HIGIENOS INSTITUTAS

HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ PREVENCIJOS IR VALDYMO

INDIKATORIAI

Metodinės rekomendacijos

Vilnius, 2015

Hospitalinių infekcijų prevencijos ir valdymo indikatorių metodinės rekomendaci-jos parengtos įgyvendinant Higienos instituto 2013 m. veiklos plano, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-626 (2013 m. birželio 14 d.), priemo-nę „Plėtoti visuomenės sveikatos netolygumų tyrimus bei visuomenės sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, rengti ir išbandyti inovatyvias intervencijas visuomenės sveikatos priežiūros praktikoje“ bei vykdant Visuomenės sveikatos technologijų centro Tyrimų ir technologijų vertinimo skyriaus 2013 m. veiklos plano priemonę „Parengti SSPSI valdymo indikatorių metodines rekomendacijas“.

Parengė:R. Markevičė, Higienos institutas;dr. R. Valintėlienė, Higienos institutas;doc. dr. G. Vizujė, Higienos institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Recenzavo:dr. V. Gurskis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikos; dr. J. Miciulevičienė, Higienos institutas, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė; D. Cechanavičienė, Kauno Šilainių poliklinika; D. Sriebalienė, Respublikinė Klaipėdos ligoninė.

Pritarta Higienos instituto Metodinės komisijos posėdyje 2015 m. sausio 15 d., protokolo Nr. MTD-1.

Išleido Higienos institutasDidžioji g. 22, LT-01128 VilniusTel. +370 5 262 4583, faks. +370 5 262 4663El. p. institutas@hi.lt, www.hi.lt

Kalbos redaktorė Angelė Pletkuvienė

UDK 616.9 Ho-306

ISBN 978-9986-457-40-4ISSN 2424-3825 © Higienos institutas, 2015

SANTRUMPOS

AMR – antimikrobinis atsparumasASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaigaCVK – centrinės venos kateteris DPV – dirbtinė plaučių ventiliacijaECDC – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (angl. European Centre for

Disease Prevention and Control)HI – hospitalinė infekcijaIPSE – projektas „Pacientų saugumo gerinimas Europoje“ (angl. „Improving

Patient Safety in Europe“)KISS – hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros sistema (vok.

Krankenhaus Infektions Surveillance System)MRSA – meticilinui atsparus Staphylococcus aureusOŽI – operacinių žaizdų infekcijosRAISIN – hospitalinių infekcijų įspėjimo, ištyrimo ir priežiūros sistema

(pranc. Réseau d’alerte, d’investigation et de surveillance des infections nosocomiales)

RITS – reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius ŠPK – šlapimo pūslės kateteris

TURINYS

Pagrindimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4

Rekomendacijų paskirtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4

Hospitalinių infekcijų valdymo indikatorių paskirtis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

Hospitalinių infekcijų valdymo indikatorių tipai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

Hospitalinių infekcijų valdymo indikatorių naudojimas Europoje ir Lietuvoje. . . . . 7

Rekomenduojamų hospitalinių infekcijų valdymo indikatorių Lietuvos stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose sąrašas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13

Literatūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22

4

PAGRINDIMAS

Hospitalinių infekcijų (toliau – HI), arba su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų, valdymas asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ) yra viena pagrindinių veiklų siekiant užtikrinti pacientų saugą ir gerinti teikiamų sveikatos priežiūros pas-laugų kokybę. Sėkmingam HI valdymui užtikrinti svarbu tinkamiausių infekcijų pre-vencijos ir kontrolės priemonių taikymas, nuolatinė HI, jų prevencijos ir kontrolės stebėsena, esamos situacijos vertinimas ir tobulinimas. Tai akcentuojama Europos Tarybos patvirtintuose dokumentuose, Pasaulio sveikatos organizacijos ir jos eks-pertų rekomendacijose, tyrimais pagrįstose gairėse ir rekomendacijose.

Vis daugiau Europos ir pasaulio šalių ir jų sveikatos priežiūros įstaigų pereina nuo paprastesnės HI dažnio stebėsenos prie efektyvesnės – prevencijos ir val-dymo veiklos stebėsenos. Naudojant moksliniais tyrimais pagrįstus indikatorius, sveikatos priežiūros įstaigose vykdoma HI prevencijos ir kontrolės veikla tampa tikslingesnė, t. y. nukreipta į pagrindinių HI atsiradimo riziką didinančių veiksnių prevenciją.

Tai nėra pirmas bandymas Lietuvoje. Nuo 2013 m. ASPĮ, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklai vertinti nustatyti kiekybiniai ir koky-bės vertinimo rodikliai, dalis jų skirta HI prevencijai vertinti.

Šiomis rekomendacijomis siekiama skatinti sustruktūrintą HI prevencijos ir kon-trolės vertinimą, naudojant tarptautiniu mastu rekomenduojamus proceso ir struk-tūros indikatorius.

Ilgesnį laiką taikant moksliniais tyrimais pagrįstus standartinius indikatorius, bus galima pagerinti HI prevencijos ir tobulinimo veiklą, stebėti jos pokyčius ir tenden-cijas, lyginti savo įstaigą su kitų šalių institucijomis. Be to, šių indikatorių įdiegimas padėtų kryptingai pagal Europos Komisijos rekomendacijas rengtis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) inicijuojamam vertinimui.

REKOMENDACIJŲ PASKIRTIS

HI valdymo indikatorių metodinės rekomendacijos pirmiausia skirtos staciona-rines paslaugas teikiančiose ASPĮ dirbantiems infekcijų kontrolės ir kitiems specia-listams, įstaigų administratoriams, atsakingiems už HI valdymą ir atliekantiems HI valdymo veiklos vertinimą. Rekomendacijos taip pat gali būti naudojamos ir kitose įstaigose, teikiančiose asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Šiose rekomendacijose pateikiama Europoje ir atskirose šalyse vykdomos HI pre-vencijos ir valdymo veiklos stebėsenos pavyzdžių, nurodomi Europos ekspertų re-komenduojami ir Lietuvoje tyrimo metu išbandyti HI prevencijos ir valdymo veiklos indikatoriai bei jų vertinimas.

5

HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ VALDYMO INDIKATORIŲ PASKIRTIS

HI valdymo indikatorių naudojimo tikslas – suteikti informacijos, reikalingos HI valdymo veiklai tobulinti, planuoti ir įgyvendinti.

HI valdymo indikatorių taikymo ASPĮ uždaviniai:• aprašyti esamą HI valdymo situaciją, stebėti pokyčius, progresą;• identifikuoti problemines HI valdymo sritis;• atlikti išorinį ir vidinį veiklos auditą;• atsižvelgiant į gautus rezultatus, priimti sprendimus, susijusius su HI prevenci-

jos ir valdymo tobulinimu;• palyginti atskirų ASPĮ, jų padalinių ar šalių HI prevenciją ir valdymą;• nustatyti HI valdymo veiklos siektinus, pavyzdinius rodiklius – etalonus;• pacientui suteikti informacijos apie sveikatos priežiūros paslaugų teikėją ir tokiu

būdu sudaryti galimybę pasirinkti gydymo įstaigą, atsižvelgiant į paviešintus HI valdymo veiklos vertinimo rezultatus.

HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ VALDYMO INDIKATORIŲ TIPAI

Valdymo veiklos vertinimo indikatoriai gali būti įvairiai klasifikuojami. Pagal vertinamą objektą indikatoriai gali būti skirstomi į struktūros, proceso ir rezulta-to (išeičių), pagal išraišką – į kiekybinius ir kokybinius, pagal vertinimo metodą – į objektyvius (rezultatas visuomet vienodas, neatsižvelgiant į jį vertinantį asmenį ar vertinimo metodą) ir subjektyvius (priklauso nuo vertinimą atliekančio asmens su-pratimo, jo požiūrio ir nuomonės).

STRUKTŪROS, PROCESO IR IŠEIČIŲ (REZULTATŲ) INDIKATORIAI

Struktūros indikatoriai apibūdina HI valdymo sąlygas ir esamas galimybes infek-cijų prevencijos bei valdymo veiklai vykdyti ir apima:• žmogiškuosius išteklius (pvz., infekcijų kontrolės specialistų, gydytojų, padė-

jėjų skaičius);• materialinius išteklius (pvz., rankų antiseptiko buvimas prie kiekvieno pacien-

to lovos, vienviečių palatų su atskiru tualetu ir kriaukle dalis, proc., skaičiuo-jant nuo bendro lovų skaičiaus);

• organizacinę struktūrą (pvz., infekcijų kontrolės padalinio buvimas, atestuo-tos mikrobiologinių tyrimų laboratorijos teikiamų paslaugų prieinamumas, protrūkių nustatymo ir jų ištyrimo tvarkos buvimas).

6

Proceso indikatoriai apibūdina procesus, veiklas, veiksmus, procedūras, kurie atliekami vykdant infekcijų prevenciją ir valdymą, pvz., ligoninėje sunaudojamo rankų antiseptiko kiekis (skaičiuojant mililitrais vienam lovadieniui), ištirtų infek-cijų protrūkių skaičius, nuolatinės HI epidemiologinės priežiūros reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (toliau – RITS) vykdymas (vykdoma ar ne, kiek skyrių dalyvauja, kiek mėnesių per metus vykdoma priežiūra ir pan.), antimikrobi-niams vaistams atsparių mikroorganizmų stebėsenos ir analizės ligoninėje vykdy-mas, naujai priimamų sveikatos priežiūros specialistų mokymas HI profilaktikos ir kontrolės temomis.

Išeičių (rezultatų) indikatoriai apibūdina specifines situacijas, susijusias su teik-tų sveikatos priežiūros paslaugų saugumu, ir teikiant sveikatos priežiūros paslau-gas pasireiškusią sveikatos būklę, kuri galimai susijusi su infekcijų prevencijos ir kontrolės užtikrinimo lygiu ASPĮ, pvz., HI dažnis (paplitimas, sergamumas) ASPĮ ar atskiruose jos skyriuose, HI protrūkių skaičius, operacinių žaizdų infekcijų dažnis po tam tikros grupės (pvz., storosios žarnos) operacijų ir pan., meticilinui atspa-raus S. aureus (toliau – MRSA) dalis iš Staphylococcus aureus.

KIEKYBINIAI IR KOKYBINIAI INDIKATORIAI

Kiekybiniai indikatoriai yra pamatuojami ir išreiškiami skaitmenine išraiška (ab-soliutus skaičius, procentinis dydis, rodiklis), pvz., HI paplitimas procentais, serga-mumas ventiliacine pneumonija RITS 1 000-iui dirbtinės plaučių ventiliacijos (to-liau – DPV) veikimo dienų, rankų antiseptiko sunaudojimas ligoninėje – mililitrai vienam lovadieniui. Dėl kiekybinių indikatorių skaitinių išraiškų juos paprasta paly-ginti, pvz., tarp atskirų ligoninių ar skyrių arba skirtingais metais, mėnesiais ir pan.

HI prevencijai ir valdymui vertinti nepakanka tik kiekybinių indikatorių. Dažnai svarbu ir būtina atsižvelgti ir į tai, kaip organizuojamas valdymas, kokie yra ište-kliai, kokiais dokumentais vadovaujamasi, ar parengti tvarkos aprašai, programos ir pan. Tokiu atveju naudojami kokybiniai indikatoriai, kurie išreiškiami žodžiais (pvz., taip / ne, yra / nėra) arba susikurtais simboliais (pvz., +/– ar 3, 2, 1, kai skaičiai ati-tinkamai reiškia „gerai“, „nei gerai, nei blogai“, „blogai“). Pvz., kiekybinis indikato-rius „Rankų antiseptiko sunaudojimas ligoninėje (ml lovadieniui)“ taikomas norint nustatyti rankų higienos situaciją ASPĮ. Tačiau, siekiant atlikti platesnį įvertinimą ir apsibrėžti taisytinus HI valdymo veiklos elementus rankų higienos situacijai page-rinti, būtina nustatyti ir kitus indikatorius, kuriais remiantis galima įvertinti, ar kitos svarbios priemonės, reikalingos rankų higienai užtikrinti, yra ASPĮ, ar jų nereikia keis-ti, tobulinti. Tam įvertinami ir kokybiniai indikatoriai, pvz., „Gydymo įstaigoje orga-nizuojamos rankų higienos gerinimo kampanijos“ (vertinimas taip / ne), „Ligoninėje vykdomi naujai priimamų sveikatos priežiūros specialistų mokymai rankų higienos

7

temomis“ (vertinimas taip / ne), „Ligoninėje yra rankų higienos procedūros aprašas“ (vertinimas taip / ne), „Ligoninėje rankų antiseptiko yra visose vietose, kur vyksta pasirengimas procedūroms ir atliekamos invazinės, diagnostikos ir kitos procedūros“ (vertinimas taip / ne), „RITS prie kiekvieno paciento lovos yra rankų antiseptiko“ (vertinimas taip / ne).

HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ VALDYMO INDIKATORIŲ NAUDOJIMAS EUROPOJE IR LIETUVOJE

Tradiciškai HI situacijai ir valdymui aprašyti bei vertinti ilgą laiką visame pasaulyje, taigi ir Europos šalyse, naudoti kiekybiniai išeičių (rezultatų) indikatoriai. Dažniausiai naudojami išeičių indikatoriai yra infekcijų paplitimas, t. y. bendras HI paplitimas, HI dažnis pagal operacijos tipą ar HI dažnis, susietas su kateterizacija, dirbtine plaučių ventiliacija. Išeičių indikatorių stebėsena pagrįsta viena seniausių Europoje – Vokieti-jos hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros sistema KISS (vok. Krankenhaus Infektions Surveillance System), veikianti nuo 1997 m.

Vokietijos KISS epidemiologinės priežiūros sistemą sudaro devyni pagrindiniai komponentai: • ICU-KISS – infekcijų epidemiologinė priežiūra RITS;• OP-KISS – operacinių žaizdų infekcijų (toliau – OŽI) epidemiologinė priežiūra;• NEO-KISS – infekcijų epidemiologinė priežiūra naujagimių RITS ir neišnešiotų

naujagimių skyriuose; • ONKO-KISS – infekcijų priežiūra po kaulų čiulpų ir kamieninių ląstelių transplan-

tacijos; • DEVICE-KISS – ne RITS pacientų, centrinių kraujagyslių ir šlapimo takų katete-

rius turinčių ar DPV pacientų infekcijų epidemiologinė priežiūra; • AMBU-KISS – ambulatorinių pacientų OŽI epidemiologinė priežiūra; • MRSA-KISS – MRSA stebėsena; • CDAD-KISS – su sveikatos priežiūra susijusių Cl. difficile infekcijų epidemiologinė

priežiūra;• HAND-KISS – rankų antiseptiko sunaudojimo stebėsena.

KISS sistemoje Vokietijos ligoninės dalyvauja savanoriškai. Jos vykdo HI epide-miologinę priežiūrą pagal bendrus protokolus ir teikia duomenis analizei. Šiuo metu apie 50 proc. Vokietijos ligoninių teikia duomenis į šią sistemą nors apie vieną KISS komponentą, be to, dar daugiau ligoninių naudoja KISS protokolus, nors oficialiai ne-dalyvauja šioje sistemoje. Pristatomų KISS duomenų analizės pagrindą sudaro išeičių indikatoriai, pvz., sergamumas ventiliacine pneumonija RITS 1 000-iui DPV veikimo dienų, sergamumas mikrobiologiškai patvirtinta kraujo infekcija, susijusia su krauja-

8

gyslių kateterizacija RITS 1 000-iui centrinės venos kateterių veikimo (toliau – CVK) dienų, sergamumas šlapimo takų infekcija RITS 1 000-iui šlapimo pūslės kateteriza-cijos (toliau – ŠPK) veikimo dienų, OŽI dažnis pagal operacijos tipą, ambulatoriškai nustatytas OŽI dažnis pagal operacijos tipą.

Europos su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų epidemiologinės priežiūros tin-kle (angl. The Healthcare-Associated Infections Surveillance Network, HAI-Net) irgi naudojami HI valdymo išeičių indikatoriai: HI paplitimas šalyse ir atskiruose ligoninių skyriuose, OŽI dažnis pagal operacijos tipą, sergamumas pneumonija RITS, sergamu-mas šlapimo takų infekcija RITS, sergamumas su kateterizacija susijusia kraujo in-fekcija RITS ir pan. Tinklo paskirtis – HI epidemiologinė priežiūra Europos lygmeniu. Tinklo veiklą koordinuoja ECDC.

HAI-Net veikla apima:• HI ir antimikrobinių vaistų vartojimo paplitimo tyrimo Europos aktyvaus gydy-

mo ligoninėse duomenų rinkimą ir analizę; • OŽI epidemiologinę priežiūrą Europos aktyvaus gydymo ligoninėse; • HI epidemiologinę priežiūrą Europos aktyvaus gydymo ligoninių RITS; • pakartotinius HI ir antimikrobinių vaistų vartojimo paplitimo tyrimus Europos

ilgalaikės sveikatos priežiūros, globos įstaigose.

Dėl lengvo kiekybinių išeičių indikatorių apskaičiavimo, vertinimo ir panaudoji-mo palyginimams, šie indikatoriai nepraranda savo populiarumo ir dažnai taikomi HI valdymui vertinti. Naudojant bendrus HI apibrėžimus ir protokolus infekcijų epide-miologinėje priežiūroje, galima palyginti atskirų ligoninių, skyrių ar šalių kiekybinius išeičių indikatorius. Tačiau vien tik didesnis HI paplitimas ligoninėje nereiškia, kad esama HI valdymo situacija ligoninėje yra blogesnė nei kitose ASPĮ, nes interpre-tuojant gautus rezultatus būtina atsižvelgti į įvairius rezultatus veikiančius veiksnius: ligoninės pobūdį, hospitalizuojamų pacientų sveikatos būklės sudėtingumą, atlie-kamas intervencijas, invazines procedūras ir pan. Todėl vertinant HI prevenciją ir valdymą vis daugiau dėmesio skiriama kiekybiniams bei kokybiniams struktūros ir proceso indikatoriams, jų stebėsenai. Juos taikant galima apibūdinti ir įvertinti HI valdymui labai svarbius elementus: esamus materialinius ir žmogiškuosius išteklius, vykdomas priemones, atliekamas procedūras. Įvertinus HI valdymo situaciją pagal taikytinus proceso ir struktūros indikatorius ir gautus rezultatus palyginus su kitų ASPĮ ar savo ankstesnių metų rezultatais, galima lengviau identifikuoti prioritetines, tobulintinas HI prevencijos ir valdymo sritis įstaigoje.

Prancūzija yra viena iš pirmųjų Europos šalių, kuriose HI prevencijai ir sveikatos paslaugų kokybei vertinti pradėti naudoti proceso ir struktūros indikatoriai. Šalies na-cionalinė HI įspėjimo, ištyrimo ir epidemiologinės priežiūros sistema RAISIN (pranc. Réseau d’alerte, d’investigation et de surveillance des infections nosocomiales) pra-dėjo veikti 1998 m., o 2003 m. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į nu-

9

kentėjusiųjų ir nepageidaujamus įvykius medicinoje patyrusių asmenų asociacijos spaudimą bei padidėjusį žiniasklaidos susidomėjimą, nustatė ir patvirtino stebimus HI valdymo indikatorius, leidžiančius atlikti HI valdymo palyginamąją analizę ASPĮ.

Prancūzijoje naudojami šie HI prevencijos ir valdymo stebėsenos indikatoriai:• ICALIN (pranc. indicateur composite des activités de lutte contre les infections

nosocomiales) – sudėtinis indikatorius, kurio tikslas – išmatuoti infekcijų kontro-lės veiklos lygį visose 2 800 sveikatos priežiūros institucijų. Šį indikatorių sudaro 31 klausimas (elementas), susijęs su infekcijų kontrolės veiklos organizavimu, vykdomomis veiklomis HI prevencijai ir kontrolei užtikrinti, HI epidemiologinės priežiūros programų rengimu ir įgyvendinimu, rankų higienos gerinimu, stan-dartinių ir specialiųjų pacientų izoliavimo priemonių taikymu, personalo moky-mu, žmogiškųjų išteklių plėtojimu, ataskaitų apie HI veiklą teikimu, HI veiklos auditavimu, pacientų informavimu apie HI situaciją;

• ICSHA (pranc. indicateur de consommation de produits hydro-alcooliques) – su-naudoto rankų antiseptiko litrai 1 000-iui lovadienių;

• SURVISO (pranc. surveillance des infections du site opératoire) – chirurgijos sky-rių, dalyvaujančių ir nedalyvaujančių OŽI epidemiologinėje priežiūroje, santykis;

• ICATB (pranc. indice composite de bon usage des antibiotiques) – sudėtinis in-dikatorius, vertinantis plėtojamas antibiotikų vartojimo valdymo veiklas ir anti-biotikų suvartojimo situaciją;

• SARM (pranc. taux de Staphylococcus aureus résistant à la méticilline) – antimi-krobinio atsparumo stebėsena, MRSA atvejai 1 000-iui lovadienių.

Proceso ir struktūros indikatorių taikymo galimybėmis Europos lygmeniu pra-dėta domėtis 2005–2008 m., kai 31 Europos šalyje vykdytas mokslinis ir praktinis projektas „Pacientų saugumo gerinimas Europoje“ (angl. Improving Patient Safety in Europe, IPSE). Projektu buvo siekiama sumažinti HI prevencijos ir antimikrobinio atsparumo (toliau – AMR) pasekmių netolygumus Europoje. Viename iš darbinių paketų buvo atliekama šalyse esamų rekomendacijų, standartų infekcijų kontrolės srityje apžvalga. Atliekant dokumentų peržiūrą, apžvalgą, diskutuojant su šalių at-stovais buvo renkami taikytini HI ir AMR valdymo indikatoriai. Galutinis veiklos tiks-las – sudaryti ir išplatinti HI ir AMR valdymo indikatorių sąrašą, skirtą HI valdymui vertinti vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pritaikant struktūros ir proceso indikatorius. Ekspertai sudarė taikytinų HI ir AMR valdymo indikatorių sąrašą, juos suskirstydami į penkias grupes: • HI ir AMR valdymo organizavimas; • HI ir AMR prevencijos ir valdymo tvarka; • HI epidemiologinė priežiūra; • ugdymas ir mokymai; • HI ir AMR valdymo ištekliai.

10

Taip pat buvo sudarytas trumpasis „Top 20“ HI valdymo veiklos indikatorių verti-nimo sąrašas (angl. The Top Twenty Indicators) (1 lentelė).

1 lentelė. IPSE projekto „Top 20“ HI valdymo veiklos indikatorių sąrašas

Indikatoriai Vertinimas

Indikatoriai, vertinantys HI ir AMR valdymą nacionaliniu lygiu

1. Nacionalinė finansuojama HI programa Yra / nėra

2. Nacionalinė finansuojama AMR programa Yra / nėra

3. Teisės aktas, reglamentuojantis HI valdymą Yra / nėra

4. Nacionalinės tyrimais pagrįstos HI prevencijos rekomen-dacijos

Yra / nėra

5. Nacionalinės moksliniais tyrimais pagrįstos AMR pre-vencijos rekomendacijos

Yra / nėra

6. Nacionalinė HI epidemiologinė priežiūra, apimanti OŽI ir RITS

Yra abi / yra viena / nėra

7. Nacionalinė AMR epidemiologinė priežiūra Yra / nėra

8. Nacionalinė greito reagavimo sistema HI grėsmėms pastebėti

Yra / nėra

9. Nacionalinės mokymo programos infekcijų kontrolės specialistams: gydytojams, slaugytojams

Yra abi / yra viena / nėra

10. Nacionaliniai standartai infekcijų kontrolės personalui (pagal lovų skaičius)

Yra / nėra

Indikatoriai, vertinantys HI ir AMR valdymą ligoninės lygiu

1. Ligoninių, kuriose įsteigtas infekcijų kontrolės komitetas, dalis

Proc.

2. Ligoninių, kuriose įsteigtas antibiotikų vartojimo komi-tetas, dalis

Proc.

3. Ligoninių, turinčių HI prevencijos rekomendacijas, dalis Proc.

4. Ligoninių, turinčių AMR prevencijos rekomendacijas, dalis

Proc.

5. Rankų antiseptiko sunaudojimas Litrai 1 000-iui lovadienių

6. Ligoninių, atlikusių HI ir AMR prevencijos rekomendacijų vykdymo auditą ir pranešusių rezultatus gydytojams, dalis

Proc.

7. Ligoninių, vykdančių HI priežiūrą (OŽI ir RITS), dalis Proc.

8. Ligoninių, vykdančių personalo mokymą HI prevencijos tema darbuotojus priimant į darbą, dalis

Proc.

9. Infekcijų kontrolės slaugytojų skaičius 100-ui lovų Etatų skaičius 100-ui lovų

10. Infekcijų kontrolės gydytojų skaičius 100-ui lovų Etatų skaičius 100-ui lovų

11

Šio projekto darbus, t. y. svarbiausių nacionaliniu ir Europos lygmeniu naudoti-nų indikatorių bei jų matavimo būdų, apibrėžčių nustatymą, tęsia ECDC, kuris vyk-do projektą „Infekcijų kontrolės struktūros ir proceso indikatorių epidemiologinė priežiūra“ (angl. Surveillance of infection control structure and process indicators, SPI).

2011–2012 m. Europos šalyse atliktas su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ir antimikrobinių vaistų vartojimo paplitimo tyrimas Europos aktyvaus gydymo įstai-gose. Europos Komisijos užsakymu šį tyrimą organizavo ECDC, jame dalyvavo 29 Eu-ropos Sąjungos šalys. Į tyrimo protokolą buvo įtraukti trys HI valdymo struktūros ir proceso indikatoriai: • rankų higienai ASPĮ įvertinti – rankų antiseptiko sunaudojimas per metus (litrų

skaičius 1 000-iui lovadienių);• galimybei izoliuoti tam tikru ligos sukėlėju infekuotą ar kolonizuotą pacientą

įvertinti – vienviečių palatų skaičius (vienviečių palatų dalis 100-ui lovų); • esamiems infekcijų kontrolės žmogiškiesiems ištekliams įvertinti – visu etatu

dirbančių infekcijų kontrolės gydytojų ir slaugytojų skaičius (užimtų gydytojų etatų ir užimtų slaugytojų etatų skaičius 250 lovų).

Lietuvoje HI valdymo situacijai apibūdinti kurį laiką naudoti tik kiekybiniai išeičių indikatoriai, tokie kaip HI paplitimas, OŽI dažnis po įvairių operacijų, HI sergamumas RITS 1 000-iui gydymosi dienų, sergamumas ventiliacine pneumonija 1 000-iui DPV dienų, sergamumas kraujo infekcijomis 1 000-iui CVK dienų, sergamumas šlapimo takų infekcija 1 000-iui ŠPK dienų. Šie rodikliai skaičiuojami nuo 2009 m. vykdant HI epidemiologinę priežiūrą pagal 2008 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos svei-katos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-1110 „Dėl hospitalinių infekcijų epidemiolo-ginės priežiūros ir valdymo“ (Žin., 2008; 138-5465). Tvarkos aprašas reglamentuoja HI epidemiologinės priežiūros organizavimą ir vykdymą nacionaliniu ir vietiniu lygiu ASPĮ. Pagrindiniai HI epidemiologinės priežiūros komponentai – kasmetinis infekci-jų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimas, atliekamas nacionaliniu lygiu, ir nuolatinė HI epidemiologinė priežiūra RITS bei OŽI epidemiologinė priežiūra chirurgijos sky-riuose.

Siekiant gerinti pacientų informavimą apie ASPĮ, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklą, tobulinti šių įstaigų veiklos vertinimą, gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę ir įgyvendinti Valstybinio audito ataskaitoje „Staciona-rinių sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas“ pateiktų rekomendacijų įgyven-dinimo priemonių plano priemonę, sudarytas ir 2012 m. lapkritį patvirtintas ASPĮ, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos kiekybinių ir kokybės vertinimo rodiklių sąrašas (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos minis-tro 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. V-1073 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vertinimo rodiklių sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2012; 141-7287)). Šis tvarkos aprašas įpareigoja

12

kiekvieną stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią ASPĮ kas-met teikti numatytų rodiklių duomenis Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Į šį sąrašą įtraukti HI ir AMR prevencijos ir valdymo veiklą vertinantys kiekybiniai bei kokybiniai proceso ir struk-tūros rodikliai (2 lentelė).

2 lentelė. ASPĮ, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, HI ir AMR veiklos kiekybiniai ir kokybės vertinimo rodikliai

Rodiklio pavadinimas Rodiklio apibūdinimas / vertinimas

Kiekybiniai vertinimo rodikliai

Infekcijų kontrolės užtikrinimo lygis

ASPĮ lovų skaičius, tenkantis vienam infekcijų kontrolės gydytojui ar specialistui, dirbančiam visu etatu. ASPĮ lovų skaičius, tenkantis vienam infekcijų kontrolės gydytojo ar specialisto padėjėjui, dirbančiam visu etatu.

Personalo rankų higienos užtikrinimo lygis

Per metus pirkto rankų antiseptiko (litrais) ir metų lovadie-nių skaičiaus santykis (rekomenduojama įsigyti vidutiniškai 15 ml antiseptiko vienam lovadieniui).

Pacientų izoliavimo ir higienos galimybių užtikrinimo lygis

Vienviečių palatų su atskiru tualetu ir kriaukle skaičiaus ir bendro lovų skaičiaus santykis.Pacientams skirtų dušo kabinų ir (ar) vonių santykis su ASPĮ lovų skaičiumi.

Kokybės vertinimo rodikliai

Periodinės infekcijų ir jų rizikos veiksnių epidemiologinės prie-žiūros užtikrinimo lygis

Teigiamai vertinama, jeigu per kalendorinius metus atliktas infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimas ir jo duomenys pateikti Higienos institutui.

Antibiotikams atsparių mikroor-ganizmų paplitimo stebėsenos užtikrinimo lygis

Teigiamai vertinama, jei ASPĮ turi vadovo patvirtintą at-sparių antibiotikams mikroorganizmų paplitimo stebėse-nos tvarkos aprašą.

Vaistinių preparatų nuo infekcijų skyrimo pagrįstumo užtikrinimo lygis

Teigiamai vertinama, jei ASPĮ turi vadovo patvirtintą raci-onalaus vaistinių preparatų nuo infekcijų skyrimo tvarkos aprašą.

Personalo rankų higienos užtikrinimo lygis

Teigiamai vertinama, jei ASPĮ kasmet atlieka vidaus au-ditą dėl personalo rankų higienos atitikties ASPĮ vadovo nustatytai procedūrai.

Higienos institutas 2013–2014 m. atliko tyrimą „Hospitalinių infekcijų valdymo Lietuvos ligoninėse vertinimas“. Tyrimo metu buvo sudarytas taikytinų infekcijų kon-trolės veiklos vertinimo indikatorių (kiekybinių ir kokybinių, išeičių, proceso ir struk-tūros) sąrašas ir pagal jį įvertinta HI prevencijos ir kontrolės veikla, esami ištekliai.

13

Atliktas infekcijų valdymo ir žmogiškųjų išteklių įvertinimas parodė esamą infekcijų valdymo situaciją Lietuvos ligoninėse, to paties pobūdžio ligoninių netolygumus, problemines ir tobulintinas HI valdymo veiklos sritis, nepakankamus infekcijų kon-trolės žmogiškuosius išteklius.

Manome, kad rekomenduojamų HI valdymo indikatorių taikymas Lietuvoje nau-dingas, tobulinant HI valdymo veiklą ligoninėse ir vertinant infekcijų kontrolės situa-ciją asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

REKOMENDUOJAMŲ HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ VALDYMO INDIKATORIŲ LIETUVOS STACIONARINES ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS TEIKIANČIOSE ĮSTAIGOSE SĄRAŠAS

HI valdymo indikatorių sąrašas sudarytas pagal: • projekto „Pacientų saugumo gerinimas Europoje“ (angl. Improving Patient

Safety in Europe, IPSE) pasiūlytus infekcijų kontrolės veiklos vertinimo indi-katorius;

• Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centre vykdyto pro-jekto „Hospitalinių infekcijų valdymo Lietuvos ligoninėse vertinimas“ 2013–2014 m. rezultatus;

• Europos Komisijos klausimyne, skirtame Europos Sąjungos Tarybos rekomen-dacijai 2009/C 151/01 (2009 m. birželio 9 d.) dėl pacientų saugos ir su sveika-tos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo įvertinti, klausimus;

• pagrindinius infekcijų kontrolės ir prevencijos reikalavimus, pateiktus Lietu-vos Respublikos teisės aktuose (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos mi-nistro 2012 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. V-946 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2012; 124-6241) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsau-gos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. V-1110 „Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo“ (Žin., 2008; 138-5465));

• ASPĮ, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos kiekybinių ir kokybės vertinimo rodiklių sąrašą (Lietuvos Respublikos svei-katos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. V-1073 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveika-tos priežiūros paslaugas, vertinimo rodiklių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2012; 141-7287).

14

3 le

ntel

ė. H

I pre

venc

ijos

ir v

aldy

mo

indi

kato

riai

bei

jų v

ertin

imas

Nr.

Indi

kato

rius

Verti

nim

asPa

stab

os, p

aaiš

kini

mai

1Li

goni

nėje

yra

infe

kcijų

kon

trol

ės

skyr

ius

(pad

alin

ys)

Tai

p

Ne

Žym

ima

„TA

IP“,

jei y

ra in

fekc

ijų k

ontr

olės

sky

rius

(pad

alin

ys),

nu-

mat

ytos

jo f

unkc

ijos

ir n

uost

atos

, ta

ip p

at d

irba

atiti

nkam

i dar

-bu

otoj

ai.

2In

fekc

ijų k

ontr

olės

gyd

ytoj

ų ar

ba

infe

kcijų

kon

trol

ės s

peci

alis

tų

skai

čius

100

lovų

Infe

kcijų

kon

trol

ės g

y-dy

tojų

arb

a in

fekc

ijų

kont

rolė

s sp

ecia

listų

sk

aiči

us A

SPĮ /

lovų

sk

aiči

us li

goni

nėje

Reko

men

duoj

amas

ne

maž

iau

kaip

vie

nas

infe

kcijų

kon

trol

ės

gydy

tojo

arb

a sp

ecia

listo

eta

tas

400

lovų

arb

a 10

0 lo

vų in

fekc

i-jų

riz

ikos

sky

riuo

se (

RITS

, he

mod

ializ

ės,

pala

ikom

ojo

gydy

mo

ir

slau

gos,

chi

rurg

inių

pro

filių

sky

rių

lovų

sum

a) s

taci

onar

inėj

e as

-m

ens

svei

kato

s pr

ieži

ūros

įsta

igoj

e ar

ba d

augi

au k

aip

100

000

ap-

sila

nkym

ų pe

r met

us a

mbu

lato

rinė

je a

smen

s sv

eika

tos

prie

žiūr

os

įsta

igoj

e.

3In

fekc

ijų k

ontr

olės

gyd

ytoj

o ar

ba

infe

kcijų

kon

trol

ės s

peci

alis

to

padė

jėjų

ska

ičiu

s 10

0 lo

vų

Infe

kcijų

kon

trol

ės

gydy

tojų

arb

a in

fekc

i-jų

kon

trol

ės s

peci

alis

-tų

pad

ėjėj

ų sk

aiči

us

ASP

Į / lo

vų s

kaič

ius

ligon

inėj

e

Reko

men

duoj

amas

ne

maž

iau

kaip

vie

nas

infe

kcijų

kon

trol

ės g

y-dy

tojo

arb

a in

fekc

ijų k

ontr

olės

spe

cial

isto

pad

ėjėj

o et

atas

100

lo

vų a

rba

50 lo

vų in

fekc

ijų r

izik

os s

kyriu

ose

(RIT

S, h

emod

ializ

ės,

pala

ikom

ojo

gydy

mo

ir sl

augo

s, c

hiru

rgin

ių p

rofil

ių s

kyrių

lov

ų su

ma)

sta

cion

arin

ėje

asm

ens

svei

kato

s pr

ieži

ūros

įst

aigo

je a

rba

50 0

00−1

00 0

00 a

psila

nkym

ų pe

r m

etus

am

bula

torin

ėje

asm

ens

svei

kato

s pr

ieži

ūros

įsta

igoj

e.

4Li

goni

nėje

alk

ohol

inio

rank

ų an

ti-

septi

ko y

ra v

isos

e vi

etos

e, k

ur v

ykst

a pa

sire

ngim

as p

roce

dūro

ms

ir a

tliek

a-m

os in

vazi

nės,

dia

gnos

tiko

s ir

kito

s pr

oced

ūros

, kur

ių m

etu

darb

uoto

jai

rank

omis

lieč

ia p

acie

ntą

Tai

p

Ne

Žym

ima

„TA

IP“,

jei

ran

kų a

ntise

ptiko

yra

vis

ose

pata

lpos

e, k

ur

vyks

ta p

asire

ngim

as p

roce

dūro

ms

ir a

tliek

amos

inv

azin

ės,

dia-

gnos

tikos

ir k

itos

proc

edūr

os,

kuri

ų m

etu

darb

uoto

jai r

anko

mis

lie

čia

paci

entą

, dir

ba s

u kr

auju

ir (

ar)

kūno

sky

sčia

is, e

kskr

etai

s,

tvar

kom

i ska

lbin

iai,

med

icin

inės

atli

ekos

, at

lieka

ma

dezi

nfek

cija

ir

ste

riliz

acija

.

5Li

goni

nės

RITS

sky

riuo

se p

rie

kiek

vien

o pa

cien

to lo

vos

yra

alko

holin

o ra

nkų

anti

septi

ko

Tai

p

Ne

Žym

ima

„TA

IP“,

jei v

isuo

se li

goni

nės

RITS

pri

e ki

ekvi

eno

paci

ento

lo

vos

yra

rank

ų an

tisep

tiko.

15

6V

ienv

ieči

ų pa

latų

su

atsk

iru

tual

etu

ir k

riau

kle

dalis

, pro

c.Vi

envi

ečių

pal

atų

skai

čius

ligo

ninė

je /

be

ndra

s lo

vų s

kaič

ius

ligon

inėj

e

ECD

C PP

S du

omen

imis

, vid

utini

škai

vie

nvie

čių

pala

tų d

alis

Eur

o-po

s lig

onin

ėse

yra

17,6

pro

c.

7Li

goni

nėje

yra

infe

kcijų

val

dym

o pr

ogra

ma

Tai

p

Ne

Žym

ima

„TA

IP“,

jei y

ra li

goni

nės

vado

vo įs

akym

u pa

tvir

tinta

infe

k-ci

jų p

riež

iūro

s pr

ogra

ma

su p

riem

onių

pla

nu,

kaip

užk

irsti

kelią

in

fekc

ijų a

tsira

dim

ui ir

pliti

mui

sve

ikat

os p

riež

iūro

s įs

taig

oje,

tai

-ka

nt e

fekt

yvia

s in

fekc

ijų p

riež

iūro

s ir

kon

trol

ės p

riem

ones

. Pr

o-gr

amos

pri

emon

ių p

lane

num

atyt

os k

onkr

ečio

s H

I epi

dem

iolo

gi-

nės

prie

žiūr

os t

obul

inim

o ir

plė

tojim

o, H

I va

ldym

o ef

ekty

vum

o ge

rini

mo,

gyd

ytoj

ų, v

isuo

men

ės s

veik

atos

spe

cial

istų

ir s

laug

yto-

jų p

rofe

sini

ų ži

nių

ir g

ebėj

imo

lygi

o di

dini

mo

HI s

rity

je b

ei li

goni

-ni

ų hi

gien

os ir

HI p

rofil

aktik

os to

bulin

imo

prie

mon

ės.

8Li

goni

nėje

yra

par

engti

infe

kcijų

kon

trol

ės p

roce

dūro

s /

tvar

kos

apra

šai

Žym

ima

„TA

IP“,

jei y

ra p

aren

gtas

ir li

goni

nės

vado

vo įs

akym

u pa

-tv

irtin

tas

tvar

kos

apra

šas.

8.1

Rank

ų hi

gien

os p

roce

dūro

s ap

raša

s T

aip

Ne

8.2

Paci

entų

izol

iavi

mo

tvar

kos

apra

šas

(sta

ndar

tinė

s ir

spe

cial

iosi

os iz

olia

vi-

mo

prie

mon

ės)

Tai

p

Ne

8.3

Anti

mik

robi

nių

vais

tų p

rieš

ope

raci

-ja

s sk

yrim

o tv

arko

s ap

raša

s T

aip

Ne

8.4

Empi

rinė

s an

tim

ikro

bini

ų va

istų

te

rapi

jos

tvar

kos

apra

šas

Tai

p

Ne

8.5

Prot

rūki

ų nu

stat

ymo

ir jų

išty

rim

o tv

arko

s ap

raša

s T

aip

Ne

16

9Li

goni

nė v

ykdo

HI e

pide

mio

logi

nę

prie

žiūr

ą T

aip

Ne

Žym

ima

„TA

IP“,

jei l

igon

inėj

e yr

a įs

taig

os v

adov

o pa

tvir

tinta

s H

I ep

idem

iolo

ginė

s pr

ieži

ūros

tva

rkos

apr

ašas

ir

vykd

oma

HI

regi

-st

raci

ja.

10Li

goni

nė g

ali n

audo

tis

ates

tuot

os

mik

robi

olog

inių

tyri

mų

labo

rato

rijo

s te

ikia

mom

is p

asla

ugom

is

Tai

p

Ne

Žym

ima

„TA

IP“,

jei g

ydym

o įs

taig

oje

yra

mik

robi

olog

ijos

labo

rato

-ri

ja a

rba

gydy

mo

įsta

iga

suda

rius

i sut

artį

su a

test

uota

labo

rato

rija

ir

tyri

mai

pri

stat

omi k

asdi

en (n

e re

čiau

kai

p 5

dien

as p

er s

avai

tę).

11Li

goni

nė tu

ri g

alim

ybę

prot

rūki

ų m

etu

tipu

oti s

ukėl

ėjus

ate

stuo

toje

m

ikro

biol

ogin

ių ty

rim

ų la

bora

tori

-jo

je

Tai

p

Ne

12A

lkoh

olin

io ra

nkų

anti

septi

ko s

u-na

udoj

imas

ligo

ninė

je (m

l lov

adie

-ni

ui)

Per

met

us n

upir

kto

rank

ų an

tisep

tiko

kiek

is

(ml /

lova

dien

iai p

er

met

us)

Alk

ohol

inio

ran

kų a

ntise

ptiko

kie

kis,

nup

irkt

as p

er m

etus

vis

oje

ligon

inėj

e, ir

tų m

etų

lova

dien

ių s

kaič

ius.

Rek

omen

duoj

ama

alko

-ho

linio

ran

kų a

ntise

ptiko

sun

audo

jimą

steb

ėti a

tski

ruos

e lig

oni-

nės

skyr

iuos

e, b

et g

ali b

ūti ir

ben

dras

ligo

ninė

s ki

ekis

.

13A

lkoh

olin

io ra

nkų

anti

septi

ko s

u-na

udoj

imas

RIT

SRa

nkų

antis

eptik

as,

išdu

otas

RIT

S pe

r m

etus

(ml /

RIT

S lo

-va

dien

iai p

er m

etus

)

Alk

ohol

inio

ran

kų a

ntise

ptiko

kie

kis,

išdu

otas

RIT

S pe

r m

etus

, ir

tų m

etų

RITS

lov

adie

nių

skai

čius

. Vo

kieti

joje

rek

omen

duoj

ama

suna

udoti

80

ml l

ovad

ieni

ui.

14Li

goni

nė a

tlie

ka in

fekc

ijų ir

jų r

izik

os

veik

snių

pap

litim

o ty

rim

ą T

aip

Ne

Žym

ima

„TA

IP“,

jei a

tlie

kam

as k

asm

etini

s in

fekc

ijų p

apliti

mo

ty-

rim

as ir

duo

men

ys te

ikia

mi H

igie

nos

insti

tutu

i.

Nr.

Indi

kato

rius

Verti

nim

asPa

stab

os, p

aaiš

kini

mai

17

15Li

goni

nė v

ykdo

nuo

lati

nę H

I epi

de-

mio

logi

nę p

riež

iūrą

RIT

S T

aip

Ne

Žym

ima

„TA

IP“,

jei l

igon

inėj

e vy

kdom

a nu

olati

nė H

I epi

dem

iolo

-gi

nė p

riež

iūra

RIT

S. N

uola

tinės

HI e

pide

mio

logi

nės

prie

žiūr

os tr

u-km

ė tu

ri b

ūti n

e m

ažia

u ka

ip 4

mėn

. per

met

us, k

aip

nuro

dom

a įs

akym

e N

r. V-

1110

„D

ėl h

ospi

talin

ių i

nfek

cijų

epi

dem

iolo

ginė

s pr

ieži

ūros

ir v

aldy

mo“

.RI

TS, v

ykda

nčių

HI

epid

emio

logi

nę p

rie-

žiūr

ą ne

maž

iau

kaip

4

mėn

. per

met

us,

dalis

(pro

c.)

RITS

dal

is (p

roc.

) nu

o vi

sų li

goni

nėje

es

anči

ų RI

TS, k

urie

vy

kdo

epid

emio

logi

-nę

pri

ežiū

rą

16Li

goni

nė v

ykdo

nuo

lati

nę o

pera

cini

ų ža

izdų

infe

kcijų

(OŽI

) epi

dem

iolo

-gi

nę p

riež

iūrą

chi

rurg

ijos

skyr

iuos

e (įs

kait

ant a

kuše

rijo

s sk

yriu

s)

Tai

p

Ne

Žym

ima

„TA

IP“,

jei l

igon

inėj

e vy

kdom

a nu

olati

nė O

ŽI e

pide

mio

lo-

ginė

pri

ežiū

ra c

hiru

rgijo

s sk

yriu

ose.

Nuo

latin

ės H

I epi

dem

iolo

ginė

s pr

ieži

ūros

truk

mė

turi

būti

ne

ma-

žiau

kai

p 4

mėn

. per

met

us, k

aip

nuro

dom

a įs

akym

e N

r. V-

1110

„D

ėl h

ospi

talin

ių i

nfek

cijų

epi

dem

iolo

ginė

s pr

ieži

ūros

ir

vald

y-m

o“.

Chir

urgi

jos

skyr

ių,

epid

emio

logi

nę

prie

žiūr

ą vy

kdan

čių

ne m

ažia

u ka

ip 4

m

ėn. p

er m

etus

, dal

is

(pro

c.)

Chir

urgi

jos

skyr

ių

dalis

(pro

c.) n

uo v

isų

ligon

inėj

e es

anči

ų ch

irur

gijo

s sk

., ku

rie

vykd

o ep

idem

iolo

gi-

nę p

riež

iūrą

18

17Li

goni

nė v

ykdo

HI p

rotr

ūkių

regi

s-tr

aciją

Tai

p

Ne

HI p

rotr

ūkis

– d

viej

ų ir

dau

giau

epi

dem

iolo

gišk

ai g

alim

ai s

usiju

sių

HI a

tvej

ai.

Žym

ima

„TA

IP“,

jei g

ydym

o įs

taig

a tu

ri v

adov

o įs

akym

u pa

tvir

tin-

tos

tvar

kos

apra

šą, r

egis

truo

ja ir

tiri

a pr

otrū

kius

.Pe

r m

etus

regi

stru

o-tų

pro

trūk

ių s

kaič

ius

Ištir

tų p

rotr

ūkių

dal

is

(pro

c.) p

er m

etus

nuo

vi

sų re

gist

ruot

ų

18Li

goni

nė v

ykdo

anti

mik

robi

niam

s va

ista

ms

atsp

arių

mik

roor

gani

zmų

steb

ėsen

ą (r

egis

trą

ir a

naliz

ę)

Tai

p

Ne

Žym

ima

„TA

IP“,

jei g

ydym

o įs

taig

a tu

ri v

adov

o įs

akym

u pa

tvir

tin-

tą t

vark

os a

praš

ą ir

vyk

do a

tspa

rių

mik

roor

gani

zmų

steb

ėsen

ą,

anal

izę,

o d

uom

enis

per

iodi

škai

(ne

reči

au k

aip

kart

ą pe

r m

etus

) pr

ista

to įs

taig

os a

dmin

istr

acija

i ir

svei

kato

s pr

ieži

ūros

dar

buot

o-ja

ms.

19Li

goni

nėje

vyk

dom

i nau

jai p

riim

amų

svei

kato

s pr

ieži

ūros

spe

cial

istų

mo-

kym

ai H

I pro

filak

tiko

s ir

kon

trol

ės

(įska

itan

t ran

kų h

igie

ną) t

emom

is

Tai

p

Ne

Paga

l įst

aigo

je p

atvi

rtint

ą tv

arko

s ap

rašą

vyk

dom

i pri

valo

mi n

au-

jai p

riim

tų m

edic

inos

dar

buot

ojų

mok

ymai

HI p

rofil

aktik

os ir

kon

-tr

olės

tem

omis

.Žy

mim

a „T

AIP

“, k

ai m

okym

ai y

ra o

rgan

izuo

jam

i vi

siem

s na

ujai

pr

iimtie

ms

bent

vie

nos

prof

esin

ės g

rupė

s da

rbuo

toja

ms

(pvz

., gy

dyto

jam

s, s

laug

ytoj

oms)

.

Mok

ymus

bai

gu-

sių

nauj

ai p

riim

tų

svei

kato

s pr

ieži

ūros

sp

ecia

listų

dal

is p

er

met

us n

uo v

isų

priim

-tų

jų, p

roc.

20Li

goni

nėje

teik

iam

a ko

nkre

ti in

for-

mac

ija a

pie

infe

kcijo

s pe

rdav

imo

profi

lakti

kos

prie

mon

es p

acie

ntam

s,

kuri

e yr

a in

feku

oti a

rba

kolo

nizu

oti

atsp

aria

is m

ikro

orga

nizm

ais

Tai

p

Ne

Žym

ima

„TA

IP“,

jei i

nfek

uotie

ms

paci

enta

ms

ir /

arb

a ne

šiot

ojam

s (k

olon

izuo

tiem

s at

spar

iais

mik

roor

gani

zmai

s) p

atei

kiam

os k

onk-

reči

os re

kom

enda

cijo

s ra

šytin

e fo

rma.

Nr.

Indi

kato

rius

Verti

nim

asPa

stab

os, p

aaiš

kini

mai

19

21Li

goni

nėje

org

aniz

uoja

mos

rank

ų hi

gien

os g

erin

imo

kam

pani

jos

Tai

p

Ne

Žym

ima

„TAI

P“,

jei

ligon

inėj

e ka

smet

org

aniz

uoja

mi

supl

anuo

ti,

sist

emin

gi, b

esik

arto

jant

ys r

engi

niai

ran

kų h

igie

nos

tem

omis

: ap-

tarim

ai k

asdi

eniu

ose

susi

rinki

muo

se, g

ydyt

ojų,

sla

ugyt

ojų,

kt.

me-

dici

nos

darb

uoto

jų r

ankų

hig

ieno

s st

ebės

enos

tyr

imai

, dis

kusi

jos,

įv

airū

s da

rbuo

tojų

ir

paci

entų

kon

kurs

ai,

sem

inar

ai,

leid

žiam

os

broš

iūro

s, la

nksti

nuka

i, m

inim

a pa

saul

inė

rank

ų hi

gien

os d

iena

ir

kt.

22Li

goni

nėje

vyk

dom

i ran

kų h

igie

nos

steb

ėsen

os ty

rim

ai –

aud

itai

Tai

p

Ne

Žym

ima

„TA

IP“,

jei l

igon

inėj

e ka

smet

ben

t kar

tą p

er m

etus

vis

uo-

se li

goni

nės

skyr

iuos

e at

lieka

ma

med

icin

os d

arbu

otoj

ų ra

nkų

hi-

gien

os s

tebė

sena

.

23Li

goni

nėje

reng

iam

os ir

pri

stat

omos

meti

nės

HI k

ontr

olės

ir

prev

enci

jos

prog

ram

os įg

yven

dini

mo

atas

kait

os v

adov

ams

ir s

veik

atos

pri

ežiū

ros

pers

onal

ui š

iose

sri

tyse

Pate

ikia

moj

e m

etinė

je a

task

aito

je a

ptar

iam

a es

ama

HI i

nfek

cijų

pr

even

cijo

s ir

kon

trol

ės s

ituac

ija li

goni

nėje

, įgy

vend

inti

tiksl

ai,

esam

os p

robl

emos

. Žy

mim

a „T

AIP

“, je

i yra

par

engi

amos

ir b

ent k

artą

per

met

us

pris

tato

mos

nur

odyt

ų sr

ičių

ata

skai

tos.

23.1

HI e

pide

mio

logi

nės

prie

žiūr

os s

itua

-ci

ja, t

obul

inim

as ir

plė

tojim

as T

aip

Ne

23.2

Gyd

ytoj

ų, v

isuo

men

ės s

veik

atos

sp

ecia

listų

ir s

laug

ytoj

ų pr

ofes

inių

ži

nių

ir g

ebėj

imo

lygi

o di

dini

mas

HI

srit

yje

Tai

p

Ne

23.3

Ligo

ninė

s hi

gien

os ir

HI p

rofil

akti

kos

tobu

linim

as T

aip

Ne

24Li

goni

nėje

vyk

dom

os e

pide

mio

-lo

ginė

s pr

ieži

ūros

duo

men

ys y

ra

regu

liari

ai te

ikia

mi a

dmin

istr

acija

i ir

svei

kato

s pr

ieži

ūros

dar

buot

ojam

s

Tai

p

Ne

Žym

ima

„TA

IP“,

jei d

uom

enys

api

e H

I daž

nį te

ikia

mi i

r ap

tari

ami

bend

rų s

usir

inki

mų,

taip

pat

sus

irin

kim

ų at

skir

uose

sky

riuo

se,

susi

tikim

ų su

adm

inis

trac

ija m

etu

ir a

ptar

imai

vyk

sta

ne re

čiau

ka

ip v

ieną

kar

tą p

er m

etus

.

20

25Li

goni

nėje

kas

met

org

aniz

uoja

mi

vida

us a

udit

ai H

I ir

anti

mik

robi

nio

atsp

arum

o va

ldym

o sr

ityj

e ir

jų

rezu

ltat

ai p

atei

kiam

i adm

inis

trac

ijai

ir d

arbu

otoj

ams

Tai

p

Ne

Žym

ima

„TA

IP“,

jei b

ent k

artą

per

met

us a

uditu

ojam

a be

nt v

iena

iš

HI a

r A

MR

vald

ymo

veik

lų ir

pri

stat

omi a

udito

rezu

ltata

i.

26M

RSA

dal

is iš

Sta

phyl

ococ

cus

aure

usM

RSA

atv

ejų

nu-

stat

yta

per

met

us /

St

aphy

loco

ccus

au

reus

nus

taty

ta p

er

met

us

1 AT

VEJIS

– ta

i 1 p

acie

ntas

; gal

i būti

10

teig

iam

ų to

pati

es p

aci-

ento

pas

ėlių

iš k

elių

ėm

inių

, bet

tai t

uri b

ūti 1

atv

ejis

.

27H

I pap

litim

as a

tski

ruos

e lig

onin

ių

skyr

iuos

e, p

roc.

Nus

taty

tų H

I ska

ičiu

s sk

yriu

je /

pac

ient

ų sk

aiči

us s

kyri

uje

tyri

-m

o at

likim

o m

etu

Atlie

kam

as v

ienm

omen

tis i

nfek

cijų

pap

litim

o ty

rim

as a

tski

-ru

ose

skyr

iuos

e (p

vz.,

slau

gos

ir p

alai

kom

ojo

gydy

mo

skyr

iuje

) pa

siri

nktu

lai

ku,

pasi

rink

tais

lai

ko i

nter

vala

is (

pvz.

, vi

eną

kart

ą pe

r ke

tvir

tį), r

egis

truo

jam

os t

yrim

o di

eną

esam

os H

I ir

bend

ras

paci

entų

ska

ičiu

s sk

yriu

je.

28Se

rgam

umas

hos

pita

linėm

is in

fekc

i-jo

mis

RIT

S 1

000-

iui l

ovad

ieni

ųH

I ska

ičiu

s RI

TS /

lo

vadi

enių

ska

ičiu

s RI

TS (p

er ta

m ti

krą

laik

otar

pį)

Pasi

renk

amas

kon

kret

us s

tebė

jimo

laik

otar

pis

(pvz

., 3

mėn

.),

regi

stru

ojam

i vis

i pac

ient

ai, k

urie

ms

per

šį la

ikot

arpį

nus

taty

ta

HI,

ir b

endr

as lo

vadi

enių

ska

ičiu

s.

29Se

rgam

umas

ven

tilia

cine

pne

umon

i-ja

RIT

S 1

000-

iui D

PV v

eiki

mo

dien

ųVe

ntilia

cinė

s pn

eu-

mon

ijos

skai

čius

RI

TS (p

er ta

m ti

krą

venti

liaci

jos

dien

ų sk

aiči

ų)

Pasi

renk

amas

kon

kret

us s

tebė

jimo

laik

otar

pis

(pvz

., 3

mėn

.),

regi

stru

ojam

i vis

i ven

tiliu

oti p

acie

ntai

, kur

iem

s pe

r šį

laik

otar

pį

nust

atyt

a pn

eum

onija

, ir

DPV

die

nų s

kaič

ius.

Nr.

Indi

kato

rius

Verti

nim

asPa

stab

os, p

aaiš

kini

mai

21

30Se

rgam

umas

mik

robi

olog

iška

i pa

tvir

tint

a kr

aujo

infe

kcija

, sus

ijusi

a su

kra

ujag

yslių

kat

eter

izac

ija R

ITS

1 00

0-iu

i CV

K ve

ikim

o di

enų

Mik

robi

olog

iška

i pa

tvir

tintų

kra

ujo

infe

kcijų

, sus

ijusi

ų su

kr

auja

gysl

ių k

atat

e-ri

zaci

ja, s

kaič

ius

RITS

(p

er ta

m ti

krą

krau

ja-

gysl

ių k

atet

eriz

acijo

s di

enų

skai

čių)

Pasi

renk

amas

kon

kret

us s

tebė

jimo

laik

otar

pis

(pvz

., 3

mėn

.),

regi

stru

ojam

i vis

i pac

ient

ai, k

urie

ms

per

šį la

ikot

arpį

nus

taty

ta

mik

robi

olog

iška

i pat

virti

nta

krau

jo in

fekc

ija, s

usiju

si s

u kr

auja

-gy

slių

kat

eter

izac

ija, i

r be

ndra

s kr

auja

gysl

ių k

atet

eriz

acijo

s di

enų

skai

čius

.

31Se

rgam

umas

šla

pim

o ta

kų in

fekc

ija

RITS

1 0

00-iu

i ŠPK

vei

kim

o di

enų

Šlap

imo

takų

infe

k-ci

jų, s

usiju

sių

su Š

PK

skai

čius

RIT

S (p

er

tam

tikr

ą ŠP

K di

enų

skai

čių)

Pasi

renk

amas

kon

kret

us s

tebė

jimo

laik

otar

pis

(pvz

., 3

mėn

.), re

-gi

stru

ojam

i vis

i kat

eter

izuo

ti pa

cien

tai,

kuri

ems

per

šį la

ikot

arpį

nu

stat

yta

šlap

imo

takų

infe

kcija

, ir

bend

ras

ŠPK

dien

ų sk

aiči

us.

32O

ŽI d

ažni

s (p

o ko

nkre

čios

ope

raci

-jo

s)O

ŽI s

kaič

ius

po k

onk-

reči

os o

pera

cijo

s /

oper

uotų

asm

enų

skai

čius

po

konk

re-

čios

ope

raci

jos

(per

ta

m ti

krą

laik

otar

pį)

Pasi

renk

amas

kon

kret

us s

tebė

jimo

laik

otar

pis

(pvz

., 3

mėn

.),

konk

retu

s op

erac

ijos

tipas

(pvz

., po

kor

onar

inių

art

erijų

šun

tavi

-m

o, c

hole

cist

ekto

mijo

s, s

toro

sios

žar

nos,

cez

ario

pjū

vio

oper

aci-

jų, k

lubo

sąn

ario

pro

teza

vim

o, k

elio

sąn

ario

pro

teza

vim

o ir

kt.

). Re

gist

ruoj

ami v

isi p

acie

ntai

, kur

iem

s at

likta

kon

kreti

ope

raci

ja, i

r vi

si, k

urie

ms

išsi

vyst

ė O

ŽI p

o ko

nkre

čios

ope

raci

jos

per

nust

atyt

ą la

ikot

arpį

.

33Se

rgam

umas

OŽI

po

konk

reči

os

oper

acijo

s 1

000-

iui l

ovad

ieni

ųO

ŽI s

kaič

ius

po k

onk-

reči

os o

pera

cijo

s /

lo-

vadi

enių

ska

ičiu

s (p

er

tam

tikr

ą la

ikot

arpį

)

Pasi

renk

amas

kon

kret

us s

tebė

jimo

laik

otar

pis

(pvz

., 3

mėn

.),

konk

retu

s op

erac

ijos

tipas

(pvz

., po

kor

onar

inių

art

erijų

šun

-ta

vim

o, c

hole

cist

ekto

mijo

s, s

toro

sios

žar

nos,

cez

ario

pjū

vio

oper

acijų

, klu

bo s

ąnar

io p

rote

zavi

mo,

kel

io s

ąnar

io p

rote

zavi

mo

ir k

t.).

Regi

stru

ojam

i vis

i pac

ient

ai, k

urie

ms

išsi

vyst

ė O

ŽI, i

r vi

sų

oper

uotų

pac

ient

ų lo

vadi

enių

ska

ičiu

s po

kon

kreč

ios

oper

acijo

s.

34Li

goni

nė g

ali n

audo

tis

elek

tron

ine

mik

robi

olog

inių

tyri

mų

atsa

kym

ų du

omen

ų ba

ze

Tai

p

Ne

Žym

ima

„TA

IP“,

jei g

ydym

o įs

taig

oje

gydy

toja

i ir

kiti

spec

ialis

tai

gali

mat

yti m

ikro

biol

ogin

ių ty

rim

ų at

saky

mus

ele

ktro

ninė

je

duom

enų

bazė

je.

22

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. V-1110 „Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo“. Žin., 2008; 138-5465.

2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. V-1073 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos kokybės vertinimo rodiklių sąrašų“. Žin., 2012; 141-7287.

3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. V-946 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ patvirtinimo“. Žin., 2012; 124-6241.

4. Haustein T., Gastmeier P., Holmes A., Lucet J. C., Shannon R. P., Pittet D., Harbarth S. Use of benchmarking and public reporting for infection control in four high-income countries. Prieiga per internetą: https://www1.imperial.ac.uk/resources/9721E021-5791-40C2-9BA0-2B63EC0BCE79/13hausteinetallancetid.pdf.

5. Establishing a Set of Patient Safety Indicators Safety Improvement for Patients in Europe SImPatIE - Work Package 4 March 2007. Prieiga per internetą: http://www.esqh-office-aarhus.dk/files/Subsites/ESQH/Publications/Patient_safety_indicator_development.pdf.

6. Lucet Bichat J. C. Indicators of Hospital Infection Control and Antimicrobial Management: a Local Perspective, Cl. Bernard Hospital, Assistance Publique, Hôpitaux de Paris, Paris VII Denis Diderot University Bruxelles, November 8th 2010.

7. Segalovičienė I. Viešojo administravimo stebėsenos ir vertinimo sistemos indikatorių charakteristikų apžvalga. Viešoji politika ir administravimas, Kauno technologijos universitetas, 2006; Nr. 18.

8. Griffiths P., Renz A., Hughes J., Rafferty A. M. Impact of organisation and management factors on infection control in hospitals: scoping review. Journal of Hospital infection, 2009; 73: 1-14.

9. Improving Patient Safety in Europe. The IPSE Consensus on Standards and Indicators. Version: 18th May, 2008.

10. Krankenhaus Infektions Surveillance System, KISS. Prieiga per internetą: http://www.nrz-hygiene.de/en/surveillance/hospital-infection-surveillance-system/.

11. The Healthcare-Associated Infections Surveillance Network, HAI-Net. Prieiga per internetą: http://www.ecdc.europa.eu/en/activities/surveillance/HAI/Pages/default.aspx.

12. Réseau d’alerte, d’investigation et de surveillance des infections nosocomiales. Prieiga per internetą: http://www.sante.gouv.fr/les-indicateurs,1402.html.

23

13. Surveillance of infection control structure and process indicators, SPI. Prieiga per internetą: http://ecdc.europa.eu/en/activities/surveillance/HAI/Pages/AbouttheNetwork_Description_2_SPI.aspx.

14. European Centre for Disease Prevention and Control. Point prevalence survey of health care associated infections and antimicrobial use in European acute care hospitals. Stockholm: ECDC, 2013.

15. Higienos instituto tiriamojo darbo „Hospitalinių infekcijų valdymo ir savigydos antibakteriniais vaistais vertinimas“ ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.hi.lt/images/HI%20tyrimo%20%20santrauka.pdf.

UŽRAŠAMS

UŽRAŠAMS

UŽRAŠAMS

UŽRAŠAMS

Išleido Higienos institutasDidžioji g. 22, LT-01128 Vilnius

Tel. +370 5 262 4583Faks. +370 5 262 4663El. p. institutas@hi.lt

www.hi.lt