5 2 paskaitalinzalg/S180B103... · 2012. 10. 8. · Ig – gamybin ės programos poky čio indeksas; In – medžiag ų sunaudojimo normų vidutinio poky čio indeksas planiniu laikotarpiu

EKONOMIKOS INŽINERIJA

KTU, dr. V. Gižienė, 2012

Parengė: doc. dr. Vilda Gižienė

6. Gamybos sąnaudos ir savikaina

Temos:

6.1. Ekonominė produkto gamybos sąnaudų samprata

6.2. Produkto gamybos sąnaudų funkcija ir rūšys

6.3. Materialinių išteklių poreikio skaičiavimas

6.4.Trumpojo laikotarpio kaštų minimizavimas


6.5. Ilgojo laikotarpio sąnaudos ir jų kreivės

6.6. Produkto gamybos išlaidų apskaita. Savikaina

6. Produkto gamybos sąnaudos ir savikaina

Svarbiausias veiksnys, lemiantis gamintojo gebėjimą tiektiproduktusį rinką, yraprodukto gamybos sąnaudos.

Produkto gamybos sąnaudų analizė – gamybos analizės sudėtinėdalis. Ji padedaįmonei siekti pagrindinio tikslo – užsitikrinti


dalis. Ji padedaįmonei siekti pagrindinio tikslo – užsitikrintididžiausią pelną.

6.1. Ekonominė produkto gamybos sąnaudų

samprata

Ekonomikos terminijoje vartojamasąnaudų sąvoka siejama suįmonės piniginėmis išlaidomis gamybos ištekliams pirkti.Kiekvienas gamybos ar veiklos procesas susijęs su išlaidomis,kurios reikalingos žaliavoms, medžiagomsįsigyti, darboužmokesčiui ir kt. Jos apima visas išlaidas, reikalingas produktuipagamintiir realizuoti.


pagamintiir realizuoti.

Produkto gamybos sąnaudos (angl. production costs) – taipiniginės išlaidos, reikalingos sunaudotiems gamybos veiksniamsapmokėti.


samprata

Produkto gamybos sąnaudos apima:

- žaliavų,

- energijos,

- darboišlaidas,


- darboišlaidas,

- įrenginių naudojimą ir jų nusidėvėjimą,

- pastatų nuomą ir mokesčius,

- administravimo ir valdymo išlaidas ir kt.


samprata

Vertinant sąnaudas, svarbu neužmiršti, kad gamybos ištekliai yrariboti ir galima j ų naudojimo alternatyva.

Jei ištekliai naudojami vienojeūkio srityje ir jie negali būtipanaudoti kitai prekei gaminti, tai alternatyviosiossąnaudos


panaudoti kitai prekei gaminti, tai alternatyviosiossąnaudossuprantamos kaip būtinybė rinktis vieną iš dviejų ištekliųpanaudojimo būdų, kaip galimybė panaudoti juos geresniu(alternatyviu) būdu.


samprata

Alternatyviosios sąnaudos(angl. opportunity cost) – nauda arbapajamos, kurios būtų gautos panaudojus tuos gamybos veiksniuskitu, alternatyviuoju būdu.

Buhalterinės (eksplicitinės) išlaidos (angl. explicit costs) – taiaiškios piniginės išlaidos, būtinos sunaudotiems ištekliams


padengti, t. y. darbo užmokesčiui, palūkanoms, mokesčiamssumokėti, žaliavoms irįrenginiams pirkti ir pan.

Tokias sąnaudas buhalterija apskaito ir registruoja tamtikruosebuhalterinės apskaitos dokumentuose. Jos vadinamosaiškiosiomis, arba eksplicitinėmis, išlaidomis.


samprata

Gamybos išteklių savininkas, pats vadovaujantis verslui,įgamybos sąnaudasįtraukia ne tik minėtas buhalterines išlaidas,bet ir negautas pajamas, kurios jamtektų kaip:

- palūkanų norma, jei savas kapitalas būtų investuotas įalternatyvią veiklą;


- renta, išnuomojus žemės sklypą ar pastatus kitamverslininkui;- atlyginimas už darbą, pačiam pasisamdžius dirbti kitojeįmonėje.

Taigi gamybos išteklių savininkas palygina galimus jųpanaudojimo būdus, alternatyvas. Pastatų ar įrenginių naudojimoir nuomos, samdomo darbo ar savų išteklių sąnaudos, kaip iraiškiosios sąnaudos, kartu yra ir alternatyviosios sąnaudos.


samprataBuhalteriniu požiūriu Ekonominiu požiūriu

Bendrosios pajamos 100 Bendrosios pajamos 100

Buhalteriniai kaštai (aiškūs kaštai): 20 Aiškūs kaštai: 20

Darbas 4 Darbas 4

Įrenginių nuoma 10 Įrenginių nuoma 10


Žaliavos 6 Žaliavos 6

Numanomieji kaštai: 50

Verslininko atlyginimas 12

Palūkanos 18

Renta 20

Ekonominiai kaštai 70

Buhalterinis pelnas 80 Ekonominis pelnas 30


samprata

Numanomos išlaidos- tai nuosavų gamybos išteklių naudojimokaštai, matuojami pajamomis (nauda), kurias galima būtų gautikitu, geriausiu, būdu.

Buhalterinis pelnas yra bendrųjų pajamų ir buhalterinių kaštų


Buhalterinis pelnas yra bendrųjų pajamų ir buhalterinių kaštųskirtumas.

Ekonominis pelnas - tai lėšos, kurios lieka atskaičiavus išbendrųjų pajamų visus kaštus – buhalterinius ir numatomus ( =buhalterinis pelnas - alternatyviniai kaštai).


Produkto gamybos sąnaudų funkcija nusako ryšį tarpprodukcijos apimties ir mažiausių firmos išlaidų, garantuojančiųtą produkcijos apimtį.


TC f P L P L P LQ n n= × × ×( ; ;....... )

1 1 2 2

čia TCQ - tam tikros produkcijos Q gamybos kaštai;

P P1 2, ir t.t. - pirmo, antro ir t.t. išteklių kainos;

L L1 2, ir t.t. - pirmo, antro ir t.t. išteklių reikiamas kiekis.


Nors sąnaudas lemia gamybos išteklių kainos, jų dydis taip patpriklauso nuo naudojamos technikos, technologijos, gebėjimoorganizuotiproduktogamybą, tačiau svarbiausiassąnaudų kitimo


organizuotiproduktogamybą, tačiau svarbiausiassąnaudų kitimoveiksnys – gaminamos produkcijos kiekis. Didėjant produkcijoskiekiui, didėja sąnaudos.


Produkcijai pagaminti (darbams atlikti) naudojamosįvairiosžaliavos, medžiagos, energija, kuras, vanduo. Nuo jų racionalausnaudojimo priklausoįmonės veiklos ekonominiai rodikliai.

Žaliavos (pagrindinės medžiagos)paprastaisudaro pagrindinę


Žaliavos (pagrindinės medžiagos)paprastaisudaro pagrindinęužbaigto produkto dalį tiek natūrine išraiška, tiek ir vertiniupožiūriu. Žaliavos – tai objektai, paimti tiesiai iš gamtos (nafta,grūdai, ir pan.). Jei žaliavos apdorojamos jos tampamedžiagomis. Priklausomai nuo to, kaip žaliavos ir medžiagosnaudojamos produkcijos gamybos procese, jos skirstomosįpagrindines ir pagalbines.


Pagrindinėmis vadinamos tokios, iš kurių gaminami produktai irkurios sudaro jų materialų turinį. Pavyzdžiui, audinys siuvimopramonėje, medvilnė – medvilninių audinių gamyboje ir t.t.

Pagalbinėmis vadinamos tokios medžiagos, kurios užtikrinamašinų, įrengimų veikimą gamyboje (pvz., kuras, valymomedžiagos,emulsijos, tepalai ir kt.) arba prijungiamos prie


medžiagos,emulsijos, tepalai ir kt.) arba prijungiamos priepagrindinės medžiagos (pvz., lakas, klijai, dažai ir t.t.), arbapadeda atlikti darbo operacijas (pvz., elektros energija), arbanaudojamos normalioms darbo sąlygoms sukurti (pvz., darbininkųspec. darbo drabužiai). Ta pati medžiaga vienoje gamyboje galibūti pagrindinė, o kitoje – pagalbinė. Pavyzdžiui, mediena baldųgamyboje yra pagrindinė medžiaga, o staklių gamyboje –pagalbinė.


Medžiagų, žaliavų, kuro ir energijos poreikiui apskaičiuoti taikomos jųsunaudojimo normos.

Sunaudojimo norma – tai maksimaliai leistinas materialinių išteklių(žaliavų, medžiagų, kuro, energijos) sunaudojimas nustatytos kokybėsprodukcijos vienetui pagaminti (tamtikram darbui ar paslaugai atlikti)numatomomisgamybossąlygomis.


numatomomisgamybossąlygomis.

Normą sudaro grynosios sąnaudos ir gamybinės atliekos.


Grynosios sąnaudosišreiškiamos grynuoju detalės (produkto) svoriu arkitu natūriniu mato vienetu.Gamybinės atliekos – materialinių išteklių likučiai, kurie susidaroprodukcijos gamybos ar darbų atlikimo procese. Jie gali būti visiškaiarba iš dalies praradę pirmines vartojimo savybes. Gamybines atliekaslemia technologinio proceso savitumai arba nukrypimai nuotiekimosąlygų (pvz., įmonė nusiperka jai nepritaikytų, netinkamų išmatavimųmedžiagų).


medžiagų).

Gamybinės atliekos gali būti panaudojamos (grįžtamosios) irnepanaudojamos (technologiniai nuostoliai, negrįžtamosiosatliekos). Panaudojamos atliekos yra tokios, kurios gali būtipanaudojamos arba pačioje įmonėje, arba parduodamos.Nepanaudojamos atliekos (technologiniai nuostoliai) technologinioproceso metu išgaruoja, sudega ir pan.


Gamyboje labai svarbukuo taupiau naudoti medžiagas, nes nuoto priklauso gamybos efektyvumas.

Medžiagų sunaudojimo naudingumuiįvertinti taikomi atitinkamirodikliai : produkcijos išeigos, medžiagų panaudojimokoeficientai,planinių ir faktinių sąnaudų santykisir kt.


koeficientai,planinių ir faktinių sąnaudų santykisir kt.

Produkcijos išeigos rodiklis rodo, kiek įmonė pagaminaprodukcijos iš tamtikros medžiagos (pvz., cukraus išeiga išvienos tonos cukrinių runkelių, pjautos medienos išeiga iš kubiniometro rąstų ir pan.). Skaičiuojami planinis ir faktinis medžiagųpanaudojimo koeficientai.


Planinis medžiagų panaudojimo koeficientas gali būtiapskaičiuotas tokia formule:

Kpl = Gs / Sn Čia: Gs – produkcijos vieneto grynasis svoris (grynosiossąnaudos); Sn – medžiagų sunaudojimo norma produkcijosvienetui.


Faktinis medžiagų panaudojimo koeficientas apskaičiuojamastaip:

Kf = Gs / Sf

Čia: Sf – faktiškai sunaudotos medžiagos kiekis produkcijosvienetui.


Tarkime, kad grynasis detalės svoris yra 1 kg, medžiagossunaudojimo norma – 1,2 kg, faktiškai sunaudota 1,1 kg.Vadinasi, planinis medžiagos panaudojimo koeficientas bus 0,83(1/1,2), o faktinis – 0,91 (1/1,1).

Šiuo atveju faktiškai medžiaga buvo naudota efektyviau, negubuvoplanuojama.


buvoplanuojama.

Medžiagų panaudojimo koeficientasrodo, kokia medžiagų dalisįėjo į gaminį ir buvo naudingai panaudota jamgaminti ir kokiądalį sudaro atliekos. Panaudojimo koeficientas daugiausiapriklauso nuo technologijos,įrengimų būklės, darbininkųkvalifikacijos ir kitų veiksnių.


Medžiagų poreikis planuojamasįvairiais metodais, kurie parenkamipriklausomai nuo medžiagų vartojimo ypatybių ir įmonės veiklosspecifikos. Dažniausiai naudojami šie metodai: tiesioginioskaičiavimo, analogijos, dinaminių koeficientų, tipinių atstovų ir kt.

Tiesioginio skaičiavimo metodu medžiagų poreikis apskaičiuojamaspagalšią formulę:


pagalšią formulę:

Mm = ∑∑∑∑ N * Sn;

čia: N – gamybos užduotis (gaminių skaičius, darbų apimtis) planiniulaikotarpiu, natūriniais vienetais; Sn – medžiagos sunaudojimo normaatitinkamamgaminiui.


Kai kurių rūšių pagrindinių ir pagalbinių medžiagų poreikis galibūti apskaičiuojamas pagal praėjusio laikotarpio faktinesmedžiagų sąnaudas įmonėje, t.y. taikomas dinaminiųkoeficientųmetodas:

Mm = Mf * Ig * In ;


čia: Mf – faktinis medžiagų sunaudojimasįmonėje per praėjusįlaikotarpį;

Ig – gamybinės programos pokyčio indeksas;

In – medžiagų sunaudojimo normų vidutinio pokyčioindeksas planiniu laikotarpiu.


Planuojant gaminti naujus gaminius, kuriems medžiagųsunaudojimo normos dar nenustatytos, medžiagų poreikisapskaičiuojamas analogijos metodu. Jo esmė ta, kad naujasgaminys atitinkamais koeficientais prilyginamas jau gaminamamgaminiui, kuriammedžiagų sunaudojimo norma jau nustatyta:

Mm = Sb * Nn * Kng ;


Mm = Sb * Nn * Kng ;

čia: Sb – medžiagos sunaudojimo norma baziniamgaminiui;Nn – planuojama naujo gaminio gamybos programa, natūriniaisvnt.; Kng – koeficientas,įvertinantis naujo gaminio medžiagųsunaudojimo ypatybes (pvz., naujo gaminio ir bazinio gaminiomasės santykis).


Tose įmonėse, kur labai didelė gaminamos produkcijosnomenklatūra, medžiagų poreikis gali būti apskaičiuojamas pagaltipinį objektą, t.y. gaminį, aiškiausiai rodantį medžiagųsunaudojimą visai jo atstovaujamai produktų grupei (medžiagųsunaudojimo norma tipiniamobjektui dauginama iš gamybinėsprogramosapimties,perskaičiuotostipiniaisobjektais.


programosapimties,perskaičiuotostipiniaisobjektais.


Įmonėms reikiaįvairių rūšių energijos (elektros, šiluminės energijos).Energija naudojama įvairiems reikalams: technologiniuoseprocesuose, įrengimų varikliams varyti (varomoji energija),apšvietimui, vėdinimui ir kt.

Technologiniams tikslamsreikalingas energijos poreikis kaip irmedžiagų gali būti apskaičiuojamas pagal sunaudojimo normasprodukcijos vienetui: jos dauginamosiš planuojamos gamybos


produkcijos vienetui: jos dauginamosiš planuojamos gamybosapimties.

Varomosios energijosporeikis gali būti apskaičiuotas remiantisinstaliuota variklių galia:

Ev = (Gv * C * T1 įr * Kg) / Kn ; čia: Gv – įrengimo instaliuota variklio galia, kW; C – įrengimų skaičius; T1 įr –vieno įrengimo efektyvus darbo laiko fondas, val.; Kg – variklių galiospanaudojimo koeficientas; Kn – variklių naudingumo koeficientas (įvertinantis irenergijos nuostolius tinkluose).


Apšvietimui reikalingas elektros energijos kiekis gali būtiapskaičiuojamas pagal apšvietimo plotą arba šviestuvų skaičių.Pagal apšvietimo plotą elektros energijos poreikis apskaičiuojamastaip:

Ea = Pl * Ta * np ;


Ea = Pl * Ta * np ;čia: Pl – patalpų plotas, m2; Ta – patalpų apšvietimo trukmė per tam tikrą laikotarpį, val.; np – 1 m2patalpų ploto apšvietimo galingumo norma, W.

Skaičiuojant elektros energijos poreikį pagal šviestuvų skaičių,remiamasi sumontuotų šviestuvų skaičiumi, jų vidutine galia irplanuojamu apšvietimo valandų skaičiumi.

Elektros energijos sąnaudos ventiliacijai nustatomos pagalvėdinimo įrenginių galią ir jų veikimo valandų skaičių.


Medžiagų pirkimo (tiekimo) apimtis skiriasi nuo apskaičiuotomedžiagų poreikio produkcijai pagaminti. Metinė medžiagų pirkimo(tiekimo) apimtis skaičiuojama taip:

Mpm = Mlpb + Mm – MlprČia: Mm – medžiagų poreikis produkcijai pagaminti per metus;Mlpr, Mlpb – medžiagų likutis metų pradžiojeir pabaigoje.


Mlpr, Mlpb – medžiagų likutis metų pradžiojeir pabaigoje.

Įmonės reikalingomis medžiagomis aprūpinamos įvairiomisformomis. Daugumojeįmonių sudaromos ilgalaikės tiekimosutartys ir atsargos kaupiamos sandėlyje. Tai garantuojanuolatinį įmonės veiklai reikalingų medžiagų tiekimą, tačiau būnadidelės sandėliavimo išlaidos.


Gali būti taikomassu gamyba sinchronizuotas tiekimas(„tiksliailaiku“). Čia taip pat sudaromos ilgalaikės sutartys su tiekėjais irmedžiagos tiekiamos griežtai apibrėžtomis apimtimis ir griežtaisterminais. Medžiagos tiekiamos tiesiaiį gamybos padalinius(sandėlių nėra). Ši forma reikalauja labai gero tiekimo ir gamybosorganizavimo.


Medžiagos gali būti gaunamos vienkartiniais tiekimais (atsiradusporeikiui), o kai aprūpinama specialiomis medžiagomis, sudaromosindividualios tiekimo sutartys.


Organizuojant aprūpinimą medžiagomis, reikia gerai žinotiįmonėsporeikius ir reikalavimus, išsiaiškinti pasiūlą bei surengti derybas sutiekėjais. Ši veikla reikalauja labai gerai pažinti rinką, sugebėtisudaryti sutartis,įvertinti pasiūlą. Įvertinant pasiūlą, atliekamatiekėjų apžvalga, kurioje be kainų ir tiekimo sąlygų analizuojamainformacija apie tiekimo kokybę ir terminų laikymąsi.


Tiekimo sutartyje turi būti apibrėžtos šios tiekimo sąlygos:medžiagų techninės sąlygos, tiekimo apimtys, įpakavimoreikalavimai, tiekimo terminai, pristatymo vieta, kaina, apmokėjimosąlygos, garantijos, baudos, papildomos sąlygos.

6.4.Trumpojo laikotarpio kaštų

minimizavimasBendrieji kaštai (TC) - tai gamybos veiksnių,sunaudotų bendrajam produktui pagaminti,alternatyviųjų kaštų suma.

Pastovieji kaštai(FC) - tai firmos išlaidos, kurios per visą trumpąjį laikotarpį nekinta, keičiant gaminamos


visą trumpąjį laikotarpį nekinta, keičiant gaminamos produkcijos apimtį.

Kintamieji kaštai (VC) - tai firmos išlaidos trumpuojulaikotarpiu kintamiems gamybos ištekliams apmokėti.

TC FC VC= +


minimizavimas

Bendrųjų kaštų kiekis, tenkantis vienampagamintoprodukto vienetui, vadinamas vidutiniaisbendraisiais kaštais(ATC)


Q

TCATC=

AFCAVCATC +=


minimizavimas

Vidutiniai kintami kaštai (AVC) - tai kintamų kaštųdalis tenkanti prekės vienetui.

Q

VCAVC=


Vidutiniai pastovūs kaštai (AFC) - fiksuotų kaštųdalis, tenkanti vienamprekės vienetui.

AFCFCQ

=

Q


minimizavimas

Ribiniai kaštai (MC) - papildomi kaštai reikalingipagaminti papildomą prekės vienetą.


CTQ

TCMC ′=

∆

∆=


minimizavimas

Q TC ATC VC AVC FC AFC MC

10 20 2.00 10 1.00 10 1.00 -

22 27 1.23 17 0.77 10 0.56 0.58


30 37 1.23 27 0.90 10 0.33 1.25

35 48 1.37 38 1.09 10 0.28 2.20


minimizavimas

VCTCFC

VC

TC


FC

Q

FC

Trumpojo laikotarpio kaštų kreivės


minimizavimas

AVC

ATCMC

AVC

MC

ATC

AFC

ATCmin AFC


Q

AFC

AVCmin

Trumpojo laikotarpio kaštų kreivės


minimizavimas

Priklausomybės tarp kaštų:

MC mažėjant, TC didėja lėčiau;

MC didėjant, TC didėja greičiau;


MC didėjant, TC didėja greičiau;

MC = AVC minimumo taške;

MC = ATC minimumo taške;

AFC mažėja, didėjant Q.

6.4.Trumpojo laikotarpio kaštų minimizavimas

Priklausomybę tarp kintamų veiksnių ir kintamų kaštųrodovienodų kaštų tiesės (izokostės) lygtis:

VC P L P K= × + ×


Vienodų kaštų tiesė - tai tiesė, rodanti įvairius išteklių(darbo ir kapitalo) derinius, kuriuos firma gali nusipirktiuž tą pačią pinigų sumą.

VC P L P KL K

= × + ×


minimizavimas

VC

VC1PK

VC2PK

K

VC

VC0 < VC1 < VC2


0

VC0PK

VC 0PL

VC 1PL

VCPL

L

VC2

VC

VC 0

1

2


minimizavimas Taškas abscisių ašyje, pažymėtas

VCPL

0 , parodo maksimalų

darbo veiksnio kiekį, kurį gali samdyti firma už tam tikrą

pinigų sumą, kai kapitalo sąnaudos lygios nuliui.

VC


Taškas VCPK

0 ordinačių ašyje parodo maksimalų kapitalo

kiekį, kurį gali įsigyti firma už tą pačią sumą, kai darbo

sąnaudos lygios nuliui.

Sujungę tuos du taškus, gauname izokostę VC0 .


minimizavimas

Tam tikro produkcijos kiekio pagaminimasmažiausiais kaštais reiškia ir didžiausią rezultatą,gautą panaudojus tinkamiausią išteklių derinį. Tokiagamyba yra efektyvi.


Jei gamintojas neturi galimybių pasirinktą produkcijoskiekį gaminti mažiausiomis išlaidomis, tuometdidžiausią rezultatą pasieks tada, kai iš keletogamybos išteklių derinio variantų pasirinks tą, kurisleis pagaminti pasirinktą produkcijos kiekį naudojantmažiausiai išteklių.


minimizavimas

K

A


L

EB

Q1

LE

KE

6.4. Trumpojo laikotarpio kaštų

minimizavimas

Firma, norėdama gaminti atitinkamą produktų apimtįmažiausiais kaštais, turi taip derinti darbo ir kapitaloveiksnius, kad jų ribini ų produkt ų santykis būtųlygus tų veiksnių kainų santykiui.


lygus tų veiksnių kainų santykiui.

K

L

P

PMRTS=

K

L

K

L

P

P

MP

MP=


minimizavimas

MPP

MPP

L

L

K

K

=


Gaminamos produkcijos kaštai bus mažiausi, kaikiekvienas litas, išleistas skirtingiems veiksniamsįsigyti, įgalins pagaminti vienodus ribinius produktus.


minimizavimas

K


E2E1

E3

L


minimizavimas

A

K

B

C


L

B

0


minimizavimas

Kreivei A santykis KL

yra pastovus ir lygus vienetui.

Plėtros kreivei B santykis KL

mažesnis už vienetą ir


Lrodo, kad firma naudoja gamybos procesą, reikalingą santykiškai daugiau darbo negu kapitalo.

Plėtros kreivei C santykis KL

didesnis už vienetą. Šiuo

atveju firma naudoja gamybos procese santykiškai daugiau kapitalo negu darbo.


Ilguoju laikotarpiu gali keistis visi gamybos veiksniai.

Kadangi pastovūs veiksniai tampa kintamais, bendriejikaštai ilguoju laikotarpiu sutampasu kintamaisiais


kaštai ilguoju laikotarpiu sutampasu kintamaisiaiskaštais.


Firmos ilgojo laikotarpio bendrieji kaštai (LRTC) -tai minimalios firmos išlaidos tamtikros apimtiesproduktui pagaminti, pasirenkant optimalų naudojamųgamybosveiksnių derinį.


gamybosveiksnių derinį.


Firmos ilgojo laikotarpio vidutiniai kaštai (LRAC)- ilgojo laikotarpio bendrųjų kaštų ir pagamintoprodukto apimties santykis.


LRACLRTC

Q=


Ilgojo laikotarpio ribiniai kaštai (LRMC) - ilgojolaikotarpio kaštų prieaugis, padidinus gamybos apimtįvienu vienetu.


LRMCLRTC

Q=∆

∆


LRAC

ATC LRAC

ATC 3

ATC 2

ATC 1

min

LRMC

LRMC


Q 1 Q 2 Q 30 Q

ATC 2 min

mino

o

o


Ilgojo laikotarpio vidutinių kaštų kreivė yra “U” formos. Viena

trumpojo laikotarpio vidutinių kaštų kreivė ( ATC2 ) būtinai turi

bendrą minimumo tašką su ilgojo laikotarpio vidutinių kaštų

kreive jos minimumo taške.


kreive jos minimumo taške.

M C L RM C L RAC ATC= = = 2 .

Produkcijos apimtis Q2 gaminama firmoje mažiausiais kaštais

esant optimaliam visų gamybos veiksnių deriniui trumpuoju ir

ilguoju laikotarpiu.


Ilgojo laikotarpio produktų gamybos sąnaudų kreivė rodomažiausias galimas vidutines išlaidas, tinkamiausiai parinkusgamybos veiksnių sąnaudas kiekvienai gamybos apimčiai.

Gamybosapimtis, atitinkanti mažiausiasvidutines sąnaudas,


Gamybosapimtis, atitinkanti mažiausiasvidutines sąnaudas,vadinama optimalia gamybos apimtimi, o optimaliosgamybos apimtiesįmonė – optimalaus dydžio įmone.

6.6. Produkto gamybos išlaidų apskaita.

Savikaina

Sąnaudos rodo bet kuriosįmonės veiklos rezultatus irefektyvumą. Todėl didelė reikšmė tenka gamybos išlaidųapskaitai ir jų analizei. Nuo to priklausoįmonės pelnas. Tuotikslu įmonės sudaro išlaidų sąmatą, taikydamosįvairius išlaidų


apskaitos metodus.Įmonės išlaidos gali būti apskaitomos pagališlaidų rūšis, jų susidarymo vietą ir pagal gaminamus objektus,jų reikšmę gamyboje ir pan. Išlaidos taip pat gali būti planinės,normatyvinės ir faktinės.


Savikaina

Pagal tai, kokiems tikslams taikoma gamybos išlaidų apskaita,gali būti:

- planinė savikaina,

- savikainosnormatyvaiprodukcijosvienetuiarbanormatyvinė


- savikainosnormatyvaiprodukcijosvienetuiarbanormatyvinėsavikaina visai produkcijos apimčiai, pasibaigus ataskaitiniamlaikotarpiui,

- buhalterinėje apskaitoje skaičiuojama faktinė savikaina.


Savikaina

Klasifikuojant pagal ekonominius išlaidų elementus,sujungiamos įvairiose įmonės veiklos srityse susidarančiosvienarūšės išlaidos:

- medžiagos ir žaliavos – pagrindinės ir pagalbinės;

- energetikosištekliai– kurasir energija,įsigyjamaiš šalies;


- energetikosištekliai– kurasir energija,įsigyjamaiš šalies;

- darbo užmokestis – tiesioginis ir netiesioginis;

- priskaitymai socialiniamdraudimui;

- nusidėvėjimas (amortizacija);

- kitos išlaidos – nuoma, komunalinės ir telekomunikacinėspaslaugos, reklama, kanceliarinės išlaidos ir pan.


Savikaina

Pagal ekonominius elementus taip sugrupuotas išlaidas dargalima sujungtiį tris pagrindines grupes:

- materialinės ir joms prilygintos išlaidos;

- darbojėgosišlaidos;


- darbojėgosišlaidos;

- pridėtinės išlaidos.


Savikaina

Išlaidos klasifikuojamos pagal jų susidarymą įmonės veikloje:

- pradinės išlaidosapimaįmonės veiklos ar konkretaus projektoįgyvendinimo pradžioje atsiradusias išlaidas, be kurių būtųneįmanoma pradėti veiklos ar projekto. Taiįmonės steigimo,pagrindinių priemonių įsigijimo ir kt. išlaidos;


pagrindinių priemonių įsigijimo ir kt. išlaidos;

- gamybos ir eksploatavimo išlaidos, susijusios su gamyba irturto eksploatacija (atsargų ir remonto išlaidos);

- gyvavimo ciklo išlaidosapima visas išlaidas – ir grįžtamąsias, irnegrįžtamąsias. Grįžtamosios išlaidos padeda kurti naują vertę iratsiperka didesnėmis pajamomis, negrįžtamosios – taiįvairiausiosneproduktyvios sąnaudos, kurios neišvengiamai susidaroįvairiuose procesuose.


SavikainaĮmonėje išlaidos grupuojamos pagal tokius pagrindinius kriterijus:

- pagališlaidų susidarymo vietą įmonės veiklos srityse – aprūpinimo, gamybosir pardavimo;

- pagal išlaidų reikšmę gamyboje – pagrindinės ir papildomosios.Pagrindinėms išlaidoms priklauso darbo užmokestis, išlaidos medžiagoms,energijaiir kt., papildomosioms– nuosavokapitaloprocentai,rinkos priedai ir


energijaiir kt., papildomosioms– nuosavokapitaloprocentai,rinkos priedai irkt.

- pagalryšį su gamybos mastu– pastoviosios (arba santykiškai pastovios) irkintamosios (arba proporcingosios). Pastoviosios išlaidos išlieka nepakitusioskeičiantis įmonės gamybos apimčiai, t. y. jos nepriklauso nuo gamybosapimties, pavyzdžiui, palūkanos už pradinį kapitalą, draudimo įnašai ir kt.Kintamosios išlaidos kinta keičiantis gamybos apimčiai, pavyzdžiui, didėjantgamybai, didėja medžiagų, žaliavų, darbo ir pan. sąnaudos. Šioms išlaidomsskiriamas ypač didelis dėmesys, nes tai yra pagrindinis taupymo rezervas.


Savikaina

Ūkinėje praktikoje savikaina dažnai naudojama kaip išlaidųapskaitos priemonė.

Gamybosįmonėse skaičiuojamaprodukcijos vieneto savikaina,prekybos įmonėse – pardavimui skirt ų prekių savikaina,paslaugų srityje – paslaugų teikimo ar darbų atlikimosavikaina.


savikaina.Įmonei svarbu ne tik tai, kiek kainavo gaminys (kostiumas,televizorius) ar paslauga (konkretus darbas), bet ir tai, su kuriaveiklos sritimi (gamyba, pardavimu, reklama, sandėliavimu,krovimu, mokslo tiriamaisiais darbais) bei su kurio padalinio(gamybos baro, biuro, skyriaus, parduotuvės, atstovybės) veiklašios išlaidos susijusios.


Savikaina

Įmonėje išlaidų kalkuliavimo objektas gali būti:

- gaminys ar paslauga;

- padalinys;

- veiklos sritis.



Savikaina

Produkto savikaina nuolat analizuojama siekiant žinoti, kiekįmonei kainavo konkrečių produktų gamybas ir pardavimas, arbasiekiant nustatyti paslėptąsias pelno didinimo galimybes, nes tai:

- padedaįvertinti produktų gamybos išlaidas;

- leidžia kontroliuoti jų dydį, susiejant išlaidas (savikainą) su


- leidžia kontroliuoti jų dydį, susiejant išlaidas (savikainą) sukonkrečia veiklos sritimi ar konkrečiais padaliniais, atsakingais užjų dydį;

- nustatyti įmonės materialinių ir darbo sąnaudų mažinimogalimybes ir naudotinas technines bei organizacines naujoveskonkrečių produktų išlaidoms mažinti;

- konkretaus produkto kūrimo savikaina neretai yra pardavimokainos pagrindas.


Savikaina

Produkto savikaina skaičiuojama taip:

Visos produkto gamybos išlaidos = produkto gamybos (arįsigijimo) savikaina + pardavimo ir bendrosios beiadministracinės sąnaudos.


Toks skaičiavimas leidžia įmonei įvertinti, kiek kainuojapagaminti konkretų produktą, nes į savikainą įskaitomos ne tiktiesioginės, bet ir netiesioginės išlaidos, t. y. nustatoma pilnojiprodukto savikaina.


Savikaina

Produkto savikainos kalkuliavimo schemų yra daug, įmonėpasirenka jai patogiausią. Sudarant produkcijos vienetokalkuliaciją, galima išskirti2 etapus:1. Tiesioginių išlaidų priskyrimas produktams.

2. Bendrųjų išlaidų paskirstymasproduktamspagal pasirinktus


2. Bendrųjų išlaidų paskirstymasproduktamspagal pasirinktusdydžius ir principus. Skirstant gali būti naudojami kiekybiniai,vertiniai arba mišrūs dydžiai: darbo laikas, darbo užmokestis,mašinų laikas. Dažniausiai šios išlaidos paskirstomos proporcingaidarbo laikui arba tiesioginėms gamybos išlaidoms, pagalpagrindinį darbo užmokestį ar kitusįmonei svarbius dydžius.


Savikaina

Gaminio savikainos kalkuliacija

Straipsniai Straipsnių požymiai 1. Medžiagos Vienarūšis Tiesioginis 2. Medžiagų paruošimo išlaidos Kompleksinis Netiesioginis 3. Gamybinis darbo užmokestis Vienarūšis Tiesioginis 4 Priskaitymai socialiniam draudimui Vienarūšis Netiesioginis 5. Kitos tiesioginės gamybos išlaidos Vienarūšis Tiesioginis


5. Kitos tiesioginės gamybos išlaidos Vienarūšis Tiesioginis 6. Netiesioginės gamybos išlaidos Kompleksinis Netiesioginis Gamybinė savikaina, iš viso

7. Valdymo išlaidos Kompleksinis Netiesioginis 8. Realizavimo išlaidos Kompleksinis Netiesioginis

Pilnoji komercinė savikaina, iš viso


SavikainaĮmonės veiklos sąnaudos – per tamtikrą laikotarpį įmonės patirtos išlaidos,susijusios su nuolatineįmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiantį pardavimųapimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą. Tai produkcijospardavimo išlaidos ir bendrosios bei administracinės išlaidos, apimančiosbendrąsias įmonės išlaikymo ir valdymo išlaidas: administracijos patalpųišlaikymo išlaidos; administracijos darbuotojų darbo užmokestis ir atskaitymaisocialiniam ir sveikatos draudimui; administracijos patalpų apšvietimo,


socialiniam ir sveikatos draudimui; administracijos patalpų apšvietimo,šildymo, išlaidos vandeniui ir energijai buitinėms reikmėms; administracijospagrindinių priemonių amortizaciniai atskaitymai; paslaugos ir kitos išlaidos.Jų negalima priskirti parduotų prekių savikainai, nes jos nebuvo skirtosparduotoms prekėms, žaliavoms ar komplektuojamiems gaminiams pirkti; taippat jų negalima priskirti suteiktų paslaugų savikainai, nes šios išlaidostiesiogiai nesusijusios su atliekamais darbais.Įmonės pelno (nuostolių)ataskaitoje veiklos sąnaudos parodomos atskirame straipsnyje ir sudaromasatskiras pelno lygmuo –veiklos pelnas arba nuostolis.


SavikainaPardavimų sąnaudoms priskiriamos visos ataskaitinio laikotarpiosąnaudos, tiesiogiai susijusios su produktų pardavimu ir paslaugų teikimu:

- prekių reklama;

- prekių ženklų amortizacija;

- prekių mugių organizavimu;

- komerciniaismokesčiais pardavėjams;


- komerciniaismokesčiais pardavėjams;

- prekių įpakavimu ir nugabenimu pirkėjui;

- parduotuvių, prekybinių patalpų išlaikymu arba nuoma;

- pagamintų prekių sandėliavimu;

- prekybinės įrangos nusidėvėjimu;

- prekybos darbuotojų darbo užmokesčiu ir socialinio draudimoįmokomis;

draudimu ir kt.


SavikainaBendrosioms ir administracinėms sąnaudoms priskiriamos perataskaitinį laikotarpį patirtos išlaidos:

- administracinių ir bendro naudojimo patalpų išlaikymas, nuoma arnusidėvėjimas;

- įmonės reprezentavimo, paramos, labdaros, socialinės išlaidos;

- įvairūs mokesčiai, susiję su tipine įmonės veikla – žemės, nekilnojamojo


- įvairūs mokesčiai, susiję su tipine įmonės veikla – žemės, nekilnojamojoturto, akcizų, jeigu jie nepriskirti prekių savikainai, gamtos apsaugos ir pan.(pelno mokestis neįeina);

- įmonės ir jos padalinių valdymo ir aptarnavimo personalo darboužmokestis ir socialinis draudimas;

- baudos už netinkamą sutarčių vykdymą ar netinkamą produkcijos kokybę;

- abejotinų skolų sąnaudos ir kitos su tipineįmonės veikla susijusiosišlaidos, patirtos per ataskaitinį laikotarpį.


SavikainaPagrindiniai savikainos kalkuliavimo metodai yraužsakyminis irprocesinis.

Užsakyminis savikainos skaičiavimo metodas (job-costing) – metodas,pagal kurį produkcijos ar paslaugos savikaina yra randamiįmonės sąnaudaspriskiriant konkrečiam produktui ar paslaugų vienetui (užsakymui), jųgrupeiar partijai.


grupeiar partijai.

Šį metodą taiko įmonės, kurios gaminaįvairią produkciją nedideliaiskiekiais arba atlieka specialius užsakymus, pvz., laivų statyklos, lėktuvų,didelių mašinų gamyklos bei kitos įmonės, vykdančios specialiusužsakymus. Šios savikainos nustatymo sistemos esmė ta, kadapskaičiuojamos išlaidos pagal užsakymus pagamintoms prekėms arbaatliktiems darbams. Visos gamybos išlaidos priskiriamos konkrečiai grupei,nustačius kiekvieno baigto darbo savikainą.


Savikaina

Atlikto užsakymo savikainą galima apskaičiuoti pagal formulę:

Užsakymo savikaina = per visą gamybos laikotarpį patirtossąnaudos / pagamintų gaminių (baigtų užsakymų) kiekis


Į savikainą įeina tiesioginės išlaidos žaliavai, energijai ir darbininkųdarbo užmokesčiui, ir netiesioginės išlaidos, kurios neišvengiamaisusijusios su produkto gamyba ir susidaro transporto bei remontocechuose. Realizacijos ir administracinės išlaidos į savikainąįkalkuliuojamos kaip pridėtinės išlaidos, remiantis ankstesniolaikotarpio jų apskaitos įmonėje duomenimis. Jas pridėjus priegamybos savikainos, gaunamaįmonės savikaina arba vidinė kaina.


SavikainaProcesinis savikainos skaičiavimo metodas (process-costings) –metodas,pagal kurį produkcijos ar paslaugos savikaina randama nustatant didelio kiekiopanašaus produkto ar paslaugos vieneto bendrąją savikainą ir tam naudojantapibendrintus, plačiai pritaikomus vidurkius.

Procesinis savikainos nustatymo metodas taikomasįmonėse, kur dėl gamybosorganizavimoypatumų gamybosišlaidas paprasčiau ir racionaliaukaupti ir


organizavimoypatumų gamybosišlaidas paprasčiau ir racionaliaukaupti irapskaityti ne pagal pavienius užsakymus, bet pagal vykdomą gamybos procesą,kuriame susidaro išlaidos. Per tamtikrą laikotarpį (paprastai per mėnesį)gamybos procese susidariusios ir užregistruotos atitinkamuose registruoseišlaidos paskirstomos tarp visų tame gamybos procese tuo pačiu laikotarpiuužbaigtų gaminių ir taip apskaičiuojama vieno gaminio savikaina. Šis metodaspaprastai taikomas gamyboje, kai srautiniu būdu gaminami serijiniai armasiniai vienarūšiai ar panašios rūšies produktai, dažniausiai naftos, tekstilės,pieno perdirbimo, chemijos pramonės įmonėse.


Savikaina

Taikant šią sistemą, gamybos išlaidos dažniausiai skaičiuojamospagal gamybos padalinius už tamtikrą laikotarpį, nesiejant jų sukonkrečiais užsakymais. Produkcijos vieneto savikaina skaičiuojamasumuojant vidutines sąnaudas vienetui kiekviename padalinyje:


Gaminio savikaina padalinyje = gamybos sąnaudos perataskaitinį laikotarp į / per laikotarp į pagamintų gaminių kiekis


Savikaina

Gaminio savikainos susidarymo pagal procesinį skaičiavimo metodą schema

Tiesioginės gamybos sąnaudos (pagrindinės žaliavos, tiesioginis darbininkų

Netiesioginės gamybos sąnaudos (pagalbinės žaliavos, pagalbinių darbininkų atlyginimas, socialinis draudimas, gamybinių

Atsargų padidėjimas / sumažėjimas

Pardavimo sąnaudos

Bendrosios ir administra-cinės


tiesioginis darbininkų atlyginimas ir socialinis draudimas)

draudimas, gamybinių įrenginių ir pastatų nusidėvėjimas, netiesioginių paslaugų apmokėjimas)

sumažėjimas

Gamybos savikaina

sąnaudos cinės sąnaudos

Bendroji savikaina


Savikaina

Įmonei svarbutur ėti metodiką, pagal kurią tarp įvairių gaminių būtųgalima paskirstyti netiesiogines išlaidas. Netiesioginės gamybossąnaudos – tai, pavyzdžiui, remonto baro, aptarnaujančio visusgamybos padalinius, darbininkų atlyginimai, socialinis draudimas irvisos remontui sunaudotos detalės. Šios išlaidos konkretiems


gaminiams paskirstomos proporcingai jų gamybos sąnaudoms.

Analogiškai transporto padalinio sunaudoti degalai, tepalai,vairuotojų atlyginimai – to padalinio požiūriu taip pat yra tiesioginėsišlaidos. Gaminamos produkcijos požiūriu visos šios išlaidoslaikomos netiesioginėmis, nes negali būti tiesiogiai priskirtoskonkrečiai produkcijai.


Savikaina

Praktikoje reta įmonė kurį nors iš šių metodų taiko „gryną“.Dažniausiai, remiantis vieno iš dviejų aprašytų metodų pagrindu irįtraukiant kitų metodų elementus,įmonėse sukuriama savita mišrisavikainos kalkuliavimo sistema. Paprastai tokiu atveju kaip


lygiaverčiai naudojami ir užsakyminio, ir procesinio savikainoskalkuliavimo metodų principai, vienas išlaidasį produktų savikainąįskaičiuojant užsakyminiu metodu, o kitas – procesiniu paprastuojumetodu.


SavikainaNuo XX a. antros pusės apskaitos praktikoje, pirmiausia JAV gamybos ir netpaslaugų įmonėse, pradėtas taikyti naujas sąnaudų apskaitos modelis –integruotasis įmonės sąnaudų apskaitos metodas(Activity Based Costing –ABC). ABC metodo esmė ta, kad išlaidų elementai registruojami atsižvelgiantįprodukto gyvavimo ciklo etapus. Toks išlaidų valdymo metodas rodo išlaidų irprekės ekonominio amžiaus priklausomumą, padeda numatyti būsimassąnaudasir yra taikomas skaičiuojant specifinių produktų gyvavimo ciklo


sąnaudasir yra taikomas skaičiuojant specifinių produktų gyvavimo ciklosąnaudas. ABC – pažangiausia sąnaudų apskaitos sistema, integruotaįgyvavimo ciklo sistemą ir tiksliai įvertinanti gyvavimo ciklo sąnaudas.Produkto gyvavimo ciklas apima visas pagrindines išlaidas, susidarančiasprodukto naudojimo metu.Įrodyta, kad ilgėjant produkto tarnavimo laikui,didėja jo gyvavimo ciklo sąnaudos. Ši priklausomybė lemia įmonės sprendimądėl tolesnio produkto naudojimo. Deja, tokios apskaitos sistemos yrasudėtingos, reikalauja daug laiko, be to, yra brangios.


SavikainaSkiriami trys pagrindiniai dažniausiai praktikoje naudojami produktųsavikainos rodikliai:

- gamybos savikaina,- bendroji (pilnoji) savikaina- komercinė produkto savikaina.


- komercinė produkto savikaina.

Įvairių rūšių išlaidos rodomosįmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje.Jas palyginus su pardavimo pajamomis, gaunamiįvairūs sąnaudųlygio rodikliai:

- Pardavimo savikainos lygis.- Veiklos sąnaudos vienampardavimo pajamų litui .


Savikaina

Pardavimo savikainos lygis laikomas pagrindiniu sąnaudų lygiorodikliu. Jis apskaičiuojamas taip:

Pardavimo savikainos lygis = pardavimo savikaina / pardavimopajamos


Šis rodiklis rodo įmonės pagrindines išlaidas vienampardavimopajamų litui. Iš jo galima spręsti apieįmonės veiklos efektyvumą irgebėjimą valdyti išlaidas. Užsienio šalių praktika rodo, kad šiorodiklio skaitinės reikšmės ribos yra nuo 50 iki 90 proc., t.y. 50–90centų vienampardavimo pajamų litui.


Savikaina

Veiklos sąnaudos vienam pardavimo pajamų litui – tai antrassvarbus rodiklis, skaičiuojamas taip:

Veiklos sąnaudos vienam pardavimo pajamų litui = veiklossąnaudos / pardavimo pajamos


Dėl ūkinių operacijų įvairumo veiklos sąnaudų rodiklį sunku lygintisu kitų įmonių tuo pačiu rodikliu. Svarbu nuolat stebėti šio rodikliopokyčius įmonėje per ilgesnį laikotarpį. Jo reikšmė turi būti kuomažesnė. Manoma, kad jis neturėtų būti didesnis kaip 17–18 proc.Šio rodiklio mažėjimas gali reikšti, kadįmonėje gerai parengtaišlaidųmažinimo strategija.


Savikaina

Įmonės yra suinteresuotos mažinti visas gamybos išlaidas, t.y.mažinti produkto savikainą.Savikainos mažinimo veiksniai grupuojami taip:

1 grupė – gamybos techninio lygio kėlimo veiksniai: technikos irtechnologijos tobulinimas, taupus medžiagų naudojimas,gaminių


technologijos tobulinimas, taupus medžiagų naudojimas,gaminiųkonstrukcijų tobulinimas ir kt. veiksniai, darantysįtaką gamyboslygiui.

2 grupė apima veiksnius, susijusius sugamybos organizavimotobulinimu . Tai gamybos specializacijos plėtra ir aptarnavimogerinimas, darbo organizavimo ir gamybos valdymo tobulinimas,transportavimo išlaidųmažinimas ir pan.


Savikaina

3 grupė apimaprodukcijos strukt ūros pokyčių veiksnius: išlaidųmažėjimą dėl gamybos apimties augimo arba amortizaciniųatskaitymųmažėjimą, produkcijos kokybės gerinimą.

4 grupė – veiksniai,susiję sugeresniu gamtos išteklių naudojimu.


– veiksniai,susiję su .

5 grupė – veiksniai, apimantysnaujų gaminių, technologijų irįrenginių diegimą.

6 grupė – naujos rinkos ir senųjų plėtra .


Savikaina

Remiantis savikainos mažinimo veiksniais,įmonėje ieškomasavikainos mažinimo galimybių.

Pagrindiniai produkcijos savikainos mažinimo rezervaiyra:- darbonašumodidinimas,


- darbonašumodidinimas,

- materialinių ir darbo sąnaudų mažinimas,

- geresnisįrenginių naudojimas ir kt.

Dėkoju už dėmesį.


Dėkoju už dėmesį.

Documents

5 2 paskaitalinzalg/S180B103... · 2012. 10. 8. · Ig – gamybin ės programos poky čio indeksas; In – medžiag ų sunaudojimo normų vidutinio poky čio indeksas planiniu laikotarpiu