At Spec. d. Konspektai

8/21/2019 At Spec. d. Konspektai

1/552

I SKYRIUS. Administracin teis savarankika teiss aka

iame skyriuje susipainsime su administracine teise kaip teiss aka. Apibrimeadministracins teiss ak, susipainsime su pagrindiniais administracins teisselementais princip sistemomis, administracins teiss normomis, administracini

teisini santyki grupmis. ia bus atskleidiama ykdomosios aldios institucin ir!unkcin esm, jos strukt"ra bei ryys su administracine teise. #aip pat itirsimeadministracinio teisinio reguliaimo elementus ir administracinio teisinio reguliaimomec$ani%mo dalis bei nustatysime j paskirt&.

1 tema. Administracin teis kaip savarankika teiss aka

Konstitucinis ir socialinis valstybs vykdomosios valdios vaidmuo. !mo"us irvalstybs valdia.

'ietuos (espublikoje, kaip demokratinje alstybje, labai sarbus aldi)*+

padalijimo principas. is &tirtintas 'ietuos (espublikos -onstitucijos straipsnio *dalyje. i dalis skelbia, kad alstybs aldi 'ietuoje ykdo /eimas, (espublikos0re%identas ir 1yriausyb, #eismas. ios konstitucins normos strukt"ra leidia teigti, jogm"s alyje eg%istuoja valstybs valdi triadaarba trys valstybs valdios akos.os yratokios2

o &statym leidiamoji aldia3o ykdomoji aldia3o teismin aldia.

4 -onstitucijos straipsnio * dalyje pamint institucij, &statym leidiamajai aldiai

priskirtinas 'ietuos /eimas, ykdomajai aldiai (espublikos 0re%identas ir1yriausyb. 0re%identas, nepaisant to, kad yra alstybs adoas 5atliekamomis alstybsadoo konstitucinmis !unkcijomis b"damas susij6s tiek su &statym leidiamja, tiek suykdomja ir teismine aldia7 taip pat atlieka ir tam tikras -onstitucija deleguotasykdomosios aldios !unkcijas ir tuo atstoauja ne &prastai, klasikinei, o iskirtinei, galnet galima paadinti tam tikraivykdomosios valdios gyvendinimo funkcinei daliai,kuriai reikalingas 0re%idento kaip alstybs aldi bendradarbiaimo ir seikosutikrinimo garanto dmesys. (espublikos 0re%idento ir 1yriausybs aidmen&ykdomosios aldios sistemoje atskleidia ir 'ietuos (espublikos -onstitucinio#eismo *889 m. sausio *: d. nutarimas ;+ uima iskirtin6 iet;)?+.

-onstitucijos straipsnio * dalyje ir kitose straipsniuose kitos ykdomosios aldiosinstitucijos tiesiogiai nra atskleistos. @etiesiogiai -onstitucijos = straipsnio pirmosdalies 9 punkte teigiama, kad /eimas, 1yriausybs si"lymu steigia ir panaikinaLietuvosRespublikos ministerijas, 8B straipsnio pirmos dalies C punkte 1yriausyb koordinuoja
http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn1http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn2http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn1http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn2


2/552

ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl, ministras kaip Vyriausybs narys!gyvendindamas-onstitucijos 89 straipsnio pirmos dalies nuostatas adoaujaministerijai, sprendia ministerijos kompetencijai priklausanDius klausimus, 1yriausybpagal -onstitucijos *?C straipsnio pirmos dalies nuostatas"uktesniuosiuoseadministraciniuose vienetuose&statymo nustatyta tarka organi%uoja aldym, o pagal io

straipsnio antrj dal& Vyriausybs skiriami atstovaiprii"ri ar saialdybs laikosi-onstitucijos ir &statym, ar ykdo 1yriausybs sprendimus.

#eisminei aldiai priskiriami teismai, tiek bendrosios kompetencijos, tiek speciali%uotoskompetencijos teismai 5p%., administraciniai teismai7.

#aigi /eimas leidia &statymus, 1yriausyb, ministerijos ir kitos ykdomosios aldiosinstitucijos juos &gyendina, o teismai ykdo teisingum.

Eali kilti tam tikr neaikum ietos saialdos ietos alstybs ykdomosios aldiossistemoje. dl 0agal 'ietuos (espublikos -onstitucij vietos savivalda nra valstybs

valdios sistemos dalis, todl politins aldios atskyrimo ir padalijimo principas, kurpolitin aldia tarp atstoaujamosios ir ykdomosios aldios institucij yra grietaiatribota ir padalyta, saialdybms tiesiogiai netaikomas.


3/552

tai ir 'ietuos (espublikos -onstitucijos 144 skirsnis yra skirtas 1yriausybs sudDiai,kompetencijai nustatyti ir t.t. -onstitucijos 8B straipsnyje numatyta, kad 'ietuos(espublikos 1yriausyb tarko krato reikalus, saugo 'ietuos (espublikos teritorijosnelieDiamyb6, garantuoja alstybs saugum ir iej tark. ioje lakonikojenuostatoje galima &elgti konstitucin& alstybs ykdomosios aldios aidmen&,

tampriai susijus& su jos socialiniu aidmeniu, t.y. reikme mogaus, isuomensgyenimui. G konstitucinio alstybs ykdomosios aldios aidmens &gyendinimob"do uuoma%g galima pastebti ir -onstitucijos straipsnio C dalyje, skelbianDioje, jogaldios &staigos tarnauja monms. #aigi galima teigti, jog sao !unkcijas alstybsykdomoji aldia turi &gyendinti tarnaudama isuomenei, t.y. tenkindama isuomenin&interes 5kartais is interesas teiss aktuose gali b"ti paadintas, ieuoju, alstybs ar'ietuos (espublikos interesu7. 1alstybs aldios institucij pareiga tarnauti monmsyra konstitucinis principas, atskleidiantis bet kurios demokratins alstybs esm6, t.y.prioritetas santykiuose tarp mogaus ir alstybs teikiamas mogui. H4 io principosekanti socialin teisin orientacija santykyje ,,mogus isuomen alstybIpatirtina, kad mogus alstybei yra tikslas, o mogui isuomen ir alstyb

priemonI)B+.-oks praktinis socialinio pob"dio alstybs ykdomosios aldios aidmuoJ ausakme, kad pagrindinis ykdomosios aldios aidmuo yra tenkinti iej& interes,derinti indiidualius moni interesus su isuomeniniais interesais. 0ay%diui, ems,kaip gamtos itekliaus, racionalaus naudojimo utikrinimas yra mogaus, isuomensinteresas, o t utikrinim turi &gyendinti ykdomosios aldios institucijos 5p%., tokioskaip Kems "kio ministerija7, mogaus ir isuomens seikatos apsauga taip pat ieasisinteresas, o r"pinimasis moni seikata traktuotinas kaip alstybs !unkcija 5p%.,/eikatos apsaugos ministerija7, laiku ir teisingai sumokti mokesDius taip pat mogaus irisuomens interesas, surinkti tuos mokesDius ykdomosios aldios institucij

!unkcija 5p%., 1alstybins mokesDi inspekcijos prie Linans ministerijos7, r"pintisgerais ir skmingais 'ietuos tarptautiniais santykiais taip pat yra ieasis interesas, kuristuri b"ti utikrinamas ykdomosios aldios institucij 5p%., Msienio reikalministerija7. 1isa tai alstybs ykdomoji aldia utikrina &gyendindama &statymus,kuriuos ileidia &statym leidiamoji aldia 5/eimas7. Fgyendinamos &statymusalstybs ykdomosios aldios institucijos leidia po&statyminius aktus, p%.,1yriausyb nutarimus, Ninistras 0irmininkas potarkius, ministrai &sakymus irpanaiai.

Kontroliniai klausimai'

*. -okios 'ietuoje yra alstybs aldios akosJ?. -okiame teiss akte yra &tirtintas aldi padalijimo principasJC. -aip galima apib"dinti administracin6 teis6JB. Ar administracin teis yra priatin ar ieoji teiss akaJ. -oks yra konstitucinis ir socialinis alstybs ykdomosios aldios aidmuoJ=. -okiu b"du & aidmen& alstybs aldios institucijos turi &gyendintiJ 4r koks

-onstitucijos straipsnis nusako pagrindin6 alstybs &staig pareigJ
http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn4http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn4


4/552

. -odl alstybs ykdomajai aldiai, jos institucijoms &gyendinant saoudainius bei !unkcijas tenka sarbus aidmuo mogaus ar isuomensgyenimeJ

9. -oks ryys tarp alstybs ykdomosios aldios institucij !unkcij ir iej5isuomenini, alstybini ar 'ietuos (espublikos7 interesJ

8. 0ateikite praktini socialinio pob"dio alstybs ykdomosios aldios !unkcijpay%di.

$ykdomosios valdios s(voka# poymiai ir )unkci%os. $ykdomo%i valdia iradministracin teis.

(emiantis 'ietuos (espublikos -onstitucinio #eismo *889 m. sausio *: d. nutarimu @r.O88, kuriame pabriama, jog aldi padalijimo principas reikia ir tai, kad kiekienaalstybs aldia uima tam tikr iet alstybs aldios sistemoje ir atlieka tik jaib"dingas !unkcijas, kartu kiekienai aldios institucijai suteikiama jos paskirt&atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos institucijos ietos

tarp kit aldios institucij, jos &galiojim santykio su kit institucij &galiojimais, o taippat penktojo -onstitucijos straipsnio pirmja dalimi, kuri teigia, kad alstybs aldi'ietuoje ykdo /eimas, (espublikos 0re%identas ir 1yriausyb, #eismas, galima sakyti,jog ykdomoji aldia iena i trij alstybs aldios ak. #aigi greta kit diejaldios ak &statym leidiamosios ir teismins iskirta ir ykdomoji aldia.1adoaujantis mintu -onstitucijos straipsniu, negalime nepastebti jungtuko HirI tarpodi H(espublikos 0re%identasI ir H1yriausybI. Ar tai reikt, jog alstybs adooinstitutas sietinas su ykdomja aldiaJ F & klausim galima atsakyti remiantis jaumintu -onstitucinio #eismo nutarimu, kuriame teigiama, kad (espublikos 0re%identasyra ykdomosios aldios dalis.

1ykdomoji aldia 5dar gali b"ti adinama administracine alies aldia7 !unkciniupoi"riu yra teiss taikomoji aldia. #ai reikia, jog ji &gyendina /eimo, 0re%identoleidiamus teiss aktus 5p%., &statymus, /eimo nutarimus, 0re%idento dekretus7. #aip pat,kaip teiss taikomoji aldia, &gyendindama /eimo leidiamus teiss aktus, ykdotarkomj eikl. # ji atlieka priimdama sprendimus ir leisdama po&statyminius aktus,t.y. detali%uodama, konkretindama ir tikslindama &statymus. iais aktais i aldios aka&gyendina -onstitucijos, 1yriausybs &statymu bei kitais &statymais jai priskirtas!unkcijas.

#aip pat galima teigti, jog ykdomoji aldia tai alstybins ir ieosios aldios aka,turinti sao strukt"r. i strukt"r sudaro institucijos, kurios &gyendina ykdomosiosaldios !unkcijas, &gyendindamos &statymus ir kitus teiss aktus. 0abrtina, kadykdomosios aldios institucij eikla nukreipta & milinik nacionalini monikj,ekonomini, in!ormacini, !inansini itekli aldym.

#aigi jei traktuosime ykdomj aldi instituciniu poi"riu, turime susipainti, kokiosinstitucijos &gyendina ykdomosios aldios eiklos sritis.


5/552

1ykdomosios aldios institucij sistem, aikinamuoju b"du atskleidiant -onstitucijosir alies &statym nuostatas, sudaro trys lygmenys2

Auk*iausias ly"muo 1yriausyb. +entrinis ly"muo ministerijos, &staigos prie ministerij 5p%., 1alstybin

mokesDi inspekcija prie Linans ministerijos ir t.t.7, 1yriausybs &staigos 5p%.,1alstybin maisto ir eterinarijos tarnyba ir t.t.7, 1yriausybs komitetai 5p%.,1yriausybs strateginio planaimo komitetas ir t.t.7, komisijos 5p%., 1alstybinloim priei"ros komisija ir t.t.7 bei tarybos 5p%., 0rialomojo seikatosdraudimo taryba prie 1yriausybs ir t.t.7.

,eritorinis ly"muo apskritys 5'ietuoje yra deimt apskriDi7, 1yriausybsatsto &staigos apskrityse 5taip pat deimt7, &staig prie ministerij 5p%.,teritorins mokesDi inspekcijos, teritorins muitins, teritorins darbo biros irt.t.7 bei 1yriausybs &staig teritorins &staigos 5p%., teritorins 1alstybinsmaisto ir eterinarijos tarnybos &staigos ir t.t.7.

Pe pateikt konkreDi ykdomosios aldios institucij pay%di ykdomosios aldiosinstitucij strukt"ra atrodyt taip2

Auk*iausias ly"muo 1yriausyb. +entrinis ly"muo ministerijos, &staigos prie ministerij, 1yriausybs,

1yriausybs komitetai, komisijos bei tarybos. +entrinis ly"muo ministerijos, &staigos prie ministerij, 1yriausybs,

1yriausybs komitetai, komisijos bei tarybos. ,eritorinis ly"muo apskritys, 1yriausybs atsto &staigos apskrityse, &staig

prie ministerij bei 1yriausybs &staig teritorins &staigos.

1isos ios grandys tarpusayje susijusios irenybs ir paaldumo seikomis.

-a"rindin vykdomosios valdios )unkci%a

1ykdomoji aldia atlieka teiss taikomj !unkcij2

$ykdomosios valdios poymiai '

iena i aldios ak greta &statym leidiamosios aldios ir teismins aldios3 ykdomoji aldia organi%uojama ir &gyendinama adoaujantis -onstitucija3

jos !ormaime dalyauja tiek 0re%identas, tiek /eimas3

ykdomosios aldios udainys &gyendinti j su!ormausi institucij ali irpolitik, kuri su!ormuodama jai suteik -onstitucijoje ir &statymuose numatytus&galiojimus3

tarko teisinius, ekonominius, adybinius, in!ormacinius, tec$ninius, kult"rinius,socialinio apr"pinimo klausimus3

ienintel i alstybs aldios ak suteikia tam tikrus reikalaimusatitinkantiems subjektams galimybes &gyendinti j subjektines teises 5p%.,subjektin teis usiimti erslo akomis, tam reikia gauti atitinkamus leidimus,


6/552

p%. prekiauti tabako ar alko$olio gaminiais ir pan.7 taip pat gali skirti jiemsb"tinus iteklius 5p%., ieosioms, socialinms &staigoms ir t.t.73

jai b"dingas institucinis poymis, t.y. alstybs ykdomajai aldiai keliamusudainius &gyendina tam tikros institucijos.

$ykdomo%i valdia ir administracin teis

1ykdomosios aldios kategorija artojama daugiau kaip tris imtus met.

'otyn kilms odis HadministratioI reikia aldym. 1ykdomosios aldios atliekamaykdomoji tarkomoji eikla neatsiejama nuo aldymo. uk aldymas gali b"titraktuojamas kaip tarkymas)+. Pe to, Hykdomosios aldios !aktin 5praktin7 iraikayra alstybinis aldymas 5administraimas7. P"tent alstybinio aldymo5administraimo7 procese irykja ykdomosios aldios paskirtis &statymykdymas.Q...R 1ykdomoji aldia tai santyki sistema, kurios ienas i sarbiausielement yra aldymasI)=+#aDiau tai detali%uosime 44 skyriuje.

Administracin teis reguliuoja ykdomosios aldios organi%aim, jos institucijeiklos kompetencij. Administracins teiss kategorijos, taip pat jos, kaip teiss akos,institutai glaudiai susij6 su ykdomosios aldios !unkcijomis bei poymiais.

Administracins teiss institutai yra tokie2 ieojo administraimo institutas administracins atsakomybs institutas alstybs tarnybos institutas kontrols ir priei"ros institutas ir kiti.

tai ieojo administraimo institutas susij6s su ykdomosios aldios institucij eikloskompetencija, sritimis. Administracins atsakomybs institutas susij6s su tuo, kad kaikurie ieojo administraimo subjektai gali taikyti administracins prieartos priemones5p%., policijos pareig"nas skiria administracines nuobaudas, 1alstybin loim priei"roskomisija gali anuliuoti priaDiai &monei licencijas usiimti loterijomis ar a%artiniaisloimais, jei jos eikla prietarauja 'oim &statymui, 1alstybin maisto ir eterinarijostarnyba gali &pareigoti sustabdyti prekyb nekokybikomis, neekologikomis prekmis irt.t.7

1alstybs tarnybos institutas susij6s su alstybs tarnautojo statuso &gijimu, pakeitimu ar

praradimu. 1alstybs tarnautojas yra ykdomosios aldios subjektas.

-ontrols ir priei"ros institutas susij6s su ykdomosios aldios priei"ra 5p%.,parlamentin priei"ra7, taip pat ir su ykdomosios aldios atliekama priei"ra priaDiasmen atilgiu 5p%., 1alstybin darbo inspekcija prii"ri, ar priat"s juridiniaiasmenys laikos darbo saugos taisykli, 1alstybin mokesDi inspekcija prii"ri, artinkamai ir laiku sumokami mokesDiai, 0riegaisrins apsaugos ir gelbjimodepartamentas prii"ri, ar laikomasi priegaisrini saugos taisykli ir pan.7.


7/552

-aip matyti, net ir administracins teiss institutai yra tiesiogiai susij6 su administracinealdia. 0agrindins administracins teiss kategorijos taip pat atskleidia ykdomosiosaldios institucij misijos ir eiklos esm6. 1adoaudamiesi Administracini bylteisenos &statymo ? straipsnyje pateiktais apibrimais, pabandysime ianali%uoti keletj2

Administraciniai teisiniai santykiai$ statymais! kitais teiss norminiais aktaisreglamentuoti! teiss principais reguliuojami visuomeniniai santykiai! atsirandantysvykdant viej administravim! taip pat vidaus administravim.Kodi jungin& Hykdantiej& administraimI galima prilyginti ykdomajai tarkomajai eiklai. H1idausadministraimasI iuo ateju reikia paDios institucijos idins tarkos organi%aimtam, kad ji sklandiai &gyendint jai priskirtas !unkcijas, t.y. personalo klausimsprendimas, strukt"ros tarkymas, turim materialiniO!inansini itekli tarkymas iraldymas.

Administraciniai ginai$ asmen konfliktai su vieojo administravimo subjektais arba

konfliktai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt. &rieadministracini gin' priskiriami ir tarnautoj gin'ai su administracija! taip pat rinkimgin'ai.iame apibrime galima &elgti kon!liktini situacij dalyius, t.y. i ienospuss !i%inius asmenis, priaDius juridinius asmenis, alstybs tarnautojus, i kitos alstybs institucija.

#aigi administracin teis ir ykdomoji aldia ne&siai%duojama be iena kitos. -aip jauminjome, administracin teis, jos normos reguliuoja ykdomosios aldiosorgani%aim, jos institucij eiklos kompetencij. i operuoja kategorijomis, institutaisglaudiai susijusiais su ykdomosios aldios !unkcijomis bei poymiais.

Kontroliniai klausimai'*. -aip -onstitucinis #eismas *889 m. sausio *: d. nutarimu @r. O88 susiejo

alstybs ado su ykdomja aldiaJ?. - reikia ykdomoji aldia !unkciniu poi"riuJC. - reikia ykdomoji aldia instituciniu poi"riuJB. 1ykdomosios aldios institucij strukt"ra 5atsakykite laikydamiesi institucins

$ierarc$ijos7.. 0ateikite centrinio ykdomosios aldios lygmens institucij pay%di.=. 0ateikite teritorinio ykdomosios aldios lygmens institucij pay%di.. Apib"dinkite ykdomosios aldios !unkcij, kaip teiss taikomj !unkcij.9. 4ardinkite ykdomosios aldios poymius.8. 0aaikinkite jurisdikcin6 ykdomosios aldios !unkcij.*:. - reikia lotynikos kilms odis HadministratioIJ**. -okia pagrindin ssaja tarp administracins teiss ir ykdomosios aldiosJ*?. -aip siejasi administracins teiss institutai su ykdomja aldiaJ


8/552

Administracins teiss santykis su kitomis teiss akomis. Administracins teissvieta ietuvos teisin%e sistemo%e. Administracin teis ir socialiniai poky*iai.

0rie pradedant kalbti apie administracins teiss iet 'ietuos teisinje sistemoje,turime prisiminti, kas yra teiss aka, teiss akos institutai. #eiss aka tai teiss

sistemos dalis, kuri sudaro teiss normos, reguliuojanDios tam tikr isuomeninisantyki srit&.


9/552

administracin teis apima plat isuomenini santyki rat, taip pasireikiaykdomosios aldios ykdom !unkcij &airo daugybje isuomeniniogyenimo sriDi3

administracins teiss turin& nulemia procesai, ykstantys isuomens ir alstybsgyenime3

administracin teis susieta su konstitucine teise, kuri tarsi nurodo prad,principus, o administracin teis juos konkreti%uoja, p%., -onstitucijos nuostataSalstybin kalba lietui kalbaS 5*B str.7 nulemia Administracini teisspaeidim kodekso nuostatas S1alstybins kalbos neartojimas atliekanttarnybines pareigasS, o tai konstitucinis mogaus orumo gynimo imperatyas5-onstitucijos ?* str. ? d. Kmogaus orum gina &statymas7 nulemia A#0- ?=9straipsnio ? dal& SAsmens api"r gali atlikti tos paDios lyties asmuo, kaipapi"rimasis T...TS.

administracin teis susieta ir su teritorins saialdos teise, juk ietos saialdosieojo administraimo subjekt 5p%., saialdybs taryba, meras, saialdybsadministracijos direktorius, saialdybs kontrolierius7 tarpusaio santykiai,

santykiai su bendruomene paremti administraciniaisOteisiniais santykiais3 administracin teis susieta ir su pro!esini 5adokat"ra, antstoli r"mai, notariato

r"mai7, erslo 5korporacijos, asociacijos, kon!ederacijos7, religini 5religinsbendruomens7, etnini 5tautini maum organi%acijomis7 saiald teise3

kaip jau minjome, administracin teis susieta su ciiline teise, o taip pat ir subaudiamja3

taigi administracins teiss ribos siekia tiek ieosios teiss akas 5p%.,konstitucins, baudiamosios, !inans7, tiek priatins 5p%., darbo, ciilins irt.t.73

Administracin teis ir socialiniai poky*iai .

H@aujos ertybs is daniau atsimua & sustingusias administracines strukt"ras irsustabarjusi administracin6 kult"rI)8+.Akiai%d"s politiniai ir socialiniai pokyDiaialyje lemia iaugus& ykdomosios aldios administracin& aidmen&, reguliuojantsocialinio alstybinio aldymo procesus. Administraciniu teisiniu poi"riu, alstybinsinstitucijos sao kasdienje eikloje ne tik prialo tarnauti isuomens interesams, bet irnuolatos tobulinti aldymo organi%aim. Piurokratinis aparatas, siekdamas utikrintialstybinio aldymo e!ektyum, turi stengtis sukurti tok& administracin& reguliaim,kuris atitikt mogaus, isuomens ir isos alstybs interesus. /ocialiniai pokyDiai eikir eikia administracins teiss kait, jos objektyacijos procesus. F tai atsielgdamiadministracins teiss mokslininkai, turi galoti, kad yra paintini uniersal"s pokyDi

dsniai, ireikiantys nesiliaujamos socialins pltros, moksl integracijos, atsinaujinimoir prisitaikymo prie kintanDios socialins aplinkos idjas ir parodantys, kadadministracins teiss objektyacijos suokimas yra gebjimas, laiku aldyti pokyDiusbei saireguliacijos priemonmis prisitaikyti prie to, kas kinta, ir susitaikyti su tuo, kasneiengiama keiDiant administracins teiss sistem. #oki dsni painimas irgebjimas laiku ertinti kintanDi tikro6 atsielgiant & t dsni eikimo ypatumussudaro galimyb6 siekti naujos, adekaDios administracins teiss mokslo pltros ir iomokslo nauj idj &gyendinimo suderinamumo su socialine paanga kitose socialinse
http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn9http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn9http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn9


10/552

srityse. @agrinjant aldymo re!orm organi%aimo administracins teisins, teisinssistemos re!ormos e!ektyumo problemas, alstybinio aldymo kokyb6 lemianDiuseiksnius, alstybinio reguliaimo galias, institucij teisin& status ir jo reali%aimopraktik, institucij ir pareig"n naudojimsi diskrecine aldia, centrali%aimo irdecentrali%aimo priemonmis ir kt., stengiamasi iekoti racionalaus teorini problem

sprendimo ir j aktualaus &gyendinimo 'ietuos teisins sistemos terpje, suderintmodeli. -ita ertus, norima pagr&sti re!orm ykdytoj ertybini orientacij nuostatas,kad jie negali b"ti bejausmiai re!orm sc$em &gyendinimo paklusn"s imitatoriai, oprialo b"ti racional"s, iml"s ir akty"s teisins sistemos raidos dalyiai. (eali%uojantmintas nuostatas, siekiama parodyti, kad administracins teiss mokslas negali atsiskirtinuo kit teiss ak. AtirkDiai, jis prialo remtis kitais mokslais !iloso!ija, !ilologija,logika, psic$ologija, sociologija, adyba ir kt.

Atk"rus 'ietuos (espublikos nepriklausomyb6, siekiant Iatiros, teisingos, darniospilietins isuomens ir teisins alstybs;)*:+buo pradta ekonomin, kult"rin,teisin ir kitos re!ormos. Kinia, alstybs isiystym lemia ir e!ektyi teisin sistema,

todl didelis dmesys yra kreipiamas ios sistemos elementui administracinei teisei.*88C metais gruodio *B d. 'ietuos (espublikos /eimas prim nutarim ,,


11/552

aptarnauti ieuosius interesus, utikrinant asmens apsaug, kult"ros pltr, ekonomikosystimsi ir pan. @eutenka ien tik apibrti administracins teiss misij. @emaiausarbu j suokti socialini pokyDi kontekste. -adangi isuomeninis gyenimas nuolatkinta, isuomen atsisako tam tikr ertybi ir pakeiDia jas kitomis, todl turi b"tiutikrinta ir administracins teiss misijos kaita, kad ji neatsilikt nuo tikros ir netapt

!ormali.

#ai esminis ilgalaikis administracins teiss strateginis tikslas. Administracinsteiss i%ija priima socialini pokyDi i"kius utikrinti, kad b"t laiku irkompleksikai derinamos teisins priemons, reguliuojant isuomeninius santykius,utikrinti administracini teiss norm pritaikym prie pasikeitusios socialins aplinkos.0ay%diui, atsisakius nuo alstybinio teisinio ekonomikos aldymo, perjus prie rinkossantyki "kinje ir kitose gyenimo srityse, &tirtinus &airias nuosaybs !ormas pakitoykdomosios aldios eiklos &gyendinimo metodai.

4siskiria ir tiriami, kaip taisykl, du socialini pokyDi tipai evoliuciniai ir

revoliuciniai. ie socialini pokyDi tipai reikmingi administraciniu teisiniu poi"riu,nes teis per nacionalin6 kult"r, teisines idjas, doktrinas HabsorbuojaI mogaus,isuomens, alstybs objektyiuosius poreikius. /ocialini pokyDi greitjimas,globali%acijos poeikiai, is didesnis iuolaikiniame pasaulyje ykstanDi procespriklausymas ienas nuo kito, mokym apie socialin6 dinamik paerDia ienaaktualiausi problem socialinje ir administracins teiss teorijose.

Administracins teiss socialini pokyDi eiksniai2

Kmogaus, isuomens, alstybs ertybini orientacij, mentaliteto, gyenimob"do kaita3

Ukonomins sistemos alstybje kaita3 0olitins sistemos alstybje kaita3 Kmogaus, isuomens, alstybs ertybini orientacij, mentaliteto, gyenimo

b"do sstingis3 /ocialiniai kon!liktai3 #ec$nologinis isiystymas ir paanga3 Elobali%acija3 -iti eiksniai.

ie nurodyti eiksniai negali b"ti suokiami statiniu poi"riu. #arp administracins teissir socialini pokyDi eiksni yrauja saitarpio seikos procesai, nuolat keisdami

ienas kit.

#irdami socialin& objekt statikai, mes darome prielaid, jog io objekto kokybins irkiekybins c$arakteristikos tam tikrame nedideliame laiko tarpe tarsi nekinta.


12/552

modi!ikacij, trans!ormacij, kait arba eoliucij, kitaip tariant, kaip bet kok& tiriamojosocialinio objekto pakitim laike.

/ocialiniai mec$ani%mai generuoja ir aikina socialini proces yksm, konkreDisocialini pokyDi eiksni pasikeitimo poeik& O administracins teisini idj

!ormaimuisi, administracins teiss norm rengimui ir leidybai 5atitikt&objektyuotinoms teisinms idjoms ar atotr"k& nuo j, kuriantis politini ar kitokispaudimo interes grupi normoms7, administracini teisini santyki praktikai5paklusim ar pasiprieinim galiojanDioms teiss normoms7./ocialinis mec$ani%masOtiriamo socialinio proceso prieastinisOtiriamasis ir aikinamasis socialini seikmodelis. #okie modeliai parodo, kokiu b"du skirting eiksni seika suadinakokybines ir kiekybines socialinio objekto dimensijas, atspindinDias reali socialiniproces tkm6. /ocialinio mec$ani%mo pagalba galima paaikinti kaip trans!ormuojanDiaisocialiniai pokyDiai eikia administracin6 teis6 ir atirkDiai, administracin teis Osocialinius pokyDius tam tikrose socialiniuose objektuose.

/ocialiniai pasikeitimai, pokyDiai yksta isame pasaulyje, tam turi &takos ir toksisuotinis reikinys kaip globali%acija. 1isuomenje yksta socialiniai pokyDiai, kurie galib"ti laikomi esmine globalios raidos ir paangos slyga. 0ro!. P. Nelnikas iskiria tokiaspokyDius apimanDias sritis2

politines trans!ormacijas, ireikianDias isuomenei b"dingos politins sistemos irpolitinio gyenimo in!rastrukt"ros pokyDius3

socialins srities trans!ormacijas, rodanDias isuomenei b"ding ertybi sistemir &airi paDios isuomens strukt"r 5etnins, demogra!ins, socialini sluoksniir t.t.7 pokyDius3

ekonomikos trans!ormacijas, ireikianDias isuomens siekius &gyendinti

ekonomines galimybes, isuomens ekonomini interes sistemos ir ekonominiogyenimo in!rastrukt"r pokyDius3 tec$nologijos trans!ormacijas, ireikianDias isuomenei b"dingus politinio,

socialinio, ekonominio gyenimo tec$nologijas ir ias tec$nologijas&gyendinanDi organi%acini !orm pokyDius)**+.

H/ocialiniai pokyDiai, arba isuomens, pokyDiai traktuotini kaip kiekybiniai irkokybiniai pokyDiai, nulemiantys isuomens i esms naujos b"senos ar naujukokybiniu lygmeniu pasiyminDio gyenimo b"do joje su!ormaimI)*?+.


13/552

Hkristali%uotis du socialini proces lygmenys2 ieasis ir priatusisI)*C+. tai jderinimas yra pagrindinis administracins teiss tikslas, udainys. 1alstyb turi derintipriaDiuosius ir ieuosius interesus, p%. garantuoti saug kokybik produkt patekim& rink, nustatyti licencijaimo, leidim teisinius reimus, &edant skaidrius, aikius irpaprastus registraimo b"dus ir panaiai. 1alstyb prialo utikrinti iej ir priaDi

interes pusiausyr, o tai reikia2

*. Hteisinmis priemonmis daryti &tak laisos rinkos ir konkurencijos procesamstiek, kiek to reikia laisos rinkos ir konkurencijos principamsapsaugoti3

?. alstyb teisinmis priemonmis prialo utikrinti, kad kiekienam teiss normreikalaimus atitinkanDiam subjektui b"t garantuojamos ly"ios "alimybseiktilaisos rinkos ir konkurencijos slygomisI)*B+.

#aigi, ykstant socialiniams pokyDiams, turi ykti ir administracins teissobjektyaimo)*+procesas, susij6s su perjimu prie demokratins sistemos. /ocialiniaipokyDiai 5politiniai, ekonominiai, tec$nologiniai, in!ormaciniai ir kt.7 eikia

administracins teiss objektyaimo procesus. Administracin teis, kaip ir bet kurismokslas ar teiss aka, ar socialiniai procesai nra statiki, jie nuolat kinta. #odlsocialin pltra, moksl integracija, atsinaujinimas ir prisitaikymas prie kintanDiossocialins aplinkos yra bene sarbiausia is teiss ak, kit mokslo sriDi, /eimo nari,alstybs tarnautoj uduotis. #odl administracins teiss objektyaim galima suoktitaip2 tai yra gebjimas laiku aldyti pokyDius bei saireguliacijos priemonmisprisitaikyti prie to, kas kinta, ir susitaikyti su tuo, kas neiengiama keiDiantadministracins teiss sistem. #ai reikia, jog reikia priimti realius isuomens poreikiusatitinkanDius teiss aktus, kurti institucijas arba galb"t kai kuri atsisakyti, ruotipro!esionalius alstybs tarnautojus, ugdyti teising j poi"r& & sao darbo speci!ik,netgi misij, t.y. tarnauti moni interesams. Prandinti isuomens ir paDi institucij

suokim, jog alstybs ir saialdybi institucij pagrindin pareiga yra tenkinti iej&interes, teikti administracines paslaugas, o ne Hdaryti malon6I.


*. -aip galima apibrti teiss akJ?. -aip galima apibrti teiss akos institutJC. -odl administracin6 teis6 galima paadinti eklektika teiss akaJB. -aip administracins teiss institutas susij6s su darbo teiss normomisJ. -aip administracins teiss institutas susij6s su baudiamosios teiss normomisJ=. -aip administracin teis susijusi su konstitucine teiseJ. -aip administracin teis susijusi su ciiline teiseJ9. -aip administracin teis susijusi su !inans teiseJ8. 0ateikite priaDi teiss ak pay%di.*:. 0ateikite ieosios teiss ak pay%di.**. 0ateikite pay%di, kai aldios &staigos gali sudaryti sutartis su priaDiais

juridiniais asmenimis.*?. 0apunkDiui nustatykite administracins teiss iet 'ietuos teisinje sistemoje.
http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn13http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn14http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn15http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn13http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn14http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn15


14/552

*C. -okius galtumte pateikti pro!esins, erslo, religins, etnins saialdospay%diJ Ar skiriate jas nuo teritorins saialdosJ

*B. /u kuo labiausiai susij6 socialiniai 5arba isuomeniniai7 pokyDiai pasaulyjeJ*. -okias socialines sritis, apimanDias socialinius pokyDius, iskiria pro!. Porisas

NelnikasJ

*=. -aip galima apib"dinti socialinius pokyDiusJ*. -okia yra totalitarins sistemos !ormulJ*9. -okia yra demokratins sistemos !ormul, kurios uuoma%g galima iekoti ir

'ietuos (espublikos -onstitucijos str. C dalyje2 Haldios &staigos tarnaujamonmsIJ

*8. -aip ieasis ir priatusis socialiniai procesai susij6 su pagrindine alstybs!unkcija, o taip pat ir administracins teiss, kaip objektyuotos teiss akos,uduotimiJ

?:. - reikia utikrinti iej ir priaDij interes pusiausyrJ?*. -aip galtumte apib"dinti administracins teiss objektyaimJ

Administracins teiss samprata.

(emiantis &airi mokslinink nuomone, pateiksime administracins teiss apib"dinimobei sampratos galimybes.

taikaip doc. A. AndrukeiDius apib"dina administracin6 teis6. Administracin teistai teiss aka, susidedanti i teiss norm, kurios reguliuoja ieojo aldymo sistem,institucij ir alstybs tarnybos organi%aim, j ir kit institucij, &staig, &moni idausadministraim, alstybs ir saialdybi institucij atliekam ieojo aldymo eikl

bei su ja administracinio reagaimo, asmen teisi utikrinimo ieojo aldymo srityjesantykius.)*=+

Administracin teis ieosios teiss dalis, kurios normos, o j nesant teissprincipai apibria2

kam ir kokie &galiojimai yra suteikti reikalauti tokio teisini santyki dalyielgesio, kuris neb"t prieingas isuomens ir alstybs interesams3

kam ir kokie yra suteikti &galiojimai teistomis priemonmis priersti teisinisantyki dalyius elgtis neprieingu isuomens ir alstybs interesams b"du3

kam ir kokie yra suteikti &galiojimai ispr6sti ginD, jeigu jis kilt tarp

reikalaujanDij elgtis neprieingu teisei b"du ir t, kuriems toks reikalaimastaikomas)*+.

Fmanomas ir toks lakonikas administracins teiss apibrimas. Administracin teistai iena i ieosios teiss ak, kuri reguliuoja santykius, susiklostanDius ieojoalstybinio aldymo srityse.
http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn16http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn17http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn17http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn16http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn17


15/552

Administracin teisreguliuoja isuomeninius santykius, kurie atsiranda alstybsinstitucijoms ykdant konstitucijos ir &statym reikalaimus. i nustato ministerij,departament, saialdybi ieojo administraimo subjekt strukt"r ir kompetencij, jsantykius su pilieDiais tarkant ir prii"rint "kin6 ir kitoki pilieDi, j susiienijimeikl)*9+.

Administracin teisyra teiss aka, kuri sudaro teisikai reikmingos mogui,isuomenei, alstybei socialins ertybs, reguliuojamos &gyendinant alstybin&aldym, j legitim"s &gyendinimo bei apsaugos b"dai ir priemons, socialinioteisingumo pagrindu administracins teiss norm reglamentuota !i%ini ir juridiniasmen, dalyaujant alstybini aldymo institucijoms, eikla.

Administracin teis moni teisikai reikmingos elgsenos ieojo administraimosrityje !ormos ir metodai, pa&stant, reguliuojant, apsaugant mogaus, isuomens,alstybs socialinius ir teisinius ertybinius objektus nuo mogaus elgsenos neigiampoeiki ir padarini naudojant objektyuotus teisinius standartus teiss principus ir

teiss normas, taikant administracines priemones ir derinant jas su kitomis socialinmis,ekonominmis ir adybinmis mogaus elgsenos reguliaimo priemonmis.)*8+.

Administracin teisyra saarankika teiss aka, kurios normos reguliuojaisuomeninius santykius alstybinio aldymo srityje, alstybinio aldymo organkasdieninje ykdomojoje eikloje.

/ao monogra!ijoje HAdministracins teiss principai ir norm ribosI A. AndrukeiDiusteigia, jog eg%istuoja trys galimos administracins teiss painimo pakopos)?:+2

*. administracin teis tai alstybinio aldymo teis3

?. administracin teis tai ieojo administraimo ir iej interes derinimoteis3C. administracin teis tai tam tikrais principais pagr&sta norm sistema.

-irmuo%u atve%ureikia atkreipti dmes& & tai, jog administracin teis yra danaiadinama aldymo teise. #ai tarsi pateikiama kaip administracins teiss sinonimas.@etgi yra toks apib"dinimas administracin teis yra Htam tikro socialinio !enomenotarnaitI)?*+.4 ties administracin teis atsiranda ieojo aldymo procese. #aDiauadministracin6 teis6 apib"dinti tik kaip aldymo teis6 b"t neteisinga, nes toksapib"dinimas reikt etatistin6 teiss samprat. #uo poi"riu aldymo institutui, kitaiptariant alstybs aldios institucijoms b"t teikiamas prioritetas prie asmens teisi ir

laisi institut. 4r tai prietaraut -onstitucijos penktajam straipsniui, skelbianDiam, jogHaldios &staigos tarnauja monmsI. 4r pats autorius pripa&sta, kad toks poi"ris &administracin6 teis6 tinkamas anali%uoti administracin6 teis6, kuri galiojo tuo metu, kai'ietua buo iena i #aryb /jungos respublik.

Antruo%u atve%uadministracin teis suokiama jau moderniuoju, iuolaikiniu poi"riu.1alstybs interesai ir isuomens interesai tampa lygiaertmis kategorijomis. #iesa,'ietuos teiss aktuose artojami skirtingi terminai ieasis interesas, isuomens
http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn18http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn18http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn19http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn20http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn21http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn21http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn18http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn19http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn20http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn21


16/552

interesas, alstybs interesas, 'ietuos (espublikos interesas. @edemokratinjeisuomenje ioms kategorijoms suteikiami skirtingi mastai, reikm. Noderniojeisuomenje isi ie iardinti interesai tampa ienalyts sokos ieasis interesas elementais, kadangi negali alstybs interesas kirstis su ieuoju interesu. uk taiprietaraut pagrindinei aldios &staig !unkcijai derinti isuomeninius ir alstybs

interesus bei tenkinti iej& interes.

,re*iuo%u atve%uadministracin6 teis6 galima nagrinti &tirtint teiss aktuose princippagalba, nes principai &k"nija pagrindines kryptis, gaires, kuriomis aldios institucijosturi adoautis nustatydamos sao eiklos prioritetus ir tenkindamos iej& interes.

$isuomeniniai santykiai re"uliuo%ami administracins teiss normomis.

#eiss socialin paskirtis yra daryti poeik& moni elgesiui teiss priemonmis. ios

priemons adinamos teisiniu re"uliavimu. H#eisinis reguliaimas tai tokia socialinioreguliaimo r"is, arba !orma, kai poeikis moni elgesiui yra daromas teiss normomisir teiss principaisI)??+. #eisinio reguliaimo objektas ir metodas tai b"tent toskategorijos, kurios atskiria ien teiss ak nuo kitos. #ai reikia, jog iuo atejuadministracins teiss teisinio reguliaimo objektas padeda isiaikinti, kokie monisantykiai reguliuojami administracins teiss normomis, t.y. kokius santykius reguliuojaadministracin teis. #uo tarpu, teisinio reguliaimo metodas atskleidia, kaip, kokiub"du i teiss aka reguliuoja isuomeninius santykius. #ai reikia, kad teisinioreguliaimo objektas atsako & klausim H-okiusJI, o teisinio reguliaimo metodas &klausim H-aipJI.

A. AndrukeiDius si"lo nustatyti administracins teiss galiojimo sritis. os gali padtiliau orientuotis aptariant isuomenini santyki reguliuojam administracins teissnormomis grupes.

Administracins teiss galiojimo sritys2

*. 1alstybs ir saialdybi institucij !ormaimo ir jos grandi koordinaimosantykiai3

?. Kmogaus ir alstybs bei saialdybi institucij tarpusaio santykiai, t.y. asmensteis gauti in!ormacij, peticijos teis, t.y. pilieDi pasi"lymai tobulinti alstybsaldym, ieajai administracijai skirt skund, praym, pasi"lym

nagrinjimas, /eimo kontrolieri eikla, administraciniams teismams iradministracini ginD komisijoms pateikt skund nagrinjimas, administracinipaslaug teikimas 5registraimas juridini asmen registre, alstybs tarnautojregistre, ietimo &staig alstybiniame registre, usienieDi registre, taip patlicencij, leidim idaimas, serti!ikaimo, patentaimo, atestaimo proced"ros7.

C. 1alstybs ir saialdybi institucij eiksm kontrol 50arlamentin kontrolykdomosios aldios atilgiu, -onstitucin kontrol, 0re%idento ykdomakontrol ykdomosios aldios institucij atilgiu, alstybs kontrol ir pan.7,


17/552

B. Administracini ginD sprendimas 5tiek teisminis, tiek ka%iteisminis arbaneteisminis7.

#aigi administracins teiss reguliacinis poeikis turi b"ti nukreiptas administracinsteiss subjekt 5!i%ini, juridini asmen7 atilgiu tokia linkme, kad jis derint asmens

indiidualius ir isuomens interesus bei tenkint ieuosius interesus. Administracinteis reguliuoja aldymo santykius tarp asmen ir ieojo administraimo subjekt, kuriesusiklosto b"tent pastariesiems ykdant jiems -onstitucija, &statymais ir kitais teissaktais numatytus &galiojimus, !unkcijas. Anali%uojant administracinio teisinioreguliaimo srit&, labai sarbu isiaikinti administracinio teisinio reguliaimo prieastis,atsakyti & klausim, koki gi tiksl siekiama administraciniu teisiniu reguliaimu.


18/552

administracins teiss subjektai, kuri pareiga nepaeisti po&statyminiuose aktuosenustatyt taisykli. #okio pob"dio santykiai tarp !i%ini asmen, priaDi juridiniasmen iralstybs ar saialdybs institucij dar adinami vertikaliaisiaisadministraciniais teisiniais santykiais. #ai subordinacinis ryys, reikiantis asmenadministracin& paaldum alstybs ar saialdybs institucijoms.

Antra "rup Dia aktyioji alis yra asmuo ar asmen grup, o alstybs ar saialdybiinstitucijos &pareigojamos pagal sao kompetencij reaguoti & i asmen poreikius beitenkinti j interes. Usant tokiems teisiniams santykiams, asmuo ir aldymo subjektas yralyg"s. #okio pob"dio administraciniai teisiniai santykiai dar adinami 0oriontaliaisiaissantykiais. #oki santyki iniciatorius yra asmuo ar j grup, o tai alstybs arsaialdybs institucija prialo jo naudai atlikti tam tikrus eiksmus 5p%., asmenspraymu pateikti in!ormacij, asmenys turi peticijos teis6, t.y. jie gali pateikti pasi"lymustobulinti alstybs aldym, asmenys gali alstybs ar saialdybs institucijoms pateiktiskundus, praymus, pasi"lymus, kuriuos ios institucijos prialo nagrinti ir pateiktiatsakymus, be to, alstybs ar saialdybs institucijos asmen praymu teikia

administracines paslaugas 5p%., registruoja juridini asmen registre, alstybstarnautoj registre, ietimo &staig alstybiniame registre, usienieDi registre, taip patiduoda licencijas, leidimus, atlieka serti!ikaimo, patentaimo, atestaimo proced"ras7.iuose santykiuose sarb tarpininko aidmen& atlieka /eimo kontrolieriai, kurie tiria iinstitucij alstybs tarnautoj elges& su asmenimis, administracini ginD komisijos,kurios nagrinja indiidualaus pob"dio ginDus, kylanDius tarp institucij ir asmens,Nokestini ginD komisija, kuri nagrinja ginDus tarp mokesDi administratoriaus irasmens, taip pat administraciniai teismai, kurie tiria alstybs ar saialdybi institucijleidiam po&statymini akt teistum.

-aip matome, santykiai tarp asmen ir alstybs ar saialdybi institucij tai ne tik

paliepimai ir represiniai eiksmai. -artu reikia &sismoninti, kad institucijos yra irasmens teisi &gyendintojos, administracini paslaug teikjos.

/iekiant sukonkretinti administracins teiss reguliuojamus aldymo pob"dioisuomeninius santykius, b"tina iskirti tipikas j grupes.

A. AndrukeiDiaus manymu, administracins teiss reguliaimo objekt sudaro tokiosisuomenini santyki grups2

ieojo aldymo strukt"r !ormaimo, kontrols ir alstybs tarnybos santykiai5t.y., kas ir kuo remiantis steigia ienas ar kitas alstybs ar saialdybs

institucijas, kas atlieka idaus kontrol6, kas atlieka iors kontrol6 ar priei"r,santykiai, susiklostantys &gyjant, pakeiDiant ar prarandant alstybs tarnautojostatus73

ykdomosios aldios !unkcij &gyendinimas 5t.y., tai, kas nustatyta-onstitucijos, 1yriausybs &statyme, -onkurencijos &statyme, Auktojo mokslo irietimo &statyme, 'ietuos banko &statyme, 1yriausybs darbo reglamente,ministerij darbo reglamentuose ir daugybje kit &statym bei teiss akt73


19/552

administracinis reagaimas ir asmen teisi gynimas ieojo aldymo srityje)?+ atspindi paeistos aldymo tarkos atk"rim O 5reagaimas & neteistus aldymoaktus, 1yriausybs nutarim rei%ija, kit ieojo administraimo subjektado ar pareig"n teiss akt sustabdymas ar panaikinimas3 kardomiejieiksmai 5aunamojo ginklo panaudojimas, !i%in priearta ir t.t.73 atsakomyb

administracinje teisje 5administracin, tarnybin, drausmin, alstybstarnautoj materialin ciilin atsakomyb7.

1isuomeninius santykius galima skirstyti pa"al dalyvi& ypatumus.#aigi iskiriami tokieisuomeniniai santykiai2

tarp paaldi ieojo administraimo subjekt, kuri skirtingas organi%acinisteisinis statusas 5p%., tarp 1idaus reikal ministerijos ir 0olicijos departamentoprie 1idaus reikal ministerijos, tarp 1idaus reikal ministerijos ir 1alstybssienos apsaugos tarnybos prie 1idaus reikal ministerijos arba tarp Linansministerijos ir Nuitins departamento prie Linans ministerijos, arba tarp

Nuitins departamento prie Linans ministerijos ir teritorini muitini ir pan.73 tarp nepaaldi ieojo administraimo subjekt, turinDi ienod organi%acin&

status 5p%., tarp ministerij, tarp Nigracijos departamento prie 1idaus reikalministerijos ir 0olicijos departamento prie 1idaus reikal ministerijos ir pan.73

tarp ieojo administraimo subjekt ir jiems paaldi alstybini darini,&staig, organi%acij bei &moni 5p%., tarp #eisingumo ministerijos ir 1F (egistrcentro arba tarp 1ilniaus miesto saialdybs administracijos direktoriaus irsaialdybs &mons H/usisiekimo paslaugosI ir pan.73

tarp ieojo administraimo subjekt ir jiems nepaaldi alstybini darini,&staig, &moni, organi%acij 5p%., tarp Aplinkos ministerijos ir 1alstybinsaugal apsaugos tarnybos, kaip &staigos prie Kems "kio ministerijos ir pan.73

tarp centrini alstybinio administraimo subjekt ir saialdybi administraimoinstitucij 5p%., tarp ietimo ir mokslo ministerijos ir 1ilniaus miestosaialdybs tarybos ir pan.73

tarp teritorini alstybinio administraimo subjekt ir saialdybiadministraimo institucij 5p%., tarp 1ilniaus apskrities irininkoadministracijos ir 1ilniaus miesto saialdybs tarybos ir pan.73

santykiai, susiklostantys tarp aukDiau iardint ieojo administraimo subjektir nealstybini "kini bei socialini O kult"rini institucij 5p%., tarp -ult"rosministerijos ir religini bendruomeni ir pan.73

tarp ieojo administraimo subjekt ir neyriausybini organi%acij 5p%., tarpVkio ministerijos ir 'ietuos pramoninink kon!ederacijos arba tarp Linans

ministerijos ir 1akar 'ietuos pramons ir !inans korporacijos ir pan.73 tarp ieojo administraimo subjekt ir pilieDi 5p%., kreipiantis asmeniui &

1alstybin6 loim priei"ros komisij, kad i ispr6st klausim tarp pilieDio irloim nam kilus& kon!likt arba besikreipiant asmeniui & (egistr centr, kad isiduot sutarties paym ir pan.7.

#aip pat isuomeninius santykius galima skirstyti pa"al visuomenini& santyki& turin/2
http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn25http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn25http://moodle.mruni.lt/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=147069&docType=128#_ftn25


20/552

santykius, susiklostanDius auktesns kompetencijos institucijoms ykdantcentrali%uot adoaim emesns kompetencijos institucij administracinei arkitokiai 5gamybinei, "kinei ir pan.7 eiklai 5p%., santykiai tarp 0olicijosdepartamento prie 1idaus reikal ministerijos ir 0olicijos auktesns pakoposkomisariat arba santykiai tarp 1alstybins ne maisto produkt inspekcijos ir jos

teritorini padalini didiuosiuose alies miestuose 1ilniuje, -aune, -laipdoje,iauliuose, 0aneyje ir pan.7 santykius, susiklostanDius tarp ieojo administraimo institucij ir pareig"n

tiesiogiai ykdant operatyinio aldymo !unkcijas 5p%., &mons, &staigosadministracijos eikla73

santykiai, susiklostantys alstybinio aldymo institucijoms reguliuojantisuomenini organi%acij eikl 5p%., ieojo administraimo institucijostirtina isuomenini organi%acij &status, nuostatus73

santykiai, ieojo administraimo institucijoms bendradarbiaujant suisuomeninmis organi%acijomis 5p%., ?::= met pabaigoje 'ietuos gretutiniteisi asociacija 2A"ata3drauge su policijos pareig"nais kai kuri miest ieojo

maitinimo &staigose tikrino, kaip laikomasi Autori teisi ir gretutini teisi&statymo ar legaliai leidiami mu%ikiniai &raai. -eletui kaini ir restoran beibar buo surayti administracins teiss paeidimo protokolai73

#aip pat isuomeninius santykius galima grupuoti pa"al valdymo 2administravimo3veiklos /"yvendinimo etapus2

santykiai, susiklostantys rengiant ir priimant aldymo 5administracinius7 aktus, ykdant&statymus ir kitus alstybins aldios teisinius aktus 5p%., &gyendindama Apskritiesaldymo &statym, 1yriausyb priima indiidualaus pob"dio nutarimus dl apskritiesirininko paskyrimo arba Vkio ministras, remdamasis 'ietuos (espublikos energetikos

&statymo = straipsnio C punktu)?=+,priima bendrojo pob"dio, t.y. skirt isiems'ietuoje esantiems !i%iniams ir juridiniams asmenims, taisykles, patirtintas &sakymu


21/552

-aip matyti, kiekiename i pamint administracini teisini santyki atej b"tinaidalyauja alstybs ar saialdybs institucija 5ieojo administraimo subjektas7. is!aktas tik dar labiau pabria, kad iena i administracini teisini santyki dalyib"tinai turi b"ti ieojo administraimo subjektas arba kitaip aldios &staiga ar alstybsinstitucija.

#am, kad apib"dintume administracins teiss reguliaimo objekt, turime isiaikinti,kokie poymiaib"dingi administracins teiss reguliuojamiems santykiams 5apie tai raA. AndrukeiDius)?9+72

administracin teis reguliuoja santykius, kur daniausiai iena i ali&yra vieo%oadministravimo sub%ektas. #aDiau kartais tuos santykius gali reguliuoti ir kitos teissakos, p%.2 /eimas gali pareikti nepasitikjim ministru, tas pareikimas busreguliuojamas jau konstitucini proced"r, turto pirkimoOpardaimo sutartis sudaryta tarpdiej ministerij ireikia turtinius santykius, todl tokio pob"dio santykius reguliuosciilins teiss normos3

alstybs institucij, saialdybs institucij, alstybini &moni, saialdybs &moni,&staig vidaus administravim(taip pat reguliuoja administracins teiss normos 5p%.,strukt"ros tarkymas, personalo aldymas, materialiniO!inansini itekli aldymas,ratedybos tarkymas ir pan.73

*. alstybs institucijos, saialdybs institucijos, alstybins &mons, saialdybs&mons, &staigos, atlikdamos sao !unkcijas, nustatytas teiss akt, atlieka vie(%/administravim(, kur& taip pat reguliuoja administracins teiss normos3

?. administracins teiss reguliuojamiems santykiams taip pat b"dingasor"aniacinispaaldumo ryys, eg%istuojantis tarp teisini santyki dalyi.

Grgani%acinis paaldumas eg%istuoja sistemos iduje, p%., remiantis 1yriausybs&statymu, 1yriausyb steigia 1yriausybs &staigas ar &staigas prie ministerij, kuriadoai yra paald"s ministrui ar ministrui pirmininkui ir pan. Grgani%acinispaaldumas daugiau atskleidia administracijos 5darbdaio alstybs arsaialdybs institucijos7 ir jos tarnautoj santykius3

C. administracins teiss reguliuojamiems santykiams taip pat b"dingasadministracinispaaldumo ryys, eg%istuojantis tarp teisini santyki dalyi.#ai reikia, jog 'ietuos gyentojai prialo laikytis &statymuose ir kituose teissaktuose nustatyt elgesio taisykli, p%., laikytis ieosios tarkos, eismotaisykli, antraip policijos pareig"nas panaudos administracins prieartospriemones2 &sps, skirs administracin6 nuobaud. #aip pat tai reikia, jog priaDios&mons turi laikytis priegaisrins saugos, darbo saugos ar sanitarijos taisykli,kit teiss aktuose numatyt &pareigojim, antraip, alstybs institucijos galisustabdyti toki &moni eikl, skirti administracines nuobaudas, &spti, anuliuotilicencijas. #aigi tiek !i%iniai, tiek juridiniai asmenys, neb"dami paald"s policijospareig"nui ar alstybs, saialdybs institucijai, prialo pakl"sti ir ykdytinurodymus3

B. kita ertus, jei asmuo kreipiasi su praymu ar skundu & ieojo administraimoinstitucij, i prialo skund ar praym nagrinti ir pateikti atsakym, o tai lemia


22/552

institucijos atliekam !unkcij vieumas.Pe to,toki santyki administracin&pob"d& lemia tai, kad ienas j subjektas yra ieojo aldymo ar iesiaspaslaugas teikianti &staiga ir t.t.3

. administracins teiss normos reguliuoja ir tiesioginio administracinio poeikiopanaudojim ienai i ali, p%., preencini 5p%., muitinis tikrinimas, girtumo

patikrinimas7, kardomj priemoni naudojimas 5p%., &mons, kuriojepaeidiamos priegaisrins saugos taisykls, eikos nutraukimas ar sustabdymas,banko licencijos panaikinimas, paeidusios sanitarijos taisykles maitinimo&staigos ar parduotus eikla gali b"ti sustabdyta, aunamojo ginklo, sprogmenpanaudojimas7, administracin atsakomyb 5p%., nuobaud skyrimas7, kontrolsir priei"ros b"dai3

=. administracini ginD sprendimas taip pat reguliuojamas administracins teissnormomis. ie ginDai kyla i alstybs ar saialdybs institucij eiklos.Administracini ginD sprendimui sukurtos specialios institucijos, kurios neykdoaldymo !unkcij 5juk jos nieko nealdo7, taDiau spr6sdamos administraciniusginDus jos yra administracini santyki dalys, bet ne aldymo santyki dalys

5p%. 1yriausioji administracini ginD komisija, saialdybi, apskriDiadministracini ginD komisijos, Nokestini ginD komisija, administraciniaiteismai73

#eisinio reguliaimo metodas.

-aip jau minjome, iena i sarbiausi teiss teorijos kategorij yra teisinisreguliaimas. o sudtinmis dalimis galime laikyti teisinio reguliaimo objekt irteisinio reguliaimo metod. ie padeda atskirti ien teiss ak nuo kitos. #eisinioreguliaimo objektas atskleidia, kokius isuomeninius santykius reguliuoja iena ar kitateiss aka, o teisinio reguliaimo metodas atskleidia, kaip, kokiu b"du i teiss aka

reguliuoja isuomeninius santykius. #aigi teisinio reguliaimo metodas atskleidia tojesrityje naudojamus reguliaimo b"dus, t.y. teisinio poeikio priemones, kuriomisadministracin teis eikia reguliuojamus isuomeninius santykius. Administracinjeteisje akiai%d"s imperatyaus pob"dio santykiai, nes administracins teiss normose&tirtinami ir &galiojimai, ir &pareigojimai, ir draudimai, ir leidimai, tarnyb 5paaldumas7subordinacija, drausmin, tarnybin, administracin atsakomyb, taDiau moderniojeisuomenje is daugja dispo%ityaus pob"dio santyki, t.y. kai teisini santykidalyiai yra lyg"s ir saarankiki bei gali pasirinkti tam tikr elgesio taisykl6.

0risiminkime, iek tiek aukDiau minjome, jog santykiai tarp asmen ir alstybs beisaialdybi institucij gali klostytis ertikaliai bei $ori%ontaliai. 1ertikalieji tokieasmen ir alstybs ar saialdybs institucij ryiai, kuri pagrindas yra aldiosimperatyas 5t.y. prialomi nurodymai7 elgtis pagal teiss akt nustatytas taisykles, o uj nepaisym gali b"ti taikomos administracinio poeikio priemons. #ai subordinacinisryys, reikiantis asmen administracin& paaldum alstybs ar saialdybsinstitucijoms. #aDiau eg%istuoja ir $ori%ontalieji ryiai, kuriuose aktyioji alis yra asmuoar asmen grup, o alstybs ar saialdybi institucijos &pareigojamos pagal saokompetencij reaguoti & i asmen poreikius bei tenkinti j interes. Usant tokiemsteisiniams santykiams, asmuo ir aldymo subjektas yra lyg"s 5pay%diai pateikti


23/552

skyrelyje apie isuomeninius santykius reguliuojamus administracinmis teisinmisnormomis7.


1. -aip mokslininkas A. AndrukeiDius apib"dina administracin6 teis6J

4. 0ateikite kuo glaustesn& administracins teiss apibrim.

5. 0abandykite gerai &siskait6 & administracins teiss apibrimus pateikti daniausiaiartojamus odius apib"dinant administracin6 teis6.

6. 0abandykite pateikti sao administracins teiss apibrim 5tam ums gali padtiadministracins teiss, kaip teiss akos, institut inojimas7.

7. -okios yra administracins teiss sritysJ

8. 0ateikite teisinio reguliaimo sok.

9. -as leidia atskirti ien teiss ak nuo kitosJ

:. -okios yra administracinio teisinio reguliaimo prieastysJ

;. 0er k pasireikia ieasis interesasJ

1


24/552

1;. 0aardinkite teiss subjektus, kurie yra susij6 su administraciniais teisiniaissantykiais.

4


25/552

Administracins teiss ak taip pat sudaro tam tikra institut, poaki sistema.Administracin teis gali b"ti suokiama kaip diej dali bendrosios ir specialiosios isuma.

=endro%iadministracins teiss dalis tai teiss dalis, apjungianti teiss normas,

institutus, reguliuojanDius Hadministracini teisini santyki subjekt bendrj& teisin&statusI)C:+. #ai normos, &tirtinanDios alstybinio aldymo ar ieojo administraimoprincipus, administracin6 teisin6 institucij padt&, alstybs tarnautoj, neyriausybiniorgani%acij 5asociacij, iej &staig, isuomenini organi%acij, labdaros ir paramos!ond7 bei pilieDi ir usienieDi administracin& teisin& status alstybinio aldymo arieojo administraimo srityje. ios normos taip pat &tirtina alstybs tarnybospagrindus, aldymo eiklos !ormas ir metodus, kontrols ir priei"ros metodus, teistumoutikrinimo ieajame administraime b"dus ir tark, administracins justicijospagrindus.

Specialio%iadministracins teiss dalis tai teiss dalis, apjungianti teiss normas,

institutus, reguliuojanDius isuomeninius santykius konkreDiose alstybinio aldymo5ieojo administraimo eiklos7 akose 5eiklos akos sudaro eiklos sritis, p%.,pramons, mokslo, medicinos7 ir srityse 5p%., idaus reikal, usienio reikal,ekonomikos, teisingumo, ems "kio, ietimo, kult"ros ir kitos srityse7.

Ealimas toks bendrosios dalies administracins teiss poaki ir institut iskyrimas2

0oakis O ieojo administraimo3 io poakio institutai 0re%idento &galiojimai ieojoadministraimo subjektams, yriausybs, ministerij subordinacija, apskriDi aldymas,/eimui atskaiting institucij ieojo administraimo eikla, neyriausybiniorgani%acij ieojo administraimo &galiojimai, saialdybi ieojo administraimo

sistema, ieojo administraimo principai.0oakis administracins eiklos teis3 io poakio institutai ieojo administraimosubjekt eiklos !unkcijos3 alstybs tarnybos institutas.

0oakis ieojo administraimo institucij eiklos teistumo kontrols ir priei"rospoakis3 io poakio institutai /eimo atliekama parlamentin priei"ra ykdomosiosaldios atilgiu3 0re%idento atliekama priei"ra ykdomosios aldios atilgiu,1yriausybs kontrol ministerij, &staig prie ministerij, 1yriausybs &staig atilgiu,saialdybi administracin priei"ra.

0oakis administraciniai ginDai3 io poakio institutai administracins atsakomybs,tarnybins atsakomybs, mokestiniai ginDai.

0oakis administracin justicija 5administracini ginD nagrinjimo institucins!ormos73 io poakio institutai administracini ginD sprendimas paDiose alstybs arsaialdybi institucijose3 ikiteismini institucij eikla 5administracini ginD komisij,Nokestini ginD komisijos, ombudsmen /eimo kontrolieri, 'ygi galimybi


26/552

kontrolieri, 1aiko teisi apsaugos kontrolieriaus kompetencija73 administraciniteism kompetencija.

Kinoma, is skirstymas nra tobulas. -adangi, pasak A. 1aiilos)C*+, teiss instituto irteiss poakio skirtumas yra reliatyus, daniausiai administracins teiss institutai

stambinami. #odl danai administracins teiss institutais laikomi ieasisadministraimas, administracin atsakomyb, priei"ra ir kontrol, alstybs tarnybos irt.t.

/pecialiosios administracins teiss dalies poakiai galt b"ti tokie2

mogaus, isuomens, alstybs apsaugos utikrinimo3 ieosios administracijos organi%acins "kins eiklos3 ieosios administracijos socialins kult"rins eiklos3 ieosios administracijos eikla, ume%gant ryius su kitomis alstybmis

politinje, ekonominje, aplinkosaugos ir kitose srityse.

Administracins teiss sisteminimas .

P"tinyb susisteminti administracins teiss normas kyla dl to, kad b"t palengintateiss akt paieka. Pe to, lengiau pastebti ir paalinti administracins teiss normspragas, prietaraimus. Administracins teiss sisteminim galima apib"dinti kaipadministracins teiss norm grupaim & bendr sistem. #aigi administracins teisssisteminimas tai teiss akt sistemos sudarymas arba teiss akt sisteminimas.Nokslinje literat"roje yra iskiriami ir teiss akt sisteminimo principai2

*7 in!ormacijos isamumo, Dia sarbu apimti is sisteminti reikaling in!ormacij3

?7 in!ormacijos patikimumo, reikianDio, jog naudojami o!icialiai skelbt teiss akttekstai3

C7 naudojimosi patogumo, reikianDio greit reikiamos normos radim.

#eiss akt sisteminimas tai H&airi teiss subjekt eikla, kuria yra siekiamasugrupuoti

teiss aktus & ientis sistem, siekiant palenginti j paiek, operatyiai ir tiksliai&gyendinti j nurodymusI)C?+. #eiss akt sisteminimas tai teisin eikla, teisinisprocesas. i samprata apima keturias teisins eiklos !ormas teiss akt apskait,inkorporacij, konsolidacij ir kodi!ikacij.

I.Apskait(ykdo &staigos, organi%acijos, kuri tikslas apr"pinti teisine in!ormacija kitas&staigas, organi%acijas, o taip pat ir jos pageidaujanDius asmenis. Apskaita tai teiss aktreki%it !iksaimas specialiuose urnaluose, t.y. urnalins apskaitos, kompiuterin


27/552

apskaita. #aip daroma c$ronologijos, abcliniu dalykiniu arba sisteminiu dalykiniuprincipu, iuo metu itin plaDiai naudojama kompiuterin &statym apskaita. #eiss aktsisteminimo !orma O apskaita O eg%istuoja is tip organi%acij 5tiek ietimo &staig,tiek priaDi &staig ir, inoma, alstybs bei saialdybi &staig7 iduje 5p%.,organi%acijos eiklos &sakymai, personalo &sakymai ir t.t.7

II. Inkorporaci%atai yra tokia sisteminimo !orma, kai norminiai aktai yra isikai arba idalies sujungiami & &airius rinkinius tam tikra tarka. i tarka b"na c$ronologin,abclin, sistemin dalykin. ia sisteminimo !orma siekiama utikrinti greit iroperaty naudojimsi galiojanDiais teiss aktais. 4nkorporacija O alstybs arsaialdybi bei kit institucij eikla, kuria utikrinamas galiojanDi teiss aktprieinamumas, subjekt apr"pinimas in!ormacija apie &statymus ir galiojanDias &statymredakcijas. 4nkorporuojant yra paalinami tie teiss akt skyriai, straipsniai, punktai,pastraipos, kurie yra netek6 galios. F rinkin& paprastai yra &traukiami isi padaryti aktpakeitimai ir papildymai, nurodant o!icialius akt reki%itus, iimami &air"soperatyiniai nurodymai, neturintys normins reikms. 4nkorporacija pagal leidiam

rinkini juridin6 gali yra skirstoma &2 o!icialij inkorporacij, & o!icio%in6 arba pusiauo!icialij inkorporacij ir neo!icialij inkorporacij.

>)icialio%i inkorporaci%ayra atliekama kompetenting institucij paedimu arba jpritarimu. os metu yra sudaromi teiss akt rinkiniai, kurie yra laikomi o!icialiais./udarant o!icial rinkin&, nustatomi nebegaliojantys teiss aktai, taip pat nustatomi teissaktai, kurie prietarauja liau priimtiems. #uomet alinamos teiss akt spragos.

>)icioin arba pusiau o)iciali inkorporaci%a.ia inkorporacijos r"im teiss aktrinkin& parengia ir ileidia institucija, kuri turi teisk"ros institucijos &galiojim. #aDiauteisk"ros institucija netirtina io teksto, todl jis nra laikomas o!icialiu. 0%.,

0agrindiniai 0ranc"%ijos administraciniai &statymai yra inkorporacinio pob"dio, tai tamtikrus administracinius institutus apimantys &statymai 5p%., aktai dl bendruomenialdymo, alstybinio turto disponaimo aktai, pensij aktai, statybos aktai ir pan.7. ieyra susisteminti pagal tematik, akto ileidimo metus, taDiau jokio o!icialaus teiss aktogalios neturi.

?eo)iciali inkorporaci%a.i inkorporacijos r"is pasireikia tuo, kad teisk"rosinstitucija nra patirtinusi &galiojim keisti rinkinius. #aDiau neo!icialij inkorporacijatlieka alstybins leidyklos, priaDios &mons, mokslo &staigos. #okiais rinkiniais nraremiamasi kuriant ar taikant teiss normas 50%., bibliotekose ar knygynuose galima rasti1F HWWI o!iciali dokument tekst su pakeitimais ir papildymais iki ?:: m. sausio ?:d. leidin& H'ietuos (espublikos Administracini teiss paeidim kodeksas irAdministracini byl teisenos &statymasI7.

4nkorporacijos b"du sudaryti teiss akt rinkiniai yra skirstomi pagal tekst idstymopob"d& & c(ronologiniusirsisteminius. X$ronologiniuose rinkiniuoseteiss aktaiidstomi pagal j ileidimo dat. /isteminiuose rinkiniuose teiss aktai yra idstomipagal teminius skyrius ir teiss akt turin&, dalykin6 tark. 0irmiausia & kiekien skyriir poskyr& dedami auktesns teisins galios teiss aktai, o po to emesns teisins


28/552

galios teiss aktai. 4nkorporacija pagal apimamos mediagos apimt& gali b"ti visuotinirdalin.1isuotin inkorporacija reikia, kad & rinkin& &traukiami isi alies teiss aktai.


29/552

*. 0ateikite teiss sistemos apibrim.?. -okie yra teiss sistemos strukt"riniai elementaiJC. Apib"dinkite teiss poak& ir teiss institut.B. 0abandykite sc$emikai nusibraiyti teiss akos strukt"r.. Atskirkite administracins bendrj ir specialij dalis.

=. -okie galimi administracins teiss bendrosios dalies poakiai bei institutaiJ. -as yra teiss sisteminimasJ9. -as yra teiss akt sisteminimasJ8. -odl reikia sisteminti teiss aktusJ*:. -okie mokslinje literat"roje iskiriami teiss akt sisteminimo principaiJ**. -okias inote teiss akt sisteminimo !ormasJ*?. Apib"dinkite teiss akt sisteminimo !orm apskait.*C. Apib"dinkite teiss akt sisteminimo !orm inkorporacij.*B. -aip skirstoma inkorporacija pagal leidiam rinkini juridin6 galiJ*. 0abandykite atskirti inkorporacijos r"is.*=. -aip gali b"ti skirstomi teiss akt rinkiniai pagal tekst idstymo pob"d&J

*. -aip gali b"ti skirstoma inkorporacija pagal apimamos mediagos apimt&J*9. 0ateikite neo!icialiosios inkorporacijos pay%di.*8. Apib"dinkite teiss akt sisteminimo !orm konsolidacij.?:. -okios teiss sistemos alims labiau b"dinga konsolidacija, kaip teiss akt

sisteminimo !ormaJ?*. Apib"dinkite teiss akt sisteminimo !orm kodi!ikacij.??. -okie bruoai iskiriami kodi!ikacijos bruoaiJ?C. -okios kodi!ikacijos r"ys iskiriamosJ?B. -okie teiss akt sisteminime eg%istuoja kodi!ikaciniai aktaiJ?. Apib"dinkite kodeks, kaip kodi!ikacin& akt, ir pateikite pay%di.?=. Apib"dinkite statut, kaip kodi!ikacin& akt, ir pateikite pay%di.?. Apib"dinkite nuostatus, kaip kodi!ikacin& akt, ir pateikite pay%di.?9. Apib"dinkite taisykles, kaip kodi!ikacin& akt, ir pateikite pay%di.

Administracins teiss mokslo samprata# %o ob%ektas ir )unkci%os.

Administracin6 teis6 galima nagrinti2 *7 kaip teiss ak3 ?7 kaip teiss mokslo ak3 C7kaip mokymo disciplin. Nes jau inome, jog pirmuoju ateju susipa&stama suadministracins teiss, kaip teiss akos, teisiniu reguliaimu, t.y. kokius isuomeniniussantykius ir kokiu metodu reguliuoja administracins teiss normos, taip patsusipa&stama su administracins teiss sistema, administracinmis teiss normomis,administracins teiss altiniai. Antruoju ateju nustatomas teiss mokslo akos dalykas,!unkcijos, pagrindins ios teiss akos ystymosi ir tobulinimo kryptys, apelgiamaistorin administracins teiss raida, pateikiamas palyginimas su usienio aliadministracine teise. #reDiuoju ateju nustatoma mokymosi metodika monogra!ij,adoli, mokslini straipsni, disertacij, praneim irinkimas, skaitymas, tyrimas.


30/552

Administracins teiss mokslas tai isuomenini santyki reguliaimo tec$nika.Administracins teiss mokslas yra sudtin 'ietuos teiss mokslo dalis. Nokslininkas,administracins teiss specialistas turi ne tik anali%uoti teisinius tekstus, ne tik tyrintiteiss ak, kokia ji yra, bet ir kritikuoti j, si"lyti tobulinimo projektus. Pe to, b"tini irempiriniai tyrimai, kad b"t aiku, kaip teis realiai !unkcionuoja2 ar ji eiksminga, ar

pasiekia keliamus tikslus, kitaip neb"t galima jos kritikuoti, pagr&sti, kurti. Gadministracins teiss keliami tikslai yra daug apimantys2

slyg eiksmingai alstybs ar saialdybi institucij eiklai sudarymas3 sudaryti galimybes asmenims naudotis sao subjektinmis teismis3 sudaryti slygas ystytis ekonomikai3 derinti asmenin& interes su isuomeniniu bei tenkinti iej& interes.

ia administracins teiss specialistai mokslininkai tyrinja ios teiss akos esm6, josreguliaimo dalyk, atskirus institutus ir apskritai administracins teisins praktikos irmokslo problemas. Administracins teiss mokslas tyrinja aldios ir saialdybi

subjekt ir paaldumo santykiais su jais susiet asmen seikos teisines !ormas ieojoadministraimo srityse. uk inome, kad iena i isuomenini santyki, reguliuojamteiss norm, isada b"na alstybs ar saialdybs subjektas. Nokslinink specialistpareiga pateikti aikias koncepcijas, kategorijas. #eiss aktuose artojama daug&airiausi termin, reikianDi t pat&. #aDiau kategorij &airo kartais sukelia sumait&ir nesusipratimus. Antai daug diskusij kelia alstybs aldymo, alstybinio aldymo,ieojo aldymo, ieojo administraimo kategorij artosena.

Administracins teiss, kaip teiss akos, sistema reguliuoja &airi subjekt eikl,kompetencij. Administracins teiss mokslas tiria, anali%uoja, sistemina normas,irykina j paskirt&. Nokslini tyrim re%ultatai atsispindi ne administracins teiss

normose, bet mokslinse iadose, grupaimuose, pasi"lymuose. Nokslini pasiekim!ormos yra praneimai, straipsniai, knygos.

Administracins teiss mokslo objektas yra isuomeniniai santykiai, kylantys !ormuojantalstybs ar saialdybs institucijas bei joms !unkcionuojant, o taip pat i institucij!ormaim bei eikl reguliuojam administracini teisini norm sistema.

Administracins teiss mokslo objektas yra platesnis negu administracins teiss akos,nes2

mokslas prialo tirti ir normas, ir atitinkanDius jas isuomeninius santykius,

iskirti ien ir kit ypatybes, nustatyti norm &tak socialiniams procesams,norm &gyendinimo ypatumus3 administracini teisini reikini mokslin anali% reikalinga tam, kad b"t

nustatytas j dinamikumas, kaita, ystimosi procesas3 mokslas turi numatyti ateit&, teikti rekomendacijas dl ieosios administracijos

strukt"r tobulinimo bei jos kompetencijos ystymo3 moksle turi atsispindti aikios kategorijos, principai, j !unkcionaimas, Dia juk

gali eg%istuoti sokos, kuri teiss aktuose net nra 5p%., administraciniai


31/552

teisiniai santykiai, ykdomosios aldios institucija 5teiss aktuose sutiksite tokias!ra%es ieasis juridinis asmuo, biudetin &staiga ir pan.7, po&statyminis aktas,administracinio poeikio priemons ir t.t.7

Administracins teiss mokslo sistema apima galiojanDi norm inias, bendresnes

sokas O tokias kaip objektas, metodas, sistema, administracins teiss principai,administracins teisins normos, administraciniai teisiniai santykiai, j grups,administracins teiss subjektai, objektai, ieasis administraimas, jo subjektai,ykdomoji aldia, jos poymiai, !unkcijos.

"dministracins teiss mokslo objekto sudtins dalys2

administracins teisins kategorijos3 galiojanDios ir nebegaliojanDios administracins teiss normos3 administracins teiss norm praktinio &gyendinimo anali%3 teiss norm, j &gyendinimo tobulinimo, o taip pat artojam mokslini

kategorij aikinimo rekomendacij sistema.

"dministracins teiss mokslo funkcijos)

teorin !unkcija skatinti teiss mokslo ystym3 praktin !unkcija teikti rekomendacijas dl teisinio reguliaimo tobulinimo,

alstybs ir saialdybi institucij eiklos tobulinimo, sudaryti slygas tirtiadministracinius teisinius reikinius 5adoli, monogra!ij, straipsni,praneim rengimas7, teisini ini skleidimas.

aukljamoji !unkcija skatinti pilieDiams, alstybs tarnautojams reikaling&g"di ugdym, aikinti ir diegti administracins teiss princip reikm6

alstybs tarnautoj eikloje bei alstybs ar saialdybi institucijoms eikiantsocialinius procesus, &diegti suokim, jog b"tinas administracins teiss normrealus !unkcionaimas, skatinti j paeidim netoleraim.


1. -aip galima nagrinti administracin6 teis6J

4. -okie yra administracins teiss tikslaiJ

5. 0abandykite apib"dinti administracins teiss moksl.

6. -odl administracins teiss mokslo objektas platesnis negu administracins teissakosJ

7. -okia administracins teiss mokslo apimtisJ

8. -ur atsispindi mokslini tyrim re%ultataiJ


32/552

9. -okios yra sudtins administracins teiss mokslo objekto dalysJ

:. 4ardinkite administracins teiss mokslo !unkcijas bei jas paaikinkite.

Administracins teiss kaip savarankikos teiss akos "ene. Usienio ali&administracins teiss bendro%i c0arakteristika.

Administracin teis palyginus su ciiline ar baudiamja teiss akomis yra jauna teissaka. Administracins teiss, kaip atskiros teiss akos, susi!ormaim nulm keletaseiksni2

pamau Uuropos alyse &sigali aldi padalijimo principas, m &sitirtinti pilieDi laiss ir lygybs idjos, palaipsniui ykdomajai aldiai suteikiama is daugiau &galinim,

padaugjo alstybs institucij !unkcij, padidjo biurokratinis 5alstybs tarnautoj7 aparatas, atsirado teiss aktai, kurie buo specialiai skirti reguliuoti ykdomosios aldios

institucij eikl. 4ki tol is aldios ak subjekt eikl reguliuodao tospaDios teiss normos,

atsirado poreikis naujai teiss akai, kurios normos ir principai reguliuotalstybs ar ietos aldios institucij !ormaimosi pagrindus, nustatyt iinstitucij kompetencij, eiklos ribas, tarpusaio santykius, o taip pat jsantykius su mogum, isuomene.

-ranc@i%ayra laikoma administracins teiss tyne, o jos administracini teism

sistema yra klasikin, nes ji taip pat laikoma ir administracinio teismo, kaipadministracins justicijos !unkcij ykdanDio instituto, pradininke. 0ranc"%ijosadministracins teiss pradia laikytina *98 m.


33/552

speciali%uoti administraciniai teismai3 apeliaciniai teismai3 1alstybs taryba.

$okieti%o%eadministracin teis susi!ormao W4W a. pirmojoje pusje. i taip pat nra

kodi!ikuota. i skirstoma & tokias administracins teiss sistemos dalis bendrj,specialij ir administracinio proceso teis6. Administracinio proceso santykiaireguliuojami *8= m. gegus ? d. priimtu Administracinio proceso &statymu,Administracini teism eiklos tarkos &statymu ir, inoma, kitais teiss aktais. 1okieDimokslininkai teigia, jog ykdomosios aldios &gyendinimas yra administracinisprocesas.

1okietijos administracins teiss altiniai2

-onstitucija3 &statymai3

administracini institucij norminiai aktai3 AukDiausiojo Lederacijos administracinio teismo sprendimai. 1okietijos administracini teism sistema2 administraciniai teismai3 aukDiausieji emi administraciniai teismai3 AukDiausiasis Lederacijos administracinis teismas.

A$administracins teiss objektas yra santykiai ne tarp ieojo administraimosubjekt, bet

tarp asmen ir ieojo administraimo subjekt, asmen teiss ir pareigos, dalyaujant

santykiuose su ieojo administraimo subjektais. ia Hadministracin teis reguliuojaalstybs institucij 5administrativeagency7, nepriklausanDi nei &statym leidybai, neiteismams, eikl, priimant sprendimus bei i agent"r eiklos teismin6 kontrol6. #odlA1 administracin teis nereguliuoja ykdomosios aldios aparato strukt"ros irorgani%aimo, taDiau detaliai reglamentuoja isus priataus asmens ir administraciniinstitucij santykiusI)CC+.

A1 administracins teiss altiniais yra2

-onstitucijos 5Lederacijos ir alstij73 Lederacijos ir alstij &statymai 5itin sarbus *8B= metais buo priimtas

Administracijos proced"ros &statymas73 teism sprendimai 5precedentai73 administracini &staig aktai.

A1 nra speciali%uotos administracini teism sistemos. #iek Lederacijos, tiek alstijkonstitucijos draudia ginDus, kylanDius tarp administracijos ir priaDi asmen, nagrintiadministracinse &staigose, nes tokio pob"dio ginDai prialo b"ti nagrinjami tik teisme.


34/552

Bidio%o%e =ritani%o%eadministracins teiss paskirtis suokiama kaip ykdomosiosaldios gali kontrols reguliaimas, asmen teisi gynimas. Administracins teissnormos reguliuoja ykdomosios aldios teisi ir pareig &gyendinim.)CB+


35/552

*. -okie eiksniai paskatino susi!ormuoti administracins teiss akaiJ?. -okia alis yra laikoma administracins teiss tyneJC. -okie yra 0ranc"%ijos administracins teiss altiniaiJB. -okia 0ranc"%ijos administracini teism sistemaJ. -okie yra 1okietijos administracins teiss altiniaiJ

=. -okia 1okietijos administracini teism sistemaJ. -okie yra A1 administracins teiss altiniaiJ9. Ar A1 yra atskira administracini teism sistemaJ8. -okie yra


36/552

)+1aiila A. #eiss teorija. 1ilnius, ustitia, ?::B. 0. CBB.

)9+#iakijus 1.


37/552

)??+1aiila A. #eiss teorija. 1ilnius, ustitia. ?::B. 0. *8.

)?C+-rika U. 1ieojo intereso gynimo problemos ciiliniame procese.


38/552

(espublikos 1yriausybs *88* m. lapkriDio * d. nutarimu @r. B: patirtintos 'ietuos(espublikos &statymo S


39/552

ir t.t.7


40/552

4imtys gali b"ti daromos, jei i siekiamo tikslo iplaukia toks poreikis ir jeiadresat teisti l"kesDiai yra tinkamai apsaugoti, atgalinis galiojimas nra grietaiudraustas, tik turi b"ti tinkamai pagr&sta atgalinio galiojimo prieastis. #aigiteiss akt taikymas atgaline data leistinas tuomet, jei ginDijamo teiss aktoykdymas pagerina adresat teisin6 padt&73

draudiama bausti dukart u t pat& teiss paeidim 5is principas &tirtintas ir-onstitucijoje, ir Administracini teiss paeidim kodekse73 proporcingumo principas 5pay%diui, skiriant nuobaud, atsielgiama & padaryto

teiss paeidimo pob"d&, paeidjo asmenyb6, atsakomyb6 lenginanDias irsunkinanDias aplinkybes 5A#0- C: str. ? dalis73 arba, p%., Uuropos teismasienoje i byl nustat, kad #aryba ir -omisija paeid proporcingumo princip,nustatydamos per didel& importo mokest& konseruotoms ems grybms. is#eismas paymjo, kad kai reikia pasirinkti ien i keli priemoni, turi b"tirenkamasi maiausiai sunkinanti, o nustatomi &pareigojimai turi b"ti proporcingisiekiamiems tikslams. #aigi !inansiniai &pareigojimai erslininkams turi b"tiskiriami teistomis priemonmis, jei jos yra tinkamos ir b"tinos siekiant teistai

su!ormuluot tiksl. Lromancais byloje XO==T9? nustatyta, kad priemons tiksluipasiekti turi b"ti b"tinos bei atitikti paties tikslo sarb, taigi sarbiausiasproporcingumo bruoas priemons pasirinkimo b"tinyb ir tinkamumas73

subordinacijos principas 5t.y. taikomas auktesns pakopos ieojo aldymoinstitucijos priimtas aktas arba taikomas lesnis aktas, nes jis aktualesnis iratspindi pokyDius73

pro!esionalumo principas 5esant kodeks koli%ijoms, kai nusikaltimo arnusiengimo poymiai yra pana"s, tai teiss taikytojas prialo pastebti ir teingai&ertinti, p%., reikia sugebti pastebti skirtum ir teisingai &ertintiadministracinio teiss paeidimo ir nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimosudt&73

mokslo rekomendacij principas 5reikalingas tuomet, kuomet paeidim sudDijuridinis apib"dinimas yra isikai identikas7.

5. -rincipai# taikytini priimant valstybs ar savivaldybs sub%ektams sprendimusasmen& atvil"iu'

administracins proced"ros inicijaimo teiss principas 5&statyme turi b"ti aikiaisu!ormuluota taisykl, kad asmens kreipimasis & alstybs ar saialdybssubjekt yra teis, o subjektas yra &pareigotas pradti administracinio aktoprimimo ar administracins sutarties sudarymo proced"ras73

praneimo apie administracin6 proced"r principas 5asmeniui turi b"ti nuolatos

in!ormuojama, kaip sprendiami su jo subjektinmis teismis ir pareigomis susij6klausimai, Dia prialoma pareiga neklaidinti, pareiga pagr&sti, paaikinti ir t.t.73 surinkt &rodym atskleidimo principas 5suinteresuoti asmenys turi turti teis6

susipainti su surinktais &rodymais73 ali teis b"ti iklausytoms 5galimyb pateikti asmeniui sao pastabas ratu,

odiu73 nepriklausomumo, nealikumo principai3


41/552

teiss & teisin6 pagalb 5atstoaimo institutas skirtas padti pastebtiproced"rines klaidas73

tinkamo suinteresuot ali in!ormaimo apie priimt sprendim 5net jei nratermino numatyto, b"tina atsakyti & klausimus, paklausimus ir t.t73

apskundimo galimybs principas 5teis kreiptis & teism, jokiame teiss akte

negali b"ti ribojimo suinteresuotam asmeniui kreiptis & teism7.

6. Administracins teiss institut& principai# t.y. specialie%i principai

1ieojo administraimo principai. uos galima rasti 'ietuos (espublikos ieojo

administraimo &statymo C straipsnyje 1ieojo administraimo principai)C+.

1ieojo administraimo subjektai sao eikloje adoaujasi iais principais2

*7 &statymo irenybs. is principas reikia, kad ieojo administraimo subjekt

&galiojimai atlikti iej& administraim turi b"ti nustatyti &statymuose, o eikla atitiktiiame &statyme idstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susij6 su asmenteisi ir pareig &gyendinimu, isais atejais turi b"ti pagr&sti &statymais3

?7 objektyumo. is principas reikia, kad administracinio sprendimo primimas ir kitio!icial"s ieojo administraimo subjekto eiksmai turi b"ti nealiki ir objekty"s3

C7 proporcingumo. is principas reikia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo&gyendinimo priemons turi atitikti b"tinus ir pagr&stus administraimo tikslus3

B7 nepiktnaudiaimo aldia. is principas reikia, kad ieojo administraimo

subjektams draudiama atlikti ieojo administraimo !unkcijas neturint &statymsuteikt reikiam &galiojim arba priimti administracinius sprendimus siekiant kit, negu&statym nustatyta, tiksl3

7 tarnybinio bendradarbiaimo. is principas reikia, kad ieojo administraimosubjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikusteikia ienas kitam reikalingin!ormacin6 ir kitoki pagalb3

=7 e!ektyumo. is principas reikia, kad ieojo administraimo subjektas, priimdamasir &gyendindamas sprendimus, jam skirtus iteklius naudoja ekonomikai, re%ultatsiekia kuo maesnmis snaudomis3

7subsidiarumo.is principasreikia, kad ieojo administraimo subjekt sprendimai turib"ti priimami ir &gyendinami tuo ieojo administraimo sistemos lygiu, kuriuo jie yrae!ektyiausi3

97Hieno langelioI.is principasreikia, kad asmeniui in!ormacija suteikiama, praymas,skundas ar praneimas priimamas ir atsakymas & juos pateikiamas ienoje darbo ietoje.0raym, skund ar praneim nagrinja ir in!ormacij i sao administracijos padalini,


42/552

paaldi subjekt, prireikus ir i kit ieojo administraimo subjekt gauna patspraym, skund ar praneim nagrinjantis ir administracin& sprendim priimantisieojo administraimo subjektas, ne&pareigodamas tai atlikti praym, skund arpraneim padaus& asmen&.

Administracins atsakomybs principai' atsakomyb tik u elges&, bet ne u mintis3 atsakomyb u prieing teisei eik ir tik esant kaltei3 atsakomybs teistumas 5niekam negali b"ti taikoma poeikio priemon u

administracin& teiss paeidim kitaip, kaip &statym nustatytais pagrindais irtarka A#0- str.73

atsakomybs teisingumas 5nuobaudos turi b"ti adekaDios, proporcingos teisspaeidimui73

atsakomybs tikslingumas 5esant galimybei tikslas gali b"ti pasiekiamas kitomispriemonmis, t.y. atsakomyb gali b"ti netaikoma, p%., apsiribojama odine

pastaba73 atsakomybs neiengiamumas5aukljamja !unkcij atlieka7.

Kontrols ir priei@ros principai . ie yra iardinti 'ietuos (espublikos alstybskontrols &statyme, /eimo kontrolieri &statyme ir t.t.

$alstybs tarnybos principai . ie yra iardinti 'ietuos (espublikos alstybstarnybos &statymo C straipsnyje)B+. 0agrindiniai alstybs tarnybos ir alstybs tarnautojeiklos etikos principai2

*. 'ietuos (espublikos alstybs tarnyba grindiama &statym irenybs,

lygiateisikumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybs u priimtussprendimusirkarjerosprincipais.

?. 1alstybs tarnautoj eiklos sarbiausi etikos principai yra ie2

*7 pagarba mogui ir alstybei. 1alstybs tarnautojas prialo gerbti mog ir pagrindinesjo teises bei laises, -onstitucij, alstyb6, jos institucijas ir &staigas, &statymus, kitusteiss aktus ir teism sprendimus3

?7 teisingumas. 1alstybs tarnautojas prialo ienodai tarnauti isiems gyentojamsnepaisydamas j tautybs, rass, lyties, kalbos, kilms, socialins padties, religini

&sitikinim bei politini pai"r, b"ti teisingas spr6sdamas praymus, nepiktnaudiautijam suteiktomis galiomis ir aldia3

C7 nesaanaudikumas. 1alstybs tarnautojas prialo adoautis isuomens interesais,naudoti jam patikt alstybs ir saialdybi turt, tarnybin6 in!ormacij tik isuomensgeroei, eidamas alstybs politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiektinaudos sau, sao eimai, sao draugams3


43/552

B7 padorumas. 1alstybs tarnautojas prialo elgtis nepriekaitingai, b"ti nepaperkamas,nepriimti doan, pinig ar paslaug, iskirtini lengat ir nuolaid i asmen arorgani%acij, galinDi daryti &tak, kai jis eina alstybs politiko pareigas ar atliekatarnybines pareigas3

7 nealikumas. 1alstybs tarnautojas prialo b"ti objektyus, priimdamas sprendimusengti asmenikum3

=7 atsakomyb. 1alstybs tarnautojas asmenikai atsako u sao sprendimus ir atsiskaitou juos isuomenei3

7 ieumas. 1alstybs tarnautojas prialo utikrinti priimam sprendim ir eiksmieum, pateikti sao sprendim motyus, o in!ormacij gali riboti tik tuo ateju, kai taib"tina sarbiausiais isuomens interesais3

97 pay%dingumas. 1alstybs tarnautojas prialo deramai atlikti sao pareigas, nuolat

tobulti, b"ti nepriekaitingos reputacijos, tolerantikas, pagarbus ir tarkingas.0olicijos eiklos principai. ie yra iardinti 'ietuos (espublikos policijos eiklos&statymo B straipsnyje)+.0olicijos eiklos principai2

*. 0olicija, adoaudamasi

Documents

At Spec. d. Konspektai