Spalio 27 d. Kauno rajono savivaldybėje vyks Tarybos posėdis. Su darbotvarkės ir sprendimų projektais galima susipažinti Savivaldybės tinklapyje (www.krs.lt).

Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino techninio projekto „Čekiškės senelių namų L. Markelio g. 5, Čekiškės mstl., Kauno rajono, patalpų rekonstravimas“ pagrindinius techninius ir ekonominius rodiklius. Įgyvendinus projektą 2 aukštų pastato bendrasis plotas sieks 987,98 kv. m., bus įrengtas 85,03 kv. m. butas.

Iki spalio 28 d. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai Kauno rajono savivaldybės užsakymu vykdo rajono verslo atstovų nuomonės tyrimą – prašoma įvertinti rajono verslo aplinką, jo perspektyvas ir Savivaldybės teikiamas viešąsias paslaugas. Atsakyti į klausimus galima internete (adresą rasite www.krs.lt).

Pagal Kauno rajono savivaldybės 2011 m. visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją programą UAB „Neuronas“ ir Vilkijos neįgaliųjų sąjunga pradėjo vykdyti projektą „Judėjimas – sveikatos pagrindas“.

Spalio 17 d. Kauno rajono savivaldybės atstovai lankėsi Rusijos Federacijos ambasadoje Vilniuje. Vizito tikslas – išreikšti padėką Rusijos Federacijos Nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Vladimirui Chkhikvadzei už paramą puoselėjant I pasaulinio karo aukų atminimą ir tuo pačiu išsaugant karinį paveldą Kauno rajone. Ambasadorius svečiams įteikė padėkos raštus, vertino aktyvią pagalbą ir indėlį atstatant Kauno rajono teritorijoje esančias karių kapines, Lietuvos Respublikos įvaizdžio stiprinimą tarptautiniu mastu.

Išsamiau kviečiame skaityti Kauno rajono savivaldybės tinklapyje www.krs.lt

TRUMPOSIOS ŽINIOS

nukelta į 3 p.

Kauno rajono kaimo bendruomenių raginti nereikia

ISSN

202

9-78

742 0 1 1 1 0 2 1 / N r . 4

Projektų, kuriuos įgyvendina aktyvios bendruomenės, seniūnijos ir remia Savivaldybė, Kauno rajone vykdoma ne vienas ir ne du. Vertinant Lietuvos mastu, rajono bendruomenės yra vienos aktyviausių ne tik pagal paraiškų teikimą, bet ir pagal laimėtus projektus, jų vertę, įgyvendinimo spartą.

Visai neseniai, pirmą spalio šeštadienį, Kulautuvos miestelio šventėje „Kurortas rudenį“ buvo pristatyti du projektai: atnaujinta krepšinio aikštelė Akacijų alėjoje ir rekonstruoti šaligatviai V. Augustausko gatvėje. Projektai finansuoti ES fondo lėšomis (LEADER metodas): krepšinio aikštelės projektą pateikė Kulautuvos bendruomenės centras su partnere – Kauno rajono savivaldybės administracija, o šaligatvių rekonstravimo projektu pasirūpino Kulautuvos seniūnija. Bendra šių darbų vertė – beveik 228 tūkst. Lt, iš kurių ne mažiau kaip 10 proc. sudarė Savivaldybės įnašas natūra.

R. Oželis: „Mūsų visuomenei trūksta sąmoningumo“Kiekvienų metų spalio pradžioje švenčiama Angelų sargų diena – prisimenami ir pagerbiami policijos pareigūnai ir darbuotojai. Minėdami šios šventės atgarsius susitikome su Kauno rajono policijos komisariato viršininku Romu Oželiu pasikalbėti apie tai, kuo šiandien gyvena Kauno rajono policininkai, kokie jiems buvo pastarieji metai ir kokios perspektyvos veriasi artimiausioje ateityje.

Trumpai papasakokite apie save: kokiu keliu atėjote į dabartinę savo darbo vietą?

Esu žemaitis, gimiau ir iki penkiolikos metų augau šalia Švėkšnos miestelio, vėliau išvažiavau mokytis į Vilnių, specialioje mokykloje-internate, ruošiančioje jaunimą stoti į karines aukštąsias mokyklas. Ją baigęs iš karto buvau paimtas tarnauti kariuomenėje: į vieną ranką įteikė mokslo baigimo diplomą, į kitą – šaukimą. Kadangi jau buvo devintojo dešimtmečio vidurys, keitėsi laikai, į karinę mokyklą stoti atsisakiau, tad dvejus metus praleidau karo tarnyboje Rusijoje,

vidaus reikalų daliniuose – saugojome moterų, vyrų kalėjimus.

Grįžęs po tarnybos ieškojau, nuo ko pradėti ir už ko užsikabinti: teko po kelis mėnesius padirbėti ir autobusų parke, ir vairuotoju „Atramos“ gamykloje. 1991 m., valstybės institucijų kūrimosi pradžioje, laikraštyje pamačiau skelbimą, kad reikalingi žmonės dirbti tuo metu vadintoje Kauno rajono milicijoje. Tad pradžia ir buvo tokia: darbas Domeikavoje, apylinkės inspektoriaus padėjėju (pareigos tuo metu vadinosi „patrulinės tarnybos milicininkas“).

nukelta į 7 p.

Veiklias bendruomenes vienija VVG

Prieš septynerius metus įkurta asociacija Kauno rajono vietos veiklos grupė, skirta nutiesti bendradarbiavimo tiltus tarp aktyvių kaimo bendruomenių, valdžios institucijų ir verslo sektoriaus. Šiandien tai viena iš lyderių Lietuvoje: kaip rodo visoje šalyje vietos veiklos grupių įgyvendinamų LEADER projektų suvestinė, Kauno rajono bendruomenės vien pirmu kvietimu pateikė ir pasirašė 15 paramos sutarčių už 3,3 mln. Lt, iš kurių jau įsisavinta pusantro milijono.

Rekonstruotų V. Augustausko g. šaligatvių atidarymo ceremonija. Juostelę kerpa Savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis ir Kauno rajono VVG pirmininkas Vytautas Zubas

Savivaldybės diena Garliavoje: opiausios problemos ir planaiKauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykusiame įvairių sričių specialistų susitikime buvo iškeltos ir nagrinėjamos Garliavos seniūnijos problemos, galimi jų sprendimo būdai, ateities planai švietimo, ekonomikos, urbanistikos, kelių ir transporto, aplinkos, komunalinių paslaugų srityse.

„Mintis surengti apskritojo stalo diskusiją sklandė jau seniai – labai svarbu ne tik pasidžiaugti laimėjimais, bet ir aptarti problemas, visiems surėmus pečius ieškoti būdų joms spręsti. Visi sėdime viename laive, o jį irkluoti reikia darniai“, – susitikime su įvairių Kauno rajono savivaldybės skyrių, UAB Komunalinių

paslaugų centro, Garliavos seniūne ir seniūnijos darbuotojais teigė Savivaldybės meras Valerijus Makūnas. Anot mero, norint profesionaliai atlikti savo darbą reikia planuoti, turėti viziją, visa bendruomenė turi gyventi kūrimo jausmu.

Sieks gerinti Garliavos įvaizdį

Susitikime didelis dėmesys buvo skiriamas Garliavos įvaizdžio kūrimui – vizitinei seniūnijos kortelei.

nukelta į 4 p.

ISSN 2029-7874

Daug dėmesio V. Jaruševičius skiria gabių mokinių ugdymui. Jo mokiniai dažni olimpiadų, tarptautinių konkursų dalyviai, prizininkai ir nugalėtojai. V. Jaruševičių 2010 m. mokiniai išrinko gimnazijos Metų mokytoju. Tais pačiais metais jis apdovanotas Švietimo ir mokslo ministerijos padėkos raštu už aktyvią pedagoginę ir metodinę veiklą.

Kauno rajono Metų mokytojo apdovanojimas buvo įsteigtas 2001 metais. Šiandien šiuo titulu didžiuojasi net 34 Kauno rajono pedagogai.

Pakaunės ŽINIOS | 2011 10 21 | Nr. 4 MūSų KRAŠTE2

Garbaus amžiaus sulaukusi, puikią atmintį ir humoro jausmą išsaugojusi senolė neįvardijo ilgaamžiškumo recepto, tačiau pabrėžė, kad pusryčius, pietus ir vakarienę visuomet valgo tuo pačiu metu. Talpiuose A. Apolianskienės atminties stalčiukuose – daugybė gražių atminimų. A. Smetonos laikais Antanina dirbo gėlių krautuvėje, kuri buvo pačioje Kauno širdyje – Laisvės alėjoje. Puokščių, vainikų mados dar tik skynėsi kelią į Lietuvą, o Antanina jau puikiai komponavo gėles. S. Dariaus ir S. Girėno laidotuvėms ji su bendradarbėmis nupynė net keturiasdešimt vainikų.

Antaninos puokštes labai mėgo ir Prezidentas Antanas Smetona. „Atėjo jis kartą į parduotuvę. Suka rankoje lazdelę ir sako: „Kažkas negerai palmėms mano namuose. Lapeliai dėmėti“, – prisimena šimtametė ir net pakartoja Prezidento rankos judesius. – „Sakau, gerai, pažiūrėsiu, kas yra toms palmėms. Su bendradarbėmis nuvalėme kiekvieną jų lapelį. Tai Prezidentas labai apsidžiaugė ir vis klausinėjo,

ar mus pamaitino. Ir dar arbatpinigių 10 litų davė“.

Vėliau senolei ne kartą teko rūpintis A. Smetonos palmėmis, daryti puokštes Prezidento žmonai. Ji, pasak ilgaamžės, nemėgo savo gimtadienių ir šventės dieną palikdavo raštelį, kad nėra namuose. „Nežinau, būdavo ji namuose, ar išvykdavo, o mes rikiuodavome jai atneštas puokštes“, – sako A. Apolianskienė.

Antanina kartu su vyru užaugino dvi dukras, sulaukė dviejų vaikaičių, turi tris provaikaičius. Dukroms nebuvo griežta, šios tvirtina niekada negavusios diržo. Net sunkiais karo ir pokario metais Antanina stengėsi gražiai papuošti savo mergaites, nes buvo gera ir išradinga siuvėja.

Vėliau Antanina dirbo metalo gamykloje specialių drabužių siuvėja. Buvo labai aktyvi ir mėgstama moteris, aktyviai dalyvavo moterų taryboje. Prieš trisdešimt metų ji su vyru atsikėlė į Kačerginę. Ir dabar čia, dukros šeimoje, leidžia vasaras, o žiemoja Kaune, pas kitą dukrą, beje, gyvenančią A. Smetonos alėjoje.

Nuėjusi ilgą, spalvingą gyvenimo kelią ir spalio 9 dieną šimto metų jubiliejų atšventusi Antanina Apolianskienė prisimena tik gražias akimirkas ir gerus žmones. Tiesa, gyvenime visko būta: ketverių metukų ji su sesytėmis liko našlaitė, tėtis dar kartą vedė ir susilaukė dvylikos vaikų, todėl paaugusios pirmosios santuokos mergytės buvo išsiųstos tarnauti. „Buvo visko, teko ir žąsis ganyti, susidraugauti su muštis ir žnaibytis mėgstančiu žąsinu ir kojas karvės „blyne“ šildyti“, – prisimena senolė.

Ilgaamžė spinduliuoja teigiamu požiūriu į gyvenimą

Minint Vietos savivaldos dieną Kauno rajono savivaldybės Tarybos salėje posėdžiauti rinkosi ne Tarybos nariai, o Kauno rajono moksleivių savivaldos lyderiai. Jiems pasiūlytas simuliacinis žaidimas – teko išsirinkti savo „merą“, komitetuose kelti rajonui aktualias problemas, siūlyti tų problemų sprendimo projektus, o vėliau, pristačius juos „Tarybai“, balsuojant patvirtinti arba atmesti.

Susirinkusius pasveikinęs ir apie Kauno rajono savivaldybės darbą bei struktūrą papasakojęs Savivaldybės meras Valerijus Makūnas kvietė moksleivius būti aktyvius, laisvus. „Linkiu, kad diena, praleista Tarybos salėje, padėtų įsivaizduoti Savivaldybės funkcijas ir darbą, jos teisę laisvai ir savarankiškai dirbti pagal Konstitucijos ir įstatymų nubrėžtus reikalavimus“, – sakė V. Makūnas.

Vykusioje Tarybos posėdžio simuliacijoje kiekvienas „Tarybos narys“ turėjo pristatyti, ką nuveiktų tapęs Kauno rajono meru. Idėjų moksleiviai pateikė pačių įvairiausių: nuo Kauno marių regioninio parko vystymo, vandens kokybės gerinimo, dviračių takų tiesimo, mokyklų

apšvietimo modernizavimo iki programos, padedančios jaunimui pasirinkti būsimą profesiją. Dauguma moksleivių pageidavo daugiafunkcių jaunimo dienos centrų, daugiau poilsio zonų savo gyvenamose apylinkėse, visiems prieinamų sporto bazių, stadionų. O „meru“ išrinktas Garliavos Juozo Lukšos gimnazistas Mykolas Gailius pareiškė, kad pirmas darbas, kurio imtųsi tapęs Kauno r. savivaldybės meru, – pramonės ir technologijų įmonių skatinimas ir pritraukimas į rajoną. „Taip ne tik sukurčiau darbo vietų žmonėms, bet ir gaučiau pinigų, kuriais galėtume finansuoti visus darbus, kuriuos atlikti siūlote jūs, kolegos „Tarybos“ nariai“, – aiškino Mykolas.

Vienai dienai moksleiviai išsirinko savo „merą“

Trijuose komitetuose – Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto reikalų, Finansų, ūkio ir verslo, Socialinių reikalų ir sveikatos – jaunieji savivaldos lyderiai kūrė įvairius projektus, apie juos diskutavo, o vėliau pristatė „Tarybai“, kuri, kartais ne be aršių ginčų, balsuodama nuspręsdavo, ar sprendimas gali būti priimtas.

Posėdžiui pasibaigus simbolinius sprendimus moksleivių „Taryba“ perdavė vykdytojui – Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui Ričardui Pudževeliui, kuris pastebėjo, kad iš tiesų moksleivių įžvelgtos problemos ir pati darbotvarkė ne taip smarkiai skyrėsi nuo kiekvieną mėnesį Taryboje svarstomų klausimų.

Šimtametė Antanina Apolianskienė iki smulkmenų mena pokalbius su Prezidentu Antanu Smetona

Moksleivių įžvelgtos problemos ne daug kuo skyrėsi nuo kiekvieną mėnesį Taryboje svarstomų klausimų

„Žodis „mokytojas“ mano sąmonėje įstrigęs kaip kažkas kasdieniška, o kartu ir šventa. Mokytojas – tai mokinių ir tėvų siela. Be dvasinio artumo, be nuoširdaus, o ne formalaus supratimo nėra tikro pasitikėjimo. Gyvenimas mokykloje – tai kelias vis aukštyn: nuo pirmos raidės ir mokslo pažinimo iki tikėjimo matyti savo mokinį puikiu žmogumi“, – sveikindamas savo kolegas sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Meras pabrėžė, kad švietimo ir ugdymo veikla pirmiausia yra darbas. „Rezultatas nenukrinta iš dangaus pats, kaip lietus į žemę. Tą darbą reikia atlikti pačiam žmogui, nuolat prie jo sugrįžtant. Todėl mokytojo veikla yra didelis sielos energijos darbas. Švietimas – investicijų į ateitį programa, visada turinti grąžą. Visai nesvarbu, kokių švietimo lygmenų atstovai esame. Svarbiausia, kad vaikai gautų kokybišką išsilavinimą ir šiandien jaustųsi saugūs. O mokytojai turėtų

Linkėjimai ant klevo lapųDaugybė sveikinimų, padėkų, gražių žodžių, puokštės gėlių, nuoširdžios šypsenos ir linkėjimai ant klevo lapų – visa tai skirta Kauno rajono pedagogams, kurie šiemet pabūti kartu ir švęsti savo profesinę šventę buvo sukviesti į A. Stulginskio universiteto salę.

geras sąlygas atlikti ypač svarbius ugdymo darbus“, – teigė V. Makūnas.

Šventėje tradiciškai paskelbtas Metų mokytojas. Šiemet juo tapo Ugnės Karvelis gimnazijos mokytojas Valdas Jaruševičius. „Neprisimenu, ar vaikystėje svajojau tapti mokytoju. Stengiuosi dirbti taip, kaip mane mokė tėvai – nuoširdžiai ir atsakingai“, – sakė 28 metus pedagogo darbą dirbantis V. Jaruševičius.

Mokytojas daug dėmesio skiria metodinei veiklai gimnazijoje ir rajone, darbo patirtimi noriai dalijasi su gimnazijos, rajono bei respublikos pedagogais, rengia metodines rekomendacijas, veda atviras pamokas, seminarus, vertina kitų rajono pedagogų praktinę veiklą, daug metų chemijos valstybinių brandos egzaminų vertinimo komisijoje eina vyresniojo vertintojo pareigas, 2006 m. jam suteikta chemijos mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija.

Metų mokytojo apdovanojimas įteiktas Valdui Jaruševičiui

Pakaunės ŽINIOS | 2011 10 21 | Nr. 4MūSų KRAŠTE 3

Kauno rajono kaimo bendruomenių raginti nereikiaPagal lėšų panaudojimą Kauno rajono VVG yra antroje vietoje po Raseinių rajono VVG (panaudota 1,88 mln. Lt) ir nedaug lenkia Pakruojo VVG, panaudojo 1,47 mln. Lt.

Mūsų rajono VVG sėkmę lemia itin aktyvios ir veržlios bendruomenės, kurių skaičius kasmet auga. Be to, prie bendruomenių projektų įgyvendinimo daug prisideda Savivaldybė: tiek lėšomis (vien 2010 m. Savivaldybės taryba tam skyrė 3 mln. Lt, 2011 m. – 920 tūkst. Lt), tiek specialistų konsultacijomis, organizuojamais mokymais, lėšų planavimu.

Sieks įtraukti jaunimą

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Kauno r. kaimo bendruomenės šiemet pateikė 22 paraiškas valstybės paramai gauti. Tai – didžiausias rodiklis Lietuvoje. Pusei paraiškų buvo skirtas finansavimas: 11 bendruomenių projektų savo veiklai iš valstybės biudžeto gavo 255 tūkst. Lt – tai taip pat geriausias rezultatas Lietuvoje. Šis faktas Kauno rajono VVG pirmininką Vytautą Zubą džiugina, bet nestebina: „Manau, kad būtų galima įgyvendinti ir dar daugiau projektų, ypač tų, kurie įtraukia jaunimą. Šiuo metu jų dar trūksta, norėtųsi aktyvesnio jaunimo organizacijų palaikymo“. Ši mintis buvo iškelta ir apskrito stalo diskusijoje „Jaunimo vaidmuo bendruomenėje“, vykusioje rugsėjo pabaigoje Zapyškio seniūnijoje, Jadagoniuose, konferencijoje „Sveika bendruomenė“. Tuomet buvo kalbėta apie didžiausias bėdas – jaunimo laisvalaikio, užimtumo, jaunimo darbuotojų, lyderių ugdymo stoką. Joms spręsti buvo pasiūlyta suorganizuoti kursus, kuriuose būtų mokoma, kaip vadovauti nevyriausybinių jaunimo organizacijų veiklai, kaip jaunus kaimo žmones sudominti, suburti.

Patikimas bendruomenių partneris – Savivaldybė

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis tvirtina, kad bendruomenės rajone veiklios: „Mūsų bendruomenių raginti nereikia, atvirkščiai, kartais fantazijos būna tokios lakios, kad jų įgyvendinimas nėra realus – tuomet tenka sėsti kartu ir ieškoti kompromiso, apgalvoto ir turimas lėšas atitinkančio sprendimo. Pavyzdžiui, bendruomenei pasiūlius statyti teniso kortus, būtų išleista per 100 tūkst. Lt. O kiek į juos ateitų? Penki šeši tos seniūnijos žmonės? – retoriškai klausia K. Povilaitis. – Arba kitas pasiūlymas – suremontuoti patalpas, kuriose galės lankytis tik tam tikros organizacijos nariai, o

visiems kitiems žmonėms jos būtų užrakintos. Manome, kad kaimo plėtrai skirtas lėšas galima naudoti sukuriant kur kas universalesnius, prasmingesnius projektus – įgyvendinami ar jau įgyvendinti projektai tai įrodo. Ne kartą buvo ir taip, kad į Savivaldybę bendruomenės atstovai ateidavo su vienu projektu, o pasitarę su mumis nuomonę pakeisdavo ir vėliau parengdavo visiškai kitokį projektą“.

Projektai, liksiantys ateities kartoms

„Daugumoje projektų Savivaldybės įnašas – natūra. Be to, visada peržiūrime teikiamus projektus, kad jie būtų prasmingi ne tik šiandien, bet ir liktų ateities kartoms, būtų aktualūs ne keliems bendruomenės nariams, o kuo didesnei jos daliai“, – teigė Ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja investicijoms

atkelta iš 1 p.

Gražina Čepulienė. Stambieji bendruomenių projektai iš pradžių apsvarstomi Savivaldybės Investicijų komiteto posėdyje. Jei projektui pritariama, specialistai tikrina dokumentus ir tuomet jis gali būti siunčiamas Kauno rajono savivaldybės tarybai, kuri patvirtina, kad projektas gali būti vykdomas ir yra aktualus Kauno rajono gyventojams.

Smulkesniems (ekonomistų vadinamiems „minkštaisiais“) iki 25 000 Lt vertės projektams derinimo ir Tarybos pritarimo nereikia. Jei yra bazė, kuria remiantis galima projektą atlikti (patalpos, žemė, jei toji žemė Savivaldybės, – sudaroma jos nuomos sutartis ir pan.), jį savarankiškai gali teikti pačios bendruomenės.

Baigiami įgyvendinti projektai

Pirmu kvietimu pagal LEADER metodo „Kaimo atnaujinimo ir

plėtros“ priemonę finansavimą gavo 15 Kauno rajono bendruomenių teiktų projektų, daugelio jų įgyvendinimas šiuo metu eina į pabaigą arba jau baigti. Didžiausios vertės projektai – tai Vilkijos lopšelio-darželio „Daigelis“ aikštyno rekonstrukcija (projekto vertė per 426 tūkst. Lt), Karmėlavos seniūnijos administracinio pastato rekonstrukcija ir patalpų bendruomenės poreikiams įrengimas (projekto vertė per 417 tūkst. Lt).

Antru kvietimu pagal LEADER metodo „Kaimo atnaujinimo ir plėtros“ priemonę buvo pateikta 16 projektų. Bendra prašoma parama 3,3 mln. Lt. Finansavimas jau patvirtintas 14 projektų, kurių paramos sutartys jau derinamos. Artimiausiu metu planuojama svarstyti ir likusių dviejų projektų paramos skyrimo klausimą.

Kauno rajone yra 54 bendruomenių centrai ar kitos bendruomeninės organizacijos.

Iš 154 Lietuvoje patvirtintų „minkštųjų“ kaimo bendruomenių projektų, kurie bus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, Kauno rajone bus vykdoma 11: jiems įgyvendinti skirta daugiausiai lėšų – per 255 tūkst. Lt (kaimo bendruomenė galėjo pateikti ne daugiau kaip vieną projektą, o didžiausia vieno projekto paramos suma – 25 tūkst. Lt).

Vienas iš unikalių pagal pirmą kvietimą įgyvendinamų projektų – „Tradicinių amatų centro įkūrimas Biliūnų kaime, Kauno rajone“. Projekto pareiškėjas SBĮ J. Naujalio memorialinis muziejus, partnerė Kauno r. savivaldybės administracija. Projekto vertė 389 816 Lt, Savivaldybės dalis sudaro 38 982 Lt.

Išbandoma naujoji Babtų mokyklos-darželio sporto aikštelė

Kulautuvos bendruomenės nariai šventėje „Kurortas rudenį“

Sporto aistruoliai rungiasi atnaujintoje krepšinio aikštelėje Akacijų alėjoje

Pakaunės ŽINIOS | 2011 10 21 | Nr. 4 IŠ ARČIAU4

„Kai kurie sprendimai nėra sunkiai įgyvendinami, tačiau jie gali padėti kurti vientisą stilių. Reikia atkreipti dėmesį į reklamos naudojimą, prekybos vietų apipavidalinimą, poilsio zonų įrengimą. Bendradarbiaujant su Kauno technologijos universitetu bus numatyta vizija – siūlomos idėjos gražinti šį miestą“, – teigė Urbanistikos skyriaus vedėjas, Savivaldybės vyr. architektas Nerijus Kelmelis.

Garliavos švietimo įstaigų situacija

Apie Garliavos švietimo gaires kalbėjusi Kultūros, švietimo ir sporto vedėja Irena Marcinkevičienė įvardijo visų Garliavos ugdymo įstaigų poreikius, pokyčius ir kylančias problemas. I. Marcinkevičienės teigimu, vienos opiausių spręstinų problemų – vaikų iki penkerių metų priešmokyklinio ugdymo, prailgintų grupių poreikio tenkinimas, daugiabučių kiemuose esančios nesutvarkytos aikštelės, kurias bendromis seniūnijos ir mokyklų pastangomis būtų galima pritaikyti vaikų poreikiams.

„Taip pat itin svarbus Meno mokyklos rekonstrukcijos klausimas, Kultūros centro renovavimas, Garliavos lopšelio-darželio „Eglutė“ modernizavimas ir šilumos ūkio renovavimas“, – teigė I. Marcinkevičienė.

Išvardijus problemas, pasidžiaugta teigiamais pokyčiais, kuriuos įgyvendinti leido dalyvavimas „Mokyklų tobulinimo programoje plius“: įrengtos stebėjimo kameros J. Lukšos gimnazijoje, mokyklos aprūpintos kabinetų baldais ir įranga. Teigiamai vertintas ir mokyklų ryšys su bendruomene: aktyviai dalyvaujama šventėse, akcijose, garliaviškiams atviros sporto salės, mokyklos aktyviai bendradarbiauja su Viešąja biblioteka, Garliavos policijos nuovada, Moterų krizių centru.

Aptarė svarbiausius projektus

Ekonomikos skyriaus vedėjas Artūras Pupalė pabrėžė, kad Garliava priklauso prioritetinėms verslo, infrastruktūros ir miestų plėtros zonoms. Pagal veiklos rūšis daugiausia įmonių užsiima prekyba (33 proc.), gamyba (15 proc.), transportu ir logistika (9 proc.), statyba (5 proc.). Iš visų Kauno rajone registruotų ūkio subjektų registruotieji Garliavoje sudaro beveik 13 proc.

Ekonomikos skyriaus vedėjas išskyrė per penkerius metus Garliavoje vykdytus ir vykstančius projektus. 2006–2008 m. Garliavoje Europos Sąjungos ir Kauno r. savivaldybės lėšomis įkurtas Kauno rajono krizių centras (vertė 1,2 mln. Lt), Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Savivaldybės lėšomis rekonstruota J. Lukšos gatvė (vertė 2 mln. Lt). Kalbėdamas

apie 2007–2013 m. projektus Garliavoje A. Pupalė minėjo vykusius ir vis dar vykstančius iš Valstybės investicijų programos (VIP) finansuojamus projektus: rekonstruotas viešosios bibliotekos pastatas (VIP ir Savivaldybės lėšomis. Vertė – 7,8 mln. Lt), pradėta Garliavos meno mokyklos rekonstrukcija (vertė 5,9 mln. Lt, darbų atlikta už 2,2 mln. Lt. Darbai sustojo pritrūkus finansavimo), rekonstruotas Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos pastatas (vertė 4,1 mln. Lt. Apšiltintos lauko sienos ir stogas, rekonstruota sporto salė, II korpuse papildomai įrengtos klasės, chemijos ir fizikos laboratorijos, nauja biblioteka, liftas). 2011 m. duris atvėrė Garliavos sporto ir sveikatingumo kompleksas (vertė 15,8 mln. Lt).

Aktyvūs vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo darbai

Susitikime buvo aptarti ir opūs vandentvarkos klausimai – Aplinkos skyriaus vedėjas Egidijus Katilius supažindino su Garliavoje pradėtais vykdyti nuotekų surinkimo ir vandentiekio tinklų tiesimo projektavimo darbais. „2009–2012 m. vykdomo projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-017 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kauno rajone (Akademijoje, Domeikavoje, Garliavoje, Ringauduose) 4 728 542 Lt (be PVM) biudžetą sudaro Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos (80 proc.), Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos (10 proc.) ir Kauno rajono savivaldybės lėšos (10 proc.). Planuojama, kad žemės kasimo bei nuotekų surinkimo ir vandentiekio tinklų tiesimo darbai bus baigti 2012 m. II pusmetį“, – teigė E. Katilius.

Anot E. Katiliaus, išvardytose gatvėse bus įrengtos 200 mm skermens buitinių nuotekų atšakos, reikalingos prijungimui prie šalia vartotojo sklypo ribos įrengiamo 425 mm skermens šulinio, ir 32 mm skermens vandentiekio atšakos. Pastatytu vienu nuotekų šuliniu galės naudotis du abonentai, o vandentiekio įvadai numatyti kiekvienam. Taip pat bus įrengti antžeminiai hidrantai gaisrams gesinti. Dėl atsirasiančių laikinų nepatogumų gyventojai prašomi turėti kantrybės, nes atlikus žemės kasimo darbus gali būti sudėtingiau privažiuoti ar įeiti į kiemą.

„Gyventojams šio projekto įgyvendinimas naudingas, nes būtinos vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos ilgai, pagal ES keliamus reikalavimus užtikrinamas nuotekų išvalymas, užtikrinant geriamojo vandens tiekimą mažinimas pavojus žmonių sveikatai. Be to, naujų nuotekų surinkimo tinklų išplėtimas mažina neigiamą poveikį požeminiams vandens telkiniams“, – teigė E. Katilius.

Savivaldybės diena Garliavoje: opiausios problemos ir planai

atkelta iš 1 p.

Įvairių sričių specialistų susitikime iškeltos ir nagrinėtos Garliavos seniūnijos problemos ir galimi jų sprendimo būdai

Susitikime daug dėmesio skirta Garliavos įvaizdžio kūrimui: vieningam prekyviečių stiliui, reklamos naudojimui

Aplinkos skyriaus vedėjas Egidijus Katilius supažindina su vykdomais vandentiekio ir kanalizacijos tiesimo darbais

Pirmiausia darbus vykdyti planuojama: Taikos g. (V – 152 m; N – 292 m), Budrių g. (V – 154 m; N – 137 m), Algirdo g. (V – 306 m; N – 254 m), Vaižganto g. (V – 56 m; N – 301 m), Basanavičiaus g. (V – 1094 m; N – 963 m), Ateities g. (V – 291 m; N – 418 m), Bijūnų g. (V – 439 m; N – 366 m), Lazdynų g. (V – 472 m; N – 366 m), Jovarų g. (V – 366 m; N – 276 m), Putinų g. (V – 364 m; N – 305 m), Vieversių g. (V – 365 m; N – 318 m).

Vėliau darbus vykdyti planuojama: Dariaus ir Girėno g. (V – 450 m; N – 216 m), Kęstučio g. (V – 663 m; N – 576 m), Darbininkų g. (V – 837 m; N – 411 m), Bažnyčios g. (V – 170 m), Vytauto g. (V– 1065 m; N – 935 m), Marijampolės g. (V – 728 m; N – 480 m), Kaštonų g. (V – 519 m; N – 433 m), Rūtų g. (V – 152 m; N – 292 m), Bus tiesiama vandentiekio linija į Mastaičių gyvenvietę.

(Trumpiniai: „V“ – vandentiekio, „N“ – nuotekų tinklų ilgis metrais).

VANDeNS TIeKIMO IR NUOTeKų TVARKyMO DARBAI

nukelta į 5 p.

S. Lozoraičio gatvių sankryžoje, išasfaltuota Maironio gatvė, suremontuotas šaligatvis Liepų gatvėje. 2009 m. pradėti Vasario 16-osios g. rekonstrukcijos darbai, suremontuotas pėsčiųjų takas Vytauto gatvėje (nuo Žaliosios iki Aukštosios g.). Praėjusiais metais pabaigti Vasario 16-osios g. rekonstrukcijos, J. Šimkaus g. ir J. Gabrio skersgatvio asfaltavimo darbai.

„2011 m. parengtas techninis projektas ir pasirašyta rangos sutartis dėl Stadiono g. šaligatvių įrengimo – dar šiais metais prasidės darbai. Taip pat pratęsti Vasario 16-osios g. rekonstrukcijos darbai prie garažų, išasfaltuota P. Vaičaičio gatvė, pradėti Beržų g. asfaltavimo darbai“, – teigė G. Petrauskaitė. Iki 2015 m. planuojama abiejose Stadiono g. pusėse (iki K. Aglinsko g.) įrengti šaligatvius. Bendras šaligatvių ilgis siekia 1,330 km. Taip pat žadama atnaujinti šviesoforą Vytauto, Liepų ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje, baigti Beržų g. asfaltavimo darbus, išasfaltuoti M. Valančiaus ir A. Baranausko gatves, suremontuoti S. Lozoraičio g. šaligatvį.

Prakalbus apie susisiekimo perspektyvas, G. Petrauskaitė nurodė, jog šį rudenį numatoma atlikti Kauno rajono viešojo keleivinio transporto sistemos analizės ir jos tobulinimo krypčių studiją. „Tuomet bus galima spręsti, kuriuos autobusų maršrutus Garliavoje reikia tobulinti. Taip pat bus svarstomos elektroninio bilieto įdiegimo galimybės“, – teigė G. Petrauskaitė.

Vyks į visas seniūnijas

Po pokalbio Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje susitikimo dalyviai aplankė Garliavos meno mokyklą (jos restauravimo klausimas įvardytas viena opiausių problemų), apžiūrėjo, kaip vyksta vandentiekio ir kanalizacijos tiesimo darbai Taikos g. ir Budrių g., aplankė turgavietę, pagrindinėje Garliavos gatvėje stovinčius kioskus, stebėjo reklaminius stendus, vyko į žemiausią seniūnijos vietą – apžiūrėjo Darbininkų g. gale vingiuojantį Maišiaus upelį. Svarstoma, kad šioje vietoje galėtų būti įkurta seniūnijai ypač reikalinga poilsio oazė – nutiesti takai, sumontuota sveikatai stiprinti reikalinga įranga.

Savivaldybės diena Garliavoje leido susipažinti su esama situacija, numatyti būdus ir priemones naujiems darbams, formuoti sąlygas Garliavai būti moderniu, šiuolaikišku, patraukliu miestu. Tai – pirmas tokio pobūdžio susitikimas. Aktualūs klausimai bus svarstomi visose Kauno rajono seniūnijose.

Pakaunės ŽINIOS | 2011 10 21 | Nr. 4IŠ ARČIAU 5

Garliavos meno mokyklos restauravimo klausimas įvardytas viena opiausių seniūnijos problemų

Šalia Maišiaus upelio svarstoma įkurti ypač reikalingą poilsio oazę

Norint prisijungti prie įrengiamų tinklų reikia:

UAB „Kauno vandenys“ (Aukštaičių g. 43, Kaunas, tel. (8 37) 301 700, 301 732) Techninio skyriaus darbuotojams pateikti pastato bei žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, žemės sklypo ribų plano kopijas ir gauti technines sąlygas;

Gavus technines sąlygas parengti individualų tinklų privedimo projektą;

Turint projektą samdyti vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimo darbų atestatą turinčią ir atlikti tinklų prijungimo darbus galinčią įmonę. Darbų kainos priklauso nuo individualios situacijos ir vartotojo pasirinktų medžiagų. Visais su vykdomais darbais susijusiais klausimais galima kreiptis į darbų rangovo atstovą telefonu 8 686 27621 arba el. paštu ivadai@elektra.lt.

Atlikus prisijungimo darbus, kartu su rangovu vandentiekio ir nuotekų tinklus pateikti priėmimui ir sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį.

Rūpinamasi vairuotojų ir pėsčiųjų saugumu bei patogumais

Savivaldybės dienoje buvo aptariama Kauno r. savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus veikla Garliavos seniūnijoje. Kalbėdama apie Garliavos gatvių remonto darbus l. e. vedėjo pareigas Gita Petrauskaitė vardijo per ketverius metus atliktus projektus: 2007 m. pabaigti J. Lukšos g. rekonstrukcijos darbai, ištiestas šaligatvis kairėje S. Lozoraičio g. pusėje nuo Vytauto g. iki J. Lukšos gimnazijos, išasfaltuotos Vakarinė, Vaisių ir J. Godliausko g. 2008 m. įrengtas šviesoforas Vytauto ir

Domeikaviškių priekaištai – nepagrįstiVykdant programą „Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“ į eS lėšomis vykdomų programų sąrašą 2008 m. buvo įtraukti šie rekonstrukcijos projektai: Beržų g. Ringauduose, Vasario 16-osios g. Garliavoje, kelias nuo autostrados iki Naujųjų Muniškių Užliedžiuose, Pilies, Didžiosios ir Didvyrių g. Raudondvaryje, Saulėtekio, Parko, Pakalnės ir Rožių g. Domeikavoje ir Krašto g. Neveronyse. Jiems vykdyti gauta 12,5 mln. Lt.

Trys projektai: Vasario 16-osios g. (vertė 1,1 mln. Lt), Beržų g. (vertė 0,6 mln. Lt) ir kelias iki Naujųjų Muniškių (vertė 0,7 mln. Lt) jau baigti, prasidėjo

gatvių rekonstrukcijos darbai Raudondvaryje. Parengus Saulėtekio, Parko, Pakalnės, Rožių g. dalių techninius projektus paaiškėjo, kad Saulėtekio g.

rekonstrukcijos skaičiuojamoji darbų vertė yra 3,53 mln. Lt, Parko – 4,58 mln. Lt, Pakalnės – 3,21 mln. Lt, Rožių – 2,59 mln. Lt. Bendra gatvių rekonstrukcijos skaičiuojamoji darbų vertė sudaro 13,91 mln. Lt, kai tuo tarpu projektui buvo numatyta preliminari 4 mln. Lt suma.

Kauno r. savivaldybės Taryba paskutiniame posėdyje pakeitė 2008-11-20 sprendimo punktą, susijusį su Domeikavos gatvių rekonstrukcija ir vietoj keturių

paliko dvi – Saulėtekio ir Rožių g. Parenkant gatves atsižvelgta į seniūnijos bei seniūnaičių nuomonę. Gatvių rekonstrukciją numatyta pradėti kitais metais.

Kauno rajono savivaldybės Tarybos narių nuomone, priimtas teisingas sprendimas, lėšos paskirstytos atsižvelgiant į projektų eiliškumą, o šios seniūnijos gyventojų priekaištai nepagrįsti. 2008-11-20 Tarybos sprendimu patvirtintų projektų sąraše Domeikavos seniūnija buvo įrašyta penktu

numeriu, tad įgyvendinus pirmuosius keturis projektus likusi lėšų suma atiteko būtent jai. Lėšų Krašto g. (Neveronių seniūnija) važiuojamosios dalies rekonstrukcijai, apšvietimui bei šaligatviams, pėsčiųjų ir dviračių takams bei lietaus nuotekų tinklams įrengti iš viso šiame etape neliko. Parko ir Pakalnės g. Domeikavoje bei Krašto g. Neveronyse kitame etape į projektų sąrašą bus įrašytos pirmuoju numeriu.

Pakaunės ŽINIOS | 2011 10 21 | Nr. 4 ATRASTAS NEATRASTAS KAUNO RAJONAS6

Net aštuoniuose iš 18 Kauno r. herbų matome augalus. Apie vieną jų – Vilkijos herbą – jau pasakojome pristatydami istorinius herbus, tad šįkart supažindinsime su septynių seniūnijų (Akademijos, Čekiškės, Domeikavos, Ežerėlio, Garliavos, Kačerginės ir Samylų) herbais.

Simbolizuoja derlingumą ir gyvybę

Dviejuose Kauno rajono herbuose (Čekiškės ir Akademijos) vaizduojamos javų varpos, kurios simbolizuoja derlingumą ir gyvybę. Akademijos herbe dailininkas Rolandas Rimkūnas pavaizdavo vieną varpą ir dvi žvaigždes, reiškiančias šviesą, mokslą ir idealus, o Čekiškės herbe dailininkas Arvydas Každailis – kviečių vainiką ir baidarę. „Svarstant Čekiškės herbo etaloną buvo atsižvelgta į tai, seniūnijos teritorijoje teka Lašiša, Ringovė, Beržtupis, Lazduona. Ypač įspūdingi Dubysos krantai. Čia visada gausu turistų ir poilsiautojų, o pagrindinis vietos gyventojų verslas – žemdirbystė. Turizmą herbe simbolizuoja baidarė, o gamtos grožį ir verslus – danguje spindintis kviečių vainikas“, – pasakojo Kraštotyros draugijos pirmininkas Antanas Vaičius.

Ąžuolo lapai mena ištikimybę ir tvirtybę

Svarstant Garliavos herbo idėjas buvo ieškoma simbolio, kuris labiausiai atspindėtų šio miesto istorinės praeities įvykius, garliaviečių pavaldumą ir patriotiškumą. „Vietos gyventojai Heraldikos komisijai siūlė herbe atspindėti kovą, ištvermę ir ryžtą. – pasakojo kraštotyrininkas A. Vaičius – Todėl buvo nutarta pavaizduoti šakelę su trimis ąžuolo lapais. Tai – ištikimybės ir tvirtumo simbolis. Būtent tokiomis savybėmis pasižymėjo garliaviečiai, kovodami už

Susipažinkime: Kauno rajono herbai (III) Praėjusiuose „Pakaunės žinių“ numeriuose kalbėjome apie istorinius Kauno rajono herbus, supažindinome su gyvūnus vaizduojančiais herbais. Pažintį su įdomiąja heraldika tęsiame šįkart pasakodami apie herbus su augalijos simbolika.

lietuvybę ir krašto laisvę. XIX a. netoli Garliavos augo ąžuolų giraitė“.

Pasakoja apie pušies ir ąžuolo draugystę

Tęsiant pažintį su herbais, kuriuose vaizduojami augalijos motyvai, negalime nepaminėti Samylų herbo, vaizduojančio seniūnijos miškuose augančius Dubravos dvynius – susipynusį ąžuolą su pušimi. 1971 m. medžiai paskelbti gamtos paminklu ir įtraukti į valstybės saugomų kraštovaizdžio objektų sąrašą.

„Legenda byloja, kaip pamilo ąžuolas pušį. Jų draugystės pradžios niekas nežino. Ar kėkštas pamiršo, kur paslėpė gilę, ar voveraitė pametė pušies kankorėžio sėklą. Iš daigelių išaugo medžiai ir vienas nuo kito nesitraukė daugiau kaip 150 metų. Laikas vis stipriau glaudė ąžuolą prie savo lieknosios pušelės. Taip ir liko kartu visam gyvenimui žaliuoti ir šalti, tyliai ošti ir su vėtromis kovoti,“ – legendą apie Dubravos dvynius, kurie vaizduojami Samylų herbe, priminė A. Vaičius.

Įprasmina kovas su priespauda

Panaudojus augalų simbolius apie vietovės istoriją ir gyventojų kovas su sovietais pasakoja Domeikavos herbas. „Svarstant herbo etaloną buvo nutarta vaizduoti erškėtį. Jis iš dalies susijęs su seniūnijos ribose buvusiu Rožių (Ražių) kaimu, kuriame augo laukinių erškėtrožių krūmai. Erškėtrožių dygliai – pasipriešinimo, kančios, pasiaukojimo bei Prisikėlimo simbolis, įprasminantis domeikaviškių kovas su priespauda“, – teigė A. Vaičius.

Krikščionybėje raudona rožė ir jos dygliai – tai Kristaus kančios ir žaizdų, o kartu ir Prisikėlimo, Dievo meilės simbolis. Heraldikoje sidabrinė spalva reiškia džiaugsmą, dorą, skaistumą, nekaltybę ir teisingumą.

AKADeMIJOS heRBASSeniūnijos herbą sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jis herbe pavaizdavo javų varpą – derlingumo ir gyvybės simbolį – ir dvi sidabrines aštuoniakampes žvaigždes, kurios reiškia dvasinę šviesą, mokslą, idealus. Herbas patvirtintas 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu.

ČeKIšKėS heRBASHerbo skydas perkirstas į du laukus: viršutiniame mėlyname lauke vaizduojamas auksinis varpų vainikas, o apatiniame sidabriniame lauke – raudona baidarė su dviem irklais. Kviečių varpų vainikas yra derlingumo, gyvybės, gamtos, o baidarė – turizmo simbolis. Čekiškės herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Herbas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas 1999 m.

GARLIAVOS heRBASAuksiniame (geltoname) lauke vaizduojama šakelė su trimis žaliais ąžuolo lapais, kurie simbolizuoja ištikimybę ir tvirtumą. Garliavos herbo etaloną parengė dailininkė Valerija Kiškienė. Herbą Heraldikos komisija aprobavo ir Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu patvirtino 1994 m.

eŽeRėLIO heRBASHerbo skydo sidabriniame lauke – trys žalios spanguolių šakelės su dviem raudonomis uogomis. Sidabras – tai vandens, skaistumo, teisingumo, o spanguolės – stiprybės simbolis. Raudona uogų spalva reiškia drąsą ir meilę, žalia – laisvę, grožį, džiaugsmą, sveikatą ir viltį. Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas. Herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą dekretu patvirtino 2006 m.

DOMeIKAVOS heRBAS Domeikavos herbo sidabriniame lauke vaizduojamas augantis spygliuotas erškėtis su trimis heraldiniais žiedais, turinčiais žalius taurėlapius. Krikščionybėje raudona rožė ir jos dygliai – tai Kristaus kančios ir žaizdų, o kartu ir Prisikėlimo, Dievo meilės simbolis. Heraldikoje sidabrinė spalva reiškia džiaugsmą, dorą, skaistumą, nekaltybę ir teisingumą. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą dekretu patvirtino 2002 m.

KAČeRGINėS heRBAS Herbe vaizduojami kankorėžiai pasakoja apie pušyne įsikūrusią gyvenvietę. Pušis, kankorėžis reiškia ilgaamžiškumą, nemirtingumą, o mėlyna spalva reiškia ištikimybę, tvirtumą, sąžiningumą. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Kačerginės herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu patvirtino 1999 m.

SAMyLų heRBAS

Ąžuolas – tvirtumo, jėgos, o pušis – gyvybės, sėkmės simbolis. Samylų herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu patvirtino 2009 m.

Pakaunės ŽINIOS | 2011 10 21 | Nr. 4POKALBIS 7

Vėliau pradėjau mokytis Kauno policijos mokykloje, po pirmo kurso perėjau į Lietuvos policijos akademiją, kurią baigiau 1994 m. Teko padirbėti ir Lapėse, ir Vandžiogaloje, Babtuose, nuo apylinkės inspektoriaus iki nuovados viršininko, pereiti į Kauno miesto policiją ir vėl grįžti čia, į Kauno rajoną. Policijos komisariato viršininko pareigas einu beveik trejus metus.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte būdamas Kauno rajono PK viršininku?

Sunkiausia dabartinio mano darbo dalis yra mastelis: vis dėlto Kauno rajonas yra antras didžiausias Lietuvoje pagal gyventojų skaičių. Ir dar nuotolinis valdymas, kuris mane erzina iki šiol: mūsų pagrindiniai padaliniai išsidėstę trijuose pastatuose, taigi dirbti sudėtinga. Iki šiol tebepuoselėju svajonę, kad kada nors svarbiausi Kauno rajono policijos padaliniai dirbs po vienu stogu. Kartais sakau, kad jei tai pavyktų, galėčiau pradėti galvoti ar apie pensiją, ar apie kitą karjeros žingsnį, nes būčiau atlikęs didžiulį darbą.

Tad kokie pastarieji metai buvo Kauno rajono policininkams?

Šie metai sudėtingi visiems, kiekvienam pareigūnui, nes labai daug nežinios dėl numatomų pertvarkų, etatų mažinimo, galimų įstatymų keitimų. Vienas iš policijos darbo efektyvumą rodančių skaičių yra nusikaltimų ištyrimo procentas – pagal šį rodiklį pernai turėjome apie 38 proc., o per 9 šių metų mėnesius – jau 42,6 proc. Daugiau užregistravome ir nusikaltimų, tačiau reikia pastebėti, kad pati nusikaltimų registracija auga kasmet. Vos pradėjęs dirbti šioje vietoje pareiškiau: mes negalime nieko slėpti: jei sužinosiu, kad kažkas yra neregistruojama, slepiama – tikrai netoleruosiu. Žinoma, būna ir fiktyvių, sukčiavimo atvejų, kai žmonės bando pasinaudoti draudimo bendrovėmis, praneša apie neva įvykusius nusikaltimus, o mes pradedame ilgalaikius, brangius tyrimus, kurie daugeliu atvejų neduoda teigiamų rezultatų.

Kokia yra mūsų rajono specifika, nusikalstamumo lygis šalies kontekste?

Tai priklauso nuo nusikaltimų rūšių. Gerokai sumažėję sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Kalbant apie automobilių vagystes, penkerių metų statistika rodo, kad anksčiau per metus rajone būdavo pavagiama daugiau kaip 100 automobilių, o dabar – apie 40. Galima sakyti, kad mūsų rajonas yra parankus nusikaltėliams: geri atsitraukimo keliai, daug įvairių vietų pasislėpti

ar kažką paslėpti – angarų, gamybinių, pramoninių teritorijų, miškų masyvų. Tai, kad rajone yra daug kolektyvinių sodų, taip pat daro įtaką nusikaltimų statistikai: dažniausi nusikaltimai soduose – turto vagystės. Vis plūsteli kuro vagystės iš sunkvežimių. Pernai buvome sulaikę vieną grupuotę, kuri vogė kurą iš automobilių. Tokie žmonės turi galingus siurblius, 500 l baką išpumpuoja per porą minučių ir su autobusiuku nurūksta. Neslopsta ir telefoninio sukčiavimo atvejai, nors žmonės apie sukčius labai plačiai informuojami. Mano manymu, didžiausia šios blogybės priežastis – vis dar gaji žmonių nuomonė, kad už pinigus galima viską „sutvarkyti“. Scenarijų sukčiai prisigalvoja pačių įvairiausių: prisistato tai policijos tyrėju, tai ambasadoriumi. Puikiai išmanydami žmogaus psichologiją jie pagauna auką, neleidžia padėti ragelio, įtaigiai kalba, operatyviai atsiunčia bendrininkus paimti pinigų. Keisčiausia, kai žmonės iš to išgąsčio apskritai elgiasi neadekvačiai – atiduoda pinigus už neva į avariją pakliuvusį anūką ir tik paskui atsikvoši, kad jokio anūko neturi... Žmonės turėtų skambinti 112, arba sakyti, kad „viskas gerai, aš susirasiu advokatą, ir mes tą klausimą išspręsime taip, kaip priklauso“.

Daug kalbama apie darbuotojų stygių policijos sistemoje, o kaip yra Kauno rajono policijos komisariate?

Prieš kokius penkerius metus Kauno rajone buvo 370 etatų, dabar yra apie 200. Galbūt tų 370 ir nereikėjo, aparatas buvo kiek per daug išpūstas, bet dabartinis darbuotojų skaičius tikrai nėra optimalus. Tyrėjas nagrinėja nuo 30 iki 40 bylų. Ar gali toks tyrimas būti efektyvus? Žinoma, kad ne, ir tai pripažįsta tiek prokuratūra, tiek teismai. Keisčiausia, kad kiekvienas tyrėjas, nepriklausomai nuo turimų bylų kiekio, visoje Lietuvoje gauna vienodą atlyginimą – ar dirbs Anykščiuose, Šilutėje, Visagine, ar Kauno rajone, nors krūvis gali labai stipriai skirtis. Kalbant apie kadrų kaitą, žmonės išeina, o naujų beveik neateina. Pernai pas mus atėjo 3 nauji darbuotojai, šiemet nė vieno, o per pernai ir šiemet išėjo daugiau nei 20. Dalis į pensiją, kita dalis – aukštesnes pareigas.

Jau kelerius metus fiksuojamas visuomenės pasitikėjimo policija augimas – ar pareigūnai tai jaučia savo kasdieniame darbe?

Taip, jis didėja, ir galbūt tam nemažai įtakos turi mūsų prevenciniai projektai, o gal ir pačių pareigūnų pakitęs požiūris.

R. Oželis: „Mūsų visuomenei trūksta sąmoningumo“

Jeigu pas mus būtų taip, kaip kai kuriose užsienio šalyse, kur policija tik fiksuoja pažeidimus, o visas bausmes skiria teismas, tai neabejoju, kad mūsų reitingas būtų gerokai aukštesnis – panašiai yra ir su priešgaisrinės tarnybos gelbėtojais, kurie kaip ir turi baudimo funkciją, tačiau dažniausiai ją įgyvendina įmonėse, įstaigose, tad dauguma gyventojų juos pažįsta kaip gelbėtojus nelaimei ištikus.

Kokias vykdote programas su bendruomenėmis? Ar pasiteisina saugios kaimynystės, policijos rėmėjų koncepcijos, ar Kauno rajono gyventojams jos aktualios?

Pagrindinė mūsų programa – „Saugus Kauno rajonas“. Ją vykdant jaučiame labai tvirtą Savivaldybės petį, į kurį galime atsiremti. Netgi per patį juodžiausią sunkmetį sulaukėme pagalbos, kad arčiau gyventojų būtų išlaikytos policijos nuovados, skirta pakankamai degalų, techniškai sutvarkomi automobiliai.

Nemažai programų („Saugus kaimynas – saugus aš“, „Saugios kaimynystės“, „Senjorai“ ir pan.) vykdome su bendruomenėmis. Labai stipri „Saugios kaimynystės“ grupė yra Ežerėlyje. Beveik visi jos

nariai yra tapę policijos rėmėjais: stengiasi, kad būtų kuo mažiau nusikaltimų, vienas kitą palaiko, yra net ežerėliečių savisaugos grupė. Matyti, kad ten, kur veikia saugios kaimynystės grupės, nusikalstamumas akivaizdžiai sumažėja.

Dabar rengiame įdomų projektą – „Jaunųjų policijos rėmėjų akademija“, kurio esmė yra jaunimo švietimas, įtraukimas į prevencinę veiklą, sąmoningos visuomenės ugdymas: vyks užsiėmimai, paskaitos, sporto varžybos vaikams nuo 12 iki 18 metų. Juk pagrindinis dalykas, kurio mums visiems trūksta – tai sąmoningumas: pamatę, kad kažkur vyksta kažkas negero, daug kas vis dar galvoja, kad tai su juo nesusiję ir verčiau nusisukti, praeiti, nepastebėti. Tikime ir tikimės, kad žmonės išmoks elgtis kitaip. Todėl norime gaivinti ir dar vieną judėjimą – „Stabdyk nusikalstamumą“. Peržiūrėję užsienio patirtį įsitikinome, kad tokio tipo judėjimų dalyviai tampa policijos ir visuomenės tarpininkais: jei žmogus nepasitiki policija, galbūt suteiks informaciją to judėjimo atstovams, kurie, gal neatskleisdami savo šaltinių, perduos ją pareigūnams.

atkelta iš 1 p.

„Visuomenės pasitikėjimas policija didėja. Galbūt tam nemažai turi įtakos mūsų prevenciniai projektai, o gal ir pačių pareigūnų pakitęs požiūris“

Kauno rajono policijos komisariatas turi 6 nuovadas: Garliavos, Noreikiškių, Raudondvario, Domeikavos, Karmėlavos, Vilkijos.

Iš viso komisariate yra 205 darbuotojų etatai. Iš jų 33 apylinkės inspektoriai, 8 nepilnamečių reikalų specialistai.

Kauno rajono savivaldybės informacinis biuletenis. Tekstų ir fotografijų autoriai: Kęstutis Fedirka, Vilma Kasperavičienė, Živilė Bilotaitė-Jokubauskienė, Indrė Sekevičienė. Apipavidalino Alina Butrimė. Redaktorė Indrė Sekevičienė (indre.sekeviciene@krs.lt). Spausdino UAB Spaudos namai „Arx Baltica“. Platinamas nemokamai. Tiražas 26 000 egz.

Savivaldybės biudžetinė įstaiga | Kodas 188756386 | Adresas: Savanorių pr. 371, LT-49500 Kaunas | Tel. (8 37) 305 571 | Faks. (8 37) 305 501 | El. p. info@krs.lt | www.krs.lt

Pakaunės ŽINIOS | 2011 10 21 | Nr. 4 RENGINIAI, KONTAKTAI8

GyVeNTOJAI PRIIMAMI: KAUNO RAJONO SAVIVALDyBėJe

Savanorių pr. 371, Kaunas

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas (302 kab.) Kauno rajono savivaldybės mero pirmasis pavaduotojas Petras Mikelionis (304 kab.) Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Makarevičius (314 kab.)

Registracija į mero ir pavaduotojų priėmimą: tel. (8 37) 305 571 | el. p. meras@krs.lt

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis (202 kab.) Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Raminta Popovienė (204 kab.) Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis (222 kab.)

Registracija į Administracijos direktoriaus ir pavaduotojų priėmimą: tel. (8 37) 305 503 | el. p. administratorius@krs.lt

Dėmesio! Registruodamasis asmuo turi nurodyti savo vardą, pavardę, adresą, telefoną ir vizito tikslą.

Asmenys turi galimybę reikšti savo nuomonę apie aptarnavimo kokybę, išdėstyti savo pageidavimus ir pasiūlymus raštu ir įmesti juos į pageidavimų, pasiūlymų, pastabų dėžutę, esančią I aukšte. Gyventojai prašymus, skundus gali siųsti el. p. info@krs.lt

Pirmadieniais 10.00–12.00 val. | Trečiadieniais 14.00–16.00 val.

Savanorių pr. 371, LT-49500 Kaunas

Pirminę teisinę pagalbą Kauno r. gyventojams teikia Teisės skyriaus darbuotojai: I–IV 8.00–17.00; V 8.00–15.45 (221 kab.) I 8.00–12.00; II–IV 8.00–17.00 (112 kab.)

VALSTyBėS GARANTUOJAMATeISINė PAGALBA

LIETUVOS RESPUBLIKOSTEISINGUMO MINISTERIJA

Prieš pasidedant žygiui aikštelėje prie „Žibutės“ sanatorijos įsikūrė keliaujanti sveikatos stotelė. Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro darbuotojai vertino dalyvių sveikatos būklę: matavo kraujospūdį, nustatė gliukozės kiekį kraujyje, kūno sudėtį ir masės indeksą, vaišino vaistažolių arbatomis.

Kai visi jau buvo gavę žygio pasus su viza „dalyvauti leista“, šiaurietiško ėjimo mokymų instruktorius Laimonas

Rakauskas išdalijo lazdas, pamokė jomis taisyklingai naudotis.

Lydimi puikios gidės – Kačerginės kultūros centro direktorės Linos Sinkevičienės ir prižiūrimi instruktoriaus Laimono, žygeiviai aplankė rašytojo J. Biliūno ir poeto V. M. Putino namus, apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria nepakarojamas Nemuno ir jo pakrančių vaizdas. Net Barsukynės poilsiavietėje sustota ne poilsiauti: čia vyko kūno ir proto mankšta. Teisingai atsakiusieji į viktorinos klausimus

Pažintis su Kačergine – šiaurietiškai

Artėjant Savivaldos dienai 40 Kauno rajono savivaldybės darbuotojų nusprendė šeštadienį praleisti aktyviai gamtoje ir išbandė šiaurietiško ėjimo metodą. šešių kilometrų trasą vaizdingomis Kačerginės apylinkėmis įveikė ir trys Tarybos nariai: Dainora Kudzinskienė, Regina Žukauskienė ir Algirdas Žandaras. Nuo suaugusių žygeivių neatsiliko ir jauniausi edukacinio žygio dalyviai – keturmetis Gabrielius ir dvigubai vyresnė Saulė.

UAB Komunalinių paslaugų centrasVytauto g. 71, LT-53258 Garliava, tel. (8 37) 393 078

Gyvenamųjų namų administravimas, komunalinės paslaugos, butų ūkis. Inžinerinių tinklų eksploatavimas, priežiūra, remontas, vandens tiekimas, nuotėkų šalinimas, fekalijų išvežimas.

Kauno rajono SBĮ visuomenės sveikatos biurasLietuvių g. 22, LT-44169 Kaunas, tel. (8 37) 209 390

Sveikatos priežiūra, seminarai, konsultacijos.

Kauno rajono turizmo informacijos centrasAkacijų al. 29, LT-53485 Kulautuva, tel. (8 37) 543 318

Kauno rajono turizmo informacijos centro skyriusVĮ Kauno aerouostas. LT-54460 Karmėlava, tel. 8 699 48833

Informacija apie Kauno rajoną: lankytinas vietas, apsigyvenimo ir laisvalaikio praleidimo galimybes. Kviečiama įsigyti šio krašto menininkų ir tautodailininkų suvenyrų su Kauno rajono simbolika.

Kauno rajono SBĮ socialinių paslaugų centrasEžero g. 3, LT-47166 Kaunas, tel. (8 37) 328 195

Socialinių paslaugų teikimo programų ir projektų Savivaldybės teritorijoje rengimas ir įgyvendinimas. Įvairios kokybiškos socialinės paslaugos senyvo amžiaus, neįgaliems žmonėms, šeimoms.

NAUDINGI KONTAKTAI

buvo apdovanoti saldžiais prizais sudegintoms kalorijoms ir gliukozės kiekiui kraujyje atgauti.

Abejingų išbandytam metodui nebuvo – vieni sakė pirksią lazdas, kiti teigė su jomis vaikščiosią savarankiškai, treti prašė organizuoti daugiau panašių žygių. Aktyviausi Kauno rajono savivaldybės darbuotojai jau yra išbandę ne vieną sporto šaką: pavasarį antrąkart dalyvavo dviračių žygyje, praėjusį rudenį irklavo vikingų laivus, žaidžia krepšinį, boulingą, golfą.

Barsukynės poilsiavietėje sustota ne poilsiauti: čia vyko kūno ir proto mankšta

Mums labai rūpi Jūsų nuomonė apie Kauno r. savivaldybės leidžiamą informacinį biuletenį. Kviečiame išsakyti savo nuomonę ir pageidavimus žemiau nurodytais kontaktais. Laukiame Jūsų grįžtamojo ryšio – rašykite (indre.sekeviciene@krs.lt arba Savanorių pr. 371–322, Kaunas) ir siūlykite aktualias temas, klauskite. Esame atviri Jūsų nuomonei, ilgam ir maloniam bendradarbiavimui.

MIeLIeJI KAUNO RAJONO GyVeNTOJAI,

Žygeiviai grožėjosi atsiveriančiais Nemuno ir jo pakrančių vaizdais