LLŠŠ ĮĮ PPSS ŽŽII NN II OOSSSS aauu ssii oo mm ėėnn .. NN rr.. 22

Nuo sausio 1 d. didėja atlyginimai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymopedagogams

Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijossiūlymui nuo sausio 1 d. 10 proc. padidintimažiausiai uždirbančių pedagogų – darželiųauklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų –algas. Tam 2015 m. skiriama per 30 mln. litų.Vidutiniškai atlyginimai didės apie 200 litų.

Vyriausybė padidino ir mokinio krepšelį. 2015 m. j isbus didesnis 36 litais ir sudarys 3384 litus, arba 980eurų.“Ši Vyriausybė, nepaisant mažėjančio mokiniųskaičiaus, kasmet didina finansavimą švietimui. 2015m. j is išaugs 47 mln. litų. Svarbu, kad antrus metusdidėja mokinio krepšelis. Kelerius metus iki 2014 m.j is iš viso nebuvo didintas,“– sako švietimo ir moksloministras Dainius Pavalkis.Taip pat užmokestis didės mokytojams, dirbantiemsdidesnėse nei 23 mokinių klasėse: j iems bus daugiaumokama už mokinių darbų taisymą. Valstybėsbiudžete tam papildomai skiriama 5 mln. litų.Be to, 2015 m. valstybės biudžete skirti papildomi 6mln. litų pedagogų darbo apmokėjimo sąlygųgerinimui – tai lėšos dėl pensinio amžiaus ar kitųpriežasčių iš švietimo sistemos pasitraukiantiemspedagogams.

Švietimo profesinių sąjungų lyderių konferencija Palangoje

2014 m. gruodžio 12-14 dienomis viešbutyje„Palangos Juzė“ vyko dviejų besivienijančiųprofesinių sąjungų (LŠĮPS ir LŠPS) lyderiųkonferencija. Joje aptarti profesinių sąjungųvienijimosi klausimai, išsiaiškinta kuo profesinėssąjungos panašios, kokių skirtumų aptikta jųįstatuose ir programose. Ypač aktualus – streikųfondo klausimas, nes viena iš besivienijančiųprofsąjungų - LŠĮPS, turi šį fondą. Jeigu

kolektyvinius ginčus tektų spręsti kraštutiniaisbūdais, pvz. streikais, tai būtų itin palankudarbuotojams, kadangi praktika parodė, jogtokioje situacijoje, nors pedagogų streikai irpripažinti teisėtais, pedagogai įsipareigojolikviduoti streiko metu atsiradusias ugdymospragas. Deja, ugdymo įstaigų vadovai, įžvelgę,vos ne asmeninę grėsmę savo kėdei, piktybiškaiarba vengė derybų, arba nihilistiškai aiškinoprofsąjungų negebėjimu į juos kreiptis.Ankstesnių streikų metu, keli įstaigų vadovaineišmokėjo kompensacijų, nors neteko girdėti, jogbūtų samdę kitus mokytojus šioms spragomslikviduoti, kaip ir neteko girdėti, kad nors vienasvadovas būtų nepasinaudojęs streiko rezultatais, taiyra nepasiėmę padidėjusio atlygio, kurį iškovojostreikavusiej i. Streikų grėsmės laikotarpyje šisfondas įgyja vis didesnę apčiuopiamą naudą.Vyko darbas grupėse ir aptarus visus ginčytinusklausimus, nutarta toliau tęsti derybas, kol bussusitarta visais abi puses tenkinančiais klausimais.

201 5 m. sausio mėn. www.lsips. lt puslapis 2

Švietimo akligatvis

Naujas mokytojų streikų raundas nori nenori vėlverčia grįžti prie klausimo, ar tokios protestoformos šiuo atveju pateisinamos. Atsakymas,manyčiau, tiesiogiai priklauso nuo to, kaip šalyjevertinamas švietimas (taigi, ir mokytojo darbas) irko tikisi visuomenė bei tėvai išleisdami tą vaiką įmokyklą.Daugelio tėvų kalbos leidžia manyti, kad dauguma jųtrokšta, kad vaikai kažkur praleistų laiką, j iems tenbūtų šilta, linksma ir visokeriopai saugu, o pabaigojej ie gerai išlaikytų egzaminus, kad galėtų įstoti įaukštąją mokyklą ir jau vėliau gerai uždirbtų. Visaineatsitiktinai ir mokyklų reitingai (taip, dar kartą apieJonės Kučinskaitės, jautriai atsiliepiančios į tėveliųlūkesčius, versliuką) sudarinėjami pagal principą, o„kur geriausiai išmokoma matematikos, lietuvių aružsienio kalbos?“ (išvertus iš kanceliarinės kalbos,

kur padėti vaiką, kad jis geriausiai išmoktųmatematikos, lietuvių ar užsienio kalbų egzaminuslaikyti?) Nors visada labai įdėmiai skaitau komentaruspo panašaus pobūdžio tekstais, nė karto neteko skaityti,kad tėvai norėtų, jog jų vaikas mokykloje įgytų platųišsilavinimą, mokytųsi suprasti ne tik save ir savoporeikius bei interesus, bet taptų visuomenišku, aktyviužmogumi, suvokiančiu savo galimybes ir pasiruošusiujas gyvenime protingiausiai realizuoti būsimos šeimosir valstybės labui. Nėra ir jokių ambicijų panašiusdalykus analizuoti bei kokybinius reitingus kurti. Noraigerokai kuklesni ir labiau pragmatiški.Valdžios atstovai švietimą supranta kaip neišvengiamąblogybę, kurią tenka finansuoti ir kuri dar yra ganbrangi. Paskaitykite ir paklausykite, ką kalba premjerai(jokio skirtumo tarp A. Kubiliaus ir A. Butkevičiaus)ir švietimo (tiksliau — švietimo ekonomikos irvadybos) ministrai. Visų jų kalbų turinys sukasi apiefinansavimo klausimus, grindžiamus „neatremiamu“argumentu, jog būtina taupyti, o pinigų nėra.Retkartėmis švenčių proga valdžios žmonių giedamiditirambai žinioms ir pašaukimui tėra vien torto,kepamo iš pingančių ingridientų, papuošimai.Politikams ir vyriausybei švietimas ir kultūra tėraišlaidos biudžete, bet ne investicija, tad jis siejasi tiksu taupymu. Konkretus pavyzdys (beje, pamėgtas ir„plačiosios visuomenės“): vaikų dabar mažiau, tai irmokyklos, akivaizdu, turi būti finansuojamos kukliau.

Apie tarpinstitucinės derybinės darbo grupės rezultatuskalbėjo LŠĮPS pirmininkas E. Jesinas. Jis pabrėžė jogdarbas šioje grupėje davė apčiuopiamus rezultatus:Susitarta dėl MK didinimo, pedagogų darboužmokesčio didinimo, ikimokyklinių įstaigų darbuotojųdarbo užmokesčio didinimo, neformalaus ugdymofinansavimo, aptarti priešlaikinio pasitraukimo išpedagoginės veiklos klausimai. Mokykloms, LŠĮPSir LŠPS dėka grąžinta daugiau nei pusė numatytųgrąžinti į valstybės biudžetą MK lėšų mokinių ugdymuiįgyvendinti. Toliau derybų objektu lieka MK, kaiptikslinės dotacijos tobulinimo, įvedant ne mokinio, oklasių krepšelį. ugdymo įstaigų vadovų rotacijos ir kitiklausimai. Artimiausias grupės susitikimas 2014 m.gruodžio 18 d.Kitą dieną visus pradžiugino su LŠĮPS aktyviaibendradarbiaujantys advokatai: Henrikas Mackevičiusir Karolis Gerbauskas. Jie supažindino su LR Darbokodekso pasikeitimais, kolektyvinių sutarčių sudarymonaujovėmis, pateikė daug teisinių ir praktinių žinių,

kaip įvairūs darbo teisės pažeidimai suvokiamidarbuotojų, darbdavių ir kaip juos traktuoja teisminėpraktika.Susisteminus 5 valandų seminaro medžiagą, pateikuskolektyvinių sutarčių pavyzdžių, prieita prie išvados,jog daugiausiai nesutarimų kyla dėl taip vadinamojo„žmogiškojo“ faktoriaus. Jeigu kolektyvinės sutartysturi būti sudaromos siekiant gerinti dirbančiųjųpadėtį, ten turi būti įrašyta tai, ko nėra LR DK,dažnai šiose sutartyse praslysta tik darbdaviuinaudingi punktai, įteisinantys jų savivalę beipiktnaudžiavimą turima padėtimi.Vakaronės metu pasidalinta profsąjunginės veiklospatirtimi, palydėti seniej i arklio metai. Tikimės, jognaujiej i – medinės ožkos metai – žymės ne tikpertvarkos ugdymo įstaigose baigtį, bet irprofsąjunginio solidarumo pradžią.

Judyta Čejauskienė LŠĮPS pirmininkopavaduotoja

201 5 m. sausio mėn. www.lsips. lt puslapis 3

Plačiau čia šio konkretaus klausimo dabarneanalizuosiu, bet rimčiau mąstant tokia tezė neturijokio ekonominio ir loginio pamato.Verslas jo lyderių lūpomis tiek mokyklos, tiekUniversitetų darbą vertina sulig savo interesais, tadjuos tedomina, kiek tas baigęs vaikas j iems naudingasir ar paruoštas susiformavusiai „darbo rinkai“. Žodįsusiformavusiai paryškinau neatsitiktinai: nauji, tarpejų ir verslo, lyderiai, kuriuos galėtų išauginti mokyklos,menkai ką domina. Bent jau apie tai nekalbama ir užtai mokėti nenorima, ką puikiai įrodo visų verslosektoriaus apologetų nuolatinės raudos apie dideliusjuos prislėgusius (nors faktiškai vienus mažiausių, jeineskaitysime mokesčių, kuriuos sumoka jų samdomidarbuotojai, Europoje) mokesčius. Iš dalies juosgalima suprasti: negi už savus konkurentus auginsi.Suvokti, kad didesnė konkurencija atvertų daugiaugalimybių visiems, protelis neleidžia. (Beje, neleidžiatodėl, kad mokėsi mokykloje, kuri buvo finansuojama„likutiniu“ principu).Mokytojų pozicijos prieštaringos. Dalis — paprastižmonės, kuriuos galima vadinti švietimo sistemosmąstytojais, tad, bent mano galva, ir tikraisiais lyderiais(S. Jurkevičius, B. Burgis ar J. Litvinaitė) mažai kalbaapie pinigus ir akcentuoja nematerialius dalykus —prastas mokinių žinias, neaiškią jų vertybių sistemą,pernelyg išskydusius sistemos žaidėjų — mokinių,mokytojų, administratorių — reikalavimų iratsakomybių rėmus. Kiti — dažniau švietimiečiųprofsąjungų lyderiai — linkę visų pirma akcentuotibūtent atlygio klausimą.Išrišti šią iš pirmo žvilgsnio labai prieštaringą kebeknę,manyčiau, nėra itin sudėtinga. Tereikia grįžti prieesminio klausimo: o kam mums tas švietimas?Jeigu darželis ir mokykla turi, pirma, vaiką pasaugoti,kol tėvai dirba, ir, antra, suteikti truputį žinių beiįgūdžių spręsti primityvius testus, kur dar ir atsakymųbemaž visada tikimąsi vienareikšmiškų, tai, manau,kad dabartinė sistema su tuo neblogai susitvarko,absoliuti dauguma auklėtojų ir mokytojų šiuos darbusatlieka patenkinamai, bet brangiau jų veiklą vertintitikrai didelės prasmės nėra. Beje, didesnio atlygioesant tokiems reikalavimams neverta mokėti netgeriausiems mokytojams: tokiai švietimo sistemaiaptarnauti ir kadrų (sąmoningai nevartoju žodžiomokytojų) tikrai nepritrūksime. Tiesiog visuomenėsamdo tuos, kurie, jos galva, niekur kitur netinka, dirbapusę dienos, tris mėnesius atostogauja, gauna pastoviąalgą ir dar gali prisidurti iš projektų ir

korepetitoriavimo. [Viešai tokias mintis dėsto ne vienaskomentatorius, labai tinkamai, tarkime, padėliojo tiespraėjusiu komentaru kažkokia Vilija ir Jonė Kučinskaitėiš Reitingų UAB‘o] . Šiuo atveju tas pasiūlos-paklausosdėsnis iš primityvių ekonomikos pradžiamokslių visaitinka, o tie, kurie vis dėlto nori realiai dirbti mokyklose(ne linksminti vaikus ar kurpti projektus) ir užsidirbtiuž savo sunkų triūsą, turi susitaikyti, kad jų pretenzijosnepamatuotos.Norite dar konkrečiau, prašau. Paaiškinkite man, kodėlvisuomenė turi brangiau mokėti, tarkime, mokyklųekonomikos mokytojams, kurie tos ekonomikosrimčiau niekada nesimokė, analizuoti ekonominiųprocesų ir paaiškinti jų vaikams nemoka, o ekonomikąkaip dėstomą dalyką pasirinko arba todėl, kad norėjoturėti daugiau valandų, arba todėl, kad „madinga“.Keli deramai kvalifikuoti ekonomikos mokytojai,kurių galima aptikti Lietuvoje, tai, ką dabar kalbu,tikrai supras.Beje, tokios sistemos užsakovas — žemesniųjųtechnologijų verslas (visokie perku parduodu, vežu-moku/ nemoku, etc.) — mokyklas tiesiog paverstųproftechninėmis, kur pigūs mokytojai apmokytųvežėjus, pardavėjus, mūrininkus ir stalius. Na kamtiems vaikams susipažinti su sokratais, servantesaisar ten donelaičiais? Agrarinė-industrinė sąmonė žino:iš knygų duonos nevalgysi, ir tos knygos tik tinginiamsteoretikams, kurie darbo doro dirbti nesugeba.Vis dėlto jeigu visuomenė suvokia, kad švietimas(ir, visų pirma, ikimokyklinis) lemia būsimą šaliesveidą, ir nori, kad vaikai laiką vaikų darželiuose irmokykloje praleistų save prasmingai tobulindami irformuodami, tada dabartiniai atlyginimai yraabsoliuti nesąmonė. Negali rimtas profesionalasdirbti už 2000 litų, iš jų išlaikyti šeimą, pailsėti irtobulėti (tam, kad dirbtum su vaikais, turi labaidaug laiko skirti savo mokslams ir tobulėj imui, irneturi teisės pasakyti, aš televizijos nežiūriu, nestavo mokiniai žiūri), ir dar madingai atrodyti(elementaru, vaikai negailestingi tam, kurisapsileido, net jeigu apsileido todėl, kad jų pačiųlabui persidirbo). Neseniai vienas žurnalistasnegailestingai tardė, tai koks tas atlyginimas turibūti. Atsakau: nuo 2500 iki 5000 litų per mėnesį.Beje, anūko darželyje grupės, kurioje 17 vaikų,auklėtoja uždirbo 4200 litų per mėnesį. Taisužinojusi buvau visiškai rami: mano sunkiu darbuuždirbti pinigai tenka tam, kam reikia, nors darbodieną (ponia Vilija, kuri tuo labai baisėjosi,

201 5 m. sausio mėn. www.lsips. lt puslapis 4

ETUCE palaiko vykstančias Lietuvos pedagogų derybas

Europos profesinių sąjungų švietimo komitetas(ETUCE) vienija 129 mokytojų sąjungas ir 11milijonų mokytojų visose Europos šalyse bei 4,2 mln.mokytojų visuose ES švietimo sektoriaus lygmenyse.ETUCE priklauso Europos profesinių sąjungųkonfederacijai bei Pasaulinei švietimo profesineisąjungai (EI).ETUCE direktorius Martin Rømer: „Padaryta didelėpažanga“ Derybos, vykstančios tarp LietuvosRespublikos Vyriausybės ir Lietuvos švietimoprofesinių sąjungų, rutuliojasi tinkamu greičiu. Derybųkomanda buvo suformuota po birželio 18 d.

organizuoto gausaus pedagogų mitingo prieVyriausybės. Buvo sutarta, kad derybų metu busderamasi dėl daugelio dalykų, t. y. mokytojųatlyginimų, naujo finansavimo modelio mokyklose irt.t.Žvelgdamas į šiandieninę situaciją, ETUCE direktoriusM. Rømer teigia, kad padaryta didelė pažanga. Norsdar ne viskas išspręsta, toliau deramasi kaip spręstisudėtingas problemas. ETUCE palaiko vykstančiasderybas ir skatina visas mokytojų profesines sąjungassėdint prie derybų stalo padaryti dar didesnę pažangąšvietimo sektoriaus kolektyvinėse derybose.ETUCE tikisi ir laukia, kad galutiniame derybųrezultate bus įforminta viskas, kas buvo sutarta birželio1 8 d. susitikime su Vyriausybės atstovais. Nepaisantto, kad viena iš pedagogų profesinių sąjungų jauparagino streikuoti, M. Rømer teigiamai žvelgia įpriekį: „kai kam visada sunku laukti iki galo, bet faktasyra tas, kad, jei nesėsite prie derybų stalo, jūs neteksiteįtakos ir, manau, kad tikrai dar per anksti spręsti, jogderybos nepasiseks“.ETUCE remia Lietuvos švietimo profesines sąjungasir tikisi teigiamo derybų rezultato.

dėmesio! ) j i baigdavo gerokai prieš 1 5 valandą iratostogų vasarą ir ne tik turėjo nemažai. Tiesa, užanūko mokslus mokame, nes suvokiame, kad vaikasgimė ne tam , kad linksmai ir saugiau pagyventų, okad gyventų prasmingai. Sakote, tai ne kiekvienam.Žinoma, ne kiekvienam, nes kad būtų kiekvienam,reikia, pirma, kad žmonės suvoktų, jog nemokamųpietų net mokyklose nebūna, antra, jei mažiau vartos(ypač alkoholio) tai ir pinigų užteks, trečiai, jei mokėsdaugiau biudžetas (o mes per mokesčius ir jųpaskirstymą) tai kiekvienam atskirai gali būti visaiįveikiama.Problemos išsispręs, kai žinosime, ko norime: arnorime imituoti švietimą ir kažkokiuose reitinguose

pralenkti estus ar dar ten ką (tikslas, mano galva, retokvailumo) ar vis dėlto švietimas reikalingas, kad išliktųir plėtotųsi visuomenė ir valstybė. Ekonomika čia tiknedidelis išvestinis dalykas. Atvirkščia piramidė galibūti tik galvose tų, kurie mano, jog šalis valdo pirkliai(prisimenate kaikarizmą?). Ekonomika (būtentekonomika) negailestinga: nenori mokėti, turėsi chaosą.Kaip sakė XIX amžiaus pradžioje valdęs JAVprezidentas Thomas Jeffersonas, jeigu nenori mokėtiuž švietimą, pamatysi, ką reiškia gyventi nemokšųapsuptam.Anie nemokšos kartais nužygiuoja taip toli, kad netmokytojui, atidirbusiam su jo vaikais, dar liepia popamokų duonai užsidirbti.

Kodėl nestreikuoja visi pedagogai?Nemažai emocijų sukėlusiame kai kurių švietimoįstaigų darbuotojų streike Lietuvos profesinių sąjungųkonfederacijai (LPSK) priklausančios pedagogųprofesinės sąjungos – Lietuvos mokytojų profesinėsąjunga (LMPS), Lietuvos švietimo profesinė sąjunga(LŠPS) ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga(LŠĮPS) – prie jo neprisijungė. Konfederacijospirmininkas Artūras Černiauskas ir LŠPS pirmininkasAudrius Jurgelevičius paaiškina, kad taip nuspręsta

dėl vykstančių derybų su ministerijos, Vyriausybėsbei savivaldybių atstovais. Derybų vertė – šimtaimilijonų litų, skiriamų pedagogams.„Problema yra visai ne tai, streikuoja kas ar ne, –įsitikinęs A. Černiauskas. – Svarbiausia, kokie streikotikslai. Jei siekiama strateginių uždavinių, kad būtųpasiekta žmonių, kuriems atstovaujama, gerovė, yraviena. Tačiau visai kas kita, jei norima tikpasireklamuoti“.

201 5 m. sausio mėn. www.lsips. lt puslapis 5

Pasak LŠPS pirmininko A. Jurgelevičiaus, streikogalimybė neatmetama, jei nebus susitarta dėlprincipinių nuostatų, tačiau kol vyksta derybos,protingiau būtų palaukti.„Neverta sugriauti to, dėl ko trejus metus kovojome,– tvirtino Audrius Jurgelevičius. – Mes jau pasiekėme,kad prie derybų stalo su mumis sėstų ne viena Švietimoir mokslo ministerija, bet ir Vyriausybė, savivaldybiųatstovai. Kita vertus, šiuo metu streikuodami mesrizikuojame išvis nutraukti derybas”.Pasak LŠPS pirmininko, būtų gaila, nes pasiektatikrai nemažai.„Derybinėje darbo grupėje sutarta, kad nuo 2015 m.sausio 1 d. apie 200 litų padidės mažiausiaiuždirbančiųjų – darželių auklėtojų – atlyginimai.Papildomai 6 mln. Lt bus skirti pedagogų, kurie dėlpensinio amžiaus ar kitų priežasčių palieka švietimosistemą, kompensacijoms. Taip pat sutarta, kad norsvaikų skaičius ir mažėja, mokinio krepšelio lėšos (50mln. Lt) lieka švietimo sistemai”, – derybų rezultatus

vardino Audrius Jurgelevičius.Be to, ŠMM atsižvelgė ir į profesinių sąjungųreikalavimus naikinti vadinamąsias žirkles, t. y. jossiūlė nuo kitų mokslo metų pakelti minimalią pedagogųtarnybinių koeficientų ribą iki vidurkio ir palaipsniuij į didinti. A. Jurgelevičiaus teigimu, profesinių sąjungųsiūlymu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. ketinama įvestietatinio darbo apmokėjimo sistemą, jei pasitvirtinseksperimentas keturiose savivaldybėse.„Netrukus prasidės derybos dėl šakos kolektyvinėssutarties, kurioje bus detaliai sutarta dėl naujosšvietimo įstaigų finansavimo tvarkos, mokytojųatlyginimų kėlimo bei teisingesnės jų mokėjimosistemos įgyvendinimo. Be abejo, kai kurios priemonėsbus įgyvendintos artimiausiu metu, tačiau kai ką keistigalima tik palaipsniui, nes mes siekiame subalansuotivisą švietimo sistemą”, – sakė LŠPS pirmininkasAudrius Jurgelevičius. Numatyta derybų pabaiga –kitų metų vasario 1 diena.

Lietuvos švietimas netrukus sulauks ir Europos Sąjungos paramos

Prasideda trečiasis ES finansinio programavimoperiodas Lietuvai. Dauguma šalies gyventojų jaučiaper dešimtį ES narystės metų gautų investicijų naudą– mato modernėjančius miestus ir miestelius,renovuotas mokyklas, gydymo įstaigas, sutvarkytuskelius, daugelis dalyvavo kvalifikacijos kėlimoprogramose ir pan.2014–2020 m. programavimo periodas turėtų užtikrintiLietuvai daugiau inovacijų, technologinės plėtros,besiplečiančias stiprias ir tarptautinėse rinkosedirbančias įmones, kurios kurtų daugiau geraiapmokamų darbo vietų. Taip pat tikimasi, kad ESinvesticijos svariai prisidės prie didesnio energetiniosaugumo ir geresnių viešųjų švietimo, sveikatos ir kitųpaslaugų piliečiams.2014–2020 m. bendroje strategineje programojenumatytas teminis tikslas „Investicijos i svietima,

igudzius ir mokymasi visa gyvenima“, prie kurioprisides vienas Europos regioninės plėtros fondo(ERPF) reglamente ir trys ES struktūrinių fondų (ESF)reglamente numatyti investiciniai prioritetai. ERPF irESF finansuotinos veiklos numatomos visose svietimosrityse. Infrastrukturos tobulinimas kartu su ESFremiamomis veiklomis sudarys salygas vykdytikokybinius pokycius ugdymo(si) ir mokymo(si) srityse,siekiant strategijos „Europa 2020“ ir nacionalinesesvietimo strategijose uzsibreztu tikslu.Bendrojo ir neformalaus ugdymo infrastrukturos srityjepagrindiniai issukiai yra susije su del demografiniupriezasciu isbalansuotu ugdymo istaigu tinklu.Mokyklos, kurios nesurenka pakankamai mokiniokrepseliu, negali islaikyti pakankamai mokytojuspecialistu, skirtingu klasiu mokiniai ugdomi kartu irdel to prasteja ugdymo kokybe, kaimo vietovese isliekadidelis ankstyvas pasitraukimas is svietimo sistemos.Ypac blogos ugdymo salygos vaiku socializacijoscentruose. Didzioj i dalis Lietuvos vaiku mokosinerenovuotose ir technologiskai prastai aprupintosemiestu mokyklose.Nors pastaruosius 15 metu investicijos intensyvejo,taciau modernizuotu bent uz 1 mln. Lt istaigu tik 26,9proc., o IEA TIMSS 2011 m. (Tarptautinismatematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas,inicijuotas Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimoasociacijos IEA) tyrimo duomenimis santykinai

201 5 m. sausio mėn. www.lsips. lt puslapis 6

inicijuotas Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimoasociacijos IEA) tyrimo duomenimis santykinaizemesnius Lietuvos mokiniu pasiekimus salygojo tai,kad tik 1 3 proc. astuntoku mokosi mokyklose, kurioseyra gamtos mokslu laboratorijos, o pradines mokyklosju visai neturi. Neformaliajame svietime dalyvaujanciumokiniu dalis 2012 m. sudare vos 14,2 proc. ir tikastuonioliktoj i lankanciuju dalis buvo ugdoma technineskurybos ar gamtamoksliniuose bureliuose.Del miestu pletros bei nustojusio mazeti gimstamumodalyje savivaldybiu ikimokyklinio ugdymo istaigosnegali priimti visu norinciu vaiku, dauguma valstybiniuikimokyklinio ugdymo istaigu yra prastos bukles,naudoja pasenusias ugdymo priemones ir del to negaliuztikrinti kokybisko ir prieinamo vaiku ikimokyklinioir priesmokyklinio ugdymo.Tikimasi, kad 2014–2020 m. laikotarpiu bus padidintaskokybisko bendrojo ugdymo ir neformaliojo ugdymoprieinamumas vaikams nepriklausomai nuo ju

gyvenamos vietos, remiant valstybes ir savivaldybiuiniciatyvas ir isipareigojimus didinti istaigu tinkloefektyvuma ir prieinamuma kaimo vietovese taip, kadvisiems butu sudarytos salygos gauti kokybiskas irprieinamas svietimo paslaugas nepriklausomai nuogyvenamosios vietos.Planuojama, kad didesne dalis bendrojo ugdymomokiniu mokysis modernizuotose kokybiska ugdymauztikrinanciose, patogiai pasiekiamose istaigose. Buspagerintos ugdymo salygos vaiku socializacijoscentruose. Taip pat bus isplesta ikimokyklinio irpriesmokyklinio ugdymo apreptis, kad kokybiskospaslaugos butu prieinamos greta namu ar tevudarbovieciu.Ar visi šie dalykai bus tinkamai įgyvendinti priklausysnuo mūsų visų, nuo mūsų neabejingumo ir įsitraukimoį procesą. Pagerinusi savo švietimo sistemą, Lietuvatikrai turi galimybę tapti viena pažangiausių valstybiųEuropoje.

SSUUSSIIVVIIEENN IIJJ IIMMŲŲ NNAAUUJJ IIEENNOOSS

„Ar streikas – vienintelis būdas švietimo problemoms spręsti? Socialiniodialogo Lietuvos ir Telšių r. švietimo sistemoje aktualijos“

Pastaruoju laiku pedagoginėje (ir ne tik – švietimoklausimai aktualūs kone kiekvienoje šeimoje: augavaikai, anūkai, dirba pedagogai) visuomenėje benepats populiariausias klausimas: „Ar jūs streikuojate?Kodėl nestreikuojate?“ Atsakydami į šį klausimąLŠĮPS Telšių r. susivienijimo pirmininkė ZofijaJesinienė bei šio susivienijimo Prezidiumo nariaisako: „ Neatsakinga kelti žmones streikui,neišbandžius visų galimybių susitarti. Ar pasiekus,kad prasidėtų derybos su Vyriausybe bei ŠMM(Švietimo ir mokslo ministerija) ir joms vykstant,turime teisę kviesti žmones streikuoti?“Žinoma, žmones gali klaidinti informacijos trūkumas.LŠĮPS stengiasi, kad jos narius pasiektų visos žiniosapie LŠĮPS su partneriais vykdomą darbą ir veiklą.

LŠĮPS iniciatyva pakeitus Darbo kodekso 24 str. iratsirado galimybė su ŠMM pradėti kolektyvinesderybas. Siekiama su ŠMM pasirašyti kolektyvinęsutartį – pagrindinį socialinio dialogo garantą irveiksmingą profsąjunginės veiklos įrankį.„Remdamiesi savo veiklos patirtimi, bendraudami sumokytojais, spręsdami jų kasdienes problemas, aiškiaimatėme skaudžiausias visos švietimo sistemosproblemas – ydingą finansavimą, neteisingą darboapmokėjimą, nesaugumą darbe ir kitas. Ne kartą šiasproblemas aptarėme konferencijose, darbo grupėse,susitikimuose su ŠMM pareigūnais. Įvardindamiproblemas, siūlydami jų sprendimo kelius, visą laikąsiekėme, kad Švietimo ir mokslo ministras prisiimtųatsakomybę už savo sprendimus ir tartųsi suprofesinėmis sąjungomis, o susitarimas būtųformalizuotas švietimo šakos kolektyvinėje sutartyje.Šalies valdžiai visus savo reikalavimus išsakėmemitinge birželio 18 d. prie LR Vyriausybės“, – sakoLŠĮPS atstovai. Švietimo profsąjungų reikalavimaišiuo metu išgirsti: premjeras A.Butkevičius rugpjūčio27 d. įpareigojo tris ministerijas, kartu suSavivaldybių asociacija ir VISOMIS švietimoprofesinėmis sąjungomis parengti konkrečius planus,kaip spręsti profsąjungų iškeltas problemas. Nuorugsėjo mėn. vyksta labai intensyvus darbas. Šiandien

201 5 m. sausio mėn. www.lsips. lt puslapis 7

jau turime pirmuosius derybų rezultatus (11 -1 8):- nuo 2015 m. sausio 01 d. 1 0 proc. didėsikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimai;- nuo rugsėjo 1 d. bendrojo lavinimo mokyklųvadovams ir pavaduotojams neliks kontaktinių valandų,atsiras galimybė jas turėti mokytojams;- nuo ateinančių mokslo metų pradžios kils apatinėatlyginimo koeficientų „žirklių“ riba, j i bus kilstelėtaiki vidurkio – tad didelei daliai mokytojų padidėsatlygimai;- 2015 m. prasidės finansavimo reformos, „klasėskrepšelio“ įvedimo procedūra – keturiosesavivaldybėse bus išbandomas naujas finansavimomodelis , o įvesti planuojama nuo 2016 m. pradžios.Derybose aptarti ir kiti mokytojams labai aktualūsklausimai – etatinio darbo apmokėjimo įvedimas, „R“koeficiento didinimas, rentų mokytojams, norintiemsišeiti iš švietimo sistemos, klausimas. Dėl šių dalykųbus tariamasi iki 2015 m. vasario 1 d. Švietimo irmokslo ministras D.Pavalkis ir premjeras A.Butkevičiusdar kartą patvirtino: susitarimai bus įtvirtinti švietimošakos kolektyvinėje sutartyje.LŠĮPS pirmininkas Eugenijus Jesinas aktyviaidalyvauja LR Seimo Švietimo , mokslo ir kultūroskomiteto posėdžiuose ir teikia siūlymus įstatyminėsbazės kaitai . Tokiu būdu pasiekta , kad nebūtųgrąžinami nepanaudotos MK lėšos dėl vaikų skaičiausmažėjimo į šalies biudžetą baigiantis kalendoriniamsmetams .Tik paaiškėjus, kad mūsų reikalavimai, siūlymai irargumentai nebuvo išgirsti, arba matydami, kad valdžiąnetesi savo pažadų, TIKRAI pasinaudosime savo teisestreikuoti. LŠĮPS – vienintelė Lietuvoje veikiančiųprofesinių sąjungų kaupia streikų fondą.Aktyvus darbas vyksta ne tik Vyriausybiniu lygiu, betir savivaldybėse. LŠĮPS Telšių r. susivienij imopirmininkė Zofija Jesinienė dalyvauja Telšių r.savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymusudarytoje darbo grupėje, turinčioje įgalioj imussvarstyti ir teikti protokolinius susitarimus rajonošvietimo politikos įgyvendinimo klausimais.Aktualiausios analizuojamos problemos:1 . Tikslinės valstybės dotacijos mokinio krepšelio(MK) lėšų paskirstymas ir perskirstymas.2. Savivaldybės skirtų aplinkos lėšų rajono švietimoįstaigos paskirstymas.3 . Mokslo metų klasių / grupių skaičiaus ir mokinių /vaikų skaičiaus Savivaldybės švietimo įstaigosepaskirstymas.

4. Švietimo tinklo pertvarkos ir pedagogų įdarbinimoprogramos įgyvendinimas ir kt.„Aktualiausi finansavimo klausimai. 7 proc. MK lėšųnuo bendros rajonui skirtos sumos administruojasavivaldybė ir perskirsto pagal MK perskirstymometodiką. Mokykloms tenka 93 proc. MK lėšų.Norėdami išgyventi, vadovai priversti skaičiuoti irderinant su darbuotojų atstovais, t.y. , su profesinesąjunga nustatyti DU (darbo užmokesčio) koeficientus,valandas, skirtas už papildomus darbus, vadovavimąklasei ir kitus darbus. Bėda – taupant lėšas, šių valandųskiriama labai mažai arba visai neskiriama. Pagaltarifikaciją šiais mokslo metais rajono mokytojų val.vidurkis yra 17,6 val. Tai nesudaro net pedagoginėsnormos (18 val.). Todėl mokytojų atlyginimai yra labaimaži. Minimaliais DU koeficientais beveik visus metusdirbo Nevarėnų, Janapolės pagr. m-klos, Upynosdarželis. Dėl lėšų stokos beveik nebevykdomamokytojų atestacija. Perskirstant MK lėšas metųpabaigoje, 601 ,1 tūkst. Lt išdalinta įvertinus švietimoįstaigų finansinę būklę , kad būtų galima užtikrintidarbuotojų socialines garantijas ir išmokėti ne mažiaukaip 62 proc. gruodžio mėn. atlyginimo. Neišmokėtaatlyginimo dalis persikels į kitų metų biudžetą kaipskola. Tai gali būti apie 300 tūkst. Lt.“, – perspėjoZ.Jesinienė.Anot jos, profesinė sąjunga jau prieš dvejus metusatkreipė Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalųskyriaus vedėjos D. Mažeikienės dėmesį į tai, kadšvietimo įstaigų vadovų atlyginimai keliskart didesniuž pedagogų atlyginimus. Siekiant socialinioteisingumo išreikalauta, kad vadovų DU koeficientaiatitiktų darbuotojų: jei minimalūs – tai ir darbuotojams,ir vadovams. Pasiekta, kad nebūtų leista direktoriamsdirbti pagal antrą darbo sutartį. Šiemet iš 33 rajonošvietimo įstaigų pagal antrą darbo sutartį dirba tik 4direktoriai.„Mažėjant rajone vaikų skaičiui, traukiasi irmokyklų tinklas. Mokytojams gresia nedarbas. Išdalies šią problemą išspręstų galimybė anksčiauišleisti mokytojus į pensiją. Kita galimybė –reguliuoti mokinių srautus, nustatant klasiųkomplektų skaičių mokyklose. Komplektuojant irregistruojant vaikus mokyklose kai kurie vadovaielgiasi neetiškai ir stengiasi kuo daugiau prisiimtivaikų, neatsižvelgdami į kitų įstaigų interesus. Čiaturėtų būti aktyvesnė ir švietimo skyriaus priežiūrair kontrolė. Savitos ikimokyklinių ugdymo įstaigųkomplektavimo problemos. Profesinė sąjunga ne

201 5 m. sausio mėn. www.lsips. lt puslapis 8

kartą siūlė, kad būtų sudaryta moksleivių duomenųbazė viename centre (pvz.: Švietimo skyriuje) ir jamebūtų registruojamas ikimokyklinio amžiaus vaikų beipirmaklasių priėmimas į švietimo įstaigas . Tenkasusidurti su kai kurių švietimo įstaigų vadovų teisiniųžinių stoka, todėl priimti sprendimai dėl darbo sutartiesnutraukimo atsiduria teismuose. Rezultatas: švietimoįstaiga patiria finansinių nuostolių dėl teismo priteistųsumų, kurios išskaičiuojamos iš ir taip skurdausįstaigos biudžeto. (Pvz.: „Ateities“ m-kla 34 tūkst. Ltteismo nutartimi turi išmokėti už neteisėtą atleidimą).Vadovai nesilaiko DK nuostatų, skirdami išeitineskompensacijas ir pan. Šie faktai leidžia abejoti dėlsavivaldybės juristų darbo“, – taip apie svarbiausiasbendrojo lavinimo įstaigų problemas kalbėjoZ.Jesinienė.„Ikimokyklinukų“ bėdas pristatė Aušra Jonkienė:„Ikimokyklinio ugdymo pedagogai, Jie, dirbdami 36val. per savaitę, turėdami tokius pat kvalifikaciniusreikalavimus, kaip ir mokytojai, gauna mažiausiąatlyginimą. Ikimokyklinės įstaigos yra naštasavivaldybėms, nes ikimokyklinuko krepšelis apmokatik 4 valandas, kai vaikas darželyje būna 10,5 valandos.

Kasmet ikimokyklinei įstaigai lėšų skiriama tik 10,5mėn. Nuolatinis taupymas: lėšos kvalifikacijai kelti,ugdymo priemonėms panaudojamos atlyginimams.Ugdymo priemonės, žaislai, higienos prekės perkamostik iš kas mėnesį tėvelių mokamų aplinkos lėšomsskirtų pinigų , t.y. 1 5 Lt per mėnesį. Darželiams labaireikia spec. pedagogo, nes kasmet daugėja hiperaktyvių,su elgesio ir psichologinėmis problemomis vaikų.Daug neišspręstų ūkinių problemų: darželių tvoromsbūtina RENOVACIJA, nors ir buvo žadėta,neįgyvendintas V. Borisevičiaus gimnazijos pradinukųiškėlimas iš lopšelio-darželio ,,Berželis“ patalpų“.„Artėja naujas mokyklų tinklo pertvarkos etapas.Nebus jis lengvas, kils daug diskusijų ir problemųdėl mokinių srautų reguliavimo, mokytojųįdarbinimo ir mokyklų pastatų optimalauspanaudojimo. Socialinio dialogo būdu rajone busveiksmingai sprendžiamos švietimo sistemosproblemos, tik išklausius visas puses, atlikusanalizę, atsižvelgus į siūlymus, siekiant socialinioteisingumo ,sąžiningumo bei solidarumo principaisnesukeliant papildomos įtampos“, – pabrėžė LŠĮPSTelšių r. susivienij imo pirmininkė Z.Jesinienė.

Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkų tarybos posėdis-susitikimas surajono savivaldybės atstovais

Gruodžio 4 d. LŠĮPS Klaipėdos rajono susivienijimopirmininkų tarybos nariai susitiko su rajonosavivaldybės atsakingais darbuotojais. Susitikimedalyvavo rajono meras V.Dačkauskas, vicemerėR.Cirtautaitė, administracijos direktorius Č.Banevičius,švietimo skyriaus vedėjas A.Petravičius, biudžeto irekonomikos skyriaus vedėja I.Gailiuvienė, švietimo,kultūros ir sporto komiteto pirmininkas A.Klizas,švietimo įstaigų vadovų tarybos nariai, laikraščio„Banga“ korespondentė A.Adomaitė.Susitikimo tikslas - aptarti, kokia finansinė situacijarajono švietimo įstaigose ir kokie pokyčiai laukia 2015metais, kaip vyksta derybos tarpinstitucinėje darbo

grupėje ir kokių rezultatų jose pasiekė LŠĮPS.Tačiau bene pats svarbiausias momentas šiamesusitikime buvo teritorinės kolektyvinės sutarties surajono savivaldybe ir administracija sudarymas.Susivienij imo pirmininkė Birutė Vaičikauskienė meruiįteikė prisistatymo deryboms raštą ir kolektyvinėssutarties projektą. Savivaldybės atstovai vieningaipritarė teritorinės kolektyvinės sutarties švietimosektoriuje tarp profesinės sąjungos susivienij imo,savivaldybės tarybos ir administracijos pasirašymui,ir pirmasis derybinės grupės posėdis (po 4 atstovus)įvyks 2015 m. sausio mėn. pradžioje.Diskusijoje apie finansinę situaciją rajono švietimoįstaigose biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėjaI.Gailiuvienė pažymėjo, kad 2014 m. baigiami gananeblogai, numatyta visų biudžetinių įstaigųdarbuotojams išmokėti atlyginimus už gruodžio mėn.iki 2014 m. gruodžio 31 d. 2015 m. biudžete jau yranumatyta didinti pedagogų atlyginimų koeficientųapatinę ribą.Švietimo skyriaus vedėjas A.Petravičius informavoapie MK lėšas. Šių metų pradžioje rajonas gavo tikslinędotaciją 28 mln. 530 tūkst. Lt, metų pabaigoje superskirstymais MK sudaro 28 mln. 812 tūkst. Lt.

201 5 m. sausio mėn. www.lsips. lt puslapis 9

Rajone sutartinių mokinių skaičius iš esmės nemažėjo,todėl Vyriausybės ir ŠMM nutarus neatimti išsavivaldybių MK lėšų dėl mokinių skaičiaus mažėjimo,per metus papildomai buvo gauta 280 tūkst. Lt.Kadangi švietimo įstaigos nuo pat metų pradžios buvopriverstos taupyti MK lėšas, metų pabaigoje atsiradogalimybė lapkričio – gruodžio mėn. padidinti pedagogųtarnybinio atlyginimo koeficientus.Seimas patvirtino, kad 2015 m. MK sudarys 980 EU.Taigi, ateinantiems metams rajonas gaus MK 580 tūkst.Lt daugiau, tačiau tai tėra simbolinė suma.Neaišku, kaip bus dėl ikimokyklinių įstaigų auklėtojųatlyginimų. Jie turi didėti nuo sekančių metų pradžios,tačiau MK papildomų lėšų nėra numatyta, taigigreičiausiai turėtų pasirodyti naujas Darbo apmokėjimotvarkos aprašas. Garsiai kalbama apie MK didėjimąlitais, tačiau kai paskaičiuoji procentais, tas didėjimastesudaro 1 procentą ir apie tai nekalbama, nes atrodojuokingai.Diskusijoje taip pat buvo kalbama ir apie tai, kad MKskaičiavimo metodika yra netobula ir ją tikrai reikiatobulinti.Susivienij imo pirmininkė B.Vaičikauskienė informavoposėdžio dalyvius, kaip vyksta derybos 2014 m.rugpjūčio 27 d. Ministro pirmininko potvarkiusudarytoje tarpinstitucinėje darbo grupėje. Joje beSocialinės apsaugos ir darbo, Finansų ir Švietimo irmokslo ministerijų atstovų dalyvauja ir profesinėssąjungos. Deja, apie LŠDPS pirmininko „dalyvavimą“

ir veiklą visi gerai informuoti, taigi, pagrindinis krūvistenka LŠĮPS ir LŠPS pirmininkams Eugenijui Jesinuiir Audriui Jurgelevičiui.Šių profesinių sąjungų pastangų dėka nuo 2015 metųpradžios 10 proc. didės ikimokyklinio ugdymo įstaigųdarbuotojų ir pedagogų atlyginimai, (auklėtojų irpriešmokyklinio ugdymo pedagogų). Nuo rugsėjo 01d. bendrojo lavinimo mokyklų vadovams irpavaduotojams neliks kontaktinių valandų, tad atsirasgalimybė mokytojams turėti didesnį krūvį. Kils apatinėpedagogų atlyginimų koeficientų ,,žirklių“ riba, j i buskilstelėta iki vidurkio. Bus padidintas ir MK iki 3380Lt.Taip pat sutarta, kad mokykloms bus skirta 6 mln. litųišeinančių pensinio amžiaus mokytojų išeitinėmskompensacijoms mokėti. Be to, keturiose savivaldybėsebus pradėtas etatinio darbo apmokėjimo eksperimentas.Šią darbo apmokėjimo sistemą planuojama įvesti nuo2016 m. rugsėjo 1 d.Premjeras įgaliojo Švietimo ir mokslo ministrą sušvietimo profesinėmis sąjungomis pasirašyti susitarimądėl įvardintų problemų įgyvendinimo ir finansavimo.Be abejo, profesinės sąjungos pritars visiems valdžiossiūlymams dėl įsipareigojimų 2015 ir vėlesniemsmetams. Bet tik tuo atveju, jei visa tai bus įrašytašvietimo šakos kolektyvinėje sutartyje. Klaipėdosrajono susivienij imas neatmeta galimybės streikuoti,jei susitarimų nebus laikomasi ir tai, kas sutartaderybinėje darbo grupėje, liks tik protokoluose.

Paaiškino, kodėl Klaipėdos mokytojai nesijungia į streikąKol vyksta derybos,streikuoti draudžiama.Tokios nuostatos laikosiKlaipėdos mokytojai.Daugiau nei trečdalįuostamiesčio pedagogųvienijanti profesinėsąjunga ketvirtadienįpatvirtino, kad į streikąnesijungs.

Pagrindinė to priežastis – streikas rengiamas per anksti.„Streikas yra nelaiku. Tai yra įstatymų pažeidimas. Armus tenkina priimti sprendimai, galėsime pasakytivasario mėnesį (kai baigsis vyriausybės ir profesiniųsąjungų derybos. - Red.). Dabar deramės“, - aiškinoLietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungospirmininko pavaduotoja, Klaipėdos susivienij imopirmininkė Laima Juknienė.Dėl streiko mokytojų šeimos prieš šventes prarastų

dalį pajamų. Atsakomybę už tai turėtų prisiimti streikąorganizuojanti profesinė sąjunga. „Streiko metunemokamas atlyginimas, paskui išsireikalauti j į yralabai sunku. Morališkai prisiimti atsakomybę, šeimaspalikti sumažintomis piniginėmis lėšomis yra amoralu“,- sakė L.Juknienė.Šiuo metu vykstantį kelių šimtų pedagogų streiką jivertino kaip mokytojų bendruomenės skaldymą. „Galnorima įpiršti žmonėms nepasitikėjimą profesinėmissąjungomis, kad jos nieko nenuveikia?“ - svarstėL.Juknienė.Ji pripažįsta, kad mokytojų situacija Klaipėdoje nėragera. Vidutinis atlyginimas – per 1400 litų į rankas.Tiek šių metų sausį uždirbo vidutinis Klaipėdosmokytojas. Tokie skaičiai pašiurpino ir Klaipėdosmokytojų susivienij imą, ir Švietimo ir moksloministerijos atstovus.Profsąjungos kol kas mėgina vyriausybę palenktiderybose. Jau sutarta, kad nuo kitų metų keturiose

201 5 m. sausio mėn. www.lsips. lt puslapis 1 0

savivaldybėse bus išmėginama nauja finansavimosistema (klasių krepšeliai). Taip pat bus panaikintosvadinamosios apmokėjimo koeficiento žirklės ir taipautomatiškai padidės mokytojų atlyginimai.Derybos baigsis pirmomis vasario dienomis.Uostamiesčio švietimo darbuotojai streiko imsis tiktokiu atveju, jei valdžia neatsižvelgs į svarbiausiuspedagogų reikalavimus. Streikas tokiu atveju vyktųkitų metų pavasarį.Streikuoja mažumaTrečiadienį Vilniuje prie Vyriausybės keli šimtaimokytojų mitingavo, reikalaudami keisti mokyklųfinansavimo sistemą, kelti atlyginimus ir gerinti darbo

sąlygas. Mitingo išvakarėse maždaug 30 mokyklųmokytojai pradėjo streiką.Iš pradžių šis streikas buvo vadinamas neterminuotu,tačiau vos jam prasidėjus, paaiškėjo, kad truks vosporą dienų.Vienas streiko organizatorių, Lietuvos švietimodarbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A.Navickasdar trečiadienį paskelbė, kad mokytojai vėl imsis darbo,kai bus patvirtintas valstybės biudžetas. Tai turėtųįvykti šiandien.Klaipėdoje nė vienas mokytojas į streiką neprisijungė.Penktadienį, jei streikas tęsis, į streikuotojų gretasjungsis Klaipėdos vaikų darželis „Želmenėlis“.

2014 m. gruodžio 1d. įvyko LŠĮPS Telšių r.pirmininkų susirinkimas. Susirinkime dalyvavo irLŠĮPS pirmininkas E. Jesinas, kuris pristatė derybųsu LR Vyriausybe ir ŠMM darbo grupės nuveiktusdarbus ir pasiektus rezultatus. Pirmininkas pažymėjo,kad nuosekliai dirbama su LR Seimu, Vyriausybepasiekti rezultatai jau apčiuopiami: tai nuo 2015 m.sausio 1 d. 10 proc. didės ikimokyklinio ugdymoįstaigų darbuotojų ir pedagogų atlyginimai, nuorugsėjo 1 d. bendrojo lavinimo mokyklų vadovamsir pavaduotojams neliks kontaktinių valandų, tadatsiras galimybė mokytojams turėti didesnį krūvį,kils apatinė atlyginimo koeficientų , ,žirklių“ riba, ji

bus kilstelėta iki vidurkio. Bus padidintas ir MK iki3380 Lt. Iš viso tokiems pokyčiams įgyvendintinumatyta papildomai 63 milijonų Lt. Numatomi irfinansavimo modelio keitimas. Aptartos ir kitosproblemos su kuriomis susiduria pedagogai vietose.LŠĮPS Telšių rajono pirmininkė Z. Jesinienė informavoprofesinės sąjungos narius apie nuveiktus darbusSavivaldybėje ir plačiau panagrinėjo tikslinės valstybėsdotacijos - MK lėšų perskirstymą tarp rajono švietimoįstaigų metų pabaigoje užtikrinant pedagogų socialinesgarantijas ir DU gruodžio mėn.Susirinkime taip pat buvo aptarti organizaciniaiataskaitinės – rinkiminės konferencijos organizaciniaiklausimai. Nuspręsta konferenciją organizuoti 2015m. sausio 15 d. Nustatyta atstovavimo kvota.Taip pat buvo nuspręsta gruodžio mėn. 8 d. organizuotiprofesinės sąjungos ir spaudos atstovų apskirto stalodiskusiją, kurios metu būtų pristatyti nuveikti darbaiir problemos su kuriomis susiduria švietimo įstaigos.Diskusijos tema: Ar mokytojų streikas vienintelis būdasspręsti švietimo problemas?“Apie informacijos sklaidą ir plėtrą kalbėjo VacysButkus Telšių „Džiugo“ gimnazijos pirmininkas; LŠĮPSsvetainės administratorius.

LŠĮPS Telšių r. pirmininkų susirinkimas

Palangos pedagogai streiko nepalaikoGruodžio 2-ąją respublikoje buvo paskelbtas visuotinismokytojų streikas. Jo organizatoriai -Lietuvosprofesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvosšvietimo darbuotojų profesinės sąjunga. „VakarinėPalanga“ pasidomėjo, kaip į streiko paskelbimąatreagavo mūsų miesto mokyklų pedagogai.„Palangos miesto mokytojai įeina į Lietuvos švietimoįstaigų profesinę sąjungą“ – pabrėžė mūsųpašnekovas, jos pirmininkas Eugenijus Jesinas: -

„Šiame streike mes nedalyvaujam ir nemanom, kad jįgalima paskelbti nacionaliniu. Mūsų profesinė sąjunga(LŠĮPS), kartu su Lietuvos švietimo profesinė sąjunga(LŠPS), vienijanti apie 9000 narių, einam kitu keliu.Pastaruoju metu mes dalyvaujam derybose suvykdomosios valdžios atstovais. Kas dvi savaitėsVilniuje renkasi derybinė darbo grupė, kad aptartųmokinių ugdymo kokybės, veiksmingumo, pedagogųsocialinių sąlygų gerinimo ir bendrojo ugdymo

201 5 m. sausio mėn. www.lsips. lt puslapis 1 1

mokyklų tinklo pertvarkas. Darbo grupė buvo sudaryta2014 m. rugpjūčio 27 d. Ministro pirmininko potvarkiu.Joje dalyvauja Švietimo ir mokslo (ŠMM), Socialinėsapsaugos ir darbo (SADM), Finansų ministerijų,Vyriausybės bei profsąjungų atstovai“, - patikslinoponas Jesinas, - “Posėdžio lapkričio 27 dieną metubuvo priimtas nutarimas, jog profesinės sąjungos pritarsvisiems valdžios siūlymams dėl įsipareigojimų 2015ir vėlesniems metams. Bet tik tuo atveju, jei visa taibus įrašyta švietimo šakos kolektyvinėje sutartyje”.Tik taip švietimiečių bendruomenė galės tikėtissusitarimų vykdymo: “Įsipareigojimų, esančiųkolektyvinėje sutartyje nesilaikymas, suteiks teisęmokytojams skelbti streiką šalies mastu, nebijant būtiapkaltintais „Lietuvos priešais“- įsitikinęs Eugenijus

Jesinas: -„ Gaila, bet šiuo metu šalies pedagogai yraišsiskirstę net į 7 profesines organizacijas. Taigi,Lietuvoje kol kas nėra profesinės organizacijos,vienijančios visus mokytojus. Ir todėl streiką skelbiantiLietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga(LŠDPS) negali kalbėti apie j į, kaip nacionalinį“,pabrėžė mūsų pašnekovas.Kitas derybinės darbo grupės posėdis, vyks Finansųministerijoje, dalyvaujant ir finansų ministrui RimantuiŠadžiui.Pasak pono Jesino, švietimo problemos šalyje tikraipribrendo. Joms aptarti ir bus skirtas seminaras "Darbokodekso naujovės. Kolektyvinės sutartys ir jų praktinistaikymas". Tam į Palangą gruodžio 12 - 14 dienomissuvažiuos virš 100 pedagogų iš visos Lietuvos.

LLiieettuuvvooss ššvviieettiimmoo įįssttaaiiggųų pprrooffeessiinnėė ssąąjjuunnggaaAAddrreessaass:: JJ .. JJaassiinnsskkiioo gg .. 99––4411 33,, LLTT--0011 11 22,, VVii ll nn iiuuss,, LLiieettuuvvaa

TTeell .. ++337700 664477 11 66444433