir jie netrukus bus atnaujinami. Romo Jurgaičio nuotrauka

V.Mazuronis: “Ar tikslinga tokia rokiruotė, kaiFinansų ministerija kuria įstaigą, perimsiančią

renovacijos pinigų dalybas, nežinau.”

Aplinkos ministras V.Mazuronis tvirtina, kad kuria-ma nauja renovaciją prižiūrėsianti įstaiga - būtina.Oresto Gurevičiaus nuotrauka

LATVIJA LAUKIAMA EURO ZONOJERyga jau sulaukė teigiamų ženklųiš Europos Komisijos (EK), ren-giančios sanglaudos ataskaitą dėlLatvijos pasiruošimo tapti eurozonos nare. Apie tai latviams pra-nešė jų finansų ministras AndrisVilkas. Duodamas interviu ko-mercinei televizijai LNT, mi-nistras pranešė, kad pirmosios de-legacijos, vertinančios padėtįLatvijoje, jau apsilankė šalyje, okitų dar laukiama. “Latvija nuo-dugniai vertinama įvairiais aspek-tais, tačiau šie įvertinimai iki šiolbuvo teigiami”, - pasidžiaugė mi-nistras. Jis pridūrė, kad šalies eko-nomikos plėtros tendencijos tei-giamos ir visi turimi duomenyspatikimi. A.Vilkas sako manąs,kad Latvijos gyventojų skepticiz-mas arba net nepritarimas bend-rai Europos valiutai dėl euro zo-

nos išgyvenamų sunkumų imsmažėti, kai tik padėtis euro zonojepagerės. Finansų ministras neabe-joja, kad Latvija netrukus galėstapti 17-ąja euro zonos nare. Lat-

vija planuoja įsivesti eurą nuo kitųmetų sausio 1 dienos. Ryga jaupaprašė EK ir Europos centriniobanko parengti neeilinę sanglau-dos ataskaitą, kuri reikalinga šaliaistojant į euro zoną. Iš jos paaiš-kės, ar Latvija atitinka Mastrichtokriterijus.

BBC TURI NAUJĄ VADOVĄVakar pradėjo eiti pareigas naujasBBC generalinis direktorius TonyHallas. Jis žada atkurti didžiausiopasaulyje transliuotojo reputaciją,kurią pakirto vaikų ir moterų lyti-nio išnaudojimo skandalas. BBCreputacijai smarkiai pakenkė po-licijos tyrimo išvados, kai paaiš-kėjo, kad dabar jau miręs korpo-racijos laidų vedėjas JimmySavile’as buvo tiesiog apsėstassekso. Prie to prisidėjo ir prastai

parengtas televizijos reportažas,kuriame vienas parlamentarasbuvo neteisingai paskelbtas pedo-filu. Dėl to teko atsistatydintiT.Hallo pirmtakui George’uiEntwistle’ui, generalinio direkto-riaus poste išbuvusiam vos 54dienas. 62 metų T.Hallas, buvęsBBC naujienų tarnybos vadovas, įkorporaciją grįžta po daugiaukaip dešimtmetį trukusio vadova-vimo Karališkajai operai. Pradė-jęs dirbti jis parašė darbuotojamselektroninį laišką, kuriame siūlėpasimokyti iš padarytų klaidų.“Dabar susigrąžinsime pasitikėji-mą, tai, kas visuomet bus bran-giausia mūsų organizacijos prekė.BBC nustato sau neįtikimai aukš-tus standartus ir mums pavykstateikti pačias geriausias paslaugas.Mūsų iššūkis - visą laiką dirbtigeriausiai”, - rašė T.Hallas.

Reuters, LNT, BNS, LŽ

2013 04 03Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Šiandien susikaupė daug neišspręstų Lietuvos ir Lenkijossantykių problemų bei įsisenė-jusių skaudulių. Ką reikėtųdaryti, kad to neliktų, portalegeopolitika.lt bando atsakytiViktoras Denisenka.

Problemos žinomos: tai ir pavar-džių rašymas, ir dvikalbės gatvių pava-dinimų lentelės, ir vienodas lietuviųkalbos egzaminas dvyliktokams, prieškurį sukilo lenkiškos mokyklos. Šiaspretenzijas Lietuvai reiškia Lenkija.Savo ruožtu Lietuva susirūpinusi an-tilietuviškais vandalų išpuoliais prieškultūros objektus Lenkijoje, aštrėja irLenkijoje uždaromų lietuviškų mo-kyklų klausimas. Pasiguosti galimabent tuo, kad nors įtampa tarp dviejųvalstybių neslūgsta, ji jau ir nebeauga.

Dar ne taip seniai Lietuvos ir Lenki-jos santykiai laikyti pavyzdiniais. Santy-kių atšalimą galima sieti su valdžios pa-sikeitimu ir Lenkijoje, ir Lietuvoje.Dėmesys Lenkijai, kaip “artimiausiaikaimynei”, ėmė silpnėti, kai 2009 metaisprezidente tapo Dalia Grybauskaitė. Jipakeitė iki tol vyravusius užsienio poli-tikos prioritetus, t. y. vertybinę politikąpakeitė pragmatine. Buvo nutraukti perValdo Adamkaus prezidentavimą susi-formavę “ypatingi santykiai” tiek suLenkija, tiek su Gruzija.

Dar svarbesniu veiksniu tapo neti-kėta Lecho Kaczynskio žūtis sudužuslėktuvui prie Smolensko. Prieš pat šiątragediją Lenkijos prezidentas lankė-si Lietuvoje - tuomet kaip tik buvosvarstomas įstatymas, turėjęs leisti ra-šyti lenkiškus vardus ir pavardes Lie-tuvos Respublikos asmens tapatybėsdokumentuose originalo kalba. Ta-čiau įstatymo projektas buvo atmes-tas, L.Kaczynskis po kelių dienų žu-vo, o Lenkijoje į valdžią taip pat atėjępragmatinės politikos šalininkai per-žiūrėjo savo tarptautinių santykiųprioritetus Lietuvos nenaudai.

Šiandien jau galima kalbėti apie ban-dymus normalizuoti Lietuvos ir Lenki-jos santykius. Pirmiausia reikėtų išskir-ti Lietuvos užsienio reikalų ministroLino Linkevičiaus atsiprašymą už Lie-tuvos valdžios nelankstumą lenkų tau-tinės bendrijos atžvilgiu. Nors už tai jissulaukė aštrios prezidentės D.Grybaus-kaitės kritikos, Lietuva parodė gerą va-lią siekdama atkurti gerus ir draugiš-kus ryšius su Lenkija.

Kitokią taktiką pasirinko Lenkijosužsienio reikalų ministras RadoslawasSikorskis. Duodamas interviu Latvijos

savaitraščiui “Ir” jis kalbėjo apie “page-rėjusią situaciją” tarp abiejų valstybių,teigė, kad Lenkija draugiškai ištiesė Lie-tuvai ranką, ir čia pat ragino Lietuvąapsispręsti, ką pasirinkti energetikossrityje: ar gamtinių dujų jungtį su Len-kija, ar statyti savo suskystintų gamtiniųdujų terminalą, nes “abu projektai ne-atsipirks”. Daug kas tai suprato kaipmėginimą spausti Lietuvą, o tai nepa-našu į geranorišką partnerystę.

Vis dėlto esminės Lietuvos ir Len-kijos santykių problemos glūdi viešo-sios diplomatijos plotmėje (netekogirdėti, jog santykių atšalimas darytųdidesnę įtaką kitu lygmeniu, pavyz-džiui, Europos Sąjungos lygmeniu arpan.), o kad jos netaptų aštresnės, rei-kia siekti, kad santykiai grįžtų į gerosir patikimos kaimynystės plotmę. Ma-

nau, toliau išvardytos penkios tezėsgalėtų tapti pagrindu Lietuvos ir Len-kijos santykiams normalizuoti.

1. Susitaikymas su bendra praeitimi

Praeities nesutarimai meta šešėlį ir da-bartiniams šalių santykiams. Daug kaspriklauso nuo gebėjimo susigyventi sutais šešėliais. Egzistuojant realioms šian-dienos problemoms konfliktinis diskur-sas dažnai būna papildomas ir praeitiesskriaudomis bei nesutarimais. Kol praei-tis bus vertinama kaip atvira žaizda, tolbus sunku kalbėti ir apie dabarties beiateities perspektyvas. Prisiminkime, kadkartą abi šalys jau parodė pavyzdinį su-tarimą išbraukdamos iš politinės darbot-varkės Vilniaus okupacijos klausimą.

Galima pritarti minčiai, kad šian-

dien labai trūksta Czeslawo Miloszolygio asmenybių, sugebančių taip kal-bėti apie bendrą abiejų moderniųvalstybių praeitį, kaip tai darė šis iški-lus Nobelio premijos laureatas, vadi-nęs save “paskutiniu Lietuvos Didžio-sios Kunigaikštystės piliečiu” ir nemažądalį savo kūrybos skyręs bandymuiperprasti šios Europos dalies kultūrosir istorijos ypatybes.

2. Ekonominis ir energetinisbendradarbiavimas

Vargu ar kas nors galės laimėti šio-je srityje bandydamas traukti antklo-dę į savo pusę. R.Sikorskio pareiški-mas, kad Lietuva turi pasirinkti arbagamtinių dujų jungtį su Lenkiją, arbasuskystintų gamtinių dujų terminalą,rodo pragmatinį požiūrį, tačiau pa-saulyje, kur energetika tampa ne tikekonominio, bet ir saugumo iššūkiodalimi, tiesioginio atsipirkimo klau-simas ne visada turi būti esminis.

Žinoma, čia yra už ką papriekaiš-tauti ir Lietuvai, kuri kol kas neparo-

dė, jog sugeba tiksliai ir atsakingaivykdyti svarbius ne tik nacionalinius,bet ir regioninius energetinius pro-jektus. Šioje srityje Lietuva aiškiai pra-laimi, nes strateginiai prioritetai tie-siog skęsta politiniuose žaidimuose.Lietuvai nerodant tinkamo užsispy-rimo ir ryžto R.Sikorskis gali sakyti:“Mes vis dar nesame gavę įtikinamopasiūlymo, kuriuo remdamiesi galė-tume atlikti reikalingus skaičiavimus.”

Taip pat reikėtų kalbėti apie visųgalimų bendradarbiavimo krypčiųstiprinimą - intensyvius kultūriniusmainus, abiejų valstybių mokslinin-kų bendradarbiavimą, verslo sąveikosskatinimą ir pan.

3. Regioninis bendradarbiavimas

Nors šis lygmuo šiandieninėje Eu-ropoje labai svarbus, regionalizacijadar nėra tinkamai išnaudojama ESmastu. Bendriją neretai galima api-būdinti kaip didelę, bet nelabai lanks-čią ir biurokratizuotą organizaciją,tad jos narių vienijimasis į interesųgrupes, kad tam tikrais klausimais ga-lima būtų kalbėti “vienu balsu”, yranatūralus ir suprantamas procesas.Dauguma Baltijos šalių problemų ir

baimių gali būti visai nesuprantamosVakarų Europos šalims, bet gali būtigerai žinomos Lenkijai.

Tačiau tai liečia ne vien Lietuvos irLenkijos santykius. Lenkija, turėda-ma rimtų ambicijų ES (jos ypač išryš-kėjo pastaruoju metu), pagrindine irartimiausia partnere mato ne mažąLietuvą, o kitą kaimynę - Europojepirmuoju smuiku griežiančią Vokie-tiją. Įtikinti Lenkiją jungtis į stiprų re-gioninį projektą su Baltijos ir (gal)Skandinavijos šalimis nebūtų lengva,bet tai nereiškia, kad neverta bandyti.

4. Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

Faktiškai tai galėtų būti grįžimasprie dar neseniai vyravusių vertybi-nės politikos principų. Lietuva ir Len-kija turi unikalią patirtį kelyje į ES irNATO. Jos perdavimas visoms suinte-resuotoms valstybėms galėtų tapti Lie-tuvą bei Lenkiją vienijančiu veiksniu,nes dalyvavimas bendruose projek-tuose skatina labiau vertinti partne-

rius ir geriau vienas kitą pažinti. Tadbūtina aktyvi Lietuvos ir Lenkijos po-zicija vykdant ES Rytų partnerystėsprogramą. Čia yra ir kitas bendras in-teresas - stabili ir demokratiška RytųEuropa reikštų galimybę ir Lietuvai,ir Lenkijai plėtoti ne tik politinius, betir ekonominius santykius.

5. Komunikacijos veiksnysŠiandien Lenkijos tema Lietuvos in-

formacinėje erdvėje, kaip ir Lietuvostema Lenkijos informacinėje erdvėje,aktualizuojama tik tarpusavio nesuta-rimų kontekste. Mes iš tiesų mažai ži-nome vieni apie kitus, arba, kitaip sa-kant, mažai kas Varšuvoje žino, kuo ištiesų gyvena Vilnius, ir mažai kas Vil-niuje numano, kuo šiandien gyvenaVaršuva (vėl tai nėra specifinė Lietuvosir Lenkijos santykių problema, - lygiaitaip pat mažai kas Lietuvoje gaudosiLatvijos ar Estijos politiniame gyveni-me, gal kiek daugiau žinome apie Ru-siją, Baltarusiją ir JAV).

Geras tarpusavio komunikavimas pa-dėtų išspręsti daug nesutarimų, o infor-macinė erdvė, kurioje būtų akcentuoja-mos ne tik problemos, bet ir gerojipatirtis, pagerintų abiejų šalių santykiusir skatintų tarpusavio supratimą. •

Penkios tezės Lietuvai ir Lenkijai

Egzistuojant realioms šiandienos problemomskonfliktinis diskursas dažnai būna papildomas

ir praeities skriaudomis bei nesutarimais.

Pagerinti abiejų valstybių santykius nori D.Grybauskaitė ir B.Komorowskis.AFP/Scanpix nuotrauka

Trumpai

T.Hallas nusiteikęs optimistiškai.

Finansų ministras A.Vilkas neabe-joja, kad jau kitais metais Latvijaturės eurą. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Mianmaro sostinėje Rangūnekilus gaisrui vienoje musulmo-nų mokykloje žuvo 13 žmonių.Policijos duomenimis, gaisraskilo dėl nesutvarkytos elektrosinstaliacijos.

Nelaimė įvyko šalyje padidėjusįtampai tarp budistų ir musulmonųpo pastarojo meto riaušių, tačiaupolicija pranešė, jog gaisras buvonelaimingas atsitikimas. “13 žmo-nių, daugiausia - vaikai, žuvo pergaisrą musulmonų religinėje mo-kykloje Rangūno centre, - įvykiovietoje sakė vienas policijos parei-gūnas. - Ugniagesiai kilusį gaisrąužgesino.” Pareigūnas pridūrė, kadžmonių gyvybes pasiglemžusio gais-ro priežastis - trumpasis jungimas.

Įvykio vietoje susirinkus įpykusiaiminiai, kuri reikalavo atsakymų, po-licija paragino laikytis rimties ir paža-dėjo įsteigti komitetą šiam atsitikimuiištirti, jame dirbs ir musulmonų lyde-

riai. Šiame pastate buvo mečetė ir re-liginė mokykla, kurioje vaikai ir gyve-no, kol lankė vasaros pamokas. Vie-tos gyventojai sakė manantys, kadaukos buvo našlaičiai.

Kitas policijos pareigūnas nurodė,kad pastate buvo 70 žmonių. “Vaikaimiegojo mokykloje, kai joje kilo gais-ras. Daugumą vaikų išgelbėjome”, -sakė policijos pareigūnas. Mianmaropolicija savo puslapyje “Facebook”pranešė, kad aukos mirė nuo nudegi-mų ar apsinuodijimo dūmais. “Kaiprodo miesto policijos tyrimas, gaisrąsukėlė pernelyg aukšta elektros įtam-pa”, - priduriama pranešime.

Tarpkonfesinio smurto banga, ku-ri kilo kovo 20 dieną, keliuose mies-tuose Mianmaro centriniame regio-ne pareikalavo 43 gyvybių. Buvodeginami namai ir mečetės, todėl vy-riausybė kai kuriuose rajonuose įve-dė nepaprastąjį valdymą ir komen-danto valandą.•AFP, BNS, BBC, LŽ

Pasaulis 72013 04 03Lietuvos žinios

Jungtinių Amerikos Valstijų pre-zidentas Barackas Obama turėtųpaskirti nužudyto prezidentoJohno F.Kennedy dukrą CarolineKennedy į ambasadoriaus Japonijoje postą.

Gandonešiai seniai skelbia, kad 55-erių C.Kennedy, kuri rėmė B.Obamąnuo pat 2008 metų prezidento rinki-mų kampanijos pradžios, greičiausiaigaus prestižinį JAV ambasadoriauspostą Tokijuje. “C.Kennedy jau beveikyra perėjusi atranką”, - sakė vienas ad-ministracijos pareigūnas. Kiek anks-čiau laikraščiai “The WashingtonPost” ir “The New York Times” pra-nešė, kad ji labai aktyviai tikrinama dėlšio paskyrimo.

Japonijos vyriausybės atstovas teigė,jog šaliai būtų “didelė naujiena”, jeiC.Kennedy taptų ambasadore. “Apievelionį prezidentą J.F.Kennedy pagar-biai atsiliepia dauguma Japonijos žmo-nių, - per spaudos konferenciją pabrė-žė Yoshihide Suga. - Tikimės, kad jodukra bus tokia pat puiki diplomatėkaip ir tėvas. C.Kennedy skyrimas am-

basadore paskatintų japonų draugiš-kumą Jungtinėms Valstijoms.”

Rizikingas laikotarpisC.Kennedy būtų ne pirma garseny-

bė, paskirta diplomatinės atstovybėsvadove Japonijoje, kuri yra svarbi JAV

sąjungininkė. Anksčiau Amerikos am-basadoriumi Tokijuje dirbo buvęs vi-ceprezidentas Walteris Mondale’as,taip pat buvę senatoriai Mike’as Mans-fieldas ir Howardas Bakeris. TačiauC.Kennedy šį postą perimtų diploma-tiškai labai rizikingu metu, kai Šiaurės

Korėja svaidosi kariniais grasinimaisJungtinėms Valstijoms ir jų svarbiemspartneriams regione.

Tie komunistinės totalitarinės Šiau-rės Korėjos gąsdinimai pastarosiomis

savaitėmis paskatino kai kuriuos diplo-matijos stebėtojus Vašingtone manyti,jog vietoj C.Kennedy galbūt reikėtų pa-sirinkti labiau patyrusį diplomatą. Ta-čiau jos šansus galėjo padidinti tai, kadJAV valstybės sekretoriumi tapo Joh-nas Kerry, kuris buvo artimas nužudy-to prezidento J.F.Kennedy dukros my-limam dėdei, velioniui senatoriuiEdwardui Kennedy.

Asmeninis ir politinis gyvenimasC.Kennedy gimė 1957 metų lapkri-

čio 27 dieną Niujorke J.F.Kennedy irJacqueline Kennedy šeimoje. Anksty-vąją vaikystę ji praleido Baltuosiuoserūmuose, kai tėvas, nors ir trumpai, ėjoJAV prezidento pareigas. Vėliau Caro-line baigė prestižinį Harvardo univer-

sitetą ir Kolumbijos teisės mokyklą, dir-bo pelno nesiekiančiose organizacijo-se - J.F.Kennedy bibliotekoje ir Ameri-kos baleto teatre. C.Kennedy - žinomarašytoja. Ji viena ir drauge su Ellen En-

derman parašė bei suredagavo keletąknygų. 1986 metais Caroline susituokėsu Niujorke įsikūrusios dizaino bend-rovės savininku Edwinu Schlossberguir susilaukė trijų vaikų - Rose, Tatianosir Johno.

C.Kennedy, kurią daugelis ameri-kiečių atsimena kaip tragedijos ištiktąmažą mergaitę per jos tėvo laidotuves1963 metais, 2008-aisiais sukėlė sen-saciją ir pasipiktinimą Hillary Clintonstovykloje, nes viešai parėmė B.Oba-mą, nors iki tol gyveno labai privatųgyvenimą. Jeigu C.Kennedy bus pa-skirta ambasadore ir jei šį skyrimą pat-virtins Senatas, ji pakeis dabartinį JAVambasadorių Japonijoje ir buvusįB.Obamos rinkimų kampanijos rėmė-ją Johną Roosą.•

Šiaurės Korėja paskelbė “iš naujoderinanti ir paleidžianti” visas sistemas savo pagrindiniameJongbjono branduoliniamekomplekse. Jame bus paleistas ir reaktorius, išjungtas dar 2007 metais.

Vienas branduolinės energetikos ats-tovas sakė, kad šis sprendimas buvopriimtas siekiant “sustiprinti branduo-linių ginkluotųjų pajėgų kokybę ir kie-kybę”, taip pat norint panaikinti didelįelektros energijos stygių. Šiaurės Korė-ja išjungė Jongbjono reaktorių 2007 me-tų liepą pagal šešių valstybių susitarimądėl pagalbos mainais į nusiginklavimą.2008-ųjų vasarą korėjiečiai sunaikinoreaktoriaus aušinimo bokštą.

Sodrinamas uranasJongbjono branduolinio komplekso

reaktorius buvo vienintelis Šiaurės Ko-rėjos branduolinių ginklų programosplutonio šaltinis. Šalyje likusių jo atsar-gų, kaip manoma, užtektų 4-8 bom-boms. 2010 metais Šiaurės Korėja at-skleidė, kad Jongbjone sodrina uraną,ir leido užsienio ekspertams apsilanky-ti objekte, pamatyti ten esančias centri-fugas. Pchenjanas tuo metu tvirtino, joguraną sodrina vien energetikos tikslais.

Energetikos atstovo paminėtas “deri-nimas iš naujo” pakurstys nuogąstavi-mus, kad kompleksas bus - jei dar nė-ra - transformuotas į branduoliniams

ginklams tinkamo urano gamyklą. Dau-gelio stebėtojų nuomone, Šiaurės Korė-ja jau daug metų slaptuose objektuosesodrina ginklams tinkamą uraną. Jie sa-ko, kad trečias Pchenjano branduolinisbandymas, įvykdytas vasario mėnesį,buvo urano bombos susprogdinimas.

Kinijos pozicijaSistemų derinimas ir paleidimas

Jongbjono branduoliniame komplekseprivertė sunerimti ir svarbiausią ŠiaurėsKorėjos sąjungininkę Kiniją. Ji pareiškėapgailestaujanti dėl kaimynės praneši-mo ir paragino laikytis rimties. “Apgai-lestaujame dėl Korėjos Liaudies De-mokratinės Respublikos pranešimo, -per trumpą spaudos konferenciją pažy-mėjo Kinijos užsienio reikalų ministeri-

jos atstovas Hong Lei. - Raginame vals-tybes laikytis rimties ir demonstruotisantūrumą. Norėtume Korėjos pusia-salio denuklearizacijos ir taikos bei sta-bilumo Šiaurės rytų Azijos regione.”

Kinija daug dešimtmečių buvo vie-nintelė svarbi Šiaurės Korėjos sąjungi-ninkė ir didžiausia jos prekybos partne-

rė, tiekianti šiai skurdžiai šaliai reikalin-gos energijos dalį. Nuo vasario, kaiPchenjanas įvykdė savo trečią per sep-tynerius metus branduolinį bandymą,Pekinas ne kartą skelbė panašius ragini-mus. Šis niekaip nenurimstančios vals-tybės branduolinis bandymas išprovo-kavo griežtesnes Jungtinių Tautų (JT)Saugumo Tarybos ekonomines sankci-jas Šiaurės Korėjai.

Atsakomieji veiksmaiNuolatinės Šiaurės Korėjos provo-

kacijos paskatino Jungtines AmerikosValstijas ir Pietų Korėją imtis atsako-mųjų veiksmų. JAV prie Pietų Korėjoskrantų dislokavo eskadrinį minininką,kuris turi ginti šalį nuo galimų raketųsmūgių. Eskadrinis minininkas “USSFitzgerald”, dalyvavęs karinėse praty-bose, buvo nusiųstas prie pietvakariniųPietų Korėjos krantų, o ne grąžintas įsavo uostą Japonijoje.

Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-Hye pabrėžė, kad kone kasdienių Šiau-rės Korėjos pastarojo mėnesio grasini-mų srautą vertina “labai rimtai”.Gynybos ministras Kim Kwan-Jinasleido suprasti, jog Pietų Korėja smogsprevencinius smūgius Šiaurės Korė-jos branduoliniams ir raketų objek-tams, jeigu prasidės priešiški veiksmai.“Sukursime aktyvią atgrasinimo prie-monę, skirtą Šiaurės Korėjos branduo-liniams ir raketų objektams neutrali-zuoti”, - kalbėjo Pietų Korėjos gynybosministras.•

J.F.Kennedy dukra taps ambasadore

C.Kennedy būtų ne pirma garsenybė, paskirtaJAV ambasadore Japonijoje.

C.Kennedy Japonijos ambasadoriaus poste laukia sunkūs išbandymai.Reuters/Scanpix nuotraukos

Paleidžia branduolinį reaktorių

Jongbjono branduolinio komplekso reaktorius neveikė nuo 2007 metų.

Jongbjono branduoliniskompleksas gali būti

transformuotas į bran-duoliniams ginklams

tinkamo urano gamyklą.

Gaisras Mianmaro sostinėje

Į Rangūno ligoninę pateko per gaisrą nukentėję vaikai.AFP/Scanpix nuotrauka

Verslas 92013 04 03Lietuvos žinios

JONAS AUGULIS

Lietuvos prekybos, pramonės iramatų rūmų asociacijos generalinis direktorius dalyvavosusitikime su Lietuvos-Irano prekybos, pramonės ir amatųrūmų asociacijos prezidentu.

Šių metų kovo 27 dieną Lietuvosprekybos, pramonės ir amatų rūmųasociacijos generalinis direktorius Ri-mantas Šidlauskas susitiko su Lietu-vos-Irano prekybos, pramonės iramatų rūmų asociacijos prezidentuHamidu Ahmadi ir kitais Lietuvosverslininkais.

Lietuvos-Irano prekybos rūmuosevykusio susitikimo pradžioje R.Šid-lauskas sveikino prezidentą ir kitusLietuvos-Irano prekybos rūmų dar-buotojus, taip pat Irano tautą persųNaujųjų metų proga, nepamiršo pa-girti Lietuvos-Irano prekybos rūmųkolektyvo už aktyvią veiklą bei laimė-jimus, kartu pabrėžė H.Ahmadi at-stovavimo Lietuvos prekybos, pramo-nės ir amatų rūmams Irane svarbą.Pratęsdamas susitikimą R.Šidlauskaspareiškė tikįs, kad Irano prekybos,pramonės ir amatų rūmų asociacijosir Lietuvos-Irano prekybos, pramo-nės ir amatų rūmų asociacijos glau-dus bendradarbiavimas bei veiklossuderinimas bus pirmi žingsniai įbendrą institucijų veiklą.

Savo ruožtu Lietuvos-Irano rūmųprezidentas H.Ahmadi pareiškė tu-rintis vilties, kad šie metai bus kupi-ni gyvybingumo, sveikatos ir sėkmėstiek Lietuvos, tiek Irano žmonėms.Jis taip pat padėkojo R.Šidlauskui užapsilankymą.

„Remiantis įstatuose numatytaisįsipareigojimais, Lietuvos-Irano pre-kybos rūmai, kaip pagal Lietuvos Res-publikos įstatymus ir reglamentusįkurta įstaiga, kartu su Lietuvos preky-bos rūmais siekė teikti pirmenybępriemonėms, padedančioms užmegz-ti ryšius ir plėtoti bendradarbiavimąįvairiose ekonomikos, kultūros, švie-

timo ir sporto srityse. Akivaizdu, kadšios pastangos bus greičiau įgyvendin-tos panaudojant efektyvesnį bendra-darbiavimą tarp suinteresuotų insti-tucijų“, - sakė H.Ahmadi.

Susitikimo pabaigoje įvardijęs abie-jų šalių potencialą sėkmei pasiektiR.Šidlauskas pabrėžė abipusę šaliųpagarbą kiekvienos jų institucinėmstaisyklėms ir reglamentams, kaip bū-tiną sąlygą užmegzti ryšius ir plėtotibendradarbiavimą.

Šalių susitikimo pabaigoje buvopristatyta Lietuvos-Irano prekybos,pramonės ir amatų rūmų asociaci-jos veiklos ataskaita. •

Lietuvoje buvo švenčiamas Irano Novrūzas

R.Šidlauskas ir H.Ahmadi. / Asociacijos archyvo nuotrauka

ĮSKOLOS PADIDĖJO

Verslo pradelstos įskolos per pirmąjįšių metų ketvirtį padidėjo 191 mln. li-tų ir kovo pabaigoje siekė 5 mlrd. litų.Kaip rodo rizikos valdymo sprendi-mų bendrovės “Creditinfo Lietuva”duomenys, įskolos daugiausia didėjobankams ir kredito unijoms, o mažėjotik išperkamosios nuomos ir vartoji-mo kreditus teikiančioms įmonėms.Pernai tuo pačiu metu jos, kaip teigia-ma “Creditinfo Lietuvos” pranešime,augo ir šiems sektoriams. Įmonių sko-los atskirai “Sodrai” per ketvirtį padi-dėjo 6 mln. litų ir kovo pabaigoje siekė442 mln. litų. Pasak “Creditinfo” kre-dito rizikos vadovės Alinos Buemann,kreditorinius įsipareigojimus šiemetgeriau vykdė statybos ir nekilnojamo-jo turto bendrovės, taip pat žemėsūkio bei apgyvendinimo įstaigos. Mi-nėtos veiklos įmonėse registruotų tur-to areštų skaičius per metus sumažėjovidutiniškai po 20 procentų. Iš visopirmąjį ketvirtį įregistruoti 2962 laiki-ni apribojimai valdyti, naudotis ar dis-ponuoti bendrovių turtu.

UŽDIRBO DAUGIAU

Didesnį kaip 10 tūkst. litų atlyginimąpernai spalį Lietuvoje gavo 5609 visądarbo laiką dirbę gyventojai, iš jų 4692- privačiame sektoriuje, 917 - valsty-bės sektoriuje. Per metus (palyginti su2011-ųjų spaliu) daugiau kaip 10tūkst. litų uždirbusių žmonių padau-

gėjo 527. Kaip teigiama Statistikos de-partamento pranešime, daugiausiadarbuotojų, kuriems mokėtas dides-nis nei 10 tūkst. litų atlyginimas, buvodidmeninės ir mažmeninės prekybos(1122), apdirbamosios gamybos(932), profesinės, mokslinės ir techni-nės (609) veiklos įmonėse. Didesnękaip 15 tūkst. litų algą pernai spalį ga-vo 1708 gyventojai, iš jų 1593 dirboprivačiame sektoriuje, 115 - valstybėssektoriuje.

LŽ, BNS

Trumpai

ARVYDAS JOCKUS

Buitinės technikos prieš Velykas lietuviai įsigyja beveikperpus mažiau nei prieš Kalėdas.

Šiemet prieš Velykų šventes pirkėjailabiausiai domėjosi smulkia ir stambiabuitine virtuvės technika, o maisto pre-kių parduotuvėse daugiau negu pernaipirko šviežių vaisių ir daržovių, dova-nų vaikams bei šventinių dekoracijų.

Pirko virtuvės technikosDidmeninės ir mažmeninės preky-

bos buitine technika ir elektronika ly-derei “Topo grupei” šių metų Velykossėkmingesnės negu pernykštės: smul-kios buitinės technikos įsigyta beveik13 proc., stambios - 8,5 proc. daugiau.Kaip pasakojo įmonių grupės viešųjųryšių projektų vadovė Eglė Žemaitienė,ypač smarkiai kilo virtuvės technikospardavimas.

Pavyzdžiui, naujų “Philips” gruz-dintuvių nupirkta beveik du kartusdaugiau. 85 proc. padidėjo salotomsskirtų smulkintuvų, 30 proc. - stalokepsninių, kokteilinių, kavos aparatų,87 proc. - puodų rinkinių, 46 proc. -skrudintuvų, 40 proc. - sumuštiniųkeptuvų, 44 proc. - vaflinių, 85 proc. -virtuvinių svarstyklių, 60 proc. - virtu-vinių kombainų pardavimas.

Lietuviai prieš Velykas pirko ir stam-bios buitinės technikos: 46 proc. dau-giau negu pernai įsigyta indaplovių, 25proc. daugiau įmontuojamosios virtu-vės technikos. “Velykų laikotarpiu vy-ko dvi didelės “Samsung” ir “Beko”produkcijos akcijos, todėl daugiau nu-pirkta šių prekės ženklų technikos”, -teigė E.Žemaitienė.

Pernai labai populiarios buvo duon-kepės, keptuvės, cikloninės krosnelės,šiemet jų įsigyta mažiau. Gyventojai ne-labai domėjosi ir plaukų priežiūrosprietaisais. O tarp kompiuterių domi-

navo planšetiniai: “Topo centro” par-duotuvėse jų pirkimas yra išaugęs net5 kartus.

Nors prekybos tinklas taikė nuolai-das, vidutinė pardavimo kaina, anotatstovės, beveik nesikeitė, tačiau bran-gesnių daiktų esą parduota daugiau.“Apskritai pastebima tendencija, kaddabar žmonės labiau linkę įsigyti bran-gesnius, žinomų gamintojų ir prekiųženklų prietaisus. Mažiau pasitikimanežinomais vardais”, - kalbėjo E.Že-maitienė.

Pasak jos, smarkiai populiarėja ir iš-manieji televizoriai, be to, didesnės ek-rano įstrižainės.

Vis dėlto lietuviai, kaip pabrėžėE.Žemaitienė, daugiau pinigų buitineitechnikai išleidžia prieš Kalėdų šventes- per du kartus daugiau negu prieš Ve-lykas. “Kalėdų laikotarpiu labai popu-liarios tampa ir grožio prekės - plaukų

džiovintuvai, barzdaskutės, masažoprietaisai. Kai kurių iš jų parduodamanet 6 kartus daugiau. O prieš Velykas,pavasarį atšilus orams, didėja dulkiųsiurblių, plovimo įrenginių pardavi-mas. Žmonės pradeda ruoštis išvy-koms į sodus, todėl daugiau perkamobilių virtuvės prietaisų - mažų vi-ryklių ir šaldytuvų”, - pasakojo “Topogrupės” atstovė.

Pirko mažiau alkoholio “Velykų stalas buvo gausus. Paly-

ginti su savaite prieš šventes, labiau-siai didėjo šviežios mėsos ir žuvų, sal-dumynų, vaisių ir daržovių, Velykųdekoracijų ir žaislų (apie 4 kartus) bei

alkoholio pardavimas”, - populiariau-sias švenčių prekes vardijo bendrovės“Rimi Lietuva” viešųjų ryšių vadovėRaminta Stanaitytė-Česnulienė.

Prekybos tinklo šventinė apyvartabuvo panaši į pernykštę. Tačiau kai ku-rios populiariausių kategorijų prekėspasiskirstė truputį kitaip negu prieš me-tus. Pavyzdžiui, kiaušinių pernai lietu-viai nupirko kur kas daugiau nei šie-met. “Nors saldumynų pardavimas,palyginti su įprasta savaite, smarkiai pa-didėjo, jis buvo truputį mažesnis negupraėjusiais metais. Užtat gerokai dau-giau nupirkta šviežių vaisių, šviežiosmėsos ir žuvų. O alkoholinių gėrimų -šiek tiek mažiau. Taigi darome išvadą,

kad šiemet Velykos buvo sotesnės, betsveikesnės”, - apibendrino prekybą pa-šnekovė.

Perka tai, ko neplanuoja“Swedbank” Asmeninių finansų ins-

tituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienėmano, kad didesnius daiktus Lietuvosgyventojai perka prieš Kalėdas, o Vely-kų laikotarpiu daugiau įsigyja kasdienių,ypač maisto, prekių. Vis dėlto, įvairiųapklausų duomenimis, 30 proc. viso lie-tuvių pirkinių krepšelio sudaro nepla-nuoti pirkiniai. “Gyventojai, nors ir pla-nuoja švenčių laikotarpiu išleisti daugiaupinigų, iš anksto tam nesiruošia ir lėšųrezervo nekaupia”, - sakė O.Bložienė. Jiįsitikinusi, kad Velykos žmonėms ne to-kios “skausmingos” kaip Kalėdos, kaineplanuotai išleidžiama daug pinigų.

Prieš šventes pagausėja įvairių pa-slaugų teikėjų, kaip antai interneto,skaitmeninės televizijos ar mobiliojoryšio operatorių, siūlymų įsigyti pa-slaugų krepšelius su nuolaida. O.Blo-žienės nuomone, tai gera proga per-žiūrėti turimas sutartis. “Įvairiosšventinės nuolaidos, man regis, turė-tų paskatinti gyventojus pasidomėti,kokiomis sąlygomis jie dabar tas pa-slaugas perka, ar galėtų pasikeisti į pi-gesnes, jeigu yra poreikis. Žmonės var-gu ar medžioja tas nuolaidas, dažniaugal pamiršta pasitikrinti, kada baigiasiviena ar kita jų sutartis. O juk pasirin-kus kitą paslaugų teikėją kartais per me-tus galima sutaupyti ne vieną šimtą li-tų”, - svarstė pašnekovė.

O.Bložienei artimesnis racionalus iš-laidų planavimas, todėl ji skeptiškai ver-tina nuolaidų vaikymąsi. “Dėl nuolai-dų kartais nusiperkame nereikalingųdalykų - juk leisti pinigus maloniau ne-gu taupyti. Planavimas padeda išveng-ti nebūtinų išlaidų. Galbūt kartais ge-riau sumokėti visą kainą, bet turėtitikrai reikalingą daiktą, nei prisipirktipigiau to, ko iš tikrųjų nereikia”, - kal-bėjo asmeninių finansų ekspertė. •

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,45281 JAV doleris 2,6848 -0,3725%1 Australijos doleris 2,8087 +0,0427%10 000 Baltarusijos rublių 3,0985 -0,3679%1 Kanados doleris 2,6446 -0,2987%1 Šveicarijos frankas 2,8388 +0,0634%10 Kinijos ženminbi juanių 4,3298 -0,2333%10 Čekijos kronų 1,3394 +0,0373%10 Danijos kronų 4,6316 +0,0086%1 DB svaras sterlingų 4,0883 -0,1003%100 Vengrijos forintų 1,1362 +0,1760%100 Islandijos kronų 2,1785 0,0000%100 Japonijos jenų 2,8914 +0,8992%100 Kazachstano tengių 1,7798 -0,3427%1 Latvijos latas 4,9244 +0,0142%10 Moldovos lėjų 2,1593 -0,6345%10 Norvegijos kronų 4,6203 +0,0584%10 Lenkijos zlotų 8,2610 +0,0908%100 Rusijos rublių 8,6256 -0,5391%10 Švedijos kronų 4,1444 +0,3812%1 Turkijos naujoji lira 1,4858 -0,2288%10 Ukrainos grivinų 3,2959 -0,3823%2013 04 03, LB

Velykų prekyba pasyvesnė negu Kalėdų

Lietuviai prieš Velykas pirko daugiau stambios virtuvės technikos ir kitų buitinių prietaisų. / LŽ archyvo nuotrauka

E.Žemaitienė: “Žmonės pradeda ruoštis išvykoms į sodus, todėl daugiau perka mobiliųvirtuvės prietaisų - mažų viryklių ir šaldytuvų.”

2013 04 03Lietuvos žinios10 Verslas

LINA MRAZAUSKAITĖ

Nors pasaulio rinkose kava pastaruoju metu atpigo beveikperpus, Lietuvos parduotuviųlentynose ji siūloma tik šiek tiek pigiau. Gera žinia ta, kad teigiamų pokyčių kavos mėgėjaigali tikėtis jau šiemet.

Tarptautinės kavos organizacijosduomenimis, svaras (453,6 gramo)natūralios braziliškos arabikos 2011metų vasarį kainavo 2,47 JAV dole-rio, o šių metų vasarį kaina siekė vos1,36 JAV dolerio. Mažiau šios rūšieskava kainavo tik iki 2010 metų bir-želio, kai kainos pradėjo kilti.

Vytautas Kratulis, įmonės “Švie-žia kava” direktorius, prognozavo,kad kaina biržoje artimiausiu metunustos kritusi ir greičiausiai apie 20proc. augs. “Jei kaina bus dar ma-žesnė, ji labai priartės prie sąnau-dų”, - sakė jis.

Kaina smunka lėtaiĮmonės “Kavos bankas” direkto-

rius Gražvydas Vilčinskas paaiški-no, kad kaina pasaulio rinkose kri-to dėl gero kavos derliaus. Anot jo,pastaruoju metu pinga tik arabika,o pagrindinė šios kavos rūšies tiekė-ja Brazilija sulaukė nemažo derliaus.

Vis dėlto šalies parduotuvių lenty-nose, kaip sakė pašnekovas, kavoskaina pastaruoju metu sumažėjo la-bai nedaug. Esą baiminamasi, kad jigali vėl pakilti, nes reikšmingą kavostiekėją Peru užpuolė “kavos rūdžių”liga, galinti paveikti 40-50 proc.plantacijų. Be to, nors biržoje kavoskaina pasiekė maždaug 2010 metųpradžios lygį, tačiau tuo metu dole-ris buvo gerokai pigesnis. “Todėlsantykinai kavos kaina nėra labainukritusi - dabar žaliava brangesnėnei 2010 metais”, - pažymėjo jis.

G.Vilčinskas taip pat pabrėžė, kadparduotuvėse kainos pokyčiai pa-prastai šiek tiek vėluoja, nes gamin-tojai iš anksto kavos prisipirkę puseimetų, tęsiami praeities sandoriai, kaižaliava dar buvo brangesnė. Galimy-bę nusipirkti kavos pigiau turi tik tie,kas šiuo metu sudarinėja kontraktus.

Statistikos departamento duome-nimis, kava patenka į dažniausiaiįsigyjamų vartojimo prekių sąrašąLietuvoje.

Pasak statistikų, maltos vakuu-muotos kavos kaina šių metų vasa-rio mėnesį, palyginti su sausiu, su-mažėjo 0,6 proc., o nuo praėjusiųmetų gruodžio nukrito 0,2 procento.

Nuolaidos taps nuolatinėsG.Vilčinskas pažymėjo, kad šalies

parduotuvėse pastaruoju metu vyk-domos akcijos, per kurias kavos gali-ma įsigyti gerokai pigiau. Šios kainosartimiausiu metu gali tapti nuolati-nės, jei stambiausi tiekėjai nesusidurssu ryškesniais derliaus pokyčiais.

“Populiariausia “Paulig” ar “Ja-cobs” kava 2011 metais kainavo beveik12 litų, o šiemet ji, manau, kainuos apie9 litus. Jau dabar per akcijas ši kava siū-loma už tokią ar dar mažesnę kai-ną”, - sakė jis. Pašnekovo teigimu, lie-tuviai yra aktyvūs kavos vartotojai,

tačiau į kainos pokyčius reaguoja jaut-riai. “Kai kava brango, pirkėjų reakci-ja buvo labai ryški - žmonės mažiauvartojo kavos, galbūt bandė ją keisti įkitus gėrimus”, - svarstė pašnekovas.

Prognozuoti nesiryžtaPrekybos tinkle “Maxima” kavos

kaina nuo 2011 metų šiek tiek svyra-vo ir šiemet yra smuktelėjusi. “2011metų birželio mėnesį kava pabrango

apie 10-15 proc., tačiau rudenį kainakrito. Palaipsniui ji mažėjo tiek, kiekir pasaulio biržose, dalį populiarioskavos 2012 metų rudenį dar šiek tiekatpiginome savo iniciatyva. Pavyz-džiui, didesnė pakuotė “Paulig” ka-vos šiandien kainuoja 2 litais pigiaunei 2011 metais”, - aiškino UAB“Maxima LT” atstovė ryšiams su vi-suomene Olga Malaškevičienė.

UAB “Norfos mažmena” parduo-tuvėse kava nuo 2011 metų atpigoketvirtadaliu, tačiau šiųmetinių kai-nos pokyčių įmonės atstovas spaudaiDarius Ryliškis prognozuoti nesiė-mė. Anot jo, kavos kaina priklausysnuo žaliavų kainos, taip pat nuo pa-grindinių gamintojų turimų atsargų.“Žaliava neišvengiamai brangsta, nespinga pinigai. Be to, pastebima ma-žesnė paklausa, nes visame pasauly-je sumažėjusi vartotojų perkamoji ga-lia”, - priežastis vardijo pašnekovas.

Pinga tik pigesnė kavaTuo tarpu įmonės “Šviežia kava”

vadovas V.Kratulis kavos kainą pre-kybos tinkluose kritikavo ir sakė,kad ji visiškai neatspindi kavos ko-kybės. Anot jo, net nežymiais pre-kės ženklais pažymėta kava preky-bos tinklų lentynose yra brangi,pavyzdžiui, vien dėl itališkos kilmėsarba akį traukiančios pakuotės.

“Manau, šios problemos pradžiųpradžia yra tai, kad patys prekybostinklai mažai suvokia kavos kokybę.Tačiau artimiausiu metu laukia daugpokyčių, nes jie jau sukruto. Manregis, šiais ir kitais metais prekybostinkluose atsiras didesnė kokybiškoskavos pasiūla”, - sakė pašnekovas.

Kita vertus, V.Kratulis pabrėžė, kadpasiūla prekybos tinkluose glaudžiaisusijusi su vartotojų poreikiu. Norsjie norėtų kokybiškesnės kavos, užją sutiktų mokėti vos litu daugiau. Oišskirtinės kavos kaina, kitaip neistandartinės, šiemet yra dar didesnėnei pernai.

“Mes nemažą dalį kavos perkametiesiogiai iš ūkininkų, o jie gerą kavąparduoda brangiau nei pernai - tikvidutinės ir žemesnės kokybės kavąpasiūlo rinkos ar mažesne kaina”, -aiškino pašnekovas.

Jis taip pat pridūrė, kad didelis irprekybos tinklų apetitas - sau jie pa-siima apie 50 proc. produkcijos kai-nos. “Jeigu valstybei tenka 20 proc.,prekybos tinklui - 50 proc., už kokiąkainą reikia kavą pardavinėti? Mesiki šiol savo kavos negalime parda-vinėti prekybos tinkluose, nes ji kai-nuotų nežmoniškai daug”, - neslė-pė įmonės vadovas.•

Pigesnės kavos teks palūkėti

V.Kratulis pabrėžė, kadpasiūla prekybos

tinkluose glaudžiai susijusi su vartotojų

poreikiu: nors jie norėtų kokybiškesnės

kavos, už ją sutiktųmokėti vos litu

daugiau.

JONAS AUGULIS

Meteorologų duomenimis, vidutinė temperatūra Vilniujepraėjusį mėnesį buvo 4,5 laipsniošalčio. Ji yra 3-3,5 laipsnio žemesnėnei vasarį. Šilumininkų skaičia-vimais, vėluojantis pavasaris sužiemiška kovo mėnesio orųtemperatūra lems ir didesnesnegu vasarį šilumos sąskaitasvartotojams. Be to, sąskaitos didės ir dėl keliomis dienomisuž vasarį ilgesnio kovo.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociaci-ja prognozuoja (LŠTA), kad kovomėnesį šilumos suvartojimas dau-giabučiuose prilygs praėjusių metųgruodžio duomenims.

Skaičiuojama, kad senos statybosdaugiabučiuose, kuriuose gyvenadaugelis šalies gyventojų, kovo mė-nesį 60 kv. m ploto butui šildyti vidu-tiniškai suvartota apie 1500 kWh, o 1kv. m ploto šildyti vidutiniškai turė-tų būti suvartota apie 25 kWh.

Apie didesnes kovo mėnesį šilu-mos kainas kalba ir Valstybinės kai-nų ir energetikos kontrolės komisija.Jos duomenimis, šilumos kaina dėlpingančių gamtinių dujų iš tikrųjųkuris laikas mažėja. Tačiau dėl gam-tos išdaigų ji, palyginti su vasariu, lai-kosi 30 proc. didesnė.

„Kovą, kaip ir gruodžio mėnesį, vi-dutinė temperatūra sudarė 4,5 laips-nio šalčio, todėl ir mokesčiai už šildy-mą bus labai panašūs“, - sakė Lietuvosšilumos tiekėjų asociacijos preziden-tas Vytautas Stasiūnas.

Šilumos tiekėjų asociacijos vadovoteigimu, kovo mėnesio sąskaitos užšildymą vartotojams bus didesnės neivasarį. Paskutinį kalendorinį žiemosmėnesį oro temperatūra buvo apie1,8 laipsnio. Pavyzdžiui 60 kv. m plo-to butui šildyti sovietinės statybos ne-apšiltintų daugiabučių gyventojai šiųmetų vasario mėnesį suvartojo vidu-tiniškai apie 1200 kWh.

LŠTA duomenimis, prieš metuskovo mėnuo pasižymėjo įprastomisoro sąlygomis - daugelyje miestų vi-dutinė oro temperatūra buvo apie1,5 laipsnio šilumos. Senos statybosstandartiniuose, neatnaujintuosedaugiabučiuose 1 kv. m šildyti vi-dutiniškai prireikė 18 kWh šilumos,o 60 kv. m butui - 1080 kWh.

Anot V.Stasiūno, kovo mėnesį,kaip ir per visą šildymo sezoną, šilu-

mos energijos sąskaitos mažiausiosbus naujų ar renovuotų namų gyven-tojams tuose miestuose, kurie atsisa-kė brangių gamtinių dujų ir plačiaivartoja biokurą. LŠTA skaičiavimais,dujų atsisakiusiuose miestuose mo-kesčiai už šildymą naujų ar moder-nizuotų daugiabučių 60 kv. m plotobutuose vidutiniškai sudarys apie110 litų, senos statybos neapšiltin-tuose namuose - apie 315 litų, labaiprastos būklės namuose - apie 450litų ir daugiau.

Mokesčiai už šildymą miestuose,kuriuose vartojamos dujos, naujųar renovuotų daugiabučių 60 kv. mploto butuose vidutiniškai sudarysapie 160 litų, senos statybos neap-šiltintuose namuose - apie 465 li-tus, labai prastos būklės namuose -apie 650 litų ir daugiau.

Valstybinės kainų ir energetikoskontrolės komisijos duomenimis,gamtines dujas vartojančiuose mies-tuose vidutinė šilumos kaina kovomėnesį sudarė apie 30 ct/kWh.

Tarp tokių miestų yra Anykščiai,Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniš-kis, Šalčininkai, Kaunas, Druski-ninkai, Palanga, Alytus, Vilnius,Marijampolė, Jonava, Klaipėda,Visaginas.

Tarp miestų, kuriuose šiluma ga-minama kūrenant tris kartus piges-nį biokurą, minimi Molėtai, Ignali-na, Širvintos, Utena, Birštonas,Tauragė, Raseiniai, Radviliškis, Ma-žeikiai, Varėna, Švenčionys, Šilutė,Lazdijai, Šilalė, Plungė, Kaišiado-rys, Kelmė ir Kretinga. Juose šilu-mos kaina kovą sudarė vidutiniškai21 ct/kWh. •

Šaltas pavasaris - našta šilumos vartotojams

Oresto Gurevičiaus ir LŽ archyvo nuotraukos

ILONA STAŠKUTĖ

Elektromobilių rinkoje įsižiebė perspėjantis signalas - žmonėms gali kilti pavojus dėl perkaistančių baterijų.

Tokią problemą savo elektromo-biliuose ir įkraunamuose hibriduo-se aptiko “Mitsubishi Motors”.“Reuters” pranešė, kad gamintojaspaprašė 4 tūkst. elektromobilių irhibridinių mašinų vairuotojų vengtiįkrauti savo automobilius, kol busbaigtas tyrimas, kodėl jų baterijos ga-li perkaisti. Be to, koncernas laikinaisustabdė užsakytų 8 tūkst. hibridi-nių visureigių “Outlander” gamybą.

Taip pasielgti “Mitsubishi” paska-tino keistas naujo įkraunamo hibri-dinio visureigio “Outlander” gedi-

mas. Automobilis buvo paruoštas vež-ti į prekybos saloną, bet aplinkiniamspajutus keistą kvapą pastebėta, kadbaterija lyg ištirpusi. Ji buvo pagamin-ta bendroje “GS Yuasa”, “MitsubishiCorporation” ir “Mitsubishi Motors”įmonėje. Be to, agentūra AFP prane-šė, kad kiek anksčiau perkaitusi ba-terija buvo sukėlusi nedidelį gaisrą“MiEV” modelio gamykloje. Miestoelektromobilis “MiEV” prieš mėnesįturėjo ir kitokių problemų - 14,7tūkst. automobilių buvo atšaukti dėlgalimų stabdžių problemų. Daugiaunei 500 šio modelio automobilių turiįsigijusi ir Estijos vyriausybė.

Įkraunamas hibridinis “Outlan-der” buvo pristatytas vasarį, ir nuotada jų parduota apie 4 tūkstančius.Taip pat įmonė pardavė mažiausiai68 vien elektra varomus automobi-lius su to paties modelio baterijo-

mis. “Įtariame, kad abu įvykiai kilodėl pakeitimų baterijų gamybos lini-joje”, - pranešė automobilių gamin-tojo atstovas ir pridūrė, kad iš klien-tų nesulaukta skundų dėl baterijų.

“GS Yuasa” ir anksčiau buvo pa-tekusi į visuomenės akiratį dėl abe-jotinos baterijų kokybės. Ji gaminoakumuliatorius naujos laidos “Boe-ing” orlaiviui “Dreamliner 787”.Sausio mėnesį toks lėktuvas užsi-liepsnojo Bostono oro uoste. IštyrusJaponijos oro linijų lėktuvą paaiškė-jo, kad gaisras kilo dėl akumuliato-riaus. “GS Yuasa” tiekia juos visiems“Dreamliner” lėktuvams, todėl poincidento buvo uždrausta kilti 50 or-laivių. Tačiau, AFP duomenimis, Ja-ponijos valdininkai užtikrino, kad“Boeing Dreamliner” akumuliato-rių gamybos linijoje nerasta jokių di-delių trūkumų.•

Trasa 112013 04 03Lietuvos žinios

ILONA STAŠKUTĖ

Artėjant kasmetiniam padangųkeitimo bumui vairuotojams kyla klausimas, kur dėti senus,nuvažinėtus gumos gaminius. Įbuitinių atliekų konteinerius jųmesti negalima, bet kai kuriemsgyventojams tai nė motais.

Jau dabar daugiabučių kiemuose,šalikelėse ar miškeliuose matyti besi-mėtančių padangų, nors galimybiųjų atsikratyti civilizuotai netrūksta.Tarkime, jas galima atiduoti į dideliųgabaritų atliekų aikšteles arba palik-ti naujų padangų pardavėjams.

Perka šiukšlesNuo šių metų pradžios kiekvienas

padangų platintojas prekybos vieto-je privalo nemokamai priimti tieknuvažinėtų padangų, kiek klientasnuperka naujų. Aplinkos ministeri-jos Atliekų valdymo skyriaus vyriau-siasis specialistas Audrius Naktinispatikslino, kad surinkti nebereika-lingas ratų gumas yra platintojo, par-davėjo ar gamintojo atsakomybė, betne automobilių serviso pareiga. Ta-čiau jei servisas kartu yra ir padangųparduotuvė arba gamintojo oficialusatstovas, tuomet nebereikalingas pa-dangas turi priimti ir jis. “Kartais ga-mintojai būna sudarę sutartis su ser-visais dėl padangų priėmimo, bet,kaip tikina kai kurių savivaldybių ats-tovai, netiesa, kad jas privalo paimtibet kuris padangas keičiantis servi-sas”, - aiškino pašnekovas.

Tačiau ne paslaptis, jog dalis vairuo-tojų niekada neperka naujų padangų.Jei žmogus atveža pakeisti jau važinėtasar neaiškios kilmės padangas, pirktas“iš rankų” arba turguje, nei servisas,nei padangų pardavėjai nėra įpareigo-ti priimti nebereikalingų gumos gami-nių. Servisai dažniausiai sutinka jaspaimti už papildomą mokestį - apie 5litus už vienetą. Bet asmenų, nematan-čių prasmės mokėti už savo šiukšles,vis dar netrūksta. Vėliau tokios padan-gos atsiduria kur nors pakampėse priedaugiabučių, konteineriuose ar pamiš-kėse, nors visose savivaldybėse jų gali-ma atsikratyti ir neteršiant gamtos.Tam yra skirtos didelių gabaritų atlie-kų aikštelės. Jose žmonės kasmet galinemokamai palikti iki penkių neberei-kalingų padangų.

Išimtis - KlaipėdaDar prieš keletą metų stambių atlie-

kų aikštelių labai trūko, bet Regioninių

atliekų tvarkymo centrų asociacijos(RATCA) prezidentas Juozas Jankevi-čius patikino, kad dabar jų pakanka.Anot asociacijos vadovo, šiemet turibūti baigtas šešerius metus trukęs pro-jektas, pagal kurį Europos Sąjungosstruktūrinių fondų lėšomis buvo įren-

giamos atliekų aikštelės. Iki metų pa-baigos kiekviena savivaldybė privaloturėti bent po vieną tokią aikštelę. Di-delių gabaritų atliekų surinkimo vietųsąrašas skelbiamas Aplinkos ministe-rijos interneto svetainėje. Jame išvar-dytos 62 jau esamos ir 60 planuojamų

įrengti aikštelių. Tačiau pastarąjį kartąsąrašas atnaujintas prieš daugiau kaippusmetį, tad vertėtų paskambinti savosavivaldybės darbuotojams ir pasitiks-linti, ar niekas nepasikeitė.

Aikštelių, kuriose nebereikalingaspadangas galima atiduoti nemokamai,yra visuose didžiuosiuose miestuose,išskyrus Klaipėdą. Tik uostamiestyjeleidžiama gyventojams palikti jas priebuitinių atliekų konteinerių. Senos pa-dangos ir kitos stambios šiukšlės čiasurenkamos kartą per savaitę.

Važiuoja iš įpratimoVis dėlto vairuotojų elgesys išduoda,

kad informacijos apie galimybę ne-mokamai atiduoti padangas labai stin-ga. Žinios apie atliekų aikšteles sklin-da iš lūpų į lūpas, bet kartais žmonėsapsigauna pasitikėdami pasenusiomisnaujienomis. Vilniuje yra keturiosaikštelės, kuriose nereikalingos pa-dangos priimamos nemokamai, ir vie-

na mokama - Gariūnuose. Anksčiaujos paslaugos nieko nekainavo, be to,tai buvo bene vienintelė sostinėje vie-ta, kurioje vairuotojai galėjo civilizuo-tai atsikratyti nereikalingų gumos ga-minių. Todėl žmonės ir dabar išįpratimo važiuoja į tą pačią aikštelęatiduoti padangų, bet ją valdančiosbendrovės “Ecoservice” vadybininkasRemigijus Judickas patvirtino, kad“nemokami laikai baigėsi”.

“Turėjome sutartį su savivaldybe, ji irsumokėdavo už padangų priėmimą išgyventojų. Dabar imame 5 litus už pa-dangą”, - aiškino R.Judickas. Pasak pa-šnekovo, kai paslauga buvo nemoka-ma, gyventojai atveždavo nemažai senųpadangų, bet maždaug prieš tris mė-nesius šių atliekų surinkimą nuspręstaapmokestinti, tad dabar neapsieinamabe nusivylimo ir pykčio. “Būna, kad at-važiuoja ir apsisuka. Tačiau dažniau-siai žmonės sumoka tuos kelis litus -negi vešis atgal”, - neslėpė R.Judickas.

Bendrovės vadybininkas pabrėžė,kad palikti padangų prie konteineriųšalia daugiabučių negalima - butinesatliekas surenkantys vežėjai jų neima.Tačiau nereikalingi gumos gabalai ne-lieka trūnyti prie namų. Galiausiai se-nas padangas surenka teritorijų tvarky-tojai, o už jų darbą atlygina visigyventojai iš savo kišenės. Pasak J.Jan-kevičiaus, šeimininkų neturinčias at-liekas teritorijas prižiūrinčios įmonėspristato į jau minėtas stambių atliekųaikšteles. Iš ten padangos dažniausiaiišgabenamos arba į “Akmenės cemen-to” įmonę, kurioje jos sudeginamos,arba į bendrovę “Metaloidas”. Ši jasperdirba į gumos granules.

Sąžinė prieš savanaudiškumąTokia tvarka, kai kiemuose išmėty-

tomis padangomis vis tiek galiausiaipasirūpinama, nes tam, kad nugaben-tum jas į atliekų aikšteles, reikia įdėtišiek tiek pastangų, pamažu išskiriavairuotojus į dvi stovyklas. Sąžiningi,aplinka besirūpinantys gyventojai ne-pagaili savo laiko, degalų ir nuveža at-liekas į specialias aikšteles, o kiti per-nelyg nesuka galvos ir nutrenkiapadangas kaip įpratę - bet kur.

Pašnekovai patikino, kad šalikelėseir pamiškėse išmestų padangų kasmetmažėja, tačiau pripažino, jog padėtispriklauso vien nuo žmonių sąžinės.Piktybiškų šiukšlintojų negąsdina neitikimybė įkliūti, nei baudos. Asmuo,išmetantis pavojingomis atliekomislaikomas padangas kur nors kieme arpamiškėje, pažeidžia atliekų tvarky-mo taisykles. Už tai numatytos bau-dos siekia 300-500 litų. Tačiau su-čiupti tokį pažeidėją ir įrodyti jo kaltęitin sudėtinga. “Labai retais atvejaispavyksta sugauti padangas metantįžmogų. Įkliūva vienetai”, - patvirtinoJ.Jankevičius. Jis ragino žmones ne-bijoti sudrausminti ir sugėdinti šiukš-lintojus, taip pat pranešti apie tai po-licijai ar aplinkosaugininkams. PasakRATCA prezidento, dažnas gyvento-jas jau suvokia, kodėl nevalia mėtytiatliekų kur pakliūva, bet vis dar pasi-taiko neatsakingų asmenų, kurie rū-pinasi tik savimi. Tokių neveikia jo-kie argumentai. Kaip baisiausiusteršėjus J.Jankevičius įvardijo iškylau-tojus. Vykdami ilsėtis šie žmonės su-sipakuoja ne tik maistą, palapines, betir stambias šiukšles, - neva miške nie-kas nepamatys, kaip jų atsikratys. “Tie,kurie važiuoja į gamtą ir tyčia vežasipadangas, kad galėtų slapta išmesti,jau verčiau padėtų jas prie konteinerio.Bent surinkti būtų lengviau”, - ironi-zavo RATCA vadovas.•

Padangoms - nemokamos aikštelės

“Mitsubishi Outlander” visureigyje netikėtai sugedusi baterija buvo pagaminta toje pačioje įmonėje, kaip ir sausį užsiliepsnojęs “Boeing 787” akumuliatorius. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Šalikelėse ir pamiškėseišmestų padangų

kasmet mažėja, tačiaupadėtis priklauso vien

nuo žmonių sąžinės.

Kiekvieną pavasarį daugiabučių kiemuose primėtoma senų padangų, nors vairuotojai turi patys nuvežti jas įspecialias aikšteles. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Elektromobiliams gresia perkaitimas

Aikštelių, kuriose galima nemokamai atiduoti senas padangas, adresai:Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys AlytusPramonės g. 209s Ašigalio g. 20a Specialių aikštelių Kairių k. Savitiškio g. 12 Alovės g. 6BLiepkalnio g. 113b Julijanavos g. 1a nėra, galima palikti (šalia uždaryto Pilėnų g. 43V.A.Graičiūno g. 36c Nemajūnų g. 15b prie buitinių atliekų Kairių sąvartyno) Senamiesčio g. 114BPilaitės pr. 50 Raudondvario pl. 155d konteinerio.

2013 04 03Lietuvos žinios12 Mokslas

MILDA KNIEŽAITĖ

Iš Panevėžio kilęs dvidešimt pen-kerių metų T.Šidlauskas Jungti-nėje Karalystėje baigė prestiži-nę Kembridžo Leyso mokykląir geriausių pasaulio universite-

tų penketukui priskiriamą Londonouniversiteto koledžą. Ekonomikos irverslo bakalauro studijas su Rytų Eu-ropos pakraipa papildė metus Rusijo-je Maskvos valstybiniame tarptautiniųsantykių institute lankytas lyginamo-sios politikos ir ekonomikos kursas.Londono verslo mokykloje gautasenergetikos, prekybos ir finansų ma-gistro laipsnis. Nuo pernai rudensT.Šidlauskas dalyvauja jaunųjų profe-sionalų programoje “Kurk Lietuvai”.Ja siekiama pritraukti užsienio univer-sitetų absolventus dirbti Lietuvos vie-šajame sektoriuje, suteikiant galimybęprisidėti kuriant šalies gerovę. T.Šid-lauskas tikino, kad visada norėjo grįž-ti ir pirmiausia su Lietuva siejo savostudijų kryptį bei karjeros planus.

Kitokia patirtis- Kodėl pasirinkote baigti viduri-

nę mokyklą užsienyje ir kokia buvopatirtis?

- Norėjau studijuoti užsienyje, Jung-tinėje Karalystėje ar JAV, o ten baigusir vidurinę mokyklą, buvo lengviau įs-toti į universitetą. Studijas pradėjomeplanuoti su tėvais nuo 2002 metų, kaiLietuva dar nepriklausė Europos Są-jungai, ir įstoti į užsienio universitetusbuvo sudėtinga. Amerika atrodė pertoli, iki Jungtinės Karalystės - tik trysvalandos. Išvažiavau, kai man sukakoseptyniolika, baigęs dešimt klasių.Kembridže toliau mokiausi vienuolik-toje klasėje. Panevėžyje lankiau sustip-rintos anglų kalbos mokyklą, tačiaudar reikėjo nemažai papildomai mo-kytis, ruoštis dėstomiems dalykams.Kembridžo mokykla uždara, joje gyve-nome pagal labai griežtas taisykles. Išpradžių buvo sunku, nes Lietuvoje jau-čiausi visiškai nepriklausomas, o tengyvenimas labai kontroliuojamas. Pa-vyzdžiui, keturis penkis kartus per die-ną reikia atsiskaityti, kad esi mokyklosteritorijoje. Gali išeiti į miestą tik tamtikromis valandomis ir turi grįžti, tar-kim, šeštadieniais ne vėliau kaip pen-kiolika minučių po dešimtos vakaro.Negali praleisti pamokų - mokytojai iškarto pastebi ir skiria nuobaudas. Vie-na bausmių - šeštadienis po pamokųar/ir draudimas išeiti į miestą.

- Ar Kembridžo mokykloje buvodaugiau lietuvių?

- Iš Panevėžio vykome dviese, sutėvų draugų sūnumi, kad būtų leng-viau kartu adaptuotis. Mokyklojeturbūt buvome pirmieji lietuviai, vė-liau atsirado jų daugiau. Maždaug80 proc. mokinių - britai. Daug už-sieniečių buvo iš Honkongo, Kini-jos, Artimųjų Rytų. Estų nebuvo, lat-vių keletas. Nors mokslas mokamas,atvažiavus reikia laikyti egzaminuspagal labai griežtas taisykles ir vidur-kis turi būti aukštas, geros mokytojųrekomendacijos. Mokomi dalykai la-bai panašūs kaip universitete. Mažailaisvo laiko. Tokia rutina: mokslas,sportas, pamokos, poilsis.

Užsieniečiai daugiausia gyveno va-dinamajame Rytiniame name. Manepaskyrė į Vakarinį, kuriame buvo su-burti labiau į sportą orientuoti, aktyvūsmokiniai. Žaidžiau krepšinį, buvaumokyklos komandos kapitonas. Tai

man suteikė nemažai privilegijų. Su-laukdavau ir mokytojų, ir trenerių pa-pildomo skatinimo. Kiti mokiniai taippat labiau gerbia, kai kitatautis gali bū-ti dar ir komandinio sporto lyderis.

Kas svarbu kiekvienam- Anglijoje likote ir studijuoti, ta-

čiau Londono universiteto koledžepasirinkote ekonomikos ir verslostudijas su Rytų Europos pakraipa. Iš-važiavote nusiteikęs grįžti į Lietuvą?

- Visada norėjau grįžti, todėl rin-kausi bakalauro studijas, susijusiassu Rytų Europos ekonomika, o stu-dijuojant nemažai pavyzdžių buvokonkrečiai iš Lietuvos. Per vienus išketverių bakalauro metų buvo gali-mybė vykti studijuoti kitur. Daugelisstudentų per ERASMUS mainų pro-gramą važiuoja į Italiją ar Ispanijągerai praleisti laiko. Aš norėjau vyk-

ti ten, kur galėčiau palyginti skirtin-gas ekonomikas, sakysim, JungtinėsKaralystės ir Rusijos. Vienas dalykas,Rusija yra Lietuvos kaimynė, kitas -galėjau mokytis labai gerame univer-sitete. Maskvos valstybiniame tarp-tautinių santykių institute lyginamo-sios politikos ir ekonomikos kursasvyko anglų kalba, bet aš dar lankiaupaskaitas rusų kalba. Rusiškai mokugerai. Mokiausi Panevėžyje, Lietu-voje ir Anglijoje turėjau papildomųrusų kalbos pamokų, laikiau egza-miną. Per studijas Rusijoje nemažaidėmesio buvo skirta energetikai, nesja ir dauguma kitų iš žemės išgauna-mų išteklių pagrįsta šios šalies eko-nomika. Gauti pagrindai lėmė toles-nę mano interesų kryptį. Supratau,kad energetika svarbu kiekvienamžmogui kiekvieną dieną, todėl ma-gistro studijoms Londono verslo

mokykloje pasirinkau energetiką,prekybą ir finansus.

Didesnė pridėtinė vertė- Kodėl nusprendėte dalyvauti

programoje “Kurk Lietuvai” ir kąjau spėjote nuveikti?

- Baigęs studijas ir gavęs pasiūlymądalyvauti programoje “Kurk Lietuvai”,ja labai susidomėjau, nes buvau garan-tuotas, kad galiu daugiau pasiekti. Dar-bas šioje programoje suteikia, sakyčiau,kur kas didesnę pridėtinę vertę ne tikman, bet ir Lietuvai. Mums buvo su-rengta nemažai mokymų, per kuriuos,be kita ko, visą laiką pabrėžta, kaip už-sienyje įgyta patirtis galėtų pagerintiviešojo sektoriaus darbą.

Pirmasis mano projektas VšĮ “In-vestuok Lietuvoje” buvo skirtas Kau-no gatvių apšvietimo galimybių stu-dijai parengti. Kaip viena pagrindinių

problemų Kaune įvardijamas švies-tuvų ir prožektorių susidėvėjimas. Dėlnetinkamo gatvių ir pėsčiųjų takų ap-švietimo kyla pavojus Kauno gyven-tojams ir miesto svečiams, auga nusi-kalstamumas, didėja avaringumas.Kėlėme klausimą, kaip būtų galimamaksimaliai ir kokybiškai atnaujintisusidėvėjusią miesto apšvietimo inf-rastruktūrą, kad savivaldybei tie dar-bai kainuotų kuo mažiau, o mokėji-mus būtų galima išdalyti per ilgąlaikotarpį. Susitikome su nemažai in-vestuotojų, jau turėjusių tokių viešo-sios ir privačiosios partnerystės pro-jektų patirties, taip pat su Kaunosavivaldybe. Mūsų tikslas buvo išsiaiš-kinti, kas būtų naudingiausia ir kaiptą projektą būtų galima įgyvendintibei finansuoti. Viena programos“Kurk Lietuvai” rotacija trunka ketu-ris mėnesius. Per šį laikotarpį paren-giau konkrečias rekomendacijas pro-jektui įgyvendinti, o mano pradėtusdarbus iki galo pabaigs kolegos VšĮ“Investuok Lietuvoje”.

Šį sausį pradėjau antrą projektą,skirtą Lietuvos degalų rinkos analizei.Jį inicijavo Konkurencijos taryba. Rei-kėjo atlikti vidinę analizę, kodėl darneapmokestinti (akcizo mokesčiu irPVM) degalai Lietuvoje brangesni neiLatvijoje ar Estijoje. Ar yra kokių norstrukdžių, kurie varžytų konkurencijąvidinėje rinkoje įsivežant ir saugantdegalus. Tarkim, infrastruktūros pro-blemos ar mažmeninių tinklų domi-navimas. Iš pradžių turėjome įvardytivisus rinkos dalyvius, nustatyti, kokią

padėtį jie rinkoje užima ir koks jų veik-los modelis, susitikti beveik su kiek-vienu ir sužinoti, kokių problemų ma-to, kaip būtų galima jas spręsti ir kaiptokie sprendimai paveiktų degalų kai-ną degalinėse. Beveik baigėme surinktiinformaciją ir turime visą problema-tiką, išankstinius vertinimus ir apskai-čiavimus. Per mėnesį parengsimeKonkurencijos tarybai vidinę analizę,leisiančią geriau suprasti degalų rin-ką Lietuvoje ir suteiksiančią galimybęKonkurencijos tarybai toliau planuo-ti veiklą šiuo klausimu.

Sprendžiant dilemą- Programa “Kurk Lietuvai” baig-

sis rugsėjį. Kas toliau?- Arba vyksiu į užsienį dar tobulin-

tis ir įgyti daugiau patirties, arba liksiuLietuvoje, jei atsiras įdomus darbo pa-siūlymas, suteiksiantis pasitenkinimątuo, ką darau, finansinę laisvę ir gali-mybes sparčiai tobulėti. Programa“Kurk Lietuvai” labai uždegė planuo-ti savo ateitį Lietuvoje. Man čia labaipatinka. Tiesiog mano specialybė irdomėjimosi sritis tokios, kad labiaurealizuoti save galėčiau vadinamosio-se žaliavų prekybos kompanijose. Lie-tuvoje tokių kompanijų nedaug, josnedidelės ir dažniausiai į komandąpriima jau turinčius patirties specialis-tus. Taigi gali būti, kad kurį laiką pa-pildomos darbo patirties dar semsiuo-si užsienyje. Esu pasiryžęs daug iratkakliai dirbti. Bet kuriuo atveju ilga-laikėje perspektyvoje savo ateitį ma-tau namuose - Lietuvoje.•

Prestižinis išsilavinimas - dėl karjeros Lietuvoje

T.Šidlauskas užsienyje įgijo prestižinį išsilavinimą, kad dirbtų Lietuvoje. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Studijuojant Rusijoje per krepšinio rungtynes žaidžianttris prieš tris laimėta pirma vieta.

Tomas Šidlauskas ir vidurinį, ir aukštąjį išsilavinimą įgijo Jungtinėje Karalystėje. Sugrįžėlis nėraiš tų, kurie skundžiasi gyvenimu Lietuvoje. Nebent ambicingi karjeros siekiai jauną energetikosprekybos specialistą priverstų rinktis - likti ar dar kuriam laikui išvykti tobulintis užsienyje.

Londono verslo mokyklos energetikos, prekybos ir finansų magistras. / Asmeninio albumo nuotraukos

Esu pasiryžęs daug iratkakliai dirbti,

o savo ateitį matau namuose - Lietuvoje.

Kultūra 132013 04 03Lietuvos žinios

DAIVA ŠABASEVIČIENĖ

Balandžio 4 ir 5 dienomis Lietuvos nacionalinio dramosteatro Mažojoje salėje vyks intriguojanti premjera - šiuolaikinio austrų dramaturgoEwaldo Palmetshoferio pjesę“Hamletas mirė. Gravitacijosnėra” režisuoja jaunas meninin-kas Paulius Ignatavičius.

- Austrų literatūra Lietuvoje žino-ma ne per geriausiai, todėl E.Pal-metshoferio pjesės “Hamletas mirė.Gravitacijos nėra” atsiradimas Nacio-nalinio dramos teatro repertuare yrasvarbus. Ar tau svarbi ši pjesė?

- Ji man svarbi kaip kelionė šio lai-kotarpio žmogaus pažinimo link. Jautada, kai stačiau Franzą Kafką Šiauliųdramos teatre, gimė naujas šiuolaiki-nis herojus - nevykėlis, pasiduodan-tis silpnybėms, nekovojantis, verdan-tis savo sultyse dėl nieko ir kartu dėlvisko, vadinasi, dėl nieko gyvenantisžmogus. Iš esmės toks yra ir Manis -vienas pagrindinių naujojo spektak-lio herojų. Jis tarsi tęsinys to, ką pradė-jau Šiauliuose. Tik čia dar stipriau iš-reikštas jo sutrikimas, neveiksnumas,nihilizmas ir gyvenimo absurdas.

Prasmės simuliacija- Pjesė labai klastinga. Joje daug kal-

bama apie sprendimą “tikrai nebūti”ir tuo pat metu siekiama paryškintikomedinį pobūdį, kylantį iš siurrealis-tinių dalykų. Žmogus tarytum spren-džia: pasiduoti ar veikti? Ką reiškia“Hamletas mirė. Gravitacijos nėra”?

- Daug galvojau apie pavadinimą.Dar kartą peržvelgiau ir Williamo Sha-kespeare’o “Hamletą”, bet konkrečiųsąsajų neradau. Tik statydamas supra-tau, kad čia svarbu prasmės simuliaci-ja. Manis neieško prasmės, jis atran-da pseudoprasmę nesant prasmės.Hamletas yra prasmės ieškojimo sim-bolis. Jis atstovauja žmogui, klausian-čiam kodėl? Dėl ko? Ir kam? O šiojepjesėje susiduriame su Maniu, kurisdaug kalba apie globalius dalykus, betnesiima jokių veiksmų, kad ką norspakeistų. Kaip žmogus jis miręs, nesnebejaučia meilės nei sau, nei artimui.Likę tik gyvenimo prasmės simuliak-

rai, kažin kokios skaitytų knygų ir iš-girstų frazių apie gyvenimą nuotru-pos, kuriomis Manis yra įtikėjęs. Šisveikėjas, kaip ir daugelis mūsų, nesup-ranta, kad tik apsimeta gyvenantis, nesjam sukurtos tobulos sąlygos išnyktišiuolaikiniame prasmių sąvartyne.

Tai spektaklis apie žmogaus griūtį,jo vertybių ir stuburo griūtį. Ji kyla išsutrikimo, iš meilės alkio, iš apsimes-tinio ir paviršutiniško bendravimo.Spektaklis - tai tam tikra apokalipsė.Tai lyg detektyvas: kas atsitinka, kainebelieka Hamleto - prasmės ieškoto-jo, kai nebelieka meilės tarp artimiau-sių žmonių. Kai tenkinamasi vienin-tele didžiausia šiuolaikine prasme:būti čia ir dabar, šią akimirką. Tadanebelieka klausimo “kodėl”. Teliekaatsakyti “kaip”. Ir tai liūdniausia.

Leidžia eksperimentuoti - Kuo ši pjesė skiriasi nuo tų, kurio-

se pats vaidinai ar kurias režisavai?- Ji įžūli ir forma, ir tekstais, leidžia

man, kaip menininkui, eksperimen-tuoti. Tačiau tas įžūlumas nėra pur-vinas. Tai subtilus juodasis humoras.Kartu pjesė labai jautri. Stengiuosi at-kapstyti šį jos sluoksnį. Man tai itinsvarbu teatre. Tema turi jaudinti. Mesdažnai viską suveriame ant nihiliz-mo ir cinizmo siūlo. O žmogaus irnebelieka. Apgaudinėjame save bū-dami ciniški. Todėl čia, kaip ir dauge-lyje savo darbų, stengiuosi atrastijautriausią žmogaus sielos gyslą.

- Kokiu principu subūrei komandą? - Intuityviai. Renkuosi žmones,

su kuriais gera dirbti ir kuriuos norskiek pažįstu. Komanda mišri: yramano kurso draugų, kitų kursų ak-torių, taip pat yra Nacionalinio dra-mos teatro vidurinės kartos akto-rių. Štai su Virginija Kuklyte tekodirbti statant spektaklį “Dostojevs-kis vaikams”. Jai labai tinka Bynėsvaidmuo. Su Elze Gudavičiūte, Ri-mante Valiukaite ir Algirdu Daina-vičiumi norėjau dirbti jau anksčiau,dabar pasitaikė proga. Komanda la-bai kūrybinga, imli ir ieškanti.

Pasiekti žiūrovo sielą- Filosofine prasme tavo pasirink-

ti tekstai gana sudėtingi. F.Kafka,F.Dostojevskis... Ar ne pavojinga įteatrą perkelti tai, kas ne taip leng-

vai perkandama skaitant prozoskūrinius?

- Pavojinga. Bet ten, kur nėra pa-vojų, neįdomu. Kai sudėtingą tekstąperkeli į teatrą, tuomet pamažu imisuvokti, kas tau yra teatras. Tokia li-teratūra - lyg filtras, padedantis at-mesti tai, kas nereikalinga, ir kon-centruotis į esmę. Kitas dalykas - tai

gera literatūra. Kitados aktorius Da-rius Meškauskas retoriškai paklau-sė: “Kam teatre statyti prastą drama-turgiją?” Visiškai jam pritariu.

- Kokį teatrą matai? Ar mąstaiapie jo kaitą, būtinybę?

- Gal prieš metus pradėjau maty-ti teatrą kaip žmogaus pažinimoįrankį. Tai didžiulis turtas. Per teat-rą galiu pažinti save, žmogų apskri-tai ir pasaulį. Patirdamas tam tikras

ribines situacijas, kurių galbūt gyve-nime niekada neturėsiu, pradedusuvokti žmogų, kaip jis tomis aplin-kybėmis elgiasi. Šitaip gal net pasi-ruošiu gyvenimo iššūkiams. Kitasdalykas: man teatras, kaip produktomenas, nėra įdomus. Daug svarbiau,ką veikiame per repeticijas, ką perjas suprantame, ar suvokiame, kaip

išgyvenome laiką iki premjeros.Nors ir pati premjera dar nėra galu-tinis rezultatas; jo niekada ir nebus,manau, nė neturėtų būti, nes visadareikia judėti pirmyn ir kiekvienąkartą spektaklį iš naujo tobulinti. Popremjeros jie tik pradeda gyventi.

Svarbiausia, kad spektaklis pasiektųžiūrovo sielą, ne protą. Tik tada įvyks-ta dialogas - iracionaliu lygmeniu.“Protingi” spektakliai man neįdomūs.

Vaidindamas mokosi - Vaidini dviejuose Nacionalinio

dramos teatro spektakliuose, ku-riuos pastatė Oskaras Koršunovas.Kuo jie tau ypatingi? Ar vaidinda-mas vis dar mokaisi, ar turi dides-nių aktorinių ambicijų?

- Labai mėgstu tuos spektaklius.“Išvaryme” jaučiuosi lyg ilgame šešiųvalandų vakarėlyje, kuriame nutinkavisko: ir juoko, ir tragedijų. Tą “vaka-rėlį” gerąja prasme sukuria gera ko-manda. “Katedra” - kitoks spektak-lis, nepabijočiau žodžio “rimtas”.Skaitant Mikalojaus Daukšos postilękartais suvirpa širdis. Apima kažkoksvienybės, “buvimo lietuviu” jausmas.Tai, manau, irgi gero spektaklio bruo-žas. Žinoma, vaidindamas mokausi.Ir noriu mokytis. Tas, kuris jau žino,kaip pastatyti gerą spektaklį, kuriamneberūpi ieškojimai, yra stagnacijosapimtas menininkas. Jis kaip ir nebe-gyvas. Turiu aktorinių ambicijų ir pla-nuoju jas įgyvendinti.•

Kai nebelieka klausimo “kodėl”

Šiemet XV tarptautinis muzikosfestivalis “Sugrįžimai”, rengia-mas Muzikų rėmimo fondo,pakvies į 16 koncertų Vilniuje,Kaune, Marijampolėje ir Utenoje.

Balandžio 8-ąją prasidėsiančia-me festivalyje svečiuosis muzikai iš12 šalių: JAV, Norvegijos, Austrijos,Vokietijos, Rusijos, Italijos, Didžio-sios Britanijos, Japonijos, Lietuvos,Kinijos, Australijos (Tasmanijos) irGernsio salyno. Turėsime progąklausytis 34 atlikėjų, iš jų - 12 lietu-vių, studijuojančių ir gyvenančiųužsienyje, 6 jų kolegų ir 16 muzikųiš Lietuvos. Kaip ir kasmet, festiva-lis pažers pluoštą įdomios muzikos,leis mėgautis įvairiausių instrumen-tų garsais, kvies į susitikimus. Pa-prastai “Sugrįžimai” tarsi skelbiatikrąjį pavasarį, kai į gimtinę grįžtasvetur muzikuojantys ar besimo-kantys jaunieji Lietuvos talentai.

Šiemet festivalį pradės Jūratė Šve-daitė (sopranas iš JAV) koncertubalandžio 8 dieną Vilniaus univer-siteto Šv. Jonų bažnyčioje. Kompo-

zitoriaus Jono Švedo anūkė, “Con-necticut Lyric Opera” solistė yra jausukūrusi 20 operinių vaidmenų.

Vokalistų gretas papildys tenorasiš Vokietijos Mindaugas Jankauskas,

sukūręs ne vieną vaidmenį Hambur-go ir Miunsterio operos teatruose.

Festivalis išsiskirs stygininkų gausa.Tai Povilas Syrrist-Gelgota - platausprofilio altininkas bei dainininkas, žy-

miojo Oslo filharmonijos orkestro na-rys, ieškantis sąsajos taškų tarp klasiki-nės bei įvairių tautų liaudies muzikos.Koncertą Vilniuje Povilas dovanos suviolončelininke Toril Syrrist-Gelgota.Smuikininkė Ieva Pranskutė šiuo me-tu studijuoja Vienos muzikos ir vaiz-duojamųjų menų universitete. Per fes-tivalį Ievai talkins daugelio tarptautiniųkonkursų laureatė - pianistė MortaGrigaliūnaitė, studijuojanti Londonokarališkojoje muzikos akademijoje.

Su altininke Ugne Tiškute, Euro-pos Sąjungos jaunimo orkestro atli-kėja, jau kitame festivalio koncerteMorta muzikuos kaip duetas DUO. Į“Sugrįžimus” grįžta violončelininkasDmitrijus Berezinas, Sankt Peterbur-go valstybinės Nikolajaus Rimskio-Korsakovo konservatorijos studentas.

Šiemet festivalio geografiją prasiplė-tė nauja šalimi - Kinija. Jai atstovaussmuikininkas Wangas Kaipingas. Joatliekamus kūrinius girdėsime vienotalentingiausių jaunosios kartos pia-nistų Jurgio Aleknavičiaus koncerte.

Jau tradicija festivalyje tampa var-gonų muzika. Šiemet ji skambės Vil-niaus arkikatedroje bazilikoje, atlie-

kama Lietuvos muzikos ir teatroakademijos ir Vokietijos Detmoldoaukštosios muzikos mokyklos ma-gistrantės Karolinos Juodelytės. Įsi-mintinų akimirkų žada svečiai išIta0lijos - klavesinininkė Nijolė Do-rotėja Beniušytė ir profesorius Lui-gi Tufano, fleitos virtuozas.

XV tarptautinį muzikos festivalį“Sugrįžimai” baigs užsienio muzi-kos specialistų ypač vertinama lietu-vių pianistė iš Didžiosios BritanijosEvelina Puzaitė ir fortepijoniniskvintetas COSIMA. Koncertas vyksgegužės 2 dieną Lietuvos naciona-linėje filharmonijoje.

Gražų svečių būrį papildys jų ko-legos muzikai iš Lietuvos: vokalistaiDainius Puišys ir Karolina Glinskai-tė, Ilona Pliavgo, Fausta Savickaitė,Arūnas Malikėnas, smuikininkasDainius Puodžiukas, violončelinin-kas Saulius Lipčius, vargonininkėRenata Marcinkutė-Lesieur, pianis-tės Gražina Zalatorienė, RobertaMikučionytė, Marija Bylinska, Alek-sandras Vizbaras ir kiti.•LŽ

“Sugrįžimų” festivalis skelbia pavasarį

P.Ignatavičius įsitikinęs, kad perkeldamas sudėtingą tekstą į sceną pamažu imi suvokti, kas tau yra teatras. Oresto Gurevičiaus nuotrauka

P.Ignatavičius: “Per teatrą galiu pažinti save,žmogų apskritai ir pasaulį.”

Vargonų muziką atliks Vokietijos Detmoldo aukštosios muzikos mokyklos magistrantė K.Juodelytė. / Muzikų rėmimo fondo nuotrauka

2013 04 03Lietuvos žinios14 Sportas

SAULIUS RAMOŠKA

42 metų Darius Maskoliūnasturi kuo pasigirti - per neilgątrenerio karjerą teko garbė vadovauti abiem šalies gran-dams - Kauno “Žalgiriui” irVilniaus “Lietuvos rytui”.

Tiesa, jam apmaudu, kad nė sykioklubuose neteko pradėti darbo nuosezono pradžios - komandas komp-lektuodavo ir visišką atsakomybę užpasirinktus žaidėjus prisiimdavoankstesni treneriai. Jam vis tekdavogelbėtojo vaidmuo.

Sezono pabaigos nesulaukdavoTaip buvo 2009 metų gruodį, kai

po septinto iš eilės “Žalgirio” pralai-mėjimo Eurolygoje atsistatydino Gin-taras Krapikas, ir vyriausiojo treneriopareigos buvo patikėtos D.Maskoliū-nui. Netrukus rastas naujas strategas- Ramūnas Butautas, tačiau po pu-santro mėnesio jis buvo atleistas, irD.Maskoliūnas vėl sėdo prie vairo.

Panašiai įvyko ir 2012-ųjų spalį, kairezultatais nepatenkinti “Lietuvos ry-to” klubo vadovai vyriausiajam tre-neriui serbui Aleksandrui Džikičiuipasiūlė išeiti. Ir vėl D.Maskoliūnas ta-po gelbėtoju.

Likimo ironija: būdamas vyriau-siuoju treneriu D.Maskoliūnas abie-jose ekipose nesulaukė sezono pabai-gos. 2010 metų gegužę jis atleistas perLietuvos krepšinio lygos finalą su“Lietuvos rytu”. Prieš trečiąsias fina-lo serijos rungtynes D.Maskoliūnuiliepta pasitraukti iš pareigų. Prieš“Žalgirio” kelionę į Vilnių treneris ne-įleistas į autobusą, tačiau, žaidėjamsstojus mūru už D.Maskoliūną, šis iš-vyko su komanda į rungtynes. Jas83:81 laimėjo “Lietuvos rytas”, oD.Maskoliūnas daugiau nebeįleistasį komandos treniruotes.

Šiemet D.Maskoliūno karjera “Lie-

tuvos ryte” baigėsi kovo 20 dieną - re-zultatais nepatenkinti Vilniaus klubovadovai atsisakė jo paslaugų. Iki se-zono pabaigos dirbti ekipos vyriau-siuoju treneriu pakviestas vokietisDirkas Bauermannas. Tokios permai-nos nustebino kaip griaustinis iš gied-ro dangaus.

Staigmena buvo ir Dariui Mas-koliūnui, kuris netrukus atsakė į LŽklausimus.

Klubo politika- Ar buvo nuojauta, kad “Lietuvos

ryto” komandoje nesulauksite sezo-no pabaigos?

- Sąžiningai atsakysiu - nesitikėjau.- Priekaištų dėl darbo iš klubo va-

dovų buvote sulaukęs?- Niekam ne paslaptis - mūsų žai-

dimas nebuvo puikus, tad natūralu,

jog klubo vadovai buvo nepatenkin-ti rezultatais. Kalbėdavomės, disku-tuodavome, ieškodavome priežasčių.

- Jūsų numatytą kryptingą darbągalėjo išbalansuoti žaidėjų kaita?

- Yra klubo politika. Kartais ji pa-sitvirtina, kartais ne. Aš stengiausi,dariau viską, kas man atrodė geriau-sia. Ne viskas pavyko. Bet esu dėkin-gas už suteiktą galimybę dirbti tokia-me klube.

- “Lietuvos ryto” komandos vairąperėmė patikimas žmogus?

- D.Bauermanno asmeniškai nepa-

žįstu. Esu žaidęs su jo vadovaujamaVokietijos rinktine ir klubu. Taip, jispripažintas treneris, daug metų dirbęssu nacionaline rinktine. Tai rodo, kadD.Bauermannas geras specialistas.Linkiu jam kuo geriausios kloties.

Vis dar nesuvokia- Buvote vyriausiasis “Žalgirio” ir

“Lietuvos ryto” treneris. Abu klubuspalikote ne savo noru. Ar galimašiuos pasitraukimus sulyginti?

- Negalima. Mano atleidimas iš“Žalgirio” buvo, yra ir bus nesup-rantamas. Iki šiol neturiu atsakymųį tuo metu išsakytus “Žalgirio” savi-ninko argumentus. Ir šiandien ne-galiu paaiškinti, kuo buvau kaltina-mas ir dėl ko atleistas.

O “Lietuvos ryto” klubo vadovųsprendimas mane atleisti supranta-

mas. Nei jų, nei manęs netenkino re-zultatai. Turiu su tuo susitaikyti. Jiesavininkai, jie užsako muziką.

- Ar esate iš tų žmonių, kurie antrąsykį į tą pačią upę nebrenda?

- Nei apie klubą, nei apie jo savi-ninkus blogai nekalbėjau. Nei dirbda-mas Kaune, nei būdamas Vilniuje.Man tik 42 metai, o jau treniravau abistipriausias šalies komandas. Tiesa, nėsykio neteko treniruoti nuo sezonopradžios, kad galėčiau komplektuotikomandą ir prisiimti visišką atsako-mybę už pasirinktus žaidėjus. Tačiaukad ir kiek išbuvau šiuose klubuose,esu dėkingas jų vadovams už suteiktągalimybę. Ir niekada nespjaunu į šu-linį, iš kurio gali tekti vėl gerti.

Nugalės stipresnis- Kaip manote, ar šio sezono “Lietu-

vos rytas” LKL finale pajėgus “įkąsti”“Žalgiriui”, o gal net ir nugalėti?

- “Žalgiris” šį sezoną demonstra-vo labai solidų žaidimą, gaila, kadjam nepavyko patekti į Eurolygos at-krintamąsias varžybas. Bet koman-dos finansinės problemos žaidėjųneišbalansavo, jie neišsibėgiojo. O“Lietuvos rytas” anksčiau baigė ko-vas Eurolygoje, nepateko į VTBJungtinės lygos kitą etapą, tad jamlieka tik LKL varžybos. Jau sakiau irpakartosiu - linkiu sėkmės ir naujam“Lietuvos ryto” komandos treneriui,ir žaidėjams, su kuriais man teko tieklaiko dirbti. Sporte nugali stipresnis.

- Esate Vilniaus miesto savivaldy-bės tarybos narys. Kaip vertinate kal-bas, jog sostinės klubas pasinaudojojumis, kad padėtumėte iš miestogauti papildomų pinigų, ir atsikratė?

- Juokingai skamba tokios kalbos.Būdamas savivaldybės tarybos narysir agitavau, ir balsavau, ir stengiausi,kad klubas gautų kuo didesnę paramą.Bet kuo čia dėtas “pasinaudojo”? Kiek-vienas, būdamas mano vietoje, darytųtą patį. Visada sakiau, kad savivaldy-bės turi padėti komandoms. •

D.Maskoliūnas į šulinį nespjauna

VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos vyrų rankinio rinktinėšiandien pratęs atrankos kovasį 2014 metų Europos čempionatą Danijoje.

Per penkias dienas lietuviai du kar-tus susikaus su Turkijos rinktine. Pir-moji dvikova šį vakarą Ankaroje pra-sidės 18 val. mūsų laiku, atsakomasissusitikimas sekmadienį vyks Vilniuje.

Abi komandos dviem nesėkmėmispradėjo atrankos varžybas (lietuviai18:27 pralaimėjo Prancūzijai ir 21:28- Norvegijai), tačiau ryžto kautis dėlbilieto į žemyno pirmenybes nepra-rado. Lietuva pastarąjį kartą Europosčempionate žaidė 1998 metais. Į2014-ųjų Senojo žemyno pirmenybiųfinalinį etapą pateks po dvi rinktinesiš septynių atrankos grupių ir trečio-ji geriausiai pasirodžiusi komanda.

“Tikslas labai aiškus - abu kartusprivalome nugalėti turkus. Tik taip iš-saugosime viltis patekti į Europos čem-pionatą. Nereikia pamiršti, kad net ne-aplenkę prancūzų ar norvegų dargalėtume tikėtis sėkmės kaip trečiojikomanda, - LŽ tvirtino Lietuvos ran-kinio federacijos prezidentas Edis Ur-banavičius. - Apie tai kalbėjomės ir sutreneriu Gintaru Savukynu. Tad perartimiausias dvejas rungtynes pirmiau-sia reikia atlikti savo darbą ir tik pa-skui imtis matematinių skaičiavimų.”

Prieš šias atrankos rungtynes Lie-tuvos rinktinėje kaip reta daug netek-čių. Komandai padėti negalės geriau-sias praėjusių metų šalies rankininkasvartininkas Arūnas Vaškevičius. Jamplyšęs kairės rankos raumuo. Todėldidžiulė atsakomybė teks Ryčiui Cip-kui arba Viliui Rašimui. Traumas gy-dosi ir Tomas Kraucevičius, EdvinasVorobjovas, Tadas Stankevičius, Jo-nas Truchanovičius. Prieš pat treni-ruočių stovyklą apie traumą prabiloir Nerijus Atajevas.

“Su A.Vaškevičiaus netektimi susi-taikėme jau anksčiau. O N.Atajevo irJ.Truchanovičiaus praradimai skau-dūs. Tokių aukštų žaidėjų neturime,tad tapsime žemesne komanda”, - ap-gailestavo federacijos vadovas.

Turkijos rinktinė ne iš tų, kuri netlietuviams keltų pagarbią baimę. Var-žovai Europos čempionato pagrindi-niuose atrankos etapuose iš pastarųjų16 rungtynių pralaimėjo net 15, o per-galę pastarąjį kartą šventė žaisdami suitalais 2007-ųjų sausį (33:30).

Prieš trejus metus burtai Lietuvosir Turkijos komandas suvedė pasau-lio čempionato atrankos varžybose,tuomet Adanoje vykusią dvikovą lie-tuviai įtikinamai laimėjo - 37:24.“Nemanau, kad per šiuos trejus me-tus turkai progresavo. Man neramutik dėl vieno dalyko - tuomet mūsųsudėtis buvo gerokai solidesnė neidabar”, - sakė E.Urbanavičius.

Lietuvos rinktinė sekmadienį susirin-ko į treniruotę Pasvalyje ir jau kitą die-ną išvyko į Ankarą. Ten prisidėjo pasku-

tinis komandos žaidėjas - Aidenas Ma-lašinskas, savaitgalį dar žaidęs savo klu-be Ispanijos čempionato rungtynėse.

“Paprastai į rungtynes svetur ke-liaujame jų išvakarėse. Taip regla-mentuoja taisyklės. Tačiau šį sykį te-ko rinktis kitokį variantą, nes skrydisdiena anksčiau buvo gerokai piges-nis. Turime ribotą biudžetą, todėl taimums labai svarbu. Tikimės, kad pa-pildoma treniruočių dieną Ankaro-je vyrams išeis tik į naudą”, - vylėsiE.Urbanavičius. •

D.Maskoliūnas: “Mano atleidimas iš

“Žalgirio” buvo, yra irbus nesuprantamas.”

LIETUVOS RINKTINĖRytis Cipkus (Alytaus “Almeida-Strongla-sas), Vilius Rašimas (Kauno “Granitas-Gaja-Karys”), Skirmantas Plėta, Tadas Jurelevičius,Valdas Drabavičius (visi - Vilniaus “VHC Švie-sa”), Aidenas Malašinskas (“Fraikin BM. Gra-nollers”, Ispanija), Valdas Novickis, VaidotasGrosas, Nerijus Atajevas, Remigijus Čempu-lis (visi - Bresto “HC Meshkov”, Baltarusija),Augustas Strazdas (“West Wien”, Austrija),Povilas Babarskas (“Bregenz”, Austrija), To-mas Eitutis (“Fivers Wat Margareten”, Austri-ja), Mindaugas Andriuška (“ULZ SparkasseSchwaz”, Austrija), Karolis Stropus (Klaipė-dos “Draugūnas”), Robertas Švedas (Kauno“Granitas-Gaja-Karys”).III GRUPĖS LENTELĖ (rungtynės, pergalės, ly-giosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai)

1. Norvegija 2 2 0 0 69:44 4

2. Prancūzija 2 2 0 0 60:38 4

3. Lietuva 2 0 0 2 39:55 0

4. Turkija 2 0 0 2 43:74 0

Būdamas vyriausiuoju treneriu D.Maskoliūnas sezono pabaigos nesulaukė nei dirbdamas su “Žalgiriu”, nei su “Lietuvos rytu”. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Laimėti bet kokia kaina

Vienas rinktinės lyderių A.Malašinskas (dešinėje) prie komandos prisidėjo paskutinis. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Sportas 152013 04 03Lietuvos žinios

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Ledo šokėjų Deivido Stagniūnoir Isabellos Tobias drama nesi-baigia. Teisę dalyvauti 2014-ųjųžiemos žaidynėse neseniai Kanadoje iškovojusi mūsų čiuožėjų pora Lietuvoje už taibaudžiama.

Dueto likimą sprendžiantys žmo-nės jau antrą sykį degina D.Stagniūnoolimpinį kelialapį. Nutiesti kelią į So-čio žaidynes Deividui padėjusi ameri-kietė I.Tobias, pasirodo, nenusipelnė,kad jai išimties tvarka būtų suteiktaLietuvos pilietybė. Šis nuosprendiskirto ne tik amerikietei - dar sykį pa-žemintas D.Stagniūnas ir mūsų žie-mos sportas.

Iki Sočio žaidynių liko dešimt mė-nesių. Viltis, kad taškas šioje byloje darnepadėtas, teberusena.

Atpildas už darbąAbsurdo dramą - kitaip šios situaci-

jos nepavadinsi - sunkiausia suprastiDeividui su Isabella bei juos supan-tiems žmonėms.

Šiandien siūlome LŽ pokalbį sudailiojo čiuožimo tarptautinės kate-gorijos teisėja, Kauno žiemos sportomokyklos “Baltų ainiai” direktoreLaimute Krauziene.

- Jums tikriausiai itin sunku stebėtimūsų dueto dramą.

- Deividas užaugo mano akyse. As-meniškai pažinojau ir šviesaus atmi-nimo jo mamą, tad man ši pora labairūpi ir labai dėl jos skauda. Žmonėsturėtų suvokti, kad be galo sudėtingavienoje šalyje rasti tolygius sportinin-kus pagal meistriškumą ir pagal “fak-tūrą” - ūgį, svorį ir pan., kurie galėtųšokti poroje. Net tos valstybės, kurio-se šis sportas daug labiau išvystytas,ieško savo sportininkams partneriųkitose šalyse. Tai ką kalbėti mums, ne-turintiems nei tinkamos sporto bazės,nei tinkamų sąlygų, nei ledo šokių tre-nerių. Mes išugdėme sportininką, ti-kusį vieniems geriausių pasaulyje tre-nerių. Deividui rasta puiki partnerė,kuri pasiryžo dar ir finansuoti visą jųdarbo procesą. Neseniai Kanadojepasibaigusiame pasaulio čempionatedidžiavomės mūsų duetu - jis de-monstravo aukštą lygį.

Pavyzdžiui, pasaulio čempionatečiuožusi estų pora nepateko į finalą. Irlatviai vis dar bando kažką daryti, betjiems nesiseka. O mes, Lietuvoje netu-rėdami elementarių sąlygų ugdyti ledošokių duetų, vis dėlto jį turime. Deivi-das su Isabella iškart, be jokių papildo-mų atrankų, išsikovojo kelialapį į olim-piadą. Beje, Deividas jau antrą sykįpelnė olimpinį kelialapį. Anksčiau jamtai pavyko padaryti su amerikiete Kat-herine Copely. Tai kaip galima ir vėl už-tverti kelią į olimpiadą savam žmogui,lietuviui, kuris tiek metų labai sunkiai irlabai motyvuotai dirba.

Jokio geranoriškumo- Gal šis atvejis atspindi tikrąjį mū-

sų valdžios požiūrį į talentingą irdarbštų Lietuvos jaunimą?

- Manau, taip ir yra. Protingas, ga-bus, žavus mūsų jaunimas - nebūtinaisportininkai - bėga svetur. O kai atsi-randa žmogus, norintis drauge su part-neriu lietuviu šokti olimpiadoje su mū-sų Trispalve, atsisakoma išimties tvarkajam suteikti pilietybę. Juk taip sumen-kinamas mūsų sporto prestižas. Bijau,kad netrukus lietuviai pradės atsisakinė-ti pilietybės, jei negaus dvigubos. Jiemsbus geriau priimti kitos šalies pilietybę.

Negaliu suprasti, kas čia pas mus vyks-ta. Kiek žinau, kol kas kelialapius į Sočiožaidynes yra iškovoję tik du biatloninin-kai ir Deividas su Isabella. Turėdami tiekmažai gero lygio žiemos sporto atstovų,net ir tiems užtveriame kelią į olimpiadą.Galiu garantuoti, kad Deividas su Isa-bella Sočyje Lietuvai nepadarys gėdos.

- Kaip manote, kodėl ši problemataip ilgai neišsprendžiama?

- Pradėsiu iš toliau. Mūsų sporto mo-kykla vos išgyvena. Kauno miesto spor-to biudžetas pastaruoju metu nukarpo-mas katastrofiškai. Viskas krinta ant tėvųpečių. Bet lenkiu galvą prieš Kauno mies-to savivaldybę, nes mes turime sportomokyklą, turime ledą. Tai yra vienintelėLietuvoje ledo sporto bazė, kuri iš tiesųtarnauja sportui. Na, gal dar Elektrėnuo-se. Visur kitur - akropoliai ir komercija.

Dabar iš mūsų, kauniečių, kišenių iš-laikomas “Žalgiris”. Daug metų buvaušio klubo gerbėja. Bet atleiskite: šioskomandos treneris - užsienietis, pa-grindinėje sudėtyje irgi ne vienas užsie-nietis. Ir mes mokame svetimiems žmo-nėms milijonus. Ką tik “Žalgiris” gavodu milijonus, o visoms kitoms šakoms,mano žiniomis, liko vos 800 tūkst. litų.Ko galima pasiekti su tokiais pinigais?Maitiname užsieniečius, ir dėl to nie-kam galvos neskauda. O kai į mūsųsportą Isabellos tėvai investuoja šimtustūkstančių dolerių, niekas to nepaste-bi. Už tokią labdarą pas mus ypatingai

atsidėkojama - pasaulyje pripažintamduetui užkertamas kelias į olimpiadą.Beje, tą kelią sportininkai nusitiesė pa-tys kruvinu darbu. Juk ne dievai kuriaįstatymus. Aš nesiimu teisėjo vaidmens.Tačiau jau vien tai, kad KonstitucinioTeismo išvados dėl pilietybės suteikimoišaiškinimo spaudoje pasirodė per pa-saulio čempionatą ledo šokių trumpo-sios programos išvakarėse, kelia dideliųabejonių dėl geranoriškumo mūsųčiuožėjų atžvilgiu. Kaip tokį veiksmąpavadinti? Taip įvyksta nebe pirmą kar-tą. Kas įrodys, kad tai daroma nespe-cialiai, kad neveikia užkulisinės jėgos?

Tegyvuoja krepšinis- Labiausiai baugina sporto visuo-

menės tyla. Juk šiuo atveju sprendžia-mas ne privataus asmens klausimas.I.Tobias yra nedalomo dueto dalis -Deividas be Isabellos, kaip ir Isabellabe Deivido, neegzistuotų. Vadinasi, šiproblema yra mūsų sporto prestižoreikalas.

- Vienintelė, kuri dar bando ką norsdaryti, - Olimpinio komiteto prezidentėDaina Gudzinevičiūtė. Bet tai turėtų bū-ti ne vieno žmogaus iniciatyva. Pakaktųgeros valios, trupučio meilės ir pagarbosmūsų sportininkams už jų kruviną dar-bą, už tai, kad jie, nieko nereikalaudami,vis dar nori garsinti Lietuvą būdami to-kioje gražioje sporto šakoje.

Ką dabar matome per televiziją? 80proc. krepšinio, be jo, dar rodomas kik-boksas, bušido, kitokios kovos. Ir paskuiskaitome apie tuos pačius sportininkuskriminalų puslapiuose. Taip auklėjamasmūsų jaunimas. Ledo šokiai beveik ne-transliuojami. Nors yra labai žiūrimi.Tai intelektinis sportas. Jei žmogus ne-supranta ir nejaučia muzikos, jei jis ne-turi jausmų, į ledo šokius nėra ko eiti. Irmes tokiam sportui Lietuvoje užtren-kiame duris.

Deividas su Isabella jau spėjo laimė-ti ir “Didžiojo prizo” varžybų etapobronzą. O juk ten prastų porų nekvie-čia. Ir kai sprendžiamas šio dueto liki-mas, kažkam atrodo, kad Isabella darper mažai nuveikė Lietuvoje. Norintvisada galima rasti prie ko prisikabin-ti. Išeitis vienintelė - visi žaiskime krep-šinį, ir problemų nebus.

Prezidento pozicija- Turite didžiulę teisėjavimo tarptauti-

nėse varžybose patirtį. Kaip situaciją, ku-rioje atsidūrė I.Tobias ir D.Stagniūno due-tas, vertina Jūsų kolegos užsieniečiai?

- Į mus jau žiūri kaip į laukinius, neskitos šalys savo poroms, atsidūrusiomstokioje pačioje situacijoje, nedaro kliū-čių dėl pilietybės suteikimo partneriui arpartnerei. Kai per atrankos varžybas įVankuverio žaidynes Gruzijos pora, ku-rios šokėja irgi buvo užsienietė, iškovo-jo olimpinį kelialapį, jai dar būnant Vo-kietijoje (ten vyko atranka) paskambinoGruzijos prezidentas Michailas Saakaš-vilis ir pasakė: “Grįžkite, mes laukiamesu pasu.” Taip daromi sprendimai, kadšalies vėliava plevėsuotų olimpinėse žai-dynėse.

Ir dar norėčiau pridurti, kad Vanku-verio olimpiadoje teisėjavau, o mūsųsportininkų ten nebuvo, nors būtentjie - Deividas ir tuometė jo partnerėK.Copely iškovojo man teisę teisėjautitose žaidynėse. Dabar Deivido ir Isabel-los dėka vyksiu į Sočio žaidynes teisėjau-ti. Antrą kartą skristi į olimpiadą be mū-sų poros man būtų labai skaudu. Tokiosneteisybės dar niekur nesu regėjusi.•

L.Krauzienė: “Į mus jau žiūri kaip į laukinius”

LIETUVIAI - REZULTATYVŪS

Pastarosiose Šiaurės Amerikos nacio-nalinės krepšinio asociacijos (NBA)rungtynėse lietuviai žaidė naudingaisavo komandų gretose. Rytų konfe-rencijoje 11 vietą užimantis, bet viltispatekti į atkrintamąsias varžybas pra-radęs Toronto “Raptors” klubas (27pergalės ir 47 pralaimėjimai) savo aikš-tėje 98:108 (24:25, 31:29, 24:21, 19:33)pralaimėjo 12-ajai konferencijos ko-mandai Detroito “Pistons” (25 ir 50).

“Raptors” vidurio puolėjas Jonas Va-lančiūnas per 37 minutes pelnė 17 taš-kų (8 iš 14 dvitaškių), atkovojo 6 ka-muolius ir blokavo 5 metimus. Vakarųkonferencijoje 7 vietą užimantis Hjus-tono “Rockets” (41 ir 33) namie111:103 (32:14, 33:29, 25:31, 21:29) pa-laužė 14 vietoje rytuose esančią Orlan-do “Magic” (19 ir 53) ekipą. “Roc-kets” puolėjas Donatas Motiejūnasžaidė 34 minutes ir pelnė 11 taškų (4 iš11 dvitaškių), atkovojo 2 kamuolius iratliko 3 rezultatyvius perdavimus.

FIDE REITINGAS

Tarptautinės šachmatų federacijos(FIDE) paskelbtame naujame ge-riausių pasaulio šachmatininkių rei-tinge 29-erių didmeistrė ViktorijaČmilytė (ELO koeficientas 2522) permėnesį iš tryliktos pozicijos pakilo įdvyliktą. Lietuvos šachmatininkė sa-vo sąskaitą papildė 8 ELO koeficien-to taškais. Klasifikacijos lyderės pozi-cijoje tebėra vengrė Judit Polgar(2696), lenkianti kinę Yifan Hou

(2617), ir Humpy Koneru (2597) išIndijos. Pajėgiausių planetos šach-matininkų FIDE reitingų lentelėje ly-derio poziciją išsaugojo norvegasMagnusas Carlsenas (2872), į antrąvietą pakilo armėnas Levonas Aro-nianas (2809), trečioje pozicijoje -rusas Vladimiras Kramnikas (2801).Aukščiausiai iš lietuvių esantisEduardas Rozentalis (2631) pakilo į146 poziciją iš 177.

LŽ

L.Krauzienė: “Antrą kartą skristi į olimpiadą bemūsų poros man būtų labai skaudu. Tokios

neteisybės dar niekur nesu regėjusi.”

Trumpai

Pasaulio moterų šachmatų lyderėJ.Polgar. / LŽ archyvo nuotrauka

Erlendo Bartulio nuotrauka

Viltis, kad taškas I.Tobias ir D.Stagniūno olimpinėje byloje dar nepadėtas, teberusena. / AFP/Scanpix nuotraukaD.Stagniūno ir I.Tobias treneris Igoris Špilbandas:“Ant ledo jie praleidžia beveik visą dieną,tai yra jų darbas, jų profesija. Kaip ir kitičiuožėjai, kurių didžiausias tikslas yra olim-piada, jie tikisi, ruošiasi ir viliasi, kad galėsatstovauti Lietuvai. Jie yra labai stiprūssportininkai ir nusipelno, kad šalis galėtųjais didžiuotis olimpinėse žaidynėse.”

2013 04 03Lietuvos žinios16 Pramogos

VIKTORIJA SINICAITĖ

Eksperimentinės muzikos grupė“AVaspo” išleidžia jau trečią albumą “Kraujuojantis okeanas /Ocean is Bleeding”. Šiemet peralternatyviosios muzikos apdo-vanojimus T.Ė.T.Ė. laimėjusigeriausios eksperimentinės grupės kategorijoje “AVaspo”nori atkreipti dėmesį į šiuolaiki-nės visuomenės gyvenimą.

Grupės tekstų kūrėja ir vokalistėGabrielė Labanauskaitė neneigia, kad“AVaspo” tekstai būna gana drąsūs iratkreipiantys dėmesį. Mergina LŽ tiki-no, kad trečio albumo pavadinimekraujo metafora turi dvi reikšmes. “Vie-na jų susijusi su ekologija ir tuo, kadžmogus technologijomis tenkina savoglobalius poreikius, taip žalodamasgamtą ir aplinką, kurioje visi gyvena-me. Man kraujuojantis okeanas asoci-juojasi su vandens fauna ir flora, kuriyra naikinama ir tiesiogiai bei netiesio-giai kraujuoja”, - kalbėjo kūrėja.

Ryšys su gamta stiprėja“AVaspo” tęsia vandenyno temą -

pirmas grupės albumas “Nėra okea-no”, antras - “Niagara” taip pat su-siję su vandens simbolika. “Šie albu-mai - tarsi tezė ir antitezė. Prieš taisakėme, kad okeano nėra, tačiau da-bar klausiame: galbūt okeanas yra,bet kitoks, nei mes jį įsivaizdavome?”- svarstė Gabrielė.

Muzikės teigimu, vanduo yra mo-ters simbolis, todėl jis jai artimas. Tainuolatos judanti, sunkiai sulaikoma,galinga stichija. “Jei vanduo negalijudėti, užsistovi, jis pradeda gesti”, -kalbėjo mergina.

Reikia sutikti, kad žmonės vis daž-niau atsisuka į gamtą ir pradeda rūpin-tis neigiamais padariniais. Galų galedaugelis mūsų mėgsta atgaivinti sielą irpailsėti būdami toli nuo miesto, greitotempo, paviršutiniškumo. Gabrielė su-tinka, kad šiuolaikinė visuomenė tam-pa neabejinga tam, kas vyksta aplinkui.“Džiugu, kad sprendžiant tam tikrus

klausimus kyla aštrių diskusijų. Ir nevien dėl ekonominių ar politinių sume-timų, bet ir dėl aplinkosaugos klausi-mų. Žmogaus santykis su gamta stip-rėja ir išlieka nostalgiškas. Tačiau juknutinka ir taip, kad kam nors dienų die-nas įsistebeilijus į kompiuterio ekraną irdingus internetui tai kainuoja daugiaunervų nei nusinešęs žmogaus gyvybestaifūnas”, - apgailestavo pašnekovė.

Žaisti žanraisTrečiame grupės albume “Krau-

juojantis okeanas / Ocean is Blee-ding” bus daug sintetinių garsų, ro-boto balsas. Gabrielė sako, kad taipjie akcentuoja XXI amžiuje vykstan-čius pokyčius, vis greitėjantį ritmą.“Mes patys privalome tapti vis labiauskaitmeniški, esame priklausominuo galybės technologijų. Mes niekonekritikuojame, tiesiog norime tam

tikrus procesus ir jų atspindį perteik-ti muzika”, - aiškino muzikė.

“AVaspo” galima drąsiai vadinti eks-perimentuojančia grupe, nes ji mėgs-ta žaisti žanrais, garsais, tekstu. “Mū-sų pirmas albumas buvo pilnas gyvųinstrumentų ir panašesnis į “indie”,postroką. Dabar kuriame daugiauelektronikos ir sintetinių garsų sintezę.Dėl tokio žanrų dinamiškumo kaskartprarandame dalį klausytojų, tačiaukartu atsiranda naujų. Mėgstame keis-ti stilių, atliekamos muzikos spalvą iratspalvius. Esame kaip gyvatė, perio-diškai keičianti odą, - neužsibūnameviename muzikos stiliuje. Kitimas, ju-dėjimas, pažinimas yra daug įdo-miau”, - prisipažino pašnekovė.

Mergina sako pernelyg neteikian-ti reikšmės per T.Ė.T.Ė. apdovanoji-mus gautam geriausiai eksperimen-tuojančios grupės titului. “Žinoma,

malonu, kad esame įvertinti, bet Lie-tuvoje gerai grojančių eksperimenti-nių grupių yra labai daug. Joms tie-siog reikia duoti galimybę būtiišgirstoms”, - tvirtino Gabrielė.

Skleisti žinią“AVaspo” muzika ir poezija turi

ypatingą santykį. Gabrielė kuria ei-lėraščius, kurie sujungiami į muzikosdermę, arba atvirkščiai. “Šis santykisyra šiltas ir reikšmingas. Dabar turiuplanų į mūsų kūrybą įtraukti ir kitųautorių eilėraščių”, - sakė kūrėja.

Ji taip pat organizuoja vieninte-

lį Lietuvoje tarpdisciplininius me-nus ir poeziją jungiantį tarptautinįaudiovizualinės ir eksperimentinėspoezijos festivalį TARP. Gabrielėtvirtina, kad svarbu apie šią muzi-

ką, menininkus ir jų veiklą kalbėti,ją rodyti ir skleisti. “Festivalis or-ganizuojamas jau nuo 2006 metų,vadinasi, jis yra reikalingas”, - tei-gė kūrėja.

Šiuo metu grupėje “AVaspo”, beG.Labanauskaitės (tekstai, balsas),muzikuoja Vladas Dieninis (elekt-ronika, perkusija), Gediminas Žygus(elektronika) ir VJ Suckmafinger. •

“AVaspo” trečiąkart neria į vandenyną

Gabrielės teigimu, vanduo yra moters simbolis, todėl jis muzikei artimas. / Grupės archyvo nuotrauka

G.Labanauskaitė: “Esame kaip gyvatė, periodiškai keičianti odą, - neužsibūname

viename muzikos stiliuje.”

Parodos KoncertaiVILNIUSVDA GALERIJA “AKADEMIJA”Aliaus Berdenkovo paroda “Skulptūra. Reljefas. Piešinys”. VILNIAUS CENTRINIS PAŠTASFilatelisto Jono Načiūno paroda.NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJATapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės paroda“Rentgenogramos”. Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos paroda“Skulptūra + 5425 dienos”. ”JUOZASART” GALERIJAParoda “Scenografija: nuo teksto į veiksmą”. MARIJOS IR JURGIO ŠLAPELIŲ NAMAS-MUZIEJUSDzen meistro iš Pietų Korėjos Su Do Ksa PangDžiang Siol Džiong Kunsunim kaligrafijos paroda. GALERIJA “MENO NIŠA”Skulptoriaus Gedimino Piekurio paroda “Kolekcija skulptūra paveikslai”. JONO MEKO VIZUALIŲJŲ MENŲ CENTRASEugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio paroda “Before and After”. GALERIJA “VARTAI”Patricijos Jurkšaitytės paroda “Olandiškos istorijos”. V. JONO GATVĖS GALERIJASkulptoriaus Arvydo Ališankos jubiliejinėpersonalinė skulptūrų, objektų, video paroda “Sukaktuvininko ego parida: “Tarp”. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRASParoda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas”.

KAUNASALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETASBalandžio 4-6 dienomis vyks Tarptautinė žemėsūkio paroda “Ką pasėsi... 2013”.A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲMUZIEJUSAlgirdo Šakalio jubiliejinė paroda “Fantastika ir realybė”.KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJAAleksandro Glyadyelovo (Ukraina) fotografijos paroda “Nevolia”. FLUXUS MINISTERIJAAliaus Balbierio paroda “Jono Meko žemė”. Aurelijos Vainiūnaitės tapybos darbų paroda “Gyvenimo mokykla”.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOSMENO LEIDINIŲ SKAITYKLAMeno albumų kolekcijos “Art” iš Prancūzų institutoLietuvoje mediatekos.KAUNO KERAMIKOS MUZIEJUSTarptautinė Baltijos šalių šiuolaikinės keramikosparoda “Pavasaris 2013”. GALERIJA “AUKSO PJŪVIS”Rimvido Jankausko-Kampo ir Rolando Karaliaus tapybos paroda iš ciklo “Duetai”. Rūtos Indriūnaitės keramikos paroda “Selekcija”. M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJAFrancescos Galliani paroda “Atminties išlaisvinimas”. NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUSParoda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”. NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRASRymanto Penkausko fotografijų paroda “Vandenyje”.

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KULTŪRŲ IR KOMUNIKACIJŲCENTRASLaisvydės Šalčiūtės paroda “Sekretai”.

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJAŠiaulių krašto tautodailės paroda “Metai”.

Tekstilininkės Aldonos Lamauskienės ir keramikoAlgimanto Tamašausko paroda. LAIPTŲ GALERIJAIrenos ir Viliaus Šliuželių kūrybos darbų paroda“Dialogai”. CHAIMO FRENKELIO VILATarptautinė paroda “1863 metų sukilimas: veidai,vardai, istorijos”. RADIJO IR TELEVIZIJOS MUZIEJUSParoda “Radijo ir televizijos muziejui - 30”. Garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO FOTOGRAFIJOS GALERIJAParoda “Lietuvos spaudos fotografija 2012”. PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IRSĄJŪDŽIO MUZIEJUSParoda “Sąjūdžio žingsniai”.

DRUSKININKAIM.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUSParoda “Sesuo rūpintojėlė”, skirta M.K.Čiurlioniosesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės atminimui. V.K.JONYNO GALERIJARimto Tarabildos jubiliejinė paroda “Kryžkelių atmintis”.

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA3 d. 19 val. Koncertuoja Karolina Juodelytė (vargonai) ir Vytenis Gurstis (fleita)VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI4 d. 18 val. Antono Čechovo pjesė “Ivanovas”4 d. 18 val. Svetainėje. Vakaras “Prisiminimas Jūsų -šviesus kaip saulės palytėjimas”, skirtas poeto, mokytojo Alberto Skyrelio mirties metinėms. Dalyvauja liaudies giesmių ansamblis “Karūnka”,Lietuvos mokytojų literatų “Spindulio” draugijosbei Švenčionijos klubo nariaiŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA4 d. 19 val. Koncertas “Pavasaris Paryžiuje”. DalyvaujaFrancois Chaplin (fortepijonas, Prancūzija)5 d. 19 val. Vytauto Laurušo autorinis vakaras. Dalyvauja Julija Stupnianek (sopranas), VytautasSriubikis (fleita), Vilniaus miesto Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dirgentas - Donatas KatkusŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA5 d. 18.30 val. Vargonuoja Karolina JuodelytėŠIUOLAIKINIO MENO CENTRO KINO SALĖ3 d. 19 val. Koncertuoja Lukrecija Petkutė (klavišiniai) ir Rita Balta (sopranas)4 d. 19 val. Koncertuoja Rita Balta (sopranas), RitaMačiliūnaitė (mecosopranas), Giedrius Gelgotas(fleita, altinė fleita), Andrius Žiūra (klarnetas), KarolisKolakauskas (klarnetas), Raimondas Sviackevičius(akordeonas), Rima Chačaturian (fortepijonas), Vilija Gencevičiūtė (arfa), Ieva Sipaitytė (smuikas),Robertas Bliškevičius (altas), Vita Šiugždinienė (violončelė), Danielius Rubinas (kontrabosas), Tomas Kulikauskas (perkusija), Ignas Juzokas (elektronika). Dirigentas - Vykintas Baltakas5 d. 20 val. Koncertuoja grupė “AVaspo”: GabrielėLabanauskaitė (tekstai, balsas), Vladas Dieninis(elektroniniai mušamieji), Gediminas Žygus (elektronika) ir Simonas GineikaKLUBAS “BRODVĖJUS”5 d. 21 val. Grupių “Wolf like me”, “Kiauras kibiras” ir “Movo” koncertasKLUBAS “TAMSTA”3 d. 21 val. Koncertuoja grupė “Vandenynas”PRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS”5 d. 19 val. Grupės “Hiperbolė” gitaristo Igorio Berino koncertas

KAUNASKAUNO FILHARMONIJA3 d. 18 val. Fortepijoninės muzikos vakaras.Dalyvauja Francois Chaplin (fortepijonas, Prancūzija)4 d. 18 val. Koncertuoja bajano virtuozas Alexander Hrustevich (Ukraina)5 d. 18 val. Simfoninės muzikos vakaras. DalyvaujaKauno miesto simfoninis orkestras ir LawrenceBrownlee (tenoras, JAV). Dirigentas - KonstantinasOrbelianas (Armėnija)KAUNO ŽALGIRIO ARENA5 d. 19 val. Domanto Razausko ir grupės koncertas

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ5 d. 18 val. Koncertas “Muzikinės variacijos”. Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras, RobertasBeinaris (obojus) bei solistas ir dirigentas DavidasGeringas (violončelė, Vokietija)

ŠIAULIAIŠIAULIŲ ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR PAULIAUSKATEDRA3 d. 18 val. Koncertuoja ansamblis “Musica Humana”, valstybinis choras “Vilnius”, SimonaLiamo (sopranas), Ula Čaplikaitė (fleita), Robertas Beinaris (obojus), Eugenijus Paškevičius(obojus) ir Balys Vaitkus (vargonai). DirigentasAlgirdas VizgirdaKONCERTŲ SALĖ “SAULĖ”4 d. 18 val. Koncertuoja Inga Valinskienė ir Džentelmenai5 d. 18 val. “Kitas kampas” pristato: grupė“Eilinis Elitas”

PALANGAMUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”5 d. 21 val. Koncertuoja “Mitrokhin’s Master Band” (Ryga)

ELEKTRĖNAIELEKTRĖNŲ MUZIKOS MOKYKLA4 d. 18 val. Koncertas “Mažoji nakties muzika”. Dalyvauja Čiurlionio kvartetas, Artūras Novikas(klavišiniai) ir vokalinis ansamblis “Jazz Island”

MARIJAMPOLĖMARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS4 d. 18 val. Ramūno Rudoko šou “Seneliukas”

R.Penkausko fotografijų paroda “Vandenyje”.

BUTAI

PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuo-nių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m,kambariai nepereinami, yra du įstiklintibalkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

Parduodamas BUAB „Archista“ priklausan-tis 2,00 ha žemės sklypas, Didžiųjų Gulbinųk., Riešės sen., Vilniaus r. sav. (Un. Nr. 4400-0257-9259). Komerciniai pasiūlymaipriimami 1 mėnesį nuo skelbimo išspausdi-nimo dienos. Dėl išsamesnės informacijoskreiptis telefonu (8 5) 272 8038. Užs. R-202

Namų valdą Kauno r., Zapyškyje (yra 0,26 ha žemės, sodas, kaina - 120 000 Lt). Tel. 8 655 78 742.

SIŪLO DARBĄ

ANGLIJA! Šparagų, bulvių nuėmimas,pakavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 430 Lt! www.extratravel.lt. Tel. +370 688 15 532. Užs. LM-2503

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS

Profesionali siuvėja, turinti ilgametę dar-bo patirtį, pagal individualius užsakymussiuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės ga-minius. Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arbasu transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutriki-mų priežastis. Po kompleksinio medžiagųapytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamainaudotis tradicinių priemonių deriniais.Diplomuoto asmeninio trenerio paslau-gos. Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja,atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikataipadarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimoįrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

ĮVAIRŪS

Parduodu įvairius grūdus (avižas, vikius, miežius). Jurbarkas, tel.: 8 699 01 181, 74 261.

PRANEŠIMAIPranešame, kad UAB „Cukrus plius“(įmonės kodas 300633628, buveinė:Žalgirio g. 114, Vilnius, įregistruota Vals-tybės įmonėje Registrų centre) keičiapavadinimą į UAB „SAU.LT“. Užs. LM-2505

Klasifikuoti skelbimai 172013 04 03Lietuvos žinios

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

INFORMACIJA apie „Komercinės paskirties prekybos centro statybos K.Baršausko g. 66, Kaune“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas.UAB „YIT Kausta būstas“, Savanorių pr. 174A, LT-03153 Vilnius, tel. (8 5) 231 1574.Faks. (8 5) 213 7317.2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas.Komercinės paskirties prekybos centro statyba.3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta.K.Baršausko g. 66, Kauno miestas, kitos paskirties sklypas kadastrinis Nr. 1901/0157:15.4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai.Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 03 29 priimta atrankos išvada Nr. 29/(PAV)-D2-920 planuojamai ūkinei veiklai „Komercinės paskirties prekybos centro statyba“ neprivalomaatlikti poveikio aplinkai vertinimo.5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą.Su informacija galima susipažinti pas PAV dokumento rengėją UAB „Baltic Engineers“, Savanoriųpr. 28, LT-03116 Vilnius, tel. (8 5) 233 4112, faks. (8 5) 231 0258.6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą.Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Rotušės a. 12, LT-4279 Kaunas, tel. (8 37) 3207 04, faks. (8 37) 32 08 54, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo.7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais.Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente, Rotušės a. 12, LT-4279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04,faks. (8 37) 32 08 54, ir pas PAV dokumento rengėją UAB „Baltic Engineers“, Savanorių pr. 28,LT-03116 Vilnius, tel. (8 5) 233 4112, faks. (8 5) 231 0258, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimopasirodymo. Užs. R-203

2013 03 15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Hancox ir partneriai“, į. k. 126414059, iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2013 03 26. Bankroto admi-nistratorius UAB „Bankroto procesas“, tel. 8 645 52 006. Visos sutartys, sudarytos iki 2013 03 26, nutraukiamos. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 05 13 adresu: Bebrų g. 4, Vilnius. Užs. R-204

Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Balastas“2013 03 18 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį (civilinės bylos Nr. B2-2824-392/2013), kuria iškėlė UAB „Balastas“ (124205566, L.Giros g. 4, Vilnius) bankroto bylą,administratoriumi paskyrė UAB „Avere“ (juridinio asmens kodas 300936536, Žalgirio g. 92,Vilnius. Įgaliotas asmuo Romuald Pinkovski).2013 03 18 Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2013 03 29.Bankroto procedūros vykdomos adresu: UAB „Avere“, Žalgirio g. 92, LT-09303 Vilnius, tel. (8 5) 203 0385, faks. (8 5) 203 0387.Vadovaujantis LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p. ir 21 str. 1 d., visi BUAB „Balastas“ kreditoriai gali raš-tu pateikti kreditorinį reikalavimą. Kreditoriniame reikalavime turi būti nurodyta:1) reikalavimo atsiradimo teisinis pagrindas, atsiradimo data ir dydis;2) jeigu reikalavimas užtikrintas įkeitimu (hipoteka) - turtas (pavadinimas, unikalus/identi-fikavimo numeris, adresas - jeigu įkeistas nekilnojamas turtas), kuris yra įkeistas, sutartis(-ys) (data, pavadinimas, numeris), kurios vykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), hipote-kos (įkeitimo) lakštas (data, registravimo numeris).Kartu su kreditoriniu reikalavimu būtina pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus(jų patvirtintas kopijas), sutartis, sąskaitas-faktūras, darbų /paslaugų priėmimo perdavimoaktus, važtaraščius, mokėjimo dokumentus ir pan.Kreditorinio reikalavimo pateikimo adresas: UAB „Avere“, Žalgirio g. 92, Vilnius.Kreditorinio reikalavimo pateikimo terminas: iki 2013 m. gegužės mėn. 13 d.Taip pat, pranešame, kad vadovaujantis LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p ir 11 str. 3 d. 13 p., BUAB „Ba-lastas“ nevykdys visų sutarčių, kurių įvykdymo terminas nutarties iškelti bankroto bylą įsi-teisėjimo dienai dar nepasibaigė, išskyrus sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonėsreikalavimo teisės, bei sutartis, dėl kurių vykdymo/nevykdymo BUAB „Balastas“ administra-torius suinteresuotiems asmenims praneš(-ė) atskirai (individualiai).

Dėl BUAB „Balastas“ turto ir dokumentų perdavimo2013 03 18 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį (civilinės bylos Nr. B2-2824-392/2013), kuria iškėlė UAB „Balastas“ (124205566, L. Giros g. 4, Vilnius) bankroto bylą,administratoriumi paskyrė UAB „Avere“ (juridinio asmens kodas 300936536, Žalgirio g. 92,Vilnius. Įgaliotas asmuo Romuald Pinkovski).2013 03 18 Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2013 03 29.Vadovaujantis LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p., nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos BUAB „Balas-tas“ valdymo organai neteko įgaliojimų.Vadovaujantis LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. ir 2013 03 18 Vilniaus apygardos teismo priimta nutar-timi, BUAB „Balastas“ vadovas privalo per 15 dienų nuo nutarties iškelti įmonei bankroto by-lą įsiteisėjimo dienos, perduoti UAB „Avere“ įgaliotam asmeniui Romuald Pinkovski adre-su: UAB „Avere“, Žalgirio g. 92, Vilnius:1) ilgalaikį ir trumpalaikį turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bank-roto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis;2) visus bendrovės dokumentus bei visus apskaitos registrus, įmonės registracijos pažymė-jimą, įstatus, kitus steigimo dokumentus, įmonės pagrindinį ir visus kitus antspaudus;3) finansinės atskaitomybės, sudarytos nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duo-menimis, ataskaitas;4) balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, sudarytų nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisė-jimo dienos duomenimis, atitinkamų straipsnių apskaitos registrus (iššifravimus);5) buhalterinės apskaitos programos, kuria buvo vedama buhalterinė apskaita, duomenis(registrus), laikomus kompiuterinėse laikmenose;6) duomenis apie neišmokėtą darbo užmokestį ir jo struktūrą, duomenis apie nepanaudo-tas atostogas ir nedraudiminius darbuotojų laikotarpius;7) kreditorių ir skolininkų sąrašus, kurie turi būti grindžiami atitinkamais apskaitos dokumentais;8) informaciją apie teismuose nagrinėjamas civilines bylas, antstolių kontoroms pateiktusvykdyti vykdomuosius dokumentus, baudžiamosiose bylose areštuotą turtą.Dokumentai ir turtas turi būti perduoti pagal parengtus turto ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktus. Užs. R-205

Akcinės bendrovės „Achema“ akcininkų dėmesiui!Akcinė bendrovė „Achema“, įmonės kodas -156667399.

Pranešame, kad bendrovės valdybos sprendimu, 2013 m. balandžio 26 d. šaukiamaseilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimo vieta - bendrovės buveinė

Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos rajonas, AB „Achema“ posėdžių salė Nr. 3.

Susirinkimo darbotvarkė:1. Audito ataskaita ir išvados už 2012 metus;2. Bendrovės metinis pranešimas ir 2012 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;3. Bendrovės 2012 metų pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;4. Bendrovės naujo valdybos nario rinkimai;5. Audito kompanijos rinkimas atlikti Bendrovės 2013 metų finansinės atskaitomybės au-ditą ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas;6. Kiti ūkiniai-finansiniai klausimai.Susirinkimo pradžia 10.00 val.Akcinės bendrovės „Achema“ visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena - 2013 04 19.Susirinkimo dalyviai registruojami nuo 9.30 val.Atvykstantiems į susirinkimą reikia turėti tapatybę liudijantį dokumentą ir asmeninės ver-tybinių popierių sąskaitos išrašą.Akcininkų įgaliotiniai papildomai turi turėti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.Su AB „Achema“ visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke susijusiais dokumentais, dar-botvarkėje numatytų klausimų sprendimų projektais galima susipažinti, remiantis LR teisės ak-tų nustatyta tvarka, AB „Achema“ buveinėje adresu: Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos rajonas.Akcinės bendrovės „Achema“ valdyba Užs. V-2501

Informuojame, kad pradedamas rengti Kelmòs rajono savivaldybòs kaimo rib˜ nustatymo Ïemòtvarkos planas.Rengimo pagrindas: Kelmòs rajono savivaldybòs tarybos 2011 m. gruodÏio 22 d.sprendimas Nr. T-350 „Dòl pritarimo rengti projektà „Kelmòs rajono kaimo rib˜ nus-tatymo Ïemòtvarkos specialiojo plano parengimas“ pagal 2011-2013 m. strategi-nio veiklos plano priemones“.Plano organizatorius: Kelmòs rajono savivaldybòs administracijos direktorius, Vytauto DidÏiojo g. 58, LT-86143 Kelmò; tel/faks. (8 427) 69 052; el. pa‰tas: info@kelme.lt; www.kelme.lt.Plano rengòjas: UAB „Vandens projektai“, Îirmn˜ g. 139, LT-09120 Vilnius; tel. (8 5) 272 8334; faks. (8 5) 203 1280; el. pa‰tas: info@vandensprojektai.lt;www.vandensprojektai.lt.Planavimo tikslai ir uÏdaviniai: suformuoti kaimi‰k˜j˜ gyvenam˜j˜ vietovi˜ (mies-teli˜, kaim˜ ir viensòdÏi˜) administracines ribas Kelmòs rajono savivaldybòje.

Planavimo darb˜ programa:Plano rengimo etapai: parengiamasis, Ïemòtvarkos plano rengimo, sprendini˜ vie-‰inimo/derinimo, baigiamasis.Darb˜ atlikimo terminai:planavimo pradÏia - 2013 02, planavimo pabaiga - 2014 08.Plano sudòtis: tekstinò ir grafinò dalys.Pasilym˜ teikimo tvarka: pasilymus ir pageidavimus dòl planavimo dokumen-to visuomenò gali teikti ra‰tu planavimo organizatoriui ir/ar plano rengòjui per visàÏemòtvarkos plano rengimo laikotarp∞ iki vie‰o susirinkimo ir jo metu.

Apie Kelmòs rajono savivaldybòs kaimo rib˜ nustatymo Ïemòtvarkos plano vie‰o svars-tymo tvarkà, ekspozicijos vietà ir laikà bus informuojama papildomai. Užs. R-201

PROJEKTĄ IŠ DALIES FINANSUOJAEUROPOS SOCIALINIS FONDAS

PROJEKTĄ ĮGYVENDINA KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS

ADMINISTRACIJA

PROJEKTĄ RENGIAUAB „VANDENS PROJEKTAI“

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: Vykinto g. 14, VILNIUS. Tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!•• Dokumentų saugojimas

•• Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus•• Dokumentų naikinimas

•• Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt www.archyvusistemos.lt

V-10

118

2013 04 03Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 10.30, 13.30, 15.45,18.45, 21.30 val.“Sielonešė” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 20.50 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 16 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 15, 17.45, 20.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 21.40 val.“Tapatybės vagilė” - 21.50 val.“Tamsus dangus” - 15.15, 20.30 val.“Parkeris” - 14, 19 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15, 21.10 val.“Krudžiai” - 11.30, 14.15, 17, 19.30 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 12, 21.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 13, 18.30 val.“Gimtadienis” - 16.45 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 18 val.“Legendos susivienija” - 11.15 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 12.20, 15, 16.30, 19,21.40 val.“Sielonešė” - 11.30, 14.45, 18.20, 21 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 13.45 val.“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16.10, 17.45, 20.30 val.“Krudžiai” - 12, 14.30, 17 val.“Krudžiai” (originalo kalba) - 14.20, 19.40 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 15.20, 18.20, 21 val.

“Tapatybės vagilė” - 11.15, 18.40 val.“Mama” - 16.30, 21.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 14, 21.15 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 14, 18.40 val.“Gimtadienis” - 16.10 val.Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 29-4 d.“Šalutinis poveikis” - 22 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 16.50 val.“Linkolnas” - 15.45, 21.15 val.“Argo” - 16, 21.30 val.“Valentinas vienas” - 13.40, 19 val.“Hičkokas” - 13.20, 18.45 val.SKALVIJA“Pi gyvenimas” - 16.40 val.

“Aurora” - 19 val.“Medžioklė” - 21.15 val.PASAKA“7 dienos Havanoje” - 20.30 val.“Saugus prieglobstis” - 16.45 val.“Optimisto istorija” - 18 val.“Šalutinis poveikis” - 19.30 val.

Kino vakarai su Izolda. Svečias - Šarūnas Bartas - 19 val.“Carol kelionė” - 17.30 val.OZO KINO SALĖ“Apie dievus ir žmones” - 16 val.“Kuosvarnis” - 18 val.MULTIKINO“Sielonešė” - 13.30, 16.15, 19, 21.45 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 11, 14.30, 17, 19.30, 21 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 14, 19.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 16.15, 21 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 12, 14.15, 16.45, 19, 21.30 val.“Parkeris” - 18.30, 22 val.“Tamsus dangus” - 22 val.“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16, 18.30 val.“Krudžiai” - 10, 14, 15.15, 17.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.15, 16.30 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 20 val.

“Gimtadienis” - 11.45, 21.45 val.“Sniego karalienė” - 12.15 val.

KAUNASCINAMON“Sielonešė” - 10.45, m13.15, 15.45, 18.15, 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19.45, 22 val.“Pagalbos šauksmas” - 15, 19.30 val.“Krudžiai” (3D) - 10.40, 13, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.“Tapatybės vagilė” - 12.45, 21.30 val.“Parkeris” - 21.15 val.“Gimtadienis” - 12.15, 20.45 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 17.15 val.“Sniego karalienė” - 11 val.“Valentinas vienas” - 14.30, 16.45, 19 val.FORUM CINEMAS“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 20.50 val.“Eilinis Džo. Kerštas” - 11.45, 14.15, 16.30, 18.45 val.“Sielonešė” - 11.15, 16, 18.45, 21.30 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13.30 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 13, 17.30, 21.50 val.“Pagalbos šauksmas” - 15.15, 19.40 val.“Tapatybės vagilė” - 15.45 val.“Tamsus dangus” - 20.30 val.“Parkeris” - 18 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15 val.“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16.15, 18.45 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 21.15 val.“Mama” - 18.30 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 20.40 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14 val.“Gimtadienis” - 19 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.15, 15.45, 18.30, 21 val.

“Sielonešė” - 11, 13.30, 16.15, 19.15, 21.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30 val.“Pagalbos šauksmas” - 13, 18 val.

“Tamsus dangus” - 20.45 val.“Krudžiai” (3D) - 11.15, 13.45, 16.30, 19 val.“Krudžiai” - 10.15, 12.30, 15, 17.30, 20.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 15.30, 20.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.45, 14.45,17.45 val.“Valentinas vienas” - 22 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Eilinis Džo. Kerštas” - 10.30, 13.30, 16.30, 19.15,21.45 val.“Sielonešė” - 15.45, 21.30 val.“Tapatybės vagilė” - 13.15, 18.15 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13.45 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 19, 21.15 val.“Mama” - 16.15, 20.45 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 13, 18.45 val.“Krudžiai” - 14.15, 16.45 val.“Gimtadienis” - 18.30 val.

“Valentinas vienas” - 16, 21 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Krudžiai” (3D) - 11, 12.50 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 14.40 val.“Sielonešė” - 16.45 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19, 21.05 val.I SALĖ“Parkeris” - 12, 16.20 val.“Pagalbos šauksmas” - 14.20, 18.40, 20.40 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.15 val.“Sielonešė” - 18.15 val.

“Šalutinis poveikis” - 21.40 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 10.45, 13.15 val.“Mama” - 18.40 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.4, 15.30 val.“Krudžiai” - 11.15, 14, 16.30, 19.10 val.“Valentinas vienas” - 15.45, 20.45 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS3 ir 4 d. 18.30 val. “Figaro vedybos”5 d. 18.30 val. “Gulbių ežeras”6 d. 18.30 val. “Linksmoji našlė”7 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS3 d. 19 val. Didžiojoje salėje. Anželikos Cholinos šo-kio teatras. “Ana Karenina”4 d. 16 val. ir 5 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Hamletasmirė. Gravitacijos nėra”4 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Vilniaus mažasisteatras. “Maskaradas”6 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2”6 d. 18 val. Didžiojoje salėje. “Medžioklės scenos”7 d. 12 val. Didžiojoje salėje. “Daktaras Aiskauda”7 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Saulėtos dienos”JAUNIMO TEATRAS

6 ir 7 d. 12 val. “Raganiukė”RUSŲ DRAMOS TEATRAS3 d. 18 val. “Dviejų pasaulių viešbutis”5 d. 18 val. “Pas pažįstamus...”6 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS3 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Atėjau, pa-mačiau, negalėjau” (arba “Visiškas Rudnosiukas”)4 d. 18.30 val. “Meistriškumo pamoka (Maria Callas)”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė6 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka”Mažoji salė6 d. 14 val. “Kiškių sukilimas”KEISTUOLIŲ TEATRAS3 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte”

4 ir 5 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai”6 d. 12 val. “Mykolas žvejas”6 d. 19 val. “A. - visai kita”MENŲ SPAUSTUVĖ3 d. 19 val. Juodojoje salėje. Lietuvos muzikos irteatro akademija, Klaipėdos universitetas. “Miniatiūrų vakaras”3 d. 20 val. Juodojoje salėje. Latvijos kultūros akademija. “Aš papasakosiu apie...”4 d. 19 val. Juodojoje salėje. Lenkijos nacionalinėLiudwik Solski dramos mokykla. “Iš visos širdies tave myliu, Magdalena”4 d. 20.30 val. Juodojoje salėje. Lietuvos muzikos irteatro akademija. “Naujosios N pasaka”5 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)”6 d. 11, 12.30 ir 14 val. Kišeninėje salėje. Klaipėdoslėlių teatras. “Labas, mažyli!”6 d. 16 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”ir studija “PetPunk”. “Tėčio pasaka”

RAGANIUKĖS TEATRAS6 d. 12 val. “Katinėlis ir gaidelis”“DOMINO” TEATRAS4 d. 19 val. “Langas į parlamentą”6 d. 19 val. “Striptizo ereliai”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS3 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS6 d. 12 val. “Trys pingvinai (arba “Prie laivo 8.00”)”“COMEDY CLUB”6 d. 19 val. Kauno teatro klubas. “Šeimos patarėjas”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS3 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai”5 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”6 d. 18 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS4 d. 18 val. “Aida”6 d. 18 val. “Studentas elgeta”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS6 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Žirafa su kojinėmis”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS4 d. 18 val. Nacionalinis dramos teatras. “Katedra”6 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top girls(Neprilygstamosios)”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS4 d. 18 val. “Lietuviai”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI5 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Viskas apie moteris”6 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Varniukas, kuris buvo kitoks”6 d. 18 val. Teatras “Kitas kampas”. “Eilinis elitas”KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS5 ir 6 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS6 d. 12 val. Stalo teatras. “Avinėlio kelionė”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS5 d. 18 val. “Kova”6 d. 18 val. “Valentinų diena”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS

6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS6 d. 17 val. “Jazminas”PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”3 d. 18 val. “Raganius”4 d. 18 val. Kauno dramos teatras. “Žemės ar moters”5 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Švęsti kosmose irtvarte”6 d. 18 val. Klaipėdos jaunimo teatras. “Paukštyno bendrabutis”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS6 d. 17 val. Koncertas “Prisiminimai”. Arina ir grupė “Veto bank”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS6 ir 7 d. 12 val. “Skiltuvas”

KRETINGAKRETINGOS KULTŪROS CENTRAS3 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PLUNGĖPLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS4 d. 18 val. “Domino” teatras. “2 vyrai. 1 tiesa”

TREČIADIENIS 3 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Emigrantai” (k.)11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Stilius. Namai”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Teisė žinoti”22.00 Loterija “Perlas”22.05 Laidos “Teisė žinoti”

tęsinys22.15 “Ugnies tramdytojai”22.45 “Pergalės kaina”23.20 Vakaro žinios23.35 “Komisaras

Reksas” (k.) N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.55 “24 valandos” (k.) N-79.50 “Būk mano meile!”10.55 Nuotykių komedija

“Jau baigėm?” (k.)

12.55 “iKarli”13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”13.55 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.00 “Tūkstantis ir viena

naktis” N-717.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.15 “Diagnozė: valdžia”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Komedija “Viskas bus

gerai” N-140.40 “Įstatymas ir tvarka” N-71.35 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV36.45 “Teleparduotuvė”7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Choras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Prieš srovę”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios

19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”20.30 “Motina ir sūnus”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Vikingų loto”22.05 “Daktaras Hausas”23.05 “CSI kriminalistai”0.05 “Daktaras Hausas”1.05 “Pabudimas”1.55 “Biuras”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Užkalnio 5” (k.) N-79.00 “Juoko kovos” (k.) N-710.00 “Svotai” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Jūrų velniai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Pagal įstatymą”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Taip. Ne”21.30 “Sąmokslo teorija” N-722.30 “Mentai” N-723.30 “Jūrų velniai” (k.) N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40“Marvel animė. Ernis” N-7 9.05 “Draugai IV” (k.)N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00“Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00“Istviko raganos” N-7 13.00 “Meilė ir kančia”15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbinin-kai” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Draugai IV” N-7 17.25 “Namai, kur širdis” N-7 18.00 “DetektyvėRizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalis-tas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Spartakas”. 1, 2 s. N-70.25 “Ties riba” N-14

LRT kultūra8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “La-bas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Dok. f. “Kai gandrasnuvilia: po dvejų metų”. 2 d. (k.) 12.00 Dok. f. “Kaigandras nuvilia: po penkerių metų”. 1 d. (k.) 12.35“Dar širdyje - ne sutema” (k.) 13.15 “Šnipai” N-714.10 “Keliaujantiems lėtai” su Martynu Starkumi(k.) 14.40 “Tapatybė.lt” (k.) 15.00 “Muzikos pa-saulio žvaigždės”. Operetė - mano meilė (k.)15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.)18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Giriųhorizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 “Pinigų kar-ta” 20.15 “Durys atsidaro” 20.45 “Pagauk kampą”21.10 “Atžalos” 22.00 “Savęs link”. Belaukiant ste-buklo 22.25 Komedija “Laplandijos odisėja” N-140.00 Panorama (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtu-kas” (k.) 1.45 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. J.S.Ba-cho Motetai

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė”9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Išlikimas” 11.00“Mastrichto policija” 12.00 “Topmodeliai” 13.00“Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Gam-tos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išliki-

mas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00 “Mastrichtopolicija” 18.00 “Geri vyrukai” 19.00 “CSI Majamis”20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00“Tikri bičai” 21.35 UEFA Čempionų lygos rungty-nės. “Real Madrid CF” - “Galatasaray A.S.”. Tiesiogi-nė transliacija 23.40 “Europos pokerio turas” 0.45“6 kadrai” 1.10 “CSI Majamis” 2.00 “Gamtos jėgos”2.30 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 “Repor-teris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Gyvenimo bū-das” 9.30 “Namų daktaras” 10.05 “MAD MEN. Rek-lamos vilkai” N-7 11.00 “Merdoko paslaptys” N-712.10 “Reporteris” 12.55 “TV pokštai” N-7 13.25TV parduotuvė 13.55 “Sodo detektyvės” N-715.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f.“Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 2 d. N-7 16.00Žinios 16.10 Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiški-niai”. 2 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuvatiesiogiai” (k.) 18.00 Žinios 18.35 “Mainai gamto-je” N-7 19.45 Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai”21.00 “Reporteris” 21.45 “Nuoga tiesa” 23.30“Praeities šešėliai” N-14 0.35 “Reporteris”

Balticum Auksinis7.00 Drama “Jaunatis” N-7 9.05 Drama “Elektrinia-me rūke” N-7 11.00 Trileris “Trys įtemptos dienos”N-7 13.10 Drama “Psichoanalitikas” N-7 15.00Drama “Nemirtingieji” N-7 17.00 Drama “1612:Tamsiųjų laikų kronikos” N-7 19.25 Trileris “Dvyli-ka” N-7 21.00 Trileris “Pandorum” N-14 23.00 Ko-medija “Skaistuolė amerikietė” N-14 1.00 Drama“Infiltruotieji” N-7

RTR Rossija5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose”10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apietai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios

13.30 Žinios. Maskva. 13.50 Žinios. Budėtojų dalis14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių institutopaslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys”17.40 “Pagaminta SSRS” 18.40 Žinios. Maskva19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Skli-fosovskis” 22.05 “Kamenskaja” 23.05 “Liudinin-kai” 0.50 “Miškuose ir kalnuose” 1.45 Žinios+2.00 Vaid. f. “Nešaudykite baltųjų gulbių” 3.15Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.35 Boksas. Tony Bellew - Isaacas Chilemba11.45 “Futbol Mundial” žurnalas 12.15 “Formulė-1”. Australijos GP lenktynių apžvalga 13.15 “For-mulė-1”. Malaizijos GP lenktynių apžvalga 14.15Futbolas. UEFA Čempionų lyga. PSG - “Barcelona”16.05 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Bayern” -“Juventus” 17.55 Rankinis. Europos čempionatoatranka. Turkija - Lietuva. Tiesioginė transliacija19.30 Ledo ritulys. KHL. Vakarų konferencijos fina-las 21.35 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Malaga”- “Borussia”. Tiesioginė transliacija 23.45 Futbolas.UEFA Čempionų lyga. “Real” - “Galatasaray” 1.35Futbolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaiptai pagaminta? 12.40 Kalnakasyba Pire Los Andže-lo 13.35 Greiti ir triukšmingi 14.30 Automobiliųpardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00Aukso karštligė 22.00 Narai, ieškantys aukso23.00 Anglies kaina 0.00 Mirtinas laimikis 1.00Kardžuvių žūklė

TeatrasKinas

Orai 192013 04 03Lietuvos žinios

Avinas 03 21 - 04 20Avinas. Jei per daug skubėsite,veikiausiai priimsite tokiųsprendimų, kad teks atsipraši-

nėti, o ir tai ne kažin ką gelbės. Būsite dos-nus gerų darbų ir nereikalausite atlygio.

Jautis. Permainų vėjai nurims,užsiimsite tuo, ką labiausiaimokate - skaičiuoti pinigus.

Darbe galimi nemalonūs akibrokštai išaukštesnes pareigas einančių kolegų.

Dvyniai. Jei imsite aiškintissantykius, veikiausiai kils di-delis triukšmas, išeikvosite

energiją ir susigadinsite nuotaiką. Saugo-kitės nuodingų skysčių, stiprių kvapų.

Vėžys. Nekreipkite dėmesio įaplinkinių vaidus. Juk jums ne-būtina veltis į santykių aiškini-

mosi peripetijas. Vakare papramogaukitesu draugais arba su artimaisiais.

Liūtas. Kupina įtampos diena.Kažkas labai stengsis griautijūsų planus, šaipytis ar nepri-

tarti jūsų sumanymams. Pasistenkite susi-koncentruoti prie savo darbų.

Mergelė. Tikri skandalistaivaikščios po jūsų darbovietę irkels erzelį. Jei rimtai dirbti ne-

pavyks, tiesiog pasijuokite iš šių kvailų si-tuacijų. Tinkama diena pasirašyti sutartis.

Svarstyklės. Laikykitės sau-gaus elgesio taisyklių. Jei įma-noma, atsisakykite ilgų kelio-

nių. Valgykite tik gerai žinomą maistą, nestikėtinas apsinuodijimas.

Skorpionas. Emociškai stipridiena. Tačiau pasidavę emoci-joms ir nesitvardydami būsite

labai juokingi. Juokas juokais, bet ir ma-žiausia pašaipėlė gali sukelti įniršį.

Šaulys. Nesuprasite, ko noripartneriai. Būkite atsargūs sudegiais skysčiais ir ugnį įske-

liančiais įrankiais. Nepalikite be priežiūrosdokumentų ar svarbių asmeninių daiktų.

Ožiaragis. Būsite emociškainestabilus: juoką keis ašaros.Stenkitės pernelyg neįsijausti į

tariamas problemas. Nuotaiką puikiai pa-kels pasivaikščiojimas lauke.

Vandenis. Jei nekontroliuositesavęs, sunkiai sutarsite su vai-kais, nesugebėsite išsiaiškinti

santykių. Nesusigundykite azartiniais loši-mais. Vakarą praleiskite ramiai.

Žuvys. Netikėtai gali užkluptinauji projektai arba darbai,kuriuos turėsite skubiai atlikti.

Viskas priklausys nuo jūsų reakcijos ir ge-bėjimo greitai priimti naują informaciją.

Vardas, pavardė: .........................................................

......................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 5:50leidžiasi 18:57dienos ilgumas 13:07

MĖNULISPirmoji delčios diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+15

+5

+3 -8

+3 -7

+2

+3 -6

+3 -6

-9

-3

Lisabona

+19Malaga

+15Madridas

+20Alžyras

+21Tunisas

+19

Atėnai+22

Larnaka

+21Stambulas

+16Barselona

+16Bordo

+6Dublinas

+6Paryžius

+7Londonas

+16 Nica

+16Roma

+16Dubrovnikas

+12Sofija

+17Bukareštas

Varna

+3Maskva

+3 Helsinkis

+5Kijevas

+4Berlynas

+7

Kopenhaga+7

Stokholmas

+8

Oslas

+7Amsterdamas

+7Miunchenas

+2Praha

+3Vilnius

+4Talinas

+4Ryga

+1

Minskas

+3Sankt Peterburgas

Bratislava

+2Varšuva

+1Viena

+8Budapeštas

Šiandien: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 3-5 laipsniai šilumos.

Rytoj: debesuota su pra-giedruliais, daugelyje rajo-nų snigs. Temperatūra nak-tį 2-4 laipsniai šalčio, dieną2-3 laipsniai šilumos.

93-ioji metų diena. Balandžio trečioji, trečiadie-nis, trečioji 14-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 272 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Irena, Kristijonas, Ričardas, Rimtautė, Vytenis.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Delčia IV 03

Jaunatis IV 10

PriešpilnisIV 17

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 22d.Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arbakuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 2 d. sudoku sprendimas.

Pilnatis IV 24

2013 04 03Lietuvos žinios20 Margumynai

Daugiau kaip 30 tūkst. žmoniųper Velykas atėjo į svečius pasBaracką Obamą, tačiau linksmindamasis su visais prezidentas niekaip negalėjopataikyti į krepšį.

Baltųjų rūmų pietinėje pievelėjebuvo surengtos margučių ridenimovaržybos. Atvykusieji kartu su prezi-dentu taip pat mėtė į krepšį, skaitėknygas, ragavo įvairių patiekalų ir ste-bėjo muzikantų bei cirko artistų pasi-rodymą. “Jūs - šaunuoliai. Ne tik pa-tys atėjote, bet atsinešėte ir puikųpavasarinį orą. Rytas buvo vėsokas, odabar saulė žeme ridinėjasi - tai jūsųnuopelnas”, - džiūgavo prezidentas.

Michelle Obama nepraleido pro-gos paagituoti už sveiką mitybą. “Per

šventę valgykite ne tik šokoladiniuskiaušinius, bet ir daržoves. Mes no-rime, kad jūs būtumėte sveiki ir nuo-lat judėtumėte”, - aiškino pirmojidama.

B.Obama nebuvo linkęs kalbėti.Jis mieliau su vaikais rideno margu-čius, dar spėdamas paspausti rankasir jų tėvams. Jam teko guosti penkia-metį Donotoną Frazerį, kuriam ne-pasisekė žaidimas, todėl vaikas pa-leido dūdas. Apkabinęs berniukąprezidentas ėmė aiškinti, kad nerei-kia liūdėti dėl to, kas kartais nepasi-seka, geriau džiaugtis kartu su kitais.

Tačiau netrukus svečiams tekoguosti ir patį prezidentą. Mat išri-kiavęs vaikus B.Obama pasiūlė ženg-ti žingsnį į priekį tiems, kurie netiki,kad jis pataikys į krepšį. Tik vienasvaikas suabejojo prezidento taiklu-

mu. “Labai klysti, vaike”, - pasakėprezidentas ir... nepataikė.

B.Obama nuėjo fotografuotis su sve-čiais, tačiau niekaip negalėjo pamiršti jįištikusios nesėkmės. “Turiu įmesti bentkartą”, - pareiškė jis ir vėl ėmė mėtyti įkrepšį. Tačiau nepataikė net 13 kartųiš eilės. Tuomet jis pasiūlė mesti šaliastovinčiam 10 metų Caronui Camp-belui - berniukas pataikė iš pirmo kar-to. Deja, tą dieną pačiam prezidentuipavyko įmesti į krepšį tik iš 18-o karto.

Velykų šventės Baltuosiuose rū-muose rengiamos nuo 1878 metų,tačiau ši šventė buvo viena įspūdin-giausių. Į ją pakviesta nepaprastaidaug svečių. Kai B.Obamai imtapriekaištauti dėl tokio išlaidumo, jisatsakė, kad šventei buvo panaudotine mokesčių mokėtojų pinigai, ogauti surengus loteriją. •

Pietų Korėjos reperis Psy planuoja po jį visame pasaulyjeišgarsinusio megahito “Gang-nam Style” balandžio 12 dienąpristatyti naują šokį.

Balandžio 12 dieną ši daina busprieinama reperio gerbėjams PietųKorėjoje, o balandžio 13-ąją Psy ją at-liks viešai per koncertą. “Naujoji dai-na labai linksma, ji vadinasi “Džentel-

menas”. Tačiau iki koncerto dar likodaugiau nei savaitė, todėl negaliu už-tikrinti, kad pavadinimas nesikeis.

O apie šokį negaliu nieko pasakoti,bet jis žinomas visiems korėjiečiams,nors kitų šalių žmonės jo nėra ma-tę”, - taip kalbėdamas per Pietų Ko-rėjos televiziją porino Psy.

Psy paragino savo gerbėjus į būsi-mą koncertą ateiti apsirengus baltai irprieš kameras pademonstravo dau-gybę baltų apdarų, tarp jų - astronau-to skafandrą ir nuotakos suknią.

“Gangnam Style” filmukas, kuria-me putlusis Psy šoka jo skiriamuojuženklu tapusį “nematomo arklio” šo-kį, tebėra žiūrimiausias “YouTube”klipas. Jis pavertė 35 metų daininin-ką pasauline įžymybe.

Tačiau reperis pripažįsta, kad šlo-vė turi savo kainą. Todėl kovo pa-baigoje į socialinį tinklą “Twitter”jis įdėjo nuotrauką, kurioje įam-žintas įrašų studijoje uždengtu vei-du. Tai jis pavadino “kūrybos kan-čiomis”. •

Havajuose su vaikais atostogau-janti supermanekenė HeidiKlum nesutriko, kai vandenyneėmė skęsti jos septynerių metųsūnus. Ji puolė į vandenį ir patijį išgelbėjo.

Vėliau kiek atsipeikėjusi po patirtošoko garsioji vokiečių manekenė papa-sakojo, kad jos sūnų Henry ir dvi auk-les nunešė didžiulė banga. Tai įvykoOahu paplūdimyje, kai jie visi nuėjomaudytis.

“Žinoma, kaip mama labai išsigan-dau dėl savo vaiko ir visų kitų tąkartbuvusių vandenyje, - vėliau pasakojoHeidi, duodama išskirtinį interviu žur-

nalui “US Weekly”. - Tačiau Henry yrageras plaukikas ir sugebėjo pasukti įkrantą. Padėjau jam, ir mums pavykovisus saugiai ištraukti į krantą.”

Gelbėti vaiką ir aukles padėjo irH.Klum asmens sargybinis, su kuriuoji šiuo metu susitikinėja. Pastaruoju me-tu manekenę jau dažniau galima išvys-ti ne ant podiumo, o televizijos laidose.Dabar ji dalyvauja realybės šou “Pro-ject Runway”. Kai išsiskyrė su britųdainininku Sealu, Heidi jųdviejų vaikusaugina viena, tačiau Sealas stengiasi juosko dažniau aplankyti.•“US Weekly”, Reuters, AFP, BNS,WENN, “New York Daily News”, ABC, LŽ

B.Obama prarado taiklumą

Garsus amerikiečių verslininkasDonaldas Trumpas atsiėmė 5 mln. dolerių ieškinį prieš komiką Billą Maherį, kuris televizijos laidoje pasišaipė išmilijardieriaus kilmės.

Populiaraus realybės šou “Moki-nys” vadovas įsižeidė, kai šį sausįB.Maheris per televizijos laidą “TheTonight Show” pasisiūlė paaukoti 5mln. dolerių bet kuriai D.Trumpo pa-sirinktai nekomercinei organizacijai,jei verslininkas sugebės įrodyti, kadjo tėvas nebuvo orangutanas. TaipB.Maheris reagavo į respublikonoD.Trumpo nenuilstamas pastangasatkapstyti kompromituojančių faktų

apie JAV prezidento Baracko Obamoskilmę. B.Maheris pajuokavo: “Tik joir orangutano plaukai yra tokios vie-nodos spalvos.”

D.Trumpas iššūkį priėmė ir nedels-damas išsiuntė demokratus palaikan-čiam B.Maheriui savo gimimo liudiji-mo kopiją, o vasarį kreipėsi į teismą,nes komikas pamėgino nuleisti juokaismagnato reikalavimus sumokėti paža-dėtą sumą.

Tačiau dabar garsusis nekilnojamo-jo turto magnatas, pats turintis ambi-cijų vieną dieną tapti JAV prezidentu,paprašė Los Andželo apygardos aukš-tesniojo teismo nutraukti bylą. Tiesa,D.Trumpo atstovas tikina, kad versli-ninkas tik papildys savo ieškinį ir pa-teiks jį “vėliau”. •

Psy persikūnys į džentelmeną

Pasaulis laukia naujo Psy šokio.

Per Velykas B.Obamai nesisekė mėtyti į krepšį.

Išgelbėjo skendusį sūnų

H.Klum su šeima atostogauja Havajuose. / Reuters/Scanpix nuotraukos

D.Trumpas ketina papildyti ieškinį. / AFP/Scanpix nuotrauka

D.Trumpas atsiėmė ieškinį