SSSSaaaavvvvaaaassss kampaskampaskampaskampas TTTTTTTTeeeeeeeellllllll šššššššš iiiiiiiiųų „„„„„„„„KKKKKKKKrrrrrrrraaaaaaaannnnnnnnttttttttoooooooo““““““““ vvvvvvvviiiiiiiidddddddduuuuuuuurrrrrrrr iiiiiiiinnnnnnnn÷÷ssssssss mmooooooookkkkkkkkyyyyyyyykkkkkkkklllllllloooooooossssssss llllllllaaaaaaaaiiiiiiiikkkkkkkkrrrrrrrraaaaaaaašššššššštttttttt iiiiiiii ssssssss

2006200620062006----2007 m.2007 m.2007 m.2007 m. m. m. m. m. spalis spalis spalis spalis Nr. 1Nr. 1Nr. 1Nr. 1 Kaina 1 LtKaina 1 LtKaina 1 LtKaina 1 Lt

Kai nebekvepia brašk÷mis Kai nebekvepia brašk÷mis. Kai

kažkas pasako, jog po lietaus jau tur÷tų būti grybų. Kai nusvyra raudonos šermukšnių kek÷s. Kai parduotuvių lentynos prikraunamos mokyklinių prekių, o iškišęs nosį iš namų sutinki labai seniai matytą klas÷s draugą ar net mokytoją. Kai tavęs paklausia, ar jau pasiilgai mokyklos. Tada supranti, kad jau vasara baigiasi. Ir niekaip negali jos sustabdyti. Kaip visada, per greit ji išeina...

Susitaikai. Nusistatai seniai be-naudotą žadintuvą, kuris rugs÷jo pirmąją pažadina iš šilto vasaros sapno. Nusiperki sąsiuvinių, pažymių knygelę,

iš spintos ištrauki sp÷jusią apdulk÷ti kuprinę. Surūšiuoji galvoje gražiausias, džiugiausias vasaros akimirkas, kurias bus gera prisiminti šaltais žiemos vakarais. Ir grįžti į mokyklą.

Netrukus viskas susid÷lioja į savo vietas. Įsisuki į kasdienyb÷s ratą: žadintuvas, takelis iki mokyklos, pamokos, pertraukos, klas÷s draugai... Ir laukimas... Vasaros laukimas.

Neverta nusivilti d÷l pasibaigusios vasaros. Kaip sakoma – gero po truputį. Jei būtų per daug, nemok÷tume to įvertinti. Tod÷l vasara tur÷jo baigtis, kad ilgai laukta gal÷tų grįžti.

Kadangi nieko negalime pakeisti, pasistenkime džiaugtis išmargintu rudeniniu lapu, prinokusiais obuoliais, gausybe grybų... Šaliku, su kuriuo net rudeniniai v÷jai nebaisūs, žvaigžd÷mis (sako, kad rudenį jos pačios gražiausios). Puodeliu kvepiančios vaisin÷s arbatos. Lietaus lašais, bar-benančiais į langą. Vasaros prisi-minimais. Juk ruduo taip pat ypatingas...

Dovil÷ Subačiūt÷, 12a klas÷

P. S. Optimizmo ir stipryb÷s jums,

mielieji mokslo draugai!

Kas pasikeit÷ mano gyvenime tapus pirmoku „Kranto“ vidurin÷s mokyklos duris atv÷r÷ dar viena

pirmokų klas÷. Mokytoja A. Simanavičien÷ džiaugiasi, kad jos mažieji aukl÷tiniai jau išmoko šių dalykų:

„Aš išmokau jau keturias raideles“ (Samanta), „Sužinojau, kas yra pertrauka“ (Dovydas), „Susiradau daug draugų“ (Greta),

„Išmokau rašyti skaičius“ (Vilt ÷), „Tapau didelis ir manau, kad supratau, kaip reikia elgtis

pamokoje“ (Tautvydas), „Tapau didesnis ir jau reikia mokytis“ (Laisvidas), „Išmokau rašyti parkeriu, dainuoti“(Gabriel÷), „Išmokau skaityti“ (Evelina), „Niekada nebereik÷s eiti į darželį, nes labai nenoriu ten

grįžti“ (Sergejus), „Išmokau šokti“ (Edita), „Išmokau vienas pats ateiti į mokyklą“ (Dainoras). Kalb÷josi Deimant÷ Banyt÷, 7d kl.

Šiame numeryje:Šiame numeryje:Šiame numeryje:Šiame numeryje: Susipažinkime

� 2 psl. Folkloro ir pasaulinių žvaigždžių šurmuly

����3 psl.

Ką aš pasakyčiau mokytojui...

���� 4 psl.

Jei būčiau mokytojas...

�5 psl.

Duris atv÷r÷ atnaujinta skaitykla

�8 psl.

Robinzonai

�9 psl. Kryžiažodžiai

�9 psl.9 psl.9 psl.9 psl. Horoskopas

�10 psl.10 psl.10 psl.10 psl.

Spalio m÷nesio anonsas

�10 psl.10 psl.10 psl.10 psl.

„SavasSavasSavasSavas kampas“ 2006 m. spalis

2

Spalio 5-oji – Tarptautin÷ Mokytoj ų diena.

Gerbiami Mokytojai!

Pirmasis šventiškas sustojimas beįsisukančių mokslo metų verpete – Mokytojo diena. Tegul šis džiugus atokv÷pis Jums leidžia naujai atrasti savojo darbo prasmę. Sveikindamas su rudeniškai žavia Jūsų švente, linkiu sveikatos, išminties ir tylaus savo darbo vert÷s pajautimo. Te brandinamų minčių grūdai pripildo Jūsų aruodą.

Mokyklos Direktorius

Mieli mokytojai!

Ketvirtadienį, spalio 5 d., po 5 pamokų maloniai kviečiame į šventinį renginį, kuris vyks mokyklos aktų sal÷je.

Dvyliktokai

Ar žinote?.. Ilgiausiai mokytoju dirba Jadvyga Rubinien÷ – 48 m.,

Maryt÷ Kasparavičien÷ – 38 m., Valerija Bumblauskien÷ – 37, Roma Milokastenkien÷ – 37 m., Jurga Vainorien÷ – 37 m., Juz÷ Baltmiškin÷ – 35 m., Stasys Gintalas – 34 m., Tomas Kinčius – 34 m., Virgilija Kaminskien÷ – 33 m., Stefa Beržinskin÷ – 32 m., Jovita Indriulien÷ – 32 m., Monika Stulpinien÷ – 31 m., Bernardut÷ Urbelyt÷ – 31 m., Stanislava Rekašien÷ – 30 m., Pertas Stulpinas – 30 m.

Vidutinis mūsų mokyklos mokytojų pedagoginis stažas yra 22 metai.

Vidutinis mokykloje dirbančių pedagogų amžius – 45 metai.

Susipažinkime Lietuvių kalbos mokytoja metodinink÷ Genute Juškiene

– Pirmosios dienos ,,Kranto“ vidurin ÷je mokykloje. Kokios jos? – Kaip ir kiekvienam žmogui, kuris pakeičia gyvenamą ir darbo vietą, pirmosios dienos yra kupinos nerimo ir nežinios. Mokykloje baigiu apsiprasti.

– Kiek metų mokote vaikus gimtosios kalbos? Kurioje mokykloje dirbote? – Dvidešimt devynerius metus. Dirbau

Als÷džių vidurin÷je mokykloje Plung÷s rajone.

– Ar tapti mokytoja buvo j ūsų vaikyst÷s svajon÷? Tik tokia ir buvo.

– Jei tektų gyvenimo kelią rinktis iš naujo, ar pasuktum÷t tuo pačiu? – Turbūt taip, nes nuo mažų dienų svajojau būti tik mokytoja, o dabar suvokiau, kad nieko nemok÷čiau dirbti.

– Kaip apibūdintum÷t ,,Kranto“ vidurin ÷s mokyklos vaikus? – „Kranto“ vidurin÷s vaikai tokie kaip ir visi vaikai: truputį padykę, triukšmingi, linksmi.

– Kaip manote, ar vaikai laukia Jūsų pamokų? – Kol kas sunku pasakyti. Manau, kad tie, kuriems n÷ra sunku mokytis lietuvių kalbos, laukia, o tinginiukams pamokos nelabai mielos.

– Kaip stengiat÷s juos sudominti? Kaip skatinate vaikus mokytis gimtosios kalbos? – Stengiuosi papasakoti ką nors įdomesnio per literatūros pamokas, o išmokti taisyklingai ir be klaidų rašyti būtina kiekvienam. Juk tai mūsų gimtoji kalba. Tam reikia ir pačių mokinių pastangų.

– Ar patyr ÷te malonių akimirk ų mokykloje? – Ypatingų malonių akimirkų negal÷čiau įvardinti. Malonu būna tada, kai vaikai ateina pasiruošę pamokai ir galiu parašyti gerų pažymių.

– Ko palink÷tum÷t vaikams, kuriuos mokote? – Palink÷čiau kantryb÷s, noro siekti gerų mokymosi rezultatų, supratimo ir nuoširdaus žmogiško bendravimo.

Anglų kalbos mokytoja Daiva Diržininkaite

– Tikriausiai malonu sugrįžti į savo mokyklą. Papasakokite, kaip sek÷si pirmomis dienomis. – Buvo smagu grįžti į mokyklą. Atrodo, kad niekas nepasikeit÷, tie patys mokytojų veidai. Rodos, lyg vakar būčiau baigusi mokyklą. Iš pradžių buvo sunkiau būti mokytoja negu mokine. – Buvę mokytojai tapo Jūsų kolegomis. Kaip Jus pri÷m÷ į savo kolektyvą? – Niekada netur÷jau didelių problemų su

mokytojais, tod÷l nebuvo sunku įsilieti į mokytojų kolektyvą. Mokytojai labai draugiški ir norintys pad÷ti. Tod÷l jaučiuosi gana gerai šioj mokykloj. – Ar paauglyst÷je svajojote būti mokytoja? Ar išsipild ÷ jūsų svajon÷? – Žinoma, kad ne!!! Tai nebuvo mano svajon÷, tiesiog taip jau susiklost÷, kad atsidūriau mokykloje. Kol kas neblogai sekasi. – Prieš ketverius metus buvote abiturient÷. Ar studijuodama universitete prisimindavote mokyklą, mokytojus, klas÷s draugus? Kokie maloniausi prisiminimai? – Taip, mokyklą visada prisimenu. Manau, kad joje praleistos dienos buvo pačios geriausios. Tod÷l nenuostabu, kad nor÷čiau būti ne mokytoja, o mokine. Labai gerai sutardavau su klas÷s draugais, nesipykau su mokytojais, tod÷l tie metai neprailgo. – Atsitikimas, kurio negalite pamiršti... – Gal įsimintiniausias įvykis buvo išleistuv÷s, nes nuo tada visų mūsų klas÷s draugų keliai išsiskyr÷, viskas pasikeit÷. – Jau m÷nuo, kai dirbate anglų kalbos mokytoja. Ar sunku būti mokytoja? – Iš tiesų niekada nemaniau, kad mokytojo darbas yra toks sunkus. Kiekvienai pamokai reikia ruoštis, o tai užima daug laiko. – Jei tektų rinktis gyvenimo kelią iš naujo... Kaip pasielgtum÷t? – Jeigu tektų rinktis iš naujo, tikriausiai dabar nebūčiau šioje mokykloje. – Ar per pamokas jau teko suktis iš keblių situacijų? – Pasitaiko tų keblių situacijų, kai mokiniai neklauso. Nesinori bloguoju jų spręsti.

Kalb÷josi Ieva Bartkut÷, Egl÷ Eitkevičiūt÷, Eligija Bazarait÷, Gintar÷ Bubliauskait÷, 7a klas÷

„SavasSavasSavasSavas kampas“ 2006 m. spalis

3

Folkloro ir pasaulini ų žvaigždžių šurmuly

Rugs÷jo dvidešimt šeštąją švent÷me Europos kalbų dieną. Europos kalbų diena buvo prad÷ta švęsti 2001-aisiais, Europos kalbų metais. Nuo tada Europos kalbų diena minima kasmet rugs÷jo 26 dieną, atkreipiant visuomen÷s d÷mesį į kalbų mokymosi svarbą, supažindinant su daugybe Europos vartojamų kalbų.

Rugs÷jo dvidešimt šeštąją dieną mūsų mokykloje vyko smagus renginys. Mokykla buvo papuošta pačių vaikų darytomis Europos Sąjungos v÷liav÷l÷mis.

Malonų įspūdį paliko lietuvių kalbos mokytojos S. Beržinskien÷s vadovaujamo būrelio „Lietuvių liaudies papročių puosel÷tojai“ pasirodymas. Būrelio nariai šoko ir dainavo lietuvių liaudies dainas „Aguon÷l÷“ ir „Atskred sakal÷lis“. Šį būrelį lanko 6b ir 7c klasių moksleiviai. Mokytoja S. Beržinskien÷ pasakoja: „Labai džiaugiuosi visais būrelio nariais. Ypač d÷kinga esu muzikantams, išdrįsusiems pasirodyti kalbų dienoje. Šaunuoliai ir dainininkai. Beje, būrelyje yra dvi dvynukų poros: Laurynas ir Martynas, Margarita ir Modesta. Jie labai aktyvūs.“

Visus labai nustebino anglų kalbos mokytojų paruoštas pasirodymas. Mūsų mokykloje apsilank÷ garsūs atlik÷jai: „Daz Sampson“, kurie atliko dainą „Teenage Life“, ir įžymieji LT-United „We are the Winners“. Abejingų neliko.

Anglų kalbos mokytojos d÷koja 5a, 9b, 11a (Linai), 7b, 7c moksleiviams.

Anglų kalbos mokytoja J. Kazbaraitien÷ mano, jog Europos kalbų diena yra labai svarbi, nes

parodomas anglų kalbos populiarumas, jos grožis, sie-kiama suža-dinti norą mo-kytis šios kalbos.

Tikime, kad Europos kalbų diena taps tradicine mūsų mokyklos švente. Vaida Marčiut÷, 7d klas÷

Vaida Jonušait÷, 12a klas÷

„SavasSavasSavasSavas kampas“ 2006 m. spalis

4

K ą aš pasakyč iau mokytojui (Ištraukos iš dvyliktokų rašinių) Kiekvienas mokinys nuo pat pirmųjų dienų iki paskutinio

skambučio mokykloje yra apsuptas mokytojų ir aukl÷tojų. Aš nor÷čiau pasakyti ačiū už įd÷tas pastangas, už pagalbą, už tai, kad visada yra šalia. Ypač nor÷čiau pad÷koti savo pirmajai mokytojai už pirmąsias pamokas , suteiktą šilumą, rūpestį.

Kristina

Mokytojas – tai pasakotojas , ugdytojas. Manau, visi mokiniai turi savo mylimiausią ir nelabai m÷gstamą mokytoją...

Ką gal÷čiau aš pasakyti mokytojui? Aš nor÷čiau visiems mokytojams pasakyti AČIŪ. Ačiū už tai , kad įgijau kuo daugiau žinių, kad išmokau bendrauti. Visi mokytojai stengiasi pažinti mokinį, jį paruošti kitam gyvenimo etapui... Tačiau ne kiekvienas mokinys sugeba jų pagalbą ir patarimus priimti...

Akvil÷

Nor÷čiau daugiau supratimo, pasitik÷jimo mokiniu. Kartais apie mokinį susidaryta nuomon÷ gali būti klaidinga. Kiekvienas pažymys yra svarbus.

Modestas

Mokytojas – tai žmogus, teikiantis žinių. Mokytojų d÷ka per tuos dvylika metų sukrauname bagažą, kurį išsinešam iš mokyklos į gyvenimą.

Mokytojų akyse mes užaugame ir tampame savo nuomonę turinčiomis asmenyb÷mis. Tod÷l noriu pasakyti ačiū visiems tiems žmon÷ms , kurie ilgai ir kantriai, kartais t÷viškai pabardami ar pagirdami, mus lydi mokslo kelyje.

Dovil÷

Kiekvienas mokytojas turi savo mokymo stilių. Man yra malonu, kai mokytojas sugeba gražiai bendrauti su moksleiviais.

Kiekvienas iš mūsų tur÷tum÷m tramdyti savo blogus jausmus ir stengtis, kad tarpusavio ryšys vis stipr÷tų.

Vytautas

Kiekvienas mokytojas stengiasi pad÷ti vaikui atskleisti nežinomus dalykus. Pradinių klasių mokytojos visiems suteik÷ lyg po mažą saul÷s spindul÷lį, kurį puosel÷ti ir auginti pad÷jo vidurin÷s mokyklos mokytojai. Ačiū už tai, kad tą spindul÷lį visomis j÷gomis nor÷jote paversti saule.

Martina

Mokykla yra mūsų antrieji namai. Mes tur÷jome daug vilčių, norų, svajonių prad÷dami šį gyvenimo etapą . Dabar šios svajon÷s pildosi. Visi norime būti laimingi, bet ne visada taip yra. Kartais tereikia vienos šypsenos ir viskas pasikeičia. – Mokytojau! Iš tavo delnų aš pasis÷miau ne tik žinių, bet noro kovoti, siekti užsibr÷žtų tikslų.

Vaida

Mokykloje aš sutikau daug mokytojų , kurie yra skirtingi savo charakteriu. Vieni mokytojai įgavo mano pasitik÷jimą, kiti ne… Labai džiaugiuosi, kad mūsų mokykloje yra pagarbos vertų mokytojų. Nor÷čiau , kad tokius mokytojus tur÷tų visi vaikai.

Gražvydas

Malonu prisiminti mokytojas Ž. Aleknienę ir Z. Galminienę. Fizikos mokytoja nuoširdžiai išaiškina tai, kas nesuprantama. Kūno kultūros mokytoja - lyg mama, ji visada paguodžia, užjaučia. Tai mokytoja, su kuria galima pasikalb÷ti apie viską.

Egl÷

Nenoriu užverti mokyklos durų, nepad÷kojus gerbiamai biologijos mokytojai J. Indrulienei.

Reiškiu pagarbą bei pad÷ką šiai mokytojai už žmogiškumą, supratingumą, elgimąsi su mokiniu kaip su sau lygiu žmogumi. Negaliu nepad÷koti už sudominimą, savo dalyko išmanymą.

Būtent šios mokytojos d÷ka ne tik pasiekiau aukštų rezultatų biologijos srityje, bet ir tur÷jau progą pakeliauti po Lietuvos miestus, dalyvauti respublikin÷je biologijos olimpiadoje. Už tai tariu didelį AČIŪ šiai mokytojai.

Akvil÷

Mokykla man tapo antraisiais namais, o mokytojai-savotiškais t÷vais. Čia praleidau daug laiko, daug išmokau, sužinojau. Nor÷čiau pasakyti didelį ačiū tiems mokytojams, kurie pad÷jo man tapti tuo, kuo aš dabar esu. Ypač nor÷čiau pad÷koti savo aukl÷tojai, kuri visada buvo šalia ir pad÷jo, kai to labiausiai reik÷jo. Negaliu pamiršti ir kitų mokytojų, įd÷jusių daug darbo ir pastangų, siekusių mus išaukl÷ti ir išmokyti. Tačiau ne visi buvo tokie, kokių aš nor÷jau, ir d÷l šios priežasties sugriuvo mano svajon÷. Bet gal tai likimas? Dabar jau nieko negaliu pakeisti... Bet aš tikiu ateitimi ir tariu didelį AČIŪ visiems, man pad÷jusiems.

Giedr÷

Mokydamasis dar nesutikau n÷ vieno mokytojo, apie kurį gal÷čiau blogai atsiliepti. Visi, žinoma, tur÷jo ydų, bet Mokytojui nor÷čiau pad÷koti už supratimą, suteiktas žinias. Man tai labai svarbu. Žinoma, buvo ir tokių, kurie galbūt per daug „spaud÷“. Reikia tik÷tis, kad tai išeis į gera. Juk kiekvienas mokytojas nori perduoti tai, ką jis žino geriausiai. Dauguma mokytojus kaltina, kad jie ko nors neišmoko, bet aš manau, jog iš tikrųjų už tai yra atsakingas pats mokinys, bet tikrai ne mokytojas. Kiekvienas turi tik÷ti savimi...

Laimonas

Kiekvienas dirbantis žmogus turi myl÷ti savo darbą, džiaugtis juo. Darbas – tai ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir džiaugsmas. Tad nor÷čiau pasakyti mokytojui, dirbančiam su jaunais žmon÷mis, džiaugtis savo darbu, dirbti su šypsena, nuoširdžiai.

Alina

Mokytojui aš pasakyčiau, jog nereikia išaukštinti savo darbo, reikia mok÷ti „ įsilieti“ į mokinių širdis. AČIŪ už supratingumą.

Vaidas

Mokytojas, kaip ir visi normalūs žmon÷s, turi jausmus. Jis turi ir savo asmeninį gyvenimą, ne tik mokyklą.

Taigi nor÷čiau pasakyti: „Mokytojau, aš jau suaugęs, gyvenu savo asmeninį gyvenimą, kaip ir jūs pats. Nor÷čiau paprašyti, kad jūs mane tiesiog mokytum÷t, o neapkalbin÷tum÷t man negirdint. Manau, puikiai suprantat, kad aš pats turiu formuoti savo ateitį. Jums, mokytojai, turiu d÷koti už žinias, kurias turiu dabar. Gerbiu jus už tai“.

Audrius

Štai prab÷go vienuolika metų mokykloje. Buvo visko: ir džiaugsmų, ir vargų. Tad nor÷čiau labiausiai pad÷koti keliems mokytojams, kurie paprasčiausia mane suprato. Tie, kurie skatino ir buvo atlaidūs. Manot, po šitiek laiko nor÷siu numot rankele ir išeit nepad÷kojus? Ne. Aš gatv÷je sutikus savo kelis brangiausius mokytojus nesidrov÷siu apkabint. Taigi patys gražiausi metai, praleisti tarp mokyklinių sienų, man ilgai primins draugus ir tuos „fainiuosius“ mokytojus, be kurių nebūčiau tokia, kokia esu.

Dovil÷

Brangūs mokytojai, nors ne dažnai girdite malonių žodžių iš mokinių, žinokite, kiekvienas širdy slepia jums šiltus jausmus. Mokinių pasitik÷jimą n÷ra sunku įgyti. Tereikia būti kiek atlaidesniam...

Reda

„SavasSavasSavasSavas kampas“ 2006 m. spalis

5555

Mokytojui gal÷čiau pasakyti, kad gerbiu jo darbą. Suprantu, koks jis yra sunkus, reikalaujantis daug ištverm÷s. Manau, kad mokytojas tur÷tų būti stiprios valios.

Audrius

Kantrumas – geriausia mokytojo savyb÷. Ne kiekvienas mokytojas sugeba kantriai išklausyti savo mokinius. Mokytojai, būkite atlaidesni ir supratingi.

Aist÷

Mokytojo darbas yra labai sunkus. Mokytojas turi mokyti vaikus, stengtis juos suprasti. Vaikai reikalauja daug d÷mesio. Mokytojas – irgi žmogus, kuriam taip pat reikia poilsio.

Airidas

Ne paslaptis, kad mokytojo profesija sunki, reikalaujanti stipryb÷s ir atsidavimo. Mokytojai tampa tarsi antraisiais t÷vais, kurie rūpinasi mūsų ateitimi. Mokykloje prab÷ga gražiausi metai. Nors neretai pykstam÷s, nesutariame su mokytojais, svajojame, kada pagaliau gal÷sime ištrūkti iš mokyklos, tam laikui at÷jus, suprantame, kaip mums čia buvo gera, kokie buvome mylimi.

Rūta

Visada būsiu d÷kinga žmogui, kuris buvo atlaidus man ir kitiems, kuris suprato mus, kuris užaugino ir buvo ramstis, kai to mums labai reik÷jo.

Inesa

Ir kitų dvyliktokų mintys

Mokytojai pad÷kočiau už rūpestingai išd÷stytą pamoką ar rūpestingai ištaisytą darbą ir gerą įvertinimą.

Taip sakoma, kad mokykla yra mūsų antrieji namai. Visada nor÷tųsi pad÷koti už tą suteiktą namų šilumą ir draugiškumą. Visiems mokytojams būsiu d÷kinga už suteiktas žinias, supratingumą ir net už pasakytą griežtą žodį. Buvo visokių akimirkų ir jos išliks mano širdyje, tod÷l nor÷čiau už viską ištarti didelį AČIŪ...

Aš noriu pad÷koti visiems mokytojams už tuos dvylika metų. Juk nebūtų jų, nebūtų ir manęs tokio, koks dabar esu... Nuo tada, kai vos pavilkau kuprinę, iki dabar jūs, mokytojai, mane auginot. Nors buvau išdykęs, jūs mane beveik myl÷jot.

Aš jau dvylika metų mokausi mokykloje. Per tuos metus sukaupiau didelį žinių kiekį. Esu d÷kingas visiems, mokytojams, kurie be perstojo kišo žinias į mūsų jaunas ir naivias galveles, kurie nenuleido rankų matydami mūsų abejingus veidus. AČIŪ, MOKYTOJAU.

Jei būčiau mokytoju... (Penktokų pamąstymai)

Aš nenor÷čiau būti mokytoju, nes mokytojo darbas labai sunkus. Mokytojas turi taisyti sąsiuvinius, keltis labai anksti. Mokytojai dažnai turi problemų su sveikata d÷l vaikų nedrausmingumo ir geria vaistus, taip gadina skrandį. Drąsūs tie žmon÷s, kurie ryžtasi būti mokytojais.

Danielius Banys, 5a klas÷

Jei aš būčiau mokytojas, neužduočiau namų darbų. Svarbiausia padaryčiau taip, kad nebūtų testų. Būtų daug smagių renginių, per pamokas daugiau kalb÷tum÷me, o ne rašytume. Kiekvieną dieną būtų po dvi kūno kultūras, dvi informatikas. Valgykloje būtų valgyti kaip restorane. Darytum÷me visokias iškylas. Miegotum÷me gamtoje palapin÷se.

Žygimantas Daunys, 5a klas÷

Užaugęs nor÷čiau būti informatikos mokytoju, nes m÷gstu dirbti ir žaisti su kompiuteriu. Jei pavyks tapti informatikos mokytoju, tai dirbsiu čia, nes čia dideli ir gražūs kabinetai, geri kompiuteriai. Jei nepavyks tapti informatikos mokytoju, bandysiu tapti

treneriu, nes m÷gstu sportą, o labiausiai m÷gstu futbolą .

Kod÷l noriu būti mokytoju? Ogi tod÷l, kad man patinka mokyti vai-kus. Savo kieme prisikviečiu vaikų ir žaidžiam. Kadangi

informatikos negali būti, nes n÷ra kompiuterių, tai būnu matematikos ir kūno kultūros mokytoju.

Paulius Buivydas, 5a klas÷.

Aš nenoriu būti mokytoja. Bijau, kad aš galiu būti per griežta, o gal nepavyktų vaikų gerai išmokyti. O gal ir gera būčiau mokytoja, mok÷čiau bendrauti su jais, bet man širdis neleidžia. Man patinka ši mokykla, geri mokytojai. Skanus valgykloje maistas.

Gabriel÷ Laukyt÷, 5a klas÷

Aš nenoriu būti mokytojas, nes reikia tikrinti namų darbus, daug ką žinoti. Vaikų riksmai, barniai, skundimai mokytojus labai nuvargina. Mokytojai turi mok÷ti atsakyti į klausimus, turi žinoti visas šventes. Reikia galvoti, ką užduoti namų darbams. Tod÷l nenoriu būti mokytoju.

Kasparas Nacius, 5a klas÷

Aš nenoriu būti mokytuoju, nes mokytojams nuolat būna stresas. Kai mokiniai neklauso, mokytojas turi rašyti pastabas. Amžinai turi daryti tą patį...

Man mano mokykla labai patinka. Čia labai geri mokytojai, didel÷ erdv÷.

Nor÷čiau mokytis visą savo gyvenimą. Čia labai geri draugai. Nor÷čiau geresnių pažymių.

Andrius Eidintas, 5a klas÷

Man patinka ši mokykla tod÷l, kad yra gerų mokytojų. Šioje mokykloje yra labai įdomios pamokos, įdomūs renginiai. Be to, Rugs÷jo 1-oji pra÷jo labai gerai. Aukl÷toja gera, bet kartais supyksta.

Edvinas Gintalas, 5a klas÷

Man patinka ši mano mokykla tod÷l, kad čia labai geri mokytojai, gražios klas÷s. Be to, man labai patinka mokyklos renginiai: Rugs÷jo 1-oji, Europos kalbų diena ir t.t. Gal÷tų mokytojai rašyti truputį geresnius pažymius.

Valgykloje dažniausiai būna labai ilgos eil÷s, nes dauguma vaikų valgo čeburekus.

Manvydas Jauga, 5a klas÷

„SavasSavasSavasSavas kampas“ 2006 m. spalis

6666

Aš nor÷čiau būti informatikos mokytoju, nes aš domiuosi kompiuteriais, man patinka žaisti žaidimus, naršyti po internetą. Kompiuteris vaikam teikia džiaugsmą ir laimę.

Marius Mažeika 5a klas÷

Aš nor÷čiau būti mokytoju, nes vaikai manęs klausytų, gerbtų. Aš juos myl÷čiau. Rašyčiau gerus pažymius. Vaikai žinotų mano vardą ir pavardę. Mokyčiau juos daug pamokų.

Donatas Keinys, 5b klas÷

Aš nenor÷čiau būti mokytoja, nes reik÷tų sunkiai dirbti, gal vaikai manęs neklausytų .

Modesta Kavaliauskait÷ 5a klas÷.

Jei aš būčiau mokytoja, tai stengčiaus vaikams pad÷ti išmokti saugiai elgtis su kompiuteriu, neleisčiau lįsti, kur nesaugu. Papasakočiau vaikams, kad negalima spaudyti visokių nežinomų mygtukų.

Vaida Daigait÷, 5b klas÷ Jei aš būčiau mokytoja, mokyčiau

vaikus anglų kalbos. Visi gerai sutartų. Viską gerai mok÷tų. Berniukai

nesimuštų. Mergait÷s su berniukais nesikeiktų ir nesipravardžiuotų.

Ema Aponavičiūt÷, 5b klas÷

Aš būčiau dail÷s mokytoja. Gražiai mokyčiau vaikus ir būčiau labai gera. Eitum÷me į visokias parodas, į gamtą. Jei vaikai būtų laimingi ir geri, aš būčiau labai patenkinta.

Akvil÷ Laurinavičiūt÷, 5b klas÷

Aš labai nor÷čiau būti mokytoja. Aš išmokyčiau vaikus skaityti, rašyti ir skaičiuoti. O jei manęs klausytų, būčiau labai patenkinta. Aš vaikams būčiau labai gera ir draugiška. Man labai patiktų mokyti vaikus matematikos.

Rūta Lencevičiut÷, 5b klas÷

Jei aš būčiau mokytojas, niekada neleisčiau dūkti, bet valgyti vaikus išleisčiau anksčiau... Kartais būčiau labai piktas.

Edvinas Einikis, 5b klas÷

Jei aš būčiau mokytojas, mokyčiau vaikus gražiai elgtis prie kompiuterio.

Tomas Butikis, 5b klas÷

Jei aš būčiau mokytojas, mokyčiau vaikus matematikos, nes ji man patinka, mokykloj daryčiau tvarką. Labai stengčiausi dirbti. Aukl÷čiau vaikus, kaip reikia elgtis mokykloj. Sakyčiau vaikams, kad nesimuštų, nespjaudytų vienas į kitą.

Aš nenor÷čiau būti mokytoju, nes man nepatinka mokytis. Kai užaugčiau, tikrai nedirbčiau mokytoju!

Mantas Butikis, 5b klas÷

Aš nor÷čiau būti pradinukų mokytoja. Dail÷s pamoka jiems vyktų gamtoje, miške, prie ežero. Sportuotume lauke. Vaikams būtų daugiausiai 5 pamokos. Švęstume vaikų gimtadienius, darytum÷me žibur÷lius. Žibur÷liuose mes žaistume, šoktume. Iškylautum÷me gamtoje, vyktum÷me į įvairias ekskursijas. Aš stengčiaus būti gera mokytoja. Savo klasę pasipuoštume.

Akvil ÷ Gudait÷, 5b klas÷.

Jeigu aš būčiau mokytojas, mokyčiau vaikus nuo pirmos iki dvyliktos klas÷s. Būčiau visų pamokų mokytojas. Vesčiaus vaikus į gamtą, važiuotume į ekskursijas. Gal apkeliautume visą pasaulį.

Aplankyčiau visų t÷vus... Švęstume gimtadienius.

Ernestas Juodeiks, 5b klas÷

Man patinka mokykla, nes turiu nemažai draugių. Man labai patinka mokytis. Įdomios visos pamokos, tik man nepatinka matematika.

Kaip gerai, kad yra mokykla, nes galiu susirasti daug draugų ir išmokti įdomių dalykų. Kai atsikeliu, apsidžiaugiu, nes galiu eiti į mokyklą.

Laura Lotužyt÷, 5c klas÷

Man patinka mano mokykla. Man joje labai patinka mokytis, nes čia yra labai daug mokytojų. Mūsų mokykla labai didel÷. Aš kiekvieną rytą keliuos ir einu su nuotaika į mokyklą. Mokykloje mokosi daug mokinių. Bet turbūt daugiau berniukų. Mergait÷s mokykloje labai gražios ir protingos. Kasdien mokytojams labai daug pamokų. Čia, „Kranto“ vidurin÷je mokykloje, yra daug gerų mokytojų. Jie moko anglų kalbos, istorijos, matematikos ir daug kitų pamokų. Šioje mokykloje yra didel÷s sporto ir šokių sal÷s. Mokykla yra visai geras dalykas, nes čia išmokstame to, ko reikia gyvenime. Jeigu sugalvosite neiti į mokyklą, geriau eikite, nes daugiau išmoksite. Kiti vaikai neklauso mokytojų, nes jie yra neklaužados. Geriau visi mokykim÷s.

Ovidijus Klimas, 5c klas÷

Eidamas į šitą mokyklą, susipažinau su daug vaikų, kurie dabar yra geriausi mano draugai, išmokau daug dalykų: matematikos, lietuvių kalbos ir kitų.

Būtų labai blogai, jei nebūtų mokyklų.

Petras Gedminas, 5c klas÷

Man patinka mano mokykla, patinka mokytojai ir mokytojos. Jie labai gerai moko vaikus matematikos ir lietuvių kal-bos. Namų darbų užduoda tik truput÷lį.

Aš myliu savo mokyklą! Gintar÷ Dovidauskait÷, 5c klas÷

Man mano mokykla tikrai patinka! Šioje mokykloje aš susiradau daug

draugų. Šioje mokykloje dirba ir mano mama. Aš į šią mokyklą einu su mielu noriu.

Dabar aš jau penktokas. Mokyklą pažįstu gerai. Lakstau po kabinetus kaip paš÷lęs. Mokytojai geri, bet būna ir geresnių. Man mano pirmoji mokytoja labai patiko. Labai patinka kūno kultūra ir šios pamokos mokytojas, matematika taip pat viena iš

m÷gstamiausių pamokų. Kai kas mokykloje ir nepatinka,

pavyzdžiui: kai kurioms klas÷ms reikia remonto, reikalinga nauja lenta, naujas parketas, nauji suolai.

Juliaus Budginas, 5c klas÷

Mokykloje gali susitikti su draugais. Šita mokykla labai didel÷. Man labai patinka, kada yra mažai pamokų.

Eligijus Dacys, 5c klas÷

Nenor÷čiau būti mokytoju, nes tai labai sunkus, neįkandamas darbas tod÷l, kad turi klausyti visų mokinių nuolatinio kalb÷jimo, daug įtemptų pamokų, reikia joms pasiruošti. Grįžti ir atsipūsti n÷ra laiko po audringos dienos. O kitą dieną ir v÷l tas pats: skambučiai, bylos... N E D I R B S I U Š I T O D A R B O N I E K A D A ! ! !

Gytis Judys, 5c klas÷

„SavasSavasSavasSavas kampas“ 2006 m. spalis

7777

Spalio 4-oji – pasaulin÷ Gyvūnų globos diena Šuns laiškas

Jau kelinta diena įkyriai purškia šaltas rudens lietus. Pro sutrešusių lentų plyšius kartkart÷mis pūsteli v÷jo gūsis dar labiau pašiaušdamas ir taip jau pasišiaušusį mano kailį. Žodžiu, oras toks, kad GERAS ŠEIMININKAS NET ŠUNS LAUKAN NEVEJA.

Esu šuo Bartas. Noriu papasakoti Jums, ponai, savo trumpą gyvenimo istoriją. Man dar tik ketveri metai - esu šuo pačiame j÷gų žyd÷jime. Tačiau per šią net šuniui trumpą gyvenimo atkarpą jau sp÷jau patirti ir šilto, ir šalto. Esu ne šiaip sau paprastas, o medžioklinis šuo, matyt tod÷l, kiek save atsimenu, gyvenau medžiotojo šeimoje. Kai dar buvau visai mažiukas, linksmai leisdavau laiką su šeimininko sūnumi Tadu. Mes tapome tikrais draugais: kartu išdykaudavome, kartu miegodavome. Aš kasdien laukdavau jo grįžtančio iš mokyklos ir mano šuniška uosl÷ n÷ karto manęs neapgavo - užuosdavau jį jau už kilometro ir, linksmai lodamas bei vizgindamas uodegą, kiek tik kojos neša b÷gdavau ne takeliu, o tiesiai per laukus jo pasitikti. Koks džiaugsmingas būdavo mudviejų susitikimas: Tadas iš kuprin÷s man ištraukdavo kokį skan÷stą, kurį aš vienu ypu prarydavau KAIP ŠUO DEŠRĄ, paskui iš džiaugsmo ir d÷kingumo laižydavau berniuko rankas, o kartais pasišok÷jęs pasiekdavau net veidą.

Vieną rytą šeimininkas, kaip įprastai, pasi÷m÷ savo dvivamzdį, prikrautą kuprinę, pasišauk÷ Tadą, o šis švilptel÷jo man ir žvilgsniu liep÷ lipti į mašiną- mudu supratome vienas kitą be žodžių. Tai buvo pirmoji mano medžiokl÷. Iš pradžių man nekaip sek÷si, tačiau b÷gant laikui aš išmokau visokių medžiokl÷s gudrybių, mat esu ne iš kelmo spirtas.

Kartą į mūsų kiemą atvažiavo keista, nematyta mašina. Iš÷jo šeimininkas, nešinas neįprastai didelę kuprinę, tačiau šautuvo jis netur÷jo. Paskui jį pustekin÷ išb÷go šeiminink÷, nešina kažkokiu keistu nešuliu. Šeimininkas dar ir dar kartą grįžo vidun, neš÷ iš trobos visokius daiktus ir krov÷ į mašiną. Tyliai įsliūkinau vidun. Tadas s÷d÷jo savo kambaryje ir garsiai verk÷. Pri÷jau prie jo ir gailiai suinkščiau. Jis apsivijo rankomis mano kaklą ir dar garsiau ÷m÷ raudoti. Nežinojau, kaip jį paguosti - tik laižiau jo ašaras ir vizginau uodegą. Staiga pasigirdo piktas šeimininko balsas:

- Tadai, kiek galima tavęs laukti, tuoj įkr÷siu į kailį, ŠUNS BALSU KAUKSI! Keista mašina, keldama dulkių debesis, nutolo keliuku, miesto link. Nežinau, kiek laiko pra÷jo nuo tos dienos, tačiau nuo tada aš nebemačiau nei Tado, nei piktojo šeimininko ir daugiau: nebebuvau medžiokl÷je. Tiesa, kartą bandžiau sumedžioti tos keistos sen÷s, kuri dabar gyvena mano šeimininko namuose, vištą. Tada prasid÷jo tikras ŠUNIŠKAS MANO GYVENIMAS. Sen÷ ilgai plūdosi, keik÷si, IŠDöJO MANE Į ŠUNS DIENAS. Paskui sun÷r÷ vieną į kitą dvi plokščias, apipuvusias lentas, ant viršaus užmet÷ seną medžioklinę šeimininko striukę ir prie to „pastato" pririšo mane stora, metaline grandine. Čia ir leidžiu dienas ir lietui lyjant, ir v÷jui siaučiant, ir saulei kepinant. O ir maitina mane taip, kad net PASKUTINIS ŠUO NEöSTŲ. Nežinau, ar dar pamatysiu kada Tadą, ar palepins mane kas nors gardžiu kąsneliu, ar l÷ksiu dar medžiokl÷s laukais greičiau už v÷ją? Negi teks priprasti prie tokio gyvenimo, juk sako, kad ŠUO IR KARIAMAS PRIPRANTA? Negi priprasiu ir aš?

Gyvenu prisiminimais... Tikiu, kad Tadas sugrįš. Juk, sako, svajon÷s pildosi, tik reikia labai nor÷ti...

Alfreda Norvaišait÷, 10d klas÷

***

Grotos... O už jų laisv÷, skaisčiai šviečia saul÷ ir čiulba paukščiai, o aš čia uždarytas su savo duben÷liu didžiul÷je būdoje.

O taip, atleiskit, nepristačiau. Esu Blusiukas, taip, taip, žinau, kvailokas vardas, bet jis gan mielas... Man vieneri metai, bet aš

jau didelis! Esu rudakis, pūkuotas, baltas pūkų kamuoliukas, tiesa, truputį neprimatau, kadangi mano švelnūs gauriukai krinta ant akių ir tada matau tik storas, baisiai storas letenas!

Esu labai mylimas mažo berniuko Stasiuko, tačiau t÷tis (taip jis vadina tą storą barzdylą), aš jo nekenčiu! Tiesa, jis manęs taip pat...

Tod÷l čia ir tupiu. O visas šitas nesusipratimas prasid÷jo šiandien ryte...

Kaip ir kasryt, vedamas keturių storų leten÷lių, nutipenau į virtuvę papusryčiauti, tiesa, pusryčiavau antrą sykį... Taigi nutapnojau laiptais, prab÷gau pro tą storą barzdylą ir pagaliau išvydau savo maisto duben÷lį, tačiau tuščią!!!

Siaubas! Negali būti! O ne! Man niekas neparuoš÷ trečiųjų pusryčių... Staiga prie manęs priart÷jo tas diedul÷ ir, žiūr÷damas man į akis, pareišk÷, kad esu nupen÷tas paršelis ir valgau per daug... Ech, net nugriuvau, raičiausi ant grindų kaip pasiutęs. O jis ir sako:

- Ei, Blusiuk, nevaidink, kad miršti, neišdegs!

Oooi! Tikras galvijas! Jis mano, kad aš d÷l maisto! Tikrai ne!.. Tas barzdyla tikriausiai metus nesival÷ dantų, iš jo burnos dvokia šlapiu katinu... Ech, o dar drįsta man sakyti, kad aš dvokiu. Taip... nenukrypkim nuo temos... Aš dabar už grotų.

Taigi po viso šito spektaklio aš atsig÷riau vandens (nepamirškim, jog buvau alkanas). Išg÷riau šiek tiek per daug... Na, gerai, gerai! Gerokai padauginau. O kadangi padauginau, tai nenuostabu, kad mane pašauk÷ motina gamta. Bet pasišaukusi nesiteik÷ atidaryti durų... Taip, taip, jūs supratote teisingai, niekas iš mano šeimininkų durų neatidar÷, taigi teko pasiieškot kitos vietos atlikti šuniškiems reikaliukams... Ir radau! Pilkas, gražus kostiumas ant minkštos lovos pats tas, bet... O, ne, ne! Tuo metu į÷jo to švelnaus kostiumo savininkas, tas storas barzdyla. Taigi štai mano istorija... Žinau, ji nelabai graži, bet juk aš netur÷jau kitos išeities. Bet vis d÷lto tenka pripažinti, man patiko to storulio snukelis, kai pamat÷ mane ant kostiumo... O taip, nors iš malonumo lok!!! Au! Au! Au!

Donata Raudyt÷, 9b klas÷

„SavasSavasSavasSavas kampas“ 2006 m. spalis

8888

Duris atv÷r÷ atnaujinta skaitykla Šiais mokslo metais „Kranto“ vidurin÷s mokyklos

moksleiviai gali džiaugtis atnaujinta mokyklos skaitykla. Rugs÷jo 28-ąją vyko oficialus jos pristatymas mokyklos bendruomenei.

Renginyje pasirod÷ B. Urbelyt÷s jaunieji literatai, kalb÷jo G. Spudien÷s vadovaujami „Savo kampo“ žurnalistai, svečius džiugino mokytojos V. Laurinavičien÷s muzikos mokyklos YAMAHA aukl÷tiniai.

„Žmogus yra vienintel÷ rūšis planetoje, turinti visuomeninę atmintį, nesaugomą nei mūsų genuose, nei mūsų smegenyse. Ir šis atminties sand÷lis vadinamas biblioteka. Kiek toli bežengtų technologin÷s informacijos priemon÷s, kiek jos bebūtų tobulinamos, niekas nepakeis tarp pirštų šiugždenamų knygos lapų. Ji padeda įveikti stresą, nemalonumą, suteikia daug mums reikiamos informacijos. Malonu ją skaityti, rinkti informaciją įvairiose laikmenose jaukioje, komfortiškoje aplinkoje, saugančioje tave nuo įvairių negandų, triukšmo.

Mokyklos skaitykla ir yra ta ramyb÷s salel÷, kurioje niekas tavęs netrukdo ir tu gali ranka pasiekti bet kokią informaciją“,– kalb÷jo bibliotekos ved÷ja M. Gureckien÷.

Direktorius P. Stulpinas taip pat džiaug÷si nauja, gražesne skaitykla; už nuoširdų darbą bibliotekoje įteik÷ pad÷kos raštus bibliotekos ved÷jai M. Gureckienei, mokytojoms V. Bumblauskienei ir O. Jonušienei. Direktorius nuoširdžiai pad÷kojo ir technikiniam personalui, kokybiškai atlikusiam skaityklos remontą.

L÷šos remontui surinktos iš mokyklos darbuotojų ir mokinių t÷velių, pervedusių 2% pajamų mokesčio į mokyklos specialiąją sąskaitą. Skaitykloje pakeista grindų danga, perdažytos sienos bei nupirkti nauji baldai. Skaityklos interjerą apipavidalinti pad÷jo dail÷s mokytoja J. Bieliauskien÷.

Nuo šiol nediduk÷, bet jauki skaitykla dar labiau vilios kiekvieną „Kranto“ moksleivį: čia yra daugyb÷ knygų, žurnalų, laikraščių, televizorius, kompiuteriai su internetu. Pasitelkus visas šias priemones

mokiniai gal÷s ieškoti informacijos, gilinti žinias ir tobul÷ti. Už šį atnaujintą informacinių technologijų, knygų pasaulį galime d÷koti mokyklos vadovams, supratusiems bibliotekos – skaityklos egzistavimo svarbą.

Virginija Banevičiūt÷, 11a klas÷

Mokyklos prezidento rinkimai Spalio 11 dieną vyks „Kranto“ vidurin÷s mokyklos prezidento rinkimai. Į prezidentus savo kandidatūras

išk÷l÷ du moksleiviai: Martyna Karasiovait÷ iš 11a klas÷s bei Tomas Jokšas iš 8d. Tad žodis jiems. Mano vardas Martyna. Esu

„Kranto“ vidurin÷s mokyklos

vienuoliktok÷. Mokausi čia jau

trečius metus, puikiai pažįstu

jos mokinius ir mokytojus. Esu

labai veikli, kūrybinga, links-

ma, komunikabili, daug ben-

draujanti moksleiv÷.

Jeigu būčiau išrinkta

prezidente, aš stengčiausi:

� Suaktyvinti bendravimą su kitų mokyklų moksleiviais; � Paskatinti mokinius organizuoti daugiau renginių; � Rengti „Apvaliojo stalo“ diskusijas; � Spręsti problemas, kurios svarbios mokiniams. Jeigu Jūs manimi pasitikite, atiduokite savo balsą už

mane, nes jis man labai svarbus.

Ačiū Jums.

Aš Tomas Jokšas.

Esu labai veiklus, drau-

giškas ir linksmas vai-

kinas. Dalyvauju savi-

valdos veikloje jau

dvejus metus ir manau,

kad gal÷čiau būti tin-

kamu „Kranto" vidurin÷s

mokyklos prezidentu.

Na ir kas, kad aš dar

jauna! Visko išmoksiu ir po dvejų metų gal÷site v÷l mane

išrinkti antrai kadencijai.

Gal÷čiau sutvarkyti šią mokyklą, kad ji būtų

nepriekaištinga. Pad÷čiau įgyvendinti daug naujovių, tai

būtų nauji v÷jai mūsų mokykloje. Savo veiklos plano

tikrai nežadu atskleisti, balsuokit už mane, išrinkit

mane ir sužinosit! Ačiū!

„SavasSavasSavasSavas kampas“ 2006 m. spalis

9999

3 6

1 4

10

9 11 2

5

12

8

13

7

Robinzonai

Rugs÷jo 16 dienos popietę būrelis moksleivių stoviniavo prie mokyklos. Pasirodžius mokytojai, kurios vardo d÷l saugumo priežasčių nemin÷siu, visi patrauk÷ autobusų stotel÷s link. Jie susirinko ne vokiečių kalbos mokytis, o sureng÷ išvyką prie Ilg÷s ežero.

Linksmai nuried÷ję autobusu iki kapinių, patrauk÷ Ilg÷s ežero link. Išvykos dalyviai ÷jo tankiais miškeliais, brov÷si pro didelius krūmus. Netrukus tikslas buvo pasiektas. Visi išvydo ramiai tyvuliuojantį ežerą, skub÷jo pris÷sti ir

atsipūsti po kelion÷s. Grup÷s vadov÷ drąsiai n÷r÷ į šaltas Ilg÷s ežero bangas. Jaunieji keliautojai ant kranto kaleno dantimis ir mokytoją palaik÷

šūksniais. Kokia išvyka be

laužo. Kadangi žygio dalyviai nela-

bai patyrę, laužą kurti sek÷si sunkiai... Bet vis tiek po

keleto minučių visi m÷gavosi dešrel÷mis, pakvipusiomis laužo dūmais. Iškylautojai gardžiavosi ne tik dešrel÷mis, bet ir ant laužo keptais grybais. Šį sunkų skrandžio išbandymą atlaik÷ visi.

Po sočių pavakarių išvykos dalyviai nutar÷ pramankštinti kojas. Ap÷ję Ilg÷s ežerą, apžiūr÷ję visus augalus, mok÷si „išlikimo“ žaidimų.

Pasiaut÷ję po miškus, „Kranto“ vidurin÷s mokyklos robinzonai į Telšius suman÷ grįžti p÷sčiomis.

Sparčiu žingsniu eidami po valandos visi pasiek÷ miestą ir namus.

P. S. Šiais mokslo metais „Kranto“

vidurin÷je mo-kykloje

susikūr÷ sveikuolių būrelis, kuriam vadovauja vokiečių kalbos mokytoja Saulena Pilitauskait÷. Susidom÷jusius maloniai kviečiame į sveikuolių būrelį.

Sveikuolių būrelio nar÷

Gintar÷ Spudyt÷, 11c klas÷

18.

2. A10. 4.

3. I Š T S

7. P9.6.

5. A I S

Kryžiažodis „K ą išmoksi ...“ 1. Lietuvių kalbos mokytoja kitaip...? 2. ...šaknys karčios, o vaisiai saldūs? 3. Kas paraš÷ Lietuvos himną? 4. Ketvirtasis mokslo metų m÷nuo? 5. Lietuvių poetas? 6. Norvegijos sostin÷? 7. Danijos sostin÷? 8. Kokia yra 3 saul÷s sistemos planeta? 9. Kokia yra didžiausia saul÷s sistemos planeta? 10. Lopas ant lopo-adatos n÷ dūrio. Kas? 11. Gale lauko puodas verda. Kas? 12. Kas protingas tas...? 13. Nuo...vaistų n÷ra?

Sudar÷ Vaida Marčiut÷, 7d klas÷

Kryžiažodis „M ūsų mokykl÷l÷“ 1. Mūsų mokykla Telšių ,,...“ vidurin÷. 2. Mūsų mokykla yra prie ... ežero. 3. Mokykla gyvuoja jau ... metus. 4. Mokyklos direktoriaus pavard÷ ... . 5. Lietuvių kalbos mokytoja, kurios kabinetas prie

mokytojų kabineto ... ... (antrame aukšte). 6. Mūsų mokykla yra ... spalvos. 7. ... prasideda 08:45. 8. Kokia pamoka eina prieš pirmąją pamoką? 9. Kiek aukštų turi mūsų mokykla ? 10. Kaip seniau buvo vadinama Telšių ,,Kranto“

vidurin÷ mokykla? Sudar÷ Deimant÷ Banyt÷, 7d klas÷

Nuo redakcijos: Atsakymų laukiame 220 kab. Mokiniai, pirmieji teisingai atsakę, gaus prizus.

„SavasSavasSavasSavas kampas“ 2006 m. spalis

10101010

Spalio m÷nesio mokyklos renginių anonsas Spalio 5 d. po 5 pamokų – šventinis renginys „Šauniausio mokytojo rinkimai“ Spalio 6 d., 1020 val. mokyklos kieme – renginys „Šuns laiško“ autoriams Spalio 11 d. – mokyklos prezidento rinkimai

� po dviejų pamokų, 1020 - 1035val., balsuoja 5, 6, 7 klasių mokiniai; � po trijų pamokų, 1120 – 1140 val., balsuoja 8, 9, 10 klasių mokiniai; � po keturių pamokų, 1225 – 1235 val., balsuoja 11, 12 klasių mokiniai.

Spalvų savait÷ – spalio 23 – 27 dienomis Tarptautinis informacinių technologijų konkursas „Bebras“

� spalio 25 d. 13:00 val. konkursą prad÷s trečiasis srautas (11-12 kl.); � spalio 26 d. 13:00 val. – antrasis srautas (9-10 kl.); � ir spalio 27 d. 13:00 val. konkursą baigs jauniausieji dalyviai – pirmasis srautas (5-8

kl.). Iki spalio 26 d. mokykloje tęsiasi panaudotų baterijų rinkimo akcija „Rūšiuok ir tu“

Horoskopai ���� Avinas

Viskas bus gerai, kol nepervertinsite savo j÷gų. Viščiukus skaičiuoja rudenį – pasidžiaukite tuo, kuo iki šiol jau praturt÷jote, ir nepulkite į abejotinas avantiūras. Labiau galvokite, ką kalbate: gerą reputaciją ir nuomonę apie save kitų akyse daug lengviau sugriauti, nei susikurti.

���� Jautis Jeigu neting÷site žiūr÷ti

sau po kojomis, tur÷site šansą aptikti vertingą lobį. Tik nepamirškite, kad auksas nebūtinai tai, kas blizga! Atidžiau rinkit÷s žmones, su kuriais norite būti – pasisaugokite tų, kurie tik naudojasi jūsų naivumu.

���� Dvyniai Mažiau kalbų, daugiau

darbų. Jūsų koziris – veikla, kurios d÷ka sužinosite ir išmoksite daug daugiau nei kada nors anksčiau. Jei sutikote piktų, negerais liežuviais apkalbin÷jančių žmonių, nekreipkite į juos didelio d÷mesio – blogis sunaikina pats save. Dairydamiesi „tinkamos antrosios pus÷s“ ir keldami vis didesnius reikalavimus, galite nebeišgirsti širdies balso.

���� V÷žys Seksis ir meil÷je, ir

loterijose. Nebijokite rizi-kuoti: kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Moksluose kol kas vadovaukit÷s posakiu: „tyli kiaul ÷ gilią šaknį knisa“.

Jau ne už kalnų ta diena, kai ir šioje srityje sužib÷site – būkite kantrus!

���� Liūtas Agresyvų, nenusp÷jamą

žv÷rį pasl÷psite, ir aplinkiniai Jumyse matys ramų, susikaupusį, besiaukojantį kitų labui žmogų. Jei pajutote, kad nebegalite gyventi taip, kaip iki šiol, imkit÷s permainų. Prad÷kite nuo atsisveikinimo su senais, tik slogią nuotaiką keliančiais daiktais ir prisiminimais.

Mergel÷ Neišsišokite. Būsite labiau

vertinamas už kuklumą ir santūrumą, negu bandymą atsistoti kitų priešaky. Kuo mažiau reaguokite į bandymus kaišioti pagalius į jūsų ratus, pasitaikius progai tiesiog pakeiskite žmonių ratą. Tai išeis jums tik į naudą. Sutelkite d÷mesį į dvasinį tobul÷jimą, savęs paieškas.

Svarstykl÷s Jūsų galva bus atvira

naujoms id÷joms, tik sp÷kite jas visas apdoroti. Nenuo-stabu, jei tapsite lyderiu ar “kompanijos siela”. Galite pamatyti, ko verti jūsų draugai. Nesijaudinkite, jei draugai buvo netikri ir juos prarasite, nepajusite didelio nuostolio. Nors svarstykl÷s linkusios neapsispręsti, tačiau ypatingų rūpesčių, o ypač širdies reikaluose, netur÷tų kilti.

� Skorpionas

Tai visomis prasm÷mis Jūsų laikas! Jums nereik÷s didelių pastangų, kad spinduliuotum÷te žavesiu ir charizma. Priešininkus nugal÷site ne agresijos, o išmintingos diplomatijos keliu. Jums pakaks energijos įveikti, regis, neįveikiamus dalykus, o profesin÷je srityje pakilti laipteliu aukščiau.

���� Šaulys Būkite savo vietoje.

Pasistenkite nereaguoti per daug impulsyviai, nes tik susidarysite apie save neigiamą nuomonę. Kaupiate j÷gas, kurios at÷jus tinkamai akimirkai prasiverš kaip ugnikalnis. O šiuo metu palankus metas pasverti nuveiktus darbus, planuoti ir kurti strategiją ateičiai.

Ožiaragis Jūsų didelis rimtumas

niekam nebekris į akis, pajusite padid÷jusį aplinkinių susidom÷jimą. Tur÷site šansą susirasti įtakingų draugų, kurie bus jums labai naudingi. Tik nepiktnaudžiaukite drau-gų malone – galite likti prie suskilusios geldos. Taigi imdami, mok÷kite ir duoti!

���� Vandenis Išbandymų profesin÷je

srityje metas. Jeigu jaučiate, kad remiat÷s klaidingais principais, nuomone, tai paskub÷kite ją pakeisti, nes galite apsijuokti! Tačiau sąžiningiems ir kantriems Vandeniams pavyks sulaukti savo triumfo valandos.

���� Žuvys Slapti priešai tampa

draugais, o Jūs kupinas toli siekiančių planų. Būsite linkęs filosofuoti, remtis kitų žmonių patarimais. Patarimas: vadovaukit÷s ne knygine išmintimi, ne šaltu protiniu mąstymu, o iš širdies plaukiančiais atsakymais.

Sudar÷: žvaigždolog÷ Dovil÷:)

Svarstykl÷s (09.24 – 10.23)

Svarstyklių planetos – Venera ir Chironas.

Medžiai: riešutmedis (09.24 – 10.13), klevas (10.14 – 10.23)

Svarstyklių ženklo augalai: piliarož÷s, vyšnios, gvazdikai, granatai, graikiški riešutai, dobilai bei našlait÷s.

Akmenys: rožinis kvarcas, chrizolitas.

Spalvos: šviesiai citrinin÷ ir pastelin÷ sm÷lio.

Aromatai: vanil÷, begonija, pipirm÷t÷, narcizas, ramun÷l÷, pušis, krapai, eukaliptas.

Bendros savyb÷s: žmon÷s, gimę po šiuo žvaigždynu, vadovaujasi grožio, har-monijos ir teisingumo jausmais. Kadangi pasižymi taktu, taurumu ir pusiausvyra, jie visada tarp žmonių. Retai teturi priešų. Veiklūs, jaučia atsakomybę už savo veiks-mus.

Po šiuo ženklu gim÷: D.Didro, F.Listas, Nyč÷, M.Lermontovas, O.Vaildas, D.Eizenhaueris, Maironis.

Pr 2 9 16 23 30

A 3 10 17 24 31

T 4 11 18 25

K 5 12 19 26

Pn 6 13 20 27

Š 7 14 21 28

S 1 8 15 22 29

„„„„„„„„SSSSSSSSaaaaaaaavvvvvvvvaaaaaaaassssssss kampaskampaskampaskampas““““ 220 kab. savaskampas@zebra.lt Redaktor÷ Dovil÷ Subačiūt÷

2006 SpalisSpalisSpalisSpalis