2013 m. baland¾io 13 d. / etadienis / Nr. 84 ( 13 509 )

  • View
    291

  • Download
    9

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Nauja valdžia dosni priemokų

Text of 2013 m. baland¾io 13 d. / etadienis / Nr. 84 ( 13 509 )

  • 2013 m. balandio 13 d. / etadienis / Nr. 84 (13 509)

    ORAI

    Debesuota su pra-giedruliais, kai kurgali trumpai palyti.Temperatra dien 8-11 laipsni ilumos.

    31p.

    Pastarj pusmet usien da-niausiai vyko prezident Dalia Gry-bauskait. Nuo jos vos keliais vizitaisatsiliko pernai gruodio viduryjenaujajai Vyriausybei vadovauti pra-djs Algirdas Butkeviius. Aktyviaisveias alis ir j parlamentus nars-t lapkriio viduryje Seimo pirmi-

    ninku taps Vydas Gedvilas. Polito-logai ypa sveikintinais laiko prezi-dents europinius vizitus, premjergiria u apsilankym Lenkijoje irRusijoje. Seimo pirmininko vizitaikomentuojami tik reprezentacijoskontekste.

    3p.

    Kas usienyje daro tak, o kas reprezentuoja

    USIENIS

    Taupymo vajus pasiek ir svarbiau-si Europos dain konkurs Euro-vizij. iemet jo rengjai vedai ne-ada ilaidauti. Eurovizija vykskuklesnje negu pernai arenoje, i-rovai pamatys maiau vies ir spe-cialij efekt. Didiausio Europosdain konkurso organizatoriai ma-no, kad svarbiausiu renginio akcen-tu turt tapti daina ir jos profesio-nalus atlikimas, taiau vedijojegyvenantys Eurovizijos gerbjaisu tuo nesutinka. Jie nori ivysti ne-pakartojam regin, daugyb sp-ding pasirodym ir specialijefekt, bei tikisi, kad i met kon-kursu neteks nusivilti.

    6p.

    www.lzinios.lt

    Kaina 2,49 Lt

    MONS

    G.Regina:krepinioateities krjas 22p.

    iandien su dienraiu

    L gidas

    + TV programos

    SVEIKATA

    Beprotikas gyvenimasokdina kraujospd

    Artjantis Lietuvos pirmininkavi-mas Europos Sjungos Tarybai tris aukiausius ms alies vadovus skatina vis daniau lankytis usienyje. Kalbdamiapie vizit reikm, politologaipozityviai vertina prezidents ir premjero pastangas.

    Lietuvos iniosVERSLAS

    Jau turime pinig irbrangiemsrenginiams 8p. 11p.

    Nauja valdia dosnipriemok

    ROBERTA TRACEVIIT

    Ankstesn valdi dl priemokgausos kritikav dabartiniai Vyriausybs nariai neykti jsavo politinio pasitikjimo komandoms ir kitiems pavaldi-niams. Rekordinink - Usienioreikal ministerija (URM) -tokioms imokoms per pirmi met ketvirt ileido beveikpus milijono lit.

    Ministro pirmininko tarnyba (MPT)ir ministerijos sausio-kovo mne-siais imokjo daugiau kaip 1 mln.76 tkst. lit priemok. Jomis u dar-bo krv virijani veikl, papil-domas uduotis atsilyginta vicemi-

    nistrams, patarjams, departamen-t ir skyri vadovams, daliai tar-nautoj.

    Seimo Audito komitetas pastebiaugant valstybs institucij apetittokioms imokoms.

    Kaip prane URM Visuomensinformavimo skyrius, pirm ketvirtdiplomatin inyba priemokoms i-leido daugiau kaip 458 tkst. lit. Josimoktos 149 ministerijos ir diplo-matini atstovybi darbuotojams.Priemokos buvo skirtos u papildo-m uduoi ir funkcij, neeinani darbuotoj pareigybs apraym,vykdym, prast darbo krv viri-jani veikl, laikinai atliekamas va-dovo pareigas.

    3p.

    D.Jankauskas: Dabartini valdanij elgesystoli grau nra adekvatus tam, kas buvo

    kalbama, kai jie buvo opozicijoje.

    Eurovizijojeneilaidaus

    Oresto Gureviiaus nuotrauka

  • 2013 04 13Lietuvos inios2 Komentarai ir debatai

    ZIGMANTAS BALYTIS

    Europos Sjunga (ES) nra numa-iusi teikti param Lietuvoje pradtamgyvendinti suskystint gamtini dujterminalo projektui. Klaipdoje, neu-laniame jr uoste, toks terminalasturt pradti veikti jau 2014 metais.

    ES parama Europos Komisijos (EK)sprendimu numatyta regioniniam du-j terminalui. Jis, pagal atlikt studij,turt pradti veikti ne anksiau kaip2030-aisiais ir bt statomas iem u-lanioje Suomijos lankoje, prie Esti-jos arba Suomijos krant.

    Suomijos lanka kasmet visikai b-na ualusi nuo gruodio (sausio) ikikovo (balandio). Vienas didiausi j-r transporto trikdi vyko 2011 me-t vasar, kai jos lede strigo 160 laiv,daugiausia krovinini. Estija, Suomijair Rusija, turinios prijim prie Suo-

    mijos lankos, altuoju met laiku nuo-lat susiduria su problemomis, nes vie-tiniai dyzeliniai ledlauiai nepajgssusidoroti su storu ledu. 2011-aisiais si-tuacij igelbjo tik Rusijos atsistasbranduolinis ledlauis. Pai suomiparengtos ataskaitos duomenimis,2009-2010 metais dl blog oro slygjrinio transporto eismas Suomijoslankoje buvo apribotas 112 dien.

    Kol Lietuva stato savo terminal,vyksta ginai dl regioninio terminalovietos: prie Suomijos ar prie Estijos kran-t. Estai abejoja dl jo statybos Suomi-jos Inkoo mieste, nes mano, kad is ter-minalas turi bti nepriklausomas nuomonopolinio duj tiekjo i Ryt, mat jstatyt mon Gasum, kuri i daliesvaldo Rusijos koncernas Gazprom.

    EK btina priminti, jog 2030-ieji -anksiausia regioninio duj terminalopastatymo data - visikai nesiderina suES energetikos strategija, kad po 2015met n viena ES valstyb nar neb-t atskirta nuo Europos duj ir elekt-ros energijos tinkl bei turt prieigbent prie dviej skirting alternatyvienergetikos itekli tiekimo altini. EK

    patvirtintu Baltijos ali energijos rin-kos jungi planu siekiama sukurti rei-kaling duj ir elektros infrastruktr,kuri padt isprsti trij Baltijos kra-t ir Suomijos priklausomybs nuo vie-no tiekjo problem.

    Kyla klausimas, kodl EK primygti-nai veria valstybes nares statyti didiu-l regionin terminal? O jis atsirast tikpo 17 met! Juk toks terminalas - neatomin jgain. Regioninio termina-lo statyba, utruksianti gal ir 20 met,netenka prasms ir prasilenkia su eko-nomine bei politine logika, stumia Bal-

    tijos region dar didesn energetinpriklausomyb nuo iors tiekjo.

    Pagal EK scenarij Baltijos regionovalstybs, tarp j ir Lietuva, dar ma-iausiai 17 met likt priklausomosnuo monopolinio iors tiekjo. PagalLietuvos scenarij ms alis, kai tikbus pastatytas terminalas Klaipdoje,turs galimyb gauti pigesni duj ikit valstybi, pavyzdiui, i Norvegi-jos. Prognozuojama, kad tada duj kai-na Lietuvoje galt sumati ketvirta-daliu ar penktadaliu.

    Taigi jei nestatyt savo terminalo,vien Lietuva per ateinanius 17 metpermokt Gazprom u dujas apie 5mlrd. JAV doleri (esant 3 mlrd. kubi-ni metr duj poreikiui per metus).Duj poreikiui padidjus i suma gal-t siekti ir 8,5 mlrd. doleri.

    Todl perasi ivada: kol nebus alter-natyvaus duj tiekimo (kaip numatytaES energetikos strategijose), nra pa-grindo tiktis i Rusijos pigesni duj.

    Per Lietuvos premjero Algirdo But-keviiaus ir Rusijos premjero Dmitri-jaus Medvedevo susitikim, kuris nese-niai vyko Sankt Peterburge, irgi nebuvo

    usiminta apie Lietuvai tiekiam dujkainos mainim. Sutarta tik sudarytidarbo grupes ir pradti konsultacijassu Gazprom. Kiek gali trukti tokioskonsultacijos ir koki rezultat galimatiktis, puikiai iliustruoja Lietuvos sie-kis, kad Rusija atlygint SSRS okupa-cijos al.

    EK reikia perirti regioninio du-j terminalo Suomijos lankoje btinu-mo klausim ir jo statybai skirt finan-savim paskirstyti valstybms narms,kurios savo lomis stato ar statys su-skystint duj terminalus Baltijos re-gione. Tokie terminalai (pagal Lietu-vos pavyzd) leis kur kas greiiauutikrinti energijos tiekimo saugumir patikimum Baltijos regione bei su-teiks galimyb pirkti dujas konkuren-cingomis rinkos kainomis artimiausiulaiku, o ne po 20 met.

    Btent su tokiu silymu i savaitkreipiausi EK. Bendrijos paramosskyrimas Klaipdoje statomam suskys-tint duj terminalui visikai neprie-taraut ES strategijoms, prieingai, pa-demonstruot, kaip galima efektyviai,greitai ir laiku jas gyvendinti.

    Alternatyvus duj tiekimas ir maesns kainos

    Seimo narys konservatorius Arvydas Vidinas kai kuri po-litik pastangas keisti pavardiar vietovardi rayb vertinakaip nekonstitucinius ingsnius,ardanius ilgametes kultrostradicijas ir kelianius nereika-ling tamp visuomenje.

    - Kai kuri ms politik netaisyk-linga kalba, tartis, vartojami barbariz-mai ria aus. Ar politikams svarbunepriekaitingai kalbti lietuvikai?

    - Politik yra visoki - ir paisanivieajai erdvei privalomos kalbos kul-tros, ir tyia ar dl intelektinio nepa-jgumo vartojani nenormin ody-n. Vis dlto labiau linkstu su jumissutikti - vieasis politik odis, j vie-j rat kultra prastja su kiekvienaisrinkimais.

    Prieasi ia, matyt, daug. Demok-ratijos vjai politin vieum iklvairiausi socialini sluoksni ir vai-raus isilavinimo moni. Jie nra si-smonin, kad privalt elgtis pagal po-litikos ir kultros elitui privalomastaisykles ir kad patys jau yra tap pres-tiins laikysenos reprezentantais.

    Atstovaujame teisinei valstybei, ku-rios vienas svarbiausi poymi - tai-syklinga bendrin kalba. Todl politikas,vartojantis kitos kalbos keiksmaodiusar kaljimo argon, piliei turt b-ti tiesiog diskvalifikuotas.

    - iemet minime Tarmi metus.Deja, tarms nyksta, danai gdija-masi kalbti tarmikai. Kaip pakeistims visuomens poir?

    - Tarmi metai - oficialiai grau, bettik tiek. Koki nors esmini slinkivartojant ar gerbiant tarmes po i me-t tiktis turbt nelabai verta. inoma,j subtilieji poymiai trinasi ir nyksta,kaip ir kit ms gyvenimo srii uni-kalios smulkmenos. Tai lemia vis grei-tjantis gyvenimo tempas, majantissslumas, bendrins kalbos, televizijosir kit kultr taka. Nykstanio tar-mikumo man gaila taip pat, kaip irnykstani ms sielos atspalvi, tvpaproi, tikjimo ir elgesio tabu.

    Nesu dialektologas, neturiu laikosekti naujausius tarmi tyrimus ir ap-raymus, bet man susidaro spdis, kad

    tarminio kalbjimo, skatinanio vilgs-nio tarmi vartojim, ne tokio grie-to bendrins kalbos propagavimo pri-vatesnje, labiau autentikoje aplinkojekaip tik randasi daugiau. Tarminis kal-bjimas vertinamas kaip krato, vieto-vs, regiono kultros autentikos ir tapa-tybs enklas. Mano galva, tarms irbendrin kalba, nekenkdamos ir nesi-pykdamos, graiai pasidalys vartojimosritis, nes gyvas tarminis kalbjimas yrair turtingiausias neisemiamas paiosbendrins kalbos gyvybs altinis.

    - Ar nepamirote gimtosios zana-vyk nektos?

    - Tikrai nesu pamirs, bet dirbu pri-

    valomoje bendrins kalbos aplinkoje,tad tarms spalv pasitelkiu per savokrato moni susibrimus, parvaia-vs pas tvus, susitikdamas su gimtojoaki krato monmis. inutse duk-teriai taip pat visada vartoju vardi irveiksmaodi d