VALSTYBĖS KONTROLĖS 2020 M. VEIKLOS PLANAS · 2020-01-31 · 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ

2

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2020 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. VE-8 2020 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. VE-129 redakcija

VALSTYBĖS KONTROLĖS 2020 M. VEIKLOS PLANAS

2020 M. VALSTYBĖS KONTROLĖS VEIKLOS PLANAS


2

Valstybės kontrolė – Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija, kuri, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, vienu metu vykdo aukščiausiosios audito, Europos Sąjungos investicijų audito ir biudžeto politikos kontrolės institucijų funkcijas.

Aukščiausioji audito institucija Finansinio (teisėtumo) auditų metu vertiname audituojamo subjekto metinių konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumą, lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumą. Veiklos auditų metu vertiname audituojamo subjekto viešojo ir vidaus administravimo veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu (žr. II skyrių „Valstybinio audito programa“). Europos Sąjungos investicijų audito institucija Atlikdami auditus vertiname 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtą valdymo ir kontrolės sistemą ir Europos Komisijai deklaruojamų lėšų tinkamumą (žr. III skyrių „Europos Sąjungos fondų investicijų auditai“). Biudžeto politikos kontrolės institucija Vykdome Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėseną (žr. IV skyrių „Išvados, vykdant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas“).

Institucijos veiklos planas sudaromas taip, kad būtų įgyvendintos visos įstatymais ir kitais teisės aktais Valstybės kontrolei pavestos funkcijos bei apimtos rizikingiausios viešojo sektoriaus veiklos sritys. Valstybiniai auditai į programą įtraukiami atsižvelgus į jų svarbą valstybės strateginių tikslų, rodiklių pasiekimui, įvertinus rizikos mastą valdomų lėšų ir turto dydžiui, išgirdus Seimo komitetų ir kitų viešojo sektoriaus institucijų, nevyriausybinių organizacijų stebimas problemas, atsižvelgus į rizikos aktualumą ir galimybę ją išnagrinėti, pasitelkus profesinį vertinimą. Daugiausia dėmesio skiriama klausimams, kurie aktualūs didelei daliai visuomenės ir susiję su įsisenėjusiomis, sisteminėmis viešojo sektoriaus problemomis. Išsprendus jas, teigiamas poveikis būtų juntamas ne vienoje viešojo sektoriaus srityje, pokyčius pajustų visi šalies gyventojai.



3

I. SKYRIUS PRIORITETINĖS VEIKLOS SRITYS

Įvertinę ankstesnių metų patirtį ir sukauptas žinias apie Lietuvos viešojo sektoriaus problematiką, išanalizavę plėtros kryptis ir pasiektus rodiklius, tarptautinių organizacijų Lietuvai teikiamas rekomendacijas, tęsiame pasirinktų penkių prioritetinių veiklos sričių analizę atlikdami valstybinius auditus, vykdydami atliktų auditų rekomendacijų stebėseną ir inicijuodami viešas diskusijas, konferencijas. Bendradarbiaudami su Konkurencijos taryba, Generaline prokuratūra, Specialiųjų tyrimų, Finansinių nusikaltimų tyrimo, Viešųjų pirkimų tarnybomis, kitomis nevyriausybinio ir viešojo sektoriaus institucijomis, akademine bendruomene, kartu stebime rizikas ir siekiame pokyčių šiose veiklos srityse.

Aukščiausiosios audito institucijos prioritetinės veiklos sritys 2020 m.

Savo veiklą vykdome planingai, tačiau suprantame, kad viešajame sektoriuje visada vyksta pokyčiai, kurie gali lemti neteisėto ir neefektyvaus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo rizikų atsiradimą. Esame pasiruošę peržiūrėti institucijos veiklos planą ir, įvertinę problemos svarbą, jos mastą, įtaką strateginiams valstybės siekiams, tarptautiniams įsipareigojimams, papildyti ar koreguoti patvirtintus darbus, kad būtų pasiektas didžiausias teigiamas ir veiksmingas poveikis valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai, į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui.

#COVID-19: Pasitelkę rizikų vertinimo modelį atnaujinome planą, kuriame bus 2020 m. baigiamų darbų, pažymėtų COVID-19 žyma ir susijusių su Vyriausybės priimtų sprendimų ir atsako į COVID-19 priemonių vykdymu.

Siekdami iš anksto reaguoti į gaunamus signalus, norime atkreipti dėmesį į kitas sritis, kuriose vyksta reikšmingų pokyčių, o netinkamas jų valdymas gali turėti neigiamų pasekmių ateityje:

Vaiko teisių apsauga ir globa. 2018 m. liepos 1 d. pradėta nauja vaiko teisių apsaugos sistema yra tobulinama – naujos teisės aktų nuostatos įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d., taip pat iki 2020 m. pabaigos turi būti įgyvendinta institucinės vaikų globos pertvarka. Šie pokyčiai vykdomi siekiant užtikrinti saugią

Švietimas

Viešasis valdymas

Ikimokyklinis ir bendrasis ugdymas Profesinis mokymas Aukštasis mokslas

Valstybės vykdomų funkcijų ir teikiamų paslaugų valdymas Valstybės tarnybos sistema Viešojo sektoriaus vidaus kontrolė Atsako į krizes koordinavimas

Strateginis planavimas ir atsiskaitymas Valstybės investicijos Seimo tvirtinami finansiniai rodikliai Valstybės biudžeto vykdymas

Biudžeto valdysena

Valstybinės žemės valdymas Valstybinės žemės administravimas Statybų priežiūra Teritorijų planavimas

Informacinės visuomenės plėtra Informacinės visuomenės paslaugos Atvirieji duomenys Kibernetinė ir elektroninė sauga Asmens duomenų sauga



4

aplinką kiekvienam vaikui augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos – globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje. Analizuojame šių procesų eigą, nes iki šios dienos tik 14 (iš 93) globos įstaigų yra visiškai persitvarkiusios, nedaugėja šeimose globojamų vaikų dalis nuo visų tėvų globos netekusių vaikų per metus, šeimoms trūksta paslaugų įveikti krizines situacijas ir sunkumus, siekiant tinkamai rūpintis savo vaikais. COVID-19 viruso sukelta sveikatos krizė gali padidinti smurto artimoje aplinkoje bei šeimoje riziką ir reikšmingai paveikti vaikus, todėl stebime, ar atsakingos institucijos imasi visų reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintos visų vaikų teisės.

Užimtumo tarnybos veikla. 2018 m. įvykus pertvarkai, Užimtumo tarnyba siekia efektyvaus įstaigos valdymo ir aukštos teikiamų darbo rinkos paslaugų kokybės. Stebime pokyčius, ar didinamas tarnybos paslaugų prieinamumas, užtikrinama jų kokybė bei atitiktis klientų ir darbo rinkos poreikiams, ar integravimo į darbo rinką procesai orientuojami į greitą ir tvarų įdarbinimą ir remiasi darbo rinkos analize, ar didinamas užimtumo rėmimo priemonių efektyvumas, taip pat analizuojame tarnybos veiklą, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas COVID-19 viruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemones, mokant numatytas subsidijas ir prisitaikant prie naujos situacijos darbo rinkoje. Užimtumo tarnybos veikla ypač svarbi mažinant pandemijos padarinius darbo rinkai ir skatinant jos atsigavimą bei mažinant nedarbą. Pažymėdama užimtumo tarnybų ypatingą svarbą šalyse, EBPO parengė gaires dėl jų veiklos krypčių įveikiant krizę. Stebime, ar Užimtumo tarnyba siekia įgyvendinti šias gaires, diegti pažangius, lanksčius, veiksmingus metodus savo veikloje.

Vaistų politika. Lietuvoje gyventojų išlaidos vaistams daugiau nei dvigubai viršija ES vidurkį ir sudaro 32 proc. patiriamų išlaidų sveikatos priežiūrai (ES vidurkis 15 proc.). Siekiant sumažinti gyventojams tenkančią finansinę naštą, atsakingos institucijos imasi priemonių farmacijos srityje. Analizuojame, kaip jos vykdo priskirtas funkcijas, kaip vykdomi pokyčiai veikia racionalų valstybės ir gyventojų lėšų naudojimą, ar matuojamas vykdomų vaistų kainų mažinimo priemonių poveikis, ar diegiamos racionalaus vaistų vartojimo skatinimo priemonės.

Kultūros paveldo apsauga. Kultūros paveldo apsauga neorientuota į rezultatą ir neužtikrina vertingiausių vertybių išsaugojimo. Audituose rekomenduota teikti prioritetą kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių tikslinimui, o ne naujų objektų įtraukimui, tačiau procesas vangus; rekomenduota skatinti privačias investicijas paveldo objektų tvarkybai, tačiau paskatų sistema nesukurta. Dėl nepakankamai rezultatyvaus teiktų rekomendacijų įgyvendinimo ir neįvykstančios paveldosaugos funkcijas atliekančių institucijų funkcijų pertvarkos, rizikuojame neišsaugoti reikšmingiausių vertybių ateities kartoms. Stebime kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo kultūros paveldo apsaugos srityje procesus, teisės aktų pakeitimus, sprendimus dėl funkcijų koordinavimo, geresnio bendradarbiavimo tarp institucijų siekiant valstybės tikslų.

Komunalinių atliekų tvarkymas. Atliekų tvarkymo tikslas – užtikrinti aplinkai saugų atliekų tvarkymą ir racionalų naudojimą, taip mažinant jų šalinimą sąvartynuose. Tačiau atliekos tvarkomos neatsižvelgiant į jų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą, nes didelė dalis surinktų komunalinių atliekų vis dar šalinama sąvartyne. Stebime susidariusios situacijos priežastis ir atsakingų institucijų veiksmus, kurie leistų identifikuoti pagrindines komunalinių atliekų, kurios sudaro apie 25 procentus visų Lietuvoje susidarančių atliekų kiekio, netinkamo sutvarkymo rizikas.

Asmens duomenų apsauga. Įsigaliojus ES Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui nuo 2018 m. gegužės 25 d. pradėtos taikyti griežtos asmens duomenų apsaugos priemonės. Tinkamas pasirengimas užtikrinti asmens duomenų saugumą ypač aktualus institucijoms, kurios tvarko ypač jautrius asmens duomenis. Šis poreikis dar labiau išryškėja ekstremalių situacijų (pvz., COVID-19 pandemijos) metu. Stebime pažangą dėl naujų reikalavimų perkėlimo į nacionalinį teisinį reguliavimą, analizuojame viešojo administravimo institucijų taikomų asmens duomenų apsaugos priemonių pakankamumą, asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi bei jų įtaką duomenų atvėrimo ir apsikeitimo procesams.

Kibernetinio saugumo stiprinimas. Lietuva pastaruoju metu įgyvendina priemones, skirtas stiprinti kibernetinį saugumą ir atsparumą kibernetinėms grėsmėms: parengta Kibernetinio saugumo strategija



5

ir jos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, atliekamos kibernetinio saugumo pratybos, užtikrinamas vieningas kibernetinių incidentų valdymas, vystomas Saugusis valstybinis duomenų perdavimo tinklas, sujungsiantis svarbiausias Lietuvos institucijas. Analizuojame vykdomų priemonių veiksmingumą, jų pakankamumą užtikrinant viešojo sektoriaus organizacijų atsparumą kibernetinėms grėsmėms bei kaip kinta valstybės informacinių išteklių saugumo būklė. Dėl COVID-19 protrūkio įvestas karantinas parodė, kad, perkeliant vis daugiau veiklų į elektroninę erdvę, šių priemonių įgyvendinimas laiku yra itin svarbus kuriant patikimą kibernetinio saugumo aplinką.



6

II. SKYRIUS VALSTYBINIO AUDITO PROGRAMA

PIRMASIS SKIRSNIS FINANSINIAI (TEISĖTUMO) AUDITAI

Kiekvienais metais įvertiname, ar metiniuose (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniuose nėra reikšmingų iškraipymų, o lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai. Atliekame finansinius (teisėtumo) auditus subjektuose, dėl kurių metinių (konsoliduotųjų) ataskaitų rinkinių teisės aktų nustatyta tvarka privalome pateikti audito ataskaitą ir išvadą. Teisės aktais pavesti atlikti valstybiniai auditai atliekami kiekvienais metais.

2020 m. planuojami baigti auditai, kurių metu vertiname 2019 m. ataskaitinį laikotarpį

1 lentelė

Audito objektas 1. Nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės skola.

2. Valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas.

3. Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas.

4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas.

5. Garantinio fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas.

6. Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas.

7. Rezervinio (stabilizavimo) fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas.

8. Ilgalaikio darbo išmokų fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas.

9. VšĮ Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo valstybės biudžeto lėšų disponavimo teisėtumas.



7

2021 m. planuojami baigti auditai, kurių metu vertiname 2020 m. ataskaitinį laikotarpį

2 lentelė

Audito objektas 1. Nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės skola.

2. Valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas.

3. Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas.

4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas.

5. Garantinio fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas.



8. Ilgalaikio darbo išmokų fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas.

9. VšĮ Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo valstybės biudžeto lėšų disponavimo teisėtumas.

10. Pensijų anuitetų fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas.

Detaliau valstybinio audito objektai aprašyti 1 priede.



8

ANTRASIS SKIRSNIS VEIKLOS AUDITAI

Atliekame viešojo sektoriaus veiklos analizę ir vertinimą, ar veikla vykdoma vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principais, siekiame atskleisti veiklos tobulinimo galimybes. Tokių auditų metu gali būti vertinama vienos ar kelių institucijų veikla, tam tikros institucijos (-ų) veiklos dalys ar vykdomos programos. Šie auditai leidžia nustatyti ir esamas, ir tikėtinas problemas, todėl tai labai svarbi prevencijos priemonė.

Valstybiniai auditai suplanuoti siekiant skatinti teigiamą ir veiksmingą poveikį į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui:

2020 m. planuojami baigti auditai

3 lentelė

Audito objektas Sritis

1. Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) Aplinkos apsauga

2. Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas

3. Aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas

4. Elektroniniai nusikaltimai Informaciniai ištekliai

5. Asmenų su negalia socialinė integracija Socialinė apsauga ir darbas

6. Profesinis mokymas Švietimas

7. Švietimo sistemos pažangos vertinimas

8. Antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos Teisingumas

9. Teismų sistema

10. Kelių infrastruktūros valdymas Transportas ir komunikacijos

11. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas

Valstybės ūkis ir rinkos kontrolė

12. Valstybės nekilnojamojo turto, perduoto savivaldybėms patikėjimo teise, valdymas

Valstybės turto ir finansų valdymas



9

2021 m. planuojami baigti auditai

4 lentelė


1. Neteko galios (2020-07-13 Nr. VE-129)

2. Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas Energetika


4. Registrų centro informacinių išteklių tvarkymas Informacinių išteklių valdymas

5. Įslaptintų pirkimų rizikų valdymas ir jų priežiūra Nacionalinis saugumas ir gynyba

6. Ilgalaikė priežiūra Socialinė apsauga ir darbas

7. Aukštojo mokslo kokybė Švietimas

8. Notarų taikomi įkainiai Teisingumas

9. Sporto sistemos finansavimas ir valdymas Kūno kultūra ir sportas

10. Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena

Valstybės ūkis ir rinkos kontrolė


12. Policijos vykdoma nusikaltimų prevencija ir tyrimas Vidaus reikalai

13. Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius


2022 m. planuojami baigti auditai (2020-07-13 Nr. VE-129)

5 lentelė


1. Lietuvos miškų išteklių naudojimas Aplinkos apsauga

2. Elektros energijos gamybos ir skirstymo infrastruktūros valdymas Energetika

3. Tarptautinės finansinės paramos valdymas Valstybės turto ir finansų valdymas

4. Valstybinės žemės valdymas Žemės ūkis“

Detaliau valstybinio audito objektai aprašyti 2 priede.



10

III. SKYRIUS EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ AUDITAI

Kiekvienais metais atliekame auditus, vykdydami 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų (Sanglaudos, Europos regioninės plėtros ir Europos socialinio fondų) investicijų audito institucijos funkcijas. Institucijos veiklos plane numatyti trys auditai, kurių metu vertinsime Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtą valdymo ir kontrolės sistemą, ataskaitiniu laikotarpiu Europos Komisijai deklaruotas išlaidas ir Europos Komisijai teikiamas metines sąskaitas (finansinius metus apibendrinančią informaciją). Pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, audito objektas gali apimti šias sritis1: Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas; Informacinės visuomenės skatinimas; Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas; Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas; Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos; Darniojo transporto, pagrindinių tinklų infrastruktūros skatinimas; Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas; Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu; Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas; Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas; Techninė parama veiksmų programai administruoti; Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti.

COVID-19 pandemijos metu buvo atlikti ES investicijų finansavimo ir administravimo teisės aktų pakeitimai, kurių įtaka valdymo ir kontrolės sistemos veikimui ir EK deklaruotų išlaidų tinkamumui bus vertinama auditų metu.

6 lentelė

Audito objektas Vertinamas ataskaitinis laikotarpis Vykdoma

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir ataskaitiniu laikotarpiu Europos Komisijai deklaruotos išlaidos

1. 2018 m. liepa–2019 m. birželis 2018–2020 m.

2. 2019 m. liepa–2020 m. birželis

2019–2021 m.

3. 2020 m. liepa–2021 m. birželis

2020–2022 m.

1 Konkrečios su audito objektu susijusios sritys priklauso nuo audito metu vykdomos vertinamų elementų atrankos.



11

IV. SKYRIUS IŠVADOS, VYKDANT BIUDŽETO POLITIKOS

KONTROLĖS INSTITUCIJOS FUNKCIJAS

Vykdydami Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas kiekvienais metais rengiame išvadas ir atliekame šiame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėseną.

7 lentelė

Išvada / ataskaita

1. 2020–2023 m. ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo.

2. Stabilumo 2020 m. programos vertinimas Įvertinsime Vyriausybės parengtą Stabilumo 2020 m. programą ir pateiksime vertinimą, ar vidutinio laikotarpio fiskaliniai ir skolos rodikliai projektuojami laikantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių.

3. 2020 m. savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas

Įvertinsime 2020 m. savivaldybių biudžetus, ar buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių, nustatytų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.

4. 2020 m. birželio mėn. patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų, kuris, esant išskirtinėms aplinkybėms, turi būti paskelbtas bent kartą per ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo.

5. 2020 m. rugsėjo mėn. patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo.

6. 2021 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas Įvertinsime valdžios sektoriaus biudžetų projektų atitiktį Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių reikalavimams ir pateiksime išvadą.



12

V. SKYRIUS KITI DARBAI

8 lentelė

Darbai

1. Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena Siekdami didesnio auditų poveikio vertiname, ar auditų rekomendacijos įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.

2. 2018–2019 m. savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamų auditų išorinė peržiūra Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti tarnybų sukurtas audito kokybės kontrolės sistemas, atliktų auditų kokybę ir padėti gerinti šių tarnybų veiklos kokybę.

3. 2019–2020 m. savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamų auditų išorinė peržiūra Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti tarnybų sukurtas audito kokybės kontrolės sistemas, atliktų auditų kokybę ir padėti gerinti šių tarnybų veiklos kokybę.

4. Savivaldybių nekilnojamojo turto valdymas Savivaldybių nekilnojamojo turto valdymo problemoms nustatyti Valstybės kontrolė ir Lietuvos savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos susitarė vykdyti bendrą savivaldybių NT auditą. Audito tikslas – įvertinti, ar NT savivaldybėse valdomas efektyviai, kryptingai ir kompleksiškai, užtikrinant maksimalią naudą visuomenei. Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos analizuos savivaldybių nekilnojamojo turto valdymo efektyvumą ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas valdomas kryptingai ir kompleksiškai, kaip efektyviai jis naudojamas, ar disponavimas turtu užtikrina maksimalią naudą ir tinkamą jo kontrolę. Valstybės kontrolė apibendrins visų savivaldybių rezultatus. Karantino laikotarpiu sumažėjo savivaldybių biudžetų pajamų surinkimas. Efektyvesnis savivaldybių nekilnojamojo turto valdymas leistų joms sumažinti nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudas, o sutaupytas lėšas būtų galima panaudoti bendruomenių interesams tenkinti.

5. Viešojo sektoriaus institucinės sandaros apžvalga Lietuvoje yra per 4 tūkst. iš valstybės ir savivaldybės biudžetų išlaikomų viešojo sektoriaus institucijų. Šiuo metu analogiškas funkcijas vykdo skirtingą teisinę formą ir pavaldumą turinčios institucijos, todėl atsiranda įvairių institucijų veiklos organizavimo skirtumų. Viešoje erdvėje nemažėja pasisakymų apie veikiantį didžiulį šio sektoriaus biurokratinį aparatą, apie nerezultatyvias ir nepateisinamai ilgai besitęsiančias pertvarkas. Viešojo sektoriaus institucinės sandaros apžvalga atskleis esamą padėtį.

6. Valdžios sektoriaus skolos projekcijos vidutiniu laikotarpiu Naudodamiesi tarptautinio valiutos fondo įrankiu (MAC Debt Sustainability Analysis, MAC DSA) bei ekspertine analize įvertinsime valdžios sektoriaus (VS) skolos projekcijas vidutiniu laikotarpiu. Prognozuosime VS skolos kitimą pagal skirtingus scenarijus priklausomai nuo VS balanso, BVP, infliacijos ir kitų rodiklių dinamikos.

7. COVID-19 krizės ir ekstremaliosios situacijos valdymo apžvalga Reaguodama į koronaviruso (COVID-19) protrūkio sukeltą ekstremaliąją situaciją Vyriausybė ėmėsi krizės ir šios situacijos valdymo būtinų veiksmų ir numatė veikti 4 prioritetinėmis kryptimis: 1. veiksmingo viruso valdymo kontrolės mechanizmo sukūrimas; 2. sveikatos sistemos pasirengimo užtikrinimas ir visuomenės fizinės ir psichologinės (emocinės) sveikatos stiprinimas; 3. karantino režimo sąlygų taikymas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje; 4. šalies socialinio ir ekonominio sektorių stabilizavimas ir pritaikymas naujoms sąlygoms. Siekdami padėti laiku įvardyti galimas rizikas, užtikrinant tinkamą išteklių naudojimą pateiksime visų Vyriausybės iki šiol atliktų veiksmų – atsako į COVID-19 – apžvalgą. Nagrinėsime Vyriausybės reagavimo į krizę valdymą: COVID-19 valdymo strategiją ir susijusius planus, sprendimų priėmimą, investicijas. Apžvalga apims Vyriausybės



13

Darbai veiklos, susijusios su COVID-19 išlaidų, planuojamų investicijų, finansavimo šaltinių, prioritetinių atsako sričių, priemonių įgyvendinimo būklės – integruoto atsako į krizę veiksmų nuoseklumo ir chronologijos atskleidimą, siekiant padėti įvardyti galimas vykdymo problemas. Apžvalgoje bus pateikiamos pagrindinės rizikos, kurias vertiname atliekamuose arba planuosime nagrinėti vėlesniuose audituose. Pirminė situacijos apžvalga ir įvardytos rizikos leis Vyriausybei ir įstatymų leidėjams identifikuoti priimti reikiamus sprendimus, o AAI – suplanuoti veiklas, kurios galėtų parodyti neigiamų pasekmių riziką ateityje.



14

Valstybės kontrolės 2020 metų veiklos plano 1 priedas

2020 M. PLANUOJAMŲ BAIGTI FINANSINIŲ (TEISĖTUMO) AUDITŲ OBJEKTŲ APRAŠYMAI

1. Nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės skola

Nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys – finansinių ataskaitų rinkinys, kurį sudaro visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų valstybės išteklių fondų ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai, teikiami kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys. Pagal patvirtintą konsolidavimo schemą į 2019 m. nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį bus konsoliduojami 3748 subjektų duomenys.

Valstybės skolą sudaro prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų, įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus konsoliduota suma.

Kasmet teikdami Seimui išvadą dėl tų metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo, atliekame jų teisingumo vertinimą.

Vadovaujantis tarptautiniais audito standartais, pagal nustatytas rizikas ir siekiant įvertinti aktualiausius klausimus, 2019 m. auditas apima ataskaitų konsolidavimo proceso ir konsolidavimo įrašų teisingumo vertinimą, rizikingų apskaitos sričių atsirinktose savivaldybėse vertinimą, piniginių išteklių valdymo procesų vertinimą, teiktų rekomendacijų įgyvendinimo ir jų aktualumo peržiūrą.

2019 m. pasižymėjo ekonomikos augimu, tačiau 2020 m. COVID-19 viruso sukeltos pasekmės lėmė poreikį įvertinti, kaip buvo pasirengta galimiems ekonominiams iššūkiams, kokie buvo priimti sprendimai dėl fiskalinės erdvės didinimo, kaip ankstesnių metų audito rekomendacijos ir jų įgyvendinimo būklė galėjo prisidėti prie geresnio krizės ir jos pasekmių suvaldymo.

2. Valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas

Valstybės finansinių ataskaitų rinkinys yra rengiamas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame konsoliduojama per 600 viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenų. Pagal patvirtintą konsolidavimo schemą į 2019 metų valstybės finansinių ataskaitų rinkinį bus konsoliduojami 602 subjektų duomenys. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje, kuris rengiamas piniginiu principu, pateikiami metiniai valstybės biudžeto pajamų bei išlaidų planų ir jų vykdymo duomenys. 2019 m. valstybės biudžeto įplaukos sudarė 10,2 mlrd. Eur, valstybės biudžeto išlaidos – 11, 3 mlrd. Eur. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl 2019 m. valstybės ataskaitų rinkinių, atliksime jų teisingumo ir valstybės biudžeto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimą.

Atsižvelgdami į biudžeto valdysenos svarbą racionaliam ir skaidriam valstybės išteklių paskirstymui ir panaudojimui, atlikdami auditą ir toliau vertinsime vykdomos strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pertvarkos eigą, teiktų rekomendacijų biudžeto formavimo ir vykdymo srityje įgyvendinimo pažangą, atkreipiant dėmesį į aplinkybes dėl biudžeto keitimo metų eigoje poreikio. Tai aktualu ne tik 2019 metais, kai buvo priimti sprendimai skolintomis lėšomis finansuoti papildomas valstybės biudžeto išlaidas, bet ir 2020 m., įgyvendinant Vyriausybės patvirtino Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemones.



15

Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. bendrojo ugdymo mokyklose pradėtas taikyti naujas „klasės (grupės) krepšelio“ principu grįstas finansavimo modelis, pakeitęs beveik dvidešimt metų taikytą vadinamąjį mokinio krepšelį, pedagogų darbo užmokestis pradėtas skaičiuoti pagal naują etatinio darbo užmokesčio modelį. 2019 m. iš valstybės biudžeto savivaldybėms skirta 691,3 mln. Eur specialiųjų tikslinių dotacijų ugdymo reikmėms finansuoti, iš kurių apie 90 proc. panaudota mokytojų darbo užmokesčiui. Audito metu bus siekiama įvertinti, ar mokyklos praktikoje tinkamai taiko etatinio darbo apmokėjimą reglamentuojančius teisės aktus.

Dėl 2018 m. pradėto buhalterinės apskaitos konsolidavimo proceso tobulinimo praėjusio audito metu teikėme rekomendacijas. Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras 2019 m. pabaigoje tvarkė 125 įstaigų apskaitą, numatomas tolesnis funkcijų konsolidavimas. Audito metu vertinsime rekomendacijų įgyvendinimo pažangą ir tolesnės centralizuotos buhalterinės proceso organizavimą eigą.

2019 m. baigti nuo 2016 m. trukę VMI mokesčių fondo Mokesčių apskaitos informacinės sistemos modifikavimo darbai. Audito metu vertinsime fondo apskaitos duomenų patikimumą ir jų įtaką valstybės ataskaitoms.

3. Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas

Valstybinio socialinio draudimo fondas – tai įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie apskaitomi nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame fondo biudžete. Šio fondo audituojami konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš 13 skyrių ir 13 jų fondų ataskaitų duomenų. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl 2019 m. konsoliduotųjų rinkinių, atliekame jų teisingumo vertinimą.

Į šį fondą surenkamos draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių asmenų savanoriškai mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, gaunami asignavimai iš valstybės biudžeto ir šios lėšos išmokamos teisės aktų nustatyta tvarka pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, dalinio darbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokoms. Fondo pajamos 2019 m. sudarė 4,6 mlrd., o sąnaudos – 4,2 mlrd. Eur. Atlikdami auditą kasmet vertiname, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir jais disponuojama teisėtai. 2019 m. audito metu taip pat vertiname, ar viešai teikiama informacijos yra naudinga mokesčių mokėtojams ir išmokų gavėjams: ar sukurta informacijos gavimo, prašymų bei skundų teikimo sistema yra patogi jos naudojimui ir užtikrina, kad teikiamos paslaugos būtų suteikiamos, suteikiamos laiku ir viešai nurodomais būdais. Šis klausimas ypač aktualus COVID-19 viruso sukeltų pasekmių laikotarpiu, kai yra apriboti tiesioginiai žmonių kontaktai, tačiau išaugęs poreikis gauti atsakymus į kylančius klausimus.

4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas

Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Šio fondo audituojami konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš 6 skyrių (Valstybinės ligonių kasos ir penkių teritorinių ligonių kasų) ir 6 jų administruojamų fondų ataskaitų duomenų. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl 2019 m. konsoliduotųjų rinkinių, atliekame jų teisingumo vertinimą.

Į šį fondą surenkamos sveikatos draudimo įmokos, kurias moka apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, valstybės biudžeto lėšos, skirtos įstatymu pavestoms funkcijoms atlikti ir kt. Šiomis lėšomis apmokamos teisės aktų nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, kompensuojama už įsigytus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuoma, apmokamos medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo, galūnių, sąnarių ir organų protezavimo ir



16

centralizuotai apmokamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos ir kt. Šio fondo įplaukos 2019 m. sudarė 2,02 mlrd. Eur, o išlaidos – 2,07 mlrd. Eur (iš jų 0,105 mlrd. Eur rezervui sudaryti).

Atlikdami 2019 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo auditą vertiname sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimą, mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atitiktį teisės aktams, gydymo įstaigų duomenų, teikiamų ligonių kasoms teisingumą.

Atlikto audito rezultatai dėl darbo užmokesčio didinimo vertinimo aktualūs ir 2020 m., kai dėl COVID-19 viruso sukeltų pasekmių papildomai iš įvairių šaltinių skiriamos lėšos sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčiui didinti.

5. Garantinio fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas

Garantinis fondas – išteklių fondas, iš kurio skiriamos lėšos Garantijų darbuotojams, jų darbdaviui tapus nemokiam, ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme ir jo įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių ir fizinių asmenų darbuotojams, nutraukusiems su jais darbo santykius, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius, kai įmonė ar fizinis asmuo jiems yra įsiskolinęs. 2019 m., kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo rinkinių, atliekame jų teisingumo vertinimą, taip pat vertiname, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai.


Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo tikslas yra kaupti lėšas ir jas naudoti fondo įstatyme numatytiems poreikiams bei Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo tarpinstituciniame veiklos plane nustatytoms priemonėms finansuoti pagal Seimo patvirtintą atitinkamų metų fondo lėšų sąmatą. 2019 m., kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo rinkinių, atliekame jų teisingumo vertinimą ir vertiname, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai.

2019 m. Vyriausybė Seimui pateikė teisės aktų pakeitimų projektus, kuriais siūloma nustatyti lėšų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti kaupimo tvarką, supaprastinti ir optimizuoti elektrinės eksploatavimo nutraukimo finansavimo mechanizmą, likviduoti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, taip siekiant sumažinti administracinę naštą jį valdant ir administruojant. Audito metu vertinsime numatomo fondo likvidavimo proceso eigą.


Rezervinio (stabilizavimo) fondo paskirtis yra kaupti valstybės piniginius išteklius, siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju. 2019 m., kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo rinkinių, atliekame jų teisingumo vertinimą, taip pat vertiname, ar fondo lėšos valdomos, naudojamos ir disponuojama jomis teisėtai.

Atsižvelgdami į ne pirmus metus išsakomą Valstybės kontrolės nuomonę, kad esamo dydžio rezervas (286,4 mln. Eur 2019 m. pabaigoje) neužtikrina valstybės finansų stabilumo, ir į tai, kad 2018 m., nepaisant geresnio, nei planuota, valdžios sektoriaus balanso rodiklio, rezervuose buvo sukaupta lėšų mažiau, negu buvo planuota, valstybinio audito metu analizuosime 2019 m. fondo plano vykdymo ar nevykdymo priežastis ir pasirengimą galimam ekonomikos lėtėjimui, kurį 2020 m. lėmė dėl COVID-19 viruso įvestas karantinas, kitos su apribojimais susijusios aplinkybės.



17

8. Ilgalaikio darbo išmokų fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas

Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, iš kurio skiriamos lėšos asmenims, kurių darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kuris yra atleistas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 57 str.). 2019 m., kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo rinkinių, atliekame jų teisingumo vertinimą, taip pat vertiname, ar jo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai.

9. VšĮ Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo valstybės biudžeto lėšų disponavimo teisėtumas

Nuo 2011 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas, kuriame nustatytas mokėtinos piniginės kompensacijos dydis – 37 mln. Eur. Šią sumą planuojama išmokėti iki 2023 m. kovo 1 d.

Kiekvienais metais Seimas valstybės biudžete kompensacijai patvirtina 3,62 mln. Eur, kuriuos Vyriausybės kanceliarija išmoka kompensacijomis disponuoti paskirtam VšĮ Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui.

Valstybinio audito metu vertinama, ar fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis, valdo, naudoja jam perduotą nekilnojamąjį turtą ar disponuoja juo pagal įstatyme nustatytą paskirtį. Nustačius pažeidimų, Vyriausybė turi teisę laikinai sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir disponavimą jomis ir spręsti dėl kito fondo paskyrimo.



18

2021 M. PLANUOJAMŲ BAIGTI FINANSINIŲ (TEISĖTUMO) AUDITŲ OBJEKTŲ APRAŠYMAI

1. Nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės skola

Nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys – finansinių ataskaitų rinkinys, kurį sudaro visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų valstybės išteklių fondų ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai, teikiami kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys.

Valstybės skolą sudaro prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų, įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus konsoliduota suma.

Kasmet teikdami Seimui išvadą dėl tų metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo, atliekame jų teisingumo vertinimą.

2020 m. yra išskirtiniai metai dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių, todėl naudojami valstybės rezervai, padidintos skolinimosi apimtys. Prognozuojama, kad 2020 m. metais valdžios sektoriaus skola gali sudaryti nuo 46,8 proc. BVP iki 50,6 proc. BVP, tai turės neigiamas pasekmes valstybės finansams ir pinigų srautams. Šios aplinkybės bus analizuojamos atliekant 2020 m. nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos auditą.

2. Valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas

Valstybės finansinių ataskaitų rinkinys yra rengiamas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame konsoliduojama per 600 viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenų. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje, kuris rengiamas piniginiu principu, pateikiami metiniai valstybės biudžeto pajamų bei išlaidų planų ir jų vykdymo duomenys. 2020 m., kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl valstybės ataskaitų rinkinių atliksime jų teisingumo ir valstybės biudžeto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimą.

2020 m. Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame numatytų priemonių įgyvendinimui planuojama skirti 5,782 mlrd. Eur. Pagrindiniai priemonių finansavimo šaltiniai – valstybės biudžetas, valstybės vardu pasiskolintos, valstybės rezervas, Vyriausybės rezervas. Visuomenės sveikatos apsaugos užtikrinimui numatyti asmens apsaugos priemonių, reagentų, medicininės ir kitos įrangos įsigijimai, COVID-19 ligos židiniuose dirbančių darbuotojų ir pareigūnų papildomos socialinės garantijos, ekstremalios situacijos valdyme dalyvaujančių valstybės institucijų papildomas finansavimas. Siekiant padėti verslui ir gyventojams, susidūrusiems su neigiamu poveikiu dėl COVID-19 plitimo, priimtos mokesčių mokėjimą lengvinančios nuostatos, valstybės lėšomis finansuojamos prastovos, teikiamos subsidijos smulkiesiems verslininkams bei įgyvendinamos verslo likvidumą užtikrinančios priemonės. Tarp šalies ekonomikos skatinimui numatytų priemonių numatyta spartinti investicijų programas, greitinant mokėjimus ir didinant skiriamo finansavimo intensyvumą, spartinti valstybės biudžeto lėšų naudojimą einamosioms išlaidoms, panaudoti visas Klimato kaitos, Kelių priežiūros ir plėtros programų lėšas ir spartinti daugiabučių namų renovaciją ir kt. Dėl COVID-19 plėtros sukeltų ekonominių ir finansinių iššūkių savivaldybėms bus teikiamos trumpalaikės paskolos, o dėl centrinės valdžios sprendimų ekstremaliosios situacijos suvaldymui patirtos išlaidos bus kompensuojamos.



19

Audito metu planuojame vertinti, kaip Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas buvo įgyvendinamas, ar pasiekti priemonių tikslai, ar valstybės biudžeto lėšos buvo panaudotos laikantis teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgdami į biudžeto valdysenos svarbą racionaliam ir skaidriam valstybės išteklių paskirstymui ir panaudojimui, atlikdami auditą ir toliau vertinsime vykdomos strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pertvarkos eigą, teiktų rekomendacijų biudžeto formavimo ir vykdymo srityje įgyvendinimo pažangą.

3. Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas

Valstybinio socialinio draudimo fondas – tai įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame Fondo biudžete. Šio fondo audituojami konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš 13 skyrių ir 13 jų fondų ataskaitų duomenų. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl 2020 m. konsoliduotųjų rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą.

Į šį fondą surenkamos draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių asmenų savanoriškai mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir jos išmokamos teisės aktų nustatyta tvarka pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, dalinio darbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokoms. 2020 m. buvo išskirtiniai metai dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių. Fondo valdybai tenka skubiai pasirengti ir įgyvendinti Vyriausybės sprendimus dėl naujų išmokų mokėjimo, taip pat pritaikyti mokestines lengvatas, priimti sprendimus dėl poveikį patyrusio verslo prašymų atidėti nesumokėtų įmokų mokėjimą. Buvo planuota, kad šio fondo pajamos 2020 m. sudarys 4,9 mlrd. Eur, o sąnaudos – 4,6 mlrd. Eur, tačiau, nesurenkant planuotų įmokų, fondui tenka naudoti savo sukauptus rezervus bei papildomai iš valstybės biudžeto skirtas lėšas. Šios aplinkybės bus analizuojamos atliekant 2020 m. auditą.

4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas

Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Šio fondo audituojami konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš 6 skyrių (Valstybinės ligonių kasos ir penkių teritorinių ligonių kasų) ir 6 jų administruojamų fondų ataskaitų duomenų. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl 2020 m. konsoliduotųjų rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą.

Į šį fondą surenkamos sveikatos draudimo įmokos, kurias moka apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, valstybės biudžeto lėšos, skirtos įstatymu pavestoms funkcijoms atlikti ir kt. Šiomis lėšomis apmokamos teisės aktų nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, kompensuojama už įsigytus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuoma, apmokamos medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo, galūnių, sąnarių ir organų protezavimo ir centralizuotai apmokamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos ir kt.

Planuota, kad šio fondo įplaukos 2020 m. sudarys 2,30 mlrd. Eur, išlaidos – 2,30 mlrd. Eur (iš jų 0,2 mlrd. Eur rezervui sudaryti), tačiau metai išskirtiniai, turintys iššūkių dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių, todėl, įgyvendinant su šiomis aplinkybėmis susijusius sprendimus, fondui tenka naudoti savo sukauptus rezervus. Šios aplinkybės bus analizuojamos atliekant 2020 m. auditą.



20

5. Garantinio fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas

Garantinis fondas – išteklių fondas, iš kurio skiriamos lėšos Garantijų darbuotojams, jų darbdaviui tapus nemokiam, ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme ir jo įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių ir fizinių asmenų darbuotojams, nutraukusiems su jais darbo santykius, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius, kai įmonė ar fizinis asmuo jiems yra įsiskolinęs. 2020 m., kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą. 2020 m. buvo išskirtiniai metai dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių. Kadangi šio fondo lėšomis turės būti įgyvendinamos priemonės, siekiančios padėti ir išsaugoti gyventojų pajamas, 2020 m. iš Garantinio fondo lėšų pradėtos mokėti išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims ir subsidijos darbo užmokesčiui dėl Vyriausybės paskelbto karantino. Šie sprendimai ir jų įgyvendinimas bus analizuojami atliekant 2020 m. auditą.

6. Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas

Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo tikslas yra kaupti lėšas ir jas naudoti fondo įstatyme numatytiems poreikiams bei Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo tarpinstituciniame veiklos plane nustatytoms priemonėms finansuoti pagal Seimo patvirtintą atitinkamų metų fondo lėšų sąmatą. 2020 m., kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo rinkinių, atliekame jų teisingumo vertinimą ir vertiname, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai.

2019 m. Vyriausybė Seimui pateikė teisės aktų pakeitimų projektus, kuriais siūloma nustatyti lėšų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti kaupimo tvarką, supaprastinti ir optimizuoti elektrinės eksploatavimo nutraukimo finansavimo mechanizmą, likviduoti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, taip siekiant sumažinti administracinę naštą jį valdant ir administruojant. Audito metu vertinsime numatomo fondo likvidavimo proceso eigą.

7. Rezervinio (stabilizavimo) fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas

Rezervinio (stabilizavimo) fondo paskirtis yra kaupti valstybės piniginius išteklius, siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju. 2020 m., kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo rinkinių, atliekame jų teisingumo vertinimą, taip pat vertiname, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai.

Buvo planuota, kad šio fondo pajamos 2020 m. sudarys 444,8 mln. Eur. Šie metai išskirtiniai dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių, todėl buvo priimti teisės aktų pakeitimai, kurie sumažino fondo įplaukas ir padidino išlaidas. 2020 m. valstybinio audito metu analizuosime fondo plano vykdymo ar nevykdymo priežastis ir vertinsime fondo lėšų panaudojimą, atsižvelgdami į COVID-19 viruso sukeltų pasekmių valdymui numatytų priemonių įtaką.

8. Ilgalaikio darbo išmokų fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas

Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, iš kurio skiriamos lėšos asmenims, kurių darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kuris yra atleistas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą, taip pat vertiname, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai.



21

2020 m. buvo išskirtiniai metai dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių ir, nors valstybėje paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas pats savaime nebuvo priežastis, dėl kurios darbdaviai galėjo atleisti darbuotojus, tačiau su dalimi jų darbo sutartys galimai buvo nutrauktos. Nepaisant padidėjusio atleidimų skaičiaus, sprendimai dėl šių išmokų turi būti priimti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Taip pat, gali būti, kad išmokoms mokėti nepakaks fonde sukauptų ir įmokomis gaunamų lėšų, todėl reikės priimti sprendimus dėl jų kompensavimo galimybių. Šios rizikos bus analizuojamos atliekant 2020 m. auditą.

9. VšĮ Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo valstybės biudžeto lėšų disponavimo teisėtumas

Nuo 2011 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas, kuriame nustatytas mokėtinos piniginės kompensacijos dydis – 37 mln. Eur. Šią sumą planuojama išmokėti iki 2023 m. kovo 1 d.

Kiekvienais metais Seimas valstybės biudžete kompensacijai patvirtina 3,62 mln. Eur, kuriuos Vyriausybės kanceliarija išmoka kompensacijomis disponuoti paskirtam VšĮ Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui.

Valstybės kontrolė, vadovaudamasi minėtu įstatymu, fondo valstybinį auditą atlieka kasmet pateikia Vyriausybei valstybinio audito išvadą ir ataskaitą.

Valstybinio audito metu vertinama, ar fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis, valdo, naudoja jam perduotą nekilnojamąjį turtą ar disponuoja juo pagal įstatyme nustatytą paskirtį. Nustačius pažeidimų, Vyriausybė turi teisę laikinai sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir disponavimą jomis ir spręsti dėl kito fondo paskyrimo.

10. Pensijų anuitetų fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas

Pensijų anuitetas – tai vienkartinė arba periodinės pensijos išmokos, mokamos iki gyvenimo pabaigos iš pensijų fonde sukauptų pinigų. Nuo 2020 m. liepos mėn. pensijų anuitetų mokėtojas yra VSDF valdyba, kuri valdys Pensijų anuitetų fondą. Šių anuitetų metinį auditą pagal Pensijų kaupimo įstatymą pavesta atlikti Valstybės kontrolei.

Teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo 2020 m. rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą, taip pat vertinsime, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai. Audito metu išsiaiškinsime reikšmingas apskaitos ir lėšų valdymo ir naudojimo rizikas, vertinsime, kaip pensijų anuitetų mokėtojas įgyvendina veiklos tikslą – užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir Pensijų anuitetų fondo lėšas valdant skaidriai, tvariai.



22

Valstybės kontrolės 2020 metų veiklos plano 2 priedas

2020 M. PLANUOJAMŲ BAIGTI VEIKLOS AUDITŲ OBJEKTŲ APRAŠYMAI

1. Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas)

Vienas pagrindinių Daugiabučių namų atnaujinimo programos tikslų yra didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išlaidas už šildymą. Įgyvendinant programą, daugiabučių namų atnaujinimui 2014–2017 m. buvo panaudota 512,9 mln. Eur lėšų. Iš viso per šį laikotarpį renovuota apie 1 900 daugiabučių. Atliekant programos įgyvendinimo stebėseną atkreiptas dėmesys, kad neužtikrinamas daugiabučių namų atnaujinimo proceso efektyvumas.

Audito metu planuojama įvertinti, ar daugiabučių namų atnaujinimo procesas užtikrina, kad renovacijai būtų pasirenkamos didžiausią energijos taupymo efektą duodančios priemonės, vykdoma tinkama renovacijos priežiūra ir kontroliuojama atliktų darbų kokybė, siekiant sumažinti daugiabučių namų energijos vartojimą ir vartotojų išlaidas už šildymą.

Auditas padės užtikrinti daugiabučių namų atnaujinimui skirtų valstybės biudžeto lėšų efektyvesnį panaudojimą, sudarys sąlygas pasiekti didesnius energijos sutaupymus ir padidins visuomenės pasitikėjimą modernizavimo nauda.

2. Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas

Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas lemia gyvenimo ir aplinkos kokybę. Vandentvarkos įmonės nuo 2000 m. į vandentiekio ir nuotekų tinklus, nuotekų valymo įrenginius, dumblo surinkimo įrenginius ir kt. investavo apie 1 mlrd. Eur. 2017 m. centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu aprūpinami 82 proc., o centralizuota nuotekų tvarkymo sistema naudojasi 74 proc. Lietuvos gyventojų. Investuodama į centralizuotas nuotekų tvarkymo sistemas, Lietuva nevykdė Miesto nuotekų valymo direktyvoje valstybėms narėms numatytos pareigos užtikrinti, kad tam tikrose teritorijose, turinčiose per 2 000 gyv. ekv., prie centralizuotos nuotekų sistemos būtų prijungti 98 proc. gyventojų. Lietuvai neužtikrinus tokio aplinkos apsaugos lygio tvarkant nuotekas, Europos Komisija 2017 m. vasario 16 d. pradėjo pažeidimų procedūrą prieš Lietuvą dėl šios Direktyvos nevykdymo. Ekonomikos skatinimui dėl COVID-19 pasekmių numatoma perskirstyti Europos Sąjungos lėšas, todėl audito metu įvertinsime, ar ir toliau bus skiriamos lėšos, reikalingos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros kūrimui.

Audito metu bus siekiama išanalizuoti, ar įvertintas centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų tiesimo poreikis, kaupiami duomenys apie individualių nuotekų tvarkymą, kodėl ne visi gyventojai naudojasi sukurtomis centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemomis, ar sukurta kontrolės sistema užtikrina tinkamą centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų projektų planavimą ir jų įgyvendinimą. Taip pat bus nagrinėjama, kokiais prioritetais vadovaujantis planuojamos lėšos vandentvarkos projektų įgyvendinimui.

3. Aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas

Auditą atlikti pavesta Lietuvos Respublikos Seimo 2020-01-28 nutarimu Nr. XIII-2801.

4. Elektroniniai nusikaltimai

EBPO rekomendacijose ir ES Kibernetinio saugumo strategijoje skiriamas didelis dėmesys iš esmės sumažinti elektroninių nusikaltimų skaičių. Nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitų duomenimis, šalyje



23

užfiksuojamų kibernetinių incidentų skaičius didėja. 2019 m., palyginus su 2015 m., kibernetinių įvykių (automatizuotomis priemonėmis nustatytų incidentų) padaugėjo daugiau nei septynis kartus. Didelė dalis jų buvo susiję su kenkimo programine įranga, informacinių sistemų užvaldymu, e. duomenų klastojimu.

Kibernetinių incidentų skaičius didėja, bet nusikalstamų veikų, padarytų elektroninėje erdvėje, policijoje registruojama nedaug, jų apimtys pastaraisiais metais net mažėja. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2019 m. Nusikalstamų veikų žinybiniame registre registruotos 1 293 šios veikos, tai sudarė 2,5 proc. visų šiais metais registruotų nusikalstamų veikų. 2019 m., palyginus su 2016 m., jų sumažėjo 17 proc.

Dėl COVID-19 protrūkio įvestas karantinas paskatino aktyvesnį visuomenės skaitmenizavimąsi: naudojimąsi skaitmeninėmis paslaugomis, darbą nuotoliniu būdu, internetinę prekybą, finansines operacijas. Dėl to padidėjo ir galimybės vykdyti nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje, todėl tikėtina, kad elektroninių nusikaltimų mastas dar labiau išaugs.

Audito metu bus vertinama, kaip organizuojami elektroninių nusikaltimų tyrimai: nusikaltimų identifikavimas, šiame procese dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimas, el. nusikaltimų būklės šalies mastu stebėsena ir prevencinių priemonių taikymas, skiriami žmogiškieji ištekliai.

5. Asmenų su negalia socialinė integracija

Lietuvoje yra 9 proc. (242 tūkst.) gyventojų su negalia. Remiantis statistika, net 44 proc. į visuomenę ir darbo rinką neintegruotų asmenų su negalia gyvena skurde ir socialinėje atskirtyje, tarp ES šalių Lietuvoje yra didžiausias skurstančių asmenų su negalia lygis (27 vieta). Asmenų su negalia socialinės integracijos politika pastaraisiais metais keičiasi nuo šalpos ir palaikymo link pačių asmenų gebėjimo integruotis į socialinį gyvenimą. Dažnai asmenys su negalia izoliuojami švietimo sistemoje, darbo rinkoje, neužtikrinamas sveikatos paslaugų prieinamumas, nepritaikyta fizinė aplinka, pažeidžiamos teisės į savarankišką gyvenimą, tačiau dažnai asmenys su negalia vis dar izoliuojami švietimo sistemoje, darbo rinkoje, nesukuriamas pakankamas sveikatos paslaugų prieinamumas, nepritaikoma fizinė aplinka, neužtikrinamos jų teisės į savarankišką gyvenimą. Teikiama parama nešalina kliūčių tapti lygiaverčiais visuomenės nariais, nes įgalinančių paslaugų stinga, jos yra netvarios ir jų aprėptis yra labai menka. COVID-19 krizės laikotarpiu dar labiau išryškėjo lygių galimybių ir tinkamų sąlygų asmenims su negalia užtikrinimui būtinas paslaugų ir informacijos prieinamumas bei asmeninės pagalbos teikimas pagal individualius poreikius.

Audito metu planuojame įvertinti valstybės ir savivaldybių vykdomų priemonių efektyvumą. Audito rezultatai padės išgryninti, ar teikiama parama tenkina asmenų su negalia poreikius, padeda integruotis į visuomenę, atvirą darbo rinką, suteikia galimybę naudotis viešosiomis paslaugomis, transporto, informavimo priemonėmis.

6. Profesinis mokymas

Profesinių įstaigų tinklas konsoliduojamas nepakankamai sparčiai, neleidžia kryptingai investuoti į kokybės gerinimą ir išnaudoti sektorinių praktinio mokymo centrų potencialo, nes atnaujinus infrastruktūrą profesinis mokymas netapo patrauklesnis. Europos Sąjungoje 48 proc. jaunuolių siekia mokytis profesinio mokymo įstaigose, o Lietuvoje tik 27 proc. jaunuolių siekia įgyti kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu.

2018 m. profesiniam ugdymui skirta 107 mln. Eur, bet profesinio mokymo programos vis dar neatitinka darbo rinkos poreikių: tik 10 proc. mokinių mokėsi pagal modulines profesinio mokymo programas ir tik 3 proc. programų vykdomos pameistrystės forma. Ekspertų nuomone, mažiausiai 30 proc. moksleivių galėtų mokytis darbo vietose. Patvirtinti 5 iš 19 profesiniai standartai, pagal kuriuos turėtų būti rengiamos modulinės programos. Neišnaudojamos neformalaus mokymo galimybės bei neplėtojamas neformaliuoju būdų įgytų kompetencijų pripažinimas.

Audito metu planuojame vertinti, kaip investicijos į profesinio mokymo sistemą užtikrina, kad mokymas būtų vykdomas atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius.



24

7. Švietimo sistemos pažangos vertinimas

Švietimo srityje vykdomi finansavimo pakeitimai: nuo 2018 m. rugsėjo mėn. bendrojo ugdymo mokyklose pradėtas taikyti naujas „klasės (grupės) krepšelio“ principu grįstas finansavimo modelis, pakeitęs beveik dvidešimt metų taikytą „mokinio krepšelį“; pedagogų darbo užmokestis pradėtas skaičiuoti pagal naujai įdiegtą etatinio darbo užmokesčio modelį; naujai finansuojama švietimo pagalba ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigoms; nuo 2018 m. įsigaliojo esminiai profesinio mokymo įstatymo pakeitimai. Vis dar išlieka aktualios problemos, susijusios su mažėjančiu vaikų skaičiumi, auklėtojų ir pedagogų trūkumu bei profesijos nepatrauklumu jauniems pedagogams. Nuo 2016 m. atlikti veiklos auditai ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo srityse. Auditorių teiktų svarbių rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja. Dėl COVID-19 viruso protrūkio paskelbus karantiną išryškėjo aprūpinimo kompiuteriais ir internetu, pasirengimo dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu problemos.

Vertinsime, ar švietimo politikos ir finansavimo pakeitimai lėmė, kad lėšos būtų skiriamos vaikų ir mokinių sėkmei užtikrinti, ar ugdymo įstaigos praktikoje tinkamai taiko etatinio darbo apmokėjimą reglamentuojančius teisės aktus, ar jau įgyvendintos valstybinių auditorių teiktos rekomendacijos prisideda prie švietimo sistemos gerinimo ir kas trukdo įgyvendinti likusias, ar mokyklos apsirūpinusios informacinėmis komunikacinėmis priemonėmis.

8. Antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos

Valstybė antstoliams yra perdavusi vykdomųjų dokumentų priverstinio vykdymo funkciją pagal teismų ar kitų institucijų vykdomuosius dokumentus, o notarams yra suteikusi įgaliojimus juridiškai įtvirtinti sandorius, dokumentus ir juridinius faktus. Notarai 2017 m. atliko 1,7 mln. notarinių veiksmų, o antstoliams pateikta 1,6 mln. vykdomųjų dokumentų, išieškotina suma sudarė daugiau kaip 4 mlrd. Eur. Antstoliai kasmet vidutiniškai įvykdo tik 35 proc. vykdomųjų dokumentų.

Teisingumo ministerija turi užtikrinti, kad Lietuvoje dirbtų optimalus antstolių ir notarų skaičius, įkainiai už atliekamus veiksmus atitiktų įstatyme numatytus principus, antstolių ir notarų funkcijos būtų vykdomos tinkamai. Nepakankamai reglamentuota antstolių ir notarų veikla sudaro galimybę jiems atlikti perteklinius veiksmus, kurie gali nepagrįstai didinti atlygį už atliktus veiksmus. Notarinių veiksmų atlikimas nėra perkeltas į elektroninę erdvę, todėl nuotolinių būdu nėra galimybės gauti šių paslaugų ir užtikrinti didesnį jų prieinamumą. Paskelbus šalyje karantiną ir ekstremaliąją situaciją, notarų teikiamų paslaugų skaitmenizavimas tapo dar aktualesnis, siekiant užtikrinti jų teikimą gyventojams nuotoliniu būdu.

Audito metu vertinsime antstoliams ir notarams valstybės pavestų funkcijų vykdymą. Pateiktos rekomendacijos, padės gerinti notarų ir antstolių veiklos kokybę, rezultatyvumą ir nustatyti teisingą atlygį už notarinius veiksmus ir antstolių atliktą darbą.

9. Teismų sistema

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija pagrindiniu principu pripažįsta kiekvieno asmens teisę į teisingą, greitą ir viešą bylos dėl teisių ir pareigų nustatymo ir baudžiamojo kaltinimo nagrinėjimą. Šią teisę gali užtikrinti tik veiksmingai veikianti teismų sistema. 2018 m. įvykdyta Lietuvos teismų sistemos struktūrinė reforma, kuria siekta paspartinti bylų nagrinėjimą, suvienodinti teisėjų darbo krūvius, sudaryti sąlygas teisėjų specializacijai ir priimamų sprendimų kokybei gerinti, tačiau teisėjų darbo krūvis Lietuvos teismuose lieka vienas didžiausių Europoje.

Audito metu planuojame įvertinti vykdomų priemonių teismų veiklai gerinti efektyvumą. Tikimės pateikti rekomendacijas, kurios prisidėtų prie operatyvesnio ir kokybiškesnio bylų nagrinėjimo, sklandesnio teismo proceso.



25

10. Kelių infrastruktūros valdymas

Lietuvoje iš viso yra 83, 7 tūkst. km valstybinės ir vietinės reikšmės kelių. Jų remontui ir priežiūrai 2016–2018 m. panaudota 1,5 mlrd. Eur (iš jų – 182 mln. Eur ES lėšų). Nepaisant skiriamų lėšų dydžio, kelių būklė prastėja: 684 km (39 proc.) magistralinių kelių, 1823 km (37 proc.) krašto kelių buvo blogos ar patenkinamos būklės. Pagal Pasaulio banko atliktą Globalaus konkurencingumo tyrimą 2015–2016 m. Lietuvos keliai buvo įvertinti 5 balais iš 7 galimų ir tai buvo 33 vieta pasaulyje (iš 140 šalių), o 2017–2018 m. vertinimas smuko iki 4,7 balų bei 37 vietos (iš 137).

Susidūrus su COVID-19 pandemijos ir įvesto karantino sukeltais ekonominiais sunkumais, numačius papildomą finansavimą kelių sektoriui, kelių infrastruktūros efektyvaus valdymo svarba dar labiau auga, todėl audito metu numatoma įvertinti, ar nuolat kaupiama ir atnaujinama informacija apie Lietuvos automobilių kelių būklę, kaip planuojami kelių remonto ir tiesimo darbai, ar pasiekti nustatyti rodikliai, ar pakankama kontrolė kelių priežiūrai skiriamų lėšų panaudojimo srityje.

Auditas padės užtikrinti, kad lėšos valstybinės ir vietinės reikšmės keliams tiesti ar rekonstruoti būtų paskirstomos orientuojantis į ilgalaikius tikslus, turint aiškius kriterijus.

11. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas

Lietuvoje ūkio subjektų veiklą prižiūri 55 institucijos, o jų veiklai 2017 m. panaudota 233 mln. Eur. Nuo ūkio subjektų priežiūros institucijų veiklos priklauso, ar mažinamos biurokratinės kliūtys, pertekliniai reikalavimai, administracinė ir kita reguliavimo našta ūkio subjektams. Tobulinant viešąjį valdymą ne kartą buvo vykdomas institucijų konsolidavimas, tačiau 2018 m. atliktas valstybinis auditas „Ar Lietuvos verslo priežiūros sistema efektyvi“ parodė, kad vykdant konsolidavimą nebuvo analizuota, kokių priežiūros funkcijų reikia valstybei, t. y. kokias bendrąsias vertybes reikia saugoti ir kokie konkretūs uždaviniai keliami priežiūros institucijoms. Vyriausybė 2018 m. vykdydama valstybinio audito rekomendacijas priėmė naujus konsolidavimo sprendimus, kuriais siekiama spręsti ūkio subjektų priežiūros sistemos problemas, o priežiūros institucijų skaičių iki 2020 m. planuojama sumažinti iki 47. Tačiau ūkio subjektų priežiūros sistema vis dar susiduria su tokiomis problemomis, kaip per didelis ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų skaičius, neefektyviai ir nekoordinuotai vykdomos priežiūros funkcijos.

Audito metu bus siekiama išanalizuoti, kaip įgyvendinamos 2018 m. pateiktos rekomendacijos, ar konsoliduojant ūkio subjektų priežiūros institucijas optimizuotos priežiūros funkcijos, mažinama priežiūros našta ūkio subjektams, didinant priežiūros kokybę ir orientuojant priežiūros institucijų veiklą į pagalbą ūkio subjektams, didinamas biudžeto lėšų, skirtų priežiūros institucijų veiklai organizuoti, panaudojimo efektyvumas.

12. Valstybės nekilnojamojo turto, perduoto savivaldybėms patikėjimo teise, valdymas

Savivaldybių nekilnojamasis turtas sudaro didžiausią nacionalinio nekilnojamojo turto (NT) dalį – apie 63 proc. Šis turtas yra viena priemonių savivaldybių funkcijoms atlikti, todėl jis turi būti racionaliai tvarkomas, duoti naudą visuomenei ir tenkinti viešuosius interesus. Valstybės kontrolė ankstesniais auditais yra nustačiusi su savivaldos NT valdymu susijusių trūkumų valstybės NT perdavus savivaldybių nuosavybėn, dalis šio turto ne naudojama funkcijų vykdymui, o parduodama, todėl valstybės biudžetas netenka dalies galimų pajamų. Kai kuriais atvejais NT perduodamas panaudos gavėjams, kurie neturi teisės gauti NT pagal panaudą.

Savivaldybių NT valdymo problemoms nustatyti Valstybės kontrolė ir Lietuvos savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos susitarė vykdyti bendrą savivaldybių NT auditą. Audito tikslas – įvertinti, ar NT savivaldybėse valdomas efektyviai, kryptingai ir kompleksiškai, užtikrinant maksimalią naudą visuomenei.

Audito metu vertinsime, kaip valdomas valstybės NT, kuris savivaldybėms perduotas patikėjimo teise. Efektyvesnis savivaldybėms patikėjimo teise perduoto valstybės nekilnojamojo turto valdymas, nenaudojamo turto grąžinimas ir realizavimas laiku sudarytų sąlygas valstybės biudžetui gauti papildomų pajamų, kurios galėtų būti naudojamos visuomenės interesams tenkinti, ekstremaliosios situacijos pasekmėms šalinti.



26

2021 M. PLANUOJAMŲ BAIGTI VEIKLOS AUDITŲ OBJEKTŲ APRAŠYMAI


2. Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas

Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimą numatoma baigti 2038 m., prognozuojama darbų kaina – 3 377 mln. Eur, iš jų 1 727 mln. Eur jau yra skyrusi ES bei VĮ Ignalinos atominė elektrinė. Galutinis eksploatavimo nutraukimo poreikis – 1 650 mln. Eur, o 2021–2027 m. ES finansiniu laikotarpiu Lietuva prašo skirti 780 mln. Eur. Bendras elektrinės eksploatavimo nutraukimo planas 2018 m. pabaigai įgyvendintas 40 proc.

Europos Audito Rūmai 2016 m. atliko Europoje uždaromų atominių elektrinių auditą ir Lietuvai pateikė rekomendacijas tobulinti projektų valdymo struktūrą, sukurti kontrolės priemones, užtikrinančias, kad reikalinga atliekų ir panaudoto kuro tvarkymo infrastruktūra būtų sukurta tada, kada suplanuota, ir darbų kainos neaugtų. Taip pat rekomendavo nuo 2017 m. pradėti didinti nacionalinį finansavimą Ignalinos uždarymo darbams.

Audito metu planuojama įvertinti, ar elektrinės uždarymo procesas yra sklandus, trunka ne ilgiau nei planuota, ar nereikalauja didesnio nei numatyta finansavimo. Dėl COVID-19 sukeltų ekonominių pasekmių numatoma spartinti valstybės biudžeto lėšų naudojimą einamosioms išlaidoms, todėl gali augti valstybės skola. Atsižvelgiant į tai, kad planuojamas lėšų, reikalingų Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimui, poreikis ateityje didėja, vertinsime, ar imamasi pakankamų priemonių užtikrinti, kad kuo didesnė numatytų veiklų dalis būtų atliekama numatytais terminais, siekiant išvengti didesnės finansinės naštos ateityje. Audito metu taip pat bus įvertintos priemonės, kuriomis sprendžiami Europos Audito Rūmų atliktų auditų metu nustatyti trūkumai.

Auditas padės užtikrinti sklandesnį ir efektyvesnį Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą bei sudaryti sąlygas įgyvendinti projektą pagal numatytus grafikus.


4. Registrų centro informacinių išteklių tvarkymas

Registrų centras yra didžiausias valstybės informacinių išteklių tvarkytojas: šiuo metu tvarko 25, iš jų 9 yra ypatingos svarbos valstybės informaciniai ištekliai. Apie 80 proc. centro paslaugų suteikiama viešojo sektoriaus institucijoms, kurių funkcijų įgyvendinimas priklauso nuo centro teikiamų paslaugų. Registrų centro tvarkomų informacinių išteklių pagrindu 2019 m. iš viso suteikta per 125 mln. vnt. paslaugų.

Registrų centras kuria informacines sistemas ir kasmet investuoja į esamų sistemų palaikymą bei modernizavimą. Jų pagrindu teikia kompleksines paslaugas, tačiau šių paslaugų naudotojai susiduria su lėtu sistemų veikimu ir jų sutrikimais. Centro informacinių išteklių tvarkymas neužtikrina kokybiško ir nenutrūkstamo paslaugų teikimo bei kelia riziką teikiamų duomenų patikimumui, vientisumui ir konfidencialumui. Patikimi, vientisi ir konfidencialūs duomenys, nenutrūkstamas jų teikimas iš registrų ir informacinių sistemų tampa dar aktualesni ekstremaliomis sąlygomis, todėl svarbu užtikrinti efektyvų jų tvarkymą.

Registrų centre taikoma apie 400 skirtingų atlyginimo už duomenų teikimą įkainių. 2016 m. valstybiniame audite „Ar užtikrinamas viešojo sektoriaus turimų duomenų atvėrimas“ nustatyti centro duomenų teikimo sąnaudų ir įkainių skaičiavimo trūkumai. Tačiau, duomenų teikimo kainodara ir jos nustatymo principai nėra keisti daugiau kaip 10 metų.



27

Audito metu vertinsime, ar Registrų centro informacinių išteklių tvarkymas prisideda prie organizacijos tikslų įgyvendinimo, turimi IT ištekliai panaudojami efektyviai, tinkamai nustatomos ir valdomos su IT susijusios rizikos bei taikoma skaidri, patikima ir objektyvi atlyginimo už duomenų teikimą kainodara.

5. Įslaptintų pirkimų rizikų valdymas ir jų priežiūra

Įslaptintas sandoris – sutartis dėl prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, kurią sudarant ir (ar) vykdant bus susipažįstama su įslaptinta informacija, ši informacija bus patikėta, naudojama ar sukuriama. Tokie sandoriai sudaromi gynybos ir saugumo srityje, įsigyjant karinę įrangą, įslaptintą įrangą, įrangos detales, sudedamąsias dalis ir (arba) jų mazgus, darbus, prekes ir paslaugas, tiesiogiai susijusias su nurodyta įranga. Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 3 str. numatyta 13 išimtinių atvejų, kai šiems įsigijimams netaikomos viešųjų pirkimų procedūros (pvz., pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla (žvalgyba, kontržvalgyba, kriminaline žvalgyba).

Nepakankamas priežiūros ir kontrolės mechanizmas, kuris užtikrintų kontrolę pirkimų, kuriems netaikomi įstatymo reikalavimai, pakankamą konkurenciją pirkimuose ir tinkamo pirkimo būdo pasirinkimą. Įsigijimų priežiūrą ir kontrolę pavesta atlikti Viešųjų pirkimų tarnybai, tačiau, jos duomenimis, nuo 2016 metų įslaptintų pirkimų vertinimai neatliekami, renkama tik statistinė informacija apie pirkimus gynybos ir saugumo srityje. Dėl nepakankamos įslaptintų pirkimų kontrolės vykdant jų procedūras, gali būti nesilaikoma lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų ir neužtikrintas racionalus valstybės biudžeto lėšų panaudojimas. Audito metu bus vertinama, kaip užtikrinama įslaptintų pirkimų proceso priežiūra ir kontrolė, ar ji yra pakankama neigiamoms rizikoms suvaldyti ,valstybės valdymui veikiant tiek įprastomis sąlygomis, tiek esant ekstremaliajai situacijai.

6. Ilgalaikė priežiūra

Ilgalaikė priežiūra apima slaugą, globą ir kitas socialines paslaugas institucijoje ir namuose, tais atvejais, kai žmogus negali saugiai ir savarankiškai gyventi dėl sveikatos ar kitų problemų. Didėjantis ilgalaikės priežiūros poreikis ateityje gali neigiamai paveikti viešųjų finansų tvarumą: daugėja gyventojų, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra; didėja valdžios sektoriaus išlaidos šiai paskirčiai (prognozuojama, kad iki 2050 m. išaugs iki 2 proc. BVP (pagal rizikingesnį scenarijų – 3,3 BVP); mažėja darbingo amžiaus gyventojų dalis visuomenėje, o priežiūra šeimoje riboja prižiūrinčių artimųjų galimybes įsitraukti į darbo rinką ir kurti pridėtinę vertę.

Valstybė nėra nusistačiusi aiškios ilgalaikės priežiūros vystymo krypties, nėra bendro modelio, užtikrinančio slaugos, globos ir kitų socialinių paslaugų prieinamumą. Asmenims, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra, tenka laukti eilėse: 2018 m. institucinės socialinės globos laukė 699 senyvo amžiaus asmenys, paslaugų į namus – 781, dienos centrų paslaugų – 118. Slaugos poreikis taip pat nėra patenkinamas: trūksta apie 3000 slaugos lovų ligoninėse. Nesukurta ilgalaikės priežiūros kokybės vertinimo sistema ir stebėsena. Globos ir slaugos įstaigose fiksuoti koronaviruso (COVID-19) židiniai rodo, kad šiose įstaigose nėra sudarytos tinkamos sąlygos saugioms ir kokybiškoms slaugos ir socialinėms paslaugoms asmenims teikti.

Audito metu vertinsime ilgalaikės priežiūros sistemą ir jos efektyvumą užtikrinant prižiūrimų žmonių ir jų artimųjų poreikius atitinkančių paslaugų prieinamumą ir integralumą, ar užtikrinamas paslaugų prieinamumas ir saugumas šalyje paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną dėl COVID-19. Auditas padės išgryninti ilgalaikės priežiūros kryptis, kurias vystant bus didinamas gyventojų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis bei efektyviau naudojami finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, o ilguoju laikotarpiu – užtikinamas sistemos tvarumas.

7. Aukštojo mokslo kokybė



28

Studijų programų kokybė tobulintina – daugiau nei 1/4 studijų krypčių laikinai akredituotos su papildomomis sąlygomis (325 studijų programos 2018 m.). Nustatyti esminiai studijų kokybės skirtumai tarp kolegijų. Tarptautinis aukštojo mokslo konkurencingumas skatinamas nepakankamai – studentai nemotyvuojami įgyti patirties užsienyje, nors tokia patirtis padidina galimybes įsidarbinti. Tik 9,4 % studentų buvo išvykę dalinių studijų į užsienį, o 70 % studentų nesinaudojo ir neplanuoja naudotis mainų galimybėmis. Tik 6–7% dėstytojų tobulino kvalifikaciją užsienyje. Nepakankama mokslinių tyrimų kokybė neigiamai veikia studijų kokybę, tačiau dėstymo krūvis neleidžia skirti pakankamo dėmesio mokslinei veikla. Neskiriant pakankamai dėmesio mokslinių tyrimų kokybei ir žinomumui, nepritraukiami aukšto lygio tyrėjai ir dėstytojai iš užsienio. Pagal mokslo publikacijų kokybės ir tarptautiškumo rodiklius Lietuva rikiuojasi 23–26 vietoje tarp ES šalių. Paskelbus karantiną dėl COVID-19 viruso protrūkio aukštosioms mokykloms reikėjo persiorientuoti į nuotolines studijas. Universitetams skirta 6,54 mln. Eur papildomų lėšų infrastruktūros atnaujinimui, tad svarbu užtikrinti, kad jos būtų panaudotos siekiant gerinti mokymosi aplinką ir didinti kokybę.

Vertinsime, ar sudarytos prielaidos užtikrinti aukštojo mokslo kokybę.

8. Notarų taikomi įkainiai

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. 2018 m. notarai, vykdydami valstybės perduotas funkcijas, atliko 1,6 mln. notarinių veiksmų, už jų atlikimą, sandorių projektų parengimą, teisines konsultacijas ir technines paslaugas klientai jiems sumokėjo 45 mln. Eur (44,6 mln. Eur už notarinių veiksmų atlikimą, 0,4 tūkst. Eur už suteiktas paslaugas).

Notaro atlyginimo įkainius nustato Teisingumo ministerija. Atlyginimo už 80 proc. notarinių veiksmų atlikimą įkainis nustatytas intervalais, minimali ir maksimali atlyginimo riba skiriasi iki 3 ir daugiau kartų. Šių įkainių taikymo tvarka nereglamentuota – notarinio veiksmo kaina priklauso nuo notaro įvertinimo. Pvz., už 200 tūkst. Eur vertės nekilnojamojo daikto panaudos sutarties patvirtinimą notaras gali apskaičiuoti nuo 400 iki 1 200 Eur lygį. Taip pat nėra apibrėžta, kokiais atvejais už sandorio projekto parengimą ir konsultacijas klientas turi mokėti papildomai, o kokiais tai jau įskaičiuota į notarinio veiksmo įkainį. Teisingumo ministerija nekaupia pakankamų duomenų, kaip notarai taiko patvirtintus notaro atlyginimo įkainius, todėl, siekdami objektyviai įvertinti jų taikymą, duomenis rinksime notarų biuruose, kuriuose šie duomenys kaupiami.

Audito metu įvertinsime, kaip notarai, taikydami Teisingumo ministerijos patvirtintus notaro atlyginimo įkainius, apskaičiuoja notarinio veiksmo kainą, kurią privalo sumokėti klientas. Pateiktos rekomendacijas padės užtikrinti, kad už šių veiksmų atlikimą būtų mokama pagrįsta kaina.

9. Sporto sistemos finansavimas ir valdymas

Sporto veikla labiau orientuota į sporto sektoriaus vidaus, o ne valstybės per sportą įgyvendinamus strateginius uždavinius, trūksta sporto socialinės funkcijos vystymosi. Turėdami daug sporto infrastruktūros objektų (5837 sporto statinius 2017 m.), nepakankamai užtikriname kuo didesnį įvairių grupių dalyvavimą ir nesukuriame socialinio pagrindo profesionalų sportui. Organizuotai sportuojančių gyventojų dalis Lietuvos visuomenėje sudaro 9 proc., o siekis 2020 m. 25 proc. Nenustatyti strateginių sporto šakų finansavimo kriterijai; aukšto meistriškumo sporto finansavimo prioritetai dažnai keičiami; nėra aiškių savivaldybės ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto lėšų skyrimo kriterijų; ne visada laikomasi nustatytų Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo finansavimo kriterijų; nepakankama finansavimo stebėsena ir lėšų panaudojimo kontrolė. Dėl COVID 19 viruso sukeltos pasaulinės pandemijos buvo nukeltos šių metų olimpinės žaidynės, sporto čempionatai ir varžybos, apribotos sportininkų treniruotės, visuomenės galimybės sportuoti šiai veiklai skirtose erdvėse. Todėl gali būti neužtikrintas aukšto sportinio meistriškumo, fizinio aktyvumo programų lėšų tinkamas panaudojimas.



29

Audito metu vertinsime, ar turime aiškią sporto vystymosi viziją, skaidrų sporto veiklų finansavimą ir ar veikla vykdoma rezultatyviai.

10. Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena

Lietuvos valstybė 2018 m. pabaigoje įgyvendino savininkės teises ir pareigas 65-iose valstybės valdomose įmonėse, kurios turi 33 dukterines įmones, savininkės (dalininkės) teises ir pareigas 133 viešosiose įstaigose, o savivaldybės – 259 įmonėse ir 496 viešosiose įstaigose. Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių mokami dividendai bei pelno įmokos yra reikšmingas valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų šaltinis. Siekiant gerinti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdyseną ir didinti jų veiklos efektyvumą, periodiškai yra peržiūrimas teisinis reguliavimas. Tačiau vis dar trūksta bendro praktikos taikymo nustatant aiškius valstybės ir savivaldybių dalyvavimo įmonių ir viešųjų įstaigų veikloje tikslus, didinant veiklos skaidrumą, planuojant ir vykdant jų veiklos priežiūrą, atskiriant įmonių komercines ir nekomercines funkcijas. Todėl neužtikrinamas valstybės ir savivaldybės įmonių bei viešųjų įstaigų optimalus portfelis, veiklos skaidrumas ir maksimali grąža.

Audito metu vertinsime valstybės ir savivaldybių dalyvavimo įmonių ir įstaigų veikloje tikslingumą; joms keliamus tikslus ir jų įgyvendinimo kontrolę, veiklos koordinavimą ir skaidrumą, valdymo organų veiklą, finansinius rodiklius, vykdomus viešuosius pirkimus. Taip pat vertinsime valstybės įmonių dukterinių įmonių ir jų paskesnių eilių dukterinių įmonių valdyseną. Dėl COVID-19 įvestas karantinas turėjo neigiamos įtakos šalies ekonomikai, todėl audito metu skirsime papildomą dėmesį vertinimui, kaip buvo spendžiamos iškilusios problemos, siekiant užtikrinti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei įstaigų finansinį stabilumą.


12. Policijos vykdoma nusikaltimų prevencija ir tyrimas

Policijoje nuo 2000 m. vykdomos veiklos pertvarkos, 2016–2018 m. pertvarkytas viešosios ir kriminalinės policijos darbo organizavimas, po kurio stebimas operatyvaus reagavimo į įvykius pagerėjimas, bet liko nesuvaldytos rizikos dėl nusikalstamų veikų prevencijos ir prastėjančios jų tyrimo kokybės. Statistika rodo, kad nors užregistruotų nusikalstamų veikų ir baudžiamųjų nusižengimų skaičius Lietuvoje 2018 metais sumažėjo 9,5 proc., pagal tyčinių nužudymų skaičių Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje Europoje. 2018 m. 13 proc. padidėjo nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų skaičius. Taip pat kasmet didėja nusikalstamų veikų, padarytų pakartotinai nusikaltusių asmenų, skaičius (2017 m. –5,7 proc., 2018 m. – 7,3 proc.). Nors policija ištiria vidutiniškai apie pusę visų užregistruotų nusikalstamų veikų, tačiau tokių veikų kaip vagystės (24,1 proc.), sukčiavimas (39,8 proc.) ištyrimas išlieka žemas. Kasmet didėja nutrauktų ikiteisminių tyrimų skaičius. Pareigūnai savo veikloje susiduria su rizika sveikatai ir gyvybei, todėl svarbu užtikrinti asmens apsaugos priemonių naudojimo kontrolę.

Audito metu vertinsime, ar policija tinkamai pasirengusi prevencijos priemonėmis prisidėti prie nusikalstamumo mažinimo ir užtikrinti rezultatyvų nusikalstamų veikų atskleidimą bei ištyrimą. Nagrinėsime, kaip buvo organizuojamas reagavimo į gautus pranešimus procesas, užtikrinant tvarką ir visuomenės saugumą COVID-19 viruso sukeltos pandemijos metu.

13. Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius

Gaisrų gesinimo, žmonių bei turto gelbėjimo gaisro metu ir gaisrų prevencijos funkcijas vykdo valstybės ir savivaldybių institucijos. Priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms išlaikyti kasmet iš valstybės biudžeto skiriama apie 100 mln. Eur.



30

Vykdomų gaisrų prevencinių priemonių nepakanka gaisrų skaičiaus augimui suvaldyti. Lietuvoje 2019 m. kilo 11 509 gaisrai. Jų skaičius, lyginant su 2018 m., sumažėjo beveik 3 proc., tačiau yra 22,5 proc. didesnis nei 2017 m. Pagal gaisruose žuvusių asmenų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, viršijame ES šalių vidurkį. Pajėgos ne visada tinkamai pasirengusios gesinti gaisrus, todėl didėja jų padaryti nuostoliai: 2019 m. sunaikintų transporto priemonių skaičius sumažėjo 4 proc., tačiau išlieka 11 proc. didesnis nei 2017 m., sunaikintų statinių skaičius išaugo 5 proc., o atvirose teritorijose gaisrai išdegino 5,7 ha, t. y. 13 proc. didesnį plotą nei 2018 m. Dėl COVID-19 protrūkio įvestas karantinas ir ekstremalioji situacija gali tiesiogiai paveikti priešgaisrinės gelbėjimo pajėgų parengties lygį, todėl gali didėti gaisrų padaryti nuostoliai.

Audito metu vertinsime, ar Lietuvoje pasirinktas priešgaisrinės saugos užtikrinimo ir organizavimo modelis užtikrina efektyvų šių funkcijų vykdymą.




31

2022 M. PLANUOJAMŲ BAIGTI VEIKLOS AUDITŲ OBJEKTŲ APRAŠYMAI (2020-07-13 Nr. VE-129)

1. Lietuvos miškų išteklių naudojimas

Miškas – vienas svarbiausių Lietuvos atsinaujinančių gamtos išteklių. Siekiant jį išsaugoti ateities kartoms jo ištekliai turi būti saikingai naudojami, atkuriami ir gausinami.

Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programoje numatyta, kad Lietuvos miškingumas (miško žemės ploto santykis su Lietuvos Respublikos teritorijos plotu) 2020 metais turėtų būti 34,2 proc. Tačiau šalies miškingumas per metus padidėja tik 0,05 proc. ir 2018 metais sudarė 33,63 proc. Mediena yra vienas svarbiausių Lietuvos išteklių, sukuriantis apie 5 proc. viso šalies BVP, todėl svarbu vertinti ir miškų teikiamą ekonominę naudą. Siekiant, kad šalies miškai būtų naudojami racionaliai, reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto. Tvarkant miškus turi būti išlaikomas balansas tarp biologinės įvairovės išsaugojimo, kraštovaizdžio stabilumo ir aplinkos kokybės bei maksimalios miškų išteklių teikiamos ekonominės naudos.

Audito metu planuojame vertinti, ar Lietuvos miškų ištekliai naudojami racionaliai: miškai skirstomi į grupes pagal aiškius kriterijus, aiškiai apibrėžtos saugomos bei „Natura2000“ teritorijos, užtikrinamas miškų ir jų išteklių gausinimas, tvarkant miškus išlaikoma pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto, užtikrinama miško naudojimo kontrolė. Vertinsime, kokią įtaką COVID-19 turėjo medienos pardavimo apimtims ir kainai.

2. Elektros energijos gamybos ir skirstymo infrastruktūros valdymas

Pagrindinis šalies elektros ūkio sektoriaus tikslas – užtikrinti techniškai patikimą, kokybišką ir nepertraukiamą šalies vartotojų aprūpinimą elektros energija mažiausiomis sąnaudomis ir konkurencingomis kainomis.

Pastaraisiais metais atlikti nepriklausomi vertinimai rodo, kad skirstomųjų elektros tinklų priežiūra yra nepakankama, todėl gali blogėti infrastruktūros būklė. 2019 m. „Ignitis grupės“ investicijos sudarė 455,7 mln. EUR, t. y. 6,1 proc. daugiau nei 2018 m, tačiau egzistuoja rizika, kad investicijos į infrastruktūrą neužtikrina, kad būtų įgyvendinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje keliami tikslai, todėl elektros energijos generaciniai pajėgumai gali būti vystomi nepakankamai, o esami ištekliai panaudojami neefektyviai. Be to, dalis reguliuojamų įmonių veiklos perkeliama į nereguliuojamoje veikloje veikiančias dukterines, todėl yra rizika, kad jų veikla vykdoma ne mažiausiomis sąnaudomis. Europos Komisija tarp galimų rizikų ir iššūkių energetikos sektoriui kovoje su COVID-19 pandemija taip pat įvardija energijos tiekimo ir kritinės infrastruktūros veikimo bei priežiūros užtikrinimą, didelių investicinių projektų atidėjimą ir galimą finansavimo sumažinimą.

Audito metu planuojama įvertinti, ar racionaliai valdoma valstybei priklausanti elektros energijos gamybos ir skirstymo infrastruktūra, kad būtų užtikrinamas patikimas elektros energijos tiekimas vartotojams už pagrįstą kainą.

3. Tarptautinės finansinės paramos valdymas

2014–2020 m. Lietuvai iš įvairių tarptautinės finansinės paramos šaltinių (2014–2020 m. ES investicijų veiksmų programos, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos, EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų ir t. t.) numatyta skirti apie 12,9 mlrd. Eur lėšų finansinės paramos, iš jų 12,7 mlrd. Eur administruojama Lietuvoje.



32

Šalyje nevaldoma informacija apie visą gaunamą tarptautinę finansinę paramą, todėl neadministruojamos paramos suma gali būti ir didesnė.

Šalies mastu veikia dvi atskiros strateginio planavimo sistemos – nacionalinė ir tarptautinės finansinės paramos, todėl skiriasi nacionalinių ir Europos Sąjungos investicijų planavimo dokumentų prioritetai ir tikslai. Valdymo sričių poreikiai ir problemos dažniausiai suprantamos per atskirų sričių prizmę, neatliekama analizė, kurioje valdymo srityje investicijos duos didžiausią naudą. Tarptautinės finansinės paramos administravimo sistema sudėtinga ir kuria administracinę naštą, stebėsenos sistema neužtikrina galimybių objektyviai vertinti investicijų kuriamos pridėtinės vertės.

Atsakydama į COVID-19 pandemijos sukeltas ekonomines pasekmes, EK siūlo sukurti ekonomikos gaivinimo priemonę, kurios bendra vertė siektų 750 mlrd. Eur, Lietuva galėtų pretenduoti į 6,3 mlrd. Eur papildomų lėšų greta daugiametės finansinės perspektyvos. Kad finansinės paramos lėšos prisidėtų likviduojant neigiamas pandemijos pasekmes, svarbu tinkamai suplanuoti jų investavimą, integruoti į bendrą sistemą.

Audito metu vertinsime tarptautinės finansinės paramos planavimo sistemą Lietuvoje, šios paramos koordinavimą ir pasiektų rezultatų stebėseną bei vertinimą nacionaliniu lygiu. Auditas padės užtikrinti vieningos valstybės investavimo politikos, apimančios nacionalinius finansus ir tarptautinę finansinę paramą, formavimą, prisidės prie efektyvesnio tarptautinės finansinės paramos lėšų panaudojimo, jas skiriant aktualiausioms valdymo sričių problemoms spręsti, administracinės naštos mažinimo.

4. Valstybinės žemės valdymas

Žemė pagal nuosavybės rūšis skiriama į valstybinę, privačią ir savivaldybių. Bendras Lietuvos plotas siekia 6,52 mln. ha, iš jų 1,41 mln. ha (22 proc.) valstybinė žemė. Siekiant maksimalios naudos, ji turėtų būti naudojama racionaliai ir efektyviai, tačiau egzistuoja rizika, kad valstybinės žemės valdymo politika vykdoma neturint aiškios vizijos ir šios žemės naudojimo prioritetų.

Valstybei be aukciono išnuomojant žemę tiems, kas valdo tuose sklypuose jau esančius pastatus, sumokamas mažesnis nuomos mokestis nei rinkos kaina. Vis dar nėra apsispręsta, ar nuomojamuose valstybinės žemės sklypuose leisti statyti naujus statinius. Pasitaiko atvejų, kai valstybine žeme subjektai naudojasi neturėdami žemės nuomos sutarčių ir nemokėdami nuomos mokesčio. Be to, ne visada efektyvi Nacionalinės žemės tarnybos vykdoma žemės naudojimo valstybinė kontrolė.

Audito metu bus analizuojama, ar valstybinė žemė naudojama racionaliai, turint aiškią ir kryptingą politiką, kuri būtų orientuota į didžiausios naudos valstybei ir visuomenei užtikrinimą.

https://ec.europa.eu/info/files/eu-budget-powering-recovery-plan-europe_en

https://ec.europa.eu/info/files/eu-budget-powering-recovery-plan-europe_en

Documents

VALSTYBĖS KONTROLĖS 2020 M. VEIKLOS PLANAS · 2020-01-31 · 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės