darbo teises konspektai 1

// http://www.konspektai.cjb.net //1 psl.

1. DT SĄVOKA, JOS ATRIBOJIMAS NUO GRETUTINIŲ TEISĖS ŠAKŲ.DT normos reguliuoja vis-nius s-kius, atsirandančius dirbant arba glaudžiai susijusius su darbu. Darbas - socialinė ek. sąvoka, apibūdinama kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla: tai ne tik fiziologinių. Biol. žmogaus gebėjimų panaudojimas, tai ir intelektinė veikla. DT reguliuoja s-kius tarp žmonių, kurie realizuoja fizinius, protinius, intelektualinius sugėbėjimus. D procesą sudaro trys tarpusavyje susiję elementai:1)tikslinga žmogaus veikla;2) D objektas;3) D priemonės.D objektas ir priemonės yra ne tik būtini D proceso elementai, bet ir tam tikros nuosavybės formos objektas; todėl yra glaudus D s-kių ir turtinių s-kių ryšys, nes žmonės D procese sueina į s-kius ne tik tarp savęs, bet ir su D objektų ir priemonių savininkais.DT susiformavo vėlai, ilgai juos reguliavo civilinės ir komercinės teisės normos. Tik 20 a., atsiradus gausiam gyventojų sluoksniui, kuris neturėjo gamybos priemonių ir kurio pragyvenimo šaltinis buvo darbas realizavimas. Bendrieji civiliniai įst., negalėjo patenkinti naujosios vis-ės poreikių, nes D jėga yra labai savita prekė - ji neatskiriama nuo žmogaus asmenybės. Iš esmės DT pradėjo formuotis po II pasaulinio karo. Teisinis stimulas tam buvo – 1944m. Filadelfijoje įvykęs TDO kongresas deklaracijoje suformulavęs pagr. mintį “D jėga nėra prekė”. Politinis stimulas – II pasaulinio karo pabaiga reiškė demokratijos pergalę ne tik prieš fašizmą, bet demokratijos pergalę apskritai – Vokietijos, Italijos Konstitucijose randame, kad jos yra “demokratinės, socialinės, teisinės v-ės. Ekonominis stimulas – atstatyti Europos ekonomiką.DT šakos pagrindinis uždavinys - nustatyti tokias D jėgos panaudojimo sąlygas, kurios užtikrintų normalų socialinį db-jų ir dd-vių bendradarbiavimą, db-jų D ir gyvenimo sąlygas.DT - teisės šaka, kuri reguliuoja siaurai suprantamus vis-nius D s-kius ir glaudžiai su jais susijusius kitus vis-nius s-kius. Teisė domina ne s-kis su procese dalyvaujančiu objektu, o s-kis su kitais žmonėmis, dalyvaujančiais procese. DT yra teisės šaka, reguliuojanti vis-nius D ir tarnybos s-kius bei glaudžiai su jais susijusius, aptarnaujančius ir sudarančius jiems sąlygas normaliai funkcionuoti.DT atribojimas nuo kitų teisės šakų:Nuo civilinės teisės: yra pavaldumas vienas kitam, vadovavimas; daugeliui DT institutų nebūdingi tokie civilinio teisinio reguliavimo metodai kaip šalių laisvė; autonomija ir pan.(vadovėl).I.Nekrošius skiria dar du bruožus:- D s-kių objektas apibrėžiamas rūšiniais požymiais, ne individualiais (tarp kontrahentų susitariama, kad bus atliekamas tam tikros specialybės darbas);- darbas, atliekamas D teisinių s-kių forma yra atlygintinas. Neatlygintinas darbas DT nedomina.Nuo adm-nės teisės: kitoks pavaldumas D organizatoriui, tai nėra v-ės valdžios pasireiškimo būdas, bet kooperuoto D rezultatasAdm-nės teisės veikimo sferoje susiklosto horizontalūs ir vertikalūs s-kiai. P areigūnas-pilietis – valdingi s-kiai(vertikalūs/išoriniai). Vidiniai s-kiai, susiklostantys atitinkamoj v-ės įstaigoje tarp viršininko ir pareigūno – horizontalūs. Horizontalūs ir vertikalūs s-kiai nelygiaverčiai: vertikaliuose s-kiuose iki jur. fakto atsiradimo pavaldumo nėra.Bet kurioj Dvietėj bet kuris viršininkas turi teisę duoti privalomus nurodymus. Ir tai iš esmės yra ne valdingi įgalinimai, o kooperuoto D organizavimo elementas.Todėl adm-niai horizontalūs s-kiai patenka į DT veikimo sferą: 1) db-jas pavaldus D organizavimo vadovui; 2) darbas užmokamas; 3) darbas apibrėžtas rūšiniais požymiais. Viešojo adm-vimo D s-kių DT normos nereglamentuoja, o viešųjų paslaugų sfera – DT reguliavimo dalykas. Viešųjų paslaugų aukštesnio už vidutinį lygį db-jams taikomos viešojo adm-vimo normos. Ypatingus įgaliojimus turinčių tarn-jų žemesniajai grandžiai taikomos DT normos.

2. DT OBJEKTAS.Tai vis-niai D s-kiai, kai D jėgos panaudojimas tiesiogiai veikia jos turėtojo asmenybę. DT objekto (dalyko) skiriamieji bruožai1. S-kiai, kuriuos reguliuoja DT, dalykas turi būti apibrėžiamas kaip D f-ja. DT objektas apibrėžiamas rūšiniais, o ne indiv.požymiais (Ranga – CT dalykas);2. Jei D procesas organizuojamas kaip D teisinis s-kis, tai.D atlikėjas tame procese nėra savar., o DT turi ir privalo organizuoti dd-vys ir turi teisinę atsa-komybę. Pavaldumas darbe – būtinas DT elementas. 3. Jei darbas atliekamas D s-kių teisine forma, tai jis yra atlyginamas. D s-kių požymiai:1) tiesiogiai realizuojami žmogaus gebėjimai;2) vis-nis pobūdis (galutinis D rezultatas nėra lemiamas);3) DS: dd-vys nustato D pobūdį ir tvarką ir db-jai dirbdami privalo jos laikytis;4) D s-kio šalys yra pavaldžios viena kitai:5) D atlygintinumas.Pagrindinis DT reguliavimo dalykas – vis-niai D s-kiai. DT taip pat reguliuoja glaudžiai su D s-kiais susijusius s-kius, kurie nėra D s-kiai. Jie pagal ryšio su D s-kiais pobūdį skirstomi į 1)s-kiai, kurie yra prielaida D s-kiams atsirasti (s-kius dėl gyventojų įdarbinimo);

// http://www.konspektai.cjb.net //


2)apsauginiai vis-niai s-kiai, t.y. kurie sudaro sąlygas tinkamai D s-kiui realizuoti (s-kius, susijusius su teisine vis-nių D s-kių subjektų tarpusavio atsakomybe už savo teisių ir pareigų pažeidimą esant D s-kiams: - s-kiai dėl drausminės db-jų atsakomybės;-s-kiai dėl materialiosios D s-kių subjektų tarpusavio atsak-bės). Jie yra 2 rūšių:- kolektyviniai;- individualūs;3) s-kiai, atsirandantys ryðium su ginčų, kylančių tarp DT reguliuojamų vis-nių s-kių subjektų, nagrinėjimu (s-kius, atsirand. dėl D saugos, taip pat įst. laikymosi priežiūros ir kontrolės, tarp v-ės ar vis-nių institucijų, prižiūrinčių D saugą, ir db-jų, dd-vių, jų asociacijų):- kolektyviniai;- individualūs.3. D S-KIŲ TEISINIO REGULIAVIMO METODAS.Teisinio reguliavimo metodas - visuma teisinių priemonių ir būdų, kuriais pasiekiama teisinio reguliavimo tikslų.Teisinio reguliavimo metodai:1) civilinis teisinis (remiasi s-kių dalyvių lygybe, savarankiškumu ir s-kių dispozityviškumu);2) adm-nis teisinis (remiasi subj. pavaldumu 1 kitam).DTje taikomi ir civilinio ir adm-nio metodo būdai ir priemonės. D s-kių subjektai prieš sueidami į s-kį yra lygiateisiai ir autonomiški. Po sutarties sudarymo šalių lygybė transformuojasi – db-jas patenka dd-vio valdžion – atsiranda adm-nio-teisinio reguliavimo elementai, tačiau tam tikros sąlygos, numatytos sutartyje, neturi būti pažeistos.Tai rodo, kad DT metodas turi ir vieðosios, ir privatinės teisės metodų bruožų.Skiriamasis DT teisinio reguliavimo bruožas – greta individualios sutarties, greta v-ės, kuri kuria D įst.s, atsiranda trečias elementas – kol.s derybos ir kol.s sutartys, kurios vaidina ypatingą vaidmenį D teisinių s-kių reguliavime.4. DT, D ĮST. IR DT MOKSLO SISTEMA.DT mokslo sistemŕ sudaro idėjos ir požiūris į D teisę.Teisės sistema suprantama kaip objektyviai esanti vidinės teisės sandara, teisės padalijimas į pavienes dalis - šakas ir institutus. Teisės sistema neretai tapatinama su teisės struktūra. KaDT normos sudarytų tam tikrą būtiną teisės normų sistemą, reikia, kad:- teisės normos neprieštarautų vienos kitoms;- nebūtų teisės spragų;- v-ėje galiojanti teisė turi būti suprantama , patogi teisės vartotojams.Teisės šakos sistema – tos šakos teisės normų tam tikras padalinimas į struktūrines dalis. Teisės šakos klasifikavimo pagrindas – reguliavimo dalykas, kaip vienintelis objektyvus dalykas.Skiriamos trys teisės normų grupės:1) normos, kurios nereguliuoja konkretaus vis-niu s-kio, o yra susijusios su visu tos teisės šakos reguliavimo objektu; tai tarsi kitų teisės normų hipotezė; šių normų pagrindu konkrečių teisių ir pareigų neatsiranda (sudaro bendrąją DT dalį);2) normos, reguliuojančios konkretų vis-nį s-kį ar jo dalį, t.y. reguliuoja individualius D s-kius; jų pagrindu įvykus tam tikriems juridiniams faktams atsiranda konkrečių teisių ir pareigų. Jos pagal reguliavimo dalyką skirstomos į institutus, o šie į poinstitučius (ypatingoji DT dalis);3) normos, reguliuojančios kol. D s-kius.Šios normos nustato konkrečias teises ir pareigas kol. s-kių dalyviams, o taip pat numato taisykles kaip turi būti vedamos kol.s derybos ir priimami susitarimai, kurie sąlygoja individualių subjektų teises ir pareigas. Todėl tai yra tarsi tarpinė grandis tarp bendrosios paskirties normų ir normų, reglam-nčių individualius s-kius. Tai ir sudaro DT sistemos ypatumą, nes kitų teisės šakų sistema susideda iš 2 dalių: bendrosios ir ypatingosios, o DT yra trečioji specifinė dalis – normos, regul. kol. sutartinius s-kius.Teisės sistema susideda iš teisės normų, šios normos turi funkcionuoti taip, kad pasiektų tam tikrą tikslą – reguliuoti vis-nius s-kius.DT institutas – teisės normos, reguliuojančios tam tikrą DT s-kių dalį.(įdarbinimo inst., D ir poilsio laiko inst.).Teisės normos objektyvizuojamos teisės aktuose. Jie tam tikru būdu sistematizuojami:1- inkorporacija – sudaromi tam tikri įst. rinkiniai, sudadant į juos galiojančius teisės aktus, visiškai jų nekeičiant arba išmetant ie pakeičiant pasenusias dalis. Inkorporacija gali būti legalinė- aprobuota v-ės institucijų, ja gali vadovautis teismai; paprastoji –aprobuota atskirų institucijų ir nėra teisės šaltinis.2- kodifikacija visos ar pagr. teisės šakos teisės normos išdėstomos viename teisės akte-kodekse.Tai geriausia sistemanizavimo forma: paaiškėja teisės spragos, dubliavimasis, patogu naudotis.LR DT normų sistematizacija susijusi su DT reforma. Nuo 1990 m. taip ir nebuvo nuspręsta, kuria kryptimi reformuoti LR DT: 1) ar kurti naują D įst. kodeksą; 2) ar priimti vis naujus įst.s dėl iškylančių naujų aktualiausių klausimų sureguliavimo. Pasirinktas antrasis kelias turi savo trūkumų – priimant naujus įst.s, nesuspėta keisti senojo DĮK normų. Dabar neaišku, ar tam tikras kodekso str. galioja, ar ne. Per šį laikotarpį buvo sudarytos dvi D grupės naujo DĮK rengimui. Pirmasis projektas nebuvo priimtas, antrasis projektas (1996m.) apsvarstytas, gautos TDO išvados, pakoreguotas ir pateiktas SADM. Iki šiol nepriimtas. “Problema: dd-vių ir db-jų – dviejų socialinių grupių permanentinis konfliktas (reikėtų derybų) ir politinės valios trūkumas.” /I. Nekrošius/. DT mokslo sistema yra platesnė, nes apima ir DT reguliuojamus teisinius s-kiu, teisines pažiūras ir teorijas, susijusias su DT, jos istoriją, užs DT ir pan.



5. DT PRINCIPŲ SĄVOKA, JŲ REIKŠMĖ.Teisės principas - vadovaujantis pradas, išreiškiantis esminius vis-nių s-kių bruožus, jų raidos tendencijas ir bendro teisinio reguliavimo turinį bei tikslus; tai tam tikri vadovaujantys pradmenys, išreiškiantys teisės reguliuojamų vis-nių s-kių esminius bruožus, jų vystymosi tendencijas, tų vis-nių s-kių teisinio reguliavimo tikslus ir pagrindines kryptis ir įtvirtinti teisėje. Jie ne visada atitinka tam tikrą teisės normą bet gali išplaukti iš jų bendrosios prasmės.principai gali reikštis tokiais būdais:1) teisinės sąmonės;2) teisės normų;3) teisinių s-kių.Pagal taikymo apimtį:1) bendrieji principai, būdingi visai teisei:a) išreiškiantys žmogaus požiūrį į teisę:kiekvienas asmuo ir visa vis-e, paklusdama įstatymams, gali to paties reikalauti iš valdžios;įst. atgal negalioja;asmuo, kuris laikosi įst., nepažeidžia kitų asmenų interesų;b) išreiškiantys požiūrį į žmogų:žmogus yra tikslas, o ne priemone;visi žmonės laisvi ir turi lygias teises;nekaltumo prezumpcija;draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis;c) susiję su teisingumo vykdymu:niekas negali būti teisėjas savo byloje;įst. nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės;kiekviena abejonė - kaltinamojo naudai;atsakomybė esant kaltei;2) tarpðakiniai principai, būdingi kelioms teisės šakoms;3) ðakiniai, būdingi D teisei; pagal jų taikymo sferą:a) pasauliniai ir regioniniai; Europos Tarybos socialinė chartija:teisė į darbą;teisė į laisvą D pasirinkimą;teisė į teisingas ir tinkamas D sąlygas;teisė gauti teisingą atlyginimą už darbą;teisė jungtis į asociacijas;galimybė sudaryti kolektyvines sutartis ir kol. susitarimus;teisinė vaikų ir paauglių apsauga;dirbančių moterų teisių apsauga;teisė į profesinį orientavimą;apsauga nuo neD;b) nacionaliniai pagal LR DSĮ 2 str.:DS šalių lygybė;papildomų garantijų labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų grupėms nustatymas;draudimas vienašališkai keisti sutartas sąlygas;db-jo teisė nutraukti D sutartį;galimybė dd-viui nutraukti tik įst. numatytais pagrindais;db-jų lygiateisiškumas nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis db-jų savybėmis.Vienas iš specifinių DT principų – vieningumo ir diferenciacijos principas. Koks yra s-kis tarp teisės šakos bendrųjų normų ir normų-išimčių. Specifinių normų diferenciacija čia didesnė nei kitose teisės šakose. Tai lemia tam tikri faktoriai:1.objektyvūs - aplinkybės, susijusios su tam tikromis, realiai egzistuojančiomis gamybos, D proceso sąlygomis, į kurias įst. turi atsižvelgti.2.subjektyvūs:1) individualūs - susiję su db-jo psichofiziologinėmis savybėmis (nepilnamečiai, moterys, invalidai).2) socialiniai – v-inės valdžios politika ir strategija, įvairių dirbančiųjų sluoksnių organizuotumo lygis ir jų svoris vis-ėje.Teisės principų reikšmė:1) nesureguliuotiems s-kiams taikomi įst. išvardinti principai (tiesioginis taikymas);2) teisės kūrimui;3) taikant ir aiškinant teisės normas.

6. DT ÐALTINIŲ SĄVOKA, PAGRINDINĖS JŲ YPATYBĖS. TARPTAUTINIAI TEISĖS AKTAI IR JŲ REIKŠMĖ DTJE.Teisės šaltiniai - tai tam tikrų normų objektyvizavimo, raiškos būdas; teisės normos išraiškos priemonė, būdas. DT pagrindiniai šaltiniai – norminiai aktai. Pagal galiojimo erdvę norminiai aktai: 1.tarptautiniai. Tai tam tikrų regioninių org-jų



(ES); ar specializuotų pasaulinių org-jų (JTO, TDO) priimti norminiai aktai. Jų reikšmė –vieni jų uždeda tam tikras prievoles v-ei, jos gyventojams kaip pasaulio bendrijos nariams (TDO nėra prievartinio mechanizmo, bet yra moralinė pareiga ir atsakomybė. V-ės narės kasmet turi pateikti ataskaitą kaip laikomasi TDO nuostatų); net ir neratifikavus konvencijos, v-ė, būdama TDO nare turi atsižvelgti į šios konvencijos2. nacionaliniai; pagal teisinę galią LR: a) įst.: konstitucija, kodifikuoti įst. (DĮK); - kiti įst.; b) poįstatyminiai aktai: Seimo nutarimai; Vyriausybės nutarimai; ministerijų, žinybų, savivaldybės organų leidžiami aktai. c)lokalūs teisės aktai d)specialus šaltinis - teismų praktika, t.y. Aukščiausiojo T Senato apibendrinimai: kolegijų ar Aukščiausiojo T plenarinės sesijos pasiūlytos ir kasacine tvarka priimtos nutartys; aprobuotos apibendrinamosios teismų praktikos nagrinėjant konkrečias bylas apžvalgos. Nors LR Konstitucija nenumato legalinio teisės išaiškinimo galimybės, nenumato organo , galinčio išaiškinti normas ir Lietuvoje teisminis precedentas niekada nebuvo pripažįstamas teisės šaltiniu,tam tikru specifiniu šaltiniu gali būti laikomi AT Senato išaiškinimai- tai lyg ir legalinis įst. aiškinimas. Nes Pagal LR Teismų įst. žemesnieji teismai, spręsdami analogiškas bylas, privalo atsižvelgti į AT Senato duotus teisės normų išaiškinimus, aprobuojant nuosprendžius, sprendimus analogiškose bylose. Nors Teismų įst. nesako , kad išaiškinimas yra privalomas. Tačiau legalinio įst. aiškinimo negalima suprasti kaip naujos normos kūrimo. Papročiai kaip teisės šaltiniai DTje nėra reikšmingi.DT šaltinių ypatybės: svarbiausios - 1.DT aktų vieningumas ir diferenciacija 2.lokalieji norminiai aktai ( išskirtinė jų priėmimo tvarka; vadovaujamasi derybų principu; )7. POĮSTATYMINIAI AKTAI KAIP DT ŠALTINIS. LOKALINĖS DT NORMOS.Poįstatyminiai aktai konkretizuoja įst.s, nustato jų taikymo taisykles ir pagal juos leidžiančius subjektus skirstomi į: - Seimo nutarimai(jais dažnai yra patvirtinami įvairūs statutai, kuriuose yra DT normų);- Vyriausybės nutarimai;- ministerijų, žinybų, saviv. organų leidžiami aktai.Lokalieji norminiai aktai - tai teisės aktai, kurie galioja ne visoje v-ės teritorijoje, o tam tikroje įmonėje, įstaigoje, org-joje. Tai tam tikros Dvietės priimami aktai: dd-vių leidžiami vietiniai norminiai aktai ir kiti aktai. Tačiau dažniausiai lokalios teisės normos yra įtraukiamos į kolektyvines DS.Nustatyti tokie šių aktų reikalavimai:- neturi prieštarauti draudžiamosioms norminio DT akto nuostatoms;- neturi bloginti db-jų padėties;- turi būti leidžiami tam įgaliotų organų ir laikantis tam tikros tvarkos;Lokaliaisiais norminiais aktais D s-kiai reglamentuojami diferencijuojant, bet nepažeidžiant bendrųjų reikalavimų; diferenciacijos pagrindai yra objektyvūs (įvertinamos D sąlygos) ir subjektyvūs (atsižvelgiama į db-jų psichofiziologines savybes). šių aktų priėmimo tvarka yra išskirtinė, nes vadovaujamasi derybų principu; ypatumas taip pat yra ir tai, kad daug teisių lokalių teisės aktų priėmime suteikta db-jų profesinėms sąjungoms.8. DT NORMINIŲ AKTŲ VEIKIMAS LAIKE, ERDVĖJE IR SUBJEKTŲ ATŽVILGIU.Galiojimas laike: du momentai: tam tikro akto galiojimo pradžia ir pabaiga.Įsigalioja: Bendras principas - LR įst. įsigalioja oficialiai paskelbti . Oficialus paskelbimas - "V-ės žiniose", oficiali paskelbimo data - "V-ės žinių" numerio data. Pagal bendrąją taisyklę, įst. galiojimas atgal netaikomas LR įst. įsigalioja po to, kai juos pasirašo Prezidentas ir "V-ės žiniose" oficialiai paskelbia, jeigu pačiuose įst.ose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. 2.Seimo priimti teisės aktai, išskyrus įst.s; Vyriausybės nutarimai; L banko, ministerijų, departamentų ir Vyriausybės įstaigų bei kitų v-ės valdymo institucijų teisės aktai; aukštesniųjų adm-nių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių ir jų vykdomųjų organų priimti teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo diena.Normos galiojimo pabaigos pagrindiniai būdai:1) pačiame akte numatyto termino suėjimas;2) panaikinimas jį priėmusio ar pastarosios įgaliotos institucijos;3) norminis aktas formaliai nepanaikinamas, bet išleidžiamas naujas norminis aktas, kuris smarkiai jam prieštarauja -normų kolizija sprendžiama paskesnio norminio akto naudai.Pagal galiojimą erdvėje (teritorijoje):1) galiojantys visoje v-ės teritorijoje;2) galiojantys ne visoje teritorijoje (lokalūs teisės aktai).Pagal galiojimą subjektams:1) bendrieji norminiai aktai, nustatantys visų dd-vių ir db-jų teises ir pareigas;2) norminiai aktai, nustatantys tik tam tikrų kategorijų dd-vių ir db-jų teises ir pareigas.9. DT VIENYBĖ IR DIFERENCIACIJA. BENDROSIOS IR SPECIALIOSIOS DT NORMOS.Teisinis DT vienybės pagrindas LR Konstitucija, DĮK, DS įst.. DT vienybė pasireiškia tuo, kad visi D įst. grindžiami bendrais konstituciniais D organizavimo principais, visi db-jai turi vienodas teises ir pareigasVienybė - tai visai v-ei bendri principai, reikalavimai, garantuojantys D saugą, db-jų gyvybę ir pan. Tačiau D s-kiai yra specifiniai, nes įvairios gamybos sritys labai skiriasi ir db-jai yra skirtingi. Todėl D s-kiai reglamentuojami diferencijuojant, bet nepažeidžiant bendrųjų reikalavimų; diferenciacijos pagrindai yra objektyvūs (įvertinamos D sąlygos) ir subjektyvūs (yra individualūs ir socialiniai, t.y. atsižvelgiama į db-jų psichofiziologines savybes ir v-inės valdžios politika ir strategija, įvairių dirbančiųjų organizuotumo lygis). Bendrieji norminiai aktai išreiškia DT vienovę, o specialieji – diferenciaciją.



Bendrosios teisės normos išreiškia DT vienybę, o specialiosios - diferenciaciją. Specialiosios DT normos yra taikomos tik kai kurių kategorijų db-jams, t.y. jos numato išimtis iš bendrųjų taisyklių. Kai yra bendrosios ir specialiosios DT normos koalizija yra taikoma specialioji DT norma10. KOLIZIJŲ TARP L IR UŽSIENIO V-IŲ D ĮST. SPRENDIMAS DTJE.LR įst.ose specifinių nuostatų šiais klausimais nėra. LR DT normos yra taikomos L teritorijos ūkio subjektams ir už L teritorijos esantiems subjektams, tačiau priklausantiems L jurisdikcijai (norminiai aktai galiojantys LR teritorijoje; yra privalomi ir tiems užsienio subjektams, kurie veikia v-ės teritorijoje) - tokios nuostatos įtvirtintos LR ˇmonių saugos įst. ir LR DS įst.. Vienintelis LR galiojantis aktas, kuris leidžia pasirinkti D teisiniuose s-kiuose taikytiną teisę - L ir Lenkijos dvišalė teisinės pagalbos sutartis civilinėse, šeimos, D ir baudžiamosiose bylose.Europos mastu šiuos klausimus reguliuoja 1980 m. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, įtvirtindama nuostatą, kad taikytinos teisės pasirinkimas yra šalių valioje. Tačiau ši pasirinkimo teisė nėra neribota - individualiai D sutarčiai taikytinos teisės pasirinkimas neturi atimti iš db-jo jam imperatyvių teisės normų teikiamos apsaugos galimybės. Imperatyvios teisės normos, nustatomos pagal teisę tos v-ės , kurios teisė būtų taikoma jei šalys nesitartų dėl taikytinos teisės. Pagal Romos konvenciją imperatyvios normos taikomos: maksimaliai D savaitės ir D dienos trukmei, darbui švenčių dienomis ir naktį, minimaliam D užmokesčiui ir užmokesčiui už viršvalandžius, sveikatos, D apsaugos ir higienos reikalavimus, diskriminacijos draudimus, specialią apsaugą turinčioms grupėms - jaunimui, nėščioms ir kt.11. ĮST. IR TEISĖS ANALOGIJOS TAIKYMAS DTJE.Iðskirtinis ðaltinis - teismų praktika, t.y. Aukščiausiojo T Senato apibendrinimai:1) kolegijų ar AT plenarinės sesijos pasiūlytos ir kasacine tvarka priimtos nutartys;2) aprobuotos apibendrinamosios teismų praktikos nagrinėjant konkrečias bylas apžvalgos.I.Nekrošius:AT Senato išaiškinimai- tai lyg ir legalinis įst. aiškinimas, kai teisės normą aiškina tam įgaliotas organas ar pareigūnas.Mūsų Konstitucija nenumato legalinio teisės išaiškinimo galimybės, nenumato organo, galinčio išaiškinti normas (senoj K buvo). Logiška būtų manyti, kad įst.s turėtų aiškinti Seimas, Vyr. nutarimus - Vir t.t.Legalinio įst. aiškinimo negalima suprasti kaip naujos normos kūrimo. Senatas turi teisę išaiškinti normos turinį, kad visi teismai vienodai tą normą suprastų. T remsis ne išaiškinimu, o norma , suprasta taip kaip išaiškino Senatas. Senatas negali sukurti naujos normos, bet nurodo būdą kaip spręsti atitinkamą ginčą.Pagal LR Teismų įst. žemesnieji teismai, spręsdami analogiškas bylas, privalo atsižvelgti į AT Senato duotus teisės normų išaiškinimus, aprobuojant nuosprendžius, sprendimus analogiškose bylose. Tačiau Teismų įst. nesako , kad išaiškinimas yra privalomas. Pas mus teisminis precedentas niekada nebuvo pripažįstamas teisės šaltiniu.Įst.:- konstitucija, konstituciniai įst.;- kiti įst.;Ypač reikšminga LR Konstitucija, kadangi joje įtvirtinti pagrindiniai DT principai ir ji yra juridinis kitų D įst. pagrindas. Iš kitų įst. svarbus DĮK. Tačiau dabar nors dauguma šio kodekso normų nėra panaikintos, yra priimta daug kitų įst., reguliuojančių klausimus, kuriuos reguliavo DĮKLR įst. įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir "V-ės žiniose" oficialiai paskelbia Prezidentas, jeigu pačiuose įst.ose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.Norminiai aktai galioja LR teritorijoje; jie yra privalomi ir tiems užsienio subjektams, kurie veikia v-ės teritorijoje. Pagal galiojimą erdvėje:1) galiojantys visoje v-ės teritorijoje;2) galiojantys ne visoje teritorijoje.Galiojimas laike; du momentai: tam tikro akto galiojimo pradžia ir pabaiga; normos galiojimo pabaigos pagrindiniai būdai:1) pačiame akte numatyto termino suėjimas;2) panaikinimas jį priėmusio ar pastarosios įgaliotos institucijos;3) norminis aktas formaliai nepanaikinamas, bet išleidžiamas naujas norminis aktas, kuris smarkiai jam prieštarauja - normų kolizija sprendžiama paskesnio norminio akto naudai.Pagal galiojimą subjektams:1) bendrieji norminiai aktai, nustatantys visų dd-vių ir db-jų teises ir pareigas;2) norminiai aktai, nustatantys tik tam tikrų kategorijų dd-vių ir db-jų teises ir pareigas.DT vieningumas ir diferenciacija. Vienovė - tai visai v-ei bendri principai, reikalavimai, garantuojantys D saugą, db-jų gyvybę ir pan. Tačiau D s-kiai yra specifiniai, nes įvairios gamybos sritys labai skiriasi. Todėl D s-kiai reglamentuojami diferencijuojant, bet nepažeidžiant bendrųjų reikalavimų; diferenciacijos pagrindai yra objektyvūs (įvertinamos D sąlygos) ir subjektyvūs (atsižvelgiama į db-jų psichofiziologines savybes). Bendrieji norminiai aktai išreiškia DT vienovę, o specialieji - diferenciaciją;12. TDO KONVENCIJOS IR REKOMENDACIJOS.Tarptautinė D Org-ja (TDO), įkurta 1919 m., tapo pirmąja specializuota JT įstaiga . Lietuva yra šios org-jos narė. Aukščiausiasis TDO organas yra asamblėjos – jos priima konvencijas ir rekomendacijas. Yra priimta apie 200 konvencijų ir šiek tiek daugiau rekomendacijų. Visos konvencijos yra privalomos jas ratifikavusioms org-jos narėms. Nėra pasaulyje v-ės ratifikavusios visas konvencijas. LR yra ratifikavusi 29 TDO konvencijas. Tačiau jeigu v-ė neratifikavo tam tikros konvencijos, tai dar nereiškia, kad būdama TDO nare, ji neprivalo į jas atsižvelgti. Konvencijos neratifikavimas rodo, kad



teisiškai neįsipareigota, bet v-ė vis tiek turi atsižvelgti į konvencijoje nustatytus principus ir juos įgyvendinti. TDO nėra prievartinio mechanizmo, bet yra moralinė pareiga ir atsakomybė. V-ės narės kasmet turi pateikti ataskaitą kaip laikomasi TDO nuostatų.Rekomendacijos (?) – tipo kažką rekomenduoja, kaip ir išeina formaliai neprivaloma.13. FIZINIAI ASMENYS KAIP D TEISINIŲ S-KIŲ SUBJEKTAI.Pagrindiniai subjektai du: db-jas ir dd-vys.Db-jo teisinis statusas.1) teisnumas ir veiksnumas - atsiranda nuo įst. nustatyto amžiaus (žr. žemiau) ir vienu metu;2) subjektinės teisės ir pareigos – D teisių ir pareigų negalima įgyvendinti per atstovą, nebent dd-vys sutiktų kitaip;3) teisių ir pareigų garantijos;4) atsakomybė.Db-jui keliami reikalavimai, kad jis galėtų būti DT s-kių subjektu (tai yra asmuo pagal savo psichofiziologines savybes turi galėti atlikti darbą):1) amžius2) psichinė būklė.1 – Amžius. V-ė turi reglamentuoti min amžių, kada asmuo gali pradėti dirbti nesavarankišką darbą, t. y. dalyvauti kooperuotame D procese. V-ė turi nustatyti ribą, kada asmuo nekenkdamas ne tik savo, bet ir vis-ės interesams gali dalyvauti kooperuotame D procese.Nuo 16 metų (bendrasis); ribotas - nuo 14 metų; išimtinis /žemiausia riba/ - nuo 13 metų; o dirbti tam tikrus darbus - nuo 18 metų;Tarptautinėje konvencijoje dėl vaikų ir jaunimo D apribojimo nėra nustatyta konkreti žemiausia D amžiaus riba.V-ės turi nustatyti tokią minimalią ribą, kokia pagal tos v-ės įst.s nustatyta baigti privalomą mokymą (pas mus 16 metų).DSĮ 4 str.“DS šalimi - db-ju gali būti nuolatinis L gyventojas, sulaukęs 16 metų.Darbams, kurių sąrašas tvirtinamas LR žmonių saugos darbe įst. nustatyta tvarka, atlikti gali būti priimami asmenys, sulaukę 14 metų ir pagal sveikatos būklę galintys atlikti darbą, numatytą šiame sąraše. Priimti į darbą nepilnamečius nuo 14 iki 16 metų galima, jeigu tai netrukdys jiems lankyti mokyklą ir tik esant mokyklos ir vieno iš tėvų arba kito juos faktiškai auginančio asmens raštiškam sutikimui.Užsienio v-ių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nustatyta tvarka laikinai atvykę į L Respubliką įsidarbinti, turi teisę įsidarbinti pagal šį ir kitus įst.s. Jų įsidarbinimo tvarką nustato tarptautiniai susitarimai ir LR Vyriausybė.”ˇmogaus saugos darbe įst. pakartota ta pati norma, bet dar numatyta, kad į specialiuose sąrašuose numatytus darbus gali būti priimti ir jaunesnio amžiaus piliečiai. Čia minimali riba išvis nenustatyta.96 09 11 Vyriausybė nutarimu numatė minimalią ribą-13 metų, nors Vyriausybė neturėjo teisės keisti DS įst. 4 str.2 - Psichinė būklė. Į darbą gali būti priimtas asmuo, kuris nustatyta tvarka pripažintas neveiksnus, reikalingas globos, bet išsaugojęs tam tikrus sugebėjimus dirbti. Globa skiriama ne asmens darbiniam veiksnumui ir teisnumui tvarkyti, o tam, kad apsaugoti neveiksnaus asmens turtinius ir asmeninius interesus. Neveiksnūs asmenys tam tikrą darbingumą išsaugoja. Psichinės ligos negalima painioti su teisinio veiksnumo, teisnumo sąvoka. Asmuo, kuris yra visiškai neveiksnus, negali atsakyti už savo veiksmus ir jų vykdyti, negali būti DT subjektu. Neveiksnus skiriasi nuo psichine liga sergančio.Reikia skirti psichinę negalią, psichinę ligą nuo teisinių dalykų – nuo asmens veiksnumo ar neveiksnumo CT prasme. Negalima nesutikti, kad asmuo sergantis psichine liga gali būti D teisinių s-kių subjektu. Tačiau neveiksnus asmuo – kuris negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti – negali būti DT s-kių subjektu.- gali būti ribojamas teisės normose numatytais atvejais bei teismine tvarka įst. numatytais atvejais;Db-jų darbinį teisinį subjektyviškumą gali įgyti asmuo tik sulaukęs atitinkamo amžiaus ir turintis bendrą civilinį teisnumą (išskyrus asmenis, pripažintus neveiksniais).Problema: ar visų piliečių darbinis teisnumas yra lygus, ar jis gali būti apribotas, jei taip – tai kokia tvarka. Vadovaujantis piliečių lygumo prieš įst. principu - teisnumo atžvilgiu piliečiai lygūs. Draudimas priimant į darbą(giminaičių buvimas atitinkamose pareigose ir pan.) tai ne teisnumo apribojimas, o kitas teisinis reiškinys – tai reikalavimai, kad tam, kad atsirastų tam tikros teisės ir pareigos reikalingas atit. juridinis faktas.Tik T gali apriboti darbinį teisnumą ir tik nust terminui.Iðvada: Db-jo darbinį teisinį subjektiškumą gali įgyti asmuo, sulaukęs nustatyto amžiaus ir turintis bendrą civilinį veiksnumą.Teisinis statusas - tai faktinė subjekto būklė, priklausanti nuo tam tikrų aplinkybių:1) bendrasis teisinis statusas - taikomas visiems asmenims, dirbantiems pagal D sutartį;2) specialusis teisinis statusas;3)individualus teisinis statusas - tai konkretaus db-jo faktinė teisinė būklė. Dd-vio teisnis statusas.DSĮ 5 str.2 d.: “Kai DS sudaroma tarp fizinių asmenų patarnavimo darbams atlikti, dd-vys yra fizinis asmuo.”I. Nekroðius:DSĮ 5 str. Riboja fizinių asmenų galimybę būti dd-viu. ši nuostata DSĮ liko dėl Pagrindinio Laikinojo Įst., kuriame buvo str. dėl išnaudojimo. Priėmus naują Konstituciją – ši nuostata nepakeista. Dabar reikėtų laikyti, kad fizinis asmuo dd-viu gali būti, jei



jis turi visišką bendrą civilinį teisnumą ir veiksnumą. (Kai DS sudaroma tarp fizinių asmenų patarnavimo darbams atlikti, dd-vys yra fizinis asmuo).Dd-vio požymiai:1) galimybė priimti į darbą;2) galimybė paskirstyti db-jus ir nutraukti D sutartį, taip pat organizuoti darbą ir jį valdyti;3) galimybė turėti lėšų ir atlyginti db-jams.14. DD-VIO SAMPRATA.Dd-vio teisnis statusas.DSĮ 5 str.:“Dd-viai pagal šį įst. yra visų rūšių įmonių, įstaigų, org-jų (toliau - įmonės) savininkai, jų vadovai, paskirti, išrinkti ar kitokia tvarka įgiję įgalinimus pagal atitinkamų įmonių, tarp jų ūkinių bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių, įst.s (įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti D sutartį, atlikti kitokius veiksmus vykdant D įst. nuostatas, taip pat ūkininkai, sudarę D sutartį su bent vienu fiziniu asmeniu.Kai DS sudaroma tarp fizinių asmenų patarnavimo darbams atlikti, dd-vys yra fizinis asmuo.”I. Nekroðius:Apibrėžimas niekinis. Pagal šį apibrėžimą neaišku kas yra dd-vys- savininkas ar vadovas.Vadovas- įstatyminis įmonės atstovas, jis veikia ne savo , o įmonės vardu, įpareigotas įmonės. Tai jis lyg ir ne subjektas.Dd-vys – ne savininkas ir ne tą savininką atstovaujantis asmuo, o fizinis asmuo ar struktūrinis vienetas, kuris pagal jam suteiktą teisinį statusą (įstatus, įst.) gali dalyvauti D teisiniuose s-kiuose. Taigi dd-vys yra įmonė, įstaiga, org-ja, bet ne savininkas. DSĮ 5 str. Riboja fizinių asmenų galimybę būti dd-viu. ši nuostata DSĮ liko dėl Pagrindinio Laikinojo Įst., kuriame buvo str. dėl išnaudojimo. Priėmus naują Konstituciją – ši nuostata nepakeista. Dabar reikėtų laikyti, kad fizinis asmuo dd-viu gali būti, jei jis turi visišką bendrą civilinį teisnumą ir veiksnumą. (Kai DS sudaroma tarp fizinių asmenų patarnavimo darbams atlikti, dd-vys yra fizinis asmuo).Dd-viai gali būti:1) individualūs - fiziniai asmenys, galintys būti dd-viais ir samdyti pagalbiniams darbams kitus asmenis;2) kolektyviniai subjektai:- juridiniai asmenys;- įmonės neturinčios juridinio asmens teisių.Pagal dd-vių veiklos tikslą:1) pelno siekiantys subjektai (AB, UAB, investicinės bei žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bei ūkinės bendrijos, v-ės ir vietos savivaldybių įmonės ir kiti subjektai);1) nekomercinės org-jos (viešosios įstaigos, kredito unijos, labdaros ir paramos fondai, vis-nės org-jos, religinės bendruomenės ir pan.). Dd-vio požymiai:1) galimybė priimti į darbą;2) galimybė paskirstyti db-jus ir nutraukti D sutartį, taip pat organizuoti darbą ir jį valdyti;3) galimybė turėti lėšų ir atlyginti db-jams.Adm-ja - ne dd-viai, o DT subjektai, organizntys darbŕ.15. PROFESINIŲ SĄJUNGŲ STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS, VEIKLOS SUSTABDYMAS IR NUTRAUKIMAS.Profsąjungų įst. II skirsnis. Profesinių sąjungų steigimas, veiklossustabdymas ir nutraukimas6 str.. Profesinių sąjungų steigimas Profesinės sąjungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais.Profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų:1) ne mažiau kaip 30 steigėjų arba įmonėje, įstaigoje, org-joje būtų ne mažiau kaip 30 steigėjų ar jie sudarytų ne mažiau kaip 1/5 dalį visų db-jų, tačiau ne mažiau kaip 3 db-jai;2) susirinkime patvirtintus įstatus (statutą);3) išrinktus vadovaujančiuosius organus.Profesinė sąjunga laikoma įsteigta nuo tos dienos, kai įvykdytos šio str. antrojoje d. nurodytos sąlygos.7 str.. Profesinių sąjungų susivienijimai Profsąjungos turi teisę jungtis į įv. susivienijimus.Profesinių sąjungų susivienijimai gali būti kuriami tik laisvu profesinių sąjungų susitarimu ir jų iniciatyva.8 str.. Prof sąjungos įstatai (statutas) ir jų registracija Profesinės sąjungos arba jų susivienijimai, turi šio įst. nustatyta tvarka įregistruoti savo įstatus (statutus).Profesinės sąjungos įstatuose (statute) turi būti nurodoma:1) profesinės sąjungos pavadinimas ir buveinė;2) profesinės sąjungos org-nė struktūra;3) vadovaujantieji organai;4) veiklos nutraukimo tvarka;



5) profesinei sąjungai priklausančio turto valdymo, disponavimo ir naudojimo tvarka.Profsąjungų, kurių struktūriniai padaliniai yra vieno miesto ar rajono teritorijoje, įstatus (statutą) registruoja vietos savivaldos vykdomoji institucija.Profesinių sąjungų, jų susivienijimų, kurie pagal savo įstatus (statutą) veikia daugiau kaip vienos savivaldybės teritorijoje ir kurių buveinė yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje - miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, įstatus registruoja apskrities viršininkas.Profesinių sąjungų, jų susivienijimų, kurių veikla apima daugiau kaip vienos apskrities teritoriją, įstatus (statutą) registruoja LR teisingumo ministerija.Profesinių sąjungų, jų susivienijimų įstatai (statutas) registruojami ne vėliau kaip per mėnesį nuo kreipimosi dėl registravimo pagal šį įst. gavimo dienos, pateikus profesinės sąjungos įstatus (statutą) ir susirinkimo (konferencijos, suvažiavimo) protokolą (arba protokolo išrašą) dėl profesinės sąjungos, susivienijimo įsteigimo.Profesinės sąjungos, jų susivienijimai įgyja juridinio asmens teises nuo jų įstatų (statuto) įregistravimo dienos.Atsisakius registruoti profesinės sąjungos, jų susivienijimo įstatus (statutą), apie tai ne vėliau kaip per tris dienas nuo sprendimo priėmimo raštu pranešama steigėjams ir nurodoma, kokio LR įst. akto neatitinka profesinės sąjungos, jų susivienijimo įstatai (statutas).Atsisakymas registruoti profesinės sąjungos, jų susivienijimų įstatus (statutą) gali būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per dešimt dienų.9 str.. Profesinės sąjungos, jų susivienijimų veiklos sustabdymas ar nutraukimas Profesinės sąjungos, jų susivienijimų veikla gali būti sustabdyta ir nutraukta:1) jų įstatuose (statute) nustatyta tvarka;2) T sprendimu.Profesinei sąjungai, jų susivienijimui pažeidus LR Laikinąjį Pagrindinį Įst. (Konstituciją) ir šį įst., ją įregistravęs organas apie pažeidimą raštu praneša profesinės sąjungos, susivienijimo vadovaujantiems organams ir nurodo terminą, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti. Jei pažeidimai nepašalinti, profesinės sąjungos, jų susivienijimo įstatus (statutą) registravęs organas, taip pat prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl profesinės sąjungos, jų susivienijimo veiklos sustabdymo.T sprendimu profesinių sąjungų, jų susivienijimų veikla gali būti sustabdyta ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Jei per šį laiką nepašalinamas nurodytas pažeidimas, T sprendimu profesinių sąjungų, jų susivienijimų veikla gali būti nutraukta.Profesinių sąjungų, jų susivienijimų veikla T sprendimu taip pat gali būti nutraukta, kai profesinės sąjungos, jų susivienijimai per metus nuo tos dienos,kai jų veikla T sprendimu buvo sustabdyta, vėl pažeidžia LR Laikinąjį Pagrindinį Įst. (Konstituciją) ar šį įst..16. PROFESINIŲ SĄJUNGŲ S-KIAI SU DD-VIAIS.Profsąjungų įst.III skirsnis. Profesinių sąjungų s-kiai su dd-viais 10 str.. Profesinės sąjungos ir dd-vys Profesinės sąjungos yra nepriklausomos nuo dd-vio, jo įgaliotojo atstovo.Dd-viui, jo įgaliotajam atstovui draudžiama sąlygoti priėmimą į darbą arba siūlyti išlaikyti D vietą, reikalaujant, kad db-jas nestotų į profesinę sąjungą ar išstotų iš jos.Dd-viui, jo įgaliotajam atstovui draudžiama organizuoti ir finansuoti org-jas, siekiančias trukdyti profesinių sąjungų veiklą, ją nutraukti ar kontroliuoti.Profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams s-kiuose su dd-viu, jo įgaliotuoju atstovu. Profesinės sąjungos gina savo narių D ir ekonomines socialines teises bei interesus.Dd-vys gali pervesti profesinei sąjungai kol.je sutartyje nustatytą pinigų sumą.Jeigu yra profesinės sąjungos nario prašymas, dd-vys privalo kiekvieną mėnesį išskaičiuoti iš profesinės sąjungos nario D U nustatyto dydžio nario mokestį ir pervesti jį į profesinės sąjungos sąskaitą.11 str.. Profesinių sąjungų teisė sudaryti kolektyvines ir kitas sutartis Profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti db-jų kolektyvo atstovais), sudarydamos su dd-viu kolektyvinę ir kitokias sutartis.12 str.. Profesinių sąjungų teisė sudaryti sutartis su dd-vių org-jomis Profesinės sąjungos, jų susivienijimai turi teisę vesti derybas ir sudaryti sutartis (susitarimus) su dd-viais, jų org-jomis, susivienijimais dėl db-jų užimtumo, perkvalifikavimo, D organizavimo ir apmokėjimo, D ir gyvenimo sąlygų gerinimo bei kitų klausimų.13 str.. Dd-vio pareigos s-kiuose su prof sąjungomis D, ekonominius, socialinius klausimus įst. numatytais atvejais dd-vys privalo spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais.Dd-vys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kol.se ir kitose jų tarpusavio sutartyse.17. PROFSĄJUNGŲ TEISĖS D ĮST. TAIKYMO IR JŲ LAIKYMOSI PRIEŽIŪROS SRITYSE.Profsąjungų įst. 17 str.. Profesinių sąjungų teisė kontroliuoti D ir profesinių sąjungų įst. laikymąsi Profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip dd-vys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų db-jų teisėmis ir interesais susijusius D, ekonominius ir socialinius įst.s, kolektyvines sutartis ir susitarimus. šiems tikslams profesinės sąjungos gali turėti inspekcijas, teisinės pagalbos tarnybas ir kitas institucijas.



Profesinės sąjungos įgalioti asmenys, vykdydami šio str. pirmojoje d. numatytas kontrolės funkcijas, turi teisę nekliudomai lankytis įmonėse, įstaigose, org-jose, kuriose dirba tos profesinės sąjungos atstovaujami db-jai, ir susipažinti su dokumentais apie D, ekonomines ir socialines sąlygas.18 str.. Profesinių sąjungų teisė reikalauti panaikinti dd-vio sprendimus Profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš dd-vio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia LR įst. numatytas D, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises.šiuos reikalavimus dd-vys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams.Jeigu dd-vys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą.18 str.. Profesinių sąjungų teisė siūlyti traukti atsakomybėn pareigūnusProfesinės sąjungos turi teisę siūlyti traukti atsakomybėn pareigūnus, kurie pažeidžia D įst.s, neužtikrina saugių D sąlygų, nevykdo KS ar kitokių tarpusavio susitarimų.20 str.. Profesinių sąjungų ir jų narių teisių gynimas Profesinių sąjungų ir jų narių teises ir teisėtus interesus įst. nustatyta tvarka gina v-iniai valdžios ir valdymo organai, teismai bei kiti teisėsaugos organai.V-ės organai, pareigūnai, fiziniai ar juridiniai asmenys, neteisėtais veiksmais padarę žalą profesinei sąjungai, privalo ją atlyginti įst. nustatyta tvarka.21 str.. Profesinių sąjungų narių D teisių garantijos Dd-vys negali atleisti iš D savo iniciatyva (išskyrus pagal DS įst. 29 str. 1 ir 8 punktus) ir valia db-jo - įmonėje veikiančios profesinės sąjungos nario, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo.Db-jai, išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus ir nenutraukę su dd-viu sudarytos DS, negali būti atleisti iš D dd-vio iniciatyva (išskyrus pagal DS įst. 29 str. 1 ir 8 punktus) ir valia ar perkelti į kitą darbą (išskyrus DS įst. 24 str. pirmąją dalį), jeigu nėra gauta išankstinio šio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo.šio str. antrojoje d. nurodytiems db-jams skiriant drausmines nuobaudas taip pat reikalingas išankst inis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.Profesinių sąjungų nariams, atleistiems iš D dėl jų išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų org-jose, pasibaigus įgaliojimams renkamosiose pareigose, suteikiamas pirmesnis darbas (pareigos), o jeigu jo nėra - kitas lygiavertis darbas (pareigos) toje pačioje arba, db-jui sutikus, kitoje įmonėje, įstaigoje, org-joje.Įmonės, įstaigos, org-jos db-jas, išrinktas į renkamuosius tos įmonės, įstaigos, org-jos profesinės sąjungos organus ir dėl to nutraukęs D s-kius, prilyginamas tos įmonės, įstaigos, org-jos db-jui ir jam taikomos socialinės garantijos visą buvimo renkamosiose pareigose laiką.Kitos garantijos db-jams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus, gali būti nustatytos kol.se ir kitose sutartyse.22 str.. Profesinių sąjungų dalyvavimas sprendžiant D ginčus įst. nustatyta tvarka Profesinės sąjungos, sprendžiant individualius ir kol. D ginčus, dalyvauja įst. nustatyta tvarka.Ginčus, kilusius tarp profesinių sąjungų ir dd-vio dėl įst. ar sutartimis numatytų pareigų ir prievolių nevykdymo, nagrinėja T.23 str.. Profesinių sąjungų teisė organizuoti mitingus,demonstracijas, skelbti streikus Profesinės sąjungos turi teisę rengti susirinkimus, taip pat įst. nustatyta tvarka organizuoti mitingus, demonstracijas ir kitus masinius renginius.Profesinės sąjungos, gindamos savo narių teises, įst. nustatyta tvarka turi teisę skelbti streiką.18. DB-JŲ KOLEKTYVO TEISINIS STATUSAS.Db-jų kolektyvą sudaro db-jai, savo darbu dalyvaujantys įmonės, įstaigos ar org-jos veikloje DS ar narystės pagrindais. Jis turi tokias teises:1) pritarti KS projektui ir taip įpareigoti šalių atstovus jį priimti;2) tvirtinti db-jų teises pagal D vidaus taisykles.19. TEISINIAI S-KIAI PAGAL D TEISĘ.Atitinkamos teisės šakos teisinių s-kių struktūrą lemia jos reguliavimo objektas, kitaip sakant, jos reguliuojamų vis-nių s-kių sistema.DT dalykas (objektas):Tai vis-niai D s-kiai, kai D jėgos panaudojimas tiesiogiai veikia jos turėtojo asmenybę. D s-kių požymiai:1) tiesiogiai realizuojami žmogaus gebėjimai;2) vis-nis pobūdis (galutinis D rezultatas nėra lemiamas);3) DS: dd-vys nustato D pobūdį ir tvarką ir db-jai dirbdami privalo jos laikytis;4) D s-kio šalys yra pavaldžios viena kitai:5) D atlygintinumas.Pagrindinis DT reguliavimo dalykas – vis-niai D s-kiai. Tačiau nėra teisės šakos “grynuolės” – yra perėjimai iš vienos teisės šakos į kitą. Todėl DT taip pat reguliuoja glaudžiai su D s-kiais susijusius s-kius, kurie nėra D s-kiai. Jie pagal ryšio su D s-kiais pobūdį skirstomi į (I.Nekrošiaus skirstymas):1)s-kiai, kurie yra prielaida D s-kiams atsirasti;2)apsauginiai vis-niai s-kiai, t.y. kurie sudaro sąlygas tinkamai D s-kiui realizuoti.Jie yra 2 rūšių:



- kolektyviniai;- individualūs;3) s-kiai, atsirandantys ryšium su ginčų, kylančių tarp DT reguliuojamų vis-nių s-kių subjektų, nagrinėjimu:- kolektyviniai;- individualūs.20. D TEISINIO S-KIO SĄVOKA, TURINYS IR SKIRTUMAI NUO ADM-NIŲ, CIVILINIŲ IR KITŲ TEISINIŲ S-KIŲ.D teisinio s-kio sŕvokaD teisiniai s-kiai:1) visi vis-niai s-kiai, reguliuojami DT (individualūs ir kolektyviniai).2) kompleksas db-jų ir dd-vio tarpusavio teisių ir pareigų, sus. su piliečių teisės į darbą įgyvendinimu.3) neapima visų dd-vio ir db-jo teisių ir pareigų, nes tarp jų yra ir tokių teisinių ryšių, laikytinų savarankiškais teisiniais s-kiais.Specifiniai D s-kių požymiai:1) atsiranda DS pagrindu;2) subjektai: tik db-jai ir dd-viai;3) db-jų, kaip teisinių D s-kių subjektų, teisinių pareigų turinį sudaro darbinė jų veikla;4) atlikdami savo darbines pareigas, db-jai turi paklusti vidaus D tvarkai.D s-kiai - s-kiai, kurie atsiranda DS pagrindu ir kurių vienas subjektas (db-jas) atlieka tam tikrą D funkciją laikydamasis nustatytų D normų ir vidaus D tvarkos, o kitas subjektas (dd-vys) suteikia jam darbą, sulygtą pagal DS, garantuoja D sąlygas, num. D įst.ose, kolektyvine sutartimi ir šalių susitarimu ir moka D U pagal atliekamo D kiekį ir kokybź.D teisinių s-kių turinysJuo laikomas teisiškai reikšmingas jų subjektų elgesys; subjektinėmis teisėmis ir pareigomis reglamentuotas jų subjektų elgesys. Pareigos (atitinkamai kito subjekto teises) salygiškai skirstomos į dvi grupes:1) dd-vio pareigos suteikti db-jui D sutartyje sulygtą darbą sudaryti numatytas salygas ir mokėti jam D U pagal sulygto D kiekį ir kokybę;2)db-jo pareigos dirbti darbŕ pagal tam tikrŕ specialybć, kvalifikaciją ar pareigas ir laikytis vidaus D tvarkos. Konkretaus teisinio s-kio atsiradimo pagrindas yra tam tikras juridinis faktas (dažniausiai DS). Kartais teisiniam D s-kiui atsirasti reikia sudėtingo juridinio fakto - juridinės sudėties (reikalingas įsidarbinančio asmens sutikimas eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą).DT atribojimas nuo kitų teisės šakų (nežinau ar tą ką reikia sudėjau):1. Nuo civilinės teisės: yra pavaldumas vienas kitam, vadovavimo; daugeliui DT institutų nebūdingi tokie civilinio teisinio reguliavimo metodai kaip šalių laisvė; autonomija ir pan.(vadovėlis).I.Nekrošius skiria dar du bruožus:-D s-kių objektas apibrėžiamas rūšiniais , ne individualiais požymiais (tarp kontrahentų susitariama, kad bus atliekamas tam tikros specialybės darbas);-darbas, atliekamas D teisinių s-kių forma yra atlygintinas. Neatlygintinas darbas DT nedomina.2. Nuo adm-nės teisės: kitoks pavaldumas D organizatoriui, tai nėra v-ės valdžios pasireiškimo būdas, bet kooperuoto D rezultatasAdm-nės teisės veikimo sferoje susiklosto horizontalūs ir vertikalūs s-kiai. Pareigūnas-pilietis – valdingi s-kiai(vertikalūs/išoriniai). Vidiniai s-kiai, susiklostantys atitinkamoj v-ės įstaigoje tarp viršininko ir pareigūno – horizontalūs. Horizontalūs ir vertikalūs s-kiai nelygiaverčiai: vertikaliuose s-kiuose iki jur. fakto atsiradimo pavaldumo nėra.Bet kurioj Dvietėj bet kuris viršininkas turi teisę duoti privalomus nurodymus. Ir tai iš esmės yra ne valdingi įgalinimai, o kooperuoto D organizavimo elementas.Todėl adm-niai horizontalūs s-kiai patenka į DT veikimo sferą: 1) db-jas pavaldus D organizavimo vadovui; 2) darbas užmokamas; 3) darbas apibrėžtas rūšiniais požymiais. Visi šie adm. teisės s-kių požymiai atitinka DT požymius. šis sutapimas – teisinė problema. Pagal 1991 m. DS įst. 1 str. asmenų ratas, kurie atitiko anksčiau minėtus požymius, buvo priskirtas DT reguliavimo sferai. Vėliau DT reguliavimo sfera imta siaurinti. 1996 m. DSĮ papildžius 171 str. – ið DT reguliavimo sferos iðimti darbai pagal autorines sutartis. 1999 m. V-ės tarnybos įst. nustatė, kad vis, kurie gauna atlyginimą iš v-ės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar v-inių fondų yra v-ės tarn-jai ir jų D sąlygas reguliuoja šis įst.. Išskiriami tarn-jai: 1) turintys ypatingus įgalinimus vis-ei ir 2) turintys įgalinimus tik tam tikros grupės žmonių atžvilgiu. Todėl šių tarn-jų s-kių reguliavimas negali būti vienodas. Pirmosios grupės valdininkų s-kiai negali būti DT dalykas, nes tie s-kiai pasireiškia tuo, kad šie asmenys vykdo ne sutartinius įsipareigojimus, o v-ės suverenias, politines ir kt. v-ės f-jas. Pagal paskutinę V-ės tarnybos įst. redakciją viešojo adm-vimo D s-kių DT normos nereglamentuoja, o viešųjų paslaugų sfera – DT reguliavimo dalykas. Viešųjų paslaugų aukštesnio už vidutinį lygį db-jams taikomos viešojo adm-vimo normos. Ypatingus įgaliojimus turinčių tarn-jų žemesniajai grandžiai taikomos DT normos. Jokioje teisės sistemoje nerasime teisės šakos grynuolės, kuri reguliuotų tik vieną tam tikrą vis-nių s-kių rūšį. Teisės šaka reglamentuoja tam tikrų vis-nių s-kių rūšį, sudarančią tos teisės šakos pagrindinį reguliavimo dalyką. Be to ji reguliuoja ir kitus su ta teisės šaka susijusius vis-nius s-kius. DT reguliuoja ne tik D s-kius, bet ir vis-nius s-kius, susijusius su D s-kiais:1) s-kius, kurie yra prielaida D s-kiams atsirasti /pvz. kreipimasis į D biržą;2) apsauginius vis-nius s-kius. Tai tokie s-kiai, kurie sudaro sąlygas tinkamai realizuotis D s-kiui. Jie yra 2 rūšių: kolektyviniai ir individualūs;3) s-kius, atsirandančius ryšium su ginču, kylančiu tarp DT s-kių subjektų, nagrinėjimo metu.DT reguliavimo objektas – D s-kiai ir su jais glaudžiai susiję vis-niai s-kiai.



21. JURIDINIAI FAKTAI DTJE (RŪŠYS IR REIKŠMĖ).Tam tikras juridinis faktas visada yra konkretaus teisinio s-kio, taip pat ir D teisinio s-kio atsiradimo pagrindas. Paprastai teisiniai D s-kiai atsiranda ið juridinio fakto, vadinamo D sutartimi. Tuo pasireiðkia D savanoriðkumo principas DTje. Kartais teisiniam D s-kiui atsirasti reikia sudėtingo juridinio fakto – juridinės sudėties (pvz.: kad eitum renkamas pareigas, reikia būti į jas išrinktam). Taigi siaurai suprantami teisiniai D s-kiai atsiranda arba ið dviðalio teisinio akto – DS, arba ið juridinės sudėties (pvz.: kurios būtinas komponentas visada yra įsidarbinančio asmens sutikimas eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą).Suprantant plačiai, D teisiniai s-kiai yra visi DT reguliuojami s-kiai.22. D TEISINIŲ S-KIŲ ATSIRADIMO, PASIKEITIMO IR PASIBAIGIMO PAGRINDAI.D teisinio s-kio atsiradimo pagrindaiKonkretaus teisinio s-kio, taip pat ir D teisinio s-kio atsiradimo pagrindas visada yra tam tikras juridinis faktas. Paprastai teisiniai D s-kiai atsiranda ið juridinio fakto, vadinamo D sutartimi. Tuo pasireiðkia D savanoriðkumo principas DTje. Kartais teisiniam D s-kiui atsirasti reikia sudėtingo juridinio fakto – juridinės sudėties (pvz.: kad eitum renkamas pareigas, reikia būti į jas išrinktam). Taigi siaurai suprantami teisiniai D s-kiai atsiranda arba iš dvišalio teisinio akto – DS, arba iš juridinės sudėties, kurios būtinas komponentas visada yra įsidarbinančio asmens sutikimas eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą.DS pasibaigimo pagrindai – tam tikri įst. numatyti juridiniai faktai, kuriems esant DS pasibaigia arba leidžiama ją nutraukti.23. ĮDARBINIMO SĄVOKA IR RŪŠYS.Įdarbinimas - tam tikra sistema org-nių, teisinių ir ekonominių priemonių, kurių tikslas padėti piliečiams realizuoti savo teisę į darbą (laisvų D vietų suradimas, informavimas apie jas, nukreipimas) - susirasti bei gauti darbŕ.Įdarbinimo s-kiai atsiranda, kai asmuo pasinaudoja D biržos ar kitos institucijos paslaugomis tam, kad gautų darbą. Tai visuma org-nių teisinių priemonių, kurių tikslas – padėti rasti darbą ir sudaryti D sutartį.Įdarbinimo rūšys pagal įdarbinimo tvarką:1) paprasta - bedarbių konsultavimas ir informavimas apie laisvas D vietas;2) speciali - kad įdarbinti socialiai remtinus asmenis D birža kartu su savivaldybe gali nustatyti dd-viams tam tikras socialiai remtinų asmenų įdarbinimo kvotas iki 5 % tos Dvietės db-jų skaičiaus ar kartu su savivaldybe steigti papildomas D vietas;3) jei negali pasiūlyti bedarbiui D gali pasiūlyti profesinį mokymą;3) vieðieji darbai - trumpalaikiai darbai, kurie organizuojami asmenims, įsiregistravusiems bedarbiais v-inėje D biržoje; darbai finansuojami iš Gyventojų užimtumo fondo - darbai, organizuojami tik tam tikros bedarbių rūšims.24. GYVENTOJŲ UŽIMTUMO UŽTIKRINIMO ORG-NĖS TEISINĖS FORMOS.I. Daro birža ir trišalės komisijaL D birža prie Socialinės apsaugos ir D ministerijos įgyvendina V-ines gyventojų užimtumo garantijas D rinkoje. Ja sudaro Respublikinė bei teritorinės D biržos.D birža:- analizuoja D paklausą ir pasiūlą, prognozuoja galimus D rinkos pakitimus;- registruoja laisvas D vietas ir bedarbius;- ieðko laisvų D vietų ir informuoja norin įsidarbinti;- tarpininkauja piliečiams įsidarbinant;- dalyvauja organizuojant bedarbių ir db-jų, įspėtų apie atleidimą iš D, profesinį mokymą;- tarpininkauja piliečiams įsidarbinant užsienyje;- nustatyta tvarka disponuoja iš užimtumo fondo gautomis lėšomis ir viešai skelbia, kaip jos naudojamos, teikia pasiūlymus dėl užimtumo fondo lėšų naudojimo;- rengia v-ines, o kartu su sav-bėmis - teritorines gyventojų užimtumo programas pirmiausia toms gyventojų grupėms, kurios negali lygiomis sąlygomis su kitais piliečiais konkuruoti D rinkoje;- skiria baudas dd-viams, pažeidusiems laisvų D vietų registravimo tvarka;- kartu su savivaldybėmis organizuoja viešuosius darbus, nukreipia į juos nedirbančius piliečius;- organizuoja užimtumo fondo remiamus darbus;- skiria bedarbio paðalpas.Trišalės komisijos (veikiančios vis-niais pagrindais) steigiamos gyventojų užimtumo kl-ms nagrinėti prie D biržos. Jos sudaromos iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių: db-jų (profesinių sąjungų, susivienijimų, asociacijų ir kt.), dd-vių (susivienijimų, asociacijų ir kt.) bei v-ės valdymo organų atstovų. Db-jų ir dd-vių atstovus deleguoja minėtos org-jos, o v-ės valdymo organų atstovus - skiria Vyriausybė ir savivaldybės. D biržos ir trišalės komisijos nuostatus tvirtina Vyr.Trišalės komisijos:- svarsto ir teikia pasiūlymus D biržai dėl gyventojų užimtumo politikos, D rinkos reguliavimo, socialinės pagalbos bedarbiams prioritetų bei sistemos tobulinimo;- teikia pasiūlymus gyventojų užimtumo programų, neD ribojimo priemonių, papildomų D vietų steigimo ar įdarbinimo kvotų negalintiems lygiomis sąlygomis su kitais konkuruoti D rinkoje piliečiams nustatymo, viešųjų darbų organizavimo, nedirbančių piliečių profesinio konsultavimo, mokymo ir permokymo tvarkos klausimais;- reguliariai svarsto D biržų veiklą ir užimtumo fondo naudojimą, teikia atitinkamus pasiūlymus.II. Įdarbinimo tvarka:



1) paprasta - bedarbių konsultavimas ir informavimas apie laisvas D vietas;2) speciali - kad įdarbinti socialiai remtinus asmenis D birža kartu su savivaldybe gali nustatyti dd-viams tam tikras socialiai remtinų asmenų įdarbinimo kvotas iki 5 % tos Dvietės db-jų skaičiaus ar kartu su savivaldybe steigti papildomas D vietas;3) jei negali pasiūlyti bedarbiui D gali pasiūlyti profesinį mokymą;4) vieðieji darbai - trumpalaikiai darbai, kurie organizuojami asmenims, įsiregistravusiems bedarbiais v-inėje D biržoje; darbai finansuojami iš Gyventojų užimtumo fondo - darbai, organizuojami tik tam tikros bedarbių rūšims. III. Bedarbio paðalpa, profesijos mokymasis, vieðieji darbai.Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos v-inėje D biržoje kaip ieškantys D ir pasirengę profesiniam mokymuisi Bedarbių registravimo, pašalpų jiems skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato LR socialinės apsaugos ir D ministerija. Teisė gauti bedarbio pađalpŕ turi: 1) bedarbiai, kurie iki užsiregistravimo v-inėje D biržoje turi ne mažesnį kaip 24 mėnesių v-inio socialinio draudimo stažą per paskutinius 3 metus, jeigu D birža nepasiūlė D, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, arba profesinio mokymo.2) bedarbiai, kurie iki užsiregistravimo neturėjo v-inio socialinio draudimo stažo dėl svarbių priežasčių. Jie šią teisę įgyja po to, kai su D biržos siuntimu per paskutiniuosius 12 mėnesių nuo užsiregistravimo D biržoje dirbo viešuosius arba užimtumo fondo remiamus darbus, baigė profesinį mokymą ir šių darbų bei mokymosi bendra trukmė buvo ne mažesnė kaip 180 kalendorinių dienų arba tiek laiko, kiek trūksta iki reikiamo v-inio socialinio draudimo stažo, jei tai sudaro ne daugiau kaip 180 kalendorinių dienų.Bedarbio pašalpa nustatyta tvarka skiria ir moka v-inė D birža bedarbiams. Paðalpa mokama kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laiko tarpą. Į bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpį neįskaitomas laikas, kurį bedarbis dirbo viešuosius darbus, užimtumo fondo remiamus darbus arba mokėsi pagal profesinio mokymo programas.Prieðpensinio amžiaus bedarbiams, iki teisės gauti visą senatvės pensiją likus ne daugiau kaip 5 metams, pašalpos mokėjimas pratęsiamas dar du mėnesius, o likus mažiau kaip metams - iki teisės gauti tokia pensiją.Pasiūlymas mokytis profesijos. Bedarbiai, kuriems D birža nustatyta tvarka negali pasiūlyti D, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, taip pat bedarbiai, neturintys profesinio pasirengimo, gali būti siunčiami mokytis profesijos, atitinkančios vietos D rinkos poreikius, arba tobulinti kvalifikacijos. Profesinio mokymo ir jo finansavimo iš užimtumo fondo tvarka nustato LR socialinės apsaugos ir D ministerija.Vieðieji darbai. Bedarbiams ir kitiems asmenims, nustatyta tvarka užsiregistravusiems v-inėje D biržoje, organizuojami laikini viešieji darbai. Vieðuosius darbus kartu su savivaldybėmis organizuoja v-inės D biržos. Jiems mokamas D U. Jie toliau registruojami v-inėje D biržoje ir jiems taikomos šio ir kitų įst. nustatytos v-inės užimtumo ir socialinės garantijos.Viešųjų darbų atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.Uţimtumo fondo remiami darbai organizuojami bedarbiams, kuriems D birža negali pasiūtyti nuolatinio D. Užimtumo fondo remiamus darbus v-inė D birža organizuoja ne daugiau kaip 6 mėnesiams, sudarydama sutartis su dd-viais dėl bedarbių pirmiausia pradedančių D veiklą, įdarbinimo, sudarydama jiems galimybę įgyti pirminių D įgūdžių bei padėdama įsitvirtinti nuolatiniam darbui. Dd-viams, kai jie su D biržos siuntimu į užimtumo fondo remiamus darbus įdarbina bedarbius, kas mėnesį iš užimtumo fondo padengiamos MMA ir nuo šios sumos apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų dydžio išlaidos. Įdarbinimo į Užimtumo fondo remiamus darbus tvarką nustato LR socialinės apsaugos ir D ministerija.IV. Užsieniečių įdarbinimas: dd-viai gali kviestis užsieniečius dirbti tik turėdami D biržos licenziją; jie įdarbinami tam tikram laikotarpiui remiantis ūkinės veiklos arba D sutartimi. Paprastai licenzijų ir leidimų nereikia: 1) diplomatinių atstovybių db-jams; 2) užsienio v-ių vis-ės informavimo priemonių atstovams; 3) užsienio kapitalo įmonių ar bendro LR ir kitų fialų įmonių vadovams ir jų įgaliotiesiems atstovams; 4) asmenims, tobulinantiems LR-oje kvalifikaciją; 5) jūreiviams, sport-ms, dirbantiems LR-oje ne ilgiau kaip 6 mėn.; 6) kitiems.25. ĮDARBINIMO TEISINIAI S-KIAI.Įdarbinimo s-kiai atsiranda, kai asmuo pasinaudoja D biržos ar kitos institucijos paslaugomis tam, kad gautų darbą. Tai visuma org-nių teisinių priemonių, kurių tikslas – padėti rasti darbą ir sudaryti D sutartį. 26. NELEGALAUS D SAMPRATA.17(1) str. Nelegalus darbas.Nelegaliu laikomas dirbtas ar dirbamas darbas, kai, esant šio įst. 3 str. numatytiems DS požymiams, įst. nustatyta tvarka DS neįforminta, taip pat darbas, dirbamas užsienio v-ių piliečių ir asmenų be pilietybės nesilaikant jiems teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.Nelegaliu darbu nelaikomi:1) pagalbos (talkos) darbai. Pagalbos (talkos) darbai yra fizinių asmenų telktinė tarpusavio pagalba žemės ar namų ūkio darbams dirbti. šių darbų atlikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė;2) savanoriški darbai, organizuojami LR Vyriausybės nustatyta tvarka.Dd-viai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, taip pat nelegalų darbą dirbantys asmenys atsako įst. nustatyta tvarka.17(2) str.. Nelegalaus D kontrolė



V-inė D inspekcija prie Socialinės apsaugos ir D ministerijos, V-inio socialinio draudimo fondo valdyba, V-inė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kontroliuoja, ar nedirbamas nelegalus darbas.Pagrindiniai DS požymiai: 1)Specifiniai subjektai – dd-vys ir db-jas; 2) Specifinis objektas – susitarimas dėl D funkcijų atlikimo. Db-jas turi DS galiojimo laiku vykdyti tam tikra D funkciją nesiejamą su D rezultatu. 3)Specifinis šalių teisinis statusas - įsipareigojimas paklusti vidaus D tvarkai. šalių pavaldumas yra būtina D organiz-mo prielaida.27. BEDARBIO SAMPRATA.Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos v-inėje D biržoje kaip ieškantys D ir pasirengę profesiniam mokymuisi Bedarbių registravimo, pašalpų jiems skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato LR socialinės apsaugos ir D ministerija. Bedarbio požymiai:1) asmuo yra darbingas ir darbingo amžiaus;2) nedirba ir negauna uždarbio dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių;3) nesimoko dieninėse mokymo įstaigose;4) yra pasirengęs dirbti pasiūlyta darbą ar persikvalifikuoti;4) neturi savo verslo arba kito pajamų šaltinio.28. KS ESMĖ IR REIKŠMĖ. KOLEKTYVINIAI SUSITARIMAI.KS (Nekrošius)- tai rezultatas, teisiškai įforminantis kol. derybų tarp dd-vių ir db-jų asociacijų rezultatus dėl naujų D sąlygų nustatymo arba esamų D sąlygų pakeitimo.KS(vadovėlis) yra susitarimas tarp profesinės sąjungos ir dd-vio (arba jų susivienijimų, org-jų) dėl D, D apmokėjimo, D organizavimo, žmogaus saugos, D ir poilsio laiko bei kitų socialinių ir ekonominių sąlygų.Panaðu, kad tai reikšmė: Rinkos ekonomikos vis-ėje pereinama prie sutartinio metodo. V-ė pasilieka sau teisę nustatyti tam tikras teisinio reguliavimo ribas-minimalias garantijas, normas , kurių negalima peržengti susitarimais, o konkrečios D sąlygos paliekamos reguliuoti sutartims. Pagrindinė tokio reguliavimo priemonė – KS.Pripažintina, kad rinkos ekonomikos sąlygomis vis-ėje yra nenutraukiamas (permanentinis) socialinių interesų priešingumas. V-ės turi imtis priemonių, kad ši priešybė būtų sprendžiama labiausiai vis-ei priimtinu būdu, kad ji neišsilietų į skausmingus vis-ei konfliktus. Geriausias būdas – kompromisas (derybos). Jo rezultatai įforminami sutartimi. Pagal LR kol. sutarčių ir susitarimų įst. visi aukštesnio lygio susitarimai vadinami kolektyviniu susitarimu ir tik lokalinės sutartys vadinamos kol.mis sutartimis.Kol. susitarimo ðalys yra profesinės sąjungos, jų susivienijimai ir Vyriausybė, ministerijos, dd-viai, jų org-jos ar susivienijimai. Kol. susitarimas gali būti sudaromas tarp profesinių sąjungų, jų susivienijimų ir ūkinių asociacijų, sąjungų, koncernų ir kitokių susivienijimų valdymo organų.Kol. susitarimas sudaromas dėl db-jų, kuriuos atstovauja profesinės sąjungos ar jų susivienijimai, užimtumo, perkvalifikavimo, D organizavimo, D apmokėjimo, saugos darbe ekonominių ir socialinių priemonių bei papildomų garantijų.Kol. susitarimo turinį, sudarymo, pateikimo, papildymo tvarką, galiojimo terminus ir kitus su tuo susijusius klausimus nustato ðalys abipusiu susitarimu.Kol. susitarimus, kuriuos sudaro nurodytos šalys, specifinės paskirties įmonės, nurodytos Vyriausybės pateiktame sąraše, ir kol. ginčų reguliavimo įst. nurodyti subjektai, pareikðtine tvarka registruoja L Respublika teisingumo ministerija. Kolektyvinį susitarimą LR teisingumo ministerijai per 10 dienų nuo jo pasirašymo pateikia profesinė sąjunga ar jų susivienijimas.Nesutarimai ir ginčai dėl kol. susitarimo sudarymo ar vykdymo sprendžiami kol. ginčų reguliavimo įst. nustatyta tvarka.Kol. susitarimų ir kol. sutarčių tarpusavio ryšys.Pagal LR susiklosčiusią praktiką pagrindinis vaidmuo tenka lokalinėms sutartims.Pasaulinė praktika kitokia- čia svarbiausias vaidmuo tenka sektorinėms sutartims. Taip yra todėl, kad: 1) įmonės lygyje derybininkai nėra pakankamai laisvi, todėl nesugeba pakankamai atstovauti db-jų interesus; 2) dažnai tam tikras D sąlygų problemas išspręsti konkrečios Dvietės lygyje objektyviai negalima dėl ribotų tos Dvietės ekonominių galimybių. Todėl pasidalijama sferomis, kas turi būti reguliuojama lokaline, o kas sektorine sutartimi. Sektorinėje sutartyje reguliuojami svarbiausi tai šakai klausimai (apmokėjimo už darbą reikalai, šakos modernizavimo klausimai). Tuo tarpu lokalinėje sutartyje sprendžiami tik vietiniai klausimai(D vietų, režimo, pamainų sutvarkymo, priemokos už viršvalandžius) sektorinio susitarimo normų ribose.Sektorinio kol. susitarimo reikšmė – vaidina vaidmenį ne tik db-jų socialinių-ekonominių garantijų užtikrinime, bet tuo pačiu užtikrinamos ir geresnės ūkininkavimo sąlygos.sektorinė sutartis – tai vienas iš būdų užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai.29. KOL. SUSITARIMŲ IR KOL. SUTARČIŲ SUDA-RYMO SFERA. JŲ SUDARYMO IR KEITIMO TVARKA.Pagal KS šalis, sutarties veikimo sferą, kol. sutartys yra:1) lokalinės, sudaromos tam tikroje Dvietėje tarp db-jų kolektyvą atstovaujančios org-jos ir konkretaus dd-vio (veikimo sfera – Dvietė);2) sektorinės - tai sutartys tarp tam tikros šakos dd-vių org-jos ir tą šaką atstovaujančios profsąjungos(šitam lygyje sutartį pasirašo profsąjunga ):- pagal gamybos ðakas – kai sutartis pasirašoma tarp tam tikros ūkio šakos dd-vių asociacijų susivienijimo ir profsąjungų susivienijimo



- pagal teritorinį principą, – kai sutartis pasirašoma tarp tam tikro regiono dd-vių asociacijų susivienijimo ir profsąjungų susivienijimo- pagal profesinį principą – kai sutartis pasirašoma tarp tam tikros profesijos dd-vių asociacijų susivienijimo ir profsąjungų susivienijimo3) nacionalinės, sudaromos v-ės mastu tarp v-inio profsąjungų susivienijimo (jei jis yra) ir dd-vių asociacijos atstovų. Ðios sutarties atmaina – trišaliai susitarimai, kai dalyvauja 3 šalys, greta anksčiau minėtų dalyvauja Vyriausybės paskirti atstovai. Sektorinėje sutartyje dažniausiai reguliuojami patys svarbiausi klausimai: D apmokėjimo, db-jų perkvalifikavimo, šakos modernizavimo ir kt. Sektorinės sutarties reikšmė – ne tik užtikrina garantijas db-jams tos šakos, bet užtikrinamos ir geresnės ūkininkavimo sąlygos. šios sutartys užkerta kelią nesąžiningai konkurencija.Lokalinėje – tik tai Dvietei svarbūs klausimai: D režimas, priemokos už viršvalandžius, db-jų kategorijos, bet sektorinės sutarties numatytose ribose. KS sudarymo ir taikymo sferosKol.Sut.Į 8 str.: “KS sudaroma įmonėse, įstaigose, org-jose (toliau tekste - įmonėse), kuriose su db-jais sudaromos D sutartys nepriklausomai nuo nuosavybės formos ir nuo to, ar įmonė yra juridinis asmuo, taip pat L Respublikoje veikiančiose bendrose su kitomis v-ėmis įmonėse bei užsienio v-ių įmonėse.KS sudaroma įmonėse nepriklausomai nuo db-jų skaičiaus, o db-jų reikalavimu - taip pat ir įmonių filialuose.Naujai įsteigtoje įmonėje KS sudaroma po įmonės įregistravimo, laikantis šio įst. nustatytos tvarkos.Kol.s sutartys nesudaromos su v-ės ir savivaldybių valdininkais, nustatytais LR valdininkų įst..”KSĮ 10 str.: “KS privaloma ją sudarančioms šalims, taip pat dd-vio teisių perėmėjui. Dd-vio teisių perėmėjui KS galioja iki naujos sutarties sudarymo.Dd-vys, prieš priimdamas asmenį į darbą, privalo jį supažindinti su kolektyvine sutartimi. Sudarius su šiuo asmeniu D sutartį, KS nuostatos jam yra privalomos kaip ir kitiems šios įmonės db-jams.”KS, sudaromos profesiniu pagrindu, šalių atstovai yra atitinkamos profesijos profsąjungos org-ja ir dd-vys ar jo įgalioti atstovai.KS sudaroma įmonėse, kuriose su db-jais sudaromos D sutartys nepriklausomai nuo nuosavybės formos ir nuo to, ar įmonė yra juridinis asmuo, taip pat LR-oje veikiančiose bendrose su kitomis v-ėmis įmonėse bei užsienio v-ių įmonėse. KS sudaroma įmonėse nepriklausomai nuo db-jų skaičiaus, o db-jų reikalavimu - taip pat ir įmonių filialuose.Db-jų kolektyvo susirinkimą (konferenciją) dėl KS sudarymo, pakeitimo ar papildymo turi teisę sušaukti profsąjunga, esant kelioms profsąjungoms - jungtinė profsąjungų atstovybė, pateikusi raštišką pareiškimą, taip pat dd-vys. Teisę sudaryti kolektyvinę sutartį turi profesinė Sąjunga, gavusi daugiausiai balsų. Susirinkimas (konferencija) šaukiamas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo raštiško pareiškimo įteikimo dd-viui (įmonės valdymo organui). Db-jų kolektyvo susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė kolektyvo db-jų, o konferencijoje - ne mažiau kaip 2/3 delegatų. Jeigu į susirinkimą (konferenciją) nesusirenka šio str. trečiojoje d. nurodytas db-jų (delegatų) skaičius, tai per 15 dienų turi būti sušauktas pakartotinis db-jų susirinkimas (konferencija). Šis pakartotinis susirinkimas (konferencija) laikomas teisėtu nepriklausomai nuo dalyvavusių db-jų (delegatų) skaičiaus. Sprendimai priimami kolektyvo susirinkimo (konferencijos) nuožiūra slaptu ar atviru balsavimu, susirinkime - balse dauguma, o konferencijoje - 2/3 balsų.KS privaloma ją sudarančioms šalims, taip pat dd-vio teisių perėmėjui. Dd-vio teisių perėmėjui KS galioja iki naujos sutarties sudarymo. Dd-vys, prieš priimdamas asmenį į darbą, privalo jį supažindinti su kolektyvine sutartimi Sudarius su šiuo asmeniu D sutartį, KS nuostatos jam yra privalomos kaip ir kitiems šios įmonės db-jams.KS sudarymo tvarka:1) šalių atstovai vienos iš jų reikalavimu privalo pradėti derybas kolektyvinei sutarčiai sudaryti; terminai: per 10 dienų arba per kitą šalių sutartą laikotarpį,o dėl sutarties atnaujinimo likus 2 mėnesiams iki jos galiojimo pabaigos;2) veda derybas abiejų šalių atstovais; šalių atstovai bendru susitarimu nustato projekto rengimo ir derybų vedimo tvarką ir tai įformina protokole; iki derybų pradžios šalių atstovai surenka db-jų pasiūlymus, reikiamą informaciją apie įmones ekonominę finansinę ir socialinę padėtį bei D sąlygas;3) rengiamas KS projektas;4) projektas aptariamas šalių atstovų nustatyta tvarka db-jų grupėse ir po to pateikiamas svarstyti db-jų kolektyvo susirinkimui (konferencijai);5) projektui nepritarus, šalių atstovai, atsižvelgdami į nurodytas pastabas ir pasiūlymus, jį pataiso bei papildo ir per 15 dienų pakartotinai pateikia db-jų kolektyvo susirinkimui (konferencijai) svarstyti;6) pritarus projektui, šalių atstovai ne vėliau kaip per 3 dienas kolektyvinę sutartį pasirašo;7) KS įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos (galiojimo trukmė - ne ilgiau kaip 2 metai). Ji galioja iki naujos KS pasiraðymo; o įmonei iškėlus bankroto bylą arba pradėjus neteisminę bankroto procedūrą galioti nustoja. Kolektyvinę sutartį jos galiojimo laiku keičia bei papildo šalių atstovai kol.je sutartyje nustatyta tvarka.30. KS IR KOL. SUSITARIMŲ ŠALYS IR TURINYS.KS ðalys. Apskritai sutarties šalimi yra subjektas, kuris turi teisę sutartį sudaryti ir kuriam pagal sutartį tenka teisės ir pareigos.KSĮ 6str.: “KS yra susitarimas tarp profesinės sąjungos ir dd-vio (arba jų susivienijimų, org-jų) dėl D, D apmokėjimo, D organizavimo, žmogaus saugos, D ir poilsio laiko bei kitų socialinių ir ekonominių sąlygų.”KSĮ 7 str.: “KS šalių atstovai yra įmonėje, įstaigoje, org-joje veikiančios profesinės sąjungos (ar jų susitarimu sudaryta jungtinė profesinių sąjungų atstovybė), ir dd-vys ar jo įgalioti atstovai.



KS, sudaromos profesiniu pagrindu, šalių atstovai yra atitinkamos profesijos profsąjungos org-ja ir dd-vys ar jo įgalioti atstovai.Profesinėms sąjungoms nesutarus dėl profesinių sąjungų jungtinės atstovybės sudarymo, ginčas sprendžiamas visuotiniame įmonės db-jų susirinkime (konferencijoje) slaptu balsavimu.Teisę sudaryti kolektyvinę sutartį turi profesinė sąjunga, gavusi daugiausiai balsų.Susirinkimas (konferencija) laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė įmonės db-jų, o konferencijoje - ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų.”Pagal mūsų įst.s nelabai aišku kas yra yra KS šalis, o kas tos šalies atstovas. Reiktų pasitelkti sisteminį teisės normų aiškinimo būdą, t.y. to paties įst. 16 str.:“KS šalių atstovai rengia KS projektą atsižvelgdami į db-jų pasiūlymus ir derybų susitarimus.Projektas turi būti aptartas šalių atstovų nustatyta tvarka db-jų grupėse (struktūriniuose padaliniuose) ir po to pateiktas svarstyti db-jų kolektyvo susirinkimui (konferencijai).Jei KS projektui nepritarta, šalių atstovai, atsižvelgdami į nurodytas pastabas ir pasiūlymus, jį pataiso bei papildo ir per 15 dienų pakartotinai pateikia db-jų kolektyvo susirinkimui (konferencijai) svarstyti.Kolektyvo susirinkimui (konferencijai) pritarus KS projektui, šalių atstovai ne vėliau kaip per 3 dienas kolektyvinę sutartį pasirašo.”Numatyta, kad KS projektui turi pritarti db-jų kolektyvo susirinkimas arba konferencijos. Iš čia aišku, kad KS šalis yra db-jų kolektyvas (lokalinės sutarties šalis), o profsŕjunga yra đalies atstovas.I. Lokalinės sutarties šalys.Pagal LR kol. sutarčių ir susitarimų įst. Db-jų kolektyvų atstovu gali būti tik profsąjunga arba jungtinė profsąjungų atstovybė. Tokiu būdu, jei įmonėje nėra profsąjungos, įst. užkerta kelią kol.ms deryboms ir KS sudarymui. Tokia padėtis prieštarauja teisinės demokratinės v-ės tikslams.Todėl atsiranda spraga teisėje ir atsiranda pagrindas kilti D ginčams.Kol.je sutartyje atstovu gali būti jungtinė profsąjungų atstovybė. Tai bus tie atvejai kai veikia kelios profsąjungos vienoj Dvietėj. Jungtinę atstovybę sudaro profsąjungos savo bendru susitarimu. Jei susitarimas nepasiektas, klausimą turi spręsti db-jų visuotinis susirinkimas arba konferencija ir teisę sudaryti kolektyvinę sutartį gauna profsąjunga, gavusi daugiausia balsų.Ši nuostata kelia tam tikrų abejonių: K-jos 50 str. 2 d. sakoma, kad visos profsąjungos turi lygias teises. Panaši nuostata yra ir TDO konvencijose. Todėl kyla klausimas, ar suteikus teisę pasirašyti kolektyvinę sutartį vienai profsąjungai, nebus pažeistos kitų profsąjungų konstitucinės teisės.II. Sektorinės sutarties šalys.Dėl aukštesnio lygio sutarčių klausimas aiškesnis. Čia šalys – tam tikra profsąjunga ar profsąjungų susivienijimas , o iš kitos pusės – dd-vių asociacija ar susivienijimas, ar net atskiras dd-vys.Mūsų įst.ose nesureguliuotas klausimas, liečiantis profsąjungų ir dd-vių org-jų reprezentatyvumą, t.y. v-ės pripažintą galimybę atstovauti dd-vių ar db-jų interesams. Daugelyje šalių nustatyti formalūs teisiniai reikalavimai, kada profsąjunga turi teisę išstoti kaip tam tikros grupės atstovas. Tos sąlygos apibrėžiamos įvairiai(nustatomas tam tikras narių skaičius). Jei kalba eina apie įmonės lygį – dažniausiai reprezentatyvi ta profsąjunga, kuri gaus daugiausia balsų renkant atstovus į įmonės tarybą ar pan.pas mus šiuo klausimu įst. visiškai tyli – iškyla eilė praktinių problemų.KS turinys: sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, jų vykdymo tvarką ir šalių atsakomybę. Ðalys nustato papildomas D ir socialines buitines garantijas bei lengvatas. Kol.je sutartyje paprastai nustatoma:1) D sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygos;2) D apmokėjimo ir organizavimo sąlygos (tarifinių atlygių, pareiginių algų, priedų, priemokų, kitų lengvatų ir kompensacijų, D U indeksavimo, D apmokėjimo ir skatinimo sistemų ir formų, uždarbio išmokėjimo tvarkos bei atskaitymų ir kitos nuostatos);3) D ir poilsio laiko sąlygos;4) įsipareigojimai dėl saugių D sąlygų sudarymo, kompensacijų ir lengvatų suteikimo, jeigu D sąlygos neatitinka įst.ose ir kituose teisiniuose aktuose nustatytų reikalavimų;5) specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo sąlygos bei su tuo susijusios garantijos ir lengvatos;6) kitos šalims svarbios ekonominės ir socialinės sąlygos bei nuostatos.KS sąlygos, nuostatos ir įsipareigojimai, kurie pablogina db-jų padėtį, negalioja.Tradiciškai KS sąlygas L DT mokslas klasifikavo taip:1) org-nės sąlygos (sutarties galiojimo laikas, keitimo ir pildymo tvarka, vykdymo kontrolė);2) prievolinės sąlygos (adm-jos ir db-jų įsipareigojimai, turintys socialinę naudą);3) normatyvinės sąlygos (lokaliosios DT normos);4) informacinės sąlygos.Užsienio šalių literatūroje tik dvi grupes:1) normatyvinės sąlygos;2)prievolinės KS sąlygos (tiek aiðkiai iðreikðtos, tiek numanomos).31. GINČŲ TARP KS IR KOL. SUSITARIMO ŠALIŲ SPRENDIMO TVARKA.Kol. ginčo samprata.



Kad ginčas būtų pripažintas kolektyviniu, jo dalyviai db-jai turi būti kol. subjektas, o dd-vys – nebūtinai.Kol. ginčų reguliavimo įst. 1 str.: “Kolektyviniai ginčai - įmonės, įstaigos, org-jos (toliau - įmonė) profesinės sąjungos ir dd-vio ar teisę sudaryti kol. susitarimus turinčių subjektų (toliau - subjektai) nesutarimai, atsiradę nepatenkinus profesinių sąjungų reikalavimų, iškeltų, įformintų ir įteiktų šio įst. nustatyta tvarka.” .Pagrindinė klasifikacija, turinti lemiamą teisinę reikšmę, yra ginčų skirstymas pagal turinįį:1. Teisinius (ginčus dėl teisės) dar vadinamus ieškininiais; Esti tada, kai reikalavimą pateikianti šalis jau turi įst. ar sutartyje numatytą subjektinę teisę ir kita šalis ją pažeidžia. Tokios teisės įgyvendinimą užtikrina ieškinio gynyba.2. Ekonominius (interesų konfliktus) dar vad. neieškininiais. Ekon. (neieškininio) konflikto atveju susiduria viso labo skirtingi interesai. Kol. ginčai yra tiek teisiniai, tiek ekonaminiai.Kolektyviniai ginčai sprendžiami LR įst. nustatyta kol. ginčų sprendimo tvarka. LR Kol. ginčų reguliavimo įst. 5 str. įtvirtinta norma, kad ”kol. D ginčus nagrinėja: 1) taikinimo komisija; 2) D arbitražas; 3) Trečiųjų T.”1. Kol. ginčų nagrinėjimo taikinamoji procedūra.Taikinimo komisija yra svarbiausia grandis, nes į taikinimo komisiją kol. ginčas visuomet patenka privalomai, tuo tarpu D arbitražo ar trečiųjų T jis gali nepasiekti. Ji sprendimą priima šalių susitarimu.Kai taikinimo komisijoje dėl visų ar d. reikalavimų susitarti nepavyksta:1. Komisija reikalavimų nagrinėjimą gali perduoti :1) D arbitražui arba2) trečiųjų teismui arba3) gali būti numatyta kita nagrinėjimo tvarka.2. arba užbaigti taikinimo procedūrą protokolo dėl nesutarimų surašymu.Taikinimo komisijos sprendimo paskelbimas.Taikinimo komisijos sprendimas pranešamas db-jų kolektyvui per jo įgaliotinius ar per vietinės informacijos priemones.Kol. ginčų nagrinėjimas D arbitraže ir trečiųjų teisme.D arbitražas ir trečiųjų T – tai alternatyvios D ginčų nagrinėjimo institucijos.D arbitražo, Trečiųjų T nuostatus tvirtina LRV-bė. Galiojantys nuostatai patvirtinti LRV nutarimu “Dėl D arbitražo nuostatų ir trečiųjų T nuostatų patvirtinimo”.D arbitražas, Trečiųjų T turi išnagrinėti jiems perduotą kolektyvinį ginčą per 7 kalendorines dienas.2. D arbitražas nagrinėja ginčus:1. Iškilusius dėl reikalavimų viršijančių dd-vio kompetenciją, kai atitinkamo organo ar pareigūno ir subjekto, iškėlusio reikalavimus, atstovai priima sprendimą perduoti šį ginčą nagrinėti D arbitražui (LR kol. ginčų reguliavimo įst. 5 str.),2. Taip pat kai reikalavimus, priskirtinus dd-vio kompetencijai ir perduotus nagrinėti taikinamajai komisijai, pastaroji nusprendžia perduoti nagrinėti D arbitražui.D arbitražo sprendimas neapskundžiamas. 3. Trečiųjų T nagrinėja kol. ginčus:1. Iškilusius dėl reikalavimų, viršijančių dd-vio kompetenciją, kai atitinkamas organas ar pareigūnas ir subjekto, iškėlusio reikalavimus, atstovai priima bendrą sprendimą perduoti šį ginčą nagrinėti trečiųjų teismui;2. Taip pat kai šiam teismui perduotas nagrinėti kol. ginčas, priklausantis dd-vio kompetencijai;3. Kolektyvinį ginčą nagrinėti trečiųjų teismui perduoda taikinimo komisija, jeigu nebuvo susitarta dėl visų ar d. reikalavimų.D arbitražo ir trečiųjų T sprendimų teisinė reikšmė ir vykdymas.D arbitražo sprendimo vykdymo privalomumas.Jeigu priimtu D arbitražo sprendimu pripažinta, jog iškelti reikalavimai yra nepagrįsti ar jų patenkinti šiomis sąlygomis neįmanoma, tolesnė ginčo eiga nutraukiama. D arbitražo sprendimas gali įpareigoti dd-vį, atitinkamą valdymo organą ar pareigūną, kurie privalo jį vykdyti. Jei dd-vys nevykdo sprendimo galima skelbti streiką.Trečiųjų T sprendimo vykdymo privalomumasTrečiųjų T sprendimas kol. ginčo šalims yra privalomas. Jeigu dd-vys T sprendimo gera valia nevykdo, įst. nustatyta tvarka gali būti skelbiamas streikas.Streiko samprata. LR Kol. ginčų reguliavimo įst. 9 str. numato, kad, nepavykus išspręsti kol. ginčo taikinimo komisijoje arba dd-viui ar kol. susitarimo subjektui nevykdant taikinimo komisijos, D arbitražo ar trečiųjų T sprendimų, galima skelbti streiką. Streikas skelbiamas LR Kol. ginčų reguliavimo įst. 10str. nustatyta tvarka.Kol. poveikio priemonės – tai yra išimtiniai veiksmai, kurių turi teisę imtis viena ar kita šalis, nepavykus išspręsti nesutarimų (kol. ginčo) taikiu būdu, kolektyviniams ginčams spręsti skirta tvarka. Bendriausias esminis jų požymis - paprastai laikinas D nutraukimas ir individualių D sutarčių vykdymo sustabdymas bei privalomai saugant status quo (paprastai nė viena šalis negali imtis jokių kitų poveikio priemonių), iki nesutarimas bus išspręstas. Kai tokios priemonės imasi db-jai, ji vadinama streiku, o kai dd-viai – lokautu. Yra žinomos įvairios streikų rūšys. LR įst. skiria tik dviejų rūšių streikus – įspėjamuosius ir tikruosius, ir nenumato jokios kitų streikų (papildomų arba šakinių) specifikos.32. KS IR KOL. SUSITARIMŲ VYKDYMO KONTROLĖ IR ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMĄ.KS vykdymas ir kontrolė:1) šalių įsipareigojimų vykdymo tvarka, terminai ir sąlygos nustatomi kol.je sutartyje.



2) informacija apie KS įsipareigojimų ir nuostatų vykdymą db-jui pageidaujant ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia dd-vys;3) kontrolės teisės suteikiamos šalių atstovams, taip pat LR įst. įgaliotiems organams.4) šalių atstovai ne rečiau kaip kartą per pusė metų atsiskaito db-jų kolektyvui, kaip vykdoma KS (tvarka ir terminai nustatomi sutartyje);5)šalių nesutarimai ir ginčai sprendžiami LR įst. nustatyta kol. ginčų (konfliktų) sprendimo tvarka. Ginčai tarp atskirų db-jų ir dd-vių dėl KS nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami teismine tvarka.Atsakomybė: 1. šalių atstovai, pažeidę šio įst. nustatytą kol. sutarčių ar kol. susitarimų sudarymo tvarką, ir asmenys, kalti dėl KS ar kol. susitarimo nevykdymo, atsako pagal LR įst.s.2. Dd-vys ar jo įgaliotas asmuo už vengimą ar atsisakymą sudaryti kolektyvinį susitarimą ar kolektyvinę sutartį atsako pagal LR įst.s.Jei kam neaiðku, 31 ir 32 klausimai dar karta31. GINČŲ TARP KS IR KOL. SUSITARIMO ŠALIŲ SPRENDIMO TVARKA.Kol. susitarimų ir kol. sutarčių tarpusavio ryšysPagal LR kol. sutarčių ir susitarimų įst. visi aukštesnio lygio susitarimai vadinami kolektyviniu susitarimu ir tik lokalinės sutartys vadinamos kol.mis sutartimis.Pagal LR susiklosčiusią praktiką pagrindinis vaidmuo tenka lokalinėms sutartims.Pasaulinė praktika kitokia- čia svarbiausias vaidmuo tenka sektorinėms sutartims. Taip yra todėl, kad įmonės lygyje derybininkai nėra pakankamai laisvi, todėl nesugeba pakankamai atstovauti db-jų interesus. Kita aplinkybė – dažnai tam tikras D sąlygų problemas išspręsti konkrečios Dvietės lygyje objektyviai negalima dėl ribotų tos Dvietės ekonominių galimybių. Todėl pasidalijama sferomis, kas turi būti reguliuojama lokaline, o kas sektorine sutartimi.Sektorinėje sutartyje reguliuojami svarbiausi tai šakai klausimai (apmokėjimo už darbą reikalai, šakos modernizavimo kl). Tuo tarpu lokalinėje sutartyje sprendžiami tik vietiniai klausimai (D vietų, režimo, pamainų sutvarkymo, priemokos už viršvalandžius) sektorinio susitarimo normų ribose.Sektorinio kol. susitarimo reikšmė – vaidina vaidmenį ne tik db-jų socialinių-ekon. garantijų užtikrinime, bet tuo pačiu užtikrinamos ir geresnės ūkininkavimo sąlygos.sektorinė sutartis – tai vienas iš būdų užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai.Kol. D ginčus nagrinėjančios institucijos:1. taikinimo komisija – prevencijos institucija, sprendimą priima šalių susitarimu, čia ginčas patenka privalomai. Ji sudaroma iš reikalavimus pateikusių ir gavusių subjektų atstovų. Komisijos narių skaičius nustatomas šalių susitarimu (ne daugiau kaip po 5). Turi būti sudaryta per 7 d. išnagrinėti – t.p. per 7d. terminas g.b. pratęstas. Sprendimas įforminamas surašant protokolą ir yra šalims privalomas. Jo nevykdant db-jai teisėtai gali skelbti streiką.;2. D arbitražas – kai nepavyksta susitarti komisijoje, ginčas perduodamas nagrinėti čia. Jis sudaromas iš apygardos T teisėjo ir 6 arbitrų, po 3 iš kiekvienos šalies. Sprendimas neskundžiamas.;3. trečiųjų T – nuo arbitražo skiriasi tuo, kad jame nedalyvauja v-inis teisėjas, visi arbitrai – privatūs. Nagrinėja per 7d.Ginčams spręsti taip pat naudojamos kol. poveikio priemonės – kai laikinai nutraukiamas darbas ir sustabdomas indiv D sutarčių vykdymas, ir nė viena šalis negali imtis jokių kitų poveikio priemonių. Db-jų kol. poveikio priemonė – streikas, o dd-vių – lokautas. Streikas – organizuotas ir suderintas veiksmas, streikuotojai nevykdo D funkcijų, juo siekiama patenkinti tam tikrus reikalavimus. Jie gali būti: 1) ekonominiai 2) politiniai 3) palaikomieji. Pagal trukmę: 1) įspėjamieji – ne ilgesni kaip 2 val; 2) tikrieji – LR trukmė neribojama. Pagal kol. s-kių lygį: 1) lokalūs 2) šakiniai 3)bendranacionaliniai. Teisėti streikai – kai nepavyksta išspręsti ginčo taikinimo komisijoje arba nevykdant institucijų sprendimo. Streikas skelbiamas balsuojant, turi pritarti ne mažiau kaip 2/3 įmonės db-jų. Skelbiant streiką taikomi įspėjimo terminai: kai įspėjamieji streikai – prieš 24 val., kai jie gali sukelti sunkius ir pavojingus padarinius vis-ei – prieš 21d. streikui vadovaujantis organas kartu su dd-viu privalo užtikrinti turto ir žmonių apsaugą. T streiką gali nutraukti (jei jis neteisėtas, atsakomybė ribota – 1 VDU) dd-vio ieškiniu, atidėtas dėl svarbių priežasčių (jei teisėtas). Vykstant streikui draudžiama į streikuotojų vietą priimti naujus db-jus. Streikas baigiasi – patenkinus reikalavimus, šalim susitarus, profesinei sąjungai pateikus reikalavimus, kad toliau streikuoti netikslinga. Streikuoti draudžiama: vidaus reikalų, krašto apsaugos ir krašto saugumo sistemose, elektros energijos, centralizuoto šilumos tiekimo ir dujų tiekimo įmonėse ir kt. Dėl šių įmonių db-jų reikalavimų sprendžia Vyr. LR lokautai neleidžiami: kol. ginčų reguliavimo įst. 15 str. draudžia dd-viui atsisakyti suteikti db-jams darbą ar D įrankius. Išimtis: kai vykstant streikui dd-vys neturi galimybių suteikti D nestreikuojantiems; kai vyksta neteisėtas streikas, o db-jai keičia vienas kitą rotacijos principu ir dezorganizuoja įmonės darbą.32. KS IR KOL. SUSITARIMŲ VYKDYMO KONTROLĖ IR ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMĄ.KS vykdymas ir kontrolė:1) šalių įsipareigojimų vykdymo tvarka, terminai ir sąlygos nustatomi kol.je sutartyje.2) informacija apie KS įsipareigojimų ir nuostatų vykdymą db-jui pageidaujant ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia dd-vys;3) kontrolės teisės suteikiamos šalių atstovams, taip pat LR įst. įgaliotiems organams.4) šalių atstovai ne rečiau kaip kartą per pusė metų atsiskaito db-je kolektyvui, kaip vykdoma KS (tvarka ir terminai nustatomi sutartyje);5)šalių nesutarimai ir ginčai sprendžiami LR įst. nustatyta kol. ginčų (konfliktų) sprendimo tvarka. Ginčai tarp atskirų db-jų ir dd-vių dėl KS nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami teismine tvarka.KS veikimo sfera. Lokalinės sutarties nuostatai privalomi visiems toje Dvietėje dirbantiems asmenims.



Kol. Susit. yra privalomas tiems dd-viams, kurie priklauso dd-vių asociacijai, pasirašiusiai susit, ir pas juos dirbantiem db-jams .jei dd-vys nori iðvengti to susitarimo jis privalo iðstoti ið asociacijos.Atsakomybė už KS sudarymo tvarkos pažeidimą ir KS nevykdymą:1) šalių atstovai, pažeidę šio įst. nustatytą kol. sutarčių ar kol. susitarimų sudarymo tvarką, ir asmenys, kalti dėl KS ar kol. susitarimo nevykdymo, atsako pagal LR įst.s;2) dd-vys ar jo įgaliotas asmuo už vengimą ar atsisakymą sudaryti kolektyvinį susitarimą ar kolektyvinę sutartį atsako pagal LR įst.s.Kol. susitarimo ar KS galiojimo metu, jeigu dd-vys kolektyvinę sutartį ar kolektyvinį susitarimą vykdo, streikuoti draudžiama.33. DS SĄVOKA. DS REIKŠMĖ, JOS SKIRTUMAS NUO CIVILINIŲ SUTARČIŲ. DS sŕvoka. DSĮ 3 str.:“DS - pagrindinis DT institutas.DS yra db-jo ir dd-vio susitarimas, kuriuo db-jas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus D tvarkai, o dd-vys įsipareigoja mokėti db-jui D U ir užtikrinti D sąlygas, numatytas D įst.ose, kol.je sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu.Visi įmonėje, įstaigoje, org-joje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su dd-viu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami D sutartimi. ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis ir fiziniams asmenims, turintiems patentą šiems darbams atlikti.”Pagrindiniai DS požymiai, skiriantys ją nuo kitų civilinių sutarčių:1)Specifiniai subjektai – dd-vys ir db-jas;2) Specifinis objektas – susitarimas dėl D funkcijų atlikimo. Db-jas turi atlikti ne konkrečias užduotis, o DS galiojimo laiku vykdyti tam tikra D funkciją nesiejamą su D rezultatu. Tuo skiriasi nuo civilinių sutarčių (rangos, paslaugų teikimo, autorinių), kurių esmė - šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį.3)Specifinis šalių teisinis statusas - įsipareigojimas paklusti vidaus D tvarkai. šalių pavaldumas yra būtina D organizavimo prielaida (db-jas privalo laikytis nustatytos D tvarkos ir paklusti dd-vio nurodymams). Civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra. Nepaisant to, civilinė ir DS turi daug panašumų(šalių lygybė ir laisvė prieš sudarant sutartį ir t.t.)DS teisinė ir ūkinė reikšmėDS atribojimo nuo kitų sutarčių klausimas sukelia daug teisinių problemų teisinėje praktikoje, nes nuo to, kaip kvalifikuosime sutartį tarp dviejų subjektų, priklausys ir tolesnis problemų sprendimas. Jei asmuo sudaręs DS, jis:1) draudžiamas v-iniu socialiniu draudimu su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis;2) jam skaičiuojamas D stažas3) jei asmuo bus sužalotas D metu, tai taip pat turės tam tikras teisines pasekmes.4) DS atribojimas reikšmingas sprendžiant ginčus.LR įst. DS atskyrimo nuo kt. sutarčių problema supainiota.DSĮ 3 str 1 ir 2 dalys neatitinka viena kitos. Kam apibrėžti kokiais atvejais bus sudaroma DS, jei 2 d. nurodoma, kad visi darbai turi būti atliekami pagal DS. Arba DSĮ 17’ str. – darbas atliekamas pagal rangos, komercines ar kitas sutartis turi būti forminamas pagal DS. šiuo atveju verčiama sudarinėti apsimestinius sandorius. DSĮ prieštarauja CK skyriams : 1) Rangos sutartis; 2) Pervežimo sut.; 3) Komiso sut.; 4) Pavedimo sut. Dabar 17’ str. pakeistas ir neatitikimų nėra: Nelegaliu laikomas dirbtas ar dirbamas darbas, kai, esant šio įst. 3 str. numatytiems DS požymiams, įst. nustatyta tvarka DS neįforminta, taip pat darbas, dirbamas užsienio v-ių piliečių ir asmenų be pilietybės nesilaikant jiems teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Nelegaliu darbu nelaikomi:1) pagalbos (talkos) darbai. Pagalbos (talkos) darbai yra fizinių asmenų telktinė tarpusavio pagalba žemės ar namų ūkio darbams dirbti. šių darbų atlikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė;2) savanoriški darbai, organizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka.Dd-viai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, taip pat nelegalų darbą dirbantys asmenys atsako įst. nustatyta tvarka.34. DS ÐALYS.DS ðalys yra - db-jas ir dd-vys.Dd-viai yra visų rūšių įmonių, įstaigų, org-jų (toliau - įmonės) savininkai, jų vadovai, paskirti, išrinkti ar kitokia tvarka įgiję įgalinimus pagal atitinkamų įmonių, tarp jų ūkinių bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių, įst.s (įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti D sutartį, atlikti kitokius veiksmus vykdant D įst. nuostatas, taip pat ūkininkai, sudarę D sutartį su bent vienu fiziniu asmeniu. Kai DS sudaroma tarp fizinių asmenų patarnavimo darbams atlikti, dd-vys yra fiz. asmuo.Dd-vio įgaliotas asmuo (atstovas) - asmuo, kuriam dd-vys perdavė dalį savo teisių ir pareigų DS įst. klausimais.Dd-vys yra toks subjektas, kuris turi suteikti darbą, mokėti sulygtą D U, užtikrinti įst. ir kituose susitarimuose numatytas D sąlygas.AT Senatas iðaiðkino, jog dd-vys yra įmonininkas (fizinis arba juridinis asmuo), taip pat į bendrovę ar bendriją susijungę fiziniai arba juridiniai asmenys, įdarbinę pagal D sutartį bent vieną db-ją. Praktiškai D sutartį sudaro db-jas ir įmonė, kad ir kas ją pasirašo, kadangi pareigos iš DS kyla įmonei, o ne pasirašiusiam jos vardu asmeniui.Db-ju gali būti nuolatinis L gyventojas, sulaukęs 16 metų (tik fizinis asmuo). Juo gali būti tik toks fizinis asmuo, kuris yra DT subjektas, t.y. turi darbinį veiksnumą ir teisnumą (kurio negalima riboti dėl lyties, rasės tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis db-jų savybėmis). Reikalavimai:



1) min. amžius2) psichinė būklė.Darbams, kurių sąrašas tvirtinamas LR žmonių saugos darbe įst. nustatyta tvarka, atlikti gali būti priimami asmenys, sulaukę 14 metų ir pagal sveikatos būklę galintys atlikti darbą, numatytą šiame sąraše. Priimti į darbą nepilnamečius nuo 14 iki 16 metų galima, jeigu tai netrukdys jiems lankyti mokyklą ir tik esant mokyklos ir vieno iš tėvų arba kito juos faktiškai auginančio asmens raštiškam sutikimui. Riba pasaulyje nevienoda Anglijoje – 8,9. TDO konvencijoje taip pat nėra nustatytos amžiaus ribos, čia sakoma, kad v-ė turi nustatyti tokią min. ribą, kokią pagal tos v-ės įst.s yra nustatyta baigti privalomą mokymą. LR – 16m., kai baigia anksčiau – galima. Pagal DSĮ 4 str., nuo 16 ir nuo 14. ˇmonių saugos darbe įst., sakoma kad galima į darbą, pagal nustatytus sąrašus, priimti ir jaunesnius nei 14m, čia riba nukelta, nekonkreti. 96 09 11 priimtas Vyriausybės nut., pagal kurį žemiausia amžiaus riba 13 m., ji pakeitė DSĮ 4 str., ji tokios teisės neturėjo. Užsienio v-ių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nustatyta tvarka laikinai atvykę į L Respubliką įsidarbinti, turi teisę įsidarbinti pagal DS ir kitus įst.s. Jų įsidarbinimo tvarką nustato tarptautiniai susitarimai ir LRV.Kolektyviniai teisės subjektai negali būti sutarties šalimi, nes su kiekvienu asmeniu sudaroma atskira DS, - atsiranda keletas individualių D sutarčių.Psichinė būklė – turi suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, nes DS sudarymas tai juridinis veiksmas, todėl reikia turėti bendrą civ teisnumą ir veiksnumą, kuris DTje atsiranda vienu metu. Yra ir kitų nuomonių siekiant apsaugoti turtinius interesus, kai į darbą gali būti priimtas asmuo nustatyta tvarka dėl psichinės būklės pripažintas neveiksniu. Tačiau dėstytojo nuomone, toks asmuo negali būti D teisinių s-kių subjektu, tai būtų ne D s-kiai, o daro terapija.35. DS FORMA IR JOS SUDARYMO TVARKA.Rašytinė, vadovaujantis tipine forma. Pagal CT rašytinės formos nesilaikymas paprastai nereiškia sutarties negaliojimo, jei įst. įsakmiai nenurodyta.Pagal DT yra šiek tiek kitaip: pagal DSĮ 17 str.2 d.rašytinės formos nesilaikymas neturėtų sukelti jokių neigiamų pasekmių db-jui, nes už DS sudarymą ir jos registraciją atsakingas dd-vys ir jei to nesilaiko – jis traukiamas adm-nėn atsakomybėn. Pakeistas ATPK – jau numatyta ne tik dd-vio , bet ir db-jo admin. atsakomybė.DSĮ 17 str.: “DS laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl būtinųjų sąlygų, nurodytų šio įst. 8 str. pirmojoje ir antrojoje dalyse.***DS turi būti sudaroma raštu pagal tipinę šios sutarties formą (pridedama). Dd-vys ar jo įgaliotas asmuo db-jui leidžia pradėti dirbti tik tada, kai DS yra įforminta, t. y. sudaryta dviem egzemplioriais ir pasirašyta dd-vio bei db-jo. Vienas pasirašytas DS egzempliorius įteikiamas db-jui, kitas lieka dd-viui. DS tą pačią dieną įregistruojama D sutarčių registravimo žurnale, kurio formą ir D sutarčių registravimo taisykles SADM teikimu tvirtina LRV. D sutarčių registravimas žurnale neprivalomas, kai dd-vys yra fizinis asmuo, samdantis 3 ir mažiau db-jų. Db-jas privalo pradėti dirbti kitą dieną po sutarties sudarymo, jeigu vėlesnė D pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Ne vėliau kaip prieš D pradžią kartu su antruoju DS egzemplioriumi dd-vys įteikia db-jui jį identifikuojantį dok. (D pažymėjimą su db-jo nuotrauka, vardu, pavarde bei asmens kodu), kurį db-jas privalo nešiotis ar laikyti D metu dd-vio arba jo įgalioto asmens (ar įmonės vidaus tvarkos taisyklėse) nurodytoje vietoje. Už DS sudarymą, jos registravimą, db-ją identifikuojančio dokumento išdavimą, jo laikymo tvarkos nustatymą bei pateikimo kontroliuojančioms org-joms užtikrinimą yra atsakingas dd-vys arba jo įgaliotas asmuo. Jeigu dd-vys arba jo įgaliotas asmuo pažeidžia šio str. reikalavimus, jis traukiamas atsakomybėn įst. nustatyta tvarka.Sudarydamas D sutartį, dd-vys arba jo įgaliotas asmuo privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su būsimojo D sąlygomis, kolektyvine sutartimi, D tvarkos taisyklėmis, kitais lokaliniais norminiais aktais, reglamentuojančiais jo D sąlygas.Str. 1 dalis sutarties sudarymo momentu vadina ne pasirašymo momentą, o susitarimo momentą.Bendroji DS sudarymo tvarka.Dd-vys gali pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų:1) asmenį liudijantį dokumentą (pasą; neesant- gimimo liudijimą); būtinas asmenybei, teisiniam statusui bei amžiui nustatyti.2) privalo pareikalauti: v-inio socialinio draudimo pažymėjimo ir daryti jame įrašus tai pagrindinis asmens dokumentas, liudijantis per visą darbinę veiklą įgytą D stažą ir socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Asmeniui, jo neturinčiam, dd-vys turi išduoti pažymą, su kuria galėtų jį gauti. Išdavimo tvarką reglamentuoja Apdraustųjų socialiniu draudimu taisyklės. Pažymėjimą saugo pats db-jas. Jis privalo dd-vio nustatyta tvarka kasmet pateikti pažymėjimą padaryti įrašą dėl įmokų mokėjimo.3) karo prievolininkai privalo pateikti teritorinės karinės įskaitos įstaigos pažymą.Nepateikę šio dokumento, gali būti baudžiami adm-ne bauda. Jeigu D įst. sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, dd-vys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų tą išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, o priimdamas į darbą nepilnametį nuo 14 iki 16 metų, jo gimimo liudijimą, mokyklos, kurioje jis mokosi, ir vieno iš tėvų ar kito jį faktiškai auginančio asmens raštišką sutikimą. Dd-vys turi teisę pareikalauti ir kitų įst.ose numatytų dokumentų. 36. DS SU ASMENIMIS, NETURINČIAIS 16 METŲ.Tai ribotas darbinis teisnumas, reglamentuoja DSĮ, LR žmonių saugos darbe įst., LR Vyriausybės nutarimas “Dėl asmenims iki 18m amžiaus draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašo ir asmenų nuo 13 iki 14m, nuo 14 iki 16m ir nuo 16 iki 18m D sąlygų ir įdarbinimo tvarkos patvirtinimo” ir kt.Darbams, kurių sąrašas tvirtinamas LR žmonių saugos darbe įst. nustatyta tvarka, atlikti gali būti priimami asmenys, sulaukę 14 metų ir pagal sveikatos būklę galintys atlikti darbą, numatytą šiame sąraše. Priimti į darbą nepilnamečius nuo 14 iki 16 metų galima, jeigu tai netrukdys jiems lankyti mokyklą ir tik esant mokyklos ir vieno iš tėvų arba kito juos faktiškai auginančio



asmens raštiškam sutikimui. Sąrašą nustato Vyr. Pagal ˇmonių saugos darbe įst. draudžiama jaunesniem kaip 18 m dirbti kenksmingomis, labai kenksmingomis D sąlygomis. (kenkia sveikatai, gali sukelti profesines ligas, kai naudojamos individualiosios saugos priemonės, ir šios kenksmingos sąlygos dažnai ar nuolat viršija saugos darbe norminių aktų reikalavimus, higienos normas. D sąlygas, kuriom esant gali būti įdarbinti asmenys iki 16 m. nustato Vyr. Asmenim iki 18m. suteikiamos ne maž kaip 2 poilsio d per savaitę, t.p. privalo periodiškai tikrintis sveikatą. 37. GARANTIJOS, PRIIMANT Į DARBĄ. PRIĖMIMO Į DARBĄ APRIBOJIMAI.Piliečių teisės į darbą garantijos:1. Draudžiama atsisakyti priimti į darbą dėl motyvų, nesusijusių su dalykinėmis db-jų savybėmis, negalima riboti ar teikti pirmenybę dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją ir kitų aplinkybių. Tai pavyzdinis, o ne iðsamus sąrašas.2. Tam tikrų kategorijų asmenų garantijos įgyvendinti teisę į darbą, kuriems Bedarbių rėmimo įst. nustatyta tvarka rezervuojamos D vietos(garantijos taikomos asmenims iki 18m, moterims turinčioms vaikų iki 14m t.p. vyrams kurie vieni augina vaikus, iki pensijos likę ne daugiau kaip 5m, grįžusiems iš kalėjimo, invalidams)3. Yra ir specialių garantijų, pvz.: esant raštiškam dd-vių susitarimui dėl db-jo perkėlimo į kitą darbą.Atsisakymas priimti į darbą nurodytais atvejais gali būti ne vėliau kaip per 1 mėn. ginčijamas teismine tvarka. Pagal CT toks ginčas yra ikisutartinis. Praktiškai DSĮ teisminę gynybą numato tik esant specialiajai garantijaiTeismui nustačius, kad atsisakymas priimti į darbą yra neteisėtas, dd-vys T sprendimu įpareigojamas priimti šį asmenį į darbą nuo jo kreipimosi dėl įdarbinimo dienos ir sumokėti jam už tą laiką minimalaus D U dydžio kompensaciją.Ribojimai: draudžiama eiti tarn-jo pareigas vienoje v-ės ir savivaldybės institucijoje bei v-ės (vietos savivaldybės) įmonėje asmenims, kuriuos sieja artimi giminystes ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą.Jiems būdinga:1) taikomi tik tarn-jams;2) tiesioginis pavaldumas;3) taikomi tik įst. nurodytiems asmenims (sąrašas išsamus);4)išimtis nustato LR Vyriausybė.Ribojimu nelaikomi reikalavimai turėti atitinkamą amžių, išsilavinimą, pilietybę ir pan., šie reikalavimai skirti tam kad galėtų atsirasti D teisinis s-kis, tai tam tikrų juridinių faktų ar jų sudėties reikalavimai, o ne darbinio teisnumo apribojimas.38. IŠRINKIMAS Į PAREIGAS. KONKURSAS.Pagal AT Senato išaiškinimą: Pareigos yra renkamos arba skiriamos, kai sprendimas dėl jų užėmimo priimamas rinkimuose ar kolegialaus organo nutarimu paskirti eiti pareigas konkretų asmenį, arba tai yra nustatyta specialiu įst..39. DS TURINYS. “DS turinys yra db-jo ir dd-vio susitarimu nustatytos jų teisės ir įsipareigojimai.” DSĮ 7 str.)Apibrėžimas iš esmės teisingas, tačiau teisinės logikos požiūriu teisės ir pareigos yra D teisinių s-kių turinys, o sutarties turinys yra ne pačios teisės ir pareigos , bet tos sutarties sŕlygos, kurios nustato tas teises ir pareigas. DS sąlygos pagal nustatymo būdą:1)nustatomos įst.s, kitais norminiais aktais bei kol.mis sutartimis;Šalys, sudarydamos D sutartį, tas sąlygas akceptuoja;2) nustatomos šalių susitarimu:- būtinosios;- papildomos.Būtinosios - dėl kurių šalims nesusitarus(arba bent dėl vienos iš jų nesusitarus) sutartis laikoma nesudaryta. Skiriamos:a) privalomos visoms D sutartims;b) privalomos, kad galiotų tam tikra DS (pvz.: sąlyga, kad sutartis sezoninė).Būtinosios sutarties sąlygos:1) db-jo D vietos (įmonės, jos padalinio irpan.); gali būti suprantama kaip:- Dvietė, kuri suprantama kaip dd-vys (įmonė, įstaiga ir pan.),- D vieta, t.y. konkreti D funkcijų atlikimo vieta (padalinys, cechas, skyrius ir pan.).2) D funkcijų - dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos D arba dėl tam tikrų pareigų - nurodoma profesija (plačiausia žinių sritis), specialybė (specialaus pasirengimo reikalinga D sritis), kvalifikacija (žinių lygis) arba pareigos. Tendencija - nustatyti kuo daugiau funkcijų.3) D apmokėjimo sąlygų; reikalaujama nurodyti U sumą o tai sudaro problemų biudžetinėms org-joms, nes D U jose nustatomas v-es ir dėl jo nesitariama, todėl išeina, lyg sutartis nesudaryta.(I.Nekrošius – tokia sutartis galios, mokės tiek kiek numatyta įst.)šalys taip pat turi susitarti dėl visų siūlomų sąlygų. Atskiroms D sutarčių rūšims D įst.ose ir kol.se sutartyse gali būti numatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys aptaria, sudarydamos tokią D sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio D pobūdžio ir kt.).Papildomos - visos kitos sutartyje aptariamos, bet nesančios jai privalomos sŕlygos. Dėl jų galima tartis arba ne, bet sutartis vis vien galios. Susitartos jos tampa privalomomis.



šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų DS sąlygų (papildomų), jeigu D įst. nedraudžia jas nustatyti (išbandymas, ne visas D laikas ir kt.).šalys negali nustatyti tokių D sąlygų, kurios pablogina db-jo padėtį palyginti su ta, kurią nustato LR įst..(Nekrošius pataria formaliai nesivadovauti AT Senato nutarimu Nr.49, kur 39 punkte yra išvardintos draudžiančios normos, nes Senatas prie jų priskyrė normas, kuriose numatytas neiginys. Tos draudž. normos nebūtinai turi bloginti db-jo padėtį). Išbandymo, sudarant DS rūšys ir teisin pasekmėsSudarant D sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstama dėl iðbandymo.Išbandymas gali būti nustatomas siekiant patikrinti (paskirtis):- ar db-jas tinka jam pavestam darbui,- stojančiajam dirbti pageidaujant patikrinti, ar darbas jam tinka.Išbandymo sąlyga turi būti nurodoma D sutartyje.Per išbandymo laikotarpį db-jui taikomi visi D įst..Iðbandymas siekiant patikrinti, ar db-jas tinka jam pavestam darbui, nenustatomas priimant į darbą:1) asmenis, kuriems nesukako 18 metų;2) asmenis, dd-vių susitarimu perkeliamus dirbti iš kitos įmonės;3) asmenis, kurie turi būti įdarbinti į kvotomis nustatytą D vietų skaičių;4) asmenis konkurso būdu arba išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus;5) kitais įst. numatytais atvejais.Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 mėn. įst.ose numatytais atvejais gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai. Skaičiuojamas kal. dienomis.Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai db-jas nebuvo darbe.Teisinė reikšmė: jei dd-vys pripažino, kad išbandymo siekiant patikrinti, ar db-jas tinka jam pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti db-ją iš D, nesilaikydamas DS įst. nustatytos tvarkos(nereikia profsąj sutikimo, netaikomi įspėjimo terminai), ir nemokėti jam išeitinės pašalpos.Jei išbandymas nustatytas siekiant patikrinti, ar darbas tinka db-jui, išbandymo įvertinimas priklauso nuo db-jo valios (nesutinkantis db-jas gali kreiptis į T). Per išbandymo terminą db-jas turi teisę nutraukti D sutartį, apie tai raštu įspėjęs dd-vį prieš 3 d.Kai išbandymo terminas pasibaigęs, o db-jas tebedirba, nutraukti D sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais.DS rūšysGali būti sudaroma neterminuota DS arba nustatomas terminas (terminuota), bet ne ilgesnis kaip 5 m., jeigu kiti įst. nenumato kitko.Terminuota sutartis db-jui nenaudinga, nes ją gali nutraukti savo noru tik dėl svarbių aplinkybių o dd-vys sutarties pasibaigimo momentu visada gali ją nutraukti nesilaikydamas jokių garantijų.Neleidţiama sudaryti terminuotą D sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai sudaryti tokia sutartį pageidauja pats db-jas arba tai nustato kiti įst..* Su db-jais, kuriuos pagal įst.s skiria į darbą renkamieji organai, DS sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų (kadencijos) laikui.DS terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo, išskyrus atvejį (*).Jeigu D sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, jog sudaryta neterminuota DS.DS terminui pasibaigus, db-jas turi teisę nutraukti darbą, o dd-vys - atleisti db-ja iš D. Nė vienai iš šalių to nepadarius, DS tampa neterminuota.40. DB-JŲ ATESTAVIMAS. ATESTACIJOS RŪŠYS, JOS VEDIMO TVARKA IR TEISINĖS PASEKMĖS.šis klausimas neatitinka mūsų laikmečio dvasios. Greičiausiai jis siejamas su DSĮ 29 str. 13 punktu, kuris, deja, bet buvo panaikintas.DS nutraukiama pagal 29-3 dėl to, kad db-jas neturi reikiamos kvalifikacijos, tik tuo atveju, jei nėra jo kaltės dėl netinkamai atliekamo pavesto D. Profesinio atestavimo nepatenkinami rezultatai taip pat sudaro pagrindą atleisti pagal 29-3. Jei darbas tinkamai neatliekamas dėl db-jo kaltės, toks db-jas atleidžiamas pagal 29-6 (plačiau yra 52 klausime).41. D SĄLYGŲ PAKEITIMAS.D sutartį galima keisti 2 atvejais: pasikeitus vienai iš šalių (t.y. dd-viui) ir pakeitus DS turinį t.y. DS sąlygas. Gali būti keičiamos būtinosios (vad perkėlimu į kt darbą) arba papildomos D sąlygos, jų keitimo tvarka skiriasi. Turinys keičiamas šalių susitarimu, yra ir išimtys (vienos šalies valia ar institucijos, nesančios sut šalimi, reikalavimu). Keisti ne šalių susitarimu galima tik pagal įst., kai nušalinama nuo D, taikant drausmines nuobaudas ir kt. Būtinųjų D sąlygų keitimas laikomas perkėlimu į kitą darbą. Kai keičiama gamyba ar jos technologija, ar pertvarkomas D organizavimas, db-ją galima perkelti be jo sutikimo. Būtina įspėti prieš 1mėn., sudaryti sąlygas išmokti dirbti su nauja technika ir pan. Kai atsisako, galima atleisti ið D, tai DS pasibaigimo pagrindas. Dd-vys turi teisć pakeisti db-jo D sŕlygas (pakeisti D vietą toje pačioje įmonėje ir toje pačioje vietovėje, pavesti dirbti kitu mechanizmu, agregatu), taip pat pakeisti kitas sąlygas (lengvatas, D režimą, materialinės atsakomybės dydį, pareigų pavadinimą ir kt.) tik tada, kai keičiama gamyba, jos technologija arba pertvarkomas D organizavimas, ir dėl to dd-vys turi keisti tam tikrų db-jų D sąlygas.



Apie numatomą D sąlygų pakeitimŕ db-jui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš mėnesį. Jei keičiama gamybos technologija, dd-vys privalo sudaryti db-jams sŕlygas pasirengti (patobulinti kvalifikacijŕ, pakeisti specializacijŕ) dirbti, esant pakeistai gamybos technologijai. Kol.je sutartyje gali būti numatyti ilgesni įspėjimo Db-jui nesutikus dirbti pakeistomis D sąlygomis, jis gali būti atleistas iš D.Kai sumažėja D U ne dėl nuo db-jo priklausančių priežasčių, jam ne mažiau kaip tris mėnesius nuo D sąlygų pakeitimo dienos primokama iki ankstesniojo vidutinio D U. Tai jau būtinųjų D sąlygų keitimas, todėl turėtų būti reglamentuojamas kitaip.42. Perkėlimo į kitą darbą sąvoka ir rūšys. Perkėlimo skirtumas nuo dd-vio vietos ir D sąlygų pakeitimo.Romėnų teisėje galiojo principas – sutarčių reikia laikytis ir jas galima keisti šalių susitarimu, tačiau yra išimčių: D sutartį galima keisti 2 atvejais: 1) pasikeitus vienai iš šalių (t.y. dd-viui) ir 2) pakeitus DS turinį t.y. DS sąlygas. Gali būti keičiamos būtinosios arba papildomos D sąlygos, jų keitimo tvarka skiriasi Į D sąlygų keitimo sąvoką įeina tik keitimas papildomų DS sąlygų t.y. keitimas sąlygų kurios nėra būtinosiomis DS sąlygomis. Būtinųjų D sąlygų keitimas laikomas perkėlimu į kitą darbą. Perkėlimo į kitą darbą rūšys:Pagal perkėlimo trukmć:1)perkėlimas į kitą nuolatinį darbą;2)perkėlimas į laikiną darbą.Pagal iniciatyvos šaltinį:1) dd-vio iniciatyva;2) db-jo iniciatyva;3) šalių susitarimu.Paprasčiausias teisinis reguliavimas, kai yra perkėlimas į kitą nuolatinį darbą. Db-jo valia tokio perkėlimo nėra, šalių susitarimu – viskas paprasta.Lieka perkėlimas dd-vio iniciatyva. O iš tikrųjų ir tokio perkėlimo nėra:DSĮ 23 str.: “Perkelti į kitą darbą dd-vio valia, tai yra pakeisti šalių sulygtas būtinąsias DS sąlygas, taip pat perkelti dirbti į kitą vietovę, nors ir kartu su įmone, leidžiama tik esant raštiškam db-jo sutikimui, išskyrus kai yra laikinas perkėlimas ypatingais atvejais (gaivalinė nelaimė, gamybinė avarija, nelaimingi atsitikimai, gaisras (baigtinis sąr) Jei persikelti nesutinka, atsiranda atleidimo pagrindas DSĮ 26 str. 8pI.Nekrošius-jokių išimčių iš šios taisyklės įst. nenumato!!!!!Kitaip galvoja AT Senatas(42 nutarimo 9 p.)- jei db-jas, gavęs dd-vio patvarkymą perkelti į kitą darbą, pradėjo dirbti ir per 1 mėn. neginčijo perkėlimo, T gali pripažinti, kad perkėlimas įvyko jam sutikus, nors raštiško sutikimo ir nėra (sukurta nauja teisės norma, ko Senatas daryti negalėjo). Laikinas perkėlimas į kitą darbąšalių susitarimu – bet kada, dd-vio iniciatyva – DSĮ 24 str.: Draudžiama perkelti db-ją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės. Jeigu perkėlus db-ją į kitą darbą sumažėja D U ne dėl nuo db-jo priklausančių priežasčių, jam paliekamas pirmesnio D vidutinis D U.” Prastova ne dėl db-jo kaltės yra padėtis įmonėje, kai dd-vys neduoda db-jui D sutartyje sulygto D.Pirmesnė įst. redakcija nenumatė perkėlimo į kitą darbą dėl prastovos. Jis užima tarpinę padėtį tarp perkėlimo dd-vio valia ir perkėlimo šalių susitarimu.Negalima perkelti db-jų dėl kitos Dvietės prastovos.Būtina skirti, kai db-jai nedirba dėl savo kaltės. Jei db-jas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių medžiagų, dd-vys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti.43. LAIKINI PERKĖLIMAI Į KITĄ DARBĄ, JŲ RŪŠYS. Rūšys:1. dd-vio valia – db-jo sutikimas reikšmės neturi, nesutikęs pažeistų D drausmę Dd-vys turi teisę perkelti db-jus iki 1 mėnesio į D sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje (miškų urėdijos teritorijoje) arba į kitą įmonę, bet esančią toje pačioje vietovėje, kai įmonei reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisrą ar neleisti jam išplisti. Draudžiama perkelti db-ją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės. Jeigu perkėlus db-ją į kitą darbą sumažėja D U ne dėl nuo db-jo priklausančių priežasčių, jam paliekamas pirmesnio D vidutinis D U.”2. Laikinas perkėlimas vienos šalies siūlymu, kitos sutikimu. Iniciatorius – dd-vys ar db-jas. Dd-vys gali tai inicijuoti esant prastovai: Prastova ne dėl db-jo kaltės yra padėtis įmonėje, kai dd-vys neduoda db-jui D sutartyje sulygto D. Būtina skirti, kai db-jai nedirba dėl savo kaltės. Jei db-jas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių medžiagų, dd-vys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti. Prastovos laikui db-jai, atsižvelgiant į jų profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir sveikatos būklę, jų raštišku sutikimu perkeliami į kitą darbą toje įmonėje. Jeigu db-jas sutinka, jis gali būti perkeliamas į kitą darbą neatsižvelgiant į profesiją, specialybę, kvalifikaciją. Jei dėl prastovos perkeltojo db-jo D U sumažėja ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, jam mokamas iki perkėlimo buvęs vidutinis D U. Jeigu db-jui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito D, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo profesijai, specialybei, kvalifikacijai, sveikatos būklei, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio D U dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei v-ės patvirtintas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.



Jeigu db-jas atsisako pasiūlyto D, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo profesijai, specialybei, kvalifikacijai ir sveikatos būklei, jam mokamas ne mažesnis nei v-ės nustatytas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.”negalima perkelti dėl kitos įmonės prastovos, tai nėra gerai, nes kartais tai gali turėti įtakos ir kitai įmonei.Db-jo iniciatyva: Tai gali būti daroma siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, sveiką šeimą, vaikų auklėjimą ir pan.db-jas turi teisę reikalauti, o dd-vys turi pareigą tą reikalavimą patenkinti. Db-jo teisė siejama su jo sveikata. Numatomos D lengvatos nėščioms moterims ir moterims, turinčioms mažamečių vaikų joms privalo būti sumažintos D normos arba jos perkeliamos į kitą sveikatai nekenksmingą darbą už kurį mokamas ne mažesnis kaip anksčiau gautas vidutinis D U. Nesant galimybės perkelti ji turi būti palaisvinta nuo D paliekant vidutinį D U. Nėščias moteris ir moteris, turinčias iki trejų metų vaikų, draudžiama skirti viršvalandiniams, o dirbti poilsio ir švenčių dienomis, siųsti į komandiruotes leidžiama tik joms sutikus.;Taip pat invalidams Db-jas, kuris pagal medicininės arba invalidumą nustatančios komisijos išvadą dėl sveikatos būkles negali dirbti sutarto D (eiti pareigų, nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas gali būti pavojingas kitiems, turi būti perkeltas, jam sutikus, į darbą, atitinkantį jo sveikatą ir esant galimybei - kvalifikaciją (specialybę), ar į kitą darbą.44. NUŠALINIMAI NUO D, JŲ PAGRINDAI IR TEISINĖS PASEKMĖS.Nušalinimas nuo D reiškia, kad laikinai sustabdomas DS vykdymas, t.y. db-jas tam tikrą laiką neina savo pareigų, o dd-vys nemoka. Nušalinimas galimas 1) dd-vio (tik įst nustatytais atvejais) ar 2)kitų įgaliotų institucijų ar pareigūnų iniciatyva. Dd-vys gali pagal 25 str., kai db-jas pasirodo darbe neblaivus (nušalinamas tik 1d ar pamainai); kai yra privaloma periodinė med apžiūra (nepilnamečiams db-jams iki 18m, darbuot kurie dirba kenksmingom sąl). šie atvejai, tai D drausmės pažeidimas, todėl db-jui galima taikyti drausminio poveikio priemones.Kai kada gali nušalinti ir pareigūnai arba tam įgaliotos institucijos: tardymo organai – kai pareigūnai pasilikę dirbti galėtų trukdyti baudžiamosios b tyrimui, kai byla baigiama rebilituojančiais pagrindais – sumokama už nušalinimo laiką. V-inė D inspekcija – kai darbus dirba neparengti asmenys ar ne pagal įst.s ir pan. Įgaliojimų ribojimo negalima laikyti nušalinimu nuo D.Nušalinti db-ją nuo D (pareigų) ir sustabdyti jam D U mokėjimą galima ir kitais įst. numatytais atvejais.45. DS PASIBAIGIMAS. SUTARTIES PASIBAIGIMO PAGRINDŲ KLASIFIKACIJA.DS (DS) pasibaigimas ir DS nutraukimas – subordinuotos sąvokos , tačiau DS pasibaigimas – platesnė sąvoka. Kiekvienas DS nutraukimas reikš DS pasibaigimą, bet ne kiekvienas DS pasibaigimas kvalifikuojamas kaip DS nutraukimas. DS pasibaigimas apima bet kokį DS ir pareigų pagal DS pasibaigimo būdą. DS nutraukimas – DS pasibaigia dėl tam tikrų valingų teisės subjektų veiksmų. Atleidimas iš D – tai DS pasibaigimo rezultatas, DS pasibaigimo teisinė pasekmė. DS pasibaigimas – tai juridinis faktas, dėl kurio teisės ir pareigos nutrūksta, o atleidimas iš D – tam tikra procedūra, kokiu būdu tos teisės ir pareigos pasibaigia.DS pasibaigimas susijęs su piliečių konstitucinės teisės į darbą apsauga. Todėl įst. gana griežtai reglamentuoja DS pasibaigimo klausimus.DS gali pasibaigti:- esant įst. numatytam pagrindui;- laikantis įst. nustatytos tvarkos.DS pasibaigimo pagrindai – tam tikri įst. numatyti juridiniai faktai, kuriems esant DS pasibaigia arba leidžiama ją nutraukti.Įst. numato daug DS pasibaigimo pagrindų(17)Pagal DS pasibaigimo šaltinį pagrindai:1.šalių susitarimu;2.vienos ið DS šalių iniciatyva;3.pareigūnų ir organų, kurie nėra DS šalis reikalavimu;4.įvykus juridiniams faktams, numatytiems įst. ar pačioje DS, dėl kurių DS turi pasibaigti.46. DS PASIBAIGIMAS ŠALIŲ SUSITARIMU.DS nutraukimas šalių susitarimuTai natūraliausias DS pasibaigimo pagrindas. DSĮ 27 str.:“Viena DS šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti sutartį šalių susitarimu. Kita šalis, jei ji sutinka su pasiūlymu, per penkias kal. dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti D sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys taip pat susitaria, nuo kurio laiko ji nutraukiama, ir dėl kitų sutarties nutraukimo sąlygų (komp., nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).Jei antroji šalis per šio str. pirmojoje d. nustatytą laiką nepraneša, kad ji sutinka nutraukti sutartį, tai laikoma, kad pasiūlymas nutraukti D sutartį šalių susitarimu yra atmestas.”Susitarus dėl sutarties nutraukimo šalys laisvos susitarti ir dėl DS nutraukimo sąlygų. Kai kalba eina apie biudžetines org-jas, kalbame ne apie dd-vio, o apie mokesčių mokėtojų pinigus. Įst. nėra tiesioginio atsakymo, ar biudžetinės org-jos gali mokėti bet kokia kompensaciją.V-ės Kontrolės nuomone išeitinės kompensacijos neturėtų viršyti išeitinės komp. vidutinių dydžių, kurie numatyti, kai db-jas atleidžiamas dd-vio iniciatyva.47. DS PASIBAIGIMAS NEIŠRINKUS DB-JO NAUJAM LAIK. BEI JO ATŠAUKIMO PRIEŠ TERMINĄ ATVEJAISDS pasibaigia, kai: db-jas pereina į renkamąsias pareigas arba pareigas, užimamas konkurso būdu, taip pat kai db-jas neišrenkamas ar nepaskiriamas į tas pareigas naujam terminui ar įst. numatytais atvejais atšaukiamas iš jų, arba kai dd-vių susitarimu ir jam sutinkant perkeliamas į kitą įmonę; Atleidžiant iš D pagal 26 str. 12 punkto nuostatą, numatančią db-jo



atleidimą iš D, kai jis neišrenkamas ar nepaskiriamas į eitas pareigas naujam terminui arba kai atšaukiamas iš pareigų prieš terminą įst. numatytais atvejais nesant db-jo kaltės, db-jui išmokama dviejų jo vidutinių mėnesinių D užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.Pagal AT Senato išaiškinimą: Sprendžiant ginčus, T turi patikrinti 1) ar db-jo pareigos renkamos, skiriamos ar jos užimamos konkurso tvarka 2) ar yra galimybė atšaukti iš tokių pareigų numatyta įst. 3) ar sprendimą priėmė kompetentingas organas. Pareigos yra renkamos arba skiriamos, kai sprendimas dėl jų užėmimo priimamas rinkimuose ar kolegialaus organo nutarimu paskirti eiti pareigas konkretų asmenį, arba tai yra nustatyta specialiu įst..48. DS NUTRAUKIMAS DB-JO PAREIÐKIMU.LR K, TDO konvencija draudžia priverstinį darbą. Niekas negali būti verčiamas prieš savo valią dirbti (išskyrus darbą atliekant krim bausmę). Vadinasi db-jo valia yra pakankamas pagrindas DS nutraukti. Įst. gali nustatyti tik tam tikrą tvarką , kaip jis tą valią turi realizuoti, kad nenukentėtų kitų db-jų interesai, dd-vių interesai.DSĮ 28 str.Neterminuotos DS nutraukimas “Db-jas turi teisę nutraukti neterminuotą D sutartį, apie tai raštu įspėjęs dd-vį ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Kol.je sutartyje gali būti numatytas ir trumpesnis įspėjimo terminas. Įspėjimo terminui pasibaigus, db-jas turi teisę nutraukti darbą, o dd-vys privalo įforminti atleidimą. Jei reikalavimas pagrįstas db-jo liga ar invalidumu, arba kitomis svarbiomis priežastimis, DS turi būti nutraukta nuo pareiškime nurodytos datos. Db-jas turi teisę atšaukti per 3d Po to jis gali atšaukti pareiškimą tik dd-viui sutikus. Db-jas turi teisę nutraukti terminuotą D sutartį dėl svarbių priežasčių, taip pat jei dd-vys pažeidė db-jo teises. Jei db-jas pateikia reikalavimą nutraukti DS prieš mažiau nei 14 dienų be svarbios priežasties, joks įst. dd-viui nedraudžia atleisti, bet ir neįpareigoja tai daryti nesuėjus 14 dienų.Todėl, jei dd-vys nesutinka , jis turi apie tai pranešti db-jui.db-jas gali pranešti apie DS nutraukimą ir būdamas atostogose, sirgdamas.AT Senato išaiškinimu, jei dd-vys praleidžia terminą nutraukti DS, o db-jas tęsia darbą, laukdamas dd-vio veiksmų, tai senasis pareiškimas negali būti pagrindas DS nutraukti. Db-jas turėtų rašyti naują pareiškimą ir atidirbti dar 14 dienų. Toks Senato išaiškinimas žeidžia db-jo interesus. Pasak Nekrošiaus , turėtų būti suprantama taip - atleisti iš D , remiantis šiuo pareiškimu ir nereikėtų, tačiau tas pareiškimas netampa niekiniu. Jei db-jas patvirtina savo ketinimą(valią), nereikėtų versti jį atidirbti dar 14 dienų, o atleis ti remiantis pirminiu pareiškimu.DSĮ 28’ str.:“Db-jas turi teisę nutraukti neterminuotą D sutartį, taip pat terminuotą D sutartį, sudarytą ilgesniam kaip 6 mėnesių laikui, kai jo D vietoje D sutartyje nustatytu D laiku prastova ne dėl db-jo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba kai ji sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, taip pat kai jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis D U (mėnesinė alga).Taip pat gali nutraukti, kai įmonėje pradedama bankroto procedūra pranešus prieš 7d.Čia nėra numatyta įspėjimo terminų. Viskas priklauso nuo priežasties pobūdžio. Čia DS nutraukimo pagrindas – sudėtingas juridinis faktas. Reikalinga juridinių faktų sudėtis-db-jo valia (pareiškimas) ir svarbi priežastis. Jei dd-vys nesutinka nutraukti terminuotą DS, db-jas neturi teisės vienašališkai ją nutraukti. AT Senatas DSĮ 28’str. frazę “kai jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis D U (mėnesinė alga)” išaiškino “mokamas ne visas D U” . Buvo pasinaudota DT naudojama Prezumpcija – visi neaiðkumai aiðkinami db-jo naudai.49. DS NUTRAUKIMAS DĖL ĮMONĖS. ĮSTAIGOS, ORG-JOS LIKVIDAVIMO.DSĮ 29(1) str.:1) kai įmonė likviduojama, apribojama ar nutraukiama bankrutuojančios įmonės ūkinė veikla;Teoriškai Įmonės likvidavimą galima apibrėžti kaip visišką tos įmonės veiklos, kuri buvo numatyta jos įstatuose , nutraukimą. Įvykdžius pertvarkymus, numatytus DSĮ 32 str.(reorganizuojant), atleisti db-jo šiuo pagrindu negalima.DSĮ 32 str.: Įmonės savininko, jos pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas DS nenutraukia.Įmonėms susijungus, įmonę padalijus, prijungus prie jos kitą ar pakeitus įmonės rūšį, db-jo D s-kiai tęsiasi.DSĮ 29(1)str. reikia taikyti kartu su įmonių bankroto įst.(ĮBĮ) 23 str.,nes normos tarpusavyje susiję.Tas įst. taikomas dar funkcionuojančiai įmonei. Procedūra gali būti pradėta teismine ar neteismine tvarka. ši norma galioja laiko tarpe kol įmonė veikia.Nutraukti D sutartį likvidavimo pagrindu galima su ne daugiau db-jų, negu jų skaičius pagal pareigybes yra patvirtintas T.Sąraše turi būti nurodytos pareigos ir kiek iš tos kategorijos db-jų planuojama atleisti. T negali patvirtinti vardinio sąrašo, nes būtų pažeista tų piliečių konstitucinė teisė į teisminę gynybą(piliečiui nebėra kur kreiptis, nes T jau pasakė savo nuomonę)DSĮ 26 str.7p.:7) kai įmonė likviduojama dėl bankroto;Ði norma taikoma , kai įmonė nustatyta tvarka dėl bankroto likviduota. Ji gali būti taikoma bet kuriam , t.y. visiems įmonės db-jams DSĮ 26 str. 21 p.:21) kai komercinio banko laikinasis adm-torius (adm-torius) įgyvendina jam suteiktą teisę nutraukti D sutartį su LR komercinių bankų įst. 40 str. trečiojoje d. ir 47 str. ketvirtojoje d. nurodytais db-jais;Eilinių specialistų ši norma neliečia.DSĮ 26str. 22p.:



22) kai bankrutuojančios įmonės adm-torius įgyvendina jam suteiktą teisę nutraukti D sutartį su T nurodytais db-jais; Čia yra specialūs subjektai, tuo ir skiriasi nuo 29 str 1p, nors DSĮ 26 str. 21-22 p. nurodyti db-jai gali būti atleidžiami ir pagal DSĮ 29 (1) str..50. DS NUTRAUKIMAS DĖL DB-JŲ SKAIČIAUS SUMAŽINIMO.DSĮ 29(2) str.:2) kai sumažinamas db-jų skaičius dėl gamybos ar D organizavimo pakeitimų;Čia DS nutraukimo pagrindas sudėtingas juridinis faktas: 1) faktinis db-jų skaičiaus mažinimas ir 2) priežastis (keičiama gamyba, keičiamas D organizavimas). Db-jų skaičiaus mažinimas gali būti net tuo atveju, kai faktinis db-jų skaičius padidėjo. Realus db-jų skaičiaus mažinimas- kai mažinamas konkrečios profesijos, skyriaus db-jų skaičius. Todėl svarbu išsiaiškinti ar buvo realus mažinimas , ar tik buvo juo prisidengta. Gamyba – judrus mechanizmas, todėl dd-viui vienu laiku gali būti reikalinga turėti daugiau vienokių , kitu – kitokių db-jų. AT Senatas išaiškino, kad gamybos sumažėjimas ar padidėjimas negali būti traktuojamas kaip gamybos pasikeitimas. Gamyba gali sumažėti laikinai ir visam laikui, šie atvejai traktuojami nevienodai. Kai gamyba sumažėja visam laikui, t.y. jos nelieka, tai Senato išaiškinimas čia netinka. D organizavimo reikalai yra dd-vio valia. Todėl pasak Nekrošiaus, pakeitimų gali būti labai įvairių todėl šiuo pagrindu, teisingai teisiškai sutvarkius, galima atleisti bet kurį db-ją.51. DS PASIBAIGIMAS, KAI DB-JUI ATIMAMOS SPEC. TEISĖS DIRBTI TAM TIKRĄ DARBĄ, ARBA KAI TO D JIS NEGALI DIRBTI PAGAL MED. IŠVADĄ.DSĮ 26 str. 6 p. kai db-jui įst. nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės dirbti tam tikrą darbą; Tam tikro mokslo baigimo pažymėjimo neturėjimas arba jo praradimas bus pagrindas atleisti iš D, jei tam tikras pareigas eiti specialus įst. nustato atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Atleidimas galimas pagal 26(6)str. DSĮ 26 str. 10p. kai db-jas pagal medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti to D. Sveikata gali būti pagrindas atleisti iš D, jei specialus norminis aktas tam tikras pareigas eiti nustato tam tikrus reikalavimus. šiuo atveju galima atleisti pagal šį str., o pagrindas bus medicininė išvada.26(10) panašus į 29 str. 3p kai paaiškėja, jog db-jas negali tinkamai atlikti jam pavesto D dėl pablogėjusios sveikatos arba dėl to, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos. Čia turim sudėtingą juridinį faktą:1)faktiðkai netinkamai atlieka savo pareigas, tai reiðkia, kad db-jas, esant normalioms D sąlygoms, negali tinkamai atlikti savo pareigų , kai kiti tom pačiom sąlygom tą darbą atlieka tinkamai;2)priežastys: sveikata ir kvalifikacijaAbi šios priežastys pačios savaime neduoda pagrindo atleisti db-jo iš D. Teisinį pagrindą sukuria tai, kad jis dėl šių priežasčių negali tinkamai atlikti pareigų. Atleidžiant pagal 26(10) reikia pasiūlyti darbą, sumokama pašalpa.52. DS NUTRAUKIMAS DĖL DB-JO NEATITIKIMO EINAMŲ PAREIGŲ ARBA DIRBAMO D.Greičiausiai čia turimas omenyje būtent šis šio įst. punktas DSĮ 29(3) str.:3) kai paaiškėja, jog db-jas negali tinkamai atlikti jam pavesto D dėl pablogėjusios sveikatos arba dėl to, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos;Vėl turim sudėtingą juridinį faktą:1)faktiðkai netinkamai atlieka savo pareigas, tai reiškia, kad db-jas, esant normalioms D sąlygoms, negali tinkamai atlikti savo pareigų , kai kiti tom pačiom sąlygom tą darbą atlieka tinkamai;2)priežastys:o sveikatao kvalifikacijaAbi šios priežastys pačios savaime neduoda pagrindo atleisti db-jo iš D. Teisinį pagrindą sukuria tai, kad jis dėl šių priežasčių negali tinkamai atlikti pareigų. Sveikata gali būti pagrindas atleisti iš D, jei specialus norminis aktas tam tikras pareigas eiti nustato tam tikrus reikalavimus. šiuo atveju galima atleisti ne pagal 29(3), o pagal 26(10) str., pagrindas bus medicininė išvada. Čia medicininės komisijos išvada nereikalinga.Su kvalifikacija analogiška. Tam tikro mokslo baigimo pažymėjimo neturėjimas bus pagrindas atleisti iš D, jei tam tikras pareigas eiti specialus įst. nustato atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Atleidimas galimas pagal 26(6)str. Tačiau diplomo turėjimas nuo 29(3) str. neapsaugo, neužkerta galimybės atleisti iš D, jei dd-vys įrodys, kad kvalifikacijos stokojama ir D rezultatai prasti.Sveikatos pablogėjimas, dėl kurio sumažėja darbingumas, turi būti ne laikino, bet pastovaus pobūdžio. DS nutraukiama pagal 29-3 dėl to, kad db-jas neturi reikiamos kvalifikacijos, tik tuo atveju, jei nėra jo kaltės dėl netinkamai atliekamo pavesto D. Profesinio atestavimo nepatenkinami rezultatai taip pat sudaro pagrindą atleisti pagal 29-3. Jei darbas tinkamai neatliekamas dėl db-jo kaltės, toks db-jas atleidžiamas pagal 29-6.Pvz., db-jas dėl asmeninių savybių, pasikeitus gamybos technologijai, neįstengia įsisavinti naujų gamybos procesų. Dėl to negali tinkamai atlikti pavesto D, tačiau jo kaltės nėra. Toks db-jas atleidžiamas pagal 29-3.53. ATLEIDIMAS IŠ D, KAI DB-JAS ŠIURKŠČIAI PAŽEIDŽIA D PAREIGAS ( 29 STR. 12P.).12) kai db-jai, turintys įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus (nurodymus), vieną kartą šiurkščiai pažeidžia D pareigas;Turime specialų subjektą, bet įst. netiksliai apibrėžė tų db-jų ratą.



Šis str. taikytinas tokiems asmenims, kuriems šie įgalinimai buvo suteikti įst.s, nuostatais, įstatais ir kitokiais teisiniais aktais. Tai pirmiausia įmonių, įstaigų, org-jų vadovai, skyrių, struktūrinių padalinių vadovai, jų pavaduotojai, taip pat ir kiti db-jai, turintys įgalinimus duoti privalomus patvarkymus. Pvz., atominės elektrinės, geležinkelio ir kitų org-jų atitinkami db-jai. Ar db-jo padarytas pažeidimas šiurkštus – sprendžia adm-ja.54. ATLEIDIMAS IŠ D DĖL DB-JO LAIKINO NEDARBINGUMO.šios situacijos pagrindas yra DSĮ 29 (DS nutraukimas dd-vio iniciatyva) str. 4 punktas. 4) kai db-jas dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įst.ose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju D vieta (pareigos) paliekama ilgesnį laiką. Db-jams, netekusiems darbingumo dėl suluošinimo darbe ar profesinės ligos, D vieta (pareigos) paliekama, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas;Čia atleidimo pagrindas neatvykimas į darbą , kai db-jas pripažintas laikinai nedarbingu. Kadangi šiuo pagrindu DS nutraukiama nesant db-jo kaltės, tai jis turi būti įspėtas apie atleidimą prieš 2-4 mėn. AT Senatas išaiškino, kad jei db-jas buvo įspėtas laikino nedarbingumo laikotarpiu, tai pagal 29(4) str. jis gali būti atleistas ir pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui.Ilgalaikis sirgimas ir darbingumo praradimas negali būti traktuojami kaip db-jo kalti veiksmai. DS pagal DSĮ 29 str. 1 d. 4 p. gali būti nutraukiama laikantis DSĮ 34 str. numatytų reikalavimų, įspėjus db-ją dėl DS nutraukimo. Db-jas gali būti įspėjamas dėl DS nutraukimo pagal DSĮ 29-4 tik jo nedarbingumo laikotarpiu. Jei nedarbingumo laikotarpiu nebuvo įspėtas, pasveikusį ir pradėjusį dirbti įspėti jį dėl DS nutraukimo pagal 29-4 negalima.Db-jas nedarbingumo laikotarpiu įspėtas dėl DS nutraukimo pagal 29-4 gali būti atleistas iš D tiek nedarbingumo laikotarpiu, tiek ir jam pasibaigus, jeigu įspėjimas yra galiojantis. Įspėjimas netenka galios, jei po termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant db-jo laikino nedarbingumo ir atostogų laiko (DSĮ 34 str. 3 d.).šiuo pagrindu db-jas gali būti atleistas nedarbingumui besitęsiant daugiau kaip atitinkamai 120 arba 140 kal. dienų, jeigu jis pagal DSĮ 34 str. buvo įspėtas dėl DS nutraukimo. Db-jas gali būti įspėtas, jeigu jis nepradėjo dirbti, t.y. nedarbingumo laikotarpiu. Jeigu per šį laikotarpį db-jas nebuvo įspėtas, pasveikusį ir pradėjusį dirbti įspėti jį dėl DS nutraukimo pagal 29-4 negalima.Db-jo kaltės šiuo atveju nėra, todėl dd-vys neatleidžiamas nuo pareigos laikytis DSĮ 33, 34, 35, str. reikalavimų. Tačiau DSĮ 40 str. šiuo atveju netaikytinas, nes įst. (40 str.) nenumato mokėti išeitinę pašalpą, atleidžiant db-ją pagal DSĮ 29 str. 1 d. 4 p.55. DS NUTRAUKIMAS, KAI GRĮŽTA DB-JAS, PIRMIAU DIRBĘS TĄ DARBĄ.šią situacija reguliuoja DSĮ 26 str. (DS pasibaigimo pagrindai) 11 punktas.Atleidžiant db-ją DSĮ 26 str. 11 p. numatytu pagrindu, būtina sąlyga, kad pirmiau dirbusiam db-jui, grįžtančiam į darbą, teisė grįžti būtų numatyta įst.. Tokia teisė numatyta šiuose įst.ose:1) Seimo statuto 17 str. (1994 02 17 d. Nr.I-399);2) LR vietos savivaldos įst. 9, 12, 13 str. (1994m. liepos 7 d. Nr. 1-533);3) LR Konst. T įst. 16 str. (1993 02 03 d. Nr. 1-67).Minėtuose Įst.ose išvardyti asmenys turi teisę sugrįžti dirbti į pirmiau dirbtą darbą (pareigas) ir nepasibaigus terminui, per kurį išlaikoma jų D vieta. Tokiais atvejais db-jai, kurie į išlaikomą D vietą buvo priimti pagal neterminuotą arba kalendorine data apibrėžtą terminuotą D sutartį, iš D atleidžiami pagal DSĮ 26 str. 11 p. tik tokiu atveju, jeigu negalima perkelti db-jo jo sutikimu į kita, D vietą (DSĮ 34 str. 7 d.). Šiuo pagrindu DS pasibaigia ir tada, kai db-ją į ankstesnįjį darbą grąžina T.56. ATLEIDIMAS IŠ D UŽ TURTO GROBIMUS (VAGYSTES) BEI TYČINIAIS NETEISĖTAIS VEIKSMAIS PADARIUS MATER. NUOSTOLIŲ DD-VIUI.Tai yra sureguliuota DSĮ 29 (DS nutraukimas dd-vio iniciatyva) str. 7 punktu.7) kai db-jas įvykdo turto grobimą Dvietėje arba kai db-jas tyčine neteisėta veika padaro dd-viui nuost;Str. nustatyti du DS nutraukimo pagrindai:1) turto grobimas (vagystė) Dvietėje;2) tyčinė neteisėta veika, kuria dd-viui padaryti nuostoliai.AT Senatas išaiškino, kad grobimo faktas gali būti įrodinėjamas ir CPK leidžiamais įrodymais. Jei veika padaryta tyčia – yra pagrindas atleisti iš D . Įst. nėra vertinamųjų nuostolių požymių, neaišku kokie turi būti tie nuostoliai, kad jau būtų pagrindas atleisti iš D.Atleidimas iš D šiuo pagrindu yra drausminė nuobauda, o pagal D įst. kodeksą, T, nagrinėdamas bylą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, turi teisę atsižvelgti ar nuobauda atitinka nusižengimo sunkumą.Pagrindu už įvykdytą turto grobimą (vagystę) Dvietėje db-jas atleidžiamas iš D nepriklausomai nuo to, kam šis turtas priklausė: dd-viui, kitam db-jui ar pašaliniam asmeniui. Atleidimo pagrindą nulemia grobimo (vagystės) faktas Dvietėje. šis faktas nustatomas CPK n57 str. numatytais įrodymais, taip pat protokolu, kurį surašo ATPK 2591 str. išvardinti asmenys vidaus reikalų ir policijos pareigūnai, įmonių, įstaigų ir org-jų adm-ja, org-jų apsaugos db-jai).57. ATLEIDIMAS IŠ D, KAI ADM-JA PRARANDA PASITIKĖJIMĄ DB-JU. ATLEIDIMAS IŠ D DĖL DB-JO AMORALAUS ELGESIO.Šis klausimas reglamentuojamas DS įst.DSĮ 29 (DS nutraukimas dd-vio iniciatyva) str. 2 d.:Dd-vys gali nutraukti D sutartį su db-jais, kurių darbas susijęs su materialinių vertybių apskaita ar saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu, kai šie db-jai dėl savo kaltų veiksmų darbe netenka pasitikėjimo dirbti jiems pavestą darbą.Turi būti tam tikri kalti veiksmai, kurie duoda pagrindą db-ju ateityje nepasitikėti. šios normos tikslas – apsaugoti turtinius dd-vio interesus. DS nutraukimo pagrindas – kalti veiksmai, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti dd-viui žala. Neturi reikšmės veikos forma – dažniausiai čia būna neatsargios veikos. AT Senatas pasakė, kad atleidimas šiuo pagrindu turi būti vertinamas



kaip drausminė nuobauda, o padaryti veiksmai turi būti siejami su darbinėm pareigom. Įst. nekalba , kad tie veiksmai turi būti atlikti darbe.ðiame punkte numatytų db-jų kalti veiksmai suprantami kaip jų padarytas D drausmės pažeidimas. šios d. taikymui pakanka vien kaltų veiksmų, dėl kurių db-jas praranda pasitikėjimą. Neturi reikšmės, ar šiais veiksmais padaryta žala dd-viui. Taip pat neturi reikšmės ir padarytos žalos dydis.Atleidimas šiuo pagrindu galimas tik esant konkretiems faktams, patvirtinantiems db-jo kaltus veiksmus arba neveikimą. Nebūtina, kad tie faktai būtų patvirtinti T sprendimu, nuosprendžiu, tardymo organų nutarimu, atsisakymu iškelti baudžiamąją bylą arba nutraukti ją, tačiau būtina, kad šiuos veiksmus dd-vys įrodytų (CPK 57, 58).DSĮ 29 str. 3 d.:V-ės bei savivaldybių valdininkai ir db-jai, atliekantys auklėjimo funkcijas, gali būti atleisti iš D, kai jų elgesys, nors ir ne D metu, yra amoralus ir dėl to nesuderinamas su jų pareigomis.DSĮ 29 str. 3 d. yra specialus savarankiškas DS nutraukimo pagrindas dviejų grupių db-jams:1) v-ės bei savivaldybių valdininkams;2) db-jams, atliekantiems auklėjimo funkcijas.DSĮ 29 str. 3 d. numatyti v-ės bei savivaldybių valdininkai yra v-ės valdymo tarnybos “A” lygio valdininkų pareigybių sąraše, patvirtintame LR Seimo 1995 06 27 nutarimu Nr.1-965 priedėlyje išvardinti db-jai ir LR v-ės valdymo tarnybos “B” lygio valdininkų pareigybės, patvirtintos LR Vyriausybės 1995 08 3 d. nutarimu Nr.1081.Db-jai, vykdantys auklėjimo funkcijas, yra pedagogai bei kiti vykdantys tokias funkcijas asmenys, pvz.: mokytojai, auklėtojai, mokyklų vadovai, aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dėstytojai, vaikų darželių auklėtojai, vaikų klubų vadovai, koordinatoriai ir kiti, kurių pareigybės išvardintos LR švietimo ir mokslo ministerijos 1996 04 26 d. įsakymu Nr.459 patvirtintame sąraše “Dėl pedagoginio D stažo nustatymo tvarkos” (VŽ, 1996, Nr.49-1193).58. DS SU V-ĖS IR SAVIVALDYBIŲ VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ TARN-JAIS YPATYBĖS.D sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo su paslaugų v-ės tarn-jais, komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų db-jais, renkamaisiais db-jais, namudininkais, mokiniais (išskyrus atvejus, kai įst. nustatyta tvarka su jais sudaromos mokymo sutartys), stažuotojais, riboto darbingumo ir kitais asmenimis ypatumus nustato įst. ir kiti teisės aktai, nustatantys tokių db-jų D s-kius, jeigu šis įst. to nedraudžia. Tie kiti teisės aktai yra V-ės tarnybos įst., įvairūs statutai ir pan. Pagal minėtą įst. v-ės tarn-jai yra dviejų kategorijų: tai viešojo adm-vimo ir paslaugų v-ės tarn-jai. Vieðasis adm-vimas - įst. ir kitų teisės aktų reglamentuojama v-ės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įst.s įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta v-ės ar vietos savivaldos institucijų aktams įgyvendinti bei numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti. Viešojo adm-vimo v-ės tarn-jas - v-ės tarn-jas, dirbantis v-ės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis įst. ir jų pagrindu priimtų teisės aktų nustatytas viešojo adm-vimo funkcijas. Vieðoji paslauga - v-ės ar savivaldybės įsteigtų įstaigų veikla, teikianti vis-ei socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įst. nustatytas paslaugas. Paslaugų v-ės tarn-jas - v-ės tarn-jas, dirbantis v-ės institucijoje, įstaigoje ar savivaldybėje ir atliekantis ūkines ar technines f-jas arba teikiantis vieš. paslaugas vis-ei.Su viešojo adm-vimo v-ės tarn-jais DS nesudaromos 59. DS PRIEŠTARAVIMŲ ĮSTATYM. PAŠALINIMAS.DTje DS negaliojimo pagrindų nenumatyta, taip pat ir nenumatytas jos negaliojimas atgal, numatytas tik ateityje (restitucijos kaip CT nėra).DS, kai jos sudėtinės dalys prieštarauja įst. draudž. nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti, taip pat nėra galimybės perkelti db-jo, jam sutinkant, į kitą darbą, nutraukiama.Jei db-jas atsisako siūlomo D, nutraukiant D sutartį, jam išmokama vieno VMDU dydžio išeitinė pašalpa, o jei nėra D, į kurį db-jas galėtų būti perkeltas, jam išmokama trijų VMD užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.Ginčus dėl DS nutraukimo ar jos dalių, priešt. įstatymams, pripažinimo negaliojančia sprendžia T.DS, sudaryta pažeidžiant įst.s ar tarptautinius susitarimus, reglamentuojančius laikinai atvykusių į LR asmenų įdarbinimą (šio įst. 4 str. trečioji dalis), turi būti nutraukta. Dd-viui ar jo įgaliotam asmeniui, padariusiam tokį pažeidimą, taikomos įst. numatytos sankcijos.60. DS PASIBAIGIMO IR NUTRAUKIMO DD-VIO INICIATYVA TVARKA.Po DS pasibaigimo ar nutraukimo seka atleidimas ið D, kuris turi būti atliekamas tam tikra tvarka. Vienareikšmiškai – kai db-jas atleidžiamas be pagrindo - atleidimas negalioja, tačiau daugiausiai bylų ir grąžinimo į darbą pasitaiko, kai nesilaikoma atleidimo tvarkos. Tvarka pasireiškia iš reikalavimo 1) atlikti tam tikrus teisinius veiksmus – bendrieji reikalavimai (draudžiama nutraukti DS atostogų metu ir laikino nedarbingumo metu) ir specialieji (įspėjimo terminai, pareiga pasiūlyti kitą darbą; išlaikyti eiliškumą turint pirmenybę pasilikti darbe); 2) nustatytu laiku atsiskaityti su db-ju DSĮ 38 str.:“Db-jas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atleidimo turi teisę raštu reikalauti, kad dd-vys praneštų jam atleidimo iš D priežastis.Dd-vys ne vėliau kaip per penkias dienas nuo pareiškimo gavimo turi raštu pranešti konkrečias atleidimo priežastis, taip pat nurodyti, kokiais duomenimis yra pagrįstas atleidimas iš D.Jei dd-vys neįvykdo šio reikalavimo, o db-jas užginčija atleidimą teisme, T išieško iš dd-vio db-jui atlyginimą už dvidešimt D dienų net ir tuo atveju, kai reikalavimo dėl grąžinimo į darbą nepatenkina.”“Dokumentuose apie DS pasibaigimą atleidimo formulavimas turi atitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir įst.s.”“Dd-vys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš D db-ju jo atleidimo dieną, išskyrus išeitinės pašalpos išmokėjimą, kai DS nutraukiama šio įst. 28-1 str. nurodytais atvejais. ši išeitinė pašalpa išmokama šio įst. 40 str. 3 d. nurodyta tvarka.



Kai uždelsiama atsiskaityti dėl dd-vio kaltės, db-jui sumokamas vidutinis D U už uždelsimo laiką. Vidutinio D U mokėjimas už uždelsimo laiką nutraukiamas nuo T nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba nuo kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti neteisminį bankroto procesą priėmimo dienos.”61. PAPILDOMOS GARANTIJOS KAI KURIOMS KATEGORIJOMS DB-JŲ (MOTERIMS, TURINČIOMS MAŽ. VAIKŲ; INVALIDAMS; PROFSĄJUNGŲ NARIAM IR KITIEMS DB-JAMS) ATLEIDIMO IŠ D ATVEJU.“DS dd-vio iniciatyva ir dd-vio valia negali būti nutraukta su nėščia moterimi.DS dd-vio valia negali būti nutraukta su motina, auginančia vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos - su tėvu arba globėju, auginančiu vaiką iki to pat amžiaus), taip pat negali būti nutraukta dd-vio iniciatyva, kai nėra db-jo kaltės.Garantijos, iðvardintos ðio str. 1 ir 2 dalyse, netaikomos, kai DS nutraukiama likviduojant įmonę“Dd-vys negali nutraukti DS savo iniciatyva, išskyrus kai įmonė likviduojama, su invalidais ir kitais db-jais, kuriems pagal įst. nustatyta įdarbinimo ar papildomų D vietų steigimo kvota, kai nėra jų kaltės ir bendras jų skaičius neviršija sav. nustatytos kvotos, taip pat su db-jais, pašauktais atlikti privalomąją karo tarnybą, ir kariais savano-riais jų mokymų metu ar pašaukus juos į tarnybą.”Dd-vys negali atleisti iš D savo iniciatyva (išskyrus likvidavimą) ir valia db-jo - įmonėje veikiančios profesinės sąjungos nario, negavęs tos prof sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo.Db-jai, išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus ir nenutraukę su dd-viu sudarytos DS, negali būti atleisti iš D dd-vio iniciatyva (ir valia ar perkelti į kitą be išankstinio to profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo.Dd-vio pareiškimą duoti sutikimą atleisti db-ją profesinės sąjungos organas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 14 kal dienų nuo jo gavimo dienos.Dd-vys turi teisę ginčyti profesinės sąjungos organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti db-ją teismine tvarka. T panaikina profesinės sąjungos organo sprendimą, jei dd-vys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus.Įst. numatytais atvejais db-jai negali būti atleisti iš D dd-vio iniciatyva negavus ir kitų organų sutikimo.Db-jas, atleistas iš D pažeidus šiame str. nustatytus reikalavimus, taip pat atleistas praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui nuo sutikimo gavimo, T sprendimu turi būti grąžintas į pirmesnįjį darbą62. DD-VIO PERTVARKYMAI IR DB-JŲ GARANTIJOS.DSĮ 29(2) str.:2) kai sumažinamas db-jų skaičius dėl gamybos ar D organizavimo pakeitimų;Pirmiausia atleidžiant pagal šį str. reikia patikrinti: ar toks sumažinimas iš tikrųjų buvo; ar tai padaryta dėl gamybos arba D organizavimo pakeitimų; ar db-jas buvo įspėtas apie DS nutraukimą, ar buvo laikomasi DSĮ 34 str. ar kituose įst.ose nustatytų įspėjimo terminų. ar db-jas neturėjo DSĮ 37 str. numatytos pirmenybės būti paliktas dirbti. ar nebuvo galima db-ją perkelti jo sutikimu į kitą darbą (DSĮ 34-7).Čia DS nutraukimo pagrindas sudėtingas juridinis faktas: faktinis db-jų skaičiaus mažin. ir priežastis.Db-jų skaičiaus mažinimas gali būti net tuo atveju, kai faktinis db-jų skaičius padidėjo. Gamyba – judrus mechanizmas, todėl dd-viui vienu laiku gali būti reikalinga turėti daugiau vienokių, kitu – kitokių db-jų. Realus db-jų skaičiaus mažinimas- kai mažinamas konkrečios profesijos, skyriaus db-jų skaičius. Todėl svarbu išsiaiškinti ar buvo realus mažinimas, ar tik buvo juo prisidengta. AT Senatas išaiškino, kad gamybos sumažėjimas ar padidėjimas negali būti traktuojamas kaip gamybos pasikeitimas. D organizavimo reikalai yra dd-vio valia. Todėl pasak Nekrošiaus , šiuo pagrindu, teisingai teisiškai sutvarkius, galima atleisti bet kurį db-ją.Minėto įst. taikymas neatsiejamai susijęs su DSĮ 32 str., kuris nustato apribojimus nutraukti DS reorganizuojant įmonę. šiame str. nustatyta, kad įmonės savininko, jos pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas DS nenutraukia, o įmonėms susijungus, įmonę padalijus, prijungus prie jos kitą ar pakeitus įmonės rūšį, db-jų teisiniai s-kiai tęsiasi.Atkreiptinas dėmesys, kad pirmenybė pasilikti darbe yra sprendžiama kitaip negu galiojusiame DĮK 44 str. Įst. nustato (DSĮ 37 str.), jog šio str. 2, 3, ir 4 punktuose nurodyta pirmenybė taikoma tik tiems db-jams, kurių kvalifikacija ir D našumas nėra žemesni už tos pačios specialybės db-jų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, org-joje kvalifikaciją ir D našumą.63. DS NUTRAUKIMAS TREČIŲJŲ ORGANŲ REIKALAVIMU.Norminiai aktai numato, kad tam tikri pareigūnai gali siūlyti dd-viui nutraukti DS, pvz.: T sprendimas Seimo kontrolieriaus siūlymu atleisti iš einamų pareigų kaltus piktnaudžiavimu ir biurokratizmu pareigūnus yra privalomas dd-viui ir yra pagrindas nutraukti DS. Kad DS būtų nutrukta teisėtai reikalingas tam tikro organo sprendimas, potvarkis siejamas su pažeidimu. Kitu atveju trečiaisiais asmenimis (kurių sutikimo reikia prieš nutraukiant DS) gali būti profsąjungos renkamieji organai.64. DS NUTRAUKIMAS DD-VIO VALIA.Dd-vys, išskyrus v-inę (vietos savivaldybės) įmonę, įstaigą, org-ją, turi teisę nutraukti D sutartį ne šio įst. 26 ir 29 straipsniuose numatytais pagrindais, o remdamasis kitomis svarbiomis aplinkybėmis !!!!!!!, sumokėdamas atleidžiamajam db-jui kompensaciją, kai db-jo D stažas šioje įmonėje:1) iki 1 metų - 6 vidutinių mėnesinių DU dydžio;2) nuo 1 iki 5 metų - 12 VMD užmokesčių dydžio;3) nuo 5 iki 10 metų - 18 VMD užmokesčių dydžio;4) nuo 10 iki 20 m. - 24 VMD užmokesčių dydžio;5) per 20 metų - 36 VMD užmokesčių dydžio.



Biudžetinėse įstaigose kompensacijų išmokėjimo laisvė ribojama, pagal AT Senatą – šiuo pagrindu DS nutraukta negali būti. Pagal V-ės tarnybos įst.: V-ės ir savivaldybių įstaigos - Seimo kanceliarija, Seimo kontrolierių įstaiga, Prezidentūra, Vyr. kanceliarija, Vyr. įstaigos ir įstaigos prie ministerijų (komitetai, departamentai, tarnybos, agentūros, biurai, inspekcijos ir kt.) bei joms pavaldžios įstaigos, Vyr. atstovo tarnyba, apskrities viršininko adm-ja ir apskrities įstaigos, sav. kontrolieriaus tarnyba, savivaldybės adm-ja, kurią sudaro struktūriniai ir struktūriniai teritoriniai padaliniai - seniūnijos, kitos sav. įstaigos, t p kitos įstaigos, turinčios įst. joms suteiktus įgaliojimus ir atliekančios joms pavestas viešojo adm-vimo f-jas. 65. DB-JŲ TEISINĖ PADĖTIS VYKDANT ĮMONĖS BANKROTO PROCEDŪRAS.1) kai įmonė likviduojama, apribojama ar nutraukiama bankrutuojančios įmonės ūkinė veikla;Teoriškai Įmonės likvidavimą galima apibrėžti kaip visišką tos įmonės veiklos, kuri buvo numatyta jos įstatuose , nutraukimą. Įvykdžius pertvarkymus, numatytus DSĮ 32 str., atleisti db-jo šiuo pagrindu negalima.DSĮ 32 str.: Įmonės savininko, jos pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas DS nenutraukia.Įmonėms susijungus, įmonę padalijus, prijungus prie jos kitą ar pakeitus įmonės rūšį, db-jo D s-kiai tęsiasi.DSĮ 29(1)str. reikia taikyti kartu su įmonių bankroto įst.(ĮBĮ) 23 str.,nes normos tarpusavyje susiję.Tas įst. taikomas dar funkcionuojančiai įmonei. Procedūra gali būti pradėta teismine ar neteismine tvarka.ši norma galioja laiko tarpe kol įmonė veikia.ĮBĮ 23 str.:“Iškėlus įmonei bankroto bylą arba pradėjus įmonės bankroto procedūrų neteisminį vykdymą, adm-torius turi teisę nutraukti D sutartį su įmonės db-jais, vadovaudamasis DS įst.. Nutraukti D sutartį DS įst. 29 str. 1 d. 1 punkte nustatytu pagrindu galima su ne daugiau db-jų, negu jų skaičius pagal pareigybes yra patvirtintas T.”Sąraše turi būti nurodytos pareigos ir kiek iš tos kategorijos db-jų planuojama atleisti. T negali patvirtinti vardinio sąrašo, nes būtų pažeista tų piliečių konstitucinė teisė į teisminę gynybą(piliečiui nebėra kur kreiptis, nes T jau pasakė savo nuomonę)DSĮ 26 str.7p.:7) kai įmonė likviduojama dėl bankroto;Ði norma taikoma , kai įmonė nustatyta tvarka dėl bankroto likviduota. Ji gali būti taikoma bet kuriam , t.y. visiems įmonės db-jams . DSĮ 26 str. 21 p.:21) kai komercinio banko laikinasis adm-torius (adm-torius) įgyvendina jam suteiktą teisę nutraukti D sutartį su LR komercinių bankų įst. 40 str. trečiojoje d. ir 47 str. 4 d. nurodytais db-jais;Eilinių specialistų ši norma neliečia.DSĮ 26str. 22p.: 22) kai bankrutuojančios įmonės adm-torius įgyvendina jam suteiktą teisę nutraukti D sutartį su LR įmonių bankroto įst. 14 str. 6 d. 2 punkte nurodytais db-jais;DSĮ 26 str. 21-22 p. nurodyti db-jai gali būti atleidžiami ir pagal DSĮ 29 (1) str.66. IŠEITINĖ PAŠALPA IR KOMPENSACIJOS ATLEIDŽIANT IŠ D.Išeitinė pašalpa mokama visais atvejais kai db-jas atleidžiamas iš D ne dėl savo kaltės.“Pasibaigus D sutarčiai šio įst. 26 str. 8, 9, 10, 11 ir 23 punktuose numatytais pagrindais (kai įmonė likviduojama dėl bankroto; kai db-jas atsisako persikelti su įmone (atskiru jos padaliniu) į kitą vietovę; kai db-jas atsisako dirbti pakeitus D sąlygas, kai db-jas pagal medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti to D; kai įst. numatytais atvejais į darbą grįžta pirmiau dirbęs db-jas; kai db-jas pereina į renkamąsias pareigas arba pareigas, užimamas konkurso būdu, taip pat kai db-jas neišrenkamas ar nepaskiriamas į tas pareigas naujam terminui ar įst. numatytais atvejais atšaukiamas iš jų, arba kai dd-vių susitarimu ir jam sutinkant perkeliamas į kitą įmonę), taip pat kai DS nutraukiama dd-vio iniciatyva ne dėl db-jo kaltės ir kai db-jas atleidžiamas jo paties pareiškimu esant svarbioms priežastims (Jei reikalavimas nutraukti neterminuotą D sutartį pagrįstas db-jo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, numatytomis kol.je sutartyje, DS turi būti nutraukta nuo db-jo pareiškime nurodytos datos.; Db-jas turi teisę nutraukti terminuotą D sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu pranešęs dd-viui, jei yra priežasčių, nurodytų ðio str. antrojoje d., taip pat jei dd-vys pažeidė db-jo teises, numatytas D įst.ose, kol.je ar D sutartyje. Kilus nesutarimams dėl terminuotos DS nutraukimo prieš terminą, ginčą db-jo pareiškimu), db-jui išmokama jo vidutinio mėnesinio D U dydžio išeitinė pašalpa. Nesant kaltės (Db-jas turi teisę nutraukti neterminuotą D sutartį, taip pat terminuotą D sutartį, sudarytą ilgesniam kaip 6 mėnesių laikui, kai jo D vietoje D sutartyje nustatytu D laiku prastova ne dėl db-jo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba kai ji sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, taip pat kai jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis D U (mėnesinė alga).Db-jas turi teisę nutraukti D sutartį, kai Įmonių bankroto įst. nustatyta tvarka įmonėje pradedama bankroto procedūra.DS turi būti nutraukta nuo db-jo pareiškime nurodytos datos, kuri turi būti ne ankstesnė kaip 7 kal dienos nuo pareiškimo padavimo dienos )db-jui išmokama dviejų jo vid mėnesinių DU dydžio išeitinė pašalpa.Šio str. pirmojoje d. numatyto dydžio išeitinė pašalpa didinama: db-jui, turinčiam nepertrauktojo D stažą toje įmonėje didesnį kaip penkeri metai, - pusantro karto, didesnį kaip dešimt metų - du kartus ir didesnį kaip dvidešimt metų - tris kartus. šis išeitinės pašalpos padidinimas nepratęsia termino, nuo kurio pradedama mokėti bedarbio pašalpa (LR gyventojų užimtumo įst. 16 str. antroji dalis).Nutraukiant D sutartį pagal šio įst. 28-1 str., išeitinė pašalpa gali būti išmokėta lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo DS nutraukimo dienos.”67. ATLEIDIMO IŠ D ĮFORMINIMAS IR ATSISKAITYMAS SU ATLEIDŽIAMUOJU DB-JU.



Dd-vys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš D db-ju jo atleidimo dieną, išskyrus išeitinės pašalpos išmokėjimą, kai DS nutraukiama prastovos atveju kuri tęsiasi iš eilės 30d ar 60d per pastaruosius 12 mėn. ši išeitinė pašalpa išmokama šio įst. 40 str. trečiojoje d. nurodyta tvarka. šiuo atveju išeitinė pašalpa gali būti išmokėta lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo DS nutraukimo dienosKai uždelsiama atsiskaityti dėl dd-vio kaltės, db-jui sumokamas vidutinis D U už uždelsimo laiką. Vidutinio D U mokėjimas už uždelsimo laiką nutraukiamas nuo T nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba nuo kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti neteisminį bankroto procesą priėmimo dienos.68. DB-JO ATSAKOMYBĖ UŽ KOMERCINIŲ AR TECHNOLOGINIŲ PASLAPČIŲ ATSKLEIDIMĄ.kai db-jas atskleidžia įmonės komercines bei technologines paslaptis arba jas praneša konkuruojančiai įmonei;Komercinė ar technologinė paslaptis – tai žinios toje Dvietėje nustatyta tvarka paskelbtos paslaptimi ir apie tai tinkamu būdu informuoti db-jai, kurie tas paslaptis turi saugoti. Reikalingi du juridiniai faktai: kad tai būtų paskelbta bet kam ir kad konkrečiai konkuruojančiai įmonei. Kaltės forma nesvarbi, svarbu kad perdavė žinias ar sudarė sąlygas.69. DS PASIBAIGIMAS (NUTRAUKIMAS), KAI DB-JAS NUTEISIAMAS UŽ NUSIKALTIMĄ.Kai įsiteisėja T nuosprendis, kuriuo db-jas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą;šiuo atveju reikšmės turi kaltės forma – tyčinis ar netyčinis nusikaltimas. Atsakomybė pagal DT paprastai turi būti siejama su db-jo veikomis, susijusiomis su jo darbu. Atsakomybė turėtų atsirasti pagal tas teisės šakas, kurių normas pažeidė. Tačiau teisėje yra teisinės atsakomybės rūšių suderinimas – kumuliacija. Pagal teisės teoriją kumuliacija galima tik tada, kai vienas ir tas pats veiksmas pažeidžia įvairių teisės šakų normas. Skiriasi nuo 26(5) tuo kad čia db-jas negali atlikti savo pareigų dėl paskirtos bausmės, t/y/ kvalifikuotos reikšmės turi bausmės pobūdis o ne nusikaltimo rūšis70. DS NUTRAUKIMAS, KAI DB-JAS DARBE YRA NEBLAIVUS ARBA APSVAIGĘS NUO NARKOTIKŲ AR TOKSINIŲ MEDŽIAGŲ.Kai db-jas D metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių medžiagų;Kad įrodyti tokią db-jo būklę, nebūtina medicininė pažyma, leidžiami visi CPK leidžiami įrodymai, nes neturi reikšmės girtumo laipsnis.Įst. nereikalauja,kad db-jas visą D dieną būtų girtas, užtenka pasirodymo fakto. D metu reiðkia – tas laiko tarpas, per kurį db-jas privalo vykdyti savo darbines funkcijas( tai ne apskritai Dvietės D valandos), išskyrus db-jus, kurie priklauso nenormuoto D laiko kategorijai ( jie darbe visą parą).Darbe – sąvoka reiškia db-jų darbinių D funkcijų vykdymo įprastinę vietą.71. DS NUTRAUKIMAS, KAI DB-JAS, ATLEISTAS IŠ KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS, NEGRĮŽTA Į DARB.Kai db-jas, atleistas iš krašto apsaugos tarnybos, daugiau kaip du mėn. po atleidimo negrįžo į darbą;Dd-vio ir db-jo lygiateisiškumo principas čia pažeistas. Nei dd-vys, nei db-jas nežino tikslios paleidimo datos, taip pat ir grįžimo į darbą datos. Dd-vys nežino nuo kada pradėti skaičiuoti tuos du mėn.72. UŽSIENIEČIŲ ĮDARBINIMO TVARKA.Užsieniečių įdarbinimas: dd-viai gali kviestis užsieniečius dirbti tik turėdami D biržos licenziją; jie įdarbinami tam tikram laikotarpiui remiantis ūkinės veiklos arba D sutartimi. Paprastai licenzijų ir leidimų nereikia: 1) diplomatinių atstovybių db-jams; 2) užsienio v-ių vis-ės informavimo priemonių atstovams; 3) užsienio kapitalo įmonių ar bendro LR ir kitų fialų įmonių vadovams ir jų įgaliotiesiems atstovams; 4) asmenims, tobulinantiems LR-oje kvalifikaciją; 5) jūreiviams, sportininkams, dirbantiems LR-oje ne ilgiau kaip 6 mėn.; 6) kitiems (kam neaiðku?).Užsieniečių įdarbinimą L Respublikoje reglamentuoja socialinės apsaugos ir D ministrės 2000 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. 62 dėl “UŽSIENIEČIŲ ĮSIDARBINIMO L RESPUBLIKOJEPAGAL D SUTARTĮ TVARKA”.I. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Užsieniečių įsidarbinimo LR pagal D sutartį tvarka (toliau - tvarka) taikoma užsieniečiams (Užsieniečių teisinės padėties įst. 1 str.), kurie neturi leidimų nuolat gyventi L Respublikoje arba kuriems turimas leidimas laikinai apsigyventi nesuteikia teisės dirbti pagal D sutartį ir atvykstantiems dirbti pagal D sutartį į L Respubliką.2. Užsienietis, kuris nori įsidarbinti L Respublikoje pagal D sutartį su LR dd-viu (DS įst. 5 str.), pagal Užsieniečių teisinės padėties įst. 25 str. privalo įsigyti leidimą dirbti ir leidimą laikinai apsigyventi L Respublikoje.3. Užsieniečiai gali būti įdarbinami L Respublikoje pagal LR ir užsienio v-ių įmonių ūkinės veiklos sutartis LR tarpv-iniuose susitarimuose su užsienio šalimis dėl abipusio piliečių įdarbinimo nustatytomis sąlygomis.4. Už L D biržos išduodamus užsieniečiams leidimus dirbti L Respublikoje imamas nustatyto dydžio žyminis mokestis.5. Ginčai tarp L D biržos, dd-vių bei dirbančių užsieniečių sprendžiami LR įst. nustatyta tvarka.II. LEIDIMŲ DIRBTI IŠDAVIMAS6. Užsieniečiams leidimus dirbti pagal D sutartį išduoda L D biržos prie SADM Resp-nė D birža.7. Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Užsieniečių teisinės padėties įst. 26 str. nustatytais pagrindais.8. Užsienietis, kuris nori gauti leidimą dirbti pagal D sutartį L R, pateikia nustatytos formos (1 forma pridedama) prašymą teritorinei (miesto, rajono, kuriame registruota būsimo dd-vio įmonė) D biržai.9. Prie praðymo pridedama:- nustatytos formos (2 forma pridedama) dd-vio sutikimas įdarbinti užsienietį,- įmonės registravimo pažymėjimo nuorašas,- draudėjo registravimo pažymėjimo nuorašas,- dokumento, patv. asmens tapatybę, nuorašas,- užsieniečio diplomo ar kito dokumento, patvi. asmens kvalifikaciją, išversto į liet kalbą, nuorašas.



10. Respublikinė D birža, remdamasi užsieniečio prašymu gauti leidimą dirbti ir teritorinės D biržos išvadomis bei atsižvelgdama į situaciją D rinkoje šalyje ir LR Vyriausybės nustatytą kasmetinę užsieniečių įdarbinimo L Respublikoje kvotą, priima sprendimą dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo. Priėmus teigiamą sprendimą, užsieniečiui siunčiamas pranešimas, kuriame nurodoma reikalinga sumokėti žyminio mokesčio už leidimą dirbti suma ir leidimo dirbti išdavimo data.11. Užsieniečio prašymas išduoti leidimą dirbti L Respublikoje turi būti išnagrinėtas per laikotarpį, nustatytą Užsieniečių teisinės padėties įst. 28 str..12. Nustatytos formos (3 forma pridedama) leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas, jei:- neviršyta LR Vyriausybės nustatyta užsieniečių įdarbinimo kvota;- užsieniečio profesija (kvalifikacija) atitinka ðalies D rinkos poreikius.13. Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas ne ilgiau kaip vieneriems metams, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę (įstigą), kurioje užsienietis dirbs.14. Esant gamybiniam būtinumui, leidimas dirbti gali būti pratęstas laikui, reikalingam užbaigti pradėtą darbą, bet ne ilgiau kaip dar 12 mėnesių.15. Norėdamas pratęsti leidimą dirbti, užsienietis ne vėliau kaip prieš mėnesį iki leidimo galiojimo pabaigos turi kreiptis į teritorinę D biržą su prašymu pratęsti leidimą dirbti, nurodydamas priežastis. Užsienietis prie prašymo pateikia dd-vio tarpininkavimo raštą pratęsti D sutartį.16. Jeigu leidimas dirbti pratęsiamas, tokie užsieniečiai įskaitomi į tų metų užsieniečių įdarbinimo kvotą.17. ˇyminis mokestis už leidimo dirbti pratęsimą imamas tokio pat dydžio, kaip ir už jo išdavimą.III. ATSISAKYMAS IŠDUOTI LEIDIMĄ DIRBTI, LEIDIMO DIRBTI PANAIKINIMAS18. Respublikinė D birža užsieniečiui leidimo dirbti neišduoda, jeigu:18.1. užsieniečių įdarbinimo kvota yra užpildyta;18.2. užsieniečio įdarbinimas L Respublikoje neatitinka L D rinkos poreikių;18.3. dd-vys negali užtikrinti reikiamų gyvenimo sąlygų, kitų socialinių garantijų, numatytų LR įst.ose ir tarptautinėse sutartyse.19. Atsisakymą išduoti leidimą dirbti Respublikinė D birža pateikia raštu, nurodydama priežastis.20. Respublikinė D birža gali panaikinti leidimą dirbti L Respublikoje Užsieniečių teisinės padėties įst. 31 str. 1 d. nurodytais pagrindais.21. Respublikinė D birža, panaikinusi užsieniečiui išduotą leidimą dirbti nepasibaigus jo galiojimo laikui, privalo apie tai per 7 dienas raštu pranešti dd-viui, užsieniečiui, Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.IV. UŽSIENIEČIŲ ĮSIDARBINIMAS22. Dd-vys gali sudaryti D sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu galiojantį leidimą dirbti, išskyrus atvejus, išvardytus Užsieniečių teisinės padėties įst. 26 str..23. Užsienietis negali dirbti kito D, išskyrus tą, kuriam gautas leidimas dirbti.24. DS sudaroma pagal tipinę DS formą (4 forma, pridedama).25. DS sudaroma dviem egzemplioriais lietuvių ir kita, užsieniečiui suprantama, kalba.26. DS su užsieniečiu negali būti sudaroma ilgesniam laikui, negu užsienietis yra gavęs leidimą dirbti (Užsieniečių teisinės padėties įst. 30 str. 1 dalis).27. Abiejų šalių pasirašytą D sutartį dd-vys per 3 dienas pateikia registruoti Respublikinei D biržai, kuri per 2 savaitės patikrina, ar užsienietis įsidarbino pagal šios tvarkos nustatytas sąlygas.28. DS įsigalioja, ją įregistravus Respublikinėje D biržoje (paskutiniame DS lape yra dedamas spaudas “Sutartis įregistruota”, nurodomas registravimo numeris, data, vieta).29. Respublikinėje D biržoje DS registruojama tik tais atvejais, kai užsieniečiui buvo privaloma įsigyti leidimą dirbti.30. Apie DS įsigaliojimą Respublikinė D birža informuoja teritorinę D biržą.31. Atsisakymas įregistruoti D sutartį užsieniečiui pateikiamas raštu, nurodant neigiamo atsakymo priežastis.32. Nutraukus D sutartį nepasibaigus jos galiojimo laikui, dd-vys apie tai per 7 dienas informuoja Respublikinę D biržą bei Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos.73. TEMINUOTOS DS SĄVOKA, RŪŠYS IR YPATUMAI.Gali būti sudaroma neterminuota DS arba nustatomas terminas (terminuota), bet ne ilgesnis kaip 5 m., jeigu kiti įst. nenumato kitko.Terminuota sutartis db-jui nenaudinga, nes ją gali nutraukti savo noru tik dėl svarbių aplinkybių o dd-vys sutarties pasibaigimo momentu visada gali ją nutraukti nesilaikydamas jokių garantijų.Neleidţiama sudaryti terminuotą D sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai sudaryti tokia sutartį pageidauja pats db-jas arba tai nustato kiti įst..* Su db-jais, kuriuos pagal įst.s skiria į darbą renkamieji organai, DS sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų (kadencijos) laikui.DS terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo, išskyrus atvejį (*).Jeigu D sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, jog sudaryta neterminuota DS.DS terminui pasibaigus, db-jas turi teisę nutraukti darbą, o dd-vys - atleisti db-ja iš D. Nė vienai iš šalių to nepadarius, DS tampa neterminuota.74. DS SU SEZONINIAI DB-JAIS YPATYBĖS.



DS dėl sezoninių darbų ypatybes reguliuoja 1994 specialus vyriausybės nutarimas, kuris Jūsų dėmesiui pateikiamas žemiau.1. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne ištisus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip 8 mėnesiai (vienas po kito einančių 12 mėnesių laikotarpiu) ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.2. Sezoninio D sutartyje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta ir tai, jog db-jas priimtas dirbti sulygtą sezoninį darbą pagal atitinkamą profesiją, specialybę, kvalifikaciją, taip pat nurodytas sutarties terminas.3. Dirbant sezoninius darbus, gali būti taikoma suminė D laiko apskaita.4. Db-jams, dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant juos iš D, už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija.Db-jams, kurie pasibaigus jų sezoninio DS terminui pratęsia D sutartį kitam sezonui, nenutraukdami D s-kių, kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu, nepažeidžiant LR atostogų įst. reikalavimo jas suteikti kiekvienais D metais.Kasmetinės atostogos suteikiamos ir ne tarpsezoniniu laikotarpiu, jeigu tai numatyta kol.je sutartyje arba D sutartyje.5. Db-jams, kurie dirba du sezonus ir daugiau iš eilės nenutraukę D s-kių, už tarpsezoninius laikotarpius mokamas kol.je sutartyje arba D sutartyje nurodyto dydžio atlyginimas.Jeigu DS nutraukiama sezonui pasibaigus ir tarpsezoniniu laikotarpiu su tuo pačiu dd-viu sudaroma nauja sezoninio DS, už laiką nuo naujos DS sudarymo iki sezono pradžios apmokama šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyta tvarka.6. Sezoninio DS gali būti nutraukta LR DS įst. nustatyta tvarka.Ši sutartis taip pat gali būti nutraukta:6.1. nepasibaigus sutarties terminui db-jo pareiškimu, apie tai įspėjus dd-vį raštu prieš 5 kalendorines dienas;6.2. kai įmonėje, įstaigoje ar org-joje sezoniniai darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mastas;6.3. kai db-jas per sezoną neatvyksta į darbą ilgiau kaip vieną mėnesį dėl laikinojo nedarbingumo. Tais atvejais, kai darbingumas prarandamas dėl suluošinimo (traumos) darbe arba profesinės ligos per sezoną, db-jui D vieta (pareigos) paliekama, kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas invalidumas, bet ne ilgiau kaip iki DS termino pabaigos.7. Apie numatomą atleidimą iš sezoninio D dėl priežasčių, nurodytų 6.2 ir 6.3 punktuose, db-jas neįspėjamas.8. Db-jui, atleidžiamam iš sezoninio D dėl priežasčių, nurodytų 6.2 ir 6.3 punktuose, išmokama vieno mėnesio vidutinio D U dydžio kompensacija. Pažymėtina, kad prie šio nutarimo dar yra pridėtas sezoninių darbų sąrašas (pvz. žemės melioravimas, vaisių ir uogų skynimas, cirko artistų ir kitų šių įstaigų db-jų darbas nešildomose patalpose, prostitucija lauke ir t.t.).75. D LAIKO SĄVOKA. D DIENOS IR D SAVAITĖS RŪŠYS.D ir poilsio laikas (DPL)- dvi vieno teisės instituto pusės su s-kinai savarankiškais poinstitučiais- D laikas (DL), poilsio laikas (PL).DL filosofine prasme- tai žmogaus fizinių, psichinių sugebėjimų realizavimo būdas. Realizuodamas sugebėjimus žmogus praleidžia t.t. laiką.Pagal DT- valdžiai, v-ei ne visada svarbu reglamentuoti bet kokią žmogaus veiklą. Tai ką žmogus veikia po D DT neįdomu.DL teisine prasme- tai astronominė laiko dalis, per kurią pagal galiojančią v-ėje teisę, db-jas privalo vykdyti savo įsipareigojimus tame D-teisiniame s-kyje, kuriame jis tuo metu yra + pertraukos tarp darbinių-tarnybinių funkcijų vykdymo, kurios įskaitomos į DL.Prastova – ar turi būti įskaitoma į D laiką ar ne?Pagal Nekrošių : prastova- kai dd-vys neužtikrina D. Pagal įst.s už DL yra mokama. Už prastovos laiką irgi mokama tam tikra dalis D U, tačiau tai nėra D U, o tik tam tikra garantinė išmoka. Todėl prastovos į D laiką įskaičiuoti nereikėtų. Tačiau D apmokėjimo įst. 9 str. numato, kad dd-vys neturi teisės reikalauti iš db-jo prastovos metu būti įmonėje ilgiau negu vieną valandą per dieną (1 val. jis turi teisę reikalauti), o į DL sampratą įeina D funkcijų atlikimo trukmė ir pertraukos, todėl prastovos laiką būtina įskaityti į DL.D laiko nepainioti su D stažu. D stažas tai laikotarpis, per kurį db-jas buvo D teisiniame s-kyje + kiti laikotarpiai, kurie pagal įst.s gali būti įskaičiuoti į D stažą. 76. D LAIKO REŽIMAS. D LAIKO APSKAITOS RŪŠYS.DLR – tai D ir poilsio laiko suskirstymas paroj ar kitam kalendoriniame laikotarpyje. DLR problema susideda ið dviejų dalių:1) DL ir PL paskirstymo ir tinkamo to paskirstymo teisinio įforminimo;2) DL apskaita.DL paskirstymas priklauso nuo D savaitės rūšies ( 5 d.d. ir 6 d.d. savaitė).Kai dirbama 6 d.d. savaitė, tai D laiko paskirstymą reguliuoja ŽSDĮ 42 str.: “Esant 6 D d. savaitei , D diena negali trukti ilgiau kaip 7 val., kai savaitės D norma 40 valandų, 6 val – kai savaitės norma 36 valandos, ir 4 val – kai savaitė s norma 24 valandos”.Kai yra 5 d.d. savaitė, tai DLR gali būti dvejopas:- pastovios trukmės darbas pamainomis. Jis iš esmės nesiskiria nuo 6 d.d. savaitės;- nepastovios trukmės darbas pamainomis – t.y. pamainos trukmė gali skirtis savaitės dienomis arba pereinant iš vienos pamainos į kitą. D pradžią, pabaigą, pamainų trukmę nustato pamainų grafikai. Jie tvirtinami kol. sutartyje arba vidaus D taisyklėse nust. tvarka ir paskelbiami ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo.D laiko apskaita



Kad teisingai paskirstyti DL normą turi būti taikoma DL apskaita. Taikomos kelios DL apskaitos rūšys:1. padienė;2. savaitinė;3. suminė.Padienė apskaita – tokia, kai db-jas dirba pastovios trukmės pamainomis (gali būti taikoma tiek 5 d.d., tiek 6 d.d.savaitėje) ir kiekvieną dieną jis turi įvykdyti nustatytą DL normą.Savaitinė apskaita – tokia, kai nustatytos DL normos tam tikrai db-jų kategorijai, kurių reikia laikytis vidutiniškai per savaitę.Suminė apskaita – DL normos vidutiniškai reikia laikytis per apskaitinį DL laikotarpį, kuris yra ilgesnis už vieną savaitę, bet neilgesnis nei 12 mėn. Tokią DL apskaitą galima įvesti ne visose liaudies ūkio šakose. Be to norint įvesti šią apskaitą reikia gauti teritorinės D inspekcijos leidimą.DL turi būti labai tiksliai fiksuojamas. Statistikos departamentas yra patvirtinęs DL apskaitos žiniaraščio formą (ji sudėtingai suprantama).1. Sutrumpintas DLToks DL, kuris įst. numatytais atvejais yra trumpesnis nei 40 val. per savaitę, nemažinant D U ir kitų socialinių garantijų. Jis yra nustatytas įst. ir privalomas dd-viui ir db-jui. - Nepilnamečiai 16-18 m. – 36 val.- Nepilnamečiai 14-16 m. – 24 val.- Moksleiviai, dirbantys mokslo metų eigoje – D pamainos trukmė negali viršyti ½ jam numatytos normos;- Dirbantiems labai kenksmingomis D sąlygomis – ne daugiau 36 val.- Numatytas sutrumpintas DL kai kurių profesijų atstovams – mokytojams, gydytojams;- Prieš švenčių dienas DL sutrumpinamas 1 val. visose D vietose, prieš poilsio dienas – tik tose D vietose, kur yra 6 d.d. savaitė- Riboto darbingumo asmenims – sutrumpintas DL nustatomas pagal medicinos arba invalidumą nustačiusios komisijos išvadą.77. SUTRUMPINTAS IR NEPILNAS D LAIKAS.Sutrumpintas DLToks DL, kuris įst. numatytais atvejais yra trumpesnis nei 40 val. per savaitę, nemažinant D U ir kitų socialinių garantijų. Jis yra nustatytas įst. ir privalomas dd-viui ir db-jui. - Nepilnamečiai 16-18 m. – 36 val.- Nepilnamečiai 14-16 m. – 24 val.- Moksleiviai, dirbantys mokslo metų eigoje – D pamainos trukmė negali viršyti ½ jam numatytos normos;- Dirbantiems labai kenksmingomis D sąlygomis – ne daugiau 36 val.- Numatytas sutrumpintas DL kai kurių profesijų atstovams – mokytojams, gydytojams;- Prieš švenčių dienas DL sutrumpinamas 1 val. visose D vietose, prieš poilsio dienas – tik tose D vietose, kur yra 6 d.d. savaitė- Riboto darbingumo asmenims – sutrumpintas DL nustatomas pagal medicinos arba invalidumą nustačiusios komisijos išvadą.Ne visas DLNe visas DL yra trumpesnis už normalų DL, jis yra nustatytas šalių susitarimu, už jį mokama arba proporc. dirbtam laikui, arba už pagamintą produk. LR V nutarimu patvirtinta “Ne visos D savaitės nustatymo tvarka”- ne visa D savaitė negali būti trumpesnė kaip 3 d.d., o ne visa D diena (pamaina)- netrumpesnė kaip pusė D dienos (pamainos). Tai turėtų būti kol. derybų objektas. ŽSDĮ 46 str.:“Db-jui susitarus su dd-viu gali būti nustatoma ne visa D diena ar ne visa D savaitė. Dd-vys privalo nustatyti ne visos D dienos arba ne visos D savaitės D grafiką, jeigu to prašo:- Nėščia moteris;- moteris, turinti vaiką iki 14 m. arba vaiką invalidą iki 16 m.;- tėvas, vienas auginantis vaiką iki 14 m., taip pat globėjas, auginantis tokio pat amžiaus vaiką;- invalidas;- asmuo, slaugantis sergantį šeimos narį ir pristatęs medicinos išvadą.”Nekrošius: nėra teisinio šios normos realizavimo mechanizmo. Į kokį DL sutrumpinimą šie piliečiai gali pretenduoti?78. VIRÐVALANDINIAI DARBAIˇSDĮ 48 str. 1 d.:”Viršvalandiniu laikomas darbas, kurį db-jai dirba viršydami kol.se sutartyse arba vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą D laiko trukmę”.DĮK 64 str. tikslesnis viršvalandinių darbų apibrėžimas: “Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą D trukmę”(nesvarbu, kas tą trukmę nustatė – įst., vyr. nutarimas ar KS).Paprastai viršvalandiniai darbai yra draudžiami. “Dd-vys turi teisę organizuoti db-jams privalomą viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis:1kai dirbami krašto apsaugai būtini darbai bei reikia užkirsti kelią nelaimėms ir pavojams;2kai dirbami vis-ei būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų, gaivalinių nelaimių ir kt.;3kai būtina pabaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties, susijusios su techninėmis gamybos sąlygomis, nebuvo galima baigti per normalų D laiką, jei nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrenginiai;4kai dirbami mechanizmų ar įrenginių remonto ir atstatymo darbai, jeigu šiems mechanizmams ar įrengimams sugedus, dauguma db-jų negali dirbti;5kai



neatvyksta pamainininkas (dd-vys antrą pamainą iš eilės dirbantį db-ją privalo ne vėliau kaip po pusės pamainos pakeisti kitu db-ju);6pakrovimo bei iškrovimo bei su tuo susijusiems transporto darbams atlikti, kad nesusikauptų kroviniai ir būtų išvengta transporto priemonių prastovų. Kitais neišvardintais šio str. trečioje d., atvejais dd-vys gali organizuoti viršvalandinius darbus kol.je sutartyje nustatyta tvarka ir gavęs raštišką db-jo sutikimą.” “Viršvalandiniais darbais nelaikomi tie darbai, kuriuos db-jas savo iniciatyva dirba pasibaigus D dienai (pamainai) susitaręs su dd-viu, tačiau turi būti garantuota nustatyta paros ir savaitės poilsio trukmė.” Viršvalandinių darbų požymiai:1.jie negali viršyti 4 val. per 2 paras iš eilės;2.viršvalandžiai vienam db-jui negali viršyti 120 val. per metus.Budėjimas Budėjimą reguliuoja ˇSDĮ . Jis numato budėjimo rūšis:budėjimas darbe; budėjimas namuose.Reikia skirti budėjimo rūšis pagal tai, ką db-jas turi daryti:vykdyti tiesiogines darbines funkcijas;ar sėdėti darbe ar namuose kad užtikrinti tvarką ar informacijos pateikimą.Kai kalbam apie budėjimą, turėkim galvoj, kad db-jas vykdo ne savo tiesiogines funkcijas (dirba ne pagal grafiką).Jei budi D vietoje, tai tokio budėjimo trukmė su prieš tai buvusios pamainos trukme negali viršyti jam nustatytos D pamainos trukmės. Jei budėjimas poilsio ir švenčių dienomis, taip pat budint namuose- budėjimas mažiau nei 8 val. per parą.Budėjimas prilyginamas DL budint įmonėje – tai yra sudėtinė DL dalis, budint namuose – 1/3 DL.Už budėjimą per artimiausias 10 dienų suteikiamas atit. poilsis ( įmonėje- 1 val. už valandą, namuose- 1/3 valandos už 1 valandą). Apmokama pagal normalius tarifus.Budėti įmonėje arba namuose negalima skirti nėščių moterų ir asmenų iki 18 metų, invalidų. Moterys, turinčios vaikų iki 14 metų, vyrai, vieni išlaikantys vaikus iki 14 metų, taip pat invalidus slaugantys asmenys budėjimui įmonėje arba namuose gali būti skiriami tik jiems sutikus.79. D IR POILSIO REGULIAVIMO YPATUMAI ATSKIROSE ŪKIO ŠAKOSESuskaidytas DL Tai toks DL, kai nustatytas DL režimas su daugiau kaip 1 pertrauka arba su 1 ilgesne nei 2 val. pertrauka. Paprastai DL norma turi būti įvykdyta iš karto, ištisai, nustatant 1 pertrauka.Toks režimas leidžiamas tik atvejais, numatytais Vyriausybės nutarime “D ir poilsio laiko ypatumai transporto, ryšių, žemės ūkio įmonėse, jūrų ir upių laivyne”.Suskaidyto DL režimo atveju būna numatytos priemokos prie tarifinio atlygio.Padienė apskaita – tokia, kai db-jas dirba pastovios trukmės pamainomis (gali būti taikoma tiek 5 d.d., tiek 6 d.d.savaitėje) ir kiekvieną dieną jis turi įvykdyti nustatytą DL normą.Savaitinė apskaita – tokia, kai nustatytos DL normos tam tikrai db-jų kategorijai, kurių reikia laikytis vidutiniškai per savaitę. Suminė apskaita – DL normos vidutiniškai reikia laikytis per apskaitinį DL laikotarpį, kuris yra ilgesnis už vieną savaitę, bet neilgesnis nei 12 mėn. Tokią DL apskaitą galima įvesti ne visose liaudies ūkio šakose. Be to norint įvesti šią apskaitą reikia gauti teritorinės D inspekcijos leidimą.DL ir PL ypatumai transporto įmonėse D ir poilsio laiko trukmė: nepertraukiamo vairavimo trukmė neturi viršyti 4 valandų, o kasdienė- 9 valandų; vairavimo trukmė per savaitę neturi viršyti 48 valandų, max D dienos trukmė negali viršyti 12 val. pertrauka turi būti ne trumpesnė kaip 2 val ir ne ilgesnė kaip 6 valandos kartu su pietų pertrauka;po 3 valandų, bet ne vėliau kaip po 4 valandų nepertraukiamo vairavimo turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 30 minučių ir ne ilgesnis kaip 2 valandų poilsis; kasdienis nepertraukiamas poilsis -10 valandų, o dirbant pertraukiamą pamainą - ne trumpesnis kaip 9 valandos; savaitinis nepertraukiamas poilsis 32 valandos Geležinkelių transporto įmonėse Db-jų, D pamainos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų per parą. Db-jų, aptarnaujančių keleivius traukiniuose, kaip 18 val, savaitės -60 val, poilsio trukmė - 50 procentų dirbto laiko.Oro transporto įmonėse Orlaivio įgulos narių D laiką sudaro: skrydžio D trukmė, D padaliniuose laikas, budėjimo rezerve laikas. Į skrydžio D trukmę įskaitoma: pasirengimas skrydžiui (1 val); skrydžio trukmė; darbas po skrydžio (30 min) stovėjimas tarpiniuose aerouostuose; vėlavimas išskristi; įgulos nario tarnybinė kelionė į kitą aerouostą. Skrydžio D trukmė neturi būti ilgesnė kaip 13 val arba 12 val 30min. Bendra D trukmė, per savaitę neturi viršyti 50 val, per mėnesį - 160 val.Vidaus vandenų (upių) transporto įmonėse - 14 valandų per parą.DL ir PL ypatumai nustatomi ir ryšių -12 val.,įmonėse,žemės ūkio įmonėse –10 val., žvejybos- 8val D diena ir 3 pamainų budėjimai. Įmonėms, transporto, ryšių, žemės ūkio įmonėse, jūrų ir upių laivyne, kur taikoma ilgesnė kaip 12 valandų per parą D (pamainos) trukmė, leidimų įvesti suminę D laiko apskaitą nereikia. Visais kitais atvejais reikia.80. POILSIO LAIKO SĄVOKA IR RŪŠYS.Poilsio laikas yra vienas iš DT poinstitučių. Teisine prasme PL – ta astronominio laiko dalis, kuri lieka už DL ribų, t.y. laikotarpis, kai db-jas neturi atlikti darbinių funkcijų, kai jo veiksmų nereguliuoja dd-vys. Rūšis:1.Kasdieninis poilsis, įskaitant laiką tarp D pamainų; 2.Savaitės nepertraukiamas poilsis;3Kasmetinis poilsis.Kasdieninis poilsis :1.pertraukos D dienoj arba D pamainoj;2.nepertraukiamas paros poilsis.Pertraukos D dienoj yra :a) pertrauka pailsėti ir pavalgyti (0,5-2 val.). Konkreti pertraukos trukmė nustatoma kol.j sutartyje arba vidaus tvarkos taisyklėse. Tai gali būti aptarta ir individualioj D sutartyje. ši pertrauka prasideda ne vėliau kaip 4 val. nuo D pradžios. Ja db-jas turi teisę disponuoti savo nuožiūra- gali palikti D vietą ir Dvietės teritoriją. Pietų pertrauka į DL neįskaičiuojama.b)Papildomos ir specialios pertraukos duodamos pailsėti. specialios pertraukos yra įskaičiuojamos į DL, taigi jos nėra PL. Apie specialias pertraukas kaip PL galima kalbėti, kai jos nenumatytos įst., bet numatytos D sutartyje.Nepertraukiamas poilsis tarp D dienų ar pamainų. Įst.ose nėra normos, kuri nustatytų max D dienos trukmę ir išspręstų koks turi būti minimalus poilsis tarp pamainų. Turime minimalias normas:a)draudžiama db-ją skirti dirbti 2 pamainas iš eilės,b) nepertraukto poilsio trukmė negali būti trumpesnė kaip 10 valandų iš eilės.Kassavaitinis nepertraukiamas poilsis“Savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 36 valandos.Esant penkių D dienų savaitei, db-jams suteikiamos 2 poilsio dienos per savaitę, o esant šešių D dienų savaitei- 1 poilsio diena. Yra darbų, kur nutraukti gamybą, tokiu atveju poilsio dienų suteikimo tvarka nustatoma D grafikuose. Tai nebūtinai turi būti šeštadienis ar sekmadienis, bet reikia laikytis tam tikrų taisyklių:-abi poilsio dienos turi būti duodamos iš eilės;-kadangi tokiose org-jose dirbama pamainom, tai reikia laikytis pamainų grafiko sudarymo taisyklių.Kasmetinis poilsis švenčių dienos;Atostogos.



švenčių dienos reguliuoja švenčių dienų įst. bei DĮK 74 str. švenčių dienomis dirbti draudžiama. Leidžiama dirbti tik tokius darbus, kurių negalima sustabdyti, darbus būtinus gyventojams aptarnauti ir neatidėliotinus remonto darbus. Atostogos. Tai viena pagrindinių PL rūšių. Reguliuoja LR Atostogų įst.TDO Konvencija numato, kad atostogos turi būti ne trumpesnės kaip 3 savaitės, neįskaitant sekmadienių. Atostogos – tai tam tikras skaičius laisvų nuo D dienų , įst. numatytais atvejais duodamų db-jui atstatyti darbingumą ir pailsėti arba kitais tikslais, kurios neįskaitomos į DL ir yra apmokamos arba ne. Teisės teorijoje pagal įvairius klasifikavimo kriterijus skiriamos tokios atostogos:pagal tikslą;atostogos poilsiui, siekiant atstatyti darbingumą (kasmetinės); tikslinės atostogos.pagal trukmę:minimalios;pailgintos.pagal atlygintinumą: apmokamos;neapmokamos.81. Kasmetinės atostogos(atostogų rūšys, teisė į atostogas, atostogų davimo tvarka).Atostogos – tai tam tikras skaičius laisvų nuo D dienų , įst. numatytais atvejais duodamų db-jui atstatyti darbingumą ir pailsėti arba kitais tikslais, kurios neįskaitomos į DL ir yra apmokamos arba ne. Teisės teorijoje pagal įvairius klasifikavimo kriterijus skiriamos tokios atostogos:pagal tikslą;atostogos poilsiui, siekiant atstatyti darbingumą (kasmetinės); tikslinės atostogos.pagal trukmę:minimalios;pailgintos.pagal atlygintinumą: apmokamos;neapmokamos.Kasmetinės atostogos- tai dienos, suteikiamos pailsėti ir atstatyti darbingumą, paliekant db-jui D vietą ir pareigas ir mokant vidutinį D U.Teisė į kasmetin es atostogas teisę į atostogas gali įgyti asmenys, dirbantys pagal DS arba narystės pagrindais įmonėse, įstaigose ar org-jose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos.Teisės į atostogas atsiradimo pagrindasReikia skirti: teisę į atostogas, kaip darbinio teisinio subjektiškumo elementą ( šią teisę kiekvienas db-jas įgyja nuo DS pasirašymo momento);teisę į atostogas, kaip subjektinę teisę( teisę reikalauti). Ji įgyjama kai db-jas įgyja tam tikra D stažą Dvietėje. Už pirmuosius D metus atostogos suteikiamos po šešių mėnesių nepertrauktojo D toje įmonėje, bet ne vėliau kaip iki D metų pabaigos. Nesuėjus šešiems nepertrauktojo D mėnesiams, atostogos suteikiamos moterims, jeigu jos pageidauja, prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba iš karto po jų. Mokymo įstaigų pedagogams, pradėjusiems dirbti mokymo įstaigose, pirmaisiais mokslo metais atostogos gali būti suteikiamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų laikotarpiu. Atostogos už antrus ir paskesnius D metus suteikiamos bet kuriuo D metų laiku pagal atostogų suteikimo eilę.Teisę pasirinkti atostogų laiką po šešių mėnesių nepertrauktojo D toje įmonėje turi:asmenys iki 18 metų; nėščios moterys ir moterys, turinčios vaikų iki 14 metų arba vaiką invalidą. Vyrams, kurių žmonoms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jų pageidavimu, atostogos suteikiamos žmonos atostogų metu. Pageidaujamu laiku suteikiamos atostogos: db-jams, vykstantiems gydytis į sanatorijas, privalo apie tai pranešti dd-viui ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, db-jams, slaugantiems ligonius ir invalidus ,db-jams, sergantiems chroniškomis ligomis,Atostogų pratęsimai ir perkėlimaiTaisyklės:atostogos turi būti duodamos kasmet, t.y. kiekvienais D metais;atostogos turi būti duodamos atostogų eilėj nustatytu laiku;atostogų laikas gali būti perkeltas tik šalių susitarimu.Išimtys iš taisyklių:į atostogų laiką neįskaičiuojama ir atostogos pratęsiamos, kai:db-jas yra laikinai nedarbingas. db-jas kasmetinių atostogų metu įgyja teisę į tikslines atostogas;db-jas dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių avarijų pasekmes Atšaukimas iš atostogų ir atostogų suteikimas dalimisAtšaukti iš atostogų dd-vys neturi teisės. Atšaukti iš atostogų leidžiama tik db-jui sutikus.Nepanaudota atostogų dalis, susitarus, jei db-jas sutinka grįžti, turi būti suteikiama tų pačių D metų laikotarpyje, bet ji gali būti prijungta ir prie kitų D metų atostogų, bet laikantis kasmetinių atostogų skaidymo taisyklių.šalim susitarus atostogos gali būti duodamos ne iš karto. Įst. nenustato per kiek kartų turi būti duodamos. Įst. nustato, kad bent viena atostogų dalis negali būti trumpesnė už 14 kalendorinių dienų (kitos dalys, nors ir 1, 2, 3 dienos).Atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama Išimtis iš taisyklės:Kai db-jas atleidžiamas iš D nepasinaudojęs visomis ar dalimi kasmetinių atostogų už tuos D metus. Tokiu atveju:jei db-jas atleidžiamas ne dėl jo kaltės ir jeigu db-jas to prašo, tai jam atleidžiant iš D turi būti suteikiamos nepanaudotos atostogos;kitais atvejais galima suteikti atostogas (bet neprivaloma) arba už nepanaudotas atostogas sumokėti kompensaciją. Kompensacija mokama:tik atleidžiant iš D;jei atleidžiama be db-jo kaltės- tik kai jis to pageidauja, o neima atostogų;kompensacija už nepanaudotas atostogas mokama neatsižvelgiant į DS terminą, bet atsižvelgiant į D stažą (ta prasme- atsižvelgiama kiek atostogų jis nepanaudojęs). Kasmetinių minimalių atostogų trukmė - 28 kalendorinės dienos. Db-jams iki 18 metų, invalidams, motinai ar tėvui, vieniems auginantiems namie vaiką invalidą, iki jam sueis 16 metų, - 35 kalendorinės dienos. Dirbantiems ne visą D dieną arba ne visą D savaitę atostogos netrumpinamos.D U už kasmetines minimalias atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki prasidedant atostogoms. D U už kasmetines pailgintas atostogas gali būti mokamas dalimis82. D IR POILSIO LAIKO LENGVATOS ASMENIMS, KURIE MOKOSI.Teisę pasirinkti atostogų laiką po šešių mėnesių nepertrauktojo D toje įmonėje turi: besimokantiesiems neatsitraukus nuo D atostogos, jų pageidavimu, derinamos prie egzaminų, įskaitų, diplominio D gynimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko.Teisė į apmokėjimą už atostogas: db-jams, kurie mokosi, laiko stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas su įmonių siuntimais, už suteikiamas atostogas šios įmonės moka ne mažesnį kaip vidutinį D U. Db-jams, laikantiems stojamuosius egzaminus ir besimokantiems savo iniciatyva, mokymosi laiko apmokėjimo klausimas sprendžiamas kol.je sutartyje arba šalims susitarus”.Pagrindas šioms atostogoms gauti – mokymosi įstaigos išduotas dokumentas.Apmokamos tikslinės atostogos mokymosi atostogos (jos gali būti tiek mokamos, tiek neapmokamos).



Atostogų įst. šį klausimą reglamentuoja labai fragmentiškai. Įst. šiandien skiria du dalykus- teisę į atostogas ir teisę į apmokėjimą. Tai yra du skirtingi dalykai.Db-jams suteikiamos atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui. Db-jams, kurie sėkmingai mokosi mokymo įstaigose, pagal šių įstaigų pažymas-iškvietimus suteikiamos mokymosi atostogos: eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam egzaminui; įskaitoms pasirengti ir laikyti - po dvi dienas kiekvienai įskaitai; laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi - tiek dienų, kiek nurodyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose; diplominiam darbui baigti ir ginti - trisdešimt kalendorinių dienų;v-iniams egzaminams (tarp jų ir vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos brandos atestato egzaminui) pasirengti ir laikyti - po šešias dienas kiekvienam egzaminui Į atostogų laiką neįskaitomas kelionėje sugaištas laikas.” – čia yra teisė gauti atostogas.83. D U SĄVOKA. D U TEISINIO REGULIAVIMO METODAI.Reguliuoja tokie įst.:LR D apmokėjimo įst., LR D įst. kodeksas. D U – tai tokia D apmokėjimo forma, kuri taikoma, kai tarp prievolės subjektų yra D teisinis s-kis, ir kurio dydis priklauso nuo D kiekio, kokybės, D pasiūlos D rinkoje, dd-vio veiklos rezultatų.Atlyginama gali būti įvairiomis formomis, ne vien D U būdu. Darbas gali būti atliekamas remiantis D sutartimi, rangos sutartimi, autorine sutartimi, komiso, pavedimo, pervežimo ir kt. Todėl teisės norminiuose aktuose yra vartojamos įvairios sąvokos: D U, honoraras, komisinis atlyginimas. D U požymiai:1) D U yra prievolė atsirandanti iš D teisinių s-kių. (“D U” atsiranda esant D s-kiams. “Apmokėjimas už darbą” yra plačiausia sąvoka. “D U” yra apmokėjimo už darbą forma.)2) apmokėjimas už darbą reiškia tam tikrą atlyginimą už fizinio D sąnaudas. (“Fizinio” reiškia fizinio, psichinio ir pan. “D sąnaudos” padeda atskirti nuo kitų apmokėjimų už darbą, pvz.: pagal rangos sutartį atlyginama už “darbus”, pagal autorines sutartis gauna honorarą tada, kai, pvz, leidykla priima spausdinti leidinį – taigi už galutinį D rezultatą.3) D U mokamas pagal iš anksto nustatytas normas 84. TARIFINĖ SISTEMA IR JOS ELEMENTAI.D U – tai tokia D apmokėjimo forma, kuri taikoma, kai tarp prievolės subjektų yra D teisinis s-kis, ir kurio dydis priklauso nuo D kiekio, kokybės, D pasiūlos D rinkoje, dd-vio veiklos rezultatų.Atlyginama gali būti įvairiomis formomis, ne vien D U būdu.D U reguliavimo uždavinys yra sudaryti tokias teisines sąlygas, kad D U būtų teisingai diferencijuotas priklausomai nuo tokių faktorių: db-jo kvalifikacija, D atsakingumas, D sudėtingumas, D sąlygos, D rezultatai.Rodikliai, nuo kurių turi priklausyti D U yra:1) kokybiniai rodikliai,2) kiekybiniai rodikliai. Kokybiniams rodikliams atstovauja, tarnauja D U tarifinė sistema.Tarifinės sistemos elementai yra 3: 1) Tarifiniai atlygiai – tai D U už laiko vienetą dydis, 2) Kvalifikacinis tarifų žinynas – tai darbu suskirstymas pagal sudėtingumą į tarifų kategorijas, 3) tai prie tarifų kategorijų nurodyti tarifų koeficientai.Tarifinė sistema – tai t.t. sistema norminių aktų, kol. sutarčių ir susitarimų, lokalinių aktų, kurie nustato kaip turi būti diferencijuotas D U atsižvelgiant į tokius dalykus: darbų kokybę, D sąlygas.Tarifinės sistemos rūšys:1. Darbininkų ir jiems analogiškų db-jų,2. Tarn-jų ir inžinierių – technikų.1) privataus sektoriaus,2) neprivataus sektoriaus.Tarifinis atlygis – tai atlyginimo dydis už D laiko vienetą (valandą, dieną, mėnesį). šiandien v-ė nustato minimalius tarifinio atlygio dydžius (valandinį ir mėnesinį (algą)). Kita palikta individualių ir kol. susitarimų sferai. Darbininkų tarifinės sistemos pagrindą sudaro tarifinis atlygis ir kvalifikacinė darbų ir db-jų kategorija. Tarifinis atlyginimas priklauso nuo D apmokėjimo sistemos, D sąlygų, tarifikavimo.Pagal D apmokėjimo sistemą: 1. Laikiniai tarifiniai atlygiai.2. Vienetiniai tarifiniai atlygiai (tai atlyginimas už D vienetą, bet db-jui apmokama pagal pagamintos produkcijos kiekį).Pagal D sąlygas:1. Paprastieji D apmokėjimo tarifai (taikomi esant normaliom D sąlygom).2. Padidinti D apmokėjimo tarifai (esant nenormaliom D sąlygom)Darbų ir db-jų tarifikavimas – D U diferenciacija pagal db-jų kvalifikaciją. D apmokėjimo įst. D apmokėjimo sąlygas, profesijų ir pareigų tarifinius-kvalifikacinius reikalavimus, darbų ir db-jų tarifikavimo tvarką nustato įmonių, įstaigų ir org-jų savininkai (dd-viai) kolektyviniuose susitarimuose (kol.se sutartyse) 2 d. Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos,kitos D apmokėjimo formos ir sąlygos, D normos įmonėse,įstaigose ir org-jose nustatomos kol.se arba, jeigujos nesudaromos, samdos sutartyse LR įst. nustatyta tvarka”. Įmonės savarankiškai tarifikuoja darbus ir nustato db-jų profesijų ir pareigų tarifinius kvalifikacinius reikalavimus.Darbas apmokamas ne pagal db-jo turimą kvalifikacinę tarifinę kategoriją, o pagal atliekamo D tarifinę kategoriją.Tarn-jų tarifinė sistema bei kitų db-jų, išlaikomų iš biudžeto, sudaro pareiginių algų schemos.Privačių įmonių tarn-jų tarifines schemas tvirtina dd-vys kol.je sutartyje nustatyta tvarka. Tokios schemos gali būti: 1) tvirta (kai t.t. pareigom nustatyta tvirta alga, sprendžia dd-vys su db-ju D sutartyje), 2) lanksti (kai numatomos “žirklės” –nuo iki.Viešųjų paslaugų tarn-jams (gydytojai, mokytojai, techniniai db-jai) pareiginių algų schema nustatoma taip: LRV tvirtina pareiginių algų koeficientus ir bazinę mėnesinę algą ar bazinį valandinį atlygį. Sudauginę gausime pareigos algą. Pvz.: 1998 04 01 bazinė mėnesinė alga 105,00 Lt, valandinis atlygis 0,62 Lt. Viešųjų paslaugų tarn-jai jokių priedų negauna, išskyrus už papildomas funkcijas.85. KVALIFIKACINIŲ KATEGORIJŲ (KLASIŲ, LAIPSNIŲ) IR TARIFINIŲ ATLYGIŲ BEI PAREIGINIŲ ALGŲ NUSTATYMO IR PAKEITIMO TVARKA.Tarifinis atlygis – tai atlyginimo dydis už D laiko vienetą (valandą, dieną, mėnesį). šiandien v-ė nustato minimalius tarifinio atlygio dydžius (valandinį ir mėnesinį (algą)). Kita palikta individualių ir kol. susitarimų sferai. Darbininkų tarifinės sistemos pagrindą sudaro tarifinis atlygis ir kvalifikacinė darbų ir db-jų kategorija. Tarifinis atlyginimas priklauso nuo D apmokėjimo sistemos, D sąlygų, tarifikavimo.Pagal D apmokėjimo sistemą: 1. Laikiniai tarifiniai atlygiai.2. Vienetiniai tarifiniai atlygiai (tai atlyginimas už D vienetą, bet db-jui apmokama pagal pagamintos produkcijos kiekį).Pagal D sąlygas:1. Paprastieji D apmokėjimo tarifai (taikomi esant normaliom D sąlygom).2. Padidinti D apmokėjimo tarifai (esant nenormaliom D sąlygom)Darbų ir db-jų tarifikavimas – D U diferenciacija pagal db-jų kvalifikaciją. D apmokėjimo įst. D apmokėjimo sąlygas, profesijų ir pareigų tarifinius-kvalifikacinius reikalavimus, darbų ir db-jų tarifikavimo tvarką nustato



įmonių, įstaigų ir org-jų savininkai (dd-viai) kolektyviniuose susitarimuose (kol.se sutartyse) 2 d. Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos,kitos D apmokėjimo formos ir sąlygos, D normos įmonėse,įstaigose ir org-jose nustatomos kol.se arba, jeigujos nesudaromos, samdos sutartyse Įmonės savarankiškai tarifikuoja darbus ir nustato db-jų profesijų ir pareigų tarifinius kvalifikacinius reikalavimus.Darbas apmokamas ne pagal db-jo turimą kvalifikacinę tarifinę kategoriją, o pagal atliekamo D tarifinę kategoriją.Tarn-jų tarifinė sistema bei kitų db-jų, išlaikomų iš biudžeto, sudaro pareiginių algų schemos.Privačių įmonių tarn-jų tarifines schemas tvirtina dd-vys kol.je sutartyje nustatyta tvarka. Tokios schemos gali būti: 1) tvirta (kai t.t. pareigom nustatyta tvirta alga, sprendžia dd-vys su db-ju D sutartyje), 2) lanksti (kai numatomos “žirklės” –nuo iki.Viešųjų paslaugų tarn-jams (gydytojai, mokytojai, techniniai db-jai) pareiginių algų schema nustatoma taip: LRV tvirtina pareiginių algų koeficientus ir bazinę mėnesinę algą ar bazinį valandinį atlygį. Sudauginę gausime pareigos algą. Pvz.: 1998 04 01 bazinė mėnesinė alga 105,00 Lt, valandinis atlygis 0,62 Lt. Viešųjų paslaugų tarn-jai jokių priedų negauna, išskyrus už papildomas funkcijas.86. D U SISTEMOS.Tai tam tikra sistema teisės normų visuma, kurios pagalba skaičiuojamas D U.D U sistemos: 1. Laikinė, 2. Vienetinė.Laikinė. Kai darbas apmokamas remiantis laikiniu tarifiniu atlygiu ir proporcingai dirbtam laikui. Gali būti:1) valandinė – kai mokama už faktiškai dirbtą valandų skaičių pagal valandinį tarifinį atlygį.2) dienos – pagal dienos tarifinį atlygį nežiūrint į valandų skaičių.3) mėnesinė – už visą mėnesį nežiūrint į D dienų skaičių mėnesyje.Vienetinė. Kai D U dydis priklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio ir kokybės. D apmokėjimas vykdomas remiantis vienetiniu įkainiu. Vienetinis įkainis “=” db-jo vienetinis tarifinis atlygis “x” pagamintos produkcijos vnt skaičius “:” db-jui nustatytos išdirbio normos.Vienetinė sistema yra 2 rūšių: 1) tiesioginė, 2) netiesioginė.Tiesioginė (individuali) – kai D U tiesiogiai priklauso db-jo pagamintos produkcijos kiekio. Netiesioginė (kol.) – kai skaičiuojama vienam gamybos barui.Vienetinė sistema kurį laiką buvo pagrindinė, o dabar nėra vyraujanti. Jos taikymas brangus, nes dideli D U skaičiavimo kaštai, be to dabar daug kas priklauso nuo D organizavimo ir techninės bazės, kas pade greitai pastebėti tinginį.Premijinė sistema. Tai nėra savarankiška D apmokėjimo sistema ir taikoma kaip papildoma prie vienetinės ar laikinės.Privačioje sferoje premijavimas nėra reglamentuotas.87. STREIKAS.Kol. susitarimo ar KS galiojimo metu, jeigu dd-vys kolektyvinę sutartį ar kolektyvinį susitarimą vykdo, streikuoti draudžiama.Į D stažą, duodantį teisę į kasmetines atostogas įskaitoma ir teisėto streiko laikas.(tai neatitinka tarptautinių standartų). Streikas pagal tarptautinę praktiką reiškia D teisinių s-kių sustabdymą – tada abi šalys nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ir neturi turėti atsakomybės už pasekmes. Tas laikas iškrenta iš D teisinių s-kių. Tačiau LR yra kitaip nei visame pasaulyje.Streikas - vienos įmonės ar kelių įmonių db-jų ar jų grupių laikinas D nutraukimas, kai kol. ginčas neišspręstas arba db-jus tenkinantis taikinimo komisijos, D arbitražo ar Trečiųjų T sprendimas nevykdomas. Teisę profesinė sąjunga jos įstatuose (statute) nustatyta tvarka, skelbti streiką įmonėje - du trečdaliai jos db-jų; skelbti streiką įmonės struktūriniame padalinyje - du trečdaliai to padalinio db-jų ir daugiau kaip pusė visų įmonės db-jų. Streikui vadovauja profesinė sąjunga arba jos sudarytas streiko komitetas. Paskelbus streiką dd-vys ar reikalavimus gavęs subjektas gali kreiptis į teismą dėl streiko pripažinimo neteisėtu. T bylą turi išnagrinėti per 10 dienų.Streiko laikotarpiu db-jams, dalyvaujantiems streike, DS vykdymas sustabdomas, išsaugant D stažą, D vietas, aprūpinimą pagal v-inį socialinį draudimą ir užtikrinant saugą nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Db-jams, dalyvaujantiems streike, nemokamas atlyginimas, jie atleidžiami nuo įsipareigojimų vykdyti savo D funkcijas.Derybose dėl streikų užbaigimo gali būti susitarta, kad streikuojantiems bus išmokėtas visas arba dalis D U. Db-jams, nedalyvaujantiems streike, bet dėl jo negalint jiems dirbti savo D, apmokama kaip už prastovą ne dėl jų kaltės.Profesinė sąjunga turi atlyginti dd-viui padarytus streiko, pripažinto neteisėtu, nuostolius, jei ji šį streiką skelbė ir jam vadovavo. Kitos vis-nės org-jos, partijos turi atlyginti dd-viui padarytus streiko, pripažinto neteisėtu, nuostolius, jei jos šį streiką (žinomai neteisėtą) organizavo arba jam vadovavo (kai tai nustatyta teisme), savo lėšomis ir turtu. ˇinomai neteisėto streiko organizavimas ir dalyvavimas jame, taip pat dalyvavimas streike, kuris pripažintas neteisėtu, užtraukia drausminę, adm-nę bei materialinę atsakomybę. Nuostoliams, atsiradusiems dėl streiko atlyginti dd-vys savo sprendimu gali panaudoti lėšas, skirtas pagal kolektyvinę sutartį db-jų kolektyvo narių atlyginimų priemokoms, kitoms papildomoms palyginti su įst.s lengvatoms ir kompensacijoms.Tais atvejais, kai dd-viui padaryti, streikuojantieji gali būti patraukti materialinėn atsakomybėn pagal D įst.s. 88. D APMOKĖJIMAS BROKO ATVEJU IR NEĮVYKDŽIUS IŠDIRBIO NORMŲ. D NAKTIES METU APMOKĖJIMAS.Vienetinė D apmokėjimo sistema. Kai D U dydis priklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio ir kokybės. D apmokėjimas vykdomas remiantis vienetiniu įkainiu už pagamintą produkciją. Vienetinis įkainis “=” db-jo vienetinis tarifinis atlygis “x” pagamintos produkcijos vnt skaičius “:” db-jui nustatytos išdirbio normos.Vienetinė sistema yra 2 rūšių: 1) tiesioginė, 2) netiesioginė.Tiesioginė (individuali) – kai D U tiesiogiai priklauso db-jo pagamintos produkcijos kiekio. Netiesioginė (kol.) – kai skaičiuojama vienam gamybos barui. Apmokėjimo pagaminus produkciją, pripažintą broku, tvarka.Sutinkamai su įst.s pagaminus produkciją, pripažintą broku, ne dėl darbininko arba tarn-jo kaltės, darbas už jos pagaminimą apmokamas pagal mažesnius įkainius. šiais atvejais mėnesinis darbininko ar tarn-jo D U negali būti mažesnis kaip du trečdaliai jam nustatytos kategorijos tarifinio atlygio (algos). Gaminių brokas, atsiradęs dėl apdirbamos medžiagos paslėpto defekto, taip pat brokas ne dėl db-jo kaltės pastebėtas po to, kai gaminį priėmė techninės kontrolės organas, tam db-jui apmokamas kaip tinkami gaminiai. Visiškas brokas dėl darbininko arba tarn-jo kaltės neturi būti apmokamas. Dalinis brokas dėl darbininko arba tarn-jo kaltės apmokamas pagal mažesnius įkainius priklausomai nuo produkcijos tinkamumo laipsnio.



Kai darbininkas arba tarn-jas ne dėl savo kaltės neįvykdo išdirbio normų, apmokama už faktiškai atliktą darbą. šiuo atveju mėnesinis D U negali būti mažesnis kaip du trečdaliai nustatytos jam kategorijos tarifinio atlygio (algos). Neįvykdžius išdirbio normų dėl darbininko arba tarn-jo kaltės, apmokama pagal atliktą darbą. Už darbą naktį (nuo 22 val. iki 6 val.) mokama ne mažiau kaip1,5 db-jui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos). Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kol.se ar samdos sutartyse. Neleidžiama dirbti nakties metu asmenims jaun. nei 18 metų; moterims, kurios augina vaiką iki 1,5 metų; asmenims, kuriems pagal medicininę išvadą draudžiama dirbti naktį. Taip pat skirti dirbti nakties metu be db-jo sutikimo draudžiama db-jams, kurie vieni augi vaiką iki 8 metų; invalidams, jeigu tokio D jiems dirbti nedraudžia medicininė komisija. Kai dirbama nakties metu, D laikas sutrumpinamas 1 val, išskyrus tada, kai D laikas jau sutrumpintas kitokiu pagrindu. D laikas netrumpinamas, kai dirbama nepertraukiamoje gamyboje ir kai dirbama 6 d.d. savaitėje su viena poilsio diena.89. PAGRINDINIAI VDU SKAIČIAVIMO BŪDAI.Reglamentuoja LRV nutarimas Dėl db-jo vidutinio D U skaičiavimo tvarkos Sumos įskaičiuojamos į D U, iš kurio skaičiuojamas vidutinis D U :1. Įskaičiuojamos: visas atlyginimas gautas D U forma (pagrindinė alga, priemokos už darbą)2. Neįskaičiuojamos: sumos, kurios gautos ne už D funkcijų atlikimą: 1) garantinės, 2) kompensacinės išmokos, 3) bet kokios išmokos gautos pagal civilines sutartis,4) visokios literatūrinės, respublikinės ir pan. premijos.Išimtis: įskaičiuojamos: 1) žiniasklaidos ir pan. etatinių db-jų honorarai, 2) premijos už darbą (tik tos, kurios numatytos toje Dvietėje iš tos Dvietės fondo, skatinamosios (jubiliejaus proga) tik, jei iš D apmokėjimo lėšų iš pelno. Premijinės sumos įskaičiuojamos už tą mėnesį, už kurį buvo priskaičiuotos, o jeigu tai metinės premijinės sumos – tai proporcingai. Laikotarpis, už kurį skaičiuojamas D U imamas D U gautas už paskutinius 3 mėn., ėjusius prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis D U.Kai db-jas dirbo mažiau skaičiuojama už faktiškai dirbtą laiką.Vidutinis dienos D U apskaičiuojamas taip: skaičiuotino laikotarpio D U dalijamas iš faktiškai dirbto dienų skaičiaus. Neįskaitomos tos dienos (valandos), kai db-jas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo ir už tą laiką gautos sumos (pvz. ; D užmok už kasmetines ir mok atostogas, prastovas ne dėl db-jo kaltės). Laikas, kai db-jas nedirbo pažeisdamas įstat ir įmonės aktus, nušalintas nuo D sustabdant D U mokėjimą, prilyginamas dirbtam laikui.90. D U MOKĖJIMO TVARKA (TERMINAI, VIETA, LAIKAS). A-BĖ UŽ DU IŠMOKĖJIMO UŽDELSIMĄ.DAĮ reglamentuoja: 1) D U mokėjimo terminą 2) vietą 3) laiką.DAĮ D U turi būti mokamas ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį. D U išskaitos neturi viršyti 20 proc. Galimas ir didesnis atskaitymas t.y. 50 proc. kai atskaitymai vykdomi pagal kelius vykdomuosius dokumentus, taip pat išieškant žalą padarytą sužalojimais, atlyginant nusikaltimu padarytą žalą, mokant alimentus. Teoriškai D atlygis gali būti mokomas; pinigais arba materialinėmis vertybėmis. Mokėjimas materialinėmis vertybėmis galimas kai db-jas sutinka, nors tokio draudimo nėra D apmokėjimo.įst.. Mokėjimo vieta nustatyta kol.je sutartyje, vidaus tvarkos taisyklėse, vadovo išleistame įsakyme.Išleidžiant atostogų D U mokamas prieš 3 dienas iki prasidedant atostogoms, o atleidžiant iš D – paskutinę D dieną.D U mokamas po D, t.y. ne D metu.DAĮ tiesioginio draudimo mokėti D U materialiomis vertybėmis neįtvirtina, tačiau mokėti D U materialiomis vertybėmis db-jui nesutinkant draudžiama. Db-jas turi teisę nutraukti neterminuotą D sutartį, taip pat terminuotą D sutartį, sudarytą ilgesniam kaip 6 mėnesių laikui, kai du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis D U (mėnesinė alga). DS turi būti nutraukta nuo db-jo pareiškime nurodytos datos, kuri turi būti ne ankstesnė kaip 7 kalendorinės dienos nuo pareiškimo padavimo dienos. AT Senatas DSĮ 28’str. frazę išaiškino “mokamas ne visas D U” . Buvo pasinaudota DT naudojama Prezumpcija – visi neaiðkumai aiðkinami db-jo naudai.91. IÐSKAITŲ IŠ D U APRIBOJIMAS.Įst. nustato išskaitų iš D U apribojimus:1. Išskaitos, kurių tikslas realizuoti db-jo kaip piliečio prievoles v-ei (pvz.: įvairūs mokesčiai, baudos, išskaitos vykdant nuostolius bauž bylose ir pan.). šias išskaitas reguliuoja mokesčių teisė, adm teisė, bausmių vykdymo.2. Išskaitos, kurių tikslas realizuoti piliečių prievolę 3asmenims (pvz.: skolos pagal T sprendimus, alimentai ir pan. Sumos) Juos reguliuoja civilinė proceso teisė.3. Išskaitos, kurių tikslas realizuoti db-jo prievoles dd-viui. Išskaitos, kurių tikslas realizuoti db-jo prievoles dd-viui. Reguliuoja DĮK Dd-vys iš db-jui priklausančio D U išskaitas gali daryti savo valia, išleidęs tt patvarkymą, pvz.: įsakymą. Tokią teisę dd-vys turi tik įst. įsakmiai nustatytais atvejais. Išskaitų pagrindai:1) Kai db-jas laiku negrąžina avanso, kuris buvo duota būsimo uždarbio sąskaita ar komandiruotės išlaidoms, ūkio reikalams padengti. Dd-vys gali išskaityti, bet su sąlyga, jei db-jas neginčija išskaitos pagrindo ir dydžio. Tokį patvarkymą dd-vys gali duoti per 1 mėn nuo tos dienos, kai suėjo terminas grąžinti nepanaudotą avansą.2) Kai yra permokėtos D U sumos, bet su sąlyga, jei jos buvo permokėtos dėl skaičiavimo klaidos. “Skaičiavimo” klaida – teismų praktikoje suprantama kaip “2x2=5”. Nebus skaičiavimo klaida, kai supainiojami įkainiai, ar nesuprastas norminis aktas. Taisyklė: išskaičiuoti iš to, kas kaltas, o db-ją palikti ramybėje. Ne vėliau, kaip per 1 mėn., kai paaiškėjo klaida, jei db-jas neginčija pagrindo ir dydžio.3) Kai reikia susigrąžinti sumas, kai db-jas atleidžiamas iš D už gautas atostogas neatidirbo. Tokios išskaitos nedaromos, aki db-jas atleidžiamas iš D ne dėl jo kaltės, taip pat kai db-jas išleidžiamas į pensiją, db-jas siunčiamas dd-vio mokytis. Čia teismų praktika konstatuoja momentą “atleidžiant iš D”, bet ne vėliau.4) Kai reikia atlyginti žalą, kurią db-jas dėl savo kaltės padarė dd-viui.Maksimalūs išskaitų dydžiai.Bendra taisyklė: kiekvieną kartą išmokant D U gali būti išmokama ne daugiau kaip 20 proc. išmokėtino D U. Tik įst. numatytais atvejais leidžiama išskaičiuoti 50 proc. išmokėtino D U. Toks atvejis: kai daromi išskaitymai iš D U pagal kelis vykdomuosius raštus, išieškant žalą padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginant nusikaltimu padarytą žalą, išieškant alimentus nepilnamečiams vaikams.20 ir 50 proc netaikoma,kai atliekami pataisos darbai (ne daugiau 70 proc.),Išskaitos nedaromos iš išeitinės pašalpos ir kompensacinių išmokų.92. D APMOKĖJIMAS ESANT NUKRYPIMAMS NUO NORMALIŲ D SĄLYGŲ.D U esant nukrypimų nuo normalių D sąlygų



Visa, kas aukščiau pasakyta tinka, kai dirbama normaliomis D sąlygomis.Esant nukrypimų nuo normalių D sąlygų, atitinkamai keičiamas ir D apmokėjimas kai nukrypstama nuo normalių D sąlygų , už darbą mokama:1) kenksmingomis sąlygomis - ne mažiau kaip 1,5 db-jui nustatyto valandinio (dieninio) tarifinio atlygio (mėnesinės algos);2) labai kenksmingomis D sąlygomis - ne mažiau kaip dvigubu db-jui nustatytu valandiniu (dieniniu) tarifiniu atlygiu (mėnesine alga).3) už viršvalandinį darbą ir darbą naktį (nuo 22 val. iki 6 val.) mokama ne mažiau kaip1,5 db-jui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos).4) už darbą poilsio arba švenčių dienomis mokama taip: už grafike nenumatytą darbą poilsio ir švenčių dienomis kompensuojama suteikiant per mėnesį kitą poilsio dieną arba, db-jui pageidaujant ne mažesnį kaip dvigubą db-jui nustatytą valandinį ar dieninį atlygį, nesuteikiant papildomos poilsio dienos. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis nesuteikiant db-jui pasirinkti poilsio dienos.93. V-INIŲ ĮSTAIGŲ DB-JŲ D APMOKĖJIMO SĄLYGOS.Tarn-jai yra 2 rūšių:1) viešojo adm-vimo tarn-jai – jiems netaikomi D įst., išskyrus, jei kas nesureguliuota įst..2) Viešųjų paslaugų tarn-jai – su kuriais sudaroma DS – ten yra D teisiniai s-kiai, ginčai kyla iš DS (sutartiniai ginčai).V-ės tarn-jų įst. pakeitimas: “viešųjų įstaigų db-jams v-ės tarnybos įst. netaikomas” viešųjų paslaugų (ligoninės, švietimo db-jams). V-ės tarn-jų pareigų lygiai A,B,C,D lygių ir 30 kategorijų.V-ės tarn-jų tarnybinis atlyginimas susideda iš pareiginės algos, priedo už tarnybos stažą, priedo už labai gerą tarnybą, priemokų. Pareiginė alga mokama už kategoriją. Pareiginės algos dydis nustatomas pagal koeficientą ir jo dydis konkrečių pareigybių nurodytas įst. priede.Koeficiento vieneto reikšmė lygi Vyr. patvirtintam min. mėnesinės algos priedas už tarnybos stažą sudaro 3 proc. Kas trys metai.priedo suma negali viršyti 30 proc. pareiginės algos. Priemokos viešųjų paslaugų tarn-jams nenumatytos. Viešųjų paslaugų tarn-jai jokių priedų negauna, išskyrus už papildomas funkcijas.Viešųjų paslaugų tarn-jams (gydytojai, mokytojai, techniniai db-jai) pareiginių algų schema nustatoma taip: LRV tvirtina pareiginių algų koeficientus ir bazinę mėnesinę algą ar bazinį valandinį atlygį. Sudauginę gausime pareigos algą. Pvz.: 1998 04 01 bazinė mėnesinė alga 105,00 Lt, valandinis atlygis 0,62 Lt. 94. GARANTINIŲ IŠMOKŲ IR PRIEMOKŲ SĄVOKA IR RŪŠYS.Išmokos gali atsirasti kaip prievolė atlyginti už “fizinio” D sąnaudas, įst. numato 2 rūšis 1) garantijas ir 2) kompensacijas.Garantinė išmoka – tai išmoka už laiką, kurį db-jas nevykdė savo darbinių funkcijų pagal D sutartį dėl įst. numatytų svarbių priežasčių, kai įst. numato, kad už tą laiką jam turi būti paliktas visas ar dalis D U.Tokie atvejai:1) atostogos už atostogų laiką mokamas vid mėn D U;2) atlygis už prastovą ne dėl db-jo kaltės;3) išeitinės pašalpos mokamos 1 ar 2 vid D užmokesčių dydžio, didinamos pagal db-jo D stažą įmonėje; 4) db-jams , kuriems nustatyta privaloma med apžiūra laikotarpiu paliekamas vid darmo U;6) garantijos asmenims, kurie iškviesti į T, kvotos, parengtinio tardymo organus kaip liudytojai, nukentėjusieji, specialistai, vertėjai, kviestiniai ir tt. šiems asmenims kompensuojamas D U arba apmokama už atitraukimą nuo įprastos veiklos pagal LRV nutarimą 1992 m. “Dėl liudytojam, nukentėjusiems..”. Asmens, pakviesto dėl baudžiamosios bylos, prarastą uždarbį kompensuoja kviečiant org-ja. Civ byloje išlaidas apmoka kviečianti šalis. Kai kviečia T arba abi šalys – šios moka po lygiai 7) įgyvendinant v-ines ir vis-nes pareigas: 1) rinkimų teisę, 2) dalyvaujant vis-nių org-jų sueigose, 3) vykdant kontrolės organų funkcijas, 4) kita.D apmokėjimo įst. 12 str. 3 d. “Jeigu db-jas įst. numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo pagrindinio D, D U, ne mažesnį už vidutinį, moka arba kompensuoja ta įstaiga ar org-ja, kurios įpareigojimus vykdo db-jas”.Garantinės priemokos jos mokamos db-jui, atliekančiam D funkciją, bet dėl tam tikrų priežasčių negaunančiam viso D U. Atvejai, kai: 1) db-jui, kurio D U sumažėja dd-viui pakeitus D sąlygas, 3 mėn. primokamas susidaręs D U skirtumas iki vid D U; 2) už sutrumpintą D laiką (nepilnamečiams, db-jams dirbantiems labai kenksmingomis D sąlygomis, riboto darbingumo asmenims pagal saugos darbe įst); kitos nurodytos DĮK.95. TARNYBINĖ KOMANDIRUOTĖ.Kompensacinės išmokos – tokios, kurios db-jui yra atlyginamos, tai jo turėtos papildomos išlaidos vykdant savo darbines funkcijas. Tokios yra: 1) komandiruotė, 2) kompensacijos perkeliant db-ją dirbti į kitą vietovę, 3) kompensacija už jo D įrankių nusidėvėjimą.Kompensacinių išmokų rūšys:1. Komandiruotės išlaidų kompensavimas. 2. Išlaidos susijusios su db-jo persikėlimu į kitą vietovę, kai perkeliama dd-vių susitarimų ar pan.3. Kompensacija už db-jo D įrankių nusidėvėjimą (pvz, nuosavo automobilio naudojimą tarnybos reikalams Komandiruotė – db-jo iðvykimo t.t. laikui dd-vio pavedimui atlikti t.t. funkcijas nenuolatinėje D vietoje. Reglamentuoja: 1) LRV nutarimas 1996 01 02 dėl tarnybinių komandiruočių LR teritorijoje, 2) 1995 LRV nutarimas dėl kom į užsienį. Db-jui paliekama D vieta ir vid D užmokesti ir kompensuojamos tokios išlaidos:1) kelionės išlaidos pagal pateiktus bilietus, jei jų nėra, tada pagal susitarimą, arba pagal paprastus geležinkelio ar autobuso bilietų kainas;2) išlaidos susijusios su išankstiniu bilietų užsakymu,3) nuoma pagal pateiktus kvitus, bet ne didesnes už nustatytus tarifus, užsienyje atsižvelgiant į konkrečią v-ę pagal 1996m. FM įsakymą “Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normos vykstantiems į užs kom”. Privačiose įmonėse kom išlaidos didesnės už FM4) dienpinigiai pagal tarifą įskaitant išvykimo ir atvykimo dienas, t.y. 2 dienas t.y. 10proc. MGL Lietuvoje, 5) kitos išlaidos kompensuojamos jei dd-vys leido ir neginčija arba nurodė įsakyme. Į užsienį atveju: 1) dokumentų tvarkymo, 2) transporto priemonių draudimo, 3) valiutos keitimo, 4) kit96. PRASTOVA. GALIMOS PRASTOVOS TEISINĖS PASEKMĖS. PRASTOVOS LAIKO APMOKĖJIMAS.Prastova – tai tokia situacija, kai db-jas negali vykdyti savo darbinių funkcijų dėl dd-vio kaltės.Ar turi būti įskaitoma į D laiką ar ne?Pagal Nekrošių : prastova- kai dd-vys neužtikrina D. Pagal įst.s už DL yra mokama. Už prastovos laiką irgi mokama tam tikra dalis D U, tačiau tai nėra D U, o tik tam tikra garantinė išmoka. Todėl prastovos į D laiką įskaičiuoti nereikėtų. Tačiau D



apmokėjimo įst. 9 str. numato, kad dd-vys neturi teisės reikalauti iš db-jo prastovos metu būti įmonėje ilgiau negu vieną valandą per dieną (1 val. jis turi teisę reikalauti), o į DL sampratą įeina D funkcijų atlikimo trukmė ir įtrauktos, todėl prastovos laiką būtina įskaityti į DL.Prastova ne dėl db-jo kaltės yra padėtis įmonėje, kai dd-vys neduoda db-jui D sutartyje sulygto D. Prastovos laikui db-jai, atsižvelgiant į jų profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir sveikatos būklę, jų raðtiðku sutikimu perkeliami į kitą darbą toje įmonėje. Jeigu db-jas sutinka, jis gali būti perkeliamas į kitą darbą neatsižvelgiant į profesiją, specialybę, kvalifikaciją. Jei dėl prastovos perkeltojo db-jo D U sumažėja ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, jam mokamas iki perkėlimo buvęs vidutinis D U. Jeigu db-jui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito D, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio D U dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei v-ės patvirtintas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą. Jeigu db-jas atsisako pasiūlyto D, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo profesijai, specialybei, kvalifikacijai ir sveikatos būklei, jam mokamas ne mažesnis nei v-ės nustatytas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.Db-jas turi teisę nutraukti neterminuotą D sutartį, taip pat terminuotą D sutartį, sudarytą ilgesniam kaip 6 mėnesių laikui, kai jo D vietoje D sutartyje nustatytu D laiku prastova ne dėl db-jo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba kai ji sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių. DS turi būti nutraukta nuo db-jo pareiškime nurodytos datos, kuri turi būti ne ankstesnė kaip 7 kalendorinės dienos nuo pareiškimo padavimo dienos.AT Senatas išaiškino “mokamas ne visas D U” . Buvo pasinaudota DT naudojama Prezumpcija – visi neaiðkumai aiðkinami db-jo naudai.97. KOMPENSACINĖS IŠMOKOS.Išmokos gali atsirasti kaip prievolė atlyginti už “fizinio” D sąnaudas, įst. numato 2 rūšis 1) garantijas ir 2) kompensacijas.Kompensacinės išmokos – tokios, kurios db-jui yra atlyginamos, tai jo turėtos papildomos išlaidos vykdant savo darbines funkcijas. Tokios yra: 1) komandiruotė, 2) kompensacijos perkeliant db-ją dirbti į kitą vietovę, 3) kompensacija už jo D įrankių nusidėvėjimą.Kompensacinių išmokų rūšys:1. Komandiruotės išlaidų kompensavimas. 2. Išlaidos susijusios su db-jo persikėlimu į kitą vietovę, kai perkeliama dd-vių susitarimų ar pan.3. Kompensacija už db-jo D įrankių nusidėvėjimą (pvz, nuosavo automobilio naudojimą tarnybos reikalams). Komandiruotė – db-jo iðvykimo t.t. laikui dd-vio pavedimui atlikti t.t. funkcijas nenuolatinėje D vietoje. Reglamentuoja: 1) LRV nutarimas 1996 01 02 dėl tarnybinių komandiruočių LR teritorijoje, 2) 1995 LRV nutarimas dėl kom į užsienį. Db-jui paliekama D vieta ir vid D užmokesti ir kompensuojamos tokios išlaidos:1) kelionės išlaidos pagal pateiktus bilietus, jei jų nėra, tada pagal susitarimą, arba pagal paprastus geležinkelio ar autobuso bilietų kainas;2) išlaidos susijusios su išankstiniu bilietų užsakymu,3) nuoma pagal pateiktus kvitus, bet ne didesnes už nustatytus tarifus, užsienyje atsižvelgiant į konkrečią v-ę pagal 1996m. FM įsakymą “Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normos vykstantiems į užs kom”. Privačiose įmonėse kom išlaidos didesnės už FM4) dienpinigiai pagal tarifą įskaitant išvykimo ir atvykimo dienas, t.y. 2 dienas t.y. 10proc. MGL Lietuvoje, 5) kitos išlaidos kompensuojamos jei dd-vys leido ir neginčija arba nurodė įsakyme. Į užsienį atveju: 1) dokumentų tvarkymo, 2) transporto priemonių draudimo, 3) valiutos keitimo, 4) kitos.Perkeliant db-ją į kitą darbą:1) db-jo ir jo šeimos narių dienpinigiai,2) turto gabenimo išlaidos;3) bilietų už kasdienę kelionę išlaidos.D įrankių nusidėvėjimo kompensacijos maksimalų dydį nustato LRV nutarimai, FM išaiškinimai. Įst. nenumato kažkokių normų, tarifų, tai aptariama D ar kol.je sutartyse.Kompensacijos susijusios su db-jo nuolatiniu važinėjimu. 1996 LRV nutarimas. Tai turi būti numatyta kol.je sutartyje. Priemokos prie atlyginimo šiuo atveju numatomos iki 50 proc. atlyginimo. Jei ši kompensacija neviršija 50 proc. atlyginimo, tai neapmokama pajamų.98. D DRAUSMĖS SĄVOKA, JOS UŽTIKRINIMO METODAI.D drausmė objektyviąja prasme – tai tam tikra teisės normų visuma, bendras teisės institutas, kuris nustato vidaus D tvarką, dd-vio ir db-jo teises ir pareigas, skatinimo priemones ir drausminę atsakomybę. D drausmė subjektyviąja prasme – tai konkreti db-jo pareiga laikytis visų teisės normų ir dd-vio reikalavimų, kylančių iš DS. D drausmė – tokia tvarka Dvietėje, kai visi db-jai ir adm-ja tiksliai laikosi įst., kol. sutarčių, D sutarčių, norminių aktų.D drausmės užtikrinimo teisiniai metodai ir būdai.Pagrindinis D drausmės užtikrinimo būdas ir metodas yra ne teisinės priemonės – ne skatinimas ir bausmės, o tinkamas D organizavimas. Tai ekonominis dalykas. Jei nebus tinkamo organizavimo, nebus ir geros D drausmės. Pareiga tinkamai organizuoti darbą, užtikrinti D ir gamybinę drausmę priklauso adm-jai. Adm-ja užtikrina tinkamą tvarką darbe, o db-jas privalo vykdyti savo pareigas. D drausmė užtikrinama:o skatinimu;o atsakomybe.Pagal DĮK 154 str. Paskatinimai už sėkmingą darbą1) padėkos paskelbimas;2) premijos davimas;3) apdovanojimas vertinga dovana;4) kita.Pagal DĮK 158 str. Nuobaudos už D drausmės pažeidimą1) pastaba;2) papeikimas;3) griežtą papeikimas;4) atleidimas ið D .



Skatinimas už gerą darbą.Skatinimas nėra sureguliuotas įst.. Numatoma, kad gali būti skatinami db-jai pagal pavyzdinį sąrašą, skatinimo pagrindai ir priemonės turi būti numatyti atitinkamos org-jos vidaus tvarkos taisyklėse, kurios tvirtinamos Dvietės vadovo kol.je sutartyje nustatyta tvarka. O jei to nėra, tai pagal DĮK 151 str. vidaus tvarkos taisykles tvirtina D kolektyvas.DĮK 154-157.99. D TVARKOS TEISINIS REGULIAVIMAS.Be DĮK, D drausmę įmonėse, įstaigose ir org-jose reglamentuoja vidaus D tvarkos taisyklės. Jose nustatoma D pradžia, pietų pertrauka, D pabaiga, priėmimo į darbą tvarka, pagrindinės db-jo ir dd-vio pareigos ir teisės, D grafikai, paskatinimų ir drausminių nuobaudų skyrimo tvarka. Tai įmonės lokalieji aktai. Jų esmė- nustatyti įmonės D veiklos tvarką. šios taisyklės skirtos db-jams, kad jie laikytųsi kompanijos taisyklių. Vidaus D tvarką reglamentuoja ir pareiginiai nuostatai. šie lokalieji aktai nustato kiekvienos pareigybės funkcijas, įgaliojimų ir pareigų apimtį, ir t.t.100. DRAUSMINIO NUSIŽENGIMO SAMPRATA.Drausminis nusižengimas- tai tam tikras juridinis faktas, dėl kurio atsiranda drausminė atsakomybė. D drausmės pažeidimo sudedamieji elementai: subjektai, objektas, objektyvioji pusė ir subjektyvioji pusė.Subjektai- prasižengę db-jai. Jie turi turėti darbinį teisinį subjektiškumą (amžius, veiksnumas). Atsako ir nepilnamečiai, nes DT nėra dalinio veiksnumo. Antrasis subjektas- įmonė, įstaiga ar org-ja, kurioje dirba nusižengęs db-jas.Objektas- org-jos vidaus D tvarka, nustatyta DT normomis. Pažeidus šias normas, numatytos sankcijos. Objektyvieji ir subjektyvieji elementai vadinami drausminės atsakomybės sąlygomis. Tokios sąlygos pasireiškia neteisėtais db-jo veiksmais (neveikimu) sukėlus nepageidaujamas pasekmes. Tai liečia tik teisinius D s-kius. Db-jo pažeidimas kitokių pareigų (pvz. nepamylėti viršininko bobos gūdų pavasario vakarą) nelaikoma D drausmės pažeidimu. Neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaroma žala org-jai. Pažeidimai:Materialūs – kai sukelia materialių nuostolių (pravaikšta ir pan.);Formalūs- konkrečių nuostolių neiškyla, bet pažeidžiama nustatyta tvarka.Tarp db-jo elgesio ir žalingų pasekmių turi būti priežastinis ryšys. Viena iš būtinų sąlygų drausminei atsakomybei- kaltė. 101. DRAUSMINĖS ATSAKOMYBĖS RŪŠYS.Drausminė atsakomybė-tai db-jo pareiga įst. nustatyta tvarka atsakyti už savo teisių ir pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.Drausminė atsakomybė – savarankiška teisinės atsakomybės rūšis. Nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių ji skiriasi pagal savo subjektus, taikomas poveikio priemones pažeidėjams, pagal poveikio priemonių skyrimo tvarką. Artimiausia drausminei atsakomybei yra adm-nė atsakomybė.Skirtumai tarp admin. atsak. ir drausminės atsakomybės: 1) pagal subjektus:drausm. atsak. subj - kaip ir D s-kio subj – db-jas ir dd-vys;adm atsak subj – už subjekto taikančio nuobaudą ribų, v-ės tarn-jai...2) skiriasi savo poveikio priemonėmis: moralinio pobūdžio su teisinio pobūdžio, tačiau nėra turtinio, materialinio poveikio priemonės. Baudų nėra, aišku jei sutampa su nusižengimu, bus ir materialinė atsakomybė.Drausminė atsakomybė skirstoma:Bendroji drausminė atsakomybė – taikoma visiems db-jams, jei įst. ar kiti norminiai aktai nenumato specialios atsakomybės. B.dr.a. DĮK 10 skirsnis.Specialioji atsakomybė taikoma tam tikroms db-jų kategorijoms, atsižvelgiant į jų ypatingas darbines funkcijas, kurių pažeidimas gali sukelti itin sunkias pasekmes vis-ei. Specialioji atsakomybė gali būti nustatyta specialiais norminiais aktais – nuostatais, drausmės statutais, kurie tvirtinami Vyriausybės nutarimu arba įst.. Taikoma:Teisėjams (taiko garbės T už aplaidumą darbe, pareiginį nusižengimą, kenkiantį teisėjo autoritetui, adm-nį teisės pažeidimą ir kt.)VRM pareigūnams (pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, skyrimas į žemesne pareigas, laipsnio pažeminimas, išvarymas iš tarnybos);Prokuratūros pareigūnams;VSD pareigūnams;Geležinkelio transporto db-jams; (drausmės statutas patvirtintas 1995 01 24 Vyriausybės nutarimu Nr. 118. Savita drausminių nuobaudų sistema (pvz atėmimas teisės vairuoti lokomotyvą), drausminė valdžia diferencijuota.);Muitininkams visokiems,102. DRAUSMINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO TAISYKLĖS.Pagrindinės nuobaudų skyrimo taisyklės, kurių būtina laikytis, nes nors vieną pažeidus, drausminė nuobauda bus negaliojanti.1. Drausminės atsakomybės subjektu gali būti tik toks asmuo, kuris yra D teisiniame s-kyje su drausminės valdžios turėtoju (dd-viu). Jei nubaudė ne dd-vys – bus ne drausminė atsakomybė. Išimtis kai kurie specialūs norminiai aktai specialios drausminės atsakomybės atveju – drausminę valdžią turi ne tik dd-vys, bet ir aukštesni viršininkai.2. Drausminė atsakomybė gali atsirasti ir drausminė nuobauda gali būti paskirta tik už D drausmės pažeidimą. Už kitokį nusižengimą, nors ir priešingą teisei drausminė nuobauda negali būti skiriama, išskyrus išimtį, numatytą spec įst.



3. Už D drausmės pažeidimus galima paskirti tik tokią nuobaudą, kuri numatyta DĮK 158 str.: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš D. šios 4 nuobaudos yra taikomos bendrojoje drausminėje atsakomybėje. Specialiojoje atsakomybėje yra drausmės statutai – gali būti tokios nuobaudos, kaip perkėlimas į kitas pareigas, laipsnio sumažinimas..4. Drausminė nuobauda turi atitikti nusižengimo sunkumą, jo padarymo aplinkybes, db-jo darbą iki nusižengimo padarymo. Nuobaudos turi būti taikomos pagrįstai, atitinkant nuobaudos sunkumą, pobūdį. Kilus ginčui nuobauda gali būti panaikinta (D ginčų nagrinėjimo komisijos) jei neatitiks padaryto pažeidimo sunkumo.5. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus nusižengimui bet ne vėliau, kaip per 1 mėn. nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo ir per 6 mėn nuo nusižengimo padarymo dienos. Nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kai apie nusižengimą sužinojo nusižengusiojo tiesioginis D organizatorius. Išimtis: kai iškelta baudžiamoji byla. Drausminiai nusižengimai priskiriami prie formalinių. Pačiam faktui nusižengimo pasekmės neturi reikšmės. Į vieno mėn terminą neįskaitomas laikas, kai db-jas sirgo ar atostogavo. Jei darbe nebuvo be svarbios priežasties – tęstinis pažeidimas, baigsis – paskutinę pažeidimo dieną, o kol negrįžo į darbą, neaišku ar tai pravaikšta ar ne.6. Prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia pareikalauti, kad db-jas pasiaiškintų raštu. Pareiga įvykdyta – pareikalavus, db-jas gali atsisakyti rašyti pasiaiškinimą, tuomet surašomas aktas.7. Drausminę nuobaudą turi teisę skirti tik tas Dvietės adm-jos atstovas, kuriam pagal tos Dvietės nuostatas suteikta teisė. Tokią teisę be specialių įgaliojimų turi įstaigos vadovas. Taip pat gali būti nurodyta, kad tą gali daryti ir pavaduotojas. Drausmės statutuose numatyta, kad tam tikro rango viršininkas turi tam tikras drausmines teises, aukštesnio rango viršininkas turi drausmines teises žemesnio rango viršininko atžvilgiu – tai jau specialioji atsakomybė.8. Už kiekvieną drausminį pažeidimą gali būti paskirta tik viena drausminė nuobauda. Atsakomybės komuliacija – kai viena veika turi kelių teisės pažeidimų sudėtis: ir D drausmės pažeidimas ir turtinė žala ir baudž. nusikaltimas – baudžiami už kiekvieną atskirai – tai trys pažeidimai ir atskiros atsakomybės rūšys (tai nėra 3 nuobaudos už vieną pažeidimą). Šis reikalavimas dažnai pažeidžiamas taikant drausminę nuobaudą – atleidimą iš D(pirma paskiria griežtą papeikimą, o po to dar atleidžia iš D).Drausminė nuobauda galioja 1 metus nuo jos paskyrimo, jei per tą laiką nebuvo paskirta kita nuobauda. Jei paskirta kita nuobauda, tai pirmoji galios kol pasibaigs antra. Nuobaudą galima atšaukti nepasibaigus jos terminui, atšaukti gali nuobaudą paskyręs asmuo, o specialiosios atsakomybės atveju ir aukštesnis viršininkas.103. ATSAKOMYBĖ UŽ SISTEMINGĄ D DRAUSMĖS PAŽEIDIMĄ.Labai paprasta atsakomybė:DSĮ 29 str.. DS nutraukimas dd-vio iniciatyvaDS nutraukimo dd-vio iniciatyva pagrindai:6) kai db-jas nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė D drausmę, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;Atleidžiant reikia laikytis DĮK 159, 160 str. tvarkos.LR AT Senatas:T, nagrinėdamas bylą dėl grąžinimo į darbą atleidus pagal 29 str.1 d.6 p., privalo išsiaiškinti:o ar padarytas pažeidimas, už kurį atleidžiamas db-jas;o ar jį padarė šis db-jas;o kokiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas;o koks buvo ankstesnis db-jo darbas ir elgesys;o ar atitinka drausminė nuobauda (atleidimas) padaryto nusižengimo sunkumą?104. Drausminės atsakomybės skirtumas nuo adm-nės atsakomybėsDrausminė ats. – savarankiška teisinės ats. rūšis. Nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių ji skiriasi pagal savo subjektus, taikomas poveikio priemones pažeidėjams, pagal poveikio priemonių skyrimo tvarką. Artimiausia drausminei atsakomyb yra AA.Skirtumai tarp adm-nės ir drausminės atsakomybės: 1) pagal subjektus:drausminės atsakomybės subjektai - kaip ir D s-kio subjektai – db-jas ir dd-vys;adm-nės atsakomybės subjektas – už subjekto taikančio nuobaudą ribų.2) skiriasi savo poveikio priemonėmis: moralinio pobūdžio su teisinio pobūdžio, tačiau nėra turtinio, materialinio poveikio priemonės. Baudų nėra, aišku jei sutampa su nusižengimu, bus ir materialinė atsakomybė.DT skiriasi nuo adm-nės teisės: kitoks pavaldumas D organizatoriui, tai nėra v-ės valdžios pasireiškimo būdas, bet kooperuoto D rezultatasAdm-nės teisės veikimo sferoje susiklosto horizontalūs ir vertikalūs s-kiai. Pareigūnas-pilietis – valdingi s-kiai(vertikalūs/išoriniai). Vidiniai s-kiai, susiklostantys atitinkamoj v-ės įstaigoje tarp viršininko ir pareigūno – horizontalūs. Horizontalūs ir vertikalūs s-kiai nelygiaverčiai: vertikaliuose s-kiuose iki juridinio fakto atsiradimo pavaldumo nėra.Bet kurioj Dvietėj bet kuris viršininkas turi teisę duoti privalomus nurodymus. Ir tai iš esmės yra ne valdingi įgalinimai, o kooperuoto D organizavimo elementas.Todėl adm-niai horizontalūs s-kiai patenka į DT veikimo sferą: 1) db-jas pavaldus D organizavimo vadovui; 2) darbas užmokamas; 3) darbas apibrėžtas rūšiniais požymiais. Visi šie adm-nės teisės s-kių požymiai atitinka DT požymius. šis sutapimas – teisinė problema. Pagal 1991 m. DS įst. 1 str. asmenų ratas, kurie atitiko anksčiau minėtus požymius, buvo priskirtas DT reguliavimo sferai. Vėliau DT reguliavimo sfera imta siaurinti. 1996 m. DSĮ papildžius 171 str. – ið DT reguliavimo sferos iðimti darbai pagal autorines sutartis. 1999 m. V-ės tarnybos įst. nustatė, kad vis, kurie // http://www.konspektai.cjb.net //


gauna atlyginimą iš v-ės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar v-inių fondų yra v-ės tarn-jai ir jų D sąlygas reguliuoja šis įst.. Išskiriami tarn-jai: 1) turintys ypatingus įgalinimus vis-ei ir 2) turintys įgalinimus tik tam tikros grupės žmonių atžvilgiu. Todėl šių tarn-jų s-kių reguliavimas negali būti vienodas. Pirmosios grupės valdininkų s-kiai negali būti DT dalykas, nes tie s-kiai pasireiškia tuo, kad šie asmenys vykdo ne sutartinius įsipareigojimus, o v-ės suverenias, politines ir kt. v-ės f-jas. Pagal paskutinę V-ės tarnybos įst. redakciją viešojo adm-vimo D s-kių DT normos nereglamentuoja, o viešųjų paslaugų sfera – DT reguliavimo dalykas. Viešųjų paslaugų aukštesnio už vidutinį lygį db-jams taikomos vieðojo adm-vimo normos. Ypatingus įgaliojimus turinčių tarn-jų žemesniajai grandžiai taikomos DT normos.105. DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ PAGAL SPECIALIUS NORMINIUS AKTUS.Statutai ir kt.specialūs norminiai aktai. Dažniausiai, patvirtinti LRV. Bet yra ir įst..Teisėjams –LR teismų įst.. Drausminę atsakomybę taiko garbės T už: aplaidumą darbe, pareiginį nusižengimą, kenkiantį teisėjo autoritetui, adm-nį teisės pažeidimą ir kt.). Teisėjų garbės T gali: išteisinti, pasitenkinti bylos svarstymu, pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą, siūlyti atleisti iš pareigų);VRM pareigūnams – Tarnybos VRM statutas. Nuobaudos -pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, skyrimas į žemesnes pareigas, laipsnio pažeminimas, atleidimas iš tarnybos;Prokuratūros pareigūnams - LR prok. statutas. Nuobaudos- pastaba, papeikimas, griežtas papeik., laipsnio sumažinimas, pareigų sumaž., atleidimas. VSD pareigūnams;Geležinkelio transporto db-jams. Geležinkelio transporto db-jų drausmės statutas. Savita drausminių nuobaudų sistema (pvz atėmimas teisės vairuoti lokomotyvą), drausminė valdžia diferenc.). 116. D BYLŲ NAGRINĖJIMAS ADM. TEISMUOSE.LR adm-nių bylų teisenos įst.4 str.. Adm-nių teismų spręstinos bylosAdm-niai teismai sprendžia bylas dėl: 5) v-ės ir savivaldybių tarn-jų prašymų, susijusių su tarnybos s-kiais, įskaitant atleidimą iš pareigų bei drausminio poveikio priemonių taikymą;6 str.. Apygardos adm-nio T kompetencija1.Apygardos adm-nis T yra: 1) pirmoji instancija adm-nėms byloms, nurodytoms šio įst. 4 str, išskyrus šio str. 2 d. 8 punkte nurodytas bylas ir tas, kurios paskirtos Aukðtesniojo adm-nio T kompetencijai;2) apeliacinė instancija nutarimams bylose dėl adm-nių teisės pažeidimų.2. Apygardos adm-nis T, kaip pirmosios instancijos T, nagrinėja šias bylas:6) pagal v-ės ir savivaldybių tarn-jų prašymus, susijusius su tarnybos s-kiais (šio įst. 4 str. 5 punktas), išskyrus atvejus, kai viena iš ginčo šalių yra centrinė adm-vimo institucija, įstaiga, tarnyba ar jos tarn-jas;7 str.. Aukðtesniojo adm-nio T kompetencija1.Aukðtesnysis adm-nis T yra:1) pirmoji instancija šio įst. 4 str. nurodytoms byloms, kai viena iš šalių yra centrinis v-inio adm-vimo subjektas, taip pat visoms mokestinių ginčų, kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų byloms;2) apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardų adm-niai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.2. Aukštesnysis adm-nis T, kaip pirmosios instancijos T, nagrinėja šias bylas:5) pagal v-ės tarn-jų prašymus, susijusius su tarnybos s-kiais (šio įst. 4 str. 5 punktas), kai viena iš ginčo šalių yra centrinė adm-vimo institucija, įstaiga, tarnyba ar jos tarn-jas;8 str.. L apeliacinio T Adm-nių bylų skyriaus kompetencija1. L apeliacinio T Adm-nių bylų skyrius yra:1) apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo Aukštesnysis adm-nis T, kaip I instancijos T;2) galutinė instancija adm-nių bylų teismingumo kl.2. L apeliacinio T Adm-nių bylų skyrius formuoja vienodą adm-nių teismų praktiką taikant įst.s.117. V-inės D inspekcijos f-jos, teisės ir pareigos.ˇmonių D saugos priežiūrą ir kontrolę vykdo V-inė D inspekcija.LR D inspekcijos įst.6 str. D inspekcija, įgyvendindama pagrindinį uždavinį:1) tikrina, kaip įmonėse laikomasi teisės aktų, regl. darbų saugą ir D s-kius. Tikrindama, kaip laikomasi Bedarbių rėmimo įst., D inspekcija kontroliuoja, ar dd-viai laikosi šiame įst. nustatytos D sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos; 2) konsultuoja db-jus, profesines sąjungas, dd-vius, įmonių saugos tarnybas saugos, D higienos reikalavimų, D įst. vykdymo, taip pat kol. susitarimų ir sutarčių sudarymo klausimais;3) nustatyta tvarka skiria v-ines darbų saugos ekspertizes naujai steigiamų bei rekonstruojamų įmonių ar jų padalinių (Dviečių), naujai kuriamų D priemonių, taip pat asmeninės apsaugos priemonių, naujų technologinių procesų projektams, dalyvauja priimant naudoti įmones ar jų padalinius (Dvietes);4) kontroliuoja saugos darbe ir D medicinos tarnybų, saugos darbe komitetų steigimą, vidinės darbų saugos kontrolės organizavimą įmonėse;5) tikrina, ar įmonėse eksploatuojamos D priemonės, D vietos, technologiniai procesai, taip pat D sąlygos atitinka norminių aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarkos, elektros, šilumos ir dujų įrenginių saugaus naudojimo reikalavimų ir kaip organizuojamas transporto eismas įmonėse;



6) tikrina įmonių pasirengimą vykdyti kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų gavybos ir perdirbimo, geologinio gręžimo, naudingųjų iškasenų žvalgybos, degiųjų dujų, chemijos, naftos perdirbimo darbus, taip pat technologinius procesus, kuriems vykstant galimi sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo atvejai, ir norminių aktų nustatyta tvarka teikia išvadas bei pasiūlymus įmonėms;7) tikrina, kaip įmonėse laikomasi D higienos reikalavimų, ir norminių aktų nustatyta tvarka teikia iðvadas bei priima sprendimus;8) kontroliuoja, kaip dd-viai organizuoja įmonėse kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybą ir naudojimą, D aplinkos įvertinimą. Reikalauja, kad būtų atlikti D aplinkos kenksmingų veiksnių matavimai, jei nustatoma, kad technologiniuose procesuose ir (ar) D vietoje naudojamos pavojingos medžiagos arba D aplinka kenksminga db-jų sveikatai;9) tikrina, ar įmonėse įrengtos gamybinės buities patalpos, kol.s saugos priemonės (kur tai reikalinga), ar nustatyta tvarka išduodamos bei naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, ar teisingai sudaryti db-jų, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, sąrašai, kontroliuoja, kaip dd-viai organizuoja privalomus db-jų sveikatos patikrinimus;10) tikrina įmonėse jaunimo, moterų ir riboto darbingumo asmenų darbą, D ir poilsio organizavimą, ar nedirbamas nelegalus (nesudarius DS su db-jais) darbas, duoda dd-viams privalomus vykdyti nurodymus dėl D, atitinkančio visas būtinąsias DS sąlygas, įforminimo rašytinėmis D sutartimis;11) nustatyta tvarka tiria sunkių nelaimingų atsitikimų darbe bei nelaimingų atsitikimų darbe su mirtinomis pasekmėmis aplinkybes ir priežastis. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais V-inė D inspekcija medžiagą apie nelaimingą atsitikimą perduoda prokuratūrai. Tikrina, ar įmonėse laikomasi nustatytos nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarkos, taip pat kaip diegiamos prevencinės priemonės, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų. Nustatyta tvarka organizuoja ir kartu su sveikatos priežiūros įstaigų atstovais tiria profesinių ligų, taip pat ūmių profesinių ligų (apsinuodijimų), atsiradusių kartu su NA darbe, aplinkybes ir priežastis; 12) teikia išvadas įmonei, db-jui dėl įmonės atsakomybės už padarytą žalą db-jo sveikatai. Dalyvauja tiriant avarijas įmonėse. Registruoja sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, kaupia iš įmonių gautą informaciją apie lengvus nelaimingus atsitikimus darbe, nustatyta tvarka saugo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo aktus;13) analizuoja nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, avarijų įmonėse aplinkybes bei priežastis, saugos darbe pažeidimus, rengia pasiūlymus darbų saugos būklei L Respublikoje gerinti;14) tikrina fizinių, juridinių asmenų įmonėms teikiamų darbų saugos paslaugų kokybę;15) sprendžia ginčus tarp dd-vio ir db-jo dėl db-jo atsisakymo dirbti motyvuojant, kad negarantuota darbų sauga;16) nagrinėja dd-vių pareiškimus dėl sutikimo atleisti iš D dd-vio iniciatyva db-jus, kurie yra įmonės saugos darbe komiteto nariai (įmonės profesinės sąjungos skirti ar db-jų išrinkti atstovai);17) tiria pareiškimus bei skundus D inspekcijos kompetencijos klausimais, užtikrina pareiškėjų konfidencialumą, jei jie to pageidauja;18) teikia išvadas rengiamoms mokymo programoms darbų saugos specialistams mokyti, jų kvalifikacijai kelti bei aukštųjų mokyklų studentams, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams apmokyti darbų saugos klausimais, kontroliuoja įmonėse darbų saugos mokymą, atestavimą bei instruktavimą, dalyvauja atestuojant šiais klausimais atskirų kategorijų db-jus bei dd-vius (jų įgaliotus asmenis);19) teikia pastabas bei pasiūlymus dėl darbų saugos ir D s-kių klausimais rengiamų norminių aktų projektų ir, įvertindama galiojančių darbų saugos ir D įst. vykdymą įmonėse, teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir D ministerijai pakeisti ar papildyti galiojančius norminius aktus;20) pasibaigus kalendoriniams metams, rengia darbų saugos būklės ir D įst. vykdymo ataskaitą ir iki birželio 1 d. pateikia ją Socialinės apsaugos ir D ministerijai bei LR saugos darbe komisijai. Rengia kasmetinę Tarptautinės D org-jos konvencijos “Dėl D inspekcijos pramonėje ir prekyboje” įgyvendinimo ataskaitą, teikia Socialinės apsaugos ir D ministerijai įmonių patikrinimo duomenis, kaip laikomasi kitų ratifikuotų konvencijų, susijusių su darbų sauga ir D s-kiais;21) atlieka kitas funkcijas, nustatytas darbų saugą ir D s-kius reglamentuojančių teisės aktų.D inspektorių teisės ir pareigos:LR D inspekcijos įst. 7 str..:LR vyriausiasis v-inis D inspektorius (toliau - vyriausiasis v-inis D inspektorius), jo pavaduotojas (pavaduotojai), skyrių vyriausieji D inspektoriai, vyresnieji D inspektoriai, D inspektoriai (šiame įst. - D inspektoriai), vykdydami pavestas funkcijas, turi teisę:1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo bet kuriuo paros metu nekliudomai įeiti į įmones tikrinti, kaip įmonėse laikomasi D įst. ir darbų saugos teisės aktų reikalavimų, vykdyti kitas šio ir kitų įst. D inspekcijai nustatytas funkcijas;2) gauti iš įmonių duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), reikalingus D inspekcijos funkcijoms vykdyti;3) gauti iš dd-vių, jų įgaliotų asmenų, db-jų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl D, darbų saugos įst., kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir D s-kius, pažeidimų ar dėl teisėtų D inspekcijos nurodymų nevykdymo. Tirdami nelaimingą atsitikimą darbe, profesinės ligos priežastis, gauti reikiamus jų tyrimui dokumentus (susijusius su žalos, padarytos db-jo sveikatai, įst. ir kitų darbų saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimų teisiniu įvertinimu) iš įmonių, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, taip pat gauti dd-vių, jų įgaliotų asmenų, db-jų ar kitų liudininkų paaiškinimus dėl NA aplinkybių ar priežasčių;4) atlikti kontrolinius D aplinkos parametrų matavimus;



5) teikti nurodymus dėl statomų, rekonstruojamų įmonių, jų padalinių bei D priemonių projektų, kai paaiškėja, kad projektuose numatyti sprendimai neatitinka darbų saugos reikalavimų;6) uždrausti įmonėse naudoti D ir asmeninės apsaugos priemones, jeigu jos neatitinka darbų saugos teisės aktų reikalavimų, kenkia žmonių sveikatai ar kelia pavojų gyvybei;7) pranešę dd-viui, skirti darbų saugos ekspertizes asmeninėms apsaugos ir D priemonėms įvertinti, ar jos atitinka darbų saugos teisės aktų reikalavimus, nurodyti dd-viui atlikti D aplinkos tyrimus; 8) informuoti dd-vį apie db-jus, kurie nevykdo darbų saugos reikalavimų;9) pagal kompetenciją spręsti ginčą tarp dd-vio ir db-jo dėl db-jo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbų sauga;10) reikalauti, kad dd-vys, jo įgalioti asmenys sustabdytų darbus, kuriuos vykdant kyla neišvengiamas pavojus db-jų sveikatai ar gyvybei (kai db-jai neapmokyti saugiai dirbti, kai dėl D priemonių gedimo ar avarinės būklės gali susidaryti arba susidarė sąlygos nelaimingiems atsitikimams, ūmiems apsinuodijimams, kai dėl technologinių ar D procesų pažeidimų D aplinka tampa pavojinga db-jų sveikatai ar gyvybei, kai db-jai neaprūpinti reikiamomis kol.s ar asmeninės apsaugos priemonėmis). Tuo atveju, kai dd-vys ar jo įgaliotas asmuo atsisako vykdyti D inspektoriaus reikalavimą sustabdyti darbus, D inspektorius kreipiasi į savivaldybės policijos pareigūnus dėl db-jų išvedimo iš pavojingų D vietų ar zonos;11) Adm-nių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka skirti baudas asmenims, pažeidusiems D įst.s, darbų saugos teisės aktus. Nustačius D įst., darbų saugos ir D higienos teisės aktų pažeidimus, nurodyti laiką, per kurį dd-vys įpareigojamas juos pašalinti; 12) atvykę į įmonę tirti sunkių, mirtinų nelaimingų atsitikimų ir avarijų priežasčių, jeigu būtina, nemokamai naudotis tikrinamų įmonių ryšio ir transporto priemonėmis.13) paimti laikinai - iki 7 D dienų - iš dd-vio D sutarčių registravimo žurnalą, palikdamas žurnalo paėmimo aktą, taip pat žymėti, daryti išrašus ar kopijuoti dokumentus, reikalingus D inspekcijos funkcijoms atlikti.šio str. pirmosios d. 6, 7, 13 punktuose nurodytos teisės suteikiamos vyriausiajam v-iniam D inspektoriui, jo pavaduotojui, skyrių vyriausiesiems D inspektoriams.118. TIKSLINĖS ATOSTOGOS.Tikslinės atostogos duodamos kitokiems tikslams nei kasmetinės. Jos yra 2 rūšių:- apmokamos;- neapmokamos.Dar galima klasifikuoti į :- įst.s reglamentotas (db-jas turi teisę jų reikalauti);- įst.s nereglamentuotas (jos priklauso nuo šalių susitarimo).Apmokamos tikslinės atostogosPagrindinės iš jų;- nėštumo ir gimdymo atostogos;- vaiko priežiūros atostogos (šių atostogų reglamentacija turėtų priklausyti ne DT, o socialinio aprūpinimo teisei, nors yra paminėtos Atostogų įst.);- mokymosi atostogos (jos gali būti tiek mokamos, tiek neapmokamos).Mokymosi atostogosPagal DĮK jos buvo labai detaliai reglamentuotos ir visos be išimties jos buvo apmokamos. Dabar Atostogų įst. šį klausimą reglamentuoja labai fragmentiškai. Įst. šiandien skiria du dalykus- teisę į atostogas ir teisę į apmokėjimą. Tai yra du skirtingi dalykai.AĮ 23 str.:”Db-jams suteikiamos atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui.Db-jams, kurie sėkmingai mokosi mokymo įstaigose, pagal šių įstaigų pažymas-iškvietimus suteikiamos mokymosi atostogos:eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam egzaminui;įskaitoms pasirengti ir laikyti - po dvi dienas kiekvienai įskaitai;laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi - tiek dienų, kiek nurodyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;diplominiam darbui baigti ir ginti - trisdešimt kalendorinių dienų;v-iniams egzaminams (tarp jų ir vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos brandos atestato egzaminui) pasirengti ir laikyti - po šešias dienas kiekvienam egzaminui.Į atostogų laiką neįskaitomas kelionėje sugaištas laikas.” – čia yra teisė gauti atostogas.Teisė į apmokėjimą už atostogas:AĮ 24 str.:”šio įst. 23 str. nurodytiems db-jams, kurie mokosi, laiko stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas su įmonių siuntimais, už suteikiamas atostogas šios įmonės moka ne mažesnį kaip vidutinį D U.Db-jams, laikantiems stojamuosius egzaminus ir besimokantiems savo iniciatyva, mokymosi laiko apmokėjimo klausimas sprendžiamas kol.je sutartyje arba šalims susitarus”.Pagrindas šioms atostogoms gauti – mokymosi įstaigos išduotas dokumentas.Atostogos dėl šeimyninių ir kitokių aplinkybiųTai dar viena tikslinių atostogų rūšis, nereglamentuota įst..Įst. nustato taisyklę, kad nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių suteikiamos kol.je sutartyje nustatyta tvarka arba šalims susitarus esant db-jo raštiškam prašymui.



Jeigu invalidai, taip pat tėvai, globėjai, rūpintojai, slaugantys invalidą, kuriam, invalidumą nustatančios komisijos sprendimu, nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, pageidauja, jiems kasmet suteikiamos iki 30 kalendorinių dienų trukmės nemokamos atostogos šalių suderintu laiku. AĮ 26 str.”Kol.se arba D sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės bei kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti atostogų laiką, numatyti didesni apmokėjimai už atostogas, negu garantuoja šis įst.. šios garantijos, išskyrus papildomą lengvatą pasirinkti atostogų laiką, negali būti nustatytos kol.se ir D sutartyse, sudaromose įstaigose, org-jose, kurios yra išlaikomos iš v-ės, savivaldybių ir v-inio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų v-ės įsteigtų fondų lėšų, taip pat sudaromose L banke.“- tai labai kontraversiškas str.. Jei tos lengvatos numatomos kol.j sutarty – viskas tvarkoj, tačiau pas mus dar per anksti tai numatyti D sutarty, nes atsiveria didelė erdvė tam tikram piktnaudžiavimui vienų db-jų kitų db-jų atžvilgiu.AĮ 27 str.:”Ginčai, kylantys taikant šį įst., nagrinėjami D ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.” Individualūs ginčai nagrinėjami tik kai pilietis turi subjektinę teisę – ginčai dėl teisės. Bet būna ir ginčai dėl interesų – įst. nenumato tos teisės, bet pilietis norėtų tokią teisę gauti. Tokių individualių ginčų nenagrinėja D ginčų nagrinėjimo tvarka.119. ASOCIACIJŲ TEISĖS IR LAISVĖS PAGAL TDO KONVENCIJAS.TDO konvencija Nr.87 nusako koks darinys gali būti laikomas db-jų ar dd-vių asociacija: tai bet kuri db-jų ar dd-vių org-ja, norinti apginti db-jų ar dd-vių interesus.Kolektyviniai db-jų atstovai - org-jos, kurių tikslas - apsaugoti db-jus nuo dd-vių savivalėsPagal galiojančius įst.s vieninteliu dirbančiųjų atstovu pripažįstamos profesinės sąjungos, o tai prieðtarauja TDO konvencijoms Nr. 87 ir Nr. 135, kurios numato, kad db-jus atstovaujančios org-jos gali būti ir kitokios formos.LR Konstitucija 50 str.:“Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai.Jos gina db-jų profesines , ekonomines bei socialines teises bei interesus.Visos profesinės sąjungos turi lygias teises.”Tai numatoma ir Tarptautinės D org-jos konvencijose; kurių esmė ta, kad db-jai ir dd-viai turi teisę pasirinkti, ar jie nori stoti į org-jas ir vadovautis jų įstatais. V-ė negali daryti įtakos jų veiklai. TDO konvencija - tai tarptautinė sutartis, kurią turi ratifikuoti v-ė, konvencijos dalyvė, ir kurios laikymąsi gali kontroliuoti TDO kontrolės organai. TDO nustatomi principai, pageidautini įtraukti į nacionalinius įst.s, tačiau tai nėra būtina.Pagal TDO konvenciją (LR ratifikavo šią konvencija):1) nei dd-viai, nei v-inės org-jos neturi teisės kliudyti steigti profesinę sąjungą, o turi skatinti jų susikūrimą;2) niekas negali būti diskriminuojamas dėl narystės profesinėje sąjungoje ar verčiamas būti jos nariu;3) v-inės org-jos, v-ė negali kištis į profesinių sąjungų vidinę org-nę veiklą;4) visos profesinės sąjungos yra pripažįstamos lygiomis - v-ė, dd-viai neturi teisės teikti vienai ar kitai profesinei sąjungai;5)profesinės sąjungos turi vesti kolektyvines derybas su dd-viais ir pasirašyti kolektyvines sutartis.Profesinių sąjungų teisės:1) org-nės (statutas, teisė steigtis);2) patariamosios teisės; dd-vys, v-inė org-ja priimdama tam tikrus teisės aktus turi atsižvelgti į profesinės sąjungos nuomonę ar bent atsiklausti jos;3) paritetinės; vesti kolektyvines derybas ir pasirašyti kolektyvinę sutartį;6) jurisdikcinės; teise taikyti norminius aktus; profsąjungų komitetas turi teisę nagrinėti individualius D ginčus ir jo nutarimas turi T sprendimo galią.Db-jų kolektyvą sudaro db-jai, savo darbu dalyvaujantys įmonės, įstaigos ar org-jos veikloje DS ar narystės pagrindais. Jis turi tokias teises:1) pritarti KS projektui ir taip įpareigoti šalių atstovus jį priimti;2) tvirtinti db-jų teises pagal D vidaus taisykles.Dd-viai gali jungtis į asociacijas ir vis-nes org-jas ir ginti savo interesus įst. numatytomis priemonėmis (LR asociacijų įst. 1996 m.). Specialaus norminio akto, kuris reglamentuotų dd-vių asociacijas, kaip dd-vių atstovus, mes neturime. Yra tik vienas bendras Vis-nių org-jų įst.. Tuo tarpu db-jų asociacijų-profsąjungų teisinis statusas pakankamai teisiškai sureguliuotas.I. Nekrošius pakankamai plačiai aptarė tarptautinius asociacijų laisvės principus.LR ratifikavusi TDO konvenciją Nr. 87.ši konvencija nustatė pagrindinius asociacijų DT sferoje principus:1) Db-jai ir dd-viai be jokių išimčių turi teisę pasirinkti, be išankstinio leidimo steigti ir stoti į org-jas, vadovaudamiesi tik tų org-jų taisyklėmis.2) Db-jų ir dd-vių org-jos turi teisę parengti savo įstatus ir taisykles, visiškai laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti valdymą ir veiklą bei laisvai rengti savo programas. V-inės valdžios institucijos turi susilaikyti nuo bet kokio kišimosi, galinčio apriboti šią teisę arba suvaržyti naudojimąsi ja.3) Db-jų ir dd-vių org-jos negali būti paleistos arba laikinai uždraustos adm-ne tvarka.4) Db-jų ir dd-vių org-jos turi teisę steigti federacijas ir konfederacijas bei stoti į jas; bet kuri tokia org-ja, federacija ar konfederacija turi teisę prisijungti prie dd-vių ir db-jų tarptautinių rekomendacijų.1949 m. TDO konvencija Nr. 98 ðiuos principus konkretizavo. Ði konvencija numato tam tikras garantijas principų, išvardintų TDO konvencijoje Nr. 87, įgyvendinimui:1) Db-jai yra tinkamai ginami nuo diskriminacijos veiksmų, neleidžiančių jiems jungtis į org-jas darbe. Tame pat konvencijos str. konkretizuojama, kokie veiksmai laikomi diskriminuojančiais.



Tai veiksmai, kuriais norima: db-ją priimti į darbą arba palikti jį dirbti su sąlyga, kad jis nestos į profesinę sąjungą arba išstos iš jos; atleisti db-ją arba padaryti jam žalos kitokiu būdu dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ar dalyvavimo jos veikloje ne D metu, arba, esant atitinkamam dd-vio sutikimui, ir D metu. 2) Db-jų ir dd-vių org-jos yra tinkamai ginamos nuo bet kokio kišimosi į jų steigimo, veiklos bei valdymo reikalus iš jų pačių, jų agentų arba narių pusės. Kišimosi veiksmais laikomi veiksmai, kuriais skatinama steigti db-jų org-jas, vadovaujamas dd-vių arba jų org-jų, taip pat remti db-jų org-jas finansiškai ar kitokiu būdu, norint, kad šios org-jos taptų dd-vių arba jų org-jų kontroliuojamos.Be šių tarptautinių teisinių principų yra dar vienas regioninis teisinis principas, įtvirtintas Europos socialinėje chartijoje, priimtoje ET 1961m:3) Ir db-jų ir dd-vių asociacijos, gindamos savo narių interesus ir teises, turi teisę imtis kol. veiksmų, nepažeidžiant įst.. Lietuvoje šis principas nerealizuotas, nes db-jams tokia priemonė suteikta įst. – streikas, o dd-viai kol kas lokauto teisės neturi. ši chartija Lietuvoje neratifikuota dėl dviejų priežasčių: ji reikalauja užtikrinti normalų D U ir suteikti lokauto teisę dd-vių asociacijoms.120. D APSAUGOS SĄVOKA. SAUGOS DARBE PRIEŽIŪROS IR KONTROLĖS ORGANŲ SISTEMA.D apsauga suprantama plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja – tai visuma DT normų, kurios vienu ar kitu aspektu apsaugo, gina db-jo darbines teises ir interesus. Siaurąja – tai DT institutas, visuma normų, nustatančių sistemą org-nių, techninių, sanitarijos ir kitokių taisykles, kurių privalo laikytis adm-ja, DS šalys.Tarptautiniai dokumentai, įtvirtinantys D saugos principus, yra:1. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija;2. ES dokumentai:3. Bendrijos chartija dėl db-jų pagrindinių teisių ir laisvių;4. ES direktyvos.5. TDO konvencija Nr. 155 dėl D saugos, D higienos ir gamybos aplinkos.Esant kolizijai tarp nacionalinių įst. ir tarptautinių dokumentų – tiesiogiai taikomi tarptautiniai dokumentai. LR db-jų saugos ir sveikatos įst. (buvęs žmonių saugos darbe įst.):Db-jų saugos ir sveikatos viešasis adm-vimasSocialinės apsaugos ir D ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją įgyvendina v-ės politiką db-jų saugos ir sveikatos srityje, vadovaudamosi LR Konstitucija, įst.s, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais. Socialinės apsaugos ir D ministras kartu su kitu ar kitais ministrais tvirtina atitinkamus db-jų saugos ir sveikatos teisės aktus, nustatydamas jų įsigaliojimo ir taikymo tvarką, atstovauja LR interesams db-jų saugos ir sveikatos srityje kitose šalyse ir tarptautinėse org-jose. LR db-jų saugos ir sveikatos komisijaV-ės, db-jų ir dd-vių interesams saugos ir sveikatos srityje derinti trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu steigiama LR db-jų saugos ir sveikatos komisija (toliau – Db-jų saugos ir sveikatos komisija). šios komisijos sudarymo tvarką ir jos funkcijas nustato Db-jų saugos ir sveikatos komisijos nuostatai, juos tvirtina Vyriausybė. Teritorinės ir atskirų ekonominės veiklos sričių db-jų saugos ir sveikatos komisijos Db-jų saugos ir sveikatos v-ės politikos įgyvendinimo, db-jų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų įmonėse prevencijos klausimams nagrinėti apskrityse trišaliu socialinių partnerių bendradarbiavimo principu steigiamos apskričių teritorinės db-jų saugos ir sveikatos komisijos. Jų steigimo, sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato socialinės apsaugos ir D ir sveikatos apsaugos ministrai. Db-jų saugos ir sveikatos tarnybos įmonėse Siekdamas užtikrinti db-jams saugias ir sveikas D sąlygas, dd-vys steigia įmonėje db-jų saugos ir sveikatos tarnybą, susidedančią iš vieno arba daugiau db-jų saugos ir sveikatos specialistų. Jeigu įmonėje nėra tokių specialistų, dd-vys samdo db-jų saugos ir sveikatos tarnybą arba vieną ar daugiau šios srities specialistų (ne įmonės db-jų) šios tarnybos funkcijoms atlikti.Db-jų dalyvavimas įgyvendinant db-jų saugos ir sveikatos priemones. Įmonių db-jų saugos ir sveikatos komitetai, db-jų atstovaiViena org-nių priemonių užtikrinti D saugą – steigti D saugos komitetus. Įmonėje, kurioje dirba daugiau negu 50 db-jų, būtina sudaryti D saugos komitetą. Jis susideda iš vienodo dd-vio ir db-jų profsąjungos atstovų skaičiaus. Jei įmonėje dirba mažiau db-jų, galima steigti komitetą dd-vio iniciatyva arba daugiau kaip pusės db-jų reikalavimu. Kaip įmonėse laikomasi db-jų saugos ir sveikatos reikalavimų, kontroliuoja V-inė D inspekcija. V-inės D inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę nustato V-inės D inspekcijos įst..LR D inspekcijos įst.6 str. D inspekcija, įgyvendindama pagrindinį uždavinį:2) konsultuoja db-jus, profesines sąjungas, dd-vius, įmonių saugos tarnybas saugos, D higienos reikalavimų, D įst. vykdymo, taip pat kol. susitarimų ir sutarčių sudarymo klausimais;3) skiria v-ines darbų saugos ekspertizes;4) kontroliuoja saugos darbe ir D medicinos tarnybų, saugos darbe komitetų steigimą, vidinės darbų saugos kontrolės organizavimą įmonėse;5) tikrina, ar įmonėse eksploatuojamos D priemonės, D vietos, technologiniai procesai, taip pat D sąlygos atitinka norminių aktų reikalavimus;



7) tikrina, kaip įmonėse laikomasi D higienos reikalavimų, ir norminių aktų nustatyta tvarka teikia išvadas bei priima sprendimus;8) kontroliuoja, kaip dd-viai organizuoja įmonėse kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybą ir naudojimą, D aplinkos įvertinimą;10) tikrina įmonėse jaunimo, moterų ir riboto darbingumo asmenų darbą, D ir poilsio organizavimą, ar nedirbamas nelegalus (nesudarius DS su db-jais) darbas, duoda dd-viams privalomus vykdyti nurodymus dėl D, atitinkančio visas būtinąsias DS sąlygas, įforminimo raš. D sutartimis;11) nustatyta tvarka tiria sunkių nelaimingų atsitikimų darbe bei nelaimingų atsitikimų darbe su mirtinomis pasekmėmis aplinkybes ir priežastis; 14) tikrina fizinių, juridinių asmenų įmonėms teikiamų darbų saugos paslaugų kokybę;21) atlieka kitas funkcijas, nustatytas darbų saugą ir D s-kius reglamentuojančių teisės aktų.D inspektorių teisės ir pareigos:LR D inspekcijos įst. 7 str..:LR vyriausiasis v-inis D inspektorius (toliau - vyriausiasis v-inis D inspektorius), jo pavaduotojas (pavaduotojai), skyrių vyriausieji D inspektoriai, vyresnieji D inspektoriai, D inspektoriai (šiame įst. - D inspektoriai), vykdydami pavestas f-jas, turi teisę:1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo bet kuriuo paros metu nekliudomai įeiti į įmones tikrinti, kaip įmonėse laikomasi D įst. ir darbų saugos teisės aktų reikalavimų, vykdyti kitas šio ir kitų įst. D inspekcijai nustatytas funkcijas;2) gauti iš įmonių duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, iðraðus), reikalingus D inspekcijos funkcijoms vykdyti;4) atlikti kontrolinius D aplinkos parametrų matavimus;6) uždrausti įmonėse naudoti D ir asmeninės apsaugos priemones, jeigu jos neatitinka darbų saugos teisės aktų reikalavimų, kenkia žmonių sveikatai ar kelia pavojų gyvybei;11) Adm-nių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka skirti baudas asmenims, pažeidusiems D įst.s, darbų saugos teisės aktus. Nustačius D įst., darbų saugos ir D higienos teisės aktų pažeid., nurodyti laiką, per kurį dd-vys įpareigojamas juos pašalinti; 121. BENDROSIOS SAUGOS DARBE TAISYKLĖS. ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMĄ.Bendrieji reikalavimai D aplinkai ir D vietoms Pagal db-jų saugos ir sveikatos įst.:1. D aplinka ir D vietos turi atitikti šio įst. ir kitų db-jų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus.Db-jų saugos ir sveikatos teisės aktai, reglamentuojantys Dviečių ir D vietų įrengimą1. Kaip įrengti D vietas ir kokia turi būti D aplinka, nustato db-jų saugos ir sveikatos teisės aktai.Saugos ir sveikatos reikalavimai D priemonėms ir jų naudojimui1. Leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas D priemones, atitinkančias db-jų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus.7. V-inė D inspekcija, nustačiusi, kad D priemonė naudojama pažeidžiant db-jų saugos ir sveikatos teisės aktų ar D priemonės techniniuose dokumentuose nurodytus saugaus naudojimo reikalavimus, turi teisę įst. nustatyta tvarka sustabdyti jos naudojimą.Įmonės vidaus eismo reikalavimai1. Įmonės teritorijoje transporto priemonių eismas organizuojamas pagal atitinkamos transporto rūšies eismo taisykles. 2. Už visų rūšių transporto priemonių saugaus eismo organizavimą įmonės teritorijoje atsako dd-vys.Db-jų saugos ir sveikatos reikalavimai gaminiams1. Gaminiai, tarp jų D priemonės, turi atitikti teisės aktų nustatytus db-jų saugos ir sveikatos reikalav. Teisės aktai, reglamentuojantys saugų darbų organizavimą ir jų vykdymą įmonėse1. Darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo įst. ir kitais db-jų saugos ir sveikatos teisės aktais.3. Dd-vio įsakymu, potvarkiu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinti įmonės db-jų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai, db-jų saugos ir sveikatos teisės aktai, su kuriais db-jai supažindinami pasirašytinai, yra privalomi.Privalomi sveikatos patikrinimai 4. Dd-vys tvirtina db-jų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir suderintą su teritoriniu vis-ės sveikatos centru sveikatos tikrinimo grafiką. Su juo pasirašytinai supažindina db-jus. Db-jų evakuacijos bei avarijų prevencijos ir likvidavimo planai. Dd-vio ir db-jų veiksmai pavojaus atvejais1. Kiekviena įmonė ir visi jos padaliniai privalo turėti db-jų evakuacijos planus.2. Dd-viai privalo parengti įmonės, įmonės padali-nių db-jų evakuacijos planus pavojaus atvejui. Su šiais planais db-jai susipažįsta įsidarbindami įmonėj3. Esant pavojui įmonėje ar įmonės padalinyje, dd-vys kaip galima greičiau informuoja tuos db-jus, kuriems gali kilti pavojus, taip pat visus kitus įmonės db-jus ir nurodo, kokios priemonės bus panaudotos db-jų sveikatai ir gyvybei apsaugoti ir kokių veiksmų privalo imtis patys db-jai; Gamybinės buities, sanitarinės ir higienos patalpos 1. Įmonėse db-jų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos, kuriose įrengiamos prausyklos, dušai, tualetai, moterims – asmens higienos patalpos.4. Reikalavimus buities, sanitarinės ir higienos patalpoms įrengti nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir D ministerija.



Reikalavimai gyvenamosioms patalpoms 1. Dd-vio suteikiamos patalpos db-jams laikinai gyventi dėl D vietų kilnojamojo pobūdžio privalo tenkinti minimalius tokių patalpų buities ir higienos reikalavimus.2. Minimalius db-jų saugos ir sveikatos reikalavimus patalpoms, skirtoms laikinai apgyvendinti db-jus, nustato Socialinės apsaugos ir D ministerijos patvirtinti Dviečių įrengimo statybvietėse nuostatai bei kiti teisės aktai, nustatantys sveikatos reikalavimus gyvenamosioms patalpoms.122. SPECIALIOSIOS MOTERŲ D APSAUGOS T-KLĖS.Motinystės sauga Pagal db-jų saugos ir sveik. įst.:Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims turi būti sudarytos saugios ir sveikos D sąlygos. šios moterys turi teisę pasirinkti dirbti visą ar sutrumpintą D laiką. šiuo įst. v-ė nustato dirbančioms nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims saugos ir sveikatos garantijas.Bendrosios db-jų saugos ir sveikatos nuostatos dirbančioms nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims1. Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris draudžiama skirti darbams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims draudžiamų darbų, pavojingų veiksnių sąrašą (toliau šiame str. – draudžiamų darbų sąrašas) tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir D ministerijos. 2. Dd-vys privalo:1) jeigu nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti moteris dirba darbą, nurodytą draudžiamų darbų sąraše, šią moterį iki nėštumo ir gimdymo atostogų jos sutikimu perkelti į kitą darbą įmonėje;2) jeigu nėščią, neseniai pagimdžiusią ar krūtimi maitinančią moterį veikia pavojingi veiksniai, imtis priemonių šiems veiksniams pašalinti. 3. Jeigu pakeitus D sąlygas tokio poveikio neįma-noma pašalinti, dd-vys privalo perkelti tokią moterį (jos sutikimu) į kitą darbą toje pačioje įmonėje. 4. Perkeltai į kitą darbą toje pačioje įmonėje nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai moteriai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą gautas vidutinis D U.5. Nesant galimybės nėščią moterį perkelti į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, nėščiai moteriai jos sutikimu suteikiamos nemokamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų. šių atostogų laikas neįskaitomas į draudimo stažą ir apskaičiuojant vidutinį kompensuojamąjį uždarbį.6. Nesant galimybės neseniai pagimdžiusią ar krūtimi maitinančią moterį po nėštumo ir gimdymo atostogų perkelti į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jos ar kūdikio sveikatai, tokiai moteriai jos sutikimu suteikiamos nemokamos atostogos, kol kūdikiui sukaks vieneri metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos įst. nustatytos motinystės draudimo išmokos.7. Kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai moteriai reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo D, paliekant jai vidutinį D U, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia D metu.Kitos saugos ir sveikatos garantijos dirbančioms nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims ir asmenims, auginantiems mažamečius vaikus1. Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris skirti viršvalandiniams darbams draudžiama. Asmenis, auginančius vieną ar kelis vaikus iki 3 metų, dirbti poilsio ar švenčių dienų įst. nustatytų švenčių dienomis, siųsti į komandiruotes, skirti viršvalandiniams darbams leidžiama tik jų sutikimu.2. Krūtimi maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas 3 val suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Moters pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į D dienos pabaigą, atit. sutrumpinant D dieną. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal db-jos vidutinį D U.3. Asmenys, auginantys vaiką iki 14 metų, neįgalų vaiką iki 16 metų, skiriami dirbti viršvalandinius darbus arba siunčiami į komandiruotes jų sutikimu.4. Asmenys, augin. vaikus iki 14 metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti D pamainą.123. SPECIALIOSIOS NEPILN., INVALIDŲ BEI KITŲ MAŽESNIO DARBINGUMO ASMENŲ D APSAUGOS TAISYKLĖS IR JIEMS TAIKOMOS LENGVATOS.Dirbančių jaunų asmenų saugos ir sveikatos reg-lamentavimas Pagal db-jų saugos ir sveikatos įst.:1. Dd-viai privalo užtikrinti jauno asmens amžių atitinkančias D sąlygas. Jaunam asmeniui dd-vio suteikiamas darbas privalo būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fiziniam ir protiniam vystymuisi, nepakenkti mokymuisi.2. Vaikų iki 16 metų darbas draudžiamas, išskyrus jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus ir laikantis įdarbinimo sąlygų, nust. šio str. 4 ir 5 d..4. Vieno iš tėvų arba kito vaiką auginančio asmens ir dd-vio rašytiniu susitarimu, jeigu vaikas pageidauja ir yra gydytojo pažyma apie vaiko sveikatą bei gydytojo leidimas, vaikas (moksleivis) iki 16 metų gali dirbti lengvus darbus. 5. Vaikams (moksleiviams) iki 16 metų leidžiamų dirbti lengvų darbų sąrašą, šio str. 4 d. nurodyto rašytinio susitarimo sudarymo ir pranešimo apie jį V-inei D inspekcijai tvarką, poilsio laiką ir kitas išimtines sąlygas, kurioms esant jie gali dirbti lengvus darbus, tvirtina Socialinės apsaugos ir D ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.7. Prieš įdarbindamas jauną asmenį, dd-vys privalo įvertinti: 1) ar darbas, į kurį numatoma skirti jauną asmenį, nepriskiriamas jauniems asmenims draudžiamam darbui, ar D aplinkoje nėra kenksmingų, pavojingų sveikatai veiksnių, kuriems esant (šio įst. 59 str. 2 dalis) į tokį darbą negali būti skiriami jauni



asmenys;2) ar D vieta ir D aplinka atitinka db-jų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus; 3) pavojingų cheminių medžiagų naudojimą įmonėje ir galimą jų poveikį (būdą, laipsnį, trukmę);4) D priemonių techninę būklę, pavojingų cheminių medžiagų saugojimo būklę, kad jauni asmenys dėl neatsargumo nebūtų jų paveikti;5) D, gamybos technologinių procesų organizavimą, D priemonių išdėstymą, kad jauni asmenys nepatektų į įmonės padalinių D vietas, kuriose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos;6) jauno asmens sugebėjimus suvokti ir vykdyti db-jų saugos ir sveikatos reikalavimus bei fizines galimybes atlikti pavedamus darbus.8. Apie galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, taip pat apie įmonėje naudojamas priemones saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti dd-vys informuoja jaunus asmenis juos įdarbindamas ir ne rečiau kaip kasmet, be to, dd-vys apie galimus pavojus ir priemones jiems išvengti privalo informuoti jų tėvus ar globėjus.Jauniems asmenims draudžiami dirbti darbai1) D, kuris fiziðkai ir psichologiðkai per sunkus;2) D, kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos;3) D, kur galimas jonizuojančiosios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių poveikis; 4) D, kur yra didesnė nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis tikimybė, taip pat D, kurio dėl nepakankamo atsargumo ar patyrimo jaunas asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti;5) D, kurio trukmė ilgesnė, negu nustatyta šio įst. 41 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose. 4. Jauni asmenys negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje įmonėje (Dvietėje).Jaunų asmenų poilsio laikas 1. Paros nepertraukiamo poilsio laikas vaikams per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų paeiliui, paaugliams – ne trumpesnis kaip 12 valandų paeiliui. 2. Jauniems asmenims, kurių D dienos trukmė yra ilgesnė negu 4 valandos, privalo būti suteikta mažiausiai 30 minučių pertrauka D metu. Ji įskaitoma į D laiką. 3. Jauniems asmenims suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos paeiliui per savaitę, viena iš jų privalo būti sekmadienis.Draudžiama skirti jaunus asmenis dirbti nakties D laiku, poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinius darbus. Vaikai iki 16 metų negali būti priimami darbui nuo 8 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Paaugliai negali būti priimami darbui nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto arba nuo 11 valandos vakaro iki 7 valandos ryto.Asmenis, auginančius vieną ar kelis vaikus iki 3 metų, dirbti poilsio ar švenčių dienų įst. nustatytų švenčių dienomis, siųsti į komandiruotes, skirti viršvalandiniams darbams leidžiama tik jų sutikimu.3. Asmenys, auginantys vaiką iki 14 metų, neįgalų vaiką iki 16 metų, skiriami dirbti viršvalandinius darbus arba siunčiami į komandiruotes jų sutikimu.4. Asmenys, auginantys vaikus iki 14 metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti D pamainą.Dirbančių neįgalių asmenų saugą ir sveikatą garantuoja šis ir Invalidų socialinės integracijos įst., kiti db-jų saugos ir sveikatos teisės aktai.124. PAGRINDINĖS DD-VIŲ IR DB-JŲ TEISĖS IR PAREIGOS PAGAL ŽMONIŲ SAUGOS DARBE NORMINIUS AKTUS. DD-VIŲ IR DB-JŲ ATSAKOMYB.Pagrindinės dd-vio pareigos yra pranešti D inspekcijai apie įmonės, jos padalinių eksploatacijos pradžią, instruktuoti ir mokyti db-jus saugiai dirbti, tikrinti jų žinias, nustatyta tvarka apdrausti juos nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir pan.Įst. numatytos ir db-jų pareigos. Nepilnamečiai db-jai turi pateikti medicinos pažymą. Db-jo atsisakymas pasitikrinti sveikatą laikomas D drausmės pažeidimu ir dd-vys gali skirti drausminę nuobaudą. Db-jui suteikta teisė, jeigu jo sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, atsisakyti dirbti darbą, o ginčą per 5 dienas sprendžia D inspekcija arba D saugos komitetas. Jeigu reikalavimas teisėtas, db-jui sumokamas D U, jei ne – manoma, kad db-jas padarė D drausmės pažeidimą. Plačiau - pagal žmonių saugos ir sveikatos įst.:Kad būtų užtikrinta db-jų sauga ir sveikata, dd-viai turi teisę: Pagal db-jų saugos ir sveikatos įst.:1) leisti įsakymus ir potvarkius dėl db-jų saugos ir sveikatos įmonėje ir reikalauti, kad db-jai dirbdami rūpintųsi savo pačių, taip pat kitų db-jų sauga ir sveikata, vykdytų jiems privalomų įmonės db-jų saugos ir sveikatos norminių dokumentų, kuriuos vykdyti jie buvo dd-vio apmokyti ir (ar) instruktuoti, reikalavimus ir laikytųsi D bei techn. procesų reglamentų, šio įst. ir kitų db-jų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų D ir poilsio laiko normų;2) db-jams, pažeidusiems įmonės db-jų saugos ir sveikatos norminių dok. reikalavimus, skirti drausm., tarnybines nuobaudas, įst. nustatyta tvarka reikalauti atlyginti pažeidimu padarytą žalą įmonei;3) neleisti db-jui dirbti tą dieną (pamainą), kai jis darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų;4) atleisti iš D db-ją DS įst. nustatyta tvarka, kai jis pažeidžia db-jų saugos ir sveikatos teisės aktų ar įmonės db-jų saugos ir sveikatos norminių dokumentų nustatytus reikalavimus, kuriuos vykdyti db-jas buvo apmokytas ir (ar) instruktuotas, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;5) įst. nustatyta tvarka reikalauti iš kitų įmonių (dd-vių) atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad įsigytos D priemonės, D vietų, D priem. projektai neatitiko db-jų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų;6) gauti iš db-jų saugos ir sveikatos v-ės institucijų informaciją db-jų saugos ir sveikatos klausimais;7) gauti V-inės D inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo medžiagą ir su ja susipažinti;8) siūlyti nustatyti įmonėje griežtesnius db-jų saugos ir sveikatos reikalavimus, negu numatyta db-jų saugos ir sveikatos teisės



aktuose. Griežtesni db-jų saugos ir sveikatos reikalavimai įmonėje įteisinami kol.se sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose; 9) pavesti įmonės db-jų saugos ir sveikatos specialistams, padalinių vadovams vykdyti atskiras užduotis, susijusias su db-jų sauga ir sveikata. Dd-vys, vykdydamas savo įsipareigojimus: 1) užtikrina, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos D vietos, D vietos, D priemonės, D aplinka atitiktų db-jų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus;2) organizuoja db-jų saugos ir sveikatos apsaugos būklės įvertinimą ir priemonių jai gerinti parengimą bei įgyvendinimą, Įmonės db-jų saugos ir sveikatos būklės paso pildymą ir prireikus šio paso kasmetinį patikslinimą;3) įvertinęs db-jų saugos ir sveikatos apsaugos būklę įmonėje, sprendžia, kokias kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones naudoti, aprūpina jomis įmonę, D vietas, db-jus, nustatyta tvarka organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina db-jus saugiomis D priemonėmis, diegia saugius D bei technologijos procesus, pagal db-jų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas; 4) užtikrina, kad db-jai gautų visapusišką informaciją apie db-jų saugos ir sveikatos apsaugos organizavimą įmonėje, apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti, taip pat informaciją apie V-inės D inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus;5) tvirtina db-jų saugos ir sveikatos instrukcijas, db-jų pareigines instrukcijas ar v-ės tarn-jų pareigybių aprašymus, vykdo KS įsipareigojimus dėl db-jų saugos ir sveikatos gerinimo; 6) organizuoja db-jų instruktavimą, mokymą ir jų saugaus D žinių tikrinimą, instruktuoja db-jus apie db-jų saugos ir sveikatos reikalavimus ir jiems privalomus vykdyti db-jų saugos ir sveikatos teisės aktus, įmonės db-jų saugos ir sveikatos norminius dokumentus – priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus D organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas D priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus db-jų saugos ir sveikatos teisės aktus, taip pat kitais db-jų saugos ir sveikatos teisės aktų numatytais atvejais; 7) sudaro sąlygas įmonės db-jų saugos ir sveikatos tarnybos, įmonės db-jų saugos ir sveikatos komiteto veiklai;8) užtikrina db-jų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytą db-jų D ir poilsio režimą, organizuoja db-jų darbą pagal fiziologiškai pagrįstą D ir poilsio režimą, organizuoja db-jų dirbto D laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;9) sudaro sąlygas privalomiems sveikatos patikrinimams, organizuoja pirmąją medicinos pagalbą ir medicinos paslaugas;10) perkelia db-jus (jų sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgdamas į v-inės socialinės medicinos ekspertizės komisijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios db-jų sveikatą, išvadą;11) praneša V-inei D inspekcijai apie įmonės, jos padalinių eksploatavimo pradžią; 12) nustatyta tvarka apdraudžia db-jus privalomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų;13) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, praneša apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms v-ės institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe bei profesines ligas;14) kontroliuoja, kaip db-jai laikosi db-jų saugos ir sveikatos reikalavimų. Db-jo pareigos 1. Kiekvieno db-jo pareiga yra vykdyti įmonės db-jų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų db-jų sauga ir sveikata vadovaujantis savo žiniomis ir dd-vio duotais nurodymais. Db-jai, rūpindamiesi savo ir kitų db-jų sauga ir sveikata, privalo:1) D priemones naudoti pagal D priemonių dokumentuose, db-jų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;2) tinkamai naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones;3) savavališkai neišjungti, nekeisti arba nešalinti naudojamose D priemonėse ar kituose įrengimuose, pastatuose, kitose įmonės vietose įrengtų db-jų saugos ir sveikatos apsaugos įtaisų (priemonių), naudoti tokius įtaisus tinkamai ir apie jų gedimus pranešti db-jų atstovui, padalinio vadovui, dd-viui;4) nedelsdami informuoti dd-vį, padalinio vadovą, db-jų atstovą, db-jų saugos ir sveikatos tarnybą, įmonės db-jų saugos ir sveikatos komitetą apie situaciją D vietose, D patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jų įsitikinimu, gali kelti pavojų db-jų saugai ir sveikatai, taip pat informuoti padalinio vadovą ir dd-vį apie db-jų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių patys pašalinti negali arba neprivalo;5) bendradarbiauti su db-jų atstovais, įmonės db-jų saugos ir sveikatos tarnybos db-jais, padalinio vadovu, dd-viu įgyvendindami db-jų saugos ir sveikatos reikalavimus ir priemones;6) imtis priemonių pagal galimybes bei turimas žinias pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, ūmius apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsiant informuoti padalinio vadovą ir dd-vį;7) informuoti padalinio vadovą ir dd-vį apie D metu gautas traumas, kitus su darbu susijusius sveikatos sutrikimus;8) pasitikrinti sveikatą šio įst. 24 str. nustatyta tvarka;9) vykdyti teisėtus dd-vio, padalinio vadovo bei pareigūnų, kontroliuojančių db-jų saugą ir sveikatą įmonėje, nurodymus.2. Konkrečios db-jų pareigos saugant savo ir kitų db-jų sveikatą bei gyvybę nustatomos: db-jams, dirbantiems su D priemonėmis, – db-jų saugos ir sveikatos instrukcijose, kitiems įmonėms db-jams – pareiginėse instrukcijose. Db-jo teisėsDb-jas turi teisę:1) reikalauti, kad dd-vys užtikrintų db-jų saugą ir sveikatą, įrengtų kol.s apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;



2) sužinoti iš padalinio vadovo, dd-vio apie D aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;3) susipažinti su išankstinių ir periodinių sveikatos tikrinimų rezultatais; jei nesutinka su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai;4) pats tartis su dd-viu dėl db-jų saugos ir sveikatos gerinimo arba tam įgalioti db-jų atstovą;5) atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus db-jų saugai ir sveikatai, kaip numatyta šio įst. 25 str. 6 ir 9 dalyse;6) įst. nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių D sąlygų;7) iškilus klausimams dėl saugos ir sveikatos, kreiptis į db-jų atstovą, padalinio vadovą, dd-vį, įmonės db-jų saugos ir sveikatos tarnybą, įmonės db-jų saugos ir sveikatos komitetą, V-inę D inspekciją ar kitą v-ės instituciją.Dd-vių ir db-jų atsakomybė1. Dd-vys, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė db-jų saugos ir sveikatos teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų D sąlygų, atsako įst. nustatyta tvarka.5. Db-jui, kuris pažeidė db-jų saugos ir sveikatos teisės aktus ar įmonės db-jų saugos ir sveikatos norminius dokumentus, su kuriais buvo supažindintas, taikoma įst. nustatyta atsakomybė.Atlyginimas db-jui už pakenkimą sveikatai1. Db-jui, kuris dėl NA darbe, profesinės ligos neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įst. ir kiti įst..2. Jeigu nukentėjęs db-jas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, prarastas pajamas dėl darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlygina dd-vys. Minėtų išlaidų apmokėjimo ir žalos atlyginimo sumos turi būti ne mažesnės, negu nustatyta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įst..Adm-nės baudos už db-jų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimusV-inė D inspekcija už db-jų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus skiria įst. nustatytas baudas teisės aktų reikalavimus pažeidusiems dd-viui ir db-jui.125. NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ, SUSIJUSIŲ SU GAMYBA, TYRIMAS IR APSKAITA.Pagal db-jų saugos ir sveikatos įst.:1. Visoms įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo tvarka, nustatyta šio įst. ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų.2. Visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos aktuose ir nustatyta tvarka užregistruoti.3. Lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria dd-vio įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš dd-vio ir db-jų atstovo (atstovų). NA darbe tyrime gali dalyvauti pats nukentėjęs db-jas. 4. Sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria V-inė D inspekcija dalyvaujant dd-vio ir db-jų atstovui. D inspektoriaus surašytą ir pasirašytą NA darbe tyrimo aktą pasirašo tyrime dalyvavę asmenys. D inspektorius NA darbe tyrimo aktą įteikia dd-viui pasirašyti5. D inspektoriaus surašytas NA darbe tyrimo aktas kartu su priedais išsiunčiamas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka atitinkamoms institucijoms ir nukentėjusiajam arba jo šeimai.15. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo metu V-inės D inspekcijos skirtos ekspertizės, kurias atlieka ne v-inės įstaigos, apmokamos V-inei D inspekcijai šiam tikslui skirtomis lėšomis.Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo aktų saugojimas ir apskaita1. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai įteikiami nukentėjusiam db-jui arba jo interesams atstovaujančiam asmeniui, dd-viui, V-inei D inspekcijai, draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Sunkių ir mirtinių nelaimingų atsitikimų darbe atvejais V-inė D inspekcija NA darbe tyrimo medžiagą perduoda prokuratūrai.3. Visų ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai, taip pat profesinių ligų tyrimo aktai registruojami ir įtraukiami į apskaitą V-inėje D inspekcijoje atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka4. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai ir tyrimo medžiaga, profesinių ligų tyrimo aktai ir tyrimo medžiaga saugomi įmonėje, kur įvyko NA ar buvo užregistruota profesinė liga, ir V-inėje D inspekcijoje vadovaujantis L archyvų departamento prie LR Vyriausybės nustatytais dokumentų saugojimo terminais.5. Visi nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos įmonėje registruojami atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka.126. D GINČŲ SĄVOKA, JŲ PRIEŽASTYS IR RŪŠYS (KLASIFIKACIJA).D ginčai – nesutarimai, kylantys tarp DT reguliuojamų vis-nių s-kių subjektų, nagrinėjami įst. nustatyta tvarka(procesine prasme). Gali būti ir kitokių nesutarimų tarp D subjektų – tai teisiniai ginčai, bet jei jiems nenustatoma ginčo tvarka – procesinio D ginčo dar nėra. (pvz. Perkelti gali tik raštiškai db-jui sutikus, atsiradus ginčui dd-vys negali perkelti db-jo, bet D ginčo čia nėra – tai kitos rūšies nesutarimas). D ginčai yra įvairių rūšių, todėl patogu, kad būtų suklasifikuoti. Klasifikavimo pagrindai – įvairios aplinkybės:1) pagal ginčų subjektus- kolektyviniai – kai viena šalis kolektyvas (profsąjunga ir dd-vys)- individualūs – kai D ginčas kyla tarp individualių subjektų (dd-vio ir db-jo).2) Pagal D ginčų turinį



- ginčai dėl interesų – nesutarimas atsiranda ne dėl pažeistos teisės, o dėl norimos teisės, dėl teisės kurią norima įgyti, ar dėl kitokių interesų patenkinimo (pvz. Jei dd-vys neišmoka sulygto D U, db-jas turi teisę reikalauti, kad įvykdytų kas sulygta, - ginčas dėl teisės, o jei nepatenkintas dėl sutartyje sulygto D U, nori, kad mokėtų daugiau, tačiau db-jas neturi teisės į kurią pretenduoja – ginčas dėl interesų). Individualių interesų sprendimo tvarka nereglam., skundo tvarka. Ginčai dėl interesų labiau pasireiškia kol. ginčų srity – jie reguliuojami įst..- ginčai dėl teisės – nesutarimas kilo dėl iš tikrųjų turimos ar tariamos subjektinės teisės pažeidimo, kai 1 ginčo subjektas reikalauja, kad kitas subj. atstatytų jo teises.127. D GINČŲ NAGRINĖJIMO ORGANŲ SISTEMA.Individualių D ginčų nagrinėjimą reguliuoja LR D ginčų nagrinėjimo įst. 2000 06 20 bei CPK. šie įst. numato dvipakopę D ginčų nagrinėjimo sistemą: - D ginčų nagrinėjimo komisija ir T. Tarp D ginčų nagrinėjimo pakopų nėra instancinio ryšio. CPK numatyta instancinė sistema reiškia, kad aukštesnės pakopos T gali vertinti žemesnės pakopos T priimtus sprendimus ir gali juos pakeisti, panaikinti, ar palikti galioti. D ginčų nagrinėjimo sistemoje tokio instancinio ryšio nėra, čia dvi savarankiškos stadijos. T nevykdo teisėtumo ir teisingumo priežiūros D ginčų komisijos atžvilgiu. T sprendžia bylą iš esmės, neatsižvelgdamas į komisijos sprendimą, T priima savo sprendimą, bet priimto D ginčų komisijos sprendimo nenaikina.128. D GINČŲ ŽINYBINGUMAS.LR D ginčų nagrinėjimo įst. 22 str. nustatytas D bylų žinybingumas teismams. 1 p. Teismui tiesiogiai žinybingi D ginčai, kai D ginčų komisija nebuvo sudaryta – tai paneigia, kad reikia kreiptis į D ginčų komisiją; 2p.- kai D ginčas per šio įst. nustatytą terminą nebuvo išnagrinėtas komisijoje (komisijoje turi būti išnagrinėtas per 1 mėn nuo prašymo padavimo dienos); 3p. – db-jas nepatenkintas k-sijos sprendimu (bet juk ginčas bus ne dėl k-sijos sprend); 4p. – kai D ginčo atstovai nepriėmė sprendimo; 5p. – kai db-jas dėl svarbių priežasčių praleido terminą kreiptis į komisiją (o terminas nenust).Tiesioginis žinybingumas teismui.- visi ginčai su db-jais, su kuriais jau nutrūkę teisiniai D s-kiai;- ginčai dėl grąžinimo į darbą atleistų dėl atleidimo iš D formuluotės pakeitimo;- D ginčai dėl db-jų padariusių žalos dd-viui atlyginimo;- dėl žalos padarymo, dėl NA darbe;- dėl nepagrįsto atsisakymo priimti į darbą.D ginčų nagrinėjimo įst.: taikomas visiems iš D s-kių kylantiems ginčams ir žinybingiems teismui. Teismai yra bendrosios kompetencijos ir adm-niai. Todėl reikia kalbėti ne tik apie žinybingumą bet ir apie teismingumą. Adm-nių bylų teisenos įst. 99 01 14 Vˇ Nr.13, kai kurios bylos žinybingus adm-niam teismui, o ne bendrosios kompetencijos teismams. Adm-nių teismų įst. 1 str: bendra taisyklė: šis įst. nustato adm-nių bylų, kylančių iš adm-nių teisinių s-kių tvarką. 2 str. 17p.: prie adm-nių ginčų priskiriami ir tarn-jų ginčai su adm-ja. Tarn-jai yra 2 rūšių:3) vieðojo adm-vimo tarn-jai – jiems netaikomi D įst., išskyrus, jei kas nesureguliuota įst..4) Viešųjų paslaugų tarn-jai – su kuriais sudaroma DS – ten yra D teisiniai s-kiai, ginčai kyla iš DS (sutartiniai ginčai).4 str. adm-niai teismai sprendžia bylas 5p. ”v-ės ir savivaldybės tarn-jų prašymu...” 2 str. pateiktos naudojamos sąvokos, tačiau v-ės ir savivaldybės tarn-jai čia neapibrėžti.2000 08 29 v-ės tarn-jų įst. pakeitimas: 4str.”viešųjų įstaigų db-jams v-ės tarnybos įst. netaikomas”(ligoninės db-jams). Su viešųjų paslaugų tarn-jais sudaroma DS, todėl turėtų būti sprendžiama bendra tvarka, pagal D ginčų įst.. Adm-niams teismams žinybingi viešojo adm-vimo tarn-jų ginčai. šiai dienai viešųjų paslaugų tarn-jo D ginčai nagrinėjami adm-niuose teismuose.Jei tarp ginčo šalių sudaryta DS – tai jų ginčas turi būti nagrinėjamas bendra tvarka – komisijose ir teisme.(reikėtų patikslinti adm-nės teisenos įst. – prie adm-nių ginčų priskiriami v-ės tarn-jų ginčai).129. D GINČŲ NAGRINĖJIMO IKITEISMINĖSE STADIJOSE.Ikiteisminį D ginčų nagrinėjimą reglamentuoja LR D ginčų nagrinėjimo įst. 2000 06 20. Pagal šį įst. numatyta, kad nesutarimus, ginčą su dd-viu db-jas turi spręsti tiesioginėmis derybomis su dd-viu ir čia pagal įst. ginčo dar nėra. Db-jas prieš pradėdamas D ginčą turi kreiptis su prašymu į dd-vį atstatyti pažeistas jo teises. Dd-vys per 10 dienų turi išnagrinėti prašymą ir raštu pranešti apie savo sprendimą. Jei dd-vys atsisako priimti pareiškimą, ar db-jas gavo jo netenkinantį dd-vio sprendimą, ar atsakymo per nustatytą laiką negavo (10 d.), tada db-jas gali per 20 d. kreiptis dėl ginčo į D ginčų komisiją. Db-jas savo prašyme turi nurodyti savo v.pav., dd-vio v.pav, taip pat išdėstyti savo reikalavimą ir įrodymus, kuo remdamasis mano, kad jo teisės buvo pažeistos, taip pat savo atstovo pavad., v.pav. Dėl gauto prašymo turi būti sudaryta D ginčų komisija, kuri susideda iš dd-vio atstovo ir db-jo atstovo. Kiek turi būti atstovų dd-vys turi susitarti su db-ju. Komisija sprendimą priima šalių susitarimu. Jei nesusitars nebus jokio sprendimo. D ginčų komisiją privalo sudaryti dd-vys, gavęs db-jo prašymą ir paskirti atstovus,nes db-jas savo atstovus jau yra nurodęs savo prašyme. (D ginčų komisija ir kreipimasis į dd-vį prieš tai realiai yra vienas ir tas pats, nes jei dd-vys pasisakė savo nuomonę, tai komisijoje atstovai jos negali pakeisti – dubliuojasi – netobuli įst.). D ginčų komisija išsirenka pirmininką ir sekretorių, procesas panašus kaip teisme: rašomas atitinkamas protokolas, sprendimą pasirašo visi komisijos nariai. Teisėtas posėdis, jei dalyvauja visi komisijos nariai. Komisijos sprendimas įsiteisėja per 10 d. ir privalomas vykdyti. Jei dd-vys nevykdo – per antstolių kontorą (db-jo dalyvavimas neprivalomas). Pagal LR D ginčų nagrinėjimo įst. 19 str. D ginčų komisija yra privaloma ikiteisminė instancija visiems D ginčams, išskyrus žinybingus tiesiog teismui. Tačiau 22 str. pasirodo, kad ši stadija neprivaloma, kai praleistas terminas dėl svarbios priežasties kreiptis į dd-vį (bet termino nėra) tai kaip jį galima praleisti?Kitas str. sako, kad ieškininis terminas kreiptis į teismą, 3 metai.130. D GINČŲ NAGRINĖJIMO TEISMUOSE YPATYBĖS.



Ginčai nagrinėjami vadovaujantis ne tik materialiosiomis, bet ir procesinėmis normomis. ši aplinkybė lemia, kad teisminis D ginčų nagrinėjimas turti ypatybių. - Ieškinio senatis yra žymiai trumpesnė – dėl ginčų su profsąjungomis – 10 dienų, dėl ginčų atleidus iš D – 1 mėn. - Nustatant subjektus problema iškyla tada, kai ginčas pereina visas stadijas – teismai kartais keičia asmenų procesinę padėtį. Pagal DĮK 240 ir 234 ginčo šalys negali keristis, jei viena iš jų kreipiasi išspręsti ginčą T keliu, nepavykus išspręsti ikiteisminiu būdu.- Ginčų žinybingumo klausimas – yra kolizija tarp CPK ir DĮK normų. Pirmasis sako, kad ginčai dėl DT s-kių gali būti sprendžiami pirmosios instancijos teisme, o antrasis, kad iš pradžių - ginčų komisijoje. Padėtį šiek tiek taiso tai, kad bendroji bylų žinybingumo taisyklė suformuluota CPK 138 str. – čia reglamentuojamas alternatyviniai teisminio priklausymo atvejai, į kuriuos pakliūna ir D ginčai;- Teisėjas negali atsisakyti priimti ieškininio pareiškimo net jeigu trūksta rašytinių įrodymų, o pareikalauti jų savo iniciatyva.- Trumpesni pasirengimo teisminiam nagrinėjimui ir teisminio nagrinėjimo terminai – atitinkamai 7, ir 10-20 dienų.- Galima keisti ieškinio dalyką – vietoj grąžinimo į darbą prašyti kompensacijos – bei ginčo pagrindą.131. D GINČAI DĖL GRĄŽINIMO Į DARBĄ.Komisija yra privaloma ikiteisminė instancija nagrinėti D ginčams, kilusiems iš D s-kių tarp db-jo (db-jų) ir dd-vio, išskyrus ginčus, kurie pagal šį įst. turi būti nagrinėjami tiesiogiai teisme. D ginčai dėl db-jų, kurių D s-kiai yra nutrūkę, atleistų iš D, nušalintų nuo D ar perkeltų į kitą darbą, grąžinimo į darbą, taip pat atleidimo iš D priežasties formulavimo pakeitimo tiesiogiai nagrinėjami teisme.Grąžinant į darbą neteisėtai atleistą db-ją T priteisia jam atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laikotarpįT nurodo skubiai vykdyti sprendimus dėl šių D ginčų.Galima pridurti, kad galima ðiuo atveju keisti ieškinio dalyką – vietoj grąžinimo į darbą prašyti kompensacijos, kuri gali būti iki 12 vidutinių d. užmokesčių – DSĮ 42 str., atleidimas tada formuluojamas pagal DSĮ 28 str. – db-jo pareiškimu. Tokiu atveju nemokama išeitinė pašalpa.Paminėti, kad atleidžiant profsąjungos narį, reikia profsąjjungų išankstinio sutikimo. Daugiau specifikos negaliu rasti.132. D GINČAI DĖL PINIGINIŲ REIKALAVIMŲ.Komisija yra privaloma ikiteisminė instancija nagrinėti D ginčams, kilusiems iš D s-kių tarp db-jo (db-jų) ir dd-vio, išskyrus ginčus, kurie pagal šį įst. turi būti nagrinėjami tiesiogiai teisme. D ginčai dėl piniginių reikalavimų nėra tarp tų, kurie tiesiogiai nagrinėjami teisme. Tačiau nagrinėjami, kai db-jas kreipiasi:1) kai komisija nebuvo sudaryta;2) kai D ginčas per nustatytą terminą nebuvo išnagrinėtas komisijoje;3) dėl komisijos sprendimo;4) kai D ginčo šalių atstovai komisijoje nepriėmė sprendimo;5) kai db-jas dėl svarbios priežasties praleido terminą kreiptis į dd-vį dėl tiesioginių derybų arba komisijos sudarymo D ginčui nagrinėti.T nurodo skubiai vykdyti sprendimus dėl D U priteisimo) (sprendimo dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio D U).Tokio pobūdžio ginčai gali kilti tiei šalis siejant D s-kiams, tiek jiems nutrūkus. Specifika pagal TP: Delspinigių už nesavalaikį nustatytų išmokų mokėjimą sankcija taikoma tik esant D s-kiams (pagal LR delsp. nustatymo už išmokų, susij. su darb. sant., pavėl. Mokėjimą įst. 2 str. 1 d.). Po D s-kių pasibaigimo, dd-viui, pažeidusiam prievolę visiškai atsiskaityti su atleidžiamu db-ju, jam gali būti taikoma tik sankcija sumokėti vidutinį d. U už uždelstą laiką, o delspinigiai – ne.133. TERMINAI D GINČUOSE (RŪŠYS, PRALEIDIMO PASEKMĖS, ATSTATYMO TVARKA).Tiesioginės derybos1. Dd-vys, gavęs db-jo prašymą dėl pažeistų teisių atkūrimo, per 10 D dienų nuo db-jo prašymo gavimo dienos privalo tiesiogiai derėtis su db-ju ir raštu pranešti jam savo sprendimą.Kreipimasis į komisiją dėl D ginčo nagrinėjimoDb-jas nuo tos dienos, kai dd-vys atsisakė priimti db-jo prašymą dėl pažeistų teisių atkūrimo, kai gavo jo netenkinantį dd-vio sprendimą arba kai turėjo gauti, bet jo negavo, arba kai gavo tenkinantį sprendimą, bet dd-vys jo neįvykdė, per 20 D dienų šio įst. 15 str. nustatyta tvarka dėl D ginčo nagrinėjimo gali kreiptis į komisiją.Komisijos sudarymas ir D ginčo išnagrinėjimasKomisija turi būti sudaryta ir D ginčas komisijoje turi būti išnagrinėtas per 1 mėnesį nuo db-jo praðymo gavimo dienos.Komisijos sprendimo įteikimas db-jui ir dd-viui Komisijos sprendimas įrašomas į posėdžio protokolą ir jo nuorašas db-jui ir dd-viui turi būti įteiktas per 3 D dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.Komisijos sprendimo įvykdymas1. Komisijos sprendimą, jeigu jis neapskųstas per 10 D dienų nuo gavimo dienos, dd-vys turi įvykdyti per 10 D dienų, jeigu sprendime nenustatytas kitoks jo įvykdymo terminas.2. Db-jas ar įst. nustatyta tvarka įgaliotas jo atstovas, jeigu dd-vys neįvykdė įsiteisėjusio komisijos sprend per šio str. 1 d. nustatytą terminą, gali per 3 mėn nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos raštu kreiptis į T antstolių įstaigą, pridėdamas komisijos sprendimą, dėl komisijos sprendimo priverstinio įvykdymo.Kreipimasis į teismą dėl D ginčo nagrinėjimo 1. Db-jas ar įst. nustatyta tvarka įgaliotas jo atstovas, kai komisija per šio įst. 7 str. nustatytą terminą nebuvo sudaryta, kai komisijoje sprendimas nepriimtas arba kai jis nesutinka su komisijos sprendimu, per 10 D dienų nuo komisijos sudarymo



termino pasibaigimo, nuo komisijos sprendimo gavimo arba nuo dienos, kai turėjo jį gauti, dėl D ginčo nagrinėjimo gali kreiptis į teismą.2. Db-jas, atleistas iš D, nušalintas nuo D ar perkeltas į kitą darbą, arba įst. nustatyta tvarka įgaliotas jo atstovas dėl grąžinimo į darbą, atleidimo iš D priežasties formulavimo pakeitimo gali tiesiogiai kreiptis į teismą per 1 mėnesį nuo dokumento, patvirtinančio atleidimą iš D, nušalinimą nuo D ar perkėlimą į kitą darbą, gavimo, arba nuo dienos, kai turėjo jį gauti.3. Db-jas, dėl svarbios priežasties praleidęs terminą kreiptis į dd-vį tiesioginių derybų ar dėl komisijos sudarymo D ginčui nagrinėti, arba įst. nustatyta tvarka įgaliotas jo atstovas dėl D ginčo nagrinėjimo gali kreiptis tiesiogiai į teismą.4. Db-jo reikalavimams dėl neišmokėto D U, kitų išmokų, susijusių su D s-kiais, išieškojimo bei dd-vio reikalavimams dėl db-jų padarytos materialinės žalos atlyginimo nustatomas 3 metų ieškininės senaties terminas.134.D BYLŲ SPRENDIMŲ IR NUTARIMŲ VYKDYMAS. ĮVYKDYMO APGRĘŽIMO APRIBOJIMAS.Teismų sprendimai gali būti bylose vykdomi CPK numatyta tvarka. D ginčų komisijos sprendimai yra vykdomi tokiu būdu: įsiteisėja sprendimas per 10 dienų nuo priėmimo dienos. Dd-vys gavęs komisijos sprendimą per 10 dieno nuo gavimo turi įvykdyti, jei sprendime nenumatytas kitoks įvykdymo terminas. Jei per tą laiką dd-vys sprendimo neįvykdo, db-jas per 3 mėn. turi teisę kreiptis į antstolių kontorą su sprendimu, ir vykdomi, kaip ir kiti T vykdomieji dokumentai. Yra 3 ypatybės vykdant D ginčų komisijos sprendimus: jei priteisiama pinigų suma – kaip civilinėje byloje, siunčia įspėjimą, nurašo nuo sąskaitos, areštuoja dalį turto, kurį parduoda iš varžytinių. Tačiau gana dažnai priteisiama ne pinigų suma, o dd-vys įpareigojamas atlikti tam tikrus pozityvius veiksmus: grąžinti į darbą, pakeisti formuluotę..1) CPK 451 str. nevykdymo pasekmės:Kai dd-vys nevykdo sprendimo grąžinti į darbą ar pakeisti formuluotę. T priima nutartį išieškoti db-jui atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką, ar skirtumą nuo sprendimo priėmimo iki įvykdymo dienos. Nagrinėjant šį klausimą praneša šalims, bet jų neatvykimas leidžia nagrinėti bylą iš esmės. Nutartį gali skųsti atskiro skundo tvarka (pgal CPK).2) Skubus vykdymas. Normaliai vykdomi įsiteisėję teismų sprendimai (pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui). Skubus vykdymas – kai vykdomas neįsiteisėjęs sprendimas – tai leidžiama tik įst. nustatytais atvejais (T nurodo, kad vykdoma skubiai). D bylose skubiai vykdomi sprendimai:- dėl grąžinimo į darbą, dėl neteisėtai atleisto iš D db-jo;- dėl formuluotės atleidžiant iš D pakeitimo;- dėl D U priteisimo. Skubiai vykdoma ta suma, kuri neviršija 1 vidutinio mėnesinio D U, o jei priteisia daugiau, tai skubiai vykdoma minėta dalis, o kita įsiteisėjus sprendimui.3) Vykdymo atgręžimas – kai sprendimas vėliau panaikinamas, šalis sugrąžinant į ankstesnę padėtį. T sprendimas gali būti panaikinamas apeliacine ar kasacine tvarka. Kuomet sprendimas panaikinamas apeliacine tvarka ypatybių nėra. Visos išieškotos sumos turi būti grąžintos.Panaikinus sprendimą kasacine tvarka – pinigines sumas išieškoti leidžiama, jei panaikintas sprendimas buvo pagrįstas ieškovo melagingom žiniom ar suklastotais dokumentais. Kitais atvejais neleidžiama pinigų grąžinti.Kai apeliacine tvarka – dar sprendimas neįsiteisėjęs, šalis laimėjusi bylą, 1 –os instancijos teisme dar turi abejoti, elgtis atsargiai, numatyti galimybę, kad vykdymas gali būti atgręžtas. O kasacine tvarka – sprendimas jau įsiteisėjęs, tikimybė, kad sprendimas bus panaikintas labai maža.135.KOL. D GINČŲ NAGRINĖJIMAS.Pagal kol. ginčų reguliavimo įst.: Kolektyviniai ginčai - įmonės, įstaigos, org-jos (toliau - įmonė) profesinės sąjungos ir dd-vio ar teisę sudaryti kol. susitarimus turinčių subjektų (toliau - subjektai) nesutarimai, atsiradę nepatenkinus profesinių sąjungų reikalavimų, iškeltų, įformintų ir įteiktų šio įst. nustatyta tvarka. Reikalavimus KS ar kol. susitarimo subjektams turi teisę iškelti įmonės profesinė sąjunga arba profesinių sąjungų jungtinė atstovybė, arba profesinių sąjungų susivienijimas.Kol. D ginčus nagrinėja:1) taikinimo komisija;2) D arbitražas;3) Trečiųjų T.Kol. ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje.Kolektyvinį ginčą taikinimo komisija turi išnagrinėti per 7 kal. dienas nuo taikinimo komisijos sudarymo. Šalims susitarus, šis terminas gali būti pratęstas.šalių atstovai į komisijos posėdį kolektyviniam ginčui nagrinėti turi teisę pakviesti specialistus (konsultantus, ekspertus ir pan.).Taikinimo komisijos sprendimasTaikinimo komisijos sprendimas priimamas šalims susitarus, įforminamas surašant protokolą ir yra šalims privalomas i r vykdomas sprendime nustatytais terminais bei tvarka.Jeigu taikinimo komisijoje dėl visų ar d. reikalavimų susitarti nepavyksta, komisija jų nagrinėjimą gali perduoti D arbitražui, trečiųjų teismui arba gali būti numatyta kita ginčo nagrinėjimo tvarka, arba užbaigti taikinimo procedūrą protokolo dėl nesutarimų surašymu.D arbitražo, Trečiųjų T nuostatus tvirtina LR Vyriausybė. D arbitražas, Trečiųjų T turi išnagrinėti jiems perduotą kolektyvinį ginčą per 7 kal dienas.



Jeigu kol. ginčas nesureguliuotas arba jeigu dd-vys ar kol. susitarimo subjektas nevykdo taikinimo komisijos, D arbitražo ar Trečiųjų T sprendimų, gali būti skelbiamas streikas.Streikas pasibaigia:1) patenkinus reikalavimus;2) streiko metu šalims susitarus atitinkamomis sąlygomisnutraukti streiką;3) profesinei sąjungai, iškėlusiai reikalavimus, pripažinus,kad toliau tęsti streiką netikslinga.Patenkinus reikalavimus, sprendimą nutraukti streiką priima streiką paskelbęs organas. Rašytiniame sprendime dėl streiko nutraukimo turi būti nurodyta darbų atnaujinimo pradžia.136.D ĮST. LAIKYMOSI PRIEŽIŪROS IR KONTROLĖS ORGANŲ SISTEMA.Seimas leidžia įst.s.Įst. laikymosi kontrolę (v-inę ir vis-nę) vykdo Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (ministerija), profesinės sąjungos, kitos teisės aktų įgaliotos institucijos savo kompetencijos ir funkcijų ribose.V-inė D inspekcijaD inspekcija yra v-inė kontrolės įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos ir D ministerijos.Pagrindinis D inspekcijos uždavinys - vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir D s-kius, pažeidimų prevenciją įmonėse, kontroliuojant, kaip laikomasi šių teisės aktų, ir konsultuojant db-jus bei dd-vius.D inspekcijos struktūrą sudaro valdyba (centrinis aparatas), inspektavimo skyriai (tarp jų ir teritoriniai), jeigu reikia, neviršijant biudžetinių asignavimų, gali būti steigiami kiti padaliniai, kurių steigimą vyriausiojo v-inio D inspektoriaus teikimu tvirtina socialinės apsaugos ir D ministras.D inspekcija, vykdydama jai pavestas funkcijas, palaiko ryšius ir keičiasi informacija su kitomis LR v-inėmis institucijomis, profesinėmis sąjungomis, dd-vių org-jomis, kitų v-ių analogiškomis tarnybomis.Profsąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip dd-vys vykdo ir laikosi prisiimtų įsipareigojimų. Vykdydamos savo funkcijas pagal paskirtį profsąjungos turi teisę reikalauti panaikinti dd-vių sprendimus, siūlyti traukti atsakomybėn pareigūnus.Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tiria skundus ir tikrina juos bei bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir reikalauja paaiškinimų ir padėties ištaisymo, siūlo traukti atsakomybėn.D ginčų komisijose ir teismuose sprendžiami ginčai dėl D tesinių s-kių.137.DD-VIO ATSAKOMYBĖ UŽ D ĮST. PAŽEIDIMĄ.MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖPagal darbų saugos teisės aktus – kai pakenkiama db-jo sveikatai arba jis žūna darbePagal DSĮ – kai neteisėtai atleidžiamas, kai būna priverstinės pravaikštosAdm-nė atsakomybė už D įst. pažeidimąATPK 41-416 str.D įst., darbų saugos ir higienos norminių aktų pažeidimasNA nuslėpimasKliudymas D inspekcijos pareigūnamsNelegalus darbasD U skaičiavimo ir mokėjimo, D laiko skaičiavimo tvarkos pažeidimasMoterų ir vyrų lygių galimybių pažeidimas(baudos – nemažos)Baudžiamoji atsakomybė už D įst. pažeidimąBaudžiamąją atsakomybę už D įst. ir D apsaugos taisyklių pažeidimą nustato LR baudžiamojo kodekso 138-141 str.:Profesinių sąjungų įstatyminių teisių pažeidimas.D įst. pažeidimasAtsisakymas priimti į darbą arba atleidimas iš D nėščios moteries ar žindančios motinosPiliečių persekiojimas už kritikąSaugos darbe norminių aktų pažeidimas(bauda-l.atėmimas)


Documents

darbo teises konspektai 1