Embed Size (px)
Citation preview
38 2010/3(50)
ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I „V isuomenė s s V eik ata”
Sergamumo Hodžkino limfoma pokyčiai lietuvoje 1978–2007 metaiSGiedrė Smailytė, Julija Gliževskaja, Eduardas AleknavičiusVilniaus universiteto Onkologijos inst itutas
SantraukaTyrimo tikslas – įvertinti sergamumo Hodžkino limfoma pokyčius 1978–2007 metais Lietuvoje.Medžiaga ir metodai. Analizuojant sergamumą Hodžkino limfoma naudoti Lietuvos vėžio registro 1978–2007 metų duo-menys (2751 Hodžkino limfomos atvejis). Rodikliai standartizuoti pagal amžių tiesioginės standartizacijos metodu nau-dojant pasaulio standartinės populiacijos paamžinę struktūrą. Pokyčių kryptys vertintos taikant logaritminę tiesinės regresijos lygtį. Rezultatai. Abiejų lyčių sergamumas Hodžkino limfoma turėjo du skirtingus sergamumo kitimo segmentus: iki 1991 metų sergamumas Hodžkino limfoma didėjo po 3,87 proc. per metus, o nuo 1991 metų rodikliai pradėjo mažėti po –2,3 proc. Išnagrinėjus sergamumo pokyčius amžiaus grupėse, nustatytas sergamumo didėjimas 15–34 metų amžiaus asmenų gru-pėje po 2,38 proc. per metus, o tarp vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių sergamumas mažėjo. Sergamumo Hodžkino limfoma 1998–2007 metais analizė Lietuvoje parodė sergamumo nepatikslintos Hodžkino limfomos ir kitos patikslintos Hodžkino limfomos forma mažėjimą. Nustatytos sergamumo nodulinės sklerozės varianto Hodžkino limfoma didėjimo tendencijos. Sergamumo nodulinės sklerozės varianto Hodžkino limfoma didžiausi rodikliai nustatyti 15–34 metų am-žiaus grupėje, sergamumas kitų patikslintų formų Hodžkino limfoma buvo didžiausias 65–79 metų amžiaus grupėje. Išvados. Sergamumas Hodžkino limfoma Lietuvoje mažėjo tarp vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių ir didėjo tarp jau-nų suaugusiųjų. Šis didėjimas susijęs su sergamumo nodulinės sklerozės varianto Hodžkino limfoma didėjimu.
Raktažodžiai: sergamumo pokyčiai, Hodžkino limfoma, nodulinės sklerozės variantas.
ĮVADASHodžkino limfoma (HL) yra palyginti retas pikty-binis susirgimas. Pasaulyje HL sudaro apie 1 proc. visų piktybinių susirgimų ir apie 17 proc. visų lim-fomų (62 tūkst. atv. per metus) [1]. Didžiausias ser-gamumas yra Šiaurės Amerikoje (vyrų sergamumas 3,2 atv./100 000) ir Europoje (2,3–2,5 atv./100 000), o Azijos šalyse šis susirgimas gana retas (Kinijoje vyrų sergamumas 0,2 atv./100 000) [2].
HL priežastys iki šiol išlieka nežinomos. Su dides-ne Hodžkino limfomos rizika susijusi Epsteino-Barro viruso (EBV) infekcija, šis ryšys atskleistas daugelyje tyrimų [3]. Manoma, kad EBV genomas svarbus for-muojantis Reedo-Sternbergo ląstelėms, kadangi dau-guma sergančiųjų HL turi EBV antikūnių. Virusas aptinkamas Reedo-Sternbergo ląstelėse iki 50 proc.
HL sergančių pacientų ir jis dažnesnis tarp žemesnio socialinio sluoksnio žmonių, mišrialąstelinio HL va-rianto ir tarp vaikų bei vyresnio amžiaus žmonių [4]. Epidemiologiniuose tyrimuose, atliktuose Danijoje ir Švedijoje, pastebėtas ryšys tarp EBV teigiamų HL ir infekcinės mononukleozės atvejų paauglystėje [5]. Didesnis sergamumas HL užfiksuotas tarp ŽIV infe-kuotų pacientų, palyginti su ŽIV neinfekuotaisiais [6]. Mokslinėje literatūroje kaip galimas HL rizikos veiks-nys minimas paveldimumas. Susirgusiųjų HL pirmos eilės giminaičiai turi didesnę riziką susirgti šia liga nei bendra populiacija. Didesnė HL rizika nustatyta ir tarp monozigotinių dvynių, jei vienam jų diagno-zuota ši liga [7, 8].
Dar septintajame dešimtmetyje pastebėta, kad HL paamžinei sergamumo kreivei būdingas bimodališ-kumas su viena viršūne tarp jaunų žmonių ir kita vy-resnio amžiaus žmonių grupėje [9]. Tokia paamžinė sergamumo kreivė laikoma skirtingos ligos etiologi-jos įrodymu. B. MacMahonas pirmasis iškėlė hipo-tezę, kad ši liga gali turėti tris skirtingas formas su skirtinga etiologija: pirmoji – vaikų (0–14 metų am-žiaus grupė), antroji – jaunų žmonių (15–34 metų) ir
Adresas susirašinėti: Giedrė Smailytė, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, P. Baublio g. 3B, 08406 Vilnius. El. p. [email protected]
2010/3(50) 39
„V isuomenė s s V eik ata” ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I
trečioji – tarp vyresnio amžiaus žmonių (55–74 metų). Pastaraisiais metais Šiaurės Amerikos, kai kuriose Europos šalyse mažėjant vyresnio amžiaus žmonių sergamumui HL nustatytas sergamumo didėjimas tarp jaunų žmonių, ir šis didėjimas daugiausia buvo nulemtas HL nodulinės sklerozės varianto [10–12].
Duomenų apie sergamumą HL Lietuvoje nedaug. Buvo analizuotas sergamumas HL 1967–1978 me-tais [13], o 2007 metais išleistas leidinys, kuriame pa-teikiami sergamumo rodikliai 2004–2006 metų lai-kotarpiu [14]. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje dažniausiai buvo diagnozuojama nodulinė sklerozė, šis HL vari-antas sudarė 77,35 proc. visų naujų susirgimų HL, o mišrialąstelinis HL variantas nustatytas 13,25 proc. atvejų. Ilgesnio laikotarpio HL epidemiologijos bruo-žų Lietuvoje analizė, ypač atsižvelgiant į konkrečias ligos formas, atlikta nebuvo. Skirtingų morfologinių HL formų epidemiologiniai ir biologiniai ypatumai yra skirtingi. Skiriasi jų paplitimas, pasiskirstymas pagal amžių, piktybiškumas ir jautrumas gydymui, todėl svarbu tiksliai įvertinti sergamumo HL ypatu-mus Lietuvos populiacijoje.
Šio straipsnio tikslas – įvertinti sergamumo HL pokyčius 1978–2007 metais Lietuvoje atsižvelgiant į amžių bei morfologines HL formas.
TyRimo meDžiAgA iR meToDAiSergamumo analizei naudoti Lietuvos vėžio registro 1978–2007 metų duomenys (2751 HL atvejis). Rodik-liai standartizuoti pagal amžių tiesioginės standarti-zacijos metodu pasitelkiant Pasaulio standartinės po-puliacijos paamžinę struktūrą. Rodikliams skaičiuoti naudotas Statistikos departamento pateiktas vidutinis metinis gyventojų skaičius. Sergamumo rodiklių po-kyčiai nagrinėti šiose amžiaus grupėse: 0–14, 15–34, 35–49, 50–64, 65 ir daugiau metų. Patikimi duome-nys apie histologinį HL variantą yra 1998–2007 metų laikotarpio, todėl šio laikotarpio sergamumo duome-nys panaudoti detalesnei analizei. Kadangi dažniau-sia HL forma Lietuvoje yra nodulinė sklerozė, serga-mumas HL analizuotas HL formas suskirsčius į tris grupes: nodulinės sklerozės variantas (TLK-10, C811), kiti HL variantai (TLK-10, C810, C812-C817) ir nepa-tikslinta HL (TLK-10, C819). Pokyčių kryptys vertin-tos darant prielaidą, kad duomenys aproksimuojami Puasono skirstiniu, ir naudojant logaritminę tiesinės regresijos lygtį ln(y) = xb; čia x – nepriklausomas kin-tamasis metai, y – rodiklis (sergamumo arba mirtin-gumo), b – regresijos koeficientas. Apskaičiavimai atlikti programa JOINPOINT [15]. Modelyje serga-mumo ar mirtingumo rodiklio logaritmas yra linijinė
laiko (metai) funkcija; jis antilogaritmuotas parodo vidutinį metinį rodiklio pokytį (VMP) procentais. Ši programa taip pat leidžia įvertinti lūžio taškų buvi-mo galimybės, t. y. patikrinta, ar nebuvo sergamumo ir mirtingumo rodiklių pokyčių krypčių pasikeitimo. Nustatytas lūžio taškas rodo statistiškai reikšmingą rodiklių kitimo krypties pokytį.
RezulTATAi Sergamumo pokyčiai 1978–2007 metais. Lietuvo-je susirgimai HL sudaro apie 0,5 proc. visų naujų vė-žio atvejų. 1978–2007 metais Lietuvoje buvo diagno-zuotas 2751 HL atvejis – šia liga susirgo 1381 vyras ir 1370 moterų: 30 metų laikotarpiu vidutiniškai būda-vo diagnozuojama po 92 HL atvejus kasmet.
Visu nagrinėtu laikotarpiu sergamumas HL tarp vyrų ir moterų neturėjo aiškios kitimo tendenci-jos (1 pav.). Įvertinus VMP nustatytas vyrų serga-mumo kitimas po –0,51 proc. per metus (95 proc. PI –1,63–0,62), moterų – po 0,88 proc. per metus (95 proc. PI –0,34–2,12), t. y. visu nagrinėtu laiko-tarpiu sergamumas HL Lietuvoje reikšmingai nekito. Įvertinus ir vyrų, ir moterų sergamumo pokyčių lū-žio taškus nustatyta po vieną lūžio tašką. Vyrų serga-mumo HL rodikliai iki 1990 metų nekito reikšmin-gai (VMP – 3,14 proc., 95 proc. PI –0,59–7,00), o nuo 1990 metų pradėjo reikšmingai mažėti po –2,67 proc. per metus (95 proc. PI nuo –4,87 iki –0,41). Nustaty-tas moterų sergamumo HL didėjimas iki 1993 metų po 4,36 proc. (95 proc. PI 1,38–7,43), vėliau sergamu-mo rodikliai buvo stabilūs – VMP buvo –2,59 proc. (95 proc. PI –5,51–0,43). Abiejų lyčių sergamumo rodikliui taip pat nenustatyta aiški rodiklio kitimo kryptis visu stebėjimo laikotarpiu – sergamumas kito po 0,22 proc. per metus (95 proc. PI –0,67–1,12). Įvertinus sergamumo krypčių pokyčių galimy-bes, taip pat nustatyti du skirtingi sergamumo kiti-mo segmentai: iki 1991 metų sergamumas HL didė-jo po 3,87 proc. per metus (95 proc. PI 1,55–6,25), o nuo 1991 metų rodikliai pradėjo mažėti po –2,3 proc. (95 proc. PI –3,89–0,68).
Stebėjimo laikotarpiu nustatyti ryškūs sergamu-mo pokyčiai analizuojant paamžinės sergamumo struktūros pokyčius (2 pav.). 1978–1982 metų serga-mumo kreivėje aiškiai matomos dvi didesnio serga-mumo viršūnės, viena jų geriau išreikšta tarp 60 ir daugiau metų amžiaus žmonių, kita – mažiau ryški – 15–29 metų amžiaus asmenų grupėje. Vėlesniais lai-kotarpiais stebimas sergamumo rodiklių mažėjimas 60–84 metų amžiaus žmonių grupėje (didžiausias paamžinis rodiklis pakito nuo 6 iki 3 atv./100 000),
40 2010/3(50)
ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I „V isuomenė s s V eik ata”
didėjant sergamumui tarp jaunų žmonių (nuo 2,5 iki 5,5 atv./100 000). 2003–2007 metų paamžinėje kreivė-je matomas ryškiai padidėjęs sergamumas tarp jaunų (15–24 metų) žmonių, o sergamumas tarp vyresnių nei 60 metų asmenų yra sumažėjęs. Šiuo laikotarpiu didesni sergamumo HL rodikliai nustatyti tarp jaunų nei tarp vyresnio amžiaus žmonių.
Procentiniai vidutiniai vyrų ir moterų sergamumo pokyčiai amžiaus grupėse taip pat pateikiami 1 len-telėje (analizę pagal amžių atsižvelgiant į lytį riboja mažas atvejų skaičius). Išnagrinėjus sergamumo po-kyčius amžiaus grupėse sergamumo rodikliams ste-bėjimo laikotarpiu nustatytas sergamumo didėjimas 15–34 metų amžiaus grupėje po 2,38 proc. per metus, o tarp vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių serga-mumas mažėjo (po –2,48 proc. ir –1,96 proc. kasmet atitinkamai 50–64 bei 65 ir daugiau metų amžiaus asmenų grupėse).
1 lentelė. Sergamumo HL pokyčių analizė pagal amžių 1978–2007 metais
Amžius1978–1982 2003–2007 VMP
1978–2007Atv. Rodiklis Atv. Rodiklis00–14 32 0,8 18 0,6 –0,8115–34 116 2,2 208 4,2 2,38*35–49 56 1,6 79 2,1 0,0950–64 84 3,4 43 1,5 –2,48*
65 + 74 3,9 50 1,9 –1,96*Visi 362 2,1 398 2,3 0,22
*VMP statistiškai reikšmingas (p < 0,05).
Bendrų sergamumo rodiklių kitimui nustatyti lū-žio taškai, tačiau paamžiniai sergamumo rodikliai kito tolygiai visu stebėjimo laikotarpiu. Taigi nusta-tytą sergamumo didėjimą 1978–1991 metų laikotar-piu nulėmė sergamumo didėjimas tarp 15–34 metų amžiaus žmonių, o vėlesniu laikotarpiu nustatytas sergamumo mažėjimas galėjo būti susijęs su serga-mumo mažėjimu tarp 50 ir daugiau metų amžiaus asmenų.
Sergamumo HL analizė 1998–2007 metais. Ka-dangi patikimi duomenys apie histologinį HL variantą yra 1998–2007 metų laikotarpio, todėl šio laikotarpio sergamumo duomenys panaudoti detalesnei analizei. Sergamumo HL pokyčiai pagal histologinį variantą (nodulinės sklerozės variantas (TLK-10, C811), kiti HL variantai (TLK-10, C810, C812-C817) ir nepatiks-linta HL (TLK-10, C819) Lietuvoje 1998–2007 metais pateikiami 3 pav. Nustatyta, kad nuo 1998 metų ne-žymiai padidėjo sergamumas noduliniu HL varian-tu, o sergamumas kitais HL variantais ir nepatikslinta HL sumažėjo. Sergamumo noduliniu HL variantu di-dėjimas per pastaruosius 10 metų buvo susijęs su ser-gamumo kitomis HL formomis, tarp jų ir nepatiks-lintos HL, mažėjimu.
Sergamumo HL skirtingomis histologinėmis for-momis paamžinis pasiskirstymas priklausomas nuo histologinės HL formos (4 pav.). Sergamumo HL no-dulinės sklerozės variantu didžiausi rodikliai nusta-tyti 15–34 metų amžiaus grupėje, sergamumas kito-mis patikslintomis HL formomis didžiausias buvo
0,0
1,0
2,0
3,0
4,0
5,0
6,0
1978 1981 1984 1987 1990 1993 1996 1999 2002 2005
Diagnozės nustatymo metai
Stan
darti
zuot
as r
odik
lis, a
tv./1
00 0
00
gyve
ntoj
ų (P
asau
lio s
tand
arta
s)
VyraiMoterys
1 pav. Sergamumo HL pokyčiai Lietuvoje 1978–2007 metais
2010/3(50) 41
„V isuomenė s s V eik ata” ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I
1978–1982
0,0
1,0
2,0
3,0
4,0
5,0
6,0
7,0
8,000
–04
05–0
910
–14
15–1
920
–24
25–2
930
–34
35–3
940
–44
45–4
950
–54
55–5
960
–64
65–6
970
–74
75–7
980
-84
85 +
Amžiaus grupė
Serg
amum
as, a
tv./1
00 0
00 g
yven
tojų
1983–1987
0,0
1,0
2,0
3,0
4,0
5,0
6,0
7,0
8,0
00–0
405
–09
10– 1
415
–19
20–2
425
–29
30–3
435
–39
40–4
445
–49
50–5
455
–59
60–6
465
–69
70–7
475
–79
80–8
485
+
Amžiaus grupė
Serg
amum
as, a
tv./1
00 0
00 g
yven
tojų
1988–1992
0,0
1,0
2,0
3,0
4,0
5,0
6,0
7,0
8,0
00–0
405
–09
10–1
415
–19
20–2
425
–29
30–3
435
–39
40–4
445
–49
50– 5
455
–59
60–6
465
–69
70–7
475
–79
80–8
485
+
Amžiaus grupė
Serg
amum
as, a
tv./1
00 0
00 g
yven
tojų
1993–1997
0,0
1,0
2,0
3,0
4,0
5,0
6,0
7,0
8,0
00–0
405
–09
10– 1
415
–19
20–2
425
–29
30–3
435
–39
40–4
445
–49
50–5
455
–59
60–6
465
–69
70–7
475
–79
80–8
485
+
Amžiaus grupė
Serg
amum
as, a
tv./1
00 0
00 g
yven
tojų
1998–2002
0,0
1,0
2,0
3,0
4,0
5,0
6,0
7,0
8,0
00–0
405
–09
10–1
415
–19
20–2
425
–29
30–3
435
–39
40–4
445
–49
50– 5
455
–59
60–6
465
–69
70–7
475
–79
80–8
485
+
Amžiaus grupė
Serg
amum
as, a
tv./1
00 0
00 g
yven
tojų
2003–2007
0,0
1,0
2,0
3,0
4,0
5,0
6,0
7,0
8,0
00–0
405
–09
10–1
415
–19
20–2
425
–29
30–3
435
–39
40–4
445
–49
50–5
455
–59
60–6
465
– 69
70–7
475
–79
80–8
485
+
Amžiaus grupė
Serg
amum
as, a
tv./1
00 0
00 g
yven
tojų
2 pav. Sergamumas HL pagal amžių Lietuvoje 1978–2007 metais (abi lytys)
42 2010/3(50)
ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I „V isuomenė s s V eik ata”
65–79 metų amžiaus žmonių grupėje, o nepatikslinta HL aiškaus paamžinio pasiskirstymo neturėjo. Ser-gamumas HL 1998–2007 metų laikotarpiu mažėjo po 3,48 proc. kasmet, nors nustatytas kitimas nebu-vo statistiškai reikšmingas (2 lentelė). Nereikšmingas sergamumo HL mažėjimas nustatytas visose amžiaus grupėse, išskyrus 65 ir daugiau metų amžių. Šioje amžiaus grupėje sergamumas mažėjo po 8,69 proc. per metus.
Išanalizavus pokyčius amžiaus grupėse pagal histologinę HL formą, nustatyta, kad sergamumas nepatikslinta HL mažėjo visose amžiaus grupė-se. Sergamumo mažėjimas visose amžiaus grupėse
nagrinėtu laikotarpiu buvo būdingas ir kitų patiks-lintų formų HL su ypač ryškiai išreikštu mažėjimu 15–34 ir 50–64 metų amžiaus asmenų grupėse (atitin-kamai po 15,62 ir 17,37 proc. per metus). Nustatytos priešingos HL nodulinės sklerozės varianto sergamu-mo kitimo tendencijos. Sergamumo šia histologine HL forma Lietuvoje rodikliai didėjo. Didžiausi serga-mumo didėjimo tempai nustatyti 35–49 bei 65 ir dau-giau metų amžiaus žmonių grupėse, tačiau didžiau-sią įtaką sergamumui noduline skleroze didėti turėjo sergamumo didėjimas 15–35 metų amžiaus žmonių grupėje, kadangi šioje amžiaus grupėje sergamumo rodikliai yra didžiausi.
0,0
1,0
2,0
3,0
4,0
5,0
6,0
1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007Diagnozės nustatymo metai
Stan
darti
zuot
as r
odik
lis, a
tv./1
00 0
00
gyve
ntoj
ų (P
asau
lio s
tand
arta
s) HL, nodulinė sklerozėHL, kiti variantaiHL, nepatikslinta
3 pav. Sergamumo HL po-kyčiai pagal histolo-ginį variantą Lietuvo-je 1998–2007 metais (abi lytys)
0,0
1,0
2,0
3,0
4,0
5,0
6,0
00–0
4
05–0
9
10–1
4
15–1
9
20–2
4
25–2
9
30–3
4
35–3
9
40–4
4
45–4
9
50–5
4
55–5
9
60–6
4
65–6
9
70–7
4
75–7
9
80–8
4
85 +
Amžiaus grupė
Serg
amum
as, a
tv./1
00 0
00 g
yven
tojų
HL, nodulinė sklerozėHL, kiti variantaiHL, nepatikslinta
4 pav. Sergamumas HL pa-gal histologinį varian-tą ir amžių Lietuvoje 1998–2007 metais (abi lytys)
2010/3(50) 43
„V isuomenė s s V eik ata” ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I
2 lentelė. Sergamumo HL pokyčių analizė pagal amžių ir histologinį variantą 1998–2007 metais
Amžius1998–2002 2003–2007 VMP
1998–2007Atv. Rodiklis Atv. RodiklisHL, visi variantai (TLK-10, C810-C819)
00–14 28 0,8 18 0,6 –3,7415–34 216 4,3 208 4,2 –1,8235–49 74 2,0 79 2,1 –0,2250–64 61 2,2 43 1,5 –7,58
65 + 77 3,2 50 1,9 –8,69*Visi 456 2,6 398 2,3 –3,48
Nodulinės sklerozės variantas (TLK-10, C811)00–14 16 0,5 14 0,5 0,7915–34 137 2,7 177 3,6 4,8835–49 31 0,8 59 1,5 9,71*50–64 21 0,7 29 1,0 7,41
65 + 7 0,3 16 0,6 9,93Visi 212 1,2 295 1,7 12,1
Kiti HL variantai (TLK-10, C810, C812-C817)00–14 6 0,2 4 0,1 –3,3715–34 50 1,0 24 0,5 –15,62*35–49 28 0,7 17 0,4 –9,4450–64 20 0,7 9 0,3 –17,37*
65 + 34 1,4 20 0,8 –6,54Visi 138 0,8 74 0,4 –12,57*
HL nepatikslinta (TLK-10, C819)00–14 6 0,2 0 0,0 –16,7515–34 29 0,6 7 0,1 –22,53*35–49 15 0,4 3 0,1 –16,8*50–64 20 0,7 5 0,2 –18,05*
65 + 36 1,5 14 0,5 –17,01*Visi 106 0,6 29 0,2 –15,21*
*VMP statistiškai reikšmingas (p < 0,05).
RezulTATų ApTARimAS Išanalizavus sergamumo HL pokyčius Lietuvoje nu-statyti du skirtingi sergamumo kitimo segmentai: iki 1991 metų sergamumas HL didėjo po 3,87 proc. per metus, o nuo 1991 metų rodikliai pradėjo mažėti po –2,3 proc. Vyrų sergamumo rodikliai iki 1990 metų nekito, o nuo 1990 metų pradėjo reikšmingai mažėti. Moterų sergamumas HL didėjo iki 1993 metų, vėliau sergamumo rodikliai buvo stabilūs. Sergamumo HL kitimo tendencijos Lietuvoje panašios į sergamumo HL pokyčius pagal lytį Europoje – ten vyrų sergamu-mo rodikliai buvo stabilūs arba nežymiai mažėjantys, esant stabiliems moterų sergamumo rodikliams [16, 17].
Išnagrinėjus sergamumo rodiklių pokyčius am-žiaus grupėse stebėjimo laikotarpiu nustatytas serga-mumo didėjimas tarp jaunų žmonių, o tarp vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų sergamumas HL mažė-jo. Stebėjimo laikotarpiu nustatyti ryškūs sergamumo
pokyčiai, analizuojant paamžinės sergamumo struk-tūros pokyčius, Lietuvoje panašūs į stebėtus kitose ša-lyse [18]. Prieš 20 ar 30 metų sergamumo kreivė turė-jo dvi didesnio sergamumo viršūnes: vieną – jaunų žmonių ir kitą – žymiai ryškesnę – vyresnio amžiaus asmenų. Šiuo metu sergamumo HL kreivė yra su ryš-kia didesnio sergamumo viršūne tarp jaunų žmonių.
Paamžinis sergamumo HL pasiskirstymas priklau-so nuo histologinės HL formos. JAV nustatyta, kad paamžinės kreivės viršūnė jauname amžiuje yra su-sijusi su sergamumu noduline skleroze, o sergamumo padidėjimas vyresniame amžiuje susijęs su mišrialąs-teliniu ir limfocitų išsekimo HL histologiniais tipais [19]. Lietuvoje sergamumo HL nodulinės sklerozės variantu didžiausi rodikliai nustatyti 15–34 metų am-žiaus žmonių grupėje, o sergamumas kitomis patiks-lintomis HL formomis didžiausias buvo 65–79 metų amžiaus asmenų grupėje. Buvo būdingas sergamumo kitomis patikslintomis HL formomis ir nepatikslin-ta HL mažėjimas. Analizuojant HL nodulinės sklero-zės variantą nustatytos priešingos sergamumo kitimo tendencijos. Sergamumo noduline skleroze Lietuvoje rodikliai didėjo. Šiaurės Europos šalyse sergamumo skirtingais histologiniais HL variantais analizė pagal amžių parodė, kad sergamumas noduline skleroze reikšmingai didėjo 10–29 metų amžiaus žmonių gru-pėje, tačiau joje nenustatyti reikšmingi sergamumo nepatikslinta ir kita HL pokyčiai. Tarp 40 ir daugiau metų amžiaus žmonių sergamumas noduline sklero-ze reikšmingai nekito, tačiau mažėjo sergamumas ne-patikslinta ir kita HL [12].
Besivystančiose šalyse HL dažniausia diagnozuo-jama vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, o išsi-vysčiusiose šalyse dažniausia nustatoma jauniems žmonėms. Pastaraisiais dešimtmečiais mažėjantis sergamumas HL stebėtas tarp vyresnio amžiaus žmo-nių JAV ir Europoje. Šiaurės Amerikoje mažėjant vy-resnio amžiaus žmonių sergamumui HL, nustatytas sergamumo didėjimas tarp jaunų žmonių [10, 11]. Panašus sergamumo pokyčių fenomenas aprašytas ir Europoje, tačiau čia jis nebuvo toks ryškus [16, 20, 21]. Išanalizavus sergamumo HL pokyčius Danijo-je, Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje 1978–1997 me-tais, nustatyta, kad sergamumas reikšmingai mažė-jo visose amžiaus grupėse tarp daugiau nei 40 metų amžiaus žmonių, tačiau reikšmingai didėjo tarp su-augusių ir tarp jaunų asmenų. Šį didėjimą daugiausia lėmė sergamumas HL nodulinės sklerozės variantu [12]. Europoje ir Šiaurės Amerikoje nustatyta sąsaja tarp sergamumo HL ir socialinės-ekonominės padė-ties, tačiau šis pastebėjimas būdingas tik kalbant apie
44 2010/3(50)
ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I „V isuomenė s s V eik ata”
nodulinės sklerozės variantą [19]. Besivystančiose ša-lyse dominuoja mišrialąstelinis HL variantas, o jauni žmonės išsivysčiusiuose kraštuose dažniau serga no-duline skleroze [22].
Nagrinėjant ilgalaikius sergamumo limfoma po-kyčius būtina prisiminti, kad buvo pokyčių limfomų klasifikacijoje, taip pat atsirado naujų, jautresnių dia-gnostinių testų. Įvertinus sergamumą HL ir ne HL 13 Europos šalių nustatytas sergamumo ne HL didė-jimas ir sergamumo HL mažėjimas [17]. Sergamumo mažėjimas ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių gali būti susijęs su klasifikacijos pokyčiais. Vyresniems nei 40 metų amžiaus žmonėms dažniau diagnozuoja-mas mišrialąstelinis HL tipas. Būtent sergamumo šia histologine HL forma mažėjimas siejamas su Tarp-tautinės ligų klasifikacijos pokyčiais [23].
Apibendrinant galima teigti, kad sergamumas HL Lietuvoje panašus į kitų Šiaurės Amerikos ir Eu-ropos šalių gyventojų sergamumą šia liga. Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį stebimas segamumo mažėjimas. Tai sietina su sergamumo mažėjimu tarp 50 ir vyres-nio amžiaus žmonių bei sergamumo nepatikslinta ir kitomis ne nodulinės sklerozės formomis mažėjimu. Segamumas HL Lietuvoje didėjo tarp jaunų žmonių ir šis didėjimas susijęs su sergamumo noduline skle-roze didėjimu.
išVADoSIšanalizavus abiejų lyčių sergamumo HL poky-1. čius, nustatyti du skirtingi sergamumo kitimo se-gmentai: iki 1991 metų sergamumas HL didėjo po 3,87 proc. per metus, o nuo 1991 metų rodikliai pradėjo mažėti po –2,3 proc. Išnagrinėjus sergamumo pokyčius amžiaus gru-2. pėse sergamumo rodikliams stebėjimo laikotar-piu nustatytas sergamumo didėjimas 15–34 metų amžiaus žmonių grupėje po 2,38 proc. per metus, o tarp vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų ser-gamumas mažėjo. Sergamumo HL nodulinės sklerozės variantu di-3. džiausi rodikliai nustatyti 15–34 metų amžiaus žmonių grupėje, sergamumas kitomis patikslin-tomis HL formomis buvo didžiausias 65–79 metų amžiaus asmenų grupėje.Sergamumo analizė 1998–2007 metais Lietuvoje 4. parodė sergamumo HL mažėjimą nepatikslinta HL ir kitomis patikslintomis HL formomis. Ana-lizuojant HL nodulinės sklerozės variantą nusta-tytos sergamumo didėjimo tendencijos.
Straipsnis gautas 2010-05-28, priimtas 2010-07-02
LiteratūraParkin DM, Bray F, Ferlay J, Pisani P. Global cancer statistics, 2002. 1. CA Cancer J Clin. 2005;55(2):74-108.Curado MP, Edwards B, Shin HR, Storm H, Ferlay J, Heanue M et al 2. (editors). Cancer Incidence in Five Continents, Vol. IX. IARC Scien-tific Publications No. 160, Lyon, IARC, 2007.Epstein-Barr Virus and Kaposi’s Sarcoma Herpesvirus/Human Her-3. pesvirus 8. IARC Monographs on the Evaluation of Carcinogenic Risks to Humans. Vol. 70, Lyon, IARC. 1997.Glaser SL, Lin RJ, Stewart SL, Ambinder RF, Jarrett RF, Brousset P 4. et al. Epstein-Barr virus-associated Hodgkin’s disease: epidemiolo-gic characteristics in international data. Int J Cancer. 1997;70:375-382.Hjalgrim H, Smedby KE, Rostgaard K, Molin D, Hamilton-Du-5. toit S, Chang ET et al. Infectious mononucleosis, childhood so-cial environment, and risk of Hodgkin lymphoma. Cancer Res. 2007;67(5):2382-8.Clifford GM, Rickenbach M, Lise M, Dal Maso L, Battegay M, Boh-6. lius J et al. Hodgkin lymphoma in the Swiss HIV Cohort Study. Blood. 2009;113(23):5737-42.McDuffie HH, Pahwa P, Karunanayake CP, Spinelli JJ, Dosman JA. 7. Clustering of cancer among families of cases with Hodgkin Lymp-homa (HL), Multiple Myeloma (MM), Non-Hodgkin’s Lymphoma (NHL), Soft Tissue Sarcoma (STS) and control subjects. BMC Cancer. 2009;9:70. Mack TM, Cozen W, Shibata DK, Weiss LM, Nathwani BN, Hernan-8. dez AM et al. Concordance for Hodgkin’s disease in identical twins
suggesting genetic susceptibility to the young-adult form of the dise-ase. N Engl J Med. 1995;332(7):413-8.MacMahon B. Epidemiology of Hodgkin’s disease. Cancer Res. 9. 1966;26:1189-1200.Glaser SL, Swartz WG. Time trends in Hodgkin’s disease incidence. 10. The role of diagnostic accuracy. Cancer. 1990;66:2196-2204. Hartge P, Devesa SS, Fraumeni JF. Hodgkin’s and non-Hodgkin’s 11. lymphomas. Cancer Surv. 1994;19/20:423-453. Hjalgrim H, Askling J, Pukkala E, Hansen S, Munksgaard L, 12. Frisch M. Incidence of Hodgkin’s disease in Nordic countries. Lan-cet. 2001;358(9278):297-8.Kuzmickienė I, Stukonis M. Pagrindiniai Hodžkino piktybinės lim-13. fomos epidemiologijos bruožai Lietuvoje. Onkologija 10 (Vilnius). 1994;3-14. Griškevičius L, Daubarienė J, Griniūtė R, Jurgutis M, Kurti-14. naitis J, Mickys U et al. Lymphoma in Lithuania. Retrospective ana-lysis 2004–2006. Vilnius, 2007. Joinpoint Regression Program, Version 2.3, 2002; National Cancer 15. Institute. Cartwright R, McNally R, Roman E, Simpson J, Thomas J. Incidence 16. and time trends in Hodgkin’s disease: from parts of the United King-dom (1984–1993). Leuk Lymphoma. 1998;31:367-377. Adamson P, Bray F, Costantini AS, Tao MH, Weiderpass E, Roman E. 17. Time trends in the registration of Hodgkin and non-Hodgkin lymp-homas in Europe. Eur J Cancer. 2007;43:391-401.
2010/3(50) 45
„V isuomenė s s V eik ata” ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I
Swerdlow AJ. Epidemiology of Hodgkin’s disease and non-Hodgkin’s 18. lymphoma. Eur J Nucl Med Mol Imaging. 2003;30 Suppl 1:S3-12.
Cozen W, Katz J, Mack TM. Risk patterns of Hodgkin’s disease in 19. Los Angeles vary by cell type. Cancer Epidemiol Biomarker Prev. 1992;1:261-268.
Martos MC, Winther JF, Olsen JH. Cancer among teenagers in Den-20. mark, 1943–1987. Int J Cancer. 1993;55:57-62.
Levi F, La Vecchia C, Randimbison L, Te VC. Cancer incidence and 21. mortality in young adults in Vaud, Switzerland, 1974–1992. Int J Cancer. 1995;61:606-610. Mueller NE. Hodgkin’s Disease, in Schottenfeld D, Fraumeni JF Jr 22. (editors). Cancer Epidemiology and Prevention. 2nd ed. New York: Oxford University Press,1996;893-919.Glaser SL, Swartz WG. Time trends in Hodgkin’s disease incidence. 23. The role of diagnostic accuracy. Cancer. 1990;66:2196-2204.
incidence trends of Hodgkin lymphoma in lithuania in 1978–2007 Giedrė Smailytė, Julija Gliževskaja, Eduardas Aleknavičius
Inst itute of Oncolog y Vi lnius University
SummaryThe aim of this study was to investigate time trends of Hodgkin lymphoma incidence during the period from 1978 to 2007 in Lithuanian population. Methods. For analysis of incidence and time trends were used the materials of Lithuanian Cancer Registry – 2751 cases of Hodgkin’s disease. The standardization was performed by direct method using the World standard population. Annual percentage change was estimated us-ing linear regression model. Results. Incidence varied over time, showing a complex pattern with an increasing trend until 1991 by 3.87 % per year, and a decreasing incidence after 1991 by 2,30 %. The increase in Hodgkin lymphoma was most pronounced in 15–34 year age group (by 2,38 %), and decreased sig-nificantly in all age groups above 50 years. The age spe-cific incidence curves showed different patterns for nodu-lar sclerosis contrasted with all other subtypes combined (non-nodular sclerosis). For nodular sclerosis, there was
excess for young adults, while for non-nodular sclerosis a gradual rise in incidence with age was observed. Conclusions. The incidence of Hodgkin’s lymphoma de-creased significantly in all age groups above 50 years, there was a significant increase in incidence among young adults. This increase occurred primarily for Hodgkin’s lymphoma of the nodular sclerosis subtype.
Keywords: incidence trends, Hodgkin lymphoma, nodu-lar sclerosis.
Received 28 May 2010, accepted 02 July 2010
Correspondence to Giedrė Smailytė, Institute of Oncology Vilnius University, P. Baublio 3B, LT-08406 Vilnius, Lithuania. E-mail: [email protected]
