Klaipėdos universitetas (2012 spalis)

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2012 m. spalis / Nr. 8 (170) 1

Tomas Venclova gimė 1937 m. rugsėjo 11 d. Klai-pėdoje.

1960 m. jis baigė litua-nistikos studijas Vilniaus valstybiniame universi-tete, o 1971 m. Tartu uni-versitete baigė semiotikos ir rusų literatūros studijas. T. Venclovos akademinės veiklos pradžia susijusi su darbu Vilniaus universite-to Istorijos fakultete.

1975 m. pavasarį T. Venclova kompartijos centro komitetui para-šė atvirą laišką, kuriame

A. Pelakausko nuotr.

Šiame numeryje:

Nukelta į 4 psl.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO

LAIKRAŠTISIšeina vieną kartą

per mėnesį. Leidžiamas nuo

1994 m. kovo mėn. www.ku.lt

ISSN 2029-5545

Klaipėdos universitete – du nauji Garbės daktaraiEdita VALINČIENĖ

Remiantis Klaipė-dos universiteto Senato nutarimu „Dėl Klaipė-dos universiteto garbės daktaro vardo suteiki-mo“ Nr. 11-9 ir Nr. 11-10 Garbės daktaro vardus nutarta suteikti Lenki-jos visuomenės veikė-jui, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui Adamui Michnikui bei publicistui, eseistui, po-etui, vertėjui, profesoriui dr. Tomui Venclovai.

Nr. 8 (170) 2012 m. spalis

Remiantis Klaipėdos uni-versiteto Senato nutarimu „Dėl Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardo sutei-kimo“ Nr. 11-9 ir Nr. 11-10 Garbės daktaro vardus nutarta suteikti Lenkijos visuomenės veikėjui, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui Ada-mui Michnikui bei publicistui, eseistui, poetui, vertėjui, pro-fesoriui dr. Tomui Venclovai.

Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą Ada-mui Michnikui nutarta su-teikti už nuopelnus demo-kratijos plėtrai, pozityvaus dialogo tarp lietuvių ir lenkų tautų palaikymą. Adamas Michnikas yra žymus Lenki-jos visuomenės veikėjas, žur-nalistas, eseistas ir politikos publicistas, dienraščio „Ga-zeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius.

Profesoriui Tomui Venclo-vai Garbės daktaro vardą nutar-ta suteikti už labai plačią ir gilią pilietinę, akademinę, kūrybinę veiklą ir nuopelnus Lietuvos kul-tūrai, literatūrai ir kultūrų dialogo sklaidai.

Iškilminga Garbės daktaro regalijų įteikimo ceremonija vyks š. m. lapkričio 12 dieną Klaipėdos universitete.

Prof. Tomas Venclova kalbėjo apie pražūtingas Lietuvai komunistinės ideo-logijos pasekmes. Dėl to jis turėjo emigruoti iš Lietuvos į JAV ir dirbti įvairiuose uni-versitetuose. 1977 m. prof. T. Venclova dirbo Berklio (Berkeley), vėliau Ohajo (Ohaio) universitetuose, o nuo 1980 m. – Jeilio (Yale) universitete. Jame 1985 m. įgijo filosofijos daktaro (Ph. D.) laipsnį ir tapo šio uni-versiteto Niuhaveno (New Havene) slavų kalbų ir li-teratūros profesoriumi, juo yra ir dabar.

IŠKILMĖS. Klaipėdos universiteto Garbės daktaro regalijos prof. T. Venclovai ir p. A. Michnikui bus įteiktos lapkričio 12 dieną.

2012 m. spalis / Nr. 8 (170) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS2

Rugsėjo mėn. pabaigo-je ir spalio mėn. pirmoje pusėje daugiausia dėmesio skyriau Universiteto vidi-niams klausimams: finan-sinei situacijai, studentų priėmimo 2013 m. tvarkai ir akademinės struktūros pertvarkymo projekto ren-gimui. Darbiniuose susi-tikimuose su Finansų ir ekonomikos direkcijos di-rektore Ž. Žaliene ir vyriau-siąja buhaltere L. Leketiene aptarėme galimus Univer-siteto finansinės padėties variantus ir priėjome prie išvados, kad tobulintina projektinių veiklų avansa-vimo schema, reikia riboti atskirų prekių ir paslaugų pirkimus, bet taupymas darbo užmokesčio sąskaita nėra būtina priemonė. Stu-dentų priėmimo 2013 m. tvarkos aprašas pareikalavo nemažai diskusijų dėl ma-žai studentų sulaukiančių studijų programų likimo ir naujų studijų programų rengimo tvarkos. Studijų programų rengimo tvarkos klausimai dar aktualesni gavus Valstybės kontrolės išvadas apie studijų pro-gramų rengimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Iki spalio mėn. pabaigos ap-

sispręsiu dėl Universiteto akademinės struktūros per-tvarkymo projekto ir, prieš teikdamas jį svarstyti Sena-tui ir tvirtinti Tarybai, pri-statysiu Universiteto ben-druomenei.

Rugsėjo 28 d. pasira-šiau dokumentus, kuriais baigiamas Universiteto administracijos struktūros pertvarkymas. Šią dieną išklausiau nemalonų Vals-tybinės darbo inspekcijos reikalavimą dėl darbo su-tarčių pasirašymo tvarkos pažeidimų. Atskiri darbuo-tojai laiku nepasirašo darbo sutarčių. Nuo spalio 5 d. tokių darbuotojų darbo su-tartys laikomos negaliojan-čiomis ir darbo užmokestis neskaičiuojamas.

Spalio 1 d. dalyvavau konferencijoje, skirtoje Klaipėdos mokslo ir tech-nologijų parko 10-mečiui. Konferencijoje Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Vo-kietijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos ir Kazachstano universitetų atstovai svarstė mokslo ir verslo ryšių plėtojimo klau-simus.

Spalio 2 d. LMT pasira-šiau dviejų mokslinių tyri-mų projektų sutartis, kurių

pareiškėjai yra BRIAI ir BPATPI mokslininkai. Su-tartys reikšmingos ne tik projektų mokslinio turinio ar gaunamų lėšų dydžio (bendra suma – 2,123 mln. litų) prasme, bet ir tuo, kad Klaipėdos universiteto mokslininkai gali susiburti į konkurencingus projektų kolektyvus, atitinkančius aukštus tarptautinius stan-dartus. Išskirčiau mūsų is-torikų sėkmę – 1,241 mln. litų dydžio projektas panei-gia kai kam patogią nuomo-nę, kad užsidirbti gali tik „kietųjų“ mokslų atstovai. Tai ne pirma ir ne vienin-telė humanitarų projektinės veiklos sėkmė šiais metais. Spalio mėn. pradžia buvo apskritai piniginga: iš pro-jektų lėšų pradėjome moks-lo ir studijų įrangos įsigiji-mą už 1,375 mln. litų.

Spalio 9 d. susitikau su Seimo nariais – KU ab-solventais A. Bilotaite ir E. Masiuliu. Buvo malonu pasidžiaugti Universiteto absolventų sėkme, sykiu aptarėme Universiteto rai-dos perspektyvas.

Spalio 10 d. susitikau su LR užsienio reikalų minis-tru A. Ažubaliu. Jis lankėsi Klaipėdoje ir pratęsė tradi-

cija tapusius užsienio reika-lų ministrų vizitus Klaipė-dos universitete. Užsienio reikalų ministerijos veiklo-je Klaipėdos universitetui visada skiriamas tinkamas vaidmuo.

Šią dieną dalyvavau su-sitikime su Universiteto akademinių grupių seniū-nais. Kalbėjomės studijų organizavimo klausimais ir palietėme opią studentų ak-tyvumo Universitete ir už jo ribų problemą. Taip ir liko neaišku, kodėl studentai vengia viešųjų erdvių – ar tai būtų studijų metų atida-rymo renginys, ar alaus ba-ras, ar sporto varžybos.

Spalio 12 d. dalyvavau Senato posėdyje. Dėkoju senatoriams už priimtus reikšmingus Universiteto raidai studentų priėmimo 2013 m., lėšų skolinimosi, bendrabučių modernizavi-mo ir garbės daktarų var-dų suteikimo sprendimus. Bendrabučių modernizavi-mu itin atidžiai domėjosi studentai; žinoma, būtent jiems šis klausimas svar-biausias.

REKTORIAUS SKILTIS

J. Kykalienės nuotr.POSĖDIS. Spalio 12 dieną vykusiame Senato posėdyje buvo priimti svarbūs ir universitetui reikšmingi sprendimai.

Rektorius Vaidutis Laurėnas

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2012 m. spalis / Nr. 8 (170) 3MOKSLAS

J. Kykalienės nuotr.

Vienas naujesnių KU BPATPI laboratorijoje esan-čių aparatų – lazerinis da-lelių analizatorius, galintis pamatuoti dalelių dydį nuo 0,08 mikrometro iki 2 mili-metrų. Su šiuo prietaisu jau daugiau nei metus tyrimus at-lieka doktorantė Ilona Mine-vičiūtė. Doktorantės teigimu, pats aparato veikimo prin-cipas, lyginant su ankstesne įranga, yra ganėtinai papras-tas: „Gamintojas stengiasi, kad būtų kuo paprasčiau juo naudotis, tad naudotojo indė-lis yra labai minimalus, nes viską daro programa. Nusi-stačius reikiamus parametrus programoje, lieka tik įmesti mėginį į aparatą. Svarbu neį-dėti jo per daug ar per mažai, nes rezultatas bus netikslus.“

Pagrindinis parametras, kurį nustato lazerinis dale-lių analizatorius, yra dalelių dydis. Mokslininkė anali-zatoriumi tiria nuosėdas iš Klaipėdos sąsiaurio ir jūros,

Ką tiria lazerinis dalelių analizatorius?Ieva LIŠKEVIČIūTĖ

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institute (KU BPATPI) dirba veržlūs ir naujovėms imlūs mokslininkai, atliekantys tyrimus su iš pirmo žvilgsnio sudėtingai atrodančiais aparatais.

matuoja, koks dalelių dydžių pasiskirstymas yra viename ar kitame mėginyje. Tokie

matavimai gali būti pritai-komi ne tik moksliniams tyrimams – jie gali būti pri-taikomi ir pramonėje (pvz., statybos).

KU Gamtos ir matemati-kos mokslų fakultete Hidrolo-gijos ir okeanografijos studijų programą pasirinkę studentai taip pat turi galimybę dirbti su šiuo itin sudėtingu aparatu ir atlikti laboratorinius darbus – dalelių dydžių matavimus.

Be to, lazerinis dalelių anali-zatorius naudojamas ir verslo reikmėms. Viena iš jų – grun-to tyrimai uostų įmonėms.

Ilona Minevičiūtė baigė fizikos bakalauro studijas Vy-tauto Didžiojo universitete, vėliau Vilniaus universiteto Fizikos fakultete studijavo aplinkos ir cheminę fiziką, o dabar studijuoja KU ekolo-gijos ir aplinkotyros krypties doktorantūroje.

PRIETAISAS. Su lazeriniu dalelių analizatoriumi jau daugiau nei metus tyrimus atlieka Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto doktorantė Ilona Minevičiūtė.

GALINGAS. Lazerinis dalelių analizatorius gali pamatuoti dalelių dydį nuo 0,08 mikrometro iki 2 milimetrų.

MĖGINIAI. Prietaisas tiria nuosėdas iš Klaipėdos sąsiaurio ir jūros, ma-tuoja, koks dalelių dydžių pasiskirstymas yra mėginyje.

NAUDA. Lazeriniu dalelių analizatoriumi atlikti moksliniai tyrimai gali būti pritaikomi ir pramonėje.

J. Kykalienės nuotraukos


Atkelta iš 1 psl.

Klaipėdos universitete – du nauji Garbės daktarai

Adamas Michnikas gimė 1946 m. spalio 17 d. Varšuvo-je. 1964 m. studijavo istoriją Varšuvos universitete, iš kurio buvo pašalintas už disidentinę veiklą. Studijas baigė 1970 m. A. Mickevičiaus universitete Poznanėje.

Šio žmogaus biografija ne-paprastai turtinga įvykių, įvai-riapusės politinės ir visuome-ninės bei profesinės veiklos. Adamas Michnikas buvo vie-nas pagrindinių pokomunisti-nės Lenkijos ideologų.

1968 m. A. Michnikas da-lyvavo studentų protesto akci-jose Lenkijos politinės krizės metu. 1968–1970 m. buvo ka-lintas. Ankstyvais 1970-aisiais A. Michnikas viešumoje plė-tojo įtakingą teoriją apie vals-tybės ir visuomenės santykius, grindžiamus naująja evoliuci-ja, kuri atmetė komunistų siū-lomas reformas kaip apgaulę. 1977–1989 m. buvo pogrin-dinės (samizdato) spaudos (Biuletyn Informacyjny, Zapis, Krytyka, NOW-a) redaktorius ir bendradarbis.

1977–1980 m. buvo Dar-bininkų gynimo komiteto (KOR), Skraidančiojo univer-siteto (Uniwersytet Latający),

kuris pogrindinėmis sąlygomis mokė darbininkus, nariu, ben-dradarbiavo nelegalioje spaudo-je. 1980–1989 m. dirbo profsą-jungų judėjimo „Solidarumas“ (Solidarność) patarėju tiek Ma-zovijos regione, tiek Liejyklų darbininkų komitete, dalyvavo bandymuose organizuoti strei-kus Gdansko laivų statykloje. Šiuo laikotarpiu jis buvo ir inter-nuotas, ir keletą kartų įkalintas: A. Michnikas buvo apkaltintas mėginimu nuversti santvarką. Amnestuotas 1984 m.

1989 m. dalyvavo Apskrito-jo stalo derybose, kurios paren-gė pagrindą iš dalies laisviems rinkimams. 1989–1991 m. buvo Lenkijos Respublikos Seimo narys. A. Michniko, L. Valensos ir kitų pastangomis „Solidarumui“ pavyko iško-voti vietą Vyriausybėje. 1989–2004 m. ėjo laikraščio „Gazeta Wyborcza“ vyr. redaktoriaus pareigas. Išleido publicistikos knygų.

A. Michnikas aktyviai rėmė Lietuvos nepriklausomybės siekius. 1991 m. sausio įvykių metu jis buvo Vilniuje, vėliau palaikė ir rėmė Lietuvos inte-gracijos į geopolitines struktū-ras pastangas, kartu skatino ir

Adamas Michnikas (Adam Michnik)

AKTUALIJOS

Visuomeninė politinė T. Venclovos veiklos pradžia 20 a. septintą ir aštuntą de-šimtmečiais buvo susijusi su reakcija į tuometinius politinius

įvykius Rytų Europoje, disi-dentiniu judėjimu, jo įstojimu į Lietuvos Helsinkio grupę 1976 m. 1977 m. T. Venclova su kitais Lietuvos disidentais

įsteigė Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos vi-suomeninę organizaciją. Tais pačiais metais dėl antitarybi-nių pažiūrų jam buvo pasiūly-ta emigruoti iš Lietuvos.

Akademinė T. Venclovos veikla daugiausia susijusi su simbolizmo, akmeizmo, 19 ir 20 a. rusų poezijos, lenkų literatūros, komunizmo ir li-teratūros, lietuvių literatūros ir kitų dalykų dėstymu, ty-rimais, studijomis. Interesai apima rusų, lenkų, lietuvių literatūrą, poeziją, aktualiąją istorinę publicistiką. Vienas iš prof. T. Venclovos ypatumų yra tas, kad jis 20 a. antroje pusėje bičiuliavosi ir kūrybiš-kai bendradarbiavo su tokiais literatūros milžinais ir Nobe-lio premijos laureatais, kaip J. Brodskis ar Č. Milošas.

T. Venclovos veikla apima laikotarpį, prasidėjusį 1962 m. ir besitęsiantį iki šiol. Jo kū-ryba sudaro daugiau kaip 50 įvairaus žanro leidinių. Tai poezija, esė, vertimai, kelionių knygos, literatūros kritikos publikacijos, pilietinė ir atvi-ra holokausto, jo priežasčių ir pasekmių vertinimo pozicija. T. Venclovos kūryba išversta į daugiau kaip 20 pasaulio kal-bų. T. Venclova yra dalyvavęs KU vykusiuose susitikimuose ir poezijos skaitymuose.

Už paminėtą labai plačią ir gilią pilietinę, akademinę, kūrybinę veiklą bei nuo-pelnus Lietuvos kultūrai, literatūrai, kultūrų dialogo sklaidai prof. Tomui Venclo-vai nutarta suteikti Klaipė-dos universiteto Garbės dak-taro vardą.

Prof. Tomas Venclova

Adamas Michnikas

Lietuvos bei Lenkijos bendra-darbiavimą. Šiandien A. Mich-nikas yra vienas tų žmonių, kurie jautriai atsiliepia į gerų tarpvalstybinių santykių pa-laikymo problemų sprendimą, siūlo priemones jiems gerinti.

Be daugybės valstybi-nės reikšmės apdovanojimų, tokių kaip R. F. Kenedžio Žmogaus teisių apdovanoji-mas (1986 m.), Prancūzijos Taikos premija (1988 m.), Europos metų žmogaus ap-dovanojimas (1989 m.), Vokietijos Didžiojo kry-žiaus ordinas už nuopelnus (2001 m.) ir kitų, 2000 m. A. Michnikas įtrauktas į

Pasaulio spaudos Laisvės didvyrių sąrašą, o 2001 m. jam įteiktas Lietuvos didžio-jo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius už nuopelnus plėtojant Lie-tuvos ir Lenkijos ryšius.

Įžymiam Lenkijos visuo-menės veikėjui, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, dienraščio „Gazeta Wyborc-za“ vyriausiajam redaktoriui p. Adamui Michnikui nutarta suteikti Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą už nuo-pelnus demokratijos plėtrai, pozityvaus dialogo tarp lietu-vių ir lenkų tautų palaikymą.

Slawomir Kamiński nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2012 m. spalis / Nr. 8 (170) 5JAUNASIS MOKSLININKAS

Dėl eksternu vykusių dok-torantūros studijų Vilniaus universitete jaunai mokslinin-kei iš Plungės, kur šiuo metu gyvena su šeima, į Vilnių teko važiuoti 26 kartus per vienus mokslo metus. Pagal paprasčiausius matematinius skaičiavimus – vidutiniškai 2,6 karto ir apie 1560 kilome-trų per mėnesį. Be disertacijos rašymo, Lijana turėjo pareigų KU Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Statistikos katedroje, kur jau šešerius me-tus dėsto matematinį eksperi-mento planavimą. O namuose mamos laukia šešerių metų sūnus: „Viskas vyko kartu: ir gimdymas, ir darbas, ir studi-jos magistrantūroje, vėliau – jau doktorantūroje“, – nė kiek dėl to nesigaili Lijana.Mokslui ir pramonei naudingas disertacijos tyrimas

Dr. L. Stabingienės di-sertacijoje tyrinėjama aktuali sritis: pirmą kartą Bajeso dis-kriminantinės funkcijos buvo pritaikytos vaizdų analizėje. Mokslininkė tyrė palydovi-nėse nuotraukose užfiksuotus vaizdus, kurie yra sugadinti vadinamojo triukšmo (įvairių gamtos reiškinių, pvz., vaizdą dengia dūmai, kilę dėl gaisro,

ar užplaukę debesys). Pasak Lijanos, taikant disertacijoje aprašytą metodą, vaizdą gali-ma išgryninti ir taip pagerin-ti vaizdų atpažinimą, tačiau tuoj pat priduria, kad tai – ne filtravimo, o klasifikavimo su mokymu metodas. Lijanai paantrina ir disertacijos vado-vas prof. K. Dučinskas: „Tai yra filtracija atsižvelgiant į triukšmą. Triukšmas išfiltruo-jamas, po to klasifikuojamas. Šie moksliniai tyrimai plačiai taikomi militaristinėje prak-tikoje, kai siekiama atpažinti skraidančius objektus“. Spren-džiant iš mokslinės diskusi-jos, per interviu kilusios tarp dr. Lijanos ir profesoriaus Kęs-tučio Dučinsko, ši mokslinė tema tikrai neišsemta. „Galima dar galvoti, kaip automatizuoti pačią mokymo imtį“, – sam-protauja Lijana. Jos disertaci-joje tirta vaizdų analizė šiomis dienomis yra labai svarbi dėl plataus pritaikymo daugelyje mokslo ir pramonės sričių.Trys savybės – mokslininko ir viena neįprasta

Šešeri gyvenimą pakeitę metai – taip pastarąjį laiko-tarpį vadina Lijana. „Miego ir laiko sau buvo mažai, – prisi-pažįsta jauna mokslininkė. Ir

Fizinių mokslų daktarė Lijana Stabingienė: šešeri metai, pakeitę gyvenimąEdita VALINČIENĖ

Klaipėdos universitete veikia efektyviausia ir produktyviausia erdvinės statistikos mokslininkų grupė: jie vieninteliai ir išskirtiniai matematikos mokslų „asai“ Lietuvoje. Tarp nedaugelio pripažin-tų erdvinės statistikos mokslininkų – rugsėjo mė-nesį fizinių mokslų informatikos krypties daktaro disertaciją „Vaizdų analizė naudojant Bajeso dis-kriminantines funkcijas“ apsigynusi dr. Lijana Sta-bingienė. Daktaro disertacijos vadovas – KU senato pirmininkas prof. dr. Kęstutis Dučinskas.

Bajeso diskriminantinės funkcijos ir Dievo veikimas

Profesoriui Kęstučiui Dučinskui – Lietuvos matematikų draugijos pripažinimasKU senato pirmininkas

K. Dučinskas apdovanotas Lietuvos švietėjo, matemati-kų patriarcho Zigmo Žemaičio (1884–1969 m.) medaliu. Šis medalis skiriamas už ryškius pasiekimus kuriant matemati-

kos mokslą Lietuvoje, labiausiai pasižymėjusiems mokslinin-kams ir pedagogams. Šiemet prof. K. Dučinską Lietuvos matematikų draugijos valdyba atrinko iš beveik 1000 kandi-datų ir apdovanojo drauge su

trimis pedagogais iš Klaipė-dos. Lietuvos švietėjo, mate-matikų patriarcho Zigmo Že-maičio medalis teikiamas nuo 1984 metų. Per 30 metų įteikta apie 100 medalių.

atvirai sako: – Dirbtinai bu-dindavau organizmą, kad ga-lėčiau naktį studijuoti. Kava, energiniai gėrimai ir... malda.“ Antrame jos daktaro diserta-cijos puslapyje išspausdinta: „Dėkoju mylimam Jėzui...“ Ir šalia – „<...> naudojant Bajeso diskriminantines funkcijas“. Tokie žodžiai greta daugeliui gali atrodyti keistai. „Nesiruo-šiau šiam klausimui, – sako Lijana, – bet pasakysiu tik tiek, kad aš daugybę dalykų priimu kaip Dievo veikimą.“ Ir imasi pasakoti tvirtą tikėji-mą liudijančias istorijas. Dr. Lijana Stabingienė – moks-lininkė, tikinti Dievu, kurio buvimą jai įrodė ne moksliniai tyrimai, o gyvenimas.

Greta šios, atrodytų, moks-lininkams nebūdingos savybės, Lijana, anot prof. K. Dučinsko, turi tris pagrindines moksli-ninkui reikalingas savybes: ji gabi, atkakli ir tikra idealistė.

Užsispyrimas, pasak profeso-riaus, ypač reikalingas tiks-liuosiuose moksluose, nes čia vien tik pastangų ir kruopštu-mo nepakanka: „Fundamenti-niuose moksluose reikia idėjos, kuri gali šauti nebūtinai sėdint prie stalo, o einant parku, va-žiuojant dviračiu ar kepant bly-nus. Mokslininkas gyvena su savo tyrinėjama tema ir sten-giasi ją įveikti.“Tarptautinė mokslinė karjera

Prof. K. Dučinskas Lijaną vertina itin gerai: „Jos vyras Giedrius Stabingis taip pat dirba Statistikos katedroje. Manau, kad jie dviese vienas kitą skatindami tikrai išplauks į tarptautinius vandenis, juolab, kad jauni mokslininkai iš mūsų universiteto jau kviečiami dirb-ti į stiprius Vokietijos ir Olan-dijos centrus.“ Tačiau Lijana šypsosi: „Atvirai pasakius, aš labai norėčiau antro vaiko...“

MOKSLININKAI. Fizinių mokslų daktarė L. Stabingienė ir senato pirmininkas K. Dučinskas. J. Kykalienės nuotr.


Laivo inžinerijos katedros vedėjas: specialistų poreikis tik augaŽivilė ALEKSANDRAVIČIūTĖ

Doc. dr. Jonas Čer-ka: „Kiek atsimenu, jau 10 metų šios specialy-bės darbuotojų poreikis yra didelis“.

J. Kykalienės nuotr.

Katedros kuruojamos studijų programos paklausios daugelį metų

Paklausių specialybių specialistus rengia Klaipė-dos universiteto Jūrų tech-nikos fakulteto Laivo inži-nerijos katedra. Ji kuruoja dvi studijų programas: laivo inžineriją (bakalauro studijų programa) bei laivų projek-tavimą ir statybą (magistran-tūros studijų programa).

Pasak šios katedros vedėjo doc. J. Čerkos, studentai, dar nebaigę studijų, yra kviečia-mi pradėti darbą Vakarų laivų gamykloje (bendrovės gene-ralinis direktorius Arnoldas Šileika – taip pat Laivo inži-nerijos katedros absolventas), turinčioje per 20 padalinių. Ketvirto kurso studentams ga-mykla skiria vardines stipen-dijas. Įvairių įmonių vadovai

prašo siūlyti baigiantiems ar jau studijas baigusiems ge-riems specialistams atvykti dirbti jų įmonėse. Didžiau-sia Klaipėdos įmonė Vakarų laivų gamykla jauniems lai-vo inžinerijos specialistams siūlo konkurencingą darbo užmokestį, karjeros perspek-tyvas, nuolatinę tobulėjimo galimybę, stabilią ir saugią

darbo vietą, visas socialines garantijas, puikias laisvalaikio pramogas. Katedros vedėjas doc. J. Čerka paminėjo, kad vietos dirbti užtenka visiems, deja, šiuo metu studentų gru-pės gana mažos, todėl visoms įmonėms universitetas dar-buotojų pasiūlyti negali.Plūdrumas, stovumas, neskęstamumas, pajėgumas...

Pradedančiuosius dažniau-siai domina būsimos paskai-tos. Laivo inžinerijos katedros studentai pirmame ir antrame kurse studijuoja bendruosius dalykus, būdingus inžineri-niams mokslams: aukštąją matematiką, fiziką, chemiją, teorinę mechaniką, medžiagų mokslą, inžinerinę grafiką ir kt. Įpusėję antrą bei mokyda-miesi trečiame ir ketvirtame kursuose, būsimieji inžinieriai pradeda studijuoti specialy-bės dalykus. Pirmiausia tenka susipažinti su laivo sanda-ra, vėliau imamasi nagrinėti specifinius klausimus. Vie-nas būdingiausių specialybės klausimų – laivo jūrinės sa-vybės. Plūdrumas, stovumas, neskęstamumas, pajėgumas, supimasis, valdomumas – sa-vybės, laivą išskiriančios iš kitų inžinerinių objektų, todėl būsimieji inžinieriai privalo tai išmanyti. Studentai neišsi-vers ir be laivo projektavimo paskaitų. Katedroje dėstoma, kaip projektuoti laivą, jo kor-

pusą, mokoma suprasti, kam reikalingi ir kaip veikia įvairūs įrenginiai, užtikrinantys sau-gią ir efektyvią eksploataciją.Mokomasi laboratorijose

Pasak doc. J. Čerkos, tik teorijomis ar matematiniais skaičiavimais studentai (o ne-retai ir projektuotojai) nepa-sitiki. Jie viską turi patikrinti eksperimentais. Katedroje veikia laboratorijos, suteikian-čios galimybes ne tik patikrin-ti atliktus skaičiavimus, bet ir vaizdžiai įsitikinti tuo, kas vyksta vandenyje arti laivo jam plaukiant, esant bangavi-mui ir gūsingam vėjui. Laivo jūrinių savybių laboratorijoje atliekami mokomieji ir kai kurie tiriamieji darbai. Vienu metu yra demonstruojamos ir tiriamos laivo jūrinės savy-bės. Katedros vedėjas vardija: „Tikrinamas laivo stovumas, įvertinami laivo supimosi pa-rametrai, nustatomas vandens pasipriešinimas laivo judė-jimui ir plūdrumo charakte-ristikos.“ Laivo inžinerijos ir hidromechanikos laboratorija skirta darbui su skysčiais, van-dens tekėjimu, įvairiais siur-bliais. Suvirinimo įtampos ir srovės bei kitų faktorių įtaka siūlės kokybei nustatinėjama Suvirintų konstrukcijų pati-kimumo tyrimų laboratorijo-je bei bendradarbiaujant su „Lincoln Electric“ padaliniu Lietuvoje.

STUDIJOS. Laivo inžinerijos katedros studentai studijuoja aukštąją matematiką, fiziką, chemiją, teorinę mechaniką, medžiagų mokslą, inžinerinę grafiką, susipažįsta su laivo sandara.

MODERNIOS LABORATORIJOS. Tik teorijomis ar matemati-niais skaičiavimais studentai nepasitiki – viską tikriną eksperi-mentais moderniose laboratorijose.

MŪSŲ KATEDRA

/ laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 2012 m. spalis (Nr. 35) 7

KŪRYBIŠKAI. Renginio metu buvo demonstruojamas kūrybiš-kas žvilgsnis į kasdienę aprangą ir jos interpretacijų pateikimas.

nis reiškinys – tautiškumas. Norėjome parodyti, kad linas taip pat gali būti mados paži-ba ir ne vien sintetiniai rūbai teikia malonumą.“Ruošėsi atsakingai

Renginyje pademons-truota 12 kolekcijų. Penkios iš jų buvo sukurtos moks-leivių, likusios – studentų arba vyresnių nei 18 metų jaunuolių. Klaipėdos univer-siteto vardą gynė Sveikatos mokslų (kolekcija „Natūra-lūs potėpiai“), Humanitari-nių mokslų (kolekcija „Žy-droji svajonė“) ir Socialinių mokslų (kolekcija „Figūrin-gas linas“) fakultetų studen-tų atstovybių komandos.

Dalyvių sugebėjimus ver-tino kompetentinga komisija: Vytauto Didžiojo gimnazi-jos folklorinio ansamblio „Žemaitukas“ vadovė Milda Damalienė, šokių studijos „Megusta“ vadovas Karolis Barčius, klaipėdietė dizai-nerė Sonata Žižienė ir foto-studijos „Fotopolis“ įkūrėjas Andrius Pelakauskas.Nugalėtojams – premija

Renginio konkurso ge-riausios kolekcijos apdo-vanotos piniginiais UAB „Baltisches Haus“ įsteigtais prizais ir rėmėjų dovanomis. Paskatinamąjį KU buriuo-tojų klubo „Halzas“ prizą – buriavimo pamokas – pelnė kolekcija „Figūringas linas“. Trečiąją vietą ir 200 Lt čekį laimėjo kolekcija „Konstruk-cija“, antrąją vietą ir 300 Lt čekį – „Batikos veidas“, pir-mąją vietą ir 500 Lt čekį – svečių iš Gargždų pasirody-mas „Krepino spalvų kalba“.

Renginio „Meno ra-tas 2012: Linais auk, linais žydėk“ metu taip pat skam-bėjo dainos, populiarinan-čios lietuvių liaudies kūrybą, netrūko nė lietuvių liaudies šokių, šalia šurmuliavo tau-todailės ir rankdarbių mugė, o dailininkai drobėse tapė projekto temą atspindinčius paveikslus. Organizatoriai

Ketvirtus metus iš eilės moksleivius ir studentus susitikti vienoje scenoje pakvietė Klaipėdos univer-siteto studentų sąjungos (KUSS) organizuotas ren-ginys „Meno ratas 2012“. Šių metų tema – „Linais auk, linais žydėk“. Ja buvo norima atkreipti visuo-menės dėmesį į du labai skirtingus klausimus: tau-tinio identiteto nykimą ir lino panaudojimą kasdie-niame gyvenime.

„Meno ratas“ suvienijo moksleivius ir studentusRūta JUOZAPAITyTĖ

„Meno ratas“ – tai alter-natyviosios mados, muzikos, šokių ir dailės sintezė. Anot organizatorių, ypač svarbu skatinti studentų ir mokinių domėjimąsi kultūra, mados naujovėmis, padėti jaunimui atrasti erdvę, kurioje būtų ga-lima laisvai kurti, nepamirš-tant konteksto – visi renginio dalyviai priklauso mokslo bendruomenei, taigi sveikin-tinas kūrybiškas žvilgsnis į kasdienę aprangą ir savų jos interpretacijų pateikimas.

Kaip prieš renginį sakė viena iš jo organizatorių, KUSS laisvalaikio koordi-natorė Laura Povilaitytė, tokios iniciatyvos skatina jaunimo užimtumą, o šie-metinė tema – ir domėjimą-si tautiškumu: „Šiais metais nusprendėme dalyviams suteikti iššūkį. Įdomu pasi-žiūrėti, kaip bus sureaguota į pavadinimą. Pasirinkome temą, kurioje slepiasi giles-

sako, kad kitų metų meno sin-tezės tema dar nėra žinoma, tačiau planuojama renginiui suteikti ryškesnį socialinį ats-palvį ir vėl atsigręžti į opiau-sias visuomenės problemas.

J. Kykalienės nuotraukos

2012 m. spalis (Nr. 35) / Laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 8

Ei, studente, susipažink su KUSS!KUSS INFORMACIJA

K - KilkU - UgdydamasS - Save,S - Studente!

KU

S

S

Kas tai?Klaipėdos universiteto studentų sąjunga (KUSS) – tai Universiteto studentus vienijanti ir jų interesams atstovaujanti organizacija.KUSS skaičiuoja jau devynioliktus veikimo metus.Tai viena didžiausių organizacijų Vakarų Lietuvoje.KUSS vienija apie 150 tikrųjų narių ir apie 6500 asocijuotųjų narių.

Ką veikia KUSS?Sprendžia akademines, socialines problemas, iškylančias KU studentams.Atstovauja studentams KU senate, taryboje, rektorate, Klaipėdos m. savivaldybėje ir kitur.Atstovauja KU studentams nacionaliniu lygiu Lietuvos studentų sąjungoje.Atstovauja KU studentams dalyvaudami renginiuose tiek miesto, tiek nacionaliniu lygiu.Organizuoja studentams skirtus renginius.

KUSS sudaro: aštuonios fakultetų studentų atstovybės (SA):

• KUSS GMMF SA,• KUSS HMF SA,• KUSS JI SA,• KUSS JTF SA,• KUSS MF SA,• KUSS PF SA,• KUSS SMF SA,• KUSS SvMF SA,trys bendrabučių studentų savivaldos (SS):• KUSS Karklų g. bendrabučio SS,• KUSS Malūnininkų g. bendrabučio SS,• KUSS Statybininkų g. bendrabučio SS,KUSS Prezidiumas,KUSS „Alumni“ klubas,kiti klubai.

Dešimt priežasčių, kodėl verta tapti KUSS nariu 1. Naujos pažintys – visada gera turėti su kuo praleisti „langą“ tarp paskaitų.2. Naudingos pažintys – niekada negali žinoti, kas ateityje taps generaliniu direktoriumi, o kas gaus Nobelio premiją.3. Žinios – čia visada rasi atsakymus į svarbiausius studentų klausimus apie Lietuvos studento pažymėjimą, aukštojo

mokslo reformą, socialines lengvatas. O vėliau ir pats tapsi tuo, kuris atsakinėja.4. Įgūdžiai – į CV lengva sąžine galėsi įsirašyti: „darbas komandoje, iniciatyvumas, lyderio savybės, įtaigus kalbėjimas,

komunikabilumas“...5. Patirtis – kompetenciją KUSS nariai kelia dalyvaudami vidiniuose ir kitų organizacijų rengiamuose mokymuose.6. Savirealizacija – tapk tuo, kuo nori būti, nevaržomas specialybės rėmų: gali tapti puikiu žmogiškųjų išteklių koordina

toriumi, net jei studijuoji, pvz., ekologiją.7. Reikalingumo jausmas – dar vienas žingsnis prasmingo gyvenimo link.8. Pokyčiai – prisijunk prie sąmoningų piliečių visuomenės ir padėk pakeisti pasaulį.9. Kelionės – būdamas visuomeninės organizacijos nariu turi galimybę pamatyti pasaulį dalyvaudamas tarptautiniuose

projektuose ar tiesiog dvišaliuose gerosios patirties mainuose.10. Prisiminimai – anūkams juk norėsi papasakoti ne tik apie auditorijų suolus ar dėstytojų aprangos stilių...

KUSS rasi savo fakultete arba Karklų g. 5, Klaipėda.Kontaktai: www.kuss.lt, arba susirask mus socialiniame tinkle „Facebook“.

/ laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 2012 m. spalis (Nr. 35) 9STATUSAS: STUDENTAS

Tarp kitokios muzikos

Dauguma uostamiesčio gyventojų Gytį pažįsta kaip muzikantą, kurį grojantį ir dainuojantį galima išgirsti įvairiuose uostamiesčio ba-ruose, kavinėse, šventėse ir netgi vestuvėse. Pastaroji patirtis vaikinui labai įsimi-nė – teko groti draugo brolio vestuvėse. „Jie norėjo nestan-dartinio vestuvių muzikanto, ne „Kisa kisa kisa, ty maja Larisa“, o ko nors paprasto ir jaukaus. Grojau gitara ir dai-navau. Atlikau savo kūrybos dainas ir įvairius cover‘ius, visiems labai patiko. Buvo itin malonu matyti laimingus įsimylėjėlius ir jų artimuo-sius“, – džiaugiasi vaikinas.

Dainas Gytis dažniausiai kuria pats, nors prisipažįsta neretai pasinaudojantis Lie-tuvos poetų tekstais. Galbūt dėl šios priežasties jo muzika atrodo kiek kitokia. „Nepava-dinčiau savo muzikos alterna-tyvia. Ji tiesiog nėra ta įprasta „tuc tuc“, mano muzika šiek tiek ramesnė. Klaipėdoje yra tikrai gerų atlikėjų ir grupių, pavyzdžiui, „Atika“, Karo-

lis Rupkus ir „Arrogantics“. Manau, kad laikui bėgant, neduok Dieve, aš būsiu iš-stumtas iš Klaipėdos scenos“, – mintimis dalijasi vaikinas.

Tarp teatro

Nors puikiai sekasi muzi-kuoti, Gytis – būsimasis ak-torius. „Teatras yra pagrindi-nis mano gyvenimo variklis. Nežinau, ką be jo galėčiau dar daryti“, – prisipažįsta vai-kinas. Jaunojo menininko au-toritetas – Klaipėdos jaunimo teatro vadas, KU profesorius Valentinas Masalskis. „Atro-do, kad jis žino viską, mato viską ir jaučia viską, ką reikia daryti, o ko ne. Sunku nepa-sitikėti ir negerbti tokio žmo-gaus“, – sako Gytis.

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie tai, kokio meno reikia žiūrovui. Gyčio nuomone, menas negali būti sau – viskas skirta žiūrovui, tačiau nedera peržengti ribos, kai žiūrovas sprendžia, ką no-rėtų matyti scenoje. Žiūrovą reikia gerbti ir mylėti, tačiau kartais, jam galbūt nesitikint, būtina jį sujaudinti, sukrėsti,

Tarp teatro ir muzikos: Gytis ŠimelionisIeva AUGyTĖ

Klaipėdos universitete studijuoja nemažai įdomių studentų, kurie spėja ne tik studijuoti, studentauti, bet ir dalyvauti įvairiausiuose renginiuose, muzikuoti, sportuoti, vaidinti, konstruoti ir dar aibę visokiausių dalykų nuveikti. Šį kartą norime Jums pristatyti KU aktorystės mokslus kremtantį ir dažniausiai alternaty-viose Klaipėdos vietose koncertuojantį Gytį Šimelionį.

nustebinti, kaip buvo pada-ryta „Turgaus naktyje“. Pasak Gyčio, šiuolaikiniam Lietuvos teatrui reikia pokyčių ir drąsos rizikuoti: dabar teatre daugu-ma nuėjo į komercijos liūną, kuria spektaklius tam, kad už-dirbtų ir tik „pakutentų“ žiū-rovą banaliomis istorijomis.

Žiūrovas sumoka pinigus, pasijuokia, smagiai pabūna teatre, bet, kai išeina, lieka visiškai toks pat, koks atėjo. „Mes stengiamės žiūrovui su-teikti galimybę mąstyti – kad jis galvotų, o ne tik pažiūrėtų spektaklį ir sakytų, jis blogas ar geras“, – sako Gytis.

ĮVAIRIAPUSIS. Dauguma Gytį pažįsta kaip muzikantą, tačiau jis – būsimasis aktorius.

2012 m. spalis (Nr. 35) / Laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 10

Tiesiogiai iš auditorijos • Stilistikos dėstytojas: „A muona mamikė sakydava:

muon čia ne gondrs, mon čia žuselė.“

• Režisūros dėstytojas į visokius atsikalbinėjimus daž-niausiai atsako: „Tylėk, bachūras“.

• Ekonomikos dėstytojas: „Žinot, kaip ežiukai sąveikau-ja? Ogi taip pat, kaip viešasis sektorius su privačiuoju – ieško tinkamos pozos.“

• Anot mūsų dėstytojo, viešasis sektorius yra viešosios mergaitės.

• „Reprezentatyvumo nebuvimas paprasčiau – negalima taikyti ekstrapoliacijos.“

• Pasak literatūros dėstytojos, prieš Antrąjį pasaulinį karą vokiečiai važiavo į SSRS mokytis kankinimo metodų taip, kaip dabar studentai iš vienos šalies važiuoja į kitą pagal „Erasmus“ programą.

• Dėstytoja: „Sorry, aš neturiu laiko skaityti tas tavo pi-salynes.“

• Filosofijos dėstytojas: „Sofoklis pardavinėjo protą, kaip kekšė pardavinėja savo kūną.“

• Filosofijos dėstytojas: „Kačiuko atsiradimas yra katėji-mo procesas.“

• Dėstytoja: „Šiais laikais galima prisiauginti viską: nagus, plaukus, dantis...“

• Petras: Greit mano ir merginos draugystės metinės. Ką čia dabar sugalvojus?.. Jonas: Tūsą padaryk, draugus susikviesk! Petras: Ne. Jai patinka ramybė. Jonas: Mišias užsakyk.

• Dėstytojas: „Kadangi tu invalidas, labai tavęs neskriau-siu.“

• Studentė: Aš rašau abiem rankomis. Tai aš kairiarankė ar dešiniarankė?

Dėstytoja: Abirankė.

RENGINIAI

Linksmoji dalis

KUSS PF SA kviečia į šiurpiausią metų renginį – Heloviną!

Kur? Kada? Pedagogikos fakultetas, spalio 25 diena, 19 val.

PF SA teigia, kad vakaras bus nepamirštamas ir išskirtinai baisus. Bus renkamas geriausias, baisiausias ir originaliau-sias kostiumas. Vakaras nestokos įvairių žaidimų ir atrakcijų. Kadangi Helovinas jau antrus metus siaubia Pedagogikos fakultetą, šiais metais tikimasi dar didesnio studentų akty-vumo.

KUSS HMF SA tradicija – Humanitarų dienaKur? Kada? Humanitarinių mokslų fakultetas, lapkričio

15 dienaRenginio dalyviai turės galimybę pamatyti šių metų te-

matika parengtus pirmakursių pasirodymus. Tiesa, tema lie-ka intriga. HMF SA žada kulminacijos vertą atstovybės narių pasirodymą. Nepamirš pavaišinti ir tradiciniu šventiniu tor-tu. Anot KUSS HMF SA pirmininkės Vaidos Asnauskaitės, renginio tikslas – praskaidrinti studentišką kasdienybę ir pri-krauti pilnas kišenes optimizmo.

KUSS SMF SA specialybių dienosKur? Kada? Socialinių mokslų fakultetas, spalio 25 ir

lapkričio 10 dienosNaujausia SMF tradicija – SMF SA narių organizuojamos

specialybių dienos, kad kiekvienos specialybės studentai galėtų pasidžiaugti ir pasididžiuoti savo specialybe. Spalio 25 d. fakulteto fojė puoš politikos mokslų, o lapkričio 10 d. – vadybos plakatas.

KUSS SMF SA sportinės rungtynės Socialinių mokslų fakultetas nepamiršta prajudinti ir

studentų kaulų. Iki lapkričio mėnesio pabaigos ruošiamasi suorganizuoti kartingą ir stalo teniso turnyrą. Datos dar deri-namos, tačiau norintieji dalyvauti ir laimėti jau gali registruo-tis SMF SA būstinėje.

Renginiai studentams ir ne tikGabija RAKAUSKAITĖ

Pirmasis mokslo metų semestras jau įsibėgėjo. Ne-nuostabu, kad būsimųjų stu-dentų širdyse kirba nerimas dėl ateities. Visus, kurie iki šiol neapsisprendė, ką nori studijuoti, ir norėtų iš arčiau susipažinti su pasirinkta spe-cialybe, Klaipėdos universi-tetas kviečia dalyvauti atvi-rų durų dienoje. Renginio metu būsimieji studentai iš-girs naudingos informacijos apie Gamtos ir matematikos mokslų, Sveikatos mokslų, Humanitarinių mokslų, Jūrų

technikos, Menų, Socialinių mokslų fakultetus ir Jūrei-vystės institutą. Atvirų durų dienoje dalyvaus visų Klai-pėdos universiteto fakultetų atstovai, kurie pasistengs atsakyti į visus jaunuolius dominančius klausimus. Savo veiklą taip pat prista-tys Klaipėdos universiteto studentų sąjunga. Būsimieji studentai lapkričio 24 die-ną nuo 10 iki 14 val. lau-kiami „Studlende“, „Aula Magna“ korpuse (Her-kaus Manto g. 84).

Kviečiame į atvirų durų dieną!Eglė JUREVIČIūTĖ

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2012 m. spalis / Nr. 8 (170) 11SVETUR

KU choro laukė soliniai koncertai Granados mieste ir apylinkėse ir pagrindinis festi-valio renginys prestižinėje Gra-nados koncertų salėje. Choras buvo parengęs lietuvių ir užsie-nio šalių kūrinių, išmoko ir is-paniškų kūrinių, kuriuos atliko bendrai su Ispanijos chorais.

Kelionės tikslą – Grana-dą – pasiekęs choras buvo šiltai priimtas profesoriaus Algio. Jau pirmą viešnagės dieną choras koncertavo unikaliame Grana-dos priemiestyje Santa Fė, Car-men Sallės kolegijoje. Antrasis choro solinis koncertas vyko įspūdingoje Granados Santuario del Perpetuo Socorro bažnyčio-je. Tai unikalus XVI a. architek-tūros paminklas. KU mišrusis choras iš viso pasirodė trijuose koncertuose, paskutinis jų – pa-grindinis festivalio koncertas, vykęs prestižinėje Granados koncertų salėje. KU mišrusis choras soliniu koncertu pasvei-kino Federiko Garcijos Lorkos chorą 25-ųjų metinių proga ir

kartu su Granados orkestru, so-listais ir kitais festivalio chorais atliko A. Vivaldžio „Gloria“.

Be intensyvios koncertinės programos, choristai susipaži-no su įspūdinga Granados isto-rija ir architektūra, buvo priimti karališkuose Granados miesto vadovų apartamentuose. Klai-pėdiečius sužavėjo vietinių žmonių kultūra, temperamen-tas, draugiškumas ir vaišingu-mas. Beje, choristai džiaugiasi savo ekspresija ir jaunatviška energija sužavėję tenykščius chorus, kurie savo ruožtu KU mišrųjį chorą pripažino „Rytų Europos pietiečiais“.

KU mišrusis choras, va-dovaujamas doc. A. Šumskio, dėkoja Klaipėdos universiteto rektoriui prof. Vaidučiui Lau-rėnui už galimybę keliauti po Europą ir koncertuoti chorų festivalyje. Taip pat choras dėkingas jubiliejų atšventusio Granados choro vadovui prof. Algiui Zaborui už rūpestingai suplanuotą ir šiltą viešnagę.

Universiteto mišrusis choras koncertavo IspanijojeJudita GEČAITĖ

Projekto darbuotojai kėlė kvalifikaciją tarptautiniame seminareIngrida VIRPŠIENĖProjekto kokybės koordinatorė

Klaipėdos universiteto (KU) mišrusis choras, vado-vaujamas doc. Algirdo Šumskio, koncertavo saulėto-je Ispanijoje, Granadoje. Ten choristų laukė tenykščio Granados Federiko Garsijos Lorkos (Federico García Lorca) choro vadovas prof. Algis Zaboras, pakvietęs KU mišrųjį chorą į festivalį, skirtą Federiko Garsijos Lorkos choro 25-mečio jubiliejui paminėti.

2012 m. sausio 3 d. star-tavo projektas „Kokybės va-dybos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Klaipėdos universi-tete“, kurio pagrindinis tikslas yra pasiekti, kad Klaipėdos universitete būtų užtikrinta vidinė studijų kokybė, atitin-kanti Europos aukštojo moks-lo studijų kokybės nuostatas ir Universiteto veiklos kokybės gerinimo strategiją.

Siekiant užtikrinti efek-tyvų projekto įgyvendinimą, didinti projekto darbuotojų kompetenciją studijų ko-kybės vadybos srityje bei vykdant vieną iš suplanuo-tų veiklų, trys projektą įgy-vendinančios darbuotojos (Margarita Baranauskienė, Ingrida Virpšienė ir Vilija Jonušaitytė) rugsėjo 26–28 dienomis lankėsi Kipro Eu-ropos universitete (European University Cyprus) ir dalyva-vo seminare „Vidinės (ir išo-rinės) kokybės užtikrinimo ir Europos aukštojo mokslo ko-

kybės užtikrinimo nuostatų ir gairių (ESG) įgyvendinimas aukštojo mokslo institucijo-se“, kurį organizavo Europos aukštojo mokslo instituci-jų asociacija (EURASHE), bendradarbiaudama su Ki-pro Europos universitetu ir Atviruoju Kipro universitetu (Open University of Cyprus).

Seminare dalyvavo apie 100 dalyvių iš 30 šalių. Pra-nešėjai kalbėjo apie Europos aukštojo mokslo kokybės už-tikrinimo nuostatų ir gairių to-bulinimą, jų pritaikomumą ir įgyvendinimą aukštojo moks-lo institucijose. Vizito metu projekto darbuotojai turėjo galimybę susipažinti su Kipro Europos universiteto vidine studijų kokybės užtikrinimo sistema, seminare pagilinti teorines žinias ir įgyti prakti-nių įgūdžių kokybės įgyven-dinimo srityje bei pasidalyti gerąja patirtimi su Europos aukštojo mokslo institucijų darbuotojais, atsakingais už kokybės užtikrinimą. Įgyta patirtis leido naujai pažvelgti

į kokybės įgyvendinimo pro-blemas KU ir jų sprendimo būdus: tai bus pritaikyta įgy-vendinant projektą.

Projektas „Kokybės va-dybos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Klaipėdos univer-sitete“ finansuojamas iš Eu-ropos socialinio fondo 2007–

2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.1-ŠMM-04-K priemonės „Studijų sis-temos efektyvumo didinimas“.

EKSPRESIJA. Choristai džiaugiasi savo ekspresija ir jaunatviš-ka energija sužavėję tenykščius chorus, kurie KU mišrųjį chorą pripažino „Rytų Europos pietiečiais“.

KVALIFIKACIJA. Projekto darbuotojos Ingrida Virpšienė, Vilija Jonušaitytė, Margarita Baranauskienė.

2012 m. spalis / Nr. 8 (170) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS12UNIVERSITETO MĖNUO

Konferencija-diskusija „Vardai, vardynas, vardynos: asmenvardžių ir kitų pavadi-nimų aktualijos“, galima sa-kyti, išprovokuota šiuolaiki-nio gyvenimo būdo. Kasdienę lietuvių kalbą nepastebimai

uzurpuoja anglų kalba, stum-dama iš kasdienės vartosenos gausybę lietuviškų žodžių. Dėl tos priežasties Mindaugo Karaliaus iniciatyva buvo su-rengta ši diskusija. Jos metu tradiciškai buvo skaitomi

pranešimai apie tam tikrų žo-džių vartojimą lietuvių kalbo-je, buvo kviečiama įsijungti į diskusiją ir pamąstyti: „O kaip aš jaučiuosi, kai mano gimtoji kalba tiesiog nyks-ta?“ Organizacinio komiteto

pirmininkas doc. Vytautas Čepas pabrėžė, kad mes „esa-me tiek įdomūs, kiek kalbame lietuviškai“, todėl savą kalbą puoselėti yra labai svarbu ir prie šio puoselėjimo privalo prisidėti kiekvienas lietuvis.

Konferencija-diskusija „VARDAI, VARDYNAS, VARDYNOS: asmenvardžių ir kitų pavadinimų aktualijos“

Konferencijos metu buvo svarstoma miesto įtaka įvai-riems socialiniams poky-čiams. Vienas iš svarstyti-nų veiksnių šiuo klausimu – daugiabučių namų daromas poveikis žmonių tarpusavio santykiams, iš pavienės gy-

venamosios aplinkos perėjus į bendrąją, kai namai nebe-tenka anksčiau turėtos dides-nės įtakos ir belieka šiuolai-kinio žmogaus miegojimo ir valgymo vieta.

Socialiniams konfliktams daugiausia įtakos turinčios

miestų erdvės, jas palaikan-čios ekonominės, technolo-ginės ir politinės struktūros bei kaip miestiečiai suvokia vykstančius pokyčius jų gy-venamoje vietovėje – kitos svarbios konferencijoje ap-tartos temos. Miestas suvok-

tas prieštaringai ir tam tikros permainos akcentuotos kaip vienos iš priežasčių, ska-tinančių atsirasti ir neigia-moms pasekmėms – santy-kių su giminėmis atšalimui ir korupcijai.

Tarptautinė konferencija „’Post‘-Urbanity: Reflecting on Cultural and Social Change in Urban Spaces“Vitalija BUTKUTĖ

Kraštovaizdžio architektūros studentai sėmėsi patirtiesRugsėjo 21–22 d. Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto (GMMF) Kraštovaizdžio architektūros ir

aplinkos planavimo katedros studentai kartu su dėstytojais vyko į praktinį–mokomąjį seminarą Druski-ninkuose. Renginį organizavo Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga.

Spalio 4–5 dienomis Klaipėdos universitete (KU) vyko tarptautinė konferencija „’Post‘-Urbanity: Ref-lecting on Cultural and Social Change in Urban Spaces“. Konferencijoje dalyvavo kultūros tyrinėtojai, filosofai ir sociologai iš Lietuvos ir iš užsienio valstybių.

Atvykusiųjų priėmimas vyko Druskininkų miesto savivaldybėje, kur buvo ap-tariamas požiūris į turizmą

ir jo ypatingą svarbą Druski-ninkų miestui. Po priėmimo studentai pradėjo dalyki-nę pažintį su žinomiausiais

kurorto objektais. Kelionę studentai tęsė Druskinin-kų gydyklų parke. Vakare dar spėta aplankyti ir Grūto

parką: Druskininkų kurorte pramogų galima rasti ne tik šiltuoju metų laiku.

Kitą dieną kraštovaiz-džio architektūros studentai užkopė į Liškiavos piliakal-nį.

Kelionę studentai baigė Marcinkonių ir Musteikos etnografiniuose kaimuose. Musteikoje esančiame dre-vinės bitininkystės muzieju-je buvo unikali proga susi-pažinti su išties senu amatu – drevine bitininkyste.

Praktinė išvyka tikrai buvo labai naudinga tiek studentams, tiek lydėju-siems dėstytojams. Gauta patirtis bus svarbi ir naudin-ga mokantis kraštovaizdžio projektavimo teorijos ir ren-giant diplominius darbus.

IŠVYKA. Kraštovaizdžio architektūros studentai Druskininkuose pasisėmė profesinės patirties. J. Abromo nuotr.

Ieva AUGyTĖ

Parengė Kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos pla-

navimo katedros studentai


Šio vizito tikslas – susi-pažinti su KU Gamtos ir ma-tematikos mokslų fakulteto (GMMF) Geofizinių mokslų katedros pirmosios ir antro-sios studijų pakopų studijų

programomis – hidrologija ir okeanografija (bakalauro studijos) bei jūrų hidrologija (magistro studijos) – ir atlik-ti jų lyginamąją analizę. Visą savaitę buvo diskutuojama

jūrinių mokslų kokybės geri-nimo klausimais.

Pasak Geofizinių moks-lų katedros vedėjos doc. dr. Loretos Kelpšaitės, Rusijos mokslininkai Klaipėdos uni-

UNIVERSITETO SVEČIAI

Geofizinių mokslų katedroje – svečiai iš RusijosEdita VALINČIENĖ

Rugsėjo 24–28 dienomis Klaipėdos universitete (KU) lankėsi Sankt Peterbur-go Hidrometeorologijos instituto ir Baltijos federalinio Imanuelio Kanto univer-siteto (Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija) mokslininkai, atsakingi už jūrinių mokslų plėtojimą. Dėstytojai į KU atvyko pagal projektą „TEMPUS eMARIS“. Projekto vadovė – KU Mokslo ir studijų prorektorė prof. dr. Inga Dailidienė.

Karšta vasara Kalbų ir kultūrų centreJūratė DERUKAITĖKalbų ir kultūrų centro direktorė

versitete vykdomas studijų programas įvertino labai gerai: „KU jau perėjo prie tarptautinės kreditų siste-mos, pas mus daugiau laiko skiriama kontaktiniam dar-bui su studentais – tai buvo įvertinta labai gerai.“ KU GMMF Geofizinių mokslų katedros studijų programos buvo lyginamos su projek-te „TEMPUS eMARIS“ dalyvaujančių universi-tetų (Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo Hidrome-teorologijos instituto ir Kali-ningrado universiteto bei Is-panijos Candiz universiteto) jūrinių studijų programomis.

Rusijos, Ispanijos ir Lie-tuvos universitetų darbuo-tojai apsvarstė galimybes vykdyti tarptautines okea-nografijos praktikas, toliau glaudžiai bendradarbiauti studentų ugdymo procese.

Mokslininkai iš Rusijos vi-zito Klaipėdoje metu apžiūrėjo KU mokomąjį burlaivį „Bra-bander“, susipažino su KU mokslo tiriamosiomis ir mo-komosiomis laboratorijomis, lankėsi Nemuno deltos regio-niniame parke, Lietuvos jūrų muziejuje ir Kuršių nerijoje.

RYŠIAI. Klaipėdos universitete lankėsi mokslininkai iš Rusijos, atsakingi už jūrinių mokslų plėtojimą.J. Kykalienės nuotr.

Šiųmetė vasara buvo kaip niekada iki šiol dos-ni. Nuo birželio vidurio iki liepos vidurio Kalbų centro patalpose gyvai jautėme Ispanijos šilumą ir saulę: vyko intensyvūs Ispanų

ĮSPŪDŽIAI. Ispanų kalbos kursų dalyviai nepamiršta kalbos praktikos akimirkų gaminant ispaniškas tortiljas, stebint Europos futbolo čempionatą ir sergant už Ispanijos nacionalinę rinktinę.

Tiems, kurie trokšta pa-žinti įvairias šalis ir tau-tas, tačiau neturi tam pakankamų galimybių, galėčiau patarti: susi-draugaukite su Klaipė-dos universiteto (KU) Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) Kalbų ir kultūrų centru, nes čia buriasi žmonės iš viso margojo pasaulio. Ypač vasarą. Ir susiburia ne šiaip sau – mokytis kal-bų, dalytis kultūrine pa-tirtimi.

kalbos ir kultūros kursai KU studentams ir darbuo-tojams, kuriuos vedė cha-rizmatiškasis Carlos Vis-casillas, didelis Lietuvos mylėtojas, dirbęs Lietuvoje pagal „Grundtvig“ pro-gramą, apdovanotas ir už ispanų kultūros plėtrą Lie-tuvoje, ir už Lietuvos vardo garsinimą užsienyje.

Vos pasibaigus ispaniš-kajam renginiui, prasidė-jo didžiausias kasmet KU HMF vykstantis vasaros projektas – Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykla kitakalbiams.

Vienu iš minėtųjų va-saros mokyklos kursantų-svajotojų turbūt galima pa-vadinti Flavianą Bertainą, kuris, su puikiais įvertini-mais baigęs lietuvių kalbos vasaros mokyklą, išbandė save ir kaip dėstytojas: rug-

sėjo mėnesį jis, padedamas lietuvės Dovilės, studijuo-jančios tame pačiame, kaip ir jis, Pavijos universitete (Italija), vedė Italų kalbos ir kultūros kursus. Ir vėl

Kalbų centre padvelkė Pie-tų Europos šiluma...

Kursų dalyviai liko su-žavėti Flaviano filologine ir kultūrine erudicija.

2012 m. spalis / Nr. 8 (170) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS14SPORTASKrepšininkai startavo LSKLRūta JUOZAPAITyTĖ

Atviras Lietuvos studentų čempionatasRugsėjo 15 dieną Trakuose, Galvės ežere, vyko atviras Lietuvos studentų irklavimo čempionatas.

Šiemet dėl čempionų vardų vyko itin atkakli kova – iki paskutinio plaukimo, paskutinio yrio.

Šio mėnesio pradžioje prasidėjęs penkioliktasis Lietuvos studentų krepši-nio lygos (LSKL) sezonas pakvietė sporto entuziastus vėl sugrįžti į krepšinio aikš-teles. Žaidžiant pirmąsias rungtynes turime kuo pasi-džiaugti – Klaipėdos uni-versiteto (KU) krepšininkai laimėjo dvi iš trijų kovų.

KU sporto klubo informacija

Už komandos trenerio vairo šiemet stojo naujas va-dovas – Mindaugas Bugys. Jis pakeitė Dainių Miliūną, kurio vadovaujami krepši-ninkai praėjusiais metais užėmė trečiąją vietą. Sudė-tyje atsirado ir naujų žaidė-jų – Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) žaidžiančių Klaipėdos „Naftos-Univer-siteto“ komandos narių. PRADŽIA. KU krepšininkai laimėjo pirmąsias tris rungtynes. Vėliau sėkmė nuo krepšininkų nusisuko.

Komandinėje įskaitoje Klaipėdos universitetas (KU) tik dviem taškais (77,25 tšk.) nusileido amžiniems savo var-žovams iš Vilniaus universiteto (79,33 tšk.), o trečiąją vietą už-ėmė Kauno technologijos uni-versitetas (51,48 tšk.). Priminsi-me, kad prieš tai trejus metus iš eilės KU tapo nugalėtojais.

Individualiose rungtyse čempionais tapo šie spor-tininkai: vyrų dviviečių be vairininko valčių klasėje greičiausiai irklavo Dovydas Balsys ir Marius Ralickas; vyrų keturviečių be vairininko valčių klasėje nepralenkiami

buvo Marius Ralickas, Tomas Vintilas, Dovydas ir Rokas Balsiai; aštuonviečių MIX‘u klasės lyderiai: Marius Ralic-kas, Tomas Vintilas, Dovydas ir Rokas Balsiai, Dominykas Bernotas, Justė Urbutytė, Rai-monda Kasparavičiūtė, Dona-ta Jokūbauskaitė ir vairininkas Deivis Stulpinas.Vicečempionais tapo:

vyrų dviviečių be vairininko valčių klasėje – Tomas Vintilas ir Rokas Balsys; vyrų keturvie-čių be vairininko valčių klasėje – Dominykas Bernotas, Valdas Varašinskas, Vygantas Viršilas ir Arnoldas Valčiukas; lengvo

svorio moterų vienviečių klasė-je – Donata Jokūbauskaitė.Prizininkais tapo:

lengvo svorio vyrų vienvie-čių klasėje – Deivis Stulpinas;moterų vienviečių klasėje – Do-nata Jokūbauskaitė;

moterų dviviečių be vai-rininko valčių klasėje – Justė Urbutytė ir Raimonda Kaspara-vičiūtė; vyrų porinių keturviečių valčių klasėje – Arnoldas Val-čiukas kartu su KTU, VGTU ir LKKA sportininkais.

Ilgamečiai dalyviai Petras ir Mantas Lekniai, nors ir netapo prizininkais, bet svariai prisi-dėjo prie komandinių rezultatų

sudalyvavę vyrų dviviečių be vairininko ir porinių dviviečių klasių rungtyse.

Komandos vadovas ir trene-ris Tadas Katliorius džiaugiasi dėl sportininkų kovingumo. Nors ir nepavyko laimėti čem-pionato, bet charakteris parody-tas – ypač tų sportininkų, kurie netapo prizininkais, bet pelnė taškus komandai.

KU irkluotojus rengė tre-neriai Tadas Katliorius, Liu-dvikas Mileška, Zigmas Gu-dauskas, Eglė Kvederienė ir Vygantas Viršilas, pavasarį baigęs studijas.


2012 m. lapkričio mėn. repertuarasIšsamiau apie repertuarą ir taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt

Lapkričio 2 d., penktadienis, 18 val.Muzikinis spektaklis visai šeimai „Sofija muzikuoja“Klaipėdos kamerinis orkestrasMeno vadovas Mindaugas BačkusDirigentas Mindaugas PiečaitisKompozitorė Zita BružaitėLietuviško teksto autorė Karolina RybačiauskaitėPagal Geoffroy de Pennart „Sophie macht Musik“Aktorė ir režisierė Gintarė Latvėnaitė

Lapkričio 7 d., trečiadienis, 18 val.„Sielos muzika“Raminta Vaicekauskaitė (sopranas)Mindaugas Zimkus (tenoras)Indrė Baikštytė (fortepijonas)Programoje: Nikolajus Rimskis-Korsakovas, Piotras Čaikovskis, Sergejus Rachmaninovas, Richard Strauss, Robert Schumann, Ottorino Respighi, Benjamin Britten.

Lapkričio 11 d., sekmadienis, 12 val.Koncertas visai šeimai „Choras: smagiai ir spalvingai“Klaipėdos choras „Aukuras“Meno vadovas ir dirigentas Alfonsas VildžiūnasAktorė Evelina LozdovskajaProgramoje: Johann Sebastian Bach, Nikolajus Rimskis-Korsakovas, Juozas Gudavičius, Vaclovas Augustinas, Nijolė Sinkevičiūtė, spiričiuelis.

Lapkričio 13 d., antradienis, 18 val. (I a. fojė)„Kartu“Agnė Doveikaitė-Rubinė (smuikas)Danielius Rubinas (kontrabosas)Programoje: Nicolo Paganini, Rodolphe Kreutzer, Reinhold Gliere, Frank Proto, Tadas Žukauskas.

Lapkričio 20 d., antradienis, 18 val. (I a. fojė)„Rudens divertismentas“Kamerinis ansamblis „Vilniaus arsenalas“:Laima Šulskutė (fleita)Rolandas Romoslauskas (altas)Sergejus Okruško (klavesinas)Solistas Liudas Mikalauskas (bosas)

Lapkričio 23 d., penktadienis, 18 val. „Marių klavyrų aidai III“Klaipėdos kamerinis orkestrasMeno vadovas Mindaugas BačkusSolistas Petras Geniušas (fortepijonas)Dirigentas Vytautas LukočiusProgramoje: Jeronimas Kačinskas, Eduardas Balsys, Remigijus Šileika, Jonas Paulikas, Alvidas Remesa, Loreta Narvilaitė, Antanas A. Budriūnas.

INFORMACIJA

Klaipėdos koncertų salės

Klaipėdos universitetas jau trečius metus organizuoja konkursą „Klaipėdos mokyklų protų kovos“, kur moksleiviai varžosi dėl pro-tingiausių ir gudriausių vardo.

Suburk 7 mokyklos draugų (amžius nuo 16 metų) komandą ir 2012 m. lapkričio 27 d. 16 val. išbandyk savo jėgas Klaipėdos uni-versitete (Mažojoje Auloje, Herkaus Manto g. 84). Daugiau informacijos www.ku.lt



GINAMA DAKTARO DISERTACIJA2012 m. lapkričio 16 d. 13 val. Klaipėdos universiteto Auloje (6 kor-pusas, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda) bus ginama Romano Širouchovo istorijos mokslo krypties daktaro disertacija „Prūsų ir kuršių kontaktai XI–XIII a. pradžioje archeologijos duomenimis“.

Mokslinis vadovasprof. habil. dr. Vladas Žulkus (Klaipėdos universitetas)Istorijos mokslo krypties gynimo taryba:Pirmininkas – prof. habil. dr. Algirdas Girininkas (Klaipėdos univer-sitetas),

Nariai:prof. dr. Eugenijus Jovaiša (Lietuvos edukologijos universitetas),dr. Vykintas Vaitkevičius (Klaipėdos universitetas),prof. dr. Ilona Vaškevičiūtė (Lietuvos edukologijos universitetas),doc. dr. Gintautas Zabiela (Klaipėdos universitetas).

Oficialieji oponentai:prof. dr. Albinas Kuncevičius (Vilniaus universitetas),doc. dr. Valdemaras Šimėnas (Lietuvos istorijos institutas).

Kviečiame dalyvauti!

Kvietimas Kviečiame studijuoti inžinerinių energetinių sistemų (anglų kalba) pas profesorių dr. Valentiną Šerną.Rutgerso universiteto (JAV) profesorius dr. Valentinas Šernas 2012–2013 studijų metų pavasario semestre vasario–kovo mėnesiais numato skaityti inžinerinių energetinių sistemų (T140B001) dalyką anglų kalba.Inžinerinių energetinių sistemų studijų dalykas pirmiausia yra skirtas Jūrų technikos ir Jūreivystės instituto 3 ir 4 kursų stu-dentams. Studijų dalyką taip pat galėtų studijuoti Gamtos ir ma-tematikos mokslų fakulteto studentai. Visi norintieji studijuoti minėtą dalyką jį galės rinktis kaip laisvai pasirenkamąjį ar papil-domą studijų dalyką.Šio dalyko studijų kviečiame suinteresuotus studentus, pagei-daujančius plėtoti savo dalykinį išmanymą ir tobulinti anglų kalbą. Studijų dalykas gali būti naudingas studentams, kurie numato ateityje studijuoti užsienio universitetuose pagal mainų programas.Inžinerinių energetinių sistemų studijų dalyko tikslas yra suteikti studentams žinių apie įvairių rūšių energijos šaltinius, efektyvų energijos panaudojimą pastatuose ir technologiniuose procesuo-se, energijos poreikių prognozavimo ir jos taupymo metodus. Studentai studijuos įvairias energijos rūšis, energijos gavybos, transportavimo ir skleidimo būdus.Registruotis galima iki 2012 m. gruodžio 21 d. elektroniniu paš-tu [email protected]. Prašome parašyti vardą, pavardę, fakultetą, studijų programą, kursą bei studijų dalyko pasirinki-mo pobūdį: laisvai pasirenkamasis ar papildomasis.

InformacijaInformacija dėl Klaipėdos universiteto suvenyrų įsigijimoKviečiame Universiteto knygyne įsigyti suvenyrų su Klaipėdos universiteto simbolika.Knygyno darbo laikas – 10–15 val.Knygyno adresas:Klaipėdos universiteto miestelis, Herkaus Manto g. 84, 92294 Klaipėda.

Konferencijos ir seminaraiMokslinė konferencija „Sugrįžtantys archyvai – Lietuvos mokslininkams“Lapkričio 8–9 d.Konferencija skiriama Kazio Pemkaus bibliotekos-archyvo įkū-rimo Klaipėdos universitete 15 metų sukakčiai pažymėti.Pirmoji konferencijos diena skiriama pranešimams; antrąją die-ną vyks teorinis-praktinis seminaras, skirtas rankraštiniam pa-veldui tvarkyti.Konferencijos vieta – Klaipėdos universiteto centrinė biblioteka.

Lapkričio 15–16 d. Tarptautinė mokslinė konferencija „Tradi-cijos ir modernumo dermė, priešprieša, raidos perspektyvos“2012 m. lapkričio 15–16 d. kviečiame dalyvauti Humanitarinių mokslų fakulteto Baltistikos centro organizuojamoje tarptautinėje

mokslinėje konferencijoje „Tradicijos ir modernumo dermė, prieš-prieša, raidos perspektyvos“.Sparčiai kintantis pasaulis skatina mąstyti apie asmens ir tautos tapatumą, jo apibrėžtį ir įtvirtinimą. Žvilgsnis krypsta į tradici-ją, kaip vieną iš tapatybės formavimosi galimybių. Kviečiame susitelkti mokslinei diskusijai apie tradiciją kaip apie identifi-kuotą tradicinį dalyką, procesą ar reiškinį, turintį susiformavimo istoriją, raišką, raidą ir perspektyvas šiuolaikiniame pasaulyje. Moksliniuose pranešimuose siūlome aktualizuoti šių sričių tradicijos ir modernumo sankirtas:etnologijos ir folkloristikos,meno ir literatūros,kultūros istorijos ir religijų.Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų, rusų.

Mokslinis praktinis seminaras „Slaugos aktualijos“Lapkričio 28 d.Klaipėdos universiteto „Aula Magna“ korpuso konferencijų salėje vyks mokslinis-praktinis seminaras „Slaugos aktualijos“.Renginio tikslas – aptarti slaugos naujovių taikymą praktikoje.Atsakingasis asmuo – doc. dr. Natalja Istomina.

RenginiaiGamtos ir matematikos mokslų fakulteto 20-mečio renginysLapkričio 30 d.2012 m. spalio 1 d. Gamtos ir matematikos mokslų fakultetui sukako 20 metų.Ta proga š. m. lapkričio 30 d. bus organizuojamas GMMF 20-ties metų jubiliejinis renginys – mokslinė konferencija.Atsakingasis asmuo – lekt. Antanas Kontautas.

RENGINIŲ ANONSAS

KLAIPĖDOS UNIVERSITETASISSN 2029-5545Tiražas 2000 egz.www.ku.lt/laikrastis

Redakcija:Herkaus Manto g. 84LT-92294, KlaipėdaTel.: (8-46) 398 985El. paštas: [email protected]

LeidėjasKlaipėdos universitetasSpausdino UAB „Druka“Mainų g. 5, KlaipėdaTel.: (8-46) 380 458

Redaktorė: Edita ValinčienėKalbos korektorė: Aušra LembergerKorespondentės: Rūta Juozapaitytė, Ieva Augytė, Živilė Aleksandravičiūtė, Ieva Liškevičiūtė, Gabija Rakauskaitė, Eglė Jurevičiūtė, Aistė Noreikaitė, Vitalija Butkutė, Kamilė Vaitiekutė, Kristina AbromavičiūtėMaketuotoja – fotografė: Jurgita Kykalienė

Redakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti.

Documents

Klaipėdos universitetas (2012 spalis)