Kauno rajone didėja gyventojų skaičius. Liepos 4 d. duomenimis mūsų krašte gyveno 91 364 žmonės, o metų pradžioje – 91 046. Daugiausia – 137 gyventojai – gyvenamąją vietą šiais metais deklaravo Užliedžių, Garliavos apylinkių (88) ir Alšėnų (81) seniūnijose. Kelerius metus Kauno rajono jaunavedžių puoselėta svajonė susituokti Raudondvario pilyje – išsipildė. Restauruotoje ir naujam gyvenimui prikeltoje pilyje jau galima prisiekti amžiną meilę. Kauno rajono savivaldybei ir vežėjams pasirašius susitarimą, UAB „Kautra“, UAB „Uma trans“, UAB „Merula“ finansuos keturių keleivių laukimo paviljonų įrengimą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Paviljonai bus statomi Garliavos, Samylų, Domeikavos ir Kačerginės seniūnijose. Tikimasi, kad minėtų seniūnijų gyventojai patogesnėmis sąlygomis laukti viešojo transporto galės jau rudenį. Kauno rajono socialinių paslaugų centras šeštus metus organizuoja būsto pritaikymo darbus Kauno rajono gyventojams, turintiems judėjimo negalią. Kauno rajono gyventojai, turintys judėjimo negalią, dėl būsto pritaikymo jų poreikiams turi kreiptis į Kauno rajono socialinių paslaugų centrą (Ežero g. 3, Kaunas. Informacija telefonu: (8 37) 328 195).Išsamiau kviečiame skaityti Kauno rajono savivaldybės tinklapyje www.krs.lt

TRUMPOSIOS ŽINIOS

I n f o r m a c i n i s b i u l e t e n i s 2 0 1 2 0 8 2 1 / N r . 1 8

ISSN 2029-7874

ISSN

202

9-78

74

nukelta į 5 p.

„Land Art Raudondvaris“ skleidė žemės meno žiniąRaudondvario dvaro sodybos parką papuošė 11 žemės meno instaliacijų. Jas visą savaitę kūrė 10 šalių atstovavę menininkai.Nuo pat darbų pradžios parke netrūko lankytojų: žmonės traukė susipažinti su Lietuvoje vis dar kiek paslaptingai skambančiu žemės menu, susitikti ir pabendrauti su dirbančiais menininkais, išvysti kūrinių gimimo procesą. Iškilmingas darbų pristatymo vakaras sutraukė ypač daug natūraliojo, gamtos meno mylėtojų, o dvaro rūmų salė vos talpino visus svečius. Savaitės kūrybinis procesas buvo pristatytas išraiškingomis nuotraukomis,

saksofono muzika ir įtaigiu menišku Ryčio Zemkausko žodžiu.

Įteikė neįkainojamą dovaną

Renginio šeimininkų – Kauno rajono savivaldybės – vardu šiltą žodį taręs meras Valerijus Makūnas padėkojo kiekvienam menininkui, palikusiam dalelę širdies Raudondvaryje. „Jus į Kauno rajoną atvedė tyras menininko smalsumas ir troškimas kurti bei skleisti žinią – žemės meno žinią.

Žemės menas yra gyvas, kintantis ar netgi išnykstantis – pradinę instaliaciją matęs lankytojas po pusmečio gali jos nebepažinti

Mielieji,Su džiaugsmu pasitinkame Rugsėjo pirmąją – dieną, kuri vieniems kelia pačius gražiausius prisiminimus, kitiems dar tik atveria duris į naujas, iki šiol nepažintas ir daug žadančias erdves.

Pirmasis skambutis, mokyklos suolas, su jauduliu rankoje spaudžiama rudenėjanti gėlė, pažinimo klodus atveriantys Mokytojai, pirmieji draugai, kurie neretai lydi viso gyvenimo keliu. Visa tai dovanoja MOKYKLA. Vieta, kurioje žmogus auga, įgyja žinių, yra visapusiškai ugdomas, mokomas puoselėti tikrąsias vertybes.

Mokslo ir žinių dienos proga visiems Jums linkiu neišdildomų potyrių, prasmingų įžvalgų, turiningų akimirkų – su malonumu jas prisiminkite ir po daugelio metų. Tegul pirmoko rankose skambantis varpelis kiekvienam mūsų sužadina pačius šilčiausius ir nuoširdžiausius jausmus.

Su Rugsėjo pirmąja!Kauno rajono savivaldybės merasValerijus Makūnas

Pakaunės ŽINIOS | 2012 08 21| Nr. 182 MŪSŲ KRAŠTE

Raudondvario bažnyčios šventoriuje (buvusio mauzoliejaus vietoje) ilsisi grafo Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus (1801–1866 m.), grafienės Vandos Vankavičiūtės-Tiškevičienės (1808–1842 m.), grafaičio Mykolo Tiškevičiaus (1932–1832 m.), grafienės Elžbietos Klaros Bankroft-Tiškevičienės (1857–1883 m.) palaikai.

Kauno rajone išties yra ką parodyti įvairaus skonio, pomėgių ir amžiaus turistams. Tai ir nuostabios bažnyčios, ir knygnešių keliai, graži gamta. Keliauti galima pėsčiomis, automobiliais, dviračiais, laivais. Aktyvaus poilsio mėgėjams siūloma kopti į dirbtinę uolą Jadagonyse, plaukti baidarėmis Nevėžiu ar buriuoti Kauno mariose.

Duris atvėrusiame turizmo informacijos centre bus skleidžiama ir kaupiama informacija apie lankytinas rajono vietoves ir objektus, apie pačią Raudondvario dvaro sodybą, joje teikiamas paslaugas ir vykdomas veiklas.

Tiškevičių atminimą įamžino paminkliniai akmenys

Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčios šventoriuje atidengti, pašventinti ir pristatyti visuomenei paminkliniai akmenys, skirti grafų Tiškevičių atminimui įamžinti.

Duris atvėrė naujas turizmo informacijos centrasPanemunių perlu vadinamo Raudondvario dvaro ledainėje lankytojus jau priima Kauno rajono turizmo informacijos centras.

Keturi skirtingo dydžio į viršų iškilę lauko akmenys – ŽEMĖS dovana Lietuvai ir Raudondvariui. Tiškevičių giminės atstovų vidinio pasaulio turtingumą perteikia laiko piešinys tauriame lietuviškame akmenyje. Šios gražios idėjos autoriai – architektė Violeta Beigienė ir skulptorius Marijus Petrauskas.

Skirtingo dydžio lauko akmenys – žemės dovana Lietuvai ir Raudondvariui

Raudondvario dvaro ledainėje skleidžiama ir kaupiama informacija apie lankytinas rajono vietoves ir objektus

Kauno rajono turizmo ir informacijos centro Raudondvaryje atidarymo ceremonija

LVPA direktorė D. Vilytė ir Kauno rajono savivaldybės meras V. Makūnas kerpa simbolinę TIC atidarymo juostelę

Raudondvario dvaro sodyba – vienas ryškiausių renesanso ir romantizmo laikotarpiu susiformavusių sodybų ansamblių Lietuvoje. Siekdama užtikrinti šio valstybės saugomo kultūros paminklo tinkamą patalpų naudojimą ir nuolatinę priežiūrą, išsaugoti dvaro sodybą ateities kartoms, Kauno rajono savivaldybė inicijavo projektus. Vienas jų yra skirtas atkurti Raudondvario dvaro sodybos kompleksui priklausančią ledainę ir pritaikyti ją turizmo informacijos centro veiklai.

Apie ledainės istoriją tikrų duomenų nėra. Pirmieji pastato paminėjimai susiję su grafo E. B. Tiškevičiaus pomėgiu medžioti: ledainėje buvo saugoma sumedžiota žvėriena. Vėliau ji tarnavo kaip sargų namelis, o parką prižiūrint Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institutui čia buvo įrengta laboratorija.

Ledainės tvarkymo statybos darbus atliko UAB „Struktūra“. Taip pat įsigyta informacinio centro veiklai ir lankytojų aptarnavimui reikalinga įranga ir rinkodaros priemonės.

2009 m. gegužės 19 d. Kulautuvoje, Akacijų alėjoje 29, buvo atidarytas Kauno rajono turizmo informacijos centras. Jis duris atvėrė name, kuriame gyveno pulkininkas leitenantas Vytautas Augustauskas. V. Augustausko dėka 1932–1939 metais Kulautuva turėjo kurorto statusą.

Siekiant geriau pristatyti Kauno rajono lankytinas vietas, apsigyvenimo ir turiningo laisvalaikio galimybes, 2011 m. rugpjūčio 26 d. Kauno oro uoste Karmėlavoje atidarytas Kauno rajono turizmo informacijos centro (TIC) skyrius.

Pakaunės ŽINIOS | 2012 08 21| Nr. 18RAJONO PUOSELĖTOJAI 3 Garbės ženklai – Kauno rajono puoselėtojams Raudondvario dvare įteikti Garbės ženklai – didžiulės pagarbos už Kauno rajono garsinimą, gražinimą ir puoselėjimą liudijimas.

L. Markeliui vadovaujant, Čekiškės apylinkės ligoninė tapo žinoma ir rajone, ir šalyje. L. Markelis buvo puikus gydytojas ir administratorius. Šis aukso širdies žmogus mylėjo čekiškiečius, buvo nuoširdus visų savo pacientų bičiulis. Žmones traukė jo geranoriškumas, jie sakydavo, kad gydo ir ramus drąsinantis gydytojo žodis. Visus žavėjo jo draugiškumas ir paprastumas.

Nėra kiemo, kuriame L. Markelis nebūtų apsilankęs: vasarą su dviračiu, žiemą su arkliu, o vėliau su automobiliu bet kuriuo paros metu skubėdavo pas ligonį. Buvo pacientų, kurie pas L. Markelį važiuodavo iš kito Kauno rajono galo – Piliuonos, Taurakiemio, aplenkdami Kauną ir jo garsias ligonines. Gydytojui buvo siūloma keltis į Vilnių, į Kauną, bet jis nepaliko Čekiškės ir šio krašto žmonių. Jis nesižavėjo nei materialine gerove, nei išoriniu ir tuščiu garbės spindesiu, buvo jautrios širdies, santūrus, paprastas ir kuklus žmogus.

Tokį jį prisimena čekiškiečiai ir su meile puoselėja savo daktaro atminimą. Iškilmingai minint gydytojo Leono Markelio 75-metį, viena miestelio gatvė pavadinta jo vardu. 2002 m. birželio 29 d. čekiškiečiai minėjo savo gydytojo 90-ąsias gimimo metines. Ta proga prie buvusios Čekiškės apylinkės ligoninės buvo atidengta paminklinė lenta. 100-ųjų gimimo metinių proga Čekiškėje atidengtas koplytstulpis, kurį išdrožė šio krašto tautodailininkas Jonas Klizas.

Šiltai pagerbė gydytojo L. Markelio atminimąČekiškėje, kur prabėgo patys gražiausi ir kūrybiškiausi Leono Markelio darbo metai, Kauno rajono gyventojai nuoširdžiai paminėjo gydytojo 100-ąsias gimimo metines.

Gydytojui buvo siūloma keltis į Vilnių, į Kauną, bet jis nepaliko

Čekiškės ir šio krašto žmonių – nesižavėjo nei materialine gerove, nei

išoriniu ir tuščiu garbės spindesiu

L. Markelis gimė 1912 m. liepos 1 d. valstiečių šeimoje Eivenių kaime, Dusetų valsčiuje, Zarasų apskrityje. Mokėsi Antalieptės pradinėje mokykloje. 1932 m. baigė Kauno jėzuitų gimnaziją ir įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. 1933 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. L. Markelis baigė Karo mokyklą, jam buvo suteiktas atsargos

I lygio garbės ženklas įteiktas Kauno arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, III lygio – Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktoriui Česlovui Bobinui ir „Gijos“ generaliniam direktoriui Valdui Pacevičiui.

Arkivyskupas S. J. Tamkevičius daug prisidėjo atstatant Laisvės paminklą Lapių miestelyje, nuoširdžiai rūpinasi Kauno rajono savivaldybės gyventojų kultūrinės, socialinės ir dvasinės gerovės puoselėjimu, bažnytinio paveldo išsaugojimu.

V. Pacevičiaus iniciatyva 1998 m. Vilkijoje įkurtas siuvimo cechas, kuris išaugo į savarankišką, stabiliai dirbančią įmonę „Vilkijos gija”. Šiuo metu čia dirba 103 darbuotojai. Bendradarbiaujant su Kauno darbo birža nuo 1999 m. Vilkijoje įsteigta 31 nauja darbo vieta, remiamų ir viešųjų darbų programa pasinaudojo daugiau kaip 100 bedarbių. Rūpestis bendruomenės gyvenimu atsispindi ir teikiant socialinę paramą – Vilkijos žemės ūkio mokykloje įrengta siuvėjų mokymo bazė.

Č. Bobinui vadovaujant Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės

institutui, vienas jauniausių šalyje institutų išaugo į pripažinimą turinčią Lietuvoje bei Europoje mokslo įstaigą. Česlovas Bobinas įnešė didelį indėlį į sodininkystės ir daržininkystės mokslą ir jo eksperimentinę plėtrą. Jis vienas iš naujos sodininkystės ir daržininkystės šakos strategijos Lietuvoje autorių. „Nesuprantu, ko žmonės veržiasi į svetimas, egzotiškas šalis, juk turime tiek daug gražių vietų Lietuvoje. Tai kraštas, turtingas istorija, gražus žmonėmis“, – sako Instituto direktorius.

jaunesniojo leitenanto laipsnis. 1939 m. L. Markelis baigė universitetą ir dirbo gydytoju Aukštadvario (Trakų apskritis) ambulatorijoje. Po karo, 1944 m. rugpjūčio 13 d., buvo paskirtas Babtų ambulatorijos vedėju, o nuo 1949 m. gruodžio 1 d. – Čekiškės apylinkės ligoninės vyriausiuoju gydytoju. Šias pareigas ėjo iki 1981 m. liepos 1 d. 1965 m. jam buvo suteiktas nusipelniusio gydytojo vardas, o 1969  m. –

aukščiausias to meto apdovanojimas – socialistinio darbo didvyrio vardas. L. Markelis buvo tikras kaimo gydytojas. Nenusakoma ramybės ir gerumo jėga sklido iš šio žmogaus akių, kiekvienas jo patarimas skambėjo kaip įtaigus įsakymas mikropasauliui, ir liga imdavo trauktis. Pacientai juo labai pasitikėjo, o šis pasitikėjimas irgi buvo stiprūs vaistai.

L. Markelis mirė 1981 m. gruodžio 4 d. Palaidotas šeimos kape Čekiškės kapinėse. Po gydytojo mirties Čekiškės ligoninei vadovavo jo dukra gydytoja Vida Grasilda Markelytė-Rutkauskienė.Gydytojas L. Markelis lyg ąžuolas įaugo į Čekiškės žemę, tarsi primindamas mums, kad žmogaus gyvenimas yra prasmingas ir kad gyvendamas žemėje žmogus privalo atlikti daug gero ir gražaus.

Gausiai susirinkusiems Margininkų ir jo apylinkių gyventojams bei svečiams, ištikimiems Pažaislio festivalio klausytojams Valstybinis Vilniaus kvartetas – Audronė Vainiūnaitė (I smuikas), Artūras Šilalė (II smuikas), Girdutis Jakaitis (altas), Augustinas Vasiliauskas (violančelė) – ir solistas Liudas Mikalauskas pristatė jubiliejiniams Maironio metams skirtą

Margininkuose sklandė Pažaislio festivalio dvasia Pažaislio festivalis iš didžiųjų scenų ir didingų šventovių žengė į mažas kaimo bažnytėles ir bendruomenes. Margininkų švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje bendruomenės iniciatyva vyko vienas iš Pažaislio festivalio koncertų „Maironio balsai“.

Sidabrinės gervės nutūpė RaudondvaryjeKauno rajono savivaldybė, VšĮ „Lietuvių kino akademija“ ir VšĮ „Raudondvario dvaras“ jau trečią kartą kvietė susipažinti su lietuvišku kinu, kinematografais, aktoriais, režisieriais ir prodiuseriais, dirbančiais kino srityje.

Į Raudondvario dvarą atkeliavęs festivalis „Sidabrinės gervės naktys 2012“ žiūrovams siūlė geriausius lietuviškus filmus: „Puntuko akmuo“ (rež. Antanas Skučas), „Dievas sukūrė viską, išskyrus kilimą“ (rež. Mikas Žukauskas, Gintarė Valevičiūtė), „Ryba“ (rež. Vytautas Dambrauskas,

Simona Aškelavičiūtė, Marius Drakštas) ir „Tadas Blinda. Pradžia“ (rež. Donatas Ulvydas).

Šiuo projektu siekiama didinti gero lietuviško kino sklaidą Lietuvoje. Tai unikali galimybė pavakaroti atnaujintame Raudondvario dvare ir pažiūrėti geriausius lietuviškus filmus nemokamai.

koncertinį projektą. Koncerto metu skambėjo specialiai šiai programai Lietuvos muzikos korifėjų J. Naujalio, Č. Sasnausko, J. Tallat-Kelpšos, G. Kuprevičiaus, A. Bražinsko, K. Kavecko, K. Vasiliauskaitės ir kitų kompozitorių sukurtų pagal Maironio eiles dainų melodijos bei įtaigiai skaitomos ištraukos iš poeto gyvenimo.

100-ųjų L. Markelio gimimo metinių proga Čekiškėje atidengtas koplytstulpis, kurį išdrožė šio krašto tautodailininkas J. Klizas

Gausus būrys aplankė Markelių šeimos kapą Čekiškės kapinėse

S. J. Tamkevičius V. Pacevičius Č. Bobinas

Čekiškiečiai su meile puoselėja savo daktaro atminimą

Pakaunės ŽINIOS |2012 08 21| Nr. 18 SVEČIUOSE4

38 konkurso dalyviai Pakaunės gyventojų būstai pasižymi įvairove: nuo nedidelių, juvelyriškai išplanuotų namų kiemų, iki erdvių ūkių ar kaimo turizmo sodybų. Todėl gražiausių sodybų konkurse paskelbtos kelios kategorijos: gražiausios sodybos, gražiausio gyvenamojo namo sklypo, gražiausių stambiųjų ir smulkiųjų ūkininkų sodybų, gražiausių gyvenamųjų vietovių ir gražiausiai tvarkomos seniūnijos.

Iš viso komisijai teko aplankyti ir įvertinti 38 objektus: tris gyvenamąsias vietoves, penkis stambiuosius bei smulkiuosius ūkininkus, trylika sodybų ir gausiausią pretendentų grupę – septyniolika gražiai tvarkomų individualių namų sklypų.

Tvarkosi ne tik šiapus tvorosKad ir kokios būtų skirtingos konkurse dalyvaujančios sodybos, visas jas vienija šeimininkų meilė kiekvienai žemės pėdai. Dėmesys, neapsiribojantis sklypo ribomis: artėjant prie konkursinių kiemų jau iš tolo šviesdavo kruopščiai nušienautos pakelės, apkarpytos gyvatvorės, išvalyti pamiškių plotai. Rūpestingo šeimininko sodyba prasideda ne įžengus pro vartus, bet įsukus į gatvę, pajutus gyvenvietės, kvartalo ar atokesnius namus supančios gamtos atmosferą.

„Patys ir mišką aptvarkome, ir pakelės vejas prižiūrime, ir pušelių prisodiname – juk mes čia gyvename“, – kaip savaime suprantamą dalyką aiškino komisijos narius į savo erdvią sodybą įsileidęs Žiegždrių gyventojas Vaclovas Ivanauskas.

„Pas mus visi tvarkosi – negražių sodybų nėra“, – aiškino ne vienas aplankytas konkurso dalyvis. Ir iš tiesų, daugiau ar mažiau, kukliau ar labiau rafinuotai savo aplinką puoselėja dauguma pakaunės gyventojų.

Priimdami vertinimo komisiją, konkurso dalyviai kuklindavosi neva „neturį nieko ypatingo parodyti“. Tačiau paklausti apie vieną ar kitą detalę, mielai atsiverdavo bei leisdavo suprasti, kad kiekviena kertė, kiekvienas augalas čia svarbus ir turi savo istoriją.

Noreiškiškių gyventojai Jolanta ir Vidmantas Lazdauskiai aistringai pasakojo apie išpuoselėtą vaismedžių sodą. Kačerginietė Edita Keblikienė aiškino, kaip savo rankomis iš miško kalvelės sukūrė mažą stebuklą ir atšlaitės pakopose įrengė daržiuką. Noreikiškietis Vilmantas Kasparavičius rodė lauko terasos įrenginius – žuvų vytinimo krepšius, lauko krosnelę.

Nuo erdvių iki skruzdėliukoSodybų šeimininkai sumaniai išnaudoja tai, ką turi. Vidury laukų, ant aukšto Kluoniškių kaimo šlaito įsikūrusi Virginijos ir Lino Urbų

sodyba keri plačiomis erdvėmis – iš čia žvilgsnis neužkliūdamas siekia kitą Nemuno krantą, o aplink – siūruojančios pievos ir rugių laukai.

Kačerginėje tarp miško ir upės įsispraudusi Keblikų namų valda puikuojasi ne tik čia pat atsiveriančiu Nemuno vaizdu, bet ir už sodybos aukštyn kylančiu šilu su uogienojais, viržynais ir margais samanynais.

Vilkijos apylinkėse, kelių hektarų plote įsikūrę Borisevičiai įgyvendina visas savo svajones – pradedant japoniškais akmenų sodais, rododendrų labirintais ir baigiant aptvaruose laigančiais grakščiais danieliais.

Daug jaukumo sodyboms suteikia mažoji architektūra, statulėlės, žibintai, išradingų formų suoleliai. Gražiausias sodybas renkančios komisijos pirmininkę R. Popovienę šios jaukios detalės žavi labiausiai.

„Užeini į lauko pavėsinę ir randi sodybos šeimininko rankomis sukurtą dekupažo kūrinį. Pasilenki prie medžio – o čia į tave iš po skėčio žiūri žaismingas skruzdėliukas! Meniškos detalės kuria sodybos dvasią: suteikia jai gyvybės, paslaptingumo, jaukumo“, – pastebėjo aistringa rankdarbių kūrėja R. Popovienė. Ji džiaugėsi, kad kūrybingi ir darbštūs pakaunės žmonės gražina rajoną, daro jį išskirtinį.

Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Torrau atkreipė dėmesį į tai, kad lietuvius vis dar traukia tradicinė medinė tautodailė, tačiau pastebėjo ir pokyčių. „Šiemet mačiau kelias sodybas, kuriose visiškai atsisakyta primityvizmo. Malonu stebėti profesionaliai išplanuotas erdves, skoningą architektūrą – tegul ir ne pačią moderniausią,“ – dalijosi įspūdžiais urbanistas.

Ne pirmus metus sodybų apžiūrose dalyvaujanti Savivaldybės vyr. architektė Irena Bertašiūtėpastebėjo, kad aplankytos sodybos skirtos ir gyventi, ir dirbti, ir poilsiauti. Nebuvo parodomųjų sodybų, kur bijai žengti žingsnį nuo tako. Žmonės pradėjo racionaliau tvarkyti želdinius – ne vergauja daug kasdienės priežiūros reikalaujantiems augalams, o vis dažniau renkasi spygliuočius, daugiamečius krūmus. Sumaniai išnaudojami ir aplinkos elementai – sodybų fasadai, pavėsinės gręžiasi į atsiveriančius gamtos vaizdus.

Architektę maloniai nustebino ir tai, kad nė vienoje aplankytoje sodyboje nerado aklinos tvoros – žmonės nebijo atsiverti praeivio žvilgsniui, o privatumą sukuria uždaresnė pavėsinės sienelė, gyvatvorė.

Gražiausiai tvarkomų sodybų šeimininkus Kauno rajono savivaldybė ketina pagerbti spalio pradžioje, šventinio vakaro metu.

Gražiausios sodybos rikiuojasi konkursui„Kauno rajono žmonės puikiai supranta, kad tvarka valstybėje prasideda nuo asmeninio kiemo“, – šypsosi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Raminta Popovienė. Jos vadovaujama komisija du mėnesius keliavo po rajoną, lankydama seniūnų pasiūlytas sodybas-pretendentes į gražiausiai tvarkomų titulą.

Komisijos pirmininkę R. Popovienę sveikina keturkojai gyventojai

Sodybos skirtos ir gyventi, ir dirbti, ir poilsiauti

Sodybų šeimininkai sumaniai išnaudoja tai, ką turi

Žaismingasis skruzdėliukas

Žmonės nebijo atsiverti praeivio

žvilgsniui – nebestato aklinų tvorų

Meniškos detalės kuria sodybos dvasią

Sumaniai išnaudojami ir

aplinkos elementai

Pakaunės ŽINIOS | 2012 08 21| Nr. 18„LAND ART RAUDONDVARIS“ 5

Tai neįkainojama dovana rajonui, jo žmonėms ir svečiams“, – sakė rajono vadovas. Vakaro-pristatymo metu kiekvienas darbų autorius buvo apdovanotas Savivaldybės ir Raudondvario dvaro simbolinėmis dovanomis, o festivalio kuratoriams ir sieloms – floristams Marijui Gvildžiui ir šveicarui Peteriui Hessui – šį išskirtinį festivalį primins mero įteiktos padėkos.

Kūrinių įkvėpimas – dvaras

Kiekvienas lankytojas tą vakarą galėjo pasijusti ir žiuri narys – specialiuose biuleteniuose balsuoti už labiausiai patikusius darbus. Suskaičiavus žiūrovų balsus, geriausiais buvo išrinkta pirmoji lietuvių komanda – Kęstutis Lanauskas ir Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė. Negana to, kiekvienas balsavimo lapelis dalyvavo improvizuotoje loterijoje, kur laimingiausieji laimėjo P. Hesso ir M. Gvildžio albumus, kvietimus į Kauno dramos teatrą.

Renginio vedėjas Egidijus Stancikas vedė vakaro svečius nuo instaliacijos prie instaliacijos, kur jų autoriai patys pasakojo apie savo kūrinius: kas juo įkvėpė, kokių minčių vedini kūrė vienas ar kitas formas. Kadangi žemės meno esmė – pagauti tos vietos ir tos akimirkos dvasią, ne išsiskirti, bet tarsi išaugti iš esamos gamtos, tai ir daugumos kūrinių įkvėpimu tapo pats dvaras – jo architektūra, istorinės akimirkos.

Jei dar nespėjote susipažinti su festivalio metu gimusiais žemės meno kūriniais – užsukite į Raudondvarį: nuoširdi ir universali žemės meno kalba sklinda iš menininkų paliktų darbų, kuriuos, kaip ir priklauso tikrai land art instaliacijai, pamažu keis bėgantis laikas ir natūralūs gamtiniai procesai.

Be žemės meno instaliacijų parke, dvare eksponuojama ir Marijaus Gvildžio floristikos darbų paroda „Gvildynė“.

„Land Art Raudondvaris“ skleidė žemės meno žinią

Tarptautiniu terminu Land Art, Lietuvoje verčiamu kaip žemės menas, apibrėžiamas menas gamtoje ir su gamta. Esminis šios meno rūšies požymis – darbas lauke, gamtoje, iš vietoje randamų medžiagų.

Jorkas Riedelis, gamtos fotografas ir Land Art menininkas, aiškina, kad „gamta ir joje esantys objektai menininkų pakeičiami, naujai sutvarkomi ir tuo pačiu meniškai apipavidalinami. Taigi landšaftas tampa ne šiaip gražiais užkulisiais, bet meno dalimi“.

Objektai kuriami neizoliuoti, eksponuojami toje aplinkoje ir su ta gamtine medžiaga, kuri būdinga tai vietovei. Pats menininkas sprendžia,

Idėja suorganizuoti žemės meno festivalį būtent Kauno rajone garsus Lietuvos floristas Marijus Gvildys užsidegė išgirdęs apie grandiozinius Raudondvario dvaro restauracijos darbus ir ambicingus rajono savivaldybės planus paversti šią vietą šiuolaikinio ir klasikinio aukštojo meno sklaidos vieta. Floristas, skulptorius, Pablo Picasso mokinys, daugiametis Vatikano švenčių dekoravimo koordinatorius Peteris Hessas, jau 14 metų organizuojantis vieną garsiausių Land Art festivalių Grindelvaldo mieste (Šveicarijoje), su malonumu sutiko padėti tiek savo vertingais patarimais, tiek įtaka, pritraukiant garsius pasaulio Land Art menininkus.

„Land Art Raudondvaris“ dalyviai – 23 menininkai iš Kanados, Taivano, Italijos, Šveicarijos, Ispanijos, Prancūzijos, Rusijos, Lenkijos, Olandijos, Vengrijos ir Lietuvos – kūrė meniškas gamtos instaliacijas.

ar instaliacijai reikia panaudoti pagalbines medžiagas (pvz. vinis, virves ar pan.).

Aplinkos poveikis (vėjas, lietus) veikia meno kūrinius, juos transformuoja ir po kurio laiko instaliacijos pačios natūraliai sunyksta, taigi dar viena Land Art skelbiama tema – gamtos kintamumas ir mūsų laikinumas joje.

Seniausia Land Art forma laikomi Earthworks, arba Earth Art: septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje JAV pasirodė pirmieji tokie kūriniai. Tai būta didelį plotą užimančių instaliacijų gamtoje, kurių neįmanoma nei eksponuoti jokiame muziejuje, nei parduoti. Atokesnėse vietovėse, toliau nuo civilizacijos

sukurti gigantiški žemės meno kūriniai turėjo atspindėti visuomenės kritikos aspektus, protestą prieš vartotojišką požiūrį į parduodamąjį meną ir urbanizaciją.

Ir šiandien vienos pagrindinių Land Art keliamų temų yra žmonių sąmoningumo ugdymas aplinkos apsaugos, klimato kaitos klausimais, turizmo ir aplinkos apsaugos skatinimas.

Pasak P. Hesso, žemės menas unikalus ne tik tuo, kad kuria traukos vietas aplinkinėms bendruomenėms ir svečiams iš svetur, bet jis yra gyvas, kintantis ar netgi išnykstantis – pradinę instaliaciją matęs lankytojas po pusmečio gali jos nebepažinti.

Dabartinis medicinos punktas, įrengtas nuosavame name, yra ne tik atgyvenęs, bet ir nepatogus. Todėl naujai įrengtos patalpos bus ne tik patrauklesnės, bet ir

Liučiūnų medicinos punktui – naujos patalposApšiltintame, nauju stogu iš tolo švytinčiame Liučiūnų pradinės mokyklos pastate telpa ne tik pradinukai, bet ir biblioteka, kultūros ir bendruomenės centrai. Planuojama, kad dar šiemet čia įsikurs vietos žmonėms labai reikalingas medicinos punktas.

lengviau prieinamos – vyresnio amžiaus, silpnesnės sveikatos gyventojams nebeteks kopti stačiais ir nepatogiais dabartinio punkto laiptais.

Planuojama, kad į naujas patalpas medicinos punktas Liučiūnuose galės persikelti dar šiais metais.

Apie ŽEMĖS MENĄ / L AND ART

Antras iš kairės – floristas, skulptorius, P. Picasso mokinys P. Hessas

V. Makūnas įteikia padėką M. Gvildžiui

„Land Art Raudondvaris“dalyviai

atkelta iš 1 p.

Pakaunės ŽINIOS | 2012 08 21| Nr. 18 ŽEMĖ6

„Esu įsitikinęs, kad šiuolaikinės technologijos nepakeis žemės dirbimo abėcėle tapusio laukų arimo. Iš kartos į kartą perduodamos geros senosios arimo tradicijos bei įgūdžiai tegul ir toliau puoselėja kaimo žmonių meilę žemei“, – sveikindamas varžybų dalyvius kalbėjo Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Ardami įvairiausiais traktoriais ir plūgais, varžybose rungėsi dešimt artojų, teisėjavo šeši teisėjai. Vagos tiesumas, gylis, plotis – tai tik keletas aspektų, kuriuos vertino teisėjai. Pirmiausia reikėjo kuo tiksliau dirvoje išarti vagą. Teisėjų teigimu, pirmasis važiavimas paprastai yra pats svarbiausias. Jeigu pirmoji vaga išarta tiesiai, tuomet didelė tikimybė, kad ir likusios vagos bus geros. Kiekvienas artojas, nuvažiavęs iki lauko galo, privalėjo apsisukti ir greta išarti dar ne vieną vagą.

„Tai puikus pavyzdys, kaip su minimaliomis finansinėmis išlaidomis galima įvykdyti gerą projektą. Kiekviena bendruomenė gali turėti kokį taką, nes gražių miškų Kauno rajone netrūksta, tik reikia iniciatyvos“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Kačerginiečiai jau seniai žavisi šiaurietišku ėjimu. Ne vienerius metus miškuose žvalumo besisemianti Teresė Bindokienė buvusiam girininkui Kazimierui Bartkevičiui pasiūlė įrengti taką, kad juo saugiai galėtų naudotis ir kiti žmonės.

Per kelis mėnesius įrengta trasa pažymėta nuorodomis, ją ženklina ir balti, šviesą atspindintys taškai ant medžių, todėl paklysti neįmanoma. Ratu sukantis takas prasideda ir baigiasi Kačerginėje. Tolimiausias taškas – Pyplių piliakalnis, kai kurių istorikų tapatinamas su Pilėnų tragedija.

Keliaujantieji taku troškulį galės numalšinti šaltinio vandeniu, grožėtis Nemuno šlaitais, nuo kurių atsiveria Raudondvario, Šilelio, Netonių ir kitų kaimų panoramos, Nemuno ir Nevėžio santaka, miške esančiais skruzdėlynais, grybingomis kalvomis, lapių urvais.

Vidutiniškai trasa įveikiama per valandą. Šalia jos pastatyti mediniai suoliukai pailsėti ar tiesiog ilgėliau pasigėrėti vaizdais. Ateityje bus įrengta ir apžvalgos aikštelė.

Kačerginėje atidarytas šiaurietiško ėjimo „Šaltinių takas“. Jis atsirado veiklių kačerginiečių iniciatyva, talkinant Dubravos eksperimentinei mokomajai miškų urėdijai ir Kačerginės girininkijai.

Armaniškių laukus raikė Kauno rajono artojai Ringaudų seniūnijoje, Armaniškių kaime, tuose pačiuose laukuose, kur 2007 metais vyko Pasaulinės arimo varžybos, Kauno rajono savivaldybė ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kauno rajono biuras surengė Kauno rajono artojų varžybas.

2–3 korpusų tradicinių plūgų grupėje pirmąją vietą laimėjo Juozas Poderys, vairavęs „John Deer“ – 6130, 2–3 korpusų apverčiamųjų plūgų grupėje Eugenijus Kazaitis, aręs „Massej ferguson“, 4–5 korpusų apverčiamųjų plūgų grupėje Saulius Rudys („Claas-ARAS-836 RZ“). 6 korpusų plūgų grupėje pirmąją vietą pelnė vienintelis dalyvis Jurgis Franckevičius su „Waltra“ T131.

Tiesių vagų, gerų rezultatų ir sėkmės varžybose Kauno rajono artojams linkėjęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kvietė pasistenkti patekti į pasaulines artojų varžybas. Linkėjimas išsipildė – Vilius Janeliūnas rugsėjį Kroatijoje dalyvaus pasaulio arimo varžybose.

Pirmosios artojų varžybos Lietuvoje surengtos 1966 m. Kauno rajone.Kurį laiką ši tradicija buvo apmirusi ir vėl atgaivinta tik po 43 metų.

„Šaltinių takas“ – žvalumui ir sveikatai

Nuo išartos vagos iki iškeptos duonos –

ilgas kelias. Duoną bučiuoja žemės ūkio

ministras K. Starkevičius

Iš kairės: Kauno rajono savivaldybės tarybos

narys A. Žandaras, Žemės ūkio skyriaus vedėjas

A. Rimdeika, meras V. Makūnas, administracijos

direktoriaus pavaduotoja R. Popovienė

Kauno rajono artojų varžybų dalyviai

Artojus skatino puikiai nusiteikę palaikymo komandos

Merui V. Makūnui Dubravos miškų eksperimentinės urėdijos urėdas K. Šakūnas padovanojo šiaurietiško ėjimo lazdas

Pirmajame žygyje dalyvavo gausus būrys įvairaus amžiaus sporto aistruolių

Pakaunės ŽINIOS | 2012 08 21| Nr. 18VERTA ŽINOTI 7

„Čekiškės senelių namuose pradedama teikti nauja socialinė paslauga. Projektas leis plėsti socialinių paslaugų įvairovę Kauno rajone ir prisidės prie pagyvenusių asmenų integravimo į visuomenę“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Raminta Popovienė.Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas linkėjo, kad žmonėms, kurie apsigyvens Čekiškės senelių namų savarankiško gyvenimo skyriuje, būtų gera gyventi, kad ši vieta kuo labiau atstotų namus.

Atidarytas Savarankiško gyvenimo skyriusČekiškės senelių namų pastate ir Savivaldybei priklausančiame bute įkurtas savarankiško gyvenimo skyrius senyvo amžiaus žmonėms. Pritaikytose ir suremontuotose patalpose vienviečiame, dviviečiuose ir triviečiame butuose galės gyventi aštuoni asmenys, kuriems nereikia nuolatinės intensyvios priežiūros.

„Kiekvienam iš mūsų namai – tai vieta, kur peržengus slenkstį nereikia apsimetinėti, kur saugu, kur gali tvarkytis savo buitį. Tai vieta, kur atsiveria širdis, vieta, kur leidi savo gyvenimo laiką. Tačiau laiko tėkmė pakeičia žmogų, pakeičia jo namus. Čekiškės senelių namai – ne išimtis. Iš medinio klebonijos pastato kažkada persikėlė čia, o šiandien atidarome naują skyrių“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Angelė Ščiukauskienė.

Projektas „Savivaldybės biudžetinės įstaigos Čekiškės senelių namų modernizavimas plečiant socialinių paslaugų įvairovę“ finansuotas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ VP3-2.4-SADM-01-R priemonę „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“.

Vykdant projektą savarankiško gyvenimo namų gyventojams sudarytos sąlygos savarankiškai tvarkytis savo bute padedant socialiniam darbuotojui: jie patys pirksis ir gaminsis maistą, mokės mokesčius už komunalines paslaugas, elektrą ir pan.

Projekto vertė 0,3 mln. Lt.

Vienas tokių projektų – Partikų kaimo paplūdimio, esančio Vilkijos apylinkių seniūnijoje, Partikų kaime prie Dubysos upės, sutvarkymas ir pritaikymas poilsio reikmėms. Kadangi šio paplūdimio teritorija nėra didelė, o Dubysos upė sekli, specialistai rekomenduoja Partikų kaimo paplūdimį vystyti kaip trumpalaikio poilsio zoną, prioritetą teikiant aktyviam poilsiui – įrengti vaikų žaidimo aikštelę, lauko tinklinio aikštelę, kitas panašias aktyviam poilsiui skirtas priemones.

Ženkliai didesnis yra Kulautuvos paplūdimio tvarkymo projektas Kauno rajono savivaldybės užsakymu atliekamas žvyro karjero ir Nemuno pakrantės Kulautuvoje rekultyvacijos ir pritaikymo poilsiui techninis projektas. Numatyta paplūdimį vystyti kaip ilgalaikio poilsio zoną: įrengti sporto aikšteles vaikams ir suaugusiems, poilsiautojams nuomoti vandens plaukiojimo priemones, teikti maitinimo paslaugas.

Paplūdimį Kulautuvos karjere planuojama įrengti 2013 m., pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos I prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“.

Žvyro karjerą Kulautuvoje numatoma pritaikyti rekreacijai: bus gilinamas ir pagal maudyklės reikalavimus suformuojamas vandens baseino dugnas, karjero

Rugpjūčio 20 d. pradėjo veikti užimtumo-terapinė grupė „Kurkime kartu“, skirta vyresnio amžiaus Kauno rajono gyventojams. Senjorams bus organizuojama įvairaus pobūdžio meninė ir kultūrinė veikla, skatinanti jų aktyvumą. Grupės užsiėmimų metu taikomi užimtumo (dekupažo, papuošalų gamybos, vėlimo) bei dailės terapijos metodai, kuriami darbeliai, kūrybinės raiškos produktai, paveikslai. Bus organizuojamos diskusijos, filmų peržiūros. Senjorai kviečiami dalyvauti renginiuose, koncertuose, šventėse.Grupės užsiėmimai vyks kiekvieną pirmadienį nuo 10:00 val. iki 11:30 val.

Informacija teikiama telefonu (8 37) 477 268.

Rajono paplūdimiuose poilsiauti taps dar patogiau

Senjorų užimtumo-terapinė grupė „Kurkime kartu“

Siekdama sudaryti rajono gyventojams ir svečiams kuo geresnes vasaros poilsio sąlygas, Kauno rajono savivaldybė įgyvendina paplūdimių tvarkymo projektus.

Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyrius, įsikūręs Neries g. 16, Domeikavoje, plečia savo veiklą ir siūlo vis daugiau paslaugų Kauno rajono gyventojams.

šlaitai pritaikomi prieigoms, poilsio įrenginių pastatymui bei apželdinimui, tvarkoma ir rekreacijai pritaikoma aplinkinė teritorija. Kulautuvos paplūdimį bei maudyklę numatoma sutvarkyti pagal Mėlynosios vėliavos reikalavimus: pastatyti persirengimo kabinas, įrengti vaikų žaidimo aikšteles ir t. t.

Prie buvusio žvyro karjero numatyta pastatyti gelbėjimo tarnybos postą, medicinos, administracines patalpas, pliažo lankytojų poreikiams įrengti specialias aikšteles su biotualetais ir atliekų konteineriais. Taip pat numatoma įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, sutvarkyti paplūdimio teritoriją, nutiesti pėsčiųjų takus. Prie paplūdimio bus statomi informaciniai stendai. Paplūdimys bus pritaikytas ir neįgaliesiems – įrengti specialūs nusileidimo takai.

Nors didžiausi darbai dar laukia ateityje, jau dabar tiek Kulautuvos tvenkinio, tiek Partikų kaimo paplūdimių teritorija prižiūrima ir tvarkoma.

Kviečiame Garliavos gyventojus rugsėjo mėnesį atvykti į bendrovę „Kauno vandenys“, Aukštaičių g. 43, 4 korpusas, 2 aukštas pasirašyti sutartis.

Suderinta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina vartotojams, įskaitant PVM, – 5,35 Lt / m3, abonentams (įmonėms) – 5,06 Lt / m3. Detali kainų struktūra pateikta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tinklalapyje www.regula.lt, bendrovės „Kauno vandenys“ tinklalapyje www.kaunovandenys.lt, Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje www.kaunas.lt bei „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ 2012 m. birželio 8 d. Nr. 46 (422).

„Kauno vandenys“ informuojaBendrovė „Kauno vandenys“, vadovaujantis 2012-05-11 pasirašyta sutartimi su UAB Komunalinių paslaugų centru, nuo 2012-09-01 perima Garliavos vandentiekio ir nuotekų tinklus ir pateikia sąskaitas už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas Garliavos vartotojams ir abonentams.

Pritaikant pastatą, atlikta jo rekonstrukcija: išgriautos sienos, pakeistos vidaus durys, atlikta vidaus apdaila, nupirkti baldai ir įranga

Savarankiško gyvenimo skyrių ir visus Čekiškės senelių namus pašventino klebonas V. Bartkus

Kauno rajonas išsidėstęs trijų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio sankirtoje, jo teritorija teka Dubysa, yra Kauno marios, nemažai tvenkinių bei kitų vandens telkinių, tačiau paplūdimių yra tik du. Nors jie kol kas nėra oficialiai įteisinti, Savivaldybė juose stebi vandens kokybę. Kasmet maudymosi sezono metu abiejuose paplūdimiuose savivaldybės užsakymu atliekami vandens mikrobiologiniai ir cheminiai tyrimai.

Pakaunės ŽINIOS | 2012 08 21| Nr. 188

Kauno rajono savivaldybės informacinis biuletenis. Tekstų ir fotografijų autoriai: Vilma Kasperavičienė, Živilė Bilotaitė-Jokubauskienė, Indrė Sekevičienė, Valdas Ruzgys. Apipavidalino Alina Butrimė. Redaktorė Indrė Sekevičienė (indre.sekeviciene@krs.lt), (8 37) 313 828. Spausdino UAB Spaudos namai „Arx Baltica“. Platinamas nemokamai. Tiražas 26 000 egz.

Savivaldybės biudžetinė įstaiga | Kodas 188756386 | Adresas: Savanorių pr. 371, LT-49500 Kaunas | Tel. (8 37) 305 571 | Faks. (8 37) 305 501 | El. p. info@krs.lt | www.krs.lt

BARDŲ FESTIVALIS

Bene didžiausia festivalio naujiena tapo pakeista renginio vieta. Iki šiol vienuolika metų vykusi šalia Kulautuvos kultūros centro, šiemet „Akacijų alėja“ kvietė į kitapus Akacijų alėjos esančias parko erdves. Keisti vietą festivalio organizatoriai – Kauno rajono savivaldybė ir VšĮ „Combo concert“ – nusprendė todėl, kad per dvylika metų festivalis labai išaugo ir išsiplėtė – tūkstančiai susirinkusių dainuojamosios poezijos gerbėjų vargiai galėjo ir matyti sceną, ir klausytis atliekamų kūrinių. Pasikeitus vietai buvo paprasčiau judėti, stebėti atlikėjus, didėjo vaikams skirta zona, žiūrovams tapo patogiau prieiti prie „Akacijų“ krautuvėlės, prekybininkų.

„Džiaugiuosi, kad kasmet festivalio medis šakojasi – aukštyn ir gilyn. O šiemet dar ir į plotį: artėjame prie Nemuno, kuris nuo seno buvo lietuvių įkvėpimo šaltinis“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Raminta Popovienė. Anot festivalio prodiuserio Virgio Stakėno, pakeitus renginio vietą dėkingiau atsiskleidžia dainuojamosios poezijos žanro specifika, kurią atspindi žodžiai „sielos piknikas dainuojamajai muzikai su giliais tekstais“.

Džiaugėsi dalyvaudami

„Kai Virgis Stakėnas pakvietė dalyvauti „Akacijų alėjoje“, jau

Kulautuvos pušyne akacijomis žydėjo dainuojamoji poezijaKulautuvos pušų amfi teatrą dvyliktą kartą užliejo dainuojamoji poezija: ištikimieji bardų festivalio „Akacijų alėja“ gerbėjai rekordine 16 000 minia suplaukė į tradicijas puoselėjantį, bet daug staigmenų pateikusį festivalį.

žinojau, ko laukti – į šio festivalio sceną lipu nebe pirmą kartą. Čia visada laukia gražios vietos, draugai ir geros emocijos“, – sakė atlikėja N. Malūnavičiūtė.

Į festivalį iš JAV atvykęs lietuviškų šaknų turintis folk muzikos generolas Deividas Tamulevičius neslėpė džiaugsmo galėdamas dalyvauti „Akacijų alėjoje“. „Lipimas į Lietuvos sceną yra vienas svarbiausių mūsų karjeroje. Asmeniniame ir profesiniame lygmenyje. Atvykti ir koncertuoti protėvių žemėje, kuria labai didžiuojuosi, atrasti savo šeimą... Tai man yra ypač svarbu ir reikšminga“, – sakė D. Tamulevičius. Anot muzikanto, dažnai galvota, koks bus šis festivalis, kokia tvyros atmosfera. Tačiau to, ką rado, nesitikėjo: „Viskas tiesiog nuostabu: ir vieta, ir žmonės. Esu be galo laimingas!“

Festivaliui pasibaigus, prof. G. Kuprevičius dar kartą dėkojo už, jo žodžiais tariant, puikiai organizuotą ir įdomią visomis prasmėmis Muzikos ir Poezijos šventę, už įdėtą milžinišką darbą, nuoširdumą ir meilę žanrui.

„Tikiuosi, kad publikos gausa ir entuziazmas yra gražus atpildas už visus rūpesčius. Dėkoju už pakvietimą pajausti šventės dvasią ir pulsą. Ilgam liks prisiminimai“, – sakė prof. G. Kuprevičius.

Įžangos koncerte dalyvavo „Mažosios akacijos“ atrankos konkurso, respublikinio moksleivių dainuojamosios poezijos konkurso, V. Kernagio konkursų laureatai. Pasirodė 8 jaunieji bardai, atlikę po dvi dainas.

Antroje dalyje vyko „Žmogaus orkestro“ („One Man Band“) pasirodymai. Į sceną lipo iš Italijos atvykęs lūpinis armonikierius Leno LANDINIS, grojęs prestižiniame San Remo festivalyje. Iš lietuvaičių – multiinstrumentalistas, grupės „Saulės broliai“ lyderis Saulius PETREIKIS.

Tradicinėje dalyje – Didžiajame koncerte – pasirodė žinomi meistrai: folk muzikos generolų duetas – reprezentacinių Užatlantės klubų senbuviai MUSTARD'S RETREAT (JAV), vokalistė, fleitistė, Birštono džiazo festivalio laureatė Neda MALŪNAVIČIŪTĖ ir aktorius, režisierius, „Aktorių trio“ narys, pamėgtų dainų autorius Olegas DITKOVSKIS, aktorius, legendinis „Keistuolis“ Andrius KANIAVA, dainų autorius ir atlikėjas, vienas iš Lietuvos dainuojamosios poezijos signatarų Virgis STAKĖNAS, teatro ir kino aktorius, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas, legendinio Jaunimo teatro dešimtuko narys Vidas PETKEVIČIUS, aktorius ir režisierius, grupių „Stipriai kitaip“ bei „Suicide DJs“ įkūrėjas. Jo vadovaujamas teatro judėjimas „No theatre“ įvertintas keturiais „Auksiniais scenos kryžiais“, pripažintas „Metų teatro reiškiniu“ Vidas BAREIKIS, dainuojantis bliuzo gitaristas, grupės „Blues Makers“ lyderis Virgis JUTAS, romansų atlikėja Liuba NAZARENKO, roko muzikantas Tomas SINICKIS.

„Užbaigos“ koncerte pasirodė televizijos projekto „Chorų karai“ nugalėtojas Kauno rajono choras BOŽOLĖ.

Į 2012 METŲ FESTIVALIO SCENĄ LIPO:

„Akacijų alėjos 2012“ dalyviai

Prof. G. Kuprevičius ir R. Popovienė pristato festivalio vėliavą

V. Kernagis jaunesnysis Akacijų alėjos“ muzikinės šlovės muziejui dovanojo pirmąjį eksponatą