VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJATECHNIKOS FAKULTETAS

Vladimir SinickijAT69N gr.

Įmonių ekonomikaNamų darbas

Dėst K. Ledauskaitė________ ______(Mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Vilnius, 2012

ĮVADAS

Šis darbas - tai pačių pagrindinių vertybinių popierių rinkos

principų, būdingų tiek pasaulio, tiek Lietuvos rinkoms apžvalga.

Kiekvienoje ekonomiškai išsivysčiusioje valstybėje egzistuoja vertybinių

popierių rinkos. Pagal šios rinkos būklę galima nustatyti ir pačios šalies

ekonominę būklę.

Referato tikslas- panagrinėti vertybinių porpierių rinkos bruožus,

jos įtaką valstybės ekonominiame gyvenime, tai pat pažvelgti, kas šioje

srityje nuveikta Lietuvoje.

Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos patirtis- vertybinių popierių

rinkos Lietuvoje susiformavimas, rinkos dalyviai, jų funkcijos. Taip pat

aptariami kai kurie bendri klausimai, susiję su prekyba vertybiniais

popieriais

1. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA LIETUVOJE

1.1. Nacionalinės VP biržos (NVPB) įkūrimas ir kiti rinkos

dalyviai

Pirmoji birža Lietuvoje veikė Klaipėdoje nuo 1775 m. iki 1945 m.

Joje buvo prekiaujama eksportui skirtomis prekėmis: mediena, linais,

grūdais. 1923-1940 m. Kaune veikusi birža prekiavo užsienio valiuta

bei vyriausybės vertybiniais popieriais. Vilniuje vertybinių popierių

birža veikė 1926-1936 m. Pokario metais Lietuvos vertybinių popierių

rinka nebuvo plėtojama.

Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., pradėjus vykdyti

ekonomikos reformą, paremtą masine privatizacija, labai svarbu buvo

paruošti bazę efektyviai struktūrai, kuri suteiktų akcininkams

galimybes atlikti sandorius su savo akcijomis. Taigi Vertybinių popierių

rinkos atkūrimą Lietuvoje lėmė ekonominės reformos, ypač masinė

privatizacija.

1991 m. vasario mėn. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė

Pirminio privatizavimo įstatymą, ir antroje 1991 m. pusėje prasidėjo

masinė privatizacija. Šio proceso metu buvo išleistas didelis kiekis

vertybinių popierių - daugiausia paprastųjų vardinių akcijų, kurių

savininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų.

Dėl itin didelės infliacijos buvo labai svarbu sukurti centralizuotą

vertybinių popierių rinką, kuri leistų nustatyti realią išleistų vertybinių

popierių rinkos kainą ir apsaugotų smulkius investuotojus.

Atsižvelgdama į egzistuojančią vertybinių popierių rinką, kurioje

nebuvo popierinių vertybinių popierių ir sertifikatų, o vieninteliam

akcininko nuosavybės teisių patvirtinimui buvo naudojami laikinieji

akcininko pažymėjimai, Lietuvos Vyriausybė nusprendė įdiegti

nematerialios vertybinių popierių rinkos modelį.

1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu Nr. 646

buvo įsteigta Nacionalinė vertybinių popierių birža. Steigiamasis

akcininkų susirinkimas įvyko 1993 m. balandžio 20 d., kurio metu buvo

išrinkta 15 asmenų Biržos Taryba. Birža įregistruota Vertybinių popierių

komisijoje 1993 m. gegužės 11 d.

Pirmoji Biržos prekybos sesija įvyko 1993 metų rugsėjo 14 d. Jos

metu prekybos sąraše buvo pateikti 19 emitentų 22 vertybiniai

popieriai, įregistruota 19 finansų maklerio įmonių, parduotos 368

akcijos, o prekybos apyvarta sudarė 1630,5 Lt.

NVPB modelis, kuris buvo įdiegtas bendradarbiaujant su SBF-

Bourse de Paris ir SICOVAM (Prancūzijos depozitoriumu), atitinka

tarptautinius standartus ir G30 rekomendacijas.

Šis modelis yra laikomas vienu progresyviausių pasaulyje ir jau

veikia Varšuvoje, Prahoje, Kijeve. Prancūzijos vyriausybė ir Prancūzijos

biržų bendrovė parėmė ne tik konsultacijomis, bet ir finansiškai -

padovanojo kompiuterinę, programinė įrangą.

Kodėl lietuviai pasirinko dematerilizuotus VP?

Pirmiausia todėl, kad Lietuvoje jau sukurtas mechanizmas ir

paruošti specialistai, kurie užtikrina nematerialaus VP rinkos modelio

funkcionavimą. Antra- todėl, kad nemateriali VP rinka nereikalauja

milžiniškų fizinių VP spausdinimo išlaidų. Trečia- todėl, kad

nematerialūs VP visiškai apsaugoti nuo suklastojimo, padirbinėjimo, jų

egzistavimo laikas neribotas. Ketvirta, nematerialių VP negalima

pavogti ir parduoti.

Lietuvoje NVPB prižiūri valstybinė institucija - Vertybinių

popierių komisija, kuri atlieka ir rinkos reguliavimo funkcijas.

Praslinkus vos vieneriems metams, duris atvėrė Lietuvos

centrinis vertybinių popierių depozitoriumas - specifinės paskirties ne

pelno įmonė, VP rinkos subjektams, atliekantiems operacijas su VP,

teikianti įvairias paslaugas:

atidaro VP sąskaitas emitentams ir finansų maklerių

įmonėms(FMĮ);

užtikrina VP pervedimą, vykdo atsiskaitymus tarp FMĮ ir

bankų, remiantis gautais iš biržos pranešimais dėlsudarytų

sandorių;

garantuoja, kad VP bus pervesti vienu metu su piniginiais

atsiskaitymais;

kontroliuoja rinkoje cirkuliuojančių`VP emisijų apimtį;

užtikrina VP apskaitos vientisumą ir saugumą;

kaupia, apdoroja ir teikia informaciją, yra atsakingas už VP

duomenų bazės formavimą VP rinkai.

Trumpai tariant- tai vieta, kur VP pardavėjas legaliai juos

parduoda pirkėjui ir kur VP saugomi kaip banke. Šiuo atveju Lietuva

išnaudojo galimybę įdiegti vieną iš perspektyviausių VP apskaitos

modelių paruoštų ir sukurtų Prancūzijos VP depozitoriumo (SICOVAM)

specialistų.

Per pastaruosius penkerius metus Nacionalinė vertybinių popierių

birža plėtojosi ir augo kartu su Lietuvos kapitalo rinka. Per šį laikotarpį

buvo sukurtas teisinis pagrindas organizuotai, valstybės reguliuojamai,

profesionaliai vertybinių popierių rinkai funkcionuoti, išaugo rinkos

dalyvių bei jos organizatorių patyrimas. Nuolatinis dėmesys

Nacionalinės vertybinių popierių biržos prekybos sistemos tobulinimui

ir materialinės- techninės bazės plėtrai leido laiku reaguoti į

vykstančius vertybinių popierių rinkos pokyčius.

Sparčiai augo emitentų skaičius Biržos prekybos sąrašuose : nuo

44 - 1993 m. iki 600 1997 m. Tuo pačiu, augant prekybos apimtims,

augo ir vertybinių popierių biržos kapitalizacija : nuo 40 mln. litų 1993

m. iki 10 milijardų litų 1997 m. Jeigu per 1993-1996 m. laikotarpį

bendra Biržos apyvarta siekė 1088 milijonus litų, tai tik 1997 metų

apyvarta jau - 1463 milijonus litų.

Sėkmingai savo veiklą plečia Centrinis VP depozitoriumas.

Lietuvos finansų rinkoje vis svarbesnę vietą užima finansų maklerio

įmonės ir šios rinkos profesionalai - finansų makleriai.

Svarbią funkciją Lietuvos VP rinkoje atlieka finansiniai

makleriai. Jie - pagrindiniai rinkos dalyviai ir organizatoriai, kuriems

suteikiama teisė tarpininkauti perskirstant kapitalą, įkūnytą

vertybiniuose popieriuose.

Finansinio maklerio įmonė- Lietuvos Respublikos ar užsienio

juridinių ar ar finansinių asmenų įsteigta bet kokios rūšies specializuota

įmonė, vykdanti operacijas su vertybiniais popieriais, gavusi komisijos

leidimą.

Makleris - tai finansinio maklerio įmonės savininkas arba įgaliotas

asmuo, išlaikęs vertybinių popierių komisijos egzaminus arba turintis

kitokį šios komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą ir atstovaujantis

įmonei, perkant ar parduodant vertybinius popierius. Įmonė, norinti

gauti leidimą vykdyti operacijas su vertybiniais popieriais, komisijai turi

pateikti:

1. Pareiškimą,

2. Steigimo dokumentus,

3. Banko išduotą pažymą apie sumokėtą valstybinę rinkliavą.

Įstatymų nustatyta tvarka finansinio maklerio įmonės gali jungtis

į asociacijas, kurios koordinuoja šių įmonių veiklą, atstovauja jų

interesams ir tobulina vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą.

Finansinio maklerio įmonė atlieka šias funkcijas:

- siūlo vertybinius popierius viešajai apyvartai;

- esant pavedimui, saugo vertybinių popierių paketą;

- konsultuoja vertybinių popierių emisijos ir apyvartos

klausimais;

- perka ir parduoda vertybinius popierius ( savo vardu ir

užsakovo lėšomis, savo vardu ir savo lėšomis );

1.2. Prekybos sistema

Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje sandoriai gali būti

sudaromi centrinėje rinkoje bei tiesiogiai pirkėjui susitariant su

pardavėju. Pastarieji sandoriai vadinama tiesioginiais.

Akcijų pirkėjas ir/arba pardavėjas gali dalyvauti biržos prekyboje

tik per viešosios apyvartos tarpininką - finansų maklerio įmonę (vienas

iš galimų maklerio veiklos variantų pateiktas 2 priede) arba komercinio

banko specializuotą padalinį, turinčius teisę prekiauti Biržoje.

Pavedimus sudaryti visų rūšių sandoriams viešosios apyvartos

tarpininkai gali tiesiogiai iš savo darbo vietų kompiuterių tinklo pagalba

arba naudotis Biržoje esančiomis darbo vietomis.

1.2.1. Centrinė rinka

Pagrindinė Biržos centrinės rinkos užduotis yra sudaryti viešosios

apyvartos tarpininkams galimybę pateikti viešą pavedimą pirkti ir/arba

parduoti vertybinius popierius. Tokiu būdu sudaroma galimybė

netiesiogiai susitikti pirkėjui su pardavėju arba viešai paskelbti savo

ketinimą pirkti arba parduoti vertybinius popierius.

Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje centrinėje rinkoje

sandorių akcijomis sudarymui naudojamos dvi prekybos rūšys -

prekyba fiksuota kaina ir nepertraukiama prekyba.

1.2.1.1. Prekyba akcijomis fiksuota kaina

Prekybos fiksuota kaina pagrindinis bruožas yra tai, kad visi

sandoriai vienos prekybos sesijos metu sudaromi vienu kursu. Ši

prekybos centrinėje rinkoje rūšis taikoma visoms akcijoms, esančioms

Einamojo prekybos sąrašo B grupėje, o taip pat ir akcijoms esančioms

kituose sąrašuose, jei joms panaikintos kainos kitimo ribos.

Iki nustatyto laiko visi viešosios apyvartos tarpininkai gali pateikti

pavedimus pirkti ir/arba parduoti akcijas o taip pat juos koreguoti bei

anuliuoti. Pateikdami pavedimus viešosios apyvartos tarpininkai gali

susipažinti su visų viešosios apyvartos tarpininkų pateiktais

pavedimais. Nustatytu laiku pavedimų pateikimas nutraukiamas. Nuo

šio momento pavedimų koregavimas bei jų anuliavimas neleidžiamas.

Pabaigus pavedimų priėmimą, kiekvienai akcijų emisijai, kuriai gauti

pavedimai nustatomas rinkos kursas. Visi prekybos sesijai gauti

pavedimai turi vienodą įtaką kurso nustatymui. Nustatant rinkos kursą

laikoma, kad pirkėjas visuomet sutinka mokėti mažiau, o pardavėjas -

visuomet sutinka parduoti brangiau, nei jie nurodė pavedime.

Pagrindinis kurso nustatymo kriterijus - maksimalus galimų nupirkti

(tuo pačiu ir parduoti) akcijų skaičius. Einamojo prekybos sąrašo B

grupės akcijoms gali būti taikomos 20% kurso kitimo ribos. Tai reiškia,

kad kursas vienos prekybos sesijos metu negali pakilti arba nukristi

daugiau kaip 20% nuo paskutinio kurso. Jei akcijų kursas nustatytas

kurso kitimo ribose, sudarant sandorius pirmiausia tenkinami

pavedimai pirkti aukštesne ir parduoti žemesne kaina nei nustatytas

kursas. Pavedimai nustatytu kursu tenkinami proporcingai.

Nustačius akcijų kursą, priimami papildomi pavedimai. Papildomi

pavedimai priimami tik nustatytu kursu, o jei jis nenustatytas - Biržos

skelbtu kursu nepriklausomai nuo rinkos disbalanso krypties. Papildomi

pavedimi vykdomi laikantis laiko prioriteto.

1.2.1.2. Nepertraukiama prekyba

Nepertraukiamos prekybos būdu prekiaujama visomis Oficialaus

sąrašo ir Einamojo sąrašo A grupės akcijomis, jei joms nepanaikintos

kainos kitimo ribos.

Nepertraukiamos prekybos pagrindinis bruožas yra tai, kad

prekybos sistema, gavusi naują pavedimą, iš karto patikrina ar yra kita

atitinkanti sandorio šalis tarp anksčiau gautų pavedimų. Jei tokia

sandorio šalis randama - pavedimas vykdomas iš karto, jei ne -

pavedimas įrašomas tarp laukiančių. Apie įvykdytą pavedimą ir

įregistruotą sandorį nedelsiant informuojami visi viešosios apyvartos

tarpininkai, dalyvaujantys prekyboje.

Pavedimai vykdomi laikantis kainos ir laiko prioriteto. Tai reiškia,

kad pirmiausia vykdomi pavedimai pirkti aukščiausia ir parduoti

žemiausia kainomis. Jei yra keletas vienos rūšies pavedimų vienodomis

kainomis, pirmiausia vykdomas anksčiausiai gautas pavedimas.

Pavedimai gali būti vykdomi pilnai arba dalinai. Dalinai įvykdytas

pavedimas neįvykdyta dalimi lieka prekybos sistemoje laukimo režime

iki jo pilno įvykdymo. Viešosios apyvartos tarpininkai neįvykdytus ir

dalinai įvykdytus (jų neįvykdytą dalį) gali koreguoti arba anuliuoti.

Prekyba pradedama - kaupiant viešosios apyvartos tarpininkų

pateikiamus pavedimus. Nustatytu laiku pavedimų pateikimas

nutraukiamas ir visoms akcijoms, kurioms pateikti pavedimai,

nustatomas akcijų prekybos sesijos atidarymo kursas. Akcijų prekybos

sesijos atidarymo kursas negali skirtis daugiau kaip 10% nuo

paskutinės nustatytos vidutinės rinkos kainos. Nustačius atidarymo

kursą, nustatytu kursu priimami papildomi pavedimai. Jei kursas

nenustatytas, papildomi pavedimai nepriimami. Pavedimai prekybos

sesijos atidarymui bei papildomi pavedimai pateikiami ir akcijų kursas

nustatomas tokiu pat kaip ir prekybos fiksuota kaina būdu.

Pasibaigus papildomų pavedimų priėmimui, pradedama

nepertraukiama prekyba. Likę neįvykdyti arba dalinai neįvykdyti,

prekybos sesijos atidarymui pateikti pavedimai, o taip pat ir papildomi

pavedimai, nepertraukiamoje prekyboje nedalyvauja.

Nepertraukiamos prekybos metu akcijų kursas negali skirtis

daugiau kaip 5% nuo akcijų prekybos sesijos atidarymo kurso. Jeigu

prekybos sesijos atidarymo metu rinkos kaina nenustatyta,

nepertraukiamos prekybos sesijos metu akcijų kaina negali skirtis

daugiau kaip 5% nuo paskutinės paskaičiuotos vidutinės akcijų kainos.

Prekybos sesija pabaigoje paskaičiuojama vidutinė kiekvienos

emisijos akcijų kaina, nuo kurios vėlesnėse prekybos sesijose bus

skaičiuojamos kainos kitimo ribos.

1.2.2. Prekyba skolos vertybiniais popieriais

Šiuo metu prekyboje dalyvauja tik Vyriausybės vertybiniai

popieriai.

Pateikdami pavedimus, viešosios apyvartos tarpininkai gali

nurodyti minimalų vertybinių popierių kiekį, kurį sutinka pirkti arba

parduoti.

Prekyba vykdoma dviem ciklais. Po pirmojo prekybos ciklo pagal

gautus pavedimus birža sudaro sandorius. Neįvykdyti arba dalinai

įvykdyti pavedimai (neįvykdyta dalimi) dalyvauja antrajame cikle.

Neįvykdyti ir įvykdyti pavedimai gali būti anuliuojami. Sudaryti

sandoriai neatšaukiami.

Sudarant sandorius vadovaujamasi kainos prioriteto principu. Jei

ta pačia kaina parduodama mažiau Vyriausybės vertybinių popierių, nei

perkama ir atvirkščiai, jei perkama Vyriausybės vertybinių popierių

mažiau nei parduodama, tokie pavedimai vykdomi proporcingai jų

dydžiui. Sandorio kaina priimama to sandorio pirkimo pavedimo kaina.

1.2.3. Tiesioginiai sandoriai

Pagrindinė tiesioginių sandorių užduotis yra suteikti pirkėjui

galimybę sudaryti sandorį su jam iš anksto žinomu pardavėju. Jei

pirkėjas arba pardavėjas savarankiškai neranda antrosios sandorio

šalies, Birža savo informacinės sistemos pagalba sudaro galimybę

viešai paskelbti ketinimą pirkti arba parduoti akcijų paketą tiesiogiai

derantis dėl pardavimo sąlygų.

Tiesioginio sandorio dydžiui apribojimai netaikomi. Jei tiesioginį

sandorį sudaro viešosios apyvartos tarpininkas su savo klientu,

taikomas apribojimas sandorio akcijos kainai. Tokiu sandoriu akcijų

kaina negali skirtis daugiau kaip 35% nuo paskutinės vidutinės kainos

arba paskutinio įregistruoto kurso. Kainos bei dydžio apribojimai

sandoriams Vyriausybės vertybiniais popieriais netaikomi.

Sandorio šalims sutarus sandoriai gali būti atšaukiami. Jei

tiesioginis sandoris atšaukiamas iki prekybos sesijos, kurioje jis

įregistruotas pabaigos, jis neregistruojamas ir prekybos sesijos

rezultatuose neskelbiamas. Jei tiesioginis sandoris atšaukiamas iki

atsiskaitymo dienos, Birža apie tai paskelbia viešai. Atsiskaitymo dieną,

o taip pat po jos tiesioginis sandoris neatšaukiamas.

1.2.4. Atsiskaitymai

Atsiskaitymai pinigais už sandorius sudarytus centrinėje rinkoje

vykdomi per Kliringo banką. Kliringo banko funkcijas atlieka Lietuvos

banko Atsiskaitymų centras. Atsikaitymai už tiesioginius sandorius gali

būti vykdomi per Kliringo banką, o taip pat, sandorio šalims

tarpusavyje susitarus, tiesiogiai.

Atsiskaitymai už centrinės rinkos sandorius vykdomi pagal

suvestines pozicijas. Viešosios apyvartos tarpininkams suvestinės

pozicijos skaičiuojamos atskirai pagal kiekvieną atsiskaitymo ciklą. Už

sandorius, sudarytus centrinėje rinkoje akcijomis, atsiskaitoma T+3

dieną, laikant, kad sandorio sudarymo diena yra T. Už sandorius,

sudarytus centrinėje rinkoje Vyriausybės vertybiniais popieriais -

atsiskaitoma T+1 dieną.

Jei viešosios apyvartos tarpininkas negali pateikti vertybinių

popierių atsiskaityti už centrinės rinkos sandorius, jam suteikiama teisė

per tris artimiausias prekybos sesijas juos surasti. Jei tai padaryti

nepavyksta, Birža organizuoja specialų aukcioną. Nepavykus nupirkti ir

tokiu būdu - vertybinių popierių pritrūkęs viešosios apyvartos

tarpininkas privalo nukentėjusiai sandorio šaliai sumokėti

kompensaciją.

Jei viešosios apyvartos tarpininkas nesukaupia pakankamo pinigų

kiekio Kliringo banke centrinės rinkos sandoriams apmokėti, birža

sandorius apmoka Garantinio fondo lėšomis, o nuosavybės teisė už

tokiu būdu apmokėtus vertybinius popierius pereina Garantiniam

fondui.

Garantinio fondo pagrindinis tikslas sudaryti sąlygas, kad Biržoje

sudaryti sandoriai būtų vykdomi pilnai. Garantinis fondas susideda iš

visų Biržoje turinčių teisę prekiauti viešosios apyvartos tarpininkų

įnašų. Garantinis fondas draudžia tik centrinėje rinkoje sudarytus

sandorius.

Atsiskaitymų ciklas už tiesioginiais sandoriais įsigytus vertybinius

popierius gali būti nuo T+1 iki T+5 dienos, o jeigu sandorį sudaro du

vieno viešosios apyvartos tarpininko klientai, atsiskaitymai gali įvykti ir

sandorio sudarymo dieną. Už kiekvieną tiesioginį sandorį atsiskaitoma

atskirai. Jei sudarant tiesioginį sandorį sandorio šalims atstovaujantys

viešosios apyvartos tarpininkai numatė, kad atsiskaitymai vyks per

Kliringo banką, ne vėliau kaip nurodytą atsiskaitymo dieną jie privalo

sukaupti atitinkamą pinigų kiekį kliringo banke. Jei sudarant tiesioginį

sandorį buvo numatyta, kad sandorio šalys atsiskaitys tiesiogiai,

viešosios apyvartos tarpininkai atstovavę sandorio šalims privalo ne

vėliau atsiskaitymo dienos pristatyti biržai rašytinį patvirtinimą apie

atsiskaitymus.

Nesukaupus pakankamo pinigų kiekio Kliringo banke atsiskaityti

už tiesioginius sandorius arba nepristačius rašytinio patvirtinimo apie

atsiskaitymus tiesioginio sandorio vykdymas sustabdomas.

1.3. Vertybinių popierių registracija

Vertybiniai popieriai registruojami Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių komisijoje.

Emitentas, nusprendęs išleisti vertybinį popierių, privalo pateikti

komisijai paraišką, kurioje nurodyti šie dokumentai:

1. Emitento pavadinimas ir buveinės adresas.

2. Informacija apie išleidžiamų vertybinių popierių klases,

rūšis , emisines kainas.

3. Numatomas vertybinių popierių platinimo būdas.

Pagrindinė informacija apie emitentą ir jo siūlomus vertybinius

popierius pateikiama prospekte. Kiekvienam potencialiam investitoriui

turi būti suteikta galimybė susipažinti su prospektu.

Prospekte turi būti nurodoma:

- emitento pavadinimas, adresas, veiklos pobūdis;

- emitento stebėtojų tarybos, valdybos narių vardai, pavardės,

mokslo cenzas, laipsnis, profesija;

- informacija apie emitento įstatinio kapitalo dydį, nekilnojamo

turto sudėtį ir jo balansinę vertę, akcijų skaičių pagal rūšis ir

klases;

- nepriklausomų auditorių patvirtinta informacija apie emitento

paskutiniųjų vienerių veiklos metų finansinius rezultatus,

akcininkam paskirtus dividendus;

- informacija apie lėšų, kurios bus gautos išplatinus vertybinius

popierius, naudojimą ir ekonominį pagrindimą;

- rizikos veiksniai, susiję su emitento veikla;

- išleidžiamų vertybinių popierių skaičiavimas, nominali vertė,

emisinė kaina;

- vertybinių popierių platinimo terminas;

- informacija apie ankstesnes vertybinių popierių išlaidas.

Prospekto pradžioje išdėstytos dokumentų santraukos,

supažindinančios investitorius su emisine informacija apie emitentą ir

jo vertybinių popierių veikla. Jei vertybinis popierius numatoma platinti

ne viešai, tai pateikiamas supaprastintas prospekto variantas.

Komisija privalo išnagrinėti pateiktą paraišką bei prospekto

( memorandumo ) duomenis ir per 30 dienų nuo paraiškos pateikimo

duoti atsakymą. Emitentas Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta

tvarka atsako už prospekte pateiktų duomenų teisingumą.

1.4. Vertybinių popierių kotiravimas

Kotiravimas - tai kainų, kuriomis vykdomi biržos sandoriai,

fiksavimas ir viešas skelbimas. Kotiravimo biuras, išnagrinėjęs

paskutinės prekybos sesijos rezultatus, pateikia juos akcijų

pardavėjams ir pirkėjams biržos prekybos dieną specialiame

biuletenyje. Biuletenio pavyzdys pateiktas 1 priede, kur lentelės

duomenys rodo, kad “ A “ vertybinių popierių “ n “ dieną buvo

parduota 200 vnt. Palyginus su praėjusios sesijos rezultatais ( oficialiu

kursu ), akcijų “ A “ kaina pakilo 2 lt.

Biržos ima iš įmonių, kurių akcijos užregistruotos, kotiravimo

mokestį.

Kaip vykdoma kotiruotė ( tai yra parinkimas optimaliausios tiek

pirkimo, tiek pardavimo kainos ) galima pailiustruoti šiuo pavyzdžiu.

Vertybinių popierių birža kiekvieną dieną gauna iš klientu

pasiūlymų, kuriuose nurodoma maksimali pirkimo kaina (pavyzdžiui, 25

akcijos po 150 lt., 22 akcijos po 151 lt., 19 akcijų po 152 lt., 13 akcijų

po 153 lt., 7 akcijos po 154 lt.). Tuo pačiu metu keli klientai pateikia

biržai pasiūlymus parduoti vertybinius popierius, nurodydami

pardavimo kainą (pavyzdžiui, 8 akcijos po 150 lt., 13 akcijų po 151

lt.,16 akcijų po 152 lt., 20 akcijų po 153 lt.,23 akcijos po 154 lt.). Turint

šią informaciją sudaroma paklausos - pasiūlos suvestinė.

Biržos tikslas - nustatyti optimaliausią akcijos kainą, kad biržos

prekybos dieną įvyktų kuo daugiau sandėrių, tai yra būtų patenkinta

didžioji dauguma pirkėjų ir pardavėjų. Naudojant šį principą suvedama

akumuliuota paklausa ir pasiūla. Todėl pirkėjai, norintys nusipirkti

akcijų po 154 lt., geriau jas nusipirks po 153 lt. ( tuomet akumuliuota

paklausa 7 +13 = 20 ). Taip pat parduodantys po 150 lt., noriai

parduos akcijas po 151 lt. ( akumuliuota pasiūla 8 + 13 = 21 ). Tokiu

būdu apskaičiuojama akumuliuota paklausa ir pasiūla kiekvienai kainai.

Toliau parenkama optimaliausia kaina. Šiuo atveju bus 152 lt., tuomet

bus įvykdyti 29 sandėriai. (Lieka 10 akcijų ). Bet kuriuo kitu atveju,

pavyzdžiui, parinkus kainą 153 lt., įvyktų 20 sandėrių (lieka 29 akcijos

neparduotos ).

Taigi, standartinis kotiravimas išaiškina aukščiausią pirkimo

kainą ir žemiausią- pardavimo.

1.4.1. Kotiravimo metodai

1. Kotiravimas šaukiant. - Šio metodo esmė ta, kad

susirenka biržos bendrovių atstovai, kurie balsu sako pasiūlas ir

paklausas, užrašytas knygutėse, tol, kol nusistovi pusiausvyra.

Siekdami išvengti nesusipratimų tame šurmulyje, jie savo žodžius

palydi rankos ir pirštų ženklais, kurie reiškia, ko jie nori, kiek akcijų ima

ar paduoda. Vienas biržos bendrovių atstovas, vadinamas kotiruotoju,

užrašo iš eilės kursus, apie kuriuos sukasi diskusija, ir jų nenutriaa tol,

kol nusistovi pusiausvyros kursas. Tas kursas pabraukiamas ir tampa

kotiravimo kursu.

Seansas tęsiasi, įvertinami nauji užsakymai, kurie gali būti

gauti po pirmojo kurso kotiravimo ir, savaime suprantama, įvertinami

tie užsakymai, kurie įvykdyti, nes neatitiko nurodyto kurso.

Kotiravimas šaukiant taikomas visoms vertybėms, o labiausiai -

“ einančioms “ obligacijoms.

Šis metodas plačiausiai vartojamas Paryžiaus rinkoje, nes ji yra

sulėtinta rinka. Tačiau tais atvejais, kai užplūsta užsakymai ir

išsibalansuoja rinka, tiesiogiai susitarti visiems šaukiant darosi

nebeįmanoma. Be to, labai sunku susitarti, jei rinka labai maža. Tokiais

atvejais tenka vartoti vieną iš dviejų, beje, panašių procedūrų, kurios

leidžia ramiai išnarplioti pateiktų užsakymų pynę: kotiruojant per

kartoteką ar per dėžutę.

2. Kotiravimas per kartoteką. Kiekvienai vertybei

“kartotekoje“ sukaupiami visi užsakymai toje biržos bendrovėje, kuri

yra tos vertybės “specialistė“.

Kiekviena biržos bendrovė nori, kad jai būtų patikėta misija

kotiruoti tam tikrų bendrovių akcijas ar obligacijas ir kiekvieną dieną

nustatyti kursą.

3. Kotiravimas per dėžutę. Ši procedūra tokia pat kaip ir

kotiruojant per kartoteką, bet visus užsakymus centralizuotai tvarko

pati biržų bendrovė. Tai išimtinis kotiravimo būdas, taikomas tik tada,

kai kurios nors vertybės rinkoje atsiranda ypatingų sunkumų.

1.5.. Lietuvos Nacionalinės vertybinių popierių biržos

valdymas

Biržos valdymo sistemą sudaro jos renkami organai:

- Biržos akcininkų susirinkimas,

- Biržos taryba,

- Biržos valdyba.

Aukščiausias Biržos valdymo organas yra Biržos akcininkų

susirinkimas, kuris vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

Susirinkimas tvirtina, papildo Biržos įstatus, renka Biržos tarybos

narius, Revizinės komisijos narius, Biržos arbitražą, taip pat tvirtina

maklerių etikos taisykles, nustato baudų koeficiantus už prekybos ar

etikos taisyklių pažeidimus. Be to, turi teisę reorganizuoti ar likviduoti

Biržą.

Biržos taryba yra kolegialus organas, atliekantis Biržos veiklos

stebėjimo, analizės ir kontrolės funkcijas laikotarpiais tarp akcininkų

susirinkimų. Biržos taryba sudaroma iš 15 narių metų laikotarpiui.

Biržos tarybos nariai privalo saugoti slaptą informaciją, kuri jiems tapo

prieinama, vykdant savo tarnybines pareigas.

Biržos valdyba - taip pat kolegialus organas, kuris vadovauja

bendrai Biržos ūkinei - komercinei veiklai ir tvarko jos reikalus tarp

akcininkų susirinkimų. Biržos valdyba sudaroma iš narių 3 metų

laikotarpiui. Biržos valdybos nariai solidariai atsako už bendrovei

padarytus nuostolius.

Biržos Tarybos ir Valdybos nariai negali būti kitos vertybinių

popierių biržos steigėjais, valdybos ar tarybos nariais.

Biržos valdyba samdo administraciją atlikti vykdomąsias

funkcijas. Su administracijos generaliniu direktoriumi sudaroma darbo

sutartis, pagal kurią direktorius gali disponuoti Biržos turtu ir

piniginėmis lėšomis pagal Valdybos patvirtintą sąmatą, teikti

pasiūlymus dėl administracijos sudėties, atstovauti biržai, sudarant

sutartis, tvarkyti akcijų registracijos knygą.

Biržos akcininkų susirinkimas renka Revizinę komisiją, kuri tikrina

Biržos finansinės apskaitos dokumentus, metinį balansą, Biržos

steigimo sąmatą. Revizijos vykdomos ne rečiau kaip vieną kartą per

metus.

Biržos akcininkų susirinkimas taip pat išrenka arbitražą, kuris

teikia juridinio pobūdžio kosultacijas ir sprendžia su vertybinių popierių

prekyba susijusius ginčus.

5. IŠVADOS

Apibendrinant, galima pridurti, kad vertybinių popierių rinka - tai

be galo sudėtingas, detalizuotas ir specifinis mechanizmas, atsiradęs

dėl smarkios prekybinių santykių formavimosi dinamikos.

Vertybinių popierių rinkos atsiradimas Lietuvoje byloja apie

ryškų ekonomikos postūmį į priekį. Galime džiaugtis mūsų modernia

vertybinių popierių birža. Tai viena geriausiai funkcionuojančių

organizacijų šalyje šiuo metu. Tikėtina, kad vertybinių popierių rinka

padės subalansuoti Lietuvos ekonomiką ir apsaugos valstybės piliečius

nuo finansinių tragedijų.

LITERATŪRA

1. Brazauskas A. Fondų biržos: oficialioji ir šešėlinė pusės // Lietuvos

rytas.-1994.-Nr.68.-P.11.

2. Brazauskas A. Pagrindinės lošimo taisyklės emitentams // Lietuvos

rytas.-1994.-Nr.78.-P.8.

3. Budzinauskas S. Lietuvos Centrinio depozitoriumo vieta VP rinkoje //

Reapublika.-1994.12.09.

4. Busila R. Vertybinių popierių rinka pasipildė obligacijomis //

Respublika.-1994.11.25.

5. Defosse G., Balley P. Vertybinių popierių birža.- K., 1994.

6. Gaidienė Z. Finansų valdymas.-K.,1995.- 112p.

7. Keleras A. Lietuvos Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas //

Respublika.-1994.12.09.

8. Niaura A. Biržoje dirbantis makleris - jūsų makleris // Respublika.-

1994.12.23.

9. Racevičius S. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, emitentas yra

pagrindinis vertybinių popierių rinkos dalyvis //Lietuvos rytas.-1994.-

Nr.68.-P.11.

10. Vilkelis E. Vertybinių popierių birža - rinkos ekonomikos sudedamoji

dalis // Lietuvos rytas.-1994.-Nr.48.-P.10.

11. Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža

http://www.nse.lt

12. Lietuvos Centrinis Vertybinių Popierių Depozitoriumas

http://www.csdl.lt