Tyrimo atlikimo paslauga projektui Ikimokyklinio ir priemokyklinio ugdymo pltra

(IPUP) Nr. VP1-2.3-MM-03-V-02-001

Tyrimo, kuris vertint ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio program

derm, atlikimas (pirkimo Nr. 112771)

IKIMOKYKLINIO, PRIEMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO

TURINIO PROGRAM DERMS TYRIMO

ATASKAITA

Tyrim atliko

Lietuvos edukologijos universitetas

2012

LIETUVOS

EDUKOLOGIJOS

UNIVERSITETAS

2

Projekto vadovas Tomas Raimundas Jovaia

Ataskait pareng:

Ona Monkeviien

Aura emgulien

Vitolda Sofija Glebuvien

Kristina Stankeviien

Sigita Montvilait

Aldona Mazolevskien

Birut Autukeviien

Rasa Grigalinien

3

TURINYS

1. IKIMOKYKLINIO, PRIEMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO PROGRAM

DERMS TYRIMO METODOLOGIJA .................................................................................................. 4

2. IUOLAIKIN UGDYMO TURINIO IR PROGRAM DERMS SAMPRATA ....................... 14

3. EUROPOS VIETIMO DOKUMENT REKOMENDACIJOS UGDYMO TURINIO

PROGRAMOMS ..................................................................................................................................... 20

4. LIETUVOS VIETIMO DOKUMENT REIKALAVIMAI IKIMOKYKLINIO,

PRIEMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO PROGRAMOMS .................................. 33

5. IKIMOKYKLINIO, PRIEMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO PROGRAM

DERMS GEROJI PRAKTIKA USIENIO ALYSE .......................................................................... 41

6. IKIMOKYKLINIO, PRIEMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO(SI) PROGRAM

DERMS KOKYBINIS VERTINIMAS ................................................................................................. 50

7. FOKUS GRUPI DALYVI (program rengj mokslinink, ikimokyklinio ugdymo program

rengj praktik, vietimo strateg, ugdymo staig vadov, tv) POIRIS IKIMOKYKLINIO,

PRIEMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO PROGRAM DERM ......................... 94

8. IKIMOKYKLINIO, PRIEMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO PROGRAM

GYVENDINIMO SKMINGA IR NESKMINGA PRAKTIKA LIETUVOJE ............................... 130

IVADOS .............................................................................................................................................. 143

REKOMENDACIJOS ........................................................................................................................... 146

LITERATRA ...................................................................................................................................... 150

PRIEDAI ............................................................................................................................................... 154

4

1. IKIMOKYKLINIO, PRIEMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO PROGRAM DERMS TYRIMO METODOLOGIJA

Nuo 2011 m. pabaigos vykdomas nacionalinis ESF Ikimokyklinio ir priemokyklinio

ugdymo pltros projektas, kurio vienas i udavini - utikrinti lanksias ir kokybikas

ikimokyklinio bei priemokyklinio ugdymo paslaugas ir reikiam vietimo pagalb,

atsivelgiant individualius vaik ugdymosi poreikius.

Viena i projekto numatom veikl - teikti metodin pagalb, kuriant ir diegiant

ikimokyklinio ir priemokyklinio ugdymo turin. Siekiant kokybikesnio Ikimokyklinio

ugdymo turinio program rengimo metodini rekomendacij ir Bendrosios priemokyklinio

ugdymo ir ugdymosi programos atnaujinimo, atliktas tyrimas, kuriuo siekta vertinti

ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio program derm.

Tyrimo aktualumas. Ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio program

derms tyrimo btinumas kyla dl keleto prieasi.

Ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo programos parengtos skirtingais

metais, vadovaujantis iek tiek besiskirianiomis nuostatomis. Bendroji priemokyklinio

ugdymo ir ugdymosi programa parengta dar 2002 m. Padinio ugdymo bendrosios

programos atnaujintos 2008 m. Nuo 2009 m. decentralizuotas ikimokyklinio ugdymo turinys

atsisakyta nacionalini program, todl ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikianios staigos

turi pasirengusios savo ugdymo programas. Galima velgti vis eil program derms

problem. Pavyzdiui, Bendroji priemokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa ir

Ugdymo(si) standartas yra pateikti atskiruose dokumentuose, tuo tarpu Pradinio ir

pagrindinio ugdymo bendrosiose programose vaik pasiekim apraas integruotas paias

programas, be to, skiriasi nurodytose programos vardintos kompetencijos.

Per pastarj laikotarp pakito kai kurie ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo

akcentai Europos ir Lietuvos strateginiuose vietimo dokumentuose. Strateginiuose Europos

dokumentuose akcentuojama, kad vaik, kurie lanko ikimokyklines staigas, ugdymosi

rezultatai paprastai bna geresni, o j poveikis jauiamas vis gyvenim; viena i svarbiausi

kompetencij, kuri turi bti pltojama vis gyvenim, yra mokjimas mokytis; ugdymas(is)

turt bti patrauklus ir prieinamas visiems bet kurio amiaus vaikams: jiems turt bti

teikiama tikslin parama.

Pastarojo laikotarpio strateginiuose Lietuvos vietimo dokumentuose akcentuojama, kad

btina didinti ikimokyklinio ir priemokyklinio ugdymo prieinamum ir vairov, ypa kaimo

gyvenamosiose vietovse, mainant socialin atskirt ir skirtumus tarp savivaldybi; utikrinti

lanksias, kokybikas ikimokyklinio ir priemokyklinio ugdymo paslaugas bei reikiam

vietimo pagalb, atsivelgiant individualius vaik ugdymosi poreikius.

iuos numatytus siekius turt padti realizuoti kokybikos, tarpusavyje deranios

ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo programos.

Mokslins program rengimo koncepcijos taip pat nuolat kinta dl program filosofini

pagrind, modeli, veiksmingumo tyrim. Usienyje plaiai diskutuojama dl skirting

ugdymo pakop turinio sudarymo i vaiko perspektyvos filosofini pozicij (pvz., ar

skirtingose ugdymo pakopose remiamasi vaiko klausymo, dialogo pedagogikos ir kt.

teorijomis (Moss P., 2007, 2008) ar ugdymo turinys orientuotas vaiko inojimo konstravimo

procesus (Kelly A. V., 2009; Joyce B., Calhoun E., Hopkins D., 2002; Scott S., Palinscar A. S.,

5

2009); ar turinys atliepia vertybin diskurs bei kultrinius vaiko ugdymo(si) kontekstus ir kt.

(Pinar W. F., Reynolds W. M., Slattery P., Taubman P. M., 2004).

Tyrinjama, ar skirting ugdymo pakop turinys atitinka auganio vaiko ugdymo

kokybs kriterijus ir modernias ugdymo kokybs koncepcijas, t.y. ar nuosekliai ir visapusikai

pltojamos vaiko kompetencijos (Sommer D., Samuelson I. P., Hundeide K., 2010); ar turiniu

atliepiami visuomens ir aplinkos ikiai vaiko ugdymui(si) (Parkay F. W., Hass G., 2000;

Jensen E., 2008); ar visose pakopose tolygiai remiamasi vaiko mokymosi paradigm

sampratomis (Pinar W. F., Reynolds W. M., Slattery P., Taubman P. M., 2004; Kelly A. V.,

2009; Bruzgeleviien R., 2008). Analizuojama, kokios turinio tekst metaforos

socioemocins, kultrins, komercins - vyrauja skirtingose ugdymo pakopose (Kelly A. V.,

2009; Pinar W. F., Reynolds W. M., Slattery P., Taubman P. M., 2004). Ypa daug dmesio

skiriama problemai: ar turinys prieinamas socialiai jautri eim vaikams; vaikams, turintiems

specialij ugdymosi poreiki; kitakalbiams, gabiems ir kt. vaikams.

Aikinamasi, ar garantuojamas darnus skirting ugdymo pakop turinio gyvendinimo

organizavimas (pvz., ar utikrinamas sklandus vaiko tranzitas i vienos ugdymo pakopos kit,

nepatiriant auktesns ugdymo pakopos spaudimo emesniajai; ar institucinis ugdymo turinio

realizavimas nra veikiamas paslpto (hidden) turinio fenomeno (Kelly A. V., 2009;

Niculescu R. M., 2010); ar turinys realizuojamas taikant iuolaikines mokymosi (bet ne

akademinio mokymo) technologijas ir kt. (Kelly A. V., 2009; Joyce B., Calhoun E., Hopkins

D., 2002; Scott S., Palinscar A. S., 2009).

Taigi, ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms tyrimui

aktuals ne tik praktiniai, bet ir teoriniai aspektai, leidiantys iskirti esminius derms

kriterijus.

Ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio program derms

tyrimo klausimai:

1. Ar yra derm tarp ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program

tiksl, udavini, princip?

2. Ar yra atitiktis tarp ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo programose

numatyt ugdyti bendrj kompetencij, j komponent ir turinio?

3. Ar yra derm tarp ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program

turinio srii?

4. Ar ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program turinys atitinka

ugdymo tiksl, udavinius, pltojamas kompetencijas?

5. Ar ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo programose nurodytos

ugdymo(si) strategijos atitinka vaik orientuoto ugdymo(si) krypt?

6. Ar ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo programose numatytas ugdymo pritaikymas vaikams, turintiems specialij ugdymosi poreiki?

7. Ar ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo programose numatytas vaik

paangos vertinimas atitinka ugdomas kompetencijas/numatytus ugdymosi

rezultatus?

Analizs objektas: ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio program

derm.

Tikslas vertinti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio program derm.

6

Hipotez. Tarp ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derm

nepakankama.

Udaviniai:

1. Atlikti mokslins literatros analiz, iskiriant ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms kriterijus.

2. Isiaikinti strategini dokument reglamentuojamas ikimokyklinio, priemokyklinio bei pradinio ugdymo turinio derms kryptis ir problemas.

3. Atskleisti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms ypatumus pagal iskirtus kriterijus.

4. Ianalizuoti deimties ikimokyklinio ugdymo program, bendrosios priemokyklinio ugdymo(si) bei bendrj pradinio ugdymo program derm.

5. Atskleisti program rengj (pedagog, mokslinink), vietimo strateg, staig vadov ir tv poir ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo derm

bei jos problemas.

6. Atskleisti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio derms poymius ir problemas, atliekant skmingos ir neskmingos turinio gyvendinimo

praktikos analiz Lietuvoje ir usienyje (3 usienio ali).

7. Parengti ikimokyklinio ir priemokyklinio ugdymo program rengimo tobulinimo gaires.

Tyrimo metodai:

1. Lietuvos ir usienio mokslins literatros analiz. 2. Lietuvos ir usienio vietimo strategini dokument analiz. 3. Lietuvos ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program kokybin

turinio (angl. content) analiz.

4. Sutelkt tikslini grupi (angl. focus group) diskusijos metodas. 5. Interviu metodas. 6. Atvejo studija.

Tyrimo imtis:

1. 12 mokslinink sutelkta tikslin grup, sudaryta siekiant vertinti skirting ugdymo

pakop program derms aspektus, pasiekimus bei kylanias problemas. Dalyviai: 4

ankstyvojo, ikimokyklinio ar priemokyklinio ugdymo program rengjai, 3 pradinio ugdymo

program rengjai, 2 autorini arba alternatyvi program rengjai, 2 specialiojo ugdymo,

prevencini program rengjai, rekomendacij, kriterij, samprat, kaip rengti programas,

rengjai, 2 standart rengjai.

2. 16 program rengj praktik (aukltoj, vietimo pagalbos specialist ir kt.) sutelkta

tikslin grup, siekiant atskleisti praktinius ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo

turinio derms aspektus. Grup sudaryta i skirting Lietuvos region ikimokyklinio ugdymo

pedagog, turini skirting program rengimo patirt. Tyrime dalyvavo 2 administracijos

atstovai, 6 aukltojos, 4 vietimo pagalbos specialistai, 2 program rengime dalyvav tvai, 2

meninio ugdymo pedagogai.

3. 18 vietimo strateg, vadov ir tv sutelkta tikslin grup, siekiant atskleisti

vertybinius, sociokultrinius, patirtinius ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo

program turinio derms diskursus. Tyrime dalyvavo 16 informant: 2 dareli direktoriai, 2

ikimokyklini staig pavaduotojos, 4 tvai, 1- staig, kuriose ugdomi vaikai, turintys

7

specialij ugdymosi poreiki, atstov, 1- pradinio ugdymo pedagog asociacijos LPUPA

pirminink, 1-multikultrinio ugdymo srities praktikas, 2 mokykl pavaduotojai, atsakingi

u pradin ugdym, 3 - mokytojos, 2 savivaldybi atstovai, 1- vietimo strategas, 1-

psichologas, 1- vaik gydytojas, 1- vaiko teisi atstovas.

4. 15 interviu su usienio ali ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo

specialistais, staig vadovais, pedagogais, mokslininkais.

5. Atvejo studija. 14 skmingos ir neskmingos praktikos atvej apra, kuriuose

parodyta ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo derm ir jos problemos.

6. Ikimokyklinio ugdymo staig parengt program imtis - 10 program, "Bendroji

priemokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa" (2002) ir "Pradinio ugdymo bendrosios

programos" (2008).

Tiriamj atranka

Sutelktos tikslins grups informant atranka tikslin, imtys buvo suformuotos

atsivelgiant tyrimo klausimus, tiksl bei udavinius, kokybinio tyrimo metod reikalavimus.

Usienio specialistai interviu metodui taip pat buvo atrinkti tikslingai, gilesnei analizei

pasirinkus 3 alis Suomij, Lenkij, Islandij.

Ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms analizs kriterijai

1. Ikimokyklinio, priemokyklinio, pradinio ugdymo program tiksl atitiktis Europos ir Lietuvos vietimo dokumentuose rekomenduojamoms vaik ugdymo tiksl prioritetinms

kryptims: vaiko individuali gali pltot; vaiko santyki su kitais pltot; vaiko galinimas

mokytis.

2. Program udavini atitiktis Europos ir Lietuvos vietimo dokumentuose rekomenduojamoms vaik ugdymo tiksl prioritetinms kryptims: vaiko individuali gali

pltot; vaiko santyki su kitais pltot; vaiko galinimas mokytis.

3. Program ugdymo princip (nuostat) atitiktis Europos ir Lietuvos vietimo dokumentuose rekomenduojamoms vaik ugdymo tiksl prioritetinms kryptims: vaiko

individuali gali pltot; vaiko santyki su kitais pltot; vaiko galinimas mokytis.

Ugdymo tiksl, udavini ir princip kryptys iskirtos remiantis Europos vietimo

dokument analize ir MM dokumentais (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios

programos. vadas. MM ministro 2008 m. rugpjio 26 d. sakymas Nr. ISAK-2433),

kuriuose iskiriamos trys prioritetins laukiam ugdymo rezultat kryptys: vaiko individuali

gali pltot (laukiamas rezultatas: ugdytinis "pasitikintis savimi teigiamai save vertina, yra

motyvuotas, atsakingas, patikimas, iniciatyvus, krybingas"); vaiko santyki su kitais pltot

(laukiamas rezultatas: ugdytinis "bendraujantis ir bendradarbiaujantis konstruktyviai veikia

siekdamas bendr tiksl, kuria ir palaiko gerus santykius su aplinkiniais" aktyvus

dalyvauja bendruomens gyvenime, prisideda prie Lietuvos, Europos ir pasaulio kultros ir

gamtins aplinkos puoseljimo, socialins ir ekonomins gerovs krimo); vaiko galinimas

mokytis (laukiamas rezultatas: ugdytinis " pasirengs mokytis vis gyvenim yra gijs btinas

kompetencijas, kritikai mstantis, siekiantis ini, krybikai jas taikantis problemoms

sprsti").

4. Program kompetencij atitiktis Europos ir Lietuvos vietimo dokumentuose rekomenduojamoms kompetencijoms.

8

Europos vietimo strateginiuose dokumentuose iskiriamos 8 bendrosios kompetencijos:

bendravimas gimtja, bendravimas usienio kalbomis, matematiniai gebjimai bei gebjimai

gamtos moksl ir technologij srityse, skaitmeninis ratingumas, mokymasis mokytis,

socialiniai ir pilietiniai gebjimai, iniciatyvumas ir verslumas, kultrinis smoningumas ir

raika. (Bendrj kompetencij vertinimas. EKK 2010 07 08. http://ec.europa.eu/ dgs/ education_culture).

Lietuvos vietimo strateginiuose dokumentuose iskiriamos eios bendrosios

kompetencijos: mokjimo mokytis, komunikavimo, socialin, painimo, iniciatyvumo ir

krybingumo, asmenin (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. vadas.

Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjio 26 d. sakymas Nr. ISAK-

2433).

Metodinse rekomendacijose ikimokyklinio ugdymo programai rengti (2006) ir

Bendrojoje priemokyklinio ugdymo ir ugdymosi programoje (2002) iskirtos 5

kompetencijos: sveikatos saugojimo, painimo, komunikavimo, menin, socialin.

Atliekant tyrim siekta nustatyti ar programos atitinka Europos ir Lietuvos vietimo

dokumentuose numatytas kompetencijas, j komponentus ir turin. Tarp program yra derm,

jeigu yra siekiama t pai taiau skirtingo lygmens kompetencij.

5. Program turinio atitiktis program tikslams ir kompetencijoms.

Kokybikos programos yra parengtos taip, kad j turinio sritys (socialinio ugdymo;

painimo; komunikavimo; sveikatos ugdymo; meninio ugdymo ir kt.) apima visapusik vaiko

ugdym. Tarp program yra derm, jeigu ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo

program turinys apima visas vaiko ugdymo sritis.

6. Pedagogini strategij atitiktis vaik orientuotam ugdymui(si).

Programose pateiktos pedagogins strategijos atitinka vaik orientuot ugdym, jeigu

naudojami tokie metodai: mokymosi aidiant, informacijos paiekos, patirtinio, situacinio,

eksperimentinio, imitacinio, interpretacinio, krybinio ugdymo(si) skatinimo metodai; vaiko ir

pedagogo krybins sveikos (bendravimo, bendradarbiavimo, idj veiklai pasilymo,

ikio) metodai; vaik tarpusavio sveikos skatinimo (problem sprendimo, diskusij, vaik

projekt, bendr krybini darb) metodai; motyvuojantieji (pagyrimas, pritarimas,

palaikymas) metodai; ugdymo pavyzdiu (modeliavimo) metodai, refleksyviojo mokymosi

metodai; ugdaniosios aplinkos krimo metodai.

Programose pateiktos pedagogins strategijos yra orientuotos pedagog (neatitinka

vaik orientuoto ugdymo), jeigu taikomi tiesioginio mokymo metodai: supaindinimas,

demonstravimas, nurodymai, aikinimas, uduoi bei pratim atlikimas, mokymasis

atmintinai.

Kokybikos programos yra parengtos taip, kad ankstyvojo, ikimokyklinio, priemokyklinio

ir pradinio vaik ugdymo pedagogins strategijos atliepia skirtingo amiaus, skirting poreiki

vaik galimybes (orientuojamasi vaiko raid, jo ugdymsi.)

7. Vaik, turini specialij ugdymosi poreiki, ugdymo(si) elementai programose.

Europos ir Lietuvos vietimo dokumentuose nurodomi tokie tinkami parengtos

traukianiojo ugdymo programos kriterijai: ar programos tikslai, udaviniai, principai

http://ec.europa.eu/%20dgs/%20education_culture

9

pritaikyti vaikams, turintiems specialij ugdymosi poreiki; ar programos turinio apimtis

atitinka vaik poreikius ir raidos perspektyvas; ar mokymosi priemons, mokymo metodai ir

aplinka pritaikyti vaikams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, bei j gyvenimo bdui; ar

vertinimas pritaikytas vaik, turini specialij ugdymosi poreiki,paangos nustatymui ir

tolesnio ugdymo planavimui (Policy Gidelines on Inclusion in Education. UNESCO, 2009.

http://unesdoc.unesco.org/images /0017/001778/177849r.pdf).

8. Vertinimo atitiktis program tikslams ir kompetencijoms.

Remiantis Europos ir Lietuvos strateginiais dokumentais, vertinimas turt atitikti tikslus ir

pltojamas kompetencijas, turt padti painti ugdytin bei siekti maksimalios ugdytini

paangos, teikti grtamj ry besimokaniajam ir pedagogui siekti program kokybs.

Konceptualios tyrimo nuostatos

Formuojant tyrimo strategij, pasirinkta skirting kokybini tyrim derinimo prieiga,

kadangi Tyrimo, kuris vertint ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio

program derm techninje uduotyje numatyta: mokslins literatros bei vietimo

dokument analiz; deimties ikimokyklinio ugdymo program, Bendrosios priemokyklinio

ugdymo ir ugdymosi programos (2003) ir Pradinio ugdymo bendrj program (2008)

derms kokybinis vertinimas; sutelkt tikslini grupi kokybinis tyrimas (su ugdymo program

rengjais mokslininkais, ikimokyklinio ugdymo program rengjais praktikais ir kitomis

suinteresuotomis grupmis); trij usienio ali gerosios praktikos apvalga; skming ir

neskming praktik analizs. Remtasi prielaida, kad kompleksinis duomen rinkimas

skirtingo pobdio kokybiniais metodais leidia giliau painti analizs objekt, atsakyti

probleminius tyrimo klausimus.

Siekiant isiaikinti ugdymo turinio rengj sampratas, poirius program derm,

naudinga taikyti tuos kokybinio tyrimo metodus, kurie leidia laisvai isakyti sukaupt patirt,

vardinti problemas, pasilyti situacijos keitimo rekomendacijas. Be to, naudinga igirsti tv

atsiliepimus apie vaiko ugdymo/si skirtingose pakopose privalumus ir problemas, perjimo i

vienos kit pakop problemas. Naudinga igirsti, koki priekait pradini mokykl

mokytojai turi priemokyklini grupi pedagogams ir atvirkiai.

Rengiant tyrimo strategij, siekta vairi kokybinio tyrimo metod trianguliacijos, kad

analizs objektas bt analizuojamas kompleksikai. Pirminiai duomenys skirtingais metodais

renkami i vis ikimokyklinio ir priemokyklinio ugdymo(si) proceso dalyvi (pedagog,

administracijos, kit staigos darbuotoj, tv, vaik) bei vietimo politik, mokslinink,

organizatori. Trianguliacijos taikymas padidina tyrimo patikimum.

http://unesdoc.unesco.org/images%20%20%20%20/0017/001778/

10

Tyrimo etapai

IKIMOKYKLINIO, PRIEMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO

PROGRAM DERMS TYRIMO SCHEMA

MOKSLINS LITERATROS ANALIZ

Iskirti bei pagrsti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio program

derms kriterijus

1 pav. Ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio program derms tyrimo

schema

LIETUVOS VIETIMO DOKUMENT ANALIZ

Isiaikinti strategini dokument reglamentuojamas ikimokyklinio,

priemokyklinio bei pradinio ugdymo turinio derms kryptis ir problemas

KOKYBIN PROGRAM TURINIO DERMS ANALIZ Atskleisti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms

ypatumus pagal iskirtus kriterijus

SUTELKT TIKSLINI GRUPI DISKUSIJA

Atskleisti program rengj (pedagog, mokslinink), vietimo strateg, staig

vadov ir tv poir ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio

program derm bei jos problemas

INTERVIU SU USIENIO SPECIALISTAIS

Atskleisti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio derms

inovatyvi patirt usienyje

ATVEJO STUDIJA

Atskleisti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio derms

poymius ir problemas, atliekant skmingos ir neskmingos ugdymo turinio

gyvendinimo praktikos analiz Lietuvoje

11

Sutelkt tikslini grupi diskusijos metodik ir procedr parengimo probleminiai

kontekstai

Siekiant itirti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derm,

teko veikti iuos sunkumus:

alyje nra aikiai iskirt ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms samprat bei kriterij, taigi, skirting ugdymo pakop program rengjai

neturjo galimybs vadovautis apibendrintomis nuostatomis dl program derms.

Organizuojant sutelkt tikslini grupi tyrim kilo sunkum dl samprat kiekvienas

informantas turjo skirting derms samprat. i problem padjo isprsti i anksto parengti

ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms kriterijai bei j pagrindu

parengti klausimynai sutelktoms tikslinms grupms;

kadangi ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms sampratos buvo labai skirtingos, organizuojant sutelkt tikslini grupi tyrim, informantai

buvo praomi pateikti j nuomon pagrindiani pavyzdi, kurie padjo atskleisti informant

derms sampratos turin.

Kokybinio tyrimo metodikos ir procedros

1. Kokybin turinio analiz. Metodo paskirtis - isiaikinti strategini dokument reglamentuojamas ikimokyklinio, priemokyklinio bei pradinio ugdymo turinio derms kryptis.

Metodas buvo naudojamas Lietuvos ir usienio vietimo strategini dokument analizei. Buvo

parengti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms kriterijai.

Kriterijai buvo taikomi vietimo strategini dokument turinio analizei, atskleidiant

ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms prielaidas. Kokybinei

turinio analizei buvo atrinktas Lietuvos ir usienio vietimo dokument paketas (1 priedas).

2. Kokybin turinio analiz. Metodas buvo naudojamas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo program analizei. Metodo paskirtis - atskleisti ikimokyklinio, priemokyklinio ir

pradinio ugdymo program derms ypatumus pagal iskirtus kriterijus bei irykinti j derms

problemas. Ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo program derms kriterijai

buvo taikomi derms kategorij ir subkategorij iskyrimui. Kokybinei turinio analizei buvo

atrinkta 10 Lietuvos ikimokyklinio ugdymo program, taip pat buvo analizuojamos Bendroji

priemokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa bei Pradinio ugdymo bendrosios

programos.

3. Sutelkt tikslini grupi diskusijos metodas. Metodo paskirtis - atskleisti program rengj (pedagog, mokslinink), vietimo strateg, staig vadov ir tv poir

ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio program derm bei jos problemas.

Buvo parengti klausimynai 3 sutelktoms tikslinms diskusij grupms: ugdymo program

rengjams-mokslininkams, ugdymo program rengjams-praktikams, kitiems suinteresuotiems

asmenims vietimo strategams, vadovams ir tvams. Sutelktos tikslins grups dalyviai buvo

atrenkami tikslingai ir sukvieiami LEU auditorij. Klausimai buvo pateikiami odiu bei

Power Point kompiuterine programa ant ekrano. Kiekvienos grups diskusij ved du

moderatoriai. Siekiant ilto kontakto ir laisvumo, pradedant grups diskusij buvo aidiamas

komunikavim skatinantis aidimas Ledlauis. Pasisakyti bei diskutuoti buvo kvieiami visi

dalyviai, norintiems kalbti odis buvo suteikiamas i eils. Pasisakantieji buvo praomi

prisistatyti pasakant vard. Buvo daromas audio raas, todl vardas reikalingas to paties

dalyvio pasisakymams atpainti. Stenografuojant audio ra dalyvio vardas buvo keiiamas

12

dalyvio kod (numer), todl buvo garantuojamas konfidencialumas. Sutelkt tikslini grupi

diskusijos truko apie 2 val.

Sutelktos tikslins grups diskusijos mediagos analizei buvo naudojamas atvirojo

kodavimo metodas, iskiriant esmines ir antrines kategorijas. Iskirtos ikimokyklinio,

priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio derms kategorijos buvo pagrindiamos turinio

analizs duomenimis. Analizs schema:

Kategorija Subkategorija Teiginiai (dalyvi mintys, poiriai)

Sutelkt tikslini grupi diskusijos mediagos analiz pagal kokybs kategorijas atliko

LEU dstytojai, turintys ne maesn kaip moksl daktaro laipsn.

4. Interviu usienio ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo specialistams, mokslininkams, program krjams. Metodo paskirtis - atskleisti ikimokyklinio,

priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio derms inovatyvi patirt usienyje. Buvo

parengtas interviu klausimynas. Tyrimui atrinktos trys valstybs: Suomija, Lenkija, Islandija,

todl interviu buvo atliekamas su i ali specialistais. Interviu buvo atliekamas nuvykus ias

alis, specialistams buvo uduodami klausimai odiu, o atsakymai buvo raomi diktofon.

Jeigu odiniam interviu su kuriuo nors specialistu nebuvo slyg, jam buvo pateiktas interviu

protokolas, kad jis j upildyt ratu. Interviu klausimynas iverstas angl ir lenk kalbas.

Pagrindiniai teminiai interviu orientyrai buvo ie:

nacionalins ugdymo programos/gairs vaikams nuo gimimo iki 10 met, pasiekim standartai ir strateginiai ugdymo/si turin reglamentuojantys dokumentai usienio

alyje;

alies vaik ugdymo program derm ir kaip jos siekiama;

alies skirtingo amiaus vaik ugdymo program derms problemos. Duomen analizei buvo taikomas atvirojo kodavimo metodas.

5. Atvejo studija. Metodo paskirtis - atskleisti ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio ugdymo turinio derms poymius ir problemas, atliekant skmingos ir neskmingos

turinio gyvendinimo praktikos analiz Lietuvoje. Buvo parengti atvejo analizs apraai (7

priedas). Siekiant isiaikinti, kuriose ikimokyklinio, priemokyklinio ugdymo staigose ar

mokyklose yra inovatyvi su program derme susijusi ugdymo organizavimo form, bd,

aplink, veikl, ugdymo staigoms buvo isistas bendro pobdio klausimynas. staigas,

kurios nurod, kad realizuoja inovatyvias, su program derme susijusi ugdymo organizavimo

formas, bdus, aplinkas, veiklas nuvyko tyrjas, kuris surinko vairiapus informacij apie

gyvendinamas inovacijas.

Pagrindiniai orientyrai, renkant informacij apie skmingos ir neskmingos praktikos

atvejus:

inovacijos esm;

kuo ji naudinga didinant ikimokyklinio, priemokyklinio, pradinio ugdymo(si) tstinum, derm;

jos patrauklumas vaikams, tvams;

nauda vaik ugdymosi proceso kokybs tobulinimui. Ataskaitoje buvo pateikti atrinkt skmingos ir neskmingos praktikos atvej apraai

pagal parengt form.

Duomen rinkimo laikas: 2012.02.16 2012. 05.16

13

1 lentel

Bendra tyrimo schema

Tyrimas Analizs klausimas

Ikim

okyk

linio

, p

rie

moky

kli

nio

, p

radin

io

ugdy

mo p

rog

ram

t

iksl

, u

dav

ini

,

pri

nci

p

at

itik

tis

Eu

ropo

s ir

Lie

tuvo

s

vie

tim

o d

ok

um

entu

ose

reko

men

duo

jam

om

s v

aik

ugdy

mo

tik

sl

pri

ori

teti

nm

s k

rypti

ms

Pro

gra

m

ko

mp

eten

cij

ati

tik

tis

Eu

rop

os

ir L

ietu

vo

s v

ieti

mo

do

ku

men

tuo

se

reko

men

duo

jam

om

s k

om

pet

enci

jom

s

Pro

gra

m

tu

rinio

ati

tik

tis

pro

gra

m

tik

slam

s ir

ko

mp

eten

cijo

ms

Ped

ago

gin

i

stra

teg

ij

at

itik

tis

vai

k

ori

entu

ota

m u

gdy

mu

i(si

).

Vai

k

, tu

rin

i s

pec

iali

j

ug

dy

mo

si

po

reik

i, ug

dy

mo

(si)

ele

men

tai

pro

gra

mo

se

Ver

tin

imo

ati

tikti

s p

rog

ram

t

iksl

ams

ir

ko

mpet

enci

jom

s

Sutelktos tikslins grups tyrimo

metodika, skirta ugdymo program

rengjams mokslininkams

+ + + + + +

Sutelktos tikslins grups tyrimo

metodika, skirta ikimokyklinio

ugdymo program rengjams

praktikams

+ + + + + +

Sutelktos tikslins grups tyrimo

metodika, skirta vietimo strategams,

vadovams ir tvams

+ + + + + +

Interviu usienio ikimokyklinio

ugdymo specialistams + + + + + +

vietimo dokument kokybin turinio

analiz + + + + + +

Ugdymo program kokybin turinio

analiz + + + + + +

Atvejo studija

+ + + +

14

2. IUOLAIKIN UGDYMO TURINIO IR PROGRAM DERMS SAMPRATA

Ugdymo(si) turinio apibrtys

JAV mokslininkai Darling-Hammond L., Banks J., Zumwalt K., Gomez L. ir kt. (2005,

170 p.) pateikia ugdymo(si) turinio siaurja ir plaija prasme sampratas. Ugdymo(si) turinys

siaurja prasme yra formalusis ugdymo(si) turinys (formal curriculum), kur sudaro konceptai,

tematika ir kt., t. y. tai, ko mokomasi. Ugdymosi turin plaija prasme sudaro jau pamintas

formalusis ir dar du turinio aspektai: gyvendinamas ugdymo(si) turinys (the enacted

curriculum), kuris apima mokini veikl, mokytojo ir mokini sveikas, vertinim, priemones

ir kitus praktinius aspektus; paslptas ugdymo(si) turinys (hidden curriculum), apimantis

pedagogo gebjim sukurti mokymsi skatinanias slygas. Jei pedagogui nepakanka

kompetencijos, mokini mokymasis nebna pakankamai efektyvus.

A. Pollard (2008, 210-211 p.) pateikia keturias ugdymo(si) turinio apibrtis. Oficialus

ugdymo(si) turinys (official curriculum), jo nuomone, tai i anksto suplanuota, aikiai pateikta

valstybin ugdymo(si) programa, turinti esminius elementus: numatom ugdymo(si) turin,

kuris idstytas tam tikru nuoseklumu, t.y. paangos laipteliais, orientuotas besimokantj ir jo

poreikius, keliantis ikius jo ugdymuisi. Oficialus turinys gali bti pateiktas kaip

nacionalins ugdymo(si) gairs, kurios gyvendinant prapleiamos, praturtinamos, atsivelgiant

besimokanij poreikius, mokyklos ir vietos bendruomens slygas. Paslptas ugdymo(si)

turinys, vietimo stratego nuomone, yra tai, ko nra oficialiajame turinyje, bet mokomasi

mokykloje. is turinys "atsineamas" mokytojo ir mokini, ikyla dl j statuso ir santyki, j

slygoja mokyklos aplinka, jos vertybs. Mokiniai ugdosi supratim apie berniuk ir mergaii

elges, tautybes, skirtingus socialinius sluoksnius. is ugdymosi turinys susijs ir su konkreia

mokymosi mediaga, kuri paruoia mokytojas. Stebimas ugdymo(si) turinys (observed

curriculum) - tai klasje ar grupje realiai gyvendinamas turinys. Jis gali bti artimas

oficialiam turiniui, bet gali bti ir gana skirtingas. Pavyzdiui, mokykloje gali bti taikomos

labai efektyvios mokymo(si) strategijos, padedanios mokiniams pasiekti geresni, nei

numatyta oficialioje programoje, rezultat, ir prieingai. Be to, stebimas turinys labai priklauso

ir nuo mokini santykio su mokymusi. Patirtinis ugdymo(si) turinys (the curriculum-as-

experienced) - tai mokinio patyrimas, apjungiantis tiek oficial, tiek ir paslpt ugdymo(si)

turin. Jei oficialus ir paslptas ugdymo(si) turinys atitinka besimokaniojo poreikius, pastarojo

patirtinis turinys plaiausias, labiausiai atitinka i anksto suplanuotj. Btent patirtinis

ugdymosi turinys yra tikrasis edukacini poveiki rezultatas.

A. V. Kelly (2009, 10-13 p.) ugdymo(si) turinio sampratas bando grupuoti pagal kelis

kriterijus. Pagal tai, kokiai staigai ir mokymosi formai skirtas ugdymo(si) turinys,

mokslininkas iskiria formalj ir neformalj ugdymo(si) turin. Formalusis, jo nuomone,

vykdomas mokyklose numatyt laiko period ir yra privalomas. Neformalusis - yra laisvai

pasirenkamas ir vykdomas breliuose, per papildom sportin ir menin veikl mokykloje arba

u jos rib. Mokslininkas taip pat iskiria suplanuot (planned) ir gaut (receivd) ugdymo(si)

turin. Suplanuotas ugdymo(si) turinys - tai i anksto numatyti tikslai, udaviniai, rezultatai,

mokymosi organizavimo ypatumai ir kt. Gautas ugdymo(si) turinys, autoriaus nuomone, yra

mokinio gyta patirtis. A. V. Kelly iskiria ir paslpt turin, kurio samprata tokia pat, kaip ir

pateikta A. Pollard.

Italijos teoretik R. M. Niculescu (2010, 42-47 p.) ugdymo(si) turinio sampratai

apibrti iskiria vis eil perspektyv.

15

Viena i perspektyv - ugdymosi situacij pobdis, kuris priklauso nuo ugdymosi

formos (formali, neformali), pasirinkimo laisvs (privalomas, pasirenkamas), keliam ar

nekeliam ugdymosi tiksl. iuo aspektu autor iskiria formalj, neformalj ir informalj

ugdymo(si) turin. Formalj ir neformalj ugdymo(si) turin autor apibria panaiai, kaip A.

V. Kelly. Informaliuoju ugdymo(si) turiniu autor vadina visas situacijas, kuriose nekeliamas

tikslas ko nors imokti, taiau mokymasis vyksta. Jis vyksta visur - eimoje, irint televizij,

draug vakarlyje ir kt.

Kita i perspektyv - ugdymosi turinio realumas. iuo aspektu autor iskiria idealj

(ideal curriculum) ir realj (real curriculum) ugdymo(si) turin. Idealj ugdymosi turin autor

apibria kaip i anksto numatyt, apjungiant ir formalj ir neformalj ugdymo(si0 turin.

Realj apibria kaip mokinio gytas patirtis.

Lietuvoje kaip i ugdymo(si) turinio samprat atitikmenys vartojamos sampratos -

numatytas ugdymo(si) turinys ir realiai pasiektas ugdymo(si) turinys. Samprata "Numatytas

ugdymo(si) turinys" artima A. Pollard oficialiojo, A. V. Kelly suplanuoto, L. Darling-

Hammond ir kt. formaliojo ugdymo(si) sampratoms. Samprata "Pasiektas ugdymo(si) turinys"

artima A. Pollard patirtinio, A. V. Kelly gautojo, R. M. Niculescu realiojo ugdymo(si)

sampratoms. Remiantis A. Pollard ir L. Darling-Hammond ir kt., tarp numatyto ir realiai

pasiekto ugdymo(si) turinio galima velgti dar vien etap, kur nusako svoka

"gyvendinamas ugdymo(si) turinys". Jis susideda i dviej dedamj - A. Pollard iskirto

stebimo ugdymosi turinio ir praktikai vis autori minimo paslpto ugdymosi turinio.

Taigi, remiantis grups mokslinink samprat sinteze, irykja nauja poirio

ugdymo(si) turin perspektyva - ugdymo(si) turinio krimo ir realizavimo procesas

(planavimas, gyvendinimas, pasiektas rezultatas).

R. M. Niculescu iskiria dar vien perspektyv ugdymo(si) turinio sampratoms

apibrti - pedagogo perspektyv. iuo poiriu mokslinink pateikia sampratas: suprastas

ugdymo(si) turinys (perceived curriculum), mokomas turinys (taught curriculum), vertinamas

ugdymo(si) turinys (assesssed/evaluated curriculum). Suprastas ugdymo(si) turinys rodo, kaip

gerai pedagogas yra perprats oficialj ugdymo(si) turin, tai - pedagogo poirio mokini

ugdymo(si) organizavim modelis, stipriai veikiamas pedagogo asmenybs. Mokomas turinys -

tai pedagogo realiai taikom mokini ugdymo form, metod ir bd visuma, atitinkanti

oficialj ugdymo(si) turin ir orientuota mokinio poreikius bei galimybes. Vertinamas

ugdymo(si) turinys - tai mokini pasiekimai, kurie vertinami ir sivertinami ugdymo(si)

procese. Visais atvejais ugdymo(si) turinys gali skirtis, pvz., pedagogas supranta ugdymo(si)

turin, taiau nepakanka kompetencijos j tinkamai realizuoti; mokoma daugiau, o vertinama

maiau; ugdomi gebjimai, o vertinamos tik inios ir kt.

2 lentelje pateiktas poiri analizs pagrindu parengtas sisteminis ugdymo(si) turinio

samprat laukas.

2 lentel

Ugdymo(si) turinio samprat sistemin lentel

Eil.

nr.

Poirio ugdymo(si)

turinio samprat

perspektyva

Ugdymo(si) turinio sampratos Autoriai

1. Ugdymosi forma ir

ugdymosi situacij

pobdis.

Formalusis (gyvendinamas formaliojo

ugdymo staigose, privalomas, keliami

ugdymo(si) tikslai).

A. V. Kelly

R. M. Niculescu

16

Neformalusis (gyvendinamas

neformaliojo ugdymo staigose,

pasirenkamas, keliami ugdymo(si)

tikslai).

Informalus (gyvendinamas ne ugdymo

staigose, nesismonintas, nekeliami

ugdymo(si) tikslai).

2. Krimo ir realizavimo

proceso aspektas:

planavimas,

gyvendinimas,

pasiektas rezultatas.

Numatytas (idealus - R. M. Niculescu,

suplanuotas - A. V. Kelly, oficialus - A.

Pollard, formalus - L.Darling-Hammond

ir kt.).

gyvendinamas (L. Darling-Hammond

ir kt.): stebimas (A. Pollard) ir

paslptas.

Pasiektas (patirtinis - A. Pollard,

gautasis - A. V. Kelly, realusis - R. M.

Niculescu ).

R. M. Niculescu

A. V. Kelly

A. Pollard

L. Darling-

Hammond ir kt.

3. Pedagogo perspektyva Suprastas (pedagog poiris).

Mokomas (ugdymo(si) formos, metodai,

bdai, santykiai, aplinkos).

Vertinamas (kokiu tikslu ir kas

vertinama, kas vertina, sivertina, kaip

vertinama).

R. M. Niculescu

Ugdymo(si) turinio sandara programose

Daugeliui usienio autori rpi ugdymosi turinio sandara. A. Pollard (2008, 225 p.)

pateikia ugdymosi turinio sandaros paveiksl, kuris sudarytas iekant atsakymo tris

fundamentinius klausimus:

K mes ketiname pasiekti?

Kaip mes organizuojame mokymsi?

Kaip mums sekasi pasiekti tiksl? Atsakant klausim "K mes ketiname pasiekti?", autoriaus nuomone, turt bti

numatomi ugdymosi rezultatai: keliami ugdymosi tikslai, udaviniai, numatomos ugdytinos

kompetencijos bei j komponentai (nuostatos, gebjimai, inios ir supratimas), apraomas

gyjam gebjim, ini ir supratimo, nuostat lygis. Autoriaus nuomone, ugdymo(si)

udaviniai turi aikiai nubrti, ko turi pasiekti vaikas, padedamas mokytojo. Keliant atskir

pakop (ikimokyklinio, priemokyklinio, pradinio) ugdymo tikslus, orientuojamasi ir

visuomens usakym asmens ugdymui. Anglijoje tai yra "Tapti skmingai besiugdaniu",

"Tapti oria asmenybe, gyvenania saug, sveik ir turining gyvenim", "Tapti atsakingu

pilieiu".

Numatant ugdytinas kompetencijas, kyla btinyb isiaikinti santyk tarp bendrj ir

dalykini kompetencij. Ugdymo turinio teoretik R. M. Niculescu (2005), A. Pollard (2008)

ir kit teigimu, kiekvienos ugdymo pakopos rezultatai apraomi, pateikus bendrsias

kompetencijas, kurios siejamos su mokinio asmenine, socialine, painimo, komunikavimo,

fizine, krybikumo raida. Kiekvienai ugdymo pakopai numatytas rezultatas - tam tikras

siektinas kompetencij lygis - yra tarsi prastai brstanio vaiko asmenybs "portretas". Taigi,

17

numatytas pasiekti kompetencij lygis parodo mokinio asmenybs raidos paang per

numatyt laikotarp (t.y. per vienos ugdymo pakopos laikotarp). Teoretik nuomone, mokinio

asmenybs raida, brandinimas ir yra pagrindinis viso ugdymo(si) tikslas.

ie ir kiti ugdymo turinio teoretikai mano, kad dalykins kompetencijos yra tik

instrumentas siekti bendrj kompetencij, per kurias apraoma mokinio raidos paanga.

Kitas aktualus klausimas - nuo kokio vaiko amiaus galime kalbti apie jo

kompetencijas? Usienio ali patirties analiz rodo, kad daugumos valstybi ikimokyklinio

amiaus vaik pasiekimai apraomi, juos siejant su vaiko ugdymosi sritimis, o ne su

kompetencijomis (Pensilvanija, 2010; Anglija, 2000 ir kt.). Priemokyklinio amiaus vaik

ugdymosi rezultatai apraomi, iskiriant bendrsias kompetencijas, nes iame amiuje jau

galima siekti bendrj kompetencij prielaid pltojimosi. Nuo pradinio ugdymo pakopos

pradios rezultatai apraomi, iskiriant bendrsias, o taip pat ir dalykines kompetencijas.

Atsakant klausim "Kaip mes organizuojame mokymsi?" numatomos ugdymosi

formos (pamoka, umokyklin veikla, renginiai ir kt.), mokymosi prieigos (patirtinis;

konstruktyvistinis; personalizuotas; mokin orientuotas mokymasis ar kt.), mokymosi

kontekstai (multikultrinis, multilingvistinis, atvirumo vaikams, turintiems specialij

ugdymosi poreiki, bendruomenikumo, krybikumo ir kt.), ugdymo(si) sritys

(komunikacinio, kalbinio, literatrinio; krybikumo ugdymo(si); pasaulio painimo;

matematinio; fizinio; asmeninio, socialinio ir emocinio ugdymo(si) ar kt.), dalykai. Autoriaus

nuomone, iuolaikinje ugdymo(si) programoje svarbesnis vienetas yra ugdymo(si) sritys, o ne

atskiri dalykai. Autoriaus teigimu, moderni kotijos pradinio ugdymo nacionalin programa

turi tokias ugdymo(si) sritis: kalbos, matematika, aplinkos painimas, menai, tikyba ir dorinis

ugdymas. Kiekviena ugdymo(si) sritis turi apibrtus laukiamus rezultatus, kiekvienas i

rezultat turi 5 arba 6 pamatuojamus lygius.

R. M. Niculescu (2005) nuomone, visi ie ugdymo organizavimo aspektai kuria

ugdymosi situacijas/galimybes vaik grupje ar klasje. Btent tai padeda vaikams kryptingai

ugdytis numatytas kompetencijas.

Atsakant klausim "Kaip mums sekasi pasiekti tiksl?" numatoma, kas bus

vertinama (vertinama turi bti tai, ko siekiama), kokiu tikslu (stebti vaiko paang, kad bt

galima gerinti jo ugdymo(si) kokyb ir kt.), kokie vertinimo bdai ir instrumentai bus taikomi.

Apraant vaik paangos vertinim akcentuojama vertinimo atitiktis numatytiems

ugdymosi rezultatams. Ikimokyklinio ugdymo pakopoje vertinami vaik atskir ugdymosi

srii pasiekimai. Priemokyklinio ugdymo pakopoje vertinamas vaik gyt kompetencij

lygis ir brandumas mokykloje. Pradinio ugdymo pakopoje vertinamas mokini gyt

kompetencij lygis.

Irykjo skirtingas usienio edukolog poiris vaik paangos vertinim. Ms alies

pradinio ugdymo programoje iskirti 3 vaik pasiekim lygiai "patenkinamas", "vidutinis",

"auktesnysis". Toks lygi iskyrimas leidia "iriuoti" vaikus gabius ir negabius. Usienyje

pereinama prie kitos pasiekim vertinimo logikos - numatomi pasiekim laipteliai, kuriais

vieni vaikai eina greiiau, kiti - liau. Tokie gyt kompetencij lyg parodantys laipteliai jau

taikomi ir alyje: "Pirmieji ingsniai", "Einama teisinga kryptimi", "Jau arti tikslo", "gyta

kompetencija", "Dar labiau tobuljama". Laipteli principas rodo pedagogui ugdymo(si)

turinio parinkimo vaikui ir jo realizavimo ingsni sek.

Tokia ugdymo(si) turinio sandara leidia pasiekti ugdymo(si) turinio kokybs.

18

Ugdymosi proceso derms samprata. Derms tarp ikimokyklinio, priemokyklinio ir

pradinio ugdymo turinio realizavimo poymis yra nuoseklus, nekonfliktinis perjimas i

ikimokyklinio priemokyklin ir mokyklin ugdym, nes vis ugdymo pakop centre turi bti

vaikas, jo gerov bei asmenybs raida. Taiau prastoje vaik ugdymo praktikoje iki iol

dominuoja tradicinis poiris ugdymo tstinum, kai priemokyklinio ugdymo udaviniai

daugiau derinami prie mokyklini reikalavim ir ypatum nei atvirkiai. Tyrimai rodo, jog

skirtumai tarp priemokyklinio ir pradinio ugdymo gali sukurti nauj stresini situacij ir

netikrumo vaikams pereinant auktesn pakop, nes tokius sunkumus sukuria kontrastai tarp

skirting pakop program (Woodhead M., Moss P., 2007, p. 30; Darling-Hammond L. ir kt.,

2005).

Iskiriamos ir kitos problemos. Mokslininkai pastebi, jog iki iol didesnis dmesys yra

skiriamas vaiko pasirengimui (brandumui) mokyklai, negu kad mokyklos pasirengimui priimti

vaik. Kai kuriose priemokyklinio ugdymosi etap turiniose alyse tradicikai yra

uauktinti mokymosi reikalavimai, perdaug orientuojamasi imokimo kokyb ir ugdymo

sumokyklinim (Weikart, 1999).

Mokslininkai pagrindia esminius derms tarp ikimokyklinio, priemokyklinio ir pradinio

ugdymo kriterijus. Akcentuojama, kad tiek ikimokyklinio ugdymo staigose, tiek ir mokyklose

vaikams pirmiausia turi bti garantuojama globa, aidimas ir mokymasis. (Framework Plan for

the Content and Tasks of Kindergartens, Norwegian Ministry of education and Research,

2006). Tyrjai atskleidia, kad kol kas ikimokyklinis ir priemokyklinis ugdymas yra daug

daugiau suderintas su maloniu mokymusi nei pradinis ugdymas. Vaiko gerove

besirpinaniose iaurs alyse, ypa vedijoje, Norvegijoje ir pradiniame ugdyme vaiko

gerovei, globai, aidimui, patirtiniam mokymuisi, pasitikjimo savimi stiprinimui kreipiama

pakankamai dmesio. (Arnold C., Bartlett K., Gowani S., Merali R., 2006; Neuman M. J.,

2005; Bennett J., 2006).

Mokslinink nuomone, ugdymas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo(si) pakopoje turt

bti grindiamas holistine paira vaiko socialin, paintin ir emocin raid, o ne atskir

dalyk mokymusi.

Edukologai pabria, kad tiek ikimokykliniame, priemokykliniame, tiek ir pradinio

ugdymo etape btina siekti glaudesns socialins sanglaudos utikrinimo, t.y. btina atrasti

prasmingus kontaktus su skirtingos aplinkos, kilms, kultros, kalbos vaikais (Parkay F.W.,

Hass G., 2000). Pastarj met ES vietimo strateginiai dokumentai kaip vien i svarbiausi

vietimo funkcij nurodo kuo daugiau dmesio skirti vaik i nepalankios socialins aplinkos

traukimui ugdymo staig bendruomenes, siekiant mainti socialin, kultrin

marginalizacij. Europos alys skatinamos kuo daugiau dmesio skirti vaik bendrj

gebjim ugdymuisi, utikrinant, kad vietimo paslaugos bt naudingos visiems

besimokantiems, skaitant ir nepalankioje padtyje esanius asmenis (ES 2010 m. gegus 11 d.

Tarybos ivados dl vietimo ir mokymo socialinio aspekto, ).

UNESCO (2007) atkreipia dmes skurdo aplinkoje gyvenani vaik ugdymo(si)

problemas. Skurdi, atoki (kaimo) vietovi vaikai danai neturi galimybi naudotis vietimo

paslaugomis, o pradj lankyti mokyklas, danai ikrenta j nebaig (Neuman M. J., cit. pgl.

Woodhead M., Moss P. 2007, p. 6).

ES skatinamas naujas poiris lygiavert bendradarbiavim tarp skirting ugdymo

pakop, vengiant vienos pakopos dominavimo prie kit. Skatintinas kuo glaudesni ugdymosi

program krimas, atsivelgiant vaiko kultr bei poreikius. (Woodhead M., Moss P., 2007,

http://eur-ex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:135:0002:0007:LT:PDFhttp://eur-ex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:135:0002:0007:LT:PDF

19

p. 62). Tai gali sukurti pagrind naujai bendrai pedagoginei sveikai ir stiprios ir lygios

partnerysts kultrai (OECD, 2001, 2006, cit. pgl. Woodhead M., Moss P., 2007, p.34).

Literatros altini analiz rodo, jog tyrintojai pabria skirtingus perjimo i

ikimokyklinio ugdymo pradinio ugdymo pakop aspektus. Kai kurie autoriai labiau irykina

psichologin io aspekto pus, kiti program derms ir nuoseklaus tstinumo svarb (Dunlop

A. W., Fabian H., 2002; Brostrm S., Wagner J. T., 2003). Bronfenbrennerio ekologins

sistemos teorija pagrsta nuomone, jog kokybiko perjimo i vienos kit ugdymo pakop

rodikliai bendradarbiavimas su eima ir bendruomene, program suderinamumas (Brostrm

S., Wagner J.T., 2003; Dunlop A. W., Fabian H., 2002; Griebel W., Niesel R., 2003;

Mangione P. L., Speth T., 1998). Tyrjai velgia ikimokyklins staigos ir pradins mokyklos

ugdymo program derinimo galimybes kaip paias palankiausias. Ikimokyklini staig ir

pradini mokykl pedagog bendradarbiavimas viena svarbiausi slyg siekiant abiej

pakop ugdymo program suderinamumo. Pavyzdiui, G. Dahlberg ir H. Lenz Taguchi (1994),

siekiant bendros ikimokyklinio ugdymo ir pradinse mokyklos vizijos, skatina i institucij

pedagogus dirbti kartu. Ypa svarbu, jo nuomone, abiej pakop pedagogams perprasti: 1)

vaiko, kaip ini krjo, identitet, kultr, 2) mokytojo pakitus vaidmen, 3) ugdymo proceso

organizavimo specifik.

20

3. EUROPOS VIETIMO DOKUMENT REKOMENDACIJOS UGDYMO TURINIO PROGRAMOMS

Europos vietimo dokumentuose rekomenduojami vietimo tikslai

(ko mokoma ir mokomasi)

Europos vietimo dokumentuose irykinama nuostata, kad ugdymo(si) tikslai turt

bti orientuojami ne dalykinius akademinius pasiekimus, bet vertybi, gebjim, ini,

t.y. bendrj kompetencij pltojim ir iuolaikins visuomens ikius (Policy

Guidelines on Inclusion in Education. UNESCO, 2009). Kaip ugdymo siekiniai irykinamos 8

bendrosios kompetencijos, btinos skmingam mokymuisi ir darbui: bendravimas gimtja,

bendravimas usienio kalbomis, matematiniai gebjimai bei gebjimai gamtos moksl ir

technologij srityse, skaitmeninis ratingumas, mokymasis mokytis, socialiniai ir pilietiniai

gebjimai, iniciatyvumas ir verslumas, kultrinis smoningumas ir raika. Europos vietimo

dokumentuose nurodomi tokie bendrj kompetencij komponentai: inios, gebjimai

(gdiai), nuostatos. Be to iskiriami proceso aspektai, kurie susiformuoja kompetencijas

taikant gyvenimikose situacijose. ie "proceso aspektai" yra kritinis mstymas, krybingumas,

problem sprendimas, iniciatyvumas, pavojaus vertinimas, sprendim primimas ir jausm

valdymas. Tai tarsi integruojantys gebjimai, sustiprinantys kiekvien i kompetencij.

Dokumentuose nusakomas tradicini mokomj dalyk santykis su bendrosiomis

kompetencijomis. Pabriama, kad dauguma bendrj kompetencij glaudiai siejasi su

tradiciniais mokykl mokomaisiais dalykais, tokiais kaip gimtoji kalba, matematika ir

gamtamokslinis ugdymas, kiti, tokie kaip socialiniai ir pilietiniai gebjimai, iniciatyvumas ir

verslumas, perengia tradicini mokomj dalyk ribas. (Bendrj kompetencij vertinimas. EKK 2010 07 08. http://ec.europa.eu/ dgs/ education_culture; Bendrieji gebjimai kintaniame pasaulyje. Brussels,

KOM(2009)640. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/Lex UriServ.do?uri =COM:2009: 0640:FIN:LT:PDF; Early

Education curriculum, 2011, Brussels. http://www.schola-

europaea.eu/ELC/documents/EN_EARLY_CURRICULUM.pdf).

i bendrj gebjim charakteristikos pateikiamos ir kituose europiniuose vietimo

dokumentuose. Europos Komisijos Komunikato (2008) Komisijos silymuose iki 2020 m.

daugiausia dmesio skiriama tokiems strateginiams udaviniams, kaip mokymosi vis

gyvenim, aktyvaus pilietikumo, krybikumo, verslumo skatinimas. ie udaviniai

turt bti sprendiami visuose ugdymo lygmenyse.

iuolaikinje ekonomikoje, pabriant geresnio ini panaudojimo ir spartaus naujovi

diegimo poreik, akcentuojamas asmenybs krybikumas ir su juo susijs inovacinis

pajgumas. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu, bendru tikslu vardintas siekis per

mokymsi vis gyvenim skatinti krybikum, kuris tapt naujovi varikliu ir svarbiu

asmenini, profesini, verslumo bei socialini gebjim pltojimo ir vis visuomens nari

gerovs puoseljimo veiksniu. Taigi, skelbiamas ugdymo tikslas didinti krybikum ir

stiprinti inovacin pajgum kaip visiems aktual gebjim. Kaip svarbs krybikumo ir

inovacinio pajgumo aspektai vardinami motyvacija ir iniciatyvumas, ugdytini nuo ankstyvos

vaikysts. Todl rekomenduojama palaikyti ir stiprinti vaik krybikum ir j sitraukim

vairias veiklas bei krybinius darbus. Kitu svarbiu krybikumo ir inovacinio pajgumo

aspektu laikomi praktiniai tarpasmeninio ir tarpkultrinio bendravimo gebjimai, kurie

darosi vis aktualesni mobiliame, kultrikai margame iuolaikiniame pasaulyje. Todl kitu

inovacinio pajgumo ugdymo prioritetu tampa inios bei praktiniai gebjimai veikti

demokratinje aplinkoje, vadovaujantis bendramogikomis vertybmis bei pilietinmis

http://ec.europa.eu/%20dgs/%20education_culturehttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/Lex%20UriServ.do?uri%20=COM:2009:%200640:FIN:LT:PDFhttp://www.schola-europaea.eu/ELC/documents/EN_EARLY_CURRICULUM.pdfhttp://www.schola-europaea.eu/ELC/documents/EN_EARLY_CURRICULUM.pdf

21

nuostatomis. (Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dl Europos krybikumo ir naujovi met (2009 m.). Briuselis, 2008. http://eur-lex.europa.eu/Lex UriServ/LexUriServ.do?uri= COM:2008:0159:FIN:LT: PDF ).

Europos Taryba, pabrdama, jog btent vietimui ir mokymui tenka esminis vaidmuo

sprendiant daugel socialini, ekonomini, demografini, aplinkosaugos ir technologini

problem, su kuriomis susiduria ir ateityje susidurs Europa, ikelia strateginius tikslus iki 2020

met. Vienas j mokymosi vis gyvenim pltojimas. Jis reikalauja, kad alyse bt

pltojamos nacionalins, mokymosi rezultatais grstos kvalifikacij sistemos, susietos su

Europos kvalifikacij sranga, kad bt diegti lankstesni mokymosi bdai, utikrinantys

lengvesn perjim i vieno vietimo ir mokymo sektoriaus kit. vietimo ir mokymo kokybs

bei veiksmingumo gerinimo tikslas reikalauja daugiau dmesio skirti pagrindini gebjim,

pavyzdiui, ratingumo ir mokjimo skaiiuoti, tobulinimui, matematikos, gamtos moksl ir

technologij patrauklumo didinimui bei kalb mokjimo gerinimui. Skatinant vienodas

galimybes, socialin sanglaud ir aktyv pilietikum, teigiama, jog reikia visiems sudaryti

geras slygas mokytis, o menko isilavinimo problem sprsti siloma utikrinant kokybik

ikimokyklin ugdym, tikslin param bei skatinant traukiant vietim. Vienu i strategini

tiksl laikomas krybingumo ir novatorikumo (skaitant ir verslum) utikrinimas visuose

vietimo lygmenyse. Dokumente teigiama, jog krybingumas ir novatorikumas, utikrinantis

Europos gebjim konkuruoti tarptautiniu mastu, reikalauja siekti, kad visi pilieiai gyt

bendrj kompetencij, pavyzdiui, skaitmenin ratingum, mokjim mokytis, iniciatyvos

bei verslumo pojt ir kultrin smoningum, o su tuo susijs udavinys utikrinti

visapusik ini trikampio (vietimas, moksliniai tyrimai, novatorikumas) veikim (Tarybos ivados 2009 m. gegus 12 d. dl Europos bendradarbiavimo vietimo ir mokymo srityje strategins programos

(ET 2020), http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2009:119:0002:0010:LT:PDF ). Europos vietimo dokumentuose iskiriami ikimokyklinio ugdymo tikslai: garantuoti

vaik gerov, padti jiems geriau pasirengti mokymuisi mokykloje ir laiduoti tolesnio

mokymosi skm, sukuriant slygas vaik potencini galimybi pltotei. (Policy Guidelines on Inclusion in Education. UNESCO, 2009. http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf ).

Dokumentuose akcentuojama ankstyvaisiais gyvenimo metais gyt nekognityvini

gebjim, toki kaip motyvacija, atkaklumas, gebjimas bendrauti, poveikis skmingam

mokymuisi (Ankstyvasis ugdymas ir prieira. Kaip padti ms vaikams kuo geriau pasirengti ateiiai. Europos Komisija. Komisijos komunikatas. Briuselis, KOM(2011) 66 galutinis. http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri =COM:2011:0066:FIN:LT :PDF). Pabriamas vaik

ankstyvojo kalbos ugdymo poveikis vaiko emocins, socialins ir kognityvins raidos

rezultatams bei geresniam pasiruoimui mokytis pradinje mokykloje. (European Strategic Framework for Education and Training (ET 2020). Language learning at pre-primary school level: making it

Efficient and sustainable A policy handbook. Commission staff working paper. Brussels, 7.7.20 11 SEC (2011)

928 final.).

Ypa akcentuojamas ratingumas ir mokjimas skaiiuoti esmins bendrj

gebjim sudedamosios dalys. Pabriama, kad ypa aktuali pirmoji vaiko patirtis, tinkami

mokymo metodai ir teikiama specialist pagalba. Akcentuojama mokjimo mokytis svarba nuo

maens, kaip viena i slyg skmingai ugdytis gebjimus. (Komisijos komunikatas Europos parlamentui, tarybai, Europos ekonomikos ir socialini reikal komitetui ir region komitetui. Gebjim ugdymas

XXI amiuje: Europos bendradarbiavimo mokykl klausimais darbotvark. Briuselis, 03.07.2008, KOM(2008).

Nurodoma, kad daugelyje ali vis plaiau naudojamos programos, kuriose daugiausia

dmesio skiriama pagrindini gdi, vis pirma, mokjimo skaityti ir skaiiuoti gijimui

ankstyvajame amiuje. (Bendrieji gebjimai kintaniame pasaulyje. Tarybos ir Komisijos parengtas darbo programos vietimas ir mokymas 2010 gyvendinimo 2010 m. paangos bendros ataskaitos projektas.

SEK(2009) 1598. Europos bendrij komisija. Briuselis, 2009.11.25. KOM(2009)640 galutinis. http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0640:FIN:LT:PDF).

http://eur-lex.europa.eu/Lex%20UriServ/LexUriServ.do?uri=%20COM:2008:0159:FIN:LT:%20PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2009:119:0002:0010:LT:PDFhttp://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdfhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri%20=COM:2011:0066:FIN:LT%20:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri%20=COM:2011:0066:FIN:LT%20:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0640:FIN:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0640:FIN:LT:PDF

22

Pabriama ikimokyklinio ugdymo prieinamumo svarba. Tyrimai rodo, jog

daugumoje labiausiai isivysiusi ali vykdomos ikimokyklinio ugdymo programos, skirtos

maas pajamas turini asmen, taip pat tautini, socialini ir kalbini maum, grupms. Jose

numatyta lavinti ikimokyklinio amiaus vaik painimo, kalbinius, ratingumo bei skaiiavimo

gebjimus ir suteikti vaikams tinkam pagrind pradinio mokymo pradiai. Jomis taip pat

siekiama ugdyti vaik socialin ir emocin kompetencij (Ankstyvasis vaik ugdymas ir rpyba Europoje: socialinio ir kultrinio nelygiateisikumo problem sprendimas. Europos komisija.

(Education,Audiovisual and Culture Executive Agency (EACEA P9 Eurydice). Briuselis, 2009).

Europos sjungos tarybos dokumentuose, kurie akcentuoja ankstyvojo ugdymo ir

prieiros svarb atskiriems asmenims ir visuomenei, ypa pabriamas vaik kognityvini,

socialini ir emocini gebjim gijimas aidiant ir mokantis. (Tarybos ivados dl ankstyvojo ugdymo ir prieiros. Kaip padti ms vaikams kuo geriau pasirengti ateiiai (2011/C 175/03). Europos sjungos

taryba. Europos Sjungos oficialusis leidinys. http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2011:175:0008:0010:LT:PDF).

Ankstyvojo ugdymo programose rekomenduojama dmes sutelkti iuos dalykus:

pasiekti, kad mokymasis bt patrauklus ir prieinamas visiems bet kokio amiaus,

isilavinimo, darbo ir socialinio statuso pilieiams; suteikti jiems galimyb, be gimtosios,

imokti dar dvi kalbas; sudaryti slygas migrantams mokytis priimaniosios alies kalbos;

remti specialij ugdymosi poreiki turini asmen personalizuot mokymsi. ES 2010 m.

gegus 11 d. Tarybos ivadose akcentuojamas vietimo, garantuojanio pagrindini

kompetencij gijimas visiems, kuris yra vienas i veiksmingiausi bd skatinti socialin

sanglaud. Todl btina papildoma parama ugdymo institucijoms, kuriose didel dal ugdytini

sudaro vaikai i nepalankios aplinkos. ES Taryba rekomenduoja gerinti ugdymo kokyb,

siekiant kovoti su galima socialine, ekonomine ar kultrine marginalizacija. (ES 2010 m. gegus 11 d. Tarybos ivados dl vietimo ir mokymo socialinio aspekto http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri =OJ:C:2010:135:0002:0007:LT:PDF). Atkreipiamas dmesys

vaik i migrant eim gimtosios kalbos mokym, kaip priemon, kuri padeda saugoti vaiko

kultrin tapatum bei didina jo pasitikjim savimi. (2009 m. lapkriio 26 d. Tarybos ivados dl vaik i migrant eim vietimo. Europos sjungos institucij ir organ praneimai (2009/C 301/07). Europos

Sjungos oficialusis leidinys. 2009. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=

OJ:C:2009:301:0005:0008:LT: PDF).

Europos vietimo dokumentuose akcentuojamas traukiantis vaik, turini

specialij ugdymosi poreiki, ugdymas, kuris apima kognityvinius, emocinius, socialinius

ir krybinius kiekvieno vaiko vystymosi aspektus. Nurodoma, kad inkliuzinio mokymo(si)

programos grindiamos pagrindiniais XXI a. mokymo(si) principais: imokyti kartu mokytis,

kartu veikti ir kartu gyventi skirtingus asmenis. ie ikiai veda prie naujo vietimo

politikos poskio. Nuo inkliuzijos, kaip prastos atskir vaik, turini specialij ugdymosi

poreiki, ugdymo koncepcijos, einama link inkliuzins visos vietimo sistemos sampratos, kuri

skirtingus vaik poreikius traktuoja ne kaip negalios atvejus. Inkliuzija suvokiama plaiu

sociokultriniu lygmeniu kaip visa apimanti vietimo integracija, nukreipta prie bet koki

diskriminacij vardan atskirties mainimo. Europos sjungos alims rekomenduojama

garantuoti vaik, turini specialij ugdymo(si) poreiki, edukacin, socialin ir ekonomin

teisingum, utikrinant pagarb santyk su vaikais ir gerinant ugdymo(si) kokyb.

Rekomenduojama ugdymo tikslus pritaikyti besimokanij poreikiams ir galimybms. (Policy guidelineson Inclusion in education. UNESCO, 2009.

http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf).

Europos Tarybos dokumentai ugdymo tiksl realizavimui rekomenduoja glaudi

sveik tarp ugdymo institucijos, tv ir bendruomens. Pabriama, kad ankstyvasis

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2011:175:0008:0010:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2011:175:0008:0010:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri%20=OJ:C:2010:135:0002:0007:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri%20=OJ:C:2010:135:0002:0007:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=%20OJ:C:2009:301:0005:0008:LT:%20PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=%20OJ:C:2009:301:0005:0008:LT:%20PDFhttp://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf

23

ugdymas ne tik padeda vaikams visapusikai inaudoti savo potencial, bet ir tvams leidia

didinti savo uimtum, kelti kvalifikacij. Ankstyvojo ugdymo staigos bendradarbiavimas su

tvais galina geriau numatyti siektinus rezultatus, pagal kuriuos bt galima stebti vaiko

vystymsi bei jam padti pereiti auktesnius vietimo sistemos lygmenis (Ankstyvasis ugdymas ir prieira. Kaip padti ms vaikams kuo geriau pasirengti ateiiai. Europos Komisija. Komisijos komunikatas.

Briuselis, KOM(2011) 66 galutinis. http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0066:FIN:LT:PDF).

Dokumentuose nurodoma, jog svarbu remti tvus kaip pagrindinius savo vaik

ugdytojus ankstyvajame amiuje, svarbu staigoms glaudiai bendradarbiauti su tvais ir

bendruomene, informuojant juos apie mokymosi nuo pat ankstyvojo amiaus svarb (Tarybos ivados dl ankstyvojo ugdymo ir prieiros. Kaip padti ms vaikams kuo geriau pasirengti ateiiai (2011/C

175/03). Europos sjungos taryba. Europos Sjungos oficialusis leidinys. http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C: 2011:175:0008:0010:LT:PDF).

Ivados.

1. Europos vietimo dokument apvalga parod, kad Europos vietimo tikslai

akcentuoja tris ugdymo prioritetus:

asmens individuali gali pltot ugdymo(si) procese (asmens orumo, gerovs, atsakingumo, individualumo, iniciatyvumo ir krybingumo puoseljimas; kritinio mstymo,

problem sprendimo ir atvirumo naujovms, t.y. inovacinio pajgumo skatinimas; saugaus ir

sveiko gyvenimo gdi ugdymas).

asmens santykio su kitais pltot ugdymo(si) procese (tolerancijos socialinei vairovei skatinimas, bendruomenikumo ir aktyvaus pilietikumo ugdymas, ekologinio

supratingumo ir darnios pltros puoseljimas, socialinio ir kultrinio aktyvumo, verslumo

ugdymas).

galinim mokytis vis gyvenim (pagalba ikimokyklinio ir priemokyklinio amiaus vaikams geriau pasirengti mokymuisi mokykloje; mokymosi motyvacijos skatinimas,

mokymosi stiliaus, technologij ir strategij valdymas).

2. Europos vietimo dokumentai akcentuoja perjim nuo dalykinio mokymo prie

bendrj kompetencij ugdymo. Iskiriamos 8 bendrosios kompetencijos (bendrieji gebjimai):

bendravimas gimtja, bendravimas usienio kalbomis, matematiniai gebjimai bei gebjimai

gamtos moksl ir technologij srityse, skaitmeninis ratingumas, mokymasis mokytis,

socialiniai ir pilietiniai gebjimai, iniciatyvumas ir verslumas bei kultrinis smoningumas ir

raika. Europos vietimo dokumentuose nurodomi tokie bendrj kompetencij komponentai:

inios, gebjimai (gdiai), nuostatos.

3. Europos vietimo dokumentuose pabriama, kad ugdymo staigos turi bti atviros

vaikams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, turi garantuoti edukacin, socialin ir

ekonomin teisingum, utikrinant pagarb santyk su vaikais ir gerinant ugdymo(si) kokyb.

Bendrieji ugdymosi tikslai turi bti pritaikyti vaik, turintiems specialij ugdymosi poreiki,

galimybms.

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0066:FIN:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0066:FIN:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:%202011:175:0008:0010:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:%202011:175:0008:0010:LT:PDF

24

Europos vietimo dokumentuose rekomenduojamas tiksl realizavimas

(kaip mokoma ir mokomasi, kokios mokymo ir mokymosi priemons naudojamos)

Europos vietimo dokumentuose pateikiami kokybiko vaik ugdymo(si) organizavimo

sisteminiai elementai, t.y. atskleidiama Kaip mokomasi? Iskiriami tokie ugdymo(si)

proceso elementai: pltojamos kompetencijos; mokymosi kontekstai ir aplinka; planuojamas

ugdymo(si) turinys (sritys, dalykai, apimtis); vaiko mokymo ir mokymosi technologijos; vaiko

painimas ir pasiekimai (Policy guidelineson Inclusion in education. UNESCO, 2009.

http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf). Dokumentuose nusakomas indlio ir

rezultato svori persiskirstymas. Aikiai apsibrus pltojamas bendrsias kompetencijas,

sutelktis nuo indlio, tokio kaip programos turinys, laikas, mediaga ir metodai, perkeliama ties

mokymosi proceso rezultatais: k baigs mokytis besimokantysis ino, supranta ir geba daryti.

Rekomenduojama gerinti indlio ir rezultat kokyb. (Bendrj kompetencij vertinimas. EKK

2010 07 08. http://ec.europa.eu/ dgs/ education_culture; Atnaujintas Europos

bendradarbiavimo vietimo ir mokymo srityje strateginis pagrindas. SEK(2008) 3058.

SEK(2008) 3059. KOM(2008) 865. http://eur-

lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lng1=lt,lt&lang=&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt

,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=490092:cs&page=&hwords=null ).

Europos vietimo tyrim analizs dokumentuose pateikiami visus ugdymo(si)

organizavimo elementus apimantys iuolaikiniai ugdymo modeliai, taikytini maiems

vaikams: vaik orientuoto (iandien apibdinamo kaip socialinis konstruktyvizmas) ugdymo

modelis; mokym orientuoto ugdymo modelis. Pirmasis modelis apjungia ugdym, kurio

pagrindas visumin vaiko raida ir skatinimas mokytis, savarankikai veikiant, spontanikai

tyrinjant ir aidiant. Skatinamas bendravimas su bendraamiais, bendras darbas, o

kopijuojantys tikrov siuetiniai ar vaidmeniniai aidimai laikomi tokiais pat svarbiais, kaip ir

kultros mokymasis. Suaugusij vaidmuo dvejopas paruoti aplink, suplanuoti laik,

idstyti vairiai veiklai ir aidimams reikalingas priemones, o taip pat usiimti su vaikais taip,

kad bt skatinamas j paintinis ir kultrinis mokymasis (skaityti, skaiiuoti, painti gamt).

Pedagog pareiga vadovauti vaikams ir padti j socialinei bei intelektinei raidai. Antrasis

modelis remiasi ugdymo teorijomis, kuri pagrindas yra mokytojo perduodamos inios ir

gebjimai. Skatinamas kalbos ir mokymosi gdi susiejimas su pradins mokyklos

programomis. Akcentuojamas tiesioginis mokymas, t.y. mokytojo vadovaujama veikla ir gaut

ini tvirtinimas labai grietos struktros ir suplanuotos mokymo programos rmuose.

Pabriama, kad patiems maiausiems (iki 5 met) vaikams skirtos programos turt bti

vykdomos, orientuojantis vaik ir jo raid. Vyresniems (5 - 6 met) vaikams skirtose

programose jau galima vesti tiesioginio mokymo aspektus, taikant planuojam, pedagogo

vadovaujam mokym, kas padt vaikui skmingiau pereiti pradins mokyklos program.

Taiau tiesioginis mokymas turt bti taikomas taip, kad bt priimtinas vaikams ir nesukelt

neigiam socialini, emocini pasekmi. Daugumoje ali formalusis mokyklini gdi,

pavyzdiui, skaitymo, raymo, matematikos mokymas prasideda nuo eeri ar septyneri

met amiaus. Tai skatina maamei vaik paintin, socialin, motyvacin ir emocin raid,

siekiant suteikti jiems ger pagrind formalaus pradinio ugdymo pradiai. (Ankstyvasis vaik ugdymas ir rpyba Europoje: socialinio ir kultrinio nelygiateisikumo problem sprendimas. Briuselis, 2009).

Europos vietimo dokumentuose parykinami iuolaikinius mokymosi kontekstus,

aplinkas ir technologines galimybes atitinkantys mokymosi bdai. Teigiama, kad tradicini,

http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdfhttp://ec.europa.eu/%20dgs/%20education_culturehttp://eur-lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lng1=lt,lt&lang=&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=490092:cs&page=&hwords=nullhttp://eur-lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lng1=lt,lt&lang=&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=490092:cs&page=&hwords=nullhttp://eur-lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lng1=lt,lt&lang=&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=490092:cs&page=&hwords=null

25

tiesioginiais nurodymais ar mediagos dstymu pagrst mokymo metod nebepakanka, nes vis

labiau pasiteisina nauji ugdymo modeliai, kuriuose daugiau dmesio skiriama besimokaniam

asmeniui bei aktyviam jo dalyvavimui mstymo ir interpretavimo procese. Todl yra

rekomenduojama mokymosi bd vairov bei nuolatinis keitimasis patirtimi, kur utikrinti

gali tik atvirum ir krybikum skatinanti mokymosi kultra (Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dl Europos krybikumo ir naujovi met (2009 m.). Briuselis, 2008. http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0159:FIN:LT:PDF).

Naujos technologins galimybs ipleia IKT panaudojim mokymosi procese. Vienas

i keliam mokymosi vis gyvenim tiksl yra remti naujovik, IKT pagrst, mokymosi vis

gyvenim strategij pltojim. (Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas, nustatantis veiksm program mokymosi vis gyvenim srityje. Strasbras, 2006. http://eur-

lex.europa.eu/lex/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:327:0045:0068:LT:PDF). IKT padeda

personalizuoti ugdymo(si) proces, realizuoti mokin orientuot ugdymsi, didina mokymosi

altini prieinamum, ugdymo(si) inovatyvum. 80 proc. pedagog teigia, kad IKT taikymas

skatina mokini mokymosi motyvacij ir dmesingum, gerina akademinius pasiekimus. IKT

padeda mokiniui ugdytis kritinio mstymo procesus, savarankiko mokymosi bei

bendradarbiavimo gebjimus. (The use of ICT to support innovation and lifelong learning for all - A report on progress. Briuselis, 2008. http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-programme/doc/sec2629.pdf).

ES Komisija, 2008 m. vertinusi IKT panaudojimo paang bei naudingum ugdymo(si)

kokybei gerinti, paymjo, jog skaitmeninis ratingumas bei ryio ir informacini technologij

naudojimo pradmenys spariai tampa tokiu pat darbo, laisvalaikio praleidimo bei asmeninio

tobuljimo rodikliu, kaip gebjimas skaityti ir rayti. Esminiu dalyku laikoma tai, jog

skaitmeninis ratingumas ilgainiui iaugina skaitmenin kompetencij, galinani mones

patikimai ir kritikai naudotis informacija. Taiau, nors tyrim (PISA, 2006) duomenys rodo

teigiam IKT koreliacij su mokini matematikos rezultatais, o interaktyvios lentos

panaudojimo tyrimai rodo geresnius angl kalbos, matematikos ir gamtos moksl rezultatus,

buvo paymta, jog teigiamas IKT poveikis mokymuisi mokyklose vis dar tebra daugiau

revoliucinis procesas nei kasdienyb. Todl Komisijos IKT darbo grup prijo ivados, kad

IKT vertintina kaip svarbi, bet dar nepakankamai inaudota vietimo modernizavimo ir

tobulinimo priemon. (The use of ICT to support innovation and lifelong learning for all - A report on progress. Briuselis, 2008. http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-programme/doc/sec2629.pdf).

Iskiriamos ios ikimokyklinio ugdymo sritys: socialin, fizin, painimo, kalbos ir

menin (Austrija), asmenybs formavimas, fizinis isivystymas, intelektini gebjim

ugdymas, krybikumo ugdymas, valstybins kalbos mokymas (Latvija), komunikacija, kalba

ir tekstas; knas, judjimas ir sveikata; menas, kultra ir krybikumas; gamta, aplinka ir

technika; etika, religija ir filosofija; vietos bendruomen ir visuomen; skaiiai, erdv ir formos

(Norvegija); asmeninis tobuljimas; kalbos raida; gamta ir gamtos moksl reikiniai; knas ir

judjimas; socialiniai gdiai; kultrins tradicijos ir posakiai (Danija). Taigi, visose usienio

alyse iskiriamos panaios vaiko ugdymo sritys. Pabriama ugdymo decentralizavimo, tame

tarpe ir ugdymo turinio decentralizavimo, taka ugdymo veiksmingumui. (Ikimokyklinio amiaus vaik ugdymo pasiekim vertinimas. Lietuvos ir usienio ali patirtis, 2011,

http://www.upc.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis/failai/Ikimokyklinio_amziaus_vaiku_ugdymo_pasiekimu_vertini

mas._Lietuvos_ir_uzsienio_saliu_patirtis.pdf ).

Europos mokyklos ikimokyklinio ugdymo programoje iskiriamos trys struktrins

turinio sritys: mokymasis bti, mokymasis gyventi kartu su kitais, mokymasis veikti ir

painti. (Early Education curriculum, 2011, Brussels. http://www.eursc.eu/fichiers/contenu_fichiers1/1685/2011-01-D-15-en-3.pdf )

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0159:FIN:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0159:FIN:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/lex/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:327:0045:0068:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/lex/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:327:0045:0068:LT:PDFhttp://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-programme/doc/sec2629.pdfhttp://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-programme/doc/sec2629.pdfhttp://www.upc.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis/failai/Ikimokyklinio_amziaus_vaiku_ugdymo_pasiekimu_vertinimas._Lietuvos_ir_uzsienio_saliu_patirtis.pdfhttp://www.upc.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis/failai/Ikimokyklinio_amziaus_vaiku_ugdymo_pasiekimu_vertinimas._Lietuvos_ir_uzsienio_saliu_patirtis.pdfhttp://www.eursc.eu/fichiers/contenu_fichiers1/1685/2011-01-D-15-en-3.pdf

26

Europos vietimo dokumentuose akcentuojamas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo

individualizavimas, personalizavimas, bendradarbiavimu grindiamo mokymo ir

mokymosi skatinimas, dalyvavimo planuojant ugdym(si) garantavimas. (2010/C 135/02). http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:135:0002:0007:LT:PDF).

Norvegijos ikimokykliniam ugdymui skirtame dokumente "Framework Plan for the

Content and Tasks of Kindergartens" (2006) pabriama vaiko globa, aidimas bei

mokymasis, nusakoma vaiko gerov, galimyb aisti, ireikti save, domiai veikti

garantuojanti aplinka. Mokymasis suprantamas kaip vaiko krybika veikla, domjimasis

pasauliu, noras tyrinti. Europos vietimo dokumentuose akcentuojama, kad svarbu skatinti ne

tik gebjim mokytis, bet ir motyvacij mokytis. (2010 m. gegus 11 d. Tarybos ivados dl vietimo ir

mokymo socialinio aspekto. (Atnaujintas Europos bendradarbiavimo vietimo ir mokymo srityje strateginis pagrindas. SEK(2008) 3058. SEK(2008) 3059. KOM(2008) 865. http://eur-

lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lng1=lt,lt&lang=&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk

,sl,sv,&val=490092:cs&page=&hwords=null).

Europos mokyklos ikimokyklinio ugdymo programoje pabriamas vaik ugdymosi

multilingvistinis ir multikultrinis kontekstai, lyi lygyb. Akcentuojama vaiko fizin ir

psichologin gerov, ugdymasis aidiant, veikiant grupelmis. (Early Education curriculum, 2011, Brussels. http://www.eursc.eu/fichiers/contenu_fichiers1/1685/2011-01-D-15-en-3.pdf )

Europos vietimo dokumentuose pabriamas ikis ugdymo staigoms sistemikai

persitvarkyti, kad vaikai, turintys specialij ugdymosi poreiki, natraliai integruotsi

ugdymosi proces. Ugdymo staigos turi kokybikai keistis visiems vaikams draugikas,

vaiko teises sauganias staigas. Skirting poreiki vaik grups apima vaikus, turinius

specialij ugdymosi poreiki, skurdo aplinkoje auganius, prievart patyrusius, etnini ir

kalbini maum, kaimo vietovi, nuolat emigruojanius, silpnos sveikatos ir kt. vaikus.

Ypatingas dmesys turt bti kreipiamas berniuk ir mergaii poreiki skirtumams. (Policy guidelineson Inclusion in education. UNESCO, 2009.

http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf).

iems vaikams turi bti pritaikoma ugdymo(si) turinio apimtis, pedagogo sveikos su jais

pobdis, ugdymo struktra ir technologijos bendrame visiems ugdymo(si) kontekste (Policy guidelineson Inclusion in education. UNESCO, 2009.

http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf). UNESCO dokumentuose pateikiama

traukianiojo ugdymo(si) ypatum schema (2 pav.).

traukianiojo ugdymo program ypatumai irykinti Europos vietimo

dokumentuose. Mokykla ir kiekviena ugdymo pakopa turi turti bendrus mokini ugdymo

tikslus kaip numatom rezultat, taiau atskir ugdymo srii ar dalyk turinys turt bti

orientuotas individualias kiekvieno mokinio ir vis mokini galimybes bei gebjimus.

traukianiojo ugdymo programos turt bti skirtos kognityviniam, emociniam,

socialiniam ir vaik krybingumo ugdymui. Ikimokykliniame amiuje ypa svarbios

traukianiojo ugdymo sritys yra krybinis aidimas, muzikinis bei fizinis ugdymas(is),

kadangi naujausi tyrimai rodo j veiksmingum stimuliuojant vaik raid. (Policy Guidelines on

Inclusion in Education. UNESCO, 2009. http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf).

traukianiojo ugdymo programa turt bti palanki lytikumo, kultrinio identiteto

skatinimui, kalbins aplinkos sukrimui, multilingvistiniam poiriui. (Policy guidelineson

Inclusion in education. UNESCO, 2009. http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf).

Ugdymas remiasi XXI amiaus principais: mokytis veikti, mokytis bti, mokytis gyventi

kartu, mokytis mokytis (Delors, J. et al. Learning: the Treasure Within. Report to UNESCO of the International Commission on Education for hte Twenty-firstCentury, Paris, UNESCO, 1996).

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:135:0002:0007:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lng1=lt,lt&lang=&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=490092:cs&page=&hwords=nullhttp://eur-lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lng1=lt,lt&lang=&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=490092:cs&page=&hwords=nullhttp://eur-lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lng1=lt,lt&lang=&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=490092:cs&page=&hwords=nullhttp://www.eursc.eu/fichiers/contenu_fichiers1/1685/2011-01-D-15-en-3.pdfhttp://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdfhttp://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf

27

2 pav. traukianiojo ugdymo(si) ypatum schema (pagal Policy Guidelines on Inclusion in Education. UNESCO, 2009)

Siekiant ugdymo(si) lankstumo pedagogai turt turti didesn laisv rinktis

ugdymo(si) metodus ir skirti daugiau laiko pedagogo vadovaujamam darbui su vaikais klasje.

Turt bti atsisakoma bd, kuomet visi mokiniai mokomi t pai dalyk tuo pat metu ir tais

paiais metodais. traukianios programos turi bti lanksios, teikianios daugyb galimybi

atsivelgti individualius vaik poreikius, skatinanios pedagogus iekoti pedagoginio

poveikio bd, atitinkani kiekvieno mokinio ir vis mokini poreikius, gebjimus bei

mokymosi stili. (Policy Guidelines on Inclusion in Education. UNESCO, 2009.

http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf ).

traukianiosios programos gyvendinimo kontekstai yra mirus amius, jungtins

klass, skirting gebjim grups.

Ugdymo(si) sistema visiems

utikrinanti ugdymosi teis

Sistema, aprpinta ir pasirengusi

priimti vairov

Lanksts mokymo ir mokymosi metodai, pritaikyti skirtingiems poreikiams ir mokymosi stiliams

Pedagog kvalifikacijos tobulinimo reorganizavimas

Lankstus ugdymo(si) turinys, atliepiantis skirtingus poreikius ir neperkrautas akademiniu turiniu

iltas skirtum primimas

Tv ir bendruomens sitraukimas

Ankstyvas vaik specialij ugdymosi poreiki

identifikavimas ir korekcija

Lanksts ugdymo(si) metodai

naudojant inovatyvius vietimo

pagalbos bdus bei technin rang

(IKT ir kt.)

Vaikui draugika traukianti aplinka

Iorin profesin pagalba, apgalvotai

ir aktyviai pltojant pagalbos visiems

sistem

http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf

28

traukianioji programa yra sudaryta tinkamai, jeigu atitinka iuos aspektus:

Programoje laikomasi nediskriminacijos, atsivelgimo skirtumus ir tolerancijos princip.

Vaiko teiss yra traukianiosios programos dalis.

traukianioje programoje atspindimos vaiko teiss ir pareigos.

Programa atvira visiems skirting poreiki vaikams.

Programos turinio apimtis atitinka vaik poreikius ir raidos perspektyvas.

Programos mokymo(si) priemons ir mokymo(si) metodai pritaikyti vaik gyvenimo bdui.

traukianioji programa silo pedagogini strategij ir metod vairov.

Programoje numatytas sveikatos ir sveikos mitybos gdi ugdymas(is).

Programa atliepia lyties, kultrinio identiteto, kalbos ugdym(si).

Programa atitinka darnios pltros idjas.

Programa orientuota alies vietimo vizij ir tikslus.

Numatytas sistemingas grtamasis ryys bei nuolatinis programos pertvarkymas, atsivelgiant vietimo vizijos ir kontekst kait. (Policy guidelineson Inclusion in education.

UNESCO, 2009. http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf ).

Mokymo ir mokymosi aplinkos pritaikymas skirting poreiki vaikams. Pedagogai

turt nuolat diskutuoti, keistis patirtimi, iekoti skirting poreiki vaik ugdymo efektyviausi

bd. Realizuodami vaik orientuot ugdym, jie turt taikyti praktin, eksperimentin,

interaktyv ir bendradarbiaujant mokymsi. Pedagogai turi bti pasireng padti kiekvienam

vaikui sukurti krybik, optimali ugdymo(si) aplink, pritaikyt skirting poreiki

vaikams (silpnaregiams, su klausos negalia ir kt.), galinani vaik pltoti savo galimybes.

Pedagogai turi tinkamai taikyti vaikui odines instrukcijas ir, stebdami jo veikl, isiaikinti

kaip vaikas jas suprato. Aplinka turt bti saugi ir sveika. (Policy Guidelines on Inclusion in

Education. UNESCO, 2009. http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf). Migrant vaikams

turt bti sudaromos galimybs greitai ir efektyviai mokytis priimanios alies kalbos.

Gimtosios kalbos mokymuisi turt bti pltojama partneryst su vietos bendruomenmis arba

naudojamos naujos technologijos, tokios kaip elektroninio giminiavimosi (e-twinning) su

gimtosios kalbos alimi. (2009 m. lapkriio 26 d. Tarybos ivados dl vaik i migrant eim vietimo. Europos Sjungos oficialusis leidinys, 2009 12 11. http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2009:301:0005:0008:LT:PDF).

Ivados

1. Europos vietimo dokumentuose irykintas indlio ir rezultato svori persiskirstymas, mainant indlio, t.y. program turinio, metod, mediagos, svor ir didinant ugdymo(si)

rezultat, t.y. pltojam bendrj kompetencij, svor.

2. Europos vietimo dokumentuose pateikiami kokybiko vaik ugdymo(si) organizavimo sisteminiai elementai: mokymosi kontekstai, ugdymo(si) turinio sritys ir apimtis, dalykai,

mokymo ir mokymosi strategijos, aplinka ir priemons. Dokumentuose akcentuojami tokios

prioritetins ugdymo(si) organizavimo kaitos kryptys:

ikimokykliniame amiuje pltoti vaik orientuoto ugdymo(si), grindiamo socialinio konstruktyvizmo idjomis, modelius; pr