FIZINIS ASMUO KAIP VERSLO TEISĖS SUBJEKTAS

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau – GPMĮ) yra įtvirtinta viena iš gyventojų pajamų rūšių – individualios veiklos pajamos. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 7 dalį individuali veikla suprantama kaip gyventojo vykdoma savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant specifines apmokestinimo taisykles. Gyventojas individualią veiklą gali vykdyti arba nustatyta tvarka įregistravęs individualią veiklą (toliau – individuali veikla pagal pažymą), arba įsigyti verslo liudijimą iš anksto sumokėdamas fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo pajamų, gautų iš tokios individualios veiklos rūšies, kuri yra Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 (Žin., 2002, Nr. 112-4992; toliau – individuali veikla pagal verslo liudijimą). Teisės aktai gali nustatyti reikalavimą įsteigti juridinį asmenį vykdyti tam tikras ūkines komercines, gamybines ir kitas veiklas. Tai reiškia, kad tam tikros srities veiklas gali vykdyti tik juridiniai asmenys, todėl gyventojai, kaip fiziniai asmenys, tokių veiklų vykdyti negali.Gyventojai, nusprendę vykdyti individualią tam tikros rūšies veiklą, turėtų prieš tai institucijose, kurios prižiūri tos rūšies veiklą, išsiaiškinti, ar užsiimti tokia veikla nereikia įsteigti juridinio asmens. 

INDIVIDUALI VEIKLA PAGAL PAŽYMĄ

Požymiai, kurias remtis asmuo gali būti pripažintas vykdantis individualią veiklą: 1. Veiklos tęstinumas;2. Ekonominės naudos siekimas:3. Savarankiškumas.

Tęstinumas Kad gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą, jo sandoriams turi būti

būdingas tam tikras tęstinumas, taip pat motyvas (siekimas gauti ekonominės naudos). Atsitiktiniai sandoriai, pvz. asmeninio būsto, transporto priemonės pardavimas ar nuoma, kuriuose nėra ,,verslininkiškumo” elementų, negali būti laikomi individualios veiklos požymiais.

Atitinkamais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį per trumpą laiką sudaręs gyventojas dažniausiai nelaikomas vykdančiu individualią veiklą (pvz. į užsienį išvykstantis gyventojas parduoda kelis vienodus daiktus). Tačiau atkreiptinas dėmesys, į tai, kad kartais ir be sandorių tęstinumo, iš tam tikrų aplinkybių galima daryti išvadą, kad gyventojas vertėsi individualia veikla. Tokiomis aplinkybėmis gali būti: naudos dydis ir tai, kokią visų gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda; taip pat su naudos gavimu susijusios sąnaudos.

Jeigu gyventojas įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn turtą, siekdamas gauti ekonominės naudos tęstinį laikotarpį, laikoma, kad jis vykdo individualią veiklą. Individualia veikla paprastai laikomi tokie atvejai, kai gyventojas, siekdamas ekonominės naudos, įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn: pastatus, butus, žemės sklypus (pakeitęs arba nepakeitęs žemės paskirties), automobilius, nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą ir kt. (kai kuriais atvejais vertybinius popierius).

Ekonominės naudos siekimas Nustatant, ar gyventojo veikla atitinka individualios veiklos požymius, rekomenduotina nesivadovauti vienu iš kriterijų (pvz.: vien sandorių skaičiumi), o būtina įvertinti visas veiklos vykdymo aplinkybes: tęstinumą, ekonominės naudos siekimą, savarankiškumą. Tais atvejais, kai gyventojas paveldėjo turtą, ar turtas gyventojui buvo grąžintas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, t.y.

1

turto įsigijimo būdas negali būti siejamas su ekonominės naudos siekimu, šio turto pardavimas nelaikomas individualios veiklos vykdymu. Pajamos už žemės sklypų pardavimą laikomos asmeninio turto pardavimo pajamomis ir apmokestinamos atitinkamai.

Tačiau tais atvejais, kai gyventojo žemės sklypo įsigijimo būdas negali būti siejamas su ekonominės naudos siekimu (paveldėjo turtą, ar turtas gyventojui buvo grąžintas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą), bet šis gyventojas ne tik pakeičia žemės sklypo paskirtį ir padalina į atskirus sklypus, bet dar papildomai atlieka aktyvius veiksmus, kurių pasekoje pasikeičia pats objektas, tokius kaip: nutiesia kelius, priveda kanalizaciją, priveda vandentiekį, elektrą, kitas komunikacijas, sukuria infrastruktūros objektus, laikoma, kad gyventojas vykdo individualią veiklą. Taip vertinama neatsižvelgiant į tai, ar infrastruktūros kūrimo darbai atliekami savo iniciatyva, ar pagal detalaus plano reikalavimus. Vien tai, kad detaliajame plane įsipareigojama atlikti infrastruktūros kūrimo darbus, nėra pakankamas pagrindas vertinti gyventojo veiklą kaip individualią. Todėl, tuo atveju, kai detaliajame plane numatytas infrastruktūros objektų kūrimas, tačiau gyventojas turtą perleidžia neatlikęs šių darbų, nelaikoma, kad gyventojas vykdo individualią veiklą.

SavarankiškumasIndividualią veiklą vykdančio gyventojo santykis su kita sandorio šalimi turi iš esmės skirtis

nuo darbdavio ir darbuotojo santykių, t. y. jo santykiuose su kita sandorio šalimi neturi būti darbo santykiams būdingų požymių – susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu.

Individualios veiklos registravimasNuolatinis Lietuvos gyventojas turi mokesčių administratorių informuoti apie vykdomą

individualią veiklą. Nuolatinio Lietuvos gyventojo, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro prašymo forma FR0792 (toliau – Prašymo FR0792 forma) patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro” (Žin., 2005, Nr. 46-1537; Žin., 2007, 81-3356).

Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas pateikia Prašymo FR0792 formą mokesčių administratoriui, laikoma, kad jis informavo mokesčių administratorių apie pradedamą vykdyti individualią veiklą.

Jei pasikeičia ar pasipildo gyventojo duomenys (adresas, pagrindinės veiklos kodas, individualios veiklos vykdymo vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, darbo laikas), gyventojas privalo per 5 darbo dienas informuoti mokesčių administratorių, pateikdamas Prašymo FR0792 formą.

Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas nutraukia individualią veiklą, jis turi informuoti mokesčių administratorių prieš 5 darbo dienas, pateikdamas Prašymo FR0792 formą.

Mokesčių administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo vykdomą individualią veiklą (formą FR0468).

Individualios veiklos vykdymo pažymą gyventojas privalo pateikti, sudarydamas paslaugų teikimo sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis arba parduodamas prekes kitiems asmenims. Tokiu atveju kiti asmenys išmokėdami individualią veiklą vykdančiam gyventojui (išskyrus sporto ir atlikėjų individualią veiklą ir kai individualia veikla besiverčiantis gyventojas gauna pajamų iš nenukirsto miško ar apvaliosios medienos pardavimo) išmokas už parduotas prekes, suteiktas paslaugas, neišskaičiuoja pajamų mokesčio. O individualią veiklą vykdantis gyventojas pajamų mokestį nuo tokių pajamų GPMĮ nustatyta tvarka pats deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka, mokestiniams metams pasibaigus, pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

2

Individualios veiklos pajamosIndividualios veiklos pajamoms priskiriamos bet kokios gyventojo pajamos, kurias jis gavo,

vykdydamas atitinkamos rūšies individualią veiklą (įskaitant ne pinigais gautas pajamas), t. y. joms priskiriamos pajamos, kurios gaunamos iš prekių pardavimo, paslaugų teikimo, pagamintos produkcijos realizavimo ir pan.

Individualios veiklos pajamoms priskiriamos ir pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn gyventojo įsigytą individualios veiklos turtą, t. y. tokios turto perleidimo pajamos apmokestinamos ta pačia tvarka, kaip ir individualios veiklos gautos pajamos.

Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla, išskyrus individualią sporto ir atlikėjų veiklą, taip pat individualią veiklą pagal verslo liudijimą, turi teisę pasirinkti, kokį pajamų mokesčio tarifą – 15 proc. ar 24 proc. taikyti apmokestinant per kalendorinius metus iš individualios veiklos gautas pajamas.

Jeigu gyventojas nusprendžia iš individualios veiklos pajamų neatimti šiai veiklai vykdyti patirtų leidžiamų atskaitymų, nuo bendros tokių pajamų sumos jis moka 15 proc. pajamų mokestį.

Jei gyventojas nusprendžia pajamų mokestį skaičiuoti iš individualios veiklos pajamų atėmęs leidžiamus atskaitymus, likusią pajamų dalį turi apmokestinti 24 proc. pajamų mokesčiu.

Pajamos iš individualios kūrybos veiklos, kurias gyventojas gauna pagal autorines sutartis, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos ir tais atvejais, kai gyventojas vykdo šios rūšies individualią veiklą ir nusprendžia, kad iš per mokestinį laikotarpį gautų pajamų neatims GPMĮ 18 straipsnyje nustatytų leidžiamų atskaitymų. Gyventojas, pagal autorines sutartis vykdantis individualią kūrybos veiklą ir nusprendęs iš gautų šios veiklos pajamų atimti GPMĮ 18 straipsnyje nustatytus leidžiamus atskaitymus, moka 24 proc. pajamų mokestį.

Kelių rūšių individualią veiklą vykdančio gyventojo sprendimas atimti ar neatimti leidžiamų atskaitymų taikomas apmokestinant jo pajamas, gautas iš visų individualios veiklos rūšių.

Pagal GPMĮ kai kurių rūšių individualia veikla gali verstis ir verslo liudijimą įsigijęs gyventojas. Verslo liudijimas – GPMĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą veiklos rūšių sąrašą. Už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio, t. y. nepriklausančio nuo gaunamų pajamų dydžio, pajamų mokestis. Šis mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos toms pajamoms gauti. T.y. prekių, medžiagų, žaliavų, detalių ir kt. įsigijimo išlaidos, nuomos, reklamos, palūkanų, įrankių įsigijimo, darbo užmokesčio išlaidos, privalomojo socialinio, sveikatos draudimo įmokos, privalomos rinkliavos, mokesčiai ir kitos išlaidos, susijusios su individualios veiklos pajamų gavimu.

Jeigu gyventojas vykdo kelių aiškiai skirtingų rūšių individualią veiklą, su tokios veiklos pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai GPMĮ nustatyta tvarka atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimų susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303.

Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla (išskyrus įsigijusius verslo liudijimus), tvarkydami buhalterinę apskaitą, turi vadovautis Buhalterinės apskaitos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 18-785). Šios Taisyklės netaikomos ūkininkams, ir gyventojams, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, tvarkantiems apskaitą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. 1333 ,,Dėl Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos

3

patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 104-2989), gyventojams, iš individualios veiklos gaunantiems tik pajamų iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos, taip pat užaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje, ir pajamų už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles), gyventojams, besiverčiantiems tik sporto ir atlikėjų veikla ir gaunantiems iš šios veiklos tik A klasės pajamų.

Gyventojai, tvarkydami buhalterinę apskaitą, taiko paprastąjį įrašą. Jei gyventojas naudoja kompiuterines apskaitos programas, yra PVM mokėtojas ir pan., jis gali tvarkydamas buhalterinę apskaitą taikyti dvejybinį įrašą.

Gyventojas, nusprendęs iš pajamų, gautų iš individualios veiklos, neatimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatytų leidžiamų atskaitymų (išlaidų), privalo pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalą (toliau – Pajamų apskaitos žurnalas). Gyventojas, nusprendęs iš pajamų, gautų iš individualios veiklos, atimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatytus leidžiamus atskaitymus (išlaidas), privalo pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų–išlaidų apskaitos žurnalą (toliau - Pajamų–išlaidų apskaitos žurnalas). Jei gyventojas, tvarkydamas buhalterinę apskaitą, taiko dvejybinį įrašą, jis gali nepildyti šių žurnalų, jei iš jo pildomų apskaitos registrų galima nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikiamus duomenis.

Gyventojas, nusprendęs iš gautų individualios veiklos pajamų neatimti leidžiamų atskaitymų, privalo pildyti vieną Pajamų apskaitos žurnalą visoms individualios veiklos rūšims. Notarai, kurie pildo notarinį registrą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos notariato įstatymu (Žin., 1992, Nr. 28-810), gali nepildyti Pajamų apskaitos žurnalo. Gyventojas, nusprendęs atimti iš pajamų leidžiamus atskaitymus, privalo pildyti atskirus Pajamų – išlaidų apskaitos žurnalus visoms vykdomoms individualios veiklos rūšims.

Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (išskyrus notarus, antstolius ir advokatus), privalo išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams (toliau vadinama – pirkėjas) vieną iš toliau nurodytų apskaitos dokumentų: prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą, sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą, kasos aparato kvitą.

Reikalavimus prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitui nustato Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1976 (Žin., 2002, Nr. 120-5408). Gyventojas, išrašydamas šį kvitą, nepildo rekvizito „verslo liudijimo numeris ir jo išdavimo data“.

Reikalavimus sąskaitai faktūrai, PVM sąskaitai faktūrai ir jų naudojimui nustato mokesčių įstatymai, buhalterinę apskaitą reglamentuojantys įstatymai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 780 ,,Dėl specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo ir sunaikinimo tvarkos bei mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 55-2185; Žin., 2004, Nr. 56-1941; Žin., 2004, Nr. 148-5351).

Reikalavimus kasos aparato kvitui, jo naudojimo tvarką nustato Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (Žin., 2002, Nr. 82-3522).

Jeigu gyventojas nėra PVM mokėtojas ir nenaudoja kasos aparato, jo prekių pardavimas, paslaugų teikimas įforminamas pasirinktinai prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu arba sąskaita faktūra.

Jeigu gyventojas yra PVM mokėtojas, jis privalo pirkėjui išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Tačiau, jeigu pirkėjas yra fizinis asmuo ir pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą nėra apmokestinamasis asmuo, gyventojas prekių pardavimui, paslaugų teikimui įforminti naudoja prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą, į kurį įrašo PVM tarifą ir sumą.

Jei gyventojas yra įsigijęs ir savo veikloje naudoja kasos aparatą, tai jis privalo išduoti pirkėjui kasos aparato kvitą, o pirkėjui paprašius – prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą arba sąskaitą faktūrą (jei gyventojas nėra PVM mokėtojas) arba PVM sąskaitą faktūrą (jei gyventojas yra PVM mokėtojas).

4

Buhalterinės apskaitos tvarkymasGyventojai, besiverčiantys individualia veikla (išskyrus įsigijusius verslo liudijimus),

tvarkydami buhalterinę apskaitą, turi vadovautis Buhalterinės apskaitos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 18-785).

Gyventojas, nusprendęs iš pajamų, gautų iš individualios veiklos, neatimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatytų leidžiamų atskaitymų (išlaidų), privalo pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalą (toliau – Pajamų apskaitos žurnalas). Gyventojas, nusprendęs iš pajamų, gautų iš individualios veiklos, atimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatytus leidžiamus atskaitymus (išlaidas), privalo pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų–išlaidų apskaitos žurnalą (toliau - Pajamų–išlaidų apskaitos žurnalas). Jei gyventojas, tvarkydamas buhalterinę apskaitą, taiko dvejybinį įrašą, jis gali nepildyti šių žurnalų, jei iš jo pildomų apskaitos registrų galima nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikiamus duomenis.

Gyventojas, nusprendęs iš gautų individualios veiklos pajamų neatimti leidžiamų atskaitymų, privalo pildyti vieną Pajamų apskaitos žurnalą visoms individualios veiklos rūšims. Gyventojas, nusprendęs atimti iš pajamų leidžiamus atskaitymus, privalo pildyti atskirus Pajamų – išlaidų apskaitos žurnalus visoms vykdomoms individualios veiklos rūšims.

Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (išskyrus notarus, antstolius ir advokatus), privalo išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams (toliau vadinama – pirkėjas) vieną iš toliau nurodytų apskaitos dokumentų: prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą, sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą, kasos aparato kvitą.

Reikalavimus prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitui nustato Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1976 (Žin., 2002, Nr. 120-5408). Gyventojas, išrašydamas šį kvitą, nepildo rekvizito „verslo liudijimo numeris ir jo išdavimo data“.

Reikalavimus sąskaitai faktūrai, PVM sąskaitai faktūrai ir jų naudojimui nustato mokesčių įstatymai, buhalterinę apskaitą reglamentuojantys įstatymai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 780 ,,Dėl specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo ir sunaikinimo tvarkos bei mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 55-2185; Žin., 2004, Nr. 56-1941; Žin., 2004, Nr. 148-5351).

Reikalavimus kasos aparato kvitui, jo naudojimo tvarką nustato Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (Žin., 2002, Nr. 82-3522).

Jeigu gyventojas nėra PVM mokėtojas ir nenaudoja kasos aparato, jo prekių pardavimas, paslaugų teikimas įforminamas pasirinktinai prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu arba sąskaita faktūra.

Jeigu gyventojas yra PVM mokėtojas, jis privalo pirkėjui išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Tačiau, jeigu pirkėjas yra fizinis asmuo ir pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą nėra apmokestinamasis asmuo, gyventojas prekių pardavimui, paslaugų teikimui įforminti naudoja prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą, į kurį įrašo PVM tarifą ir sumą.

Jei gyventojas yra įsigijęs ir savo veikloje naudoja kasos aparatą, tai jis privalo išduoti pirkėjui kasos aparato kvitą, o pirkėjui paprašius – prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą arba sąskaitą faktūrą (jei gyventojas nėra PVM mokėtojas) arba PVM sąskaitą faktūrą (jei gyventojas yra PVM mokėtojas).

Pajamų deklaravimasIndividualia veikla besiverčiantis nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs

tiek A klasės, tiek B klasės pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų,

5

einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį, joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.

Deklaracijos turi teisę neteikti individualia sportininko ar atlikėjo veikla besiverčiantys gyventojai, kurie nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti MNPD ar MPNPD ir (arba) GPMĮ 21 str. 1 dalyje nurodytas išlaidas ir kurie per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestis jau buvo išskaičiuotas mokestiniame laikotarpyje.

Pateikdamas Deklaraciją, Lietuvos nuolatinis gyventojas gali iš visų per mokestinį laikotarpį gautų pajamų atimti metinius neapmokestinamąjį ir papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydžius (MNPD ir MPNPD) bei patirtas išlaidas: gyvybės draudimo įmokas, pensijų įmokas, palūkanas už kreditą gyvenamajam būstui įsigyti, taip pat sumas, sumokėtas už studijas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros bei meno aspirantūros studijas, išlaidas už vieną per 2004-2009 metus įsigytą kompiuterį su programine įranga GPMĮ 21 straipsnio nustatyta tvarka.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, turi pateikti metinę nenuolatinio gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijos FR0531 formą ir mokėtiną pajamų mokestį į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, kurį per nuolatinę bazę Lietuvoje gautos individualios veiklos pajamos, gegužės 1 dienos.

Registravimas PVM mokėtojuGyventojai, besiverčiantys individualia veikla, privalo registruotis PVM mokėtojais tuomet,

kai bendra atlygio už vykdant paminėtą ekonominę veiklą, patiektas prekes ir/arba suteiktas paslaugas suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršijo 100 000 Lt. Kai gyventojų gauta bendra atlygio suma neviršija 100 000 litų, tai jie gali registruotis PVM mokėtojais savanoriškai. Skaičiuojant 100 000 Lt atlygio ribą yra atsižvelgiama į visą apskaičiuotą atlyginimą už gyventojo tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas), neatėmus jo paties sumokėto arba mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėto pajamų mokesčio sumos. Gyventojai, vykdantys individualią (ekonominę) veiklą, už parduodamą nekilnojamą ir kilnojamą turtą (kai šie sandoriai nėra atsitiktinio pobūdžio) turi skaičiuoti PVM, jei yra įvykdytos tokios sąlygos:

1) parduodamas ar kitaip nuosavybės teise perleidžiamas turtas yra: - žemė statyboms (žeme statyboms laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai),- nauji pastatai ar statiniai bei jų dalys (naujas pastatas ar statinys - tai nebaigtas ar

baigtas pastatas ar statinys bei jų dalys - 24 mėnesius po jų užbaigimo), - kilnojamasis turtas (pvz., automobiliai).

2) už per paskutiniuosius 12 mėnesių parduotą ar kitaip perleistą kito asmens nuosavybėn turtą gauta bendra atlyginimo suma viršija 100 000 Lt .

Nuo 2004-05-01, Lietuvai tapus ES valstybe nare, PVM mokėtojais privalo registruotis ir tokie gyventojai (ūkininkai, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, ir gyventojai, vykdantys ekonominę veiklą (besiverčiantys individualia, profesine, sporto, žemės ūkio ar kitokia veikla), kurie iš ES valstybių narių PVM mokėtojų ar kitų apmokestinamųjų asmenų, kurie privalo registruotis PVM mokėtojais, įsigyja prekes ir visų įsigytų prekių (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) vertė (neįskaitant PVM, sumokėto ar mokėtino ES valstybėje, iš kurios prekės buvo atgabentos) einamaisiais kalendoriniais metais yra didesnė kaip 35 000 Lt.

Valstybinis socialinis ir privalomas sveikatos draudimas Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla moka 50 proc. bazinės pensijos (toliau – BP) dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijos daliai ir 15 proc. nuo valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų papildomai pensijos daliai. Valstybinio socialinio

6

draudimo įmoka bazinei pensijai yra 50 procentų bazinės pensijos dydžio. Įmokos bazinei pensijai mokamos kartą per ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos.

15 proc. dydžio įmokos nuo valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų papildomai pensijos daliai mokamos, jeigu pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal GPMĮ, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų (nuo 2006 m. liepos 1 d. – 600 Lt, o nuo 2007 m. liepos 1 d. – 700 Lt). Įmokos papildomai pensijai gali būti mokamos kartą per metus, bet ne vėliau kaip iki metinės pajamų deklaracijos pateikimo termino paskutinės dienos.)

Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSD). PSD įmoka sudaro 30 proc. metinėje Deklaracijoje apskaičiuotos pajamų mokesčio nuo individualios veiklos pajamų sumos, bet per mėnesį ne mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis1.

VERSLO LIUDIJIMAI

Pagal GPMĮ gyventojas, pageidaujantis verstis kurios nors rūšies individualia veikla, gali ja verstis ir įsigijęs verslo liudijimą.

Pagal minėtąjį įstatymą verslo liudijimas – šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą veiklos rūšių sąrašą.

Tačiau ne kiekvienos rūšies individualia veikla galima verstis įsigijus verslo liudijimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše yra išskirtos 98 veiklos rūšys, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą. Šiame sąraše nurodomas veiklos rūšies pavadinimas ir skliausteliuose pateikiamas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje2 (toliau – EVRK) nurodytas klasės numeris. Jeigu skliausteliuose nurodyta tik EVRK klasė, gyventojas gali verstis visų toje EVRK klasėje nurodytų rūšių veikla, o jei skliausteliuose nurodyta, kad veiklos rūšis įeina į tam tikrą EVRK klasę, gyventojas gali verstis tik verslo liudijime nurodytos rūšies veikla. Atsižvelgdama į tokį veiklos rūšių aprašymą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) patvirtino Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatorių3 (toliau – klasifikatorius). Jame nustatė atskirų veiklos rūšių porūšius, veiklos grupes ir mokesčio skaičiavimo būdus (dienomis ar mėnesiais) ir pagal tai suteikė atskirus kodus. Šiais kodais žymimoms veiklos rūšims savivaldybių tarybos nustato fiksuotus pajamų mokesčio dydžius, kuriais apmokestinamos per atitinkamą laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos.

Pajamų mokesčio, kurį gyventojas turi sumokėti įsigydamas verslo liudijimą, dydį apskaičiuoja vietos VMI, atsižvelgdama į prašyme išduoti verslo liudijimą nurodytus duomenis ir dokumentus, patvirtinančius teisę į savivaldybių tarybų nustatytus mažesnius pajamų mokesčio dydžius. Mokėtinas pajamų mokestis apskaičiuojamas proporcingai išduodamo verslo liudijimo galiojimo laikui. Jeigu prekybos verslo liudijimas išduodamas kelioms dienoms, nustatytas metų pajamų mokestis dalijamas iš tų metų kalendorinių dienų skaičiaus ir gauta suma dauginama iš prekiauti pageidaujamų dienų skaičiaus.

1 Duomenys iš http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=100276742 Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.) patvirtintas Statistikos departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877).3 VMI prie FM viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 333 „Dėl Verslo liudijimo formos ir individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatoriaus patvirtinimo (išrašas)“ (Žin., 2002, Nr. 114-5114; 2008, Nr. 56-2141).

7

Fiksuotas pajamų mokesčio dydis nustatomas atskirai kiekvienai veiklos rūšiai ar jos porūšiui. Fiksuotus pajamų mokesčio dydžius tvirtina kiekviena savivaldybė atskirai, todėl kiekvienoje savivaldybėje jie būna skirtingi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1797 rekomenduojama savivaldybėms iki einamųjų metų lapkričio 10 dienos patvirtintus kitų metų fiksuotus pajamų mokesčio dydžius pateikti AVMI teritoriniams skyriams. Vadinasi, savivaldybių tarybų nustatytas fiksuotas pajamų mokesčio dydis individualios veiklos rūšims, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimus, gali keistis kasmet, bet jis negali būti mažesnis už dydį, kuris apskaičiuojamas taip: iš dvylikos minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių mokestinio laikotarpio, einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam įsigyjami verslo liudijimai, spalio 1 dieną (2007 m. spalio 1 d. minimali mėnesinė alga 700 Lt, o 2008 m. spalio 1 d. – 800 Lt), sumos atėmus dvylika pagrindinių neapmokestinamųjų pajamų dydžių, galiosiančių to mokestinio laikotarpio, kuriam įsigyjami verslo liudijimai, sausio 1 dieną (2008 m. sausio 1 d. pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis 320 Lt, kuris išliks nesikeitęs ir 2009 m. sausio 1 d.), ir pritaikius GPMĮ 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą pajamų mokesčio tarifą, galiosiantį to mokestinio laikotarpio, kuriam įsigyjami verslo liudijimai, sausio 1 dieną

Dėl verslo liudijimo įsigijimo reikia kreiptis į vietos VMI, kurios veiklos teritorijoje yra nuolatinė gyvenamoji vieta.

Norint įsigyti verslo liudijimą, vietos VMI pateikiami tokie dokumentai:1. Prašymas.

Prašyme turi būti nurodyta: 1.1. vardas, pavardė;1.2. gyvenamoji vieta;1.3. kurios veiklos rūšies verslo liudijimą norima įsigyti;1.4. laikotarpis, kuriam norima įsigyti verslo liudijimą;1.5. verslo liudijimo galiojimo dienos (tik prekybinei veiklai, kai verslo liudijimas galioja

ne visą laikotarpį);1.6. duomenys, kuriais remiantis gali būti taikomas savivaldybių tarybų nustatyta mažesnis

pajamų mokestis (nurodote, kad esate I, II arba III grupės invalidas, senatvės pensininkas, arba asmuo, kuris vienas auginate bent vieną vaiką iki 18 metų, taip pat sutuoktiniai, auginantys tris ir daugiau vaikų iki 18 metų arba vaiką invalidą, bedarbis, įregistruotas teritorinėje darbo biržoje);

1.7. duomenys apie kompiuterinių žaidimų komplektų skaičių, duomenys apie nuomojamas patalpas (kompiuterinių žaidimų bei patalpų nuomos verslo liudijimams įsigyti).Apie nuomojamas patalpas pateikiami duomenys, tapatūs duomenims, pagal kuriuos savivaldybė nustatė pajamų mokesčio dydį.

Jeigu įmanoma – nurodoma veiklos vieta, kuri įrašoma į verslo liudijimą. Prašymas gali būti laisvos formos arba vietos VMI parengtos tipinės formos.

2. Asmens pasas ar kitas tapatybę patvirtinantis dokumentas. Užsienio valstybės pilietis turi pateikti asmenį identifikuojantį dokumentą bei leidimą nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

3. Nuotrauka (3 x 4 cm formato).4. Dokumentai, patvirtinantys teisę į mažesnio pajamų mokesčio taikymą (jeigu savivaldybių

tarybos tokių asmenų atžvilgiu yra priėmusios atitinkamą sprendimą), kurių kopijos paliekamos vietos VMI.

5. Giminystę, santuoką, globą (rūpybą) patvirtinantys dokumentai (kai į verslo liudijimą įrašomi šeimos nariai), kurių kopijos paliekamos vietos VMI.

6. Sudarytos su garso ir vaizdo kūrinių prodiuseriais ir fonogramų gamintojais arba jų teisių perėmėjais autorinės licencinės sutartys, suteikiančios teisę platinti Lietuvos Respublikos teritorijoje garso ir vaizdo kūrinius ir (arba) fonogramas bet kokiose laikmenose (nuomoti juos ir (arba) jais prekiauti).

8

Dokumentus, reikalingus verslo liudijimui įsigyti, vietos VMI reikia pateikti iki laikotarpio, kuriam išduodamas verslo liudijimas, pradžios. Verslo liudijimas išduodamas ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo dokumentų priėmimo dienos.

Nepateikus paminėtų dokumentų, verslo liudijimas neišduodamas. Verslo liudijimas taip pat neišduodamas ir nepratęsiamas, jeigu gyventojas skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Verslo liudijimai išduodami pageidaujamam mėnesių skaičiui, bet ne ilgesniam kaip kalendorinių metų ir ne trumpesniam kaip mėnesio laikotarpiui (jeigu mėnuo, kuriam išduodamas verslo liudijimas, nesutampa su kalendoriniu mėnesiu – ne trumpiau kaip 30 dienų), išskyrus prekybos verslo liudijimus.

Trumpesniam kaip kalendorinių metų laikotarpiui išduotas verslo liudijimas Asmens pageidavimu gali būti pratęstas, kai sumokamas papildomas pajamų mokestis ir įmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Prašymą pratęsti verslo liudijimo galiojimo laiką reikia pateikti, kol verslo liudijimas dar galioja. Verslo liudijimo galiojimo laikas pratęsiamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo jį pratęsti pateikimo dienos. Laiku nepateikus prašymo, verslo liudijimo galiojimo laikas nepratęsiamas. Tokiu atveju gali būti išduotas naujas verslo liudijimas.

Jeigu verslo liudijimas prarandamas, vietos VMI galima pateikti prašymą išduoti verslo liudijimo dublikatą. Prašyme turi būti nurodytos verslo liudijimo praradimo priežastys. Kartu su prašymu reikia pateikti pasą ir nuotrauką.

Gyventojo vykdomoje individualioje veikloje, kuriai vykdyti išduotas verslo liudijimas, turi teisę dalyvauti ir šeimos nariai: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas). Tereikia, pateikiant vietos VMI prašymą dėl verslo liudijimo išdavimo, šiuos šeimos narius įrašyti į verslo liudijimą. Tačiau iš veiklos, kuriai vykdyti buvo išduotas verslo liudijimas, gautas pajamas turi deklaruoti verslo liudijimą įsigijęs gyventojas.

Visi verslo liudijime nurodyti asmenys turi teisę (taip pat ir vienu metu) dalyvauti gyventojo vykdomoje veikloje kartu su verslo liudijimą įsigijusiu asmeniu ar jam nesant, tačiau tik vienoje veiklos vietoje, kadangi Tvarkoje nurodyta, kad veiklos vietoje privalu turėti verslo liudijimą (minėtoji Tvarka nenumato veikloje naudoti verslo liudijimų kopijų).

Užsienio valstybių piliečiai gali į verslo liudijimą įrašyti tik tuos individualioje veikloje dalyvausiančius šeimos narius, kurie turi leidimus nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sumokėjimo kvitų originalai turi būti pateikti vietos VMI iki verslo liudijimo išdavimo arba pratęsimo dienos.

Išduotas prekybos verslo liudijimas nesuteikia teisės:- prekiauti automobiliais, cukrumi;- prekiauti nuo laikinųjų prekybos įrenginių, pastatytų patalpose (išskyrus prekybą

gėlėmis, knygomis bei spaudos leidiniais), taip pat iš kioskų, pastatytų patalpose;- prekiauti prekyvietėse gyventojams, įsigijusiems išnešiojamosios ir išvežiojamosios

prekybos verslo liudijimus.Gyventojams išduoti kurios nors veiklos rūšies verslo liudijimai nesuteikia teisės verstis

licencijuojama veikla. Įsigydamas verslo liudijimą gyventojas privalo įsigyti ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų knygeles bei turėti jas prekių pardavimo ar paslaugų teikimo vietoje. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų galima įsigyti vietos VMI. Jų forma ir pildymo tvarka patvirtinta VMI prie FM viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 379 ,,Dėl prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito formos bei šių kvitų pildymo taisyklių patvirtinimo”.

Gyventojai, įsigiję prekybos verslo liudijimus, parduodami prekes gyventojams, įsigijusiems prekybos verslo liudijimus, privalo išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, o kitiems pirkėjams šie kvitai išrašomi jų pageidavimu. Kvitą išrašo prekių pardavėjas. Pirmasis kvito egzempliorius duodamas prekių pirkėjui, o antrasis – lieka pardavėjui.

9

Gyventojai, įsigiję prekybos verslo liudijimus ir esantys PVM mokėtojais, parduodami prekes privalo pirkėjui pageidaujant išrašyti ir PVM sąskaitą faktūrą.

Gyventojai, įsigiję kitos nei prekybos veiklos verslo liudijimus, parduodami savo gamybos prekes (išskyrus atvejus, kai savo gamybos prekės parduodamos gyventojams, įsigijusiems verslo liudijimus) arba suteikdami paslaugas, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus privalo išrašyti pirkėjams arba paslaugų gavėjams jų pageidavimu. Kvitą išrašo prekių pardavėjas arba paslaugų teikėjas. Pirmasis kvito egzempliorius duodamas prekių pirkėjui, paslaugų gavėjui, o antrasis - lieka pardavėjui, paslaugų teikėjui.

Gyventojai, įsigiję kitos nei prekybos veiklos verslo liudijimus ir esantys PVM mokėtojais , parduodami savo gamybos prekes arba suteikdami paslaugas, pirkėjo arba paslaugos gavėjo pageidavimu privalo išrašyti ir PVM sąskaitą faktūrą.

Gyventojas, įsigijęs verslo liudijimą ir perkantis iš verslo liudijimą įsigijusio gyventojo (ne PVM mokėtojo) jo pagamintą produkciją arba perkantis žemės ūkio produkciją iš gyventojo (ne PVM mokėtojo), kuris pats ją išaugino, arba perkantis iš gyventojo (ne PVM mokėtojo ir neįsigijusio verslo liudijimo) asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, privalo išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus. Šiuo atveju kvitą išrašo prekių pirkėjas. Antrasis kvito egzempliorius duodamas prekių pardavėjui, o pirmasis-lieka prekių pirkėjui. Verslo liudijimus įsigiję asmenys Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiasi valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai. Įmokos valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai gauti dydis nustatomas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. (patvirtintas įmokos valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai gauti dydis – 50 proc. bazinės pensijos).

Privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami verslo liudijime įrašyti šie fiziniai asmenys: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas).Valstybinio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduodamam ar pratęsiamam verslo liudijimo galiojimo laikui, taikant kalendorinių dienų skaičių.

Kai verslo liudijimo galiojimo pradžios diena ir galiojimo pabaigos diena sutampa su kalendorinio mėnesio pradžia ir pabaiga, mokama pilna valstybinio socialinio draudimo įmoka bazinei pensijai gauti.

Gyventojai, įsigiję tam tikros veiklos rūšies verslo liudijimus, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla įsigiję verslo liudijimus, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, sudarančias 30 procentų sumokėto fiksuoto pajamų mokesčio sumos, bet per mėnesį ne mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.

10

JURIDINIAI ASMENYS

Juridinio asmens sąvoka, rūšys Civilinių teisnių santykių subjektai, arba dalyviai, yra tie asmenys, tarp kurių atsiranda civilinis teisinis santykis. Civilinių teisinių santykių dalyviai yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Juridiniai asmenys yra: valstybė ir savivaldybės, religinės bendruomenės ir bendrijos, profesinės sąjungos, individualios įmonės, žemės ūkio bendrovės, akinės bendrovės ir panašiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio pirma dalis numato, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Juridinį asmeninį galima apibudinti, nurodant jo požymius. V. Pakalniškis nurodo šiuos juridinio asmens požymius: 1) pavadinimas (firmos vardas) pagal kurį jį galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų; 2) atskiras turtas; 3) teisinis subjektiškumas: a) organizacijos įstatai (statutas); b) galėjimas savo vardu turėti civilines teises ir pareigas; c) valdymo organai. Kiti autoriai nurodo, kad juridinio asmens požymiai gali būti pirminiai ir išvestiniai. Pirminiais juridinio asmens požymiais laiko organizacinį vieningumą, kuri sudaro išvestiniai požymiai pavadinimas ir turtas bei civilinį ir civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą. Civilinio kodekso autoriai nurodo, kad organizacinis vieningumas pasireiškia vidine struktūra (susivienijimai turi skyrius, padalinius, valdymo, priežiūros organus, dalyvių susirinkimą ir pan.) ir struktūrinių dalių sujungimu į vieną visumą. Kiekvienas struktūrinis padalinys turi kompetencijos ribas ir sąveikauja su kitu struktūriniu padaliniu nustatyta tvarka. Paprastai kompetencijos ribos ir sąveikos tvarka nurodoma bendrame ar kiekvieno struktūrinio padalinio veiklos reglamente (pvz., akcinės bendrovės valdybos reglamente). Pagrindinis šaltinis, nustatantis svarbiausių struktūrinių padalinių kompetencijos ribas ir sąveiką, yra steigimo dokumentai. Organizacinį vieningumą lemia tai, kad susivienijimo struktūriniai padaliniai veikia ne savo, o viso juridinio asmens vardu, todėl susivienijimas turi turėti pavadinimą. Pavadinimas leidžia identifikuoti juridinį asmenį. Tai išvestinis juridinio asmens požymis. Išvestinis juridinio asmens požymis yra ir atskiras juridinio asmens turtas. Jis leidžia juridiniam asmeniui įgyvendinti tikslus, kuriems jis yra įsteigtas. Turto atskirumas reiškia, kad juridinio asmens turtas apskaitomas atskirai nuo juridinio asmens dalyvių ar steigėjų turto. Civilinis teisnumas - tai galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų numatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas Civilinis veiksnumas - tai galėjimas savo veiksmais įgyti ir įgyvendinti tokias teises bei savo veiksmais susikurti pareigas ir jas vykdyti Skirtingai nei fizinių asmenų, juridinių jis asmenų teisnumas ir veiksnumas atsiranda tuo pačiu metu, įsteigus juridinį asmenį. Civilinis procesinis teisnumas yra galėjimas turėti civilines procesines teises ir pareigas. Civilinis procesinis veiksnumas - tai galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą. Susivienijimai, turintys juridinio asmens požymius, pagal veiklos pobūdį gali būti skirstomi į įmones, įstaigas ir organizacijas. Įmonė - tai susivienijimas, užsiimantis ūkine komercine veikla arba veikla, kuria siekiama naudos jos steigėjams. Įstaiga yra susivienijimas, vykdantis įstatymų nustatytas valstybės ar savivaldybės funkcijas, ar susivienijimas, veikiantis socialinio, švietimo mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse, kurio tikslas - tenkinti tam tikrus viešuosius interesus, pavyzdžiui, viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga ir kita. Organizacija yra bet kuris kitas susivienijimas, skirtas jį sudariusių narių poreikiams tenkinti ir tikslams įgyvendinti (visuomeninė organizacija, politinė partija ir pan.). Juridiniai asmenys pagal atsakomybės ribas yra skirstomos į

Ribotos civilinės atsakomybės – tokie juridiniai asmenys, kurių dalyviai neatsako už įmonės prievolės savo turtu, taip pat juridinis asmuo neatsako už dalyvių prievoles.

Neribotos civilinės atsakomybės. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija.

Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.

11

Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Viešieji juridiniai asmenys yra:

• valstybė• savivaldybės,• valstybės ir savivaldybės įmonės,• valstybės ir savivaldybės įstaigos,• viešosios įstaigos,• religinės bendruomenės ir bendrijos,• visuomeninės ir politinės organizacijos,• politinės partijos ir t. t.

Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti privačius interesus. Privatieji juridiniai asmenys yra:

Individualios įmonės Ūkinės bendrijos Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės Kooperatinės bendrovės Žemės ūkio bendrovės

Juridinių asmenų steigimas Juridinių asmenų steigimą ir veiklą reglamentuoja LR civilinis kodeksas, atskirų įmonių įstatymai (akcinių bendrovių, ūkinių bendrijų, individualių įmonių, kooperatinių bendrovių įstatymai), juridinių asmenų registro nuostatai, ir kiti norminiai aktai. Atsižvelgiant į tai, kiek valstybė dalyvauja juridiniam asmeniui atliekant steigimo procedūras ir registravimą, galima skirti keturis juridinio asmens įsteigimo būdus (tvarką): potvarkinį, leidiminį, pareikštinį, pareikštinį-normatyvinį. Juridinius asmenis potvarkine tvarka administraciniu aktu arba įstatymu steigia valstybės institucijos, numatytos įstatyme. Pavyzdžiui, Nacionalinė teismų administracija įsteigta įstatymu. Valstybės turto fondo įstatymo 4 straipsnis numato, kad Valstybės turto fondą steigia, jo įstatus tvirtina ir keičia Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 341 „Dėl valstybės įmonės „Valstybės turto fondo steigimo, įsteigė Valstybės turto fondą. Potvarkine tvarka steigiami juridiniai asmenys taip pat turi būti įregistruoti juridinių asmenų registre ir nuo to momento įgyja juridinio asmens teises, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo. Juridinio asmens steigimas leidimine tvarka reiškia, kad steigiant tokį juridinį asmenį būtina gauti įstatymo numatytos institucijos leidimą. Pavyzdžiui, pagal Konkurencijos įstatymą fizinis asmuo (asmenys), juridinis asmuo (asmenys) veikdami kartu susitarimo pagrindu prieš įsteigdami naują ūkio subjektą, kai koncentracijoje dalyvaujančių subjektų bendrosios pajamos per paskutinius metus viršija įstatymo nustatytą sumą, turi gauti leidimą. Pažymėtina, kad tokio leidimo paskirtis yra kita nei leidimas (licencija) užsiimti tam tikros rūšies veikla, numatyta CK 2.77 straipsnyje. Gavus leidimą steigti juridinį asmenį, būtina sudaryti steigimo sandorį ar priimti teisės aktą ir įregistruoti steigiamą juridinį asmenį juridinių asmenų registre. Steigiant juridinius asmenis pareikštine tvarka pakanka steigėjo valios pareiškimo. Tam, kad atsirastų juridinis asmuo, registracija juridinių asmenų registre nebūtina. Valstybė pripažįsta ypatingą šių juridinių asmenų autonomiškumą. Profesinės sąjungos yra juridiniai asmenys, kai įvykdo sąlygas, numatytas CK 2.38 straipsnio 2 dalyje (turi numatytą steigėjų skaičių, profesinės sąjungos susirinkime yra patvirtinti jos įstatai bei išrinkti valdymo organai). Tradicinės religinės bendruomenės bendrijos yra juridiniai asmenys nuo to momento, kai pagal kanonus ai kitas normas jos yra įsteigtos (žr. CK 2.37 str. 1 ir 3 d.). Tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos, norėdamos būti įtrauktos į juridinių asmenų registrą, perduoda duomenis apie jų įsteigimą. Profesinėms sąjungoms CK numato pareigą pateikti juridinių asmenų registrui dokumentus,

12

patvirtinančius, kad yra įvykdyti CK 2.38 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimai. Neregistruojamos juridinių asmenų registre ir savivaldybė; bei valstybė (žr. CK 2.35 str. 1 ir 3 d.). Juridinius asmenis steigiant pareikštine-normatyvine tvarka nebūtinas leidimas, o registruojant juridinį asmenį patikrinama, ar steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus. Šią funkciją gali vykdyti ne tik juridinių asmenų registro įstaiga, bet ir notaras ar Teisingumo ministeri ja . Pareikštine-normatyvine tvarka juridinių asmenų Lietuvoje steigiama daugiausia. Juridinio asmens steigimo dokumentai yra: įstatai, steigimo sandoris (steigimo aktas arba steigimo sutartis) arba įstatymų numatytais atvejais - bendrieji nuostatai, steigiant ūkinę bendriją -jungtinės veiklos sutartis. Pagal CK 2.46 straipsnio 1 dalį įstatams prilygsta juridinių asmenų nuostatai, statutai ar kiti jų steigimo dokumentai. Steigiamo juridinio asmens steigimo dokumentus rengia ir pasirašo steigėjai. Įstatus pasirašo steigėjai arba įgaliotas tai padaryti fizinis asmuo. Juos pasirašiusių fizinių asmenų parašų tapatumą turi patvirtinti notaras, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad bendrovės įstatus pasirašiusių asmenų parašų tapatumas notaro netvirtinamas.Steigimo dokumentuose - įstatuose, o tais atvejais, kai įstatų neturi, - steigimo sandoryje, bendruosiuose nuostatuose, teisės akte įsteigti viešąjį juridinį asmenį turi būti nurodyta: juridinio asmens pavadinimas; juridinio asmens teisinė forma; juridinio asmens buveinė; juridinio asmens veiklos tikslai; juridinio asmens dalyvių susirinkimo kompetencija ir šaukimo tvarka; juridinio asmens organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atšaukimo tvarka arba, jei organai nesudaromi, o juridinis asmuo savo teises įgyvendina per juridinio asmens dalyvį, - juridinio asmens dalyvis; juridinio asmens steigimo dokumentų keitimo tvarka; juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas; kitos įstatymų, juridinio asmens steigėjo ar dalyvio nustatytos nuostatos. Pažymėtina, kad nurodytos juridinių asmenų dalyvių susirinkimo kompetencijos ir šaukimo tvarkos, kitų juridinio asmens organų kompetencijos bei skyrimo ir atšaukimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu ji nesiskiria nuo įstatymuose nustatytos, ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose (CK 2.47 str. 3 d.), taip pat nebūtina nurodyti, kad juridinis asmuo įsteigtas neribotam laikui. CK 2.51 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija: jei juridinio asmens steigimo dokumentuose nenurodyta, kad juridinis asmuo įsteigtas ribotam laikui, laikoma, kad toks juridinis asmuo yra įsteigtas neribotam laikui. Privatieji juridiniai asmenys taip pat neprivalo nurodyti veiklos rūšių, kurias jie ruošiasi vykdyti. To nereikalauja ir Europos Sąjungos teisė. Antrosios Tarybos direktyvos dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo 77/9 l/EEB , 2 straipsnio b punktas numato reikalavimą bendrovės steigimo dokumentuose visada nurodyti bendrovės veiklos tikslus (anglų k. - objects), bet nenumato reikalavimo numatyti rūšis.

Juridinių asmenų registravimas Juridiniai asmenys yra steigiami steigėjų valia, tačiau tam, kad galėtų dalyvauti civilinėje apyvartoje, tikrinami jų steigimo dokumentai ir steigimo procesas. Dėl to juridiniai asmenys yra registruojami, ir nuo įregistravimo momento jie tampa pripažinti kaip juridiniai asmenys. Juridinių asmenų registravimą reglamentuoja CK 2.59-2.73 straipsniai, kai kurios kitos CK Antrosios knygos normos, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymas, Juridinių asmenų registro nuostatai bei kiti teisės aktai. Nuo 2004 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Juridinių asmenų registras, kurio paskirtis – registruoti juridinius asmenis bei rinkti, sisteminti, saugoti bei teikti apie juos informaciją ir duomenis. Nusprendus įsteigti juridinį asmenį, jį reikia įregistruoti Juridinių asmenų registre. Įmonė nuo jos įregistravimo dienos tampa juridiniu asmeniu, savo vardu įgyja teises bei pareigas ir gali būti ieškovu ar atsakovu teisme. Vadinasi, įmonė nuo įregistravimo momento gali pradėti vykdyti ūkinę komercinę veiklą, sudarinėti sandorius ir pan. Nuo 2004 m. sausio 1 d. Juridinių asmenų registre registruojami visi privatūs juridiniai asmenys (individualios įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos ir kt.) bei viešieji juridiniai asmenys (valstybės ir savivaldybių

13

įmonės, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai, visuomeninės organizacijos ir kt.), taip pat juridinių asmenų ir užsienio juridinių asmenų, kitų organizacijų filialai ir atstovybės. Dokumentai gali būti pateikti bet kuriame Juridinių asmenų registro filiale ar filialo skyriuje, kuriame dokumentus verslininkui pateikti ir gauti yra patogiausia. buveinę. Juridinių asmenų registro filialai yra įsteigti visuose apskričių centruose, o filialų skyriai daugumoje rajonų centrų. Nuo Juridinių asmenų registre įsteigimo keičiasi ir Registro duomenų teisinė galia. Anksčiau įmonių rejestro duomenys įgydavo teisinę galią nuo jų pateikimo rejestrui dienos, o Registro duomenys įsigalioja nuo jų įregistravimo. Taigi direktorius, valdybos narai ir asmenys, turintys teisę sudaryti sandorius įmonės vardu, įgyja teises ir pareigas ne nuo jų išrinkimo ar paskyrimo, bet nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre, jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip (pvz., akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus bei valdybos narių įgaliojimai suteikiami nuo jų paskyrimo dienos). Taip pat nuo 2004 m. sausio 1 d. įmonės prašymą įregistruoti juridinį asmenį ar jo padalinį, taip pat įstatus bei kitus steigimo dokumentus pirmiausia turi pateikti notarui, kuris tvirtina duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams. Rekomenduotina prieš kreipiantis į notarą iš anksto sutvarkyti šiuos įregistravimo dokumentus: parengti visus su tam tikros teisinės formos įmonės steigimu susijusius dokumentus (pvz., nuostatus, bendrosios jungtinės veiklos sutartį, steigimo sutartį arba steigimo aktą, bendrovės įstatus, steigiamojo susirinkimo protokolą ir pan.). Prašymų formas galima rasti interneto tinklapyje www.registrucentras.lt. Notaras, gavęs įmonės, filialo ar atstovybės registravimo dokumentus patikrina, ar pateikti dokumentai yra teisingai užpildyti ir ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Jei įregistravimo dokumentai užpildyti klaidingai ar prieštarauja teisės aktų nuostatoms, notaras nurodo, ką reikia patikslinti  pateiktuose įregistravimo dokumentuose. Patikslinti įregistravimo dokumentai pakartotinai pateikiami notarui. Notaras, išanalizavęs pateiktus dokumentus ir įrašydamas prašyme, kuris pateikiamas Registro tvarkytojui, tvirtinamąjį įrašą nurodo, kad dokumentuose nurodyti duomenys yra teisingi, įmonės steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus ir įmonę, filialą ar atstovybę įregistruoti galima. Notarui pateikiami dokumentai turi būti parengti valstybine kalba, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Dokumentai turi būti spausdinti, tvarkingi, atitikti dokumentų rengimą ir įforminimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Jeigu dokumentai surašyti ne valstybine kalba, turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo. Notaras dokumentų atitikimą teisės aktams privalo patikrinti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visų įregistravimo dokumentų pateikimo. Asmuo, gavęs notaro patvirtintus steigimo dokumentus, turi juos pateikti Juridinių asmenų registrui. Dokumentų teikėjas bei notaras visus Registro tvarkytojui teikiamus dokumentus turi įrišti kartu taip, kad kiti asmenys negalėtų jų išimti arba pakeisti, išskyrus įmonės steigimo dokumentą, kuris turi būti įrištas atskirai, ir dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas atlyginimas už įregistravimą. Visi dokumentai Juridinių asmenų registrui. pateikiami asmeniškai arba paštu bet kuriam Registro tvarkytojo filialui arba filialo skyriui. Prieš pateikiant dokumentus Juridinių asmenų registrui rekomenduotina iš anksto sumokėti banke mokestį už įregistravimą. Juridinių asmenų registras sprendimą dėl įmonės, filialo ar atstovybės įregistravimo arba atsisakymo įregistruoti privalo priimti ne vėliau kaip per 10 dienų iki 2004 liepos mėn. nuo liepos mėn. ne vėliau kaip per 5 dienas nuo visų įregistravimo dokumentų pateikimo. Apibendrinant pateiktą informaciją, išskirtini šie juridinio asmens steigimo etapai:

Asmenys, nutarę įsteigti įmonę, sudaro juridinio asmens steigimo sandorį. Sudaromi steigimo dokumentai ir atliekami kiti veiksmai, numatyti steigimo sandoryje ar

įstatymuose, tam kad įmonė galėtu būti įregistruota. Notarui pateikiami steigimo ir kiti dokumentai, reikalingi nustatyti ar atsirado aplinkybės,

lemiančios juridinio asmens įregistravimą. Juridinių asmenų registrui pateikiami dokumentai.

Juridinio asmens pavadinimas CK 2.39 straipsnio 1 dalyje numatyta imperatyvi norma, kad juridinis asmuo turi turėti pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Juridinio asmens

14

pavadinimas yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 str. 1 d.) ir intelektinės nuosavybės objektas. Jo apsauga numatyta Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 8 straipsnyje. Juridinis asmuo gali naudoti bet kokį pavadinimą, jeigu: šio pavadinimo nenaudoja kiti juridiniai asmenys; pavadinimas sudarytas laikantis CK ir kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., Komercinių bankų įstatymas numato sąlygas, kada galima pavadinime vartoti žodį „bankas“); pavadinimas nepažeidžia kitų asmenų teisių, pavyzdžiui, teisės į prekės ženklus. Kai juridinio asmens pavadinime norima vartoti Lietuvos vardą, būtinas atitinkamas leidimas, nes Lietuvos vardas yra valstybės nematerialusis turtas. Be to, jo vartojimas suteikia asmeniui išskirtines valstybę reprezentuojančias funkcijas. Juridinis asmuo, jo steigėjas(-ai) pasirinkdamas(-i) pavadinimą turi laikytis šių taisyklių: 1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Šios taisyklės gali būti nesilaikoma tuo atveju, kai juridinio asmens pavadinimas sudaromas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Taip pat juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą. Pavyzdžiui, Akcinė bendrovė bankas „NORD/LB Lietuva“. 2. CK 2.40 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas sudaryti juridinio asmens pavadinimą tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio, pavyzdžiui, baldai, Klaipėda, technologinis. 3. Juridinio asmens pavadinimas neturi: prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei; klaidinti visuomenę (dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ženklus); klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ženklus. CK leidžia juridinių asmenų pavadinimui Juridinių asmenų registro nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė (CK 2.64 str. 4 d.), nustatyti ir papildomų reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ registras pradėjo veiklą nuo 2004 m. sausio 1 d. (Iki juridinių asmenų registro veiklos pradžios įmonės, jų filialai, atstovybės bei jų dokumentai ir duomenys buvo registruojami ir kaupiami įmonių rejestre.). Juridinio asmens steigėjai gali kreiptis į juridinių asmenų registrą dėl steigiamo juridinio asmens pavadinimo laikino įtraukimo į juridinių asmenų registrą. Steigiamo juridinio asmens pavadinimas įtraukiamas į juridinių asmenų registrą šešiems mėnesiams ir, jei juridinis asmuo per šį terminą neįregistruojamas, šiam terminui pasibaigus, išbraukiamas nepranešus apie tai juridinio asmens steigėjams. Steigiamo juridinio asmens pavadinimui taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir juridinio asmens pavadinimui, išskyrus tai, kad jis yra atskirai įtraukiamas į juridinių asmenų registrą ir neturi gynybos priemonių, numatytų CK 2.42 straipsnyje. Juridinis asmuo pagal CK 2.43 straipsnį turi teisę keisti pavadinimą. Prieš pakeisdamas pavadinimą juridinis asmuo privalo pranešti visiems juridinio asmens kreditoriams raštu. Ši pareiga išlieka ir tuo atveju, kai keičiant steigimo dokumentus, pavyzdžiui, įstatus, keičiamas ir juridinio asmens pavadinimas. Pažeidus nurodytą pareigą pagal CK 2.43 straipsnio 2 dalį juridiniam asmeniui tenka su nepranešimu apie pavadinimo pakeitimą susijusių neigiamų pasekmių atsiradimo rizika (pvz., jei kita šalis dėl pavadinimo pakeitimo negalės tinkamu laiku įvykdyti prievolės). Juridinio asmens pavadinimas yra vienas iš juridinių asmenų registro duomenų, ir pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį juridinio asmens pavadinimo pakeitimai įsigalioja tik įregistruoti juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, todėl pakeistą pavadinimą būtina įregistruoti.

15

Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, tačiau jis negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens. Juridinio asmens pavadinimas šiuo metu atskirai neregistruojamas. (Firmų vardai steigiant juridinius asmenis, kurie užsiima ūkine komercine veikla, nuo 1991 m. gruodžio 1 d. buvo registruojami atskirai Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure.) Juridinio asmens pavadinimo registravimui prilyginamas prašymo juridinių asmenų registrui įregistruoti juridinį asmenį pateikimas. Pagal CK juridinio asmens teisė į pavadinimą yra saugoma nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį. Viešųjų juridinių asmenų teisė į pavadinimą saugoma nuo teisės akto dėl jų steigimo priėmimo, jei toks teisės aktas nenumato, kad viešasis juridinis asmuo veikia pagal valstybės ar savivaldybių institucijos patvirtintus įstatus. Pažymėtina, kad šiuo atveju teisė į pavadinimą atsiranda ne nuo teisės akto įsigaliojimo, o nuo jo priėmimo.CK 2.42 straipsnis numato tokias juridinio asmens teisės į pavadinimą gynimo priemones:1) reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus;2) įpareigoti pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą žalą (pvz., patirtą dėl klientų praradimo);3) jeigu teisės buvo įgytos prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu, reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo. Teisė į juridinio asmens pavadinimą nuo pažeidimų ginama ne tik CK, bet ir konkurenciją reglamentuojančiomis teisės normomis. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje numatytas draudimas ūkio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar pa-našus į kito ūkio subjekto pavadinimą . Konkurencijos įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta teisė ūkio subjektui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžiningos konkurencijos vykdymu, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų.

Juridinio asmens buveinė Steigimo dokumentuose bei registruojant juridinį asmenį turi būti nurodyta juridinio asmens buveinė. CK 2.49 straipsnis juridinio asmens buveinę sieja su ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas, nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Teisinėje literatūroje nurodoma, kad nuolatiniu valdymo organu reikėtų laikyti tokį valdymo organą, kuris nuolat priima sprendimus juridinio asmens vardu. Vieta, kurioje yra nuolatinis valdymo organas, laikytina tokia vieta, kur valdymo organas dažniausiai dirba, yra jo dokumentai, juridiniam asmeniui būtina informacija. Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, steigimo dokumentuose ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine. Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Juridinis asmuo, pakeitęs buveinę, privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti.

Juridinių asmenų reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas. Juridiniai asmenys pasibaigia dviem būdais: reorganizavimo arba likvidavimo. Šių būdų skirtumas yra tas, kad reorganizuojant vienos įmonės teisės ir pareigos (prievolės) perleidžiamos kitai įmonei, kuri tęsią reorganizuotos įmonės veiklą.

Juridinio asmens reorganizavimas LR CK 2. 96 str. numatyta, kad reorganizavimas - tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Šiuo atveju atsiranda vienas ar keli nauji juridiniai asmenys (įmonės). Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Vadinasi įmonės

16

reorganizavimas baigiamas, kai išregistruojama iš juridinių asmenų registro, o naujos įmonės po reorganizavimo įregistruojamos juridinių asmenų registre. Sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį priima juridinio asmens dalyviai arba teismas. Sprendimą juridinio asmens dalyviai dėl juridinio asmens reorganizavimo priimama kvalifikuota balsų dauguma. Ją nustato steigimo dokumentai ir ji negali būti mažesnė nei 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalyvių balsų. Sprendimas dėl juridinio asmens reorganizavimo gali būti priimtas tik praėjus trisdešimčiai dienų nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą, kaip nurodyta LR CK 2.101 straipsnio 1 dalyje. Sprendimu dėl juridinio asmens reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti ar priimti nauji steigimo dokumentai. Juridinio asmens, prie kurio prijungiamas kitas juridinis asmuo, sprendimą dėl reorganizavimo prijungimo būdu gali priimti ir juridinio asmens valdymo organai, jei yra šios aplinkybės: juridinių asmenų reorganizavimo sąlygos yra paskelbtos, kaip nustatyta LR CK 2.99 straipsnio 2 dalyje, ne vėliau kaip likus trisdešimčiai dienų iki prijungiamo juridinio asmens dalyvių susirinkimo; bet kuris juridinio asmens dalyvis turi teisę susipažinti su LR CK 296 str. 4 dalyje nurodytais dokumentais; vienas ar keli juridinio asmens dalyviai, turintys ne mažiau kaip 1/20 balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi teisę reikalauti, kad būtų sušauktas juridinio asmens dalyvių susirinkimas dėl reorganizavimo prijungimo būdu. Vykdant reorganizavimą gali nukentėti kreditoriai, nes jų atžvilgiu egzistuojančios prievolės gali tekti tokiai įmonei, kuri nėra pajėgi jų vykdyti, todėl būtina laiku atlikti procedūras, kad kreditoriai būtu laiku įspėti apie reorganizavimo procedūras. LR CK 2 .101 str. numatytas reikalavimas apie reorganizavimo sąlygų sudarymą turi būti paskelbta viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba paskelbta viešai vieną kartą ir pranešta visiems juridinio asmens kreditoriams raštu. Pranešime turi būti nurodyti: LR CK 2.99 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose išvardyti duomenys ir nurodyta, kur ir nuo kada galima susipažinti su LR CK 2.96 straipsnio 4 dalyje išvardytais dokumentais. LR CK 2. 97 str. numato du reorganizavimo būdus:1) Jungimosi, kuris savo ruoštu dar skirstomas į a) Prijungimą. b) Sujungimą. 2) Skaidymo, kuris taip pat skirstomas į du būdus: a) Išdalijimą. b) Padalijimą. Prijungimas - tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos. Sujungimas - tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos. Išdalijimas - tai reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims. Padalijimas - tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos. Reikia pažymėti, kad reorganizavimas neleidžiamas, kai įmonė yra likviduojama ne juridinio asmens dalyviu sprendimu, taip pat kai bent vienam juridinio asmens dalyviui perduota dali likviduojamos įmonės turto. LR CK 2. 98 str. numato, kad reorganizavime gali dalyvauti tik tos pačios teisinės formos juridiniai asmenys, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių atskiras juridinių asmenų teisines formas, nustatytas išimtis. Pasibaigus reorganizuojamam juridiniam asmeniui, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, nepaisant reorganizavimo sąlygų, pasibaigusio reorganizuoto juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pasibaigusio juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teisių ir pareigų perėjimo tęsiančiam veiklą juridiniam asmeniui. Jeigu juridinio asmens dalyvis netampa po reorganizavimo tęsiančio veiklą juridinio asmens dalyviu

17

tiek reorganizavimo metu, tiek vėliau, jis taip pat trejus metus yra subsidiariai atsako pagal pasibaigusio juridinio asmens prievoles.

Juridinio asmens pertvarkymas LR CK 2. 104 str. numatyta, kad juridinio asmens pertvarkymas - tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. Tiesa iki 2001 liepos 1 d.(LR CK įsigaliojimo) pertvarkymas buvo vienas iš reorganizavimo būdų. Pertvarkant juridinius asmenis, taikomi LR CK 2.101 straipsnio 2 dalis, 2.102 straipsnis, 2.107 straipsnio 1 dalis, 2.112 straipsnio 1 dalis. Jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Jei naujos teisinės formos juridinio asmens dalyviu netampa pertvarkyto juridinio asmens dalyvis, tiek pertvarkymo metu, tiek vėliau jis neatleidžiamas nuo šioje dalyje nurodytos atsakomybės.

Juridinių asmenų likvidavimas Įmonės likvidavimas gali būti savanoriškas, kai sprendimą likviduoti priima juridinio asmens dalyviai kvalifikuota balsų dauguma. Ją nustato juridinio asmens steigimo dokumentai ir ji negali būti mažesnė nei 2/3 visų susirinkimo dalyvių balsų. Taip pat įmonės likvidavimas gali būti priverstinis, kai teismas ar kreditorių susirinkimas priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį. Priverstiniai juridinio asmens likvidavimo pagrindai yra šie:

teismo priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis LR CK 2.131 straipsniu;

teismo sprendimas likviduoti juridinį asmenį LR CK 2.70 straipsnyje nurodytais atvejais; laikotarpio, kuriam buvo įsteigtas juridinis asmuo, pabaiga; juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas

minimumas, jeigu juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;

juridinio asmens steigimo pripažinimas negaliojančiu vadovaujantis LR CK 2.114 straipsniu

Pagal LR CK 2. 108 str. juridinių asmenų dalyviai, kreditorių susirinkimas, juridinių asmenų registro tvarkytojas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių. Likvidatoriumi gali būti turintis reikiamą kvalifikaciją asmuo. Gali būti skiriama keletas likvidatorių. Jei skiriama keletas likvidatorių, yra sudaroma likvidacinė komisija ir vienas iš likvidatorių skiriamas likvidacinės komisijos pirmininku. LR CK 2. 110 str. juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų ir juridinio asmens dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo pereina likvidatoriui nuo likvidatoriaus paskyrimo. Likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį. Siekiant apginti kreditorių interesus, numatyta, kad asmuo priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį juridinių asmenų steigimo dokumentų nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams. Apie likvidavimą taip pat pranešama juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną Likviduojant juridinį asmenį kreditorių reikalavimai tenkinami šia tvarka:

pirmiausia tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai - iš įkeisto turto vertės;

pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine liga arba

18

žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe; taip pat fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją;

antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl užsienio paskolų, kurioms suteikta valstybės arba Vyriausybės garantija;

trečiąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui (išieškotojui) sumą.

PRIVATŪS JURIDINIAI ASMENYS

Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti privačius interesus. Privatieji juridiniai asmenys yra:

Individualios įmonės Ūkinės bendrijos Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės Kooperatinės bendrovės Žemės ūkio bendrovės

Individualios įmonės

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo nuosavybės teise priklausantis vienam asmeniu. individualių įmonių veiklą reglamentuoja LR civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymas, bei įmonės nuostatai. Individualios įmonės pavadiname turi būti nurodytą jos teisinę formą nusakantys žodžiai „Individuali įmonė“ arba „IĮ“. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Įmonės turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Ją steigia tik vienas fizinis asmuo. Individualios įmonės nuostatai yra steigimo dokumentas. Individualios įmonės savininku gali būti tik fizinis asmuo.

Individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip. Kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija. Individualios įmonės savininkas gali individualios įmonės vadovu paskirti kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Apie individualios įmonės vadovo paskyrimą arba su juo sudarytos darbo ar civilinės sutarties pasibaigimą ne vėliau kaip per penkias dienas turi būti pranešta juridinių asmenų registrui. Kai individuali įmonė steigiama, individualios įmonės vadovu paskirtas asmuo pradeda eiti vadovo pareigas nuo individualios įmonės įregistravimo juridinių asmenų registre dienos. Kai individualios įmonės vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su individualios įmonės vadovu sudaroma darbo ar civilinė sutartis. Sutartį su individualios įmonės vadovu individualios įmonės vardu pasirašo individualios įmonės savininkas. Individualios įmonės vadovas pradeda eiti pareigas nuo sutarties sudarymo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Kai su individualios įmonės vadovu sudaroma darbo sutartis, gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Individualios įmonės savininkui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo ar civilinė sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp individualios įmonės vadovo ir individualios įmonės savininko nagrinėjami teisme.

Individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, jeigu individualios įmonės atskaitomybės

19

sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui. Individualios įmonės vadovas taip pat turi ir kitas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, individualios įmonės nuostatuose nustatytas teises ir pareigas.

Turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise. Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Perduodamas individualiai įmonei arba paimdamas iš individualios įmonės pinigus ar kitą turtą individualios įmonės savininkas surašo ir pasirašo pinigų ar kito turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentus. Pinigų įnešimo ir pinigų paėmimo dokumentai įforminami teisės aktų nustatyta tvarka. Kito turto perdavimo ar paėmimo dokumentai turi turėti šiuos privalomus rekvizitus: dokumento pavadinimą, dokumento surašymo datą, individualios įmonės pavadinimą, kodą, individualios įmonės savininko vardą, pavardę ir asmens kodą, perduodamo (ar paimamo) turto pavadinimus, kiekius, matavimo vienetus, vertes ir bendrą sumą. Tuo atveju, kai individualiai įmonei perduodamas (ar iš jos paimamas) turtas registruojamas viešajame registre, turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentuose turi būti nurodytas turto kodas ar unikalus numeris viešajame registre. Individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip.

Ūkinės bendrijos Ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Ūkinių bendrijų veiklą reglamentuoja LR Civilinis kodeksas, Ūkinių bendrijų įstatymas, jungtinės veiklos sutartis bei komanditoriaus sutartis. Ūkinė bendrija gali būti dviejų teisinių formų: tikroji ūkinė bendrija (TŪB) ir komandinė ūkinė bendrija (KŪB). Tikrosios ūkinės bendrijos pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „tikroji ūkinė bendrija“ arba šių žodžių santrumpa „TŪB“. Komanditinės ūkinės bendrijos pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „komanditinė ūkinė bendrija“ arba šių žodžių santrumpa „KŪB“. Bendrija savo veikloje vadovaujasi jungtinės veiklos sutartimi. Ši sutartis turi būti sudaroma notarine forma. Bendrijos steigėjai yra jungtinės veiklos sutartį sudarę asmenys. Jungtinės veiklos sutartis yra ir bendrijos steigimo sandoris, ir bendrijos steigimo dokumentas. Steigiamos bendrijos jungtinės veiklos sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją sąskaitą Lietuvos Respublikos įregistruotame banke. Kaupiamojoje sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik po bendrijos įregistravimo Bendrijos steigėjais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Bendrijoje gali būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt steigėjų. Kai steigiama komanditinė ūkinė bendrija, su kiekvienu tapti komanditoriumi siekiančiu asmeniu turi būti sudaryta rašytinės formos komanditoriaus sutartis. Tapti komanditoriumi siekiančiam asmeniui steigėjai turi pateikti susipažinti sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Sudarius komanditoriaus sutartį, laikoma, kad komanditorius susipažinęs su jungtinės veiklos sutartimi. Bendrija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Tikroji ūkinė bendrija įregistruojama po to, kai sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir juridinių asmenų registrui pateikti Civiliniame kodekse nurodyti bendrijai registruoti reikalingi dokumentai. Komanditinė ūkinė bendrija įregistruojama po to, kai sudarytos jungtinės veiklos sutartis bei komanditorių sutartys ir juridinių asmenų registrui pateikti Civiliniame kodekse nurodyti bendrijai registruoti reikalingi dokumentai. Visi bendrijos steigėjai nuo bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre tampa jos tikraisiais nariais. Tikrojoje ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt tikrųjų narių. Komanditinėje ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip trys dalyviai (du tikrieji nariai ir vienas komanditorius) ir ne daugiau kaip dvidešimt dalyvių. Bendrijos tikraisiais nariais negali būti kitų bendrijų tikrieji nariai, individualių įmonių savininkai, valstybė, savivaldybės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, biudžetinės įstaigos, taip pat ūkinės bendrijos ir individualios įmonės. Bendrijos tikraisiais nariais taip pat negali būti Europos ekonominių interesų grupės. Komanditinės ūkinės bendrijos tikrieji nariai tuo

20

pat metu negali būti jos komanditoriais, o komanditoriai negali būti jos tikraisiais nariais. Kai prievolėms užtikrinti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o komanditoriai pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles atsako tik tuo savo turtu, kurį įnešė į komanditinę ūkinę bendriją.

Akcinės bendrovėsAkcinė bendrovė (toliau- bendrovė) yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis

asmuo, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės veiklą reglamentuoja CK, Akcinių bendrovių , vertybinių popierių rinkos įstatymai ir kiti įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Akcinių bendrovių rūšys:

Akcinės bendrovės - įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150000 litų; jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.

Uždarosios akcinės bendrovės: įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų; joje negali būti daugiau kaip 250 akcininkų; akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.Bendrovės pavadinime privalomi žodžiai „akcinė bendrovė“ arba „uždaroji akcinė

bendrovė“, arba atitinkamos šių žodžių santrumpos - „AB“, „UAB“. Bendrovės steigėjai yra Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė ar savivaldybė, Akcinių bendrovių įstatymo 7 str. nustatyta tvarka sudarę bendrovės steigimo sutartį (aktą). Kiekvienas bendrovės steigėjas turi įsigyti bendrovės akcijų ir tapti jos akcininku. Steigėjai veikia nuo steigimo sutarties sudarymo iki bendrovės steigiamojo sprendimų priėmimo: pasirašo steigiamos bendrovės steigimo sutartį ir įstatus (iki steigiamojo susirinkimo), sušaukia steigiamąjį susirinkimą ir pateikia steigimo ataskaitą, balsuoja steigiamajame susirinkime, esant reikalui sudaro steigiamos bendrovės vardu sandorius). Akcininkai yra Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė ar savivaldybė, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Bendrovė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre.  Bendrovė įregistruojama po to, kai yra įvertinti nepiniginiai įnašai, kuriais iš dalies apmokamos akcijos, sudaryta steigimo sutartis ar steigimo aktas, pasirašyti steigiamos bendrovės įstatai, įmokėti visi pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas, įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta akcinės bendrovės steigimo ataskaita ir išrinkti pagal bendrovės įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkami bendrovės organai, taip pat išrinkta valdyba (jeigu įstatuose nustatyta, kad ji sudaroma) ir bendrovės vadovas ir įvykdytos kituose įstatymuose bei steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytos prievolės, taip pat juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti įstatymų nustatyti dokumentai.

Bendrovės valdymasBendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą −

bendrovės vadovą. Bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas − valdyba.

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės (valdymo) organas. Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo dieną esantys (akcinėje bendrovėje − susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę) bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Šiame sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos. Akcininkų registravimo sąrašą pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Jeigu susirinkimo sekretorius nerenkamas, šį sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas. Jei visi susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo raštu, šį sąrašą pasirašo bendrovės vadovas. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. Bendrovės valdyba, bendrovės vadovas, asmenys

21

ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, pateikia bendrovei informaciją ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą parengti. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas sprendimus priima kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, jeigu ko kita nenumato įstatai. Visuotiniai akcininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolas gali būti nerašomas, kai priimtus sprendimus pasirašo visi bendrovės akcininkai, taip pat kai bendrovėje yra vienas akcininkas.

Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais jį išrinkusio ar atšaukusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Sutartį su bendrovės vadovu, kuris yra bendrovės valdybos pirmininkas, pasirašo valdybos įgaliotas valdybos narys. Su bendrovės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas. Valdybos narių skaičių nustato bendrovės įstatai. Tačiau turi būti ne mažiau kaip 3 valdybos nariai. Valdybą renka stebėtojų taryba bendrovės įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos kompetencija numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 34 str.

Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas. Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas. Stebėtojų tarybos narių skaičių nustato bendrovės įstatai. Tačiau turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15 stebėtojų tarybos narių. Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Renkant stebėtojų tarybos narius, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus balsų skaičiaus, kurį suteikia jam priklausančios akcijos, ir renkamų stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiau balsų surinkę kandidatai. Jei kandidatų, surinkusių po lygiai balsų, yra daugiau nei laisvų vietų stebėtojų taryboje, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame kiekvienas akcininkas gali balsuoti tik už vieną iš lygų balsų skaičių surinkusių kandidatų. Stebėtojų taryba renkama bendrovės įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Stebėtojų tarybos kompetencija numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 32 str.1 d.

Akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės

22

turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Visos bendrovių akcijos yra vardinės. Akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti nematerialios arba materialios. Nematerialios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita. Materialios akcijos savininkas (akcininkas) yra akcijoje nurodytas asmuo. Materialios akcijos ar akcijų sertifikatai perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn perdavimu, padarius atitinkamą įrašą akcijoje ar akcijų sertifikate, tai yra indosamentą. Indosamente įrašomi duomenys apie asmenį, kuriam akcija ar akcijų sertifikatas perleidžiami (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma, kodas), taip pat įrašo data. Indosamentą pasirašo akciją ar akcijų sertifikatą perleidžiantis ir įsigyjantis asmenys. Nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. Pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip.

Kooperatinės bendrovės Kooperatinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įsteigta kelių fizinių ar (ir) juridinių asmenų, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme. Kooperatinių bendrovių veiklą reglamentuoja LR Civilinis kodeksas, kooperatinių bendrovių įstatymas bei įstatai. Kooperatinės bendrovės steigėjai turi būti ne mažiau kaip 5 fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Kiekvienas kooperatinės bendrovės steigėjas privalo tapti jos nariu. Kooperatinės bendrovės steigėjai sudaro kooperatinės bendrovės steigimo sutartį, parengia kooperatinės bendrovės įstatų projektą, sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Kooperatinės bendrovės steigimo sutartį privalo pasirašyti visi steigėjai: fiziniai asmenys ir (arba) juridinių asmenų įgalioti asmenys. Kooperatinės bendrovės steigimo sutartį pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumas turi būti patvirtintas notaro. Kooperatinės bendrovės steigimo sutartis, suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos kooperatinės bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke. Kooperatinė bendrovė įstatymų nustatyta tvarka turi būti įregistruota juridinių asmenų registre. Steigiamą kooperatinę bendrovę įregistravus, ji laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises. Kooperatinės bendrovės nariais gali būti fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys. Asmuo, norintis tapti kooperatinės bendrovės nariu, privalo pateikti prašymą. Prašymas svarstomas ir asmuo į kooperatinės bendrovės narius priimamas kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, jei jis įmokėjo stojamąjį mokestį ir jo pajinio įnašo suma yra ne mažesnė už minimalų pajaus dydį. Jei asmuo į kooperatinės bendrovės narius nepriimamas, įmokėti stojamasis mokestis ir pajinis įnašas grąžinami įstatuose nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo. Kooperatinės bendrovės nariai registruojami kooperatinės bendrovės narių registre šios bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. Kooperatinės bendrovės kapitalas yra nuosavas ir skolintas. Nuosavas kapitalas sudaromas iš kooperatinės bendrovės narių stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų, atskaitymų iš šios bendrovės pelno, kitų įstatymuose neuždraustų pajamų. Kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas, išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus, gali būti nedalomas arba priskirtas (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams. Skolintas kapitalas sudaromas iš paskolų ir kitų skolintų lėšų. Nuosavas kapitalas skirstomas į pagrindinį ir atsargos (rezervinį) kapitalą. Pagrindinis kapitalas naudojamas kooperatinės bendrovės ūkinei veiklai ir turtui įsigyti. Atsargos (rezervinis) kapitalas narių susirinkimo sprendimu naudojamas nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti, o atsargos (rezervinio) kapitalo dalis, viršijanti 1/10 nuosavo kapitalo, narių susirinkimo sprendimu gali būti naudojama ir kitiems tikslams. Atskaitymai į atsargos (rezervinį) kapitalą kooperatinėms

23

bendrovėms yra privalomi, kol atsargos (rezervinis) kapitalas nesudaro 1/10 nuosavo kapitalo vertės. Privalomi atskaitymai į atsargos (rezervinį) kapitalą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus grynojo pelno. Kooperatinės bendrovės organai yra narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas. Kooperatinės bendrovės, kurią sudaro ne daugiau kaip 50 narių, įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba nėra sudaroma, o jos funkcijas atlieka administracijos vadovas. Kooperatinės bendrovės, kuri turi daugiau kaip 100 narių, narių susirinkimas gali būti pakeistas kooperatinės bendrovės narių atstovų susirinkimu. Kooperatinės bendrovės narių atstovų susirinkimas turi Kooperatinių bendrovių įstatymo 17 str. nustatytus narių susirinkimo įgaliojimus. Kooperatinės bendrovės narių atstovų susirinkime kiekvienas atstovas turi vieną balsą. Kooperatinės bendrovės narių renkamų narių atstovų rinkimo bei atšaukimo tvarka ir sąlygos turi būti nustatytos kooperatinės bendrovės įstatuose. Kooperatinės bendrovės narių susirinkimą šaukia kooperatinės bendrovės valdyba, o jeigu ji nėra sudaryta ar valdyba nustatytais atvejais ir terminais susirinkimo nesušaukia - administracijos vadovas arba ne mažiau kaip 1/4 kooperatinės bendrovės narių. Eilinius kooperatinės bendrovės narių susirinkimus valdyba (kai valdyba nėra sudaryta - administracijos vadovas) sušaukia kasmet, ne vėliau kaip per 4 mėnesius po finansinių metų pabaigos. Neeiliniai narių susirinkimai šaukiami valdybos (kai valdyba nėra sudaroma - administracijos vadovo) ar ne mažiau kaip 1/4 kooperatinės bendrovės narių iniciatyva. Kooperatinės bendrovės narių susirinkimas gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 kooperatinės bendrovės narių. Jeigu tiek kooperatinės bendrovės narių į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai gali būti priimami, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 kooperatinės bendrovės narių. Jeigu į pakartotinai sušauktą susirinkimą neatvyko nustatytas kooperatinės bendrovės narių skaičius, šaukiamas dar vienas susirinkimas. Jis sprendimus priima esant bet kokiam kooperatinės bendrovės narių skaičiui. Kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimai priimami kooperatinės bendrovės narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus Kooperatinių bendrovių įstatymo 16 str 1 dalies 2 ir 11 punktuose nurodytus atvejus ir dėl narių pašalinimo. Šiais atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kooperatinės bendrovės narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma. Valdyba yra kolegialus kooperatinės bendrovės valdymo organas. Valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Valdybos narių skaičius nustatomas įstatuose, tačiau jis negali būti mažesnis kaip 3. Valdybos narius ir jos pirmininką renka kooperatinės bendrovės narių susirinkimas ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai. Valdybos narys, valdybos pirmininkas arba visa valdyba gali būti atšaukti arba gali atsistatydinti įstatuose nustatyta tvarka kadencijai nepasibaigus. Valdybos darbo tvarką, valdybos narių ir jos pirmininko pareigas bei įgaliojimus nustato kooperatinės bendrovės narių susirinkimo patvirtintas valdybos darbo reglamentas. Valdyba sprendimus priima posėdyje, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų valdybos narių. Sprendimai priimami balsų dauguma. Valdybos posėdžių šaukimo ir darbo tvarka nustatoma valdybos darbo reglamente. Valdyba į kiekvieną savo posėdį kviečia administracijos vadovą, jei jis nėra valdybos narys. Nepaisant to, ar sudaroma valdyba, ar ne, kooperatinėje bendrovėje turi būti administracijos vadovas. Administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas, vadovaujantis administracijai. Administracijos vadovas organizuoja ir vykdo kooperatinės bendrovės ūkinę finansinę veiklą, atstovauja kooperatinei bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, teisme, arbitraže, sudaro sandorius, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, teikia valdybai medžiagą apie savo darbą, kooperatinės bendrovės veiklos programos, pajamų ir sąnaudų sąmatos, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo projektus, atlieka kitus kooperatinės bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracijos darbo tvarka nustatoma administracijos darbo reglamente Administracijos vadovą renka ir atšaukia valdyba, o jeigu ji nėra sudaroma - kooperatinės bendrovės narių susirinkimas. Darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašo valdybos pirmininkas, o jeigu valdyba nėra sudaroma - kooperatinės bendrovės narių susirinkimo įgaliotas asmuo. Administracijos vadovu gali būti valdybos narys, jos pirmininkas, kooperatinės bendrovės narys, taip pat kitas veiksnus fizinis asmuo. Reikalavimai administracijos

24

vadovui nustatomi įstatuose. Administracijos vadovu negali būti revizijos komisijos narys, jos pirmininkas (revizorius). Administracijos vadovas dalyvauja valdybos posėdžiuose patariamojo balso teise, jei jis nėra valdybos narys. Valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas privalo atlyginti kooperatinei bendrovei nuostolius, padarytus dėl valdybos arba administracijos vadovo sprendimų, priimtų pažeidžiant kooperatinės bendrovės įstatus ar su kooperatinių bendrovių veikla susijusius įstatymus. Valdybos nario ir valdybos pirmininko arba administracijos vadovo atsistatydinimas ar pašalinimas iš pareigų neatleidžia jo nuo nuostolių, kurie susidarė dėl jo kaltės, atlyginimo.

Žemės ūkio bendrovės Žemės ūkio bendrovė - yra fizinių asmenų pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė. Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos turtas atskirtas nuo narių ir pajininkų turto. Bendrovės prievolės vykdomos iš jos turto. Bendrovė neatsako už savo narių ir pajininkų prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla. Žemės ūkio bendrovių veiklą reglamentuoja LR Civilinis kodeksas, Žemės ūkio bendrovių įstatymas, įstatai. Bendrovėje turi būti ne mažiau kaip 2 nariai. Maksimalus narių skaičius neribojamas. Bendrovės steigimo dokumentai yra: steigimo sutartis, narių sąrašas, steigiamojo susirinkimo protokolas, įstatai. Bendrovės steigėjai sudaro steigimo sutartį, nustato minimalų pajinio įnašo dydį, parengia asmenų turto priėmimo ir įvertinimo tvarką, sudaro asmenų, pageidaujančių būti bendrovės nariais, sąrašą, parengia bendrovės įstatų projektą, sušaukia steigiamąjį susirinkimą, paskiria įgaliotinius parengiamiesiems bendrovės steigimo darbams atlikti. Įgaliotiniai kontroliuoja, kaip mokami pajiniai įnašai, sudaro sąlygas asmenims iki steigiamojo susirinkimo susipažinti su bendrovės steigimo tvarka, parengtų dokumentų projektais ir galimų bendrovės narių bei pajininkų sąrašais. Steigiamasis susirinkimas sušaukiamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo steigimo sutarties pasirašymo dienos. Steigiamajame susirinkime dalyvauja asmenys, įnešę ne mažesnį kaip steigėjų nustatytą minimalų pajinį įnašą. Šie asmenys registruojami pasirašytinai registravimo sąraše ir kartu nurodomas kiekvieno asmens turimas balsų skaičius. Steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė pajinius įnašus įnešusių ir pageidaujančių būti bendrovės nariais asmenų. Visi steigiamojo susirinkimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Steigiamajam susirinkimui neįvykus, pakartotinis susirinkimas šaukiamas per 15 dienų. Neįvykus antrajam pakartotiniam steigiamajam susirinkimui, bendrovės steigimas nutraukiamas. Steigiamasis susirinkimas priima nutarimą dėl bendrovės steigimo, patvirtina minimalų pajinio įnašo dydį, taip pat steigėjų pranešimą, priima bendrovės įstatus, gali rinkti bendrovės valdybos narius, renka revizijos komisiją (revizorių), patvirtina, jei nesudaroma valdyba, administraciją bei administracijos vadovo (pirmininko) ir revizinės komisijos pirmininko (revizoriaus) atlyginimą. Bendrovės kapitalas gali būti nuosavas ir skolintas. Nuosavas kapitalas sudaromas iš pajinių įnašų, kasmetinių atskaitymų iš pelno, kitų pajamų. Nuosavas kapitalas skirstomas į pagrindinį ir atsargos (rezervinį). Pagrindinis kapitalas skiriamas einamajai bendrovės veiklai. Atsargos (rezervinio) kapitalo fondą sudaro privalomi atskaitymai iš grynojo pelno. Atsargos (rezervinio) kapitalo fondas naudojamas nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti. Skolintas kapitalas sudaromas iš kreditų ir kitų skolintų lėšų. Pajus yra bendrovės narių ir pajininkų turtinis ir neturtinis įnašas. Asmenys pajinius įnašus į bendrovę gali įnešti pinigais, materialinėmis ir kitomis vertybėmis bei intelektinės veiklos rezultatais. Nepiniginiai pajiniai įnašai įvertinami ir tvirtinami bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. Minimalų bendrovės narių pajinio įnašo dydį keičia narių susirinkimas. Minimalus pajinis įnašas yra neskaidomas. Metams pasibaigus ir patvirtinus bendrovės metinę apyskaitą, bendrovės pajininkams proporcingai pajų vertei paskirstomas padidintas arba sumažintas pagrindinis kapitalas. Proporcingai pajų vertei paskirstomi ir atsiradę dėl turto perkainojimo padidėję (sumažėję) pajai. Turtui perkainoti bendrovės narių susirinkimas išrenka komisiją ir

25

patvirtina turto įvertinimo tvarką. Ūkiniams metams baigiantis turtas turi būti inventorizuotas, įvertintas ir jo kaina patvirtinta bendrovės susirinkime. Pajai ir jų metinis padidėjimas (sumažėjimas) kiekvienais metais registruojami pajininkų turto apskaitos dokumentuose. Bendrovė privalo ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo metinės apyskaitos patvirtinimo datos kiekvienam pajininkui į pajaus apskaitos dokumentus ir pajininkų knygeles įrašyti visus per metus buvusius pajaus pasikeitimus. Pajai negali būti pardavinėjami ir perkami per biržos įstaigas ir viešuose aukcionuose. Jeigu bendrovės nariai ir pajininkai pageidauja, įstatuose nustatyta tvarka bendrovė organizuoja uždarus aukcionus pajams pirkti ir parduoti. Asmuo, įsigijęs arba paveldėjęs pajų ar jo dalį, privalo per 15 dienų raštu apie tai pranešti bendrovei. Bendrovė, gavusi pajaus perleidimo sutarties ar paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, per 3 darbo dienas privalo įregistruoti naująjį pajininką. Buvusio pajininko turtines teises ir pareigas pajų paveldėjęs ar kitu būdu įsigijęs pajininkas perima nuo pajaus įregistravimo bendrovės dokumentuose momento. Bendrovės narių susirinkimas yra aukščiausiasis bendrovės organas. Susirinkimus šaukia bendrovės valdyba (administracija) ne rečiau kaip du kartus per metus. Pasibaigus ūkiniams metams, susirinkimas sušaukiamas per 4 mėnesius. Apie šaukiamą susirinkimą ir numatytą darbotvarkę bendrovės valdyba (administracija) bendrovės nariams praneša raštu arba kitokiu sutartu būdu ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatytos susirinkimo dienos. Neeilinius susirinkimus šaukia bendrovės valdyba (administracija) savo iniciatyva arba kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) ar bendrovės nariai, turintys ne mažiau kaip 1/4 visų balsų, rašytiniu pareiškimu. Bendrovės narių susirinkimas privalo būti sušauktas per 10 dienų nuo reikalavimo pateikimo dienos. Susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvaujančių bendrovės narių balsų skaičius sudaro daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nutarimai priimami susirinkime dalyvaujančių narių paprasta jų turimų balsų dauguma. Nutarimas dėl bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo priimamas 2/3 balsų dauguma. Jei susirinkime nėra daugumos, per 15 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas. Pakartotinis susirinkimas turi teisę priimti nutarimus pagal ankstesnę darbotvarkę, jei jame dalyvaujančių narių balsų skaičius sudaro ne mažiau kaip 1/4 visų narių balsų. Bendrovės narių susirinkime balsuojama atviru arba slaptu balsavimu. Kokiu būdu balsuoti sprendžiant atskirus klausimus, pasirenka bendrovės narių susirinkimas. Bendrovės visuotinio susirinkimo kompetencija numatyta LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo 21 str. Bendrovės valdymo organai yra valdyba arba administracija. Narių susirinkimui nutarus, bendrovės valdyba gali būti nesudaroma. Tokiu atveju valdybos funkcijas atlieka narių susirinkimas ir administracija. Bendrovės veiklai vadovauja valdyba. Ją sudaro neporinis bendrovės narių skaičius. Valdybos narius ir jos pirmininką ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui renka ir prireikus atšaukia narių susirinkimas. Jeigu valdyba nesudaroma, narių susirinkimas renka iš bendrovės narių administracijos vadovą (pirmininką) arba įgalioja bendrovės narį sudaryti darbo sutartį su administracijos vadovu (pirmininku). Administracijos vadovas renkamas tokia pat tvarka kaip ir valdybos pirmininkas. Valdyba vadovauja gamybinei ir komercinei veiklai, tvarko bendrovės reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka, samdo bendrovės veiklai reikalingus asmenis. Valdybos darbo tvarką, jos narių pareigas ir įgaliojimus nustato narių susirinkimo patvirtintas valdybos (administracijos) darbo reglamentas. Bendrovės valdybos posėdžius pagal reikalą, bet ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius, šaukia valdybos pirmininkas. Valdybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja 2/3 išrinktų valdybos narių. Nutarimai posėdyje priimami dalyvaujančių posėdyje narių balsų dauguma. Posėdžiuose patariamojo balso teise dalyvauja bendrovės revizijos komisijos pirmininkas (revizorius). Bendrovės valdybos nariai privalo solidariai atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų neteisingai priimtų nutarimų, pažeidžiančių bendrovės įstatus ar Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie bendrovės valdybos nariai, kurie balsavo prieš tokius nutarimus arba kurie posėdyje nedalyvavo juos priimant ir per 7 dienas įteikė posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Valdybos nario, administracijos darbuotojo atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jo nuo padarytų dėl jo kaltės nuostolių atlyginimo.

26

ĮMONIŲ BANKROTO PROCEDŪRA

Bankroto procedūras reglamentuoja 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Įmonių bankroto įstatymas, jo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymai, bei šio įstatymo pagrindu priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai. 1997 m. birželio 17 d. Įmonių bankroto įstatymas reglamentuoja bankroto procedūrų vykdymą tik toms įmonėms, kurių bankroto bylos iškeltos arba bankroto bylos ne teismo tvarka nagrinėti pradėtos iki 2001 m. kovo 20 d. Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi remtis bent viena iš žemiau išvardintų sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus, suteiktas paslaugas, negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;3) įmonė laiku nemoka įstatymais nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę:

kreditorius (kreditoriai); savininkas (savininkai); įmonės administracijos vadovas; likviduojamos įmonės likvidatorius. Pareiškimas pateikiamas vietovės, kurioje yra nemokios įmonės buveinė, apygardos teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi būti pridėti dokumentai, įrodantys to pareiškimo pagrįstumą. Subjektai, turintys teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaujasi Įmonių bankroto įstatymo 6, 7, 8 straipsniuose nustatyta tvarka. Įmonės bankroto procesas gali būti teisminis – nagrinėjamas teisme arba ne teismo tvarka - nagrinėjamas kreditorių susirinkimo. Tokiu atveju teismo kompetencijai priskiriamus klausimus svarsto ir nagrinėja kreditorių susirinkimas. Bankrutuojančiai įmonei valdyti ir Įmonių bankroto įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti teismas (neteisminio proceso atveju - kreditorių susirinkimas) skiria įmonės administratorių. Buvę įmonės valdymo organai netenka įgaliojimų, išskyrus išimtis, nustatytas Įmonių bankroto įstatymo 28 straipsnyje.

Įmonės bankroto bylos nagrinėjimas teisme Bankroto bylos nagrinėjimo teisme tvarka nustatyta Įmonių bankroto įstatymo trečiajame skirsnyje. Įmonės bankroto bylą iškelia vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas. Įmonės bankroto byla iškeliama, jeigu teismas turi pagrindo teigti, kad įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.Teisme bylinėjasi:

atsakovas – bankrutuojanti įmonė; ieškovas – asmuo (asmenys), pateikęs (ę) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo; tretieji asmenys – kreditoriai, kurių finansinius reikalavimus atsakovui yra patvirtinęs

teismas.

27

Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu: įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditorių, kurie

kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, finansinius reikalavimus; įmonei iškelta restruktūrizavimo byla.

Įmonės bankroto bylos nagrinėjimas ne teismo tvarka Bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka reglamentuojamas Įmonių bankroto įstatymo ketvirtame skirsnyje. Ne teismo tvarka bankroto procesas gali būti vykdomas, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų, reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Įmonės savininkas arba administracijos vadovas, gavęs šiam veiksmui įgaliojimą, praneša kiekvienam kreditoriui, kad įmonė yra nemoki, kartu su siūlymu bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, nurodydamas kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Bankroto procesas ne teismo tvarka vykdomas kreditorių susirinkimui pritarus. Būtina ne mažiau kaip 4/5 visų kreditorių finansinių reikalavimų pritarimo. Bankroto ne teismo procedūrą vykdo kreditorių susirinkimas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymu. Supaprastintas bankroto procesas Supaprastintas bankroto procesas gali būti taikomas bankroto bylos nagrinėjimui tose įmonėse, kuriose turto nėra arba (nustato teismas arba administratorius) kai jo neužtenka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Supaprastintas bankroto procesas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai bankroto iniciatyva byla iš reikalavimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio arba darbuotojui padarytos žalos atlyginimo. Supaprastinto bankroto proceso atveju numatyta:

1. Šis procesas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus.2. Turi būti taikoma tik likvidavimo procedūra, t.y. negali būti taikos sutarties.3. Kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas,

kreditorių susirinkimai..nešaukiami.4. Teismas gali pareikalauti iš įmonės administracijos arba savininkų įmokėti į teismo

depozitinę sąskaitą iki 10 000 litų, kurie skiriami administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti.

5. Nesant turto ir kreditorius, teikiantis ieškinį dėl bankroto bylos ir įmokėjęs 10 000 litų į teismo depozitorinę sąskaitą, gali reikalauti tokią sumą priteisti ir išieškoti iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šie, įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) atsako kreditoriui solidariai.

Administratoriaus paskyrimas bankroto byloje Įmonės administratorius (administratoriai) - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Administratoriaus funkcijos, skyrimo sąlygos bei atsakomybė yra nustatyta Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 "Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos, Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo" papildymo" ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr.221“Dėl duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarkos, duomenų apie restruktūrizuojamą įmonę bei restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo tvarkos, teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarkos, įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarkos, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos sudėties, bankrutuojančių ir

28

restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos nuostatų ir verslo administratorių etikos taisyklių patvirtinimo” buvo patvirtinta teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarka.

Skolininko, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesų gynimas, kai yra iškelta bankroto byla Teisė valdyti ir naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir lėšas bei pastaraisiais disponuoti suteikiama tik administratoriui. Visos bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų bankrutuojančios įmonės naudai atstovauja administratorius arba jo įgaliotas asmuo. Bankrutuojančios įmonės skolininkų, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesų gynimas yra apibrėžtas Įmonių bankroto įstatymo penktajame skirsnyje. Darbo kodekso 63 bei 137 straipsniuose,   Pelno mokesčio įstatyme, Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme, Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme yra išlygos, reglamentuojančios kai kuriuos veiksmus, iškėlus bankroto bylą.

Bankroto bylos nutraukimasBankroto byla nutraukiama, kai:

kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima atitinkamą nutartį; bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais ir administratorius teismui pateikia

visus tai įrodančius dokumentus; pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina. Siūlymą sudaryti taikos sutartį gali

pateikti: kreditoriai; administratorius; įmonės savininkas (savininkai). Taikos sutartį pasirašo visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas asmuo ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų), valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę, sutikimą. Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Taikos sutartį tvirtina teismas. Joje nurodoma:

įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai; įmonės įsipareigojimai; kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai; įmonės atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą.

Bankrutavusios įmonės likvidavimas Bankrutavusi įmonė likviduojama teismo (ne teismo tvarka - kreditorių susirinkimo) nutartimi, visiškai ar iš dalies patenkinant kreditorių reikalavimus iš likviduojamos įmonės turto.Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius. Bankrutavusi įmonė likviduojama Įmonių bankroto įstatymo septintajame skirsnyje nustatyta tvarka.

Įmonių turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka bankroto proceso metu Įmonių turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka bankroto proceso metu yra nustatyta Įmonių bankroto įstatymo aštuntame skirsnyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarime Nr. 1074 "Dėl bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytinėse nuostatų patvirtinimo".(Nutarime reglamentuojama tvarka taikoma tose įmonių bankroto bylose, kurios nagrinėti pradėtos iki 2001 m. liepos 1 d.). Įmonių, kurioms bankroto byla iškelta pagal 2001 m. Įmonių bankroto įstatymą Nr. IX-216, turto pardavimo tvarka patvirtinta jau minėtu 2001 m.liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 "Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose

29

tvarkos, Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo" papildymo".Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka Kreditorių reikalavimai, likviduojant bankrutavusią įmonę, tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape, pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio nustatytą eiliškumą, tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai

atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją.

Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija.

Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.

ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Įmonės, turinčios laikinų finansinių sunkumų, tačiau nenutraukusios ūkinės komercinės veiklos, nuo šiol gali išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti įmonės mokumą ir, tokiu būdu, išvengti bankroto, vadovaudamosi procedūromis bei tvarka, numatyta 2001 m. kovo 20 d. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3d. nutarime Nr. 831 "Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo" papildymo" ir 2001 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 221 “Dėl duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarkos, duomenų apie restruktūrizuojamą įmonę bei restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo tvarkos, teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarkos, įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarkos, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos sudėties, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos nuostatų ir verslo administratorių etikos taisyklių patvirtinimo”.  Restruktūrizavimo procesas gali būti taikomas visų rūšių įmonėms ir viešosioms įstaigoms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos. Laikinus finansinius sunkumus turinti įmonė  - tai įmonė, kuri negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas. Įmonės restruktūrizavimas  - tai procesas, apimantis eilę priemonių, skirtų padėti įmonei išvengti bankroto. Veiklos atkūrimo bei stabilizavimo siekianti įmonė gali imtis įgyvendinti šias priemones - pakeisti ūkinės veiklos rūšį, modernizuoti gamybą, tobulinti darbo organizavimo sistemą, parduoti įmonės turtą ar jo dalį, priimti kitų įmonių turtą. Kelios įmonės gali susijungti arba, atvirkščiai, viena įmonė gali skilti į kelias. Taip pat Įmonių restruktūrizavimo įstatymas reglamentuoja techninių, ekonominių, organizacinių priemonių, skirtų įmonės mokumui atkurti, įgyvendinimo galimybę, įmonės įsipareigojimų kreditoriams vykdymo terminų ar dydžio pakeitimą. Kiekvienos įmonės restruktūrizavimo procesas bus individualus ir priemonės, išdėstytos jos

30

restruktūrizavimo plane, bus specifinės ir priklausys nuo sunkumų, su kuriais susidūrė įmonė, pobūdžio. Restruktūrizavimo procesas gali būti pradėtas, jeigu:  

įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas;

įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka.

Siūlymą restruktūrizuoti įmonę jos vadovui raštu gali pateikti kreditorius (kreditoriai). Taip pat siūlymo kelti restruktūrizacijos bylą teisė, pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnį priklauso ir įmonės  vadovui.  Vadovas siūlymą restruktūrizuoti įmonę kartu su pagrindiniais įmonės restruktūrizavimo plano metmenimis raštu įteikia pagrindiniams kreditoriams. Pareiškimą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, remiantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsniu, gali pateikti įmonės vadovas arba kreditoriai. Pareiškimas pateikiamas raštu, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, vietovės, kurioje įsikūrusi įmonės buveinė, apygardos teismui. Kitas būtinas pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo detales reglamentuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnis. Reiktų pažymėti, jog,  jeigu tuo pačiu metu įmonei yra inicijuojama bankroto byla,  Įmonių restruktūrizavimo įstatymas teismui suteikia pirmenybę išnagrinėti restruktūrizavimo taikymo galimybę. Sprendimą įmonei kelti restruktūrizavimo bylą , atsižvelgdamas į tai, ar įmonės būklė atitinka kriterijus, išdėstytus Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsniuose, priima teismas.  Teismas atsisako kelti restruktūrizavimo bylą,  jeigu:

įmonė iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalavimus;

teismui nepateikti visi Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti dokumentai;

įmonei iškelta bankroto byla. Restruktūrizavimo procesas yra vykdomas įgyvendinant priemones, išdėstytas įmonės restruktūrizavimo plane. Teismas, priėmęs nutartį iškelti restruktūrizavimo bylą, tuo pat metu paskiria įmonės administratorių restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui. Įmonės restruktūrizavimo plane turi būti nurodyta:  

restruktūrizavimo tikslai ir trukmė; įmonės verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiui. Šiame plane turi būti numatytos

priemonės įmonės ilgalaikiam mokumui užtikrinti, šių priemonių įgyvendinimo terminai, už priemonių įgyvendinimą atsakingi asmenys, finansavimo šaltiniai ir laukiami rezultatai;

turtas, reikalingas įmonės ūkinei komercinei veiklai, ir turtas, kuris bus parduotas; turto pardavimo tvarka, gautų pajamų naudojimo paskirtis; turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta

tvarka; numatomos nutraukti, nenaudingos įmonei ir kreditoriams sutartys (išskyrus darbo sutartis),

sudarytos iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos; numatomų gauti naujų kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo

užtikrinimo būdai; būsimos kreditorių nuolaidos restruktūrizuojamai įmonei jos restruktūrizavimo laikotarpiu; kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir reikalavimų tenkinimo terminai; kreditorių grupės, kiekvienos grupės ir bendra reikalavimų suma ir jų grąžinimo tvarka;

31

turtiniai reikalavimai įmonei bei įmonės reikalavimai kitiems juridiniams asmenims, pareikšti kitose civilinėse bylose;

numatomų atleisti darbuotojų skaičius. Darbuotojai atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka;

restruktūrizavimo proceso metu susidariusių nenumatytų nuostolių padengimo tvarka; restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitų, kurias teikia įmonės  vadovas, teikimo

kreditoriams, įmonės organams, valstybės ar savivaldybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms, investuotojams ir įmonės administratoriui tvarka;

įmonės administratoriaus atsiskaitymo kreditorių susirinkimui, kreditorių komitetui tvarka; įmonės vadovo ir kitų įmonės valdymo organų kompetencijos apribojimai, susiję su įmonės

restruktūrizavimo plano vykdymu; administravimo išlaidų sąmata; valstybės vardu ar su valstybės garantija gautos ir numatytos gauti paskolos, jų grąžinimo

terminai ir sumos; inicijavusio įmonės restruktūrizavimą kreditoriaus (kreditorių), kai nėra gautas įmonės

dalyvių susirinkimo sprendimas restruktūrizuoti įmonę, pateiktos garantijos. Garantijomis gali būti: kreditoriaus (kreditorių) turto įkeitimas ir (ar) hipoteka, bankų garantija ir (ar) laidavimas.

Restruktūrizavimo proceso vykdymo planas negali numatyti ilgesnio nei 4 metų restruktūrizavimo proceso laikotarpio. Tačiau, vadovaudamasis kreditorių susirinkimo nutarimu pagrįstu įmonės vadovo arba įmonės administratoriaus (jei paskirtas) pateiktu prašymu, teismas arba teisėjas restruktūrizavimo laiką gali pratęsti iki vienerių metų. 14 straipsnyje Įmonių restruktūrizavimo įstatymas reglamentuoja restruktūrizavimo plane būtiną nurodyti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Pirmąja eile turi būti tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas), reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe, asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją; Antrąja eile  tenkinami reikalavimai dėl privalomųjų įmokų bei paskolų, kurios suteiktos valstybės vardu ar su valstybės garantija, taip pat visi likę kreditorių reikalavimai. Restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu be teismo leidimo įmonė negali:

parduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą ar turtines teises; perduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą ar turtines teises kitų asmenų nuosavybėn ar

leisti jiems naudotis įmonės turtu neatlygintinai; suteikti garantijas, laiduoti, įkeisti ar kitais būdais užtikrinti prievolių įvykdymą, išskyrus

tam tikrus atvejus, numatytus Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose.

Įmonės valdymo organų veiklą restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpyje prižiūri teismo paskirtas įmonės administratorius. Įmonės administratoriumi restruktūrizavimo byloje gali būti paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turinti teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Administratoriaus teises ir pareigas nustato Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 17 ir 18 straipsnis, o teisės teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas suteikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. 221 "Dėl duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarkos, duomenų apie restruktūrizuojamą įmonę bei restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo tvarkos, teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarkos, įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarkos, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos sudėties, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos nuostatų ir verslo administratorių etikos taisyklių patvirtinimo".

32

Reiktų pastebėti, kad, remiantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis, teikiant pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, būtina pateikti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Tačiau, jei įmonės restruktūrizavimo planas yra parengiamas iki pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą įteikimo dienos, jis įteikiamas teismui kartu su pareiškimu iškelti bylą. Tuomet teismas restruktūrizavimo bylą kelia vadovaudamasis paprastesne restruktūrizavimo bylos iškėlimo tvarka , kurią reglamentuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 11 straipsnis. Parengtą įmonės restruktūrizavimo plano projektą kartu su įmonės administratoriaus parengta išvada, patvirtinančia, kad, įgyvendinus plane numatytas priemones, įmonės mokumas bus atkurtas kartu su įmonės dalyvių susirinkimo sprendimu, įmonės vadovas (arba kreditoriai, tuo atveju, kai jie imasi atsakomybės už jų parengtą planą) pateikia svarstyti kreditorių komiteto nariams ir pagrindiniams kreditoriams. Laikoma, jog planui yra pritarta, jei už jį balsavo kreditoriai, turintys ne mažiau kaip ¾ visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Gavęs kreditorių susirinkimo nutarimą pritarti restruktūrizavimo plano projektui ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą restruktūrizuoti įmonę, įmonės administratorius plano projektą pateikia teismui. Jei, praėjus 4 mėnesiams po restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, restruktūrizavimo plano projektas teismui pateiktas nebuvo, teismas priima sprendimą restruktūrizavimo bylą nutraukti. Restruktūrizuojamos įmonės įsipareigojimai  reglamentuojami Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 ir 10 straipsniuose. Restruktūrizavimo planą įgyvendina  restruktūrizuojamos įmonės valdymo organai. Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu   įmonės valdymo organų veiklą prižiūri, pagal savo kompetenciją, kreditorių susirinkimo (komiteto) pirmininkas ir įmonės administratorius (jei šiam laikotarpiui jis paskirtas). Jų teises reglamentuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 18 straipsnis. Restruktūrizuojamos įmonės kreditorių ir jų susirinkimo teises, susirinkimo šaukimo ir jame priimamų nutarimų tvarką, kreditorių komiteto sudarymo tvarką bei komiteto kompetenciją reglamentuoja nuostatos, išdėstytos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 19, 20, 21, 22, 23 straipsniuose. Įmonės restruktūrizavimo byla gali baigtis  jos nutraukimu arba patvirtinant restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą. Teismas restruktūrizavimo bylą nutraukia , jei yra nors viena iš šių sąlygų:

nevykdomos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nurodytos sąlygos; restruktūrizavimo proceso metu išaiškėja, kad apie įmonės ekonominę būklę buvo pateikta

neteisinga informacija ir dėl to restruktūrizavimo planas negali būti įvykdytas, ir tai patvirtina kreditorių komitetas (susirinkimas);

išaiškėja, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos ir įmonė neįrodo, kad restruktūrizavimo planas bus įvykdytas.

Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą  rengia įmonės vadovas ar įmonės administratorius (jeigu paskirtas), teismas jį tvirtina ir priima sprendimą baigti restruktūrizavimo bylą.

KOMERCINĖ PASLAPTIS

Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (CK 1.116 str. 1 d.). Komercine (gamybine) paslaptimi negali būti informacija, kuri Lietuvos Respublikos įstatymų pripažįstama vieša informacija (pvz., įmonės balansas).

33

Galima paminėti keletą pavyzdžių, kokią informacija laikytina komercine (gamybine) paslaptimi:

technologinės paslaptys – visos technologinės naujienos (duomenų apdorojimo būdai ir pan.), ruošiamos įdiegti ar jau įdiegtos įmonės paslaugų teikimo metu atliekamų tyrimų rezultatai;

įmonės sudarytos sutartys ar susitarimai su klientais: duomenys apie klientus (jų pavadinimas, adresas ir kita klientą leidžianti atpažinti informacija), sutarčių ir susitarimų objektas, atsiskaitymo tvarka ir kita informacija, kuri pagal įmonės sudarytas sutartis ar susitarimus yra laikoma konfidencialia;

informacija apie klientus, kurios viešas atskleidimas padarytų įmonei turtinę ir (ar) neturtinę žalą;

informacija apie įmonės materialaus ir finansinio turto investicijas; informacija apie įmonės darbuotojų darbo užmokestį, jo mokėjimo būdus ir tvarką.

Remiantis LR civiliniame kodekse pateikiama komercinės (gamybinės) paslapties sąvoka, informacija, kurią bendrovė laiko ar ketina laikyti komercine (gamybine) paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama tinkamu būdu. Kiekvienas juridinis asmuo (atitinkamas jo valdymo organas), remdamasis įstatymuose nustatytais reikalavimais, pats nusprendžia, kokią informaciją laikyti komercine (gamybine) paslaptimi, t. y. informacija, kaip komercinė (gamybinė) paslaptis, turi būti konkrečiai apibrėžiama (formalizuojama): sudaromas komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašas; nustatomi asmenys, kuriems atliekant pareigas gali būti suteikiama teisė susipažinti su komercinę paslaptį sudarančiomis žiniomis; parengiama tokių asmenų supažindinimo su komercinę paslaptį sudarančiomis žiniomis ir jų perspėjimo apie šių žinių atskleidimą ar praradimą tvarka ir pan. Taigi informacija turi būti užfiksuota taip, kad būtų galima patikrinti, ar ji atitinka slaptumo ir reikšmingumo kriterijus, ir užtikrinti, pavyzdžiui, kad tokios informacijos savininkui be priežasties nebūtų trukdoma panaudoti savo gamybinę technologiją. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 7 dalyje numatyta, kad informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi (išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą viešą informaciją), nustato bendrovės valdyba, o jai nesant – kitas kompetentingas bendrovės valdymo organas. Pabrėžtina, kad svarbu ne tik tinkamai apibrėžti, kokia informacija yra laikoma komercine, technine, organizacine ir pan. paslaptimi bendrovėje, t. y. sudaryti komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašą, bet ir informuoti, supažindinti su šia informacija bendrovės darbuotojus, kuriems tokia informacija neatsiejama nuo jų darbinių pareigų vykdymo, arba visus darbuotojus. Asmenys, atsakingi už komercinę (gamybinę) paslaptį turinčios informacijos išsaugojimą, neturi teisės ją teikti ar skelbti kitiems įmonėms darbuotojams, jei tai nesusiję su šių darbuotojų darbinėmis funkcijomis, bei tretiesiems asmenims. Šią pareigą darbuotojas privalo vykdyti ne tik tiesiogiai įmonėje vykdydamas savo darbines funkcijas, bet ir laisvu nuo darbo laiku, ar net po darbo sutarties nutraukimo ar perėjus į kitas pareigas. Asmenys, atsakingi už komercinę (gamybinę) paslaptį turinčios informacijos išsaugojimą privalo užtikrinti dokumentų bei kitų laikmenų, kuriose yra užfiksuota komercinę (gamybinę) paslaptį turinti informacija, saugų naudojimą bei laikymą, taip pat privalo atlyginti įmonei žalą, atsiradusią paskleidus komercinę (gamybinę) paslaptį turinčią informaciją, nes pažeidžiama tokios informacijos naudojimo tvarka. Asmenys, atsakingi už įmonės komercinę (gamybinę) paslaptį turinčios informacijos išsaugojimą, už jos atskleidimą atsako baudžiamąja, administracine, civiline ir (ar) drausmine tvarka. Už komercinių ir technologinių paslapčių atskleidimą gali būti taikytinos tokios atsakomybės rūšys:

I. Remiantis LR civilinio kodekso 1.116 str. 3 dalimi, asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kita sutarties šalis,

34

atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu.

II. Vadovaujantis LR darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 punktu, darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. LR darbo kodekso 235 str. 2 d. 2 punkte nurodyta, kad darbuotojui atskleidus įmonės komercines bei technologines paslaptis arba jas pranešus konkurentams, toks darbo pažeidimas gali būti laikomas šiurkščiu, todėl vadovaujantis LR darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 punkto nuostata, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju savo iniciatyva. Šiuo atveju prieš skiriant nuobaudą, pareikalaujama, kad darbuotojas pasiaiškintų raštu. Jei per administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas atsisako pasiaiškinti arba nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą – atleidimą – galima taikyti ir be pasiaiškinimo. Drausminė nuobauda skiriama administracijos įsakymu (potvarkiu) ir darbuotojui pranešama pasirašytinai.

III. LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 215(1) str. 3 dalyje numatyta atsakomybė privatizavimo institucijų pareigūnams, privatizavimo objektų valdytojams bei įmonės administracijos vadovams ir vyriausiems finansininkams už informacijos apie privatizavimo objektą, laikomos konfidencialia informacija arba pramonine ar komercine paslaptimi, atskleidimą kitam asmeniui, kuriam susipažinimas su šia informacija nenumatytas valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo metu.

IV. Sunkiausia atsakomybės rūšis už komercinių paslapčių atskleidimą yra baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra du straipsniai, numatantys baudžiamąją atsakomybę už veikas, susijusias su komercinėmis (gamybinėmis) paslaptimis. BK 210 straipsnyje numatyta atsakomybė už komercinį šnipinėjimą, kuris kelia didelį pavojų verslo saugumui. Pagal šį straipsnį atsako asmuo, kuris neteisėtai rinko komercine paslaptimi laikomą informaciją, jeigu tai darė norėdamas gautą informaciją perduoti kitai įmonei ar asmeniui arba ja pasinaudoti versle. Ši veika, už kurią, beje, gali būti baudžiama net laisvės atėmimu iki dvejų metų, pasireiškia tuo, kad įmonės komercine (gamybine) paslaptimi laikomą informaciją renka asmuo, kuriam pagal darbą ar pareigas informacija, laikoma komercine paslaptimi, nėra patikėta. Dažniausiai ši veika pasireiškia konkuruojančioms įmonėms palaikant santykius, kai konkuruojanti bendrovė gali bandyti gauti konfidencialios informacijos, laikomos komercine (gamybine) paslaptimi, turėdama keletą tikslų: pirma, dažniausiai siekdama gauti komercine paslaptimi laikomą informaciją tam, kad galėtų ją panaudoti savo komercinėje veikloje ir taip padidinti savo įmonės pelną bei įgyti pranašumą rinkoje; antra, kartais siekdama gauti konkurentų komercine paslaptimi laikomą informaciją tam, kad galėtų sunaikinti konkuruojančios įmonės materialinius ir informacinius išteklius. BK 211 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už komercinės paslapties atskleidimą. Pagal šį straipsnį atsako asmuo, kuris komercine paslaptimi laikomą informaciją suteikė kitam asmeniui (kuris neturi teisės su šiomis žiniomis susipažinti) arba viešai ją paskelbė, norėdamas gauti turtinės ar asmeninės naudos, jeigu ši veika padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, specialiomis techninėmis priemonėmis ir pan.

35

SANDORIAI

Sandorių samprata ir forma.

Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tai vienas iš pagrindinių civilinių teisių ir pareigų atsiradimo būdų. Sandoriai sudaromi: žodžiu, raštu (paprasta ir notarine forma), konkliudentiniais veiksmais. Sandoris gali būti sudaromas konkliudentiniais veiksmais (t.y. iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį), kurie gali pasireikšti prekių išsiuntimu, automobilio pastatymu mokamoje stovėjimo aikštelėje ir t.t. Tačiau galiama sudaryti tik tuos sandorius kuriems įstatymas nenumato konkrečios formos. Kadangi privalomos formos įstatymas nenustato tik žodiniams sandoriams, vadinasi tik tokius sandorius galima sudaryti konkliudentiniais veiksmais.

Žodinė forma sudaromi nesudėtingi buitiniai, nedidelės sumos, tuo pat metu įvykdomi sandoriai. Laikomas sudarytas, jeigu asmuo savo valią išreiškė pasakydamas atitinkamus žodžius (pvz. perku, parduodu, dovanoja ir pan.).

Rašytinė forma: Valia išreiškiama surašant atitinkamą dokumentą (sutartį), galima apsikeičiant laiškais, raštais, galima naudotis šiuolaikines telekomunikacijos priemones. Kai kurioms sutartims įstatymas gali numatyti tam tikros formos dokumentą (pvz., krovinio pervežimo važtaraštis, sandėliavimo sutartis LR CK 6. 865). Taip pat įstatymas ar šalys gali numatyti, kad sutartis būtu sudaryta ant atitinkamos formos blanko, turinčio privalomus rekvizitus (pvz., čekis, vekselis, važtaraštis ir pan.). Reikia atskirti rašytinę formą nuo dokumento patvirtinančio sandorio įvykdymą (pvz., čekio) Rašytinė forma gali būti paprasta ir notarinė. Paprasta – vieno ar daugiau asmenų pasirašytas dokumentas. Notarinė – pasirašyta sandorį tvirtina notaras.

Paprasta rašytine forma privalo būti sudaryti šie sandoriai (LR CK 1.73 str): fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki

tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu; juridinių asmenų steigimo sandoriai; prekių pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys; Rankpinigių sutartis; draudimo sutartys; arbitražiniai susitarimai; kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vienerių metų terminui sutartys; preliminarinės sutartys; asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys; taikos sutartys; kiti sandoriai.

Notarinė forma sandoris sudaromas raštu ir jo sudarymo faktą patvirtina notaras, padarydamas atitinkamas žymas dokumente, įregistruojant registrų knygoje ir viena egzempliorių pasiliekant sau. Šia forma sudaromi sandoriai yra svarbūs visai visuomenei.

Notarinė forma būtina šiems sandoriams (LR CPK 1.74 str.): 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai; a) nekilnojamo daikto pirkimo – pardavimo (CK 6. 393 str.); dovanojimo (CK 6. 469 str.); mainų ( CK 6. 432 str.); turto patikėjimo (CK 6. 690 str.) sutartys. b) servitutai (CK 4. 125 str.); uzufruktai (CK 4. 147); užstatymo teisės (CK 4. 163 str.); ilgalaikė nuoma (4. 167 str.); hipotekos (4. 185 str); kito asmens turto administravimas (4. 236 str.). 2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); 3) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą(įgaliojimai (CK 2.138 str.); oficialieji testamentai(CK 5.28 str.); bendrasis sutuoktinių testamentas (LR CK 5.44 str.); nekilnojamojo turto pasidalijimas tarp sutuoktinių (CK 5.70 str.); rentos sutartis (CK 6.443 str.))

36

Teisinė sandorių registracija

Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją (pvz., nekilnojamo daikto pirkimo – pardavimo, dovanojimo, mainų ir kt..). Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus tam tikrus atvejus. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo. Jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo.

Įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pasekmės

Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

37

Atskiros sutarčių rūšys

Nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis

Vienai iš svarbiausių verslo sutarčių rūšių yra nekilnojamojo daikto (žemės, pastatų gyvenamųjų namų, butų ir pan.)pirkimo - pardavimo sutartis. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. Jeigu sutartyje šių duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta - negalioja. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Jeigu kaina sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta. Kai parduodamas žemės sklypas, į jo kainą įeina ir jame esančių pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ir kitokių objektų kaina, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, - yra negaliojanti. Jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Jeigu žemės sklypas, kuriame yra pardavėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, parduodamas neperduodant pirkėjui nuosavybės teisės į tuos nekilnojamuosius daiktus, tai pardavėjui paliekama teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra būtina jų naudojimui užstatymo ar kitokia pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta teise ir sąlygomis.

Įmonės pirkimas – pardavimas

Pagal įmonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybės teise visą įmonę kaip turtinį kompleksą ar jos esminę dalį, išskyrus teises ir pareigas, kurių pardavėjas neturi teisės perduoti kitiems asmenims, o pirkėjas įsipareigoja tai priimti ir sumokėti kainą.

38

Teisė į firmos vardą, prekių ar paslaugų ženklą ar į kitus pardavėją ar jo prekes ar teikiamas paslaugas identifikuojančius žymenis, taip pat į teises, kurios pardavėjui priklauso pagal licencinę sutartį, pereina pirkėjui, jeigu ko kita nenumato sutartis. Sutartyje turi būti nurodyta parduodamos įmonės turto sudėtis ir įmonės kaina, taip pat asmuo, kuriam bus sumokėta ir kuris atsiskaitys su įmonės kreditoriais. Iki sutarties pasirašymo turi būti parengti ir šalių suderinti bei pasirašyti šie sutarties priedai:

įmonės turto inventorizavimo aktas; įmonės balansas; nepriklausomo auditoriaus išvada apie įmonės turto sudėtį ir jo kainą; įmonės skolų (prievolių) sąrašas, kuriame nurodyta skolos dydis, įvykdymo terminas,

prievolių užtikrinimo rūšis, kreditoriai ir jų adresai. Įmonės pirkimo-pardavimo sutartis turi būti vienas rašytinės formos abiejų sutarties šalių pasirašytas dokumentas, patvirtintas notaro ir turintis minėtus priedus (įmonės turto inventorizavimo aktą, įmonės balansą, nepriklausomo auditoriaus išvadą apie įmonės turto sudėtį ir jo kainą, įmonės skolų (prievolių) sąrašą). Prieš trečiuosius asmenis įmonės pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre ir padaryti atitinkami pakeitimai juridinių asmenų registre. Pardavėjas perduoda įmonę pirkėjui pagal perdavimo - priėmimo aktą. Akte turi būti nurodyti duomenys apie įmonę ir jos turtą, turto būklę, šalių įsipareigojimai įmonės kreditoriams ir jų įvykdymas. Įmonę paruošti perdavimui, parengti perdavimo-priėmimo aktą privalo pardavėjas savo lėšomis, jeigu sutartis nenumato ko kita. Įmonė pripažįstama perduota pirkėjui nuo to momento, kai jos perdavimo-priėmimo aktą pasirašo abi šalys. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (6.405 straipsnis) numatyta tokia įmonės kreditorių teisių apsauga:

Pirkėjas ne mažiau kaip prieš dvidešimt dienų iki sutarties sudarymo privalo raštu pranešti visiems įmonės skolų (prievolių) sąraše nurodytiems įmonės kreditoriams apie numatytą įmonės pardavimą. Jeigu pirkėjas šios pareigos neįvykdo, pardavėjo kreditoriai turi teisę savo reikalavimus pareikšti tiesiogiai pirkėjui. Apie įmonės pardavimą jos kreditoriams nereikia pranešti tik tuo atveju, jeigu įmonės kaina mokama pinigais ir šios pinigų sumos pakanka visiškai atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais.

Įmonės kreditorius, gavęs šio minėtą pranešimą, per dvidešimt dienų nuo jo gavimo privalo raštu pranešti pirkėjui apie savo reikalavimo dalį ir pobūdį.

Pirkėjas sutartyje numatytos kainos dalį sumoka sutartyje nurodytam asmeniui, kuriam pavedama atsiskaityti su įmonės kreditoriais, o likusią sumą - pardavėjui. Asmeniu, kuriam pavedama atsiskaityti su įmonės kreditoriais, šalys gali pasirinkti tik banką, kitą kredito įstaigą arba draudimo įmonę.

Asmuo, kuriam pavedama atsiskaityti su įmonės kreditoriais, per dvidešimt dienų nuo kainos sumokėjimo parengia ir išsiunčia įmonės kreditoriams kainos paskirstymo parduodamos įmonės skoloms padengti aktą.

Jeigu kreditoriai kainos paskirstymo akto neginčija, jiems išmokama kainos dalis, proporcinga jų reikalavimų dydžiui.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo kainos paskirstymo akto gavimo įmonės kreditorius (kreditoriai) pareiškia prieštaravimus dėl kainos paskirstymo akto, asmuo, kuriam buvo sumokėta kaina, turi kreiptis į teismą, kad šis nustatytų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Šios tvarkos pirkėjui nereikia laikytis, jeigu jis visiems įmonės kreditoriams pateikia priimtiną reikalavimų įvykdymo užtikrinimą. Jeigu pirkėjas tinkamai įvykdė šiame straipsnyje nustatytas savo pareigas, tai įmonės kreditoriai netenka teisės reikšti jam ar parduotos įmonės turtui jokių reikalavimų, tačiau išsaugo teisę reikalauti iš pardavėjo.

Mainų sutartis

39

Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą. Jeigu ko kita nenumato mainų sutartis, preziumuojama, kad daiktų kaina yra vienoda ir jais keičiamasi be jokių priemokų, o daiktų perdavimo ir priėmimo išlaidas turi apmokėti ta šalis, kuri atitinkamai privalo perduoti ir priimti daiktus. Kai sutartyje numatyta, kad mainomų daiktų kaina skiriasi, tai šalis, kuri privalo perduoti mažesnės kainos daiktą nei kitos šalies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai šaliai mokėti kainų skirtumo, jeigu ko kita nenustato sutartis.

Įmonės nuoma

Pagal įmonės nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti įmonę kaip turtinį kompleksą, naudojamą verslui, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Kartu su įmone kaip turtiniu kompleksu nuomininkui perduodamas žemės sklypas, pastatai, statiniai, įrengimai, mechanizmai bei kitos sutartyje numatytos gamybos priemonės, žaliavos, atsargos, apyvartinės lėšos, teisės naudotis žeme, vandeniu ir kitais gamtos ištekliais, pastatais, statiniais ar įrenginiais, kitos su įmone susijusios nuomotojo turtinės teisės, teisė į prekių ar paslaugų ženklą bei firmos vardą ir kitos išimtinės teisės, taip pat perleidžiamos reikalavimo teisės ir perkeliamos skolos, numatytos nuomos sutartyje. Įmonė perduodama nuomininkui pagal perdavimo - priėmimo aktą. Paruošti įmonę perdavimui, taip pat parengti perdavimo - priėmimo aktą yra nuomotojo pareiga ir tą jis turi padaryti savo lėšomis, jeigu įmonės nuomos sutartis nenumato ko kita. Įmonės nuomos sutartis turi būti vienas rašytinės formos dokumentas. Tik viešame turto registre ir juridinių asmenų registre įregistruota įmonės nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.Įmonės nuomotojas privalo iki įmonės perdavimo nuomininkui raštu pranešti apie įmonės išnuomavimą įmonės kreditoriams. Įmonės kreditorius, kuris raštu nėra iš anksto pranešęs nuomotojui apie savo sutikimą perkelti skolą, turi teisę per tris mėnesius nuo pranešimo apie įmonės išnuomavimą gavimo dienos reikalauti nutraukti savo sudarytą sutartį arba įvykdyti ją prieš terminą ir atlyginti nuostolius. Įmonės kreditorius, kuriam apie įmonės išnuomavimą nebuvo pranešta, turi teisę pareikšti reikalavimus nuomotojui per vienerius metus nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie įmonės išnuomavimą. Po įmonės išnuomavimo nuomotojas ir nuomininkas solidariai atsako už įmonės skolas, kurios buvo perkeltos nuomininkui be kreditoriaus sutikimo. Jeigu ko kita nenumato įmonės nuomos sutartis, nuomininkas turi teisę be nuomotojo sutikimo parduoti, keisti, perduoti laikinai naudotis į išnuomotos įmonės turtą įeinančias žaliavas, atsargas, pagamintą produkciją, taip pat jas sunuomoti ir perduoti savo teises ir pareigas į šias vertybes pagal nuomos sutartį, kai tai nepažeis įmonės nuomos sutarties sąlygų ir nesumažins įmonės vertės. Jeigu ko kita nenumato įmonės nuomos sutartis, nuomininkas neturi teisės be nuomotojo sutikimo keisti išnuomotos įmonės kaip turtinio komplekso, rekonstruoti, modernizuoti, išplėsti pajėgumus, techniškai pertvarkyti įmonę bei atlikti kitus pakeitimus. Nuomininkas privalo per visą nuomos laikotarpį užtikrinti tinkamą įmonės techninę būklę, daryti įmonės einamąjį ir kapitalinį remontą. Nuomininkas privalo apmokėti visas su įmonės eksploatavimu susijusias išlaidas, mokėti įmonės turto draudimo bei kitokias įmokas, jeigu įmonės nuomos sutartis nenumato ko kita.

Lizingo (finansinės nuomos) sutartis

40

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lizingo sutarties dalyku gali būti bet kokie nesunaudojamieji kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius. Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Paskolos sutartis

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

41