Pasirašyta žemės sklypo nuomos sutartis su aukciono viešbučio statybai Kauno oro uosto teritorijoje laimėtoju – Norvegijos investicijų bendrove „Alsco AS“, veikiančia kartu su Lietuvos partnere UAB „Air Hotel“. Viešbutį 8 500 kv. m. ploto sklype įsipareigota pastatyti per 3 metus ir išlaikyti 40 metų.

Ringauduose pradėtas vykdyti dar vienas saugaus eismo projektas. Šiemet už 1 mln. Lt ketinama įrengti apšvietimą, lietaus kanalizaciją ir pakloti šaligatvį Šiltnamių gatvėje. Kitais metais, gavus papildomą finansavimą, darbai bus pratęsti. Bendra projekto vertė – daugiau kaip 2 mln. Lt.

Girionių gyvenvietėje bus rengiamas naujausios technologijos LED apšvietimo projektas, su miškininkais derinami pėsčiųjų ir dviračių tako projektavimo ir įrengimo klausimai. Artimiausiu metu ketinama surengti bendrą pasitarimą su Kauno miesto savivaldybės vadovais dėl susisiekimo visuomeniniu transportu problemų.

Kauno rajono savivaldybė pasirašė rangos sutartį su UAB „Kaunesta“ dėl Čekiškės Prano Dovydaičio vidurinės mokyklos Liučiūnų skyriaus ir Kultūros namų pastato renovavimo. Planuojama šiais metais pakeisti stogą, o kitų metų vasarą – apšiltinti sienas.

HC „Garliavos-SM“ debiutas Europos turnyruose susiklostė nesėkmingai. Žaisdamos namie, Garliavos sporto centre, mūsų rankininkės pralaimėjo 19:22 (10:12) HC „Zito Prilep“ komandai.

Rugsėjo 11 d. iškilmingai paminėta Ringaudų seniūnijos vėliavos šventė. Po vėliavos šventinimo ceremonijos buvo apdovanoti aktyvūs bendruomenės nariai ir gražiausių sodybų šeimininkai.

Išsamiau kviečiame skaityti Kauno rajono savivaldybės tinklapyje www.krs.lt

TRUMPOSIOS ŽINIOSStAtyBiNiNKAi, KURIų NegąSdINa KRIzėS

nukelta į 4 p.

Mielieji Kauno rajono gyventojai, Kauno rajono savivaldybės informacinis biuletenis „Pakaunės žinios“ vėl beldžiasi į Jūsų duris. Sveikinomės rugsėjo pradžioje, o dabar, taip greitai įpusėjus pirmam rudens mėnesiui, vėl skubame pranešti svarbiausias ir aktualiausias žinias, informuoti apie konsultacijas, supažindinti, kur pakaunės krašte galite turiningai leisti laisvalaikį. Šiame numeryje skaitykite apie Kauno rajono savivaldybės švietimo gaires, statybų situaciją (juk rugsėjo 10-oji – Statybininkų diena), susipažinkite su įdomia ir galbūt ne kiekvienam žinoma istorinės Kauno rajono heraldikos simbolika, krepšinio, rankinio, žirgų sporto laimėjimais ir atsiveriančiomis galimybėmis sportininkams siekti geriausių rezultatų. Linkime malonaus skaitymo ir primename, kad laukiame grįžtamojo ryšio. Rašykite (indre.sekeviciene@krs.lt) ir siūlykite aktualias temas, klauskite. Esame atviri Jūsų nuomonei, ilgam ir maloniam bendradarbiavimui.

Nuoširdžiai „Pakaunės žinių“ redakcija

iSSN 2029-7874

iSSN

202

9-78

74

Vienas svarbiausių UAB „Kamesta“ darbų – kelių ir gatvių tiesimas

Jau daugiau kaip dešimtmetį Lietuvos statybininkai turi savo profesinę šventę – Statybininkų dieną, kuri švenčiama antrąjį rugsėjo šeštadienį. Ta proga nusprendėme pakalbinti Valentiną Marcinkevičių, vienos stambiausių įmonių mūsų rajone UaB „Kamesta“ valdybos pirmininką, kartu einantį ir direktoriaus bendriesiems reikalams pareigas. Pastatų, aplinkotvarkos objektų, tiltų statyba, kelių tiesimas, ryšių sistemų ir inžinerinių tinklų įrengimas – suskaičiuoti visoje Lietuvoje atliekamiems darbams neužtektų rankų pirštų. garliavoje įsikūrusi įmonė, nutiesusi ne vieną gatvę ir mūsų rajone, šiuo metu taip pat vykdo keletą stambių projektų.

„Lietuvoje, kaip ir daug kur pasaulyje, įprasta gerbti amžinąjį karių poilsį. Karo aukų kapų priežiūra – tai savaime suprantama žmogiškoji tautos pareiga. Visų šalių žuvusieji nusipelno vienodos pagarbos“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

i pasaulinio karo karių kapinių atidarymo ceremonijoje dalyvavo Seimo nariai Juozas Olekas ir Justinas Karosas, užsienio reikalų viceministras Evaldas ignatavičius, kultūros viceministras Stanislavas Vidtmannas, Rusijos federacijos gynybos atašė Sergejus Sazonovas, Baltarusijos ambasados atašė Vitalijus Kostevičius, Ukrainos ambasados gynybos atašė Sergėjus Kundius, Lietuvos ir Vilniaus stačiatikių arkivyskupas inokentijus, Rusų stačiatikių cerkvės atstovas Bulgarijoje Filippas Vasilcevas, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Ričardas Dokšas, Kauno ii dekanato dekanas Augustinas Paulauskas, Lietuvos

Kadangi dalis derliaus iš laukų jau spėjo pasiekti namus, visa, kas įdomiausia, didžiausia, skaniausia mūsų krašto žmonės ir atsivežė į Raudondvarį: prieš kaimynus pasipuikuoti, juos pavaišinti ar parduoti. Kokių tik gėrybių nebuvo ant stalų: vaisių ir daržovių, dešrų ir kumpių, sūrių, medaus, žuvų ir vėžių, šerno kumpio ir bebro uodegos...

„Džiaugiuosi Jus sveikindamas, mielieji rajono žemdirbiai, tradiciškai susirinkusius į Kauno rajono žemdirbių šventę. Ruduo – puikus metas apžvelgti nuveiktus darbus, pasidžiaugti rezultatais, padėkoti, aptarti rūpesčius ir ateities planus. Esame dėkingi už Jūsų ryžtą, pasiaukojimą ir nepaprastai vertingą darbą. Jūs kantriai dirbate ir nelengvoje kasdienybėje išliekate jautrūs savo gimtojo kaimo likimui“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Geru oru šventę laimino pati gamta –susirinko ne tik gausus būrys žemdirbių, amatininkų, tautodailininkų, šokėjų ir muzikantų, bet ir svečių, tarybos narių, renginio rėmėjų. Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius geriausiems mūsų krašto žemdirbiams įteikė visą pluoštą padėkų, generalinio šventės rėmėjo AB bankas „Snoras“ atstovai Mindaugas Kyguolis ir Vladislovas Jančys specialų prizą už ūkio modernizavimą skyrė Vilkijos apylinkių seniūnijos ūkininkui Jonui Žotkevičiui.

Kauno rajono savivaldybė meniškomis dovanomis ir nuoširdžiomis padėkomis apdovanojo: už pieno ūkio modernizavimą Juragių žemės ūkio bendrovės (Garliavos apyl. sen.) vadovą Antaną Maknevičių, už indėlį į infrastruktūros gerinimą ūkininką

kariuomenės karinių oro pajėgų vadovas Edvardas Mažeikis, Karo paveldo instituto direktorius Jurijus trakšelis ir kt.

Ramučiuose yra vietinės reikšmės istorijos paminklas – trijų kryžių stogastulpis su užrašu „1915 m.“ Centrinis kryžius yra stačiatikių, dešinėje – liuteronų, kairėje, spėjama, – totorių (anksčiau ant jo vaizduotas pusmėnulis). tai liudija, kad čia yra palaidoti ne vienos tautybės ir skirtingų tikėjimų žmonės. Kapinės įsiterpusios į žemės sklypą, nuosavybės teise priklausantį Edmundui Vizgaičiui. E. Vizgaitis geranoriškai sutiko savo žemės sklype, maždaug 2 arų plote, atlikti menkaverčių krūmų pašalinimo, medžių kirtimo ir genėjimo, žemės paviršiaus lyginimo, žolinės dangos suformavimo darbus.

Visų mūsų pareiga – stengtis, kad liktų kuo mažiau kapų, kuriuose ilsisi tik Dievui žinomi kariai, rūpintis karo aukų kapų

Kad BūTų MaŽIaU TIK dIeVUI ŽINOMų KaRIų KaPųKapinės kiekvienam žmogui ir tautai – ne tik atminimo įamžinimas, bet ir svarbus praeities bei dabarties liudytojas, atspindintis tautos kultūrą, tradicijas, mąstymo būdą. gerai sutvarkytos kapinės tampa lyg muziejais po atviru dangumi, turinčiais estetinį ir etinį poveikį žmogui, teikiančiais įdomios informacijos apie tautos meninį išprusimą, filosofines nuostatas. Tokia vieta tapo Ramučiuose esančios I pasaulinio karo karių kapinės.

Henriką Zažecką (Babtų sen.), už kantrybę ir nuoširdumą dirbant su ūkininkais žemės ūkio specialistę Renatą Černevičienę (Garliavos apyl. sen.), už bitininkystės ūkio modernizavimą Pranciškų Karosą (Alšėnų sen.), už apleistų žemių įsisavinimą Virginijų Grumadą (Užliedžių sen.), už aktyvų dalyvavimą seniūnijos bendruomenės veikloje Marytę Rastauskienę (Čekiškės sen.), už naujų technologijų diegimą ir švietėjišką veiklą – žemės ūkio bendrovę „Lytagra“ (Raudondvario sen.). Žemdirbiškiausio seniūno titulas šiemet atiteko Vilkijos apylinkių seniūnui Arūnui Bačiūnui.

išdalijus dovanas ir padėkas, paragavus naujo derliaus duonos, buvo lankomi originaliai įrengti seniūnijų kiemeliai. Miestietiška Garliavos seniūnija pristatė sportinių laimėjimų derlių, Užliedžių seniūnija tikrais purkštuvais „naikino“ netikrus kolorado vabalus, Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas tapo gidu ir supažindino su savo krašto gamtos ir žmogaus rankų darbo stebuklais, kuriuos puikios šeimininkės padarė iš keptų šonkauliukų, skruzdėlynų ir kitų skanėstų. taurakiemio tautodailės studijos „Piliuona“ vadovė Regina Juodžbalienė demonstravo kaimo moterų siūtas skrybėlaites, kitus papuošalus, keramikas Stasys Galistas – molio vazeles ir ąsočius, o seniūnė Danutė Glinskienė siūlė ragauti saldžios sriubos, išvirtos moliūgų puoduose. Akademijos seniūnė Dovilė Valentaitė kvietė užeiti į Aleksandro Stulginskio universitetą, nusifotografuoti su studento uniforma, paragauti visų laikų visų studentų patiekalo – keptų bulvių su kefyru, o išeinančiam įteikdavo raudonšonį obuolį su universiteto pavadinimu.

Lapių seniūnijos kiemelyje pasigėrėti medžioklės suvenyrais kvietė „Safari“ klubo prezidentas Algimantas Šeškauskas, o medžiotojais tapę kulautuviškiai masino kepta „pelėda“. Kačerginės seniūnijos kiemelyje tryško meilės deivės Mildos šaltinėlis, bet, norint atsigerti jo vandens, teko įveikti aštrių kankorėžių takelį.

Į Čekiškės seniūnijos kiemelį užeiti kvietė muzikantai, stalai lūžo nuo gėrybių. Svečius viliojo žinomos šeimininkės Jūratės Bakevičienės iš mėsos keptas ežys,

deRLIaUS šVeNTėJe NeTRūKO LINKSMyBIų IR ORIgINaLUMORugsėjo 10 d. Raudondvario dvaro sodyba sutalpino visą Kauno rajoną – į šventę „Rudens sambariai 2011“ pasidžiaugti derliumi ir išradingai prisistatyti suvažiavo 25 seniūnijos. šventė dar kartą įrodė, kad Kauno rajonas garsėja ūkininkavimo tradicijomis, žemės ūkio mokyklų laimėjimais, o čia gyvenantys žmonės moka ne tik žemę dirbti, sumaniai pasinaudoti europos Sąjungos parama, bet ir linksmintis.

sutvarkymu. todėl prižiūrimos ir tvarkomos Kauno rajone esančios i pasaulinio karo karių kapinės Juragių, teleičių, Stanaičių ir Pažėrų kaimuose. 2007 metais bendradarbiaujant su Vokietijos ambasada, VšĮ Kultūros vertybių globos taryba ir tuometiniu Lietuvos žemės ūkio universitetu buvo sutvarkytos

Armaniškių vokiečių ir rusų, žuvusių i pasaulinio karo metu karių kapinės. Kauno rajono teritorijoje yra ir daugiau nuo i pasaulinio karo išlikusių paveldo objektų. tai – šešios Kauno tvirtovės forto liekanos ir penki blindažai. Savivaldybė sieks, kad ateityje šie objektai būtų sutvarkyti.

šonkauliukų šulinys, Stasės Brazauskienės saldaus pieno sūris, Angutės Pakalnienės keptų vištų šeimyna, Erikos Mišeikienės duona su lašinukais. Batniaviškiai viliojo ne tik Albinos Kaminskienės sūriais, bet ir siūlėsi visus apauti naginėmis.

Komisijai aplankius visų 25 seniūnijų kiemelius, apdovanoti keturių ekspozicijų šeimininkai: Babtų už svetingumą, Akademijos už originalumą, Ringaudų už paveldo išsaugojimą ir Garliavos – už linksmumą.

iškilminga i pasaulinio karo karių kapinių atidarymo ceremonija

Šventėje kūrybingai prisistatė Kauno rajono seniūnijos

Rengiamasi gardžios duonos ragavimui

Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas išradingai pristato savo krašto gamtos ir žmogaus sukurtus stebuklus

Pakaunės ŽiNiOS | 2011 09 14 | Nr. 2 MūSų KRAŠtE2

ir jį pristatyti gyventojų bendruomenėms. Kauno rajone ir toliau didelis dėmesys bus skiriamas ikimokyklinio institucinio ugdymo poreikiams tenkinti, užsienyje gyvenančių vaikų savarankiškam mokymuisi, vidaus įsivertinimo veiksmingumui, mokykloms modernizuoti ir aplinkai gerinti, formaliojo ir neformaliojo ugdymo kokybei.

„Mokyklose sustiprėjo įsivertinimo procesai, pradėta vertinti mokyklų išorę (Domeikavos, o rugsėjį – Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos). Siekiant pažangesnio formaliojo ir neformaliojo ugdymo, rengti seminarai, pamokos kokybei gerinti, metodinės dienos, individualios konsultacijos. Lankytasi mokytojų-ekspertų pamokose, įvertintas jų indėlis į gerosios patirties perdavimą rajono pedagogams. tokia pirmenybė nekis ir 2011–2012 m. m.“, – konferencijoje kalbėjo i. Marcinkevičienė.

Kuriami daugiafunkciai centrai

Konferencijoje pranešėjai išskirtinį dėmesį skyrė Lietuvoje startuojančiam Europos Sąjungos ir nacionalinėmis lėšomis finansuojamam projektui kurti universalius daugiafunkcius centrus. „Daugiafunkcių centrų kūrimas – vienas gražių veiklos pavyzdžių, kai mokykloje įsikuria bibliotekos filialas, kultūros centras, bendruomenės renkasi sportuoti, vyksta kaimų, miestelių renginiai. taip kaimo žmogaus veiklos sritys sujungiamos, lėšos taupomos“, – apie daugiafunkcių centrų kūrimo naudą pasakojo V. Makūnas. Savo veikla panašus centras Kauno rajone įsteigtas dar 2006 m.

Panaudojant Europos Sąjungos fondų, Lietuvos valstybės, Savivaldybės lėšas, jau šį rugsėjį duris atvers naujas daugianfuncis centras Ringauduose. Po vienu stogu įsikurs vaikų darželis, mokykla, biblioteka, kultūros ir sporto centras.

Iki mokyklos – geltonuoju autobusu

Vykdant kaimo mokyklų tinklo pertvarką, labai svarbus ir moksleivių susisiekimo

Konferencijoje Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas didelį dėmesį skyrė opiai ne tik Kauno rajono, bet ir visos Lietuvos problemai – ikimokyklinio ugdymo institucinio poreikio tenkinimui, sėkmingai tinklo pertvarkos programai, jaunosios kartos sveikatos klausimams – dalyvavimui sveiko maisto programose, sporto bazių kūrimui, apžvelgė demografinius rodiklius – pasidžiaugė didėjančiu gimstamumu.

„Rajone gyvena 5633 ikimokyklinio amžiaus vaikai. ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 43,4 proc. vaikų, nuo rugsėjo 1 d. 500 vaikų dar laukia eilėje. Šiuo metu nėra naujai statomų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, tačiau Savivaldybė, ieškodama išeities, rajono mokyklose atidarė šešias ikimokyklinio ugdymo grupes, darželiuose įrengė keturias papildomas grupes. tokiu būdu ikimokyklinio ugdymo paslauga šį rugsėjį bus suteikta dar 200 vaikų“, – teigė Kauno rajono meras V. Makūnas. Sprendžiant nutolusių gyvenviečių klausimą, kur neužpildytos vietos, buvo sujungti du darželiai, ir biudžeto lėšos panaudotos kitiems darželiams renovuoti, edukacinei aplinkai atnaujinti.

Konferencijoje Kauno rajono ir visos šalies bendrojo ugdymo mokyklų rodiklius aptarusi Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vyr. specialistė Regina Vasiliauskienė pabrėžė, kad per penkerius metus Kauno rajone moksleivių skaičius mažėjo lėčiau nei visoje šalyje (Kauno r. sumažėjo 11,7 proc., visoje Lietuvoje – 18,6 proc.). „Kauno r. bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų mažėjimo skaičiai taip pat nesiekia šalies vidurkio: Kauno raj. per penkmetį pasitraukė 157 mokytojai (9,6 proc.), o visoje šalyje – 77 352 (12, 6 proc.). Nors šalyje per tą patį laikotarpį mokymosi įstaigų skaičius sumažėjo 189, Kauno rajone mokymosi įstaigų skaičius nekito“, – teigė R. Vasiliauskienė.

Sėkmingai įgyvendinama tinklo pertvarkos programa

Valstybei vykdant mokyklų tinklo pertvarką, Kauno rajono savivaldybė kartu su kitomis penkiomis savivaldybėmis vykdė mokyklų tinklo pertvarkos tiriamąjį projektą. Anot Kauno rajono mero, darbai vyko ir vyksta gana sėkmingai, nuosekliai, nesukeliant nereikalingos įtampos. „Ryškesnės problemos iškilo tik Garliavoje. Šiandien galime teigti, kad suvienytomis bendruomenės, Savivaldybės, Vyriausybės pastangomis sukurta mokymo(si) aplinka J. Lukšos gimnazijoje leis iki 2015 m. įgyvendinti tinklo pertvarkos programą“, – sakė V. Makūnas.

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos irenos Marcinkevičienės teigimu, šiuo metu laukia naujas didelis darbas – iki 2012 m. vasario 1 d. parengti ir patvirtinti bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. bendrąjį planą

klausimas. iki 2011–2012 m. m. Kauno rajono mokyklos turėjo 19 mokyklinių autobusų, iš kurių net 9 gauti pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą „Geltonųjų autobusų“ programą, o 10 nupirkta Kauno rajono savivaldybės lėšomis. Šiais mokslo metais mokyklinių autobusų parką papildė dar vienas autobusas iš Švietimo ir mokslo ministerijos. taigi visi Kauno rajono moksleiviai, kurie gyvena toliau kaip trys kilometrai, į mokyklą yra vežami.

Išskirtinis dėmesys jaunuomenės sveikatai

Kauno rajono ugdymo įstaigose skatinamas maitintis sveikai, siekiama sudaryti sąlygas sportuoti, ugdyti specialiųjų poreikių vaikus. Jau dešimtmetį 35 Kauno rajono mokyklos dalyvauja sveikatą stiprinančių ugdymo įstaigų tinklo veikloje.

Visos Kauno rajono ugdymo įstaigos dalyvauja iš ES ir nacionalinės paramos lėšų finansuojamose programose „Pieno programa“ (nuo 2004 m.) ir „Vaisiai visiems“ (nuo 2010 m.). Jų tikslas – pagerinti mitybą, skatinti sveiko maisto vartojimą. Pieną ir vaisius mokiniai kasdien gauna nemokamai.

„Šiandien svarbios moksleivių sveikatos stiprinimo ir laisvalaikio užimtumo problemos. Rajone pradėta Meno mokyklos rekonstrukcija, vykdoma jos filialų plėtra kaimo vietovėse. Garliavoje, Jonučių vidurinės mokyklos teritorijoje, pastatytas sporto centras. Jo sąmata – 15,8 mln. Lt. Savivaldybės finansuota dalis 13 mln., Valstybės investicijų programos dalis – 2,6 mln. Lt. Centre bus sudarytos sąlygos moksleivių kūno kultūros pamokoms, įsikurs vaikų sporto mokykla, galės sportuoti bendruomenė, vyks įvairūs sporto renginiai“, – teigė V. Makūnas.

Ugdymo kokybė ir aplinkos gerinimas

Pastaraisiais metais Kauno rajone atnaujintos penkios mokyklos, pastatyta Lapių pagrindinė mokykla. Savivaldybės lėšomis įvykdyta ugdymo, kultūros įstaigų langų, durų, stogų renovavimo programa. Dalyvaujant nacionalinės „Mokyklų tobulinimo programa plius (MtP plius)“ projektuose, nuo 2008 m. iki šios dienos jau gauta įvairios kompiuterinės ir kitos įrangos už beveik 1 830 000 Lt. Visą programą numatyta įgyvendinti iki 2015 m.: dar daug ugdymo įstaigų laukia naujų baldų, naujausių technologijų įrengimo.

KaUNO RaJONO SaVIVaLdyBėS

šVIeTIMO gaIRėSartėja 2012 m. – Valstybinės švietimo strategijos tolesnių gairių rengimo laikas. Naujųjų mokslo metų pradžia tapo puikia proga aptarti, kaip Valstybinės švietimo strategijos (2003–2012) įgyvendinimas pakeitė rajono švietimo ir ugdymo situaciją. Tuo tikslu Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyrius Lapių pagrindinėje mokykloje surengė Kauno rajono ugdymo įstaigų vadovų konferenciją „2003–2012 metų valstybinė švietimo strategija: sėkmės ir iššūkiai“. Prelegentai – Kauno rajono savivaldybės, švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, ugdymo įstaigų direktoriai – nagrinėjo Kauno rajono savivaldybės švietimo politiką, švietimo prieinamumo kaitą, metodinės veiklos pokyčius, kuratoriaus vaidmenį ir kitas nūdienos švietimo aktualijas.

Reorganizuota viena vidurinė mokykla į pagrindinę, 2 pagrindinės – į mokyklas-darželius;

Likviduotos 4 mažos pradinės mokyklos, 11 tapo artimiausių didesnių mokyklų skyriais;

Akredituotos 5 mokyklų vidurinio ugdymo programos;

8 vidurinėse mokyklose dar vyks tinklo pertvarka;

Sudarytos suaugusiųjų mokymosi sąlygos.

FaKTaI aPIe MOKyKLų TINKLO PeRTVaRKą

7 gimnazijos

8 vidurinės mokyklos

10 pagrindinių mokyklų

1 pradinė mokykla

6 mokyklos-darželiai

8 mokyklų skyriai

20 darželių

1 meno mokykla

2 sporto mokyklos

Bendrojo ugdymo mokyklose mokosi daugiau kaip 10 tūkst. moksleivių. Dirba 1263 mokytojai

UgdyMO įSTaIgOS KaUNO RaJONe

i.Marcinkevičienė sveikina Lapių pagrindinėje mokykloje susirinkusius Kauno rajono ugdymo įstaigų vadovus

Kauno r. savivaldybės meras supažindina su Kauno rajono savivaldybės švietimo politika

Pakaunės ŽiNiOS | 2011 09 14 | Nr. 2ŠViEtiMAS 3

Į šventę „tau, Vilniau!“ Kauno rajono socialinių paslaugų centro skirtu autobusu nuvyko ir Karmėlavos, Garliavos, Vilkijos neįgaliųjų draugijos, Kauno krašto neįgaliųjų sąjunga ir Aklųjų draugija. Karmėlavos neįgaliųjų draugija aktyviai dalyvavo mugėje, prekiavo savo pačių pagamintais

Pirmą rugsėjo sekmadienį vykusi tradicinė šventė „Tau, Vilniau!“ subūrė apie du tūkstančius dalyvių. didžioji dalis susirinkusiųjų – negalią turintys žmonės, priklausantys daugiau kaip šimtui neįgaliųjų organizacijų ir tarnybų. Koncertuose pasirodė daugiau nei 30 neįgaliųjų meno saviveiklos kolektyvų, kurie parengė muzikos, šokio, pantomimos, teatro, imituojamosios dainos ir kitus pasirodymus.

gaminiais. iš karoliukų pagaminti Nelės Zakarevičienės paveikslai sulaukė didelio susidomėjimo.

Šventėje „tau, Vilniau!“ dalyvavę neįgalieji namo grįžo kupini kūrybinių idėjų, įspūdžių, kupini ryžto imtis veiklos.

ar prisimintumėte tikslią „Kamestos“ įkūrimo datą? Nuo ko viskas prasidėjo?

Dabartinės „Kamestos“ veiklos pradžia yra 1994 m. kovo 28 d. Prisimenu šią datą tarsi savo paties gimtadienį. Nors šioje įmonėje, tik kitu pavadinimu ir kitais, gūdžiais sovietiniais laikais, pagal paskyrimą pradėjau dirbti gerokai anksčiau – prieš maždaug 33-ejus metus, vos gavęs inžinieriaus hidrotechniko diplomą. Dabartinis pavadinimas iš tiesų yra perdaryto senojo trumpinys: Kauno melioracijos statyba, sutrumpintas iš Kauno valstybinės melioracijos įmonės. Atėjus Nepriklausomybei, padvelkus naujiems vėjams, įsisukus privatizacijai, vyko šios įmonės reorganizavimas. Praktiškai gavome nemokią įmonę, už skolas atjungtais telefonais ir pan., – teko stipriai susiveržti diržus, pradėti dirbti pagal rinkos, o ne planinės ekonomikos dėsnius.

tiesa, mūsų įmonės amžius galėtų būti ir dar garbingesnis: senuose archyvuose esame sužvejoję dokumentų apie pirmus algalapius, išrašytus dar 1948 m. sausio 1 d. tiek siekia mūsų įmonės šaknys: tai apskritai buvo melioracijos darbų vykdymo, planavimo ir priežiūros sistemos pradžių pradžia – tik vėliau šiuo pagrindu buvo kuriamas trestas, rajoninės melioracinės valdybos ir t. t.

Melioracija buvo pradžia, o kaip išaugote iki tokios daugiaprofilinės įmonės, kokia esate šiandien?

Melioracija Lietuvoje apmirė: šiuo metu ją palaiko beveik tik Europos pinigai, duodami asociacijoms – tik toks ir yra pagyvėjimas, tačiau greičiausiai ir jis ilgai netruks, metus kitus.

O kalbant apie universalumą, tai įmonė tokia buvo jau sovietmečiu: pradedant nuo melioravimo darbų, drėkinimo sistemų, baigiant tiltais ir užtvankomis (beje, vieną užtvankėlę statome ir šiuo metu – Rumšiškių muziejui).

Dabar svarbiausi mūsų darbai – aplinkosaugos objektai (valymo įrengimai, vandens ir nuotekų inžineriniai tinklai), sąvartynų projektai ir, žinoma, kelių, gatvių tiesimas. Pastarajai sričiai skiriame ypač daug dėmesio: Mauručiuose esame pasistatę modernų asfaltbetonio cechą. tik taip rimtai dirbant ir investuojant į veiklą, jos profesionalumą, galima tikėtis išgyventi ir būti konkurencingiems. O konkurencija mūsų sektoriuje be galo arši, rinkoje ankšta: žlugus gyvenamųjų būstų statybos bumui, į mūsų sritį plūstelėjo visas statybos sektorius. Darbų atlikimo kainos buvo kritusios tiek, kad kai kuriais atvejais nusmuko žemiau už savikainą, dalis darbų tapo nuostolingi.

Šiuo momentu aplinkosaugos ir kelių statybos projektai mūsų bendrovei yra lygiareikšmio svarbumo, tačiau aš manyčiau, kad ateityje kelių statybos dalis augs. Priežastis paprasta: Lietuvoje jų būklė yra tikrai prasta. O gerai nutiestas kelias tikrai būna ilgaamžis: su šiuolaikine technika sutvarkytos, Europos standartus atitinkančios gatvės yra iš tiesų puikios kokybės. Juk garantija duodama dešimčiai metų (požeminei daliai, pačiam asfaltui – penkeri metai). Štai, Garliavos centrinė gatvė mūsų tiesta gal net seniau kaip prieš dešimtmetį – ir nė vienos duobės.

Kiek vidutiniškai įvykdote projektų per metus, ir kiek maždaug jie trunka?

Smulkių projektų nesuskaičiuosiu – per metus būna šimtai, o stambių irgi ne taip mažai – po kelias dešimtis. Vidutiniškai stambesnio projekto trukmė būna nuo metų iki dvejų trejų, priklausomai nuo keliamų reikalavimų. O jų būna daug – juk

beveik visus atliekamų projektų užsakymus gauname laimėję viešųjų pirkimų konkursus. Orientuojamės į Europos Sąjungos projektus, valstybinius užsakymus, o su privačiais užsakymais dirbame labai nedaug.

Jei reikėtų prisiminti patį reprezentatyviausią „Kamestos“ statytą objektą, kuriuo labiausiai didžiuojatės, kas pirmiausia Jums ateina į galvą?

Nuo Via Balticos kelio ruožo pro Kauno valymo įrengimus einanti 3 km krantinė su keliu, kuris baigiasi transporto mazgu, Aleksoto tiltu su visu prietilčiu. Štai šis kompleksėlis mūsų padarytas nuo A iki Z. Statėme nuo 2005 m., su pertraukomis statyba truko maždaug penkerius metus. Objekto vertė – netoli 60 milijonų litų.

Kokia jūsų veiklos geografija?

Dirbame visoje šalyje: ir Kelmė, ir Kazlų Rūda, Rokiškis, Birštonas, Prienai ir t. t. Kol kas visiškai apsiribojame Lietuva ir veiklos kitose šalyse neplanuojame. tiesa, per patį krizės įkarštį turėjome minčių pavažiuoti tolėliau – kad ir į Baltarusiją, gavome pasiūlymų dirbti Uzbekijoje, bet nesusigundėme. Mobilumo tokiems projektams pakaktų – nuvažiuoti ir nusivežti įrangą nėra sunku, tačiau gąsdina neapibrėžtumas ir garantijų nebuvimas: juk įmonės smarkiausiai „nukraujuoja“ tada, kai ryžtasi panašiems projektams, nuvažiuoja, atlieka darbus ir lieka apgautos.

Kiek turite darbuotojų? ar sunku surinkti gerą, kvalifikuotą kolektyvą, užtenka Kauno rajono ir miesto išteklių?

Šiuo momentu turime apie 450 darbuotojų – jų skaičius bendrovėje visą laiką sukasi netoli pusės tūkstančio. Dauguma kolektyvo – iš Kauno miesto ir rajono. Jaučiame, kad žmonių problema jau po truputį ima aštrėti: nagingus, darbščius žmones emigruoti išvilioja finansiškai palankesnės vakarietiškos šalys. Vadovaujančių, aukštesnės kvalifikacijos specialistų stygiaus kol kas dar nejaučiame, nors buvo laikai (prieš krizę, apie 2006–2007 m.), kai ėmėme vos ne bet kurį atėjusį, tiesiai po universiteto – tiesiog neturėjome iš ko rinktis. Kita vertus, galimybė išsiauginti jauną žmogų, kuris po metų kitų jau galės savarankiškai vadovauti projektams, mūsų taip pat niekada negąsdino. tiesa, konkurencija tarp įmonių, bandančių persivilioti vertingus darbuotojus, šiuo metu jau po truputį kyla.

2006 m. buvote apdovanoti už didžiausią indėlį į Kauno rajono biudžetą – į kurią pusę padėtis krypo per prabėgusius penkerius metus?

Visaip: iki 2008 m. kilo, paskui smigo žemyn. Prieš krizę apyvarta būdavo apie 100–120 milijonų per metus, o krizės laikotarpiu ji susitraukė perpus. Kita vertus, pati krizė nebuvo toks jau blogas išbandymas, mes apskritai per visus darbo metus, nuo pat 1994 m., matėme tiek, kad jokiomis krizėmis dabar mūsų neišgąsdinsi. Žinoma, teko ir pasispausti, ir apsikarpyti algas, tačiau kolektyvas tai priėmė labai supratingai, neišsibėgiojo. Pavyzdžiui, ekskavatorininkai sutiko dirbti už tokią algą, kad laisvai galėjo eiti į darbo biržą ir gyventi iš panašaus dydžio išmokų. Padorumas sustabdė, sąžiningumas. Užtai dabar, rinkai ir mūsų sektoriui atsigaunant, atkuriame buvusias algas, po truputį jas keliame, nors šiemet dar gauti pelno neplanuojame – siekiame bent išlaviruoti be didesnių nuostolių.

Ir klausimas pabaigai: ar švęsite statybininkų dieną?

Švęsiu. Ne oficialiai, ne bendrovės mastu, bet, be abejo, paminėsiu.

StAtyBiNiNKAi, KURIų NegąSdINa KRIzėS

Bendrovės gamybinė bazė užima 16,3 ha. Joje dirba apie 450 darbuotojų, iš kurių dauguma – Kauno miesto ir rajono gyventojai. 2006 m. „Kamesta“ buvo apdovanota už didžiausią indėlį į Kauno rajono biudžetą. Šiuo metu Kauno rajone dirba prie Raudondvario dvaro sodybos žirgyno pastato, taiso Garliavos apylinkių gatves, atlieka gatvės apšvietimo, šaligatvio ir lietaus nuotekų įrengimo projektą Noreikiškėse, rekonstruoja kelią prie būsimų Vainatrakio kapinių, įvairiose rajono vietovėse vykdo melioracijos darbus, prižiūri įrenginius, atlieka smulkesnius kelių priežiūros ir remonto darbus.

TeIgIaMų eMOcIJų SeMTaSI VILNIUJe

V. Marcinkevičius pasakoja apie svarbiausius nūdienos darbus

iš karoliukų pagaminti N. Zakarevičienės paveikslai sulaukė didelio susidomėjimo

Pakaunės ŽiNiOS | 2011 09 14 | Nr. 2 iŠ ARČiAU4

atkelta iš 1 p.

SUSiPAŽiNKiME: ISTORINIaI KaUNO RaJONO SeNIūNIJų heRBaIPraėjusiame numeryje pasakoję apie arlaviškių kadagyno paslaptis, šįkart supažindiname ne su valstybės saugomomis teritorijomis, gamtos paveldo objektais ar žaviais Kauno rajono architektūros pavyzdžiais, bet su ne mažiau įdomia sritimi – Kauno rajono heraldika. Ją sudaro Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais patvirtinti Kauno rajono savivaldybės ir 18 iš 25 seniūnijų herbai.

KaUNO RaJONOSaVIVaLdyBėS heRBaS

„Visus Kauno rajono seniūnijų herbus galime suskirstyti į keturias grupes: istorinius, su architektūros paminklų ir dailės, augalijos ir gyvūnijos simbolika. iš jų galime išskirti garbingiausią – Babtų herbą. Jis vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje (išskyrus Vatikaną), vaizduojantis popiežiaus tiarą (popiežiaus kepurę) ir šv. Petro raktus“, – apie Kauno rajono seniūnijų herbus pasakojo Kraštotyros draugijos pirmininkas Antanas Vaičius. istoriniams herbams kraštotyrininkas priskirtų minėtąjį Babtų, Karmėlavos ir Vilkijos herbus – jie buvo patvirtinti dar 1792 m., kai šios gyvenvietės gavo laisvųjų miestų teises.

Babtams – vienai seniausių Lietuvos gyvenviečių – herbas buvo suteiktas Lietuvos ir Lenkijos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio. Herbe vaizduotos popiežiaus insignijos ir laivas pagrindžiami tuo, kad Babtų bažnyčia tituluojama šv. Petro ir Pauliaus vardu. „taigi šv. Petro raktai (sidabrinis, kuris rakina pragarą, ir auksinis, atveriantis dangų), popiežiaus kepurė iš bažnytinės atributikos buvo perkelti į miesto herbą. tačiau netrukus Babtų herbas buvo panaikintas ir atkurtas tik po 200 metų“, – teigė A. Vaičius. Naująjį Babtų herbo etaloną sukūrė dailininkas A. Každailis, herbas patvirtintas 1994 m.

Savo istorija ir nepakartojamu kraštovaizdžiu garsėjančios Vilkijos herbas, kaip ir aprašytas Babtų seniūnijos, turi tikėjimo motyvų. Stanistovas Augustas Poniatovskis 1792 m. rašė: „O kad tas miestas, antspauduodamas tiek teismų, tiek miesto valdymo reikalų išrašus ir oficialius raštus, patirtų tikrą garbę, suteikiame jam herbą šv. Juozapą, tai yra tokį, kaip yra nupieštas. Šį herbą leidžiame miestui naudoti antspauduose ir visokiuose ženkluose“. Sidabriniame herbo ovale buvo vaizduojamas šv. Juozapas, dešinėje rankoje laikantis lazdą su žaliais lapeliais ir baltais žiedais. Šventojo marškiniai – vyšninio atspalvio, apsiaustas gelsvai rusvas, skydo papėdė – žalsvai ruda.

„Herbui parinkta šv. Juozapo simbolika tebėra nenustatyta, bet ji aiškia nesusijusi su vietos bažnyčia, kuri turi šv. Jurgio vardą. Atkuriant istorinį Vilkijos herbą buvo panaudotas vienintelis išlikęs originalus Lietuvos Metrikos piešinys. tačiau, atsižvelgiant į heraldikos reikalavimus, buvo pakeista šventojo drabužių spalva: dabartiniame herbe šv. Juozapo marškiniai mėlyni, apsiaustas – raudonas“, – pasakojo A. Vaičius. Dailininko Lino Deltuvos sukurtas Vilkijos herbo etalonas Heraldikos komisijos aprobuotas ir Prezidento patvirtintas 1998 m.

trečiasis istorinis Kauno rajono seniūnijos herbas priskiriamas Karmėlavai. 1792 m. S. A. Poniatovskis suteikė Karmėlavai Magdeburbo miesto teises ir patvirtino herbą. Privilegijoje buvo rašoma: „O kad tas miestas patirtų tokią garbę, suteikiame jam tokį herbą, kaip čia yra matyti nupieštas, tai yra dvi lašišos skersai. Šį herbą leidžiame tam miestui naudoti antspauduose ir visokiuose ženkluose“.

Kauno rajono savivaldybės herbas Lietuvos heraldikos komisijos aprobuotas ir Prezidento Valdo Adamkaus patvirtintas 2005 m. Kuriant herbą buvo nuspręsta jį sieti su Kauno miesto heraldika – įprasminti rajono geografinę padėtį. Heraldikos komisija nutarė panaudoti Kauno miesto herbo dalį – sidabrinę tauro galvą (jėgos, garbės ir taurumo simbolį) su lotynišku kryžiumi

tarp ragų. Sidabrinis dvišakis mėlyname fone rodo per Kauno rajoną tekančias upes: Nemuną, Nerį ir Nevėžį. Sidabras heraldikoje reiškia vandenį, tyrumą, turtingumą, mėlyna – dangaus, dvasios vertybių ir pastovumo spalva, o raudona simbolizuoja drąsą, narsą ir meilę. Kauno rajono savivaldybės herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.

BaBTų heRBaS

Babtų istoriniame herbe mėlyno lauko viršuje vaizduojama sidabrinė tiara su trimis auksinėmis karūnomis ir auksiniu valdžios obuoliu viršuje. Kepurės kaspinai sidabriniai, kryžiai ir kutai – auksiniai. Už jos – du sukryžiuoti raktai: dešinėje auksinis, o kairėje – sidabrinis. Apačioje laivas su sidabrine bure ir sidabrine-auksine vėliava. Kairėje – dabartinis Babtų herbas.

VILKIJOS heRBaS Vilkijos istoriniame herbe vaizduojamas šv. Juozapas su auksiniu nimbu – šventumo, dieviškumo simboliu. Dešinėje rankoje šventasis laiko žalią medelį, kurio viršūnėje išsiskleidę trys sidabriniai lelijos žiedai.

istorinis Karmėlavos herbas, kurio etalono autorius – dalininkas Rolandas Rimkūnas, buvo atkurtas ir patvirtintas 1998 m. Remiantis heraldikos dėsniais, istorinis Karmėlavos herbas buvo modernizuotas: mėlyname herbo lauke pavaizduotos dvi plaukiančios ratu auksinės lašišos.

KaRMėLaVOSheRBaS

Anot Antano Vaičiaus, šis herbas įdomus tuo, kad jis parodo vietos gyventojų verslą – žvejybą. „iš tiesų pagrindiniai miestelio gyventojų pragyvenimo šaltiniai priklausė nuo vietovės padėties. Karmėlava, išsidėsčiusi ant Neries kranto, apsupta miškų, turėjo gerus prekybinius ryšius su Kaunu ir garsėjo puikia mediena, gausiais žvejų laimikiais“, – teigė kraštotyrininkas.

KaU

NO

Ra

JON

O S

eNIū

NIJ

ų h

eRB

aI

Pakaunės ŽiNiOS | 2011 09 14 | Nr. 2AtRAStAS NEAtRAStAS KAUNO RAJONAS 5

„iki šiol ne tik Garliavoje, bet apskritai Kauno rajone nebuvo sporto komplekso, kuris atitiktų respublikinių ir tarptautinių varžybų reikalavimus. Džiugu, kad aukščiausioje lygoje žaidžianti Garliavos moterų rankinio „HC Garliava SM“ ir Kauno rajono moterų krepšinio komandos turės geras sąlygas sportuoti“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas. Kauno rajono arena iš kitų Lietuvos arenų išsiskiria universalumu, nes pritaikyta daugeliui sporto šakų. Čia vyks tarptautinės krepšinio, rankinio ir tinklinio varžybos.

Pasak mero, Garliavos sporto centras įrengtas šalia mokyklų, įvairių ugdymo įstaigų, todėl dieną vyks kūno kultūros pratybos, po pamokų bus ugdomi sporto mokyklų lankytojai, gabūs sportui vaikai, vakarais bus organizuojami Garliavos bendruomenės renginiai.

3494 kv. m pastate įrengta pagrindinė, bokso, treniruoklių, stalo teniso salės, ViP ir įprasta tribūna, administracijos, teisėjų delegatų, apsaugos darbuotojų, inžinerinės, trenerių persirengimo patalpos, medicinos kabinetas, poilsio bei pasitarimų kambariai, sporto inventoriaus sandėlis.

LaPIų MIeSTeLIO šVeNTė:NaUJOS SPaLVOS IR IdėJOSRugsėjo 3 d. septintą kartą vykusi „Lapių miestelio šventė 2011“ nestokojo naujų spalvų ir idėjų. Pernai pirmą kartą surengtas žirgų konkūras „Lapės 2011“ šiemet pritraukė dar gausesnį būrį raitelių. ypač smagi ir azartiška buvo šių metų naujiena – ponių rungtis, kurioje nepaklusnia gracija meistriškumą rodė trys mažosios jojikės: emilija Petrikytė, Lėja Vabuolaitė ir Tija Valaitytė. Žiūrovai šypsodamiesi stebėjo ir negailėjo plojimų kartu su poniu ir raitele kliūtis įveikusiam tėveliui.

KaUNO RaJONO aReNa SVeTINgaI VeRIa dURIS Valstybinė komisija pripažino garliavos sporto centrą tinkamu naudoti. Rugsėjo 3 d. Kauno rajono arenoje surengtos 2011 / 2012 m. europos moterų taurių laimėtojų taurės I etapo rungtynės tarp hc „garliavos-SM“ hc ir „zito Prilep“ (Makedonija) komandų.

Sporto varžybas gali stebėti 1300 žiūrovų, o kultūriniuose renginiuose laukiama iki 1800 žiūrovų. Prie centro įrengta 114 automobilių vietų.

Sporto centro projekto vertė – 15,8 mln. Lt. Centras pastatytas Kauno rajono savivaldybės lėšomis, valstybė skyrė 2,6 mln. Lt. Garliavos sporto centrą pastatė

UAB „Rūdupis“. Statant objektą paklota 3,1 kilometro vamzdynų, panaudota 800 kubinių metrų gelžbetonio ir betono gaminių, sumontuota 380 kv. m stiklo paketų.

Ne mažiau įdomu buvo stebėti ir žemaitukų pasirodymus – pateisindami vardą jie užsispyrė ir per kliūtis šokti nesiteikė.

Pirmą kartą miestelio bendruomenė ir šventės svečiai stebėjo simultano rungtį. Šiame konkūre dalyvavo aštuoni duetai, o nugalėjo Aistė Urbonavičiūtė su žirgu Daras (Žirgų mylėtojų klubas „Smiltynai“).

Gausiausiai – net 22 duetai – rungėsi Jauno žirgo ir Mėgėjų užskaitos rungtyje. Pirmoje nepralenkiama buvo Eglė Brazauskaitė su žirgu Primavera, o antroje – Ula Aleksandravičiūtė su žirgu Kuba. Beje, Ula su žirgu Pocahonta užėmė antrą vietą Jauno žirgo rungtyje.

Dėl Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno taurės Lapėse varžėsi 14 duetų. Aukso ir bronzos taures su skirtingais žirgais Concertina ir Parabole namo išsivežė Simas Pužauskas. Antra vieta atiteko Eglei Brazauskaitei su žirgu Red Honey.

Antroje, tradicinėje šventės dalyje susirinkusiems koncertavo visa gausybė muzikantų. Per koncertą buvo apdovanoti Lapių seniūnijos sukaktuvininkai, šiemet švenčiantys 70, 80 ir 90 metų sukaktis, ir gražiausios 2011 metų sodybos savininkai – V. ir M. Kaganai, gyvenantys Lapių miestelio Parko gatvėje.

Susikaupusi varžybų teisėja Daiva Pakulienė (pirma iš dešinės) skaičiuoja varžybų rezultatus

Sporto centras iš kitų Lietuvos arenų išsiskiria savo universalumu

Poniukų rungtyje ii vietą laimėjo Lėja Vabuolaitė

Aukso ir bronzos taures pelnė Simas Pužauskas

Pakaunės ŽiNiOS | 2011 09 14 | Nr. 2 SPORtAS6

„Kauno rajone krepšinis užima ypatingą vietą: mūsų kraštiečių pasaulinėse arenose skinami laurai garsina ne tik rajono, bet ir visos šalies vardą. O Vaido Stravinsko kartu su Lietuvos neįgaliųjų rinktine pelnytas čempiono titulas, tampa dideliu įkvėpimu mums visiems,“ – sveikindamas čempioną ir įteikdamas simbolinę dovaną – menininkų sukurtą krepšinio kamuolio formos laikrodį – kalbėjo V. Makūnas.

A. Nesteckis pabrėžė, kad krepšinio talentams ugdyti svarbi ne tik lietuviams būdinga krepšinio aistra, bet ir techninė bazė. „Labai svarbu suteikti galimybes kuo daugiau vaikų žaisti įrengtose bendruomenių lauko krepšinio aikštelėse, rajono sporto salėse,“ – sakė tarybos narys.

2010 m. dėl Kauno rajono savivaldybės mero taurės rungėsi 12, šiemet – 18 komandų. Įnirtingos kovos, prasidėjusios 19 valandą, baigėsi kitą dieną, sekmadienį, antrą valandą nakties. Šiltas besibaigiančios vasaros vakaras, pakili nuotaika, sportinis azartas šį turnyrą pavertė bendruomenės švente.

Varžybose dalyvavo 6 veteranų komandos iš Vievio, Babtų, Neveronių, Zapyškio, Garliavos, Ežerėlio. iš viso buvo sužaista 15 rungtynių. Pirmą vietą iškovojo Ežerėlio komanda. Ji laimėjo visas penkerias rungtynes, antrą vietą užėmė Babtų atstovai, trečiojoje vietoje liko tris pergales iškovoję neveroniečiai.

Jaunimo grupėje dalyvavo 10 komandų iš Ežerėlio, Zapyškio, Babtų, Vievio, Kauno, Garliavos ir jungtinė Vilimų-Kačerginės komanda. Jaunimas žaidė 24 rungtynes. Pusfinalyje susitiko Garliavos ir Babtų komandos, rezultatu 10:8 nugalėjo Babtų atstovai. Kitame pusfinalyje Ežerėlio tinklinio klubo komanda rezultatu 6:5 įveikė svečius iš Vievio.

Dėl trečios vietos susigrūmė Vievio ir Garliavos „Stabdyk nusikalstamumą“ komandos. Rungtynėms pasibaigus lygiosiomis, komandos metė baudas.

Per krepšinio aikštelės atidarymo šventę seniūnė, kreipdamasi į čia susirinkusį jaunimą, prašė ne tik naudotis jiems naujųjų mokslo metų proga įteikta dovana, bet ir būti atsakingiems už šią teritoriją – saugoti ją, nešiukšlinti. „Šio kaimo jaunimas yra labai darbštus, mandagus ir kultūringas, todėl vieta, skirta aktyviam poilsiui, tikiuosi, nevirs viso kaimo skauduliu ir pyktis nereikės“, – kalbėjo D. Glinskienė. Ateityje taurakiemio seniūnė planuoja palyginti esamą teritoriją, atvežti žemių, pasėti veją, kad jaunimas galėtų pasistatyti futbolo vartus, įsirengti tinklinio aikštelę.

Paklaustas, ar buriamoje perspektyvių jaunųjų krepšininkų komandoje, kurios didžiausias tikslas – atstovauti Kauno rajonui Nacionalinės krepšinio lygos čempionate, atsiras žaidėjų iš Margininkų, Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas sportui Gintautas Meška nedvejodamas atsakė, kad tai visai nebūtų nuostabu. G. Meška, didžiuodamasis, kad

ir šiuo metu turime ne vieną iš Kauno rajono kilusį žaidėją, atstovaujantį mūsų kraštui, linkėjo sėkmės ir įteikė Margininkų jaunimui atvežtą dovaną – krepšinio kamuolį.

Su didžiausiu krepšinio kamuolių maišu į atidarymą atėjo ir šio kaimo ūkininkas, verslininkas Audrius Banionis. Jis pasidžiaugė jaunąja margininkiečių karta, jų entuziazmu ir besąlygišku noru padėti bendruose darbuose.

Už nuveiktus darbus taurakiemio seniūnei Danutei Glinskienei Margininkų bendruomenės vardu dėkojo šios bendruomenės pirmininkas Justinas Rimas, į šventę atvykęs dar su vienu oranžiniu kamuoliu kaimo krepšininkams.

Į margininkiečius su geromis naujienomis kreipėsi ir Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, Piliuonos gyvenvietės seniūnaitis Antanas Nesteckis: jis pranešė gerąją naujieną, kad pajudėjo Margininkus ir Piliuoną jungiančio žvyrkelio asfaltavimo reikalai.

NeBeMIega aNT ŽeMėS KaMUOLIaIeuropos vyrų krepšinio čempionato nuotaikos tiesiog tvyro ore. Savotiška duoklė čempionatui atiduota ir Taurakiemio seniūnijoje: Margininkų kaime seniūnės danutės glinskienės pastangomis dalis aikštelės, esančios netoli bažnyčios, buvo padengta asfaltu, pastatytas krepšinio stovas, nubraižytos linijos.

Po įspūdingos Lietuvos rinktinės pergalės europos vežimėlių krepšinio čempionato c divizione pasveikinti Kauno rajone gyvenančių rinktinės nario Vaido Stravinsko, trenerio asistento Vytauto Pliaugos, komandos gydytojo Ričardo Kerpės ir rinktinės mechaniko evaldo Leonavičiaus rugsėjo 5 dieną į Socialinių paslaugų centrą susirinko Kauno rajono tarybos narys antanas Nesteckis, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, administracijos direktorius Ričardas Pudževelis, jo pavaduotoja Raminta Popovienė, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė, Sporto poskyrio specialistai.

PageRBTI aUKSą LaIMėJUSIOS LIeTUVOS NeįgaLIųJų KRePšINIO RINKTINėS NaRIaI

Vaidas Stravinskas, ne vienus metus sportavęs italijoje, namais vis dėlto laiko Garliavą: „Netrukus išvyksiu imtis naujos veiklos – treniravimo. Šį darbą iki pavasario dirbsiu Alabamos universitete, JAV. O grįžęs ne tik kibsiu į pasirengimą Europos B diviziono čempionatui su Lietuvos neįgaliųjų rinktine, bet ir konsultuosiu Kauno rajono socialinių paslaugų centrą“. Bendradarbiauti su centru, padėti vertingomis konsultacijomis apie reabilitacijos, slaugos, sporto įrengimus žadėjo ir Lietuvos neįgaliųjų krepšinio rinktinės mechanikas Evaldas Leonavičius.

Sveikinimams pasibaigus visi susirinkusieji turėjo progą susipažinti su naujausia Socialinio paslaugų centro įranga, skirta neįgaliųjų sportui ir reabilitacijai.

NaKTINIS TURNyRaS TaPO BeNdRUOMeNėS šVeNTePernai sulaukęs didžiulio susidomėjimo rugsėjo 3 d. naktinis krepšinis vėl karaliavo ežerėlyje. šįkart renginys sutraukė dar gausesnį būrį aistruolių: žaidėjų ir sirgalių.

Po atkaklios kovos rezultatu 11:10 laimėjo Vievio komanda. Pirmą vietą iškovojo Babtų atstovai: rezultatu 9:2 įveikė Ežerėlio tinklinio klubo komandą.

Varžyboms teisėjavo Kauno krepšinio mėgėjų lygos teisėjai Arūnas Lazdauskas ir Arūnas Kazakevičius, vyriausiasis turnyro teisėjas – Kauno rajono sporto mokyklos direktorius Artūras Pūras.

Parodomosiose rungtynėse susitiko Ežerėlio merginų komanda: Eglė Zaksaitė, Paulina Dabravolskytė, Erika Liutkutė, Gabrielė Pupelytė ir Vilimų-Kačerginės jungtinė komanda: Rasa Bakienė, Vidas totilas, Juozas Vaikšnoras, Ramūnas Vilčinskas. Aikštelės šeimininkės rezultatu 7:3 nugalėjo svečius.

Po varžybų nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti Kauno rajono mero Valerijaus Makūno prizais. Naudingiausiu varžybų krepšininku pripažintas ežerėlietis Vidmantas Krušna.

Renginio metu žiūrovus ir dalyvius linksmino Ežerėlio vaikų roko grupė „Kals“ (vadovas Egidijus turevičius) ir grupė „Garso faktorius“ (vadovė Gabrielė Kuzmickaitė), dainų atlikėjas ir autorius Egidijus turevičius, gatvės šokėjų grupė iš Kauno.

Krepšininkai atkakliai rungėsi iki pat paryčių

V. Stravinskas apdovanotas simboliniu menininkų sukurtu laikrodžiu

Margininkų jaunimas džiaugėsi gautais dovanų kamuoliais

Pakaunės ŽiNiOS | 2011 09 14 | Nr. 2SPORtAS 7

UaB KOMUNaLINIų PaSLaUgų ceNTRaSVytauto g. 71, LT-53258 Garliava, tel. (8 37) 393 078Gyvenamųjų namų administravimas, komunalinės paslaugos, butų ūkis. inžinerinių tinklų eksploatavimas, priežiūra, remontas, vandens tiekimas, nuotėkų šalinimas, fekalijų išvežimas.

SBį KaUNO VISUOMeNėS SVeIKaTOS BIURaSLietuvių g. 22, LT-44169 Kaunas, tel. (8 37) 209 390Sveikatos priežiūra, seminarai, konsultacijos.

KaUNO RaJONO TURIzMO INFORMacIJOS ceNTRaSAkacijų al. 29, LT-53485 Kulautuva, tel. (8 37) 543 318informacija apie keleivių plukdymą laivu tOLStOJUS maršrutu Vytauto bažnyčia (Kaunas)–Zapyškis–Kulautuva–Kaunas.

KaUNO RaJONO TURIzMO INFORMacIJOS ceNTRO SKyRIUSVĮ Kauno aerouostas. LT-54460 Karmėlava, tel. 8 699 48833informacija apie Kauno rajoną: lankytinas vietas, apsigyvenimo ir laisvalaikio praleidimo galimybes. Kviečiama įsigyti šio krašto menininkų ir tautodailininkų suvenyrų su Kauno rajono simbolika.

SBį SOcIaLINIų PaSLaUgų ceNTRaSEžero g. 3, LT-47166 Kaunas, tel. (8 37) 328 195Socialinių paslaugų teikimo programų ir projektų Savivaldybės teritorijoje rengimas ir įgyvendinimas. Įvairios kokybiškos socialinės paslaugos senyvo amžiaus, neįgaliems žmonėms, šeimoms.

Kauno rajono savivaldybės informacinis biuletenis. tekstų ir fotografijų autoriai: Vilma Kasperavičienė, Živilė Bilotaitė-Jokubauskienė, indrė Sekevičienė. Apipavidalino Alina Butrimė. Redaktorė indrė Sekevičienė (indre.sekeviciene@krs.lt). Spausdino UAB Spaudos namai „Arx Baltica“. Platinamas nemokamai. tiražas 26 000 egz.

Savivaldybės biudžetinė įstaiga | Kodas 188756386 | Adresas: Savanorių pr. 371, Lt-49500 Kaunas | tel. (8 37) 305 571 | Faks. (8 37) 305 501 | El. p. info@krs.lt | www.krs.lt

Rugsėjo 16–25 d. Lietuvoje vyks kasmetiniai europos Tarybos programos „europos paveldo dienos“ renginiai. šiais metais pasirinkta tema „Paslėpti lobiai. Sieninė tapyba“. Kauno rajone vyksiančių renginių sąrašą rasite rugsėjo mėnesio renginių kalendoriuje.

/ RUgSėJO 17 d., šešTadIeNIS /15.00 val. Programos „europos paveldo dienos“ pristatymas ir paskaita „Lietuvos sienų tapymas nuo gotikos iki šių dienų“. Lektorė – prof. Laima Šinkūnaitė. J. Naujalio memorialinis muziejus, instituto g. 22 , Raudondvaris.

/ RUgSėJO 18 d., SeKMadIeNIS /11.00 val. Rudens šventė „Mūsų gražių darbų vainikas“. Babtų miestelio aikštė.

/ RUgSėJO 20 d., aNTRadIeNIS /14.00 val. Paskaita „atrasti sieninės tapybos šedevrai – svarbi kultūros paveldo dalis“. Lektorė – architektė, UAB Kultūros paveldo tyrinėjimų ir projektavimo centro direktorė Regina Žukauskienė. Virtuali paroda „Sieninė tapyba Lietuvos miestų ir miestelių bažnyčiose ir dvaruose“. Kauno r. viešoji biblioteka, Vytauto g. 21, Garliava.

15.00 val. Parodos „Praeities brūkšniniai kodai“ atidarymas ir paskaita. Lektorius – restauratorius Ričardas Milukas. J. Naujalio memorialinis muziejus, instituto g. 22, Raudondvaris.

/ RUgSėJO 21 d., TRečIadIeNIS /9.30 val. europos Tarybos programos „europos paveldo dienos“ renginys. Pažintinė ekskursija autobusu. išankstinė registracija tel. (8 37) 793 532. išvykimas nuo Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus (Savanorių pr. 192). Vietų skaičius ribotas.

10.30–11.00 val. Paskaita „zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ir zapyškio miestelio kultūros paveldas“. Lektorė – Zapyškio kultūros centro direktorė Jūratė Mackonienė. Dokumentų ir fotografijų paroda. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

11.00–12.30 val. Paskaita-virtuali paroda „Kelionė į Lietuvos sienų tapybos lobyną (XIV–XX a.). įdomiausieji pavyzdžiai“. Lektorė – prof. Laima Šinkūnaitė.

/ RUgSėJO 22 d., KeTVIRTadIeNIS /15.00 val. edukacinė pamoka „Piešiu freską“. Užsiėmimą veda tapytoja Jovita Aukštikalnytė. J. Naujalio memorialinis muziejus, instituto g. 22 , Raudondvaris.

/ RUgSėJO 23 d., PeNKTadIeNIS /16.30 val. Rudens sambariai Rokuose. Rokų kultūros centras, Nemuno g. 14, Rokai.

17.00 val. Teatralizuotas renginys „...Kai ruduo, sudie, mano meile...“ Vilkijos įmonių, organizacijų rudens puokščių paroda. Vilkijos kultūros centras, Čekiškės g. 128, Vilkija.

/ RUgSėJO 24 d., šešTadIeNIS /Miestelio šventė „Vandžiogala 628“

12.00 val. Sporto žaidynės.

18.00 val. šventinis koncertas. Parko g. 6, Vandžiogala.

20.00 val. Sporto šventė „zapyškio sporto žaidynės 2011“. Zapyškio kultūros centras, Šviesos g. 18, Kluoniškiai, Zapyškis.

15.00 val. edukacinė pamoka šeimoms „Prabylanti naujai“ ir virtualios kelionės po restauruojamus objektus pristatymas. Edukacinį užsiėmimą veda lektorius restauratorius Ričardas Milukas. J. Naujalio memorialinis muziejus, instituto g. 22, Raudondvaris.

12.00 val. Poezijos ruduo. Susitikimas su Kauno poetais ir rašytojais. Raudondvario kultūros centras, instituto g. 1A, Raudondvaris.

/ RUgSėJO 30 d., PeNKTadIeNIS /18.00 val. Teatro šventė, skirta teatro sezono atidarymui „Skriski, sparnuota Teatro paukšte!“ Neveronių kultūros centras, Kertupio g. 18, Neveronys.

19.00 val. Meno mėgėjų kolektyvų šventė Mykolinės. Bendras projektas su Kulautuvos kultūros centro saviveiklininkais. Liučiūnų kultūros centras, Liučiūnų kaimas, Čekiškės seniūnija.

RUgSėJO ReNgINIų KaLeNdORIUS

Savanorių pr. 371, LT-49500 Kaunas

Pirminę teisinę pagalbą Kauno r. gyventojams teikia teisės skyriaus darbuotojai: I–IV 8.00–17.00; V 8.00–15.45 (221 kab.) I 8.00–12.00; II–IV 8.00–17.00 (112 kab.)

VaLSTyBėS gaRaNTUOJaMa TeISINė PagaLBa

gyVeNTOJaI PRIIMaMI: KaUNO RaJONO SaVIVaLdyBėJe

Savanorių pr. 371, Kaunas

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas (302 kab.) Kauno rajono savivaldybės mero pirmasis pavaduotojas Petras Mikelionis (304 kab.) Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Makarevičius (314 kab.)

Registracija į mero ir pavaduotojų priėmimą: tel. (8 37) 305 571 | el. p. meras@krs.lt

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis (202 kab.) Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Raminta Popovienė (204 kab.) Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis (222 kab.)

Registracija į administracijos direktoriaus ir pavaduotojų priėmimą: tel. (8 37) 305 503 | el. p. administratorius@krs.lt

dėmesio! Registruodamasis asmuo turi nurodyti savo vardą, pavardę, adresą, telefoną ir vizito tikslą.

Asmenys turi galimybę reikšti savo nuomonę apie aptarnavimo kokybę, išdėstyti savo pageidavimus ir pasiūlymus raštu ir įdėti juos į pageidavimų, pasiūlymų, pastabų dėžutę, esančią i aukšte. Gyventojai prašymus, skundus gali siųsti el. p. info@krs.lt

Pirmadieniais 10.00–12.00 val. | trečiadieniais 14.00–16.00 val.

NaUdINgIKONTaKTaI

gyventojai, norintys prisijungti prie UaB „giraitės vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, privalo gauti technines prisijungimo sąlygas:

Parašyti prašymą UAB „Giraitės vandenys“ išduoti projektavimo (technines) sąlygas įrengti vandentiekio ir nuotekų išvadą (įvadą).

Prie prašymo pateikti:

1. Duomenis apie gyvenamąjį namą, žemės sklypo ribų planą ir registro duomenis;

2. Žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus.

Gavę iš UAB „Giraitės vandenys“ projektavimo technines sąlygas, gyventojai atestuotoje projektavimo įmonėje turi užsisakyti projektą.

Pagal atliktą projektą pasisamdyti statybos įmonę, turinčią vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimo darbų atestatą. Apie pradėtus atlikti darbus nedelsdami informuokite UAB „Giraitės vandenys“ techninius darbuotojus.

Kai pasamdyta atestuota įmonė baigia darbus ir įformina kartu su UAB „Giraitės vandenys“ techniniais darbuotojais reikalingus dokumentus, išduodama pažyma apie tinkamai atliktus darbus. Sudaroma vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis.

Gyventojai prisijungimo projektus rengia ir derina supaprastinta tvarka.

gaLIMyBė PRISIJUNgTI PRIe VaNdeNS TIeKIMO IR NUOTeKų TINKLų

Pakaunės ŽiNiOS | 2011 09 14 | Nr. 2 RENGiNiAi, KONtAKtAi8