Albinas Čaplikas

Šio mėnesio pradžioje Vyriau-sybė su neslepiamu džiugesiu pa-skelbė išplatinusi 2 mlrd. dolerių obligacijų emisiją su 7,625 proc. metinėmis palūkanomis. Ne visi supratome džiugesio priežastį, nes metinės palūkanos labai di-delės. Finansų analitikai paskel-bė, kad palūkanos galėjo būti nors 0,5 proc. mažesnės, per 10 metų būtume sutaupę apie 10 mln. dolerių. Dar daugiau abe-jonių kelia tai, kad skolintasi JAV doleriais. O tai gali atnešti 160 mln. litų nuostolių.

Nustebo net ministrė

Kol kas niekas neatsakė į klau­simą, kodėl skolinamės doleriais? Paprastai Europos Sąjungos šalys dažniau ima kreditus eurais, ypač euro zonos šalys. Lietuva irgi pla­nuoja tapti euro zonos nare.

Skolinimosi dieną (šių metų vasario 4 d.) dolerio kursas buvo 2,48 Lt, o šį penktadienį – 2,55 Lt. Taigi skaičiavimai paprasti –

per 22 dienas Lietuvos skola išau­go nuo 4,96 mlrd. Lt iki 5,12 mlrd. Lt – apie 160 mln. Lt. Žinoma, A.Kubiliaus neverta lyginti su Vo­renu Bafetu ar Georgu Sorosu. Fizi­kui nelengva ieškoti tiesiausio kelio klaidžiose finansų džiunglėse. Ta­čiau A.Kubilius ne vienas braunasi per tas džiungles – jam skina kelią jaunasis finansų patarėjas Myko­las Majauskas, mums prisiekęs, kad darbo vietą investiciniame banke

„Barclays Capital“ į premjero pata­rėjo kėdę išmainė ne dėl pinigų. Ti­kriausiai norėjo mus išgelbėti? Kal­bama, kad A.Kubilius aklai pasitiki šiuo jaunuoliu. Mūsų žiniomis, kai kurie Finansų ministerijos (FM) tarnautojai tiesiog nuleidžia ran­kas – neretai neužtenka net finan­sų ministrės pritarimo. Jeigu idėjai nepritaria jaunasis Mykolas, kurčias lieka ir premjeras.

išplatinusi beveik 5 mlrd. litų obligacijų emisiją doleriais Vyriausybė per 22 dienas vien dėl dolerio kurso augimo „uždirbo“ valstybei apie 160 mln. litų nuostolių.

Nukelta į 2 psl.

specialistai pataria, kaip išvengti po sniegingų žiemų ar liūčių kiemus semiančio potvynio.

Tirpstančios pusnys – galvos skausmas

Skandinavų antausis Lietuvai

Nijolė petrošiūtė

Už Europos Sąjungos pinigus įsteigtas Jaunimo užimtumo centras Kelmėje kol kas rūpinasi tik vietos politikų užimtumu ir duoda darbo įvairioms šalies institucijoms, pra-dedant Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (VTEK) ir baigiant Specialių-jų tyrimų tarnyba.

Pusės etato dalybos

Sujudimas Kelmės rajone prasi­dėjo tada, kai viena ką tik įsteigto Jaunimo užimtumo centro darbuo­toja Rasa Rimkutė kreipėsi į savi­valdybės Korupcijos prevencijos ko­misiją ir pasiskundė, kad darbuotojų atranka į Jaunimo užimtumo cen­trą vyko trim etatams užimti, bet ji įdarbinta tik puse etato, nes kitą pusę iš jos atėmė savivaldybės dar­buotoja, rajono tarybos Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komi­teto pirmininkė, savivaldybės admi­nistracijos jaunimo reikalų koordi­natorė Jolanta Dausinienė.

Supainiojo privačius ir viešuosius interesus

Monopolininkų pinklėsesaulius tVirbutas

Seimui pateiktas Atsinaujinančios energijos šaltinių įstatymo projek-tas sulaukė kritikos dėl pataikavimo monopolininkams.

Mažųjų diskriminacija

Energetikos ministerijos Atsi­naujinančių energijos šaltinių sky­riaus vedėjas Gintautas Jakimavičius sakė, kad Atsinaujinančios energijos šaltinių įstatymo projekte numatyta supaprastinta tvarka leisti prisijung­ti prie elektros tinklų vėjo jėgainių savininkams.

Pasak vedėjo, jėgainių savininkai galės pardavinėti energiją sutarties dieną fiksuota kaina su skatinamai­siais priedais 12 metų. Fiksuotą kainą sudarytų rinkos vertė ir priedas, kuris būtų mokamas, jei tiekėjas garantuotų parduoti stabilų, nenutrūkstamą nu­matytą energijos kiekį.

suomijos aukščiausiasis teismas atsisakė lietuvai išduoti už sunkius nusikaltimus mūsų šalyje nuteistus Maliką ir Chadižat Gatajevus. Jų byla, kurioje minimas ir vienas mūsų valstybės saugumo darbuotojas, apauga vis įdomesniais faktais.

3 psl.

Nukelta į 3 psl.

Nukelta į 2 psl.

Alergijas gydo dietosŽinoma 84 metų gydytoja Filomena taunytė įsitikinusi, kad alergijas ir daugelį kitų ligų galima išgydyti be vaistų – tinkamu maistu ar dietomis.

Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 kovo 5–12 d., Nr. 2

Gimtasis kraštas8 psl. 10 psl.

A.Kubiliaus skolinimasis – 160 mln. litų nuostolis Lietuvai per 22 dienas

Gimtasis kraštas 2010 kovo 5–12 d., Nr. 22

Neoficialiomis žiniomis, šį kartą net finansų ministrė Ingrida Šimo­nytė nustebo, kai buvo nuspręsta obli­gacijų emisiją dar kartą platinti dole­riais. Valiutų kursai, žinoma, svyruoja, tačiau pastaruoju metu vis daugėja svarių argumentų dolerio stiprėjimo naudai. Dolerio vertė auga ne vieną ar dvi savaites, bet jau tris mėnesius. Ir, svarbiausia, yra daug veiksnių, kad šis augimas – neatsitiktinis. O populia­riai kalbant, kuo dolerio vertė greičiau augs, tuo didės mūsų skola. Tiksliau, jau dvi skolos, t. y. iš viso 6,5 mlrd. USD. Juk mes planuojame kažkada įsivesti eurą. Taigi litus ar būsimuosius eurus turėsime konvertuoti ir grąžinti skolą doleriais.

Nekrologo doleriui neperskaitė

Kodėl taip atsitiko? Žinoma, kai ateis laikas skolą grąžinti, labai tikė­tina, bus jau kita valdžia. Po manęs – nors ir tvanas? Gal dabartinis prem­jeras įsitikinęs prasta dolerio ateitimi? Tačiau viešnagės JAV metu nekrologo doleriui jis neperskaitė.

„Tikėkime, kad doleriais buvo tin­kamesnis pasiūlymas“, – bando spė­lioti „DnB Nord“ banko vyriausioji ekonomistė Jekaterija Rojaka.

Dabar doleris auga stabiliai. Kaip ilgai tai tęsis? Sunku pasakyti, tačiau

akivaizdu, kad jau tris mėnesius do­leris su menkais svyravimais kopia į kalną.

Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Au­drius Želionis, kaip ir pridera, saugo Vyriausybės mundurą: „Finansų mi­nisterija pasirenka optimalias skoli­nimosi sąlygas. JAV kapitalo rinka šių metų pradžioje buvo likvidesnė nei Europos. Be to, 2009 m. spalio mėnesį JAV kapitalo rinkoje išpla­tintų Vyriausybės 5 metų trukmės (1,5 mlrd. USD) obligacijų paklausa rinkoje ir prekyba antrinėje rinkoje rodė, kad mūsų šalies Vyriausybės vertybiniai popieriai yra paklausūs ir domina potencialius investuotojus.

Pinigų tikrai trūksta, reikia skolin­tis. Ne tik Lietuva skolinasi. Tačiau apmaudu, kad skolinantis, regis, ne­kyla skausmingų minčių apie pasko­

los grąžinimą. Premjeras ir finansų ministrė abejingai reaguoja sulaukę priminimo, kad sumažinus kai ku­riuos mokesčius į valstybės biudže­tą patektų daugiau lėšų, nes daugiau žmonių pajėgtų mokesčius mokėti, mažiau siektų juos slėpti.

„Žinau šią teoriją, tačiau niekas negali garantuoti, kad taip bus iš ti­krųjų. Jeigu sumažinsime mokesčius, o lėšų daugiau nesurinksime?“ – klau­simu į klausimą atsako finansų minis­trė I.Šimonytė.

Buvęs finansų ministras, dabartinis Seimo Biudžeto ir finansų komite­to narys Algirdas Butkevičius apgai­lestauja dėl itin išaugusios valstybės skolos. Jo teigimu, Vyriausybė ne­paiso svarbaus principo – skolintas lėšas nukreipti į investicines progra­mas, kurios kurtų darbo vietas ir vė­liau mokesčiais papildytų valstybės kišenę: „Deja, kol kas skolinti pinigai pravalgomi.“

Kiekvieno skola – 8 tūkst. litų

Finansų ministerijos atstovai ne­galėjo pasakyti, kiek vienam gyven­tojui per metus reikia sumokėti vals­tybės skolos ir palūkanų. Teisinamasi, kad skelbiant statistiką vadovaujamasi tarptautiniais standartais, o juose to­kių duomenų pateikti nereikalauja­ma. Tačiau skaičiuoja kiti. Štai Lietu­vos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana Leontjeva sako, kad

2009 m. pabaigoje centrinės valdžios skola sudarė 26,9 mlrd. Lt. Tai reiš­kia, kad kiek vienas Lietuvos gyven­tojas spalio pabaigoje buvo skolingas daugiau nei po 8 tūkst. Lt.

Šįmet padėtis nepagerės. Finansų ministerijos specialistų teigimu, šių metų pabaigoje valstybės skola gali sudaryti 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Taigi kas ketvirtas šįmet iš vals­tybės biudžeto išleistas litas (neskai­čiuojant ES lėšų) bus pasiskolintas.

Draudimo sąlygos neskelbiamos

Pagal Vyriausybės vidutinės tru­kmės skolinimosi ir skolos valdymo strategiją, nuo valiutų kursų svyravi­mų draudžiamas kiekvienas sando­ris, sudaromas ne litais arba ne eurais. Pasak Finansų ministerijos Valsty­bės iždo departamento direktoriaus Audriaus Želionio, šį kartą Lietuva pasinaudojo šia galimybe. Kokiomis sąlygomis?

„Apibendrinta informacija apie sandorį vėliau bus pateikta ataskai­tose apie valstybės skolą ir jos valdy­mą“, – aptakiai atsako A.Želionis.

Deja, neskelbiama, kokiomis sąly­gomis apdraustas sandoris praėjusių metų spalio mėnesį, kai buvo išplatin­ta 1,5 mlrd. USD obligacijų emisija. Labai tikėtina, kad nesužinosime ir šį kartą. Galime tik numanyti – jeigu draudimas būtų mums labai palankus, tai Vyriausybė tokios progos pasigirti nepraleistų. Dabar – tyla.

Graikijoje nesiliauja streikai. Mes, lietuviai, esame kantresni – joks grai­kas Lietuvoje įprastomis sąlygomis tiesiog neišgyven­tų. Tokia išva­da nepranašau­ja nieko gero, nors euro zo­nos ekonomi­koje Graikijos dalis tesiekia 3 proc. Svar­biau, kad Grai­kija morališkai žlug­do eurą.

aktualijos

apmaudu, kad skolinantis, regis, nekyla skausmingų minčių apie paskolos grąžinimą.

A.Kubiliaus skolinimasis – 160 mln. litų nuostolis Lietuvai per 22 dienas

Finansų ministrė ingrida šimonytė nustebo, kai buvo nu-spręsta obligacijų emisiją dar kartą platinti doleriais.

kalbama, kad premjeras andrius kubilius aklai pasitiki savo jaunuoju finansų patarėju Mykolu Majausku.

Tačiau šie gražūs teiginiai gali virsti farsu, jei liks dabartinis stambiesiems energetikams palankus įstatymo vari­antas. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Infrastruktūros, melioracijos ir koope­racijos departamento direktoriaus pa­vaduotojas Juozas Žukas pastebi, kad projekte bandoma įteisinti pavienių vėjo jėgainių statytojų diskriminaciją. „Pagal supaprastintą tvarką prijungti prie elektros tinklų bus galima tik vėjo jėgaines, kurių galia neviršija 250 kW, be to, nurodoma, kad jėgainės turi būti ne didesnės nei leistinos naudoti varto­tojui galios, – stebėjosi jis. – Vadinasi, kad ūkininkai galės statyti tik nedide­les, vien savo reikmėms naudojamas jėgaines. Rašoma, kad parduoti jie ga­lės tik perteklinę energiją, bet kaip ji atsiras, jei jėgainės galia negali viršyti leistinos naudoti galios?“

Kyšo stambiųjų ausys

Įstatymo projekte numatyta, kad iki 250 kW jėgainės nedel­siant bus prijungiamos tik tada, jei jėgainės savininkas įvykdys vi­sas operatoriaus nurodytas projek­tavimo sąlygas. „Tas sąlygas galima paversti neįmanomomis, – aiškino J.Žukas. – Pavyzdžiui, man nese­niai skambino ūkininkas ir skun­dėsi, kad norėjo prijungti prie VST tinklų savo jėgainę. VST Taura­gės skyriuje jam pasakė, kad elek­tros linijos perkrautos, todėl tai yra neįmanoma, nebent ūkininkas už 4 mln. Lt pastatytų kitą pastotę!“

J.Žukas įtaria, kad tokios įstaty­mo nuostatos atsirado po stambiųjų energetikų pastabų. „Jie tą nuomo­nę pareiškė ir pasitarime žemės ūkio ministrui, todėl aišku, kieno ausys kyšo įstatymo projekte“, – mano jis.

Lietuvos atsinaujinančių ištek lių energetikos asociacijos prezidentas Artūras Skardžius pasakojo, kad pir­minis įstatymo variantas buvo artimas vokiškam. Vokietijoje ūkininkai gali statyti didelės galios jėgaines ir laisvai pardavinėti jų energiją. „Turi būti at­sisakyta galios apribojimų ir suteiktos išskirtinės sąlygos jėgaines prijungti prie tinklų“, – įsitikinęs A.Skardžius.

Neišnaudotos galimybės

Atsinaujinanti energija iki 2020 m. turės sudaryti ne mažiau kaip

23 proc. visos suvartotos energi­jos. Valstybės auditoriai neseniai konstatavo, kad šalyje yra didžiu­lių biokuro, biomasės, biodujų, vėjo energetikos, geoterminės energijos resursų, kurie dabar neišnaudojami. „Lietuvoje kol kas nesukurta suba­lansuota ir stabili atsinaujinančių energetikos išteklių plėtros skati­nimo sistema, todėl šių išteklių ne­galima maksimaliai ir racionaliai panaudoti energijos gamybai, su­derinti energijos gamintojų ir var­totojų interesus“, – rašoma audito­rių išvadoje.

Monopolininkų pinklėse

a.skardžius įsitikinęs, kad valstybė tu-rėtų numatyti didesnę paramą alter-natyviai energijai vystyti.

Einame ne tuo keliuSigitas Paulauskas, lietuvos vėjo energetikos asociacijos prezidentas

Vyriausybė susitelkusi į naujos atominės elektrinės staty-bą, kuri yra brangi ir neperspektyvi. Vietoj to būtų galima už daug mažesnes lėšas plėtoti vėjo energetiką. Tyrimai paro-dė, kad panaudoję vėjo jėgainių parkus jūroje ir sausumoje, visiškai apsirūpintume elektros energija, gaunama iš vėjo. Tada galėtume sukurti ir konkurencinę elektros tiekėjų rinką, atnaujinti tinklus, kurie yra pasenę ir negali priimti naujų energijos tiekėjų.

atkelta iš 1 psl.

atkelta iš 1 psl.

Turėjo pasirinkti konsultantusMarius Dubnikovas, lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas

Vyriausybė turėjo pasirinkti konsultan-tus, kurie privalėjo įvertinti pasiūlą bet kuria valiuta. Belieka manyti, kad pa-siūla obligacijų emisiją platinti doleriais buvo didesnė, tačiau palūkanos buvo gana aukštos. Dolerio stiprėjimas euro atžvilgiu prasidėjo prieš tris mėnesius, dar iki skandalingos žinios apie Graiki-ją. Gal dėl įvykių Graikijoje euras nesu-žlugs, tačiau pasirodo informacijos apie sudėtingą padėtį Ispanijoje bei Portuga-lijoje. Jeigu žinios pasitvirtintų ir nebūtų greitai sureaguota, tai euras susidurtų su naujais sunkumais.

Doleris buvo nepelnytai nuvertintasRimantas Rudzkis, „Dnb Nord“ banko vyriausiasis analitikas

Kai kurie finansų analitikai jau seniai tvirtino, kad doleris yra nepelnytai nu-vertintas. Pastaraisiais metais europie-čiai pastebėjo, kad JAV prekės bei pa-slaugos gerokai pigesnės. Taigi doleris turėjo kilti. Tiesa, sunku prognozuoti, kaip bus po kelių metų. Svarbu ir tai, ko-kio lygio bus doleris tada, kai ateis lai-kas paskolą grąžinti. Ar išplatinę emisiją doleriais patirsime nuostolių ar ne, pri-klausys nuo to, ar Vyriausybė sėkmingai apsidraudė nuo valiutos svyravimų.Dabar dolerį augina sunkumai Graiki-joje bei Ispanijoje. Ypač pavojinga Is-panija. Šioms valstybėms reikia taupyti. Ar sugebės?

Gimtasis kraštas2010 kovo 5–12 d., Nr. 2 3aktualijos

Gediminas staNišauskas

Suomijos teismas smogė antau-sį Lietuvos teisėsaugos sistemai. Iš pradžių Helsinkio, o vėliau ir Suo-mijos Aukščiausiasis Teismas atsi-sakė Lietuvai išduoti čečėnus M. ir Ch.Gatajevus.

Apkaltino

Praėjusių metų birželį Kau­no miesto apylinkės teismas M. ir Ch.Gatajevus pripažino kaltais dėl smurtavimo, grasinimo nužudyti ir savavaldžiavimo. Abiem buvo paskir­ta po 10 mėnesių nelaisvės. Praėjus keliems mėnesiams Kauno apygardos teismas sugriežtino bausmes ir skyrė po 1,5 metų nelaisvės.

Grozno angelais vadinami su­tuoktiniai nuo Lietuvos teisėsaugos pasislėpė Suomijoje. Lietuviai dėl jų išdavimo kreipėsi turėdami Europos arešto orderį. Kodėl suomiai iki šiol neišduoda dėl itin sunkių nusikal­timų nuteistų asmenų, mums pasa­kojo vadinamosios Helsinkio grupės narė, žmogaus teisių gynėja Oksana Čelyševa.

Draugystė su globotine

O.Čelyševai iki šiol kelia nuostabą, kad tyrimą vykdė Valstybės saugumo departamentas (VSD). „Galima tik spėlioti, kodėl tyrimą atliko VSD, ku­rio vienas darbuotojas palaikė itin ar­timus ryšius su viena globotinių Seda Esimbajeva. Ta mergaitė šiuo metu yra nėščia, todėl manau, kad byla ga­lutinai diskreditavo Lietuvos VSD“, – neabejoja O.Čelyševa.

Ji teigia, kad iš pradžių buvo gali­ma suprasti, kodėl tyrimo ėmėsi VSD, bet tolesnius veiksmus galėjo atlikti ir eiliniai tyrėjai.

„Tie itin aktyvūs VSD veiksmai, įskaitant ir įtaką liudininkams, ne­įtikino Helsinkio teismo, todėl visi kaltinimai, už kuriuos buvo nuteisti Gatajevai, buvo laužti iš piršto, – pa­

sakojo O.Čelyševa. – Helsinkio teis­mas įvardijo vienintelį dalyką – šei­mos problemas.“

Žmogaus teisių gynėja atkreipė dėmesį, jog teismas atsižvelgė į pro­tingumo kriterijus, kad suaugę vaikai privalo prisidėti prie šeimos biudžeto. Nuteisus M. ir Ch.Gatajevus Lietu­voje, dalis globotinių buvo perduoti į vaikų globos namus „Vilniaus SOS kaimas“.

„Suomijos žurnalistai šiek tiek do­mėjosi „SOS kaimu“ ir jie turi įtarimų, kad ten klesti mažamečių prostitucija, o su ja gali būti susiję labai aukšti as­menys“, – kalbėjo O.Čelyševa.

Ji neturi jokių konkrečių įrodymų, bet apie tai televizijos žurnalistams užsiminė patys vaikai: „Pamėginki­te nuvykti į „SOS kaimą“ ir vienui vieni pasikalbėti su tais vaikais – už­tikrinu, kad susidursite su rimtomis kliūtimis.“

Svarstys teismas

M. ir Ch. Gatajevai šiuo metu dienas leidžia Suomijos kalėjimuose. Nuo pat pradžių jie laikomi gydymo skyriuose ir nebendrauja su tikrais nu­sikaltėliais. Ant kalėjimo langų nėra grotų. Kameros nerakinamos visą die­ną. Ten yra ne tik biblioteka, sporto salė, bet ir sauna.

Trys M. ir Ch.Gatajevų globoti­niai šiuo metu irgi yra Suomijoje, pa­prašę šios šalies politinio prieglobsčio. Tai padarė, kai atsisakę liudyti prieš savo įtėvius pajuto VSD spaudimą. Globotiniai lanko tėvus kalėjime.

Iš visų minėtų globotinių parody­mų neatsisakė tik S.Esimbajeva, kuri bendravo su D.Š.

Galutinį sprendimą dėl M. ir Ch.Gatajevų Suomijos Aukščiau­siasis Teismas paskelbs gavęs Euro­pos Sąjungos Teisingumo Teismo iš­aiškinimą.

Skandinavų antausis Lietuvai

Rasai atrodė, kad šitaip neturėtų būti: jei atranka vyko trim etatams užimti, tai trys darbuotojos ir turė­jo būti priimtos, o ne keturios, ką jau kalbėti apie tai, kad vienu etatu reikia dalytis su savivaldybės darbuotoja.

Rajono tarybos narys Vytautas Šimkūnas sakė, kad socialdemokra­tė J.Dausinienė yra tarybos narė ir kaip politikė dirba jaunimo politikos srityje. „Trumpiau sakant, ji pati for­muoja jaunimo politiką ir pati ją kon­troliuoja. Be to, ji yra ir savivaldybės administracijos darbuotoja, kuruo­janti jaunimo klausimus. Mūsų rink­tas Seimo narys Kęstutis Masiulis la­bai tiksliai pastebėjo: tai, ką politikė J.Dausinienė suplanuoja, tą adminis­tratorė J.Dausinienė įgyvendina, o jei administratorė J.Dausinienė padaro klaidų ir jei kas blogai vykdoma, už tai duoda sau pylos.“

Tačiau administratorė J.Dau­sinienė, atrodo, dirba labai puikiai, nes politikė J.Dausinienė jai išrūpino 60 proc. algos priedą, kuris yra didžiau­sias savivaldybėje. Tačiau ir to pasirodė negana: politikė J.Dausinienė pavedė administratorei J.Dausinienei vykdyti trijų darbuotojų atranką į naujai stei­giamą Jaunimo užimtumo centrą ir čia pat nutarė pusę etato pasiimti sau, t. y. pati rinko darbuotojus ir pati at­sirinko save, R.Rimkutei palikdama tik pusę etato.

Neteisėtas ministerijos trigrašis

Rajono Korupcijos prevencijos ko­misija kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą Donatą Jankauską ir pasiteiravo, ar jam pavaldus Jaunimo

reikalų departamentas nepažeidė tei­sės aktų, organizavęs darbuotojų at­ranką į Jaunimo užimtumo centrą. Mat paaiškėjo, kad dėl šio centro stei­gimo ir trijų jo etatų buvo pasirašyta sutartis tarp Jaunimo reikalų departa­mento ir savivaldybės administracijos. Iš ministerijos atėjo atsakymas, kad „raštu buvo prašoma numatyti gali­mybę vieną iš etatų ar jo dalį skirti Kelmės rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorei J.Dausinienei. Šį raštą pasirašė departamento Infor­macijos analizės ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Laura Bačinskienė. Ministerijai atlikus L.Bačinskienei suteiktų tarnybinių įgaliojimų analizę paaiškėjo, kad ji neturėjo teisės pasira­šyti departamento siunčiamų raštų.“

V.Šimkūnas pastebi, kad šiose pu­sės etato dalybose daug kas ko negalė­jo, bet darė. Tas pusė etato tik nuplėšė vešinčios korupcijos šydą.

Pakvipo cenzūra

Prasidėjus pusės etato paieškoms ir išlindus kur kas negražesniems dalykams, J.Dausinienė kreipėsi į savivaldybės tarybos Etikos komi­siją ir paprašė įvertinti, ar jos kole­ga V.Šimkūnas nenusižengė etikos normoms, nes, jos teigimu, klaidingai informavo Seimo narį Kęstutį Ma­siulį apie įdarbinimą Jaunimo užim­tumo centre. Komisija nusprendė... paprašyti V.Šimkūno ir Seimo nario susirašinėjimo tekstų. Tai ne juokais supykdė ir patį Seimo narį Kęstutį Masiulį: „Kam? Gal cenzūruos asme­ninius laiškus ir dar papeiks, kad ne­pakankamai etiškai atsiliepiama apie vicemerą Zenoną Mačernių ir jo taip neįprastai globojamą J.Dausinienę? O gal ateityje, prieš siųsdamas laiš­kus Seimo nariui, kiekvienas kel­miškis turės jų turinį suderinti su Z.Mačerniu?“ – viešai klausė Seimo narys K.Masiulis.

Jo nuomone, problemos reikia ieš­koti ne Seimo nariui siunčiamų laiš­kų turinyje, o savyje, nes problemą ir sukėlė būtent pats vietos socialdemo­kratų lyderis Z.Mačernius, įdarbinęs savo proteguojamą J.Dausinienę. O kai šis sandėris viešai prisvilo, ėmė ieškoti kaltų: „Pakvipo „partkomo“ pirmojo sekretoriaus morale: teisy­bės ieškotojams rankos išsukinėjamos, nuskriaustieji prigąsdinami.“ Parla­mentaras dailios moters globėjui pa­siūlė prieš ieškant kaltų pasiimti vei­drodį.

O per tą laiką atėjo atsakymas iš VTEK, kuriame nurodyta, kad J.Dausinienė nusižengė ne vienam įstatymo straipsniui.

Supainiojo privačius ir viešuosius interesus

pakvipo „partkomo“ pirmojo sekretoriaus morale: teisybės ieškotojams rankos išsukinėjamos, nuskriaustieji prigąsdinami.

Daug abejonių dėl tyrimoHenrikas Mickevičius, Žmogaus tei-sių stebėjimo instituto direktorius

Suomijos sprendimo dar nėra. Turime baudžiamąją bylą Lietuvoje ir drauge daug abejonių, ar visas tyrimas atiti-ko Europos žmogaus teisių standar-tus. Keista, kad paprastoje buitinėje byloje labai aktyviai dalyvavo VSD. Kyla klausimas – kodėl? Pati byla su-kurpta iš to, kad buvo įrašytas konflik-tas diktofonu, vienai globotinių duotu VSD darbuotojo. Pats teismo procesas buvo uždaras. Liudytojai buvo vežami į VSD ir gąsdinami, kad jeigu neduos tinkamų parodymų, bus išsiųsti iš Lie-tuvos. Kaip mes priėjome iki to, kad taip šiurkščiai pažeisdami žmogaus teises imame „siūti“ tokias bylas?

Be komentarųVytautas Makauskas, Valstybės saugumo departamento atstovas spaudai

Teisingumą Lietuvos Respublikoje vyk-do teismas. Remiantis prokurorų teis-mui pateikta įrodomąja medžiaga, M. ir Ch.Gatajevų byloje yra priimtas nuosprendis, kurio Valstybės saugu-mo departamentas nekomentuoja.

atkelta iš 1 psl.

suomijos žurnalistai šiek tiek domėjosi „sos kaimu“ ir jie turi įtarimų, kad ten klesti mažamečių prostitucija.

Generalinis direktorius Žanas panovas

Vyriausiasis redaktoriusstasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė taraškevičienė

Atsakingasis sekretoriusrobertas sabaliauskas (8 5) 210 0113

Pardavimų departamentas Vaiva leišienė, (8 5) 210 0093Prenumeratos ir platinimo departamentasegidija kamarauskaitė (8 5) 210 0060

Žurnalistaiirma Dubovičienė, lina pečeliūnienė, arvydas Jockus, bernardas šaknys, Meilė taraškevičienė, Virginija barštytė, lina Juškaitienė, Virginija Mačėnaitė, albinas Čaplikas, Gediminas stanišauskas, saulius tvirbutas, Nijolė petrošiūtė, Vida tavorienė, šarūnas preikšas

Gimtasis kraštasuab „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Gimtasis kraštas 2010 kovo 5–12 d., Nr. 24

Referendumą dėl piliečių teisės reikalauti pirmalaikių Seimo rinkimų inicijuojanti Naujoji sąjunga (social­liberalai) per pirmąjį mėnesį tvirtina surinkusi apie 112 tūkst. arba dau­giau nei trečdalį būtinų surinkti pi­liečių parašų.

Pasak referendumo iniciatyvinės grupės nario Mariaus Ulozo, Lietu­vos piliečių parašai dėl referendumo surengimo renkami visoje šalyje. Jo teigimu, aktyviausiai žmonės pasira­šo Švenčionyse, Kupiškyje, Palangoje,

Alytuje, Šiauliuose, Šilutėje. Keliasde­šimt tūkstančių parašų surinkta di­džiuosiuose Lietuvos miestuose, rašo­ma Naujosios sąjungos pranešime.

„Džiaugiuosi, kad referendu­mo idėja palaiko vis daugiau žmo­nių – kiekvieną dieną į mūsų būstines skambina ir ateina žmonės, kurie nori prisidėti prie parašų rinkimo, kvie­čia atvykti į jų darbo kolektyvus, ben­druomenes“, – tvirtino referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Artūras Paulauskas.

stasys Jokūbaitis

Daugiau kaip prieš mėnesį Artū­ro Paulausko vadovaujami sociallibe­ralai pradėjo rinkti parašus, norėda­mi surengti referendumą, kad mūsų Konstitucija būtų papildyta nuostata, suteikiančia šalies Prezidentui teisę 300 tūkst. piliečių reikalavimu skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Užmojis nemenkas. Per politines audras gerokai aptrupėjusi, vos vieną savo atstovą parlamente turinti par­tija su savo talkininkais iki balandžio pabaigos privalės surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. referendumo reikalau­jančių rinkėjų parašų. Mažiausiai po 3–4 tūkst. parašų kasdien.

Vėliau, kad referendumas būtų lai­komas įvykusiu, prie balsavimo urnų pareikšti savo valią turėtų ateiti dau­giau kaip pusė turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus Lietuvos pi­liečių. Kitaip tariant, apie 1 mln. 340 tūkst. gyventojų. Ir tai dar ne viskas. Kad būtų priimta referendumu siū­lyta nuostata, reikia, kad jai pritartų daugiau kaip pusė balsavusiųjų refe­rendume, bet ne mažiau kaip trečdalis visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Ar pavyks socialliberalams su savo gerokai sumenkusia kariauna ir pra­retėjusiomis rėmėjų gretomis per tris mėnesius surinkti tiek parašų? Ar at­eis referendume pareikšti savo nuo­monės kone pusė Lietuvos žmonių?

Tai ne retoriniai klausimai. Jie iš­kyla vos prisiminus, kuo baigėsi iki­šioliniai referendumai Lietuvoje. Tik keturi iš poros dešimčių buvo vai­nikuoti pergalėmis. Visi kiti patyrė fiasko. Sužlugo jau pirmajame etape, nepajėgus surinkti pakankamai pa­rašų, arba vėliau rinkėjams parodžius

abejingumą referendumuose keltoms nuostatoms.

Nepaisydami tokios liūdnokos praktikos, socialliberalai vis dėlto ry­žosi inicijuoti referendumą. Taip ir norisi paklausti: kodėl?

Tikisi, kad tautai jau iki gyvo kau­lo įgriso dabartinis Seimas ir ji, kaip kažkada balsavusi dėl sovietinės ka­riuomenės išvedimo, miniomis plūs į rinkimų apylinkes ir balsuos už teisę Prezidentui paleisti įkyrėjusį Seimą ir skelbti naujus rinkimus? Ar, kaip jau suskubo pareikšti šios iniciatyvos priešininkai, tai tik didžiosios politi­

kos nuošalėje atsidūrusios partijos ir jos lyderio Artūro Paulausko bandy­mas išsiropšti iš užmaršties apkasų ir priminti apie save rengiantis kitiems rinkimams?

Prieš atsakydami į šį klausimą pa­bandykime kai ką išsiaiškinti. Ar ti­krai nėra jokios galimybės kaip nors atsikratyti blogai dirbančiu, visuome­nės pasitikėjimą praradusiu Seimu ir pareikalauti naujo parlamento rinki­mų? Deja, ne.

Tokia tvarka nustatyta baiminan­tis, kad, įteisinus galimybę paleisti Seimą, politikai gali tapti priklausomi nuo konkurentų, verslo, žiniasklaidos ar net korumpuotų interesų grupių. O demokratinėje valstybėje parlamenta­ras turi būti laisvas, nesaistomas jokios

priklausomybės, kad priimant įstaty­mus jam negalėtų būti daromas koks nors spaudimas. Taigi iš dviejų blogy­bių tenka rinktis mažesnę.

Tiesa, šiuo metu Konstitucijoje numatyta, kad pirmalaikius Seimo rinkimus Prezidentas vis dėlto gali skelbti. Tačiau ne dėl to, kad parla­mentarai nepateisino į juos dėtų vil­čių. O tik tada, jei Seimas du kartus iš eilės nepritartų Vyriausybės progra­mai arba Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareikštų tiesioginį nepasiti­kėjimą Vyriausybe.

Tačiau tai tik graži teorija. Koks nevisaprotis pjaus šaką, ant kurios pats sėdi? Ar Seimas, ar Vyriausy­bė imsis tokių veiksmų, kad paskui eitų šunims šėko pjauti ir viską, ką per rinkimus taip sunkiai pasiekė, be jo­kių skrupulų paliktų kitiems? Kol kas Lietuvoje tokių šakų „pjovikų“ ir karš­tų entuziastų užleisti valdžią kitiems nepastebėta.

O kaip kitose, senosios demokra­tijos valstybėse? Visaip yra. Naujo­sios sąjungos (socialliberalų) siūlymas Konstituciją pataisyti taip, kad, surin­kus 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų dėl parlamento palei­dimo, Prezidentas įgytų teisę skelbti naujus rinkimus, Europoje nėra nau­jas dalykas. Tačiau niekur nėra taip, kad žmonės tiesiogiai, referendumu nusprendę skelbti pirmalaikius rinki­mus, iškart išvaikytų savo šalies įsta­tymų leidėjus. Todėl, jei sociallibera­lams pavyktų surengti referendumą ir priimti Konstitucijos pataisą, vis tiek galutinis žodis priklausytų Pre­zidentui. Todėl socialliberalų inicia­tyva nėra jau tokia bloga, kaip bando teigti jų oponentai. Be to, Preziden­tas taip pat negalėtų imtis iniciatyvos nutraukti Seimo įgaliojimus vienaša­liškai. Būtų tam tikra pusiausvyra. Tai patvirtina ir mūsų konstitucinės teisės specialistai.

Kiek mums visa tai kainuotų? Pa­rašų rinkimas ir jų tikrinimas – apie 30–40 tūkst. litų. Pats referendumas – apie 10–15 mln. litų. Demokratija kainuoja brangiai, bet ar norėtume ją pakeisti kuo nors kitu?

komentarai

lina peČeliūNieNė

„Turiu tau pranešti gerą naujie­ną, jau gaunu kas mėnesį po 320 litų“, – pasakė anądien mano kai­mynas gimtajame miestelyje. Žmo­gus, kuriam dar tolokai iki pensijos, bet jis niekada nuolat nedirbo. Visi juokėsi, kai būdamas penkiasdešim­ties, tėvui mirus, jis ėjo į seniūniją prašyti našlaičio pašalpos. Negavęs gyveno iš motinos pensijos. Dabar mirė ir motina. O jis į tėvų namą priėmė gyventi visokius prašalaičius. Visi vėl juokėsi – Algis daro verslą, gyvens iš nuomos. Bet jis paaiškino: „Ką gali iš tų nuomininkų paimti, jie tokie pat kaip aš.“

Išgirdusi „gerąją naujieną“ pata­riau Algiui eiti gatve ir visiems dir­bantiems žmonėms dėkoti, kad jie mokėdami mokesčius suneša jam tą pašalpą. „Ką čia šneki, – supyko Al­gis, – aš ne iš žmonių gaunu, o iš paš­to.“ Tokių pašalpas gaunančių mano miestelyje vis daugėja. Darbo nete­kusiesiems net neapsimoka kito ieš­kotis – kas tau dirbs už minimumą ar už pusę etato.

Grįžęs iš Rusijos našlys Gedimi­nas penkerius metus jautėsi turtingas kaip tikras europietis, gerai uždirbda­vo vežiodamas automobilius iš Eu­ropos. Ilgam išvykdamas į tarptauti­nius reisus, savo motinai patikėdavo dešimtmečio sūnaus priežiūrą. Bet motina neseniai mirė, ir Gediminas taip pat gyvena iš pašalpos. „Bijau pa­likti vaiką, kad neatimtų ir neatiduo­tų į vaikų namus“, – paaiškino. Kartu dar gyvena irgi nedirbantis prasigė­ręs brolis. Vaiko jis, žinoma, nepri­žiūrės.

Praėjusių metų vidury Lietuvoje buvo 1,4 mln. dirbančių ir 1,5 mln. nuolat gaunančių socialines išmo­kas žmonių. Bedarbių vis dar daugė­ja. „Sodrai“ valstybė pernai skolino apie 3 mlrd. litų, šiemet vėl planuo­jamas 2,5 mlrd. Lt deficitas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), pavadinęs „Sodrą“ finansine piramide („Sekundės“ banku), sulaukė kairiųjų politikų pykčio bangos. LLRI pasiū­lymai (privačiuose fonduose kaup­ti lėšas pensijai, motinystei, privačiai draustis nuo nedarbo) buvo prilyginti „Buratino nuotykiams“.

Laukėme Vyriausybės rengia­mos „Sodros“ reformos. Ir pirmų­jų siūlymų jau sulaukėme. Žadama pailginti pensinį amžių iki 65 metų ir vyrams, ir moterims, žadama su­mažinti paramą motinystei. Žinojo­me, kad taip bus. Negali juk laukti gėrybių iš sprogstančios „Sodros“. Motinystės atostogos Lietuvoje ti­krai negali būti dosniausios Euro­poje. Reikia keisti tą išmokų tvar­ką, kuri skatino sukčiauti – fiktyviai pasididinti atlyginimą, kad gautum maksimalią motinystės išmoką. Rei­kia panaikinti draudimą dirbti augi­nant vaiką. Pagaliau kažkaip reikėtų naikinti ir socialinę neteisybę: vaiko susilaukusi studentų šeima dabar juk ypač nuskriausta.

Kita vertus, net Seimo valdančio­sios koalicijos narys Rimantas Dagys piestu stojasi už dabartinę (pasiteisi­nusią?) motinystės rėmimo tvarką. Darbo partija irgi nori, kad liktų taip, kaip dabar. Atsiras ir daugiau Seimo geradarių, kurie nesirūpindami vals­tybės finansais nepraleis progos po­pulistiškai dek laruoti meilę vaikams. Todėl tikėtina, kad Seimas tik su­mažins motinystės išmokų dydį, o jų skyrimo tvarka smarkiai nesikeis.

Pensinis amžius bus pailgintas. Jaunimui tai neatrodo taip skaudu – juk visa amžinybė iki tos pensijos (penkeri metai šen ar ten). Dabarti­niams pensininkams jau nebeaktualu. Liūdniausia tiems, kuriems dabar per 50 metų, ir kurie jau ėmė skaičiuoti, kiek liko. Tie vysis pensiją kaip bė­gantį horizontą. Bet gal bus nutarta ne po pusę metų kasmet tolinti pen­siją, o lėčiau. Gal bus palikta kokia nors alternatyva išankstinei pensijai, kai jau esi sukaupęs darbo stažą. Ne­aišku, ar užteks 30 metų stažo, ar jį irgi pailgins.

Net jeigu vėliau mokama pensija padidės 7–15 proc. (kaip iš lubų pa­svarstė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas), jos užteks tik komunaliniams mokes­čiams. Teisus pasirodys LLRI: taupyti ir kaupti senatvei kiekvienas privalo pats. Gal verta įteisinti privalomąjį kaupiamąjį draudimą?

Po tos siūlomos reformos pasitikė­jimas „Sodra“ nė kiek nepadidės. Mi­lijardinė skola sumažės gal tik kokiu šimtu milijonų, todėl nesi tikras: jei moki įmokas, tau visada padės vals­tybė, kai tik neteksi darbingumo. Pa­liekamas socialiai neteisingas prin­cipas: tie, kurie dirba, privalės dirbti dar ilgiau, o tie, kurie nedirba, nieko nepraranda. Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, negalima žmogaus bausti darbu. Todėl pašalpų gavėjų negali­ma priversti dirbti viešųjų darbų. Taip žmonės demoralizuojami. Auga aso­cialiųjų ratas, auga ir jų vaikai, nema­tantys dirbančių tėvų ir patys dirbti nemokantys.

Tie mano kaimynai nėra moraliai žlugę. Jei kas pasiryžtų, jei būtų stipri bendruomenė, dar galima juos patri­otiškai uždegti: tik tu gali iššluoti ga­tvę, tik tu moki tokį suoliuką sukalti, tik tu gali taip gražiai suremontuoti namą arba išvalyti Dubysos pakrantę. Bet niekas jais neužsiima.

Todėl gali ateiti toks laikas, kai so­cialinio draudimo mokestis virs mo­kesčiu už socialinę ramybę. Mokė­sime asocialiems vien todėl, kad jie nevogtų ir socialistinių revoliucijų ne­keltų. O jie taip ir nesupras, kad pi­nigai pašte neauga. Ydinga „Sodros“ sistema tik gilina socialinę atskirtį.

Pinigai iš pašto

praėjusių metų vidury lietuvoje buvo 1,4 mln. dirbančių ir 1,5 mln. nuolat gaunančių socialines išmokas žmonių.

Jei socialliberalams pavyktų surengti referendumą ir priimti konstitucijos pataisą, vis tiek galutinis žodis priklausytų prezidentui.

Kiek kainuoja demokratija

Naujojo saugumo vadovo dai-romasi ir krašto apsaugos ministe-rijoje – žiniasklaidos duomenimis, žvilgsniai krypsta į pulkininką leite-nantą Gediminą Griną.

prezidentė Dalia Grybauskaitė pageidautų, kad Valstybės saugu-mo departamento (VsD) vadovas būtų ne iš šios institucijos, gerai iš-manytų žvalgybos reikalus, turėtų patirties tarptautinės diplomati-jos srityje, būtų gerai vertinamas Nato.

būtent tokius kriterijus atitinka krašto apsaugos ministerijos 2-ojo operatyvinių tarnybų departamen-to laikinasis vadovas G.Grina, kuris nuo praėjusių metų spalio šiame poste pavaduoja Juozą kačergių, išvykusį mokytis į užsienį.

seimo užkulisiuose kalbama, kad G.Grinos kandidatūrą palaiko valdančiosios daugumos branduolį sudarantys konservatoriai, o ypač krašto apsaugos ministrė rasa Ju-knevičienė.

Ieškoma saugumo vadovo

Surinkta 112 tūkst. parašų

referendumo organizatoriai tvirtina per pirmąjį mėnesį jau surinkę apie 112 tūks-tančius rinkėjų parašų.

Gimtasis kraštas2010 kovo 5–12 d., Nr. 2 5

Viešojo pirkimo konkursams diriguojantis telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius lečkauskas nė nesigėdydamas rūpinasi savo buvusios įmonės reikalais.

aktualijos

Gediminas staNišauskas

Melioracijos projektus įgyvendi-nantiems ūkininkams derėtų būti apdairesniems. Telšių bendrovė „Ežerūna“ (buvusi AB „Telšių melio-racija“) šiuo metu susidūrė su rim-tais sunkumais. Teismo antstoliai areštavo beveik visą įmonės turtą. Tiesa, jos gyvenimą palengvina vie-nas Telšių savivaldybės vadovų, ku-riam anksčiau priklausė ir „Ežerū-nos“ akcijų, ir direktoriaus kėdė.

Draugą pažinsi nelaimėje

UAB „Ežerūna“ pastaraisiais me­tais Telšių rajone laimi nemažai vie­šojo pirkimo konkursų. Ši įmonė už­siima me lioracijos ir kitais panašiais darbais.

Atrodo, sėkmės raktas yra ne tik savivaldybei palankūs pasiūlymai, bet ir naudingos pažintys. Savivaldybės viešojo pirkimo konkursams vadovau­ja Telšių rajono savivaldybės admi­

nistracijos direktoriaus pavaduotojas J.Lečkauskas. Jam anksčiau priklausė ne tik dalis „Telšių melioracijos“ ak­cijų, bet ir direktoriaus postas. Valdi­ninkas šios bendrovės direktoriumi dirbo beveik 10 metų.

„Taip, turėjau apie 8 proc. akci­jų, bet jas pardaviau“, – pripažino J.Lečkauskas.

Paklaustas, kam akcijas pardavė, valdininkas įvardijo įmonės inžinierių ir dabartinį „Ežerūnos“ vadovą Joną Valančių, kuriam priklauso kontroli­nis akcijų paketas.

Sieja ne tik ilgametė draugystė

J.Lečkauskas neįžvelgia nieko blo­go, kad per viešųjų pirkimų komisijos posėdžius nenusišalina nuo svarstymo konkursų, kuriuose dalyvauja „Ežerū­na“. Jis dirba net su projektais, kurių darbus ši įmonė atlieka.

Taip 2006–2008 m. J.Lečkauskas vadovavo Masčio ežero valymo ir pakrantės tvarkymo darbų projek­tui, kurio konkursą laimėjo „Ežerū­na“. Bendra rangos darbų vertė sie­kė beveik 1,5 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga. Darbų priėmimo aktą taip pat pasirašė bu­vęs „Ežerūnos“ vadovas ir akcininkas J.Lečkauskas.

„Aš neįžvelgiu nieko bloga, dir­bame labai skaidriai“, – tikino dabar­tinis įmonės direktorius J.Valančius. Su Telšių savivaldybės valdininku J.Lečkausku draugystė jį sieja jau 25 metus.

Prieš eidamas savivaldybės admi­nistracijos direktoriaus pavaduoto­jo pareigas J.Lečkauskas dirbo Telšių vicemeru ir jau tada dirigavo mažos

vertės statybos darbų pirkimo komi­sijai. Vietos spauda ne kartą rašė, kad komisija neretai pasiūlymus siuntė tik kelioms pasirinktoms įmonėms, tarp jų būdavo ir „Telšių melioracija“.

Pavadinimą pakeitusi bendrovė užnugario neprarado iki šiol. 2009 m. ji laimėjo mažos vertės viešojo pirki­mo konkursą dėl melioracijos darbų Gadūnavo seniūnijoje (161,3 tūkst. Lt), o pagal apklausas gavo teisę atlik­ti Telšių gatvių lietaus nuotekų tinklų rekonstrukcijos projektavimo darbus (190 tūkst. Lt).

Vėliau, liepos mėnesį, savivaldy­bė ir UAB „Telšių vandenys“ pasi­rašė sutartį su rangovais dėl nuotekų tinklų tiesimo Telšių mieste ir Rai­nių gyvenvietėje. Būtent šiam projek­tui įgyvendinti kaip viena iš rangovų buvo pasirinkta vėlgi „Ežerūna“. Su partneriu ji įsipareigojo atlikti darbų už 3,8 mln. litų.

Teismo antstolis areštavo turtą

Seimo narys Žilvinas Šilgalis prieš kelerius metus buvo Telšių rajono ta­rybos narys ir iki šiol prisimena įtar­tiną J.Lečkausko bei J.Valančiaus draugystę.

„Akivaizdu, kad Telšiuose įsisenė­jo problema, kai politikai patys pri­ima sprendimus, kur reikalingos in­vesticijos. Vėliau sudaromos konkursų sąlygos ir juos laimi iš anksto žino­mos bendrovės, – kalbėjo Ž.Šilgalis. – Ši neskaidri praktika tokia įsisenėjusi, kad vietos valdininkai ją priima kaip savaime suprantamą.“

Gali būti, kad „Ežerūnai“ neuž­teks vien Telšių savivaldybės užta­rėjų. Pernai teismo antstolis Vaidas Drungilas areštavo beveik visą „Eže­rūnos“ turtą, įskaitant kelis sklypus ir net įmonės automobilius – visa tai vertinama 478,5 tūkst. litų.

Be kita ko, aiškėja, kad ir įmonei priklausantys pastatai Sedos gatvėje yra įkeisti bankui. Tačiau „Ežerūnos“ vadovas J.Valančius tikina, kad tai ne­sutrukdys įmonei toliau sėkmingai dirbti.

J.Lečkauskas mums teigė nie­ko nežinąs apie „Ežerūnos“ turto areštą.

Žvilgsnis nukrypo į ūkininkus

Klausinėjamas J.Lečkauskas prasi­tarė, kad savivaldybė prisideda ir prie projektų, pagal kuriuos melioruoja­mos ūkininkų žemės. Vieną tokių esą laimėjo ir „Ežerūna“.

„Prie kiekvieno projekto sa­vivaldybė prisideda 10 proc. (iki 100 tūkst. Lt), o likusią dalį (apie 1 mln. Lt) skiria Europos Sąjunga“, – sakė J.Lečkauskas.

Pagal nustatytą tvarką keli ūkinin­kai privalo įsteigti asociaciją ir teikti vandentvarkos paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Ją pa­tvirtinus, žemdirbių asociacija skelbia konkursą, kad parinktų rangovą.

Mūsų žiniomis, šiemet Telšių aps­krityje NMA ketina įgyvendinti ke­turis tokius projektus, todėl rinkda­miesi rangovus ūkininkai turėtų būti apdairūs.

Seimo narys Ž.Šilgalis įsitikinęs, kad J.Lečkausko veikla ir abejones ke­liančiomis įmonėmis turėtų pasido­mėti atitinkamos tarnybos. „Jei įmonės turtas areštuotas, vadinasi, didėja rizi­ka, kad bendrovė neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų“, – sakė politikas. „Eže­rūnos“ vadovas J.Valančius pripažino, kad kai kuriuos darbus įgyvendinti vė­luojama, bet jie esą bus baigti.

telšių rajono savivaldybė įtariama neskaidriai organizavusi viešuosius pirkimus.

J.lečkauskas uoliai rūpinasi viešaisiais pirkimais, o konkursų laimėtoja dažnai paskelbiama anksčiau ir jam priklausiu-si bendrovė.

Neblėstanti draugystė – pelninga

akivaizdu, kad telšiuose įsisenėjo problema, kai politikai patys priima sprendimus, kur reikalingos investicijos.

Paini elektros rinkašarūnas preikšas

Laisvai pasirinkti elektros ener­gijos tiekėją gyventojai galės tik po kelerių metų. O pramonės įmonėms laisva energijos rinka prieinama jau nuo sausio 1 dienos. Tačiau dauge­lis nežino, kaip teisingai orientuotis, nepaklysti jiems naujoje, painioje rin­

koje. Tokiems į pagalbą skuba Rytų skirstomųjų tinklų darbuotojai.

Dabar elektros energija perka­ma Baltijos biržoje pagal valandinį jos sunaudojimo grafiką. Į Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filiale vykusį išplėstinį posėdį gausiai susirinkusiems įmonių vado­vams ir tarybos nariams Rytų skirs­tomųjų tinklų atsakingi darbuotojai ( Jurgis Dambrava bei Romualdas Stundžia) aiškino, kad įmonės gaus skirstomųjų tinklų sąskaitas už tinklų paslaugas – jų linijomis tiektą elektros energiją, o pačią energiją pirks biržoje per tarpininkus. Jų šiuo metu jau yra 32 ir gali daugėti. Toks elektros ener­gijos pirkimo būdas įmonių vadovams atrodo ganėtinai sudėtingas, painus ir sunkiai suvokiamas.

Vytautas baGDoNas

Šiemet Anykščių rajono biudže-to planuojamos pajamos mažėja 20 mln. Lt, todėl daugeliui sričių lė-šos gerokai apkarpytos. Nors anykš-tėnų, kaip ir visos šalies gyventojų, laukia nelengvi finansiniai metai, tačiau rajono meras Sigutis Obelevi-čius žvelgia į ateitį gana optimistiš-kai. Ketinama pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikia-

momis galimybėmis. Pasak mero, rajono savivaldybė keletą metų kantriai dirbo, rengė daugybę (net per 50) projektų gauti ES struktūri-nių fondų paramą. Todėl tikimasi, kad dalis projektų šiais metais bus pradėta įgyvendinti, o kai kurie pro-jektai bus ir užbaigti.

Šiais metais už maždaug 0,8 mln. Lt planuojama įrengti savarankiško gyvenimo namus seneliams Debei-kiuose, įgyvendinti Anykščių mies-to ir Naujųjų Elmininkų vandentie-kio bei kanalizacijos tinklų tiesimo (daugiau kaip 13 mln. Lt vertės) pro-jektą. Taip pat šiemet bus vykdo-mas „Viešosios turizmo ir aktyvaus bei sveikatingumo infrastruktūros plėtros Šventosios upės kairiajame krante“ projektas. Jo vertė – 7 mln.

Lt. O įgyvendinant projektą „Van-dens turizmo trasų išvystymas“ už ES lėšas bus sutvarkyta Puntu-ko akmens teritorija, Anykščių Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažny-čios bokšte bus įrengta apžvalgos aikštelė.

Anykštėnai už ES lėšas ketina pakeisti langus ir duris miesto vai-kų darželiuose bei Kurklių S.Kairio pagrindinėje mokykloje, dar šešio-se kaimų gyvenvietėse įdiegti van-dens nugeležinimo technologiją, at-likti Kavarsko vidurinės mokyklos rekonstrukciją. Be to, bus pradėtos Menų inkubatoriaus statybos, kurios kainuos 6,5 mln. Lt, bei visuomeni-nių pastatų, miestelių ir stambesnių gyvenviečių infrastruktūros tvarky-mo darbai. Tam skirta 8 mln. Lt.

už šios iškabos esantis „ežerūnos“ pastatas įkeistas bankui, o likęs turtas areštuotas.

Sunkmečiu – galybė projektų

Gimtasis kraštas 2010 kovo 5–12 d., Nr. 26

Du mėnesiai – beveik 10 tūkst. pa­žeidėjų. Toks 150 greičio matuoklių, įrengtų šalies keliuose, laimikis. Pasi­rodo, labiausiai keliuose siautėja už­sieniečiai. Tačiau Lietuvos pareigūnai neturi galimybių nei jų atpažinti, nei skirti baudų. 8 mln. litų – tiek baudų maždaug per metus išrašyta greičio mėgėjams, kuriuos užfiksavo stacio­narieji greičio matuokliai. Jie keliuose pradėti montuoti pernai kovą, o gruo­džio mėnesį veikė jau visi 150.

Praėjusį gruodį šalies keliuose sta­cionarieji greičio matuokliai užfik­savo 7908 pažeidėjus. Iš jų atpažinti 5108. Sausį, manoma, dėl sudėtin­gesnių orų pažeidėjų užfiksuota šiek tiek mažiau – 6334, iš jų identifikuo­ti 3786.

Vidutiniškai greitis viršijamas apie 29 kilometrais per valandą. Tikėtina,

kad nemažai pažeidėjų tiesiog nesu­lėtina greičio ten, kur kelyje greitis ribojamas.

Beveik trečdalis visų pažeidėjų – užsieniečiai.

„Transporto priemonių su užsie­nio valstybiniais numeriais vairuo­tojai yra labai nedrausmingi. Pasta­raisiais mėnesiais jie sudarė 29 proc. visų užfiksuotų pažeidėjų. Anksčiau tokių pažeidėjų užfiksuodavome vi­dutiniškai 17 procentų. Neturime ga­limybės nustatyti vairuotojo tapatybę. Kad galėtume juos nubausti, reikia, kad jie grįžtų į Lietuvą ir nusižengtų, nes Administracinių teisės pažeidimų kodeksas galioja tik Lietuvos teritori­joje“, – sakė Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas.

prieblandos

šarūnas preikšas

Kad nesaikingas alkoholio var-tojimas yra žalingas ir tik prišaukia bėdų, žino visi. Tačiau daugelis dėl to nesusimąsto ir be jokios progos plempia degtinę, vyną ar alų. Ko-dėl? „Dėl linksmumo, dėl drąsos, kad energijos daugiau būtų, kad bėdas, vargus pamirščiau. Žinai, kai gerai įpili ir „nučiuožia stogas“ – dangus atsiveria! Imk, pabandyk – pats įsi-tikinsi“, – tiesė „bambalį“ prie mies-telio parduotuvės „po vakarykščio“ sveikatą taisantis pulkelis apsiblau-susių vyrukų.

Toks ar bent jau panašus vaizdelis buvo ir vieną penktadienį Anykščiuo­se, kai alkoholinius gėrimus plempė Eugenijus Asačiovas, Nerijus Jovaiša ir broliai Algis bei Gintautas Mickū­naičiai. Kai jau pakako, vyrukai pa­traukė į diskoteką. Joje pamatęs, kad sugėrovas Algis pargriuvo, 23 metų Nerijus (sportiškas UAB „Sveikatos oazė“ instruktorius gelbėtojas) pama­nė, kad vaikinas yra mušamas, ir puo­lė ginti draugo – pribėgęs tris kartus smogė kumščiu į veidą greta Algio

buvusiam L.P. Nieko dėtam žmogui buvo sutrupinti abu žandikauliai.

„Tai, kad vyrukas įžūliai demons­travo nepagarbą aplinkiniams, paša­liniams asmenims matant be jokios priežasties sumušė L.P., įvertinome kaip chuliganizmą viešoje vietoje ir N.Jovaišai iškėlėme baudžiamąją bylą. Tiesa, teismas ją nutraukė“, – įvykį prisiminė Anykščių policijos komisa­riato (PK) viršininkas Rimantas Če­pulis. Teismas jaunuoliui buvo gai­lestingas: už niekuo dėto žmogaus sumušimą, kaulų sulaužymą viešo­je vietoje, nepagarbą ir panieką ap­linkiniams, visuomenei net nebaudė. Tik įpareigojo vaikiną atlikti tai, ką ir jis pats, kad išvengtų bausmės, siū­lė – Valstybinei ligonių kasai atlyginti 2953 Lt žalą už aukos gydymą. Mat mušeika savo aukos atsiprašė.

Stiprus, į „bambalius“ supilstytas alus populiarus ir Molėtų rajono To­liejų kaime. Sodiečiai sutartinai jį lai­ko pagrindiniu svaigalu kaime. Jis ne vienam aptemdė protą, prišaukė nepa­taisomų bėdų. Paskutinę kalendorinės žiemos savaitę girtas nepilnametis net brolį virtuviniu peiliu mirtinai subadė.

Jūratė pilibaitieNė

Jau penkerius metus Policijos departamentas su socialiniais par-tneriais įgyvendina projektą „Būk saugus su mobiliu“. Jo paskirtis – už-tikrinti, kad nuošalesnėse gyvenvie-tėse ir vienkiemiuose gyvenantys senukai, neįgalūs asmenys atsitikus nelaimei galėtų operatyviai infor-muoti specialiąsias tarnybas.

Pasinaudota daugiau nei 300 kartų

Įgyvendinant projektą žmonėms jau išdalyta 620 įrenginių. Jie sukons­truoti taip, kad, vos kartą nuspaudus pagalbos mygtuką, pokalbio iš nu­kentėjusiojo pusės negalima nutrauk­ti, to padaryti negalėtų ir užpuolikas. Mobilųjį įrenginį galima naudoti ir kitais ekstremaliais atvejais, pavyz­džiui, staiga sutrikus sveikatai ir ki­lus gaisrui.

Įrenginyje įmontuotas jautrus mi­krofonas pagalbos centro operato­riams leidžia girdėti ne tik žmogaus balsą, bet ir visus garsus patalpoje – dažniausiai specialistams tai padeda suprasti, kas iš tiesų vyksta. Kaip in­formavo Policijos departamento Vie­šųjų ryšių skyriaus atstovai, nenorint, kad užpuolikas sužinotų, jog auka jau išsikvietė pagalbą, garsiakalbio garsą galima pritildyti – pagalbos centre ir toliau girdima, kas vyksta patalpo­je, tačiau operatoriaus negirdėti. Tai auką gali apsaugoti nuo neprogno­zuojamų užpuoliko veiksmų.

Įsigydami įrenginį projekto daly­viai užpildo anketą, todėl ištikus ne­

laimei nereikia operatoriams aiškinti, kaip atvykti iki įvykio vietos, šie duo­menys jiems yra žinomi.

Dalyvauja ne visos savivaldybės

Lietuvoje yra 60 savivaldybių, ta­čiau programoje dalyvauja vos dau­giau nei pusė – 37. Policijos depar­tamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Nemei­kaitė sakė, kad įgyvendinti projektą trukdo ribotas finansavimas: „Vieno mygtuko įrenginių išlaikymą pirmai­siais projekto įgyvendinimo metais finansuoja Policijos departamentas, vėliau tuo turi pasirūpinti pačios sa­vivaldybės. Deja, kai kurios savivaldy­bės atsisako įgyvendinti projektą ne

tik dėl lėšų stokos, bet ir todėl, kad abejoja jo nauda.“

Vieną įrenginį išlaikyti per metus atsieina apie 450 litų. Projekte daly­vaujančios savivaldybės jų yra užsisa­kiusios pagal poreikį – nuo 5 iki 35. Daugiausia mobiliųjų įrenginių turi Švenčionių ir Vilniaus rajono savi­valdybės. Kaip rodo Policijos depar­tamento pateikiama statistika, nuo 2007 metų įrenginiais buvo pasinau­dota daugiau nei 300 kartų, dažniau­siai prašyta medikų ir policijos pa­galbos.

Pavyko išvengti skaudžių nelaimių

L.Nemeikaitė teigė, kad pasinau­dojus vieno mygtuko įrenginiu jau

yra pavykę išvengti skaudžių nelai­mių.

„Pareigūnai prisimena atvejį, už­fiksuotą Visagine 2008 metais, vos tik pradėjus įgyvendinti projektą. Sodi­ninkų bendrijoje gyvenantis žmogus vieno mygtuko įrenginiu pasinaudojo pranešdamas, kad kaimynystėje kilo gaisras. Tuomet buvo išvengta skau­džių padarinių, nes laiku atskubėjo pagalba“, – pasakojo Policijos depar­tamento atstovė.

Policijos departamento atstovė L.Nemeikaitė pabrėžė, kad projek­tas „Būk saugus su mobiliu“ atlieka didžiulį prevencinį darbą: „Nusikalsti linkę asmenys vengia namų, kuriuose įrengti vieno mygtuko įrenginiai. Kad toks įrenginys yra, praneša dėmesį pa­traukiantys lipdukai.“

Pagalba vieno mygtuko paspaudimu

Nelinksmos prognozėsLinas Pernavas, utenos apskrities Vpk viršininkas

praėjusiais metais apskrityje užfiksuo-tos 2864 nusikalstamos veikos, arba 140 daugiau negu 2008 metais. ta-čiau ištiriama daugiau nusikaltimų, net 9 proc. viršijamas šalies vidurkis. Didžiąją dalį nusikaltimų sudaro va-gystės. prognozuojama, kad dėl sun-kios ekonominės situacijos ir nedarbo vagysčių dar padaugės. Vagiama par-duotuvėse, įmonėse, iš sodybų, trans-porto priemonių. Gvelbiama, kas pa-kliūva po ranka – nuo koplytstulpių, automobilių, kompiuterinės bei bui-tinės technikos iki uogienių, alaus ar cigarečių. padaugėjo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. per metus aps-krityje užregistruoti 9 išžaginimai, 16 sunkių sveikatos sutrikdymų, 10 nu-žudymų. kriminalistai išaiškino visus šiuos nusikaltimus įvykdžiusius įtaria-muosius. sukčiavimo atvejų užregis-truota beveik dvigubai daugiau, dau-gėja ir plėšikavimo atvejų. Daugiausia jų buvo utenos rajone ir Visagine. po-puliariausias neteisėtas verslas ute-nos bei ignalinos rajonuose – „pils-tuko“ gamyba ir prekyba. Vis daugiau nusikaltimų įvykdoma apsvaigus nuo alkoholio, psichotropinių ar narkoti-nių medžiagų. Nužudymas Molėtų apskrityje šiais metais yra antras. pir-masis buvo Zarasų rajone.

Nedrausmingiausieji – užsieniečiai

Gėriau ir gersiu...

pirmųjų dviejų šių metų mėne-sių rodikliai ir toliau patvirtina ten-denciją, kad įmonių turto areštų skaičius lietuvoje stabiliai mažėja. Vasarį buvo įregistruoti 1479 turto areštai – tai beveik tiek pat, kiek ir sausį, kai buvo užfiksuoti 1481 to-kie atvejai.

„palyginus verslo turto areštų ir pradelstų skolų statistiką, ryškėja pa-radoksali tendencija, kad vis dar di-dėjant įmonių įsiskolinimams, mažė-ja joms įregistruojamų turto areštų skaičius. taip atsitinka dėl to, kad dažniausiai verslas su prioritetiniais kreditoriais, pavyzdžiui, bankais, te-lekomunikacijų ir komunalinio ūkio bendrovėmis, randa būdų susitarti „gražiuoju“, nors ir augindami jiems skolas. tačiau kreditoriai, kuriems prasiskolinusios įmonės skiria ma-žiau reikšmės, netenka kantrybės ir imasi turto arešto kaip paskutinės priemonės kovoti su skolininkais“, – pranešime cituojama kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė alina buemann.

palyginti su 2009 m. kovu, kuo-met buvo užfiksuotas didžiausias įre-gistruotų turto areštų skaičius per-nai, šių metų vasario mėnesį atitin-kamas rodiklis sumažėjo daugiau nei per pusę.

Didžiausias santykinis įmonių, tu-rinčių turto areštus, skaičius vasario mėnesį užfiksuotas Vilniaus, kauno ir klaipėdos apskrityse.

aukštos rizikos sektoriai ir toliau telkia didžiausią įregistruojamų tur-to areštų skaičių. statybų ir nekilno-jamo turto, pramonės, prekybos ir transporto sektoriuose per vasarį įregistruota 80 proc. visų turto areš-tų atvejų.

Mažėja įmonių turto areštų

Gimtasis kraštas2010 kovo 5–12 d., Nr. 2 7pasaulis

Dr. Manvydas VitkūNas

Vakarų pusrutulį nuo šių metų pradžios sukrėtė jau antras galingas žemės drebėjimas. Šeštadienį siaura juosta Ramiojo vandenyno pakran-tėje nusidriekusioje Čilėje itin stiprų (8,8 balo pagal Richterio skalę) že-mės drebėjimą lydėjo cunamio ban-gos. Jos užliejo keliolika netoli Čilės esančių salų ir dešimtis gyvenviečių. Stichija palietė 80 proc. šalies terito-rijos. Žemės drebėjimą juto ir kaimy-nė Argentina (čia žuvo du žmonės), o įvairaus stiprumo cunamio bangos pasiekė daugelį Ramiojo vandenyno pakrančių.

Rekordiniai smūgiai

„Haitis 2“ – taip pasaulio seismo­logai jau praminė žemės drebėjimą Čilėje. Stichija sugriovė dešimtis tūks­tančių namų (iš viso suniokota apie 1,5 mln. pastatų), daugiau nei 2 mln. gyventojų paliko be pastogės. Nuosto­liai šalies infrastruktūrai ir ūkiui, pre­liminariu skaičiavimu, gali siekti nuo 15 iki 30 mlrd. JAV dolerių.

Ši stichinė nelaimė yra stipriau­sia šalyje nuo 1960 metų, kai Čilėje buvo užfiksuotas galingiausias žemės drebėjimas pasaulyje per visą seismo­loginių stebėjimų istoriją. Tąkart po­žeminių smūgių stiprumas siekė 9,5 balo pagal Richterio skalę. Stichinė nelaimė įėjo į istoriją kaip Didysis Čilės žemės drebėjimas, pasiglemžęs iki 6 tūkst. gyvybių. Prieš penkiasde­šimt metų daugiausia žmonių žuvo nuo cunamio bangų.

1939 metais Čilę sukrėtęs žemės drebėjimas nusinešė net 50 tūkst. gy­vybių.

Šįkart karčią ankstesnių žemės drebėjimų patirtį įsisavinę pakran­tės gyvenviečių žmonės, išlikę gyvi po požeminių smūgių, iškart sten­gėsi kopti į aukštesnes vietas, bėgo į kalnus. Tai daugybei čiliečių išgelbė­jo gyvybę. Labiausiai nukentėjo pa­krantės miestas Konstitusjonas. Čia žuvo iki 300 žmonių, daugelį jų pra­žudė cunamis.

Po pirmojo, stipriausio, žemės dre­bėjimo smūgio ėjo daugybė silpnes­

nių. Iš viso nuo šeštadienio iki pirma­dienio Čilėje buvo užfiksuota daugiau kaip šimtas skirtingo stiprumo pože­minių smūgių.

Išgąsdino net Vankuverį

Žemės drebėjimo sukeltos cuna­mio bangos užliejo ne tik Čilės, bet ir kitų Pietų Amerikos valstybių – Peru, Ekvadoro, Kolumbijos – pakrantes. Iš unikalios gamtos kampelio – Ekva­dorui priklausančių Galapagų salų – pasitelkus karo aviaciją buvo skubiai evakuoti gyventojai.

Silpstančios cunamio bangos pa­siekė ir Šiaurės Ameriką. Netgi žie­mos olimpinių žaidynių sostinėje – Kanados mieste Vankuveryje – buvo paskelbtas cunamio pavojus. Cuna­mis nusirito iki Havajų, Japonijos ir Rusijai priklausančių Kurilų salų. Čia stichija galutinai išsikvėpė: Šiau­rės Japonijoje ir Kuriluose užfiksuo­tos vienu dviem metrais aukštesnės bangos nei įprastai. Tačiau dėl visa

ko japonų valdžia paskelbė cunamio pavojų, iš pakrančių trumpam buvo evakuota 230 tūkst. žmonių. Perspė­jimo dėl cunamio pavojaus sulaukė netgi Antarktidos pakrantėse esan­čių mokslinių stočių darbuotojai.

Žuvo ir gelbėtojų

Kol kas neaišku, koks bus galuti­nis Čilėje siautėjusios stichijos aukų skaičius. „Daugybė žmonių dingo be žinios“, – kreipdamasi į šalies gyven­tojus pranešė Čilės prezidentė Mi­šelė Bačelet. Ji kreipėsi į Jungtines Tautas bei visą pasaulio bendruome­nę, prašydama humanitarinės pagal­bos. Stichijos nusiaubtai šaliai labiau­siai trūksta lauko ligoninių, vaistų ir tvarsliavos, elektros generatorių, van­dens valymo įrenginių, lengvų kons­trukcijų surenkamų tiltų. Kalnuotai, sraunių upių išraižytai valstybei tiltų atstatymas šiuo metu yra itin opus klausimas.

Čilė neliks vieniša. Šalis jau dabar sulaukia užsienio paramos. Per pas­taruosius pusantro mėnesio pasaulio bendruomenė labai aktyviai rėmė ir nelaimės sukrėstą Haitį. Pavyzdžiui, Europoje tik viena Baltarusija nesu­teikė paramos šiai nelaimės ištiktai šaliai. Pirmoji užsienio valstybė, atė­jusi į pagalbą Čilei, buvo kaimynė Ar­gentina, pati patyrusi šio žemės dre­bėjimo smūgius. Argentinoje naktį iš pirmadienio į antradienį taip pat

užfiksuotas 5,3 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas.

Net gelbėtojai, skubantys pa­dėti nelaimės ištiktiems žmonėms, nėra apsaugoti nuo nelaimių. Vie­nas pirmųjų lėktuvų, skraidinusių humanitarinės pagalbos krovinius į Konsepsjono miestą, sudužo taip ir nepasiekęs tikslo. Žuvo visi šeši juo skridę žmonės.

Aukų mažiau nei Haityje

Žemės drebėjimas Čilėje buvo gerokai smarkesnis nei sausio 12

dieną supurtęs Haitį. Tačiau aukų skaičius tiesiog nesulyginamas (730–800 žmonių Čilėje ir 230 tūkst. žmonių Haityje). Tai paaiš­kinama dviem priežastimis. Haityje žemės drebėjimas įvyko itin tankiai apgyvendintoje šalies dalyje, tiesio­giai smogė sostinei Porto Prensui, o Čilėje žemės drebėjimo epicentras buvo palyginti retai apgyvendinta­me regione. Tačiau svarbiausia prie­žastis, išgelbėjusi gyvybę bent de­šimtims tūkstančių čiliečių – šioje šalyje išmoktos ankstesnių žemės drebėjimų pamokos. Daugelio nau­jesnės statybos namų konstrukci­jos patvarios, statoma atsižvelgiant į seisminių smūgių pavojų. Čilės, kuri yra viena turtingiausių Loty­nų Amerikos šalių, gyventojai gali sau tai leisti.

Siautėja plėšikai

Stichijos nusiaubtoje Čilėje iš­kart po žemės drebėjimo kilo ne­išvengiamas chaosas, susidariusia padėtimi netruko pasinaudoti nusi­kaltėliai. Viename didžiausių šalies miestų Konsepsjone, dydžiu pri­lygstančiame Vilniui, plėšikai siau­bė apgriuvusias parduotuves, preky­bos centrus, išsigandusių gyventojų paliktus individualius namus. Mies­to merė Žaklina van Riselberg prašė šalies vyriausybės pagalbos. Į Kon­sepsjoną buvo įvesti kariuomenės daliniai, šiame mieste ir kai kurio­se kituose šalies regionuose galioja komendanto valanda. Visą parą sti­chijos nusiaubtose vietovėse patru­liuoja kariai ir policininkai.

Daumantas MusNiCkas

Adeno įlankoje Somalio piratai neteko „plaukiojančios bazės“ – transportinio laivo, kuriuo į atvirą vandenyną buvo gabenamos piratų grupės. Pastebėję galimą grobį plė-šikai persėsdavo į greitaeiges gumi-nes valtis ir užpuldavo beginklius užsienio šalių krovininius laivus.

Danija prie Somalio krantų yra išsiuntusi eskadros minininką „Ab­salon“, pagamintą pagal steals tech­nologijas (jis sunkiai aptinkamas radarų), ginkluotą greitašaudžiais pa­būklais, zenitinėmis ir „laivas–laivas“ klasės raketomis. Specialiuose laivo angaruose telpa du sraigtasparniai. Tai moderniausias iš 35 karo laivų (atsiųstų šešiolikos šalių), šiuo metu patruliuojančių prie 3100 km Soma­lio pakrančių.

Pasiviję jūroje pastebėtą piratų lai­vą, danai su Somalio banditais pasiel­gė labai humaniškai: leido jiems pa­likti laivą ir persėsti į gumines valtis, tik tada nuskandino piratų „plaukio­jančią bazę“. Tai vienas didžiausių pi­ratų patirtų nuostolių per kelis pasta­ruosius mėnesius.

Nors tarptautinė bendruomenė deda didžiules pastangas, kad sutram­dytų piratus rytinėje Afrikos pakran­tėje, somaliečiai siautėja ir vieną po kito grobia užsienio prekybinius lai­vus. Praėjusią savaitę jie užgrobė In­dijos krovininį laivą „Abdul Razak“ su devynių žmonių įgula. Šiuo metu pi­ratų nelaisvėje iš viso yra devyni pre­kybiniai laivai, apie 200 užsieniečių.

Manoma, kad vien pernai piratai gavo 60–80 mln. JAV dolerių išpir­kos už užgrobtus laivus – į jų nelaisvę buvo patekę 47 laivai, 867 jūrininkai.

Somalio vyriausybė kontroliuo­ja tik šalies sostinę Mogadišą ir arti­miausias apylinkes. Visoje kitoje šalies teritorijoje tvyro chaosas, tapęs puikia terpe klestėti teroristams ir piratams. Vasario 24–25 dienomis Filipinuo­se vykusioje tarptautinėje kovos su piratavimu konferencijoje Somalio prezidentas Šarifas Šeichas Achme­das tiesiai šviesiai pareiškė: „Mūsų šalis tampa antruoju Afganistanu.“ Daugelis konferencijoje kalbėjusių tarptautinio saugumo ekspertų išsa­kė nuomonę, kad įvesti tvarką Soma­lyje ir likviduoti piratų bazes pavyks tik tarptautinėms pajėgoms surengus stambaus masto sausumos operaciją. Tačiau vienintelė šiuo metu galinti tai padaryti jėga – NATO – turi perne­lyg daug problemų Afganistane, kad ryžtųsi pradėti dar vieną didžiulę ka­rinę operaciją.

Danijos karo laivas „absalon“ yra moderniausias iš visų somalio pakrantėje pa-truliuojančių užsienio laivų.

NATO jūrininkai skandina piratų laivus

Žemė Čilėje drebėjo smarkiau nei HaityjeNeseniai Čilę supurtęs žemės drebėjimas nusinešė daugiau nei 730 gyvybių.

po drebėjimo vyras iš po griuvėsių ištraukė šalies simbolį – Čilės vėliavą. rodrigo karloso eugenijo linfati Medinos (Čilė) nuotrauka

stichija Čilėje sugriovė dešimtis tūkstančių namų. iš viso suniokota apie 1,5 mln. pastatų. epa-eltos nuotraukos

Gimtasis kraštas 2010 kovo 5–12 d., Nr. 28 sodyba

eugenija aNtaNaitytė

Interjero specialistas, norėda-mas sukurti būsto šeimininkui pa-tinkančią gyvenamąją aplinką, pir-miausia pasidomi, kuo šis užsiima, kokie laisvalaikio pomėgiai. Juk ju-drių ir ramiai gyvenančių žmonių poreikiai labai skiriasi!

Ko pageidaus cholerikas

Šio tipo žmonių pomėgiai per­mainingi, jie nuolat trokšta naujų įspūdžių ir pojūčių, tad netenkins nė vienas grynas stilius. Eklektika, mar­gumas jiems – kaip tik!

Būstas turi būti erdvus, kad bal­dai ir išdėlioti niekučiai netrukdytų ryžtingai judėti, gestikuliuoti. Tačiau emocijų kupinas cholerikas mėgsta griežtas formas. Poreikį nuolat keisti aplinką pavyks patenkinti pasirinkus

lengvai perstumdomus, įvairiai tar­pusavyje derinamus baldus. Permai­ningo būdo žmonės vertina įmantrų, dekoratyvų būsto apšvietimą. Įvairias­palviai šviestuvai gali būti keisčiausių formų ir netikėčiausiose vietose.

Interjeras turėtų būti spalvingas. Tinka mėlyna – ji veikia ramina­mai, kartu neleidžia pernelyg nuka­binti nosies. Kontrastus mėgstantis žmogus mėlynumą mielai pagyvin­tų, tarkime, oranžiniais arba raudo­nais daiktais. Psichologas to daryti nepatartų – siūlytų rinktis šaltesnes spalvas, kurios kuria platesnės erdvės, lengvumo pojūtį.

Geresnei melancholiko nuotaikai

Melancholikus dažnai kamuo­ja liūdesys. Tai lemia ne pesimiz­mas, o didelis jautrumas. Svajojimas

vienumoje, praeities prisiminimai, fantazavimas jiems teikia pasiten­kinimo – jie mėgsta gilintis į save. Būstas – tai tvirtovė, sauganti nuo permainingo, judraus pasaulio, ra­mybės ir jaukumo oazė. Tačiau tai anaiptol neturi būti pagalvėlėmis apkamšytas lizdelis. Būsto stilius gali būti gana įvairus: nuo klasikos iki modernizmo.

Melancholikui svarbiausia, kad namuose vyrautų harmonija, psicho­loginis komfortas.

Tuštuma ir didelė erdvė melancho­liką erzina, nes tokioje aplinkoje jis neranda ramybės kampelio. Jam ne­priimtina mada svetainę jungti su vir­tuve. Tą erdvę melancholikas stengsis kaip nors mažinti statydamas pertva­ras, baldus ar bent pakabindamas len­gvas, pusiau permatomas užuolaidas. Baldai turėtų būti be aštrių kampų, o grindys – užklotos kilimu ar kitokia žingsnių garsą slopinančia, kojoms šilumos teikiančia danga.

Jaukiausias apšvietimas – blankus, plačiai sklindantis. Priimtinas vietinis didesnių paveikslų apšvietimas, dėl baldų šešėlio kambaryje atsirandan­čios tamsesnės nišos.

Nepriekaištingo žmogaus namai

Patraukliausias psichologinis ti­pas aplinkiniams – mokantis džiaug­tis gyvenimu, savo problemų kitiems neprimetantis sangvinikas. Interje­

re jis mėgsta lengvas, šiltas spalvas: geltoną, gintarinę, kreminę, kartais – oranžinę ir net raudoną. Jis gerai jaučiasi spalvingoje aplinkoje, kaip ir cholerikas, nevengia kontrastingų, drąsių derinių.

Sangviniko namai kupini džiaugs­mo, energijos: čia vaikų triukšmas, po kojomis painiojasi gyvūnai, groja mu­zika, ateina ir išeina svečiai. Toks gy­venimas sangviniko nevargina. Jam svarbu, kad namuose būtų daug oro, šviesos, šiltų jausmų. Todėl nereikia stebėtis, kad jis naujame bute pirmiau­sia išgriauna vieną kitą sieną. Susitai­kyti su senu suplanavimu – ne jo cha­rakteris. Savo bute jis tikrai nesistengs sukurti jaukių mažų kampelių.

Šie žmonės nemėgsta stambių bal­dų nei daiktų gausos. Kalbant apie stilių, skonis įvairuoja: jis gali būti ir romantinis, ir ekstremalus.

Flegmatiko aplinka rami

Flegmatiko namuose gyvenimas lėtas. Įmantrybės nepageidaujamos.

Šio būdo žmonėms patinka vis­kas, kas ramiai nuteikia. Jiems nebū­dingi emocijų proveržiai, skubėjimas. Kuriant aplinką galioja šeimininko gyvenimo šūkis: tinkamus sprendi­mus reikia daryti neskubant. Stabi­lumas, ramybė flegmatikui yra pačios svarbiausios vertybės. Visa tai atspin­di ir interjeras, pasirenkami patikimi ir tvirti baldai. Jie veikiausiai naudoti jau ne vienos kartos ir yra nemadingi, bet mieli, nepamainomi. Nemėginki­te įkalbėti pakeisti – flegmatikas ren­giasi juos palikti dar ir savo vaikams ar vaikaičiams!

saulius tVirbutas

Pirmieji artėjančio pavasario ato-drėkiai ir lietūs daugelio sodybų šei-mininkams atneša rūpesčių. Užlie-jami rūsiai, pažliunga sodai, telkšo balos. Šių nepatogumų galima iš-vengti investavus į drenažą arba ne-didelę melioracijos sistemą sukūrus paprastesnėmis priemonėmis.

Reikia ištirti vandens lygį

Pasak Lietuvos žemės ūkio univer­siteto (LŽŪU) Melioracijos katedros docentės Almos Pocienės, norint tu­rėti vešlius sodus, gėlynus bei daržus, būtinas tinkamas žemės drėgmės ba­lansas. „Projektuojant želdinius reikia žinoti, kad po aukštais vaismedžiais ir medžiais gruntiniai vandenys turi būti ne sek liau kaip 1,5 m, po vais­krūmiais – 1 m, po vejomis, gėlynais, daržais – 0,5–0,8 m“, – sakė moks­lininkė.

Sunkiau sutvarkyti teritoriją, kurios paviršius lygus, o gruntas – molis ar sunkus priemolis. „Taip pat yra skly­pų, kur gruntiniai vandenys arti pavir­šiaus, – aiškino A.Pocienė. – Tokiuose sklypuose dirva, vejos dažnai užmirks­ta, pavasariais ilgai neatšyla, todėl prie augalų šaknų nepatenka oro.“

Gruntinio vandens lygį galima re­guliuoti. Suprantama, geriausia kviesti specialistus. Jie ne tik ištirtų gruntinio vandens gylį, bet ir patartų, kaip sau­sinti, kuris iš metodų – brangesnis ar pigesnis – efektyviausias konkrečiame kieme, tinkamiausias reljefui.

Pagalbininkas – tvenkinys

Paprasčiausias būdas pažeminti gruntinį vandenį – žemiausioje skly­po vietoje iškasti tvenkinį. „Šeiminin­kas turėtų numatyti, kur vandeniui lengviausia tekėti, ir tose vietose iš­

kasti griovelius iki telkinio“, – sakė A.Pocienė. Taip ne tik pažeminamas gruntinio vandens lygis, bet ir po liū­čių ar per pavasario polaidį vanduo telksis į vieną vietą – tvenkinį. Įren­giant sodybą patariama iš anksto pa­

gal galimybes formuoti reljefą: tarp priešingų sklypo kraštų paviršiaus nuolydis turėtų būti bent 20 cm. Jei yra galimybė, geriausia nuolydį for­muoti nuo namo į sklypo pakraščius. Kas metrą paviršius turėtų žemėti maždaug 2 cm.

Kai sodyba nuokalnėje, kalno pusė­je kasamas apsauginis griovys, suren­kantis paviršinį pašlaičių vandenį ir nukreipiantis jį žemyn nuo sodybos.

Jeigu nėra galimybės iškasti kū­drą, reikėtų įrengti vandens duobę. Jos dugnas turi būti išklotas 10–15 cm skersmens akmenimis ir užpil­tas gargždu ar žvyru. Ant paviršiaus dar klojama samanų, pilama durpių ir žemių. Samanos ir durpės nelei­džia užsikimšti tarpams tarp akmenų. Duobės dugnas turi siekti vandeniui laidų sluoksnį, kitaip teks galvoti, kur išpumpuoti vandens perteklių.

Keičiama ir dirvos struktūra

Vienas paprastesnių būdų turėti sausesnį sodą – suarti sklypą ir įmai­šyti į žemę rupaus smėlio ar žvyro. „Be to, galima nukasti ar nustumti viršutinį derlingo dirvožemio sluoks­nį, paskui ant nukasto ploto užpilti 20–30 cm žvyro ir vėl paskleisti dir­vožemį, – pasakojo A.Pocienė. – Taip žemė paruošiama gėlynams, daržui ar mažiems vejų ploteliams.“

Taip pat sklype galima iškasti grio­velius, į juos pripilti išplauto smėlio, o ant viršaus užpilti maždaug 20 cm dirvožemio sluoksnį. Šitaip palen­gvintas gruntas greičiau sugeria po­laidžio ar lietaus vandenį. 5 cm skal­dos sluoksniu galima padengti ir visą sklypą. Skalda paslepiama dirvože­mio sluoksniu. Toks drenažas naudin­gas ir vejai, nes ji greičiau atsigaus po

žiemos įšalo, sklype netelkšos balos. Tačiau specialistai pabrėžia, kad būti­na labai gerai išanalizuoti sklypo relje­fą, gruntą, kad vanduo rastų geriausius kelius nutekėti į griovelius. Neretai neįmanoma išsiversti be melioracijos specialistų. Ūkininkus kartais konsul­tuoja ir LŽŪU Melioracijos katedros mokslininkai.

Drenažo vamzdžiai

Minėtų sausinimo būdų gali ne­pakakti – vanduo vis tiek veršis pro pamatus, drėks namo rūsys. Tuomet tenka kloti drenažo vamzdžius. Tai nepigi, bet efektyvi sausinimo siste­ma. Geriausia, kai vamzdžiais apjuo­siamas visas pastatas. Geriausiai tinka gofruoti su kiaurymėmis PVC vamz­džiai, aptraukti geotekstile arba koko­sų plaušais. Apie 0,5–1 m nuo namo pamatų reikia iškasti tranšėją. Ji turi būti tokio gylio, kad drenažo vamz­džiai eitu žemiau nei pamatų pagrin­das. Tranšėjos dugnas sutankinamas ir išklojamas 5 cm žvirgždo ir smėlio sluoksniu. Tranšėjos nuolydis turi būti 2 mm kas metrą. Geriausia paklo­tus vamzdžius užpilti gargždu, paskui smėliu ir galiausiai gruntu. Drenažo vamzdžius reikia sujungti su surenka­muoju šuliniu, miestelio kanalizacijos sistema arba nuvesti į kūdrą.

Drenažo sistema prižiūrima per apžvalginius ir nukreipiamuosius šu­linėlius. Jie gali būti įrengiami iš gelž­betoninių žiedų, bet dabar siūlomi ir paprastesni plastikiniai. Protarpiais nukreipiamųjų šulinėlių sistemą rei­kėtų praplauti laistymo žarna.

Tokia sistema tinka ne tik prie pastatų pamatų, bet ir visame skly­pe. Lengvoje dirvoje drenos klojamos 45–60 cm gylyje, sunkioje – nuo 80 cm iki 1,5 m. Norint apsaugoti sis­temą nuo augalų šaknų, vamzdžius reikia užpilti skalda ar šlaku.

Namai pagal charakterį

Senus molinius vazonus gali-ma atgaivinti akriliniais ar kito-kiais dažais. Akriliniai dažai grei-tai išdžiūsta, neturi kvapo. Prieš tai indai išvalomi, išmirkomi, iš-plaunami, išdžiovinami. Nelygų paviršių neprošal išlyginti sienoms skirtu gruntu. Nudžiūvęs paviršius padengiamas dažais. Pagrindine spalva paviršių pravartu nutepti 2 kartus. Gražiau atrodo vazonai, dekoruoti piešiniais. Paprasčiausią ornamentą galima sudaryti iš vie-nos ar įvairių spalvų išilginių linijų ar taškų. Kad linijos būtų taisyklin-gos, norimą piešinį galima iškirpti iš popieriaus ir, trafaretą priklija-vus prie vazono, nudažyti.

Augalai į indą sodinami gerai išdžiūvus dažams. Dekoruoti vazo-nai neturi nustelbti žydinčių auga-lų grožio. Juose labiau tinka sodin-ti trumpai žydinčias, vešlią žalumą turinčias gėles.

Parengė Mėta Juškaitė

Dekoratyvūs akcentai

Tirpstančios pusnys – galvos skausmaspaprasčiausias būdas pažeminti gruntinį vandenį – žemiausioje sklypo vietoje iškasti tvenkinį.

Gimtasis kraštas2010 kovo 5–12 d., Nr. 2 9

Vieni žmonės mėgsta aštrų ir sūrų maistą, kiti valgo prėskiau. Druskos nesunku atsisakyti – bent porą savai­čių valgykite maistą, kurio nereikia papildomai sūdyti.

Druska nesudrėks, jei druskinėje laikysite keletą ryžių grūdelių. Be to, į druską galima įmaišyti 8–10 proc. bulvių krakmolo. Krakmolas nekei­čia jos skonio ir spalvos.

Mėsa. Padauginus druskos mėsa sukietėja, ypač riebi. Per sūrų troš­kinio, kepsnio ar virtos mėsos skonį gerina miltų, sviesto padažai. Kepsnį ar virtą mėsą galite užpilti grietine ar prėsku miltų padažu. Mėsą sudėkite į gilesnį indą, užpilkite šalta grietine ar padažu ir uždengę palikite, kol atvės. Paskui indą su mėsa pašildykite van­dens vonelėje (nekaitinkite tiesiogiai ant ugnies!).

Žuvis. Užpilai pagerina ir per sū­rios žuvies skonį. Į juos galite pridėti daug morkų, svogūnų, petražolių, kra­pų, kitų žalumynų ir ant mažos ugnies troškinti su persūdyta žuvimi.

Grybai. Grybų sūrumą sumažin­site pridėję miltų, ryžių, bulvių tyrės, grietinės ar įpylę truputį vandens, pa­rūgštinto citrinos sultimis. Kartais sū­rumą susilpnina papildoma nesūdytų grybų sauja, bet stebuklas neįvyks – patiekalas bus „margo“ skonio.

Daržovės. Sunkiausia pagerinti per sūriai išvirtų daržovių skonį. Pa­prasčiau pagaminti naują patiekalą. Pavyzdžiui, iš sūrių virtų bulvių, mor­kų, salierų galima sugrūsti košę, su­maišyti su panašiu kiekiu be druskos virtų daržovių. Vietoj daržovių į sūrią košę galite dėti miltų, grietinės, rie­balų, kiaušinių (geriausia plaktų bal­tymų). Persūdytas šviežias daržoves sumaišykite su bedruskėmis. Į salotas pravartu įberti truputį cukraus.

Sriuba. Nerūpestingos šeiminin­kės persūdytą sriubą skiedžia van­deniu. Taip pagadina skonį. Verčiau įberti lakštinių, manų ar ryžių kruo­pų, bulvių arba miltų (priedus galima dėti į puodą suvyniotus į švaraus audi­nio gabalėlį, kad sriuboje nepasklistų), o paskui sultinį nuskaidrinti plaktu kiaušinio baltymu.

Druskos berkite mediniu šaukštu, sriubos prieš tai paragavę semdami iš puodo vidurio. Ypač tai svarbu ver­dant riebią sriubą. Daugumą patieka­

lų, ypač ankštinių daržovių, geriausia sūdyti beveik pagamintus ar jau pa­gamintus. Nesūdytas maistas greičiau išverda, mažiau sugeria druskos.

rima MarCiNkeViČieNė

Iki Velykų besitęsianti gavėnia primena mums protėvių mitybos tradicijas. Maistas ir valgymas Lie-tuvoje visada buvo tapatinamas su šventu ritualiniu veiksmu.

Bene svarbiausia tradicija, galio­janti tiek per pasninką, tiek kiekvie­ną dieną, yra pagarba duonai. Senoliai sakydavo, kad nepagarbiai duoną ant stalo dedančio žmogaus gyvenimas bus tarsi aukštyn kojomis.

Daržovės ir vaisiai – pagrindinis maistas per pasninką. Iš daržovių lie­tuviai daugiausia suvartoja kopūstų, burokų, morkų, agurkų, svogūnų, ri­dikų. Pasninko valgiams gaminti nau­dojamos ir šviežios, ir raugintos ar ki­taip konservuotos daržovės. Tradicinė lietuvių prieskoninė daržovė – svogū­nas – jau šimtmečius niekam neužlei­džia lyderio pozicijos. Populiariausi vaisiai ir uogos – obuoliai, kriaušės, slyvos, vyšnios, serbentai, agrastai, avietės, žemuogės, bruknės, mėlynės, spanguolės. Norėdami paįvairinti pas­ninko stalą nepamirškite ir žiemos at­sargų: raugintų agurkų, kopūstų, bu­rokėlių, obuolių, pomidorų, sūdytų rūgštynių, dilgėlių, salierų, petražolių, krapų, burokėlių lapkočių ir kitų gėry­bių. Valgiams ruošti būtinai naudoki­te džiovintus vaisius bei uogas.

Kitas labai svarbus pasninko val­gis – grybai. Grybų patiekalai ne tik skanūs, bet ir maistingi, ko ypač stin­ga pasninkaujant.

Ypatinga reikšmė tenka grūdinėms kultūroms. Didžiausi košių mėgėjai Lietuvoje yra žemaičiai. Aukštaitijo­je iš įvairių grūdų kepami blynai. Per

pasninką jie dažniausiai maišomi be pieno ir kepami tik su augaliniu alie­jumi. Beje, lietuviai blynus kepdavo ir iš daržovių: morkų, burokėlių ar sa­lierų. Dzūkijoje populiarūs grikių ir miltiniai patiekalai.

Neatsiejama pasninko dalis – žuvų valgiai. Pasak dvasininkų, pasninkas turi būti švelnesnis vaikams, ligo­niams, pagyvenusiems ir sunkų fizinį darbą dirbantiems žmonėms. Nėš­čioms moterims pasninkauti drau­džiama.

Pasninkauti, ko gero, geriausiai tinka lėtinėmis kasos ir tulžies pūslės

ligomis sergantiems žmonėms. Kam sutrikusi virškinamojo trakto veikla, reikalingas ne pasninkas, o specia­li dieta. Prisiminkite, kad augalinia­me maiste daug angliavandenių, o jų perteklius organizme virsta riebalais. Be to, nepakenktų papildomai varto­ti vitaminų.

Pasninkaujantiems ypač trūksta geležies, kurios pagrindinis šaltinis – mėsa. Nevalgant mėsos organizmui geležies nepakanka, nes iš augalų ji pasisavinama labai sunkiai. Geležies preparatai būtini pasninkaujantiems, ypač moterims.

Mūsų namai

• Žuvį 10–15 min. prieš gamin-dami apibarstykite druska – kepa-ma ji mažiau trupės.

• Žiupsnelis druskos gerina šo-kolado, tortams skirto kremo skonį, saugo pieną nuo rūgimo, mažina kiaušinio baltymo plaki-

mo laiką, nuskaidrina inde ilgiau laikomą aliejų, neleidžia gesti įtrū-

kusiems pomidorams (beriama ant įtrūkusios odelės).

• Truputis druskos gerina pri-svilusio pieno skonį (pabėrus ant viryklės išnyksta pieno svilėsių kvapas). Jos pravartu berti į pri-degusį puodą, kad būtų lengviau valyti, į keptuvę – kad netikštų įkaitinti riebalai.

• Ruošdami patiekalus garuo-se, į vandenį įberkite druskos – vi-rimo temperatūra bus aukštesnė. Druska padės ilgiau išlaikyti šiltą šildyklę.

• Pasūdytame vandenyje ver-damų kiaušinių lukštas netrūksta, lengviau nusilupa.

• Į sūrų vandenį pamerkus švie-žias daržoves, šviežius grybus, pa-sišalina smulkūs kenkėjai.

Silkė su obuoliais ir svogūnais

1 kg silkių, 0,5 kg cukraus, obuolių, svogūnų, pipirų, laurų lapelių, cinamo-no, 1 stiklinė acto, 1 stiklinė aliejaus.

silkes supjaustykite gabalėliais. Cu-krų ir cinamoną sumaišykite. obuolius ir svogūnus supjaustykite griežinėliais. silkes apvoliokite cinamone ir cukruje. indo dugną išklokite obuoliais ir svo-gūnais. toliau sluoksniais dėkite sil-kę, prieskonius, obuolius ir svogūnus. Viršutinis sluoksnis turi būti obuolių ir svogūnų. užpilkite actu, aliejumi ir parą laikykite šaldytuve.

Kopūstų salotos su džiovintais grybais

0,5 kopūsto, 2 svogūnai, 100 g vir-tų džiovintų grybų, 100 g aliejaus, 2 šaukštai acto, druskos, cukraus pagal skonį.

kopūstą supjaustykite smulkiais šiaudeliais. svogūnus ir grybus su-pjaustykite šiaudeliais ir apkepkite su puse nurodyto aliejaus. atvėsusius svogūnus ir grybus sumaišykite su ko-pūstais. Įberkite druskos, cukraus, su-pilkite actą, likusį aliejų ir viską išmai-šykite. puoškite žalumynais.

Daržovių mišrainė su grybais

100 g virtų bulvių, 50 g virtų morkų, 50 g konservuotų žaliųjų žirnelių, 50 g marinuotų agurkų, 10 g plikytų kmynų.Padažui: 1 šaukštas aliejaus, 1 šaukštelis acto, truputis druskos, pipirų, cukraus.

Daržoves supjaustykite kubeliais, su-dėkite į indą, užpilkite padažu ir gerai išmaišykite. sudėkite į salotinę, išklotą salotų lapais. puoškite žalumynais ir ma-rinuotais agurkais.

Raudonoji mišrainė

500 g virtų raudonųjų pupe-lių, 200 g virtų burokėlių, 200 g rau-dongūžių kopūstų, 4 šaukštai alie-jaus, 1 šaukštelis maltų kmynų, 1 raudonasis svogūnas, 3–4 salotų lapai, 1 citrinos sultys, druskos, pipirų.

Į dubenėlį suberkite pupeles, kube-liais pjaustytus burokėlius, šiaudeliais pjaustytus kopūstus, maltus kmynus, smulkintus svogūnus, druskos, pipirų, užpilkite citrinos sultimis ir išmaišykite. lėkštę išklokite salotų lapais, ant jų su-dėkite salotas ir užpilkite aliejumi.

Vazonas pagal interjerąirena laukytė

Vazonas turi atitikti augalo dydį ir neužgožti jo grožio. Dekoratyvinį indą patariama rinktis pagal interje-ro stilių. Net ir tuščias jis gali puošti kambarį, o didesnis – tapti įdomiu sodybos akcentu.

Daugelis augalų parduodami plas­tikiniuose gėliapuodžiuose. Jie len­gvi, patogūs, pigūs, juose neįsiveisia dumbliai ir žemė ne taip greitai iš­džiūsta. Tačiau plastikinių vazonų du­gne neįrengus tinkamo drenažo, gė­lių šaknys gali užmirkti, jas sunkiau pasiekia oras. Tokie labiau tinka drė­gmę mėgstantiems augalams. Plas­tikinius vazonus geriau statyti bal­kone, lauke.

Keraminiai indai laidesni, šak­nys gerai kvėpuoja. Sunkūs, stabilūs molinukai atrodo solidžiai ir yra po­puliarūs, nes tinka daugeliui augalų. Moliniuose induose šiek tiek pras­čiau auga azalijos, hortenzijos ir kiti rūgščius substratus mėgstantys auga­lai, mat molis iš vandens sugeria įvai­rias druskas, substrate įvyksta šarmi­nė reakcija.

Molinių vazonų būna įvairiausių formų, spalvų. Prie aplinkos visada dera balti ar molio spalvos. Jei nepa­tinka natūrali spalva, indą lengva per­dažyti. Labai populiarūs dekoruoti paprasti ar glazūruoti keraminiai puo­dai ir vazonų padėklai. Glazūruota keramika atrodo elegantiškai.

Keramiką keičia stiklas, porcelia­nas. Stikliniame inde puikiai atrodo mažų eševerijų kupsteliai, orhidėjos, porcelianiniame – baltai žydintys ci­klamenai, rožinės azalijos.

Madingi variniai, cinkuotos skar­dos indai. Drąsiai galima rinktis ci­lindro formos, ovalius ar kvadratinius vazonus. Cilindro formos metalinis indas tinka euforbijoms, cinkuotas – purpurinėms ginuroms. Metalas iš­ryškina augalo faktūrą ir labai tinka šiuolaikiniame interjere. Didesniame metaliniame inde gerai atrodo stam­besnius lapus turinčios dracenos, di­fenbachijos, peperomijos. Šios gėlės puošia erdvias patalpas, įstaigų ko­ridorius.

Medžio vytelių ar žievių pintinės skirtos paparčiams, sanpaulijoms, or­chidėjoms, bromelinių šeimos auga­lams. Raktažoles, krokus ir kitas svo­gūnines gėles galima sodinti į samanų pintinėles. Kalankėms galime skirti mažą medinį kubilėlį, stambesniems augalams – didesnius kubilus ar ki­birus. Margalapiai fikusai originaliai atrodo džiovintų kempių inde, gerbe­ros – vazone iš samanų. Visi šie indai laidūs vandeniui, todėl būtina įtiesti plastikinę plėvelę.

Tradiciniai pasninko valgiai

Druska – paslaugi pagalbininkė

Sūdyti galima ne tik valgį

Gimtasis kraštas 2010 kovo 5–12 d., Nr. 210 sveikata

Virginija barštytė

F.Taunytė visai negertų vaistų, jei nereikėtų „remontuoti“ širdies. Nevartoti vaistų, jei tai įmanoma, ji siūlo ir kitiems. Kodėl? Medikė turi savo versiją.

Vaistų ne visada reikia

„Daugelis vaistų gydo ne ligą, o tik slopina jos pasireiškimą. Pasaulyje ga­minama per 20 tūkstančių pavadini­mų vaistų, nors stacionariam gydymui užtektų 200, ambulatoriniam – 100.

Kiekvienas cheminis preparatas turi šalutinį poveikį. Vaikantis kainų, apie alergiją sukeliantį ar kenksmingą vais­tų maišymą negalvojama“, – tikino ji. Apskritai, medikės manymu, vaistų geriama, kai nėra jokio reikalo: „Nuo paprasčiausios slogos prirašoma vaistų už 100 litų, nors užtektų ūkišku muilu pamuilintu pirštu išplauti nosies glei­vinę ar į nosį įlašinti atskiesto trijų procentų vandenilio peroksido. Už­tektų ir skiestų svogūnų sulčių.“

Ligas įveikia maistas

Medikė įsitikinusi, kad daugelį ligų galima įveikti tinkamu maistu. Pavyzdžiui, visas medžiagų apykaitos ligas, reumatoidinį artritą, podagrą ar alergijas: „Alergija nėra liga. Tai tik neadekvati organizmo reakcija pir­miausia į maistą, o paskui į įvairias medžiagas: vaistus, kvapus, kuriuos kai kurie mokslininkai laiko tik ka­talizatoriais, galinčiais prišaukti or­ganizmo reakciją.“

Alergiškų vaikų būtų mažiau, jei mamos juos tinkamai maitintų nuo kūdikystės. „Gimę kūdikiai, jei ne­gauna motinos pieno, maitinami visokiais saldžiais mišiniais, kon­servuotu pienu, todėl alergijų dau­gėja“, – aiškino F.Taunytė.

Alergiškus vaikus ji pataria gydy­ti vien dietomis. „Suaugusiųjų, jei jie gėrė daug vaistų, ypač hormoninių, dietomis išgydyti nepavyks, tačiau ga­lima kur kas sumažinti šių ligų pasi­reiškimą“, – patarė medikė.

Dietomis gydoma ir tokia liga kaip šizofrenija. „Pasaulyje sklando nuo­monė, jog šizofrenija taip pat yra sunki alerginė liga. Rusijoje ji bandoma gy­dyti badu ir dieta, ir tai duoda neblogų rezultatų“, – pasakojo Filomena.

Nepasisavina baltymų

Dėl alergijų kaltas ne tik netinka­mas maistas. „Žmonių, linkusių į aler­gines ligas, vidaus organai dirba ne­pakankamai. Nepasisavinti baltymai, vadinami antigenais, pakliūva į krau­ją. Iš ten jį turėtų pašalinti „paskuti­nė instancija“ – inkstai, tačiau daž­nai ir jie nesugeba atlikti savo darbo. Gelbėdamasis organizmas prigamina antikūnų ir šie, užpuolę nepasisavin­tą baltymą, geba jį pašalinti per odą, plaučius, vidaus organus. Taip atsiran­da odos bėrimas, kankina obstrukci­nis bronchitas, reumatas“, – aiškino pašnekovė.

Depresiją gydo badaudama

Ligas galima išsigydyti ir badau­jant. Tai F.Taunytė pati praktikuoja nuo 35 metų: „Stengiuosi kas tris mė­nesius pabadauti po septynias dienas. Liūdesį, kuris mane aplanko pavasari­ais, taip pat gydausi badaudama, ger­dama tik vandenį. Tai padeda.“

Anot medikės, pasninkauti vieną dieną per savaitę – labai naudinga. „3–7 dienų sulčių dieta, ypač pasiligo­jus, taip pat sveikintina. Laikytis pas­ninko pataria visos religijos. Keturias savaites prieš Kalėdas, septynias prieš Velykas ir kartą per savaitę mūsų pro­tėviai buvo tikri vegetarai. Sugrįžki­me prie tokių įpročių ir perpus ar net daugiau sumažės alerginių, vėžinių ligų, reumatų, neliks podagros“, – ti­kino pašnekovė.

Ji pati nėra didelė vegetarizmo ša­lininkė. Pasak jos, toks maistas tinka sergantiems sunkiomis alerginėmis ligomis, bet ne sveikiems.

Alergijas gydo dietoslina kaZokaitytė

Didelį „stažą“ turintys rūkaliai pratinasi gyventi be cigaretės ir skai-čiuoja sutaupytus litus. Mesti rūkyti visai nesunku, sako jie. „Sunkiau iš-vengti tos vienos „nekaltos“ atsitik-tinės cigaretės“, – patirtimi dalijosi jau pusmetį nerūkantis, „Nerūkan-čiu europiečiu“ išrinktas panevėžie-tis Algirdas Navakas.

Nerūko porą mėnesių

Tikriausiai kils dar vienas žemės drebėjimas. Taip vaikai juokaudami sureagavo į žinią, kad jų tėtis Bronis­lovas Kazokaitis meta rūkyti. Kėdai­nių rajone gyvenantis 64 metų vyras rūko daugiau nei 40 metų. Kasdien po pakelį cigarečių. Namiškiams net nešovė į galvą mintis, kad jis gali bandyti mesti. Pasirodo, gali. Ūki­ninkaujantis vyras metė rūkyti pa­čioje sausio pradžioje.

Priežastis – pabrangusios cigaretės. Jis suskaičiavo, kad, jei mėnesį nerū­kytų, sutaupytų 200 Lt. B.Kazokaitis sutaupė šiek tiek mažiau. Be dūmo ištvėrė 27 dienas. Cigaretę į rankas „įbruko“ stresinė situacija. „Bet vėl mesiu“, – užtikrino jis.

Sėkmingesnė B.Kazokaičio sūnaus Mindaugo rūkymo metimo istorija. 29 metų Kaune gyvenantis vaikinas rūko daugiau nei 10 metų. Per dieną jis taip pat surūkydavo pakelį (o kar­tais ir daugiau) cigarečių. Metė pra­ėjusių metų pabaigoje, anksčiau už tėvą, ir nerūko jau keletą mėnesių.

„Norėjau patikrinti, ar sugebėsiu mesti rūkyti. Tikrai nebuvo sunku“, – sakė jis. Nebent išgėręs vieną ciga­retę sutraukia. Bet tai nutinka retai. Kol kas jis nejaučia, kaip keičiasi jo organizmas ir savijauta. Tai pastebi tik jo artimieji. Ypač mama. Itin lie­knas Mindaugas akivaizdžiai pradė­jo daugiau valgyti ir, anot jo mamos, „taisosi“. Ar metė rūkyti visam laikui, Mindaugas negali pasakyti. Bent da­bar jis jaučiasi patenkintas – kol kas kontroliuoja padėtį.

Jaučiasi dvigubu nugalėtoju

26 metų panevėžietis vadybinin­kas Algirdas Navakas jaučiasi dvigu­bu nugalėtoju. Pradėjęs rūkyti 17­os,

vaikinas nerūko jau pusmetį, o už savo pastangas išrinktas neseniai pasibai­gusio konkurso „Nerūkantis europie­tis 2009“ nugalėtoju.

„Nerūkančio europiečio“ konkur­sas Europoje vyksta jau antrą kartą, kuriame su kitomis 19 šalių dalyvau­ja ir Lietuva. Jame galėjo dalyvauti ne tik jau metusieji rūkyti, bet ir vis dar rūkantys. Pagrindinė sąlyga – iš­likti nerūkantiems bent 6 mėnesius. Konkurse dalyvavo ir rūkyti nepra­dėjo 112 dalyvių, iš kurių komisija į finalą atrinko 10 nominantų. Komi­sijos nariai atrinko tuos, kurių me­timo rūkyti istorijos buvo labiausiai įkvepiančios ir motyvuojančios kitus ryžtis mesti rūkyti.

A.Navakui apie konkursą pranešė žmona. „Anketą užpildžiau tą pačią dieną, kai tik sužinojau. Skelbiamas konkursas sutapo su mano apsispren­dimu dar kartą bandyti mesti“, – sakė jis apskaičiavęs, kad per metus sutau­pytų apie 3500 Lt. Cigaretės, kurias jis rūkydavo, kainuoja apie 9 Lt.

Sunkiausios – pradžia

Rūkymą gali išprovokuoti ne tik įtampa, bet ir išėjimas į balkoną. „Me­tant rūkyti organizmas valosi ir at­sinaujina, bet psichika taip greitai nepasiduoda. Iš pasąmonės ateina momentiniai norai parūkyti“, – pa­sakojo Aina. Tuos momentinius no­rus gali sukelti buvimas aplinkoje, kur ūkoma, pamačius peleninę, žiebtuvėlį, net išėjus į balkoną, kuriame buvote įpratęs rūkyti. Sunkiausios yra pirmo­sios 48 valandos. „Organizmas reika­lauja nikotino. Po 48 valandų prasi­deda ramesnė abstinencinė būsena. Užeina tik momentiniai norai. Po 3–4 savaičių dauguma metusiųjų poreikio rūkyti ir kitų abstinencijos požymių nebejaučia, tačiau padidėjęs jautrumas nikotinui išlieka mėnesius, tad įvairūs psichosocialiniai veiksniai, pavyzdžiui, stresas, draugai, alkoholis, lengvai gali išprovokuoti atkritį“, – pasakojo ji.

Kaip mesti rūkyti1. Noras mesti rūkyti: norinčiam mesti rūkyti gali padėti visi būdai, nenorinčiam – joks.2. aiškūs metimo motyvai:• Sveikatos pagerinimas ar išsau-

gojimas (nerūkantys žmonės mažiau serga ir gyvena ilgiau);

• Pinigų taupymas (vidutiniškai 500–1000 litų per metus);

• Geras pavyzdys kitiems (savo vaikams, moksleiviams, paci-entams ir pan.);

• Estetinis (nemalonus kvapas iš burnos, peleninių, patalpose);

• Ekologinis (aplinkos ir patalpų oro teršimas);

• Psichologinis (valios ugdymas, savivertės pagerinimas).

3. Žinojimas, kaip palengvinti abs-tinenciją (užimtumas, fizinis akty-vumas, ko nors kramtymas, van-dens gėrimas, relaksacija ir kt.

Jau metusiam rūkyti b.kazokaičiui cigaretę vėl į rankas „įbruko“ stresinė situa cija, o jo sūnus Mindaugas jaučiasi patenkintas – kol kas kontroliuoja padėtį.

Rūkalių mažėja

„Girdėjau, kad įvairius nega-lavimus galima pašalinti orga-nizmą detoksikavus, t. y. išvalius. Kokie produktai tam tinkamiau-si?“ – klausia neseniai gripu per-sirgusi skaitytoja iš Utenos r.

Grūdai, vaisiai, daržovės, kai ku­rios vaistažolės turi detoksikuojamų­jų savybių. Ypač vertinga grūdų ląs­teliena. Jos organizmas nevirškina, tačiau suaktyvina žarnyno veiklą, o svarbiausia – ji sumažina choleste­rolio kiekį kraujyje. Daugeliui žino­ma, kad cholesterolis yra kenksmin­gas žmogui – trukdo kraujo apytakai, mažina kraujagyslių spindį. Grūduo­se esanti ląsteliena sutraukia choles­terolio perteklių kaip sugeriamasis popierius. Tiesa ir tai, kad žmogaus organizmui labai nedidelis choleste­rolio kiekis yra reikalingas. Taigi, jei norime būti sveikesni, gaminkime daugiau valgių iš grūdinių kultūrų. Taip pat galima kiek pakeisti įprastus patiekalus, pavyzdžiui, įberti žiups­

nelį sėlenų į bulvinių blynų mišinį ar į kefyrą, vaikams – į jogurtą.

Vaisiai, uogos ir daržovės turi or­ganizmą valančiųjų medžiagų – pek­tinų. Pektinai ne tik mažina choles­terolio perteklių, bet ir sutraukia sunkuosius metalus.

Iš uogų ypač daug pektinų turi juodieji bei raudonieji serbentai, iš vaisių – obuoliai, o iš daržovių – mor­kos. Įdomu tai, kad, norint išvalyti organizmą, geriau valgyti šiek tiek pakepintus obuolius ir morkas. Tuo­met organizmą valančioji medžiaga – pektinai – lengviau pasisavinami.

Iš vaistingųjų žolių organizmą ge­riausiai valo beržų lapai ir pumpu­rai, taip pat jonažolės. Beržų lapai bei pumpurai gerina inkstų veiklą, nelei­džia susidaryti tulžies akmenims, o jeigu jų yra – pamažu tirpdo. Jonažo­lės valo kepenis ir virškinimo sistemą, gerina jų veiklą. Organizmui valyti labai tinka arbata, pagaminta iš beržų pumpurų, jonažolės, smiltyninių šla­mučių ir ramunėlių mišinio. Jį reikia užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti apie porą valandų ir gerti reguliariai po pusę stiklinės prieš valgį.

Parengė Ieva Rimšaitė

Vietoj tabletės – obuoliai ir morkos

Daugelį ligų galima įveikti tinkamu maistu, kai reikia – ir susilaikymu.

Gydytoja F.taunytė įsitikinusi, kad aler-gijas ir daugelį kitų ligų galima išgydyti be vaistų – tinkamu maistu ar dietomis.

Gimtasis kraštas2010 kovo 5–12 d., Nr. 2 11Metų laikaiselemonas paltaNaViČius

Tik nesakykite, kad jums nepa-tiko žiema – ji apsupo savo gro-žybėmis, sugrąžino mus į gam-tos realybę. O dabar gyvename pavasario laukimu. Ir vėl puikus jausmas...

Vartus atveria kovas

Kovas arba kovinis – taip kadai­se pirmą pavasario mėnesį pavadino mūsų protėviai. Jie tikrai buvo pas­tabūs ir įžvalgūs, regėjo ne tik ilgė­jančią dieną, tęžtantį sniegą, bet ir sugrįžtančius paukščius. Vieversiu­kas skardžiabalsis, pempė kuoduota, labai žvitri ir graži, o kovas – juodas, karkiantis, snapu draikantis pusnis. Kaip tokio nepastebėsi?

Kovai šiandien ne visada išlekia žiemoti į tolimus Europos pakraš­čius – kalti mes patys, aprūpinantys juos, varnas, kranklius, kuosas mais­tu; sąvartynai, išmetamos buitinės atliekos smarkiai pakeitė jų biolo­giją ir lėmė sprendimą nekeliauti. Kadaise (dar prieš 100 metų) ko­vai buvo reguliariai migruojantys paukščiai: rudenį išskrisdavo, o pa­vasario pradžioje, kai jau galėjo rasti maisto, sugrįždavo.

Nežinia, kodėl kovai buvo to­kie išskirtini, kodėl mūsų protė­viai pirmam pavasario mėnesiui nedavė, pavyzdžiui, vieversio var­do. Šiandien lyg ir pamiršome, kad kovai, ypač jų jaunikliai, buvo val­gomi – pavasario pabaigoje, kai liz­duose augantys paukščiukai būdavo plunksnuoti ir riebūs, juos pešdavo ir išvirę valgydavo. Kad nemanytu­me esantys barbarai, priminsiu, jog Švedijoje šis paprotys buvo gajus daug ilgiau. Švedai sako, kad mie­lai ir dabar smaližiautų koviena, jei tik jos turėtų.

Protrūkių orai

Kovą regime visko: žiemos nuo­trupų, šilumos protrūkių ir įkyraus lietaus. Tokie reiškiniai mums nėra nelaukti – visus juos suprantame kaip pavasario pradžią. Per keletą pastarųjų dešimtmečių esame regė­ję visko: štai 1980 m. pavasarį prie Žuvinto, kur pavasaris išaušta bene anksčiausiai, pirmasis atlydys buvo tik kovo 27 dieną. Panašiai pavasa­ris vėlavo 1996­aisiais. Keletas pas­

tarųjų metų buvo kitokie: kovą jau regėjome tikrai pavasariškų vaizdų. Tiesa, anksti išdžiūvusi žemė kėlė daug rizikos ne tik laukiniams, bet ir mūsų prižiūrimiems augalams.

Kovą mūsų niekas nestebina. Jei lietus – gerai: žinome, kad dalis van­dens susigers į dirvožemį. Jei snie­gas – dar geriau: lėtai tirpdamas jis taip pat pagirdys žemę. Kažkodėl ne visi nori savo laukuose pasilikti kuo daugiau drėgmės, nesodina ap­sauginių juostų, lauko želdinių, nors jie yra gero derliaus garantas. Be to, priebėga gyvūnams. Gal šį pavasarį kas nors ryšis?

Sakoma, kad pavasaris praside­da nuo pirmo pliko grumsto. Kovą juoduoja ištisi laukai. Ta plikų že­mės lopų trauka suprantama – juose knibžda pirmoji gyvybė. Jeigu pasi­lenktume ir gerai įsižiūrėtume, su­rastume čia vorelių, boružių, sliekų. Tačiau dar daugiau gyvybės formų – nematomos.

Nematomos yra ir bakterijos, gy­venančios tik pavasarį ir skleidžian­čios ypatingą kvapą: mes žinome, kad žemė taip kvepia tik dabar. Jei

pamiršote šį aromatą, išeikite į savo sodą, daržą, prie dirvos ir tikrai jį pajusite. Šiuo kvapu pagardintas vi­sas pavasario oras – nesvarbu, snin­ga, lyja ar saulelė šviečia.

Beldžiasi į širdį

Pavasaris sujaukia daugelio žie­miškas mintis: tai ne koks nors as­meninis kiekvieno gyvio atradimas, o dėsninga pavasario nuotaika. Štai ką tik baigėsi ar bent jau paskutines dienas gyvuoja lapių ruja. Tik dabar galime pamatyti, kiek jų daug, netgi per daug... Po vestuvių lapės vėl taps ramios, beveik nepastebimos.

Nenustebkime vidury dienos pa­matę laukais straksinčių kiškių – ir jiems vestuvės. Ir voverėms, lakstan­čioms medžių šakomis. Ir mangu­tams, neseniai pabudusiems iš žie­mos miego.

Tačiau smagiausia paukščių pa­saulyje: skraidymo, judėjimo, gies­mių tiek daug, kad mes tik dabar nustembame – pasirodo, paukščių yra gerokai gausiau nei manome. Kiekviena giesmė ką nors reiškia, retai jos giedamos, švilpaujamos šiaip sau. Paprastai giesmė – ben­dravimo, informavimo priemonė. Štai pabalin sugrįžusios pempės ne tik šoka savo pavasarinius šokius – aidi ir aidi jų trimitai. Vėliau, paukš­čiams perint, tų trelių bus mažiau, o dabar svarbu pranešti kitiems, jog ši vieta jau užimta. Tą patį sako ir varnėnas šnekutis. Vos sugrįžęs tupi liepos viršūnėje, pašvilpauja, o pas­kui įsidrąsinęs leidžiasi prie inkilo ir pašiaušęs pagurklį pragysta.

Nesakykite, kad pavasaris nevei­kia mūsų. Tačiau svarbu ir tai, kaip jį pasveikina gyvūnai bei augalai. Štai sukruto pirmieji drugiai, atgi­jo skruzdėlės – pavasaris juos pa­žadino. Ar tikrai gyvūnai jaučia iš­skirtinę pavasarišką nuotaiką, sunku pasakyti. Manau, jiems gera.

Kai sukrunta bitės

Bičių apsiskraidymas – ypatin­gas pavasario ženklas. Keletą mėne­sių ant korių judėjusios krutėjusios bitelės įsiklausydamos į savo vidinį balsą nustato, kada išaušta ta šilto­ji diena, kai laikas išskristi išsivalyti

žarnyno, iškuopti avilio vidų ir pra­dėti naują sezoną. Apsiskraidymas yra stimulas gyventi nauju ritmu. Jeigu paskui stoja šiltesni orai, bitu­tes jau galima sutikti nuo pumpurų laižančias lipnias išskyras, ieškančias žiedų. Ar jų galima rasti kovą? Ži­noma, šiuo metu jau atsiveria pir­mosios žibuoklės, pirmi sodo gė­lių – snieguolių, scylių žiedeliai. Tas žydėjimas dar labai negausus ir nedrąsus, tačiau bitės skuba ska­nauti pirmo tikro ir šviežio maisto. Labai anksti, tik šiek tiek vėliau už bites sudūzgia kamanės. Peržiemo­jusios motinos paskelbia naujos šei­mos gyvenimą – joms lemta pradėti nuo nulio: surasti vietą lizdui, nu­megzti pirmas korio akutes, sudėti kiaušinėlius, rinkti nektarą ir žie­dadulkes. Kamanės pūkuotos, at­sparios vėsiam orui. Dažnai jas ga­lima matyti net lietučiui dulkiant ar vėlyvam sniegeliui krintant. Žiūri į tokį gležną gyvį ir supranti, kad gy­venimo džiaugsmas gali daryti ste­buklus. Kodėl tu to negali?

Paukštis sugrįžta linksmas

Kovo pabaigoje, per vadinamą­jį Blovieščių (kovo 25­ąją), par­skrenda gandrai – taip bent buvo sakoma nuo seno. Paprastai taip ir būna, kasdien skaičiuojame vis pil­nėjančius lizdus. Ar tikrai, kaip sakė Kristijonas Donelaitis, „gandras su­grįžo linksmas“?

Paukščių pasaulyje, matyt, nėra tokio paties, kaip mūsų, džiaugsmo. Tačiau jeigu pažvelgsime į ką tik sa­

vame lizde nusileidusį gandrą, pa­matysite, koks jis guvus, koks savimi pasitikintis, kaip aktyviai reaguoja į tolyje plasnojančius kitus gandrus. Kažkuris jų bus jo gandrienė. O kiti nepageidaujami, nes šis lizdas yra jo nuosavybė.

Beje, ar išliko jūsų gandralizdis? Apsižvalgykite – gal jį reikia patai­syti, gal galite dabar, dar paukščiams nesugrįžus, pakeisti pagrindą, nu­genėti trukdančias šakas ir atžalas. O gal medis, kuriame yra gandro lizdas, jau netvirtas, gal lizdą rei­kia perkelti kitur? Kad gandrai su­grįžtų linksmi, reikia ir mūsų ge­ros valios.

Nepamirškime gandrų ir savęs. Juk jau pavasaris...

kovą regime visko: žiemos nuotrupų, šilumos ir įkyraus lietaus. tokie reiškiniai nėra nelaukti – juos suprantame kaip pavasario pradžią.

Nepamirškime gandrų ir savęs – juk jau pavasaris!

Gimtasis kraštas 2010 kovo 5–12 d., Nr. 212 sportas

Policininkų lydimas į Vengriją grįžo 41­ų metų Peteris Farkasas – 1992­ųjų olimpinis čempionas, nu­teistas 7­eriems metams nelaisvės. Buvęs Vengrijos olimpinės rinkti­nės narys P.Farkasas buvo suimtas 2009 metų gruodį Andoroje. Jis pri­pažintas kaltu neteisėto kanapių au­ginimo byloje. Už tai vengrui skirti 7­eri metai kalėjimo.

Bausmė padidinta nuo 5 iki7 metų dėl to, kad P.Farkasas, suži­nojęs nuosprendį, pabėgo ir bandė slapstytis kitoje šalyje. P.Farkasas, jo brolis ir dar vienas bendrinin­kas buvo pripažinti kaltais ne tik dėl didelio kanapių kiekio augi­nimo viename iš Vengrijos sosti­nės Budapešto priemiesčių, bet ir

dėl marihuanos platinimo. Jis 1992 metų Barselonos olimpinių žaidy­nių graikų­romėnų vidutinio svorio (iki 82 kg) imtynėse iškovojo auk­so medalį.

Likus mažiau nei 100 dienų iki pasaulio futbolo čempionato pradžios FIFA prezidentas S.Blateris pareiš­kė, kad „nėra jokių abejonių“ dėl Pi­etų Afrikos Respublikos (PAR) pa­sirengimo savo šalyje priimti vieną didžiausių sporto renginių planetoje,

skelbia BBC. Visos arenos jau yra pa­statytos.Nepaisant žiniasklaidoje pa­sirodžiusios informacijos apie vangiai perkamus bilietus, FIFA teigimu, jų jau parduota 2,2 milijono iš 2,9 nu­matytų visiems mačams. PAR ren­giasi priimti 450 tūkst. atvyksiančių

svečių iš užsienio, tačiau FIFA pripa­žįsta, kad dėl ekonominės recesijos šis skaičius gali sumažėti.

PAR pasirengimas pasaulio pir­menybėms kainavo 2,9 mlrd. svarų sterlingų (11,1 mlrd. litų). Johanes­burgo, Keiptauno ir Blumfonteino oro uostai buvo pastebimai rekons­truoti, o Durbane pastatytas naujas, duris atversiantis gegužės 1­ąją.

Šalis taip pat stengiasi įtikinti fut­bolo aistruolius savo saugumu, nors PAR kriminalinė situacija yra išties prasta – 50 žmogžudysčių vidurkis per parą. Vis dėlto pasaulio čempio­nato metu bus sustiprintas saugumas. Tam papildomai samdoma 41 tūkst. policijos pareigūnų.

Pasaulio futbolo čempionatas star­tuos birželio 11­ą dieną ir tęsis visą mėnesį.

Jau kovo 14-ąją prasidės automobilių „Formulės-1“ pasaulio čempionatas. pirmosios lenktynės bus surengtos azijoje, bahreino trasoje. Jūsų dėmesiui – lenktynių pilotų nuomonės apie artėjantį „Formulės-1“ sezoną ir komandų ambicijas.

Data Etapas Trasa2010-03-14 bahreino Gp sakhiras2010-03-28 australijos Gp albert parkas, Melburnas2010-04-04 Malaizijos Gp sepangas, kuala lumpūras2010-04-18 kinijos Gp šanchajus2010-05-09 ispanijos Gp katalonija, barselona2010-05-16 Monako Gp Monte karlas2010-05-30 turkijos Gp stambulas2010-06-13 kanados Gp Monrealis2010-06-27 europos Gp Valensija (ispanija)2010-07-11 D.britanijos Gp silverstone’as2010-07-25 Vokietijos Gp Hockenheimas2010-08-01 Vengrijos Gp Hungaroringas, budapeštas2010-08-29 belgijos Gp spa-Francorchamps2010-09-12 italijos Gp Monza2010-09-26 singapūro Gp singapūras2010-10-10 Japonijos Gp suzuka2010-10-24 pietų korėjos Gp * korėja, yeongamas2010-11-07 brazilijos Gp interlagosas, san paulas2010-11-14 abu Dabio Gp yas Marina (Jungtiniai arabų emyratai)

* Yeongamo trasa šiuo metu statoma, etapas įvyks pastačius žiedą ir jį leidus naudoti Tarptautinei automobilių federacijai (FIA).

2010 m. „Formulės-1“ tvarkaraštis

„Mercedes“ lenktynininko Mi­chaelio Šumacherio teigimu, geriau­sią rezultatą treniruotėse Barselono­je (Ispanija) pasiekusi „McLaren“ komanda atrodė labai stipri, tačiau pažymėjo, kad tikrasis ekipų pajėgu­mas paaiškės tik pirmosiose sezono lenktynėse Bahreine kovo 14­ąją.

Vokiečio teigimu, nuo paskuti­niųjų žiemos bandymų iki čempi­onato pradžios „Formulės­1“ ko­mandos dar kiek patobulins savo techniką, kas gali turėti įtakos jų pajėgumui. Primename, kad jo ats­

tovaujama ekipa į pirmąsias varžy­bas atsiveš patobulintą bolido di­fuzorių.

„Mes esame paruošę šiek tiek pa­tobulinimų, tačiau ar tai bus ženklu, ar ne, lyginant su tuo, ką atliks arba ne kiti? Tai sudėtingas galvosūkis.“

Kalbėdamas apie nuotaiką ko­mandoje, M.Šumacheris džiau­gėsi teigiama atmosfera bei pa­pasakojo apie sunkų mechanikų darbą.”Apskritai, esame teigiamai nusiteikę. Visi sunkiai dirba, nes vyksta gamyba, bandymai – me­chanikai dirba naktimis,“ – kalbė­jo vokietis.

„Turime daug sunkaus darbo, esu dėkingas, kad visi pluša kaip pašėlę, tiek čia, tiek gamykloje. Taigi, da­bar visi greičiausiai laukia šiokio to­kio atokvėpio. Apskritai, esame tikri, kad mūsų pajėgumas išaugo, taigi, viskas pamažu stoja į savo vietas.“

„Ferrari“ lenktynininkas Fernan­do Alonso nepraranda geros nuo­taikos – bandymų Barselonoje (Is­panija) metu ispanas užtikrino, kad jo ekipa jau baigė pasiruošimą ar­tėjančiam sezonui. „Nežinau,“ – is­panų žurnalistų paklaustas, ar turi pergalingą bolidą, atsakė pilotas. „Aišku tik tai, kad puikiai padir­bėjome. Bolidas puikiai veikė visą priešsezonį. Be to, man papuolė ge­ros dienos, nes daug dienų galėjau dirbti sausoje trasoje. Prieš pradė­dami bandymus sudarėme sąrašą, kurio paskutinį punktą įvykdėme šiandien. Taigi, į Bahreiną vykstame padarę viską, ką galėjome padaryti, atlikę namų darbus. Žiūrėsime, kas

bus. Nežinome, kokie greiti esame lyginant su mūsų varžovais, tačiau manau, kad išspausime visą savo potencialą,“ – kalbėjo sportininkas. Žurnalistams F.Alonso paaiškino ir ankstesnį savo pasisakymą, jog „Fer­rari F10“ yra geriausias jo vairuotas bolidas. Ispanas pažymėjo, kad tikrai neturėjo galvoje to, kad šis automo­bilis šiuo metu yra pats geriausias vi­soje „Formulės­1“ rikiuotėje.

„Formulės­1“ čempiono Dž.Ba­to no, šiemet atstovaujančio „McLa­ren“ komandą, teigimu, artėjančių pirmenybių lenktynėse turėtume iš­vysti įdomių ir labai neįprastų takti­nių sprendimų. „Pagal tai, ką mačiau bandymuose, manau, kad lenktynė­se išvysime daug labai neįprastų tak­tinių sprendimų,“ – pareiškė britas.

„Manau, kad geriausios ko­mandos laikysis panašios taktikos. Manau, kad kai kurios komandos bandys sustoti dviem ar trim ratais anksčiau už savo varžovus, kad ga­lėtų išvažiuoti naujomis padangomis ir galbūt taip išsiveržti į priekį,“ – sakė lenktynininkas. Dž.Batonas sutiko, kad jo švelnus vairavimo

stilius tiks pasikeitusioms vairavi­mo sąlygoms – sportininkai šie­met dėl kuro pylimo varžybų metu draudimo lenktynes turės pradėti itin sunkiais bolidais ir tausoti pa­dangas. „Popietė Bahreine bus la­bai įdomi. Manau, kad ten daug ko išmoksime. Mes jau daug išmoko­me, tačiau dar turime perprasti, ką sumanė kiti žmonės ir kokios šiemet pasiteisins taktikos.“

„Formulės-1“ čempionatas startuos Bahreine

Rubenso Baričelo nuomone, „Williams“ komanda gali tap­ti vienu šių metų „Formulės­1“ čempionato siurprizų. Brazilas atkreipė dėmesį į savo partnerio N.Hulkenbergo Barselonoje (Is­panija) pasiektą rezultatą.

„Kiek žinau, Nico pasiektas re­zultatas buvo pirmasis kartas, kai išbandėme automobilį su mažu degalų kiekiu. Mes nustebino­me kelis žmones ir staiga apie „Williams“ buvo pradėta kalbė­ti“, pastebėjo R.Baričelo, pernai lenktyniavęs „Brawn“ (dabar – „Mercedes“).

„Šią žiemą labai labai lengva tapti žiemos bandymų herojumi. Jei būčiau išsiurbęs degalus visuose bandymuose, būčiau buvęs pirmas visuose bandymuose, tačiau ar taip būčiau apie bolidą sužinojęs tiek, kiek žinau dabar? Nemanau,“ – sakė lenktynininkas.

„Jaučiamės konkurencingi – manau, kad „Williams­Cosworth“ šiemet gali viena iš žmones nuste­binsiančių komandų. Tačiau, kaip jau sakiau, labai sunku ką nors pa­sakyti, todėl stengiuosi išlikti blai­vaus proto, neatitrūkti nuo žemės, toliau sunkiai dirbti. Vis dėlto, jau­čiu, kad mūsų bolidas yra konku­rencingas,“ – aiškino jis.

R.BARIČELO: „Williams“ gali nustebinti

M.ŠUMACHERIS: Esame nusiteikę optimistiškai

F.ALONSO: „Ferrari“ pasiruošusi sezonui

Dž. BATONAS: Bus įdomių taktinių sprendimų

Olimpinis čempionas augino kanapes

Afrika jau laukia futbolo gerbėjų

Gimtasis kraštas2010 kovo 5–12 d., Nr. 2 13kelionės

Virginija barštytė

Į Šveicarijos kalnus važiavome autobusu per Lenkiją, Čekiją. Pa-keliui Pilzene aplankėme alaus mu-ziejų, kur paragavome tikro čekiško alaus. O jau kitą dieną mus pasitiko žavusis Šveicarijos kurortas Liucer-na. Tai miestas prie didingo Keturių Kantonų ežero, kuriuo paplaukio-jus tarsi atsiveria vartai į margas-palvius Šveicarijos kalnus.

Vartai į margaspalvius kalnus

Vieta, kurioje atostogavome, buvo vos už 100 km nuo Liucernos. Pri­važiavę Adelbodeną, keltuvu pakilo­me į 2000 m aukštį, kur mus pasiti­ko Šveicarijos gražuolės – stambios žalos karvės, kurioms po kaklais ti­lindžiuoja skambalai. Matyt, ir joms pabodo vienas ir tas pat veiksmas – rupšnoti žolę, tad gal ketvertas jų, susirikiavusių prie pat kelto, smalsiai žvelgė į mus savo didelėmis liūdno­mis akimis.

Sukasi laiko ratas

Žmonės, gyvenantys šiame aukš­tyje, kur apstu karvėms tinkančių ga­nyklų, vis dar laikydamiesi senovinių tradicijų gamina įvairių rūšių sūrius,

varškę, sviestą. Čia jų galima ir pa­ragauti, ir nusipirkti bei nusifotogra­fuoti – svetingi namų šeimininkai beveik kas vakarą mielai aprodyda­vo savo namų ūkį: didelį varinį kati­lą pienui kaitinti, kamaroje suslėgtą varškę, sandėliukų lentynose brandi­namus „olandiškus“ sūrius.

Labiausiai nustebino karvių priri­šimo „technika“ tvartuose. Gyvuliai rišami ne vien už kaklo ar ragų, kaip mums įprasta, bet ir jų uodegos pa­keltos į viršų ir pritvirtintos prie sie­nos ar lubų, – kad nesusiterštų, paaiš­kino šeimininkas. Ir išties, karvutės Šveicarijoje – labai švariai laikomos, tvarto kvapai – vien šienas ir pienas. Gal todėl jos tokios stambios, tvirtos, žvilgančios, dieną naktį tilindžiuoja varpeliais po kaklais.

Kaime gyvena nedaug šeimų, ant vienos rankos pirštų suskaičiuotume, ir visi nuo ryto iki vakaro dirba: tręšia ganyklas, gano karves, užsiima sūrių gamyba, namų ūkiu.

Toks gyvenimas čia vyksta vasa­rą, o artėjant žiemai, karvės lyg kal­nų turistės genamos stačiais kalnų keliukais 2000 metrų žemyn į slėnį, kur peržiemoja, kad anksti pavasarį vėl užkoptų į viršų, į kalnuotąsias ga­nyklas. Taip sukasi laiko ratas.

Šiame autentiškame Šveicarijos kaimelyje lyg idiliškame paveikslėlyje per septynias dienas matėme ir sau­

lę, ir sniegą, patyrėme ir šalčio (vie­ną rytą iškrito sniego bei buvo nulinė temperatūra), klausydamiesi varpelių skambesio, gėrėdamiesi iš visų pusių slėnį apglėbiančiais kalnais.

Po kojų – pritrenkianti panorama

Niekur kitur čia nepamatysi to­kios nuostabios panoramos, atsive­

riančios tiesiog po kojomis. Ypač ža­viai, pasilypėjus į vietinės reikšmės viršukalnes (aukščiausia vieta – 2700 m), atsiveria vaizdas į žemai slėny­je stūksantį Adelbodeną, kuris su savo ryškiai išdažytomis sodybomis primena M.K.Čiurlionio paveikslą „Karalių pasaka“, kur karaliai savo delnuose tarsi žmogiškos laimės sim­bolį laiko mažutę sodybą.

Bene labiausiai įstrigo pirmasis

žygis. Jaunas kalnų vadovas vedė, savaime aišku, savo žingsniu, vie­tomis net ristele pasileisdamas, o tai nežavėjo visų keliavusiųjų – taip natūraliai žmonės pasidalijo į tris atskiras grupeles: į pajėgiųjų (gal la­biau patyrusių) keliautojų grupelę ir į mažiau patyrusių, o dar viena grupelė susidarė iš norinčių tiesiog saugiai pasivaikščioti ir pasigėrėti kalnais iš tolo.

Šveicarijos Alpės vilioja ir vasarą, ir žiemą

aukščiausias kalnas adelbodeno apylinkėse.

kalnuose esantis adelbodeno miestelis traukia turistus bet kokiu oru.

kalnų krioklys skleidžia gaivą. tik gamta gali padovanoti tokį gėlių ir akmenų derinį.

Sportas vos auštant, lengvas maistas ir čia pat stūksantys tarsi ranka pasiekiami kalnai. O jei dar pridėsime gryną orą, aukštą dangų, autentiškus Šveicarijos kalnų kaimus ir miestelius, puikių bičiulių būrį, patirsime daug nuostabių atostogų, apie kurias vėliau taip miela pasvajoti žiemą, akimirkų.

Gimtasis kraštas 2010 kovo 5–12 d., Nr. 214 eteris

6.30 „MikėPūkuotu-kas ir Tigras“.

7.00 „Fantastiškasketvertas“.

7.30 „TomoirDžerionuotykiai“.

7.55 Tegulkalba. 8.55 Kakadu.(N-7) 9.25 Auksinė

blykstė. 10.25 Nuotykiųf.

„Mumijossugrįžimas“ (2001m.,JAV).(N-7).

13.00 Žirgųlenkty-nės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7)

14.05 „TomoirDžeriopasakos“.

14.35 „Meilėsspar-nai“.

15.35 „Manonuodė-mė“.

16.35 „Likimokerai“. 17.35 Kryžminė

ugnis. 18.45 Žinios.Sportas.

Orai. 19.10 Kakadu.(N-7) 19.40 Nuo...Iki... 20.30 Serialas„Mano

mylimasprie-še“.

21.00 Naujaversija.(N-7)

21.30 Dviračiošou. 22.00 Žinios.Verslas.

Kriminalai.Sportas.Orai.

22.40 Komedija„Žmonosirmeilužės“ (2001m.,JAV).(N-7)

0.45 „Išrinktieji“.(N-14)

6.00 Labasrytas. 9.00 Savaitė. 9.30 Pasauliopano-

rama. 10.05 „Diagnozė:

žmogžudystė“. (N-7)

11.00 TarpRytųirVakarų.

12.00 Bėdųturgus. 13.00 Duokimgaro! 14.30 Stilius. 15.00 Kultūrųkryžke-

lė.Trembita. 15.15 „Gyvūnųgelbė-

tojai“. 15.45 „Švelnusis

Benas“. 16.15 Visaišeimai.

„Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė:žmogžudystė“. (N-7)

18.15 „Šiandien“. Aktualijųlaida (suvertimu įgestųkalbą).

18.45 „Senis“.(N-7) 19.55 Idėjųmetas. 20.25 Loterija„Per-

las“. 20.30 Panorama. 21.20 Savaitėsatgar-

siai. 22.04 Loterija„Per-

las“. 22.05 Savaitėsatgar-

siai(tęsinys). 22.30 Vakarožinios. 22.45 „Dingę“.(N-7)

„Dingę“. „Žmonos ir meilužės“.

6.50 Televitrina. 7.10 „Džesė.Bjauru-

sisančiukasišIndijos“.

7.40 Muzikinėpopietė.

8.05 Šeštadieniorytas.

9.00 „DetektyvasKalas“.

10.00 „Mentai.Sudu-žusiųžibintųgatvės“.(N-7)

11.10 Nepaaiškinamifaktai.(N-7)

12.10 Melodrama„Svenaholmopaslaptis“ (2006m.,Vo-kietija).(N-7)

14.00 „Džesė.Bjauru-sisančiukasišIndijos“.

14.30 Muzikinėpopietė.

15.00 Tauroragas. 15.35 „Vaiduoklių

istorijos“. 16.05 Juokingiausi

žmonėsirgyvūnai.

16.45 „DetektyvasKalas“.

17.45 Nepaaiškinamifaktai.(N-7)

18.45 „Mentai.Sudu-žusiųžibintųgatvės“.(N-7)

20.00 Žinios. 20.25 Sąmokslo

teorija. 21.30 Gerasfilmas.

Romantinėkomedija„Vi-liojimomenas“(2004m.,JAV,Vokietija).(N-7)

23.20 Žinios. 23.50 „Kądaryti?“

(N-7) 0.50 „Kungfu

išmintis“.TVžurnalas.

1.20 Bamba.(S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Avataras“. 7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama„Zoro.

Špagairrožė“.(N-7)

8.55 „Meilėssūkury-je“.

10.00 „Emilija“.(N-7) 10.50 Komedija

„Kaipmanotėtis“ (2005m.,JAV).

13.05 „TakasirDžiu-džiugalia“.

13.35 „Įspūdingasisžmogus-voras“.

14.05 „HanaMonta-na“.

14.35 „Avataras“. 15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 „Nuodėmingo-

ji“.(N-7) 16.35 „Svetimas

veidas“.(N-7) 17.40 „Naisiųvasara“.

(N-7) 18.25 Susitikime

virtuvėje. 18.45 TV3žinios. 19.10 „Amžinijaus-

mai“.(N-7) 19.40 Begrimo.(N-7) 20.30 Gyvenimasyra

gražus.(N-7) 21.10 „Svetimi“.(N-7) 21.45 TV3vakaro

žinios. 21.58 Loto6. 22.00 „Nusivylusios

namųšeiminin-kės“.(N-7)

23.00 „CSIMajamis“.(N-14)

24.00 Drama„Cukrus“(2008m.,JAV).(N-7)

0.55 Komedija„Suk-čiaiRičiai“(2007m.,JAV).(N-14)

„Cukrus“. „Viliojimo menas“.

kovo 8, pirmadienis

6.30 „MikėPūkuotu-kas ir Tigras“.

7.00 „Fantastiškasketvertas“.

7.30 „TomoirDžeriopasakos“.

7.55 Tegulkalba. 8.55 Žvaigždžių

duetai4. 13.00 Žirgųlenkty-

nės. 13.05 „Kalnietis“.

(N-7) 14.05 „TomoirDžerio

pasakos“. 14.35 „Meilėsspar-

nai“. 15.35 „Manonuodė-

mė“. 16.35 „Likimokerai“. 17.35 „Širdžiųėdi-

kės“.(N-7) 18.45 Žinios.Sportas.

Orai. 19.10 Kakadu.(N-7) 19.40 Abipussienos. 20.30 Serialas„Mano

mylimasprie-še“.

21.00 Pirmaskartassužvaigžde.(N-7)

21.30 Dviračiošou. 22.00 Žinios.Verslas.

Kriminalai.Sportas.Orai.

22.40 Detektyvinisserialas„Men-talistas“.(N-7)

23.40 „4400“.(N-7) 0.40 „Išrinktieji“.

(N-14) 1.35 SveikatosABC.

6.00 Labasrytas. 9.00 „Senis“.(N-7) 10.05 „Diagnozė:

žmogžudystė“. (N-7)

11.00 Toksgyveni-mas.

12.00 Pinigųkarta. 13.00 Rytosuktinis

suZitaKelmic-kaite.

14.30 Gustavoenci-klopedija.

15.00 Kultūrųkryžke-lė.Rusųgatvė.

15.15 „Gyvūnųgelbė-tojai“.

15.45 „ŠvelnusisBenas“.

16.15 Visaišeimai.„Namelispreri-jose“.

17.00 IškilmingasLietuvosNepri-klausomybėsAktosignatarųpagerbimasLRPrezidentorūmuose.

18.15 „Šiandien“. Aktualijųlaida (suvertimu įgestųkalbą).

18.45 „Senis“.(N-7) 19.55 Stilius. 20.25 Loterija„Per-

las“. 20.30 Panorama. 21.20 Teisėžinoti. 22.04 Loterija„Per-

las“. 22.30 Vakarožinios. 22.45 Trileris„Vienos

kriminalinėpolicija“.(N-7)

labas rytas. kakadu.

6.50 Televitrina. 7.10 „Džesė.Bjauru-

sisančiukasišIndijos“.

7.40 Muzikinėpopietė.

8.05 Sveikataiirlaimei.

9.00 „DetektyvasKalas“.

10.00 „Mentai.Sudu-žusiųžibintųgatvės“.(N-7)

11.10 Nepaaiškinamifaktai.(N-7)

12.10 „Juodasisriteris“.(N-7)

14.00 „Džesė.Bjauru-sisančiukasišIndijos“.

14.30 Muzikinėpopietė.

15.00 Autopilotas. 15.35 „Vaiduoklių

istorijos“. 16.05 Juokingiausi

žmonėsirgyvūnai.

16.45 „DetektyvasKalas“.

17.45 Nepaaiškinamifaktai.(N-7)

18.45 „Mentai.Sudu-žusiųžibintųgatvės“.(N-7)

20.00 Žinios. 20.25 Sankirtos. 21.00 Todarnebu-

vo... 21.30 Gerasfilmas.

Trileris„Vilkųimperija“(2005m.,Prancūzija).(N-14)

24.00 Žinios. 0.30 Romantinė

komedija„Vi-liojimomenas“(2004m.,JAV,Vokietija).(N-7)

2.15 Bamba.(S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Avataras“. 7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama„Zoro.

Špagairrožė“. (N-7)

8.55 Drama„Meilėssūkuryje“.

10.00 „Emilija“.(N-7) 10.50 Chorųkarai. 13.05 „TakasirDžiu-

džiugalia“. 13.35 „Įspūdingasis

žmogus-vo-ras“.

14.05 „HanaMonta-na“.

14.35 „Avataras“. 15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 Drama„Nuodė-

mingoji“.(N-7) 16.35 „Svetimas

veidas.(N-7) 17.40 „Naisiųvasara“.

(N-7) 18.25 Susitikime

virtuvėje. 18.45 TV3žinios. 19.10 Drama„Amžini

jausmai“.(N-7) 19.40 Akistata.(N-7) 20.30 Darpažiūrė-

sim...(N-7) 21.10 „Svetimi“.(N-7) 21.45 TV3vakaro

žinios. 21.58 „Loto6“.Lote-

rija. 22.00 „Meloteorija“.

(N-7) 23.00 Veiksmof.

„Liūtis“(1998m.,JAV). (N-14)

1.00 Komedija„SukčiaiRičiai“.(N-14)

„liūtis“. „Vilkų imperija“.

6.30 „MikėPūkuotu-kas ir Tigras“.

7.00 „Fantastiškasketvertas“.

7.30 „TomoirDžeriopasakos“.

7.55 Tegulkalba. 8.55 Kakadu.(N-7) 9.30 Pirmaskartas

sužvaigžde.(N-7)

10.00 2minutėsšlovės.

12.00 Kryžminėugnis. 13.00 Žirgųlenktynės. 13.05 „Kalnietis“.(N-7) 14.05 „TomoirDžerio

pasakos“. 14.35 „Meilėsspar-

nai“. 15.35 „Manonuodė-

mė“. 16.35 „Likimokerai“. 17.35 „Širdžiųėdikės“.

(N-7) 18.45 Žinios.Sportas.

Orai. 19.10 Kakadu.(N-7) 19.40 Paskutinė

instancija. 20.30 Serialas„Mano

mylimasprie-še“.

21.00 Gyvenimaspagalmoteris.

21.30 Dviračiošou. 22.00 Žinios.Verslas.

Kriminalai.Sportas.Orai.

22.40 Veiksmof.„Delta“būrys2.Kolumbijosgrandis“.(N-7)

0.55 „Išrinktieji“.(N-14)

6.00 Labasrytas. 9.00 „Senis“.(N-7) 10.05 „Diagnozė:

žmogžudystė“. (N-7)

11.00 Antsvarstyklių. 12.00 Savaitėsatgar-

siai. 13.00 Sveikinimų

koncertas. 14.45 Klausimėlis. 15.00 Kultūrųkryž-

kelė.Vilniausalbumas.

15.15 „Gyvūnųgelbė-tojai“.

15.45 „ŠvelnusisBenas“.

16.15 Visaišeimai.„Namelispreri-jose“.

17.15 „Diagnozė:žmogžudystė“. (N-7)

18.15 „Šiandien“. Aktualijųlaida (suvertimu įgestųkalbą).

18.45 „Senis“.(N-7) 19.55 Žurnalisto

tyrimas. 20.25 Loterija„Per-

las“. 20.30 Panorama. 21.20 Pinigųkarta. 22.04 Loterija„Per-

las“. 22.30 Vakarožinios. 22.45 Trileris„Vienos

kriminalinėpolicija“.(N-7)

Žurnalisto tyrimas. „širdžių ėdikės“.

6.50 Televitrina. 7.10 „Džesė.Bjauru-

sisančiukasišIndijos“.

7.40 Muzikinėpopietė.

8.05 Sekmadieniorytas.

9.00 „DetektyvasKalas“.

10.00 Mentai.Sudu-žusiųžibintųgatvės.(N-7)

11.10 Nepaaiškinamifaktai.(N-7)

12.10 Kriminalinistrileris„Šnipųžaidimai“.(N-7)

14.00 „Džesė.Bjauru-sisančiukasišIndijos“.

14.30 Muzikinėpopietė.

15.00 „Kungfuišmintis“. TVžurnalas.

15.35 „Vaiduokliųistorijos“.

16.05 Juokingiausižmonėsirgyvūnai.

16.45 „DetektyvasKalas“.

17.45 Nepaaiškinamifaktai.(N-7)

18.45 „Mentai.Sudu-žusiųžibintųgatvės“.(N-7)

20.00 Žinios. 20.25 Akistatasu

Lietuva. 21.00 Tarpmiestoir

kaimo. 21.30 Gerasfilmas.

Komedija„Mi-lijonasmetųpriešmūsųerą“(2004m.,Prancūzija).(N-7)

23.30 Žinios. 24.00 Trileris„Atvira

ugnis“(1995m.,JAV).(N-14)

1.40 „Bamba“.(S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Avataras“. 7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama„Zoro.

Špagairrožė“.(N-7)

8.55 „Meilėssūkury-je“.

10.00 „Emilija“.(N-7) 10.50 Pramogųlaida.

(N-7) 12.20 TaiparbaNe. 13.05 „TakasirDžiu-

džiugalia“. 13.35 „Įspūdingasis

žmogus-voras“. 14.05 „HanaMonta-

na“. 14.35 „Avataras“. 15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 Drama„Nuodė-

mingoji“.(N-7) 16.35 „Svetimas

veidas“.(N-7) 17.40 „Naisiųvasara.

(N-7) 18.25 Susitikime

virtuvėje. 18.45 TV3žinios. 19.10 Drama„Amžini

jausmai“.(N-7) 19.40 Priešsrovę.

(N-7) 20.30 Dok.drama

„Farai“.(N-7) 21.10 „Svetimi“.(N-7) 21.45 TV3vakaro

žinios. 21.58 „Loto6“.Loteri-

ja. 22.00 „Kalėjimo

bėgliai“.(N-14) 23.00 „CSIkriminalis-

tai“.(N-14) 24.00 Eurolygos

apžvalga. 0.05 Drama„Cu-

krus“(2008m.,JAV).(N-7)

1.00 Komedija„SukčiaiRičiai“(2007m.,JAV).(N-14)

„svetimi“. „Detektyvas kalas“.

kovo 9, antradienis

6.30 „TomoirDžeriopasakos“.

6.55 Animac.f.„Barbėirdei-mantinėpilis“.

8.20 Animac.f.„Ei,Arnoldai!

9.40 Nuotykiųkomedija„Naminukai“ (1997m., D.Britanija,JAV).

11.15 Veiksmoko-medija„Jeigužvilgsniugalė-tumnužudyti“(1991m.,JAV). (N-7)

12.50 Nuotykiųkomedija„Mažylis“(1995m.,JAV)

14.35 Animac.f. „Misija„Kar-vės“.

16.00 Veiksmo komedija„Kūdikis už30000000“. (2006m.,Hon-kongas).(N-7)

18.45 Žinios.Sportas.Orai.

19.09 „Čiukučiukutraukinuku“.Informacinėlaida.

19.12 Kakadu.(N-7) 19.40 Premjera.„Kai

švenčiaŽuvys“.Muzikinisšou.

21.40 Veiksmof.„Prezidentosprendimas“ (1996m.,JAV).(N-7)

0.20 Kriminalinėdrama„Kasjūs,poneBruksai?(2007m.,JAV).(N-14)

8.00 Animac.f.„Pelenė“.

9.00 Svečiųatvyki-mas.Transliaci-jaišSeimo.

10.00 IškilmingasLRSeimominė-jimas,skirtasKovo11-osios.

11.30 KomentarasišLRTstudijos.

12.00 Vėliavųpakėli-moceremonija.

12.30 Lietuvoskariuo-menėsparadas.

13.15 KomentarasišLRTstudijos.

13.30 Šv.Mišiųtrans-liacijaišVilniausarkikatedros.

14.30 Koncertas„Šau-kiuašLietuvą“.

15.00 JungtinisLietuvos,EstijosirLatvijoskariuomeniųorkestrųkon-certasKatedrosaikštėje.

16.30 Žinios. 16.40 PoetoJustino

Marcinkevičiaus80-mečiui.Koncertas.

18.00 Premjera.Dok.f.„A.Brazaus-kas:liudijimai“.

19.00 Premjera.Dok.f.apieV.Landzber-gį„Laisvėsdžia-zas“.

20.00 Premjera.Dok.f.„Lietuva.Statusas.Nepri-klausoma“.

20.25 Loterija„Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Koncertas

„Tikimelaisve“.Pertraukoje– 22.04Perlas.

23.00 Drama„Rug-sėjis“(1987m.,JAV).(N-14)

„pelenė“. „prezidento sprendimas“.

6.55 Televitrina. 7.15 Juokingiausi

žmonėsirgyvūnai.

7.45 Muzikinėpopietė.

8.15 Laikoženklai. 9.15 „Vaiduoklių

istorijos“. 9.40 „Detektyvas

Kalas“. 10.35 Amerikos

talentaiIV. 12.10 Komedija„Mi-

lijonasmetųpriešmūsųerą“(2004m.,Prancūzija).(N-7)

14.05 Dok.f.„Trysdeklaracijos“.

15.00 Dok.f.„Visatiesybėapiemanotėvą“.

16.15 Fantastinėani-macija„Žvaigž-džiųkarai:pererdvęirlaiką“.(N-7)

17.55 Drama„Berly-nostebuklas“ (2008m.,Vo-kietija).(N-7)

20.00 Žinios. 20.15 Akistatasu

Lietuva. 21.00 „Lietuvos

žinių“tyrimas. 21.30 Gerasfilmas.

Veiksmotrileris„ŠnipasZorgė“(2003m.,Japo-nija).(N-14)

0.55 „Kądaryti?“(N-7)

1.55 Bamba.(S)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Avataras“. 7.05 „Simpsonai“.

(N-7) 7.35 Animac.f.„Pir-

mykštėžemėXI.Mažozau-riukųinvazija“.

9.10 Komedija„Dviratininkai“(2002m.,JAV).

10.40 Nuotykiųf.„Žvaigždžiųvaikis“(1997m.,JAV).

12.40 Komedija„Daktaras Dolitlis3“ (2006m.,JAV).

14.40 Komedija„Beždžionėlėriedlentininkė“(2001m.,JAV,Kanada).

16.15 Komedija„Oskaras“ (1991m.,JAV).

18.25 Susitikimevirtuvėje.

18.45 TV3žinios. 19.00 Nuotykiųf.

„Paskutinistamplierius“ (2008m.,JAV).(N-7)

22.30 Komedija„Psi-choterapija“(2003m.,JAV). (N-7)

0.30 Drama„Narko-tikųprekeiviai“ (1995m.,JAV).(N-14)

„psichoterapija“. „berlyno stebuklas“.

kovo 11, ketvirtadieniskovo 10, trečiadienis

Gimtasis kraštas2010 kovo 5–12 d., Nr. 2 15eteris

6.30 Animac.f.„TobijasTocasirjoliūtas“.

7.50 Animac.f.„Betmenas.Fantomokau-kė“.

9.15 Komedijašeimai„ŠuoSkipas“.

11.00 Gerumodiena. 11.05 Veiksmo

komedija„Vaikųdarželiopolicininkas“ (1990m.,JAV).(N-7)

13.20 Gerumodiena. 13.25 Nuotykių

komedija„TeisinguolisDadlis“(1999m.,JAV).

14.55 Gerumodiena. 15.00 Nuotykiųf.

„SugrįžimasįŽydrąjąpa-krantę“(1991m.,JAV).(N-7)

17.00 Gerumodiena. 17.05 Dok.f.„Prieš

parskrendant įžemę“.

18.00 Gerumodiena. 18.45 Žinios.Sportas.

Orai. 19.00 Gerumodiena

(tęsinys). 22.00 Veiksmof.

„Pavojingassandėris“(2003m.,JAV).(N-7)

0.10 Siaubof.„Juodojiskylė“(1997m.,D.Britanija,JAV).(N-14)

8.00 Animac.f.„Juo-dasisGražuo-lis“.

8.50 Animac.nuoty-kiųf.„Gudruo-lėpelytė“.

10.10 Pasaka„Gyvenokartąkaralius“.

12.00 A.Kačanauskomuzikosmoky-klosvaikųgru-pė„LinksmasisDO“.Geriausiosdainos.

13.45 Katastrofųf.„Viesulas“ (1996m.,JAV).(N-7)

16.00 Žinios (suvertimu įgestųkalbą).

16.10 Iškilmingaskoncertas,skirtasLietuvosNepriklauso-mybėsatkūri-mo20-mečiui„Tikimelaisve“.

18.15 Premjera.Dok.f.„MisijaSibi-ras“Kazachsta-ne“.

19.00 Lietuvostūkstantmečiovaikai.

20.25 Loterija„Per-las“.

20.30 Panorama. 20.55 Duokimgaro! 22.04 Loterija„Per-

las“. 22.08 Duokimgaro!

(tęsinys). 23.00 Veiksmotrileris

„Pasauliopabaiga“(1999m.,JAV). (N-14)

„Viesulas“. „teisinguolis Dadlis“.

6.50 Televitrina. 7.10 Juokingiausi

žmonėsirgyvūnai.

8.00 Muzikinėpopietė.

8.30 „Lietuvosžinių“tyrimas.

9.00 Todarnebu-vo...

9.30 „Vaiduokliųistorijos“.

9.55 „Žvaigždžiųkarai:pererdvęirlaiką“.(N-7)

10.35 Paulinos „Įžvaigždes“kompaktiniodiskopristaty-mas.

12.10 Drama„Berlynostebuklas“ (2008m.,Vo-kietija).(N-7)

14.10 „Valstybėske-lias.AlmaMa-terVilnensis“.Dok.f.ciklas.

15.10 „Vaiduokliųistorijos“.

15.35 Gimnazistai. 16.45 „Detektyvas

Kalas“. 17.45 Nepaaiškinami

faktai.(N-7) 18.45 „Mentai.Sudu-

žusiųžibintųgatvės“.(N-7)

20.00 Žinios. 20.15 „Juodasis

riteris“.(N-7). 21.20 Amerikostalen-

taiIV. 23.00 Europosrąsto

kėlimočempio-natas. 2009m.

23.45 Trileris„Vilkųimperija“(2005m.,Prancūzija).(N-14)

2.10 Bamba.(S)

7.25 Teleparduotu-vė.

7.40 Animac.f.„Pir-mykštėŽemėXII.Didžiojisparnuočiųdiena“.

9.10 Nuotykiųf.„Kikboksoakademija“ (1997m.,JAV).(N-7)

10.50 Filmasšeimai.„Tikrasismakaolobis“(1998m.,Australija).

12.30 Komedija„Bizniovaikai“(2000m.,JAV).

14.35 Komedija„Beždžionėlėekstremalė“ (2003m.,Kanada).

16.15 Filmasšeimai.„Gaisrinėsšuo“(2007m.,JAV,Kanada).

18.25 Susitikimevirtuvėje.

18.45 TV3žinios. 19.10 Muzikinėkaru-

selė. 20.10 Didysis

penktadieniofilmas.Kome-dija„Džonsonųatostogos“ (2004m.,JAV).(N-7)

22.10 Komedija„LaimingasisGilmoras“(1996m.,JAV).(N-7)

0.10 Veiksmof.„Im-perija“(2002m.,JAV).(N-14)

„Džonsonų atostogos“. „Žvaigždžių karai“.

kovo 12, penktadienis

6.30 „Laslostovy-kla“.

6.55 „NenuoramaDžiunėLy“.

7.20 „BazasŠvies-metisirŽvaigž-džiųkomanda“.

7.45 „AntinasGu-druolis“.

8.10 „Finas ir Fer-bis“.

8.35 „Dinozaurųkaralius“.

9.00 SveikatosABC. 10.00 Kinopusry-

čiai.Nuotykiųkomedija„Sva-joniųstovykla“(1994m.,JAV).

12.00 Nuotykiųkomedija„Vel-niškasėkmė“(1991m.,JAV).

13.50 „Ratuotasriteris“.(N-7)

14.50 „Deginantiaistra“.

17.00 Nevienaskelyje.

17.45 „Teleloto“.TVžaidimas.

18.45 Žinios.Sportas.Orai.

19.00 SavaitėsįvykiųTOP5.

19.30 2minutėsšlovės.

21.30 Premjera.Kriminalinistrileris„Vertėja“(2005m.,JAV,Prancūzija,D.Britanija).(N-7)

0.10 Snobonaktis.Drama„Truma-nošou“(1998m.,JAV).(N-7)

8.15 TufiaiirTuniai. 8.30 „PašėlęTornbe-

riai“. 8.55 „Paslapčių

sodas“. 9.20 Animac.f.

„AviukasŠonas“.

9.30 „Ragaiirkano-possugrįžta“.

10.00 Gustavoenci-klopedija.

10.30 Telebim-bam. 11.00 Lietuvoskino

auksofondas.„Vaikaiiš„Ame-rikos“viešbu-čio“(1990m.,Lietuva).

12.45 Pasauliodokumentika.Dok.serialas„NeregėtaKinija:pandųšalis“.

13.45 Detektyvokla-sika.„Puaro“.

15.30 Šventadieniomintys.

16.00 Žinios(suvertimuįgestųkalbą).

16.10 TVkonkursas„Dainųdainelė2010“.

18.00 SeptyniosKaunodienos.

18.30 PopietėsuAlgimantuČekuoliu.

19.00 Keliaukim! 19.30 Bėdųturgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Savaitėsfilmų

filmas.Trileris„Hadofakto-rius“(2006m.,JAV).(N-7)

„Hado faktorius“. „Velniška sėkmė“.

6.50 Televitrina. 7.05 Grožisiresteti-

ka. 8.00 Giriųhorizon-

tai. 8.30 Tarpmiestoir

kaimo. 9.00 Tauroragas. 9.30 Autopilotas. 10.00 Sekmadienio

rytas. 11.00 Sveikataiir

laimei. 12.00 „KungFuišmin-

tis“. TVžurnalas.

12.30 „Juodasisriteris“.(N-7)

13.30 Juokingiausižmonėsirgyvūnai.

14.00 SveikinimųkoncertasTel.(85)2780803,mob. 861877654.

16.00 Giriųhorizon-tai.

16.30 Svarbuspokal-bis.

17.00 „Lietuvosžinių“tyrimas.

17.30 Kainoskodas. 18.00 „Valstybės

kelias.1830/31m.Sukilimas“.Dok.f.ciklas.

19.00 „Kądaryti?“(N-7)

20.00 Žinios. 20.15 Ekstrasensų

mūšisVII.(N-7) 21.15 Meilėsistorijos.

Melodrama„Meilėstinkluo-se“(2006m.,Vokietija).(N-7)

23.00 Trileris„Tylioji“(2005m.,JAV).(N-14)

0.55 Bamba.(S)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Yu-Gi-Oh!GX“.

(N-7) 7.00 „Vėžliukai

nindzės“. 7.30 „Smalsutė

Dora“. 7.55 H2O.Serialas. 9.00 Sveikasžmo-

gus. 10.00 Vaikams.

Komedija„Ste-buklingibatai2“(2006m.,JAV,Kanada).

12.00 Drama„Undi-nėskrėslas“(2006m.,JAV,Kanada).

13.45 Kreivasveidro-dis.

15.50 Akistata.(N-7) 16.40 Nuodėmiųde-

šimtukas.(N-7) 17.30 Dok.drama

„Farai“.(N-7) 18.10 Asistentai. 18.45 TV3Žinios. 19.00 Savaitėsko-

mentarai. 19.30 TaiparbaNe. 20.00 Pramogųlaida.

(N-7) 21.30 Trileris„Sparta-

nas“(2004m.,JAV,Vokietija). (N-14)

23.35 Kriminalinėdrama„Jūramato“(2002m.,Japonija).(N-14)

„spartanas“. „tylioji“.

kovo 14, sekmadienis

6.30 „Laslostovy-kla“.

6.55 „NenuoramaDžiunėLy“.

7.20 „BazasŠvies-metisirŽvaigž-džiųkomanda“.

7.45 Premjera.Animac.seri-alas„AntinasGudruolis” .

8.10 „Finas ir Fer-bis“.

8.35 „Dinozaurųkaralius“.

9.00 Vaikams.„KarolukoirPencėsrytas“.

9.30 Žaliojiakademi-ja.

10.00 Kinopusryčiai.Animac.f.„AntinoDafiosuktybės“.

11.30 Komedija „Įžvejybą“ (1997m.,JAV).

13.15 Kakadu.(N-7) 13.45 „Ratuotas

riteris“.(N-7) 14.50 „Deginanti

aistra“. 17.00 Švarūspinigai. 17.30 SuperKakadu.

(N-7) 18.00 Žvaigždžių

duetai4. 18.45 Žinios.Sportas.

Orai. 19.00 Žvaigždžių

duetai4(tęsi-nys).

22.00 Romantinėkomedija„Išsis-kyrimas“(2006m.,JAV).(N-7)

0.10 Katastrofųf. „10,5balo“ (2004m.,JAV).(N-7)

8.00 Krikščioniožodis.

8.15 „TufiaiirTu-niai“.

8.30 „PašėlęTornbe-riai“.

8.55 „Paslapčiųsodas“.

9.20 „AviukasŠonas“.

9.30 Gimtojižemė. 10.00 Rytosuktinissu

ZitaKelmickaite. 11.30 Durysatsidaro. 12.15 Pulsas. 12.45 „Labiauuž

viską“. 13.45 Klausimėlis. 14.00 „Jūrųžvalgas“. 15.00 I„Gyvenimas

Napoleonolaikais“.

16.00 Žinios. 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.00 Tuzinasauksi-

nių. 18.30 Animacinisf.

„Žiniaapiecivili-zacijosbūklę“.

18.40 Animac.f.„Kąmespadarėmevištoms“.

18.45 Animac.f.Šaunio-jokareivioŠveikonuotykiai Pa-sauliniamekare.„Šveikastraukia įkarą“.

19.10 „ŠerlokasHolm-sasirdaktarasVotsonas.Kru-vinasužrašas“.

20.25 Perlas. 20.30 Panorama. 21.00 Pasauliopano-

rama. 21.30 Komedija

„Karštis“(2006m.,Rusija).(N-7)

23.15 Lietuvoskinoauksofondas.„Vaikaiiš„Ame-rikos“viešbu-čio“(1990m.,Lietuva).

„karštis“. „išsiskyrimas“.

6.50 Televitrina. 7.05 Sveikataiir

laimei. 8.00 Gimnazistai. 9.00 Kainoskodas. 9.30 „Vaiduoklių

istorijos“. 10.00 Šeštadienio

rytas. 11.00 Grožisiresteti-

ka. 12.00 Todarnebu-

vo... 12.30 „Juodasis

riteris“.(N-7) 13.30 Juokingiausi

žmonėsirgyvūnai.

14.15 Europosrąstokėlimočempio-natas. 2009m.

15.00 Laikoženklai. 16.00 Tarpmiestoir

kaimo. 16.30 Autopilotas. 17.00 Ekstrasensų

mūšis.(N-7) 18.00 Nepatvirtinta

diagnozėIII.(N-7)

19.00 „Kądaryti?“(N-7)

20.00 Žinios. 20.15 „Juodasis

riteris“.(N-7) 21.20 Kriminalinis

trileris„Šnipųžaidimai“.(N-7)

23.15 Trileris„Vam-pyrųera“(2002m.,Honkongas,Japonija,Olan-dija).(N-14)

1.20 Bamba.(S)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Yu-Gi-Oh!GX“.

(N-7) 7.00 „Vėžliukai

nindzės“. 7.30 „Smalsutė

Dora“. 7.55 H2O.Serialas. 9.00 Apieūkįir

bites. 9.30 Mamyčių

klubas. 10.00 Vaikams.

Komedija„Ste-buklingibatai“(2002m.,JAV).

12.00 Veiksmokome-dija„Slaptasisbrolis“(2002m.,JAV). (N-7)

13.45 Kreivasveidro-dis.

15.45 Begrimo.(N-7) 16.35 Gyvenimasyra

gražus.(N-7) 17.10 „Moterųalėja“.

(N-7) 18.10 Chorųkarai. 18.45 TV3žinios. 19.00 Chorųkarai

(tęsinys). 22.00 Drama„Oska-

rų“šeštadienis.PaskutinisŠkotijoskara-lius“(2006m.,D.Britanija).(N-14)

0.30 Nuotykiųf.„Se-nasisGringo“(1989m.,JAV).(N-7)

„slaptasis brolis“. „Vampyrų era“.

kovo 13, šeštadienis

Avinas. susimąstykite, kokie svarbiausi jūsų veiklos tikslai, ir padarykite viską, kad juos pasiek-tumėte. Jūsų pastangos bus sėkmingos. Neatsisa-kykite kolegų ir bičiulių pagalbos. priimkite dalyki-nius pasiūlymus, ypač tuos, kurie susiję su bendros įmonės steigimu.

_ Jautis. sužinosite svarbią naujieną, kuri, ko gera, pakeis jūsų požiūrį į gyvenimą ir turės įtakos karjerai. Daug naudos duos pažintis su įtakingu asmeniu. Jis jums padės plėsti verslą ir įgyvendinti komercinius projektus. problemos namuose truk-dys tvarkyti svarbius reikalus, bet verčiau nekreip-kite dėmesio į nesutarimus šeimoje ir visas jėgas skirkite verslui.

` Dvyniai. Vertėtų paklausyti savo teisininko patarimo ir tik tada pradėti bendradarbiauti su naujais partneriais. Jums niekas nekliudo iškeliauti į tolimas šalis, o finansinės problemos bus išspręstos jau šią savaitę. azartinių lošimų ir abejotinų biržos sandorių mėgėjai dabar turi būti itin atsargūs.

a Vėžys. išspręsite verslo problemas ir sėkmin-gai žengsite į priekį. išsipildys visi jūsų lūkesčiai, susiję su naujų partnerystės santykių užmezgimu, paskolų gavimu, įsidarbinimu. Darbe turėsite vi-sišką veiksmų laisvę, todėl galėsite pasiekti gerų rezultatų.

b Liūtas. turėsite kaip reikiant padirbėti ir su-taupyti pinigų, kad galėtumėte plėsti verslą. šiame kelyje jūs susidursite su sunkumais, bet galiausiai pavyks įgyvendinti visus sumanymus. asmeninia-me gyvenime prasideda laimės ir mėgavimosi mei-le laikotarpis.

c Mergelė. susitiksite su giminaičiu, kuris jums parengė dalykinių pasiūlymų. Galimas dalykas, kad netrukus imsitės bendro verslo, kurio pradžiai rei-kia ruoštis jau dabar. Finansiniu požiūriu savaitė bus gana sėkminga. asmeniniai laimėjimai suteiks pasitikėjimo tvarkant reikalus, o partnerių parama leis gauti gerų dividendų.

Horoskopaid Svarstyklės. Darbai jūsų neišgąsdins, priešin-gai – dirbsite energingai ir atkakliai. tik turite elgtis diplomatiškai ir vengti nesutarimų su partneriais. tada sulauksite paramos ir pagalbos. Naudingas patarimas padės sėkmingai tvarkyti reikalus. Fi-nansinės operacijos duos pelno, o svajonės įsigyti nekilnojamojo turto netrukus išsipildys. šeimyni-niame gyvenime – vienos šventės.

eSkorpionas. pasieksite didelių laimėjimų dar-be, komercinėje veikloje, būsite labai patenkinti tuo, kad pildosi visi norai. Neblogas metas tiems, kurie stengiasi įsitraukti į politinę veiklą. svarbus asmuo padės įsilieti į politikų gretas. Ne už kalnų kelionė į užsienį.

f Šaulys. Galite apsvarstyti su vyresnybe pro-blemas ir sulaukti pagalbos jas sprendžiant. savo tikslus pasieksite įvairiais būdais ir priemonėmis – čia jums padės ir kelionė po užsienio šalis, ir inves-ticijos į svarbius projektus, ir giminių pagalba, tiks-liau – jų pinigai. santykiai su mylimu žmogumi pa-darys ateinančią savaitę malonią visais atžvilgiais.

g Ožiaragis. seksis kontroliuoti situaciją, gali-te svarstyti įvairias verslo plėtros galimybes. Vals-tybės tarnautojai darbe sulauks vadovų paramos, tad galės veikti ryžtingiau ir turėti daugiau naudos. solidžios investicijos padės gauti didelių dividendų. asmeniniai tikslai bus pasiekti kelionės metu.

h Vandenis. atsidursite situacijoje, kuri viską pakeis į gerąją pusę. reikia tik nepražiopsoti galimy-bės ir laiku ja pasinaudoti. pasiūlymus imtis bendro verslo pirmiausia reikėtų gerai apgalvoti. rizikingi sandoriai duos daug naudos. bet kelionę reikės ati-dėti, nes darbe susiklostys ypatinga situacija.

i Žuvys. pasieksite teigiamų rezultatų, tvarkyda-mi profesinius ir finansinius reikalus. Jūsų aktyvumą deramai įvertins vadovai bei kolegos. asmeniniame gyvenime prasideda ilgai lauktas stabilumo laikotar-pis: santykiuose su artimais ir mylimais žmonėmis nusistovės visiško savitarpio supratimo atmosfera.

Gimtasis kraštas 2010 kovo 5–12 d., Nr. 216 pasaulis margas

Likus kelioms dienoms iki JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų ceremonijos, vienas filmo apie Irako karą „Išminuotojų būrys“ kūrėjų Nikola Šartjė įsivėlė į skandalą. Nepaisant to, kino juosta vis tiek gali pelnyti geriausio filmo kategorijos „Oskarą“. Tačiau „Išmi­nuotojų būrio“ sėkmę kelias pasta­rąsias dienas temdė vieno iš jo pro­diuserių N.Šartjė žingsnis, laikomas šiurkščiu taisyklių dėl neigiamos re­klamos pažeidimu. Prodiuseris gali sulaukti Kino akademijos drausminių sankcijų, nes daugybei dėl „Oskaro“ apdovanojimų balsuojančių jos narių išsiuntinėjo elektroninius laiškus, ra­gindamas balsuoti už „Išminuotojų būrį“, o ne „500 mln. dolerių kaina­vusį filmą“.

N.Šartjė šiomis žinutėmis tie­siogiai puolė kitą kandidatą pelnyti prestižiškiausią apdovanojimą – re­žisieriaus Džeimso Kamerono dide­lio biudžeto mokslinės fantastikos dramą „Įsikūnijimas“. Tai laikoma Kino akademijos neigiamą reklamą

draudžiančių taisyklių pažeidimu.Prancūzijos prodiuseris galiausiai

buvo priverstas atsiprašyti dėl savo pirmojo laiško ir pavadino jį netin­kamu bei kvailu. „Mano elektroni­nis laiškas peržengė ribą ir neatitin­ka kino išaukštinimo dvasios, kurią įkūnija šie apdovanojimai, – rašė jis. – Dar labiau suklydau prašyda­mas jūsų pagalbos paraginti kitus balsuoti už šį filmą ir komentuo­damas kitą.“

Praėjusią savaitę už narkotikų lai­kymą ir vartojimą sulaikytas žinomas Turkijos popmuzikos atlikėjas Tarka­nas jau laisvėje. Apklausiamas jis pri­sipažino esąs priklausomas nuo nar­kotikų, tikino, kad dėl to gailisi ir yra pasirengęs gydytis. Tačiau Tarkanas kategoriškai neigia įtarimus, kad jis užsiima narkotikų platinimu.

Dainininkas buvo suimtas vasario 26 dieną Stambule. Apieškoję jo vilą

pareigūnai rado 12,5 gramo hašišo. Per operaciją buvo sulaikyta dar de­šimt asmenų, tarp jų – žinomi vers­lininkai, įtakingų valdininkų vaikai, žurnalistai. Komentuodamas pasta­rųjų dienų įvykius Tarkanas pareiškė vartojantis ne hašišą, o kokainą, o rasti narkotikai esą priklauso jo vairuotojui. Tuo metu Turkijos žvaigždės advoka­tas apskritai neigė faktą, kad jo klien­tas vartoja narkotikus.

Prancūzijos sostinėje savaitgalį vykusioje prestižinėje „Cezarių“ ap­dovanojimų ceremonijoje triumfa­vo režisierius Žakas Odijardas ir jo kalėjimo drama „Pranašas“.

Ši niūri istorija, pasakojanti apie šešerius metus kalėti nuteistą arabų

jaunuolį, įsitraukiantį į narkotikų ir kontrabandos pasaulį, laimėjo devy­niose svarbiausių Prancūzijos kine­matografijos apdovanojimų katego­rijose, tarp jų – už geriausią režisūrą ir už metų filmą. Juosta iš viso buvo nominuota trylikos kategorijų „Ce­

zariams“. Palyginti nežinomam 28 metų Taharui Rahimui, kuris šioje juostoje atliko pagrindinį neraštingo Maliko, kilusio iš Šiaurės Afrikos, vaidmenį, atiteko net du apdovano­jimai – už geriausią vyro vaidmenį ir už geriausią debiutą.

Už geriausią antrojo plano vaid­menį apdovanotas Nilsas Arestru­pas, šiame filme vaidinantis korsi­kiečių gaujos vadeivą.

J.Odijardas, sakydamas padėkos kalbą, atidavė pagarbą dešimtims statistų kalinių, kurių darbas suteikė filmui realistiškesnę atmosferą.

Juosta taip pat pelnė prestižinės geriausio filmo prancūzų kalba no­minacijos apdovanojimą, „Cezarius“ už geriausią operatoriaus darbą ir geriausią scenarijų. „Pranašas“ no­minuotas „Oskarui“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje, praėju­sių metų Kanų festivalyje apdovano­tas antruoju pagal svarbą Didžiuoju komisijos prizu už geriausią režisūrą. Be to, ši juosta pelnė praėjusią savai­tę vykusio 53­iojo Londono kino festivalio BAFTA apdovanojimą kaip geriausias užsienio filmas.

Legendinė roko grupė „The Rol­ling Stones“, ilgą laiką atsisakiusi klausytojams pateikti archyvinę me­džiagą, sutiko įtraukti dešimtį anks­čiau neišleistų dainų į pakartotinai pasaulį išvysiantį albumą „Exile on Main Street“. 1972 metų albumas, laikomas vienu geriausių grupės dis­

kų, buvo įrašytas Prancūzijos vilo­je, kuria kadaise naudojosi gestapas. Gitaristas Keitas Ričardsas tuo metu buvo priklausomas nuo heroino, o dainininkas Mikas Džageris leido laiką su savo nauja žmona Bjanka.

Į perleidžiamą albumą bus sudė­tos ne tik naujos kompozicijos, bet

ir kai kurių senų šios plokštelės dai­nų alternatyviosios versijos. Be to, bus sukurtas dokumentinis filmas ir į jį įtraukti kai kurie archyviniai įra­šai, nuotraukos, neseni grupės narių interviu.

Plokštelė JAV parduotuvėse pa­sirodys gegužės 18 dieną.

JAV prezidentas Barakas Obama pralošė Kanados ministrui pirminin­kui Stivenui Harperiui dėžę alaus, kai sekmadienį Kanados ledo ritulininkai įveikė amerikiečius Vankuverio olim­piados finale. B.Obama ir S.Harperis susilažino, kuri nacionali­nė rinktinė per finalą iškovos olimpiados čempionės vardą. Rungtynes laimė­jo kanadiečiai re­

zultatu 3:2.

Pagal lažybų sąlygas dabar JAV prezidentas skolingas Kanados mi­nistrui pirmininkui dėžę alaus „Mol­son Canadian“ iš to paties pavadi­nimo alaus daryklos. Ši 1786 metais įkurta darykla yra seniausia Šiaurės

Amerikoje. Panašiai susilažino ir abiejų šalių lyderių atsto­

vai spaudai. Lažybas pralai­mėjęs B.Obamos atstovas eilinėje spaudos konfe­rencijoje turės pasirodyti žurnalistams apsirengęs raudonos ir baltos spal­vų Kanados ledo ritulio rinktinės narių nerti­

nį ir nenusirengti jo 15 minučių.

Barakas Obama Kanados premjerui pralošė dėžę alaus

„The Rolling Stones“ išleis 10 negirdėtų dainų

Prodiuseris pakliuvo į nemalonę

Triumfavo dramos „Pranašas“ kūrėjaiTarkanas paleistas iš areštinės

Nikolė Kidman pakviesta atlik­ti naujo vaidmens romantinėje ko­medijoje „Vedybų daktarė“. Aktorė vaidins psichologę, kuri konsultuo­ja susituokti besirengiančias poras. Tačiau jos herojė peržengs profesi­nės etikos ribas ir nuspręs, kad būtų tinkamesnė žmona vienam iš savo konsultuojamų vyrų nei jo sužadė­tinė.

Priminsime, kad pastarasis fil­mas, kuriame vaidino N.Kidman, buvo Robo Maršalo miuziklas „De­vyni“. Tačiau šis miuziklas nebuvo populiarus, kaip ir kiti filmai, ku­riuose pastaruosius kelerius metus filmavosi aktorė.

2008 metų pabaigoje žurna­las „Forbes“ pavadino N.Kidman „labiausiai pervertinta Holivudo žvaigžde“, mat paaiškėjo, kad fil­mai, kuriuose vaidmenis kūrė ak­torė, vos uždirba tiek, kiek jai su­mokama honoraro.

Nikolė Kidman pasisavins svetimą jaunikį