1

Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2012m. spalis, Nr. 2

Šventę rengėme nuoširdžiai

Netruko įsibėgėti mokslo metai ir abitu-

rientams teko parodyti, ką sugeba. Mokytojų

diena – pirmasis rimtas jų organizuojamas

renginys. Kuratorių kabinete vyravo sumaištis,

idėjų buvo daug, tačiau trūko norinčių jas įgy-

vendinti. Norėjome šventę padaryti šiek tiek

kitokią, linksmesnę, šmaikštesnę.

Taigi, repeticijos buvo įtemptos ir intensyvios,

būta ir nesutarimų, kurioziškų momentų, techninių

nesklandumų, netgi ašarų. Tačiau, išaušus Mokytojų

dienai, mes drąsiai laukėme valandos, kai turėsime

lipti į sceną.

Iš pat ryto mokytojus pasitiko būrelis mokinių,

skambiu šūkiu pasisveikindami ir įteikdami rankų

darbo dovanėles, darytas Mildos Zorskaitės. Kol

vaikai ir mokytojai su šventine nuotaika plušėjo pa-

mokose, dvyliktokai puošė salę, dėliojo mokytojų

stalams skirtas vaišes, dovanėles ir repetavo, kad

šventė tikrai būtų puiki.

Atėjus laikui vesti pamoką, mano, kaip ir dau-

gelio dvyliktokų, širdis spurdėjo. Ant mūsų pečių

buvo užkrauta nemenka, tačiau įdomi atsakomybė.

Tikriausiai nerastume vaiko, kuriam ši šauni tradici-

ja nepatiktų. Smalsios jaunesnių mokinių akutės,

patikliai stebinčios tave, kai tu raitai ant lentos „K“

raidę arba nedrąsiu, neužtikrintu balsu sveikiniesi

prancūziškai, prieš tai niekada nesusidūręs su šia

kalba. Pasijunti gerbiamas, vyresnis, stengiesi patarti

jaunesniam, pasidalyti savo žiniomis, patirtimi ir gebėji-

mais.

Pasirodymo metu užkulisiuose šurmuliavo mokytojų

dubleriai, tildė vieni kitus ir tyliai kikeno iš šmaikščiai pa-

rengto UKG TV reportažo, tačiau daugiausia emocijų su-

kėlė dvyliktokų šokis po atpalaiduojančių Sam Sparton

Yogan Babos pratimų. Salėje aidėjo juokas ir plojimai,

kuratorė Inga Švedienė švietė iš laimės, kad renginys pa-

vyko. Prisisėmę teigiamų emocijų mokytojai išskubėjo į

Kudirkos Naumiestį.

Tikimės, kad šventė patiko mokytojams, kad išpildė-

me jų ir mokinių lūkesčius ir puikiai susidorojome su pir-

muoju mums patikėtu renginiu.

Miglė Dlugaborskytė, 4gc Jomilės Kazlauskaitės (3ga) nuotraukos

2

Mūsų gimnazijos moksleivių šeimą šiais metais papildė gana gau-

sus naujokų iš Lekėčių, Kačerginės, Ežerėlio, miesto mokyklų būrys.

Dauguma iš jų jau baigia priprasti prie mokyklos tvarkos, susipažinti su

bendraklasiais ir mokytojais. Turėjome progą pakalbinti kelias naujokes

vienuoliktokes, kurios noriai dalijosi savo įspūdžiais.

Visų pirma, naujokės pabrėžė, jog į akis krenta mokyklos dydis ir

jos modernumas. Stebėjimo kameros, kompiuterių klasės, kiekvienoje kla-

sėje esantis projektorius ne tik palengvina mokinių mokymąsi, bet ir nelei-

džia mokyklai atsilikti nuo kitų.

Antra, tai uniformos. Beveik visiems naujokams jos patiko, kadangi

leidžia visiems būti vienodiems, išsprendžia kasdieninius klausimus dėl

aprangos (o tai juk ypač aktualu merginoms) ir suteikia mokyklai rimtumo

įvaizdį.

Paklausus, kaip nauji bendraklasiai, naujokai šyptelėjo ir tarė, jog

sutiko įvairių žmonių, bet bent jau dauguma leidžia pasijusti mokyklos dali-

mi ir noriai aprodo tai, kas įdomu. Mokytojai bent jau pirmąjį mėnesį pasi-

rodė esantys ne tokie ir blogiečiai. Žinoma, tikriausiai dėl to, jog pirmąjį

mėnesį naujokams nerašomi pažymiai.

Taigi, linkime naujokams įdomių akimirkų mokykloje, susirasti

daug bendraminčių ir sėkmės moksluose. Tiesa, šito palinkėti galime ir

kiekvienas sau.

Kristina Andrijaitytė, 3gb

Penktokai jau pritapo prie naujos mokyklos. Visiems labai patinka

visi nauji mokslai: istorija, informatika, gamta ir žmogus. Linksmiausia tai,

kad reikia vaikščioti iš vieno kabineto į kitą.

Beveik visiems vaikams patinka valgykloje gaminamas maistas – ir

sotus, ir skanus. Dauguma vaikų šiais metais susirado daug draugų. Popu-

liariausi būreliai yra dramos ir gamtos.

Justas Urniežius, 5c

Klausimėlis Kai lauke šalta ir žvarbu, nesinori net nosies į lauką iškišti. Tad ką gi

galima nuveikti per rudens atostogas? To ir paklausėme daugybės mūsų

gimnazijos moksleivių ir mokytojų. Pasirodo, veikti yra ką.

Mokytojai – rimti žmonės, tad jie ketino eiti į darbą (atostogos – tik

mokiniams), tvarkyti kapus, vienas kitas – ir pakeliauti.

Mokinių pasirinkimai buvo žymiai įvairesni. Dauguma laiką leis su

draugais, nemaža dalis tiesiog ilsėsis – daug miegos ir tingės, kiti keliaus –

į užsienį, pas senelius, į vandens parkus, sanatorijas, kitus miestus. Nema-

žai mokinių ketino draugauti su kompiuteriu ar knyga, piešti, groti, švęsti

savo ar draugų gimtadienius, važinėti į treniruotes ir taip toliau.

Tarp daugybės linksmų balsų išgirdome vieną kitą visai

„neatostogišką” – keletas mokinių ketino mokytis anglų kalbos, ruoštis te-

stams, sirgti, neveikti nieko įdomaus, tvarkytis kuprinę, žiūrėti į lietų, laukti

mokslų...

Kaip matome – kiek žmonių, tiek pasirinkimų. Gerų jums visiems

atostogų!

Vaida ir Vita iš 5c, Ieva ir Neringa iš 3gd

Kaip jautiesi, naujoke?

„Tyrėjų naktis“ – tai unikali

galimybė visuomenei iš arti pamatyti

mokslininkų „virtuvę“, dalyvaujant

patirties mainuose, susitikimuose bei

interaktyviuose užsiėmimuose. Šis

renginys skirtas visiems, bet ypač

jaunimui, nes jo metu, leidžiant laiką

šventiškuose ir linksmuose užsiėmi-

muose, siekiama paskatinti jaunus

žmones siekti mokslininko karjeros.

Šiemet „Tyrėjų naktis“ vyko

rugsėjo 28 dieną. Mūsų mokyklai bu-

vo skirti trys renginiai. Tai interaktyvi

veikla: aplinkos poveikio tyrimas

žmonių sveikatai (augalų produkcija,

maistas ir vanduo), viktorina tema

„Organinis ir neorganinis maistas“.

Dalyvavo 5a, I gimn. klasių ir būrelio

„Žaliuoju taku“ mokiniai. Užsiėmi-

muose ASU, aplinkos laboratorijoje,

mokiniai patys tyrinėjo vandenį, galė-

jo nustatyti ne tik jo skonį, bet ir ištir-

pusias mineralines medžiagas.

Inovatyvios veiklos slėnio

„Nemunas“ „Dirvožemio ir pasėlių

ekologijos laboratorijoje“ dalyvavo

būrelio „Žaliuoju taku“ ir 6a klasės

mokiniai. Šiame renginyje mokslei-

viai buvo supažindinti su modernia

technika, kuri padeda greitai pasėti

sėklas ir vėliau nuimti derlių, kitokia

moksline veikla (naujų veislių kūri-

mas ir jų bandymas). Pamatė prietai-

sus (išmaniuosius), kurie įprastą ran-

kų darbą atlieka labai greitai (sėklų

skaičiavimas).

Kasmet vis kitokia

Nukelta į 3 puslapį

3

Trečiasis renginys – Ornitologijos

naktinė ekspedicija – lauko laboratorija

„Gervių migracijos stebėjimas saulėlydžio

metu Novaraisčio valstybiniame ornitologi-

niame draustinyje“. Dalyvavo 6b klasės mo-

kiniai.

Aš taip pat stebėjau gervių migraciją

Novaraistyje. Nors einant į autobusą užklu-

po stiprus lietus ir sušlapo drabužiai, tai vi-

sai neatbaidė mūsų nuo kelionės į ornitolo-

ginį draustinį. Buvo neapsakomai nuostabu

stebėti ir girdėti pulkus klykaujančių gervių.

Ten jos apsistoja tik trumpam, tai tarsi tarpi-

nė stotelė, kurioje jos pasimaitina laukuose

auginamais gardumynais, pailsi ir vėl kyla į

savo tolimą kelionę. O kad visi renginio

dalyviai būtų dėmesingesni, po vadovo pa-

sakojimo visada būdavo užduodami klausi-

mai. Pirmasis atsakęs teisingai gaudavo ko-

kį nors prizą. Taigi, parsivežėme daug ver-

tingų knygelių apie paukščius.

Sutemus, kai jau nebegalėjome stebėti

gervių, Šakių urėdijos miškininkai sukūrė

du laužus. Renginio organizatoriai buvo

parūpinę vaišių, taigi, sėdėdami prie laužų,

šildydamiesi, kepėme dešreles ir zefyrus,

bendravome. O kad neprailgtų laikas, vado-

vai vėl surengė keletą viktorinų, kurių lai-

mėtojai taip pat gavo prizų.

Šioje išvykoje daug sužinojau, įgijau

naujos patirties ir susipažinau su keletu tik-

rai įdomių žmonių.

Taigi, kviečiu visus mokslui neabejin-

gus mokinius kitais metais sekti „Tyrėjų

nakties“ programą ir sudalyvauti bent viena-

me iš organizuojamų renginių. Tikrai nenu-

sivilsite.

Jovilė Grigaitytė, 3ga

Irenos Gronskienės nuotrauka

Diena, kai galėjome pasijusti studentais

Spalio 22 d. penki vienuoliktokai ir devyni dvyliktokai kartu

su direktoriumi A. Bučniu, neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja J.

Lubiene bei istorijos mokytoja L. Šimkiene susėdo į užsakytą auto-

busiuką ir nuriedėjo Vilniaus link. Po neprailgusios valandos išli-

pome prie Mykolo Romerio universiteto, kur mus pasitiko kaip vi-

sada besišypsantis mūsų gimnazijai jau pažįstamas dėstytojas Juo-

zas Valčiukas. Štai čia ir prasidėjo puiki diena studento kailyje.

Svečiams iš keturių mokyklų antrakursiai teisės ir psichologi-

jos studentai bei teisės ir ekonomikos dėstytojai papasakojo apie gy-

venimą universitete, galimybes bei pasirinkimus. Šios paskaitos pa-

baigoje Juozas Valčiukas gimnazistus ir jų mokytojus supažindino su

šios dienos planu.

Antroji paskaita, baudžiamoji teisė, deja, truko tik 45minutes.

Visiems buvo įdomu stebėti dėstytoją, studentų reakciją į tai, ką jis

sako, tikriausiai ne vienam didelį įspūdį paliko tai, jog, kai dėstytojas

pasako ką nors svarbaus, visų studentų galvos palinksta vienu metu.

Tikriausiai, kiekvienam projekto „Pabūk studentu vieną dieną“ daly-

viui po šios įdomios paskaitos galvoje išliko naudinga informacija.

Po paskaitos apie baudžiamąją teisę gimnazistai gavo po talo-

nėlį, kuriuo atsiskaitė MRU valgykloje. Pietūs buvo sotūs, projekto

dalyviai džiūgavo ir mėgavosi maistu.

Po pietų visi susirinkome jaukiame kabinete, kur įsikūrėme

ant minkštų sofų – čia mūsų laukė įdomi paskaita apie egzaminus,

stojimo tvarką. Tai buvo bene naudingiausia paskaita, kurios metu

dvyliktokai iš laimės trynė rankomis ir džiaugėsi, jog gimė pačiu lai-

ku, o vienuoliktokai, deja, nebuvo tokie laimingi – jų laukia ilgas ir

sunkus kelias, jei norės įstoti į nemokamą vietą universitete.

Iš karto po šios paskaitos prasidėjo susitikimas su gerbiamu

V. Ušacku. Diplomatas papasakojo apie misijas Afganistane, pasida-

lijo savo patirtimi. Tikriausiai nė sakyti nereikia, jog jo paskaita buvo

labai įdomi. Po šios paskaitos direktorius pasveikino V. Ušacką ir

įteikė jam dovaną nuo gimnazijos bendruomenės.

Nusifotografavę ir apsivilkę striukes supratome – diena, kai

galėjome pasijusti studentais, baigėsi.

Benita Barkevičiūtė, 4gc

Atkelta iš 2 puslapio

Kasmet vis kitokia

4

Ei, matei? Ar turėjai laiko pažvelgti

pro langą? Lauke medžiai pamažu pradėjo

mesti pageltusius lapus, o vakarais saulė

leidžiasi vis anksčiau... Per tą lėkimą turbūt

net nepastebėjai, kaip prabėgo rugsėjis,

įpusėjo spalis. Manome, kad per tiek laiko

spėjai susipažinti su naujais mokytojais, o jie

– su mūsų mokykla, tad visiems mums bus

įdomu sužinoti apie juos šį tą naujo. Šiandien

pasakojame apie vieną naujokę fizikos

mokytojų gretose. Tai Eglė MILČĖ.

Svajonė tapti fizike nuo pat mažų die-

nų? Tikrai ne. Ji buvo iš tų, aktyvių, veiklių,

tikslo siekiančių ir motyvaciją mokytis turinčių

žmonių. Tačiau fizikos mokytoja tapti ji apsi-

sprendė tik tada, kai atėjo laikas stoti į univer-

sitetą. Eglė sakė, jog fizika jai nebuvo pats

mėgstamiausias dalykas mokykloje (beje, ji

mokėsi mūsų gimnazijoje), bet viskas pasikeitė

įstojus į universitetą. Įdomios paskaitos, noru

mokytis degantys bendrakursiai... Tiesa, nuo

mokyklos pabėgti nepavyko vos ją baigus.

Universitete pirmame kurse jos grupei paskai-

tas vedė K. Juška. Ši mokytoja išsaugojusi tik

geriausius prisiminimus apie mokytojus:

– Sutardavau su visais mokytojais. Kaip

ir dabar, taip ir tais laikais, kai mokiausi, pats

garsiausias mokytojas buvo chemikas. Jį visi

labai gerbė ir mėgo. Šis žmogus, kaip ir dabar,

buvo labai stiprus pedagogas. Man jo pamokos

patiko. Turėjau norą mokytis, todėl jis man

padėdavo ir visada patardavo.

Fizika – tavo draugė. Įmanoma?

Studijos doktorantūroje, 2 vaikai, šeima, darbas mūsų gim-

nazijoje... Kaip ji viską spėja? Tikriausiai net nelieka laiko sau?

– Esu užsiėmęs žmogus. Bet laiko randu viskam. Jei yra

galimybės, būtinai važiuojame slidinėti ar išbandyti naujus kartin-

gus, daug laiko leidžiame su vaikais. Mėgstu ekstremalumus, ta-

čiau kartais mėgstu ir ramų poilsį. Aš – daug ką leidžianti mama.

Kada, jei ne dabar, suteikti vaikams malonumą lakstyti po pievą

basomis ar braidyti po balas lietui lyjant? Kada, jei ne dabar, jiems

suteikti vaikystės džiaugsmus?

Mokytoja sakė, jog fizikos pamokas ji stengiasi vesti kiek

įmanoma gyviau. Fizika – tai ne sausas mokslas. Tai pasaulis, ku-

riame pilna įdomių ir svarbių dalykų. Pasak jos, net tie, kurie ne-

mėgsta šio dalyko, nuo jo niekur negali pabėgti, nes fizika, fiziki-

niai dėsniai supa mus kiekviename žingsnyje. Todėl, norėdamas ją

prisijaukinti, turi atlikti fizikos namų darbus ir nenustoti ja domė-

tis. Ir pamatysi – ilgainiui šis mokslas taps tavo draugu!

Taigi, štai toks naujas žmogus mūsų gimnazijoje. Įdomi ir

gera mokytoja, mylinti ir jaunatviška mama ir tikslo siekianti as-

menybė. Ačiū Jums, kad esate su mumis!

Ieva Mocevičiūtė, 2gd

Asmeninio albumo nuotrauka

5

Antroji mūsų pašnekovė – nemažai pedagoginio darbo patirties turinti anglų kalbos mokytoja Violeta AST-

RAUSKIENĖ.

Jūsų nuomonė apie gimnazijos bendruomenę: mokytojus ir mokinius.

Labai gera. Labai patiko Rugsėjo 1-osios šventė ir pirmasis posėdis, kuria-

me jautėsi vadovų pagarba mokytojams ir visai bendruomenei. Labai maloniai nu-

stebino pagarba jau nebedirbantiems, į pensiją išėjusiems mokytojams. Visada lydi

šiltas ir malonus vadovų ir kolegų rūpestis ir dėmesys.

Kas paskatino Jus rinktis anglų kalbos mokytojos profesiją? Pirmiausia giminaičiai, gyvenantys anapus Atlanto. Jų vaikai jau nemokėjo

lietuvių kalbos, o bendrauti norėjosi, norėjosi pamatyti ir „svajonių šalį“ – Ameri-

ką. Mokiausi mokykloje su sustiprinta anglų kalba, labai gerai sekėsi. Tai buvo

pirmoji sustiprinto mokymo mokykla. Anglų kalbos – 7 pamokos per savaitę.

Angliškai mokėmės fiziką ir istoriją, literatūrą ir daugybę kitų įdomių dalykų. Mus

dažnai lankė užsieniečiai, stebėdavo pamokas, o mokytoja svečių vizito metu man

patikėdavo vesti pamoką. Tai tikriausiai ir lėmė tolesnį apsisprendimą.

Gal atsimenate kokį juokingą nuotykį arba keblią situaciją iš savo mokyk-

los laikų?

Paskutiniais metais, jau būdamos abiturientės, iš vienos grupės 5 merginos

(grupėje būdavo 10 mokinių) nutarėme pabėgti iš anglų kalbos pamokos. Mus la-

bai greitai išaiškino, nes buvome 5 geriausios draugės. Nors viską organizavau aš,

bet kentėjau mažiausiai, nes mokytoja labiausiai mylėjo dėl gerų žinių. Mūsų pa-

bėgimas baigėsi liūdnai. Iš mūsų 5 draugių trys tapome anglų kalbos mokytojomis.

Ko labiausiai nemėgote mokykloje? Kodėl?

Tiksliųjų mokslų, nes jų nemokėjau. Nuoširdžiai užjaučiu visus, nemokan-

čius matematikos.

Kaip leidžiate laisvalaikį?

Mėgstu keliauti ir leisti laiką su šeima. Šeima man yra pirmoje vietoje. Mėgstu teatrą ir gamtą. Maloniai lei-

džiu laiką savo kieme, sode.

Galbūt turite hobį?

Mėgstu siuvinėti ir užsiimti kulinarija.

Laikote augintinį?

Visada laikiau, bet praėjusią savaitę netekau. Paseno ir nugaišo, visiems buvo labai sunki savaitė.

Mėgstate keliauti? Kokias šalis ar įdomias vietoves esate aplankiusi?

Maskvą, Peterburgą, Lenkiją, Egiptą, Turkiją, Floridą, Čikagą, Las Vegą. Metus teko pagyventi Amerikoje.

Kur dar norėtumėte nuvykti?

Peru, pamatyti Maču Pikču, dingusįjį inkų civilizacijos miestą.

Turite/turėjote savo autoritetą?

Mano mokytoja, kuri jau iškeliavusi Anapilin.

Kaip ruošiatės praleisti artėjančias atostogas?

Su mažiausia anūkėle, nes gyvena ne tame pačiame mieste ir galimybių daugiau pabendrauti ne taip daug.

Švenčiate helovyną? O galbūt nepripažįstate šios šventės?

Nešvenčiu ir nelabai tam pritariu, nes yra puikių mūsų papročių ir švenčių.

Galbūt turite minčių, kaip būtų galima patobulinti mūsų gimnazijos aplinką ir bendruomenę?

Kol kas ne, nes tikrai per mažai laiko.

Jūsų linkėjimas skaitytojams.

Tegul nuolat tobulėja, ieško ir atranda, visada siekia ir niekada nepasiduoda. Tegul pakanka laiko pastebėti,

kaip viskas keičiasi, neniurna, o stengiasi patys ką nors pakeisti. Prieš ką nors kritikuodami tegul įneša nors kokį sa-

vo indėlį. Sėkmės jums!

Ačiū už atsakymus ir sugaištą laiką. Sėkmės ir Jums.

Gabrielė Svėržaitė, 1gc Asmeninio albumo nuotrauka

Pabėgimas iš anglų kalbos pamokos baigėsi liūdnai

6

Praveriame ir naujosios socialinės pedagogės Kristinos

MITRULEVIČIŪTĖS kabineto duris.

Labas rytas. Sakykite, kaip jaučiatės naujoje darbo vieto-

je?

Labas rytas. Kadangi čia pati mokiausi, tai jaučiuosi labai

gerai.

Ar daug jums matytų veidų tarp mokytojų? Kaip jums se-

kėsi čia mokytis?

Mokytis sekėsi gerai, žinoma, daug ko jau neatsimenu. O

pažįstamų veidų tikrai yra labai daug, bet nesitikėjau, kad bus tiek

daug ir nepažįstamų mokytojų.

Ar daug buvote prikrėtusi kvailysčių, o gal buvote labai

pavyzdinga mokinė?

Pavyzdinga nebuvau, bet, aišku, nebuvau ir iš tų vadinamų

„blogiukų“. Šiaip tekdavo iškrėsti visko, bet viskas buvo savo vie-

toj ir savo laiku.

Kokie geriausi prisiminimai jums išlikę iš tų laikų, kai čia

mokėtės?

(Socialinė pedagogė plačiai nusišypsojo) Hmm, nežinau.

Na, jeigu kalbėtume apie pamokas, tai turbūt lietuvių kalba pas

K.Jušką, o šiaip prisiminimai tai visi geri. Iš pradžių maniau, kad

gyvenime niekada nenorėsiu grįžti į mokyklą. Po dvejų metų atė-

jau aplankyti, iš tiesų jau po pusmečio buvau atėjusi. Aišku, nuo-

skaudų būdavo dėl kai kurių mokytojų, bet jos jau pasimiršo ir

dabar liko tik geri prisiminimai.

Kur studijavote baigusi gimnaziją? Ar iš karto susidomė-

jote socialinio pedagogo darbu?

Teko pildyti dokumentus stojimui, žinoma, kaip ir visi, ra-

šiau ne į vieną vietą, o į šešias, kiek dabar prisimenu, trečia vieta

buvo KTU Socialinių mokslų fakultete Socialinė edukologija, tai

ten ir įstojau. Iš pradžių niekas nesuprato, kas ta edukologija, po

dvejų metų bendro kurso, trečiame kurse, supratome, kur mes įsto-

jom. Ir kai supratau, kur įstojau, pagalvojau, kad tikrai įdomu mo-

kytis, nes buvo gana lengva ir tikrai įdomu. Trečio kurso antrame

semestre supratau, kad noriu dirbti šį darbą. Baigiau keturis kursus

ir stojau į magistrantūrą į tą patį fakultetą, tik specializacija buvo

švietimo vadyba, o baigusi magistrantūrą grįžau čia dirbti.

Ar jau teko spręsti daug problemų mūsų gimnazijoje? Ar

sunku dirbti tokį darbą?

Kadangi dirbu neilgai, tai problemų tikrai nebuvo labai

daug, tokios didesnės tai tik kelios. Kadangi gimnazijoje daug vai-

kų, įsivaizduoju, kad jų bus nemažai. Juk dar tik pradžia, visi po

atostogų atėję, dar ramūs, taigi dar laukia visko. Bet žinau, kad

man čia patiks tuos dvejus metus, kol čia dirbsiu.

Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? Gal daug keliaujate?

Mėgstu keliauti, skaityti knygas, žiūrėti įvairius filmus. Te-

ko pabūti Paryžiuje, Švedijoje, Egipte, Ispanijoje, be abejonių, Ry-

goje, Lenkijoje ir taip toliau.

„Tik trečiame kurse supratome, kur įstojome“

Kokios vertybės Jums svarbiausios?

Nuoširdumas, draugiškumas, teisybės

sakymas, kad ir kokia ji būtų.

Ko labiausiai nemėgstate?

Melo, blogo oro ir šaltos žiemos.

Kokia muzika jums labiausiai patinka?

Anksčiau mano sienos būdavo nuklijuo-

tos Britney Spears plakatais (su šypsena prisi-

mena socialinė pedagogė). O labiausiai ne-

mėgstu naujausiojo hito, labiausiai paplitusio

tarp mokinių, tai „Gangnam Style“.

O dabar Jums toks miniatiūrinis egza-

minukas. Eidama koridoriumi pamatote besi-

kumščiuojančius mokinius. Kaip pasielgsite?

Pirmiausia prieičiau, sudrausminčiau,

pakviesčiau į kabinetą, mes ramiai pasikalbėtu-

me ir išsiaiškintume.

Galbūt galėtumėte ko nors palinkėti

dabartiniams moksleiviams?

Dabartiniams moksleiviams norėčiau

palinkėti bendrauti ir bendradarbiauti.

Dėkojame Jums už atsakymus, linkime

gražių darbo dienų ir iki kitų susitikimų!

Gustė Beržanskaitė, 3ga

Autorės nuotrauka

7

Ko gero, niekas nebenustemba, IV aukšto fojė išvydęs išrikiuotus

suolus ir piešiančius mokinius. Įdomios dailės pamokos, kurias veda

savo darbus gimnazijoje eksponuojantys menininkai, jau tapo gražia

tradicija. Tačiau šį kartą ne viskas taip, kaip visada. Paroda – taip, pa-

moka – taip, tačiau menininkė ne iš kažkur atvykusi, o visų mūsų puikiai

pažįstama dailės mokytoja Virginija LAUŽADIENĖ. Gal todėl ir paroda

kelia žymiai daugiau emocijų, ir pamoka jaukesnė. Bet rašyti šį kartą

nusprendėme ne apie pamoką – tiesiog norėjome išgirsti mielo ir talen-

tingo žmogaus mintis apie...

... keramiką ir tapybą Keramika ir tapyba tarpusavyje gali būti kaip seserys. Ant molio gali-

ma puikiausiai tapyti su spalvotais moliais – engobais. Tai viena iš pagrin-

dinių mano technikų. Keramike niekada nesvajojau tapti, tai nulėmė daili-

ninko, iškilaus grafiko Juozo Galkaus patarimas. Du kartus mėginau įstoti į

grafiką, bet šiai meno specialybei buvo labai aukšti reikalavimai, didelis

konkursas (apskritai, į Vilniaus dailės institutą įstoti nebuvo paprasta).

Profesorius, įvertinęs mano gebėjimus ir pastangas, patarė pabandyti į ke-

ramiką. Pavyko. Man buvo svarbu, kad galėsiu mokytis šioje aukštojoje

mokykloje, o specialybės nesureikšminau. Baigusi įsidarbinau Kauno pa-

minklų konservavimo ir restauravimo institute, archeologų grupėje, piešiau

radinius. Visai atitrūkau nuo keramikos ir kūrybos, dėl to dabar labai gai-

liuosi, gal būtų viskas kitaip pasisukę... Dabar džiaugiuosi, kad dar pavyko

įstoti į Dailininkų sąjungą ir, kiek jėgos ir laikas leidžia, atsigriebti už pra-

rastą laiką, dalyvauti parodose, nors sudėtinga konkuruoti su vis didėjančiu

jaunųjų menininkų srautu, naujomis technologijomis. Keramika, kaip užsi-

ėmimas, man yra sunkus, sudėtingas, reikalaujantis specifinės įrangos,

daug laiko, patirties ir kantrybės darbas. Dūšioje likau grafike.

... kūrybą Menininkai dažniausiai turi didesnę intuiciją, yra empatiški ir jautrūs,

sugeria į save visą supančią aplinką. Iš to kyla kūrybinė energija, bet tai

nėra lengva suderinti su kasdiene buitimi, rutina. Kūrybinis procesas atima

daug laiko, kurį skirtum laisvalaikiui, buvimui su artimais žmonėmis. Pas-

tebiu, kad meninė kūryba yra svarbi tik patiems menininkams, daugumai

tai svetima, neįdomu. Mano supratimu, tai labai priklauso nuo ugdymo

mokykloje, pradedant nuo pradinių klasių. Labai neramina globalinės pro-

blemos, didėja nesaugumo jausmas. Jau sklando tokios nuotaikos, kad

įprastinė meninė raiška ateity taps nereikalinga.

... spalvas

Spalva yra viena pagrindinių meninės raiškos priemonių. Ji veikia

žmogaus psichiką, sukelia atitinkamą nuotaiką. Mane asmeniškai traukia

ramios, pastelinės spalvos – tiek liejant akvareles, tiek supančioje aplinko-

je. Neneigiu spalvingumo, ryškumo, bet tai ne mano (niekada neturėjau

raudono rūbo).

... parodas Parodos – didelio darbo, sugeriančio daug laiko, džiugus rezultatas –

trumpas žybsnis. Dažnas net nesusimąsto, kiek tai reikalauja pastangų,

nekalbu apie kūrybiškumą. Kiekviena paroda – mažas laiptelis į aukštesnę

pakopą, suteikiančią daugiau tvirtybės. Keramika – specifinė meno šaka,

rezultatas ne visada būna sėkmingas, daug kas priklauso nuo degimo pro-

ceso krosnyje. Kartais tenka perdegti net kelis kartus, kad išeitų norimas

spalvų derinys. Dažnai būna džiugūs (ir ne tik), netikėti rezultatai. Didžiu-

lis praradimas, jeigu darbas degant krosnyje suskyla, gaila įdėtos energijos,

medžiagų. Tą patį variantą kartoti labai nesinori.

Šiuo metu dalyvauju tarptautinėje akvarelės parodoje „Baltijos tiltai.

Sąsajos“, kuri eksponuojama Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muzie-

jaus Kauno paveikslų galerijoje, Donelaičio g.16.

Veiks iki lapkričio 21 d. Džiugu, kad į šią parodą

pateikusi savo keramikos darbą, kuriame yra są-

sajų su akvarelės technika, gavau teigiamą atsa-

kymą. Visur akcentuojama, kad parodoje esama

netradicinių technikų – keramika, tekstilė, fotog-

rafija. Pavyko truputį šokiruoti, gavau pagyrimą

už drąsą. Ruošiuosi kalėdinei parodai galerijoje

„Balta“.

... mokyklą Mokykla – didžiulis, labai netikėtas (jau

ilgalaikis) išbandymas, netgi daugiau... Jeigu kas

būtų paklausęs prieš 20 metų, ar galėčiau dirbti

mokykloje, būčiau atsakiusi tik neigiamai. Vis

didėjant amžiaus skirtumui tarp manęs ir moki-

nių, svajoju apie prasmingesnę savirealizaciją.

... džiaugsmus

Didelis džiaugsmas – laimingas vaikas, atra-

dęs save per meninę raišką. Trumputė vasara,

kurią nuoširdžiai skiriu kūrybiniams ieškoji-

mams.

... buitį Buitis neišvengiamai atima daug brangaus

laiko. Jeigu galėčiau, visai negaminčiau maisto.

Mano turima buitis ne visai sutampa su įsivaiz-

duojama, bet yra erdvės realizacijai.

... vertybes Deimantai, briliantai ir šiluma, esantys šir-

dyje. Didžiausia vertybė – artimi žmonės.

Benita Barkevičiūtė, 4gc

„Didžiausia vertybė – artimi žmonės“

8

Laikraštį leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis

Keista, bet nelabai aktyviai sprendėte 1-

ajame numeryje išspausdintą kryžiažodį. Gal pasi-

rodė per sunkus? Bet juk prizų už dyką niekas neda-

lija. Tad dar smagiau pasveikinti visus, kurie kry-

žiažodį išsprendė teisingai. Na, o penki laimingieji,

ištraukti burtų keliu, džiaugsis mielais ir saldžiais

prizais. Tai

Kotryna Gumauskaitė, 5b,

Karolina Dovydaitė, 2gb,

Ugnė Kardelytė, 2gb,

Jurgita Šimkutė, 4gc,

Tautvydas Misevičius, 4gc.

Sėkmės jiems ir visiems kitiems. Spręskite

naują kryžiažodį ir neškite atsakymus į 405 kabine-

tą.

Galvą pasukai – prizą gavai!

1. TV laida „... su Rūta“.

2. Pasakų knyga „... ir viena naktis“.

3. Čia ne tikrovė, o ... .

4. Mažiausias laiko vienetas.

5. Populiarus siaubo filmų personažas.

6. 60 sekundžių yra ... .

7. Koks nuostabus dalykas ... .

8. Ji keičia naktį.

9. Karaliaus kėdė.

Vieną rytą 2a ir 3a klasių mokiniai išsiruošė į ekskursiją

po Panevėžį.

Iš pradžių nuvažiavome į Lėlių vežimo teatrą ir pažiūrė-

jome spektaklį. Kiek vėliau nuvykome į stiklo dirbtuves. Ten

matėme, kaip padaroma stiklo figūrėlė. Į krosnį įdeda katilą,

pilną stiklo. Paskui ilgu metaliniu pagaliu išima netvarkingą

stiklo gabalėlį. Jį su tvirta ir stora adata ar kita priemone su-

formuoja. Tada įdeda į aušinimo krosnį ir laiko ten tą stiklo

gabalėlį 36 valandas. Pigiausi dirbiniai kainuoja 20 Lt.

Dar apsilankėme Jaunųjų gamtininkų mokykloje, kur

pamatėme daug ir didelių, ir mažų gyvūnų. Kieme esantis

kranklys sako žodžius „davai“, „vaikai“, „atia“ ir kitus. Suži-

nojome, jog pats pavojingiausias „gyvūnas“ yra žmogus.

Taip pat apsilankėme linų muziejuje-malūne. Ten mums

papasakojo, kad Lietuvoje linai žydi baltai ir mėlynai, o visa-

me pasaulyje – nuo baltos iki juodos spalvos. Galiausiai nu-

vykome į Pašilių stumbryną ir sužinojome, kad stumbrai yra

tamsiai rudi, ėda medžių žievę, o žiemą – samanas, nes jie

visada būna lauke. Šie didieji gyvūnai gyvena 50 ha plote.

Pilnas autobusas pavargusių, bet kupinų įspūdžių vaikų

parvažiavo atgal į Kauną.

Miglė Lekešytė, 3a Meidos Bielkevičiūtės (3a) nuotrauka

Turininga kelionė

Vaikas klausia tėvo:

– Tėti, pameni tą granatą po daržine?

– Prisimenu.

– Tai aš ją į mokyklą nusinešiau.

– Oi, ir vėl mane direktorius kvies į mokyklą.

– Koks direktorius? Į kokią mokyklą?

Mokytoja liepė Jonukui parašyti sakinį: „Daugiau nie-

kada nesikreipsiu į mokytoją TU.“

Ryte ateina Jonukas į mokyklą. Mokytoja jo klausia:

– Kodėl parašei net du šimtus kartų?

Jonukas atsako:

– Kad tik tau labiau patiktų.