Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71) Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Geltonkasė, pamilusi Gruziją5 p.

Avarijas sukelia ir pakelių prekeiviai6 p.

Dūkštų ąžuolynas – lietuvių stiprybės simbolis8 p.

Šiandien „Gimtasis kraštas“ su priedu Mūsų paveldas 9–13 p.

Prieš 44 metus įvykęs stebuklingas apsireiškimas išgarsino mažą Zarasų rajono Imbrado parapiją ir Ilgio ežerą.

10 p.Lilijos Valatkienės nuotrauka

Ilgio ežero pakrantėje tikėjimo ir vilties ženklai

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71) 1

Albinas ČAPLIKAS

Baigiasi greituosius kreditus tei-kusių įmonių aukso amžius. Įstatymu nustatytas maksimalus palūkanų dy-dis nurėžė įmonių pelną, nuo liepos pradžios Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kontroliuos tokių įmonių skaidrumą, o po kelių mėnesių vartojimo kreditus teikiančios įmonės pateks į Lietuvos banko siūlomos prie-žiūros tarnybos akiratį .

Pakliuvo į spąstus

Iki šių metų balandžio 1 d., kai įsigaliojo Vartojimo kredito įstaty-mas, Valstybinė vartotojų teisių ap-saugos tarnyba kasmet sulaukdavo per 100 į greitųjų kreditų bendrovių spąstus patekusių vartotojų skundų. Kiekvienas atvejis skirtingas, kartais problemos kildavo ne tik dėl kreditus teikusių įmonių, bet ir dėl vartotojų neišmanymo, o neretai ir dėl pačių vartotojų kaltės, kai būdavo skolina-masi negalvojant apie kreditų grąži-nimo galimybes.

Vida TAVORIENĖ

Seimas iš esmės pritarė Prezi-dentės Dalios Grybauskaitės siūly-mui, kad medicinos įstaigų vadovai būtų keičiami rotacijos būdu, o jų kadencijos ribojamos, tačiau galu-ti nį sprendimą nukėlė į kitą sesiją. Prezidentės teigimu, ydinga vado-vų skyrimo tvarka tapo didžiausiu sveikatos reformos stabdžiu. Tam prieštaraujantys gydymo įstaigų vadovai sako, kad per daug ir per-staigiai užsimota. Anot Lietuvos gy-dytojų vadovų sąjungos, įteisinus tokius pokyčius, per vienus metus postų netektų iki 80 proc. dabarti -nių vadovų, o dėl sumažintų atly-ginimų esą sunku būtų prisikvieti naujų. Maža to, dėl teisinių niuan-sų gali įsisukti teismų karuselė.

Susiliejo su vietos valdžia

Ir Seimo Sveikatos reikalų komi-tetas, ir Sveikatos apsaugos minis-terija, ir Lietuvos gydytojų sąjun-ga palaiko šalies vadovės iniciatyvą. Tačiau pastebima, kad parengtos Sveikatos priežiūros įstaigų įstaty-mo pataisos iš peties smogtų svei-katos priežiūros sistemai.

„Pritariu pasiūlymams, nes da-bar kai kurie vyriausieji gydytojai, perdėm susilieję su vietos valdžia ir gaudami didelius atlyginimus, su-kompromitavo gydymo įstaigų va-dovų vardą. Steigėjų nejudinami va-dovai pradėjo priešintis bet kokioms reformoms, net diktuoti sveikatos

apsaugos politiką“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmi-ninkas Antanas Matulas.

Anot parlamentaro, medicinos įstaigų steigėjai ir dabar galėjo pa-keisti netinkamai dirbančius vado-vus, tačiau tokia teise nesinaudojo. „Kai visi kartu medžioja, priklauso kokiam svarbiam klubui, tuomet su-silieja interesai. Rotacija ir kaden-cijos atgaivintų nusistovėjusią sis-temą“, – įsitikinęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

Prezidentė dešimtmečiais to pa-ties žmogaus valdomas ligonines ir

poliklinikas pavadino savotiškomis karalijomis, kuriose viską lemia as-meniniai interesai ir pažintys. To-kios gydymo įstaigos nesuinteresuo-tos nei pokyčiais, nei darbuotojų ar pacientų gerove.

Sveikatos apsaugos viceministro Audriaus Klišonio teigimu, vadovai turėjo išskirtines sąlygas. Pokyčiai atvertų galimybes vadybinių gebė-jimų turintiems jauniems specialis-tams, užtikrintų efektyvesnį įstaigų valdymą, o tai turėtų teigiamos įta-kos ir pacientams teikiamų paslau-gų kokybei.

Įžvelgia teisinius prieštaravimus

Pagal Prezidentės teiktas Svei-katos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, vadovų rotacija vyktų pas penkerius metus, o vadovauti įstai-goms jie galėtų ne ilgiau kaip dvi kadencijas (10 metų).

Dalyvauti konkurse ir pretenduo-ti į tos pačios įstaigos vadovus galima būtų ir trečią kartą, tačiau tik tuomet, kai po antros kadencijos yra praėję ne mažiau kaip 5 metai.

Aktualijos

Nors Vyriausybė imasi įvairių drasti škų priemonių, infl iacija Lietuvoje vis auga.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Infl iacija negailesti ngai naikina piliečių santaupas

Seimas iš esmės pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui, kad medicinos įstaigų vadovai būtų keičiami rotacijos būdu, o jų kadencijos ribojamos, tačiau galuti nį sprendimą nukėlė į kitą sesiją. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Į baltų chalatų karaliją įsisuko nerimas

Nukelta į 3 p.

Greitųjų kreditų bendrovės bus griež-čiau kontroliuojamos.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų laukia nerami vasara. Daugumos jų kėdes klibinančio įstatymo pakeiti mą Seimas ati dėjo rudens sesijai, o nuo kitų metų nuspręsta reguliuoti vadovų atlyginimus.

Albinas ČAPLIKAS

Taupiesiems lietuviams iškilo nauja bėda – į krizės metais išsau-gotas santaupas juodai dienai kė-sinasi ne ti k palūkanas, bet ir dalį indėlių naikinanti infl iacija.

Vyriausybės nariai skėsčioja ran-komis – nieko negalime padaryti , nes infl iaciją augina ne nuo mūsų veiklos priklausantys veiksniai.

Galime apskaičiuoti patys

Ofi cialiai teigiama, kad metinė infl iacija siekia 5 proc., o nuo metų pradžios – 3,3 proc. Tačiau kiekvie-nam piliečiui vertėtų pačiam ap-skaičiuoti savo asmeninę infl iaciją. Ją galima apskaičiuoti ir pačiam, tačiau patogiau tai daryti užsukus į Statistikos departamento tinklalapį (http://www.stat.gov.lt/lt/vki).

Atlikome tokį tyrimą ir paaiškėjo, kad iš 8 įvairių profesijų žmonių kuk-liausiai gyvenančio žmogaus metinė infl iacija buvo 6,4 proc., likusių 7 tiria-mųjų infl iacija persirito per 10 proc., o didžiausią tašką pasiekė viduriniajam visuomenės sluoksniui save priskirian-tis profesionalus statybininkas, kurio asmeninė metinė infl iacija buvo be-veik 15 proc. Gal suklydome?

Brangesnių nei kitose šalyse drabužių, avalynės Lietuvoje galime ir nepirkti , tačiau be maisto produktų ti krai neišsiversime, o jų kainos pas mus kyla sparčiausiai ES.

Iki liepos pradžios greitųjų kreditų įmonės turėjo įsiregistruoti Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje.

Baigiasi greitųjų kreditų era?

Nukelta į 2 p.

Nukelta į 2 p.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)2

Pabandėme skaičiuoti iš naujo, tai-kėme minimalias išlaidas, tačiau prie 5 proc. nepriartėjome. Neverta stebė-tis. Statistikos departamentas minė-tame tinklalapyje apdairiai įspėja: „Iš jūsų asmeninės infl iacijos jokiu būdu nereikėtų spręsti apie šalies infl iaciją.“

Belieka skaičiuoti trečią kartą ir galvoti apie efektyviausią išeitį – ma-žinti išlaidas ar jas didinti?

Ministrė ti k apgailestauja

Kovą, palyginti su vasariu, dra-bužiai pabrango 5,4 proc., o avaly-nė – 4,3 proc., balandį atitinkamai 3,4 proc. ir 5 proc. Gegužę drabu-žiai kainavo 1,2 proc., o avalynė 4,5 proc. daugiau nei balandį. Visus minėtus mėnesius gamintojų vaiz-duotė nebuvo plati – jie tikino, jog kainos augo tik todėl, kad vartotojams buvo siūlomi nauji gaminiai. Karteli-nis susitarimas? Vargu. Labiau tikėti-na, kad išgirdę prognozes gamintojai nusprendė „paskubinti“ ekonomikos atsigavimą.

Banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio duo-menimis, Baltijos šalyse drabužių ir avalynės kainos jau viršija ES vidur-kį – Lietuvoje šių prekių kainos yra 7 proc., Latvijoje 8 proc., o Estijoje 2 proc. didesnės nei ES.

Tyliai kainų augimą stebėjusi fi -nansų ministrė Ingrida Šimonytė pra-ėjusią savaitę pagaliau prarado kan-trybę: „Trečią mėnesį besitęsiantis drabužių ir avalynės brangimas ne-gali būti aiškinimas tik naujomis ko-lekcijomis. Iš esmės tai reiškia, kad verslas, žinodamas geresnius žmonių lūkesčius, ypač kai jie apklausose pa-

tvirtina, jog ketina pirkti kažkokius didelius pirkinius ir daugiau išleis-ti, tiesiog naudojasi proga uždirbti daugiau pelno. Tai yra gana rizikinga strategija, tačiau ką galime padaryti laisvos rinkos sąlygomis?“

Ministrė prasitarė apie kylantį dir-bančiųjų spaudimą didinti darbo už-mokestį.

„Tokiu atveju galime pakliūti į spąstus, kai infl iacija didės dėl didi-namo darbo užmokesčio, o darbo už-mokestį teks didinti dėl didėjančios infl iacijos“, – apgailestavo ministrė.

Išleido daugiau nei sukaupė

Į kai kuriuos klausimus gali atsa-kyti prieš dvi savaites SEB banko pa-skelbta apžvalga „Namų ūkių fi nansi-nio turto barometras“. Joje teigiama, kad dvejus metus trukęs nuoseklus gyventojų bankuose laikomo fi nansi-nio turto augimas stabtelėjo. Paaiškėjo, kad per pirmą šių metų ketvirtį namų ūkiai išleido ar kitaip panaudojo net 216 mln. Lt daugiau negu sukaupė naujų santaupų. Taigi gyventojai at-vėrė pinigines?

SEB banko šeimos fi nansų eks-pertė Julita Varanauskienė, skirtingai nei tikina Vyriausybė, teigia, kad šių metų pirmą ketvirtį vidutinis darbo užmokestis sumažėjo, nors prieš tai tris ketvirčius jis šiek tiek augo.

„O vartojimo krepšelis brangsta jau daugiau kaip metus, vidutinio darbo užmokesčio perkamoji galia, palyginti su 2008 m. pinigų verte, sumažėjo 15 proc.“, – skaičiuoja J.Varanauskienė.

Ar esant tokioms aplinkybėms gy-ventojai kaups santaupas?

„Gyventojai netaupys, nes indėlių palūkanos yra mažesnės už infl iaciją. Taigi šie pinigai veikiausiai bus skir-ti anksčiau susikaupusioms skoloms padengti ir vartojimo reik mėms – at-sirado gyventojų poreikis dvejus me-tus atidėliotiems pirkiniams įsigy-ti“, – daro išvadą SEB banko šeimos fi nansų ekspertė.

Pabrangusių drabužių gal ir ga-lima nepirkti, tačiau be maisto pro-duktų tikrai neišsiversi, o jų kainos Lietuvoje kyla sparčiau nei kurioje

nors kitoje ES šalyje. Pasak banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N.Mačiulio, nors ir silpna paklausa, gegužės mėnesį maisto produktų kai-nos Lietuvoje buvo 11,1 proc. dides-nės nei prieš metus ir gerokai virši-jo maisto kainų augimą euro zonoje, siekusį 2 proc.

„Baltijos šalys šiuo aspektu išsi-skiria iš kitų ES šalių – maistas per metus daugiau nei dešimtadaliu pa-brango tik Vengrijoje ir Rumunijoje, o kitose šalyse maisto produktų inf-liacija daug mažesnė“, – daro išvadą N.Mačiulis.

Didžiausi neatitikimai pastebimi tarp pieno produktų infl iacijos Bal-tijos šalyse ir ES. Balandžio mėnesį Lietuvoje šių produktų kainos buvo 14,6 proc. didesnės nei prieš metus, nors euro zonoje per metus šie pro-duktai pabrango tik 2,3 proc. Pieno produktų kainos jau viršijo 2008 m. aukštumas, nors pieno supirkimo kainos buvusių aukštumų dar ne-pasiekė.

Apibrėžtas ir amžius: vadovauti įs-taigoms negalėtų vyresni nei 65 metų asmenys.

A.Matulo manymu, tokios patai-sos yra per kategoriškos, todėl kai ku-rias reikėtų dar patobulinti. Įsigaliojus joms, per vienus metus tektų pakeisti didžiąją dalį (per 80 proc.) dabarti-nių gydymo įstaigų vadovų, o tai gali daug kainuoti šalies biudžetui. Mat gali tekti mokėti ne tik išeitines kom-pensacijas, bet ir bylinėtis teismuose.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas Stasys Gendvilis

tvirtino, kad parengtame įstatymo pa-keitimo projekte įžvelgiami teisiniai prieštaravimai.

„Jei tokie pakeitimai įsigaliotų, pirmiausia būtų pažeistos valstybės ir savivaldybių kaip sveikatos įstaigų steigėjų teisės pasirenkant vadovus. Skaičiuojant ankstesnius vadovavi-mo metus būtų pažeista konstituci-nė nuostata, jog teisės aktai negalio-ja atgaline data. Taip pat įžvelgiama diskriminacija dėl amžiaus cenzo, darbo sutarčių terminuotumo, nes dalis vadovų dirba pagal netermi-nuotas darbo sutartis“, – vardijo S.Gendvilis.

Pasak A.Matulo, kad neįsisuktų teismų karuselė, pataisos tobulinamos. Siūloma ilgamečių vadovų buvusį va-dovavimo laiką laikyti viena kadenci-ja ir suteikti galimybę konkuruoti dar dėl vienos kadencijos, mažų įstaigų vadovams neriboti kadencijų.

Parlamentaro manymu, nereikėtų taikyti ir amžiaus cenzo. Jei 65-erių sulaukęs vadovas gerai dirba, įstai-gos rezultatai geri, nevertėtų užkirs-ti kelio toliau vadovauti. Dabar, anot A.Matulo, po įstatymo dalgiu pa-kliūtų efektyviai ligoninėms ir poli-klinikoms vadovaujantys vyriausieji gydytojai.

Kad kai kurie siūlomi pokyčiai yra per griežti, pripažįsta ir vadovų kaitai bei kadencijų nustatymui pritarian-ti Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS). „Įvedus kadencijų apribojimus, ma-žose įstaigose nebus kam vadovauti. Jau dabar rajonuose stinga specialis-tų“, – teigė LGS vadovas Liutauras Labanauskas.

LGS siūlo mažose gydymo įstai-gose, kuriose dirba iki 30 specialistų, netaikyti numatytų kadencijų.

Gali likti be vadovų

LGVS siūlo alternatyvą – vietoj ro-tacijos ir kadencijų įvedimo taikyti va-dovų atestaciją. Anot S.Gendvilio, to-kie pakeitimai būtų naudingesni, nes dabartiniai siūlymai gali suduoti smū-gį visai sveikatos apsaugos sistemai.„Sveikatos priežiūros įstaigos yra spe-

cifi nės, jos vienos didžiausių darbda-vių ir paslaugų teikėjų, todėl joms va-dovauti turi brandūs vadovai. Tokių per 5 metus neišugdysi“, – įsitikinęs S.Gendvilis.

Anot LGVS prezidento, daug da-bartinių vadovų per ilgesnį laikotarpį išpuoselėjo įstaigas, kurios aprūpin-tos šiuolaikine technika, nestokoja gydytojų, sulaukia mažai pacientų nusiskundimų. O per krizę šie va-dovai įstaigas ištempė iš gresiančių bankrotų. S.Gendvilis nuogąstavo, kad situaciją dar labiau komplikuos Seimo sprendimas nuo kitų metų re-guliuoti gydymo įstaigų vadovų at-lyginimus. Mažinti juos paskatino krizės įkarštyje paviešinta ir visuo-menę pribloškusi informacija apie kai kurių poliklinikų, ligoninių va-dovų gana solidžius atlygius.

„Nusprendus mažinti medicinos įstaigų vadovų atlyginimus, nebeliks norinčiųjų vadovauti rajonų gydymo įstaigoms. Jau dabar jose stinga spe-cialistų. Kai kur vadovai gaus mažiau, nei skyrių vedėjai ar gydytojai. Tad nebeliks motyvacijos siekti šių parei-gų“, – teigė LGVS prezidentas.

LGVS susirūpinusi, kaip postų netekę ir gydymo įgūdžius praradę ilgamečiai vadovai grįš į gydomą-jį darbą.

L.Labanausko manymu, buvę va-dovai neturėtų nuogąstauti dėl pra-rastų įgūdžių, nes SAM numato ga-limybes kvalifi kaciją atgaivinti. Pasak LGS prezidento, nemažai vadovų dir-ba ir gydytojais, tad įgūdžių nėra pra-radę. „Be to, jų patarimų gali prireikti naujiems vadovams. Tokių pavyzdžių yra buvę“, – sakė L.Labanauskas.

Aktualijos

„Sveikatos priežiūros įstaigos yra specifi nės, todėl joms vadovauti turi brandūs vadovai. Tokių per 5 metus neišugdysi“, – įsiti kinęs S.Gendvilis.

Be maisto produktų ti krai neišsiversi, o jų kainos Lietuvoje kyla sparčiau nei kurioje nors kitoje ES šalyje.

Į baltų chalatų karaliją įsisuko nerimas

Infl iacija negailesti ngai naikina piliečių santaupasViską suryja infl iacijaAlgirdas Butkevičius, Seimo Biudžeto ir fi nansų komiteto narys

Įmonių rezultatai šįmet geri, jos skai-čiuoja milijoninius pelnus, valdžia džiaugiasi opti misti nėmis prognozė-mis, tačiau paprasti žmonės ekono-mikos augimo nejaučia, nes darbo už-mokesti s paaugo ti k 1–2 proc. Tai net ne augimas, nes jis nekompensuoja infl iacijos. Taigi daugelis įmonių nau-dojasi susidariusia padėti mi, o Finan-sų ministerija nesiima jokių priemo-nių. Augant infl iacijai daugiausia nu-kenčia skurdžiausiai gyvenantys pen-sininkai. Jų pragyvenimo lygis pernai pablogėjo net 11 proc.

Įverti nkime rizikąMarius Dubnikovas, Finansų maklerių asociacijos prezidentas

Nemažai investuotojų per krizę prara-do daug lėšų ir nusivylė investavimu, nes neįverti no rizikos. Prieš krizę, ką žmonėms besakydavai, jie riziką su-prasdavo ti k taip: investuosiu ir dau-giau ar mažiau uždirbsiu. Atsiti ko ki-taip – kai kurie ne ti k neuždirbo, bet net prarado, o kai kurie net labai daug prarado. Ir daugiausia prarado ti e, kurie, neįverti nę rizikos, ti kėjosi labai daug uždirbti .

Pokyčiai sveikatos sistemoje atvertų galimybes vadybinių gebėjimų turinti ems jauniems specialistams, užti krintų efektyvesnį įstaigų valdymą, o tai turėtų teigiamos įtakos ir pacientams teikiamų paslaugų kokybei. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Tyliai kainų augimą stebėjusi fi nansų ministrė Ingrida Šimonytė praėjusią savai-tę pagaliau prarado kantrybę. Raimundo Šuikos nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71) 3

Kita vertus, būtina apsaugoti ir žmones, kurie neturi būtiniausių ži-nių apie fi nansus.

Štai Vartotojų teisių apsaugos tar-nyba yra gavusi skundą. Paskolą paė-męs vartotojas tiesiog užmiršo sumo-kėti 5 litus. Pasak paskolą paėmusio Genadijaus, per pusę metų, įvertinant kasdien geometrine progresija augan-čius delspinigius, skola padidėjo net iki 1 260 Lt. Kad ir kaip vertintum, taip negalėjo atsitikti, jeigu įmonė būtų dirbusi sąžiningai. Štai 2009 m. Greitųjų vartojimo kreditų asociaci-jos (dabar – Smulkiųjų vartojimo kre-ditų asociacija) duomenimis, jos na-rių išduoti pradelsti kreditai siekė net 9 mln. Lt, o visas paskolų portfelis sie-kė 50 mln. Lt. Taigi pradelsti kreditai sudarė net 18–20 proc. visų paskolų portfelio. Kokia padėtis šiuo metu? Deja, ofi cialių duomenų nuo 2010 m. III ketvirčio neskelbia nė viena iš dviejų veikiančių greitųjų kreditų asociacijų.

Įstatymu suvaržė įmonių pelnus

Dėl kokių priežasčių nebeteikiama informacija apie kredito įmonių veik-los fi nansinius duomenis, neskelbia-ma. Aiškinama, kad įmonės duomenų dar nesuspėjo pateikti. Galima numa-nyti, jog tikrosios priežastys yra kitos. Gali paaiškėti, kad balandžio 1 d. įsi-galiojęs įstatymas įmonėms suvaržė ne tik rankas, bet ir kojas. Kaip jau ra-šėme, įsigaliojus įstatymui greituosius kreditus teikiančios įmonės iš varto-tojų gali reikalauti ne didesnių kaip 250 proc. metinių palūkanų. Daug, tačiau anksčiau vartotojai mokėdavo 400 proc. ir didesnes palūkanas.

Paprastai kuo būdavo trumpesnis kredito terminas ir mažesnė kredito suma, tuo didesnės palūkanos. Da-bar greitųjų kreditų įmonės jau ne-gali uždirbti itin didelių pelnų, kaip būdavo anksčiau. Jos įstatymo galią pajuto labiausiai. Dabar mažiausia

skolinama suma siekia 300–400 Lt, ir skolinama ilgesniam terminui.

Iki 2010 m. III ketvirčio pabai-gos abiejų asociacijų duomenys buvo įspūdingi – vartojimo kreditų skai-čius ir skolinamos sumos sparčiai augo net krizės metais, kai stambie-ji bankai vartojimo kreditų beveik neteikė. Štai Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos įmonės 2009 m. I ketvirtį buvo išdavusios 19,5 tūkst. naujų kreditų, kurių suma siekė 9,5 mln. Lt, o 2010 m. III ketvirtį buvo išduota jau 36 tūkst. kreditų, kurių suma siekė net 16,9 mln. Lt.

Dar daugiau skolino trys Var-tojimo lizingo ir kredito asociacijai priklausančios įmonės.

Štai 2009 m. IV ketvirtį naujų kreditų išduota 41,9 tūkst. klientų, kurie pasiskolino per 38 mln. Lt. 2010 m. III ketvirtį – 46,8 tūkst. naujų klientų ir 36,7 mln. Lt, o iš viso vartojimo kreditų portfely-je buvo jau 201,9 tūkst. klientų ir 188,4 mln. Lt paskolų.

Griežčiau verti ns klientų mokumą

Greitųjų kreditų įmonės iki lie-pos pradžios turėjo įveikti dar vieną barjerą – registruotis Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Neįsiregistravu-sios įmonės negalės toliau tęsti veik-los. Bendrovių veikla automatiškai taps nelegali ir net draudžiama.

Kodėl tai daroma, kokie nauji reikalavimai?

Vartotojų teisių apsaugos tarny-ba ne tik formaliai registruos grei-tuosius kreditus teikiančias įmones,

bet ir tikrins, ar įmonės laikosi įsta-tyme nustatytų reikalavimų. Be kita ko, ypatingas dėmesys bus skiriamas akcinio kapitalo kilmei. Bendrovės turės būti tik juridinės ir privalės at-skleisti akcininkų pavardes.

Pagrindinis reikalavimas – įmo-nės, teikdamos kreditus, turės įver-tinti klientų mokumą. Nors ir anks-čiau to buvo reikalaujama, tačiau kai kurios bendrovės jo nesilaikė. Tau-

pė, nes už tokią informaciją reikia mokėti.

Nestandarti niai nuti kimai

Greitųjų kreditų įmonės tikina ti-krinančios vartotojų mokumo gali-mybes, tačiau iš tikrųjų yra kitaip. Štai devyniolikmetis moksleivis vilnietis Linas sugebėjo bendrovėse „SMS Credit.lt“ ir „Nordecum“ pasiskolinti 300 ir 700 Lt. Gerai, kad apie paskolas sužinojo moksleivio motina ir dar ne-praėjus terminui sūnaus skolą grąžino. Moksleivis tikėjosi vasarą padirbėti ir paskolas bendrovėms grąžinti rudenį. Tačiau neapskaičiavo, kad skola rug-sėjį būtų pasiekusi 5 000 Lt.

Kitas vilnietis Valdas su kompani-ja restorane šventė draugo gimtadienį. Pritrūkęs pinigų pasinaudojo greitų-jų kreditų bendrovės paslaugomis ir užmiršo. Be to, bendrovei skambi-no tėvo telefonu. Po keturių mėnesių greitųjų kreditų bendrovė Valdo tėvui pranešė, kad 500 Lt skola išaugo iki 8 600 Lt. Gerai, kad pranešė, nes sko-la ir toliau būtų augusi.

Žinomas atvejis, kai 500 Lt kreditą gavo Alytaus pataisos namuose baus-mę atliekantis kalinys. Nusikaltėlis sužinojo vieno fi zinio asmens kodą ir sąskaitos numerį ir paprašė, kad lais-vėje esantis jo draugas internetu už-pildytų paraišką gauti kreditą. Užpil-dė ir gavo 500 Lt.

Šie ir kiti atvejai parodė, kad grei-tųjų kreditų bendrovės turėtų taikyti papildomas apsaugos priemones. Ti-kimasi, kad Lietuvos bankas ir Varto-tojų teisių apsaugos tarnybos kontro-lė ne tik sutramdys nepaklusniausias greitųjų kreditų bendroves, bet ir pa-didins jų patikimumą.

Aktualijos

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaiti s, stasys.jokubaiti s@gimtasiskrastas.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.ltTelefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

Prenumerata ir plati nimas Tel. (8 5) 210 0060.Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Leidėjas – UAB

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraðtas

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ne ti k formaliai registruos greituosius kreditus teikiančias įmones, bet ir jas ti krins.

Baigiasi greitųjų kreditų era?Atkelta iš 1 p.

Pinigams reikia tvarkosPranciškus Gerulis, Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos direktorius

Vartojimo kredito įstatymas buvo labai reikalingas greituosius kreditus išduo-dančioms bendrovėms. Mūsų asocia-cija pritaria ir papildomai kontrolei, kai kreditų bendrovės turi registruoti s Var-totojų teisių apsaugos tarnyboje. Paga-liau paaiškės, kiek iš viso rinkoje veikia greituosius kreditus teikiančių bendro-vių. Ne paslapti s, kad kai kurių iš jų veikla buvo menkai prižiūrima, rinkoje veikė ir neaiškios kilmės pinigų turinčių bendro-vių. Iš kažkur ir kažkaip fi ziniai asmenys sukaupė pinigų ir siekė dar daugiau už-dirbti , taikydami savo taisykles. Dėl to-kių veiksmų nukentėdavo ir sąžiningai dirbusios bendrovės. Mes pritariame ir Lietuvos banko projektui steigti priežiū-ros insti tuciją, kurią turės išlaikyti patys kreditų teikėjai. Dirbant su pinigais reikia laikyti s griežtos tvarkos.

Smulkiausios įmonės trauksis iš rinkosKristi na Nemaniūtė, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė

Nuo Vartojimo kredito įstatymo įsiga-liojimo praėjo ti k keli mėnesiai, todėl daryti gilias išvadas dar sunkoka, ta-čiau nuostoliai akivaizdūs. Rinkoje ne-beliko populiarių smulkiausių kreditų, pavyzdžiui, nebeįmanoma kelioms die-noms pasiskolinti 100 Lt. O juk būtent smulkieji kreditai sudarė didelę paslau-gų dalį. Kai kurios smulkiausios grei-tųjų kreditų įmonės po balandžio 1 d. trumpam net buvo sustabdžiusios veik-lą – reikėjo prisiderinti prie naujų vei-klos sąlygų, tačiau kai kurios iš jų pa-sitrauks iš rinkos, taigi sumažės kon-kurencija. Mano žiniomis, kelios įmo-nės savo veiklą perkels į kaimynines šalis, kuriose nekeliama tokių griežtų reikalavimų.

Neatsakingai išduoti greiti eji kreditai tūkstančius žmonių paliko „ant ledo“. Raimundo Šuikos nuotrauka

Birželio mėnesį Lietuvos gyvento-jų uždelstos skolos išaugo 48 mln. Lt ir siekė 2,42 mlrd. Lt.

Birželį gyventojai padengė 67 mln. Lt uždelstų skolų, arba 24 proc. daugiau nei per gegužę, rodo as-meninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys. Per bir-želį naujų skolininkų, prieš tai neturė-jusių uždelstų skolų, padaugėjo beveik 10 tūkst., tačiau, palyginti su geguže, jų užfi ksuota 35 proc. mažiau. Šiuo metu uždelstų įsiskolinimų turi 220 tūkst. gyventojų. Pasak Manocreditinfo.lt projekto vadovo Mariaus Zaikaus-ko, gyventojų uždelstos skolos per praėjusį mėnesį, palyginti su geguže,

augo 14 proc. sparčiau. „Tačiau galima įžvelgti ir teigiamų tendencijų – tris mėnesius iš eilės užfi ksuojama ma-žiau naujų skolininkų, kurie prieš tai neturėjo uždelstų skolų, taip pat vis daugiau gyventojų randa galimybių padengti įsiskolinimus. Antrą mėnesį iš eilės gyventojai padengia daugiau uždelstų skolų nei įgyja naujų“, – sako M.Zaikauskas. Per birželį gyventojų pradelstų skolų portfelis komunalinių paslaugų įmonėms išliko nepakitęs.

GK, Eltos inf.

Gyventojų uždelsti įsiskolinimai išaugo 48 mln. litų

Jolanta MIŠKINYTĖ

Kultūros paveldo departamen-to komisija priėmė Biržuvėnų dva-ro ponų name atliktus restauravimo darbus. Šis Telšių rajone esanti s dva-ras – vienas iš dviejų Lietuvoje išliku-sių medinių tokio ti po XVIII–XX a. pir-mos pusės dvarų, kuriems pavyko iki mūsų dienų išlaikyti savo struktūrą, kompleksiškumą, taip pat vienintelį Lietuvoje išlikusį XVIII a. viduryje me-diniais etninės architektūros pastatais užstatytą reprezentacinį kiemą.

2004 m. Biržuvėnų dvare siautėjęs gaisras sunaikino dalį ponų namo au-tentikos: sudegė stogas, išdegė viduri-nės dalies patalpos, nuvirto vienas iš didžiųjų kaminų. Medinės dvarų ar-chitektūros paminklo būklė tapo ava-rinė. Tačiau 2008 m. gavus 4,5 mln. Lt paramą projektui „Biržuvėnų dvaro sodybos pritaikymas viešosioms rei-kmėms“ dvaras prikeltas naujam gy-venimui. Šis projektas buvo fi nansuo-jamas iš Europos ekonominės erdvės fi nansinių mechanizmų ir valstybės biudžeto lėšų.

Restauruotas Biržuvėnų dvaro ponų namas bus naudojamas Luo-kės seniūnijos bendruomenės porei-kiams, čia veiks biblioteka. Šiuo metu iš ES lėšų tvarkomi ir pritaikomi tu-rizmui ūkiniai dvaro pastatai.

Biržuvėnai pirmą kartą paminė-ti 1253 m. balandžio 5 d. vyskupo Heinricho Kuršo žemės pietinių sri-čių dalybų akte kaip Birsine. XV a. čia buvo įkurtas stambus karališkasis dvaras – seniūnijos centras. XVII a. pradžioje dvaras priklausė bajorams Kenstartams. 1637 m. Jonas Sebasti-jonas Kenstarta, Žemaičių seniūnijos vėliavininkas, už 20 000 lenkų auksi-nių dvarą pardavė Pajūrio seniūnui Aleksandrui Vainai. Vainos jį valdė 30 metų. 1667 m. Vladislovas Vaina ir jo žmona Feliciana Belikevičiūtė-Vainienė Biržuvėnus perleido My-kolui Gorskiui, herbo Nalenč (Na-lęcz) savininkui, Beržynų ir Pašatrijos valdytojui.

Gorskiams dvaras priklausė iki 1940 m., t. y. beveik 300 metų. So-vietams okupavus Lietuvą ir paskuti-nei dvaro savininkei Onai Gorskienei pasitraukus į Austriją, jos turtas buvo nacionalizuotas.

Iš degėsių pakilo unikalus medinis dvaras

GK archyvo nuotrauka

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)4 Komentarai

Ant politi nių svarstyklių

Seimas didele balsų persvara priėmė Gamti nių dujų įstatymą ir jo įgyvendinimo įstatymą. Jais ti kimasi sumažinti gamti nių dujų kainas Lietuvos vartotojams ir sukurti konkurencingą, ekono-miškai pagrįstą gamti nių dujų rinką. Šie įstatymai smogė Rusijos koncernui „Gazprom“, kuris dujas mūsų šaliai ti ekia kone bran-giausiai Europoje. Nuo liepos 1 d. Lietuvos vartotojams gamti nės dujos pabrango 14–20 proc., tad ar galime ti kėti s, kad dėl minėtų įstatymų kainos arti miausiu metu sumažės.

Ar brangstant dujoms jų kaina vartotojams gali sumažėti ?

„Kainų nei sumažins, nei padidins“Jurgis Razma, Seimo narys

Atsižvelgiant į pasaulines tendenci-jas, kai gamtinės dujos tik brangsta, šie įstatymai artimiausiu metu nei suma-žins, nei padidins gamtinių dujų kainų Lietuvos vartotojams. Galbūt kai kas pavyzdžiu mums rodo Latviją, kuri iš „Gazprom“ esą išsiderėjo 15 proc. ma-žesnes kainas, bet neabejoju, kad dėl šių įstatymų po 2–3 metų būsime kur kas geresnėje situacijoje nei latviai. Be to, buitiniai vartotojai už dujas Lietuvoje moka bene mažiausiai Europoje. Svar-bu, kad mes apsisprendėme atsikratyti dujų monopolininko dominavimo ir įstatymais atskyrėme dujų skirstymą magistraliniais tinklais nuo tiekimo. Tai neabejotinai pagerins Lietuvos pa-dėtį. Aišku, buvo Seimo narių, kurie priešinosi įstatymo priėmimui. Nesi-ryžčiau atvirai teigti, kad parlamen-te yra Seimo narių, kurie atstovauja „Gazprom“ interesams, nes tokių įro-dymų tiesiog neturiu. Bet prisiminus prie socialdemokratų įvykusį „Lietuvos dujų“ privatizavimą, kyla daug klausi-mų, gal tam tikri Seimo nariai turi iš-skirtinių santykių su „Gazprom“.

„Dujos ti k brangs“

Julius Veselka, Seimo narys

Galbūt A.Kubilius, teigiantis, kad dėl įstatymų priėmimo dujos atpigs 15 proc., kam nors yra au-toritetas, bet tik ne man. Dujos tik brangs, ir pasakysiu kodėl. Norime to ar ne, bet „Gazprom“ yra mūsų partneris, o su partneriu geriau-siai susitariama prie derybų stalo. Vienintelė Lietuva iš 27 Europos Sąjungos valstybių su „Gazprom“ kalba šantažo kalba ir priima štai tokius įstatymus. Jais Lietuva sie-kia priversti tiek „Gazprom“, tiek „E.ON Ruhrgas International“ pusdykiai parduoti magistralinius tinklus. O kol abi šalys ginčysis, kiek tie magistraliniai dujų tinklai yra verti, „Gazprom“ mėgins per ginčo laikotarpį sukaupti kuo di-desnį kapitalą mūsų vartotojams nustatydama atitinkamas kainas. Juk jie ne kvailiai ir moka skai-čiuoti pinigus. Vien dėl priimtų įstatymų „Lietuvos dujų“ akcijos per dvi dienas vertybinių popierių biržoje atpigo 7 centais, o tai pri-lygsta 33 mln. Lt.

Darbo užmokesčio sistema Lietuvoje – apsukriesiems

Rimanto Dovydėno piešinys

Valenti nas BUKAUSKAS

Bene labiausiai įgrisęs žodis Lie-tuvoje – krizė. Vyriausybė atkakliai tebekartoja – pinigų nėra, veržkimės diržus. Premjeras griežtai sako, kad kelti atlyginimų viešajame sekto-riuje dabar nėra fi nansinių galimy-bių, pensijas grąžinti į ankstesnį lygį dar ne laikas, o didinti minimalaus atlyginimo neįmanoma, kol siaučia krizė. Paradoksas, tačiau kai tenka raminti tautą, premjeras teigia, kad krizė baigėsi, o kai kalba pasisuka, pavyzdžiui, minimalaus atlyginimo didinimo link, krizė vėl atsiranda.

Dar keisčiau, kad toji krizė ne visus vienodai lanko. Štai didžiosios dalies Lietuvos gyventojų atlyginimai įšal-dyti, tačiau įšalas tam tikrų asmenų piniginėse senokai baigėsi. Yra mūsų šalyje žmonių, kurių algos nepaval-džios nei laikui, nei ekonominei si-tuacijai, nei galų gale sveikam protui. Kaip dar galima paaiškinti susiklos-čiusią situaciją, kai gilėjant krizei tyliai pučiasi vadovų atlyginimai?

Valstybės tarnautojai – lygesni tarp lygių

Valstybės departamento puslapy-je aiškiai parašyta, kad esamas dar-bo mokesčio reglamentavimas įgy-vendina skaidrią, visiems suprantamą valstybės tarnautojų darbo apmokė-jimo sistemą. Priemokos skiriamos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, papildomų užduočių atliki-mą, darbą kenksmingomis ir pavo-jingomis darbo sąlygomis. Įdomu, kokiomis gi kenksmingomis sąlygo-mis ėmė dirbti „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius, kurio alga šių metų pirmą ketvirtį ūgtelėjo net 2 250 Lt (neatskaičius mokesčių)? Galbūt ir Lietuvos banko valdybos nariai, ir padalinių vadovai pluša iš-sijuosę, nes jų atlyginimai padidėjo 1 370 ir 877 Lt?

Ministerijų darbuotojai taip pat dirba „itin pavojingomis sąlygomis“, galvų nepakelia. Štai kultūros mi-nistro komanda gauna nuo 680 iki 1 330 Lt didesnius atlyginimus, Vi-

daus reikalų ministerijos specialusis atašė džiaugiasi 1 098 Lt didesniu atlyginimu, Aplinkos ministerijos kancleris gauna 939 Lt daugiau, ministro patarėjai – 418 Lt. Susi-siekimo ministerijos viceministrai kas mėnesį papildomai praturtėja 928 Lt. Valstybinės ligonių kasos poskyrio vedėjų kišenės papilnėjo 961 Lt per mėnesį.

Belieka stebėtis šitaip staiga padi-dėjusiu krūviu tam tikrose valstybės tarnybose. Panašu, kad krizė palietė tik privačiame versle dirbančius as-menis, daugeliui jų darbo padaugė-jo, o atlyginimai smarkiai sumažėjo. Tiesa, ministerijų klerkai, „Sodros“ galvos ir kiti valdininkai turi pavyz-dį, kaip pasididinti sau atlyginimus. Premjeras A.Kubilius savo patarė-jams 20 proc. pareiginės algos dydžio priedus skyrė 2009 m., t. y. tuo metu, kai visa Lietuva suko galvą, kaip iš-gyventi. Statistikos departamento duomenimis realus darbo užmokestis 2010 m., palyginus su 2009 m., šalies ūkyje sumažėjo 4,3 procento. Žino-

ma, tai eiliniams darbuotojams su-mažėjo, o viršūnėlėms, atvirkščiai, kilo... Tik statistikoje tai, deja, ne-atsispindi.

Vyriausybės nariai, pats Mi-nistras pirmininkas vis kalba apie ekonomikos atsigavimą, tačiau eili-niams valstybės tarnautojams, kurių Lietuvoje yra apie 50 tūkst., ir biu-džetinių įstaigų darbuotojams (apie 250 tūkst. ) atlyginimai nekyla. Tik išrinktieji „dirba“ daugiau ir našiau. Akivaizdu, kad tam tikrų valstybės tarnautojų atlyginimai atvirkščiai proporcingi krizei. Apsukrūs val-dininkai skiria sau lojaliems žmo-nėms priemokas už neva padidėjusį darbo krūvį, itin gerą darbą, pakilu-sias pareigines kategorijas ar padi-dėjus stažui. Tam pinigų stebuklin-gu būdu atsiranda.

Be tvarkos ir sistemos

Dar didesnė netvarka yra vals-tybės valdomose įmonėse. „Oro

navigacijos“ direktoriaus uždarbis pirmą šių metų ketvirtį išaugo net 1 511 Lt. Nedaug atsilieka ir Lie-tuvos radijo ir televizijos centro di-rektorius bei Kauno oro uosto di-rektorius – jų atlyginimai padidėjo tūkstančiu litų. Dar keistesni da-lykai dedasi uždaromoje Ignali-nos atominėje elektrinėje. Direkci-jų direktoriai šiemet tiek dirba, kad jų algos kyla lyg ant mielių – pa-didėjo net 4 tūkst. Lt ir siekia jau 15 960 Lt.

Telieka stebėtis visos atlygini-mų sistemos nenuoseklumu. Kaip gali valstybinės įmonės vadovas uždirbti net 26 356 Lt, kai, pavyz-džiui, Lietuvos Prezidentė gauna 24 750 Lt?

Uždaroma Ignalinos atomi-nė elektrinė, pasirodo, yra šių lai-kų Eldoradas – direkcijų direkto-riai uždirba daugiau nei Lietuvos Respublikos ministras pirminin-kas, ministrai, teisėjai. Tarnybų va-dovai gauna beveik tiek pat, kiek ministrai. Galbūt šios uždaromos

įmonės darbuotojai (patikslinsiu – viršūnėlės) dirba kur kas našiau nei, pavyzdžiui, „Lietuvos geležin-keliai“? Ši valstybės valdoma įmo-nė yra pelningiausia Lietuvoje, bet net su visais priedais jos generalinis direktorius teuždirba 12 568 Lt. Jo atlyginimas, beje, sumažėjo, palygi-nus su praėjusiais metais.

Vyriausybės neveiklumas

Nežinia, kiek apgalvota yra įsta-tyme palikta spraga, leidžianti ap-sukriems vadovams prisidurti prie bazinės algos didelius priedus, ku-riais piktnaudžiaujama. Vyriausy-bės nenorėjimas matyti ir spręsti esamos problemos yra nusikalsta-mas. Pats laikas būtų aiškiai regla-mentuoti visą valstybės tarnauto-jų, valdininkų darbo užmokesčio sistemą. Bet ar pakaks Vyriausy-bei politinės valios ir potencijos tai atlikti?

Neabejoju, kad darbo užmokestis turėtų būti aiškiai susietas su veiklos rezultatais. Jei įmonė pervedė į vals-tybės biudžetą daugiau pinigų, na-tūralu, kad ir tos įmonės darbuotojų atlyginimai turėtų kilti. Kita svarbi problema – didelis atotrūkis tarp vidutinės grandies ir vadovų darbo užmokesčio.

Kaip gali Vyriausybė išvesti tautą iš duobės, jei net nesugeba tinkamai diferencijuoti ir suvaldyti lyg ant mielių augančių tam tikrų struktū-rų vadovų darbo užmokesčių? Kiek dar žmonėms bus pučiama migla į akis ir veržiamas diržas? Nesupran-tamas ir niekaip nepaaiškinamas at-lyginimų pūtimasis turi būti sustab-dytas, peržiūrėtas ir pakeistas. Jei krizė baigėsi, pone A.Kubiliau, tegu ji baigiasi visiems.

Kaip gali Vyriausybė išvesti tautą iš duobės, jei net nesugeba ti nkamai diferencijuoti ir suvaldyti lyg ant mielių augančių tam ti krų struktūrų vadovų darbo užmokesčių?

Raimundo Šuikos nuotrauka

Nežinia, kiek apgalvota yra įstatyme palikta spraga, leidžianti apsukriems vadovams prisidurti prie bazinės algos didelius priedus, kuriais piktnaudžiaujama.

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71) 5Emigracija„Nesvarbu, kur gyvensiu, bet vi-

suomet būsiu lietuvė ir su savimi, savo kate kalbėsiuosi lietuvių kal-ba“, – tvirtai sako vis jaukiau Gru-zijoje besijaučianti pradedančioji verslininkė lietuvė Regina Jego-rova. 24-erių mergina dabar, kaip pati sako, kuria mažą ir jaukią Lie-tuvą kalnų papėdėje įsikūrusiame Zugdidžio mieste.

Ką planuoja? Kol kas jos planuo-se nėra ti k kelionės atgal į Vilnių. Bet apie viską iš pradžių.

Kada, kaip ir kodėl atsidūrėte Gruzijoje?

Dabar atrodo, kad tai buvo gana seniai... Gruzija labai susidomėjau 2008-aisiais. Rugpjūtį mano kole-gos atostogavo, o aš budėjau vie-no Lietuvos leidinio redakcijoje, kai prasidėjo Rusijos ir Gruzijos karas.

Tuo metu gaudžiau informaciją iš trijų skirtingų šaltinių: rusų, ame-rikiečių ir gruzinų. Ir visi turėjo sa-vas versijas, vyko tikras informaci-nis karas. Tada ir pradėjau domėtis Gruzija, jos istorija, man parūpo, dėl kokių priežasčių toje šalyje nuolat kyla kariniai konfl iktai ir kaip žmo-nės gyvena nuolatinėje karo baimėje. O taip iš tikrųjų tebėra ir šiandien. Gruzinai dažnai į viską numoja ran-ka ir sako: „Kad tik karo nebūtų...“

Taigi... Parašiusi diplominį darbą tema „Gruzijos–Rusijos karas (2008 metų rugpjūtis) Lietuvos spaudo-je“, dar labiau įklimpau. Vienuose mokymuose susipažinau su vaiki-nu, kuris papasakojo apie draugę, dirbančią Zugdidžio radijo stoty-je. Tame radijuje ir pradėjau dirbti maždaug po pusmečio. Rusų kalba vedžiau pokalbių laidą „Davaite go-voritj“ („Pasikalbėkime“), kuri buvo transliuojama Gruzijoje ir Abcha-

zijoje. Kalbėdavomės nepolitinėmis temomis ir bandėme megzti taikos dialogą, nes jo beveik nėra. O kal-bėtis tikrai yra apie ką, ne tik apie karą.

Kokią Gruziją pamatėte tik at-vykusi?

Pirmiausia šalį aplankiau su draugais lietuviais. Mes keliavome po Gruziją ir Armėniją. Jau žinojau, kad maždaug po pusmečio trauksiu čia gyventi, tad stengiausi žiūrėti į ją kitomis akimis. Kai atvykau iš Lie-tuvos, gana greitai nukrito ir roži-niai akiniai. Mes, lietuviai, kitokie, labiau užsidarę, nors save laikome gana emocingais. Tačiau gruzinai... Čia verda tikrosios emocijos. Jeigu myli, tai labai. Jeigu nekenčia, tai labai. Jausmų čia su kaupu. Ir man tas temperamentas labai tinka ir patinka, tik reikėjo laiko perpras-ti žmones.

Gruzija – labai graži šalis, žmo-nės draugiški ir svetingi, nors kartu ir, galima sakyti, dviveidžiai. Tačiau blogiausia, kad šiuo metu didžio-ji tautos dalis yra labai sutrikusi. Žmonės nori išlaikyti savo tradici-jas (gruzinai labai konservatyvūs), bet tuo pat metu nori greitai tap-ti tikrais vakariečiais. Apskritai ga-liu drąsiai sakyti, kad gruzinai nori labai daug, bet daro labai mažai, o dar tiksliau – nedaro nieko. Jie apie savo planus gali kalbėti valandų va-

landas, savaites ir dar ilgiau, tačiau tik po kurio laiko supranti, kad tos kalbos jau paseno, o kaip niekas ne-vyko, taip ir nevyksta.

Man, lietuvei, ir šiandien sunku susitaikyti su gruzinų nepunktua-lumu. Gyvenu čia pusantrų metų ir niekur nevėluoju, o jiems tai įpras-ta. Jie visuomet į mane kreivai žiū-ri, kai aš prie sankryžos laukiu ža-lio šviesoforo signalo pėstiesiems. Dabar jau suprantu, kad jie nemo-ka diskutuoti, argumentuoti. Labai greitai bet kokia diskusija baigiasi tuo, kad gruzinai pradeda kelti toną ir ima rėkti. Tarpusavyje jie nuolat taip bendrauja.

Bet ir tokia Gruzija atrodo labai patraukli ir įdomi. Kokie jūsų pla-nai šioje šalyje?

Per Kalėdas buvau grįžusi į Vil-nių. Buvo gera, smagu, bet supratau, kad atgal dar nenoriu, o kai vaikš-tau po Tbilisį, jaučiuosi daug ge-riau. Tas miestas man labai patin-ka. Dabar gyvenu Zugdidyje, bet kada nors mielai persikraustyčiau į sostinę. Ten verda tikras gyveni-mas, ten senasis miestas darniai dera su naujais ir moderniais statiniais, ten – tikras tautų katilas. Ir gruzinų tradicijos, sumišusios su šių dienų civilizacija, man labai patinka.

Kelerius metus planuoju praleisti Gruzijoje, galbūt gyvensiu Tbilisyje, o daugiau ateities planų kol kas ne-kuriu. Labai norėčiau dirbti tokioje srityje, kuri būtų tiesiogiai susijusi su Lietuva. Man tai labai svarbu, nenoriu per daug nutolti nuo savo šalies, nes visuomet jaučiuosi ir jau-siuosi esanti lietuvė.

Tad kaip jums sekasi rasti ben-drą kalbą su vaikinu, tikru gruzi-nu?

Na, kartais būna tikrai sunkoka, bet visus kultūrinius skirtumus kol kas įveikiame. Kai pradėjome ben-drauti, ne juokais nustebinome jo draugus, kurie pamatę, kaip mano draugas plauna grindis ir atlieka ki-tus buities darbus, buvo baisiai pasi-piktinę. Tačiau visi greitai apsiprato, nes čia aplinkinių požiūris į mane priklauso nuo mano draugo nuosta-tų ir nuo to, kaip jis žiūri į mane.

Aplinkinių nuomonė čia labai svarbi. Zugdidyje, kaip ir kituose miestuose, nepriklausomai nuo jų dydžio, visi vieni kitus pažįsta, da-

lijasi savo nuomone. Ir jeigu vieną kartą čia susigadinsi reputaciją, tau gero vardo niekada nepavyks at-gauti. Tai ypač aktualu merginoms. Į užsienietes merginas ir vyrų, ir moterų požiūris vienodas, tik tiks-lai skirtingi. Vyrai nori jas suvilioti, o moterys smerkia visas, visur ir vi-sada. Taigi labai svarbu susirasti pa-tikimų ir kultūringų draugų.

Mane ilgai visi laikė ruse arba ukrainiete, bet kai sužinodavo, kad esu lietuvė, požiūris iš karto pasi-keisdavo. Gruzinai pabrėžia mūsų tautų draugystę, visuomet akcen-tuoja, kad turime vieną bendrą prie-šą – Rusiją. Ir politinių temų nepa-vyksta išvengti niekur: nei gatvėje, nei prie stalo.

Kas jus labiausiai nustebino Gruzijoje?

Aš, kaip ir daugelis lietuvių, ži-nojau ir tikėjau, kad gruzinai labai draugiški, svetingi ir nuoširdūs žmo-nės. Tačiau gyvendamas čia pamatai, kad tokie jie tik turistui, prašalaičiui. Keliautoją jie visuomet priims kaip didžiausią svečią, bus labai svetingi ir dosnūs. Tačiau kai pradedi gyven-ti tarp tų žmonių, supranti, kad jie nėra tokie nuoširdūs, nes į akis šyp-sosi, o už akių kalba priešingai, kad yra ir tinginių, ir pažadukų. Su tuo man turbūt sunkiausia susitaikyti.

Gyvenu labai gražioje kalnuotoje vietoje, kuri yra tarsi sankryža ke-liaujantiesiems į kalnus ar prie jū-ros. Taigi svečių netrūksta, jų su-laukiu vis daugiau. Pastaruoju metu Gruzijoje atostogauja daug lenkų, amerikiečių, žydų. Visi jie daug keliauja, nori pamatyti šalį. O tai padaryti nėra labai lengva, nes ke-liai – ne patys geriausi. Planuojan-tiesiems kelionę patarčiau atosto-goms skirti daugiau nei savaitę ar dešimt dienų.

Vien kelionė, pavyzdžiui, iš Tbi-lisio į Zugdidį (o nuo jo iki jūros apie 20 km) truks apie 6–7 valan-das, per kurias teks įveikti 350 km. Aukštai kalnuose yra pasakiško gro-žio miestas, iki jo – apie 130 km, o kelionė truks ne mažiau nei 6 valan-das. Bet man tuo ir patinka Gruzija! Ir dar. Svarbiausia – kelis vakarus privalu praleisti gruzinų kompani-joje, kurie vaišins vynu, sakys tostus ir dosniai dalysis tuo, ką turi.

tiesa.com

Imigrantų integracijos lygį Nor-vegijoje tyrusi Vyriausybės komisi-ja nustatė, kad dauguma atvykėlių pritapo naujuose namuose. Tačiau pareigūnai atkreipė dėmesį, kad 125 tūkst. imigrantų uždirba iti n mažai ir yra priklausomi nuo vals-tybės paramos.

„Komisijos išvadose pabrėžiama, kad dabartinės priemonės nėra pa-

kankamos. Mes kritikuojame viešo-jo sektoriaus vadovus, kurie nesiima mažinti atotrūkio visuomenėje. La-biausiai dėl to kenčia moterys ir vai-kai. Mes siūlome kelti ambicingesnius tikslus ir pateikėme 200 pasiūlymų, kaip pagerinti imigrantų padėtį darbo rinkoje“, – sakė komisijos pirmininkas Osmundas Kaldheimas.

Tai jau antras tyrimas per pas-tarąjį mėnesį apie imigrantų padėtį

Norvegijoje. Pirmasis nagrinėjo, kaip imigrantai gali efektyviau pasinau-doti socialinio aprūpinimo sistema.

O.Kaldheimo komisija daugiau dėmesio kreipė, kaip imigrantams sukurti geriau apmokamas darbo vietas. Be to, specialistai pareiškė, kad atvykėlių gyvenimas bendruo-menėse Norvegijoje nėra problema, kuriai dabar reikia skirti dėmesio.

tiesa.com

Norvegai susirūpino atvykėliais

Imigrantų integracijos lygį Norvegijoje tyrusi Vyriausybės komisija nustatė, kad dauguma atvykėlių pritapo naujuose namuose. GK archyvo nuotrauka

Geltonkasė, pamilusi Gruziją

Gruzijoje gyvenanti lietuvė Regina stebisi savoti šku gruzinų charakteriu.

Įspūdingi Gruzijos Kazbeko kalnai sutraukia tūks-tančius turistų iš visos planetos.

Planuojanti esiems kelionę patarti na atostogoms skirti daugiau nei savaitę ar dešimt dienų. GK archyvo nuotraukos

Man, lietuvei, ir šiandien sunku susitaikyti su gruzinų nepunktualumu.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)6 Kelyje

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Žemuogės, mėlynės, grybai, bul-vės, pomidorai, agurkai, kopūstai ir kitos daržovės, pienas, kiaušiniai ar net šluotos, vantos – tokį prekių asortimentą vasarą siūlo pakelių prekeiviai. Policija perspėja šalies vairuotojus, kad prasidėjus prekybai pakelėse išauga avarijų ti kimybė.

Prekiauja ir vaikai

Pasak Kelių policijos pareigūnų, pakelių prekeiviai blaško vairuotojų dėmesį ir provokuoja avaringas situa-cijas. Vairuotojai, norėdami pasiteir-auti siūlomų prekių kainų, dažniau-siai greitai stabdo, kelioms minutėms automobilį palieka kelio važiuojamo-joje dalyje ar sustoja kitose neleisti-nose vietose. Neretai išlipę iš trans-porto priemonės keleiviai pavojingai, rizikuodami savo saugumu, kerta va-žiuojamąją kelio dalį.

Savaitgaliais eismo saugumas to-kiose prekybos vietose dėl intensyves-nio eismo ypač sudėtingas. Daugelis prekeivių – vaikai, kurie taip ne tik sau, bet ir tėvams uždirba duoną.

Nenuspėjamas prekeivių ir pir-kėjų elgesys kelyje gali turėti skau-džių padarinių. Nors šiais ir praė-jusiais metais didesnių nelaimingų atsitikimų neužfi ksuota, tačiau prieš dvejus metus dėl prekybos pakelėse žuvo moteris ir mažametis vaikas.

„2009 m. dėl eismo dalyvių neatsa-kingumo šalia pakelių prekybos vietų žuvo du žmonės: pavasarį Varėnos ra-jone, kelyje Vilnius–Varėna–Gardinas, žuvo 48 metų pėsčioji, o vasarą Elek-trėnų savivaldybėje, Vievio seniūnijo-je, greitkelyje Vilnius–Kaunas, – pus-ketverių metų vaikas“, – sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos Veiklos orga-

nizavimo skyriaus vyriausioji specia-listė Daiva Žilinskaitė.

Lietuvos Respublikos saugaus eis-mo automobilių keliais įstatymas reg-

lamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemo-nių, nekelti pavojaus kitų eismo daly-vių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, aplinkai. Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nustatyta, kad kelias – inžine-rinis įrenginys, skirtas transporto prie-monių ir pėsčiųjų eismui. Apie kitos veiklos vykdymą neužsimenama.

Laimingai pasibaigusi avarija

Pakelių prekeivių klientai – ne tik miestiečiai, bet ir vietos gyven-tojai. Lančiūnavos (Kėdainių r.) gyventoja Stasė neretai daržovių

įsigyja iš kelyje „Via Baltica“ pre-kiaujančių pardavėjų.

„Dažniausiai nusiperku pomidorų, nes pati jų neauginu. Rečiau obuolių,

agurkų ar kitų daržovių, vaisių“, – sakė moteris. Paklausta, ar saugu sustoti prie pakelės prekeivių, moteris prisi-minė laimingai pasibaigusią avariją.

„Ties Akademija (Kėdainių r.) stabtelėjome prie pomidorais pre-kiaujančios moters paklausti kainos ir staiga išgirdome trenksmą, o automo-bilis tapo nevaldomas. Nuskriejome į kitą kelio pusę tiesiai priešais vilkiką. Viskas įvyko taip staigiai, nespėjome net susivokti. Laimei, vyras staigiai pasuko automobilį nuo kelio ir su-stojome, kai atsitrenkėme į stovintį kieme automobilį“, – išgąsčio kupiną incidentą prisiminė moteris.

Pasak Stasės, jei bent sekundę au-tomobilis nebūtų buvęs nusuktas į kiemą, gyvos nebūtų beveik visos šei-mos. „Išlipę ėjome žiūrėti, ką pridarė-me. Iš pradžių manėme, kad sprogo padanga, tačiau pamatę stipriai įlenk-tą bagažinę supratome, kad kažkas į mus trenkėsi“, – sakė lančiūnavietė.

„Pasirodo, tai buvo apsipirkti no-rėjusi moteris. Ji vietoj stabdžių pa-spaudė greičio pedalą ir stipriai rė-žėsi į mus. Laimei, buvo išvengta aukų“, – sakė Stasė ir pridūrė, kad dėl to kalti pakelių prekeiviai.

Nelegaliems prekybininkams gresia baudos

O viena Kauno rajono gyventoja džiaugiasi pakelių prekeiviais. „Pati daržo neturiu, todėl vaisių ir daržo-vių perku kitur. Jei nebūtų pakelių prekeivių, dėl stiklainio braškių ar kelių bulvių turėčiau važiuoti į Kau-ną. Tai labai nepatogu“, – sakė Kau-no rajono gyventoja.

Nors prekeiviai skelbia, kad pre-kiauja lietuviškais produktais, kaimo žmonės teigia, jog „biznieriai“ užsie-nietiškų daržovių prisiperka Kauno sandėliuose ir pardavinėja jas kaip lietuviškas. Vardo nenorėjęs sakyti Kėdainių rajono gyventojas teigia, kad bent jau keliose tokiose preky-vietėse produkcija nėra lietuviška.

„Anksti ryte išvažiuoja į Kauną, prisiperka lenkiškų, ispaniškų po-midorų, kitų daržovių ir jomis pre-kiauja pakelėje. Atseit, iš savo šilt-namio. Tiesiog moka gerai apgauti pirkėjus“, – sakė vyras. Tokias kalbas patvirtina ir kiti kaimo gyventojai, tačiau tik ne patys prekeiviai.

Ilgainiui nuolatinių klientų įgi-ję pakelių prekeiviai yra įsitikinę, kad klientų tik daugės. „Prekiauja-me šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Juos užauginome patys arba nusi-pirkome iš Lietuvos ūkininkų, todėl mūsų produktai yra švieži, lietuviš-ki“, – sakė prie kelio Kaunas–Za-pyškis daržovėmis ir vaisiais pre-kiaujantis Mykolas Daubaras.

Pasak Kauno apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus specialistų, nereikėtų aklai pasitikėti prekeivių žodžiais. „Šalia judraus ke-lio laikomos daržovės, uogos ir grybai ne tik apdulka, bet ir sukaupia teršalų. Negalima tikėti, kad netoli esančiame darže braškės užaugintos nenaudojant jokių chemikalų“, – sakė Maisto sky-riaus vedėja Virginija Grigaravičiūtė.

Policijos departamentas prie Vi-daus reikalų ministerijos apskričių vy-riausiesiems policijos komisariatams ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai nurodė prižiūrimuose ke-liuose nuolat organizuoti atsitiktinius reidus nesaugiai vykdomai prekybai užkardyti. Nelegaliems prekybininkas gresia baudos nuo 20 iki 100 litų.

Susisiekimo ministerijos pareng-tame naujame Saugaus eismo au-tomobilių keliais įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatos dėl lai-kinojo vairuotojo pažymėjimo išdavi-mo ir privalomo visų pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo prak-ti nio vairavimo centruose. Didinant eismo saugumą keti nama griežti nti reikalavimus keturračių ir sunkiasvo-rių motociklų vairuotojams, siūloma įtvirti nti privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atli-kimą prieš jos registraciją.

„Papildomas vairuotojų mokymas turi būti ne privalomas, o tik pre-vencinė auklėjamoji priemonė. Todėl papildomą mokymą turėtų baigti tik nedrausmingi vairuotojai, kaip jau yra dabar, o ne visi laikinų pažymėji-mų turėtojai“, – pabrėžė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Pasak ministro, vairuotojų papildo-mų mokymų organizavimas praktinio mokymo centruose būtų per didelė fi nansinė našta visiems pradedantie-siems vairuotojams. Todėl Susisiekimo ministerija siūlo atsisakyti nuostatų, kad pradedantiesiems vairuotojams iš-duodamas tik 2 metus galiojantis vai-ruotojo pažymėjimas, kurį vairuotojas gali pakeisti į 10 metų galiojantį vai-ruotojo pažymėjimą tik užbaigęs pa-pildomus vairuotojų mokymus. Taip

pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad papildomas vairuotojų mokymas turi būti organizuojamas tik praktinio mo-kymo centruose.

Įsigaliojus naujai įstatymo redakci-jai, valstybės įmonėje „Regitra“ išlai-kiusieji teorijos ir praktinio vairavimo egzaminus gaus 10 metų galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Laikinus pa-žymėjimus turintys pradedantieji vai-ruotojai, pasibaigus jų galiojimui, VĮ „Regitra“ galės nemokamai gauti 10 metų galiojančius pažymėjimus.

Papildomas vairuotojų mokymas ir toliau būtų organizuojamas tik tiems motorinių transporto priemonių vai-ruotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų.

Siekiant sugriežtinti keturračių motociklų vairuotojų atsakomybę, ketinama panaikinti įstatymo nuos-tatą, numatančią galimybę keliuose mokyti šeimos narius vairuoti B1 ka-tegorijos transporto priemones. Mo-kyti vairuoti keturratį motociklą yra gana sudėtinga ir mokymo proceso

metu negalima užtikrinti eismo sau-gumo, todėl siekiantieji įgyti teisę vairuoti B1 kategorijos transporto priemones privalės kreiptis į vairavi-mo mokyklas, organizuojančias šios kategorijos vairavimo kursus.

Įstatymo projekte numatomas dar vienas svarbus pasikeitimas – galin-gieji keturračiai motociklai turėtų būti registruojami ne Traktorių, sa-vaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, o Lietuvos Res-publikos kelių transporto priemonių

registre. Be to, juos vairuoti galėtų tik asmenys, sulaukę 18 metų ir turintys B kategorijos transporto priemonių vairuotojo pažymėjimus.

Projekte taip pat siūloma nusta-tyti, kad privalomoji transporto prie-monių techninė apžiūra būtų atlieka-ma prieš registraciją, tad transporto priemonės registracija ir valstybinio numerio ženklo išdavimas patvir-tintų, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir tinkama da-lyvauti viešajame eisme. Nauja tvar-ka leistų efektyviai sumažinti eismo įvykio metu stipriai sugadintų ir iš esmės netinkamų remontuoti, nesau-gių transporto priemonių patekimą į Lietuvos automobilių rinką.

Įstatymo projekte taip pat siūlo-ma patikslinti nuostatą, draudžian-čią uždengti valstybinio numerio ženklus, numatant, kad tuo atveju, kai vežamas prie transporto prie-monės užpakalinės dalies pritvir-tintas dviratis uždengia valstybinio numerio ženklą motorinės trans-porto priemonės gale, gerai mato-moje vietoje turėtų būti pritvirtinta valstybės įmonės „Regitra“ išduota lentelė su valstybiniu numeriu.

GK, Susisiekimo ministerijos inf.

Avarijas Avarijas sukelia ir sukelia ir pakelių pakelių prekeiviaiprekeiviai

Nenuspėjamas prekeivių ir pirkėjų elgesys kelyje gali sukelti skaudžių padarinių. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Savaitgaliais eismo saugumas tokiose prekybos vietose dėl intensyvesnio eismo ypač sudėti ngas. Daugelis prekeivių – vaikai, kurie taip ne ti k sau, bet ir tėvams uždirba duoną.

Keisis vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarka

Įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, valstybės įmonėje „Regitra“ išlaikiusieji teorijos ir prakti nio vairavimo egzaminus gaus 10 metų galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71) 7

NBA paskelbus lokautą, suakty-vėjo žaidėjų rinka Europoje. Galimy-bė pasikviesti sti priausios krepšinio lygos atstovus domina ir Lietuvos grandus – Kauno „Žalgirį“ bei Vil-niaus „Lietuvos rytą“. Tiesa, geres-nių šansų sulaukti NBA desanto turi Europos turti ngieji. Visgi svarų žodį laisvųjų agentų turguje pasirengęs tarti ir Lietuvos krepšinio pirmeny-bių (LKL) čempionas „Žalgiris“.

„Žalgiris“ ieško NBA žaidėjų

„Taip, bandysime pasikviesti žaidė-jų iš NBA. Bet jų galėtų būti 1–2, ne daugiau“, – teigė „Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas.

Žalgiriečiai pripažįsta, kad į ryš-kiausias NBA žvaigždes Kauno ko-manda nesitaiko, bet Lietuvos gran-dai neturi ir jokio noro kviestis tų krepšininkų, kurie už Atlanto tik šildė atsarginių suolą. Be to, „Žalgi-

ris“ prioritetą teikia tiems NBA žai-dėjams, kurie neturi kontraktų.

„Didžiausių ir ryškiausių NBA žvaigždžių tikrai neprisiviliosime dėl jų norimų algų, bet suolelio šildy-tojai mūsų taip pat nedomina. Juos galima pasiimti bet kada. Ieškosime tokių, kurie nebus įsipareigoję NBA ekipoms kontraktais ir neturės grįžti į JAV, kai lokautas baigsis. Žinoma, ieškome ir tokių, kurie mums bus įkandami“, – tvirtino P.Motiejūnas.

Krepšininkų kainos už Atlanto – įvairios

„Žalgirio“ generalinis direktorius pasidalijo mintimis ir apie Europos žaidėjų rinkos pokyčius. Jis pažymė-jo, kad krepšininkų kainos kol kas sumažėjo nedaug, didesnio jų kriti-mo tikimasi netolimoje ateityje.

„Kainos kažkiek krinta, bet eli-tiniai klubai, pavyzdžiui, Maskvos

CSKA, Milano „Armani Jeans“ ar Sienos „Montepaschi“, vis dar moka didelius pinigus. Tų krepšininkų, ku-rių ieškome ir kuriais domimės, kai-nos nėra labai sumažėję. Bet laikas

parodys. NBA ofi cialiai paskelbus lo-kautą, krepšininkų vertė turėtų kaž-kiek nukristi“, – sakė P.Motiejūnas.

Kauno komandos vadovas taip pat atskleidė ir NBA krepšininkų ver-tės tendencijas: „NBA žaidėjų kai-nos – įvairios. Kuo ilgiau jie žaidę už Atlanto, tuo jų kainos didesnės.“

Įspūdingi Ispanijos klubų biudžetai

„Kažkada lokautas mums buvo į naudą, o kaip bus dabar, pasižiūrėsi-me. Daugiau galimybių visgi turi, pa-vyzdžiui, ispanai, kurie žiūri į brolius Gasolius ar Fernandezą. Jie turi di-desnius šansus, nes ispanai gali mokė-ti tokius pinigus. Be to, vilioja galimy-bė grįžti namo, kur tie krepšininkai galėtų žaisti su malonumu. Manau, kad daugiau kozirių gauna tos ko-mandos, kurios gali nekreipti dėme-sio į savo biudžetą, ir laimi tų vals-tybių klubai, kurių atstovų NBA yra daugiausia“, – apie tai, kas Senajame

žemyne iš NBA lokauto gali išlošti labiausiai, kalbėjo P.Motiejūnas.

„Žalgirio“ atstovas taip pat vi-liasi, kad NBA lokauto trukmė bus tiksliai numatyta. Jei lokautas baig-tųsi sezono metu, Europos krepši-niui tai turėtų neigiamą įtaką.

„Didžiausia neigiama įtaka Eu-ropai bus tada, jei lokautas pasibaigs greitai. Jei visi žinotų, kad lokau-tas tikrai truks metus, būtų lengviau prisivilioti krepšininkus, o ir rinka būtų stabilesnė. Tačiau jei lokautas baigsis sezono metu, o žaidėjai bus įsipareigoję grįžti į NBA koman-das, tuomet būtų didelis nuosto-lis“, – konstatavo P.Motiejūnas.

Turi iš ko rinkti s

Įsibėgėjus „Žalgirio“ komplekta-cijai, išryškėjo pozicijos, kurias kau-niečiai turėtų sustiprinti. Startiniame penkete „Žalgiriui“ aktualiausia turėtų būti atakuojančio gynėjo pozicija.

Anksčiau tvirtu starto penketo nariu buvo amerikietis Markusas Braunas, tačiau jo ateitis komandoje lieka neaiški. Be to, snaiperis jau yra karjeros saulėlydyje.

Atsižvelgiant į tai, realu tikėtis, kad iš NBA į „Žalgirį“ atvykęs žai-dėjas bus atakuojantis gynėjas. Tiesa, P.Motiejūnas tvirtino, jog vienai ar kitai pozicijai klubas pirmenybės neteikia: „Mums svarbu, kad žaidėjas būtų tin-kamas. Į vieną poziciją nesikoncentruo-jame, reikia stiprintis ir ten, ir ten.“

Pažvelgus į kontraktų neturin-čius NBA atakuojančius gynėjus, „Žalgiris“ turi iš ko rinktis. Sutar-čių neturi ir kauniečių sąlygas gali atitikti tokie krepšininkai kaip Kar-losas Arajo, Vonas Vaferis, Anto-nis Parkeris, Aronas Afl alo, Chrisas Duglasas-Robertsas, Aleksandras Vujačičius, Markas Belinelis, Mar-kisas Danielsas ar Sonis Vimsas.

krepsinis.net, GK inf.

Sportas

Kauno klubas kėsinasi į NBA krepšininkus

Pažvelgus į kontraktų neturinčius NBA atakuojančius gynėjus, „Žalgiris“ turi iš ko rinkti s. GK archyvo nuotraukos

Anksčiau tvirtu starto penketo nariu buvo amerikieti s Markusas Braunas, ta-čiau jo ateiti s komandoje lieka neaiški.

Pasaulio jaunimo iki 19 m. am-žiaus vaikinų krepšinio čempionate Latvijoje baigėsi antro etapo var-žybos ir susidėliojo visos ketvirtfi -nalio poros. Po visą dieną trukusių dramatiškų kovų ir dėlionių E bei F grupėje paaiškėjo, kad Lietuvos krepšininkai šiandien dėl bilieto į pusfi nalį kausis su Lenkijos rinkti-ne. Pergalės atveju Lietuva pusfi na-lyje susitiks su JAV ir Rusijos poros laimėtoju.

Priminsime, kad lietuviai grupėje užėmė trečią vietą. Jie po atkaklios kovos per pratęsimą pralaimėjo tik amerikiečiams.

GK, Eltos inf.

Lietuviai žais su lenkais

Portugalijoje vykstančiose Euro-pos daugiakovių taurės antros ly-gos varžybose moterų septynkovės varžybas laimėjo Lietuvos atstovė Austra Skujytė.

Atėnų olimpinių žaidynių vice-čempionė 31 metų lietuvė surinko 6 338 taškus. Antrą vietą užėmė rumu-nė Judita Nagi (5 696 tšk.), o trečią – ispanė Barbara Ernando (5 494 tšk.).

18-metė Diana Pranckutė už-ėmė 16-ą vietą (4 589 tšk.), o 18-metė Rūta Moliejūtė liko 18-a (4 135 tšk.).Varžybose dalyvavo 24 sportininkės.

A.Skujytė laimėjo šuolių į aukš-tį (1,87 m), rutulio stūmimo (16,81 m), šuolių į tolį (6,11 m) ir ieties metimo (47,34 m) varžybas, 100 m barjerinio bėgimo rungtyje užėmė antrą vietą (14,43 sek.), 800 m bėgi-me buvo penkta (2.19,89), o 200 m bėgime – septinta (25,37 sek.).

Komandų įskaitoje Lietuvos spor-

tininkės su 15 062 taškais užėmė tre-čią vietą. Nugalėjo Ispanijos koman-da (16 421 tšk.), o antrą vietą užėmė Rumunijos ekipa (16 078 tšk.).

GK, Eltos inf.

Daugiakovininkė A.Skujytė – Europos taurės varžybų laimėtoja

Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionė 31 metų lietuvė surinko 6 338 taškus.

EPA-Eltos nuotrauka

Londone (Didžioji Britanija) pa-sibaigusio 125-o Vimbldono teni-so turnyro, kurio prizų fondas – 14,6 mln. svarų sterlingų, vyrų vie-netų varžybų nugalėtoju tapo an-tra pasaulio raketė 24-erių serbas Novakas Džokovičius.

Serbijos tenisininkas, kuris po patekimo į fi nalą užsitikrino pir-mą vietą pajėgiausių planetos te-

nisininkų reitinge, fi nale po 2 val. 28 min. trukusios kovos 6:4, 6:1, 1:6, 6:3 nugalėjo dabartinę pirmą pasaulio raketę 25-erių ispaną Ra-faelį Nadalį.

Už pergalę N.Džokovičiui ati-teko 2000 Teniso profesionalų asocia cijos (ATP) reitingo taškų ir 1,1 mln. svarų sterlingų. R.Nadalis pelnė 1200 taškų ir 550 tūkst. sva-rų sterlingų.

N.Džokovičius Vimbldono tur-nyro fi nale žaidė pirmą kartą. Ser-bo sąskaitoje – trys laimėti „Grand Slam“ turnyrai. Jis šiemet ir 2008 metais triumfavo atvirajame Aus-tralijos čempionate.

Ispanas R.Nadalis Vimbldono turnyro fi nale žaidė penktą kartą. 2008 ir 2010 metais ispanas tapo šio turnyro nugalėtoju.

GK, Eltos inf.

N.Džokovičius – Vimbldono turnyro nugalėtojas

N.Džokovičius Vimbldono turnyro fi nale žaidė pirmą kartą. EPA-Eltos nuotrauka

Teisė rengti 2018 m. žiemos olimpines žaidynes suteikta favo-ritu laikytam Pietų Korėjos miestui Pjončanui. Tai 123-ioje Tarptauti nio olimpinio komiteto (IOC) sesijoje Durbane (PAR) paskelbė šios orga-nizacijos prezidentas Žakas Rogas.

Rengti 2018 m. „baltąją olimpia-dą“ taip pat pretendavo Miunchenas (Vokietija) ir Anesi (Prancūzija).

Rinkimuose dalyvavo 95 IOC nariai iš 76 šalių. Pjončanas nuga-lėjo jau per pirmąjį balsavimo turą.

Jis gavo 63 balsus. Miunchenui ati-teko 25, o Anesi – 7 balsai.

Pjončanas rengti žiemos olimpi-nes žaidynes pretendavo trečią kartą iš eilės. Prieš tai jis pralaimėjo Vanku-veriui (Kanada) ir Sočiui (Rusija).

Žiemos olimpines žaidynes Pietų Korėja rengs pirmą kartą. Šios šalies sostinėje 1988 m. vyko vasaros olim-pinės žaidynės. Paskutinį kartą Azijoje žiemos olimpinės žaidynės buvo su-rengtos 1998 m. Nagane ( Japonija).

GK, Eltos inf.

2018 m. žiemos olimpinės žaidynės vyks Pjončane

EPA-Eltos nuotrauka

Visos ketvirtf inalio poros:1. Lietuva–Lenkija – 14.30 val.;2. JAV–Rusija – 16.45 val.;3. Serbija–Australija – 19.00 val.;4. Kroati ja–Argenti na – 21.15 val.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)8 Gamta

Lilija VALATKIENĖ

Važiuojant nuo Vilniaus link Kernavės, už Dūkštų miestelio, dešinėje kelio pusėje, atsiveria ti kras gamtos stebuklas. Čia 302 hektarų plote auga 200 metų se-numo ąžuolai. Jų aukšti laibi ka-mienai labiau primena pušis, nei ąžuolus.

Dūkštų kraštovaizdžio draustinis stebina ne tik se-

naisiais ąžuolais. Ši gamtos buvei-nė pilna retų ir nykstančių gyvūnų, drugelių ir vabalų. Čia veši 280 rū-šių augalų, 95 rūšys grybų ir ker-pių. Ąžuolyne gyvena net 7 rūšių šikšnosparniai ir į Lietuvos raudo-nąją knygą įrašytos didžiosios mie-gapelės.

Peri juodieji gandrai, mažieji ere-liai rėksniai, uoksuose įsikūrusios žaliosios meletos, didieji margie-

ji geniai, naktimis ūbauja naminės pelėdos. Galima sutikti šernų kai-menę, pasigėrėti užklydusia stirna ar elniu.

Po ąžuolyną vaikščioti labai pa-togu. Jo takai pakelti nuo žemės ir iškloti lentomis, todėl net ir lietingą dieną nesušlapsite kojų.

Mitologinio tako pabaigoje po ąžuolu guli paslaptingas akmuo. Ant jo iškalti nesuprantami žen-klai, primenantys runas. Kiekvie-nas bando įminti jų reikšmę, apka-

bina, paglosto akmenį, parymojęs prie jo tiki, kad išsipildys troškimai, kuriuos mintyse sušnibžda.

Ąžuolų karalienė

Važiuodami keliu Sudervės–Dūkštos nepražiopsokite 7-o ki-lometro ir pasukite į dešinę. Me-dinė rodyklė nukreips keliuku link Ąžuolų karalienės.

Ąžuolų karalienė – didinga, vešli, gumbuotomis šakomis, ji ošia 25-

ame miško kvartale. Jos skersmuo 1,40 m, apimtis 4,40 m.

Prieš kelis dešimtmečius už ke-lių šimtų metrų nuo jos ošė Ąžuo-lų karalius. Neatlaikęs metų naštos senas medis išvirto.

Geltonojo smėlio atodangos

Jei atvykote ąžuolų aplankyti, ne-pamirškite užsukti į ledynmečiu su-siformavusias Dūkštų ir Karmazinų atodangas.

Dūkštos pažintinis pėsčiųjų ta-kas išsidėstęs kitoje kelio pusėje priešais senąjį ąžuolyną.

Pakeliui užsukite pažiūrėti, kaip auga jaunasis Signatarų ąžuoly-nas. Prieš penkiolika metų Lietu-vos Aukščiausiosios Tarybos Ne-priklausomybės akto signatarai pasodino 141 ąžuoliuką, norėdami įamžinti Nepriklausomybės akto at-minimą.

Šventas ir neliečiamas medis

Visose baltų žemėse ąžuo-lų giraitės buvo laikomos švento-mis, jose nebuvo galima net šake-lės nulaužti, nes čia apsireikšdavo dievai.

Melsdamasis po ąžuolu, žmogus galėjo tikėtis lengviau susisiekti su dievais, čia sukalbėta malda būdavo veiksmingesnė.

Baltų gentyse vyravo tikėjimas, kad mirus žmogui jo vėlė apsigy-vena medyje, toks medis tapdavo neliečiamas. Tad išgirdę traškan-čius, girgždančius medžius lietu-viai sako, kad juose kenčia vėlės, ir sukalba maldą.

Skalbikliuose ir plovikliuose esantys fosfatai ne ti k minkšti na vandenį ir valo purvą. Patekę į van-dens telkinius, jie skati na eutrofi -kaciją – dumblių vešėjimą, užgo-žiantį įprastas vandens augalijos ir gyvūnijos rūšis.

Nuo fosfatų dūsta Baltija, Eu-ropos upės ir ežerai. Europos Par-lamento (EP) Aplinkos komitetas 2013 m. įsigaliosiantį fosfatų nau-dojimo skalbikliuose draudimą nuo 2015 m. siūlo taikyti ir indaplovėse naudojamoms priemonėms. Balsa-vimas dėl draudimo numatytas lap-kričio sesijoje.

Skalbdami fosfatų turinčiais mil-teliais teršiame vandens telkinius.

Namų ūkyje vandens kietumą mažinantys ir efektyvų valymą už-tikrinantys fosfatai per nutekamuo-sius vandenis pasiekę vandens telki-nius skatina eutrofi kaciją ir daugelio rūšių nykimą.

Nors kai kurios šalys riboja fos-fatų naudojimą skalbimo priemo-nėse, ES valstybėse maksimalios leidžiamos normos gerokai skiria-si, o kai kurios šalys kliaujasi vien gera buitinės chemijos gaminto-jų valia.

Dunojaus ir Baltijos užterštumas fosforo junginiais parodo, kad vien tik verslininkų ir vartotojų sąmo-ningumo nepakanka.

Labiausiai fosfatais paviršiniai Europos vandens telkiniai ter-šiami dėl trąšų naudojimo žemės ūkyje ir namų ūkių nuotėkų, „pa-gardintų“ detergentais. Nors yra skirtingo efektyvumo befosfačių skalbimo priemonių, jos sunkiai skinasi kelią į parduotuvių len-tynas. Viena iš alternatyvų fosfa-tams – ceolitai.

Pasak EP Aplinkos komiteto, Komisijos siūlymas nuo 2013 m. uždrausti fosfatus namų ūkiuose naudojamuose skalbikliuose nuo 2015 m. turi apimti ir indaplovėse naudojamus produktus. Atsižvelg-dama į efektyvių alternatyvų stoką, Europos Komisija tesiūlė skatin-ti buitinės chemijos pramonę ga-minti befosfačius ploviklius inda-plovėms.

Pranešėjas Bilas Niutonas Du-nas (Liberalų ir demokratų aljansas, Jungtinė Karalystė) sako, kad pama-žu atsiranda ir fosfatų neturinčių ploviklių indaplovėms, o „gaminto-jai nuolat tobulina produktus“.

Pasak politiko, realu tikėtis, kad iki per ketverius metus įsigaliosian-čio draudimo „absoliuti dauguma ploviklių gamintojų, jei ne visi, ir taip būtų persiorientavę ir pateisi-nę vartotojų lūkesčius dėl efektyvių alternatyvių produktų“.

GK inf.(Užs. 268)

Naujasis papamobilis bus ekologiškesnis

Kompanija „Mercedes-Benz“ ga-mina ekologiškesnį hibridinį papamo-bilį popiežiui Benediktui XVI, praneša savaitrašti s „Wirtschaft swoche“.

Teigiama, kad naujasis papamobi-lis bus keturiais ratais varomas M kla-sės „Mercedes“ su hibridiniu varikliu. Įkraunama ličio jonų baterija leis nu-važiuoti iki 30 kilometrų, į aplinką ne-išmetant jokių kenksmingų teršalų.

Popiežiui nebūtų leidžiama nau-doti s vien elektra varomomis mašino-mis, mat papamobilis nelaimės atveju turi gebėti greitai pajudėti iš vietos.

„Mercedes-Benz“ atstovas spaudai sakė, kad kompanija „dėl konfi dencialumo“ negali pateikti jokių detalių apie savo klientus.

Bendrovė „Mercedes“ specia-liais automobiliais popiežius aprū-pina nuo XX a. 9 dešimtmečio. Jų speciali aukšta sutvirti nto sti klo ka-bina leidžia gerai matyti popiežių, be to, užti krina jo saugumą.

Praėjusį gruodį kardinolas Džio-vanis Lajolas pareiškė, kad Bene-diktas XVI „pasirengęs naudoti elektrinį papamobilį, jei ti k jis bus efektyvus ir pati kimas“.

Italijos spaudos kartais „žaliuoju popiežiumi“ vadinamas Benediktas XVI pabrėžia Dievo kūrinijos apsau-gą ir būti nybę tausoti gamtą.

GK inf.

GK archyvo nuotrauka

Balti marškiniai – mirusi jūra

Skalbdami fosfatų turinčiais milteliais teršiame vandens telkinius.GK archyvo nuotraukos

Dūkštų ąžuolynas – Dūkštų ąžuolynas – lietuvių sti prybės simbolislietuvių sti prybės simbolis

Po ąžuolyną vaikščioti labai patogu. Jo takai pakelti nuo žemės ir iškloti lentomis, todėl net ir lieti ngą dieną nesušlapsite kojų. GK archyvo nuotraukos

Mûsø paveldasPriedas apie Lietuvos paveldà 2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Zarasø rajone

„Apie Zarasus galima kalbėti arba tylėti . Aš norėčiau kalbėti , – šypsojosi Zarasų rajono turizmo in-

formacijos centro direktorė Gražina Ragauskaitė. – Čia gyvenimą kuria vanduo ir žmonės. Dešimt procentų rajono teritorijos užima ežerai. Van-duo yra mūsų vertybė, kuria mielai dalijamės su kitais žmonėmis.“

Ežerai čia susiformavo ištirpus le-dynų luitui, kuris atskilęs nuo savo ka-mieno gulėjo po morenų sąnašomis. Yra telkinių, kurie susidarė nuo tirps-tančio ledyno subėgusio vandens. Tad galima drąsiai teigti, kad zarasiškiai gy-

vena paskutinio ledyno paskutinio mū-šio vietoje. Atsitraukus ledynams į Lie-tuvą, o kartu ir į Zarasų kraštą atklydo pirmi klajokliai, kurie vertėsi žvejyba, medžiokle, rinko uogas ir grybus.

Ežerų akyse atsispindi dangusStasė Goštauti enė,Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotoja

Jeigu dabar reikėtų vertinti Zara-sų krašto kultūros paveldo išsaugojimą, parašyčiau penketą dešimties balų siste-moje. Padėtis tikrai keisis, nes naudo-damiesi Europos parama turime keletą projektų, kuriuos įgyvendinę galėsime skirti aukštesnį balą. Mes žingsniuo-jame mažais, bet užtikrintais žings-niukais.

Mūsų herbe pavaizduotas banguo-jantis kardas – kovų už laisvę simbolis. Per 1831 m. sukilimą grafaitė Emili-ja Pliaterytė iš Zarasų varpinės skaitė manifestą, kvietė į kovą. Nors nuo su-kilimo praėjo 180 metų ir 205 metai nuo garsios Pliaterių giminės moters gimimo, tačiau tradicija paminėti šią datą neišnyko iki mūsų dienų. Herbo viršuje pavaizduota elniažuvė. Ji sim-bolizuoja miškų ir vandenų gėrybių gausą. Didelė geltona saulė – šviesos simbolis. Visų mūsų miestelių heraldi-ka yra ypač šviesi ir optimistiška.

Kiek man pačiai svarbi Goštautų pavardė? Garsios giminės palikuonis yra mano vyras, o aš jo žmona gra-fi enė.

Tačiau grafi enės titulą Zarasuose turiu ne aš vienintelė. Mano kaimy-nė yra Tiškevičienė. Ji taip pat dirba savivaldybėje, verslo centre. Tiškevi-čių giminei yra būdinga keista ausies forma. Sakoma, kad tokią „garbano-tą“ ausį turi labai muzikalūs žmonės. Taigi vaikaičio Igno Tiškevičiaus ausis būtent tokia.

Goštautų istorija itin įdomi. Beveik visa mūsų giminė gyvena Prancūzi-joje. Jie – 1831-ųjų sukilimo dalyvių vaikaičiai. Mat po sukilimo daugelis emigravo, po Rusijos revoliucijos taip pat daug pasitraukė. Taip ir pasisėjo Goštautai po Europą. Prancūzijoje gi-minės labai domisi istorija, yra surinkę daug medžiagos prancūzų kalba. Beje, niekas iš jų nekalba lietuviškai. Lietu-voje Goštautų nedaug likę.

Kultūra domėjausi nuo vaikystės, nagrinėjau savo šeimos istoriją, o iš-tekėjusi ėmiau gilintis į Goštautų gy-venimą. Pati sudariau genealoginio medžio pradžią, vėliau prancūzai pa-dėjo. Dabar jis dviejų metrų ilgio, sie-kia XIII amžių.

Kodėl čia gyventi gera?

Liudmila RYBNIKOVA

Vėlyvasis barokas Lietuvoje gy-vavo beveik du šimtmečius (1600–1790). Šiam sti liui būdingas didelis emocinis poveikis, kurį architektai pasiekdavo pasirinktu pastato dy-džiu ir formų elementais.

Pastoliai nesaugūs

Mūrinė Šv.Kryžiaus Atradi-mo bažnyčia stovi pačiame An-talieptės centre, medžiais ap-augusio šventoriaus viduryje. Tribokštė, vienanavė, ištęsto simet-riško plano bažnyčia dominuoja gy-venvietės panoramoje ir vaizdingame

Šventosios upės slėnio kraštovaizdyje.Stovėdamas prieš ją pasijunti mažas lyg skruzdė, o įžengus vidun apima sumaišties ir gailesčio jausmas. Baž-nyčia kimšte prikimšta pastolių! Jau keliolika metų jie gąsdina parapijie-čius, siauru koridoriumi einančius į pamaldas. Jos vyksta sekmadieniais atitvertoje bažnyčios koplyčioje, kuni-gas atvažiuoja iš kaimyninės Daugai-lių parapijos. Dabar bažnyčios niekas neremontuoja.

„Pastoliai veikiau butaforiniai. Jei kas sugalvotų jais kabarotis, tikrai įlūžtų, mat lentos per daugybę metų visai sunyko“, – sakė Antalieptės se-niūnas Arvidas Saulius.

Po pastoliais slepiasi relikvijų turtai

Didžiulė mūrinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia stovi pačiame Antalieptės cen-tre, senais medžiais apaugusiame šventoriuje. Lilijos Valatkienės nuotraukaNukelta į 11 p.

Nukelta į 10 p.

Nukelta į 13 p.

Bene mažiausioje Zarasų rajone Antalieptės seniūnijoje stovi pribloškiančio dydžio vėlyvojo baroko architektūros paminklas – Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia.

Zarasų kraštas yra tolokai nuo Lietuvos centro. Gal todėl jis išliko švarus, autenti škas, nesudarkytu kraštovaizdžiu, kai kur net menkai civilizacijos paliestas. Čia yra išsaugota

nemažai dalykų, apie kuriuos Lietuva ir senoji Europa baigia pamiršti .GK archyvo nuotrauka

Lilija VALATKIENĖ

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)10Pirmos baltų genčių gyvenvietės,

įkurtos prie upių, ežerų, archeologų datuojamos II–I tūkst. pr. m. e. Bal-tų gentis – sėliai – aktyviau plisti dabartinėje Daugpilio ir Zarasų ra-jono teritorijoje pradėjo mūsų eros pirmais amžiais.

Senųjų sėlių kultūra itin panaši į senųjų latgalių. Apranga ir papuo-šalai iš esmės nesiskiria. Sėliai iki maždaug XV a. kalbėjo sava, sėlių, kalba, kuri priklauso indoeuropie-čių kalbų šeimai, baltų kalbų gru-pei. Kalbos pėdsakai yra išlikę bu-vusių sėlių apgyvendintų teritorijų tarmėse.

Zarasų rajono ir miesto pavadi-nimas, taip pat Antazavės, Zalvės ir kiti vietovardžiai yra sėliškos kil-mės. Manoma kad seniausi piliakal-niai Zarasų rajone yra Velikuškės, Vosgėliai, Maniuliškės, Šišponiškės. Spėjama, kad dauguma rajono pilia-kalnių įrengti maždaug IX–XII a., o viena iš pagrindinių jų paskirčių buvo gynyba nuo dabartinėje Latvi-jos teritorijoje įsikūrusių kalavijuo-čių ir kitų priešų.

„Vanduo Zarasuose yra įvairių formų. Tiesioginį sąlytį su juo turi-me sėdėdami valtyje, žvejodami ar maudydamiesi. Tačiau mums, vie-tiniams, vanduo yra visai kas kita nei atvykėliams iš didmiesčių. Van-duo šiame krašte visada buvo tai, kuo tikima ieškant sveikatos, dva-sios ramybės, jis – maitina, gydo, jis jungia krantus ir žmones, o mūsų kraštą paverčia išskirtiniu. Vanduo mums visada buvo gyvybės ir sti-

prybės simbolis. Nuo seno Zara-sų kraštas vadinamas mėlynomis Lietuvos akimis, kuriose atsispindi dangus“, – sakė ežerų krašto dukra G.Ragauskaitė.

Turizmas – jos gyvenimo būdas, į kurį sutelpa daugybė asmeninių dalykų, jausmų, pažinčių, socialinė ir psichologinė būsena.

Gražina visada žavėjosi žmonė-mis, kurie ieško, keliauja, yra tie-sūs, kritikuoja, nes kritika, pasak jos, verčia pasitempti.

Mūsų paveldas

Lota BALSYTĖ

Stebuklingas apsireiškimas prie Ilgio ežero įvyko 1967 m. birželio 30 d. vėlų vakarą, tačiau laisvai atvažiuoti į šią stebuklingą vietą tapo įmanoma ti k po Lietuvos ne-priklausomybės atkūrimo.

Ilgio ežero pakrantėje atsiranda vis naujų kryžių, nuo ankstyvo pavasario ji pražysta gėlėmis. Tai padėkos, tikė-jimo, vilties, pagarbos, palaimos, svei-katos, ramybės ir santarvės ženklai.

Prieš 44 metų Imbrado parapi-jos gyventojai penkiolikmetis Juozas Kriauklys ir šešiolikmetė pusseserė

Albina Skvarčinskaitė apie vidurnak-tį įprastu keliu važiavo namo iš savo giminaičių, gyvenančių Meiriškėlių kaime. Riedėdami motociklu nuo kal-niuko prie kryžiaus pamatė šviesą virš Ilgio ežero. Pamanė, kad mašina atva-žiuoja, bet šviesa neartėjo. Važiuodami per tiltelį pamatė ant sutrūnijusio po-lio stovinčią jauną nepaprasto grožio mergaitę. Ji vilkėjo balta suknele su pelerina. Jos plaukai buvo auksiniai. Vieną ranką mergaitė laikė pridėjusi prie krūtinės, kita buvo nuleista. Jos žvilgsnis buvo nukreiptas į vaikiną ir merginą, sėdinčius ant motociklo. Jau-nuoliai išsigando, motociklas užgeso, tad prariedėjo per tiltelį ir sustojo.

„Jaunuoliai klausė vienas kito – ar tą patį regėjo? Abu įsitikino, kad ne-sapnuoja. Albina apie šį reginį papa-sakojo mamai, o po kurio laiko susap-navo matytą ant polių mergaitę jau kaip Šv. Mariją, kuri ašarojo ir klau-sė, kodėl ji tylinti ir apie stebuklą nie-ko nesakanti žmonėms“, – laikrašty-je „Zarasų kraštas“ rašė Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčios kunigas dekanas Remigi-jaus Kavaliauskas.

Apie matytą apsireiškimą įvykio liudininkai papasakojo tuometiniam Imbrado bažnyčios zakristijonui, o tas – klebonui Jonui Jatuliui. Netru-kus ne tik visi parapijiečiai, bet ir dau-gybė už parapijos ir rajono ribų gy-venančių žmonių sužinojo, kad prie Ilgio ežero įvyko stebuklas. Jaunuo-liais domėjosi tuometinio saugumo darbuotojai, bet nieko naujo neišgirdę paliko juos ramybėje.

Tikintieji masiškai pradėjo važiuo-ti prie ežero ir statyti kryžius. Tuo-metinio kolūkio vadovai liepdavo juos nugriauti. Kalbama, kad grio-

vėjai greitai iškeliavo anapilin. Lais-vai aplankyti stebuklingą vietą tapo įmanoma tik po Lietuvos nepriklau-somybės atkūrimo.

Kunigas Alfonsas Kadžius, Imbrado parapijoje klebonavęs 1973–1974 m., paskui iki 2000 m. – Aviliuose, ap-klausė ir surašė liudijimus žmonių, kurie iš Dievo Motinos buvo patyrę įvairių malonių, kai meldėsi prie Ilgio ežero ir vartojo jo vandenį.

Švč. Mergelės Marijos apsireiški-mo vieta šiandien ypač dažnai lanko-ma. Kiekvienam tikinčiam stebuklu norisi išvysti stebuklingą vietą, su-klupti prie ežero, išsakyti tai, kas sle-gia sielą ir kūną. Čia įkvėpimo sem-tis atvažiuoja menininkai, rašytojai ir psichologai.

Originalius metalinius, kniedytus kryžius apsireiškimo vietoje pastatė baikeriai.

Kvinti škių kaime, Imbrado seniūnijoje, yra Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta.Lilijos Valatkienės nuotraukos

Atkelta iš 9 p.

Zarasų rajonas išsidėstęs šiaurės ryti-nėje Lietuvos dalyje, Utenos apskrityje, Baltijos kalvyno Aukštaičių aukštumose. Jo plotas užima 1 339 kv. km. Šiaurėje ribojasi su Latvijos Respublika, o rytuo-se – su Baltarusijos Respublika.

Zarasų rajonas – ežeringiausias kraštas Utenos apskrityje. Jame yra 296 įvairaus dydžio ežerai, pradedant di-džiaisiais Drūkšių, Luodžio, Avilio ir baigiant keliomis dešimtimis bevardžių miškų ežerėlių. 39 ežerai yra saugomo-se teritorijose. Per rajoną teka 8 upės, iš

kurių ilgiausia yra Šventoji, jos ilgis – net 44,7 km.

Sartų ežero krantas ilgiausias Lietu-voje. Didžiausia sala, užimanti 45 ha ploto, yra Astravos sala Dūburio ežere. Šis ežeras įdomus ir tuo, kad keturios jo salos užima beveik trečdalį viso telkinio ploto (ežero plotas 151 ha, o salų 47,1 ha). Didžiausia sala yra dirbtiniame vandens telkinyje – tai 37 ha Brėkiškės sala Antalieptės mariose. Ji unikalios 6 šakų formos. Pačioje Nemuno ir Dau-guvos upių baseinų takoskyroje telkšo

Švento ežeras – Smalvų apylinkių įžy-mybė. Į ežerą neįteka ir neišteka nė vie-nas upelis. Tai unikalus Lietuvos ežeras, kraštovaizdžio draustinis, kuriame yra vienintelė pražangiažiedės plunksna-lapės augavietė. Šis augalas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Beveik visi rajono vandens telkiniai vienaip ar kitaip naudojami rekreacijai. Zarasiškiai pamėgo šalia miesto esan-čius ežerus, ypač mėgstama Zaraso eže-ro didžioji sala, kurioje organizuojamos įvairios šventės.

Ežerų akyse atsispindi dangus

Tikinti eji stebuklu Ilgio ežero pakrantėje ir vandenyje stato kryžius.

Zarasų kraštas 2010-aisias pripažintas patraukliausia vandens turizmo vietove. Zaraso ežero didžioji sala turistus vilioja ir žvejyba, ir kultūriniais renginiais. Tado Tumalovičiaus nuotrauka

Pakrantėje – ti kėjimo ir vilti es ženklai

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71) 11Mūsų paveldas

Vienuolių palikimas

Apie 1700 metus Ukmergės pa-viete pulkininko Jono Mykolo Berlič-Strutinskio globojami Antalieptėje apsigyveno vienuoliai – basieji kar-melitai. 1732 metais vienuolynui buvo priskirti Gutaučių, Padusčio, Purvy-nės ir Kuitenių kaimai, pradėta sta-tyti mūrinė bažnyčia, kurios statyba baigta 1763 metais.

1746 metais mirus J. M. Ber-lič-Strutinskiui, vienuolius globojo ir bažnyčios bei vienuolyno statybą fi nansavo jo sūnus Juozapas Stru-tinskis – Šeivių, Šakynos ir Vyžuo-nų seniūnas su žmona grafaite Rože Pliateryte.

Vienoje bažnyčios ašyje yra stačia-kampė nava, už ją siauresnė ir žemes-nė presbiterija, į pietryčius siaurėjanti apsida ir dar žemesnė dviaukštė zak-ristija (antrame aukšte buvo vienuolių koplyčia). Ją užbaigia banguotų formų laiptinė ir bokštas virš jos. Už pres-biterijos, bažnyčios gale, yra žemes-nis priestatas su nedideliu barokiniu bokšteliu. Čia buvo koplyčia. Po baž-nyčia yra erdvūs rūsiai, dviejų stulpų eilėmis padalyti į tris navas. Čia buvo 12 katakombų su šios bažnyčios fun-datorių ir vienuolių palaikais.

Seniūnas, šviesdamas žibintu, kvie-čia nulipti kopėčiomis į milžinišką tamsų drėgną rūsį. Nejauku. Čia mė-tosi žmonių kaulai.

Šiaurės vakariniame (pagrindinia-me) bažnyčios fasade yra du kvad-ratinio plano vėlyvajam barokui bū-dingų formų, trijų tarpsnių bokštai, o tarp jų – vargonų choras. Bokštai su kryžiais. Tarp bokštų įkomponuo-tas frontonas, puoštas trimis nišomis. Viršuje jis užbaigtas tribūna. Navų ryšys su zakristija – nedarnus.

Bažnyčios interjeras paprastas. Medinės navos lubos ištapytos auga-liniais ornamentais ir debesų kamuo-liais. Vargonų chorą laiko trys arkos. Parapetas kiek lenktas, suskaidytas sudvejintų menčių. Bažnyčios Didįjį altorių puošia XX a. sienų tapyba, o šoniniai altoriai – baroko formų, su

stačiakampėmis kolonomis ir kom-pozicinio kapitelio sudvejintais pi-liastrais.

Bažnyčia tapo cerkve

Po 1831 metų sukilimo bažnyčia buvo uždaryta, o joje įrengta arkli-dė. 1832 metais ji atiduota stačiati-kiams ir paversta cerkve. Bokštai buvo pažeminti vienu tarpsniu ir apvaini-kuoti pseudorusiškais svogūnėliais, nugriauta viršūnė, o apačia papuoš-ta dobilo lapo formos arka. Tuomet buvo pakeistas pagrindinio fasado vir-šus ir bažnyčios interjeras. 1851 me-tais pašventinta bažnyčia tapo parapi-jine stačiatikių cerkve, kurioje įsikūrė iš Rusijos atvykusios vienuolės.

1858–1861 metais cerkvė buvo re-montuota. Pagal jaunesniojo inžinie-riaus Fesalonickio sudarytą ir Kauno gubernijos architekto fon Mikvico patikrintą darbų sąmatą 1873 metais cerkvėje vėl vykdyti remonto darbai. Remontuotas pastatas ir 1899 metais, o 1906 metais zakristija pritaikyta Šv. Aleksijaus II cerkvei.

Stačiatikiai savaip tvarkėsi iš kata-likų atimtoje bažnyčioje: dailias pres-biterijos freskas užtapė žydra spalva, panašaus likimo sulaukė ir Didžiaja-me altoriuje buvęs Šv. Kryžiaus Atra-dimo – Šv. Elenos paveikslas.

Pranašiška legenda

Antalieptiškiai ir apylinkių gyven-tojai labai ilgėjosi savo buvusios šven-tovės, jautė didelę skriaudą ir tikėjosi, kad kada nors teisybė bus atkurta. To-dėl apie bažnyčią ir jos požemius buvo sukurta nemažai legendų.

Vienoje jų pasakojama, kad šaltą žiemos naktį prie cerkvės priėjo trys lietuviškai kalbantys vyrai ir paprašė sargo įleisti į vidų. Nenorėjo sargas įsileisti prašalaičius, bet išsigandęs su-tiko. Vyrai užrišo jam akis ir nusive-dė į požemius, slaptais urvais su juo nusileido gilumon ir atrakino mažą kambarėlį, kuriame buvo dvi baigian-čios degti žvakės ir dvi skrynios: viena pilna bažnytinių žvakių, kita – varinių pinigų. Vyrai pakeitė žvakes, o sargą apdovanojo variokais.

Kitame kambaryje sargas vėl išvy-do dvi skrynias: viena jų buvo pilna žvakių, kita – sidabrinių pinigų. Ir tre-čiame kambaryje stovėjo dvi skrynios: viena pilna žvakių, kita – auksinių pi-nigų. Vyrai visur keitė žvakes, o sargą apdovanojo pinigais. Išeidami prigra-sino sargą tris dienas tylėti, o ketvirtą viską papasakoti savo ponui.

Sargui labai įdomu buvo sužino-ti, kiek tos uždegtos žvakės degs, tad apie tai pasiteiravo vyrų. „Jos degs il-gai, – atsakė jie, – iki mes ateisime, o kai ateisime, bus nebe cerkvė, bet vėl mūsų bažnyčia…“ Šios legendos būta pranašiškos: bažnyčia buvo grąžinta katalikams.

1915 metais rusės vienuolės iš An-talieptės pabėgo, o vokiečiai bažnyčio-je įrengė garažą, laikė karo belaisvius ir patys apsigyveno. Ieškodami baž-nyčios rūsiuose vertybių ir turtų, vo-kiečiai išvartė karstus, kai kuriuos jų sulaužė ir sunaikino.

1918 metais, kuriantis nepriklau-somai Lietuvai, bažnyčia vėl atiteko katalikams. Tuo metu Antalieptėje atsirado didelis lietuvybės propaguo-tojas kunigas Stanislovas Stakelė. Jis ėmėsi bažnyčios remonto, jos atnauji-nimo, parūpino reikalingus liturginius rūbus, apeigoms naudojamus indus. Bažnyčioje netrukus buvo pradėtos laikyti pamaldos, o 1921 metais An-talieptei suteiktos, tiksliau, grąžintos, parapijos teisės.

Kunigą S.Stakelę pakeitęs klebo-nas kunigas Dionizas Vaitkevičius tęsė bažnyčios atnaujinimo darbus: atstatė altorius, atnaujino kryžius, išplėtė ka-pines ir nustatė parapijos ribas. Kiek vėliau klebonas kunigas Pranciškus Strakšas bažnyčios išorę nutinkavo ir nudažė. Jį pakeitęs klebonas kunigas Petras Remiaza, pasikvietęs dailininką V.Bičiūną, išdekoravo bažnyčios vidų, o klebonas kunigas Antanas Kripai-

tis šventovę papuošė paveikslais, įtaisė nemažai suolų.

1959 metais pagal P. Andrijaus-ko projektą bažnyčia vėl dekoruota ir restauruota, 1977 metais perdažytas jos eksterjeras.

Kodėl darbai sustojo?

„Šiemet mūsų restauratoriai vėl sugrįš į Zarasų rajono Antalieptės bažnyčią. Ji prieš keliolika metų buvo pradėta restauruoti, pakeistas stogas, atstatyti bokštai, langai, tačiau susi-dūrus su problemomis darbai sustojo. Mat bažnyčia buvo pertvarkyta į cer-kvę, tad atkurti ją kaip katalikų baž-nyčią pasirodė itin sunku, reikėjo at-likti ne vien avarinius darbus. Atlikus vieną darbų etapą, valstybė pristigo pinigų. Vienas graudesnių šios dienos vaizdų – bažnyčios viduje stūksantis pastolių miškas“, – sakė Kultūros pa-veldo departamento (KAD) direktorė Diana Varnaitė.

Specialistės teigimu, Panevėžio vyskupija, KPD departamentas, Za-rasų savivaldybė ir parapija vieningi kaip niekada – tokią nuostabią baž-nyčią reikia restauruoti.

„Aš optimistė, pastoliai iš bažny-čios išnyks dar šiemet. Tik reikia ne-

nuleisti rankų. O kad žmonės An-talieptėje jų nenuleidžia, akivaizdu. Antalieptės vienuolyno pastatuose įsikūrusi bendruomenė garsėja labai aktyvia veikla. Pagal parengtus pro-jektus Antalieptės vienuolyno pasta-tuose ketinama įrengti svečių namus. Negavę fi nansavimo vienoje institu-cijoje, paveldo saugotojai beldžiasi į kitą. Tik tokie žmonės pasiekia savo tikslą“, – Antalieptės gyventojus gyrė D.Varnaitė.

Parengta pagal Garbės kraštotyrininko Jono Nemanio

surinktą medžiagą

Antalieptės centre, į rytus nuo Šven-to Kryžiaus Atradimo bažnyčios, stovi dvi-aukšti s, stačiakampio plano su dviem ri-zalitais pastatas su pusrūsiu – buvęs vie-nuolynas.

Antalieptėje apsigyvenę basųjų karme-litų vienuoliai 1732–1734 metais čia pasta-tė medinius vienuolyno rūmus, kurių teri-torija buvo apie 7,5 ha. Trečdalį šio ploto užėmė sodas ir parkas, kurio viduryje buvo du tvenkiniai ir stovėjo liepomis apsodin-ta aštuonkampė altana. Užbaigus Švento Kryžiaus Atradimo bažnyčios statybą, vie-nuoliai 1804–1830 metais vietoj medinio pastatė mūrinį dviejų aukštų pastatą, kuris požeminiu perėjimu jungėsi su bažnyčia.

Manoma, kad vienuolyno projekto au-torius – architektas Adomas Frankas. Be pagrindinio pastato, vienuolynui priklausė ir kiti ūkiniai pastatai: gyvenamasis namas, daržinė, klėti s, skalbykla, arklidė, ledainė, špitolė, klebonija, administracinis ir ūkinis pastatai, 91 valakas 2,5 margo žemės, aš-tuoni ežerai ir malūnas Zarasuose.

1832 metais vienuolynas buvo uždary-tas. 1893 metais jo patalpose buvo įkurtas stačiati kių antros klasės vienuolynas. 1906 metais, norint susti printi stačiati kių ti kėji-mą, prie vienuolyno buvo įsteigta mergai-čių mokytojų seminarija ir ūkio mokykla, kurias lankė ti k rusų valdininkų vaikai ar iš Rusijos atvežti moksleiviai.

1915 metais, artėjant frontui, vienuo-lės pabėgo į Rusiją. Tuomet laisvose jo pa-talpose įsikūrė vokiečių karinis štabas.

1918–1919 metais vienuolyno rūmuo-se buvo įsikūręs Antalieptės valsčiaus re-voliucinis komitetas.

1919 metais vienuolyno patalpose buvo įkurta lietuviška mokykla. Tačiau 1920 metais, į Antalieptę atvykus Moterų kultūros draugijai, kuri vėliau tapo Šven-čiausios Jėzaus Širdies moterų kongregaci-ja, jai buvo ati duoti vienuolyno rūmai, so-das ir ūkis. Sumanių vienuolių pedagogių B.Raugaitės, K.Švagždaitės ir B.Vizgirdaitės dėka Antalieptėje buvo įsteigta žemės ūkio mokykla, o 1924 metais ją perkėlus į Salas (Rokiškio rajonas), buvo organizuota mer-gaičių žemės ūkio mokykla.

XX a. pradžioje prie vienuolyno ryti nio fasado buvo pristatytas nedidelis dviejų aukštų priestatas.

Vasarą vienuolynas virsdavo kunigų po-ilsio namais. 1930 metais prie Šventosios upės krantų įsikūrusiame vienuolyne va-sarą panoro praleisti Vilkaviškio vyskupijos koadjutorius vyskupas Mečislovas Reinys ir Šventojo Sosto nuncijus Lietuvoje arki-vyskupas Ričardas Bartolonis. Kurį laiką čia ilsėjosi 1933 metais iš Sovietų Sąjungos grįžę kunigai kankiniai, tarp jų ir vyskupas Teofi lis Matulionis.

1958–1976 metais vienuolyno rūmuo-se buvo įkurdinta Antalieptės žemės ūkio mokykla, kuri vėliau pertvarkyta į žemės ūkio technikumą.

Likviduoto technikumo bazėje 1977 metais įsikūrė tarpmokyklinis mokymo kombinatas, o nuo 1991 metų – kleboni-ja ir biblioteka.

Nors vienuolyno rūmai nepasižymi ryš-kiais sti listi niais bruožais, tačiau turi ver-ti ngą plano ir tūrių kompoziciją, sukurtą tuo metu, kai Lietuvoje plito vėlyvasis kla-sicizmas.

Po pastoliais slepiasi relikvijų turtai

Bažnyčios viduje – senų pastolių miškas. Lilijos Valatkienės nuotraukos

Sekmadienio pamaldos vyksta ati tvertoje bažnyčios koplyčioje.

Atkelta iš 9 p.

Koplyčios sienas puošia kukli sieninė tapyba ir paveikslai.

Antalieptės vienuolynas ėjo iš rankų į rankas.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)12

Ilona VAITKEVIČIENĖ

Senoji Stelmužė – Zarasų krašto pasididžiavimas – glaudžiasi pačia-me šiaurės ryti niame Lietuvos pa-kraštyje, netoli Latvijos sienos. Tad nenuostabu, kad į sudurti nį vieto-vardžio žodį įeina latviškoji dalis „muiža“, lietuviškai reiškianti „dva-ras“.

Įžymybių netrūksta

Turbūt nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie medinę Stelmužės bažnyčią ir senąjį ąžuolą. Šis gamtos paminklas garsus ir tuo, kad yra bene vienintelis Lietuvos medis, kurį privalu aplankyti visiems moksleiviams. Ir jie tai daro su didžiu-liu malonumu.

Lietuvos geografas, gamtininkas profesorius Česlovas Kudaba yra sa-kęs, kad „...įžymybių šiose apylinkėse netrūksta. Tik mums pasididžiavimo jomis stinga, netgi elementarios sa-vigarbos.“

XVII a. buvusio dvaro sodybvietėje esanti bažnyčia ir varpinė – respubli-kinės reikšmės architektūros pamin-klai, vieni iš iškiliausių ir autentiškiau-sių medinės sakralinės architektūros statinių ne tik Zarasų rajone, bet ir Lietuvoje.

Ši vietovė žinoma nuo XVI a. II pusės. Anot padavimo, kažkoks mil-žinas nutarė ant pravažiuojančio caro karietos nuversti ąžuolą, tačiau vie-nas stelmužiškis stipruolis, atrėmęs tą ąžuolą, išgelbėjo carą. Arogantiškas imperatorius šiam žmogui už išgelbė-jimą ne tik pinigų nepasiūlė, bet net-gi padėkoti nesiteikė. Ėmė ir nurūko savo šešiakinke.

Stipruolis iš apmaudo karietą pa-sivijo, griebė už rato ir pusė ratlankio liko jo saujoje. Gal todėl Stelmužės dvaro herbe buvo vaizduojama pusė ratlankio.

Stelmužės galiūnas ir caras pada-vime minimi neatsitiktinai. Mano-ma, kad kadaise prie Stelmužės eže-

ro būta pilies. Vėliau čia iškilo dvaras, kurį XVII–XIX a. valdė Livonijos ba-ronai Folkerzambai ir caro statytiniai Valujevai. Juos XIX a. pabaigoje pa-keitė baronai Hanai. Vienas iš Valuje-vų buvo carinės imperijos ministru.

1650 m. dvaro savininko Folker-zambo nurodymu buvo pastatyta me-dinė bažnyčia. Ji suręsta gabių meistrų rankomis, naudojant pagrindinį darbo įrankį – kirvį, be pjūklo ir vinių. Tik durų lentoms sutvirtinti buvo panau-dotos kaltinės vinys.

Liaudiškos architektūros stebuklas

Stelmužės kultūros paveldo objektai – bažnyčia ir varpinė yra

unikalus, tobulas liaudiškos sakrali-nės architektūros ir įspūdingos me-džio skulptūros jungties pavyzdys, įkūnijantis natūralų žmogaus buities ir kūrybos ryšį su gamta.

Bažnyčios pastato išorei būdin-ga monumentalumas ir sunkios proporcijos. Visoje kompozicijoje dominuoja gegninės konstrukcijos dvišlaitis stogas.

XVIII a. pradžioje liaudiškų baž-nyčių architektūrą netiesiogiai vei-kė barokas, ypač išryškėjęs interjerų sprendimuose. Manoma, kad 1713 m. Stelmužės sakralinio pastato inter-jerą papuošė iki šiol išlikęs altorius su skulptūromis ir sakykla, panašia į Latvijos liuteronų bažnyčių saky-klas.

Altorius su skulptūromis ir sakyk-la yra respublikinės reikšmės dailės paminklai. Nukryžiuotojo papėdėje, dešinėje presbiterinės dalies sienoje (čia liko aiški žymė, atsiradusi da-žant interjerą) iki 1939 m. dar buvo to paties Stelmužės bažnyčios meis-tro sukurtas reljefas „Paskutinė vaka-rienė“. Vėliau kūrinys buvo perkeltas į Vilniaus Pranciškonų bažnyčią, iš kur 1949 m. – į tuometinį istorijos ir etnografi jos muziejų Kaune.

Stelmužės bažnyčios meistras, kaip sąlyginai galima pavadinti šią bažnyčią dekoravusį nežinomą lat-vių dailininką, pasak menotyrininkų, buvo medžio drožybos profesiona-las, nors ir kilęs iš liaudies.

Originalus ansamblis

Kalbant apie Stelmužę, negali-ma nepaminėti dar kelių objektų – buvusio dvaro sodybvietės statinių, išlikusių iki mūsų dienų. Šalia baž-nyčios, vakarinėje šventoriaus daly-je, nuo XVII a. vidurio stovi varpi-nė, sudaranti neatskiriamą sakralinio ansamblio dalį. Varpinė, kaip ir baž-nyčia, pasižymi funkcionalumu, pro-porcijų ir silueto raiškumu, formų paprastumu. Šis ansamblis ryškiai išsiskiria iš analogiškų Lietuvoje esančių kūrinių, o dėl savo meni-nio originalumo nusipelno ypatingo menotyrininkų dėmesio.

Aikštelėje priešais bažnyčią XVII a. pabaigoje–XVIII a. pradžioje pasta-tytame mauzoliejuje buvo laidojami Stelmužės dvaro savininkų šeimos nariai. Per karus mauzoliejus nuken-tėjo, o velionių palaikai buvo perkelti į bažnyčios rūsį.

Nuo XVII a. minima buvusi žiauri priespauda, ką liudija Padva-rinės ežero įlankos pietrytiniame krante stovintis iš akmenų sukrautas keturkampis „vergų bokštas“. Bokš-to sienų storis net 0,75 metro. Tai akmenų, plytų, kalkių ir molio skie-dinio statinys, kuriame buvo kali-nami nepaklusnūs baudžiauninkai. Istorija byloja, jog neišlaikę dvaro pareigūnų žiaurumų, baudžiaunin-kai bėgdavę iš Stelmužės. Pasako-jama, kad Stelmužės dvarininkai Valujevai kelerius metus slėpę nuo kaimiečių žinią apie baudžiavos pa-naikinimą.

Ąžuolas galiūnas

Stelmužės ąžuolui galiūnui yra apie 1 500 metų. Tai seniausias ąžuolas Lietuvoje ir vienas iš senes-nių Europoje. Ąžuolo aukštis 23 m, storis 3,5 m. Šykščios žinios pasie-kė mus iš amžių tolių, bet ir jos liu-dija: po Stelmužės ąžuolo šakomis kadaise degusi šventoji ugnis. Ru-deniop ant aukuro dievaičiui Per-kūnui žyniai aukodavę barzdotus ožius, rugių pėdus, midaus ąsočius, melsdami laukams derliaus ir sėk-mės medžioklėse.

Ir ąžuolas, ir bažnyčia su varpi-ne stovi XVII a. buvusio Stelmužės dvaro parke, besidriekiančiame iki pat Padvarinės ežero įlankos.

Gražios Stelmužės apylinkės. Su Degsnės, Lygumų, Šabolinės, Stum-brinės miškais. Su kalvų kalvelėmis ir tarp jų blizgančiais vandenų stik-lais. Lygumų miške riogso „antrasis Puntukas“ – Lygumų akmuo, iki pat viršugalvio sulindęs į žemę ir įsi-taisęs sunkiai prieinamoje vietoje. Akmens ilgis 8 m, aukštis 2 m ir plotis 3,5 m. Sakoma, kad ant šio akmens sutilpdavę net 30 medžio-tojų, kurie kadaise čia rinkdavosi.

Mūsų paveldas

Kazimieras Būga – kalbininkas.Dominykas Bukontas – gydytojas, an-tropologas.Petras Gaulė – poetas.Juozas Gruodis – kompozitorius.Paulius Širvys – poetas.Algimantas Žilėnas – technikos moks-lų daktaras, inžinierius.Antanas Vienažindys – kunigas, po-etas.Valdas Mieželis – Lietuvos kariuome-nės teismo pirmininkas, generolas.Juozas Buzelis – švietėjas, visuomenės veikėjas, gydytojas, mokytojas.Faustas Kirša – poetas, dramaturgas.Mečislovas Reinys – Vilniaus arkivys-kupijos apaštalinis administratorius, teologijos magistras, fi losofi jos mokslų daktaras, arkivyskupas.Jachuda (Judelis) Penas – dailininkas, pedagogas.Linas Broga – poetas, vertėjas, inži-nierius.Ignas Lapienis – rašytojas.Emilija Pliaterytė – kariuomenės kapi-tonė, 1831 m. sukilimo dalyvė.Petras Stauskas – dailininkas.Antanas Gruodis – Lietuvos energeti -kos patriarchas.Stasys Stakelė – kunigas, knygnešys.Vytautas Statulevičius – akademikas, profesorius.Antanas Ilčiukas – vargonininkas, cho-ro dirigentas, kompozitorius.Vytautas Juozapas Mažiulis – kalbi-ninkas.Antanas Tumėnas – valstybės veikėjas, antrojo Steigiamojo Seimo atstovas.Augusti nas Voldemaras – Ministrų kabineto pirmininkas, užsienio reika-lų ministras.Piotras Nikolajevičius Vrangelis – ge-nerolas leitenantas.Afanasijus Kazanas – Lietuvos kariuo-menės savanoris kapitonas.Stasys Jauniškis – mokytojas, Zarasų krašto muziejaus įkūrėjas.Vladas Kviklys – profesorius.Antanas Streikus – parti zanas, ,,Lokio“ rinkti nės būrio vadas.Jonas Šiožinys – rašytojas.Vytautas Zabiela – teisininkas, advo-katas.Saulius Matulis – kunigas, socialinių mokslų daktaras.Vytautas Indrašius – kraštotyrinin-kas.Jonas Nemanis – kraštotyrininkas.Stanislava Kirailytė – kraštotyrininkė.Vida Žilinskienė – kraštotyrininkė, ko-lekcijos ,,Jūrų muziejus“ įsteigėja.Algimantas Puipa – kino režisierius.Lionginas Abarius – kompozitorius, pedagogas, dirigentas.Edvardas Makelis – žemės ūkio moks-lų daktaras.Antanas Pakerys – kalbininkas, pro-fesorius.Kęstuti s Macijauskas – 10-asis Lietu-vos kariuomenės generolas, fl oti lės admirolas.Benjaminas Sakalauskas – generali-nis urėdas.Šarūnas ir Nomeda Saukos – daili-ninkai.Alvydas Stauskas – dailininkas.Algimantas Vladas Garsys – JAV jūrų pėsti ninkas, pulkininkas.Faustas Latėnas – kompozitorius.Algirdas Latėnas – aktorius, režisie-rius.Algirdas Vapšys – inžinierius statybi-ninkas.Stasys Knezys – atsargos pulkininkas, technikos mokslų daktaras, karo isto-rikas.Leonidas Abaris – choro dirigentas, pedagogas.Vasilijus Baranovskis – prozininkas, publicistas, daug nuveikė fi ksuojant Zarasų krašto senti kių istoriją.Lionginas Radzevičius – technikos mokslų daktaras, docentas.Balys Dainys – profesorius.

Kraštą garsinę ir garsinantys žmonės

1650 m. pastatyta medinė Stelmužės bažnyčia iš pradžių buvo Ilukstės bažnyčios fi lija.

1713 m. baronas Folkerzam-bas bažnytėlę rekonstravo.

Nuo 1808 metų bažnytėlė pri-klauso katalikams.

Nuo 1963 m. Stelmužės Šv. Kry-žiaus bažnyčia buvo paversta Zara-sų krašto muziejaus fi lialu.

Nuo 1997 m. bažnyčioje kartą per mėnesį ir per didžiąsias šven-tes aukojamos šv. Mišios, čia įkur-tas bažnyti nio meno muziejus.

Šiuo metu bažnyčia laukia re-monto.

Stelmužė saugo šimtmečių paslapti s

Iki šiol žaliuojančiam Stelmužės ąžuolui galiūnui yra apie 1 500 metų.Lilijos Valatkienės nuotraukos

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71) 13Mūsų paveldas

Daug istorijos surinkta apie 1831 m. sukilimą. Goštautų dvare (Kėdainių r.) buvo gaminamas parakas sukilėliams. Nors Goštautai buvo bajorai, bet su-kilimą labai aktyviai rėmė. Mes di-džiuojamės ir džiaugiamės, kad vie-nas giminaitis labai rūpinasi šeimai priklausančiomis kapinėmis. Kėdainių rajone tai vienintelės nuo 1831 m. ge-rai išsilaikiusios kapinės.

Mano vyras kilęs iš Kėdainių, aš – iš Ukmergės. Prieš 32 metus su paskyrimu atvykau į Zarasus ir tapau tikra zara-siške. Auginame tris žavias Goštautai-tes. Jos labai domisi giminės genealogija. Kai vyresnioji ištekėjo, Goštautų pa-vardę pasiliko šalia vyro pavardės.

Man čia gera gyventi, lengva al-suoti, smagu dirbti. Myliu savo rajono žmones. Jie pasižymi atvirumu, nėra

šykštūs. Gal todėl, kad gyvena nelabai turtingai. Zarasai – pasienio regionas. Čia nemažai kitakalbių, kurie per am-žius ir praturtino, ir paįvairino mūsų istoriją. Pas mus tiek garsių žmonių, kad retas rajonas gali pasigirti.

Gražina Ragauskaitė,Zarasų rajono turizmo informacijos centro direktorė

Kultūros paveldas – labai įvairialy-pis architektūros ir archeologijos požiū-riu. Akmenys, piliakalniai, Pirmojo pa-saulinio karo palikimas, memorialinės vietos, dvarų paveldas, sentikių paliki-mas, žmonės, savo darbais garsinantys kraštą, – visa tai neišsenkama Zarasų krašto versmė, iš kurios reikia semtis pa-tirties ir išminties.

Sklaidant Zarasų istorijos puslapius, daugeliui mūsų krašto gyventojų jie gali atsiversti naujai. Dažnai aš tai patiriu pati, nors čia praleidau ne vieną dešim-tį metų. Prisipažinsiu, kad savo gyve-nimą bandžiau keisti, tačiau likimas buvo stipresnis už mano norus. Nepri-gijau Vilniuje net ir jaunatviško mak-simalizmo vedama, kai turėjau jėgų ir užmojų keisti visą pasaulį.

Vėliau tokių eksperimentų atsisakiau, keičiau darbą, kad nebūtų nuobodu, ta-čiau gyvenamoji vieta liko ta pati. Dė-koju likimui, kad man vis pametėdavo įdomų darbą. Iš pradžių kultūros srity-je, o prieš dvylika metų ėmiausi turiz-

mo. Nuo kultūros toli nepabėgau, nes ji yra vienas intelektualinių produktų, kuriais galima sudominti žmones, at-vykusius į mūsų kraštą.

Pas mus po 2008-ųjų, kai Zarasai buvo Lietuvos kultūros sostinė, vietinės kultūros vertė išaugo, tapo svari. Dabar mus atranda žinomi Lietuvos festiva-liai „Sietuva“, „Gyvas vanduo“, „Un-dinėlių daina“.

Zarasus pamėgo automobilių lenk-tynės „300 ežerų ralis“ (jis vingiuo-ja iš Ignalinos pro Stelmužės ąžuolą). Įvairių renginių pavadinimai, susiję su vandeniu, rodo, kad ši tema Zara-suose labai ryški.

Zarasai – miestas virš septynių eže-rų, prie senojo Sankt Peterburgo–Varšu-vos kelio. Teritorija istoriniu ir etniniu požiūriu labai svarbi Europai, Lietu-vai. Prieš porą metų sukūrėme marš-rutą, vedantį medinės sakralinės archi-tektūros keliais. Susipynusios katalikų ir sentikių tradicijos mums patiems atsi-vėrė labai gražiomis spalvomis. Sakra-

linis Salako palikimas, Dusetų sūnaus Kazimiero Būgos nuopelnai lietuvių kalbotyrai, profesionalaus meno galeri-jos trauka, tradicinės ristūnų lenktynės, unikalus Stelmužės paveldas ir daugy-bė kitų vietų, kurios aukština ir traukia atvykti į mūsų žemę.

Į jas galima keliauti pėsčiomis, van-deniu, dviračiais ir automobiliais. Ma-nau, kad Zarasai yra dar neatversta knyga Lietuvai. Juos reikia globoti ir puoselėti, kad ateityje nereikėtų nagų graužti dėl skaudžių praradimų. Zara-sai ne visada yra paskutiniai kelionėje po Lietuvą. Daugeliu atvejų jie – pir-mieji. Tai, kad nėra valstybės politikos tokių unikalių kraštų atžvilgiu, vadin-čiau nusižengimu ir apsileidimu. Juk pasienio regionai visada keliautojams palieka pirmąjį įspūdį apie šalį. Taigi didesnis valstybės vadovų dėmesys, glo-ba, truputis daugiau lėšų padėtų Zara-sams dar labiau atsikurti ir suklestėti. O jau idėjų ir darbščių žmonių turi-me į valias.

Kodėl čia gyventi gera?

Lilija VALATKIENĖ

Mukulių dvaras skęsta lapijos še-šėlyje. „Nesaugu man po tais šimta-mečiais medžiais. Įsisuks vėjas, kris-damas medis užgrius senąjį dvaro namą. Kas jį tada remontuos?“ – su-sirūpinusi klausė Liuda Buzelienė. Žadėjo į Zarasų savivaldybę kreipti s pagalbos.

Trūksta vyriškų rankų

„Kai atgavome dvarą 1991-aisiais, aplinkui taip viskas buvo apžėlę, jog atrodė, kad tankiausiame miške esa-me. Kiekvieną vasarą tvarkėme aplin-ką, pjovėme medžius, krūmus, kad pro namo langus saulutė galėtų žvilgterėti. Kai vyro gyvybė nutrūko, viskas pa-sibaigė, nebėra ir tvarkos“, – aiškino dvaro paveldėtoja, Atkuriamojo Sei-mo nario Juozo Buzelio marti Liuda Buzelienė.

O dvaro parkas didžiulis, 8 ha plo-te auga rečiausių augalų. Kairėje pu-sėje buvo eglių, tolėliau uosių alėja. Nieko iš tų uosių nebeliko.

„Ten toliau, praėjus įspūdingą se-nųjų liepų alėją, atsiveria Avilių ežero pietinės įlankos pakrantė. Ji irgi visa apžėlusi. Visiems darbams reikia vy-riškų rankų“, – pasakojo moteris.

Žaliuoja ąžuolai

Mukulių dvarą J.Buzelis iš vals-tybės nusipirko 1923 m. Anuomet vienintelis Zarasų daktaras mėgda-vo jame vasaroti. Be dvaro pastato, dar išliko du ūkiniai pastatai ir tvar-tas. Bet atrodo jie labai apgailėtinai. Dar yra pirtelė, tačiau ji nepriklauso Buzeliams.

„Atkūrus dvaro nuosavybę paaiš-kėjo, kad pirtelė stovi ne mūsų že-mėje. Anuomet joje gyveno žmonės. Mano geraširdis vyras ranka numo-jo – tegul gyvena. O kai išsikraustė gyventojai, taip viskas ir liko. Pirtelė mūsų, o žemė ne mūsų.

Tik ąžuolai gražiai žaliuoja. 1933 m. daktaro J.Buzelio mokiniai prie dva-ro pasodino du ąžuoliukus, skirtus lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno atmi-nimui. Mūsų nebeliks, o jie šimtme-čius žaliuos. Mėgsta ąžuolai Zarasų kraštą“, – šypsojosi L.Buzelienė ir kvietė užeiti į vidų.

Brangūs prisiminimai

Langai originalūs, dailiomis da-limis suskirstyti, autentiškos durys skiria erdvius kambarius, krosnys, aukštos lubos primena prabangos laikus.

Dabar balsai dvarą prikelia tik pa-vasarį, kai jaunoji Buzelių karta vasa-roti atvažiuoja. Visą žiemą jis liūdi.

„Gyvenčiau čia, jeigu stipresnė būčiau. Malkomis reikia apsirūpin-

ti, kad tokius di-delius kambarius prišildyčiau, snie-go čia iki pažastų priverčia“, – aiškino 75 metus perkopusi L.Buzelienė.

Brangi jai senojo dvaro istorija. Kiek pa-mena, uošvis pasakojo, kad Mukulių dvaras įsi-kūrė XVIII a. Jį 1872 m. įsigijo įžymus Rusijos karinis veikėjas, sena-torius, istorikas, pėsti-ninkų generolas Pavelas Osipovičius Bobrovskis. 20 paskutinių savo gyve- n i m o metų jis skyrė rusų tautos karo isto-rijos mokslui. Žymus istorikas parašė per 45 reikšmingus karinės ir istorinės tematikos darbus, kurie saugomi vals-tybinėje bibliotekoje Maskvoje.

Dvaro savininkas kiekvieną va-sarą iš Sankt Peterburgo atvyk-davo poilsiauti į Mukulius. Mirė P.O.Bobrovskis 1905 m. vasario 3 d. Sankt Peterburge, bet, vykdant tes-tamentą, jo palaikai speiguotą va-sario dieną buvo atvežti į pamėgtą dvarą ir palaidoti senosiose kaimo kapinėse.

„Girdėjau, kad jo palikuonis nori palaikus perkelti į Sankt Peterburge esančias šeimos kapines. Nereikėtų to daryti, juk tokia buvo velionio valia“, – tarsteli L.Buzelienė.

Baltagvardiečių generolo P.N.Vrangelio gimti nė

Mukulių dvare 1878 m. gimė ba-ronas, baltagvardiečių generolas Piotras Nikolajevičius Vrangelis. Ma-noma, kad jo tėvai turėjo arti mus ryšius su generolu P.O.Bobrovskiu arba jo gimdytojai čia vasarojo, kai kūdikis pasibeldė į pasaulį.

Prieš keletą metų iš Rusijos at-vykę P.N.Vrangelio gerbėjai Muku-lių dvaro sieną paženklino atmini-mo lenta.

P.N.Vrangelis 1902 m. baigė Kalnų insti tutą ir įstojo į kariuo-menę. Tarnavo kazokų daliniuose, 1904 m. dalyvavo rusų ir japonų kare. 1907 m. persikėlė į leibgvar-dijos raitelių pulką. 1914 m. pasi-žymėjo Rytprūsiuose. Vėliau buvo pulko brigados vadu.

1918 m. gruodį P.N.Vrangelis atvyko į generolo A.Denikino ar-miją ir dalyvavo kare prieš bolše-vikus. 1920 m. kovo 22 d. iš ge-nerolo A.Denikino perėmė vado-vavimą rusų baltagvardiečiams. Mirė P.N.Vrangelis Briuselyje vos sulaukęs penkiasdešimti es. Sako-ma, kad jis buvo nunuodytas savo namuose.

Vėliau, po nacionalizacijos, apie 1923 m., Mukulių dvarą iš valsty-bės nupirko Atkuriamojo Seimo deputatas daktaras Juozas Buzelis (1888–1967 m.).

Po karo dvaras buvo perstatytas. Jame buvo įkurta mokykla, bibliote-ka, mokytojų gyvenamasis namas, vėliau poilsio namai „Šypsena“, stu-dentų bendrabučiai.

Prisiminimai Prisiminimai ir jautrina, ir jautrina, ir slegiair slegia

XVIII a. įsikūręs ir klestėjęs Mukulių dvaras po truputį grimzta į užmarštį . Autorės nuotraukos

Dvaro paveldėtoja Liuda Buzelienė prisimena prabėgusias vasaras, kada Muku-liuose klegėdavo poilsiautojų balsai.

„Mes prisimename,

mes didžiuojamės“, – apie P.N.Vrangelio gimimo vietą skelbia

Rusijos baltagvardiečių organizacijos narių pagaminta atminimo lenta,

kuri prieš keletą metų atsirado ant Mukulių dvaro sienos.

o i

o a-jo, įsi-m. ijos na-ėsti-velas vskis

„Mes prisimename,

mes didžiuojamės“, – apie

Atkelta iš 9 p.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)14 Laisvalaikis

Avinai turės ginti savo dalykinius pasiūly-mus, kurių kažkas nenori priimti savanaudiškais sumeti mais. Jūsų nuomonei bus pritarta, bet planą vis dėlto reikės pakoreguoti . Finansiniu požiūriu savaitė bus nuostabi. Verslininkai gali ati daryti naują biurą. Didžiulis populiarumas tarp priešingos lyti es atstovų – garantuotas.

Jaučiai, kurie planavo kelionę, gali leisti s į ją kartu su giminėmis ir bičiuliais. Romanti škas susižavėjimas virs kažkuo daugiau, bet elkitės garbingai. Jeigu negalvojate apie rimtus santy-kius, taip ir pasakykite savo draugui. Jaunimo laukia kelionė į kalnus. Jaunos merginos turi būti atsargios su tais, kurie siekia jų draugystės.

Dvyniai turės sutelkti dėmesį į naują pro-jektą. Daug naudos gali duoti tarpininkavimas sudarant verslo sandorius. Komersantai turėtų priimti savo partnerių pasiūlymus. Prekybos ope-racijos žada gražaus pelno. Šiuos pinigus reikėtų investuoti į vertybinius popierius. Valdininkai bus paaukšti nti . Asmeniniame gyvenime bus įdomių įvykių. Flirtas darbe – to jums dar nėra buvę.

Vėžys galės atsigriebti už neišnaudotas galimybes verslo srityje. Einamuosius reikalus turite sutvarkyti kuo anksčiau, kad gautumėte didelį pelną. Valstybės tarnautojai gali būti pa-aukšti nti ir paskirti dirbti kitame mieste. Daug žadantys santykiai su priešingos lyti es atstovu sukels aistrų audrą ir jausmų potvynį.

Liūtai gaus lėšų savo įmonei ati daryti . Dailiosios lyti es atstovėms, svajojančioms apie karjerą reklamos srityje, bus pateiktas įdomus pasiūlymas. Planetos užti krins įspūdingas per-gales sporti ninkams. Dar turite galimybių išvykti į įdomią kelionę – į ją leisitės arti miausiu metu su mylimu žmogumi ar giminaičiais. Santykiai su arti maisiais pasidarys tvirti ir nuoširdūs.

Mergelės drąsiai imsis ilgalaikių projek-tų – astrologas garantuoja nemažą pelną. Ben-dradarbiavimas su verslo partneriais apsaugos nuo daugelio nesėkmių ir išgelbės nuo žlugimo. Tiems, kurie svajoja apie karjerą valstybinėje įs-taigoje, pavyks įgyvendinti savo planus. Namuo-se viskas bus gerai, o santykiai su arti maisiais džiugins nuoširdumu.

Svarstyklėms savaitė bus labai sėkmin-ga. Jos bus paskirtos į svarbų postą ir galės įgy-

vendinti savo svajones. Galima kelionė į užsienį. Žurnalistams jau paruoštas ap-

dovanojimas, o verslininkams parengtas svarbus valstybinis užsakymas. Savaitės pa-

baigoje kažkas gali sugadinti nuotaiką. Ją pagerinti padės arti mas žmogus.

HoroskopaiHoroskopai

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Skorpionas gaus gerą darbą, apie kurį se-niai svajojo. Sėkmė lydės tuos, kurie sportuoja ir tebesimoko. Pagerės darbo sąlygos. Visuoti nio dėmesio centre atsidurs žiniasklaidos priemonių darbuotojai, bankų ir reklamos agentūrų tarnau-tojai. Savaitgalis žada daug džiugių įvykių ir links-mų švenčių, kurios suteiks malonių akimirkų.

Šauliai vietoj partnerio laikinai apsiims va-dovauti verslui. Komersantai ir valdininkai gaus daug pajamų. Keldami sunkius daiktus, galite pasitempti nugarą arba susižeisti peti es sąna-rį. Romanti ški nuotykiai gali pažadinti rimtus jausmus, bet būkite atsargūs ir nekurkite roži-nių ateiti es planų.

Ožiaragiui teks atsisakyti poilsio ir pra-leisti savaitę sunkiai dirbant. Daugiausia dėme-sio reikės skirti fi nansiniams klausimams spręsti. Giminaičiai viską supras ir bus jūsų pusėje. At-minkite, kad be jų pagalbos nieko nepasieksite. Abiturientai įstos į prestižinę aukštąją mokyklą, o sportininkai laimės svarbias varžybas.

Vandenis užbaigs verslo projektą ir gaus už tai gerą atlyginimą. Nemalonių staigmenų žada bylinėjimasis su kažkuriuo giminaičiu. Vals-tybės tarnautojai sužinos, kad keičiasi vyresny-bė, bet dėl to neverta mesti darbo. Audringi ro-mantiški jausmai užsimegs su kažkuriuo paval-diniu, beje, kur kas jaunesniu už jus.

Žuvims bus pasiūlyta imti s verslo projek-to, kuris netrukus gali duoti didelių dividendų. Jūs tuo labai susidomėsite, bet reikia būti atsar-giems. O apskritai ateinančią savaitę būtų ge-riausia pailsėti nuo reikalų. Rekomenduojamas aktyvus poilsis ir ti nkama mityba. Santykiuose su mylimu žmogumi gali iškilti problemų.

Nemuno deltos regioniniame parke, atokiau nuo „žemyninio“ gyvenimo įsikūrusiame etnografi -niame Minijos kaime, antrus me-tus rengiamas „Mingės pleneras DELTA 2“.

Savo slėpininga ramybe ir tvyran-čia vandenų jėga ši unikali vietovė iš-laisvina meninę vaizduotę.

Įdomu atrasti ir stebėti visa, kas vyksta, kas yra išlikę ar nuspėjamai būta. Savitas koloritas, čia gyvenančių žmonių prisitaikymas prie vandens ir stiprių vėjų, unikali architektūra sutei-kia peno kūrybai. Tai vietovė, užaugi-nusi žmogaus svajonę išskleisti laivo bures nedideliame Mingės uoste ir apiplaukti Žemę. Didžioji Andriaus Varno odisėja aplink pasaulį ir buvo tas „įelektrinantis“ DELTOS dėmuo, suviliojęs tapytojus apsistoti Mingėje pas Pranciškų Dobrovolskį ir kurti.

Projekto „Mingės pleneras DEL-TA 2“, kurį šiais metais iš dalies fi -nansuoja Kultūros rėmimo fondas, dalyviai pratęs pernai pradėtą bendra-darbiavimą su pamario kraštu. Pro-jekto vykdytojas – kūrybinis susivie-nijimas „Atviroji erdvė“.

Plenero metu veikė kūrybinės ir edukacinės dirbtuvės neprofesiona-liems dailininkams, vietos gyvento-jams ir regiono svečiams. Dirbtuvėms vadovo Vilniaus dailės akademijos ir Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos pedagogai. Šilutės rajono savivaldybės F.Bajoraičio viešojoje bib liotekoje vyko plenero dalyvių ta-pybos paroda ir autorinė menininko Viktoro Binkio fotografi jų paroda. Kintų fi liale plenero dailininkai su-rengė seminarą-susitikimą.

Savaitgalį projektas „Mingės ple-neras DELTA 2“ persikėlė į Klaipėdą, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipė-dos galeriją.

GK inf.

Vaizduotę išlaisvino vanduo

Lota BALSYTĖ

Gyvosios archeologijos dienos Kernavės svečiams leidžia pajusti , pamatyti , paliesti ir net paragauti seniai užmaršti n nugrimzdusį gy-venimą. Amati ninkai iš Lietuvos ir užsienio šalių demonstruoja, kaip žmonės gyveno ir vertėsi įvairiais istorijos laikotarpiais.

Savaitgalį senojoje Lietuvos sosti-nėje Kernavėje tryliktą kartą bus su-rengtas tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios ar-cheologijos dienos Kernavėje“.

Piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsi-kūrę Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Dani-jos, Švedijos, Olandijos ir Vengrijos eksperimentinės archeologijos meis-trai rodys ir pasakos, kaip buvo gami-nami titnaginiai, kauliniai ir geleži-niai įrankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, statomi būstai, gaminamas maistas. Festivalio sve-čiai ne tik galės stebėti viduram-žių amatininkų darbą, bet ir patys bus kviečiami pabandyti senoviniu būdu užkurti ugnį, žiesti puodą, ga-rinti druską, pinti vyžas, paskanauti senoviškų valgių ar iššauti iš lanko.

Įrengtame neolitiniame būste, akmens ir bronzos amžiaus stovyk-

lavietėse bus atkurta tų laikotarpių žmonių aplinka ir kasdienis gyve-nimas.

Eksperimentinė archeologija – tai mokslas, rekonstruojantis įvairias pra-eities laikų žmonių bendruomenių ir individų veiklos sritis, testų ir ban-dymų būdu revizuojantis archeologi-nių tyrimų išvadas. Eksperimentinė archeologija remiasi išlikusiais liudi-

jimais ir technologijų pažinimu, ap-ima tokias materialinės kultūros lie-kanas kaip maisto gavyba ir gamyba, statyba ir susisiekimas, žaliavų ir me-džiagų apdorojimas. Eksperimenti-nės archeologijos pagrindą sudaro ma-terialinės kultūros liekanų tyrimai ir rekonstrukcija, leidžianti archeolo-giškai pažinti ir modeliuoti praeities bendruomenių istoriją.

Kernavė kviečia pasinerti į senovę

Kernavė savaitgalį vėl taps Lietuvos sosti ne. Į Gyvosios archeologijos dienas plūs-tantys žmonės sunkiai išsitenka nedideliame miestelyje. Raimundo Šuikos nuotrauka

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK nu-meryje, 14 p., atsakymai:Verti kaliai: Sopotas. Regalija. Almenda. Go. Uru-bas. Fanza. As. Daro. Analizės. Iberija. Aksakalas. Orša. Uma. Ekartė. Oli. „Usnynė“. Masalas. Pasau-lis. Krėva. Stasimonas. Ės. Horizontaliai: Triušis. Po. Gaudeamus. Barkasas. „Aldaris“. Nut. Soja. Yla. Ėja. Akenis. Alfa. Akėsi. Manila. Siena. Ar-muo. NZL. Sta. Padai. Ėska. Zoo. Ars. Rolė. Argas. Šlavė. Os. Gaisas. Skaičiais pažymėtuose lange-liuose: KIRTIKLIS.Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK nu-meryje, 15 p., atsakymai:Verti kaliai: Ėriena. Keturi. Kopa. Fojė. Paša. Košė. Varis. Šamas. Laukymė. Alisa. Pats. Ašutas. Kana. Lokys. Kita. Rika. Lambda. Krasas. Aros. Sutema. Kamanė. Kodas. Danas. Deja. Viva. Horizontaliai: „Pūko“. Koja. Urve. Tuoj. Šyša. Emu. Pėda. Dalia. Pakala. Kuri. Ašarom. Rikis. Tunika. Stasys. Tyka. Iksas. Lama. Ruda. Briedis. Dovanotam. Sena. Ap-kasas. Javai. Man. Rasė. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: SERBENTAS.

ga. Jos

dsv

bapag

o

Menininko V.Binkio „Baltoji burė“.

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71) 15

Gintaras KALTENIS

Pernai žirgais Juodąją jūrą pa-siekę ir joje žirgus pagirdę žygio 2000 kilometrų istorijos dalyviai šiemet vėl planuoja leisti s į kelionę istoriniu maršrutu. Bus pakartotas meilės ir atsisveikinimo kelias, ku-riuo prieš šimtmečius Žygimantas Augustas lydėjo savo mylimosios Barboros Radvilaitės palaikus.

„Tęsime misiją geriau pažinti Lietuvos istoriją ir bendras šaknis su kaimyninėmis šalimis“, – sakė žygio sumanytojas verslininkas Giedrius Klimkevičius.

Raiteliai ir žirgai

Apie šią draugystę galima pasa-koti labai daug. Dar pernykštės is-torinės kelionės pradžioje, per žy-geivių susirinkimą, misijos vadas Gintautas Babravičius surikiavo visus pagal svarbumą ir sakė: „Jūs visi svarbūs, bet svarbiausi raite-liai, nes be jų nebūtų ir žygio.“ Pas-kui visi kiti... svarbūs. Visame žy-gyje mes, raiteliai, tai jausdavome! Tvarka buvo tokia: grįžę po dienos maršruto rasdavome jau įkurtą sto-vyklavietę, kur garuodavo karšta ar-bata, kava, laukdavo soti vakarienė. Mums likdavo pasirūpinti tik sa-vimi ir žirgais. Iš tikrųjų jie buvo svarbiausi! Mes jais rūpindavomės pamiršdami nuovargį ir viską pasau-lyje. Juk be žirgo raitelis yra tiesiog paprastas žmogus.

Esu tikras miestietis, senamies-čio vaikas, bet visą vaikystę ir jau-nystę atidaviau žirgų sportui – dienų dienas leisdavau balne vaizdingose Belmonto apylinkėse, kur buvo įsi-kūrusi jojimo sporto mokykla. Taigi galiu sakyti, kad bent šiek tiek nusi-manau apie žirgus, bet jojimo spor-tas ir šis žygis pasirodė visai skir-tingi. Be to, ir žirgai skyrėsi: mes, konkūrų dalyviai, daugiausia jodi-nėdavome ant išpaikintų trakėnų, hanoverių ar anglų jojamųjų veislės žirgų, o apie žemaitukus buvau tik girdėjęs ar matęs iš toli. Visiškai ne-įsivaizdavau, kaip jausis žemaitukai, kasdien įveikdami po 50 ir daugiau kilometrų – juk teko joti ir asfaltu, ir nelygiais lauko keliukais, kirsti stepes, bristi pelkynais, klaidžioti po didžiulius miškus, kopti ir leis-tis nuo kalnų.

Vilniuje – žemaituko skulptūra

Žirgai puikiai atlaikė – parodė vi-sas veislės savybes. Labai nustebino mažiau tyrinėta žemaitukų savybė – didelis kolektyviškumo jausmas. Po kelių žygio dienų žirgai tapo viena komanda, ir tie, kurie likdavo stovyk-loje (turėjome porą pakaitinių žirgų), žvengdavo, ardydavosi ir būdavo labai nelaimingi negalėdami dalyvauti kar-tu su kitais. Nelabai galėdavai, pavyz-džiui, vienas sustoti, netgi labiau atsi-likti, nes žemaitukas verždavosi būti kartu su visais ir nelabai klausydavo. Dar daugiau, tapome viena koman-da – ir mes, žmonės, ir žirgai.

Žygyje pasikeitė ir žirgų charakte-riai. Karklas, mažiausias iš žemaitukų, namie, Riešėje, buvo pats aršiausias. Jį balnodavo dviese arba trise, vienam būdavo sudėtinga netgi užšokti ant jo. Vaikai, kurie jį treniruodavo, ne-retai verkdavo, nes jis spardydavosi ar bandydavo įkąsti. Nesusikalbėda-vo su juo netgi arklininkas, kuris jį šerdavo. Karklas šėldavo lyg koks velniūkštis, o ir šiaip yra juodas kaip pekla. Kalvis, vyras stip-ruolis, kuris, atrodo, galė-tų bet kurį žemaituką po pažastimi pasikišti, prieš kaustydamas turėdavo jį užmigdyti. O štai kelio-nėje šis žirgas tapo kaip kambarinis šuo ar kačiu-kas – prašinėdavo skanėstų, bandydavo pasitrinti į mano šonus, sekiodavo iš paskos.

Panašiai ir kiti. Skirmantė pamėgo Karkasą, neatsitraukdavo vienas nuo kito. Neringa su savo Aisetuku... Aš draugavau su Karklu ir Agatu. Jie buvo kaip broliukai dvyniai – abu juodi, šiek tiek pražilę... kaip aš! Karklas žemo ūgio, aš irgi nesu pats didžiausias, bet ant jo atrodžiau lyg milžinas!

Kai einu per Katedros aikštę, vi-suomet atidžiai nužvelgiu Vilniaus įkūrėjo skulptūrą – atkreipėte dėmesį, kad žirgas, ištikimai einantis iš pas kos, yra didžiajam kunigaikščiui tik iki pe-čių? Žemaitukas! Skulptūros auto-rius Vytautas Kašuba genialiai pagavo karžygio ir jo žirgo vienovę. Jie eina kartu iki galo!

Vilnius, apie kurio įkūrimą seka-ma viena gražiausių pasaulio legendų, neturi skulptūros geležiniam vilkui. O žemaitukui – turi!

Proti ngasis Alšis

Žygio dalyvių komandą netikėtai papildė vietinės aviganių veislės šuo Alšis (turi net savo puslapį „Facebo-ok“). Jis prie mūsų prisijungė pačią pirmą dieną Baltarusijoje. Kas įdo-miausia ir keisčiausia – prie gerokai apgriuvusios Alšėnų pilies (nuo to ir šuns vardas). Buvo taip: aplandžio-ję gilius požemius, išlaipioję aukštus pilies kuorus, sustojome čia pat esan-čiame parkelyje papietauti. Iš kažkur priešais mus atsirado apšiuręs valka-taujantis šuo. Keletas lašinių gaba-liukų ir tinkama kompanija nulėmė Alšėnų pilies sargo apsisprendimą pa-likti gimtąsias vietas ir tapti mūsų ko-mandos nariu.

Alšis – protingas šuo. Žygyje jis mums labai pravertė ir kaip stovyklos sargas, ir kaip žirgų prižiūrėtojas. Kai tik koks žirgelis sumanydavo pakvai-lioti (jie kaip žmonės!), Alšis jį tuoj aplodavo, pavaikydavo, ir, žiūrėk, vėl

tvarkelė stovykloje. Jis lydėdavo žirgus kaustyti, žiūrėdavo tvarkos. Ir mums būdavo ramiau, ką jau kalbėti apie tai, kad ir juo visi rūpinosi, kiekvienas laikė savu. Kiekvieną vakarą žinias-klaidos palapinėje būdavo tvarko-ma ir peržiūrima dienos medžiaga, na ir Alšis, padėjęs savo protingą galvą ant kompiuterio stalo, žiū-rėdavo fi lmuotą medžiagą apie mus ir save.

Stebino ir šuns mokėjimas prisi-taikyti, begalinis sumanumas. Žy-giuojančius per kaimus ar mieste-lius mus apsupdavo ar bandydavo palydėti daugybė šunų. Pro juos visus Alšiui tekdavo rasti kelią – mažesnius, jei painiodavosi po kojomis, jis aplodavo, o nuo di-desnių slėpdavosi už žirgų.

Ilgą laiką, kol visiškai pri-tapo prie mūsų komandos, Alšis miegodavo pievose, šalia stovyklos, prie žirgų. Ir nesvarbu – lydavo ar bū-davo šalta. Kviesdavome jį po stogu, arčiau ugnies, tačiau jis kiek pabuvęs pasišalindavo. Ir tik vėliau, jau susigy-venęs su mumis, tapęs tikru koman-dos nariu, Alšis kiūtodavo prie mūsų „štabo“. Tačiau ir toliau atvira pieva liko jo nakvynės, „darbo“ ir žaidimų vieta. Net kai mirtinai sirgo, miego-davo po vilkiku.

Ligos palaužtas

Ištikimasis šuo Alšis tapo visų numylėtiniu. Kai mums skambinda-vo iš namų, pirmas klausimas būda-vo: „O kaip Alšis?“ Visi straipsniai ir televizijos reportažai prasidėda-vo naujienomis apie šį išskirtinio sumanumo ir likimo gyvūną. Ypač jam susirgus! Štai tada mums teko susirūpinti juo iš tikrųjų.

Kasdien veterinarijos gydytojas ir mes visi išrinkdavome iš Alšio kai-lio daugybę erkių. Viena erkė pasiro-dė lemtinga. Pastebėjome, kad Alšis susirgo – neėda, svirduliuoja. Iš ryto, kaip visada, bandė bėgti paskui žirgus, bet nugriuvo. Tyrimai nieko aiškaus nerodė. Ir tik vėliau tapo aišku – jame „sėdi“ erkė, kuri naikina kraujo kū-nelius, o užsikrėtęs gyvūnas netrukus nugaišta. Sukrėtė toks vaizdas – sto-

vime šalia jo, tariamės, ką daryti, o jis šiaip taip pasikelia, paeina

keletą žingsniukų ir nu-griūna – suprask, jūs

kalbėkitės, netruk-dysiu. Einu mir-ti... Ne vienam ir ašarą išspaudė.

G yd y t o j a s Aud rius, sužino-

jęs kažkokių „ste-buklingų“ vaistų pa-

vadinimą, apvažinėjo

visas apylinkes – nieko. Nėra! Ką da-ryti?

Kaip dažnai būna beviltiškais atvejais, padėjo atsitiktinumas. Buvo rasta veterinarijos klinika, mieli, jautrūs žmonės pridėjo pilną krep-šį vaistų Alšiui, palinkėjo mums vi-siems sėk mės.

Koks buvo stovykloje džiaugsmas, kai Alšis pradėjo atsigauti – vienas ki-tam perduodavome: „Alšis jau pakėlė galvą! Alšis jau stojasi. Alšis jau geria vandenį.“ Begalinis džiaugsmas apė-mė, kai Alšis po ligos pirmą kartą iš-bėgo į maršrutą. Jis taip pat tuo džiau-gėsi ir didžiavosi. Mačiau iš ausų!

Į Lietuvos premjero kėdę

Dabar Alšis gyvena Pakruojo dva-re pas Antaną Narmontą. Labiausiai draugauja su žygio dalyviu žemaituku Kaktusu, kitų žirgų nelabai pripažįsta. Įdomiausia, kad jis ligi šiol puikiau-siai prisimena visus žygio dalyvius – ir žmones, ir žirgus. Kai Dusetose jojo-me per paradą (Lietuvos bajorų są-junga įteikė mums Vytauto Didžiojo ordinus), aš logistikos sumetimais jo-jau žygyje nedalyvavusiu žemaituku. Alšis iš pradžių jį ignoravo ir tik vė-liau, supratęs, kad tas irgi mūsų ko-mandoje, atlėgo.

Kartais juokaudamas sakau: Alšis – šuo, padaręs didžiausią karjerą istori-joje – nuo valkatos Baltarusijoje iki Lietuvos „premjero“. Mat premjero kabinete, kai buvome priimti po žy-gio, Alšis kurį laiką buvo „užėmęs“ jo vietą. Net rūstusis Andrius Kubilius, atrodė, sušvelnėjo bendraudamas su Alšiu, pasodino į savo fotelį, pavaiši-no sausainiais. Apie tai rašė laikraščiai ir rodė televizija! O žmonės kalbėjo: „Gal sušvelnės valstybės politika?“

Kelionės

Žirgai, su kuriais lietuviai nugalėjo kryžiuočius

Raiteliai, žirgai ir šuo per kelionę taip susigyvena, kad vienas kitą pradeda suprasti iš vieno žvilgsnio. Autoriaus nuotraukos

Alšis po kelionės tapo Alšis po kelionės tapo garsiausiu Lietuvos garsiausiu Lietuvos šunimi.šunimi.

Kelionėje formuojasi žirgo charakteris.

Vasarai baigianti s dešimt raitelių ištvermingaisiais žemaitukų veislės žirgais keti na joti meilės keliu, jungiančiu Vilnių ir Krokuvą.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)16 TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir...“ 8.35 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Sietynas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Čiurlionio kodas. (k.). 15.10 Septynios Kauno dienos. 15.50 Vienas eilėraštis. 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Kurmis ir...“ 16.35 „Pašėlę Tornberiai“. 17.00 Gyvenimas gražus. 17.50 „Likimo valsas“. TV

serialas. 18.35 Kaimo akademija. 19.05 LTV aukso fondas.

„Dviese sūpuoklėse“ (1). TV fi lmas.

20.15 Veidai. 21.10 Auksinio balso

konkursas „Triumfo arka”. 2010 m.

23.00 „Lemtingi metai“. 23.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Koncertuoja M.Sogny fondo jaunieji pianstai. 2 d.

24.00 Panorama. 0.30 Valstybinio choro

„Vilnius” 40-mečio koncertas (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac.

serialas. 9.10 „Edas, Edis ir Edys”.

Animac. serialas. 9.40 „Antinas Gudruolis”.

Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos

tęsiasi”. Animac. serialas. 11.00 „San Francisko

raganos II”. 12.00 „Gilmoro merginos”.

Serialas šeimai. 13.00 „Velniūkštė“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. Humoro

serialas. (N-7) 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos” (1). Veiksmo serialas. (N-7)

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 „Garbingi žmonės“. Trileris (N-14)

23.20 „Detektyvė Džonson” (k.).

0.20 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.). (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Keliautojas į praeitį“.

Fantast. serialas. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“.

Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. Mitologinis fantast. f.

16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Keliautojas į praeitį“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija. 21.30 „Žurnalistai“.

Humoro laida. 21.35 „Pakvaišę dėl Merės“.

Komedija. (N-7) 0.05 „Pietų parkas“ 0.30 „CSI Niujorkas“. 1.25 „Heraklis. Legendinės

kelionės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 „Kas tu toks?” 10.40 Namų daktaras (k.). 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

12.05 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai. 14.40 „Sodo detektyvės”.

(N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės”.

TV serialas. (N-7) 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona“. (N-14) 23.15 „Sodo detektyvės” (k.). 0.20 „Pora kaip tvora” (k.). 0.50 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas

„Chiromantas. Likimų linijos”.

22.05 Valentina Tolkunova. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Užburta

apylinkė”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.40 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Gustavo enciklopedija. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda (k.). 13.00 Etnokultūros ratas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Iš kultūros istorijos.

„Reformacija ir švietimas“.

14.35 Dalia Kutraitė kalbina... Aloyzą Sakalą. 1998 m. (k.).

15.05 Miesto kodas (k.). 16.00 Tele bim-bam. 16.30 Gustavo enciklopedija. 17.00 Pasaulio dokumentika.

„Civilizacijų paslaptys. Ramzis. Dievo ar žmogaus rūstybė?“

17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Sietynas. 19.05 Detektyvo klasika.

„Prisiminimai apie Šerloką Holmsą“.

20.50 Septynios Kauno dienos. 21.30 Dok. f. ciklas

„Šiaurietiškas būdas“ (2).

22.00 Elito kinas. „Morisas“. Romantinė drama. (N-14)

0.15 Panorama. 0.45 „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Edas, Edis ir Edys”.

Animac. serialas. 9.40 „Antinas Gudruolis“. 10.05 „Supermergaitės”. 10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”. 11.00 „San Francisko

raganos“. 12.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai. 13.00 „Velniūkštė“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Kosminis krepšinis“.

Komedija. 22.40 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.40 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. Nuotykių

serialas. (N-7) 12.00 „Keliautojas į praeitį“.

Fantast. serialas. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. (N-14) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Keliautojas į praeitį“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija.

(N-14) 21.30 „Žurnalistai“. Humoro

laida. 21.35 „Prisikėlęs iš pragaro VI“.

Siaubo trileris. (N-14) 23.25 „Pietų parkas“. 23.55 „CSI Niujorkas“. 0.50 „Heraklis. Legendinės

kelionės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Dok. serialas „Katastrofų

tyrimai”. „Irano įkaitų drama” (k.).

8.40 Griūk negyvas! 8.50 Super L.T. (N-7) 9.20 „Pora kaip tvora”. 9.45 Kas tu toks? (k.) 10.10 Teletabiai. 10.40 Šiandien kimba. 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 12.05 Griūk negyvas!

12.30 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Sugrįžimas į pitono urvą” (k.).

13.30 TV parduotuvė. 14.00 Gongo Gangas (k.). 14.50 Griūk negyvas! 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės”. (N-7) 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona”. (N-14) 23.15 „Sodo detektyvės” (k.). 0.20 „Pora kaip tvora” (k.). 0.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Animacinis f. 16.30 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Chiroman-

tas. Likimų linijos”. 22.10 Paskutinis Amerikos

daugkartinio naudojimo kosminis laivas.

23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Užburta

apylinkė”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.40 Naktinis eteris.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Super KK2 (k.).

(N-7) 10.50 Nuotykių komedija

„Beveik didvyriai“ (k.).

12.40 Farai (k.). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomo ir Džerio

pasakos“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 Premjera „Elenos

paslaptis“. 17.40 Serialas „Dabar ir

visada IV“. 18.45 Žinios. 19.10 Farai. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 „Aš myliu Lietuvą“.

Realybės šou. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los

Andželo policija“. 23.35 „Karališkos

kančios“. (N-7) 0.35 „Vampyro

dienoraščiai“. (N-14)

1.35 „Ozas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Teisė žinoti (k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 Sveikinimų

koncertas (k.). 14.15 Žingsnis po

žingsnio (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo

dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Klausimėlis.lt. 20.00 Myliu krepšinį.

2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Keliaukime po

Lietuvą. 22.30 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio

taikinyje“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Mobis Dikas ir Mu paslaptis“

10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

10.45 Be recepto (k.). 11.15 Tarp miesto ir

kaimo. 12.15 Televitrina. 12.45 Sveikinimų

koncertas (k.). (N-7)

14.30 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Dapkai ir

Butkai II“. 16.50 „Linksmasis

našlys“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Veiksmo drama „Ašmenys“ (2010 m., D.Britanija). (N-14)

22.55 Baimės faktorius (k.).

23.55 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

1.05 Karštas vakaras. 1.40 Bamba. (S)

6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Mano vaikinai“. 8.55 „Meilės sūkuryje“

(N-7). 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. 11.10 Komedija „Skola

tėtušiui“ (1994 m., JAV).

13.15 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Prieš srovę. 20.00 Vasara pagal Rūtą. 21.00 Pasirink mane.

Pasimatymų šou. (N-7)

21.40 TV3 žinios. 22.00 „Viešbutis

„Babilonas“. (N-7) 23.10 Veiksmo f. „Delta“

būrys“ (1986 m., JAV, Izraleis). (N-14)

1.45 „Kaltės kaina“. (N-7)

2.35 „Biuras“. (N-7)

Liepos 11, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.05 Spaudos apžvalga.

5.15 Su aušra 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida „112“. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika A.Jonynas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.50 KK2. (N-7) 9.50 FTB (k.). 10.40 „Pavogta laimė“

(k.). 11.40 Farai (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomo ir Džerio

pasakos“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 Premjera „Elenos

paslaptis“. 17.40 „Dabar ir visada V“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. 19.40 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris

„Galutinis tikslas 2“ (2003 m., JAV, Kanada). (N-7)

1.05 „Išrinktieji“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“

(k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Skirmanto

Sasnausko jubiliejinis koncertas (k.).

13.45 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.).

14.30 Myliu krepšinį. 2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Stilius. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Romantinė drama

„Granlundos palikimas“ (k.). (N-7)

14.35 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai ir

Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Romantinė komedija „Rameno mergina“ (2008 m., JAV, JAponija). (N-7)

23.10 Baimės faktorius (k.).

0.10 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

1.20 Karštas vakaras (k.).

1.55 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Mano vaikinai“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. 11.10 Vasara pagal Rūtą. 12.05 Pasirink mane.

Pasimatymų šou. 12.40 Norite – tikėkite,

norite – ne! 13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Farai. (N-7) 20.00 Ūkininkas ieško

žmonos. 21.00 Pasirink mane.

Pasimatymų šou. (N-7)

21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Vilko bilietas“.

(N-7) 23.00 Komedija

„Pasikeisti vietomis“ (1983 m., JAV). (N-7)

1.20 „CSI Majamis“ (N-7) 2.10 „Biuras“. (N-7)

Liepos 12, antradienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida „112“. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija.

Kultūra ir religija. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

E.Kunavičius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Snaiperio taikinyje“. Farai. „Simpsonai“. „Ašmenys“.

„Komisaras Reksas“. Aš myliu Lietuvą. „Pasikeisti vietomis“. „Rameno mergina“.

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71) 17TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Sandokanas, Malaizijos

tigras“. Animac. f. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.00 Dok. fi lmų ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai” (k.).

13.05 Kaimo akademija. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.15 Kasdienybės aitvarai

(k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Sandokanas,

Malaizijos tigras“. 17.00 Mūsų miesteliai.

Liškiava (2). 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Mokyklos langas (k.). 19.05 Lietuvos balsai. 20.55 Kuluarai. 21.40 „Dainuoja Nijolė

Ambrazaitytė“. Muzik. f. 22.10 Savęs link. Mįslingi

reiškiniai. NSO (1). 22.45 Pasaulio dokumentika.

„Striomsio viloje“. 23.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Orkestrinės muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio. 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Edas, Edis ir Edys”.

Animac. serialas. 9.40 „Antinas Dafi s”. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos

tęsiasi“. 11.00 „San Francisko raganos II”. 12.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai. 13.00 „Velniūkštė”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai” (2). Nuotykių serialas.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7)

18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas.

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Pavojingasis Deivisas”. (N-14)

22.35 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.35 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Keliautojas į praeitį“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis.

Legendinės kelionės“. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Keliautojas į praeitį“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija.

(N-7) 21.30 „Žurnalistai“. Humoro

laida. 21.35 „Konfeti“. Romantinė

komedija. (N-7) 23.40 „Pietų parkas“. (N-14) 0.10 „CSI Niujorkas“. 1.05 „Heraklis. Legendinės

kelionės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 12.05 Ilgai ir laimingai (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė.

14.00 „Sodo detektyvės” (k.). 14.57 Saugus eismas. 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.25 Ilgai ir laimingai. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Dok. serialas „Katastrofų

tyrimai”. „Kelto „Estonia” tragedija”. (N-7)

23.15 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7)

0.15 „Pora kaip tvora”. 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas

„Chiromantas. Likimų linijos”.

22.05 Žmogus ir įstatymas. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.35 TV serialas „Užburta

apylinkė”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.40 Žvaigždėlaivis. 1.55 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Kultūros paveldas.

„Pietizmas. Kas tai?“ (1). 11.45 Auksinio balso

konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. (k.)

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Būtovės slėpiniai. 15.10 Veidai. 16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Aviukas Šonas“. 16.35 „Pašėlę Tornberiai“. 17.00 Be pykčio. 17.50 Vienas eilėraštis. 18.00 Tarptautinės šiuolaikinio

meno mugės „ArtVil-nius’11” atidarymas.

18.45 Iš kultūros istorijos. „Reformacija ir švietimas“ (k.).

19.05 Europos kinas. „Mano mielas kaimelis“. Komedija. (N-7)

20.45 Brydė. Literatūriniai ryšiai su Lenkijos lietuviais.

21.20 Dok. f. ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai”. „Tytuvėnų bernardinų vienuolynas ir bažnyčia“.

22.30 Dalia Kutraitė kalbina. Menininkai... 1999 m.

23.00 Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 Gyvenimas gražus (k.). 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.00 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac.

serialas. 9.10 „Edas, Edis ir Edys”. 9.40 „Antinas Dafi s“ (1).

Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos

tęsiasi”. 11.00 „San Francisko raganos II”.

12.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai” (1). Nuotykių serialas.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. Veiksmo serialas.

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 „13 rajonas”. Veiksmo komedija. (N-7)

22.40 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.40 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. (N-7) 12.00 „Keliautojas į praeitį“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 „Keliautojas į praeitį“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija. 21.30 „Žurnalistai“. 21.35 „Fantastinis būrys“.

Veiksmo f. (N-14) 23.20 „Pietų parkas“. 23.55 „CSI Niujorkas“. 0.50 „Heraklis. Legendinės

kelionės“.

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks? 10.40 Girių takais.

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

12.05 Gongo Gangas (k.). 13.00 Reporteris. 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „Sodo detektyvės” (k.). 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės”. (N-7) 19.25 Super L.T. (N-7) 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 21.35 Festivalis „Tamsta

muzika”. „Antis”. 22.15 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.40 Saugus eismas. 23.05 „Sodo detektyvės” (k.). 0.05 Du karaliai. 1.10 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas

„Chiromantas. Likimų linijos”.

22.10 Liudytojai. 23.25 Lietuvos „Laikas”. 23.35 TV serialas „Užburta

apylinkė”. 0.40 TV serialas „Pėdsakas”. 1.10 Detektyvai. 1.45 Naktinis eteris.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 „Pavogta laimė“

(k.). 11.40 Farai (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomo ir Džerio

pasakos“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 Premjera „Elenos

paslaptis“. 17.40 „Dabar ir visada

V“. 18.45 Žinios. 19.10 Farai. (N-7) 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris

„Energingas žmogus“ (1992 m., JAV). (N-14)

0.15 „Vampyro dienoraščiai“

1.15 „Ozas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). 11.00 Toks gyvenimas su

Zita Kelmickaite. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

13.30 Gustavo enciklopedija (k.).

14.00 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Drama „Berlyno

stebuklas“ (k.). 14.45 Smagiausios

akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai ir

Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Komedija „Kietakaktis“ (2010 m., JAV). (N-7)

23.05 Baimės faktorius (k.).

0.05 „Srautas I“. 1.05 Karštas vakaras

(k.). 1.40 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Mano vaikinai“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. 11.10 Ūkininkas ieško

žmonos. 12.05 Pasirink mane.

Pasimatymų šou. 12.40 Norite – tikėkite,

norite – ne! 13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Prieš srovę. 20.00 Didieji pokyčiai.

Realybės šou. 21.00 Pasirink mane.

Pasimatymų šou. 21.40 TV3 žinios. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“. 23.05 Trileris „Kruvinas

atlygis“ (2008 m., JAV). (N-14)

0.45 „CSI Majamis“. (N-7)

2.30 „Biuras“. (N-7)

Liepos 13, trečiadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka.

20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

S.Jonauskas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 KK2. 9.50 Abipus sienos. 10.40 „Pavogta laimė“. 11.40 KK2 (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomo ir Džerio

pasakos“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Dabar ir visada V“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą. (N-7) 20.10 Farai. (N-7) 20.50 Aš mylių Lietuvą. 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Kriminalinis trileris

„Karas be taisyklių“ (1998 m., JAV). (N-14)

0.20 „Vampyro dienoraščiai“.

1.20 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai

13.30 Dok. f. „Žalios girios ainiai“.

14.05 „Šilko kelias“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. 16.00 „Makleodo

dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Dok. serialas „Šilko kelias“.

19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.45 Dok. f. ciklas

„Šiaurietiškas būdas“.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 Pasaulio

dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Mobis Dikas ir Mu paslaptis“

10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Romantinė

komedija „Rameno mergina“ (k.). (N-7)

14.45 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai ir

Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Drama „Mulan“ (2009 m., JAV, Kinija). (N-14)

23.30 Baimės faktorius. 0.30 „Srautas I“ (k.).

(N-14) 1.30 Karštas vakaras. 2.05 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.55 „Mano vaikinai“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 11.10 Didieji pokyčiai.

(N-7) 12.05 Pasirink mane.

Pasimatymų šou. 12.40 Norite – tikėkite,

norite – ne! 13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. Animac. serialas.

15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Prieš srovę. (N-7) 20.00 Nuodėmių

dešimtukas. 21.00 „Pasirink mane“.

Pasimatymų šou. 22.00 Drama „Pagrindinis

įkaltis“. (2011 m., JAV). (N-7)

21.40 TV3 žinios. 22.00 „Pagrindinis įkaltis“ 23.00 Romantinė

komedija „Tokie jau tie vyrai“ (2005 m., JAV) (N-7)

1.00 „CSI Majamis“. (N-14)

2.45 „Biuras“.

Liepos 14, ketvirtadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata (k.). 16.03 Žalioji banga. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai (k.). 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis (k.). 21.03 Forumas (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. R.Graibus. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Nacionalinė paieškų tarnyba. „Energingas žmogus“. „Kruvinas atlygis“. „Kietakakti s“.

„Senis“. „Karas be taisyklių“. „Tokie jau ti e vyrai“. „Mulan“.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)18 TV programa

LTV2 8.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora. 9.15 Krikščionio žodis. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda. 10.55 Gyvenimas gražus. 11.45 Etnokultūros ratas.

„Lietuvių dievų panteonas”.

12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 14.00 Teatro popietė.

Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Kelias į Damaską”(1, 2).

16.50 Kuluarai (k.). 17.30 Savęs link. „Mįslingi

reiškiniai. NSO“ (k.). 18.00 Pasaulio dokumentika.

„Keliaujantys namų dailintojai“ (k.).

19.00 Muzika gyvai. Specialus labdaros koncertas „Musica liberat”.

21.00 „Geri laikai man pražūtingi“. Drama. (N-7)

22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai.

Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva.

„Dailininkas M.Skudutis”.

9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Gyvūnų pasaulis su

Džerodu Mileriu”. Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė”. Humoro serialas.

12.40 „Šnipų žaidimai“. Nuotykių serialas.

13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Senosios Kristinos

nutikimai”. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. Humoro serialas. (N-7)

16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7)

17.00 „Pasitikėk manim” (1).

19.00 „Gailestingumo ligoninė”. (N-7)

20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 „Jeigu žvilgsniu

galėtum nužudyti“. Veiksmo komedija. (N-7)

22.45 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

23.45 „Senosios Kristinos nutikimai“.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Robinzonai. Lietuva. 11.15 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 12.10 „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) 12.40 „Džeimis Oliveris

Amerikoje“ (1). Kulinarinis šou.

13.35 Pakvaišęs sportas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „X mutantai“. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite – tikėkite,

norite – ne! 19.00 „Aš – robotas“.

Mokslinės fantastikos fi lmas. (N-7)

21.30 „Simpsonai“. Animac. serialas.

22.00 „Po uragano“. (N-7) 23.00 „Vilko bilietas“. 23.55 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 0.50 „Ledi Čaterli istorijos“.

(S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! 10.00 Dok. serialas

„Mitų griovėjai”. 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.05 Skonio reikalas. 13.00 Dok. serialas

„Katastrofų pamokos”. „Tuneliai”. „Traukiniai”.

15.00 „Pora kaip tvora” (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 18.50 Šeštadienio detektyvas.

„Pagrindinis įtariamasis”. (N-7)

21.00 Žinios. Orai. 21.15 „Bonevilis”.

Romantinė komedija. (N-7)

23.20 „Policijos nuovada”. 0.20 „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Noriu žinoti. 7.55 Animacinis f. 8.00 Grok, armonika! 8.45 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.20 Skanėstas. 10.00 Jūrmala. 11.00 Naujienos. 11.20 TV serialas

„Palikimas”. 15.40 Rusų keliautojų

pėdsakais. 16.55 „Jeralaš”. 17.05 Vaidybinis f.

„Afonia”. 18.55 Paveldėtojų mūšiai. 20.00 Laikas. 20.20 Šlovės minutė. 22.35 Linksmųjų ir

išradingųjų klubas. 0.15 Vaidybinis f.

„Avarija – mento duktė”.

2.00 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.55 Brydė. Literatūriniai

ryšiai su Lenkijos lietuviais (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Mįslingi

reiškiniai. NSO (k.). 14.50 Kultūros paveldas.

„Pietizmas. Kas tai?“ (k.).

15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika.

„Meilė iš pirmo žvilgsnio“. Melodrama. (N-7)

20.35 Iškilmingas jubiliejinis Žalgirio pergalės metų baigiamasis koncertas „Žalgirio atodangos”.

21.50 Būtovės slėpiniai. „Tebeieškant Žalgirio“ (1).

22.30 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 LTV aukso fondas.

„Dviese sūpuoklėse“ (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Edas, Edis ir Edys”. 9.40 „Antinas Dafi s”. 10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos

tęsiasi”. Animac. serialas. 11.00 „San Francisko

raganos II”.

12.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”.

Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXI. Išpranašauta mirtis”. (N-14)

22.35 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.25 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Keliautojas į praeitį“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Keliautojas į praeitį“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pretendentas”.

Drama. (N-7) 22.00 „Po uragano“. Krimin.

serialas. (N-7) 23.00 „Vilko bilietas“. Krimin.

drama. (N-14) 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas.

0.50 „Ledi Čaterli istorijos“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai.

8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks?” 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

12.05 Skonio reikalas. 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „MAD MEN. Reklamos

vilkai“ (k.). 15.00 Super L.T. 15.30 „Pora kaip tvora”. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ilgai ir laimingai. 18.00 Žinios. Orai. 18.25 Gongo Gangas. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Vertas kinas. „Pasienio

miestas” . Kriminalinė drama. (N-14)

23.55 „Policijos nuovada”. (N-7)

0.55 „Pora kaip tvora“ (k.). (N-7)

1.25 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Animacinis f. 14.15 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 Lauk manęs. 17.10 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.05 A.Malachovo šou. 20.00 Laikas. 20.35 A.Malachovo šou. 21.40 G.Lepso koncertas. 23.15 Vaidybinis f. „16

kvartalų”. 1.05 Naktinis eteris.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „ Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 KK2. 9.50 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k.). (N-7) 10.50 Geriausi LNK

koncertai. „Žvaigždžių duetai 5“ (k).

13.10 „Superdidvyrių komanda“.

13.40 „Policijos akademija“.

14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Dabar ir visada V“. 18.45 Žinios. 19.00 Geriausi LNK

koncertai. „Kai švenčia Jaučiai“.

21.25 Nuotykių komedija „Prieš pakratant kojas“ (2002 m., JAV). (N-7)

23.20 Veiksmo f. „Rolerbolas“ (2001 m., JAV, Japonija, Vokietija). (N-7)

1.25 Kriminalinis trileris „Paslaptingas langas „ (2004 m., JAV). (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Pramoginė

informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.).

11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

13.30 Dok. f. „2000 km istorijos. Žygis žirgais iki Juodosios jūros“. (k.).

14.30 Keliaukime po Lietuvą (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Finalas. Susitinka ISM Va-dybos ir ekonomi-kos universiteto ir Vilniaus universite-to komandos.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.09 Duokim garo! 22.45 Trileris „Deimantų

medžioklė“ (2005 m., JAV, Kanada).

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Komedija

„Kietakaktis“ (k.). 14.45 Smagiausios

akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai ir

Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 Mano šaunioji

sodyba. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Amerikos

talentai V. 22.10 „Tauras“.

Lietuvos galiūnų čempionatas 2011. II etapas, Alytus.

23.10 Veiksmo drama „Ašmenys“ (k.). (N-14)

1.05 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Mano vaikinai“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 11.10 Nuodėmių

dešimtukas. 12.05 „Pasirink mane“.

Pasimatymų šou. 12.40 Norite – tikėkite,

norite – ne! 13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. Animac. serialas.

15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Prieš srovę. 20.00 Komedija šeimai

„Alvinas ir burundukai“ (2007 m., JAV). (N-7)

21.50 Komiška drama „Gera kompanija“ (2004 m., JAV). (N-7)

0.05 Kriminalinė drama „Lemiamas taškas“ (2005 m., JAV, D.Britanija). (N-14)

Liepos 15, penktadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Akiračiai (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. H.A.Čigriejus. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir

Džeris II“. 7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis

Dū“. 8.35 Animac. f. „Antinas

Dafi s“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai.

Animacinis f. „Kriminalinė raudonkepuraitės istorija“ (2005 m., JAV).

11.30 Veiksmo komedija „Bėgimas naktį“ (1988 m., JAV).

14.00 „Nepaprastoji istorija“.

14.55 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti

gyvenimai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Geriausi LNK

koncertai. „Žvaigždžių duetai 5. Geriausios dainos“.

21.00 Veiksmo trileris „Savas žmogus“ (2006 m., JAV). (N-7)

23.40 Trileris „Bebaimis“ (2000 m., JAV). (N-14)

1.45 Kriminalinis trileris „Žakas Merinas. Mirties instinktas“ (2008 m., Vokietija, Kanada, Prancūzija). (N-14)

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Pašėlę

Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite. 12.00 „Kaimynai“ (1). 13.15 Juokis. 15.30 Sveikinimų

koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu

į gestų k.). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.00 Kine kaip kine. 18.30 Drama

„Skrydis per Atlantą“ (1983 m.).

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Jūros šventė 2009.

Grupės „Rondo“ koncertas.

22.30 Biografi nė drama „Nemirtinga mylimoji“ (1994 m., JAV, D. Britanija). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.30 Ekstrasensų mūšis

(k.). 8.30 Autofanai. 9.00 „Tauras“.

Lietuvos galiūnų čempionatas 2011. II etapas, Alytus (k.).

10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Amerikos talentai

V (k.). 12.50 Baimės faktorius

(k.). 13.50 „Mylimam

Tėveliui“. Koncertas.

15.40 Nesėsi – nepjausi. 16.15 Tarp miesto ir

kaimo. 16.50 Atvirai su žvaigžde

(k.). 17.50 „Srautas I“. 18.50 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 21.20 Veiksmo drama

„Lemiamas koncertas“ (2009 m., JAV). (N-14)

23.20 Drama „Kelios dienos rugsėjį“ (2006 m., Italija, Prancūzija, Portugalija).

1.45 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas.

„Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Mistinė drama

„Paviršius“ (2005 m., JAV).

10.00 Drama „Loch Nesas“ (1996 m., D. Britanija, JAV). (N-7)

12.05 Romantinė komedija „Undinės“(1990 m., JAV).

14.20 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

14.55 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Naisių vasaros

festivalis 2011. 21.10 Veiksmo f.

„Gilus sukrėtimas“ (1998 m., JAV). (N-14)

23.30 Nuotykių f. „Raudonojo Spalio medžioklė“ (1990 m., JAV). (N-7)

Liepos 16, šeštadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai.

9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas.

19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.37 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. J.Aistis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Prieš pakratant kojas“. „Alvinas ir burundukai“. Smagiausios akimirkos.

„Nemirti nga mylimoji“.

„Makleodo dukterys“.

„Savas žmogus“. „Gilus sukrėti mas“. „Lemiamas koncertas“.

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71) 19

BTVPirmadienis, liepos 11 d.

21.00 val. GERAS FILMAS „Ašmenys“. Jungtinė Kara-lystė, 2010 m. Rež. Mo Ali (N-14).

Vaidina: Kedar Williams-Stirling, Adam Deacon, Ashley Bas-hy Th omas, Michael Socha, Jan Uddin, Kaya Scodelario.

Jų vaikystė jau seniai pasibaigė. Jie pabunda kasryt žinodami, kad ši diena gali būti pasku-tinė, o kito ryto gali ir nesulaukti. Toks jų gy-venimas – jie privalo būti pasirengę, tvirti fi -ziškai ir budrūs. Smur-tas – vienintelė kalba, kurią supranta aplinki-niai. „Popieriukų me-džiotojai“ – plėšikaujan-ti ir žudanti vaikų gauja. Jei pasipainiosi jų kelyje,

net nepastebėsi, kaip tarp šonkaulių tau įsmigs peilis. Vals-tybė jais nesirūpina, o pinigus jie turi pasiimti patys. Viskas paprasta: jei tu nesi vienas iš jų, tu – auka.

TV6Antradienis, liepos 12 d.

21.35 val. Komedija „Pakvaišę dėl Merės “. JAV. 1998 m. Rež. Bobby Farrelly, Peter Farrelly. N-7.

Vaidina: Cameron Diaz, Ben Stille, Matt Dillon, Lee Evans.

Į mokyklos išleistuves moksliukas Tedas (akt. Ben Stiller) tu-rėjo eiti drauge su gražiausia klasės mergina Mere (akt. Came-ron Diaz). Tačiau jį ištiko neįtikėtina ir labai pikantiška nelai-mė – užtrauktuku jis prisižnybo savo pasididžiavimą. Svajonių pasimatymas taip ir neįvyko. Po keliolikos metų Tedas, niekaip negalintis atsikratyti minčių apie mylimąją, pasamdo privatų detektyvą, kad šis surastų Merę. Seklys ją randa, tačiau pats įsi-myli, todėl užsakovui pameluoja – esą jo buvusi mylimoji virto neįgalia storule. Kol detektyvas mano atsikratęs konkurento ir įnirtingai mergina gražuolę, Tedas sužino tiesą...

TV3Penktadienis, liepos 15 d.

21.50 val. Komiška drama „Gera kompanija“. JAV. 2004 m.

Vaidina: Dennis Quaid, Topher Grace, Scarlett Johansson, Marg Helgenberger, Selma Blair.

Vidutinio amžiaus, bet vis dar žavus reklamos agentūros vadovas ir šeimos žmogus Denas Formanas po kompanijos perpirkimo perkeliamas į žemesnes pareigas, o jo vieta atiten-ka geltonsnapiui Karteriui Durėjui. Neilgai trukus Denui ten-ka taikstytis su kūdikiško veidelio bosu ne tik darbe, bet ir na-muose, kai Karteris pradeda susitikinėti su jo dukra Aleks.

Lietuvos ryto TVŠeštadienis, liepos 16 d.

10.00 val. Dokumentinis serialas „Mitų griovėjai“.Žiūrėdami „Mitų griovėjus“ kelis kartus pakartokite: „Nie-

kada nebandysiu to padaryt savo namuose.“ Beje, kai kada prie televizoriaus jums patartina dėvėti kulkų neperšaunamą

liemenę. Nes tai nepaprasta komanda. Šie nenuilstantys pa-trakėliai jau ne vienus metus tikrina keisčiausius mitus. Ar tikrai vienas kalinys, sėdėdamas kalėjime, iš laikraščio, savos gamybos klijų, plastikinio pietų padėklo ir gumelės, kurią iš-traukė iš savo apatinių, sugebėjo pasigaminti arbaletą?

BTVŠeštadienis, liepos 16 d.

21.20 val. Veiksmo drama „Lemiamas koncertas“. JAV, 2009 m. Rež. Doplh Lundgren (N-14).

Vaidina: Dolph Lundgren, Melissa Smith, Hristo Shopov, Zachary Baharov, D2, Shelly Varod, Dave Legend, Kasia Wo-lejnio.

Džo – buvęs baikeris, dabar muša būgnus grupėje. Paprasto muzikanto gyvenimas netrukus pasikeis, nes jo grupė dalyvaus Amerikos popmuzikos žvaigždės koncerte pačiame Maskvos centre. Po savo pasirodymo vaikinai skuba atšvęsti, tačiau Džo lieka stebėti žvaigždės pasirodymo. Vos dainininkei pasiro-džius, sceną atakuoja ginkluoti užpuolikai: Rusijos saugumo agentai nužudyti, dainininkė ir jos grupė bei JAV ambasado-rius pagrobti... Jų planas buvo tobulas, tačiau jie nenumatė vienintelės kliūties – buvusio baikerio Džo...

TV6Sekmadienis, liepos 17 d.

19.00 val. Fantastinis trileris. „Nepriklausomybės diena“. JAV, 1996 m. Rež. Roland Emmerich (N-7).

Vaidina: Will Smith, Bill Pullman, Jeff Goldblum, Mary McDonnell, Judd Hirsch.

Liepos 2-ąją viso pasaulio ryšių sistemose kyla sumaiš-tis dėl keistų trukdžių Žemės atmosferoje. JAV kariuomenė išsiaiškina, kad mūsų planetos link artėja milžiniškas neatpa-žįstamas skraidantis objektas. Jau po dienos ateiviai nušluoja nuo Žemės paviršiaus Niujor-ką, Los Andželą ir Vašingtoną. Likę gyvieji rengia pasiprieši-nimo ateiviams planą. Liepos 4-oji taps visos žmonijos kovos už laisvę diena!

TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Rytas su... Rimvydu

Valatka. 9.10 Šalia mūsų. „Per

senovės žilą srovę“. 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai.

Liškiava (k.). 11.40 Muzika gyvai (k.). 13.40 Būtovės slėpiniai. 15.15 Kine kaip kine. 15.40 „Skrydis per Atlantą“.

Istorinė drama. 17.20 Krašto garbė. 18.10 Dok. fi lmų ciklas

„Senieji Lietuvos vienuolynai”.

19.20 Auksinės melodijos. Ryčio Cicino jubiliejinis koncertas. 1 d.

20.30 Biografi nė drama „Nemirtinga mylimoji“. (N-7)

22.30 Panorama. 22.45 LNOBT spektaklis.

Dž. Pučinis. Opera „Toska”.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Etnos. 9.10 Eko mitas. 10.05 „Gyvūnų pasaulis su

Džerodu Mileriu”. Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai”. Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė”. 12.40 „Šnipų žaidimai”. 13.40 Makaliaus kelionės. 14.05 „Senosios Kristinos

nutikimai“. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”.

Serialas. (N-7) 17.00 „Liežuvautoja“.

(N-7) 18.00 „Skaičiai”. (N-7)

19.00 „Gailestingumo ligoninė”. Serialas. (N-7)

20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 Sekmadienio

romantika. „Iš Utos Danielos kolekcijos. Vienos Andante“. Romantinis f. (N-7)

22.55 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“.

23.55 „Senosios Kristinos nutikimai”.

TV6 8.45 Teleparduotuvė. 9.00 Tavo augintinis. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Robinzonai. Lietuva. 11.15 Džeimis Oliveris

Amerikoje. 12.10 „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) 12.40 Topmodeliai. 13.35 Pakvaišęs sportas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 „Iš peties“.

Realybės šou. 16.00 „X mutantai“.

Fantastinis nuotykių serialas.

17.00 Jokių kliūčių! 18.00 „Kaulai“. 19.00 „Nepriklausomybės

diena“. Trileris. (N-7) 22.00 „Po uragano“. (N-7) 23.00 „Vilko bilietas“.

(N-14) 23.55 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 0.50 „Ledi Čaterli istorijos“.

Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Namų daktaras. 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Dok. serialas

„Laukinė gamta”. „Šeima”. (N-7)

11.00 Šiandien kimba. 11.30 Dok. serialas

„Grobuonys”. „Gimę medžioti”. (N-7)

12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Afrikos begemotai“. (N-7)

13.00 „Pagrindinis įtariamasis”. TV serialas (k.).

15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 „Mis Lietuva 2011”

(k.). 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai”. (N-7)

23.20 Bušido LT. 23.55 „Zona” (k.).

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Laida kariams. 7.50 Genijai ir piktadariai. 8.20 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.20 Padriki užrašai. 9.35 Kol visi namie. 10.30 Fazenda. 11.00 Naujienos. 11.15 Animacinis f.

„Bitės fi lmas”. 13.05 Vaidybinis f. „Marijos

Mediči skrynelė”. 15.05 Valentina Tolkunova. 17.55 TV serialas „Teismo

kronika”. 20.00 Laikas. 20.25 Didelis skirtumas. 21.35 Vaidybinis f.

„Smėlio lietus”. 23.30 Yesterday live. 0.25 Naktinis eteris.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 „Antinas Dafi s“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. „Gimusi laisva“ (1995 m., Japonija, JAV).

11.55 Melodrama „Užuovėja“ (2007 m., JAV). (N-7)

14.00 „Nepaprastoji istorija“.

14.55 „Eva Luna“. 17.00 Farai. 17.45 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Premjera.

Kriminalinis trileris „Kaip apiplėšti banką“ (2007 m., JAV). (N-7)

22.45 Veiksmo f. „Pinigų traukinys“ (1995 m., JAV). (N-14)

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Sandokanas,

Malaizijos tigras“. 9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.30 Gustavo

enciklopedija. 11.00 „Aviukas Šonas“. 11.15 Festivalis „Benai,

plaukiam į Nidą 2011“. Vaikų koncertas „Mūsų šventė“. 2 d.

12.30 Pasaulio dokumen-tika. „Civilizacijų paslaptys. Raudo-noji karalienė. Majų paslaptis“.

13.30 Dok. fi lmų ciklas „Šiaurietiškas būdas“.

14.00 „Prisiminimai apie Šerloką Holmsą“.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.15 Gamtos kodas. 17.00 Septynios Kauno

dienos. 17.45 Popietė su

Algimantu Čekuoliu. 18.15 Žingsnis po

žingsnio. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Nuotykių veiksmo

f. „Užmaršties smėlynai“ (2007 m., JAV). (N-7)

23.30 Elito kinas. Istorinė drama „Titas“ (1999 m., Italija).

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). 9.00 Tauro ragas. 9.30 Laida apie žūklę ir

medžioklę. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 10.55 Melodrama

„Apgautosios kerštas“ (2004 m., Indija).

14.00 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

15.40 „Tausok. Keiskis. Keisk pasaulį“.

16.20 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.50 Atvirai su žvaigžde (k.).

17.50 „Srautas I“. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Romantinė

drama „Vestuvės Hardingsholme“ (2008 m., Vokietija). (N-7)

23.15 Veiksmo drama „Lemiamas koncertas“ (k.). (N-14)

1.05 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas

„Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 „Paviršius“. 10.00 Nuotykių f.

„Mažasis sniego žmogus“ (1997 m., JAV).

11.50 Komedija „Vedybų karštligė“ (2004 m., JAV). (N-7)

13.40 Nuotykių f. „Paskutinis legionas“ (2007 m., D.Britanija, Italija). (N-7)

15.40 „Choras“. 16.40 „Kobra 11“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Oranžinė manija.

Krepšinio apžvalga. 19.30 Lietuvos talentai

2010. 22.35 Veiksmo f.

„Baikeriai“ (2003 m., JAV,). (N-7)

0.50 Komedija „Kitokia aš“ (2007 m., JAV). (N-7)

Liepos 17, sekmadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.03 Ryto garsų savaitė. 9.03 Vasaros metą – vasaros

dainos.

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.46 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj.

18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.39 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

J.Marcinkevičius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Užmaršti es smėlynai“. „Kaip apiplėšti banką“. „Baikeriai“. Statybų TV.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)20 Lietuva per savaitę

Savaitgalį prasidėję didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai tęsis iki liepos 12 dienos. Per juos meldžiamasi už parapijas, ligo-nius, socialinius darbuotojus, valstybės vadovus, žemdirbius, kunigus, vienuolius, mokytojus, krikščionišką Lietuvą ir kitomis intencijomis. Kasdien į Žemaičių Kalvariją vyksta vis kito Telšių vyskupijos dekanato maldininkų piligriminės kelionės.

Žemaičių Kalvarijos atlaidai

Liepos 1–6 dienomis Lietuvoje vyko 25-asis tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“. Lietuvos iniciatyva jis nuo 1987 m. pamečiui rengiamas trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Lat-vijoje ir Estijoje. Festivalis skiriamas pasaulio tautų tradicijų įvairovei pažinti ir pristato autentišką folklorą.

J. Varno karikatūrų paroda

Su darbo vizitu – į Afganistaną

Valstybės dienos šventė

Folkloro festi valis ,,Balti ca“

Lietuvoje lankėsi JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton. Ji susitiko su aukščiausiais mūsų šalies vadovais, dalyvavo De-mokratijų bendrijos renginyje Vilniuje.

Lankėsi Hilari Klinton

Savaitgalio orai

Šį savaitgalį numatomi nepastovūs ir labai šilti orai. Šeštadienį per mūsų kraštą praslinks debesų juosta. Daugelyje rajo-nų trumpai palis, kai kur griaudės perkūnija. Vėjas išliks nepastovios krypties, silpnas. Naktis numatoma labai šilta ir tvanki, temperatūra nenukris žemiau 13–18 laipsnių, dieną ji mažai skirsis nuo praėjusios dienos, tik prie jūros turėtų būti vėsiau. Sekmadienį orus lems anticiklonas. Lietaus tikimybė bus visai nedidelė. Diena bus rami, dažnai pasirodys saulė. Tempera-tūra naktį svyruos tarp 13–18 laipsnių, dieną oras vėl įšils iki 23–28 laipsnių. Gausiai palijus, pradėjo dygti grybai: lepšiai, raudonikiai, voveraitės. Savaitgalis – pats geriausias metas tuo įsitikinti!

Sostinės Pamėnkalnio galerijoje Valstybės dienos išvaka-rėse atidaryta jubiliejinė dailininko karikatūristo Jono Varno darbų paroda, skirta autoriaus 75 metų sukakčiai paminėti.

Raimundo Šuikos nuotraukaRaimundo Šuikos nuotrauka

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir jo vadovau-jama delegacija su darbo vizitu viešėjo Afganistano Islamo Respublikoje. Sekmadienį premjeras lankėsi Goro provinci-jos atkūrimo grupėje Čagčarane, susitiko su ten tarnaujan-čiais Lietuvos kariais.

Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Daugiau kaip prieš septynis amžius Lie-tuva, priėmusi krikštą ir karūną, pasuko Vakarų civilizacijos keliu. Ji pradėjo gyventi pagal krikščioniškosios Europos ide-alus, principus ir vertybes. Kunigaikštis Mindaugas sulaukė popiežiaus leidimo vainikuotis Lietuvos karaliumi (tais lai-kais tik popiežius suteikdavo valstybių valdovams karaliaus vainiką), ir 1253 m. liepos 6-ąją jis ir kunigaikštienė Morta užsidėjo karūnas.

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos

Dieną: +22 +27°

Naktį : +13 +18°

Šeštadienį Sekmadienį

Dieną: +23 +28°

Naktį : +13 +18°

Priešpilnis. Saulė teka 4.53, leidžiasi 21.55.