1 SKYRIUS. PARLAMENTO TEISS SAMPRATA

1 poskyris. Parlamento teiss svoka.Siekdami suvokti kas yra parlamento teis, turime isiaikinti ir daugiau svok bei vertinti kontekst, kuriame ji egzistuoja ir vystosi. Ta terp susijusi su kitomis valdiomis, ko-egzistuojaniomis kiekvienoje valstybje, taip pat ir apskritai su valdi padalijimo teorija bei parlamento vieta ir funkcijomis valstybs valdios sistemoje.

Parlamento svoka kilus i prancz kalbos (parler kalbti). Svoka parlamentas gali bti apibdinama taip: tai valstybs valdios organas (institucija), atstovaujantis vis Taut ir vykdantis jos suvereni vali, kurio pagrindins funkcijos leisti statymus, reguliuojanius svarbiausius visuomeninius santykius, ir vykdyti vykdomosios valdios (vyriausybs) bei aukiausij pareign veiklos kontrol. Beje, parlamento svoka naudojama kaip bendrinis, rinis Tautos atstovybs ir statym leidybos rm pavadinimas. Daniausiai parlamento svokos naudojimas asocijuojamas su demokratine valstybe. Faktikai, gi, vairiose valstybs ios institucijos tikrinis pavadinimas gana vairus: Seimas, Riigikogu, Folketingas, Stortingetas, Altingas, Nacionalin Asamblja, Nacionalinis Susirinkimas, Medlis, Kongresas, Dma ir kt.

Teiss svoka gali bti suvokiama dvejopai: kaip objektyviniu, taip ir subjektyviniu aspektu. Objektyvine prasme teis valstybs nustatyt ir jos prievartos pagalba utikrinam visuotinai privalom socialini norm (elgesio taisykli) visuma (tai pozityvioji teis) arba i paios gamtos ar mogaus proto iplaukianti elgesio taisykl (norma), t.y. imperatyvas vir paios valstybs ir pozityviosios teiss (tai natralioji teis). Skiriama raytin (statutin ir precedentin) ir paprastoji teis, pasaulietin (valstybin, vieoji) ir banytin (religin) teis, nacionalin ir tarptautin teis. iuo aspektu teis, kaip teiss sistema, gali bti skirstoma teiss akas, turinias specifini poymi ir savo reguliavimo objekt, (pvz., konstitucin teiss, civilin teis, baudiamoji ar administracin teis) ir teiss poakius (pvz., parlamento teis, autorin teis ir kt.), o taip pat tarpakinius kompleksus (pvz., bankin teis, komercin teis).

Subjektyvin prasme teis apibdinama kaip galimas konkretaus subjekto (teisini santyki dalyvio) elgesio modelis (tai juridin teis).Parlamento teiss samprata. Parlamento teis gali bti suvokiama keletu aspekt, kuriuos ia trumpai aptarsime. Vis pirma,parlamento teisvisuma teiss norm, reguliuojani parlamento nari ir parlamento rm status, elges (veikimo bd), kiek vienasmenikus, tiek ir kolektyvinius veiksmus, t.y. tai vidinis parlamento statymas, jo iimtin kompetencija. Pagrindinis parlamento teiss altinis parlamento (ar jo rm) reglamentas arba statutas.

Parlamento teiss savarankika teiss aka negalima pavadinti, taiau ji gali bti iskiriama savarankikkonstitucins teiss poak. Parlamento teisje dominuoja imperatyvus metodas (skirtingai nuo civilins teiss), taiau naudojamas ir dispozityvusis metodas, leidiantis subjektams pasirinkti elgesio model i keli galim variant. Taigi, pirmoji (aukiau pateikta) samprata - tai parlamento teiss, kaip konstitucins teiss poakio samprata.

Antra vertus,parlamento teis kaip mokslo poakis -visuma iniapie parlamento teiss normas, j realizavim, tam tikrus teisinius santykius. Ji ireikiama mokslinmis svokomis ir kategorijomis. Tyrinjami parlamento teiss norm ypatumai, sistema, realizavimo mechanizmas, reguliuojami visuomeniniai (teisiniai) santykiai. Iorikai (parlamento teiss) teiss poakis ir parlamento teiss mokslas sutampa, bet ne visikai, nes mokslas analizuoja normas ir t.t. Parlamento teis kaip mokslo poakis kuria specialias mokslo svokas, kategorijas. Mokslas visuomet platesnis u teiss ak, nes kuria teorijas, kuri gali bti daugiau nei pats tyrimo dalykas. Taiau tarp teiss akos ir mokslo yra glaudus ryys. Mokslo suformuluotos teorijos padeda formuluoti naujas normas. Taigi yra abipusis ryys.

Treia,parlamento teis gali bti suvokiama kaip mokymo disciplina, t.y. tai mokymo kursas, dstomas auktosiose teiss ar politologijos mokyklose, nagrinjantis parlamento, kaip valdios institucijos, kompetencij ir viet valstybs valdios institucij sistemoje, parlamento struktr (iorin ir vidin), parlamento nario (deputato) teisin padt (status), parlamento veiklos ir funkcionavimo principus bei teisin reguliavim, statym leidybos iimtins parlamento funkcijos procedras, parlamento prieirin, kontrolin veikl, apkaltos reglamentavim ir praktik bei kitus teisinius santykius, gyvendinant parlamento ir jos struktrini element funkcijas. i mokymo disciplina formuojasi teiss poakio ir mokslo (poakiu) pagrindu, t.y. juos abu apjungia, apima.

Be to, parlamento teis gali bti dstoma ir nagrinjama lyginamuoju aspektu arba tik per iimtinai nacionalin prizm, atskleidiant konkreios valstybs teisin reguliavim ir sukaupt praktin patirt. Visgi, nagrinti parlamento teis per siaur nacionalin poir, nevertinat kit valstybi praktikos, bt tas pats, kaip nagrinti sudting socialin reikin ar proces, nevertinant platesnio konteksto, todl io nuotolini studij modulio metu jums pateikiama gana ne maai kit valstybi praktini pavyzdi.Taigi, parlamento teis gali bti suprantama trimis skirtingais aspektais:a) kaip teiss akos poakis;

b) kaip mokslo akos poakis;

c) kaip mokymo disciplina.

2 poskyris. Parlamento teiss vieta konstitucins teiss moksle.Parlamento teiss vieta konstitucins teiss moksle. Aptarus parlamento teiss samprat, btina iek tiek apvelgti ir t teisin-socialin kontekst, kuriame ji egzistuoja.

Kiekviena valstyb savo funkcijas gyvendina per valstybs valdios institucij sistem. Parlamentas viena i sudtini tos sistemos dali ir, be abejons, pati reikmingiausia. Beje, ios institucijos valstybs valdi gyvendina vairiais bdais ir priemonmis.

Pagrindinis valstybs valdios organizavimo ir veiklos principas yra valdi padalijimas, kuris taip pat netiesiogiai tvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje[1]. Demokratinje valstybje valdios (suvereniteto) altinis yra tauta, ji gyvendina valdi tiek tiesiogiai, tiek per valstybs valdios institucijas. Tam, kad jokia valstybs valdios institucija savo rankose nesukoncentruot visos valdios ir kad ja nesinaudot nekontroliuojama, valstybs valdia daloma pagal valstybs vykdomas funkcijas statym leidiamj, vykdomj, teismin.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje (konstitucinje praktikoje) princip ne kart yra atskleids savo nutarimuose. Taigi, Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad is principas reikia, kad statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios turi bti atskirtos, pakankamai savarankikos, bet kartu tarp j turi bti pusiausvyra. Beje, is teiginys plaiau atskleidiamas, nagrinjant valdi padalijimo principo elementus. Kiekviena valdia gyvendinama per jos institucijas. Kiekvienai valstybs valdios institucijai suteikiama jos paskirt atitinkanti kompetencija, kuri lemia tos valstybs valdios institucijos vieta tarp kit valdios institucij, jos galiojim santykiai su kitais galiojimais. Parlamentas leidia statymus, Vyriausyb juos gyvendina, teismai vykdo teisingum.[2]Tokia interpretacija siejasi su garsiuoju 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracijos 16 straipsniu, kuriame tvirtinama, jog Visuomen, kurioje mogaus teisi garantijos nra utikrintos ir valdi padalijimas nenustatytas, neturi konstitucijos[3].

Tautos atstovyb Parlamentas renkamas tiesioginiuose rinkimuose, tad prastai iai institucijai ir tenka pagrindinis vaidmuo valstybs gyvenime ir valdios organizavime. Parlamentas ne tik priima statymus, bet ir turi plaius vykdomosios valdios kontrols galiojimus (o kai kuriose valstybse net ir renka valstybs vadov prezident).Valdi padalijimo principas. Kaip jau buvo prie tai usiminta, iuolaikinse demokratinse valstybs valdi padalijimo principas yra esminis ir gyvybikai btinas, kurio nesant valstyb negalt laikyti savo politinio reimo demokratiniu, o tik autoritariniu ar kas dar blogiau totalitariniu. Taigi, valdi sistemoje Parlamentas atlieka (kaip pagrindin) statym leidiamj funkcij.

statym leidiamoji valdia, pati aukiausioji, pagalJohn Locke, gali priklausyti tik parlamentui, kuris atstovauja visai tautai, turdamas vienintel tiksl utikrinti visuomens nari gerov bei apsaug. Jis gyvendina valdi, kuri yra subordinuota statym leidiamajai valdiai, nors turi tam tikr taikymo laisv siekiant utikrinti korektik ir tstin statym taikym, o taip pat ir federacin valdi, palaikydamas santykius su usienio alimis (tarptautins sutartys, karo ir taikos reikalai).John Lockeprioritet teik statym leidiamajai valdiai, kuri yra aukiausia ir vadovauja kitoms valdioms, t. y. pagal galiojimus valdios yra nelygios. Ir tikCh.L. Montesquieuveikale Apie statym dvasi valdi padalijimo teorija gauna baigtin iraik.Charles Louis Montesquieura:Kiekvienoje valstybje yra trys valdios rys: statym leidiamoji valdia, vykdomoji valdia, kuriai priklauso taut teiss[4]dalykai ir vykdomoji valdia, kuriai priklauso civilins teiss reikalai.

Pirmoji valdia, valdovas ar staiga, priima laikinus ar nuolatinius statymus, juos taiso ar panaikina. Antroji valdia sudaro taik ar vykdo kar, priima ir siunia pasiuntinius, utikrina saugum, saugo nuo upuolim. Treioji baudia u nusikaltimus ar sprendia atskir asmen ginus. i pastarj valdi vadiname teismine valdia, o antroji paprastai vadinama valstybs vykdomja valdia[5].

PagalCh.L. Montesquieunra laisvs, kai viename asmenyje ar vienoje staigoje statym leidiamoji valdia sujungta su vykdomja valdia, nes pagrstai galime baimintis, jog bus priimti tironiki statymai, kurie bus tironikai vykdomi. Taip pat nra laisvs, jei teismin valdia nra atskirta nuo statym leidiamosios ir vykdomosios valdi. Jeigu teismin valdia bus sujungta su statym leidiamja valdia, tai piliei teis gyvyb ir laisv bus paeista, nes teisjas bus ir statym leidjas, o jei ji bus sujungta su vykdomja valdia, tai teisjas gals naudoti prieprieos jg. Apie statym dvasi autorius teigia, kad viskas praus, jei tas pats mogus ar staiga, tas pats luomas (kilmingieji ar liaudis) vykdys visas tris valdios ris leis statymus, juos vykdys ar teis u nusikaltimus ir sprs individ ginus.

Kokia, vis tik, statym leidiamosios valdios prigimtis? statym, t.y. aukiausios teisins galios normini akt, reguliuojani svarbiausius visuomeninius santykius) primimas patikimas parlamentui valdios institucijai, kuri sudaro tautos irinkti atstovai. Jie ireikia vairius visuomens interesus, o tuo paiu atstovauja vis visuomen. Tautos atstov vykdoma statym leidiamoji valdia utikrina demokratij ir tautos savivald. Kartu reikia paymti, kad ne tik parlamentas, bet ir pati tauta tiesiogiai gali priimti statymus. Taiau daugelis statym yra priimti parlamento, laikantis sudtingos statym leidybos procedros. Parlamentas vairiose alyse vadinamas skirtingai: kongresas, Riksdagas, Folketingas, asamblja, susirinkimas, Seimas, parlamentas ir pan. Parlamentas bendrinis statym leidiamosios institucijos pavadinimas. Parlamentar skaiius, parlamento struktra, darbo procedros yra nustatytos kiekvienos alies konstitucijos ir statym, taip pat parlament reglamentais (statutais). Nors parlamentui patikta svarbiausi bendro elgesio taisykli statym primimas, vis dlto pasitaiko, kad parlamentai priima ir individualaus pobdio akt, t. y. isprendia konkret klausim (JAV, Didiosios Britanijos parlamentins praktikos pavyzdiai tai patvirtina). Be to, kai kuri ali (pvz., Pranczijos) konstitucijos pripasta deleguojamj statym leidyb, kai konstitucijoje nustatytais atvejais ir slygomis vykdomoji valdia perima bendro pobdio akt, turini statymo gali, krimo teis.

iame skyrelyje dar reikt apvelgti kai kuriuos bendrinius dalykus, leisianius geriau suvokti statym leidiamosios valdios prigimt, viet bei sveik su kitomis valdiomis, problem pavelgti bendresniame valdi padalijimo principo element kontekste.Valdi padalijimo principo elementai. Iskiriami tokie sudtiniai valdi padalinimo principo elementai: valdi atskyrimas ir savarankikumas, valdi pusiausvyra (stabdi ir atsvar mechanizmas, tarpusavio kontrol), valdi sveika.Valdi atskyrimas ir savarankikumas. Valdi padalijimas grindiamas tuo, kad valstyb vykdo tris funkcijas: leidia statymus, juos vykdo ir sprendia ginus. ios funkcijos yra atskiriamos ir patikimos atskiroms valdioms statym leidiamajai, vykdomajai ir teisminei. ios valdios yra savarankikos, jas gyvendinanioms valstybs valdios institucijoms suteikiami atitinkami galiojimai.[6]Analizuojant Lietuvos Respublikos Konstitucij matyti, jog statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios yra atskirtos[7], kiekviena i j patikta atitinkamai valstybs valdios institucijai, savarankikai gyvendinaniai jai patiktas funkcijas.

Pagal LR Konstitucij kiekviena valstybs valdia uima tam tikr viet valstybs valdios sistemoje, atlieka jai bdingas funkcijas. Seimas, kur sudaro tautos atstovai Seimo nariai, leidia statymus, priiri Vyriausybs veikl, tvirtina valstybs biudet ir priiri kaip jis vykdomas. Respublikos Prezidentas valstybs vadovas, jis atstovauja valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir statym. Vyriausyb yra vykdomoji tvarkomoji alies institucija, vykdanti statymus ir kitus teiss aktus, tvarkanti krato reikalus. Teismai vykdo teisingum.[8]Konstitucin valdi konstrukcija, j atskyrimas leidia teigti, kad kiekviena i valstybs valdios institucij vykdo tik jai patiktas funkcijas ir negali prisiimti ar paverti kit valdios institucij funkcij. Nei viena i i institucij negali kitis kitoms institucijoms pavest galiojim vykdym, daryti joms ir j sprendimams neteist tak.

Siekiant tvirtinti valdi atskyrim didel reikm turi tiesioginis valstybs valdios institucij galiojim tvirtinimas Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas ne viename savo nutarim yra paymjs, kad tais atvejais, kai Konstitucijoje konkrets galiojimai yra priskirti vienai ar kitai valstybs valdios institucijai, jokia kita valstybs valdios institucija j negali pasisavinti; toki galiojim negalima perduoti ar atsisakyti. Negalimas ir valdi susiliejimas.[9]Valdi atskyrimas valdi padalijime negali bti atsiejamas nuo valdi savarankikumo. Prieingu atveju bt galima kalbti tik apie funkcij pasidalinim ar specializacij, bet ne apie savarankikai funkcionuojanias, t.y. atskiras valdias. Valstybs valdios institucij sudarymas, j galiojim visuma, veiklos materialiniai pagrindai leidia institucijoms bti pakankamai savarankikoms savo veiklos srityje. Kita vertus, valdi savarankikumas nereikia, kad valdios gali daryti k nori. Savo udavinius jos gali vykdyti tik konstitucini galiojim ribose, gerbdamos kit valstybs valdios institucij teises, ir sveikoje su iomis institucijomis.[10]Valdi atskyrimas akcentuotas Konstituciniam Teismui sprendiant deleguotos statym leidybos konstitucingumo klausimus (LR Konstitucinio Teismo 1995 10 26, 1992 12 19, 1997 02 13 nutarimai), apribojant prokuroro bendrosios prieiros galias (LR KT 1994 02 14 nutarimas), udraudiant statym leidiamajai valdiai savo aktais lemti teisj einam pareig trukm (1994 12 22 nutarimas) ir t.t.[11]Taigi, i i sprendim matome, kad Konstitucinis Teismas veikia kaip arbitras, saugantis kiekvienos valdios institucijos funkcij ir savarankikum.Valdi pusiausvyra.Teisinje literatroje pabriama: valdi padalijimo principo esm (ne tik modernios politikos ir konstitucionalizmo teorijos, bet ir ios koncepcijos klasikos poiriu) ne formalus, schematikas atskir valdios ak gali diferencijuotas ivardijimas, bet vis pirma tam tikras stabdi ir atsvar mechanizmas, garantuojantis j santykin autonomikum ir pusiausvyr[12].

Konstitucinje praktikoje inomi vairs valdi pusiausvyros institucinio utikrinimo bdai. Vienas j, tvirtintas Jungtini Amerikos Valstij Konstitucijoje, vadinamaschecks and balances(stabdi ir atsvar") sistema. Tai JAV aukiausij valstybs valdios institucij organizacijos ir funkcionavimo pagrindas.[13]JAV Konstitucijos tvai krjai, siekdami utikrinti kiekvienos i valdi savarankikum, j tarpusavio kontrol, numat, kad kiekvienos valstybs valdios akos formavimo altiniai yra skirtingi (statym leidiamosios valdios Kongreso vienus rmus tiesiogiai renka pilieiai, kitus valstij legislatros (tik JAV Konstitucijos XVII pataisoje nustatyta, kad Senate visos valstijos turi po du senatorius, renkamus j gyventoj), alies Prezident renka rinkik, irinkt alies gyventoj, kolegija, Aukiausiojo Teismo teisjus skiria prezidentas patariant ir pritariant Senatui; kiekvienos i i institucij galiojim trukm skirtinga (Atstov rm nariai renkami dvejiems, senatoriai eeriems, prezidentas ketveriems metams, o Aukiausiojo Teismo ir Kongreso steigt emesnij teism teisjai eina savo pareigos tol, kol j elgesys nepriekaitingas ir t. t.Stabdi ir atsvar" sistemos paskirtis sukurti tok mechanizm, kuris utikrint, kad kiekviena valdia turt galimyb ukirsti keli kitos valdios bandymams pasisavinti jai nepriklausani valdi, neteistai iplsti savo galias. Tai galimyb neutralizuoti vienai kit. Antai statym leidyba Kongreso funkcija, taiau j vykdydamas Kongresas jauia tiek Prezidento, tiek Aukiausiojo Teismo kvpavim. Prezidento svarbiausia poveikio priemon ioje srityje atidedamojo veto teis. Valstybs vadovo prietaravimas gali bti veiktas tik jei biliams ar rezoliucijoms abejuose rmuose bus pritarta kvalifikuota bals dauguma. Aukiausiajam Teismui tenka kitoks vaidmuo. Jis, nagrindamas konkrei byl, Kongreso akt gali pripainti prietaraujaniu Konstitucijai.[14]JAV Prezidento rankose sutelkta vykdomoji valdia. Nors jam suteikti didiuliai galiojimai vykdyti i funkcij, kurti ministr kabinet ir jam vadovauti, valstybs vadovo veiksmus gali kontroliuoti kitos dvi valdios (Kongresas ir Teismas). Konstitucijoje numatyta tokia efektyvi kontrols priemon kaip balsavimas dl valstybs biudeto. Sprsdamas klausim dl valstybs pajam ir ilaid Kongresas gali i esms apriboti Prezidento veikl, jo (ministr kabineto) programos gyvendinim, t.y. ukirsti keli vykdyti tuos paadus, kuriuos rinkim kampanijos metu kandidatas prezidentus dav rinkjams. Be to, aukiausias valstybs pareigas Prezidentas gali skirti asmen tik patarus ir pritarus Senatui. Ta pati taisykl galioja ir sudarant tarptautines sutartis, taip pat kitais atvejais. O Kongresas gali apkaltos tvarka Prezident paalinti i pareig, jei jis apkaltinamas ir nuteisiamas u tvyns idavim, kyininkavim ar kitus sunkius nusiengimus.[15]Stabdi ir atsvar" sistema utikrina valdi stabilum, palaiko valstybs valdios institucij pusiausvyr, utikrina skland visos didiuls demokratijos mainos funkcionavim. Tai viena i valstybs valdios institucij veiklos teistumo utikrinimo garantij. Taip teigti leidia 200 met JAV konstitucin praktika.

Europos ali, kurioms bdinga parlamentin ir pusiau prezidentin valdymo forma, konstitucinje praktikoje inomos vairios valdi savitarpio kontrols formos. Pirmiausia reikia atkreipti dmes tai, kad parlamentas statym leidiamoji institucija traktuojama kaip tautos atstovyb, tautai atstovaujanti institucija. Todl, atrodyt, niekas negalt atsverti statym leidiamosios valdios. Neatsitiktinai XIX-XX ami sandros konstitucins teiss autoritetas A.V. Dicey tvirtino, kad Parlamentas pagal Anglijos Konstitucij turi teis priimti arba panaikinti bet kok statym; be to, joks asmuo ar institucija pagal Anglijos teis neturi teiss paeisti ar nevykdyti parlamento priimt teiss akt[16]. Bet is teiginys nereikia valdi padalijimo paneigimo. Parlamentinei ar pusiau prezidentinei valdymo formai bdingos specifins valdi pusiausvyros utikrinimo priemons. Lankstaus valdi padalijimo sistemose statym leidiamosios ir vykdomosios valdi pusiausvyr atspindi vykdomosios valdios teis paleisti parlament ir parlamento teis pareikti nepasitikjim vyriausybe. Tai savitarpio priklausomyb, nes pareikdamas nepasitikjim statym leidjas jei ne provokuoja pirmalaikius parlamento rinkimus, tai bent smarkiai rizikuoja.[17]Taip pat reikt paymti, kad XX a. sitvirtinus ir sustiprjus konstituciniam teismui konstitucins kontrols institucijai statym leidiamosios valdios institucijos veikla kontroliuojama ir atitikimo konstitucijai poiriu. Kartu paymtina, kad vykdomosios valdios akt kontrol yra dar grietesn. Teiss akt hierarchijoje jos priimtiems aktams tenka tik postatyminis lygmuo, todl ie aktai tikrinami, ar atitinka konstitucij ir statymus. Tai yra svarbus konstitucini teism, administracini teism veiklos baras.

Europos alyse inomas ir apkaltos institutas, taikomas aukiausiems valstybs pareignams. Neretai apkaltos proces realizuoja ne vien parlamentas, bet ir konstitucinis teismas (parlamentas pareikia kaltinim, o konstitucinis teismas priima sprendim) ar specialiai sudaryta institucija. gyvendinti usienio politik taip pat patikima vairioms valdioms. Paprastai vykdomoji valdia sudaro tarptautines sutartis, o parlamentas jas ratifikuoja.

Nors konstitucijoje tvirtinamas teismins valdios nepriklausomybs principas, taiau tai nepaneigia ir vykdomosios valdios vaidmens utikrinant finansines ir materialines teism funkcionavimo slygas, be to paymtina, kad vairios valdios neretai dalyvauja ir formuojant teisj korpus ir t. t.[18]Valdi sveika.Valdi atskyrimas, savarankikumas, j pusiausvyra nereikia, kad valdios visikai atskirtos, nesusijusios viena su kita jokiais ryiais. Valstybs valdios institucij savarankikumas, j vykdom funkcij apibrtumas nepaneigia valdi sveikos.

Gal ir paradoksas gyvendinti savo funkcij konkreti institucija neretai gali tik savo veiksmus derindama su kitomis institucijomis. Todl kartais net kalbama, kad konstitucijoje yra tvirtinta institucins intervencijos galimyb. Atmet hipertrofij, matyt, turtume kalbti apie valstybs valdios institucij sveik. Institucij sveika yra susijusi su valdi pusiausvyra (t. y. tame paiame santykyje akivaizds tiek sveikos, tiek abipusio poveikio ir kontrols aspektai). Toki sveik iliustruot tokie Lietuvos Respublikos konstitucinio reguliavimo pavyzdiai: Respublikos Prezidentas turi teis skirti Ministr Pirminink, taiau i teis gali gyvendinti tik gavs Seimo pritarim (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 6 punktas, 84 straipsnio 4 ir 5 punktai, 92 straipsnio 1 dalis); Seimas skiria Aukiausiojo Teismo teisjus ir io teismo pirminink (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 10 punktas), bet tam btinas Respublikos Prezidento teikimas (LR Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktas); Seimas steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas, taiau tam reikia Vyriausybs silymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktas). Arba tai biudeto srityje Seimui priklauso teis tvirtinti biudet, priirti, kaip jis vykdomas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 14 punktas). Taiau atlikti i funkcij Seimas gali tik glaudiai bendradarbiaudamas su Vyriausybe. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad Vyriausyb rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 130 straipsnyje nustatyta, kad sudaryt valstybs biudeto projekt Vyriausyb pateikia Seimui ne vliau kaip prie 75 dienas iki biudetini met pabaigos). Valstybs biudeto projekt svarsto Seimas ir tvirtina statymu iki naujj biudetini met pradios (LR Konstitucijos 131 straipsnio 1 d.).[19]Nors kiekviena i nurodyt valdios institucij turi apibrt funkcij, taiau viena be kitos jos nepajgt atlikti savo udavini. Vyriausyb pateikia biudeto projekt Seimui svarstyti, Seimas statymu patvirtina biudet ir jis tampa svarbiausia Vyriausybs veiklos atrama, leidianti gyvendinti Vyriausybs program. Vyriausyb vykdo valstybs biudet, o Seimas kontroliuoja biudeto vykdym. Ta pati Vyriausybs programa buvo tvirtinama Seime, o Respublikos Prezidentas dalyvavo Vyriausybs formavime ir pasirao (arba vetuoja) Seimo priimt statym, patvirtinant metin valstybs biudet. Galime pastebti nuosekli teisini veiksm grandin, kai vienos valstybs valdios institucijos funkcijos gyvendinimas galimas tik jei kitos valstybs valdios institucijos veiksmingai atlieka savsias.

T pat matyt, galtume pasakyti ir apie kitas valstybs valdios institucij veiklos sritis. Imkime statym leidyb. LR Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statym leidybos iniciatyvos teis priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Du pastarieji subjektai, kuriems priklauso statym leidybos iniciatyvos teis, atstovauja vykdomajai valdiai. Didij dal statym projekt, daniausiai reikmingiausiais klausimais, pateikia btent Vyriausyb. statym leidybos procedroje Seimo statutas Vyriausybei ir Respublikos Prezidentui taip pat numato tam tikrus prioritetus, palyginti su Seimo nariais. Antai Seimo statuto 140 straipsnio, numatanio iniciatori teis ataukti statymo projekt, 4 dalyje tvirtinta, kad jei iniciatori ataukt statymo projekt ne vliau kaip kit dien paremia ir pateikia kitas statym leidybos iniciatyvos teis turintis subjektas, tokio statymo projekto svarstymas tsiamas toliau. Taiau i nuostata netaikoma statym projektams, kuriuos teikia Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb. Arba Statuto 158 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu statymo projekto primimo metu, balsuojant dl mokesi statymo projekto straipsni ar kit statym straipsni, kurie reglamentuoja mokesius arba dl kuri gali labai pasikeisti valstybs pajamos, Vyriausybs narys, Vyriausybs galiotas asmuo pareikalauja, daroma statymo primimo pertrauka iki artimiausios Seimo posdio dienos. Statuto 162 straipsnio 2 dalyje Respublikos Prezidentui, Vyriausybei taip pat suteikta teis motyvuotu teikimu silyti svarstyti statymo projekt. Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb pagal Seimo Statuto 169 straipsnio 1 dal gali motyvuotu teikimu silyti projekt svarstyti ypatingos skubos tvarka ir t. t. Seimo priimti statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas. Taigi Seimui, kurio bdingiausia funkcija yra statym leidyba, gyvendinant i funkcij tenka veikti kartu su vykdomja valdia.[20]Valdi padalijimo principo gyvendinimas.Sutariama, kad grieiausiai ir nuosekliausiai valstybs valdia padalinta JAV (pagal 1787 m. priimt Konstitucij). Grietas" valdi padalijimas bdingas apskritai visoms prezidentinms respublikoms. Taip JAV funkcionuoja 3 viena nuo kitos nepriklausanios valdi sistemos: 1) statymus leidia Kongresas, kur sudaro Atstov Rmai ir Senatas; 2) valdymas patiktas Prezidentui ir jam pavaldiems pareignams; 3) teisingum vykdo teism sistema, kurios viruje Aukiausiasis Teismas. ios valdios yra nepriklausomos ir savo funkcijas vykdo savarankikai. Amerikietika stabdi ir atsvar" sistema ne tik padeda padalinti valdias, bet ir ilyginti jas. Gal todl JAV istorijoje ir apsieita be konstitucini krizi, nors valdi, ypa vykdomosios ir statym leidiamosios, susidrim pasitaiko.

Jau esame minj, kad tam tikri valdi padalijimo ypatumai bdingi parlamentiniam valdymo modeliui (parlamentinje respublikoje ar parlamentinje monarchijoje). Joje, kaip ir bet kokioje konstitucinje teisinje valstybje, utikrinamas santykinis statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios savarankikumas ir nepriklausomyb, bet pusiausvyra tarp j utikrinama specifinmis priemonmis. Taip statym leidiamosios ir vykdomosios pusiausvyra utikrinama ir tuo, kad parlamentas gali pareikti nepasitikjim vyriausybei, o valstybs vadovas skelbti prielaikinius parlamento rinkimus.

Tam tikr ypatum rasime ir mirioje (pusiau prezidentinje) respublikoje. tai Pranczijos Konstitucij grindianioje doktrinoje teigiama, kad valdi pasidalijimas nra j suskaldymas ir susilpninimas, bet prieingai, jis turi utikrinti j bendradarbiavim ir kooperacij. Tik tada valdia atitiks visuomens ir asmens interesus, o tai ir bt valdios paskirtis. Pusiau prezidentiniam valdymo modeliui bdingi tiek prezidentins, tiek parlamentins respublikos poymiai. Dabartinje Pranczijoje prezident renka tauta, jis disponuoja svariaisde jureirde factogaliojimais (teis paleisti parlament, veto teis, gali skelbti referendum, karo ir nepaprastosios padties atvejais vykdo nepaprastuosius galiojimus ir t. t.).Vyriausyb yra susijusi tiek su prezidentu, tiek su parlamentu. Paymtina, kad Vyriausybs veiklai, skirtingai nei prezidentinje respublikoje, btinas parlamento daugumos pasitikjimas. Kita vertus, nepasitikjimo Vyriausybei pareikim gali lydti prielaikiniai Nacionalinio susirinkimo rinkimai. Dviej rm parlamentas yra aukiausia statym leidybos institucija. Pranczijos Konstitucija, atskirdama statym leidybos ir reglamentins valdios sritis, labai aikiai riboja statyminio reguliavimo srit. Tai dar vienas prancziko valdi padalijimo modelio ypatumas. statym atitikim Konstitucijai kontroliuoja Pranczijos Konstitucin Taryba. Ji taip pat sprendia valdi kompetencijos konfliktus.[21]Valdi padalijimo principas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.LR Konstitucijos 5 straipsnyje nustatyta: Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas. ia norma, kurios turinys detaliau atskleidiamas kituose Konstitucijos straipsniuose, tvirtintas valdi padalijimo principas.

Taigi, Konstitucijos 5 straipsnio turin atskleidia kiti Konstitucijos skirsniai, nustatantys konkrei valstybs valdios institucij organizacij ir funkcionavim: V skirsnis Seimas, VI skirsnio Respublikos Prezidentas, VII skirsnis Vyriausyb ir IX skirsnis Teismas. Kiekviename i i skirsni yra nustatoma valstybs valdios institucij kompetencija, j bdingos funkcijos. Imkime V skirsnio Seimas normas. Konstitucijos 55 straipsnyje tvirtinta, kad Seim sudaro Tautos atstovai 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise slaptu balsavimu. Konstitucijos 67 straipsnyje, apibrianiame Seimo kompetencij, nustatyta, kad Seimas leidia statymus, pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai, pritaria Vyriausybs programai, priiri Vyriausybs veikl, gali reikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru, tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus, sprendia kitus Konstitucijoje numatytus klausimus. Tai tipiki statym leidiamosios valdios institucijos galiojimai.[22]Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas ne viename nutarime (1995 m. spalio 26 d., 1995 m. gruodio 6 d., 1998 m. sausio 10 d., 1998 m. balandio 21 d. 1999 m. birelio 3 d., 1999 m. liepos 9 d., 1999 m. gruodio 21 d., 2000 m. spalio 18 d., 2000 m. gruodio 6 d. nutarimai), analizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtint valstybs valdios institucij sistem, yra paymjs, kad Konstitucijoje tvirtintas valdi padalijimas yra pagrindinis demokratins teisins valstybs organizacijos ir veiklos principas. Konstitucinio Teismas savo nutarimuose nagrinjo vairius io principo elementus: valdi atskyrim ir savarankikum, j pusiausvyr, valdi sveik.[23]Taigi, apibendrinant reikia paymti, kad Parlamentas, kaip institucija ir socialinis paradoksas, yra itin svarbi valstybs suvereniteto gyvendinimo mechanizmo dalis, reikmingai takojanti visos valstybs ir jos piliei gyvenim, aktyviai sveikaujanti su kitomis valdios akomis, turinti plaius kontrolinius galinimus, veikianti vieai ir tarnaujanti monms. Be Parlamento nesivaizduojamas sklandus iuolaikins demokratins valstybs egzistavimas. Taigi, parlamento teis yra takojama ir pati takoja vis socialin kontekst, kuriame veikia Parlamentas, t.y. valstybs ir visuomens gyvenim.[1]http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm[2]r. LR Konstitucinio Teismo 1995 10 26, 1995 12 06, 1998 01 10, 1998 04 21, 1999 04 20, 1999 06 03, 1999 07 09, 1999 12 21, 2000 10 18, 2000 12 06 nutarimai.www.lrkt.lt- LR Konstitucinio Teismo interneto svetainje rasite visus io teismo priimtus dokumentus.[3]Les constitutions de la France depuis 1789, (prsentation par Jacques Godechot), Paris, Garnier-Flammarion, 1970, p. 35.[4]Taut teise vadinta tarptautin teis.[5]Montesquieu, De lesprit des lois, t. 1, Paris, Garnier-Flammarion, 1979, p. 294.[6]E.Jarainas. Valstybs valdios institucij santykiai ir konstitucinis Teismas. Vilnius, 2003, p. 134.[7]Turimos omenyje Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostatos.[8]Lietuvos Konstitucin teis. Kolektyvin monografija. Vilnius, 2001, psl. 684.[9]E.Jarainas. Valstybs valdios institucij santykiai ir konstitucinis Teismas. Vilnius, 2003, p. 134.[10]Lietuvos Konstitucin teis. Kolektyvin monografija. Vilnius, 2001, psl. 684.[11]E.Jarainas. Valstybs valdios institucij santykiai ir konstitucinis Teismas. Vilnius, 2003, p. 135.[12]Kris E. Politini klausim jurisprudencija ir Konstitucinio Teismo obiter dicta: Lietuvos Respublikos Prezidento institucija pagal Konstitucinio Teismo 1998 10 10 d. nutarim // Politologija, 1998, Nr. 1 (11), p. 44.[13]Apie valdi padalijimo principo tvirtinim JAV konstitucinje sistemoje irkite V. Lafitskio knygoje . . , : , 1988, . 140191.[14]Lietuvos Konstitucin teis. Kolektyvin monografija. Vilnius, 2001, psl. 684.[15]E.Jarainas. Valstybs valdios institucij santykiai ir konstitucinis Teismas. Vilnius, 2003, p. 137.[16]DiceyA.V. Konstitucins teiss studij vadas, Vilnius: Eugrimas, 1998, p. 35.[17]Lietuvos Konstitucin teis. Kolektyvin monografija. Vilnius, 2001, psl. 685.[18]Lietuvos Konstitucin teis. Kolektyvin monografija. Vilnius, 2001, psl. 685.[19]Lietuvos Konstitucin teis. Kolektyvin monografija. Vilnius, 2001, psl. 686.[20]Lietuvos Konstitucin teis. Kolektyvin monografija. Vilnius, 2001, psl. 687.[21]Lietuvos Konstitucin teis. Kolektyvin monografija. Vilnius, 2001, psl. 688-689.[22]Ten pat.[23]www.lrkt.lt tai LR Konstitucinio Teismo interneto svetain, kurioje rasite visus io teismo dokumentus.

I skyriaus KLAUSIMAI1. Kokiais aspektais gali bti suvokiama parlamento teis? Koks santykis tarp ios svokos, kaip teiss ir mokslo? Svok parlamentas ir parlamentarizmas santykis.

2. Kam reikalingas valdi padalijimas? Kokie io principo elementai?

3. Kokiomis priemonmis (instrumentais) utikrinama valdi pusiausvyra?

4. Kaip parlamentas takoja kitas valdios akas? Kuri valdios aka yra svarbiausia? Kodl?

5. Kaip Lietuvos Respublikos teisinje sistemoje gyvendinamas valdi padalijimo principas? Ar per atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybs laikotarp buvo koki nors rykesni krizini situacij realizuojant valdi padalijimo princip ir garantuojant valdi pusiausvyr? Kaip tokios krizs buvo sprendiamos? Kaip analogikos krizs galt/turt bti sprendiamos esant silpnam ir susiskaldiusiam parlamentui? Kokiems dmenims esant Lietuvos Respublik galt itikti gili politin kriz?2 SKYRIUS. SEIMAS VALSTYBS VALDIOS INSTITUCIJ SISTEMOJE1 poskyris. Valstybs valdios institucij sistema.

1.1. Valstybs valdios institucijos svoka.

1.2. Valstybs valdios institucijos poymiai.

1.3. Valdios institucij formavimo konstituciniai principai.1.4. Valstybs valdios institucij sistema.1.5. Valstybs valdios institucij struktra ir rys.1.6. Lietuvos Respublikos valstybs valdios institucij sistema.

2 poskyris. Parlamentarizmo tradicijos Lietuvoje.

2.1. Lietuvos Seimo istorin raida.

2.2. Seimas atstovaujamoji valstybins valdios institucija.

2.3. Seimo rinkim tvarka. Pirmalaikiai Seimo rinkimai.1 poskyris. Valstybs valdios institucij sistema.1.1. Valstybs valdios institucijos svoka

1.2. Valstybs valdios institucijos poymiai

1.3. Valdios institucij formavimo konstituciniai principai.1.4. Valstybs valdios institucij sistema.1.5. Valstybs valdios institucij struktra ir rys.1.6. Lietuvos Respublikos valstybs valdios institucij sistema.Norint tinkamai vertinti parlamento (ir Seimo) viet valstybs valdios institucij sistemoje, vis pirma reikia aptarti kai kurias svokas: valstybs valdios institucija, kompetencij modeliai ir kt.1.1. Valstybs valdios institucijos svoka. Svokainstitutioyra kilusi i lotyn kalbos. Ji (lot.) reikia nurodym, nustatym. Kiekviena valstyb savo funkcijas vykdo per tuo tikslu sukurt valstybs valdios institucij sistem. Lietuvoje doktrinoje be svokos institucija kaip sinonimas lygiagreiai naudojama svoka organas. Dabartins lietuvi kalbos odynas duoda toki svokos organas apibrim organizacija, staiga, atliekanti tam tikrus udavinius. Beje, LR Konstitucijoje vartojamainstitucijossvoka. Savo turiniu i svoka atitikt ir kitas bendrinje kalboje vartojamas svokas: staiga, organizacija, tarnyba.

Neabejotina, kad valstybs institucijos pasiymi iimtiniais bruoais ir savybmis, bdingomis visoms ios instituto grups nariams ir pabria j priklausomyb iai grupei. Taigi, valstybs valdios institucijos pasiymi specifiniais poymiais, kurie iskiria juos i kit organizacij egzistuojani socialinje sanklodoje ir valstybje.1.2. Valstybs valdios institucijos poymiai. Konstitucinje doktrinoje vienareikmiai skiriami poymiai, kuri pagalba galima identifikuoti valstybs valdios institucij. Valstybs valdios institucijos status apsprendia:

1) konstitucinis institucijos statusas,

2) sudarymo specifika,

3) galiojimai (j turinys),

4) santyki tarp institucij ir visuomens pobdis.

Nors visi sutaria dl i poymi buvimo, taiau doktrinoje dl j svarbumo ir subordinacijos diskutuojama. Taiau vienu svarbiausiu valstybs valdios ir valdymo institucij poymiu laikytini valstybs valdios galiojimai.

Valstybs valdios galiojimai pasiymi tik jiems bdingais poymiais:

a) institucijos priimti sprendimai yra privalomi visiems pilieiams, pareignams ir organizacijoms, kuriems yra adresuotas toks sprendimas;

b) priimto sprendimo vykdymas yra garantuojamas materialiniu aspektu (pvz.: valstybs fondai, valstybs biudetas);

c) sprendimo vykdymas taip pat garantuojamas kitokiais metodais ir bdais (tikinimu, visuomeniniu poveikiu, valstybs prievarta -imperiumu);

d) valstybs valdios institucijos vykdydamos jiems pavestas funkcijas taiko ne vien anksiau pamint poym, o j visum.

Egzistuoja ir kitokie poymiai, bdingi valstybs valdios institucijai:

- institucinis poymis, t.y. valstybs valdios institucija - tam tikra organizacija, kolektyvas moni, kuriuos jungia vieningi tikslai (udaviniai ir funkcijos, numatyti institucijos steigimo dokumentuose ir veikl reglamentuojaniuose norminiuose teiss aktuose) ir veiklos pobdis. Nors galima situacija, kuomet valstybs valdios institucij gali atstovauti vienas asmuo (pvz. Valstybs vadovas Prezidentas, kuris yra vienasmen valstybs valdios institucija);

- valdios institucijos formuojamos grietai numatyta tvarka;

- valdios institucija yra valstybs galiota vykdyti valstybs funkcijas ir uduotis (pvz.: valstybs vadovas, parlamentas, vyriausyb, teismai). Ji veikia valstybs vardu ar jos pavedimu;

- tokiai valdios institucijai teiss normose yra priskirta apibrta kompetencija;

- institucij finansuoja valstyb, t.y. valstybs valdios institucijos ilaikomos i skiriam valstybs biudeto asignavim;-institucija gali vykdyti jai pavestus galiojimus tik valstybs nustatyta tvarka;

- valstybs valdios institucija yra sudtin ir integrali valstybins valdios institucij sistemos dalis.

Taigi, valstybs valdios institucija yra valstybs galiota staiga, nustatyta tvarka vykdyti jos uduotis ir funkcijas, grietai apibrtas norminiuose teiss aktuose.1.3.Valdios institucij formavimo konstituciniai principai. Demokratinse valstybse yra nusistovj konstituciniai principai, kuri pagrindu yra formuojamos valstybs valdios institucijos.

Vienas i svarbiausij princip yraatstovaujamosios demokratijosprincipas. is principas numato, kad statym leidiamoji institucija yra renkama tiesiogiai, o todl ireikia tautos vali. Parlamentai yra renkami absoliuioje daugumoje pasaulio valstybi (JAV, Jungtin Karalyst, Vokietija ir kt.). Taiau statym vykdomosios ir teismins institucijos daniausiai yra skiriamos kit valstybins valdios grandi.

Taip pat jau mintasvaldi padalijimoprincipas yra pamatinis formuojant valstybins valdios institucij sistem, kurios pagrindas yra stabdi ir atsvar" mechanizmas. iuo mechanizmu siekiame subalansuoti galiojimus tarps skirting valstybs valdios institucij taip, kad nei viena negalt dominuoti.

Formuojant valstybs valdios institucijas taikomas irvalstybs valdios nepartikumoprincipas, kuris numato ribojim galimybs tam tikriems pareignams dalyvauti politini judjim ar partij veikloje. Tokia praktika yra inoma ir Lietuvoje. Pavyzdiui Lietuvos Respublikos Prezidentas, Konstitucinio Teismo teisjai, kitu teism teisjai negali dalyvauti politini partij ir judjim veikloje ir bti j narais.Teistumoprincipas pasireikia tuo, jog visos valstybs valdios institucijos, galiotieji asmenys privalo laikytis Konstitucijos ir statym.Vieumo ir atvirumoprincipas pasireikia tuo, jog valstybs valdios institucijos turi vieai informuoti visuomen apie savo veikl ir sprendimus, taip pat ir tuo, kad pilieiai turi teis kritikuoti valstybs valdios institucij veikl.

Kai kuriose valstybse yra taikomasfederalizmoprincipas. io principo aspektu yra atribojami galiojimai tarp federacijos valstybs valdios institucij ir jos subjekt. Tai bdinga Jungtins Amerikos Valstijoms, Vokietijos Federacinei Respublikai, Rusijos Federacijai ir kt. Lietuvai kaip unitarinei valstybei is principas yra nebdingas.[1]1.4. Valstybs valdios institucij sistema. Demokratins valstybs valdios institucijos sudaro viening sistem, pasiymini tam tikrais poymiais. Tas vieningumas atspindi tautos interesus ir vali. Vis valstybins valdios institucij veiklos tikslas garantuoti ir siekti valstybs gerovs arba, kaip nustatyta LR Konstitucijos 6 straipsnyje, tarnauti monms. Vieningumas pasireikia dar ir tuo, kad visos institucijos veikia ne isklaidytai, o kartu, bdamos glaudiai susijusios bendradarbiavime sprendiant svarbias valstybs problemas. Visos valstybs valdios institucijos veikia statym rmuose. Svarbesns institucijos aktai (jei jie neprietarauja Konstitucijai) yra privalomi pavaldioms institucijoms. Taigi, tarp valstybs valdios institucij yra glaudus organizacinis ir teisinis ryys. Reikia pastebti, kad valstybs valdios institucij sistema nra nekintanti, o vystosi ir tobulja kartu su valstybe.[2]1.5. Valstybs valdios institucij struktra ir rys. Institucijos skirstomos skirtingas valstybs valdymo institucij ris. Institucij struktra ir rys pasireikia priklausomai nuo valstybs formos, nuo realizuoto valdi padalijimo modelio. Priklausomai nuo valstybs formos konstitucins teiss moksle yra skiriamos tokios valstybs valdios institucijos:

a) aukiausiosios ir vietins valstybs valdios institucijos alyse su unitarine valstybs sandaros forma (pvz. Pranczijos Respublikoje Prezidentas, parlamentas, Vyriausyb yra aukiausiosios valstybins valdios institucijos, o departament prefektai ir prefektros vietins valstybins valdios institucijos);

b) federacijos ir federacijos subjekt valstybs valdios institucijos valstybse su federacine valstybs sandaros forma (pvz. Vokietijos Federacinje Respublikoje Federalinis Prezidentas, Federalinis Kancleris, Federalin Vyriausyb, parlamentas yra federacins valstybins valdios institucijos, o emi valstybs valdios institucijos federacijos subjekt).[3]

Valdi padalijimo principas numato, kad valstybs valdios institucij sistemoje veikia statym leidiamoji, statym vykdomoji ir teismins institucijos, kurios savo visuma sudaro valstybs institucij sistemos branduol bet kurioje valstybje.

statym leidiamajai institucijai, kuriai valdi padalijimo doktrinos pagrindu, yra suteikta statym leidybos teis, vykdo teiss norm krybos funkcij. i institucija priima statymus, aukiausi teisin gali (po Konstitucijos) turinias normas reguliuojanias svarbiausias visuomenini santyki sritis. i institucija renkama tiesioginiuose ir lygiuose rinkimuose, o todl galiota atstovauti tautos interesus. Prisimename, kad iuolaikiniame pasaulyje labai nevienodai vardijamos statym leidiamosios institucijos. Jungtinse Amerikos Valstijose tai Kongresas, vedijoje Riksdagas, Ispanijoje Kortesai, Jungtinje Karalystje parlamentas, Lietuvoje Seimas. Taiau visuotinai naudojama svoka parlamentas suprantama kaip bendrinis odis ireikti statym leidiamj institucij. Parlament struktra ir nari skaiius yra nevienodi, nes yra apsprsti gyventoj skaiiaus, istorins patirties ir kitoki faktori. Parlamentus daniausiai sudaro vieni arba dveji rmai, labai retai, trys rmai. Dviej rm parlamentai yra bdingi federacinms valstybms (Jungtins Amerikos Valstijos, Vokietijos Federacin Respublika, Rusijos Federacija), taiau yra ir unitarini valstybi (Pranczija, Lenkija), kuri parlamentus sudaro dveji rmai. Jeigu federacinse valstybse auktesnieji parlamento rmai atstovauja federacijos subjekt interesus, tai unitarinse valstybse dviej rm parlamentas sikomponuoja stabdi ir atsvar mechanizm. Vykdomoji institucija realizuoja valstybs valdi organizuodama ir garantuodama statym vykdym. Aukiausia vykdomosios valdios institucija yra vyriausyb (ministr kabinetas), kuri paskyrimo metu gauna galiojimus. Vyriausybs paskyrimo bdas yra apsprstas valdymo formos, politini ir istorini valstybs tradicij. Parlamentinse monarchijose (Jungtin Karalyst, vedija, Belgija, Norvegija, Ispanija, Danija) nors ir vyriausyb skiriama parlamento, bet formaliai turi bti patvirtinta monarcho. Prezidentinse respublikose (Jungtins Amerikos Valstijos, Meksika) vykdomj valdi formuoja prezidentas. Konstitucins teiss moksle yra keletas nuomoni dl prezidento institucijos. Viena nuomon, prezident priskiria statym vykdomosios valdios institucij grupei, kita, valstybs vadovo institucij supranta, kaip savarankik, vienareikmikai netapatinant jos su vykdomj valdi. Lietuvoje dominuojanti nuomon yra ta, kuri Respublikos Prezident priskiria statym vykdomosioms institucij grupei.[4]Priklausomai nuo kriterij, pagal kurios iskiriame valstybs valdios institucij, vykdomosioms institucijoms galt bti priskirtos ir ministerijos bei kitos centrins administracijos staigos, kurios realizuoja skirtingose valstybinio gyvenimo srityse valdym, organizuodamos statym ir kit normini akt vykdym. Tiesa, jeigu galiojimus veikti valstybs vardu vertinsime kaip svar kriterij atspindinti valstybs valdios institucijas, tuomet reikt suabejoti tokio priskyrimo pagrstumu.[5] Teismins institucijos realizuoja teismin valdi, kuri yra nepriklausoma ir savarankika. Teismins institucijos yra specialios valstybs institucijos teismai. Pagrindin teism funkcija yra vis teiss subjekt teisi ginimas, laikantis grietai reglamentuotos tyrimo formos.1.6. Lietuvos Respublikos valstybs valdios institucij sistema.Lietuvos Respublika savo veikl vykdo valstybs institucij sistemos pagalba. Iskirdami valstybs valdios institucijas Lietuvos Respublikoje mes vadovausims koncepcija, jog i institucij apibdina du poymiai:a) galiojimai veikti valstybs varduirb) valding galinim bvimas.

i institucij teisini galiojim apimtys ir tarpusavio bendradarbiavimo principai yra nustatyti Konstitucijoje, statymuose, Prezidento dekretuose, Vyriausybs nutarimuose, Konstitucinio teismo sprendimuose bei kituose norminiuose aktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis tvirtina, kad Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismai.[6]Valstybs valdios institucija Lietuvos Respublikoje gali bti pilietis arba piliei kolektyvas, kuris formuojamas valstybs nustatyta tvarka ir naudojasi valdingais galiojimais vykdytis jam valstybs pavestas funkcijas.

Savo visuma Lietuvos Respublikos valstybs valdios institucijos sukuria viening sistem. Valstybs valdios institucij sistem sudaro Respublikos Prezidentas (valstybs vadovas vykdomoji valdia), Seimas (statym leidiamoji valdia), Vyriausyb (vykdomoji valdia), Valstybs kontrol, Konstitucinis Teismas, Aukiausiasis Teismas, kiti teismai, prokuratra.

Lietuvos Respublikoje savo funkcijas valstybs valdios institucijos realizuoja valdi padalijimo principo pagrindu. Todl institucij sistem sudaro statym leidiamoji, statym vykdomoji bei teismins valdios. Kiekviena i j sudaro tam tikr posistem vieningos Lietuvos Respublikos valdios sistemos.

Lietuvos Respublikoje statym leidiamoji institucija yra Seimas. Seim renka tauta tiesioginiuose ir slaptuose rinkimuose. Parlamentas yra vienintel institucij leidianti statymus. Savo sprendimuose Seimas ireikia visos tautos interesus. statym leidiamosios institucijos Seimo sprendimai yra privalomi (plaiau Seimo galiojimai vardinti skyriuje Lietuvos Respublikos Seimas).

Vyriausyb yra svarbiausia vykdomoji institucija. Svarbi viet valstybins valdios institucij sistemoje uima Lietuvos Respublikos Prezidentas (LR Konstitucijos 77 str.). Taiau pagal savo galiojim apimtis Respublikos Prezident reikt priskirti vykdomosios valdios institucij grupei. Vyriausyb sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 91 str.). Ministrai vadovauja atitinkamos srities ministerijoms. Kurios vykdo joms pavestas funkcijas.

Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia respublikos Prezidentas, o ministrus skiria ir atleidia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Valstybs kontrol taip pat gali bti priskirta valstybins valdios institucij sistemai, nes i institucija yra galiota veikti valstybs vardu ir turi valdingus galinimus.[7]Teiss teorijoje vykdomoji valdia gali bti skirstoma bendros (atsakinga u didum vykdomajai valdiai bding funkcij) ir specialios (atsakinga u atskir srit) kompetencijos.

Teismin valdi sudaro Aukiausiasis Teismas, Apeliacinis Teismas, administraciniai, bei kiti teismai. Lietuvos Respublikoje teisingum vykdo tik teismai. i fundamentali nuostata yra tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (109 str.). Teisingumas vykdomas statymuose grietai numatyta procedra. Visi teismai yra nepriklausomi ir vykdo teisingum vadovaudamiesi tik statymu. Aukiausija ir galutine institucija civilinse ir baudiamosiose bylose yra Lietuvos Respublikos Aukiausiasis Teismas. Administracinio pobdio problemose tokia instancija yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. LR Konstitucija (111 str.) numato, kad gali bti steigti specializuoti teismai, sprendiantys bylas tik tam tikros ries visuomenini santyki srityje. Tai gali bti darbo, eimos ir kitoki kategorij byloms nagrinti steigti teismai. Taiau, Lietuvos Respublikos Konstitucija imperatyviai tvirtina, kad Teismai su ypatingais galiojimai taikos metu Lietuvos Respublikoje negali bti steigiami. i nuostata garantuoja, kad neatsiras teism, kuri veiklos principai nesiderina su teiss ir teisingumo principais, ir, kad bus garantuotos mogaus teiss.[8]Ypating ir neginijamai svarb vaidmen valdios institucij sistemoje uima LR Konstitucinis Teismas, kurio funkcijas apibria atskiras Konstitucijos skirsnis ir Konstitucinio Teismo statymas, taiau ia plaiau is institucijos neaptarinsime, kadangi jai skiriama savarankika disciplina, leidianti nuodugniau sigilinti ios institucijos svarb ir konstitucini gin problematik.[1]Lietuvos Konstitucin teis. Kolektyvin monografija. Vilnius, 2001, psl. 691-692.[2]Lietuvos Konstitucin teis. Kolektyvin monografija. Vilnius, 2001, psl. 692.[3]Lietuvos Konstitucin teis. Kolektyvin monografija. Vilnius, 2001, psl. 693.[4]Lietuvos Konstitucin teis. Kolektyvin monografija. Vilnius, 2001, psl. 693.[5]Ten pat.[6]LR Konstitucijos 5 str. //www.lrs.ltteiss akt paiekos duomen baz[7]Lietuvos Konstitucin teis. Kolektyvin monografija. Vilnius, 2001, psl. 697.[8]Lietuvos Konstitucin teis. Kolektyvin monografija. Vilnius, 2001, psl. 697.

2 poskyris. Parlamentarizmo tradicijos Lietuvoje2.1. Lietuvos Seimo istorin raida.

2.2. Seimas atstovaujamoji valstybins valdios institucija.

2.3. Seimo rinkim tvarka. Pirmalaikiai Seimo rinkimai.

2.1. Lietuvos Seimo istorin raida.Lietuvos Seimo istorija prasideda Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts epochoje. Tai buvo valstybins valdios institucija. Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje Seimas rinkosi suvaiavimus (sesijas), kurias auk Didysis Kunigaiktis, o per tarpuvald Pon Taryba. Lietuvos Statutas (1566 m.) iplt Seimo kompetencij. Seimas tapo aukiausija statym leidybos ir valstybins valdios institucija, kuri sudar Didysis Kunigaiktis, Pon Tarybos nariai bei kunigaikiai ir apskrityse irinkti bajor atstovai. Liublino unijos (1569 m.) paskoje atsiradus jungtinei Lietuvos ir Lenkijos valstybei, atskiri valstybi seimai buvo panaikinti, o sukurtas bendras Seimas. Tokia padtis iliko iki jungtins Lietuvos Lenkijos valstybs lugimo (1795 m.).[1]1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nepriklausomybs paskelbimo akte be kita ko buvo skelbiama, kad Lietuvos valstybs pamatus ir jos santykius su kitomis valstybmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greiiau suauktas Steigiamasis Seimas. 1920 m. balandio mnes Lietuvoje buvo irinkta atstovaujamoji institucija (Steigiamasis Seimas), kuri po ilgo istorinio periodo turjo visos Lietuvos tautos mandat. Vienas svarbiausi Steigiamojo Seimo priimt teiss akt buvo 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pagal i Konstitucij Seimas buvo vieneri rm ir buvo renkamas trej met laikotarpiui. Parlamentin respublika Lietuvos valdymo forma, kuri buvo tvirtinta 1922 m. Konstitucijoje. Todl Seimas ne tik leido statymus, bet ir rinko Respublikos Prezident, bei kontroliavo Ministr kabinet. Pastarasis negaljo veikti netrdamas Seimo pasitikjimo.

Pirmasis Lietuvos Respublikos Seimas buvo irinktas 1922 m. spalio mnes, antrasis 1923 m. gegus mnes.[2]1926 m. gegus mnes irinktas treiasis Seimas buvo paskutinis irinktas pagal 1922 m. Konstitucijos normas. 1927 m. gruodio 17 d. prasidj politiniai ir teisiniai pasikeitimai siaurino Seimo, kaip atstovaujamosios institucijos reikm. Ketvirtasis Lietuvos Respublikos Seimas buvo irinktas 1936 metais, galiojant naujai 1928 m. Konstitucijai. 1938 m. Konstitucija i esms nepakeit Seimo institucijos galiojim (lyginant su 1928 m . Konstitucija), paversdama j daugiau reprezentacine, patariamja.

1991 kovo 11 d. Aukiausioji Taryba Atkuriamasis Seimas atstaiusi Lietuvos nepriklausomyb prim Laikinj Pagrindin statym (Konstitucija), pagal kurio 78 str. 1 dal aukiausiuoju Lietuvos Respublikos valstybins valdios organu (svoka organas buvo vartojama Laikinajame Pagrindiniame statyme) buvo Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba. i atstovaujamoji institucija turjo plaius galiojimus skiriant ir kontroliuojant vykdomj valdi. Aukiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo galiojim apimtys veiklos praktika suteikia galimyb tuo metu egzistavusi valdymo form vertinti kaip artim susirinkimo valdymo sistemai, kurioje valstybins valdios centras yra atstovaujamoji institucija i esms nukreipianti tam tikra linkme vis valstybs struktr veikl. To meto Lietuvos valdymo sistem vadinti parlamentine respublika, kai alies konstitucijoje Laikinajame Pagrindiniame statyme nebuvo tvirtinti visi valdios padalijimo elementai btu netikslu. Pastebtina, kad Aukiausioji Taryba Atkuriamasis Seimas tok pavadinim gijo jau pasibaigus galiojimams. 19901992 metais atstovaujamoji institucija vadinosi Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba. Taiau Lietuvos Respublikos Seimas vertins Aukiausiosios Tarybos veiklos turin nusprend, kad pavadinimas Aukiausioji Taryba Atkuriamasis Seimas tiksliau ireik ios institucijos veiklos kryptis.

1992 m. spalio m. 25 d. Lietuvos Respublikos pilieiai referendume pritar naujai valstybs Konstitucijai. Pagal ios 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimus buvo irinkti trys (1992 m., 1996 m., 2000 m.) Seimai.[3]2.2. Seimas atstovaujamoji valstybins valdios institucija.Lietuvos Respublikos Konstitucija numato jog Seimas yra viena i institucij vykdani valstybs valdi. Seimo galiojimams Konstitucijoje yra skirtas V skirsnis. Tai savarankik, valdi padalijimo doktrinos poiriu, institucija. Parlamento kaip valdios institucijos nepriklausomumas yra demokratijos garantija. Todl Lietuvos parlamentas vienintel institucija turinti galiojimus kurti statymus. Parlamentas nepavaldus jokiai vykdomosios valdios kontrolei. Parlamentas pats nustato savo vidaus struktr ir veiklos procedr. Svarbu tai, kad niekas negali kitis Seimo svarbiausi teis kurti statymus aukiausi juridin gali turinius norminius aktus. Tuo pasireikia akivaizdus parlamento iskirtinumas.[4]Taiau Seimui priskirti statym leidybos galiojimai nra absoliuts. Pirmiausia Seimas yra saistomas Konstitucijos. Be to, ie galiojimai yra ribojami tokio instituto kaip referendumas. Dal Lietuvos Respublikos Konstitucijos norm, galima keisti tik referendumo keliu. Taip pat Konstitucinis Teismas turi galimyb pripainti Seimo priimt statym prietaraujaniu Konstitucijai. Respublikos Prezidentas naudojasi veto teise, bei turi galiojimus, esant Konstitucijoje numatytoms aplinkybms, paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. ie apribojimas pasireikia kaip valdi padalijim garantuojanio stabdi ir atsvar mechanizmo dalis.

LR Konstitucijos 55 straipsnis be kita ko skelbia, jog Seim sudaro Tautos atstovai.... Tad parlamentas vykdydamas Konstitucijoje suteiktus galiojimus vykdo ir Tautos atstovaujamj funkcij. Kaip atstovaujamoji institucija Seimas tampa Tautos (vis piliei) valios ir interes reikju. Tautos atstovavimas garantuojamas demokratins rinkim sistemos ir princip. Tautos atstovavimo nereikt tiesiogiai suprasti jog nuo irinkimo momento Seimo narys nustoja bti savo rinkj atstovais, o tampa Tautos atstovais. Taiau esant prietaravimo tarp rinkj ir Tautos (nacionalini) interes, parlamento narys prioritetu trt suprasti pastaruosius. Todl tokia doktrina grietai nereikalauja i parlamento nario vykdyti prierinkiminius paadus ir nenumato deputat ataukimo mechanizmo. Irinktas Seimo narys yra laisvas balsuojant bet kokiu klausimu. Laisvo mandato esm Tautos atstovo laisv gyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevarant ios laisvs rinkj priesakais, j iklusi partij ar organizacij politiniais reikalavimais, nepripastant teiss ataukti Seimo nar. Kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai, taigi, visi parlamento nariai yra Tautos atstovyb. Seimo nari teisi negalima diferencijuoti, negalima jiems nustatyti nevienod galimybi dalyvauti Seimo darbe, ne tuo yra paeidiamas esminis atstovaujamosios institucijos principas parlamento nari lygyb, vadinasi, tokiu atveju nebt galimybi Seime atstovauti visai Tautai, reikti jos interesus (LR Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 26 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo statuto II dalies 5 skirsnio 25 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.)[5].2.3. Seimo rinkim tvarka. Pirmalaikiai Seimo rinkimai.Lietuvos Respublikos Seim sudaro 141 Seimo narys, kurie renkami 4 metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu[6]. Seimas laikomas irinktu, kai yra irinkta ne maiau kaip 3/5 Seimo nari. Lietuvoje Seimo rinkim statymas numato miri rinkim sistem. Vienmandatse rinkim apygardose (atsivelgiant administracin teritorin Lietuvos Respublikos padalijim ir gyventoj skaii) maoritarins rinkim sistemos pagrindu irenkamas 71 Seimo narys, o pagal proporcin likusieji 70 parlamento nari. Rinkim tvark reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymas ir kiti teiss norminiai aktai.[7]Rinkimus rengia trij pakop rinkim komisij sistema: Vyriausioji rinkim komisija[8], Apygard rinkim komisijos ir Apylinki rinkim komisijos. Dviejuose pastarj pakop komisijos skiriamos tik rinkim laikui. statyme yra numatytas demokratinis rinkim komisij sudarymo principas. Visos politins partijos ir visuomeniniai politiniai judjimai, dalyvaujantys rinkimuose, turi teis bti vienodai atstovaujami vis pakop rinkim komisijose. Vienmandatse ir daugiamandatse rinkim apygardose kandidatus Seimo narius turi teis kelti visos politins partijos, registruotos statym numatyta tvarka. Daugiamandatje rinkim apygardoje politinms partijoms, visuomeniniams politiniams judjimams bei koalicijoms reikia pateikti sraus, kuriuose turi bti rayta ne maiau kaip 20 kandidat. Tuo pat metu ie asmenis gali kelti savo kandidatras vienmandatse rinkim apygardose. Likus ne maiau kaip 30 dien iki rinkim, Vyriausioji rinkim komisija paskelbia vienmandatse apygardose ikelt kandidat pavardes, taip pat rinkimuose dalyvaujani partij, visuomenini politini judjim bei koalicij sraus. statymas numato grietus elgesio reikalavimus partijoms ir kitoms institucijoms rinkim kompanijos metu. Kadangi LR Seimo rinkim statymas numato miri rinkim sistem, todl kiekvienas rinkjas gauna du biuletenius: vienmandai ir daugiamandai. Siekiant sudaryti galimybes didesniam piliei skaiiui realizuoti pilietin teis Seimo rinkim statymas numato galimyb balsavimo patu.

Nustatant Seimo rinkim rezultatus vienmandatse apygardose laikomi vykusiais jeigu juose dalyvavo daugiau nei 40% rinkj, raytus tos apygardos rinkj sraus. Irinktu laikomas kandidatas, gavs daugiau kaip pus dalyvavusi rinkj bals. Jeigu vienmandatje apygardoje n vienas i kandidat negavo vis rinkj daugumos bals, ne vliau kaip per dvi savaites turjo bti rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvaut du daugiausia bals gav kandidatai. Daugiamandatje apygardoje rinkimai laikomi vykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip 25% vis rinkj. Seimo rinkim statymas numato utveriamj barjer. Tik partijos surinkusios daugiau nei 5%, o koalicijos 7% rinkj bals gali dalyvauti mandat dalyboje. Utveriamuoju barjeru siekiama darbingo parlamento eliminuojant smulkias partijas. Kvota (bals skaiius, reikalingas vienam mandatui gauti) apskaiiuojamas daugiamandatje apygardoje surinktus rinkj balsus u mandat paskirstyme dalyvaujanius sraus padalinus i 70 (bendro deputat skaiiaus renkamo daugiamandatje apygardoje). Taikant kvot metod, mandatai paskirstomi proporcingai pagal partij ar koalicij gaut bals skaii.

Seim nariu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei ir rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 25 met bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali bti renkami asmenys, nebaig atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend, taip pat asmenys teismo pripainti neveiksniais.

Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksiau kaip prie du mnesius ir ne vliau kaip prie mnes iki pasibaigiant Seimo nari galiojimai. Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas[9].

Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali bti renkami Seimo nutarimu, priimtu nemaiau kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma. Taip pat pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas Konstitucijos numatytais atvejais.

Seimo nari galiojim laikas prasideda nuo pirmojo naujai irinkto Seimo posdio, bet pilna apimtimi visas tautos atstovo teises irinktasis Seimo narys gauna tik po to, kai jis Seime prisiekia bti itikimas Lietuvos Respublikai.[10]Susirinkus naujai irinktam Seimui pirmj posd, buvusi Seimo nari galiojimai nutrksta.[1]Ten pat, psl. 700.[2]Steigiamasis Seimas yra nenumeruojamas, todl 1922 m. spalio mnes irinktas Seimas pradeda Lietuvos Respublikos Seim numeracij.[3]Lietuvos Konstitucin teis. Kolektyvin monografija. Vilnius, 2001, psl. 700-701.[4]Ten pat.[5]Ten pat.[6]LR Seimo rinkim tvark nustato LR Seimo rinkim statymas.http://www3.lrs.lt/dokpaieska/forma_l.htm[7]http://www3.lrs.lt/dokpaieska/forma_l.htm[8]Vyriausioji rinkim komisija yra nuolatin institucija, kuri sudaro Lietuvos Respublikos Seimas. Komisijos pirmininko ir nari kadencijos trukm 4 metai. Jos veikl ir funkcijas taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkim komisijos statymas.[9]LR Konstitucijos 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas, jei Seimas per 30 dien nuo pateikimo neprim sprendimo dl naujos Vyriausybs programos arba nuo Vyriausybs programos pirmojo pateikimo per 60 dien Seimas du kartus i eils nepritar Vyriausybs programa, o taip pat Vyriausybs silymu, jei Seimas pareik tiesiogin nepasitikjim Vyriausybe.[10]Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalies nuostata.II skyriaus KLAUSIMAI1. Kokie poymiai identifikuoja valstybs valdios institucij?

2. Kokiais teisiniais principais formuojamos valdios institucijos?

3. Kokias galite ivardinti valdios institucij ris? Kaip skiriasi valdios institucij struktra unitarinse ir federacinse valstybse?

4. Kokios jums inomos Seimo atkrimo istorins prielaidos?

5. Kokia pagrindin Seimo paskirtis? Kokios jums inomos parlament funkcijos? Kaip galima sugrupuoti Lietuvos Respublikos Seimo funkcijas?

6. Kaip renkamas Lietuvos Respublikos Seimas? Kuo skiriasi eilini ir neeilini Seimo rinkim rengimo ir organizavimo tvarka?

7. Kandidat Seimo narius iklimo tvarka. Seimo rinkim sistema. Kokia jums atrodyt optimaliausia parlamento rinkim sistema Lietuvai, atsivelgiant ndienos aktualijas ir ms patirt?

8. Kaip Seimas sveikauja su kitomis institucijomis: Vyriausybe ir Prezidentu; kitomis institucijomis?

3 SKYRIUS. SEIMO STRUKTRA

1 poskyris. Parlament vidins struktros.1.1. Parlament struktraturi dvi dimensijas. Pagal iorin sandar parlamentai skirstomi dvej ir vieneri rm parlamentus (Pavyzdiui, Lietuvos, Latvijos, Estijos parlamentai vieneri rm, o Didiosios Britanijos, JAV, Vokietijos Federacijos, Rusijos Federacijos, ms kaimyns Lenkijos dvej rm).

O vidin parlament struktra suprantama, kaip parlamento struktrini padalini visuma, ir ji gali bti skirstoma gana vairiai. Pradioje panagrinsime kiek netradicin, bet labai svarb (vykdomosios valdios formavimui ir paties parlamento darbo organizavimui) skerspjv, t.y. parlamento pasidalijim pozicij ir opozicij, kitaip tariant, daugum ir maum.Svokos dauguma ir mauma.Parlamentarizmo tvynje - Didiojoje Britanijoje pagal tradicij partija, laimjusi daugum viet Bendruomeni Rmuose arba partija, turinti daugumos rm nari param, gyja teis sudaryti vyriausyb (vad.majority party), o didiausia i partij, negalini usitikrinti daugumos parlamento nari paramos (vad.minority parties) tampa oficialia opozicija. alyse, patyrusiose didel angl parlamentarizmo tak, kuriose dominuoja aikiai ireikta dvipartin sistema, terminai dauguma (majority) ir mauma (minority) kartais vartojami kaip vyriausybei atstovaujani frakcij parlamente, paprastai sudarani daugum (goverment majority) ir opozicijos ekvivalentai.

Tuo tarpu JAV, kur vykdomj valdi formuoja visos tautos renkamas prezidentas, abiej Kongreso rm dauguma ir mauma (reglamentuose vartojamos svokosmajority party,minority party,Majority Leader, Minority Leader) nra suprantamos kaip atstovaujanti vyriausybei ir opozicin, nes neretai prezidento partija Kongrese turi maum.

Aukiau minta maumos ir opozicijos analogija danai netinka ir daugeliui Europos ali, kuriose maumos vyriausybs yra anaiptol neretas atvejis, o opozicija (i svoka nra suprantama vienareikmiai) kartais turi aritmetin daugum parlamente, taiau bdama nevienalyt ar pernelyg skirting ideologij nra pajgi "nuversti" vyriausyb ir suformuoti kit, tad priversta j toleruoti. Daugelio Europos ali parlament statutuose ios svokos nra apibrtos, o terminai dauguma ar mauma vartojami tik tiesiogine prasme, pvz. apibdinant sprendimui priimti reikaling bals skaii (absolute majority,qualified majorityir tt.).Maumos vyriausybs. Maumos vyriausybs, ypa Skandinavijoje yra paplits ir priimtinas reikinys. Danijoje 1945 - 1987 m. i 25 vyriausybi 22 neturjo daugumos parlamente (88 proc.), vedijoje bei Norvegijoje i 21 - 12 (57 proc.), Suomijoje i 32 - 11 (28 proc.). Maumos vyriausybs buvo danos Airijoje (41 proc.), Italijoje (42 proc.), Kanadoje (47 proc.), Ispanijoje (60 proc.), Pranczijoje (IV Respublika, 40 proc.). Apskritai imant, Vakar valstybse mintu laikotarpiu apie 35 proc. vis vyriausybi buvo maumos vyriausybs. Skirtingose alyse ios maumos vyriausybs buvo skirtingai vertinamos. Pvz. daugumos vokiei politolog vertinimu, bet kuri maumos vyriausyb yra nepageidautinas krizs simptomas, nes neaikus daugumos ir maumos santykis knija nestabilum. Taiau Skandinavijoje maumos vyriausybs anaiptol nebuvo nestabilios, tuo tarpu Italijoje ir IV Respublikos laik Pranczijoje jos i ties atspindjo nestabilius politinius santykius. Koki viet maumos vyriausyb uima politinje sistemoje, gali lemti tokie faktoriai, kaip alies politin kultra, visuomens socialinis homogenikumas ar, atvirkiai, poliarikumas (prieingi pavyzdiai - Skandinavija ir romanikosios alys). Galima sakyti, jog Skandinavijos alyse, pasiyminiose glaudiais ir lygiateisikais vyriausybi ir opozicijos santykiais, toleruojamos maumos vyriausybs i esms tapo koalicij pakaitalu. Kai kurie autoriai maumos vyriausybes vertina kaip parlamentarizmo atgaivinim, kadangi tokiu atveju daugelis politini sprendim bna priimami jau nebe vyriausybs posdiuose (o po to parlamente automatikai aprobuojami daugumos), o paiame parlamente, kadangi sprendimui priimti reikalinga usitikrinti parlamentin daugum. Tai stiprina demokratij, nes iauga parlamento reikm vyriausybs atvilgiu, netgi jei valdyti tokiomis aplinkybmis, galbt, sudtingiau ir sunkiau.1.2. Opozicija.i svoka apibriama nevienareikmiai ir nra nusistovjusios nuomons, k laikyti parlamentine opozicija.Daugelio ali parlament statutuose (Rules of ProcedurearbaStanding Orders), i svoka visai nevartojama, iskyrus brit tak patyrusiose alyse. Politologijoje vartojami skirtingi apibrimai, neretai prietaraujantys vienas kitam. Viena i laisviausi traktuoi nurodo, jog danai, priklausomai nuo politins sistemos apraik, vargu ar manoma tiksliai suskirstyti politines jgas pagal vaidmenis, todl paios frakcijos turt apibrti, ar jos laiko save opozicinmis. Apskritai dominuoja poiris, kad opozicija laikytini tos frakcijos ir parlamentarai, kurie neprisideda prie vyriausybs, jos neremia, nedalyvauja jos veikloje. Vieno ymiausi Vokietijos parlamentins teiss specialistHans-Peterio Schneiderio(r. emiau pateikiamas itraukas i jo darbo Parlamentin opozicija: konstitucin reikm ir politin praktika Vokietijoje)apibrimu,Parlamentin opozicija yra kiekviena vyriausybje nedalyvaujanti (t.y. nei tiesiogiai, nei j toleruojanti) politin grup, o nedalyvavimas vyriausybje reikia ir nedalyvavim jokioje vykdomojoje valdioje (kompetencija duoti nurodymus,inybin atsakomyb, dalyvavimas kabinete), ir atsisakym toleruoti maumos vyriausyb. Tok apibrim slygoja prielaida, jog kiekviena vyriausyb parlamentinje sistemoje btinai turi remtis dauguma, kitaip ji negalt utikrinti jai reikaling statym primimo. Pagal toki logik,remianiomisvyriausyb reikia laikyti frakcijas, kurios nesiekia jos nuversti. velnesn aukiau minto apibrimo versija skiria parlamentinparammaumos vyriausybei nuo paprasiausio jostoleravimo. Pirmoji svoka taikoma frakcijoms, kurios, neturdamos savo nari ministr kabinete, yra sudariusios personalini ar dalykini susitarim su vyriausybinmis partijomis. Tokie susitarimai gali bti ne maiau veiksmingi, kaip ir susitarimai dl koalicijos. Tuo tarpu, jei vyriausyb tik toleruojama, ji priversta iekoti reikalingos daugumos kiekvienu ginytinu klausimu, o j toleruojantys partneriai, nelaikydami vyriausybs programos priimtina, nematydami realios alternatyvos, paprastai nepritaria pareikimams dl nepasitikjimo vyriausybe.

Klasikinis britanikasis opozicijos supratimas numato, viena vertus, stabilias vienpartines vyriausybes arba vadinamj maiausi btin koalicij (minimal winning coalition), o antra vertus - vienareikmikai apibdinam kompaktik opozicij. Taiau Vakar demokratijos alyse apie 60 proc. vis vyriausybini darini sudaro maumos vyriausybs arba superdidels vyriausybs, taigi jas vargu ar galima laikyti nukrypimu nuo tradicins normos, greiiau atvirkiai.Naujausios studijos apie maumos vyriausybes vertina partij atsisakym tiesiogiai dalyvauti vyriausybse kaip racional iskaiiavim: neprisiimdamos formalios atsakomybs u nepopuliarius sprendimus, jos isaugo ansus pasiekti neblog rezultat kituose rinkimuose. Kartu, ir bendradarbiaudama su vyriausybe, opozicin frakcija bando pakeisti valdi (viena i opozicijos funkcij), siekdama, kad ji bt traukta nauj koalicij.1.3. Dauguma, mauma ir opozicija kai kuri Europos ali parlament statutuose.ekija.ekijos Konstitucijoje ir emutini parlamento rm statute (angl.Rules of Procedure of the Chamber of Deputies) terminas opozicija nra pamintas. Jame vartojama madaug tokia terminologija:mauma, susidedanti i ne maiau kaip 1/5 nari galiTaiau, statutas yra palyginti didels apimties, detalus, su isamia procedrini veiksm reglamentacija ir tuo labai primena Lietuvos Seimo Statut. Jame nuosekliai idstyta, kokia dauguma reikalinga priimant vienokio ar kitokio pobdio aktus, apibrtas kvorumas - 1/3 rm nari. 3/5 priima konstitucinius statymus ir ratifikuoja svarbias tarptautines sutartis. Kiti svarbesni statymai ar rezoliucijos priimami paprasta bals dauguma nuo bendro nari skaiiaus (50% + 1 balsas), skaitant karo paskelbim ar kariuomens siuntim usien, taip pat balsuojant tekstus grintus Senato ar prezidento ar balsuojant dl nepasitikjimo vyriausybe.

Silyti ataukti rm pirminink gali 2/5 vis rm nari, o komiteto pirminink - 2/5 vis komiteto nari. Rm posdis surengiamas pareikalavus 1/5 rm nari, o komiteto posdis - pareikalavus 2/5 komiteto nari. Papildomi klausimai komiteto darbotvark gali bti traukti 3/5 komiteto nari silymu, o ibraukti klausimui i darbotvarks reikia paprastos komiteto daugumos. Komiteto kvorumas yra kai dalyvauja 1/3 nari. Komiteto sprendimas gali bti priimtas paprasta dauguma, jei yra kvorumas. 1/5 nari silymu komiteto mauma gali teikti alternatyv nutarimo projekt ir paskirti alternatyvaus projekto rengj; 1/5 reikalavimu gali bti sudaroma speciali tyrimo komisija. 1/5 rm nari gali silyti keisti rm darbotvark, bet sprendia rmai bals dauguma. Frakcij (parlamentin klub) gali sudaryti ne maiau kaip 5 nariai.[1]Danija.Danijos Konstitucijoje ir Folketingo statute (angl.Standing Orders of the Folketing)terminai parlamentin mauma arba opozicija nra paminti. Folketingo, kaip ir kit Skandinavijos ali parlament statutai yra palyginti maos apimties. Silyti svarstyti klausim nesilaikant statuto reikalavim gali pirmininkas arba 17 nari, o sprendimas priimamas, jei u j balsuoja 3/4 dalyvaujani nari.

Komitetuose kvorumas yra kai dalyvauja daugiau kaip pus komiteto nari. Jei 2/5 komiteto nari reikalauja, turi bti svarstomas j pateiktas alternatyvus nutarimo projektas.

Plenariniame posdyje kvorum sudaro daugiau nei pus vis nari. Dauguma sprendim priimama paprasta dauguma, kuomet u bna daugiau bals nei prie.2/5 gali:suaukti posd; padaryti pertrauk (iki 12 dien) tarp antro ir treio skaitymo;1/3 gali:priimt konstitucin statym per 3 dienas po primimo pateikti visuotiniam referendumui; atidti statymo, kuriame numatyta nuosavybs nacionalizacija sigaliojim iki kit rinkim (tuomet dl to statymo dar kart turi balsuoti naujos kadencijos Folketingas).

Asmuo Folketingo pareigyb i keli kandidatr irenkamas i pirmo karto, kuomet gauna daugiau kaip pus balsavime dalyvavusi bals. Ta paia tvarka rengiamas antras turas, o treiajame ture utenka gauti santykin daugum.[2]Lenkija.Lenkijos Konstitucijoje ir Seimo statute (lenk.Regulamin Sejmu Rzeczypospolitej Polskiej) nra pamintas odis opozicija. Parlamentins maumos teiss numatytos vairiuose Statuto straipsniuose ir yra susijusios su tam tikru parlamentar skaiiumi, parlamentinmis frakcijomis ar grupi susitarimais. Pavyzdiui, kelios maos grupels, negalinios sudaryti frakcijos, gali susitarti dl j atstovavimo pagrindiniame Seimo kolektyviniame valdymo organe (lenk.Konwent Seniorow). Taiau grups opozicijos nari silomos pataisos statute vadinamos maumos pasilymais.[3]Norvegija.Norvegijos Stortingas yra savotikas tuo, kad per visuotinius rinkimus irenkami parlamento nariai, kurie susirink pirmj posd pasiskirsto dvejus rmus: Odelsting (emesniuosius) ir Lagting (auktesniuosius).

Norvegijos Stortingo statute (Rules of Procedure)nra termin opozicija ar mauma. Kai kuriose nuostatose vartojamas terminas dauguma, kartu daniausiai nurodant kokia dauguma. Maumos teiss utikrinamos tuo bdu, kad tam tikras skaiius parlamento nari turi tam tikras galimybes, numatytas konkreiuose straipsniuose. Statute vartojamos tokios daugumos svokos:

Paprasta dauguma - daugiau nei pus nuo balsuojani skaiiaus (renkant pirminink ar kitas parlamento pareigybes; priimant savaits darbotvark; keiiant savaits darbotvark pirmininko silymu; nustatant skubos tvark; apsisprendiant dl balsavimo bdo (elektroniniu ar atsistojimu);

Santykin dauguma - kai renkant pareigybes i pirmo karto n viena kandidatra nesurenka paprastos daugumos;

2/3 dauguma (keiiant savaits darbotvark ne pirmininko silymu; balsuojant dl debat nutraukimo, veikiant auktesnij rm veto bendrame abiej rm posdyje.).

Atskirais atvejais Norvegijos Stortingas gali nusprsti, kad konkretaus klausimo svarstymas gali vykti nesilaikant Statuto (Rules of Procedure). Jei tok pasilym teikia pirmininkas, tuomet sprendimui priimti utenka paprastos bals daugumos. Jei pasilym teikia ne pirmininkas, tuomet tokiam silymui priimti reikia 2/3 daugumos.

1/5 gali pareikalauti, kad tuo paiu klausimu bt balsuojama i naujo, jeigu po pirmo balsavimo buvo suabejota bals skaiiavimo teisingumu; gali pareikalauti, kad bt i naujo surengtas pasiskirstymas (rinkimai) dvejus rmus; 10 nari (arba pirmininkas) gali silyti nutraukti debatus, arba apriboti kalbjimo laik bet ie pasilymai priimami 2/3 dauguma.

Komiteto kvorumas - 3/5. Komiteto posdis turi bti rengiamas pareikalavus 1/3 jo nari.[4]Pranczija.Nacionalins Asambljos Statute (Rules of Procedure)nra pavartotas nei odis opozicija nei mauma. Taiau, daugelyje viet vartojamas odis dauguma, kuomet kalbama apie bals skaii, reikaling sprendimui priimti: paprasta dauguma, santykin dauguma, kvalifikuota dauguma ir pan. Statute labai tiksliai apibriamas kvorumas. Maumos teiss utikrinamos tuo bdu, kad tam tikras skaiius rm nari turi tam tikras galimybes, numatytas konkreiuose straipsniuose.[5]Panai tvarka yra ir daugelyje kit kontinentins Europos ali.Opozicijos konstitucinis statusas - Vokietijos pavyzdys.Vokietijoje vyriausybs ir opozicijos kaita nuo seno buvo laikoma konstitucikai neteisintu parlamentins sistemos ekvivalentu. Konstitucine institucija opozicija i ties tapo po Konstitucinio teismo sprendim, kuriuose ji buvo apibdinta, kaipsvarbi, btina ar pamatin sudtin parlamentins demokratijos dalis. Taiau tokiu atveju konstitucikai abejotinomis tampa vad. nacionalins vienybs vyriausybs (kuriose atstovaujamos visos partijos), paprastai sudaromos krizi metu, o taip pat didiosios koalicijos (kurios remiasi didesne kaip dviej tredali parlamentine dauguma), kadangi tokiais atvejais opozicijai suteiktos maum teiss, reikalaujanios 25 proc. nari kvorumo negali bti visikai gyvendintos; tad opozicija faktikai praranda vien svarbiausi savo funkcij - kontrols funkcij, nes maos opozicins frakcijos negali jos veiksmingai atlikti.

iuo metu opozicijos teisinis apibrimas yra trauktas jau 9 emi (daugiausia rytini) konstitucijas, senj parlamento - vyriausybs dualizm pakeiiant nauju -vyriausybs bei j sudaranios daugumos, ir iai daugumai save priepastatanios opozicijos dualizmu. Tuo tarpu federalinBendroji konstitucin komisija1992 m. dl neveikt prietaravim atsisak minties atitinkamai reformuoti Vokietijos Pagrindin statym. Vienas komisijos nari, pvz., nurod, jog opozicijos svokai suteikus konstitucin prasm, gali susiklostyti groteskika situacija, kai vyriausyb ir opozicija arba dvi opozicins partijos kreipsis Konstitucin teism, kad isprst j gin, ar kuri nors frakcija i ties yra opozicin. Taiau iki vad.Saksonijos-Anhalto atvejotoki problem nekildavo ir federalinse emse, kadangi j parlamentuose viena partija ar keli partij koalicija paprastai turdavo aiki daugum.Saksonijos-Anhalto byla.Po 1994 m. rinkim Saksonijos-Anhalto ems parlament, toleruojant ekskomunistineiDemokratinio socializmo partijai (PDS), buvo sudaryta koalicinSocialdemokrat partijos (SPD)iralij maumos vyriausyb. Po dvej metKrikioni demokrat partijos (CDU)frakcija Landtage kreipsi su skundu Konstitucin teism, nurodydama, jog PDS, kaip ir CDU turdama opozicins frakcijos status, kadencijos metu nuolat rm valdanij koalicij, taiau gaudavo numatyt opozicinms frakcijos pried, kuris i ties jai nepriklauso.

Konstitucinis teismas, nagrindamas byl, turjo nusprsti, ar PDS statusas atitinka Saksonijos-Anhalto konstitucijos 48 str.:(1) Landtago frakcijos ir nariai, kurie neremia ems vyriausybs, sudaro parlamentin opozicij.

(2) opozicins frakcijos turi teis lygias galimybes parlamente ir visuomenje bei reikalauti tinkam slyg ypatingiems savo udaviniams atlikti.Pagrsdamas savo sprendim (CDU skundas buvo atmestas) teismas i esms atliko sudting lingvistin analiz, aikindamas, k mintame Konstitucijos straipsnyje reikia odis neremia. Teismo interpretacijoje remti vyriausyb reikia, kad abi puss umezga santykius, pagrstus abipusiu pasitikjimu, kuriems nepakanka bendradarbiavimo kuriuo nors konkreiu sprendiamu klausimu; tam reikalingas panaus koalicin susitarimas. Be to, teismas, atmesdamas skund nurod iuos argumentus:

Tai, kad balsavime dl pasitikjimo PDS parm maumos vyriausyb, neutraukia joki konstitucini pasekmi, kadangi balsavimas buvo slaptas. Be to, remdama vyriausyb priimant atskirus statymus, PDS frakcija paprastai balsuodavo nevieningai (is neabejotinai taktinis ingsnis aikintinas partijos siekimu pademonstruoti savo alininkams, jog ji i principo nepritaria dabartinei politinei sistemai). Tai teismas vertino, kaip poym, jog tarp vyriausybs ir PDS nrareikiamopasitikjimo, pastebdamas, jog kartais ir CDU frakcija bendradarbiaudavo su vyriausybe. Vien tik dl programini vyriausybins koalicijos ir PDS panaumo, negalima tvirtinti, jog koalicija buvo sudaroma, i anksto tikintis PDS palankumo. Teismo sprendime nurodoma, jog mintas Konstitucijos straipsnis anaiptol nereikalauja nuosekliai versti vyriausyb, pati opozicija laisva sprsti, kokios jai taktikos laikytis.

Taigi toks Teismo sprendimas maumos vyriausyb toleruojanioms frakcijoms i esms paliko paioms nulemti, ar j palankus santykis su vyriausybe gali bti kvalifikuojamas kaip parama, pabrdamas, jog pati savaime strategija bendradarbiauti su vyriausybe nesuteikia pakankamai pagrindo atimti i frakcijos opozicins status Teismas savo sprendimu modifikavo ir viena i svarbiausi opozicijos funkcij vadinamsiekio pakeisti valdi funkcij: frakcijos opozicikumas negali bti matuojamas jos pastangomis nuversti vyriausyb; leistina ir bendradarbiavimo strategija, kadangi daugiapartinei sistemai bdingos vairialyps ir besikeiianios koalicijos nebtinai reikalauja visiko vyriausybs pakeitimo. Visikas valdios pakeitimas neprivalo bti svarbiausias opozicins frakcijos tikslas, kadangi ji dabartin vyriausyb, galbt, vertina kaip maesnij i blogybi. Taip pat ir opozicijosalternatyvos funkcijosnereikt suprasti taip, kad opozicin frakcija daugeliu klausim po tariamai vieninga opozicijos vliava privalo priepastatyti save vyriausybei. Taigi, pagrsdamas tok sprendim, teismas paliko galimyb opozicinms frakcijoms lanksiai reaguoti partins sistemos pokyius ir j paskoje kintani koalicin aritmetik. Tuo pat metu Saksonijos-Anhalto byla pademonstravo, jog opozicijos svok sunku sprausti konstitucins teiss rmus. Bandant apibrimais opozicij paversti tikslia teisine svoka, atsiranda rizika susiaurinti opozicijos veikimo laisv, taip sumainant parlamentins demokratijos veiksmingum.[1]http://www.psp.cz/cgi-bin/eng/docs/laws/1995/90.htmlekijos Respublikos Parlamento Statuto tekstas.[2]http://www.folketinget.dk/BAGGRUND/00000048/00475556.htmDanijos Folketingo statutas.[3]http://www.sejm.gov.pl/prawo/regulamin/regsejm.htmLenkijos Respublikos Seimo (Sejm) reglamentas.[4]http://www.stortinget.no/english/StortingetsForretnEng.pdfNorvegijos Karalysts Strortingeto statutas.[5]http://www.assemblee-nat.fr/english/8ac.aspPranczijos Respublikos Nacionalins Asambljos Statutas.

2 poskyris. Seimo vidin struktra.2.1. Seimo struktriniai padaliniai.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 76 straipsnyje nustatyta, kad Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas. Vadinasi, Seimui suteikta teis paiam nustatyti savo struktr ir darbo tvark. Atsivelgiant Seimo kaip statym leidybos valdios konstitucin status, turi bti sukurta tokia Seimo struktra ir demokratiniais principais pagrsta darbo tvarka, kad alyje esant bet kokiai situacijai Tautos atstovyb galt konstruktyviai, efektyviai ir nepertraukiamai gyvendinti aukiausi suvereni Tautos gali (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Tesimo 1994 m. vasario 24 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo statuto II dalies 9, 9(3), 9(6), 10 ir 10(1) straipsni atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.).

Parlamento darbui ir posdiams vadovaujaSeimo Pirmininkasir jo pavaduotojai, kuri negali bti daugiau kaip penki. statym projektams nagrinti ir kitiems Konstitucijoje numatytiems dokumentams rengti Seimas i savo nari sudarokomitetus. Nepastovaus aktualumo klausimams sprsti Seimas i savo nari gali sudarytikomisijas. Politins partijos ir organizacijos savo politinms pairoms reikti ir tikslams gyvendinti gali sudaryti Seimo narifrakcijas,vadovaujamas senin. Frakcijos gali sudaryti koalicin sutart dl paramos vyriausybei ir susiburti Seimo daugum, o nepritarianios frakcijos sudaro Seimo maum.Tarp frakcini bei kit ryi palaikymui veikiaSenin sueiga. Seimo organizaciniam darbui garantuoti yra sudaromaSeimo valdyba.Seimo Statute vardinti parlamento struktriniai dariniai turi utikrinti darn institucijos darb. Todl yra prasminga susipainti su veiklos galimybmis ms pamint Seimo struktrini darini.2.2. Seimo vadovai. Seimo vadovai ivardinti Seimo statuto 24 straipsnyje. Tai: Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai. Mintame Seimo statuto straipsnyje yra numatyta galimyb Seimui skirti iki 6 Seimo Pirmininko pavaduotoj, taiaude factogali bti ir maesnis Seimo Pirmininko pavaduotoj skaiius, kaip, beje, ilg laik ir buvo. Pvz., 2000-2006 metais buvo skirti penki Seimo Pirmininko pavaduotojai. Seimo vadov kompetencij (galiojimus) nustato Konstitucija ir Seimo statutas. Seimo statuto 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Seimo Pirmininko teikimu Seimas vien i jo pavaduotoj skiria Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju.

Seimo narys, irinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veikl Seimo nari frakcijoje.[1]2.3. Seimo Pirmininko galiojimai.Seimo Pirmininkas:

1) vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui;

2) Seimo statuto nustatyta tvarka patvirtina parau Seimo priimto statymo teksto autentikum ir perduoda j Respublikos Prezidentui pasirayti arba pats pasira6o tuos statymus, Respublikos Prezidentas per 10 dien po teikimo nepasirao ir negrina Seimui pakartotinai svarstyti (pastaruoju atveju ir oficialiai juos paskelbia); per 10 dien pasirao Seimo statut ir jo pakeitimus;

3) per 10 dien nuo primimo pasirao Seimo nutarimus bei kitus Seimo priimtus aktus;

4) per 24 valandas pasirao Seimo posdi protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu pats jiems pirmininkauja;

5) laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezident Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais;

6) turi teis suaukti nenumatyt Seimo posd ar neeilin sesij Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais;

7) teikia Seimo Pirmininko pavaduotoj kandidatras Seimui;

8) Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisj kandidatras;

9) teikia Seimui skirti ir atleisti Seimo kontrolieri ir Seimo kontrolieri staigos vadovo kandidatras;

10) Konstitucijos ir statym numatytais atvejais teikia Seimui skirti ir atleisti valstybs institucij vadov ir j pavaduotoj kandidatras;

11) pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posdiams arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj;

12) teikia Senin sueigai sesijos darb programos ir savaits bei dienos posdi darbotvarki projektus arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj;

13) teikia Seimo valdybos posdi darbotvarks projekt arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj;

14) vykdo kitus Seimo statute numatytus galiojimus.

Seimo Pirmininkas, vykdydamas savo galiojimus, leidia aktus potvarkius. Seimo Pirmininkas, o kai jo nra, Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja posdiui, bet kuriuo svarstomu klausimu gali be eils Seimo posdiuose isakyti savo arba Seimo valdybos nuomon. Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ne reiau kaip kart per mnes atsako Seimo nari i anksto ratu pateiktus klausimus dl savo veiklos.2.4. Seimo Pirmininko pavaduotoj galiojimai.Seimo Pirmininko pavaduotojai atlieka Seimo Pirmininko jiems pavestas funkcijas. Seimo Pirmininko pavaduotojai per 24 valandas pasirao Seimo posdi protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu jie Seimo Pirmininko pavedimu vadovavo iems posdiams. Seimo Pirminink, laikinai ivykus arba susirgus ir dl to laikinai negalint eiti savo pareig, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas arba Seimo pavedimu kitas pavaduotojas. Seimo statuto 29(1)straipsnyje nurodytais atvejais Seimo Pirmininko pavaduotojas, kuriam Seimas paved laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas, ias pareigas eina tol, kol jas vl prads eiti Seimo Pirmininkas. Nutarim pavesti laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas arba j pavaduoti (iankstin arba konkreiu atveju) Seimas priima Seimo Pirmininko teikimu.2.5. Seimo valdyba.Seime veikia Seimo valdyba, kurios pagrindinis udavinys - sprsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prao. Seimo valdyba sudaroma i Seimo Pirmininko, jo pavaduotoj ir Seimo opozicijos lyderio. Seimo valdybos sudt nutarimu tvirtina Seimas.2.6. Seimo valdybos galiojimainustatyti Seimo statuto 32 straipsnyje:

1) tvirtina ir teikia Finans ministerijai Seimo kanceliarijos program ir ilaid smat projektus;

2) komitet teikimu svarsto ir siunia komandiruotes Seimo narius su ratikomis Seimo, valdybos, komitet uduotimis; tvirtina komandiruoi ataskaitas;

3) komitet ar frakcij teikimu svarsto ir pritaria Seimo nari ivykoms ne Seimo lomis sesijos metu;

4) prireikus apsvarsto Seimo sesijos darb programos, savaits bei dienos posdi darbotvarki projektus ir teikia ivadas Senin sueigai arba Seimui;

5) aukia nenumatytusSeimo posdius, nustato j laik;

6) tvirtina preliminar Seimo sesijos posdi grafik;

7) prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusisti statymo projekt ivadoms gauti;

8) prireikus priima nutarim pagrindin komitet atleisti nu