VIDAUS POLITIKA | 12016 M. SAUSIO 16 D., NR. ?? (??)31

2016 SAUSIO 16 D. NR. 31 (421)

ISS

N 18

22-2

978

`8 Vytautas Budreika2016 m. Seimo rinkimai – pakeistose apygardose

`16 Irena Degutienė2015 metai įrodė – politika be ilgalaikės vizijos veda į prapultį

`27 Andrius KubiliusAr Vyriausybė apsaugos Lietuvą nuo Astravo AE?

M. Mikulėno nuotrauka

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS2 | TURINYS

NUMERIO TEMA ` 4 Neužmirštuolė neturi likti vienadiene puošmena, sezoniniu kalendoriaus lapeliu ` 6 Mūsų naujausiųjų laikų Žalgirio mūšis ` 6 Neužmirštuolė kaip patriotizmą aktyvuojantis simbolis

AKTUALIJOS ` 7 G. Landsbergis kviečia partijas prisidėti prie saugios socialinės aplinkos sprendimų

RINKIMAI ` 8 2016 m. Seimo rinkimai – pakeistose apygardose ` 13 Rinkimų kampanija turi vykti visus keturis metus

KLAUSYMAI ` 14 Švietimas yra tie valstybės pamatai, kuriuos mes privalome statyti labai atsakingai

NAUJI VEIDAI ` 15 Ingrida Šimonytė

` 21 Tradiciniai renginiai Utenoje

` 22 Advento laike – prasmingas laikas kartu su bendražygiais

` 23 Trijų karalių diena Kauno filharmonijoje

` 23 Švenčionių skyriaus žiemos kronikos

JAUNIMAS ` 24 Juokimės iš politinio absurdo

KLAUSIMAI-ATSAKYMAI ` 27 Ar Vyriausybė apsaugos Lietuvą nuo Astravo AE?

NUMERIO TEMA

` 4

` 15 Juozas Pundzius

2015-ŲJŲ APŽVALGA ` 16 2015 metai įrodė – politika be ilgalaikės vizijos veda į prapultį

EUROPA ` 18 Ką mes Europai papasakojom apie save?

REGIONAI ` 20 Advento vakaronė Druskininkuose

` 20 TS-LKD Šilalės skyriaus bendruomenė padėjo įgyvendinti vaikų svajones

EUROPA

` 18

Neužmirštuolė neturi likti vienadiene puošmena, sezoniniu kalendoriaus lapeliu

Ką mes Europai papasakojom apie save?

Redaktorius Algirdas Kazlauskas, el. p. algirdas.kazlauskas@tsajunga.lt.Maketuotojas Vitalijus Bilevičius. Tiražas 3000 egz.

2016 M. SAUSIO 16 D., NR. ?? (??) PIRMININKO ŽODIS | 3

Mieli bendražygiai,

minėdami Sausio 13-osios 25-erių metų sukaktį ir įsisegę Neužmirštuolės žiedą prie savo širdies, kvietėme Lietuvos piliečius prisiminti, kodėl esame laisvi ir kartu paremti krašto apsaugos savanorių pajėgas. Ši mūsų bendruomenės pasiūlyta ir visuomenėje prigyjanti graži tradicija rodo, kad ne tik mokame vertinti bei didžiuotis savo istorija, bet ir sugebame telkti visuomenę šiandienos iššūkiams. Esame ir būsime laisvi tol, kol būsime pasirengę drąsiai ginti valstybę, dėl jos kovoti ir aukotis kaip laisvės gynėjai prieš 25-erius metus ir kaip anksčiau tai darė Lietuvos partizanai.

Kartu galvodami apie valstybę, niekada neturime pamiršti ir jos žmonių. Iš Lietuvos išvykstantys žmonės pasakoja paliekantys valstybę ne tik dėl geresnių atlyginimų, bet ir dėl elementarios pagarbos stokos. Grąžinti pagarbą ir teisingos bei vertos pasididžiavimo valstybės jausmą – vienas svarbiausių uždavinių 2016-aisiais metais.

Nepaisant skaudžių ir sukrečiančių tragedijų bei plintančios žiaurumo epidemijos, aš tikiu Lietuva ir jos ateitimi! Tikiu ir mūsų politine bendruomene, kuri visada buvo ir bus svarbių Lietuvai darbų priešakyje! Sėkmingų 2016-ųjų.

Nuoširdžiai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas

Gabrielius Landsbergis

M. M

ikul

ėno

nu

otr

auka

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS4 | NUMERIO TEMA

Vytautas LandsbergisNeužmirštuolė neturi likti vienadiene puošmena, sezoniniu kalendoriaus lapeliu

Vyginto Skaraičio nuotrauka

2016 M. SAUSIO 16 D., NR. ?? (??) NUMERIO TEMA | 5

Vytautas LandsbergisNeužmirštuolė neturi likti vienadiene puošmena, sezoniniu kalendoriaus lapeliu

– Šiemet mūsų Tėvynei dar viena sukaktis – sausio 13-ąją sukanka 25-eri metai, kai Lietuvos žmonės apgynė savo Laisvę.  Ilgai laikyta kone gedulo diena, ji po truputį įgauna vis daugiau pozityvių ats-palvių. Kai kas netgi mano, jog ši diena yra tikroji Nepriklausomybės pradžia. Kas iš tiesų yra Sausio 13-oji Lietuvai?

– Sausio 13-oji – tai Antrosios Respublikos nepriklausomybės kovų kulminacija, valstybės ir visuomenės pergalė prieš išorės agresiją ir vidaus išdavystes. Sykiu tai lemiamas posū-kis į visos sovietų totalitarinės impe-rijos likvidavimą, į taikios ir demo-kratinės, ne smurtinės Europos ga-limybę. Deja, ta galimybė Europai, prie kurios prisidėjome, liko nere-alizuota dėl aršaus buvusiųjų ir nū-dienių Rusijos valdžios uzurpatorių revanšizmo. Tęsiasi klampojimas, o dumblas kruvinas.

– Šiandien mėgstama pabrėžti, jog geram politikui reikia turėti daug patirties. Jūs su bendražygiais Nepriklausomybės brėkšmoje, ne-turėdami praktiškai jokios realios politinės patirties, sėkmingai iš-vairavote Lietuvos laivą į tarptau-tinio pripažinimo vandenis. Kas buvo Jūsų kelrodė žvaigždė, įkvė-pimo šaltinis tuo metu?

– Patirtis patirčiai nelygu. Pavyzdžiui, patirtis sukčiaujant – nebūtinai gera-sis bagažas, kurio kas nors pristigo. Mes kūrėme naują bendradarbiavi-mo be suktybių politiką, valdžios ir visuomenės pasitikėjimo politiką, sykiu kaupdami naują patirtį – ne iš komunizmo universitetų. Sovietinė biurokratinė patirtis, kurios tebebu-vo ir tebėra gausu, veikiau kaustė ir trukdė. Stengėmės būti nauji – atvi-ri ir kūrybiški.

– Jau trečius metus gyvuoja graži ir prasminga akcija „Neužmirštuolė“. Kokia yra tokių visuomeninių akci-jų svarba mūsų visuomenei?

– Akcija graži, bet ji turėtų tapti mūsų gyvenimo savastimi, nelikti efeme-riška puošmena, sezoniniu kalen-doriaus lapeliu. Tada ji bus veiks-minga, įtakinga. Įvykis, kuris tęsiasi mintyse ir darbuose kaip nuolatinis

vyksmas. Permanentinė revoliucija, globalus fluxus.

– Nors jau ketvirtį amžiaus gyve-name laisvoje Lietuvoje, deja, vie-nas itin svarbus mūsų tautai rodi-klis, kad kaip bebūtų paradoksalu, Kremliaus okupacijos metais buvo žymiai geresnis negu šiandien – gimstamumas. Kaip taip atsitiko ir kaip derėtų keisti situaciją į tei-giamą pusę?

– Skirtumas pirmiausia gal tas, kad uždaroje, ribotų galimybių terpėje žmonės daugiau dėmesio skyrė, dau-giau reikšmės teikė šeimai. Ką geriau-sia galėjai padaryti – tai užauginti vai-kų. Pasidžiaugti jais.

Taip galėtų būti juntama, gyvenama ir dabar, tačiau atsirado daugybė tuš-tesnių pagundų. Ir žmogaus-pliuškio tipas kur kas dažnesnis. Vaikai buvo svarbi gyvenimo prasmė, o dabar ji kur kas mažiau svarbi. Nuosmukio „topas“ – kai pati mintis apie vaiką sukelia pasidygėjimą. Netoli to ir bai-mė, kad neduokdie, pliuškio gyveni-mas keisis, gaus meilės ir atsakomy-bės spalvų.

Apie „gimstamumą“ tegul postrin-gauja valstybių buhalteriai su skai-tliukais. Mes būkim žmonės, galvo-kime ne apie skaičius, o apie vaikus, gyvenkim vaikams. Kokią vietą kar-jeristo rūpesčiuose užima vaikai? O nuvorišo – naujojo neva turtuolio? Jokių turtų į karstą nepasiimsi. Tik „po smerčio lopetomis ažuduos per šaną“ – aukštaitiškai dainavo nemir-tingasis Strazdelis.

Mes kūrėme naują bendradarbiavimo politiką, valdžios ir visuomenės pasitikėjimo politiką, sykiu kaupdami naują patirtį.

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS6 | NUMERIO TEMA

– Kaip gimė tokia idėja, kurią įkū-nijo Neužmirštuolė?

– 2013 m. rudenį man į Facebook para-šė žurnalistas Vaidas Saldžiūnas, kuris pasiūlė pagalvoti apie ženklą Sausio 13-ajai. Panašiai yra Didžiojoje Britanijoje, kurioje visą lapkritį nešiojamas aguonos žiedas Pirmojo pasaulinio karo aukų atminimui. Man ši idėja labai patiko ir pasidalinau ja su TS-LKD sekretoria-to darbuotojomis Monika Navickiene ir Aiste Gedviliene.

Po keletos savaičių jos jau atėjo su iš-gryninta idėja – pasiūlė keletą gali-mų simbolio variantų. Tiems, kurie dalyvavo aptarime, labiausiai patiko Neužmirštuolė. Su dideliu entuziazmu

ėmėmės šio darbo, Aistė Gedvilienė tapo šio projekto vadove. 

– Nors nuo pat pirmųjų metų Neužmirštuolė sulaukė daug pozi-tyvaus dėmesio, vis dėlto kai kas dėl jos bandė sukelti visuomenei abejonių. Kodėl Sausio 13-ąjai paminėti buvo pasirinkta būtent Neužmirštuolė?

– Neužmirštuolė yra graži lietuviška gėlė, jos vardas labai tinka Sausio 13-ajai. Sakyčiau, labiausiai tinka šiai die-nai atminti.

Abejones bandė kelti itin prorusiškos jėgos. Kremliui mūsų Sausio 13-oji yra sąraše dienų, kurias reikia kompromi-tuoti – mat, ši diena vienija Lietuvos

piliečius, apgynusius savo Laisvę. Tai yra mūsų dabartinės istorijos kertinis akmuo. O Kremliaus propagandai rei-kia skaldyti. Todėl atsirado Algirdas Paleckis su savo „savi šaudė į savus“, to-dėl ir Neužmirštuolę reikia kompromi-tuoti. Bet ji gyvuoja ir gyvuos. Tai taps gražia, visuotine tradicija. Aš tuo tikiu.

– Ilgus metus Sausio 13-oji buvo mi-nima kone kaip gedulo diena. Kokia iš tiesų buvo jos reikšmė Lietuvai?

– Tai yra mūsų Pergalės diena. Žalgirio mūšyje taip pat žuvo daug žmonių, la-bai daug žmonių, tačiau tai lietuvių pa-sididžiavimo mūšis. Sausio 13-ąją mes apgynėme Kovo 11-ąją. Ir tai yra mūsų naujausiųjų laikų istorijos Žalgiris.

RASA JUKNEVIČIENĖ

AISTĖ GEDVILIENĖ

Mūsų naujausiųjų laikų Žalgirio mūšis

Neužmirštuolė kaip patriotizmą aktyvuojantis simbolis

Šiemet Lietuva minėjo 25-ąsias kruvi-nojo sausio metines. Ir šiemet dar labiau džiaugiausi tuo, kad mūsų visų akcija Neužmirštuolė užaugo ir sutelkė tiek daug žmonių bendram džiaugsmui, bendrai padėkai Tautos didvyriams, kurių savalaikė auka padovanojo neį-kainojamą laisvės dovaną.

Dar 2013 m., kai tik pradėjome šią ak-ciją, sulaukėme didžiulio visuomenės įsitraukimo. Abejingų nebuvo – vie-ni kritikavo, kad gal simbolis ne tas, kiti – kad gal ne taip minime, dar vie-ni tiesiog džiaugėsi, kad pagaliau at-sirado visuomenei priimtinas, šiltas ir malonus simbolis.

Kintančioje visuomenėje privalu ieš-koti naujų formų, kaip įprasminti savo valstybingumą, skatinti jaunų žmonių pilietines apraiškas. Tikiu, kad auganti Neužmirštuolės akcija tokį tikslą vyk-do puikiai: švęsti laisvę atminimo žiedo išraiška dabar turi galimybę kiekvie-nas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gy-venantis šalies patriotas.

2016 M. SAUSIO 16 D., NR. ?? (??)

Sasuio 8 d. spaudos konferencijo-je Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš-čionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pristatė TS-LKD partijos inicijuoja-mus saugios socialinės aplinkos su-kūrimo sprendimus, kuriuos įgyven-dinus galima tikėtis, kad padėtis, ypač regionuose, keisis, žmonės taps sau-gesni, nebesibaimins dėl savo ar arti-mųjų gyvybės.

TS-LKD lyderio nuomone, po šalį su-krečiančios tragedijos Kėdainiuose, reikia kalbėti ne tik apie tai, kas įvy-ko, kas dėl to kaltas, o apie tai, ką da-ryti, kad tai nepasikartotų.

„Manome, kad tai nebus vienos par-tijos diskusijų objektas. Todėl kviečiu prie vėlesnės diskusijos prisijungti visas politines partijas“, – sakė partijos pir-mininkas, atkreipdamas dėmesį, kad išsamus dokumentas bus pristatytas sausio 16 d. partijos Tarybos posėdyje.

Lietuvoje šiandien yra, vertinant mums prieinamus skaičius, apie 150 tūkst. žmonių, kurie girtuokliauja. Tai ne-būtinai yra sergantys alkoholikai, bet yra žmonės, kurie tai daro nuolat ir tai gali įtakoti jų gyvenimą ir jų artimųjų

gyvenimą. Iš jų apie 5 – 10 tūkst. turi jau rimtas ligos formas – susiduria ir su psichozėmis, ir gali labai rimtai pa-kenkti sau bei savo artimiesiems.

Todėl TS-LKD siūlo nuoseklius žings-nius, kaip mažinti alkoholio vartoji-mą arba šalinti jo sukeltas skaudžias pasekmes.

Siūloma visiškai uždrausti alkoholio reklamą taip kaip yra draudžiama ta-bako gaminių reklama; didinti alko-holio akcizus, sieti jų augimą su darbo užmokesčio augimu šalyje; griežtinti baudas už nelegalią prekybą alkoho-liu ar prekybą draudžiamose vietose; nustatyti, kad alkoholiu būtų galima prekiauti tik specializuotose alkoho-linių gėrimų parduotuvėse, kavinėse, restoranuose ir baruose.

Antroji kryptis, kuria siūloma dirb-ti, tai skaudžių socialinių problemų sprendimas.

Valstybė privalo sukurti geresnius ins-trumentus gydyti žmones, sergančius nuo alkoholizmo, ir padėti žmonėms gyvenantiems šalia piktnaudžiaujan-čiųjų alkoholiu, nes jie pirmiausia pa-tiria smurtą ir prievartą. Akivaizdu,

kad priemonės, kurias šiandien nau-doja seniūnijos ar socialiniai darbuo-tojai, nėra adekvačios.

Pasak G. Landsbergio, aktyviau į so-cialinių problemų sprendimą turėtų įsitraukti mokyklos bendruomenės. Pedagogai turėtų aktyviau identifikuo-ti vaikus, gyvenančius girtaujančiose arba smurtaujančiose šeimose, ir apie tai informuoti atitinkamas vaikų tei-ses ginančias institucijas.

Trečioji kryptis, kurią nurodė TS-LKD pirmininkas, ir reikalaujanti ilgalaikiš-kiausių sprendimų, – skurdo regionuo-se mažinimas, pasiekiamas pirmiau-sia per galimybę dirbti ir užsidirbti.

„Žmonės turi nubrėžti aiškią liniją tarp tų, kurie nori kovoti su proble-ma ir tarp tų, kurie tik imituoja kovą. Tikiu, kad norinčiųjų kovoti su pro-blema, yra dauguma. Niekas neno-ri skaityti klaikių pranešimų apie šu-liniuose skęstančius vaikus ar baga-žinėse degančius žmones. TS-LKD artimiausiu metu pateiks priemonių planą, kad tokios tragedijos nesikar-totų“, - sakė TS-LKD partijos pirmi-ninkas G. Landsbergis.

G. Landsbergis kviečia partijas prisidėti prie saugios socialinės aplinkos sprendimų

Europos parlamento nuotr.

AKTUALIJOS | 7

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS8 | RINKIMAI

VYTAUTAS BUDREIKA

Prieš pat šv. Kalėdas Vyriausioji rin-kimų komisija (VRK) patvirtino nau-jas Seimo rinkimų vienmandačių apy-gardų ribas. Jau 2016 m. rinkimuose dalis Seimo narių bus renkami naujai suformuotose apygardose. Pokyčių nemažai. Visus juos galite išvysti pri-dėtuose žemėlapiuose, o mes trumpai pristatysime pasikeitimus.

Pokyčiai vienmandatėse apygardose buvo neišvengiami. Nuo Nepriklausomybės pradžios gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 800 000, o apygardos iš esmės liko nepakitusios. Tačiau gy-ventojų skaičius skirtingose Lietuvos vietose mažėjo (arba net padidėjo) ne-vienodai, tokiu būdu sukuriant situaci-ją, kuomet rinkėjų skaičius tarp skirtin-gų apygardų skyrėsi 12 000 ir daugiau. Tokiu būdu Seimo salėje sėdėjo ir sėdi labai netolygaus svorio vienmandati-ninkai – jų gautų balsų skaičius kar-tais galėjo skirtis net trečdaliu. Ši situ-acija susidarė, kaip jau minėta dėl ne-vienodo gyventojų mažėjimo ir gana laisvų šalies įstatymų. Pagal juos vien-mandatės apygardos rinkėjų skaičius negalėjo skirtis daugiau nei 20 proc. nuo šalies vidurkio, todėl VRK pavy-ko išsaugoti daugelį apygardų nepa-liestų, tiesiog pakeičiant vos po kelias apygardų ribas.

Jau kuris laikas Lietuvoje buvo disku-tuojama apie būtinybę keisti apygardų žemėlapį ir VRK buvo pristačiusi pakei-timų projektą: 2016 m. rinkimams apy-gardų ribos būtų keičiamos minimaliai, tiesiog siekiant atitikti įstatymams, o

nuo 2020 m. Seimo rinkimų buvo nu-matytas drastiškas ribų perbraižymas iš esmės pakeičiantis daugumą vien-mandačių apygardų Lietuvoje. Toks buvo planas. Tačiau buvo kreiptąsi į Konstitucinį teismą klausiant ar dabar-tinis šalies įstatymas, leidžiantis net 20 proc. nuokrypį apygardose, nesikerta su Konstitucija. Praėjusių metų lap-kričio mėnesį Teismas nusprendė, kad šis įstatymas pažeidžia mūsų valstybės Konstituciją ir ribos neturėtų skirtis daugiau nei 10 proc. Šiuo sprendimu VRK rankos buvo surištos ir pradė-ta kalbėti apie galimybes įgyvendinti 2020 m. variantą jau šiems rinkimams.

Bet iki rinkimų likus jau mažiau nei metams iš esmės perbraižyti apygardas yra gana radikalu, tad pasitarimo Seime metu galų gale nuspręsta, kad VRK pa-rengs projektą, kuris nebūtų toks dras-tiškas kaip 2020 m. variantas, tačiau už-tikrintų Konstitucinio teismo spren-dimo įvykdymą. Prieš Jūsų akis esan-tys žemėlapiai – būtent toks variantas. Žinoma, lyginant su pirminiu pasiūlytu variantu, galutinai patvirtinti žemėlapiai šiek tiek skiriasi – atsirado įvairių par-tijų ir visuomenės siūlymų, kurių dalis buvo įgyvendinti. Bet iš esmės, galuti-nis variantas pasikeitė nežymiai. Savo pasiūlymus teikė ir mūsų partija, kurių vienas pagrindinių, būtų leidęs Kauno gyventojams ir toliau balsuoti 8 apygar-dose. Šio pasiūlymo esmė – prie Kauno miesto apygardų (vietoj naujos apygar-dos sukūrimo Kauno rajone) prijungti šalia Kauno miesto esančias gyvenvie-tes (Lapes, Domeikavą, Raudondvarį,

Ramučius ir t.t.), kurių didžioji dalis gy-ventojų iš esmės jaučiasi labiau Kauno miesto, nei Kauno rajono gyventojais. Deja, bet šis pasiūlymus VRK posėdžio metu buvo atmestas.

Viena didžiausių naujovių – dviejų naujų apygardų Vilniaus mieste at-siradimas. Tai Verkių apygarda, ku-rią sudaro apylinkės prijungtos iš Fabijoniškių, Senamiesčio, Žirmūnų ir Šeškinės apygardų, ir Panerių apy-garda, susidedanti iš apylinkių, ku-rios prieš tai buvo Naujosios Vilnios, Lazdynų, Naujamiesčio, Vilniaus  – Trakų apygardose. Kaip jau minėta, Kaune neliko vienos apygardos – su-jungtos Centro ir Žaliakalnio vienman-datės. Tačiau Kauno rajone atsirado dvi naujos: Raudondvario ir Garliavos (bu-vusios Kauno kaimiškosios apygardos pagrindu). O Pajūryje atsirado naujai suformuotos Palangos – Kretingos ir Kuršo (susideda iš dalies Kretingos ir viso Skuodo rajonų) apygardos. Šiaulių mieste neliko Dainų apygardos, kurios dalis buvo prijungta prie Kuršėnų ir su-formuota Kuršėnų – Dainų apygarda. Pasikeitimų visoje Lietuvoje yra ir dau-giau, visuos juos galite pamatyti pridė-tuose žemėlapiuose.

Naujos vienmandačių apygardų ribos – iššūkis, bet kartu ir naujos galimybės. Šiuo metu dar sudėtinga pasakyti, kaip tai paveiks TS-LKD galimybes laimė-ti – kai kuriose apygardose šansai te-oriškai netgi padidėja, kitose išlieka panašūs, o trečiose – kaip neturėjo-me galimybių, taip ir toliau jų nėra.

2016 m. Seimo rinkimai – pakeistose apygardose

2016 M. SAUSIO 16 D., NR. ?? (??) RINKIMAI | 9

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS10 | RINKIMAI

2016 M. SAUSIO 16 D., NR. ?? (??) RINKIMAI | 11

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS12 | VIDAUS POLITIKA

TADAS LANGAITIS

Rinkimų kampanija turi vykti visus keturis metusApie rinkimų kampanijos viziją, pa-grindinius darbus, „Turiu idėją“ projek-tą ir savanorystę su vykdomojo rinki-mų štabo vadovu Tadu Langaičiu kal-bėjosi Algirdas Kazlauskas

– Kokia yra Jūsų, kaip vykdomojo rinkimų štabo vadovo, vizija? Ko tikitės ?

– Mano, kaip vykdomojo rinkimų šta-bo vadovo, pagrindinis lūkestis yra lai-mėti Seimo rinkimus. Apskritai, rinki-mų štabas yra sukurtas tiktai šitiems, 2016-ųjų Seimo rinkimams, todėl jo vizija ir negali siekti toliau. Tikiuosi, kad galėsime susitelkę dirbti prie ben-dro tikslo – pergalės Seimo rinkimuo-se. Jei viduje partijos nesusitelksime, nematysime toliau savo rinkimų apy-gardos, nesieksime konsensuso, kai nuomonės išsiskiria svarbiais klausi-mais, – rinkimų nelaimėsime.

Jeigu kalbėčiau ne kaip vykdomojo rinkimų štabo vadovas, o eilinis par-tijos narys, tai mano svajonė – kita. Norėčiau, kad mūsų politinė organi-zacija skirtų daugiau resursų politi-nio turinio komunikacijai ne rinkimų metu. Mano manymu, partija privalo turėti nuolat veikiantį rinkimų štabą

arba stiprų viešųjų ryšių skyrių, ku-ris dirbtų pagal partijos ilgalaikį stra-teginį planą. Tokiam dariniui turėtų vadovauti komunikacijos srities pro-fesionalas. Komunikacijai turi būtų skiriama nemažiau dėmesio ir resur-sų nei politiniam turiniui generuoti ir darbams atlikti.

Mūsų partija kelia ir įgyvendina daug valstybei svarbių idėjų, reformų ir projektų, daro labai daug šaliai svar-bių darbų, tačiau nepelnytai nuverti-na masinę komunikaciją. Mano nuo-mone, politikoje kalbėjimas apie dar-bus yra lygiai taip pat svarbus, kaip ir patys nuveikti darbai.

Turbūt 90 proc. savo laiko ir energijos mes skiriame politinių idėjų įgyvendi-nimui ir vos 10 proc. jų viešam prista-tymui. Tuo metu, kai LSDP daro prie-šingai – 10 proc. resursų skiria dar-bams, 90 proc. – viešiesiems ryšiams. Be abejo, LSDP kenkia valstybei tokia darbo imitacija valdžioje. Tačiau mes ne mažiau pakenkėme sau neskirda-mi tinkamo dėmesio komunikacijai, bendravimui su žmonėmis per masi-nės žiniasklaidos priemones. Čia bū-tini fundamentalūs pokyčiai.

Rinkimų kampanija vyksta visus ketu-ris metus. Vakarų praktika rodo, jog didžiosios partijos rinkimams ruo-šiasi be didesnių pertrūkių. Tad bent pusė mūsų partijos daromo darbo tu-rėtų būti įgyvendinto politinio turinio viešinimo darbai.

– Rinkiminė kampanija startavo su projektu „Turiu idėją“. Koks jos tęsinys, ką darysite su surinktomis idėjomis?

– „Turiu idėją“ projektas pavyko ke-liais aspektais. Pirma, labai padidėjo Gabrieliaus Landsbergio atpažįsta-mumas visuomenėje. Daugiau nei 90 procentų tų, kurie matė „Turiu idėją“ reklamą atpažįsta TS-LKD pirmininką. Tuo tarpu tarp nemačiusių reklamos jį atpažįsta kol kas apie 40 procentų. Kampanijos rezultatas – akivaizdus.

Antra, iš žmonių gavome žymiai dau-giau puikių idėjų bei pasiūlymų negu tikėjomės. Manau, jog ne mažiau nei 50 idėjų nukeliaus į Seimą. Stengsimės žmonių idėjas paversti realybe.

Iš 740 idėjų, kurios yra šiuo metu tin-klalapyje, 46 jau yra aptariamos Seime. Dalis jų jau turi savo ambasadorius,

2016 M. SAUSIO 16 D., NR. ?? (??) RINKIMAI | 13

mūsų ir kitų Seimo frakcijų narius, kurie aktyviai ieško kaip tas idėjas pa-versti kūnu. Kai kurias jų netgi perė-mė ir bando įgyvendinti privatūs as-menys savo iniciatyva.

Mano manymu, projektas „Turiu idėją“ tapo naujos kokybės politikų bendra-vimo su piliečiais išraiška. Šis projek-tas yra svarbus Lietuvai kaip naujas, kokybiškesnis būdas rinkėjams ben-drauti su politikais.

Teko girdėti kritikos, jog Lietuvoje jau ne kartą žmonių buvo klausta idė-jų, tačiau nebuvo grįžtamojo ryšio. Nebūdavo aišku ar apskritai buvo dir-bama su išgirstomis žmonių idėjomis. Naujoviškai veikiantis „Turiu idėją“ tinklapis skaidriai rodo, kurios idėjos susilaukia daugiausiai žmonių palai-kymo, kurios yra vertingiausios ben-drapiliečiams, kurios buvo atrinktos ir jau iškeliavo į Seimą. Betarpiškai ben-draujame su geriausių idėjų autoriais.

– Kokie pagrindiniai darbai dar lau-kia vykdomojo rinkiminio štabo? Kaip partijos bičiuliai gali prisidė-ti prie kampanijos sėkmės?

– Prie pergalės Seimo rinkimuose par-tijos bičiuliai gali prisidėti labai daug skirtingų būdų. Pirmiausiai, kviečia-me savanoriauti rinkimų štabo vei-klose. Jau turime dešimtis praktikan-tų – žmonių, padedančių rinkimų štabo darbuose. Taip pat kviečiame savanoriauti savo rinkimų apygardų štabuose. Ten galima padėti planuoti vietos rinkimų kampaniją, padėti ko-ordinuoti savanorius, organizuoti ren-ginius toje rinkimų apygardoje, reng-tis rinkimų stebėjimui ar dar kitokiais būdais pagelbėti kandidatui.

Nuo balandžio mėnesio prie rinkimų kampanijos bus galima prisidėti ir fi-nansiškai. Na, o labiausiai partijos bi-čiulius kviečiame agituoti savo arti-muosius, draugus ir kolegas balsuoti už TS-LKD bei mūsų partijos kandi-datus. Tyrimai rodo, jog rinkėjų apsis-prendimą, už kurią partiją ir, kurį kan-didatą balsuoti labiausiai lemia arti-miausios aplinkos žmonių nuomonės.

Šiuo metu vykdomasis rinkiminis šta-bas intensyviai dirba prie politinės rin-kimų programos: netrukus po TS-LKD Tarybos posėdžio sausio mėnesį star-tuos savanorių telkimo kampanija vi-soje Lietuvoje, padedame organizuoti

politikų vizitus į regionus, aktyviai dirbame su mūsų partijos vienman-datininkais. Veinmandatininkus net norėtųsi paskatinti ar net paprašy-ti kreiptis į mūsų štabą dėl kylančių klausimų. Stengiamės padėti visiems, be jokių išimčių. Taip pat galima pa-stebėti ir pasidžiaugti, jog kai kurie

vienmandatintinkai darbus pradėjo la-bai anksti ir dirba tikrai pagirtinai, pa-vyzdžiui, Panevėžio krašto keturi kan-didatai. Šių politikų vykdoma politinė kampanija gali būti pavyzdys dauge-liui kandidatų, pretenduojantiems sė-kmingai dalyvauti rinkimuose į Seimą.

Mindaugo Mikulėno nuotraukos

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS14 | KLAUSYMAI

GABRIELIUS LANDSBERGIS

Švietimas yra tie valstybės pamatai, kuriuos mes privalome statyti labai atsakingai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščio-nių demokratų organizavo klausymus apie švietimą: „Kokybiško išsilavinimo link: ar Lietuvai reikia naujos švietimo koncepcijos?”.

„Iki šiol kurdami valstybę, politikai daugiausiai dėmesio skyrė valstybės saugumo, Europos ir NATO integra-cijos bei energetinės nepriklausomy-bės klausimams. Tačiau švietimas yra tie valstybės pamatai, kuriuos mes pri-valome statyti labai atsakingai. Mūsų rodikliai Europos Sąjungoje – dvide-šimt septinta vieta, pagal skaitymą ir teksto atpasakojimą. Tai būtina keis-ti. Turime suprasti, kad Lietuvos vai-kai, nepriklausomai nuo gyvenamo-sios vietos ar tėvų socialinės padė-ties, turi gauti tinkamo lygio išsilavi-nimą ir reikalingus įgūdžius“, – tei-gė  TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Vilniaus universiteto profesorius ha-bil. dr. Rimantas Želvys kalbėdamas apie švietimo paskirtį teigė, jog švie-timo politika per pastaruosius metus, tapo labiau instrumentine, dėmesio centre atsiranda priemonės, o tikslai labai abstraktūs.

„Kai nėra aiškumo, pradedama dvejoti dėl švietimo paskirties bei jo kokybės, o priemonės dažnai pateikiamos kaip tikslas. Šiandien visiškai nėra aišku, kokia mūsų auštojo mokslo paskirtis: ar tai žmogaus teisė, ar tai valstybės gerovės sukūrimo instrumentas skir-tas darbo rinkos poreikiams tenkinti ar tai švietimo rinkoje parduodama prekė?“, – svarstė R. Želvys.

Profesorius pažymėjo, jog niekada ne-pasieksime aukštojo mokslo kokybės, kol neaišku, ko siekiame. Šiuo atveju kokybės siekis priklauso nuo to, ko-kią mokslo paskirtį matysime.

„Reikalinga nauja švietimo koncepcija įtvirtinanti per pastarąjį ketvirtį am-žiaus įvykusius pasikeitimus ir pajun-gianti skirtingomis kryptimis mūsų švietimą blaškomas tendencijas. O instrumentinės priemonės: švietimo įstaigų tinklo optimizavimas, finansa-vimo modelio keitimas, stebėsenos ir priežiūros mechanizmų diegimas, aiš-kios koncepcijos nebūvimo niekaip ne-pakeis“, – teigė prof. R. Želvys.

„Baltų lankų” leidyklos vadovas doc. dr. Saulius Žukas, kalbėdamas apie inte-gruoto mokslo galimybes teigė, jog di-delį nerimą kelia kalbinis raštingumas. Žinių ir gebėjimų integravimas, indi-vidualių programų vaikams kūrimas,

skaitmeninių priemonių panaudoji-mas  – sritys, kurias būtina plėsti ir plačiau įgyvendinti.

„Svarbiausias  ugdymo tikslas – tai ką išmokai, sugebi pritaikyti nauja-me kontekste. Jeigu mokomės skaity-ti konkretų tekstą, jį interpretuoti, tai turime interpretuoti ne tik tą tekstą, bet pritaikyti savo patirtį  interpretuo-jant ir naują tekstą. Orientuojamės į žinias ir į gebėjimą, kurį vaikas vėliau demonstruoja“, – komentavo S. Žukas.

Mokyklų tobulinimo centro direkto-rė Eglė Pranckūnienė analizavo moky-tojo profesionalumo reikšmę ir pažy-mėjo jog, mokytojų balsas turėtų būti išgirstas, kuriant reformas.

„Kiekvienas mokytojas yra labai indi-vidualus, todėl turėtų turėti galimybę į individualų profesinio augimo kelią. Darbas mokykloje turėtų būti patrau-klesnis, sąlygos geresnės, reikėtų dau-giau kūrybinės laisvės, tačiau ir aiškes-nės atskaitomybės. Taip pat trūksta kar-jeros galimybių mokytojams, ypač vy-resniems“, – kalbėjo E. Pranckūnienė.

Specialistė pabrėžė, jog mokytojų pa-sitikėjimas švietimo politika labai su-menkęs, ypač dėl tvarumo stygiaus, blaškymosi. Žmonės nespėja reaguoti į pokyčius, ypač keičiantis ministrams ir jų švietimo strategijoms.

Šie klausymai (angl. hearings) – jau trečiasis tokio pobūdžio TS-LKD ini-cijuojamas renginys.  Juose  didžiau-sias dėmesys suteikiamas ne politikų, o savo srities ekspertų pranešimams ir nuomonėms.

Darbas mokykloje turėtų būti patrauklesnis, sąlygos geresnės, reikėtų daugiau kūrybinės laisvės, tačiau ir aiškesnės atskaitomybės

NAUJI VEIDAI | 15

Pirmą žingsnį į politinę veiklą žen-giau, kai apsisprendžiau priimti pasiū-lymą dirbti finansų ministre Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje. Tai buvo neti-kėtas ir neplanuotas gyvenimo posūkis, o apsispręsti padėjo sunkus laikmetis, kada kaip tik lengviausia yra atsisakyti ir iš saugaus atstumo stebėti, kaip se-kasi kitiems, nevengiant pakritikuoti

INGRIDA ŠIMONYTĖ

JUOZAS PUNDZIUS

Aš, Juozas Pundzius, praėjęs ilgą ir kū-rybingą chirurgo kelią, pajutęs moks-linių atradimų ir mokytojo džiaugsmą, dirbęs atsakingą administravimo dar-bą, įgijęs nacionalinės sveikatos poli-tikos eksperto autoritetą, apsispren-džiau pasukti į Lietuvos politiką. Nors niekada nepriklausiau jokiai partijai, visą gyvenimą mano tėvai, 5 seserys, žmona Birutė, 4 dukros ir aš, buvo-me Lietuvos patriotai, todėl, neabe-jodamas dėl pasirinkimo, įsijungiau į TS-LKD gretas.

Savo daugiaplanėje veikloje neven-giau iššūkių, siekiau esminių pokyčių,

ir „pašpilkuoti“. Labai vertinau tuo-metinio TS-LKD partijos pirmininko bei Vyriausybės vadovo pasitikėjimą manimi, nors nebuvau partijos narė, o sprendimai, kuriuos teko siūlyti ir priimti, nebuvo iš tų, kurie leistų ap-eliuoti į rinkėjų, prieš krizę išlepintų dalintų pakišų neuždirbtais pinigais, meilę ir dėkingumą.

Padarėme daug, nors teko dirbti su-dėtingomis politinėmis sąlygomis ir neišvengėme klaidų. Buvo nebūtinų judesių, buvo ir tokių, kuriuos turėjo-me padaryti, bet nepadarėme. Tačiau stengėmės brėžti kryptį: nepaisant bū-tinybės gesinti finansinį gaisrą, rasda-vome laiko ieškoti proveržio visose sri-tyse, nuo kurių priklauso šalies ateities gerovė. Tai ryškus kontrastas su tin-giu plūduriavimu, kai tęsiama tai, kas pirmtakų pradėta, pakeliui juos negai-lestingai ir net melagingai kritikuojant

ir nesibodint sau susikabinti ordinus už buvusios Vyriausybės atliktus darbus.

Kodėl apsisprendžiau kandidatuo-ti vienmandatėje apygardoje? Todėl, kad dabartinio establishmento prak-tikuojama hipnozė pradėjo varginti, atrodo, kad šalis tegali plaukti pasro-viui, nemąstydama apie ilgalaikius iš-šūkius, nes jie ateis dar ne rytoj, dar ne šioj kadencijoj… Todėl, kad tikiu, jog TS-LKD gali pasiūlyti viziją, ku-rioje rasis vietos atsakymams į nu-tylimus klausimus, kuriuos kelia sau žmonės, savo Tėvynėje besijaučiantys tarsi svetimuose namuose. Esu tikra, kad būtina pasiūlyti Lietuvos žmo-nėms kitą politinės moralės standartą. Tą, apie kurį visi svajojome atkurtos Nepriklausomybės pradžioje, tada, kai tikėjome, kad Nepriklausomos Lietuvos politikai ir pareigūnai tarnaus vien vi-suomenės interesui.

ryžtingai priimdavau sprendimus ir atsakomybę, vadovavausi teisingu-mo žmonėms principais.

Beveik 40 metų atidaviau chirurgijai. Atlikau tūkstančius sudėtingiausių, naujų operacijų, tame tarpe ir pir-mąją Lietuvoje kepenų transplanta-cijos operaciją. Esu renkamas Kauno klinikų chirurgijos klinikos vadovu 20 metų, per kuriuos augau kartu su kolegomis ir mokiniais – iš jų net 11 tapo profesoriais. Džiaugiuosi kole-gų pripažinimu ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Buvau renkamas Lietuvos, Pabaltijo chirurgų draugijų preziden-tu, esu šalies vyriausiasis chirurgas.

Būdamas tik 40 metų amžiaus priė-miau iššūkį vadovauti bankrutuojan-čiai didžiausiai Lietuvos ligoninei – Kauno klinikoms. Per 18,5 vadova-vimo metų Klinikos suklestėjo ir ly-giuojasi į geriausias pasaulio univer-siteto ligonines.

Visuomeniniais pagrindais dalyvauju sveikatos politikoje, daugelį metų esu Sveikatos apsaugos ministerijos ko-legijos, privalomojo sveikatos drau-dimo tarybos narys, 4 kadencijas iš

eilės renkamas Nacionalinės svei-katos tarybos pirmininku.

Man skauda dėl sveikatos sistemos ydų, nežinojimo, veiklos imitavimo, o dažnai ir nenoro spręsti žmonių problemas. Lietuvos piliečiai vis dar susiduria su sunkumais rūpindamiesi savo sveika-ta ir užklupus ligoms. Apsisprendžiau kandidatuoti į Seimą, nes jaučiu parei-gą panaudoti sukauptas žinias ir prak-tinę patirtį sergančiai Lietuvos sveika-tos sistemai gydyti. Žinau ką ir kaip pa-daryti bei turiu bendraminčių, galinčių talkinti tam, kad mūsų piliečiams pa-gerėtų galimybės greitai gauti visiems lygiai prieinamą, kokybišką, saugią me-dicinos pagalbą. Turime pasiekti, kad sunki liga nenuskurdintų ir nežemin-tų mūsų žmonių orumo.

Mano profesinė, akademinė, vado-vavimo patirtis, sukauptos žinios ir sveikatos politikos išmanymas yra turtas, kurį man davė nepriklauso-ma Lietuva, ir dabar laikas grąžin-ti Tėvynei ir žmonėms ką privalau.

P.S. Ant nežinomojo kario kapo Kaune užrašyta „Redde quod debes“ („Grąžink ką privalai“)

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS16 | 2015-ŲJŲ APŽVALGA

IRENA DEGUTIENĖ

2015 metai įrodė – politika be ilgalaikės vizijos veda į prapultį

Kiekvieni metai tarsi nukeliauta ke-lio atkarpa, o jų apžvalga būtina tam, kad susiorientuotum, iš kur ateini ir kur toliau derėtų traukti.

Gręžiamės atgal į svarbiausius metų įvykius tam, kad juose išskaitytume tendencijas, kurios formuoja mūsų dabartį ir lems ateitį.

Pradėsiu nuo kelių karščiausių įvykių, kuriuose galima įskaityti mūsų laiko ženklus. Lapkričio pabaigoje, reaguo-dama į Seimo akibrokštą nusprendžiau

trauktis iš Lietuvos Laisvės premijos komisijos pirmininkės pareigų. Šis sprendimas parodė, kad Lietuvoje is-toriją vis dar bandoma laikyti politi-kos tarnaite. Kitaip tariant, siekdamos trumpalaikių politinių tikslų, tam ti-kros politinės grupuotės iškraipo is-toriją ir bruka piliečiams mitus, ku-riuose prof. V. Landsbergiui tėra nu-matytas kiršintojo ir kolūkių griovėjo vaidmuo. Šis mitas pardavinėjamas piliečiams, kurie gyvena sovietmečio nostalgijomis, yra nepatenkinti dabar-tine vakarietiška šalies kryptimi. Vargu ar po šiemetinio Seimo akibrokšto Laisvės premija dar galės būti teikia-ma apskritai, nes tų, kurie gyvena pa-gal George‘o Orwello „Gyvulių ūkio“ logiką, dėka ši premija jau tapo poli-tinių žaidimų įkaite.

Dviprasmiškus sprendimus šios sudėties Seimas nesiliovė priiminėjęs ir Kalėdų išvakarėse. Paskutiniąją rudens sesijos dieną, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke Seimas nutarė paskirti Eveliną Karalevičienę – me-notyrininkę, vienareikšmiškai pasiry-žusią išsaugoti Žaliojo tilto skulptūras. Dvidešimt penkeri Nepriklausomybės metai dar neišmokė mūsų objektyviai žiūrėti į sovietinę istoriją ir atskirti pe-lus nuo grūdų.

Regis užmarštin skęsta dar vienas

svarbus, o kartu ir itin skaudus įvykis, – teroristiniai išpuoliai Paryžiuje. Šių išpuolių tikslas buvo akivaizdus – pa-sėti baimę tarp eilinių piliečių, pasiųs-ti jiems žinią, kad bijokite, nes ramy-bės ir saugumo dienos baigėsi, o nuo šiol kiekviena diena žada bauginančią nežinomybę. Šių išpuolių akivaizdoje svarbu suvokti, kad, norint užtikrinti valstybės ir piliečių saugumą, minkš-tosios galios jau nebepakanka. Būtina ne tik stiprinti išorinių ES sienų kon-trolę ir akyliau stebėti atvykstančius pabėgėlius, tačiau ir atsakyti į labai svarbų klausimą, kaip radikalizuojami jauni žmonės, gimę ir augę Europos Sąjungos teritorijoje. Kodėl ilgą laiką buvo pro pirštus žiūrima į tai, kaip da-lis Vakarų Europos didmiesčių rajonų tampa uždarais getais, kuriuose klesti radikalizmas, o policija jau nebedrįsta kelti kojos? Paryžiaus įvykiai privalo paskatinti Europą sustoti ir gerai įver-tinti savo veiksmus ir pasirinkimus.

O dabar grįžkime į metų pradžią. 2015 metais Lietuva tapo euro zonos nare. Galima drąsiai teigti, kad tai yra didžiu-lis mūsų strateginis laimėjimas įsitvir-tinant Vakaruose, kuriant vieningą ir solidarią Europą. Narystė euro zono-je yra ne tik privilegija, tačiau kartu ir didžiulė atsakomybė, užgulanti mūsų pečius. Kuriame ne tik savo, tačiau ir

Demokratija bus stipri tik tada, kai ji bus ne tik liberali, t. y. įsiklausanti į kiekvieno piliečio balsą, tačiau ir girdinti patarimus tų, kurie buvo iki mūsų.

2016 M. SAUSIO 16 D., NR. ?? (??) 2015-ŲJŲ APŽVALGA | 17

Europos ateitį. Euro zona, kaip parodė Graikijos krizė, nėra namai be dūmų, nėra sąjunga be problemų, tačiau ver-čiau būti sprendėjais, o ne tais, už ku-riuos sprendžia kiti.

2015 metais pirmą kartą dalyvavome tiesioginiuose merų rinkimuose. Tikiu, kad privalome ir toliau stiprinti vietos savivaldą, kuri yra arčiausiai žmonių. Demokratija gyvybinga bus tik tada, kai piliečiai jaus, kad patys turi sva-rų balsą sprendžiant jiems svarbius klausimus.

Praėjusiais metais taip pat sugrįžome prie šauktinių kariuomenės. Džiugu, kad labai daug jaunuolių laisva valia tapo savanoriais nelaukdami, kol bus pašaukti. Savanoriai, šauliai įrodo, kad jaunimas, priešingai nei kartais ban-doma parodyti, yra sąmoningas ir gal-vojantis ne tik apie save, tačiau ir apie savo bendruomenę bei Tėvynę.

Reikia nustoti kalbėti, kad jaunimas yra mūsų šalies ateitis. Jie yra mūsų dabartis. Jie yra tie, kuriems atėjo me-tas perimti estafetę iš vyresnės kartos. 2015-aisiais į amžinybę iškeliavo švie-sieji mūsų nepriklausomybės patri-archai Algirdas Vaclovas Patackas ir Romualdas Ozolas, režisierė Galina Dauguvietytė, maestro Stasys Povilaitis. Brangus jų atminimas, tikiu, visada liks įkvėpimo šaltiniu dabarties kartoms, kurios šiandien privalo užpildyti po-litikos ir kultūros nišą, kurią išeinan-tieji palieka.

2015 metais Europa susidūrė ir su pa-bėgėlių krize. Turime nuoširdžiai pri-pažinti, kad dėl šios krizės ištakų kal-tę privalo prisiimti ir Europa, įskaitant ir mus. Pernelyg ilgai abejingai stebė-jome tai, kas vyksta Vidurio Rytuose, pernelyg ilgai abejingai delsėme, kol pabėgėliai plūdo į Graikiją, Italiją ar Maltą, kai pildėsi pabėgėlių stovyklos Turkijoje, Jordanijoje, Libane. Užuot griebęsi spręsti problemos priežastis, tiesiog gesiname gaisrus, ir jau dabar puikiai suprantame, kad išeitis tikrai nėra visų Sirijos, Afganistano ar Irako gyventojų perkėlimas į Europą. Išeitis yra viena – sudaryti sąlygas šiems žmo-nėms grįžti į savo tėvynę, o tai įmano-ma tik tada, kai regione įsivyraus taika.

Privalome padėti karo pabėgėliams, privalome kolektyviai dalytis atsako-mybe, tačiau iš viršaus nuleidžiamos

kvotos nėra išeitis, nes tokia prieiga vi-siškai nepaiso demokratinių normų, valstybių suvereniteto, neatsižvelgia į nacionalinius interesus ir integracinius pajėgumus. Europa turi būti dialogo, o ne diktato erdvė. Šis principas galioja kalbant ne tik apie pabėgėlius, tačiau ir tokias svarbias visai Europai sritis kaip energetinis saugumas, saugumo politika.

Be to, kalbant apie pabėgėlius, nedera pamiršti ir nacionalinio saugumo dė-mens. Kaip užtikrinti, kad kartu su tūks-tantiniais pabėgėlių srautais į Europą nepatektų vadinamosios Islamo valsty-bės smogikai? Kaip efektyviai vykdyti įtarimą keliančių asmenų kontrolę ir sekimą, kaip užtikrinti efektyvų keiti-mąsi turima informacija tarp Europos valstybių? Tai yra klausimai, nuo ku-rių priklauso mūsų pačių saugumas.

Svarbių įvykių, iškilių sukakčių ir skau-džių netekčių 2015 metais būta ir dau-giau. Tačiau svarbu pabrėžti tai, kad vi-sas šis mano, kaip politikės, kalbėjimas apie tai, kas buvo, taps tuščias, jeigu viena akimi jau nežvelgsime į ateitį. Kas iš tų pasiekimų, jeigu negalvosi-me, kaip juos paversti pamatu kitiems ateities laimėjimams? Ar kalbėjimas apie problemas neprimins paprasčiau-sio verkšlenimo, jeigu tuo pačiu metu nemėginsime rasti išeičių, kurios atei-tyje padėtų įveikti iškilusius rūpesčius? Kitaip tariant, politikui yra būtina il-galaikė vizija, kuri būtų ne fantazija, neturinti atramos kasdienybėje, ir ne tušti pažadai, skirti trumpalaikiams poreikiams patenkinti.

Demokratija bus stipri tik tada, kai ji bus ne tik liberali, t. y. įsiklausanti į kie-kvieno piliečio balsą, tačiau ir girdin-ti patarimus tų, kurie buvo iki mūsų. Tokią demokratiją G. K. Chestertonas vadino mirusiųjų demokratija, kai iš-mintingi žmonės, plaukdami į ateitį, kaip kompasu naudojasi buvusių kartų palikimu, tradicijomis. Kam iš naujo išradinėti laivą, jeigu gali tiesiog pato-bulinti tą, kuris tau perduotas?

Tačiau kalbant apie pažangą, lygiai taip pat svarbu yra kalbėti ir apie ga-lutinę stotelę. Kur mes plaukiame? Šių dienų politikoje – tiek Lietuvoje, tiek Europoje – galime įžvelgti krizės ap-raiškų būtent dėl to, kad, rodos, pa-metėme galutinę stotelę, o gal pagal-vojome, kad viskas jau pasiekta. Juk ir Europos Sąjungą dažnai klaidingai

suvokiame kaip savaime funkcionuo-jantį biurokratinį mechanizmą, kuriam nebereikia politikos, nes pakanka vien administravimo.

Tačiau šių dienų geopolitinių iššūkių akivaizdoje ši naivi iliuzija galutinai sudužo, kalbėti apie istorijos pabaigą dar tikrai per anksti. Tvirto moralinio stuburo ir aiškios vizijos neturinti po-litika yra pasmerkta pralaimėti prieš tuos, kurie sumaniai žaidžia „skaldyk ir valdyk“, prieš tuos, kurie kalba ne moralinių idealų, o brutalios galios, ekonominio spaudimo kalba. Mūsų atstovaujamos laisvės, demokrati-jos, žmogaus teisių vertybės bus gy-vos tiek, kiek gebėsime už jas kovoti savo kasdienybėje, ir ne tik minkšto-sios, tačiau ir kietosios galios pavidalu. Negalime leisti, kad šie idealai užgestų Ukrainoje, kurios žmonės į Maidaną rinkosi su Europos Sąjungos vėliavo-mis, negalime leisti, kad šie idealai už-gestų ir mūsų pačių viduje.

Prieš ketvirtį amžiaus Vidurio ir Rytų Europa parodė, kad stiprus tikėjimas idealais gali sugriauti net storiausias kalėjimo sienas. Visa tai yra įrodymas, kad ir šiandien galime būti ne tie, kurie nepraleidžia progos patylėti, o tie, ku-rie nebijo iššūkių ir turi aiškią stiprios valstybės ir vieningos Europos viziją.

Narystė euro zonoje yra ne tik privilegija, tačiau kartu ir didžiulė atsakomybė, užgulanti mūsų pečius. Kuriame ne tik savo, tačiau ir Europos ateitį

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS18 | EUROPA

Kai reikalai Europoje, turint minty Europos Sąjungą, Lietuvos atžvilgiu vyksta ne taip, kaip tikėtumėmės, daž-nai pasigirsta – „Europa parsidavė, ji supuvusi, Europa praradusi vertybes ir mūsų nesupranta“. Ir tokiuose verti-nimuose galima atrasti šiek tiek tiesos. Bet! Visada reiktų paklausti – o kiek mes patys padarėme vardan to, kad būtumėme išgirsti ir suprasti?

Pavyzdžiui, energetinės nepriklauso-mybės klausimas. Dešimtmetį Lietuva nuolat kartojo apie bendros energeti-kos politikos Europos Sąjungoje būti-nybę, rengė iniciatyvas, telkė sprendi-mams įtakingus pareigūnus. Ir galiausiai – ledai pralaužti. Europos Sąjungoje atsirado bendra energetikos politika, jau kurį laiką dalis valstybių nebeabe-joja, kad energetika – Rusijos užsienio politikos įrankis, numatytos ES lėšos strateginiams energetinę nepriklau-somybę užtikrinantiems projektams.

Yra dar viena tema – istoriniai patyri-mai. Prieš kelis mėnesius daug aistrų sukėlė Europos žmogaus teisių teis-mo (EŽTT) sprendimas, pagal kurį Lietuva prieš sovietų okupaciją ko-vojusių žmonių naikinimą nepagrįs-tai prilygino genocidui. Pralaimėta.

Taip, skaudu ir neteisinga. Nagrinėjant šį atvejį yra prie ko prikibti – tiek prie EŽTT teisėjų, tiek, galbūt, prie atsto-vavusių Lietuvos pusei. Bet atsiribo-jant nuo bylos eigos vertinimo bei tei-sinių apibrėžimų, kurie, remiantis is-toriniais faktais ir mūsų valstybės pa-tyrimu, nėra visiškai teisingi, paklaus-kime savęs – ką mūsų valstybė padarė, kad Europa mus suprastų ir atitinka-mai vertintų mūsų patyrimą.

Ar per 25 metus buvo sukurta dėme-sį traukianti kino juosta, atspindinti Lietuvos XX amžiaus istoriją, nupie-šianti laisvės kovų paveikslą? Ar turi-me koncentruoto turinio dokumenti-nių filmų, kuriuos pažiūrėjus užsienio žiūrovui paaiškėtų istoriniai faktai? Ar tikrai turime tinkamai paruoštos literatūros, adaptuotos užsienio rin-kai? Ar pakankamai apgalvota, kaip perteikti mūsų istoriją, kokios prie-monės būtų paveikiausios? Ar kada buvo kalbų, oi, ne kalbų, bet konkre-čių susitarimų, kad istorinės atminties tema taps tarpinstituciniu reikalu, kur efektyviai ir šauniai bendradarbiaus, pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministe-rija, Seimas, Kultūros ministerija, kad Lietuvos naujųjų laikų istorijos prista-tymas bus vienas prioritetų? Kad ini-ciatyvos bus kryptingos, o ne priešo-kiais daromos, nes tai svarbu ne vien tik kultūriškai, bet ir politiškai, ypač matant (ne dabar, o jau netrukus po SSRS griuvimo), koks Vakarų naivu-mas vis dar pasitaiko Rusijos atžvilgiu.

Kiekvienas galite paskaičiuoti, kiek ir ko buvo padaryta. Bet pagrindinis klau-simas štai toks: tai kokia gi yra mūsų valstybės politika istorinės atminties srityje? Ir čia yra dvi kryptys – ką da-rome viduje, ir kaip pasakojame apie save už Lietuvos ribų. Širdis džiaugia-si, kad per pastaruosius metus jauni žmonės, remdamiesi vyresniųjų pa-tyrimais, liudininkų pasakojimais, knygomis, patys ėmėsi ieškoti naujų

formų, kaip įprasminti laisvės kovas, Lietuvai ir jos žmonėms siųstus išban-dymus, valstybinių švenčių minėjimą. Negalima sakyti, kad valstybė visiškai nerėmė šių iniciatyvų – kai kam pa-sisekė. Vieni entuziastai jau ilgus de-šimtmečius savo jėgomis bando atei-ties kartoms perduoti tai, kas jų ma-nymu yra esmė, kiti, jaunesnieji, dabar atranda šias temas. Ir ačiū tiems, ku-rie imasi iniciatyvos ir stengiasi kalbėti apie istoriją ne vien kaip apie skaudžius patyrimus, bet kaip apie susitelkimo ir drąsos pavyzdžius. Tačiau, kas tin-ka Lietuvai, nebūtinai tinka užsieniui.

Ką darote, kai norite pristatyti Lietuvą (ne tautinius rūbus ar architektūrą, bet istoriją), parodyti, kodėl mums svar-bus Baltijos kelias, ką reiškia Sausio 13-oji, kodėl netikime Rusijos dekla-ruojamu taikumu. Ir čia visai nese-na istorija. Apie tai, kas buvo prieš 70 metų, net neklausiu. Sausio 13-osios sukaktis yra mūsų pergalės diena – ką galime parodyti užsienyje? Informacinį filmuką, tvarkingą vaizdo dokumen-tiką? Pagooglinkite, nelabai ką rasite. Dokumentinių kadrų iškarpos? Ilgos minutės filmavimo, kur kartais, neži-nant konteksto, sunku suprasti, kas vyksta? Ar lengva rasti skaičių, isto-rinių faktų anglų ir kitomis kalbomis?

Norint pasakoti tautos istoriją, galima tai daryti dviem būdais: vardinti sausus faktus, išguldytus traktatuose, mono-grafijose bei istoriniuose tyrinėjimuo-se. Ir nesakau, kad tai nereikšminga, ar to nereikia. Bet juk galima apie tuos pačius faktus kalbėti ir emocine kal-ba. Tai, kad kokio nors renginio metu bus dovanojama kelių šimtų puslapių knyga, kuri greičiausiai netilps į užsie-nio diplomato lagaminą ir bus palikta viešbučio kambaryje, deja, nepraplės žinių apie Lietuvą ir jos istoriją, kad ir kaip to norėtume.

Aš asmeniškai, ką ir esu dariusi ne sykį,

RADVILĖ MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ

Ką mes Europai papasakojom apie save?

Jei turėtumėme kryptingą istorinės atminties politiką, jei paruoštumėme namų darbus, tikiu, rezultatai būtų geresni.

2016 M. SAUSIO 16 D., NR. ?? (??) EUROPA | 19

Mindaugo Mikulėno nuotrauka

užsienyje rodyčiau: dokumentinį fil-mą „Ledo vaikai“, Teatro laboratori-jos „Atviras ratas“ spektaklį „Lietaus žemė“, filmą apie partizaninį pasiprie-šinimą „Nematomas frontas“, Giedrės Beinoriūtės filmą „Gyveno senelis ir bobutė“, savo iniciatyva drauge su bi-čiuliais išleistą foto albumą su koncen-truota faktine medžiaga „Sausio 13-oji: išsaugoję Laisvę“. Pasakočiau parti-zano Juozo Lukšos-Daumanto istori-ją, kviesčiau skaityti ir Rūtos Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“, išverstą į daugelį pasaulio kalbų. Ukrainiečiams ir už Ukrainos laisvę kovojantiems jos piliečiams ypač svarbus buvo grupės „Skylė“ lietuviškas, partizaninei temai skirtas albumas „Broliai“ (beje, dainos atliekamos ir ukrainiečių kalba). Ir visa tai – žmonių entuziazmas, ilgas kelias į tai, kad patrauklus produktas pasiek-tų dienos šviesą, ilgus metus ieškant valstybės paramos. Ir čia yra pastarųjų metų rezultatas. O jei tai būtų pavykę

kur kas anksčiau, jei turėtume dar la-biau išieškotų pavyzdžių, jei valstybė būtų teikusi tam prioritetą?

Kol mes patys nesugebėsime papasako-ti, tol kitiems, gyvenantiems Europoje ir pasaulyje, mūsų aimanos nuo kryžių kalnelio bus nesuprantamos. Vertinu vi-sas pastangas, ypač pavienių žmonių ar organizacijų, kurie įdeda daug širdies ir stengiasi suteikti išliekamąją vertę mūsų istorijai. Turime labai daug turinio, turi-me ką pasakyti, ir dabar tereikia sutelk-to veikimo. Kai pasitelkus visus geban-čius pavyks sukurti sistemą, kaip mes kalbame ir kuriame istorinės atminties pasakojimą, kai bus daugiau koordinuo-to dėmesio valstybės lygmeniu, kai bus aktyviau įtraukti kūrėjai, gal tada atsiras palankesnė dirva bandymams peržiū-rėti ir teisinius apibrėžimus.

Nėra tinkamo komunistinio režimo įvertinimo, politiškai tai itin sunkus žingsnis. Rugpjūčio 23-oji Europos

Sąjungoje minima kaip nacistinio ir komunistinio režimų aukų pagerbi-mo diena, taip pat dabar skirtas kiek didesnis finansavimas iš ES progra-mų istorinės atminties iniciatyvoms. Atrodo, tiek nedaug, o tam prireikė daug nelengvo darbo. Bet jei turėtumė-me kryptingą istorinės atminties poli-tiką, jei paruoštumėme namų darbus, tikiu, rezultatai būtų geresni.

Galiausiai, tikiuosi, kad kai sugebėsi-me tinkamai papasakoti apie savo is-toriją, atsiras daugiau žmonių, kurie nebegalvos, jog SSRS buvo tiesiog „ki-tokia“ valstybė, gal jiems nebebus taip smagu mosuoti demonstracijose kūju su pjautuvu, it kokiu svajonės simboliu, gal jie pasakys „nežinojau, o dabar ži-nau“. Ir, kad bus galima išgirsti daugiau tokių istorijų, kaip prieš kelias savaites Dzūkijoje, prie bunkerio išgirstaiš jau-nuolių lūpų : „mes pažiūrėjom filmą „Trispalvis“, palietė širdį ir pradėjom dar daugiau domėtis Laisvės kovomis“.

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS20 | REGIONAI

Druskininkų skyriaus nariai rinkosi į tradicinę Advento vakaronę, kuri šie-met skendėjo poezijoje, palinkėjimuo-se ir krikščioniškuose pamokymuose.

Adventas – laikotarpis, pažymin-tis laiką iki Jėzaus gimimo. Tai susi-kaupimo ir apmąstymų metas prieš

šventas Kalėdas. Todėl vakaro metu buvo negailėta gražių žodžių skyriaus nariams, prisiminti visų metų darbai ir žmonės, kurie buvo aktyviausi, savo darbais įprasminę bei įkūniję skyriaus veiklą. Jų veiklai įvertinti buvo įsteig-ta 15 nominacijų, į kurias pretenda-vo gausus būrys skyriaus narių, įteikti

Advento vakaronė Druskininkuose

atminimo suvenyrai ir atminimo do-vanėlės. Šį kartą susirinkusieji savo šiluma dalinosi ne tik tarpusavyje, vakaro metu taip pat buvo pinamas adventinis vainikas ir renkama labda-ra. Susirinkusiųjų bendru sprendimu paramą nuspręsta skirti katalikiškai organizacijai – Druskininkų Caritui, kuri perduota kartu su vakaro metu TS-LKD Druskininkų skyriaus narių ran-komis nupintu vainiku. Susirinkusieji linkėjo ramaus ir jaukaus laukimo bei gražių ir prasmingų artėjančių švenčių vieni kitiems ir visiems Druskininkų savivaldybės gyventojams.

TS-LKD Druskininkų skyriaus nuotrauka

TS-LKD Šilalės skyriaus bendruomenė padėjo įgyvendinti vaikų svajonesArtėjant gražiausioms metų šventėms, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščio-nių demokratų (TS-LKD) Šilalės sky-rius ir jo pirmininkas Jonas Gudauskas įgyvendino net vienuolikos vaikų,

gyvenančių sunkiose socialinėse są-lygose, svajones. Interneto puslapyje www.vaikusvajones.lt patalpintos ma-žųjų kraštiečių svajonės buvo įgyven-dintos už bendražygių suaukotas lėšas.

Mažųjų norai – labai paprasti ir žemiš-ki. Vienuolikmetė Laura svajojo apie žieminius batus. Ji džiaugėsi galimy-be pačiai išsirinkti norimą avalynę, dė-kojo už gražią staigmeną. Laukuvos

2016 M. SAUSIO 16 D., NR. ?? (??) REGIONAI | 21

seniūnijoje gyvenanti Simona norėjo naujos kuprinės, nes senoji jau buvo ge-rokai nusidėvėjusi. Upyniškiai Dovydas ir Austėja svajojo Kalėdoms gauti naujų žaislų – traktorių su priekaba ir dide-lę lėlę. Pamatę dovanas, brolis ir sesu-tė atsidėkojo plačiomis ir nuoširdžio-mis šypsenomis. Broliukai Danielius, Lukas ir Nedas svajojo gauti tinklinio

kamuolį, lanką su strėlėmis ir žaidimą „Lego“. Berniukams tai buvo puikios ir seniai lauktos kalėdinės dovanos.

Dar keletą svajonių atskirai išpildė TS-LKD Šilalės skyriaus pirmininkas Jonas Gudauskas, kuris dovanomis pradžiugino tris vaikus. Vienam įteikė žieminius batus, antram – išsvajotąjį

krepšinio kamuolį, o trečiam – „Lego“ konstruktorių.

Visa TS-LKD Šilalės skyriaus bendruo-menė džiaugiasi galėję išpildyti mažų-jų šilališkių svajones. Dėkojame seniū-nijų socialiniams darbuotojams, kurie prisidėjo prie šios visoje Lietuvoje vy-kusios kilnios akcijos.

TS-LKD Šilalės skyriaus Jaunimo bendruomenės nuotraukos

Rudenį Utenos skyrius organizuo-ja bent kelis tradicinius susibūrimus. Kasmet prieš Vėlines Utenos skyriaus nariai tradiciškai aplanko ir atminimo žvakeles uždega prie partizanų kapų, jų žūties arba amžino poilsio vietose. Gėlės padedamos ir žvakelės uždega-mos prie paminklo Vytauto apygardos partizanams Utenoje, Utenio aikštėje, paskutinio Aukštaitijos partizano A. Kraujelio žuvimo vietoje, prie kovo-tojų už Lietuvos laisvę kapų Kančių kalnelyje, prie Švenčiausios Mergelės Marijos kankinių karalienės koply-čios, Utenoje.

Jau daugelį metų TS-LKD Utenos sky-riaus nariai susiburia Advento popie-tėje. Lapkričio 29 dieną gausiai susi-rinkusių skyriaus narių atvyko pasvei-kinti Seimo nariai Rokas Žilinskas ir Egidijus Vareikis, Utenos regiono TS-LKD skyrių atstovai. Kaip ir kasmet Advento popietėje ne tik bendrau-jame, tradiciškai uždegame pirmąją advento žvakę, bet popietės metu dali-namės savo gerumu. Šįkart buvo ren-kamos aukos Carito slaugos namams.

Tradiciniai renginiai Utenoje

TS-LKD Utenos skyriaus nuotraukos

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS22 | REGIONAI

Advento laike – prasmingas laikas kartu su bendražygiais

TS-LKD Šeškinės skyriaus pirmininkė Paulės Kuzmickienės inf., M. Mikulėno nuotraukos

2015 m. gruodis. Advento laike skyrėme laiko jautriems susitikimams su bendražygiais. Su šventiniais linkėjimais ir lauktuvėmis aplankėme tuos Šeškinės skyriaus narius, kurie nebegali pasidžiaugti gera sveikata. Stebina, kad nepaisydami blogos savijautos ir sunkumų, šie mūsų kolegos nepaliauja domėtis valstybės gyvenimu.

2015 m. lapkritis. Per keletą ramaus penktadienio vakaro valandų išpuošti Advento vainikai iškeliavo Šeškinės mokykloms. Pinti ir dekoruoti mokė bei gražiomis bendruomeniškumo idėjomis dalinosi Vilniaus Antakalnio bendruomenės atstovės iš „Antakalnio daržo“.

2016 M. SAUSIO 16 D., NR. ?? (??) REGIONAI | 23

Trijų karalių diena Kauno filharmonijoje

Švenčionių skyriaus žiemos kronikos

Kauno rajono skyrius gražiausias metų šventes išlydėjo Trijų karalių dieną klausydami puikaus VDU Muzikos akademijos prof. Sabinos Martinaitytės ir jos studentų koncerto Kauno filharmonijoje.

Įpusėjus gruodžio mėnesiui skyriaus narių aktyvas, priešakyje su nuolati-nio entuziazmo kupinu skyriaus va-dovu Sauliumi Šiliniu, Švenčionių rajone, Reškutėnų kaime, įsikūrusio ,,Nalšios“ muziejaus vadovės p. Viktorijos Lapėnienės kvietimu, surengė išvyką ir išvažiuojamąjį skyriaus tarybos po-sėdį į minėtą vietovę. Reškutėnai yra

už 14 km nuo Švenčionių ir 12 km nuo Ignalinos. Jaukioje ir malonio-je vakaro atmosferoje buvo gera vi-siems kartu pasibūti. Labai prasmin-gi V. Lapėnienės žodžiai: ,,Jei širdimi mylime gamtą ir giliai jaučiame prose-nelių dvasią, tai mylime ir Tėvynę. Dr. Jonas Basanavičius yra palikęs priesa-ką: ,,Tauta, pamiršusi savo praeitį, yra

be ateities“. Aplankydami Reškutėnų kampelį, širdimi prisiliesime prie savųjų šaknų, pasisemsime ąžuolo stiprybės“.

O Trijų karalių dieną Švenčionių sky-rių aplankė partijos vykdomoji sekre-torė Monika Navickienė, kuri ne tik pasveikino su šventėmis, bet ir palin-kėjo pergalingų metų.

Vytauto Budreikos nuotrauka

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS24 | JAUNIMAS

Apie Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) tikslus ir laukiančius iššūkius su naujuoju JKL pirmininku kalbėjo-si Algirdas Kazlauskas

– Visų pirma, sveikinimai tapus Jaunųjų konservatorių lygos pirmi-ninku. Kokie iššūkiai laukia organi-zacijos artimiausiu metu?

– Turiu tikslą, kad Jaunųjų konserva-torių lyga taptų akademiškai stipriau-sia ir politiškai įtakingiausia jaunimo organizacija Lietuvoje. Nuoširdus kasdienis darbas, naujų skyrių stei-gimas Lietuvoje, įvairūs akademiniai mokymai, valstybinių švenčių minė-jimų organizavimas, bendradarbiavi-mas su TS-LKD ir kitos svarbios vei-klos – visa tai natūraliai atsirandantys iššūkiai, siekiant šio išsikelto tikslo. Tikiu, jog kartu su JKL komanda esa-me pajėgūs įveikti visus mus pasitin-kančius iššūkius.

– Ar Jaunųjų konservatorių lyga vei-kia visuose Lietuvos regionuose?

– Šiuo metu turime apie 15 aktyviai veikiančių JKL skyrių visoje Lietuvoje ir vieną skyrių Londone. Per dviejų metų kadenciją sieksiu didinti JKL. Augimą suprantu ne kaip iracionalų narių skaičiaus didėjimą, o kokybiš-ką plėtrą, kuomet kiekvienas narys iš organizacijos gali pasiimti tai, ko jam labiausiai reikia, o JKL‘ui duoti savo energiją ir entuziazmą.

Savo kadencijos pabaigoje JKL matau kaip 30 darnių skyrių Lietuvoje ir už-sienyje su 2500 aktyvių narių.

– Lietuvoje nevyriausybinių jaunimo organizacijų skaičius kasmet auga. Kaip manai, kuo Jaunųjų konserva-torių lyga skiriasi nuo kitų jaunimo organizacijų?

– Pirmi į galvą šaunantys žodžiai: at-sakomybė ir valstybiškumas. Tai yra atsakinga pozicija valstybėje vykstan-čių procesų atžvilgiu: jaunam žmogui turi rūpėti, kas dedasi jo kieme, savi-valdybėje, mieste, šalyje ir, gal ir drąsu taip teigti, tačiau netgi mūsų Vakarų civilizacijoje. Kitaip tariant, jaunam žmogui iš Druskininkų neturėtų būti tas pats, jog pas juos mieste nuolatos renkamas meras, kuris akiplėšiškai švaisto savivaldybės lėšas, t. y. vals-tybės pinigus, idant mero politiniai draugeliai galėtų nemokamai pasi-turkšti akvaparke.

Iš to gimsta viena iš esminių JKL už-duočių – pozityvios įtakos darymas. Telktis į bendraminčių būrius ir tei-giamai veikti savo aplinką.

Taip pat labai svarbus ideologinis as-pektas. Dažniausiai nūdienos Lietuvoje konservatyvus požiūris žmonių gal-vose gimsta iš Lietuvos išsilaisvini-mo laikotarpio, tačiau iki šiol stoko-jama vientisos ir argumentais pagrįs-tos konservatyvaus mąstymo platfor-mos. JKL siekia tapti būtent tokia plat-forma, kuri taptų orientyru pasaulyje, kur kiekvienas žmogus savaip supran-ta tam tikrus konservatizmo niuansus, bet taip pat įžvelgia esminius bendrus bruožus, kurie jungia konservatyvią bendruomenę.

Konservatorius turi suprasti, kam jis atstovauja ir kodėl jis yra konservato-rius. Viena iš pagrindinių mūsų orga-nizacijos užduočių – švietimas. Esame sau išsikėlę tikslą kiekvieną JKL narį supažindinti su konservatyvių mąs-tytojų – Edmundo Burke‘o, Michealo Oakeshotto, Leo Strausso, ir kitų au-torių idėjomis. Skaitome šių autorių veikalus, perskaitytų tekstų temomis organizuojame diskusijas.

– Jaunųjų konservatorių lygos nariai visuomet pasižymėdavo geru humo-ro jausmu, nebijodavo pasijuokti iš politinių oponentų. Ar manai, kad politinė satyra yra tinkama reakci-ja į politinį absurdą?

– Didysis blogio imperijos griovėjas Ronaldas Reaganas į istoriją įsirašė ne tik kaip puikus lyderis, oratorius ir ryžtingas politikas, bet ir kaip žmogus, humoru klibinęs SSRS pamatus. Per dažną spaudos konferenciją žurnalistai prašydavo Reagano papasakoti juokelį apie SSRS, neretai jis pasiduodavo pa-gundai ir pralinksmindavo visą laisvąjį

TEODORAS ŽUKAS

Juokimės iš politinio absurdo

Savo kadencijos pabaigoje JKL matau kaip 30 darnių skyrių Lietuvoje ir užsienyje su 2500 aktyvių narių.

JKL rinkiminė konferencija. Šarūno Vaisetos nuotrauka

2016 M. SAUSIO 16 D., NR. ?? (??) JAUNIMAS | 25

pasaulį. Galų gale, tas pats Lietuvos bičiulis Edwardas Lucasas, patarinė-damas kaip kovoti su Kremliaus pro-paganda, sakė: ,,Nepamirškite juoktis iš Rusijos politikos“. Taigi, tiek prak-tika, tiek teorija rodo, jog juokas yra vienas puikiausių būdų kovai su poli-tiniu absurdu.

Jaunųjų konservatorių lyga visuomet pasižymėjo kūrybiška ir linksma re-akcija į Darbo partijos juodąją buhal-teriją, Paleckio demagogijas ir kitus Lietuvos politinio absurdo teatro įvy-kius. Manau, jog šias tradicijas reikia išlaikyti ir puoselėti.

– Kaip įsivaizduoji JKL santykius su TS-LKD politine bendruomene?

– JKL su partija turi palaikyti kolegiš-kus santykius. JKL negali būti tiktai partijos darbščiųjų rankų būrelis, ta-čiau ir negali būti visiškai atskirta nuo TS-LKD. Kolegiški, abipusiai naudin-gi santykiai – taip turėtų būti apibrėž-ta JKL ir TS-LKD bendrystė.

Pusmečio eigoje kartu su partijos

vadovybe norėtume organizuoti ben-drus politinės komunikacijos moky-mus, kuriuose dalyvautų JKL nariai ir TS-LKD savanoriai. Taip pat ska-tinsime visus JKL narius įsitraukti į partijos buriamas savanorių koman-das, idant 2016 m. spalio mėnesį kar-tu galėtume džiaugtis sėkmingais po-litiniais pokyčiais Lietuvoje.

– Pabaigai, kaip trumpai galėtum apibūdinti vertybes, kuriomis savo veiklą grindžia Jaunųjų konserva-torių lyga?

– Tiek konservatizmas, tiek JKL gali būti apibrėžtas šiais dviem fundamen-taliais žodžiais – Libertas & Pietas. Libertas – laisvė, ginta partizanų ir disidentų, privalo būti atsakingai su-prantama vertinama bei branginama. Pietas – nuoširdi pagarba – tėvams, pro-tėviams, Tėvynei ir Dievui. Šių dviejų žodžių nešama jėga ir iš jų gimstan-čių vertybių bei pažangios Lietuvos kryptis, tikiu, bus tai, kuo vadovausis Jaunųjų konservatorių lyga artimiau-sius dvejus metus.

JKL rinkiminė konferencija. Šarūno Vaisetos nuotrauka

Lietuvos bičiulis Edwardas Lucasas sakė: ,,Nepamirškite juoktis iš Rusijos politikos“. Taigi, tiek praktika, tiek teorija rodo, jog juokas yra vienas puikiausių būdų kovai su politiniu absurdu.

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS26 | KLAUSIMAI-ATSAKYMAI

– Ar Jus įtikina Premjero A. Butkevi-čiaus ir Vyriausybės pareiškimai, kad jie apsaugos Lietuvą nuo nesau-gios Astravo atominės elektrinės?

– Pirmiausia reiktų pasidžiaugti, kad Energetikos ministras Rokas Masiulis ir Vyriausybė skelbia, jog nori apsau-goti Lietuvą nuo elektros iš nesau-gios Astravo AE ir rūpinasi, kad visų Baltijos šalių pozicija šiuo klausimu būtų vieninga. Deja, kas skelbiama ministro pareiškimuose apie tai, kaip Lietuva ginsis nuo nesaugios Astravo elektrinės, labai stebina.

Reikalas tas, jog mes turime imtis veiksmų, kad neįsileistume nesau-gioje Astravo elektrinėje pagamin-tos elektros, o ne kalbėti apie jos pir-kimą, nepirkimą ar apmokestinimą. Vyriausybė turi įgyvendinti techni-nes priemones, kad ta elektra pas mus nepatektų. Tuo tarpu energeti-kos ministras nuolat kartoja, kad tai bus pasiekta su kaimyninėmis vals-tybėmis susitarus dėl tokios elektros apmokestinimo. Tariamai tokiu būdu Lietuvos elektros sistema bus apsau-gota nuo Astravo elektros patekimo.

Tenka pastebėti, kad tokie ministro svarstymai arba yra naiviai klaidin-gi, arba sąmoningai klaidinantys: kol Lietuva yra toje pačioje sinchroninėje BRELL sistemoje su Astravo elektri-ne, dėl tokių elektros sistemų veikimo principų visa Lietuvos elektros siste-ma bus tiesiog pilnai užpilta Astravo elektra, nepriklausomai nuo to kokie mokesčiai ant pasienio būtų nustaty-ti tokiai elektrai. Nuo tokių mokesčių priklausytų tik tokios elektros kaina ją perkant, bet ne tai, ar ji paklius į Lietuvos sistemas ar ne. Ji ne tik paklius

į Lietuvos elektros sistemas, nepaisant jokių mokesčių apie kuriuos kalba mi-nistras, bet ir pilnai užpils Lietuvos rinką, taip, kad į ją tiesiog fiziškai ne-galės patekti jokia kita elektra.

Vienintelis būdas apsaugoti Lietuvos elektros sistemą nuo to, kad į Lietuvą nepatektų Astravo elektra, yra gali-mas pasiekti ne kokiais nors mokes-čiais, o tiktai fiziškai neleidžiant to-kiai elektrai patekti į Lietuvos elek-tros sistemą. Lietuva tai gali pada-ryti tik dviem būdais: arba atsijung-dama nuo rusiškos BRELL sistemos ir persijungdama prie kontinentinės elektros sistemos, arba laikinai išlik-dama BRELL sistemoje, tačiau pasie-nyje pastatydama vadinamus Fazių poslinkio įrengimus, kurie apsaugo-tų Lietuvos elektros rinką nuo elek-tros srautų iš Rusijos ir Baltarusijos.

Tegul ministras nebeklaidina Lietuvos visuomenės, kad mokesčiais galima apsaugoti Lietuvos rinką nuo Astravo elektros. Nuolat kartojamos tokios klaidinančios nuostatos vers galvo-ti, kad Vyriausybė realiai nesiruošia sutrukdyti Astravo elektrai patekti į Lietuvos rinką, o užsiima tik pavo-jinga propagandine veikla, kuri yra skirta sunerimusios Lietuvos visuo-menės suklaidinimui ir nuraminimui.

Norime priminti, kad Lietuva rea-liai fiziškai užkirsdama galimybes Astravo elektrai patekti į Lietuvos elektros sistemas, sudarytų didelių trukdžių šio projekto tolesniam re-alizavimui, nes Astravo AE negalės veikti be joje pagamintos elektros patekimo į Lietuvos elektros siste-mą. Todėl kviečiame Vyriausybę už-siimti ne apgaulinga propagandine

veikla, siekiant nuraminti Lietuvos visuomenę, bet paskelbti realų fizi-nį Lietuvos elektros sistemų apsau-gos planą ir imtis jo įgyvendinimo.

Beje, Užsienio reikalų ministras tebe-kalba apie tai, kaip Astravo statinį pa-daryti saugiu ir atitinkančiu konvenci-jas. Mes ne to siekiame. Mūsų tikslas – kad Astravo nebūtų, nes vien aikštelės parinkimas prie Vilniaus negali būti priimtinas jokiomis aplinkybėmis.

Pateikiu sąrašą pažeidimų, kurie ne-begali būti atitaisomi, ir priežasčių, kodėl statyba nepriimtina iš principo:

• projektas niekur neišbandytas, ne-patikimos rusiškos technologijos, negalima daryti eksperimentų ša-lia kitos valstybės sostinės;

• netinkamai parinkta aikštelė – ša-lia sostinės, neatlikti 3D geologinių lūžių, požeminių vandenų, grunto tyrimai, galimas netolygus reakto-riaus grimzdimas, nėra izoliuoto (ar priešingai – labai didelio) van-dens telkinio, iš kurio būtų imamas vanduo ir išleidžiamas pašildytas;

• projektas nepritaikytas šiai aikš-telei – turėjo būti papildomai su-tvirtinti pamatai, jėgainė stato-ma ne tiesiai prie vandens (dabar jį reikia 10 metrų siurbti į viršų), todėl turėjo būti papildomai nu-matyta antiteroristinė vandens pakėlimo sistemų apsauga, turėjo būti užtikrinta, kad įvykus tokiai avarijai, kaip Fukušimoje, vanduo jokiomis aplinkybėmis nepatektų į Nerį – visa tai nesuprojektuota, nepadaryta ir neištaisoma.

ANDRIUS KUBILIUS

Ar Vyriausybė apsaugos Lietuvą nuo Astravo AE?

Vyginto Skaraičio nuotrauka

VIDAUS POLITIKA | 272016 M. SAUSIO 16 D., NR. ?? (??)

Neužmirštuolė – tai kukli gėlė, kurios vardas, pasak legendos, atsirado Dievui dalinant vardus augalams. Kai visi augalai turėjo savo pavadinimus, pasigirdo ne-pavadintos gėlės balsas „Forget-me-not, oh God!“ (Dieve, nepa-miršk manęs!), o Dievas atsa-kė – tu taip ir vadinsies. Visiems tiems, kas išsigando šios gėlės, dar norėtųsi pasakyti, kad tai vieno mylimiausio mūsų tautos dainiaus Maironio gėlė, apie ku-rią poetas yra parašęs nuostabų eilėraštį „Neužmirštuolė gėlė“ (pirmoji publikacija – 1895 m. „Pavasario balsai“).

Min

dau

go

Mik

ulėn

o, V

ygin

to S

kara

ičio

ir

Do

vilė

s V

aišv

ilait

ės n

uo

trau

kos

SAUSISPr A T K Pt Š S 1 2 34 5 6 7 8 9 1011 12 13 14 15 16 1718 19 20 21 22 23 2425 26 27 28 29 30 31

VASARISPr A T K Pt Š S1 2 3 4 5 6 78 9 10 11 12 13 1415 16 17 18 19 20 2122 23 24 25 26 27 2829

KOVASPr A T K Pt Š S 1 2 3 4 5 67 8 9 10 11 12 1314 15 16 17 18 19 2021 22 23 24 25 26 2728 29 30 31

BALANDISPr A T K Pt Š S 1 2 34 5 6 7 8 9 1011 12 13 14 15 16 1718 19 20 21 22 23 2425 26 27 28 29 30

GEGUŽĖPr A T K Pt Š S 12 3 4 5 6 7 89 10 11 12 13 14 1516 17 18 19 20 21 2223 24 25 26 27 28 2930 31

BIRŽELISPr A T K Pt Š S 1 2 3 4 56 7 8 9 10 11 1213 14 15 16 17 18 1920 21 22 23 24 25 2627 28 29 30

LIEPAPr A T K Pt Š S 1 2 34 5 6 7 8 9 1011 12 13 14 15 16 1718 19 20 21 22 23 2425 26 27 28 29 30 31

RUGPJŪTISPr A T K Pt Š S1 2 3 4 5 6 78 9 10 11 12 13 1415 16 17 18 19 20 2122 23 24 25 26 27 2829 30 31

RUGSĖJISPr A T K Pt Š S 1 2 3 45 6 7 8 9 10 1112 13 14 15 16 17 1819 20 21 22 23 24 2526 27 28 29 30

SPALISPr A T K Pt Š S 1 23 4 5 6 7 8 910 11 12 13 14 15 1617 18 19 20 21 22 2324 25 26 27 28 29 3031

LAPKRITISPr A T K Pt Š S 1 2 3 4 5 67 8 9 10 11 12 1314 15 16 17 18 19 2021 22 23 24 25 26 2728 29 30

GRUODISPr A T K Pt Š S 1 2 3 45 6 7 8 9 10 1112 13 14 15 16 17 1819 20 21 22 23 24 2526 27 28 29 30 31

2016Aš prisimenu, kodėl esame laisvi

Sausio 1 – Naujieji metai / Trispalvės diena, sausio 13 – Laisvės gynėjų dienaVasario 9 – Užgavėnės, vasario 14 – Švento Valentino diena, vasario 16 – Nepriklausomybės atkūrimo dienaKovo 11 – Nepriklausomybės atstatymo die-na, kovo 27 – Šventos Velykos, kovo 28 – Antroji šventų Velykų diena

Gegužės 1 – Motinos diena / Tėvynės sąjungos gimtadienis, gegužės 3 – ATR Konstitucijos dienaBirželio 5 – Tėvo diena, birželio 14 – Gedulo ir vilties diena, birželio 24 – Švento Jono diena (Joninės)Liepos 6 – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienaRugpjūčio 15 – Švenčiausios Mergelės Marijos dangun žengimo diena (Žolinės), rugpjūčio 23 – Baltijos kelias

Rugsėjo 1 – Mokslo ir žinių dienaSpalio 5 – Mokytojų diena, spalio 25 – LR Konstitucijos dienaLapkričio 1 – Visų Šventųjų diena, lapkričio 23 – Lietuvos kariuomenės dienaGruodžio 24 – Kūčios, gruodžio 25 – Šventos Kalėdos, gruodžio 26 – Antroji šventų Kalėdų diena