Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75) Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Kai doleris sloguoja, euras ir litas serga1–2 p.

Dainavos girios laisvūnas

12 p.

Pasikinkę vėją6 p.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kas laimi kovoje už erdvesnį paplūdimį?11 p.

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75) 1

Gediminas STANIŠAUSKAS

Praėjusių metų birželį Seimas priėmė Liustracijos įstatymo pa-taisas, kurios atvėrė kelią vie-šai skelbti visus Lietuvos ypati n-gajame archyve saugomus SSRS specia liųjų tarnybų dokumentus. Tačiau plačiai išreklamuotas KGB dokumentų viešas skelbimas taip ir nepasistūmėjo į priekį.

Įpareigojo skelbti , bet neskyrė pinigų

Ilgai žadėtas ir nuo kovo 1 dienos politikų „pradėtas“ KGB dokumen-tų išslaptinimas aiškiai įstrigo – iki šiol nesukurta net speciali interneto svetainė, iki liepos tam nebuvo skir-ta pinigų.

Gegužę paskelbtas šimtų tūkstan-čių Lietuvos gyventojų likimus sulau-žiusio SSRS Valstybės saugumo ko-miteto (KGB) dokumentų viešinimas užbuksavo.

Lietuvos gyventojų genocido ir re-zistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorė Teresė Birutė Burauskaitė pripažino, kad iki liepos mėnesio cen-tras nebuvo gavęs pinigų, todėl nieko iš esmės ir nepadaryta, kad būtų ga-lima skelbti KGB ir kitų slaptųjų tar-nybų dokumentus.

Tik liepos viduryje Vyriausybė iš Privatizavimo fondo centrui pervedė 210,8 tūkst. Lt saugykloms įrengti ir jau minėtai visavertei svetainei sukur-ti. Kol vyksta viešųjų pirkimų kon-kursas, neaišku, kiek kainuos sukurti šią svetainę.

Albinas ČAPLIKAS

Garsusis Nobelio premijos lau-reatas Jozefas Sti glicas šiomis die-nomis nuramino europiečius. JAV ekonomistas pareiškė, kad Europa padarė būti nas išvadas ir eina tei-

singu keliu – ES ekonomika pasveiks ir Senajam žemynui pavyks nuo ne-malonumų išgelbėti eurą. Tokiu ke-liu turėtų eiti ir amerikiečiai. Stabilu-mas, kaip niekada, labai reikalingas ir vis didinančiai eksportą Lietuvai.

Lietuviai buvo kantrūs

Nobelio premijos laureatas neatsi-tiktinai pagyrė europiečius, iš esmės sugebėjusius susitarti dėl pagalbos į didelę bėdą patekusiai Graikijai. Buvo suvokta, kad tai ne tik Graikijos, bet ir kiekvienos ES šalies problema. Matyt, įžymusis ekonomistas taip savo tau-tiečius paragino skubiai susitarti dėl valstybės skolos limito padidinimo.

Kitaip, pasak JAV prezidento Bara-ko Obamos, šaliai iškiltų bankroto pavojus, pasaulį sudrebintų dar viena fi nansų krizė. Kai kurie ekonomis-tai amerikiečius ragina mažinti išlai-das, kaip tai darė kai kurios ES šalys, pavyzdžiui, Lietuva, Latvija ir šiuo keliu pradedanti eiti Graikija, tačiau J.Stiglicas siūlo ne tik taupyti: „Pir-miausia mes turėtume amerikiečiams duoti daugiau darbo – taip į biudžetą surinktume daugiau mokesčių.“

Būtent 2000-aisiais, kai J.Stiglicas dirbo JAV vyriausybėje, amerikiečiai laikėsi tokios ekonominės politikos: per recesiją valstybė turi investuoti, o pelningais laikais – taupyti. Kaip ži-nome, Lietuva viską darė atvirkščiai –

ekonomikos pakilimo metais išlai-davo, o užklupus krizei taupė tokiais tempais, kad net nustebino Briuselį. Lietuva pasirinko sunkesnį, gyven-tojus ir verslą kankinantį ekonomi-kos gaivinimo būdą. Lietuviai buvo kantrūs, tačiau amerikiečiai šia savy-be nepasižymi.

Didėjanti s eksportas didina ir importą

Ar Lietuva bei ES gali kaip nors išvengti ekonominės krizės, jeigu ji kiltų JAV? Finansų analitikai kalba vienu balsu – praktiškai krizės būtų neįmanoma išvengti. Priežastys la-bai paprastos, nes Lietuva dabar la-biau priklausoma nuo užsienio rinkų negu buvo priklausoma prieš krizę, pavyzdžiui, 2007-aisiais. Dabar eks-portas siekia naujų rekordų, todėl su-svyravusi paklausa pasaulinėse rinkoje skaudžiai paliestų ir Lietuvą. Tačiau nesiraukime plaukų anksčiau laiko. Nors negerai, kad esame pažeidžia-mi pasaulinės ekonomikos svyravimų, tačiau augantis eksportas leidžia Lie-tuvai kurti konkurencingesnę ekono-miką, atsiranda galimybių šalyje dau-giau gaminti, taigi ir sukurti daugiau darbo vietų. Kai pasaulinėje rinkoje bus ekonomikos pakilimas, Lietuvos ekonomika galės augti sparčiau.

Tačiau Lietuvos ekonomika daug priklauso ir nuo vartojimo vidaus rin-koje – daug daugiau nei kaimyninių Baltijos šalių. Štai, „Swedbank“ anali-tikų duomenimis, Estijos BVP namų ūkio vartojimas sudaro apie 50 proc., o Lietuvos – apie 65 proc. Kita vertus, Lietuva vis dar nesugeba eksportuoti daugiau nei importuoti. Kokios prie-žastys? Importuojame visus gamtinius išteklius, todėl, net eksportui sparčiai augant, ne mažiau sparčiai kyla ir im-portas, juk reikia įsivežti ne tik ža-liavų, naftos, bet ir įrengimų, maši-nų, padedančių gaminti produkciją eksportui.

Tikrasis darbas dar ti k prasideda

ES fi nansų ekspertai atkreipia dė-mesį, kad ES spauda demonstruoja visuotinį džiūgavimą, o apie tai, kad priekyje dar laukia didžiulis darbas, kalbama tik užkulisiuose. Tik Vo-kietijos užsienio reikalų ministras G.Vestervelis atsargiai užsimena, kad tikrasis darbas dar tik prasideda. Pir-ma būtina sąlyga – fi nansinė drausmė planuojant valstybės išlaidas. O juk su drausme, ypač fi nansine, euro zonoje visada buvo problemų.

Aktualijos

Pagrindinė pasaulio valiuta išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Kai doleris sloguoja, euras ir litas serga

Nukelta į 3 p.

Bendradarbiavę su KGB prisipažino 1 589 asmenys, todėl duomenys apie juos saugomi įstatymo.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Europos šalių ekonomika pamažu pradeda atsigauti , tačiau, krizei plykstelėjus JAV, sunkumų neišvengtų nei Europos Sąjunga, nei vis daugiau produkcijos eksportuojanti Lietuva.

Žinia, kad miesto savivaldybė sku-bos tvarka ruošiasi ati duoti buvusį J.Laužiko mokyklos pastatą beveik nežinomai religinei organizacijai lab-daros ir paramos fondui, ant kojų su-kėlė net pačius kantriausiuosius.

Su bendruomene miesto valdžia nesitarė

Visų nelaimėlių globa ir labda-ringa veikla garsėjanti verslininkė Bronelė Urbonavičienė, išgirdusi, kad buvusiame mokyk los pastate, jos kavinės kaimynystėje, ketinama

įkurti dienos centrą narkomanams ir buvusiems kaliniams, neslėpė su-sijaudinimo: „Jau ir taip šiame kvar-tale kaip niekur kitur gausu narko-manų. Net kavinėje vidury baltos dienos mane buvo užpuolę. Vienas mane laikė, o kitas vogė.“

KGB bylos vis dar neviešos

Nukelta į 2 p.

Nukelta į 2 p.

Buvusios J.Laužiko mokyklos pastatas gali tapti puolusių žmonių priebėga.

Autorės nuotraukaŠiauliečiai kratosi buvusių kalinių ir narkomanų kaimynystės

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Šiaulių miesto Žemaitės gatvės gyventojai sukilo prieš mažai žinomos religinės bendruomenės keti nimus miesto centre įkurti buvusių kalinių ir narkomanų prieglaudą.

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)2

Vokietijos ekonomikos tyri-mų instituto skaičiavimais, Grai-kijai, Airijai ir Portugalijai paskel-bus defoltą (bankrotas, kai valstybė nebegali išmokėti skolų), vokiečių mokesčių mokėtojai prarastų beveik 71 mlrd. eurų. Tiesa, tyrėjai rėmėsi prielaida, kad antroji pagalbos Grai-kijai programa sudarys 120 mlrd. eurų. Ekonomistai apskaičiavo, kad net ir tuo atveju, jeigu skolininkai visiškai atsiskaitytų su savo kredi-toriais, Vokietija prarastų beveik 13 mlrd. eurų.

Bonos universiteto profesorius M.Neumanas mano, kad silpnosios šalys turėtų palikti euro zoną. Į euro glėbį jos galėtų sugrįžti tik atkūrusios savo ekonomiką ir fi nansus. Profeso-riaus nuomone, tokiu atveju graikai, išstoję iš euro zonos, vėl įsivestų savo

senąją drahmą, ją devalvuotų ir taip padidintų graikiškų prekių konkuren-cingumą. Gyventojai patirtų nuosto-lių, tačiau padidėtų gamyba, atsirastų naujų darbo vietų, daugiau įplaukų patektų į biudžetą.

Pingant doleriui naft a nebūti nai brangsta

Pasak Investuotojų asociacijos val-dybos nario Artūro Milevskio, šian-dien praktiškai nė viena išsivysčiusi šalis negalėtų išgyventi be naftos, to-dėl šios žaliavos kainų pokyčiai labai smarkiai veikia pasaulio infl iacinius lūkesčius.

Daugelis mano, kad pingant dole-riui brangsta degalai. Nebūtinai. Jei-gu doleris pinga euro atžvilgiu, bet tuo pačiu metu nafta, kuri skaičiuo-jama JAV doleriais, pabrangsta, tai mes, pirkėjai, parduodami branges-nius eurus ir pirkdami pigesnius do-lerius, kad galėtume nusipirkti naftos, galime nepajausti jokio pokyčio. Ki-taip yra JAV – kai doleris pinga, ame-rikiečiams nafta brangsta.

Neigiama naftos priklausomybė nuo JAV dolerio kainų ryškiausiai pa-stebėta 1970-aisiais, kai smunkantis JAV doleris paskatino naftos gamin-tojus tiesiog perskaičiuoti jos kainas. Taip siekta išlaikyti pinigų, gautų iš naftos pardavimo, perkamąją galią. Pingantis JAV doleris skatino naftos kainų augimą, tai „užsukdavo“ infl ia-cinę spiralę ir galiausiai ekonominį nuosmukį, arba recesiją. Siekdamas kovoti su infl iacija, JAV federalinis rezervų bankas didindavo bazines pa-lūkanų normas, o tai anksčiau ar vė-liau vėl grąžindavo JAV dolerio pa-trauklumą, ir pastarasis pradėdavo brangti.

Aktualijos

Mums naudingiausia stabili pasaulinė rinkaJekaterina Rojaka, DnB Nord banko vyriausioji ekonomistė

Per pastaruosius kelis mėnesius po ilgos pertraukos ES prekybos balansas tapo neigiamas. Iti n baiminti s dar nevertėtų, padėtį galima pataisyti . Tačiau jeigu šis defi citas pradėtų augti , tai ir ES tektų suvaržyti vartojimą, o tai atsilieptų ir Lietuvai, nes mes vis daugiau ekspor-tuojame. Jeigu mažės vartojimas visa-me pasaulyje, tai pamažu turės mažėti ir žaliavų, taigi ir naft os kainos. Dauge-lis apsidžiaugtų, tačiau neužmirškime, kad dėl šios priežasti es gerokai sumažė-tų ir eksporto apimtys. Be to, sumažėjus naft os kainai, ir mūsų kaimynai, NVS ša-lys, patektų į sudėti ngą padėtį . Jos ne-vykdė ir nevykdo reformų, kurios leistų produktyviai didinti gamybos apimti s. Taigi ir joms tektų mažinti išlaidas, o toks pasirinkimas Lietuvos eksportuo-tojams nebūtų naudingas. Mums nau-dingiausia, kai pasaulinėje rinkoje yra stabili padėti s.JAV neturi kito pasirinkimo – ti k padi-dinti skolinimosi limitą. Tačiau visi su-pranta, kad ateityje teks smarkiai ma-žinti išlaidas. Manau, šių veiksmų JAV imsis nuo 2013-ųjų. Tada sudėti nga pa-dėti s bus ne ti k JAV, bet ir ES.

Žlugus doleriui sunkumų neišvengtų ir LietuvaNerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Jeigu JAV politi kai būtų nesugebėję susitarti dėl skolos limito padidinimo, pasekmes pajustų visas pasaulis, ne-išvengtų sunkumų ir Lietuva. Koks do-leris naudingesnis Lietuvos ekonomi-kai – silpnas ar sti prus? Dabar, kai Lietuvos pramonės augimas paremtas eksportu, mums naudingiau, jeigu euras silpnėtų dolerio atžvilgiu. Tada mums būtų lengviau eksportuo-ti už ES ribų. Tačiau kai euras silpnes-nis – brangesni ir gamti niai ištekliai, kuriuos importuojame, taigi ir dides-nė infl iacija šalyje. Gamintojams tokiu atveju lyg ir gerai, jie konkurencingesni pasaulinėje rinkoje, tačiau blogai var-totojams, nes jie perka brangesnę už-sienio produkciją.Šįmet JAV prognozuojamas10 proc. biudžeto defi citas yra vienas didžiausių pasaulyje, o JAV – didžiausias nuo Ant-rojo pasaulinio karo. Taigi arti miau-sioje ateityje JAV ti kriausiai bus didi-nami mokesčiai. Tikėti na, kad ameri-kiečiams teks susiveržti diržus, kaip tai 2009-aisiais patyrė Lietuva ir Latvija ir per arti miausius dvejus metus turės iš-gyventi Graikija.

Verslininkė sako, kad ne kartą teko gelbėti ir gatvėje stovėjusius automo-bilius, o ji pati į darbą automobiliu nė nevažiuoja, nes nenori patirti nerei-kalingų nuostolių, kurie čia yra ne-išvengiami. Dėl narkomanų ji buvo priversta įsirengti stebėjimo kame-ras ir nuolat su savimi nešiojasi pul-telį, kurį spustelėjus bemat prisistato policija. „O kas bus, kai čia ofi cia-liai įsikurs narkomanai ir kalėjimo universitetų auklėtiniai?“ – klausė B.Urbonavičienė.

Parašus prieš tokią kaimynys-tę puolę rinkti gyventojai savo raš-te teigė, kad tokias aktualias ir opias socialines problemas būtina aptarti su miesto bendruomene. Juo labiau kad teistų ir išėjusių iš įkalinimo įstai-gų žmonių globa užsiimti ketinantis labdaros ir paramos fondas „KRIS – Šiaurės Vakarų Lietuvoje“, pasak vi-suomenininkės Irenos Vasinauskaitės, žmonėms yra nežinomas.

Kodėl taip skubėta?

Įtarimų į pasipriešinimo kovą paki-lusiems šiauliečiams sukėlė ir tai, kad buvusios mokyklos pastatą V.Karpovo vadovaujamam fondui norėta per-duoti labai paskubomis. Šis klau-simas į miesto tarybos darbotvarkę buvo įtrauktas likus kelioms dienoms iki posėdžio, tarsi tyčia, kad neliktų laiko diskusijoms. Atiduoti pastatą V.Karpovo fondui pasiūlė savivaldy-bės Patalpų skyrimo komisija, vado-vaujama administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus. Dar labiau įtar-tinas atrodo pastato atlaisvinimas. Dar visai neseniai šiame pastate veikė ne-galią turinčių vaikų mokykla, kurią su-jungus su „Ringuvos“ mokykla, iškart gimė sprendimas patalpas atiduoti fondui. Ar ne dėl fondo ir buvo sku-bėta atlaisvinti pastatą?

Naudojasi ES parama

„KRIS – Šiaurės Vakarų Lietuvoje“ (kaip ir mūsų skaitytojams jau žino-ma „Agapao“, krikščionių mokytojų organizacija „Liekma“, viešoji įstaiga „Mūsų draugas“) yra susijusi su religi-ne organizacija, kurią V.Karpovas va-dina evangelinio tikėjimo krikščionių bažnyčia ir yra jos pastorius.

V.Karpovą ir jo šeimą sieja ryšiai su ne viena organizacija, gausiai re-miama iš ES fondų ir savivaldybės biudžeto. Antai vien „Agapao“ gavo 4 mln. Lt ES paramos. Jos tikimasi ir ketinamam steigti narkomanų dienos centrui. Įdomu tai, kad milijonų ne-šykštintys paramos davėjai net nepa-

sidomėjo, o kiek narkomanų ir kitaip puolusiųjų per V.Karpovo organiza-cijas sugrįžo į gyvenimą. Niekas nė nelygino V.Karpovo veiklos su valdiš-komis tokiomis įstaigomis, nesigilino, kur iš tikrųjų plaukia milijonai.

Žurnalistei pavyko išsiaiškinti, kad V.Karpovui patalpos dienos centrui buvo pasiūlytos Šiaulių nakvynės na-muose, bet jis tų patalpų atsisakė. Jam patalpų reikia būtent miesto centre. Tiesa, tas patalpas jis kol kas nuomo-tųsi, tačiau su šiuo piliečiu ir su juo su-sijusiais valdininkais jau turima kar-čios patirties – Ramučių mokykla taip pat iš pradžių buvo tik išnuomota, bet šiandien jau yra privatizuota.

Nuo narkomanų iki našlaičių

V.Karpovo veikla itin įvairialypė. Jį domina ir narkomanai, ir alkoholi-kai, ir teistieji, ir našlaičiai. Prieš porą metų V.Karpovas su savo globojamais alkoholikais ketino įsikurti ant Juo-dlės ežero kranto Kelmės rajone. Čia V.Karpovas planavo įkurti reabilita-cinį mokomąjį centrą norintiesiems pabėgti nuo narkotikų ir kitokių psi-chiką veikiančių medžiagų. Tuomet V.Karpovas veikė kaip labdaros ir pa-ramos fondo „Agapao“ direktorius. Kad toks centras galėtų pradėti savo veiklą, prireikė vietinės bendruome-nės pritarimo. O šaukėniškiai pasakė griežtą „ne“.

Tačiau V.Karpovas, žlugus pirmam jo sumanymui, rankų nenuleido ir ne-trukus į Šaukėnus atvyko kaip Lietuvos krikščioniškojo labdaros fondo centro „Samarija“ atstovas. Šįsyk jis sakė no-rįs steigti užuovėją našlaičiams, vaikų globos namų auklėtiniams, kurie, at-buvę „kadenciją“ vaikų globos namuo-se, neturi kur eiti, nežino ką daryti su valstybės skiriama našlaičių įsikūrimo pašalpa. Kartu su V.Karpovu atvykęs Gintaru prisistatęs vyriškis kalbėjo, kad vaikų globos namų auklėtinių proble-mos prasideda būtent nuo 18-os metų. Tad jie ir padės vaikams susiorientuoti ir įgyti profesiją.

Žinia, jog atvykėliai ketina steigti namus iš vaikų globos įstaigų išėju-siems jaunuoliams ir pasirūpinti jiems valstybės skiriama našlaičių įsikūrimo pašalpa, šaukėniškius itin papiktino. Žmonės tikino, kad našlaičiai bus ap-gauti dar kartą, iš jų bus tik išvilio-ta valstybės skirta pašalpa, ir atvykė-lį išvadino šarlatanu. Bendruomenei atrodė neįtikėtina, kaip gali našlai-čiams išsilavinimą suteikti žmogus, kuris pats yra tik misionierius.

Sukilus visuomenei, Šiaulių mies-to taryba nesiryžo atiduoti pastato V.Karpovui.

Šiauliečiai kratosi buvusių kalinių ir narkomanų kaimynystės

Vladimiro Karpovo veikla yra įvairialypė. Nijolės Petrošiūtės nuotrauka

Įtarimų sukėlė ir tai, kad buvusios mokyklos pastatą V.Karpovo vadovaujamam fondui norėta perduoti labai paskubomis.

Lietuva viską darė atvirkščiai – ekonomikos pakilimo metais išlaidavo, o užklupus krizei taupė tokiais tempais, kad net nustebino Briuselio aukštus pareigūnus.

Atkelta iš 1 p.

Atkelta iš 1 p.

Daugelis Europos šalių kalti na Graikiją dėl bręstančio euro kriti mo. GK archyvo nuotrauka

Kai doleris sloguoja, euras ir litas serga

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75) 3

Fonde apie milijonas dokumentų

LGGRTC vadovė teigė, kad cen-tras iki šiol negavo lėšų ir darbo už-mokesčiui už KGB dokumentų vie-šą skelbimą.

„Mūsų atlyginimai nėra dide-li. Neatskaičius mokesčių jie siekia 1 300–1500 Lt, todėl labai tiki-mės, kad vienuolikai žmonių Vy-riausybė kitais metais skirs, kaip žadėjo, apie 250 tūkst. Lt“, – vylėsi T.B.Burauskaitė.

Eksperimentinę svetainę cen-tras kūrė iš turimų lėšų, bet, pasak T.B.Burauskaitės, viešai skelbiant do-kumentus yra daug techninio darbo.

„Bylos yra sudėtingos, jas rei-kia kruopščiai peržiūrėti, kad į vie-šumą nepatektų prisipažinusiųjų bendradarbiavus su KGB pavardės, jų šeimų narių duomenys“, – sakė T.B.Burauskaitė.

Bendradarbiavę su KGB prisipa-žino 1 589 asmenys, todėl duomenys apie juos saugomi įstatymo.

LGGRTC vadovė aiškino, kad centras privalo peržiūrėti apie mili-joną dokumentų lapų. Jei lapai būtų sudėti vienas ant kito, jie pasiektų 40 aukštų dangoraižio stogą.

Atskleisti visų pavardes – neįmanoma

Žurnalisto paklausta, ar LG-GRTC skelbs visų buvusių KGB bendradarbių vardus ir pavardes, T.B.Burauskaitė tikino, kad tai pa-daryti bus neįmanoma. „Mes neži-nome visų agentų pavardžių, nes iš dokumentacijos matyti, kad dažnai jie turėdavo kodinius vardus, – sakė T.B.Burauskaitė. – Visgi iš dokumen-tuose esančių aplinkybių žinantieji at-kurs, kas juos sekė ir rašė ataskaitas KGB.“

Daug dokumentų iš Lietuvos išsi-vežė okupacinė kariuomenė, bet, pa-sak T.B.Burauskaitės, likę dokumen-tai padės labai tiksliai atskleisti, kaip veikė ši represinė struktūra, paaiškės ir nemažai KGB bendradarbių pa-vardžių.

„Esu įsitikinusi, kad viešai skelbti reikėtų viską be išimties ir mes pa-

sistengsime tai padaryti, – kalbėjo T.B.Burauskaitė. – Suprantama, iš-lygos bus taikomos tik laisva valia prisipažinusiesiems.“

Prilygino Augijo arklidėms

Socialdemokratas Vytenis Povi-las Andriukaitis teigia, kad šalyje įgyvendinama nevykusi mintis vie-šai skelbti KGB dokumentus.

„Aš pats KGB buvau tardomas du kartus, o vieną kartą suimtas ir tik vėliau sužinojau, kas mane įskun-dė, – pasakojo V.P.Andriukaitis. – Kalbėdamasis su tuo agentu „Pra-nu“, padariau išvadą, kad jis buvo tiesiog išprievartautas ir todėl apie mane prirašė įvairiausių niekų. Bet taip elgtis KGB išprievartavo dau-gumą savo bendradarbių.“

Pasak parlamentaro, KGB korta politikų nuolat eskaluojama be pa-grindo, nes dauguma jų nebuvo su-imti „ir nežino, ką reiškia būti tar-dymo izoliatoriuje“.

„Su KGB reikia pasielgti kaip su Augijo arklidėmis – paleisti jas sro-ve į giliausius pragarus ir daugiau nebeprisiminti“, – palyginimais kal-bėjo V.P.Andriukaitis.

Netoleruoja jokių išlygų

Partijos „Jaunoji Lietuva“ lyderis Stanislovas Buškevičius teigė, kad viešai skelbiant KGB dokumentus nederėtų taikyti jokių išlygų.

„KGB buvo represinė okupaci-nė struktūra, nukreipta prieš Lietu-vos valstybę ir lietuvių tautą. Todėl KGB tarnavę žmonės už savo klai-das, abejingumą ir nusikaltimus pri-valo sumokėti visą kainą, – neabejo-ja S.Buškevičius. – O ta kaina, kad

tik viešai būtų paskelbtos pavardės, yra labai menkutė.“

Nuo KGB nukentėjęs Kovo 11-osios nepriklausomybės akto sig-nataras Algirdas Patackas irgi mano, kad jokių išimčių neturėtų būti.

Užsislėpusius buvusius KGB bendradarbius, kurie iki šiol neprisi-pažino ir neatgailavo dėl savo veiks-mų, jis prilygino pūliniams, kurie gali ir toliau kenkti Lietuvai.

Prireiks ne vienų metų

Pasak LGGRTC vadovės T.B.Bu rauskaitės, šiuo metu yra viešai paskelbtos 15 neprisipažinu-sių KGB agentų pavardės. Prie kai kurių jų yra ir nuotraukos.

Anksčiau ji sakė, kad KGB agen-tūriniam fondui viešai paskelbti pri-reiks ne vienų metų. „Šios nuostatos

nepakeičiau ir dabar. Jei fi nansavi-mas nestrigs, visus dokumentus pa-skelbsime viešai per trejus metus“, – tikino T.B.Burauskaitė.

Neseniai Seime nebuvo patvir-tinta 2010 m. LGGRTC ataskaita. Šiam centrui nemažai priekaištų dėl autorinių sutarčių sudarymo turėjo ir Valstybės kontrolė.

„Šio centro veikloje yra labai daug problemų ir beveik niekas nepasikei-tė nuo 2010 m., kai šiaip ne taip pa-tvirtinome 2009 m. ataskaitą“, – sakė Seimo žmogaus teisių komiteto pir-mininkas Arminas Lydeka.

Be to, pasak jo, steigiant LG-GRTC buvo manyta, kad jo veik-la bus laikina, o šiuo metu jis vei-kia jau kaip atskira institucija, bet kažkodėl neišnaudojami Lietuvos muziejų žmogiškieji ir fi nansiniai ištekliai.

Aktualijos

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaiti s, stasys.jokubaiti s@gimtasiskrastas.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.ltTelefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

Prenumerata ir plati nimas Tel. (8 5) 210 0060.Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Leidėjas – UAB

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius, Aurelija Meškaitė, Rūta Klišytė.

Fotografas Klaudijus Driskius.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraðtasKauno miesto meras Rimantas Mikaiti s įsiti kinęs, kad konservato-riai, dėl su Kauno šilumos ūkio prob-lemų inicijavę trečiadienio miti ngą prie savivaldybės, po tokiomis spe-kuliacijomis slepia savo politi nius in-teresus. Svarbiausias iš jų – opozici-joje atsidūrusių konservatorių noras bet kokia kaina sugrįžti į valdžią.

„Prisidengus Kauno piliečių bei visuomeninių organizacijų vardu vi-suomenė gąsdinama „oligarchais“, „krabais“, didėsiančiomis šilumos kai-

nomis, „Gazprom“ diktatu. Tačiau ką šie konservatorių lozungai turi ben-dro su tikrove? Primenu, kad Kauno termofi kacinė elektrinė (KTE) rusų koncernui „Gazprom“ buvo parduo-ta 2003 metais, o vieni aktyviausių šio proceso dalyvių buvo tuometiniai miesto tarybos nariai konservatoriai. Sutartyje buvo įtvirtinta vergiška są-lyga: Kaunas įsipareigojo iki 2018 metų 80 proc. visos miestui reikalin-gos šilumos energijos pirkti iš Kau-no termofi kacinės elektrinės. Dėl šios priežasties kauniečiams tenka neš-

ti didžiulę mokesčių kuprą“, – tei-gia viešai išplatintame laiške mitingo organizatoriams Kauno savivaldybės vadovas R.Mikaitis. Dar 2009 metais tuometinis Kauno meras konserva-torius A.Kupčinskas aktyviai palaikė naujos elektrinės statybą. Žurnalistai jį užklupo slapta susitikinėjant su Rusi-jos koncerno „Gazprom“ vadovais. Po rinkimų atsidūręs opozicijoje politikas greitai „pamiršo“, ką kalbėjo, ir ėmė kaltinti naująją Kauno valdžią, neva ji tarnaujanti oligarchų interesams.

Eltos inf.

Konservatoriai Kaune nori grįžti į valdžią

KGB bylos vis dar neviešos

Skelbti reikėjo daug anksčiauLauras Bielinis, politologas

Daug anksčiau visuomenę reikėjo su-pažindinti su KGB dokumentais, bet jei jie iki šiol nepateikti , reikia labai gerai pagalvoti , kaip KGB agentūrinį fondą reikėtų paskelbti , nes šiuo žingsniu ga-lime ne ti k padėti , bet ir pakenkti Lie-tuvos ateičiai ir dabarčiai. Pavyzdžiui, jei Kazimieros Prunskienės bendradar-biavimas būtų buvęs viešai paskelbtas iš karto, šiandien nei ji, nei visuomenė neturėtų problemų su „Šatrijos raga-nos“ istorija.

Žmonės laikomi įkaitais

Algis Krupavičius, politologas

KGB korta Lietuvoje eskaluojama nuo 1990 metų ir visą tą laiką visuomenė yra priešinama. Paskelbti tuos dokumen-tus reikėjo jau prieš 20 metų, o ne laiky-ti su KGB bendradarbiavusius žmones savoti škais įkaitais. Vien todėl manau, kad informacija turėtų būti kruopščiai atrenkama. Suprantama, kad daugumą dokumentų reikėtų atskleisti , bet jie ne-turėtų būti naudojami kaip įrankis politi -nėje kovoje, o būti aktualesni istorikams. Ypač šia korta naudojasi konservatoriai ir krikščionys demokratai.

Paskelbti KGB dokumentus reikėjo jau prieš 20 metų.

Atkelta iš 1 p.

Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaiti s mano, kad šalyje įgyvendinama nevykusi minti s viešai skelbti KGB dokumentus. GK archyvo nuotraukos

Parti jos „Jaunoji Lietuva“ lyderis Stanislovas Buškevičius teigė, kad viešai skelbiant KGB dokumentus nederėtų taikyti jokių išlygų.

Šiemet valdžia nerado pinigų padėti labiausiai skurstantiems, o daugelio ministerijų vadovų at-lyginimams jų nertrūko. Antrą šių metų ketvirtį , palyginti su pirmuo-ju, viduti nis mėnesio darbo užmo-kesti s, įskaitant priedus ir priemo-kas, padidėjo beveik pusei ministrų. Vyriausybės atstovai teisinasi, kad didėjo ne alga, o priedai už stažą ir gerą darbą. Tačiau ar labai svarbu, kokia forma didinami ministrų at-lyginimai?

Pavasarį karštai diskutuota dėl mi-nimalios 800 litų algos padidinimo bent 100 litų. Tuomet Vyriausybė pa-reiškė, kad algos didinimą ketinama sieti su kitų metų biudžetu, nes šiemet pinigų tam nėra. Tačiau valstybės tar-nyboje atlyginimai ir toliau kyla.

Daugiausia, 423 litus, atlyginimas padidėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrui – jis dabar siekia pusdešim-to tūkstančio litų. Užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų atlyginimai pa-didėjo daugiau nei 100, ūkio minis-tro – daugiau nei 200 litų, energetikos ministro – 31 litu.

Ministro Pirmininko kanclerį pa-vaduojantis pareigūnas sako, kad mi-nistrų pareiginė alga yra 8 480 litų ir ji nesikeitė jau kelerius metus, o mi-nistrai gauna skirtingus atlyginimus dėl skirtingų priedų. Taip jau dešimt-metį atlyginimai didėja ne tik valsty-bės tarnautojams, bet ir politikams, teisėsaugos pareigūnams.

Ministro Pirmininko kanclerio pirmojo pavaduotojo Giedriaus Ka-zakevičiaus teigimu, šiandien iš tikrų-jų egzistuoja tokia sistema: nors pati alga už pareigas ir nedidinama, ta-čiau dėl turimo stažo gaunami prie-dai lemia, kad atlyginimas kas treji metai išauga.

Antrą metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, padidėjo ir viceministrų bei ministerijų kanclerių darbo užmo-kesčtis. Ypač ryškiai šių pareigūnų at-lyginimai išaugo Socialinės apsaugos ir darbo bei Aplinkos ministerijose – jie esą gavę priedus už gerą darbą. Pa-jamų padidėjimo nepajuto tik Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai.

Vyriausybė pripažįsta, kad siste-ma, kai atlyginimas didėja nuo darbo stažo ir priedų, yra viena iš silpnųjų šiandieninės valstybės tarnybos ap-mokėjimo sistemos vietų. Ją ketina-ma keisti.

GK, lrt inf.

Ministrams jau ne sunkmeti s

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)4

Albinas ČAPLIKAS

Kada žmonės skundžiasi, kad darbdaviai jiems moka atlyginimą nelegaliai? Paprastai tada, kai neten-ka darbo. Kaip vertinti tokius vėlyvus praregėjimus?

Neseniai į redakciją kreipėsi šiau-lietis Antanas. Darbdavys ilgus me-tus jam atlyginimą mokėjo iš dviejų dalių. Vienas atlyginimas buvo ofi -cialus, o kitas, šiek tiek didesnis, ne-legalus. Pastarąjį darbdavys Antanui mokėdavo į rankas. Ir štai vieną die-ną darbdavys sumanė keisti veiklos kryptį ir Antanui darbo neliko. Jam paskyrė įstatymuose numatytą kom-pensaciją, tačiau ją skaičiavo tik nuo ofi cialaus atlyginimo. Dabar Antanas pasipiktinęs – reikalauja, kad laikraš-tis aprašytų šitą istoriją arba priverstų darbdavį sumokėti kompensaciją ne tik nuo legalaus, bet ir nuo nelega-laus atlyginimo.

Kaip tik tuo metu rengiau straips-nį apie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos siūlomą nelegalaus dar-bo draudimo įstatymo projektą. Be kita ko, projekte numatytos sankci-jos ne tik nelegaliai žmogų įdarbi-nusiam darbdaviui, bet ir nelegaliai dirbusiam darbuotojui. Tiesa, pasta-rajam skirtinos baudos yra gerokai mažesnės. Yra numatytas atvejis, kai apie nelegalų darbą pranešęs darbuo-tojas atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau akivaizdu, kad Antano atve-ju tokios išlygos negalima pritaikyti. Juk žmogus skundžiasi ne todėl, kad jam buvo mokamas nelegalus atlygi-nimas. Jeigu darbdavys būtų jam sky-ręs kompensaciją nelegaliais pinigais, Antanas niekam nebūtų skundęsis. Todėl taikant kol kas dar tik siūlomą priimti įstatymą Antanas ne tik ne-išsikovotų didesnės kompensacijos, bet dar ir būtų nubaustas nuo 500 iki 1 000 litų bauda.

Tačiau neskubėkime Antano smerkti. Jis dirbo sunkų darbą ir buvo tikrai nusipelnęs gauti dides-nį nei ofi cialų atlyginimą. Akivaizdu, kad žmogus nelabai susigaudo įsta-tymų labirintuose – tuo darbdavys ir

pasinaudojo. O dabar Vyriausybė siū-lo bausti ne tik darbdavį, bet ir An-taną. Tačiau pasvarstykime, ar galime darbdavį ir darbuotoją vadinti lygia-verčiais partneriais ir dėl nelegalaus darbo bausti abu. Jau nuo Romos im-perijos laikų darbo teisėje fi ksuojama, kad darbuotojas yra silpnoji, o darb-davys – stiprioji darbo pasidalijimo grandinės dalis. Romėnai buvo ir yra teisūs, juk darbdavys, o ne Antanas pasiūlė pasirašyti jau parengtą darbo sutartį ir laikytis visų slaptųjų proto-kolų, darbdavys moka mokesčius ir atlyginimą, darbdavys sudaro darbo sąlygas, kurios gali būti ir geros, ir ne-pakenčiamos.

Akivaizdu, kad daugeliu atvejų darbuotojas Lietuvoje yra įvarytas į kampą, todėl ir sutinka dirbti nelega-liai. Žmogus neturi realaus pasirinki-mo. Neteko girdėti, kad darbuotojas

savo darbdaviui pats pasiūlytų mokėti jam atlyginimą nelegaliai, nemokant mokesčių. Sakysite, kad žmogus turi būti sąmoningas ir sąžiningas? Taip, tokiais turėtume būti visi. Tačiau ne-užmirškime ir aplinkybių – Antanas turi išlaikyti ne tik save, bet ir bedar-bę žmoną bei tris mokyklą lankan-čias dukreles. Kita vertus, ar galime iš darbuotojo reikalauti, kad jis būtų sąžiningas, kai Vyriausybė jo neap-saugo nuo nesąžiningų darbdavių keršto, juk pranešdamas apie nele-galų darbą žmogus rizikuotų prarasti bet kokį darbą. Labai dažnai darbuo-tojas paprasčiausiai neturi kito pasi-rinkimo – arba dirbsi pagal darbdavio numatytas sąlygas, arba tavo vietoje dirbs kiti.

Pabandykime išgirsti ir darbda-vių argumentus ir atsakyti į klausimą, kiek nelegalus darbas susijęs su noru apgauti valstybę, ir kiek – norint išsi-laikyti rinkoje. Gal tai atsitiktinumas, tačiau dažnas kalbintas verslininkas neofi cialiame pokalbyje prisipažįsta neretai pažeidžiantis įstatymus – le-galiai dirbdamas jis neišsilaikytų rin-koje, bankrutuotų. Sunku patikėti, kad darbdavys savo noru rizikuotų. Kaip yra iš tikrųjų?

Deja, įstatymo rengėjai ir realiai rinkoje dirbantys žmonės tuos pa-čius dalykus mato skirtingai. Val-dininkai skaičiuoja, kiek praranda valstybė, o rinkoje dirbantys ir su realiomis problemomis susiduriantys žmonės svarsto labai konkrečiai – ar taip dirbdamas išsilaikysiu, ar ban-krutuosiu. Jeigu kyla grėsmė, tada žmogus imasi nelegalių veiksmų ir juos vadina būtinybe.

Nelegalaus darbo draudimo įsta-tymo projektui Vyriausybė jau pri-tarė. Darbo inspekcija ruošiasi mū-šiui – bus formuojamos nelegalaus darbo kontrolės grupės, kurios bend-radarbiaus su VMI, policija, FNTT ir kitomis institucijomis. Tokios kont-rolierių grupės šukuos sektorių po sektoriaus ir imsis pačių griežčiausių priemonių.

Komentarai

Ant politi nių svarstyklių

Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ pranešus, kad iki šių metų pabaigos Rusijos Federacija dislokuos Karaliaučiaus sriti es Balti jos laivyne dvi moderniausias priešlėktuvinės gynybos sistemas S-400, Lietuvos krašto apsaugos ministerija išreiškė susirūpinimą dėl „ne-demokrati nių kaimynų ginklavimosi šalia Lietuvos sienų“. Kai kurie politi kai teigia, kad ministerijos klerkai pernelyg jautriai reaguoja į kiekvieną Rusijos žingsnį, todėl įtampa tarp abiejų valstybių nie-kaip neatslūgsta. Kiti teigia, kad, būdami NATO nariai, privalome duoti atkirtį tokiems planams. Kaip turėtų būti iš ti krųjų?

Kaip reikėtų reaguoti į Rusijos planus Karaliaučiuje dislokuoti priešlėktuvinės gynybos sistemas?

Karinėmis galimybėmis Rusija neprilygsta NATOArvydas Anušauskas, Seimo narys

Karaliaučiaus sritį Rusija laiko savo priešakine baze, nukreipta prieš NATO. Mūsų nerimas būtų dides-nis, jei tai sietųsi su kokia nors pa-pildoma priešraketine gynyba arba branduolinio ginklo dislokavimu. Bet mes situaciją stebime ir žino-me, kad labai dažnai Rusijos planai ir galimybės prasilenkia. Ir net šiuo metu visa tai panašu į jau įprastą šios šalies elgesį. Pamenate, Rusija buvo paskelbusi apie savo kariuo-menės modernizacijos tris etapus? Pradėjusi pirmą etapą ir jo neužbai-gusi, Rusija paskelbė jau pradedan-ti antrąjį. Nenustebčiau, jei netru-kus kaimynai praneštų, kad vyksta ir trečias modernizacijos etapas, nors neįgyvendino nei pirmo, nei antro. Tad ne visada derėtų rimtai priimti viską, kas tik atsklinda iš Rusijos. Ši šalis neretai pasitelkia žiniasklaidą tik propagandai, nes realiai karinė-mis galimybėmis nė iš tolo nepri-lygsta NATO.

Priešlėktuvinė gynyba – ne ti k Lietuvos reikalasValenti nas Mazuronis, Seimo narys

Nemanau, kad į kiekvieną dvelks-mą iš Rusijos reikėtų reaguoti iste-riškai, bet derėtų išlaikyti ir budru-mą. Viena vertus, visi žinome, kad Karaliaučiuje yra sukaupta daugybė Rusijos ginkluotės ir karinių dalinių. Ši sritis ribojasi su mūsų valstybe, to-dėl pateisinčiau nuolatinį stebėjimą ir susirūpinimą naujomis priešlėk-tuvinės gynybos sistemomis. Juolab kad šias laikais ribos tarp gynybos ir puolimo beveik nėra. Šie dalykai pernelyg glaudžiai surišti. Antra ver-tus, nereikėtų daryti ir toli žengian-čių išvadų. Viską derėtų pasverti soli-džiai ir bet kurią panašią informaciją reikėtų aiškintis kartu su partneriais NATO, dalytis turimais duomeni-mis ir vėliau reaguoti. Priešlėktuvi-nės gynybos elementai, manau, yra jau ne tik Lietuvos reikalas, bet ir vi-sos NATO, todėl būtų gerai, jei su-lauktume reakcijos ir iš mūsų atstovo šiame Šiaurės Aljanse, ką jis nuveikė, siekdamas išsiaiškinti situaciją.

Rimanto Dovydėno piešinys

Akivaizdu, kad daugeliu atvejų darbuotojas Lietuvoje yra įvarytas į kampą, todėl ir suti nka dirbti nelegaliai. Žmogus neturi realaus pasirinkimo.

Vyriausybei vienodai kalti – ir vilkas, ir ėriukas

Įstatymo rengėjai ir realiai rinkoje dirbantys žmonės tuos pačius dalykus mato skirti ngai. Valdininkai skaičiuoja, kiek praranda valstybė, o rinkoje dirbantys ir su realiomis problemomis susiduriantys žmonės svarsto konkrečiai – ar taip dirbdamas išsilaikysiu, ar bankrutuosiu. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75) 5EmigracijaJustė ŠEMETAITĖ

Po nuožmaus lietaus vėl pažeme ridinėjasi saulė. Traukdama namo po įprasto šeštadieninio „apsišopinimo“ lenkiu dešinės rankos pirštus skaičiuo-dama namus, kuriuose (esu įsiti kinu-si) jaukiai įsikūrę broliai lietuviai.

Tikrai nereikia jokių ypatingų galių, kad įmintum tokią mįslę: už-tenka žvilgtelėti į ramiai aukštyn vil-nijantį dūmelį ir įkvėpti čirškančio šašlyko aromato, kad suprastum, kas tame name gyvena. Šypteliu pati sau pagalvojusi, jog alus ir nuo mėsos lūžtantys iešmai – neatsieja-mi lietuvio gyvenimo atributai. Au-tomati škai tarsi kulkos viena po ki-tos ima pilti s panašios mintys. Taigi kas iš ti krųjų išduoda lietuvį?

Išvaizda

Pirma į galvą atėjusi mintis – iš-vaizda. Neišpasakytomis gražuolėmis ir vienomis iš seksualiausių pasaulio moterų tituluojamos lietuvės Jungti-nėje Karalystėje turi dar didesnes ga-limybes pasirūpinti savo išvaizda: įsi-gyti garsiausių dizainerių drabužių bei avalynės už prieinamą kainą, naudoti tiktai kokybišką kosmetiką, mėgautis įvairiomis grožio procedūromis, lan-kytis prašmatniuose mados bei dizai-no renginiuose. Vyrai, žinoma, gyve-na tomis pačiomis sąlygomis, ir jiems atsiveria tos pačios galimybės, tačiau ne paslaptis, kad jie suranda kur kas, anot jų, vyriškesnių pramogų.

Vis dėlto tenka pripažinti, kad gat-vėje gali sutikti taip „nusidabinusių“ tautiečių, jog nebežinai, ką ir dary-ti – verkti ar juoktis. Iš toli šviečiantys peroksido „pakąsti“ plaukai, siekiantys juosmenį, vinies „storumo“ kulniukai, kone smingantys į asfaltą, į kairę ir de-šinę išsišovę dubens kaulai bei oranži-nio atspalvio pudra – tik pagrindiniai lietuvių atpažinimo bruožai.

Tokie veiksniai kaip delno dydžio D&G, GUCCI ar kitų garsių (ir, aiš-ku, brangių) fi rmų pavadinimai, iš-siuvinėti, išgraviruoti ar kitais būdais pritvirtinti prie akinių kojelių, marš-kinėlių, džinsų bei rankinių, atlieka itin svarbią funkciją atpažinimo pro-

cese. Gaila, kad dauguma tų drabu-žių bei aksesuarų atkeliauja ne iš kur kitur, o iš visų mylimos Kinijos. Rytų europietės mėgsta tai, kas blizga ir kuria turtingos moters įvaizdį.

Nė kiek nuo silpnosios lyties šiuo klausimu neatsilieka ir vyrai, neven-giantys dėvėti atseit dizainerių še-devrų ir, be kita ko, papuošti plačias savo krūtines piršto storumo aukso grandinėmis. Sunku patikėti, kad yra tokių ne vien tik madai, bet ir savikritikai atsparių žmonių.

Būtų kvaila tvirtinti, kad taip atro-do visi Anglijoje gyvenantys lietuviai ir lietuvės, tačiau tai – tipinis vaizde-lis. Galbūt dėl to, kad stilingai ir sko-ningai atrodantys lietuviai dažniau-siai nėra panašūs į lietuvius ir negali paneigti susiformavusios nuomonės, jog mūsų tauta smarkiai prasilenkia su vyraujančiomis mados tendenci-jomis. Apmaudu, bet ant lietuvaičių krinta slogus beskonybės šešėlis.

Juokas

Iškart suskumbu teisinti mus ir jus, bandydama surasti teigiamų savybių, kuriomis akivaizdžiai išsiskiriame iš pilkos masės. Žinoma, tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pir-mo žvilgsnio, netgi atvirkščiai – mes nevažinėjame prastais automobiliais, niekada neklausome muzikos tyliai, nesibodime keliauti Tėvynėn mikro-autobusais ir juokiamės tik tiek, lyg

mums už tai mokėtų. Ties tuo punk-tu man ir norisi sustoti – juokas.

Kad ir į kokią kavinę, prekybos cent rą ar metro stotį užklystum, ausį būtinai pasieks garsiakalbių lietuvių balsai. Paradoksalu, tačiau dauguma Anglijos lietuvių, priešingai nei liku-sieji Tėvynėje, nesidrovi garsiai juok-tis viešose vietose. Nesidrovi jie, deja,

juoktis ir vieni iš kitų. Na, o tokie pokš-tai dažniausiai nelieka nepastebėti po-licijos pareigūnų (pabūti angliškoje areštinėje, pasirodo, irgi pramoga).

Nepaisant visko, anglai mus pažįs-ta kaip nepailstančius vakarėlių liū-tus (t. y. pakeliančius išgerti daugiau nei jie) ir kaip nepaprastai linksmus žmones. Matyt, nėra „tamsta lietu-vis“ toks kietaodis: gyvenimas kito-kioje kultūroje (ar tiksliau „kultūrų katile“) verčia keistis ir prisitaikyti. Moteriškės lakuotomis kurpaitėmis bei vyriškiai blizgančiomis sportinė-mis kelnėmis nebesigrūda į autobu-sus ir traukinius pirmieji, nesimuša dėl vietos eilėje, automobilių spūsty-se užleidžia kitus vairuotojus ir svar-biausia – garsiai juokiasi, tarsi būtų grynaveisliai laimingi europiečiai.

Uniformos

Viešasis transportas nėra didžiausias Londono privalumas, jeigu jis apskritai papuola į tą sąrašą. Tačiau piko valandą keliauti metro, traukiniu ar autobusu gali būti neįtikėtinai įdomu, jeigu išsi-kovoji kelių centimetrų dydžio plotelį (kad užtektų abiem kojoms pastatyti) ir turi pakankamai erdvės pasukti gal-vą į kairę ir dešinę. Tai pats geriausias laikas susipažinti su tautiečiais!

O juos atpažinti labai paprasta: tereikia dairytis dažais, betonu ar purvu apdrėbtų batų ar kuprinių bei anksčiau minėtų aprangos detalių ir (svarbiausia!) lietuviškos knygos rankose. Ilgos kelionės namo ne vie-ną priverčia prasimanyti priemonių, kaip nukreipti mintis nuo sočios va-

karienės ar minkšto krėslo priešais televizoriaus ekraną, o knyga – pats geriausias būdas išeiti į kitą pasaulį.

Ko tik nepamatysi važinėdama-sis po angliška žeme: apstu garsiausių lietuviškų bei užsienio romanų, po-puliariausių žurnalų, receptų knygų, o retkarčiais pasitaiko netgi poezijos ar rusų klasikos. Taigi lietuviškas skaitalas pilkų kostiumų fone yra pats patiki-miausias lakmuso popierėlis beieškant emigravusio tautiečio ir, žinoma, tai – neatsiejama darbo uniformos dalis.

Elgesys

Anksčiau ar vėliau tektų pasaky-ti, kad lietuvį lengva atpažinti, nes jis trokšta būti atpažintas. Jaunoji karta, susiformavusi jau emigracijoje, gėdi-jasi savo tautybės ir ją slepia, tuo tar-pu vyresnieji nevengia dėvėti marški-nėlių, kepuraičių ar šalikų, papuoštų lietuviška simbolika. Galbūt tokia yra jų meilės Tėvynei ir ilgesio namams išraiška, o gal tai tik desperatiškos pa-stangos išsiskirti iš minios. Bet kokiu atveju geltona-žalia-raudona visuo-met traukia akį, tad yra puikus lietu-vio atpažinimo bruožas.

Anglų kalbos ignoravimą taip pat pavadinčiau viena fenomenaliausių mūsų tautiečių elgesio formų. Pati esu ne kartą mačiusi ir girdėjusi, kaip paprastas pilietis iš Lietuvos preky-bos centre, kino teatre, metro stoty-je ar kitoje viešoje vietoje kreipiasi į ang lus darbuotojus lietuviškai ir di-džiai stebisi, kaip jo nesupranta. Ne-iškentęs „persijungia“ į rusų kalbą, o kai ir toji negelbsti, pasitelkia visuo-met naudingą pirštų ženklų abėcė-lę. Kai galų gale gauna ko norėjęs, o kuris nors iš darbuotojų pasiteirauja, iš kur jis esąs, pastarasis visuomet su-geba susizgribti, apie ką kalbama, ir išdidžiai pareikšti – iš Lietuvos!

Kalbai pasisukus apie viešąsias vietas, reikėtų paminėti ir oro uos-tus, kuriuose (be jokios abejonės) visuomet surasi lietuvių. Na, o kad netektų ilgai ieškoti, tiesiu taikymu sukame prie „Ryanair“ linijų termi-nalo, nes, kaip teigia „Veidaknygė“ (angl. Facebook), lietuviai „skrenda pi-giai su „Ryanair“. Aišku, tai tik įrodo, jog mes žinome, kada ir kaip galima sutaupyti, tačiau ryškiausia lietuvį oro uoste išduodanti detalė yra jo lagami-nas! Atrodo, nieko nesiveži, o jis vi-sada kaip pilnas, taip pilnas... Reikia tik pasidžiaugti, kad pažiūrėjus į to-kio dydžio bagažą pasidaro aišku, kad mes jau priklausome Vakarams.

Pabaigai norisi pridurti, kad šios lie-tuvio atpažinimo gairės labiau reikalin-gos užsieniečiams, nes mes, vos žvilg-telėję vieni į kitus, galime patvirtinti: „Lietuvis! Ant kaktos parašyta...“

tiesa.com

Per pastaruosius dešimt metų emigravo 204,7 tūkst. Lietuvos gy-ventojų. Daugiausia – 83,2 tūkst. – žmonių emigravo 2010 metais. Tai beveik 4 kartus daugiau negu 2009 metais, rodo Stati sti kos departa-mento duomenys.

Migracija yra viena pagrindi-nių gyventojų skaičiaus mažėjimą Lietuvoje lėmusių priežasčių, kita – mažas gimstamumas, teigiama Sta-tistikos departamento pranešime.

2001–2010 metais 140,5 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo ir 101,9 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.

Pernai gimė 35,6 tūkst. kūdikių, tai 1,1 tūkst. kūdikių mažiau negu 2009 metais. Žemiausią lygį gimsta-mumas pasiekė 2002 metais – 1000 gyventojų teko 8,6 gimusiojo, kitus septynerius metus – didėjo iki 11 gimusiųjų 2009 metais, o 2010 me-tais vėl sumažėjo iki 10,8. Per pas-taruosius dešimt metų gimė 324,1 tūkst. kūdikių.

Vidutinis gyvų gimusių vai-kų, kuriuos moteris pagimdytų per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį, skaičius 2010 metais buvo 1,55, tuo tarpu prieš dešimt metų šis rodiklis siekė 1,39. Gyventojų reprodukcijai

užtikrinti šis rodiklis turėtų būti ne mažesnis nei 2,1.

2010 metais mirė 42,1 tūkst. žmonių, 1000 gyventojų teko 12,8 mirusiojo. Aukščiausią lygį mirtin-gumas buvo pasiekęs 2007 metais – 1000 gyventojų teko 13,5 mirusio-jo, kitus dvejus metus mirtingumas mažėjo. Per pastaruosius dešimt metų mirė 426 tūkst. žmonių.

2011 metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 3 mln. 244,6 tūkst. gyven-tojų. Per pastaruosius dešimt metų gyventojų sumažėjo 242,4 tūkst., arba 7 procentais.

Per dešimtmetį imigravo 64,2

tūkst. žmonių. 2010 metais daugu-mą – 4,2 tūkst., arba 79,7 procen-to, imigrantų sudarė grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai, 2001 metais jų buvo 714, arba 15,2 procento.

Per pastaruosius dešimt metų vi-dutiniškai kasmet nuolatinę gyvena-mąją vietą šalyje keitė mažiau nei 2 proc. (37–59 tūkst.) šalies gyventojų.

GK, Eltos inf.

Kaip atpažinti lietuvį?Kaip atpažinti lietuvį?

Bėgimas iš Lietuvos tęsiasi

Dažnas Lietuvos provincijai vaizdelis – ti k vaikai ir seneliai. Darbingoji žmonių dalis paprasčiausiai emigravusi. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ko ti k nepamatysi važinėdamasis po angliška žeme: apstu garsiausių lietuviškų bei užsienio romanų, populiariausių žurnalų, receptų knygų, o retkarčiais pasitaiko netgi poezijos ar rusų klasikos.

Neišpasakytomis gražuolėmis ti tu-Neišpasakytomis gražuolėmis ti tu-luojamos lietuvės Jungti nėje Kara-luojamos lietuvės Jungti nėje Kara-lystėje turi dar didesnes galimybes lystėje turi dar didesnes galimybes pasirūpinti savo išvaizda: įsigyti gar-pasirūpinti savo išvaizda: įsigyti gar-siausių dizainerių drabužių bei avaly-siausių dizainerių drabužių bei avaly-nės už prieinamą kainą, naudoti ti k-nės už prieinamą kainą, naudoti ti k-tai kokybišką kosmeti ką, mėgauti s tai kokybišką kosmeti ką, mėgauti s įvairiomis grožio procedūromis.įvairiomis grožio procedūromis.

Viename didžiausių Europos miestų Londone be vargo suti ksi brolius lietuvius. GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)6 Pomėgiai

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

„Tai geriausia iškrova – ti ek fi ziš-kai, ti ek dvasiškai. Svarbiausia čia vėjas, vanduo ir noras gauti daug teigiamų emocijų. Vanduo taip iš-skalauja galvą, kad neturi kada gal-voti apie darbus ar kažkokius kitus dalykus“,– sakė Martynas Garjonis, „Surfh ouse“ parduotuvės vadybi-ninkas, ti esiog dievinanti s ekstrema-lią sporto šaką – jėgos aitvarus.

Pamišę dėl jėgos aitvarų

Banglenčių su aitvarais sportas – vis labiau populiarėjanti bei įgaunan-ti didžiulį visuomenės susidomėjimą sporto šaka. Ji gimė sujungus vandens slidžių, kai sportininkas stovėdamas ant lentos tempiamas paskui katerį vandens paviršiumi, banglenčių, kai sportininkas, naudodamasis tik len-ta bei bangos jėga čiuožia vandens paviršiumi, buriavimo burlente, kai sportininkas skrieja pasinaudodamas vėjo jėga bei naudodamasis specialiai šiam sportui pritaikyta lenta, sujungta su bure, sporto šakas.

Banglenčių su jėgos aitvarais spor-tui naudojama speciali maždaug 140 cm ilgio ir apie 40 cm pločio lenta, kurią tempia aitvaras, pasinaudoda-mas vėjo galia. Šio sporto didelis pri-

valumas tas, kad jėgos aitvarą galima naudoti ne tik ant vandens, bet ir ant žemės.

Martynas jau seniai mėgsta aktyvų sportą. Prieš 3 metus jis pirmą kartą išbandė ir susižavėjo jėgos aitvarais. „Draugai tada nusivežė į turbūt ži-nomiausią Lietuvos banglentininkų su aitvarais vietą – Svencelę (kaimas Klaipėdos rajone, Kuršių marių pa-krantėje). Kai pamačiau, kaip viskas atrodo, supratau, kad ir pats noriu iš-mokti užsiimti šia sporto šaka“, – sakė Martynas.

Dabar Martynas ne tik pats mė-gaujasi jėgos aitvarais, bet ir šio malo-numo moko pradedančiuosius. „Mūsų komanda pamišusi dėl bang lenčių su aitvarais, taip pat ir dėl burlenčių, tad populiarinti šias sporto šakas visada yra malonu – norisi turėti daugiau bendraminčių“, – sakė aitvarininkas.

Aukštakulnius laiko bagažinėje

Dainius jėgos aitvarus pirmą kartą išbandė norėdamas atsikratyti stre-so ir, kaip jis pats sako, ieškodamas savęs.

„Esu šokęs su parašiutu, sėdėjęs raunančio į padebesius sklandytu-vo kabinoje, kelis sezonus slidėmis „drožiau“ Alpių šlaitus, o mažas adre-

nalino dozes gana reguliariai gaunu kartodrome. Turiu prisipažinti – esu priklausomas nuo adrenalino. Dar vieną dalyką taip pat privalau pripa-žinti – siaubingai bijau visų pavojingų sportų. Bet būtent tos pirminės, sa-visaugos instinktu paremtos baimės įveikimas man ir sukelia nerealią eu-foriją“, – savo internetiniame dieno-raštyje rašo vaikinas.

Dainiui didžiausią įspūdį padarė žmonės, kurie užsiima jėgos aitvarų sportu. „Ne savo triukais, o tuo, kaip jie moka dalytis džiaugsmu, aistra vė-jui. Jei susirandi tinkamą kompaniją pirmiesiems žingsniams – pasijauti

lyg būtum šeimos narys. Ir tai labai padeda. Kiekviename žingsnyje savęs klausiau – ar tai tie žmonės, su kuriais man pakeliui? Ir atsakymai buvo – taip“, – naujų gerų draugų kompanija džiaugiasi Dainius.

Šiais metais išbandžiusi jėgos ait-varus kaunietė Simona sako, kad keičiasi ne tik laisvalaikis, bet ir vi-sas gyvenimo būdas, taip pat ir ap-rangos stilius. Anksčiau per Laisvės alėją kaukšėjusi aukštakulniais, dabar mergina juos vežiojasi bagažinėje ir nenori jų net matyti.

„Dabar mano apranga yra laisva ir patogi, ir dėl to man visai neskau-da galvos. Išbandžiusi jėgos aitvarus atradau naują, daug įdomesnį gyve-nimą. Nesistengiu slėpti mėlynėmis „išgražintų“ kojų, atvirkščiai – vaikš-tau su šortais. Man tai pasididžiavi-mas, tačiau tą jausmą supras tik aitva-rininkai“, – apie pasikeitusį gyvenimo būdą pasakojo Simona.

Merginai pritaria ir kiti aitvari-ninkai. Daugelis jų pradėjo sportuoti, daugiau keliauti, triukšmingus miesto vakarėlius iškeitė į Kuršių marių pa-krantę, kur laukia jaukus kempingas, gerų draugų būrys, na ir, žinoma, jei pučia palankus vėjas, – banglentės su aitvarais.

Paklausus, ką daryti susidomėju-siam, bet dar niekada jėgos aitvarų neišbandžiusiam žmogui, Martynas sako, kad visų pirma reikia paskam-binti ir pasakyti: „Noriu išmokti, kaip aitvarininkai sako, kaituoti (angl. kite – aitvaras). „Reikia tartis dėl laiko, do-mėtis orų prognozėmis, kad vėjas tin-kamas pūstų. Žmogų apmokome in-

dividualiai. Tai trunka mažiausiai 5 valandas“, – sakė jėgos aitvarų moky-klos instruktorius ir pridūrė, kad mo-kymosi trukmė labai priklauso nuo fi -zinio pasirengimo bei patirties.

Rodas – aitvarininkų rojus

Pasak Martyno, jėgos aitvarų mo-kykla veiklą pradėjo šiais metais. „Se-kasi puikiai, daug norinčiųjų mokytis. Mokome Kuršių mariose, nes jos yra seklios, tad naujokams suklydus leng-viau vėl atsistoti ant lentos. Jūroje tą padaryti gerokai sunkiau, ypač nu-metus jėgos aitvarą. Be to, Kuršma-rėse pučia palankūs vėjai“, – pasakojo Martynas.

„Kai pirmą kartą mane vandenyje gerokai truktelėjo, aš pamaniau, kad tuoj „prikrausiu“ hidrokostiumą. Su-sikaupiau ir leidau jėgos aitvarui mane truktelėti dar kartą. Suvokęs, kad ga-liu jį valdyti taip, kaip noriu, pradėjau staugti iš džiaugsmo!“ – įspūdžiais da-lijosi Dainius.

Nors jėgos aitvarų įranga šian-dien yra gana saugi ir smarkiai pa-tobulėjusi, derėtų nepamiršti, kad tai vis dėlto yra ekstremalus sportas. Tad prieš pradedant užsiiminėti juo, derė-tų kreiptis į specialistus, kurie supa-žindins ir pamokys šios sporto šakos ypatumų.

Jėgos aitvarų instruktorius sako, kad naujokams nereikėtų gailėti pini-gų pradžiamoksliui. „Būtina gauti tiek teorinių, tiek ir praktinių žinių iš jau patyrusių specialistų. Buvo ir tragiškas įvykis: prieš ketverius metus užsimušė mokantis plaukti žmogus“, – pasakojo M.Garjonis.

Lietuviai aitvarininkai ypač pamė-go Egėjo jūroje esančią Graikijos salą Rodą. Didžiausia Dodekaneso salyno sala poilsiautojus vilioja ne tik karšta saule, paplūdimiais, į Pasaulio pavel-do sąrašą įtrauktu viduramžišku Rodo senamiesčiu, bet ir pramogų gausa. Viena iš jų – palankios sąlygos jėgos aitvarams Prasonisio vietovėje, nuto-lusioje nuo Rodo miesto 92 km.

„Ten yra sezonas, kai visuomet pu-čia tolygus vėjas. Prasonisis yra smė-lio juosta, vienoje jos pusėje pučiant vėjui į krantą susidaro bangos, o kito-je pusėje pučiant nuo kranto – lygus vanduo. Lygus jūros vanduo pučiant vėjui – retas reiškinys. Todėl Rodo sa-loje yra idealios sąlygos jėgos aitvarų sportui“, – sakė Martynas.

Pasikinkę vėją

Daugelis jėgos aitvarus pirmą kartą išbando ieškodami būdų atsikratyti įtampos.

Banglenčių su aitvarais sportas – tai plaukimas vandens paviršiumi su specialia lenta, kurią tempia aitvaras, pasinaudodamas vėjo galia. Eltos nuotraukos

Geriausia vieta lietuviams išbandyti jėgos aitvarus – Kuršių marių pakrantė.

„Surfh ouse“ nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75) 7Sportas

„Kalbų girdėjau, bet negirdėjau ofi cialių sprendimų. Tai gana ryžti n-gas sprendimas. Mūsų kartą toks pasiryžimas maloniai nustebino“, – duodamas interviu sakė 47 metų Ša-rūnas MARČIULIONIS.

Jau anksčiau ambicijų taip pat užimti šį postą neslėpęs vienas ge-riausių mūsų šalies krepšininkų neat-skleidė, ar pats nesirengia kelti savo kandidatūros per LKF prezidento rin-kimus: „Dar negalvojau apie tai. Pa-žiūrėsime, kas čia darysis. Pasitarti reikia su aplinka dėl tų dalykų.“

Dabarti nio LKF prezidento Vlado Garasto kadencija baigsis po Euro-pos čempionato. Naujojo preziden-to rinkimai vyks spalio 24 d. Pats V.Garastas prasitarė, kad savo įpėdi-niu norėtų matyti A.Sabonį.

Ką galvojate apie A.Sabonio kan-didatūrą į LKF vadovo postą?

Reikėtų Arvydui nerti į krepšinį, keltis iš Ispanijos į Lietuvą, keisti gy-venimo būdą. Jeigu gyvenimo būdas liks toks, koks anksčiau, tai bus ne-lengva suderinti tuos dalykus. Jeigu keis gyvenimo būdą, tai suprantama. Tai laiko klausimas. Kažko naujo iš-mokti niekad nėra vėlu, teisingai?

Su kokiais sunkumais jam tek-tų susidurti?

Čia tikriausiai ne konkurentai, o praeities iškuopimas būtų sunkiau-sias dalykas. Tai tarpžingsnis šio eta-po, kuris gana nelengvas. 3–4 metus vyko pasirengimas Europos čempi-onatui, o paskui reikės suvedinėti vi-sus galus. Ne kiekvienas ryšis juos

suvedinėti. Jeigu aš planuočiau kan-didatuoti, man didžiausias iššūkis būtų to etapo užbaigimas ir naujo pradėjimas.

Apie būsimą Europos čempio-natą Lietuvoje kalbama kaip apie vieną geriausių istorijoje. Ką apie tai manote?

Labai gerai susiklostė, kad prasi-dėjo NBA lokautas. Tikrai nemanau, kad į Lietuvą būtų atvykęs Dirkas Novickis, jeigu vyktų pasirengimas naujam sezonui. Atvažiuoja žvaigž-dės, tai tikrai bus smagu. Bet ar bus smagu mūsų rinktinei? Reikės žaisti ir laimėti, nes tauta nesupras. Reikės daug laimės ir psichologinės energi-jos. Vaikinams tikrai nepavydžiu, dar visas mėnuo, spaudimas toks... Reikė-

tų gal kviesti iš Tibeto kokius žmo-nes, kad jų smegenis atpalaiduotų ir sukoncentruotų teisinga linkme (juo-kiasi).

Jūsų laikais tokio spaudimo ne-buvo?

Dabar sudėtingiau. Mums buvo atsakomybė. 1992 metais pirmą kar-tą pasirodėme kaip atskira valstybė. Visa tai užauginome ir jiems ant pe-čių užkrovėme. Dabar isterija ir ažio-tažas Lietuvoje – ta atsakomybė tik-rai didelė.

Daugelis dar gyvena praėju-sių metų Lietuvos rinktinės sėkme pasaulio čempionate, tačiau nuo nesėk mės niekas neapdraustas.

Atvažiuoja stiprūs žaidėjai, dėl to patenkinti gerbėjai ir ekspertai. Klausimas – kiek vyriokai atlaikys. Tiek rungtynių žaisti! Rinktinei nesuklupti pagal visus dėsnius bus sudėtinga. Tik kur tas suklupimas bus – grupėje ar vėliau. Duok Die-ve, kad ne ketvirtfi nalyje.

Rinktinės strategas K.Kemzūra įrodė savo vertę pernai, atvedęs ko-mandą ant planetos pirmenybių pri-zininkų pakylos. Ar jis gali tai pada-ryti sėkmingai ir Lietuvoje?

Visi yra ką nors įrodę. Antanas Sireika laimėjo Europos čempiona-tą, bet paskui jį „suvalgė“. Lygiai tas pats buvo ir su Jonu Kazlausku. To-kių įrodymų čia pas mus Lietuvoje... Jie geri treneriai, ir K.Kemzūra ge-ras, bet ne viskas nuo jų priklauso.

Koks Europos čempionatas jūsų karjeroje labiausiai įstrigo į atmintį?

Didžiausias nusivylimas – 1989 metais Zagrebe. Tuomet į rinktinę suvažiavo 1988 metų Seulo olim-piados čempionai, o pralaimėjome graikams ir likome treti. Kas atsiti-ko? Visi buvo sotūs. Buvo pasira-šinėjamos sutartys, pats pasirašiau kontraktą NBA. Tas sotumo jaus-mas atpalaidavo. Įdomu, kiek mūsų šalies rinktinė dabar alkana? Nuo to daug kas priklauso. Jeigu „alkanas“, bėga daug greičiau.

Serbas Aleksandras Džordže-vičius 1995 metų Senojo žemyno pirmenybių fi nalą Lietuva–Jugos-lavija pavadino geriausiu visų lai-kų. Sutinkate?

Kad įsimintiniausias man – taip. Įsivaizduokite 20 tūkst. graikų at-sistoja ir skanduoja „Lietuva“. To-kio dalyko niekur nebuvo. Ar gera finalo kokybė, negaliu spręsti. A.Džordževičiui tas fi nalas tikrai buvo geriausias (juokiasi).

Šįmet du lietuviai žengė pla-tų žingsnį į NBA – J.Valančiūnas Naujokų biržoje buvo pašauktas 5-u, o D.Motiejūnas – 20-u. Kokie jų šansai prasimušti už Atlanto?

Pirmas etapas – pinigai ir visa kita išsisprendė, tai gerai. Kitas etapas – nežinomybė. Ta situacija dabar ne mūsų vaikių naudai. Aišku, yra prog-ramos ir visa kita, bet jiems tai laiko išbandymas. Gerai, kad jie lieka Eu-ropoje šį sezoną – gaus žaisti, dar įgis patirties. Abu NBA labai tinka pagal žaidimo stilių ir charakterį – nepasi-pūtę, ant žemės vaikšto, supranta, kad reikia praeiti pro tuos pragaro vartus. Manau, jie bus geri žaidėjai.

GK, balsas.lt inf.

Europos futbolo klubų Čempio-nų lygos atrankos varžybų trečio etapo atsakomosiose rungtynė-se Lietuvos čempionė Panevėžio „Ekrano“ komanda svečiuose 1:3 (1:2) nusileido Borisovo BATE (Bal-tarusija) futbolininkams ir nepate-ko į lemiamą atrankos etapą.

18-ą min. Vitalijus Radionovas iš-vedė BATE ekipą į priekį 1:0. 22-ą min. Andrius Velička išlygino rezul-tatą 1:1. 35-ą min. aikštės šeiminin-kus į priekį išvedė brazilas Renanas Bresanas. Jis 40-ą min. už antrą geltoną kortelę buvo pašalin-tas iš aikštės. Tačiau panevėžie-čiams nepavyko išlyginti re-zultato, o 89-ą min. Michai-las Gor-deičiukas įtvirtino Bori-sovo komandos pergalę 3:1.

„Prieš rungtynes sakiau, kad turime šansų. Kaip parodė ma-čas, turėjome pavojingų momen-tų ir vieno žaidėjo persvarą. Gai-la, bet nesugebėjome žaisti taip, kaip norėjosi, ypač varžovų baudos aikštelėje, – sakė „Ekrano“ vyriausiasis treneris Valdas Ur-bonas. – Galimybių

įmušti įvartį buvo ne taip daug, nors tose situacijose, kurias sukūrėme, ga-lėjome tikėtis geros pabaigos. Bet nie-ko nepadarysi. Baigiantis rungtynėms, buvome priversti rizikuoti. Gaila, kad viskas taip baigėsi.“

Pirmos rungtynės Panevėžyje bai-gėsi lygiosiomis 0:0.

Dabar Panevėžio „Ekranas“ da-lyvaus paskutiniame Europos lygos atrankos varžybų etape.

GK, Eltos inf.

Rusė Marija Šarapova lieka dau-giausia uždirbančia sporti ninke pa-saulyje. Buvusiai pasaulio teniso rei-ti ngo lyderei septi ntus metus iš eilės fi nansiniu atžvilgiu niekas iš moterų negali prilygti .

Žurnalas „Forbes“ duomenimis, 24 metų M.Šarapova per metus uždirba 25 mln. JAV dolerių (60 mln. Lt). Tai yra dvigubai daugiau nei savo sąskai-tą per tą patį laiką papildo dabartinė

pirma pasaulio raketė danė Karolinė Vozniacki. Įdomu, kad M.Šarapovos didžiąją pajamų dalį sudaro pelningi reklamos kontraktai. Nuo 2008 m. rusė nelaimėjo nė vieno Didžiojo kir-čio turnyro. Daugiausia uždirbančių sportininkių dešimtuke net septy-nios tenisininkės. Likusios trys – au-tomobilių lenktynininkė, golfo žaidė-ja ir dailiojo čiuožimo atstovė.

GK, balsas.lt inf.

Eltos nuotrauka

Daugiausia uždirbančių sporti ninkių dešimtukas1. Tenisininkė Marija Šarapova

(Rusija) – 25 mln. JAV dolerių (60 mln.Lt),

2. Tenisininkė Karolinė Vozniacki (Danija) – 15,2 mln. JAV dolerių (30 mln. Lt),

3. Lenktynininkė Danika Patrik (JAV) – 12 mln. JAV dolerių (28,8 mln. Lt),

4. Tenisininkė Venus Viljams (JAV) – 11,5 mln. JAV dolerių (27,6 mln. Lt),

5. Tenisininkė Kim Kleisters (Belgija) – 11 mln. JAV dolerių (26,4 mln. Lt),

6. Tenisininkė Serena Viljams (JAV) – 10,5 mln. JAV dolerių (25,2 mln. Lt),

7. Dailiojo čiuožimo atstovė Kim Yu-na (Pietų Korėja) – 10 mln. JAV dolerių (24 mln. Lt),

8. Tenisininkė Li-Na (Kinija) – 8 mln. JAV dolerių (19,2 mln. Lt),

9. Tenisininkė Ana Ivanovič (Serbija) – 6 mln. JAV dolerių (14,4 mln. Lt),

10. Golfo žaidėja Paula Krimer (JAV) – 5,5 mln. JAV dolerių (13,2 mln. Lt).

Tenisininkė iš Rusijos Marija Šarapova

sportuodama uždirbo mažiau nei pozuodama.

EPA-Eltos nuotrauka

Turti ngiausios pasaulyje sporti ninkės„Ekrano“ futbolininkų vilti s sudaužė baltarusiai

Visi yra ką nors įrodę. Antanas Sireika laimėjo Europos čempionatą, bet paskui jį „suvalgė“. Lygiai tas pats buvo ir su Jonu Kazlausku. Tokių įrodymų čia pas mus Lietuvoje...

Legendinį krepšininką Šarūną Marčiulionį nustebino buvusio jo bendražygio Arvydo Sabonio keti nimas dalyvauti šį rudenį vyksiančiuose Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento rinkimuose.

Atsakomybė, slegianti mūsų rinkti nę, – didžiulė

EPA-Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)8 Sveikata

Tomas ZABULIS

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo geneti škai modifi kuotų maisto produktų kont-rolę, ti krina naudojamų geneti škai modifi kuotų žaliavų ženklinimą, jų atsekamumą, atlieka rizikos verti ni-mą. Dėl geneti škai modifi kuotų or-ganizmų (GMO) nustatymo ti riami iš trečiųjų šalių importuojami sojų, kukurūzų, rapsų, medvilnės, bulvių ir kiti produktai.

Saldumynų mėgėjams neramu

Per pirmąjį šių metų pusmetį VMVT maisto produktų inspektoriai iš importuojamų produktų atrinko 71 maisto produktų mėginį genetinei modifi kacijai nustatyti (šokoladinių saldainių, šokoladų, miltinių kondite-rijos gaminių, sojos, kukurūzų, ryžių, bulvių, makaronų produktų, maisto papildų, sojos lecitino, vaikų maiste-lio iš Rusijos, Indijos, JAV, Kanados, Korėjos, Izraelio, Tailando, Turkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kinijos, Taiva-no, Argentinos, Kambodžos, Italijos, Švedijos, Vokietijos, Danijos, Olan-dijos, Lenkijos, Bulgarijos). Atlikus tyrimus, buvo nustatyti trys pažeidi-mų atvejai.

Sojos izofl avonų, importuotų iš Iz-raelio (25 kg) ir skirtų maisto papildų

gamybai, sausame ekstrakto „Solgen 40“ mėginyje buvo nustatyta daugiau nei 5 proc. genetiškai modifi kuotų sojų produktų. Šių žaliavų lydinčiuo-se dokumentuose ir ženklinimo etike-tėse GMO nebuvo nurodyta. Žaliavų realizavimas sustabdytas, gamintojui nurodyta teisės aktų nustatyta tvarka perženklinti produkciją.

Pažeidimų buvo nustatyta ir dvie-juose saldumynų, importuotų iš Tur-kijos (26 030 kg), mėginiuose. Sal-dumynuose nustatyta genetiškai modifi kuotos sojos, viršijančios ES

teisės aktais nustatytą ženklinimo ribą (0,9 proc.). Apie tai nebuvo nurodyta šių saldumynų ženklinimo etiketėse ar kituose siuntą lydinčiuose doku-mentuose. Buvo sustabdytas šių sal-dumynų realizavimas ir nurodyta im-portuotojui juos perženklinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Ženklinimo klaidos

Iš viso per šių metų pirmąjį pus-metį į rinką nepateko 26 055 kg ne-paženklintų, genetiškai modifi kuotų

maisto produktų, importuotų iš tre-čiųjų šalių.

Vykdant rinkos kontrolę, iš par-duotuvių buvo atrinkti 6 mėginiai maistelio, skirto kūdikių ir mažų vai-kų mitybai, kurių sudėtyje nurodyti sojų produktai. Atlikus laboratorinius tyrimus, vaikų maistelyje, importuo-tame iš Lenkijos, Švedijos, Olandi-jos ir Slovakijos, GMO nebuvo nu-statyta.

VMVT inspektoriai per pirmą-jį 2011 metų pusmetį patikrino 693 negyvūninių ir 212 gyvūninių maisto

produktų gamybos įmonių bei 231 viešojo maitinimo įmonę dėl genetiš-kai modifi kuotų žaliavų (sojų aliejaus) naudojimo gamyboje, produktų žen-klinimo reikalavimų laikymosi. Buvo nustatyti 4 pažeidimų atvejai.

J. Juodienės turizmo sodyboje „Tė-viškė“ (Kailinių k., Veisiejų sen., Laz-dijų r.) viešojo maitinimo patiekalų gamybai buvo naudojamas augalinis aliejus „Tėviškė“, pagamintas iš gene-tiškai modifi kuotų sojų pupelių, nors šis aliejus nebuvo įtrauktas į gamina-mų patiekalų receptūras. Atsakingam asmeniui buvo skirta administracinė nuobauda.

UAB „Norfos mažmena“ (Veive-rių g. 142, Kaunas) mėsinėje „tradici-nių kiaulienos šašlykų“ gamybai buvo naudojamas sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifi kuotų sojų pupe-lių, nors ženklinimo etiketėse apie tai nebuvo nurodyta. Įmonė pateikė trū-kumų šalinimo planą ir įsipareigojo tokio aliejaus daugiau nenaudoti.

Žemės ūkio kooperatyvo „Agro-matas“ (Kintai, Šilutės r.) duonos, pyrago ir miltinės konditerijos ga-minių kepimo įmonė gamino kre-minius konditerijos gaminius, nors tokiai veiklai neturėjo tinkamų pa-talpų ir maisto tvarkymo subjekto pa-tvirtinimo pažymėjimo. Pagamintų keksų ženklinimo etiketėse nebuvo nurodyta, kad šio produkto sudėtyje yra augalinio aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifi kuotų sojų pupelių. Šilutės VMVT uždraudė įmonei ga-minti kreminės konditerijos gaminius bei tiekti į rinką keksus. Atsakingam darbuotojui skirta 500 Lt bauda.

Sąrašas nuolat keičiamas

„Šis genetiškai modifi kuotų mais-to produktų sąrašas nėra baigtinis, jis nuolat keičiamas, nes gamintojai su-kuria vis naujų maisto produktų, ku-rių sudėtyje naudojamos genetiškai modifi kuotos žaliavos ar produktai. Prekyba produktais, kurių sudėtyje yra GMO, tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių vyksta be apribojimų, tačiau galima prekiauti tik ES įteisin-tų augalų veislių maisto produktais.

Pagal ES galiojančius reikalavi-mus, kurių privaloma laikytis ženk-linant produktus, informacija apie GMO neturi būti išskirta, pvz., pa-ryškintomis raidėmis. Taip pat tei-sės aktai nereglamentuoja, kad gene-tiškai modifi kuoti maisto produktai parduotuvėse būtų laikomi specialio-se jiems skirtose lentynose“, – teigė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

Pasaulinė žindymo savaitė, mini-ma 170 pasaulio valstybių, neaplen-kė ir Lietuvos. Pasaulinis aljansas už žindymą kiekvienais metais paskel-bia skirti ngą žindymo savaitės temą. Šių metų tema: ,,Pasikalbėkime! Žin-dymas – 3D pati rti s“. Savaitė skirta bendravimui ir dalijimuisi pati rti mi tarp skirti ngų kultūrų, kartų, lyčių.

Pasak sveikatos apsaugos vicemi-nistrės Noros Ribokienės, šiandien medikai neabejoja ilgalaikio žindymo privalumais. „Ilgalaikis žindymas – tai visavertė kūdikio mityba, imuninės sistemos stiprinimas, tvirtas emoci-nis ryšis tarp kūdikio ir motinos. Tai duota gamtos, patikrinta tūkstantme-

čiais, tačiau, deja, kartais dėl gyvenimo tempo ar madų vėjų, reklamos įtakos, bandoma nepaisyti ilgos žmonijos pa-tirties“, – sako N. Ribokienė.

Siekdama užtikrinti optimalų kū-dikių augimą, vystymąsi ir sveikatą, Pasaulio sveikatos organizacija reko-menduoja pirmus šešis gyvenimo mė-nesius kūdikius tik žindyti. Sulauku-siems 6 mėnesių kūdikiams turi būti pradėta duoti ir papildomo maisto, o žindymas tęsiamas iki 2 metų ar il-giau.

Sveikatos apsaugos viceministrė N. Ribokienė sako, kad, siekiant sau-goti kūdikių ir mažų vaikų sveikatą ir įgyvendinti kūdikių žindymo skati-

nimo iniciatyvas Lietuvoje, dar 2004 m. patvirtintos Stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal naujagimiams palankios ligoni-nės reikalavimus laikinosios taisyk-lės. „Būtent pirmomis dienomis po gimdymo gydymo įstaigose motinos įgytos žinios apie maitinimą krūti-mi, jo įtaką vaikelio raidai, dažniau-siai nulemia žindymo trukmę“, – sako N.Ribokienė.

Naujagimiams palankios ligoni-nės vardas jau yra suteiktas 8 Lietu-vos ligoninėms: Vilniaus gimdymo namams, Lietuvos sveikatos moks-lų universiteto ligoninei, Kauno kli-nikoms, Kauno klinikinei ligoninei,

Kauno ligoninės fi lialui Krikščioniš-kiesiems gimdymo namams, Respub-likinei Panevėžio, Marijampolės, Pas-valio, Vilkaviškio ligoninėms.

Pasaulinė žindymo savaitė vyks-ta nuo 1992 m. Ji paskelbta atsižvel-

giant į Pasaulio sveikatos organizaci-jos ir UNICEF inicijuotą ir priimtą Innocenti deklaraciją dėl kūdikių žindymo apsaugos, skatinimo ir rė-mimo.

Sveikatos apsaugos ministerijos inf.

Padaugėjo geneti škai modifi kuotų produktų

26 pavadinimų geneti škai modifi kuo-ti augaliniai aliejai, pagaminti iš geneti š-kai modifi kuotų sojų pupelių, arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš gene-ti škai modifi kuotų sojų pupelių, – Tautas, Aukselis, Grace, Jasmine, Brolio, Opti ma linija, Luccia, Omili, Huilor, Sodžiaus, Ko-lumbo, Saulutė, Augalinis, Oilio, Perla, Tė-

viškės, Caroli, Dolores, Lankų, Flarina, Ka-rolina, Cento, Kooperacijos aruodai, Vir-tuosso, Olira, Pakelė.

7 pavadinimų margarinai, tepūs rie-balų mišiniai, kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš geneti škai modifi kuotų sojų pupelių, – Aukselis, Opti ma linija, Aima, te-pūs riebalų mišiniai Sodžiaus, Aiwa, Luxua light, 25 proc.% riebumo riebalų tepinys.

43 pavadinimų saldumynai, kurių su-dėtyje yra geneti škai modifi kuotų sojų pro-duktų, – šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu: ANL Heros, Toy Toy, Dino, Turto, ANL Hanny, Elvan, ANL My Chick, ANL Space, ANL For-mula, Jungle, Focus, saldainiai su žaisliuku Chik&Duck, saldainiai „Truffl e“ su pūstų ryžių ir braškių, lazdyno riešutų kremo ir karamelės įdarais, korėtoji saldžioji plytelė „Schock“, „Safari“, „Chocair“, dražė su kaka-va, kramtomi saldainiai „Toffi x“ su vaisiniu įdaru, saldainiai „Extrime“ braškių, riešutų, kokoso skonio, saldainiai „Presti j Napoli-tan“, šokoladiniai saldainiai su ryžių trapu-čiais „Olivija“, šokoladiniai saldainiai „Tvist“, Volcano caramel“, „Wonderfull“, „Dream Coconut“, „Extra Princh“, „Miško voverai-tė“, „Vakaro premjera“, „Pralito“, „Vaikiška

karuselė“, „Kara-Kum-Lasošči“, „Halowe-en“, sausainiai su pertepimu „Prens Straw-bery“, pieniškas, juodasis deserti nis, korė-tasis šokoladas „Poltava“.

1 pavadinimo majonezas, kurio sudėty-je yra sojų aliejaus, pagaminto iš geneti škai modifi kuotų sojų pupelių, – Sodžiaus, Pro-vanso (Vokieti ja).

2 pavadinimų skrudinta duona, kuri buvo kepta sojų aliejuje, pagamintame iš geneti škai modifi kuotų sojų pupelių, – kep-ta duona su česnaku, kepta duona su sūriu ir majonezu.

97 pavadinimų kulinariniai gaminiai, kurių gamybai naudojamas aliejus, paga-mintas iš geneti škai modifi kuotų sojų pu-pelių, – mini varškės spurgos, puošti žaga-rėliai, varškės spurgos, čeburekai su mėsa, spurgos su daržovėmis, spurgos su mėsos įdaru, spurgos su džemu, spurgos su dar-žovėmis, kepti pyragėliai su grybais, belia-šai, čeburekai, kibinai, „Kijevo“ kotletai, kotletai: „Jūratė“, „Astra“, lieti niai su dže-mu, lieti niai su varške, su faršu, lieti niai su višti enos krūti nėle, su džemu, su plikytu kremu, višti enos blynai, kepta višti enos fi lė, višti enos vėrinukai, višti enos kepe-

nėlių kepsneliai, pievagrybiai su žiediniais kopūstais, višti enos kotletukai su džiovin-tomis slyvomis ir abrikosais, kalakuti enos malti nis, kiaulienos šnicelis, keptas karbo-nadas, naminiai balandėliai, rauginti ko-pūstai su dešrelėmis, egzoti škas kepsnys, įdaryti baklažanai, pakepinta kiauliena su svogūnais, užkepėlė „Mano mėgstamiau-sia“, keptos kepenėlės, fermenti nio sūrio kepsnys, kepsnys „Kelmas“, neti kras zuikis, „Šeduvos“ mušti nis, malti nukas su sūriu, bulviniai laiveliai: su faršu, su daržovėmis, lazanija, plovas, krabų lazdelės tešloje, že-maiti škas blynas, ti nginio cepelinas, bulvių plokštainis, vėdarai, salotos su špinatais, aš-triosios morkų salotos, brokolių ir žiedinių kopūstų salotos, Pekino kopūstų, pupelių salotos, burokėlių salotos, krabų salotos su ryžiais, kaimiškos silkių salotos, morkų kopūstų salotos, brokolių ir žiedinių kopūs-tų salotos, gaivinančios salotos, egzoti škos salotos, lęšių salotos, salotos su rūkytomis kiaulių ausimis, salotos „Vasarėlė“, „Itališ-kos“ salotos, salotos „Gaiva“, salotos „Ru-duo“, „Pavasarinės“ salotos, „Gardžiosios“ salotos, salotos „Svaja“, „Meksikieti škos“ salotos, šviežių daržovių salotos.

Kiek laiko žindyti kūdikį?

Iš viso per šių metų pirmąjį pusmetį į rinką nepateko 26 055 kg nepaženklintų, geneti škai modifi kuotų maisto produktų, importuotų iš trečiųjų šalių. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

VMVT nuolat rengia ir teikia informaciją visuomenei GMO klausimais interneti niame puslapyje (www.vmvt.lt). Šiuo metu pati kslinti prekyboje esančių maisto produktai, kurių sudėtyje yra GMO:

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, šiandien medikai ne-abejoja ilgalaikio žindymo privalumais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75) 9Sodo lapas

(Užs. 268)

Rapolas TAMOŠIŪNAS

Šulinį geriausia kasti aukštesnė-je vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Tvartas, tualetas, tręšiami daržai, są-vartynai ir kiti taršos šaltiniai turi būti žemiau šulinio.

Įrengiant šulinį būtina užtikrinti, kad į jį nepatektų krituliai, prie jo ne-sikauptų paviršiniai vandenys, todėl jį reikia uždengti stogeliu arba dangčiu ir įrengti ventiliacijos angą. Žemės paviršiaus nuolydis nuo šulinio turi būti ne mažesnis kaip 5º.

70–80 cm spinduliu aplink šuli-nį reikia įrengti 1,5 m storio plūkto molio sluoksnį, o virš jo užpilti apie 20 cm storio žvyro sluoksnį. Šachti-nio šulinio apsaugos zona turi būti apželdinta daugiametėmis žolėmis arba dekoratyviniais krūmais.

Kartą per metus rekomenduoja-ma išvalyti šulinio dugne susikaupu-sį dumblą, nuvalyti rentinio sieneles ir patikrinti jo sandarumą. Tam tikslui išsemkite šulinio vandenį, įsitikinki-te, kad rentiniai sandarūs. Rentinius nuplaukite chlorkalkių skiediniu, pas-kui – švariu vandeniu. Iškabinkite ant dugno susikaupusį dumblą, pripilkite žvyro ar smėlio su skalda.

Po valymo šulinį reikia dezin-fekuoti griežtai laikantis nustatytų higienos reikalavimų. Vandens de-zinfekcijai naudojamas chlorkalkių skiedinys (vienam rentiniui vandens – 0,5 kg chlorkalkių, kurios ištirpina-mos 10 litrų drungno vandens). Pa-ruoštą chlorkalkių skiedinį supilkite į šulinį, po paros visą šulinio vandenį išsemkite ar išpumpuokite. Tik nau-jai prisirinkęs vanduo bus tinkamas naudoti.

Kiekvieną pavasarį, nutirpus snie-gui, rekomenduojama ištirti šulinio vandens kokybę laboratorijoje.

Nijolė GIEDRAITYTĖ

Bazilikų būna įvairių. Jie skiriasi lapų dydžiu, spalva (šviesiai žalia, tamsiai žalia ir tamsiai violeti nė), lapijos gausumu, taip pat kvapu ir jo sti prumu. Vienų bazilikų kvapas panašus į gvazdikėlių, kitų – į lauro lapelių arba muskato riešutų. Todėl bazilikai gali pakeisti šiuos pries-konius.

Versline daržininkyste užsiimantis ir itin daug dėmesio prieskoniniams augalams skiriantis Evaldas Macevi-čius sakė, kad bazilikams reikia pa-rinkti šiltą, saulėtą, nuo vėjų apsaugotą vietą. Jie gerai auga derlingoje pries-mėlio arba priemolio dirvoje. Rudenį, prieš ją ariant arba kasant, į 10 kv. m išberiama 600 g superfosfato, 400 g kalio chlorido. Pavasarį į ruošiamą dirvą, prieš sodinant daigus, išberia-ma 100–200 g amonio salietros.

„Bazilikai auginami iš daigų. Sėja-mi balandžio pirmą dekadą šiltadar-žyje arba kambaryje į dėžutes 5 cm tarpueiliais 0,5–1 cm gylyje. 10 kv. m apsodinti reikia 0,5–1 g sėklų. Sėklos sudygsta po 7–10 dienų. Kai prade-da formuotis tikrasis lapelis, daigai retinami, eilutėje tarp daigų palie-kant 5 cm. Išrauti daigai pikuojami į dėžutes 5×5 cm atstumu. Daigams augant, dieną palaikoma 18–20°C temperatūra, naktį – 15°C“, – aiški-no daržininkas.

Išretintus ir prigijusius naujai pa-sodintus daigus patariama tręšti mi-neralinių trąšų tirpalu: 10 g amonio salietros, 20 g superfosfato, 10 g kalio chlorido 10 l vandens.

„Bazilikai labai jautrūs šalnoms, todėl į dirvą sodinami, pradėjus žydėti erškėčiui (birželio 7–22 d.). Daigai sodinami lysvėse 40 cm tarpueiliais, 20–30 cm atstumais tarp daigų. Prigijus daigams, į 10 kv. m išberiama 100–150 g amo-nio salietros. Keletą bazilikų gali-ma išsiauginti balkone dėžutėje arba ant palangių puodeliuose“, – sakė E.Macevičius. Per visą vegetaciją, pasak jo, dirva turi būti puri, nepikt-žolėta. Žydinčius bazilikus gausiai lanko bitės. Sausrų metu juos bū-tina laistyti.

Aromatingiausi bazilikai žydė-jimo pradžioje, todėl tuo metu ir pjaunami. Nupjauti augalai džiovi-nami gerai vėdinamoje, nesaulėto-je patalpoje. Išdžiovintus bazilikus reikia laikyti sandariai uždarytuo-se induose.

„Žalia ir džiovinta bazilikų žole paskaninamos sriubos, daržovių sa-lotos ir kiti įvairūs mėsos, žuvies, varškės, tarkuotų bulvių patiekalai, konservai. Todėl verta nepatingėti ir užsiauginti šių prieskonių patiems. O jei nėra galimybių auginti, galima nusipirkti bazilikų vazonėliuose par-duotuvių daržovių skyriuose“, – tiki-no daržininkas profesionalas.

Nė vienais metais nėra buvę taip, kad nemegztų agurkai. Žydi gausiai, bet visi žiedeliai tušti . Gal kalti karščiai, o gal trūksta mikroe-lementų? Taip pat paaiškinkite, ką daryti su agurkų ūgliais. Kai jų daug, ranka nekyla išpjauti . Kaip laistyti agurkus?

TeresėBaciškių k., Biržų r.

Konsultuoja biologė Regina KAZLAUSKIENĖ

Kartais agurkai augi-na ti k vyriškuosius žie-dus, o tokie vaisių nemez-ga. Tačiau šią bėdą galima

nesunkiai išspręsti . Jei agurkai gau-siai augina vyriškuosius (tuščiuosius) žiedus, jų ūglį virš 4–5 lapelio nu-gnybkite, kad agurkai išleistų šoni-nius ūglius, užauginsiančius mote-

riškuosius žiedus.Skinkite agurkus atsargiai, nes šio

augalo stiebai yra labai tra-pūs ir lengvai lūžta. Tvarko-mų agurkų ūglius pali-kite įpras-toje vietoje. Dažniausiai ūgl ių lapai

auga į šviesą,

todėl, pakeitus jų padėtį , jie gręžia-si atgal. Po tokių pastangų gali nu-stoti derėti visas neti nkamai sutvar-kytas augalas.

Agurkai – drėgmę mėgstantys au-galai, todėl kas 2–3 dienas juos būti -nai paliekite vasarošilčiu vandeniu. Jokiu būdu agurkų neliekite šaltu šulinio vandeniu, nes augalai, kaip ir žmonės, serga peršalimo ligomis. Jei temperatūra šiltnamyje, kur au-ginami agurkai, pakyla daugiau nei 30 laipsnių, augalus galima atvėsinti apliejant lapus.

Jei kartais truputį palyja ir dirva nėra perdžiūvusi, augančių lysvėse agurkų, patariama nelieti tol, kol jie ims megzti vaisius. Drėg mės perte-klius stabdo agurkų žydėjimą.

Kai agurkai ima derėti , juos vėl reikia gausiai lieti , kad dirva permirk-tų 15–20 cm gylyje. Agurkus pataria-ma laistyti silpna vandens srove.

Vanduo kaip krištolasŠulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros.

• Vietą šuliniui parinkite aukštesnėje žemės sklypo dalyje, toliau nuo taršos šalti nio. Žemiau šulinio esanti s taršos šalti nis tu-rėtų būti ne arčiau kaip 20–30 m, o aukš-čiau esanti s – ne arčiau kaip 80–100 m. Nuo gyvenamojo namo atstumas – 7 m, nuo ūkinių patalpų bloko, garažo, šiltna-mio – 10 m, nuo kanalizacijos ti nklų – 15 m, nuo tvarto, lauko tualeto, kompostavi-mo aikštelės, kanalizuojamų vandenų rezervuaro – 25 m. Eksploatuojant šuli-nį, saugokite jį ir supantį dirvožemį nuo užteršimo.

• Šulinio sienos turėtų būti daromos iš van-deniui nepralaidžių medžiagų. Geriau-siai ti nka betono žiedai, kuriuos įrengiant kruopščiai užcementuojamos jų sandū-ros. Viršuti nėje šulinio dalyje būti nai pa-daroma molio užtūra (molio „spyna“). Ji ir turi sulaikyti paviršinį vandenį, kad ne-patektų ti esiog į šulinį arba į vandeningąjį grunto sluoksnį.

• Kasant šulinį ir jau 2–5 m gylyje pasiro-džius vandeniui, negalima jo naudoti . Šis vanduo yra paviršinis ir gerti neti nkamas, nes dažniausiai būna užterštas. Geresnis vanduo yra randamas prakasus pirmą ir, dar geriau, antrą arba trečią vandeniui nelaidų (molio) sluoksnį.

• Viršuti nė šulinio dalis turi būti apsaugo-ta nuo galimo teršalų patekimo į vande-

nį. Tam geriausia įrengti stogelį. Stogely-je padaromos durelės, kad būtų patogu vandenį semti kibiru. Viršuti nis šulinio renti nys turi būti iškilęs virš žemės ne mažiau, kaip 0,8 m.

• Aplink viršuti nį šulinio renti nį įrengiama 2 m gylio ir 0,7–1 m pločio plūkto molio aikštelė. Būtų dar geriau, jei ji siektų pir-mą vandeniui nelaidų sluoksnį, tuomet į šulinį nepateks paviršinis vanduo. Molio sluoksnis užpilamas žvyru, o dar geriau išbetonuojamas, padarant nuo šulinio renti nio einantį nuolaidumą, kuriuo ga-lėtų nutekėti atsiti kti nai išsiliejęs ar kri-tulių vanduo.

• Vandeniui semti reikia naudoti vieną kibi-rą. Jeigu kiekvienas sems savo kibiru, kils pavojus šulinio vandenį užteršti mikroor-ganizmais (dizenterijos, vidurių šilti nės it kt.). Geriausia būtų šulinio viršų sandariai uždaryti , o vandenį pumpuoti siurbliu.

• Šulinio renti niai turi būti pagaminti iš ge-riamajam vandeniui neigiamos įtakos ne-turinčių medžiagų. Renti niuose ir jų tar-puose neturi būti plyšių bei kiaurymių, per kurias į šulinį galėtų patekti lietaus ir polaidžio vanduo, ūkinės nuotekos.

• Šulinio viršus turėtų būti ne mažiau kaip 80 cm aukščiau žemės paviršiaus, o du-gne – 30–40 cm smėlio, žvirgždo ir gargž-do sluoksnis.

Lepieji bazilikai

s. Kai jųauti .

ė

-z-ima

riškuosius žSkinatsar

augyrp

ūau

Aromati ngiausi bazilikai žydėjimo pradžioje, todėl tuo metu ir pjaunami. GK archyvo nuotrauka

Įrengiant šulinį būti na užti krinti , kad į jį nepatektų krituliai, prie jo nesikauptų paviršiniai vandenys. Raimundo Šuikos nuotrauka

Kodėl agurkai bevaisiaiTai įdomu

Parengta pagal spec.lt

Įrengiant šulinį, būti na laikyti s šių reikalavimų:

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)10 GyvenimasRūta KLIŠYTĖ

„Nesu jokia atlikėja. Visada patai-sau, kai taip mane pavadina. Aš ne atlieku dainą, o dainuoju! Esu daini-ninkė“, – pabrėžia Veronika.

Vaikystė be svajonių

Veronika kilusi iš Kareivonių kai-mo, ranka pasiekiamo iš Kapčiamies-čio. „Vis aplankau savo gimtinę, kai turiu sveikatos, ir mano vaikai čia mėgsta pabūti, nors dauguma maniš-kių jau mirę, išėję, išvažinėję, – sako pašnekovė. – Liko mano pamotėlės namai ten pat, kur stovėjo sudegę. Su pusseserėmis atsisėdam sodybėlėj, pa-sišnekam, padainuojam.“

Veronikos gyvenimo aušros nie-kaip nepavadintum laiminga. „Savęs mažos net neprisimenu, gal dėl to, kad mano mama mirė labai anksti, buvau tik dvejų su puse. Tėvelis vedė kitą, tačiau su pamotėle vaikų nebu-vo. Vyresnėlis broliukas mirė man dar negimus, antrasis – kartu su mama, gimdymo metu, – tyliai vardija ne-tektis. – Mano pamotėlė buvo gera moteris, nors ir griežta. Ir tėvas mane labai mylėjo, augau apsupta rūpes-čio.“ Anot Veronikos, vaikystė nuos-tabi tuo, kad jos nuoskaudos greitai pasimiršta. O gal buvo išdainuotos, nelaikytos širdyje?

Ji nesupranta atlikėjams ar solis-tams užduodamų klausimų – „Kada pradėjote dainuoti?“, „Ar nuo vaikys-tės svajojote tapti dainininke?“, „Kas jus mokė dainų?“ Pagūžčioja pečiais, kantrai aiškina: „Ne, jokia senelė ne-mokė – pati. Dainuoti nepradėjau, nes visąlaik dainavau, kiek save atsimenu. Kaimuose tada visi dainuodavo su-sirinkę – per balius, per atlaidus: tai buvo natūralu. Dabar man juokinga, kai kviečia: „Oi, ateikit, dainuos gy-vai, bus gyvas garsas!“ Gyvas garsas mane lydėjo visą gyvenimą. Ir mo-kykloje mes, kaimo vaikai, dainuoda-vom, nebūtinai liaudies dainas. Buvo tokia mada, juolab retas turėjo radijo aparatą. Ir jokia dainininke tapti ne-svajojau. Tuomet kaimo žmogui rū-pėjo kita, kitokios vertybės buvo. Visų pirma – išgyventi. Laikai buvo ne-ramūs. Mano tėvas tarpukariu dirbo pasienio policijoje, taigi sovietmečiu

mums teko palikti namus, slapstytis

po Lietuvą“, – primena pa-

šnekovė sunkmetį, nepaisiusį vaikų svajonių. – Jau daug vėliau, pabaigusi mokyklą, norėjau tapti girininke. O mano tėvai labai norėjo, kad būčiau medicinos sesele, mat ji žmonėms la-bai reikalinga.“

Veronika nė nesiima aiškinti, kodėl po mokyklos baigimo atvykusi į sosti-nę įstojo mokytis lietuvių kalbos ir li-teratūros Vilniaus universitete. „Mano lietuvių kalbos mokytoja buvo labai gera. Pirmame kurse pasiūlė pereiti mokytis vokiečių kalbos, mat mano tartis tam tiko. Tai vis ačiū mažutei Kapčiamiesčio mokyklėlei, kurios visi mokytojai buvo puikūs. Tarp jų ir mo-kinių nebuvo jokio antagonizmo, apie kurį dabar vis girdžiu. Jei mokyto-jas vaiko nerasdavo savo pamokose, suprasdavo: padeda tėvams nukas-ti bulves, ir dėl bažnyčios lankymo nutylėdavo“, – prisimena Veronika. Tačiau apsigyvenusi sostinėje mergina iš Dzūkijos pajuto šiurkštesnį spau-dimą bei mies-

to pretenzijas. Pasirodo, ji kalba per-nelyg garsiai, o skambus jos balsas la-bai jau „liaudiškas“!

„Liaudiško“ Veronikos balso Aka-deminis choras nesugadino, o liau-dies dainininkės karjerą ji pradėjo … išmokusi sutartinių. „Kartą mano draugė Audronė pakvietė mus į savo tėvo, teisininko, nuosavus namus Antakalnyje padainuoti, – prisime-na moteris. – Čia pirmąkart išgirdau sutartines iš kupiškietės lūpų. Dzūki-joje šios jau buvo pamirštos, nebedai-nuojamos. Taigi susirinkdavome pas Audronę, iš pradžių koks dešimtu-kas, paskui tik kelios paliko: Audro-nė Jakulienė, Marytė Razmukaitė ir aš. Pirmąkart sutartines viešai dai-navome Vydūnui skirtame minėji-me. Ten buvo J.Čiurlionytė, po mūsų pasirodymo pribėgusi visas išbučiavo, o Ragevičienei, tuometei chormeis-terei, prisakė: „Tik nepaleisk tų mer-gaičių!“ Ilgainiui mūsų būrelis pairo, tačiau žiedas liko. Tai ir buvo „Ra-tilio“ pradžia“, – pasakoja viena an-samblio įkūrėjų.

Darbo bitė

Klystate, jei manote, kad už-dainavusi nuo scenos Veroni-

ka buvo apiberta dosniais honorarais ir pelningais pasiūlymais. Ji ne iš tų mūsų žvaigždžių, kurios giriasi burną praveriančios tik už didelius pinigus. Vestuvėse taip pat neuždarbiaudavo, liaudies daina negalėjo būti jos pragy-venimo šaltinis, tad visą gyvenimą jai teko dirbti, dūgzti kaip bitei. Pirmąja jos darboviete tapo Vilniaus univer-siteto biblioteka bei Jaunimo teat ras, kur dirbo pedagoginės dalies vedėja. Ta „pedagoginė dalis“, anot pašneko-vės, buvo tik pezėjimas, užtat ją supo puikūs žmonės, meniška aplinka. „Pe-rėjusi dirbti į Folkloro teatrą, įsikūru-sį po tuo pačiu Jaunimo teatro stogu, sutikau Povilą Kebliką. Jis labai gra-žiai aranžuodavo liaudies dainas, iš-saugodamas jų dvasią. Sakydavo man: „Tu, Veronika, dainuok laisvai, nesilai-kyk įsikibus ritmo, turėk savąjį.“ Man, visiškai muzikos beraštei, Povilas davė labai daug, išugdė nuovoką bei sko-nį“, – prisimena dainininkė savo gy-venimo konservatorijas.

Nutekėjusi į Kauną (Veronikos vy-ras – signataras Vidmantas Povilionis, buvęs politinis kalinys) dirbo Etno-kultūros centre. Paskutinė jos darbo-vietė – Mokytojų namai, pareigos – kultūros renginių vadybininkė. Dirbo ten iki užgriuvo sveikatos bėdos.

Veronikos balsas, regis, visiškai nesensta, į jį neįsirašo nei biografi -jos skauduliai, nei jos ligos istorija. „Galbūt tai genai. Štai kiti geria ir gerai atrodo, – šypsosi dainininkė. – O balsas vis dėlto pavargsta, ir aš pa-vargstu. Apsukos lėtėja, o kvietimų, reikalų nemažėja.“

Ji užsimena savo gyvenimą dali-janti perpus: iki ligos ir po jos. Įvei-kusi piktybinę ligą, susigyvenusi su kitomis, iš paskos besivelkančiomis, ištvėrusi begalę kankinamų procedū-rų, šiandien ši stipri moteris į kalbas apie savijautą nesileidžia, o apie liki-mą kalba ramiai, be sentimentų.

Viena visoje Lietuvoje

Veronika susimąsto išgirdusi prie-kaištą, kad didžiausia jos bėda – ne-pakeičiamumas. Juk ji neturi nei ly-giaverčių konkurentų, nei mokinių. Viena tokia visoje Lietuvoje, todėl ir kenčia… Be apsimestinio kuklumo, dalykiškai išklauso liaupses ir pripa-žįsta: „Aš irgi vis pagalvodavau apie tai. Manęs dažnai klausia, ar turiu, kas mane pakeis. Galbūt iš tikrųjų nie-kas, juk dainuoju savaip. Tačiau kodėl taip nutiko? Nei veržiausi dainuoti, nei broviausi į sceną, niekam nieko neįrodinėjau. Kai ką suprantu tik pri-siminusi kompozitorių Feliksą Bajorą. Kai dirbau Jaunimo teatre, jis buvo ten muzikinės dalies vedėju. Vis žiūrėdavo taip keistai į mane, mačiau, nori kaž-ką pasakyti, ir kartą pasakė: „Veroni-ka, esi labai gera dainininkė, tačiau turi didelę ydą. Dainuojant kiekvienam yra nepatogių natų, per aukštų ar per žemų, kur balsas ne taip skamba. Tu, Veronika, negalvok apie tą natą, kaip tu ją apeisi. Negalvok apie save: gal-vok tik apie tai, kokia graži šita daina. Dainuok taip, kad žmonės atsimintų ne tave, o dainą.“ Parėjusi namo net apsiverkiau iš to širdies skausmo. Bu-vau jauna, tad kaip čia taip – negalvoti apie save? Manęs neprisimins? Tada mane giliai užgavo Felikso žodžiai, ta-čiau dabar tariu jam – labai ačiū. Jeigu nebūtų man šito pasakęs pakankamai anksti, dar neaišku, kaip ten su manim būtų buvę.“

O buvo nesuskaičiuojami koncer-tai po Lietuvą ir visą pasaulį, unikalūs džiazo ir roko projektai, įrodę, kad ar-chajiška lietuviška daina nesensta, įsi-mintini vaidmenys lietuviškoje opero-je... Visų mūsų laimei, Felikso Bajoro pastaba giliai įkrito Veronikai į šir-dį. „Man sekėsi sutikti žmones, kurie tiesą gebėdavo pasakyti nuoširdžiai, neužgauliai. O su tom dainom pa-prasta. Nei tu sukūrei, nei tu ką: gavai palikimą. Todėl turi ne save rodyti, o perteikti dainos grožį“, – baigia in-terviu Veronika, juolab kad paskam-bina vyras pasitei rauti, ar žmona pa-galiau ilsisi.

Išdainuotos nuoskaudos

Veronika Povilionienė, vos išėjusi į sceną, sukelia ovacijas, liudijančias publikos meilę ir džiugų laukimą. O juk ši moteris nesiruošia nei nustebinti , nei priblokšti , ti k padainuoti liaudies dainą.

Su tom dainom paprasta. Nei tu sukūrei, nei tu ką: gavai palikimą. Todėl turi ne save rodyti , o perteikti dainos grožį.

Veronika pabrėžia esanti ne dainų atlikėja, o dainininkė.

Nesenstanti liaudies daina suburia įvairiausių žanrų muzikantus.Martyno Vidzbelio ir Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Gimtasis kraštas 112011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75) Gamta

Prof. Ramūnas POVILANSKAS

Europos pakrančių ir jūrų sąjungos (EUCC) Balti jos biuro direktorius

Siaubūnai uraganai

Štormų sezonas suaktyvina ži-niasklaidos dėmesį Palangos paplū-dimiams, o mokslininkai mėgina išsiaiškinti tikrą tiesą apie kurorto paplūdimių tvarkymo poreikį, prie-mones ir jų efektyvumą.

Gamtos tyrimų centro Geolo-gijos ir geografi jos instituto moks-lininkų G. Žilinsko, D. Jarmalavi-čiaus ir P. Šinkūno duomenimis, Lietuvos pajūryje ardomų krantų ilgis nuo 15 km 1947 m. padidėjo

iki 25 km 2007 m. Šių grėsmingų pokyčių priežastis – dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos dažnėjan-tys štormai. Anksčiau uraganai, kai vėjo greitis viršija 33 m/s, nusiaub-davo Baltijos pakrantes Lietuvoje vos kartą per šimtmetį, o dabar jie kartojasi bent kartą per 10–20 metų. Per pastaruosius 15 metų mūsų pa-krantę nusiaubė bent du katastrofi -

niai uraganai – 1999 m. „Anatoli-jus“ ir 2005 m. „Ervinas“.

Kadangi mūsų pajūrio krantai yra smėlėti, tokie uraganai čia pri-daro gerokai daugiau žalos negu, tarkime, uolėtoms Airijos pakran-tėms. Vien „Anatolijus“ padarė ža-los Palangos ir Šventosios paplūdi-miams daugiau kaip už 2 mln. litų. 24 km ilgio pakrantėje buvo visiškai nuplauta apie 1 mln. kub. m smėlio, sugriautas Palangos tiltas, sunaikin-tas apsauginis pajūrio kopagūbris.

Bangolaužių žala

Klimato kaitos sąlygomis ura-ganų aktyvumas dar labiau stiprės. Todėl kyla skubus poreikis ieško-ti priemonių, kaip apsaugoti mūsų krantus. Pasaulyje nuo seno jūros krantai būdavo tvirtinami siekiant apsaugoti uostus, pajūrio kurortus ir švyturius nuo ardymo. Buvo sta-tomi mediniai, paskui – akmeniniai, dar vėliau – betoniniai bangolau-žiai. Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad tokios priemonės ne tik neapsau-go pakrantės objektų nuo ardymo, bet ir sukelia šį procesą gretimuose kranto ruožuose. Mat bangos ardo krantus, o priekrantės srovės per-neša nuardytas sąnašas į gretimus kranto ruožus. Apsaugojus kran-tus bangolaužiais vienoje vietoje, dėl priekrantės nešmenų pernašos ypatumų neišvengiamai sukeliamas krantų ardymas kaimynystėje.

Pavyzdžiui, pietryčių Baltijos priekrantės nešmenų pernaša drie-kiasi nuo Sembos pusiasalio (Rusijos Karaliaučiaus sritis) palei Lietuvos krantus iki pat Rygos įlankos Latvi-

joje. Jei rusai imtų tvirtinti savo krantus betoniniais bangolau-žiais, gana greitai netektume Nidos paplūdimių. Lygiai taip pat, jei mė-gintume saugoti nuo ardymo Olando kepurės skardį (kai kam šauna ir to-kia mintis), netektume Karklės, Ne-mirsetos ir net Palangos paplūdimių. Jei tvirtintume krantus Palangoje, ne-tektume Šventosios, jei sutvirtintume krantus ir Šventojoje, perkeltume šį galvos skausmą latviams. Taigi sie-kiant suderinti skirtingus interesus kranto zonoje ir apsaugoti visą piet-ryčių Baltijos pakrantę nuo ardymo būtinas visų kaimyninių šalių bend-radarbiavimas.

Nyderlandų krantotvarka turi seniausias tradicijas pasaulyje. Ne-nuostabu, nes apie trečdalį visos ša-lies yra žemiau jūros lygio ir apsau-gota nuo užliejimo pylimais arba kopomis. Būtent olandai pirmieji pastebėjo, kad brangiai kainuojantis krantų sutvirtinimas betonu neduo-da norimo ilgalaikio poveikio. Itin taupūs olandai apskaičiavo, kad kur kas labiau apsimoka kasmet iš naujo atkurti žiemos štormų metu nuardy-tus paplūdimius pilant smėlį prie-krantėje, negu visą šalies pakrantę „nusagstyti“ betoniniais bangolau-

žiais. Pildamas smėlį vos vie-noje ar kelio-se priekrantės vietose, žmo-gus pasinau-doja vėjo, jūros

bangų ir srovių energija paplū-

dimiams ir pajūrio kopagūbriams dide-

liame pakrantės ilgyje natūraliai atkurti. Tuo tar-

pu bangolaužiai padeda atsispir-ti tik milžiniškam štorminių bangų energijos srautui ir neturi jokio „ku-riančiojo“ potencialo.

Dabar šią olandų patirtį perima ir kitos pajūrio tautos. Pasaulio bankas, Europos pakrančių ir jūrų sąjunga, Europos Komisija, Šiaurės jūros ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos ko-misijos rekomenduoja tik du pajūrio krantų apsaugos nuo ardymo kelius: 1) jei yra galimybė, atitraukti namus ir kelius saugiu atstumu nuo kranto; 2) pajūrio kurortuose taikyti regulia-rų paplūdimio atkūrimą pilant smėlį priekrantėje ir puoselėjant apsauginį pajūrio kopagūbrį. Apsauginis pajū-rio kopagūbris yra tas smėlio „ban-kas“, kuris papildo rudens ir žiemos štormų nuskalautą paplūdimį smėliu. Tik ten, kur yra tikrai neišvengiama būtinybė, pavyzdžiui, uostų ar švytu-rių atveju, galima taikyti ribotas „kie-tos“ krantosaugos priemones – ban-golaužius, geotekstilę ir panašiai.

Lietuva – viena iš lyderiaujančių Europos Sąjungos šalių, diegiant Europos Komisijos rekomen-duotas pažangiausias krantotvar-kos priemo-nes. Dar 2002

m. Seimas priėmė Lietuvos pajū-rio juostos įstatymą, kuris įtvirtino Lietuvos Baltijos pajūrio darnios krantotvarkos principus. Remda-masi šiuo įstatymu, Aplinkos mi-nisterija 2003 m. patvirtino nacio-nalinę krantotvarkos programą. Ji rėmėsi dviem esminiais šiuolaiki-nės darnios krantotvarkos princi-pais – natūralių krantinių procesų apsaugos prioritetu ir krantotvar-kos priemonių taikymu atsižvel-giant į vietinius krantų dinamikos ypatumus.

Palangos priekrantės regulia-rus maitinimas smėliu ir kruopš-tus apsauginio pajūrio kopagūbrio puoselėjimas yra logiškiausios ir moksliškai pagrįstos abiejų dar-nios krantotvarkos principų taiky-mo priemonės. Ir efektyviausios tiek ekonominiu, tiek ekologiniu atžvil-giu. Mat Lietuvos Baltijos pakran-tė pasižymi ne tik dideliu „jautru-mu“ neigiamam štormų poveikiui, bet ir ypatingu „imlumu“ priekran-tės maitinimui smėliu. Nyderlan-duose ar kitose pasaulio šalyse vos 40 proc. priekrantėje išpilto smė-lio maitina paplūdimius, o likusioji dalis išsisklaido jūroje, o Lietuvoje, dr. G. Žilinsko ir dr. D. Jarmala-vičiaus duomenimis, net 70 proc. priekrantėje išpilto smėlio pasiekia paplūdimius. Taigi Palangos prie-krantės maitinimas smėliu anaip-tol nėra smėlio pilstymas iš tuščio į kiaurą.

Erdvesnis krantas – daugiau poilsiautojų

Kad šie argumentai atrodytų įti-kimesni, galime bent apytikriai pa-lyginti kasmetines smėlio pylimo Palangos priekrantėje išlaidas su ekonomine nauda. Palangos prie-krantės maitinimas smėliu 2011 m. kainavo 14 mln. litų. Tai rekordi-nė investicija, nes smėlis buvo si-urbiamas ir vežamas iš jūros dugno ties Kuršių nerija. Tačiau netgi ji atsiperka per vieną vasaros sezoną. Smėlio pylimas priekrantėje net tris kartus paplatina Palangos paplūdi-mius. Taigi vasaros piko metu čia gali tilpti tris kartus daugiau poilsiautojų. Tarkime, kad dėl erdvesnio paplū-dimio Palangą kasdien vasaros piko metu gali aplankyti 20 tūkst. žmonių daugiau (tikrovėje šis skaičius gero-kai didesnis), o kiekvienas iš jų palie-ka apie 50 litų per dieną (tikrovėje šis skaičius irgi didesnis). Tuomet ne-sunku apskaičiuoti, kad dėl erdvesnio paplūdimio kurorto paslaugų teikėjai per 50 vasaros piko dienų gauna pa-pildomai 50 mln. Lt uždarbio. Paly-

ginkime šį skaičių su vos 14 mln.

litų, skirtų priekrantės maitinimui smėliu.

Kinų zoologijos sodo darbuotojui klausimas „O kaip rengti s šiandien?“ nekyla. Pasirinkimas, švelniai tariant, mažas – ti k juodai balti dryžuoti marš-kinėliai. Ir kaltas čia visai ne nuobodus skonis ar keistas įproti s. Tiesiog jo pri-žiūrimas zebriukas, praėjus vos kelioms dienoms po savo pirmosios gimimo die-nos, prarado mamą. Tuo tarpu zebras tėti s pernelyg didelės atsakomybės ir prieraišumo savo atžalai nejaučia – kas-kart jį nuspiria nuo savęs kuo toliau.

Netekęs tėvų, zebriukas nejučia pa-juto artumą savo prižiūrėtojui ir maiti n-tojui Chen Nongui. Turbūt taip įvyko dėl lemti ngo sutapimo – tomis dienomis, kai Ch.Nongas pradėjo rūpinti s zebriuku, jis vilkėjo dryžuotais marškinėliais – mažasis zebras jį pradėjo laikyti savo tėčiu. Kaskart pamatęs dryžuotai apsivikusį Ch.Nongą, gyvuliukas ypač nudžiugdavo.

Dabar prižiūrėtojas yra priverstas kasdien vilkti s dryžuotai, nes ti k šitaip apsirengęs gali pamaiti nti vienišą zeb-

riuką. Mat šis atsisako pieno, jei jį ban-doma maiti nti apsirengus kitaip.

Pramintas Mažuoju Penketu (pas mamą aptvare jam teko praleisti vos penketą dienų), jis tapo ti kru džiaugs-mu, bet kartu ir iššūkiu zoologijos sodo darbuotojams, mat, kaip teigia atsto-vas spaudai, jų zoologijos sode dar nė-kart nebuvo bandyta išauginti zebrų mažylio dirbti nai, be tėvų.

Belieka ti kėti s, kad tai jiems pavyks, o Mažojo Penketo draugystė su rūpes-ti ngu dryžuotu prižiūrėtoju bus ilga ir laiminga.

GK inf.

Zebriuko prieraišumas

GK archyvo nuotrauka

Palangos priekrantės Palangos priekrantės maitinamos smėliumaitinamos smėliu

Klimato kaitos sąlygomis uraganų aktyvumas dar labiau sti prės. Todėl kyla skubus poreikis ieškoti priemonių, kaip apsaugoti krantus. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Efektyviausias būdas išsaugoti kurorto paplūdimius ar smėlio pilstymas iš tuščio į kiaurą?

Gimtasis kraštas12 2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)Neparadinė Lietuva

Regina JASUKAITIENĖ

„Viskas – iš vandens! – šypso-si Vygandas Čaplikas, sosti nę iš-keitęs į atsiskyrėlio gyvenimą miške. – Visa, kas gyva, atsirado iš vandens.“

Vandens jėga

Kiekvieną rytą jis pradeda mau-dynėmis Skrobluje, veržliame Dai-navos girių šaltinių upelyje. Nesvar-bu, ar būtų ankstyvas pavasaris, ar pagėlus ruduo.

„Ilgai būti tokiame šaltame van-denyje nesveika. Užtenka keletą kartų pūkštelėti į srovę ir pasijunti lyg naujai gimęs“, – teigia V. Čap-likas, einantis 74-uosius. Jokios li-gos prie jo nekimba. Prie pat kranto V.Čaplikas pasistatė pirtelę. Dai-lininkė Gražina Didelytė pavadi-no ją „Meleta“. Čia pat yra šio reto pauštelio uoksas. Meleta nemėgsta triukšmingų kaimynų, pasirodžius svetimiems, garsiai meletuoja.

To paties upelio vandenį Vygan-das naudoja ir gėrimui. O jei po lie-taus vanduo būna susidrumstęs, jis patraukia prie šaltinėlio, besiver-žiančio iš kalvų. Per eglių ir pušų šaknis atitekėjęs šaltinėlis tyras lyg ašara. Ir sveikas. Jo vandenį galima gerti net nevirintą. Šaltinio vanduo semiamas moliniu puodeliu, nesku-bant, pasigrožint gamtos ramybe ir tyrumu. Tai tampa tarsi ritualu.

Gražiausios – pievų gėlės

Antrasis, ne mažiau svarbus, ri-tualas – saulės pasveikinimas.

„ Kokia diena beišauštų, ją reikia priimti su džiaugsmu, – sako Vy-gandas. – Džiugus nusiteikimas su-teikia žmogui papildomos energijos. Kiekvienas gali išmokti valdyti savo nuotaikas. Kaip iš ryto nusiteiksi, taip ir klosis visi dienos darbai. Tei-giamos emocijos stiprina žmogų. Mūsų mintys kuria gyvenimą.“

Anot Vygando, kiekviena diena savaip žavi : ar rudeniškai paskendusi migloje, ar vaiski, kleganti paukščių balsais. Gamtoje nėra monotonijos, tik prašalaičiui čia gali būti nuobo-du. Dabar visą slėnį puošia žydintys gauromečiai, ką tik sodyba skendėjo baltose builių pusnyse.

Dailininkė G.Didelytė labai mėgo jų žydėjimą, netgi pievos ne-

leisdavo šienauti, kol jie neperžydės ir nesubers sėklų atgal į žemę.

Gražiausios Vygandui – laukinės gėlės. Prieš pat builius mėlynavo ve-ronikų darželis.

„ Čia nenutrūkstamos gėlių šven-tės! – džiaugėsi Vygandas. – Vienos keičia kitas.“

O prie aukuro, ant kalvelės, šim-tametės liepos pilnos bičių dūzgesio ir kvepiančio medaus. Viena jų – trikamienė. Senovėje tikėta, kad to-kie medžiai neša laimę.

Meilė ąžuolams

Iš visų medžių garbingiausias – ąžuolas. Vygando meilė ąžuolams – atskira tema. Ji susijusi su baltiš-kuoju tikėjimu, Tėvynės ir tautos stiprybe. V.Čaplikas ir G.Didelytė buvo ir Tautinio atgimimo ąžuoly-no sumanytojai, vėliau susikūrė ir iniciatyvinė grupė.

Apie dailininkės G.Didelytės kūrybą, susijusią su ąžuolais, ir apie savo meilę šiems medžiams Vygan-

das parašė knygą „Atgimimo ąžuo-lynas ir ąžuolų dailininkė“ , ta tema jis yra surengęs porą seminarų, o šiuo metu ruošiamasi pasauliniam ąžuolų bičiulių forumui.

Vygandas džiaugiasi, kad Rud-nelės kaime kiekvienoje sodyboje ošia ąžuolas. Ypač išlakūs rašytojo Kazio Sajos ir poetės Zitos Ma-žeikaitės-Sajienės kieme. Vygan-do sodyboje ąžuoliukai dar nedi-deli, pasėti iš gilių, kurias Gražina parsivežė iš savo tėvelio tėviškės.

Vygandas ir Gražina šventes, o ypač Naujuosius metus mėgdavo sutikti prie ąžuolų. Tuos senus, ga-lingus Dainavos milžinus Vygan-das dabar lanko vienas. Tai – susi-kaupimo, savistabos, susimąstymo valandos. Ąžuolas, kaip ir šaltinis, skleidžia ypatingą energiją.

Rūpinasi norų išpildymu

Nors po ištikimos draugės dailininkės G.Didelytės mirties (2007) Vygandas sodyboje liko

vienas, vienišiaus ir laisvūno gyve-nimas jo neliūdina. Jis pritaria Da-lai Lamos minčiai, kad daug liū-dėti – beprasmiška, svarbiausia yra rūpintis mirusiojo norų išpildymu. Ši nuostata skatina Vygandą rūpin-tis dailininkės kūrybiniu palikimu, archyvo tvarkymu.

Po G.Didelytės išėjimo Anapi-lin, Vygandas Čaplikas išleido tris knygas (ruošiama ketvirtoji) . Pir-moji – „Gražina Didelytė mūsų atminty“ (2008). Joje amžininkų, draugų, bičiulių atsiminimai apie dailininkę ir pluoštas jos darbų, eks-librių. Antroji (2009) – apie Tautos ąžuolyną ir dailininkės darbus, susi-jusius su ąžuolais. Trečioji – „Andei-nė–Dainavos girių galerija“ (2011). Ji pasakoja apie pačios didžiausios dailininkės svajonės įgyvendinimą – galerijos įkūrimą, apie jos gamtinį tikėjimą, tolesnę darbų sklaidą.

G.Didelytei esant gyvai, buvo įrengtas tik vienas galerijos kam-barėlis. Darbus tęsia Vygandas.

Nors nei sodyba, nei galerija mu-ziejaus statuso neturi, lankytojų ne-trūksta. Ją suranda dailininkės ger-bėjai, meno mylėtojai.

Gyvenimas kaip diena

„Gyveni taip, kaip mąstai,– šyp-sosi V.Čaplikas, – o mąstai taip, kaip valgai.“

Svarbiausia – saikas. Tai – kul-tūros požymis. Negalima maisto iš-

mesti, jo reikia pagaminti tiek, kiek gali suvalgyti. Labai svarbu mai-tintis sveikai. To jį mokė dėstyto-ja K.Vaištarienė, kai dar abu dirbo Vilniaus universitete.

„Gamtoje yra visko, ko mums reikia. Pavasarį mane atgaivina dil-gėlės, garšvos, pienių lapai. Nors žiedai dar maistingesni už lapus. Iš jų galima virti džemus, prilygstan-čius medui. Vygandas mėgsta sa-lotas. Būtinai į jas įdeda kopūsto, obuolio, laiškinio česnako. Kiekvie-nąkart skonis vis kitoks, nes keičia-si ir sudedamosios dalys, ir jų pro-porcijos. Pusryčiaudamas Vygandas negeria kavos.

„Esu nuo nieko nepriklausomas, – juokiasi Laisvūnas. – Nuo kofeino taip pat.“ Po pusryčių Vygandas bū-tinai išklauso žinių, tačiau daugiau-sia informacijos gauna iš knygų. Jis mėgsta tylą. Rudnelė – tylos ir ra-mybės, natūralios gamtos oazė. Kai seniūnas pažadėjo pastatyti stulpus su lauko lempomis, abu su kaimynu K.Saja patarė to nedaryti, nesimatys naktį žvaigždžių.

Po pusryčių, anot Vygando, tin-kamiausias laikas protiniam darbui: rašyti ir skaityti knygas, tvarkyti ar-chyvą. Tačiau saikingumas būtinas ir dirbant.

Girioje gyvendamas Vygandas nevirto atsiskyrėliu. Jo įsitikinimu, kiekvienas žmogus tam tikrą duoklę turi atiduoti bendruomenei. Toks buvęs senovės graikų reikalavimas. Bendruomeninė veikla – viena iš sąlygų valstybei suklestėti. Prie tau-tos gerovės turi prisidėti kiekvienas. Reikia ne verkšlenti, o keisti tai, kas jau atgyvenę. Tam reikia veržlumo, kurio Vygandui niekada netrūko.

„Viskas priklauso nuo paties žmogaus. Likimas visuomet lei-džia rinktis. Tad dėl savo nesėkmių kiekvienas pats kaltas“, – įsitikinęs V.Čaplikas.

Ramybė ir pasitikėjimas sklinda nuo šito žmogaus, vidine harmoni-ja panašaus į graikų fi losofus. Sok-ratas – Vygando mėgstamiausias. Anot šio fi losofo, gyvenimas be ty-rinėjimo nevertas gyventi.

Mokslo pažangą vyriškis sieja su dvasingumu, kuris visų pirma atsi-remia į meilę gamtai ir prigimtinę doros sampratą. Anot jo, reikia gy-venti taip, kad kiekviena diena at-neštų džiaugsmą. Visur ieškoti gė-rio, tobulinti visuomenę ir nuolat žvelgti į ateitį.

Prieš miegą būtina išeiti pasi-vaikščioti, pakelti galvą į žvaigždes ir pajusti, kad esame amžinojo Kos-moso dalis.

„Mano Dievas – Visatos pro-tas“, – V.Čaplikas primena Sokrato teiginį. Per ilgus metus jis yra paste-bėjęs vieną dėsningumą: kaip pra-leidžiame dieną, taip praleidžiame ir gyvenimą. Tad renkamės patys, ar išgerti jį ligi dugno, ar iššlakstyti po lašą, mėgautis kiekviena diena ar skęsti savigraužoje ir nemeilėje.

Dainavos girios laisvūnas

Vilnių iškeitė į giriąVygandas Čaplikas – Tūkstantmečio

žmogus, socialinių mokslų daktaras, Etni-nės kultūros globos tarybos prie LR Seimo narys ekspertas, Dzūkijos etninės kultū-ros globos tarybos narys, Lietuvos ir Suo-mijos draugijos narys, laikraščio „Suomi-ja“ redaktorius, Lietuvos tauti nio atgimi-mo ąžuolyno J. Basanavičiaus gimti nėje pasodinimo sumanytojas.

Vilnių jis iškeitė į Dainavos girios kai-melį. Rudnelėje jiedu su dailininke Gra-žina Didelyte nusipirko kaimišką trobe-lę. Tualetas – prie svirno, vietoj vonios – pirtelė, senovinė krosnis atstoja centrinį šildymą, o čia pat tekanti s Skroblus – nuostabiausias vandenti ekis ir amžinos gyvybės šalti nis.

Po dailininkės mirti es V.Čaplikas Dai-navos girioje nusprendė įgyvendinti savo gyvenimo moters svajas.

Po dailininkės Gražinos Didelytės mirti es „Andeinės“ galerija ir sodyba rūpinasi jos draugas V.Čaplikas. Autorės nuotraukos

Veržlus Dainavos girios šalti nių upelis – Skroblus.

„Kokia diena beišauštų, ją reikia priimti su džiaugsmu“, – sako Vygandas Čaplikas.

Gimtasis kraštas 132011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

Piliakalniai

Istorijos vingiai

Monika PIPIRAITĖ

Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojai skati na Dainavos kraš-to etnokultūrą. Ji gali būti gyva ti k tada, kai senelio dainai pritaria ša-lia almanti s šalti nis.

Siauros gatvelės, šiaudiniai stogai

Pačiame Dzūkijos pakraštyje ap-supti žaliuojančių pušynų – Mar-cinkonys, vienas gražiausių Lietu-vos kaimų. Sakoma, kad dar XX a. pradžioje, kai aplink kaimą plytė-

jo didesni dirbamos žemės plotai, papūtus vėjui kildavo tikros smėlio audros. Smėlį sustabdė tik miškai, augantys žolynai.

Apylinkėse buvo gyvenama nuo gilios senovės, čia randama akmens amžiaus gyvenviečių. Kaimui pra-džią davė miško žvalgų gyvenvie-tė, minima 1637 metais, kai buvo statoma pirmoji bažnyčia. Šalia bažnyčios, kuri laikui bėgant buvo perstatyta, išsidėsčiusi seniausia Marcinkonių kaimo dalis, vietinių vadinama Sodžiumi. Čia yra išli-kusios siauros gatvelės su tradici-nės architektūros sodybomis, likę keli šiaudais dengti kluonai, langų ornamentika.

Marcinkonys pradėjo sparčiai vystytis nutiesus carinės Rusijos geležinkelį Sankt Peterburgas–Var-šuva. Stoties pastatas išlikęs iki šių dienų.

Marcinkonių kaime nemažą dalį gyventojų sudarė žydai, kurie vertėsi medienos ir miško gėrybių

perpardavinėjimu. Kaimą supantys miškai maitino, rengė ir glaudė nuo pavojų šilinius dzūkus. Miškuose dar išlikusios drevės, kuriose biti-ninkai laikė bites.

Prie darbo – su daina

Kai kur dar ir dabar svečias, už-klydęs į kaimus per javapjūtę, gali iš-vysti rugių gubas, dzūkų gražiai vadi-namas „mendeliais“. Kaimuose daug senolių, kurie pina krepšius, vyžas, iš jų mokosi ir šį verslą perima jauni-mas. Moterys kepa grikines „bab-kas“, nuo kurių pakvimpa visas kai-mas. Girnas suka, krosnį kursto, košę skanina, lašinukus spirgina, tradicinį skanėstą kepa ir jaunos merginos, su-sirinkusios į edukacinę popietę.

Moterys sėdasi už stovų, audžia įvairiaspalves lovatieses, „dirvonus“. Kraštą garsina dainorėliai – etno-grafi niai ansambliai, kurių turi kiek-vienas didesnis kaimas.

Norite išmokti lieti žvakes?

„Dzūkijoje jos liejamos „su lan-ku“. Tai senas būdas (manoma, kad nuo XIV a.), išlikęs šilinių dzūkų kaimuose. Ištirpintas vaškas stato-mas su dubeniu ant karštų bulvių ar burokų katilo. Ant kiekvieno kriu-kelio kariamas siūlalis ir vaškas pila-mas ant siūlo. Apsukus ratą, proce-dūra kartojama“, – aiškina etnografė Ona Drobelienė.

Iki XX a. vidurio bitininkystės verslas Dzūkijoje buvo primityvus, o apžiūrinėjant išlikusius žvakių lie-jimo įrankius ir stebint darbo pro-cesą, galima galvoti, kad ir procesas, ir įrankiai labai mažai kito.

Dabartinių žvakių liejikų, gy-venančių Dzūkijos nacionalinia-me parke, pagrindinė žaliava vaš-kui gauti yra seni koriai, sudegusios žvakės arba parafi nas. Meistrai šio darbo paslapčių išmoko ir įrankius paveldėjo iš savo tėvų, artimųjų, gi-minaičių, kurie praeityje yra laikę bites. Žvakių liejikų, kaip ir dievdir-bių, buvę mažai. Tai greičiau pomė-gis, o ne verslas, nors žvakės visada turėjusios paklausą ir savo vertę.

Kraštas, kuris iškentė lenkų, o vė-liau sovietų okupacijas, yra sustip-rėjęs ir labiausiai išsaugojęs lietu-vybę.

Myli jį dzūkai, didžiuojasi juo. O jau vaišingumas, o jau dainingu-mas... Pabūni valandą kitą ir norisi pasilikti visam laikui.

Spragsi žvakės, kvepia „babkos“

MERKINĖS PILIAKALNISTies Merkio ir Nemuno santaka,

kairiajame Stangės upelio krante, nupjauto kūgio formos kalvoje stūk-so piliakalnis. Kalvą iš trijų pusių juo-sia Nemuno ir Stangės slėniai, o iš šiaurės jį gili dauba atskiria nuo gre-ti mų aukštumų. Kalvos šlaitai gana statūs, nuo Nemuno pusės iki 30 m aukščio. Išlikusioje 5x7 m dydžio pi-liakalnio aikštelės dalyje (didesnė jos dalis nuslinko į Stangės slėnį) pie ti niame ir ryti niame krašte yra iki 1,5 m aukščio nuo aikštelės pavir-šiaus pylimo liekanų. Merkinės pilis greičiausiai pastatyta XIII a. antroje pusėje. XIV–XV a. pr. tapo svarbiau-siu panemunės kariniu ir strateginiu centru kovose su Livonijos ordinu. Strateginis trikampis Vilnius–Kau-nas–Merkinė tuo metu sudarė pa-grindinę krašto gynybos sistemą.

Nuo 1377 m. kryžiuočių kronikos pilį dažnai mini Merkenpille ir Mer-kenpil vardais. 1391 m. lapkričio 30 d. kryžiuočiai pilį paima, o 1394 m. pilies įgula traukdamasi pati ją sude-gina. Dar kartą pilis buvo sudeginta kryžiuočių 1403 m.

LIŠKIAVOS PILIAKALNISĮ pietvakarius nuo miestelio kai-

riajame Nemuno krante stūkso Pi-lies kalnas. Tai ilga masyvi kalva, ku-rios pieti nis ir pietryti nis 30 m aukš-čio šlaitai leidžiasi į Nemuną. Ryti -niame jos gale esanti iki 17 m gylio dauba skiria Pilies kalną nuo greti -mos, Bažnyčios kalnu vadinamos, kalvos. Viršuje yra apie 100 m ilgio ir 45–50 m pločio aikštelė.

Žmonės čia gyveno jau I m. e. tūkstantmetyje.

Masyvios, aukštos, Bažnyčios kalnu vadinamos kalvos viršuje yra apie 150 m ilgio aikštelė. Čia buvo apti kti XV a. antros pusės 12x20 m dydžio bažnyčios pamatai, XVII a. pastato liekanų ir nemažai to laiko-tarpio žiestos keramikos, koklių, kitų daiktų. Ties Bažnyčios kalnu Nemu-ne rastas mitologinis akmuo su „jau-čio pėda“.

LIŠKIAVOS ALKAKALNISPagoniška šventvietė, kurioje

buvo atliekamos religinės apeigos, aukojama dievams.

Dzūkijoje dar gyvuoja senoviniai kaimai, juose – senoviniai amatai ir verslai.

Marcinkonių apylinkėse gausu koplyt-stulpių. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Martyno Vidzbelio nuotraukos

„Prisimenančių, kaip žvakes lie-ja, yra daugiau, bet turinčių dar-bo įrankius ir te-beliejančių yra vos penki. Visų meis-trų darbo princi-pas tas pats“, – aiš-kina etnografė Ona Drobelienė.

Lilijos Valatkienės nuotraukos

Marcinkonių bažnyčia turi neogoti kos bruožų, stačiakampio plano, dvibokštė, su 2 bokšteliais. Šventoriuje stovi medinė varpinė.

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)14 Laisvalaikis

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Lota BALSYTĖ

Dešimt Lietuvos miestų aplankęs projektas „Rūšiuok linksmai“ savo „gastroles“ baigs rugpjūčio 5–6 d. Zarasuose vyksiančiame festi valyje „Galapagai/Roko naktys 2011“ .

Kaip iš tualetinio popieriaus ir senų kompaktinių diskų pasigaminti kaleidoskopą, o iš plastikinių butelių suraityti meniškas gėles? Tokių atlie-kų panaudojimo triukų bus galima iš-mokti festivalyje „Galapagai / Roko

naktys 2011“ įrengtoje ekoscenoje. Kūrybinės dirbtuvės, improvizaci-nis repas, „chill out“ zona, fi lmai aplinkosaugos tema, grojantys konteineriai – tai tik keletas pramogų, kurios lankytojams bus pasiūlytos laisvu nuo koncertų laiku.

Pirmą kartą festivalyje išdyg-siančią ekosceną pristatys keliones po Lietuvą baigiantis projektas „Rū-šiuok linksmai“. Pagrindinis jo ak-centas – trys spalvingi šiukšlių rū-šiavimo konteineriai, kurie, įmetus šiukšlę, skleidžia įvairius muzikinius garsus: dėkoja, ošia gausiais ploji-mais, juokiasi ir griaudėja palaikymo šūksniais. Simbolinėmis konteinerių padėkomis projekto rengėjai sklei-džia žinias apie linksmą ir paprastą šiukšlių rūšiavimą ir populiarina šį ekologinį įprotį.

„Mūsų projektas glaudžiai siejasi su muzika ir ekologija. Jei žinome, kuo skiriasi rokas nuo popso, tai tu-rėtume žinoti ir kuo skiriasi plastikas nuo stiklo. Neabejoju, jog šios idė-jos artimos daugeliui festivalio lan-kytojų, todėl ekoscena susilauks di-delio dėmesio“, – sakė „Galapagų / Roko naktų“ prodiuseris ir projekto „Rūšiuok linksmai“ vadovas Algirdas Barniškis-Blėka.

Palapinėje įrengta ekoscena pra-dėjo šurmuliuoti nuo penktadienio vidurdienio. Prie jos lankytojus pa-sitiks originalios skulptūros – gitara, pagaminta iš popieriaus, plastikinis saksofonas ir iš stiklo sumeistrau-ta pianino klaviatūra. „Tai simboliai, vizualiai parodantys, kad iš pirmo žvilgsnio nebereikalingos atliekos gali būti panaudotos menui kurti. Muzikiniai instrumentai iš antrinių žaliavų įkūnija mūsų idėją, kad ir šiukšlės gali suteikti smagių akimir-kų, jei tik jos panaudojamos tinka-

mai, apgalvotai ir kūrybiškai“, – sakė skulptūrų autorė menininkė Genutė Straigytė.

Jos teigimu, atliekų prikėlimo an-tram gyvenimui triukų galės išmokti kiekvienas norintis. „Kadangi festi-

valyje neišvengiamai susikaupia ne-mažai šiukšlių, pasistengsime įrodyti, kad nebūtina jų visų mesti į buitinėms atliekoms skirtą konteinerį. Kūrybi-nėse dirbtuvėse pademonstruosime, kaip paprasčiausias tualetinis popie-rius ir kompaktinės plokštelės gali virsti įstabius vaizdus rodančiais ka-leidoskopais, o plastikiniai buteliai – gėlėmis ar peleninėmis. Svarbiausia, kad to išmokti gali visi, nepriklau-somai nuo amžiaus. Tad kviesime ir kurti, ir rūšiuoti“, – apie ekoscenos akcentus pasakojo G.Straigytė.

Ekoscenoje skambės ir muzika. Muzikinius garsus skleis ne tik gro-jantys konteineriai, bet ir tikri muzi-kantai. Grupės Jama&W nariai išsi-skirs tuo, kad scenoje kurs dainas repo ritmu, o įkvėpimo jiems suteiks žiū-rovų pasiūlyti daiktai. Palapinėje taip pat bus demonstruojami su ekologija susiję fi lmai.

Norintieji sužibėti ekologinėmis žiniomis galės dalyvauti viktorino-je ir laimėti prizų. Pavargusiems nuo festivalinio šurmulio ekoscena suteiks prieglobstį – jie galės atsipūsti fote-liuose, pagamintuose iš padangų.

HoroskopaiHoroskopai Avinų laukia labai palankus ir

produktyvus laikotarpis. Visi reikalai bus tvarkomi greitai ir lengvai. Kita sa-vaitė bus svarbus jūsų karjeros etapas. Tiems, kurie šią vasarą dar neatosto-gavo, vertėtų pagalvoti apie poilsį, juk vasaros dienų lieka vis mažiau.

Jaučiams kita savaitė suteiks ga-limybę išsiaiškinti daugelį klausimų, ku-rių sprendimui jums dėl įvairių priežas-čių vis trūko laiko. Tai jums leis ateityje išvengti kliūčių tvarkant svarbius reika-lus. Ateinančiomis dienomis įsigysite seniai planuotus pirkinius namams.

Dvyniams garantuota sėkmė visur kur. Kitą savaitę po šiuo Zodia-ko ženklu gimusių žmonių nuojauta bus iti n gera. Tai teigiamai atsilieps visoms jų veiklos sriti ms. Jums sutei-kiama galimybė atskleisti savo poten-cialą, realizuoti beveik visus planus. Ypač vaisingi bus susiti kimai su drau-gais ir kolegomis.

Vėžiai neturėtų pamiršti , kad sąžininga pažiūra į darbą yra jo sėkmės laidas. Arti miausios dienos bus palan-kios novatoriškoms idėjoms ir išradi-mams. Galimas dalykas, kad turėsite ginti savo pozicijas nuo skepti kų. Jūs sėkmingai su tuo susitvarkysite, jeigu remsitės savo didele pati rti mi.

Liūtai kitą savaitę turi imti s daug energijos ir fi zinės ištvermės rei-kalaujančių darbų. Jūs pajusite didžiulį jėgų antplūdį. Entuziazmas ir aktyvu-mas pravers ir buityje: sutvarkykite namus arba imkitės remontuoti su-gedusią buiti nę techniką.

Mergelėms kitą savaitę sek-sis visose be išimti es srityse. Darbe

jūs išspręsite organizacinius klausimus. Tai leis efektyviai planuoti savo laiką ir pradėti realizuoti visus seniai puoselė-

jamus planus. Arti miausiomis dienomis galite gauti papildo-mų pajamų.

Svarstykles kitą savaitę lydės sėkmė, jūs lengvai išspręsite visus iš-kylančius klausimus, įgyvendinsite savo karštą svajonę. Daug džiaugsmo ir teigiamų emocijų suteiks bendravi-mas su giminėmis ir bičiuliais.

Skorpionai turės įsigilinti į dar-bą ir susti printi santykius su vadovy-be, nes nuo to priklausys jūsų suma-nymų realizavimas. Nesikarščiuoki-te ir nebūkite pernelyg aktyvūs. Jūs turite solidų teorinių žinių bagažą ir daug pati rti es, tai leidžia tvirtai jaus-ti s darbe.

Šauliai, kaip visada, bus kupini jėgų ir energijos. Galėsite drąsiai kur-ti ateiti es planus, apgalvoti visas su darbu susijusias idėjas. Kita savaitė jums leis viską ramiai pasverti ir nu-matyti tolesnio žengimo į priekį stra-tegiją. Arti mi žmonės būti nai parems jūsų siekius.

Ožiaragių laukia materialiniu požiūriu palanki savaitė, kuri jiems su-teiks didelę fi nansinę laisvę. Tikriau-siai gausite premiją arba darbo užmo-kesčio priedą, o gal jums bus grąžinta sena skola, kurią jau beveik pamiršo-te. Neplanuotas pajamas galima skir-ti pirkiniams, apie kuriuos seniai sva-jojote.

Vandeniams kitą savaitę sa-vitvarda ir nuojauta padės rasti išeitį iš kebliausių situacijų, kurių gali pasi-taikyti jūsų kelyje. Stenkitės neben-drauti su mažai pažįstamais asmeni-mis ir būkite pakantesni aplinkiniams, pirmiausia – arti miems žmonėms. Tai apsaugos jūsų namus nuo nereikalin-gų kivirčų ir konfl iktų.

Žuvys gaus pasiūlymą dalyvauti įdomiame darbe, susijusiame su jūsų pagrindine veikla. Šis projektas jums duos didelę fi nansinę naudą, bet gali šiek ti ek pablogėti santykiai su kolego-mis. Tačiau tai neturės neigiamų pa-darinių tolesnei jūsų karjerai.

sis visosj

pre

jadiemų

Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus šalyje susikaupia 1,5 mln. tonų komunalinių atliekų. Prognozuojama, kad jų kiekis kasmet didės 2–4 proc. Vienam gyventojui tenka 400 kg buiti nių atliekų, net 35 proc. jų sudaro popierius, plasti kas, sti klas bei metalas. Tik kiek daugiau nei dešimtadalis visų šiukšlių Lietuvoje yra išrūšiuojamos ir patenka į perdirbėjų rankas, o tarpu kitose Europos Sąjungos valstybėse šis rodiklis sudaro ketvirtadalį.

Pirmą kartą festi valyje išdygsiančią ekosceną pristatys keliones po Lietuvą baigianti s projektas „Rūšiuok linksmai“.

Garsiausia „Roko naktų 2011“ grupė – rokeriai iš Vokieti jos

„Guano apes“.Organizatorių archyvo nuotraukos

Muzika ir ekologija

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75) 15

Justi na ORLOVSKYTĖ

Trakų meno mokyklos septi ntą va-sarą organizuojamas festi valis „Mes sveikinam Trakus“ ir meninis eduka-cinis projektas „Trakų fanfarinė savai-tė“ laikui bėgant kito, tobulėjo ir spar-čiai peraugo į tarptauti nį projektą. Šių metų vasaros meistriškumo mokykla senojoje Lietuvos soti nėje suteikia galimybę muzikuojančiam jaunimui mokyti s pas geriausius Lietuvos ir už-sienio atlikėjus bei pedagogus, kon-certuoti pati ems ir dalyvauti žinomų atlikėjų koncertuose.

Rekordinis dalyvių skaičius

Projekto organizatoriai Neringa ir Arvydas Mišeikiai džiaugiasi bendro darbo ir idėjų vaisiaus branda. „Šie-met edukaciniame projekte užsire-gistravo apie šimtą dalyvių iš Lietu-vos, Austrijos, Šveicarijos. Visą dieną truksiančios pamokos – fanfarų or-kestro repeticijos, bendri ir individu-alūs užsiėmimai – vyksta Trakų meno mokykloje ir Trakų kultūros rūmuose. Kiekvieną vakarą po pamokų meis-triškumo mokyklos dalyviai, svečiai turi išskirtinę galimybę išgirsti profe-sionalių atlikėjų koncertus. Neatsitik-tinai šiemet yra pasirenkamos naujos

ir jau išbandytos koncertinės erdvės: Trakų Švč. Mergelės Marijos Ap-silankymo bažnyčia, kavinė „Salos“, verslo ir laisvalaikio centras „Trakų Galvė“, „Apvalaus stalo klubas“ , Tra-kų meno mokykla, Verslo, sveikatin-gumo ir pramogų centro „Trasalis“ salė“, – pasakojo N.Mišeikienė.

Vasaros mokyklos mokytojai

Projektas veikia ypatinga energi-ja. Visi praėjusių ir šių metų „Trakų

fanfarinės savaitės“ mokytojai – tikri savo srities profesionalai – susipla-nuoja darbotvarkę taip, kad rugpjūčio pradžioje būtinai atvyktų į Trakus.

Bene gražiausias pavyzdys – pro-jekto angelu sargu tapęs ir pirmuo-ju pasaulio eufonininku tituluojamas Stevenas Meadas iš Didžiosios Brita-nijos. Nepakartojamas savo bendravi-mu, ugdomąja veikla, užburiantis savo grojimu – be jo neįsivaizduojamas nė vienas „Trakų fanfarinės savaitės“ pro-jektas. Natūralu, kad norinčiųjų tobu-

lintis pas profesorių atsiranda tikrai daug. Šiais metais jam talkinti pa-kviestas jaunas perspektyvus Lietuvos tūbininkas Laimonas Masevičius.

Meistriškumo grojant saksofonu moko charizmatiškasis saksofoninin-kas, kompozitorius ir grupių lyderis Jan Maksimovič.

Pirmą kartą meistriškumo mokyk-loje dirba trombonininkas Tobiasas Schiessleris – Hanoverio muzikos, šo-kio ir teatro aukštosios mokyklos dės-tytojas, grojantis daugelyje Vokietijos kamerinės muzikos kolektyvų.

Vis didesnio susidomėjimo su-laukia mušamųjų instrumentų spe-cialybė. Šiųmečiuose meistriškumo kursuose – net du jais mokantys groti mokytojai: Bo Hakansonas (Švedija), Malmės aukštosios muzikos moky-klos dėstytojas, Malmės simfoninio orkestro muzikantas, ir Trakų meno mokyklos mokytojas, mušamųjų ins-trumentų ansamblio „Giunter Per-cussion“ narys Tomas Kulikauskas.

Orkestro dirigentą Bertą Lange-lerį iš Nyderlandų šiais metais pakei-tė dirigentas, aranžuotojas, pasauli-nės simfoninių orkestrų ir ansamblių

asociacijos narys, tarptautinės moky-klos Briuselyje muzikos mokytojas Lucas Vertommenas (Belgija). Daug praktikos dirbant su tarptautiniais orkestrais turintis muzikantas, meis-triškumo kursų metu veda ir grojimo kornetu pamokas.

Džiazo ansamblio, ritmikos ir im-provizacijos užsiėmimus ves moder-naus ir laisvojo džiazo atstovas, Lie-tuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas pianistas Dmitrijus Go-lovanovas.

Koncertų gausa ir įvairovė

Festivalio „Mes sveikinam Trakus“ metu klausytojai galės džiaugtis kon-certais, pasižyminčiais žanrų, stilių ir atlikimo sudėčių įvairove.

Pirmą festivalio dieną klube „Sa-los“ buvo pristatyta programa „Pa-žinkime Lietuvą per liaudies dainą, muziką ir šokį“, kurioje dalyvavo Jus-tina Orlovskytė, Mantas Karpovičius, Aistė Bružaitė ir Algirdas Jedemskij. Tai unikali proga svečiams iš užsienio išgirsti lietuvių liaudies instrumen-tus, pabandyti pamuzikuoti patiems, išvysti šokamus šokius ir smagiai pa-trypti kartu, paskanauti tradicinių lie-tuviškų valgių.

Festivaliui artėjant prie pabaigos, klausytojai galės džiaugtis dviem kon-certais per dieną. Rugpjūčio 6 d. 19 val. Trakų meno mokykloje skambės meistriškumo mokyklos „Trakų fan-farinė savaitė“ mokinių atliekami kū-riniai. Tą pačią dieną 21 val. verslo, sveikatingumo ir pramogų centro „Trasalis“ „Galvės“ salėje – mušamų-jų instrumetų virtuozų „Giunter Per-cussion“, Bo Hakansonas, Tomo Ku-likausko ir meistriškumo mokyklos mokinių koncertas.

Baigiamasis šventės akcentas – nuo 21 val. vyksianti s džiazo muzikos vaka-ras restorane „Kybynlar“.

Visi koncertai nemokami.

Laisvalaikis

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai:Verti kaliai: Yla. Krematoriumas. Aralijos. Sutana. Peripateti kai. Simona. Ule. LG. Na. „Kikas“. Šir-vėna. Mata. Mėsa. Jakas. Sasna. Kriti ka. Apti ko. Mostu. Ne. Orais. Tvartas. Kopa. Pataisė. Sa.Horizontaliai: Krapikas. Ek. Eremitas. Marokas. Op. Alina. Nara. Tipas. Apa. Koja. Tip. Rotušė. Isa. Biselis. Terakota. Amsi. Vi. Auklėjimas. Stagnato-rė. Ai. Akist. Aktas. Agava. Sausa.Pažymėtuose langeliuose: GRETA GARBO.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai:Verti kaliai: Navaga. Virimo. Lošimas. Jašinas. Ka-tana. Urna. Gili. Aklė. Basa. Sitė. Salietra. Vivat. Masės. Parma. Patna. Laras. Užsakovas. Atkar-pose. Patale.Anam. Timas. Šitom. Šakės. „Inka“. „CSKA“. Jota.Horizontaliai: Talija. Raisa. Vorati nklis. Lašiša. „Alita“. Giminę. Mamona. Papila. Alavas. Rusas. Pritarė. Sakramentas. Gana. „Tata“. Karta. Kompi-liacija. Omen. Stok. Kokotė. Narsa. Esla. Amas.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: KREPŠINIS.

Atsakymas – skaičiais pažymė-tuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

(Užs. 14)

(Užs. 15)

(Užs. 13)

Fanfaros drebina senąją Lietuvos sosti nę

Orkestro dirigentą Bertą Langelerį iš Nyderlandų šiais metais pakeitė dirigentas, aranžuotojas, tarptauti nės mokyklos Briuselyje muzikos mokytojas Lucas Ver-tommenas (Belgija). Danos Buinickaitės nuotraukos

Projekto angelu sargu tapęs Stevenas Meadas iš Didžiosios Britanijos koncertuos „Trakų Galvėje“.

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)16 TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir...“ 8.35 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Sietynas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Čiurlionio kodas (k.). 15.10 Ingeborga. Esame

jauni tik vieną kartą... (k.).

15.50 Prisiminkime. Sidabriniai balsai (1).

16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Kurmis ir...“ 16.35 „Pašėlę Tornberiai“. 17.00 Gyvenimas yra gražus. 17.50 „Likimo valsas“.

TV serialas. 18.35 Kaimo akademija. 19.05 LTV aukso fondas.

„Valdovas“ (1). TV fi lmas.

20.35 Veidai. 21.10 Auksinio balso

konkursas „Triumfo arka”. 2010 m.

23.00 Pasaulio dokumentika. „Įkyrių minčių nelaisvėje“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinė muzika.

24.00 Panorama. 0.30 „Grįžk į savo šalį“ (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”.

Animac. serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda”. Animac. serialas.

9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. Animac. serialas.

10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”. Animac. serialas.

11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”.

12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai VI“. Humoro serialas. (N-7)

15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. Veiksmo serialas. (N-7)

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 „Labiausiai ieškomas žmogus”. Trileris. (N-14)

23.00 „Detektyvė Džonson” (k.).

24.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.). (N-7)

TV6 9.25 Teleparduotuvė. 9.40 Tavo augintinis. 10.10 „Angelas“. 11.10 „Kobra 11“. 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“.

Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. 21.30 „Bibliotekininkas.

Likimo ieties beieškant“. Nuotykių f. (N-7)

23.20 „Pietų parkas“. 23.55 „CSI kriminalistai“. 0.50 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 „Kas tu toks?” 10.40 Griūk negyvas!

11.10 Šeimų dvikova – „Akro-polio” turnyras (k.).

12.05 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Naša Raša. (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona“. (N-14) 23.15 Naša Raša. 0.15 „Pora kaip tvora” (k.). 0.45 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Moterų žurnalas. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.45 Detektyvai. 17.25 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 18.20 TV serialas „Pėdsakas”. 19.00 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis

susitikimas”. 22.10 Liudytojai. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas

„Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.40 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Gustavo enciklopedija. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda (k.). 13.00 Etnokultūros ratas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Tūkstantmečio

akimirkos. Teatro instinktas.

14.35 Dalia Kutraitė kalbina... Andrių Meškauską (k.).

15.05 Miesto kodas (k.). 16.00 Tele bim-bam. 16.30 Gustavo enciklopedija. 17.00 Pasaulio dokumentika.

„Juanming Juanas – Kinijos imperatoriaus sodas“.

17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Sietynas. 19.05 Auksinė Agatos Kristi

kolekcija. „Mis Marpl. Žmogžudystė klebonijoje“. (N-7)

20.45 Ingeborga. Esame jauni tik vieną kartą... (k.).

21.20 Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“.

21.50 Elito kinas. „Apvogti vagį“. Veiksmo komedija. (N-14)

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Folkloro vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Ekomitas”. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa“. 10.05 „Supermergaitės”. 10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”. 11.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos“. 12.00 „Detektyvė Džonson“. 13.00 „Jos vardas Nikita“.

Nuotykių serialas.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Netikėta meilė”.

Romantinė komedija. (N-7)

23.10 „Detektyvė Džonson”. 0.10 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai” (k.).

TV6 9.55 Teleparduotuvė. 10.10 „Angelas“. 11.10 „Kobra 11“. Nuotykių

serialas. (N-7) 12.05 „Kastlas“. Kriminalinė

drama. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. (N-7) 21.30 „Projektas „Monstras”.

Trileris. (N-14) 23.10 „Pietų parkas“. 23.50 „CSI kriminalistai“. 0.45 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 24/7 (k.). 8.40 Griūk negyvas! 8.50 Super L.T. (N-7) 9.20 „Pora kaip tvora”. 9.45 Kas tu toks? (k.) 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 12.05 Šiandien kimba. 12.30 24/7 (k.).

13.30 TV parduotuvė. 14.00 Naša Raša. 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona”. (N-14) 23.15 „Naša Raša”. Humoro

laida. (N-7) 0.15 „Pora kaip tvora” (k.). 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Moterų žurnalas. 14.30 Susituokime. 15.30 Moterų žurnalas. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.45 Detektyvai. 17.30 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.25 TV serialas „Pėdsakas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis

susitikimas”. 22.10 Sunki maršalo

Timošenkos duktė. 23.25 Lietuvos „Laikas”. 23.35 TV serialas

„Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.40 Naktinis eteris.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Super KK2 (k.).

(N-7) 10.50 Nuotykių fi lmas

šeimai „Berniuko Rykliuko ir Lavos mergaitės nuotykiai“ (2005 m., JAV) (k.).

12.40 Farai (k.). 13.10 „Džekio Čano

nuotykiai“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir

visada VII“. 18.45 Žinios. 19.10 Nuo... Iki... 20.10 „Aš myliu Lietuvą“.

Realybės šou. (N-7) 21.00 KK2 vasara. 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los

Andželo policija“. 23.30 „Bręstantis blogis“.

(N-14) 0.30 „Grožio peilis“.

(N-14) 1.30 „Ozas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Savaitės atgarsiai

(k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 Sveikinimų

koncertas (k.). 14.15 Žingsnis po

žingsnio (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo

dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Neskubėk gyventi“.

19.45 Klausimėlis.lt. 20.00 Myliu krepšinį.

2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos

23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio

taikinyje“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Šaolino vaikai“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Tarp miesto ir

kaimo. 12.15 Televitrina. 12.45 Sveikinimų

koncertas (k.). (N-7)

14.45 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“.

Kriminalinis serialas.

21.30 Geras fi lmas. Drama „Mėnulis ir žvaigždės“ (2007 m., Vengrija, Italija, D.Britanija). (N-7)

23.30 Baimės faktorius (k.).

0.30 „ Mentai. Sudužusių žibintų gatvės „ (k.).

1.40 Bamba. (S)

6.55 „Simpsonai“. 7.25 „Hana Montana“. 7.55 „Nusivylusios

namų šeimininkės“.

8.55 „Meilės sūkuryje“ (N-7).

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

11.10 Komedija „Ar būsi mano?“ (2006 m., JAV).

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Katašunis“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Farai. 20.00 Vasara pagal Rūtą. 21.00 „Be komentarų“.

Infošou. (N-7) 21.40 TV3 žinios. 22.00 „Viešbutis

„Babilonas“. (N-7) 23.10 Mokslinės

fantastikos f. „Skruzdėlynas“ (2008 m., JAV). (N-14)

1.00 „Išgelbėk mane“. 2.00 „Pinklės“. (N-7) 2.50 „Eureka“ (1).

Drama. (N-7)

Rugpjūčio 8, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.05 Spaudos apžvalga.

5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida „112“. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika A.Marčėnas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 FTB (k.). 10.40 „24 valandos“. 11.40 KK2 vasara (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano

nuotykiai“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir

visada VII“. 18.45 Žinios. 19.10 Nuo... Iki... 20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 KK2 vasara. 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Kriminalinis trileris

„Užmiršti“ (2004 m., JAV). (N-7)

0.20 „Grožio peilis“. 1.20 „Ozas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk gyventi“

(k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Jūros šventė 2011.

Rokenrolo fi esta (k.). 14.30 Myliu krepšinį.

2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Neskubėk gyventi“. 19.45 Nacionalinė paieškų

tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Stilius. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Melodrama

„Meilės potvyniai“ (k.). (N-7)

14.30 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras fi lmas.

Komedija „Ačiū, gal galima dar?“ (2010 m., JAV). (N-7)

23.30 Baimės faktorius (k.).

0.30 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

1.40 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios

namų šeimininkės“.

8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7)

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

11.10 Vasara pagal Rūtą. 12.05 „Be komentarų“.

Infošou. 12.40 Norite – tikėkite,

norite – ne! 13.40 „Katašunis“.

Animacinis serialas.

14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Farai. 20.00 Ūkininkas ieško

žmonos. 21.00 Be komentarų.

Infošou. 21.40 TV3 vakaro žinios. 21.55 Varom už Lietuvą. 22.00 „Vilko bilietas“. 23.00 Mokslinės

fantastikos fi lmas „Hibridas“ (2007 m., JAV, Kanada). (N-14)

0.50 „Herojai“. 1.45 „Pinklės“. (N-14) 2.35 „Eureka“. (N-7)

Rugpjūčio 9, antradienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida „112“. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija.

Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Kaziela. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Volkeris, Teksaso reindžeris“. Aš myliu Lietuvą. „Ar būsi mano?“ „Mėnulis ir žvaigždės“.

„Senis“. „Užmiršti “. „Hibridas“. „Ačiū, gal galima dar?“

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75) 17TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Sandokanas, Malaizijos

tigras“. Animac. f. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.00 Valstybės kino metraštis. „Visos dienos, visos naktys...“ (k.).

12.55 Kaimo akademija. 13.20 Prisiminkime. Sidabriniai

balsai (2). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Gyvenimo ratu. (k.). 15.45 Tūkstantmečio

akimirkos. Teatro instinktas (k.).

16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Sandokanas, Malaizijos

tigras“. 17.00 Mūsų miesteliai. Luokė

(2). 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Mokyklos langas (k.). 19.05 Lietuvos balsai.

Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m.

20.55 Kuluarai. 21.35 Šalia mūsų. Laimės

pasaga. 21.55 Savęs link. Mandala. 22.40 Salomėja Nėris.

Eilėraščiai. 23.00 Pasaulio dokumentika.

„Skirtumų įvairovė. Vaizdo terapijos ir psichodramos patirtis naujojoje Europoje“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestro muzikos vakaras iš LRT archyvų.

24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda“. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos

tęsiasi“. 11.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos“. 12.00 „Detektyvė Džonson”.

13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”.

Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. Veiksmo serialas.

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Pavojingasis Deivisas”. (N-14)

22.35 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.35 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.55 Teleparduotuvė. 10.10 „Angelas“. 11.10 „Kobra 11“. 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“. Kriminalinė

drama. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. (N-7) 21.30 „Aš, kitas aš ir Irena“.

Komedija. (N-14) 23.50 „Pietų parkas“. (N-14) 0.25 „CSI kriminalistai“. 1.20 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

12.00 Girių takais. 12.30 Dok. serialas „Gimę

žudyti“. „Savigyna“ (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „Naša Raša”. 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „Naša Raša”. Humoro

laida. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Dok. serialas

„Didžiausios pasaulio katastrofos”. „Suskaldytos žemės“. „Žemės drebėjimai“.

0.15 „Pora kaip tvora”. 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Animacinis f. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.50 Detektyvai. 17.30 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 18.25 TV serialas „Pėdsakas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis

susitkimas”. 22.05 Žmogus ir įstatymas. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Žvaigždėlaivis. 1.50 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Istorinė atmintis.

Abraomas Kulvietis – lietuvis, įkūnijęs Renesanso idealus (1).

11.45 Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Būtovės slėpiniai (k.). 15.10 Veidai (k.). 15.40 Muzika ir poezija.

R.Keturakio eiles skaito A.Koverka.

16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Aviukas Šonas“. 16.35 „Pašėlę Tornberiai“. 17.00 Be pykčio. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Brydė. Rašytojas Liudas

Dovydėnas. 1996 m. 19.05 Europos kinas.

„Vieversiai ant siūlų“. Komedija. (N-7)

20.40 Gyvenimo ratu. Gyvenimo druska brolių Černiauskų fotografi jose.

21.20 Valstybės kino metraš-tis. „Visos dienos, visos naktys...“ 2005 m.

22.15 Dalia Kutraitė kalbina... Vincentą Sladkevičių. 1999 m.

22.45 Muzika ir poezija. R.Keturakio eiles skaito A.Koverka (k.).

23.00 Pasaulio dokumentika. „Vienuolio pašaukimas“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 Gyvenimas yra gražus

(k.). 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda”. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”.

Animac. serialas.

10.05 „Supermergaitės”. Animac. serialas.

10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”.

11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”.

12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. Veiksmo serialas.

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 „Ašmenys”. Veiksmo f. (N-14)

22.25 „Detektyvė Džonson” (k.).

TV6 9.55 Teleparduotuvė. 10.10 „Angelas“. 11.10 „Kobra 11“. (N-7) 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“.

Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. 21.30 „Bibliotekininkas 2.

Sugrįžimas į karaliaus Saliamono kasyklas“. Nuotykių f. (N-7)

23.15 „Pietų parkas“. 23.50 „CSI kriminalistai“. 0.45 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks?

10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras. 12.05 Gongo Gangas (k.). 13.00 Reporteris. 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Naša Raša. 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Draugiškos nacionalinių

futbolo rinktinių rung-tynės: Lietuva–Armėni-ja.Tiesioginė transliacija iš Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono. Per pertrauką – Žinios.

21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.05 Naša Raša. 0.05 „Pora kaip tvora”. 0.35 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.25 Federalinis teisėjas. 15.40 Detektyvai. 16.25 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 17.25 TV serialas „Pėdsakas”. 18.00 Futbolas. Rusija–

Serbija. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis

susitikimas”. 22.05 Gyvenamoji aplinka. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas

„Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Naktinis eteris.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 24 valandos. 11.40 KK2 vasara (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano

nuotykiai“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „ Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir

visada VII“. 18.45 Žinios. 19.10 Nuo... Iki... 20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Drama „Pelikano

byla“ (1993 m., JAV). (N-7)

1.25 „Ozas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk

gyventi“ (k.). 11.00 Toks gyvenimas... 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

13.30 Gustavo enciklopedija (k.).

14.00 Dok. serialas „Su hidžabu ir aukštakulniais“ (k.).

14.30 Dok. serialas „Ekologiškiausi pasaulio namai“. (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Neskubėk gyventi“.

19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas

„Įkyrių minčių nelaisvėje“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Drama „Mėnulis ir

žvaigždės“ (k.). 14.40 Smagiausios

akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras fi lmas.

Romantinė drama „Nužudyk mane švelniai“ (2002 m., JAV, D.Britanija). (N-14)

23.30 Baimės faktorius 0.30 „Srautas II“. 1.30 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios

namų šeimininkės“.

8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7)

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

11.10 Ūkininkas ieško žmonos.

12.10 Be komentarų. (N-7) 12.40 Norite – tikėkite,

norite – ne! 13.35 „Katašunis“. 14.00 „Hana Montana“. 14.30 „Heraklis“. 15.00 „Simpsonai“. 15.30 „Aurora“. (N-7) 16.30 „Marinela“. (N-7) 17.30 Draugiškos

vyrų krepšinio rungtynės. Rusija– Lietuva. Tiesioginė transliacija iš Rusijos.

19.30 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim... 20.00 „Didieji pokyčiai“.

Realybės šou. 21.00 Be komentarų.

Infošou. (N-7) 21.40 TV3 žinios. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“. 23.05 Mokslinės

fantastikos f. „Išradimas“ (2008 m., JAV). (N-14)

0.50 „Herojai“. 1.45 „Pinklės“. (N-14) 2.35 „Eureka“. (N-7)

Rugpjūčio 10, trečiadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida „112“. 11.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Skambanti vasara. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika E.Mieželaitis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. 9.50 Abipus sienos. 10.40 24 valandos. 11.40 KK2 vasara (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Džekio Čano

nuotykiai“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir

visada VII“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą. (N-7) 20.10 FTB. 21.00 Farai. 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Kriminalinė

komedija „Oušeno dvyliktukas“ (2004 m., JAV). (N-7)

1.10 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk

gyventi“ (k.). 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

13.30 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.).

14.15 „Tuk tuk Indija“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Dok. serialas „Tuk tuk Indija“.

19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.45 Dok. f. ciklas

„Šiaurietiškas būdas“.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas

„Su hidžabu ir aukštakulniais“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Komedija „Ačiū, gal

galima dar?“ (k.). 14.40 Smagiausios

akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras fi lmas.

Romantinė komedija „Susitiksime rugsėjį“ (2010 m., JAV). (N-7)

23.30 Baimės faktorius 0.20 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 1.20 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios

namų šeimininkės“.

8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7)

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

11.00 Didieji pokyčiai. (N-7)

12.00 Be komentarų. Infošou. (N-7)

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas

Konoras“. 14.40 „Heraklis“. Animac.

serialas. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim... 20.00 Nuodėmių

dešimtukas. 21.00 Be komentarų.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Pagrindinis

įkaltis“. (N-7) 23.00 Mistinė drama

„Auklė“ (2007 m., JAV). (N-14)

0.50 „Herojai“. 1.45 „Pinklės“. (N-14) 2.35 „Eureka“. (N-7)

Rugpjūčio 11, ketvirtadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata (k.). 16.03 Žalioji banga. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Forumas (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

G.Dabrišius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Neskubėk gyventi “. „Pelikano byla“. „Išradimas“. „Nužudyk mane švelniai“.

„Tuk tuk Indija“. „Oušeno dvyliktukas“. „Auklė“. „Susiti ksime rugsėjį“.

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)18 TV programa

LTV2 8.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora. 9.15 Krikščionio žodis. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda. 10.55 Gyvenimas yra

gražus. 11.45 Etnokultūros ratas.

„Apie medžioklę praeityje ir dabar”.

12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 14.00 Teatro popietė.

LTV videofi lmas. „Pabudimas“.

16.25 Kuluarai (k.). 17.05 Savęs link. „Mandala“

(k.). 17.50 Pasaulio dokumentika.

„Su hidžabu ir aukštakulniais“ (k.).

18.20 Šokio garbei. 19.00 Muzika gyvai.

„Piano.lt” vasaros festivalio atidarymo koncertas.

20.30 V.M.Putinas. Eilėraščiai. Skaito Rimanta Krilavičiūtė.

21.00 „Aukštuomenės žmogžudystė“. Trileris. (N-14)

22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai.

Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva.

„Kino režisierius Marijonas Giedrys”.

9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Pavojingi kaimynai”.

Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė”. Humoro serialas.

12.40 „Gyvenimo prieskoniai”. Serialas.

13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Policijos akademija”

(1). Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. Humoro serialas. (N-7)

16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7)

17.00 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Skaičiai”. 19.00 „Majamio ligoninė”.

(N-7) 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 „Visados kaip pirmą

kartą“. Romantinė komedija. (N-7)

22.45 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

24.00 „Pasitikėk manim”. Serialas. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 Vienam gale kablys. 10.30 Dar pažiūrėsim... 11.10 Džipai monstrai. 12.10 „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) 12.40 „Džeimis Oliveris

Amerikoje“. Kulinarinis šou.

13.40 Pakvaišęs sportas. 14.05 Jokių kliūčių! 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „X mutantai“. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 „Kaulai“. 19.00 „Egipto princas“.

Animac. f. 21.00 „Pretendentas“. (N-7) 22.00 „Kalėjimo bėgliai“.

(N-14) 23.00 „Išvaduotojas“. Drama.

(N-14) 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 0.55 „Tokia skirtinga Tara“.

Komedija. (N-7) 1.30 „Nerealus seksas“.

Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! 10.00 Dok. serialas

„Mitų griovėjai”. 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Skonio reikalas. 13.00 Dok. serialas

„Naikinanti jėga”. „Gaisrai“. „Uraganas“.

15.00 „Pora kaip tvora” (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Šeštadienio detektyvas.

„Inspektorius Luisas”. (N-7)

21.00 Žinios. Orai. 21.15 Trileris „Devynios

dešimtosios“. (N-14) 23.15 „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Noriu žinoti. 8.00 Animacinis f. 8.05 Grok, armonika! 8.45 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.20 Skanėstas. 10.00 Marina Diuževa. 11.00 Naujienos. 11.25 Gyvenamoji aplinka. 12.30 Liudytojai. 13.35 Nuosprendis. 14.50 Žmogus ir įstatymas. 15.50 Kristina Orbakaitė.

Motinos duktė. 16.55 Kristinos Orbakaitės

koncertas. 19.00 Jis jums meluoja! 20.00 Laikas. 20.20 Vaidybinis f.

„Kompensacija”. 22.00 Linksmųjų ir

išradingųjų klubas. 23.55 Vaidybinis f. „Reikalai

Briugėje”. 1.35 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.55 Brydė. Rašytojas Liudas

Dovydėnas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Mandala

(k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika.

„Nelaimė“. Komedija. (N-7)

22.30 Kompozitoriaus Miko Vaitkevičiaus 80-osioms gimimo metinėms. Kūrybos jubiliejinis vakaras „O kur jūs, mano mokiniai?”

22.40 Prisiminkime. Sidabriniai balsai (k.).

22.50 Pasaulio dokumentika. „Su hidžabu ir aukštakulniais“.

23.20 Muzikos pasaulio žvaigždės. Simfoninės muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 LTV aukso fondas.

„Valdovas“ (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda”. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas. 10.30 „Deksterio laboratorija”

(1) . Animac. serialas. 11.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”.

Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXII. Atgimęs”. (N-14)

22.35 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.35 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.55 Teleparduotuvė. 10.10 „Angelas“. 11.10 „Flešas Gordonas“ (1).

Drama. (N-7) 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Flešas Gordonas“ (2). 18.00 „Kastlas“. (N-7) 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pretendentas”.

Drama. (N-7) 22.00 „Kalėjimo bėgliai“.

Nuotykių serialas. (N-14)

23.00 „Liudininkai“ (1). Krimin. drama. (N-14)

0.30 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas.

1.20 „Tokia skirtinga Tara“. Komedija. (N-7)

2.00 „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.).

9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

12.05 Skonio reikalas. 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Humoro laida „Naša

Raša”. 15.00 Super L.T. 15.30 „Pora kaip tvora”. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ilgai ir laimingai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Vertas kinas.

„Fanatikas”. Drama. (N-14)

23.35 Humoro laida „Naša Raša”.

0.35 „Pora kaip tvora“ (k.). (N-7)

1.05 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Moterų žurnalas. 14.15 Susituokime. 15.30 Detektyvai. 16.10 Lauk manęs. 17.15 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 TV žaidimas „Stebuklų

laukas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. 20.35 Viktoro Cojaus

koncertas. 21.55 Viktoras Cojus fi lme

„Adata Remix”. 0.40 Vaidybinis f. „Paslaptis

jų akyse”. 2.40 Naktinis eteris.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k.). (N-7) 9.50 Tarptautinis

šlagerių festivalis „Palanga 2011“ (k).

12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano

nuotykiai“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Geriausi LNK

koncertai. „Kai švenčia Šauliai“.

21.10 Veiksmo f. „Kerštas“ (2002 m., JAV). (N-7)

23.25 Komedija „Kitoks parodijų fi lmas“ (2001 m., JAV,). (N-14)

1.10 Siaubo f. „Poilsio vieta“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Pramoginė

informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.).

11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.).

14.00 „Snaiperio taikinyje“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Duokim garo! 22.45 Premjera. Trileris

„Aukštuomenės žmogžudystė“ (2006 m., Australija). (N-14)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Romantinė

komedija „Susitiksime rugsėjį“ (k.).

14.30 Smagiausios akimirkos.

15.10 Baimės faktorius. 16.10 „Linksmasis

našlys“. 16.40 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.25 „Miesčionys II“. 18.00 „Nuomininkai“.

Humoro serialas (Lietuva).

19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Amerikos

talentai V. 22.10 Galiūnų čempionų

lygos varžybos 2011. Vokietija.

24.00 Romantinė drama „Nužudyk mane švelniai“ (k.). (N-14)

1.55 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas

Konoras“. 7.55 „Nusivylusios

namų šeimininkės“.

8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7)

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

11.00 Nuodėmių dešimtukas.

12.00 Be komentarų. Infošou. (N-7)

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas

Konoras“. 14.40 „Heraklis“. Animac.

serialas. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Farai. 20.00 Fantastinė

komedija „Keistuolis Deivas“ (2008 m., JAV).

21.50 Kriminalinė komedija „Ar gali būti blogiau?“ (2001 m., JAV). (N-7)

23.50 Parodijų komedija „Kiečiausi Spartos vyrai“ (2008 m., JAV). (N-14)

1.20 Komedija „Savigynos mokykla“ (2006 m., JAV). (N-14)

Rugpjūčio 12, penktadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Akiračiai (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. E.Juodvalkė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.30 Animac. f. „Didysis fi lmukų šou“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“.

7.45 Animac f. „Šiupininis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 Animac. f. „Antinas Dafi s“.

9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Pričiupom! 10.00 Kino pusryčiai.

Fantastinė komedija „Gremlinai 2. Nauja gauja“ (1990 m., JAV).

12.05 Premjera. Nuotykių f. „Baltasis drakonas“ (2005 m., Honkongas). (N-7)

13.55 „F. T. Budrioji akis“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti

gyvenimai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Nuotykių f. šeimai

„Pirmasis riteris“ (1995 m., JAV). (N-7)

21.50 Premjera. „Ledų šventė“. Koncertas.

24.00 Siaubo f. „Laivas vaiduoklis“ (1997 m., JAV). (N-14)

1.50 Melodrama „Kur nuneša sapnai“ (1998 m., . JAV, N.Zelandija). (N-7)

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Pašėlę

Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite. 12.00 Pulsas. 12.30 „Čia mūsų namai“

(1). TV fi lmas. 13.45 Juokis. 15.30 Sveikinimų

koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu

į gestų k.). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.00 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

18.30 Kine kaip kine. 19.00 „Strazdanota

vasara“. Vaid. f. (1988 m.).

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Ansamblio

„Nerija“ jubiliejinis koncertas.

23.30 Premjera. Drama „Mažosios Holivudo aktorės išpažintis“ (2008 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.40 Ekstrasensų mūšis

(k.). 8.40 „Nuomininkai“.

Humoro serialas (k.).

10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Amerikos

talentai V (k.). 13.35 „Muzikinė

vaivorykštė“. Koncertas (k.).

15.15 Be recepto (k.). 15.40 Nesėsi – nepjausi. 16.15 Tarp miesto ir

kaimo. 16.45 Atvirai su

žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas II“. 18.50 „Nacionalinio

saugumo agentas VI“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Veiksmo f.

„Nenugalimasis 3: išpirkimas“ (2010 m., JAV). (N-14)

23.10 Galiūnų čempionų lygos varžybos 2011. Vokietija (k.).

0.30 II Europos sporto žaidynės.

1.30 Bamba. (S)

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 Animac. serialas.

„Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“.

Animac. serialas. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Mistinė drama

„Paviršius“ (2005 m., JAV).

10.00 Animac. komedija „Ledynmetis“.

11.30 Komedija „Ponia Dautfajė“ (1993 m., JAV).

13.55 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

15.00 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Nuotykių fi lmas

„Paskutinis tamplierius“ (2008 m., JAV). (N-7)

22.30 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Ispanija–Lietuva. Tiesioginė transliacija iš Ispanijos.

0.30 Veiksmo trileris „Asas“ (1999 m., JAV). (N-14)

2.10 Nuotykių f. „Paplūdimys“ (2000 m. JAV,). (N-14)

Rugpjūčio 13, šeštadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai.

9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas.

19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.26 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

D.Jazukevičiūtė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Kerštas“. „Keistuolis Deivas“. Amerikos talentai V.

„Nerijos“ jubiliejinis koncertas.

„Aukštuomenės žmogžudystė“.

„Pirmasis riteris“. „Paskuti nis tamplierius“. „Nenugalimasis 3: išpirkimas“.

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75) 19

BTVPirmadienis, rugpjūčio 8 d.

21.30 val. GERAS FILMAS „Mėnulis ir žvaigždės“. Ven-grija, Italija, Jungtynė Karalystė, 2007 m. Rež. John Irvin (N-7).

Vaidina: Jonathan Pryce, Alfred Molina, Catherine McCormack, Andras Balint, Rob David, Rupert Friend, Joeanna Scalan.

Italijoje karaliauja dučė, o Europą siaubia Antrasis pasau-linis karas. Žymus Italijos fi lmų prodiuseris Davidas Rieti iš visų jėgų stengiasi baigti paskutinį savo fi lmą – adaptuotą „Toskos“ versiją... Pinigų stygius – mažiausia problema, ho-moseksualus žydas – kur kas didesnė. Jis tampa lengviausiu fašistų taikiniu. Tarptautinė fi lmo komanda fi lmavimo aikš-telėje susikuria savą pasaulį, kuris kaip diena ir naktis skiriasi nuo gyvenimo anapus kino studijos sienų – karo gyvenimo, dvelkiančio krauju, žiaurumu ir neviltimi. Iki fi lmo sukūrimo pabaigos lieka vos kelios savaitės, aikštelėje mezgasi meilės romanai ir, rodos, režisierius netrukus ištars: „Nufi lmuota“. Tačiau prodiuseriui liepiama fi lmą užbaigti per vieną naktį. Įspūdinga režisieriaus Džono Irvino juosta apie meilę, išli-kimą ir pašaukimą.

BTVTrečiadienis, rugpjūčio 10 d.

21.30 val. GERAS FILMAS „Nužudyk mane švelniai“. JAV, Jungtinė Karalystė, 2002 m. Rež. Chen Kaige (N-14).

Vaidina: Heather Graham, Joseph Fiennes, Natascha McElho-ne, Ulrich Th omsen, Ian Hart, Jason Hughes, Kika Markham.

Elis turėjo viską – puikiai besiklostančią mokslinę karjerą,

ateities planus, ištikimus draugus ir namus, kuriuose laukia mylimas vyras. Tačiau vieną dieną gatvėje ji patiria magneti-zuojantį mėlynų akių žvilgsnį... Greitas, aistringas, atsitikti-nis seksas – štai ko labiausiai trūko Elis ir ji atsisako ramaus gyvenimo dėl beprotiškos aistros... Ji palieka savo sužadėti-nį, nes naujasis meilužis – jos gyvenimo meilė. Iš pradžių jų santykiai atrodo labai romantiški, bet ilgainiui Elis pastebi, kad naujasis draugas pernelyg žiaurus: iš pradžių tik su ap-linkiniais, o paskui ir su ja. Moteris ima gauti anoniminius laiškus, įspėjančius, kad jis yra prisidėjęs prie savo buvusios žmonos mirties...

TV3Šeštadienis, rugpjūčio 13 d.

10.00 val. Animacinė komedija „Ledynmetis“. JAV. 2002 m. Rež. Chris Wedge, Carlos Saldanha.

Prieš dvidešimt tūkstančių metų įstabiame neįtikėtiname pasaulyje gauruotas aštraus proto mamutas, neišauklėtas, nie-

ko negerbiantis žinduo-lis tinginys ir vadovauti mėgstantis tigras intri-gantas imasi trise rimto uždavinio – žmonių šei-mai grąžinti pasimetu-sį kūdikį. Tačiau mamu-tas ir tinginys nežino, kad tig ras veda juos į spąstus. Ir štai pasirodo ketvirtas priešistorinis gyvūnas, vardu Skratas. Nesutai-koma ketveriukė prade-da veikti kartu. Jų laukia nepaprasti priešistoriniai nuotykiai!

TV3Šeštadienis, rugpjūčio 13 d.

0.30 val. Veiksmo trileris „Asas“. JAV. 1999 m. Rež. Ant-hony Hickox (N-14).

Vaidina: Dolph Lundgren, Mystro Clark, Jon Pennel, Robert Miano, Yvonne Zima.

Džekas Holovėjus – vienintelis asmuo, galintis pilotuoti moderniausią amerikiečių reaktyvinį lėktuvą. Teroristinį iš-

puolį Vašingtone ketinanti surengti grupuotė nusprendžia priversti pilotą asą dirbti jiems. Per vieną naktį Džekas ne tik tampa valstybės priešu, bet ir turi rasti būdą, kaip išgelbėti teroristų įkaite paimtą dukterį...

TV6Sekmadienis, rugpjūčio 14 d.

19.00 val. Komedija „Galaktikos gelbėtojai“. JAV. 1999 m. Rež. Dean Parisot (N-7).

Vaidina: Tim Allen, Sigourney Weaver, Alan Rickman, Tony Shalhoub, Sam Rockwell.

Amerikoje ilgą laiką viešpatauja labai populiarus televizi-jos serialas „Galaktinis gelbėtojai“. Štai jau daugelį metų jo herojai džiugina tiek mažus, tiek didelius žiūrovus, ekrane gelbėdami Visatą.

O kai televizijos vadovams serialas pabosta, aktoriai ne-tenka darbo. Bebaimius astronautus vaidinę artistai keliauja po Ameriką vaidindami muilo operas... Kol vieną gražią die-ną per spaudos konferenciją prie jų prieina keisti žmonės ir prisistato esą... ateiviai.

Pasirodo, tolimos galaktikos gyventojai yra nusprendę, kad televizijos serialas „Galaktikos gelbėtojai“ – dokumentinis fi lmas apie Žemės planetą. Ateiviai pagal serialą yra sukūrę tobulą galaktikos karų techniką ir kosminius laivus. Ateiviai atvyko todėl, kad jiems gresia žūtis. Juos užpuolė galingos pabaisos iš kitos planetos. Jie atvyksta pas aktorių, vaidinusį komandorą, ir kviečiasi jį į kosminį laivą. Ateiviai įsitikinę, kad serialo aktoriai – tikrieji kovotojai su blogiu ir nuo jų pri-klauso visos galaktikos ateitis. Kovoti su piktais agresoriais yra priversta vykti visa aktorių komanda...

TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Gyvenimo ratu.

Gyvenimo druska brolių Černiauskų fotografi jose (k.).

9.05 Šalia mūsų. „Laimės pasaga“ (k.).

9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai. Luokė

(k.). 11.40 Muzika gyvai. Vienos

fi lharmonijos simfoninio orkestro vasaros koncertas Šėnbrune.

13.10 V.M.Putinas. Eilėraščiai. Skaito Rimanta Krilavičiūtė.

13.40 Būtovės slėpiniai. 14.30 Kine kaip kine. 15.00 „Strazdanota vasara“.

Vaidybinis f. 16.05 Prisiminkime. Sidabriniai

balsai (2). 16.15 Dalia Kutraitė kalbina...

Vincentą Sladkevičių. 1999 m. (k.).

16.45 Krašto garbė. 17.40 Valstybės kino

metraštis. „Visos dienos, visos naktys...“ (k.).

18.35 Auksinės melodijos. Koncertuoja Arina ir „Veto Bank”. 1996 m.

19.40 Vakaras Rašytojų klube. Sigitas Geda. „Geležinis karys palei Dievo pasaulio duris“.

21.00 Drama „Mažosios Holivudo aktorės išpažintis“. (N-14)

22.30 Panorama. 22.45 Klaipėdos muzikinio

teatro spektaklis. Z.Liepinio opera „Paryžiaus katedra”.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Etnos. 9.10 Eko mitas. 10.05 „Pavojingi kaimynai”.

Dok. serialas. 11.05 „Šunys darbininkai”.

Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė”. 12.40 „Gyvenimo prieskoniai”.

Serialas.

13.40 Makaliaus kelionės. 14.05 „Policijos akademija” (2).

Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”.

Serialas. (N-7) 17.00 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Skaičiai”. (N-7) 19.00 „Majamio ligoninė”.

Serialas. 20.00 „Trauma” (1). Veiksmo

serialas. (N-14) 21.00 Sekmadienio romantika.

Iš Utos Danielos kolekcijos „Plazdančios svajonės“. Romantinis f.

22.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

23.50 „Pasitikėk manim”.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 Vienam gale kablys. 10.30 Dar pažiūrėsim... 11.10 Džeimis Oliveris

Amerikoje. 12.10 „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) 12.40 Topmodeliai. 13.35 Pakvaišęs sportas. 14.05 Jokių kliūčių! 15.00 „Aiškiaregys“. Kriminali-

nė komedija. (N-7) 16.00 „X mutantai“. Fantasti-

nis nuotykių serialas. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 „Kaulai“. 19.00 „Galaktikos gelbėtojai”.

Komedija. (N-7) 21.00 „Simpsonai“. Animac.

serialas. 21.30 „Šeimos bičas“. Animac.

serialas. 22.00 „Kalėjimo bėgliai“. (N-7) 23.00 „Išvaduotojas“. (N-14) 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 0.55 „Tokia skirtinga Tara“.

Komedija. (N-7) 1.30 „Nerealus seksas“.

Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Namų daktaras.

7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Dok. serialas „Laukinė

gamta“. „Kalba“. (N-7) 11.00 Šiandien kimba. 11.30 Dok. serialas

„Grobuonys”. „Slaptieji agentai”. (N-7)

12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Baltųjų ryklių beieškant”. (N-7)

13.00 Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas” (k.).

15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Lietuvos futbolo A

lygos čempionato rungtynės: Panevėžio „Ekranas”–Vilniaus „Žalgiris” Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Per pertrauką – Žinios.

21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 „Reklamos vilkai“. TV

serialas. (N-7) 23.20 Humoro laida „Naša

Raša.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Laida kariams. 7.55 Noriu žinoti. 8.20 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.20 Padriki užrašai. 9.35 Kol visi namie. 10.30 Fazenda. 11.00 Naujienos. 11.25 TV serialas „Naikinamoji

galia”. 13.45 TV serialas „Teismo

kronika”. 18.10 S.Michailovo koncertas. 20.00 Laikas. 20.25 Didelis skirtumas. 21.30 „Yesterday live”. 22.20 Kokie mūsų metai! 23.40 Vaidybinis f. „Laikų

ryšys”. 1.35 Naktinis eteris.

6.30 Animac. f. „Didysis fi lmukų šou“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“.

7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo, Skūbi

Dū?“ 8.35 „Antinas Dafi s“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Fantastinis nuotykių f. „Raganos“ (2010 m., D.Britanija).

12.05 Komedija „Papūsk man į uodegą“ (1988 m. JAV). (N-7)

13.55 „F. T. Budrioji akis“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Farai. 17.45 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Kriminalinis trileris

„Persikėlimas“ (2009 m., JAV). (N-14)

23.20 Veiksmo trileris „Tinklas 2“ (2006 m., JAV). (N-7)

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Sandokanas,

Malaizijos tigras“. 9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.30 Gustavo enciklope-

dija. 11.00 Talentų ringas.

2009 m. superfi nalas.

12.30 Dok. f. „Kinijos miškai“.

13.30 Dok. fi lmų ciklas „Šiaurietiškas būdas“.

14.00 Auksinė Agatos Kristi kolekcija. „Mis Marpl. 4.50 iš Padingtono“.

16.00 Žinios. 16.15 Gamtos kodas. 16.45 Pradėk nuo savęs. 17.15 Dok. serialas „Eko-

logiškiausi pasaulio namai“.

17.45 Popietė su Algi-mantu Čekuoliu.

18.15 Žingsnis po žingsnio. 18.30 Stilius. 19.30 Keliaukime po

Lietuvą. 20.00 300 ežerų ralis. Tie-

sioginė transliacija iš Zarasų.

20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Dok. f. „Oranžinė

legenda“. 21.30 300 ežerų ralis.

Apdovanojimų ceremonija ir šven-tinis koncertas.

23.00 Elito kinas. Ro-mantinė komedija „Zuikis beausis“. (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). 9.00 Tauro ragas. 9.30 Apie žūklę ir

medžioklę. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Melodrama „Meilė

be atsako“ (2004 m., Indija).

13.25 Smagiausios akimirkos.

14.15 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

16.15 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.50 Atvirai su žvaigžde (k.).

17.50 „Srautas II“. (N-7) 18.50 „Nacionalinio

saugumo agentas VI“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Meilės istorijos.

Melodrama „Mylinčios širdys“ (2008 m., Vokietija). (N-7)

23.15 Veiksmo f. „Pabėgusi Džein“ (2001 m., JAV). (N-14)

1.00 Bamba. (S)

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 Animac. serialas

„Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 „Lūžtanti banga“. 10.00 Animacinis f.

„Ledynmetis 2. Eros pabaiga“.

11.40 Romantinė komedija „Tokia kaip ir tu“ (2001 m., JAV).

13.35 Romantinė komedija „Padavėja“ (2007 m., JAV). (N-7)

15.40 Fantastinis nuotykių f. „Eragonas“ (2006 m., JAV). (N-7)

17.40 „Kobra 11“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Oranžinė manija.

Krepšinio apžvalga. 19.30 Lietuvos talentai

2010. 0.05 Siaubo drama

„Nepažįstamieji“ (2008 m., JAV). (N-14)

1.40 Mistinė drama „Abejonė“ (2008 m., JAV). (N-7)

Rugpjūčio 14, sekmadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.03 Ryto garsų savaitė. 9.03 Vasaros metą – vasaros

dainos.

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.30 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj. 18.10 Laisvai!

19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.26 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Miškinis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Zuikis beausis“. „Persikėlimas“. „Padavėja“. Tauro ragas.

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)20 Lietuva per savaitę

Sekmadienį paminėtos Medininkų tragedijos 20-osios metinės. Aukų pagerbimo ceremonija įvyko Medininkuose prie memorialo ir Antakalnio kapinėse.

Paminėtos Medininkų tragedijos meti nės

„Aš už Lietuvą basomis kojomis!“

Jūros šventė

Siekiama referendumo

URM medalis – A.VinkuiVST ruošiasi čempionatui

Savaitgalio orai

Šeštadienį, buvę palyginti ramūs orai, pamažu keisis, nors lietaus dar nenumatoma. Pietryčių vėjas pūs 3–8 m/sek. grei-čiu. Temperatūra naktį bus 9–14, dieną – 22–27 laipsniai. Sekmadienį pajusime ciklono įtaką. Daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Pūs vidutinis pietų, pietvakarių vėjas. Temperatūra naktį svyruos nuo 12 iki 17, dieną – 22– 27 laipsnių. Kol dar pas mus vasara, džiaukimės ja!

Raimundo Šuikos nuotraukaRaimundo Šuikos nuotrauka

Klaipėdoje savaitgalį į daugiau kaip šimtą įvairiausių ren-ginių pakvietė tradicinė Jūros šventė, šįmet surengta jau 52 kartą. Šių metų šventės šūkis „Atrask savo lobį“ kvietė istoriš-kai susitapatinti su seniausiais jūrinės laivybos personažais – geografais, keliautojais, jungomis ir net jūrų piratais.

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos

Dieną: +22 +27

Naktį : +9 +14

Šeštadienį Sekmadienį

Dieną: +22 +27°

Naktį : +12 +17°

Jaunati s. Saulė teka 5.36, leidžiasi 21.27.

Iniciatyvinės grupės nariai, siekiantys surengti Kaliningra-de referendumą dėl naujos elektrinės statybos, sako, kad tai yra ne tik Kaliningrado srities, bet viso makroregiono prob-lema: ir Lietuvos, ir Lenkijos, ir Baltarusijos.

„Kai elektrinė bus pastatyta, gali nukentėti ir Lietuva. Ato minė energetika nėra vienos šalies reikalas“, – pirmadienį Seimo Europos informacijos biure vykusioje spaudos konfe-rencijoje sakė referendumo iniciatyvinės grupės pirmininkas Michailas Kostiajevas.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis rugpjūčio 2 dieną Nidoje Užsienio reikalų ministerijos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje“ apdovanojo ambasadorių Antaną Vinkų, šiuo metu vadovaujantį Nerin-gos savivaldybei.

Artėjančiam Europos vyrų krepšinio čempionatui ypač kruopščiai rengiasi tiek iš daugelio šalių atvyksiančių spor-tininkų, tiek sirgalių saugumu turėsiančios rūpintis Viešojo saugumo tarnybos (VST) pajėgos. VST prie Vidaus reikalų ministerijos vadovas generolas Sergejus Madalovas interviu naujienų agentūrai ELTA žadėjo, kad to dėmesio netrūks.

Aistringiausi Lietuvos krepšinio sirgaliai trečiadienio rytą rinkosi Vilniaus „Akropolyje“ prie „Sportland“ parduotuvės, kur vyko akcija „Aš už Lietuvą basomis kojomis!“ 100 ištiki-miausių aistruolių turėjo galimybę laimėti trispalve papuoš-tus „Nike Zoom Hyperdunk 2011“ batelius – tokius pačius, kokiais Europos vyrų krepšinio čempionato metu avės Lie-tuvos rinktinės krepšininkai.