I

I. DALIS. TARPTAUTIN VIEOJI TEIS

BENDROJI DALIS

1 TEMA. TARPTAUTINS TEISS SVOKA, ALTINIAI IR SISTEMA1. Tarptautins teiss ypatybs ir definicijos problema.

Ubi societas ibi ius ten kur yra visuomen, yra ir teis. Formuojantis visuomenei tarp jos nari atsiranda santykiai, kuriuos reikia reguliuoti. Formuojantis valstybms taip pat atsiranda poreikis reguliuoti j santykius. Laikui bgant poreikis reguliuoti toki subjekt santykius vis didjo, be to, atsirado ir nauj subjekt, aktyviai besireikiani tarptautinje sferoje.

Tarptautin teis formavosi palaipsniui. Tarptautins teiss literatroje iskiriami du tarptautins teiss vystymosi etapai: klasikins ir iuolaikins tarptautins teiss.

Klasikin tarptautin teis. Hugo Grocijus (lot. Hugo Grotius, flamand. Hugo de Groot, 1583-1645) oland teisininkas, diplomatas, poetas ir filosofas yra laikomas tarptautins teiss tvu, jam priklauso tarptautins teiss teorijos pagrind sukrimo laurai. Grocijus savo veikale Trys knygos apie karo ir taikos teis susistemino jus gentium principus ir normas, jo ivados turjo didel tak net iki Pirmojo pasaulinio karo. Remdamasis prigimtine teise Grocijus skirsto karus teisingus ir neteisingus. Be prigimtins teiss, Grocijus pripasta egzistuojant teis, kuri savo valia kuria tautos, sudarydamos sutartis. Pastaroji teis turi atitikti prigimtin teis, reikalaujani laikytis sutari: odio turi bti laikomasi. Principas, reikalaujantis laikytis sutari, - pacta sunt servanda yra prigimtinis.

iuolaikin tarptautin teis. is terminas siejamas ne tik su laikotarpiu, bet ir su dideliais pasikeitimais Tarptautinje teisje. Bruoai: nepaprastai iaugs tarptautini organizacij vaidmuo, didiulis dmesys mogaus teisms, svarbiu tampa fizinio asmens subjektikumas, atsiranda asmenys besinaudojantys imunitetu. Pastebimos ios tarptautins teiss vystymosi tendencijos: privaloma gin sprendimo tvarka, subjekt rato pltimasis.

Pirmasis tarptautins teiss termin pavartojo anglas J.Bentham International law. Dar tuomet buvo atkreiptas dmesys, kad is terminas nra visai tikslus, nes ia kalbama apie teis tarp taut. Tuo tarpu i teiss sistema reglamentuoja santykius tarp valstybi ir ne tik. Tarptautins teiss subjekt ratas ypatingai iplito pastaruoju metu. Nepaisant to, kad pavadinimas neatitinka turinio iplito terminas Tarptautin teis.

Uduotis: raskite tinkamesn pavadinim tarptautinei teisei.

Tarptautins teiss ypatybs:

Tarptautins teiss sistemoje nra statym leidiamosios valdios. Kaip tuomet formuojasi tarptautins teiss normos? G. Tunkino Valstybi valios derinimo teorija skelbia, jog patys tarptautins teiss subjektai kuria tarptautins teiss normas. is procesas yra ilgalaikis, reikalaujantis daug snaud. Kuriant tarptautins teiss normas vyrauja konsensuso principas, kuris skelbia, kad norint pasiekti tam tikr susitarim, reikalingas vis subjekt pritarimas. Kuriant tarptautins teiss normas esminiais tampa ekonominiai, politiniai, psichologiniai veiksniai, taigi juos visus itin sunku suderinti. Taip pat reikia atkreipti dmes, kad tarptautins teiss nra subordinacin teis. Visos valstybs yra lygios, todl ji koordinacinio pobdio.

Bendros privalomos kompetencijos teisminio organo nebuvimas. Tarptautiniuose santykiuose nra organo, kuris bt kompetentingas sprsti visus tarptautinius ginus ir nustatyti sankcijas u bet kok tarptautins teiss paeidim. Nors Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pagrindinis Jungtini Taut teisminis organas, jo jurisdikcija yra fakultatyvi. Tarptautinis Teisingumo Teismas savo sprendime Karini ir pusiau karini veiksm Nikaragvoje ir prie Nikaragv byloje (Sprendimo i esms stadija) (1986) iuo klausimu nurod: Teismo jurisdikcija, kaip danai buvo primenama, remiasi valstybi sutikimu, ireiktu vairiais bdais, skaitant pareikimus, padarytus pagal Statuto 36 straipsnio 2 dal. Taigi Tarptautiniam Teisingumo Teismui inybingi tik tokie valstybi ginai, kuriems nagrinti Teisme gino alys dav sutikim Teismo statute numatytu bdu ir forma. Valstybi sutikimas, kad j gin sprst Tarptautinis Teisingumo Teismas, gali bti ireiktas keturiais bdais: 1. Specialus valstybi susitarimas perduoti j gin sprsti Teismui; 2. Tarptautins sutarties nuostata, numatanti, kad gin dl ios sutarties pagal vienos i ali pareikim sprendia Tarptautinis Teisingumo Teismas; 3. Pareikimas dl Teismo privalomos jurisdikcijos pripainimo; 4. Vienos i gino ali kreipimasis Teism kartu su pasilymu kitai gino aliai sutikti su bylos nagrinjimu Teisme (forum prorogatum).Pagal Jungtini Taut Chartijos 96 straipsn Generalin Asamblja gali prayti Teismo konsultacins ivados bet kuriuo teisiniu klausimu. Kiti Jungtini Taut organai, taip pat specializuotos staigos gali prayti toki ivad tik j veiklos teisiniais klausimais ir tik Generalinei Asambljai leidus.

Tarptautins teiss altini ypatybs. Plaiau is klausimas bus aptariamas nagrinjant tem apie tarptautins teiss altinius.

Tarptautins teiss subjekt ypatybs. is klausimas plaiau bus aptariamas atskiroje temoje.

Tarptautins teiss reguliavimo dalykas yra tarptautiniai santykiai t.y. tokie santykiai, kurie ieina u vienos valstybs rib. Tarptautin teis negali reguliuoti santyki, kurie yra valstybs vidaus reikalas, taiau kai kuriuos klausimus valstybs sutinka atiduoti reguliuoti tarptautinei teisei. Pvz. mogaus teiss.

Metodas. alys yra lygios, normos atsiranda susitarimo pagrindu, taigi vyrauja dispozityvus metodas.

Tarptautins teiss norm utikrinimas. Nra centralizuotos tarptautins teiss norm utikrinimo tvarkos. tai, dl ko laikomasi tarptautins teiss neutenka velgti vien i teiss pozicijos. Btent per poreik reikia aikinti, kodl yra laikomasi tarptautins teiss norm. Atsakomosios priemons naudojamos utikrinti tarptautins teiss normas: Retorsija tokia atsakomoji priemon, kai valstyb reaguodama situacij imasi veiksm, kurie daro neigiam poveik atitinkamai valstybei. Pavyzdiui, viena valstyb nutraukia kitai valstybei ekonomin pagalb. Represalija atsakomoji priemon kai teiss paeidim reaguojama teiss paeidimu. Pvz.: viena valstyb nesilaiko dvials sutarties, o dl to ir kita valstyb pradeda nesilaikyti ios sutarties. Represalijos turi bti proporcingos pirminiam paeidimui. Tarptautins teiss sankcijos nra gausiai taikomos, tai paprastai siejama su Jungtini Taut Saugumo Taryba. Tarptautin teis jg leidia naudoti tik kaip iimtin priemon. ia ir ikyla humanitarins intervencijos klausimas.

Tarptautins teiss definicija: Tai savarankika tarptautins teiss norm sistema, kuri sudaro sutartins ir paprotins teiss normos ir kuri reguliuoja tarptautinius santykius tarp tarptautins teiss subjekt siekiant utikrinti taik ir saugum, vystyti bendradarbiavim. Tarptautins teiss norm utikrinimas vykdomas specifinmis priemonmis.

Vadapalas V. Tarptautin teis. Vilnius: Eugrimas, 2006. p. 19-22.

2. Tarptautins teiss altiniai.

Pagal prof. Hart teiss altini svoka yra labai paini ir gali bti aikinama vairiais aspektais.

Teiss altinio prasms: Materialin sistema faktori, kurie veikia teiss normos atsiradim bei turin. Kas gi veikia normos krim? ekonominis faktorius, politika, teisin psichologija, teisin smon. ie faktoriai ir laikomi altiniais materialine prasme. Formos. Nacionalinje teisje tai bt: norminis aktas, precedentas, paprotys. Koki form gyja tarptautins teiss altiniai? Pagrindinis dokumentas tvirtinantis tarptautins teiss altinius yra laikomas Tarptautinio teisingumo teismo Statuto 38 str. Jame kalbama apie :

a. Tarptautines konvencijas (bendrsias ir specialisias).

b. Tarptautin paprot kaip bendrosios praktikos, kuri pripainta teise, rodym.

c. Bendruosius teiss principus.

d. Teismo sprendimus.

e. vairi taut labiausiai kvalifikuot vieosios teiss specialist darbus.

Tarptautinis paprotys. Paprastai iskiriami du tarptautinio paproio elementai:

Objektyvus elementas bendroji praktika (tiksliau daugumos praktika).

Subjektyvus elementas opinio juris (taisykl pripastama teisikai reikminga).

Kalbant apie santyk tarp tarptautins sutarties ir tarptautinio paproio reikt vadovautis principu lex posteriori derogat lex priori. Apskritai tarptautins teiss altiniai neturi hierarchins sistemos.

Bendrieji teiss principai, kuriuos pripasta civilizuotos tautos:

Pagal prof. Goralik: bendraisiais teiss principais laikytini tie principai, kurie taikomi tiek tarptautinje, tiek nacionalinje teisje. Pavyzdiui, toks principas tvirtintas Tarptautinio Teisingumo Teismo statute ir leidia Teismui sprsti ginus ex aequo et bono, jei alys su tuo sutinka.

Teism sprendimai:

Teismai nekuria precedent, taiau teism sprendimai padeda suprasti normos turin.

vairi taut labiausiai kvalifikuot vieosios teiss specialist doktrina.

Kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti. Tarptautins teiss mokslas spariai vystosi. 1785 metais bendras knyg apie tarptautin teis skaiius buvo 2000, o 1967 metais iaugo iki 8000. Per metus tarptautins teiss klausimais ileidiama apie 700 knyg ir 3000 straipsni.

Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikinis tarptautins teiss vadas. Vilnius: Eugrimas, 2000. p. 33.

3. Tarptautins sankcijos

Tarptautins sankcijos tai nekarinio poveikio priemons, kuriomis siekiama utikrinti tarptautin taik ir saugum bei pagarb mogaus teisms. Tarptautini sankcij teisto tarptautins politikos instrumento galimyb tvirtinta Jungtini Taut Chartijoje. Jungtini Taut, Europos Sjungos bei kit tarptautini organizacij nustatytos sankcijos taikomos valstybms, fiziniams ir juridiniams asmenims bei kitiems subjektams, kurie savo veiksmais, sprendimais ar vykdoma politika paeidinja mogaus teises, prisideda prie etnini, teritorini ir religini konflikt, remia terorizm ar kokiu nors kitu bdu lauo svarbiausias tarptautins bendruomens pripastamas normas bei principus.

Sankcij, dar vadinam ribojaniomis priemonmis, tikslas pakeisti atitinkamos alies (ar jos dalies) vyriausybs, subjekt ar asmen vykdom politik ar sustabdyti konkreius veiksmus. Tarptautini sankcij taikymas grindiamas ne ekonominiais interesais, bet tarptautins teiss, demokratijos bei pagarbos mogaus teisms ir pagrindinms laisvms principais. Sankcijos gali apimti visik arba dalin ekonomini santyki nutraukim, ryi priemoni ir diplomatini santyki apribojim bei kitokio pobdio priemones. Sankcij taikymas privalo bti pagrstas proporcingumo principu ir bti tiesiogiai nukreiptas subjektus, atsakingus u vykdom politik ar konkreius veiksmus, kuriuos atsakydama tarptautin bendrija buvo priversta panaudoti sankcij instrument.

Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerija (URM), gyvendindama Lietuvos Respublikos ekonomini ir kit tarptautini sankcij gyvendinimo statym (in., 2004, Nr. 68-2369), koordinuoja tarptautini sankcij gyvendinim Lietuvos Respublikoje ir teikia informacij fiziniams ir juridiniams asmenims tarptautini sankcij gyvendinimo klausimais. URM taip pat teikia informacij apie tarptautini sankcij gyvendinim Jungtinms Tautoms, kitoms tarptautinms organizacijoms ar Europos Sjungos institucijoms, kuri nustatytos tarptautins sankcijos yra gyvendinamos.

Tarptautins sankcijos nustatomos tiesiogiai taikomais Europos Sjungos reglamentais bei LR Vyriausybs nutarimais, kurie gyvendina kitus ES teiss aktus, Jungtini Taut rezoliucijas bei Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos sprendimus.

2004 m. balandio 22 d. Ekonomini ir kit tarptautini sankcij gyvendinimo statyme numatytos tokios tarptautini sankcij rys:

Ekonomins sankcijos civilins, dvigubos paskirties preki, karins rangos, paslaug ir technologij importo, eksporto, reeksporto ir tranzito, skaitant tarpininkavim, apribojimai; prekybos su subjektais, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, apribojimai; Lietuvos Respublikos fizini ir juridini asmen ekonomins veiklos valstybje ar teritorijoje, dl kurios gyvendinamos tarptautins sankcijos, apribojimai; subjekt, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, ekonomins veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimai.

Finansins sankcijos subjekt, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, teisi valdyti, naudoti ir disponuoti pinigais, vertybiniais popieriais, daiktais, kitu turtu ir turtinmis teismis apribojimai; mokjim apribojimai subjektams, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos; kiti finansins veiklos apribojimai.

Politins sankcijos oficiali vizit apribojimai; kelioni valstyb ar teritorij, dl kurios gyvendinamos tarptautins sankcijos, ar per i valstyb arba teritorij apribojimai; apribojimai atvykti ar keliauti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorij asmenims, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos; diplomatini santyki apribojimai; kitos politinio ir diplomatinio poveikio priemons.

Susisiekimo sankcijos transporto (geleinkeli, keli, vandens, oro), pato, elektronini ryi ir (ar) kitoki ryi ir susisiekimo su subjektais, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, apribojimai.

Visuomenins sankcijos kultrini, mokslo, vietimo, sporto ir kitoki visuomenini ryi su subjektais, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, apribojimai.

Tarptautini sankcij gyvendinimo iimtys

URM yra atsakinga u nustatyt iimi gyvendinim, jeigu tarptautines sankcijas nustaiusi tarptautini organizacij sprendimuose ir (arba) Europos Sjungos teiss aktuose, yra numatomos j gyvendinimo iimtys (humanitariniais, taikos palaikymo misij aprpinimo tikslais ar kitais ypatingais atvejais).

Subjektai, dl kuri yra gyvendinamos tarptautins sankcijos, arba Lietuvos Respublikos fiziniai ar juridiniai asmenys (iskyrus finans staigas), siekdami pasinaudoti iimtimis, kreipiasi tarptautini sankcij gyvendinimo prieir vykdani institucij. i institucija kreipiasi URM dl iimties gyvendinimo kiekvienu konkreiu atveju ir gyvendina iimt tik gavusi jos sutikim. Finans staigos dl iimi gyvendinimo URM kreipiasi tiesiogiai. Tarptautini sankcij gyvendinimo prieir vykdanios institucijos nurodytos Ekonomini ir kit tarptautini sankcij gyvendinimo statymo 12 straipsnyje.

1. 2. Ivardinkite ir apibdinkite tarptautins teiss ypatybes.

3. Apibdinkite tarptautins teiss reguliavimo dalyk.

4. Suformuluokite galim tarptautins teiss definicij.

5. Apibdinkite atsakomsias priemones tarptautinje teisje.

6. Kaip taikomos tarptautins sankcijos?

Udaviniai

1 udavinys

Valstybje A buvo paskelbtas konkursas statyti ir rengti gamykl atliek perdirbimui. Konkurs laimjo valstybje A registruota privati usienio kapitalo mon. Projekto finansavimui mon skolinosi pinigus usienio komerciniuose bankuose. Be to, mon pasira paskolos sutart su Pasaulio banku. ios paskolos grinim garantavo valstybs A Vyriausyb.

Klausimai:

1. Js manymu, paskolos sutartis su Pasaulio banku yra tarptautin sutartis tarptautins vieosios teiss prasme ar kontraktas?2. Kas, Js nuomone, yra ios sutarties alys ir kas turt dalyvauti norint pakeisti toki sutart?2 udavinys

Tarptautin daugiaal sutartis nustato, kad Valstybs siekdamos tinkamai gyvendinti i sutart imsis vis btin priemoni, kurias leidia j finansins galimybs. Keletas ymi tarptautins teiss mokslinink, remdamiesi vienu Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimu, para teiss tiriamuosius darbus, kuriuose teigia, jog Valstybs siekdamos tinkamai gyvendinti i sutart imsis vis btin priemoni, nepriklausomai nuo to, ar tai leidia j finansins galimybs, t.y. valstyb remdamasi savo finansine padtimi negali pasiteisinti sutarties nevykdymu.

Tarptautiniame Teisingumo Teisme nagrinjant byl ikilo klausimas, kuo dert remtis - sutartimi ar teiss doktrina? Esate Tarptautinio Teisingumo Teismo teisjas/a argumentuokite savo pasirinkim.

3 udavinys

Esate valstybs atsakovs Tarptautiniame Teisingumo Teisme atstovas. Savo pozicija grindiate tam tikra, js teigimu, paprotins teiss norma. Paaikinkite, k reikia nustatyti, siekiant tam tikr norm laikyti paprotine, t.y. kokie kriterijai apsprendia tam tikros normos buvim paprotins teiss norma.

Literatra

1. Vadapalas V. Tarptautin teis. Vilnius, Eugrimas, 2006. P. 17-44.

2. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. Vilnius, Eugrimas, 2000. P. 25-94.

3. Tarptautinio Tesingumo Teismo byla Nicaragua v. United States of America. r. knygoje V.Vadapalas Tarptautin teis: pagrindiniai dokumentai ir jurisprudencija. Vilnius, Eugrimas, 2003. P. 56-61.

4.Lietuvos Respublikos ekonomini ir kit tarptautini sankcij gyvendinimo statymas // Valstybs inios, 2004, Nr. 68-2369.

2 TEMA. TARPTAUTINS IR VALSTYBINS VIDAUS TEISS SANTYKIS1. Bendroji tarptautins teiss ir valstybi vidaus teiss santykio bei svokos problema

Santykio praktin reikm pasireikia atsakymu klausim: kaip esant sistem norm kolizijai bus gyvendinama teis ir kam turt bti teikiama pirmenyb. Kok poveik sistemos daro viena kitai?

Tam, kad atsakyti iuos klausimus tarptautins teiss moksle susiformavo vairios teorijos. Galima iskirti tapusias klasikinmis dvi teiss teorijas: dualistin ir monistin, kuri atstovai ir band aikinti tarptautins teiss ir nacionalins teiss santykio ir sveikos klausimus. i teorij atstov yra labai daug ir jie reik vairias mintis, taiau esminiais bruoais galima apibdinti kiekvien i i teorij.

Dualistai prof. Tripelis, Openheimas, trupas. Jie teigia, kad egzistuoja dvi savarankikos teiss sistemos: nacionalin ir tarptautin teis. Tarp i sistem jokio ryio i esms nra. Kaip rytai ir vakarai niekada negali susisiekti, taip ir tarptautin teis ir nacionalin teis niekada nesusisiekia. Jeigu kyla gin tarp tarptautins sutarties ir nacionalins teiss normos, dualistui problem nekyla: viskas priklauso nuo to, kur kyla ginas (valstybs ribose ar u jos).

Monistai - Pagrindin idja: egzistuoja vieninga teiss sistema, kuri eina tiek nacionalin teis, tiek tarptautin teis. Filosofinis ito teiginio pagrindimas: pagrindine teiss norm krja yra valstyb (ji kuria tiek tarptautin teis, tiek nacionalin teis). Angl prof. Lauterpacht teigia, jog egzistuoja vieninga sistema, taiau pirmenyb jis atiduoda tarptautinei teisei. H.Kelzen taip pat nagrinjo tarptautins teiss ir nacionalins teiss sveikos problem. Jis kr logik viening teiss sistem, kuri konstravo ant pagrindins normos pamat. Atsivelgiant norm pacta sunt servanda kuriama tiek nacionalin, tiek tarptautin teis. Santykyje tarp i teisi reikia atiduoti pirmenyb tarptautinei teisei. Nacionalins teiss norma prietaraujanti tarptautins teiss normai gali bti palyginta su antikonstituciniu statymu. Tarptautin teis galioja tiek valstybs viduje, tiek u jos rib, todl nacionalin teis prie jos turi derintis. Jeigu valstyb pajuto poreik tarptautinei teisei, ji turi prie to derinti nacionalin teis.

Tarptautins teiss pirmenyb prie nacionalin teis akivaizdiai patvirtina teism bei arbitra praktika.

Tarptautinis Teisingumo Teismas 1988 m. Konsultacinje ivadoje dl arbitrainio sipareigojimo pagal 1947 m. Jungtini Taut bstins susitarimo aikinim pabr, kad pakanka patvirtinti fundamental tarptautins teiss princip, pagal kur tarptautin teis yra viresn u nacionalin teis. princip tvirtino ankstesni Teismo sprendimai.

1872 m. arbitrainis sprendimas Alabama byloje tarp Didiosios Britanijos ir Jungtini Valstij suformavo tarptautins teiss virenybs prie nacionalin teis nuostatas.

Danai nurodomas Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas Graik ir bulgar bendrij byloje, kurioje Teismas nustat: santykiuose tarp valstybi, sutarties dalyvi, vidaus teiss nuostatos negali bti viresns u sutarties nuostatas.

Dauguma valstybi vis dlto pripasta monistin teorij. V. Vadapalas teigia, kad monistin sistema vadinama tokia sistema, kai tarptautins sutartys tiesiogiai taikomos ios valstybs viduje ir turi virenyb nacionalini statym atvilgiu. Monistins valstybs pavyzdiu yra Pranczija, tuo tarpu dualistins D. Britanija. Prof. S. Katuokos manymu, ios teorijos nepaaikina tikrojo sistem santykio ir sveikos. Po II Pasaulinio karo, kai tarptautin teis tapo kodifikuota teise, ital prof. Fitzmoris pirmasis pradjo kalbti apie i sistem koordinacij prisilaikant tarptautins teiss norm. Taip atsirado vadinamoji koordinacin teorija. ios teorijos alininkai teigia, kad ios sistemos yra savarankikos, taiau nacionalin teis jokiu bdu negali pakeisti tarptautins teiss norm, nes tarptautins teiss normas kuria dauguma valstybi. Galima pasakyti ir atvirkiai: nacionalins teiss normos negali pakeisti tarptautins teiss norm, nes j reguliavimo dalykas yra skirtingas. Taigi tarptautins teiss poiriu nacionalinis statymas yra eilinis juridinis faktas, taiau nei vienas Tarptautinis teismas neturi kompetencijos juridin fakt panaikinti, net ir tokioje sistemoje kaip Europos Sjunga (toliau ES) sistema, kur aikiai virtinta ES virenyb. Europos Bendrij Teisingumo Teismas negali panaikinti statymo (tai valstybs vidaus reikalas). I kitos puss nei viena valstyb negali remtis savo nacionaliniais statymais, kad pateisint tarptautins teiss norm nesilaikym`. i taisykl iplaukia i tarptautini teism sprendim. Taigi santykiuose tarp valstybi tarptautins sutarties ali nacionalins teiss normos negali bti viresns u tarptautins teiss normas (Graik-bulgar byla, Tarptautinis Teisingumo Teismas) .

Terminas koordinacija keiiamas terminu harmonizacija, kuris atjo i ES teiss. Kur teigiama, kad nacionalin teis turi bti derinama prie ES teiss. Prof. S. Katuoka mano, kad is teiginys galioja ir tarptautinje teisje. Valstyb negali pripainti sutarties reikminga, jei nacionaliniai statymai prietarauja tarptautinei sutariai.

Tarptautin teis v. ES teis:

1963 m. Europos Bendrij Teisingumo Teismas Van Gend an los byloje konstatavo, kad ES valstybs sukr savarankik teiss sistem ir taip apribojo savo suverenias teises. To negalima teigti apie tarptautin teis, nes ji prisideda prie valstybs suvereniteto stiprinimo. ES konstitucijos projekte ES pripainta tarptautins teiss subjektu. Vadinasi ateityje gali ikilti problema dl ES ir tarptautins teiss santykio.

2. Tarptautins teiss norm gyvendinimas

Tarptautins teiss norm gyvendinimas tarptautinje teisje vadinamas specialiu terminu implementavimas. Egzistuoja vairs tarptautins teiss norm gyvendinimo bdai. gyvendinimo klausimas yra labai aktualus, nes tarptautins teiss normos turi bti gyvendinamos trimis poiriais: teritorijos, subjekt ir laiko atvilgiais. Pagrinde tarptautins teiss normos veikia valstybi teritorijoje. Tuomet kyla klausimas, kaip j priversti ten veikti ir koki gali jai suteikti. Teigiama, kad tarptautins teiss norm implementacija vykdomas per tarptautins teiss norm transformacij. Kalbant apie tarptautins teiss norm transformacij reikia paymti, kad vienaip transformuojamos paprotins normos, kitaip sutartins normos.

Paprastai valstybs susidrusios su tarptautiniu paproiu pareikia savo opinio juris, kuris rodo, kad valstyb paprot pripasta teisikai reikmingu. Todl dauguma valstybi tarptautines paprotines normas pripasta savo nacionalins teiss dalimi. Pvz. JAV visus paproius laiko savo nacionalins teiss dalimi. Toki nuostat suformavo dar 1900 m. Aukiausias teismas nurodydamas byloje, kad tarptautin paprotin teis yra JAV valstybs teiss sistemos dalis. Tiesa, kitas sakinys keblokas: jeigu nra nacionalinio statymo, jeigu nra tarptautins sutarties, taikomas tarptautinis paprotys. Dauguma Europos valstybi tiek visuotinai pripaintas tarptautins teiss normas, tiek paproius laiko sudtine nacionalins teiss dalimi ir atiduoda pirmenyb prie nacionalinius statymus.

Kiek kitaip sprendiamas tarptautini sutari gyvendinimo klausimas. manomi du bdai:

Tarptautins sutarties nuostatos valstybi viduje tampa privalomomis, kai priimamas specialus statymas. Paprastai tokios pozicijos laikosi dualistins teorijos valstybs. Svoka transformacija yra kritikuojama, nes gali bti siejama su turinio pakeitimu, ko negali bti tarptautinje teisje (D. Britanija, Nigerija). Toks bdas vadinamas individualia transformacija.

Jeigu tarptautin sutartis pripastama teisikai reikminga (paprastai tai daroma ratifikuojant) i sutartis traktuojama, kaip turinti atitinkam teisin reikm teiss norma. Dauguma valstybi savo konstitucijose nustat, kad atitinkamos tarptautins sutartys yra nacionalins teiss dalis arba teisins sistemos dalis. Taiau tarptautins sutartys gali bti tiesioginio veikimo ir netiesioginio veikimo. Aiku, kad norint taikyti antrsias sutartis reikia priimti special akt. Pvz. valstybs sipareigojo sutartyje dl orlaivi nuvarymo bausti tokius asmenis ir sipareigoja priimti atitinkam norm valstybs BK. Taiau suteikus tam tikr reikm tarptautins sutarties normoms ikyla kita problema: santykio - statymas ir tarptautin sutartis, bei santykio statymas bei tarptautinis paprotys. Danai iuo atveju suteikiamas prioritetas tarptautinms sutartims, tai padar Pranczija, Graikija, Ispanija, Rusija.

3. Tarptautins sutartys Lietuvos Respublikos teisinje sistemoje

Tam, kad atsakyti klausim, koki viet tarptautins sutartys uima Lietuvos Respublikos teisinje sistemoje, btina remtis atitinkamais teiss aktais. Vis pirma nustatant tarptautini sutari viet reikia remtis LR Konstitucija, kurios 138 str. 3 d. nurodoma: Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas yra sudedamoji LR teisins sistemos dalis. Jeigu LR prisim sipareigojimus tarptautini sutari pagrindu reikia, kad i sutartis eina ms teisin sistem. Ar reikia daryti skirtum tarp svok teisin sistema ir teiss sistema? teisin sistema susideda i teiss sistemos plius valstybs viduje susiklosiusios praktikos. Jeigu itaip suprantame teisins sistemos termin, galime teigti, kad visos TS turi bti gyvendinamos valstybs institucij veikloje: jas turi taikyti teismai ir pan.

1991 m. LR Seimas prim statym dl LR tarptautini sutari, 1999 m. is statymas buvo pakeistas. 1991 m. statymo 12 str. nurodoma: Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys turi LR teritorijoje statymo gali. Dl io statymo kilo abejoni Seimui, todl kreiptasi LR Konstitucin Teism su pakausimu, ar statymo 12 str. neprietarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas paymjo, kad statymo nuostata nepagrstai ipleia j juridin gali LR teiss altini sistemoje. iuo poiriu Lietuvos teiginys LR Seimo neratifikuotos tarptautins sutartys turi statymo gali prietarauja LR Konstitucijos 138 str. 3d. Taigi teiginys turi statymo gali taikomas tik ratifikuotoms Seimo sutartims. Teismas taip pat paymjo, kad LR Konstitucija neapibrta neratifikuot tarptautini sutari teisins galios. Taigi neisprsta neratifikuot sutari hierarchijos problema.

Dar viena problema: santykio tarp statymo ir tarptautins sutarties: 1999 m. LR tarptautini sutari st. 11 str. nurodoma: jeigu sigaliojusi ratifikuota tarptautin sutartis nustato kitokias teiss normas negu LR statymai ar kiti galiojantys teiss aktai, po sutarties sigaliojimo taikomos LR tarptautini sutari nuostatos. 1999 m. 12 str. analiz nesuteikia prioriteto tarptautinms sutartims, jis tik sako kaip sprsti kolizij. Jei sakytume, kad tarptautin sutartis viresn galtume rasti prietaravim su LR Konstitucija. Prof. S. Katuoka manyt, kad LR Konstitucija galt bti pataisa, sprendianti klausim ir prioritetas bt atiduotas ratifikuotoms sutartims prie statymus.

Taikant tarptautines sutartis neivengiamai gali kilti klausimas dl j prietaravimo nacionaliniam statymui. O kas jei prietaravimas atsirast paiai Konstitucijai. LR Konstitucijos 7 str. negalioja joks statymas ar kitoks teiss aktas prieingas Konstitucijai. LR Konstitucinis Teismas yra nagrinjs Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencijos atitikim Konstitucijai. Konstitucinis Teismas nurod: nors LR Konstitucijos 7 str. nuostata pati savaime negali padaryti negaliojania tarptautins sutarties, bet ji reikalauja, kad tarptautins sutarties nuostatos neprietaraut LR Konstitucijos nuostatoms, jeigu toks prietaravimas bt, bt problemika taikyti konvencij LR.

Kontroliniai klausimai

1. Apibdinkite ir irykinkite pagrindinius dualistins ir monistins teorijos trkumus.

2. Apibdinkite koordinacijos teorij.

3. K reikia gyvendinti tarptautins teiss norm?

4. Kaip implementuojamos tarptautins sutartys nacionalins teiss sistem?

5. Pagal kokius Lietuvos Respublikos teiss aktus galima nusakyti tarptautini sutari viet Lietuvos Respublikos teisinje sistemoje?

Udaviniai

1 udavinys

Jungtin Karalyst, Pranczija ir Lietuva pasira trial sutart dl bendradarbiavimo. Tam tikra ios sutarties nuostata prietarauja atitinkamai Jungtins Karalysts bei Lietuvos vidaus teiss (statymo, priimto anksiau nei pasirayta sutartis) nuostatai. Valstybs pasielg taip santykiuose su Pranczija vadovavosi ne tarptautins sutarties, o vidaus teiss nuostata, t.y. nevykd sutarties.

Klausimai:

1. Ar valstybs gali pasiteisinti dl tarptautins sutarties nevykdymo, motyvuodamos kad tos sutarties nuostatos prietarauja nacionalinei teisei? Ar tokie veiksmai sutarties nevykdanioms valstybms utrauks tarptautin atsakomyb?

2. Kuo turi remtis nacionaliniai Jungtins Karalysts bei Lietuvos teismai sprsdami byl (sutarties ar statymo norma), kuomet sprendiant byl reikia remtis teiss norma, besiskiriania sutartyje ir nacionaliniame statyme?

(altiniai: LR Konstitucija; LR Tarptautini sutari statymas; Malcolm N. Shaw International Law, p. 121 162)

Literatra

1. Vadapalas V. Tarptautin teis. Bendroji dalis. Vilnius, Eugrimas, 2006. P. 44.

2. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. Vilnius, Eugrimas, 2000. P. 95-107.

3. 1999 m. birelio 22 d. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymas Nr. VIII-1248 // Valstybs inios, 1999.07.09, Nr.: 60, Publikacijos Nr.: 1948.

4. 1991 m. gegus 21 d. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymas (negaliojantis) (Skelbta: Valstybs inios, 1991.06.10, Nr.: 16, Publ. Nr.: 415)

5. 1995 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas Dl Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos tarptautini sutari 7 straipsnio 4 d. ir 12 str. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

6. Lietuvos Aukiausiasis teismo 2000 m. gruodio 21 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos teism praktikos, taikant tarptautins privatins teiss normas (Skelbta: Teism praktika, 2001.01.17, Nr.: 14

7. Konstitucijos papildymo Konstituciniu aktu Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnio papildymo statymas//Valstybs inios, 2004 Nr.111-4123.

3 tema. Pagrindiniai tarptautins teiss principai

1. Pagrindini tarptautins teiss princip svoka ir sistema

2. Pagrindini tarptautins teiss princip turinys.

1. Pagrindini tarptautins teiss princip svoka ir sistema

Teiss teorijoje teiss principas - tai vadovaujantis teiss pradas, kurio pagalba atskleidiama teiss esm ir parodomos teiss vystymosi kryptys. Kalbant apie nacionalin teis, teiss principai klasifikuojami tris grupes: tai bendrieji teiss principai, akiniai ir principai, bdingi atskiriems teiss institutams. Pvz. teistumo, teiss humanizmo; akiniai teiss principai rungtynikumo principas procesinis pr., dispozityvikumo principas bdingas CT.

Tarptautinje teisje taip pat galima naudoti kai kurias i mint nuostat sistem ir pan. Taiau mes vedame termin pagrindiniai tarptautins teiss principai. Apskritai, Tarptautins teiss institutui JT paved atsakyti klausim, kokia prasme teiss principas naudojamas JT organizacijos rezoliucijose. Institutas istudijavs JT Generalins Asambljos rezoliucijas, paymjo, kad teiss principas naudojamas vairiomis prasmmis, taiau daniausiai terminu principas nusakoma:

Kad tai auktesnio lygio norma;

Kad tai norma i kurios iplaukia konkreios elgesio taisykls;

Tai norma, kuri labai svarbi rezoliucijoms, nes atspindi rezoliucij tikslus;

Realizuojant principe nurodytus tikslus, reikia naudoti tiek teisines, tiek politines priemones;

Princip pagalba gali bti aikinamos Tarptautins teiss normos.

Tarptautinje teisje nra darb, kurie labiau atskleist pagrindinio tarptautins teiss principo svok. Daugiau iam klausimui dmesio skyr rus teiss mokslas tam skirtas visas tomas. Kuo gi isiskiria pagrindiniai (bendrieji) tarptautins teiss principai. Ianalizavus Tarptautins teiss doktrin galima iskirti iuos j poymius:

1. Ms nuomone, pagrindiniai Tarptautins teiss principai visuotinai pripaintos teiss normos. Jas pripasta visos pasaulio tautos- jie tvirtinti JT statuose.

1. Pagrindiniai tarptautins teiss principai tai tokios Tarptautins teiss normos, kurios reglamentuoja esminius, svarbiausius, aktualiausius Tarptautins teiss klausimus, todl drsiai galima teigti, kad pagrindiniai Tarptautins teiss principai, tai normos, kurios ir sudaro Tarptautins teiss pagrind. Jie yra smegenys, irdis tarptautinje teisje.

2. Dauguma autori paymi tai imperatyvins teiss normos. Jus cogens normos. Imperatyvini norm terminas, pirm kart normatyviai buvo tvirtintas 1969 m. Vienos Konvencijoje dl tarptautini sutari. 53 str: sutartys prietaraujanios bendrosios tarptautins teiss imperatyvinei normai. Tarptautin sutartis negalioja, jei jos sudarymo momentu ji prietarauja bendrosios tarptautins teiss imperatyvinei normai, o imperatyvin norma ios konvencijos tikslais laikoma norma, kuri tarptautin bendrija pripasta kaip norm nuo kurios nukrypimas yra neleidiamas ir kuri gali bti pakeista tik tokio pat pobdio bendrosios tarptautins teiss norma. Vienos Konvencija skyr dmes tarptautini sutari sudarymui, veikimui, todl jos tikslas nebuvo ivardinti jus cogens normas. Taigi klausimas lieka atviras, kas turi teis pasakyti, kad i norma yra jus cogens norma. is klausimas yra doktrininis, Brownlie teigia, kad tik Tarptautinis Teisingumo Teismas gali konstatuoti apie jus cogens egzistavim. I Nicaragua bylos aikja, kad agresijos panaudojimas yra jus cogens norma, i kit sprendim aikja, kad taut apsisprendimo teis. Taigi galima teigti, kad pagrindiniai Tarptautins teiss principai gali bti traktuojami kaip jus cogens normos jeigu tai patvirtinta Tarptautinio Teisingumo Teismo praktikoje. Ivardinti vis jus cogens normas nra manoma, todl, kad Tarptautin teis vystosi. Pavyzdiui tarptautini ir diplomatini imunitet laikymasis yra jus cogens norma.

Kalbant apie jus cogens normas reikia dar iskirti ir erga omnes pareigas. Erga omnes pareigos yra susijusios su Tarptautins teiss norm, kuri paeidimas laikomas ne tik tiesiogiai nukentjusios valstybs, bet ir visos tarptautins bendrijos nari interes paeidimu, todl tarptautins teiss normos, kurios tvirtina erga omnes pareigas turi bti utikrinamos visos tarptautins bendrijos. Tarptautinis Teisingumo Teismas nagrindamas Portugalijos iekin Australijai patvirtino, kad taut apsisprendimo principas, kur tvirtina JT statai ir patvirtina taut praktika yra norma, kuri tvirtina jos erga omnes pobd, taiau Teismas mano, kad erga omnes pobdis ir taisykl dl teism jurisdikcijos pripainimo, tai du skirtingi dalykai. Teismas negali priimti sprendimo, konstatuojanio valstybs elgesio teistum tuo atveju, jei valstyb nra bylos dalyv. Ginas gali bti nagrinjamas Teisme laikantis tam tikr slyg - valstybs turi pripainti Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcij. Erga omnes normas taip pat nagrinjamos, kalbant apie tarptautinius nusikaltimus.

1. Principai tai universalios Tarptautins teiss normos, o tai reikia, kad jie galioja visose Tarptautins teiss akose.

Teiss literatroje galima aptikti ir kitoki Tarptautins teiss princip poymi. Pvz., Tarptautins teiss princip sistemikumas. Princip programikumas su tuo galima sutikti, taiau tai kyla i paios principo svokos. Taip pat yra tvirtinama, kad principai vykdo utikrinamj funkcij. S. Katuoka mano, kad ie 4 poymiai juos visikai apibdina ir jeigu nebus bent vieno poymio, tai toks principas nebebus pagrindiniu Tarptautins teiss principu.

Ms nuomone, pagrindiniais Tarptautins teiss principais reikt laikyti principus, kurie tvirtinti JT statuose, o jais yra jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principas, taikaus gin sprendimo principas, valstybi suverenios lygybs principas, bendradarbiavimo principas, nesikiimo valstybi vidaus reikalus principas, taut apsisprendimo principas, sipareigojim pagal Tarptautin teis laikymosi principas. i ivardint princip turinys keitsi, todl analizuojant vien JT status j turinio neatskleisime, todl 1970 m. JT GA priimta deklaracija, dl Tarptautins teiss princip, reglamentuojani draugikus santykius ir bendradarbiavim tarp valstybi. 1975 m. Helsinkyje buvo priimtas Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos baigiamasis aktas, kuriame greta jau ivardint princip buvo ufiksuoti ir ie pacipai: mogaus teisi ir laisvi pagarbos principas, valstybi teritorinio vientisumo ir sien nelieiamumo principas. Pasirodo, kad ie trys principai ypa du paskutiniai yra aktuals Europos kontinentui. Net ir dabar, kai yra garantuojamas teritorijos vientisumo ir sien nelieiamumo principas, kuris tvirtintas status quo po II Pasaulinio karo, yra pasilym keisti valstybs sienas.

2. Pagrindini tarptautins teiss princip turinys

Jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principas

Tik iuolaikins tarptautins teiss pastangomis galjo susiformuoti jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principas. Bandymas riboti jgos panaudojim, udrausti jgos panaudojim irykjo dar XX a. II pusje. Taut Sjungos statutas ribojo savo valstybi nari teis kar, buvo nurodoma, kad ginai turi bti sprendiami taikiomis priemonmis. Ginas, kuris galjo sukelti kar pagal Taut Sjungos statut, turjo bti sprendiamas arbitrae, teisme arba Taut Sjungos tarybos sprendimu, taiau alims buvo suformuota galimyb, jeigu per tris mnesius alis yra nepatenkinta sprendimu, ji gali panaudoti jg. 1928 m. rugpjio 28 d. Paryiuje buvo pasirayta daugiaal tarptautin sutartis vadinama Briand Kellog aktu (tai usienio reikal ministr pavards), prie io akto prisijung 146 valstybs, kurios pasmerk siek karo pagalba sprsti karinius ginus, sipareigojo atsisakyti savo tarpusavio santykiuose karo, kaip nacionalins politiko priemons. Taigi jau 1928 m. gavusios I Pasaulinio karo pamokas ir jausdamos situacijos sudtingum, valstybs stengsi udrausti kar. 1933 m. Londone pasirayta konvencija dl agresijos apibrimo. Tai nebuvo populiari konvencija, prie jos buvo siloma prisijungti ir kitoms valstybms. Taiau nepaisant tarptautins visuomens pastang prasideda II Pasaulinis karas. Prezidentas Ruzveltas ikelia naujos tarptautins organizacijos, kuri bt atsakinga u taik ir saugum btinum (1945 m. JTO). Niurnbergo ir Tokijo tribunolai suformuoja nauj taisykl valstybi vadovai pradj kar turi atsakyti, jie baudiami laisvs atmimu ir kt. 1950 m. siejami jau su altojo karo pradia tarp skirtingu sistem - socializmo ir kapitalizmo. Tenka konstatuoti, kad kartas nuo karto tam tikroje pasaulio dalyje vyksta karai, JT pastangomis 1967 m. kuriamas specialus komitetas tam, kad bt suformuluotas agresijos apibrimas. Taigi 1967 1970 m. laikotarpiu vyksta diskusijos, k gi laikyti agresija. Ikyla tokios problemos kaip: agresija siejama su jgos panaudojimu klausimas, kokios jgos panaudojimu? Vieni teigia, kad agresija turi bti siejama tik su ginkluotos jgos panaudojimu, o kiti sil agresij traktuoti plaiau, konstatuojant, kad ji sietina ir su ekonomins ir kitokios jgos panaudojimu. Agresijos apibrime nugaljo pirmasis poiris. Kita problema ar reikia agresij skaidyti tiesiogin ir netiesiogin? Pvz., ar ginkluot gauj ruoimas vienos ar kitos valstybs teritorijoje gali bti traktuojamas kaip agresija? Kaip nustatyti, kas yra agresorius, o kas ne. JT statuose nustatyti 3 atvejai, kai jgos panaudojimas yra teistas: savigynos atveju, yra Saugumo Tarybos sprendimas, jga naudojama realizuojant taut apsisprendimo princip. Savigynos atveju labai svarbu, kas pirmasis panaudojo jg, tas ir bus agresorius. Tai padaryti labai sunku. Galiausiai 1974 m. gruodio 14 d. Generalin Asamblja patvirtino agresijos apibrim, kur paruo specialus komitetas. Pats agresijos apibrimas buvo sukonstruotas 2 bdais. Pirmasis bendras apibrimas tai valstybs ginkluotos jgos panaudojimas, prie kitos valstybs suverenitet teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb arba tai paeidiant kitu bdu JT statams.

Svoka valstyb gali bti naudojama ir valstybi grupei apibrti, nepriklausomai nuo to, ar tai valstyb nar. Komitetas pasil ivardinti veiksmus, kuriuos konstatavus, galima kvalifikuoti kaip agresijos akt. Galima sakyti, kad specialus komitetas pasisak u mir agresijos apibrim. Rezoliucijos 3 str. buvo vardinti veiksmai:

a) valstybs ginkluotj pajg siverimas kitos valstybs teritorij (bet kokia okupacija ar aneksija, atlikta, panaudojant jg, laikytina agresijos aktu);

b) kitos valstybs teritorijos bombardavimas;

c) valstybs uost ir pakrani blokada;

d) valstybs sausumos, oro ar jros pajg upuolimas kitos valstybs ginkluotomis pajgomis;

e) ginkluotj pajg, esani valstybje pagal sutart, panaudojimas arba j pasilikimas valstybs teritorijoje pasibaigus terminui;

f) valstybs, kuri suteikia savo teritorij kitai valstybei, veiksmai, leidiantys panaudoti agresij prie trei valstyb (netiesiogin agresija);

g) valstybs ar jos vardu siuniamos kitos valstybs teritorij ginkluotos gaujos ar grups, kurios vykdomi ginkluoti upuolimai yra tokie pavojingi, kad tai tolygu anksiau mintiems agresijos aktams.

Agresijos apibrime buvo praleistas masinio naikinimo ginklo atvejis. JT GA 1961 m. prim rezoliucij, pagal kuri branduolinio ginklo panaudojimas buvo paskelbtas neteistu; balsavimas buvo vairus: 55 u, 20 prie, 26 susilaik. Prie buvo Vakar valstybs. Varuvos sutarties alys turjo didel pranaum. 1996 m. JT Tarptautin Teisingumo Teism kreipsi Pasaulins sveikatos organizacija ir JTO GA, praydamos paaikinti, ar pagal tarptautin teis grasinimas branduoliniu ginklu yra laikomas neteistu. Teismas visgi nutar iaikinti situacij. Nei paprotinje, nei sutartinje teisje nra jokio konkretaus leidimo branduolin ginkl naudoti ar juo grasinti (vienbalsiai). Nra visapusiko branduolinio ginklo udraudimo (11:3). Remiantis JTO Chartija, teismas visgi pripaino, kad branduolinio ginklo panaudojimas yra neteistas, taiau padar ilyg kad jo panaudojimas galimas kratutins savigynos atveju.

Taikaus gin sprendimo principas

Tai vienas svarbiausi tarptautins teiss princip, tvirtintas JTO Chartijoje, kuri 2 straipsnyje teigiama: visos JTO nars sprendia tarptautinius ginus taikiomis priemonmis, kad nesukelt grsms tarptautinei taikai, saugumui ir siningumui.

Kaip imperatyvas susiformavo tik 20 a. kartu su jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principu. 1899 m. ir 1907 m. Hagos pasaulio konferencij metu priimta speciali Konvencija dl taikaus tarptautini gin sprendimo, vis tik ji skatino valstybes esant galimybei spti, kai ruoiamasi panaudoti jg (1 str.).

Paryiaus sutartimi (Bryano-Kellogo paktu) 1928 m. dl karo, kaip nacionalins politikos rankio, panaudojimo atsisakymo, buvo paskelbta, kad agresyvus karas tarptautins teiss atvilgiu yra draudiamas, buvo tvirtintas sipareigojimas visus ginus sprsti tik taikiomis priemonmis. Sutarties 2 str.: susitarusios alys pripasta, kad visi nesutarimai ir konfliktai, nepriklausomai nuo j prigimties, kurie galt ikilti tarp j, turt bti sprendiami taikiu bdu. Taigi, jei iki ios sutarties taikus gin sprendimas buvo tik viena i galimybi, tai po jos pasiraymo tapo privalomu.

io principo tvirtinimas JTO Chartijoje suteik jam visaapimant charakter. Chartijos VI skyriuje vardina, kas priklauso taiki priemoni kategorijai ir konkretizuoja j taikymo procedr.

is principas taip pat tvirtintas iuose aktuose: 1970 m. Deklaracijoje dl tarptautini princip, 1975 m. Helsinkio Baigiamajame akte, dvialse ir daugiaalse sutartyse ir kt.

Taikaus gin sprendimo principas susijs su jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principu ir reikia valstybi pareig tarpusavio ginus sprsti taikiomis priemonmis, siekiant, kad nebt keliama grsm tarptautinei taikais bei saugumui ir teisingumui. JTO Chartijoje, Deklaracijoje ir Baigiamajame akte pateikiamas pavyzdinis taiki priemoni sraas - derybos, tyrimas, tarpininkavimas, taikinimo ir susitarimo procedros, arbitraas, teisminis procesas, kreipimasis tarptautini organizacij institucijas, taip pat bet kokia procedra (reguliavimo), dl kurios susitarta dar iki gino ikylimo.

1970 m. Deklaracijoje dl tarptautins teiss princip nurodoma, kad jei alys neisprendia gino vienos ir pasirinkt priemoni pagalba, tai jos privalo sureguliuoti gin tarpusavyje susitartomis, taikiomis priemonmis.

Nesikiimo valstybi vidaus reikalus principas

Valstybs suverenitetas yra politin-teisin jos pilnateisio ir lygiateisio dalyvavimo tarptautiniuose santykiuose prielaida (taip pat nepriklausomos veiklos politinje pasaulio arenoje). Suverenitetas slygoja ir vidinio valstybs reguliavimo (valdymo) savarankikum: nuo jai tinkamos politins ir ekonomins situacijos apibrimo ir palaikymo, valdios institucij steigimo ir funkcionavimo iki visuomeninio gyvenimo reikini valdymo ir teisinio reguliavimo. iais klausimais valstybei negali bti sakoma, nurodinjama, patariama neklausus, takojama ar spaudiama.

i koncepcija atsirado istorikai formuojantis nesikiimo doktrinai, o vliau vystantis tarptautiniams santykiams, gavo tarptautinio-teisinio nesikiimo principo pobd.

1793 m. Pranczijos Konstitucija deklaravo, kad Pranczijos tauta nesiki kit valstybi valdym ir nepaks, jei bus kiamasi j. 1795 m. Tarptautins teiss deklaracijoje, parengtoje Robespjero, redaguotoje Greguaro ir perirtoje konvento taip pat pabriamas nesikiimas kit valstybi reikalus.

Tarptautini santyki demokratizacija, slygota II-ojo Pasaulinio karo metu lugusi agresyvi valstybi, tarptautinio bendravimo institucionalizacija per JTO suteik galimyb nesikiimo principui bti labiau pritaikomam tarptautiniame ir regioniniame lygiuose.

Tai buvo tvirtinta JTO Chartijoje, kur nesikiimas traktuojamas kaip vienas i JTO veiklos ir valstybi nari elgesio princip: JTO neturi jokios teiss kitis bet kurios valstybs vidaus reikalus.

Ilgainiui is principas bei jo koncepcija vystsi ir buvo tvirtintas tokiuose aktuose, kaip: 1970 m. Deklaracija dl tarptautins teiss princip, 1982 m. Generalins Asambljos priimtoje deklaracijoje dl intervencijos ir kiimosi kit valstybi vidaus reikalus draudimo ir kituose sprendimuose. Taip pat tvirtintas ir 1975 m. Saugumo ir Bendradarbiavimo Suvaiavimo Baigiamajame akte Europoje (princip deklaracijoje).

Nesikiimo principo esms elementai:

1. neorganizuoti, neskatinti, nefinansuoti teroristini, ginkluot veiksm, nukreipt prievarta ksintis kitos valstybs santvark. Netarpininkauti ir nesikiti kov kitoje valstybje.

2. susilaikyti nuo bendradarbiavimo, palaikymo, tiek tiesioginio, tiek netiesioginio, nuo bet koki veiksm nukreipt prie kit valstyb.

3. susilaikyti nuo dalyvavimo politinse ar etnini grupi organizacijose, apmokym, finansavimo, apginklavimo savo teritorijoje ar kit valstybi teritorijose, kai siekiama sprogdinti, sukelti netvark ar nerim kitoje valstybje.

Nelaikoma sikiimu: kontrol, patikrinimas, inspekcija, numatyta tarptautiniu susitarimu, nusiginklavimo klausimais, chemini ginkl draudimo ir branduolini bandym draudimo laikymosi kontrols klausimais (1993 m. ir 1996 m. susitarimai). Visgi abu susitarimai numato kontrols ribas 1996 m. susitarime pabriama pagarba kitos valstybs-nars suverenitetui bei kuo maesnis intervencijos pobdis.

JTO is principas ipleiamas ir mogaus teisi aspektu. Valstybi bendradarbiavimas, ipleiant ir gilinant santyki sferas, susiaurina ir apriboja valstybs vidaus reikal sfer. Vis daugiau klausim priklauso tarptautiniam reguliavimui. Visgi tai neslygoja intervencijos teistumo.

JTO Tarptautinis Teisingumo Teismas 1949 m. balandio 9 d. sprendime nurod: Teismas gali perirti politins jgos atsiradim, kuri ankiau atliko piktybinius paeidimus ir kuri negali rasti vietos tarptautinje teisje, kokie bebt tarptautini santyki organizacijos trkumai.

JTO Tarptautins teiss komisija prim svarbius intervencijos aktus, draudianius organizuoti, vykdyti, sakyti sikiim ir numatanius u tai baudiamj atsakomyb. Visgi 1988 m. Tarptautinio Baudiamojo teismo statut sikiimo nusikaltimas netrauktas ir nepatenka teismo jurisdikcij. Apsiribojama nuostatomis preambulje: Neleidiama bet kokiai valstybei kitis ginkluot konflikt, priklausant kitos valstybs vidaus reikal sferai.

1965 m. Generalins Asambljos rezoliucijoje buvo pasmerktas ne tik ginkluotas, bet ir ekonominis ir kitokio pobdio kiimasis.

Valstybi bendradarbiavimo principas

tvirtintas JTO Chartijoje kaip vienas esmini iuolaikins tarptautins teiss princip: vienas i JTO tiksl yra tarptautinis bendradarbiavimas, sprendiant tarptautines problemas (ekonominio, socialinio, kultrinio, humanitarinio pobdio). JTO Generalin Asamblja galiota perirti bendrus bendradarbiavimo principus tam, kad bt palaikoma tarptautin taika ir saugumas, bei teikti atitinkamas rekomendacijas. Taip pat ji turi organizuoti tyrim ir teikti rekomendacijas politinio, socialinio, ekonominio, kultrinio bendradarbiavimo sferose, be to, ir vietimo, sveikatos apsaugos, mogaus teisi ir laisvi, tarptautins teiss ir jos kodifikavimo progresyvaus vystymo ir skatinimo srityse.

Visgi svarbiausiais bendradarbiavimo tikslas - palaikyti tarptautin taik ir saugum.

1970 m. Deklaracijoje bendradarbiavimas vardijamas taip: Valstybs privalo bendradarbiauti nepriklausomai nuo jas skiriani skirting politini, ekonomini ir socialini sistem, tam, kad bt palaikomas progresas, bendrai taut gerovei ir bendradarbiavimui be diskriminacijos ir panai skirtum. ia apibriamos io principo taikymo teisins ribos. Deklaracija pareigoja laikytis visuotins pagarbos ir mogaus teisi. Valstybs taip pat turi bendradarbiauti mokslo ir technikos srityse, siekti progreso kultrinje ir vietimo sferose. Tarptautinis bendradarbiavimas apima ekonominio augimo palaikym besivystaniose alyse.

is principas tvirtintas ir Baigiamajame akte, kuriame jis konkretizuojamas: bus stengiamasi didinti taut gerov, naudojantis nauda, kuri gaunama vystantis bendradarbiavimui ir progresui bei bus bandoma padaryti taip, kad i gerov bt prieinama visiems

Bendradarbiavimo principo nereikt suprasti paodiui, j reikt traktuoti atsivelgiant taut suvereniteto princip, apibriant kiekvienos valstybs laisv pasirinkti bendradarbiavimo form. Princip, kaip valstybs pareig, reikt atriboti nuo valstybs veiklos siekiant j gyvendinti (veikla turt atitikti tarptautin teis ir jos principus).

Laisvo taut apsisprendimo principas

JTO Chartijoje is principas minimas du kartus. Teigiama, kad vienas i JTO tiksl vystyti draugikus santykius tarp taut, gerbiant savanoriko taut apsisprendimo princip. Taut apsisprendimas draugik ir taiki santyki tarp valstybi pagrindas, tvirtinantis stabilum ir gerov.

iek tiek kitaip is principas traktuojamas 1960 m. Deklaracijoje dl nepriklausomybs suteikimo kolonijinms valstybms ir tautoms primimo: visos tautos turi teis apsisprendim, t.y. gali nustatyti savo politin status, gyvendinti savo ekonomin, socialin ir kultrin vystymsi.

Vis tik tvirtinamas ir svarbus apribojimas, neleidiantis bet koki pastang, nukreipt dalin ar visik ksinimsi iardyti nacionalin ir teritorin vientisum.

1966 m. JTO prim tarptautinius paktus, kuri bendras 2 str. skelbia: visos tautos turi teis apsisprendim, gali nustatyti savo politin status, utikrinti politin, socialin ir kultrin vystymsi. is apibrimas paskatino diskusijas, kuri metu ir taut teis buvo peririma kaip vos ne viena svarbiausi mogaus teisi, o tai negaljo nepaveikti reali politini proces, vykstani pasaulyje.

is principas taip pat tvirtintas 1970 m. Deklaracijoje. Visgi pateikiami tam tikri apribojimai, t.y. akcentuojama pagarba pagrindinms mogaus teisms ir laisvms, taip pat pateikiami konkrets io principo gyvendinimo bdai: suverenios ir nepriklausomos valstybs sukrimas, savanorikas prisijungimas ar susijungimas su nepriklausoma valstybe ar kitokio politinio statuso numatymas. Taip pat akcentuojamas draudimas ksintis kitos laisvos valstybs politin ar teritorin vientisum, o ypa valdi, atstovaujani vis taut, teritorij, nepaisant rass, tikjimo ir odos spalvos.

1993 m. Vienos konferencijoje dl mogaus teisi buvo priimtas svarbios formuluots, i vienos puss atspindinios taut apsisprendimo laisvs realizavim, paisant pagrindini mogaus teisi, o i kitos puss siekimas nubrti ribas destabilizuojaniam efektui, susijusiam su etninmis ir nacionalinmis problemomis. Taigi taut apsisprendimo principas turi bti gyvendinamas nepaeidiant kit tarptautins teiss princip. Ypa akcentuojamas mogaus teisi paisymas. Teisti bdai:

1. tautos gali savo noru palaipsniui atsisakyti savo nacionalini ir etnini bruo, asimiliuodamosi su kitomis etninmis visuomenmis, arba vystymosi procese sukurti kok nauj darin.

2. pasaulyje egzistuoja skirtingos nacionalins-kultrins autonomijos formos, leidianios isaugoti etnin savitum, sprsti vystymosi, religijos, kultros, kalbos, isilavinimo klausimus. Daugeliu atvej autonomija gyja nacionalin-teritorin valstybi pobd ir paisant mogaus teisi bei nacionalini maum interes leidia sprsti j vystymosi klausimus.

3. didels federalizmo galimybs. Federacijos rmuose, kaip rodo pasaulin patirtis, pavyksta isprsti nacionalinius klausimus, jei yra laikomasi demokratijos ir statymo virenybs princip.

Valstybi suverenios lygybs principas

Valstybs dalyvauja tarpusavio santykiuose bei tarptautiniame bendradarbiavime, turdamos suverenitet kaip politin-teisin savyb, kuri parodo kiekvienos valstybs virenyb jos viduje ir jos savarankikum bei nepriklausomum ioriniuose santykiuose. Valstybi turimas tiek vienas, tiek kitas suverenitetas, j dalyvavimas tarptautiniame bendradarbiavime kaip vienodos kategorijos tarptautins teiss subjektai, dsningai sulygina jas teisinje padtyje, sudaro objektyv pagrind lygiateisikumui. Kad bt lygiateiss, valstybs turi bti suverenios; kad ilikt suverenios, jos turi bti lygiateiss. is organikas suvereniteto ir lygiateisikumo tarpusavio ryys sudaro valstybi suverenios lygybs principo kaip vieno i visuotinai pripastamo tarptautins teiss principo pagrind.

1970 m. Deklaracijoje valstybi suverenios lygybs principas traktuojamas kaip turintis pagrindin, svarbi reikm. io principo funkcijos esm pasireikia tame, kad valstybi suverenios lygybs principas laikomas optimalia savybe partnerysts santykiuose ir konstruktyvioje valstybi sveikoje, jis laikomas tarptautinio stabilumo isaugojimo slyga, su kuria nesuderinamos gegemonizmo pretenzijos ir vienpusis lyderiavimas.

Valstybi suverenios lygybs principas svarbiausi vaidmen atlieka institucionalizuotoje tarptautini santyki sferoje, sudarant ir funkcionuojant virvalstybinms tarptautinms organizacijoms. JTO Chartijoje pabriama, kad i organizacija ir jos valstybs nars veikia vadovaudamosi nuostata, kad JTO kurta remiantis vis jos nari suverene lygybe.

Deklaracija nurodo, kad valstybs turi vienodas teises ir pareigas bei laikomos lygiateismis tarptautins bendrijos narmis, nepriklausomai nuo j ekonomini, socialini, politini ar kitoki skirtum.

Pagal deklaracij, suverenios lygybs koncepcija apjungia iuos elementus:

1. Visos valstybs teisikai lygios arba kaip tiksliau isireikta Valstybi ekonomini teisi ir pareig chartijoje, priimtoje JTO 1974 m. teisikai lygiateiss;

2. Kiekviena valstyb naudojasi teismis, bdingomis visikam suverenitetui;

3. kiekviena valstyb privalo gerbti kit valstybi teisi subjektikum;

4. teritorinis vientisumas ir politin nepriklausomyb nelieiama;

5. kiekviena valstyb turi teis laisvai rinktis ir vystyti savo politin, socialin, ekonomin ir kultrin sistem;

6. kiekviena valstyb privalo pilnai ir siningai vykdyti tarptautinius sipareigojimus ir gyventi pasaulyje su kitomis valstybmis.

Baigiamasis 1975 m. aktas valstybi suverenios lygybs princip sieja su valstybi sipareigojimu gerbti visas teises, bdingas j suverenitetui ir jo apimamas, kurioms priskiriamos tiek Deklaracijoje ivardinti elementai, tiek ir eil kit, toki kaip kiekvienos valstybs teis bti laisvai ir politikai nepriklausomai, teis kurti savus statymus ir administracines taisykles, teis nusistatyti ir gyvendinti santykius su kitomis valstybmis, suderinant juos su tarptautine teise. Baigiamasis aktas prie toki teisi dar priskiria teis priklausyti tarptautinms organizacijoms, teis pasirinkti dalyvauti ar nedalyvauti dvialiuose ar daugiaaliuose susitarimuose, teis bti neutralia valstybe.

Pagal Deklaracij bei Baigiamj akt kiekviena valstyb turi vienodas teises utikrinti savo saugum, nepaeidiant kit valstybi saugumo. Valstybi suverenitetas ir suverenios lygybs principas utikrina valstybs imunitet nuo kitos valstybs jurisdikcijos.

Tarptautinje teisje neegzistuoja ir negali egzistuoti sferos, kurios bt ribojamas valstybi suverenios lygybs principo veikimas. Tarptautinis Teisingumo Teismas nusprend, kad i lygyb taip pat reikia vienod laisv visose srityse, kuri nereguliuoja tarptautin teis.

iuolaikiniame tarptautiniame bendradarbiavime funkcionuojanios institucins struktros ir sutartiniai rimai neretai sukuria teisinius nustatymus, kurie danai prietarauja valstybi suverenios lygybs principui. Tokia susidar situacija su pastoviomis JTO Saugumo Tarybos narmis Didija Britanija, Kinija, JAV, Rusija ir Pranczija bei j turima veto teise priimant sprendimus, taip pat i valstybi statusu pagal 1968 m. sutart dl branduolinio ginklo nenaudojimo.

Abiem atvejais nra pagrindo perirti nukrypimo nuo valstybi suverenios lygybs principo. Pastovios narysts statusas JTO Saugumo Taryboje laikomas ne didij valstybi privilegija, o ypatinga j atsakomyb tarptautiniuose reikaluose, kuri joms priskirta vis JTO valstybi nari sutarimu. T pat galima pasakyti ir apie tarptautin rim nenaudojant branduolinio ginklo. JTO ir Tarptautins atomins energijos agentros sprendimais ne vien kart buvo pabriama ypatinga branduolini valstybi atsakomyb klausimuose dl branduolinio ginklo.

Valstybi suvereni lygyb, j lygiateisikumas tarptautins teiss ribose nereikia j faktins lygybs, nereikia j vienodo politinio, ekonominio ir kitokio vaidmens ir svarbos tarptautinje teisje.

Siningo sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo principas

Vienu i pagrindini princip iuolaikinje tarptautinje teisje laikomas siningo sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo principas. Prie princip buvo laikymosi tarptautini sutari principas (pacta sunt servanda), kurio atsiradimas ir vystymasis glaudiai susijs su romn teise, o vliau su tarpvalstybini santyki ir tarptautins teiss atsiradimu bei vystymusi.

Siningo sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo principas turi ilg istorij. Pirmj tarptautini sutari sudarymas slygojo btinyb jas vykdyti, kadangi sipareigojim paeidimas privest prie tarpvalstybini santyki nestabilumo. Jau senovje valstybs pripaino btinyb laikytis sutart sipareigojim, kad sutvarkyt ir numatyt tarpvalstybinius santykius.

Istorikai valstybs rmsi bendru suinteresuotumu dl sudaryt sutari. O atsiradus tarptautinei teisei, is principas buvo pripaintas kaip teisinis sipareigojimas visoms valstybms.

XX a. is principas gavo nauj juridin reikm jis iplt savo veikim ir kit tarptautini norm atvilgiu. JTO nars valstybs kupinos ryto sukurti slygas, prie kuri gali veikti siningumas ir pagarba sipareigojimams, kurie sukuriami pagal sutartis ir kitus tarptautins teiss altinius. io principo esm atskleidia 1970 m. Deklaracija. Joje pabriama, kad siningas tarptautins teiss princip laikymasis, kuris lieia draugikus santykius ir bendradarbiavim tarp valstybi, turi svarbi reikm, palaikant tarptautin taik ir saugum. Valstybs palaik i idja ir Baigiamajame akte.

Pagal princip tarptautins teiss subjektai privalo siningai vykdyti sipareigojimus, iplaukianius i tarptautins teiss. Valstybs negali nukrypti nuo sipareigojim vykdymo ir negali pasiremti n nacionalins teiss padtimi, n kitomis aplinkybmis kaip savo sipareigojim nevykdymo ar atsisakymo juos vykdyti prieastimi. Valstybms dert suderinti savo nacionalinius teiss aktus su savo tarptautiniais-teisiniais sipareigojimais.

Valstybs gali atsisakyti vykdyti tarptautinius-teisinius sipareigojimus, taiau toks atsisakymas turi bti vykdomas remiantis tarptautine teise, i nuostata atsispindi Vienos konferencijoje 1969 m. dl tarptautini sutari teiss.

io principo reikm pasireikia ir tuo kad jis yra tarptautins teiss pagrindas, kadangi be tokio principo tarptautins teiss veikimas bt problematikas. Dl savo svarbos ir vaidmens tarptautins teiss sistemoje is principas gavo imperatyvj pobd (jus cogens).

Reikia paymti, kad principas pacta sunt servanda (tarptautini sutari laikymasis) ir toliau veikia kaip savarankikas principas. Vienos konferencija 1969 m. dl tarptautini sutari ir Vienos konferencija 1986 m. dl sutari tarp valstybi ir tarptautini organizacij arba tarp tarptautini organizacij sutvirtino princip kaip akin princip tarptautini sutari teisje. Atsivelgiant tai, kad sutartys yra vis tarptautins teiss ak altinis, tai principas pacta sunt servanda veikia ir toliau kaip bendras tarptautins teiss principas.

Valstybi sien nelieiamumo principas

1975 m. Baigiamajame akte buvo suformuluotas principas, pagal kur valstybs pripasta viena kitos bei kit Europos valstybi sien nelieiamyb, todl jos susilaikys nuo bet kokio ksinimosi tas sienas. Esam sien pripainimas reikia atsisakym nuo bet koki teritorini pretenzij.

Pagal Helsinkio Baigiamojo akto kontekst sien nelieiamumo principas reikia Europos valstybi, o taip pat JAV ir Kanados atsisakym nuo politinio ksinimosi valstybi sienas, t.y. nuo vienpusi veiksm ar reikalavim, nukreipt pakeisti teisin tvirtinim ar faktin sien padt. Tai teritorini pretenzij atsisakymas. Todl valstybs susilaikys nuo bet koki reikalavim ar veiksm, nukreipt ugrobti ar uzurpuoti dal ar vis valstybs teritorij. Tuo paiu Europos valstybs, taip pat JAV ir Kanada pripaino egzistuojanias sienas Europoje.

Tai nereikia, kad valstybi sien nelieiamumo principas buvo tvirtintas visoje tarptautinje teisje. Vykstantys ars teritoriniai ginai Azijos, Afrikos ir Piet Amerikos kontinentuose neleidia artimiausioje ateityje tiktis apie io principo pripainim visoje tarptautinje teisje.

iuo metu tarptautiniuose dokumentuose naudojami trys terminai: sien nelieiamumas, sien nepaeidiamumas, sien nelieiamumas ir nepaeidiamumas.

Akivaizdu, kad veikia du skirtingo teisinio turinio principai: sien nelieiamumo ir sien nepaeidiamumo. Sien nelieiamumo principas eina bendr tarptautins teiss normatyvin sistem, turdamas universal pobd, nepriklausomai nuo speciali susitarim tarp konkrei valstybi, kadangi is principas iplaukia i kit bendrj tarptautins teiss princip.

Sien nelieiamumo principas reikia pareig valstybms gerbti pagal tarptautins teiss normas nustatytas kiekvienos usienio valstybs sienas.

Sien nelieiamumo princip sudaro ie elementai:

1. sien pripainimas;

2. atsisakymas pretenzij sienas;

3. atsisakymas pretenzij sienas, skaitant grasinimus jga ar jos panaudojim.

Valstybi teritorinio vientisumo principas

Valstybi teritorinio vientisumo principas tvirtintas 1975 m. Baigiamajame akte. JTO Chartijoje tokio principo nra. Chartija tik nustato, kad visos nars tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo prie kurios nors valstybs teritorin vientisum arba politin nepriklausomyb, kitaip sakant, teritorin nelieiamyb (kaip ir politin nepriklausomyb) formaliai nepavadinta kaip tarptautins teiss principas. Ji yra tik kito principo (susilaikymo nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo) objektas. Taiau btent nuo JTO Chartijos primimo is principas laikomas visuotinai pripaintu tarptautinje teisje kaip teritorijos nelieiamumo principas.

Valstybi teritorinio vientisumo koncepcija besivystani valstybi buvo perkelta period po II Pasaulinio karo, tai buvo atsakas kolonijini valstybi pastangas sukliudyti nacionalini isivadavim judjimams kolonijose ir mginimams suskaidyti j teritorijas. Tai buvo ireikta Bandungijos deklaracijoje 1955 m. dl paramos pasauliui ir bendradarbiavimo. Deklaracijoje tarp valstybi bendradarbiavimo princip nurodoma btinyb susilaikyti nuo agresijos akt ar jgos panaudojimo prie teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb bet kurios valstybs atvilgiu.

1960 m. JTO Generalins Asambljos priimtoje deklaracijoje dl nepriklausomybs suteikimo kolonijinms valstybms ir tautoms ypatingai pabriama, kad visos tautos turi neatimam teis jos teritorin vientisum, o visi bandymai dalinai ar visikai paeisti nacionalin vienyb ir teritorin vientisum yra nesuderinami su JTO Chartijos tikslais ir principais.

1970 m. Deklaracijoje nurodoma, kad kiekviena valstyb turi susilaikyti nuo bet koki veiksm, nukreipt visik ar dalin bet kokios kitos valstybs nacionalins vienybs ar teritorinio vientisumo paeidim.

Paskutiniu metu daniausiai naudojama kompleksin formuluot valstybs teritorijos vientisumo ir nelieiamumo principas.

Pagarbos mogaus teisms ir pagrindinms laisvms principas

is principas kaip vienas i bendrj tarptautins teiss princip buvo tvirtintas JTO Chartijoje. Taip buvo pripaintas nenutrkstamas ryys tarp tarptautins taikos ir saugumo palaikymo bei isaugojimo ir pagrindini mogaus teisi ir laisvi laikymosi. JTO Chartija numato teisikai privalom bendrj situacij dl btinybs gyvendinti tarptautin bendradarbiavim, skatinant ir vystant pagarb mogaus teisms ir pagrindinms laisvms. Chartijoje numatyta eil princip, kurie reguliuoja mogaus teisi laikymsi: mogaus asmenybs orumo ir vertybi svarbi reikm, tautos lygiateisikumas, vyr ir moter lygiateisikumas, diskriminacijos dl rass, lyties, kalbos ir religijos draudimas.

Vliau buvo priimta daugyb dokument dl mogaus teisi. 1948 m. Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje, 1966 m. Tarptautiniame pakte dl ekonomini, socialini ir kultrini teisi bei Tarptautiniame pakte dl pilietini ir politini teisi ivardijamos pagrindins mogaus teiss ir laisvs, kurias valstybs sipareigojo suteikti visiems asmenims, esantiems j jurisdikcijoje, priimdami statymus ar kitomis priemonmis. Tuo paiu metu leidiama galimyb statymu pagrstiems ribojimams, pvz., dl valstybs saugumo, visuomenins tvarkos, gyventoj sveikatos ir interes ar kit asmen teisi ir laisvi.

iais dokumentais valstybs sipareigojo ukirsti keli grubiems ir masiniams moni teisi ir laisvi paeidimams, kurie pasireikia kaip tarptautiniai nusikaltimai (agresija, genocidas, kariniai nusikaltimai), rasin diskriminacija, sipareigojo ginti individ interesus nuo valstybs institucij, asmen ar organizacij piktnaudiavimo, garantuoti atskir kategorij moni teises (darbines teises, eimos teises, informacijos, asociacij laisv, tautini maum, imigrant, pabgli teises).

Dokument analiz parodo, kad iuolaikinje tarptautinje teisje yra universali norma, kuria remiantis valstybs privalo gerbti ir laikytis mogaus teisi ir pagrindini laisvi, nepaisant mogaus rass, lyties, kalbos ar religijos skirtum.

mogaus teiss ir pagrindins laisvs turi bti palaikomos visose valstybse ir veikti visiems valstybi jurisdikcijoje esantiems asmenims, be jokios diskriminacijos, o tarptautin teis nustato iuose santykiuose minimalius standartus.

Jei anksiau ilg laik praktinis mogaus teisi gyvendinimas buvo laikomas valstybi vidaus teiss kompetencija, tai primus JTO Chartij bei 1975 m. Baigiamj akt, jis tapo visos tarptautins bendruomens susirpinimo objektu. Tai patvirtino pasaulin konferencija dl mogaus teisi 1993 m.

Kai kurios valstybs tsia mginimus panaudoti suvereniteto ir nesikiimo vidaus reikalus principus arba socialines-ekonomines, religines ar nacionalines ypatybes tam, kad pateisint mogaus teisi paeidimus.

Kontroliniai klausimai

1. Apibrkite tarptautins teiss princip svok.

2. Kokia norma laikoma jus cogens?

3. Ivardinkite ir trumpai apibdinkite tarptautins teiss principus.

Udaviniai

1 Udavinys

1999met pradioje Jugoslavijos Federacins Respublikos reguliarij pajg kariai pradjo Kosovo alban etnin valym. Buvo udomi itisi kaimai, civiliai mons laidojami masinse kapavietse. JAV Vyriausyb kartu su NATO valstybi-nari vyriausybmis, gavusi neginijam rodym dl genocido vykdymo pareikalavo nutraukti nusikalstamus veiksmus, taiau tai buvo atsakyta, jog tai JFR vidaus reikalai. JAV ir NATO valstybs, matydamos, kad nusikalstami veiksmai nesiliauja ir netgi pleiasi, nutar dalyvauti veiksmuose, kuri metu buvo naudojama jga prie Jugoslavijos Federacin Respublik, bombarduojami kariniai objektai Jugoslavijoje. Bombardavimo metu buvo taikomasi ir kitokius strateginius objektus.

Bombardavim metu uvo nemaai JFR kari, taip pat kelios deimtys civili gyventoj. Atakose sugriauta keletas gyvenamj nam. ala padaryta kai kurioms mokykloms, ligoninms, radijo ir televizijos stotims, ventykloms. Dalis tilt, keli ir geleinkeli buvo sunaikinta. Atakos prie naftos perdirbimo ir chemijos pramons mones sukl rimtus aplinkos pokyius Jugoslavijos miestuose ir kaimuose. Ginkl, kuriuose yra urano, panaudojimas galjo sukelti sunkias pasekmes mogaus gyvybei. JFR atstov teigimu, aukiau paminti veiksmai yra tyia sukuriantys slygas, kurios takoja visik ar dalin fizin etnins grups naikinim. Be to, anot JFR atstov, JAV remia teroristines grupes ir separatistinius judjimus Jugoslavijos teritorijoje (Kosovo ilaisvinimo armija) tuo paeisdama sipareigojim nesikiti kitos valstybs vidaus reikalus.

JFR atstovai, remdamiesi tarptautins teiss principais, 1949m. enevos Konvencijos nuostatomis ir 1977m. Papildomais Protokolais dl civili gyventoj ir civilini objekt apsaugos karo metu, 1966 m. Tarptautiniu Pilietini ir politini teisi paktu, Konvencija dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimui u j, Jungtini Taut Chartijos 53 straipsnio 1 dalimi pateik iekin prie JAV ir NATO nares Tarptautin Teisingumo Teism.

Laikoma, kad tiek JFR, tiek JAV ir NATO valstybs pripasta privalomj TTT jurisdikcij.

Uduotis 1. Js esate Jugoslavijos Federacins Respublikos atstovas.

Js uduotis pateikti argumentus, jog JAV ir NATO valstybs paeid savo tarptautinius sipareigojimus ir privalo atlyginti Jugoslavijai al.

Uduotis 2.

Js esate JAV ir NATO valstybi atstovas.

Js uduotis pateikti argumentus, jog JAV ir NATO valstybs nepaeid savo tarptautini sipareigojim ir neprivalo atlyginti Jugoslavijai al.

Reikalingi dokumentai:

1.1970met JT GA deklaracija dl tarptautins teiss princip;

2. 1949m. enevos Konvencijos ir 1977m. Papildomi Protokolai dl civili gyventoj ir civilini objekt apsaugos karo metu,

3. 1966 m. Tarptautinis Pilietini ir politini teisi paktas

4. Konvencija dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimui u j

Jungtini Taut statai

2 Udavinys

Jungtini Taut Generalin Asamblja kreipsi Tarptautin teisingumo teism praydama pateikti konsultacin ivad iuo klausimu:

Ar JT statuose nustatytas JT Saugumo Tarybos sudarymo modelis neprietarauja valstybi suverenios lygybs principui?

Js esate tarptautins teiss specialistas, turintis pateikti Teismui rodymus, kad JT statuose nustatytas JT Saugumo Tarybos sudarymo modelis prietarauja arba neprietarauja valstybi suverenios lygybs principui.

Reikalingi dokumentai:

1.Jungtini Taut statai;

2. 1970met JT GA deklaracija dl tarptautins teiss princip.

3 Udavinys

1998 m. rugsjo mnes teroristin organizacija "Alas, sikrusi Karib valstybs teritorijoje, vykd teroristin akt Nabos valstybs teritorijoje, kurio aukomis ir nukentjusiais tapo keli tkstaniai moni. Karib ir Nabos valstybs buvo Jungtini taut Organizacijos narmis. Nabos ir kit JTO nari reikalavimu Karib valstybei iduoti asmenis, kaltus dl tarptautinio pobdio nusikaltimo padarymo, Karib valstyb atsisak vykdyti, motyvuodama tuo, kad tarp jos ir reikalaujani valstybi nra sudaryta ekstradicijos sutartis.

Nabos valstyb pateik ultimatum Karib vyriausybei, kad iki 1998 m. spalio 1 dienos neidavus terorist grupuots lyderi, jos imsis karini veiksm prie Karib valstybje esanius teroristus. Nabos vyriausyb taip pat isiuntinjo praneimus, raginanius Lundo valstyb pateikti vis informacij apie jos teritorijoje veikianiuose bankuose srae nurodyt asmen, tariam bendradarbiaujaniais su teroristais, laikomas sskaitas ir kitus duomenis. Nepateikus tokios informacijos, Lumdo valstyb bus laikoma remianti teroristus ir Nabos valstyb pasilieka sau teis taikyti sankcijas.

Nurodytais terminais n viena valstyb nevykd Nabos raginim. 2002 m. spalio 1 dien Naba pradjo Karib teritorijos bombardavim. Nuo spalio 1 dienos, n vienas Lundo valstybs teisininkas ar bankininkas, raytas nepageidaujam asmen sra, nebuvo leidiamas Nabos teritorij, kol nepasiraydavo sipareigojimo bendradarbiauti su Nabos teissaugos pareignais. Lundo valstyb nra JTO organizacijos nar.

Klausimai:

1. Ar turi teis valstybs ginkluotos jgos panaudojimui prie kit valstyb? Jei taip, kokios tokios jgos panaudojimo slygos?

2. Ar valstybi, priklausani tarptautinei organizacijai, ginai turi bti pirmiausia sprendiami tarptautins organizacijos institucijose?

3. Ar Nabos valstyb turi teis pateikti nurodytus raginimus Karib ir Lundo valstybms? Ar turi teis taikyti nurodytas sankcijas i valstybi atvilgiu? Jei ne, kokius tarptautins teiss principus paeidia ioje situacijoje Naba? Jei taip, kokiais tarptautins teiss principais remiantis Naba gali vykdyti nurodytus veiksmus?

4. Kokiais tarptautins teiss principais remiantis Karib ir Lundo valstyb gali ginti savo interesus Nabos valstybs atvilgiu?

Literatra

1. Kris P., Poarskas M. Tarptautins teiss apybraios. - Vilnius, Mintis, 1985. P. 100-125.

2. V.Vadapalas Tarptautin teis. Pagrindiniai dokumentai ir jurisprudencija. Vilnius, Eugrimas, 2003. P. 14-68.

3. JTO chartija // Valstybs inios, 2002, Nr.15-557.

4 tema. iuolaikins tarptautins teiss subjektai ir valstybi pripainimas

1. Tarptautins teiss subjekto svoka.

2. Tarptautins teiss subjekt bendra charakteristika (valstybs, tarptautins organizacijos ir kt.)

3. Valstybi pripainimas.

1. Tarptautins teiss subjekto svoka

Tarptautins teiss subjekto svoka yra visuotinai priimtina teiss teorijoje. Teiss subjekto kategorija siejama su tam tikrais subjekto poymiais. Taigi subjektikumas siejamas su: a) subjekto teisnumu ir b) veiksnumu. T.y. teiss subjektas asmuo, turintis ar potencialiai galintis turti atitinkamas teiss norm deleguotas teises ir pareigas. Veiksnumas subjekto savyb, kada subjektas savo veiksmais gali realizuoti teises ir pareigas bei savo veiksmais apginti teises. Neretai autoriai sieja subjektikum su subjekto galjimu dalyvauti teisiniuose santykiuose. Rus profesor, teiss teorijos specialist teigia, kad teiss subjektas a) asmuo dalyvaujantis teisiniuose santykiuose b) asmuo, gals dalyvauti teisminiuose santykiuose. Ms nuomone, teisinis subjektas ir teisinio santykio subjektas yra skirtingos kategorijos. Teiss subjektas apibendrinanio pobdio kategorija, nusakanti, kad tam tikros ries asmenys yra teiss subjektai. Pvz. teigdami, kad tarptautins teiss subjektai yra valstybs, mes nusakome tam tikr r subjekt, tuo tarpu teisinio santykio subjektas visada turi bti personifikuotas, sukonkretintas, patikslintas (pvz., valstyb B).

Tarptautins teiss subjekto klausim detaliai inagrinjo Tarptautinis Teisingumo Teismas byloje dl alos patirtos JT tarnyboje. Galima daryti ivad, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas pasisak, kad bti Tarptautins teiss subjektu reikia:

a) gebjim turti tarptautines teises ir pareigas.

b) gebjim ginti savo teises ir pareigas, pateikiant tarptautinius iekinius.

Svarbus momentas teiss subjektai bet kokioje teisinje sistemoje nra vienodi savo teisi prigimtimi ir apimtimi. Galima teigti, kad tarptautins teiss subjekt ratas pastoviai pltsi ir tai atitiko tarptautins bendrijos poreikius. Jeigu klasikinje tarptautinje teisje tik valstybs buvo laikomos tarptautins teiss subjektais, tai iuolaikinje tarptautinje teisje atsiranda kur kas daugiau tarptautins teiss subjekt.

Pilnateisiais tarptautins teiss subjektais yra:

tarptautins organizacijos;

tautos siekianios nepriklausomybs;

laisvieji miestai;

fiziniai asmenys (i dalies).

Pripastant vien ar kita subjekt tarptautins teiss subjektu reikia vadovautis iais poymiais:

gebjimas turti tarptautines teises ir pareigas;

gebjimas apginti tarptautines teises ir pareigas;

V. Vadapalas: tarptautinis subjektikumas, jo ribos turi bti siejamos su subjekto sugebjimu atlikti teisinius veiksmus. Tarptautinje teisje tai pasireikia:

1. subjektas gali atlikti bet kokius teisinius veiksmus;

2. gali palaikyti, bet kokius konsulinius santykius;

3. gali kurti tarptautins teiss normas bei sudaryti tarptautines sutartis;

4. turi procesin teisnum tarptautiniuose teismuose;

5. naudojasi privilegijomis ir imunitetais;

6. atsako u jo padaryt al ar tarptautins teiss paeidim.

Jeigu mes iuos poymius taikysime tarptautins teiss subjektams, tai pastebsime, kad ne visi gali realizuoti iuos poymius. Didiausia problema kyla su fiziniais asmenimis, nors kai kuriose srityse jie gali reiktis kaip tarptautins teiss subjektai. Tarptautins teiss subjekt sraas nra galutinis: monopolijos, nevyriausybins organizacijos, t.t. Tarptautin teis yra dinamika, pastoviai besivystanti.

2. Valstybs kaip tarptautins teiss subjektai

Angl profesorius J.Brownlie: Valstybs yra pagrindiniai tarptautins teiss subjektai, nes pasaulis organizuotas valstybi egzistencijos pagrindu. Visi pokyiai pasaulyje galimi tik valstybi pozityvi ar negatyvi veiksm dka. Jeigu analizuotume tarptautini subjekt poymius per teisnum ir veiksnum, tai visus reikalavimo poymius pilnai atitinka tik valstybs.

Valstybi, kaip tarptautins teiss subjekt poymiai:

Nusakyti valstybi poymius buvo pabandyta 1933 m. Montevideo konvencijoje Dl valstybi teisi ir pareig, pasirayta JAV ir kit Lotyn Amerikos ali. ia nurodoma, kad valstyb kaip tarptautins teiss subjektas privalo turti:

nuolatinius gyventojus;

teritorij;

vyriausyb;

galjim umegzti santykius su kitomis valstybmis.

Tarptautins teiss doktrinoje minimi ir kiti poymiai: valstybs funkcij turjimas, pasiruoimas laikytis tarptautins teiss, civilizacijos bei demokratijos lygis ir kt. Taiau pagrindiniai poymiai numatyti konvencijoje.

Nuolatiniai gyventojai.Valstybs poymis stabili bendruomen, vadinama valstybs pilieiais. Btent pilietyb ir sieja bendruomens nar su valstybe, ryys yra pastovus, abipusis, i jo iplaukia atitinkamos teiss ir pareigos.

Teritorija materialus valstybs egzistavimo poymis. Tai ems rutulio dalis, susidedanti i sausumos, vandens, oro, ems gelmi teritorijos, kuri apibrta tam tikromis ribomis (valstybs siena).

Vyriausyb. is terminas, matyt, reikia valdi. alies valdia, turi bti atitinkamai organizuota, efektyvi (ta, kuri utikrina tarptautini sipareigojim vykdym).

Galjimas umegzti tarptautinius teisinius santykius. Tai neretai vadinamas valstybs gyvybingumo poymi. Pvz., federacijos ir federacijos vienet, tik k nepriklausomyb atgavusios valstybs, nepripaintos valstybs gyvybingumas skiriasi.

Montevideo Konvencijoje praleistas vienas esminis valstybs poymis - valstybs suverenitetas, kuris iskiria valstyb i kit tarptautins teiss subjekt. Suvereniteto kategorija formavosi palaipsniui ir pradta formuoti dar XVI a. Pagal prancz mokslinink Boden, valstybs suverenitetas suprantamas kaip valstybs virenyb alies viduje ir jos nepriklausomyb tarptautiniuose santykiuose. Iskiriamos vidin ir iorin suvereniteto puss. Vidin pus valstybs valdia yra aukiausia vis asmen esani teritorijoje, valdia. ios valstybs teritorijoje negalimas joks kitos valstybs sikiimas. Deja, tarptautinje teisje gali atsitikti taip, kad teritorinis suverenitetas ir virenyb nesutampa (pvz. okupacijos atveju). Antroji suvereniteto pus pasireikia jos nepriklausomybe tarptautiniuose teisiniuose santykiuose. Kojaras neigia valstybi suverenitet ir nepriklausomyb kaip valstybs poym ir teigia, jog Tarptautin teis tai visuma norm, kurios riboja valstybi nepriklausomyb ir suverenitet. Jei valstyb paklsta tarptautinei sutariai, tai ji apriboja savo suverenitet. Pagal Prof. S. Katuok i ties yra atvirkiai. Valstybi suvereniteto teisin garantija yra nesikiimo valstybi vidaus reikalus bei suverenios lygybs principai.

Absoliutaus valstybi suvereniteto laikai yra praj, taiau kaip poymis tai valstybs subjektikumo pagrindas. Negalima kalbti, kad valstyb praranda suverenitet. Neteisinga pozicija, kad Lietuvos Respublikai tapus ES nare prarado suverenitet. Tarp valstybi atsirado poreikis atiduoti dal suvereni teisi. Nepriklausomybs termin prof. S. Katuoka traktuoja kaip iorin suvereniteto pus.

Tarptautinje teisje vienas svarbi poymi, siejam su valstybs suverenitetu yra valstybs imunitetas. 1991 m. Tarptautins teiss komisija pareng valstybs ir jos turto imuniteto nuo usienio jurisdikcijos projekt. Reikia skirti, kaip paymi V. Vadapalas, imunitet nuo teisins jurisdikcijos ir imunitet nuo vykdomj veiksm. Valstyb naudojasi imunitetu savo ir savo turto atvilgiu kituose teismuose. Tai reikia, kad valstyb, jos institucijos negali bti patraukti atsakovais. I kitos puss valstybs valdymo veiksmus reikia skirti nuo tvarkymo veiksm, kurie paprastai sudaro privatins teiss dalyk. Jeigu valstyb atlieka komercinius veiksmus, pvz. sudaro paskolos sutart ar superka akcijas, valstyb prisiima sipareigojimus ir imuniteto neturi. Tarptautinje teisje manoma, kad valstyb gali atsisakyti imuniteto, taiau atsisakymas turi bti aikus.

Tarptautins organizacijos 3 ar daugiau valstybi susivienijimas. is susivienijimas kuriamas tarptautins sutarties pagrindu ir gali veikti turdamas aikiai apibrtus tikslus, funkcijas, kurie neprietarauja visuotinai pripaintoms teiss normoms ir principams. 1949 m. Tarptautinio Teisingumo Teismo byloje dl alos atlyginimo JT, Teismas pripaino tarptautines organizacijas tarptautins teiss subjektu. Teisinje literatroje kalbant apie tarptautins organizacijos prigimt sakoma, kad tai yra ivestiniai subjektai, kuriuos kuria valstybs, priima j sprendimus, nustato galias. Taigi tarptautins organizacijos yra ivestinis tarptautins teiss subjektas, kuris negali stovti aukiau valstybi.

Tautos siekianios nepriklausomybs:

Btent tautos suverenitetas leidia tautai kaip subjektui siekti nepriklausomybs ir savarankikumo. Btent tautos suverenitetas leidia tautai reikalauti, kad bt gerbiami jos paproiai, religija, kalba. Be abejons tautos suverenitetas suteikia teis gamtinius ir kt. iteklius teritorijoje, kurioje gyvena tauta. Tarptautinje teisje tik ta tauta, kuri siekia nepriklausomybs, tik ta tauta, kuri turi j atstovaujanias institucijas, pripastama tarptautins teiss subjektu. Btent tokia tauta gali palaikyti tarptautinius teisinius santykius, konsulinius ryius, pasirao sutartis. Tautins maumos nra laikomos tarptautins teiss subjektais.

Laisvieji miestai anomalinis reikinys. Miestai negali bti tarptautins teiss subjektais, nors istorikai ikyla abejons dl tam tikr miest priklausomybs vienai ar kitai valstybei. J statusas danai apibriamas tarptautine sutartimi, kas ir daro miestus tarptautins teiss subjektu. Pvz., Triestas, Gdanskas.

Fiziniai asmenys. Visikai aiku, kad fizini asmen subjektikumaslabai ribotas. Jis reikiasi tik specialiose srityse:

mogaus teisi apsauga;

tarptautin teisin atsakomyb: u tarptautins teiss nusikaltim padarym atsako fiziniai asmenys.

Yra ypatinga kategorija asmen, kurie gali naudotis diplomatinmis ir imunitetinmis teismis.

3. Valstybi pripainimas

Valstybi skaiius pasaulyje nuolat kinta, dl to galima susidurti su paradoksu, nes niekada neinome j tikslaus skaiiaus. Taiau, atsiradus naujai valstybei (o ji gali atsirasti susijungus ar isiskaidius) visada kyla valstybs pripainimo klausimas. Valstybs pripainimas - politinis teisinis aktas, kuriuo egzistuojanti suvereni valstyb ireikia naujos valstybs atvilgiu savo politin ir teisin nuostat dl jos egzistavimo fakto, o taip pat nusako bsim, tarp j teisini santyki pobd. Priklausomai nuo i santyki apimties skiriamos 3 valstybi pripainimo rys:

1. Pripainimas de jure - pilnas pripainimas, po kurio seka diplomatini santyki umezgimas.

2. Pripainimas de facto pusiau pripainimas: pasiraomos kelios sutartys, gal umezgami konsuliniai santykiai.

3. Ad hoc tik tam atvejui, pvz., pasiraant tam tikr prekybin sutart.

Pripainimo institutas tarptautinje teisje yra paprotinis institutas, nra jokio akto, sutarties, reglamentuojanios iuos klausimus. Dr. J.atas knygoje Apie valstybi tarptautin teisin pripainim teigia, kad tarptautinje praktikoje laikomasi i valstybs pripainimo teisini kriterij:

1. realaus suvereno suteiktas pirmas pripainimas (pvz., Vokietija ar Rusija Lietuvos Respublikos atvilgiu realus suverenas kontroliuojantis valdi);

2. gyventoj plaiai remiamos valdios funkcionavimas;

3. valstybs gebjimas kontroliuoti savo alies teritorij;

4. valstybs gebjimas vykdyti tarptautinius sipareigojimus;

Valstybs suverenas gali bti pripaintas pagal adresatus: valstybi vyriausybi pripainimas. is klausimas nekeliamas, kai vyriausyb formuojama teistai. Dar iskiriamas vyriausybs esanios emigracijoje pripainimas, taip pat pripainimas kariaujania sukilusia alimi (tuomet gali pradti galioti humanitarins teiss normos)

inomos konstitucin ir deklaratyvin valstybi pripainimo teorijos. Pirmoji skelbia, jog tik pripainta valstyb tampa tarptautins teiss subjektu, o pagal deklaratyvin teorij, pripainimas tik deklaracija, o subjektu valstyb daro jos suverenitetas ir poymiai.

Kontroliniai klausimai

1. Apibrkite tarptautins teiss subjekto ir tarptautini teisini santyki subjekto svokas.

2. Kokias ivadas dl tarptautins teiss subjekto padar Tarptautinis Teisingumo Teismas?

3. Ivardinkite galimus tarptautins teiss subjektus.

4. Apibdinkite valstyb, kaip pagrindin tarptautins teiss subjekt.

5. Kokios tarptautini organizacij, kaip tarptautins teiss subjekt ypatybs?

6. Pateikite valstybi pripainimo svok.

7. Kokie yra valstybi pripainimo kriterijai?

8. Savarankikai istudijuokite klausim apie valstybi teisi permim (V.Vadapalas Tarptautin teis. Psl. 254-262).

9. Pateikite valstybi teisi permimo svok.

10. Kaip perimamos tarptautins sutartys?

11. Kaip perimama nuosavyb, archyvai ir skolos?

Udaviniai

1 Udavinys

Jungtini Taut Generalin Asamblja kreipsi Tarptautin teisingumo teism praydama pateikti konsultacin ivad iuo klausimu: Ar fizinis asmuo yra tarptautins vieosios teiss subjektas?

Js esate tarptautins teiss specialistas, turintis pateikti Teismui rodymus, kad fizinis asmuo yra arba nra tarptautins vieosios teiss subjektas.

1. Vadapalas V. Tarptautin teis. - Vilnius, Eugrimas, 2006. P. 186.

2. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. - Vilnius, Eugrimas, 2000. P. 108-143.

3. Montevideo konvencija dl valstybi teisi ir pareig // V.Vadapalas Tarptautin teis: pagrindiniai dokumentai ir jurisprudencija. Vilnius, Eugrimas, 2003. P. 68-71.

4. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo sutartims // V.Vadapalas Tarptautin teis: pagrindiniai dokumentai ir jurisprudencija. Vilnius, Eugrimas, 2003. P. 71-76.

5. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo valstybs nuosavybei, archyvams ir skoloms // V.Vadapalas Tarptautin teis: pagrindiniai dokumentai ir jurisprudencija. Vilnius, Eugrimas, 2003. P. 76-86.

5 tema. Tarptautins organizacijos ir tarptautin teis

1. Tarptautini organizacij svoka, bruoai, teisin prigimtis.

2. Tarptautini organizacij funkcijos ir rys.

3. Jungtini Taut organizacija.

4. Europos Taryba kaip regionin tarptautin organizacija.

1. Tarptautins organizacijos svoka, bruoai ir teisin prigimtis

Tarptautins organizacijos, kaip mes suprantame jas iuo metu, pradjo kurtis tik XIX a. pabaigoje, kai spartjantis tarptautinis bendradarbiavimas vairiose gyvenimo srityse m veikti ir politinius klausimus. Tarptautini organizacij istorija prasidjo nuo specializuot tarptautini organizacij: pvz., Centrin laivybos Reinu komisija, 1856 m. Dunojaus komisija laivybai upe reguliuoti ir kontroliuoti. 1865 m. kurta Tarptautin elektros ryio sjunga; vliau - Pasaulin pato sjunga. Taiau tarptautini organizacij tyrintojai mini, kad tam tikr tarptautini organizacij uuomazg galima iekoti jau nuo antikos laik tai karins politins miest ir valstybi sjungos (pvz., Atn, Spartos simachijos, Delf amfiktionija), tarptautins prekybos sjungos (pvz., Hanza). Taiau tikruoju tarptautini organizacij pradininku yra laikoma 1815 m. po Napoleono sutriukinimo kurta ventoji sjunga (Europos koncertas) sjungos krjai prism savitarpio pagalbos sipareigojimus, skirtus utikrinti Vienos kongreso nutarim vykdymui, nors nuolatini institucij ir nebuvo. Pvz., 1830 m. i sjunga bendrai pripaino Graikijos ir Belgijos nepriklausomyb.

Iki I pasaulinio karo kurta apie 20 specializuot tarptautini organizacij.

1914 1919 m. vyks I-asis Pasaulinis karas sukrt Europ. Didiuma nacij neteko savo elito, jaunimo, nuostoliai buvo siaubingi. Ir vis dlto, kaip bebt keista, Taut Sjungos pirmosios universalios politins tarptautins organizacijos idj pasil maiausiai nuo to karo nukentjusios valstybs JAV vadovas Woodrow Wilsonas. Taut Sjunga buvo sukurta Versalio taikos konferencijos metu 1919 m. balandio 28 d. 1934 m. Taut Sjungai priklaus jau net 58 valstybs. Pagrindinis Taut Sjungos udavinys - palaikyti taik ir saugum, neleisti kilti naujiems konfliktams. Taut Sjunga turjo nuolatines institucijas Asamblj, Taryb, Sekretoriat. Pradjo tarptautins teiss kodifikavim, kolonijine sistem pakeit mandatine. Prie Taut Sjungos buvo steigtas Nuolat