Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 spalio 1–8 d., Nr. 32 Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Apie tai skaitykite „Gimtojo krašto“ priede Mūsų paveldas 9–14 psl.

11 psl.

Poezijos burtininkas„Seneli, mes laimėjome pasaulio bronzą!

Tikiuosi tu gražiai pašlovintum šį faktą. Tik trys milijonai!!!“ Tokį įrašą Kazio Binkio

muziejaus svečių knygoje po krepšinio čempionato

paliko poeto anūkas menininkas

Viktoras Binkis.

Nelinkėk prasmegti žemėn

Miežinis alus statines sprogdina

14 psl.

9 psl.

Palinkėjimai klasiko tėviškei11 psl.

Gimtasis kraštas2010 spalio 1–8 d., Nr. 32 1Aktualijos

Gediminas STANIŠAUSKAS

Dar prieš mėnesį fi nansų minis-trė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad ministerijos kitąmet turėtų būti pa-sirengusios apie 10 proc. sumažinti savo apeti tus, tačiau dauguma mi-nistrų ir žinybų vadovų šiuos žodžius praleido negirdomis.

Daugiau veržti s diržų nenori

„Tradiciškai asignavimų valdyto-jų (ministerijų ir žinybų) pageidavi-mai didesni nei fi nansavimo galimy-bės“, – pripažino fi nansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.

Ji nedetalizavo, kurios ministeri-jos užsiprašė daugiausia lėšų, o ku-rios atsižvelgė į ekonomines reali-jas.

„Iki šiol neturime net išanksti-nių Vyriausybės planų, kaip valstybė gyvens kitais metais“, – apgailestavo Seimo Biudžeto ir fi nansų komiteto narys Remigijus Ačas.

Vyriausybė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų fi nansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pro-jektą Seimui privalo pateikti likus ne mažiau kaip 75 dienoms iki biu-džetinių metų pabaigos. Tai yra vė-liausiai iki spalio vidurio. Toji diena katastrofi škai artėja, tačiau biudžeto kontūrai dar neaiškūs.

Užsiprašė daugiau negu šiemet

Finansų ministrė I.Šimonytė pa-reiškė, kad ministerijos kitąmet tu-rėtų apie 10 proc. sumažinti savo apetitą (girdi, reikia taupyti), tačiau

dauguma ministrų kolegės žodžius praleido negirdomis. Aiškėja, kad ministerijos užsiprašė net keliais milijardais daugiau nei šiemet.

Vien krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad jos kuruojamai sričiai kitais metais pa-pildomai prireiks 130 mln. Lt.

Beveik 100 mln. Lt daugiau no-rėtų gauti Susisiekimo ir Švietimo ir mokslo ministerijos, o Sveikatos apsaugos ministerija, su kurios žinia Lietuvoje užsidarė dešimtys ligoni-nių ir poliklinikų, siekia gauti dar daugiau pinigų.

Daugiau pinigų nei šiemet reikės Finansų ministerijai, kuri adminis-truoja šalies skolą ir kuriai palūka-noms mokėti prireiks papildomai apie 100 mln. litų.

Vien šiemet valstybės skola padidė-jo nuo 27,1 iki 35,8 mlrd. Lt. Kiekvie-nam šalies piliečiui tenka 10 194 Lt skolos, o kasmet jam reikėtų sumokėti apie 485 Lt palūkanų.

Kodėl nenorima viešumo?

Kodėl Vyriausybė kol kas neat-skleidžia ministerijų planų, politolo-

gas R.Lopata toli atsakymų neieško.„Daug kas priklauso nuo ministro įta-kos ir nuo ministro svorio gauti kuo didesnį fi nansavimą. Pažvelgus į biu-džeto eilutes yra matomi Vyriausy-bės ir atskirų politikų interesai, – sakė R.Lopata. – Ypač tai matyti tada, kai valstybės biudžeto projektas būna pa-teiktas Seimui ir atskiri Seimo nariai siūlo įvairias projekto pataisas.“

Jo teigimu, valstybės biudžeto svarstymas yra proga politikams ir Seimo nariams parodyti savo galias.

Aušra POCIENĖ

Nekilnojamojo turto specialistai jau drąsiai kalba apie būsto kainų dug-ną, tačiau arti miausiu metu didesnių pokyčių rinkoje neprognozuoja. Kokie jie bus, priklausys nuo bendros ekono-minės situacijos šalyje ir, žinoma, nuo bankų skolinimo politi kos.

Padidėjo butų kainos

„Vilniuje butų kainos jau „atsispy-rė“ nuo dugno – nors ir nežymiai, ta-čiau didėja tiek senos, tiek naujos sta-tybos butų kainos. Antro šių metų ketvirčio pabaigoje Vilniuje, pirmą kartą nuo 2007 metų pabaigos, išau-go paklausiausių 1–2 kambarių butų

kainos. Nors augimas siekia vos ke-lis procentus (maždaug 2 000–3 000 litų), tačiau jis rodo augantį potencia-lių pirkėjų skaičių“, – sakė nekilnoja-mojo turto agentūros „Ober -Haus“ Gyvenamojo departamento vadovas Remigijus Pleteras.

Dėliojamas skurdo biudžetasKol pramoginėse televizijos laidose Seimo nariai šoka, dainuoja, teisėjauja įvairiose reginiuose, premjeras su ministrais patylomis kurpia varganą kitų metų valstybės biudžetą.

Ruduo į nekilnojamojo turto rinką atnešė pavasarį

Tauta skursta, o ministerijų apeti tas auga. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Po pustrečių metų trukusio kriti mo žemyn Lietuvos būsto rinka pamažu atsigauna. Tai rodo ne ti k stati sti ka, bet ir seniai matyti atgijusių statybų vaizdai.

Vėl atsigavusios daugiabučių namų statybos – seniai matytas vaizdas Lietuvoje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Saulius TVIRBUTAS

Galima rasti nemažai pavyzdžių, kai verslo įmonės dėl sunkmečio ir užkrautų didelių mokesčių vals-tybei visgi sugeba išgyventi su-mažinusios veiklos sąnaudas, at-lyginimus, darbuotojų skaičių. O monopolinės vandens tiekimo įmonės, užuot didinusios savo dar-bo efektyvumą, visas išlaidas krau-na ant vartotojų pečių.

Brangiai kainuojančios ambicijos

Kauniečiams lapkritį šaltas van-duo pabrangs 15 ct už kubinį metrą. Bendrovė „Kauno vandenys“ teigia, kad kaina didėja dėl augančių są-naudų už energetiką, padidėjusių taršos mokesčių ir požeminės įran-gos nuomos kainos. Tačiau įmonė lengva ranka išlaidauja, kai reikia bylinėtis su savo darbuotojais.

Švaistūnų nuodėmės – ant vartotojų pečiųDaugelio šalies vandens ti ekimo įmonių vadovai spaudžia savivaldybes didinti šalto vandens ir nuotekų mokesčių tarifus, bet patys švaisto įmonių pinigus.

Nukelta į 2 psl.

Nukelta į 2 psl.

Nukelta į 3 psl.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 spalio 1–8 d., Nr. 322 Aktualijos

„Vienmandatėse apygardo-se išrinkti Seimo nariai turi dide-lių įsipareigojimų savo rinkėjams ir rėmėjams, o pastarųjų lūkesčiai matuojami Seimo nario galimybė-mis „pramušti“ investicijas“, – nea-bejoja R.Lopata.

Politologas pabrėžia, kad iš biu-džeto krypčių, ypač sunkmečiu, ga-lima spręsti ir apie Vyriausybės stra-tegiją.

„Trečias dalykas – rinkimai į sa-vivaldybes, nes Vyriausybės požiū-ris į tam tikrus regionus irgi parodo tam tikrus interesus“, – akcentavo R.Lopata. Jo žodžiais, svarstant biu-džetą visada „vyksta kova dėl fi nan-sinių resursų“.

Ministras ministrui nelygu

R.Ačo teigimu, Vyriausybė net nediskutuoja su Seimu, ar mažins

valstybės valdymo išlaidas, kam ki-tais metais skirs prioritetus.

„Pasižiūrėkite, kas darosi Balta-rusijoje, kai Vyriausybei sumažinus lėšas konsuliniams departamentams baltarusiai vizos turi laukti 2,5 mė-nesio, o viena viza kainuoja apie 30 eurų, – piktinosi R.Ačas. – Tai apie kokį biudžeto planavimą galime kalbėti, kai mes patys atsisakome auksinių kiaušinių, jau neskaičiuo-jant to, kiek pinigų vienas svečias gali palikti Lietuvoje.“

R.Ačas pateisina tik vidaus rei-kalų ministro Raimundo Palaičio skambinimą pavojaus varpais, kad neskyrus daugiau lėšų teisėsaugai Lietuvos saugumo sistema atsidurs ties katastrofos riba.

„O apskritai kalbant, kiek teko bendrauti su valdančiosios koali-cijos ministrais, kurie nepriklauso Tėvynės sąjungai, tai jie visą laiką jaučiasi skriaudžiami“, – akcenta-vo R.Ačas.

Nieko nežino ir Seimo komitetas

Kitas Biudžeto ir fi nansų ko-miteto narys Vytautas Galvonas prisipažįsta, kad, nors ir dalyvauja komiteto posėdžiuose, vis dėlto in-formacijos apie valstybės biudže-to planavimą neturi. „Gal Vyriau-sybė galvoja, kad rinkėjams dabar rūpi tik tai, kas iš parlamentarų šiuo metu šoka, o kas dainuoja“, – juoka-vo V.Galvonas.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas ti-kino, kad kol kas irgi neturįs jokios informacijos apie kitų metų valsty-bės biudžetą. „Tačiau pagrindinės kryptys išliks tos pačios – stabili-zuoti fi nansų sistemą, mažinti ne-darbą, pritraukti investicijų, vykdyti reformas“, – sakė K.Glaveckas.

K.Glavecko teigimu, komitetą valstybės biudžeto projektas pasieks spalio 18 dieną.

Dėliojamas skurdo biudžetasVyriausybė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų fi nansinių rodiklių patvirti nimo įstatymo projektą Seimui privalo pateikti likus ne mažiau kaip 75 dienoms iki biudžeti nių metų pabaigos. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Neseniai į redakciją kreipėsi bu-vusi „Kauno vandenų“ vandens aps-kaitos prietaisų tarnybos specialistė Genutė Vitkauskienė. Tris dešimt-mečius įmonėje dirbusi moteris pasakojo, kad tarnybos viršininkė panorėjo vietoje jos įdarbinti kitą žmogų ir sugalvojo įsteigti neįma-nomas normas. Viršininkės suma-nytą naują tvarką palaimino ir įmo-nės vadovybė. „Be kitų įpareigojimų, viena turėjau patikrinti tiek įmonės sumontuotų skaitiklių duomenų, kiek anksčiau tikrindavo keturi dar-buotojai, – teigė G.Vitkauskienė. – Kai gavau papeikimą už neva prastą darbą, supratau, kad būsiu išmes-

ta iš darbovietės be jokių išeitinių kompensacijų, todėl kreipiausi į teismą.“

Moteriai lengvai pavyko prisiteis-ti iš „Kauno vandenų“ 5 tūkst. Lt už patirtą žalą ir dar tiek pat už advokato išlaidas. „Kauno vandenys“ šiai bylai nepagailėjo apie 10 tūkst. Lt samdy-ti advokatus, nors turi savo juridinę tarnybą. Taigi iš viso bendrovė turės išleisti 20 tūkst. Lt.

G.Vitkauskienė stebėjosi, kad įmonės direktoriai lengvai leidosi manipuliuojami žemesnės grandies vadovės ir skyrė tūkstančius litų be-viltiškai bylai. „Paskui ši įmonė tei-gia, kad reikia branginti paslaugas dėl neva augančių sąnaudų, bet pati paty-riau, kaip ten lengvai švaistomos lėšos. Turbūt dėl to, kad jos paprasčiausiai perkeliamos ant vartotojų pečių“, – pastebi G.Vitkauskienė.

Milijonai vėjais

„Kauno vandenų“ generalinis di-rektorius Vilius Burokas teisinosi, kad bylinėjimaisi su savo darbuotojais yra reti. „Pas mus dirba 570 darbuoto-jų ir per 80 įmonės veiklos metų tai tik antras atvejis, kai darbdavio ir pa-valdinio nesutarimai persikelia į teis-mus, – aiškino vadovas. – Darbuo-toja bylą laimėjo ne dėl to, kad mes blogai dirbame, o dėl procedūrinių

netikslumų. Tačiau teismo sprendi-mo neginčijame ir sumokėsime, kiek priklauso. O vandens kainos kyla dėl objektyvių priežasčių. Beje, kitur jos didėja daug labiau.“

Išties, pavyzdžiui, sostinėje buvo užsimota šalto vandens kainą pakelti 50 proc., tačiau, pareiškus įtarimus dėl korupcijos ir piktnaudžiavimo buvu-siam „Vilniaus vandenų“ vadovui Da-riui Norkui, dabar jau kalbama apie 20 proc.

Tuo metu, kai ankstesnė įmonės valdžia teigė, kad vandens brangi-

nimas gyventojams yra neišven-giamas ir būtinas užtikrinti stabilų bendrovės darbą, buvo rengiamasi skirti apie 300 tūkst. Lt dviem spor-tiniams automobiliams ir visureigiui pirkti. Viešųjų pirkimų tarnyba už-siminė, kad neskaidrių viešųjų pirki-mų sumos „Vilniaus vandenyse“ gali siekti net iki milijardo litų. Taip pat be saiko pūtėsi ir bendrovės darbuo-tojų skaičius – jis šiuo metu siekia beveik tūkstantį. Pastarosiomis die-nomis dėl šios įmonės viešųjų pirki-mų plykstelėjo nauji skandalai.

Vadovų daug, tvarkos mažai

Dėl įtartinų viešųjų pirkimų iš-laidų neišvengia ir Panevėžio įmonė „Aukštaitijos vandenys“. Teismas nu-sprendė, kad daugiau nei 1 mln. Lt kainuojančios valymo mašinos pir-kimo viešasis konkursas buvo netei-sėtas. „Aukštaitijos vandenys“ priva-lės apmokėti konkursą apskundusios įmonės „Kanalų valymas“ bei laimė-jusios viešuosius pirkimus bendro-vės „Hidoros“ advokatų paslaugas ir teismo išlaidas – 6 tūkst. Lt. Maža to, 200 tūkst. Lt pigiau vamzdynų valymo techniką parduoti siūliu-si, bet konkurso nelaimėjusi įmo-nė „Kanalų valymas“ neatmeta ga-limybės per teismą iš „Aukštaitijos vandenų“ reikalauti atlygio už ne-pateisintus lūkesčius – daugiau nei 100 tūkst. Lt. Suprantama, kad šios išlaidos greičiausiai gultų ant var-totojų pečių. Pernai panevėžiečiams šalto vandens tarifai buvo padidinti beveik dvigubai.

„Aukštaitijos vandenyse“ dirba net 6 direktoriai, pusė jų yra Panevėžio miesto tarybos nariai. Miesto vice-merė Gema Umbrasienė ketino su-žinoti, kokie jų atlyginimai, tačiau ti-kino atsitrenkusi lyg į sieną. „Tokios situacijos nėra nė vienoje savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Tai tikrai netoleruotina“, – sakė ji.

Švaistūnų nuodėmės – ant vartotojų pečių

Monopolinės vandens ti ekimo įmonės, užuot didinusios savo darbo efektyvumą, visas išlaidas krauna ant vartotojų pečių.

Seimas atsisakė pratęsti laikino-sios komisijos, ti riančios galbūt ne-teisėtą 2005–2010 metais politi nių ir interesų grupuočių darytą poveikį teisėsaugos insti tucijoms, darbą iki šių metų lapkričio 15 d.

Už tai, kad būtų atmestas toks nutarimas, balsavo 40 Seimo narių, už grąžinimą iniciatoriams tobulin-ti – 34.

Anksčiau Seimas taip pat nepri-tarė komisijos pirmininko socialde-mokrato Juliaus Sabatausko prašymui pratęsti komisijos darbą iki gruodžio 1 d.

Šių metų gegužės 13 d. sudaryta komisija turėjo pateikti Seimui išva-das ir pasiūlymus iki spalio 1 d.

Seimo nutarimu parlamentinė ko-misija įpareigota ištirti ir nustatyti, ar yra požymių, kad politinės ir inte-resų grupuotės daro galbūt neteisėtą poveikį teisėsaugos institucijoms dėl atliekamų tyrimų. Komisija taip pat tiria, ar yra požymių, kad teisėsaugos institucijoms sąmoningai trukdoma atlikti nusikalstamų veikų tyrimus.

Tyrimo komisija, be to, turi pateikti pasiūlymus, kaip tobulinti parlamen-tinę teisėsaugos institucijų kontrolę.

„Pastaruoju metu viešai buvo pa-skelbta apie galbūt neteisėtą politi-nių ir interesų grupuočių poveikį tei-sėsaugos institucijoms, kai kuriems teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams. Atskiri Ministro Pirmi-ninko patarėjai viešai teigia, kad kai kurie pareigūnai sąmoningai trukdo atlikti fi nansinių nusikalstamų veikų tyrimus. Kyla esminis pavojus, kad atskiri valstybės politikai gali daryti neteisėtą spaudimą teisėsaugos insti-tucijoms, tenkindami siaurų grupių, o ne visos valstybės ir visuomenės inte-resus“, – sakoma nutarime.

Seimas sudarė komisiją, „supras-damas grėsmę Lietuvos teisėsaugos sistemos funkcionavimui; konstatuo-damas, kad labai svarbu ištirti galbūt neteisėtą kai kurių politinių ir in-teresų grupuočių poveikį teisėsau-gos institucijoms, o ypač – galimą korupciją aukščiausiose teisėsaugos institucijose“.

GK, Eltos inf.

Kauniečiams lapkritį šaltas vanduo pabrangs 15 ct už kubinį metrą. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

Politi kų poveikio teisėsaugai toliau neti rs

Atkelta iš 1 psl.

Anksčiau Seimas taip pat nepritarė komisijos pirmininko socialdemokrato Ju-liaus Sabatausko prašymui pratęsti komisijos darbą iki gruodžio 1 d.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 spalio 1–8 d., Nr. 32 3Aktualijos

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaiti s

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Žurnalistai:Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pe-čeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Vir-ginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė.

Fotografai: Martynas Vidzbelis, Raimundas Šuika, Klaudijus Driskius.

Leidėjas – UAB

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093

Prenumeratos ir plati nimo departamentas Rūta Ramonė Tel. (8 5) 210 0060

Tiražas 5 000 egz.

ISSN 2029-4816Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Gimtasis kraðtas

Po skandalo su savivaldybės kontrolieriumi Vilniaus miesto meras Vilius Navickas paprašė jį išbraukti iš Tėvynės sąjungos kan-didatų sąrašo būsimuose vietos valdžios rinkimuose Vilniuje, ta-čiau atsistatydinti iš mero pareigų sakė neketi nąs.

Dėl spaudimo savivaldybės kon-trolieriui Šarūnui Skučui aštrios vi-suomenės ir partijos kolegų kritikos sulaukęs meras teigė, kad išbraukti iš būsimo rinkimų sąrašo jis paprašė partijos Vilniaus skyriaus.

Pasak V.Navicko, tai jis padarė nenorėdamas „asmeninių dalykų primesti partijai“.

„Aš gailiuosi dėl to, ką pasakiau, bet noriu dar kartą pabrėžti – nieka-da nesišnekėjau kaip pareigūnas su pareigūnu, šnekėjausi su žmogum kaip su partijos bičiuliu“, – tvirtino sostinės meras.

Tačiau tuo sostinės merui Viliui Navickui nemalonumai nesibaigė– Vilniaus miesto tarybos etikos ko-misija nusprendė pradėti aiškintis, ar jis, savivaldybės kontrolierių Ša-rūną Skučą mokydamas „daryti po-litiką“, nepažeidė politikų elgesio kodekso.

Pradėti tyrimą savivaldybės ko-misijos paprašė Vyriausioji tarnybi-nės etikos komisija, gavusi tarybos frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ kreipimąsi išnagrinėti mero elgesį.

GK inf.

Sosti nės merui – vieni nemalonumai

Vilniaus gyvenamuosiuose rajo-nuose 1 kambario butai šiuo metu kainuoja apie 100 000–140 000 Lt, o 2 kambarių – apie 130 000–170 000 Lt. Tokio pat dydžio neįrengti naujos statybos butai kainuoja apie 20 proc. daugiau.

Sandorių sudaroma vis daugiau

Kainų augimą, anot R.Pletero, pir-miausia lemia skurdi būsto pasiūla ir kartu su šalies ekonomika atsigaunan-tys žmonių lūkesčiai.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad internetas ir laikraščiai pilni siū-lymų pirkti būstą, realiai rinktis nėra iš ko. Dalis pardavėjų antrinėje rinko-je laiko aukštas, 2007 metų lygį ati-tinkančias kainas ir neskuba parduo-ti butų, o naujų butų pasiūla kasdien menksta, geriausi variantai – jau se-niai išpirkti.

„Žmonėms nėra iš ko rinktis – dvejus metus nebuvo pradėta jokių naujų gyvenamosios statybos pro-jektų. Anksčiau per metus Vilniuje būdavo pastatoma po 5 000–6 000 tūkstančius naujų butų, o šiuo metu visuose Lietuvos didmiesčiuose kar-tu sudėjus siūloma vos 3 000. Butų ieškančių žmonių daugėja, kai kurie jų, suradę tinkamą variantą, perka ir aukštesne nei rinkos kaina“, – tikino R.Pleteras. Jo teigimu, tokia skurdi naujo būsto pasiūla išliks ir artimiau-siu metu – šiemet Vilniuje bus pasta-tyta apie 500, Klaipėdoje 300, Kaune 100 naujų butų.

Vilniuje jau pradėti statyti ir keli nauji daugiabučiai. Bendrovė „Realco“ atnaujino statybas daugiabučių namų gyvenvietėje „Ozo parkas“, „Eika“ – Pilaitėje ir Santariškėse.

Atsigaunančią rinką, pasak R.Ple-te ro, rodo ir pamažu, bet užtik rintai augantis būsto pirkimo–pardavimo sandorių skaičius. Registrų centro

duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta maždaug 22 proc. pirkimo–pardavimo sandorių daugiau nei prieš metus.

Paklausūs pigiausi būstai

Stabilios būsto kainos, anot ne-kilnojamojo turto agentūros „Aidila“ direktoriaus Algimanto Bružo, nu-sistovėjo ir Klaipėdoje, tačiau ben-dras rinkos vaizdas nėra vientisas. Jau metų pradžioje keliais procentais kils-telėjo senos statybos 1–2 kambarių butų kainos. Tokie 100–130 tūkst. litų kainuojantys butai yra paklausiausi, nes žmonės juos gali įpirkti ir daž-niausiai perka už savus, o ne už sko-lintus pinigus.

Naujos statybos butų uostamiesty-je netrūksta ir jų kainos kol kas sta-bilios, mat didinti jų neleidžia vis dar didelė pasiūla ir konkurencija. La-

biausiai žmones domina nauji butai patraukliose miesto vietose, gamtos apsuptyje.

Dabartinės globalios krizės pasek-mės, anot jo, nekilnojamojo turto rin-koje bus jaučiamos dar ilgai, o atsi-gavimas bus ilgas ir lėtas. Kaip ir daugelis rinkos žinovų, artimiausiu metu jis prognozuoja maždaug 5 proc. būsto kainų augimą per metus.

Ar išaugs pinigų medis?

Išskirtinė situacija uostamiestyje susidarė ir nuosavų namų bei sklypų rinkoje. Statybų bumo metais Klai-pėdos priemiesčiuose kilo daug naujų gyvenviečių ir pavienių namų, kurių dalis ir šiandien stovi nebaigti statyti, neįrengti. Tokį neįrengtą namą, anot A.Bružo, dabar galima nusipirkti už

250–300 tūkst. litų. Finansinių bėdų priremti statytojai juos parduoda pi-giau nei savikaina. Tačiau žmonės nelinkę rizikuoti ir nepuola pirkti. Labiau dairosi į brangesnius, tačiau baigtus statyti namus su visa infras-truktūra. Tik jų pasiūla nėra didelė.

Antra vertus, A.Bružą stebina, kad dalis žmonių taip ir neišmoko krizės pamokų ir vėl investuoja į visiškai nu-vertėjusius žemės sklypus be infras-truktūros, tikėdamiesi vėliau pelnin-gai juos parduoti.

„Žmonės džiaugiasi pigiai nusipir-kę žemės, už arą sumokėję tūkstantį ar du tūkstančius litų. Bet mano gal-va, jie tarsi tas Buratinas iš pasakos mažiausiai dešimtmečiui užkasė savo pinigėlius į žemę. Tik ar tas pinigų medis išaugs?“ – svarstė bendrovės „Aidila“ vadovas.

Pajūryje po dvejų metų sąstingio iš mirties taško atsigavo ir antrojo būsto rinka. Anot A.Bružo, naujos statybos butais Palangoje, Neringoje domisi ne tik lietuviai, bet ir rusai, baltarusiai, o pageidaujantiesiems įsigyti antrąjį būstą Palangos centre jau ir pasiūly-ti nebėra ko.

Pirkėjai – rusai ir žydai

Rusai ir žydai išjudino ir apmirusią Druskininkų būsto rinką. Pasak ne-kilnojamojo turto agentūros „Dzū-kas“ savininko Vladimiro Šanturovo, rusai domisi tik naujos statybos bu-tais, kurių kvadratinis metras su ap-daila šiuo metu kurorte kainuoja 4–5 tūkstančius litų, o žydai perka piges-nius senesnės statybos butus antri-nėje rinkoje.

„Anksčiau niekam nieko nereikė-jo, o dabar ir skambina, ir perka. Per drąsu būtų tai vadinti rinkos atsiga-vimu, tačiau gerų poslinkių yra“, – ti-kino V.Šanturovas.

Rinka atsigautų dar labiau, jei ban-kai aktyviau kredituotų žmones ir pa-siūlytų jiems paskolų palankesnėmis sąlygomis, įsitikinęs Kauno nekilnoja-mojo turto agentūros „Latmas“ vado-vas Vigintas Leonavičius. Būsto rinka Kaune, anot jo, pulsuojanti. Rugpjūtį buvo jaučiamas didesnis klientų srau-tas nei rugsėjį, kai tradiciškai praside-da sezoninis rinkos atsigavimas.

Kauniečiai nebūtų kauniečiai, jei labiausiai jų nedomintų nuosavi na-mai ir žemės sklypai. Tačiau daugiau-sia ieškoma nebaigtų statyti pigesnių namų, nebrangių žemės sklypų, taip pat pigių senos statybos butų. Rugsėjį į Kauną sugužėję studentai padidino vieno kambario butų paklausą. Anot V.Leonavičiaus, šiais laikais dalis tėvų studentams butus ne nuomoja, o per-ka. Tačiau pasiūla – menka.

„Šiandien žmonės nekilnojamą-jį turtą, jei jiems jo reikia, jau ryžtasi pirkti. Kur kas daugiau žmonių skam-bina, klausinėja, apžiūrinėja. Seniai jau tą matėme“, – džiaugėsi jis.

Antrą metų ketvirtį Lietuvos did-miesčiuose užfi ksuotas mažiausias butų kainų kriti mas nuo būstų kainų mažėjimo pradžios – ti k pusė pro-cento.

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius butų kainos sumažėjo 3,3 proc.

Nuo 2008 m. III ketvirčio iki 2009 m. III ketvirčio butų kainos kiekvieną ke-tvirtį mažėjo po 6–11 proc.

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje per pas-taruosius kelerius metus būsto nuomos kainos sumažėjo apie 40 proc., antrą šių metų ketvirtį jos iš esmės nekito.

Šiuo metu 2007–2010 m. statytuo-se daugiabučiuose Vilniuje siūloma įsigyti apie 1 500 butų, Kaune – apie 640, Klaipėdoje – apie 839, o Šiauliuo-se ir Panevėžyje kartu – apie 100 nau-jos statybos butų.

Šalti nis: „Ober-Haus“.

Stati sti ka nemeluoja

Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta maždaug 22 proc. daugiau pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus.

Ruduo į nekilnojamojo turto rinką atnešė pavasarį

Daugelis rinkos žinovų prognozuoja maždaug 5 proc. būsto kainų augimą per metus.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

Jolanta LUNEVIČIENĖ

Maltos ordino savanoriai spalio 1-ąją daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių paminės Tarptauti nę sen-jorų dieną. Savo globojamus senus, vienišus žmones kvies išeiti iš namų, susiti kti , pasižmonėti , surengs jiems nedidelę šventę.

Vilniuje 16.30 val. Šv. apaštalų Pi-lypo ir Jokūbo bažnyčioje bus auko-jamos šventos Mišios už senjorus. Po jų numatytos vaišės „Neringos“ ka-vinėje.

Kaune 16 val. globotinius kava, ar-bata ir pyragu vaišins restoranas „Lie-tuviški patiekalai“. Vyriausiajai seno-lei – 99 metai. Senjorams koncertuos Kauno Panemunės pradinės mokyk-los vokalinė studija, šoks kolektyvas „Juventa“. Renginio metu eiles skai-tys Kauno lėlių teatro aktorė Audro-nė Daugėlytė.

Panevėžio prekybos centre „Babi-lonas II“ globotinius vaišins „Katpė-dėlė“. Jiems koncertuos folkloro an-samblio „Raskila“ muzikantai.

Senjorų diena taip pat bus mini-ma Raseiniuose, Rokiškyje, kituose miestuose.

„Išeiti iš namų kviečiame tuos, kurie gali. Deja, daugelis Maltos or-dino globojamų žmonių yra silpni. Tokio amžiaus žmonėms dėmesys ir pagarba yra labai svarbu. Senjo-rai mūsų šalyje yra labiausiai pažei-džiama visuomenės grupė, kurią daž-niausiai aplenkia labdaros projektai ir bet kuri kita parama. Labai daug senų žmonių gyvena šalia mūsų, ken-čia šaltį, nepriteklius, o kartais ir alkį. Kai kurie jų beveik niekada neišeina iš namų. Maltos ordino misija – pa-dėti jiems, organizuoti kitų žmonių pagalbą“, – sakė Maltos ordino Lietu-voje Vilniaus regiono projektų vadovė Angelė Andriuškevičienė.

Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, rudenį Maltos ordinas rengia aukų senų žmonių globai rinkimo kam-paniją. Jos metu surinktos lėšos yra skiriamos vienišiems, sergantiems senoliams maitinti. Savanoriai išti-sus metus į namus jiems veža karštą maistą, simboliškai vadinamą sriuba.

Kviečia senjorus pasižmonėti

Raimundo Šuikos nuotrauka

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 spalio 1–8 d., Nr. 324 KomentaraiAnt politi nių svarstyklių

Mygtukus spaudžiu atsakingai

Rima Baškienė, Seimo Mišrios grupės narė, Valsti ečių liaudininkų parti jos narė

Vertinu mūsų partijos pirminin-ko principingumą ir norą kovoti už kaimą. Mes gavome barti ir nuo Lietuvos žmonių. Jie sako: mes ne-mylime premjero, o jūs jį remiate.

Valstiečiai liaudininkai kėlė sąlygą, kad tiesioginių išmokų žemdirbiams nacionalinė dalis šiemet būtų ne ma-žesnė nei pernai – 364 mln. Lt. Šiais metais sprendimas dar nepriimtas, bet Vyriausybė žada mažiau. Jos teigimu, bendra suma, kuri teks žemdirbiams, bus ne mažesnė negu praėjusiais me-tais, nes šiemet padidėja ES paramos dalis tiesioginėms išmokoms.

Mes ir nebuvome visai lojalūs valdančiajai koalicijai, o racionaliai priiminėjome sprendimus. Ir toliau neoponuosime vien dėl oponavimo. Išėjimai iš posėdžių, įstatymų priėmi-mo blokavimas – ne mūsų stilius.

Nereiškia, kad dabar visas ir vi-siems palaikysime interpeliacijas. Bet specialiai neginsime nė vieno. Ir negynėme. Mūsų apsisprendimas priklausys nuo to, kaip vienas ar ki-tas ministras dirba. Sakau kaip at-sakinga Seimo narė – aš atsakingai spaudžiu mygtukus ir pasirašinėju.

Skirti ngos nuomonės – normalu

Kęstuti s Masiulis, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas

Nežinau, kas bus, jei valstiečiai liaudininkai nutrauks paramos su-tartį. Manau, kad nenutrauks. Ma-nau, kad taip pagrasindami tik spaudžia spręsti problemas. Jos ir sprendžiamos. Gal šiek tiek užvil-kinta, bet girdėjau, kad sprendimas dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams buvo atidėtas pačių valstiečių liau-dininkų prašymu. Nebus padi-dintos tos išmokos žemdirbiams. R.Karbauskis nori, kad valstybės dalis nebūtų sumažinta. Bet yra ri-bos, kiek valstybė gali.

Nors ir neturime daugumos, ti-kiuosi, kad nežlugs Vyriausybė ir priimsime kitų metų biudžeto įsta-tymą. Jeigu nepriimtume, tai kas mėnesį gyventume iš vienos dvy-liktosios.

O bruzdesių trapioje valdančio-joje koalicijoje daug. Ir mūsų par-tijos viduje yra bruzdesių prieš Vy-riausybę. Bet kokioje normalioje partijoje yra skirtingų nuomonių. Aš irgi turiu savo nuomonę, kuri ne visada sutampa su vadovų nuomone. Tai normalu. Juk būtų labai nenor-malu, jei visi vienodai mąstytų.

Ar valsti ečiai liaudininkai toliau rems Vyriausybę?

Valsti ečių liaudininkų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pa-grasino nutraukti politi nę paramą valdančiajai koalicijai, jei nebus vyk-domi įsipareigojimai dėl ti esioginių išmokų žemdirbiams. Valdanti eji ne-žada žemdirbiams duoti daugiau pinigų ir nemato grėsmės Vyriausybei.

Tomas BAKUČIONIS

Jau kurį laiką galima pastebė-ti, kad Vilniaus savivaldybės stiklo bokšte, Konstitucijos pr. 3, įsigali val-domos demokratijos modelis. Pakan-ka čia prisiminti jos administracijos Viešosios tvarkos skyriaus manipu-liacijas derinant viešų susirinkimų, mitingų laiką ir vietą su organiza-toriais, faktiškai išduodant arba ne-išduodant leidimus viešiems rengi-niams, mitingams ar piketams.

Kai šių metų pavasarį visuomenė protestavo prieš valdžios ketinimus iš-parduoti savivaldybės turtą ir pratęsti ydingą šilumos tinklų nuomos sutartį su „Dalkia“, savivaldybė tą pačią dieną Europos aikštėje pasistengė organizuo-ti vaikų darbų parodėlę, kad tik ten ne-įvyktų koks nors piketas. Šviežiausias savivaldybės valdininkų akibrokštas – profsąjungoms leisti surengti mitingą ne prie valdžios institucijų, o miesto pakraštyje, prie „Siemens“ arenos.

Paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Aleksandras Lukašenka turbūt nė nesapnavo, kokie puikūs, jo aparatui tinkantys kadrai baigia su-džiūti Vilniaus savivaldybėje kovoda-mi su visokiais demokratiniais judėji-mais, pensininkais ir profsąjungomis. Gaila, bet mūsų valdininkams galimy-bes manipuliuoti demokratija sutei-kia Susirinkimų įstatymas. Tad vertėtų pasigilinti į šio teisės akto vingrybes.

Iš pirmo žvilgsnio tarsi viskas

gerai: įstatymas „nustato piliečių konstitucinės teisės rinktis be gink-lo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir dorovės, kitų asmens tei-sių ir laisvių apsaugos tvarką organi-zuojant susirinkimus bei atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus“. Tačiau įstatymo 5 straipsnio („Susirinki-

mų organizavimo tvarkos nustaty-mas“) formuluotė kelia tikrą pai-niavą: „Pagal šio įstatymo nustatytą tvarką organizuojamiems susirinki-mams nereikia išankstinio valstybės ar savivaldybių leidimo; susirinkimų vietą (procesijų bei eitynių maršrutą), laiką ir kitą jų organizavimo tvarką organizatoriai suderina su savivaldy-bės tarybos vykdomojo organo vado-

vu arba jo įgaliotu atstovu.“ Viena vertus įstatymo leidėjas nustato, kad jokie išankstiniai leidimai susirin-kimams nereikalingi, tačiau čia pat teigia, kad susirinkimo organizato-riai susirinkimo organizavimo tvarką suderina su vykdomuoju organu (na-grinėjamu atveju – Viešosios tvarkos skyriumi).

Ganėtinai prieštaringos yra tos įsta-tymo nuostatos, kurios suteikia teisę valdžios institucijoms spręsti dėl susi-rinkimo vietos ir tuo pagrindu faktiš-kai uždrausti rengti susirinkimą. Dėl šių nuostatų svarstytina apie galimą įstatymo prieštaravimą Konstitucijai.

Standartinis savivaldybės valdi-ninkų atsikalbinėjimas apie tariamą riaušių grėsmę neturi nieko bendro su faktinių duomenų pateikimu, to-kie aiškinimai – geriausiu atveju tik prielaidos.

Laisvas susirinkimo vietos pasirin-kimas yra būtina sąlyga įgyvendin-ti konstitucines piliečių teises ir lais-ves, nes būtent nuo susirinkimo vietos priklauso, ar žmonės bus išgirsti tų pačių valdžios institucijų, žiniasklai-dos ar kitų visuomenės grupių. Prie-šingu atveju šios Konstitucijos nor-mos taptų tik deklaracija popieriuje (jeigu dar tokiomis netapo).

Pabandykite įsivaizduoti, kas būtų, jei Paryžiaus ar Briuselio miestų valdžia uždraustų prancū-zų ar belgų profsąjungoms surengti mitingą miesto centre.

Toliau nuo valdžios langų!

Laisvas susirinkimo vietos pasirinkimas yra būti na sąlyga įgyvendinti konsti tucines piliečių teises ir laisves.

Sosti nės valdžia neteisėtai stengiasi drausti miti ngus miesto centre. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Jeigu energeti kos ministras Ar-vydas Sekmokas iki metų pabai-gos nepateiks atsakymų į Seimo Socialdemokratų parti jos frakcijai rūpimus klausimus, ši frakcija ne-atmeta galimybės inicijuoti šiam ministrui interpeliaciją.

Seime vykusiame susitikime su energetikos ministru A.Sekmoku socialdemokratams susidarė įspū-dis, kad „svarbūs energetikos sri-ties klausimų atsakymai vyniojami į vatą“. Socialdemokratų partijos frakcija, pasak jos narių, taip ir ne-sulaukė konkretaus atsakymo, ko-dėl neskiriamas fi nansavimas tokiai svarbiai dujų sistemos „užžiedini-mo“ atšakai Jurbarkas–Klaipėda, neatsakyta ir į kitus parlamentarų klausimus.

„Pateiktas atsakymas, kad dar nag rinėjami šaltiniai, o pinigai galbūt

bus paskirti iki metų pabaigos, frak-cijos narių netenkina. Net pasigirdo siūlymų rengti ministrui interpeliaci-ją. Ministras vėluoja pateikti Seimui informaciją apie Visagino atominės elektrinės statybą. Argumentuota, neva strateginį investuotoją vis dar renkamasi, tačiau iš ko – lieka pas-laptyje. Ministras buvo žadėjęs to-kią informaciją pateikti dar liepą, bet terminai jau seniai baigėsi, o infor-macijos taip ir nesulaukėme. Frakci-ja laukia konkrečių ministro atsaky-mų“, – sakė J.Olekas.

„Lietuvos dujų“ generalinis di-rektorius Viktoras Valentukevi-čius guodėsi, kad informacijos apie svarbius projektus bendrovė gauna ne iš paties ministro, bet iš žinias-klaidos, nes ministras neranda lai-ko pokalbiams.

Algirdo Butkevičiaus manymu, susitikimas dar kartą įrodė, kad tarp

Energetikos ministerijos ir energeti-kos bendrovės „Lietuvos dujos“ nėra glaudaus ryšio.

„Trūksta valdžios informacijos. Ministras nesugeba pasikviesti savo žmonių, neatsako į jų laiškus. Toks elgesys tikrai netoleruotinas. Juk

galiausiai kentės Lietuvos vartoto-jai“, – sakė A.Butkevičius.

Seimo narė Birutė Vėsaitė ap-gailestavo, kad neišgirdo atsakymo į klausimą dėl galimo dujų kainų kili-mo išskaidžius bendrovę – atskyrus transportavimą nuo paskirstymo.

Susitikime kalbėta ir apie lengvati-nio tarifo vartotojams, naudojantiems elektros virykles, panaikinimą. Valsty-binės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsa-kaitė teigė, kad komisija susirūpino, ar vartotojams lengvatos yra pagrįstos.

„Mūsų nuomone, lengvata turėtų būti suteikta priklausomai nuo su-vartoto elektros energijos kiekio. Ba-zinis tarifas nebrangtų, bet kuo dau-giau vartoji, tuo mažiau moki“, – dėstė savo poziciją D.Korsakaitė. Tačiau B.Vėsaitė nesutinka ir teigia, kad len-gvatos naikinimas yra tarifo didinimas ir Lietuvos gyventojų skurdinimas.

Socialdemokratų partijos frakcijos narių nuomone, energetikos minis-tras daug kalbėjo apie saugumą, ta-čiau konkretūs veiksmai rodo, kad šia kryptimi nėra dirbama. „Jeigu energe-tikos ministras atsakymų nepateiks iki metų galo, neatmetama galimybė rengti A.Sekmokui interpeliaciją“, – pareiškė socialdemokratai.

GK, Eltos inf.

Ministras gali sulaukti interpeliacijos

Ekonomikos ministras A.Sekmokas užsitraukė socialdemokratų nemalonę – metų pabaigoje jam gresia interpeliacija. Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 spalio 1–8 d., Nr. 32 5Emigracija

Jurgita ČINKIENĖ

Vos pradėjus kalbėti apie eko-nomikos krizę, jai prasidėjus, įpu-sėjus ir besibaigiant tautiečiai susikrovė lagaminus ir sunkmetį nutarė išgyventi kitur.

Bėga lyg iš skęstančio laivo

Lagaminų krovimas, žinoma, nepraėjo be pasekmių. Jau pavasarį Statistikos departamentas prane-šė, kad daugiau kaip penkis kartus, palyginti su ankstesniais mėnesiais, išaugo išvykimą užregistravusių emigrantų skaičius. Jis neslūgsta ir toliau. Masinis žmonių bėgimas iš Lietuvos, anot kai kurių įdarbinimo užsienyje agentūrų, perkopė visus prognozės slenksčius.

Iš Lietuvos žmonės bėga lyg iš skęstančio laivo. Todėl, kad svetur, sako, geriau. Ne tik lengviau už-sidirbti, bet ir geriau gyventi. Pa-togiau. Bėga ten, kur, jų manymu, socialinė politika ir atlyginimų sis-tema nėra didžiulis monstras, sury-jantis viską ir duodantis nedaug.

Emigracijos batai, žinoma, spau-džia. Jie – ne kokie laisvi lietuviški kaliošai, su kuriais galėtum šlepsėti patogiai per visas balas. Juk Lietu-voje lieka vaikai, namai, savas arba-tinukas, kaimynai, sava lova, paga-liau – sava kalba.

Nori gauti atlygį – prašyk

Bet mūsų gyvenimo kokybė ne-susideda tik iš meilės, jausmų, savos lovos ar juo labiau – iš arbatinuko. Jausmų lyg duonos neatsikąsi. Jaus-mų neįpilsi į degalų baką. Jausmai

dėl nepritekliaus išblunka ir virsta net šeimų nesutarimo priežastimi.

Todėl žmonės važiuoja, nes sve-tur, o ne savoje šalyje, jie jaučiasi oriau. Praėjusią savaitę vienas šalies dienraštis rašė, kad Ukmergėje gy-dytojai teisėtai laiku jiems priklau-sančių atlyginimų turi prašyti raštu. Sukurpę raštą, kodėl jiems pinigų žūtbūt reikia, lyg prie Aušros var-tų sėdintys elgetos kaulija: „Man reikia mokėti banko paskolą“ arba „Mano šeimoje – krikštynos, to-dėl susimylėkite, išmokėkite man algą laiku“.

Šviesaus horizonto nemato

Išvažiuoja net tie, kurie, atrodo, dar taip neseniai buvo tikri patrio-tai. Bet gurgiantys pilvai sumenki-na ir patriotiškumą. Neseniai atsi-sveikinau su kolege, kuri, maniau, niekada neišvažiuos iš Lietuvos. Klydau. Pakėlė sparnus į tolimą-ją Australiją.

„Pilna pilna Australija bananų, mandarinų, pilna pilna Australija ledų ir apelsinų“, – viename socialiniame tinkle džiaugsmu tryško bičiulė.

Lietuvoje padariusi karjerą, nuo-lat spinduliuojanti džiaugsmu ir gera nuotaika, atrodo, kolegė nu-leido rankas. Sumažėję atlygini-mai, neaiški krizės pabaiga, intri-gos, žmonių tarpusavio santykiai, depresuoti aplinkiniai – tai priežas-tys, kurios nulėmė tokį jos sprendi-mą. Ji pavargo žaisti pagal Lietuvos valdininkų diktuojamą politiką.

Juokavau, kad jos regėjimas nu-silpo, nes ateities horizontas – ne-matomas. Net žvelgiant per akinius. Todėl daugelis tokių kaip ji – spau-džiančiais batais ir skaudama šir-dimi – sprunka iš Lietuvos. O tų spaudžiančių batų sukeltos nuos-paudos gyja. Todėl emigracijos ban-ga iki šiol kyla tik aukštyn.

Svajonės keliauja lagaminuose

Emigrantai, pasirinkę žaidimą pagal savo taisykles, iš naujo perdė-lioja svajones, ateities planus, vaikų ateitį, nes lietuviškos dėlionės deta-lės, išmaišytos atžagaria ranka, su-simaišo taip, kad sudėti jas į vietas būnant Lietuvoje tampa sudėtinga. Mat į komunalinių mokesčių vietą įkyriai spraudžiasi būsto paskolos dėlionės detalė, o į vaistų nuo gripo eilulę savąją nosį kiša bulvėms skirti pinigai. Atrodo, nors persiplėšk.

Todėl žodžių derinys „emigra-cijos banga“ tampa kone sinonimu kitam žodžiu junginiui – „duona kasdieninė“. Lagaminas, sukrautas kelionei svetur, – sunkus, tačiau jis

atrodo lengvesnis nei kasdiena, nei gyvenimas namuose.

„O kas yra namai? Namai ten, kur šeima. Namai ten, kur širdžiai artimi žmonės. Kur vaikai, kur perspektyvos, namai ten, kur galimybės. Aplankyti kapų ir tėvynės užtenka ir vieno karto per metus“, – nelabai seniai gal kiek ciniškai kalbėjo vienas pažįstamas, su šeima išvykęs iš Lietuvos.

Todėl lagaminai, kuriuose sudė-tos emigrantų svajonės, vežami ki-

tur, o tų lagaminų šeimininkai kuria naujus namus. Emigrantai įsigyja naujus arbatinukus ir naujas lovas ir bando prisijaukinti svetimą šalį, svetimą kalbą, naujus kaimynus. O kodėl ne? Nieko nėra neįmanoma. Juk net Mažasis Princas prisijauki-no Lapę. Vadinasi, net neprijauki-namus dalykus galima prijaukinti. Tad dažnam lietuviui svetima šalis tampa namais. Ir emigracijos batų nuospaudos užgyja.

Emigracijos batai – ne laisvi lietuviški kaliošai

Bet mūsų gyvenimo kokybė nesusideda ti k iš meilės, jausmų, savos lovos ar juo labiau – iš arbati nuko. Jausmų lyg duonos neatsikąsi.

Dainius PAUKŠTĖ

Valdantiesiems teko svarbi misija – išvaduoti šalį iš eko-nominio sunkmečio gniauž-tų. Tačiau tai jiems sunkiai sekasi. Žmonės bėga nuo blogo, nesaugaus gyveni-mo ten, kur jis geresnis, saugesnis. Emigracijos iš Lietuvos mastas viršijo visų ankstesnių emigra-cijos bangų dydį.

Dėmesio sulauksi ti k išvykęs

Jeigu ir toliau išliks aštuo-nių pastarųjų mėnesių emigraci-jos tendencijos (58 328 emigrantai, iš jų 10 proc. – nuo 6 iki 18 metų), metų pabaigoje bus rekordinė – beveik 90 000 – deklaravusių savo išvykimą iš šalies tautiečių armija. Sudėjus po nepriklausomybės atkūrimo deklara-vusiųjų išvykimą ir jo nedeklaravusiųjų skaičius (1990–2006 m. emigravo 404 tūkst., o 2007–2009 m. – 80,24 tūkst., 2010 m. – dar 90 tūkst.), rezultatas bus įspūdingas – 574 240 emigravusiųjų.

Plika akimi matyti, kad išaugusi emigracija nėra valdančiųjų dėmesio centre. Baigiasi antri jų valdymo me-tai, o Vyriausybės veiklos tvirtinamo-se programose emigracijai ir toliau

neskiriama jokio dėmesio, ji net ne-įvardijama kaip problema, į kurią rei-kėtų reaguoti. Be to, jau dveji metai, kai „numarinta“ Ekonominės mi-gracijos reikalų komisija. Lietuvoje neliko institucijos, kuri galėtų mig-racijos procesus analizuoti, vertin-ti, teikti išvadas ir rengti pasiūlymus Seimui ar Vyriausybei. Tiesa, per tą laiką Demokratinės politikos insti-tutas parengė valstybės fi nansuojamą programą „Globali Lietuva“, tačiau

ji skirta jau emigravusių tautie-čių reikalams, o ne emigraci-

jos prevencijai. Programa tarsi teigia, kad dėme-

sio iš valstybės sulauk-si tik tada, jeigu iš jos išvyksi.

Nevykęs Airijos pavyzdys

Emigracijos srautai 2010 m. iš-

augo keturgubai, to-dėl galima teigti, kad

Lietuvoje siaučiantis emigracijos nuotaikų vi-

rusas jau pasiekė epidemi-jos lygį ir įgavo lėtinį pobūdį.

Teisinantis nepamatuotai ir lengva-būdiškai dažnai pateikiamas Airijos pavyzdys, iš kurios per XIX–XX a. emigravo pusė šalies gyventojų. Bet paklauskime pačių airių, ar jie labai laimingi dėl tokios savo istorijos ir kokią kainą už tokį emigracijos mas-tą sumokėjo ši tauta. Šiandieną ai-rių kalba iš šalies viešojo ir valstybi-nio gyvenimo išstumta į užribį, nors ofi cialiai tiek airių, tiek anglų kalbos yra valstybinės. Keista, kad Lietuva orientuojasi ne į patį geriausią pavyz-dį. Prisiminkime, kad dabar ne XIX,

o XXI a., o jo skiriamasis ženklas – globalizacija – žengė pirmus žings-nius galutinio tikslo, t. y. klasikinių valstybių egzistavimo pabaigos, link. O mes šiam procesui patys suteikia-me pagreitį, nekreipdami dėmesio į tai, kad Lietuvos pamatus tebeplauna emigracijos potvynis.

Taigi viskas yra politikų ir parti-jų rankose. Alternatyva kaip visada yra, bet tai – visuotiniai neramumai ir chao sas. O gal mes to nusipelnėme? Gelbėti valstybę ruošiasi ir besikurian-tys visuomeniniai judėjimai, ir pavie-niai asmenys. Kažkada Bernardas Šo sakė: „Žmonių išmintingumas propor-cingas ne jų patirčiai, o sugebėjimui jos įgyti.“ O mūsų šalies piliečiai sąlygų įgyti patirties valdyti šalį neturėjo. To pasekmė – išsivaikščiojanti Lietuva.

Ar lauksime, kol Lietuva išsivaikščios?

Ką daryti , kad emigracija pradėtų mažėti ar bent stabilizuotųsi?• Kol emigracijos iš Lietuvos mastas su-

mažės iki pasaulinio vidurkio, Seime įsteigti nuolati nį Migracijos reikalų ko-mitetą, kuris verti ntų Seime priimamų teisės aktų galimą įtaką emigracijos procesams.

• Atgaivinti Ekonominės migracijos komisijos veiklą.

• Kol nedarbo lygis Lietuvoje suma-žės iki ES vidurkio, uždrausti darbo jėgos įvežimą iš trečiųjų šalių į tuos ūkio sektorius, kuriuose gali ir turi dirbti Lietuvos piliečiai.

• Siekiant darbuotojų atlyginimų pa-didinimo, darbdavio gaunamą pelną sieti su įmonėje dirbančių darbuo-tojų darbo apmokėjimo dydžiu.

• Vyriausybė turi pareikšti iniciatyvą, kad darbdavių organizacijos ir pro-fesinės sąjungos, kaip socialiniai partneriai, per metus susitartų ir parengtų darbo apmokėjimo siste-mą įvairiems gamybos sektoriams ir dvišaliais susitarimais ją įteisintų. Kuriant šią sistemą turėtų būti įver-ti ntas darbuotojo indėlis į sukuriamo produkto pridėti nę vertę ir atsižvelg-

ta į intelekti nio bei fi zinio darbo ap-mokėjimų skirtumus.

• Vyriausybė, atstovaujanti šalies pi-liečiams, turi įverti nti gyvenamųjų namų statybai ar būstui įsigyti ban-kuose paimtus kreditus bei jų grąži-nimo sąlygas ir organizuoti derybas su bankais, kad kredito gavėjams paskolų grąžinimo sąlygos būtų pa-lengvintos.

• Imtis priemonių peržiūrėti šiuo metu be socialinių partnerių suti -kimo įteisintas darbo rinką liberali-zuojančias, bet neadekvačias ir emi-graciją skati nančias priemones.

• Vykdydama emigraciją mažinančias priemones, Vyriausybė privalo su-prasti , kad išvykimas šeimomis, vai-kų išsivežimas į užsienį – tai ti esus kelias į saitų nutraukimą su Tėvyne. Lietuvos piliečių nuolati nė gyvena-moji vieta net ir globalizacijos sąly-gomis turi būti Lietuva.

• Vyriausybė turėtų įteisinti nuosta-tas, kad laikinai išvykę Lietuvos pi-liečiai iškart netaptų emigrantais, kaip yra dabar, o iki 5 metų jiems turėtų būti suteiktas „laikinai išvy-kusiojo“ statusas.

Daugelį lietuvių krizė išveja svetur. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 spalio 1–8 d., Nr. 326 Sportas

Sutarti s. Alytus tapo antru miestu po Šiaulių, kuris su Lietuvos krep-šinio federacija pasirašė sutartį dėl 2011 m. Europos vyrų krepši-nio čempionato organizavimo. Eu-ropos vyrų krepšinio čempionatas kitais metais rugpjūčio 31–rugsė-jo 18 dienomis vyks šešiuose Lie-tuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje. Pirmą kartą pirmenybė-se dalyvaus 24 geriausios Senojo žemyno komandos. Alytuje Euro-pos čempionato grupės varžybos vyks visiškai atnaujintoje univer-salioje sporto arenoje. Ofi cialiai ati daryti areną planuojama dar prieš Naujuosius metus.

Karjera. Į Kauno „Žalgirį“ po per-traukos sugrįžęs Paulius Jankūnas išrinktas komandos kapitonu. Jis šiose pareigose pakeis Dainių Ša-lengą. Taip buvo nuspręsta per komandos susirinkimą. Žalgirie-ti s mano, kad tai ne ti k didelė gar-bė, tačiau ir atsakomybė. „Ką man reiškia būti kapitonu? Visų pirma tai didžiulė atsakomybė, ypač šias pareigas atliekant tokioje koman-doje kaip „Žalgiris“. Visada turi būti pasiruošęs padėti visais klausimais, išklausyti , patarti , suprasti . Džiau-giuosi suteikta garbe ir darysiu vis-ką, ką galiu, kad pateisinčiau lūkes-čius“, – kalbėjo P.Jankūnas.

Pripažinimas. Europos šalių leng-vosios atleti kos federacijas vie-nijanti Senojo žemyno asociaci-ja (European Athleti cs) paskelbė 2010 m. sezono „Europos kylan-čios žvaigždės“ rinkimų rezultatus. Penktą vietą šiuose rinkimuose už-ėmė pasaulio jaunimo lengvosios atleti kos pirmenybių disko meti -mo čempionas Andrius Gudžius. Pirma vieta paskirta pasaulio už-darų patalpų trišuolio čempionui prancūzui Tedžiui Tamgui. Jis ap-lenkė šuolininką į tolį ispaną Eu-zebiją Kaseresą ir rutulio stūmiką lenką Kšyštofą Bžozovskį.

Reiti ngai. Pajėgiausias Lietuvos tenisininkas 20-meti s Ričardas Berankis Teniso profesionalų aso-ciacijos (ATP) reiti ngų lentelėje iš 112-os vietos pakilo į 110-ą. 19-meti s Laurynas Grigelis išliko 466-as, o 18-meti s Dovydas Ša-kinis iš 808-os pozicijos nukrito į 815-ą. Reiti ngo lyderiu išliko ispa-nas Rafaelis Nadalis, antrą vietą užima serbas Novakas Džokovi-čius, o trečią – šveicaras Rodže-ris Federeris. Latvijos tenisininkas Ernestas Gulbis išliko 25-as.

GK inf., Eltos nuotraukos

Žinių sprintas

Arvydas JOCKUS

Niekam nekelia abejonių, kad dėl LKL aukso žiedų šiemet, kaip ir praėjusiais metais, susirungs Kau-no „Žalgiris“ ir čempionų ti tulą gi-nanti s Vilniaus „Lietuvos rytas“. O į bronzos medalius pretenduoja 3–4 komandos. Lygos vadovai progno-zuoja, kad visas čempionatas šie-met bus įdomesnis negu pernykš-ti s. Tai lems ne ti k taisyklių ir aikštės žymėjimo naujovės, bet ir žaidėjų įvairovė: šiemet LKL klubams leista registruoti daugiau legionierių, be to, į komandas pakviesta daugiau patyrusių krepšininkų.

Dalyvaus trylika komandų

2010–2011 metų LKL pirmeny-bėse dalyvauja 13 komandų: nugalė-tojo titulą ginantis Vilniaus „Lietuvos rytas“, „Žalgiris“, Šiaulių „Šiauliai“, Vilniaus „Sakalai“, „Nevėžis“, Klaipė-dos „Neptūnas“, Alytaus „Alytus“, Pa-nevėžio „Techasas“, Kauno „Aisčiai“, Prienų „Rūdupis“, Utenos „Juventus“, Vilniaus „Perlas“ ir LKL pirmenybė-se debiutuojantis Palangos „Naglis-Adakris“. Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionė pakeis Ma-rijampolės „Sūduvą“, kuri buvo paša-linta iš lygos, nes neatitiko fi nansinių ir arenos kokybės reikalavimų.

Reguliariajame sezone komandos žais dviem ratais, o aštuonios stip-riausios komandos tęs kovą atkrin-tamosiose varžybose. Čempionatas, kuriame teisėjaus 23 arbitrai, baigsis gegužės mėnesį. Paskutinę vietą už-

imsianti komanda žais pereinamąsias rungtynes su NKL čempionais.

LKL „Žvaigždžių dieną“ ketinama surengti kitų metų kovo 12 d. Jeigu iki to laiko Klaipėdoje nebus pasta-tyta nauja arena, populiari krepšinio šventė įvyks Šiauliuose.

Per mažos sporto salės

Kai kurios komandos šį sezoną bus priverstos rungtyniauti kituo-se miestuose, nes namuose neturi LKL reikalavimus atitinkančių sa-lių. Lyga reikalauja, kad salėje būtų įrengta mažiausiai 800 sėdimų vie-tų žiūrovams.

„Vilniaus „Sakalai“ iš dalies iš-sprendė problemą persikraustę žais-ti į Šakius, kur yra 900 vietų nauja, gera salė. Kėdainiuose yra 600 vietų salė, A.Sabonio krepšinio mokyklo-je gali būti iki 700 vietų. Netenkina ir Prienų salė, bet ten galbūt pajudės naujos arenos statyba. Reikalavimų neatitinka ir Palangos salė. Išimtis jiems padaryta tik šiemet, jie galės žaisti Klaipėdos krikščioniško ko-ledžo salėje. O kitais metais žiūrėsi-me, ar Palangoje bus pradėta statyti LKL reikalavimus atitinkanti salė“, – šią savaitę Vilniuje surengtoje spau-dos konferencijoje problemas vardijo LKL generalinis direktorius Linas Gylys.

Pasak jo, po dvejų metų visos LKL komandos jau turės žaisti ly-gos reikalavimus atitinkančiose sa-lėse. Priešingu atveju jos neteks ga-limybės žaisti pagrindiniame šalies krepšinio čempionate.

Savų žaidėjų – mažiau

Praėjusį LKL sezoną klubams leista registruoti tik po keturis legio-nierius. Šiemet LKL klubai be pa-pildomo mokesčio rungtynėms ga-lės registruoti penkis užsieniečius. Už šeštą užsienio žaidėją klubai Lietu-vos krepšinio federacijai turi sumokėti 50 tūkst. Lt mokestį. Registravęs šešis legionierius tai jau padarė Kauno „Žal-giris“. „Lietuvos rytas“ taip pat įsigijo šešis legionierius, tačiau kol kas nepa-teikė LKL dokumentų, kad sumokėjo mokestį už šeštą užsienietį, tad kol kas gali verstis tik su penkiais.

Abiejų stipriausių šalies klubų vadovai džiaugėsi galimybe regis-truoti daugiau legionierių, nes norė-jo maksimaliai sustiprinti komandas rungtynėms Eurolygoje. Be to, už-sieniečiai, ypač amerikiečiai krepši-ninkai, kainuoja gerokai pigiau nei tokio pat lygio lietuviai. Mat viduti-nio lygio amerikiečių krepšininkų – tiesiog daugiau.

„Visi klubai, nesvarbu, kiek turi lėšų, nori surinkti kuo pajėgesnes komandas. Mes – ne buvusi Ju-goslavija, kur gerų vietinių žaidė-jų – nors vežimu vežk“, – naujas legionierių registravimo taisykles

komentavo „Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas.

Jam pritarė ir „Lietuvos ryto“ val-dybos pirmininkas Jonas Vainauskas: „Kovojant Eurolygoje be užsienie-čių išsiversti sunku. Pastaruoju metu mūsų šalies krepšininkai ir jų agentai reikalauja vis daugiau pinigų, nors jų meistriškumas taip tolygiai nekyla.“ J.Vainauskas teigė, kad sprendimas padidinti legionierių limitą gali pa-koreguoti ir lietuvių kainas.“

Klubams taip pat teko po 20 tūkst. Lt sumokėti ir už pasamdy-tą užsienietį – komandos vyriau-siąjį trenerį. Šiemet LKL klubus treniruoja trys užsieniečiai: prie „Lietuvos ryto“ vairo stojo kroatas Draženas Anzulovičius, „Žalgirį“ treniruoja serbas Acas Petrovičius, „Perlą“ – kroatas Ivanas Sunara.

Naujas aikštės žymėjimas

Šiemet pagal FIBA reikalavi-mus pusmetriu (iki 6,75 m) nukel-ta tritaškio linija ir pakeista baudos aikštelės forma: vietoje įprastos tra-pecijos piešiamas stačiakampis. Ti-kimasi, kad dėl to krepšinis taps dar patrauklesnis.

„Tritaškio metimo linija pailgėjo tik aikštės viduryje, šonuose ji liko tokia pati, todėl žaidėjai ir šonuose meta iš toliau, bet tuomet užlipa ant aikštės ribą žyminčios linijos. Tad žaidėjams dar reikia prisitaikyti prie naujo žymėjimo. Kita vertus, dėl naujovių (tai pažymi ir Eurolygos treneriai), galima tikėtis atletiškes-nio žaidimo po krepšiu, nes koman-dos sieks pelnyti daugiau užtikrintų taškų ir ne taip pasitikės galimais tritaškiais“, – svarstė LKL varžybų direktorius Tomas Rimkus.

Išaugo klubų biudžetai

LKL generalinis direktorius L.Gilys teigė, kad visų lygos klu-bų biudžetai, palyginti su praėjusiu sezonu, yra šiek tiek didesni. Mini-malus klubo biudžetas – 600 tūkst. Lt. „Daugumos komandų biudžetai didesni nei reikalaujame, o favoritų „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ – mi-lijoniniai“, – sakė L.Gylys.

Lygos vadovas pasidžiaugė, kad nesumažėjo ir LKL rėmėjų gretos. Generaliniu rėmėju išliko „Kalnapi-lio-Tauro grupės“ aludariai.

Šį sezoną stipriausios Lietuvos krepšinio lygos čempionato rung-tynes transliuos „Sport 1“ ir „Lie-tuvos ryto TV“.

Paaštrės kova dėl bronzos

Lygos vadovai įsitikinę, kad šie-met laukia atkakli kova ne tik dėl aukso žiedų, bet ir dėl bronzos me-dalių. „Praėjusį sezoną lygoje netrū-ko žalio jaunimo. Šiemet derinys lyg ir geresnis, grįžta patyrę krepšinin-kai, jie turi ambicijų. Klubai geriau dirba pagal struktūros, vadybos rei-kalavimus, ieško gerų trenerių. To-dėl tikimės, kad šis čempionatas bus aukštesnio lygio negu pernykštis“, – prognozavo T.Rimkus.

Pasak LKL varžybų direktoriaus, be „Šiaulių“, kurie jau tapo beveik etatiniais bronzos laimėtojais, užim-ti trečią vietą pretenduoja Utenos „Juventus“, ambicingus planus išsi-kėlę Klaipėdos „Neptūnas“ ir Vil-niaus „Sakalai“.

Nuo 1993 m., kai buvo įkurta Lietuvos krepšinio lyga, 12 kartų Lietuvos čempionais tapo „Žalgirio“ krepšininkai, penkis kartus čempio-natą laimėjo „Lietuvos rytas“.

LKL čempionate bus LKL čempionate bus daugiau užsieniečiųdaugiau užsieniečių

Antradienį Kėdainiuose vietos „Nevėžio“ ir Kauno „Žalgirio“ dvikova, kurią rezultatu 69:56 laimėjo kauniečiai, prasidėjo 18-as Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionatas.

Mažai kas abejoja, kad dėl LKL aukso žiedų šiemet vėl susikaus nugalėtojo ti tulą ginanti s „Lietuvos rytas“ ir daugkarti nis lygos čempionas „Žalgiris“. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kai kurios komandos šį sezoną bus priverstos rungtyniauti kituose miestuose, nes namuose neturi LKL reikalavimus ati ti nkančių salių.

Gimtasis kraštas2010 spalio 1–8 d., Nr. 32 7

Dr. Manvydas VITKŪNAS

Incidentas įvyko tuo metu, kai keturi Provincijos atkūrimo grupėje (PAG) tarnaujantys lietuvių kariai ly-dėjo kolegas psichologinių operacijų karius. Jie susiti ko su vietos televizi-jos darbuotojais, kur aptarė televizi-jos darbo gerinimo klausimus. Iškart po susiti kimo gatvėje lietuvių kariai buvo užpulti ir apšaudyti .

Karius apšaudė civilis

Užpuolimas buvo labai netikėtas. Prie ginkluotų lietuvių karių staiga pri-važiavo motociklas, vairuojamas civilio afganistaniečio. Už jo sėdėjo vyras, dė-vėjęs Afganistano policijos pareigūno uniformą. Jis kelis kartus iššovė į lie-tuvių karius. Tada užpuolikai dideliu greičiu nuvažiavo iš įvykio vietos. Lie-

tuvių kariai neatsakė ugnimi, nes už-puolimas įvyko miesto centre, aplinkui buvo daugybė žmonių, tad būtų kilęs pavojus juos sužeisti arba nukauti. Beje, apšaudant lietuvių karius buvo sužeis-tas ir vienas civilis afganistanietis, dir-bęs šalia esančioje prekyvietėje.

Du lietuvių kariai buvo sužeis-ti. 28-erių vyresniajam leitenantui Linui Novogreckiui kulka kliudė galvą, prasidėjo stiprus vidinis no-sies kraujavimas. Jo kolegai 35-erių viršilai Audriui Lužaičiui kulka taip pat kliudė galvą, be to, buvo sužalo-tos abiejų rankų plaštakos. Sužeisti lietuviai iš Herato atskridusiu me-dicinos evakuacijos lėktuvu buvo iš-skraidinti į šiaurinėje Afganistano dalyje esantį Mazari Šarifo miestą. Čia lietuvių kariai buvo gydomi vo-kiečių karo ligoninėje, o vėliau par-skraidinti į Lietuvą

Tarnauja tauragiškiai

Šiuo metu Afganistane tarnaujan-čios vienuoliktosios PAG pagrindą su-daro Tauragės rajone, Sakalinėje, dis-lokuoto Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Lietuvos

didžiojo kunigaikščio Kęstučio moto-rizuotojo pėstininkų bataliono kariai. Šis batalionas PAG misijoje dalyvau-ja jau antrą kartą. Dauguma pamainos karių taip pat yra tarnavę misijose Bal-kanuose, Irake, Afganistane.

PAG stovykloje Goro provin-cijos sostinėje Čagčarane kartu su Lietuvos kariais ir civiliais tarnau-ja bei dirba Danijos, Gruzijos, Ja-ponijos, JAV, Lenkijos, Suomijos ir Ukrainos atstovai.

Lietuvos vadovaujama provincijos atkūrimo grupė Gore – bendra civi-linė ir karinė misija, NATO tarptau-tinių saugumo paramos pajėgų dalis, kuri Goro provincijoje pradėjo veikti 2005 metų vasarą. Pagrindinė misi-jos užduotis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, už-tikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti.

Į gimti nę – karstuose

Kariai iš Lietuvos kelis kartus yra patyrę įvairių sužeidimų. Gegu-žės mėnesį nuo minosvaidžio ugnies nukentėjo mūsų specialiųjų operaci-jų pajėgų kariai. Rugpjūčio 30-ąją per naktinį patruliavimą Goro provincijo-je Lietuvos kariai užvažiavo ant nenu-statytos rūšies sprogstamojo užtaiso. Sprogimo metu kariai nenukentėjo, buvo sugadintas karinis visureigis.

Didžiausia lietuvių netektis Af-ganistane – 2008 m. gegužę afga-nistaniečių nušautas alytiškis ser-žantas Arūnas Jarmalavičius.

Galima sakyti, kad iki šiol likimas yra palankus Afganistane tarnaujan-tiems lietuviams. Mes, turėdami Af-ganistane daugiau nei dviejų šimtų karių kontingentą, iki šiol neteko-me tik vieno kario. Mažesnius karių padalinius atsiuntusios kitos Balti-jos šalys patyrė didesnių nuostolių. Latviai, dislokavę Afganistane 170 karių, neteko jau trijų savo vyrų. Es-

tai, kurių pajėgas Afganistane sudaro 160 karių, neteko net aštuonių savo vyrų. Tiesa, daugelis estų karių tar-nauja itin neramiose pietinėse Afga-nistano provincijose.

Iš viso nuo 2001 metų NATO ša-lių ir jų partnerių pajėgos Afganistane prarado daugiau nei du tūkstančius karių, iš kurių daugiau nei pusė – amerikiečiai. Daug savo karių Afga-nistane taip pat neteko britai (336 žu-vusieji), kanadiečiai (152 žuvusieji). Po 20–50 karių Afganistane prarado Prancūzija, Vokietija, Danija, Ispani-ja, Italija, Olandija, Australija, Len-kija. Taip pat karstuose iš Afganista-no yra grįžusių karių iš Rumunijos, Norvegijos, Vengrijos, Švedijos, Če-kijos, Portugalijos, Turkijos, Belgijos, Naujosios Zelandijos, Gruzijos, Pie-tų Korėjos, Suomijos. Pasaulis moka brangią kainą už pastangas įvesti bent kokią tvarką Afganistane, kuris taikos nematė jau trisdešimt metų.

Dėl geografi nės padėties ir men-kai išvystytos infrastruktūros centri-nėje Afganistano kalnuotoje dalyje esanti Goro provincija iki šiol buvo laikoma ne tik viena skurdžiausių, bet ir viena saugesnių provincijų ša-lyje. Saugumo situaciją provincijoje Lietuvos kariai dažniausiai apibūdi-na kaip santykinai ramią.

Pasaulis

Iš viso NATO šalių ir jų partnerių pajėgos Afganistane prarado daugiau nei du tūkstančius karių.

Rami Goro provincija tampa problemine

Afganistane, Goro provincijos sosti nėje Čagčarane, pačiame

miesto centre, nežinomi asmenys apšaudė ir

sužeidė du lietuvių karius.

EPA-Eltos nuotraukos

Gimtasis kraštas 2010 spalio 1–8 d., Nr. 328 Verslas

Vyriausiąja savaitraščio „ekono-mika.lt“ redaktore tapo verslo ir so-cialinėmis temomis rašanti žurnalis-tė Eugenija Grižibauskienė.

Pasak jos, naujajame savaitraštyje skaitytojams bus pateikiama aktua-liausių Lietuvoje ir pasaulyje vyks-tančių ekonominių procesų analizė, autoritetingų ekspertų nuomonės ir vertinimai, bus gausu fi nansinės in-formacijos, taip pat stengiamasi at-spindėti šios dienos ekonomikos re-alijas, daug dėmesio bus skiriama verslo naujienoms iš užsienio.

„Lietuvos žiniasklaidos rinkoje trū-ko specializuoto ekonomikos leidinio, kuriame informacija skaitytojui būtų pateikiama vienoje vietoje. Ekonomi-kos naujienas reikėdavo rankioti po vie-ną iš įvairių leidinių ir portalų“, – sako naujojo savaitraščio redaktorė. Pasak jos, verslo naujienoms iš užsienio leidi-nyje bus skiriama ypač daug dėmesio.

Tik pasirodžius informacijai apie planuojamą leisti savaitraštį „ekono-mika.lt“, anot E.Grižibauskienės, redakcija sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo.

„Sulaukėme palaikymo iš verslinin-kų, valstybinių ir fi nansinių institucijų. Tai patvirtina, kad sprendimas leisti tokį savaitraštį Lietuvoje yra priimtas laiku“, – teigia vyriausioji redaktorė.

32 puslapių verslo savaitraštis „eko-nomika.lt“ bus leidžiamas 15 tūkst. eg-zempliorių tiražu ir kainuos 3 litus.

Be savaitraščio „ekonomika.lt“, bendrovei „Balsas.lt leidiniai“ priklau-so „Balsas.lt savaitė“, „Ieva“, „Gala“, „Palmiros žvaigždės“, „Moters savai-tė“ ir laikraštis „Akistata“.

balsas.lt inf.

UAB „Balsas.lt leidiniai“ pradeda leisti naują verslui skirtą savaitraštį „ekonomika.lt“. Pir-mas leidinio numeris pasirodys spalio 1 d. ir skaitytojus pasieks kiekvieną pirma die nį.

Pradedama naujo ekonomikos savaitraščio leidyba

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Birþø rajone

Biržų pilis paveldėjo įdomiausią ir turtingiausią istoriją Šiaurės Lie-tuvoje. Buvusi viena galingiausių ir reikšmingiausių XVI–XVII a. basti-oninių tvirtovių, kunigaikščių Rad-vilų pilis XVIII a. pradžioje paversta griuvėsiais. Beveik tris šimtmečius ji grimzdo užmarštin, kol XX a. pabai-goje iš griuvėsių buvo pakelti pilies rūmai. Tačiau šie rūmai – tik didžiu-lio ir buvusio labai reikšmingo objek-to – Biržų bastioninės tvirtovės kom-plekso – dalis.

Biržų pilis XVI–XVII a. buvo vie-nas svarbiausių LDK gynybos punk-tų kovose su Rusija ir Švedija. 1625–1627 m. ji buvo sugriauta ir galutinai vėl atstatyta 1682 m. Po švedų ant-puolio 1704 m., susprogdinta pilis prarado savo strateginę reikšmę ir nebeatsigavo.

Mena kunigaikščius Radvilas

Ką aš galiu atsakyti į jūsų apgailesta-vimus, į jūsų praėjusių gražių dienų aša-ronę? Taip, gražu buvo. Jūsų gyvenimas buvo gražus ir jums gaila jo.

Ir prie kiekvieno to skundo, kiekvieno apgailėjimo girdžiu tėvynę minint. Ir aš nenorom tada galvoju: tėvynė? Galbūt šie žmonės ne taip jos ilgis, o ti k tų visų gėrybių, kurias ten turėjo, tų daiktų, tų rūbų, tų pilnų aruodų. Ir ką aš, ką aš turiu daryti ? Tiek kartų, kai girdžiu tuos skun-dus, aš jaučiuosi taip nejaukiai ir nesma-giai, ir kaip sveti mas tarp sveti mų.

Nuo pat vaiko dienų, kaip juoda ran-ka, mane sekė skurdas. Mes, vaikai, ilgom akim žiūrėdavom, kaip kiti , turti ngesnių vaikai, valgo skanėstus, ir turi slides ant ledo čiuožti , ir apsirėdę gražiais, ti k jiems siūtais drabužiais – ak, kai mums tekdavo brolių išaugti . O slidės, mes vinį sulenkę įkaldavom medin ir tursinėdavom ant valkų, viena koja pasispirdami. Ir mūsų mokyklinės knygos – jas tėvas pirkdavo kitų nunešiotas, be penkių lapų iš vieno galo ir iš kito galo – juk negi mokėsi už naują kelis litus, kai ti e litai taip brangūs, taip reti , o skolintojai lipa ant nugaros su procentais ir terminais ir vekseliais – ak, kas suskaičiuos visa.

Ne, ne tai, ne gerą ten gyvenimą aš prisimenu čia, ne tai traukia atgalios. Ir kai imu maisto normą, lagery, aš gal-voju apie tai, kad šią savaitę aš turėsiu ko valgyti , ir kitą savaitę irgi – savo dalį vis gausiu. Ir tai kur kas daugiau ir kur kas geriau, negu anos pusbadžių dienos Biržuose, kai savaitės vidury, pritrūkus duonos, sviesto, su pluta ar bulve lauk-davom pirmadienio, kai atvažiuos kas iš namų, atveš ką. Ir ti e ryšulėliai tokie skurdūs – ti ek burnų namie, ir tas svies-tas taip plonai tetepa, ir mėsos taip greit kubilai ištušta. Ir tada, viską išbaigę, ei-nam su Adolfu per gatves, einam per ki-nus, krautuves – kad užsimirštumėm, kad nesinorėtų.

Apie tai galvoju dabar, kai girdžiu jūsų gerų dienų prisiminimus, jūsų ilgesius. Ir ne, ne dėl to namo mane traukia, ne. Nieko, nieko to neturėjau, kas visą jūsų gyvenimą darė gražų ir mielą. Nieko to nebuvo . Tačiau kažkas buvo – dabar tai aiškiai matau – kažkas buvo, ko rankom neapimsi, kas nesiduoda nei duona, nei pinigu pakeičiamas – kažkas už alkio ir skurdo dar, ko nei burnon, nei į kišenę neįsidėsi.

Išėjau į kiemą pažiūrėti sniego.Žiūriu – visas kiemaskaip vaikelis miega.Aš stovėjau ir žiūrėjau,ir išbudint nenorėjau.

Jonas Mekas

Nesigėdiju savo ilgesio

Monika PIPIRAITĖ

Mockūnų kaimo ūkininkas Kęs-tuti s Valenti navičius tęsia šeimos tradicijas. Alaus gamybos meną jis paveldėjo iš tėvo, o pastarasis – iš savo senelio.

Kokia šventė be alaus?

„Biržų kraštas be alaus neįsivaiz-duojamas, nors šitos tradicijos po truputį blėsta. Kas kaltas? Parduo-tuvėse pigaus alaus gali nusipirkti kada panorėjęs. Ūkininkai užsiėmę, papildomo rūpesčio kratosi. Gaila, kad per šeimos suėjimus, vestuves, krikštynas ir kt. šventes alutį išstu-mia degtinė, šampanas, vynas“, – su-sikrimto K.Valentinavičius ir pridū-rė, kad anksčiau šiame krašte kiti gėrimai buvo visai nepopuliarūs.

Alus – saikingas gėrimas. Nei per silpnas, nei per stiprus. Septy-nių laipsnių – pats tas skanauti ir smagiai laiką leisti. Alų Biržų kraš-te nuo senų laikų iš ąsočių pilstyda-vo į stiklines. Jokiu būdu ne į mo-

linius bokalus. Spalva alučio turi matytis. Medaus, gintaro, šokolado, kaštonų... žiūrint, ką įdėsi, – duo-nos kriaukšlelę ar deginto cukraus žiupsnelį.

Iš vienos sti klinės

„Jeigu draugų būrys nedidelis, alus visuomet geriamas iš vienos stik linės, leidžiant ją ratu per ran-kas. Tai ne tik koštuvių tradicija, simbolizuojanti bendrystę. Šiaurės Lietuvos kraštas anksčiau garsėjo ir stip resniu alumi. Jeigu bokalais pradėsi gerti tokį alų, pasekmės gali būti liūd nokos. Ir tostų jokių nie-

kas nesako. Tradiciškai linkima svei-katos“, – sakė K.Valentinavičius ir priminė, kad iki dugno alaus išger-ti nevalia.

Tėvas Povilas sūnui antrina, kad reikia palikti ant dugno apie porą centimet rų. Kadangi alus gyvas, su mielėmis, tad dugną užkloja mielės. Jeigu įpylus mielių nebūna, vis tiek alus iki dugno neišlaižomas.

„Juk tikslas ne prisigerti, o sma-giai gurkšnoti ir bendrauti. Be to, pa-likdamas ant dugno tas mieles gali save kontroliuoti. Nenori, tai mažiau nugeri. Laisvė žmogui duota. Tačiau paprastai vienos stiklinės alaus būna mažai. Pakanka dažniausiai trijų“, – šypsosi pasakodamas senasis aluda-ris Povilas.

Miežinis alus stati nes sprogdinaBiržų krašto kulinarinio paveldo pasididžiavimas – alus. Tik šiais laikais ne kiekvienas jį pagaminti moka. Vieni neturi laiko, kiti ems nepavyko iš protėvių perimti paslapti es.

Povilas ir Kęstuti s Valenti navičiai iš Mockūnų kaimo naminį alų pasigamina didžiosioms šventėms ir šeimos susibūrimams.

Biržai – vienas seniausių Lietu-vos miestų, neseniai paminėjęs 555 metų jubiliejų. Jį savo glėbyje laiko apsikabinusios dvi upės – Apasčia ir Agluona, skalauja du gražuoliai ežerai – Širvena ir Kilučiai.

Biržai – buvęs kunigaikščių Radvi-lų miestas, kuriame XVI a. pabaigo-je buvo pastatyta galingiausia tuo metu basti oninė tvirtovė. Jos ti kslas buvo ginti LDK šiaurinį pasienį. Mies-te savo pėdsakus XIX a. viduryje pali-

ko ir grafai Tiškevičiai. Miestą puošia Šv. Jono Krikštytojo bei Evangelikų reformatų bažnyčios. Nuo senų laikų gamta šiame krašte krečia pokštus – tai vienoje, tai kitoje vietoje įgriūva žemė, atsiranda smegduobių.

Istoriniai dokumentai liudija, kad kunigaikšti s Boguslavas Radvila, nustatydamas naują tvarką ir Magdeburgo teisių galią, savo taisyklėse miestui patvirti no: „<...> miesti ečiai turi statyti bravorus ir salyklines prie upės ir ten alų daryti , degti nę varyti ir salyklą gaminti sauganti s nuo gaisro.“

Biržų pilis – Šiaurės Lietuvos istorijos ir architektūros perlas. Martyno Vidzbelio nuotraukos Nukelta į 10 psl. Nukelta į 10 psl.

J.Mekas – avangardinio meno kūrėjas.Nukelta į 10 psl.

Mûsø paveldasPriedas apie Lietuvos paveldà2010 spalio 1–8 d., Nr. 2 (32)

Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Gimtasis kraštas 2010 spalio 1–8 d., Nr. 3210 Mūsų paveldas

Karo metais, kai stiklinių nebuvo, močiutė Kęstučiui pasakojo, kad stipriu siūlu specialiai nupjaudavo butelį. Nu-gludindavo briaunas, pasigamindavo stiklinę. Iš permatomo stiklinio indo gerti būdavo geras tonas, prabanga.

Geros nuotaikos šauklys

Pagal stiprumą alus skirstomas į klases. Pirmą kartą iš kubilo nutekin-tas alus yra pirmokas. Jis – stipriausias. Kuo ilgiau jį laikai, tuo stipresnis.

Antrokas suputoja karštu vandeniu antrą kartą salyklą užpylus. Jis būna 4–5 laipsnių. Trečiokas primena girą. Silpnas gaivusis gėrimas labiau patin-ka moterims.

Alus nuteikia gerai nuotaikai, dai-navimui, šnekėjimui ir trepsėjimui. Jeigu alų gaminsi būdamas blogos nuotaikos, koštuvių metu susipyksi.

Ar žinote, kad gėrimas, paga-mintas iš viršūnėlių, nuteikia žmogų linksmai? Mat saulėje subrandintas, švelnaus vėjelio išglamonėtas grūdas savyje sukaupia gerąją energiją. O iš šaknelių išvirtas atneša pyktį, mat ten, po žemėmis, buvo tamsu, liūdna ir drėgna. „Vadinasi, burokinis alus, kurį po karo vyrai virdavo, buvo nege-ras?“ – klausiamai juokiasi Kęstutis.

Alaus pokštai

„Kai pirmoką vyrai geria, kalbos jų liejasi laisvai, garsiai. Tik antroką paduoda į stalą, šnekos aprimsta, su-lėtėja. Alaus vaišės primena krosnies kurstymą“, – aiškina Povilas Valen-tinavičius.

Aludaris šventėse yra labai svarbus asmuo. „Pivoriu“ jį vadindavo. Jis kaip kuliamosios meistras – palaiko toną, reguliuoja žmonių nuotaiką. Kai pa-mato, kad žmogus liūdnas, įpila dau-giau stipresnio alučio, jei svečias per-nelyg linksmas – pasiūlo atsipūsti ir silpnesnio paragauti. Jei alus gerai eina, „pivoriui“ visi lenkiasi.

O iš kur kilęs posakis, kad miežinis alus statines sprogdina?

Senas aludaris Vytautas Misiūnas iš Virškupėnų kaimo aiškino, kad tik-ras miežinis alus daromas nededant cukraus, naudojant tik alines mieles, laikomas tik medinėse statinaitėse. Tas tikrasis kartais iškrečia ir pokštų.

Kuo skiriasi miežinis nuo „fabriki-nės“ gamybos alaus?

„Cukrinis alus statinių nesprog-dina, – šypsosi Vytautas prisiminęs vieną įdomų atsitikimą iš savo aluda-rio praktikos. – Tai gali padaryti tik tikras miežinis – šis net ir metalinę statinaitę išpučia.“

Bene prieš 30 metų iš rūsio pa-sigirdo keistas pokštelėjimas. Įėjęs į savo „bravorą“ aludaris išvydo, kad

rūsio sienos baltos, tačiau visos statinaitės buvo savo vietose. Ir tik po atidžių paieškų aptiko, kad vienos jų dugnas subyrė-jęs į šipulius.

Senos medinės „bačku-tės“ įnoringos – jei ne

pats aludaris, o koks svetimas imasi leisti ir pilstyti alų, daž-niausiai išsprun-ka volė. Kelios se-kundės – ir statinė

tuščia. Todėl volę reikia stipriai laikyti

abiem rankomis ir dar priremti keliu. Pats kar-

tą vieną statinaitę alaus netyčia ište-kinęs V.Misiūnas sako, kad prie volės prileisti reikia tik nusimanantį žmo-gų. Tik šiuolaikiniai aludariai, meta-linėmis statinaitėmis susižavėję, voles baigia pamiršti.

„Per anksti sukoštas arba per šiltai laikytas alus taip pat statines sprog-dina“, – antrina Vabalninko seniūnas S.Gudas. Ir jam teko alaus nuotykį patirti. Seklyčioje stovėjusi statinaitė išmušė kamštį, alus ėmė veržtis tokia stipria srove, kad statinė koridoriumi atriedėjo iki pat gryčios.

„Volę – drožtą kūginį kamštį – iš-judinti ir alų išlaisvinti reikia palaips-niui, ramiai, kad aludario į šoną nenu-neštų. Kai nepasiseka, alus išprausia nuo galvos iki kojų. Pasitaiko, kad ne-mokšą alaus gamintoją labai valingas alus pamoko – iššoka visas iš stati-nės“, – patirtimi dalijasi S.Gudas.

Dabar vyrai alų gamina retai. Ko-dėl taip retai? Parduotuvėse visokio alaus į valias. Be to, ūkininkams laiko nėra, o ir priežiūra jo sudėtinga.

Gamina pirtelėje

„Mūsų kraštuose nuo senų senovės aludariai alų pirtelėje gamindavo, se-name ąžuoliniame kubile. Švari patal-pa, medžiu kvepia“, – sakė ūkininkas K.Valentinavičius.

Pirmiausia jis paruošia gerą salyklą iš miežių. Senelio ir tėvo pamokytas Kęstutis grūdus papila ant šiltos pirte-lės grindų ir laukia iki išlįs trys šakne-lės. Vasarą sudygusius miežius džio-vina saulėje, o žiemą krosnyje, arba šiuolaikiškai – elektriniu šildytuvu. Senais laikais aludariai salyklą traiš-kydavo girnomis per pusę grūdo, da-bar tam naudojami specialūs traišky-tuvai. Gautus miltus supila į vandeniu išplikytą ir beržo vanta išplautą ąžuo-linį kubilą, užpila 80 laipsnių vande-niu ir išmaišo medine mente.

Salyklas primena tirštą košę. Jei mentė jame stovi, vadinasi, salyklas puikus ir saldus. Uždengtas kubilas dvi valandas ilsisi. Šis alaus etapas va-dinasi salyklo salinimu. Kol salyklas salinamas, meistras paruošia kubilą misai tekinti. Ant kubilo dugno būti-nai padaro „drenažą“ iš alksnio malkų, džiovintų aviečių šakų ir šiaudų.

Ataušusią salinimo košę supila į tekinimo kubilą, užpila verdančiu vandeniu ir vėl leidžia pailsėti porą va-landų. Vėliau misą išleidžia ir supila į rauginimo kubilą kartu su jau paruoš-tais nukoštais kvapiaisiais apyniais. Kad alus išrūgtų, reikia dėti mielių. Kuo šiltesnė temperatūra, tuo greičiau alus rūgsta. Alui pradėjus rūgti, atsi-randa puta. Kai ji ima slūgti, duoda ženklą – alus išrūgęs, laikas supilstyti į statinaites.

Ar žmona mėgsta alų gerti? – klausiu Kęstučio. „Ne, ji – žemaitė“, – juokiasi ūkininkas ir kviečia paragauti alaus.

Anksčiau kaimuose alų darydavo kone kiekvienas vyras pagal savo uni-kalią technologiją. Remdamosi seno-mis tradicijomis, dabar Biržuose alų gamina 6 alaus daryklos.

Senajame Biržų kunigaikštystės ar-chyve įrašai apie „bravorą“ datuoja-mi nuo XVII a. Didelę pagarbą ir dė-mesį alaus pramonei biržiečiai įrodė 1704 m., kai mūšių su švedais metu buvo sugriautas visas miestas. Jie pir-miau atstatė ne rotušę (savivaldybę), o alaus daryklą. Po švedų invazijos alaus

gamyba labai greitai atsigavo ir buvo išleistas įstatymas aludėms palankio-mis kainomis ti ekti ti k geros kokybės alų. Šio įstatymo laikosi ir dabarti niai aludariai.

Antrojo pasaulinio karo metais Bir-žų alus vokiečių kariniams daliniams padėjo lengviau užimti Biržų mies-tą, mat rusų kareiviai, suradę dideles alaus atsargas, nesugebėjo rimtai pa-sipriešinti .

Turbūt kiekvienam lietuviui yra pa-žįstamas aludarių karaliumi ti tuluoja-

mas Jokimas Žaldokas iš biržiečio reži-sieriaus ir dramaturgo Boriso Daugu-viečio pastatytos pjesės „Žaldokynė“. Beje, Jokimo Žaldoko prototi pas Jurgis Žaldokas ir išmokė žymųjį dramaturgą daryti alų.

Šiandien biržiečiai siūlo pasidalyti alaus gamybos paslapti mis, paragauti alaus, naminės duonos bei sūrio eks-kursijoje „Alaus kelias“. Ją organizuo-ja Biržų krašto muziejus „Sėla“, kuris įsikūręs kunigaikščių Radvilų statytoje tvirtovėje.

Alaus kelias

Miežinis alus stati nes sprogdina

Vis labiau yrantys rūmų griuvė-siai išstovėjo iki XX a. vidurio. Po griuvėsių konservavimo prasidė-jo pilies atstatymo darbai. Jie buvo baigti 1988 m.

Šiandien Biržų pilies rūmai yra pagrindinis kultūrinio gyvenimo ir turizmo traukos centras ne tik Bir-žuose, bet ir visame Lietuvos Šiaurės Rytų regione.

Didžiąją rūmų dalį užima Biržų krašto muziejus „Sėla“, mažesnę –

Biržų rajono savivaldybės viešoji bib-lioteka. 25 muziejaus ekspozicinėse salėse pristatomos unikalios Biržų krašto kultūros ir istorijos vertybės, čia vyksta kultūriniai renginiai.

Biržų pilies kompleksas įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros minis-terijos Kultūros vertybių apsaugos de-partamento paskelbtą Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, paskelb-tas kultūros paminklu, o 2005-aisiais pripažintas saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe viešajam pažinimui ir naudojimui.

Mena kunigaikščius Radvilas

Nemaišyk alaus su kitais gėrimais. Apsvaigsi, liežuvis gėdos pridarys, o galva kitą dieną sprogte sprogs.

Ir tai įsisunkė giliai giliai, įsismel-kė nuo pat vaikystės – žemės kvapas, gimtosios žemės kvapas, gamtos gro-žis ir žmonių nuoširdūs rankų palieti -mai; vėjas, lietūs, naktys ir dienos, va-saros, rudeniai – kažkas, ko neapčiuop-si, neapimsi, bet kas labiau traukia da-bar negu visa, kas rankose turėta.

Ir tai toks ilgesys, kad kartais pama-nai, kaip tai ištversi, kaip tai ištveri, kaip tai tokį svorį viduj išlaikai. Ir kiekvieną dieną auga, kiekvieną dieną sunkėja – tas akmuo. Ir nesigėdini jo.

Ko aš turiu gėdyti s savo ilgesio? Ar tai ne žmogiška savo tėvynės ilgė-ti s? Ir ar aš tai pakeist galiu, kad žemė taip sti priai veikia.

O, daug žmonių, daug negero pa-darė, bet su žeme, su laukais, su krū-mokšniais, su gamta draugais susi-rišom, ir dabar, toli nuo vienas kito, viens kito ilgimės, viens kitą šaukiam, ti esdami viens į kitą rankas – žemė ir aš, laukai ir aš, laukai, lygumos, upės, žiemos pūgos.

Ištrauka iš Jono Meko dienoraščio (1948 m. balandžio 23 d.,

Vysbadenas).

Kaip ūkininkas savo laukeJonas Mekas – garsus poetas, pro-

zininkas, avangardinio kino kūrėjas, kritikas. J.Mekas gimė 1922 m. Se-meniškiuose. Mokėsi Biržų gimnazi-joje, 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos.

Mainzo universitete klausė fi lo-sofi jos ir literatūros paskaitų, ben-dradarbiavo Vokietijoje leidžiamoje lietuvių spaudoje. 1949 m. išvyko į JAV. Niujorke dirbo fabrikuose, mo-kėsi kino meno, pradėjo organizuoti avangardinio kino festivalius. Ben-dradarbiavo JAV ir Vakarų Euro-pos kino periodikoje. Yra prestižinių mokslo ir akademinių įstaigų garbės daktaras bei profesorius, tarptautinių kino festivalių laureatas.

Sukūrė daug kino juostų mėgė-jiška kino kamera. Jis nematė didelio skirtumo tarp mėgėjiškumo ir pro-fesionalumo, tarp dokumentikos ir vaidybinio fi lmo, nuolat kino kad-rais „rašė“ savąjį unikalų, labai asme-nišką dienoraštį. Ankstyvieji fi lmai „Medžių ginklai“ (Th e Guns of the Trees) (1961 m.), „Kalėjimas“ (Th e Brig) (1964 m., Venecijos kino fes-tivalio prizas) sukurti drauge su bro-liu Adolfu, artimesni tradicinio kino struktūroms.

Vėlyvieji (pavyzdžiui, 1971 m. „Prisiminimai iš kelionės į Lietu-vą“) – daugiau eksperimentiniai, pa-remti pernelyg subjektyvia fi lmavimo technika. Pasaulio kinematografi nin-kų akyse J.Mekas – kultinė avangar-dinio kino fi gūra. 1994 m. apie jį patį sukurtas fi lmas „Jonas dykumoje“.

J.Mekas kaip rašytojas debiutavo 1946 m. Išleido pasakų, poezijos, die-noraščių, laiškų, esė knygų.

Šiuo metu gyvena ir kuria Niu-jorke.

J.Mekas apie save: Poezijoje ir fi l-muose galėčiau save priskirti prie tų, kurie prakti kuoja postrealizmą – prak-ti ką, kurią Džonas Devejus yra pavadi-nęs „vieti numu“, t. y. tai, kas vyksta čia ir dabar, prieš mane ar manyje – ar tai būtų išorinis pasaulis, kurį aš fi lmuoju, ar vidinis – jausmai, atminti s, kuriuos aš užrašau žodžiais. Kiek galiu vengiu to, kas paprastai vadinama kūryba ar poezija. Aš dirbu kaip ūkininkas savo lauke ar kaip kalvis savo kalvėje. Aš dir-bu su žodžiais ir su judančiais vaizdais. Visa kita palieku dievų valiai.

Nesigėdiju savo ilgesio

Alus noksta medinėse stati naitėse.

Atkelta iš 9 psl. Atkelta iš 9 psl.

Atkelta iš 9 psl.

Puošni rūmų arkada įrėmina vaizdą į parką. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Gimtasis kraštas2010 spalio 1–8 d., Nr. 32 11Mūsų paveldas

Kai lankysitės Biržų pilyje, stabte-lėkite ilgiau prie vieno eksponato.

Tai 1645 m. Juzefo Naronovičiaus-Naronskio Biržų kunigaikštystės že-

mėlapis „Mappa Księstwa Biržanskie-go“. Šis eksponatas – unikalus XVII a. šaltinis, tiriant Biržų kunigaikštystės įkūrimą ir raidą (1547–1811).

Į UNESCI registrą „Pasaulio at-mintis“ pateko tik keturių Lietuvos muziejų teikti eksponatai, tad biržie-čiai gali didžiuotis, kad jų krašto mu-ziejuje saugomas pasauline vertybe pripažintas daiktas.

Viršutiniame kairiajame žemėla-pio kampe nupieštas kunigaikštystės savininkų Biržų–Dubingių Radvilų giminės herbas, dešiniajame viršuti-niame – žemionių pora, šone – du raiteliai, vienas iš jų – totorius. Apie

žemėlapio buvimą buvo žinoma tik iš paties J.Naronovičiaus-Naronskio 1659 m. parašyto darbo „Geometria“. 1993 m. gegužės 7 d. Maltos amba-sadorius Argentinoje Karolis Radvila žemėlapį padovanojo Lietuvos kul-tūros ministerijai ir prašė jį perduoti Biržų krašto muziejui „Sėla“. Žemė-lapį P.Gudyno istorinių ir muziejinių vertybių restauravimo centre restau-ravo Dalia Jonynaitė.

Žemėlapyje apibrėžtos Biržų ku-nigaikštystės ribos, šiaurinėje kuni-gaikštystės dalyje punktyrais pažy-mėta administracinė riba, skirianti Upytės pavietą nuo Kuršo kunigaikš-

tystės. Biržų kunigaikštystei priklau-sę miesteliai žemėlapyje lokalizuoti, pateiktas jų išplanavimas. Miestelių planuose aiškiai matyti gatvių tinklas, bažnyčios, gynybiniai įtvirtinimai.

1645 m. Biržų kunigaikštystės že-mėlapis leidžia nustatyti Radvilų ku-nigaikštystės dydį, ribas, sudėtį.

Žemėlapio toponiminiai duo-menys yra vertinga medžiaga Biržų krašto svarbios vietovardžių grupės genezei nustatyti. Nemaža jų dalis yra antroponiminės kilmės, atsirado iš Radvilų, kuriems tos vietovės pri-klausė, vardų ir pavardžių.

GK inf.

Biržų krašto muziejaus eksponatas – UNESCO Lietuvos nacionaliniame registre

Lilija VALATKIENĖ

Kiek dešimtmečių turės praslink-ti , kad Baibokų kaimas dovanotų mums dar vieną garsenybę?

„Tu opti mistė“, – tarsteli man ko-lega fotografas, iki pažastų pasken-dęs žolėje.

Sodybos kontrastai

Balio Sruogos tėviškėje dabar šei-mininkauja rašytojo palikuonys. Sū-nėnas su šeima iš Vilniaus čia at-važiuoja vasaroti, o žiemą keliukas dažniausiai būna užpustytas.

„Patricija, Algimantas ir Birutė Sruogos. Didelė jų giminė, sunku su-paisyti, kada kas čia lankosi“, – vardija garsios giminės palikuonis Vabalnin-ko seniūnas Stepas Gudas. Jis girdė-jęs, kad anūkai svajoja sutvarkyti tro-bą, ūkinius pastatus, atstatyti malūną ir įrengti kaimo turizmo sodybą.

„Būtų labai gražu, jei to sulauk-čiau, – viliasi seniūnas. – Mūsų kraš-tuose žmonės dar prisimena Balį Sruogą kaip išradingą, talentingą, humoro nestokojantį vyriškį. Gaila, kad kolūkio laikais ta sodyba labai nuskurdo, klėtelėse žmonės gyvulius ir paukščius laikė.“

Plukto molio asla, rūkykla su į dangų šaunančiu dešimties metrų kaminu, originalios rankų darbo du-rys, aukštos staktos, puošnių koklių krosnis. Daug kontrastų šioje sody-boje. Pasak seniūno, čia gyveno stip-rūs ūkininkai.

Pagarba klasiko dvasiai

1896-aisias šaltą ir snieguotą va-sarį dviejų galų aukštaitiškoje trobo-je gimė Balys Sruoga. Dabar apie jį primena viena patalpa, kurioje įkur-dintas literatūros klasiko memoriali-nis kambarys. Trumpa giminės isto-rija stenduose. Penkių brolių vaikystė, giminių šventės, nuotraukose įam-žintos tėvus priglaudusios Jasiuliškių kapinaitės, knygos, keletas rankraščių, lova, stalas.

„Vabalninko muziejus retsykiais čia susitikimus, paminėjimus ren-gia“, – rakindamas sodybos duris, tarsteli Vabalninko seniūnas.

O jei koks keliautojas norėtų rašy-tojo tėviškę apžiūrėti, pasirašyti sve-čių knygoje?

„Kai giminės čia būna, tai visus įleidžia. O šiaip atvykus, rakto teir-autis reikėtų Vabalninko muziejuje“, – paaiškino S.Gudas.

Vartau svečių knygą, pradėtą pildy-ti 1967-aisiais. Naujausi – kelių pra-bėgusios vasaros savaitgalių įrašai:

„Čia vakarojo Balio Sruogos tar-naitės. Mylime, džiaugiamės. Biru-tė, Vaida.“

„Sako, kad Lietuvoje krizė, bet ši-toje sodyboje jos tikrai nėra. Sodybos dvasia įkvepia būti geresniems ir kū-rybiškesniems. Ir dar labai mylėti ir didžiuotis savo tėvyne Lietuva. Inga ir Alius Viesulas.“

Vadinasi, kas labai nori, į B.Sruogos sodybą patenka.

Po Biržų rajoną mus lydėjęs gar-sus menininkas Viktoras Binkis sve-čių knygoje paliko savo palinkėjimą: „Pagarba klasiko dvasiai. Kazio Bin-kio palikuonis, anūkas Viktoras Bin-kis. Mes laimėjome bronzą!“

Tikėkimės, kad po šimto metų perskaitę šią žinią žmonės nepra-dės ieškoti materialaus lobio šioje sodyboje.

Žole apžėlęs kiemas, sukrypusios klėtelės, leisgyvės tvoros ir pavargusi troba. Liūdnas vienos garsiausių Baibokų sodybos vaizdas. Iš čia Lietuvai apie save paskelbė literatūros klasikas Balys Sruoga.

Palinkėjimai klasiko tėviškei

Lilija VALATKIENĖ

Toje pačioje pradinėje Papilio mokykloje, kurioje kadaise moky-tojavo Kazys Binkis, gyvena peda-gogė Edita Lansbergienė. Pirmame aukšte įkurtas poeto muziejus gy-vuoja ti k jos dėka. Edita – didelė šio impulsyvaus ir talenti ngo poeto kū-rybos gerbėja.

Paprastas ir išdidus

„Jis mokydavo ir vaikus, ir suau-gusius žmones, vakarais rengdavo kultūrinius vakarus, pats grojo smui-ku, armonika, klarnetu. Rašė straips-nius apie archeologiją, rūpinosi dai-nų rinkinių leidyba. Iš klebonijos atsitempė fortepijoną, organizuoda-vo šokius, poezijos skaitymus, į ku-riuos suvažiuodavo nemažai poetų ir rašytojų. Tokio aktyvaus gyvenimo K.Binkiui galėtų pavydėti bet kuris šiuolaikinis veiklus žmogus“, – pasa-kojo E.Lansbergienė.

Jis buvo paprastas kaip sodietis, elegantiškas kaip diplomatas ir iš-didus kaip kunigaikštis. Taip apie K.Binkį sakė Antanas Miškinis. Jie-du su Jonu Aisčiu žiūrėjo į Binkį kaip į nepasiekiamą.

K.Binkis nemėgo liaupsių. Am-žinai ieškojo ko nors naujo, nema-tyto, negirdėto. Jis aistringai gaudė literatūros naujienas, nuolat skaitė užsienio spaudą, gyveno su polėkiu. Besiblaškančio poeto K.Binkio as-

meninis gyvenimas taip pat apipin-tas legendomis.

Du garsūs peštukai

Poetas pamilo mėlynakę storomis kasomis, ramią ir tylią mokytoją ir at-kakliai siekė jos rankos.

Papilyje pasakojama, kad po vieno vakarėlio K.Binkis paprašė Pranutės likti nakvoti jo kaime. Pranutė nu-skynė darželyje gėlę, padavė ją Ka-ziui, o pati išvažiavo su savo broliais ir Baliu Sruoga į Vabalninką. Taip gimė labai liūdnas K.Binkio eilėraš-tis „Nuskintoji gėlė“.

Vabalninke galima išgirsti kitą „Nuskintosios gėlės“ gimimo istori-ją. Vieną vakarą K.Binkis ir B.Sruoga skaitė eilėraščius. Skaitė daug ir ilgai – tarsi varžytuvėse. Pranutė įteikė gėlių puokštę K.Binkiui ir taip įvertino jo pranašumą. Kazys neva buvo piktas ir tą puokštę švystelėjo į šoną.

Nepaisant to, kad Kazys su Pranu-te buvo įsimylėję, jie dažnai pykdavo-si. Taip pat dažnai Binkis kivirčyda-vosi su rašytoju Baliu Sruoga.

„Girdėjau tėvą pasakojant, kad Binkis ir Sruoga net susipešdavo. Ba-lys buvo aukštas, Kazys – mažesnio ūgio, tačiau nesutramdomas peštukas, ne kartą iš „Konrado“ kavinės grįž-davo sugūrinta nosimi“, – patvirtino senelio gyvenimo istoriją K.Binkio anūkas, Dailės akademijos docentas, garsus dailininkas Viktoras Binkis.

Poezijos burti ninkas„Seneli, mes laimėjome pasaulio bronzą! Tikiuosi, tu gražiai pašlovintum šį faktą. Tik trys milijonai!!!“ Tokį įrašą Kazio Binkio muziejaus svečių knygoje po krepšinio čempionato paliko poeto anūkas menininkas Viktoras Binkis.

Krašto muziejaus „Sėla“ lobis – žemėlapis (nuotraukoje – fragmentas) yra UNESCO paveldo registre „Pasaulio atminti s“.

Nukelta į 12 psl.

Senosios Binkių trobos nebeliko. Jos vietą žymi paminklinis akmuo ir liepų alėja.

Kieno motociklas įstrigo klasiko sodyboje? Martyno Vidzbelio nuotraukos

Balio Sruogos tėviškės duris paprastai atrakina čia poilsiaujantys rašytojo palikuonys. Kai jų nėra, raktas būna Vabalninke.

Gimtasis kraštas 2010 spalio 1–8 d., Nr. 3212

Dėl ko jie pešdavosi? Gal dėl mūzų?

„O dėl ko gali susipešti du išgėrę poetai? Tik nežinau, ar tai buvo vieti-nės reikšmės kivirčai ar konceptualus nesutaikomumas“, – šypsosi Viktoras Binkis, vaikščiodamas po savo sene-lio muziejų.

Ir novatorius, ir primityvus kaimieti s

Pranutės broliai, darbštūs ūkinin-kai, suprato, kad K.Binkis yra nepa-stovaus charakterio, niekada neturės nuolatinės gerai apmokamos tarnybos ir neaprūpins savo šeimos. Žodžiu, tikras vėjavaikis. Pranutė svyravo. Ji mylėjo Binkį, visa siela veržėsi į aukš-tesnį poezijos ir meno pasaulį, bet ją slėgė nežinomybė ir artimųjų prieši-nimasis draugystei su Kaziu.

Kai Pranutė pirmą kartą atsisakė tekėti už K.Binkio, jis ketino nusižu-dyti. Sakoma, kad anuomet jį išgelbė-jo M.K.Čiurlionio sesuo, atitraukusi pistoletą nuo smilkinio.

Pagaliau 1921 m. per Jonines Ka-zys ir Pranutė atšoko puošnias ves-

tuves, kuriose dalyvavo daug ponų rašytojų. Juos sutuokė Juozas Tumas-Vaižgantas. Tačiau Binkių gyvenimas nebuvo ilgas ir laimingas.

Pranutei buvo svetimas Kazio po-lėkis, nuolatinės jo kelionės, šėlioji-mai, nenoras taikstytis prie situacijos. Jis troško laisvės, iš kurios gimdavo jo kūryba. Poeto, dramaturgo, vertėjo, keturvėjininkų vado, novatoriaus ir kartu primityvokų humoristinių eilė-raščių kūrėjo daugelis nesuprato. Kau-ne 1939 metais leidžiamo laikraščio „Mūsų rytojus“ tiražas dėl Kazio Ali-jošiaus pseudonimu pasirašytų dai-nuškų, humoristinių eilėraštukų kilo kaip ant mielių.

Pasirodęs keturių puslapių leidi-nėlis „Keturių vėjų pranašui“ išjuokė Kazį Binkį ir pavadino poetą kiaulia-ganiu. Esą kaip vaikystėje ganydamas kiaules nevaržęs joms laisvės, „to savo principo jis laikosi ir nūnai, leisdamas savo neraliuotiems draugams tyčio-tis iš poezijos ir jos formų, iš grožio ir jo dėsnių, iš gyvenimo ir net pa-ties dievo“.

Nepakartojami K.Binkio impre-sionistiniai trioletai, kuriuos jis vadino „utomis“ (terminas iš japonų poezijos), pakylėjo jį į švelnumo aukštumas.

Ugniaspalvės aguonėlėsPo rugius visur liepsnojas,Lyg išklydę rojaus vėlės,Ugniaspalvės aguonėlės...Visas kraštas – vienos gėlės!Ar čia žemė, ar čia rojus?Ugniaspalvės aguonėlėsTik liepsnojas, tik liepsnojas...

(„Aguonėlės“)Tuo pat metu K.Binkis rašė „Šim-

tą pavasarių“, sakė, kad užteks sacha-rininti skaitytojams širdis.

Pasikinkęs jauną vėją,Vėtrą šaunią apkabinęs,Leidžiuos per padangių plynęSu pavasariu lenktyniais.

(„Vėjavaikiškas vėjas“)Kai visi ėmė į K.Binkį žiūrėti kaip

modernios poezijos ir futuristinių idė-jų šalininką, jis vėl bloškėsi prie poe-mų apie kaimo žmogų: „Rudenį atšąla oras, visi buriasi į poras...“

Išjuokęs savo jaunystės lyriką poe-tas be kompromisų gynė naująją „Ke-turių vėjų“ aukštumą, prieš lyriškąjį kaimą pastatydamas didžiulį miestą.

Poeto-ūkininko nesėkmės

K.Binkis buvo išdidus ir principin-gas. Jis vertėsi iš atsitiktinių honorarų, sunkiai išlaikė šeimą. Kai už operos libreto vertimą gavo kelis šimtus litų, nusprendė pasišaipyti iš savo praktiš-kų svainių, kažkada atkalbinėjusių se-serį tekėti už skurdžiaus. Jis nusipirko dvarą. Anuomet išsimokėtinai buvo pardavinėjami gubernatorių, minis-trų ir kitų žlugusios Rusijos imperijos valdininkų dvarai.

K.Binkis nusitaikė į prabangiau-sią, paties carinės ministrų tarybos pirmininko Piotro Stolypino Kalna-beržės dvarą.

Poetas labai mėgo gamtą. Ištisas valandas praleisdavo meškeriodamas, gėrėdavosi vandeniu ir pievomis. Nu-sileidęs prie Nevėžio K.Binkis ding-davo ištisai dienai, pamiršdamas ne tik valgį, bet ir svečius, ir ūkio reika-lus. Pernelyg uoliai atsidėjęs žvejybai ir iškylavimui, K. Binkis pamiršo ne tik skolų mokėjimą. Jo žmona Pra-nutė augino du vaikus ir daug dir-bo dvare. Kartą perpūsta skersvėjo sunkiai susirgo. Jos drama pasibaigė 1927 m. gegužę.

Pranutė mirė būdama 29 metų. K.Binkis netrukus vedė antrą kartą.

Su antra žmona Sofi ja jis ban-dė ūkininkauti Balsių dvare. Augino cuk rinius runkelius ir žąsiukus. Anks-tyvieji šalčiai runkelius sušaldė, žą-siukus išpjovė žiurkės. Pasakojama, kad pasiėmęs šautuvą, K.Binkis ban-dė žiurkes šaudyti. Su jomis krito ir nemažai žąsiukų. Ūkininkauti poetui nebuvo lemta.

Mūsų paveldas

Bitė ANDRIJAUSKAITĖ

Įsukame į tautodailininko Vido Ja-tulevičiaus kiemą. Tautodailininkas pa-linkęs prie didžiulio ąžuolinio koplyts-tulpio, kuriame kala Biržų istoriją.

„Biržai prasidėjo nuo biržės. Pir-moje eilėje pavaizduoti Biržus supan-tys miškai. Iškaliau didikų Radvilų pilį, giminės herbą, išdrožinėsiu ir Magdeburgo teises. Ant skydo įam-žinsiu metus, kai vyko karai su švedais,

pavaizduosiu mūšio epizodą. Atsiras ir Astravo rūmai, sėjėjas bei aludaris simbolizuos Biržus kaip žemdirbių ir aludarių kraštą. Dar aukščiau bus iškaltos dvi Biržų bažnyčios ir 555 metai. Tai mūsų miesto jubiliejus“, – nuodugniai pasakojo V.Jatulevičius, glostydamas 150 metų ąžuolą.

Tautodailininkas prisipažįsta, kad jam smagiau dirbti prie mažesnių siu-žetinių kompozicijų, kur leidžia savo fantazijai šėlioti. Jis kviečia užsukti į muziejų, įkurdintą dirbtuvės palėpėje.

„Tai, ką matote čia, sukūriau ne parduoti. Savo sielai, savo malonu-mui, – pražydo šypsena tautodaili-ninko veide. – Mano kūriniai dau-giaplaniai. Masinu žmones sustoti, patyrinėti, nepraeiti tarytum pro mauzoliejų. Leidžiu skulptūras pa-čiupinėti, paglostyti. Medis mėgsta, kai jį glosto. Jis ilgiau gyvena.“

Tautodailininkas medyje fi ksuo-ja mūsų tautos kultū ros ir istorijos paveldą, liaudies amatus. Siužetine

skulptūra, kurioje pavaizduoti kalvio darbai, V.Jatulevičius pradėjo senų-jų amatų ciklą. Ateityje bus išdrož-ti staliai, puodžiai, audėjos, aludariai ir kiti garsūs Biržų krašto amatinin-kai. Tiesa, viena skulptūra sufanta-zuota. Vadinasi ji „Nuo pragaro iki rojaus“. Apačioje išdrožtas pragaras, ant jo – žemė, dar aukščiau – dangus ir aukščiausiai įkurdintas rojus. Keturi sluoksniai, tarp jų – ertmės.

„Žmogaus gyvenimas trumpas. Jis gali kilti aukštyn arba garmėti žemyn. Šviesoforus pastačiau tam, kad eis-mas būtų reguliuojamas. Užšoki ant

raudonos šviesos ne vietoje, keliauk į pragarą! Taip ir tolsta žmonės nuo to-bulybės, taisyklių nepaisydami. O prie rojaus vartų kabo varpas. Juk į namus atėjęs žmogus turi paskambinti į savo duris. Jei pavyko atkeliauti iki vartų, rojaus paukščiai džiugiai skelbia apie naują atvykėlį“, – fi losofi škai aiškino liaudies menininkas.

Muziejuje apsilankiusios močiu-tės dažnai komentuoja medžio dro-žėjo kūrybą ir vieningai nusprendžia, kad jo sukurtame pragare nėra blogai atsidurti. Ten ne taip iškilminga, bet šilta, smagu, daug draugų.

Tautodailininkas Vidas Jatulevičius gyvena Paryžiaus gatvėje. Sakoma, kad per Vabalninką kadaise jojęs Napoleonas būtent šioje vietoje įklimpo su savo arkliais. Dabar čia balų nė kvapo nelikę, gatvė asfaltuota, rikiuojasi dailių namų eilė.

Kazys Binkis per lietuvių literatū-rinę padangę praskrido tarsi ryškus meteoras. Visi arti miau pažinoję šį neramios sielos amžinai vis naujomis idėjomis degantį žmogų tvirti no, jog K.Binkis, smaugiamas nuolati nių ne-priteklių ir buiti nių rūpesčių, sunau-dojo ti k nežymią dalelę energijos iš to milžiniško vulkano aistrų, polėkių ir kūrybinių galių, kuriomis taip nešykš-taudama apdovanojo jį gamta.

K.Binkio palikimas stebina ne po-emų gausumu ir solidžia lyrikos rinki-nių apimti mi, bet retam lietuvių po-etui būdingu spalvingumu ir įvairu-mu. K.Binkį galima drąsiai laikyti na-cionaliniu poetu, nes jo kūriniai, skel-biami sodiečiams skirtoje spaudoje, buvo svarstomi ir kumečių lūšnose, ir tuometi nio Kauno elito buduaruose. Retas kūrėjas pasitraukia iš gyvenimo, turėdamas ti ek kūrybinių sumanymų

ir ti ek jėgos jiems įvykdyti , kiek jų turė-jo K.Binkis. Jo ankstyva mirti s buvo su-ti kta kaip didžiulis nuostolis lietuvių li-teratūrai ir visai nacionalinei kultūrai.

Eduardas Mieželaiti s yra paskelbęs didžiulę poeti niu polėkiu nuspalvin-tą apybraižą, kurioje pabrėžė: „Kazys Binkis – poezijos burti ninkas, žinojęs nemaža magiškų poeti nės alchemijos paslapčių, taręs mūsų lyrikoje kokybiš-kai naują žodį.“

Magiškos poeto paslaptys

Poezijos burti ninkas

Tautodailininkas Vidas Jatulevičius garsėja savo kūrybiškomis kompozicijomis.

Siužeti ne skulptūra, kurioje pavaizduoti kalvio darbai, drožėjas V.Jatulevičius pradėjo senųjų amatų ciklą. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Kazio Binkio muziejus gyvuoja pedagogės Editos Lansbergienės pastangomis. Neseniai čia apsilankė poeto anūkas Viktoras Binkis.

Glostomos skulptūros gyvena ilgiau

Atkelta iš 11 psl.

Gimtasis kraštas2010 spalio 1–8 d., Nr. 32 13Mūsų paveldas

Biržų krašto muziejuje „Sėla“ įvyko ciklas renginių, skirtų supažindinti su kunigaikščių Radvilų paveldu. Ta pro-ga Lietuvos bankas į apyvartą išleido ir muziejuje pristatė 50 Lt sidab rinę monetą su Biržų pilies vaizdu.

Dailininko Vytauto Naručio su-kurtos monetos reverse pavaizduo-ta stilizuota Biržų pilis, pastaty-ta 1586–1589 m. Viršuje puslankiu eina užrašas „Biržų pilis“. Po pilimi pavaizduotas raitelis. Monetos aver-se – stilizuotas to laikotarpio valstybės herbas skyde.

Monetas nukaldino UAB „Lietu-vos monetų kalykla“. Moneta be rep-rezentacinės dėžutės parduodama už 130 Lt, o su dėžute – už 150 Lt.

Monetų tiražas – 10 000 viene-tų. Jų galima įsigyti Lietuvos ban-ko kasose.

Pilis įamžinta sidabrinėje monetoje

Vida SKUJIENĖ, Vabalninkų krašto muziejaus direktorė

Mūsų krašte nėra daug gražių kraš-tovaizdžių. Net moterų rankdarbiuose atsispindi santūrumas, ramios žemės spalvos. Ir žmonės mūsų tokie pat ra-mūs. Kaip tos spalvos. Kuklūs jie. Dro-vūs, bijo pasirodyti, pasigirti, kad yra talentingi, gabūs, sumanūs ir darbštūs. Biržų kraštas išaugino labai daug ta-lentingų ir garsių rašytojų, dailininkų, visuomenės veikėjų. Aš didžiuojuosi, kad čia gyvenu ir dirbu.

Regimantas RAMONAS, Biržų rajono savivaldybės meras

Pagal gimimą esu žemaitis, pagal pašaukimą – meilės tremtinys.

Skuodas, Klaipėda, Švėkšna – gra-žios ir širdžiai mielos vietovės kaskart iškyla prisiminus savo tėvus pedago-gus. Mano statybininko likimą prieš 40 metų pakoregavo sportas. Abudu su žmona žaidėme krepšinį, susipaži-nome per rungtynes. Likimas mus buvo nubloškęs į Eišiškes, netoli Baltarusi-jos sienos. Kai sūnų nuvedžiau į darže-lį, nesupratau, kokia kalba ten žmonės kalba. Ne juokais išsigandau. Pabėgo-me atgal į žmonos tėviškę Biržus.

Šiaurės Lietuva – turtingas kraš-tas, geros žemės, čia nuo seno išvysty-ta prekyba. Man labai patinka unika-li šio krašto gamta, mėgstu žvejoti, tik gaila, kad dirbant politiku tam užsiėmi-mui laiko nebelieka. Pripratau, susigy-venau, pamilau šį kraštą ir jo žmones, tačiau širdelė suspurda išgirdus apie gimtąją Žemaitiją. Vis dėlto žemaičiai kitokie, jie šilumos daugiau turi, su jais jaukiau būti. Atvažiavęs į Žemaitiją, pirmiausia einu į Švėkšnos bažnyčią. Pasiilgstu jūros ošimo. Žemaitijoje anksčiau buvo daug vandens malūnų. Ir dabar išgirdęs jūros ošimą prieš akis pamatau tuos vaikystės malūnus.

Stepas GUDAS,Vabalninko seniūnas

Į šį kraštą prieš 31 metus atvažia-vau iš Kupiškio. Dirbau dėstytoju, pa-žinau Vabalninko krašto žmones, pri-pratau prie jų ir užsilikau. Man smagu būti reikalingam, rūpintis žmonėmis. Jų pasitikėjimas – didžiausias įvertini-mas. Jei nesijausčiau jiems reikalingas, man tikrai nebūtų gera. Aš čia gyvenu dėl žmonių. Nejaukiai jaučiuosi, kai į seniūniją atėjęs gyventojas tarpduryje mindžikuoja ir sako „Atsiprašau, kad jus trukdau.“ Mane reikia nuolat truk-dyti. Tam ir esu seniūnas.

Kodėl čia gyventi gera?

Adolfas Sabaliauskas (Žalia Rūta) – katalikų kunigas, tautosakininkas.Jonas Yčas – mokslininkas, istorikas, fi losofas.Martynas Yčas – teisininkas, publicistas, politi kas.Stasys Nastopka – generolas, vienas iš Lietuvos kariuomenės organizatorių.Ernestas Galvanauskas – ekonomistas, kalnakasybos inžinierius, diplomatas.Gediminas Galvanauskas – ekonomistas, dėstytojas, buvęs Biržų burmistras.Jonas Variakojis – buvęs krašto apsaugos ministras, pulkininkas leitenantas.Julius Janonis – poetas.Antanas Budriūnas – kompozitorius, pedagogas, dirigentas.

Moti ejus Budriūnas – smuikininkas, chorvedys, kompozitorius.Bronius Budriūnas – vargonininkas, pedagogas, kompozitorius.Jokūbas Šernas – signataras.Balys Sruoga – rašytojas.Jurgis Bielinis – knygnešys.Kazys Binkis – poetas, vertėjas, dramaturgas.Kazimieras Vasiliauskas – katalikų kunigas, monsinjoras, visuomenės veikėjas.Vladas Garastas – sporti ninkas, treneris.Žydrūnas Savickas – sporti ninkas, sti priausias pasaulio žmogus.Petras Ločeris – fotografas, spalvotos fotoemulsijos išradėjas.Jonas Mekas – avangardinio meno kūrėjas, rašytojas, publicistas.

Biržų kraštą garsinę ir garsinantys žmonės

Tomas ZABULIS

Kukli rudeninių gėlių puokštė. Jurginai – melancholijos ir liūdesio pranašai – byloja, kad vėl metus teks laukti vasaros. Liūdna ir čia, Vabal-ninko muziejaus monsinjoro Kazi-miero Vasiliausko atminimo kam-baryje.

„Jurginai iš monsinjoro darželio“, – sako muziejaus direktorė Vida Sku-jienė, akimis glostydama gėles.

Šis žmogus nusipelnė didesnės pa-garbos.

Čia eksponuojami jo drabužiai, nuotraukos, sudžiūvusi duonos rie-kutė, parsivežta iš tremties, smulkūs asmeniniai daiktai, kuriuos žmonės po jo mirties į muziejų sunešė ir pri-sakė saugoti.

„Su monsinjoru esame susitikę ne kartą. Į Vabalninką jis atveždavo

garsių žmonių. Laimonas Noreika, Justinas Marcinkevičius skaityda-vo poeziją, koncertuodavo simfoni-nės muzikos atlikėjai. Jis labai mylė-jo žmones, dalijo save negailėdamas nei laiko, nei jėgų. Prisimenu, kai jį apdovanojo Lietuvos didžiojo kuni-gaikščio Gedimino IV laipsnio ordi-nu. Mes nuvykome jo pasveikinti į arkikatedrą. Pamenu, kad monsinjo-ras apsidairė ir visiems padėkojęs pa-sakė: „Eikite visi, mielieji. Dabar no-riu su savo kraštiečiais iš Vabalninko pasikalbėti“, – prisiminė Vabalninko seniūnas S.Gudas.

Savo tėviškės sodybą jis norėjo atstatyti ir ten įkurti muziejų, tačiau atvažiavusi komisija nusprendė šio objekto neįtraukti į paveldo sąrašus. Todėl Vabalninko žmonės muziejuje įkūrė jo memorialinį kambarį, o tėviš-kėje pastatys atminimo akmenį.

Jurginai iš monsinjoro darželio

Kultūros paveldo departamento (KPD) Nekilnojamojo kultūros pavel-do verti nimo taryba nutarė monsin-joro Kazimiero Vasiliausko tėviškės Kateliškių kaime, Biržų rajone, nepri-pažinti kultūros vertybe ir nesuteikė jai teisinės apsaugos.

KPD atstovė Aušra Valvonienė sakė, kad nuspręsta sodybos neį-traukti į Kultūros paveldo registrą dėl to, jog ji yra labai apleista ir būtų ne-ti kslinga nuo pamatų ją atstatyti .

„Pastatai labai apgriuvę, apleisti , verti ngųjų savybių beveik nėra. Jei įtrauktume tai, kas liko, labai išaug-tų atstatymo vertė. Norint atkurti rei-kėtų samdyti atestuotus specialistus, rengti projektus. Taryba mano, kad šiuo atveju tai neti kslinga, nes rei-kėtų atstatyti viską nuo pamatų“, – kalbėjo ji.

Be to, anot KPD atstovės, abejo-ti na, ar K.Vasiliauskas gimė būtent šioje sodyboje, neaišku, kokią įtaką ji padarė monsinjoro asmenybei.

„Istorikas daktaras Dangiras Ma-čiulis atkreipė dėmesį, kad sodyba statyta 1939 metais, o monsinjoras K.Vasiliauskas gimęs 1922 metais. Nebuvo pateikta jokių faktų, kad tai būtent jo gimti nė. Kai sodyba buvo pastatyta, jis jau mokėsi gimnazijoje ir parvykdavo laisvu laiku. Nebuvo daugiau įrodymų ar kokių nors do-

kumentų, kaip ta vieta turėjo įtakos jo biografi jai ar kūrybai“, – pasakojo A.Valvonienė.

Jos žodžiais, šioje vietoje pastatyti paminklą ruošiasi vietos valdžia: „Tiek ir užtektų, jei savivaldybė savo lėšo-mis ar iniciatyva tą vietą pagerbtų.“

1922–2001 metais gyvenęs mon-sinjoras K.Vasiliauskas – politi nis ka-linys ir tremti nys, ilgameti s Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, Vil-niaus Šv. Mikalojaus bažnyčios eme-ritas.

1950 metais jis dešimčiai metų nuteistas už tėvynės išdavimą ir an-ti tarybinę agitaciją, kalėjo Intos ir Vorkutos lageriuose, ten dirbo ang-

lių šachtose. 1957-aisiais paleistas iš lagerio kurį laiką dirbo Švenčionių bažnyčios vikaru.

Sovietų valdžiai uždraudus jam gy-venti ir dirbti Lietuvoje, iki 1969-ųjų K.Vasiliauskas gyveno Latvijoje, dirbo buhalteriu, kroviku. Grįžęs į Lietuvą kunigavo Varėnoje.

1993–1995 metais jis buvo Vil-niaus kunigų seminarijos rektorius, 1994 metais už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Lietuvos didžiojo ku-

nigaikščio Gedimino IV-ojo laipsnio ordinu.

1995-aisiais jam įteikta Santarvės fondo premija, 1998 metais Vilniaus Gedimino technikos universiteto ta-ryba suteikė jam garbės nario vardą, 2000-aisiais suteiktas Vilniaus mies-to garbės piliečio vardas, tais pačiais metais monsinjoras apdovanotas Lie-tuvos nepriklausomybės medaliu.

2001-ųjų spalio 17 d. visų norin-čiųjų atsisveikinti su velioniu nesutal-pinusioje Vilniaus arkikatedroje bazi-likoje gedulingų Mišių koncelebracijai vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Pamokslą pasakė tėvas Sta-nislovas. Mišiose dalyvavo aukščiausi valstybės vadovai. Karstą su monsin-joro palaikais išnešus iš arkikatedros, per aikštę nusidriekė didžiulė mon-sinjorą į paskuti nę kelionę lydinčiųjų procesija. Minia žmonių atvykstan-čios laidotuvių procesijos iš anksto laukė Antakalnio kapinėse. Prie kapo duobės atsisveikinimo žodžius tarė buvęs monsinjoro bendražygis kun. Jonas Morkūnas, Prezidentas Algir-das Brazauskas, poetas Justi nas Mar-cinkevičius ir kiti garbingi žmonės.

Kukliai gyveno, garbingai išėjo

Steigiamajame Sąjūdžio suvažiavime 1988 m. Pirmas iš dešinės – K.Vasiliauskas.

Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas mylėjo paprastus žmones. Jis buvo atviras ir jautrus dvasininkas.

Gimtasis kraštas 2010 spalio 1–8 d., Nr. 3214 Mūsų paveldas

Lilija VALATKIENĖ

Paklauskite biržiečių, ar jie ne-bijo gyventi krašte, kur po kojomis žemė veriasi. Dažnas atsakys juo-kaudamas: išgeriame alaus ir drą-siai kojas kilnojame.

Vieti niams – joks stebuklas

„Tai jums, atvykėliams, smeg-duobės kaip stebuklas atrodo. O mes prie jų pripratę, todėl dėme-sio nebekreipiame. Juk pasaulyje daugybė vietų, kur žmonės gyvena lyg ant parako statinės: žemė nuo-lat dreba, potvyniai kiekvieną pa-vasarį apsemia, karšta lava kulnus kutena, tačiau niekas iš tų vietovių nebėga. Taip ir mes su savo smeg-duobėmis susitaikėme. Juk neapleisi savo gimtųjų vietų vien dėl to, kad gamta prikrečia išdaigų“, – aiškina Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas.

Sakoma, rajone jau priskaičiuo-ta per devynis tūkstančius karstinių įgriuvų. Nors tiksliai suskaičiuoti smegduobių, kaip ir paukščių miš-ke, – neįmanoma. Naujos smegduo-bės atsiveria nuolat.

Atsipirko išgąsčiu

Dėl sparčios vandens apykaitos tarp paviršinio ir požeminio van-dens, intensyviai tirpstant gipsin-goms uolienoms, susiformuoja tuš-

tumos, kurios ankščiau ar vėliau atsiveria karstinėmis įgriuvomis. Biržiečiams tai įprastas reiškinys.

Tačiau netoli Kaunių kaime-lio, šalia kelio Biržai–Pasvalys, dir-bamoje žemėje atsivėrusi karsti-nė įgriūva visgi privertė smarkiau plakti ūkininko Vidmanto Gailiū-no širdį.

Po remonto kombainą išbandyti nutaręs vyriškis aptiko naują įgriu-vą. Važiuodamas per savo žemę jis pajuto, kad staiga vienas kombaino ratas prasmego. Laimė, žemės savi-ninkas atsipirko tik išgąsčiu. Men-kai nukentėjo ir kombainas, kuriam ištraukti prireikė galingo keltuvo.

Anot Biržų rajono savivaldybės administracijos specialisto, atsakin-go už ekstremalių situacijų valdymą rajone, Lino Mažuikos, pastaraisiais metais sparčiai didėja senosios ir formuojasi naujos karstinės tuštu-mos, atsiveria karstinės įgriuvos. Per metus priskaičiuojama po kelias de-šimtis naujų smegduobių.

V.Gailiūno aptikta iš pažiūros menka duobelė ne tokia jau ir men-ka – po žemės pluta slepiasi tuštu-ma, kurios gylis – apie 2,20 m, plo-tis – maždaug 3 m.

„Pro įgriuvas vingiuoja įdomūs turistiniai maršrutai. Smegduobės pritraukia 15–17 tūkstančių lanky-

tojų per metus. Jos – mūsų rajono perlai“, – giriasi regioninio parko direktorius K.Baronas.

Būkite budrūs – palinkėjimai išsipildo

Kad tu prasmegtum! Taip linkė-dami būkite atsargūs Biržų krašte. Yra 99 procentų tikimybė, kad pa-linkėjimas išsipildys.

„Bartis, vaidytis šeimoje, durų trankyti nevalia“, – aiškino K.Ba-ronas ir priminė nelabai seną įvykį Pabiržės miestelyje.

„Mokinukas, bėgdamas į lauką, trinktelėjo durimis, ir visas prie-butis nugarmėjo po žeme, o iš pa-skos – visi priebutyje buvę baldai, dujinė viryklė ir dujų balionas. Že-mės čia pat užsivėrė. Kur tie daik-tai nukeliavo, nežinia. Tikrai ne į rojų, – šypsojosi K.Baronas ir čia pat surimtėjęs pridūrė, – laimei, žmo-nės nenukentėjo. Tą naktį jie savo namuose nenakvojo. Po kurio laiko išsikėlė gyventi kitur. Sienos eižėjo, trūkinėjo, todėl tą namą teko visai nugriauti.“

Sakoma, kad žaibas du kartus į tą pačią vietą netrenkia.

„Smegduobėms tas posakis ne-galioja. Jos didėja, plečiasi, kol pa-siekia savo dugną, atsiremia į kie-tas netirpias uolienas“, – paaiškino specialistas.

Paviršinis karsti nis procesas pasireiškia labai įvairiomis for-momis. Žemės paviršiuje slūg-sančias ti rpias uolienas vanduo išvagoja įvairių formų vagomis. Į verti kalias ar nuožulnias kiau-rymes žemės paviršiuje ar įgriu-vų dugne suteka paviršinis van-duo.

Smegduobė – bet kurio pavi-dalo (piltuvo, dubens, lėkštės) ir įvairaus amžiaus karsti nės de-formacijos apraiška, atsiradusi į požeminę ertmę įgriuvus ją den-giančioms uolienoms.

Labai didelės apimti es – nuo kelių dešimčių iki šimtų metrų skersmens ir gylio smegduobės vadinamos karsti nėmis depresi-jomis, daubomis. Jos paprastai susiformuoja jungianti s mažes-nėms smegduobėms, tačiau gali susiformuoti ir įgriūvant vienu metu milžiniškoms požeminėms ertmėms.

Kaip besiformuojančias iš pa-viršinių į požemines karsti nes formas galima laikyti šulinius (iki 20 m gylio) ir šachtas (per 20 m gylio).

Požeminės karsto formos – tai karsti niai urvai ir olos. Olas sudaro sudėti ngi įvairių dydžių kanalų ir tuštumų labirintai, po-žeminiai ežerai ir upeliai. Pože-minių tuštumų formų gausybę lemia lūžių ir plyšių sistemos uo-lienose. Požeminiai vandenys ne ti k ardo ir ti rpina uolienas, bet suformuoja ir naujus darinius – stalakti tus bei stalagmitus.

Biržų regioniniame parke gamtos paveldo objektais lai-komos šios karsti nės smegduo-bės: Karvės ola, Geologų duo-bė, Ievos duobė, Jaronio duobė, Smardonės šalti nis.

Nelinkėk prasmegti žemėn

Su kuo jums asocijuojasi Biržų kraštas? Su alumi ir smegduobėmis. Apie tai prabyla beveik visi, kai pradedama kalbėti apie šį Šiaurės Lietuvos kampelį.

Kaip susiformuoja smegduobės

Tai ne balos ir ne pelkės. Unikalus visoje Europoje reiškinys – karsti nių įgriuvų ežerėliai susiformavo atsivėrus smegduobėms Kirkilų ir Drąseikių kaimuose. Kęstučio Barono nuotraukos

Smegduobės – Šiaurės Lietuvos gamtos veidrodis ir savoti ška viziti nė kortelė.

Linkėdami prasmegti būkite atsargūs. Biržų krašte šie palinkėjimai pildosi su kaupu.

Gimtasis kraštas2010 spalio 1–8 d., Nr. 32 15

Diana RAKAUSKAITĖ

Nacionaliniuose ir regioniniuo-se parkuose visą vasarą buvo ren-kamos etnografi škiausios (gražiau-siai tvarkomos ir atspindinčios tam ti kram regionui būdingą tradicinę architektūrą) sodybos.

Konkurso komisija išskyrė du nugalėtojus: autenti škos, išsaugo-tos sodybos kategorijoje – sodybą Mančiagirės kaime, Dzūkijoje, ir rekonstruotos sodybos kategori-joje – sodybą Vaišnoriškės kaime, Aukštaiti joje.

Dzūkų stebuklas

XIX amžiaus pabaigoje statytos ir garsiam kryždirbiui Tomui Miš-

kiniui priklausiusios sodybos, esan-čios Dzūkijos nacionaliniame parke Mančiagirės kaime, autentiškumą išsaugojo dabartiniai šeimininkai – kryždirbio anūkas Gintaras Lat-kauskas ir menotyrininkas Alfon-sas Andriuškevičius.

Šiandien viskas išliko beveik taip, kaip kadaise buvo: gyvenamasis na-mas su gražiai dekoruotais viršlan-giais, sodybos priklausiniai, o karčių ir statinių tvoros bei kryžius prie įvažiavimo į sodybos kiemą stropiai atstatyti. Sodybos visuma atspin-di Dzūkijos regiono architektūros tradicijas ir kraštovaizdį.

Prikėlė iš griuvėsių

Kitas konkurso nugalėtojas – Vir-ginijaus Sabučio rekonstruota sodyba

Aukštaitijos nacionaliniame parke, etnografi niame Vaišnoriškės kaime.

Statiniai, pradėti kelti iš griuvė-sių, šiandien verti pasigėrėjimo. Kai dabartiniai šeimininkai įsigijo sody-bą Ignalinos rajone, ji buvo kiau-ru šiaudiniu stogu ir vos laikėsi ant pamatų. Teko perstatyti gyvenamąjį namą. Pavyko išsaugoti kai kuriuos ūkinius sodybos pastatus.

Daug atstatomųjų darbų Sabu-čiai atliko patys, o senovinę kar-čių tvorą atnaujina kas penkerius metus.

Būti na išsaugoti savitumą

Komisija, kurioje susibūrė sau-gomų teritorijų specialistai, archi-tektai ir kultūrologai, vertino ben-

drą sodybos vaizdą kraštovaizdyje, gyvenamojo namo ir priklausinių išdėstymą, pagrindinių fasadų ati-tikimą to krašto tradicijai, sodybos pastatų architektūrines detales, puo-šybą, mažosios architektūros įkom-ponavimą.

Etninės architektūros ekspertės Rasos Bertašiūtės nuomone, lietu-vių etninė architektūra visuomet suvokiama sodybos kontekste. So-dybą sudaro pastatų (namas, klė-tis, tvartas, klojimas ir kt.), želdinių (sodas, gėlių darželis, medžiai), kie-mo erdvių ir mažosios architektū-ros (kryžius, vartai, šulinys, aviliai ir kt.) formų visuma, atspindinti re-giono specifi ką, gyvenseną ir vie-tinę gamtą.

Pasak Valstybinės saugomų te-ritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, stengiamasi, kad saugo-mose teritorijose išliktų kuo dau-giau autentiškų sodybų arba nauji pastatai būtų statomi tęsiant tradi-cijas. Tik taip galima išsaugoti na-cionalinių ir regioninių parkų sa-vitumus. Džiugu, kad vis daugiau žmonių suvokia tradicinių sodybų pranašumus.

Šiuo konkursu siekiama atkreip-ti visuomenės dėmesį į saugomose teritorijose esančias autentiškas ir naujas, pastatytas laikantis tradicijų, etnografi nes sodybas, skatinti sau-goti tradicinės architektūros pavel-dą, pateikti visuomenei gražiausius etnografi nės architektūros pavyz-džius valstybiniuose parkuose.

Neparadinė Lietuva

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos surengė konkursą „Gražiausia etnografi nė sodyba Lietuvos saugomose teritorijose 2010“.

Etninės kultūros, tradicinės archi-tektūros puoselėjimas Lietuvos sau-gomose teritorijose ateinančioms kartoms išsaugos unikalias mūsų tau-tos gyvensenos akimirkas.

Padėkos už tradicinės gyvensenos puoselėjimą ir tęsti numą nukeliavo į šešias sodybas Lietuvos saugomose teritorijose.

Pavyzdžiu kiti ems tapo Daivos ir Antano Vaškių sodyba Žemaiti jos na-cionaliniame parke, Reginos ir Algirdo Mecutų sodyba Vištyčio regioninia-me parke, Alfonso Demerecko sody-ba Nemuno deltos regioniniame par-ke, Irmos ir Egidijaus Rudžių sodyba Krekenavos regioniniame parke, Jor-go Marguardt sodyba Kuršių nerijos nacionaliniame parke ir dainininkės Staselės Bogušienės sodyba Dzūkijos nacionaliniame parke.

Konkurso „Gražiausia etnografi nė sodyba saugomose teritorijose“ padėkos raštu apdovanota dzūkė Staselė Bogušienė.

Tokią pirkią Virginijus Sabuti s įsigijo prieš trisdešimt metų etnografi niame Vaišnoriškės kaime. Taip atrodo dabar darbščiųjų Sabučių iš griuvėsių prikelta sodyba Aukštaiti jos nacionaliniame parke.

Varėnos rajono Mančiagirės kaimo sodyba pastatyta 1902 metais. Ją išsaugojo sodybos šeimininko palikuonys G.Latkauskas ir A. Andriuškevičius. Onos Drobelienės nuotraukos

Mančiagirės kaimo sodybos pri-eigas puošia garsaus kryždirbio Tomo Miškinio kryžius.

Etninės architektūros suklestėjimas

Alfonso Demerecko sodyba Nemuno deltos regioniniame parke išlaikė Mažo-sios Lietuvos architektūros tradicijas.

Gimtasis kraštas 2010 spalio 1–8 d., Nr. 3216 Sveikata

Ieva RUPŠYTĖ

Visuomenė šį simptomą verti na nepalankiausiai. Sloga tokio nei-giamo verti nimo nesusilaukia. Bū-tent dėl to žmonės stengiasi kosulį kuo greičiau išsigydyti , o gydyda-miesi padaro klaidų.

Linkę eksperimentuoti

Pasak Vilniaus Pašilaičių šeimos medicinos centro vadovės gydytojos Eglės Galgauskienės, tik kas antras žmogus, vos jį ima kamuoti kosu-lys, skuba konsultuotis su šeimos gydytoju. Kiti yra linkę vartoti tuos pačius vaistus, kuriuos gydytojas kažkada buvo išrašęs. Dalis žmo-nių nesikonsultuoja nei su gydyto-jais, nei su vaistininkais, o vaistus renkasi savo nuožiūra. Centro sta-tistika rodo, kad kas trečias pacien-tas eksperimentuoja su vaistais nuo kosulio. Ir tik paskui, kai jokie vais-tai nepadeda, kreipiasi į gydytoją. Lietuviai nemoka vartoti vaistų nuo kosulio, nes vartoja jiems tuo metu pagal ligos eigą visai netinkamus medikamentus.

Kosima įvairiai

E.Galgauskienė tvirtina, kad nere-tai žmonės nežino, kad kosulys būna dviejų rūšių: sausas kosulys – kai žmogus neatsikosti. Šis kosulys pasi-reiškia virusinės kvėpavimo infekcijos pradžioje. Sausas kosulys gali atsirasti infekcijai patekus į kvėpavimo takus ar įkvėpus šalto oro.

Drėgnas kosulys – kai atkosėjami skrepliai, su kuriais iš kvėpavimo takų pašalinami ligos sukėlėjai. Drėgnas kosulys gali būti paviršutinis ir gilus. Jeigu skrepliai skysti ir jų daug – at-sikosima labai lengvai, o jei klampūs ir jų nedaug – kosulys gilus. Drėgno kosulio slopinti nereikia, jis gydomas vaistais, skystinančiais susikaupusius skreplius bei lengvinančiais jų atsi-kosėjimą.

Būti na konsultuoti s

„Sauso kosulio atvejais padaro-ma daugiausia klaidų vartojant vais-tus, – teigia medikė. – Sausam kosu-liui vis labiau varginant, reikėtų gerti jį slopinančius vaistus, tačiau nevarto-ti atsikosėjimą gerinančių preparatų. Slopinti kosulį reikia pirmąsias 5–7 dienas, o jam tapus drėgnu, vartoti vaistus, gerinančius atsikosėjimą.“

Didžiausia klaida, kai, esant sau-sam kosuliui, žmogus stengiasi pa-versti jį drėgnu ir geria acetilcistei-no klasės vaistus, mukolitikus arba ambroksalio grupės preparatus, ku-rie didina skreplių kiekį. Šiuos vaistus reikia pradėti gerti tik tada, kai išsiaiš-kinama kosulio priežastis, fi ziologija, bronchų laidumo būklė. Sauso kosu-lio periodu geriami gleives skystinan-tys vaistai erzina kvėpavimo takus ir žmogus dar smarkiau kosti.

Kosulį slopinantys vaistai būna centrinio ir periferinio veikimo. Cen-trinio veikimo vaistai mažina padi-dėjusio kosulio centro aktyvumą, periferinio veikimo vaistai slopina

periferinių kvėpavimo organų sričių impulsus, kurie

dirgina ir taip pro-vokuoja kosulį. Nors vaistai nuo kosulio ir nere-

ceptiniai, tačiau kurį konkrečiu atveju

pasirinkti reikėtų kon-sultuotis su gydytoju.

Teresė KAUNIENĖ

Seniai pastebėta, kad orai veikia žmones. Kiekvienas žmogus turi stabilumo ribas – gali neskausmin-gai ištverti tam ti krus temperatū-ros, drėg mės, slėgio, natūralaus ir dirbti nio spinduliavimo pokyčius. Šios ribos priklauso nuo amžiaus, ly-ti es, sveikatos būklės, treniruotumo. Maži vaikai, pagyvenę ir tam ti krų negalavimų turintys asmenys oro pokyčiams yra labiau jautrūs.

Provokuoja migreną

Žmogui geriau, kai santyki-nė drėg mė, atmosferos slėgis, vėjo greitis per parą svyruoja nedaug. Ypač nepalanku, kai orai kontras-tingi, vyksta staigūs slėgio pokyčiai, pučia stiprus vėjas, numatomi gau-sūs krituliai, didelis debesuotumas.

Kanados mokslininkai nustatė, kad stiprus šiltas vėjas kažkodėl išprovo-kuoja migrenos priepuolius. Kol kas neaišku, kodėl sergantieji artritu gali kone minutės tikslumu nuspėti au-dros pradžią. Mat prieš stiprius vėjo protrūkius jiems ima labai skaudė-ti sąnarius.

Ir saulės spinduliai pavojingi

Visi žinome, kad šviečiant saulei nuotaika savaime pagerėja. Tačiau geras oras turi ir ne vieną trūkumą. Padidėjęs saulės aktyvumas, besaikis „maudymasis“ saulės voniose – su-kelia riziką susirgti odos vėžiu. Nuo ryškios saulės šviesos būtina kuo to-liau slėptis žmonėms, kenčiantiems dėl kataraktos. Ji pavojinga ir sergan-tiems epilepsija – gali išprovokuoti priepuolius. Nereikia pamiršti, kad šiltu oru padaugėja virusinių skran-džio ir žarnyno susirgimų bei grybe-linių infekcijų.

Vyrai reaguoja mažiau

Orams jautresni turintys žemą kraujospūdį, antsvorio, dažnai infek-cinėmis, širdies ir kraujagyslių, plau-čių ligomis, reumatu, artritu sergantys žmonės. Orų pokyčius stipriai jaučia ir sergantieji depresija, neuroze. Į me-

teorologinius pokyčius labiau reaguo-ja melancholikai. Įdomu, kad tarnau-tojai nuo orų priklausančiais dėmesio sutrikimais ir nuotaikos svyravimais skundžiasi dažniau negu darbininkai. Vyrus meteorologiniai veiksniai veikia mažiau negu moteris.

Maksimalus ir minimalus

Prisiminkime, kad didžiausias mir-tingumas pastebimas žiemą, mažiau-sias – vasarą. Dažniau sergama taip pat šaltuoju metų laiku. Gripas, bron-chitai, angina, plaučių ir širdies krau-jagyslių ligos daug dažnesnės šiuo lai-kotarpiu. Vasarą vyrauja tik virusiniai skrandžio ir žarnyno susirgimai. Mir-tingumas nuo piktybinių auglių metų laikų nepaiso.

Maksimalus sergamumas ir mir-tingumas būna esant labai aukštai ar labai žemai aplinkos temperatūrai. Vasarą, nusistovėjus dideliems karš-čiams, padaugėja vyresnio amžiaus žmonių negalavimų.

Ar orai negali susargdinti, pastū-mėti žmogų kritiškam žingsniui? Juk pastebėta, kad savižudybių daugiau-sia pavasarį, mažiau rudenį ir žiemą. Tvirtinama: orai nieko nesusargdina ir nepastūmėja į savižudybę, tačiau gali išprovokuoti dar nepasireiškusią ar sustiprinti lėtinę ligą.

Aušra LAUMAKĖ

Rutulio, kriaušės, ovalo, cilin-dro, grybo formos, žali, geltoni, balti , oranžiniai, margi ar dryžuo-ti moliūgų vaisiai puošia aplin-ką, ti nka maistui ir vaistams. Mo-liūgo vaisiaus minkšti me yra 92

proc. vandens. Jame yra daug cu-kraus, kalio, kalcio, magnio, gele-žies, druskų, vitaminų C, B1, B2, PP, provitamino A, o sėklose – iki 52 proc. riebiojo aliejaus, dervinių medžiagų, organinių rūgščių. Vita-mino C moliūgų minkšti me dau-giau nei obuoliuose ar braškėse.

Moliūgai – dietinė daržovė, pade-danti palaikyti kraujo šarminę reakci-ją, talkinanti organizmui pasisavinant baltymus. Juose nedaug kalorijų, or-ganinių rūgščių ir ląstelienos, todėl tinka valgyti sergant skrandžio ir žar-nyno ligomis, o dėl didelio pektino kiekio ypač gerai gydo storųjų žarnų uždegimą. Šviežias moliūgo minkšti-mas tinka užkietėjus viduriams.

Liaudies medicina virto moliū-go minkštimo tyres rekomenduoja valgyti šalinant organizme susikau-pusius skysčius. Nuo inkstų, šlapimo pūslės ir kepenų ligų patariama kas-dien gerti po pusę ar visą stiklinę mo-liūgų sulčių. Jos gerina miegą, rami-na centrinę nervų sistemą. Sutrinto minkštimo tyrele gydomos odos eg-zemos ar nudegimai. Valytų moliūgų sėklų patariama vartoti turintiesiems kirmėlių. Jas veiksmingai šalina ir sė-klų nuoviras. Pastaruoju metu medi-cinos pramonė iš moliūgų sėklų ga-mina vaistus nuo prostatito.

Mūsų savijauta ir orai

Pati ems gydyti s kosulį rizikingaAtvėsus orams ir ėmus sparčiai plisti peršalimo ligoms, dažniausiai į gydytojus besikreipiantys pacientai skundžiasi kosuliu.

Garsiausias anti kos gydytojas Hipokratas sakė, kad orai gali būti ligų priežasti s.

Moliūgas – ir maistas, ir vaistas

Moterys meteorologiniams veiksniams kur kas jautresnės nei vyrai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

• Nuo kosulio padeda čiob-relių, debesylų šaknų, islandi-nių kerpenų, trispalvių našlai-čių, šalpusnių lapų, raktažolių arbatos. Šaukštą vaistažolių už-pilkite puslitriu vandens, pusva-landį palikite prisitraukti , tada nukoškite ir gerkite prieš valgį su medumi.

• Nuo sti praus kosulio pade-da alijošiaus sviestas. Išspauski-te 7 alijošiaus lapų (augalas turi būti bent 3 metų amžiaus) sul-ti s, jas sumaišykite su 7 šaukš-tais išti rpyto sviesto bei 7 šaukš-tais išti rpyto medaus, į šią masę įdėkite dar kelis šaukštus kaka-vos miltelių. Mišinį laikykite šal-dytuve, po šaukštą jo išti rpykite šiltame piene ir išgerkite prieš valgį.

• Juodojo ridiko vidų išskob-kite, į jį pridėkite medaus. Ridike greitai susidaro sultys, po šaukš-tą jų gerkite 6 kartus per dieną.

Kai kankina kosulysŠaltuoju metų laiku žmones dažnai vargina kosulys. Kaip jį išvyti ?

periferinių kvėsričių i

dirv

kce

kurį kpasirink

sultuotis s

erkite 6 kartus ną.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Tai įdomu

Gimtasis kraštas2010 spalio 1–8 d., Nr. 32 17Gyvenimas

Virginija BARŠTYTĖ

Į klausimus jis atsako mefi stofe-lišku juoku. Akis slepia po tamsiais saulės akiniais, galvą – po juoda skrybėle. Įvaizdžio atributas? Ne, – atsakė, – gyvenimo.

Audringai ir ramiai

Lietuva vis dar gyvena krepši-niu, jūs – taip pat?

Džiaugiuosi lietuvių pasiekimu, bet nežiūriu krepšinio. Ne dėl to, kad man nepatinka, dabar mano gyveni-me kitas etapas. Klausausi kitokios muzikos, valgau kitus patiekalus.

Koks šis laikotarpis? Ramus ar atvirkščiai?

Ir audringas, ir ramus. Nedirbu studijoje, nesu įsivėlęs į kūrybą, dau-giau mėgaujuosi gyvenimu. Koncer-tinė veikla vyksta, nenustojusi. Ji ir yra audringa. Apie asmeninį gyve-nimą nemėgstu kalbėti.

Bet visi mėgsta klausinėti. Ar tiesa, kad meilės srityje – pauzė?

Pauzių niekada nebūna, jos už-sipildo.

Viena meilė miršta, kita gimsta?Ne, ne tai. Meilė auga, pereina

į kažką kita. Ta pati meilė nuolat keičiasi.

Bet spauda rašo konkrečiai – jūs išsiskyrėte su vadybininke Aida. Ar tai tiesa?

Spauda klykia net nepaklaususi manęs. Atsiverčiu laikraštį ir... Pasi-rodo, mano gyvenime kažkas naujo (cha-cha-cha).

Vaikai – dėmesio centre

Tie patys laikraščiai kažkada rašė, kad pasivadinote nauju – Ibra-himo – vardu. Kodėl?

Tai ne naujiena. Kai keičiau pasą, gerbdamas tėvelį ir kurdų tradicijas (ten visi turi tėvo vardą), prirašiau Ibrahimo vardą. Jis tik pase, scenoje aš visada Alanas Chošnau.

Ar tikite tuo, kad naujas vardas gali pakoreguoti žmogaus gyveni-mą?

Tuo įsitikinę tik tie žmonės, ku-rie nepasitiki savimi, ieško atramos. Aš ne toks.

Koks jūsų ryšys su tėvu?Stiprus. Tėvas kiekvienais metais

mane aplanko. Ir aš nuvykstu pas jį. Jis paskirtas Lietuvos garbės konsu-lu Irake, ir tai jam leidžia bent kartą per metus atvykti į Lietuvą susitikti su kitais pasaulio konsulais, sutvar-kyti aibę reikalų ir, žinoma, pasima-tyti su manimi.

O broliai, seserys? Kiek jų tu-rite?

Turiu dvi seseris ir brolį, jie stu-dijuoja Jordanijoje, Omane. Kaip bendraujame? Telefonu, be to, daž-nai ten nuvykstu. Gimiau antras, po sesers, tada vėl sesuo ir brolis. Ar mylimiausias? Dėmesiu nesiskun-džiu, tėvai vežiojosi mane visur, di-džiavosi, kad turi sūnų. Rytuose vai-kai yra dėmesio centre.

O seneliai?Patyriau daug meilės iš jų, mo-

čiutė iš mamos pusės, mirus mamai, mane užaugino. Mama paliko pasau-lį anksti, 37 metų, kai aš neturėjau nė dešimties. Ką prisimenu iš ankstyvos vaikystės? Apkeliavau nemažai pa-saulio su tėveliais. Tėvelis labai my-lėjo mamą, jo dovanos – pirmiausia kelionės. Ištekėjusi už užsieniečio, ji, net būdama TSRS pilietė, galėjo važinėti po svetimas šalis. O gyve-nome Bagdade. Įsivaizduoju, kaip

mamos tėvams buvo sunku išleis-ti dukrą į šalį, apie kurią tais laikais beveik nieko nežinojo. Todėl tėvelis stengėsi, kad mama su mumis, vai-kais, kuo dažniau atvyktų į Lietuvą paviešėti.

Gyvenimas pateikia išbandymų

Ar daug rytietišku mo jumyse?Natūralu – kūnas, kraujas. Man

sunku apie tai kalbėti, nes atrodys, kad kuo nors išsiskiriu. Nemėgstu gilintis į savo charakterio bruožus, tuo labiau aptarinėti juos viešai, tai ne mano stilius. Labiau patinka pri-vati erdvė. Geriau klausinėkite apie mano muziką, kūrybą.

Būtent muzika, dainomis ir traukiate žmones. Jus myli galbūt dėl laiško ant sniego, žvaigždelės, laužo liepsnos. Tad ir įdomu, kam rašėte tą laišką ant sniego?

Kaip ir kitos dainos, ji parašyta iš patirties. O gal svajojant, kaip viskas galėtų būti gražu...

Gal jūs labiau meilės teoreti-kas?

Gyvenimas pateikia daug išban-dymų, nepavyktų būti vien teoreti-ku. Meilės išgyvenimai tūno ma-nyje, aš nešiojuosi didelį patirties bagažą ir kūryboje kai ką panau-doju. Žinoma, neskiriu konkrečiam žmogui, o visai auditorijai, ir šventai tikiu, kad rasis joje žmonių, kurie tai jau išgyveno. Kūryba man – brangus procesas. Atsistojęs prie mikrofo-no, tikrai išgyvenu tai, ką dainuo-ju, net jei nesu to patyręs. Žodžius rašo Rūta Mėlynė, ji – viena mėgs-tamiausių mano poečių. Visada pir-ma kuriu muziką, tada ieškome dai-nai žodžių, nes muzika sufl eruoja, kokių žodžių reikia.

O kurioje dainoje atsispindi pas-tarieji išgyvenimai, juk visos dainos apie meilę?

Nebūtinai apie meilę. Apie drau-gystę, bendravimą, apie džiaugsmą, liūdesį.

Ko turite daugiau – ilgesio, liū-desio ar optimizmo?

Tik pažinęs tamsą, gali neš-ti šviesą, pažinęs liūdesį, gali neš-ti džiaugsmą. Gyvenime yra visko: skausmo, nerimo, liūdesio, taip pat džiugesio, suvokimo, kad tu – ma-žas stebuklas. Vaikštai žeme, sukuri muziką, kuri uždega žmogų.

Susitarimai kaip verslas

Ar jums artima Rytų fi losofi ja, pavyzdžiui, mokymas gyventi šia akimirka?

Turiu net dainą sukūręs: „Dabar ir čia“. Kartais pagaunu save, gyvenantį šia akimirka, bet dažniau turbūt su-simąstau apie tolimą ateitį, maiti-nu save svajonėmis. Svajodamas jau-čiuosi pakiliai, tai suteikia energijos, galiu atlikti daug gerų darbų, esu tar-si skraidantis paukštis.

Kaip palaikote tokią nuotaiką, gal užsiimate joga, meditacijomis? Ar tai jums artima?

Įdomiai paklausėte. Nėjau ta link me, jėgų randu savyje. Juk žmo-gus – tikras stebuklas: kokia minčių galia, kiek galima realizuoti per savo svajones ir norus. Kitiems gal ir rei-kia atsiremti į ką nors konkretaus, o aš, kai būna sunku, nusitveriu gy-venimo, kurį nugyvenau. Jis ir yra ta stipri jėga, kuri šnibžda: tu turi jėgų... Be to, aplinka palaiko.

Ar turite žmogų, kuris taip jus jaustų, kad paskambintų tą minutę, kada jums iš tiesų labai bloga?

Be abejo, be to negalima gyventi. Mes stiprūs ne po vieną, mūsų jėga vienybėje. Vis dėlto aš dažniau len-du į save. Tiesiog būnu su savimi: klausausi muzikos, gal net bendrau-ju su kuo nors, skaitau knygas.

Kokias knygas mėgstate skai-tyti?

Istorines, tokias, kurios suteikia žinių, romanų neskaitau, jų siuže-tai kartojasi. Užtenka perskaityti V.Hugo „Vargdienius“ ir nieko kito nereikės. Paulo Koelho yra pasakęs, kad visos knygos yra apie tą patį, tik kitais žodžiais.

Kur atostogaujate? Prie jūros, ežero, kopiate į kalnus?

Man brangus ežeras, miškas, par-kas – viskas, kas susiję su gamta. Net vienišas medis lauke gali maloniai nuteikti. Sykį su „Naktinėmis per-sonomis“ fi lmuodami klipą važinė-jome po Lietuvą ir ieškojome lau-kymės su medžiu. Kai radome, buvo didžiulė atgaiva visiems.

Grįžkime prie meilės, gerai? Jūsų krašte nepaprastai vertinama šeima, o europiečiai gyvena laisviau. Kas jums artimiau – laisvas gyveni-mo stilius ar konservatyvesnis?

Klausimas pamąstymui. Man šiuo metu, pabrėžiu – būtent šiuo metu, artimesnis europietiškas gyvenimo stilius, patinka būti laisvam.

Ar tai nekvepia gyvenimu be at-sakomybės?

O ką gali reikšti spaudas pase? Kai tarpusavio jausmai, na, meilės ugnis baigiasi spaudu pase, tai pa-našu į komerciją. Susitarimai kaip verslas: darome taip, o gal anaip. Santykiai remiasi jausmais – mei-le, o mes norime juos apibrėžti, įrė-minti. Antra vertus, kai santykiai ir meilė tikri, laikas tam spaudui atei-na pats. Apie tai net kalbėti nerei-kia, tai tiesiog įvyksta.

Sielai nereikia triukšmoEglė VARPIOTAITĖ

Kaip skamba jūsų namai? Įsi-klausykite – jie niekada netyli. Kart-kartėmis suūžia šaldytuvas, pasi-girsta tekančio vandens šniokšti -mas vamzdžiuose, vienodai ti ksi laikrodis. O blokiniuose namuose iš greti mų butų girdisi net kaimynų kosčiojimai, jų pokalbiai telefonu, barniai ar meilės šūksniai.

Namai pilni garsųPabandykite atskirti , kurie gar-

sai jūsų namuose veikia teigiamai, o kurie – nervina, trikdo.

Užmerkite akis ir įsiklausykite. Ar jums patinka tiksėjimas? Gal trukdo susikaupti, o gal atvirkš-čiai – ramina ir padeda minti ms tekėti tam ti kru ritmu. Tyliai sušla-mėjo sudžiūvęs kambarinės gėlės lapelis. Ar šis garsas malonus? Ty-liai burba radijas virtuvėje. Gal jo garsai įprasti ir jaukūs? Įsiklausyki-te į šaldytuvo riaumojimą. Jis toks įprastas, kad jo net negirdite. Už sienos važiuoja lift as, kaimynė ba-rasi su sūnumi, bute virš jūsų bė-gioja vaikai.

Klausykitės tylosGalbūt įkyrus laikrodžio ti ksėji-

mas, kurio anksčiau nepastebėda-vote, yra jūsų nemigos priežasti s? Matyt, laikas keisti laikrodį, tai – pa-taisomas dalykas. Kaimynų nuti ldy-ti negalite, tačiau šaižiai skambantį telefono aparatą nesunku pakeisti . Durų skambutį – taip pat. Laša van-duo iš krano, ūžia vamzdžiai? Ar ne laikas kviesti santechniką? Gal esa-te iš tų, kurie savaitgaliais ar atos-togų metu visą dieną praleidžia prie įjungto televizoriaus? Jūs net neįta-riate, kaip ti e garsai traumuoja ne ti k jūsų kaimynus, bet ir jus pačius. Padarykite eksperimentą – porą kar-tų per dieną dviem valandoms te-levizorių išjunkite. Tyla jus pakerės, greitai pradėsite ja mėgauti s. Leiski-te sau pailsėti , išmokite girdėti tylą, klausykitės jos. Tapsite ramesni, o jūsų mintys pasidarys šviesesnės ir lengvesnės.

Praleiskite garsus lyg sietelis

Kai išgirsite, kaip kaimynas gręžia skylę sienoje ar keikia žmoną, pasi-stenkite įsiklausyti į savo kūną. Ku-riose vietose susikaupia įtampa? Ko-kie raumenys taip ir nori susitraukti ? Gal galva lenda į pečius ir ima maus-ti kaklą? Gal griežiate danti mis ar spaudote kumščius? Susikaupkite ti es įsitempiančia savo kūno dali-mi ir minti mis pasiųskite jai saulės spindulį, įsivaizduokite, kad šviesa prasiskverbia į kiekvieną jūsų įtemp-tos kūno vietos ląstelę ir mažina ją. Dabar įsivaizduokite, kad toje vieto-je yra paprasčiausias sietelis, o erzi-nanti s garsas lengvai pro ji praeina. Jums nereikia įsitempti , užsidaryti . Atvirkščiai – būti na atsipalaiduoti , atsiverti jam. Jis praeis pro jus ir vi-siškai nepakenks.

Jūsų kaimynai ištisas naktis triukšmauja? Neeikvokite energi-jos ir nesibarkite su jais. Įsivaizduo-kite, kad pats esate sietelis ir pralei-džiate jų keliamus garsus pro save, neleisdamas jūsų užgauti . Kitas bū-das – pradėkite klausyti s klasikinės muzikos įrašų. Jie padės atsikraty-ti streso ir net nuti ldys įsidūkusius kaimynus. Išmokite ginti s nuo gar-sų ir pajusite, kad savo namus dar labiau pamilote, kad gyventi juose tapo jaukiau ir šilčiau.

Su dainininku Su dainininku Alanu Chošnau galima Alanu Chošnau galima

pasikalbėti apie daug ką, pasikalbėti apie daug ką, ti k, gink Dieve, ne apieti k, gink Dieve, ne apie jo asmeninį gyvenimą. jo asmeninį gyvenimą.

Ibrahimui Alanui brangu viskas, kas susiję su gamta

Kartais pagaunu save, gyvenantį šia akimirka, bet dažniau turbūt susimąstau apie tolimą ateitį .

Gimtasis kraštas 2010 spalio 1–8 d., Nr. 3218 Kelionės

Paulius ZAVECKIS

Rytą Tbilisio gatvėse ausis už-plūsta nuolati nis, lietuvio ausiai la-bai neįprastas mašinų pypsėjimas. O eidamas per gatvę turi būti iti n budrus, nes eismas ten chaoti škas, atrodo, kad gruzinai vadovaujasi kažkokiomis vidaus nerašytomis taisyklėmis.

Būtent todėl iš pradžių sunko-ka atsipalaiduoti ir grožėti s mies-tu, stebėti praeivius, nes nuolat turi dairyti s, kad kas nors neužva-žiuotų. Toji įtampa nuslūgsta per pusdienį.

Legendinis vaišingumas

Patekus tradicinėn gruzinų už-stalėn, lietuvišku protu sunku su-prasti, kaip galima pirmąsyk gy-venime matomą žmogų iš mažos Rytų Europos šalelės iš karto so-dinti prie stalo tarsi labai garbų ir kilmingą svečią. Naujos draugystės užtvirtinimo proga ištraukiami ge-riamieji ragai, merginos šoka tauti-nius šokius. Vėliau užstalės ir tostai nustoja stebinti. Ilgainiui teko pri-prasti ir prie kur kas platesnių sve-tingumo mostų: vieną vakarą beveik nepažįstamas žmogus mus nuvežė

į garsiąsias Tbilisio sieros pirtis, o ten sužinojome, kad už viską (net ir pirtininko masažuotojo paslaugas) iš anksto sumokėta.

Velykų šventė kapuose

Viešnagė Gruzijoje sutapo su or-todoksų Velykomis. Šventės nuotai-ka tiesiog tvyrojo ore, cerkvės pilnos besimeldžiančiųjų.

Mtschetoje – viename pagrindi-nių senosios Gruzijos religinių cen-trų – kartu važiavęs pagyvenęs gru-zinas padovanojo velykinį pyragą ir palinkėjo gerų Velykų. O mano

kolega, užklydęs į nuošalią Tbilisio cerkvę, dovanų iš popo gavo... pen-kis litrus vyno.

Nuošaliame kaimelyje Kache-tijos regione, rytinėje šalies dalyje, matėme velykines mirusiųjų pami-nėjimo apeigas kapinėse. Liejosi vy-nas, skambėjo iškilmingi tostai pro-tėviams, čia pat, tarp antkapių, buvo pjaustomas maistas. Ir tai – ne tik Velykų proga.

Gruzinai labai religingi. Mies-to autobusui važiuojant pro cerkvę, dauguma keleivių, net ir vairuoto-jas, persižegnoja. Cerkvė gali stovėti kad ir pavojingai siauro kalnų kelio vingyje – vairuotojas vis tiek trum-pam paleis vairą, kad atliktų šventą priedermę.

Čia pat – ir vasara, ir žiema

Gruzinai sako, kad jų šalyje vie-nu metu sutinkami visi metų laikai ir galima atsidurti visose klimato juos-tose. Maždaug Lietuvos plotą uži-mančioje valstybėje esama ir lygu-mų, ir pelkėtų žemumų, ir tankaus miško, ir plokštikalnių, kalnų, netgi gabalėlis dykumos. Tiesiog neįtikė-tina: vakarinėje dalyje, Adžarijoje, šalia Juodosios jūros, gegužės 3-iąją matėme pernokusius mandarinus ir jautėme svilinantį karštį, o po ketu-rių dienų šalies šiaurėje pro mikro-autobuso langą lėtai slinko sniegu verste užverstos pakelės.

Prieš kelionę būta būgštavimų dėl neįprasto maisto. Tačiau visi milteliai ir tabletės nuo skrandžio negalavimų taip ir liko nepaliesti. Minkštutėlė, tiesiog burnoje tirpstanti virta ver-šiena patiekiama paprasčiausiame dubenyje; „lobiani“ – papločiai su virtų pupelių įdaru. Sunku būtų vis-ką išvardyti. Atskirai derėtų užsimin-ti apie visur plačiai išgirtą gruziniš-ką vyną. Jeigu gersi tamsiai raudoną vyną, kurį ir patys gruzinai varto-ja „vaistams“ (jų žodžiais), – bėdos neišvengsi. Tačiau šviesūs vynai, ku-rių spalvos įvairuoja nuo balto, kone permatomo iki sodriai oranžinio bei rožinio, yra lengvi, maloniai atrišan-tys liežuvį ir gausiai vartojami kie-kvieno susitikimo proga.

Gražuolis Kazbekas

Kalnų apsuptame Kazbegi mies-telyje vingiuoja siauros gatvelės, nu-klotos kasryt genamų karvių mėšlu. Čia vaikšto paprasti kaimo žmo-nės, nuoširdžiai besidalijantys savo kasdieniais vargais bei džiaugsmais, prieš akis stūkso amžinu sniegu pa-dengta Kazbeko viršukalnė. Neto-liese – XIV amžiaus Gergeti cerkvė ir vienuolynas. Ankstyvas rytas, iš cerkvės sklinda vienuoliškas giedo-jimas – vyksta pamaldos. O aplink ūžauja žvarbus vėjas, ant plyno kal-no košdamas viską kiaurai. Per kal-nus greitai juda grėsmingi debesų šešėliai.

Batumio uosto fragmentas.

Avys Gruzijos keliuose – įprastas vaizdas.

Tbilisį V amžiuje įkūrė Gruzijos karalius Vachtangas I Gorgasalis. Autoriaus ir GK archyvo nuotraukos

Senukas Valiko galėtų daug papasakoti apie Gruzijos papročius.

Kalnuotoji Gruzija: sveti ngumas ir gamtos kontrastai

Gruzinai sako, kad jų šalyje vienu metu suti nkami visi metų laikai ir galima atsidurti visose klimato juostose.

Kalnų apsupta XIV a. Gergeti cerkvė.

Gimtasis kraštas2010 spalio 1–8 d., Nr. 32 19Laisvalaikis

Avinui suteikiama proga įsijungti į kūrybinį procesą. Išnaudokite ją – jums gali atsiverti naujos perspektyvos. Daugelis ne-susiprati mų liks praeityje, pagerės santykiai su bendradarbiais ir bičiuliais. Savaitės pra-džioje jūsų fi nansinė padėti s bus gana kukli, bet jos pabaigoje galite ti kėti s įplaukų.

Jauti s turės palankią galimybę ištai-syti neseniai padarytas klaidas. Vertėtų dar kartą susimąstyti , ką ir kaip darėte. Galbūt kai kurie jūsų sprendimai ne visada buvo apgalvoti . Atsižvelkite į arti mųjų patarimus. Jūsų fi nansinė padėti s labai stabili.

Dvyniai galės įgyvendinti net drą-siausias idėjas. Svarbiausia – daugiau op-ti mizmo ir ti kėjimo savo jėgomis. Atkakliai siekite užsibrėžtų ti kslų. Galite ti kėti s kolegų paramos, jie jums padės ti ek darbais, ti ek patarimais. Jūsų fi nansinės perspektyvos gana šviesios.

Vėžiai turės puikią galimybę iškart išspręsti visas senas problemas, kurių taip atkakliai vengė. Dabarti nė padėti s leis tai padaryti visai neskausmingai, ti k ištaikykite ti nkamą momentą. Kad galuti nai ir sėkmin-gai įgyvendintumėte savo sumanymus, tu-rite vengti konfl ikti nių situacijų.

Liūtų arti miausiomis dienomis lau-kia svarbios pažintys, susiti kimai ir kelionės. Galimas daiktas, kad nauji žmonės jums pa-siūlys originalių idėjų ir atvers naujas pers-pektyvas. Jūsų autoritetas gerokai išaugs, tai sudarys prielaidas teigiamiems tarnybi-nės ar visuomeninės padėti es pokyčiams.

Mergelėms pavyks pademonstruoti geriausias savo savybes visose srityse: jūs lengvai atliksite darbą, išspręsite dalykinius klausimus, pagerinsite materialinę padėtį , užmegsite reikalingų pažinčių. Vienintelis patarimas jums – neskubėkite. Jūs turite pakankamai laiko.

HoroskopaiHoroskopai

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose lange-liuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.Jį sužinosite kitame GK numeryje.

(spalio 2–9 d.)

Svarstyklės turėtų paisyti aplinki-nių patarimų. Paklausykite, ką kalba kiti , ir jums kils svarbi idėja, kuri ateityje gerokai padidins jūsų galimybes. Taip pat išnaudo-kite palankią progą, kitaip tai padarys kiti . Venkite beprasmiškų ginčų, įti kinėkite žmo-nes ne žodžiais, o darbais.

Skorpionai kitą savaitę taisys klai-das. Dabar palankus metas apmąstyti savo poelgius ir padaryti reikiamas išva-das. Galbūt neti nkamai bendravote su ar-ti mais žmonėmis. Pasistenkite pašalinti vi-sus nesusiprati mus ir atgauti aplinkinių pa-lankumą.

Šauliai kitą savaitę gerokai pasistū-mės į priekį, įgyvendindami pastarojo meto projektus. Ateinančios dienos bus palankios ir aktyviai veiklai mokslo srityje, kur jūsų ini-ciatyvos veikiausiai bus įgyvendintos. Ypa-ti ngą dėmesį skirkite bendravimui su arti -mais žmonėmis, venkite konfl iktų.

Ožiaragiams ateinanti savaitė bus tinkamas metas naujiems atradimams ir iniciatyvoms. Užmegsite daugybę pažin-čių, kai kurios jų bus labai naudingos. Su-žinosite naujieną, kuri jums padės žings-niu pralenkti ne tik partnerius, bet ir kon-kurentus.

Vandenis turėtų būti truputį akty-vesnis, kad įvykiai rutuliotųsi reikiama link-me. Tik pasistenkite suvokti, ko konkrečiai norite. Ryžtingi veiksmai ir atkaklus savo interesų gynimas gali duoti didelių dividen-dų. Svarbiausia – nepersistengti, laikykitės aukso vidurio taisyklės.

Žuvys turi išmokti tvardyti savo emo-cijas, nes gali netyčia įskaudinti mylimus žmones. Ne viskas, kas vyksta šalia jūsų, turi neigiamą atspalvį. Atsargiau verti nkite nau-ją informaciją, ateinančią savaitę bus galima remti s ti k ti ksliais duomenimis.

Šeimos galva klausinėja kandidatės į aukles:

– Taigi jūs norite įsidarbinti vaikų aukle? Kokią kvalifi kaciją galite įrodyti ?

– Aš anksčiau pati buvau vaikas.• • •

Žmona klausia savo vyro įsilaužėlio: – Kur buvai vakar naktį? Rytiniame

laik raštyje nepranešta nė apie vieną įsi-laužimą.

• • •– Pone padavėjau, norėčiau užsimo-

kėti . – Taip, prašom. Ką jūs valgėte?– Neįsivaizduoju. Užsisakiau guliašą.

• • •Jaunas literatas neblaivus važiuoja per

miestą. Jį sustabdo policininkas ir sako: – Juk jūs visiškai girtas! – Taip, bet juk gėrė ir Dostojevskis, ir

Po, ir Hemingvėjus, ir visi kiti .Policininkas puola prie racijos: – Užtverkite visą kvartalą – gatvėmis

važinėja būrys neblaivių!..

• • •– Kaip klojasi jūsų seksualinis gyveni-

mas?– Mano puikiai, pone daktare. O kaip

žmonos, nežinau. Ji man nieko nepasa-koja.

• • •Psichiatras sako pacientui: – Pranešu jums džiugią žinią. Jūs pa-

sveikote ir ateityje nebevadinsite savęs Ju-lijumi Cezariu.

Pacientas: – Puiku, lekiu papasakosiu Kleopatrai!

• • •Šefas darbuotojui: – Jūs atleidžiamas, nes darbo metu

miegojote. – Tačiau, direktoriau, juk aš ne vienin-

telis taip darau. – Žinau, bet jūs vienintelis tai darėte

su mano žmona.• • •

Skelbimas: „Keičiu sunkiai suprantamą knygą apie kontracepciją į naudotą vaikiš-ką vežimėlį“.

Pasijuokime

Kryžiažodžių, išspausdintų praėjusiame GK numeryje, atsakymai:

Verti kaliai: Mani. Valo. Beštau. Nepaneš. Mink. Šalikelė. Ui. Nebesurasim. Metu. Ar. Amija. Senjorita. Naga. USA. Larai. Gugis. Tekila. Pilkapis. Kelelis. Ulonas. Parėjo. Madrasas. Pasukos.Horizontaliai: Abi. Suriša. Nenumes. Kiškiena. Kur. Tj. Gala. Va. Nuolupos. Lau-ke. Ragina. Irisas. Po. Šeatas. Nasrai. Otelu. Tepa. Pirandelas. Atakama. Keru. Nesigailėk. Obelija. Lijo. Šėma. Rasos.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: BRIUSELIS.

Verti kaliai: 1. Karuselė. 2. Ritė. 3. Stoka. 4. Įstaiga. 5. Ateiti s. 6. Urvas. 7. Lima. 8. Patranka. 15. Kaišti s. 18. Kriaušė. 19. Gysla. 20. Lokys. 24. Trupmena. 26. Gran-dinė. 27. Ožiukas. 28. Dailidė. 32. Molis. 33. Asmuo. 35. Seka. 37. Laka. Horizontaliai: 9. Pažinti s. 10. Terminas. 11. Kupė. 12. Klasika. 13. Aura. 14. Pel-kė. 16. Ugnis. 17. Škuna. 21. Vėrinys. 22. Polipas. 23. Stotelė. 25. Vynuogė. 29. Kuosa. 30. Iždas. 31. Tėvas. 34. Omas. 36. Obuolys. 37. Lyda. 38. Aneksija. 39. Druskinė. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: VAISMEDIS.

Gimtasis kraštas 2010 spalio 1–8 d., Nr. 3220 TV programa

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Prisiminkime. Liaudies

dainas atlieka Virgilijus Noreika.

11.40 Auksinio balso konkursas „Triumfo arka“. Įžanginė naujojo sezono laida.

13.30 Šauniojo Šveiko nuotykiai Pasauliniame kare. „Žengte marš!“

14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 „Padūkėlis Cukrius“. 15.00 Mūsų miesteliai.

Sintautai. 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Šeimos albumas“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Ant svarstyklių. 18.00 „Neįtikėtinos istorijos“. 18.50 Savaitės atgarsiai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Amžių šešėliuose. 20.55 Dalia Kutraitė kalbina...

Antaną Rimvydą Čaplinską.

21.25 Aktoriaus Kazio Tumkevičiaus 95-mečiui paminėti. Kūrybinis portretas.

22.15 Tarptautinei mokytojų dienai. Bronius Radzevičius „Nuoširdumas (k.).

23.50 Panorama. 0.35 „Las Vegasas“. (N-7)

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko

nuotykiai“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 Animac. serialas

„Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 Humoro serialas „Driu

Kerio šou“ (k.). (N-7) 13.30 „Pasivaikščiojimai“.

Vytautas V.Landsbergis (k.). Pokalbių laida.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.).

15.30 Serialas „Akla meilė“ (k.).

16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.).

17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.).

17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 Humoro serialas „Driu

Kerio šou“. (N-7) 21.00 Nuotykių f. „Uždrausta

karalystė“. (N-7) 22.55 „Grožio peilis“. (N-14) 23.55 Humoro serialas „Driu

Kerio šou“ (k.). (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis (k.). 10.00 Išlikimas (k.). (N-7) 11.00 „Angelas“ (k.). (N-7) 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 „Kaip aš susipažinau

su jūsų mama“ (k.). (N-7)

13.30 „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 Išlikimas. (N-7) 17.00 „Angelas“. (N-7) 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI kriminalistai“. (N-

7) 20.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. (N-7) 20.30 „Rezidentai“. (N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 21.30 Fantastinis nuotykių f.

„Asteroidas“. (N-7) 23.15 Drama „Radijas“. (N-

14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių

duetai 4. 11.10 Pirmas kartas su

žvaigžde. Realybės šou.

11.35 Liuks! Muzika. 12.10 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

17.10 Pirmas kartas su žvaigžde.

17.35 Liuks! Muzika. 18.10 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

23.10 Pirmas kartas su žvaigžde.

23.35 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

9.45 TV žaidimas „Burbulas“ (k.).

10.20 Skonio reikalas (k.). 11.05 „Ekovizija“. Laida apie

ekologiją (k.). 11.35 Griūk negyvas! (N-7) 12.05 Kas tu toks? (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Super L.T. (k.). (N-7) 15.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai. 18.20 Dėmesio! Į ekraną! 19.00 Žinios. Orai. 19.20 TV žaidimas

„Burbulas“. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 22.55 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 23.45 TV žaidimas

„Burbulas“. 0.25 Reporteris.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Kuluarai (k.). 12.10 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 13.30 „Šauniojo kareivio

Šveiko nuotykiai Pasauliniame kare. Vengrijoje“.

14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 „Padūkėlis Cukrius“. 14.55 Popietė su Algimantu

Čekuoliu. 15.20 Sveikinimų koncertas. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 18.00 Miesto kodas (k.). 18.45 Savaitė. 19.10 Dok. f.

„Pasivaikščiojimas po Europos parką“.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.20 „Puaro“. (N-7) 22.05 Žmonės kaip žmonės. 22.50 Grupės „L+ (Plius)“

koncertas. 23.50 Panorama. 0.35 Rimtosios muzikos

vakaras.

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko

nuotykiai“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.). 10.20 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“ (k.). 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 Animac. serialas

„Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 Sveikatos ABC (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.). 15.30 Serialas „Akla meilė“

(k.). 16.30 „Mėlynasis drakonas“

(k.). 17.00 „Šauniojo penketuko

nuotykiai“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“ (k.).

18.00 „Kremas“. 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 Humoro serialas „Driu

Kerio šou“. (N-7) 20.30 „Pasivaikščiojimai“.

Vytautas V. Landsbergis.

21.00 Drama „Otelas“. (N-7) 23.30 „Grožio peilis“. (N-14)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. (k.). 10.00 „Išlikimas“ (k.).Nuotykių

šou. (N-7) 11.00 „Angelas“ (k.). 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. Nuotykių

šou. (N-7) 17.00 „Angelas“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI kriminalistai“. (N-7) 20.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. (N-7) 20.30 „Rezidentai“. (N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 21.30 Siaubo trileris „Žudymo

teorija“. (N-14) 23.10 Siaubo f. „Nakvišos“.

(N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Electric lady“. 8.30 Super Liuks! Mokinukių

atsisveikinimo koncertas.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika. 12.20 Super Liuks! Grupės

„Skamp“ koncertas „Live & deadly“.

13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“.

14.30 Super Liuks! Mokinukių atsisveikinimo koncertas.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika. 18.20 Super Liuks! Grupės

„Skamp“ koncertas „Live & deadly“.

19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“.

20.30 Super Liuks! Mokinukių atsisveikinimo koncertas.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 24/7. (k.). 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.45 TV žaidimas „Burbulas“

(k.). 10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.05 Girių takais (k.). 11.35 Pagaminta Lietuvoje

(k.). 12.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

12.50 24/7. (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Dėmesio! Į ekraną! 19.00 Žinios. Orai. 19.20 TV žaidimas „Burbulas“. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 22.55 Kas tu toks? 23.45 TV žaidimas „Burbulas“. 0.25 Reporteris.

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Benas Tenas prieš

ateivius“. 7.15 „Kas naujo, Skūbi

Dū?“ 7.45 „Miegamasis

rajonas“. 8.55 Super KK2 (k.). (N-7) 9.55 Komedija „Policijos

akademija 7. Misija Maskvoje“ (k.). (N-7)

11.30 Neišgalvoti gyvenimai (k.).

12.00 Pričiupom! 12.30 „Degrasis. Naujoji

karta“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomo ir Džerio

pasakos“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 Kryžminė ugnis. 18.25 „Iki pasimatymo,

mama“. 18.40 „Misija: darbas“.

Edukacinė laida. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 „Kažkas atsitiko“.

Pramoginis šou. 21.00 „Mano mylimas

prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Mistinis trileris

„Tiesa apie Čarlį“ (2002 m., JAV, Vokietija). (N-7)

0.45 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7)

1.45 „Deksteris“. (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis

prerijose“. 10.00 Stilius (k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 „Haris ir

Hendersonai“. 12.30 Duokim garo! (k.). 14.15 Savaitė. 14.45 Klausimėlis (k.). 15.00 Trembita. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Idėjų metas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 Pasaulio

panorama. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“.

(N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Spaudos apžvalga. 7.30 Autofanai (k.). 8.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). (N-7) 9.00 Šeštadienio rytas

(k.). 10.00 Melodrama

„Apsisprendimų vasara“ (k.) (2008 m., Vokietija). (N-7)

12.00 Televitrina. 12.30 „Atvirai su

žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida.

13.30 Spaudos apžvalga (k.).

14.00 „Labas vakaras, mielasis“ (k.).

14.35 Ekstrasensų mūšis. (N-7)

15.35 „Rahanas“. 16.00 „Juodasis riteris“.

(N-7) 17.00 „Labas vakaras,

mielasis“. 17.35 „Smagiausios

akimirkos“. Humoro laida.

18.10 „Atvirai su žvaigžde“. Pokalbių laida.

19.10 „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas.

20.00 Žinios. 20.25 Sąmokslo teorija. 21.35 Amerikos talentai

IV. 23.25 Žinios. 23.50 Spąstai (k.). 0.25 „Valstybės kelias“

(k.). Dok. f. ciklas. 1.25 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Mano

vaikinai“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Drama „Naisių

vasara“. (N-7) 10.45 Nuotykių f. „Mažasis

sniego žmogus 2“ (k.) (1997 m., JAV).

13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Madagaskaro

pingvinai“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos

kaina“. (N-7) 19.40 „Kodėl?“ Pokalbių

laida. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra

gražus. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Nusivylusios namų

šeimininkės“. (N-7) 23.00 „CSI Majamis“. (N-7) 24.00 „Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius“. (N-14)

1.00 Veiksmo drama „Pagrobimas“. (N-14)

1.55 Drama „Bėglys“. (N-7)

Spalio 4, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj.

16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. K.Inčiūra. 22.58 LR himnas.

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Benas Tenas prieš

ateivius“. 7.15 „Kas naujo, Skubi

Dū“. 7.45 „Miegamasis

rajonas“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.20 „Kažkas atsitiko“

(k.). Pramoginis šou. 12.00 Pričiupom! 12.30 „Degrasis. Naujoji

karta“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomo ir Džerio

pasakos“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 Telenovelė „Intrigų

dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo,

mama“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti

gyvenimai. 21.00 „Mano mylimas

prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Veiksmo f.

„Pražūtinga viršukalnė“ (2003 m., JAV). (N-7)

0.45 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7)

1.45 „Deksteris“. (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis

prerijose“. 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 „Haris ir

Hendersonai“. 12.30 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite (k.).

14.00 Sporto panorama (k.).

14.30 Pasaulio panorama (k.).

15.00 Vilniaus albumas. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Pinigų karta. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“.

(N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Spaudos apžvalga. 7.30 Kung fu akademija

(k.). (N-7) 8.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). (N-7) 9.00 Sekmadienio rytas.

(k.). 10.00 Nepatvirtinta

diagnozė (k.). (N-7) 11.00 Trileris „Šnipų

žaidimai“. (N-7) 12.00 Televitrina. 12.30 „Atvirai su

žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida.

13.30 Spaudos apžvalga (k.).

14.00 „Labas vakaras, mielasis“ (k.).

14.35 Ekstrasensų mūšis. (N-7)

15.35 Animac. serialas „Rahanas“.

16.00 „Juodasis riteris“. (N-7)

17.00 „Labas vakaras, mielasis“.

17.35 Smagiausios akimirkos.

18.10 Atvirai su žvaigžde. 19.10 „Karštas vakaras“.

Informacinis žurnalas.

20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir

kaimo. 21.00 Geras fi lmas.

Trileris „Tik pirmyn“ (2008 m., Rusija). (N-7)

23.15 Žinios. 23.40 „Liejyklos gatvė“

(k.). (N-7) 0.45 Sankirtos (k.). 0.15 „Verslo širšės“.

Verslo aktualijų laida (k.).

1.45 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Mano

vaikinai“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Drama „Naisių

vasara“. (N-7) 10.45 „Vulkanas Niujorke“

(k.). (N-7) 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 Drama „Klonas“.

(N-7) 17.00 Drama „Meilės

jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Šventinis Mokytojų

dienos koncertas. 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Žvilgsnis į

ateitį“. (N-14) 23.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 24.00 Drama „Įstatymas

ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. (N-14)

1.00 Veiksmo drama „Pagrobimas“. (N-14)

1.55 Drama „Bėglys“. (N-7)

Spalio 5, antradienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. L.Gutauskas. 22.58 LR himnas.

Savaitės atgarsiai. „Tiesa apie Čarlį“. „Klonas“. „Labas vakaras, mielasis“.

„Dingę“. „Našlaitė Lola“. „Žvilgsnis į ateitį “. „Tik pirmyn“.

Gimtasis kraštas2010 spalio 1–8 d., Nr. 32 21TV programa

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Koncertuoja dainų

ir šokių ansamblis „Lietuva“ (k.).

12.35 Aktoriaus K.Tumkevičiaus 95-mečiui paminėti. Kūrybinis portretas (k.).

13.30 Animac. f. „Vainikas“. 13.40 Animac. f. „Skėtis“. 13.50 Animac. f. „Butelis ir

pasaulis“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 „Padūkėlis Cukrius“. 15.00 Nacionalinė paieškų

tarnyba. 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Architektūros kolekcija“. 2007 m.

16.55 (K)laidelė. 17.00 Forumas. 18.00 „Neįtikėtinos istorijos“. 18.50 Teisė žinoti. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Tapatybės labirintai. 20.45 Stilius. 21.35 Dok. serialas „Kalėjimo

bėgliai“. Tikros istorijos.

22.30 Tu ir aš. Dainuoja Giulija ir jos draugai.

23.50 Panorama. 0.35 Džiazo muzikos

vakaras.

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko

nuotykiai“. 9.55 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 10.20 „Labai slaptos

agentės“. 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 Animac. serialas

„Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 Humoro serialas „Driu

Kerio šou“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.).

15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Mėlynasis drakonas“

(k.). 17.00 „Šauniojo penketuko

nuotykiai“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 Humoro serialas „Driu

Kerio šou“. (N-7) 21.00 Trileris „Pasiruošusi

kilti“. (N-14) 23.00 „Grožio peilis“. (N-14) 24.00 Humoro serialas „Driu

Kerio šou“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 Išlikimas (k.). (N-7) 11.20 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai (k.). 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 „Kaip aš susipažinau

su jūsų mama“ (k.). (N-7)

13.30 „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 Išlikimas. (N-7) 17.00 „Angelas“. (N-7) 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI kriminalistai“. (N-7) 20.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. (N-7) 20.30 „Rezidentai“. (N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 21.30 Veiksmo f.

„Griausmingieji Čarlio angelai“. (N-7)

23.35 Drama „Susitarimas tylėti“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių

duetai 4. 11.10 Pirmas kartas su

žvaigžde. 11.35 Liuks! Muzika. 12.10 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

17.10 Pirmas kartas su žvaigžde.

17.35 Liuks! Muzika. 18.10 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

23.10 Pirmas kartas su žvaigžde.

23.35 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

9.45 TV žaidimas „Burbulas“ (k.).

10.20 Skonio reikalas (k.). 11.05 „Mitų griovėjai“. 12.05 Kas tu toks? (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Super L.T. (k.). (N-7) 15.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai. 18.20 Dėmesio! Į ekraną! 19.00 Žinios. 19.14 Kaimo diena. 19.17 Orai. 19.20 TV žaidimas

„Burbulas“. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje. 22.55 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 23.45 TV žaidimas

„Burbulas“. 0.25 Reporteris.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Grupės „L+ (Plius)“

koncertas (k.). 12.25 Amžių šešėliuose (k.). 13.05 Aktorius T.Vaisieta

skaito V.Krėvės apsakymą „Silkės“.

13.30 Animac. f. „Žinia apie civilizacijos būklę“.

13.37 Animac. f. „Ką mes padarėme vištoms“.

13.45 Animac. f. „Kubui galas“.

13.48 Animac. f. „Akiniai“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 „Padūkėlis Cukrius“. 15.00 Savaitės atgarsiai. 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Budos vaikai Aukso trikampyje“.

16.55 (K)laidelė. 17.00 Toks gyvenimas. 18.00 „Neįtikėtinos istorijos“. 18.50 Nacionalinė paieškų

tarnyba. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Žmonės kaip žmonės (k.).

20.55 Kūrybos metas. 21.25 Aktoriaus J.Budraičio

jubiliejui. Vaid. f. „Visa tiesa apie Kolumbą“.

22.50 Koncertuoja dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“.

23.50 Panorama. 0.35 „Las Vegasas“. (N-7)

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko

nuotykiai“. 9.55 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 Animac. serialas

„Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 Humoro serialas „Driu

Kerio šou“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.).

15.30 Serialas „Gyvenimo prieskoniai“ (k.).

16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.).

17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai (k.).

17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 Humoro serialas

„Driu Kerio šou“. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Pergalė“. 23.15 „Grožio peilis“. (N-14) 0.15 Humoro serialas „Driu

Kerio šou“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“ (k.). (N-7) 11.00 „Angelas“ (k.). 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 Išlikimas. (N-7) 17.20 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 20.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. (N-7) 20.30 „Rezidentai“. (N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 21.30 Veiksmo f. „Paniręs

Fantomas“. (N-14) 23.25 Komedija „Svarbaus

žmogaus laidotuvės“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Mokinukių

atsisveikinimo koncertas.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde. Realybės šou.

9.55 Liuks! Muzika. 11.20 Super Liuks! Grupės

„Skamp“ koncertas „Live & deadly“.

12.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“.

13.30 Super Liuks! Mokinukių atsisveikinimo koncertas.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.55 Liuks! Muzika. 17.20 Super Liuks! Grupės

„Skamp“ koncertas „Live & deadly“.

18.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“.

19.30 Super Liuks! Mokinukių atsisveikinimo koncertas.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.55 Liuks! Muzika. . 23.00 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Electric lady“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.) 9.45 TV žaidimas „Burbulas“

(k.). 10.20 Super L. T. (k.). (N-7) 11.05 „Mitų griovėjai“. 12.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Dėmesio! Į ekraną! 19.00 Žinios. Orai. 19.20 TV žaidimas „Burbulas“. 20.00 Reporteris. 20.50 Lietuva tiesiogiai. 21.15 VTB Jungtinė lyga:

CASK (Maskva)–„Lietuvos rytas“ (Vilnius) . Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

23.15 Ekovizija. 23.45 TV žaidimas „Burbulas“. 0.25 Reporteris.

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Benas Tenas prieš

ateivius“. 7.15 „Kas naujo, Skubi

Dū?“ 7.45 „Miegamasis

rajonas“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.50 2 minutės šlovės

(k.). 12.00 Pričiupom! 12.30 Veiksmo serialas

„Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomo ir Džerio

pasakos“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 Telenovelė „Intrigų

dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo,

mama“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 FTB. Publicistikos

laida. 20.30 Žvaigždžių klubas. 21.00 „Mano mylimas

prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 „Mentalistas“. (N-7) 23.40 Serialas „Ties riba“.

(N-14) 0.40 „Terminatorius.

Saros Konor kronikos“. (N-7)

1.40 „Deksteris“. (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Komisaras Reksas“

(k.). 11.00 Toks gyvenimas su

Zita Kelmickaite. 12.00 „Haris ir

Henderonai“. 12.30 Sveikinimų

koncertas (k.). 14.15 Idėjų metas (k.). 15.00 Rusų gatvė. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 „24 valandos“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“.

(N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Spaudos apžvalga. 7.30 Autopilotas (k.). 8.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). (N-7) 9.00 Mano šaunioji

sodyba (k.). 9.30 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 10.00 Trileris „Tik pirmyn“

(2008 m., Rusija). (N-7)

12.00 Televitrina. 12.30 „Atvirai su

žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida.

13.30 Spaudos apžvalga. 14.00 „Labas vakaras,

mielasis“ (k.). 14.35 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 15.35 Animac. serialas

„Rahanas“. 16.00 „Juodasis riteris“.

(N-7) 17.00 „Labas vakaras,

mielasis“. 17.35 „Smagiausios

akimirkos“. Humoro laida.

18.10 „Atvirai su žvaigžde“. Pokalbių laida.

19.10 „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas.

20.00 Žinios. 20.25 „Be recepto“. Gerų

patarimų žurnalas. 21.00 Geras fi lmas.

Veiksmo f. „Pragaras“ (2003 m., JAV). (N-14)

23.05 Žinios. 23.30 Veiksmo f. „Tiktai

stipriausi“ (1993 m., JAV). (N-14)

1.30 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Mano

vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 Drama „Naisių

vasara“. (N-7) 10.45 „Kodėl?“ Pokalbių

laida (k.). (N-7) 11.35 Gyvenimas yra

gražus (k.). (N-7) 12.20 Farai (k.). (N-7) 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos

kaina“. (N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 21.10 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama

„Psichiatras“. (N-14) 23.00 „CSI Niujorkas“.

(N-7) 24.00 „Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius“. (N-14)

1.00 Veiksmo drama „Pagrobimas“. (N-14)

1.55 Drama „Bėglys“. (N-7)

Spalio 6, trečiadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. V.Kaziela. 22.58 LR himnas.

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Benas Tenas prieš

ateivius“. 7.15 „Kas naujo, Skūbi

Dū?“. 7.45 „Miegamasis

rajonas“. 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.45 „Lietuvos daina“

(k.). Muzikinis šou. 12.00 Pričiupom! 12.30 Veiksmo serialas

„Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 Telenovelė „Intrigų

dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo,

mama“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 „Mano mylimas

prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Europietiškas

kaimas Lietuvoje (k.).

22.43 Veiksmo f. „Požemių ugnis“ (1997 m., JAV). (N-14)

0.50 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7)

1.50 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis

prerijose“. 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 „Haris ir

Hendersonai“. 12.30 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

14.00 Gustavo enciklopedija (k.).

14.30 Gamtos patruliai (k.).

15.00 Menora. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Pagaminta Kinijoje (4 d.).

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos –

kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.12 Mūsų dienos –

kaip šventė. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Specialioji jūrų

policijos tarnyba“. (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Spaudos apžvalga. 7.30 Tauro ragas (k.). 8.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). (N-7) 9.00 Be recepto (k.). 9.30 Spąstai (k.). 10.00 Nepatvirtinta

diagnozė (k.). (N-7) 11.00 „Liejyklos gatvė“

(k.). (N-7) 12.00 Televitrina. 12.30 Atvirai su žvaigžde

(k.). 13.30 Spaudos apžvalga

(k.). 14.00 „Labas vakaras,

mielasis“ (k.). 14.35 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 15.35 Animac. serialas

„Rahanas“. 16.00 „Juodasis riteris“.

(N-7) 17.00 „Labas vakaras,

mielasis“. 17.35 Smagiausios

akimirkos. 18.10 Atvirai su žvaigžde. 19.10 Karštas vakaras. 20.00 Žinios. 20.25 „Lietuvos žinių“

tyrimas. 21.00 Geras fi lmas.

Kriminalinė komedija „Dešimt jardų“ (2004 m., JAV). (N-7)

23.10 Žinios. 23.35 Istorinė drama

„Nedo Kelio gauja“ (2004 m., JAV). (N-14)

1.40 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Mano

vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 10.45 Paskutinė instancija

(k.). (N-7) 11.30 Muzikos čempionų

taurė (k.). 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 Drama „Klonas“.

(N-7) 17.00 Drama „Meilės

jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos

kaina“. (N-7) 19.40 Paskutinė

instancija. (N-7) 20.30 Farai. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Kobra 11“. (N-7) 23.00 „Kaulai“. (N-14) 24.00 Drama „Įstatymas

ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. (N-14)

1.00 Veiksmo drama „Pagrobimas“. (N-14)

Spalio 7, ketvirtadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata. 16.03 Auksinės kolekcijos. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Forumas. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

M.Martinaitis. 22.58 LR himnas.

„Kaprio sala“. „Kur dingo Eliza?“ Akistata. „Pragaras“.

Pagaminta Kinijoje. „Požemių ugnis“. „Drąsos kaina“. „Dešimt jardų“.

Gimtasis kraštas 2010 spalio 1–8 d., Nr. 3222 TV programa

LTV2 7.30 Šventadienio mintys. 8.00 Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora. 9.15 Krikščionio žodis. 9.30 Gustavo enciklopedija. 10.00 „Paslapčių sodas“. 11.00 Aktoriaus J.Budraičio

jubiliejui. Vaid. f. „Visa tiesa apie Kolumbą“ (k.).

12.25 Tūkstantmečio akimir-kos.

12.40 Spektaklis „Eglės namai“.

14.30 Tapatybės labirintai (k.).

15.00 Valstybės kino metraš-tis. „Žvilgsnis į ateitį“.

15.25 Pinigų karta. 16.00 Aktoriaus

K.Tumkevičiaus 95-me-čiui paminėti. Kūrybinis portretas (k.).

16.50 Klaipėdos kamerinio orkestro koncertas. So-listė Liora Grodnikaitė.

18.30 Pasaulio dokumentika. „Budos vaikai Aukso trikampyje“ (k.).

19.25 Tu ir aš. Dainuoja Giuli-ja ir jos draugai (k.).

20.45 Post scriptum. G.Dauguvietytės kūry-bos vakaras.

22.55 LTV aukso fondas. TV fi lmas „Ašarų pakalnė“.

23.50 Panorama. 0.20 Veiksmo trileris

„Gynėjas“. (N-14)

TV1 9.05 Retrospektyva. 9.40 KTV – kino ir tele virtu-

vė. 10.05 „Gamtos vaikai“. 11.05 Dok. serialas „Echo ir

kiti Amboselio dram-bliai“.

12.10 „Edas, Edis ir Edys“ (k.). 12.40 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Nerealių draugų

namai“ (k.).

13.40 Animac. serialas „Didy-sis fi lmukų šou“.

14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo

teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos

sode“. 16.00 Serialas „Akla meilė“. 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Serialas „Gyvenimo

prieskoniai“. 18.00 „Liežuvautoja“. (N-7) 19.00 Serialas „Arti namų“.

(N-7) 20.00 „Detektyvė Džonson“.

(N-7) 21.00 Komedija „Karališkieji

rūmai“. 23.00 Kriminalinė drama

„Mano tikrasis vardas Stivenas“. (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.15 „9,5 savaitės“.

TV projektas. (N-7) 11.00 „Mano superherojus“.

Realybės šou. (N-7) 12.00 „Ištikimybės testas“.

Realybės šou. (N-7) 13.00 Geriausių virėjų kovos. 14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Flešas

Gordonas“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 „Norite tikėkite, norite

– ne!“ Realybės šou. (N-7)

19.05 Veiksmo komedija „Na-cionalinis saugumas“. (N-7)

20.50 Aukščiausia pavara (k.). 22.00 Kriminalinė drama

„Anarchijos vaikai“. (N-14)

23.00 Kriminalinė drama „Moterų detektyvių klubas“. (N-14)

24.00 Veiksmo f. „Rokis“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių

duetai 4.

11.00 Liuks! Muzika. 11.45 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

17.00 Liuks! Muzika. 17.45 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Liuks! Muzika. 22.10 „Ragai“. Žurnalas

vyrams. 22.40 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 „Teletabiai“. 9.00 Drama „Pavogta tapa-

tybė“ (k.). 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.15 Skonio reikalas. 13.05 „Megakonstrukcijos.

Huverio užtvanka“. 14.00 Dok. serialas „Sutverti

žudyti. Nematomi“. (N-7)

15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. Orai. 17.15 LKL čempionatas: Vilniaus

„Lietuvos rytas“–Kėdai-nių „Nevėžis“. Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

19.00 Žinios. Orai. 19.10 2012 m. Europos futbo-

lo čempionato atrankos rungtynės. Ispanija–Lietu-va. Pertraukoje – Žinios.

21.00 Reporteris. 21.30 Drama „Evos upokš-

niai“. (N-14) 23.50 Siaubo naktis. Vaid. f.

„Nekaltas kraujas“. (S)

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Talentų ringas. Įžanginė

naujojo sezono laida. 13.15 Tūkstantmečio

akimirkos. Vieno eilėraščio istorija.

13.30 Animac. f. „Hipotezė“. 13.35 Animac. f. „Dėl vietos

po saule“. 13.40 Animac. f. „Lėlė –

žmogaus draugas“. 13.50 Animac. f.

„Pasikartojimai“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 „Padūkėlis Cukrius“. 15.00 Teisė žinoti. 15.55 Idėjų metas. 16.25 Dok. f.

„Pasivaikščiojimas po Europos parką“ (k.).

16.55 (K)laidelė. 17.00 Akiračiai. 18.00 „Neįtikėtinos istorijos“. 18.45 Mokyklos langas. 19.15 Gimnazistai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Krašto garbė (k.). 21.10 Apie R.M.Rilkę

Dotnuvos vienuolyne. 21.50 Senas geras kinas.

Drama „Ar jūs mėgstate Bramsą?“ (N-7)

23.50 Panorama. 0.35 J.Smorigino kūrybos

vakaras. Baletas „Sulamita“.

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko

nuotykiai“. 9.55 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“ (k.). 10.20 „Labai slaptos agentės“. 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 Animac. serialas

„Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 Humoro serialas „Driu

Kerio šou“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.). 15.30 „Skaičiai“ (k.).

16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.).

17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.).

17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 Humoro serialas „Driu

Kerio šou“. (N-7) 21.00 Penktadienio

detektyvas. Kriminalinis serialas „Volanderis“. (N-7)

22.55 „Grožio peilis“. (N-14) 23.55 Humoro serialas „Driu

Kerio šou“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 Išlikimas (k.). (N-7) 11.00 „Angelas“ (k.). (N-7) 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 Išlikimas. (N-7) 17.00 „Angelas“. (N-7) 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI kriminalistai“. (N-7) 20.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. (N-7) 20.30 „Rezidentai“. (N-7) 21.00 Naša Raša. (N-7) 22.00 Detektyvinė realybės

drama „Stivenas Sigalas. Įstatymų sergėtojas“. (N-14)

22.30 Trileris „Išlikusi gyva“. (N-14)

23.35 Veiksmo komedija „Jackass. Filmas“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Electric lady“. 8.30 Super Liuks! Mokinukių

atsisveikinimo koncertas.

10.05 Liuks! Muzika. 11.55 Pirmas kartas su

žvaigžde.

12.20 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“.

13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“.

14.30 Super Liuks! Mokinukių atsisveikinimo koncertas.

16.05 Liuks! Muzika. 17.55 Pirmas kartas su

žvaigžde. 18.20 Super Liuks! Grupės

„Skamp“ koncertas „Live & deadly“.

19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“.

20.30 Liuks! Muzika. 22.25 Ragai. 22.50 Super Liuks! Grupės

„Skamp“ koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.45 „Burbulas“ (k.). 10.20 Super L.T. (k.). (N-7) 11.05 „Mitų griovėjai“. 12.05 Šeimų dvikova – „Akro-

polio“ turnyras (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.20 TV žaidimas „Burbulas“. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Super L.T. (N-7) 22.40 „Mes – prieš pasaulio

čempionatą“. 23.00 2012 m. Europos

futbolo čempionato atrankos rungtynės Ispanija–Lietuva. Pertraukoje – Žinios.

1.00 Reporteris.

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Benas Tenas prieš

ateivius“. 7.15 „Kas naujo, Skūbi

Dū?“ 7.45 „Miegamasis

rajonas“. 8.55 Kviečiu šokti (k.) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 Telenovelė „Intrigų

dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo,

mama“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 „Lietuvos daina“.

Muzikinis šou. 21.30 Veiksmo f.

„Žmogus-voras“ (2002 m., JAV). (N-7)

0.05 Premjera. Komedija „Alaus šventė“ (2006 m., JAV, Australija). (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Komisaras Reksas“

(k.). (N-7) 11.00 Akiračiai. 12.00 „Haris ir

Hendersonai“. 12.30 Pinigų karta (k.). 13.15 Pagaminta Kinijoje

(k.) (4 d.). 14.00 Popietė su

Algimantu Čekuoliu (k.).

14.25 Žurnalisto tyrimas (k.).

15.00 Vilniaus sąsiuvinis. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis. 19.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.09 Duokim garo! 23.00 Veiksmo trileris

„Gynėjas“ (2005 m., Tailandas). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Spaudos apžvalga. 7.30 Žvejų mūšis (k.).

(N-7) 8.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). (N-7) 9.05 Gimnazistai (k.). 10.05 Amerikos talentai

IV (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Atvirai su

žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida.

13.30 Spaudos apžvalga (k.).

14.00 „Labas vakaras, mielasis“ (k.).

14.35 Ekstrasensų mūšis. (N-7)

15.35 Animac. serialas „Rahanas“.

16.00 „Juodasis riteris“. (N-7)

17.00 „Labas vakaras, mielasis“.

17.35 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida.

18.10 „Atvirai su žvaigžde“. Pokalbių laida.

19.10 „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas.

20.00 Žinios. 20.20 „Mano šaunioji

sodyba“. TV konkursas.

21.00 Geras fi lmas. Fantastinis veiksmo f. „Grifas“ (2007 m., JAV). (N-7)

22.55 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“. (N-7)

1.00 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Mano

vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 Šok su manimi.

2010 (k.). 13.30 Animac. serialas

„Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 Drama „Klonas“.

(N-7) 17.00 Drama „Meilės

jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Muzikos

čempionų taurė“. Muzikos šou.

20.45 Nuotykių f. „Palikti sniegynuose“ (2006 m., JAV). (N-7)

23.05 Veiksmo f. „Mitas“ (2005 m., Kinija, Honkongas). (N-14)

1.45 Siaubo pasaka „Leprekonas 6. Namo“ (2003 m., JAV). (N-14)

Spalio 8, penktadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Akiračiai. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Strazdas. 22.58 LR himnas.

6.30 Animac. serialas „EmiJumi roko grupė“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.25 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.40 „Galingasis šuo Kriptas“.

8.10 „Magija“. 8.35 Animac. serialas

„Antinas Dafi s“. 9.00 „Brangioji, aš

sumažinau vaikus“. 10.00 Kino pusryčiai.

Veiksmo komedija „Kaukė“ (1994 m., JAV). (N-7)

12.00 Romantinė komedija „Mamos vaikučiai“ (1998 m., JAV). (N-7)

13.50 Serialas „Čakas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 17.00 FTB (k.).

Publicistikos laida. 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Kviečiu šokti. 23.15 Premjera. Veiksmo

f. „Paskutinis ėjimas“ (2006 m., JAV). (N-14)

1.00 Snobo naktis. Premjera . Karinė drama „Gerasis vokietis“ (2006 m., JAV). (N-14)

8.00 Kelias. 8.15 Gimtoji žemė. 8.45 „Stebuklingas

Gaveino kristalas“. 9.00 „Paslapčių sodas“. 9.30 Animac. nuotykių

serialas „Atgal į ateitį“.

10.00 „Pašėlę Tornberiai“. 10.30 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 12.00 Durys atsidaro. 12.45 Amžininkai. 13.30 Detektyvas

„Komisaras Montalbanas. Trijų kortų derinys“ (2006 m., Italija). (N-7)

15.30 Gamtos patruliai. 16.00 Žinios (su vertimu į

gestų kalbą). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.00 Kine kaip kine. 18.30 J.Budraičio jubiliejui.

Drama „Niekas nenorėjo mirti“ (1965 m., Lietuva).

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Istorinis trileris

„Kvepalai. Vieno žudiko istorija“ (2006 m., Vokietija, Prancūzija). (N-14)

23.40 Trileris „Kodas 11–14“ (2003 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 „Nesėsi – nepjausi“

(k.). TV žurnalas. 7.30 Girių horizontai (k.). 8.00 Gimnazistai. 9.00 Autofanai. 9.30 Statybų TV. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Pasaulis pagal

lietuvius. 11.30 Kung fu akademija.

(N-7) 12.05 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

13.20 Romantinė komedija „Geras vaikinas, blogas vaikinas“ (2007 m., Indija). (N-7)

15.50 „Be recepto“ (k.). Gerų patarimų žurnalas.

16.25 Tarp miesto ir kaimo (k.).

17.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (k.).

17.40 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

19.00 Nepatvirtinta diagnozė. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“.

(N-7) 21.25 Drama „Keliautojai“

(1997 m., JAV). (N-14)

23.35 Drama „Karalius Džo“ (1999 m., JAV). (N-7)

1.35 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Smalsutė Dora“. 7.30 „Vėžliukai

nindzės“. 8.00 „Winx` klubas“. 8.30 „Ilgoji pertrauka“. 9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Komedija

„Daktaras Dolitlis“ (1998 m., JAV). (N-7)

11.35 Veiksmo f. „Greitis“ (1994 m., JAV). (N-7)

13.55 Komedija „Šuns istorija apie meilę“ (2006 m., JAV).

16.10 Projekto „Pildyk žvaigždė“ (k.). Finalas.

18.45 TV3 žinios. 19.00 Šok su manimi. 22.30 Trileris „Esminis

instinktas 2“ (2006 m., JAV, Vokietija, D. Britanija, Ispanija).

0.45 Romantinė drama „Jūra mato“ (2002 m., Japonija). (N-14)

Spalio 9, šeštadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga.

7.30 Ryto garsai. 9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena.

18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.58 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. J.Aistis. 22.58 LR himnas.

„Gynėjas“. „Alaus šventė“. „Palikti sniegynuose“. „Grifas“.

Kine kaip kine. „Gerasis vokieti s“. Šok su manimi. „Keliautojai“.

Gimtasis kraštas2010 spalio 1–8 d., Nr. 32 23TV programaLTV2

7.30 Gimtoji žemė. 8.00 Dok. f.

„Pasivaikščiojimas po Europos parką“ (k.).

8.35 Aktorius T.Vaisieta skaito V.Krėvės apsakymą „Silkės“ (k.).

9.05 Gimnazistai. 9.35 Mokyklos langas. 10.10 Miesto kodas. 11.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 12.20 Mūsų miesteliai.

Sintautai (k.). 13.20 J.Smorigino kūrybos

vakaras. Baletas „Sulamita“ (k.).

14.20 Prisiminkime. Dainuoja E.Čiudakova.

14.30 Dalia Kutraitė kalbina... Antaną Rimvydą Čaplinską (k.).

15.00 Valstybės kino metraštis.

15.30 Post scriptum. G.Dauguvietytės kūrybos vakaras (k.).

17.40 Krašto garbė. 18.30 Pasaulio dokumentika.

„Šeimos albumas“ (k.). 19.25 Kompozitoriaus

J.Siurbio kūrybos vakaras (1, 2 d.).

21.00 Kuluarai. 21.45 Klausimėlis. 22.00 Trileris „Ilgas

atsisveikinimas“. (N-14) 23.50 Panorama. 0.05 Kamerinės muzikos

vakaras.

TV1 9.05 Būkite sveiki. 10.05 Dok. serialas „Echo

ir kiti Amboselio drambliai“.

12.10 „Edas, Edis ir Edys“ (k.). 12.40 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 13.40 Animac. serialas

„Didysis fi lmukų šou“. 14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo

teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Dienos zoologijos sode“.

16.00 Serialas „Akla meilė“. 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Serialas „Gyvenimo

prieskoniai“. 18.00 „Liežuvautoja“. (N-7) 19.00 Serialas „Arti namų“.

(N-7) 20.00 Serialas „Detektyvė

Džonson“. (N-7) 21.00 Lietuviško kino vakaras.

Vaid. f. „Vyrų vasara“. (N-7)

22.45 „Didžiojo sprogimo teorija“ (k.). (N-7)

23.45 Retrospektyva (k.).

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Vienam gale kablys. 10.15 „9,5 savaitės“.

TV projektas. (N-7) 11.00 Geriausių virėjų kovos

(k.). 12.00 Komedija „Vadinkite

mane Kalėdų Seneliu“. 14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Flešas

Gordonas“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 „Norite tikėkite, norite –

ne!“ Realybės šou. (N-7) 19.00 „Formulės-1“ pasaulio

čempionato Didžiojo Japonijos prizo lenktynės.

21.30 „Šeimos bičas“. (N-14) 22.00 „Anarchijos vaikai“.

(N-14) 23.00 „Moterų detektyvių

klubas“. (N-14) 24.00 Aukščiausia pavara (k.). 1.10 Erotinis f. „Erotinės

istorijos“ (S). 1.40 Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Electric lady“. 8.30 Liuks! Muzika. . 10.20 Super Liuks! Mokinukių

atsisveikinimo koncertas. 11.55 Super Liuks! Grupės

„Skamp“ koncertas „Live & deadly“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“.

14.30 Liuks! Muzika. 16.20 Super Liuks! Mokinukių

atsisveikinimo koncertas. 17.55 Super Liuks! Grupės

„Skamp“ koncertas „Live & deadly“.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“.

20.30 Liuks! Muzika. 22.25 „Ragai“. Žurnalas

vyrams. 22.50 Super Liuks! Grupės

„Skamp“ koncertas „Live & deadly“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 „Teletabiai“. 8.30 Šiandien kimba. 9.00 Drama „Danielio dukra“.

(N-7) 11.00 Laida NKTV. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 „Plėšrūno instinktas.

Priešistorinis vilkas“. (N-7)

13.00 Megakonstrukcijos. JAV karo laivas „Ronaldas Reiganas“.

14.00 „Katastrofų tyrimai. „Irano įkaitų drama“. (N-7)

15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Skonio reikalas (k.). 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Romantinė komedija

„Trečias nereikalingas“. (N-7)

19.00 Žinios. Orai. 19.10 „Trečias nereikalingas“

(tęsinys). 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Super L.T. (k.). (N-7) 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 Vertas kinas. Drama

„Bekraštė istorija“. (N-14)

6.30 Animac. serialas „EimiJumi roko grupė“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Galingasis šuo Kriptas“.

8.10 „Magija“. 8.35 Animac. serialas

„Antinas Dafi s“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Komedija „Trys nindzės. Pusdienis pramogų parke“ (1998 m., JAV).

12.05 Romantinė komedija „Pašėlęs dėl mambo“ (2000 m., Airija, D. Britanija). (N-7)

13.50 Serialas „Čakas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 15.55 Europietiškas

kaimas Lietuvoje (k.).

16.00 „Laukinė širdis“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 „Teleloto“.

TV žaidimas. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių

TOP 5. 19.30 2 minutės šlovės. 21.30 Veiksmo f.

„Operacija „Kardžuvė“ (2001 m., Australija, JAV). (N-7)

23.30 Premjera. Drama „Nepaprasta kelionė“ (2005 m., JAV). (N-7)

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.30 Pasaulio

dokumentika. „Kalėjimo bėgliai“. Tikros istorijos.

13.30 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7)

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.15 Gamtos kodas. 16.55 Klausimėlis. 17.10 Septynios Kauno

dienos. 18.00 Popietė su

Algimantu Čekuoliu. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.10 Auksinio balso

konkursas „Triumfo arka“ (1 turas).

23.15 Elito kinas. Dok. f. „Amerika prieš Džoną Lenoną“. (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 „Pasaulis pagal

lietuvius“ (k.). Gyvenimo būdo žurnalas.

7.30 Statybų TV (k.). 8.00 „Nesėsi –

nepjausi“. TV žurnalas.

8.30 Tauro ragas. 9.00 Žvejų mūšis. 9.30 Autopilotas. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

13.10 „Valstybės kelias“. Dok. f. ciklas.

14.10 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

16.10 Mano šaunioji sodyba (k.).

16.45 Girių horizontai. 17.15 Europos

sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas.

17.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

19.00 Sankirtos. 19.30 Verslo širšės. 20.00 Žinios. 20.20 Spąstai. 20.55 Meilės istorijos.

Melodrama „Rasmusas ir Joana“ (2008 m., Vokietija). (N-7)

22.45 Veiksmo f. „Pragaras“ (2003 m., JAV). (N-14)

0.50 Girių horizontai (k.).

1.20 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Smalsutė Dora“. 7.30 „Vėžliukai nindzės“. 8.00 „Winx`klubas“. 8.30 „Ilgoji pertrauka“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Animac. nuotykių f.

„Skruzdėliukas Z“. 11.30 Mokslinės

fantastikos f. „Pasaulis be žmonių“.

13.15 Komedija „Kaip vesti milijonierę“ (2000 m., JAV).

15.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

15.30 „Kobra 11“ (k.). (N-7)

16.30 Dar pažiūrėsim... (k.).

17.10 Paskutinė instancija (k.). (N-7)

18.00 Farai (k.). (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės

komentarai. 19.30 Lietuvos talentai

2010. 21.00 Kriminalinis

veiksmo f. „Adrenalinas“ (2006 m., JAV, D. Britanija). (N-14)

22.40 Trileris „Naujausios kartos policininkai“ (1999 m., Honkongas). (N-14)

0.55 Komedija „Nei šis, nei tas“ (2003 m., Meksika). (N-14)

Spalio 10, sekmadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.05 Ryto garsų savaitė. 9.03 Mes, moterys.

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.44 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai.

17.30 Atsiliepk dainoj. 18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.27 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.10 Auksinio balso konkursas

„Triumfo arka“. 23.28 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Aviukas Šonas“. „Operacija „Kardžuvė“. „Adrenalinas“. „Rasmusas ir Joana“.

TV6Pirmadienis, spalio 4 d.

21.30 val. „Žudymo teorija“. Siaubo trileris. JAV. 2009 m. (N-14). Rež. Chris Moore.

Vaidina: Agnes Bruckner, Patrick John Flueger, Taryn Manning, Teddy Dunn, Ryanne Duzich, Daniel Franzese ir kiti.

Grupė studentų švenčia koledžo pabaigtuves nuošaliame va-sarnamyje. Netikėtai draugai suvokia, kad tarp jų yra žudikas sa-distas. Jis visus įtraukia į mirtiną žaidimą – visi turi žudyti vienas kitą dėl savo paties gyvybės.

BTVTrečiadienis, spalio 6 d.

21.00 val. GERAS FILMAS. „Pragaras“. Veiksmo f. JAV, 2003 m. (N-14). Rež. Ringo Lam.

Vaidina: Claude Van Damme, Lawrence Taylor, Marnie Alton, Malakai Davidson, Billy Rieck.

Kailas – amerikietis, dirbantis Rusijoje. Jo žmona terori-zuojama telefonu. Kailas skuba namo į Ameriką, tačiau... pa-vėluoja. Žudikas išteisinamas, nes pritrūksta įrodymų. Kailas pats imasi „teisingumo“ ir nu-žudo žmonos budelį. Nuteis-tas ir išsiųstas į griežčiausią Rusijos kalėjimą, amerikietis praturtėja statydamas slaptose kovose ir, atrodo, gyvena gana lengvą gyvenimą. Tačiau tik tol,

kol pats nepriverčiamas jose dalyvauti. Kailo kameros draugas nr. 451 skatina jį susimąstyti, kodėl ir už ką kaunasi teisingu-mo siekęs herojus. Prasideda sunkiausia kova – Kailo kova su savimi už vidinę ramybę. Tai vienintelis kelias jam vėl tampti tuo žmogumi, kuriuo buvo.

TV6Penktadienis, spalio 8 d.

23.35 val. „Jackass. Filmas“. Veiksmo komedija. JAV. 2002 m. (N-14). Rež. Jeff Tremaine.

Vaidina: Johnny Knoxville, Bam Margera, Steve-O, Chris Pon-tius, Ryan Dunn, Preston Lacy ir kiti.

Beprotiški pasivažinė-jimai automobiliu ar kre-čiamos išdaigos atsitikti-niams praeiviams – visa tai jau buvo iki jų įvairio-se televizijos laidose. Ta-čiau Džonis ir jo draugai turi pasisekimą ten, kur kiti pralaimi: jie žino ir nuolat kartoja, kad viską reikia padaryti tikroviš-kai ir nuoširdžiai. Jie yra nepataisomi prietrankos ir drąsuoliai, jie šaunūs ir originalūs!

TV3Penktadienis, spalio 8 d.

23.05 val. „Mitas“. Veiksmo f. Kinija, Honkongas. 2005 m. (N-14). Rež. Stanley Tong.

Vaidina: Jackie Chan, Hee-seon Kim ir kiti.

Džekas – bebaimis archeologas, ieškantis mistinio brangak-menio, galinčio nugalėti žemės trauką. Dienomis Džekas su savo bičiuliu mokslininku Viljamu keliauja po pasaulį tikėdamasis rasti brangakmenį, o naktimis sapnuoja esąs generolas Meng-ji, ištikimas imperatoriaus Kvin Ši-huango tarnas. Jiems atkeliavus į paslaptingus Dangaus rūmus – nuostabią tvirtovę, kurią, pasak legendos, pastatė pats Kvin Ši-huangas, Džekas pameta galvą dėl imperatoriaus palydovės Ok-su...

Lietuvos ryto TVŠeštadienis, spalio 9 d.

12.15 val. Kulinarinių kelionių laida „Skonio reikalas“. Ve-dėjas G.Šapiro-Bilas.

Keliauti po pasaulį ir pažinti tolimus kraštus galima įvairiai – aplankant istorines vietas, muzie-jus ar tiesiog klajojant kur akys veda nežinomų miestų gatvėmis. Laida „Skonio reikalas“ kviečia į kitokią, ypatingą kelionę, kurio-je žiūrovai pamatys ne fasadinę, turistų dažniausiai matomą kitų valstybių ir miestų pusę. Šį kartą siūlome į nepažįstamą šalį pa-žvelgti per jos virtuvę. Juk sakoma, ką valgome, tuo ir esame. Su geriausiais kitų kraštų restoranų šefais ir įdomiausiais jų patie-kalais supažindins tarp muzikantų savo kulinariniais gabumais garsėjantis Gidonas Šapiro-Bilas, kuris atskleis ir ne vieną paties ištobulintą bei iki šiol paslaptyje laikytą receptą.

BTVSekmadienis, spalio 10 d.

20.55 val. MEILĖS ISTORIJOS. Iš Ingos Lindstrom me-lodramų kolekcijos „Rasmusas ir Joana“. Melodrama. Vokietija, 2008 m. (N-7). Rež. Gunter Kraa.

Vaidina: Jochen Schropp, Julie Engelbrecht, Sabine Postel, Jur-gen Heinrich.

Dvi šeimos Palmkvistai ir Johansenai – seni konkurentai vieš-bučių versle. Be to, Elena Palmkvist laimi miestelio burmistro rinkimus prieš Perą Johnseną. Gražioji Elenos duktė Joana grįžta į gimtąjį miestelį padėti motinai vadovauti šeimos viešbučiui, o Johnsenų atžala gabus dizaineris Rasmusas kaip tik svečiuojasi pas tėvą. Prieš daugelį metų įsižiebusi šeimų nesantaika ir to-liau sėja konkurenciją, pagiežą ir nepasitikėjimą, o įsižiebusios Joanos ir Rasmuso aistros laukia išbandymai: ambicijos, šeimų nesantaika ir tėvų melas. Tikroji meilė, rodos, turėtų nugalėti visas kliūtis. Kas nugalės šį kartą? O gal, ieškant kelio iš intrigų labirinto, laukia netikėtas posūkis, padėsiantis suprasti tikrojo šeimos konfl ikto priežastį? Šekspyro plunksnos verta Joanos ir Rasmuso istorija.

Gimtasis kraštas 2010 spalio 1–8 d., Nr. 3224

Holivudo žvaigždutė Lindsi Lo-han, kuri už teismo draudimo pa-žeidimus penktadienį buvo nuga-benta į kalėjimą, artimiausiu metu gali būti paleista už užstatą.

Penktadienio vakarą Beverli Hil-so teismas, peržiūrėjęs nutarimą sodinti aktorę į kalėjimą, leido jai grotų išvengti sumokėjus 300 tūkst. JAV dolerių užstatą. Išėjusi į laisvę L.Lohan privalės nešioti specialią apyrankę. Tikimasi, kad užstatą ak-torės advokatai sumokės artimiau-siu metu.

Teismo atstovai kol kas neko-mentuoja, kodėl nuspręsta akto-rę vėl paleisti į laisvę. Penktadienį L.Lohan į kalėjimą sėdo jau trečią kartą. Pirmą kartą už grotų ji atsi-dūrė 2007 m. dėl vairavimo išgėrus ir apsvaigus nuo narkotinių medžia-gų. Tada kalėjime aktorė praleido tik 84 minutes. Jai buvo skirta re-abilitacija. 2010-ųjų liepą L.Lohan antrą kartą pateko į kalėjimą dėl to, kad pažeidė lygtinio paleidimo į laisvę nuostatas. Už grotų ji turė-jo praleisti 90 dienų, tačiau jau po dviejų savaičių išvyko į reabilitaci-

jos kliniką, kur tebuvo 22 dienas. Rugpjūčio pabaigoje L.Lohan išėjo į laisvę, tačiau rugsėjo 18-ąją paaiš-kėjo, kad aktorė ir vėl nepaisė teis-mo nurodymų. Ji ir pati pripažino pažeidusi teismo draudimą vartoti alkoholį ir narkotikus. Trečią kartą į kalėjimą garsenybė buvo pasodinta penktadienio vakarą.

Įvairenybės

GK, Eltos inf. ir nuotraukos

Teismas suti ko L.Lohan paleisti už užstatą

Belgijos federalinė sveikatos ap-saugos ministerija aprobavo planą, kuriame numatoma nuo 2016 m.sterilizuoti visus katinus ir kates. Pirmiausia bus sterilizuojami prie-glaudose laikomi naminiai gyvū-nai. Vėliau šis privalomas steriliza-

vimas bus pradėtas taikyti veisėjų ir pardavėjų augintiniams.

Pernai Belgijoje į naminių gy-vūnų prieglaudas pakliuvo daugiau kaip 37 tūkstančiai kačių, iš ku-rių apie 25 tūkstančius buvo be-namės.

Sterilizuos visas kates

Akvalangininkas iš Naujosios Ze-landijos Deividas Malinsas pasiekė naują pasaulio rekordą. 29 metų spor-tininkas vienu įkvėpimu per 4 minu-tes nuplaukė po vandeniu 265 metrus. Rekordas buvo pagerintas viename iš baseinų netoli Naujosios Zelandi-jos sostinės Velingtono. Pagal sąlygas sportininkas turėjo plaukti atvirame vandenyje arba baseine horizontalioje padėtyje be pašalinės pagalbos, nau-dodamasis tik specialiais plaukmeni-mis. Naująjį rekordą užfi ksavo du tei-sėjai, specialiai atvykę iš Australijos.

D.Malinsas – žinomas Naujosios Zelandijos akvalangininkas, kurio plaučių tūris sudaro 15 litrų. Jis gali išbūti po vandeniu nekvėpuodamas 8 minutes – tai asmeninis sportinin-ko rekordas.

Akvalangininkas pasiekė pasaulio rekordą

Brazilijos kino meno institutas „Oskaro“ apdovanojimui prista-tys fi lmą apie kadenciją baigian-čio šalies prezidento Luiso Inasi-jaus Lula da Silvos sunkią vaikystę „Lula – Brazilijos sūnus“. Filmas, kuris pretenduos gauti „Oskarą“ kaip geriausias užsienio filmas, didžiuosiuose ekranuose pasiro-dė sausį, likus beveik metams iki Brazilijos prezidento rinkimų. L.I.L.da Silva Brazilijos preziden-to poste išbuvo jau dvi kadencijas, todėl trečią kartą dalyvauti prezi-dento rinkimuose nebegalės. Bra-zilijos kino meno instituto eksper-tai teigia, kad fi lmas neturi jokio politinio atspalvio.

Sukurė fi lmą apie sunkią L.da Silvos vaikystę

Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Deivido Kamerono naujagimė dukra miega ne vaikiš-koje lovelėje, bet kartoninėje dėžė-je. Anot D.Kamerono, kai rugpjū-tį gimė Florens, tėvai dar nebuvo nupirkę jai vaikiškos lovelės, todėl naujagimės sesutė Nensi išpuošė mažajai kartoninę dėžę.

„Nensi mums viešint Kornva-lyje ištapė kartoninę dėžę, nes ne-turėjome mažylei tinkamos vai-kiškos lovelės. Ji vis dar miega toje dėžėje. Kai užaugs, Florens galės pasakoti, kad užaugo Dauning Strite kartoninėje dėžėje“, – sakė D.Kameronas.

D.Kamerono dukrelė miega kartoninėje dėžėje Prancūzijos prezidento Ni-

kolia Sarkozi žmonai Karlai Bruni-Sarkozi šalies vado-

vo patarėjai rekomenduo-ja atidėti naujo albumo

įrašus. N.Sarkozi aplinkos žmonės mano, kad albumo pasirodymas arti-miausiu metu gali neigiamai paveikti Prancūzijos gyventojų požiūrį į vals-tybės prezidentą.

Kaip buvo skelbta anksčiau, Pran-cūzijos prezidento žmona pasirengusi laikinai atsisakyti darbo įrašų studijo-je. Šiuo metu Prancūzijos žiniasklaida šalies prezidentui negaili aštrios kri-tikos. Tai susiję su neigiama tarptau-tinės bendruomenės reakcija į romų išsiuntimą iš šalies bei gyventojų pasi-piktinimu dėl šalyje vykdomos ekono-minės politikos. Kol kas neaišku, kada K.Bruni galės pratęsti naujo albumo įrašus, nes jau kitais metais Prancūzi-joje prasidės 2012 metais vyksiančių prezidento rinkimų kampanija.

K.Bruni paprašyta ati dėti albumo įrašus

Laiškanešys iš Filadelfi jos, į savo garažą krovęs siuntinius, kurių ne-spėdavo išnešioti, turės sumokėti 500 dolerių baudą, dirbti viešuo-sius darbus ir bus prižiūrimas ku-ratoriaus. Per keliolika metų tokių siuntinių susikaupė daugiau kaip 12 tūkstančių. 42 metų pašto darbuo-

tojas prisipažino esąs kaltas. Nepri-statytas siuntas jis kaupė nuo 1997 m. iki šių metų balandžio, kai jo žmona susidomėjo krūva garaže ir informavo pašto administraciją. Ga-ražui ištuštinti prireikė trijų pašto sunkvežimių. Vėliau visi siuntiniai buvo įteikti adresatams.

Nepristatytus siunti nius laikė savo garaže

Vieno cento moneta aukcione Naujajame Džersyje buvo parduota už 1,7 mln. JAV dolerių. Taip brangiai ši moneta parduota dėl jos unikalumo. Mat centas, nukaltas 1943 m. Denve-rio monetų kalykloje, buvo per klai-dą išlietas iš bronzos, o ne iš cinkuoto plieno, kaip tuo metu buvo įprasta.

Antrojo pasaulinio karo metais monetos buvo liejamos iš cinkuo-

to plieno siekiant karinei pramonei išsaugoti varį, kuris yra pagrindinė sudedamoji bronzos dalis. Tačiau per klaidą monetų kalykloje centas su prezidento Abraomo Linkolno atvaizdu buvo išlietas iš vario lydi-nio. Manoma, kad parduotoji mo-neta yra tokia vienintelė.

Centą įsigijo verslininkas iš JAV pietvakarių. Manoma, kad gautos lėšos bus skirtos labdarai.

Centas už milijoną