SAVAS (rugsėjis-spalis)

žurnalas

NEM

OKAM

AS

2014 rugsėjis-spalis | #4 | ISSN 1648-1712

DIREKTORĖ: Renata Bieliauskaitė 8 601 01364 | [email protected]Ė: Eglė Žygelytė | [email protected] [email protected] VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA VILNIUJE: Justina Kabakaitė [email protected]: Simona Arnašiutė, Iveta Šmitaitė, Justina Kabakaitė, Robertas Žaliauskas, Milda Žiūkaitė, Paulius Garbaravičius, Eglė Žygelytė, Ieva Šukytė, Rasa Antanavičiūtė, Agnė AlišauskaitėKALBOS REDAKTORĖ: Lingailė Ruzgaitė | [email protected]: Ineta Leonavičiūtė | [email protected]ŠELIO NUOTRAUKA: http://deathtothestockphoto.com/

VšĮ „Visada SAVAS“Registracijos kodas 135236965

PVM kodas LT352369610Parodos g. 26-305, 44221 Kaunas

Mob.tel. 8 601 01364 Faks. (37) 291949

[email protected], [email protected] UAB Green Prints

Tiražas 2000Žurnalo leidybą finansuoja Kauno miesto

savivaldybės administracijaProjektas vykdomas nuo 1995m.

Redakcija už reklamos turinį neatsako

Mieli skaitytojai,

redaktoriaus žodis

štai ir baigėsi vienas gražiausių metų laikų – vasara, tačiau nenusiminkime, į mūsų gyvenimus atkeliauja naujos permainos, draugai bei neišdildomi įspūdžiai. Vieniems iš mūsų tai pirmi studijų metai, kurie visiškai skirtingi nei mokyklos gyvenimas, kitiems jau šiek tiek drąsiau, nes viskas mažiau ar daugiau žinoma, tad studijos tęsiasi toliau. Na, o paskutinio kurso studentai pamažu jau pradeda sukti galvas apie bakalaurinio darbo temas. Tad toks jau tas atkeliavęs spalvotas bei paslaptingas ruduo.

Vasarą ilsėjomes, o dabar kimbame į darbus, todėl pristatome Jums, skaitytojai, rugsėjo mėnėsio „SAVAS“ žurnalą. Šiame numeryje kalbinsime ilgametį lyderystės bei pardavimų trenerį, kurio dėka sužinosime, kaip gauti norimą darbą, kaip pokalbio metu sužavėti vadovą. Turėsime galimybę, mintimis nukeliauti į nuotykių sostinę – Londoną, kuriame savietė atliko Erasmus praktiką: ji su mumis pasidalins savo įspūdžiais bei patirtimi

svetimoje šalyje. Visi esame ne kartą girdėję, kad be studijų turime užsiimti veikla, kuri mums patiktų ir teiktų naudą mūsų ateičiai. Siūlysime, ką vertingo studentai gali nuveikti be studijų ir priminsime, kad studijas galime derinti su savanoryste!

Linkiu visiems tokių mokslo metų, apie kokius kiekvienas svajojate. Išnaudokite juos efektyviai ir linksmai, kad būtų, ką prisiminti po daugelio metų. Nepamirškime nuveikti ir kažko naudingo kasdieninėje rutinoje! Turime suprasti, kad gyvenimas yra amžina pamoka, tad viskas, kas mums nutinka, yra gražu.

O dabar, Brangieji, skaitom, kritikuojam, komentuojam ir kartu tobuliname akademinio jaunimo žurnalą „SAVAS“.

Linkėjimai,Eglė

redakcija

4 / 2014 rugsėjis-spalis

PASKELBTI GERIAUSI 2014 - 2015M. PASAULIO UNIVERSITETETAI: ĮDOMU, KAIP SEKĖSI LIETUVAI?5p. naujienosRobertas Žaliauskas

SKATINAMOSIOS STIPENDIJOS ŠILUMOS ENERGETIKOS STUDENTAMS5p. naujienosAgnė Ališauskaitė

PO EURO BADAUS IR TURTINGIAUSI STUDENTAI6p. aktualijosJustina KabakaitėKAIP TOBULINTI ATMINTĮ?7p. sveikatos klubasEglė Žygelytė

KAIP GAUTI NORIMĄ DARBĄ?8p. pokalbiaiEglė Žygelytė

SAVANORYSTĖ - BŪDAS PAŽINTI PASAULĮ KITU KAMPU12p. studentai dalyvaujaIveta Šmitaitė

MANO SPALVINGA VASARA LONDONE14p. erasmus atgarsiaiSimona Arnašiutė

KAD ATLIEKOS NETERŠTŲ PASAULIŲ...16p. žalios žiniosPaulius Garbaravičius

MADA TRISDEŠIMTAISIAIS17p. tai įdomuMilda Žiūkaitė

„NUODĖMIŲ MIESTAS 2“ - TĘSINYS, KURIO GALĖJO IR NEBŪTI18p. kinasIeva Šukytė

turinys

KAIP TAUPYTI LAIKĄ?11p. verta žinotiRasa Antanavičiūtė

2014 rugsėjis-spalis / 5

Ne paslaptis, kad konkurencija, vyraujanti įvairiose sferose ne tik stiprina charakterį, bet ir skatina tobulėti, labiau pasitikėti savo jėgomis. Konkurencijos skatinimą vis dažniau propaguoja ir Lietuvos universitetai: studentai konkuruoja dėl valstybės finansuojamų vietų, studijų krepšelių ar net apgyvendinimo bendrabučiuose. Galbūt vieniems tokia konkurencija sukelia pyktį, nuolatinį susierzinimą, tačiau kitiems tai yra proga parodyti

savo gebėjimus, ieškoti ir atrasti naujų būdų ar sprendimų darbui atlikti. Būtent todėl energetikos bendrovė „GECO Investicijos“ pasirašė sutartį su Kauno technologijos universitetu. Įmonė kiekvienais metais skirs lėšų devynioms studijų programoms. Stipendijų suma gali siekti net iki 1000 Lt, todėl tokiu būdu yra ne tik skatinama rinktis ir populiarinti šilumos energetiko specialybę, bet konkurencija bei ryžtu ugdyti jaunus,

kvalifikuotus šilumos energetikos specialistus. Pasak R. Štreimikio, energetikos įmonės „GECO Investicijos“ direktoriaus, šilumos ūkis Lietuvoje išgyvena modernizacijos laikotarpį, todėl kvalifikuoti šilumos energetikos specialistai bus labai reikalingi darbuotojai. Taipogi, šilumos energetikos studijų studentams bus suteiktos galimybės pasisemti žinių iš įmonės darbuotojų ir specialistų.

Skatinamosios stipendijos šilumos energetikos studentamsAGNĖ ALIŠAUSKAITĖ

P a s k e l b t i g e r i a u s i 2 0 1 4 - 2 0 1 5 m . p a s a u l i o u n i v e r s i t e t e t a i :

naujienos

Turime pasidžiaugti, kad rugsėjo mėnėsį paskelbtame geriausių pasaulio universitetų sąraše yra ir Vilniaus universitetas (VU). Jis pateko į 551 - 600 vietų kategoriją. Tarp 800 geriausiųjų universitetų reitinge yra dar trys Lietuvos aukštosios mokyklos: Kauno technologijos universitetas (KTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Lietuvos aukštosios mokyklos nuo pirmaujančių pasaulyje atsiliko daugiau nei per 700 vietų – tokie duomenys atskleidžiami internetiniame puslapyje telegraph.co.uk.

Kaip teigia Delfi.lt, pernai aukščiausiai iš Lietuvos universitetų irgi buvo įvertintas seniausias Lietuvos universitetas VU, tąmet jis užėmė 601–650 vietą, o šiemet ši aukštoji mokykla pakilo dar aukščiau. Deja, likusiųjų trijų Lietuvos universitetų pozicija nepakito, nes, kaip ir praėjusiais metais, jie pateko tik į 701+ kategoriją ir užima 700–800 vietas. Nors ankstesniuose sąrašuose VDU ir VGTU buvo aukštesnėse pozicijose nei dabar, tačiau galime pasidžiaugti, kad pernai pirmąjį kartą geriausių pasaulio universitetų reitinguose paminėtas KTU jame išlieka ir šiais metais. Tokiais rezultatais galime didžiuotis: nepaisant to, kad Lietuva yra maža šalis, bet vis dėlto joje auga intelektuali jaunoji karta.

1. Masačusetso technologijų institutas;2. Kembridžo universitetas;

3. Londono imperatoriškasis koledžas;4. Harvardo universitetas;5. Oksfordo universitetas;

6. Londono universitetinis koledžas;7. Stenfordo universitetas;

8. Kalifornijos technologijų institutas;9. Prinstono universitetas;

10. Jeilio universitetas.

10-ies geriausių pasaulio universitetų sąrašas:

ROBERTAS ŽALIAUSKAS | nuotr. Mario Sánchez Prada

Tai įsivaizduoti labai paprasta – pakanka šiek tiek paskaičiuoti. Pagrindinės studento pajamos, kurių, kaip dažnai sapnuoja politikai, turėtų užtekti jaunam žmogui pragyventi ir dar pilvą užkimšti, yra išganingoji stipendija. Deja, kaip tenka matyti, absurdiškiausios skatinamosios stipendijos Europoje gyvena būtent Lietuvos studentų piniginėse. Jos svyruoja nuo 90 iki 350 Lt.

Čia tiesiog į galvą prašosi noras paskaičiuoti, ką galima sau leisti už tokius pinigus. Liaudies nejuokinkime ir varganus studentus, kuriuos turėtų paskatinti 90 Lt stipendija, geriau palikime ramybėje ir žaizdos jiems nedraskykime. Geriau pažiūrėkime, ką sau gali

leisti didžiausią skatinamąją stipendiją gaunantis buržujiškas studenčiokas.

Pirmiausiai, normalus studentas kiekvieną mėnesį turi „atsibašliuoti“ už barako teikiamus malonumus ir vamzdžiais lakstančius tarakonus. Tai jam vidutiniškai kainuoja 200 litų. Tada, kad galėtų be zuikio ausų keliauti į skirtingus fakultetus ir užsiimti popamokine veikla, jam dar reikia 20 litų (Vilniaus kainomis) mėnesiniam bilietui. Štai lieka išganingieji 130 litų. Jei mėnesyje turime 30 dienų, tai vidutiniškai lieka 4,33 lt vienai dienai. Tikėdama legenda apie studentą, kuris išgyveno už 80 litų visą mėnesį, užsukau į parduotuvę ir prisikroviau, sakyčiau, studentišką pirkinių krepšelį: 2

buteliai balto alaus, traškučių „Tafel“ pakelis, mineralinio vandens butelis, 4 agurkai, pusė batono, saliami dešra. Kasoje iš kišenės išbarsčiau 17,60 Lt. Išeitų, keturių studento dienų pajamos. Žvilgt į krepšelį – keturioms dienoms vargiai pakaks, bet išbandyti galima.

O dabar paskaičiuokime, kaip scenarijus klostytųsi, jeigu piniginėje nešlamėtų litai, o barškėtų šlovingasis euras. Didžiausia buržujiška stipendija siektų vos 101,36 euro, bet, žinant mūsų valstybinio lygio matematikus, ji būtų suapvalinta iki lygaus 100 eurų pavidalo. Iš čia 57,92 euro reikėtų sumokėti už bendrabutį ir dar 5,79 už mėnesinį bilietą. Likę 36,9 mūsų pasiturinčiam studentui gali sunkiai padėti užkimšti gurgiantį pilvą, mat kainos parduotuvėse jau bus ženkliai pakitusios. Pastarąjį pusmetį dažniausiai vartojamų prekių kainos kilo nuo 0,1 iki 4 proc. Taigi, net labiausiai pasiturintys studentai euro bus nuvaryti į kampą graužti sudžiūvusios duonos. Jau nė nekalbant apie tuos, kurie gaus mažiausios 26 eurų stipendijos formos pasityčiojimą už gerą mokslą.

Gal tikrai laikas išgirsti LSS purkštavimus ir kažką apie save garsiai pasakyti valdžiai ir ministerijoje sėdintiems akiniuotiems ponams? Aš nekalbu apie vidutinį ar minimalų atlyginimą, bet bent ant batono ir saliami, kad kasdienai užtektų.


TURTINGIAUSI STUDENTAI

aktualijos

Vos pradėjus vėsti orams, pradedame laukti šaltojo metų laiko, o šalia to laukimo ir didžiųjų metų švenčių nuotaikos viduje pradeda spurdėti. Tik šiemet Naujųjų metų naktis gali būti kiek liūdnoka, mat teks atsisveikinti su nacionaline šalies valiuta. Skaičiuojant pajamas ir santaupas, kurios metų sandūroje sumažės daugiau kaip tris kartus, pagalvojau, kokią ateitį euras atneš studentams.

JUSTINA KABAKAITĖ | nuotr. Thomas Ulrich


KAIP TOBULINTI ?

Visi turime atminties spragų. Dažnai pamirštame neseniai nutikusius įvykius, sunkiai įsimename telefono numerius ar žmonių vardus. Kiekvieną dieną patiriame susierzinimą ir pyktį, kai negalime prisiminti reikiamos informacijos. Tačiau kartais mes atsimename įvykius, kuriuos mieliau būtume pamiršę. Mes visi turime atmintį, tačiau ne visi sugebame ją efektyviai išnaudoti. Jei norime išsaugoti informaciją mokydamiesi, skaitydami - atmintį turime nukreipti tikslingai, kontroliuoti ją.

TRUMPALAIKĖ IR ILGALAIKĖ ATMINTIS

Įprasta vartoti žodį „atmintis“, tačiau mes kalbėsime apie skirtingas jos rūšis. Tai yra trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. Trumpalaikė – aktyvioji, trunka keletą sekundžių; ilgalaikė – pasyvioji, trunka kelias minutes, valandas ar metus. Kai kuriuose vadovėliuose yra minima ir sensorinė dar kitaip momentinė atmintis, kuri išsaugo pojūčius. Psichologas Džordžas Mileris, 1956 m. žurnalo „Psychological Review“ numeryje rašė, kad: „Dėl absoliutaus mąstymo ir greitosios atminties ribotumo mes galime priimti, apdoroti ir atsiminti tik labai ribotą informacijos kiekį“. Ribotas informacijos kiekis, kurį sugebame išsaugoti trumpalaikėje atmintyje yra atminties apimtis. Taip pat, psichologas D. Mileris pastebėjo, kad žmogaus darbinė atmintis, kurią jis pavadino „smegenų

užrašų knygele“, vidutiniškai talpina septynis dalykus. Ilgalaikė atmintis darbuojasi priešingai nei trumpalaikė. Įsiminimas ilgalaikėje atmintyje nėra nei akustinis, nei vizualinis, o prasminis.

EFEKTYVUS MOKYMASIS

„Ilgainiui viskas nuplaukia, su laiku viskas dingsta.“- taip dainuoja prancūzų daininkas Leo Ferė. Tad, kaip turėtume elgtis, kad nedingtų reikalinga informacija iš mūsų atminties? Vienas žinomiausių atminties tyrinėtojų, vokiečių filosofas Hermanas Ebinghauzas, 1885 m. atliko užmaršumo ir atsiminimo tyrimą. Mokslininkas norėdamas sužinoti, kaip reikia mokytis efektyviai, jog informacija mūsų atmintyje pasiliktų kuo ilgiau - kaldavosi į galvą beprasmiškas skiemenų grupes. Kol sugebėdavo jas pakartoti du kartus iš eilės nesuklysdamas. Mokslininkas padarė išvadą, kad informaciją užmirštame greičiau pirmąsiais dvidešimt minučių po išmokimo, vėliau šis procesas pamažu lėtėja. Norint, kuo geriau įsidemėti reikiamą informaciją, turėtume ją kartoti, tokiais laiko intervalais: pirmasis kartojimas po dviejų valandų, antrasis kartojimas tos dienos vakare, trečiasis kartojimas po dviejų dienų. Svarbu atsiminti tai, kad 75 % informacijos užmirštame per pirmąsias 24 val. po mokymosi. Žinoma, reikia nepamiršti, kad subalansuota mityba bei dažnai vedinamos mokymosi patalpos gerina įsiminimo procesą.

NUO KO PRIKLAUSO MŪSŲ UŽMARŠUMAS?

Austrų psichiatras, psichologas, psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas pirmasis įrodė, kad užmaršumas toli gražu nėra pasyvus procesas. Priešingai, tai yra aktyvus reiškinys, kuris priklauso nuo trijų pagrindinių mūsų asmenybės lygmenų. ID – įgimtų veiksmų, kurie ieško nedelsiamo poreikių patenkinimo. Jis yra valdomas malonumų principu. EGO (aš) – valdo ir kontroliuoja poelgius ir pojūčius. Valdomas realybės principu. SUPER EGO ( virš aš) tai lygmuo esantis aukščiau virš visuomeninių taisyklių bei vertybių. Taigi, jei šie trys lygmenys nesutaria tarpusavyje, viduje kyla konfliktas. Jei ego yra užblokuotas neigiamų emocijų ar nervingumo, pvz., gėdos, kaltės, pasišlykštėjimo, tada į darbą kimba apsauginiai mechanizmai, kurių funkcija šiuos pojūčius ištrinti ir kovoti prieš juos motyvuojančius norus. Kartais išgyvenimai esantys mūsų galvose yra tokie nepakeliami, kad atmintis juos ištrina iš sąmonės ir užrakina pasąmonėje. O šis procesas yra vadinamas supresija arba slopinimu. Kad lengviau suprastume šį procesą, pateikiame pavyzdį, vyras sako: „- Ir kodėl aš visada pamirštu nueiti pas dantų gydytoją?“ Atsakymas paprastas. Kadangi vyro atmintį veikia neigiamos emocijos, baimė, kad dantį skaudės, jaus skausmą, jis paprasčiausiai šį veiksmą ištrina iš savo atminties.

sveikatos klubas

EGLĖ ŽYGELYTĖ | nuotr. Viktor Hanacek


Kaip gauti norimą darbą?

EGLĖ ŽYGELYTĖ | nuotr. iš asmeninio archyvo

Koks turėtų būti mūsų gyvenimo aprašymas? Kūrybingas ar parengtas pagal šabloną?

Kaip darbdavys, skaitydamas gyvenimo aprašymą mažiausiai žiūriu į tai, kiek jis atitinka formalius standartus. Pastaruoju metu populiarėja gyvenimo aprašymai standartizuotose ES formose, kuriuose rašoma daug informacijos, neparodančios apie kandidatą nieko vertingo. Užtenka išvardinti veiklas, kuriose yra tekę pasireikšti.Praleidžiu neskaitęs visas pastraipas, kur kandidatas apibūdina save spalvingais epitetais – koks komunikabilus, kūrybingas ir koks atsakingas. Tai tėra paties kandidato perdėm subjektyvi nuomonė apie save ir ji dažnai neatspindi tikrovės.Man labiausiai rūpi faktai apie rezultatus, kuriuos kandidatui yra pavykę iki šiol sukurti ar pasiekti, nes žmogus yra linkęs kartotis, o aš visuomet ieškau žmonių, orientuotų į rezultatą

o ne į kalbėjimą ar veiksmą. Tai ką pasakysiu dabar, gali iš principo pakeisti Jūsų CV veidą ir sėkmės šansus. Pamirškite šablonus – aiškiai ir konkrečiai išvardinkite didžiausius savo gyvenimo pasiekimus, kuriuos Jums pavyko pasiekti savo pastangų bei sugebėjimų dėka, nepriklausomai nuo to, ką iki tol Jums yra tekę veikti.Dar norėčiau pabrėžti motyvacinio laiško svarbą. Jame ieškau įtikinančios motyvacijos, kad kandidatas pagrįstai siekia šio darbo. Turiu patikėti, kad tai jo svajonių darbas. Mačiau daugybę apgailėtinų atvejų, kai kandidatas prideda tą patį motyvacinį laišką, kurį siuntė kitam darbdaviui, ir nepakeitė darbdavio pavadinimo. Fail :)

Kaip pateikti save dalyvaujant paskelbtame konkurse darbo vietai užimti?

Kol nepažįstate būsimo darbdavio ir nežinote jo mėgstamo stiliaus, bus

geriausia jei pirmame pokalbyje atrodysite solidžiai ir dalykiškai. Vaikinai dar niekad neapsiriko dėvėdami vienspalvius marškinius ir švarką, merginos – neprovokuojantį makiažą ir atitinkamo ilgio sijoną ar suknelę. Tai nereiškia, kad vaikinų kaklą privalo veržti tėvo kaklaraištis, šiais laikais verslo garderobe vis labiau toleruojamas „casual“ stilius. Vadinasi, kelnės gali būti kitos spalvos nei švarkas, o kaklaraištis nėra privalomas. Išsiplauti galvą ir susitvarkyti panages tiek vaikinams, tiek merginoms vis dar būtina.

Kaip turėtume pasirengti darbo pokalbiui?

Privalote pasidomėti apie įmonę, į kurią kandidatuojate. Susipažinkite su visa prieinama informacija – kuo geriau suprasite įmonės veiklą ir jos vertybes, tuo geriau pasirodysite darbdaviui. Jei pažįstate ką nors, kas ten jau dirba, pavaišinkite puodeliu kavos iki susitikimo ir išklausinėkite tiek, kiek leidžia Jūsų fantazija. Geras pasiruošimas – Jūsų sėkmės pagrindas.

Šiandieniniame pasaulyje profesijų įvairovė didelė, tačiau ne visada pavyksta gauti norimą darbą. Taip atsitinka todėl, kad siųsdami savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką padarome klaidų. O dažnam iš mūsų darbo pokalbyje jaudulys pakiša koją. Tad koks turėtų būti mūsų gyvenimo aprašymas ir motyvacinis laiškas? Kaip turėtume elgtis pokalbio metu, ko klausti ir nuo ko verčiau susilaikyti? Apie tai nusprendėme pakalbinti ilgametį lyderystės bei pardavimų trenerį, internetinio portalo www.lyderyste.lt seminarų, knygos „Svajonės link“ autorių Darių Čibonį.

pokalbiai


Kokia turėtų būti mūsų laikysena, kaip turėtume laikyti rankas?

Laikysena turėtų būti pasitikinti savimi, bet ne arogantiška. Lengva šypsena ir akių kontaktas pasisveikinimo metu pridės papildomų balų. Rankas laikykite laisvai, svarbiausia nekramtykite nagų ir netraškinkite pirštais. Venkite sėdėti sukryžiavę rankas, nes daugeliui tai gali reikšti Jūsų

uždarumą ar gynybą, kas abiem atvejais išduos nepasitikėjimą.

Kokius klausimus dažniausiai užduoda darbdavys būsimam darbuotojui?

Žmonės skirtingi, todėl ir klausimai gali skirtis. Tačiau yra keli tokie, kuriems vertėtų būti pasiruošus:- Kodėl manai, kad esi tinkamas šiam darbui?- Kodėl keiti darbą (jei jau dirbi(-ai) kitur)?

- Kiek nori uždirbti ir kodėl būtent tiek?- Kuo galėtum būti naudingas įmonei?- Kokios tavo stiprios ir kokios silpnos sąvybės?- Kaip save įsivaizduoji mūsų įmonėje po 3... 5... 10 metų?

Ką reikėtų pasakoti ir ko reikėtų atsisakyti, kai darbdavys užduoda klausimą „papasakokite apie save“?

Kadangi darbdavys turi prieš akis Jūsų CV, nebebūtina visko kartoti, kas ten parašyta. Jumis dėtas, daugiausiai dėmesio skirčiau pasakojimui apie tuos gyvenimo momentus, kuriuose pademonstravote savybes, reikalingas pareigose, į kurias pretenduojate. Ko darbdavys beklaustų, jis tikisi išgirsti įrodymus, kad puikiai tinkate šiam darbui ir dirbsite įmonėje ilgai bei laimingai.

Ar turėtume per pirmąjį darbo pokalbį darbdavio klausti apie numatomą atlyginimą?

Jei žinote, kad bet kuriuo atveju norite patekti į įmonę, pirmame pokalbyje Jumis dėtas neklausčiau – kad darbdavys nepagalvotų, jog pinigai yra svarbiausias

motyvas, dėl kurio kreipėtės dėl darbo. Anksčiau ar vėliau darbdavys pateiks pasiūlymą arba paklaus kokio atlyginimo tikitės. Savo laiku pradėjau dirbti „už minimumą“, nes žinojau, kad turiu daug išmokti, ir kai mano vertė pakils, padidės ir atlygis. Svarbiausia žinoti, kad yra tokia galimybė. Visad vertinau atlyginimo sistemas, kuriose uždarbis priklauso nuo rezultatų. Po poros metų mano atlygis padidėjo dešimteriopai.

pokalbiai

„Linkiu kiekvienam

susirasti svajonių darbą ar sukurti svajonių verslą,

nes gyvenimas per trumpas, kad veiktum tai, kas nekelia

džiaugsmo bei pasitenkinimo. Ir atminkite – kiekvienas

uždirba tiek, kiek yra vertas“

10/ 2014 rugsėjis-spalis

pokalbiai

Kaip reikėtų įtikinti darbdavį, kad būtent aš esu tinkamiausias kandidatas šiam darbui?

Jei pokalbių metu darbdavys girdės tokius atsakymus, kokius nori girdėti, tai bus geriausias įrodymas, kad darbui tinkate. Atsakę į darbdavio klausimus, nepabijokite pats paklausti – paklauskite, kokių savybių iš darbuotojo labiausiai tikimasi, ir sugebėkite įrodyti, kad šios sąvybės yra Jūsų antras vardas.Norėdami savyje ugdyti tinkamas sąvybes, pradžioje turite išsiugdyti tinkamą mąstymą. Domėkitės psichologija, skaitykite profesinę literatūrą, neapsiribokite tuo, ką Jums duoda mokymo įstaigos. Niekam nereikalingi geri studentai, visi ieško atsakingų, iniciatyvių ir proaktyvių žmonių, kurie padėtų įmonei sėkmingai siekti užsibrėžtų

tikslų. Neturite laiko papildomai skaityti? Rekomenduoju apsilankyti svetainėje http://www.lyderyste.lt/saviugdai/ ir nemokamai užsiprenumeruoti „Sėkmės citatas“. Tuomet kiekvieną darbo dienos rytą gausite po vieną įžymaus ir sėkmingo žmogaus mintį. Tos mintys po truputį padės formuoti sėkmingo žmogaus mąstymą. Naujas mąstymas skatins naujai elgtis ir netrukus

pasirodys nauji rezultatai. Mano svetainėje rasite ir daugiau vertingos ir ugdančios informacijos. Pavyzdžiui, 10 sėkmingos karjeros principų http://www.lyderyste.lt/lt/saviugdai/10-sekmingos-karjeros-principu/. Kviečiu draugauti ir Facebook tinkle www.facebook.com/lyderyste.ltLinkiu kiekvienam susirasti svajonių darbą ar sukurti svajonių verslą, nes gyvenimas per trumpas, kad veiktum

tai, kas nekelia džiaugsmo bei pasitenkinimo. Ir atminkite – kiekvienas uždirba tiek, kiek yra vertas.

Darius ČibonisPardavėjų ir vadovų treneris, www.lyderyste.lt

Pripažinkime, jog vos tik vasaros atostogos pasibaigia, mes visuomet kupini geros nuotaikos, energijos ir entuziazmo. Iškeliame sau naujus reikalavimus naujiems mokslo metams, tačiau galime pripažinti, kad ne visada atrandame laiko jiems įgyvendinti. Taigi, kaip mes galėtume sutaupyti šiek tiek laiko ne tik mokslams ar laisvalaikio praleidimui, bet ir savo iškeltiems norams vykdyti?

Pirmiausiai reikėtų vienoje vietoje susirašyti visus susitikimus ir užduotis, kurias ketiname įvykdyti. Tačiau neturėtume gaišti laiko svarstydami, ko turime imtis. Jei mūsų kalendorius perpildytas – nusistatykime prioritetus. Privalome nuspręsti, kurios užduotys svarbiausios, mažiau svarbios, o kurių galime atsisakyti. Be to, turime iš tikrųjų išmokti naudotis savo elektroniniu paštu ir kitais

socialiniais tinklalapiais. Dažnai nesusimąstome, kiek daug laiko iš mūsų atima socialinis tinklapis „Facebook“. Taip, tai gali nuskambėti kvailai, bet mes visuomet didžiąją dalį laiko prašvaistome prie kompiuterio. Juk tikslas yra pasitikrinti paštą ir peržvelgti naujienas, taigi kodėl mes dažniausiai skaitome tą patį per tą patį? Kodėl mūsų laiką paglemžia bereikšmiai skelbimai? Tyrimų bendrovės „TNS-Gallup“ atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai naršymui internete per savaitę vidutiniškai skiria 19,5 val., kol kitų šalių gyventojai internete praleidžia vidutiniškai po 3 val., kiek mažiau savaitgaliais – po 2,5 val. Nuo šiol pažadėkime sau kiekvieną žinią skaityti tik kartą bei gilintis tik į svarbias ir aktualias naujienas. Taipogi, jei ketiname žiūrėti televizorių – turime iš anksto pasirinkti, kas iš tikrųjų įdomu, nes paprastai mes tik beprasmiškai junginėjame

kanalus. Dar viena svarbi klaida, kurią kartojame gan dažnai, tai kelių darbų darymas vienu metu. Turime išmokti susikaupti vienai užduočiai, baigti ją ir tik po to imtis kitos. Išnaudoti laiką efektyviai galime ir važiuodami pakeliui į universitetą. Tuo metu skaitykime knygas, laikraščius, klausykimės įrašų, mokykimės užsienio kalbos.

Svarbiausia taisyklė – nepamiršti poilsio! Po 45-50 min. intensyvaus darbo mums priklauso akimirka atokvėpio. Privalome rasti laiko poilsiui, nes nedarydami j o k i ų p e r t r a u k ų d i r b s i m e vis mažiau efektyviai.


verta žinoti

Kaip taupyti laiką?RASA ANTANAVIČIŪTĖ | nuotr. Brandon Rike

Ar kada teko susimąstyti, jog vietoj to, kad dienas tiesiog praleistum vėpsodamas į savo nešiojamo kompiuterio ekraną ar leisdamas pinigus nereikalingiems niekučiams prekybos centruose, galėtum kas vakarą atsigulti į lovą su šypsena veide ir pilnas teigiamų įspūdžių kokiame nors egzotiškame pasaulio kampelyje? Arba kad drąsiai galėtum sakyti, jog užsidirbai vadinamųjų „karmos taškų“ net ir būdamas visai šalia savo namų? Tokią alternatyvą puikiausiai apibūdina vienas, tačiau savyje labai daug teigiamų atspalvių talpinantis žodis – savanorystė.

IVETA ŠMITAITĖ

KODĖL TAI TURĖTŲ BŪTI SVARBU TAU PAČIAM?

Kasdienės rutinos vedami, esame linkę apriboti savo pasaulio suvokimo ir matymo lauką, kuomet gebame suvokti ir matyti tik tai, kas yra prieš mus ir nieko daugiau. Dauguma žmonių retai susimąsto, koks gyvenimas verda kitur, kaip kitiems kasdien tenka kovoti su ligomis ir badu. Arba kaip prieglaudose gyvena daugiau nei tuzinas kažkieno paliktų bejėgių gyvūnų, kurie dėl žmogiškos šilumos ir rūpesčio padarytų bet ką. Yra dar daug tokių vietų, kur žmogiškieji ištekliai galėtų pakreipti įvykius kita, teigiama linkme. O juk vaizdas, matant, kad tavo darbas ar tiesiog buvimas šalia kitam reiškia neapsakomai daug, verčia į gyvenimo vertybes pažvelgti kitu kampu. Tad savanoriavimas – tai žmogaus gebėjimas ar noras savyje atrasti tai, kas iki šiol buvo paslėpta, o galbūt ir visai neatrasta. O kur dar neįkainojama patirtis dirbant su žmonėmis, kurių kiekvienas neša savo gyvenimo knygą, pilną įdomiausiausių istorijų. Todėl savanoriaujant ne vien gali pažinti kitus, bet ir iš naujo atrasti tiek ir tave supantį pasaulį, tiek ir patį save bei sustiprinti savo asmenybės portretą.

studentai dalyvauja

12/ 2014 rugsėjis-spalis

GERA PRADŽIA - PUSĖ DARBO!

Dažnai tenka girdėti, jog reikia tik labai norėti, ir viskas gali būti įmanoma. Žinoma, proto ribose. Tad ir tapti savanoriu nėra „misija: neįmanoma“, kokia daugumai jaunų žmonių gali pasirodyti iš pradžių. Viskas vyksta gana paprastai, tačiau niekas kitas, kaip tik pats savanoris turi pirmiausiai paklausti savęs, ar jis tikrai supranta, kas gali jo laukti savanorystės metu. Visų pirma, tu turi būti pakankamai drąsus, kad leistumeisi į savanorystės nuotykį, kadangi dažniausiai prieš pradedant savanoriauti žmonės nėra tikri, kaip viskas bus, o tokia nežinomybė neretai gąsdina. Jei nuspendžiama savanoriauti užsienyje, iš anksto nesusipažinus su pasirinktos šalies kultūra ir istorija, gali ištikti kultūrinis šokas, be to, adaptacijos procesas gali užtrukti, nes ne visi žmonės gyvenamosios vietos pasikeitimus priima labai greitai. Būsimas savanoris turi būti savarankiškas, imlus, nebijantis priimti neretai atsakingų sprendimų. Kitaip tariant, savanoris turi mokėti ne tik pasirūpinti kitais, bet ir pačiu savimi. Ir žinoma nebijoti įvairiausio darbo ir atitinkamų gyvenimo salygų pasirinktoje vietoje. Jeigu noras išsklaido visus susikaupusius dvejonių debesis, tuomet belieka tik atverti duris ir prisijungti prie savanorių gretų.

ORGANIZACIJOS LAUKIA IŠSKĖSTOMIS RANKOMIS

Nereikia pamiršti, kad ir savanoriavimas savanoriavimui nelygus. Vasarą Lietuvoje vyksta daugybė muzikos, kultūrinių ir visokio kitokio plauko festivalių. O jų organizatoriams savanoriai yra didžiausias pagalbininkas, kadangi veikti tiek prieš festivalį, tiek ir po jo, tikrai yra ką. Todėl įvyksta savotiški mainai – už tai, kad savanoriai padeda organizatoriams festivalių metu, šie savanoriams suteikia galimybę nemokamai įsilieti į renginių sūkūrį, pamatyti viską iš arti. Tad daugumą, kurie neabejingi festivalių aurai, gerai muzikai ir galimybei susirasti daugybę naujų pažinčių, šie faktoriai ir paskatina įsilieti į savanorių gretas. Tiesa, tai dažniausiai užtrunka ne ilgiau nei savaitę, tačiau norintiems kitokios gyvenimiškos patirties yra daugybė progų ir vietų savanoriauti daug ilgesnį laiką, priklausomai nuo galimybių ir noro. Ir studijos ar darbas tam nėra kliūtis, viską įmanoma suderinti, reikia tik mokėti deramai planuotis savo laiką ir turėti kuo daugiau motyvacijos daryti tai, už ką laikui bėgant tau bus atsidėkota nuoširdžia šypsena, gyvenimiškais patarimais ir praplėstu pasaulio matymo bei supratimo lauku.

Tad, jei vis dar svarstai, kaip naudingai praleidus laiką, štai sąrašas, kuriame rasi atsakymus į visus rūpimus klausimus bei be problemų susirasi organizaciją ar įstaigą, kuri tavęs, savanori, lauks išskėstomis rankomis.

http://savanoriaujam.lt/http://www.buk-savanoriu.lt/

http://www.zinauviska.lt/lt/http://kulturossavanoriai.lt/

http://www.jtba.lt/europos_savanoriu_tarnyba

Nepraleisk savo šanso tobulėti!

studentai dalyvauja


MANO SPALVINGA VASARA LONDONE

LONDONAS IR KO AŠ TEN NUSIBELDŽIAU Šiame mieste lankiausi jau trečią kartą, todėl nebe taip stebėjausi jo dydžiu ir žmonių gausa. Visgi, Londono didybė niekad nenustoja stulbinti – kur pasisuksi, vienas už kitą gražesni namai, parkai, paminklai, fontanai ir tiltai. Tačiau visada yra ir kita medalio pusė. Londonas yra antras pagal dydį Europos Sąjungos miestas ir ketvirtasis Europoje, o jame gyvena gerokai virš 8 milijonų žmonių. Dėl to šis miestas yra ir vienas užterščiausių, o tai gerai pajunti vasarą, ypač tokią karštą, kokia buvo praėjusi. Ne veltui londoniečiai taip myli žydinčius parkus, kurių čia išties gausu, ir atgaivos ieško būtent juose. Londoniečių nedžiugina ir n e s i b a i g i a n č i o s transporto spūstys, nuolat perpildytas viešasis transportas bei žmonių minios gatvėse. Beje, viešasis transportas tikrai gerai išvystytas. Nors čia yra net 11 metro linijų, tačiau susigaudyti nebuvo labai sunku. Didžiausia problema ta, jog tai – nepigi paslauga. Viešojo transporto bilietų kainos priklauso nuo to, kokiose miesto zonose norima važinėti (Londonas suskirstytas į 9 zonas). Man, gyvenant palyginus netoli centro, antrojoje zonoje, savaitės viešojo transporto bilietui tekdavo pakloti virš 30 svarų sterlingų (daugiau nei 130 litų).Į šį didžiulį ir brangų miestą nusibeldžiau susigundžiusi galimybe pagal „Erasmus“ programą atlikti čia praktiką, kuri buvo numatyta mano studijų programoje. Žurnalistinės

praktikos metu daugiausiai teko aprašinėti įdomias vietas, pavyzdžiui, viena praktikos užduočių buvo aplankyti parodą, įsikūrusią Tower Bridge viršuje (taip, taip, to garsiausiojo Londono tilto), 42 metrų virš Temzės upės aukštyje. Įspūdžiai buvo neišdildomi, tad tikrai nepasigailėjau praktikai pasirinkusi būtent Londoną.

LONDONIETIŠKAS GYVENIMAS Kaip jau minėjau, kainos čia išties didelės (ne veltui Londonas nominuojamas vienu

iš brangiausių miestų pasaulyje), tačiau emigrantai iš viso pasaulio čia plūsta ne be priežasties. Bent kažkiek mokant anglų kalbą, susirasti paprastą padavėjos, statybininko ar panašų darbą tikrai įmanoma, tik reikia noro ir atkaklumo. O atlyginimai, kaip ir kainos, nėra maži. Ne paslaptis, jog ir lietuvių Londone išties daug. Iš pradžių buvo keista gatvėse nuolat išgirsti lietuviškai kalbančių žmonių, tačiau nuvykus į Rytų Londoną, kur pragyvenimo kainos žemesnės, nuolat aplink girdi savo tautiečius. Teko skaityti, kad miesto rytinėje dalyje lietuvių kalba yra antra dažniausiai vartojama kalba po anglų. Tačiau lietuviai ne

vieninteliai tokie – Londone, kaip ir visoje šalyje, gausu imigrantų iš viso pasaulio. Ko gero, nė viename kitame Europos mieste neišvysite tokio rasių ir tautų „katilo“.Tikriausiai tik malonūs ir visados besišypsantys londoniečiai gali priimti į savo miestą tiek svetimšalių. Iš vietinių lietuvių teko girdėti, jog patys britai juos priima tikrai maloniai, jei tik patys imigrantai elgiasi draugiškai. Ir išties, gatvėse nuolat matai besišypsančius veidus, o netyčia užkliudžius kitą žmogų, jis pats dažniausiai ims tavęs atsiprašinėti. Britiško mandagumo ir jų tolerancijos kitataučiams labai reikėtų pasimokyti ir Lietuvoje.

erasmus atgarsiai


Ši mano vasara buvo visiškai kitokia negu ankstesnės – atlikau praktiką Londone. Tikriausiai šio didžiulio miesto neįmanoma pažinti ir per metus, tačiau, praleidusi čia ne vieną savaitę, susipažinau su Londonu bei londoniečiais iš kiek arčiau nei kelioms dienoms čia atvykstantys turistai. Tad dabar apie tai, kokį veidą man parodė Londonas ir londoniečiai bei ką patariu pamatyti ten vyksiantiems.

MANO SPALVINGA VASARA LONDONE

Ši mano vasara buvo visiškai kitokia negu ankstesnės – atlikau praktiką Londone. Tikriausiai šio didžiulio miesto neįmanoma pažinti ir per metus, tačiau, praleidusi čia ne vieną savaitę, susipažinau su Londonu bei londoniečiais iš kiek arčiau nei kelioms dienoms čia atvykstantys turistai. Tad dabar apie tai, kokį veidą man parodė Londonas ir londoniečiai bei ką patariu pamatyti ten vyksiantiems.

KĄ PAMATYTI ATKELIAVUS Į LONDONĄ Londonas lyg magnetas traukia turistus iš viso pasaulio ir tikrai ne be priežasties. Kiekvienam pirmiausiai rekomenduočiau pamatyti miesto įžymybes: parlamento rūmus ir juos puošiantį „Big Ben“ laikrodį, puošnumu stebinančią „St. Paul‘s“ katedrą, mano jau minėtąjį „Tower Bridge“, milžinišką „Hyde“ parką, žydintį visomis spalvomis, „Westminster“ abatiją, kurioje dar visai neseniai susituokė karališkoji pora, prabanga tviskančius „Buckingham“ rūmus bei įspūdingais fontanais puoštą „Trafalgar“ aikštę, kuri

yra įsikūrusi šalia didžiulės Nacionalinės galerijos.Kalbant apie muziejus ir galerijas, tiesiog nuodėmė būtų neaplankyti Britų muziejaus, kuriame lankytojai supažindinami su viso pasaulio istorija, ir kur ilsisi mumijos, saugomas „Rozetės“ akmuo

bei kiti žmonijos lobiai. Gamtos istorijos muziejuje susipažinsite su gyvojo pasaulio stebuklais ir išvysite milžiniškus dinozaurų griaučius. Galų gale, net ir nedaug nutuokiančius apie meną tikrai sužavės viena lankomiausių

pasaulyje modernaus meno galerijų „Tate modern“. Geroji žinia ta, jog visi šie, kaip ir daug kitų muziejų bei galerijų, yra nemokami. Vos nepamiršau: nors tai ir brangi pramoga, dėl kurios dar teks atstovėti ir nemenkoje eilėje, labai rekomenduoju bent vieną kartą pažvelgti į miestą iš „London Eye“ – didžiulio apžvalgos rato, pakeliančio lankytojus į 135 metrų aukštį. Vaizdas išties pritrenkiantis, o man ši pramoga dar labiau patiko jau sutemus, kuomet miestas nušvinta visai kitomis spalvomis.Turistai Londone nepraleidžia progos pasivaikščioti ir po parduotuves, kurių čia daugiau

negu daug. Žinoma, negalite aplenkti „Oxford“ gatvės su daugybe parduotuvių, kurios patenkins kiekvieno poreikius, garsiojo „Harrods“ prekybos centro, kuris tinka toli gražu ne kiekvieno kišenei (o dažniausiai – tik akims paganyti), tačiau kiekvienam siūlyčiau nuvykti į „Camden Town“, kur kiekvieną dieną vyksta milžiniškas turgus. Tai nėra tik paprastas turgus, nes šalia įvairiausio tipo barų ir restoranų, tatuiruočių salonų ir „vintage“ ar pankiško stiliaus drabužių parduotuvių

į s i k ū r u s i o j e m i l ž i n i š ko j e preky v ietė je rasite viską, ko tik geidžia širdis. Rankų d a r b o p a p u o š a l a i , dėvėti ir nauji d r a b u ž i a i , a k s e s u a r a i , rankinės ir l a g a m i n a i , a t k e l i a v ę kartais net iš praėjusio a m ž i a u s ,

viso pasaulio šalių patiekalai, gaminami tiesiog čia pat gatvėje, įvairiausi skoniai, kvapai ir raštai – visa tai rasite „Camden Market“. Šalia viso to dar sutiksite ir įdomių žmonių, apsirengusių netikėčiausiais deriniais, pasipuošusių margiausias aksesuarais ar nuspalvinusių savo plaukus vaivorykštės spalvomis.Galų gale, nuvykę į Londoną nepamirškite paragauti jų taip mėgiamo patiekalo „Fish and chips“ (tešloje keptos žuvies su gruzdintomis bulvytėmis ir padažu) bei užsisakyti pintos alaus ar angliško sidro. Cheers!

erasmus atgarsiai


SIMONA ARNAŠIUTĖ

Prabėgo karšta, linksma ir spalvinga vasara. Pajutę gaivaus rudens žingsnius, grįžtame prie darbų ir mes. Į galvą pradedant lįsti rimtoms ir protingoms idėjoms, retkarčiais susimąstome, ar tikrai vasarą praleidome gerai, nekenkdami aplinkai. Tokia jau „žaliai“ mąstančios rubrikos dalia. Pirma ateina mintis apie atliekas. Keliaujant mažesniuose miesteliuose buvo matyti dar nuo pavasario sukrauti padangų ir senų baldų kalnai, poilsiaviečių pievos padailintos iškylai suvartotų produktų pakuotėmis, o valstybės įstaigos garsiai dejuoja, kad eilinį kartą bus sudėtinga rasti lėšų visa tai sutvarkyti. Ar iš tiesų mes esame tokie blogi?

Daugybė veikėjų mūsų planetoje vis garsiau šaukia apie tai, jog atliekos jau ima užvaldyti pasaulį. Ir tai tiesa. Vartotojiškas gyvenimo būdas skatina įvairių produktų ir prekių gamintojus didinti mūsų atliekų kiekį. Norime viską gauti labai patogiai ir greitai, todėl kiekvienas riešutas pakuojamas į plastikinę tarą. Plastikinis maišelis, patekęs į sąvartyną, kur jo nepasiekia saulės šviesa ir skaidymą atliekantys mikroorganizmai, gali irti net iki 400 metų. Vien pats didžiausias prekybos tinklas Lietuvoje 2011 metais kiekvieną mėnesį parduodavo apie tris milijonus plastikinių maišelių prekėms susidėti. O kur dar įvairios pakuotės... Atliekų tvarkymo technologijos tobulėja

lėčiau nei auga pačių atliekų kalnai. Jau dabar nerandama tinkamos ir saugios vietos naujiems sąvartynams steigti, o radus vietą mūsų atliekoms kaupti, daugybę metų kovojama su vietos gyventojais. Jei šie tempai ir toliau nesikeis, greitai atliekos tikrai gali pradėti lipti į mūsų balkonus ir kambarius.

Galbūt tai rodo mūsų vidinį pasaulį esant užpiltą dvasinėmis atliekomis? Gal dėl gero gyvenimo tapome išlepę ir nebegalvojame apie nieką kitą, tik apie tai, kaip mums patenkinti savo įgeidžius. Gal tai išlaisvėjęs mūsų šiukšlinas sovietmečio gyvenimas. O juk laisvė leidžia kone viską. Net ir elgtis neatsakingai su atliekomis. Tačiau kai kurie specialistai viešoje erdvėje ima kalbėti, esą sovietmečio įtakos jau beveik negali būti likę, mat nauja piliečių karta užaugo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Teoriškai gal ir taip, bet su tuo ko gero nesutiktų istorikai ir politikos apžvalgininkai, kurie teigia, kad net po šimtų metų kai kurie įpročiai išlieka. Ir tai iliustruoja Ukrainos pavyzdžiu, kurios piliečiai, gyvenantys šalies Vakaruose, nori stoti į Europos Sąungą, o rytinių kraštų gyventojai tokiam tikslui prieštarauja. Neva Vakarų Ukrainos gyventojai dar nuo juos valdžiusių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikų pripratę lietis į demokratiškas sąjungas. Remiantis šiuo pavyzdžiu galima teigti, jog

mumyse dar likę ir neatsakingų praeito istorijos etapo pasekmių.

Laimei, situaciją keičia nedidelė saujelė atsakingai mąstančių žmonių, kurie aukoja savo laisvą laiką arba dirba darbus, kurie visapusiškai valo pasaulį nuo įvairių negandų. Pažangių ir aktyvių žmonių dėka visi palaipsniui keičiame požiūrį į blogį: nustojome rūkyti gyvenamosiose patalpose, nevaikštom atsikimšę alaus butelio gatvėmis, vairuodami užleidžiame spūstyje kitą vairuotoją, nepamirštame pamirksėti avariniu signalu, kai kitas vairuotojas praleidžia mus. Iš lėto tvarkomės ir tikrų, fizinių atliekų srityje. Rajonuose gyventojams išdalinti specialūs konteineriai pakuočių atliekoms mesti, nežiūrime abejingai kam nors nupjovus medį, vis griežčiau baudžiame nelegaliai gaudančius žuvis ar medžiojančius. Tiesa, šiuos pokyčius dažniausiai verčia daryti Europos Sąjungos reikalavimai.

Dar turime daug kur tobulėti, tačiau neturėtume savęs nuolat plakti. Per dažnai girdime, kokie lietuviai blogi, nusikaltėliai, netvarkingi ir panašiai. Tačiau tokių blogų žmonių yra visiška mažuma. Kita mažuma – tie, kurie keičia pasaulį. Dauguma mūsų tiesiog nežinome. Nežinome, kaip keisti pasaulį, tvarkyti atliekas, tobulėti. Naujo sezono metu mokykimės šalinti savo fizines ir dvasines atliekas, kad mūsų pasaulis ir aplinka būtų gražesnė.

žalios žinios


PAULIUS GARBARAVIČIUS

Trisdešimtaisiais pagrindine inteligentų sambūrio vieta tapo šokių klubai ir kavinukės, kuriose skambėjo pašėlę naujojo muzikinio stiliaus – džiazo – ritmai. Džiazo gimtinė – Naujojo Orleano miestas, kuris ypač įvairus savo gyventojų tautine sudėtimi. Vis dėlto, gyventojų daugumą sudarė juodaodžių vergų palikuonys, todėl į šio naujo žanro muziką jie įpynė daug sielvarto, išsilaisvinimo gaidų. Džiazo muzika griovė steriotipus, keitė socialinio ir kultūrinio gyvenimo įpročius, netgi madą. Moterys pamažu išdrįso išsivaduoti iš jas kaustančių normų, o prie išsilaisvinusios moters įvaizdžio turėjo derėti naujas, laisvas stilius. Pirma buvo atsisakyta nepatogių, varžančių korsetų, vėliau ilgų suknelių. Į madą griausmingai įžengė tiesaus silueto suknelės žemiau kelių, dažniausiai atvira nugara ir vos pridengtomis rankomis. Madingiausios tarpukario ponios prie naujojo įvaizdžio derino trumpų plaukų šukuoseną, taip šokiravusią tuometinę visuomenę. Pamažu kito moters idealas – iš solidžios namų šeimininkės ji virto koketiška gundytoja su cigaru rankoje. Šis įvaizdis puikiai tiko šokių aikštelėje šokant „karštlige“ tapusį nerūpestingą šokį „čarlztoną“, JAV virtusį klasika. Tiesa, europiečiams mažiau pasisekė. Daugelis šalių, kaustomos diktatūrų gniaužtų, neturėjo teisės į pramogas, o nacistinėje Vokietijoje džiazas ir apskritai

moderni pasaulėvoka buvo laikoma išsigimusia.

Naujo tipo drabužiai įpareigojo naudoti kitokią puošybą. Suklestėjo art deco, kurį suvokiame kaip praeities ir Naujųjų laikų stilistikos mišinį. Art deco drabužių buvo neįmanoma nepastebėti: jie žėrėjo itin kruopščiai prisiūtais karoliukais, įvairių formų ir spalvų blizgučiais, simetriškais raštais bei gėlėmis. Prie stilizuotų medžiagų buvo derinami

itin moteriški aksesuarai: mažos skrybėlaitės, dažnai puoštos plunksnomis, atvira avalynė, šilkinės kojinaitės, boa, keliais sluoksniais dėvimi karoliai.

Viena ryškiausių tarpukario asmenybių, sužibėjusių trisdešimtaisiais, buvo Coco Chanel. Ji puikiai įkūnijo tuometinės moters paveikslą – laisva, nepriklausoma, nevaržoma. Damų iki tol vengtini atspalviai – juoda ir balta – tapo nemirtinga klasika, o „maža juoda suknelė“ ir tvido kostiumėlis – fenomenu. Dizainerė nemėgo trečiame dešimtmetyje vyravusios dekoro masės, tad pasuko visai kitu, minimalizmo keliu. Jos suformuotam stiliui pakako vos kelių aprangos elementų: juodos suknelės, skrybėlaitės, perlų vėrinio ir kuklių

batelių. Taip pasipuošusios moterys sugebėjo jaustis patogiai ir išlikti subtiliai koketiškos.

Trisdešimtieji buvo naujovių metai tiek kultūroje, tiek politikoje. Kultūra ir mada tapo atsvara griežtiems politiniams režimams. Žmogus buvo skatinamas išsilaisvinti iš jį supusių rėmų, pasinerti į svaiginanti džazo ritmą, atsipalaiduoti, ir nors trumpam užmiršti karų drebinamą pasaulį.

Mada trisdešimtaisiaistai įdomu

MILDA ŽIŪKAITĖPirmasis pasaulinis karas iš esmės pakeitė tuometinio pasaulio raidą. Europa kentė totalitarinių režimų, politinių perversmų laikus, tuo tarpu Amerika išgyveno ekonominio ir moralinio pakilimo dešimtmetį. Tarpukario žmonės stengėsi užmiršti juos ištikusias negandas ir, nepaisydami nieko, pasinerti į linksmybių ir džiazo šurmulį. Netikėtai atsiradęs laisvės troškimas padėjo susiformuoti trečiojo dešimtmečio stiliui.


Galbūt reikėtų pradėti nuo to, kad pats siužetas buvo nuobodus. Istorijoms trūko aštrumo ir daugiau veiksmo. Asmeniškai man norėjosi daugiau kraujo ir mažiau melodramos. Dalyje apie Eivą Lord (akt. Eva Green) visi vyrai lenkėsi jai po kojoms ir klausė jos kiekvieno melagingo žodžio. Ši istorija man net priminė Lotynų Amerikos serialus, kur valdinga moteris žaidžia visų jausmais ir vaidina nekaltą mergelę, nors visi žino, kad Nuodėmių mieste tokių nėra. Pati dalis pasirodė per daug ištęsta ir dar niekada taip nenorėjau, kad pagrindinė veikėja būtų nužudyta.

Kitas pasakojimas „Ilga bloga naktis“ (angl. The Long Bad Night) iš pradžių suintrigavo, vėliau privertė žiovauti. Ne pirmą kartą žaviuosi Josepho Gordono-Levitto drąsa pasirinkti įvairiaplanius vaidmenis, tačiau pati istorija buvo niekuo neypatinga. Atrodė, kad Frankas Milleris visiškai išsisėmė rašydamas šiuos pasakojimus ir jos nė iš tolo nepriminė pirmojo filmo. Vis dėlto labiausiai nuliūdinęs dalykas buvo tas, kad Nensės keršto istorijai buvo skirta per mažai laiko. Norėjosi, kad ši filmo dalis būtų labiau apie jos keršto troškimą Rorkui dėl Hartigano

mirties, o ne apie vilioklę Eivą ir jos vyrus. Taip pat šiame paskutiniame pasakojime norėjosi didesnės kulminacijos, kurios, mano nuomone, išvis nebuvo.

Jei kalbėtume apie aktorių vaidybą, labiausiai nuvylė Evos Green pasirodymas. Ji visiškai neperteikė Eivos Lord charakterio ir atrodė tikrai apgailėtinai. Viso filmo metu nežinojau – juoktis ar verkti iš tokio jos pasirodymo. Nors Evos fatališkas grožis ir išvaizda labai tiko jos charakteriui, tačiau perteikiamos emocijos buvo per daug dirbtinos ir visiškai neįtikinamos. Dar

„Nuodėmių miestas 2“ – tęsinys, kurio galėjo ir nebūti

kinas

Po devynerių metų pertraukos Roberto Rodriguezo ir Franko Millerio duetas pristato taip ilgai lauktą „Nuodėmių miesto“ (Sin City, 2005) tęsinį – „Nuodėmių miestas 2“ (Sin City: A Dame to Kill for, 2014).

Specialiai šiam filmui Milleris parašė dar dvi istorijas. Kaip pasakytų Marvas: „Panašu į Kalėdas“. Ir daugumai gerbėjų tai tikriausiai turėjo būti geriau nei Kalėdos, sužinojus apie filmo tęsinį. Tačiau panašu, kad devyneri metai buvo per ilgas laiko tarpas ir antroji dalis visiškai prarado savo žavesį.

IEVA ŠUKYTĖ / KINFO.LTnuotr. iš filmo „Nuodėmių miestas 2“


nesužavėjo Josho Brolino atliktas Dvaito vaidmuo, ypač kritimo pro langą scena atrodė itin juokingai. Pirmoje „Nuodėmių miesto“ dalyje šį veikėją įkūnijęs Clive Owenas paliko ženkliai geresnį įspūdį. Tikriausiai labiausiai įtikinami buvo Marvo (akt. Mickey Rourke), Džonio (akt. Joseph Gordon-Levitt) ir Nensės (akt. Jessica Alba) vaidmenys. Jie geriausiai įsiliejo į viso filmo atmosferą ir atliko tikrai neblogą darbą. Jei kalbėtume bendrai apie visų pirmaplanių ir antraplanių aktorių vadybą – ji tikrai gadino vaizdą.

Aišku, filmą būtų galima pagirti už nuostabią kinematografiją. Žiūrint jį 3D formatu, susidaro dar geresnis įspūdis, nors tai nepripratusią akį vietomis gali kiek erzinti. Franko Millerio komiksų braižas filmą padaro išskirtinesnį, nors siužetu ir nepaveikų. Dar akį, ypač vyrams, turėtų džiuginti moterų kūnai. Jessica Alba po beveik dešimties metų atrodo patrauklesnė nei pirmoje dalyje. Jos šokių judesiai tikriausiai ne vieną vyrą privertė išsižioti. O kur dar seksualiosios Senamiesčio „amazonės“, kurių žiaurumas „slepiasi“ už jų nepriekaištingų kūno linijų.

Filmas šiais metais buvo vienas iš mano laukiamiausių, tačiau tenka pripažinti, kad jį pažiūrėjus pasijutau tarsi apgauta. Savo siužetu jis visiškai nepriminė man tikrojo „Nuodėmių miesto“, kuriame slepiasi didžiausios padugnės ir teisingumas niekada nelaimi. Visi pasakojimai buvo pernelyg nuobodūs, ir tenka pripažinti, kad tęsinys geriau nebūtų visai pasirodęs.

kinas

Baras „Startas“Vilniaus g. 40, Kaunas, tel. 865513113darbo laikas II- IV 17-22h V- VI 17-04h, VII- I nedirbame.

Tavo mėgstamų varžybų transliacijos, akcijos, žaidimai, o taip pat kaljanai, kokteiliai, shotukai, stalo futbolas ir madinga muzika- visa tai ko reikia gerai vakaro pradžiai. Priimame užsakymus firmos ar šeimos šventei, bernvakariams ar mergvakariams ( DJ, šalti užkandžiai ir kitos paslaugos pagal pageidavimą).

FILMO ĮVERTINIMAS:

Režisūra - 6,5Scenarijus - 6

Kinematografija - 9,5Aktorių darbas - 6,5

Muzika - 7,5

BENDRAS - 7,2


Daugiau apie kiną skaitykite:

ČIAGALIBŪTIJŪSŲ

[email protected]

Documents

SAVAS (rugsėjis-spalis)