1.ES atsiradimas, jos teisinis pagrindas ir tikslai.

1.1.Istorins prielaidos, slygojusios trij bendrij-EAPB, EEB ir EAB susikrim. Schumano planas. EEB krimas. Vidaus rinkos laisv.

Suvienyti Europ paskatino I pas. karo pelenai. Europos taut bendradarbiavimo idja buvo jau I tkstantmeio pradioje, kai Romos imperijai pasisek pajungti didiulius plotus, apmusius beveik vis dabartins Europos teritorij. Po Romos lugimo 476m. Karolis Didysis paband atgaivinti i struktr ir IXa. kr v. Romos imperij, kuri gyvavo iki 1806m. Klestjimo laikais ji apm didel V. ir Vid. Europos dal. XIXa. buvo auktinama nacionalin valstyb, bet atsirado mstytoj, pvz., Hugo, kurie pasisak u glaudesn Europos taut sjung, taiau nepateik idjos kaip tai padaryti. Vliau Einaudi gyn Europos federacin struktr, kas paskatino sukurti paneuropin judjim (grafas Coudenhove-Kalergi). 4 de. pab. erilis pasil sudaryti D. Brit. ir Pranc. federacin sjung, kuri suvienyt valstybes bendra pilietybe ir jungtiniu parlamentu. Po II pas. karo Europos politikai stengsi rasti bd kaip ateityje ivengti tokios didels katastrofos kaip karas. Buvo btina kurti bendras institucijas, kurios neleist Europos tautoms pradti tarpusavio karo. V. Europos valstybi ekonomins integracijos pradia siejama su 1948m. kurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (EEBO) pagal JAV valstybs sekretoriaus Maralo plan, kuri ikl tiksl gyvendinti jo plan ir atkurti II pas. karo nuniokot Europ. J kr 16 valstybi, o organizacijos tikslas buvo padti atkurti traukt konflikt valstybi kji koordinavo ekonomin pagalb, gaunam i JAV. Vliau ji buvo pavadinta Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija (EBPO), kuri yra viena svarbiausi pasaulio organizacij ekonomini tyrim ir prognozavimo srityje.1948m. Briuselio sutartis suvienijo Europos sjunginink pajgas gynybos srityje.1949m. kurta organizacija sujungianti V. Europos gynyb su JAV ir Kanados teikiama karine pagalba, kuri pavadino iaurs atlanto sutarties organizacija (NATO). Pagrindinis jos tikslas buvo izoliuoti Vokietij, bet vliau leista ir jai stoti i organizacij.Siekiant gyvendinti bendradarbiavim kultros, politikos, teiss, socialini reikal srityse 1949m. kurta Europos Taryba, kuri veik pagal tradicines tarpt. teiss nuostatas; prim konvencij, kurios bendrus standartus tvirtino Europos mastu.ios organizacijos buvo tarpvyriausybins, o Europos taut ryiams labiau reikjo organizacijos, kuri turt virnacionalines galias.Dabartins ES valstybi nari ekonomins integracijos pradia siejama su Pranc. usienio reikal ministro umano 1950m. paskelbta taikos, santarvs ir gerovs Europos deklaracija (pavadinta umano planu), kurioje pasilyta sukurti organizacij, kuri sujungt Vok. ir Pranc. angli ir plieno gamyb. Prie j galjo prisijungti bet kuri Europos valstyb. 1951m. Paryiuje buvo pasirayta Eur. angli ir plieno b-jos steigimo sutartis (EAPB), kuri sigaliojo 1952m. ios sutarties pagrindais steigta tarptautin organizacijaEur. angli ir plieno b-ja tapo kit 2 b-j, vliau susijungusi bendr sjung, pradinink. EAPB sutarties galiojimas baigiasi 2002m.EAPB kr: Belgija, Liuksemburgas, Olandija, Italija, Vokietija, Pranczija. EAPB kurta siekiant reguliuoti Europos ali sunkij pramon. EAPB kurti paskatino btinyb pokario metais V. Europoje sutvirtinti susitaikymo proces ir bendrai priirti buvusi II pas. karo prie (Vok. ir Pranc.) karo pramon. Anglis ir plienas buvo strategins aliavos, o j kasyba ir gamybasvarbiausios pramons akos. Kartu buvo siekiama sukurti bendr angli ir plieno rink ir taip paskatinti ekonomikos augim, darbo viet krim, pakelti gyventoj gerov. EAPB sutartis buvo pirmas integracij teisinantis dokumentas. Institucijos um svarbi viet Paryiaus sutartyje.

1952m. prasidjus Korjos karui atsirado Pleveno planastai privert atkreipti dmes gynybos srit ir paskatino EAPB valstybes nares pabandyti kurti viening Europos armij, kartu su Vokietija (tai bt buvus alternatyva Vok. dalini traukimui NATO); Pleveno planas tapo silymo kurti Eur. gynybos b-j (EGB) pagrindu. Turjo bti steigta ir Eur. politin b-ja (EPB), bet to nevyko. Vliau buvo nusprsta Europos bendradarbiavim grsti ekonomine integracija, t.y siekti sukurti valstybi nari bendr rink, steigti muit sjung. 1955m. EAPB valstybi usienio reikal ministr konferencija pritar idjai steigti atomins energetikos bendrij ir bendrj rink. Derybos dl EEB buvo gana sunkios, ypa po EGB lugimovalstybs pradjo tariai irti virvalstybikum, ne visos valstybs norjo atverti savo sienas laisvai prekybai ir konkurencijai. Pranczija buvo labiau suinteresuota EAPB steigimu, todl kitos valstybs galjo priversti j pasirayti EEB sutart, be to buvo atsivelgta specifinius Pranczijos pageidavimus traukti ems kio politik. Steigiam bendrij pagrindu buvo Pranczijos ir Vokietijos susitaikymas ir sjunga.Platesn ali ekonomin integracija, apimanti ne tik anglies ir metalurgijos pramon, bet ir kt. kio akas, prasidjo 1957m. Romoje pasiraius (1958m. sigaliojo) dar dvi sutartis: Eur. ekonomins b-jos steigimo sutart ir Eur. atomins energetikos b-jos steigimo sutart, kurios pagrindu steigta Euroatomo organizacija. Europos integracijos kertinis akmuo buvo EEB. Specifinis EB steigimo sutarties bruoas yra tas, kad jos nuostat gyvendinim utikrina ne vien atskiros valstybs dalyvs savomis vidinmis galimybmis, bet ir specialiai tam tikslui tarptautiniu pagrindu sudarytas mechanizmas, susidedantis i teiss akt leidybos, Bendrijos valdymo, teiss tvark utikrinani ir kit organ bei institucij, kuri steigimo tvarka ir kompetencijos ribos apibrtos i esms ta paia sutartimi. EEB steigimas buvo Nyderland usienio reikal ministro pasilyto plano gyvendinimas. Sutarties tikslas buvo palaikyti valstybi ekonomin augim, kelti gyvenimo lyg, ukirsti keli karui, stiprinti taik ir laisv, gyvendinti glaudesn Europos taut sjung. Bendrijos tikslai ir udaviniai gyvendinami laikantis i princip: atviros rinkos ekonomikos, laisvos konkurencijos, stabili kain, tvirt valstybs finans ir pinigini slyg, pastovaus mokjimo balanso, nediskriminavimo, laisvo preki, paslaug ir kapitalo judjimo. EEB sutartis numat panai struktr EAPB. Euroatomo sukrimas utikrino viening bendr kin Europos valstybi sjung, taikiai naudojant atom. 1957m. EEB kr 6 Europos valstybs: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Pranczija, Vokietija.Po pirmojo pasaulinio karo Europa buvo visikai nuniokota. Europos politikai man, kad vienas i bd ivengti tokios tragedijos ateityje-kurti bendras institucijas, kurios neleist tautoms pradti karo.EAPB kurti paskatino btinyb pokario metais Vakar E-je sutvirtinti susitaikymo proces ir bendrai priirti buvusi Antrojo pasaulinio karo prie, pirmiausia Vok.ir Pranc., karo pramon (anglys ir plienas tuomet buvo pagrindins strategins aliavos, o j kasyba ir gamyba-svarbiausios pramons akos). Kartu buvo tikimasi sukurti bendr angli ir plieno rink ir taip paskatinti ekonomikos augim, darbo viet krim, pakelti gyventoj gerov. Konkret plan pasil tuometinis Pranc.usienio reikal ministras Robertas umanas. Jis 1950 05 09 pasaulio spaudos atstovams pristat plan sukurti bendr EAP rink, kuri kontroliuot specialiai steigtos virvalstybins institucijos. iuo planu buvo pradtas buvusi Antrojo pas.k.priei susitaikymo procesas.EAPB sutart 1951 04 18 Paryiuje pasira Belgija, Italija, Liuks.,Nyderlandai, Pranc.ir VFR. Sutarties galiojimo terminas 50 m.Sutartis numat sukurti bendr angli ir plieno rink, joje panaikinti muitus ir rinkliavas, turinias lygiavert poveik, taip pat kiekybinius prekybos apribojimus. Tai buvo pirmasis E-pos integracij teisinantis dokumentas. ia sutartimi pirm kart suverenios valstybs E-pos istorijoje steig organizacij, kurios inst.angli ir plieno pramons administravimo srityje buvo suteikti virvalstybiniai galiojimai.

EEB buvo steigta gyvendinant Nyderland usienio reikal ministro pasilyt plan. 1951 m.pasiraius EAPB, o 1952-E gynybos bendrijos (EGB)steigimo sutartis, buvo rengiamas planas ias dvi bendrijas sujungti vien E politin bendrij ir iplsti jos kompetencij ekonomin srit, steigti muit sjung ir bendrj rink. 1955 m.EAPB valstybi usienio reikal ministr konferencija pritar idjai steigti atomins energetikos bendrij, kuri turjo sudaryti slygas btinas atominei pramonei skubiai kurti ir pltoti ir bendrj rink.1957 03 25 buvo pasiraytos EEB ir Euroatomo bendrijos sutartys, kurias pasira Belgija, Italija, Liuks., Nyderlandai, Pranc.ir VFR.Jos dar kartais vadinamos Romos sutartimis. Derybos dl EEB nebuvo lengvos, ypa lugus EGB, kai valstybs pradjo tariai irti virvalstybikum. Ne visos valstybs norjo atverti savo sienas laisvai prekybai ir konkurencijai. Pranc.buvo labiau suinteresuota EAPB steigimu. Dl to kt.valstybs galjo priversti j pasirayti ir EEB steigimo sutart. Be to, dar buvo atsivelgta specifinius Pranc.pageidavimus traukti ems kio politik. Kitos valstybs su tuo sutiko, nes tikjosi i naudos ir norjo bendros rinkos.

Vidaus rinkos laisvs: Laisvas kapitalo, asmen, paslaug, preki judjimas.

. EFTA-Europos laisvosios prekybos asociacija, kurta 1960m. EFTA buvo kurta D. Britanijos ir Skandinavijos ali iniciatyva kaip savotika atsvara virvalstybinms EB aspiracijoms, apsiribojo tarpvyriausybiniu valstybi bendradarbiavimu, nesiek savo nari politins integracijos. D. Britanija nepritar EEB vykdomai integracijos formai ir tai vert j iekoti alinink laisvesnei organizacijos formai, kuri skatindama laisvj prekyb, nevest D. Britanijos suvereniteto apribojim. EFTA tikslas yra liberalizuoti tarpusavio prekyb pramons prekmis, prisidti prie visos Europos rinkos krimo ir skatinti prekyb pasaulyje. alys susitar panaikinti importo muitus ir kiekybinius apribojimus, numat antidempingo priemones. Pirmieji EFTA nariai: Austrija, Danija, D. Britanija, Norvegija, Portugalija, vedija, veicarija. 1970m.-Islandija, 1985m.-Suomija, 1991m.-Lichtenteinas. Daugumai valstybi stojus EB, EFTA nars liko: Islandija, Lichtenteinas, Norvegija, veicarija. iuo metu pagrindins EFTA veiklos sritys yra EEE susitarimo gyvendinimas, santykiai su treiosiomis alimis ir Stokholmo susitarimu grindiami EFTA ali ryiai. EFTA institucijos: EFTA Taryba (aukiausias organas)-ji priima sprendimus dl EFTA veiklos, svarsto administracinius ir biudeto klausimus; 3 Sekretoriatai, Komitetai-jie pavalds Tarybai; Auditori valdybaji atlieka audit.

EEElaisvosios prekybos zona Europoje, apimanti 18 valstybi, 380 mln. moni. EEE kurta EB ir EFTA susitarimu, iplt EB vidaus rink EFTA alis, kurios susitarimui priklausaniose srityse suderino savo statymus su EB teise. EEE susitarimas pasiraytas 1992m. (sig. 1994m.). EEE susitarimas numat laisv prekyb pramons prekmis, laisv kapitalo, asmen judjim pagal bendras taisykles, vesti ES taisykles paslaug prekybos srityje. EEE ali pilieiai gijo teis visoje EEE teritorijoje dirbti, apsigyventi su eima, naudotis soc. garantijomis. Susitarimas neapm bendrosios ems kio politikos, vejybos politikos. Pagal sukurt bendr sprendim primimo sistem EEE reguliuojantys teiss aktai priimami bendru EFTA ir EB susitarimu. EFTA ir EB bendradarbiavimui gyvendinti kurtos bendros EEE institucijos:EEE Taryba: po 1 atstov i kiekvienos valstybs ir Eur. Komisijos.Naujas EEE taisykles priima ir ginytinus klausimus sprendia Jungtinis komitetas, sudarytas i EB, EFTA ir Komisijos vyresnij pareign.Jungtinis parlamentinis komitetas-patariamasis organas, sudarytas i Eur. Parlamento ir nacionalini EFTA ali parlamento atstov.Konsultacinis komitetas-ES ekonomikos ir socialini reikal komiteto ir EFTA konsultacinio komiteto nariai.kurtas Specialusis nuolatinis komitetas, Prieiros komitetas ir EFTA Teismas, siekiant utikrinti, kad EFTA valstybs vykdyt EEE susitarimo sipareigojimus.1.2.Pagrindiniai EB vystymosi etapai, j tarptautinis teisinis subjektykumas.

Jau septintajame deimtmetyje ikilo Bendrijos pltros klausimas, Kai DB pakeit savo neigiam nuostat B atvilgiu ir pareik pageidaujanti tapti jos nare. Drauge kreipsi Airija, Danija ir Norvegija. Derybos prasidjo 1961, taiau buvo nutrauktos, nes DB stojimui paprietaravo Pranc.prezidentas de Golis.Kai is pasitrauk i posto1973 m.ios alys stojo Bendrij. Tai pirmasis EB pltimosi etapas. Jis svarbus tuo, kad jame buvo nustatytos ne tik papildomos narysts slygos, bet ir pats pltros mechanizmas, kuris i esms liko nepakits iki i dien.

Antrasis ir treiasis EB pltros etapai vyko Piet kryptimi. 1981 stojo Graikija, 1986m Ispanija, Portugalija.

Ketvirtasis EB pltros etapas, kai stojo Austrija, Suomija ir vedija. Jos visateismis narmis tapo 1995 m. Tai buvo ir pirmasis ES isipltimas.

Tolesn ES pltros perspektyva yra susijusi su Vidurio ir Ryt Europos v-bi-Bulgarijos, ekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos, Slovnijos, Vengrijos, Kipro, Maltos, Turkijos oficialiai pareiktais pageidavimais prisijungti prie ios organizacijos.

iandienins ES teisin pagrind sudaro 3 bendrij sutartys. Pradioje visos bendrijos turjo atskiras institucijas, bet 7 de. pr. vis 3 bendrij institucijos susijung vieningas EB institucijas, bet pai bendrij tai nesujung (Sujungimo sutartis). Taip institucikai buvo sukurta Europos Bendrija.7 de. pastebta viena rimiausi krizi EB istorijoje. Pranczijos vyriausyb atsisak dalyvauti Tarybos posdiuose, atauk savo atstov i Briuselio: jie prietaravo dl ems kio politikos. Pranczija boikotavo bendrij iki 1966m. Liuksemburgo susitarimo, kai perirjus bendrijos steigimo sutart vesta veto teis klausimams lieiantiems nacionalinius interesus.1979m. pirm kart Parlamentas irenkamas visuotiniuose, tiesioginiuose rinkimuose.

Teisinis subjektikumas-tai teisinis terminas. Eur. B-jos steigimo sutartyje, kuri buvo priimta 1957m. Romoje, tvirtinta, kad Bendrija yra juridinis asmuo. Eur. B-jos steigimo sutartis numato, kad kiekvienoje valstybje narje Bendrija naudojasi plaiausiomis teisinmis galimybmis, suteiktomis juridiniams asmenims pagal j statymus; ji gali sigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto; alies teismis dalyvauti vykstant teisminiams nagrinjimams. Pati bendrija, o ne jos institucijos yra juridinis asmuo. Komisija veikia Bendrijos vardu gyvendindama jos juridinio asmens teises.EB galima nagrinti ne tik kaip juridin asmen, bet ir kaip: Tarpt. teiss subjekt. ia EB teisinis subjektikumas pasireikia teise sudaryti tarptautines sutartis, dalyvauti tarptautini organizacij veikloje. Ji gali bti tarptautins atsakomybs subjektu, bet iomis teismis ji naudojasi siauriau, nei valstybs. Tarpt. organizacij. Kalbant apie EB kaip apie tarptautin organizacij, galima paymti EB skirtumus nuo prastini tarptautini organizacij: Dideliu subjektikumu valstybi nari atvilgiu. Virvalstybingumu. Ivystyta institucine sistema. Savos finansins los. Ypatinga teisine tvarka kuri eina ir tos teiss utikrinimo mechanizmai.1.3.Vieningas Europos aktas-steigimo sutari revizija.

EB valstybi nari sutartis, pasirayta 1986, sigaliojusi 1987 07 01. Dar vadinamas Suvestiniu aktu todl, kad i pradi tarpvyriausybin konferencija reng du dokumentus: E Bendrij steigimo (Paryiaus ir Romos) sutari pataisas ir EB valstybi bendradarbiavimo usienio politikos srityje nuostatus. Komisijos silymu buvo nusprsta abu dokumentus sujungti vientis tekst, o pai sutart pavadinti Suvestiniu aktu. is aktas-tai pirm kart atliktos nuoseklios AB steigimo sutari periros rezultatas. Jis nustat tokias pagrindines pataisas, papildymus ir naujoves:1.pirm kart apibriama Europos virni tarybos institucija, jos sudtis, numatomi reguliars jos susitikimai; 2.ipleiamos E Parlamento teiss priimant teiss aktus (bendradarbiavimo procedra) ir numatoma, kad E Parlamento pritarimas yra btinas sudarant nauj nari stojimo, taip pat asociacijos sutartis; 3.ipleiamas sprendim, Taryboje priimam kvalifikuota bals dauguma, ratas; vis pirma tokia sprendim primimo procedra taikoma su bendrosios rinkos programa ir atitinkamu teiss derinimu susijusiose srityse, taip pat kai kurioms naujoms Bendrijos veiklos sritims; 4.siekiant sumainti Teisingumo Teismo darbo krv prie jo steigiamas Pirmosios instancijos teismas, vis pirma turintis svarstyti fizini ir juridini asmen iekinius; 5.numatoma bendrosios rinkos sukrimo data- 1993 01 01 ir nustatomos teiss derinimo priemons; 6.numatoma, kad Bendrijos veikla apims ir ekonomins bei pinig politikos, socialins apsaugos, ekonomins ir socialins sanglaudos, mokslo ir tyrim, taip pat aplinkosaugos klausimus; 7.suteikiamas teisinis pagrindas valstybi nari tarpvyriausybiniam usienio politikos derinimui ir sukuriama speciali Europos politinio bendradarbiavimo sistema.

1.4.Europos Sjungos sutartis. EB steigimo sutari pakeitimai ir papildymai. ES teisinis statusas. Naujos ES politikos sritys. ES pilietyb.

Mastrichto sutartis-tai ES sutartis, kuri buvo pasirayta 1992 02 07 Mastrichte, sigaliojo 1993 11 01ES sutartis numat tokius jos tikslus: 1.skatinti tolygi ir nuolatin ekonomin bei socialin paang, ypa kuriant ekonomin bei pinig sjung; 2.tvirtinti Sjungos indentitet tarptautinje arenoje; 3.stiprinti valstybi nari piliei teisi ir interes apsaug; 4.pltoti glaud bendradarbiavim teisingumo ir vidaus reikal srityse; 5.ilaikyti teisins sistemos vientisum. i sutartis nesukr naujos sjungos ar federacijos, o tik sujung vien sutart skirtingos prigimties bendradarbiavimo formas, t.y.virvasltybikumo principais grindiamas EB ir tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu grindiam bendr usienio ir saugumo politik bei bendradarbiavim teisingumo ir vidaus reikal srityse.Sjunga steigta EB pagrindu, joje veikia viena bendra EB steigimo sutartyje numatyta institucin sistema.ES sutartis nenumato, kad is naujas darinys gis teisin subjektikum. Teisiniu subj.ir toliau naudojasi tiktai trys EB.

Sutartis nustat tokias pagrindines naujoves ir jau galiojusi EB steigimo sutari papildymus: 1.teisikai fiksuota pagarba tautiniam valstybi nari indentitetui; pagrindins mogaus teiss pripaintos bendruoju Europos teiss principu; vesta ES pilietyb; apibrtas subsidiarumo principas; 2.numatyti ekonomins ir pinig sjungos (EPS) pagrindiniai ypatumai ir EPS gyvendinimo tvarkaratis; nutarta vesti bendrus pinigus ir steigti Europos centrin bank (atskiri protokolai numat ilygas dl Danijos ir DB dalyvavimo baigiamajame EPS etape);3.numatyta iplsti Bendrijos kompetencij tokiose naujose srityse kaip pagalba besivystanioms alims, vietimas, visuomens sveikata, vartotoj apsauga, transeuropiniai tinklai ir pramons konkurencingumas; Bendrijos kompetencija iplsta ir tokiose srityse kaip moksliniai tyrimai ir technologij pltra, aplinkos apsauga, ekonomin ir socialin sanglauda; steigtas Sanglaudos fondas; 4.numatyti bendros usienio ir saugumo politikos tikslai, jos taikymo sritys, veikimo bdai ir priemons; Vakar Europos Sjunga apibdinta kaip neatskiriama ES pltros dalis; numatytas valstybi nari diplomatini ir konsulini atstovybi bendradarbiavimas; 5.numatyti bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikal srityse tikslai, mastas, veikimo bdas ir priemons, nutarta kurti Europol; 6.pasiraytas Socialins politikos protokolas ir atitinkamas susitarimas dl socialins politikos, utikrinantis vis valstybi (iskyrus DB) bendradarbiavim uimtumo, gyvenimo ir darbo slyg bei kt.socialins gerovs srityse naudojantis Bendrijos institucijomis ir mechanizmais; DB atsisak iuose susitarimuose dalyvauti ir priskirti iuos klausimus EB kompetencijai, todl jie buvo atskirti nuo pagrindinio sutari teksto; 7.padaryti sprendim primimo procedr pakeitimai: 1.numatytas naujas sprendim primimo bdas-bendro sprendimo procedra, suteikianti daugiau galios E Parlamentui (EP); ji taikoma tokiose srityse kaip laisvas asmen judjimas, sisteigimo laisv, bendroji rinka, mokslini tyrim programos, vietimas, kultra, vartotoj apsauga ir kt.; 2.jau anksiau taikyta bendradarbiavimo procedra imta taikyti ir tokiose srityse kaip pagalbos kitoms alims politika, konkurencija, gamtosauga ir kt.; 3.pritarimo procedra taikoma ir pilietybs, struktrini fond pertvarkymo srityse, taip pat nustatant Europos rinkim sistem, Europos centrinio banko vaidmen ir sudarant tarptautines sutartis, turinias rimt finansini padarini; 8.padaryti institucij sistemos pakeitimai:1.suvienodinta Komisijos ir EP kadencij trukm; 2.numatyta EP teis balsuoti dl pasitikjimo skiriamais Komisijos nariais; 3.steigta nauja konsultacin institucija-Region komitetas; 4 numatyta EP skiriamo ombudsmeno (kontrolieriaus) pareigyb; 9.numatyta 1996 m.suaukti nauj tarpvyriausybin konferencij, kuri atlikt tolesn EB steigimo ir ES sutari perir. Vienintel bendra institucija, kuri gali tvarkyti vis 3 ramsi reikalus yra ES valstybi nari ar j vyriausybi sudaryta Europos virni taryba.ES sutartis apima 4 svarbiausius principus: pilietybs, ekonomins, valiutins ir politins sjungos.Bendra pilietybvisi valstybi nari pilieiai yra ES pilieiai. Tai leidia jiems laisvai judti ES erdvje, apsistoti bet kurioje ES alyje ir ten naudotis lygiomis teismis bei galimybmis su tos alies pilieiais.Ekonomin sjunga numato vykdyti labai plai, beveik visuotin valstybi nari kin integracij, apimani ne tik prekyb, bet ir daugel kit kins veiklos srii. Ministr Taryba periri ekonomins pltros direktyvas kiekvienoje valstybje narje ir visoje ES. ES (Mastrichto) sutartyje buvo numatytos ir konkreios skaitmenins optimalios iraikos: infliacijos lygis neturi viryti 3 proc. per metus. Visuminis siskolinimas be daugiau kaip 60 procent nuo bendro nacionalinio produkto. Biudeto deficitas nevirijantis 3 proc. nuo bendro nacionalinio produkto.Politin sjung sudaro bendra usienio ir saugumo politika, kuri apima bendr gynybos politik, ESBO proces, nusiginklavim ir nusiginklavimo kontrol Europoje, ekonomins apsaugos priemones. Bendra teistvarkos ir vidaus politika apima imigracijos, prieglobsio, viz, narkotik prekybos kontrol ir kt. kl. kurta Europos policijos tarnyba EUROPOL.1995m. prie 12 valstybi prisijung: Austrija, Suomija, vedija.

ES gyventoj skaiius padidjo 6 procentais, BNP-7 proc., teritorija-27 proc.Viena i lemiani ES narysts slyg yra demokratijos principas. Graikija, Ispanija, Portugalija galjo tapti EEB narmis tik panaikinus karinius ir panaaus tipo reimus iose alyse. ES (Mastrichto) sutartis tvirtino ne tik nuostatas dl integracijos gilinimo, ji apima ir tokias sritis kaip bendroji usienio ir saugumo politika, teisingumas ir vidaus reikalai, kultros politika, visuomens sveikata.Valiutin sjunga numato viening valiutin politik, vesti bendr valiut ir steigti Europos centrin bank.Pirm kart ekonomins ir valiutins sjungos sukrimas pamintas 1957m. Romoje pasiraytoje EEB steigimo sutartyje, bet tada dar nebuvo numatytas bendr pinig vedimas, o tik ekonomins ir pinig politikos koordinavimas. 1969m. EB virni susitikime Hagoje 6 EB valstybs nars susitar dl EPS su bendrais pinigais sukrimo iki 1980m. EB buvo 2 nuomons:

Pirmas ingsnis turi bti bendradarbiavimas pinig politikos srityje.

Pirmiausiai turi bti pasiektas tam tikras ekonomikos koordinavimo lygis.1970m. buvo sujungtos nuomons vienVernerio praneime, o procesas padalintas stadijas.Pirmoje stadijoje iki 1974m. buvo numatyta apriboti valiut kurs svyravimus. Riba +/- 2.25 proc. lyginant su JAV doleriu. iam planui gyvendinti buvo steigtas Europos monetarinio bendradarbiavimo fondas, bet dl ekonomini ir finansini krizi to padaryti nepavyko ir tai buvo atidta. Prie EPS sukrimo idjos grta 1989m. Madride vykusios Europos virni tarybos susitikimo metu ir buvo pateikti 3 etapai:

1990m. (valstybi nari ekonomikos parengimas ekonominei ir pinig sjungai). valiut susaistymas Europos valiutinje sistemoje. visikas kapitalo judjimo kontrols panaikinimas. konvergencijos kriterijai, kuriuos turi atitikti valstybs nars:*didelis kain stabilumas; ar jis pasiektas sprendiama pagal infliacijos lyg. Infliacija ne didesn kaip 1.5 proc. palyginti su 3 maiausi infliacijos lyg turini valstybi nari vidurkiu.

*palkan normos skiriasi ne daugiau kaip 2 proc. palyginti su 3 maiausi palkan norm turini valstybi nari vidurkiu.nedidjantis biudeto deficitas, kuris rodo valstybs finansins padties patvarum.*pinigus nuvertinanios devalvacijos atsisakymas per paskutiniuosius 2 metus. Vieningos Europos rinkos krimo ubaigimas.1994m. (nustatomas ekonomins ir pinig sjungos veikimo mechanizmas) Europos valiutos instituto, kuris stebt proces raid, steigimas. Energingesnis konvergencijos proces skatinimas. Raporto apie pasiekt progres ir detalaus valstybi nari sijungimo EVS tvarkaraio parengimas iki 1996m. pab.1999m. (laipsnikas bendros Europos valiutos vedimas) Europos centrini bank sistemos, susidedanios i Europos centrinio banko ir nacionalini centrini bank, sukrimas. Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai tampa visikai nepriklausomais. Europos centrini bank sistemos veiklos tikslas yra kain stabilumas. Euras tampa bendra valiuta ir pakeiia nacionalines valiutas. Sustiprinamos biudeto deficito kontrols procedros. Oficiali usienio valiut rezerv valdymo perdavimas Europos centriniam bankui.D. Britanija, Danija, vedija pasiliko teis nedalyvauti treiame etape, net jei atitiks kriterijus. Graikija nesteng patenkinti ekonomins veiklos kriterij. Taiau jos gals vliau prisijingti prie EPS ir vesti eur. EPS dalyvauja: Airija, Austrija, Belgija, Italija, Ispanija, Liuksemburgas, Olandija, Pranczija, Portugalija, Suomija, Vokietija.Taiau i pradi euras vedamas tik negrynj pinig pavidalu. Grynj pinig ileidimas apyvart prasids 2002 01 01 ir baigsis 2002 07 01. Nuo to momento nacionaliniai pinigai nustos galioj.ES pilietyb. Be savo alies pilietybs ES valstybi pilieiai turi bendr ES pilietyb. Pilietybs idja pradta gyvendinti nuo 1984m., kai Europos virni taryba paved specialiam komitetui parengti isam praneim. 1985m. Europos virni taryba pritar komiteto parengtam praneimui piliei Europa, kuriame buvo detaliai inagrintos galimybs diegti bendr pilietyb. De fakto EB valstybi pilieiai buvo E pilieiai jau 9 de. vid. (1985m.), pradjus diegti Europos pas. 1993m. sigaliojus ES (Mastrichto) sutariai ES valstybi pilieiai gijo ES pilietyb ir de jure. Vienos i ES valstybi pilietyb turintis asmuo kartu yra ir ES pilietis. Pilietyb suteik tam tikras teises ir pareigas: teis laisvai judti ir apsigyventi bet kurioje ES valstybje. ES pilietis, reziduojantis ES valstybje, kurios pilietis jis nra, turi teis balsuoti ir bti kandidatu per vietos savivaldos ir E Parlamento rinkimus tokiomis pat teismis kaip ir tos valstybs pilieiai. Bdamas treioje valstybje, kurioje nra jo valstybs atstovybs, jis turi teis bet kurios kitos ES valstybs diplomatin ir konsulin glob tomis paiomis slygomis kaip ir tos valstybs pilieiai. Turi teis teikti peticijas EP ir kreiptis Teisingumo Teism bei Europos Ombudsmen.1.5.Amsterdamo sutartis. EB steigimo sutari ir Mastrichto sutarties pakeitimai ir papildymai.

Amsterdamo sutartistai sutartis dl Europos Sjungos sutarties, Europos bendrij steigimo sutarties ir kai kuri su jomis susijusi akt patais. Pasirayta 1997m.10 02. bet sigaliojo tik 1999m05 01. ved ias naujoves: Prieglobsio, viz, imigracijos ir iorini sien kontrols klausimus priskyr Bendrijos kompetencijai kaip asmen judjimo laisvs dal (ios sritys i 3 ramsio perkeltos 1); viz klausimais sprendimai bus priimami kvalifikuota bals dauguma i karto po sutarties sigaliojimo, o prieglobsio ir imigracijos klausimais tokia galimyb numatyta po 5 m.pereinamojo laikotarpio. engeno sutartis inkorporuota ES teisin sistem ir kaip Europos teis bus taikoma valstybs narse, tuo tarpu Airijai, Danijai ir DB palikta savo vien kontrols teis. Numatyta sustiprinti policijos ir muitini teisin ir administracin bendradarbiavim baudiamj reikal srityje, ypa kovojant su terorizmu, kontrabanda, korupcija, piktnaudiavimais; patikslintos Europolo operatyvins funkcijos. Socialins politikos protokolas inkorporuotas pagrindin EB steigimo sutarties tekst; daugiau dmesio skirta nuostatoms dl uimtumo ir socialins politikos koordinavimo, taip pat dl moter ir vyr lygi galimybi, gyvenimo aplinkos kokybs, sveikatos apsaugos, vartotoj teisi. Numatytos nuostatos, didinanios bendros usienio ir saugumo politikos vykdymo nuoseklum ir nauja BUSP priemon-bendroji strategija, kuri ES usienio politikai tam tikru klausimu nustato Europos virni taryba; numatyta steigti vyriausiojo galiotinio bendrai usienio ir saugumo politikai pareigyb, kuri uims Tarybos generalinis sekretorius, taip pat Politikos planavimo ir greitojo reagavimo padalin Tarybos sekretoriate; numatytas glaudesnis bendradarbiavimas su Vakar Europos Sjunga, o humanitarins ir gelbjimo operacijos, taikos palaikymo misijos, krizi valdymas vertinami kaip Sjungos saugumo politikos aspektai; bendroje usienio ir saugumo politikoje numatyta konstruktyviojo (pozityviojo) susilaikymo galimyb, reikianti, kad pavien valstyb gali neprisidti prie kurio nors BUSP veiksmo, taiau turi pripainti ES veikimo teis ir nesinaudoti veto teise; numatyta ir galimyb kai kuriuos BUSP sprendim gyvendinimo klausimus sprsti kvalifikuota bals dauguma. ES sutartyje numatyt subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymas detalizuotas atskirame protokole. Iplstos EP teiss ES teiss akt leidybos procese. Supaprastintos ir paliktos 3 procedros: bendras sprendimas, pritarimas, konsultacija; numatyta, kad EP nari neturi bti daugiau kaip 700. Komisijos pirmininko kandidatrai turi pritarti E Parlamentas; Komisijos pirmininkui suteikta daugiau teisi Komisijos sudties formavimo ir vadovavimo jai atvilgiu; patikslintos ir iplstos Teisingumo Teismo ir Audito rm funkcijos. vestos nuostatos dl galimybs glaudiau ir lanksiau bendradarbiauti; valstybms narms, norinioms veikti intensyviau, numatytos slygos tai daryti nelaukiant vis apsisprendimo; pvz., bet koks bendradarbiavimas turt apimti ne maiau nei puse SE valstybi nari, juo turi bti siekiama ES tiksl; jis taip pat negalimas Bendrijos iimtins kompetencijos srityse, ES pilietybs klausimais ir t.t.; yra ir specialios normos, apibrianios, kaip glaudesnis bendradarbiavimas gali veikti vairiuose ES ramsiuose. Jei nustatoma, kad valstyb nar paeidia pamatinius demokratijos principus, galima suspenduoti tam tikras jos teises, taip pat ir jos atstov teis balsuoti Taryboje..Institucin reforma. Amsterdamo sutartyje nepavyko isprsti institucij pertvarkymo klausim, vis pirma j parengimo pltrai. Protokolas numato, kad per pirm ES pltimsi Komisij sudaryt po 1 nar i kiekv. valstybs nars, bet iki to laiko valstybm, atsisakiusioms antrj komisar, tai turt bti kompensuojama perskaiiuojant balsus Taryboje. I esms is klausimas liko atviras. Protokolas numato, kad likus metams iki to laiko, kai ES bus daugiau nei 20 nari, bus aukiama tarpvyriausybin konferencija sutarties nuostat dl institucij sudties ir veikimo nuodugniai perirai. Deklaracijoj, kuri prie Amsterdamo sutarties pridjo Belgija, Italija, Pranczija teigiama, kad sutartis neatitinka uduoties i esms sustiprinti institucijas ir kad toks sustiprinimas yra btina bsim stojimo deryb baigiamoji slyga.1.6.ES ateities perspektyvos. Nicos sutartis. ES pltra centrinje ir ryt Europoje.2000 12 10 Nicoje pasibaig Tarpvyriausybin konferencija, skirta institucinei ES reformai. Joje buvo priimti tokie sprendimai:

Dl Europos Komisijos sudties ir dydio. 2005m. formuojamoj Europos Komisijoj dirbs po 1 komisar nuo kiekvienos valstybs nars. Kai ES nari skaiius pasieks 27 dyd, Komisijos nari skaiius bus sumaintas, o komisar vietos bus rotuojamos tarp valstybi nari lygiais pagrindais. Komisijos Pirmininko galios sustiprintos taip, kad jis gals savo nuoira nustatyti Komisijos vidaus struktr, skirti savo pavaduotojus, keisti Komisijos nari pareig paskirstym; Komisijos narys privalo atsistatydinti, jei to pareikalauja Komisijos pirmininkas (pritarus Komisijai). Pakeista Komisijos pirmininko skyrimo tvarka: Europos virni tarybos susitikime jis bus skiriamas kvalifikuota bals dauguma. Dl bals skaiiaus perskirstymo Ministr Taryboje. Pagal nauj bals ES Taryboje isidstym, daugiausiai j turs: Vokietija, Pranczija, D. Britanija, Italija-29; maiausiai j turs Malta-3, o Lietuva turs 7 balsus, Latvija ir Estija-po 4. alia mandat skaiiaus numatytas ir skaiiavimas pagal gyventoj skaii (pvz. norint priimti sprendim reikia ne tik kvalifikuotos bals daugumos bals, bet ir ali, atstovaujani ne maiau kaip 62 proc. ES gyventoj, pritarimo). Nustatytas naujas EP nari skaiius- Sjungai isipltus iki 27 nari, EP bus 732 nariai. Daugiausia EP nari bus renkama Vok.-99, L-va, kaip ir Airija-12, Latvija-8; Estija-6. Naujas viet paskirstymas sigalios nuo 2004 01 01. atitinkamai numatytas ir atstovavimas Ekonomikos ir socialini reikal bei Region komitetuose (L-va turs 9 atstovus; Latvija ir Estija-po 7) I viso komitetuose bus po 344 narius.

Reformuota Teisingumo Teismo veikla.Teismas gals sudaryti teisj kolegijas, kurios nagrins atskir srii bylas, iplstos Teismo galimybs paiam sprsti procedrinius savo veiklos klausimus, padidintas jo nepriklausomumas. J sudarys po vien teisj i kiekvienos valstybs.

Dl kvalifikuotos bals daugumos prapltimo. Daugumos balsavimas Taryboje iplstas beveik 30 nauj srii. Taip pat iplstas srii, kurioms taikoma bendro sprendimo procedra, ratas. Veto teis liks konstitucins raidos, kai kuriais mokesi, soc. apsaugos, imigracijos ir sien apsaugos (ir pabgli bei prieglobsio), sveikatos ir vietimo klausimais. Kvalifikuotos daugumos balsavimas bus taikomas priimant sprendimus dl pagalbos regionams (nuo 2007m.), Komisijos nari, Tarybos sekretoriaus ir ES bendros usienio ir saugumo politikos atstov skyrimo, prekybos su usieniu paslaugomis (iskyrus audiovizualin sektori) ir kt. kl. Numatyta, kad daliai srii bendro sprendimo procedros arba kvalifikuotos bals daugumos principas bus imtas taikyti vliau arba primus papildomus teiss aktus. Patikslintos Amsterdamo sutarties nuostatos dl glaudesnio bendradarbiavimo. Pagal tam tikr procedr gals pradti 8 valstybs nars; jis bus atviras norinioms ir galinioms jame dalyvauti ES narms. Numatytos specialios nuostatos dl glaudesnio bendradarbiavimo usienio politikos bei teisingumo ir vidaus reikal srityse. Papildytas ES sutarties straipsnis dl ES pagrindini princip laikymosi- pripainta galimyb suspenduoti atskiras narysts teises, jei ikilt rimt paeidim pavojus. Pasilymus dl toki priemoni gals inicijuoti tredalis ES valstybi, EP arba Komisija. Rekomendacijas ar sankcijas valstybei Taryba patvirtins kvalifikuota bals dauguma.

Numatyta, kad bendradarbiavimas usienio ir saugumo politikos srityje apims visus su saugumu susijusius klausimus, kurie gali sietis ir su bendra gynyba; steigtas Politikos ir saugumo komitetas, kuris pakeis Politikos komitet.

Teisingumo ir vidaus reikal srityse bus institucionalizuotas bendradarbiavimas tarp prokuratros organ- steigtas Eurojustas.

Deklaracijoje dl Sjungos ateities numatyta, kad 2004 bus suaukta kita ES tarpvyriausybin konferencija, kuri toliau nagrins ir sprs ES ateities ir institucins struktros klausimus. Paskelbta ES pagrindini teisi chartija. Tai politinio ir kol kas ne teisinio pobdio dokumentas dl pagrindini mogaus teisi. Iki iol ES praktikai neturjo kompetencijos ioje srityje.ES Virni Taryboje Nicoje buvo galutinai susitarta dl reform btin ES funkcionavimui po ipltimo, taiau ES valstybs taip pat nutar, kad diskusija dl ES efektyvumo, legitimumo ir bendrai dl ateities turi tstis bent iki 2004m. vyksianios kitos Tarpvyriausybins konferencijos, kurioje bt priimti nauji sprendimai dl ES sutari keitimo. Post-Nicos diskusijos darbotvarkje yra ie klausimai: Tikslesnis kompetencijos padalinimas tarp ES valstybi nari pagal subsidiarumo princip. Pagrindini teisi chartijos, paskelbtos Nicoje, statusas. ES sutari supaprastinimas tam, kad jos bt geriau suprantamos. Nacionalini parlament vaidmuo Europos architektroje.Metodai ir dalyviai. Dauguma ES valstybi nari mano, kad tarpvyriausybins derybos nra tinkamiausias metodas sprendimams, takojantiems ES ateit. Naujoje diskusijoje dl ES ateities turi dalyvauti visos suinteresuotos puss: parlament nariai, politins, ekonomins, akademins institucijos, iniasklaida, plaioji visuomen ir t.t. Kitaip tariant, diskusija turi vykti pagal taip vadinam konvento princip.Valstybs kandidats taip pat yra kvieiamos dalyvauti diskusijoje. Lietuvos Vyriausyb yra pareikusi nor dalyvauti diskusijoje 2004m. Tarpvyriausybinje konferencijoje.ES pltra Centr. ir Ryt Europoje. Tai nauj nari primimo ES procesas, kuris apima ne tik derybas dl narysts, bet ir valstybi kandidai pasirengim narystei bei atitinkam paios sjungos prisitaikym prie to, kad padaugjo jos nari. Tai neatskiriama Europos integracijos istorijos dalis. EB steigimo sutartyse numatyta tik viena narysts ES slyga-bti Europos valstybe. Taiau per pirm EB ipltim, pradedant derybas su D. Britanija, buvo nustatyta papildoma narysts slyga-viso acquis communautaire permimas. Tai reikia, kad valstyb stojanti EB, turi perimti visus sipareigojimus, kylanius i narysts. EB pltra prasidjo 1961m., kai D.Britanija, Airija, Danija, Norvegija pateik paraikas stoti EB.Pirmas etapas tessi iki 1973m., kai ios alys buvo priimtos. iame etape buvo nustatytos papildomos narysts slygos, pats pltros mechanizmas.Antras ir treias EB pltros etapai vyko Piet kryptimi. Kilo daugyb problem: Graikija ir Ispanija bei Portugalija buvo gerokai neturtingesns, neturinios ilgalaiki demokratijos tradicij valstybs. i valstybi primimas reik, kad visi j ekonominiai ir politiniai skirtumai yra perkeliami bendrij.Ketvirtasis pltros etapas, kai stojo Austrija, Suomija, vedija, buvo ir pirmasis ES ipltimas. Derybos buvo nelengvos, bet truko trumpai, vos 13 mn. Tai paios trumpiausios derybos bendrijos istorijoje. Visos ios valstybs buvo turtingos, demokratikos ,atviros, tad dl j primimo nekilo joki principini problem. Prie derybas dl narysts visos jos jau buvo permusios apie 60 procent Bendrijos asquis communautare. Auktas i ali ekonominio isivystimosi lygis ir tai, kad jos nuo seno buvo kapitalistinioVakar pasaulio dalis, aktyviai prekiavo su EB, paaikina, kodl derybose svarbiausi ne ankstesniuose pltros etapuose dominav ems kio, biudeto na klausimai, o specifins t ali kultrins-ekonomins problemos, kaip alkoholio monopilis, auktesni aplinkos apsaugos standartai. Viena i problem-vedijos ir Suomijos laisvosios prekybos sutari su Baltijos valstybmis klausimas. Stojant ES reikjo i sutari atsisakyti, tad Suomija ir vedija pasiek, kad kaip kompensacija bt pradtos derybos su Baltijos valstybmis bei vliau sudarytos laisvosios prekybos sutartys tarp Baltijos valstybi ir EB.ES pltimasis Rytus skirsis nuo buvusij ir dl j ekonominio atsilikimo. 1993m. Kopenhagoje Europos Virni Taryba sipareigojo jas priimti ES, kai tik to nors ir patenkins reikalingas slygas, kurios buvo suformuluotos tame susitikime. Tai ymieji Kopenhagos kriterijai ir kartu naujos ES narysts slygos. Jos buvo keliamos ir anksiau, taiau tvirtintos pirm kart. Prie prasidedant deryboms valstybs kandidats buvo trauktos rengimosi narystei program, skirt ekonominiams skirtumams tarp ali ir ES sumainti.Pltimosi procesas grindiamas iais kriterijais: sjunga grindiama laisvs, demokratijos, mogaus teisi ir pagrindini laisvi gerbimo, teiss viepatavimo principais, t.y. principais bdingais valstybms narms. ie principai gali bti laikomi sudedamj acquis communautare dalimi.

2.ES institucij sistema, jos bruoai ir pagrindiniai organai.

2.1.Taryba: sudtis, pagrindins funkcijos ir galiojimai. Veiklos formos. Nuolatini atstov komitetas (COREPER). Sprendim primimo procesas. Balsavimo procedra.Taryba-ES sprendim primimo institucija, priimanti svarbiausius ES teiss aktus. Taryba utikrina bendr ES veiklos koordinavim, atsako u tarpvyriausybin bendradarbiavim bendros usienio politikos ir saugumo politikos bei teisingumo ir vidaus reikal srityse. Taryb sudaro kiekvienos ES valstybs nars galiojimus turintys ministrai. Priklausomai nuo darbotvarks klausimo, valstybes nares atstovauja skirting srii ministrai. Dl ios prieasties Taryba kartais vadinama Ministr Taryba. Jei svarstomas klausimas patenka keli ministerij reguliavimo srit, tuomet valstybms atstovauja keli ministrai. Ministrai turi atsiskaityti savo nacionaliniams parlamentams, taiau Tarybos priimti sprendimai negali bti ataukti.Taryba susirenka, kai jos pirmininkas j suaukia savo iniciatyva arba vienos i valstybi nari ar Komisijos praymu. Jo posdiai yra slapti. Posdiai vyksta Briuselyje, o 3 kartus per metus ji posdiauja Liuksemburge. Bendrj reikal, ekonomikos ir finans reikal, ems kio ministrai renkasi kart per mnes, o kit srii-2-4 kartus per metus, priklausomai nuo svarstytin klausim svarbos.Tarybai rotacijos tvarka pirmininkauja viena i valstybi (ta, kuri tuo metu pirmininkauja Europos virni tarybai ir ESjungai), o posdiams-pirmininkaujanios valstybs atitinkamos sriteis ministras. Pirmininkas pirmininkauja posdiams, o pirmininkaujanti valstyb yra atsakinga u tai kaip jos pirmininkavimo metu, t.y. 6 mnesius, yra organizuojami Tarybos posdiai. Ji turi imtis priemoni, kad posdiai vykt veiksmingai, utikrinti darbotvarks tolygum ir pradt darb tstinum. Kaip tokias priemones galima iskirti ias: Troikos sistemos diegimastai nuolatin struktra, kai susitinka trys nariai-dabartinis pirmininkas, jo artimiausias pirmtakas ir artimiausias pdinis. Tai utikrina pirmininkavimo nenutrkstamum. Taryba, nustatydama pirmininkaujani valstybi rotacij stengiasi, kad troikoje bt bent vien didel valstyb. Darbotvarks planavimas, kuri susideda i A (klausimai dl kuri i esms yra susitarta) ir B (ginytini klausimais) dali. Tokiu atveju gali skirti kuo daugiau dmesio antrajai daliai klausim. vairios praktins priemons (iankstinis posdi planavimas, svarstom dokument isiuntinjimas likus savaitei iki posdio, nacionalini ministr kabinet posdi koordinavimas).Dabartins Tarybos prototipas-EAPB Taryba. 1958m. pradjus veikti EEB ir EAB buvo steigtos analogikos j Tarybos. sigaliojus EB institucij sujungimo sutariai, visos 3 Tarybos buvo sujungtos vien bendr visiems Taryb. 1993m. sigaliojus ES sutariai i Taryba oficialiai vadinama ES Taryba.

Kiekviena valstyb nar turi Briuselyje savo nuolatin Misij su joje dirbaniais diplomatais ir nacionalini ministerij atstovais. Valstybi nari delegacij atstovai kart per savait susitinka Nuolatiniu atstov komitete, kur sudaro nuolatiniai atstovai ir nuolatini atstov pavaduotojai. is komitetas yra atsakingas u pasiruoim ministr susitikimui. ems kio ministr susitikimui ruoiasi atskiras Specialusis ems kio komitetas.

Taryba turi aptarnaujanti personal-apie 2.5 tkst. darbuotoj.

Tarybos funkcijos:

Utikrina valstybi nari pagrindini ekonomins politikos krypi koordinavim.

Turi teis priimti sprendimus.

Priimdama teiss aktus suteikia Komisijai galiojimus gyvendinti Tarybos priimtus aktus.

Tarybai priklauso galutinio sprendimo dl visose ES valstybse privalom teiss akt primimo teis, iskyrus tada, kai ji sprendia kartu su Parlamentu. Taryba yra Bendrijos teiss akt leidja. Ji neturi teiss akt leidimo iniciatyvos teiss, taiau gali prayti, kad Komisija atlikt tyrimus, kurie jos manymu reikalingi, siekiant Bendrijos tiksl ir dl j gali pateikti atitinkamus pasilymus. Taryba sudaro tarptautines sutartis dl kuri derybas veda Komisija. Ji kartu su Parlamentu priima sprendim dl biudeto.

Nuolatini atstov komitetas (COREPER-prancziko pavadinimo santraupa)-oficiali ES institucija, rengianti sprendimus prie perduodant juos galutinai tvirtinti Tarybai. Komitet sudaro ES valstybi nari nuolatiniai atstovai (ambasadoriai) ir Europos Komisijos atstovas. Formaliai Koreperas yra atsakingas u parengiamj darb, taiau jis turi nema vykdomj bei teiss akt leidybos gali. Prie Tarybai pradedant nagrinti Komisijos teikiamus pasilymus ir projektus, jie siuniami Koreperui. Jis yra ir diskusij forumas, ir politins kontrols institucija. Koreperas yra atsakingas u Tarybos darbo parengim ir u kit Tarybos skirt uduoi vykdym. Jis itin rpinasi darni Komisijos ir Tarybos santyki utikrinimu. Nuolatiniai atstovai sudaro I Koreper ir rpinasi svarbiausiais politiniais klausimais. Atstov pavaduotojai sudaro II Koreper ir nagrinja labiau techninius klausimus.

Sprendim primimas ir balsavimo procedra. Skirtingai nei Komisija, atstovaujanti visos ES interesams, Taryba yra vyriausybi atstov. Priklausomai nuo svarstomos politins srities, Taryba priima sprendimus trejopai: vienbalsiai, paprasta dauguma ir kvalifikuota dauguma.

Vieningas sprendimas priimamas svarstant dal klausim, susijusi su ES pirmuoju ramsiu (mokesi, pramons, kultros, region ir struktrini fond klausimai), beveik visus klausimus, susijusius su antruoju ramsiu (bendroji usienio ir saugumo politika) ir visus klausimus, susijusius su treiuoju ramsiu (bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikal srityse).

Kvalifikuotos daugumos balsavimas taikomas daugumai pirmajam ramsiui priimam sprendim (ems kio, energetikos, transporto, gamtosaugos, vejybos, vartotoj teisi).

Paprastos daugumos balsavimas (visos valstybs turi po vien bals) taikomas retai ir sprendiant tik procedrinius Tarybos posdi klausimus.

Tarybos balsavimo procedros pagrindas yra bals daugumos principas. Bals dauguma yra taisykl nuo kurios galima nukrypti tik Sutarties aikiai numatytais atvejais. Kvalifikuotos daugumos balsavimas numato skirting bals skaii valstybms narms. Bals skaiius proporcingai priklauso nuo valstybs nars dydio. Kvalifikuota bals dauguma turi vien ypatyb. Tarybos aktai, laikomi priimtais: a) kai akto projekt silo Komisija, kvalifikuota dauguma yra 62 balsai u. b) kitais atvejais, kai 62 bals daugum surenka ne maiau kaip 10 valstybi. Vokietija, Pranczija, Italija, D.Britanija-10, Ispanija-8, Belgija, Graikija, Nyderlandai, Portugalija-5, vedija, Austrija-4, Danija, Airija, Suomija-3, Liuksemburgas-2 (viso 87 balsai).

Vienas i element, nuvertinusi daugumos balsavimo princip, yra 1966m. Liuksemburgo susitarimas.

Blokuoti sprendimo primim gali 26 balsai. Dl kvalifikuotos bals maumos nustatymo buvo priimtas atskiras ES valstybi susitarimas-Joaninos kompromisas (1994m.). is kompromisas panaikino kriz, kuri sukl nesutarimai dl naujo bals Taryboje pasiskirstymo projekto, numaiusio, kad ES primus Austrij, vedij, Suomij ir Norvegij, bals skaiius, kurio pakanka sprendimui blokuoti bus padidintas nuo 23 iki 27. Tam prieinosi D.Britanija ir Ispanija. Argumentai buvo tokie: sumas dideliu valstybi taka, bus paeistas ryys tarp alies gyventoj skaiiaus ir jos takos Taryboje. Joaninoje pasiektas kompromisas, kad sprendimui blokuoti reiks 27 bals, taiau jei sprendimui prietaraujani bals bt nuo 23 iki 26, jo gyvendinimas bt atidedamas ir iekoma suderinto sprendimo. Norvegijai netapus ES nare liko 26 bals mauma, o nuo 23-25 laikinai sustabdomas sprendimo primimas.

Kartais ji turi galiojimus viena priimti teiss aktus, taiau daniausiai jie priimami dalyvaujant daugiau institucij. Seka bt tokia:

Komisija turi teiss akto iniciatyvos teis ir pasilo jai projekt.

Taryba yra institucija, turinti galutinio sprendimo teis, iskyrus tuos atvejus, kai jai gali daryti tak EParlamentas.

EParlamento vaidmuo gali bti vairus priklausomai nuo taikomos procedros ir gali varijuoti nuo paprastos konsultacijos iki veto teiss.

Kt. institucijos, tokios kaip Europos socialini reikal komitetas ar Region komitetas, gali konsultuoti.

2.2.Europos Taryba: sudtis, veiklos formos. Reikm ES politikos formavimui.

ES-Europos valstybi asociacija, siekianti platesns ir gilesns ekonomins bei politins joje dalyvaujani ali integracijos. tarpvyriausybin bendradarbiavim gali sitraukti tiktai tos alys, kurios yra Europos Bendrijos valstybs nars. ES sudaro 15 valstybi nari. EParlamentas-tai Europos Sjungos asamblja, kurios narius tiesiogiai renka ES valstybi nari rinkjai.Europos Taryba-viena i seniausi ir didiausi organizacij, apimanti beveik visas Europos valstybes. i institucija kurta 1949m. Pagrindiniai jos tikslai-skatinti Europos valstybin vienyb, puoselti europinio identiteto ir kultros pltot, ginti demokratij ir mogaus teises, sprsti tautini maum apsaugos ir kitas visai Europai aktualias problemas. Europos Tarybos valstybs bendradarbiauja karinio saugumo ir gynybos srityje.Svarbiausi Europos Tarybos dokumentai yra Europos konvencijos su papildomais protokolais: 1950m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija; 1961m. Europos Socialin Chartija.Valstybs stodamos Europos Taryb turi pasirayti Europos Tarybos statut ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij. Europos Taryb priimamos tik nustatytus demokratijos standartus atitinkanios Europos valstybs, pripastanios teiss virenybs ir kitus principus.Pasibaigus altajam karui Europos Taryba itin isiplt, j stojo daugelis Vid. ir R. Europos valstybi. Lietuva stojo 1993m. 1998m. pab. Europos Taryb sudar 40 valstybi. Europos Tarybos institucijos: Ministr komitetas-tai vykdomoji ET institucija, kuri sudaro ET valstybi usienio reikal ministrai. Komitetas sesijas susirenka 2 kartus per metus. Parlamentin Asamblja-tai patariamoji institucija, turinti silymo teis. i insitucij sudaro ET valstybi nacionalini parlament atstovai. Kiekvienai valstybei skirt viet skaiius Parlamentinje Asambljoje priklauso nuo gyventoj skaiiaus. Europos mogaus teisi teismas, kuris nagrinja ET valstybi piliei skundus dl j teisi paeidim. Sekretoriatas.Europos Tarybos buvein yra Strasbre.Yra sukurta speciali sveio struktra, kuri leidia priimti savo tarp valstybi, ne ET nari, nacionalini parlament atstovus. i struktra padeda ioms alims tapti tikraisiais organizacijos nariais.Vien kart metuose vyksta bendri Europos Tarybos Parlamento ir Europos Parlamento posdiai. Taip pat yra rengiami keturaliai susitikimai, kuriuose dalyvauja: ES Tarybos bei Komisijos atstovai, Europos Tarybos Ministr komiteto pirmininkas ir Europos Tarybos generalinis sekretorius.Europos Taryboje rotacijos tvarka kas 6 mnesiai pirmininkauja viena i valstybi.2.3.Komisija: sudtis ir skyrimo tvarka. Darbo organizavimas, Gen.Direktoratai. Kompetencija-sutari laikymosi prieira, legislatyvins teiss, administracins funkcijos.Komisija-vykdanioji ES institucija. Komisija-tai 20 nuo atskir ES valstybi nepriklausom tarptautini tarnautoj kolegialus organas, turintis plaius galiojimus teiss akt leidybos ir vykdomosios valdios srityse.Komisijos prototipas buvo virvalstybinius galiojimus turjusi EAPB Vyriausioji valdyba. Nuo 1958m. pradjus veikti EEB ir EAB buvo steigtos Vyriausiajai valdybai analogikos institucijos tik pavadintos Komisijomis. sigaliojus EB institucij sujungimo sutariai Vyriausioji valdyba ir dvi Komisijos buvo sujungtos bendr visom 3 Bendrijom Komisij. Nuo tada ji oficialiai vadinama EBK. 1993m. sigaliojus ES sutariai vartojamas terminas Europos Komisija.Europos Komisijos formavimo tvarka buvo numatyta EB steigimo sutartyje. Anksiau Komisija bdavo skiriama bendru valstybi nari vyriausybi susitarimu, dl to danai bdavo gudraujama. Bet ES (Mastrichto) sutartis ir Amsterdamo sutartis nustat pakeitimus.Valstybi nari vyriausybs pasilo asmen, kuris turt bti paskirtas Komisijos pirmininku. iam pasilymui turi pritarti EParlamentas. Pirmininkas renkamas bendru ES valstybi nari vyriausybi susitarimu Kiekviena ES valstyb nar turi teis vetuoti Komisijos pirmininko kandidatr.Likusius 19 Komisijos nari skiria valstybi nari vyriausybs, tai suderinusios su asmeniu. Dl vis kanditat drauge balsuoja EParlamentas. Jei jis pritaria pasilymams, Komisija bendru valstybi nari vyriausybi susitarimu patvirtinama. Kad bt tam tikra nacionalinio atstovavimo forma, Komisijoje turi bti bent po vien kiekvienos ES valstybs nars piliet. Penkios didiosios valstybs (D.Britanija, Italija, Ispanija, Pranczija, Vokietija) skiria po 2, likusios 10 po vien nar. Ateityje vykstant ES integracija, pagal Amsterdamo sutart, kai ES padids pirm kart, Komisij sudarys po vien kiekvienos valstybs nars piliet, nes tuo metu Taryboje jau bus pakeistas bals lyginamasis svoris.Suformavus Komisijos sudt, kiekvien jos nar apklausia EParlamentas, paskui visa Komisija turi prisiekti EP, o kiekvienas komisaras atskirai-Teisingumo Teismui. Galutinai patvirtinus Komisij EP neturi teiss ataukti vien jos nar.Komisijos kadencijos trukm-5 metai, kitu atveju j tarnybos kadencija gali pasibaigti mirties, atsistatydinimo ar atstatydinimo atveju. Vienintel institucija galinti atstatydinti Komisijos nar arba Tarybos ar paios Komisijos reikalavimu laikinai sustabdyti jos galiojimus yra Teisingumo Teismas, jei mano, kad tas Komisijos narys nebeatitinka jo pareigoms keliam reikalavim arba yra padars rimt nusiengim. laisv viet naujas Komisijos narys skiriamas vyriausybi tarpusavio sustarimu arba Taryba vienbalsiai gali nusprsti neskirti naujo nario. Komisijos pirmininkas gali bti pakeistas tik prasta pirmininko skyrimo tvarka.Europos Parlamentas gali pareikti nepasitikjim Komisijai in corpore ir ji gali bti paleista, kai toks sprendimas priimamas 2/3 vis bals dauguma. Tada visa Komisija privalo atsistatydinti. Tokiu atveju Komisija pakeiiama prasta tvarka, taiau jos kadencija baigiasi t pai dien, kuri jos pakeista Komisija bt baigusi savo kadencij.Prie praddami savo kadencij Komisijos pirmininko teikimu Komisijos nariai pasiskirsto pareigomis ir irenka 1 ar 2 pirmininko pavaduotojus. Kiekv. Komisijos narys yra atsakingas u vien ar kelias ES veiklos sritis. Kadencijos metu komisar pareigos gali bti keiiamos.Plaij prasme Komisij sudaro Komisijos nariai ir 19 tkstani pareign personalas. Jie suskirstyti generalinius direktoratus ir kitus departamentus. Generaliniai direktoratai-pagrindinis struktrinis ES institucij administracinio aparato padalinys. Komisijoje generalinis direktoratas yra svarbiausias administracinis vienetas, apimantis vien ar kelias veiklos sritis. Kiekvienas generalinis direktoratas yra suskirstytas direktoratus (j skaiius nra pastovus, priklauso nuo komisijos sudties), kurie susideda i skyri. Generaliniai direktoratai skiriasi savo dydiu ir kiekvienas yra atsakingas u tam tikrus Bendrijos politikos aspektus. Generaliniams direktoratams vadovauja valstybi nari deleguojami komisarai, kurie yra atsakingi Komisijos pirmininkui.EKomisijos funkcijos:

Ji veikia kaip Bendrijos veiklos iniciatorius. Visus svarbius savo sprendimus Taryba privalo priimti remiantis EKomisijos silymais, nors pati Taryba taip pat turi teis prayti Komisijos atlikti bet kok tyrim, kur Taryba laiko esant reikalingu, siekiant bendr tiksl ir pateikti ryium su tuo atitinkam silym. Pasinaudodama EB sutartimi kaip savo veiklos instrukcija, EKomisija gali rengti pasilymus bet kuriuo sutartyje numatytu klausimu, remdamasi konkreiais galiojimais. Kol Taryboje vyravo vienbalsikumo politika, EKomisijos iniciatyvos teis buvo apribota tuo, kas buvo politikai priimtina-sprendimai neivengiamai turdavo bti pritaikyti vis ali interesams. Vieningu Europos aktu vestas kvalifikuotos bals daugumos principo platesnis taikymas nulm laukt Komisijos gali, susijusi su jos iniciatyvos teise, didjim. Komisija taip pat turi gali savarankikai priimti teiss aktus-j suteikia konkreios sutarties nuostatos. Ji veikia kaip Bendrijos sergtoja, todl Komisija turi galias priversti valstybes nares, kurios nevykdo savo sipareigojim pagal Sutart, pasitaisyti, prireikus apsksdama jas Europos teisingumo teismui. Tai yra jos pareiga iaikinti ir sustabdyti bet kokius valstybi nari vykdomus EB teiss paeidimus ir jei btina pasinaudoti Europos Teisingumo Teismu. EKomisija iuo atveju turi visik veikimo laisv. I pradi Komisija sudaro galimybes valstybei atsakyti jos pateiktus kaltinimus. Tada Komisija priima argumentuot nuomon, kuri nacionalin valdia iki nustatytos datos turi atsakyti. Jei valstyb to nepadaro arba jos atsakymas yra nepatenkinamas, Komisija gali ikelti byl Teisingumo Teisme. i tvarka taikoma siekiant utikrinti Tarybos ar Komisijos direktyv laikymsi. Kaip sutarties sergtoja Komisija atlieka ir teismines funkcijas.Komisija priiri ES sutari laikymasi visose valstybse narse bei jos princip ir straipsni efektyv gyvendinim.Pagrindinis jos rpestis yra apginti ES piliei interesus. Komisijos pagrindinis udavinys yra utikrinti nustatyt ES tiksl pasiekim. Vadovaujamasi gilesns ES integracijos principu. Vienas i esmini io principo dali yra utikrinti laisv preki, paslaug, kapitalo ir asmen judjim visoje ES teritorijoje. Komisija taip pat turi utikrinti lygiateisik ir sining integracijos laimjim paskirstym tarp vis valstybi nari ir region, biznio atstov ir vartotoj ar tarp vairi gyventoj sluoksni. EK gali inicijuoti, padti rengti teiss aktus ir savarankikai juos leisti. EK veikia kaip Bendrijos vykdomoji valdia. Tarybai primus sprendim konkreioje politikos srityje, detalus tos politikos gyvendinimas, reikalaujantis tolesns teiss akt leidybos, tenka EKomisijai, veikianiai pagal Tarybos suteiktus galiojimus. EKomisija gyvendinant tokius sprendimus, jos veikl priiri daugyb patariamojo, vadovaujamojo bei reguliuojamojo pobdio komitet, sudaryt i valstybi nari valstybs tarnautoj, kuriuos tam tikslui paskiria Taryba.EKomisija turi teis priimti sprendimus. Konkurencijos politika yra gyvendinama iimtinai EKomisijos sprendimais. gyvendinant bendrj usienio politik, EKomisija pareigota veikti kaip derybininkas, o teis sudaryti susitarimus paliekama Tarybai. Tam tikri susitarimai gali bti sudaryti tik gavus EParlamento pritarim.Komisija gyvendina ES politik ir veda tarptautines prekybos ir bendradarbiavimo derybas.Pagal 1957m. Romos sutart, kai kuriose politikos srityse Komisija turi teis priimti sprendimus nepateikusi Tarybai. Patariamoji funkcija. Komisija gali leisti rekomendacijas ir nuomones Sutartyje numatytoms veiklos sritims ir tuomet, kai joje tai konkreiai numatyta, ir savo iniciatyva. Atstovaujamoji funkcija. ES yra juridinis asmuo, turintis teis dalyvauti kuriant teisikai pareigojanius santykius. Btent Komisija atstovauja bendrijai-veikia jos vardu, kai kyla klausimas dl ES sutartins atsakomybs ar atsakomybs dl padarytos alos. Ji atstovauja Bendrijai kuriant jos santykius su valstybmis, kurios nra nars ir tarptautinmis organizacijomis. Komisija veda prekybos ir bendradarbiavimo derybas su usienio valstybmis bei asocijuotomis ES valstybmis. Finans valdymas. Komisija valdo Bendrijos finansus. Viena i Komisijos vykdomosios valdios funkcij yra ES biudeto gyvendinimo vykdymas bei Struktrini Fond prieira, kuri pagrindinis tikslas yra mainti ekonominius skirtumus tarp ekonomikai paengusi ir skurdesni ES region. Komisija yra atsakinga u preliminaraus biudeto projekt, kur ji pateikia Tarybai, parengim. Toliau procedr sitraukia Taryba ir EParlamentas, bet su Komisija yra nuolat tariamasi. Pritarus biudetui Komisija privalo j vykdyti savo atsakomybe ir nevirydama nustatyt asignavim. Ji privalo EParlamentui ir Tarybai kasmet pateikti prajusi finansini met biudeto vykdymo ataskait. Administracin veikla. Kaip ir kiekviena vykdomoji institucija, komisija atlieka daugel kai skirt prastini administracini udavini. Ji turi paskelbti kasmet bendr Bendrijos veiklos ataskait.2.5.Parlamentas: Rinkim tvarka. Kompetencija. Darbo organizavimas. Parlamentins kontrols vykdymo bdai. Ombutsmeno institucija.

Parlamentas. Rinkim tvarka. Kompetencija. Darbo organizavimas. Parlamentins kontrols vykdymo bdai.

Europos Parlamentas-viena i pagrindini ES institucij, tiesiogiai ES valstybi piliei irinkt atstov asamblja, kurios pagrindinis tiklas yra atstovauti ES piliei interesus.EParlamentas skirtingai nuo nacionalini parlament nra aukiausioji statymus leidianti institucija, taiau galinti dalyvauti teiss akt leidybos procese.Dabartinis EParlamentas iaugo i EAPB steigtos Parlamentins Asambljos. Nuo 1958m. pradjus veikti dar 2 bendrijom (EEB ir EA), i Asamblja tapo vis 3 Bendrij Asamblja. Daugjant EB valstybi nari, daugjo ir EParlamento nari. iuo metu yra 626 nariai. Toliau pleiantis ES ir j stojus nauj nari pagal Amsterdamo sutart (1997m.) EParlamento nari neturt bti daugiau nei 700.Eparlamente kiekvienos valstybs pilieiams atstovauja tiek atstov, kiek nurodyta EB steigimo sutartyje, atsivelgiant proporcingumo reikalavimus ir nacionalinio klausimo opum.EParlamentas renkamas 5 metams. Nuo 1979m. EParlamentas renkamas per visuotinius ir tiesioginius EB valstybi piliei rinkimus. Taiau rinkimai organizuojami pagal nacionalines rinkim procedras. Todl taikomos rinkim sistemos gerokai skiriasi. Dauguma valstybi yra pasirinkusios tam tikr proporcinio atstovavimo form. D.Brit.-taiko t pai paprastos daugumos sistem kaip ir per savo nacionalinius parlamento rinkimus. Kol kas nra pateikta n vieno konkretaus pasilymo dl vienodos balsavimo sistemos.Darbo organizavimas. EParlamentui vadovauja pirmininkas ir 14 jo pavaduotoj, renkam 2 metams. Visi pirmininko pavaduotojai sudaro Parlamento biur, kuris vadovauja Parlament aptarnaujaniam personalui (4 tkst. drbuotoj). Pirmininku pakaitomis renkamas vienas i 2 didiausi partij atstovas (pusei kadencijos). EParlamento nariai dirba nuolatiniuose komitetuose. Prireikus gali bti sudaryti ir laikinieji komitetai (ad hoc institucijos, vadinamos Europos parlamentinio tyrimo komitetais, kurie tiria konkreias problemas). 1994-1999m. kadencijoje buvo 20 komitet ir 8 tarpnacionalins politins grups (frakcijos) i kuri didiausia socialistai ir Europos liaudies partija (krikionis demokratai, konservatoriai). Komitet darbas siejasi su tam tikromis Bendrijos veiklos sritimis.Parlamentas atspindi Bendrijos institucij policentrin pobd. Eparlamento plenarins sesijos vyksta Strasbre. Jo sekretoriatas yra Liuksemburge, o Europos politins partijos savo sekretoriatus turi Briuselyje. Kai kurie Parlamento nuolatini komitet posdiai ir neeilins sesijos vyksta Briuselyje. Per parlamento sesijas jo nariai sdi susiskirst politines frakcijas, kurios reikia tam tikr ideologij. EParlameto posdiai vyksta 11 oficiali ES kalb.Parlamento pirmininkas ir politini frakcij pirmininkai susitinka pirminink konferencijoje, kurios kompetencijai priklauso parlamento darbo organizavimo klausimai ir sesij dienotvarks rengimas.Ryiam su asocijuotomis Vid. ir R. Europos valstybmis palaikyti EParlamete kartu su atitinkamos valstybs parlamentu sudaro pagal Europos sutart numatyt Jungtin parlamentin komitet, kuriame kartu dirba ir asociacijos reikalus svarsto abiej parlament atstovai. EParlamento pirmininko iniciatyva reguliariai rengiami jo paties ir valstybi kandidai parlament pirminink susitikimai.Kompetencija. Pirmiausia EParlamentas i esms buvo patariamoji institucija ir galjo paleisti Komisij en bloc. 1987m sigaliojus Europos Suvestiniam aktui, EParlametui buvo suteiktos platesns galios: jis labiau sitrauk teiss akt primimo proces-dalyvauja vadinamojoje bendradarbiavimo (su Taryba) procedroje, kai Eparlamento vaidmuo jau neapsiriboja tik savo nuomons dl silomo projekto idtymu Tarybai, bet jis gali surengti antr svarstym ir silyti papildymus, Komisijos pateiktam projektui, kur galiausiai tvirtina Taryba.1993m. sigaliojus ES (Mastrichto) steigimo sutariai EParlamento galios buvo dar labiau iplstos-vedama vadinamoji bendro (su Taryba) sprendimo procedra. Tai reikia, kad EP dar turi treiojo svarstymo galimyb ir prireikus gali dertis su Komisija ir Taryba specialiai tam steigtame taikinimo komitete. Jei nepavyksta susitarti EP gali vetuoti teiss akto primim. ES sutartimi EP traukiamas Komisijos skyrimo procedr ir gali pareikti nepasitikjim Komisijai.EParlamentas dabar ratifikuoja Bendrij steigimo sutari pakeitimus, ES nauj nari primimo ir kitas ES vardu sudaromos tarptautines sutartis. Jis skiria Ombudsmen, kuris nagrinja ES piliei skundus dl EB institucij veiklos.Nors EParlamento galios didja, jis negali savarankikai rengti teiss akt projekt (tai Komisijos prerogatyva) ir negali j priimti vien savo sprendimu (t.y. be Tarybos pritarimo). EParlamentas kontroliuoja EKomisijos veikl, tvirtina ES biudet, vykdo statym leidybos prieir, stebi Tarybos veikl, 3k. per metus EParlamente skaito praneim apie Tarybos veikl. Tam tikrose leidybos srityse Taryba turi konsultuotis su EParlamentu.EParlamentas atlieka 3 funkcijas: statym leidiamosios valdios funkcija; biudeto valdios funkcija; vykdomosios valdios funkcija.statym leidiamoji valdia. EParlamentas skirtingai nuo nacionalini parlament turi ribotas galias statym leidimo srityje. Sutinkamai su 1957m. Romos sutartyje numatytais nuostatais Komisija teikia silymus, o Taryba pasitarusi su EParlamentu, priima sprendimus. 1987m. sigaliojus Suvestiniam Europos aktui, EParlamentui buvo suteiktos platesns galios: jis labiau sitraukia teiss akt primimo proces, t.y. dalyvauja vadinamojoje bendradarbiavimo su Taryba procedroje. Procedros esm ta, kad EParlamento vaidmuo neapsiriboja savo nuomons dl silomo projekto idstymu Tarybai: jis gali surenti antr svarstym ir silyti papildymus Komisijos pateiktam projektui, kur galiausiai patvirtina Taryba.EParlamentas vairiais lygiais yra trauktas teiss akt leidimo proces: emiausiajame lygyje EParlamentas turi teis gauti informacij. EParlamentas turi konsultavimo teis. EParlamentas gali dalyvauti bendradarbiavimo procedros forma. Suvestiniame Akte nustatyta procedra, kuri suteikia Parlamentui teis atmesti Tarybos priimt bendr pozicij. ji taikoma diskriminacijos dl nacionalins priklausomybs udraudimo srityje. EParlamentas gali prisidti prie teiss akt, numatyt EB sutartyje, rengimo. Teiss akt reguliuojam klausim, kuriems reikalingas EParlamento pritarimas.EParlamentas savo statym leidiamj valdi vykdo remdamasis 4 statym primimo procedromis, priklausomai nuo to, koks klausimas svarstomas: paprastas pasitarimas (1 svartymas)-EParlamentas teikia savo nuomon prie Tarybai priimant statymo projekt. Paprasto pasitarimo procedra taikoma pvz. nustatant ems kio produkt kainas. bendradarbiavimo procedra (2 svarstymai). J sudaro ie etapai: komisija pateikia savo pasilym. EParlamentas ileidia savo nuomon (tai vadinamasis pirmas svarstymas). Taryba, sprendimus priimdama kvalifikuota bals dauguma, priima bendr pozicij. EParlamentui yra nusiuniamas informacinis praneimas apie bendr pozicij; tuo paiu metu Taryba ir Komisija informuoja EP apie visas prieastis, kurios paskatino Taryb priimti bendr pozicij ir apie Komisijos pozicij. Praneus apie bendr pozicij prasideda 3 mnesi laikotarpis, kurio metu galimi tokie variantai: EP pritaria bendrai pozicijai arba nepriima jokio sprendimo; tokiu atveju Taryba priima akt bendros pozicijos pagrindu. EP absoliuia bals dauguma pasilo vien ar daugiau bendros pozicijos patais. EP ta paia bals dauguma atmeta bendr pozicij. i procedr rezultatai praneami Tarybai; EP atmetus bendr pozicij, kad Taryba per antr svarstym priimt akt, reikalauja vieningumo; jei buvo pasilytos pataisos, Komisija turi per 1 mn. i naujo perirti pasilym, kurio pagrindu Taryba buvo primusi bendr pozicij; tai darydama Komisija turi atsivelgti EP pateiktas pataisas. Komisija nusiunia Tarybai tiek perirt pasilym, tiek tas EP pateiktas pataisas, kuri ji neprim ir dl j pareikia savo nuomon; Taryba gali vieningai priimti ias pataisas. Taryba priima Komisijos perirt pasilym; ji tai daro kvalifikuota bals dauguma, bet jei Taryba nori pataisyti Komisijos perirt pasilym, ji tai turi padaryti vieningai. bendro sprendimo primimo procedra (3 svarstymai)-jei Taryba neatsivelgia EP nuomon ir EP atmeta pasilym per antr svarstym, sprendimas negali bti priimamas. Siekiant surasti kompromis prie pradedant trei svarstym parlamente, aukiamas Sutaikymo komitetas kur eina EP, Tarybos ir Komisijos nariai. Jei susitarimas nepasiekiamas, EP gali galutinai atmesti pasilym. Bendro sprendimo procedra taikoma laisvo darbo jgos judjimo, vidaus rinkos krimo, mokslo tyrim bei technologij vystymo, aplinkos apsaugos, vartotoj teisi gynimo, vietimo, kultros ir sveikatos srityse. pritariamoji nuomon. i procedra suteikia parlamentui teis atidti sprendim ir absoliui atmetimo teis. Ji taikoma sprendiant nauj valstybi primimo klausim, pasiraant asociacijos sutartis su treiosiomis alimis bei tarptautines sutartis; priimant vienod Europos parlamento rinkim procedr, nustatant ES piliei gyvenamosios vietos teises, nustatant struktrini bei sanglaudos fond organizacij ir tikslus, o taip pat apibriant Centrinio europos banko udavinius ir galiojimus.Biudeto valdia. EP tvirtina ir kontroliuoja biudet. 1970m. EP buvo suteikta teis dalyvauti svarstant bendr EB biudet, o 1975m.teis atmesti biudeto projekt.Komisijos parengto iankstinio biudeto projekto pagrindu Taryba sudaro projekt ir pateikia j EParlamentui pirmajam svarstymui. EP biudeto komitetas ir atskiros specializuotos komisijos svarsto biudeto projekt ir rengia keitim silymus (dl privalom ilaid-daugiausia ems kio srityje ir dl ilaid, skirt tarptautini susitarim su treiosiomis alimis vykdymui) ir papildymui (dl vis kit ilaid).Vykdomosios valdios kontrol (prieiros galios). Vykdomosios valdios kontrol vykdoma per ias Parlamento teises: Parlamentas turi teis pateikti Komisijai klausimus, kuriuos ji atsako ratu arba odiu. Skirti Komisijos pirminink ir jos narius, tvirtinti Komisijos sudt, reikti nepasitikjim ir net atstatydinti Komisij. Atviroje sesijoje aptarti Komisijos pateikt metin ataskait. Pirmininkavimo pradioje iklausyti ir susipainti su Tarybos pirmininko parengta savo alies programa, o pirmininkavimo pabaigoje-ataskait u pasiektus rezultatus. Gali sudaryti laikinus tyrimo komitetus, kurie tirt tariamus paeidimus ar nekompetenting vadovavim gyvendinant Bendrijos teis. Pristatyti kiekvieno Europos virni tarybos susitikimo pradioje Europos Parlamento pozicij pagrindiniais svarstytinais klausimais (tai padaro EP pirmininkas). Gauti Europos virni tarybos susitikimo pirmininkaujanios valstybs ataskait apie prezidentavim bei metinius pasiekimus. Svarstyti usienio politikos ir saugumo klausimus parlamento usienio reikal, saugumo ir gynybos politikos komitete. Kartu su Europos virni tarybai pirmininkaujania alimi reguliariai aptarti bendros usienio ir saugumo politikos esmines problemas ir pagrindines kryptis. Gauti i Tarybos informacij, susijusi su bendradarbiavimu teisingumo ir vidaus reikal srityse, teikti Tarybai savo rekomendacijas, aptarti iose srityse pasiektus rezultatus. Pltoti bendradarbiavim su Afrikos, Karib ir Ramiojo vandenyno (ACP) alimis.Politins funkcijos. Parlamentas svarsto bendras veiklos sritis ir kitus aktualius klausimus. Jo nevaro Bendrijos veiklos srii darbotvark, nustatyta pagal sutarties nuostatas. Vienintelis svarstym apribojimas yra tas, kad jie neturt sietis su gynybos klausimais. Per svarstymus Parlamentas gali priimti rezoliucijas.2.5.Teismas: Sudarymas. Reikalavimai teisjams. Generaliniai advokatai. Pagrindiniai udaviniai ir kompetencija. Teismo procesas. Pirmos instancijos teismas, krimo prieastys, kompetencija.

Europos teisingumo teismas-ES institucija, aikinanti Europos bendrij teiss aktus ir nagrinjanti teisminius ginus. Jis yra aukiausia valdia visais Bendrijos teiss klausimais: teismine tvarka sprendia klausimus, susijusius su konstitucine ir administracine teise, socialinje ir ekonominje sferose galiojania teise ir klausimus, kurie jam pateikiami tiesiogiai arba i nacionalini teism. ETT sutartis bei kitus Bendrijos teiss aktus jis aikina remdamasis tuo, k jis laiko sutari prasme, nei grietai tuo, kas jose parayta.Pagrindinis Europos Teisingumo Teismo udavinys-utikrinti, kad Bendrijos teiss akt interpretavimas ir gyvendinimas neprietaraut Europos Bendrij steigimo sutartims.Pagal Europos Bendrij steigimo sutartis ES statymai turi virenyb prie nacionalinius statymus. Tai reikia, kad tose srityse, kuriose galioja Sjungos statymai, Europos Teisingumo Teismas Liuksemburge yra aukiausia ES teismin instancija. teismo jurisdikcij eina tik tos bylos, kurios priskiriamos Europos teisei.Teimas nagrinja ginus tarp valstybi nari, tarp ES ir valstybi nari, tarp ES institucij, tarp asmen, skaitant juridinius asmenis, ir Sjungos. Teismas vertina tarptautines sutartis ir priima preliminarius sprendimus byloms, kurias pateikia nacionaliniai teismai, taiau pastarieji jo jurisdikcij neeina.Teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundiami. Pagal ES (Mastrichto) (1992m.) sutart ETTeismas gali priteisti baudas toms valstybms narms,kurios nevykdo jo sprendim.Sudtis. Reikalavimai teisjams. Generaliniai advokatai. Teismas susideda i dviej dali: paties Teismo ir Pirmosios instancijos teismo. Teisingumo teism sudaro teisjai, generaliniai advokatai ir sekretorius. Teisingumo teism sudaro 15 teisj, kuriuos skiria valstybs nars bendru susitarimu. is skaiius atitinka ES valstybi nari skaii. Teisjus skiria ES valstybi vyriausybs po vien kiekviena alis, 6 met kadencijai, kuri gali bti atnaujinama. Teismo pirminink teisjai renka i savo tarpo 3 met kadencijai, kuri gali bti atnaujinama. Teisingumo teismo pirmininkas vadovauja teismo darbui ir pirmininkauja jo posdiams bei svarstymams, gali surengti sumarin proces. Kad bt utikrintas traktavimo tstinumas Teismas yra atnaujinamas palaipsniui-dalinis pakeitimas vyksta kas 3 metai, vien kart pakeiiant 8, kit kart 7 teisjus. Teisjo kadencija gali pasibaigti anksiau:-gali atsistatydinti;-mirties atveju;-ijimo pensij atveju;- kai neatitinka reikalavim, keliam teisjui.Joki specifini reikalavim teisjams nekeliama. Teisjai turi bti visikai nepriklausomi, pripaintos kompetencijos teisininkai arba asmenys, turintys reikiam kvalifikacij eiti aukiausias teismines pareigas savo alyse.Teisjams padeda 8 generaliniai advokatai ir sekretorius. Generaliniai advokatai skiriami 6 metams bendru valstybi nari vyriausybi susitarimu. J keitimas vyksta dalinis-kiekvien kart po 4. Generalini advokat uduotis yra pateikti argumentuotus vis Teisme nagrinjam byl paaikinimus, kad padt teismui atlikti savo pareigas. Generalinis advokatas vieame teismo posdyje likdamas bealikas ir nepriklausomas turi pateikti teismui argumentuot nuomon dl Teisingumo Teismo nagrinjam byl. ie paaikinimai visada yra pateikiami kol Teismas dar nra prims sprendimo. Ivada teismui pateikiama odiu, pasibaigus odinei teismo stadijai. i ivada yra svarbi-80 proc atvej Teismas j atsivelgia ir teismo sprendimai atitinka ias ivadas.Generalinis advokatas kai kuri nuomone dubliuoja teisj ir ios pareigybs reikt atsisakyti, bet tai netiesa, nes generalinis advokatas: pateikia ivada, kuri yra tik patariamoji; jis ivadose yra maiau suvarytas procesualiai, jis laisvas irti plaiau;generalinis advokatas tai tarsi stauotojas kelyje teisjus.Darbo organizavimas. Teismas posdiauja plenarinse sesijose. Kad galt priimti sprendim reikia, kad bt 7 teisj kvorumas. Teimas taip pat gali sudaryti 3 ar 5 teisj kolegijas ir daugum ETT sprendim priima kolegijos, bet tam tikrais byl nagrinjimo atvejais teimas privalo posdiauti plenarinje sesijoje. Plenarinis posdis vyksta Teisingumo Teismo sprendimu arba valstybs nars ar ES institucijosvienos i teismo proceso alies reikalavimu. Paprastai bylas svarsto eios kolegijos, kurias sudaro teismo pirmininkas ir du-keturi teisjai. Retais atvejais, nagrinjant svarbias bylas, posd susirenka visi 15 teisj. Teismo sprendimai laikomi teistai priimtais, kai dalyvauja nelyginis skaiius teisj. Kolegij pasiskirstymas ir nagrinjami klausimai: sutari sipareigojim nevykdymas (komisija prie valstybes nares arba valstyb nar prie valstyb nar). Veiksmai atneantys al (prie ES institucijas ir tarnautojus). sipareigojim nevykdymas (prie Parlament, Taryb, Komisj). ES teiss interpretavimas ar teistumas (nacionalini teism kreipimaisi). Skundai prie Pirmosios instancijos teismo sprendimus.Nei teisjas, nei generalinis advokatas negali dalyvauti nagrinjant byl, jei jis ioje byloje anksiau yra dalyvavs kaip vienos i ali atstovas, patarjas ar teistai atstovavs i ali interesams. Toks pat draudimas taikomas tuo atveju, kai teisjas ar generalinis advokatas yra dalyvavs priimant sprendim kitame teisme, tribunole, tyrimo komisijoje ar kitoje panaioje institucijoje.Teisingumo teismo procesas. Teismo procedrai bdingi visi civilini teiss sistem ypatumai: labai svarbi yra bylos nagrinjimo raytin dalis; gali bti atliktas pirminis tyrimas. Yra keturios stadijos:Raytin procedra. Bylos eiga prasideda, kai paduodamas adresuotas raytinis pareikimas sekretoriui. Jame nurodoma: pareikjo pavadinimas (pavard) ir adresas, atsakovo pavadinimas, gino dalykas ir pareikjo paaikinimas, gali bti pridedami raytiniai rodymai, kurie kiekvienam iekiniui yra specifiniai. Dl preliminari nutarim atitinkamas teismas kreipiasi paduodamas oficial pareikim, kur per vien mnes nuo jo gavimo dienos atsakovas privalo atsakyti pateikdamas tam tikrus duomenis, skaitant ir pareikim dl bylos faktini ar teisini aplinkybi, kuriomis jis grindia savo gynyb. Pareikjas dl to gali pareikti atsikirtimus.Tada pirmininkas nustato dien, kuri vienas i teisj, vadinam teisju praneju, pateikia teismui preliminar praneim, kuriame yra rekomendacija, ar prie odin proceso dal turi bti atliktas parengtinis tyrimas, ar imtasi kitoki parengiamj priemoni. Jei preliminaraus tyrimo nereikia, pirmininkas nustato odinio teisminio nagrinjimo dat.Preliminarus tyrimas. Retas atvejis, kai atliekamas preliminarus tyrimas, betkartais jis yra btinas: bylose, kuriose kyla sunki techninio pobdio klausim. Tokiu atveju gali bti vairios priemons: ali atvykimas, odiniai parodymai, pavedimas ekspertui pateikti ivad, Teismas gali nusprsti ikviesti ir apklausti liudytojus ir/ar ekspertus. alys gali atsakyti pateikdamos raytinius paaikinimus. Po to pirmininkas nustato odinio teisminio nagrinjimo dat.odin procedra. Ji prasideda tuo, kad teisjas pranejas perskaito savo parengt praneim. Po to teismas iklauso abi alis, visus liudytojus, ekspertus. Pabaigoje perskaitoma generalinio advokato nuomon.Sprendimo primimas. Kai pasibaigia odin procedra teisjai palieka sal, kad priimt sprendim.tai daro slaptai ir paprastai prancz kalba. Sprendimas yra labai formalus dalykas, jame turi bti tai, kas numatyta teismo proceso taisyklse ir svarbiausia-sprendimo pagrindas.Teismas sprendim priima kaip kolegialus organas, jis rodo bendr vis teisj, primusi sprendim, vali. Kada sprendimas priimamas dl preliminaraus nutarimo, nacionaliniams teismams, teikusiems pareikim, jis yra privalomas. Visais kitais atvejais teismo sprendimai neprivalomi nei paiam Teismui, nei nacionaliniams teismams. Taiau Teismas stengiasi savo sprendimuose laikytis nuoseklios pozicijos ir jis sukuria tai, kas vadinama teismo nustatyta teismine praktika.Ilaidos. Pralaimjusiai aliai nurodoma sumokti teismo ilaidas. Jei yra kelios alys-ilaidos padalinamos. Jei kiekviena i ali laimi tam tikrais klausimais, bet pralaimi kitais arba esant iimtinms aplinkybms, teismas gali nustatyti, kad jos turi pasidalyti ilaidas arba kad alys padengia savo ilaidas.Sprendimas nebtinai yra paskutinis odis byloje. Jei treiosios alys mano, kad tam tikras sprendimas paeidia j teises, jos gali tuo remdamosis apsksti sprendim. Jei paaikja faktai, kurie galt labai pakeisti sprendim, suinteresuota alis gali prayti perirti teismo sprendim.Pagrindinis Europos Teisingumo Teismo udavinys yra utikrinti, kad taikant ir interpretuojant EB steigimo sutart ir teiss aktus bt laikomasi Bendrijos teiss princip. Teisingumo Teismas nustato, ar laikomasi pagal EB steigimo sutartis ir kitus teiss aktus prisiimt sipareigojim, taip pat sprendia iekininius ginus ir gali priteisti kompensuoti nuostolius.Europos Teisingumo Teismo jurisdikcij sudaro i byl nagrinjimas: tiesioginio iekinio bylos. Tokios bylos klasifikuojamos pagal iekovus ir atsakovus: paprastai atsakovas yra valstyb nar. J atsakovu teisme galima patraukti remiantis EB sutartimi-pateikus iekin dl sipareigojim nevykdymo. Iekin pateikia Komisija. Valstybei narei taip pat gali bti ikelta byla dl jos teikiamos pagalbos, kuri ikreipia bendrj rink. Kita valstyb nar, kuri mano kad pastaroji nevykdo Sutarties taip pat gali kreiptis teism. Atsakovu gali bti ir Bendrijos institucijos. Bendrijos sutartis numato, kad jei EParlamentas, Taryba, Komisija, paeisdama i sutart nepriima sprendimo, valstyb nar arba kita Bendrijos institucija gali kreiptis su iekiniu Teisingumo Teism, pateikdama iekin dl neveikimo. Numatoma galimyb kreiptis su iekiniu dl panaikinimo-tikslas panaikinti teiss akto galiojim, jei jis priimtas nesilaikant sutarties. Bankai bei j institucijos. ECB, EIB. Bylos nagrinjamos apeliacine tvarka. Teisingumo Teismas apeliacine tvarka nagrinja bylas dl sprendimus yra prims Pirmosios instancijos teismas. Apeliacinio skundo padavimas ETT nesustabdo Pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo. Inagrinjus apeliacin skund gali bti panaikintas ankstesnis sprendimas, panaikindamas gali pats ETT priimti sprendim, nukreipti pakartotinai nagrinti byl. Preliminari nutarim bylos. Sutartyje nurodomi atvejai, kai Teisingumo Teismas gali priimti preliminar nutarim. Nacionaliniai teismai, nagrinjantys tarptautins teiss bylas, gali susidurti su neaikumais dl ES teiss akto taikymo, tuomet teismas privalo kreiptis ETT, kad nekilt konkurencijos tarp Teisingumo Teismo ir nacionalinio teismo. Teisingumo Teismas nra apeliacinis teismas nagrinjantis nacionalini teism sprendimus ir jis gali sprsti tik su Bendrijos teise susijusius klausimus; nacionalinis teismas yra pareigojamas taikyti Bendrijos teiss principus, kuriuos Teisingumo Teismas idsto priimdamas sprendim jam pateiktose bylose. Arbitrains bylos atsiranda EB sutartyje numatytais atvejais-bylos keliamos arbitrains ilygos pagrindu, t.y. kai yra susitarimas kreiptis teisingumo teism. Konsultacins ivados: teismo gali paprayti pateikti ivad dl silomo susitarimo tarp Bendrijos ir treiosios valstybs, valstybi grups arba tarptautins organizacijos atitikimo EB sutart.Jei yra pareikta tiesioginis iekinys, bylos svarstymo kalb renkasi iekovas, tuo tarpu priimdamas preliminar sprendim Teisingumo Teismas vartoja t pai kalb kaip ir byl pateiks nacionalinis teismas. Taigi gali bti vartojama bet kuri oficiali bendrijos kalba. Susirainjimas yra svarbi Teisingumo Teismo procedr dalis tiek bylos ali atsikirtim, tiek pastab atvilgiu.pasibaigus raytiniam etapui bylos svarstomos vieuose Teisingumo Teismo posdiuose.Prie rekomenduodami sprendim Teisingumo Teismui generaliniai advokatai rengia svarstym, o paskui vieame teismo posdyje pateikia nealik ir nepriklausom ivad dl idstyt argument ir atitinkam taisykli aikinimo. Nors generalinio advokato ivada nra pareigojanti jo nuomon Teismo sprendimui turi daug reikms ir daniausiai yra lemiama. Sprendimas paskelbiamas vieame Teismo posdyje. Sprendime idstomi argumentai, kuriais jis grindiamas ir teksto kopijas galima gauti visomis 11 oficiali ES kalb.Bdamas nepriklausoma ir autonomika institucija Teisingumo Teismas turi savo administracin infrastruktr, susidedani i gausaus vertj ir patarj brio, kurie padeda iversti bylas 11 oficiali ES kalb.Europos Teisigumo Teismo proceso pagrindins formos skaitant ir Pirmosios instancijos teism yra tiesioginiai iekiniai (kada pareikjas skund paduoda tiesiogiai ETT/PIT), praymai dl iankstins ivados, netiesioginiai prietaravimai dl neteistumo, ivados.Apibendrinant galima teigti, kad teisingumo teismas atlieka ias funkcijas: Konstitucinio teismo funkcija. Teismas galiotas kompetetingai aikinti pirmines teiss normas ir sprsti klausimus dl antrins teiss atitikimo pirminei. Aikinti EB normas nacionaliniams teismams. Apeliacin funkcija. Konsultacin funkcija. Vykdo civilinio teismo funkcijas. Gali nagrinti ginus dl alos atlyginimo. Drausmin funkcija (slyginai)-komisar atleidimas.Pirmosios instancijos teismas. Dl nuolat didjanio byl skaiiaus bei poreikio nagrinti tik esmines bylas Teisingumo Teismui padti buvo steigtas Pirmosios instancijos teismas-1989m. sigaliojus Suvestiniam Europos aktui. Pagrindin jo steigimo prieastis-palengvinti Teisingumo Teismo darb. io teismo kompetencijai buvo perduotos maiau reikmingos bylos, kad Teisingumo Teismas galt daugiau dmesio skirti esmini Europos teisei byl nagrinjimui.Pirmosios instancijos teismas veikia prie ETT.Pirmosios instancijos teismas sudaromas i teisj, kuri yra 15, nors io teismo teisj skaiius sutartyje nra tvirtintas. Teisjus skiria Europos Sjungos valstybi nari vyriausybs bendru susitarimu 6 metams. Teismas yra atnaujinamas palaipsniui. Dalinis pakeitimas vyksta kas 3 metai, pakeiiant vien kart 8, kit kart-7 teisjus. Pirmosios instancijos teismas isirenka pirminink, taiau jame nra generalini advokat.Joki specifini reikalavim teisjams nekeliama. Teisjai turi bti visikai nepriklausomi, pripaintos kompetencijos teisininkai arba asmenys, turintys reikiam kvalifikacij eiti aukiausias teismines pareigas savo alyse.Baig kadencij pirmosios instancijos teismo teisjai gali bti vl paskirti kitai kadencijai.Pirmosios instancijos teismas nagrinja tokias bylas: Bylas tarp bendrijos institucij ir personalo (personalo bylos, susijusios su darbiniais santykiais); Konkurencijos bylas. Ginus su Europos Komisija pagal 1952m. sigaliojusi EAPB steigimo sutart. Iekinius pareiktus asmen dl anuliavimo. Nagrinja fizini ir juridini asmen iekinius dl neveikimo. Sutinkamai su EB sutartimi E parlamentas, Taryba, Komisija, paeisdami i sutart, nepriima sprendimo, valstyb nar arba kita bendrijos institucija gali kreiptis su iekiniu teisingumo teism. Asmen ikeltas antidempingo ir intelektins nuosavybs teisi bylas. Nuostoli bylas, kurias ikelia privats asmenys.Pirmosios instancijos teisme posdiaujama 3 ar 5 teisj kolegijos. Jei yra svarbi byl, jis gali rengti plenarinius posdius.Pirmosios instancijos teismo sprendimas gali bti apsksti Europos Teisingumo Teismui. EB sutartyje numatoma, kad galima pateikti apeliacij bet tik teisiniais klausimais.Pirmosios instancijos teismas neturi kompetencijos nagrinti ir sprsti preliminaraus nutarimo byl, kurios nurodytos EB straipsnyje.Inagrinjus apeliacin skund gali bti panaikintas ankstesnis sprendimas, teisingumo teismas panaikindamas priimt sprendim gali pats priimti nauj sprendim arba nukreipto pakartotinai nagrinti byl.2.6.Audito rmai:Sudtis. Pagrindins funkcijos, veiklos formos.Audito rmai-ES institucija, atliekanti E Sjungos finans valdymo kontrol. Jos paskirtis yra gyvendinti biudeto vykdymo kontrol ir prieir.Audito rmai kurti 1977m., kai buvo nusprsta, kad Bendrijos finansus turi priirti speciali institucija.Audito Rm sudtis, struktra. Audito rmai sudaryti ir funkcionuoja remiantis kolektyvins atsakomybs principu. Pagal 1992m. ES (Mastrichto) sutart Audito rmus sudaro 15 nari, kurios 6 met kadencijai skiria taryba, pasikonsultavus su EParlamentu.Kiekvienam Audito rm nariui keliami trys reikalavimai: kvalifikacija, nepriklausomyb ir jokios kitos paalins veiklos. Audito rm nariais tampa mons su ilgalaike darbine patirtimi bei iniomis. Jie turi bti dirb nacionalinse nepriklausomo audito institucijose.Audito rm nariams yra nustatyta vairi apribojim, kuriais siekiama utikrinti j nepriklausomum. Nariai privalo bti visikai nepriklausomi nuo savo vyriausybi atlikdami savo pareigas, todl jiems draudiama gauti koki nors instrukcij i bet kokios vyriausybs ar kitos insitucijos. Jie privalo susilaikyti nuo bet koki veiksm, kurie nesiderina su j atliekamomis pareigomis. jie negali eiti joki tiek mokam, tiek ir nemokam pareig.Audito rm nariai 3 met kadencijai renka Audito rm pirminink. Pirmininko pareigos yra priirti Audito Rm departament veikl, atstovauti rm santykiuose su kitomis ES institucijomis. Pirmininkas gali bti perrinktas kitai kadencijai. Nuo 1999m. Audito rm pirmininkas Jan.O. Karlsson.Audito rm vidaus organizacija. Audito rmai turi visik organizacin nepriklausomyb bei atskiras procedr taisykles. Audito rmus sudaro atskiros Audito Grups, aprpianios skirtingas veiklos sritis. Kiekvienas auditorius atsako u atitinkam ES veiklos srities finansin kontrol.Rm veikla bei sprendimai remiasi kolektyvins atsakomybs principu. Tai reikia: auditoriai yra atsakingi rmams u savo kuruojamus sektorius; rmai sprendia kaip gyvendinti auditori pateiktas pastabas, pasilymus bei atsako u kasmetini ar speciali praneim ir nuomoni primim. Sprendimai priimami bals dauguma.Audito rmuose dirba 500 nuolatini ir samdom darbuotoj. Darbinmis kalbomis laikomos visos 11 oficiali ES kalb. Audito rmai sikr Liuksemburge.Pagrindins funkcijos. Audito rmai privalo patikrinti visas Bendrijos ir vis Bendrijos institucij pajam bei ilaid sskaitas, patikrinti t sskait teistum ir tvarkingum, nustatyti ar finansai tinkamai valdomi, t.y. kontroliuoti j finansin veikl, kontroliuoti ES biudet. Jie privalo pateikti EParlamentui ir Tarybai ataskait apie sskait patikimum ir jose atspindt finansini operacij teistum bei tvarkingum. Pasibaigus finansiniams metams Audito rmai privalo parengti metin ataskait apie ES finansin veikl, kuri nusiuniama kitoms bendrijos institucijoms ir paskelbiama Oficialiajame leidinyje karu su i institucij komentarais. Taip pat rmai atlieka konsultanto funkcijas-rengiant nauj ES biudeto projekt, teiss akt projektus, nustatant ES politikos gyvendinimo finansinius instrumentus, atsivelgiama Rm tyrim rezultatus, ataskaitas, rekomendacijas.Rmai turi teis atlikti vis ES institucij finansins veiklos kontrol, sprsti apie l panaudojimo teistum, savo iniciatyva, bet kurios institucijos ir valstybs nars praymu atlikti audit.1997m. Amsterdamo sutartis numat Audito rmams teis kelti bylas teisingumo teisme ginant savo prerogatyvas bei teis kontroliuoti ES fondus u kuriuos atsako kitos institucijos.2.7.Kiti organai: Ekonominis ir socialini reikal komitetas ir Region komitetas. Europos invensticij bankas.

Kitos institucijos. Ekonomini ir socialini reikal komitetas-tai konsultacin institucija, ES lygmeniu atstovaujanti skirtingoms visuomens ekonominio ir socialinio gyvenimo interes grupms (darbdaviams, darbuotojams) ir teikti konsultacijas pagrindinms sprendimus priimanioms ES institucijoms. Ekonomini ir socialini reikal komitetas steigtas 1957m. Romos sutartimi. Jo steigimo tikslas-traukti ekonomines ir socialines interes grupes bendros rinkos krim bei teikti konsultacijas Komisijai ir Tarybai.

Ekonomini ir socialini reikal komitetas yra patariamj bals turinti institucija. Komiteto nuomon nra privaloma Komisijai ir Tarybai. 1986m. Suvestinis Europos Aktas ir 1992m. ES (Mastrichto) sutartis praplt rat klausim, kuriems Taryba ir Komisija turjo gauti Ekonomini ir socialini reikal komiteto rekomendacijas. Su iuo komitetu turi bti konsultuojamasi apie priemones, tvirtinanias bendrj ems kio politik, apie direktyvas, utikrinanias laisv darbuotoj judjim, apie priemones susijusias su steigimosi laisve, apie bendrosios transporto politikos priemones. 1997m. Amsterdamo sutartimi Ekonomini ir