Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2009m. spalis, Nr. 2

Auksinis ruduo

Kaipgi spalio mėnuo galėtų praeiti be mūsų brangiausiųjų Mokytojų dienos? Žinoma, jog tai neišvengiamas dalykas... Taigi, spalio 2 dieną mūsų gimnazijos mokytojams buvo surengta šventė, kurios iniciatoriai, kaip ir kiekvienais metais, buvo dvyliktokai.

Dar prieš įžengiant į mokyklą mokytojus su obuolių pintine pasitiko jų mielieji mokinia i – dvyliktokai. O praėjus dviem pamokoms mokytojai buvo išsiųsti trumpų atostogų, kurių metu mums, ka ip jūs žinote, vieną pamoką vedė abiturienta i. Po šios išskirtinės pamokos koridoriuje buvo galima išgirsti, ka ip vieni iš naujųjų mokytojų gyrėsi savo puikiais mokiniais, o kiti susiėmę už galvų guodėsi ir aikčiojo iš nuostabos, klausdami, kaip Jūs – mokytoja i – tai ištveriate!

Vėliau mokytojai buvo pakviesti į restoraną „Auksinis ruduo“, kuriame prisiklausė galybės pagyrų ir padėkų, muzikos, pažiūrėjo puikių pasirodymų. Visą laiką svečiai buvo vaišinami restorano gardumynais ir puikia i aptarnaujami padavėjų, kurie lakstė prie stale lių klausinėdami, ar ko netrūksta. Žinoma, jog negalima buvo nepastebėti vieno iš stalelių, prie kurio sėdėjo mūsų brangiausie ji kūno kultūros mokytoja i drauge su fiziku R.Miknevičiumi ir chemiku V. Jaruševičiumi. Jie buvo itin aktyvūs nuo pat restorano atidarymo . Pro mūsų akis nepraslydo ir naujasis istorikas J. Alekna, kuris po salę lakstė su fotoaparatu rankose ir stengėsi įamžinti kiekvieną akimirką. Savo žodį ir padėką tarė naujasis direktorius A. Bučnys, kuris padeklamavo labai gražų eilėraštį, anot jo, sakytą prieš 25 metus ta pačia proga. Taip pat visiems buvo labai įdomu pasiklausyti kalbos, kurią sakė naujoji gimnazijos prezidentė A. Arlauskaitė. Šventės metu kai kuriems mokytojams įte iktos padėkos už puikų darbą, o vėliau paskelbtas ir geriausias mokytojas. Juo tapo chemikas V.Jaruševičius, antroje vietoje palikęs lietuvių kalbos mokytoją J. Kriščiūnienę, o trečioje – matematikę V. Staškevičienę.

„Mokytojas yra šviesos, išminties ir gėrio nešėjas,“ – kalbėjo Akvilė. Taigi, mie lieji mokytojai, dar kartelį reiškiame Jums pačią didžiausią padėką už visą šviesą, išmintį ir gėrį, kurį mums suteikiate. Žinome, jog kartais tai būna labai sudėtinga, bet... juk ką mes be Jūsų darytume? AČIŪ.

Deimantė Stulgytė, 2gc Gailės Juknytės (2gc) ir Juliaus Aleknos nuotraukos

2

Pradinukų rudenėlis

Įpusėjus rudeniui mūsų mokykloje buvo surengta „Rudenėlio“ šventė. Joje dalyvavę pradinukai kūrė įvairius darbelius parodai iš daržovių, dainavo dainas ir deklamavo eilėraščius, minė mįsles. Šventė buvo labai linksma ir jauki.

Be abejo, kartu su pradinukais buvo ir jų mokytojos. Taigi 2b klasės mokytoją Renatą Kazlauskienę , daugiausiai prisidėjusią prie šios šventės organizavimo, ir nusprendžiau pakalbinti.

–Ar noriai mokiniai kūrė darbelius parodai? Ar Jūs jiems padėjote?

–Taip, vaikai labai laukė šios šventės, noriai kūrė darbus. Žinoma, aš jiems patardavau.

–Kas Jums paliko didžiausią įspūdį iš šventės?

–Labai patiko pati šventė, mokiniai gražiai dainavo. Tokių gražių dainų jau seniai esu girdėjusi.

–Ar ir ateityje ketinate rengti tokias šventes?

–Taip, žinoma, mes jas rengsime, jeigu mokiniai norės. O mokiniai visada nori tokių švenčių kaip ši.

–Ką palinkėtumėte mokiniams? –Dar didesnio išradingumo ir siekti geriausio.

Kadangi šventėje sukiojosi daug pradinių klasių mokinių, pakalbinau vieną gražią mergaitę.

–Kokie įspūdžiai iš šventės? Kas labiausiai patiko?

–Šventėje buvo linksma. Labiausiai patiko klausytis, kaip kiti mokiniai dainuoja, o kai aš buvau scenoje ir skaičiau ištrauką, man per kūną bėgiojo šiurpuliukai, nes buvo labai baisu.

–Ar patiko ruošti darbelius parodai? –Labai patiko, nes galėjau dar artimiau

pabendrauti su draugėmis.

–Ar norėtum ir daugiau tokių renginių?

–Taip, norėčiau, nes man tokios šventės labai patinka.

–Ką palinkėtum mokytojoms ir bendraamžiams?

–Mokytojoms norėčiau palinkėti, kad gerai mokytų vaikus ir kad juos mylėtų. Bendraamžiams – kad gerai mokytųsi ir būtų linksmi.

–Ačiū už atsakymus .

Ieva Mocevičiūtė, 7d Ievos Borutaitės (3gc) nuotraukos

_________________________

Sveikiname!

Nors dar tik spalis, bet jau galime pasidžiaugti puikiais mūsų gimnazijos moksleivių laimėjimais. „Kalbų kengūros“ konkurse , vykusiame pavasarį, puikiai pasirodė

Augustas Brazauskas (5a), Erika Juškytė (5a),

Vaiva Kavoliūnaitė (5b), Tautvydas Binkauskas (5b),

Paulius Jonaitis (5b), Simas Čeponis (5b),

Rugilė Jurevičiūtė (7a), Motiejus Kasparavičius (8d), Tautvydas Misevičius (1gc),

Laura Pocevičiūtė (1gc), Elena Padgurskaitė (1gc),

Nerijus Jonaitis (3gc), Tomas Klimas (3gd).

Vertimų konkurso „Tavo žvilgsnis“ nugalėtojai:

Laura Pocevičiūtė (1gc), Auksė Virbašiūtė (1gd),

Lina Dapkutė (2gc), Viktorija Kardelytė (2gc),

Solveiga Žibaitė (3ga), Paulina Gudaitytė (3gb), Akvilė Arlauskaitė (3gc).

Sportinių šokių varžybose „P. Janulevičiaus

taurė – 2009“ 4a kl. mokinys Paulius Bružikas vaikų VI gr. iškovojo 1 vietą, 5 kl. mokinys Danielius Jurčiukonis – 2 vietą, vaikų IV gr. – 3a kl. mokinys Nedas Blinstrubas ir 3b kl. mokinė Laura Mačiūtaitė – 1 vietą.

Lietuvos kartingų čempionate mūsų 4g. kl. moksleivis Ignas Gelžinis tapo nugalėtoju ir šiuo metu atstovauja Lietuvai Italijoje vykstančiose tarptautinėse kartingų varžybose.

Sveikiname visus šiuos šaunuolius!

3

Nauja prezidentė ir taryba jau dirba

Paskutinę rugsėjo savaitę visi stebėjome įnirtingą kandidatų į mokinių tarybą ir prezidento postą kovą. Girdėdami, kaip mokiniai savo mintis ir idėjas dėstė debatuose, kiekvienas išsirinkome savo favoritą ir paskutinę rugsėjo mėnesio dieną skubėjome balsuoti.

Balsuotojų sulaukta tikrai daug – net 561 moksleivis! Balsų tikrinimo komisija turėjo sunkumų tvarkydamasi su tokia rinkėjų gausa. Kiekvienas norėjo kuo greičiau balsuoti už pasirinktą kandidatą.

Patys kandidatai, nors ir tikėjo savo pergale, neslėpė jaudulio. „Šiemet kandidatai tikrai rimti, todėl ir konkurencija didelė“,– pasisakė viena iš kandidačių.

Žinoma, paklausėme ir rinkėjų, kokios jų nuotaikos per rinkimus. Bene kiekvienas nekantravo sužinoti rezultatus, nors ir buvo įsitikinęs, kad būtent jo kandidatas bus išrinktas. Taip pat daugeliui patiko eiti į balsavimo kabinas. „Visai kaip tikruose rinkimuose“,– džiaugėsi balsavę moksleiviai.

Spalio 1-ąją jau žinojome naujosios tarybos narius ir naująją gimnazijos prezidentę. Ja tapo Akvilė Arlauskaitė (204 balsai). Aušra Liutikaitė surinko 188 balsus, Tomas Maluška – 160 balsų. Po spalio pradžioje vykusių nedidelių apmokymų direktorius pasveikino naująją mokinių valdžią ir sakė lauksiąs naujų jos pasiūlymų ir draugiško bendradarbiavimo. Naujoji mokinių taryba ir prezidentė darbą pradėjo jau spalio viduryje.

Tad sveikiname naujosios mokinių tarybos narius. Jais tapo:

Karolis Žemaitis, 3gd (261 balsas), Deivis Laurinavičius, 3gd (261 balsas),

Aušra Liutikaitė, 3gb (245 balsai), JustinaTarvydaitė, 3gd (213 balsų), Birutė Grigaitytė, 3gd (201 balsas),

Gintarė Kriuogaitė, 3gd (198 balsai), Milda Zorskaitė, 1gb ( 197 balsai), Austėja Žvirblytė, 1gc (187 balsai),

Vidmantas Rušinas, 3gd(184 balsai), Rūta Šlapikaitė, 2gc (181 balsas).

Ir, žinoma, naująją gimnazijos prezidentę Akvilę.

Visiems linkime sėkmės ir laukiame įdomių akcijų, idėjų ir t.t.

Justina Mizeraitė, 3gd Ievos Borutaitės (3gc) nuotraukos

________________________

Laukiame

Lapkričio 16-oji – Tarptautinė tolerancijos diena. Šia proga mūsų gimnazijos vestibiulyje mokiniai ir mokytojai dėlios didelę T raidę, nes ši raidė yra Tolerancijos dienos simbolis. Šalia raidės bus paruošta dėžutė, į kurią mokiniai ir mokytojai įmes užrašytus žodžio tolerancija sinonimus. Dienos pabaigoje išrinksime 3 populiariausius žodžius. Vėliau šie žodžiai bus aptariami etikos, pilietiškumo pagrindų pamokose, per klasių valandėles.

Tolerancijos diena nebus pamiršta ir per pamokas : istorijos mokytojai vykdys projektą 3–4g. kl. „Būsiu

tolerantiškas“; etikos/tikybos pamokos 6–2g. kl. bus skirtos

tolerancijos temai; anglų kalbos pamokose 7–4g. kl. vyks diskusijos „A

guide to good manners“; lietuvių kalbos pamokose 5–6 kl. mokiniai diskutuos

tema „Ar mokame būti tolerantiški?“ Reportažas iš Tolerancijos dienos – kitame

numeryje.

4

Mūsų gyvenimo džiaugsmas

Lietuvių kalbos žodyne rašoma, kad draugas – tai asmuo, su kuriuo palaikomi artimi, pasitikėjimu, meile pagrįsti santykiai. O ką apie draugus sako mūsų žodynas? Ar susimąstome, koks didžiulis turtas yra draugai? Ką mes darome, kad juos išsaugotume?

Paauglystėje, o vėliau ir jaunystėje draugai tampa nepamainomais gyvenimo palydovais. Su jais, jų pagalba ir žodžiu keliaujame per gyvenimą. Jie ištiesia ranką, jei parklumpame, padeda mums atsikelti ir toliau eiti pirmyn. Dažnai draugų nuomonė tampa svarbesnė ir už tėvų, ir už kitų artimųjų.

Su draugais linksma. Mes einame į kiną, juokiamės iš tų pačių dalykų, niurname prieš tuos pačius mokytojus, rytais norime miego, o stovėdami kaip niekad ilgoje eilėje valgykloje gurgiant pilvams galvojame, kaip norime valgyti. Mano išvardyti dalykai toli gražu ne visi, ką patiriame kartu su savo draugais. Manau, kiekvienas, paprašytas išvardyti gražiausias savo gyvenimo akimirkas, praleistas su draugais, net nedvejodamas galėtų papasakoti begales linksmų ir kurioziškų nutikimų.

Gyvenimas greitas, judrus, nestovintis vietoje. Šuoliuojame per jį nesustodami, dažnai net neatsigręždami, nesusimąstydami apie daugelį dalykų. Taigi, ar susimąstome, kokie draugai supa mus? Ką jie mums reiškia? Ar esame laimingi, kad juos turime? Apsidairykime. Tikriausiai mus supa ne vienas žmogus, kurį galėtume pavadinti draugu. O dabar įsivaizduokime, kad visų jų nebėra. Ką tada darytume? Kaip manote, ar nepasimestume? Dažnam būtų beprotiškai liūdna ir nyku, atrodytų, jog kažkas atėmė dalį mūsų gyvenimo, prisiminimų. Atrodytų, kad pasaulyje nebeliko nieko gražaus ir gero. O kodėl? Juk draugai ir yra mūsų gyvenimo juokas ir džiaugsmas. Turtingas ne tas, kuris turtingas pinigų, o tas, kuris turtingas draugų.

Geriausi draugai bus tik tie, kurie gyvenime stovės petys petin ir taip palaikys vienas kitą. Aš turiu tikrų draugų, o tu? Linkiu branginti tuos, kurie šalia!

Testas „Koks tu draugas?“ Pasirink tau tinkančius atsakymus.

1.Jei kitame gyvenime galėtum būti šuo, kokią veislę pasirinktum?

a) spanielio, b) auksaspalvio retriverio, c) dalmatino. 2.Jei draugas valandėlę tave paliktų vieną

kambaryje. Tu: a) kruopščiai „peršukuotum“ jo daiktelius (juk tokia

proga), b) pasižiūrėtum, kokias knygas jis skaito, c) įsijungtum ausinuką ir valandėlę „išskristum į

kosmosą.“ 3.SOS! Tavo draugas pateko į rimtą bėdą. Ar jam

padėsi? a)taip, nes kada nors ir jis turės atsilyginti tuo pačiu, b) be kalbų – taip, taip, taip, c) padėsiu, jei tik mano horoskopas tai leis... 4.Po savaitės tavo draugo gimtadienis. Ką jam

padovanosi? a) kompaktinę plokštelę, kurią gavau dovanų, bet ji

man nepatinka, b) kokią nors knygą, c) pakabuką su jo Zodiako ženklu. 5.Draugas tau padovanojo laimingą loterijos bilietą.

Tu: a) apdairiai nutylėsi šį faktą, b) pasidalysi laimėjimu su draugu, c) pagalvosi, kad taip buvo lemta būtent tau, o ne

jam. 6.Kas ant tavo sportinių marškinėlių? a) kietas posakis, b) mėgstamos grupės atributika, c) skaičiai, numeriai, mistiški ženklai... 7.Ką veiki su draugu prie kompiuterio? a) naršai kartu po internetą, b) bendrauji per „Skype“, c) žaidžiate „Žvaigždžių karus“ ar kitus

kompiuterinius žaidimus. Na, o dabar suskaičiuok, kokių raidžių surinkai

daugiausia.

Nukelta į 6 puslapį

5

„Įdomiausia, kai iš krosnies išimi“

Šį kartą talentų puslapis netradicinis – jame kalbiname ne moksleivius, o mūsų gimnazijos dailės mokytoją – keramikę Virginiją LAUŽADIENĘ. Kodėl? Paskaitykite ir sužinosite .

–Mūsų mokykloje dirbate jau vienuoliktus metus. Kaip pradėjote čia dirbti?

–Išties niekada negalvojau dirbsianti mokykloje, taip tiesiog susiklostė. Pradžioje, porą metų, dirbau tik kaip keramikė – pradinukams vedžiau dailės būrelį, dar po metų gavau mokyti penktokus ir netgi vyresnius.

–Ar sunku dirbti mokykloje? Ar jaučiate, kaip keičiasi mokiniai laikui bėgant?

–Mokykloje dirbti sunku. Kiek pamenu, mokiniai visada buvo gan drąsūs, gan triukšmingi. Jaučiasi, kaip po truputį tai dar stiprėja. Palyginus su mano mokyklos laikais – skiriasi kaip diena ir naktis. Žinoma, prisimenu ir tuos gabesnius mokinius ir, matydama, kad jie ir dabar eina tuo keliu, pagalvoju, kad gal ir aš kažkuo prisidėjau paskatindama, pagirdama.

–Žinome, kad dirbate ne tik mokykloje. Kokia dar veikla užsiimate?

–Anksčiau dirbau su archeologais, piešdavau jų radinius. Dabar tuo užsiimu tik periodiškai. Teko prisidėti prie archeologinių kasinėjimų Marvelės kapinynuose – piešiau daugybę radinių, kurie dabar yra Mindaugo Bertašiaus knygose. Tai buvo labai įdomus darbas.

–Kodėl pasirinkote būtent keramiką? –Kuomet mokiausi, buvo poreikis piešti, lankiau

dailės mokyklą – mokiausi grafikos ir turėjau tikslą įstoti į tuometinį Dailės institutą. Bandžiau net dukart, ten buvo didžiulis konkursas, stojantieji buvo baigę meno

mokyklas. Tada man katedros vedėjas pasakė, kad į keramiką tai tikrai įstosiu. Turbūt tai mane ir pastūmėjo. Kaip nemaniau, kad dirbsiu mokykloje, taip niekada negalvojau ir apie keramiką.

–Dabar Keramikos muziejuje vyksta Jūsų paroda. Papasakokite apie ją plačiau.

–Taip, paroda vadinasi „Angelo žvilgsnyje“. Joje dalyvauja dar 13 menininkų, o aš labai atsitiktinai ten patekau, tiesiog viena keramikė pakvietė, pasiūlė ir sudalyvavau. Pačiai parodai mintis diktuoja pavadinimas, sudaro kažkokį įspūdį. Temos pavadinimas kartais reikalingas, kad tave nukreiptų tam tikra linkme. Tiesa, gaila, kad nebuvo daug laiko parodai pasiruošti.

–Kuris darbo etapas Jums pats įdomiausias? Gaminimas, darbo pristatymas...? –Įdomiausia, turbūt, kai iš krosnies išimi. Nulipdžius nežinai, kas išeis, kitą kartą ir suskyla, ir glazūra ne tokia pavyksta, o kartais ji kaip tik – pataiso darbą. O tada tai džiaugsmas.

–Dažniausiai kuriate „pagauta“ įkvėpimo? –Dažniausiai kuriu vasarą. Tai yra man laisvas

laikas, beje, neturiu sąlygų, kad galėčiau dirbti ištisus metus. Taip jau yra su tuo moliu, mažus dalykus galima lipdyti visada, o didesniems reikia laiko ir vietos. Darbai visada reikalauja daug jėgų, laiko, minčių. Visada galvoju, ką daryti – vaikštau kur ir mintys vis ateina.

–Koks būtų Jūsų palinkėjimas kuriantiems moksleiviams?

–Linkiu stebėti gamtą, susikaupti ir kviečiu ateiti į dailės būrelį.

–Ačiū mokytojai ir kviečiame visus užsukti į Keramikos muziejų (Rotušės a.) iki lapkričio 15 d.

Sandra Kybartaitė ir Justina Mizeraitė, 3gd Nuotraukos iš asmeninio albumo

6

„Tyrėjų naktis 2009“ Kam? Kaip? Kur?

Rugsėjo pabaigoje ne kartą girdėjote minint renginį „Tyrėjų naktis 2009“. Kam tai skirta? Koks tai renginys?

Ši labai įdomi ir turininga naktis vyksta vos kartą per metus. Tai – žymus tarptautinis renginys, skirtas plačiajai visuomenei: studentams, moksleiviams, mokslininkams ir ne tik. Šios idėjos tikslas – supažindinti visuomenę su naujausiais mokslo pasiekimais, parodyti, kad mokslininkas – normalus žmogus, turintis savo gyvenimą ir visai netrokštantis civilizacijos žūties . Šiais metais renginys plačiai aprėpė ir Lietuvos miestus bei miestelius.

Didžiausi ir įdomiausi renginiai vyko Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir, žinoma, Kaune. Mums, smalsiesiems, duris tądien atvėrė net penki universitetai. Naktinę programą smalsuoliams kūrė keturi pirmieji partneriai, plačiai atvėrę savo Botanikos sodų duris. O kur buvome mes, aktyvūs gamtos mylėtojai, ir ką ten sužinojome..?

Niekaip negalėjom praleisti progos aplankyti LŽŪU ir sužinoti, kaip tausoti aplinką mažiau ją teršiant degalų atliekomis. Kokia išeitis? Ogi biodyzelinas. Naudojant jį aplinkoje sumažėja angliavandenilių kiekis, mažėja išmetamo anglies monoksido kiekis, šie unikalūs degalai gamtoje natūraliai suyra. Visa tai išgirdo smalsiausieji mūsų mokyklos moksleiviai, dalyvavę viešojoje paskaitoje.

Vėliau, pradedant leistis saulei ir kylant nakties vėsai, sėdom į autobusiuką ir su universiteto studentais leidomės į Novaraistį stebėti gervių skrydžio saulėlydžio atokvėpy. Unikalus ir nepakartojamas vaizdas. Ir visa tai – „Tyrėjų nakties 2009“ programos dalis. Po to sėdom prie laužo, kepėm dešreles,

atsakinėjom į klausimus, varžėmės tarpusavyje, kol galų gale nugalėjo draugystė.

Užgesus laužams sėdom į autobusą ir keliavom į Kauno botanikos sodą. O ten regėjom tikrai daug: ir mažuosius Lietuvos talentus scenoje, ir jaunuosius chemikus su mėgintuvėliais rankose, ir jau suaugusius dėstytojus, rodančius naujausias technologijas. Pabuvom trumpai, neužtrukom ilgai . Namuose mūsų jau laukė minkštai paklotos lovos, tad skubėjome į jas...

Šiltai ir su dideliu užsidegimu sužinoti dar daugiau palydėjome šią tikrai įspūdingą mokslo naktį ir laukiame jos sugrįžtant. Didelė padėka renginio organizatorių kolektyvui, mokytojai I. Gronskienei nuo mūsų – ir mažesnių, ir didesnių. Čia buvo taip, o kaip buvo ten, papasakos kiti . O mes laukiam kitos Tyrėjų nakties!

Lina Jankauskaitė, 2ga Irenos Gronskienės nuotraukos

________________________

Atkelta iš 4 puslapio

Testas „Koks tu draugas?“

Daugiausia A: Oi, brolyti! Ak, sesele! Panašu į tai, kad sėkmingai

manipuliuoji savo draugais. Jei žinai, kad ateityje galėsi išpešti sau naudos, tikrai moki būti draugiškas ir lipšnus. Atspėk, kas apie tokius draugus sakoma? Kad jie – veidmainiai, palaižūnai. Bet nėra dar taip blogai. Jei sugebėtum užgniaužti tą savąjį AŠ, MAN, MANO, galėtum tapti visai geru draugu... Pamėgink!

Daugiausia B: Rodos, jau matau aureolę virš tavo galvos? Gal tu

šventasis? Draugai tau tokie svarbūs. Šoktum į ugnį be gaisrininko kostiumo, be guminių batų pereitum vandenynus, kad tik išgelbėtum juos. Padedi negalvodamas ir nesitikėdamas, kad kada nors jie atsilygins tuo pačiu. Tu tikras šaunuolis, bet... Yra vienas BET... Taip jiems aukodamasis turėtum įsitikinti, ar draugai nuoširdžiai vertina tavo pastangas. Ar jomis nesinaudoja?

Daugiausia C: Esi ištikimas draugas, bet tik tiems, kuriuos... tau

išrinko žvaigždės. Domiesi horoskopais ir žinai, kad ne kiekvienas gali tikti tau į kompaniją. Tai kam dar tuščiai švaistyti laiką „klijuojant“ draugystę? Ajajai... Juk kartais žvaigždės klysta. Verčiau pasiklausyk, ką sako tavo širdis. Ji visada teisi.

Ieva Paužaitė, 2gb

7

Vėjas niekdarys

Gyveno kartą vienišas vėjas. Neturėjo jis draugų, neturėjo su kuo pabendrauti, pažaisti, palakstyti. Taip ir ganydavo jis debesis per dienas. Bet vieną dieną jis nusprendė viskam galą padaryti, ką nors gero gyvenime nuveikti, daugiau pasaulio pamatyti...

Nieko nelaukdamas jis iškeliavo, kur akys matė. Keliavo jis per kalnus, ežerus ir upes, kol pamatė ant kalnelio malūną. Tik žiūri – išėjęs žmogelis žvalgosi į dangų ir dejuoja:

–Nagi! Kur tas vėjas pasidėjo? Kaipgi aš be vėjo grūdus sumalsiu?

Vėjas įkvėpė oro ir papūtė, o malūnas ir pradėjo suktis. Malūnininkas pažiūrėjo į dangų ir sušuko:

–Ačiū tau, vėjau! Vėjas nudžiugo: –Na, jeigu jam patiko, tai galiu dar papūsti. Įkvėpė daug daug oro ir iš visų jėgų papūtė. Tik

triokšt! Ir perlūžo vienas sparnas! Kad pradėjo malūnininkas dejuoti, nuostolius skaičiuoti, vėjui kumščiais mojuoti. Išsigando vėjas ir kaip spruko! Dar ilgai vėją sąžinė graužė, jis norėjo kitais gerais darbais savo kaltę atpirkti.

Keliavo vėjas toliau ir atkeliavo į kaimą. Švietė saulė, buvo karšta. Žiūri vėjas – skundžiasi žmonės, kad jiems karšta. Atpūtė vėjas debesų ir saulę uždengė. Žmonės jau apsidžiaugė, bet staiga prapliupo lyti, pradėjo žmonės pykti – kad spruko vėjas.

Nukeliavo vėjas toliau, nuliūdęs ir visai vilties netekęs ką nors gero nuveikti. Staiga pamatė jis liūdną vaiką ir šalia jo gulintį aitvarą. Vėjas lengvai įkvėpė, papūtė ir aitvaras lengvai pakilo. Vaikas krykštaudamas šokinėjo. Kai vėjas pamatė, koks vaikas laimingas, jam taip gera širdy pasidarė.

Taip ir keliauja vėjas po pasaulį gerus darbus darydamas. Malūnus suka, aitvarus laido, o jeigu labai karšta, tai vėsaus vėjo papučia ir visi laimingi būna…

Augustė Kaknevičiūtė, 6c

٭ ٭ ٭ ٭Keistoji šalis

Kartą aš užmigau ir patekau į kažkokią vietą. Tenai

viskas atvirkščiai: vaikštau ant debesų, nekvėpuoju, nes nėra oro, valgau tik saldainius, žmonės vaikšto rankomis, o valgo su bamba, klauso su burna, mato su ausimis. Keisčiausia, kad visi žmonės matomi tik tada,

kai šviečia mėnulis. O kai šviečia saulė, jie išnyksta. Nuėjau į ledų parduotuvę ir užsisakiau vieną ledų porciją, bet atnešė šimtą ledų porcijų.

Ir nespėjau pagyventi – atsikėliau. Kitą dieną nuėjau į parduotuvę ir paprašiau šimto porcijų ledų, bet davė tik vieną.

Geriau gyventi sapne!

Donata Petkevičiūtė, 4a

٭ ٭ ٭ ٭Vandens pilis sausumoje

Aš esu vandens pilies karys. Čia be darbo neliksi,

išskyrus naktį. Vandens pilis yra jūros dugne. Štai kas kadaise įvyko. Vandens pilies gyventojai

negali būti sausumoje, nes išgaruotų. Jie maitinasi jūros gėrybėmis. Dėl to kartais reikia kovoti ir su paties velnio pilies tarnais.

Velniui atsibodo mūsų mūšiai ir jis sumanė mus išstumti į sausumą. Kaip tarė, taip ir padarė. Jau pradėjo mūsų pilį kelti į jūros paviršių. Žvalgai iškart pamatė, kad mes kylame į sausumą. Jie tuoj pranešė karaliui Antui. O karalius Antas buvo Neptūno draugas, jis tik pūstelėjo ragu, kurį buvo davęs pats bičiulis Neptūnas.

Neptūnas, išgirdęs pagalbos šauksmą, kaip žaibas atlėkė į vandens pilį. Karalius Antas papasakojo jam savo bėdas. Neptūnas davė Antui stebuklingus miltelius ir pasakė:

–Saugok šiuos miltelius. Kai velnias iškels jus, mesk juos į pilies sieną ir ji vandens burbulu bus apsaugota.

Taip taręs jis viesulu išlėkė iš vandens pilies, nes velnias jau kėsinosi ir jį iškelti. Velnias pasakė:

–Na ir kas, kad Neptūno neiškelsiu, bet vandens pilis neišsisuks.

Vos tik iškėlė velnias pilį į jūros paviršių, karalius Antas metė miltelius į pilies sieną. Ta iškart vandens burbulu apsigaubė. Ką velnias tuomet darė, nežinau, nes buvau pilyje su kitais.

Jūra mus nuplukdė į paplūdimį, kur buvo labai karšta. Burbulas jau pradėjo garuoti, o po kiek laiko išvis išgaravo. Laimė, kad spėjau į vandenį įšokti, nes būčiau išgaravęs kaip ir kiti.

O apdžiūvusios pilies griuvėsiai ligi šiol išlikę.

Gytautas Kazlauskas, 4a

8

Laikraštį leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis

Sveiki visi!!!

Jau spalis, gražus mėnuo, tiesa? Tad ir šis laiptažodis toks pat gražus...☺ Tikimės, kad su teisingais atsakymais skubėsit į 405 kab., stengsitės laimėti prizų!

Štai praėjusio mėnesio nugalėtojai (sveikinam juos!):

Gustė Kalanavičiūtė (6b), Gerda Kulaitytė (5a), Joana Šileikaitė (5a),

Iveta Liaudanskaitė (6d), Ugnė Liaudanskaitė (5a).

Iš pabirusių raidžių sudarykite žodžius ir surašykite juos į dešinę brėžinio pusę. Teisingai sudėlioję raides iš paryškintų langelių gausite žodį.

1.GAMASAP 2.RAŠLAIKTIS 3.KOSLAM 4.TISONĖS 5.TIKASAN 6.ROKAMANAI 7.GININĖPI 8.KATIORĖ 9.JOSINAS

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Greta Rapalavičiūtė, 2gc ____________________________________________

Įdomybės

Mitų griovėjai sukonstravo dažų pistoletą, iššaunantį 1100 „kulkų“ vienu metu ir nutapantį Moną Lizą per akimirką.

Šokoladas žudo šunis. Jis veikia šunų širdį ir nervų sistemą. 100g šokolado nedideliam šuneliui gali būti mirtina dozė.

Buliai neskiria spalvų. Dėl to jie dažniausiai puola banguojantį matadoro apsiaustą nepriklausomai nuo to, kokios jis spalvos.

Visi 17 karalienės Anos vaikų mirė anksčiau už ją. Bitės turi 5 akis. Trys mažos akys yra bitės galvos viršuje, o dvi

didelės – priekyje. Žmogaus šlaunies kaulai yra stipresni už betoną. Nuo trisdešimties metų žmogus pradeda po truputį mažėti. Mėnesyje, kuris prasideda sekmadieniu, vienas penktadienis visada

bus 13 diena. Blusa gali nušokti atstumą, 350 kartų viršijantį jos kūno ilgį. Tai tas

pats, jei žmogus peršoktų futbolo stadioną. Stručio akys yra didesnės už jo smegenis. Kas ketvirtas amerikietis yra pasirodęs per televiziją. Norint kietai išvirti stručio kiaušinį reikia 4 valandų. Norint iki saulės nuvažiuoti automobiliu, reiktų 150 metų. Los Andžele automobilių yra daugiau negu žmonių. Ilgiausiai skridęs viščiukas skrido 13 sekundžių. Moters širdis plaka greičiau nei vyro. Ajovos valstijoje (JAV) bučinys negali tęstis ilgiau nei 5 minutes.

–Na, ir kaip mano metodas nuo

nemigos? Veikia? –Vis skaičiuoju. Pavyzdžiui,

vakar suskaičiavau iki 367 899!!! –Ir užmigote? –Ne. Jau buvo laikas keltis.

Žmona dūsauja: –Kaip viskas įgriso! Noriu imtis

kažko ypatingo, ko nors, ko dar nesu dariusi…

–O, tai labai gerai!– atsiliepia vyras.– Suadyk man kojines.

Duktė nesutaria su sužadėtiniu ir skundžiasi motinai:

–Mama, ką daryti? Kai mudu susitinkame, Justinas visada man įteikia nuvytusių gėlių.

–Liaukis galų gale vėluoti į pasimatymus.

–Ką mezgi, močiute? –Megztinį, vaikeli. –O kodėl taip skubi? –Noriu suspėti, kol nesibaigė šis

siūlų kamuolėlis…

Važiuoja autostrada ūkininkai.

Vyras ir klausia žmonos: –Ko ta mūsų karvė bėga tokiu

greičiu kaip ir mes ir mirkčioja akim?

Žmona atsako: –Petrai, posūkį daro.

–Daktare, ar mano operacija

buvo sėkminga? –Atleisk, Jonai, aš Šv. Petras...

Pianistas sako draugei: –Šį vakarą aš grosiu tik tau. –Nebūk toks pesimistas, tikrai

ateis ir daugiau žmonių.

–Kodėl liūdi kalendorius? –Nes jo dienos suskaičiuotos!

Puslapį parengė Kamilė Gruduls ir Gabrielė Svėržaitė, 6c