Klaipėdos universiteto laikraštis Leidžiamas nuo 1994 m. kovo mėn. 2011 m. spalis (Nr. 7 (160)) ISSN 2029-5545

7 p.

2 p.

Klaipėdos universitete išrinkti išradingiausi moksleiviai

EGLĖ JUREVIČIŪTĖ, INDRĖ TUMĖNAITĖKlaipėdos universitetas (KU) jau ne kartą parodė, jog universiteto bendruomenei rūpi jaunoji Lietuvos

ateitis. Rugsėjo 27 dieną KU Menų fakulteto Mokomajame teatre įvyko Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus organizuotas renginys, skirtas mokyklos suolą greit paliksiantiems būsimiesiems studentams. Šiam renginiui moksleiviai abejingi neliko ir entuziastingai priėmė visus jiems parengtus iššūkius.

3 p.

Paminėtas lituanistikos keturiasdešimtmetis

DOC. ROMUALDAS SKUNČIKAS Saulėtą rugsėjo 30-osios popietę šventinis šurmulys

gyvai aidėjo po Klaipėdos universiteto Humanitari-nių mokslų fakulteto skliautais. Tądien iškilmingai paminėtas lituanistikos studijų Klaipėdoje 40-metis. Į šventinį renginį rinkosi KU absolventai, kolegos iš kitų universitetų, miesto švietimo, kultūros įstaigų atstovai, KU rektorato, fakultetų vadovai.

Klaipėdos universitete surengti linksmiausių ir išradingiausių Klaipėdos moksleivių rinkimai. A. Pelakausko nuotr.

2

(Atkelta iš 1 psl.)DOC. ROMUALDAS SKUNČIKAS

Aukštosios lituanistikos studijos Klaipėdoje prasidėjo 1971 metais, kada čia buvo atidarytas Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakultetas ir iš Šiaulių į Klaipėdą perkelta Lietuvių kalbos, literatūros ir muzikos specialybė. Tais pačiais metais įvyko pirmasis priėmimas į naują lietuvių kalbos, lite-ratūros ir režisūros specialybę, kuri sėkmingai gyvuoja ir šian-dieniniame KU Humanitarinių mokslų fakultete.

Lituanistikos studijų organizatoriai ir dėstytojai atvyko iš

Šiaulių pedagoginio instituto: tai docentai A. Jakulis, A. Ja-kulienė (dabartinė profesorė A. Kaukienė), J. Mališauskas. Greitai prie jų prisijungė L. Ruseckienė ir J. Bukantis. Dar po kelerių metų į katedros veiklą įsijungė jaunesnioji lituanistų karta: A. Drukteinis, A. Žalys, M. Šidlauskas, R. Rastauskas. Lietuvių kalbos ir literatūros katedroje, kuriai vadovavo doc. A. Jakulis (deja, labai anksti – 1984 metais – miręs), sutelkė visus filologinių disciplinų dėstytojus. Doc. A. Jakulis buvo visų studijų programų įkvėpėjas ir organizatorius, todėl jo ne-tektis buvo didžiulis nuostolis lituanistikos raidai Klaipėdoje.

Neatsitiktinai šventiniai renginiai prasidėjo pirmojo litu-anistikos studijų Klaipėdoje organizatoriaus – doc. A. Jakulio pagerbimu. Jo, kaip žymaus mokslininko ir pedagogo, atmini-mui buvo atidaryta auditorija, kurios informacinė lentelė skel-bia: „Pirmojo lituanistikos katedros vedėjo doc. dr. Antano Jakulio auditorija-profesoriumas“. Fakulteto dekanas prof. R. Balsys visiems priminė ryškiausius doc. A. Jakulio gyvenimo ir mokslinės veiklos epizodus, padėkojo vardinės auditorijos interjero kūrėjams – UAB „Kerežis“ direktoriui A. Mėčiui ir dailininkui E. Žvaigždinui. Prisiminimais apie garbų moksli-ninką pasidalijo prof. A. Kaukienė ir doc. A. Žalys. Naujausius baltistikos leidinius pristatė Baltistikos centro direktorė doc. L. Petrošienė, profesorės A. Kaukienė ir D. Pakalniškienė.

Kitas šventės akcentas – nuotraukų parodos apie litua-nistikos kelią Klaipėdoje pristatymas. Nuo šiol HMF antrojo aukšto vestibiulyje galima susipažinti su fotografijomis, kurios primena keturis lituanistikos studijų dešimtmečius, o portretų galerijoje – lituanistikos pradininkai ir kiti ryškų pėdsaką pa-likę dėstytojai. Vakarop šventė persikėlė į Mažąją Aulą. Čia betarpiškoje atmosferoje toliau tęsėsi pokalbis apie lituanisti-kos praeitį ir šiandieną: apie tai pasakojo dokumentinio filmo epizodai, mintimis dalijosi absolventai, renginio dalyviai ir svečiai. Universiteto rektorius prof. habil. dr. V. Žulkus ir de-kanas prof. R. Balsys apdovanojo nusipelniusius lituanistikai fakulteto dėstytojus ir darbuotojus.

Dieną prieš jubiliejaus minėjimą vyko prof. P. Bielskio organizuotas absolventų spektaklių festivalis, o šventės metu dabartinių filologų režisierių bei mažųjų „Vorusnėlės“ daini-ninkų pasirodymas liudijo apie galimas gražias lituanistikos studijų perspektyvas Klaipėdoje. Žinoma, jeigu „aukščiau sė-dinčios galvos“ ko nors nepripainios...

Paminėtas lituanistikos keturiasdešimtmetis

Doc. A. Jakulio auditorijoje žvakes uždegė jo artimieji. A. Pelakausko nuotr.

Klaipėdos universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Jūrinio paveldo asociacija. Sutartimi abi šalys įsiparei-gojo vykdyti edukacinę programą „Senovinių medinių laivų rekonstrukcijos tradicijos naudojant tradicinius statybos me-todus“. Jūrinio paveldo asociacija KU studentams organizuos nuolatinius praktinius pažintinius senovinių laivų statymo ir rekonstrukcijos užsiėmimus – taip studentams bus perteikiami senųjų laivų statymo įgūdžiai.

Klaipėdos universitetas ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus iškilmingo pirmojo šiais mokslo metais Senato po-sėdžio metu pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Anot Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus doc. dr. Jono Genio, ši sutartis – tik formalumas, nes Klaipė-dos universitetas ir jo vadovaujamas muziejus glaudžiai ben-dradarbiauja jau beveik 20 metų.

3

(Atkelta iš 1 psl.)

EGLĖ JUREVIČIŪTĖ, INDRĖ TUMĖNAITĖRenginyje, kurio visi įvykiai buvo perkelti į filmavimo

aikštelę, netilo juokas ir plojimai. Visas komandas, susirinku-sius sirgalius ir mokytojus pasveikino KU studijų prorektorius prof. dr. Vaidutis Laurėnas ir charizmatiškoji vakaro vedėja, KU absolventė Laura Šakurskytė-Žilinskienė.

Į Mokomąjį teatrą sugužėjo net septynios moksleivių ko-mandos, palaikomos mokytojų ir entuziastingų sirgalių. Klai-pėdos universitete susirungė Hermano Zudermano, „Žaliakal-nio“, „Žemynos“, „Varpo“, Eduardo Balsio menų gimnazijos ir dvi „Ąžuolyno“ gimnazijos komandos.

Pirmoji užduotis – trumpas komandų prisistatymas. Kiek-viena komanda savo išradingumą reiškė savaip: vieni pasitelkė repą, kiti rodė filmuką apie savo mokyklą, treti sugalvojo prisi-statyti kalbėdami atbulai. Būta valiūkiškų šėlionių, baltojo hu-moro, meniškų prisistatymų. Hermano Zudermano gimnazijos komanda „Zudermaniečiai“ pademonstravo pui-kius šokio gebėjimus, „Žaliakalnio“ gimnazijos vaikinai atskleidė gyvenimo gatvėje ypatumus, „Ąžuolyno“ gimnazijos komanda „Juokučiai“ pristatė kiekvieno komandos nario gebėjimus, „Reklamos vaikai,“ atstovavę „Varpo“ gimna-zijai, sukūrė muzikinę skanduotę, kuria atkreipė dėmesį į vaikams skirtų reklamų turinį, o „Ąžuo-lyno“ gimnazijos komandos „Žali“ atbulas kal-bėjimas privertė visus pasijusti, tarsi jie daly-vautų Lietuvos talentų rinkimuose. Originalumu nenusileido Eduardo Balsio gimnazijos moksleiviai: jų pantomima pelnė daugiausiai publikos ovacijų. „Žemynos“ gimnazijos koman-da „Smartai“ sukūrė filmuką, kuriame sveikinimo žodį kon-kurso rengėjams ir dalyviams tarė pati gimnazijos direktorė. Norėdamos laimėti sumaniausių ir išradingiausių moksleivių titulą komandos turėjo paplušėti iš peties. Antroje užduoty-je moksleiviams teko be žodžių, pasitelkiant tik kūno kalbą, pavaizduoti įvairius daiktus, patarles, asmenybes ir procesus, susijusius su Klaipėdos universitetu.

Kadangi visas veiksmas vyko filmavimo aikštelėje, ku-rioje dalyvių emocijas ir išradingumą fiksavo tikra Klaipėdos universiteto televizijos filmavimo kamera ir žvitri operatoriaus akis, trečioji užduotis leido dalyviams išbandyti ir televizijos reklamos darbą. Per trumpą laiką jie turėjo kuo išradingiau įsiūlyti žiūrovams prekes. Dalyviai šmaikštavo, kad šiaudelis puikiai tinka tarpdančiams valyti, segtuvas puikiai apsaugo nuo

lietaus, o krepšys tiesiog būtinas daiktas kiekvienam studentui – jis puikiai tinka lektoriaus knygoms nešti. Šioje užduotyje geriausiai sekėsi „Žemynos“ gimnazijos moksleiviams. Greitą mąstymą ir fantaziją tikrino ketvirtoji užduotis. Paskutinioji rungtis dalyviams tapo nelengvu iššūkiu. Per minutę reikėjo atspėti kuo daugiau žodžių, kuriuos sumaniai, nevartodamas paslėpto žodžio šaknies, turėjo paaiškinti komandos draugas. Po gausybę emocijų sukėlusių ir nemažai jėgų pareikalavusių rungčių nugalėtojais tapo Eduardo Balsio menų gimnazijos moksleiviai. Iškilmingai skambant grupės „Queen“ dainai „We are the champions“ nugalėtojams buvo įteikti prizai: UAB „Fotopolis“ įsteigtas 400 litų vertės čekis fotografijos kursams, 100 litų čekis į „Apollo“ boulingą, 5 kvietimai pa-čiuožinėti ant „Akropolio“ ledo. Antrosios vietos nugalėtoja buvo paskelbta „Žemynos“ gimnazistų komanda. Ji buvo ap-dovanota 70 litų vertės kuponu apsilankyti „Apollo“ boulin-ge, kvietimais pačiuožinėti ant „Akropolio“ ledo, kvietimu į Klaipėdos universiteto botanikos sodą, Prekybos ir pramogų

centro „Akropolis“ ir KU atminimo dovanėlė-mis. Garbingą trečiąją vietą iškovojo „Ąžuolyno“ gimnazijos „Juokučių“ komanda. Jiems buvo įteiktas 50 litų vertės kuponas apsilankyti „Apol-lo“ boulinge, „Amberlife“ kompaktinė plokštelė „The music won‘t stop“, Klaipėdos universiteto ir „Akropolio“ įsteigti prizai. Ketvirtąja vieta džiau-gėsi Varpo gimnazijos „Reklamos vaikai“, penk-tieji liko antroji „Ažuolyno“ gimnazijos komanda,

šeštąją vietą užėmė H. Zudermano gimnazijos moksleiviai, o septintieji liko „Žaliakalnio“ gimnazijos vaikinai.

Pamiršti neliko ir salėje savo komandų palaikyti susirinkę mokytojai, sirgaliai ir žiūrovai. Kol garbinga komisija skaičia-vo balus, salėje vyko tikrų tikriausi chorų karai. Visi žiūrovai buvo suskirstyti į komandas ir varžėsi dėl balsingiausiųjų titu-lo. Kaip ir kiekviename smagiame renginyje, nugalėjo drau-gystė ir visi, kaip tikri lietuviai, smagiai užtraukė Marijono Mikutavičiaus dainą „Trys milijonai“. Pasak šio konkurso su-manytojos ir organizatorės Editos Vaškaitytės, renginio tiks-las buvo parodyti, kad Klaipėdos universitetas – linksmas ir moksleiviams atviras universitetas.

Lapkričio 24-ąją Klaipėdos universitete ir vėl šurmuliuos moksleiviai – jau antrą kartą organizuojamame renginyje „Klaipėdos mokyklų protų kovos“ bus siekiama išsiaiškin-ti, kurioje Klaipėdos miesto mokykloje mokosi protingiausi moksleiviai.

Protų mankštelė išradingiausiems ir sumaniausiems moksleiviams

Renginyje, kurio visi įvykiai buvo perkelti į filmavi-mo aikštelę, netilo juokas ir plojimai.

4KU laivų sezonas, atnešęs begalę

Pradžia – rugsėjo mėn. numeryjeSu „Odisėja“ teko parkeliauti iš Švedijos, Simrishamno

miesto į Klaipėdą. Buriavimo būta visokio – ir palankaus vėjo, ir štilio, ir nueinančios audros bangų. Ko gero, labiausiai įsimi-nė dvi akimirkos. Viena jų – kai per naktinę vachtą geriausiu palydovu tapo įspūdingo dydžio ir grožio pilnatis. Greitis buvo apie penkis mazgus ir vėjas vis rimo, o nakties tyla vis labiau susiliedavo su mėnulio šviesos taku. Ramūs pokalbiai, tylios dainos ir švelni bangų mūša – tada pajunti širdies džiaugsmą, kad esi čia ir dabar... Tačiau kita naktis buvo visiška prie-šingybė šiai nenusakomai ramybei. Bangos, plaunančios denį, laivo bortai, išnykstantys vandenyje, šlapios kojos, įsispyrusios kiek įmanoma tvirčiau į medines lauko grindeles, vos nulaikomas šturvalas ir jausmas, kurį jau-tėme mes, dvi merginos – lyg būtumėm pasau-lio užkariautojos, skrodžiančios per jūros pla-tybes. Didžiulė drąsa ir garsus juokas lydėjo mus namų kranto link. Didesnių ir mažesnių žygių dar būta su jachta „Odisėja“: net ir Stok-holmas pasiektas, Kuršių marios išmaišytos. Susipažinome su laivu ir kitą sezoną tikimės nukeliauti dar toliau ir patirti dar daugiau įspūdžių ne tik Bal-tijos jūroje.

„Brabander“ įgula – gražiausia, sportiškiausia ir viena iš greičiausių Europoje

Sutikti universiteto burlaivį „Brabander“ svečios šalies uoste jau nebe naujiena. Todėl Klaipėdos uoste matyti miesto pasididžiavimą – šventė. Apkeliauta daug, aplankyti gražiausi užsienio uostai, susipažinta su skirtingų tautų buriavimo tradi-cijomis ir visa tai – buriavimo mokymų ir lenktynių metu. Pir-mą kartą išėjus į jūrą studentų laukia išbandymai, kurių metu jie supranta buriavimo saugos svarbą.

„Plaukimas buvo labai šaunus, nes didžiąją kelionės dalį praleidome jūroje, o ne krante. Pripratome prie jūrinio ritmo – vachtų. Labiausiai įstrigęs įvykis iš plaukimo – pratybos „žmogus už borto“. Buvome skaitę instrukcijas, lyg ir žinojo-me, ką turėtume daryti, bet kai teko tai daryti netikėtai, pratybų metu mes visi buvome sutrikę, pamiršome viską. Tai, žinoma, buvo blogai, bet pamoka liko visam gyvenimui. Dabar jau-čiuosi tikrai žinanti, kaip reikia elgtis ir ką daryti taip nutikus“, – pasakoja Ieva.

Bene daugiausia dėmesio ir buriuotojų ištvermės reikalau-jantis sezono įvykis buvo dalyvavimas keliuose regatos „The Tall Ships Races 2011“ lenktyni-nių etapų. Savo įspūdžiais pasidalijo Gintaras Jankauskas, kuris su KU burlaiviu „Brabander“ plaukė net į kelias keliones:

„Kelionės „Brabander“ yra pamokančios, jų metu galima sužinoti daug naujų dalykų ir patirti gerų pojūčių, kurių niekur kitur nepa-tirsi. Pirmasis mano plaukimas buvo į Štetiną (Lenkija), taip pat plaukiau į Norvegiją. Kelio-nė buvo tiesiog nepakartojama. Buvome užsu-kę į daug uostų, pamatėme daug gražių vietų.

Nuplaukėme net į Lyse fiordą. Vėliau plaukėme į Stavange-rį, iš kur prasidėjo mūsų kelionė namo dalyvaujant „The Tall Ships Races 2011“ lenktyniniame etape Stavanger–Halmstad. Tada ir prasidėjo pats įdomumas. Iškart po starto plaukėme gana neblogai, buvo geras oras, vėjas palankus, bet silpnokas. Po truputį stūmėmės į priekį. Kitą dieną vėjas pasikeitė į mums nepalankų ir tada jau tekdavo dažniau keltis ir tvarkyti bures. Man šita kelionė labai patiko ir norėčiau tai dar ne vieną kartą pakartoti. Tai buvo nebloga praktika siekiant savo profesijos.“

Bene labiausiai KU burlaivis „Brabander“ pasižymėjo „The Culture 2011 Tall Ships” regatos lenktynėse ir miestų

Kartais denis dingsta iš po kojų ir visi griū-va žemėn ar nusirita į šonus. Tada greit

keliasi, griebia virvę ir vėl pagal komandą su

ja dirba.

5

šventėse. Regata startavo Klaipėdoje, kur tradiciniame įgulų parade „Brabander“ gavo geriausio laivo apdovanojimą (angl. „The Best Ship In A Crew Parade“).

Toliau viskas klostėsi štai taip:„Triukšmingai pasirodę Klaipėdoje, įgulų parade, regatos

dalyviai pradėjo kauptis laukiančiai kelionei, būsimoms lenk-tynėms. Prieš pat startą praūžusi vėtra teikė vilčių, kad vėjo turėsime visą kelionę. Starto dieną išsikėlę bures buvome pa-lydėti minios mojuojančių rankų. Tų žmonių gausa ir jausmas, kad esame palaikomi, teikė ryžto kovoti jūroje iš visų jėgų dėl geriausių rezultatų“, – pasakojo Andrius Šakalis.

„Nuaidėjus startui su nekantrumu vis laukdavome rezul-tatų. Gavę laivų koordinates jūrlapyje jau žymėdavome savo klasės laivus ir žiūrė-davome, kelinti esame mes. Rezultatų paskelbimas tik patvirtindavo mūsų spėji-mus. Smagumas prasidėjo, kai plaukiant į Turku prie

Gotlando nurimo vėjas. Stovime vietoje, o kartais net ir atgal pajudame. Vienu metu net apsuko laivą“, – įspūdžiais dalijosi Ramunė Aukštikalnytė.

„Radijo ryšiu nuolat bendravome su lenktynių kontrole ir su laivais, dalyvaujančiais regatoje. Vyraujantis štilis grasino tuo, kad iki savaitgalio nespėsime atplaukti į Turku uostą. Kai kurie laivai nusprendė pasitraukti iš lenktynių ir užvedė moto-rus. Didysis burlaivis „Sedov“ atsiliko taip toli, kad jo nebu-vo girdėti net per ryšio priemones. Mums patiems svarbiausia buvo aplenkti mūsų stipriausius priešininkus, B klasės laivus „De Galant“, „Johan Smith“ ir „Tecla“. Lenktynių organizato-riai kas keletą valandų skelbdavo visų laivų pozicijas lenkty-nėse“, – prisimena Andrius.

Perskaičiavus rezultatus „Brabanderis“ šiame etape savo klasėje buvo trečias.

„Ilgi vakarai, nuostabūs pasisėdėjimai kituose laivuose. Turėjau galimybę pamatyti laivo „Sedov“ vidų ir netgi įkopti į grotstiebo viršų. Svajonės pildosi! Pasibaigus visoms links-mybėms Turku mieste, atėjo laikas kelti bures į Gdynę. Vėl paradas, vėl startas ir vis tas pats jauduliukas, nes orai žadėjo vėjo“, – pasakoja Ramunė.

„Vėjas stiprėjo, o meteorologinė prognozė pranašavo 30 mazgų vėją ir bangas iki 3 metrų. Starto rytą jūra įsisiūbavo. Mūsų burlaivis kildavo ir vėl staigiai smigdavo į vandenį. Vaikščioti tapo sunku. Laivas dėl išskleistų burių buvo nuo-lat pasviręs ant šono. Visi realiai pradėjo suprasti „trijų taškų taisyklę“, kurios kapitonas buvo prisakęs griežtai laikytis. Pra-sidėjus lenktynėms vėjas tik stiprėjo. Su vėju atėjo ir lietus. Kai tik pradeda stipriau lyti, kaip tyčia reikia atlikti posūkio manevrą: skelbiamas burių avralas ir visi esantys laive privalo skubėti ant denio. Prie kai kurių virvių reikalingi net trys stip-rūs vyrai. Darbas tik komandinis. Kartais denis dingsta iš po kojų ir visi griūva žemėn ar nusirita į šonus. Tada greit keliasi, griebia virvę ir vėl pagal komandą su ja dirba. Tai kartojasi

keliskart, kol burės atsiduria savo vietoje“, – Andrius vėl iš-gyveno kelionę.

Ir tai dar ne viskas, kuo „Brabander“ įgula pasižymėjo. Buriavimo dvasia dvelkiančiame Gdynės mieste vykusiose sporto varžybose mūsų įgula tapo nugalėtoja ir parsivežė į na-mus didžiulę taurę. O grįžus namo juos pasitiko visada lau-kiantys ir mylintys žmonės: „Dabar pradėjau suprasti, kodėl jūrininkams savieji krantai yra patys gražiausi. Krante laukė jaudinantis susitikimas su draugais ir artimaisiais“, – sako An-drius.

Ko gero, jaunųjų buriuotojų įspūdžių galėtume prirašyti visą laikraštį, nes jie niekada nesibaigia, o tik dar karščiau ir vis su didesniu jauduliu yra pasakojami. Tad glaustai pertei-kiant pašnekovų mintis, etapas Turku–Gdynė pareikalavo daug jėgų ir ištvermės, tačiau viskas buvo įvertinta ir mūsų burlaivis „Brabander“ iškovojo antrąją vietą savo klasėje. Pa-sak pašnekovus pasiekusių gandų, kitų B klasės laivų įgulos neatlaikė jūros išdaigų ir juos pakirto jūrligė.

Labiausiai vasaros plaukimuose dalyvavusius studentus džiugina tai, kad didžiosios jūrinės valstybės pagaliau pradeda žiūrėti į Lietuvą kaip į jūrinę valstybę.

PARENGĖ SALOMĖJA SOVAITĖ

nuostabiausių įspūdžių ir laimėjimų (2 dalis)

„Dabar pradėjau suprasti, kodėl jūrinin-

kams savieji krantai yra patys gražiausi.”

Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Vladas Žulkus spalio 18 dieną Lietuvos mokslų akademijos visuotiniame susirinkime išrinktas tikruoju Lietuvos mokslų akademijos nariu. Sveikiname!

6Doc. Bronė Švitrienė: „Kol kvėpuoji, reikia judėti“

RŪTA JUOZAPAITYTĖEuropos vyrų krepšinio čempionato pertraukėlių

metu buvo neįmanoma nepastebėti dailiai besišypsančių ir minią žiūrovų linksminančių klaipėdiečių šokėjų. Merginos ir vienintelis grupės vaikinas taip traukė žiūrovų dėmesį, jog atgarsiai po jų pasirodymų netyla iki šių dienų. Pasidalyti komandos sėkmės paslaptimis mielai sutiko grupės įkūrėja, Klaipėdos universiteto Kūno kultūros katedros dėstytoja doc. Bronė Švitrienė.

– Jūsų pasirodymams žavesio suteikia sinchronišku-mas, sudėtingų akrobatinių elementų gausa. Kur slypi šokėjų išradingumo ir atletiškumo paslaptis?

– Tereikėjo patobulinti slaptą ginklą, į kurį aš labiausiai kreipiu dėmesį – įvairiapusiškumą. Šokyje turi būti ne vien kojos pakėlimas ar pas-triksėjimas, bet ir truputėlis akrobatikos. Žiūro-vams atsibosta tas pats stilius, todėl mes ieškome originalių sprendimų. Dar vienas svarbus dalykas – kontaktas su žiūrovais. Scenos atstovai sako: „Jei nėra kontakto su žiūrovais, tai spektaklis nepasisekė.“ To-dėl ir mums buvo labai svarbu užmegzti ryšį su aplinkiniais.

– Iš kur semiatės įkvėpimo ir choreografijos paslap-čių?

– Savose sultyse virti negalime. Patekus į tarptautinį lygį tenka į pagalbą pasitelkti Muzikinio teatro choreografus ar baigusius karjerą „Žuvėdros“ šokėjus. Pagalbininkų amplitu-dė yra labai plati, tačiau dažnai savo darbų jie net neatpažįsta, nes kurdami šokį ar šokdami žiūrime, kas tinka, kas ne. Daug ką keičiame.

– Dalyvaujant daugelyje renginių neįmanoma išvengti nesusipratimų. Kokius nuotykius patyrėte?

– Kartais repetuoti neleidžia galimybės, dėl to vėliau ir įvyksta nesusipratimų. Firminis mūsų pačių sugalvotas ele-mentas yra lindimas per krepšio tinklą. Vieną kartą tinklas buvo labai stangrus – matyt, naujas. Pro jį lindusi mergina ne-tikėtai įstrigo. Buvo baisu, kad ji neišlįs, pradėjome mąstyti, ką daryti, į kurią pusę jai lįsti, ieškoti pagalbos... Vis dėlto jai pavyko išsisukti, tačiau visa oda liko raudona, tarsi nudeginta.

Kitas įvykis buvo smagesnis. Kaip minėjau, palaikome kontaktą su žiūrovais. Ir, žinoma, nebėgame nuleidę akis, žiū-rime į gerbėjus ir su jais atsisveikiname. Per rungtynes viena

šokėja netyčia užkliuvo už talismano Amberio ir išgriuvo, kita šokėja to nepastebėjo ir taip pat pargriuvo... Galų gale susidarė didelė krūva par-virtusių šokėjų, kuri priminė vaikystės žaidimą „Spauskim sūrį“. Žiūrovai, tai pamatę, pradėjo dar stipriau ploti.

– Kokius dalykus ryškiausiai atsimenate iš šio Europos krepšinio čempionato?

– Labai malonu žinoti, jog išmokėme užsie-niečius tarti Klaipėdos vardą. Nepaprastai malo-

nu išgirsti skanduojamą savo miesto pavadinimą. Ilgai išliks žodžiais neapsakomos emocijos, kurios veržėsi per kraštus. Atsiminsiu ir įtampą, kurią puikiai ramina žiūrovų plojimai. Smagu, jog liekame atmintyje ir sulaukiame vis daugiau no-rinčiųjų šokti.

– Ko palinkėtumėte žmonėms, kurie neturi nieko ben-dro su šokiu?

- Kaip Kūno kultūros katedros docentė, dėstytoja, pata-riu jiems judėti. Merginoms visada kartoju, jog nepadės nei J. Statkevičiaus rūbai, nei geriausia kosmetika, jeigu kūnas nebus treniruotas. Nesakau, jog būtina užsiimti profesionaliu sportu, bet reikia judėti, propaguoti sveiką gyvenimo būdą ir nepasiduoti iki pat senatvės.

„Nepadės nei J. Statkevičiaus

rūbai, nei geriau-sia kosmetika,

jeigu kūnas nebus treniruotas...“

„Ilgai išliks žodžiais neapsakomos emocijos, kurios veržėsi per kraštus“, – prisiminimais iš Lietuvoje vykusio Europos vyrų krepšinio čempionato dalijosi doc. B. Švitrienė.

A. Pelakausko nuotr.

7

Laikraščio „Klaipėdos universitetas“ priedas 2011 m. spalis (Nr. 26)„Meno rate“ studentams pritrūko vienos nakties

URTĖ MILKINTAITĖTreč io jo „Meno ra to“ l iaupsės k la ipėd ieč ius

aplenkė. Klaipėdos universiteto studentų sąjungos (KUSS) organizuojamame alternatyvios mados festi-valyje pagrindinius prizus pelnė studenčių iš Vilniaus ir moksleivių iš Gargždų sukurtos rūbų kolekcijos.

Šių metų „Meno rato“ tema buvo „Madinga mokslo ben-druomenė“.

Pirmieji savo kolekcijas pristatė studentai. Klaipėdos valstybinės kolegijos pasirodyme „Mokslo aprengti“ modelių kostiumai simbolizavo šešis mokomuosius dalykus: dailę, bi-ologiją, matematiką, informatiką, literatūrą, geografiją. Pana-šia mintimi grįstą kolekciją prisatė ir Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) studentai. Kolekcijo-je buvo perteikti SMF specialybių ypatumai. „Mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs“, – ši patarlė tapo Sveikatos mokslų fakulteto kolekcijos ašimi. Savotiškai mokslo bendruomenę interpretavo KU humanitarai – jų kolekcija „Žvaigždynų ben-druomenė“ vaizdavo dvylika Zodiako ženklų. Registracijos anketoje šį pasirinkimą jie pagrindė mintimi: „Visi žmonės yra skirtingi, bet visi priklauso vienai bendruomenei.“

Deja, nė vienai studentų kurtai kolekcijai nebuvo skirta nei antroji, nei trečioji vietos – po dvi trečiąsias ir antrąsias vietas gavo moksleiviai. Geriausia studentų kolekcija už vien-tisumą ir kruopštų darbą buvo apdovanota „Spalvų paletė“. Ją rengė sesės Inga ir Toma Rusinaitės. Inga mokosi Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, o Toma – Vilniaus Gedimino technikos universitete. Drabužius iš spalvotų žiedelių, prime-nančių Kalėdinę girliandą, bet padarytą ne iš popieriaus, o iš siūlų, merginos kūrė pusę metų.

Kompetentingai komisijai – Sonatai Žižienei, Daivai Lo-žytei, Andriui Pelakauskui ir Raimundui Petreikiui – nebuvo lengva apsispręsti. Ilgai kurti moksleivių ir per keletą dienų suklijuoti studentų darbai buvo nelygiaverčiai. Apsisprendi-mo kančias truputį palengvino tai, jog už savo favoritus galėjo balsuoti ir publika. Tarp moksleivių antrąsias vietas pasidalijo kolekcijos „Dieduko sapnas“ ir „Šiandien yra vakar“, o trečią-sias – „Nuo kuprinės iki...“ ir „Balance“.

Pirmakursių krikštynos ir „KU party NENORMALIAI“IEVA AUGYTĖVisur ir visada yra naujokų. Šiemet jų kaip reikiant

prigužėjo į Klaipėdos universitetą (KU). Pavadinti „fuksais“, n ičnieko nenutuokdami apie nerašytas taisykles ir studentavimo vingrybes, jie mėgino, kaip oficialūs KU studentai, patys kibti į studijas. Bet be krikšto, be ilgos kelionės per įvairias istorines epo-chas „fuksai“ dar negalėjo vadintis tikrais studentais. Tačiau taip buvo tik iki spalio 6 dienos.

Dabar didelė dalis „fuksų“ jau yra oficialūs KU studentai, laiko mašina įveikę bene visus istorinius etapus ir begalę už-duočių. O tas ilgas kelias, norint tapti tikru studentu, prasidėjo nuo simbolinio patrankos šūvio Universiteto kiemelyje. Nuo to momento visos „fuksų“ grupės buvo sulipintos lipnia juosta ir išsiųstos ieškoti laimės, o tiksliau – sekti užuominomis ir eiti ten, kur laukė užduotys. Apsilankyti teko visur: skersai ir išilgai išvaikščioti Klaipėdos senamiestį, Skulptūrų parke per-sikelti į akmens amžių ir pasimokyti medžioklės ypatumų, kad studijuojant niekuomet nepritrūktų maisto.

Skvere prie burlaivio „Meridianas“ nukeliauta į Antikos laikus, kai žmonėms iki pilnos laimės užteko duonos ir žaidi-mų. O „fuksai“, kaip tikri Antikos herojai, bandė savo ištver-mę kvapams ir skoniui. Tokios ištvermės tikrai reikia kiekvie-nam studentui, juk ne veltui yra sakoma – nėra to blogo, ko... nesuvalgytų studentas.

Šalia Jono kalnelio buvo įsikūrusi ateities komanda, kuri burdama vandeniu ir miltais padėjo „fuksams“ nusikelti į ateitį ir pamatyti, kas bus po to, o galbūt po metų, o gal ir kitame gyvenime. Piliavietėje klestėjo Viduramžiai – raganų ir riterių laikai, kai alchemikai ieškojo gyvenimo eliksyro, o vandenį vertė vynu. Netoli „Švyturio menų doko“ linksminosi sovie-tinių laikų žmonės, kurie po dainų ir šokių išmokė „fuksus“ žaisti rusišką ruletę, o ištroškusius vaišino gėrimais. Teatro aikštėje „fuksai“ nardė laiko tėkmėje: ieškojo užuominų, spė-liojo, kas jose pavaizduota. Lietuvininkų aikštėje buvo įsikūrę naciai.

Nusiprausę krikšto ženklus ir kukliai papietavę, „fuksai“ vakare rinkosi į grandiozinį „KU party nenormaliai“ su „G&G Sindikatu“, „INTRO“ ir „Studentėmis“, kur šėlo iš paskutinių-jų likusių jėgų (o jų dar buvo pakankamai!) iki ryto.

8

KUSS, jausdama Baltijos vėjų ir smėlio kopų natas,nusprendė, jog šeštojo konkurso tema –

„SOLO 2011-Jūros dvasia“!Nesupranti, apie ką mes čia? Tuomet skaityk įdėmiai.

„SOLO“ – tai muzikinis projektas, skirtas Lietuvos muzikuo-jančiam ir menine veikla užsiimančiam jaunimui. Jame gali dalyvauti dainuojantys ir įvairiais muzikiniais instrumentais grojantys jaunuoliai (nuo 14 iki 29 metų).

Konkursą sudarys 2 etapai: pusfinalis ir finalinis koncer-tas. Pusfinalio metu komisija atrinks geriausiai pasirodžiusius muzikantus. Finalinio koncerto metu bus išrinkti geriausiai atskirose srityse pasirodę jaunieji talentai (vokalinės, instru-mentinės muzikos atlikėjai ir geriausiai pasirodžiusios gru-pės). Taip pat bus išrinkti ir žiūrovų simpatijas pelnę atlikėjai.

Dalyviai turės atlikti du kūrinius: pirmasis pasirinktinai savo nuožiūra, o antrasis kūrinys – jūrine tematika.

Anketą ir platesnę informaciją rasite www.kuss.ltPusfinalis vyks lapkričio 18 d. klube „Roxy“

(Priestočio g. 9, Klaipėda).

KU naujų mokslo metų pradžia naujokų ir senbuvių akimisVITALIJA BUTKUTĖVisiems Klaipėdos universiteto studentams prasi-

dėjo nelengvos dienos – vos tik spėjus apšilti kojas, atskubėjo nenuorama spalis, pateikdamas ir daugybę naujų išbandymų. Bet svajoti tai tikrai netrukdo. Įro-dymas – savo siekiais nebijoję pasidalyti studentai.

Kineziterapiją studijuojanti pirmakursė Raminta pasako-jo, kad šią specialybę pasirinko todėl, kad jau ne vienerius me-tus jaučia didelę simpatiją ne tik pačiai sričiai, bet ir puikiai ją išmanantiems specialistams. Raminta nesuabejojusi pridūrė: norint tapti geru specialistu, reikia mokėti bendrauti ir bendra-darbiauti – tik taip pasiekiama pačių geriausių rezultatų. Bai-gusi studijas Raminta, kaip dauguma studentų, ketina ieškoti darbo ir tobulinti kvalifikaciją.

Ketvirto kurso studentės Aušra ir Edita su šypsenomis

prisimena pirmuosius savo studijų metus. Būsimai istorikei Aušrai pirmieji žingsniai buvo sunkūs: nauja aplinka, mo-kymo programa, nauji žmonės... Bet praėjus pusei metų nuo studijų pradžios ji jau galėjo vadintis tikra studente – dingo pirmakursiams būdingas stiklinių akių žvilgsnis, ji ėmė siek-ti ir tolesnių, sunkiu darbu gaunamų rezultatų: nemokamo mokslo, dalyvavimo mainų programoje, kuri padėjo praplėsti ribotą akiratį ir išmokti gyventi savarankiškai. Tačiau Aušra, paklausta apie tolesnius planus, atsakė, kad likti Lietuvoje ne-ketina – jos laukia Olandija.

Paklaustos, ko norėtų palinkėti kitiems, abi paskutinio kurso studentės sutarė, kad svarbiausia – būti linksmiems, draugiškiems, nieko nebijoti, džiaugtis ir sėkmingai užbaigti pradėtas studijas, o tolesnis gyvenimas priklauso tik nuo pačių studentų pastangų.

9

Kiekvieną šeštadienio rytą Lietuvos studentus žadina laida “Universitetai.lt”! Laidoje Jūsų laukia akademinių naujienų apžvalga, sporto rezultatai,

visos Lietuvos universitetų svarbiausi savaitės įvykiai, daug naudingos informacijos ir, žinoma, studentiškos linksmybės!

Laida „Universitetai.lt“ – kiekvieną šeštadienį 9 val. 20 min. per televiziją TV6!www.facebook.com/Universitetai.lt

Nemokamos magistro studijos –sėkmės ar darbo rezultatas?

URTĖ MILKINTAITĖŠių metų birželio mėnesį Klaipėdos universitetas

buvo paskelbtas kaip nelegaliai vykdantis konkursą magistrantūros studijose ir taip pažeidžiantis Mokslo ir studijų įstatymą. Po ilgų diskusijų bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio paaiškėjo, jog įstatymas tiksliai nėra apibrėžęs antrosios pakopos studijų vykdymo tvarkos. Tad teisė apsispręsti – vykdyti konkursą ar nevykdyti – yra paliekama universitetui. Rugsėjo 30 dieną vykusiame KU Senato posėdyje buvo nuspręsta konkursą tęsti.

Iki šio Senato posėdžio studentai buvo kviečiami išsaky-ti savo nuomonę viešojoje diskusijoje „Magistrantų rotacija (konkursas)“. Jums pateikiame labiausiai diskusiją užvedusius pasisakymus.

Studijų prorektorius prof. dr. Vaidutis Laurėnas:– Sprendimas vykdyti magistrantų konkursą buvo priim-

tas kartu – universiteto administracijos ir Studentų sąjungos 2009 metais. Įstatymą mes nagrinėjome ir neradome nieko, kas tai daryti draustų. Kol mes šią vasarą krimtomės, ar teisin-gai pasielgėme, paaiškėjo, jog tais pačiais metais Konstitucinis teismas išleido įstatymo paaiškinimą tiems, kurie jį skaito taip, kaip nori. Čia buvo parašyta: studentų žinios yra vertinamos reguliariai tam, kad būtų galima nustatyti, kas mokosi gerai. Besimokantiesiems gerai Konstitucija suteikia teisę studijuoti nemokamai. Tai kaip įvykdyti šitą teisingumą ir nustatyti, kas yra gerai, jei magistrantūros studijose konkursas vykti netu-rėtų?

Bet taip jau įvyko, kad švietimo ir mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė pasakė: konkursas magistrantūros studijose negali būti vykdomas, mat Seimo nariai taip susitarė. Parody-kit man tą susitarimą – jo nėra. Kad kitos aukštosios mokyklos vykdė ar nevykdė konkurso – man nėra svarbu. Nepriklausau tai kategorijai žmonių, kurie dėl kompanijos eina kartis.

Tokiame kontekste gimė mūsų mintis, kad akademiškai sąžininga, įstatymų atžvilgiu įstatymiška ir galų gale konstitu-ciška, jog studentas būtų vertinamas: gerai ar blogai mokosi, turi už mokslą mokėti ar gali studijuoti nemokamai.

O dabar pakalbėkime apie visuomeninės nuomonės da-lykus. Dalis jūsų, dar didesnė dalis valdžios žmonių ir pusė žiniasklaidos įsitikinę, kad šis sprendimas atneša finansinę naudą KU biudžetui. Universitetui visiškai tas pats, ar jūs trise mokat, ar kiti trys studentai moka už mokslą – pinigėliai tie patys.

Jūrų technikos fakulteto dekanėdoc. dr. Rima Mickevičienė:– Mūsų fakultete po sesijos valstybės finansuojamos vie-

tos netenka tikrai nedaug studentų – iki dešimt. Jei toks žmo-gus pateikia papildomos informacijos apie savo padėtį – at-leidžiame nuo mokesčio arba jį sumažiname. Aš pati esu už konkursą, nes jis motyvuoja studentus. Juolab, kad retas iš

mūsų magistrantų nedirba. Nors šios studijos yra dieninės, or-ganizuojame paskaitas nuo penktos valandos tam, kad jie ga-lėtų dieną dirbti, o vakare lankyti paskaitas.

Sveikatos mokslų fakulteto rekreacijos ir turizmo vadybos I kurso magistrantė:

– Įstojau į valstybės finansuojamą vietą. Jei būčiau įstojusi į mokamą vietą – nestudijuočiau, nes tai būtų per brangu. Šiuo metu mano motyvacija mokytis nėra pagrįsta tuo, kad man rei-kės arba nereikės mokėti už studijas. Ateinu į magistrantūros studijas žinių, ir jei aš gausiu 8, o ne 10, tai nereiškia, kad žinau mažiau. O jei konkurso metu man pritrūks mažo balelio, aš būsiu priversta studijas mesti. Į mūsų specialybę buvo įstoję 11 žmonių ir tie, kurie sužinojo, kad jiems reikės mokėti, stu-dijas metė. Tie, kurie mokėti sutiko, aiškiai pasakė, jog jiems labiau nei žinios yra reikalingas „popieriukas“.

Bakalauro studijų metu taip pat reikėtų galvoti apie ateitį ir stengtis. Konkurso aš nepalaikau. Gavusi šią vietą norėčiau joje ir pasilikti.

Socialinių mokslų fakulteto, politikos mokslų IV kurso bakalaurantas:

– Planuoju stoti į magistro studijas, bet dabar tiksliai ži-nau, jog įstosiu tik į mokamą vietą. Bet aš esu suinteresuotas mokytis ne dėl „popieriuko“, o dėl žinių. Ir tikiuosi, kad po pusmečio arba metų turėsiu galimybę patekti į nemokamą vie-tą. Konkursą aš palaikau.

Jūrų technikos fakulteto II kurso magistrantė:– Manau, kad viskas tik gerėja, jei konkursas vyksta. Gy-

venimas toks ir yra, jog tu privalai nuolatos stengtis, tobulėti. Nuo pirmos klasės moksleiviams yra sakoma, jog pažymiai yra jų atlyginimas. Lygiai taip pat ir darbe: jei jį gavai, tai ne-reiškia, jog turėsi sėdėti ir nieko nedaryti. Nedirbsi – būsi iš-mestas arba gausi mažesnį atlyginimą.

Žinoma, įtampa grupėje yra, tai patvirtina ir patys dėsty-tojai. Žinau tokių atvejų, kai dėstytojai net nevertindami žinių nemokamai studijuojančiam studentui parašo aukštesnį balą nei mokančiam už mokslą. Tad būkit ramūs, neiškrisit. Kaip bebūtų, aš už magistrantų konkursą.

Diskusijos metu išsakyta įvairių nuomonių, tačiau sprendimas nepriimtas. KUSS nuotr.

10Privalomas finansinės disciplinos įvadas

visų specialybių „fuksams“Nors pinigų trūkumas yra dažnas studento palydovas,

tačiau išradingumas ir keli patarimai pirmakursiams padės, kad balkone sustatyti tušti alaus buteliai ne-taptų vieninteliu jūsų studijų metais sukauptu indėliu.

„Barakai“, tetos ir kurso komunosBene pigiausias būstas studentui gyventi – bendrabutis.

Čia ne tik nuolat būsite apsupti kitų studentų, bet ir pajusite finansinę naudą: už visas komunalines paslaugas mokamas fiksuotas mokestis. Jei planuojate nuomotis būstą su bendra-mokslių ar draugų kompanija, nepamirškite paklausti, kiek kainuoja šildymas žiemą, nes kainos už to paties ploto būstą gali būti labai skirtingos.

Trys lovos ir trys virduliaiApsidairykite ir sutarkite su būsimais

kambario draugais, kokių daiktų reikės, nes bute ar bendrabučio kambaryje lovų reikės visiems, o štai du plaukų džiovintuvai ar trys elektriniai virduliai nėra būtini. Aptar-kite, kas kokius daiktus turi ir gali atsivežti, ką teks pirkti. Gyvenimas su draugais nebus toks pat, kaip su tėvais, nes niekas už jus pačius nepagamins valgio, neišneš šiukšlių ir neplaus grindų. Pasidalytos vakarienės bulvės stiprina draugystę, bet, kad nejaustumėte kaltės eilinį kartą naktį nupjovę „kambarioko“ dešros galą, sutarkite ne tik dėl namų ruošos tvarkaraščio, bet ir dėl bendrų pirkinių ar iš-laidų pasidalijimo.

Stipendija, lengvatos ir disciplinaNepamirškite, kad pirmąjį studijų semestrą beveik niekas

negauna stipendijų, nes jos skiriamos pagal studijų rezultatus. Skatinamųjų stipendijų nėra skiriama daug, o jų dydį nustato kiekviena aukštoji mokykla atskirai. Dėl stipendijos, žinoma,

verta pasistengti, tačiau ne ji turėtų būti pagrindinė paskata ge-rai mokytis. Studentai, kurių šeimos turi itin ribotas galimybes padėti finansiškai, turi teisę į socialinę stipendiją. Klaipėdos universitetas sudaro galimybes įmokas už studijas išskaidyti per visą semestrą. Nepražiopsokite galimybės susigrąžinti gy-ventojų pajamų mokesčio lengvatą už mokslą. Priminkite apie tai tėvams pavasarį, prasidėjus pajamų deklaravimui – juk tai gali būti puiki pradžia kito semestro įmokai.

Išlaidų disciplina yra aktuali ypač tiems, kurie su mokslo metais aukštojoje mokykloje prisiima finansinių įsipareigoji-

mų. Pradelsti mokėjimai gresia ne tik pri-skaičiuotais delspinigiais, bet ir sugadinta kredito istorija, galinčia sutrukdyti ateityje pasiskolinti studijoms, automobiliui ar būs-tui.

100 draugų ir 100 litųJei atvykai į svetimą miestą, kuriame

galbūt nestudijuoja nė vienas tavo draugas, pirmiausia sutaupysi susidraugavęs. Antra-kursiai ir ilgiau studentišką gyvenimą pa-žįstantieji mielai pasidalys savo patirtimi: kur pigiau atsišviesti knygą, kur skaniai, pigiai ir stipriai pavalgyti, ko tikėtis iš dės-

tytojų, kaip geriau pasiruošti paskaitoms, galų gale, kur buria-si studentai, kai kišenėse švilpia vėjai. Jei negyveni tundroje arba nuolat važinėji ne vienas, automobilis padės sutaupyti. Miestuose, kur viešojo miesto transporto tinklas gana gerai su-tvarkytas, o dieninių skyrių studentams taikomos nuolaidos, išlaidas automobilio degalams, remontui ir stovėjimui galima lengvai paversti kitu studentiško gyvenimo gėriu.

Be to, labai sveika ir taupi transporto priemonė yra dvira-tis. Kai kurie tai supranta tik pabaigę universitetus.

Pasidalytos vakarienės bul-vės stiprina draugystę, bet,

kad nejaustumėte kaltės eilinį kartą naktį nupjovę

„kambarioko“ dešros galą, sutarkite ne tik dėl namų ruošos tvarkaraščio, bet ir dėl bendrų pirkinių ar

išlaidų pasidalijimo.

11KU sportininkų pasiekimai

DOC. DR. GENOVAITĖ AVIŽONIENĖImtynės Stambule (Turkija) vykusiose pasaulio imtynių čempiona-

to laisvųjų imtynių varžybose Klaipėdos universiteto Pedago-gikos fakulteto ketvirto kurso studentas Šarūnas Jurčys (svorio kategorija iki 55 kg), pirmojoje kovoje įveikęs Čado atstovą Helą Herę (Hel Here), bet aštuntfinalyje pralaimėjęs kubiečiui Frankui Čanizui Markesui (Frank Chanizo Marquez), užėmė keturioliktą vietą. Šioje svorio kategorijoje kovojo 45 imty-nininkai. 1–6 vietas kiekvienoje svorio kategorijoje užėmę sportininkai pelnė kelialapius į 2012 metų Londono olimpines žaidynes.

Po pasaulio čempionato Turkijoje Šarūnas Jurčys dalyva-vo Izraelyje vykusiame tarptautiniame laisvųjų imtynių turny-re, skirtame Izraelio sportininkams, žuvusiems nuo teroristų 1972 metais per Miuncheno olimpines žaidynes atminti, ir ten iškovojo sidabro medalį. Turnyre kovojo 112 atletų iš Balta-rusijos, Bulgarijos, Čekijos, Izraelio, Latvijos, Slovakijos, Vo-kietijos ir Lietuvos.

Karatė kiokušinLietuvos sostinėje vyko karatė kiokušin Europos jaunimo

čempionatas, kuriame rungtyniavo 212 sportininkų iš 25 Eu-ropos karatė rinktinių. KU kūno kultūros ir sporto pedagogi-kos pirmo kurso studentas Arnoldas Stanius užėmė 5–8 vietą. Jis laimėjo dvi kovas, o trečioje negalėjo dalyvauti, nes patyrė traumą.

„Arnoldas atskleidė stulbinantį charakterį. Per antrosios kovos pratęsimą jam lūžo kojos nykštys, tačiau šlubčiodamas jis dar sugebėjo įveikti varžovą iš Belgijos ir patekti į ketvirtfi-nalį“, – auklėtinį gyrė Lukas Kubilius. Dėl traumos gydytojas A. Staniui neleido kovoti ketvirtfinalyje. Jis buvo realus pre-tendentas laimėti medalį.

Kuršėnuose vyko Lietuvos karatė kiokušin jaunimo čem-pionatas. Jame sportininkai varžėsi ne tik dėl prizų, bet ir dėl kelialapių į Europos karatė kiokušin jaunimo (studentų) čem-pionatą, kuris gruodžio 2–3 dienomis vyks Vroclave (Lenki-ja). Svorio kategorijoje daugiau nei 85 kg čempionu tapo KU Jūrų technikos fakulteto studentas Egidijus Stanaitis, po atkak-lių ir įnirtingų kovų įveikęs visus savo varžovus. Čempionato bronzos medaliu pasipuošė KU SMF ekonomiką studijuojan-

tis Tomas Struopus (svorio kategorija – 85 kg).KrepšinisLietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) prezidentas

Rimantas Cibauskas krepšininkus, trenerius ir visą akademinę bendruomenę sveikina su 14-ojo LSKL sezono startu.

Pirmose varžybose KU krepšininkai namuose be didesnio vargo 20 taškų skirtumu (79:59) palaužė Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentus. Prie KU ekipos pergalės daugiausiai prisidėjo Mindaugas Norvaiša, pelnęs 16 taškų. 12 tšk. pridėjo Julius Kazakauskas, 11 tšk. – Modestas Kumpys. Kitose rungtynėse Klaipėdos universiteto krepšininkai 84:81 pralaimėjo Lietuvos kūno kultūros akademijos studentams.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO SPORTO KLUBAS KVIEČIA SPORTUOTI

Dėl treniruočių kreiptis:STALO TENISAS:Simonas Gedvilas, tel. 8 605 27 892TINKLINIS: merginos, vaikinaiOksana Jolkina, tel. 8 684 02 387 KREPŠINIS: merginos, vaikinaiDaiva Drungilienė, tel. 8 657 97 228FUTBOLAS: Marius Komovas, tel. 8 687 27 433AKADEMINIS IRKLAVIMAS:Tadas Katliorius, tel. 8 681 20 150

Kitų sporto šakų sportininkus, įstojusius į pirmą kursą, prašome registruotis tel. 8 698 00 517 arba

el. p. genovaite.avizoniene@vlvk.lt

SPORTAS

Imtynininkas Š. Jurčys Izraelyje iškovojo sidabro medalį.KU Sporto klubo nuotr.

12Pedagogų iš Turkijos vizitas Menų fakultete

DOC. JŪRATĖ KAROSAITĖGražus kūrybinis bendradarbiavimas sieja Klaipė-

dos universiteto Menų fakultetą ir Cukurovo univer-siteto Valstybinę konservatoriją Adanoje (Turkija). Pasirašius „Erasmus“ mobilumo sutartį , nuo 2005 metų šeši Cukurovo universiteto pedagogai viešėjo KU Menų fakultete, o aštuoni MF pedagogai dėstė, skaitė viešas paskaitas ir koncertavo Turkijoje. Per šį laikotarpį net devyniolika turkų studentų studijavo KU Menų fakultete, o penkiolika jų 2006–2008 m. da-lyvavo tarptautiniame „Erasmus“ intensyvių studijų projekte „Mustufe“.

Šių metų rugsėjo 11–17 dienomis KU Menų fakultete lankėsi keturi pedagogai iš Adanos: Cukurovo universiteto Valstybinės konservatorijos direktorius prof. dr. Ahmet Hilmi Yucel, operos režisierė doc. Vania Batchvarova, dainininkas doc. dr. Mustafa Bayik ir choro vadovas Oguz Ozturk. Tur-kų pedagogų viešnagė buvo itin sėkminga. Doc. dr. Mustafa Bayik MF Koncertų salėje skaitė paskaitą studentams ir dės-tytojams apie turkų operos kelią. Akompanuojant doc. Vaniai Batchvarovai, jis atliko ir keletą turkų kompozitorių vokalinių kūrinių. Pedagogai iš Adanos diskutavo su kolegomis iš KU MF studijų programų ir studentų rengimo klausimais, lankėsi Dainavimo katedros individualiuose užsiėmimuose, klausėsi choro studijos repeticijos, susižavėję stebėjo sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ pasirodymą.

Vizito KU metu Cukurovo universiteto Valstybinė kon-servatorija užmezgė bendradarbiavimo ryšius su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru. 2012 m. pavasarį dviem turkų

studentams Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras suteiks galimybę debiutuoti G. Verdi operoje „Traviata“ atliekant pa-grindinius Violetos ir Alfredo vaidmenis.

Atsisveikindamas konservatorijos direktorius prof. dr. Ahmet Hilmi Yucel sakė, kad turkų studentai ir dėstytojai nekantriai lauks kito vizito į Klaipėdą: nepaisant to, kad Cu-kurovo universiteto Valstybinė konservatorija Adanoje yra pasirašiusi daug „Erasmus“ mobilumo sutarčių su įvairių ša-lių aukštosiomis muzikos mokyklomis, tačiau maloniausias, šilčiausias ir kūrybingiausias bendradarbiavimas juos sieja su KU Menų fakultetu.

Anot muzikantų iš Turkijos, maloniausias ir kūrybingiausias bendradarbiavimas juos sieja su Klaipėda.

MF nuotr.

Kad svarbūs sumanymai būtų sėkmingi!

Kad visad pavyktų pradėti darbai!

Kad brangūs Jums žmonės būtų laimingi!

Draugams atviri būtų Jūsų namai!

Jėgų – kad nestigtų!Širdies – kad neslėgtų!

Kad visad ir viskas Jums būtų gerai!

Šilčiausi sveikinimai prof. S. Idzelevičienei jubiliejaus proga nuo

Sportinių šokių katedros

Vasaros viduryje Menų fakulteto dekanas, Liaudies muzikos katedros vedėjas,

profesoriusVYTAUTAS TETENSKAS

šventė garbingą 60-ties metų jubiliejų. Nuoširdžiai

sveikiname jubiliatą, linkime neišsenkančios kūrybinės

energijos, puikios sveikatos, svarbių laimėjimų ir bran-džių darbų mūsų Fakulteto,

Universiteto ir Lietuvos labui.

Menų fakulteto bendruomenė

Klaipėdos universitete lankėsi naujasis Vokietijos am-basadorius Lietuvoje Matiasas Miulmenštėdtas (Matthias Mülmenstädt) su žmona. Ambasadorius domėjosi Klaipėdos universiteto istorija, studijomis, mokslinių tyrimų sritimis.

Vokietijos ambasadoriui Klaipėdos universitete buvo aprodytas Studentų mieste-lis, Pedagogikos fakultetas, kur anksčiau veikė Karališ-koji mokytojų seminarija, KU Menų fakultetas. Vokie-tijos ambasadorius Matiasas Miulmenštėdtas šias parei-gas eina antrą mėnesį.

Klaipėdos universitete lankėsi svečiai iš Jungtinių Ame-rikos Valstijų: Jonathanas Bergeris, JAV ambasadorės pata-rėjas kultūrai, švietimui ir žiniasklaidai, ir Steve‘as Feinbergas iš Holokausto memorialinio muziejaus Vašingtone. Atvyko ir Markas Zingeris, Vilniaus valstybinio žydų Gaono muziejaus direktorius.

Svečiai su KU rektoriumi prof. habil. dr. Vladu Žulkumi ir Istorijos katedros vedėju prof. Vygantu Vareikiu ap-tarė holokausto temą. Šiuo metu vyksta mokymai uni-versitetų dėstytojams Vilniu-je, Kaune ir Šiauliuose.

13Slaugos katedrai – 10 metų

PROF. GERIULDAS ŽILIUKASŠiais metais Klaipėdos univers i te to Sveikatos

mokslų fakulteto (SvMF) Slaugos katedrai nuo įkūri-mo pradžios sukanka 10 metų. Pagrindinis katedros studijų t ikslas išlieka Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai parengti aukštos kvalifikacijos universitetinio išsilavinimo slaugytojus.

Slaugos katedros dešimtmečio proga buvo suorganizuota tarptautinė konferencija „Slaugos mokslas ir menas: pagrindi-niai aspektai“. Konferencijos metu veikė akušerijos problemų, klinikinių slaugos aspektų, slaugos vadybos, metodologinių ir etikos, slaugos mokymo klausimų sekcijos.

Slaugos mokslo plėtros kryptys atitinka ES sveikatos mokslinių tyrimų prioritetus ir Lietuvos slaugos mokslo plėto-tę. Kalbant apie slaugos praktiką reikia pabrėžti, kad slaugyto-jų veikloje pradėjo dominuoti sveikatos išsaugojimo ir ugdy-mo tikslai. Slaugos specialistas pagal profesinės kvalifikacijos ir veiklos srities poreikius įgyja vis daugiau ne tik profesinių įgūdžių, bet ir psichologinių, socialinių, pedagoginių ir vady-bos žinių.

Žvelgiant į perspektyvą ir ją siejant su katedros veikla, pasakytina, kad pokyčiai tiek slaugos moksle, tiek ir slaugos praktikoje vis dėlto yra būtini. LR Mokslo ir studijų įstatyme išlieka nuostata, kad šalies universitetuose turėtų būti steigia-ma slaugos mokslo doktorantūra, teikiami mokslo laipsniai ir žymima diplomuose. Slaugos, kaip ir kitų profesijų, magistro laipsnį teikia tik universitetai. Problema yra ta, kad Lietuvos mokslo politika nėra orientuota į ES mokslinių tyrimų kryp-

tis, susijusias su biomedicinos mokslo srities, tokių sveikatos mokslų krypčių, kaip visuomenės sveikata ir slauga, plėtra. Nepakankamai kreipiamas dėmesys į sveikatos priežiūros pa-slaugų optimizavimo mokslinius tyrimus, kurie yra vienos iš trijų ES 7BP (Bendrosios programos) pagrindinių krypčių.

Tačiau problemos yra sprendžiamos. Šiuo metu Slau-gos katedros darbuotojai Natalja Istomina, Vilma Aleksan-drovienė ir Indrė Brasaitė vykdo tarptautinį plėtros projektą „COHAB“. Projektas naudingas Klaipėdos universitetui, nes jo esmė yra dėstytojų ir studentų ryšių užmezgimas, aukštojo mokslo koordinavimas ir integravimas į darbo rinką Pietų Bal-tijos regione. Vienas iš projekto tikslų – įrengti aukštos tech-nologijos mokymo klasę ir tam numatyta skirti 20 000 eurų iš projekto lėšų.

Okeanografai – jau 10 metų kartu su Jumis!TOMA MINGĖLAITĖKlaipėdos universi teto Gamtos ir matematikos

mokslų fakulteto Geofizinių mokslų katedra organizavo renginių ciklą „Okeanografija Jums“, skirtą Geofizinių mokslų katedros įkūrimo 10-mečiui paminėti.

Rugsėjo pabaigoje vyko tarptautiniai kursai „Krantų aplinkosauga, prevencijos metodai“, kuriuose paskaitas skaitė žinomiausi okeanologijos mokslininkai, atstovaujantys visoms Baltijos šalims. Rugsėjo 19 dieną vyko konferencija „Okeano-grafija Jums“: visą dieną veikė Gamtos muziejaus ekspozicijų paroda, universiteto Studentų miestelyje šurmuliavo smagūs ir šmaikštūs studentų pasirodymai, laive „Venus“ buvo sureng-ta nuotaikinga šventinė popietė „Gintarinis spindesys ir Jūros dvasia“. Renginiai buvo skirti visiems, mylintiems jūrą, okea-nografiją, norintiems pasidalyti patirtimi ir prisiminimais apie dienas, praleistas kartu.

Buvęs studentas Edvardas Valaitis:Jei mes gyvenimą ir mokslą palygintumėm su vandenynu,

galėtumėm sakyti, kad studentai, pasirinkę mokslą – maži la-šeliai, iš kurių formuojasi upokšniai ir upeliai. Laikui bėgant jie tobulėja ir tampa srauniom galingom upėm, bet ne be ka-tedros dėstytojų ir specialistų pagalbos: jie lyg krantai ir rel-jefas padeda tekėti vandenyno akvatorijos linkme. Katedrai aš linkiu daug ir nesibaigiančių LAŠELIŲ, kuo daugiau sraunių UPELIŲ, stiprių ir patikimų KRANTŲ ir kuo ilgiau gyvuoti OKEANUI.

Lekt. dr. Martynas Bučas:Katedrai linkiu išlaikyti gerą atmosferą, įsigyti naujos

įrangos ir turėti gerų studentų!

Siekiama, kad būtų steigiama slaugos mokslo doktorantūra.A. Pelakausko nuotr.

14Klaipėdos universiteto istorikų ir archeologų vasaros darbai

DOC. DR. SILVA POCYTĖ, INDRĖ ŠIMKUTĖKlaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos

ir archeologijos instituto (BRIAI) istorikai drauge su istorijos studentais bakalaurais ir magistrantais šiais metais tęsė Klaipėdos krašto kultūrinio, konfesinio ir kalbinio paveldo fiksavimo darbus senosiose Klaipėdos krašto kapinėse.

Šiemet ekspedicijos vykdytos Šilutės rajone esančiose senosiose liuteronų kapinėse, kuriose identifikuota virš 1000 kapaviečių su išlikusiais antkapiniais paminklais, kaltiniais,

lietais kryžiais, stelomis ar antkapinių paminklų liekanomis. Ypač vertingi užfiksuoti įrašai, liudijantys Klaipėdos krašto žmonių, šeimų istorijas, regiono protestantišką kultūrą, lietu-vių ir vokiečių kalbų vartojimo tradiciją.

Gauti duomenys papildys kuriamą BRIAI konfesinio pa-veldo duomenų bazę, kuria gali naudotis įvairių sričių moks-lininkai ir studentai, tyrinėjantys krašto kultūrą ir istoriją. Šias konfesinio paveldo fiksavimo ekspedicijas iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

BRIAI archeologai vasarą įvairiose Vakarų Lietuvos vie-tovėse vykdė ir archeologinius tyrimus.

Įdomių ir netikėtų radinių rasta Švėkšnos miestelyje, ku-riame pavyko užfiksuoti trijų skirtingų laikotarpių užstatymų horizontus: XX, XIX ir XVIII amžių pastatų pamatus. Rasta daug prūsiškų monetų, daugiausia datuojamų XVIII a. vidu-riu–antrąja puse, buitinės keramikos šukių, statybinės kerami-kos fragmentų, gyvūnų kaulų, stiklo dirbinių fragmentų (dau-giausia vitražinis langų stiklas). Taip pat rasta sagų, metalo atraižėlių, antpirščių, adatėlių, karoliukų, pakabukų ir pan. Su-rinkta keli tūkstančiai radinių. Daugiausia radinių archeologai „išsėmė“ iš dviejų įspūdingo dydžio duobių. Vienos jos gy-lis – net 3,3 m. Šioje duobėje buvo rastos po gaisro sumestos šiukšlės. Didžiąją duobės radinių dalį sudarė raudonos plytos, čerpės, gausu dubeninių koklių fragmentų, rasta audinių. Bus suklijuotas ne vienas keramikinis indas. Visa surinkta medžia-ga rodo šiame pasienio miestelyje buvus intensyvų ūkinį ir kultūrinį gyvenimą, prekybinius kontaktus su Prūsija.

Adalbertui Bezzenbergeriui skirtas mokslinis seminaras Neringoje

LINA MOTUZIENĖRugsėjo 9–10 dienomis Neringoje tarptautinių

akademinių renginių ciklo „Rhesianum“ kontekste vyko tarptautinis mokslinis seminaras „A. Bezzenbergeris – etnografas ir akademinės baltistikos pradininkas“, kurio tikslas – analizuoti Prūsų Lietuvos bei Kuršių nerijos istorijos, kalbinės ir etninės tradicijos pro-blemas, akcentuojant Rytų Prūsijos kultūros ir mokslo veikėjų vaidmenį.

Šiame seminare pranešėjai fokusavo dėmesį į Karaliau-čiaus universiteto profesoriaus, universalaus mokslininko (do-mėjosi kalbotyra, etnografija, istorija, archeologija) veiklą.

Seminaras sumanytas siekiant paminėti 160-ąsias A. Bezzenbergerio gimimo metines, akcentuojant jo mokslinį interesą Kuršių nerijoje: daugiau kaip 40 metų mokslininkas vasarodavo Juodkrantėje, turėjo čia vasarnamį, kaupė turtingą Kuršių nerijos gyventojų kalbinę, etnografinę bei archeologi-nę medžiagą ir ją publikavo 1889 m. leidinyje „Die Kurische Nehrung und Ihre Bewohner“ („Kuršių nerija ir jos gyvento-jai“).

Į seminarą, siekiant tarpdisciplininio diskurso analizuo-jant regiono istorijos ir kalbotyros problemas, buvo pakviesta kalbotyrininkų, istorikų, archeologų ir etnologų iš Lietuvos, Čekijos, Vokietijos ir Rusijos Federacijos (Kaliningrado sri-ties).

Tarptautinis seminaras „A. Bezzenbergeris – etnografas ir akademinės baltistikos pradininkas“ suteikė erdvę disku-sijoms apie regiono kultūros raidos problemas, akcentuojant baltistikos mokslo svarbą XIX amžiaus pabaigoje ne tik šiam

KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutovyresn. mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.

A. Mikalauskienės nuotr.

regionui, bet ir visai Europai.A. Bezzenbergeriui skirtą mokslinį seminarą organizavo

Liudviko Rėzos kultūros centras ir rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus, tarpininkaujant Klaipėdos universite-to Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui, Lietu-vių kalbos institutui ir Thomo Manno kultūros centrui Nidoje. Renginį rėmė Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas ir Neringos savivaldybė.

Archeologų surinkta medžiaga liudija apie buvusius glaudžius Vakarų Lietuvos kontaktus su Prūsija. A. Baublio nuotr.

15KLAIPĖDOS UNIVERSITETO TARYBA SKELBIA VIEŠĄJĮ

KONKURSĄ EITI REKTORIAUS PAREIGASKlaipėdos universiteto rektoriaus rinkimai organizuojami

vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstaty-mu (Žin., 2009, Nr. 54-2140) ir Klaipėdos universiteto statutu (Žin., 2010, Nr. 79-4057).

Rektorių viešojo konkurso būdu renka ir skiria Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-827 „Dėl Klaipėdos universiteto tarybos“ (Žin., 2011, Nr. 61-2908) sudaryta Klaipėdos universiteto Ta-ryba, vadovaudamasi Klaipėdos universiteto rektoriaus rinki-mų tvarkos aprašu.

Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, arba pripažintas menininkas. Asmuo, pretenduojantis užimti rekto-riaus pareigas, turi turėti pedagoginės ir vadybinės patirties, mokėti valstybinę kalbą.

Rektoriaus funkcijos nurodytos Klaipėdos universiteto statute.

Pretendentai privalo pateikti prašymą ir dokumentus, įro-dančius suteiktą mokslo laipsnį, pedagoginę ir vadybinę patir-tį, savo gyvenimo aprašymą, savo suformuluotą universiteto

viziją ir veiklos gaires penkerių metų laikotarpiui. Pretenden-tas gali pateikti taip pat ir kitus dokumentus ir duomenis, ku-riuos, pretendento nuomone, tikslinga pateikti, nurodyti savo kontaktinius duomenis. Dokumentai pateikiami popierine for-ma ir el. laikmena PDF formatu. Pretendentų konkursui patei-kiamos dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro arba institucijos, įgaliotos tvirtinti dokumentus.

Dokumentai priimami nuo 2011 m. spalio 17 d. 9 val. iki 2011 m. lapkričio 16 d. 15 val.

Dokumentus Personalo skyriui galima įteikti asmeniškai arba išsiųsti registruotu laišku, kuris turi būti gautas iki doku-mentų pateikimo termino pabaigos. Dokumentai turi būti pa-teikti užklijuotame voke, ant jo nurodžius: „Klaipėdos univer-siteto rektoriaus rinkimo konkursui. Klaipėdos universitetas, Personalo skyrius, Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda“.

Su Klaipėdos universiteto statutu, rektoriaus rinkimo tvar-kos aprašu ir kita dominančia informacija galima susipažinti Klaipėdos universiteto tinklalapyje www.ku.lt

Fotografijų konkursas „MANO STUDIJŲ MIESTAS“Šiaulių universiteto Ryšių su visuomene tarnyba ir Klaipėdos universiteto Informacijos ir ryšių su

visuomene skyrius skelbia fotografijų konkursą „MANO STUDIJŲ MIESTAS“.Konkursas vyks nuo 2011 11 01 iki 2012 04 30. Konkurse kviečiami dalyvauti Klaipėdos ir Šiaulių universitetų visų

studijų pakopų studentai. Atsiųstos fotografijos bus nuolat dedamos į specialią konkursui skirtą svetainę.Pasibaigus konkursui numatoma surengti įdomiausių fotografijų parodą, kuri nuo 2012 metų gegužės mėnesio bus eks-

ponuojama Šiaulių ir Klaipėdos universitetuose, įvairiose Lietuvos mokyklose, bibliotekose. Numatoma išleisti specialius konkursą ir parodą viešinančius plakatus, kurie bus išplatinti Šiauliuose ir Klaipėdoje. Konkursą ir parodą viešinančios pu-blikacijos bus skelbiamos regioniniuose ir respublikiniuose laikraščiuose, interneto portaluose.

Geriausių darbų autoriams bus įteikti specialūs prizai. Nuotraukas siųsti: irvs@ku.lt

GINAMOS DAKTARO DISERTACIJOS2011 m. spalio 28 d. 12 val. Klaipėdos uni-

versiteto Pedagogikos fakulteto 220 a. (S. Nėries g. 5, Klaipėda) bus ginama Astos Šarkauskienės edukologijos mokslo krypties daktaro disertacija „Jaunųjų paauglių prigimtinių fizinių galių ne-formalusis ugdymas mokykloje“.

Mokslinė vadovė: prof. habil. dr. Eugenija Adaškevičienė (Klaipėdos universitetas).

Edukologijos mokslo krypties gynimo tary-ba: pirmininkas – prof. habil. dr. Povilas Karoblis (Vilniaus pedagoginis universitetas);

nariai: prof. habil. dr. Algirdas Čepulėnas (Lietuvos kūno kultūros akademija); prof. dr. Au-dronius Vilkas (Vilniaus pedagoginis universite-tas); doc. dr. Vanda Kavaliauskienė (Klaipėdos universitetas); doc. dr. Dalia Kiliuvienė (Klaipėdos universitetas).

Oficialieji oponentai: prof. habil. dr. Albertas Skurvydas (Lietuvos kūno kultūros akademija); prof. habil. dr. Ona Tijūnėlienė (Klaipėdos univer-sitetas).

***2011 m. spalio 28 d. 13 val. Klaipėdos uni-

versiteto Auloje (VI korpusas, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda) bus ginama Artūro Svaraus-ko istorijos mokslo krypties daktaro disertacija „Krikščioniškosios demokratijos idėjinė ir struktūrinė raida Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“

Mokslinis vadovas: dr. Česlovas Laurinavičius (Lietuvos istorijos institutas).

Istorijos mokslo krypties gynimo taryba: pirmininkas – prof. dr. Vygantas Vareikis (Klaipėdos universitetas);

nariai: dr. Algimantas Kasparavičius (Lietuvos istorijos institutas); doc. dr. Saulius Kaubrys (Vil-niaus universitetas); dr. Vladas Sirutavičius (Lietu-vos istorijos institutas); doc. dr. Arūnas Streikus (Vilniaus universitetas).

Oficialieji oponentai:dr. Regina Laukaitytė (Lietuvos istorijos institu-

tas); prof. habil. dr. Liudas Truska (Vilniaus peda-goginis universitetas).

16

K L A I P Ė D O SU N I V E R S I T E T A S

ISSN 2029-5545Tiražas 2000 egz.

www.ku.lt

Redakcija:Herkaus Manto g. 84LT-92294, KlaipėdaTel.: (8-46) 398 985

El.paštas: laikrastis@ku.lt

LeidėjasKlaipėdos universitetas.

Spausdino UAB “Druka”, Mainų g. 5, KlaipėdaTel.: (8-46) 380 458

Redaktorė: Edita VaškaitytėKorektorė: Aušra LembergerKorespondentės: E. Jurevičiūtė, U. Milkintaitė, I. Tumėnaitė, R. Juozapaitytė, I. Augytė, V. ButkutėMaketuotojas - fotografas: Andrius PelakauskasRedakcijos ir straipsnių autorių nuomonės nebūtinai sutampa.