Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2007m. spalis, Nr.1

Mokyklos suolą prisiminus...

Spalio 5-oji – Mokytojų diena. Tą dieną visas mokyklos gyvenimas pasisuka 180° kampu. Mokytojai gali ramiai pailsėti, atsikvėpti, o dvyliktokai atsisėsti į mokytojų kėdę.

„Mokykla – antrieji namai“,– taip dažnai girdime sakant mūsų mokytojus. O ar patys mokytojai prisimena savo mokyklos laikus, suolą, kurį „trynė“ daugelį metų?

Šį kartą rado laiko ir savo

įspūdžiais pasidalijo vieni iš ilgiausia i dirbančių mūsų gimnazijoje – pradinių klasių mokytoja Beruta DARBUTIENĖ ir chemijos mokytojas Valdas JARUŠEVIČIUS.

• • •

Norint daugiau sužinoti apie mokytoją Berutą, tenka keltis į Lietuvos šiaurę – Šiaulius. Ji baigė Šiaulių miesto VI vidurinę mokyklą.

MOKYDAVOSI SU GINKLAIS

„Įdomiausia buvo mokytis fizikos, iki šiol išliko civilinės saugos pamokos – teko šaudyti iš

„Kalašnikov“ automato“,– pasakoja mokytoja. Apskritai ji buvo labai pavyzdinga mokinė: iš pamokų nebėgdavo, buvo stropi, pirmūnė. Mokykloje Beruta net nesusimąstė, kad norėtų dirbti būtent pradinių klasių mokytoja. Paklausta, ar norėtų grįžti į savo mokyklos klasę, mokytoja atsakė: „Ne, apskrita i nemėgstu pasikartojimų“.

• • •

Lietuvos pietūs, Birštonas – vieta, kur mokyklą baigė mums gerai pažįstamas chemijos mokytojas Valdas Jaruševičius.

Chemijos mokytojui smagiausias įvykis buvo tas, kad baigė mokyklą .

LABIAUSIAI LAUKIAMA –

VASARA

„Labiausiai laukdavau vasaros atostogų, nes jos būdavo pačios ilgiausios“,– prisimena mokytojas. Nors jis dabar gerai „kerta“ chemiją , labiausiai mokytojui patikdavo kūno kultūros pamokos, kurių labiausia i ir laukdavo.

MOKYKLOJE APIE

CHEMIJĄ NEGALVOJO

„Būdamas moksle ivis nesiruošiau ir negalvojau apie darbą

mokykloje, tuo labiau chemijos dalyko“,– pasakojo mokytojas. Į savo mokyklos suolą mokytojui pavyksta atsisėsti per klasės susitikimus, tik mokytojas apgailestauja , kad ta i įvyksta tik per mokyklos jubilie jaus šventes.

MOKYTOJŲ DIENA – BE GIMNAZISTŲ

„Norėtųsi tikros šventės, deja, dažnai tenka pačiam dalyvauti ją organizuojant. Galėtų gimnazista i imti ir nuo pradžios iki pabaigos viską patys padaryti. Tuomet tikra i būtų šventė. Dar reikėtų pakeisti visuomenės ir vyriausybės požiūrį į mokytoją ir jo darbą, nes dabar šią šventę kuriame patys sau...“,– kalbėjo mokytojas.

Ačiū mokytojams už sugaištą laiką. Linkiu įsimintinos ir įdomios Mokytojų dienos.

Vytenis Radžiūnas, 3ga Nuotraukos iš asmeninių albumų

2

Be visų materialių gėrybių,

mūsų gimnazija kartu su kitomis 12 mokyklų įsitraukė į Švietimo ministerijos iniciuotą etatinio mokytojų darbo apmokėjimo eksperimentą bei dalyvauja „Mokyklų struktūros tobulinimo 2006–2009 m. programoje“, kurios tikslas visapusiškai tobulinti švietimo įstaigas. Projekte dalyvauja 27 mokyklos.

Mokytojų dienos proga gausiai savo pavaldinių armijai direktorius skiria šiuos gražius žodžius:

Ačiū Jums už tai, kad esate ir,

nepaisydami nieko, dalijate širdies šilumą,

tarnaujate tiesai ir žinioms. Linkiu sveikatos, kantrybės ir

pasiaukojimo Dėl pasirinkto tikslo –

išmokyti žmogų mylėti, Niekada nepasiduoti ir

neprarasti vilties. Tikiu, kad Jūsų dalijamas

gerumas sugrįš Jums šimteriopai.

Direktorių kalbino Ieva Bielinskytė, 3ga

Kas naujo, Direktoriau?

Viena mūsų gimnazijos

mokytoja (tebūnie paslaptis, kuri), pamačiusi suole snūduriuojantį mokinį, yra pasakiusi: „Jūsų metai yra skirstomi į du laikotarpius – žiemos miegą ir vasaros linksmybes“. Ir tikrai – vasaros atostogų nekeistume į nieką. Net ir pirmaisiais rudens mėnesiais gana dažnai prisimename vasarą kaip geriausią laiką. Tik kažkodėl atostogų pabaigoje mintys vis tiek nukrypsta mokyklos link. Ir ne be reikalo: kartais linksmų, kartais nuobodžių, bet visada žavių mokslo metų tikrai neverta „prasnausti“.

O tam, kad gimnazijoje būtų smagu ne tik linksmintis, bet ir dirbti, mokyklos vadovybė skelbia šių metų naujoves.

Buvo nupirkti net 26

kompiuteriai mokomųjų dalykų kabinetams. Dabar nebereikės eiti po kabinetus ieškant galimybės pasinaudoti neseniai į būtiniausių žmogui daiktų sąrašą įtrauktu kompiuteriu. Taip pat įsigytas projektorius, nešiojamasis kompiuteris, skaitmeninė vaizdo kamera, 2 dideli ekranai.

Naujai gumos lipinimo pamainai buvo pakeisti į naujus II aukšto suolai.

Apie mus (truputis statistikos)

Šiemet rugsėjis į mūsų gimnaziją pakvietė net 1035 mokinius: 221 pradinuką, 424 penktų–aštuntų klasių mokinius ir 390 gimnazistų. Mergaičių šiemet mokosi 492, berniukų – 543. Mokyklos šeimininkų – abiturientų – šiemet 79.

Na, o jei dar prisimenate pernykščius šaunius abiturientus, galime informuoti, kad jie beveik visi (78 iš 80) tęsia mokslus toliau. Net 66 studijuoja įvairiuose šalies ir užsienio universitetuose.

Tad sėkmės visiems – ir mažiems, ir dideliems!

Paskutiniai metai

Nutarėme pakalbinti ir mokinių vadovybę – gimnazijos mokinių tarybos pirmininkę Rūtą VLADIČKAITĘ.

–Su kokiomis mintimis pradėjai mokslo metus?

–Pradėjau su ta mintim, jog reikia pasitempti, juk greit egzaminai ir universitetas...

–Šie metai tau paskutiniai mokykloje. Kaip jauteisi vesdama pirmokėlį?

–Visų pirma tai mano pirmokėlis labai manęs bijojo. Apskritai jaučiu šiokią tokią nostalgiją... Gaila, kad teks išeiti, juk čia mokiausi nuo 1 klasės.

–Kokių savybių reikėtų turėti moksleiviams, norintiems būti mokinių taryboje?

–Turėtų būti sąžiningi, draugiški, mėgstantys organizuoti, komunikabilūs.

–Ar didelė atsakomybė būti mokinių tarybos pirmininke?

–Didelė! Labai didelė! Labai sunku organizuoti tai, kas būtų įdomu, turi galvoti, o dar kai pasako, kad nebuvo įdomu, norisi viską mesti...

–Kadangi šis laikraščio numeris išeis prieš Mokytojų dieną, ko palinkėtum mokytojams?

–Kad taip neskriaustų mūsų! Dar stiprybės, kantrybės ir kad būtų linksmesni.

–Ačiū už atsakymus. Sėkmės Tau.

Klausinėjo Aušra Dabulskytė ir Milda Juškevičiūtė, 1ga Ingos Basevičiūtės (3ga) nuotraukos

3

VĖL KVIEČIA BŪRELIAI

Pernai iš mokinių tarybos narių ne kartą girdėjome, kad mūsų gimnazijos moksleivius sunku kuo nors sudominti ir įtraukti į popamokinę veiklą. Tad skelbiame mokykloje veikiančių būrelių sąrašą – atraskite tą veiklos sritį, kuri jums artima, ir galbūt rasite būdų išreikšti savo nepakartojamą asmenybę.

Klasės Užsiėmimo pavadinimas Mokytojo pavardė, vardas

1–4 kl. 5–8 kl. 1g.–2g. kl. 3g.–4g. kl. Krepšinis Margevičius Stepas + Plaukimas Sakalauskienė Nijolė + Krepšinis Tatarūnas Eugenijus +

Atletinė gimnastika Visockas Paulius + Kvadratas Dikčius Algirdas +

Jaunučių choras Ambraziūnienė Zita + Tautiniai šokiai Barkauskaitė Giedrė +

Drevinukas Kazakevičienė Rasa + Postmodernizmo epocha Kaziūnaitė Skirmantė +

Dailė Laužadienė Virginija + + Laisvalaikio centras Laužikaitė Zita +

Filmavimas ir režisūra Liorančas Arvydas + Folkloro kolektyvas „Gegulė“ Pečiulienė Giedrė-Ramunė +

Lėlių teatras Puidokienė Jovita + Mergaičių ansamblis

Mišrus ansamblis Stepanienė Marytė +

+ Mokomės bendrauti rusiškai Tvysaitė Elena +

Ansamblis „Tindi rindi“ Ūbienė Giedra + Sakralinės muzikos būrelis Vaketienė Julė +

Teatro studija Zeikuvienė Rūta + + Techninė kūryba Klimašauskas Gintautas + Smalsučių klubas Augūnienė Neringa +

Linksmieji išradukai Balzarevičiūtė Daiva + Noriu žinoti +

Saugaus eismo ABC Darbutienė Beruta

+ Knyga mane augina Kinderienė Ona + Smalsučių klubas Petkevičienė Daiva +

Galvočiukai Tilickienė Regina + Noriu žinoti Žeglevičienė Vida +

Jaunieji žurnalistai Kriščiūnienė Janina + Jaunieji meteorologai Manerskienė Dalia +

Klubas „Ad astra“ Gudaitienė Danguolė + Jaunieji matematikai Vibrantienė Dalia +

Noreikiškių apylinkių istorija Šimkienė Loreta + 50 gyvenimo pamokų rusų kalba Tamara Akopian +

Kalbininkų sambūris Miknevičienė Genovaitė + Kalbos turtas – dvasios turtas Nikitina Lidija +

Įdomioji istorija Škarnienė Ramutė + Jaunieji ateitininkai +

Moksleiviai ateitininkai Markulytė Stefanija

+ Gyvenimo būdas Jungtinėje

Karalystėje Burbienė Laima +

Jaunieji metraštininkai Mačijauskienė Daiva + Kūrėjų klubas Lialienė Gintarė +

Vokiškai kalbančios šalys Andriukevičienė Kristina + Sveika, Didžioji Britanija Danelevičienė Audronė +

Jaunieji istorikai Arlauskaitė-Bulovienė Vilma +

Skelbimai

Spalio mėn. vyks šie renginiai:

1-8d. – pradinių klasių mokinių darbų parodos Pagyvenusių žmonių dienai paminėti.

5d. – Mokytojų dienos šventė. 9-11d. – rudens gėrybių paroda. 11d. – renginys pradinių klasių

mokiniams „Dėdės Derliaus šventė“. 8-12d. – paroda Pasaulinei

gyvūnų dienai paminėti „Mes globojame, o tu...“.

12d. – pradinių klasių išvyka į Kauno lėlių teatrą.

15-31d. – smurto prevencijos užsiėmimai 5–6 klasėms.

15-31d. – Kauno raj. moksleivių

žaidynių krepšinio pirmenybės. 18-19d. – tarpklasinės kvadrato

varžybos (3–4 kl.). 22-31d. – tarpklasinės krepšinio

varžybos (1g.–4g. kl.). 23d. – 3g.–4g. klasių mokinių

tėvų susirinkimai. 24d. – 1g.–2g. klasių mokinių

tėvų susirinkimai.

4

Kaip ir kasmet, vėl matome gimnazijoje nepažįstamų veidų. Smalsu, kas gi neš mums mokslo šviesą. Tad nedelsdami kalbiname mokytojas naujokes.

Matematikos mokytoja – Vaida

VILNONYTĖ –Laba diena, kaip jaučiatės mūsų

mokykloje? –Gerai. –Ar mokiniai geri, ar „mokytojų

siaubas“? –Pakankamai geri. –Geresni nei buvusioje mokykloje? –Yra ir tokių, ir tokių. Negalėčiau

išskirti, kad čia yra daug geresni ar daug blogesni. Tiesiog abiejose mokyklose yra visko.

–Ką Jums reiškia mokytojo darbas? Ar tai tik darbas? O gal Jums kažkas daugiau?

–Ne, tai ne vien darbas. Man patinka tai. Man patinka dirbti su vaikais, patinka tai, ką aš darau.

–Ar Jūs griežta mokytoja? –Visaip. Nesinori būti vien griežtai, bet reikia. –Jeigu klasė susimokytų ir pabėgtų iš Jūsų pamokos, kaip juos

nubaustumėte? –Tikrai rasčiau, kaip nubausti. Aš netoleruoju tokių dalykų, man tai

nepriimtina. –Ką manote apie paauglius, kurie parūko, pageria? Ar teko matyti? –Negerai daro, negalima. Esu mačiusi, užtenka vien į gatvę išeiti.

Mokykloje to kol kas nemačiau ir tikiuosi neišvysti. –Mokykloje yra visokių vaikų ir stilių: banglų, forsų, emo. Kaip juos

vertinate, ar Jums tai gražu? –Kiekvienas turim sau kažką priimtino ir nepriimtino, man kažkas

gražu, kažkas ne. Man jų stilius patinka ar ne – nesvarbu. Aš to nesmerkiu, toleruoju tokius, kokie jie yra.

–Ar yra mokykloje dalykų, kurie Jums nepatinka, Jus trikdo? –Kalbant apie visą mokyklos darbą yra. Tačiau šioje mokykloje dar su

tuo nesusidūriau. Dar labai mažai laiko praėjo. –Ką manote apie idėją leisti mokyklos laikraštį? –Gerai. Manau, toks dalykas mokykloje turi būti. Aš domėsiuos. –Kaip mokytojų kolektyvas? –Geras. Nebuvo dar tiek laiko, kad spėčiau visus pažinti, tačiau pirmas

įspūdis neblogas. –Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? –Hm... Kad nelabai to laisvo laiko turiu. Kai turiu, mėgstu skaityti. –Kokia Jūsų svajonė? –Didelių ir rimtų svajonių negalima sakyti, nes jos neišsipildys. O iš

realesnių, artimiausių norų ir svajonių – norėčiau nukeliauti į Paryžių. –Kaip manote, ko reikia, kad visi norai išsipildytų? –Visų pirma tie norai turi būti realūs. Jeigu jie realūs, jie išsipildys.

Reikia siekti užsibrėžto tikslo. –Kokia Jūsų mėgstamiausia TV žvaigždė? –Neturiu. Labai išskirti kažko negaliu, nes žiūriu labai minimaliai. –Dėkojame!

Juzzis ir Ugnė, 1gc Akvilės Arlauskaitės (1gc) nuotrauka

Minutės interviu

Ką manote apie „špargalkas“?

–Ar pagaunate vaikus, kurie

naudojasi „špargalkom“? Kaip juos baudžiate?

J.VAIČIUKYNIENĖ: –Nepasitaikė, kad pagaučiau.

I.RAUCKIENĖ: –Taip, pagaunu. Baudžiu negriežtai, parašau minusą arba atimu darbą.

R.ŠKARNIENĖ: –Taip, žinoma. Iš karto rašau kuolą arba išveju iš klasės.

D.MANERSKIENĖ: –Iškart atimu – aš „šperas“ kolekcionuoju, nes tai dažniausiai būna atšviesti žemėlapiai.

–Jūs patys naudodavotės

„šperomis“ mokykloje ir studijų metais? Ar pagaudavo?

R.ŠKARNIENĖ: –Kartais! Taip nebūna, kad nepagautų, vaikeliuk tu mano.

E.TATARŪNAS: –Žinoma, ypač per fiziką ir chemiją. Nepagaudavo – reikia jaustis drąsiai.

J.KRIŠČIŪNIENĖ: –Taip, per karinio parengimo pamokas.

N.SAKALAUSKIENĖ: –Tai aišku, aš gi irgi mokinė buvau. Jei pagaudavo, išvydavo arba atimdavo. Tik mobilių telefonų tada nebuvo.

S.MARGEVIČIUS: –O Dieve, tai aišku, viskuo, kuo tik galėdavau ir ką rasdavau po ranka! Ir institute tą patį darydavau!

J.VAIČIUKYNIENĖ: –Pasakoti visą tiesą? „Špargalkes“ slėpdavau dažniausiai po sijonu, kadangi dėstytojai būdavo vyrai, tai po sijonu netikrindavo.

Mokiniai nebuvo linkę atvirauti: –Daug nenorim pasakoti, nes dar tikrai pagaus,kai viską parašysite.

Tai va, mielieji! Kokios

išvados?

Ugnė ir Juzzis, 1gc

5

Lietuvių kalbos mokytoja Sigita JANKAUSKIENĖ

–Kokį įspūdį Jums

padarė mūsų mokykla? –Jūsų mokykla mane

priėmė labai šiltai ir draugiškai. Mokyklos vadovybė ir kolegos visada pataria, paaiškina, parodo.

Esu labai visiems dėkinga! –Kokioje mokykloje dirbote anksčiau? –Anksčiau esu dirbusi Dainavos vidurinėje

mokykloje, Kauno dailės gimnazijoje bei K.Griniaus vidurinėje mokykloje.

–Kurioje mokykloje Jums buvo maloniausia dirbti?

–Kol kas tikrai jūsų mokykloje jaučiuosi smagiausiai.

–Kuo Jums įdomi lietuvių kalba? Gal ji turi ką nors tokio, ko neturi kitos kalbos?

–Lietuvių kalba tikrai yra unikali ir nepakartojama. Tačiau mokykloje aš mėgau mokytis ir kitas kalbas – rusų,vokiečių. Taigi man patinka pats mokymosi procesas – esu gabi kalboms.

–Ar sunku dirbti su šios mokyklos mokiniais? –Šios mokyklos mokiniai yra labai šaunūs. Su jais

dirbti nėra sunku, tik truputį trūksta drausmės. –Kaip suprantame, Jums lietuvių sekėsi gerai, o

kaip buvo su tiksliaisiais mokslais? –Tiksliuosius mokslus irgi mėgau, sekėsi visai

neblogai, ypač matematika, geometrija ir biologija. –Koks buvo Jūsų prasčiausias lietuvių kalbos

pažymys? –Nepamenu, bet, manau, žemesnio pažymio už 4

(penkiabalėje sistemoje) nesu turėjusi. –Kiek metų dirbate mokytoja? –Mokytoja dirbu 6,5 metų. –Kokia Jūsų didžiausia svajonė? –Mano didžiausia svajonė – aplankyti Australiją. –Ką darytumėte, jei vienai dienai pavirstumėte

paukšteliu? –Jei pavirsčiau paukšteliu, skraidyčiau iki soties ir

stebėčiau viską iš viršaus, nes labai mėgstu skristi lėktuvu, oro balionu ar kitais būdais.

–Ar norėtumėte pradėti viską nuo pradžių? Eiti į pirmą klasę?

–Tikrai nenorėčiau eiti į pirmą klasę ir pradėti viską nuo pradžių, nes, kiek prisimenu, buvo gana sunku. Ne mokytis sunku, bet mūsų klasė buvo labai nedraugiška.

–Ar esate labai priešiškai nusiteikusi dėl „špargalkų“ darymo ir naudojimosi Jūsų pamokose?

–Visada mokiniams sakau: jei pasidarėte „špargalkę“, tai, vadinasi, namuose mokėtės. O jei mokėtės – tai kam tos „špargalkės“?

Anglų kalbos mokytoja Rūta

NOVOŠINSKIENĖ

–Kodėl pasirinkote būtent šią mokyklą?

–Ši mokykla yra arti mano namų. Taip pat girdėjau nemažai gerų atsiliepimų apie šią mokyklą.

–Koks dalykas Jums labiausiai nesisekė, kai pati mokėtės?

–Negalėčiau išskirti kokio nors vieno dalyko. Visi dalykai sekėsi neblogai.

–Ar buvo kokių mokytojų ar dėstytojų, kurie Jums labai patiko? Kodėl?

–Taip. Patiko, nes buvo reiklūs, teisingi, išradingai vesdavo pamokas, suprasdavo mokinius.

–Ar turėjote patį mėgstamiausią mokytoją? Jei taip, kuo jis Jums patiko?

–Taip. Lietuvių kalbos mokytoją. Patiko, nes buvo draugiškas, linksmas, bet kartu ir griežtas.

–Ar buvote pavyzdinga mokinė? O gal mėgote iškrėsti kokių nors išdaigų?

–Buvo ir išdaigų, bet piktybiškomis jų negalėčiau pavadinti.

–Kodėl dirbate būtent mokytoja? –Norisi tikėti, kad galiu savo patirtį ir žinias

perduoti jaunajai kartai. –Ar bėgote iš pamokų? –Esu pabėgus iš keleto pamokų, bet galėčiau tas

pamokas suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. –Ar mokykloje turėjote kokią meilę? –Taip, bet lai tai lieka paslaptyje. –Ką manote apie šiuolaikinius mokinius? –Šiuolaikiniai mokiniai yra daugiau išprusę

technikos naujovių srityje, moka naudotis kompiuteriu, lengvai susitvarko be instrukcijos su nauju mobiliuoju. Tačiau pasigendu noro mokytis, pagarbos bendraamžiams ir vyresniesiems. Šiuolaikiniai mokiniai yra agresyvesni.

–Kuo, Jūsų manymu, yra svarbi anglų kalba? –Mokėdami anglų kalbą galite susikalbėti su

didžiąja dalimi pasaulio. –Kokių žinių (patirties) norite perduoti mūsų

kartai? –Norėčiau, kad mano mokiniai sugebėtų laisvai

bendrauti su kitų šalių bendraamžiais, kad baigę šią mokyklą sugebėtų studijuoti anglų kalba užsienio aukštosiose mokyklose.

–Ačiū už atsakymus. Sėkmės mūsų gimnazijoje.

Naujokes „tardė“ Jolanta Liutkutė ir Monika Mileriūtė, 1ga

Ingos Basevičiūtės (3ga) nuotraukos

6

Kelionė į Palūšę

Kai mes, 2gb klasės mokiniai, sužinojome, kad už gerą budėjimą pernai vėl laimėjome kelionę, buvome labai nustebę. Kaip visada, mūsų klasėje kilo daug ginčų, kur galime važiuoti, kad pabendrautume, pasigrožėtume gamta, ką nors sužinotume, linksmai praleistume laiką. Taip besiginčydami sutarėme, kad mums tinkamiausia vieta yra Palūšė, Aukštaitijos nacionalinis parkas. Po savaitės, rugsėjo 29 d., prisikrovę kuprines, jau sėdėjome autobuse.

šeši ežerai. Taip pat aplankėme ir Ginučių piliakalnį. Ant jo buvo pastatytas paminklas A.Smetonai.

Jau buvome pavargę, bet nuvykome ir į Stripeikių bitininkystės muziejų. Kuris žmogus

praleis progą pasimėgauti kaimišku medumi ir sužinoti medaus gavimo istoriją?

Grįžę iš ekskursijos po Palūšės apylinkes, sėdome prie laužo, klausėmės dainų, pasakojome istorijas, kepėme dešreles.

Kitą rytą nusprendėme paplaukioti valtimis Lūšio ežere. Irklavome gal keturias valandas, kai kuriems nuo to net skaudėjo rankas.

Kelionė patiko – daug sužinojom ir pabuvom kartu.

Eimantė Semoškaitė ir Giedrė Stumbrytė, 2gb

Valdemaro Vaidelio (2gb) nuotraukose – kelionės akimirkos

Kelionė nebuvo iš pačių

lengviausių, visą laiką mus labai supo, bet vaizdas, kurį matėme pro langus, užgožė visus nepatogumus. Atrodė, kad atsidūrėme kitoje planetoje:nei automobilių kamščių, nei gamtą darkančių pastatų. Rudenėjantis peizažas džiugino akis ir širdį.

Atvažiavę į Palūšę, rodos, persikėlėme į praeitį keturiasdešimt metų: visur senoviški namai, žmonių beveik nematyti.

Gyvenamąją vietą gavome miestelio centre, ant kalno, nuo kurio matėsi nuostabaus grožio Lūšio ežeras. Vos tik pasidėjome daiktus, mus pasitiko gidė, kuri pradėjo ekskursiją nuo Palūšės bažnyčios. Įdomu tai, jog bažnyčia (medinė) buvo pastatyta be vinių.

Vėliau sėdome į autobusą ir nuvažiavome prie Ledakalnio . Tai didžiulis kalnas, nuo kurio matyti

7

Man sako, kad esu meniška

asmenybė. Tai turbūt yra tiesa, nes labai mėgstu kurti eilėraščius, tapyti.

Gražiausi mano prisiminimai susiję su kūryba. Daug laiko praleista laukiant įkvėpimo, daug lapų suplėšyta. Bet verta stengtis. Kad ir kaip būtų sunku, kūryba vis tiek lieka mano mėgstamiausiu užsiėmimu.

Solveiga Žibaitė, 1ga

Novelė

Tamsos kvapas

Iš vandenyno besiveržiančios bangos manęs nekliudo, tačiau jaučiu, kaip liepsnojantis pulsas daužo galvą, lyg tos pačios negailestingos bangos niokoja krantą per audrą. Putos ant keterų. Artėja audra. Pats tikroviškiausias būties įrodymas. Būties, kuri vilioja savo šviesomis, o pernelyg prisiartinus nutvilkina veidą medūziškais čiupikliais.

Sklinda kvapas, kad švyturį nugriaus. Nugriaus mano būties vienišumo ir fantasmagoriškumo įrodymą? Šėlstančio vandenyno nuosavybę? Talžau nuo lietaus šlampantį smėlį karingais kumščiais, tačiau abejingumo giliai užspaustoje ir beveik kvėpuoti negalinčioje pasąmonės kertelėje suprantu – aš nieko negaliu padaryti. O kvapas sklinda toliau...

Kasvakarinis lipimas į švyturio viršūnę jo uždegti mane jaudina. Platūs, kreivai įviji laiptai vilioja į savo glėbį. Sudiržusiomis rankomis paliečiu grubiai išskaptuotų geležinių turėklų paviršių ir pajuntu amžių kvapą. Jis kartus, bet kiek salstelėjęs kaip džiovinami lauke pipirai, per kuriuos bitės neša medų. Lipdama laiptais pagaliau išsitiesiu. Jaučiuosi kaip vaidilutė, nešanti amžių šviesą į išsvajotą pilkapio viršūnę. Mintyse sušmėžuoja širdį glostantys žodžiai: laivų užtarėja...

Ryte į neprabudusias šnerves įsitaisė kvapas. Bjaurus, gižus

kvapas. Aš buvau jam pasiruošusi, bet nesitikėjau tokio stipraus tvaiko...

Nuskendo... Kaimo žmonės visada žavėjosi

laidotuvėmis. Kaip išalkę vilkai ėriuką, taip jie rydavo akimis senolius ir laižė juos savo deginančiais mirties laukimo liežuviais. Pasibaigus kurio nors žvejo agonijai, jie tiesiog pašėldavo. Tyla būdavo tokia kraupi ir į nagą suimanti plaučius, kad net galėjai išgirsti kiekvieno laukinio šuns alsavimą.

Apgaulinga tyla... Po tamsaus nejaukumo ir

apsimestinio drovumo bei pagarbos šydu atsiverdavo kiekvieno pabaisos slapti troškimai. Jie atsigręždavo į mane ir šleikščiai lėtai apversdami liežuvius liepdavo uždegti švyturį mirusiojo garbei.

Laidotuvės virsdavo tikra fiesta, per kurią buvo nesiliaujamai tylima ir varstomasi godžiai mirties trokštančiomis akimis, o velionis nepadoriai ilgai buvo laikomas pašarvotas, kad kiekvienas galėtų atsidžiaugti ir apkrėsti kūną savo neapykantos bacilomis.

Šįkart vandenynas pasigailėjo Marcelio. Ūžiant praeitai audrai jis taip greitai išnyko iš gyvenimo, kaip išsigandusi musė pasislepia po vystančios rožės lapu. Džiaugsmas begalinis vargšo poeto širdin atėjo.

Šlovinęs savo charizmos nepriteklių, kaimo teismuose jis atrado tikrąją laimę ir tiesą – palaimingą teisybės stoką, kuri

skatina gyvą padarą gosliai pakelti galvą norint sužinoti nuosprendį, aplenkiantį net beprotiškiausias spėliones ir tūkstantį kartų sutankinantį gyvybės laikrodį – pulsą.

Ar laidos laukiniai šunys šitą nesusipratėlį, kuris netgi nesiteikdavo savo apgailėtinu egzistavimu pagerbti iškilmingai šlykščių kaimo laidotuvių? Be menkiausios abejonės. Hienos tikrai iš savo nasrų nepadės ant padėklo maloniai rūgštaus laidotuvių grožio. Net ir be kūno...

Kūno, kuris kėlė šleikštulį visiems normaliems žmonėms, o šunims buvo tik jų galios įrodymas...

Manęs irgi laukia Marcelio baigtis... Gigantas medkirtys ateis nugriauti mano švyturio it kokios nereikšmingos sekvojos atžalos, kuri būtų galėjusi užaugti ir tapti milžine, tačiau metrinės milžino letenos ją išrovė su šaknimis. Nuniokos taip, kaip įtūžusios bangų rykštės negailestingai plauna nejautrų smėlį. Sugriaus taip, kaip sugriovė Marcelio pasipriešinimo ir saldžios neteisybės troškimo bokštą, kuris stengėsi užpjudyti šunis neįtikinamai galingomis poezijos paukščių giesmėmis.

Sielos muzika

Mano sielos muzika skamba taiP garsiai, kAd negirdžiu joK io kito garso. Dažnai ji mane užLieja kAip potvynis ir nepaleidžia. Garsas, pasiekiantis mano aUsiS, Yra labai Keistas. Jame skamba daug ugningų salsOs ritmų, kurie priverčia širdį šokti. NeStinga nuostabioje melodijoje ir ramaus valso, Kuris Atpalaiduoja Ir nuneša į fanTastišką SprAgtUko karalystę. KartaiS itin išryškėja mano mėgstamiausia melodija – Edvardo Grygo „Rytas“. VaizdUotėje ji sukuria tobulą rytą. Priverčia tikėtis ko nors paNašaus. Dievinu savo sielos muziKą. Ji mane paguodžia ir stiprina. Mėgstu jos klausytis sUnkiomis minutėmis... Ir tos minutės greitai praeina.

Ingos Basevičiūtės (3ga) nuotrauka

8

Laikraštį leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis

0–25 taškai – Tu pasitiki savimi. Save vertini teigiamai ir darai tai, kas tau atrodo

svarbu, pasikliaudamas savo poelgiais bei sprendimais. Ir veikdamas, ir bendraudamas jautiesi užtikrintai, ramiai žvelgi į ateitį ir dažnai patiri sėkmę.

26–64 taškai – Tu pakankamai pasitiki savimi. Tačiau kartais kylančios ne visai pagrįstos dvejonės

slopina Tavo veiklumą bei iniciatyvą, mažina gyvenimo džiaugsmą. Dažniau prisimink savo pasiekimus.

65–128 taškai – Tau trūksta pasitikėjimo savimi. Esi linkęs abejoti ir savo poelgiais, ir jausmais, ir

norais. Pernelyg priklausai nuo aplinkinių žmonių vertinimų, susigūži nuo kiekvieno kritiško žodžio. Rečiau lygink save su kitais. Padrąsink ir pagirk save už kiekvieną, net menkiausią, pasiekimą.

Pažink save

Ar pasitiki savimi? Testas

Perskaityk teiginius ir įvertink juos taškais. Pvz.: „Aš taip manau ar taip jaučiuosi“:

4 taškai – labai dažnai 3 taškai – dažnai 2 taškai – kartais 1 taškas – retai 0 taškų – niekada

1. Noriu, kad draugai mane drąsintų. 2. Mokykloje aš nuolat jaučiu atsakomybę. 3. Nerimauju dėl savo ateities. 4. Daugelis man pavydi. 5. Esu ne toks iniciatyvus kaip kiti. 6. Nerimauju dėl savo psichinės būsenos. 7. Bijau atrodyti kvailas. 8. Kiti žmonės atrodo geriau negu aš. 9. Kitų žmonių akivaizdoje bijau pasisakyti. 10. Aš dažnai darau klaidų. 11. Gaila, kad nemoku bendrauti su žmonėmis. 12. Aš vengiu įskaudinti žmones, net jei jie mane

įžeidė. 13. Man labiau patinka užduotis atlikti raštu, negu

dalyvauti pokalbyje. 14. Įsigijęs prekę su defektu, aš droviuosi ją

grąžinti. 15. Mano gyvenimas nieko nevertas. 16. Daugumos nuomonė apie mane yra klaidinga. 17. Aš neturiu su kuo pasidalyti savo mintimis. 18. Žmonės iš manęs labai daug tikisi. 19. Žmonės ne itin domisi mano laimėjimais. 20. Aš lengvai susigėstu. 21. Jaučiu, kad daugelis žmonių manęs nesupranta. 22. Nesijaučiu saugiai. 23. Daugelyje situacijų aš per daug jaudinuosi. 24. Įeidamas į kambarį, kuriame yra daug žmonių,

jaučiuosi nejaukiai. 25. Jaučiu, kad žmonės mane apkalba. 26. Jaučiuosi sukaustytas. 27. Esu įsitikinęs,kad dauguma žmonių gyvenimo

sunkumus išgyvena lengviau negu aš. 28. Atrodo, kad man turi atsitikti kažkas

nemalonaus. 29. Jaudinuosi dėl aplinkinių požiūrio į mane. 30. Gaila, kad nesu linkęs bendrauti. 31. Man sunku pasakyti „ne“, kai manęs ko nors

prašo. 32. Dėl savo drovumo aš nesiryžtu nei skirti

pasimatymų, nei priimti kvietimų pasimatyti. Suskaičiuok taškus.

Labai lengvas kryžiažodis

Spręskite, netingėkite, o atsakymus neškite į 405 kab.

PRIZAS LAUKIA, TAVE ŠAUKIA, EIKŠ IR PASIIMK!

1. 2.

3. 4. 5. 6. 7.

8. 9. 10. 11. 12. 13.

1. Pamoka, per kurią reikia įsiminti daug datų. 2. Mokyklos „galva“. 3. Kauno raj. Akademijos Ugnės Karvelis ...... . 4. Laiko tarpas, trunkantis 45 min. 5. Mūsų gimnazijos laikraštis „45 ......“. 6. Visi mokiniai laukia vasaros ...... . 7. Direktoriaus „dešinioji ranka“. 8. Juo brėžiame apskritimą. 9. Mokslo metus baigiame Ąžuolo ...... . 10. Pamoka, reikalaujanti loginio mąstymo. 11. Kiekviena ...... turi savo auklėtoją. 12. Spalio 5 – tai ...... diena. 13. Jų lapai būna langeliais arba linijom.

Sudarė Inga Basevičiūtė, 3ga