Laikraštis #5

8/10/2019 Laikratis #5

1/8


2/8

2 psl.

Daugiabui nam gy-ventojai iandien prijungtiprie centralizuoto ildymo

sistemos ir vis dar jokiorealaus pasirinkimo netu-ri, nors i j bst ilumadanai igaruoja per kiau-ras nerenovuoto namo sie-nas.

i Vyriausyb tikrai ne-atliko savo nam darbskatindama renovacij irsudarydama gyventojamsslygas reguliuoti ildy-m, taupyti. Todl negrauiandien baksnoti pirtais tuos mones, kurie realiaiyra tap neapdairios ir ne-imintingos valstybs po-

litikos kaitais.

Taiau valdaniojojedaugumoje esantys po-litikai ada, kad iekosbd didinti kompensa-cijas. Galbt tai yra iei-tis?

Tai yra tik trupiniaiant stalo. Silyiau pa-irti faktus ir skaiius.iuo metu Lietuvoje cen-tralizuotai ildoma apie700 tkstani but dau-giabuiuose namuose. I

j madaug 200 tkstanibut eiminink yra socia-liai remtini asmenys, gau-nantys valstybs kompen-sacijas u ildym.

Taiau net 500 tkstan-i but savinink jokikompensacij negauna. Tiepus milijono bsto eimi-nink tikrai nra apsikro-v turtais. Jie dirba, mokavalstybei didelius mokes-

ius, turi ilaikyti savo ei-m ir ileisti vaikus mo-kykl.

Jeigu Vyriausyb vie-niems 40 milijon lit di-dina kompensacijas, ta-iau i likusi gyventojkita ranka atima apie 200milijon lit (tiek pla-nuojama gauti i didesnioPVM mokesio), tai yralabai bloga praktika.

Ar pagrsta baim,kad dl to gali iaugti gy-ventoj skolos u ildy-m?

Manau, tokia grsmneivengiama. Esu sitiki-

ns, kad padidinus PVMtarif gyventoj skolosu ildym, deja, tik darlabiau iaugs. Beje, joskasmet ir taip didja 2014 m. rugsjo mn. jausiek spding sum beveik 279 mln. lit. Lie-tuvos ilumos tiekj aso-ciacijos duomenys rodo,kad vien gyventoj skolosvirijo 154 mln. lit.

Didmiesiuose i prob-lema bado akis dau-giausia skolingi Kauno

(44,4 mln. lit), Vilniaus(27 mln. lit), Klaipdos(15,1 mln. lit), Panev-io (13 mln. lit), Akme-ns (7,6 mln. lit), Jo-navos (6,8 mln. lit) iriauli (5,3 mln. lit)miest gyventojai.

Taiau ne maiau svar-bu, kad ir biudetini or-ganizacij skolos sudarospding sum, t. y. ma-

Socialdemokrat vadovau-jamos Vyriausybs pareng-tas 2015 met valstybsbiudeto projektas reikia,kad didiajai daliai gyven-toj ildymas ir kartasvanduo kainuos brangiaunei iki iol. Tai nulemt pri-

dns verts mokesio(PVM) didinimas nuo 9 iki21 procento.

Seimo opozicijoje dir-banio Liberal sjdiovadovas Eligijus Masiulissako, kad liberalai ds vi-sas pastangas, kad valdiaatsisakyt i neapgalvo-t ir kartakoik spren-dim, kuri pasekms antgyventoj pei krist jaui iem.

Skirtingai nei galvo-ja i Vyriausyb, visa taiyra ne PVM lengvatos il-dymui panaikinimas, okuo tikriausias komunali-ni mokesi mokesiu centralizuot ildymir kart vanden padi-dinimas. Tikrai keista, kadnet alies nans ministrasnesupranta, kad mokesiklimas prislgs ne turtin-guosius, o kiekvien vidu-tines pajamas gaunanieim, gyvenani prasta-me dviej kambari bute.Akivaizdu, kad i Vyriau-

syb arba apsimeta, arbaities nesupranta skaudiir ilgalaiki savo spren-dimo padarini, sakoE. Masiulis.

Apie ildym ir tai, kaipvalstyb turt elgtis sumokesiais iskirtinis in-terviu su liberal lyderiu.

Socialdemokrat va-dovaujama Vyriausybada, kad ildymas, netpaklus PVM iki 21 pro-cento, dl majaniosduj kainos nepabrangs.Kaip Js vertinate situa-cij?

inote, tai yra i pir-to lauti teiginiai, visi-kai neatitinkantys tikrovs.Faktai ir skaiiai i tikrj

atskleidia, kad vaizdas re-alybje kitoks.

Jei PVM bus padidintas,

daugumai alies gyventoj,kuri bstas ildomas cen-tralizuotai, sskaitos tikraipadids.

Pirmiausia ir skau-diausiai tai pajus tmiest ir miesteli, kuriilumos tiekjai savo kati-linse degina biokur, gy-ventojai. Kadangi jie jokiduj ilumos gamybai ne-naudoja, ildymas ikartnuo Naujj met brangtdaugiau nei deimtadaliu bent 12 proc., t. y. tiek pat,kiek auga PVM mokestis.

Man nesuprantama, ko-dl toki miest kaip Ute-na ar Taurag gyventojusi valdia nori nubausti irpapildomai pakratyti j ki-enes. Ar vien dl to, kadanksiau ie miestai pasi-steng susitvarkyti savok taip, kad sskaitos uildym bt maesns?

Kalbant apie didiuo-sius alies miestus, kuriuo-se ilumai gaminti vis dardaugiausia naudojamosdujos, j gyventojams il-

dymas irgi brangs, nepai-sant mokesi didinimoentuziast bandym ro-dyti prieingai.

Taip atsitiks dl to, kadPVM tarifas bus didina-mas daugiau (12 proc.) neidabar Lietuvos sudertamaesn duj kaina. Be to,pasaulin duj supirkimokaina dl stiprjanio do-lerio kurso ruden vl ov vir. Tai blogos naujie-nos, nes ilumos tiekjamsdujas teks pirkti brangiaunei i vasar, vadinasi,

tai tiesiogiai atsispinds irmoni sskaitose u il-dym bei kart vanden.

Taiau PVM mokes-t norintys padidinti Vy-riausybs atstovai tvir-tina, kad PVM lengvatayra socialiai neteisin-ga, ikraipo rink ir kaddalis moni, ildanisavo namus dujomis armalkomis, iandien jo-kios lengvatos neturi.

A ia teisingumo tik-

rai nematau. Individua-li nam eimininkai da-niausiai patys pasirenka,kaip ildytis savo bst,turi visas slygas taupytiilum, reguliuoti ildymindividualiai.

daug tredal vis skol apie 90 mln. lit. Taigivalstyb, didindama mo-

kesius, kamp uspeiiane tik gyventojus, bet irsavo ar savivaldybi val-domas staigas, kuriomsanksiau ar vliau reiksapmokti skolas, beje, ivis mokesi moktojpinig. O jei skolos neati-duodi, ji, kaip inome, tikdidja.

Ar inote recept,kaip bt galima ieiti iios sudtingos padties?

Pirmiausia reikia ne-siimti vienadieni ir nepa-

grst sprendim, t. y. ne-didinti joki mokesi.Liberalai Seime jau ure-gistravo silym prats-ti maesnio 9 proc. PVMtarifo galiojim ildymuiir kartam vandeniui. Ti-kims, kad sveikas protasnugals.

O ateityje, kad iveng-tume panai kartakoi-k silym svarstymo, rei-kia galvoti apie mokesinatos gyventojams mai-nim. Faktas tas, kad vai-

ri lengvat bus galima at-sisakyti tada, kai monikiense liks utektinai pi-nig jau sumokjus visusmokesius. Kai tai bus pa-siekta, teigiamas pasek-mes pajus ne tik gyvento-jai, bet ir valstyb. Ir ne-bereiks sukti galvos, kaipdidinti mokesius buslengviau ir paprasiau su-rinkti esamus.

Korupcija, piktnaudia-vimas tarnybine padtimi tai reikiniai, darantys labaiblog tak krato vystymui-si, stabdantys potencialias

investicijas. Todl kova sutokiais reikiniais turi btinuosekli ir negailestinga, ovaldantieji turi sudaryti ne-pakantumo atmosfer to-kiems reikiniams.

Labai sunku suprasti, ko-

ELIGIJUS MASIULIS: NELEISIME VYRIAUSYBEI KRATYTIGYVENTOJ KIENI IR DIDINTI MOKESIO U ILDYM

INFORMACIJA, KURIOS NESKELBIA VALDANTIEJI

A. Kleiva R. Gailinasdl nuo visuomens slepia-ma informacija, kad buvssavivaldybs administraci-jos direktorius R. Gailinasir Kdaini miesto seninas

A. Kleiva nuteisti u pikt-naudiavim tarnybine pa-dtimi ir patikto visuome-ninio turto grobstym. O tai,kad savivaldybs adminis-tracijos direktoriui padariusnusikalstamas veikas dar

buvo imoktos ir daugiaukaip 14 000 Lt ieitins pa-alpos, rodo Kdaini rajo-no valdanij darbieivisikai netinkam poir kov su nusikalstamumu, ne-atsaking mokesi mokto-j pinig panaudojim.

Kita vertus, inant, kadDarbo partijos lyderiaiV. Uspaskich ir V. Gapysnuteisti u panaias veikas,o pati Darbo partija kaltina-mojo nuosprendio ivengtik dl to, kad vis keit pa-vadinimus, Kdaini dar-biei, j iniasklaidos el-gesys n kiek nestebina.Stebina kitkas kodl iosinformacijos neskelb kitosrajono iniasklaidos prie-mons?

Kdaini aid inf.

PR


3/8


4/8

4 psl.

ALIS, KURIOJE NERENKAMI GRYBAI IRITIN POPULIARI LABDARA

Rugsjo 57 dienomisvedijoje, Veks (Vahjo)

mieste, vyko XXI Nacio-nalins Lietuvos ir ve-dijos draugij sjungosforumas LietuvaVek2014. Jame dalyvavo 16nari i Lietuvi ir veddraugij sjungos, i j 6nariai i Kdaini lietuviir ved draugijos.

Paintis su VekeVeks miestas kurtas

XIV amiuje ir priklausoSmalando regionui. vedaij vadina aliausiu mies-tu Europoje. Jame gyvena

75 000 gyventoj. Mies-te gerai ivystyti verslai irpramon. Veks universite-te studijuoja 25 000 studen-t. Jis yra susibiiuliavs suKaunu ir net 25 mons pa-laiko ryius su Lietuva. ia

daug atvykli i kit ali.

Paskutin banga imigran-tai i Sirijos. Dedama daugpastang, kaip juos inte-gruoti vedijos visuomen.

Smalando regione yra500 eer. Vek supa nuos-

tabus Asneno eeras. Jo irdaugelio sal pakrants t-

siasi apie 700 kilometr. Sa-los ir pakrants apaugusiosmediais ir krmais. Kitaipnei Lietuvos eer pakrant-se, ia maai oli, nes eerdugnas ir podirvis yra bazal-tas. Eerai negils ir grei-tai yla. Juose gausu uvir vej. Ypa daug vej irturist ia atvyksta i Rusi-jos. Pakrantse daug kukli,graiai sutvarkyt ir nebran-gi poilsiaviei. Turjomegalimyb dvi naktis praleis-ti graiojoje VandrarhemoEvedal poilsiavietje. Ste-

bino tai, kad gana dideljepoilsiavietje mus apgyven-dino ir maitino viena jaunamoteris. Dauguma toki po-ilsiaviei yra sikrusiosanksiau buvusi dvariuksodybose. Dl vairi prie-

asi, pasikeitus savinin-

kams, juos perm valstybir vliau perleido jaunomseimoms.

Didij Smalando teri-torijos dal sudaro mikai. Jmediena ir atliekos naudoja-

mos biokurui. Mikai labaigraiai tvarkomi. Juose dau-

gyb uog ir gryb. vedairenka ir valgo tik voveraitesir pievagrybius, nors baravy-k, raudonviri nors dal-giu pjauk. Dirvoemis pras-tokas ir akmenuotas. Armenssluoksnis vos 1520 cm,giliau bazaltai, todl dirvasir net eerus tenka kalkinti.Nedidelius laukus juosia su-rinkt akmen tvoros. Iliksmulks eimos kiai. Augi-nam ems kio augal irgyvuli asortimentas nedi-delis.

Ambasadoriausvedijoje dmesysForum pradjo Veks

komunos vicemer BeritSwalender, o angin kal-b pasak didel ms a-lies draug, pastor, Nacio-

nalins Lietuvos ir vedijos

draugij sjungos pirminin-k Walla Carlsson. Forumene pirm kart akyviai daly-vavo ir pasak kalb Lietu-vos ambasadorius vedijojeEitvydas Bajarnas. Jis i-samiai papasakojo apie ve-dijos ir Lietuvos santykius,ryius ir perspektyvas. iuometu vedijoje gyvena ir dir-ba 10 000 lietuvi. Ambasa-dorius papasakojo apie pro-blemas ir galimybes jiemspadti. Ambasada daug dir-ba, stengdamasi padti u-megzti ryius tarp ms

alies ir vedijos verslo part-neri ir piliei. Ambasado-rius ypa skatino plsti ry-ius tarp visuomenini or-ganizacij, bendruomeni irpavieni gyventoj. Jis pui-kiai ino situacij Lietuvos

kaime, todl paadjo padtisurengti Lietuvoje konferen-cij ir supaindinti ms a-lies eimos ki savininkussu vedijos eimos ki vi-suotine kooperacija.

ali santykiai nuosenj laikPagrindin praneim

vedijos ir Lietuvos santy-kiai ndienos viesoje pa-dar inomas visuomensveikjas ir Lietuvos pat-riotas Jarlas Brantingas. Jisapvelg ms taut san-tykius nuo senj laik ikidabar ir nurod daug bd,

kaip bendrauti ateityje.Ypa dideles galimybes ben-drauti jis mato ems kyje.vedus domina bent 50 au-gal ri, kurios auginamosLietuvoje ir beveik neino-mos vedijoje. Jarlas turimiko vedijoje ir Lietuvoje.J labai jaudina ms mikipardavimas ir grobuoni-kas naudojimas. Tuo ir kitaisopiais klausimais jis ne kartkreipsi ms valdininkus.

Pranej papild taip pataistringas Lietuvos draugas,publicistas ir visuomens

veikjas Paras Lindstromas.Jis papasakojo apie vedi-jos moni param Balti-jos alims Atgimimo laiko-tarpio pradioje. 19901991metais, kiekvieno pirma-dienio 12 valand, pagrin-dinje Stokholmo aikt-je ir daugelio kit miest irmiesteli aiktse rinkdavo-si minios moni ir buvo ap-tariama situacija Lietuvo-je ir kitose Baltijos alysebei parama joms. Tuose mi-tinguose buvo pasakyta per20 tkst. kalb. Mitingai nu-

trko tik po puo Maskvoje.Paras Lindstromas para irileido knyg apie Latvijosir Estijos nepriklausomyb.Jau paruota spaudai didelsapimties knyga apie pastar-j 24 met Lietuv.

Forumo dalyviai su ne-rimu kalbjo apie vykiusUkrainoje ir grsm Balti-jos alims. Nors vedija ne-priklauso NATO, ji aktyviaiprisideda prie t grsmiprevencijos Lietuvoje ir ki-tose alyse. T patvirtino irLietuvos ambasadorius ve-dijoje. Pastaruoju metu vi-soje vedijoje organizuoja-mi mitingai ir kiti renginiaiUkrainai paremti.

Naudinga vedparamaWala Carlsson, Karin

Knutsson ir kiti isamiai su-

paindino su socialins para-mos organizavimu vedijojeir parama Lietuvai. Aplan-kme puiki ir didel lab-daros Second hand par-duotuv Vekje. Joje dirbavairaus amiaus savanoriai.Parduotuv per metus ap-lanko ir perka vairius daik-tus 72 tkst. Veks ir jo apy-linki gyventoj. domu, kaddaugelis pirkj po kurio lai-ko vl atnea pirktus padv-tus daiktus ir rbus, kurie vlparduodami. Gauti pinigaiskiriami tik labdarai ir vai-

riems projektams remti. Pa-vyzdiui, iemet parduotuvdarbino 10 neturini jokioisilavinimo ir noro dirbtijaun moni. Toki Vekjeyra apie 150. Po ei mne-si vienas i j susirado dar-b, kitas pradjo studijuoti, okiti radikaliai pakeit poir gyvenim.

Daug kalbta apie para-m Lietuvos negaliesiemsir jos tobulinim. I ties pa-rama, kuri pasiekia Lietuvi vedijos, yra labai dide-l ir tenka tik stebtis, kiek

daug vedijoje pasiven-tusi padti Lietuvai mo-ni. Gaila, kad mes ne vi-sada deramai vertiname jpastangas. Buvo pateiktapavyzdi apie atskir ra-

Nukelta 5 psl.

Kdaini lietuvi ir ved draugijos nariai su Lietuvos ambasadoriumi vedijoje E. Bajarnu(antras i kairs).

Senj automobili absurdo muziejuje.


5/8

5 psl.

SKAITYTOJ LAIKAI

jon bendradarbiavim, pa-vyzdiui: Biruose, parmusvedams, veikia labdarosduonos kepykla, su nega-liaisias dirba i ten atvykjauni savanoriai, Plungje linini rankluoi ir kit

audini, kurie labai paklau-ss vedijoje, dirbtuvs. Suvedais glaudiai bendradar-biauja ir kupiknai, anyk-tnai, jurbarkieiai bei kiti,taiau bendradarbiavimo re-zerv dar labai daug ir juosreikia inaudoti.

Absurdo muziejujestebino gryb gausaDu pusdienius vykome

ekskursij po Veks apy-linkes. Pirmiausia aplank-me absurdo muziej mi-ke. ia gyvens keistuolis

daug met rinko atveamusnusidvjusius automobi-lius ir juos eksponavo. Ke-li hektar plote teberiogsosurdij vairi marki au-tomobiliai. Nors niekas da-bar eksponat nekaupia, neskeistuolis mirs, j niekasnedrasko ir nerenka meta-

lo, ia lankosi daug moni,o mikininkai juos toleruo-ja. Juolab kad iemet aplinkeksponatus ir net po jais pui-kuojasi daugyb baravyk,

kazlk, raudonviri ir ki-toki gryb bei augal ir gy-vn.

Toliau pavaiav sustojo-me prie atviro pakels kios-ko. Kioskas be dur ir vei-kia vis par. Jame kinin-k Ritos ir Lennarto Fro-berg eima pardavinjavairias sodo ir daro ru-

dens grybes. Jos idstytosant lentyn. alia rminiaipakeliai ir pirkjai gali pa-sisverti, kiek ir koki norivaisi ir darovi. Ant sie-nos kabo kainoratis, o pi-nigai metami sen metali-n pieno bidon pro ipjaut

dangtyje plyel. Pasakgido, panai kiosk esamayra daugelyje vedijos vie-t. Kada toki kiosk tur-sime ir Lietuvoje?

Sodas tarp akmenVliau nuvaiavome so-

dininkysts k. Jame ki-ninkaujantis jaunas energin-gas jau etos kartos sodybosvyras dirba savivaldybje.kininkavimas tik pom-gis. Sodas unikalus jametarp daugybs akmen augaapie 30 sen verting obel

veisli. Turjome galimybparagauti j vaisi. Tai po-mologinis sodas ir valstybkininkui moka speciali i-mok u genofondo saugo-jim. Nors vietov primenaroj, kininkauti nra leng-va. ia nemanoma net duo-bs ikasti, todl sodininkas

ia leidia augti savaimi-nms laukinms obelimsir kit ri mediams, netkadagiams. Senas veislesskiepija tuos laukinukus

ir mediai auga visai neblo-gai. Tiesa, metinis prieau-gis nedidelis ir beveik ne-

reikia medi genti. Sodas6 ha ploto, isidsts gra-aus eero pakrantj. Jameauga vairiausi augalai irgrybai, ganosi ernai. er-nams sodininkas sja ne-didelius plotelius avi. I

Gerbiama redakcija,

spalio 16 d. laikraty-je Rinkos aikt buvo in-formacija, kad Kdainiuo-se spalis paskelbtas ypsenmnesiu. Daug nuotrauk,keletas Savivaldybs tary-bos nari, bet visi tik Dar-bo partijos atstovai. Juk Ta-ryboje yra ir moni i kitpartij. Susidaro spdis,kad Rinkos aikt taiDarbo partijos laikratis.Man atrodo, kad nereikiaignoruoti Tarybos opozici-jos, nes gyvenimas keiia-si ir dabartin opozicija galitapti valdanija dauguma.Reikia dirbti ir ne vienai ko-kiai nors partijai, o visiemskartu Kdaini krato mo-ni gerovei. Gyventojai ne-kvaili, visk mato ir supran-ta, o toks vienos partijosnari iauktinimas, manau,yra neetikas. Liaudies pa-tarl sako, kad lazda turi dugalus. Tas kitas galas galistipriai smogti pagyrnams.

Atkelta i 4 psl.

Gerai jums, ponia vi-cemere Nijole Naujokiene,ypsotis, nes pati turite ge-rai apmokam darb, valdi-k main, daug kit privi-legij. Js vaikai turi gerusdarbus, o js dukra ligo-nins vaistins darbuoto-ja jau puik nam pasista-t. Bet k js padarte, kadkiti Kdaini krato monsgalt ypsotis? Nauj dar-bo viet nekuriate, o kur lie-

ka laisva vieta savivaldybsstaigoje savus susodina-te. Man ypsotis nesinori,nes minimaliosios algos vosmaistui utenka. Vyras ne-teko darbo, o snus, nors irbaig mokslus, darbo K-dainiuose neranda, nes bejs protekcijos darbo K-dainiuose negausi. Manau,kad nemaai moni palie-ka Kdainius dl tokios po-litikos viskas tik saviems.Nemylite js kdainiei,nemylite...

Kdainiet S. Misinien

Gerbiamieji,

Kdaini aid laikra-tyje Nr. 4 perskaits ger-biamo Viktoro Muntianokreipimsi rajono savival-dybs gyventojus, nutariauparayti kelet odi.

Viktor Muntian pas-tu nuo t laik, kai baigsmokslus jis atvyko dirbti Kdainius. Tuo laiku ir manteko dirbti eiliniu darbuo-toju viename i skyri. Visi

pajutome, kad atjo jaunas,energingas mogus, imanan-tis statyb reikalus. VliauV. Muntianas jo rajonovaldytojo pareigas, buvo ra-jono meras. Pertvarkant sa-vivaldybs valdymo struk-tr, buvo tvirtinamos irdarbuotoj pareigybs. Tu-rdamas ir savo argumen-tuot nuomon, valdytojaspirmiausia pasitikjo skyrivedjais.

Ne kart teko sitikinti,kad V. Muntiano vadova-vimo laikais savivaldybjebuvo maiau biurakratizmo.

Jo darbo diena daniausiaiprasiddavo ne usidariuskabinete, o lankantis ats-kiruose miesto rajonuose.Jam buvo svarbu, kaip tvar-komos gatvs. V. Muntianodka ir rpesiu igrajoKdaini senamiestis, kuraplankyti, pabti ia traukiavisus, negda ir svei pasi-kviesti.

Iki rinkim dar keli m-nesiai, bet a asmenikai jauapsisprends, u k balsuo-siu. Manau, kad Kdaini

rajono merus labiausiai tin-ka V. Muntianas. Su juo len-gva bendrauti, jis mog su-pranta, turi vadovo gyslel.

Juk ne vienas jauia-me, kad dabar ms rajo-ne, kaip ir ankstesniais tary-biniais laikais, pripastamatik viena partija ir viena tie-sa. Rinkimai savivald,manau, yra rimtas egzami-nas rinkjams. Nuo to, kaipj sugebsime ilaikyti, pri-klausys ir ms ateities gy-venimas.

Povilas Taparauskas

Dkojame gerbiamiems skaitytojams u nuomon irkvieiame visus, kurie neabejingi tam, kas vyksta rajone,rayti mums. Atvirai isakykite savo problemas ir skaudu-lius, kelkite opius ms krato visuomenei klausimus, kadpatys taptume savo gerovs krjais.

Redakcija

vaisi spaudiamos sultys,kurias labai noriai perkavokieiai.

Vais ikolektyvinio daroKit dien aplankme

Veks banyios vysku-

pij. Tai t ikri rmai su pa-veiksl galerijomis ir mu-ziejais. domiausia, kad ivyskupijos matyti sena dvi-bokt banyia, netolie-se, miesto pakratyje, kelihektar plote yra vysku-pijos em. Prie keleriusmetus atsirado pensininkaskininkas, kuris ia krekologin kolektyvin dar-. Jam pagalb ateina kitientuziastai, kurie talkina at-liekant vairius darbus arnet turi savo sklypelius. Au-ginamos vairiausios daro-vs, i atliek daromi kom-postai ir atsiveama karvimlo. Darovmis kios-kelyje prekiauja kitas pa-tyrs senolis, kuris dar tei-kia lankytojams vairiausiasaugal auginimo konsul-tacijas. Kiekvien savait-gal kuklioje lauko virtuv-je ruoiami valgiai, kuriaisvaiinami sodo talkininkaibei visi lankytojai. Gardiasriuba vaiinoms ir mes.ia taip pat rengti papras-ti staliukai ir suolai, vyks-ta vairios diskusijos. So-das neaptvertas, nra jokisarg. I vis pusi j supapsij takai. Visi, kas tiknori, gali vaikioti po dar- tarsi po botanikos sodir grtis bei susipainti sudaugybe darovi bei gliri ir veisli. Lankytojaiateina eimomis, j ratasvis pleiasi. Numus der-li, jis visas parduodamasarba atiduodamas labdarai,o daro eimininkai ieinaiemos atostog. Manome,kad toks kininkavimo b-das turt dideles perspek-tyvas ir pas mus. Svarbu

rasti entuziast ir juos pa-laikyti.

Forumas dav naudosPaskutin forumo dien

aptarme tolesnius bendra-darbiavimo kelius, kaip ge-rinti draugijos veikl. 2015met forumas vyks Lietu-voje, tikriausiai Anyk-iuose. Pakeliui namusdar aplankme nuostabHuseby nacionalin park.Tai eer ir pauki kara-lija. Daug muziej ir senrestauruot pastat. Mums

didiausi spd padarrestauruotas bal rdos per-dirbimo fabrikas, veikiantisir malantis miltus vandensmalnas ir labai graiaitvarkoma aplinka. Net ka-tonai dar visai ali, nes j

dar nepuola kerkandys.Vakare pasiekme Karls-hamno uost ir puikiu SeaWays keltu grome Lie-tuv. Visi forumo dalyviaiteigiamai vertino forumodarb. Manome, kad tikrai

turime daug ko pasimokytii ved.

Prof. Antanas SvirskisKdaini lietuvi ir ved

draugijos narys

Prof. A. Svirskis ypa domjosi senj obel veislmis.

Kdaini lietuvi ir ved draugijos narys J. vedas neatsilaik priegrybus.


6/8

6 psl.

1919 m. ruden Lietuvoskarin pads buvo labaisudnga, nes reikjo ko-vo net su trimis prieais:bolevikais, bermonnin-

kais ir lenkais. Bermon-ninkai provokikos orien-tacijos armija, suformuotaLatvijoje, kuriai vadovavoPavelas Bermontas. Pl-ikaudami Latvijoje, ber-monninkai pasiek ir Lie-tuv. Veldamiesi atviruskoniktus su gyventojaisir vienmis Lietuvos ka-riuomens gulomis, jiekl rimt grsm Lietu-vos valstybingumui. Su

jais kovojo k negausioskaro komendantr ir vie-tos policijos jgos. I karto

buvo ktasi, kad vokieikariuomenei palikus Lietu-v, su ja isikraustys ir ber-monninkai. Taiau taipnevyko.

Spalio 9 dien krate pa-skelbiama karo padtis, ospalio 12 dien vyriausiasiskariuomens vadas genero-las leitenantas Pr. LiatukasI brigados vad pulkininkleitenant K. Ladyg pasky-r fronto prie bermontinin-kus vadu. Pastarasis savobstin pasirinko Baisoga-

loje. Spalio 16 dien Lietu-vos Vyriausyb nusprendpradti kar su bermonti-ninkais.

Pagrindines savo paj-gas prieai idst iaursLietuvoje Saloi, Joni-klio, iauli, Radvilikio,Lyduvn, Raseini apylin-kse. Spalio 31 dien jie jaupasiek Jurbark, puldinjoRaseini, Taurags, Maei-ki, Teli komendantras,jas nuginkluodavo. iauliuo-se nesutik stipresnio pasi-prieinimo, um iln ir

Radvilikio geleinkelio sto-tis, o po keli dien Bir-us ir Nemunlio Radvilik.LinkaiiBaisogalosPa-nevio geleinkelio trikam-pis Lietuvai buvo svarbusstrategikai: juo vyko susi-siekimas su Kaunu ir Dau-guvos frontu, juo gabenomaist ir ginklus.

Be to, bermontininkaigaljo sibrauti alies gi-lum ir pulti laikinj sos-tin Kaun. Pradta ruotislemiamoms kovoms. Vy-riausiojo kariuomens vado

generolo S. ukausko sa-kymu Panevio atskirasisbatalionas pasitrauk i ko-vos su bolevikais fronto irpo 10 dien jau buvo miosu bermontininkais fronte.Jie isidst KlovainiMo-

KOVOS SU BERMONTININKAIS

GYVENIMO TRAUKINYS

ninRozalimoMaldi-nilaikoniAlksniupiruoe. tab kr Stri-kiuose. I Kauno Baisoga-l atvyks pulkininko leite-

nanto Edv. Adamkeviiausvadovaujamas atskirasis ba-talionas um pozicij Lin-kaiiaiinnaiDauglai-iaiiaulnai. io batalionotabas ir ligonin buvo Ja-saii, o kio dalis Daujo-i kaime. Spalio 15 dien Ikuopos valgai pirm kartsusirm su bermontininkaisDauglaii kaime. uvoradvilikieiai: jaunesnysispuskarininkis G. Sakalaus-kas ir eilinis J. Jaraminas. IKaiiadori atvyks karinin-ko K. kirpos vadovaujamas

Vilniaus batalionas isids-t nuo Paltyn ir aiginio ikiDubysos ups. II pstininkpulkas, vykds valgyb, iZaras buvo perkeltas e-duv. Marijampols bata-lionas saugojo Radvilikiogeleinkelio stot ir stebjobermontinink kariuome-ns veiksmus. emaitijoskomendantr rinktin sau-gojo KaunoSerediausJurbarko atkarp.

Spalio 16 dien pulki-ninkas leitenantas K. Lady-ga jau buvo sudars apsau-

gos linij, nors ir neitis.Tuo tarpu bermontininkailaiksi tokiame ruoe:KriukaiPavitinysLygu-maiiauliaiRadvilikisTytuvnaiViduklRa-seiniaiimkaiiaiErvil-kasJurbarkas. Spalio 19dien Radvilikio gelein-kelio stotyje bermontininkaisulaik ir ikrat pravaiuo-jant traukin, o nakt kittraukin, vykus Panev.Pagaliau atvyks arvuotastraukinys privert netiktaiupultus Marijampols ba-

taliono karius pasitraukti iuimt pozicij. Spalio 2022 dienomis vyko Linkai-i kautyns. Santarvinin-k karini misij atstovai,susirink iauliuose spalio30 dien, stengsi bermon-tininkus evakuoti i Lietu-vos. Deryb metu nutarta,kad iki lapkriio 14 dienosvokieiai ubaigs savo ka-riuomens evakuacij.

Radvilikio kautyns1919 m. spalio ir lapkri-

io mnesiais Radvilikis

buvo svarbiausias bermon-tinink organizacinis cen-tras. Tuometiniais Kratoapsaugos ministerijos Ope-ratyvinio skyriaus duome-nimis, Lietuvoje bermon-tinink buvo per 15 000.

Lietuvi kariuomens va-dovyb lemiam prieopuolim buvo numaiusilapkriio 16 dien, bet tu-

rjo toleruoti santarvinin-k misijos nurodymus. Ta-iau kyrjus nuolatiniamspuldinjimams, fronto va-das pulkininkas leitenantasK. Ladyga 1919 m. lapkri-io 18 dien suauk frontodali vadus tab Baisoga-loje, supaindino su esamapadtimi ir, prisims sauvis atsakomyb, be Vy-riausybs inios sak pra-dti puolim lapkriio 21dien.

1919 m. lapkriio 21-osios

3 val. ryto lietuviai pradjoRadvilikio vadavim. Mies-te buvo sitvirtin apie 800labai gerai apsiginklavusi

Gyvenimas kaip kelio-n traukiniu: vieni lipa, kitiilipa, kartais vyksta nelai-ming atsitikim, kai ku-riose stotelse ms laukia

siurprizai, kitose tik giluslidesys. Vos gim, mes li-pame traukin, kur suranda-me mums brangius mones,ir tikime, kad jie liks drau-ge visos kelions metu taims TVAI. Bet tiesa yravisai kitokia jie staiga i-lipa vienoje stotelje, palik-dami ms vienus be savo i-lumos, draugysts, meils.

Taiau yra ir kit, ku-rie lipa traukin ir kuriemums irgi labai svarbs tai ms seserys ir broliai,ms draugai ir mums bran-

gs mons, kuriuos myli-me. Kai kuriems i kelionatrodo kaip trumpas pasi-vaikiojimas. Vieni kelio-ns metu suranda vien tiklides, kiti visada pasiruopadti, jei kam reikia pagal-

prie. Gyvenviets puolimaspatiktas pulkininko V. Gri-galino-Glovackio vadovau-jamam II pstinink pulkui,turjusiam nemaai patirties

kovose su bermontininkaisDauguvos fronte. Puolimaspradedamas trimis voromis,kiekvienoje po vien bata-lion. pirmj atak buvosiuniamas silpniausias ba-talionas, nes tiktasi, kadprieas greitai i miesto pa-sitrauks. Stipresnieji buvonumatyti iauliams uimti.Mjr. J. Motiejno-Valevi-iaus vadovaujamas I bata-lionas puol Radvilik nuoKariam kaimo tiesia atvi-ra vietove pagal viekel irgeleinkel, nedarydamasdidesni apjim manev-ro. Puolimo pradioje, nak-t, ltn. S. Oeliui su kareivibriu pavyko sibrauti Ra-dvilik, taiau unugaryjebuv daliniai laiku neatvy-ko pagalbon. Bermontinin-kai, kuri daugum sudarvokieiai, tai pastebj, tuojpuol ltn. S. Oelio br iristm j i Radvilikio.. Nepasisek ir kitomsI bataliono kuopoms (Vy-tautas Lesius Lietuvoskariuomen nepriklauso-

mybs kovose 19181920,V., 2004). Lapkriio 22 d.7 val. ryto lietuviai, i vispusi apsup Radvilik,

ruosi atakai prie miestevis dar neveikiamus prie-us. Reikjo net keli puoli-m, vidudienio poilsio, kadvakare bermontininkai, ne-

atlaik spaudimo, pradtbgti i miesto.

Ivadavus Radvilik,lietuviams liko didelis karogrobis, kur paliko bgda-mi bermontininkai. Jaunu-tei ms kariuomenei taibuvo labai didel materiali-n parama. Visas prie pa-liktas turtas kit dien trau-kiniu i Radvilikio buvoivetas Kaun. uvusie-ji I pstinink brio kariaibuvo laidojami Baisogalos,o II pstinink brio e-duvos kapinse.

Tik ivijus prieus imiesto, Radvilik ar-vuotu traukiniu atvyko ge-nerolo H. A. Niesselio va-dovaujama karin misija,kuri pareikalavo karo veiks-mus sustabdyti ir pasi-traukti pradines pozicijas.Fronto vadas pulkininkasleitenantas K. Ladyga pa-kluso iems reikalavimams:lietuviai atsitrauk, kad ber-montininkai galt nekliu-domi ivykti i Lietuvos.Paskutinieji bermontinin-

kai Lietuv paliko 1919 m.gruodio 15 dien.Parinko

Mindaugas Rindzeviius

bos, treti ilip visam laikuipalieka ilges. Yra ir toki,kurie, vos tik spjam su jaisprasilenkti, greitai ilipa...

Mes stebims, jei mo-

gus, kur mes mylime, s-dasi kit vagon ir mus pa-lieka vienus. Aiku, niekasmums negali sutrukdyti jiekoti po vis traukin, betkartais mes nebegalime atsi-ssti greta j, nes vieta aliayra uimta. Nieko baisaus...Tai tokia ta kelion, pilnanusivylim ir svajoni, vil-i ir praradim. Kelion bebilieto atgal...

Pasistenkime supras-ti savo kelions draugus irkiekvienas iekokime tarp jpaties geriausio. Gali bti,

kad kelionje kuris nors galisusvyruoti, jam gali prireiktims supratimo. Susvyruo-ti, suklupti galime ir mes pa-tys, bet visada kas nors atsi-ras alia ir mus supras.

Didiausia ios kelions

paslaptis yra ta, kad niekasneino, kada ilips i trauki-nio. Mes neinome, kada i-lips ir ms bendrakeleivis,net ir tas, kuris sdi visai

alia. A galvoju, kad manbus lidna palikti trauki-n. Esu tuo tikras. Isiskyri-mas su artimaisiais ir drau-gais, kuriuos sutikau iametraukinyje, bus skausmin-gas. Bet tikiu, kad vien die-n jie atvyks centrin stotir a juos ivysiu su j baga-ais, kuri jie neturjo prielipdami traukin. Ir a b-siu labai laimingas, kad ga-ljau prisidti prie j bagadidinimo ir turtinimo.

Mano mieli draugai, pa-darykime visk, kad ms

kelion bt skminga ir lik-t tik geri prisiminimai tuo-met, kai mes ilipsime itraukinio. Visiems tiems, ku-rie keliauja mano traukiniu,linkiu GEROS KELIONS!

Artimojo laikas

Lapkriio 1-oji Vis ventj diena Lapkriio 2-oji Vlins

Brigados vadas pulkininkasleitenantas Kazimieras Ladyga


7/8

7 psl.

ATSIMINIM SKRAIST PRASKLEIDUSVerut Gruodyt viena idaugelio inteligenjos ats-tovi, nukentjusi nuosovienio reimo. Peda-gog, parzan ryinink,

kovotoja u Lietuvos laisvpatyr pragarikas kaniasek Lietuvos kaljimuose,ek tremtyje, bet nepra-rado viles, sprybs, gy-venimo diaugsmo. Auk-ljo ir globojo mirusiossesers eis vaikus, tarp jbuvo ir Rimvydas ereka.Jie iki iol dkingi Veruteikaip mamai. Nors dabarVerut beveik nevaikto irnemato, bet pilna gyveni-mo diaugsmo, stengiasinepal ir rody pavyzd

jaunimui.

Dabar daugelis dejuoja,kaip sunku gyven Lietu-voje, kaip nra darbo, atly-ginimai menki, mokesiaibaigia upjau. Tai, ino-ma, esa, bet paskaiiustos moters atsiminimusdarosi iek ek nejaukuir gda dl savo dejoni.Mums nereikia ks pae-minim, kankinim, mui-mo, bado, alio, dvasinsprievartos, atskyrimo nuoarmj. Ir nebe tokie jauroiniai, kaip kai kurie da-bar tvirna, atrodo sovie-

niai laikai, kai baisu buvopasaky od, kai akimirks-niu tapdavai liaudies prie-u, kai buvome persekio-

jami.

Taigi atskleiskime VerutsGruodyts prisiminimskraist.

Taip mane sumBuvo 1947 m. birelio

19 d. mano gimtadienis.Mane pasveikino man labaibrangus jaunuolis, teikda-mas 21 bijn. Buvau labaimaloniai pradiuginta. Deja,

birelio 21 d. mane areta-vo. T dien buvau Didia-salio vidurinje mokyklo-je, nes baigme egzaminuotiketvirto skyriaus mokinius.Reikjo sutvarkyti doku-mentus. Tuo metu atjo vie-nas partizanas apsivalgy-ti, ar galima ateiti mokyklvisam briui pailsti. T po-ils organizavo kaimyno s-nus partizan ryininkas.Dkui Dievui, kad kakienoperspti vyrai neatjo. Ma-tyt, mons pastebjo, kadkaim apsupo rus kariai ir

prisiartino prie mokyklos.Tikriausiai buvo garantuo-ti, kad uklups vis br,bet sum tik mus keturis:mane, partizan, eiminin-k ir jo seser. Vliau Vil-niaus kaljime pasimatym

atvaiavusi mano mama pa-pasakojo, kad idav tas kai-myno snus. Jis, pasirodo,tarnavo okupantams. Parti-zanai j nubaud aukiausia

bausme.Kani pradiaSunkiausi kankinimai

buvo savame stribyne: iadaug buvo nukankinta mir-tinai. Po keli dien nieki-nimo ir kani mane ive- Lazdij rajono kaljim.Ten irgi buvo nemaai iau-rumo, bet reiau kviesdavotardyti. Tai vykdavo da-niausiai nakt, jungus radi-j, kad nesigirdt kankinto-j keiksmaodi ir kaliniaiman. ia patard savaitive Marijampols kal-jim. kaljim buvo su-veti aplinkini rajon kali-niai toliau tardyti ir galutinainuteisti.

ia kameroje tarp trisde-imties kalini buvo ir Onu-t Staugaityt, su kuria ar-timai susidraugavome. Mesabi vadovavome kamerospogrindio veiklai. Mumspritar daugelis kamerosmoter. U t veikl buvo-me danai baudiamos kar-ceriu.

Neinau, kada tas kalji-mas statytas, gal Smetonoslaikais, bet sprendiant i to,kad prie sienos buvo grandi-ne pritvirtintos keturios lo-vos, kamera buvo skirta ke-turiems monms, o msbuvo trisdeimt. Mes vosgaljome tilpti ant grindsussti ant savo maieli.Nakt turjome sugulti labaitvarkingai, viena prie kitosant ono i abiej kamerospusi. Vien kojos siekda-vo kit krtin. Nakt gal-davome apsiversti tik pagalkomand, kad vl visos su-tilpume atsigulti.

Gelbjo malda,rankdarbiai irlaik raymasOnut vadovaudavo mal-

doms. Ji atmintinai mok-jo v. Mergels Marijos li-tanij, roin, daug giesmi.Melsdavoms labai tyliai.Roinius pasidarydavome iduonos, kuri duodavo ka-ljime. Paimi minktimo irsuki delnuose, kol ant del-no lieka duonos glaistas. Ij darydavome karoliukus,suverdamos ant silo kaip

normal roin. Tiems roi-niams laikyti pasisidavomejuodos mediagos maytmaiel ir isiuvindavome.

Siuvinti mokjo dauge-lis. Spalvotus silus itrau-kydavome i savo spalvot

skareli. Adat mums at-sisdavo i nam, tik, ino-ma, ne patu, bet siuntiniuo-se, su kuriais prie kaljimovart stovjo motinos, sess

ir kiti artimieji, kad ir koksbt oras. Kartu su mais-

tu mums atnedavo ir r-komojo popieriaus, ant ku-rio paraydavome laikeliusnamikiams ir sidavome maieli siles, nes anks-iau atnetus maielius leis-davo grinti. Taip gaudavo-me maieli silse pietukerdeli gabaliukus, svog-nuose ir obuoliuose ada-t. Visk reikdavo labaigudriai slpti, kad tikrinantneaptikt, nes nutraukdavosiuntini perdavim. Bal-tus maielius pasilikdavomesiuvinjimui. Atri peiliu-k pasigamindavome imu-usios lango stikl. inoma,juos reikjo slpti grindplyius.

Rkomj popieri pa-naudojome laikams rayti.Motinos nesuprasdavo, kammes praome tabako ir rko-mojo popieriaus, galvodavo,kad gal rkome. O i tikr-j popieriaus bdavo galimagauti tik kartu su tabaku. Jatiduodavome vyrams. La-bai daug laiko uimdavo t

laik raymas. Mat raytireikdavo taip, kad prii-rtojas nepastebt per aku-t. Su kitomis kameromissusikalbdavome ir Mor-zs abcle. Jei pagaudavo,u toki veikl bdavo bau-diama karceriu. Laikuiuspasiraydavome slapyvar-diais: Onuts slapyvardisbuvo Baltija, mano iau-rin. Mes abi raydavomebendrai visos kameros var-du. Taip ir vyrai mums ra-ydavo. Nors nelinksmosslygos buvo, bet daug juo-

kaudavome, nes buvo patims jaunyst. Taip pakel-davome vieni kitiems nuo-taik.

Ms su Onute darbasbuvo ne tik rayti, bet ir per-duoti tuos laikuius. Siunt

pakuodavome pergamen-tin popieri, sprindio il-gio, madaug per tris pirtusploio. Dl varos kame-roje sddavome be bat.

Vien kart per dien de-imiai minui ileisda-

vo pasivaikioti. Tuo laikuturdavome paruot siuntperduoti dvi kameras. Sukaimynais Morzs abclesusitardavome, kad avalynapsiausime prie vienos ka-meros, o grdamos nusiau-sime prie kitos. Ijusios vi-sos pasilenkdavo apsiauti.Tada Onut ir a duodavo-me signal duris ir po jo-mis pakidavome siunt, tuopaiu pasiimdavome mumsparuotus laikuius.

Vakarinio patikrinimometu laikuius perduoda-vome tris kameras. ma-daug sprindio dydio mai-el suddavome laikuiusir priridavome ant ilgo si-lo. Pasiklaus, kur visa gru-p priirtoj eina, kurikamer rakina, duodavomesignal kalinms. Viena j,atsistojusi ant spintels, kurbdavo vandens bakelis, i-kidavo rank pro lang, omes imesdavome laiku-ius. I viraus pagal signa-l mums nuleisdavo maiel

su patu, mes j pasiimda-vo ir priridavo savo siunt.Tas patas veik visu tem-pu. Mano byloje mus areta-vo keturis. Tokio susirain-jimo dka vien ileidome namus.

Danai buvobaudiama karceriuMums su Onute u vai-

ri veikl danai tekdavopasdti karceryje. ia pa-rai gaudavome litr iltovandens ir du imtus gramduonos. trei par duoda-

vo vien kart balandos, va-dinamos sriuba.Vien kart mes su Onu-

te atsdjome penkias parasbendrame karceryje. Gru-sios kamer, apsirengmeiliau. Greitai pasiuvau i

antklods markinius, kadOnut galt po treningaisapsivilkti. Po poros valandived septynioms paroms karcer, bet prie budiniojo

posto korpusinis Varnas (pri-irtojo slapyvardis) paste-bjo ms aprang. Ikvietmoter, kuri mus ireng irnuved ne bendr karcer,o atskir, kur buvome tiktaidviese. Buvo altas lapkri-tis. Langas auktai praviras.ia nebuvo jokios spintels,kad galtume pasiekti lan-g udaryti. Judjome, kolpavargome. Atsigulme antdrgn cementini grind.Madaug dvylikt valandigirdome, kad rakinamosdurys. Joms atsidarius, kri-to drabui usnis visi tiedrabuiai, kuriuos i msatm. Mes greitai apsiren-gme, dar radome duonos irderos. Pavalgme, o liku-ius suslpme treningus.

Kai grome po septynipar, mums papasakojo, kadtas jaunas priirtojas atra-kino kamer ir liep vienaii ms neti drabuius. Jispaliko atidarytas kamerosduris ir liep eiti prie sienos,kad nepamatyt kiti postai.is mogus buvo visada la-bai geras, monikai su mu-mis elgdavosi, dl to labairizikavo. Jam grs ne kar-ceris, o kaljimas.

Vien kart mus visai uniek ivar karcer. Onu-tei papasakojau apie savoeim kak juokingo ir mesabi nusijuokme. Stebjsmus pro langel priirto-jas sura raport, kad juo-kms, ir u tai gavome popenkias paras karcerio.

Labai danos bdavo kra-tos. Suvarydavo vien ka-ljimo sparn, irengdavo,ikratydavo daiktus, dar pri-versdavo tpt stot pagal ko-

mand. Tuo paiu momentukrsdavo ir ms kameras.Irinkdavo ms suslptasstiklo ukeles. Viena labaiuoli priirtoja sutrauk inam gautus ms roiniusir numet nuoaliau. Kar-tu krat ir kriminalines ka-lines. Jos gi profesionaliosvagils. Viena pagrieb tsutraukyt roin ir padavman. A pasidariau roin iketuri deimi gelsv stik-lini karoliuk ir i deim-ties juod. Taip ijo penkipaslapi roinis. J ilai-

kiau vis kaljimo ir trem-ties laikotarp. Ir dabar j tu-riu, tik su juo meldiuosi.

Tsinys kitame numeryje

Parengta pagalV. Gruodyts atsiminimus

Onut Staugaityt ir Verut Gruodyt 1955 metais Irkutske.


8/8

8 psl.

Renginiai Kdainiuosespalio 25lapkriio 8 dienomis

/8,69 Eur.

ISSN 2351-633XDidioji g. 46,

57257 Kdainiai

El. patas: [email protected]. +370 656 47232

Laikra galima ras Liberal sjdio Kdaini skyriaus bsnje adresu: Didioji g. 46, Kdainiai,degalinse ir interneto nklalapyje www.kedainiuaidai.lt raidmis paym straipsniai bus apmok i LRLS rinkim kampanijos sskaitos. U skelbim ir reklam turin redakcija neatsako.

Spausdino UAB Valdo leidyklaGedimino g. 34, Ukmerg

PR

Kdaini arenaSpalio 25 d. 18 val. LKL: Kdaini Nevis

Prien Prienai rungtynsSpalio 28 d. 18 val. BBL: Kdaini Nevis Tyco

Rapla Estonia rungtynsSpalio 31 d. 18 val. LKL: Kdaini Nevis

iauli iauliai rungtyns

Kdaini kultros centras

Iki lapkriio 15 d.veiks Kdaini dails mokyklos pradi-nio ugdymo mokini krybini darb paroda Svajons

Kdaini evangelikreformat banyia

Lapkriio 2 d. 16 val.Vakaras mirusiemsmenininkams atminti

Daugiakultris centras

Spalio 131 d. 1863 m. su-kilimo muziejuje (Paber)skulptoriaus Juliaus Urbo-naviiaus autorini darbparoda.

Janinos Monkuts-Marks muziejus-galerija

Spalio 24 d. 17 val.VI-osios Lietuvos tekstils meno bienalsparodos TEKSTIL X atidarymas

Kultros ir meno dienosPeldnagi seninijoje spalio 24 d., Pernaravos seni-nijoje spalio 25 d., Truskavos seninijoje spalio 25 d.,Gudin seninijoje lapkriio 8 d., Kraki senini-joje lapkriio 14 d., Josvaini seninijoje lapkriio16 d., tos seninijoje lapkriio 22 d., Dotnuvos seni-

nijoje lapkriio 23 d. Rajono Kultros ir meno dienosbaigiamasis renginys vyks 2014 m. lapkriio 29 d.

Lapkriio 2 d. eurobusas atkeliauja Kdaini kratFinans ministerija gyvendina euro vedimo Lietuvojevieinimo kampanij. Visose savivaldybse organizuo-jami informaciniai seminarai ir eurobuso kelions. Eu-robuso keliautojai aidimais ir viktorinomis supaindinagyventojus su euro vedimu.

Lapkriio 2 dien eurobusas keliaus po Kdaini rajonosavivaldyb. Josvainiuose bus 10 val. (prie seninijos),Kdainiuose 13 val. (miesto centre, automobili stov-jimo aiktelje prie prekybos centro Norfa), Vilainiuo-se 16 val. (prie seninijos).

Gimtadienius veniapar t i jos na ria i :

Deivydas ukas

Egidi jus Dovydaviius Zenonas Marma

Sveikina bendraminiai

Documents

Laikraštis #5