iKiMOKyKliniO ir PrieŠMOKyKliniO uGDyMO PeDaGOGO

10 Mokytojų ugdymas 2013

Lietuvos edukologijos universitetas

iKiMOKyKliniO ir PrieŠMOKyKliniO uGDyMO

PeDaGOGO MentOriaus KOMPetenCiJų MODelis,

atitinKantis ŠiuOlaiKinę PeDaGOGų renGiMO

ParaDiGMą

anotacijaPasaulinė mokytojų rengimo patirtis rodo, kad

mentorystė yra vienas efektyviausių būdų profesi-onaliems jauniems pedagogams parengti. Mento-rius – tai patyręs pedagogas, padedantis profesiškai tobulėti praktiką atliekančiam studentui. Kadangi mentoriaus veikla itin daugialypė, jam reikalingas platus kompetencijų ir jas sudarančių žinių, ver-tybių, gebėjimų spektras. Straipsnyje pateikiamas teorinis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo mentoriaus kompetencijų modelis, ku-ris pagrindžiamas empiriniais tyrimais. Šis mode-lis analizuojamas studentų praktikai vadovaujan-čių mentorių bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų studentų požiūriu.

Pagrindiniai žodžiai: ikimokyklinis ir prieš-mokyklinis ugdymas, pedagoginė praktika, men-torius, studentas praktikantas, kompetencijų mo-delis.

įvadas Pedagogo, gebančio priimti šiuolaikinės

visuomenės iššūkius, rengimas yra prioriteti-nis uždavinys sprendžiant švietimo sistemos kaitos, aukštojo mokslo kokybės, ugdymo ko-kybės klausimus. Lietuvoje siekiama sukurti Europos standartus atitinkančią pedagogų ren-

Lithuanian University of Education Sciences

MODel OF Pre-sCHOOl anD Pre-PriMary eDuCatiOn PeDaGOGue MentOr COMPetenCies in resPOnse tO tHe COnteMPOrary teaCHer eDuCatiOn ParaDiGM

abstractWorld teacher education experience shows that

mentorship is one of the most effective methods of preparing professional young pedagogues. The mentor is an experienced pedagogue who helps the student in his/her practical training to improve pro-fessionally. Because the mentor’s activity is varied, he/she needs a very wide spectrum of competencies, knowledge, values and abilities to make up these competencies. The article presents a theoretical mo-del of pre-school and pre-primary education peda-gogue mentor competencies grounded on empirical surveys. This model is analysed from the standpoints of mentors supervising students’ practical training and students of pre-school and pre-primary educati-on study programmes.

Key words: pre-school and pre-primary edu-cation, pedagogical practical training, mentor, stu-dent practitioner, model of competencies.

introduction Education of the pedagogue who is able to cope

with the challenges of contemporary society is a priority task solving issues of shift in education, quality in higher education and the quality of education. in lithuania, it is sought to create a system of educating teachers which would correspond

Birutė autuKevičienė

Birutė autuKevičienėIkimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo mentoriaus kompetencijų modelis, atitinkantis šiuolaikinę pedagogų rengimo paradigmą

ISSN 1822-119XMokytojų ugdymas. 2013. Nr. 20 (1), 10–38Teacher Education. 2013. No. 20 (1), 10–38

11 Birutė autuKevičienė

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo mentoriaus kompetencijų modelis, atitinkantis šiuolaikinę pedagogų rengimo paradigmą

gimo sistemą, orientuotą į pedagogo teorinių ir praktinių kompetencijų plėtotę. Pažymėtina, kad kompetencijų ugdymo(si) svarbos akcen-tavimas iš esmės pakeitė pedagogų rengimą: nuo orientuoto į teorines žinias link orientuoto į vyksmą, į besimokančiojo gebėjimų ugdymą. Taigi ypač svarbus pedagogo rengimo veiks-nys tampa pedagoginė praktika, kurios metu teorinės žinios siejamos su praktiniu pedago-ginės veiklos kontekstu. Tampa aktuali mento-riaus, globojančio studentą pedagoginės prak-tikos metu, veikla. Mentoriaus institucija svar-bi visose srityse, kuriose vyksta mokymasis, o ypač – švietimo sistemoje, profesinio rengimo sferoje, kuriose sprendžiami adaptavimosi dar-bo rinkoje, profesinio augimo mokantis klau-simai. Mokslininkai (lindgren, 2006) teigia, kad susidomėjimo mentoryste priežastis yra ta, jog šiuolaikinė socialinė visuomenės raida kelia didesnius reikalavimus darbuotojams, jų kompetencijai. Pažymima, kad studento profe-sinis tobulėjimas priklauso ir nuo mentorystės kaip jaunų pedagogų mokymo metodo (Wang, Odell, 2002). Toje perspektyvoje mentorys-tė dažnai vadinama „pagrindine strategija“ pradinėse pedagogo ugdymo(si) pakopose ir unikaliu asmeninio tobulėjimo metodu. Ji su-prantama kaip „tiltas“ arba „emocinės durys“ į profesinį tobulėjimą (Lindgren, 2006; Jones, Straker, pgl. Ryan, Hornbeck, frede 2001). Apibrėždami mentoriaus sampratą užsienio mokslininkai atkreipia dėmesį į mentoriui bū-tiną profesinę patirtį, gebėjimą ja dalytis su ki-tais, novatoriškumą, bendradarbiavimą. Pabrė-žiami mentoriaus vaidmenys, funkcijos (Jon-son, 2002; Rudney, guillaume, 2003; Shea, 1999).

Pedagogų rengimo reglamente (2012) pa-teikiamas toks mentoriaus apibrėžimas: „Men-torius – patirties sukaupęs ir pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą tvarką pareng-tas praktikuojantis pedagogas, teikiantis pagal-bą pedagoginę praktiką atliekantiems studen-tams vienoje ar keliose švietimo įstaigose arba

to the teacher education system orientated to the development of teachers’ theoretical and practical competencies. it should be noted that the emphasis on the importance of the (self-) development of competencies has substantially changed teacher education: from education-orientated to theoretical knowledge, towards the one orientated to the process and development of the learner’s abilities. Thus, pedagogical practical training, during which theoretical knowledge is related to the practical pedagogical activity context, becomes a particularly important factor of teacher education. The activities of the mentor who is mentoring the student during pedagogical practice becomes relevant. The mentor’s institution is important in all areas related to learning and particularly in the system of education, in professional education, dealing with issues of adjustment to the labour market and professional growth while learning. Researchers (lindgren, 2006) state that the increase of interest in mentorship is determined by the contemporary development of the society, which imposes higher requirements for employees and their competencies. It is noted that the student’s professional development also depends on mentorship as a method of teaching young pedagogues (Wang, Odell, 2002). in this perspective mentorship is often referred to as the “key strategy” in initial stages of the pedagogue’s (self-)education and as a unique method of personal development. it is understood as a bridge or emotional door to professional improvement (Lindgren, 2006; Jones, Straker, qtd. in Ryan, Hornbeck, frede 2001). Defining the conception of the mentor, foreign researchers point out the professional experience the mentor must have, the ability to share it with others, innovativeness, and cooperation. The mentor’s roles and functions are emphasised (Jonson, 2002; Rudney, guillaume, 2003; Shea, 1999).

The Regulation of Teacher Education (2012) contains the following definition of the mentor: “Mentor is a practicing pedagogue who has accumulated experience and who is educated according to the order approved by the Ministry

http://findarticles.com/p/search?qa=Sharon Ryan

http://findarticles.com/p/search?qa=Amy Hornbeck

http://findarticles.com/p/search?qa=Ellen Frede





kitose su pedagogo darbu susijusias veiklas vykdančiose įstaigose (įmonėse, organizaci-jose)“. Pedagoginės praktikos metu mentorius padeda būsimam pedagogui įgyti praktiniam pedagoginiam darbui reikalingų profesinių kompetencijų.

Mentorystės esmę geriausiai nusako mento-rystės keliami tikslai: profesinė ir emocinė pa-rama pradedantiesiems, jų profesinio tobulėji-mo palengvinimas, asmeninis tobulėjimas, pri-sitaikymas ir socializacija institucijoje (Wang, Odell, 2002; Kammeyer-Mueller, Judge, 2008; Athanases, Abrams ir kiti, 2008), studento kar-jeros valdymas (Kammeyer-Mueller, Judge, 2008).

Kadangi mentoriaus veikla labai įvairi, jam reikalingas platus kompetencijų ir jas sudaran-čių žinių, vertybių, gebėjimų spektras. Vienas populiariausių mentoriaus kompetencijų struktū-ros modelių yra vaidmenų teorija grindžiamas modelis. Mokslininkai išskiria esminius mento-riaus vaidmenis ir kompetencijas, būtinas jiems sėkmingai atlikti. Pavyzdžiui, D. Clutterbuck (2003) mentoriaus vaidmenis apibrėžia pagal globotiniui daromą poveikį (tiesioginį arba netiesioginį) ir kokio pobūdžio pagalba teikia-ma globojamam studentui arba pradedančiam dirbti pedagogui.

Daugelis mokslininkų siūlo funkcinius mentoriaus kompetencijų modelius. Pavyz-džiui, I. J. Podsen, V. M. Denmark (2000, p. 16) pateikia tokį mentoriaus atliekamomis funkcijomis grindžiamą profesinių kompe-tencijų aprašą: mentoriaus veiklos supratimo ir atlikimo; skatinimo mokytis bendradarbiau-jant; praktiką atliekančio studento ugdymo; tarpininkavimo ir paramos; praktikos reflek-sijos; veiksmingo vadovavimo klasei / grupei; požiūrių įvairovės palaikymo; profesinių ryšių palaikymo.

funkciniams mentoriaus kompetencijų modeliams artimi mentoriui būdinga elgsena grindžiami kompetencijų modeliai. dr. norman, H. Cohen (1999, p. 28) aprašo tokias mentoriaus

of Science and Education, who assists students doing their pedagogical practical training in one or several educational institutions or other institutions performing activities related to the pedagogue’s work (enterprises, organisations)”. during pedagogical practice the mentor helps the prospective pedagogue acquire professional competencies necessary for pedagogical work.

The essence of mentorship is best outlined by its aims: professional and emotional support for novice teachers, facilitation of their professional development, personal development, adjustment and socialisation at the institution (Wang, Odell, 2002; Kammeyer-Mueller, Judge, 2008; Athanases, Abrams, et al., 2008), and student career management (Kammeyer-Mueller, Judge, 2008).

Because the mentor’s activity is very diverse, he/she needs a very broad spectrum of competencies, knowledge, values and abilities to make up these competencies. One of the most popular models of the structure of the mentor’s competencies is the model grounded on the role theory. Researchers distinguish the mentor’s essential roles and competencies required for successful performance of these roles. for example, D. Clutterbuck (2003) defines the mentor’s roles according to the impact on the learner (direct or indirect) and what type of support is provided for the student or novice pedagogue being mentored.

There are numerous researchers who offer func-tional models of mentor competencies. for exam-ple, i. J. Podsen and V. M. denmark (2000, p. 16) present the following description of professional competencies grounded on the mentor’s functions: comprehension and performance of the mentor’s activity; the encouragement of collaborative lear-ning; the education of the student who does his/her practical training; mediation and support; reflection on practice, efficient class/group management; the maintenance of diversity of standpoints; the main-tenance of professional relationships.

Models of competencies grounded on behaviour characteristic to the mentor are close to functional models of mentor competencies.


13

kompetencijų sudėtines dalis: santykiai, grindžiami pasitikėjimu (pvz., mentorius atidžiai klausosi studento; jį supranta ir pozityviai priima); pagalba, atskleidžiant alternatyvas (pvz., mentorius su studentu apsvarsto jo lūkesčius, gebėjimus, interesus; dalinasi mintimis apie studento sprendimus, karjerą, tobulėjimą); krizių įveika, tvarkantis su iššūkiais (pvz., mentorius skatina taikyti konstruktyvias sunkumų įveikimo strategijas ir kt.).

Kai kurie mokslininkai pateikia asmens savybių ir tarpasmeninių vaidmenų teorija grindžiamus mentoriaus kompetencijų mo-delius. Pavyzdžiui, B. Elliott (1995) išskiria šiuos su skirtingomis kompetencijomis sieja-mus mentoriaus vaidmenis: palaikantis drau-gas; patikimas, atviras globėjas; motyvuojantis kolega; patikimas, gerbiantis partneris; empa-tiškas pagalbininkas; tolerantiškas partneris. Toks mentoriaus kompetencijų modelis pabrė-žia mentoriaus ir jo globojamo studento arba pradedančio dirbti pedagogo tarpasmeninių santykių svarbą.

Išanalizavus užsienio bei šalies mokslinėje literatūroje pateiktus mentoriaus kompetencijų modelius ir jų sudarymo principus, pasirinktas funkcinis pagrindas mentoriaus kompetenci-jų modelio kūrimui, kuris glaudžiai siejasi su mentoriaus veikla ugdymo įstaigoje globojant praktiką atliekantį studentą – būsimą pedagogą. Atsižvelgdama į anksščiau pateiktus mentoriaus kompetencijų modelius tyrėja parengė teorinį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pe-dagogo mentoriaus kompetencijų modelį, kuris tikrinamas empiriškai. Teorinį modelį sudaro:

Bendrosios mentoriaus kompetencijos: as-meninė, socialinė, informavimo ir komuni-kavimo, vertinimo, ekspertavimo, refleksijos skatinimo, vadybinė, suaugusiųjų mokymo ir konsultavimo, profesinės praktikos organiza-vimo bei praktikos refleksijos (pagal Clutter-buck, 2003; Podsen, Denmark, 2000; Norman, Cohen, 1999; Elliott, 1995).

Dr. Norman, H. Cohen (1999, p. 28) describe the following constituents of mentor competencies: relationships grounded on trust (e.g., the mentor carefully listens to the student; understands him/her and positively accepts); support while disclosing alternatives (e.g., the mentor and student discuss his/her expectations, abilities, interests; shares ideas about the student’s decisions, career, improvement); coping with crises while managing challenges (e.g., encourages to apply constructive strategies for coping with difficulties, etc.).

Some researches present models of mentor competencies grounded on the theory of personal traits and interpersonal roles. for example, B. Elliott (1995) distinguishes the following mentor roles related to different competencies: a supporting friend; a reliable, open tutor; a motivating colleague; a reliable, respecting partner; a supporting assistant; and a tolerant partner. This model of mentor competencies emphasises the importance of interpersonal relationships between the mentor and the student or the novice pedagogue being mentored.

The analysis of the models of mentor compe-tencies presented in foreign and national scientific literature and the principles of drawing them up enables us to choose the functional foundation for the creation of the model of mentor competencies that is closely related to the mentor’s activity at the educational institution while mentoring the student conducting his/her practical training and the pros-pective pedagogue. Considering the above mentio-ned models of mentor competencies, the researcher prepared the theoretical model of competencies of the pre-school and pre-primary education pedago-gue mentor, which is empirically tested. The theo-retical model consists of the following:

General mentor competencies: personal, social, information and communication, assessment, expertise, encouragement of reflection, managerial, adult teaching and consulting, organising of professional practice and reflection on practice (according to Clutterbuck, 2003; Podsen, Denmark, 2000; Norman, Cohen H., 1999; Elliott, 1995).



Didaktinės (ikimokyklinio ir priešmokykli-nio ugdymo) mentoriaus kompetencijos: iki-mokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) turinio atrankos, ugdymo(si) planavimo, ug-dymo(si) technologijų tai kymo, ugdymo(si) aplinkos kūrimo, ugdymo(si) proceso orga-nizavimo kompetencijos (pagal Mentoriaus kompetencijos, 2007).

tyrimo tikslas – atskleisti mentoriaus, va-dovaujančio pedagoginę praktiką atliekančiam ikimokyklinio ugdymo programos studentui, kompetencijų modelį.

tyrimo uždaviniai – teoriniu lygmeniu atskleisti mentorystės ir mentoriaus kompe-tencijų fenomenus, empiriškai pagrįsti mento-riaus kompetencijų modelio struktūrą ir atski-rų mentoriaus profesinių kompetencijų bei jų komponentų svarbą.

tiriamieji. Tyrime dalyvavo 71 patyręs ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pe-dagogas, turintis kvalifikacinį mentoriaus pa-žymėjimą. Kadangi šiuo metu Lietuvoje yra paruošti 82 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mentoriai, tyrime dalyvavo 87 proc. visų kvalifikacinį mentoriaus pažymėjimą tu-rinčių mentorių. Tyrime taip pat dalyvavo 184 ikimokyklinio ugdymo programų studentai (leU, ŠU, Kauno kolegija, Vilniaus kolegija).

tyrimo metodai. Mokslinės pedagoginės li-teratūros teorinė analizė, ekspertinis tyrimas, tai-kant mentoriaus kompetencijų aprašą, studentų apklausa, kiekybinė duomenų analizė, faktorinė analizė, populiarumo indekso apskaičiavimas.

Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta taikant SPSS (Statistical Package for the So-cial Sciences) statistinių duomenų apdoroji-mo programą (SPSS for Windows 17) ir leU Socia linės komunikacijos institute parengtą edukologinių duomenų analizės programą SKiBiS.

Tyrimo metodologija grindžiama šiomis teorinėmis ir metodologinėmis nuostatomis:

Socialinis konstruktyvizmas. Ši teorija, be studento aktyvumo, akcentuoja socialinių

Didactic (pre-school and pre-primary education) mentor competencies: selection of pre-school and pre-primary curricula, planning of (self-)education, application of (self-)education technologies, creation of (self-)educational environment, organisation of the (self-)education process (according to Mentor Competencies, 2007).

research aim: to disclose the model of competencies of the mentor who supervises pedagogical practical training of students studying the pre-school education study programme.

research tasks: at the theoretical level to disclose phenomena of mentorship and mentor competencies; empirically to ground the structure of the model of mentor competencies and the importance of the mentor’s separate professional competencies and their components.

respondents. The research was attended by 71 experienced pre-school and pre-primary pedagogues who hold the mentor’s qualification certificate. As currently there are 82 educated pre-school and pre-primary education mentors, the research was attended by 87 per cent of all certified mentors. The research was also attended by 184 students studying pre-school education study programmes (Lithuanian University of Education Sciences, Šiauliai University, Kaunas College, Vilnius College).

research methods. Theoretical analysis of scientific pedagogical literature, expert survey applying the description of mentor competencies, student survey, quantitative data analysis, factor analysis, calculation of the popularity index.

Statistical research data analysis was conducted applying SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) software for processing statistical data (SPSS for Windows 17) and educological data analysis software SKIBIS, prepared at the Social Communication Institute of the Lithuanian University of Education Sciences.

Research methodology is grounded on the fol-lowing theoretical and methodological approaches:

Social constructivism. Alongside an emphasis on the learner’s activeness, this theory accentuates


15

procesų vaidmenį, o kartu ir kitokį pedagogo-mentoriaus vaidmenį plėtojant pažinimą. So-cialinio konstruktyvizmo kontekste mentorius laikomas ne tik pažinimui tinkamos aplinkos kūrėju, bet ir aktyviu proceso dalyviu, jo funk-cijas išplėtojant iki diskusijos su besimokan-čiuoju, jo pastangų palaikymu, mokymu. Taigi mentoriaus kompetencijos turi apimti tiek la-bai gerą šios veiklos išmanymą, tiek ir studen-tų turimų patirčių, jų galimybių supratimą. Pe-dagoginė praktika – taip pat ir aktyvus proce-sas, kuriame formuojasi studento praktikanto ir jį globojančio mentoriaus patirtis.

Mokymosi iš patirties teorija, akcentuojan-ti teorijos ir praktikos ryšį, praktinės patirties, refleksijos bei analizės ir teorinių studijų inte-graciją.

Mokymosi visą gyvenimą koncepcija, ku-rioje sąsajos tarp turimų žinių ir naujos infor-macijos yra veiksnys, darantis suaugusiojo mokymąsi prasmingą, o besimokančiojo kva-lifikacija ir kompetencija atitinka šiuolaikinės visuomenės keliamus reikalavimus.

Mentoriaus profesinių kompetencijų struktūros ir turinio tyrimo rezultataiMokslinės literatūros pagrindu buvo sudarytas

teorinis mentoriaus kompetencijų modelis, išski-riant kiekvienos kompetencijos struktūrinius komponentus. Šio modelio pagrindu parengtas mentoriaus kompetencijų aprašas, skirtas empi-riniam tyrimui.

Siekiant empiriškai pagrįsti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo mentoriaus profesinių kompetencijų modelio struktūrą, at-likta faktorinė mentorių ir studentų požiūrio analizė.

Ekspertinio tyrimo tikslas – verifikuoti ikimo-kyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo, teikiančio metodinę pagalbą pedagoginę prakti-ką atliekančiam studentui, teorinį kompetencijų modelį, išskirti svarbiausias, respondentų požiū-riu, mentoriaus kompetencijas ir struktūrinius jų

the role of social processes and simultaneously a different role of the pedagogue-mentor while developing cognition. Social constructivism treats the mentor not only as a creator of the environment suitable for cognition but also as an active participant of the process, developing his/her functions to the discussion with the learner, and supporting his/her efforts and teaching. Therefore, mentor competencies have to encompass both very good knowledge of this activity and a comprehension of the learners’ existing experiences and their possibilities. Pedagogical practical training is also an active process in which the experiences of the student-practitioner and of the mentor mentoring him/her are formed.

Theory of experiential learning, accentuating the link between theory and practice, integration of practical experience, reflection, analysis and theoretical studies;

Conception of lifelong learning, where links between existing knowledge and new information are factors providing sense to adult learning, and the learner’s qualification and competence correspond to the requirements of the contemporary society.

results of the research on the structure and Content of the Mentor’s Professional CompetenciesBased on research literature, the theoretical

model of mentor competencies was created, distinguishing structural components of every competency. Based on this model, the description of mentor competencies for the empirical survey has been prepared.

Seeking to empirically ground the structure of the model of pre-school and pre-primary pedagogue mentor competencies, factor analyses of mentors’ and students’ attitude was carried out.

The expert survey aimed to verify the theoretical model of competencies of pre-school and pre-primary pedagogue providing methodical assistance for the student doing his/her pedagogical practice, to distinguish competencies and their structural components that are essential in the respondents’



komponentus. Šiuo tikslu buvo tiriama ikimoky-klinio ugdymo programos studentų pedagoginei praktikai vadovaujančių mentorių, turinčių kvali-fikacinius mentoriaus pažymėjimus, nuomonė apie mentoriaus kompetencijų ir jų komponentų svar-bą. Pasirinkta ši respondentų grupė, nes tyrimais įrodyta, kad kvalifikuoti ekspertai objektus vertina tiksliau nei neaukštos kvalifikacijos specialistai. Siekiant išryškinti mentoriaus kompetencijų po-žymių tarpusavio priklausomybės dėsningumus ir atskleisti mentoriaus kompetencijų struktūrą pasirinktas faktorinės analizės (alfa faktorinės analizės) metodas. Duomenys tinkami faktorinei analizei – Kaizerio, Mejerio, Olkino (KMO) koe-ficientas yra 0,950. Aprašo skalės vidiniam nuose-klumui (angl. scale internal consistency) įvertinti naudotas Cronbach alfa (Cronbach‘s alpha) koefi-cientas, kurį pasitelkiant remiamasi atskirų požy-mių, sudarančių aprašą, koreliacija ir įvertinama, ar visi skalės komponentai pakankamai atspindi tiriamąjį dydį. Atlikus skaičiavimą, Cronbach alfa koeficiento reikšmė siekia 0,978. Tai atitinka gerai sudaryto aprašo reikšmę.

Faktorinės analizės rezultatai. Mentoriaus kompetencijų apraše išryškintos mentoriaus kompetencijos atlikus VARIMAX rotaciją susi-grupavo į faktorius pagal faktorinį svorį. faktori-nė analizė padėjo gauti prasmingai interpretuoja-mų ir statistiškai reikšmingų rezultatų. Nepraran-dant esminės informacijos buvo apibrėžta men-toriaus kompetencijų struktūra. Skalių faktorių analizės rezultatai pateikti 1 lentelėje. Apžvelgus rezultatus akivaizdu, kad koreliaciniai koefici-entai rodo stiprų ryšį tarp požymių (r svyruoja nuo 0,62 iki 0,80) ir kintamųjų jungimo į skales pagrįstumą (Bitinas, 2006, p. 311). Taigi galima manyti, kad išskirti faktoriai perteikia esmines mentoriaus kompetencijų apraiškas.

faktorinės analizės metodas padėjo nustatyti tris faktorius, kurie paaiškina 79,2 proc. visos duomenų dispersijos: 1 faktorius – 32,7 proc., 2 faktorius – 23,2 proc., 3 faktorius – 23,3 proc. Pirmajam faktoriui priskirtinos mentoriaus

opinions. in order to do this the opinion of certified mentors supervising students’ pedagogical practice about the importance of mentor competencies and their components was explored. This respondents group was chosen because it had been shown by research that qualified experts assess subjects more accurately than lower qualification specialists. The method of alfa factor analysis was chosen seeking to highlight regularities of the interdependence of features of mentor competencies and to disclose the structure of mentor competencies. Data are suitable for factor analysis: Kaizer-Mejer-Olkin (KMO) coefficient is 0.950. To evaluate scale internal consistency the Cronbach’s alpha coefficient was used, which is based on correlation of separate features making up the description, and which evaluates whether all components of the scale sufficiently reflect the researched quantity. Calculations resulted in the value of Cronbach’s alfa coefficient which is 0.978. This corresponds to the value of a well designed description.

results of the factor analysis. in the description of mentor competencies, mentor competencies are highlighted; having carried out VARIMAX rotation, they were grouped into factors according to factorial weight. factor analysis provided meaningful interpretation and statistically significant results. Maintaining essential information, the structure of mentor competencies was defined. The results of the factor analysis of scales are given in Table 1. Having reviewed the results, it is evident that correlation coefficients show a strong link between features (r is fluctuating between 0.62 and 0.80) and the justification of joining variables into scales (Bitinas, 2006, p. 311). Therefore, it can be assumed that surveyed factors express essential manifestations of mentor competencies.

The method of factor analysis helped to identify three factors which explain 79.2 per cent of all data dispersion: the 1st factor – 32.7 per cent, the 2nd factor – 23.2 per cent, and the 3rd factor – 23.3 per cent. The first factor consists of mentor competencies that are based on the man’s communicative and


17

kompetencijos, kurių pagrindas – žmogaus ko-munikaciniai, vadybiniai ir suaugusiojo asmens mokytojo gebėjimai. Šį faktorių sąlygiškai ga-lima pavadinti komunikaciniu-vadybiniu fak-toriumi. Jis jungia socialinę, informavimo ir komunikavimo, vadybinę, suaugusiųjų mokymo ir konsultavimo, vertinimo, ekspertavimo ir re-fleksijos skatinimo kompetencijas. į šį faktorių patekusios kompetencijos pasižymi aukšta ko-reliacija su faktoriumi (nuo 0,59 iki 0,70). Iš-skirtasis faktorius mentorystėje labai svarbus. Tik tinkamai bendraujant, užmezgant lygiatei-sius santykius su globotiniu, bendradarbiaujant su juo, plėtojant vadybinius įgūdžius galima pa-siekti mentoriaus veiklos kokybę.

Antrajam faktoriui priskiriama asmeni-nė mentoriaus kompetencija, kuri siejama su mentoriaus nuostatomis ir gebėjimais ugdy-ti jaunąjį kolegą, palaikyti draugystę, teikti emocinę paramą. Šį faktorių sąlygiškai gali-ma pavadinti asmenybiniu. Asmeninė kom-

managerial abilities and the adult teacher’s abilities. This factor can conditionally be referred to as the communicative-managerial factor, linking social, information-communication, managerial, adult teaching and consulting, expertise, and reflection encouragement competencies. Competencies that fall under this factor distinguish themselves by high correlation with the factor (from 0.59 to 0.70). The distinguished factor is very important in mentorship. The quality activity of the mentor is possible only through suitable communication, tantamount relationships with the mentee, cooperation with him/her, and the development of managerial skills.

The mentor’s personal competency, which is related to the mentor’s approaches and abilities to educate the young colleague, maintain friendship, and provide emotional support, is attributed to the second factor. This factor can conditionally be referred to as personality. Personal competency

1 lentelė. Mentorių požiūrio į mentoriaus kompetencijų svarbą faktorizacijaTable 1. Factorisation of Mentors’ attitude to the importance of Mentor Competencies

Faktoriaus pavadinimas ir paaiškinta sklaidaname of factor and explained dispersion

FaktoriaiFactors

struktūros komponentaiComponents of structure

F1 F2 F3

Asmenybinis 32,7 %Personality 32.7%

Asmeninė kompetencijaPersonal competency 0,80

Komunikacinis – vadybinis 23,2 %Communicative-managerial 23.2%

Socialinė kompetencija Social competency Informavimo ir komunikavimo kompetencijaInformation-communication competencyVertinimo, ekspertavimo, refleksijos skatinimo kompetencijaAssessment, expertise, reflection encouragement competencyVadybinė kompetencijaManagerial competencySuaugusiųjų mokymo ir konsultavimo kompetencijaAdult teaching and consulting competency

0,59

0,70

0,69

0,60

0,60

Administracinis 23,3 %Administrative 23.3%

Profesinės praktikos organizavimo ir praktikos refleksijos kompetencijaCompetency of organising professional practice and reflection on practice

0,77

Didaktinė kompetencijadidactic competency 0,51 0,49 0,49



petencija pasižymi aukšta koreliacija su fak-toriumi (r = 0,80).

Trečiasis faktorius jungia profesinės prakti-kos organizavimo bei praktikos refleksijos kom-petenciją. Svarbūs mentoriaus gebėjimai su-daryti tinkamas sąlygas pedagoginei praktikai atlikti, įgyvendinti programą, reflektuoti įgytą patyrimą (r = 0,77). Šį faktorių sąlygiškai ga-lima pavadinti administraciniu. Asmeninės ir profesinės praktikos organizavimo kompetenci-jų išskyrimas į atskirus faktorius rodo ypatingą jų svarbą mentoriaus veikloje. Didaktinė kom-petencija – tarpinė. Ji turi panašų faktorinį svorį su visais trimis faktoriais.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad atlikta kom-petencijų skalių faktorinė analizė (1 lentelė) parodė asmeninės, informavimo-komunikavi-mo, vertinimo, ekspertavimo, refleksijos ska-tinimo, praktikos organizavimo ir praktikos refleksijos mentoriaus kompetencijų aukštą priklausomybę faktoriams. Jie faktoriaus tu-rinio struktūroje turi didžiausią svorį, tad yra esminiai.

Norint išsiaiškinti, kaip per pedagoginę praktiką atsiskleidė mentoriaus kompetenci-jos, atlikta studentų apklausa, taikant men-toriaus kompetencijų aprašą. Tiriant studentų požiūrį į mentoriaus kompetencijų raišką prak-tikos metu ir siekiant išryškinti mentoriaus kompetencijų požymių tarpusavio priklauso-mybės dėsningumus, taip pat atlikta faktorinė duomenų analizė. Tyrimo duomenys tinkami faktorinei analizei – Kaizerio, Mejerio, Olkino (KMO) koeficientas yra 0,867. Aprašo skalės vidiniam nuoseklumui (angl. scale internal consistency) įvertinti naudotas Cronbach alfa (Cronbach‘s alpha) koeficientas, kurio reikš-mė siekia 0, 968. Tai atitinka gerai sudaryto aprašo reikšmę.

Remiantis studentų pateiktais duomenimis, apraše išryškintos mentoriaus kompetencijos atlikus VARIMAX rotaciją buvo sugrupuotos į faktorius pagal faktorinį svorį. Skalių fakto-rių analizės rezultatai pateikti 2 lentelėje. fak-

distinguishes itself by a high correlation with the factor (r = 0.80).

The third factor links the competency of organising professional practice and reflection on practice. it is important that the mentor should be able to create suitable conditions to do pedagogical practical training, implement curriculum, and reflect on acquired experience (r = 0.77). This factor can conditionally be referred to as administrative. distinguishing personal competency and the competency of organising professional practice into separate factors shows their particular importance in the mentor’s activity. The didactic competency is intermediate. It has a similar factorial weight as all three factors.

It is worth paying attention to the fact that the conducted factor analysis of competency scales (Table 1) demonstrated a high degree of belonging of the personal competency; information-communication competency; assessment, expertise, reflection encouragement competency; and competency of practice organisation and reflection on practice to factors. In the structure of the content of the factor they have the biggest weight; therefore, they are essential.

In order to find out how mentor competencies were disclosed during the pedagogical practical training, a student survey was conducted applying the description of mentor competencies. exploring students’ approaches to the manifestation of mentor competencies during practical training and in order to highlight regularities of interdependence of features of mentor competencies, factor data analysis has also been carried out. Research data are suitable for factor analysis: Kaizer-Mejer-Olkin (KMO) coefficient is 0.867. To evaluate scale internal consistency Cronbach’s alpha coefficient, the value of which reaches 0.968, was used. This corresponds to the value of a well-designed description.

Based on data given by students, mentor competencies highlighted in the description after VARIMAX rotation were grouped into factors according to factorial weight. The results of the


19

torinės analizės metodas padėjo nustatyti tris faktorius, kurie paaiškina 77,9 proc. visos duo-menų dispersijos: 1 faktorius – 34,6 proc., 2 faktorius – 25,3 proc., 3 faktorius – 18,0 proc. Kaip matyti 2 lentelėje, visi empiriniai požy-miai turi pakankamą faktorinį svorį (> arba = 0,4), tad galima manyti, kad išskirti faktoriai išreiškia esmines mentoriaus kompetencijų ap-raiškas.

galima teigti, kad pirmajam faktoriui pri-skirtos mentoriaus kompetencijos, kurių pa-grindas – žmogaus santykiai su kitais žmonė-mis, socialine aplinka, komunikaciniai gebė-jimai. Šį faktorių sąlygiškai galima pavadinti tarpasmeniniu-komunikaciniu. Jis jungia as-meninę, socialinę, informavimo ir komunikavi-mo, vertinimo, ekspertavimo ir refleksijos ska-tinimo kompetencijas. Didžiausia koreliacija su faktoriumi pasižymi asmeninė (r = 0,79) ir socialinė (r = 0,69) kompetencijos. Antrasis faktorius, kurį galima pavadinti vadybiniu–administraciniu, jungia vadybinę ir profesinės praktikos organizavimo bei praktikos refleksi-jos kompetencijas. Akivaizdu, kad į šį faktorių pateko kompetencijos, kurioms reikia mento-riaus vadybinio meistriškumo. Trečiajam fak-toriui priskirta didaktinė kompetencija, kurios koreliacija su didaktiniu faktoriumi yra aukšta (r = 0,70). Suaugusiųjų mokymo ir konsultavi-mo kompetencija yra tarpinė, nes faktoriniai svoriai su visais trimis faktoriais yra panašūs. Atlikta kompetencijų skalių faktorinė analizė parodė asmeninės, socialinės, didaktinės ir va-dybinės mentoriaus kompetencijų aukštą pri-klausomybę faktoriams. Jie faktoriaus turinio struktūroje turi didžiausią svorį, tad yra esmi-niai (2 lentelė).

Lyginant mentoriaus kompetencijų modelio struktūrą pagal faktorius, remiantis kvalifikuotų mentorių požiūriu, ir mentoriaus kompetencijų raiškos struktūrą pagal faktorius, remiantis stu-dentų požiūriu, akivaizdūs respondentų grupių vertinimo skirtumai. Mentorių faktoriniame modelyje į atskirus faktorius išskirstomos men-

factor analysis of scales are given in Table 2. The method of factor analysis helped to identify three factors, which explain the 77.9 per cent of all data dispersion: the 1st factor – 34.6 per cent, the 2nd factor – 25.3 per cent, and the 3rd factor – 18.0 per cent. As can be seen in Table 2, all empirical features have sufficient factorial weight (> or = 0.4); thus, it can be maintained that distinguished factors express essential manifestations of mentor competencies.

It can be stated that the first factor contains mentor competencies, the basis of which is the individual’s relationship with other people, social environment, and communicative abilities. This factor can also be conditionally called interperso-nal – communicative. it links personal, social; in-formation and communication; assessment, exper-tise, reflection encouragement competencies. The biggest correlation with the factor is characteristic to personal (r = 0.79) and social (r = 0.69) com-petencies. The second factor, which can be called managerial-administrative, contains managerial and professional practice organisation competen-cies as well as the competency of reflection on prac-tice. it is evident that competencies which require the mentor’s managerial mastery have also fallen under this factor. Didactic competency is attributed to the third factor; its correlation with the didactic factor is high (r = 0.70). The competency of adult teaching and consulting is intermediary because factorial weights with all three factors are similar. The conducted factor analysis of competency sca-les demonstrated a high degree of belonging of the mentor’s personal, social, didactic and manageri-al competencies to factors. In the structure of the content of the factor they have the biggest weight, which is why they are essential (Table 2).

Comparing the structure of the model of mentor competencies by factors based on qualified mentors’ attitude and the structure of manifestation of mentor competencies by factors in students’ opinion, there are evident differences in the assessment of respon-dents’ groups. In the mentor’s factorial model the mentor’s personal competency and the competency of professional practice organisation and reflection



toriaus asmeninė ir profesinės praktikos orga-nizavimo ir praktikos refleksijos kompetencijos. galima manyti, kad mentoriai šias kompeten-cijas vertina kaip ypač svarbias mentorystei. Studentų vertinimu sudarytame mentoriaus kompetencijų faktoriniame modelyje asmeninė kompetencija jungiama į tarpasmeninių ir ko-munikacinių kompetencijų bloką ir yra esminė šiame faktoriuje, o profesinės praktikos orga-nizavimo ir praktikos refleksijos kompetencija jungiama į vadybinių-administracinių kom-petencijų bloką. galima daryti prielaidą, kad praktikos metu mentoriai atskleidė, studentų požiūriu, mentoriaus asmeninei kompetencijai priskirtas nuostatas, žinias ir gebėjimus. Profe-sinės praktikos organizavimo bei praktikos re-fleksijos kompetencijos komponentai, studentų požiūriu, atsiskleidė ne taip ryškiai.

Verta atkreipti dėmesį į didaktinę kompeten-ciją, mentoriaus kompetencijų raiškos fakto-riniame modelyje priskirtą atskiram faktoriui.

Faktoriaus pavadinimas ir paaiškinta sklaidaname of factor and explained dispersion

FaktoriaiFactors

struktūros komponentaiComponents of structure

F1 F2 F3

Tarpasmeninis-komunikacinis34,6 %interpersonal-communicative 34.6%

Asmeninė kompetencijaPersonal competencySocialinė kompetencijaSocial competencyInformavimo ir komunikavimo kompetencijaInformation-communication competencyVertinimo, ekspertavimo ir refleksijos skatinimo kompetencijaAssessment, expert’s, reflection encouragement competency

0,79

0,69

0,63

0,67

Vadybinis–administracinis25,3 %Managerial-administrative 25.3%

Vadybinė kompetencijaManagerial competencyProfesinės praktikos organizavimo ir praktikos refleksijos kompetencijaCompetency of organisation of professional practice and reflection on practice

0,75

0,62

Didaktinis 18,0 %Didactic 18.0%

Didaktinė kompetencijadidactic competency

0,70

Suaugusiųjų mokymo ir konsultavimo kompetencijaCompetency of adult teaching and consulting

048 0,52 0,50

2 lentelė. studentų požiūrio į mentoriaus kompetencijų raišką faktorizacijaTable 2. Factorisation of students’ attitude to the Manifestation of Mentor Competencies

on practice are distinguished into separate factors. It can be maintained that mentors assess these compe-tencies as particularly important for mentorship. In the factorial model of mentor competencies drawn up by students personal competency is included into the block of interpersonal-communicative compe-tencies and this competency is essential in this factor. Meanwhile the competency of the organisation of professional practice and reflection on practice falls under the block of managerial-administrative com-petencies. it can be assumed that in students’ opinion, during practice mentors disclosed approaches, kno-wledge and abilities attributed to the mentor’s perso-nal competency. According to students, components of the competency of organisation of professional practice and reflection on practice disclosed them-selves not so distinctly.

it is worth paying attention to the didactic compe-tency, which in the factorial model of manifestation of mentor competencies is singled out into a separate factor. It can be assumed that during practical trai-


21

galima manyti, kad studentai praktikos metu akivaizdžiai įžvelgė mentoriaus didaktinės kompetencijos raišką, t. y. jo gebėjimus teikti pagalbą studentui planuojant ugdomąjį proce-są, atrenkant ugdymo(si) turinį, kuriant aplinką, taikant šiuolaikines ugdymo(si) technologijas.

Toliau straipsnyje bus siekiama empiriškai pagrįsti atskirų mentoriaus profesinių kompe-tencijų ir jų komponentų svarbą analizuojant kvalifikuotų mentorių pateiktus duomenis.

asmeninė mentoriaus kompetencija. Ši kompetencija apibrėžiama kaip aktyvi patyru-sio pedagogo pozicija, nuostata bei gebėjimas palaikyti draugystę, globoti ir teikti emocinę pa-ramą studentui.

Pačiais svarbiausiais mentoriaus asmeninės kompetencijos struktūriniais komponentais stu-

ning students evidently envisaged a manifestation of the mentor’s didactic competency; i.e., his/her ability to provide assistance for the student while planning the educational process, choosing curriculum, crea-ting environment, and applying modern (self-)edu-cational technologies.

further in the article the author will seek to empi-rically ground the importance of the mentor’s separa-te professional competencies and their components, analysing data submitted by qualified mentors.

Mentor’s personal competency. This compe-tency is defined as an active position of the expe-rienced pedagogue, attitude and ability to maintain friendship, mentor and provide emotional support for the student.

Qualified mentors supervising students’ practical training maintain that the most important

3 lentelė. Mentoriaus asmeninės kompetencijos esminiai struktūriniai komponentai (studentų praktikai vadovaujančių mentorių nuomone)Table 3. essential structural Components of the Mentor’s Personal Competency (in the Opinion of Mentors supervising students’ Practice)

eil. nr.no.

Mentoriaus asmeninės kompetencijos (Pi = 67) esminiai struktūriniai komponentaiessential structural components of the mentor’s personal competency (Pi=67)

respondentams komponentas labai svarbus

Component is very important to respondents

Populiarumo indeksas

PiPopularity

index Pin %

1.

Pasižymi tokiomis asmeninėmis savybėmis kaip empatija, nuoširdumas, humoro jausmas, patikimumas, sąžiningumasDistinguishes himself/herself by such personal traits as empathy, sincerity, a sense of humour, reliability, honesty

49 69,0 66

2.

Asmeniniame gyvenime ir profesinėje veikloje vadovaujasi bendražmogiškomis vertybėmisgrounds personal life and professional activity on general human values

49 69,0 66

3.

geba pažinti ir valdyti savo emocijas, reflektuoti savo elgesį ir jį keisti, prisiimti asmeninę atsakomybęIs able to recognize and manage emotions, reflect on his/her behaviour and change it, take personal responsibility

58 81,7 81

4.

Nusiteikęs brandinti jauną pedagogą kaip asmenybę ir profesionaląis inclined to mature a young pedagogue as a personality and professional

60 84,5 83

5.

geba būti pavyzdžiu ikimokyklinio ugdymo studentui praktikantuiIs able to be an example for the pre-school education student practitioner

56 78,9 78



dijų praktikai vadovaujantys kvalifikuoti men-toriai laiko mentoriaus nuostatą brandinti jauną pedagogą, kaip asmenybę ir profesionalą (Pi = 83) bei gebėjimą pažinti ir valdyti savo emoci-jas, reflektuoti savo elgesį ir jį keisti, prisiimti asmeninę atsakomybę (PI = 81). Svarbiu kom-ponentu taip pat laikomas mentoriaus vadovavi-masis bendražmogiškomis vertybėmis tiek pro-fesinėje veikloje, tiek ir asmeniniame gyvenime (Pi = 66), kuris pasižymi pedagogui svarbiomis asmeninėmis savybėmis (PI = 66). Taigi pabrė-žiamas mentoriaus asmenybės brandumas ir altruistinis nusiteikimas padėti mažiau patirties turinčiam būsimam pedagogui.

Brandus pedagogas geba būti pavyzdžiu iki-mokyklinio ugdymo pedagogu ketinančiam tap-ti studentui, prisideda prie studento asmenybės puoselėjimo, todėl minėtas gebėjimas taip pat labai populiarus (PI = 78). Pedagogo kaip as-menybės ugdymas yra kertinis iššūkis tiek men-toriui, tiek ir universitetams, o tokį pedagogą, respondentų nuomone, gali ugdyti tik kitas pe-dagogas, asmenybė.

socialinė kompetencija. Tai – pasirengimas padėti globotiniui perprasti ikimokyklinės įstai-gos bendruomenės kultūrą, ugdytis socialinius gebėjimus, pasinaudoti mokymosi socialinėje aplinkoje galimybėmis. Tai – mentoriaus nuos-tata ir gebėjimas padėti globotiniui tapti akty-viu ikimokyklinės įstaigos ir regiono profesinės bendruomenės nariu, reprezentuoti pedagogo profesiją visuomenėje. Taip pat svarbu studen-tui praktikantui padėti užmegzti ir plėtoti soci-alinius ryšius.

Studentų praktikai vadovaujantys mentoriai išskyrė tris mentoriui vienodai svarbius gebėji-mus: gebėjimą užmegzti ir palaikyti partneryste paremtus santykius su studentu (Pi = 74), gebė-jimą padėti studentui adaptuotis ikimokyklinio ugdymo įstaigos kultūrinėje terpėje (Pi = 76), gebėjimą paskatinti studentą mokytis praktinių ugdymo įgūdžių bendradarbiaujant (Pi = 74). geri santykiai su mentoriumi, lengva ir greita adaptacija ugdymo įstaigoje bei patirtinis moky-

structural components of the mentor’s personal competency are the mentor’s approach to mature a young pedagogue as a personality and professional (PI=83) and the ability to recognize and manage one’s emotions, reflect on one’s behaviour and change it, take personal responsibility (PI=81). Mentor’s approach of following general human values both in professional and personal life (Pi=66), possession of personal traits important for the pedagogue (Pi=66) are also treated as an important component. Thus, maturity of the mentor’s personality and altruistic disposition to help the prospective pedagogue who has less experience are emphasised.

A mature pedagogue is able to be an example for the student intending to become a pre-school education pedagogue, and contributes to the nurturance of the student’s personality, which is why the said ability is also very popular (PI=78). Education of the pedagogue-personality is the main challenge both to the mentor and to universities and in respondents’ opinion, such a pedagogue can be educated only by another pedagogue-personality.

social competency. This is preparation to help the mentee comprehend the culture of the pre-school institution community, self-develop social abilities, and use the possibilities of learning in the social environment. This is the mentor’s approach and ability to help the mentee become an active member of the pre-school institution and professional community of the region, and represent the pedagogue’s profession in the society. it is also important to help the student practitioner make contacts and develop social links.

Mentors supervising students’ practice distin-guished three abilities that are equally important for the mentor: the ability to start and maintain par-tnership based relationships with the student (Pi =74), to help the student to adjust in the cultural medium of the pre-school educational institution (Pi =76), and to encourage the student to learn practical education skills through cooperation (Pi =74). in the respondents’ opinion, good relations with the mentor and easy and fast adjustment at the educational insti-


23

masis bendradarbiaujant, respondentų nuomone, yra pakankamos sąlygos pedagoginės praktikos sėkmei ir būsimo pedagogo praktinių kompeten-cijų ugdymuisi.

informavimo ir komunikavimo kompe-tencija. Tai – mentoriaus gebėjimas kaupti, teikti studentui būtiną informaciją apie ugdy-mo instituciją ir bendruomenę, apie šiuolaiki-nę edukacinę veiklą. Taip pat tai – gebėjimas išklausyti, taikyti verbalinius ir neverbalinius komunikavimo būdus, bendradarbiauti, taikyti atviro dialogo, apmąstymus skatinančių klau-simų kėlimo, padrąsinimo ir kt. strategijas.

Vertindami informavimo ir komunikavimo kompetencijos struktūrinių komponentų svar-bą, studentų praktikai vadovaujantys mentoriai svarbiausiu komponentu pripažino mentoriui būdingas asmenines savybes: komunikabilumą, atvirą bendravimą, bendradarbiavimą, intelek-tualumą (PI = 74). Kitas, respondentų nuomo-ne, ypač svarbus informavimo ir komunikavi-mo kompetencijos komponentas – paties men-toriaus nusiteikimas ir gebėjimas surasti veiklai būtiną informaciją ir ja dalintis su kitais. Teigi-nio, kad geras mentorius yra nusiteikęs nuolat

tution and experiential learning through cooperation are sufficient conditions for successful pedagogical practical training and self-development of prospecti-ve pedagogue’s practical competencies.

information and communication competency. This is the mentor’s ability to accumulate and provide students with necessary information about the educational institution and community, and about contemporary educational activities. it is also the ability to listen, apply verbal and non-verbal means of communication, cooperate, apply strategies of open dialogue, of giving questions that encourage reflections, of encouragement, etc.

Assessing the importance of structural compo-nents of the information and communication com-petency, mentors supervising students’ practical training maintained that the most important com-ponent was personal traits characteristic to the mentor: sociability, open communication, coope-ration, and intellect (Pi=74). According to respon-dents, another particularly important component of the information and communication competen-cy is the very mentor’s disposition and the ability to find information necessary for the activity and share it with others. This is illustrated by the Pi=66

4 lentelė. Mentoriaus socialinės kompetencijos esminiai struktūriniai komponentai (studen-tų praktikai vadovaujančių mentorių nuomone)Table 4. essential structural Components of the Mentor’s social Competency (in the opi-nion of Mentors supervising students’ Practice)

eil. nr.no.

Mentoriaus socialinės kompetencijos (Pi = 54) esminiai struktūriniai komponentaiessential structural components of the mentor’s social competency (Pi=54)




PiPopularity

index Pin %

1.

geba užmegzti ir palaikyti partneryste paremtus santykius su studentuis able to start and maintain partnership based relationships with the student

53 74,6 74

2.

geba padėti studentui adaptuotis ikimokyklinio ugdymo įstaigos kultūrinėje terpėjeIs able to help the student to adjust in the cultural medium of the pre-school educational institution

54 76,1 76

3.

geba paskatinti studentą mokytis praktinių ugdymo įgūdžių bendradarbiaujantis able to encourage the student to learn practical education skills through cooperation

53 74,6 74



ieškoti profesinei veiklai būtinos informacijos, ją sisteminti ir pritaikyti, perteikti ugdymo įstai-gos bendruomenei ir studentui Pi = 66. Trečias, respondentų nuomone, esminis informavimo ir komunikavimo kompetencijos komponentas – mentoriaus gebėjimas su globojamu studentu kurti lygiateisius santykius, naudojant šiuo-laikinius jų kūrimo būdus. Teiginio, kad geras mentorius geba kurti lygiateisius santykius su studentu, grindžiamus atviru dialogu, šiuolai-kine edukacine informacija, refleksija Pi = 67.

Mentoriaus gebėjimus efektyviai komu-nikuoti, daryti poveikį studentui įtaigia kal-ba, betarpišku bendravimu, plačia erudicija ir naudotis rašytiniais šaltiniais, garso ir vaizdo įrašais ir informacinėmis technologijomis ti-riamieji apibūdino kaip svarbius, bet ne pa-grindinius.

vertinimo, ekspertavimo, refleksijos ska-tinimo kompetencija. Mentoriaus gebėjimas įsivertinti, reflektuoti savo profesinę veiklą bei skatinti studento įsivertinimą, savo kompeten-cijų ir ugdomojo proceso apmąstymą; gebėji-mas vertinti globotinio kompetencijas ir ug-

5 lentelė. Mentoriaus informavimo ir komunikavimo kompetencijos esminiai struktūriniai komponentai (studentų praktikai vadovaujančių mentorių nuomone)Table 5. essential structural Components of the Mentor’s information and Communication Competency (in the opinion of Mentors supervising students’ Practice)

eil. nr.no.

Mentoriaus informavimo ir komunikavimo kompetencijos (Pi = 50) esminiai struktūriniai komponentaiessential structural components of the mentor’s information and communication competency (Pi=50)




PiPopularity

index Pin %

1.

Būdingos asmeninės savybės: komunikabilumas, atviras bendravimas, bendradarbiavimas, intelektualumasCharacteristic personal traits: sociability, open communication, cooperation, intellect

53 74,6 74

2.

Nusiteikimas nuolat ieškoti profesinei veiklai būtinos informacijos, ją sisteminti ir pritaikyti, perteikti ugdymo įstaigos bendruomenei ir studentuiIs minded to constantly look for information necessary for the professional activity, systematize and apply it, render it to the community of the educational institution and the student

49 69,0 66

3.

gebėjimas kurti lygiateisius santykius su studentu, grindžiamus atviru dialogu, šiuolaikine edukacine informacija, refleksijais able to create equal relationships with the student, grounded on open dialogue, modern educational information and reflection

50 70,4 67

of the statement that a good mentor is the one who “is minded to constantly look for information ne-cessary for the professional activity, systematize and apply it, and render it to the community of the educational institution and the student”. in the res-pondents’ opinion, the third essential component of the information and communication competency is the mentor’s ability to create equal relationships with the mentee, employing modern ways of crea-ting them. The illustrating statement is that a good mentor “is able to create equal relationships with the student, grounded on open dialogue, modern educational information and reflection”; its Pi=67.

The mentor’s abilities to effectively communi-cate, have an impact on the student by impellent language, direct communication, broad erudition and use written, audio and video sources and infor-mation technologies were described by respondents as important, but not key.

the competency of assessment, expertise and encouragement of reflection. it encompasses the mentor’s ability to self-assess, reflect on his/her professional activity and encourage student’s self-assessment, reflection of his/her competencies


25

dymo kokybę, reflektuoti mentorystės poveikį globotiniui.

Studentų praktikai vadovaujantys mentoriai vienu iš svarbiausiųjų vertinimo, ekspertavimo ir refleksijos skatinimo kompetencijos komponentų vėl išskyrė šiai veiklai svarbias tokias mentoriaus asmenines savybes kaip įžvalgumas, objektyvu-mas, geranoriškumas, lankstumas, nuoseklumas, konkretumas (Pi = 77) ir mentoriaus gebėjimą ver-tinti, reflektuoti savo ir studento mokymosi proce-są, profesinę veiklą ir numatyti tobulinimo kryptis, strategijas (Pi = 77). Be to, svarbiausiu kompo-nentu pripažino mentoriaus nusiteikimą vertinant laikytis konfidencialumo ir profesinės etikos reika-lavimų (PI = 80). Taigi pabrėžiama asmeninių ir etinių mentorystės aspektų svarba. Labai svarbiu analizuojamos kompetencijos komponentu res-pondentai pripažino mentoriaus gebėjimą taikyti pozityvų ugdantįjį vertinimą. Šį gebėjimą atsklei-džiančio teiginio Geba teikti pozityvų grįžtamąjį ryšį studentui, didindamas jo pasitikėjimą savimi,

and the educational process; the ability to assess the mentee’s competencies and quality of education, and reflect on the impact of mentorship on the mentee.

Mentors supervising students’ practice again as one of the most important components of compe-tencies of assessment, expertise, encouragement of reflection distinguished such mentor’s personal traits as insight, objectivity, goodwillingness, flexi-bility, consistency, concreteness (Pi=77), which are important for this activity and the mentor’s ability to assess, reflect on one’s own and student’s learning process, professional activity and foresee fields and strategies of improvement (Pi=77). Besides, they acknowledged the mentor’s disposition to follow confidentiality and professional ethics requirements during assessment (PI=80) as the most important component. Thus, the importance of personal and ethical mentorship aspects is emphasised. Respon-dents maintained that a very important component of the analysed competency was the mentor’s ability to apply positive educational assessment. This abili-

6 lentelė. Mentoriaus vertinimo, ekspertavimo, refleksijos skatinimo kompetencijos esminiai struktūriniai komponentai (studentų praktikai vadovaujančių mentorių nuomone)Table 6. essential structural Components of the Mentor’s Competencies of assessment, expertise, encouragement of reflection (in the opinion of Mentors supervising students’ Practice)

eil. nr.no.

Mentoriaus vertinimo, ekspertavimo, refleksijos skatinimo kompetencijos (Pi = 68) esminiai struktūriniai komponentaiessential structural components of the mentor’s competency of assessment, expertise, encouragement of reflection (Pi=68)

respondentams komponentas labai

svarbusComponent is very

important to respondents


PiPopularity

index Pin %

1.

Pasižymi tokiomis asmeninėmis savybėmis kaip įžvalgumas, objektyvumas, geranoriškumas, lankstumas, nuoseklumas, konkretumasDistinguishes himself/herself by such personal traits as insight, objectivity, goodwillingness, flexibility, consistency, concreteness

55 77,5 77

2. Nusiteikęs įsivertinti, reflektuoti savo profesinę veiklą siekdamas pozityvios kaitosIs minded to self-assess, reflect on his/her professional activity, seeking positive shift 47 66,2 65

3.Nusiteikęs vertindamas laikytis konfidencialumo ir profesinės etikos reikalavimųIs minded to follow confidentiality and professional ethics requirements during assessment

57 80,3 80

4.

geba teikti pozityvų grįžtamąjį ryšį studentui, didindamas jo pasitikėjimą savimi, skatindamas mokymąsi iš patirties, kritinį mąstymąIs able to provide positive feedback to the student, increasing his/her self-confidence, encouraging to learn from experience and critical thinking

55 77,5 75

5.

geba vertinti, reflektuoti savo ir studento mokymosi procesą, profesinę veiklą ir numatyti tobulinimo kryptis, strategijasIs able to assess, reflect on one’s own and student’s learning process, professional activity and foresee fields and strategies of improvement

57 80,3 77



skatindamas mokymąsi iš patirties, kritinį mąsty-mą Pi = 75.

Respondentų nuomone, studento praktinę vei-klą vertinantys, ekspertuojantys mentoriai turėtų būti nusiteikę nuolat vertinti save, savo veiklą ir mentorystės procesą. Teiginio, kad mentorius turi būti Nusiteikęs įsivertinti, reflektuoti savo profesi-nę veiklą siekiant pozityvios kaitos Pi = 65.

Taigi respondentai akcentavo asmeninius ir eti-nius vertinimo ir ekspertavimo aspektus, pozityvų ugdantįjį studento vertinimą bei mentoriaus įsiver-tinimą ir refleksijas.

vadybinė kompetencija. gebėjimas padėti studentui įgyti praktinės vadybinės veiklos įgū-džių, taip pat mentoriaus gebėjimas vadovauti studento profesinių ir dalykinių kompetencijų plė-totei remiantis situacijos vertinimu, elgesys prii-mant sprendimus, planuojant laiką, deleguojant atsakomybę.

ty is disclosed by the statement “Is able to provide positive feedback to the student, increasing his/her self-confidence, encouraging the student to learn from experience and critical thinking”, where Pi=75.

In respondents’ opinion, mentors assessing the student’s practical activity and expertising mentors should be minded to constantly assess themselves, their activity and the process of mentorship. This is illustrated by the statement that the mentor has to be “minded to self-assess, reflect on his/her professio-nal activity, seeking positive shift” with Pi=65.

Thus, respondents emphasised personal and ethical aspects of assessment and expertise, stu-dent’s positive educational assessment and men-tor’s self-assessment and reflections.

Managerial competency. This is the ability to help the student acquire practical managerial activity skills and, based on situation assessment, the men-tor’s ability to manage development of the student’s professional and subject-based competencies, the

7 lentelė. Mentoriaus vadybinės kompetencijos esminiai struktūriniai komponentai (studentų praktikai vadovaujančių mentorių nuomone)Table 7. essential structural Components of the Mentor’s Managerial Competency (in the opinion of Mentors supervising students’ Practice)

eil. nr.no.

Mentoriaus vadybinės kompetencijos (Pi = 55) esminiai struktūriniai komponentaiessential structural components of the mentor’s managerial competency (Pi=55)


svarbusComponent is

very important to respondents


PiPopularity

index Pi

n %

1.

Pasižymi tokiomis asmeninėmis savybėmis kaip demokratiškumas, novatoriškumas, intuityvumas, teisingumas, atsakingumas, reiklumas, motyvavimas, lankstumasIs characterised by such personal traits as democracy, innovativeness, intuition, fairness, responsibility, strictness, motivation, flexibility

55 77,5 77

2.

Nusiteikęs valdyti savo profesinei veiklai reikalingus resursus, motyvuoti vaikus, tėvus, pedagogus bendrai edukacinei veiklai, taikyti efektyvias problemų sprendimo strategijasIs minded to manage resources necessary for his/her professional activity, motivate children, parents, pedagogues for joint educational activities, apply effective problem solution strategies

51 71,8 69

3.

geba priimti su savo ir globojamo studento profesine veikla susijusius efektyvius sprendimus, planuoti laiką, prisiimti ir deleguoti atsakomybę, valdyti konfliktusIs able to make effective decisions related to his/her and the mentee’s professional activities, plan time, take and delegate responsibility, manage conflicts

54 76,1 76

4.

geba padėti studentui pačiam priimti konstruktyvius su profesine veikla susijusius sprendimus, planuoti laiką, prisiimti atsakomybę, valdyti edukacinius procesusIs able to help the student to make constructive decisions related to professional activities on his/her own, plan time, take responsibility, manage educational processes

52 73,2 73


27

Respondentų nuomone, mentoriaus vadybi-nės kompetencijos struktūrinė sąranga panaši į kitų kompetencijų struktūrinę sąrangą. Respon-dentai svarbiausiu mentoriaus vadybinės kom-petencijos komponentu pripažino vadybinei veiklai reikalingas tokias mentoriaus asmenines savybes, kaip demokratiškumas, novatorišku-mas, intuityvumas, teisingumas, atsakingumas, lankstumas ir kt. (Pi = 77).

Respondentai labai svarbiais pripažino du tarpusavyje susijusius mentoriaus gebėjimus: gebėjimą veiksmingai vadovauti studento pro-fesinei veiklai ir gebėjimą paskatinti studentą patį veiksmingai valdyti su profesine veikla susijusius veiksnius bei procesus. Pirmąjį ge-bėjimą atskleidžiančio teiginio, kad mentorius Geba priimti su savo ir globojamo studento pro-fesine veikla susijusius efektyvius sprendimus, planuoti laiką, prisiimti ir deleguoti atsakomy-bę, valdyti konfliktus PI = 69, antrąjį gebėjimą atskleidžiančio teiginio, kad mentorius Geba padėti studentui pačiam priimti konstruktyvius su profesine veikla susijusius sprendimus, pla-nuoti laiką, prisiimti atsakomybę, valdyti edu-kacinius procesus Pi = 73.

Be to, respondentų nuomone, mentoriaus vykdoma studento profesinės veiklos vadyba bus sėkminga, jeigu mentorius gebės valdyti savo profesinės pedagogo veiklos veiksnius ir procesus. Teiginio, kad mentorius turi būti „Nusiteikęs valdyti savo profesinei veiklai rei-kalingus resursus, motyvuoti vaikus, tėvus, pedagogus bendrai edukacinei veiklai, taiky-ti efektyvias problemų sprendimo strategijas“ Pi=69

geri mentoriaus vadybinės veiklos įgūdžiai, gebėjimas padėti studentui jų įgyti, efektyvių problemų sprendimo strategijų taikymas, res-pondentų nuomone, yra prielaidos, sąlygojan-čios būsimų ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinių kompetencijų tobulinimą.

suaugusiųjų mokymo ir konsultavimo kompetencija. gebėjimai remiantis suaugu-siųjų mokymosi ypatumais, skatinti ir organi-

mentor’s behaviour while making decisions, plan-ning time and delegating responsibility.

In respondents’ opinion, the structural framework of the mentor’s managerial competency resembles one of the other competencies. Respondents acknowledged such mentor’s personal traits as democracy, innovativeness, intuition, fairness, responsibility, strictness, motivation, flexibility, etc., as the most important component of the mentor’s managerial competency (Pi=77).

Respondents acknowledged that two very important interrelated mentor’s abilities were the ability to efficiently manage the student’s professional activity and the ability to encourage the student to efficiently manage actions and processes related to professional activities himself/herself. The first ability is disclosed by the statement that the mentor “is able to make effective decisions related to his/her own and mentee’s professional activities, plan time, take and delegate responsibility, manage conflicts” (PI=69); the second by the statement that the mentor “is able to help the student to make constructive decisions related to professional activities on his/her own, plan time, take responsibility, manage educational processes” (Pi=73).

furthermore, in the respondents’ opinion, the management of professional activities conducted by the mentor will be successful if the mentor is able to manage factors and processes of his/her professional pedagogue’s activity. This is illustrated by the statement “Is minded to manage resources necessary for his/her professional activity, motivate children, parents, pedagogues for joint educational activities, apply effective problem solution strategies” (Pi=69).

In respondents’ opinion, the mentor’s good managerial activity skills, the ability to help the student to acquire them, and the application of effective problem solution strategies are preconditions determining the improvement of professional competencies of prospective pre-school education pedagogues.

the competency of adult teaching and con-sulting. it encompasses the abilities to encourage and organise student’s collaborative learning while



zuoti studento mokymąsi bendradarbiaujant, sprendžiant problemas, taikyti įvairias konsul-tavimo strategijas ir būdus, skatinančius profe-sinį augimą, karjeros valdymą.

Studentų praktikai vadovaujantys mentoriai, vertindami suaugusiųjų mokymo ir konsulta-vimo kompetencijos struktūrinių komponentų svarbą, kaip svarbiausius išskyrė du kompo-nentus: mentoriaus gebėjimą veiksmingai kon-sultuoti studentą (teiginys Geba veiksmingai teikti konsultacijas studentui, jį paremti pa-tekus į kritinę situaciją, PI = 77) ir nuostatą laikytis etinių konsultavimo reikalavimų (tei-ginys Nusiteikęs laikytis konsultavimo etinių reikalavimų, konfidencialumo, Pi = 72). Be to, respondentai kaip labai svarbius pripažino mentoriaus nuostatą pačiam mokytis visą gy-venimą (teiginys Nusiteikęs mokytis visą gyve-nimą, tobulėti, dalytis profesine patirtimi, siekti savo ir studento mokymosi kokybės, Pi = 71)

solving problems, considering adult learning pecu-liarities, and to apply various consulting strategies and ways encouraging professional growth and career management.

Assessing the importance of the structural com-ponents of adult teaching and consulting compe-tency, mentors supervising students’ practice dis-tinguished two components as the most important: the mentor’s ability to efficiently consult the student (the statement “Is able to provide efficient consulta-tions to the student, support him/her in critical situ-ations”, Pi=77) and the approach to observe ethical requirements of consulting (the statement “Is min-ded to observe ethical requirements of consulting and confidentiality”, Pi=72). Besides, respondents treated the mentor’s approach to learn all his/her life on his/her own (the statement “Is minded to learn all his/her life, share professional experience, seek his/her own and student’s learning quality”, Pi=71) and his/her openness to innovations (the statement

8 lentelė. Mentoriaus suaugusiųjų mokymo ir konsultavimo kompetencijos esminiai struktūri-niai komponentai (studentų praktikai vadovaujančių mentorių nuomone)Table 8. essential structural Components of the Mentor’s adult teaching and Consulting Competency (in the opinion of Mentors supervising students’ Practice)

eil. nr.no.

Mentoriaus suaugusiųjų mokymo ir konsultavimo kompetencijos (Pi = 58) esminiai struktūriniai komponentaiessential structural components of the mentor’s adult teaching and consulting competency (Pi=58)


svarbus Component is very important to respondents


Pi Popularity

index Pin %

1.

Nusiteikęs mokytis visą gyvenimą, tobulėti, dalytis profesine patirtimi, siekti savo ir studento mokymosi kokybėsIs minded to learn all his/her life, share professional experience, seek his/her own and student’s learning quality

55 77,5 71

2.

geba kūrybiškai reaguoti į švietimo naujoves, jas inicijuoti, įgyvendinti, skleistiIs able to creatively respond to innovations of education, initiate, implement and disseminate them

51 71,8 68

3.

geba veiksmingai teikti konsultacijas studentui, jį paremti patekus į kritinę situacijąis able to provide productive consultations to the student, support him/her in critical situations

55 77,5 77

4.

Nusiteikęs laikytis konsultavimo etinių reikalavimų, konfidencialumoIs minded to observe ethical requirements of consulting and confidentiality

52 73,2 72


29

bei jo atvirumą inovacijoms (teiginys Geba kū-rybiškai reaguoti į švietimo naujoves, jas inicijuoti, įgyvendinti, skleisti, PI = 68). Šie aspektai itin svarbūs, nes nuo jų priklauso viso ikimokykli-nio ir priešmokyklinio ugdymo sėkmė, taip pat ir būsimų pedagogų profesinės kompetencijos tobulėjimas.

Profesinės praktikos organizavimo bei praktikos refleksijos kompetencija – tai men-torystės misijos, mentoriaus veiklos tikslų su-pratimas ir įsivertinimas. Tai – mentoriaus ge-bėjimas sudaryti sąlygas pedagoginei praktikai, padėti studentui suprasti ir įgyvendinti prakti-kos programą, reflektuoti įgytą patyrimą.

“Is able to creatively respond to innovations of edu-cation, initiate, implement and disseminate them”, PI=68) as very important approaches. These aspects are particularly important because they determine the success of pre-school and pre-primary educati-on as well as the improvement of prospective peda-gogues’ professional competency.

The competency of professional practice orga-nisation and reflection on practice are missions of mentorship, comprehension and self-assessment of the mentor’s activity aims. It encompasses the mentor’s ability to create conditions for pedagogi-cal practice and to help the student comprehend and implement the curriculum of practice and reflect on acquired experience.

eil. nr.no.

Mentoriaus profesinės praktikos organizavimo bei praktikos refleksijos kompetencijos (Pi = 57) esminiai struktūriniai komponentaiessential structural components of the mentor’s competency of professional practice organisation and reflection on practice (Pi=57)




PiPopularity index

Pin %

1.

Pasižymi tokiomis asmeninėmis savybėmis kaip organizuotumas, dėmesingumas, pareigingumas, veiklumasIs characterised by such personal traits as organisation, thoughtfulness, dutifulness, activeness

55 77,5 75

2.Žino praktikos tikslus, organizavimo modelius, praktikų programasKnows aims of practical training, organisational models, curricula of practical training

54 76,1 72

3.

Žino praktikos vadovo – mentoriaus – veiklos tikslus, funkcijas, atsakomybę, kompetencijas, veiklos normas ir juridinus aspektusKnows activity aims, functions, responsibility, competencies, activity standards and legal aspects of the practice supervisor-mentor

56 78,9 76

4. geba prisiimti naują – mentoriaus – vaidmenįIs able to undertake new – mentor’s – role 54 76,1 70

5.

geba įsivertinti savo, kaip praktikos vadovo, kompetencijas ir numatyti jų tobulinimo kryptisIs able to self-assess his/her own as practice supervisor’s competencies and foresee fields of their improvement

51 71,8 68

6.

geba padėti studentui įgyvendinti studijų praktikos programą, siekti vaikų ugdymo(si) kokybės, plėtoti asmenines praktines profesines kompetencijasis able to help the student implement the practical training curriculum, seek quality of children’s (self-)education, develop personal practical professional competencies

51 71,8 71

9 lentelė. Mentoriaus profesinės praktikos organizavimo bei praktikos refleksijos kompetencijos esminiai struktūriniai komponentai (studentų praktikai vadovaujančių mentorių nuomone)Table 9. essential structural Components of the Mentor’s Competency of Professional Practice Organisation and reflection on Practice (in the Opinion of Mentors supervising students’ Practice)



Ikimokyklinio ugdymo programų studen-tų praktikai vadovaujantys kvalifikuoti men-toriai išskyrė mentoriui svarbių profesinės praktikos organizavimo bei praktikos reflek-sijos kompetencijos komponentų sąrašą. Kaip ir kitų kompetencijų struktūroje, buvo pami-nėtos praktikos organizavimui svarbios tokios asmeninės mentoriaus savybės kaip organi-zuotumas, dėmesingumas, pareigingumas, veiklumas (Pi = 75).

Kaip labai svarbų profesinės praktikos or-ganizavimo bei praktikos refleksijos kompe-tencijos komponentą respondentai pirmą kartą išskyrė mentoriaus žinias apie praktiką (teigi-nys Žino praktikos tikslus, organizavimo mo-delius, praktikų programas, PI = 72). galima daryti prielaidą, kad kitose kompetencijų srity-se pedagogui profesionalui žinių pakanka, nes veikla yra susijusi su jo profesine veikla. Tuo tarpu apie praktiką, jos modelius jis turi suži-noti iš aukštosios mokyklos dėstytojų.

Respondentai labai svarbiais pripažino tris analizuojamos kompetencijos komponentus, susijusius su mentoriaus vaidmeniu: žinias apie šį vaidmenį, gebėjimą jį prisiimti ir tobulinti savo, kaip mentoriaus, kompetencijas. Teiginių populiarumo indeksai išsidėsto atitinkamai: PI = 76 (teiginys Žino praktikos vadovo – mento-riaus – veiklos tikslus, funkcijas, atsakomybę, kompetencijas, veiklos normas ir juridinius as-pektus“), P = 70 (teiginys Geba prisiimti nau-ją – mentoriaus – vaidmenį), P = 68 (teiginys Geba įsivertinti savo, kaip praktikos vadovo, kompetencijas ir numatyti jų tobulinimo kryp-tis). Žinių apie mentorystę svarbos pripažini-mas sietinas su būtinybe specialiai rengti men-torius šiai naujai veiklai.

Respondentai pabrėžė gebėjimo padėti stu-dentui sėkmingai įgyvendinti studijų praktikos programą, siekti vaikų ugdymo(si) kokybės, plėtoti asmenines praktines profesines kom-petencijas svarbą (PI = 71). Taigi akcentavo svarbiausią mentorystės tikslą – pagalbą stu-dentui, siekiant jo profesinio tobulėjimo.

Qualified mentors supervising practical training of students studying pre-school education study programmes distinguished a number of components of professional practice organisation and reflection on practice, which are important for the mentor. Like in the structure of other competencies, such mentor’s personal traits as organisation, thoughtfulness, dutifulness, and activeness (Pi=75), which are important for organisation of practice, were distinguished.

for the first time respondents distinguished the mentor’s knowledge about practical training as a very important component of the competency of professional practice organisation and reflection on practice (the statement “Knows aims of practical training, organisational models, curricula of practical training”, Pi=72). it can be assumed that in other areas of competencies the professional pedagogue has sufficient knowledge because the activity is related to his/her professional activity, whereas knowledge of practical training and its models has to be obtained from teachers of the higher educational institution.

Respondents acknowledged three components of the analysed competency related to the mentor’s role as very important: knowledge about this role and the ability to take it and improve one’s own as mentor’s competencies. The popularity indexes of the statements are spread correspondingly: Pi=76 (the statement “Knows activity aims, functions, responsibility, competencies, activity standards and legal aspects of the practice supervisor-mentor”), P=70 (the statement “Is able to undertake new – mentor’s – role”), and P=68 (the statement “Is able to self-assess his/her own as practice supervisor’s competencies and foresee fields of their improvement”). Acknowledgement of the importance of knowledge about mentorship is to be related to the necessity to educate mentors especially for this new activity.

Respondents emphasised the importance of the ability to help the student implement the practical training curriculum, seek quality of children’s (self-)education and develop personal practical


31

svarbiausi mentoriaus didaktinės (iki-mokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) kompetencijos komponentai kvalifikuotų mentorių požiūriu. Atliekant tyrimą nustaty-ta, kad didaktinė (ikimokyklinio ir priešmoky-klinio ugdymo) kompetencija bendrame men-toriaus kompetencijų modelio kontekste yra viena svarbiausių. Jos PI = 65. Taip pat tyrime siekta nustatyti, kurios mentoriaus didaktinės kompetencijos, kvalifikacinį mentoriaus pa-žymėjimą turinčių respondentų nuomone, yra svarbiausios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo praktikai modeliuoti. Respondentų nuomone (1 pav.), pati svarbiausia mentoriaus didaktinė kompetencija yra ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) planavimo kompe-tencija (PI = 73). Planuojant vaikų ugdymą(si) priimami pedagogo sprendimai lemia ugdy-mo(si) rezultatyvumą. Ši kompetencija glau-džiai susijusi su antra pagal svarbą didaktine kompetencija – ikimokyklinio ir priešmokykli-nio ugdymo(si) turinio atrankos kompetencija (PI = 69) ir trečia pagal svarbą – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) proceso organi-zavimo kompetencija (PI = 68). globojant stu-dentą svarbu, kad mentorius pats demonstruo-

professional competencies (Pi=71). Thus, they emphasised the most important aim of mentorship: support for the student seeking his/her professional development.

the most important components of the mentor’s didactic competency (of pre-school and pre-primary education) from the qualified mentors’ standpoint. Conducting the research, it was identified that the didactic competency (of pre-school and pre-primary education) in the general context of the model of mentor competencies is among the most important (Pi=65). it has also been sought to identify in the research which mentor’s didactic competencies in the opinion of qualified mentors are the most important for modelling pre-school and pre-primary educational practice. in the respondents’ opinion (fig. 1), the mentor’s most important didactic competency is the competency of planning pre-school and pre-primary (self-)education (PI=73). Planning children’s (self-)education, decisions taken by the pedagogue determine productiveness of (self-)education. This competency is closely related to the second most important didactic competency – the competency of selection of the pre-school and pre-primary curriculum (Pi=69) and the third most important

6865557369

61

bendrieji komponentai

general components

8070605040302010

0ugdymo(si)

turinio atrankosthe competency of selection of the curriculum

ugdymo(si)planavimo

the competency of planning

(self-)education

ugdymo(si)technologijų

taikymothe competency

of applying (self-)education

technologies

ugdymo(si)aplinkos kūrimothe competency of creating the environment of (self-)education

ugdymo(si) proceso

organizavimothe competency of organisation

of the (self-)educational

process

1 pav. Mentoriaus didaktinių (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) kompetencijų svarba, išreikšta PI (kvalifikuotų mentorių nuomone)Fig. 1. Importance of the Mentor’s Didactic Competencies (of Pre-School and Pre-Primary Edu-cation), Expressed in PI (in the Opinion of Qualified Mentors)



tų šiuolaikinį, kokybišką ugdymą, atitinkantį ugdymo programą, ugdytinių poreikius, ugdy-mo įstaigos dvasią, kultūrą ir padėtų studentui išmokti tinkamai modeliuoti vaikų ugdymo(si) procesą.

Respondentai gana žemai vertino ikimo-kyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) tech-nologijų taikymo kompetenciją (Pi = 55). Vis tik pakitęs požiūris į vaiką, kaip į ugdymo(-si) proceso subjektą, ir natūralus, jo prigimtį atitinkantis ugdymo(si) organizavimo modelis neįmanomas be šiuolaikinių ugdymo(si) tech-nologijų perpratimo ir taikymo. Taigi net ir patyrę pedagogai mentoriai dažnai neįvertina šios kompetencijos svarbos. Šioje srityje jiems patiems trūksta gebėjimų, ir tai akivaizdžiai formuoja jų požiūrį į šio komponento vertę.

siekiant įvertinti atskirų mentoriaus pro-fesinių kompetencijų svarbą, tyrimo metu buvo skaičiuotas kiekvienos kompetencijos populiarumo indeksas. Kvalifikuoti mentoriai svarbiausiomis mentoriaus veikloje laiko ver-tinimo, ekspertavimo ir refleksijos skatinimo (PI = 68), asmeninę (Pi = 67) bei didaktinę (PI = 65) kompetencijas. galima daryti išva-dą, kad kvalifikuoti mentoriai suvokia ir ver-tina mentoriaus gebėjimo palaikyti draugystę, mentoriaus asmenybės brandumo, jo nusiteiki-mo padėti mažiau patirties turinčiam būsimam pedagogui, pozityvaus ugdančiojo studento vertinimo, mentoriaus įsivertinimo svarbą sė-kmingai praktikos eigai. Taip pat atkreiptas dė-mesys į mentoriaus kaip pedagogo profesio-nalumo svarbą, nes studentui jis yra pedagogo vaidmens modelis.

Išanalizavus ekspertų – kvalifikuotų mento-rių – požiūrį į mentoriaus kompetencijų ir jas sudarančių komponentų, svarbą, taip pat – stu-dentų, atlikusių pedagoginę praktiką, įžvalgas apie mentoriaus kompetencijų raišką prakti-kos metu ir apibendrinus tyrimo rezultatus, išryškėjo empiriškai pagrįstas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo mento-riaus kompetencijų modelis. Kaip matoma 2

competency – the competency of organisation of pre-school and pre-primary (self-)education process (PI=68). While mentoring the student, it is important that the mentor himself/herself should demonstrate a modern and quality education, corresponding to the curriculum, learners’ needs, spirit, culture of the educational institution and help the student to learn to suitably model children’s (self-)educational process.

Respondents assessed the competency of applying pre-school and pre-primary (self-)education technologies quite low (Pi=55). However, the shift of the attitude to the child as an object of the (self-)educational process and the natural model of organisation of (self-)education corresponding to the child’s nature is impossible without the comprehension and application of modern (self-)education technologies. Thus, even experienced pedagogues mentors often do not consider the importance of this competency. In this area they lack abilities and this evidently forms their attitude to the value of this component.

seeking to evaluate the importance of the mentor’s separate professional competencies, during the research the popularity index of every competency was calculated. According to qualified mentors, the most important competencies in the mentor’s activity are competencies of assessment, expertise and encouragement of reflection (PI=68), personal (Pi= 67) and didactic (Pi= 65) competencies. It can be concluded that qualified mentors perceive and appreciate the importance of the mentor’s ability to maintain friendship, maturity of the mentor’s personality, his/her disposition to help the prospective pedagogue who has less experience, positive assessment of the educating student, and the mentor’s self-assessment for the successful process of practical training. Besides, attention was paid to the importance of the mentor as pedagogue professionalism because he/she is a model of the pedagogue’s role.

The analysis of experts’ – qualified mentors’ – attitude to the importance of mentor competencies and its constituents as well as of insights of students


33

paveiksle, mentoriaus kompetencijas galima suskirstyti į keturis blokus: asmenybinė kom-petencija (asmeninė kompetencija), komuni-kacinės-vadybinės kompetencijos (socialinė, informavimo ir komunikavimo, vadybinė, ver-tinimo, ekspertavimo ir refleksijos skatinimo, suaugusiųjų mokymo ir konsultavimo kompe-tencijos), administracinė kompetencija (pro-fesinės praktikos organizavimo ir praktikos refleksijos), didaktinės (ikimokyklinio ir prieš-mokyklinio ugdymo) kompetencijos.

Šiuolaikinis pedagogų rengimas orientuo-jamas į dabarties iššūkių sąlygojamus visuo-menės gyvenimo poreikius, Lietuvos švietimo sistemos tikslus ir uždavinius, švietimo refor-mos siekius. lietuvos švietimo koncepcijoje (1992) svarbiausiu ugdymo tikslu įvardijama pagalba asmeniui atskleisti bendrąsias žmo-gaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą. Mentoriaus kompetencijų modelio struktūroje asmeninė kompetencija išsiskyrė į atskirą fak-torių, o tai rodo ypatingą jos svarbą. Štai as-meninės mentoriaus savybės visų respondentų pažymimos kaip vienos iš svarbiausių sandų. Išryškėjusi mentoriaus didaktinės kompetenci-

who have done their pedagogical practical training about manifestation of mentor competencies during practical training and generalisation of research re-sults resulted in the empirically grounded model of the pre-school and pre-primary education pedago-gue’s mentor’s competencies. As can be seen in fig. 2, mentor competencies can be distributed into four blocks: personality competency (personal competen-cy), communication-managerial competencies (so-cial; information and communication; managerial; assessment, expertise, encouragement of reflection; adult teaching and consulting) , administrative com-petency (organisation of professional practice and reflection on practice), and didactic competencies (of pre-school and pre-primary education).

Modern education of pedagogues is orientated to the needs of life of the society, determined by mo-dern challenges, aims and tasks of the system of edu-cation of Lithuania and the endeavours of the reform of education. The Concept of Education of Lithua-nia (1992) names support to the person to disclose general human values and follow them as the most important aim of education. Personal competency in the structure of the model of mentor competencies was singled out into a separate factor, demonstrating

10 lentelė. Mentoriaus profesinių kompetencijų svarbos vertinimas (studentų praktikai vadovaujančių kvalifikuotų mentorių nuomone)Table 10. assessment of importance of the Mentor’s Professional Competencies (in the Opinion of Qualified Mentors supervising students’ Practice)

Mentoriaus kompetencijosMentor’s competencies

Populiarumo indeksas (Pi)Popularity index (Pi)

AsmeninėPersonal 67

SocialinėSocial 54

Informavimo ir komunikavimoInformation and communication 50

Vertinimo, ekspertavimo ir refleksijos skatinimoAssessment, expertise and encouragement of reflection 68

VadybinėManagerial 55

Suaugusiųjų mokymo ir konsultavimoAdult teaching and consulting 58

Profesinės praktikos organizavimo ir praktikos refleksijosOrganization of professional practice and reflection on practice 57

Didaktinėdidactic 65



jos svarba atskleidžia šio modelio šiuolaikiš-kumą. Juk pedagogui būtina įgyti kompeten-cijų, reikalingų jo naujajam vaidmeniui – ug-dymosi organizatoriaus, kūrybiško ugdytojo, galimybių kūrėjo, talkininko, patarėjo, partne-rio, tarpininko tarp vaiko ir įvairių šiuolaiki-nių informacijos šaltinių – įgyvendinti; taip pat šiuolaikinis pedagogas turi būti pasirengęs ugdymo institucijoje realiai įtvirtinti naująją ugdymosi paradigmą. Šis modelis atspindi ir šiuolaikinės informacijos valdymo, nuolatinio mokymosi, komandinio darbo, vadybinių ir suaugusiųjų mokymo gebėjimų reikšmingumą mentoriaus veikloje. galima teigti, kad ikimo-kyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo mentoriaus kompetencijų modelis yra origina-lus, atitinkantis šiuolaikinę pedagogų rengimo paradigmą. Modelis pritaikytas Lietuvos edu-kacinei praktikai, nes yra paremtas patyrusių pedagogų, praktiškai vykdančių mentoriaus funkcijas Lietuvos ikimokyklinėse ugdymo

2 pav. Ikimokyklinio ir ugdymo pedagogo mentoriaus kompetencijų modelisFig.2. Model of Pre-School and Pre-Primary Pedagogue’s Mentor’s Competencies

its particular importance. Meanwhile the mentor’s personal traits are among the most important com-ponents in the opinion of all respondents. The im-portance of the mentor’s didactic competency, which has showed up, discloses modernness of this model. The pedagogue must acquire competencies necessa-ry to implement his/her new roles of the organiser of self-education, creative educator, creator of pos-sibilities, assistant, adviser, partner, and intermedia-ry between the child and various modern sources of information. In addition to that, the modern pedago-gue has to be ready to consolidate the new self-edu-cational paradigm at the educational institution. This model also reflects the significance of modern information management, constant learning, team work, and managerial and adult teaching abilities in the mentor’s activity. It can be stated that the model of pre-school and pre-primary education pedagogue mentor competencies is original and responds to the modern teacher education paradigm. The model is adjusted to the lithaunain educational practice

IKIMOKyKLINIO IR PRIEŠMOKyKLINIO UgDyMO PEDAgOgO MENTORIAUS KOMPETENCIJų MODELIS

MODEL Of PRE-SCHOOL AND PRE-PRIMARy EDUCATION PEDAgOgUE’S MENTOR’S COMPETENCIES

Asmenybinė kompetencijaPersonality competency

Asm

enyb

inė k

ompe

tenc

ijaPe

rson

ality

com

pete

ncy

Soci

alin

ė ko

mpe

tenc

ijaSo

cial

com

pete

ncy

Info

rmav

imo

ir ko

mun

ikav

imo

kom

pete

ncija

Info

rmat

ion

and

com

mun

icat

ion

com

pete

ncy

Vady

binė

kom

pete

ncija

Man

ager

ial c

ompe

tenc

y

Verti

nim

o, ek

sper

tavi

mo,

refle

ksijo

s ska

tinim

o ko

mpe

tenc

ijaC

ompe

tenc

y of

ass

essm

ent,

expe

rtise

, en

cour

agem

ent o

f refl

ectio

n

Suau

gusių

jų m

okym

o ir

kons

ulta

vim

o ko

mpe

tenc

ijaA

dult

teac

hing

and

con

sulti

ng c

ompe

tenc

y

Prof

esin

ės p

rakt

ikos

org

aniz

avim

o ir

prak

tikos

re

fleks

ijos k

ompe

tenc

ijaC

ompe

tenc

y of

pro

fess

iona

l pra

ctic

e

orga

nisa

tion

and

relfe

ctio

n on

pra

ctic

e

ikim

okyk

linio

ir p

riešm

okyk

linio

ugd

ymo

dida

ktin

ės k

ompe

tenc

ijos

Did

actic

com

pete

ncie

s of p

re-s

choo

l and

pr

ie-p

rimar

y ed

ucat

ion

Administracinė kompetencija

Administrative competency

Didaktinėskompetencijos

didactic competencies

Komunikacinės-vadybinės kompetencijosCommunication-managerial competencies


35

institucijose, požiūriu. Tikėtina, kad pareng-tas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo mentoriaus kompetencijų modelis bus taikomas kuriant mentorių kvalifikacijos tobulinimo programas, rengiant būsimuosius mentorius arba tobulinant jau esamų mentorių kompetencijas, taip pat tobulinant ir pedagogų rengimo sistemą Lietuvoje.

išvadosApibendrinant faktorinės mentorių ir stu-

dentų požiūrio analizių rezultatus, galima teig-ti, kad buvo atskleisti keturi faktoriai, lemian-tys ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų mentoriaus kompetencijų modelio struktūrą: asmenybinis, išryškinantis patyru-sio pedagogo asmeninio santykio su globoti-niu svarbą, komunikacinis-vadybinis, apiman-tis tarpasmeninius ir vadybinius mentorystės santykių ir ugdomojo proceso aspektus, admi-nistracinis, apimantis globotinio pedagoginės praktikos organizavimo ir administravimo as-pektus, didaktinis (ikimokyklinio ir priešmoky-klinio ugdymo), apimantis ugdymo(si) turinio ir proceso didaktinius aspektus.

Nustatyti keturių faktorių jungiami ikimo-kyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų mentoriaus kompetencijų blokai: komunika-cinio-vadybinio faktoriaus jungiamos kompe-tencijos: socialinė, informavimo ir komunika-vimo; vertinimo, ekspertavimo ir refleksijos skatinimo, vadybinė; suaugusiųjų mokymo ir konsultavimo kompetencijos; administracinio faktoriaus jungiama kompetencija: profesinės praktikos organizavimo ir praktikos refleksijos kompetencija; didaktinio faktoriaus jungiamos kompetencijos: ikimokyklinio ir priešmokykli-nio ugdymo(si) turinio atrankos, planavimo, pedagoginių technologijų taikymo, ugdymo(si) aplinkos kūrimo, ugdomojo proceso organiza-vimo kompetencijos. Su asmenybiniu faktoriu-mi susijusi tik viena – asmeninė kompetencija.

Teorinį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo mentoriaus kompetencijų

because it is based on the approach of experienced pedagogues who practically perform mentor’s func-tions in lithuanian pre-school educational instituti-ons. It is likely the prepared model of pre-school and pre-primary education pedagogue mentor compe-tencies will be applied preparing mentors’ in-service training programmes, educating prospective mentors or improving the already existing mentors’ compe-tencies and simultaneously improving the system of teacher education in lithuania.

ConclusionsTo sum up the results of the factor analysis of

mentors’ and students’ attitude, it can be stated that four factors were disclosed, determining the struc-ture of the model of pre-school and pre-primary education pedagogue mentor competencies. The-se are: the personality factor, highlighting the im-portance of the experienced pedagogue’s personal relation with the mentee; the communication-ma-nagerial factor, encompassing interpersonal and managerial aspects of mentorship relationships and the educational process; the administrative factor, encompassing aspects of organisation and adminis-tration of the mentee’s pedagogical practice; and the didactic factor (of pre-school and pre-primary education), encompassing didactic aspects of the curriculum and the process of (self-)education.

Blocks of pre-school and pre-primary education pedagogue mentor competencies, linked by four factors, have been identified: the communicati-on-managerial factor links social; information and communication; assessment, expertise, reflection encouragement; managerial; adult teaching and consulting competencies; the administrative factor links the competency of professional practice or-ganisation and reflection on practice; the didactic factor links competencies of selection of the curri-culum of pre-school and pre-primary (self-)educati-on; planning; application of pedagogical technolo-gies; creation of (self-)educational environment, organisation of the educational process. Only one competency is related to the personality factor, na-mely personal competency.



modelį patvirtino empirinis tyrimas, tuo pačiu išryškindamas skirtingą atskirų kompetencijų svorį jame: svarbiausios yra asmeninė, ver-tinimo, ekspertavimo, refleksijos skatinimo ir didaktinė kompetencijos; šiek tiek mažiau svarbios – suaugusiųjų mokymo ir konsulta-vimo, profesinės praktikos organizavimo bei praktikos refleksijos kompetencijos; dar ma-žiau svarbios, bet mentoriui būtinos – vadybi-nė, socialinė, informavimo ir komunikavimo kompetencijos. Akivaizdu, kad šis mentoriaus kompetencijų modelis atspindi šiuolaikinės informacijos valdymo, nuolatinio mokymosi, komandinio darbo, vadybinių ir suaugusiųjų mokymo gebėjimų reikšmingumą.

Vertinant vieną svarbiausių mentoriaus kompetencijų – asmeninę kompetenciją, pa-brėžiamas mentoriaus asmenybės brandumas ir altruistinis nusiteikimas padėti mažiau patir-ties turinčiam būsimam pedagogui. Šios kom-petencijos išryškinimas yra vienas šiuolaikinės pedagogų rengimo paradigmos požymių.

ypač svarbus atskirų mentoriaus kompeten-cijų komponentas yra jo asmeninės savybės. Studentų praktikai vadovaujantys mentoriai asmenines savybes pripažino svarbiu daugu-mos kompetencijų komponentu: informavimo ir komunikavimo, vertinimo, ekspertavimo ir refleksijos skatinimo, vadybinės, profesinės praktikos organizavimo ir praktikos refleksi-jos kompetencijų. Kadangi studento profesinis tobulėjimas labai priklauso nuo pozityvių san-tykių su globėju mentoriumi, pastarojo asme-ninės savybės yra praktikos sėkmės prielaida.

Kiekvienos kompetencijos esminiai kom-ponentai – tai paties mentoriaus nuostatos ir tokie aukšto lygio profesiniai gebėjimai kaip nuostata pačiam mokytis visą gyvenimą, nu-siteikimas ir gebėjimas surasti veiklai būtiną informaciją, gebėjimas valdyti savo profesinės pedagogo veiklos veiksnius ir procesus, atvi-rumas inovacijoms ir kt.

Didžiausią reikšmę kiekvienoje mentoriaus kompetencijų turi jo nuostatos ir gebėjimai

Theoretical model of pre-school and pre-pri-mary education pedagogue mentor competencies was verified by the empirical survey, simultaneo-usly singling out different weight of separate com-petencies in it: the most important are personal, assessment, expertise, reflection encouragement and didactic competencies; slightly less important are competencies of adult teaching and consulting, professional practice organisation and reflection on practice; still less important but necessary for the mentor are managerial, social, information and communication competencies. it is evident that this model of mentor competencies reflects the signifi-cance of the abilities of modern information mana-gement, constant learning, teamwork, and manage-rial and adult teaching abilities.

Assessing one of the most important mentor’s competencies – personal competency – maturity of the mentor’s personality is emphasised as well as an altruistic disposition to help the prospective pe-dagogue who has less experience. Emphasis of this competency is one of the features of the modern te-acher education paradigm.

A particularly important component of the men-tor’s separate competencies is his/her personal traits. Mentors who supervise students’ practical training acknowledged personal traits as an im-portant component of the majority of competen-cies: information and communication; assessment, expertise, encouragement of reflection; managerial; professional practice organisation and reflection on practice. Because the student’s professional growth considerably depends on positive relationships with the mentor, personal traits of the latter are the pre-conditions to the success of practical training.

Essential components of every competency are the very mentor’s approaches and high level profes-sional abilities, such as the approach of lifelong le-arning on one’s own; the disposition and ability to find information necessary for the activity, the abi-lity to manage factors and processes of pedagogical activities; openness to innovations, etc.

The mentor’s approaches and abilities to provi-de support to the mentee bear the biggest weight in


37

teikti paramą globojamam studentui, pvz., gebėjimas užmegzti lygiaverčius partneriškus santykius su globotiniu, gebėjimas taikyti po-zityvų ugdantįjį vertinimą, gebėjimas veiks-mingai konsultuoti studentą ir kt.

Žinios kaip mentoriaus kompetencijų kom-ponentas ypač svarbios tik dviem aspektais. Aktualios yra mentoriaus žinios apie studentų praktikos modelius bei programas ir apie men-toriaus veiklą. Kitų žinių mentoriui kaip peda-gogui profesionalui pakanka.

each of the mentor’s competencies; e.g., the ability to make tantamount partnership relations with the men-tee; the ability to apply positive educational assess-ment; the ability to efficiently consult the student, etc.

Knowledge as a component of the mentor’s competencies is particularly important only in two aspects. Relevant knowledge is the mentor’s kno-wledge of students’ practice models and curricula and knowledge of the mentor’s activity. The men-tor as a professional pedagogue does not lack other knowledge.

Athanases, S. Z., Abrams, J., et al. (2008). Curriculum for mentor development: problems and promise in the work of new teacher induction leaders. Journal curriculum studies. VOL. 40, NO. 6. Prieiga per EBSCO Publishing. [žiūrėta 2011-10-06].Bitinas, B. (2006). edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. Vilnius: Kronta.Brooks, V., Sikes, P. (1997). The good Mentor guide. Initial Teacher Education in Secondary Schools. great Britain, Open University Press.Clutterbuck, D. (2003). The Competencies of Mentors and Mentees, Mentoring and Coatching esearch group. European Mentoring and Coatching Council: Clutterbuck Associates. Prieiga per internetą: <http://72.14.207.104/search?q=ca-che:8uhQyhfv04MJ:www.temple.edu/martec/onlinet> .Elliott, B. (1995). Developing Relationships: Significant Episodes in Professional Development. Teachers and Teaching:Theory and Practice. Vol 1 (2).freire, P. (1997). Mentoring the Mentor: a Critical Dialogue with Paulo freire. New york, P. Lang.Jonson, K. f. (2002). Being an Effective Mentor. How to Help Beginning Teachers Succeed. Thousand Oaks, CA, Corwin Press, inc.Kammeyer-Mueller, J. D., Judge, T. A.(2008). A quantitative review of mentoring research: Test of a model. Prieiga per internetą: <http://www.sciencedirect.com/science?_ob=MImg&_imagekey=B6WMN-4R8NBDy-1-3&_cdi=6939&_user=2788455&_pii=S0001879107001248&_origin=search&_zone=rslt_list_item&_coverDate=06%2f30%2f2008&_sk=999279996&wchp=dgLzVzz-zSkWA&md5=2ee2527af285e57a64efe41121519c75&ie=/sdarticle.pdf>. [žiūrėta 2010-05-21].Kram, K. (1988). Mentoring at work: developmental relationships in organizational life. Lanham, MD, University Press of America.

lindgren, U. (2006). Mentoring in the Academic World./ Cullingford, Cedric, Ed. Mentoring in Education: An International Perspective. Prieiga per internetą: <http://site.ebrary.com/lib/lmbavpu/Doc?id=10211275&ppg=170>.Mentoriaus kompetencijos. (2007). Kaunas, Technologija.Mentoriaus veikla ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. (2007). Kaunas, Technologija.Moran, A. (2009) Can a competence or standards model facilitate an inclusive approach to teacher education? International Journal of Inclusive Education, 13 (1), p. 45-61.Norman, Dr., Cohen, H. (1999). The Mentee‘s guide to Mentoring. Canada, HRD Press.Pedagogų rengimo reglamentas. (2012 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro gegužės 15 d. įsakymo Nr. V-827).Podsen, I. J., Denmark, V. M. (2000). Coaching and Mentoring first-year and Student Teachers. US, Eye of Education.Praktikos vadyba. Mentoriaus rengimo vadovėlis. (2008). Kaunas, Technologija.Roberts, A. (2000). Mentoring revisited: a phenomenological reading of the literature. Mentoring and tutoring. No. 8(2) p. 145-170.Ryan, Sh., Hornbeck, A., frede, E. (2001). Mentoring for change: a time use study of teacher consultants in preschool reform. Prieiga per internetą: <http://findarticles.com/p/articles/mi_6893/is_1_6/ai_n28245566>. [žiūrėta 2010-04-21].Rudney, guillaume, Maximum Mentoring (2003). An action guide for teacher trainers and cooperating teachers. California, london, new delhi.Shea, g. f. (1999). Making the Most of Being Mentored. Haw to grow from a Mentoring Partnership. Boston, MA: Thomson learning.Wang, J., Odell, S. J. (2002). Mentored learning to teach according to standards-based reform: A critical review, Review of Educational Research. No. 72(3), p. 481–546.

literatūra references


http://www.sciencedirect.com/science?_ob=MImg&_imagekey=B6WMN-4R8NBDY-1-3&_cdi=6939&_user=2788455&_pii=S0001879107001248&_origin=search&_zone=rslt_list_item&_coverDate=06%2F30%2F2008&_sk=999279996&wchp=dGLzVzz-zSkWA&md5=2ee2527af285e57a64efe41121519c75&ie=/sdarticle.pdf






http://site.ebrary.com/lib/lmbavpu/Doc?id=10211275&ppg=170

http://site.ebrary.com/lib/lmbavpu/Doc?id=10211275&ppg=170




http://findarticles.com/p/articles/mi_6893/is_1_6/ai_n28245566

http://findarticles.com/p/articles/mi_6893/is_1_6/ai_n28245566


Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė lietuvos edukologijos universitetas

Ugdymo mokslų fakultetas Vaikystės studijų katedra

Moksliniai interesai: ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas,

mentorystė, mentoriaus kompetencijos, pedagoginė praktika

Doctor of Social Sciences (Education) Lithuanian University of Educational Sciencesfaculty of Education SciencesDepartment of Childhood StudiesResearch interests: pre-school and pre-primary education, mentorship, mentor competencies, pedagogical practice

Birutė autuKevičienė

ramunė BurŠKaitienėŽaidimas kaip daugiamatis fenomenas: teorinis diskurso konceptualizavimas egzistencializmo kontekste

Address: Studentų Str. 39, LT-08106 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]

mailto:[email protected]

Documents

iKiMOKyKliniO ir PrieŠMOKyKliniO uGDyMO PeDaGOGO