Knyga. Vilenas Vadapalas Tarptautine Teise

13

>

cd

UDK .141Va21

TURINYS

ISBN 9955-682-48-5Vilniaus Universiteto Teiss fakulteto taryba2006 met spalio 27 dien rekomendavo i knygkaip vadovl Teiss fakulteto studentams.Dailininkas Algimantas Dapys Dizainer Nijol JuozapaitienVilenas Vadapalas, 2006 Leidykla Eugrimas", 2006

Sutrumpinimai11Pratarm13I skyrius. TARPTAUTINS TEISS PRIGIMTIS171 . Ubi societas ibi jus - kur visuomen, ten teis172 . Terminologija: jus gentium ir jus inter gentes, klasikin ir iuolaikintarptautin teis193. Pagrindiniai specifiniai tarptautins teiss bruoai223.1 . statym leidimo valdios nebuvimas223.2 . altini ypatybs233.3 . Centralizuotos vykdomosios valdios nebuvimas243.4 . Bendros privalomos kompetencijos teisminio organo nebu-vimas 243.5 . Subjekt ypatybs263.6 . Norm laikymosi utikrinimo ypatybs303.7 . Tarptautins teiss norm privalomumas33

4 . Jus cogens355 . Bendroji ir partikuliarin tarptautin teis386 . Vieoji tarptautin teis ir privatin tarptautin teis447 . Tarptautins ir nacionalins teiss santykis447.1. Bendroji tarptautins ir nacionalins teiss santykioir sveikos problema447.2 . Tarptautin teis, Europos Sjungos teis ir nacionalin teis .... 507.3 . Nacionalins teiss derinimas517.4 . Bendroji tarptautin teis ir Lietuvos teiss sistema567.5 . Tarptautins sutartys ir Lietuvos teiss sistema617.6 . Tarptautini organizacij teiss aktai ir Lietuvos teisssistema717.7. Tarptautini teism bei arbitra sprendimai ir Lietuvos teisssistema71

()TURINYSIISkyrius. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS RAIDOS BRUOAI 748 . Periodizavimas749 . Antika76

10 .Viduramiai8011 .Renesansas. Ispanikoji era8212 .Pranczikoji era8413 .Anglikoji era9414 .Tarptautin teis XX amiuje101IIIskyrius. TARPTAUTINS TEISS NORM KRIMAS11715 . Tarptautins teiss altiniai11716 . Tarptautins sutartys11817 . Tarptautinis paprotys kaip visuotins praktikos, pripaintos teisinenorma, rodymas"11918 . Civilizuot taut pripainti bendrieji teiss principai"12219 . Teismo sprendimai kaip pagalbin priemon teiss normomsnustatyti"12320. Skirting taut vieosios teiss aukiausios kvalifikacijos specia-list doktrina kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti" .... 12421 . Tarptautini organizacij rezoliucijos12422 . Vienaaliai aktai12723 . Tarptautins teiss norm kodifikacija128IVskyrius. TARPTAUTINI SUTARI TEIS13024 .Pagrindiniai altiniai13025 .Tarptautins sutarties svoka ir prigimtis13126 .Tarptautini sutari rys13827 .Tarptautins sutarties sudarymas14128 .Ilyga dl tarptautins sutarties15229 .Tarptautins sutarties sigaliojimas15430 .Depozitaras15431 .Sutarties registravimas ir skelbimas15632 .Tarptautins sutarties struktra ir kalba15733 .Tarptautins sutarties aikinimas16134 .Sutartys ir treiosios alys16435 .Tarptautins sutarties laikymasis ir taikymas16636 .Tarptautini sutari galiojimas16837 .Tarptautins sutarties veikimo nutraukimas arba sustabdymas17838 .Tarptautins sutarties nutraukimo arba sustabdymo pasekms.Gin sprendimas185Vskyrius. VALSTYB KAIP TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAS18639 . Tarptautins teiss subjekto poymiai18640 . Valstybs suverenitetas189

turinys/41 . Imunitetas nuo jurisdikcijos20042 . Diplomatiniai imunitetai20243 . Valstybi atstovybi prie tarptautini organizacij ir j darbuotojimunitetai20944 . Konsuliniai imunitetai21045 . Valstybs atsiradimas ir inykimas. Taut apsisprendimo teis212

45.1 . Valstybs atsiradimas ir inykimas21245.2 . Taut lygiateisikumo ir laisvo apsisprendimo principas220

46 . Valstybs poymiai23247 . Valstybs teritorija23348 . Tradiciniai teritorijos gijimo bdai234

48.1 . Okupacija23548.2 . Senatis23548.3 . Natralus teritorijos padidjimas23548.4 . Teritorijos perleidimas23648.5 . Nukariavimas23648.6 . Teritorija kaip res communis, arba bendras monijospalikimas (common heritage ofmankind)23749 . Tarpvalstybini sien nustatymas23850 . Neutralios valstybs23951 . Pripainimas tarptautinje teisje24252 . Vyriausybs pripainimas24953 . Nepripainimas25254 . Valstybi teisi permimas254

54.1 . Teisi valstybin nuosavyb permimas25754.2 . Valstybs usienio skola25854.3 . Teisi valstybinius archyvus permimas25854.4 . Teisi tarptautines sutartis permimas25854.5 . Naryst tarptautinse organizacijose26054.6 . Teisi privatins teiss sutartis permimas26054.7 . Teisi permimas ir valstybi sienos260VI skyrius. INDIVIDAS IR TARPTAUTIN TEIS. MOGAUS TEISS262I skirsnis. INDIVIDO TEISS26255 . Besikeiianti individo padtis tarptautiniuose santykiuose26256 . mogaus teisi raida26357 . mogaus teisi svoka26558 . Jungtini Taut mogaus teisi apsaugos sistema26659 . Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas27160 . Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas274

61 . Europos mogaus teisi konvencija27762 . Europos mogaus teisi konvencijos taikymas vidaus teisje27863 . Valstybi sipareigojim pagal Europos mogaus teisi konvencijpobdis280

HTURINYS64 .Konvencijos aikinimas28165 .Naudojimosi teismis apribojimai28166 .Veiklos, nukreiptos prie mogaus teises ir laisves, draudimas28267 .Teiss ir laisvs, tvirtintos Europos mogaus teisi konvencijoje28268 .Peticijos teis29368.1. Peticijos nepriimtinumo (inadmissibility) pagrindai.Bylos nagrinjimas Europos mogaus Teisi Teisme29668.2. Teisingas atlyginimas, priteisiamas nustaius Europosmogaus teisi konvencijos paeidim 30069 . Europos socialin chartija30270 . Tautini maum teiss30471 . Pilietyb ir tarptautin teis31272 . Usieneii teisinis statusas32073 . Pabgli teiss326n skirsnis. INDIVIDO PAREIGOS IR ATSAKOMYB. TARPTAUTINS BAUDIAMOSIOS TEISS PAGRINDAI. TEISINPAGALBA IR EKSTRADICIJA33074 . Baudiamosios jurisdikcijos ribos valstybs vidaus jurisdikcijoje33075 . Tarptautinio pobdio nusikaltimai ir tarptautiniai nusikaltimai33176 . Niurnbergo teis"33577 . Nuolatiniai tarptautiniai baudiamieji teismai33778 . Teisin pagalba34679 . Tarptautinio pobdio nusikaltimai. Interpolas. Europolas35180 . Ekstradicija35481 . Ekstradicijos svoka35682 . Ekstradicija - tarpvalstybins teisins pagalbos forma36083 . Ekstradicija - procesinis veiksmas pagal valstybs vidaus teis36484 . Tarptautins ir nacionalins teiss sveika vykdant ekstradicija36885 . Ekstradicijos slygos pagal bendrj tarptautin teis36886 . Ekstradicijos slygos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinessutartis dl teisins pagalbos su usienio valstybmis37087. Ekstradicija pagal Lietuvos Respublikos statymus ir tarptautinessutartis: sutari tiesioginis taikymas ir virenyb37688. Ekstradicijos svoka pagal Lietuvos Respublikos baudiamj irbaudiamojo proceso kodeksus37789 . Asmens idavimo i Lietuvos Respublikos teisinis pagrindas37890 . Atsisakymo iduoti arba perduoti asmen pagrindai pagal LietuvosRespublikos statymus380VII skyrius. ATSAKOMYB TARPTAUTINJE TEISJE38291. Atsakomybs tarptautinje teisje kodifikavimas382

TURINYS92. Valstybs atsakomyb u tarptautins teiss paeidimus iratsakomyb u al, padaryt teistais veiksmais38493. Valstybs atsakomyb u tarptautins teiss paeidimus: svokair formos38694 . Tarptautins teiss paeidimas - valstybs atsakomybs pagrindas ....39795 . Valstybs veika pagal tarptautin teis (veikos priskyrimas valstybei) 39996 . Valstybs tarptautinio sipareigojimo paeidimas40097 . Valstybs organo ar pareigno, virijusio savo kompetencij,veiksmai (ultra virs veiksmai)40198 . Vidaus gynybos priemoni panaudojimo taisykl40199 . Aplinkybs, paalinanios valstybs atsakomyb404100. Tarptautiniai valstybi nusikaltimai406VIII skyrius. TARPTAUTINI GIN SPRENDIMAS IR TAIKOSBEI SAUGUMO PALAIKYMAS410Iskirsnis. TARPTAUTINI GIN SPRENDIMAS410101. Taikus gin sprendimas ir jgos draudimas tarptautiniuosesantykiuose410102. Gin sprendimo priemoni laisvo pasirinkimo principas irteisminis arba arbitrainis nagrinjimas412103 . Gin sprendimo priemoni rys416104 . Tradicins tarptautini gin sprendimo priemons: diplomatinsir teismins priemons416105. Diplomatins priemons: derybos, tyrimas, gerosios paslaugosbei tarpininkavimas, sutaikinimas416105.1 . Derybos416105.2 . Tyrimas420105.3 . Gerosios paslaugos ir tarpininkavimas421106. Teismins priemons: arbitrainis ir teisminis gino nagrinjimas425106.1 . Arbitraas425106.2 . Tarptautinis Teisingumo Teismas431IIskirsnis. GIN SPRENDIMAS TARPTAUTINSE ORGANIZACIJOSEIR TARPTAUTINS TAIKOS BEI SAUGUMO PALAIKYMAS446107. Gin sprendimo organizacijose ir taikos bei saugumopalaikymo ryys446107.1. Jungtini Taut Chartijos sukurta kolektyvinio saugumosistema447107.2. Saugumo Tarybos kompetencija palaikant tarptautintaik ir saugum451107.3 . Naujos tendencijos palaikant tarptautin taik ir saugum 454107.4 . Valstybi ginkluotos jgos panaudojimas kovoje suterorizmu460

K)

TURINYS

IX skyrius. KARAS IR TARPTAUTIN TEIS465Iskirsnis. JGOS IR GRASINIMO JGA DRAUDIMAS TARPTAUTINIUOSESANTYKIUOSE465108. Tarptautins teiss normos, taikomos tarptautinio ginkluotokonflikto metu465109. Karins jgos naudojimo tarptautiniuose santykiuose draudimoteisiniai pagrindai465110 .Ginkluotas upuolimas471111 .Agresija472112 .Prievartins priemons473113 .Savigyna: svoka ir vykdymo slygos474114 .Humanitarin intervencija477115 .Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika karins jgospanaudojimo bylose478IIskirsnis. TARPTAUTIN HUMANITARIN TEIS485116. Tarptautin humanitarin teis: karo statymai ir paproiai, karoauk apsauga ir draudiami ginklai bei kariavimo metodai485117 .Tarptautinis ginkluotas konfliktas490118 .Netarptautinio pobdio ginkluotus konfliktas491119 .Neutralitetas kare. Nekariaujanios valstybs492120 .Okupacija492121 .Aneksija494122 .Kombatantas495123 .Partizanai ir nacionalinio isivadavimo judjim kariai495124 .Samdiniai496125 .Karo belaisviai497126 .Sueistieji ir ligoniai kariai497127 .Civiliai gyventojai497128 .Paliaubos498129 .Taikos sutartis498130 .Tarptautins humanitarins teiss sutartys ir paproiai: tarpusaviosantykis499131 . Atsakomyb u tarptautins humanitarins teiss paeidimus500132 . Karo vedimo priemoni ir metod, sukeliani nereikalingaskanias arba sugriovimus, nesirenkanci aukos ar darani didelal aplinkai, draudimas506133. Masinio naikinimo ginkl draudimas508Rodykl513

SUTRUMPINIMAIACDIAnnuaire de la Commission de droit internationalAJILAmerican Journal of International LawAFDIAnnuaire francais de droit internationalBKLietuvos Respublikos baudiamasis kodeksasBPKLietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksasBrovvnlieBrovvnlie, Ian. Principles of Public International Law. Fourthed. Oxford: Clarendon Press, 1990BYBELBritish Year Book of International LawCIJ Recueil Recueil des arrets, avis consultatifs et ordonnances de la Cour Internationale de JusticeCPJICour Permanente de Justice Internationale Srie A (Recueil desarrets, jusu'au 1930) Srie A/B (Recueil des arrets, avis consultatifs et ordonnances, depuis 1931)EBEuropos Bendrijos, Europos BendrijaESEuropos SjungaHarrisDavid J. Harris. Cases and materials on international law. Sixthedition. London: Sweet&Maxwell, 2004ICJ Reports International Court of Justice. Reports of Judgements, Advi-sory Opinions and OrdersILMInternational Legal MaterialsJTJungtins TautosNguen Quoc Nguen Quoc Dinh, Patrick Daillier, Alain Pellet. Droit Dinh/Daillier/ international public. 6e edition. Paris: L. G. D. J., 1999 Pellet

12

SUTRUMPINIMAI

Oppenheim/ Oppenheim's International Law. Ninth edition. Vol. 1. Peace.JenningsAVatts Introduction and Part 1; Vol. 2. Parts 2 to 4/ Ed. By Sir Rob-ert Jennings and Sir Arthur Watts. London: Longman, 1992PCIJPermanent Court of International Justice, Series A (Collectionof Judgements; up to and including 1930), Series A/B (Judge-ments, Orders and Advisory Opinions; beginning in 1931)RCADIRecueil des cours de l'Acadmie de droit international de LaHayeRec.Cour de justice des Communauts europeennes. Recueil de lajurisprudence de la Cour de justice et du Tribnai de premi-re instanceRGDIPRevue gnerale de droit international publicRIAAUnited Nations, Reports of International Arbitrai AvvardsRSANations Unies. Recueil des sentcnccs arbitralesShawMalcolm N. Shaw. Intcrnationul Lavv. Fifth edition. Cambridge:Cambridge University Press, 2003iniosValstybs inios

PRATARMEiuolaikin tarptautin teisjau nra vien tik politik, diplomat ir teisinink tarptautinink veiklos sritis ar teisinink bendrojo parengimo dalis. Jos normos, pirmiausia tarptautini sutari nuostatos, tampa daugelio valstybi nacionalins teiss dalimi. Tarptautins teiss normos vis daniau taikomos nacionalinje teisinje praktikoje, o tarptautini teism praktika vis daniau susijusi su nacionalins teiss subjektais: fiziniais ir juridiniais asmenimis.Tarptautin teis yra ypatinga teisin sistema, neturinti centralizuotos statym leidimo, vykdomosios ir teismins valdios. Ji paremta bendr mogik vertybi pripainimu, valstybi veiksm koordinavimu ir derinimu tarptautiniuose santykiuose. Dl tarptautins teiss specifikos tarptautini krizi ir konflikt metu nelengva utikrinti veiksming tarptautins teiss norm laikymsi. Taiau ioms krizms ir konfliktams pasibaigus, neivengiamai grtama prie tarptautins teiss norm laikymosi ir j vykdymo. Valstyb negali utikrinti savo nacionalini interes nesiskaitydama su kit valstybi ir taut teismis ir testais interesais. Kiekvienos valstybs, ypa maos, interesai ir saugumas dabar yra tiesiogiai susij su kit valstybi interesais ir saugumu.Pagarba tarptautins teiss normoms yra vienas svarbiausi demokratins teisins valstybs poymi. Tarptautins teiss laikymasis yra valstybs elgesio tarptautiniuose santykiuose teistumo kriterijus. Tarptautins teiss normos inkorporuojamos nacionalins teiss sistem, jos apima vis naujas gyvenimo sritis, kurios anksiau priklaus valstybs iimtinei vidaus jurisdikcijai. Tarptautins mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos normos neatskiriamos nuo konstitucini pilieio laisvi. Tarptautin teis pakeit individo teisin padt, nes tvirtino mogaus teises bei pagrindines laisves ir sukr tarptautines institucijas bei mechanizmus, tiesiogiai ginaius mogaus teises.

14

PRATARME

PRATARME

15

Tarptautins teiss svarb valstybi santykiuose akivaizdiai rodo Lietuvos nepriklausomybs atkrimas. Ir siekis atkurti Lietuvos nepriklausomyb, ir istorinis 1990 m. kovo 11 d. Aktas buvo pagristi tarptautine teise. Su ja tiesiogiai susij ir Lietuvos valstybingumo stiprinimas bei nacionalini interes gynimas. Lietuva yra Europos Sjungos valstyb nar, o Europos Sjungos bendra usienio ir saugumo politika pagrsta tarptautine teise. Tarptautins teiss normas taip pat taiko Europos Sjungos institucijos ir pirmiausia - Europos Teisingumo Teismas.Tarptautins teiss normos pasiymi stabilumu. Joms sukurti reikia daug laiko, ilgalaiks valstybi praktikos. Tarptautins teiss normas maiau negu vidaus teiss normas veikia politiniai pokyiai. Kita vertus, pastarieji deimtmeiai, kai tarptautiniuose santykiuose vyko esminiai politiniai pokyiai, buvo ypa reikmingas laikotarpis tarptautins teiss raidoje. is laikotarpis atne daug naujovi svarbiose tarptautini santyki ir tarptautins teiss srityse, pirmiausia tokiose kaip valstybi pripainimas, j teisi permimas, taut apsisprendimo teis, tarptautin mogaus teisi apsauga. ioje knygoje stengiausi parodyti naujausias iuolaikins tarptautins teiss normas. Kartu panaudojau daug mediagos i 1998 m. ileistos knygos Tarptautin teis: bendroji dalis". Nors pirmosios knygos struktra nepakito, i knyga yra i esms papildyta ir pataisyta naudojant naujus altinius ir praktik. Paraiau du naujus skyrius, kuri vienas skirtas tarptautini gin sprendimo ir tarptautins taikos bei saugumo palaikymo normoms, kitas - ginkluotos jgos naudojimo draudimo tarptautiniuose santykiuose principui ir tarptautinei humanitarinei teisei. Isamiai inagrinjau taut laisvo apsisprendimo teis. Atsivelgdamas naujus teiss aktus bei praktik, perraiau knygos paragrafus, kuriuose nagrinjamas tarptautins teiss taikymas Lietuvos teiss sistemoje. Maai pakito tik knygos II skyrius, skirtas tarptautins teiss istorijai. Vargu ar atuoneri metai, praj nuo to laiko, kai buvo ileista pirmoji knyga, leidia daryti naujas ivadas tarptautins teiss istorijoje. Nebent galima kalbti apie tai, kad kai kurios pastarj met tarptautins krizs ir konfliktai (Kosovas, Ryt Timoras, karas Irake) atskleid kai kuriuos naujus tarptautins taikos ir saugumo palaikymo teisinius aspektus, taiau juos stengiausi atskirai aptarti IX skyriuje. Visi kiti skyriai yra labai atnaujinti ir papildyti. Panaudojau naujausi Tarptautinio Teisingumo Teismo praktik, Jungtini Taut Saugumo Tarybos rezoliucijas tarptautins taikos ir saugumo palaikymo srityje.Knyg sudaro devyni skyriai, apimantys pagrindinius iuolaikins tarptautins teiss klausimus: tarptautins teiss prigimt ir specifik, tarptauti-

ns teiss krim ir jos altinius, tarptautini sutari teis, valstyb kaip tarptautins teiss subjekt, diplomatinius ir konsulinius imunitetus, mogaus teises ir tarptautins baudiamosios teiss pagrindus, atsakomyb tarptautinje teisje, tarptautini gin sprendim bei tarptautins taikos ir saugumo palaikym, karins jgos naudojimo draudim bei tarptautin humanitarin teis. Inagrinjau istorin tarptautins teiss raid. Nemaai dmesio skyriau tarptautins teiss klausimams, susijusiems su Lietuva: jos nepriklausomybs atkrimui, Lietuvos tarptautini sutari taikymui ir kt. Aptariau kai kuriuos Europos Sjungos teiss klausimus, taiau tik tiek, kiek jie yra susij su tarptautine teise: valstybs nars suvereniteto klausim, Europos Sjungos valstybi nari tarpusavio teisins pagalbos ir nusikaltli perdavimo viena kitai specifik ir kt.i knyga pirmiausia skirta teisininkams praktikams, nes plaiausiai nagrinjami tarptautins teiss taikymo ir kiti praktiniai klausimai. Ji taip pat gali bti vadovlis studijuojantiems tarptautin teis. Knyga galt bti naudinga studijuojantiems politikos mokslus ir tarptautinius santykius, taip pat visiems, kas domisi tarptautiniais santykiais ir tarptautine teise. Manau, kad jos skaitytoj galt bti labai daug.Knygoje idstytos mintys ir ivados yra tik mano asmenin nuomon.Vilenas VadapalasLiuksemburgas, 2006 m. lapkriio 15 d.

I SKYRIUSTARPTAUTINS TEISS PRIGIMTIS1 . UBI SOCIETAS IBI JUS -KUR VISUOMEN, TEN TEISTeis egzistuoja tik visuomenje ir negali bti visuomens be teisini norm, reguliuojani jos nari tarpusavio santykius. Tarptautiniuose santykiuose taip pat egzistuoja tam tikra bendrija, t. y. valstybi, tarptautini organizacij ir kit subjekt visuma, jungiama bendr interes ir turinti privalomas elgesio taisykles. i tarptautin visuomen" daniausiai vadinama tarptautine valstybi bendrija1. ia reikt pacituoti Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendim Lotus byloje (1927):Tarptautin teis reguliuoja nepriklausom valstybi santykius. Taigi valstybms privalomos teiss normos kuriamos j laisva valia, ireikta sutartyse arba visuotinai priimtuose paproiuose, kurie nustato teiss principus ir yra sukurti tam, kad reguliuot i kartu egzistuojani bendrij santykius, arba tam, kad bt pasiekti bendri tikslai"2.Visuomen, taip pat ir tarptautin, vienija bendri interesai, kuriems apsaugoti reikalingos teiss normos. i ivad galima pailiustruoti tarptautins praktikos ivadomis. Tarptautiniame arbitrainiame sprendime Pal-mas salos byloje (1928) arbitras Maksas Huberis (Max Huber) nurod:Tarptautin teis, kaip ir teis apskritai, turi tiksl utikrinti vairi interes, kuriems reikalinga teisin apsauga, bendr egzistavim"3.1r., pavyzdiui, 1969 m. Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss 53 straipsn,kuriame vartojamas terminas valstybi tarptautin bendrija kaip visuma" (ang. - the inter-national community of States as a whole; pranc. - la communaut internationale des Etats dansson ensemble): ... bendrosios tarptautins teiss imperatyvin norma yra norma, kuri prim ir pripaino valstybi tarptautin bendrija kaip visuma... ".2PCIJ, Series A, No. 10,1927,1, p. 18.3Cit. pagal Erades L. Interactions bervveen international and municipal law: a compara-tive case law study/ Ed. by Malgosia Fitzmaurice and Cees Flinterman. The Hague: T. M. C.Asser Instituut, 1993, p. 46.

18I skyrius. TARPTAUTINES TEISS PRIGIMTISTarptautins teiss doktrinoje, kur danai efektyvumo poiriu lyginama tarptautin bendrija ir tarptautin teis, viena vertus, bei visuomen ir teis vienoje valstybje, kita vertus, pabriamas ypatingas tarptautins bendrijos pobdis. ymus belg teisininkas tarptautininkas ir buvs usienio reikal ministras arlis de Vieris (Charles de Visscher) savo knygoje Teorijos ir realijos vieojoje tarptautinje teisje" ra:Tarptautin bendrija yra teistvarka, turinti gali tik moni vaizduotje; ji neatitinka efektyviai nustatytos tvarkos sampratos. Kad ji bt teistvarka, jai trksta jgos panaudojimo teisins kontrols, o tam i esms reikia trij dalyk: bendros nuomons dl to, kuo skiriasi teistas jgos panaudojimas nuo neteisto, sukurti sutaikinimo sistem ir organizuoti kolektyvin nubaudim u agresij. Kaip matysime vliau, tik mogikieji valdios tikslai gali sukurti moralin jos pagrind. Tik sugrtant prie mogaus, suteikiant asmeniui valstybs, kaip organizacijos ir priemons koncepcij, o asmuo yra valstybs tikslas, neabejotinai atrandama, kad mogikose, o ne asmeninse vertybse moralikai ir teisikai pagrindiamas tarptautins teiss privalomumas"4.Bet kokiu atveju tarptautins teiss negalima vertinti pagal nacionalins teiss kriterijus, nes ji veikia kitokioje visuomenje, kitokioje socialinje aplinkoje - tokioje, kurioje naudojami kiti teiss krimo ir gyvendinimo bdai. Pagaliau dar svarbiau yra tai, kad kitoks yra ir tarptautins teiss norm turinys. Tarptautin teis yra ypatinga teisin sistema.Tai, kad tarptautinje teisje nra kompetentingo organo, kuriam bt suteikta galia privalomai sprsti ginus, yra paprastos tiesos akcentavimas tarptautins teiss teorijoje. Kaip ir centrinio valding taisykli altinio, statym leidimo organo nebuvim skirting sitikinim autoriai taip pat kasdienikai pripasta. Teisininkui i karto tampa akivaizdu, k tai reikia: tarptautin teis negali veikti ir neveikia tokiu sakmiu bdu, prie kurio mes prat vidaus teisinse sistemose. Taiau nedaug yra tarptautins teiss teoretik, kurie visikai vertint taip susidariusios problemos mast. Uuot siekus atskleisti technik, kaip i sistema veikia, matyti aiki i ini ignoravimo tendencija kuriant ir ginant taisykles, kurioms skmingai gyvendinti reikia tokio pat kompetencijos lygio, kur turi vidaus statym leidimo ir antros instancijos teismin valdia. Tai, ko reikalauja tarptautin teis dl savo decentralizuotos prigimties, yra daug didesnis dmesys norm laikymuisi ir efektyvumui. Prie to jau prasta valstybs4 Charles de Visscher. Theories et ralits en droit international public. Quatrime dition, revue et mise a jour. Paris: Editions A. Pedone, 1970, p. 123.

2 . Terminologija: jus gentium ir jus inter genies, klasikin ir iuolaikin tarptautin teis 19vidaus teiss sutvarkytoje aplinkoje ir tai greitai umirtama, kai veriamasi prie domesni klausim"5.Faktas, kad tarptautiniuose santykiuose nra centrini" teiss norm krimo, j vykdymo bei gin sprendimo priemoni, visikai nereikia, kad tarptautin teis yra primityvi" teisin sistema, panai primityvios gentins visuomens teistvark". Toks palyginimas yra klaidinantis, nes tarptautiniuose teisiniuose santykiuose vyrauja savotika suvereni jos nari visika savivalda, nustatanti teises ir pareigas. Tokia visuomen yra integruota, t. y. susijusi glaudiais tarpusavio ryiais; ji veikia per bendrus veiksmus. iuo pagrindu vadovaujantis tarptautin teis, kitaip nei viepatavimo teis ar subordinacijos teis, apibdinama kaip koordinacijos" teis ...6.2 . TERMINOLOGIJA: JUS GENTIUM IR JUS INTER GENTES, KLASIKIN IR IUOLAIKIN TARPTAUTIN TEISPirmasis termin tarptautin teis" (international law) pavartojo angl filosofas Deremis Bentamas (Jeremy Bentham) 1870 m. savo knygoje vadas morals ir statym leidimo principus", lygindamas tarptautin teis su nacionaline teise" (national law), kuri dar vadino vietine teise" (municipal law). Taiau i esms jis atgaivino termin teis tarp taut" (jus inter gentes). Teisininkas ir teologas dominikonas Fran-ciskas de Vitorija (Francisco de Vitoria) (1480-1546) j vartojo savo knygoje Relectiones theologicae. De Vitoria iuo terminu ymjo prigimtines normas, nes jos turi visuotin pripainim. Tokios normos pavyzdiu jis nurod draudim pasisavinti jras, nors popieiaus Aleksandro VI bul ir suteik Ispanijai teis jas pasisavinti. Kitas ispan teologas Fran-ciskas Suaresas (Francisco Suarez) (1548-1617) vartojo kartu ir termin taut teis" (jus gentium) kaip sinonim, taiau neman, kad jus gentium ar jus inter gentes yra prigimtin teis. Pasak jo, jus gentium turi atitikti prigimtin teis, nes suverenai tarptautiniuose santykiuose turi jai paklusti.5Watson J. S. A Realistic Jurisprudence of International Law. - In: International 1 ,aw/ ed.by Martti Koskenniemi (The international library of essays in law and Icgul theory, 5). NcwYork: University Press reference collection, 1992, p. 3.6Verdross A., Simma B. Universelles Volkerrecht. Theorie und Priveis. Dritte, vollig neubearbeite Auflage. Berlin: Duncker & Humbolt, 1985, s. 33-34.

20I skyrius. TARPTAUTINES TEISS PRIGIMTISBet vis dlto i pradi buvo taut teis (jus gentium) - terminas, atsirads romn teisje ir plaiai vartotas net iki XX a. vidurio paymti tam, k mes dabar prat vadinti tarptautine teise. Be abejo, Senovs Romoje terminas jus gentium reik k kita, btent civilins teiss normas, reguliuojanias Romos piliei santykius su ne Romos pilieiais. Tiesa, jau tada terminu jus gentium buvo ymimos taip pat visoms tautoms bendros taisykls ir institucijos. Taiau ilgainiui jus gentium nusistovjo kaip terminas, apibriantis teiss normas, reglamentuojanias valstybi santykius, nors paodiui veriant ieit, kad jus gentium turt reguliuoti taut santykius.Kadangi tarptautin teis vis dlto nereguliuoja taut santyki, mokslas ne kart kl klausim, ar nevertt pakeisti termin. Jau Emanuelis Kantas man, kad vietoje termino taut teis" reikt vartoti termin valstybi teis". Listas (Liszt), Jelinekas ellinek), Korkunovas (Korkunov) band vesti svok tarpvalstybin teis", Hgelis ir Holcen-dorfas (Holtzendorff) sil termin tarptautin teis" keisti valstybi iorin teis" (Aufienstaatsrecht) ir t. t. Dl to lenk profesoriai Remigijus Beanekas (Remigiusz Bierzanek) ir Janusas Simonidis anusz Symo-nides) teisingai nurodo, kad visi ie terminai iuolaikins tarptautins teiss raidos viesoje atrodo pernelyg riboti. Dabar tarptautin teis reglamentuoja ne tik valstybi, bet ir tarptautini organizacij santykius. Be to, palikti ligiolin termin verta ne tik dl to, kad sunku surasti adekvat termin, bet ir dl to, kad odis tauta" (nation) angl ar prancz politinje terminologijoje gali bti valstybs sinonimas, lygiai kaip ir tai, kad tauta dabar turi visikai kit nei XVII a. status; ji turi apsisprendimo teis, o tauta, kovojanti u nepriklausomyb ir sukrusi valstybingumo pagrindus bei organus, galinius jai atstovauti tarptautiniuose santykiuose, yra tarptautins teiss subjektas7.domu paymti, kad tarptautins teiss terminas, vyraujantis vokiei teisiniame leksikone, yra das Volkerrecht", t. y. Jus gentium" atitikmuo. Klasikin ir iuolaikin tarptautin teis yra svokos, taip pat turinios konkrei prasm tarptautins teiss doktrinoje ir praktikoje. Be abejo, nra slygikesns svokos negu svoka iuolaikinis", taiau teisininkas tarptautininkas, sakydamas iuolaikin tarptautin teis", turi omenyje principus ir normas, susiformavusias Jungtini Taut Chartijos pagrindu ir apimanias pirmiausia draudim tarptautiniuose santykiuose naudoti7 Bierzanek R., Symonides J. Prawo midzynarodowe publkzne. Wydanie drugie, zmie-nione. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 1992, s. 13.

2 . Terminologija: jus gentium ir jus inter gentes, klasikin ir iuolaikin tarptautin teis 21jg ir grasinti jga, taut laisvo apsisprendimo teis, pareig gerbti mogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat tokias naujas tarptautins teiss akas kaip kosmoso teis, tarptautin teisin gamtos apsauga, tarptautin vystymosi teis bei naujas kategorijas - iimtin ekonomin zona, jros dugnas u kontinentinio elfo rib ir pan.Klasikin tarptautin teis apima laikotarp nuo Grocijaus iki Jungtini Taut Chartijos primimo 1945 m. arba bent iki 1928 m., kai buvo priimta Bendroji sutartis dl karo atsisakymo (Paryiaus, arba Briano ir Kelogo, paktas).Hugo Grocijus (lot. Hugo Grotius, flamand. - Hugo de Groot, 1583-1645)8 - oland teisininkas, diplomatas, poetas ir filosofas - yra laikomas tarptautins teiss tvu", jam priklauso tarptautins teiss teorijos pagrind sukrimo laurai. Grocijus savo Trijose knygose apie karo ir taikos teis" susistemino jus gentium principus ir normas, jo ivados turjo didel tak net iki Pirmojo pasaulinio karo. Taiau, bdamas prigimtins teiss mokyklos atstovas, jis suteik prigimtinei teisei racional turin. Pasak jo, prigimtin teis sudaro paprastu protu pagrsti principai, kurie mums leidia sprsti, ar veiksmai yra garbingi, ar negarbingi pagal tai, kiek jie atitinka racionali prigimt. Suverenai, turdami aukiausi, jokios kitos valdios neribojam valdi, vis dlto negali ignoruoti visuomens, kuri yra btina ir kuri valdo prigimtins teiss idja. Remdamasis prigimtine teise Grocijus skirsto karus teisingus ir neteisingus. Teisingas karas yra toks, kuris atsako neteisyb, kuria ksinamasi pagrindines teises, prigimtins teiss pripastamas suverenioms valstybms: teis lygyb, teis nepriklausomyb, teis gynyb, teis pagarb, teis tarptautin prekyb. Grocijus yra prie atvirosios jros nacionalin pasisavinim. Be prigimtins teiss, Grocijus pripasta egzistuojant teis, kuri savo valia kuria tautos, sudarydamos sutartis. Pasta-8 Hugo Grocijus yra kils i burgund ir oland aristokrat gimins. Turdamas vos dvylika met jau studijavo Leideno universitete, penkiolikos met apgyn daktarat Orleane. sipainiojs politines kovas, 1618 m. buvo nuteistas kalti iki gyvos galvos, taiau po dvej met i kaljimo pabgo ir buvo gerai priimtas Pranczijos karalikajame dvare. Nuo 1634 m. buvo vedijos Karalysts ambasadoriumi Pranczijos karalikajame dvare. 1635 m. Paryiuje ileido savo ymj veikal Trys knygos apie karo ir taikos teis" (De iure belli ac paeis libri tres, in uibus ius naturae et gentium, item iuris publici praecipua explicantur). io traktato populiarum liudija vien tik tas faktas, kad vis imtmet nuo io veikalo pasirodymo beveik kas treji metai vis pasirodydavo eilin jo laida. I viso iki 1925 m. buvo ileistos 84 laidos lotyn kalba ir 30 vertim. r.: W. G. Grewe. Epochen der Volkerrechtsgeschichte. Baden-Baden: Nomos Verlaggesellschaft, 1984, S. 227.

22

I skyrius. TARPTAUTINS TEISS PRIGIMTIS

3 . Pagrindiniai specifiniai tarptautins teiss bruoai

23

roji teis turi atitikti prigimtin teis, reikalaujani laikytis sutari: odio turi bti laikomasi. Principas, reikalaujantis laikytis sutari, -pac-ta sunt servanda - yra prigimtinis.Klasikins tarptautins teiss principai ilg laik buvo grindiami Gro-cijaus ivadomis. Tokie principai kaip valstybi suvereniteto gerbimo, suverenios valstybi lygybs, nesikiimo vidaus reikalus, principas pacta sunt servanda tebra tarptautins teiss principai iki iol, nors j turinys, be abejo, nra identikas buvusiam turiniui. Tai pasakytina ir apie konkreias tarptautins teiss normas, tokias kaip, pavyzdiui, atvirosios jros laisv, diplomatin nelieiamyb ir pan. Be abejo, teising kar svoka nebeaktuali - Jungtini Taut Chartija draudia naudoti jg tarptautiniuose santykiuose. Taiau teis j savigyn ilieka: jdomu paymti, kad Jungtini Taut Chartijos 51 straipsnio formuluot - Chartija neukerta kelio prigimtinei teisei j savigyn", jei vyksta ginkluotas upuolimas - yra duokl prigimtinei teisei savigyn.3 . PAGRINDINIAI SPECIFINIAI TARPTAUTINS TEISS BRUOAI3.1 . statym leidimo valdios nebuvimas. Jungtins Tautos ir juo labiau kokia nors kita tarptautin organizacija statym leidimo funkcijos neturi. Taip, pavyzdiui, Jungtini Taut Generalin Asamblja, nors ir turdama bendriausi kompetencij svarstyti visus klausimus pagal Jungtini Taut Chartij (Chartijos 10 ir 11 str.), gali priimti tik rezoliucijas, turinias rekomendacin gali (iskyrus kai kurias vidines ios organizacijos veiklos sritis, kuriose rezoliucijos yra privalomos). Btina taip pat pabrti, kad tarptautins teiss normos nekuriamos leidiant statymus.Tarptautin teis nra statymo sukurta. Jos turinys nra statikas. Nors pasaulyje nebuvo kokios nors vyriausybins institucijos, galiotos priimti tarptautins teiss materialines normas, nekliud iai teisei paangiai vystytis. Angl bendrosios teiss maniera ji vystsi, kad atitikt besikeiianias slygas", - pabr JAV karinis tribunolas savo nuosprendyje Re Alstotter and others byloje (1947)9.9 Cit. pagal L. Erades. Op. cit., p. 47. JAV Karinis tribunolas Niurnberge, priimdamas nuosprend Re Waizsaecker and others (Ministeries Trial) byloje (1949), nurod: Tarptautin teis nra statym nustatyta. Ji i dalies apibrta ir nustatyta pasaulio valstybi sutartyse ir paktuose. Vis dlto j daugiausia sudaro praktika, principai ir standartai, isirutulioj per ilgus metus ir surad bendr civilizuot pasaulio valstybi pritarim". - Ibid.

3.2 . altini ypatybs. Tarptautins teiss altini sraas pateikis Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 38 straipsnyje:1. Teismas, kurio paskirtis yra sprsti pagal tarptautin teis ginus, kurie jam yra perduoti, taiko:a.tarptautines konvencijas, tiek bendrsias, tiek specialisias, nustatanias normas, kurias aikiai pripasta valstybs - gino dalyvs;b.tarptautin paprot, kaip bendros praktikos, kuri pripastama teise, rodym;c.bendrus teiss principus, kuriuos pripasta civilizuotos tautos;d.su ilyga, numatyta 59 straipsnio nuostatuose10, teism sprendimusir vairi taut labiausiai kvalifikuot vieosios teiss specialistdoktrin, kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti.2. i nuostata neatima galimybs Teismui sprsti byl ex aeuo et bo-no, jei alys su tuo sutinka".iuo straipsniu tvirtintas tarptautins teiss altini sraas (tarptautins sutartys, tarptautiniai paproiai, bendrieji teiss principai, teism sprendimai ir doktrina) yra formuluot, nepasikeitusi nuo 1920 m., t. y. nuo to laiko, kai buvo priimtas Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo (Taut Sjungos teisminio organo) statutas. iuo metu taip pat pripastama, kad tarptautins teiss altiniai yra ir tarptautini organizacij rezoliucijos bei valstybi vienaaliai aktai, kuriais valstybs prisiima tarptautinius sipareigojimus.Kartu paymtina, kad teisikai nesvarbu, kaip ir kokiame akte tarptautins teiss norma yra ireikta, - svarbu, kad tai yra teisin norma. Nei Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 38 straipsnis, nei koks kitas teisinis aktas nenustato tarptautins teiss altini hierarchijos. Tai nereikia, kad atskir teiss akt teisin galia negali bti skirtinga privalomumo prasme. Vieni aktai nustato privalomas tarptautines teisines normas, kiti - daniausiai tarptautini organizacij neprivalomos rezoliucijos - turi tik rekomendacin gali. iuolaikin tarptautins teiss doktrina rekomendacinms normoms paymti kartais vartoja termin ,joft-law"n, kurio lietuvik atitikmen surasti sunku, nebent gumin teis". Svarbiausia, matyt, ne tai, kad ,joft-law" normos daniausiai tvirtinamos mintose neprivalomose rezoliucijose, o tai, kad j formuluots, bdamos daugelio valstybi politinio kompromiso iraika, paios savaime neleidia konstatuoti, jog tai privalomos tarptautins teisins normos.1059 straipsnis. Teismo sprendimas yra privalomas tik alims ir tik konkreioje byloje.11Harris, p. 61-62.

'24



25

3.3 . Centralizuotos vykdomosios valdios nebuvimas. Joks tarptautinis organas, skaitant ir Jungtini Taut Saugumo Taryb, neatlieka centralizuoto tarptautins teiss norm vykdymo funkcijos. O dl SaugumoTarybos, tai nors ji priima privalomus sprendimus (Chartijos 25 str.), taiau jos kompetencija yra speciali - tarptautins taikos ir saugumo palaikymas (24 str.). Saugumo Taryba yra politinis organas, todl jos sprendimai danai yra politinio proceso ir kompromiso idava. Reikt paymti ir tai, kad sprendimams neprocedriniais klausimais priimti Saugumo Taryboje galioja penki didij valstybi - nuolatini Saugumo Tarybos nari - vienbalsikumo principas (27 str. 3 d.), pasireikiantis vadinamja veto teise" ir neretai ukertantis keli sprendimo primimui.3.4 . Bendros privalomos kompetencijos teisminio organo nebuvimas. Tarptautiniuose santykiuose nra organo, kuris bt kompetentingas sprsti visus tarptautinius ginus ir nustatyti sankcijas u bet kok tarptautins teiss paeidim. Nors Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pagrindinis Jungtini Taut teisminis organas, jo jurisdikcija yra fakultatyvi. Tarptautinis Teisingumo Teismas savo sprendime Karini ir pusiau karini veiksm Nikaragvoje ir prie Nikaragv byloje (Sprendimo i esmsstadija) (1986) iuo klausimu nurod:Teismo jurisdikcija, kaip danai buvo primenama, remiasi valstybi sutikimu, ireiktu vairiais bdais, skaitant pareikimus, padarytus pagal Statuto 36 straipsnio 2 dal"12.Taigi Tarptautiniam Teisingumo Teismui inybingi tik tokie valstybi ginai, kuriems nagrinti Teisme gino alys dav sutikim Teismo statute numatytu bdu ir forma.Valstybi sutikimas, kad j gin sprst Tarptautinis Teisingumo Teismas, gali bti ireiktas keturiais bdais (plaiau r. 106.2 ).1. Specialus valstybi susitarimas perduoti j gin sprsti Teismui.Tai atvejis, numatytas Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio 1 dalyje (Teismui teismingos visos bylos, kurias alys jam perduoda..."). Toks ali specialus susitarimas kartais vadinamas kompromisu.2. Tarptautins sutarties nuostata, numatanti, kad gin dl ios sutarties pagal vienos i ali pareikim sprendia Tarptautinis Teisingumo Teismas. Pagal jo Statuto 36 straipsnio 1 dal Teismui inybingi visiklausimai, specialiai numatyti (...) galiojaniose sutartyse ir konvencijose". Pavyzdiui, 1948 m. Konvencijos dl kelio ukirtimo genocido nusi-12ICJ Reports, 1986, p. 32.

kaitimui ir nubaudimo u j IX straipsnis numato, kad ginai tarp Susitariani ali dl ios Konvencijos aikinimo, taikymo ar vykdymo klausim (...) perduodami nagrinti Tarptautiniam Teisingumo Teismui pagal bet kurios gino ali reikalavim". Daugelis kit konvencij numato, kad jei ali gino dl konvencijos taikymo ir aikinimo nepavyksta sureguliuoti derybomis ar arbitrau, toks ginas bet kurios i gino ali pareikimu gali bti perduotas Tarptautinio Teisingumo Teismui.3. Pareikimas dl Teismo privalomos jurisdikcijos pripainimo(Teismo statuto 36 str. 2 d.). Kiekviena valstyb, Teismo statuto dalyv,gali bet kuriuo metu pareikti, kad ji pripasta Teismo jurisdikcij nagrinti jos teisin gin su bet kuria kita valstybe, kuri yra padariusi tokpat pareikim. Reikia turti omenyje, kad daugelis valstybi padar tokius pareikimus numatydamos vairias ilygas, pavyzdiui, paalindamosi Teismo jurisdikcijos galimus ginus dl valstybs sien ir t. t. Pareikimai dl jurisdikcijos pripainimo gali bti beslygiki, padaryti numatant abipusikumo slyg arba tam tikram terminui. Lietuva iki jos okupacijos buvo pripainusi Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcij (toks pareikimas galiot ir dabar pagal 36 str. 5 d.), taiaupareikimo terminas baigsi dar Antrojo pasaulinio karo metais. iuometu galioja 66 valstybi pareikimai dl Teismo privalomos jurisdikcijos pripainimo13.4. Vienos i gino ali kreipimasis Teism kartu su pasilymu kitai gino aliai sutikti su bylos nagrinjimu Teisme (forum prorogatum).Gerai inomoje Korfu ssiaurio {Corfu Channel, 1949) byloje Didioji Britanija kreipsi Teism su vienaaliu pareikimu, o Albanija vliau padar oficial pareikim, kuriame sutiko su bylos nagrinjimu Teisme. Tiesa, vliau alys sudar special susitarim perduoti byl nagrinti Teismui, kuriuo ir rmsi Teismas, nagrindamas i byl14. Nors vliau buvo bandym pasinaudoti forum prorogatum galimybe, Korfu ssiaurio byla yra vienintelis pavyzdys, kai po vienaalio kreipimosi Teism kita ginoalis sutiko, kad byla bt nagrinjama Teisme.Teismo statuto 36 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad Teismui inybingi visi klausimai, specialiai numatyti (...) Jungtini Taut Chartijoje". Taiau i Statuto nuostata virto mirusia raide", nes Chartija to-kitj klausim niekada specialiai nenumat.1' ,'006 m. gegus 12 d. duomenys.11 ?a. ICJ Reports, 1947-1948, p. 27, Brownlie, p. 27.

26

I skyrius. TARPTAUTINES TEISS PRIGIMTIS


27

Reikia pabrti, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas gali sprsti tik valstybi ginus (Teismo statuto 34 str. 1 d.).Pagal Jungtini Taut Chartijos 96 straipsn Generalin Asamblja gali prayti Teismo konsultacins ivados bet kuriuo teisiniu klausimu. Kiti Jungtini Taut organai, taip pat specializuotos staigos gali prayti toki ivad tik j veiklos teisiniais klausimais ir tik Generalinei Asambljai leidus.Teismo sprendimai yra privalomi gino alims (Statuto 59 str.), taiau konsultacins ivados neturi privalomos Teismo sprendimo galios.Nuo 1946 m., kai Jungtini Taut Tarptautinis Teismas pradjo savo veikl, iki 2006 m. gegus 4 d. Teismas prim 92 sprendimus tarpvalstybini gin bylose (dar 11 byl nagrinjama Teisme) ir 25 konsultacines ivadas.Pasaulyje yra ir kit nuolatiniai tarptautini teism (Europos mogaus Teisi Teismas, Amerikos mogaus Tbisi Teismas), taiau ir jie neturi universalios jurisdikcijos sprsti bet kok tarpvalstybin gin.3.5 . Subjekt ypatybs. Subjektikumas yra svarbi savyb, nes nuo jos buvimo ar nebuvimo priklauso, ar tam tikras vienetas turi teis, ar ne sudaryti sutart, pateikti ieSkin, atsakyti u teiss paeidim ir pan. Dar 1949 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas alos, patirtos Jungtini Taut tarnyboje, byloje (1949) nagrindamas klausim, ar Jungtins Tautos yra tarptautins teiss subjektas, nurod, kad tarptautinis teisinis subjektikumas reikia gebjim turti tarptautines teises ir pareigas bei gebjim ginti ias teises pareikiant tarptautinius iekinius. Kartu Teismas pabr:Jei valstyb turi vis tarptautini teisi ir pareig visum, tokio vieneto kaip Organizacija teiss ir pareigos turi priklausyti nuo jos tiksl ir funkcij, apibrt jos steigimo dokumentuose arba iplaukiani i j ir ipltot praktikoje"15.Kaip jau buvo minta 2 paragrafe, ilg laik termino tarptautin teis" sinonimas buvo tarpvalstybin teis"; dabar tai atitinka tikrov ta prasme, kad ios teisins sistemos normos reguliavo ir dideliu mastu dar reguliuoja pirmiausia valstybi santykius. ie santykiai paremti suvere-15ICJ Reports, 1949, p. 179. ia dar galima pateikti profesoriaus Iano Brownlie'o ivad, paremt ta paia Tarptautinio Teisingumo Teismo konsultacine ivada: Teiss subjektas yra vienetas, gebantis turti tarptautines teises ir pareigas ir turintis teis ginti savo teises pateikdamas tarptautinius iekinius". - Brovralie, p. 58.

nia valstybi lygybe, valstybi nepavaldumu viena kitai. Kartu btina pabrti, kad iuolaikinje tarptautinje teisje svarbs subjektai yra tarptautins tarpvyriausybins organizacijos, tiek universalios (pvz., Jungtins Tautos), tiek regionins (pvz., Europos Taryba). Jos, kaip ir valstybs, ne tik sudaro tarptautines sutartis, bet ir atsako u tarptautins teiss paeidimus, umezga santykius su kitais subjektais ir pan. Negana to, tarptautins organizacijos tampa tarptautins integracijos centrais ir savarankikais ios intergacijos dalyviais. Kartu paymtina, kad, kitaip nei tarpvyriausybins organizacijos, nevyriausybins organizacijos (pvz., Tarptautinis olimpinis komitetas, Tarptautins teiss institutas, Tarptautins teiss asociacija, Tarptautin teisinink komisija ir pan.) nra tarptautins teiss subjektai.Tarptautins teiss subjektais gali bti tarptautiniai organai, steigiami remiantis tarptautinmis sutartimis. Toks, pavyzdiui, yra Tarptautinis jros dugno organas (ang. - International Seabed Authority), steigtas pagal 1982 m. Jungtini Taut Jr teiss konvencij pasaulinio vandenyno dugno itekli eksploatacijai organizuoti; tuo tikslu jis gali sudaryti sutartis su valstybmis ir, savaime aiku, turi atsakyti u t sutari paeidimus.Tarptautins teiss subjektai taip pat yra vadinamieji valstybinio pobdio vienetai (kitaip - valstybiniai teritoriniai vienetai), tokie kaip ventasis Sostas16, istorijoje inomi laisvieji miestai (pvz., Gdanskas, Triestas). Tarptautins teiss subjekto statusu naudojasi ir Maltos ordinas17.16 Nuo IX a. ilgus amius ventasis Sostas buvo ne tik Katalik Banyios centras, bet ir valstyb, turjusi didiul tak tarpvalstybiniams santykiams. Nuo 1815 m. Vienos kongreso ventasis Sostas jau nebedalyvavo tarptautinje politikoje, nors jo valstybinis statusas nekl joki abejoni, Roma tebebuvo jo sostin. 1870 m., vykstant Pranczijos ir Prsijos karui, Italijos pajgos um Rom. Tais paiais metais Romos prijungimas prie Italijos teisintas plebiscitu ir tvirtintas Italijos statymu. ventasis Sostas ios aneksijos ilg laik nepripaino ir tik 1929 m. pasira su Italija Latrano politin sutart, kuria pripaino Rom Italijos sostine, o Italija pripaino ventojo Sosto suverenitet tarptautinje teistvarkoje kaip jo prigimties neatskiriam poym, atitinkant jo tradicijas ir jo misijos pasaulyje poreikius" (2 str.). Pabriamas dvasinis io suvereniteto pobdis. Latrano sutartimi ventasis Sostas sipareigojo laikytis neutraliteto politikos. Sutartis taip pat pripaino Vatikano Miesto Valstyb bei iimtin ir absoliui ventojo Sosto valdi Vatikano miestui (jo plotas - 44 ha.; tuo turpu ventojo Sosto pontifikacini valstybi plotas 1870 m. buvo 40000 km2). ventasis Sostas palaiko diplomatinius santykius su usienio valstybmis, yra kai kuri universali tarptautini organizacij narys, turi savo pilietyb (tiesa, susijusi tik su tarnyba ventajame Soste), imunitet nuo usienio jurisdikcijos, sudaro tarptautines sutartis. Ypatinga toki sutari ris yra konkordatai; jais nustatoma Katalik Banyios teisin padtis tam tikroje valstybje. Ypating reikm turjo 1984 m. Konkordatas su Italija, tvirtins valstybs ir banyios

28

I skyrius. TARPTAUTINES TEISES PRIGIMTIS


29

Tarptautins teiss subjektais pripastamos tautos, kovojanios dl savo valstybingumo (nepriklausomybs) ir turinios organus, galinius atstovauti joms santykiuose su kitomis valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis. ias tautas galima apibrti kaip valstybes in statu nascendi, t. y. gimstanias valstybes"18. Neretai jos buvo sutapatinamos su ioms tautoms atstovaujaniais nacionalinio isivadavimo judjimais, tokiais kaip Palestinos isivadavimo organizacija19. Ta paia prasme galime kalbti apie sukillius kaip apie tarptautins teiss subjektus, taiau tik tuo atveju, jeigu jie vykdo de facto valdi tam tikroje teritorijoje. ia, be to, svarbu nustatyti, ar sukilimas yra tautos apsisprendimo teiss gyvendinimas, ar prieingai - separatist vykdomi kariniai veiksmai. Problema iki iol labai sudtinga, nes tarptautin teis reikalauja gerbti valstybi teritorijos vientisum ir nesikiti kit valstybi reikalus. visa tai turi bti atsivelgta sprendiant klausim, ar sudaryti tam tikr susitarim su isivadavimo judjimu arba sukilliais, ar pripainti juos ir pan.Kalbant apie tarptautins teiss subjekt rSis, reikia sugrti prie jau cituotos Tarptautinio teisingumo teismo konsultacins ivados alos, patirtos Jungtini Taut tarnyboje, byloje (1949):Teiss subjektai kiekvienoje teisinje sistemoje nebtinai yra vienodi savo prigimtimi ar teisi apimtimi, j prigimtis priklauso nuo visuomens poreiki"20.iuolaikinius santykius, taip pat nustats, kud Italijos mokesi reimas netaikomas ventojo Sosto net nereliginio pobdio turtui. Uc uhcjo, ventojo Sosto tarptautinis subjektikumas nereikia, kad jis yra valstyb (viea.sms funkcijas Vatikane vykdo Italijos valdia, Vatikano teritorija pernelyg maa ir kt). Katalik Bnnyiti doktrinoje kartais apibriama kaip tarptautin konfesin organizacija, turinti hicruichinc struktr, leidiani jai turti tam tikr nepriklausomyb nuo valstybini valdi". Iliiau bt klaidinga manyti, kad tai i esms nevyriausybin organizacija" (Nguen Ouoc Dinh/Daillier/Pellet, p. 452). Dvasinis ir moralinis ventojo Sosto autoritetas akivaizdus ne tik tarp daugiau nei 400 mln. katalik, jis vaidina svarb vaidmen tarptautiniuose santykiuose; visa tai lemia, kad ventasis Sostas palaiko santykius su pasaulio valstybmis lygiateisikumo pagrindu. Plaiau r.: Nguen Quoc Dinh/Daillier/Pellet, p. 450-452; Shaw, p. 218-219.17Specifinis tarptautins teiss subjektas yra Suverenus Maltos Ordinas, steigtas Kryiaus ygi metu, valds Rodoso ir Maltos salas, 1798 m. prarads suverenitet ir veikiantisdabar kaip humanitarin organizacija. Daugiau nei 40 valstybi, taip pat ir Lietuva palaikodiplomatinius santykius su Ordinu. r.: Shaw. Op. cit., p. 218.18r. I. Brownlie (ibid., p. 79-80) prie valstybi in statu nascendi, pavyzdiui, priskiriaEstij, Latvij ir Lietuv 1918-1920 m. - Ibid., p. 79, note 51.19Shaw, p. 221-222.20ICJ Reports, 1949, p. 178.

I tikrj valstybi teisi prigimt lemia tokios valstybs savybs kaip suverenitetas, todl valstybs teisi ir sipareigojim apimtis yra didiausia. Valstyb gali sudaryti tarptautines sutartis, steigti tarptautines tarpvyriausybines organizacijas ir stoti jas, umegzti diplomatinius ir konsulinius santykius, ji visikai atsako u savo tarptautini sipareigojim paeidim, be to, valstyb, jos turtas bei atstovai naudojasi imunitetu nuo usienio jurisdikcijos (t. y. usienio valstybi organai neturi jurisdikcijos sprsti tokias bylas). Tarptautini organizacij, organ bei valstybinio pobdio vienet subjektikumas, nors ir analogikas, taiau tarptautini sutari apribotas. Taut, kovojani dl savo valstybingumo, teisi apimt lemia taut apsisprendimo teis, todl ji taip pat turi tam tikras ribas (ribotos yra taut atstovavimo tarptautiniuose santykiuose formos, tautos paprastai neturi narysts teiss universaliose tarptautinse organizacijose ir ia j atstovavimas gali bti gyvendinamas stebtojo forma ir pan.).Jeigu tarptautini teisi ir pareig turjimas bei galjimas jas ginti tarptautinje arenoje yra bendras tarptautins teiss subjekto poymis, tai individai (fiziniai asmenys) taip pat gali bti laikomi tarptautins teiss subjektais ten, kur jie tokias savybes turi (pirmiausia - mogaus teisi ir fizini asmen tarptautins baudiamosios atsakomybs srityse). iuolaikin tarptautin teis tvirtina mogaus teises ir pagrindines laisves, numato galimyb patraukti fizinius asmenis baudiamojon atsakomybn u nusikaltimus taikai, monikumui ir karinius nusikaltimus tarptautiniuose tribunoluose (Niurnbergo ir Tokijo tarptautiniai kariniai tribunolai, Tribunolas dl nusikaltim Jugoslavijoje ir kt.). Pagaliau nemaai tarptautini sutari suteikia individams teis pateikti skundus prie valstybes tarptautiniams organams (1966 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto fakultatyvus protokolas, 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, 1969 m. Amerikos mogaus teisi konvencija ir kt.).iuolaikinei tarptautinei teisei taip pat bdingas tautini maum apsaugos intensyvus pltojimas. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 27 straipsnio nuostata, numatanti, kad i asmen, priklausani etninms, religinms ar kalbinms maumoms, negali bti atimta teis kartu su kitais j grups nariais turti savo kultr, ipainti ir praktikuoti savo religij arba vartoti gimtj kalb, jau tapo visuotinai pripainta tarptautins teiss norma. Tolesnis tautini maum apsaugos norm pltojimasis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje ir Europos Taryboje, atrodo, liudija tendencij pripainti ne tik individualias tautini maum nari teises, bet ir tam tikras kolektyvines teises, priklau-

30



31

sanias maumai kaip visumai (teis steigti savo kultrines organizacijas, mokyklas, turti savo spaud ir pan.). Taiau visa tai labiau liudija individo, o ne paios maumos tarptautin teisin subjektikum, nes nepripastama, kad mauma arba koks nors jos organas ar organizacija galt dalyvauti tarptautiniuose santykiuose21. Maumos atstovu lieka valstyb, kurioje mauma gyvena. Pagaliau tik tautai, o ne tautinei maumai, pripastama laisvo apsisprendimo teis.Be abejo, individo teisin padtis tarptautinje teisje negali prilygti padiai, pavyzdiui, valstybi ar tarptautini organizacij, turini teis sudaryti tarptautines sutartis, besinaudojani imunitetu nuo usienio valstybi jurisdikcijos ir pan.Juridiniai asmenys, ypa tarptautines korporacijos, jau seniai sitvirtino pasaulinje arenoje. Didiausios korporacijos neretai disponuoja lomis, kelis kartus didesnmis u?, mah valstybi biudetus; jos gali turti didiul tak vyriausybms. Tarptautines sutartys gali suteikti tam tikr apsaug (pirmiausia turto) juridiniams asmenims (investicij apsaug, teis kreiptis specialius UirpUiulinius gin nagrinjimo organus), kiti tarptautiniai dokumentui (pv/., Jungtini Taut parengtas tarptautini korporacij elgesio kodeksas) gali nustatyti j veiklos usienyje principus, taiau juridiniai asmenys visvien ilieka nacionalins teiss subjektai, nes j dalyvavim liirptmiliniuose santykiuose lemia tik atskiros tarpvalstybins sutartys'*.3.6 . Norm laikymosi utikrinimo ypatybs. Teisei, kaip privalom elgesio norm sistemai, budinga tai, kad prireikus i norm priveriama laikytis. Taiau prievartinis pobdis nra pagrindin teiss savyb. ar-lis de Vieris (Charles de Visschcr) dl to pabr:Daug teorij nevertina ypatybi teiss kaip normins disciplinos, kurios paskirtis yra vadovauti moni elgesiui nustatant jiems pareigas. Pavyzdiui, sociologinio pobdio teorijos teisin taisykl aikina kaip svok, atsirandani i patirties joms teiss normos yra normos, paremtos pakankamai galinga jga, kad utikrint nuolatin j laikymsi tam tikroje grupje".21Janas Braunlis (Ian Brownlk) nurodo: Teisinio subjektikumo ir apsaugomo statusoklausimai yra susij, bet ne tapats. Maumos valstybi viduje gali turti tam tikros padtiesgarantijas pagal tarptautin susitarim, taiau tai nereikia, kad maumos turi teisin subjektikum, ypa dl to, kad individai arba grups neturi procesini teisi tarptautiniams forumams". Brovralie, p. 60.22r.: I. Brovvnlie, p. 67-69; Shaw, p. 171-172.

I tikrj privertimas laikytis tam tikros elgesio taisykls nerodo ios taisykls privalomumo. Pareiga, pasak de Vierio, yra reguliuojama jos paios dsni, kurie yra btinumo dsniai (les lois de finalit)"73.Tarptautinei teisei taip pat bdingas prievartinis pobdis; jis ia pasireikia specifinmis formomis. Tarptautin teis valstybs gali taikyti individualiai - atsakomosiomis priemonmis (represalijomis) prie valstyb paeidj arba kolektyviai taikydamos tarptautini organizacij nustatytas tarptautines sankcijas ar net naudodamos ginkluot jg pagal Jungtini Taut Chartij.Atsakomosios priemons (represalijos) yra atsakomasis tarptautini sipareigojim nevykdymas valstybs paeidjos atvilgiu. Tarptautinis arbitraas Oro susisiekimo tarp JAV ir Pranczijos susitarimo aikinimo byloje (1978) konstatavo:Jeigu susidaro situacija, kai viena valstyb mano, jog kita valstyb paeid tarptautin sipareigojim, pirmoji valstyb turi teis utikrinti savo teises atsakomosiomis priemonmis", atsivelgdama bendrosios tarptautins teiss nustatytus ginkluotos jgos panaudojimo apribojimus"24.ios atsakomosios priemons gali bti laikomos vadinamosios savi-galbos"25 liekana, kuri klasikinje tarptautinje teisje reik teis savo veiksmais apsaugoti savo paeistas teises tiek imantis savigynos prie ginkluot upuolim veiksm, tiek represalij (skaitant tada dar leidiamas ginkluotas represalijas), tiek intervencijos. Taip, pavyzdiui, 1902 m. an-gl-ital-vokiei eskadra ugrob Venesuelos karinius laivus ir bombardavo Venesuelos uostus, kad priverst Venesuel sumokti reparacijas u al, padaryt i ali pilieiams. Kitas pavyzdys: 1946 m. du Didiosios Britanijos kariniai laivai uplauk ant min Korfu tarptautiniame ssiauryje ir dl to uvo moni, buvo padaryta didel materialin ala. Po23Charles de Visscher. Op. cit., p. 121-122.24RIAA, vol. 18, p. 417.25Vok. - Selbsthilfe, ang. - Self-help, pranc. - l'autoprotection. r.: Seidl-Hohenveldcrn,Ignaz. Volkerrecht. 7, neubearb. Aufl. Koln, Berlin, ete: Heyman, 1992, s. 398; Malcolm N.Shaw savigalbos" teis apibdina taip: i jgos panaudojimo tam tikroms teisms apgintiprocedra yra bdinga primityvioms teisinms sistemoms, turinioms kraujo kcrSta, bei vidaus teistvarkoje ias procedras ir metodus visikai kontroliuoja sukurtoji valdia. Valstybs gali pasinaudoti savigyna, jei tampa agresijos aukomis, ir gali imtis veiksm, atsakydamos kit valstybi neteistus veiksmus. Tokiais atvejais valstybs paios sprendia, ar imtis veiksm ir kokiu mastu tai daryti; ir nors tarptautin teis nustato atitinkamas i veiksm taisykles, nra aukiausios valdios, kuri vertint j teistum ar neteistum, nebent jei bylnagrint Tarptautinis Teisingumo Teismas abiej ali sutinkimu". Op. cit., p. 5.

32


3 . Pagrindiniai specifiniai tarptautins teiss bruoui

33

io incidento Didioji Britanija vykd karin operacij ir iminavo ssiaur. Tarptautinis Teisingumo Teismas pripaino, kad Albanija privalo atlyginti al, nes turjo inoti, jog ssiauris uminuotas, ir spti usienio laivus. Kartu Teismas pripaino brit vykdyt iminavimo operacij neteista, nes tarptautin teis jau draud ginkluot intervencij (Jungtini Taut Chartijos 2 str. 4 p.)26.Tarptautins sankcijos ir kitos kolektyvins priemons, susijusios su karins jgos panaudojimu. Jungtini Taut Saugumo Taryba, jei vykdomi pavojingi taikai veiksmai, paeidiama taika ar vykdomas agresijos aktas, gali pagal Jungtini Taut Chartijos 41 straipsn nusprsti, kad valstybs turi imtis i veiksm: visikai arba i dalies nutraukti ekonominius santykius, geleinkelio, jr, oro, pato, telegrafo ir kitas susisiekimo priemones bei diplomatinius santykius. Irakui vykdius agresij prie Kuveit ir okupavus jo teritorij, Saugumo Taryba 1990 m. rugpjio 6 d. Rezoliucijoje Nr. 661 pareigojo visas valstybes nutraukti prekyb su Iraku. Pagal 42 straipsn Saugumo Taryba, nustaiusi, kad tokios priemons gali bti nepakankamos arba jau pasirod nepakankamos, gali imtis reikaling veiksm panaudodama oro, jr bei sausumos pajgas, kad atkurt tarptautin taik ir saugum. Tokie veiksmai gali bti demonstracijos, blokada ir kitos Jungtini Taut nari oro, jr bei sausumos pajg operacijos. Pavyzdiui, Saugumo Taryba 1990 m. lapkriio 29 d. prim Rezoliucij Nr. 678, pagal kuri buvo leista imtis vis reikaling veiksm prie Irak, kad bt atkurta tarptautin taika ir saugumas. Vadovaudamosi ia Rezoliucija JAV ir kit Jungtini Taut nari karins pajgos ivadavo Kuveito teritorij.Tarptautini sankcij, nesusijusi su karins jgos panaudojimu, gali bti imtasi ir remiantis regionini tarptautini organizacij sprendimais. 1980 m. kovo 22 d. Europos Bendrij Ministr Taryba nutar prayti Europos Bendrij ali parlament nedelsiant imtis priemoni, kad bt galima taikyti sankcijas Iranui, kuris iurkiai paeid tarptautin teis, kai Teherane, pritariant Irano valdiai, buvo ugrobta JAV ambasada ir kaitais paimti JAV diplomatiniai ir konsuliniai darbuotojai27.26Vadinamj intervencijos teis Teismas gali laikyti niekuo kitu, kaip tik jgos politikosiraika, politikos, kuri praeityje prived prie sunkiausi piktnaudiavim ir kuri negali daugiau surasti kokios nors vietos tarptautinje teisje, nepaisant vis dabartini tarptautinsorganizacijos netobulum. Intervencija, ko gera, yra dar maiau priimtina ta forma, kuri jigavo ia, nes bdama prieinama faktikai galingiausioms valstybms, ji gali lengvai ikreiptitarptautinio teisingumo vykdym". ICJ Reports, 1949, p. 35.27Bulletin des Communauts europennes, 1980, No. 4, p. 26.

Savigyna nuo ginkluoto upuolimo (Jungtini Taut Chartijos 51 str.) yra klasikin savigalbos" priemon, kuri panaudojusios valstybs turi nedelsdamos praneti Saugumo Tarybai (plaiau r. 14 ).Humanitarin intervencija, t. y. karinis sikiimas gelbstint moni gyvybes, vargu ar gali bti laikoma teista ginkluotos jgos panaudojimo forma, nes paeidia kitos valstybs teritorin suverenitet. Gerai inoma Izraelio karin akcija Entebs (Uganda) oro uoste 1976 m. liepos 3 d., kai buvo ilaisvinti terorist ugrobti kaitai28 (plaiau r. 14 ). Kitas inomas pavyzdys - nepavykusi JAV karin akcija Irane 1980 m. balandio 24-25 d., kai JAV specials daliniai slapta siver Irano teritorij, kad ilaisvint diplomatinius ir konsulinius darbuotojus, paimtus kaitais29.3.7 . Tarptautins teiss norm privalomumas. Atsakyti klausim, kodl tarptautin teis yra privaloma, vien tik teisiniais argumentais, matyt, negalima.Nemanoma pasakyti, kodl tarptautin teis kaip visuma yra privaloma, nesileidiant neteisinius samprotavimus. Taiau praktinje tikrovje tarptautins teiss pagrindu galime laikyti tai, kad tarptautins bendrijos nari yra bendrai sutariama, jog turi egzistuoti teiss norm - tarptautins teiss - visuma, kad reguliuot ios bendrijos nari elges. ia prasme bendras sutarimas" gali bti laikomas tarptautins teiss, kaip teisins sistemos, pagrindu"30.is bendras sutikimas laikyti tarptautins teiss normas privalomomis yra btinyb, pagrsta bendrais vis valstybi ir kit tarptautins teiss subjekt interesais. Tarptautini santyki poreikiai neginijamai lemia draudim naudoti jg ir grasinim jga, veria gerbti mogaus teises ir pagrindines laisves, garantuoti diplomatinius imunitetus ir privilegijas, ne-28r.: Harris, p. 933-937. Nors Uganda reikalavo, kad Saugumo Taryba pasmerkt Izrael, atitinkamos rezoliucijos projektas nesurinko reikiamo bals skaiiaus.29Tarptautinis Teisingumo Teismas, nagrindamas JAV iekin prie Iran JungtiniValstij diplomatinio ir konsulinio personalo Teherane byloje (1980), savo sprendime nurod, kad negali neireikti savo susirpinimo dl JAV siverimo Irano teritorij. 'leismasnepateik tiesiogins i veiksm kvalifikacijos ir apsiribojo pastaba, jog tokie veiksmui yrunepagarba teisminiam nagrinjimui tarptautiniuose santykiuose, nes prie tai savo 1979 m.gruodio 15 d. nutartyje Teismas nurod abiems gino alims susilaikyti nuo bet kokii veiksm, kurie galt padidinti tamp tarp j. Sprendime nurodyta, kad i veiksimi teistumo klausimo alys nepateik jam nagrinti (Iranas nuo pat pradi nedalyvavo teisminiame nagrinjime). - ICJ Reports, 1980, 93-94.30Oppenheim/JenningsAVatts, vol. 1, p. 14.

34I skyrius. TARPTAUTINS TEISS PRIGIMTISsiksinti j atviros jros laisv ir 1.1. Pavyzdiui, bt visikai nemanoma palaikyti diplomatinius santykius, jei nebt visuotinai pripastami diplomatiniai imunitetai ir privilegijos31.Teiss normos kuriamos tada, kai jos tampa btinos. Hgelio odiais tariant, btinumas kuria teis"32. I to, aiku, neiplaukia, jog viskas, kas btina, yra privaloma. Turi bti dar ireikta valstybs valia, jos teisin nuomon" - opinio juris, patvirtinanti, kad tam tikra taisykl yra privaloma, o tai reikia, kad tai yra teiss norma. Kitas privalomumo ypatumas - teiss subjekt sitikinimas, kad tam tikra norma yra btina.Valstybi opinio juris yra akivaizdi, kai teiss norma tvirtinta tarptautinje sutartyje. Kebliau, kai reikia nustatyti, ar valstybi praktika yra tarptautinio paproio rodymas. ia opinio juris rodo valstybi pareikimai, rekomendacinio pobdio tarptautini organizacij rezoliucijos, u kurias balsavo valstybi atstovai, pagaliau - pati besikartojanti praktika arba net protest nebuvimas, kai, atrodyt, kad valstybs turt nesutikti su j interesams prieingais kit valstybi veiksmais.ia vienos valstybs nesutikimas su visuotinai pripainta norma jau nebeturi reikms tos normos privalomumui. Prieingu atveju naujai susikrusi valstyb galt teigti, kad jai neprivalomos iki jos sukurtos normos. iuolaikin tarptautin teis yra jau toli nuo t laik, kai tarptautins teiss normos buvo pagrstos vien tik suverenia valstybi valia kurti tarpusavio sipareigojimus. Kartu reikia pabrti, kad koordinacinis, o ne subordinacinis tarptautins teiss pobdis lemia tai, kad tarptautini santyki turin sudaro ne valdios organ nustatytos teiss ir pareigos, o tarptautins teiss subjekt sukurtos teiss ir sipareigojimai. Tarptautinje teisje terminas pareiga" vartojamas labai retai; vyraujanti svoka yra sipareigojimas" (ang. ir pranc. - obligation, vok. - Verpflichtung). Valstybs yra laisvos sudaryti arba ne vien ar kit sutart, prisijungti arba ne prie kit valstybi anksiau sudarytos sutarties ir kartu prisiimti arba ne tarptautinius sipareigojimus. Kartu btina pabrti, kad didesn bendrosios tarptautins teiss dal jau sudaro visuotinai pripaintos31Tarptautinis Teisingumo Teismas savo sprendime Jungtini Valstij diplomatinio ir konsulinio personalo byloje (1980) diplomatin teis apibdino kaip teisin konstrukcij, kruopiai monijos statyt per amius, kurios apsaugojimas yra gyvybikai svarbus i dien sudtingos tarptautins bendrijos saugumui ir gerovei, kai yra svarbiau nei bet kada, kad btnuolat ir skrupulingai laikomasi norm, sukurt tvarkai ir paangai santykiuose tarp jos nariutikrinti". ICJ Reports 1980, p. 3.32Hegel G. F. W. Philosophie des Rechts. Frankfurt am Main: Suhrkamp Verlag, 1983, S.196 und 232.

4 . Jus cogens-'Jnormos, kurios egzistuoja ir yra privalomos be vienos ar kitos valstybs valios. Dabar tarptautins teiss doktrina apibdina bendrj tarptautin teis, kaip objektyviai egzistuojani teiss norm sistem, nustatani valstybi ir kit tarptautins teiss subjekt sipareigojimus.Soviet Sjunga nelaiko savs pareigota Hagos taisykli, bet ios taisykls labai plaiai kodifikuoja visuotinai pripaintas paprotins tarptautins teiss normas. Taigi jos privalomos visoms valstybms ir tam nereikalingas j tiesioginis sutikimas", - konstatavo Vokietijos Federalinis Teismas Skyryb pripainimo (Ryt Vokietija) byloje (1956)33.Tarptautins teiss, kaip objektyviai egzistuojanios teiss, norm visumos samprata iplaukia taip pat i visuotinio sitikinimo, jog reikalinga tarpusavio interesais ir taisyklmis susisaisiusi tarptautin bendrija, o ne izoliuot valstybi anarchika visuma. Kaip ra arlis de Vieris:Jokia visuomen neturi teisinio pagrindo be moni tikjimo jos btinumu"34.4 . JUS COGENS1969 m. Vienos konvencijos dl sutari teiss 53 straipsnis nustato:Sutartys, prietaraujanios bendrosios tarptautins teiss imperatyviai normai (jus cogens).Sutartis yra niekin, jei jos sudarymo momentu ji prietarauja bendrosios tarptautins teiss imperatyviai normai. ios Konvencijos tikslais bendrosios tarptautins teiss imperatyvia norma laikoma norma, kuri tarptautin valstybi bendrija, kaip visuma, pripasta kaip norm, nukrypimas nuo kurios yra neleidiamas ir kuri gali bti pakeista tik vlesne tokio paties pobdio bendrosios tarptautins teiss norma"35.Nei 1969 m. Vienos konvencija, pirm kart pavartojusi tarptautinje praktikoje jus cogens svok, nei kiti tarptautiniai aktai nepateikia/ms cogens norm srao36.33 Erades L. Op. cit., p. 281; International Law Reports, vol. 23, No. 795, p. 796. 14 Charles de Visscher. Op. cit., p. 122." r. taip pat 1969 m. Vienos konvencijos 64 straipsn Naujos imperatyvios bendrosios luiplautins teiss normos (jus cogens) atsiradimas.Jei atsiranda nauja bendrosios tarptautins teiss imperatyvi norma, bet kuri galiojanti '.ulmtis, kuri prietarauja iai normai, tampa niekin ir nustoja galios."' 'Ilirpiautini teism ir arbitra sprendimuose galima rasti ivad, kad viena ar kita m ii m.i yni imperatyvi (taiau iki iol dar nebuvo byl, kuriose tiesiogiai bt sprendiamas

36


4 . Jus cogens

37

Jei pabrtume tik privalom jus cogens norm pobd, vargu ar tai jas skirt nuo kit tarptautins teiss norm. Visos tarptautins teiss normos yra privalomos, nes kitaip jos bt ne teiss normos, o tik pa-geidavimai-rekomendacijos.Jus cogens norm teisin prigimtis ir galia yra susijusi su tarptautins teiss norm hierarchija. Sutartis, prietaraujanti jus cogens, yra niekin dl to, kad tam tikros vertybs (ir atitinkamai ias vertybes tvirtinanios normos) pripastamos viresnmis u visas kitas ir jokia sutartis negali jas ksintis. ia galima jus cogens palyginti su konstitucinmis normo-mis-principais valstybs vidaus teisje.Jungtini Taut tarptautins teiss komisija, komentuodama Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss 53 straipsn Sutartys, prietaraujanios bendrosios tarptautins teiss normai (jus cogens)"31, prijo prie ivados:Jus cogens pobdio norm atsiradimas yra palyginti naujas dalykas, nes tarptautin teis spariai vystosi. Komisija mano, kad teisingiausia yra nustatyti bendra fraze, jog sutartis yra niekin, jei prietarauja jus cogens normai, ir palikti ios normos vis turin ipltoti valstybi praktikai ir tarptautini teism jurisprudencijai. Kai kurie Komisijos nariai man, kad bt naudinga ivardyti kaip pavyzdius kai kurias akivaizdiausias ir tviriausiai nusistovjusias jus cogens normas, kad bt galima parodyti iais pavyzdiais bendr teiss norm, numatyt iame straipsnyje, pobd ir turin. Pasilyti pavyzdiai apm (a) sutart, numatani neteist jgos panaudojim, prietaraujant Chartijos principams, (b) sutart, numatani bet koki kit, pagal tarptautin teis nusikalstam veiksm atlikim ir (c) sutart, numatani arba sutinkani su tokiaisginas dl sutari negaliojimo;K,s cogens pagrindu). Taip, pavyzdiui, Tarptautinis arbitraas byloje dl Jros sienos tarp Bisau Gvinjos ir Senegalo delimitacijos (1989) taut apsisprendimo princip pripaino jus cogens norma (r.: R. G. D. I. E, 1990, p. 234-235). Tarptautinis Teisingumo Teismas savo sprendime JAVdiplomatinio ir konsulinio personalo Teherane byloje (1980) konstatavo, kad tam tikros diplomatins ir konsulins teiss normos yra imperatyvios (ICJ Reports, 1980, p. 20). Europos konferencijos dl taikos Jugoslavijoje arbitrain komisija savo ivadose (1991-1992) nurod, kad mogaus, taut ir etnini, religini ar kalbini maum teiss, taip pat draudimas naudoti jg tarptautiniuose santykiuose yra imperatyvaus pobdio (R. G. D. I. P., 1992, p. 266-267, etc). Be to, reikt paymti, kad 1987 m. Generalins Asambljos deklaracija dl atsisakymo grasinti jga arba j naudoti tarptautiniuose santykiuose efektyvumo didinimo (Rezoliucija 42/22) paskelb, kad sutartis negalioja, jeigu ji sudaryta grasinant jga arba panaudojus j, paeidiant tarptautins teiss principus, tvirtintus Chartijoje".37 Konvencijos projekte tai - 50 straipsnis.

veiksmais kaip verg prekyba, piratavimas arba genocidas, u kuriuos baudiant turi bendradarbiauti kiekviena valstyb. Kiti nariai ireik nuomon, kad jei pavyzdiai bt pateikti, bt netikslinga apsiriboti iame straipsnyje aptarimu veiksmais, sudaraniais nusikaltimus pagal tarptautin teis; sutartys, paeidianios mogaus teises, valstybi lygyb ir apsisprendimo princip, buvo pamintos kaip kiti galimi pavyzdiai. Komisija buvo prie bet koki jus cogens norm pavyzdi traukim straipsn dl dviej prieasi. Pirma, kokiu nors atveju, kai sutartys negalioja, nes prietarauja ./ms cogens normoms, paminjus pavyzdius gali, net ir kruopiausiai rengiant projekt, kilti nesusipratimas dl Komisijos pozicijos kit, iame straipsnyje nepamint atvej atvilgiu. Antra, jei Komisija pabandyt parengti net pasirinktinai sra tarptautins teiss norm, laikom jus cogens pobdio normomis, ji atsidurt padtyje, kai turt tsti tyrimus, kurie yra u io projekto rib (...). Ji paband isprsti klausim, kiek tai manoma praktikai, esant dabartinei tarptautinei opinijai dl to, ar reikia sutikti su privalomais bdais taikiai sprsti tarptautinius ginus, numatydama 62 straipsnyje (Konvencijos 66 str.) procedrines garantijas. is straipsnis paalina galimyb atskirai valstybei savavalikai nustatyti sutarties negaliojim, j nutraukti arba sustabdyti - tai neretai atsitikdavo praeityje. Taip pat siekiama, kad bt pasinaudojama Chartijos 33 straipsnyje numatytomis taikaus gin sprendimo priemonmis"38. Nors nra visuotinai pripainto jus cogens norm srao, tarptautini teism ir arbitra sprendimuose galima rasti ivad, kad viena arba kita norma yra imperatyvi norma (taiau iki iol dar nebuvo byl, kuriose tiesiogiai bt sprendiamas ginas dl sutari negaliojimo jus cogens pagrindu). Taip, pavyzdiui, Tarptautinis arbitraas byloje dl Jros sienos tarp Gvinjos Bisau ir Senegalo delimitacijos (1989) taut apsisprendimo princip pripaino jus cogens norma (r.: R. G. D. I. P. 1990, p. 234-235). Tarptautinis Teisingumo Teismas savo sprendime JAV diplomatinio ir konsulinio personalo Teherane byloje (1980) konstatavo, kad tam tikros diplomatins ir konsulins teiss normos yra imperatyvios (ICJ Reports 1980, p. 20). Europos konferencijos dl taikos Jugoslavijoje Arbitrain komisija savo ivadose (1991-1992) nurod, kad mogaus, taut ir etnini, religini ar kalbini maum teiss, taip pat draudimas naudoti jg tarptautiniuose santykiuose yra imperatyvaus pobdio (R. G. D. 1. P, 1992, p. 266-267, etc). Be to, reikt paymti, kad 1987 m. Generalins Asambljos deklaracija dl atsisakymo grasinti jga arba j naudoti tarptauti-38 Yearbook of the International Law Commission, 1966, vol. 2, p. 248.

38


5 . Bendroji ir partikuliarin tarptautin teis

39

niuose santykiuose efektyvumo didinimo (Rezoliucija 42/22) paskelb, kad sutartis negalioja, jeigu ji sudaryta grasinant jga ar j panaudojus, paeidiant tarptautins teiss principus, tvirtintus Chartijoje".Nors 1969 m. Vienos konvencija palieka klausim, kilus ginui dl konkreios sutarties negaliojimo dl jos prietaravimo jus cogens normoms, sprsti Tarptautiniam Teisingumo Teismui remiantis vienos i gino ali pareikimu, konkrei jus cogens norm nustatymo problema lieka. Doktrinoje jau gerai inomi didels apimties specials tyrimai, kuriais siekta nustatyti, kokios konkreiai yra normos: jgos draudimas tarptautiniuose santykiuose, taut teis apsisprendim, mogaus teiss (genocido, kankinim, vergijos, prekybos monmis udraudimas ir pareiga bausti kaltus dl to asmenis), pareiga bausti asmenis, kaltus ugrobus jr-laivius, orlaivius, pagrobus kaitus, normos, nustatanios pareig apsaugoti karo aukas ir bausti karo nusikaltlius (humanitarins teiss principai), draudimas pasisavinti visos monijos palikim (atvirj jr, jos dugn, Antarkt, dangaus erdv ir knus)'9.Atrodo, kad iuolaikinje tarptautinje teisje jus cogens norm galia neapsiriboja vien tuo, kad jos padaro tam tikras sutartis negaliojanias. Tarptautins teiss komisija, rengdama konvencijos dl valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus projekt, nustat, kad tam tikros aplinkybs, kuriomis paprastai valstyb atleidiama nuo atsakomybs u sipareigojimo nevykdym, negalioja, jei nevykdytas imperatyvus sipareigojimas (negalioja nukentjusios valstybs sutikimas dl kitos valstybs vykdyto jus cogens norm paeidimo; negalima remtis btinuoju reikalingumu jus cogens norm paeidimui pateisinti; draudiamos atsakomosios priemons, kurias vykdant nesilaikoma jus cogens norm)40.5 . BENDROJI IR PARTIKULIARIN TARPTAUTIN TEISTarptautins teiss normos, pareigojanios visas valstybes ir kitus tarptautins teiss subjektus, sudaro bendrj tarptautin teis, kitaip nei teiss normos, kurios pareigoja dvi ar kelias valstybes daniausiai dvials ar riboto dalyvi skaiiaus sutarties pagrindu.39r.: L. Hannikainen. Peremptory Norms (jus cogens) in International Law: HistoricalDevelopment, Criteria, Present Status. Helsinki: Lakimiesliiton Kustanus, 1988; S. Kadel-bach, Z. Volkerrecht, Berlin: Duncker und Humbolt, 1992.40Yearbook of the International Law Commission 1980, vol. 2, part 2, p. 31-32.

Bendroji tarptautin teis iplaukia pirmiausia i universalaus pobdio paproi ar universali konvencij ir tvirtina visuotinai pripaintas tarptautins teiss normas. Jus cogens normos, pavyzdiui, yra bendrosios tarptautins teiss dalis.Doktrinoje vyrauja nuomon, kad bendrojoje tarptautinje teisje vyrauja universals paproiai. Taiau iuolaikinje tarptautinje teisje vis daugja universali konvencij, kurios tvirtina visuotinai pripaintas tarptautins teiss normas. Pavyzdys gali bti 1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki, tvirtinanti, inter alia, diplomatinius imunitetus ir privilegijas. iuo atveju svarbu ne tiek tai, kad ioje Konvencijoje dalyvauja beveik visos valstybs; svarbiau, kad diplomatiniai imunitetai ir privilegijos seniai yra visuotinai pripaintos normos.Gali bti keliamas klausimas, ar naujai valstybei, kuri anksiau nedalyvavo nei kuriant paproiais, nei yra sudariusi atitinkam universali sutari, privalomos visuotinai pripaintos tarptautins teiss normos. ia reikia paymti, kad visuotinis bendrosios tarptautins teiss pripainimas nereikia vienbalsio pripainimo. Tai, kad tam tikra taisykl yra bendrosios tarptautins teiss dalis, aiku i to, kad i norma tvirtinta visuotinje tarptautins teiss vairi form praktikoje: universaliose ir partikuliarinse sutartyse, tarptautini organizacij rezoliucijose, tarptautini teism ir arbitra sprendimuose, vienaaliuose valstybi pareikimuose ir pan. Tada visikai nesvarbu, kad nauja valstyb arba valstyb, kurioje vyko esminiai santvarkos pasikeitimai, nelaiko arba jau nebelaiko tam tikros normos sau privaloma. N viena valstyb negali pareikti, kad ji paklsta vienoms ir nepaklsta kitoms bendrosios tarptautins teiss normoms. ia reikmingas pavyzdys gali bti Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas JAV diplomatinio ir konsulinio personalo Teherane byloje (1980). Irane nugaljus islamo revoliucijai, 1979 m. lapkriio 4 d. Teherane buvo ugrobta JAV ambasada, Tebrize - generalinis konsulatas, o j personalas buvo paimtas kaitais. Lapkriio 17 d. aj atol Ho-meinis ileido sak, skelbiant, kad JAV ambasada buvo nipinjimo ir konspiracijos centras" ir kad tie mons, kurie toje vietoje rezg pinkles prie ms islamo judjim, nesinaudoja tarptautine diplomatine pagarba". Jis taip pat pareik, kad JAV ambasada liks uimta, o diplomatinis ir konsulinis personalas bus suimtas tol, kol JAV neperduos Iranui buvusio Irano acho ir jo turto. Penkiasdeimt du JAV pilieiai (50 diplomatinio ir konsulinio personalo nari ir 2 privats asmenys) buvo ilaikyti kaitais 444 dienas. Tarptautinis Teisingumo Teismas konstatavo, kad Iranas paeid savo sipareigojimus pagal galiojanias tarp dviej

40



41

valstybi konvencijas, taip pat pagal seniai tvirtintas bendrosios tarptautins teiss normas; Iranas privalo paleisti kaitus, grinti pastat, archyvus bei kit turt ir sumokti reparacij"41.Lyginant universali konvencij ir tarptautin paprot j privalomumo visoms valstybms poiriu, galima padaryti ivad, kad paprotys yra universalesnis, nes retai kurioje universalioje konvencijoje dalyvauja visos be iimties valstybs. Kartu nereikia menkinti ir universali tarptautini sutari, kurios kristalizuoja" bendrosios tarptautins teiss normas, paprotin teis daro raytine teise. Jos tampa bendrosios tarptautins teiss normos autoritetingiausiu rodymu. Tas faktas, kad tam tikra norma tvirtinta universalioje tarptautinje sutartyje, yra svarbus argumentas pripainti, jog i norma yra bendrosios tarptautins teiss norma (t. y. visuotinai pripainta norma).Kartu paymtina, kad jeigu paproiai kodifikuoti universaliose tarptautinse sutartyse, tai dar nereikia, kad ios sutartys pakeit ir panaikino visuotinai pripaintus paproius. domus pavyzdys ia gali bti Tarptautinio Teisingumo Tbismo sprendimas Karini ir pusiau karini veiksm Nikaragvoje ir prie Nikaragv byloje (1986). Jungtins Valstijos neig Teismo jurisdikcij ioje byloje, nes JAV pripaino Teismo jurisdikcij su ilyga, kad ginus dl daugiaali sutari Teismas gals sprsti tik esant ali sutikimui. Kadangi Nikaragva, praydama Teism pripainti, jog JAV paeid draudim naudoti jg, rmsi Jungtini Taut Chartija ir Amerikos valstybi organizacijos chartija (t. y. tarptautinmis sutartimis), Teismui teko sprsti, ar is draudimas yra tik sutartin norma ir ar ios paprotins normos kodifikavimas universalioje sutartyje reikia, kad paprotys nustojo egzistuoti. Teismas konstatavo:Teiginio, kad sritys, kurias apima abu ie teiss altiniai, yra identikos, klausimu Teismas mano, kad Jungtini Taut Chartija, konvencija, su kuria susij daugelis JAV argument, jokiu bdu neapima visos jgos panaudojimo tarptautiniuose santykiuose reguliavimo srities. Vienu esminiu punktu i sutartis pateikia nuorod anksiau egzistavusi paprotin tarptautin teis; i nuoroda paprotin teis yra dabartiniame 51 straipsnio tekste, mininiame prigimtin teis" (pranczikame tekste droit naturel") individuali ir kolektyvin savigyn, kurios jokia ios Chartijos nuostata neriboja" ir kuri taikoma ginkluoto upuolimo atveju. Taigi Teismas mano, kad Chartijos 51 straipsnis turi prasm tik jeigu egzistuoja prigimtin", arba neatimama", teis savigyn ir sunku si-41ICJ Reports, 1980, 95.

vaizduoti, kokio kito nei prigimtinio pobdio ji gali bti, net jei mintas jos turinys patvirtintas Chartijoje ir jos nulemtas. Juo labiau kad Chartija, pripaindama ios teiss egzistavim, isamiai nereguliuoja vis jos turinio aspekt. Pavyzdiui, ji nenumato jokios specialios taisykls, ar savigyna yra teista tik tada, kai imamasi proporcing ir btin ginkluotam upuolimui atremti atsakomj priemoni, - taisykls, sitvirtinusios paprotinje teisje. Maa to, svoka ginkluotas upuolimas", kuris, jei nustatytas, leidia pasinaudoti savigynos prigimtine teise", nenumatyta Chartijoje ir nra sutartins teiss dalis. Taigi negali bti teigiama, kad 51 straipsnis yra nuostata, kuri apima ir pakeiia" paprotin tarptautin teis. Tiksliau tai parodo, kad nagrinjamoje srityje, kurios svarba iame gine turi bti ypa pabrta, paprotin tarptautin teis toliau egzistuoja alia sutartins teiss. Taigi sritys, reguliuojamos dviej teiss altini, nesutampa viena su kita ir j normos nra to paties turinio. Tas pats galt bti parodyta ir kitais pavyzdiais, tarkime, nesikiimo principo pavyzdiu"42.Bendrosios tarptautins teiss dalis pirmiausia yra tarptautins teiss principai, kurie savo pobdiu yra bendriausios normos, nustatanios valstybi tarpusavio santyki pagrindus.ie principai pirm kart buvo tvirtinti Jungtini Taut Chartijos 2 straipsnyje:Organizacija ir jos Nariai, siekdami Tiksl, nustatyt 1 straipsnyje, veikia vadovaudamiesi iais Principais.1. Organizacija remiasi vis jos nari suverenios lygybs principu.2. Visi nariai, siekdami pasinaudoti teismis ir pirmenybmis, atsirandaniomis i narysts, siningai vykdo sipareigojimus, prisiimtus pagali Chartij.3. Visi nariai sprendia j tarptautinius ginus taikiomis priemonmis tokiu bdu, kad nesudaryt pavojaus tarptautinei taikai ir saugumuibei teisingumui.4. Visi nariai susilaiko j tarptautiniuose santykiuose nuo grasinimojga ar jos panaudojimo prie bet kurios valstybs teritorin vientisumar politin nepriklausomyb, ar bet kokiu kitu bdu, nesuderinamu suJungtini Taut Tikslais. (...)7. Niekas ioje Chartijoje nesuteikia teiss Jungtinms Tautoms kitis reikalus, kurie i esms priklauso bet kurios valstybs vidaus jurisdikcijai, ir nereikalauja, kad Nariai pateikt iuos reikalus sprsti pagal42 ICJ Reports, 1986, p. 94-95.

42



43

i Chartij; taiau is principas neukerta kelio prievartinms priemonms pagal VII skirsn".1970 m. spalio 24 d. Jungtini Taut Generalins Asambljos deklaracija dl tarptautins teiss princip, susijusi su draugikais santykiais ir bendradarbiavimu tarp valstybi, pagal Jungtini Taut Chartij (Rezoliucija 2625 (XXV) tvirtina ir detalizuoja septynis principus:1. Principas, pagal kur valstybs susilaiko savo tarptautiniuose santykiuose nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo prie bet kurios valstybs teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb arba kokiu nors kitubdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais;2. Principas, pagal kur valstybs sprendia savo tarptautinius ginustaikiomis priemonmis taip, kad nesukelt pavojaus tarptautinei taikaiir saugumui;3. Principas, nustatantis pareig nesikiti reikalus, pagal Chartij priklausanius bet kurios valstybs vidaus jurisdikcijai;4. Valstybi pareiga bendradarbiauti vienai su kita remiantis Chartija;5. Taut lygiateisikumo ir laisvo apsisprendimo principas;6. Valstybi suverenios lygybs principas;7. Principas, pagal kur valstybs siningai vykdo prisiimtus sipareigojimus remdamosi Chartija.Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo Baigiamojo akto princip deklaracija, priimta Helsinkyje 1975 m. rugpjio 1 d., patvirtina mintus principus Europos valstybi, JAV ir Kanados santykiuose. Helsinkio baigiamasis aktas pirmiausia reikmingas tuo, kad tarp i princip tvirtino ir mogaus teisi bei pagrindini laisvi gerbimo princip ir sien nelieiamumo Europoje princip43.Bt klaidinga manyti, kad visi tarptautins teiss principai yra jus cogens normos. Doktrinoje daniausiai sutariama, kad jgos draudimas, taut laisvas apsisprendimas bei mogaus teiss yra imperatyvaus pob-43 Helsinkio baigiamasis aktas, be mint princip, tvirtina dar ir sien nelieiamyb bei valstybi teritorin vientisum (Akte pamintas nusiginklavimo principas pagal savo pobd yra tik rekomendacija). Sien nelieiamyb, be abejo, yra Europos valstybi sipareigojimas, kuris tiesiogiai netaikomas, pavyzdiui, Afrikai, kur kolonijins valstybs danai savavalikai nustatydavo kolonij sienas pagal lygiagretes ir pan. (Tai nereikia, kad Afrikos valstybi sienos gali bti keiiamos jga; ten valstybs tik neatsisak teritorini pretenzij galimybs.) Pati Helsinkio baigiamojo akto formuluot, apibrianti princip, rodo regionin io principo pobd:Valstybs dalyvs laiko nelieiamomis visas viena kitos sienas, taip pat ir vis Europos valstybi sienas ir todl jos susilaikys dabar ir ateityje nuo pasiksinim ias sienas. Jos taip pat susilaikys nuo bet koki pretenzij ar veiksm, nukreipt bet kurios i valstybi dalyvi teritorijas arba j dalies ugrobim ar pasisavinim".

dio. Taigi sutartys, kuriose susitariama nesilaikyti i princip, bus niekins. Taiau niekas netrukdo sudaryti sutart, kurioje valstybs sipareigos nustatyti demokratin santvark (1955 m. Valstybin sutartis dl nepriklausomos demokratins Austrijos Respublikos atkrimo), ir tai nebus kiimasis vidaus reikalus, nes vidaus reikalais laikomi tik tie reikalai, kurie nereguliuojami tarptautins teiss normomis. Arba kas draudia sudaryti sutart, kuria, pavyzdiui, Europos valstybs sipareigos pakeisti tarpusavio sienas ir tai neprietaraus nei i valstybi teritoriniam vientisumui, nei Europos sien nelieiamybei. Valstybs gali tarpusavio susitarimu nutraukti, sustabdyti arba pakeisti tarpusavio sutart ir tai nebus principo pacta sunt servanda paeidimas.Dl kai kuri princip imperatyvumo ar dispozityvumo nra bendros nuomons. Valstybi suverenios lygybs principas ukerta keli sutartims, kuriomis viena valstyb primest kitai savo protektorat, taiau bt klaidinga teigti, jog bet kuri nelygiateis sutartis yra niekin.Didel dalis bendrosios tarptautins teiss norm nustato ypatingo pobdio sipareigojimus: vadinamuosius erg omnes sipareigojimus (sipareigojimus vis atvilgiu). Dl to Tarptautinis Teisingumo Teismas savo sprendime Barcelona Traction, Light and Power Co. Ltd. (1970) konstatavo:...esminis skirtumas turi bti daromas tarp valstybi sipareigojim visai tarptautinei bendrijai ir sipareigojim, atsirandani vis-a-vis su kita valstybe diplomatins gynybos srityje. Paia savo prigimtimi pirmieji j svarbs visoms valstybms. Dl atitinkam teisi svarbos visos valstybs gali bti laikomos turiniomis teis jas ginti; tai sipareigojimai erg omnes.ie sipareigojimai iuolaikinje tarptautinje teisje iplaukia, pavyzdiui, i agresijos akt ir genocido draudimo, taip pat i princip ir norm, tvirtinani pagrindines mogaus teises, skaitant apsaug nuo vergijos ir rasins diskriminacijos. Kai kurios i atitinkam gynybos teisi jo bendrosios tarptautins teiss sudt {Ilygos Konvencijai dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimui u j, Konsultacin ivada, ICJ Reports, 1951, p. 23), kitas patvirtina tarptautiniai universalaus ar kvaziuniversalaus pobdio dokumentai"44.Be abejo, dvialiai sipareigojimai ir toliau liks svarbiausia partikuliarins tarptautins teiss dalimi. Ir nebtinai kalbama apie dviales sutartis. Pavyzdiui, jei paeistos usienio valstybs pilieio teiss, kurias nustato tarptautin teis, diplomatin jo gynyb gals vykdyti tik jo pilietybs valstyb ir reikalas apsiribos dviej suinteresuot valstybi san-44ICJ Reports, 1980, 33.

44I skyrius. TARPTAUTINES TEISES PRIGIMTIStykiais (iskyrus Europos Sjungos piliei diplomatin gynyb, numatyt Mastrichto sutartyje). Taiau jei tokios teiss paeidiamos iurkiai, sistemingai ar masikai, bet kuri valstyb gauna teis reikalauti, kad tokie paeidimai bt nutraukti, kalti asmenys nubausti, arba net gali imtis atsakomj priemoni prie kalt valstyb. Tokio pobdio mogaus teisi paeidimai jau nebelaikomi valstybs vidaus reikalu.6 . VIEOJI TARPTAUTINE TEISE IR PRIVATIN TARPTAUTIN TEISTarptautins teiss terminas daniausiai yra vieosios tarptautins teiss sinonimas, tuo tarpu privatinei teisei paymti dl jos pobdio visada btinas bdvardis privatin".Vieoji tarptautin teis reguliuoja pirmiausia tarpvalstybinius santykius arba santykius, kurie vienaip ar kitaip yra tarptautins politikos iraika. Jie nra privatinio pobdio.Tarptautin privatin teis sudaro normos, reguliuojanios atskir valstybi privatins teiss subjekl santykius, vadinamuosius santykius, kuriuose yra usienio elementas (kai kontrahentas yra usienio pilietis arba juridinis asmuo, sutartis sudaryta usienyje, turtas arba preks yra usienyje ir pan.). ios normos daniausiai tiesiogiai nereguliuoja panai santyki, o padaro tam tikras nuorodas tai, kurios valstybs teis reguliuoja santyk, kurios valstybs teismas kompetentingas sprsti gin ir 1.1. Nors ias ko-lizines normas nustato kiekvienos valstybs vidaus teis ir daniausiai manoma, kad tarptautin privatin teis yra sudtin kiekvienos valstybs vidaus teiss dalis, tarptautins privatins teiss normos nuolat unifikuojamos tarptautinmis sutartimis. Pavyzdys gali bti 1980 m. Vienos konvencija dl tarptautinio preki pardavimo, nustatanti unifikuotas tarptautini pirkimo-pardavimo sutari taisykles. Daugiausia prie tarptautins privatins teiss raidos unifikavimo prisidjo Hagos tarptautins privatins teiss konferencijos, aukiamos nuo 1893 m.; j metu jau nuo 1902 m. ioje srityje rengiamos tarptautins sutartys (i to kilo Hagos taisykli terminas).7 . TARPTAUTINES IR NACIONALINES TEISS SANTYKIS7.1 . Bendroji tarptautins ir nacionalins teiss santykio ir sveikos problema. Tarptautins ir nacionalins teiss santykis yra tradicin

7 . Tarptautins ir nacionalins teiss santykis4,itarptautins teiss doktrinos problema, kuri sprendiant visada susikirsdavo dualistins ir monistins teorij ietys45.Dualistai klasikai (H. Triepel, L. Oppenheim, K. Strupp ir kt.) teig, kad tarptautin teis ir vidaus teis yra skirtingos savarankikos teiss sistemos, turinios skirting reguliavimo objekt. Tarptautin teis reguliuoja pirmiausia suvereni valstybi santykius, o vidaus teis - santykius valstybs viduje. Jei, pavyzdiui, nacionalin konstitucija nustato, kad ios valstybs sudarytos tarptautins sutartys yra jos teisins sistemos sudedamoji dalis (tuomet jos taikomos tiesiogiai vidaus teisje), tai reikia tik viena -valstyb pati savo suverenia valia nustat,

Documents

Knyga. Vilenas Vadapalas Tarptautine Teise