2000 m. spalis Lietuvos makroekonomikos apûvalgaNr. 3, 2000 m. SPALIS 3 1. Bendra politiné ir ekonominé situacija 1.1. Trumpas politinés situacijos apibúdinimas Spalio 8 d. ìvykusius

Lietuvosmakroekonomikosapûvalga

32000 m. spalis

LIETUVALIETUVA

Treæiajame ketvirtinio leidinio Lietuvos makroekonomikos apûvalga numeryje iöesmés iösaugota pirmùjù numeriù struktúra. Kaip ir anksæiau, didûiàjà jo dalìsudaro dabartinés öalies politinés ir ekonominés situacijos, iöoriniù rinkù apûvalga,pagrindiniù Lietuvos makroekonominiù rodikliù raida ir 2000-2001 m. prognozés,finansù rinkos ir valstybés biudûeto analizé. Kai kuriù pramonés öakù situacijosapibúdinimas, pirmà kartà pasirodès praéjusiame leidinio numeryje, turétù taptinuolatine Lietuvos makroekonomikos apûvalgos sudedamàja dalimi. Kaip irantrajame numeryje, autoriai mégino analizuoti euro ir dolerio kurso pokyæiùprieûastis, nes öis reiökinys tebéra itin aktualus daugeliui öalies ir uûsienioverslininkù.

Öiame leidinio numeryje yra naujas specialus skyrelis apie dabartinè valstybésturto privatizavimo situacijà. Gerokai plaæiau nei anksæiau analizuojami pokyæiaiuûsienio prekybos ir uûimtumo srityje. Maûoje ir atviroje Lietuvos ekonomikojeuûsienio prekyba ir kiti tarptautiniai ekonominiai ryöiai vaidina lemiamà vaidmenì,formuojant öalies úkinì „klimatà”. Tiek ekonomikos pakilimas, tiek ir nuosmukispaprastai yra susijè su iöorés sàlygù pasikeitimu. Aukötas nedarbo lygis öiuo metutapo bene skausmingiausia problema, todél ì jà bútina paûvelgti per „padidinamàjìstiklà”.

Dékojame uû pastabas ir pasiúlymus, kuriù autoriai nuolat sulaukia ir kurie padedatobulinti leidinio Lietuvos makroekonomikos apûvalga formà ir turinì.

AB Vilniaus banko Lietuvos makroekonomikos apûvalgà parengé:

Valdybos pirmininko pataréjas Tel. (8 22) 68 25 17Soc.m.dr. Gitanas Nauséda Faks. (8 22) 22 59 06

El.p. [email protected]

Vyriausiasis analitikas Tel. (8 22) 68 25 18Prof. Rimantas Rudzkis El.p. [email protected]

Analitiké Tel. (8 22) 68 25 08Algé Budryté El.p. [email protected]

AB Vilniaus bankasGedimino pr. 12, LT-2600 VilniusTel. (8 22) 68 28 00, faks. (8 22) 62 65 57REUTERS: VIBKSWIFT: CBVI LT 2X

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

1

TRUMPA SANTRAUKA

Seimo rinkimus laiméjusios centro-kairés politinés jégos – A.Brazauskosocialdemokratiné koalicija, Liberalù sàjunga ir Naujoji sàjunga neturétùradikaliai keisti ekonominés politikos kurso bent iki prevencinio susitarimosu Tarptautiniu valiutos fondu galiojimo pabaigos (2001 m. balandûio mén.).Pageréjus valstybés biudûeto padéæiai galimi socialiai orientuoti sprendimai.

Integracijos ì Europos Sàjungà ir NATO politika greiæiausiai bus tèsiamabe didesniù korekcijù, kad bus sustabdytas valstybés turto privatizavimas,menkai tikétina, nors proceso sulétinimo galimybés atmesti nereikétù.

Didûiausios Lietuvos ekonomikos problemos yra apmirès investicijùprocesas ir aukötas nedarbo lygis. Naujoji Vyriausybé neturétù ilgà laikàuûimti pasyvaus stebétojo pozicijos, nes uûtrukès kelias nuo pirmùjùekonomikos atsigavimo poûymiù iki realaus ûmoniù gyvenimo pageréjimogali iöprovokuoti socialinì nepasitenkinimà.

Lito kurso kilimas euro atûvilgiu toliau neigiamai veiké Lietuvos eksportoplétrà, skatindamas ìmones rinktis intensyvù, o ne ekstensyvù gamybos ireksporto didinimo kelià. Tai savo ruoûtu didino nedarbo lygì ir slopino vidausrinkos atsigavimà.

Létas ir sudétingas vertybiniù popieriù rinkos atgijimas paaiökinamas tiekmikro-, tiek makroekonominémis prieûastimis. 2000 m. pirmàjì pusmetìakcijù rinka ypaæ kentéjo dél paklausos trúkumo, kurì savo ruoûtu léméribotos vietos investuotojù finansinés galimybés bei uûsienio investuotojùlúkuriavimo politika.

Per paskutinius öiù metù ménesius gamyba pirmiausiai kils eksportodidéjimo sàskaita. Realus bendrasis vidaus produktas augs nuosaikiai, norsir gali viröyti 2 proc. Einamosios sàskaitos deficitas bus maûesnis uû daugelioekspertù prognozes, iö esmés dél uûtrukusio namù úkiù paklausos irinvesticijù silpnumo. Artimiausioje ateityje aukötas nedarbo lygis lems létusdarbo uûmokesæio didéjimo tempus.

Infliacija öiais metais tebebus ûemo lygio, nors ir laukiama kainù pakilimoprasidéjus öildymo sezonui. Nematyti prieûasæiù, dél kuriù infliacija galétùreikömingai padidéti ateinanæiais metais, nebent naujoji Vyriausybé ûenkliaipadidintù netiesioginius mokesæius.

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

2

Turinys

1. Bendra politiné ir ekonominé situacija 3

1.1. Trumpas politinés situacijos apibúdinimas 3

1.2. Bendras ekonominés situacijos apibúdinimas 4

1.3. Aplinkinés rinkos 4

1.4. Euro ir dolerio kurso peripetijos 7

2. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai 8

3. Bendrojo vidaus produkto struktúra 11

4. Uûsienio prekyba 12

5. Mokéjimù balansas 15

6. Uûimtumas ir nedarbas 17

7. Kainù indeksai 19

8. Darbo uûmokestis ir namù úkiù pajamos 20

9. Investicijos 22

10. Kai kuriù apdirbamosios pramonés öakù apûvalga 24

10.1. Maisto pramoné 24

10.2. Lengvoji pramoné 26

10.3. Naftos produktù pramoné 27

10.4. Chemijos pramoné 27

10.5. Elektrinés ir optinés ìrangos pramoné 28

10.6. Medienos ir popieriaus pramoné 28

10.7. Baldù pramoné 29

11. Privatizavimas 30

12. Finansù rinka 33

12.1. Pinigù kiekis ir oficialios tarptautinés atsargos 33

12.2. Kredito ìstaigù veikla 34

12.3. Tarpbankiné rinka 39

12.4. Prekyba Vyriausybés vertybiniais popieriais 41

12.5. Akcijù rinka 43

13. Valstybés skola ir biudûetas 45

Priedas

A. Ekonomikos vidinés ir iöorinés rizikos indeksai 49

B. Statistinés lentelés 51

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

3

1. Bendra politiné ir ekonominésituacija

1.1. Trumpas politinés situacijosapibúdinimas

Spalio 8 d. ìvykusius Lietuvos Respublikos Seimo rin-kimus laiméjo centro-kairiosios pakraipos politinés jégos.Daugiausiai mandatù Seime – 51 gavo A. Brazauskosocialdemokratiné koalicija, Liberalù Sàjunga gavo 34,Naujoji Sàjunga – 29 mandatus (ûr. 1.1 diagramà).Tévynés sàjunga (Lietuvos konservatoriai) buvo ketvir-toji partija, perûengusi nustatytà 5 proc. rinkimù barjerà,taæiau jos atstovù skaiæius parlamente dramatiökai su-maûéjo, palyginti su praéjusiais rinkimais.

1.1 diagrama

Lietuvos politiniù partijù mandatùskaiæius parlamente

simais ir pasirengimo derinti savo partinius interesussu partneriù interesais. Nei Liberalù sàjungai, nei Nau-jajai sàjungai neteko anksæiau aktyviai dalyvauti for-muojant vyriausybè, todél patirties stygiù joms tekskompensuoti politine intuicija ir lankstumu.

Kol kas sudétinga prognozuoti naujosios vyriausybésekonominés politikos pokyæius, nes koalicijà sudariusiospartijos néra ideologiökai visiökai giminingos. Liberalùsàjunga yra klasikiné deöinioji partija, deklaruojantiverslo ir privataus gyvenimo laisvés principus, pasisa-kanti uû minimalù valstybés vaidmenì ekonomikoje.Naujoji sàjunga skiria didesnì démesì socialiniam as-pektui, jos rinkimù programoje galima ìûvelgti ketinimàìdiegti progresyvinè mokesæiù sistemà.

Nereikétù laukti radikaliù pokyæiù Lietuvos integra-cijos ì Europos Sàjungà ir NATO politikoje. Socialliberalùpozicija dél Lietuvos narystés minétose organizacijoseyra kiek nuosaikesné, papildyta iölygomis, taæiau varguar tai turés ûenklesnés ìtakos paæiai uûsienio politikoskrypæiai.

Koalicijà sudariusios pagrindinés partijos turétùuûtikrinti privatizavimo tèstinumà, taæiau ir öioje srityjeNaujosios sàjungos pozicija yra santúresné nei liberalù.Savo ruoûtu Liberalù sàjunga nesiims kvestionuoti pri-vatizavimo sandorio su Williams bendrove, laikydamasi“ìvykusio fakto” principo. Bet kuriuo atveju valdanæiajaidaugumai, ìgyvendinant privatizavimo politikà, tekssusidurti su galingos opozicinés jégos – A. Brazauskosocialdemokratinés koalicijos - kritika. Socialdemokratainorétù, kad valstybé bent jau artimiausiu metu iösaugotùstrateginiù úkio objektù kontrolè, o privatizavimo pro-cesas bútù kur kas geriau parengtas.

Mokesæiù politikoje koalicijos partneriams reikés su-sitarti dél esminio dalyko, ar bus ìgyvendinama propor-ciniù ar progresyviniù mokesæiù sistema. Atrodo, kadgreiæiau teks nusileisti Naujajai sàjungai, nes liberalaigrieûtai atmeta mokesæiù progresijos idéjà, todél mégi-nimai jà primesti galétù suûlugdyti koalicijà. Kita vertus,Liberalù sàjunga buvo viena iö tù partijù, kurios prieörinkimus paûéré itin daug paûadù sumaûinti mokesæius.Pavyzdûiui, siúloma atsisakyti pelno mokesæio, laipsniö-kai maûinti fiziniù asmenù pajamù mokestì iki 24 proc.,sumaûinti PVM statyboms iki 5 proc. Abejotina, ar da-bartiné valstybés finansù búklé yra palanki radikaliomsmokesæiù maûinimo programoms ìgyvendinti, todél es-minius sprendimus gali tekti atidéti iki 2002 m. ar netdar véliau.

Valdanæiùjù partijù nuostatos pinigù politikos klausi-mais skiriasi nedaug. Naujoji sàjunga, iö esmés pritar-dama lito atsiejimo nuo JAV dolerio ir susiejimo su Eu-ropos Sàjungos valiuta planui, pageidautù skaiæiavimaispagrìstos analizés, atsakanæios ì klausimà, kokia turétùbúti optimali valiutù krepöelio sudétis, ar geriau litàsusieti tik su euru. Liberalai pasisako uû didesnì Lietuvosbanko savarankiökumà priimant sprendimà öiuo klausi-mu (1999 m. pabaigoje Lietuvos bankas atsisaké valiutùkrepöelio idéjos ir ketina 2001 m. antràjì pusmetì litàsusieti su euru). Vis délto Lietuvos bankas privalés derinti

Kadangi socialdemokratai nesurado pakankamaipolitiniù partneriù valdanæiajai koalicijai sukurti, inicia-tyvos formuoti vyriausybè émési Liberalù sàjunga irNaujoji sàjunga (socialliberalai). Kartu su vienmandatéserinkimù apygardose iörinktais Centro sàjungos, Moder-niùjù kriköæioniù demokratù partijos ir kai kuriù kitù po-litiniù jégù atstovais jiems pavyko uûsitikrinti trapiàdaugumà Seime. Prieö rinkimus öios partijos sukúré va-dinamàjì Naujosios politikos blokà, remiamà prezidentoV. Adamkaus. Beje, tai pirmasis kartas po Nepri-klausomybés atkúrimo, kai dviejù arba daugiaupartijù koalicija buvo bútina vykdomajai valdûiaisudaryti.

Atsiûvelgiant ì neûymià vyriausybés réméjù persvaràSeime, jos padétis néra labai stabili. Daug kas priklausysnuo koalicijos nariù sugebéjimo susitarti esminiais klau-

LDDP, LSDP, Naujosios demokratijos partijos irLietuvos rusù sàjungos koalicija (51)

Liberalù sàjunga (34)

Naujoji sàjunga (socialliberalai) (29)

Tévynés sàjunga (Lietuvos konservatoriai) (9)

Kitos partijos (18)


4

lito susiejimo bazinés valiutos keitimo planà su vyriau-sybe, nes öià procedúrà numato Lito patikimumo ìsta-tymas.

Dauguma Lietuvos politiniù partijù sutaria vienu klau-simu – lito perorientavimo metu jis negali búti deval-vuojamas. Tam tikrù nesusipratimù sukelia tik atskirùpolitikù pasisakymai apie pinigù politikos vaidmenìdidinant lietuviökù prekiù konkurencingumà.

Kol kas ankstoka tvirtinti, kad planuojamas litoperorientavimas tikrai bus ìgyvendintas kitù metùpabaigoje. Tévynés sàjungos (Lietuvos konservatoriù)rinkimù programoje, su kuria öi partija atéjo ì valdûià1996 m., taip pat ketinta lità tampriau susieti su EuroposSàjungos valiuta, taæiau jokiù realiù ûingsniù nebuvopadaryta. Konservatoriai savo atsargumà aiökinoneigiama Rusijos krizés ìtaka Lietuvos ekonomikosstabilumui.

1.2. Bendras ekonominés situacijosapibúdinimas

Lietuvos ekonomika tebéra pradinéje atsigavimostadijoje ir akivaizdûiai stokoja dinamiökumo. Nors ben-drieji gamybos ir eksporto rodikliai pageréjo, palygintisu praéjusiais metais, to negalima vienareikömiökaipasakyti apie kiekvienos tikslingos úkinés veiklos galutinìrezultatà – pelnà. Toli graûu ne visos ìmonés sugebéjokompensuoti euro atûvilgiu brangstanæio dolerio (lito)sukeltus nuostolius, kai kurios iö jù beveik visiökaiiönaudojo gamybos sànaudù maûinimo rezervus. Iki öioldaugelis öalies ìmoniù ignoravo iövestines finansinespriemones valiutos kurso rizikai apdrausti, todél dabarjas taikyti jau per vélu – ateities kursu konvertuotos ìlitus eksporto ìplaukos vis tiek nepadengia prekiù savi-kainos. Euro kursui nekylant dolerio atûvilgiu ilgesnìlaikà, dalis ìmoniù bus priversta ieökoti naujù rinkù,kuriose jù prekés bútù konkurencingesnés.

Dvi didûiausios Lietuvos ekonomikos problemosyra apmirès investicijù procesas ir aukötas nedar-bo lygis. Abi jos lemia vidaus rinkos sàstingì, kurispasmerkia öalies úkì likti tarpinéje stadijoje tarp nuo-smukio ir kilimo. Viena vertus, negalima dabartinésekonomikos búklés vertinti kaip recesijà, kita vertus,néra ir stabilaus bei spartaus kilimo. Giléja úkio dife-renciacijos procesas – ì eksportà orientuotos ìmonés,nors ir turi problemù, apskritai funkcionuoja patenkina-mai, tuo tarpu vidaus rinkoje dirbanæios ìmonés tuopasigirti negali.

Naujajai Vyriausybei nederétù uûimti pasyvausstebétojo pozicijos, nes ilgai uûtrukès kelias nuopirmùjù ekonomikos atsigavimo poûymiù ikirealaus ûmoniù gyvenimo pageréjimo gali iöpro-vokuoti socialinius neramumus. Nors valstybésbiudûeto situacija tebéra sudétinga, vidaus rinkos plétraipadétù fiziniù asmenù pajamù mokesæio tarifo sumaûi-nimas, neìvedant progresyvinés sistemos. Visiökai ìma-noma laipsniökai sumaûinti fiziniù asmenù pajamù mo-kesæio tarifà iki dabar galiojanæio juridiniù asmenù pelnomokesæio tarifo dydûio – 24 proc., öià priemonè derinant

su kai kuriù nebútiniausiù prekiù akcizo mokesæiù padi-dinimu. Neapmokestinamojo pajamù minimumo padi-dinimas taip pat paskatintù namù úkiù vartojimà, taæiaujo poveikis atskirù gyventojù grupiù atûvilgiu bútù labiaudiferencijuotas.

Léta investicijù plétra paaiökinama keliomis prieûas-timis. Pirma, 1998-1999 m. dél ekonomikos nuosmukioatsirado daug laisvù gamybos pajégumù, kurie gamybaiatsigaunant vél apkraunami be didesniù materialiniùinvesticijù. Antra, verslo subjektù, ypaæ dirbanæiùvidaus rinkoje, lúkesæiai tebéra gana pesimistiniai, todélatidéliojamos reikömingo masto investicijos, reika-laujanæios dideliù skolinto kapitalo iötekliù. Investicijùfinansavimà nuosavu kapitalu komplikuoja jo nepakan-kamumas.

Nedarbo lygis metù viduryje buvo aukötesnis, neitikétasi, ir tai yra silpnoji Lietuvos úkio grandis, stabdantimokios paklausos didéjimà. Kol kas ìmonés daugiausiarenkasi intensyvù gamybos ir eksporto didinimo kelià,siekdamos iösiversti su tuo paæiu ar net maûesniudarbuotojù skaiæiumi. Kai ûaliavù arba pagrindinio turtoamortizacijos sànaudù sumaûinti nebéra galimybiù,savikaina maûinama darbo naöumo didinimo, darbuotojùatleidimo arba darbo uûmokesæio maûinimo sàskaita.Ekstensyvios gamybos plétros etapas prasidés tada, kaiìmonés iönaudos gamybos efektyvumo didinimo rezer-vus, o euro atûvilgiu kritès lito kursas leis lengviau mani-puliuoti darbo sànaudomis.

1.3. Aplinkinés rinkos

JAV ekonomika toliau demonstruoja pavydétinàstabilumà ir dinamizmà. Jau devynerius metus öalisiögyvena konjunktúrinì pakilimà, kurio kertiniai akmenys– sparæiai augantis privatus vartojimas ir ìmoniùinvesticijos. 2000 m. pirmàjì pusmetì BVP padidéjo 5proc. Federalinis atvirosios rinkos komitetas kol kasnekeiæia federaliniù fondù palúkanù normos. Apskritaigalima teigti, kad JAV federaliniù rezervù bankopalúkanù normù didinimo politika baigia pasiekti finiöà,juolab, kad vidaus paklausos augimo tempai öiek tieksulétéjo.

Öiuo metu rinkos su dideliu susidoméjimu seka, arJAV ekonomikai pavyks sklandûiai „nusileisti” ant ûemés.Nors „naujosios ekonomikos” fenomenas ûenkliaipakoregavo tradicinì verslo ciklà, konjunktúriniù pakilimùir nuosmukiù kaita tebéra. Laukiamà JAV ekonomikosatöalimà gali suövelninti kandidatù ì JAV prezidento postà– G.W. Bush’o ir A. Gore’o siúlomos mokesæiù sumaûi-nimo programos. Demokratù kandidatas norétù perateinanæius 10 metù palengvinti mokesæiù naötà 500mlrd. doleriù, o respublikonù kandidatas eina dar toliau,siúlydamas 1300 mlrd. doleriù mokesæiù sumaûinimopaketà. Finansù rinkos jau pradéjo diskutuoti apie galimàreiganomikos renesansà – ekspansinè fiskalinè politikàir jà kompensuojanæià grieûtà pinigù politikà, kuri lemtùtolesnì dolerio brangimà.

Daugelio makroekonomikos ekspertù teigimu,realiausias JAV ekonomikos raidos scenarijus artimiau-

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

5

siais metais – nuosaikus ekonomikos augimo sulétéji-mas. Todél tikimybé, kad öalies akcijù rinkoje galétùkilti krizé, yra palyginti nedidelé.

2000 metais JAV realus BVP turétù iöaugti apie 4,5proc.

Euro zonos ekonomikos búklé yra kur kas prastesnénei JAV. Tiesa, úkio pagyvéjimas jauæiamas ir æia, taæiaujì lydi didelé infliacija. Europos centrinio banko (ECB)toleruojamos infliacijos riba yra 2 proc., tuo tarpu birûelioir liepos mén. metiné infliacija buvo 2,4 proc. Öiojesituacijoje ECB privaléjo didinti trumpalaikes palúkanùnormas, taæiau öì natúralù sprendimà apsunkino nelauk-tai blogi Vokietijos IFO indekso rezultatai birûelio-lieposmén. Todél rugpjúæio 31 d. ECB taryba padidino bazinespalúkanù normas tik 0,25 procentinio punkto, spalio 5d. jos buvo dar kartà tiek pat padidintos. Öiuo metuinfliacijà euro zonoje pirmiausia lemia naftos kainù kili-mas ir ûemas euro kursas, todél pinigù politikos su-grieûtinimas padés sumaûinti infliacijà vidutiniu laiko-tarpiu, taæiau vargu ar duos apæiuopiamù rezultatù arti-miausiu metu.

Kaip ir anksæiau, Vakarù Europos ekonomika pasiûymigerokai blogesniu infliacijos ir BVP prieaugio deriniu neiJAV, o tai varûo ECB veiksmus. Tiesa, verslui papildomàpostúmì galétù duoti Vokietijoje ir Prancúzijoje numa-tomos mokesæiù reformos, taæiau jos nublanksta prieöambicingus amerikieæiù uûmojus öioje srityje.

Prognozuojama, kad 2000 m. euro zonos BVP padidés3,5 proc., panaöús kilimo tempai bus ir 2001 m.

Lietuvos eksporto plétrai itin didelés ìtakos turi Vo-kietijos ekonomikos perspektyvos. Vokietijos ekono-mikos plétra öiais metais bus ne tokia dinamiöka kaipvisos euro zonos – realus BVP turétù iöaugti apie 3 proc.Be to, liepos mén. öios öalies gamintojù kainos úgteléjogana reikömingai – 3,3 proc., palyginti su atitinkamu1999 m. ménesiu, ir 0,7 proc., palyginti su ankstesniuménesiu. Ekspertai baiminasi, kad ECB palúkanù normùdidinimo politika gali paûeisti ne taip greitai, kaip noré-tùsi ìsibégéjanæià öalies ekonomikà.

Tenka konstatuoti, kad öiuo metu svarbiausias veiks-nys, stumiantis Vokietijos ekonomikà ì priekì, yra eks-porto kilimas. Vokietijos gamintojai uûkariauja vis naujasrinkas, remdamiesi tiek auköta gaminiù kokybe, tiek irsilpnu euru. Vokietijos apdirbamosios pramonésuûsakymù apimtis liepos mén. padidéjo 0,7 proc. ir buvo9,0 proc. didesné nei prieö metus. Uûsakymai iö uûsienioiöaugo 2,6 proc., tuo tarpu uûsakymai vidaus rinkojesumaûéjo 0,8 proc.

Tiesa, dél savo dydûio Vokietijos ekonomika néra tokiaatvira kaip Lietuvos ar net Lenkijos. Pavyzdûiui, 1999m. Vokietijos eksportas sudaré 14,8 proc. BVP, taigivargu ar ìmanoma uûtikrinti ilgalaikì ir tvirtà ekonomikospagyvéjimà vien tik smukusio euro kurso ir auganæioeksporto sàskaita.

Pastaruoju metu pastebimas ir vidaus paklausos didé-jimas, kuris yra dûiugi ûinia Lietuvos eksportuotojams ìöià öalì. Eksportu pagrìstas Vokietijos ekonomikosatsigavimas lémé didesnì gamybos pajégumo apkrovi-

mà, todél iöaugo naujù investicijù poreikis. Iö to laimi irVokietijos darbo rinka – didéja uûimtùjù skaiæius ir gy-ventojù perkamoji galia. Papildomas vidaus paklausàskatinantis veiksnys yra ateinanæiais metais numatomasnamù úkiù mokesæiù naötos sumaûinimas.

Ìspúdinga Rusijos ekonomikos plétra traukia tiekekspertù, tiek ir verslo visuomenés démesì. 2000 m.pirmàjì pusmetì öalies BVP padidéjo 7,5 proc. (I ketv. –8,4 proc., II ketv. – 6,7 proc.). Rusijos finansù ministerijapaskelbé, kad öiù metù pirmàjì pusmetì biudûetopajamos viröijo iölaidas net 118 mlrd. rubliù, tuo tarpu1999 m. pirmàjì pusmetì buvo uûfiksuotas 65 mlrd. rubliùdeficitas. Neabejotina, kad fiskalinés pozicijos geréjimuituréjo ìtakos dél OPEC susitarimù padidéjusios naftoskainos – „Ural” rúöies naftos barelio kaina tarptautinéjerinkoje pasieké 30 doleriù. Rusija padidino ir naftosgavybà – per pirmàjì pusmetì iögauta 156,8 mln. tonùnaftos ir dujù kondensato, arba 4,6 proc. daugiau neiper tà patì 1999 m. laikotarpì.

Rusijos uûsienio prekybos apyvarta pirmàjì pusmetì,palyginti su atitinkamu 1999 m. laikotarpiu, iöaugo 35,3proc., iö jos eksportas – net 51,3 proc., importas – 8,2proc. Teigiamas uûsienio prekybos balanso saldas pirmàjìpusmetì buvo 28,4 mlrd. JAV doleriù – 2,1 karto didesnisnei prieö metus.

Infliacija Rusijoje sausio-liepos mén. buvo 11,5 proc.(pernai per tà patì laikotarpì – 28,0 proc.), prie to prisi-déjo nominaliojo rublio ir dolerio kurso stabilizavima-sis.

Vidaus rinkos padéæiai apibúdinti itin svarbu paminéti,jog Rusijos gyventojù realiosios piniginés pajamos perpirmuosius septynis öiù metù ménesius, palyginti suatitinkamu 1999 m. laikotarpiu, padidéjo 8,7 proc.Maûmeninés prekybos apyvarta iöaugo 7,8 proc., okapitalo vidaus investicijos – 17,2 proc. Nedarbo lygiskas ménesì nuosekliai maûéjo.

Dabartinéje situacijoje Rusijos vyriausybé ir centrinisbankas turi gana didelè manevro laisvè. Atsiûvelgiant ìpalyginti gerà valstybés biudûeto búklè, tikétina, kadnetrukus gali búti padidintas valstybés sektoriujedirbanæiù ûmoniù darbo uûmokestis, ìvairios socialinésiömokos. Tokius sprendimus skatina po povandeniniolaivo katastrofos gerokai smukès tautos pasitikéjimasRusijos prezidentu V. Putinu. Valdanæiùjù politikù norasreabilituotis socialiai orientuotais ûingsniais yra kaipniekad didelis. Jeigu taip atsitiktù, öalies gyventojùperkamoji galia dar labiau iöaugtù, o tai bútù teigiamassignalas Lietuvos verslininkams, prekiaujantiems suRytais.

Kaip ir antrajame „Lietuvos makroekonomikos apûval-gos” numeryje, prognozuojame, kad Rusijos BVP prie-augis 2000 m. sudarys 5 – 6 proc. Tiesa, kai kurie Rusijosekonomistai neigia, kad öalis gali ilgesnì laikà iölaikytiúkinés plétros pagreitì. Pasak Rusijos prezidento pataréjoekonomikos klausimais A.Ilarionovo, BVP augimas kasketvirtì sulétéja 1,5 – 2 procentiniais punktais, todélesant öiai tendencijai Rusijos ekonomika pirmàjì kitùmetù pusmetì gali visiökai iönaudoti augimo potencialà.


6

Latvijos ekonomikos problemos daug kuo primenaLietuvos problemas. Abiejù öaliù ekonomikos atvirumolygis yra panaöus, pagrindinis úkio atsigavimo öaltinisir Latvijoje, ir Lietuvoje yra eksporto didéjimas, nesgrieûta vyriausybés fiskaliné politika stabdo abiejù öaliùvidaus rinkos plétrà. Latvija susiduria su ne maûesnémis(jeigu ne didesnémis) likusio valstybés turto privatiza-vimo problemomis. Kaip ir Lietuvoje, Latvijoje ìprastidaûni vyriausybiù pasikeitimai, todél politiné öaliespadétis néra labai stabili. Tiesa, iki öiol tai neturéjoneigiamos ìtakos lato tvirtumui, kuris grindûiamasLatvijos banko ìtaka ir nepriklausomybe.

Latvijos eksporto struktúroje dominuoja medienosproduktai, sudarantys maûdaug 40 proc. viso öalieseksporto. Öios prekés daugiausia iöveûamos ì Anglijà irÖvedijà.

Latvijos prekiù konkurencingumas nukentéjo délnesiliaujanæio JAV dolerio kurso kilimo euro atûvilgiu,nes latas yra susietas su SST (specialiùjù skolinimositeisiù) valiutù krepöeliu, kuriame dolerio lyginamasissvoris gerokai viröija 40 proc. Nepaisant to, Latvijosbankas aiökiai signalizavo, jog neketina keisti baziniovaliutù krepöelio iki Latvijos ìstojimo ì Europos Sàjungà.

Teikia vilæiù iöaugès tranzitinis gabenimas laivais (visùpirma Rusijos ir kitù NVS öaliù prekiù transportavimasBaltijos júra), kurie yra strategiökai svarbús Latvijosekonomikai. Transporto ir ryöiù sektorius sukuria apie15 proc. Latvijos BVP.

2000 m. Latvijos realus BVP turétù padidéti apie 4,5proc. 2001 m. BVP prieaugis gali búti panaöus – 4,5proc. Einamosios sàskaitos deficitas öiais ir ateinanæiaismetais turétù búti öiek tiek maûesnis nei 10 proc. BVP.

Specialaus paminéjimo vertas sudétingas privatiza-vimo procesas kaimyninéje valstybéje. Nors artimiausiparlamento rinkimai ìvyks tik 2002 m. rudenì, dabartinévyriausybé gali nepasiekti ûenklesniù laiméjimù öiojesrityje. Susipynè politiniai ir verslo interesai privatizuo-jant valstybés turtà jau iömeté „iö balno” ne vienà anks-tesnè vyriausybè. Vieöoji nuomoné néra labai palankiprivatizavimui, kà patvirtino socialdemokratù opozicijosir profsàjungù surinkti daugiau kaip 300 000 gyventojùparaöù prieö valstybinés energetikos ìmonés Latvenergoprivatizavimà, iö esmés uûblokavè öì projektà. Öiuo metudarbotvarkéje yra Latvijos laivininkystés kompanijos irLattelekomo privatizavimas.

Estijos ekonomikai daugelis ekspertù pranaöaujaneblogà ateitì, ne paskutinéje vietoje ir dél to, kad öiöalis aplenké kitas Baltijos valstybes integracijos ìEuropos Sàjungà kelyje. Öiuo metu Estija turi naudos iöpagrindiniù prekybos partneriù – Suomijos ir Övedijos– konjunktúrinio bumo. Tiesa, ateinanæiais metaisSkandinavijos öaliù úkinis kilimas sulétés, kas atöaldan-æiai veiks ir Estijos ekonomikà.

Dar vienas veiksnys, turintis teigiamos ìtakos öalieseksporto plétrai, yra euro kritimas dolerio atûvilgiu. Estijavienintelé iö Baltijos valstybiù nacionalinè valiutà susiejosu Vokietijos marke/euru, todél silpnas euras yrapalankus vietiniù prekiù konkurencingumui. Artimiausiais

ménesiais öioje srityje vargu ar bus reikömingesniùpokyæiù. Kita vertus, minéta aplinkybé lemia didesnènei kaimyninése öalyse infliacijà.

Estijos eksporto struktúra pagal prekes néra labaidiversifikuota, be to, dominuoja maûai apdirbtù produktùiöveûimas, todél eksportuojant prarandama daugpotencialios pridétinés vertés. Kita problema yra spartusimporto augimas, bútinas eksportuojanæiù öakù tarpiniovartojimo prekiù poreikiui patenkinti. Be to, importokilimà skatina ir didéjanti galutinio vartojimo prekiùpaklausa (pvz., automobiliù). Todél 2000 metais,nepaisant eksporto öuolio, Estijai gali sunkiau sektissumaûinti einamosios sàskaitos deficità nei kitomsBaltijos valstybéms. Jis greiæiausiai nebus maûesnis nei1999 m. (6,3 proc. BVP).

Estijos BVP öiais metais gali padidéti apie 5,5 proc.,2001 m. prieaugis turétù búti öiek tiek maûesnis – apie5,0 proc. Didesnì optimizmà demonstruoja Estijosvyriausybé, kuri padidino ekonomikos augimo öiaismetais prognozè iki 6,0 proc., o kitais metais – iki 5,5proc.

Estijos politiné padétis yra gana palanki stabiliaiekonomikos raidai. 1999 m. pradûioje rinkimus laiméjocentro-deöinés koalicija, kuri turi neblogas galimybeslikti valdûioje visà kadencijà iki 2003 m. pradûios. Norspastebimi nuomoniù skirtumai tarp koalicijà suforma-vusiù partijù, jie kol kas nesuardé normalaus vyriausy-bés darbo. Tiesa, toli graûu ne kiekvienas vyriausybésprojektas susilaukia parlamento pritarimo. Vienas iö pa-vyzdûiù yra vyriausybés ketinimas nuo kitù metù ap-mokestinti gyventojù indéliù bankuose palúkanas 26proc. pajamù mokesæiu. Jis ûlugo dél aötrios ne tikopozicijos, bet ir valdanæiosios koalicijos partijù kritikos.

Estijos politiniam prestiûui pakenké ir skandalas, kilèsskiriant Estijos banko prezidentà. Po kitù kandidatùskyrimù ir keistokù atsistatydinimù, centrinio bankoprezidentu dar vienai kadencijai buvo paskirtas anks-tesnis jo vadovas, taæiau öi istorija iöryökino skyrimoprocedúros ydas. Kitas svarbus pinigù politikos ìvykisbuvo Estijos ministro pirmininko diskusijos su EuroposKomisija dél galimybés ìvesti eurà tiesiog dabar, nelau-kiant öalies ìstojimo ì Europos ekonominè ir pinigùsàjungà (EPS). ES atmeté öià idéjà, jai pasiprieöino irEstijos bankas, taæiau tai sukélé abejoniù dél valdûiosinstitucijù veiklos koordinavimo ir centrinio banko nepri-klausomybés.

Lenkijos ekonomika pasiûymi gana sparæiai didé-janæiu BVP ir ûenkliu einamosios sàskaitos deficitu.Aukötà ESD lygì lémé eksporto nuostoliai dél Rusijoskrizés ir Rytù rinkù susiauréjimo bei ekspansiné fiskalinépolitika, kurios neatsvéré grieûta pinigù politika. Be to,restrikcinés pinigù politikos priemonés lémé realaus zlotokurso kilimà (nuo 2000 m. balandûio mén. zloto kursaslaisvai svyruoja), kas savo ruoûtu apsunkino eksportàir atvéré platesnì kelià importui. Prognozuojama, kad2000 m. ESD sudarys 7,0 – 7,5 proc. BVP.

Naujoji maûumos vyriausybé pateiké 2001 m.valstybés biudûeto planà, kuris numato fiskalinés poli-

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

7

tikos sugrieûtinimà. Deja, dél silpnos vyriausybés pa-déties yra nedaug vilæiù, kad öis planas bus patvirtintasparlamente. Jeigu jis bus atmestas, Lenkijos politinésituacija gali gerokai komplikuotis, o kraötutiniu atvejuprezidentas gali net paskelbti naujus rinkimus.

Infliacija Lenkijoje yra tradiciökai didesné nei Baltijosvalstybése. Liepos mén. metiné infliacija sudaré 6,3 proc.,o gamintojù kainù metinis augimas – net 8,9 proc.Lenkijos centrinio banko reakcija buvo natúrali – jis prabiloapie refinansavimo palúkanù normos pakélimà 1 proc.

Jeigu Lenkijos nacionalinio banko politika ir toliau busgrieûta, antràjì metù pusmetì zlotas gali dar labiau sus-tipréti. Tam padés ir ìplaukos iö likusio valstybés turtoprivatizavimo. Kaip ir prognozavome antrajame „Lietu-vos makroekonomikos apûvalgos” numeryje, 2000 m.Lenkijos BVP turétù iöaugti apie 5 proc.

Lenkijos politinis klimatas néra vienareikömis. Vienavertus, kà tik ìvykusius öalies prezidento rinkimus véllaiméjo A. Kwasniewskis ir tai yra aiökus signalas délLenkijos vidaus ir uûsienio politikos tèstinumo, kitavertus, dél nepastovaus politiniù jégù santykio ir silpnosvyriausybés ateityje gali búti padaryta nenuosekliù,populistiniù ûingsniù. Labai sunkiai judama ì priekì irderybose dél Lenkijos ìstojimo ì ES, tuo tarpu daugelisypaæ sudétingù derybù klausimù (ûemés úkio ir kt.) darné nepradéti giliau nagrinéti. Vis délto nerealu, kadpolitinés problemos galétù paûeisti öalies finansù rinkosstabilumà, kuris grindûiamas puikiu Lenkijos bankoìvaizdûiu ir sékminga veikla bei tvirta komerciniù bankùsistema.

1.4. Euro ir dolerio kurso peripetijos

Euro ir dolerio kursas pastaruoju metu pasieké naujàrekordiökai ûemà lygì ir iki kraötutinumo apsunkino Lie-tuvos prekybos su Europos Sàjunga sàlygas. Kodél eurasnegali atsispirti dolerio jégai ir neranda atramos taökobent kiek ilgesniam laikotarpiui?

Visù pirma lúkesæiai dél JAV ekonomikos „atöalimo”buvo pernelyg ankstyvi. Nors öios öalies BVP didéjimotempai antràjì ketvirtì öiek tiek sulétéjo, jie vis tiekpastebimai viröijo euro zonos ekonomikos kilimà. Öi ten-dencija bus ir artimiausioje ateityje, juolab, kad ECB,kovodamas su pernelyg iöaugusia infliacija, dar ne kartàturés didinti bazines palúkanù normas ir stabdys VakarùEuropos úkio plétrà.

Antra, finansù ir valiutù rinkos tampa vis skeptiökes-nés dél euro ir Europos ekonominés ir pinigù sàjungos(EPS) projekto apskritai. Öalys, traktuotinos kaip stipriospotencialios EPS kandidatés (Danija, Didûioji Britanija,Övedija), kol kas savo noru lieka uû borto, tuo tarpuekonomiökai silpnesnes valstybes rengiamasi priimtiartimiausiu metu (2001 m. – Graikijà) arba ne itin toli-moje ateityje (labiausiai paûengusias Vidurio ir RytùEuropos valstybes).

Tiesa, Danijos gyventojù balsavimas prieö öaliesnarystè EPS rugséjo 28 d. ìvykusiame referendumenesukélé naujo euro kurso nuopuolio, nes finansù rinkosdalyviai panaöios baigties ir tikéjosi. Taæiau kur kas

svarbesnis pesimizmas, kurì paskleidé Danijos referen-dumo rezultatai. Jie jauæiami ne tik neprisijungusiose prieeuro zonos Europos Sàjungos öalyse, bet ir paæioje EPS.

Treæia, neatrodo, kad Europos Sàjungoje nesulaiko-mai prarandantis vertè euras bútù laikomas ekonominenelaime. Kai kurios ES öalys, tarp jù ir galingiausios,tikisi pigaus euro sàskaita uûkariauti naujas uûsieniorinkas, ypaæ Azijoje ir NAFTA öalyse. Atvirköæiai, Europosgamintojams pavojingas pigiù Pietryæiù Azijos prekiùantplúdis gali búti pristabdytas. Euro zonos ekonomikosrestruktúrizavimà daug lengviau ìgyvendinti, kai eurasyra silpnas, deja, kartu silpnéja ir paskatos tai daryti.

Eurui toliau ritantis ì pakalnè, vél kyla klausimas –kur yra riba, ûemiau kurios naujoji Europos valiuta ne-begali kristi. Skandinaviska Enskilda Banken (SEB)ekspertai priminé, kad perkélus dabartinì eurà ì reiga-nomikos laikus devintojo deöimtmeæio viduryje, kai JAVdoleris buvo rekordiökai pakilès Vokietijos markésatûvilgiu, dolerio ir euro kursas bútù lygus 0,6. Ûinoma,toks nuosmukis reikötù katastrofiökus pokyæius EuroposSàjungos ir su ja susijusiù öaliù ekonomikoje, todél jogalimybè reikétù atmesti. Taæiau euro kurso smuktelé-jimas dar keliais procentais yra visiökai ìmanomas. Netanksæiau optimistiökai euro atûvilgiu nusiteikè uûsienioekspertai jau nebelaukia jo atsigavimo öiais metais.Viena iöimæiù yra Vokietijos bankù federacija, kuri prog-nozuoja, kad euro kursas dolerio atûvilgiu jau artimiau-siais ménesiais pasieks 0,90 dolerio uû eurà, o 2001 m.– ir 1,00 dolerio uû eurà.

Chroniökai silpnas euras pakirto rinkù pasitikéjimàECB, kurio ìvaizdis dabar yra ne kà geresnis nei kuriosnors rinkos ekonomikà kurianæios valstybés centriniobanko. Todél kiekvienas ECB ûingsnis palydimas su tamtikra skepticizmo doze ir neretai sprendimai, kurienormalioje situacijoje turétù pakelti nacionalinés valiutosvertè, jà dar labiau sumaûina. Nors ECB veikloje buvodaug nenuoseklumo ir neapibréûtumo nustatant priori-tetus, tenka pripaûinti, jog jis tapo struktúrinio EuroposSàjungos ekonominio silpnumo ìkaitu. ECB pinigù poli-tikos veiksmù laisvé yra nepalyginti maûesné nei JAVfederaliniù rezervù banko.

Rugséjo mén. pabaigoje ECB kartu su JAV ir Japonijoscentriniais bankais pagaliau ryûosi intervencijai ì valiutùrinkà, palaikydamas iki rekordiökai ûemo lygio (0,8440dolerio uû 1 eurà) nukritusì euro kursà. Kurì laikà öiakcija davé vaisiù, taæiau rinkos néra galutinai ìtikintos,jog buvo pasiektas euro pigimo dugnas, todél nereikétùatmesti naujos atakos prieö Europos Sàjungos valiutàgalimybés.

Lietuvos ekonomika öiuo metu atsidúré labai nepa-lankioje padétyje. Visapusiökai pasireiöké problema,kuri yra búdinga fiksuoto valiutos kurso reûimui –susiejimo su „inkaro” valiuta neadekvatumas susi-klosæiusiai konjunktúrinei situacijai. Dolerio stip-rumas néra kenksmingas verslo ciklo viröúnéjeesanæiai JAV ekonomikai, taæiau brangus litas yravisiökai ne laiku pasireiökès veiksnys tik prade-danæiame atsigauti Lietuvos úkyje.


8

2. Pagrindiniaimakroekonominiai rodikliai

Öiù metù antrojo ketviræio makroekonominiai rodikliairodo, kad öalies ekonomikai búdingi tam tikri pagyvéjimopoûymiai, taæiau kartu matyti, kaip sunkiai ir neviena-reikömiökai vyksta persilauûimo procesas. Kol kas la-biau didéja vadinamieji bendrieji apimties rodik-liai (gamybos, eksporto), tuo tarpu kokybiniù ro-dikliù, lemianæiù ûmoniù gyvenimo lygì (vidutiniodarbo uûmokesæio, nedarbo lygio, socialiniù iömo-kù) tendencijos neteikia pagrindo optimizmui.

Prieötaringù minæiù kelia atskirù úkio öakù raida. 2000

2.1 lentelé

Lietuvos makroekonominiai rodikliai 1998-2000 m. antràjì ketvirtì

Rodiklis 1998 Metinis 1999 Metinis 2000 MetinisII ketv. pokytis, II ketv. pokytis, II ketv. pokytis,

proc. proc. proc.

Realus BVP 10,0 -2,0 0,0

BVP galiojusiomis kainomis (mlrd. Lt) 10,814 17,3 11,087 2,5 11,218 1,2

Iögaunamosios ir apdirbamosios pramonés parduotaprodukcija galiojusiomis kainomis (mlrd. Lt) 4,871 5,2 4,477 -8,1 5,416 21,0

Prekiù ir paslaugù eksportas (mlrd. Lt) 5,450 6,2 4,250 -22,0 5,089 19,7

Prekiù ir paslaugù importas (mlrd. Lt) 6,591 6,4 5,594 -15,1 5,694 1,8

Prekiù ir paslaugù uûsienio prekybosdeficitas, palyginti su BVP (proc.) 10,6 12,1 5,4

Einamosios sàskaitos deficitas, palyginti su BVP (proc.) 10,8 13,6 5,6

Konsoliduotojo öalies biudûetofiskalinis balansas (proc. nuo BVP) -* -13,3 -3,0

Infliacija (VKI pokytis per laikotarpì, proc.) 0,7 -0,1 0,4

Vidutinis ménesinis darbo uûmokestis (litais)** 1025 24,7 1096 6,9 1101 0,5

Vidutiné paskolù litais palúkanù norma (proc.)** 12,06 12,46 12,02

Nedarbo lygis (proc.)** 5,5 7,5 11,1

P1 (mlrd. Lt)** 5,161 30,6 5,470 6,0 5,118 -6,4

P2 (mlrd. Lt)** 7,578 23,5 8,827 16,5 9,335 5,8

* Néra duomenù

** Laikotarpio pabaigoje.

m. antràjì ketvirtì, palyginti su atitinkamu praéjusiù metùlaikotarpiu, padidéjo nominalus bendrasis vidaus pro-duktas, taæiau realus BVP liko nepakitès. Iögaunamosiosir apdirbamosios pramonés parduota produkcija palygi-namosiomis kainomis sumaûéjo 6,0 proc. Kaip ir anks-æiau, sunki tebebuvo ûemés úkio ir statybos sektoriauspadétis. Iö esmés nekito vidutinis darbo uûmokestis, onamù úkiù vidutinés pajamos net sumaûéjo. Nors pinigùkiekis plaæiàja prasme (P2) reikömingai padidéjo, pinigùbazé sumaûéjo, atspindédama ribotà centrinio bankopinigù paklausà.

2.1 lenteléje pateikti pagrindiniai 1998-2000 m.antrojo ketviræio öalies makroekonominiai rodikliai

Realaus BVP prieaugì 1996-1999 m. antraisiais ket-viræiais ir 2000 m. pirmàjì ir antràjì ketvirtì atspindi 2.1diagrama.

Daugelis analitikù, vertindami nominalaus ir realausBVP dinamikà öiù metù antràjì ketvirtì, palyginti su tuopaæiu 1999 m. laikotarpiu, atkreipé démesì ì maûuskilimo tempus. Realus BVP nei iöaugo, nei sumaûéjo,tuo tarpu nominalus BVP padidéjo 1,2 proc. Iö to nega-lima daryti tiesmukos iövados apie Lietuvos ekonomikosaugimo sulétéjimà ar net sàstingì (palyginti su 2000 m.pirmuoju ketviræiu, nominalus BVP padidéjo net 12,0proc.). Maûà BVP prieaugì lémé „didelés bazés” efektas.1999 m. antrojo ketviræio BVP palyginamosiomis kaino-mis dydis iösiskiria ankstesniùjù metù kontekste. 2.2lenteléje pateikti 1995-1999 m. atskirais ketviræiais su-kurto BVP palyginamosiomis kainomis santykiai su ati-tinkamù metù BVP ketviræio vidurkiu.

2.1 diagrama

BVP pokyæiai per metus (proc.)

-2

0

2

4

6

8

10

-2

0

2

4

6

8

10

2000 II ketv.2000 I ketv.1999 II ketv.1998 II ketv.1997 II ketv.1996 II ketv.

1,0

8,4

10,0

-2,0

4,2

0,0

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

9

2.3 lentelé

Lietuvos pagrindiniù makroekonominiù rodikliù prognozés

1999 Metinis 2000 Metinis 2001 Metinispokytis (Prognozé)** pokytis (Prognozé) pokytis

1999, proc. 2000, proc. 2001, proc.(Prognozé) (Prognozé)

Realus BVP - 4,2 1,9 ↑ 4,2

BVP galiojusiomis kainomis (mlrd. Lt) 42,54 - 1,0 44,50 (-) 4,6 (-) 47,39 6,5

Prekiù ir paslaugù eksportas 16,95 - 16,4 19,59 ↑ 15,6 ↑ 21,94 12,0

Prekiù ir paslaugù importas 21,35 - 15,9 23,96 ↓ 12,2 ↓ 26,12 9,0

Einamosios sàskaitos deficitas (proc. nuo BVP) 11,2 6,5 (-) 7,5

Konsoliduotojo öalies biudûetofiskalinis balansas (proc. nuo BVP) - 8,6 - 3,1 (-) - 1,5

Infliacija (VKI) 0,3 1,3 (-) 1,8

Vidutinis ménesinis darbo uûmokestis (litais)* 1123 - 2,5 1160 (-) 3,3 (-) 1220 5,2

Vidutiné paskolù litais palúkanù norma (proc.)* 13,0 12,3 ↓ 12,0

Nedarbo lygis* 10,0 12,0 (-) 10,5

* Laikotarpio pabaigoje.

** Méginama ìvertinti tikétinà faktiniù rezultatù nukrypimà nuo prognoziù. Jeigu öalia prognozés pateikiama ì viröù nukreipta rodyklé, yra didelé tikimybé, jogfaktinis rodiklis gali búti didesnis nei prognozé, jeigu rodyklé nukreipta ì apaæià – faktinis rodiklis gali búti maûesnis. Ûenklas (-) reiökia, kad nelaukiamareikömingesnio faktinio rezultato nukrypimo nei ì vienà, nei ì kità pusè.

Tà patì galima pasakyti ir apie prekiù bei paslaugùeksporto ir importo didéjimo tempus. Nors eksporto plét-ra antràjì öiù metù ketvirtì, palyginti su pirmuoju ket-viræiu, truputì sulétéjo, galima laukti, kad per metuseksportas iöaugs daugiau, nei prognozuojama –15,6 proc. Importo didéjimo tempai pirmàjì pus-metì buvo maûesni, nei prognozuojama – 12,2proc., taæiau dél euro smukimo dolerio atûvilgiujie gali paspartéti antràjì pusmetì. Kol kas eksportoir importo raidos tendencijos kardinaliai nenu-krypsta nuo prognoziù, todél jos paliekamos nepa-keistos.

Einamosios sàskaitos deficito prognozè – 10,0 proc.BVP reikia sumaûinti, nes vidaus rinka neatsigauna to-kiais tempais, kaip buvo tikétasi. Kuo vidaus paklau-sa silpnesné, tuo labiau eksporto augimo tempaiaplenkia importo augimo tempus (eksportuojamos

tos prekés, kurios galéjo búti skirtos vietos var-totojams, nes pastarùjù perkamoji galia yra nepa-kankama, savo ruoûtu dél öios prieûasties negalisparæiai didéti importas), tuo uûsienio prekybosir einamosios sàskaitos deficitas yra maûesnis. Öiàprognozè skatina ir geresnis nei 1999 m. öiù metùpirmojo pusmeæio pajamù ir einamùjù pervedimùbalansas. Pakoreguota 2000 m. einamosios sàs-kaitos deficito prognozé – 6,5 proc. BVP.

Pasitvirtino músù teiginys „Lietuvos makroekonomi-kos apûvalgos” antrajame numeryje, kad Vyriausybeiöiais metais bus sunku pasiekti uûsibréûtà 2,8 proc. BVPfiskalinio deficito lygì, nes biudûeto pajamù surinkimas,ypaæ SODROS finansiné búklé, tebekelia didelì susirú-pinimà. Po kurio laiko Finansù ministerija iö tiesù kreipésiì Tarptautinì valiutos fondà, siúlydama padidinti 2000m. fiskalinio deficito limità 300 mln. Lt, arba nuo 2,8

2.2 lentelé

Faktinio ir vidutinio ketviræio BVPsantykiai 1995-1999 m.

Metai I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

1995 0,877 0,984 1,118 1,021

1996 0,860 0,949 1,151 1,040

1997 0,836 0,959 1,139 1,068

1998 0,861 1,004 1,128 1,007

1999 0,873 1,027 1,099 1,001

Paprastai ankstesniaisiais metais reliatyviai daugiau-siai BVP buvo sukuriama treæiàjì ketvirtì, o maûiausiai –pirmàjì ketvirtì. Antrojo ketviræio faktinis BVP 1995-1997

m. buvo maûesnis uû ketviræio vidurkì arba beveik lygusjam (1998 m.), taæiau praéjusiù metù antrojo ketviræioBVP gerokai viröijo vidurkì. Atvirköæiai, reliatyviai blo-gesni, nei ìprasta 1999 m. treæiojo ir ketvirtojo ketviræiorezultatai sukuria gana „patogià” bazè öiù metù antrojopusmeæio BVP rezultatams palyginti. Ûinoma, statistiniùBVP dinamikos veiksniù nereikétù pervertinti – juk mak-roekonominiù rodikliù pokyæius pirmiausia lemia realiosekonomikos raidos sàlygos.

Nors visiökai realu, kad BVP prieaugis öiais me-tais sudarys 2-3 proc., ûenkliai koreguoti anksæiaupateiktos BVP augimo prognozés kol kas nemato-me pagrindo (ûr. 2.3 lentelè). Spartesnè úkio plétràstabdo aukötas lito kursas euro atûvilgiu bei ribota vidauspaklausa.


10

proc. iki 3,5 proc. BVP. Preliminariai öis praöymas buvopatenkintas tik iö dalies, t.y. pritarta fiskalinio deficitopadidinimui 250 mln. Lt iki 3,3 proc. BVP.

Atsiûvelgiant ì sudétingà valstybés biudûeto irsocialinio draudimo fondù búklè, konsoliduotojobendro öalies biudûeto fiskalinio deficito 2000 m.prognozé pateikiama ta pati – 3,1 proc. BVP. Fiska-linis deficitas gali búti maûesnis nei öiuo metu oficiali joprognozé – 3,3 proc. BVP, nes valdûios institucijos itinatsargiai prognozuoja öiù metù nominalaus BVP prieaugì.

Visiökai neseniai Vyriausybé ir Tarptautinis valiutosfondas pasiúlé 2001 metais nustatyti dvigubai maûesnìnei öiemet – 1,4 proc. BVP planuojamà fiskalinì deficità(Lietuvos Respublikos Vyriausybés ir Lietuvos bankoekonominés politikos memorandume laikotarpiui nuo2000 m. sausio 1 d. iki 2001 m. kovo 31 d. buvo keti-nama ateinanæiais metais siekti subalansuoto biudûeto).Öis dydis yra panaöus ì músù anksæiau pateiktà 2001m. prognozè – 1,5 proc. BVP.

Pagrindiné korekcija yra susijusi su nedarbo lygioprognozés padidinimu. Nedarbo lygis öiù metù pa-baigoje bus didesnis, nei anksæiau prognozuota irsudarys apie 12 proc. Registruoto nedarbo didéjimàlemia tiek makroekonominés prieûastys, tiek ir darbdaviùbei darbo neturinæiù gyventojù elgsena (ûr. „Uûimtumasir nedarbas”). Savo ruoûtu nedarbo lygis turi ìtakos vidu-tinio darbo uûmokesæio didéjimo tempams bei infliacijai,kuriù prognozes taip pat reikia perûiúréti.

Vidutinis darbo uûmokestis (bruto) öiais metaisturétù padidéti öiek tiek daugiau kaip 3 proc.Intensyviu búdu plétojama gamyba bei aukötas nedarbolygis stabdys darbo uûmokesæio didéjimà privaæiamesektoriuje, tuo tarpu valstybés sektoriaus darbuotojùatlyginimus ìöaldo restrikciné valstybés iölaidù politika.Kita vertus, palyginti su vidutinio darbo uûmokesæiodinamika 1999 m. (sumaûéjimas 2,5 proc.), öiais metaispasiektas tam tikras tendencijos lúûis. Ateinanæiaismetais gamyba ir eksportas turétù búti plétojami, kuriant

daugiau darbo vietù, todél darbo jégos paklausa ir kainagali padidéti kiek ûenkliau.

Infliacijai ìsiplieksti Lietuvoje trukdo antiinfliacinis „kli-matas”: santykiökai brangus litas, mokios paklausosstygius ir ì gamybos kaötù minimizavimà orientuota ìmo-niù politika. Tiesa, naftos produktù kainù didéjimas buvoinfliacijà skatinantis veiksnys, taæiau bent iki öiol jis ne-turéjo ûenklesnés ìtakos vartotojù kainù indeksui. Délitin didelio euro kritimo lito atûvilgiu bei nedidé-janæios gyventojù perkamosios galios öiù metù in-fliacijos prognozè tikslinga sumaûinti iki 1,3 proc.

Ateinanæiais metais neryökaus infliacijos padidéjimogalima laukti dél sustipréjusios vidaus rinkos arba ne-tiesioginiù mokesæiù padidinimo, jeigu naujoji Vyriau-sybé tokio ûingsnio imtùsi. Infliacijà skatintù ir dolerio(lito) atûvilgiu pradéjès stipréti euras. Taæiau net ir susi-klosæius nepalankiù veiksniù kombinacijai, vargu ar kainùprieaugis 2001 m. ûenkliai viröys 2 proc. Ûinoma, suda-rant öià prognozè, atmetama lito devalvavimo galimybéar kiti panaöús sprendimai, blogàja prasme keiæiantysstatus quo Lietuvos ekonomikoje.

Paskolù palúkanù normos öiais metais krypsta ûemyn,taæiau metù pabaigoje dél politinio neapibréûtumo,susijusio su naujojo Seimo ir Vyriausybés veiklos pra-dûia, galimas öiek tiek didesnis pinigù bei vertybiniù po-pieriù rinkos nervingumas, kuris gali persiduoti ir paskolùrinkai. Maûai tikétina, kad öis efektas bútù ilgalaikis, jogalima ir visiökai iövengti, jeigu jau pirmosiomis veiklossavaitémis Vyriausybé aiökiai iödéstytù ne tik uûsienio,bet ir vidaus politikos prioritetus. Svarbu, kad iki Seimorinkimù iödalintù paûadù ìgyvendinimo búdai nebútùtraktuojami rinkos dalyviù kaip paûeidûiantys ekonomi-kos ir finansù stabilumà. Manome, kad prognozuotosöiù metù pabaigoje vidutinés paskolù litais palú-kanù normos – 12,3 proc. – keisti néra bútinybés.

Dabartinè Lietuvos ekonomikos lyginamàjà búklè kitùBaltijos ir Centrinés Europos laisvosios prekybos sutar-ties (CELPS) öaliù kontekste atspindi 2.4 lentelé.

2.4 lentelé

Baltijos ir kai kuriù CELPS öaliù makroekonominiai rodikliai 2000 m. II ketv.

Realaus bendrojo Centrinés vyriausybés Vartotojù kainù Nedarbo lygis Einamosios sàskaitosvidaus produkto biudûeto balansas padidéjimas, palyginti laikotarpio deficitas (proc. BVP)padidéjimas, palyginti (proc. nuo BVP) su tuo paæiu praéjusiù pabaigoje (proc.)su tuo paæiu praéjusiù metù periodu (proc.)metù periodu (proc.)

Lietuva 0,0 -3,0* 0,8 11,1 5,6

Latvija 4,8 -5,1 3,1 8,4 7,4

Estija 7,5 -2,3** 3,1 5,0 4,5

Æekija 1,9 -2,8 3,7 8,7 3,2

Lenkija 5,2 -2,2 10,0 13,5 5,5

Vengrija 5,8 -1,1 9,1 6,0 3,9

Öaltinis: Economic Indicators for Eastern Europe. Bank for International Settlements, April 2000. * Konsoliduotojo öalies biudûeto fiskalinis balansas.** Centrinés Vyriausybés ir savivaldybiù biudûetas.

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

11

Pirmiausia ì akis krinta realaus BVP prieaugio irfiskalinés politikos sàsaja. Lietuva radikaliausiai iöregiono valstybiù sumaûino fiskalinì deficità, palygintisu praéjusiais metais. Viena vertus, tai padéjo sumaûintiimportà ir einamosios sàskaitos deficità, taæiau, kitavertus, taupymo reûimas apribojo ir vidaus paklausà,stabdydamas gamybos plétrà. Nors nulinì BVP prieaugìantràjì ketvirtì, kaip jau minéta, lémé „didelés bazés”efektas, Lietuva atsiliko nuo kitù Vidurio ir Rytù Europosvalstybiù ir pagal pirmojo pusmeæio rezultatus.

Lietuva pasiûymi maûos infliacijos ir didelio ne-darbo kombinacija, tuo patvirtindama Phillipsokreivés teorijà apie pasirinkimà tarp didesnio ne-darbo ir maûesnés infliacijos arba atvirköæiai. Tiesa,stabilios ar net maûéjanæios kainos (jei neskaitytumevaldûios administruojamù kainù didinimo) paaiökinamosne tik perkamosios galios silpnumu, bet ir euro atûvilgiusmarkiai padidéjusiu lito kursu. Phillipso kreivé nesunkiai

pritaikoma ir Vengrijai, kuri „nusipirko” gana ûemà ne-darbo lygì didesnés infliacijos sàskaita. Kita vertus, öiteorija iö pirmo ûvilgsnio visiökai netinka Lenkijai, pasi-ûyminæiai didûiausiu nedarbu ir didûiausia infliacija re-gione. Öioje öalyje nedarbo lygiui daro neigiamà ìtakàûenklus struktúrinis nedarbas.

3. Bendrojo vidaus produktostruktúra

Ìvairiù ekonominés veiklos rúöiù sukurtos pridétinésvertés palyginamosiomis kainomis pokyæiai rodo, kaipnetolygiai po Rusijos krizés atsigauna kai kurieúkio sektoriai. 2000 m. antràjì ketvirtì, palyginti suatitinkamu praéjusiù metù laikotarpiu, aötuoniù veiklosrúöiù sukurta pridétiné verté sumaûéjo ir tik öeöiù –padidéjo (ûr. 3.1 lentelè).

3.1 lentelé

Ekonominés veiklos rúöiù sukurta pridétiné verté (galiojusiomis kainomis, mln. Lt)

1998 m. II ketv. 1999 m. II ketv. 2000 m. II ketv. Lyginamasis Metinis pokytis palygina-svoris 2000 m. mosiomis kainomisII ketv., proc. 2000 m. II ketv., proc.

Bendroji pridétiné verté* 9559,8 9898,8 10134,7 100,0 -0,03

Ûemés úkis, medûioklé ir miökininkysté 869,8 799,9 716,2 7,1 -2,1

Iögaunamoji pramoné 63,1 90,2 124,3 1,2 -6,6

Apdirbamoji pramoné 1832,0 1744,9 2054,1 20,3 -4,2

Elektros, dujù ir vandens tiekimas 336,9 291,9 302,8 3,0 -4,8

Statyba 827,8 849,5 650,2 6,4 -23,8

Vidaus prekyba 1633,4 1520,1 1608,3 15,9 8,1

Vieöbuæiai ir restoranai 133,9 144,9 137,6 1,4 -5,5

Transportas ir ryöiai 929,7 1087,9 1232,3 12,2 16,3

Finansinis tarpininkavimas 186,7 244,0 258,1 2,4 3,3

Nekilnojamasis turtas,nuoma ir kita verslo veikla 724,8 803,3 822,3 8,1 2,9

Valstybés valdymas ir gynimas,privalomasis soc. draudimas 649,1 750,6 680,2 6,7 -0,9

Övietimas 713,0 877,3 863,9 8,5 0,5

Sveikata ir soc. aprúpinimas 356,1 372,1 364,4 3,6 -3,0

Kita veikla 303,5 322,2 320,0 3,2 1,1

* BVP gaunamas sumuojant bendràjà pridétinè vertè ir gaminiù mokesæius bei atimant subsidijas.

Pirmiausia paûymétinas apdirbamosios pramonésnuosmukis, kurì lémé naftos perdirbimo pramonés pro-blemos. Nors galiojusiomis kainomis apdirbamosios pra-monés pridétiné verté padidéjo net 17,7 proc., öis prie-augis yra pasauliniù naftos kainù iöaugimo rezultatas.

Ûemés úkio sukurta pridétiné verté sumaûéjo tieknominalia, tiek realia iöraiöka ir tai atspindi nepavydétinàöio sektoriaus padétì jau gana ilgà laikà. Lietuva eks-portuoja maûiau ûemés úkio ir maisto produktù, neiimportuoja, beje, mokéjimù balanso duomenimis, öisprekybos deficitas öiù metù antràjì ketvirtì buvo 122,9

mln. Lt (pirmàjì ketvirtì – 43,5 mln. Lt).Energetikos sektoriaus pridétiné verté palyginamo-

siomis kainomis sumaûéjo 4,8 proc., nors galiojusiomiskainomis buvo uûfiksuotas nedidelis jos prieaugis.Radikaliù pokyæiù ì geràjà pusè negali búti tol, kol öalisneras, kur pelningai parduoti elektros energijos pertekliù.Deja, ankstesné Vyriausybé nepadaré jokiù konkreæiùûingsniù tiesiant elektros energijos tiltà ì Vakarus. Kolkas sunku daryti iövadas apie naujosios Vyriausybésketinimus sprendûiant öià strateginè Lietuvos úkioproblemà.


12

-4000

-2000

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

-4000

-2000

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

1995

-I p.

II p.

1996

-I p.

II p.

1997

-I p.

II p.

1998

-I p.

II p.

1999

-I p.

II p.

2000

-I p.

Eksportas (f.o.b. kainomis)

Eksportas be mineraliniù produktù

Importas (f.o.b. kainomis)

Prekybos balansas

Statybù sektoriaus pridétiné verté smuko ypaæ dra-matiökai – net 23,8 proc. Valstybés investicijos ì statybasöiais metais sudaré tik 54 proc. praéjusiù metù lygio,taæiau praktiökai jos buvo dar gerokai maûesnés, nesdidelé dalis léöù buvo skirta 1999 m. ìsiskolinimui likvi-duoti. Nesulaukiama investicijù ir iö uûsienio, nes tamtrukdo apribojimai uûsienieæiams ìsigyti ûemè.

Vieöbuæiù ir restoranù sektoriaus sukurta pridétinéverté sumaûéjo 5,5 proc. Sektorius daugiausiai nuken-téjo nuo sumaûéjusio ì Lietuvà atvykstanæiù uûsienieæiùskaiæiaus.

Kitù sektoriù nuosmukis ûenkliau nepablogino ben-drosios pridétinés vertés rodiklio.

Tarp sparæiausiai augusiù ekonominés veiklos rúöiùreikétù iöskirti transportà ir ryöius bei vidaus prekybà.Transporto ir ryöiù sukurta pridétiné verté palyginamo-siomis kainomis padidéjo 16,3 proc., o prekybos – 8,1proc. Transporto sektorius turéjo naudos iö atsigau-nanæio transporto paslaugù eksporto. Antai 2000 m.antràjì ketvirtì, palyginti su analogiöku 1999 m. ketviræiu,transporto paslaugù eksportas padidéjo 22,8 proc.Vidaus prekyba atspindi tam tikrus vietos rinkos suak-tyvéjimo poûymius, taæiau galutines iövadas daryti yrapernelyg anksti – egzistuoja daug veiksniù, stabdanæiùmokios gyventojù paklausos atsigavimà (namù úkiùpajamù ir realaus darbo uûmokesæio sumaûéjimas,aukötas nedarbo lygis ir t.t.).

Nagrinéjant BVP struktúrà iölaidù metodu 1999 ir2000 m. antràjì ketvirtì (ûr. 3.1 diagramà), pirmiausiaatkreiptinas démesys ì esminè nominalaus BVP padidé-jimo prieûastì – neigiamo prekiù ir paslaugù grynojoeksporto sumaûéjimà nuo 1,34 mlrd. Lt iki 0,6 mlrd. Lt,arba 2,2 karto. Taigi eksporto didéjimas tebéra svar-biausias ekonomikos ìsibégéjimo veiksnys.

3.1 diagrama

BVP komponentai, skaiæiuojantiölaidù metodu (mlrd. Lt)

-2

0

2

4

6

8

10

12

14

-2

0

2

4

6

8

10

12

14

2000-II ketv.1999-II ketv.1998-II ketv.1997-II ketv.

Bendros investicijos

Vyriausybés vartojimas

Namù úkiù vartojimas

Prekiù ir paslaugù grynasis eksportas

Nepaisant vieno namù úkio nario vidutiniù pajamùsumaûéjimo (ûr. „Darbo uûmokestis ir namù úkiùpajamos”), namù úkiù vartojimas truputì padidéjo - nuo6,78 mlrd. Lt iki 6,86 mlrd. Lt, arba 1,2 proc. Kaivartojimo prieaugis toks menkas, ankstoka kalbéti apiepersilauûimà vidaus rinkoje. Kiti iölaidù metodu apskai-æiuoto BVP komponentai sumaûéjo: bendros investicijossmukteléjo nuo 2,93 mlrd. Lt iki 2,40 mlrd. Lt, arba18,1 proc., Vyriausybés vartojimas – nuo 2,72 mlrd. Ltiki 2,56 mlrd. Lt, arba 5,9 proc.

4. Uûsienio prekyba

Lietuva baigé derybas dél narystés Pasaulio prekybosorganizacijoje (PPO). Iki 2001 m. geguûés 1 d. Lietuvaturés ratifikuoti visus derybù dokumentus bei pagrindi-nes PPO sutartis, ir po to öalis bus priimta ì PPO. Lietuvai,tapusiai PPO nare, nebereikés sudaryti dviöaliù ekono-miniù sutaræiù su öios organizacijos atstovémis (jù yrabeveik 140).

Aukötas Lietuvos ekonomikos atvirumo lygis lemiajos jautrumà uûsienio prekybos sàlygù ir rezultatù poky-æiams. Po Rusijos krizés prasidéjès absoliutus eksportomaûéjimas jau 1998 m. pabaigoje smarkiai pabloginovisos ekonomikos búklè ir atvirköæiai, 2000 m. pirmàjìpusmetì pageréjè uûsienio prekybos rodikliai (ûr. 4.1diagramà) sudaré startines prielaidas visam úkiui kilti.

4.1 diagrama

Prekiù eksportas ir importas1995-2000 m. pusmeæiais (mln. Lt)

Mokéjimù balanso duomenimis, uûsienio prekybos de-ficitas pirmàjì pusmetì, palyginti su atitinkamu praéju-siù metù laikotarpiu, sumaûéjo 35,7 proc. ir sudaré1659,8 mln. Lt, arba 7,8 proc. BVP. Radikalù lúûì uûsienio

6,56 6,78 6,865,91

-1,14 -1,34 -0,60-1,06

2,77 2,72 2,56

1,89

2,622,93

2,40

2,47

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

13

Lietuvos uûsienio prekybai búdingas didelis minera-liniù (iö esmés naftos) produktù lyginamasis svoris. Öiosprekiù grupés importas, kartu ir eksportas labai priklausonuo ûalios naftos tiekimo iö Rusijos sàlygù, kuriospastaruoju metu toli graûu nebuvo patenkinamos. Beto, Lietuva, kaip naftos produktù vartotoja, pralaimi délnepaprastai aukötù naftos kainù pasaulinéje rinkoje.Realù Lietuvos eksporto potencialà ir ilgalaikes úkio per-spektyvas geriau atspindi eksporto ir importo bemineraliniù produktù rodikliai. Eksportas be mineraliniùproduktù (toliau öiame skyrelyje naudojami Statistikosdepartamento duomenys) 2000 m. pirmàjì pusmetì buvo20,1 proc. didesnis nei prieö metus ir pasieké 1997 m.pirmojo pusmeæio lygì, taæiau tebebuvo 6,4 proc.maûesnis uû 1998 m. pirmojo pusmeæio rodiklì. Prog-nozuojame, kad metù eksportas be mineraliniù produktùbus artimas 1998 m. rodikliui.

Importas be mineraliniù produktù öiù metù pirmàjìpusmetì, palyginti su analogiöku 1999 m. laikotarpiu,beveik nepakito ir buvo maûesnis nei 1997 m. ir 1998m. pirmaisiais pusmeæiais, atitinkamai 7,8 proc. ir 20,0proc.

Nors eksporto augimo tempai öiais metais yra ìspú-dingi, jie neiösiskiria kitù kylanæiù rinkù kontekste.Kinijos eksportas öiù metù pirmàjì pusmetì iöaugo 37,9proc., Pietù Koréjos – 25,7 proc., Vengrijos – 20,6 proc.,Æekijos – 13,3 proc.

Lietuvos eksportas augo ì visus öalies uûsienio preky-bai svarbius regionus, nors augimo tempai ûenkliai sky-rési (ûr. 4.2 diagramà). Öiù metù pirmàjì pusmetì prekiùiöveûimas ì Europos Sàjungos öalis buvo 17,3 proc.didesnis nei prieö metus, eksporto ì Latvijà ir Estijàprieaugis buvo 47,2 proc., ì NVS valstybes – 5,2 proc.

4.2 diagrama

Prekiù eksportas ì öaliù grupes1995-2000 m. pusmeæiais (mln. Lt)

proc. viso Lietuvos eksporto (penktoji vieta). Taigi ryö-kéja priklausomybé tarp konkreæios öalies tiesio-giniù investicijù Lietuvoje ir Lietuvos eksporto ìjà dydûio. Öiokia tokia iöimtis galétù búti Olandija, nesöi öalis yra deöimtoji pagal tiesioginiù investicijù Lietuvojeapimtì, tuo tarpu pirmàjì 2000 m. pusmetì eksportas ìOlandijà iöaugo daugiausiai – net 2,6 karto. Prieûastista, kad prekiù iöveûimas ì öià öalì praéjusiais metaisbuvo labai smukès.

Detalizuojant Lietuvos eksporto ì NVS struktúrà pagalatskiras öalis, matyti gana dideli skirtumai. Öiù metùpirmàjì pusmetì eksportas ì Baltarusijà (1999 m. didûiau-sià tarp NVS öaliù Lietuvos prekiù importuotojà) buvobeveik dvigubai maûesnis nei prieö metus. Paûymétina,kad mineraliniù produktù (elektros energijos), pernaisudariusiù apie 30 proc. eksporto ì Baltarusijà, iöveûimasì öià öalì beveik nutrúko. Atvirköæiai, reikömingai padidéjoLietuvos eksportas ì Ukrainà, su kuria Lietuva pasiraöélaisvosios prekybos sutartì. Jo prieaugis buvo net 67,5proc.

Kaip ir buvo tikétasi, öiais metais pagrindinelietuviökù prekiù importuotoja Rytù rinkose véltapo Rusija. Visù prekiù eksportas ì öià öalì per metusiöaugo 29,7 proc., iö jù maisto produktù iöveûimaspadidéjo 23,7 proc. (sudaré 28,2 proc. viso Lietuvoseksporto ì Rusijà), tekstilés dirbiniù – 11,4 proc. (8,1proc.), maöinù ir ìrengimù – 32,7 proc. (13,1 proc.),medienos, jos dirbiniù ir popieriaus – 56 proc. (7,4proc.). Net 92,3 proc. iöaugo transporto priemoniùeksportas (23,3 proc.). Prognozuojamas Rusijos irUkrainos ekonomikù kilimas artimiausiais metais skatinsjù dominavimà tarp kitù Lietuvos eksporto rinkù Rytuose.

prekyboje padéjo pasiekti 31,6 proc. iki 8068,1 mln. Ltpadidéjès eksportas, tuo tarpu importo apimtis (f.o.bkainomis) padidéjo tik 11,7 proc. iki 9727,9 mln. Lt.

Bendras eksporto ì kitus regionus prieaugis sudaré55,4 proc., nors, pavyzdûiui, eksportas ì CELPS öalispadidéjo net 74,2 proc. Eksportas ì Vidurio ir Rytù Europàsparæiai didéja jau keletà metù, tuo tarpu JAV rinkos„atradimas” yra öiek tiek netikétas reiökinys. Lietuvosprekiù eksportas ì öì regionà pirmàjì pusmetì, palygintisu 1999 m. pirmuoju pusmeæiu, padidéjo 46,5 proc.(ûr. priedo B.1 lentelè).

Viena iö esminiù prieûasæiù, dél kuriù Lietuvos eks-portas ì Europos Sàjungà augo léæiau nei vidutiniökai irpadidéjo 17,3 proc., buvo tolesnis lito kurso kilimas euroatûvilgiu. Eksportas ì Vokietijà – vienà iö svarbiausiù Lie-tuvos uûsienio prekybos partneriù – padidéjo tik 9,7 proc.

Eksportas ì kai kurias kitas Vakarù Europos öalis buvodaug dinamiökesnis – uûfiksuotas 60 proc. eksporto ìSuomijà prieaugis, 58 proc. – ì Öveicarijà, 38,8 proc. –ì Didûiàjà Britanijà ir 35,7 proc. – ì Övedijà. Bútina pa-stebéti, kad öios öalys, JAV ir Danija sudaro pirmàjìöeöetukà valstybiù, kurios 1999 m. nukreipé didûiausiàtiesioginiù investicijù ì Lietuvà srautà. Iö öiù öaliù tik ìDanijà eksportas iöaugo maûiau (9,7 proc.) nei bendrasrodiklis, taæiau öiai nedidelei öaliai ir taip teko net 5,2

1995

-I p.

II p.

1996

-I p.

II p.

1997

-I p.

II p.

1998

-I p.

II p.

1999

-I p.

II p.

2000

-I p.

Europos Sàjunga

NVS

Kitos öalys

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000


14

0

10

20

30

40

50

60

70

80

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2000-I p.

1999-I p.

1998-I p.

Kitosprekés

Lengviejiautomobiliai

Galutiniovartojimoprekés

Tarpiniovartojimoprekés

Investicinésprekés

Importo struktúra pagal öalis kito maûiau. Importasiö Europos Sàjungos öiù metù pirmàjì pusmetì sudaré47,3 proc. (50,0 proc. prieö metus) viso importo. Smar-kiai paöokus naftos kainoms, nuo 22,9 proc. iki 29,9proc. iöaugo importo iö NVS lyginamasis svoris (apie2/3 importo iö öio regiono sudaré mineraliniai produktai),o CELPS lyginamasis svoris smukteléjo nuo 10,2 proc.iki 9,5 proc. Nagrinéjant konkreæias öalis, iö RusijosLietuva importavo 26,0 proc., o iö Vokietijos – 16,1 proc.viso importo.

4.3 diagramoje pateikta eksporto struktúra pagal pre-kiù grupes 1998–2000 m. pirmaisiais pusmeæiais. Aiökiaiiöryökéjusi tendencija yra maisto produktù lyginamojosvorio maûéjimas. Taæiau absoliuæia iöraiöka 2000 m.pirmàjì pusmetì, palyginti su tuo paæiu praéjusiùmetù laikotarpiu, iöaugo visù pagrindiniù prekiùgrupiù eksportas (ûr. priedo B.2 lentelè). Maisto prekiùiöveûimas padidéjo 10,8 proc., tekstilés – 3,8 proc., che-mijos – 4,8 proc., maöinù ir ìrengimù – 23,4 proc. Ypaæreikömingai padidéjo baldù, metalù ir jù dirbiniù, plastikùir jù dirbiniù, transporto priemoniù eksportas – atitinkamai52,9 proc., 67,5 proc., 64,3 proc., ir 72,2 proc. Dél iöaugu-siù naftos kainù mineraliniù produktù eksportas absoliu-æia iöraiöka taip pat iöaugo ûenkliai – 55,0 proc.

4.3 diagrama

Prekiù eksporto struktúra pagal prekiù grupes (proc.)

2000-I p.1999-I p.1998-I p.

0

5

10

15

20

25

0

5

10

15

20

25

Kitos prekésPlastikai,kauæiukas ir jù dirbiniai

Metalai irjù dirbiniai

BaldaiMediena,popierius irjù dirbiniai

Transportopriemonés

Maöinos irìrengimai

Chemijospramonésprodukcija

Tekstilé irtekstilésdirbiniai

Mineraliniaiproduktai

Ûemés úkioir maistopramonésproduktai

4.4 diagrama

Prekiù importo struktúra pagalprekiù paskirtì (proc.)

Jeigu ne eksporto augimas, öiais metais Lietuvos eko-nomika bútù buvusi pasmerkta likti sustingusi. Beje,eksporto pagyvéjimo negalima aiökinti tik reeksportosrautù padidéjimu. Lietuviökos kilmés prekiù eksportaspirmàjì pusmetì buvo 27,3 proc. didesnis nei prieö metus,o be mineraliniù produktù jis iöaugo 19,4 proc. (ûr. priedoB.2 lentelè). Reeksporto apimtis per tà patì laikotarpìpadidéjo 21,5 proc., jis sudaré maûdaug penktadalì(pavyzdûiui, Estijoje apie pusè) viso prekiù eksporto.

Importo struktúra pagal prekiù paskirtì 1998–2000m. pirmaisiais pusmeæiais pateikta 4.4 diagramoje.

Atkreiptinas démesys, kad dél naftos kainù öuolio permetus tarpinio vartojimo prekiù lyginamasis svorispadidéjo nuo 56,2 proc. iki 63,1 proc. Galutinio vartojimoprekiù dalis sumaûéjo nuo 22,4 proc. iki 18,8 proc., oinvesticiniù prekiù – nuo 15,4 proc. iki 12,0 proc. Bútentpastarùjù prekiù importas 2000 m. pirmàjì pusmetì,palyginti su atitinkamu 1999 m. laikotarpiu, sumaûéjolabiausiai – 205,7 mln. Lt, arba 14,3 proc. Öis neigiamasreiökinys yra tiesiogiai susijès su materialiniù investicijùsumaûéjimu (ûr. „Investicijos”).

13,5

11,3

9,9

20,0

17,0

20,9

17,4

23,2

19,1

9,5

9,5

7,9

11,0

11,5

11,2

9,2

5,3

7,2

6,7

8,1

7,7

2,4

3,5

4,3

4,0

3,2

4,3

2,4

2,4

3,2

3,9

5,0

4,3

15,2

15,4

12,0

20,4

22,4

18,8

1,8

2,3

2,3

7,7

3,6

3,8

55,0

56,2

63,1

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

15

0

100

200

300

400

500

0

100

200

300

400

500

NVS öaliù valiutù atûvilgiu

Vidurio ir Rytù Europos valstybiù valiutù atûvilgiu

ES valstybiù valiutù atûvilgiu

Iö viso

1993

12

1994

12

1995

12

1996

12

1997

12

1998

01

1998

07

1999

01

1999

07

2000

01

2000

06

5. Mokéjimù balansas

2000 m. antràjì ketvirtì öalies einamosios sàskaitosdeficitas padidéjo beveik dvigubai, palyginti su pirmuojuketviræiu, ir buvo 623,3 mln. Lt. Kita vertus, öis rodiklissumaûéjo, palyginti su atitinkamu 1999 m. ketviræiu,kai jis buvo pasiekès labai aukötà lygì – daugiau kaip1,5 mlrd. Lt. Lietuvos banko preliminariais vertinimais,öiù metù antràjì ketvirtì einamosios sàskaitos deficitassudaré 5,6 proc. BVP, o pirmàjì pusmetì – 4,3 proc.BVP. Tai vertintina kaip radikalus pageréjimas, nesLietuva tradiciökai pasiûyméjo vienu iö didûiausiù ky-lanæiù rinkù öalyse einamosios sàskaitos deficito santy-kiniu dydûiu, daûniausiai viröijanæiu 10 proc. ribà.

Visù pirma einamosios sàskaitos deficito suma-ûéjimà lémé eksporto padidéjimas, kurio prieûastysir struktúra iöanalizuoti ankstesniame skyrelyje. Prekiùeksportas (toliau öiame skyrelyje naudojami mokéjimùbalanso duomenys) öiù metù antràjì ketvirtì, palygintisu 1999 m. antruoju ketviræiu, iöaugo 26,5 proc.

Kitas veiksnys, turéjès ìtakos importo ir kartueinamosios sàskaitos deficito sumaûéjimui, buvorestrikciné fiskaliné politika. Prekiù importas 2000m. antràjì ketvirtì, palyginti su analogiöku praéjusiù metùlaikotarpiu, padidéjo 5,3 proc.

Grieûtas iölaidù ribojimas sumaûino ne tik valstybés,bet ir ìmoniù (susijusiù su valstybés uûsakymais), namùúkiù (valstybés sektoriuje dirbanæiù ûmoniù skaiæiausmaûinimas, atlyginimù maûinimas ir pan.) mokià pa-klausà. Pavyzdûiui, 1999 m. antràjì ketvirtì konsoliduotocentrinio öalies biudûeto iölaidos kartu su grynosiomispaskolomis buvo 3,979 mlrd. Lt, tuo tarpu öiù metùantràjì ketvirtì – 2,604 mlrd. Lt., arba 34,6 proc. maûes-nés. Kadangi valstybés biudûeto ir nebiudûetiniù fondùiölaidos materialinéms investicijoms sumaûéjo dar ûen-kliau, daugiausiai nukentéjo investiciniù prekiù importas.Ìmoniù ir namù úkiù finansinés búklés blogéjimas, ûino-ma, aiökintinas ne tik Vyriausybés vykdoma iölaidù ribo-jimo politika, bet ir bendra ekonomine situacija öalyje,nepalankia dolerio ir euro kurso dinamika.

Kalbant apie lietuviökos kilmés prekiù konkurencin-gumà (ûr. priedo B.2 lentelè), tikslinga iöanalizuoti nau-jausius realaus efektyviojo lito kurso pokyæius. Deja,metù viduryje uûfiksuotas realiojo efektyviojo litokurso sumaûéjimas Europos Sàjungos valiutùatûvilgiu buvo trumpalaikis reiökinys, susijès sulaikinu nominalaus dolerio (lito) ir euro kursostabilizavimusi (ûr. 5.1 diagramà). Pastaraisiais mé-nesiais lito kursas pakilo euro atûvilgiu iki rekordiniùaukötumù, daugiau nei kompensuodamas tà nedidelìmúsù prekiù konkurencinì pranaöumà, kurì teikia inflia-cijos Lietuvoje ir ES skirtumas (prognozuojama viduti-né euro zonos 2000 m. infliacija – 2,3 proc., Lietuvos –iki 1,3 proc.).

5.1 diagrama

Realiùjù efektyviùjù lito kursùindeksai 1993 m. birûelio mén. =100

artimiausiais metais galima tikétis laipsniöko realausefektyviojo lito kurso maûéjimo öio regiono valiutùatûvilgiu. Infliacija Rusijoje 2001-2003 m. turétù bútididesné nei rublio nuvertéjimas dolerio atûvilgiu.

Realus efektyvusis lito kursas Vidurio ir RytùEuropos valstybiù valiutù atûvilgiu tebéra labaipastovus ir neturi nei skatinamosios, nei stabdo-mosios ìtakos lietuviökù prekiù eksportui ì öìregionà. Kita vertus, normaliai uûsienio prekybos plétraivaliutos kurso stabilumo ir maûai kintanæio prekiùkonkurencingumo veiksnys yra palankus.

Lietuvos eksporto ir importo struktúros pagal atsis-kaitymo valiutas pokyæius atspindi 5.1 lentelé.

Atkreiptinas démesys ì tam tikrà realiojo efek-tyviojo lito kurso sumaûéjimà NVS valstybiù at-ûvilgiu. Tai patvirtina antrajame „Lietuvos makroeko-nomikos apûvalgos” numeryje pateiktà prognozè, jog

Iö 5.1 lentelés negalima susidaryti vienareikömésnuomonés, kaip kito JAV dolerio lyginamasis svorisLietuvos eksporto ir importo sandoriuose 2000 m.sausio-liepos mén., nes jis nepasiûyméjo stabilumu. Eurolyginamasis svoris, palyginti su 1999 m. vidurkiu, pas-tebimai padidéjo, taæiau ne tiek dolerio, kiek Vokietijosmarkés dalies sumaûéjimo sàskaita. Euro ir Vokietijosmarkés lyginamasis svoris Lietuvos eksporto struktúrojepraéjusiais metais vidutiniökai sudaré 18,6 proc., oimporto struktúroje – 24,8 proc. 2000 m. liepos mén.öie rodikliai buvo atitinkamai 17,0 proc. ir 28,2 proc.Tam tikrà Europos Sàjungos valiutù santykinés reiköméssumaûéjimà eksporto atsiskaitymuose galima paaiökintieuro kurso smukimu lito atûvilgiu. Tai ne tik sumaûinouû öias valiutas parduotù lietuviökù prekiù apimtì litais,bet ir tam tikru mastu paskatino öalies verslininkusrinktis tokias atsiskaitymo valiutas, kurios ribotù valiutoskurso rizikà. Nors importo, uû kurì atsiskaitoma EuroposSàjungos valiutomis, apimtì litais taip pat neigiamai veiké


16

5.1 lentelé

Lietuvos eksporto ir importo struktúra pagal pagrindines atsiskaitymù valiutas (proc.)

JAV doleris Euras Vokietijos marké Litas

Eksportas Importas Eksportas Importas Eksportas Importas Eksportas Importas

1996 01-12 68,3 62,2 - - 14,9 19,5 12,8 2,0

1997 01-12 64,2 60,3 - - 13,5 22,6 17,2 1,3

1998 01-12 61,6 55,9 - - 14,3 25,4 19,0 0,7

1999 01-12 54,0 56,7 1,3 3,2 17,3 21,6 21,4 1,0

2000 01 56,4 65,4 3,4 5,1 13,9 15,6 20,9 1,0

2000 02 56,4 58,4 4,4 7,8 12,9 17,9 21,4 1,7

2000 03 57,6 60,8 4,0 7,0 11,5 17,8 21,5 2,0

2000 04 54,5 57,7 4,4 7,6 11,5 19,2 25,2 1,5

2000 05 50,3 53,3 4,5 7,5 13,6 20,9 26,7 2,3

2000 06 46,2 57,6 4,6 6,9 12,0 18,0 32,5 1,4

2000 07 51,1 55,6 4,0 8,2 13,0 20,0 28,1 2,0

euro atûvilgiu brangstantis litas, öì veiksnì „su kaupu”kompensavo didéjanti pinganæiù prekiù iö VakarùEuropos paklausa.

Paslaugù balansas pastaraisiais metais nuolat buvoteigiamas (paslaugù eksportas viröijo importà), taæiauöiù metù antràjì ketvirtì perteklius buvo rekordiökai dide-lis – 482,9 mln. Lt. Paslaugù eksportas, palyginti su1999 m. antruoju ketviræiu, iöaugo tik 1,3 proc., taæiauûenkliai sumaûéjo importas – 18,6 proc. Nors paslaugùeksportas padidéjo ribiniu dydûiu, jo struktúra pakitoradikaliai. Transporto paslaugù eksportas antràjì ketvirtìpadidéjo 22,8 proc., tuo tarpu kelioniù paslaugù eks-portas sumaûéjo 23,9 proc. Pavyzdûiui, per aötuonis öiùmetù ménesius músù öalì aplanké 2,8 mln. uûsienieæiù,arba 8,3 proc. maûiau nei per tà patì praéjusiù metùlaikotarpì. Specialistù teigimu, atvykstanæiùjù ì Lietuvàuûsienio gyventojù skaiæius sumaûéjo daugiausia dél to,kad Rusijos ir Baltarusijos gyventojai prarado susido-méjimà netoli pasienio músù öalyje esanæiomis preky-vietémis. Sumaûéjo ir kelioniù paslaugù importas – 30,6proc., visù pirma dél sumaûéjusios gyventojù perka-mosios galios.

Ìdomús, nors kiekybiökai ir nereikömingi, statybospaslaugù eksporto ir importo duomenys. Nors öiù metùantràjì ketvirtì statybos paslaugù eksportas sudaré 18,6mln. Lt, arba maûdaug 35 proc. eksporto lygio, buvusioiki Rusijos krizés, importas sumaûéjo beveik iki nulio –2,3 mln. Lt. Todél statybos paslaugù balansas tapoteigiamas, kas neturétù stebinti, nes statybos darbùpaklausa öalyje yra minimali.

Lietuvos investicijù uûsienyje srautas antràjìketvirtì buvo 378,9 mln. Lt. Kaip ir anksæiau, tiesioginésLietuvos investicijos uûsienyje buvo visiökai menkos,tuo tarpu didûiàjà srauto dalì (93,5 proc.) sudaré padi-déjès ne rezidentù ìsiskolinimas uû prekes ir paslaugas,t.y. prekybinis kreditas. Be to, stingant investavimoalternatyvù vietos rinkoje, padidéjo öalies komerciniùbankù indéliai uûsienio bankuose.

Uûsienio investicijù Lietuvoje srautas öiù metùantràjì ketvirtì buvo 985,7 mln. Lt, t.y. beveik 1,5 kartodidesnis nei per atitinkamà laikotarpì pernai. Tiesioginiùinvesticijù srautas sudaré 438,6 mln. Lt ir buvo 29,8proc. maûesnis nei praéjusiais metais. Ypaæ smarkiaisumaûéjo investicijos ì akcinì kapitalà (nuo 416,6 mln.Lt 1999 m. antràjì ketvirtì iki 99,5 mln. Lt öiù metùantràjì ketvirtì) ir reinvesticijos (nuo 209,5 mln. Lt iki66,9 mln. Lt). Taæiau kito kapitalo (iö tiesioginio inves-tuotojo gautù paskolù) apimtis padidéjo iö esmés nuonulio iki 272,2 mln. Lt.

Einamosios sàskaitos deficitas tiesioginémis uûsienioinvesticijomis 2000 m. antràjì ketvirtì buvo padengtas70,4 proc., o pirmàjì pusmetì – 61,6 proc. Nors öisrodiklis pageréjo, palyginti su ankstesniaisiais metais,tai atsitiko dél einamosios sàskaitos deficito absoliutaussumaûéjimo, o tiesioginiù uûsienio investicijù pritrau-kimas ir toliau lieka problemiökas.

Uûsienio kapitalas tiesioginiù investicijù forma pa-tenka ì öalì per valstybés turto privatizavimo procesà, onaujù, patraukliomis privatizavimo sàlygomis nemoty-vuotù investicijù, akivaizdûiai pasigendama. Privatiza-vimas baigiasi, tuo tarpu kol kas tebéra neaiöku, kaiptiesioginés uûsienio investicijos galétù didéti ateityje.Netrukus pradésianæiai darbà Vyriausybei reikétùsignalizuoti rinkai, kad uûsienio investicijù skati-nimas yra prioritetinis ekonominés politikos uû-davinys. Atvirköæiai, jeigu valstybés turto perda-vimas ì privaæiù subjektù rankas bus apsunkintaspapildomais apribojimais arba bus méginamadirbtinai létinti jo tempà, tai suduos smúgì ne tikpaæiam privatizavimui, bet ir uûsienio investici-joms apskritai.

Öiù metù antràjì ketvirtì portfeliniù investicijù srautassudaré 503,7 mln. Lt ir viröijo tiesioginiù investicijùìplaukas. Pirmàjì pusmetì öis aplenkimas buvo daugdidesnis (atitinkamai 1414,6 mln. Lt ir 554,8 mln. Lt),nes investicijù portfelis labai padidéjo dél metù pradûioje

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

17

0

2

4

6

8

10

12

0

2

4

6

8

10

12

1999

2000Sa

usis

Vasa

ris

Kova

s

Bala

ndis

Gegu

ûé

Birû

elis

Liep

a

Rugp

jútis

Rugs

éjis

Spal

is

Lapk

ritis

Gruo

dis

Vyriausybés iöplatintù euro obligacijù. Antràjì ketvirtìinvesticijù portfelio ìplaukas iö esmés sudaré léöos,gautos uû parduotas AB Lietuvos telekomas akcijas. Tiekantràjì 2000 m. ketvirtì, tiek ir pirmàjì pusmetì visuoseúkio sektoriuose gautos grynosios uûsienio paskolosbuvo neigiamos ir atitinkamai sudaré -250,9 mln. Lt ir-396,7 mln. Lt, t.y. daugiau uûsienio paskolù buvogràûinta, nei gauta. Viena vertus, tai vertintina teigiamai,nes maûéjantis privataus sektoriaus ìsiskolinimas didinaöalies atsparumà finansù krizéms, kita vertus, minétasreiökinys yra tik antroji medalio – prigesusio investicijùproceso – pusé.

Oficialiosios tarptautinés atsargos antràjì öiùmetù ketvirtì padidéjo 186,8 mln. Lt, o pirmàjì pusmetì– net 748,8 mln. Lt. Metù pradûioje öì rodiklì „iöpúté”ìplaukos uû Vyriausybés iöplatintà euro obligacijù emisijà.Kokybiökai (nors ne visada kiekybiökai) svarbus oficia-liùjù tarptautiniù atsargù kitimo veiksnys yra Lietuvosbanko grynasis uûsienio valiutos pirkimas iö komerciniùbankù. Jis atspindi iö realaus ekonomikos sektoriausateinanæius mokéjimù balanso situacijos signalus.Pirmàjì ketvirtì Lietuvos bankas pardavé öalies bankams136,9 mln. JAV doleriù daugiau, negu jù nupirko, oantràjì ketvirtì 20,1 mln. JAV doleriù daugiau nupirko,negu pardavé. Birûelio mén. oficialiàsias tarptautinesatsargas padidino ìplaukos uû parduotas AB Lietuvostelekomas akcijas. Todél liepos 1 d. oficialiosios tarp-tautinés atsargos (be aukso vertés), skaiæiuojant prekiùir paslaugù importo ménesiais, pasieké „saugù” lygì –2,9 ménesio.

6. Uûimtumas ir nedarbas

Öalies darbo rinka ir antràjì öiù metù ketvirtì buvopaûenklinta darbo jégos pasiúlos pertekliumi, palygintisu paklausa. Tiesa, darbo birûos duomenimis, nedarbolygis sumaûéjo nuo 11,4 proc. kovo mén. iki 11,1 proc.birûelio mén., taæiau metù vidurys tradiciökai iösis-kiria didesniu terminuotù darbo vietù skaiæiumi iratitinkamai maûesniu nedarbu. Antai praéjusiaismetais per analogiökà laikotarpì nedarbo lygis sumaûéjonuo 8,5 proc. iki 7,5 proc., t.y. kur kas ûenkliau (ûr. 6.1diagramà).

6.1 diagrama

Nedarbo lygis 1999 m. ir 2000 m.(ménesio pabaigoje, proc.)

Palyginti menkà sezoniökumo ìtakà darbo rinkossituacijos pageréjimui öiais metais galima iö daliespaaiökinti ribota darbo vietù pasiúla tuose sektoriuose,kurie ìtraukia daugiausiai laikinù darbuotojù: ûemés úky-je, statyboje ir vidaus prekyboje. Samdomùjù darbuotojùskaiæius ûemés úkyje antràjì ketvirtì, palyginti su pir-muoju ketviræiu, sumaûéjo 27,8 proc., statyboje – 8,1proc., prekyboje – 16,7 proc. (ûr. 6.1 lentelè). Nors 6.1lenteléje pateikti uûimtumo duomenys neapima perso-naliniù ìmoniù darbuotojù skaiæiaus, tuo tarpu bútentsmulkusis verslas suteikia daugiau galimybiù laikinai ìsi-darbinti, vis délto jie gana tiksliai atspindi samdomojodarbo jégos pasiúlos ir paklausos santykì atitinkamuosesektoriuose.

Apûvelgiamàjì ketvirtì pablogéjo daugelio úkio öakùuûimtumo búklé, iöskyrus nekilnojamojo turto, övietimo

bei sveikatos ir kito socialinio darbo sektorius. Deja,beveik néra dinamiöka plétra pasiûyminæiù ir darbovietù prasme talpiù sektoriù, kurie absorbuotùatsilaisvinusius darbuotojus iö „susitraukianæiù”sektoriù, todél struktúrinis nedarbas (jau nekal-bant apie darbo jégos mobilumo kliútis) gali virstiilgalaike ir sunkiai iösprendûiama problema.

Beje, pastebimas tam tikras laiko tarpsnis tarp kon-junktúrinés situacijos ir darbo jégos uûimtumo pokyæiù.Pavyzdûiui, samdomùjù darbuotojù skaiæius sumaûéjo,o nedarbo lygis smarkiai iöaugo tik 1999 m. antràjìpusmetì, t.y. praéjus daugiau kaip metams nuo Rusijosekonomikos krizés pradûios. Kita vertus, 2000 m. pirmàjìpusmetì, kai daugelio sektoriù gamybos ir eksportoapimtis pradéjo augti, darbuotojù skaiæius toliau sparæiaimaûéjo. Jeigu tarp gamybos ir darbuotojù skaiæiauspokyæiù egzistuos maûdaug panaöios trukmés laikotarpsnis kaip ir po Rusijos krizés, nedarbo lygio maûéjimàgeriausiu atveju galima prognozuoti tik ateinanæiù metùpradûioje. Tiesa, véluojantis uûimtumo reagavimas ìgamybos pokyæius yra tik ex post pastebétas reiökinys,kurio negalima paversti désningumu. Laiko tarpsnis tarpöiù dviejù indikatoriù ekonomikai kylant gali búti visiökaikitoks, nei jai smunkant. Negalima atmesti ir hipotetiökaiegzistuojantì laiko tarpsnì galinæiù gerokai pakoreguotiveiksniù: lito ir euro kurso pokyæiù, minimalaus darbouûmokesæio politikos ir pan.

Statistikos departamentas apskaiæiuoja ir uûimtùjùìvairiose úkio öakose gyventojù skaiæiù (samdomiejidarbuotojai, darbdaviai, savininkai, asmenys, dirbantyssau, smulkús ûemdirbiai, turintys 3 ha ir maûiau ûemés,ir pan.), remdamasis ìmoniù ir gyventojù apklausomis.Öio rodiklio dinamika nedaug skiriasi nuo samdomùjùdarbuotojù skaiæiaus dinamikos (ûr. 6.2 lentelè).

7,7

10,8

11,2

11,4

11,2

11,1

11,1

11,6

11,8

11,8

8,1 8,

5

8,1

7,8

7,5

7,8 8,1 8,

4 8,9 9,

5 10,0


18

6.1 lentelé

Samdomùjù darbuotojù skaiæiaus indeksai ìvairiose úkio öakose1998-2000 m. II ketvirtì (1997 m. II ketv. = 100)*

1998 m. II k. 1999 m. II k. 2000 m. I k. 2000 m. II k.

Iö viso 96,24 98,59 90,08 86,04

Ûemés úkis, medûioklé ir miökininkysté 80,24 78,68 61,92 44,69

Iögaunamoji ir apdirbamoji pramoné 91,65 87,66 79,00 77,27

Elektros, dujù ir vandens tiekimas 94,66 97,95 92,51 90,35

Statyba 99,60 99,24 67,19 61,74

Vidaus prekyba 103,61 110,66 106,12 88,36

Transportas ir sandéliavimas 95,16 97,30 90,27 84,76

Paötas ir ryöiai 96,59 110,16 101,82 88,35

Finansinis tarpininkavimas 95,17 94,82 92,31 89,89

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 107,52 116,75 105,39 123,61

Valstybés valdymas ir gynimas, privalomasis socialinis draudimas 99,10 103,75 101,93 101,12

Övietimas 101,23 107,50 104,93 105,68

Sveikata ir kitas socialinis darbas 101,39 106,18 103,61 105,16

Kitos veiklos rúöys 91,43 97,51 92,92 88,39

* Darbuotojù skaiæiaus pokyæiai nustatyti pagal ìmoniù apklausas, kurias rengé Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybés.

6.2 lentelé

Uûimtùjù gyventojù skaiæius (túkst.)

1998 m. II k. 1999 m. II k. 2000 m. I k. 2000 m. II k.

Iö viso 1654,7 1655,6 1602,6 1605,8

Ûemés úkis, medûioklé ir miökininkysté 353,6 337,3 310,2 330,9

Iögaunamoji ir apdirbamoji pramoné 289,2 286,3 287,4 283,8

Elektros, dujù ir vandens tiekimas 40,9 39,3 37,5 36,8

Statyba 122,9 110,2 97,7 98,8

Vidaus prekyba 244,3 232,1 240,5 231,2

Transportas, sandéliavimas ir ryöiai 93,1 106,2 103,4 102,8

Finansinis tarpininkavimas 14,7 16,8 16,0 14,9

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 42,5 50,6 52,8 49,8

Valstybés valdymas ir gynimas, privalomasis socialinis draudimas 69,2 71,7 70,6 70,4

Övietimas 150,7 159,3 158,4 160,7

Sveikata ir kitas socialinis darbas 106,6 110,3 112,8 112,5

Kitos veiklos rúöys 127,0 135,5 115,3 113,2

Uûimtùjù gyventojù skaiæius nuo 1998 m. vidurio iki1999 m. vidurio ûenkliau nepakito, nepaisant neigiamoRusijos krizés poveikio gamybai ir eksportui, taæiau,skirtingai nei samdomùjù darbuotojù skaiæius, jis öiektiek padidéjo 2000 m. antràjì ketvirtì, palyginti su öiùmetù pradûia. Iö esmés öis skirtumas susidaré délprieöingù samdomùjù darbuotojù ir uûimtùjù gyventojùskaiæiaus tendencijù ûemés úkyje. Samdomùjù darbuo-tojù skaiæius nagrinéjamuoju laikotarpiu pastebimaisumaûéjo, tuo tarpu uûimtùjù gyventojù skaiæius padi-déjo 20,7 túkst. Nors ûemés úkio situacijos pavadintigera negalima, gana didelé öalies gyventojù dalis (20,6

proc. viso uûimtùjù skaiæiaus) lieka kaime, rasdama æiapragyvenimo öaltinì ir nemigruodama ì miestus.

Atkreiptinas démesys ì dar vienà aplinkybè, kuriapsunkina tikrojo nedarbo lygio nustatymà. Daugelyjepereinamosios ekonomikos öaliù darbo birûoje registruo-tù bedarbiù skaiæius toli graûu neatspindi visù darboieökanæiù ûmoniù. Didelé dalis nedirbanæiù ûmoniù nesi-kreipia ì darbo birûà, nesitikédami gauti joje nei bedarbiopaöalpos, nei tinkamo pasiúlymo ìsidarbinti. Pavyzdûiui,Lietuvoje teisè gauti bedarbio paöalpà turi bedarbiai,kurie iki uûsiregistravimo valstybinéje darbo birûojeturéjo ne maûesnì kaip 24 mén. valstybinio socialinio

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

19

draudimo staûà per paskutinius 3 metus (2000 m.birûelio mén. pabaigoje bedarbio paöalpà gavo tik 15,5proc. bedarbiù, minimali paöalpa buvo 135, maksimali– 250 Lt). Kai kuriose valstybése skirtumas tarp regis-truojamo ir realaus nedarbo lygio sudaro net keletàkartù.

Statistikos departamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybés periodiökai atlieka tyrimus, pagal kuriuosmégina nustatyti nedarbo lygì. Paskutiniù tyrimù metubuvo gauti öie rezultatai: 2000 m. antràjì ketvirtì nedarbolygis buvo 14,7 proc. (1999 m. antràjì ketvirtì – 13,0proc.). Lietuvos darbo birûos duomenimis, antràjì ketvirtìoficialusis nedarbas öalyje buvo 11,1 proc., o pernaituo paæiu laikotarpiu – 7,8 proc. Kaip matome, skirtu-mas tarp darbo birûos ir Statistikos departamentonustatomo nedarbo lygio pastaruoju metu suma-ûéjo. Tai leidûia daryti iövadà, kad reliatyviai didesnédarbo neturinæiù ûmoniù dalis registruojasi darbo birûoje.

Baltijos öaliù statistikos tarnybù fiksuojamas nedarbolygis antràjì ketvirtì buvo didûiausias Lietuvoje, tuo tarpuLatvijoje jis buvo 14,5 proc., Estijoje – 13,2 proc. 1999m. antràjì ketvirtì didûiausias nedarbo lygis buvoLatvijoje – 14,4 proc., Estijoje – 11,7 proc.

Liepos ir rugpjúæio mén. darbo birûos fiksuoja-mas nedarbo lygis dar labiau padidéjo – atitinka-mai iki 11,6 proc. ir 11,8 proc., tuo tarpu rugséjomén. jis liko toks pat – 11,8 proc. Matyt, ir öiuoatveju bútù ne visiökai teisinga grìsti minétà padidéjimàtik ekonominémis prieûastimis. Intensyvesnis bedarbiùregistravimasis darbo birûoje taip pat turéjo reikömés(pavyzdûiui, rugséjo mén. pasiektas rekordinis ìdarbi-nimo skaiæius pastaraisiais metais – 11,1 túkst. bedarbiù,taæiau dél to, kad daugiau bedarbiù uûsiregistravo darbobirûoje, nedarbo lygis öì ménesì nesumaûéjo). Labaiaukötas lito ir euro santykis antrojoje vasaros puséjeverté eksportuojantì verslà dirbti minimaliù sànaudùreûimu. Ìmonés rinkosi intensyvù, o ne ekstensyvù ga-mybos plétros kelià ir vengé kurti naujas darbo vietas.Naujajai Vyriausybei visu aktualumu iökils bútinybé ap-svarstyti radikalius sprendimus, orientuotus ì finansinésnaötos, susijusios su darbo vietù kúrimu, maûinimà (mo-kesæiù lengvatos darbdaviams, didinantiems darbo vietùskaiæiù, fiziniù asmenù pajamù mokesæio sumaûinimasir t.t.).

Nors bendras nedarbo lygis 2000 m. liepos mén.pabaigoje, palyginti su pirmojo ketviræio pabaiga, padi-déjo, kai kurioms öalies apskritims pavyko jì truputìsumaûinti. Tarp jù paminétina Vilniaus apskritis irVilniaus miestas, Utenos ir Klaipédos apskritys. Vilniausir Utenos miestai pasiûymi didele koncentracija ìmoniù,kurios orientuojasi ì eksportà ir gana gerai veræiasi. Klai-pédos apskrities nedarbo lygio sumaûéjimas pasiektasne Klaipédos miesto, o kai kuriù rajonù (pvz., Kretingos,Skuodo) sàskaita.

Kita vertus, antràjì ketvirtì ir liepos mén. ypaæ smar-kiai padidéjo nedarbo lygis Panevéûio, Tauragés ir Telöiùapskrityse. Nors Öiauliù apskrities nedarbo lygis padidéjone taip ûenkliai, jis tebéra auköæiausias tarp visù aps-kriæiù – 16,7 proc. „Lietuvos makroekonomikos apûval-gos” pirmajame numeryje, nagrinédami ìvairiù Lietuvosregionù úkinè padétì ir perspektyvas, atkreipéme démesìì nepavydétinà Tauragés miesto ir apskrities búklè. Délkatastrofiökai maûù materialiniù investicijù buvo aki-vaizdu, kad öis regionas pasmerktas vegetuoti ir arti-miausiais metais. Deja, faktiné nedarbo lygio dinamikapatvirtina öià pesimistinè prognozè.

Atskirù apskriæiù ir rajonù nedarbo lygis 1999 m. ir2000 m. liepos mén. pabaigoje pateiktas priedo B.4lenteléje.

7. Kainù indeksai

2000 m. antràjì ketvirtì öalies ekonominis klimatas,kaip ir anksæiau, liko defliacinis. Ìmonés, parduodanæiosprekes vietos rinkoje, susidúré su ribotos paklausosdiktuojamu spaudimu maûinti kainas, be to, kai kuriùproduktù grupiù atpigimà lémé dar labiau pakilès litokursas euro atûvilgiu. Öalies vidaus rinkà ir toliautenka vertinti kaip pasiúlos dominuojamà, todélgamintojai gali tikétis patenkinamos pelno normostik veiklos efektyvumo didinimo ir gamybos kaötùmaûinimo sàskaita. Rinka netoleruoja medûiagù ardarbo kaötù didinimo ir jo perkélimo ì kainas, nes délstagnuojanæios mokios paklausos ir smarkios konkuren-cijos tokie méginimai paprastai yra pasmerkti ûlugti.Öiuo aspektu kyla pavojus, kad dalis ìmoniù, siekdamosbúti konkurencingos, gali imtis gamybos sànaudù mini-mizavimo ir aukoti prekiù kokybè. Tai yra ypaæ aktualuprekiù grupése, kuriù vartotojas ne iö karto gali objek-tyviai nustatyti nedidelius kokybés pokyæius (pvz.,perdirbimo reikalaujanæiù maisto produktù, konservù,gérimù ir pan.).

Vasaros ménesiais búdingà kainù kritimo tendencijàkiek nelauktai pakeité birûelio mén. rezultatai – uûfik-suota 0,7 proc. infliacija, kurià lémé daugelio maistoproduktù ir degalù pabrangimas. Tiesa, liepos mén.viskas atsistojo ì savo vietas – vartotojù kainos viduti-niökai sumaûéjo 0,4 proc., iö jù ypaæ krito sezoniniamssvyravimams jautriù prekiù (darûovés ir bulvés, vaisiaiir uogos) kainos. Rugpjúæio mén. defliacija buvo dardidesné – 0,6 proc., visù pirma dél atpigusiù maistoproduktù bei nealkoholiniù gérimù ir transporto paslau-gù. Vél pabrangès benzinas dél tam tikrù kainù fiksavimoypatumù turéjo ìtakos jau tik rugséjo mén. VKI. Metinéinfliacija 2000 m. rugpjúæio mén., palyginti su tuo paæiupraéjusiù metù ménesiu, sudaré 0,9 proc. Vartotojùkainù dinamikà 1994-2000 m. atspindi 7.1 diagrama.


20

7.1 diagrama

VKI ir vidutinio darbo uûmokesæioindeksù dinamika (1994.01=1)

7.2 diagrama

Vartotojù kainù pokyæiai2000 m. 01-08 ménesiais (proc.)

Realus DU

Nominalus DU

VKI

-3

0

3

6

9

12

15

-3

0

3

6

9

12

15

VKI

Mai

sto

prod

ukta

i ir

nea

lkoh

olin

iai g

érim

ai

Alko

holin

iai g

érim

ai ir

taba

ko g

amin

iai

Drab

uûia

i ir a

valyn

é

Búst

as, v

andu

o, e

lekt

ra,

duj

os, k

itas

turta

s

Búst

o ap

stat

ymas

, nam

ù ap

yvok

os ìr

anga

ir k

asdi

ené

búst

o pr

ieûiú

ra

Svei

kato

s ap

saug

a

Tran

spor

tas

Ryöi

ai

Poils

is ir

kul

túra

Övie

timas

Vieö

buæi

ai, k

avin

és ir

rest

oran

ai

Kito

s pr

ekés

ir p

asla

ugos

Nors 2000 m. sausio-rugpjúæio mén., kaip ir praéju-siais metais, vartotojù kainù indeksas maûai kito,santykinés kainos buvo daug dinamiökesnés. Sumaûéjomaisto produktù ir nealkoholiniù gérimù, drabuûiù ir ava-lynés, namù apyvokos ìrangos, sveikatos apsaugos pa-slaugù kainos, kita vertus padidéjo transporto, övietimopaslaugù kainos, ypaæ smarkiai pabrango bústo iölaiky-mo ir ryöiù paslaugos (ûr. 7.2 diagramà), kuriù teikéjaiveikia apribotos konkurencijos sàlygomis.

Öiuo metu kainù kilimo potencialas egzistuojatik monopoliniais bruoûais pasiûyminæiose rinkose(öilumos ir elektros energijos gamyba, ryöiai). Beto, infliacijà gali padidinti Vyriausybés sprendimaipakelti netiesioginius mokesæius, kurie maûdaugvienodai palieæia visus gamintojus ir todél yra lengviauperkeliami ì kainas. Vargu ar öiais metais infliacija galétùpaúméti dél dolerio (lito) kurso kritimo euro atûvilgiu,nes öis procesas yra nelabai realus.

Tam tikro VKI padidéjimo artimiausiais ménesiaisgalima laukti dél Vyriausybés sprendimo nebetaikyti PVMkompensacijù öilumos energijos vartotojams, kaspadidins öilumos kainà prasidéjus öildymo sezonui. Tiesa,öis sprendimas gali búti neìgyvendintas dél neigiamoSeimo rinkimus laiméjusiù partijù poûiúrio ì komunaliniùpaslaugù brangimà.

Kitas veiksnys, galintis turéti ìtakos VKI dinamikai,yra benzino kainù svyravimas. Rugséjo mén. pradûiojenaftos barelio kainos vidurkis tarptautinéje rinkoje buvobeveik 33 JAV doleriai (prieö metus 1 barelis kainavotik 17,5 dolerio). Naftà eksportuojanæiù valstybiù orga-nizacija (OPEC) siekia, kad naftos barelio kaina nesmuk-tù ûemiau kaip iki 22 dolerio uû 1 barelì ir nekiltù daugiaukaip iki 28 doleriù. Taæiau Lietuvos maûmeninés rinkosdalyviù prognozés yra pesimistiökesnés – geriausiu at-veju laukiama kainù stabilizavimosi. Lietuvoje naftosproduktù maûmeninés kainos 10-30 ct/l viröijo kainasLatvijoje ir Estijoje, kas paaiökinama tuo, jog AB Maûeikiùnafta reikalavimu yra nustatytas 15 proc. naftos pro-duktù importo iö Rytù muitas.

Naftos kainù öuolis turéjo ûenklios ìtakos ir gamintojùkainù indeksui (GKI). 2000 m. rugpjúæio mén., palygintisu atitinkamu 1999 m. ménesiu, pramonés gamintojùkainos vidutiniökai padidéjo 15,1 proc., tuo tarpueliminavus naftos produktus padidéjimas sudaré tik 0,9proc.

8. Darbo uûmokestis ir namùúkiù pajamos

Lietuva pasiûymi gana menkai iöplétota organizuotùprofsàjungù veikla, t.y. ûemu darbo rinkos monopoliza-vimo lygiu. Egzistuojant tokiai darbo rinkos struktúrai,darbo jégos kaina gana tiksliai atspindi pasiúlos ir pa-klausos santykì. Kartu iöryökéja Phillipso kreivés dés-ningumas – kuo nedarbo lygis aukötesnis, tuo darbouûmokesæio didéjimo tempai maûesni arba jis pradedamaûéti absoliuæiai.

Tam tikru mastu öià tendencijà gali pakoreguotiVyriausybés kryptingai orientuota valstybés sektoriausdarbuotojù atlyginimù politika (income policy), taæiaujos ìtaka maûéja proporcingai valstybés tarnautojùlyginamojo svorio maûéjimui. Akivaizdu, kad Vyriausybéyra nepajégi priversti privataus sektoriaus darbdaviùsparæiai didinti darbo uûmokestì, jeigu darbo jégospasiúla yra didesné uû paklausà. Susiklosté greiæiauatvirkötiné situacija – dél grieûto iölaidù ribojimo val-stybés sektoriaus darbuotojù vidutinis atlyginimas permetus net sumaûéjo, tuo tarpu privaæiame sektoriuje

-2,70,

6

-1,6

-2,5

-1,1

-2,7

-1,6

0,0

-0,8

1,6

11,0

8,5

13,6

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

3.5

4.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

3.5

4.0

1994

01

1994

04

1994

07

1994

10

1995

01

1995

04

1995

07

1995

10

1996

01

1996

04

1996

07

1996

10

1997

01

1997

04

1997

07

1997

10

1998

01

1998

04

1998

07

1998

10

1999

01

1999

04

1999

07

1999

10

2000

01

2000

04

2000

07

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

21

jis öiek tiek padidéjo, taæiau be jokios valdûios institucijùìtakos.

Nepaisant to, Socialinés apsaugos ir darbo ministerijaparengé nutarimo projektà, kuriuo siúloma minimaliàménesio algà (MMA) 2001 m. pradûioje padidinti nuo430 iki 450 litù. Auköto nedarbo lygio, defliacijos beibrangaus lito euro atûvilgiu kontekste öì sprendimà tenkavertinti kaip pateiktà ne laiku. Jis gali dar labiau padidintinedarbà bei skatinti darbdavius ìforminti darbuotojusne visai darbo dienai. Rugpjúæio mén. duomenimis,

Lietuvoje minimalus darbo uûmokestis ir taip yra didûiau-sias Baltijos öalyse – 107,50 JAV dolerio, tuo tarpuLatvijoje ir Estijoje atitinkamai 81,83 dolerio ir 81,00dolerio. Neatsitiktinai ir nedarbo lygis Lietuvoje yraauköæiausias.

Kaip ir metù pradûioje, antràjì ketvirtì darbo uûmo-kesæio didéjimo tempus visù pirma lémé aukötasir toliau kylantis nedarbo lygis.

Darbo uûmokesæio (bruto) dinamikà konkreæiais 1999ir 2000 m. ménesiais atspindi 8.1 lentelé.

8.1 lentelé

Darbo uûmokesæio* dinamika 1999-2000 metais (litais)

Iö viso Iö jù

Valstybés sektorius Privatus sektorius

1999 2000 1999 2000 1999 2000

Sausis 1033,0 1050,0 1119,9 1093,6 942,0 997,2

Vasaris 1011,8 1048,4 1108,4 1097,7 909,8 989,1

Kovas 1050,8 1071,5 1139,7 1123,0 956,5 1010,5

Balandis 1068,9 1064,6 1155,4 1115,6 976,1 1006,0

Geguûé 1071,3 1096,3 1150,1 1134,8 988,8 1052,0

Birûelis 1096,0 1101,3 1174,0 1133,9 1013,4 1064,1

Liepa 1100,2 1089,1 1178,8 1119,3 1016,9 1053,9

Rugpjútis 1091,2 1104,7 1167,5 1139,4 1009,8 1065,5

Rugséjis 1086,3 - 1149,2 - 1017,1 -

Spalis 1084,0 - 1139,9 - 1021,8 -

Lapkritis 1081,6 - 1146,5 - 1008,1 -

Gruodis 1122,8 - 1170,9 - 1064,6 -

* Be individualiù ìmoniù.

Kaip matome iö 8.1 lentelés, vidutinis darbo uûmo-kestis öalies úkyje, neìskaitant individualiù ìmoniù, 2000m. rugpjúæio mén. sudaré 1104,7 Lt ir, palyginti su praé-jusiù metù analogiöku ménesiu, padidéjo 1,2 proc. (lie-pos mén., palyginti su atitinkamu praéjusiù metù laiko-tarpiu, buvo uûfiksuotas sumaûéjimas – 1,0 proc.). Vidu-tinis valstybiniame sektoriuje dirbanæiù ûmoniù darbouûmokestis per tà patì laikotarpì sumaûéjo 2,4 proc., oprivaæiame sektoriuje darbo uûmokestis iöaugo 5,5 proc.

Sumokéjus mokesæius, vidutinis atlyginimas (neto)rugpjúæio mén. buvo 777,9 Lt ir, palyginti su analogiöku1999 m. ménesiu, sumaûéjo 1,6 proc. Tai pirmiausiasusijè su darbuotojo socialinio draudimo ìnaöo padidi-nimu nuo 1 iki 3 proc.

Kai kuriù konsultaciniù firmù apklausù duomenysrodo, jog daugelio pareigybiù atlyginimai pastaruojumetu stabilizavosi, be to, tik apie 2 proc. Lietuvos ìmoniùperûiúri darbuotojù atlyginimus daûnai – kartà per ket-virtì. Tai reiökia, kad artimiausiais ménesiais ûenklesniùvidutinio darbo uûmokesæio pokyæiù neturétù búti, iö-skyrus gruodûio mén., kai dél kalédiniù premijù iömo-kéjimo susidaro vienkartinis atlyginimù „öuoliukas”.2000 m. gruodûio mén. vidutinis darbo uûmokestis grei-æiausiai padidés ne kà daugiau nei 1999 m. pabaigoje –

apie 50-60 Lt, nors 1996-1998 m. gruodûio ménesiaisjis padidédavo vidutiniökai apie 100 Lt. Tokiam pesimiz-mui pagrindà teikia vis dar sudétinga daugelio ìmoniùfinansiné búklé ir prastas pelningumas.

Namù úkiù pajamù pokyæius ir struktúrà atspindi 8.2lentelé.

Kaip ir metù pradûioje, 2000 m. antràjì ketvirtì namùúkiù ekonominé situacija buvo gana sunki. Bendrosdisponuojamosios vieno namù úkio nario pajamos su-daré 404,3 Lt ir, palyginti su analogiöku 1999 m.laikotarpiu, sumaûéjo 3,3 proc. Miesto namù úkio vidu-tinés disponuojamosios pajamos sumaûéjo nuo 468,9Lt iki 460,4 Lt, arba 1,8 proc., kaimo namù úkio vidutinéspajamos sumaûéjo ûenkliau – nuo 307,5 Lt iki 285,3 Lt,arba 7,2 proc. Tai susijè su reliatyviai blogesne ûemésúkio padétimi, palyginti su apdirbamàja pramone arkitomis úkio öakomis, kurios daugiau sutelktos mieste.Smarkiai sumaûéjusios kaimo namù úkiù pajamostiek nominalia, tiek realia iöraiöka veræia dardidesnè ûmoniù dalì gyventi ûemiau skurdo ribosir dél to atsiranda itin rimtù socialiniù problemù.

Ne maûesnì susirúpinimà kelia namù úkiù pajamù iösenatvés pensijos dinamika mieste ir kaime. Mieste se-natvés pensijos pajamos vienam namù úkio nariui 2000


22

8.2 lentelé

Vidutinés disponuojamosios pajamos (litais)

1999 m. II ketvirtis 2000 m. II ketvirtis

Iö viso Miestas Kaimas Iö viso Miestas Kaimas

Disponuojamosios pajamos 417,9 468,9 307,5 404,3 460,4 285,3

Samdomojo darbo pajamos 229,7 286,2 107,5 218,1 278,2 90,8

Nesamdomojo darbo pajamos 37,8 25,3 64,9 40,9 35,5 52,5

Senatvés pensija 61,6 56,2 73,3 64,1 64,4 63,4

Bedarbio paöalpa 1,5 1,8 1,0 1,4 1,5 1,1

Kitos pensijos, paöalpos 37,5 38,4 35,5 37,5 37,4 37,6

Kitos pajamos 49,8 61,0 25,4 42,2 43,4 39,8

Piniginés disponuojamosios pajamos 351,8 418,6 207,6 343,5 418,5 184,3

Natúrinés disponuojamosios pajamos 66,1 50,3 99,9 60,8 41,9 100,9

m. antràjì ketvirtì, palyginti su tuo paæiu praéjusiù metùlaikotarpiu, padidéjo 14,6 proc., tuo tarpu kaime se-natvés pensijos pajamos sumaûéjo 13,5 proc.

Apskritai senatvés pensijos dydûiu Lietuva gerokaiatsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Öiù metù antràjì ketvirtìdidûiausià vidutinè senatvés (nedirbanæio pensininko)pensijà gavo Latvijos pensininkai – 96,12 JAV dolerio.Estijos ir Lietuvos pensininkai gavo atitinkamai 91,70dolerio ir 77,77 dolerio pensijà.

Bendros vieno namù úkio nario samdomojo darbopajamos apûvelgiamuoju laikotarpiu sumaûéjo 5,1 proc.(mieste sumaûéjo 2,8 proc., kaime – net 26,0 proc.).Tam turéjo ìtakos iöaugès nedarbo lygis ir sumaûéjèsvidutinis neto darbo uûmokestis.

Prasta namù úkiù finansù situacija neleidûia vidausrinkai iösivaduoti iö sàstingio, o tai ir pagyvéjès investicijùprocesas yra bútina dinamiökesnés Lietuvos ekonomikosplétros sàlyga.

9. Investicijos

Investicijù procesas, 2000 m. antràjì ketvirtììgavès tam tikrà pagreitì, palyginti su metù pra-dûia, vis dar yra létesnis nei per analogiökà praé-jusiù metù laikotarpì. Ìmonés daugiau iönaudojo délRusijos krizés atsilaisvinusì gamybos pajégumà, todélbent kol kas nejauté poreikio plataus masto investici-joms. Nemaûa verslininkù dalis baiminosi neapibréûtumodél aplinkiniù rinkù tolesnés raidos, búsimo lito ir eurosantykio, naujosios Vyriausybés ekonominés politikoskrypties. Lúkesæiai nebuvo labai optimistiöki net ir toseöakose, kurioms iöoriökai pavyksta didinti eksporto irgamybos apimtì.

Tiesioginiù uûsienio investicijù procesas merdi ir pos-linkiù ì geràjà pusè galima tikétis tik tada, kai naujojiVyriausybé aiökiai signalizuos apie kuriamà palankiàaplinkà uûsienio investicijoms. Bet kuriuo atveju délribotos mokios paklausos uûsienio investuotojai neturiypatingù paskatù steigti ìmoniù vietos rinkos poreikiams

tenkinti, kita vertus, palyginti su ankstesniais metais,sumaûéjo ir jù pasirengimas panaudoti Lietuvà kaipplacdarmà aplinkinéms (Rusijos, kitù NVS valstybiù)rinkoms uûimti. Gana stabili politiné ir ekonominé padétispagrindinése NVS rinkose skatina steigti ìmones beiatstovybes tiesiog „prie öaltinio”.

Öiù metù antràjì ketvirtì, palyginti su pirmuoju ket-viræiu, materialinés investicijos padidéjo nuo 741,2 mln.Lt iki 1201,4 mln. Lt, arba 1,6 karto, taæiau korektiö-kesnis bútù palyginimas su atitinkamu praéjusiù metùketviræiu, nes investicijù apimtis smarkiai sezoniökaisvyruoja (1996-2000 m. laikotarpiu materialinés inves-ticijos antràjì ketvirtì visada buvo daug didesnés uûpirmojo ketviræio rodiklì).

2000 m. antràjì ketvirtì materialiniù investicijù buvo13,6 proc. maûiau nei per atitinkamà praéjusiù metùlaikotarpì. Kaip matome iö 9.1 lentelés, sumaûéjimasbuvo gana platus, t.y. investicijù nuosmukis uûfiksuotasdaugelyje úkio öakù, iöskyrus iögaunamosios ir apdir-bamosios pramonés, vidaus prekybos ir paöto bei ryöiùsektorius (æia investicijos padidéjo atitinkamai 2,2 proc.,41,9 proc. ir 42,3 proc.). Ûenkliausiai materialinésinvesticijos sumaûéjo ûemés úkyje – net 51,6 proc.,panaöi situacija buvo elektros, dujù ir vandens tiekimo(45,4 proc. nuosmukis) bei transportavimo ir sandélia-vimo srityse (38,1 proc. nuosmukis).

Deja, ankstoka kalbéti apie gyvenamùjù namù sta-tybos atsigavimà, nes öio sektoriaus antrojo ketviræioinvesticijù rezultatas buvo blogesnis ne tik uû atitinkamo1999 m. laikotarpio, bet ir uû öiù metù pirmojo ketviræiorezultatà. Gyvenamùjù namù statybos materialinésinvesticijos 1999 m. antràjì ketvirtì sudaré 120,2 mln.Lt, 2000 m. pirmàjì ketvirtì – 110,3 mln. Lt, o antràjìketvirtì – jau tik 97,9 mln. Lt. Gyvenamùjù namù staty-bos búklé yra glaudûiai susijusi su bendro gyvenimolygio pokyæiais. Egzistuojant aukötam nedarbo lygiui irmaûéjant namù úkiù vidutinéms pajamoms vis maûiauûmoniù gali pasinaudoti Bústo programos teikiamomisgalimybémis bei ilgalaikiais bankù kreditais.

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

23

9.1 lentelé

Materialinés investicijos pagal ekonominés veiklos rúöis (mln. Lt)

1999 m. II ketv. 2000 m. II ketv.

Iö viso öalyje 1391,2 1201,4

Iögaunamoji ir apdirbamoji pramoné 268,9 274,7

Ûemés úkis, medûioklé, miökininkysté ir ûuvininkysté 33,7 16,3

Elektros, dujù, ir vandens tiekimas 150,8 82,3

Vidaus prekyba 81,9 116,2

Transportavimas ir sandéliavimas 300,3 186,0

Paötas ir ryöiai 92,3 131,3

Gyvenamùjù namù statyba 120,2 97,9

Kita statyba 36,2 32,1

Finansinis tarpininkavimas 48,8 32,7

Valstybés valdymas ir gynimas; privalomasis socialinis draudimas 81,3 61,1

Kita veikla 176,8 170,8

Materialiniù investicijù apimtis ir struktúra pagalfinansavimo öaltinius 1999 m. II ketvirtì – 2000 m. IIketvirtì pateikta 9.1 diagramoje.

9.1 diagrama

Materialinés investicijos pagalfinansavimo öaltinius (mln. Lt)

Ìmonés, tiesiogiai prieinanæios prie uûsienio kreditavimo,naudojasi palúkanù normù skirtumais uûsienyje ir Lie-tuvoje bei galimybémis gauti ilgesnés trukmés pasko-las. Ilgainiui Lietuvos bankai pajégs kredituoti to patiespatikimumo skolininkus panaöiomis sàlygomis.

Nacionalinis biudûetas, ypaæ valstybés biudûetas, öiuometu iö esmés nedaro ìtakos investicijù procesui öalyje.Iö nacionalinio biudûeto finansuojamos materialinésinvesticijos praéjusiù metù antràjì ketvirtì sudaré 103,1mln. Lt (savivaldybiù biudûetai finansavo beveik pusèöios sumos, t.y. 48,2 mln. Lt), tuo tarpu 2000 m. antràjìketvirtì – tik 19,2 mln. Lt (savivaldybiù biudûetù inves-ticijos – 10,5 mln. Lt).

2001 m. Valstybés investicijù programai bus skirta1,52 mlrd. Lt – 10 proc. maûiau negu öiemet. Valstybésinvesticijù programai ateinanæiais metais maûiausiai léöùbus skirta iö valstybés biudûeto ir Privatizavimo fondo.Be to, investicijos bus finansuojamos iö paskolù, odaugiausia léöù tikimasi gauti iö Europos Sàjungos struk-túriniù fondù.

Keinsistinés doktrinos poûiúriu, nuosmukio arbapradinéje ekonomikos kilimo stadijoje aktyvi valstybésinvesticijù politika ir mokios paklausos skatinimas yraprivalomas úkio stabilizavimo elementas. Lietuvojesusiklosté atvirkötiné situacija – valstybés finansuojamosinvesticijos, palyginti su bendromis materialinémisinvesticijomis, sumaûéjo daugiau negu proporcingai.Ûinoma, tai daroma ne iö ideologiniù sumetimù (apskritaigana sudétinga priskirti ìvairiù öalies vyriausybiùekonominés politikos koncepcijas vienai ar kitai mokyklai– bent jau iki öiol jos maûai rúpinosi savo veiksmù teo-riniu pagrìstumu), o dél elementaraus finansiniù iötekliùstygiaus. Todél dabartiné Lietuvos ekonominé po-litika veikia greiæiau procikliökai nei anticikliökai.Tikimasi, jog svarbiausia - subalansuoti valstybéspajamas ir iölaidas, o úkis atsigaus savo jégomis.Tai néra visiökai nepagrìsta pozicija, taæiau tokio-mis sàlygomis reikés daugiau laiko keliui tarpekonomikos nuosmukio ir pakilimo ìveikti.

0

300

600

900

1200

1500

0

300

600

900

1200

1500

Uûsienio paskolos

Nuosavos léöos

Nacionalinis biudûetas

Respublikos bankù paskolos

Kiti öaltiniai

2000 - II ketv.1999 - II ketv.

Vienintelé materialiniù investicijù sudedamoji dalis,kuri 2000 m. antràjì ketvirtì nesumaûéjo, palyginti suatitinkamu 1999 m. laikotarpiu, buvo ìmoniù nuosavosléöos (atitinkamai 833,0 mln. Lt ir 830,5 mln. Lt). Uû-sienio paskolos, kaip investicijù finansavimo öaltinis, öiektiek prarado savo reikömè – jos sumaûéjo nuo 199,5mln. Lt iki 179,9 mln. Lt, taæiau vietos bankù paskolossumaûéjo ûenkliau – nuo 98,4 mln. Lt iki 55,4 mln. Lt.

199,5

830,5

103,1

98,4159,7

179,9

833,0

19,255,4114,0


24

10. Kai kuriù apdirbamosiospramonés öakù apûvalga

Apûvelgiant ekonominés veiklos rúöis, tradiciökai dau-giausiai démesio skiriama apdirbamajai pramonei, kuriaitenka didûiausia dalis sukuriamos pridétinés vertés(2000 m. antràjì ketvirtì - 20,3 proc.). Prognozuojantekonomikos kilimà artimiausiais metais, öiai veiklaiskiriamas savotiöko lokomotyvo vaidmuo. Apdirbamo-sios pramonés rezultatai öiù metù pirmojoje puséje yrapatenkinami. Öiù metù pirmàjì ketvirtì, palyginti su 1999m. atitinkamu laikotarpiu, parduotos produkcijos apimtispalyginamosiomis kainomis buvo 8,4 proc. didesné, oskaiæiuojant be naftos pramonés produkcijos (kuriosrodiklius iö esmés lemia ûaliavos tiekimas iö Rytù) metinisprieaugis buvo 9 proc. Antràjì ketvirtì pardavimas buvo5,1 proc. maûesnis nei prieö metus, bet be naftos pro-duktù jis iöaugo 3,5 proc.

Preliminarús treæiojo ketviræio duomenys leidûia tikétispanaöaus metinio pokyæio kaip ir pirmàjì ketvirtì. Sausio-rugpjúæio mén., palyginti su analogiöku 1999 m. laiko-tarpiu, ûenkliai iöaugo transporto priemoniù, elektrinésir optinés ìrangos, medienos, popieriaus ir jù gaminiùbei baldù pramonés pardavimo rodikliai. Lietuvos pra-monininkù konfederacijos duomenimis, ypaæ sparæiaigamybos apimtì didina bendrovés Öiauliù tauro televi-zoriai, Ekranas, Vilniaus Vingis, Vilniaus baldai, Snaigé,nemaûai lengvosios pramonés ìmoniù bei Klaipédoje ìsi-kúrusi Baltijos automobiliù technika, tiekianti produkcijàkompanijai Renault.

Sprendûiant pagal Statistikos departamento pateiktusìmoniù apklausù duomenis, pramonés gamyba augs irartimiausiais ménesiais. Apie 40 proc. apklaustùjù ìmo-niù planavo didinti gamybà ir tik apie 20 proc. ìmoniùpranaöavo smukimà. Apskritai öiù metù pirmasis pus-metis buvo sékmingesnis toms ìmonéms, kurios didesnèdalì produkcijos parduoda uûsienio rinkose. Apdirbamo-sios pramonés eksportuojamos produkcijos dalis permetus iöaugo nuo 55 proc. iki 60 proc. (taip pat ûr.priedo B2 lentelè).

10.1. Maisto pramoné

Didûiausia apdirbamosios pramonés öaka pastaraisiaismetais susidúré su sunkumais, todél jos parduodamosprodukcijos lyginamasis svoris bendroje pramonésprodukcijoje nuolat maûéjo. Öakos padétì komplikavoir tai, kad didûioji pagamintos produkcijos dalis reali-zuojama vidaus rinkoje, kuri iögyvena ne geriausiuslaikus. 2000 m. pradûioje situacija öiek tiek pasikeité ìgeràjà pusè. Parduotos produkcijos apimtis palygina-mosiomis kainomis pirmàjì ketvirtì buvo 1 proc., o antràjì– 2 proc. didesné nei 1999 m. atitinkamais laikotarpiais.Öiù metù pirmàjì pusmetì buvo eksportuota apie 20 proc.produkcijos, tuo tarpu prieö metus – tik apie 14 proc.Truputì sumaûéjus maisto produktù gamintojù kainoms,galiojusiomis kainomis parduota maûdaug tiek patprodukcijos kaip prieö metus (ûr. 10.1 diagramà).

10.1 diagrama

Maisto ir gérimù pramonésparduotos produkcijos apimtis(mln. Lt)

* 2000 m. I ketv. ir II ketv. rodikliai apskaiæiuoti, remiantis Statistikosdepartamento informacija.

Pastaruoju metu dél stipraus rublio pageréjo lietu-viökù maisto produktù eksporto ì Rusijà sàlygos. EuroposSàjungos rinka plaæiau prasiveria pasiraöius susitarimàsu öia organizacija dél didesniù eksporto kvotù nuo 2001m. pradûios. Pesimistiökiausiu atveju artimiausiu metumaisto produktù pramonés bendrieji gamybos rodikliaibent jau neblogés.

Pieno produktù gamintojai susiduria su tam tik-romis pardavimo problemomis. Pieno perdirbéjù aso-ciacijos duomenimis, nenugriebto pieno produktù ga-myba 2000 m. pirmàjì pusmetì truputì sumaûéjo, paly-ginti su 1999 m. atitinkamu laikotarpiu. Súrio gamybaiöaugo 23,5 proc., o eksportas – net 60 proc., tuo tarpusviesto gamyba sumaûéjo atitinkamai 18,0 proc. ir 10,5proc.

Konkreæios pieno perdirbimo ìmonés nevienodai at-laiko smarkià konkurencijà öiame sektoriuje, todél jùrodikliai labai skiriasi. Preliminariais duomenimis, dau-giau kaip treædalì övieûio pieno produktù rinkos valdan-æios bendrovés Pieno ûvaigûdés apyvarta öiù metùsausio-rugpjúæio mén. buvo 133,5 mln. Lt, o grynasispelnas – 6 mln. Lt, arba atitinkamai 43,8 proc. ir 50,0proc. daugiau nei prieö metus. Bendrové eksportavo apie30 proc. produkcijos. Öiù metù pirmàjì pusmetì sék-mingai baigé ìmoné Rokiökio súris, jos produkcijos par-davimas per metus iöaugo net 79,5 proc., o apyvartapasieké 141 mln. Lt. Tiesa, grynasis pelnas sumaûéjonuo 13,7 mln. Lt iki 3,6 mln. Lt. Bendrovés Ûemaitijospienas apyvarta padidéjo 16,4 proc. iki 76,3 mln. Lt,

1998

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

1999

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

2000

I ke

tv.*

II ke

tv.*

Pardavimas Lietuvoje

Pardavimas uûsienyje

0

300

600

900

1200

1500

0

300

600

900

1200

1500

346,

0

3

48,3

3

19,4

29

7,8

151

,8

179

,3

272

,5

2

36,0

21

9,8

2

38,6

9

21,3

1

028,

4

1

063,

2

1

087,

2

940,

5

106

6,1

106

3,1

1082

,5

868,

1

101

5,8

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

25

grynasis pelnas buvo 1,0 mln. Lt. Pelningai dirboKlaipédos pienas (0,8 mln. Lt grynojo pelno), Kaunopienas (0,4 mln. Lt), Vilkiökiù súriné (0,8 mln. Lt), ÖilutésRambynas (0,5 mln. Lt). Bendrové Panevéûio pienaspirmàjì pusmetì baigé nuostolingai, tuo tarpu per aö-tuonis ménesius jau gavo 0,5 mln. Lt pelno.

Ûenklù nuostolì öiais metais patyré Birûù akciné pienobendrové ir Marijampolés pieno konservai. Öiù ìmoniùapyvarta sumaûéjo atitinkamai 48,5 proc. ir 54,7 proc.,o Öiauliù pienas apskritai bankrutavo. Pernai nuostolingaidirbusi bendrové Utenos pienas öiù metù pirmàjì pusmetìbeveik dvigubai padidino produkcijos pardavimà, betvis tiek neiövengé nedidelio nuostolio (-0,2 mln. Lt).

Ne kà lengvesné situacija susiklosté ir mésos pra-monéje. Mésos ir subproduktù gamyba 2000 m. pirmàjìpusmetì buvo 5,7 proc. maûesné nei prieö metus, o deörùir rúkytù gaminiù gamyba padidéjo 6,7 proc. Lietuvosgamintojai vidaus rinkoje vis sunkiau atsispiria impor-tuojamos pigesnés produkcijos konkurencijai. Öiù metùbalandûio 1 d. nustojus galioti minimalioms ribinémsimporto kainoms, paukötienos importas tik antràjìketvirtì iöaugo 39,0 proc., o kiaulienos – net 77,0 proc.Sausio-rugpjúæio mén. importuota 6,1 túkst. tonù paukö-tienos (19,7 proc. daugiau nei prieö metus), 3 túkst.tonù kiaulienos (87,0 proc. daugiau), 2,7 túkst. tonùmaistiniù subproduktù (30,2 proc. daugiau).

Kita vertus, sparæiai didéja jautienos eksportas. Perpirmuosius aötuonis ménesius eksportuota 15,8 túkst.tonù jautienos, arba 134,2 proc. daugiau nei per analo-giökà praéjusiù metù laikotarpì. Ne taip kaip kitose pra-monés öakose, mésos gamybos sektoriuje daugiausunkumù patyré didûiosios ìmonés. Mésos perdirbéjùasociacijai priklausanæios ìmonés – Vilniaus mésos kom-binatas, Klaipédos maistas, Utenos mésa, Krekenavosagrofirma ir kitos – pirmàjì pusmetì pardavé tik 112,7mln. Lt produkcijos (1999 m. pirmàjì pusmetì – 160mln. Lt), nors jù produkcijos eksportas didéjo. Iö minétùìmoniù tik Vilniaus mésos kombinatas nepatyré nuos-tolio. Tuo tarpu smulkiùjù mésos perdirbéjù – Maûeikiùmésinés, Öilalés Notangos, Vilniaus Biovelos – produk-cijos pardavimas iöaugo.

Prieöingai nei didieji mésos perdirbéjai, trys didûiausiöalies paukötynai pirmàjì pusmetì padidino produkcijospardavimà ir dirbo pelningai. Vilniaus paukötynas parda-vé 39,9 mln. Lt produkcijos (10,3 proc. daugiau nei prieömetus) ir uûdirbo 2,3 mln. Lt grynojo pelno (1999 m.pirmàjì pusmetì – 2,0 mln. Lt pelnas). Panaöiai sekési irVievio paukötynui, kuris pardavé 33,3 mln. Lt produk-cijos (20,9 proc.) ir gavo 2,6 mln. Lt pelno (1999 m.pirmàjì pusmetì - 1,3 mln. Lt nuostolis). Pastarojo paukö-tyno rodikliai smarkiai pageréjo dél pakilusiù kiauöiniùkainù po to, kai bankrutavo keletas öalies paukötynù.Padidéjus kiauöiniù paklausai, öi ìmoné pardavé maûiaupaukötienos. Be to, tris kartus iöaugo paukötyno eksporto(kiauöiniù milteliù) apimtis. Kaiöiadoriù paukötynas paukö-tienos pardavimà padidino 19,2 proc., o visos parduotosprodukcijos apimtis pirmàjì pusmetì buvo 22,9 mln. Lt,arba 20,3 proc. didesné nei prieö metus.

Grúdù pramonés stambiausiù ìmoniù apyvarta 2000m. pirmàjì pusmetì iöaugo, gauta pelno. Daugiausiaiprodukcijos pardavé bendrové Kauno grúdai, kuriosapyvarta buvo 41,9 mln. Lt (28,4 proc. daugiau nei 1999m. pirmàjì pusmetì), o grynasis pelnas – 1,7 mln. Lt(1999 m. pirmàjì pusmetì – 4,0 mln. Lt). Kretingos grúdùrodikliai buvo atitinkamai 37,9 mln. Lt (10,6 proc.padidéjo, palyginti su 1999 m. pirmuoju pusmeæiu) ir1,1 mln. Lt (1999 m. pirmàjì pusmetì – 1,8 mln. Lt),Malsenos – 23,7 mln. Lt (2 proc.) ir 1,9 mln. Lt (0,02mln. Lt), Kédainiù grúdù - 15,1 mln. Lt (12 proc.) ir 0,1mln. Lt (0,1 mln. Lt). Kaip matome, Malsenos produkci-jos pardavimas iöaugo maûiausiai, taæiau ìspúdingai pa-didéjo pelnas.

Konditerijos ir duonos pramoné öiais metais, kaipir pernai, dirbo pelningai. Didûiausia sektoriaus ìmonéKraft Foods Lietuva pirmàjì pusmetì pardavé 108,1 mln.Lt produkcijos ir gavo 10,4 mln. Lt grynojo pelno, ati-tinkamai 6,4 proc. ir 43,2 proc. daugiau nei 1999 m.pirmàjì pusmetì. Vilniaus duonos parduotos produkcijosapimtis padidéjo 7,4 proc. iki 50,5 mln. Lt, taæiau délpabrangusiù ryöiù paslaugù ir elektros energijos grynojopelno gauta tik 0,8 mln. Lt (7,1 mln. Lt prieö metus).Atvirköæiai, Klaipédos duonos grynasis pelnas buvo dvi-gubai didesnis ir sudaré 1,6 mln. Lt (prieö metus – 1,7mln. Lt), nors pardavimo apimtis per metus sumaûéjo3,6 proc. iki 17,7 mln. Lt. Naujosios Rútos apyvartasumaûéjo nuo 12,6 mln. Lt iki 11,7 mln. Lt, taæiau gauta0,5 mln. Lt grynojo pelno (prieö metus patirtas nedidelisnuostolis).

Alaus pramoné pastaraisiais metais klesti, nors délöaltos vasaros öiù metù rezultatai buvo kiek blogesni,nei tikétasi. Öis sektorius pasiûymi itin aötria konkuren-cija, kuri skatina ìmones nuolat atnaujinti gaminamoalaus rúöis ir vykdyti aktyvias rinkodaros akcijas. 2000m. pirmàjì pusmetì alaus pagaminta 20,2 proc. daugiaunei per tà patì 1999 m. laikotarpì. Padidéjo trijù didûiau-siù öalies alaus daryklù apyvarta. Ypaæ sékmingas öislaikotarpis buvo Klaipédos Övyturiui, kurio alus EkstraPasaulio alaus taurés æempionate vienoje iö kategorijùuûémé antràjà vietà. Parduota 51,6 mln. Lt bendrovésprodukcijos (27,5 proc. daugiau nei prieö metus), gry-nojo pelno gauta 16,2 mln. Lt (prieö metus – 12,6 mln.Lt). Negali skùstis ir bendrové Utenos alus, kuriosatitinkami rodikliai buvo 46,4 mln. Lt (36,5 proc.) ir 2,8mln. Lt (1,7 mln. Lt). 1999 m. pardavimo apimtimipirmavusi AB Kalnapilis öiais metais öiek tiek uûleidopozicijas ir smukteléjo ì treæiàjà vietà. Ìmonés rodikliaibuvo atitinkamai 45,8 mln. Lt (2,0 proc.) ir 1,3 mln. Lt(3,6 mln. Lt). Vilniaus tauras öiek tiek padidino parda-vimo apimtì iki 17,1 mln. Lt ir pakilo pagal öì rodiklì ìketvirtàjà vietà, taæiau tai jam nepadéjo iövengti 1,9mln. Lt nuostolio (prieö metus – 2,0 mln. Lt pelnas).Penktojoje vietoje likusios bendrovés Ragutis pardavi-mas buvo 16,6 mln. Lt (-6,1 proc.), patirtas 2,5 mln. Ltnuostolis (1,9 mln. Lt pelnas).

Alaus pramonés sektorius beveik visà produkcijàparduoda vidaus rinkoje. Ryökus eksporto lyderis yra


26

öeötàjà vietà pagal apyvartà uûimanti Gubernija, taæiauir ji öiais metais eksportavo tik apie 5 proc. produkcijos.

Gérimù pramonés sektoriuje öiais metais palygintigerai sekasi stipriùjù alkoholiniù gérimù gamintojams.Pirmàjì pusmetì degtinés bei likerio gaminiù pagamintanet 95,4 proc. daugiau nei prieö metus. Ìmoné Stumbraspirmavo pagal pardavimo apimtì, kuri buvo 52,3 mln.Lt (76,7 proc. didesné nei 1999 m. pirmàjì pusmetì), ogrynasis pelnas – 9,1 mln. Lt (1999 m. pirmàjì pusmetì– 2,7 mln. Lt). Pageréjo ir Vilniaus degtinés analogiökirodikliai: 16,3 mln. Lt (38,7 proc.) ir 1,8 mln. Lt (0,7mln. Lt). Deja, didûiausiù öalies vyno gamyklù apyvartair pelnas sumaûéjo: Anyköæiù vyno pardavimas buvo35,1 mln. Lt (-11,4 proc.), o grynasis pelnas – 1,7 mln.Lt (5,4 mln. Lt). Alitos rezultatai buvo panaöús – 32,3mln. Lt (-5,1 proc.) ir 0,8 mln. Lt (2,5 mln. Lt).

10.2. Lengvoji pramoné

Antrojo pagal dydì öalies apdirbamosios pramonéssektoriaus veikla pastaraisiais metais buvo gana dina-miöka. Jis vienas iö pirmùjù persiorientavo ì Vakarù rin-kas, kuriose parduoda didûiàjà dalì pagamintos produk-cijos. Neatsitiktinai Rusijos krizé lengvàjà pramonèpalieté tik „kraöteliu”. Taæiau öiù metù pirmàjì pusmetì,nepaisant gerù atskirù ìmoniù darbo rezultatù, sektoriausrodikliai néra vienareikömiöki. Visù trijù sektoriaus öakùparduotos produkcijos palyginamosiomis kainomis apim-tis buvo maûesné nei pirmàjì 1999 m. pusmetì: tekstiléspramonés – 1,2 proc., drabuûiù siuvimo ir kailiù iödirbimo– 0,5 proc., o odos pramonés – net 20,5 proc. Ìdomu,kad pirmàjì ketvirtì sektoriaus produkcijos buvo parduotadaugiau nei 1999 m. pirmàjì ketvirtì.

Visù sektoriaus ìmoniù pelnas iki apmokestinimopirmàjì pusmetì buvo tik 1,9 mln. Lt (pavyzdûiui, maistopramoné gavo 49 mln. Lt pelnà), beje, antràjì ketvirtìvisos trys lengvosios pramonés öakos patyré nuostolì.Prastokus sektoriaus rezultatus iö esmés lémé lito at-ûvilgiu nuvertéjès euras.

Preliminarús treæiojo ketviræio rezultatai rodo, kadìmonés ieöko gamybos efektyvumo didinimo búdù irpadétis palengva taisosi. Rugpjúæio mén. visù trijù öakùprodukcijos pardavimas buvo didesnis nei prieö metus.Sektoriaus produkcijos pardavimo galiojusiomis kaino-mis ir eksporto ketvirtiniai duomenys pateikti 10.2 dia-gramoje. Iö jù galima sprèsti apie sudétingà lengvosiospramonés atsigavimo procesà.

10.2 diagrama

Lengvosios pramonés parduotosprodukcijos apimtis (mln. Lt)

Ne tik tekstilés, bet ir visos lengvosios pramonés ly-deris tebéra Utenos trikotaûas. Öiù metù pirmàjì pusmetìjis pardavé 62,5 mln. Lt produkcijos (17,2 proc. daugiaunei 1999 m. pirmàjì pusmetì) ir uûdirbo 7,9 mln. Ltgrynojo pelno (1999 m. pirmàjì pusmetì – 5,9 mln. Lt).Puikús ir maûdaug 90 proc. produkcijos eksportuojanæiosìmonés Linas analogiöki rodikliai: 44,8 mln. Lt (19,7proc.) ir 5,0 mln. Lt (2,6 mln. Lt). Pelningai dirbo ìmonéAudéjas, kuri yra viena iö didûiausiù baldù audiniù ìmoniùEuropoje. Jos pelnas per metus iöaugo 51,5 proc. ir 2000m. pirmàjì pusmetì buvo 1,5 mln. Lt, nors produkcijospardavimas sumaûéjo iki 13,6 mln. Lt (-11,0 proc.).

Bendrové Trinyæiai padidino produkcijos pardavimà iki8,8 mln. Lt (20 proc., palyginti su atitinkamu 1999 m.laikotarpiu), modernizuodama gamybà ir plésdamaeksportà. Nors dél nusidévéjusiù ìrengimù nuraöymo pir-màjì pusmetì uûfiksuotas nuostolis, ateinanæiais metaisìmoné tikisi dirbti pelningai.

Lietuvos lengvosios pramonés ìmoniù asociacijosduomenimis, sékmingai dirba bendrovés Silvos trikota-ûas ir Dana, radusios naujas rinkas ir didinanæios ga-mybà. Tuo tarpu praéjusiais metais pelningai dirbusiosDrobés produkcijos pardavimas öiù metù pirmàjì pusmetìsumaûéjo 18,9 proc. iki 34,3 mln. Lt ir patirtas net 4,1mln. Lt nuostolis. Didûiausia öalyje medvilniniù audiniùgamintoja Alytaus tekstilé iögyvena ne geriausius laikus.Jos savininkas Singapúro finansiné grupé Tolaram Groupjau beveik dvejus metus nevykdo savo investiciniùìsipareigojimù. Ìmonés produkcijos pardavimas suma-ûéjo 5,1 proc. iki 85,4 mln. Lt, gautas 4,8 mln. Lt nuos-tolis (-6,3 mln. Lt prieö metus).

Siuvimo ìmonés patiria sunkumù dél smukusio eurokurso ir dalies uûsienio partneriù, persiorientavusiù ì pi-gesnés darbo jégos öalis, praradimo. Vis délto situacijanéra labai bloga. Tai patvirtina Öatrijos 2000 m. pirmojopusmeæio rodikliai: parduota 14,8 mln. Lt produkcijos (7,1proc. daugiau nei prieö metus), gauta 0,2 mln. Lt grynojopelno (praéjusiais metais – nedidelis nuostolis). Maûùìmoniù perspektyvos taip pat néra blogos, jeigu pavykstarasti patikimà uûsakovà uûsienyje. Antai UAB Astra irLiútas, visà produkcijà eksportuojanti ì Danijà ir DidûiàjàBritanijà, per metus padvigubino produkcijos pardavimàir po keleriù metù pertraukos vél dirba pelningai.


1998

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

1999

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

2000

I ke

tv.*

II ke

tv.*



0

200

400

600

800

1000

0

200

400

600

800

1000

611,

3

6

53,6

698

,1

686

,3

689

,8

685,

6

679,

8

70

6,1

7

29,2

625

,1

96,8

134,

3

151,

8

176

,8

110

,5

123

,0

114,

0

1

23,6

9

0,2

83,

9

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

27

Lengvosios pramonés sektoriuje blogiausioje padétyjeatsidúré lietuviökos avalynés gamintojai. Iö visù buvusiùbatù fabrikù stabiliai dirba tik Kauno AB Lituanica, oVilniaus Viktorija, Öiauliù Elnias ir Kauno Inkaras taponevykusio privatizavimo, nepatikimù investuotojù arbanusikalstamos vadybos aukomis. Tuo tarpu didûiausiaöalies odos gamykla Öiauliù stumbras, praéjusiais metaispalikusi Rytù rinkà ir dabar sékmingai prekiaujantiVakarù Europoje, 2000 m. pirmàjì pusmetì pardavé 27,3mln. Lt produkcijos (44,7 proc. daugiau nei prieö metus)ir uûdirbo 0,2 mln. Lt pelno. Rugpjúæio mén. bendrovépagamino rekordinì produkcijos kiekì. Nedidelé UAB Odosgaminiai ir Ko, kurios strateginiu investuotoju tapoDidûiosios Britanijos kompanija Calrock, taip pat dirbamaksimaliu pajégumu ir öiais metais tikisi produkcijospardavimà padidinti iki 10 mln. Lt ar net daugiau. Taiyra didûiausia apyvarta per ìmonés gyvavimo istorijà.

10.3. Naftos produktù pramoné

Nors rekordiökai pakilus pasaulinéms naftos kainoms,öios öakos parduotos produkcijos ir eksporto apimtisöiais metais yra daug didesné nei praéjusiais metais(ûr. 10.3 diagramà), iö to nederétù daryti skubotùiövadù.

10.3 diagrama

Naftos produktù pardavimoapimtis (mln. Lt)

dar didesnis (-45,4 mln. Lt). Ypaæ nesékmingas buvoöiù metù antrasis ketvirtis. Vasaros pabaigoje situacijakiek pageréjo. Nepaisant to, ir toliau naftos produktùpramonés perspektyvos tebéra neaiökios, iö esmés jospriklauso nuo minétù derybù baigties.

10.4. Chemijos pramoné

Viena iö didûiausiù apdirbamosios pramonés öakù,eksportuojanti beveik 80 proc. pagamintos produkcijos,öiù metù pirmàjì pusmetì padidino gamybà. Produkcijospalyginamosiomis kainomis parduota 21,5 proc. daugiaunei per analogiökà 1999 m. laikotarpì. Dél pasaulio rin-kose kritusiù tràöù kainù produkcijos pardavimas galio-jusiomis kainomis iöaugo gerokai maûiau (ûr. 10.4diagramà), o finansiniai rodikliai labai pablogéjo. Patirtas35,6 mln. Lt nuostolis, tuo tarpu praéjusiù metù pirmàjìpusmetì buvo gautas 23,1 mln. Lt pelnas iki mokesæiù.

10.4 diagrama

Chemijos pramonés parduotosprodukcijos apimtis (mln. Lt)

Kol kas öioje öakoje dominuojanæiai Maûeikiù naftainepavyksta susitarti su pagrindine ûaliavos tiekéja Ru-sijos bendrove Lukoil dél ilgalaikio ûalios naftos tiekimodidesne apimtimi, todél pirmojo pusmeæio öakos rodikliaineteikia pagrindo optimizmui. Produkcijos pardavimaspalyginamosiomis kainomis sumaûéjo net 27,7 proc.,palyginti su 1999 m. pirmuoju pusmeæiu, patirtas 34,7mln. Lt nuostolis, kuris praéjusiais metais, tiesa, buvo

1998

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

1999

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

2000

I ke

tv.

II ke

tv.



0

200

400

600

800

1000

0

200

400

600

800

1000


Öakos rodiklius iö esmés lémé du tràöù gamybos gi-gantai Achema ir Lifosa, kuriù rezultatai pastaruoju metubuvo gana permainingi. 1999 m. Lifosos rodikliai buvodaug geresni, tuo tarpu öiais metais pirmauja Achema.2000 m. pirmàjì pusmetì Achema pardavé 219 mln. Ltprodukcijos (18,6 proc. daugiau nei 1999 m. pirmàjìpusmetì), jos grynasis pelnas buvo 5 mln. Lt (prieö metus– 5,7 mln. Lt). Lifosos produkcijos pardavimas buvo209,6 mln. Lt (-13,6 proc.), patirtas 26,5 mln. Ltnuostolis (25,2 mln. Lt pelnas). Deja, liepos ménesì ìmo-né vél dirbo nuostolingai, taæiau nuostolis buvo maûes-nis nei ankstesniais ménesiais. Liepos ir rugpjúæio mén.fosforo tràöù kainos pasaulio rinkose palengva kilo. Jeigu

1998

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

1999

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

2000

I ke

tv.*

II ke

tv.*



0

50

100

150

200

250

300

350

400

0

50

100

150

200

250

300

350

400

566

,2

610,

6

478,

8

375

,4

223,

7

4

60,0

373

,8

7

18,9

5

28,0

260,

4 283,

4

323,

2

273,

0

140,

6

229,

6

334,

2

326,

3

263,

3

317,

6

273

,8

224

,2

249

,6

245,

0

278

,3

169,

2

246

,5

227

,8

31

0,2

227

,8

63,4

81,7

62,8

53,8

49,1

86,8

61,6

56,6

68,5

79,0

139,

9


28

1998

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

1999

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

2000

I ke

tv.*

II ke

tv.*



0

50

100

150

200

250

300

350

400

0

50

100

150

200

250

300

350

400

öi tendencija nenutrúks, Lifosos perspektyvos turétùpageréti.

Kauno Dirbtinio pluoöto padétis tebéra sudétinga,ìmoné nuostolingai dirba jau antrus metus iö eilés. Nors2000 m. pirmàjì pusmetì parduota 68,8 mln. Lt produk-cijos, t.y. 13,5 proc. daugiau nei praéjusiù metù pirmàjìpusmetì, Dirbtinio pluoöto nuostolis buvo net 11 mln.Lt.

Öiù metù pirmasis pusmetis optimistiökai nuteikéöalies farmacininkus – medikamentù paklausa padidéjotiek Lietuvos, tiek uûsienio rinkose. Atsigauna ir Rytùrinka, didéja uûsakymai iö senù partneriù, atsiranda nau-jù pirkéjù. Pelningai pradéjo dirbti didûiausia farmacijosìmoné Sanitas, padidéjo Vilniaus farmacijos fabriko, tie-kianæio medikamentus vidaus rinkai, pardavimo apimtis.Antroji pagal dydì farmacijos bendrové Endokrininiai pre-paratai dél iöaugusio eksporto öiù metù sausio-rugpjúæiomén. pardavé 8,7 mln. Lt produkcijos, arba 44 proc.daugiau nei per atitinkamà 1999 m. laikotarpì. Taæiauìmoné tebedirba nuostolingai. Öiuo metu modernizuo-jama ìmoné Biotechnas, kuri priklauso Olandijos inves-ticinei kompanijai Gatio Investment. Planuojama inves-tuoti apie 80 mln. Lt ir jau spalio ménesì atidaryti nau-jausià öalyje farmacijos gamyklà.

10.5. Elektrinés ir optinés ìrangospramoné

Elektrinés ir optinés ìrangos pramonés produkcijospardavimas ir eksportas öiais metais toliau augo (ûr.10.5 diagramà), o pelnas iki mokesæiù pirmàjì pusmetìbuvo 26,8 mln. Lt.

10.5 diagrama

Elektrinés ir optinés ìrangospramonés parduotos produkcijosapimtis (mln. Lt)

Vis délto sektoriaus pagrindiniù öakù búklé ûenkliaiskiriasi. Gerus sektoriaus rodiklius iö esmés lémé puikúsradijo, televizijos ir ryöiù (elektronikos) pramonés veiklosrezultatai. Pirmàjì pusmetì elektronikos pramonés par-duotos produkcijos palyginamosiomis kainomis apimtis49,3 proc. viröijo 1999 m. atitinkamo laikotarpio rodiklì,buvo uûdirbta 30,2 mln. Lt pelno. Daugeliui öio sektoriausbendroviù pavyko palyginti sklandûiai persiorientuoti iöRytù ì Vakarus, kuriù rinkoje nuolat auga elektronikospramonés gaminiù poreikis. Vienu iö Lietuvos pramonéslyderiù tapo Panevéûio Ekranas, kuris öiù metù pirmàjìpusmetì pardavé 221,1 mln. Lt produkcijos (62,9 proc.daugiau nei 1999 m. pirmàjì pusmetì) ir uûdirbo 27,8mln. Lt grynojo pelno (praéjusiù metù pirmàjì pusmetì– tik 1,1 mln. Lt). Ìspúdingi Vilniaus Vingio analogiökirodikliai: 59,7 mln. Lt (68,5 proc.) ir 5,6 mln. Lt (1,9mln. Lt). Sparæiai didéja Öiauliù tauro televizoriù par-davimas, beveik visa produkcija eksportuojama.Lapkriæio mén. ìmoné planuoja paleisti naujà gamyboslinijà. Gamybos apimtì didina ir bendrové Ventos pus-laidininkiai, kuri kas ménesì eksportuoja vidutiniökai apie1 mln. Lt produkcijos.

Patenkinami ir antrosios pagal dydì sektoriaus öakos– elektros maöinù ir prietaisù pramonés rezultatai. Öiùmetù pirmàjì pusmetì produkcijos pardavimas iöaugo20,9 proc., gauta 1,3 mln. Lt pelno iki mokesæiù. Ìdomu,kad viena iö didûiausiù öakos ìmoniù, laidù gamykla Liet-kabelis, prieöingai nei daugelis didûiùjù öalies ìmoniù,atsisaké jai nuostolingo eksporto ì Europos Sàjungà(Prancúzijà ir Vokietijà) ir liúto dalì produkcijos parduodavietos rinkoje. Kitos didelés öakos ìmonés Skaiteksrodikliai per tà patì laikotarpì pablogéjo: parduota 10,9mln. Lt produkcijos, arba 37,7 proc. maûiau nei prieömetus, patirtas 13,2 mln. Lt nuostolis.

Medicinos, tiksliùjù ir optiniù prietaisù pramonés pro-dukcijos pardavimas toliau maûéja. Öiù metù pirmàjìpusmetì parduota 31,3 proc. maûiau produkcijos nei peratitinkamà 1999 m. laikotarpì, patirtas 4,3 mln. Ltnuostolis. Panaöus pardavimo apimties smukimas buvouûfiksuotas ir praéjusiais metais, taæiau jie öiai öakaidar buvo pelningi.

10.6. Medienos ir popieriaus pramoné

Öis sektorius pastaruoju metu sparæiai pleæiasi, didéjajo produkcijos eksportas (ûr. 10.6 diagramà).


2000 m. pirmàjì pusmetì medienos ir jos gaminiù(iöskyrus baldus) pardavimas palyginamosiomis kaino-mis iöaugo 30,5 proc., o popieriaus ir popieriaus gaminiù– 31,5 proc., palyginti su 1999 m. pirmuoju pusmeæiu.Nepaisant kilimo, öio sektoriaus dalis Lietuvos apdirba-mojoje pramonéje yra daug maûesné (1999 m. – 7,5proc.) nei, pavyzdûiui, kaimyninéje Latvijoje, kurios apie40 proc. prekiù eksporto sudaro medienos produktai.Finansiniai sektoriaus rodikliai öiais metais yra prasti.Pirmàjì pusmetì gautas 6,2 mln. Lt nuostolis, kuris, tiesa,yra öiek tiek maûesnis nei prieö metus.

Apskritai öio sektoriaus, atradusio naujas eksportorinkas, perspektyvas galima vertinti teigiamai. Ypaæ daug

2

23,9

2

00,0

166

,9

2

03,2

206,

2

191

,7

157,

2

236

,4

308,

5

255,

8

65,7

75,0

78,9

89,3

66,2

78,6

77,5

92,0

66,6

65,8

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

29

1998

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

1999

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

2000

I ke

tv.*

II ke

tv.*



0

50

100

150

200

0

50

100

150

200

60,0

66

,8

63,

4

65,

6

66

,7

6

8,9

72,8

98,2

99,4

86,1

65,9

56,6 71

,2 75,2

53,5

44,4 49

,6

47,8 55

,9

47,1

10.6 diagrama

Medienos ir popieriaus pramonésparduotos produkcijos apimtis(mln. Lt)


vilæiù teikia talpi JAV rinka. Asociacijos Lietuvos medienaduomenimis, Lietuva yra ketvirtojoje vietoje tarp Euro-pos öaliù pagal medienos gaminiù eksporto ì JAV dydì.

Öiù metù pirmàjì pusmetì medienos gaminiù eksportolydere tapo Kupiökyje ìsikúrusi JAV kapitalo bendrovéOhoco Lumber. Ji pardavé 40,8 mln. Lt produkcijos, arba58 proc. daugiau nei 1999 m. pirmàjì pusmetì. Bendrovéeksportuoja maûdaug 70-80 proc. produkcijos ì JAV,likusià dalì – ì Vakarù Europà ir tik 2 proc. produkcijosparduodama Lietuvoje.

Per metus net 2,6 karto padidéjo modernizavusiosgamybà Klaipédos pjautinés medienos ìmonés Pajúriomediena produkcijos pardavimas, kuris pirmàjì pusmetìbuvo 24 mln. Lt. Marijampolés rajone ìsikúrusios ben-drovés Júrés medis produkcijos pardavimas iöaugo 2,4karto ir buvo 5,8 mln. Lt. Bendrovés gaminamù klijuotosmedienos konstrukcijù paklausa uûsienyje yra didûiulé.Droûliù plokötes gaminantis Giriù bizonas, ìsikúrès KazlùRúdoje, pardavé 16,7 mln. Lt produkcijos, arba daugiaukaip dvigubai, palyginti su 1999 m. pirmuoju pusmeæiu.Deja, ìmoné tebedirba nuostolingai, nors per metusnuostolì sumaûino. Maûdaug 75 proc. ìmonés produkcijosparduodama Lenkijoje. Tuo tarpu didûiausia medienospramonés ìmoné Klaipédos mediena pardavé 44 mln.Lt produkcijos – panaöiai kaip ir praéjusiù metù pirmàjìpusmetì. Gautas simbolinis 0,1 mln. Lt pelnas.

Didûiausia Lietuvos popieriaus pramonés ìmoné Gri-giökés öiù metù pirmàjì pusmetì pardavé 29,7 mln. Ltprodukcijos, arba 18,3 proc. daugiau nei prieö metus,

1998

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

1999

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

2000

I ke

tv.*

II ke

tv.*

0

100

200

300

400

500

0

100

200

300

400

500



Öiù metù pirmàjì pusmetì parduotos produkcijosapimtis palyginamosiomis kainomis buvo 20,5 proc.didesné nei prieö metus, eksportuota apie 64 proc. pro-dukcijos. Deja, sektorius ne tik negavo pelno, bet,iöankstiniais duomenimis, net patyré 3,3 mln. Lt nuostolì,kurì iö esmés lémé finansiniu poûiúriu nesékmingas an-trasis ketvirtis.

21

1,3

23

8,6

1

79,8

161,

7

193,

7

233

,2

238

,2

2

46,8

266

,7

30

4,5

107,

3

134,

5

133,

2

120,

4

104,

1 109,

2

113,

5

115,

5

110,

7

126,

1


taæiau patyré 0,5 mln. Lt nuostolì. Panaöù nuostolì pa-tyré, nors ir padidino pardavimà, antroji pagal dydì ben-drové Medienos plauöas. Öios ìmonés produkcijos par-davimas buvo 28,2 mln. Lt (23,1 proc. didesnis nei 1999m. pirmàjì pusmetì). Ìmonés Naujieji Verkiai produk-cijos pardavimas iöaugo 33,4 proc. ir buvo 6,1 mln. Lt.

Produkcijos pardavimà padidino, taæiau nuostolioneiövengé tarà gaminanæios bendrovés Lietuvos tara irGrafobol Vilnius. Lietuvos taros apyvarta pirmàjì pusmetìbuvo 19,9 mln. Lt (10 proc. didesné nei 1999 m. pirmàjìpusmetì), nuostolis – 5,7 mln. Lt (-3,8 mln. Lt 1999 m.pirmàjì pusmetì), Grafobol apyvarta ir nuostolis buvomaûesni – atitinkamai 10,2 mln. Lt (27,1 proc.) ir 0,3mln. Lt (-0,9 mln. Lt). Lietuvos ir Slovakijos bendrovéGrafobol Vilnius apie 40 proc. produkcijos eksportavo ìRusijà. Rugpjúæio mén. ìmoné dirbo pelningai, tikimasi,kad ir metù rezultatas bus pelnas.

10.7. Baldù pramoné

Praéjusiais metais öakos produkcijos pardavimas ireksportas didéjo, teigiamos tendencijos tebéra ir öiaismetais (ûr. 10.7 diagramà).

10.7 diagrama

Baldù pramonés parduotosprodukcijos apimtis (mln. Lt)


30

Didûiausios baldù ìmonés öiais metais dirbo labai sék-mingai. Lyderis tebéra Vilniaus baldù kombinatas, nuolatinvestuojantis ì ìrengimus ir pastatus. Öiù metù pirmàjìpusmetì jo investicijos buvo beveik 1 mln. Lt. Parduota31,9 mln. Lt produkcijos, arba 2,8 karto daugiau nei1999 m. pirmàjì pusmetì, grynojo pelno uûdirbta 1,2mln. Lt, t.y. panaöiai kaip ir praéjusiais metais. Ekspor-tuota daugiau kaip 90 proc. produkcijos. Geri ir Klaipédosbaldù rodikliai. Produkcijos pardavimas buvo 25,9 mln.Lt, t.y. 33,7 proc. didesnis nei 1999 m. pirmàjì pusmetì.Eksporto apimtis buvo 17,8 mln. Lt, t.y. 49 proc. didesnénei prieö metus. Produkcijos pardavimas vidaus rinkojepadidéjo 9 proc. Tiesa, ìmoné gavo tik 2,3 mln. Lt pelno,arba 0,2 mln. Lt maûiau nei prieö metus. Didina gamybàir Öilutés baldai. Öi ìmoné eksportavo apie 90 proc.produkcijos, o jos produkcijos pardavimas buvo 19 mln.Lt, ir 34,4 proc. viröijo 1999 m. pirmojo pusmeæio rodiklì.Tiesa, gautas pelnas buvo nedidelis. Öiais metais ben-drové planuoja parduoti 42 mln. Lt produkcijos, arba40 proc. daugiau nei praéjusiais metais. Kauno baldaitaip pat plétoja gamybà, nors kiek léæiau nei planavoìmonés vadovai. 2000 m. sausio-rugpjúæio mén. ben-drové pardavé 13,8 mln. Lt produkcijos (37 proc. dau-giau nei per atitinkamà 1999 m. laikotarpì). Buvotikétasi didesnio eksporto augimo, taæiau jì pristabdéeuro kurso smukimas. Nors absoliuæia iöraiöka produk-cijos iöveûta daugiau, eksporto dalis, palyginti su 1999m., beveik nepasikeité ir sudaré 55 proc. produkcijospardavimo.

Pastaràsias tris baldù ìmones bei kai kurias maûesnesvaldo koncernas SBA. Visos öios ìmonés kartu 2000 m.sausio-liepos mén. uûdirbo 3,2 mln. Lt pelno iki mo-kesæiù, t.y. beveik 4,5 karto daugiau nei prieö metus.Koncerno valdomos bendrovés per öì laikotarpì VakarùEuropoje pardavé 57,6 mln. Lt produkcijos, t.y. 51,6proc. daugiau nei per analogiökà 1999 m. laikotarpì.Investicijos ì naujas technologijas ir statybà iöaugodvigubai ir buvo 5,2 mln. Lt. Bendroviù produkcijos par-davimas skaiæiuojant vienam dirbanæiajam per metusiöaugo daugiau nei ketvirtadaliu.

11. Privatizavimas

Valstybés turto pardavimas, Lietuvoje pradétas jau1991 m., tèsiamas ligi öiol ir nuolat yra visuomenésdémesio centre. Nors absoliuti dauguma Lietuvos gyven-tojù pripaûìsta principinius valstybiniù ìmoniù privatiza-vimo privalumus, konkreti privatizavimo praktika toligraûu ne visada atitiko jù lúkesæius. Pirmajame privati-zavimo, vykdomo uû investicinius æekius, etape (1991-1995 m.) nesusiformavo kritiné masé savininkù, kuriepajégtù uûtikrinti paûangià vadybà ir finansuoti reikiamasinvesticijas. Antrajame privatizavimo etape (1995-2000m.) nemaûai Lietuvos ìmoniù atiteko strateginiamsinvestuotojams, mokantiems ir galintiems efektyviai plé-toti verslà, taæiau ir öiuo atveju nenutilo kritika dél priva-tizavimo sàlygù (pernelyg maûa pardavimo kaina, papil-domi valstybés ìsipareigojimai investuotojams), socialiniùaspektù (darbo vietù maûinimas), privatizavimo perNacionalinè vertybiniù popieriù birûà ignoravimo ir pan.

Per antràjì privatizavimo etapà nuo 1995 m. iki öiùmetù liepos ménesio Lietuvoje buvo privatizuoti 1798objektai uû 3,79 mlrd. Lt. Vien tik Valstybés turto fondas(VTF), ìkurtas 1998 m. geguûés mén., pardavé 1098objektus uû 3,7 mlrd. Lt. Visuose pasiraöytuose sando-riuose numatyta investicijù suma per 3-5 metus poprivatizavimo datos viröija 1,9 mlrd. Lt. 2000 m. birûeliopabaigoje privatizuotù ìmoniù investicijos sudaré 1,1 mlrd.Lt, nes kai kurios iö jù ìvykdé ìsipareigojimus anksæiauarba juos viröijo. Remiantis VTF informacija, nuo 1996m. iki 2000 m. buvo apytikriai iösaugota ir sukurta per 29túkst. darbo vietù ir investuota per 1,12 mlrd. Lt.

Pirmàjì öiù metù pusmetì privatizuoti 435 objektaiuû 817,9 mln. Lt, iö jù savivaldybiù turtà privatizuo-janæios agentúros pardavé 110 objektù uû 16 mln. Lt, oVTF privatizavo 325 objektus uû 801,9 mln. Lt. Pagalsandorius, sudarytus pirmàjì 2000 m. pusmetì, naujiturto savininkai ìsipareigojo investuoti apie 160 mln. Ltir iösaugoti arba ìsteigti daugiau kaip 2000 darbo vietù.

11.1 lenteléje pateikiami VTF privatizuotù 311valstybei nuosavybés teise priklausiusiù objektùrezultatai (kiti 14 objektù, kuriuos VTF pardavé uû 169,9túkst. Lt, buvo savivaldybiù nuosavybé).

11.1 lentelé

Valstybés nuosavybés objektù privatizavimas 2000 m. pirmàjì pusmetì

Privatizavimo búdas Pasiúlytas Pasiúlyto privatizuoti vals- Privatizuotù Privatizuoto valstybei Pardavimo kainaprivatizuojamù tybei priklausanæio turto objektù priklausanæio turto (túkst. Lt)objektù skaiæius nominali verté (túkst. Lt) skaiæius nominali verté (túkst. Lt)

Vieöasis aukcionas 759 172.000 277 72.839 39.944

Vieöasis konkursas 27 653.000 14 170.445 112.408

Iöperkamoji nuoma 10 4.000 4 2.323 3.028

Vieöasis akcijù pardavimas 34 305.000 13 290.341 644.989vertybiniù popieriù birûose

Pagal vieöosios - - 3 3.241 1.344apyvartos ìstatymà

Iö viso: 830 1.134.000 311 539.189 801.713

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

31

Privatizuoti parengtù valstybés nuosavybés objektùpasiúla viröijo pardavimo apimtì beveik 2,7 karto pagalskaiæiù ir 1,4 karto pagal pardavimo kainà (ûr. 11.1lentelè). Didûiausias objektù skaiæius buvo pasiúlytas irparduotas vieöojo aukciono búdu. Öiuo búdu daûniausiaipardavinéjami akciniù ir uûdarùjù akciniù bendroviùakcijù likuæiai, likè valstybés nuosavybéje po pirmojoprivatizavimo etapo. Vieöojo aukciono búdu pasiúlytùobjektù skaiæius buvo taip pat 2,7 karto didesnis neguprivatizuotù. Pagal nominalià vertè ir pardavimo kainàöie objektai nebuvo ypaæ reikömingi.

Vieöojo konkurso búdu pasiúlyta ìsigyti 27 ìmoniùakcijù paketus, kuriuose valstybei priklausé nuo 56 iki100 proc. ìmonés ìstatinio kapitalo. Nors pasiúlosnominali verté sieké 653 mln. Lt, pardavimo apimtissudaré tik 112,4 mln. Lt (170,4 mln. Lt pagal nominalà)arba buvo beveik 6 kartus maûesné, negu skelbta priva-tizavimo programose.

Valstybei priklausiusio turto, parduoto vertybiniùpopieriù birûose, nominali verté buvo didûiausia. Vieöojoakcijù pardavimo búdu buvo privatizuoti 13 ìmoniù akcijùpaketai uû 645 mln. Lt. Pagrindinè jù dalì sudaré Lietuvostelekomo vieöasis akcijù pardavimas Londono ir Nacio-nalinéje vertybiniù popieriù birûose. Öis privatizavimosandoris sudaré 642 mln. Lt.

Iöperkamosios nuomos búdu buvo privatizuoti 4 iö10 pasiúlytù ìsigyti valstybés nuosavybés objektù uû 3mln. Lt. Kaip ir privatizuojant vieöojo akcijù pardavimobúdu, objektù, privatizuotù taikant iöperkamàjà nuomà,pardavimo kaina viröijo pradinè.

Bendra valstybei nuosavybés teise priklausiusiù ob-jektù pardavimo kaina buvo didesné negu privatizuotùobjektù nominali verté dél iöperkamosios nuomos irvieöojo akcijù pardavimo. Deja, visais privatizavimo bú-dais buvo parduota maûiau objektù, negu jù siúlomaìsigyti. Prieûasæiù yra daug: pervertinta nominali priva-tizuojamù objektù verté, nepalanki verslui plétoti priva-tizuojamù ìmoniù búklé, reikalaujanti daug investicijù,bendra ekonominé situacija, politinis neapibréûtumasar tiesiog neefektyvi privatizuojamù objektù reklama.

2000-2001 m. ambicinga Vyriausybés privatizavimoprograma yra vykdoma, taæiau nebus visiökai ìgyven-dinta. Iö planuotù parduoti ìmoniù – Lietuvos avialinijos,Lietuvos júrù laivininkysté (LISCO), Lietuvos ûemés úkiobankas, Lietuvos taupomasis bankas, Lietuvos dujos,Geonafta – tik pastaroji buvo galutinai parduota vieöojokonkurso búdu. Daugelyje ìmoniù vyksta dideli pertvar-kymai rengiantis privatizavimui.

80,94 proc. valstybei priklausiusio Geonaftos ìstatiniokapitalo buvo parduota uû 52 mln. Lt. Ìmonés naujajamsavininkui – konsorciumui Naftos gavyba laiku nesumo-kéjus pirmojo piniginio ìnaöo (32,1 mln. Lt), kilo sàmyöis,kad Geonafta gali likti be naujo öeimininko, kaip atsitikopo pirmojo vieöojo konkurso. Ankstesnio konkursolaimétojas konsorciumas, susidedantis iö Koncerno SBAir Norvegijos naftos bendrovés Odfjell Drilling, atsisaképirkti Geonaftà po audito pateiktù iövadù apie didelè

ìmonés veiklos rizikà. Naujasis pirkéjas Naftos gavybaìsipareigojo investuoti 56 mln. Lt ir iölaikyti 146 darbovietas.

Prieö privatizuojant Lietuvos avialinijas (LAL), ìmonéjevykdomas gana skausmingas restruktúrizavimo projek-tas, patvirtintas Susisiekimo ministerijos birûelio mén.Projekte numatyta esamà darbuotojù skaiæiù (1200)sumaûinti 18 proc. (dar iki öiù metù pabaigos planuojamaatleisti 180 darbuotojù), pertvarkyti valdymo bei pa-slaugù teikimo struktúras. VTF tikisi pardavimo konkursàpaskelbti dar öiais metais. Iö pradûiù planuojama par-duoti 54 proc. LAL akcijù, iö jù – 49 proc. strateginiaminvestuotojui ir 5 proc. darbuotojams. 1999 m. ìmonédirbo nesékmingai ir patyré 24 mln. Lt nuostolì. Öiuometu bendrové yra ìsiskolinusi beveik 80 mln. Lt.

LISCO privatizavimas vyksta jau keletà metù. Öiuometu valstybé mégina parduoti 75 proc. ìmonés akcijù.Likusià valstybei priklausanæià akcijù dalì – 4,97 proc.numatyta privatizuoti vertybiniù popieriù birûose povieneriù ar keleriù metù. Parduodamù akcijù (40,1 mln.vnt.) nominali verté yra 400,7 mln. Lt. Laikui bégant,aiökéja, kad pardavus ìmonè nepavyks surinkti öiossumos. Pernai skelbtame konkurse, kuriame dalyvavoNorvegijos bendrové Baltic Sea ASA ir Scandlines,Vyriausybé nesutiko parduoti LISCO uû 140 mln. Lt.Derybos su potencialiu LISCO savininku – konsorciumuB. B. Bredo B. V. jau baigtos, taæiau sandoris dar neìvyko.Pirkéjo siúloma akcijù kaina siekia 200 mln. Lt, planuo-jamos investicijos per 5 metus – apie 240 mln. Lt. Anotprivatizavimo komisijos, tai néra ypaæ maûa kaina, nesnuo ìmonés privatizavimo pradûios (per porà metù)LISCO turto verté bei finansiniai rodikliai nuolat blogéjo.Pagal B. B. Bredo B. V. atliktà tarptautinì audità perpirmàjì öiù metù pusmetì LISCO uûdirbo 700 túkst. Lt ,o ne 2,6 mln. Lt pelno, kaip buvo anköæiau skelbta ìmo-nés atstovù. Pirmojo pusmeæio pabaigoje LISCO laivùskaiæius buvo 35, o darbuotojù – 1,4 túkst.

Dar néra privatizuoti numatyti valstybiniai bankai.Öiek tiek pasistúméta dél Lietuvos ûemés úkio banko(LÛÚB) pardavimo, taæiau öì galimà sandorì dar gaubiadaugybé neaiökumù. Öiuo metu derimasi dél 76,01 proc.valstybei priklausanæiù LÛÚB akcijù pardavimo su vie-ninteliu jì panorusiu pirkti didûiausiu privaæiu Lenkijosbanku Pekao SA ir pagrindiniu jo akcininku Italijos bankuUniCredito Italiano. Pirkimo-pardavimo sutartì numa-toma pasiraöyti artimiausiu metu, taæiau ji stringa délpotencialaus pirkéjo keliamù vis naujù sàlygù. Nominaliprivatizuojamo akcijù paketo verté yra 78,2 mln. Lt.Ìvairiais vertinimais, uû LÛÚB siúlomas akcijas galimagauti ne maûiau kaip 90-100 mln. Lt. Deja, tai, kadkonkurse dalyvavo tik vienas pirkéjas, kelia rimtù abe-joniù dél palankios valstybei banko pardavimo kainos.

Beje, tai jau antrasis méginimas parduoti bankà. 1998m. LÛÚB nepasiseké privatizuoti, nes vienintelis pirkéjasLatvijos bankas Parex pasiúlé pernelyg maûà, Vyriau-sybés ir ekspertù vertinimais, 2 mln. Lt sumà. Per sep-tynis öiù metù ménesius LÛÚB uûdirbo 5,1 mln. Lt


32

neaudituoto pelno, arba 36 proc. maûiau nei per atitin-kamà praéjusiù metù laikotarpì.

Lietuvos taupomasis bankas (LTB) öiuo metu sparæiairengiamas parduoti. Iö centriniame aparate dirbusiù 950darbuotojù atleista apie 300, iö kuriù apie 100 ûmoniùdirbs kituose LTB skyriuose. LTB departamentù skaiæiussumaûéjo nuo 20 iki 14. Planuojama atsisakyti daliesturto bei pertvarkyti banko tinklà. Per pirmàjì öiù metùpusmetì bankas patyré 53 mln. Lt nuostolì, kurì lémé64,1 mln. Lt suformuoti papildomi specialieji atidéjimaiblogoms paskoloms bei kitam turtui. Nepaisant nepa-lankiù finansiniù rodikliù, reali banko padétis turi bútiskaidri potencialiems investuotojams. To jau buvopasimokyta iö LÛÚB privatizavimo, kai konkurso metudél pakartotinio audito iövadù apie nepakankamus spe-cialiuosius atidéjimus pasitrauké daug potencialiùinvestuotojù ir liko vienintelis pirkéjas. Deja, tokieradikalús sprendimai neapsaugojo LTB nuo LÛÚB likimo.LTB panoro pirkti tik vienas investuotojas – Estijosbankas Hansabank, valdomas Övedijos Swedbank.

Prioritetiniai Lietuvos energetikos sektoriaus privati-zavimo programos objektai yra Lietuvos dujos beiLietuvos energija. Lietuvos dujas tikimasi privatizuotijau iki ateinanæiù metù vasario mén. pabaigos. Öiuo metuvalstybei priklauso 92,36 proc. ìmonés akcijù. Norimajas parduoti strateginiam investuotojui ir valstybei pasi-likti ne maûiau kaip 34 proc. Privatizavimo pataréjo kon-kursà laiméjo Prancúzijos bankas BNP Paribas, su kuriuopo 3 mén. derybù pasiraöyta sutartis. Sklandûiai irpalankiomis sàlygomis pardavus Lietuvos dujas, tikimasigauti ne maûiau kaip 600 mln. Lt. Öia ìmone jau domisikai kurie uûsienio bankai. Lietuviökù ìmoniù dalyvavimasprivatizavime sveikintinas, taæiau vargu ar jos sugebétùbe niekieno pagalbos uûtikrinti dujù úkio diversifikacijàbei surasti alternatyviù ûaliavos tiekéjù. Öiuo metu dujosimportuojamos tik iö Rusijos. Pirmàjì öiù metù pusmetììmoné dirbo pelningai ir uûdirbo 14,1 mln. Lt grynojopelno, t.y. net 4,4 karto daugiau nei per atitinkamàpraéjusiù metù laikotarpì.

Öiuo metu valstybé valdo 87 proc. Lietuvos energijosakcijù. Prieö paskelbiant ìmonés pardavimo konkursà,didûiausia energetikos sektoriaus bendrové bus smarkiairestruktúrizuojama. Buvo planuojama iki lapkriæio mén.nuo Lietuvos energijos atskirti dvi elektros gamybos ben-droves – Lietuvos ir Maûeikiù elektrines, dvejus – Vakarùir Rytù – skirstomuosius tinklus. Ateityje turétù bútiatskirai privatizuotos Lietuvos ir Maûeikiù elektrinés, oskirstomuosius tinklus ketinama parduoti strateginiamsinvestuotojams iki 2001 m. vidurio. Lietuvos energijatoliau tès savo veiklà kaip perdavimo tinklù bendrové.Öiuo metu 15 Vakarù energetikos bendroviù pateiké pri-vatizavimo pasiúlymus.

Deja, néra aiöku, kaip sektorius funkcionuos po per-tvarkos. Daugelis energetikos úkio specialistù bei kitiekspertai teigia, kad Lietuvos energijos restruktúrizavi-mo ir privatizavimo pataréjo – Kanados investicijù banko

CIBC Wood Gundy siúlomas modelis néra iösamus iraiökus. Spéjama, kad pataréjai néra pakankamai susipa-ûinè su Lietuvos energetikos sektoriumi. Bet kuriuoatveju oficialus Lietuvos energijos reorganizavimo beiprivatizavimo grafikas atrodo pernelyg skubotas ir grei-æiausiai nebus laiku ìvykdytas.

Pakankamai komplikuotos Vilniaus elektros apskaitosprietaisù gamyklos Skaiteks bei Kuro aparatúros poten-cialiù investuotojù paieökos. Po ilgokù dvejoniù Kinijosbendrové Holey – viena didûiausiù pasaulyje skaitikliùbei kitù elektronikos prietaisù gamintojù – atsisaké ìsigytiSkaiteks. Kinijos bendrové pareiöké, kad norint Skaiteksgaminamus skaitiklius pritaikyti rinkoms, kur Holeyrealizuoja savo produkcijà, reikalingos nemaûos inves-ticijos. Kinai suinteresuoti ìsigyti öià ìmonè tik josbankroto atveju, o tai vargu ar tikétina artimiausiu metu.

Rugséjo 13 d. vieöajame aukcione VTF pasiúlé 33,48proc. Kuro aparatúros akcijù uû pradinè 650 túkst. Ltkainà. Aukcione varûési du pirkéjai – Rusijos automobiliùgamykla AvtoVAZ ir Lietuvos UAB Dispaæas. AvtoVAZpralaiméjo konkursà uû paketà pasiúliusi apie 1 mln.Lt, nes UAB Dispaæas sutiko mokéti 1,321 mln. Lt.Nepavykus ìsigyti akcijù dalies, kuri leistù valdyti 66,7proc. Kuro aparatúros kapitalo, AvtoVAZ sustabdébandomuosius darbus ir iövyko iö Vilniaus. Nutraukiantryöius su rusais, prarandamos pagrindinés Kuro apara-túros produkcijos rinkos. Öiuo metu lietuviù ìmoné eks-portuoja apie 95 proc. savo gaminiù ì Rusijà, Baltarusijàir kitas NVS öalis. Kadangi vieöojo aukciono laimétojasVTF pasirodé nepatikimas, privatizavimo komisija nepa-siraöé pirkimo-pardavimo sutarties su UAB Dispaæas.Abejojama dél naujojo potencialaus investuotojo gali-mybiù atgaivinti Kuro aparatúros veiklà ir palengvintiìmonés nuolat auganæiù skolù naötà. Per pirmàjì pusmetìsusikaupé 63,4 mln. Lt Kuro aparatúros skolù. Spaliomén. pradûioje buvo nutarta Kuro aparatúrà iö naujoprivatizuoti vieöojo konkurso búdu.

Rugpjúæio ir rugséjo ménesì pasiraöyti didûiausisandoriai buvo uû 3,5 mln. Lt parduotas 22,96 proc.Alytaus Coca-Cola gamyklos akcijù paketo likutis (nuoöiol Coca-Cola koncernas valdys 100 proc. Alytausgamyklos akcijù), uû 2,8 mln. Lt privatizuoti 33,97 proc.Draugystés vieöbuæio akcijù, uû 1,8 mln. Lt parduoti69,54 proc. Pajúrio Alkos akcijù. Spalio mén. VTFpasiúlys 321 objektà privatizuoti.

Trumpa privatizavimo Lietuvoje istorija pateiké skaus-mingù pamokù, kaip svarbu, kad parduodamas objektasbútù tvarkingas, finansiökai „perövieæiamas” ir realiaiìvertintas, kad atsispindétù jo tikroji búklé, kad su par-davimu susijusios procedúros bútù atliekamos skaidriaiir jas organizuotù kvalifikuoti specialistai. Nepaisantrinkimù ì Seimà rezultatù, tikimybé, kad privati-zavimas nutrúks dél politiniù motyvù yra menka,nors proceso sulétinimo galimybés atmesti nega-lima.

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

33

12. Finansù rinka

12.1. Pinigù kiekis ir oficialiostarptautinés atsargos

Pinigù bazé (Lietuvos banko iöleisti ì apyvartà pinigaiir komerciniù bankù atsargos Lietuvos banke) 2000 m.antrojo ketviræio pabaigoje buvo 262,0 mln. Lt, arba6,6 proc. maûesné nei atitinkamo 1999 m. laikotarpiopabaigoje. Kita vertus, ji buvo didesné nei 1998 m.birûelio mén., t.y. prieö Rusijos ekonomikos krizè. Pinigù

bazé 2000 m. antrojo ketviræio pabaigoje, palyginti supirmojo ketviræio pabaiga, padidéjo 1,2 proc. (ûr. 12.1lentelè).

Atskirù pinigù bazés sudedamùjù daliù pokyæiaiapûvelgiamàjì ketvirtì nebuvo reikömingi. Öiek tiekpadidéjo iöleistù ì apyvartà pinigù lyginamasis svoris(nuo 73,8 proc. kovo mén. pabaigoje iki 75,3 proc.birûelio mén. pabaigoje) ir atitinkamai sumaûéjo komer-ciniù bankù atsargù litais ir privalomùjù atsargù uûsieniovaliutomis lyginamasis svoris. Pastarieji du rodikliai su-maûéjo ir absoliuæia iöraiöka.

12.1 lentelé

Pinigù kiekio pokyæiai (mln. Lt)

Pinigù bazés sudedamieji elementai Pinigù kiekio P2 sudedamieji elementai

Laikotarpio LB iöleisti Komerciniù Komerciniù Pinigù bazé Pinigai Indéliai iki Termi- Indéliai Pinigùpabaigoje ì apyvartà bankù bankù pri- Iö viso apyvartoje pareika- nuotieji ir uûsienio kiekis P2

pinigai atsargos valomosios lavimo taupomieji valiutomis Iö visolitais atsargos indéliai

uûs. val.

1998 06 2904,2 490,3 310,8 3705,2 2726,2 2434,4 684,5 1733,3 7578,378,4* 13,2 8,4 100,0 36,0 32,1 9,0 22,9 100,0

1999 06 3142,8 499,4 352,8 3995,0 2941,6 2528,3 1052,0 2304,6 8826,578,7 12,5 8,8 100,0 33,3 28,6 11,9 26,1 100,0

1999 09 2942,0 513,0 402,7 3839,8 2737,1 2476,6 1034,6 2564,5 8812,776,1 13,4 10,5 100,0 31,1 28,1 11,7 29,1 100,0

1999 12 2971,7 444,6 435,6 3852,0 2738,7 2536,1 972,4 2724,6 8971,977,1 11,5 11,3 100,0 30,5 28,3 10,8 30,4 100,0

2000 03 2722,6 507,5 457,5 3687,7 2552,5 2390,0 1080,4 2862,1 8885,073,8 13,8 12,4 100,0 28,7 26,9 12,2 32,2 100,0

2000 06 2810,3 477,2 445,5 3733,0 2643,6 2474,1 1191,5 3025,5 9334,775,3 12,8 11,9 100,0 28,3 26,5 12,8 32,4 100,0

* Kursyvu paûymétas atskirù pinigù bazés ir pinigù kiekio P2 sudedamùjù elementù lyginamasis svoris procentais.

Egzistuojant valiutù valdybos modeliui, pinigù bazésdinamika pirmiausia priklauso nuo oficialiùjù tarptautiniùatsargù pokyæiù ir grynojo Lietuvos banko valiutos kei-timo operacijù rezultato.

Visais 1999 m. ménesiais Lietuvos banko grynasisuûsienio valiutù pirkimas iö bankù buvo neigiamas, t.y.jis pardavé komerciniams bankams daugiau JAV doleriù,negu pirko. Praéjusiais metais vidutiniökai per ménesìcentrinis bankas pardavé 47,9 mln. JAV doleriù daugiau,negu pirko. 2000 m. pirmàjì ketvirtì grynojo uûsieniovaliutù pirkimo iö bankù vidutinis ménesinis dydis tebe-buvo neigiamas – 45,6 mln. JAV doleriù. Situacija iöesmés pasikeité antràjì ketvirtì – Lietuvos bankas pirkoiö komerciniù bankù daugiau JAV doleriù, nei pardavé.Balandûio mén. grynasis Lietuvos banko pirkimas darbuvo neigiamas – 39,3 mln. JAV doleriù, taæiau geguûésmén. pirkimas jau viröijo pardavimà 1 mln. doleriù, obirûelio mén. – net 58,4 mln. doleriù. Liepos mén.grynasis pirkimas taip pat buvo teigiamas – 34,9 mln.doleriù.

Kadangi atsigaunanti ekonomika ir eksportasgeneruos didesnes uûsienio valiutos ìplaukas,galima tikétis didesnés uûsienio valiutos pasiúlos

vidaus rinkoje ir tolesnio oficialiùjù tarptautiniùatsargù didéjimo, nebent öì veiksnì „nusvertù”Vyriausybés operacijos uûsienio valiutos indéliaisLietuvos banke. Pastaraisiais ménesiais öiù operacijùreikömé buvo gana didelé. Pavyzdûiui, birûelio mén.oficialios tarptautinés atsargos pirmiausia padidéjo nedél grynojo uûsienio valiutos pirkimo iö bankù (nors jistaip pat buvo svarbus veiksnys), o dél centrinés vyriau-sybés indéliù centriniame banke padidéjimo nuo 155,3mln. JAV doleriù iki 292,0 mln. JAV doleriù. Lieposménesì grynasis uûsienio valiutos pirkimas iö bankùnekompensavo Vyriausybés indéliù uûsienio valiutasumaûéjimo, todél bendras tarptautiniù atsargù dydissumaûéjo.

Pinigù kiekis plaæiàja prasme (P2) 2000 m. antràjìketvirtì smarkiai padidéjo. Palyginti su pirmojo ketviræiopabaiga, jo prieaugis sudaré 5,1 proc., per metus – 5,8proc. Pagrindiné pinigù kiekio P2 padidéjimo prieûastisbuvo iöaugè indéliai uûsienio valiutomis, kurie nuosekliaididéja jau nuo 1996 m. pabaigos. Indéliù uûsieniovaliutomis lyginamasis svoris pasieké vienà treædalìpinigù kiekio P2, tuo tarpu 1996 m. gruodûio mén. jissudaré 24,4 proc. Tai atspindi tolokai paûengusì pinigù


34

sistemos dolerizavimo procesà, kuris vyksta ne tiek délatsiskaitymù doleriais staigaus plitimo öalyje (jie yra uûìstatymo ribù), kiek dél vis labiau populiaréjanæiotaupymo uûsienio valiutomis.

Atvirköæiai, grynùjù pinigù (pinigù apyvartoje) dalisplaæiàja prasme palaipsniui maûéja: 1996 m. pabaigojeji sudaré 35,0 proc., 1997 m. – 34,9 proc., 1998 m. –33,6 proc., 1999 m. – 30,5 proc. ir 2000 m. birûeliomén. – 28,3 proc. pinigù kiekio. Öis reiökinys vertin-tinas teigiamai, nes jis atspindi kredito ìstaigù,kaip pinigù cirkuliacijos tarpininko, vaidmens sti-préjimà ir aukötesnì öalies finansù rinkos plétroslygì.

Pinigù P2 multiplikatorius (pinigù kiekio P2 ir pinigùbazés santykis) 2000 m. antrojo ketviræio pabaigojesudaré 2,50, t.y. jis öiek tiek iöaugo, palyginti su pirmojoketviræio pabaiga. 1995 m. pinigù multiplikatorius sudaré2,31, 1996 m. – 2,19, 1997 m. – 2,22, 1998 m. – 1,96ir 1999 m. – 2,33 (visur pateikiami laikotarpio pabaigosduomenys). Laipsniökà pinigù multiplikatoriaus didéjimàiö esmés lémé suintensyvéjès taupymas. Öis reiökinysglaudûiai susijès su grynùjù pinigù lyginamojo svoriomaûéjimu.

Öalies oficialios tarptautinés atsargos padidéjo nuo1381,9 mln. JAV doleriù 2000 m. kovo mén. iki 1424,3mln. JAV doleriù birûelio mén. (1999 m. birûelio mén. –1341,5 mln. doleriù). Tai visù pirma paaiökinama ìplau-komis pardavus papildomà Lietuvos telekomo akcijùpaketà birûelio mén. viduryje. Uû 25 proc. bendrovésakcijù valstybé gavo beveik 642 mln. litù (160,5 mln.doleriù). Todél oficialios tarptautinés atsargos ir Lietuvosbanko ìsipareigojimù litais padengimas aukso ir kon-vertuojamùjù valiutù atsargomis ûenkliau iöaugo tikpaæioje ketviræio pabaigoje. Pastarasis rodiklis birûeliomén. pasieké 168,6 proc. lygì (ûr. 12.1 diagramà).

12.1 diagrama

Lietuvos banko ìsipareigojimù litaispadengimas oficialiomistarptautinémis atsargomis

12.2 lentelé

Pagrindiniai bankù rodikliai (mln. Lt)

Balansinés ataskaitos Suma Suma Suma Pokytis per Pokytis per metusstraipsnio pavadinimas 1999 07 01 2000 04 01 2000 07 01 II ketvirtì (proc.) (proc.)

Turtas 10903,2 11409,7 11730,9 2,8 7,6

Trumpalaikiai VVP 1179,8 531,1 617,1 16,2 -47,7

Suteiktos paskolos 5444,9 5361,9 5495,4 2,5 0,9

Specialieji atidéjimai paskoloms 254,8 244,2 238,5 -2,3 -6,4

Indéliai ir akredityvai 6692,1 7254,6 7652,5 5,5 14,4

Iö jù fiziniù asmenù 3801,2 4188,4 4391,3 4,8 15,5

Banko kapitalas 1389,4 1281,9 1264,2 -1,4 -9,0

labiau tinka vertinant öalies pajégumà atsispirti speku-liacinéms atakoms prieö nacionalinè valiutà. Nors gry-nosios tarptautinés atsargos apûvelgiamuoju laikotarpiusumaûéjo, öis sumaûéjimas nebuvo toks reikömingas,kad keltù grésmè lito stabilumui.

12.2. Kredito ìstaigù veikla

Veikianæiù öalies komerciniù bankù plétra antràjì öiùmetù ketvirtì tapo dinamiökesné. Bankù turtas per öìlaikotarpì padidéjo 2,8 proc. (per metus – 7,6 proc.),suteiktos paskolos – 2,5 proc. (per metus – tik 0,9 proc.).Dar sparæiau augo indéliù bazé – bendra indéliù sumaapûvelgiamàjì ketvirtì padidéjo 5,5 proc. (per metus –14,4 proc.), iö jù gyventojù indéliai padidéjo 4,8 proc.(per metus – 15,5 proc.). Kita vertus, bankù kapitalasantràjì ketvirtì sumaûéjo 1,4 proc., o per metus – net9,0 proc.

Oficialiù tarptautiniù atsargù rodiklis atémus Vyriau-sybés indélius uûsienio valiutomis, atvirköæiai, sumaûéjotiek palyginti su pirmojo ketviræio pabaiga, tiek ir suatitinkamu praéjusiù metù ménesiu. 2000 m. birûeliomén. grynosios tarptautinés atsargos buvo 1132,3 mln.doleriù, kovo mén. – 1166,5 mln. doleriù, o 1999 m.birûelio mén. – 1192,9 mln. doleriù. Apskritai grynùjùtarptautiniù atsargù rodiklis yra gerokai pastovesnis ir

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

35

Atrodo, kad öalies ekonomikos pagyvéjimaspalengva pasiekia ir bankù sektoriù. Pirmiausia taipasakytina apie pradéjusì létai didéti paskolù portfelì(öiù metù pirmàjì ketvirtì jis sumaûéjo 3,7 proc.), kurisatspindi iöaugusì verslo imlumà skolinto kapitalo iötek-liams. Iö dalies paskolù apimties didéjimà lémé ir paæiùbankù pastangos padidinti veiklos pelningumà ir pasiektitokì jo lygì, kuris patenkintù akcininkus. Dar vienas úkioatsigavimo poûymis – nuo metù pradûios didéjanæiosléöos privaæiù ìmoniù indéliù sàskaitose, nors laikotarpiupo Rusijos krizés jos buvo ûenkliai sumaûéjusios.

Deja, atskirù bankù finansiniai rodikliai antràjìketvirtì, o ir visà 2000 m. pirmàjì pusmetì, buvoitin netolygús. Dar labiau iöryökéjo takoskyra tarpprivaæiù ir valstybés kontroliuojamù bankù. Privatizuotirengiami valstybiniai bankai, didindami savo veiklosskaidrumà, formuoja papildomus specialiuosius atidé-jimus ir fiksuoja ûenkliai maûesnì pelnà. Nors dél öiùveiksmù bankù finansiniai rezultatai tampa tikroviökesni,neabejotina, kad menkas pelningumas ar net nuostolismaûina galimà öiù bankù pirkimo kainà.

Vis délto didûiausios neigiamos ìtakos valstybiniùbankù privatizavimo sàlygoms turi potencialiù investuo-tojù stygius. Kai banko pirkimo konkurse dalyvauja tik

vienas pirkéjas, sunku tikétis, kad jis nepasinaudos savomonopoline padétimi ir nesistengs kiek galima daugiausumaûinti perkamù akcijù kainà. Tokia situacija susidaréprivatizuojant Lietuvos ûemés úkio bankà (vienintelispirkéjas – Lenkijos Pekao SA ir Italijos Unicredito Italianosusivienijimas), ji pasikartojo ir parduodant reikömingàmaûmeninei bankininkystés rinkai Lietuvos taupomàjìbankà.

Antràjì öiù metù ketvirtì pelningai dirbo visi bankai,iöskyrus du bankus (AB Lietuvos taupomàjì bankà ir ABbankà Hansabank) bei du uûsienio bankù skyrius (Suo-mijos Respublikos Merita Bank Plc ir Vokietijos Nord/LBGirozentrale Vilniaus skyriù). Tiesa, Lietuvos taupomojobanko nuostolis buvo toks didûiulis, jog „nusvéré” kitùbankù gautà pelnà, todél bendras öalies komerciniù bankùsistemos rezultatas antràjì ketvirtì buvo 19,6 mln. Lt nuos-tolis, o nuo metù pradûios uûdirbta tik 0,4 mln. Lt pelno.Öie rodikliai yra daug blogesni nei per atitinkamà praéju-siù metù laikotarpì (antràjì ketvirtì 34,8 mln. Lt, pirmàjìpusmetì 65,8 mln. Lt pelnas). Taæiau tai, kaip jau miné-ta, daugiausiai susijè su konservatyvesne Lietuvos tau-pomojo banko specialiùjù atidéjimù politika. Galima tvir-tinti, kad nemaûà dalì öiemet padarytù specialiùjù atidé-jimù öiam bankui reikéjo suformuoti gerokai anksæiau.

12.3 lentelé

Veikianæiù bankù pelnas 1999 m. ir 2000 m. pirmàjì pusmetì (mln. Lt)

Banko pavadinimas 1999 07 01 2000 07 01

1. AB Lietuvos ûemés úkio bankas 7,2 3,9

2. AB Lietuvos taupomasis bankas 4,9 -53,1

3. AB Úkio bankas 1,6 1,8

4. AB Vilniaus bankas 35,0 47,2

5. AB Litimpeks bankas 0,1 -

6. AB bankas Hermis 13,7 -

7. AB Öiauliù bankas 1,0 1,1

8. AB bankas Snoras 3,3 3,0

9. UAB Medicinos bankas 0,4 0,6

10. AB Industrijos bankas -1,2 -1,2

11. AB bankas Hansabank -0,3 -2,5

12. Kredyt bank S.A. Vilniaus skyrius 1,7 4,4

13. Societe Generale Vilniaus skyrius -1,6 -

14. Norddeutsche Landesbank Girozentrale Vilniaus skyrius - -4,2

15. Merita Bank Plc Vilniaus skyrius - -0,7

IÖ VISO 65,8 0,4

Nuostolinga bankù veikla gali sukelti grésmè indéliùsaugumui tuo atveju, jeigu jù kapitalas tampa neade-kvatus veiklos plétrai. Lietuvos bankù sistemos kapitalopakankamumo rodiklis sumaûéjo nuo 17,96 proc. ba-landûio 1 d. iki 16,35 proc. liepos 1 d., taæiau jis tebe-viröijo Lietuvos banko nustatytà normatyvà – 10 proc.Bankù sistema turéjo per 400 mln. Lt perteklinio kapitalorezervù. Kitais ûodûiais, bankai galéjo padidinti specia-

liùjù atidéjimù apimtì 2,2 karto (liepos 1 d. specialiùjùatidéjimù suma buvo 329 mln. Lt), nenusiûengdami mi-nimalaus kapitalo pakankamumo reikalavimui. Tikimybé,jog taip atsitiks artimiausioje ateityje, yra minimali.

Ne geriausia öalies ìmoniù finansiné búklé lémé irnevienareikömius bankù paskolù portfelio kokybés po-kyæius. Nors specialiùjù atidéjimù lyginamasis svorissuteiktose paskolose sumaûéjo nuo 4,56 proc. 2000 m.


36

12.4 lentelé

Bankù sistemos paskolù portfelio kokybé (proc.)

Data Specialieji atidéjimai / Suteiktos paskolos III, IV, V grupés paskolos / Visos paskolos

1997 01 01 20,68 32,10

1998 01 01 18,52 28,25

1999 01 01 5,92 12,46

2000 01 01 4,47 11,92

2000 04 01 4,56 14,35

2000 07 01 4,34 15,76

Naujai priimamù indéliù ir suteikiamù paskolù struk-túroje pagal terminus 2000 m. antràjì ketvirtì tèsésitendencijos, iöryökéjusios gerokai anksæiau. Tai – termi-nuotùjù indéliù ir paskolù dolerizavimo procesas.

Paskutinì kartà bankù priimtù indéliù struktúroje in-déliai litais dominavo praéjusiù metù viduryje, taæiau1999 m. pabaigoje – 2000 m. pradûioje jau daugiau

12.5 lentelé

Rezidentù indéliai pagal terminus (mln.Lt)

Iö viso Iö jù

Iki 1 mén. 1-3 mén. 3-6 mén. 6-12 mén. 1-5 m. Daugiaukaip 5 m.

Litais

1999 m. 2143,2 1458,4 353,7 205,6 85,9 39,3 0,5II ketv. 100,0* 68,0 16,5 9,6 4,0 1,8 0,0

III ketv. 2012,3 1404,6 321,5 167,3 100,5 17,9 0,5100,0 69,8 16,0 8,3 5,0 0,9 0,0

IV ketv. 1752,7 1184,8 241,4 190,3 105,1 30,7 0,4100,0 67,6 13,8 10,9 6,0 1,8 0,0

2000 m. 2324,5 1664,3 313,1 205,7 113,2 27,8 0,4I ketv. 100,0 71,6 13,5 8,8 4,9 1,2 0,0

II ketv. 2375,4 1638,0 332,7 234,5 130,8 36,5 2,8100,0 69,0 14,0 9,9 5,5 1,5 0,1

Uûsienio valiutomis

1999 m. 1350,1 249,8 513,0 404,9 139,8 42,0 0,4II ketv. 100,0 18,5 38,0 30,0 10,4 3,1 0,0

III ketv. 1629,2 449,1 564,9 409,3 184,7 20,5 0,8100,0 27,6 34,7 25,1 11,3 1,3 0,0

IV ketv. 2302,1 1005,3 583,4 486,0 185,4 62,2 0,3100,0 43,7 25,3 21,1 8,1 2,7 0,0

2000 m. 2735,0 1454,8 546,7 498,5 191,1 35,7 8,1I ketv. 100,0 53,2 20,0 18,2 7,0 1,3 0,3

II ketv. 3495,1 2069,9 548,8 539,3 269,4 57,4 10,1100,0 59,2 15,7 15,4 7,7 1,6 0,3

* Kursyvu paûymétas skirtingos trukmés indéliù lyginamasis svoris procentais.

buvo priimama indéliù uûsienio valiuta. Öiù metù antràjìketvirtì indéliù uûsienio valiuta lyginamasis svoris iöaugoiki 59,5 proc. Tarp indéliù uûsienio valiuta labiausiaipaplitè indéliai JAV doleriais – 92,1 proc. visù indéliù,tuo tarpu indéliù eurais ir kitomis euro zonos valiutomislyginamasis svoris kol kas yra nereikömingas – 7,9 proc.

balandûio 1 d. iki 4,34 proc. liepos 1 d., blogù paskolù(III, IV ir V grupés paskolù pagal Lietuvos banko gru-pavimà) dalis bendroje paskolù apimtyje padidéjo nuo14,35 proc. iki 15,76 proc. (ûr. 12.4 lentelè). Öis kiek

paradoksalus faktas aiökintinas blogù paskolù persis-kirstymu tarp atskirù grupiù, t.y. reliatyviai daugiaupaskolù esant ûemesnéje rizikos grupéje, specialiùjù ati-déjimù poreikis yra maûesnis.

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

37

Paskolù rezidentams litais lyginamasis svoris atsigavoiki 1999 m. pradûios lygio. 2000 m. antràjì ketvirtì pa-skolù nacionaline valiuta dalis padidéjo iki 38,4 proc.(öiù metù pirmàjì ketvirtì öis rodiklis buvo nukritès iki20,7 proc.). Iö öio fakto kol kas nereikétù daryti tolisiekianæiù iövadù, nes staigù paskolù litais padidéjimàlémé kelios didelés paskolos plataus masto projektusvykdanæioms ìmonéms. Tiesa, paûymétina, kad pasta-ruoju metu úkio subjektai labiau atsiûvelgia ì va-liutos kurso rizikos veiksnì, todél padidéjo paskolùnacionaline valiuta paklausa. Anksæiau daugiausiadémesio buvo skiriama paskolù litais ir uûsienio

valiuta palúkanù skirtumams (dél suprantamùprieûasæiù palúkanos uû paskolas uûsienio valiutayra maûesnés), iö dalies ignoruojant galimo nacio-nalinés valiutos devalvavimo neigiamus padari-nius paskolù gràûinimui.

Tarp paskolù uûsienio valiuta dominuoja paskolos JAVdoleriais, jos sudaro 83,6 proc. visù paskolù. Kita dalistenka paskoloms eurais ir kitomis EPS valiutomis, beje,palyginti su öiù metù pirmuoju ketviræiu, ji pastebimaisumaûéjo. Tam galéjo turéti ìtakos euro kurso nepasto-vumas dolerio (lito) atûvilgiu, komplikuojantis iölaidù,reikalingù paskoloms eurais aptarnauti, planavimà.

12.6 lentelé

Paskolos rezidentams pagal terminus (mln. Lt)

Iö viso Iö jù

Iki 1 mén. 1-3 mén. 3-6 mén. 6-12 mén. 1-5 m. Daugiaukaip 5 m.

Litais

1999 m. 751,3 129,0 17,2 14,3 421,1 122,5 47,3II ketv. 100,0* 17,2 2,3 1,9 56,0 16,3 6,3

III ketv. 475,2 54,5 24,4 31,6 207,1 138,8 18,9100,0 11,5 5,1 6,6 43,6 29,2 4,0

IV ketv. 289,7 39,1 25,7 58,8 58,1 86,7 21,5100,0 13,5 8,9 20,3 20,1 29,9 7,4

2000 m. 167,8 8,0 13,0 14,4 99,4 23,6 9,5I ketv. 100,0 4,8 7,7 8,6 59,2 14,1 5,7

II ketv. 476,9 0,7 23,1 60,4 267,3 102,3 23,2100,0 0,1 4,8 12,7 56,0 21,5 4,9


1999 m. 737,4 11,2 50,8 69,8 272,8 227,1 105,6II ketv. 100,0 1,5 6,9 9,5 37,0 30,8 14,3

III ketv. 551,3 2,4 54,1 44,7 183,1 212,5 54,7100,0 0,4 9,8 8,1 33,2 38,5 9,9

IV ketv. 753,4 18,3 52,2 51,1 291,2 265,6 75,0100,0 2,4 6,9 6,8 38,7 35,3 10,0

2000 m. 641,3 35,0 60,8 45,8 314,7 148,3 36,8I ketv. 100,0 5,5 9,5 7,1 49,1 23,1 5,7

II ketv. 765,4 26,2 25,6 48,0 323,5 265,0 77,2100,0 3,4 3,3 6,3 42,3 34,6 10,1

* Kursyvu paûymétas skirtingos trukmés paskolù lyginamasis svoris procentais.

Terminuotùjù indéliù bei paskolù pagal trukmè struk-túroje (ûr. 12.5 ir 12.6 lenteles) apûvelgiamàjì ketvirtìnetikétù pokyæiù neuûfiksuota. Kaip ir anksæiau, prii-mamù indéliù litais liúto dalì sudaro indéliai iki 1 mén.,nors jù lyginamasis svoris, palyginti su pirmuoju ket-viræiu, öiek tiek sumaûéjo – nuo 71,6 proc. iki 69,0 proc.

Atvirköæiai, indéliù uûsienio valiutomis struktúrojetrumpiausio termino indéliai reliatyviai padidéjo – nuo53,2 proc. iki 59,2 proc. Palyginti su praéjusiais metais,pokyæiai dar ryökesni – 1999 m. antràjì ketvirtì indéliùiki 1 mén. lyginamasis svoris buvo tik 18,5 proc., tuotarpu 1-3 mén. indéliù – 38,0 proc., 3-6 mén. indéliù –

30,0 proc. Taigi akivaizdi indéliù uûsienio valiutatrukmés maûéjimo tendencija. Iö dalies tai galimapaaiökinti indéliù litais ir indéliù uûsienio valiuta palúkanùkreiviù ypatybémis (ûr. 12.2 diagramà).

Esmé ta, kad terminuotùjù indéliù litais palúkanùkreivé yra labai stati, tuo tarpu indéliù uûsieniovaliuta palúkanos, ilgéjant jù trukmei, didéja gananeûymiai. Öi aplinkybé galéjo paskatinti úkio subjektusir gyventojus rinktis trumpesnio termino indélius. Tokiuatveju laimima didesné disponavimo indéliais laisvé, onedidelio palúkanù skirtumo praradimas ne toks skaus-mingas.


38

12.2 diagrama

Vidutinés rezidentù indéliù metùpalúkanù normos 2000 m. birûeliomén. (proc.)

Nepaisant minétù problemù, paskolù struktúros poky-æiai apûvelgiamà ketvirtì patvirtina músù anksæiaupateiktas prognozes (ûr. „Lietuvos makroekonomikosapûvalgà”, Nr. 1) dél galimo paskolù trukmés ilgéjimo.Atsiradus ekonomikos pagyvéjimo ûenklams, didéjapaskolù poreikis ìvairiems verslo projektams (ypaæ ìmo-niù apyvartinéms léöoms) finansuoti.

Kaip matyti iö 12.6 lentelés, tarp paskolù litais ypaæpadidéjo 1-5 metù trukmés paskolù lyginamasis svoris– nuo 14,1 proc. 2000 m. pirmàjì ketvirtì iki 21,5 proc.antràjì ketvirtì. Tiesa, palyginti su praéjusiù metù pas-kutiniaisiais ketviræiais, öios paskolù grupés dalis tebéramaûesné. 1-5 m. trukmés paskolù uûsienio valiutomislyginamasis svoris padidéjo dar ûenkliau – nuo 23,1 proc.öiù metù pirmàjì ketvirtì iki 34,6 proc. antràjì ketvirtì.Per nagrinéjamà laikotarpì padidéjo ir ilgesnés kaip 5metù trukmés paskolù lyginamasis svoris – nuo 5,7 proc.iki 10,1 proc.

Seimo rinkimù inspiruojamas politinis veiksnys öiaividutinés paskolù trukmés ilgéjimo tendencijai, matyt,neturés reikömingesnés neigiamos ìtakos. Ateityjeilgalaikiù paskolù dalies didéjimà pirmiausia turétùpalaikyti ekonominio pobúdûio veiksniai – spartesnépramonés ir kitù úkio öakù plétra, iösivaduojantis iösàstingio investicijù procesas ir pan.

2000 m. antrasis ketvirtis buvo paûenklintas tolesniuterminuotùjù indéliù palúkanù maûéjimu. Birûelio mén.,palyginti su kovo mén., vidutiné indéliù litais palúkanùnorma sumaûéjo nuo 3,73 proc. iki 3,51 proc., beje,sumaûéjo visù terminù indéliù palúkanù normos. Indéliùuûsienio valiutomis palúkanù norma per tà patì laikotarpìsumaûéjo kiek maûiau – nuo 4,51 proc. iki 4,43 proc.Tai galima paaiökinti gana didele indéliù pasiúla, kuripastebimai viröijo paskolù paklausà, be to, populiariausibuvo trumpalaikiai indéliai, tuo tarpu verslui reikéjodaugiau ilgalaikiù paskolù.

Sumaûéjo ir paskolù litais vidutiné palúkanù norma– nuo 13,85 proc. 2000 m. kovo mén. iki 12,02 proc.birûelio mén. Vidutiné paskolù uûsienio valiutomis palú-kanù norma beveik nepakito – atitinkamai 10,76 proc.ir 10,69 proc. – iö dalies dél to, kad sumaûéjo reliatyviaipigesniù paskolù eurais (euro zonos valiutomis) lygina-masis svoris.

Vasaros pabaigoje terminuotùjù indéliù ir paskolùlitais palúkanù dinamika iösiskyré – indéliù palúkanùnorma rugpjúæio mén. kiek padidéjo – iki 3,70 proc.,tuo tarpu paskolos vidutiniökai atpigo iki 11,53 proc.Atsiûvelgiant ì labai ûemà infliacijos lygì öalyje, realiospalúkanù normos tebéra gana didelés.

Atkreiptinas démesys ì netradicinè paskolù palúkanùkreivés formà. Kaip matome iö 12.2 diagramos, indéliùpalúkanù kreivé yra klasikiné, t.y. indélio trukmeiilgéjant palúkanos didéja, tuo tarpu paskolù litaispalúkanù kreivé yra atvirkötiné – ilgéjant paskolostrukmei palúkanos maûéja. Nevienareikömé yrapaskolù uûsienio valiutomis palúkanù kreivé (ûr. 12.3diagramà).

Öiù metù antrojoje puséje galima laukti trumpalaikiùindéliù nacionaline ir uûsienio valiuta dalies iöaugimo.Artéjant Seimo rinkimams didéja politinis neapibréûtu-mas, spéliojama dél dabartinés ekonominés politikostèstinumo, lito kurso ateities ir pan. Rinkiminés kovosìkarötyje sàmoningai arba nesàmoningai platinamanetiksli informacija, neleidûianti susidaryti aiökios nuo-monés apie rinkimus laimésianæios partijos (partijùkoalicijos) prioritetus. Dél to iö dalies kaltos yra ir paæiospartijos, kurios savo programose bei rinkimù debatuoseneretai gana miglotai arba dviprasmiökai nuövieæiabúsimus sprendimus vienoje ar kitoje srityje. Öiomisaplinkybémis úkio subjektai stengiasi apsidrausti, rink-damiesi trumpesnius laikomù indéliù ar vertybiniù po-pieriù terminus, dolerizuodami savo aktyvus ir t.t.

Deja, Lietuvoje iki öiol nesusiformavo ilgalaikiùindéliù (daugiau kaip 1 metù) rinka, kuri apsun-kina úkiui labai reikalingù ilgalaikiù paskolù su-teikimà. Iö esmés pagrindinis tokiù paskolù refinansa-vimo öaltinis yra subordinuotos paskolos ir bankùnuosavas kapitalas. Ankstesnis Lietuvos banko spren-dimas netaikyti privalomùjù atsargù reikalavimo indé-liams, kuriù trukmé viröija 1 metus, ûenkliau nepaskatinojù atsiradimo. Sunku hipotetiökai ìvertinti, kiek bankaiturétù pakelti palúkanas, kad pritrauktù ilgalaikius in-délius, taæiau vienas dalykas akivaizdus – öie kreditoiötekliai bútù tokie brangús, jog jù nebebútù ìmanomapelningai panaudoti. Be to, didéjant ilgalaikiù indéliùapimæiai, didéja banko prisiimama palúkanù normoskitimo rizika (nustaæius fiksuotà palúkanù normà, ben-dram palúkanù lygiui krintant, gali sudaryti palúkanù„ûirklés”, o bankas patirtù nuostolì).

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Litais


Ilgiau kaip 2 m.

1-2 m.6-12 mén.3-6 mén.1-3 mén.Iki 1 mén.

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

39

12.3 diagrama

Vidutinés paskolù rezidentamsmetù palúkanù normos 2000 m.birûelio mén. (proc.)

pinigù investavimo alternatyvù, stengési sieti palúkanùdydì ne tiek su paskolos trukme, kiek su kliento patiki-mumu.

Turédami vis dar ribotas galimybes saugiai investuotilaisvus piniginius iöteklius öalies viduje, komerciniaibankai vis plaæiau investuoja juos uûsienyje. Tai atspindiöalies kredito ìstaigù (komerciniù bankù ir kredito unijù)grynojo uûsienio turto rodiklis, apskaiæiuojamas kaipskirtumas tarp uûsienio turto ir ìsipareigojimù uûsieniui.Kaip minéjome antrajame „Lietuvos makroekonomikosapûvalgos” numeryje, nuo 1998 m. pabaigos buvèsryökiai neigiamas, 2000 m. kovo mén. grynasis uûsienioturtas pirmà kartà tapo teigiamas (ûr. 12.4 diagramà).Situacija nepasikeité ir antràjì ketvirtì bei liepos-rugpjúæio mén. – uûsienio turtas viröijo skolas ne rezi-dentams. Tiesa, birûelio mén. grynasis uûsienio turtassumaûéjo iki 184,0 mln. Lt (balandûio mén. – 345,3mln. Lt, geguûés mén. – 351,6 mln. Lt).

12.4 diagrama

Grynasis uûsienio turtas(laikotarpio pabaigoje, mln. Lt)

-1000

-500

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

-1000

-500

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

Uûsienio turtas

Ìsipareigojimai uûsieniui

1995

12

1996

12

1997

12

1998

12

1999

01

1999

02

1999

03

1999

04

1999

05

1999

06

1999

07

1999

08

1999

09

1999

10

1999

11

1999

12

2000

01

2000

02

2000

03

2000

04

2000

05

2000

06

2000

07

2000

08

Grynasis uûsienio turtas

8

9

10

11

12

13

14

15

16

8

9

10

11

12

13

14

15

16

Litais


Ilgiau kaip 5 m.

1-5 m.6-12 mén.3-6 mén.1-3 mén.Iki 1 mén.

Pagyvéjès vidaus kreditavimas turétù anksæiau arvéliau atkurti ìprastà situacijà – öalies kredito ìstaigosvél turétù iö kapitalo eksportuotojù virsti importuotojo-mis. Taæiau öis procesas gali uûtrukti ilgesnì laikà.

12.3. Tarpbankiné rinka

2000 m. antràjì ketvirtì vietinés tarpbankinés rinkossandoriù kiekis, palyginti su pirmuoju ketviræiu, suma-ûéjo 19,1 proc. (palyginti su praéjusiù metù analogiökuketviræiu – net 30,2 proc.). Ypaæ ûenkliai sumaûéjo san-doriù uûsienio valiuta apimtis – nuo 546,9 mln. Lt iki130,1 mln. Lt, arba daugiau kaip 4 kartais. Atvirköæiai,sandoriù litais kiekis padidéjo nuo 711,3 mln. Lt iki 887,7mln. Lt (ûr. 12.5 diagramà). Todél tarpbankiniù sandoriùlitais lyginamasis svoris padidéjo nuo 56,5 proc. iki 87,2proc.

12.5 diagrama

Tarpbankinés rinkos sandoriai(mln. Lt.)

0

500

1000

1500

2000

0

500

1000

1500

2000


Litais

2000-II ketv.2000-I ketv.1999-IV ketv.1999-III ketv.1999-II ketv.

Tokia paskolù palúkanù kreivé veræia suabejoti, arbankai iöties jauæia iö klientù pusés poreikì skolintisilgesniam laikui, juk ilgéjant paskolos trukmei maûé-janæios palúkanos to neatspindi. Taæiau nederétù pa-miröti, kad kuo labiau bútù didinamos paskolù palúkanosilgéjant jù trukmei, tuo maûiau liktù solidûiù, atsiper-kanæiù verslo projektù, kuriù ir taip néra daug. Todélbankai, spaudûiami likvidûiù léöù pertekliaus ir ieökodami

1068,5

1246,2

711,3

887,7

565,7

515,8

487,1

546,9

130,1

962,0


40

Analizuojant tarpbankinés rinkos sandorius pagal ter-minus, ûenklesniù pokyæiù apûvelgiamàjì ketvirtì neìvy-ko. Öiek tiek sumaûéjo 1 dienos tarpbankiniù san-doriù litais lyginamasis svoris ir padidéjo 2-7 dienùbei 8 dienù – 1 mén. sandoriù dalis. Taæiau, kaipir anksæiau, dominuoja trumpiausio termino ope-racijos, todél galima kalbéti tik apie öio rinkos seg-mento, o ne visos tarpbankinés rinkos likvidumà.

Antràjì ketvirtì visiökai neuûfiksuota ilgesnés nei 3 mén.trukmés tarpbankiniù sandoriù, o tai taip pat yra rinkosnebrandumo poûymis.

Panaöi situacija susiklosté ir tarpbankiniù sandoriùuûsienio valiutomis srityje, tiesa, kiekybine prasme jiebuvo ne tokie reikömingi kaip sandoriai litais (ûr. 12.7lentelè).

12.7 lentelé

Tarpbankinés rinkos sandoriai (mln. Lt)

Iö viso Iö jù

1 dienos 2-7 dienù 8 d. – 1 mén. 1-3 mén. 3-6 mén. Daugiaukaip 6 mén.

Litais

1999 m. 565,7 388,5 91,9 64,6 18,7 - 2,0II ketv. 100,0* 68,7 16,2 11,4 3,3 - 0,4

III ketv. 1068,5 857,8 122,6 54,6 33,5 - -100,0 80,3 11,5 5,1 3,1 - -

IV ketv. 1246,2 1136,0 74,8 33,4 - - 2,0100,0 91,2 6,0 2,7 - - 0,2

2000 m. 711,3 550,6 106,9 40,2 10,6 3,0 -I ketv. 100,0 77,4 15,0 5,7 1,5 0,4 -

II ketv. 887,7 631,8 155,7 90,1 10,0 - -100,0 71,2 17,5 10,1 1,1 - -


1999 m. 892,4 688,2 144,0 50,3 10,0 - -II ketv. 100,0 77,1 16,1 5,6 1,1 - -

III ketv. 515,8 421,8 77,5 6,3 10,3 - -100,0 81,8 15,0 1,2 2,0 - -

IV ketv. 487,1 436,1 42,2 6,8 2,0 - -100,0 89,5 8,7 1,4 0,4 - -

2000 m. 546,9 482,7 35,2 28,0 - - 1,0I ketv. 100,0 88,3 6,4 5,1 - - 0,2

II ketv. 130,1 110,1 18,1 2,0 - - -100,0 84,6 13,9 1,5 - - -

* Kursyvu paûymétas skirtingos trukmés tarpbankiniù sandoriù lyginamasis svoris procentais.

Nors kaip rodo stebéjimai, pastaruoju metu tarpban-kiniù rinkos sandoriù apimtis paprastai iöauga esantìtampai finansù sistemoje (1999 m. III ir IV ketv.) irsumaûéja ramesniais laikotarpiais (2000 m. I ketv.),tam tikrà tarpbankinés rinkos pasyvumà antràjì ketvirtìaiökinti tik öia aplinkybe bútù ne visiökai korektiöka.Tarpbankinés rinkos sandoriai yra giminingi (turi pakei-æiamumo poûymiù) kai kurioms valiutù prekybos iöves-tinéms priemonéms, pirmiausia apsikeitimo (swap) san-doriams. Kaip tik öiù sandoriù apimtis tarp bankù antràjìketvirtì ûenkliai iöaugo.

Pastaraisiais metais Lietuvoje daûniausiai pasikartojatrys VILIBID ir VILIBOR palúkanù pokyæiù scenarijai: 1)palúkanos pakyla pirmosiomis kontroliuojamojo laiko-tarpio dienomis, atspindédamos bankù pastangas kiekìmanoma anksæiau sukaupti reikalingà privalomùjùatsargù sumà (privalomùjù atsargù ìvykdymas skaiæiuo-jamas vidurkio metodu) ir be rizikos uûbaigti kontro-liuojamàjì laikotarpì; 2) palúkanos pakyla paskutinio-siomis kontroliuojamojo laikotarpio dienomis, kai délvienokiù ar kitokiù prieûasæiù bankai nesugebéjo pasiektipakankamo privalomùjù atsargù lygio ir aktyviai ieökogalimybiù pasiskolinti tarpbankinéje rinkoje „paskutinèminutè” (öiuo atveju VILIBID ir VILIBOR gali padidétigana staigiai); 3) palúkanos pakyla antrojoje kontro-liuojamojo laikotarpio puséje, kai bankai neturéjo gali-

2000 m. antrojo ketviræio VILIBID ir VILIBOR palú-kanù normos atskirais privalomùjù atsargù kontroliuo-jamaisiais laikotarpiais (ménesio 13 d. – kito ménesio12 d.) kito nevienodai.

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

41

mybiù sukaupti reikalingo privalomùjù atsargù likuæiopaæioje kontroliuojamojo laikotarpio pradûioje ir méginatai padaryti bent véluodami.

Visiökai ìmanoma, kad palúkanos visà kontrolinìménesì apskritai gali neturéti aiökios tendencijos, kaiskirtingi bankai tuo paæiu metu pasirenka nevienodàprivalomùjù atsargù reikalavimù ìvykdymo taktikà. Beabejonés, vietinei tarpbankinei rinkai ûenklios ìtakos turiir uûsienio bankù bei kitù finansiniù institucijù veikla.

Nagrinéjant VILIBID ir VILIBOR dinamikos désnin-gumus atskirais öiù metù antrojo ketviræio kontroliuo-jamaisiais laikotarpiais, galima ìûvelgti visù iövardintùscenarijù poûymiù.

Antai balandûio 13 – geguûés 12 d. VILIBID ir VILIBORsmarkiai pakilo prieö pat laikotarpio pabaigà, kas galéjobúti iöprovokuota vieno iö bankù finansiniù problemù irrizikos neìvykdyti privalomùjù atsargù reikalavimù.Geguûés 13 d. – birûelio 12 d. akivaizdûiai pasireiöképirmasis scenarijus, kai bankai, sukaupè pakankamasatsargas, ramiai baigé kontroliuojamàjì laikotarpì.VILIBID ir VILIBOR atspindéjo tam tikrà ìtampà tarp-bankinéje rinkoje pirmosiomis privalomùjù atsargùkaupimo dienomis. Pavyzdûiui, geguûés 15 – 19 d.vidutiné 1 d. VILIBID palúkanù norma buvo 4,36 proc.(per visà kontroliuojamàjì laikotarpì – 3,46 proc.), oVILIBOR – 6,46 proc. (5,78 proc.). Birûelio 13 d. – liepos12 d. tarpbankinés palúkanù normos, nors ir truputì paki-lo pirmosiomis dienomis, dar pastebimiau öokteléjoaukötyn likus pusantros savaités iki laikotarpio pabaigos.

Kaip ir metù pradûioje, antràjì ketvirtì Lietuvos bankasnesikiöo ì procesus tarpbankinéje rinkoje atvirosiosrinkos operacijù (ARO) pagalba. Praéjusiame „Lietuvosmakroekonomikos apûvalgos” numeryje prognozavome,kad pasyvi Lietuvos banko laikysena gali búti ilgalaiké.Jos teorinis pagrindimas – esant fiksuoto valiutos kurso

reûimui pinigù politikos priemonémis neìmanoma kovotisu struktúriniu likvidumo pertekliumi bankù sistemoje.

Kur kas maûiau öi pozicija suderinama su Lietuvosbanko atstovù komentarais po to, kai Lietuvos Respub-likos Vyriausybé pritaré naujosios Lietuvos bankoìstatymo redakcijos projektui. Buvo pabréûta, kad prié-mus Lietuvos banko ìstatymo projektà Seime, nuo 2002m. pagrindiniu centrinio banko tikslu taps ne pinigù, okainù stabilumas. Lietuvos bankas pradés aktyviaireguliuoti palúkanù normas ir kainù lygì. Kadangi nebuvopareiköta apie fiksuoto lito kurso sistemos atsisakymà,liko neaiöku, kokiu búdu bus ìgyvendinama naujoji pinigùpolitika. Deja, öis neapibréûtumas nusikelia ì ateitì, nesvargu ar neseniai suformuotas Seimas imsis iö kartosvarstyti Lietuvos banko ìstatymo projektà. Neaiökumuseliminuoti padétù iösami centrinio banko veiklos pro-grama bent dvejiems metams, taæiau nerealu, kadLietuvos bankas paskelbtù jà vienaöaliökai, be naujosiosVyriausybés pritarimo.

Rugséjo mén. Lietuvos bankas nutaré sumaûinti ko-merciniù bankù privalomùjù atsargù normà nuo 10 proc.iki 8 proc., kas turétù padidinti laisvù pinigù kiekì maû-daug 170 mln. Lt. Kadangi öio ûingsnio buvo laukiamajau senokai, be to, bankù sistema ir taip turi didelì likvi-dumo pertekliù, privalomùjù atsargù normos sumaûi-nimas neturéjo reikömingesnés ìtakos nei pinigù, neipaskolù rinkai. Pagrindiné problema tebéra verslo pro-jektù, atitinkanæiù bankù keliamus reikalavimus, stygius,kuris priklauso nuo bendros ekonominés situacijos.Tokiomis aplinkybémis paskolù palúkanù normos galimenkai sureaguoti ì didesnè pinigù pasiúlà, nes didûiojiprieaugio dalis greiæiausiai liks uû paskolù rinkos ribù irbus panaudota Vyriausybés ar kitù emitentù vertybi-niams popieriams pirkti bei investicijoms uûsienyje.

12.4. Prekyba Vyriausybés vertybiniaispopieriais

Antràjì 2000 m. ketvirtì Vyriausybés vertybiniù po-pieriù (VVP) platinimas buvo gana pasyvus, nors iöesmés jis tik pratèsé pirmàjì öiù metù ketvirtì iöryöké-jusias tendencijas.

Buvo organizuota tik 16 VVP aukcionù, t.y. 6 aukcio-nais maûiau nei pirmàjì ketvirtì, arba net 8 aukcionaismaûiau nei prieö metus (1999 m. II ketv. – 24, III ketv.– 26, IV ketv. – 16, o 2000 m. I ketv. – 22). Kaip irpirmàjì öiù metù ketvirtì, antrojo ketviræio metu tebe-vyravo perteklinis vietos investuotojù likvidumas. BendraVVP paklausa sudaré 967,8 mln. Lt ir viröijo pasiúlà (VVPemisijù apimtì) beveik 1,6 karto, arba 352,8 mln. Lt. Iöviso parduota 612,6 mln. Lt nominalios vertés VVP.

Balandûio mén. ir geguûés mén. pradûioje visù truk-miù iûdo vekseliù vidutinis pelningumas pasieké ûemiau-sià lygì per pastaruosius vienerius metus (ûr. 12.7diagramà). Pavyzdûiui, balandûio 17 d. aukcione 3 mén.iûdo vekseliù paklausa daugiau nei 2 kartus viröijopasiúlà, o vidutinis jù pelningumas buvo tik 5,2 proc.Palyginti su pirmuoju 2000 m. ketviræiu, 3 mén. iûdovekseliù vidutinio pelningumo vidurkis krito nuo 8,2 proc.

12.6 diagrama

Bankù ir kredito ìstaigù valiutùapsikeitimo (swap) sandoriai(mln. Lt)

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

Ne rezidentù

Rezidentù

2000-II ketv.2000-I ketv.1999-IV ketv.1999-III ketv.1999-II ketv.

492,7576,8

277,8375,7

726,2

1.309,0

1.833,1

1.554,6

2.129,5

962,0


42

iki 5,5 proc., 6 mén. iûdo vekseliù – nuo 9,9 proc. iki7,1 proc., 1 metù iûdo vekseliù – nuo 12,1 proc. iki 9,5proc. Kadangi apûvelgiamuoju laikotarpiu dominavovieneriù metù iûdo vekseliù aukcionai, o tokio terminotarpbankiniai sandoriai praktiökai buvo nesudaromi (tikkotiruojami), sunkoka vienareikömiökai konstatuoti VVPrinkos ir pinigù rinkos likvidumo svyravimo koreliacijà.Kita vertus, kaip ir vidutinis VVP pelningumas, 3 mén.,6 mén. ir 1 metù VILIBID ir VILIBOR buvo maûiausibalandûio mén.

12.7 diagrama

Iûdo vekseliù vidutinis pelningumas1999 m. II ketv. – 2000 m. II ketv.(proc.)

koje platindama VVP valstybé pasiskolino 1,513 mlrd.Lt, taæiau per antràjì öiù metù pusmetì ketinama iöleistine daugiau kaip 1 mlrd. Lt nominalios vertés VVP.

Rugséjo mén. antrojoje puséje VVP aukcionai iö visonebuvo rengiami, o paskutiniaisiais metù ménesiais jievyks kur kas reæiau, nei ìprasta. Per juos planuojamaplatinti ilgesnés trukmés VVP – metù valstybés iûdovekselius bei dvejù ir trejù metù Vyriausybés obligacijas.Antràjì pusmetì taip pat planuojama iöleisti maûiautaupymo lakötù.

Pastaruoju metu didelé VVP paklausa ir maûas jùpelningumas padràsino Vyriausybè spalio mén. viduryjeiöleisti 100 mln. Lt vertés penkeriù metù trukmés obli-gacijas litais. Öios obligacijos bus kotiruojamos Vilniausir greiæiausiai Londono vertybiniù popieriù birûose. Norstaktine prasme emisijos momentas parinktas ne visiökaisékmingai (po Seimo rinkimù dar nebus suformuota nau-joji Vyriausybé), tai yra precedento neturintis faktaspastarojo deöimtmeæio Lietuvos finansù rinkos istorijoje,atveriantis kelià ilgalaikio kapitalo nacionaline valiutarinkos plétrai.

Kiekybiökai nereiköminga antriné VVP apyvarta Nacio-nalinéje vertybiniù popieriù birûoje (NVPB) sumaûéjodar labiau. Palyginti su praéjusiu ketviræiu, 2000 m.antràjì ketvirtì ji sumaûéjo 6,5 proc. ir sudaré 222,9mln. Lt. Tai sudaré 36,2 proc. pirminéje rinkoje pasiúlytùìsigyti emisijù apimties. Aktyviausiai antrinéje rinkojeprekiauta VVP, iki kuriù iöpirkimo buvo likè maûiau neguménuo (51,0 proc. antrinés rinkos apyvartos).

Nors 2000 m. antràjì ketvirtì öiek tiek keitési inves-tuotojù ì VVP struktúra, vyravo panaöios tendencijoskaip ir pirmàjì ketvirtì (ûr. 12.8 lentelè).

Susidarius gana palankiai finansù rinkos situacijai,Vyriausybé daugiau orientavosi ì ilgesnés trukmés (1-2metù) vertybinius popierius. Parduota 82,6 mln. Lt no-minalios vertés obligacijù, kuriù didûiàjà dalì sudaré 2metù trukmés obligacijos (65 mln. Lt), sékmingai iöplatin-tos trijuose aukcionuose. Öeöiuose aukcionuose pasiúlytair parduota 1 metù iûdo vekseliù uû 310 mln. Lt (pagalnominalà). Patenkintù pasiúlymù apimtis 3 mén. ir 6 mén.iûdo vekseliù aukcionuose atitinkamai sieké 80 mln. Lt ir140 mln. Lt. Kaip ir pirmàjì ketvirtì, nebuvo surengta neivieno 1 mén. iûdo vekseliù aukciono.

Reikia paûyméti, kad artéjantys Seimo rinkimaineturéjo ûenklesnés ìtakos ilgalaikiù VVP platini-mo sékmei. Öiù metù pabaigoje Lietuvos Vyriausybévidaus rinkoje skolinsis maûiau, taæiau tai lemia ne pa-didéjusi öalies ekonominé ir politiné rizika, o sumaûéjèsskolinimosi poreikis. Skolinimosi öalies viduje maûinimasbuvo suplanuotas iö anksto. Bendras skolinimosi poreikis2000 m. sudaro apie 4,985 mlrd. Lt. Tai maûdaug 1,7karto maûiau nei pernai, kai skolinimosi poreikis sudaré8,5 mlrd. Lt. Per pirmuosius öeöis ménesius vidaus rin-

1 m.

6 mén.

3 mén.

1999

04

0619

99 0

4 26

1999

05

1119

99 0

5 24

1999

06

0819

99 0

6 21

1999

07

0219

99 0

7 13

1999

08

0219

99 0

8 10

1999

08

2419

99 0

8 31

1999

09

1419

99 0

9 28

1999

10

1819

99 1

1 02

1999

11

2219

99 1

2 14

2000

01

1120

00 0

1 24

2000

02

0720

00 0

2 14

2000

02

2820

00 0

3 07

2000

04

0320

00 0

5 01

2000

05

2220

00 0

6 12

5

10

15

20

5

10

15

20

Palyginti su praéjusiu ketviræiu, rezidentù investicijospadidéjo 127,4 mln. Lt ir sudaré net 99,0 proc. visoVVP portfelio. Ne rezidentai ìsigijo VVP 4,3 mln. Ltmaûiau, o jù lyginamasis svoris investicijù ì VVP struk-túroje sumaûéjo iki 1,0 proc. Menkas uûsienieæiù susi-doméjimas Lietuvos VVP gali búti paaiökinamas tieksumaûéjusiu VVP pelningumo lygiu, tiek nepasitikéjimu„pilkojoje zonoje” tebesanæia öalies ekonomika ir pan.Iö 12.8 lenteléje iövardintù svarbiausiù investuotojù -ne rezidentù, labiausiai sumaûéjo Didûiosios Britanijosinvesticijos ì VVP (11,3 mln. Lt).

Tarp vietos investuotojù aktyviausi buvo komerciniaibankai, kuriù investicijos padidéjo 114,2 mln. Lt, paly-ginti su pirmuoju 2000 m. ketviræiu. Gana reikömingaipadidéjo kitù, lenteléje nekonkretizuotù rezidentù in-vesticijos - nuo 60,0 mln. Lt pirmàjì ketvirtì iki 204,6mln. Lt antràjì ketvirtì. Prieöingai negu praéjusiais ketvir-æiais, draudimo ìstaigù investicijos ì VVP sumaûéjo net131,9 mln. Lt.

Vietos bankù ir kitù investuotojù aktyvumà ìsigyjantVVP galima paaiökinti tradiciniu pertekliniu likvidumubankù sistemoje bei létai atsigaunanæia paskolù rinka,kuri nepajégia absorbuoti susikaupusio laisvù pinigùpertekliaus. Minimalios rizikos VVP kaip viena iö inves-ticijù alternatyvù, nepaisant sumaûéjusio pelningumo,bankams buvo patrauklús.

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

43

12.8 lentelé

Investuotojai ì Vyriausybés vertybinius popierius

Investuotojù grupés 2000 03 31 2000 06 30

Mln. Lt* Proc. Mln. Lt* Proc.

REZIDENTAI

1. Centriniai, komerciniai ir taupomieji bankai 580,3 42,1 694,5 46,3

2. Draudimo ìstaigos (iöskyrus privalomàjì soc. draudimà) 476,3 34,6 344,4 22,9

3. Fiziniai asmenys 127,9 9,3 116,6 7,8

4. Valstybés valdymo institucijos 93,6 6,8 114,1 7,6

5. Privaæios ìmonés 20,2 1,5 11,5 0,8

6. Kiti 60,0 4,4 204,6 13,6

IÖ VISO: 1358,3 98,6 1485,7 99,0

NE REZIDENTAI

1. D. Britanija. Investicinés bendrovés (fondai),fiziniai asmenys ir privaæios ìmonés 12,5 0,9 1,2 0,1

2. JAV. Privaæios ìmonés ir fiziniai asmenys 4,7 0,3 3,5 0,2

3. Latvija. Draudimo ìstaigos (iöskyrus privalomà soc. draudimà)ir fiziniai asmenys 0,8 0,1 0,3 0,0

4. Estija. Komerciniai bankai 0,5 0,0 0,7 0,1

5. Kiti 0,7 0,1 9,2 0,6

IÖ VISO: 19,2 1,4 14,9 1,0

IÖ VISO: 1377,5 100,0 1500,7 100,0

* Likutis nominaliàja verte.

Draudimo ìmoniù pasitraukimo prieûastys galéjo bútitiek teisinés, tiek ekonominés. Kovo mén. pradûiojedraudimo ìmoniù investicijù ì valstybés ir savivaldosinstitucijù skolos vertybinius popierius normatyvas buvosumaûintas nuo 55 proc. iki 45 proc. jù techniniù atidé-jimù, dél to pradéta labiau diversifikuoti investicijùportfelì VVP sàskaita. Kita prieûastis yra ta, jog perpirmàjì öiù metù pusmetì draudimo sektorius (kurio iöesmés tiesiogiai nepalieté Rusijos krizé) patyré draudimoproduktù paklausos smukimà. Valstybinés draudimoprieûiúros tarnybos duomenimis, pirmàjì öiù metù pus-metì Lietuvos draudimo bendrovés pasiraöé 213,6 mln.Lt tiesioginio draudimo bei prisiimto perdraudimo ìmokù,arba 5,2 proc. maûiau nei per atitinkamà 1999 m. laiko-tarpì.

12.5. Akcijù rinka

Öiù metù antràjì ketvirtì Nacionaliné vertybiniù po-pieriù birûa (NVPB) toliau sieké integruotis su giminin-gomis kaimyniniù öaliù institucijomis. Geguûés 5 d.Lietuvos, Rygos bei Talino VP birûos pasiraöé Ketinimùprotokolà dél prisijungimo prie Norex Aljanso. AteityjeLietuvos, Latvijos ir Estijos vertybiniù popieriù birûosgalés tapti Aljanso partnerémis, o tai turétù iöpléstipotencialiù investuotojù ì geriausias Baltijos valstybiùìmones ratà. Birûelio mén. pradûioje Europos vertybiniùpopieriù birûù federacijos Generaliné asambléja nutaré

NVPB suteikti narés – korespondentés statusà Federa-cijoje.

2000 m. antràjì ketvirtì bendra NVPB kapitalizacijapadidéjo nuo 12,6 mlrd. Lt iki 13,8 mlrd. Lt (ûr. 12.9lentelè), listinguojamù vertybiniù popieriù kapitalizacijabuvo 7,6 mlrd. Lt, nelistinguojamù vertybiniù popieriùkapitalizacija – 6,2 mlrd. Lt. Ûenklù birûos kapitalizacijospadidéjimà lémé AB Lietuvos telekomas akcijù emisijos,kurios kapitalizacija sudaro 2,2 mlrd. Lt, ìtraukimas ìOficialùjì prekybos sàraöà nuo birûelio 12 d. KartuLietuvos telekomo akcijomis buvo papildyta LITIN irLITIN-10 sudétis. Tai gerokai padidino pagrindiniù birûosindeksù priklausomybè nuo vienos bendrovés búklés irjos akcijù ìvertinimo rinkoje.

Apskritai apûvelgiamàjì ketvirtì ì nelistinguojamùvertybiniù popieriù sàraöà ìtrauktos 3 akciniù bendroviùakcijos, iöbrauktos – net 29 akcijù emisijos. Ì öì sàraöàiö Einamojo prekybos sàraöo perkeltos AB Övyturys, ABMarijampolés pieno konservai ir LKIB Investicijù fondasakcijos. Ì Einamàjì prekybos sàraöà ìtrauktos AB Vilniausbaldù kombinatas, AB Stumbras, AB Klaipédos transpor-to laivynas, iö Oficialaus prekybos sàraöo iökeltos ABBirûù akciné pieno bendrové akcijos.

Pagrindiniai NVPB rodikliai antràjì ketvirtì nerodo aiö-kaus birûos kilimo tendencijù, nors kai kurie ekspertaisiejo dideles viltis su AB Lietuvos telekomo akcijù pasi-rodymu rinkoje (ûr. 12.9 lentelè).


44

12.9 lentelé

Pagrindiniai NVPB rodikliai

Periodas 1999 m. 1999 m. 1999 m. 2000 m. 2000 m.Rodikliai II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv.

1. Bendra NVPB kapitalizacija (mln. Lt) 13652 14001 13882 12581 13781

2. Bendra VP apyvarta (mln. Lt) 716,3 545,7 589,4 322,7 367,0Iö jos: Centrinés rinkos VP apyvarta 25,2 39,5 32,8 31,3 28,2

VP apyvarta tiesiog. sandoriais 691,1 506,2 556,6 291,4 338,8

3. Bendra akcijù apyvarta (mln. Lt) 317,1 271,8 386,6 71,3 138,1Iö jos: Centrinés rinkos akcijù apyvarta 24,3 32,1 30,5 30,9 27,9

Akcijù apyvarta tiesiog. sandoriais 292,8 239,7 356,1 40,4 110,2

Apûvelgiamàjì ketvirtì, palyginti su pirmuoju 2000 m.ketviræiu, bendra vertybiniù popieriù apyvarta padidéjonuo 322,7 mln. Lt iki 367,0 mln. Lt, taæiau vis dar buvogerokai maûesné nei vidutiné praéjusiù metù ketviræioapyvarta – 575,6 mln. Lt. Antrojo ketviræio vertybiniùpopieriù apyvarta, palyginti su analogiöku 1999 m.ketviræiu, sumaûéjo beveik dvigubai.

Öiù metù sausio-kovo mén. kolapsà patyré akcijùprekyba, nes jos apyvarta, palyginti su paskutiniuojupraéjusiù metù ketviræiu, sumaûéjo 5,4 karto. Antràjìketvirtì akcijù rinka öiek tiek pagyvéjo, taæiau pasiekétik 35,7 proc. 1999 m. ketvirtojo ketviræio lygio.

Létas ir sudétingas akcijù rinkos atsigavimaspaaiökinamas tiek mikro-, tiek makroekonominé-mis prieûastimis. Rusijos krizés inspiruotas iöoriniùprekybos sàlygù pablogéjimas, nepalankus lietuviökùprekiù eksportui euro ir dolerio kursas, sekli vidaus rinkalémé blogesnius daugelio bendroviù finansinius rezul-tatus ir kartu sumaûino jù akcijù patrauklumà. Naujùakcijù emisijù sumaûéjimas aiökintinas prigesusiu mate-rialiniù investicijù procesu bei optimistiökù verslo plétroslúkesæiù stygiumi.

2000 m. pirmàjì pusmetì akcijù rinka ypaæ kentéjodél paklausos trúkumo, kurì savo ruoûtu lémé ribotosvietos investuotojù finansinés galimybés bei uûsienioinvestuotojù lúkuriavimo politika. Pastarieji tikéjositeigiamù signalù, skatinanæiù investuoti, taæiau jù ne-buvo. Susidaré uûburtas ratas, kai rinkos dalyviai susi-laiké nuo investicijù ir lauké rinkos lúûio, tuo tarpu tolúûio bútina sàlyga buvo didesnis investuotojù aktyvu-mas. Konservatyvi fiskaliné politika ar dûiuginanæios kaikuriù makroekonominiù rodikliù (BVP, einamosios sàs-kaitos deficito, eksporto) tendencijos „neiösprogdino”rinkos sàstingio, beje, Lietuvos vertybiniù popieriù rinkaapskritai yra ne tokia jautri panaöaus pobúdûio naujie-noms.

Rinkà apémusià apatijà akivaizdûiai atspindéjo ABLietuvos telekomo akcijù kainos nuopuolis pirmaisiaisménesiais nuo jù prekybos antrinéje rinkoje pradûios.Nors pradiné öios bendrovés akcijù pardavimo kaina –3,15 Lt buvo vertinama kaip valstybés inicijuoto priva-tizavimo sandorio fiasko, véliau akcijù kaina birûojesumaûéjo dar daugiau kaip vienu litu (rugpjúæio 23 d. –2,00 Lt). Aiökinimas, kad ìvykiai birûoje pratèsé nesék-

mingà Lietuvos telekomo akcijù pardavimo sandorì bir-ûelio mén., yra iö dalies teisingas, bet neiösamus. Ben-drovés akcijù kainos dinamikà taip pat neigiamai veikéanksæiau minétos prieûastys, turéjusios ìtakos ir kitùakcijù kainoms.

LITIN, kuriame AB Lietuvos telekomas sudaro 70proc. indekso kapitalizacijos, tik per birûelio mén.sumaûéjo 15 proc., o LITIN–10 – apie 10 proc. Per visàantràjì ketvirtì LITIN indeksas sumaûéjo 17,6 proc. iki484,32 punkto, LITIN-10 indeksas sumaûéjo 14,1 proc.iki 1036,48 punkto (ûr. 12.8 diagramà). Pagrindiniù bir-ûos indeksù kritimas tèsési iki vasaros pabaigos, kaiûenkliai iöaugusi Lietuvos telekomo akcijù paklausa irkaina lémé tam tikrà rinkos pagyvéjimà.

12.8 diagrama

LITIN ir LITIN-10 indeksai

„Lietuvos makroekonomikos apûvalgos” pirmajamenumeryje pradéjome skelbti piniginiù ìmokù uû akcijasbei kitus ìmoniù vertybinius popierius ir piniginiù iömokùuû juos ketviræio rodiklius. Teigiamos grynosios piniginésìmokos (piniginiù ìmokù ir iömokù skirtumas) atspindikapitalo ìplaukimà ì vertybiniù popieriù rinkà, tuo tarpu

300

500

700

900

1100

1300

1500

300

500

700

900

1100

1300

1500

LITIN

LITIN-10

Sau-

98

Bal-9

8

Lie-

98

Spl-9

8

Sau-

99

Bal-9

9

Lie-

99

Spl-9

9

Sau-

00

Bal-0

0

Lie-

00

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

45

neigiamas öio rodiklio dydis reiökia kapitalo „bégimà” iörinkos. Nors 2000 m. antràjì ketvirtì grynosios piniginésìmokos buvo teigiamos – 36,7 mln. Lt, iö esmés jaslémé vietos investuotojai. Jù piniginés ìmokos viröijoiömokas 32,3 mln. Lt (ûr. 12.9 diagramà). Uûsienioinvestuotojù piniginiù ìmokù perviröis, palyginti suiömokomis, buvo ribinis - 4,4 mln. Lt. Vis délto tendencijayra nebloga, nes pirmàjì öiù metù ketvirtì ne rezidentùgrynosios ìmokos buvo neigiamos ir sudaré 44,0 mln.Lt.

Teigiamà ne rezidentù grynùjù kapitalo ìmokù dydìdaugiausia lémé Övedijos, Suomijos, Danijos, Latvijosir Estijos investuotojù aktyvumas. Tarp öaliù, kuriùinvestuotojai maûino investicijas ì Lietuvos vertybiniùpopieriù rinkà, paminétinos Didûioji Britanija ir Norvegija.

12.9 diagrama

Rezidentù ir ne rezidentù grynosiospiniginés ìmokos uû Lietuvos ìmoniùvertybinius popierius (mln. Lt)

Vyriausybés vertybiniù popieriù rinkoje kapitalosrautai buvo intensyvesni nei ìmoniù akcijù ir obligacijùrinkoje – antràjì ketvirtì kapitalo ìmokos viröijo iömokas228,5 mln. Lt, tiesa, pirmàjì ketvirtì grynosios piniginésìmokos sudaré net 568,3 mln. Lt. Apûvelgiamàjì ketvirtìne rezidentù grynosios ìmokos ì VVP buvo neigiamos.

Matyt, neapibréûtumas dél naujosios Vyriausybésekonominés politikos neturés reikömingesnés ìtakosvertybiniù popieriù rinkai, nebent ministrù kabinetasimtùsi maûai tikétinù drastiökù veiksmù, paûeidûianæiùfinansù sistemà apskritai ar kapitalo rinkà konkreæiai.Kaip ir anksæiau, NVPB plétra priklausys nuo bendrùjùekonomikos tendencijù, geréjanæios ìmoniù finansùbúklés bei lúkesæiù pokyæiù. Deja, ekonomika atsigaunasudétingiau ir prieötaringiau, nei buvo laukta.

13. Valstybés skola ir biudûetas

Praéjusiame „Lietuvos makroekonomikos apûvalgos”numeryje teigéme, kad didéjanti valstybés skola, paly-ginti su BVP didéjimu, tapo opia öalies ekonomikosproblema, kurià savo ruoûtu lémé „deficitù – dvyniù”reiökinys – fiskalinis deficitas egzistavo kartu su eina-mosios sàskaitos deficitu. Antrojo ketviræio ir liepos-rugpjúæio ménesiù rezultatai teikia vilæiù, kadöalies ìsiskolinimas uûsieniui ne tik nebedidés, betnet pradés maûéti.

13.1 lentelé

Valstybés skolos rodikliai 1998-2000 m.* (proc.)

Rodikliai Limitas 1998 12 1999 06 1999 12 2000 03 2000 06 2000 07

Valstybés skolos dalis BVP** 22,36 25,48 28,38 29,62 29,30 28,84

Valstybés uûsienio skolos dalis BVP 15,67 17,94 22,84 23,44 23,07 22,46

Valstybés vidaus skolos dalis BVP 6,70 7,54 5,53 6,18 6,23 6,38

Valstybés uûsienio skolos dalis visoje skoloje 85,00 70,08 70,41 80,49 79,14 78,73 77,89

Valstybés vidaus skolos dalis visoje skoloje 29,92 29,59 19,51 20,86 21,27 22,11

Trumpalaikés skolos dalis visoje skoloje 25,00 24,47 24,63 13,32 12,63 12,14 12,07

* Pateikiami laikotarpiù pabaigos duomenys.

** 1998 m. BVP – 42,990 mlrd. Lt, 1999 m. BVP – 42,535 mlrd. Lt, prognozuojamas 2000 m. BVP – 44,500 mlrd. Lt.

-150

-100

-50

0

50

100

150

200

-150

-100

-50

0

50

100

150

200

Rezidentai

Ne rezidentai

1998

I k

etv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

1999

I k

etv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

2000

I k

etv.

II ke

tv.

Iö viso

Pirmiausia atkreiptinas démesys ì pastaruoju metumaûéjanæià valstybés skolà, palyginti su BVP. NorsLietuva néra ìsipareigojusi palaikyti tam tikrà uûsienioskolos ir BVP santykì, öis rodiklis tiek öalies visuomenés,tiek ir uûsienio investuotojù yra vertinamas kaip sinte-tinis öalies fiskalinés pozicijos atspindys. Vyriausybésméginimai susieti konsoliduoto valstybés biudûeto iölai-das su gaunamomis pajamomis leido iölaikyti patenki-namo lygio deficità ir sumaûino paskolù poreikì. Kitavertus, dél öios politikos nukentéjo daugelio val-stybés programù, tarp jù mokslo, övietimo, svei-katos prieûiúros ir apsaugos bei kitù socialiniùprogramù finansavimas, o tai gali virsti didûiuliais,daûnai finansiökai neiömatuojamais nuostoliaisateityje. Restrikciné fiskaliné politika negali taptisavitikslé, todél, geriau surenkant biudûeto paja-


46

mas ir planuojant 2001 m. ekonominés politikosperspektyvas (prevencinis susitarimas su Tarptau-tiniu valiutos fondu baigiasi ateinanæiù metù kovomén.), galima pakoreguoti ligöiolinì kursà.

Maûéjanæiam uûsienio skolos ir BVP santykiui didûiau-sios ìtakos turéjo tiesioginés uûsienio skolos maûéjimas.Pavyzdûiui, liepos mén. tiesioginé uûsienio skola (val-stybés vardu gautos paskolos) sumaûéjo 294 mln. Lt.Didûioji dalis öio sumaûéjimo paaiökinama tuo, kad buvogauta 18,8 mln. Lt naujù paskolù, tuo tarpu gràûintanet 241,6 mln. Lt, iö jù 185,7 mln. Lt Europos Sàjungaiir 40 mln. Lt J.P. Morgan bankui. Dél valiutù kursùpokyæiù tiesioginé uûsienio skola liepos mén. sumaûéjoapie 71 mln. Lt. Öiuo metu valstybé turi finansinés nau-dos, likviduodama savo ìsipareigojimus eurais, nes krituseuro kursui lito atûvilgiu pastebimai atpigo skolù aptar-navimas.

Tiesioginé vidaus skola birûelio ir liepos mén. öiektiek padidéjo – nuo 2,56 mlrd. Lt kovo mén. pabaigojeiki 2,7 mlrd. Lt liepos mén. pabaigoje. Per öì laikotarpìilgalaikiai valstybés ìsipareigojimai pagal iöleistasobligacijas padidéjo nuo 1,10 mlrd. Lt iki 1,20 mlrd. Lt,tuo tarpu ìsipareigojimai pagal iûdo vekselius sumaûéjonuo 1,23 mlrd. Lt iki 1,20 mlrd. Lt. Pirmà kartà ìsiparei-gojimai pagal obligacijas ir vekselius susilygino apimtimi,todél valstybés vidaus skola tapo geriau diversifikuotatrukmés atûvilgiu.

Valstybés uûsienio skolos dalis visoje skoloje suma-ûéjo nuo 79,14 proc. kovo mén. iki 77,89 proc. lieposmén. ir per saugù atstumà atitolo nuo valstybés vidutinéstrukmés skolinimosi politikos nuostatose nustatyto 85proc. limito. Nors uûsienio skolos santykinis dydismaûéja, o vidaus skolos – auga, vietos úkio subjektaiskundûiasi, kad valstybé „nusekino” rinkà ir atima in-vestavimo galimybes, versdama eksportuoti kapitalà.Beje, 2000 m. sausio-rugpjúæio mén., palyginti su ati-tinkamu praéjusiù metù laikotarpiu, valstybés iöplatintùVVP apimtis sumaûéjo net 37,6 proc. (atitinkamai 2,129mlrd. Lt ir 3,420 mlrd. Lt).

Sumaûéjo valstybés trumpalaikés skolos dalis visojeskoloje, nors pastaràjì pusmetì ji ir taip buvo gana maûa,neviröijo 14 proc. Öiuo metu valstybés galimybés pa-siskolinti tarptautinéje rinkoje ilgesniam laikotarpiui yrapalankios, beje, Seimo rinkimai ir Vyriausybés pasikei-timas neturéjo reikömingesnés ìtakos öalies kreditin-gumui.

Rugpjúæio mén. iöliko teigiamos tendencijos - Lietuvosvalstybés skola sumaûéjo dar 219 mln. Lt ir ménesiopabaigoje buvo 12,6 mlrd. Lt. Tai sudaré 28,3 proc.öiame leidinyje prognozuojamo öiù metù BVP.

Vienas iö svarbiausiù ìvykiù biudûeto srityje apûvel-giamuoju laikotarpiu buvo Finansù ministerijos pasiúly-mas padidinti 2000 m. fiskalinio deficito limità nuo 1,225mlrd. Lt iki 1,525 mlrd. Lt, arba nuo 2,8 proc. iki 3,5proc. oficialiai prognozuojamo BVP, kuriam reikia Tarp-tautinio valiutos fondo pritarimo. Öì siúlymà iöprovoka-vo nesékmingai suplanuotas öiù metù SODROS biudûetas– vietoje laukto 3 mln. Lt pertekliaus pirmàjì pusmetì

susidaré 176 mln. Lt deficitas, prognozuojama, kad metùpabaigoje jis bus apie 250 mln. Lt. Stebina tai, kad esantsudétingai valstybés finansù búklei buvo tikimasi suba-lansuoti SODROS finansinius srautus, nors öi institucijadar jautriau nei biudûetas reaguoja ì konjunktúriniuspokyæius.

Tarptautinis valiutos fondas preliminariai pritaré, kadLietuvos fiskalinis deficitas öiais metais bútù padidintastik 250 mln. Lt – iki 3,3 proc. BVP. Vis délto faktinisfiskalinis deficitas gali búti maûesnis nei 3,3 proc. BVP,nes oficiali 2000 m. nominalaus BVP prognozé yra grei-æiau pesimistiné.

Vyriausybé ir Tarptautinis valiutos fondas pasiúlé2001 metais nustatyti dvigubai maûesnì nei öiemet –1,4 proc. BVP fiskalinì deficità. Tiesa, turint omenyje,kad ateinanæiù metù biudûeto planà tvirtins kà tikiörinktas naujasis Seimas, gali búti padéta pastangù öiektiek padidinti numatytà deficità.

Konsoliduotojo centrinio öalies biudûeto rodikliù dina-mikà apûvelgiamuoju laikotarpiu atspindi 13.2 lentelé.

13.2 lentelé akivaizdûiai iliustruoja, kaip radikaliaipasikeité fiskalinés politikos kryptis öiù metùantràjì ketvirtì, palyginti su tuo paæiu praéjusiùmetù laikotarpiu. 1999 m. viduryje tiek valstybés biu-dûeto, tiek nebiudûetiniù fondù iölaidos buvo finansuo-jamos, nepaisant to, kad pajamù surinkimas nukentéjodél Rusijos krizés. Konsoliduotojo centrinio öalies biu-dûeto bendras deficitas praéjusiù metù antràjì ketvirtìbuvo beveik 1,15 mlrd. Lt, arba 10,4 proc. per tà laiko-tarpì sukurto BVP (!). Öis deficitas buvo finansuojamasöalies viduje ir uûsienyje, teikiant prioritetà VVP platini-mui vietos rinkoje. Esant nekintamoms pinigù politikossàlygoms, ekspansiné fiskaliné politika lémé palygintiaukötà pelningumo lygì pirminéje VVP rinkoje, ypaæpirmojoje ketviræio puséje. Öios politikos atomazga ìvyko1999 m. pabaigoje, kai Lietuvoje pasirodé finansù krizéspoûymiù. Vyriausybés sandoris su Williams bendrovedél Maûeikiù naftos privatizavimo buvo greiæiau krizinéssituacijos katalizatorius, tuo tarpu jos prieûastis buvoneadekvati ekonominei aplinkai öalies finansù politika.

Pasikeitus Vyriausybei ir pasiraöius susitarimà su TVF,fiskalinés politikos prioritetai pastebimai pasikeité jauöiù metù pradûioje. 2000 m. antràjì ketvirtì konsoliduo-tojo centrinio öalies biudûeto iölaidos, palyginti su ana-logiöku praéjusiù metù laikotarpiu, sumaûéjo nuo 3,76mlrd. Lt iki 3,10 mlrd. Lt, arba 17,6 proc., o ìtraukussuteiktù ir gràûintù paskolù saldà, iölaidos sumaûéjo darûenkliau – nuo 3,98 mlrd. Lt iki 2,60 mlrd. Lt, arba net34,6 proc. Beje, konsoliduotojo centrinio öalies biudûetopajamù lygis nagrinéjamuoju laikotarpiu pakito nedaug.

Taikant kraötutinio grieûtumo iölaidù ribojimo politikàöiù metù antràjì ketvirtì pavyko pasiekti konsoliduotojobiudûeto pajamù pertekliù (259,0 mln. Lt), palyginti suiölaidomis, todél susidaré sàlygos sumaûinti ìsiskolinimàtiek vietos, tiek ir uûsienio kreditoriams.

Nacionalinio biudûeto pajamù surinkimo dinamikà1998-2000 m. sausio-liepos mén. atspindi 13.3 lentelé.

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

47

13.2 lentelé

Konsoliduotasis centrinis öalies biudûetas* 1999 m. II ketv. ir 2000 m. II ketv. (mln.Lt)

Rodikliai Konsoliduotasis Konsoliduotieji Konsoliduotieji socialinio Konsoliduotasis centrinisvalstybés biudûetas nebiudûetiniai fondai draudimo fondai öalies biudûetas

1999 II k. 2000 II k. 1999 II k. 2000 II k. 1999 II k. 2000 II k. 1999 II k. 2000 II k.

Visos pajamos ir dotacijos 1486,5 1459,3 184,0 188,6 1155,5 1214,6 2825,9 2862,5

Visos pajamos 1486,5 1459,3 184,0 188,6 1155,5 1214,6 2825,9 2862,5

Einamosios pajamos 1486,2 1459,1 182,9 181,3 1155,5 1209,6 2824,6 2850,1

Mokestinés pajamos 1367,4 1316,2 162,1 138,5 1152,9 1207,8 2682,4 2662,5

Nemokestinés pajamos 118,8 142,9 20,8 42,8 2,5 1,9 142,1 187,6

Pajamos iö kapitalo 0,2 0,2 1,1 7,2 - 5,0 1,4 12,4

Dotacijos - - - - - - - -

Visos iölaidos ir paskolos, 1884,2 1322,1 584,2 -176,8 1510,1 1458,3 3978,5 2603,6atémus gràûinamas sumas

Visos iölaidos 1406,5 1215,9 847,4 427,7 1510,1 1458,3 3764,0 3101,9

Paprastosios iölaidos 1324,8 1157,4 194,6 287,6 1504,2 1454,7 3023,6 2899,8

Nepaprastosios iölaidos 81,7 58,4 652,9 140,1 5,9 3,5 740,4 202,1

Paskolos, atémus 477,8 106,2 -263,2 -604,5 - - 214,5 -498,3gràûinamas sumas **

Bendras deficitas/perteklius -397,8 137,2 -400,2 365,4 -354,7 -243,6 -1152,6 259,0

Finansavimas 739,0 226,0 353,8 -485,3 59,8 0,3 1152,6 -259,0

Vidaus finansavimas 294,9 294,2 353,8 -485,3 59,8 12,0 708,5 -179,1

Bankù -71,4 333,0 353,8 -485,3 58,2 12,0 340,6 -140,3

Ne bankù 366,3 -38,8 - - 1,5 - 367,9 -38,8

Uûsienio finansavimas 444,1 -68,2 - - - -11,7 444,1 -79,9

* Lenteléje pateikiami konsoliduotieji valstybés biudûeto, nebiudûetiniù fondù, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondobiudûeto, centrinio öalies biudûeto duomenys. Savivaldybiù biudûetù konsoliduotieji duomenys neìtraukti.

** Privatizavimo ìplaukos traktuojamos kaip gràûinamos paskolos.

13.3 lentelé

Nacionalinio biudûeto pajamos 1998-2000 m. (mln. Lt)

1998 m. I-VII mén.. 1999 m. I-VII mén. 2000 m. I-VII mén.

Visos pajamos 5240,0 5098,9 4863,0

Mokestinés pajamos 4943,7 4849,1 4501,0

Juridiniù asmenù pelno mokestis 391,1 247,4 178,8

Fiziniù asmenù pajamù mokestis 1354,5 1483,0 1452,0

Pridétinés vertés mokestis 2045,1 2010,4 1880,7

Akcizai 730,1 723,5 649,9

Kiti mokesæiai 422,9 384,8 339,6

Nemokestinés pajamos 296,3 249,8 362,0

Kaip matome iö 13.3 lentelés, öiù metù sausio-lieposmén., palyginti su analogiöku 1999 m. laikotarpiu,sumaûéjo visù rúöiù mokestinés pajamos. Öì reiökinìgalima paaiökinti ta aplinkybe, jog 2000 m. pirmàjìpusmetì uûfiksuotas öalies ekonomikos kilimas daugiau-sia buvo grindûiamas eksporto plétra. Deja, augantiseksportas tiesioginés naudos valstybés biudûetui neduo-

da, nes Lietuva iö esmés nebetaiko eksporto muitù.Pagyvéjès eksportas gali netiesiogiai padidinti valstybésbiudûeto pajamas, gerindamas ìmoniù finansinius rezul-tatus, skatindamas naujù darbo vietù kúrimà, atlyginimùdidinimà ir pan.

Vis délto didéjantis eksportas automatiökai negaran-tuoja didéjanæio ìmoniù pelningumo. Neretai prekés


48

iöveûamos net ir be pelno, tiesiog kovojant uû tam tikràrinkos dalì. Eksporto ì Europos Sàjungà pelningumàblogino labai aukötas lito kursas euro atûvilgiu. Beje,biudûeto pajamos iö pelno mokesæio 2000 m. sausio-liepos mén., palyginti su atitinkamu praéjusiù metùlaikotarpiu, sumaûéjo daugiausiai – 27,7 proc. Tokiosmukimo negalima paaiökinti tik pelno mokesæio tarifosumaûinimu nuo 29 proc. iki 24 proc.

Surinkti fiziniù asmenù pajamù mokestì taip pat yrasudétinga, nes eksportà didinanæios ìmonés kol kasiösiveræia be darbuotojù skaiæiaus didinimo, o kai kuriaisatvejais net maûina darbo vietas, siekdamos búti kon-kurencingos. Rugpjúæio mén. nedarbo lygis pasiekénaujà antirekordà per visà Nepriklausomybés laikotarpì– 11,8 proc.

Nepalankus eksportui lito ir euro santykis veræiaìmones dirbti minimaliais kaötais, todél taupymo rezervùieökoma ir darbo kaötù srityje. Iö esmés darbo uûmo-kestis öiais metais nepadidéjo, o atskaiæius mokesæiusnet sumaûéjo.

Pridétinés vertés mokesæio (PVM) ir akcizù surinkimasnebuvo patenkinamas dél maûos ìmoniù ir gyventojùperkamosios galios bei gana vangios prekybos. Nors

oficialioji statistika teigia, kad prekyba Lietuvoje auga,pavyzdûiui, maûmeninés prekybos apimtis pirmàjì öiùmetù pusmetì, palyginti su tuo paæiu 1999 m. laikotarpiu,padidéjo 9,7 proc., yra pagrindo atsargiai vertinti öìrodiklì. Vidaus prekybos statistika per metus nustatomapagal didesniùjù prekybos bendroviù duomenis. Taæiauvadovautis tik öiù bendroviù statistika yra nevisiökaitikslu, nes jos veikia sékmingiau nei maûosios prekybosìmonés, kurios pastaruoju metu intensyviai iöstumiamosiö rinkos arba drastiökai maûina savo apyvartà.

Importas yra svarbus PVM ir akcizais apdedamasobjektas, taæiau 2000 m. pirmàjì pusmetì importo apim-tis didéjo tik naftos ûaliavos ìveûimo sàskaita. Kitù prekiùgrupiù bendras importas nepadidéjo. Tam tikra prasmeprastokà netiesioginiù mokesæiù surinkimà lémé irVyriausybé, savo iölaidù ribojimo politika „suspaudusi”vidaus paklausà ir lémusi su naftos perdirbimu nesusi-jusio importo sàstingì.

Be to, artéjant Seimo rinkimams Vyriausybé pristigoryûto ìvesti (dar planuojama tai padaryti 2001 metais)akcizo mokestì suskystintoms dujoms, todél dalis degalùvartotojù persiorientavo nuo brangstanæio benzino priepigesniù dujù.

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

49

PRIEDAS

A. Ekonomikos vidinés iriöorinés rizikos indeksai

Atsiûvelgiant ì poreikì nustatyti ekonomikos vidaus iriöorés sàlygù bendrà tendencijà, AB Vilniaus banko„Lietuvos makroekonomikos apûvalgos” (2000 m. ba-landûio mén.) pirmajame ir antrajame numeryje pradétiskelbti du rodikliai:

1) Ekonomikos vidinés rizikos indeksas (EVRI);2) Ekonomikos iöorinés rizikos indeksas (EIRI).

Pirmajame numeryje buvo pateikta ir öiù indeksù ap-skaiæiavimo metodika. EVRI ir EIRI negali búti maûesniuû 1 ir didesni uû 10. Kuo maûesni indeksai, tuo palankiauvertinamas ekonomikos vidinis arba iöorinis „klimatas”.Pirmajame leidinyje nustatyta EVRI reikömé buvo 5,25,o antrajame – 4,475, taigi ekonomikos vidaus konjunk-túra 2000 m. pradûioje pageréjo, nors vis dar yra trak-tuotina kaip vidutiné. EIRI pirmajame apûvalgos nume-ryje buvo 4,05, o antrajame – jau tik 3,05, taigi iöorés„klimatas” pageréjo dar pastebimiau nei vidaus sàlygos.

Apskaiæiuosime EVRI ir EIRI dabartinéje situacijojeir, palyginè su anksæiau gautais rezultatais, ìvertinsimeekonomikos plétros kryptì pastaràjì ketvirtì.

A.1 lentelé

Ekonomikos vidinés rizikos indeksas (EVRI)Ekonomikos vidinis „klimatas”

Ekonomikos vidiniai veiksniai Ìvertinimas Svoris Balas Rezultatas Ankstesnisrezultatas

1. Realaus BVP augimas, 1 – prieaugis per 10 proc. 0,05 4 0,20 0,20praéjusieji 12 ménesiù 10 – sumaûéjimas per 10 proc.

2. Laukiamos realaus BVP tendencijos, 1 – ryökus spartéjimas 0,1 3 0,30 0,30palyginti su ankstesne padétimi 10 – ryökus létéjimas

3. Kapitalo investicijù didéjimas, 1 – padidéjimas per 20 proc. 0,1 7 0,70 0,60praéjusieji 12 ménesiù 10 – sumaûéjimas per 20 proc.

4. Laukiami vartotojù 1 – padidéjimas per 10 proc. 0,05 3 0,15 0,10paklausos pokyæiai 10 – sumaûéjimas per 10 proc.

5. Infliacija, praéjusieji 12 ménésiù 1 – maûiau nei 5 proc. 0,05 1 0,05 0,0510 – daugiau nei 100 proc.

6. Infliacijos tendencijos, 1 – ryökus létéjimas 0,05 4 0,20 0,15artimiausi 12 ménesiù 10 – ryökus spartéjimas

7. Priéjimas prie uûsienio 1 – visiökai nekomplikuotas 0,1 3 0,30 0,30finansavimo öaltiniù 10 – visiökai neìmanomas

8. Laisvos darbo jégos resursai 1 – didûiuliai 0,025 2 0,05 0,0510 – kraötutinis trúkumas

9. Palúkanù tendencijos, 1 – ryökus maûéjimas 0,1 3 0,30 0,40artimiausi 12 ménesiù 10 – ryökus didéjimas

10. Valstybés iölaidù ir 1 – labai skatinanti 0,125 9 1,125 1,125skolinimosi politika 10 – absoliuæiai stabdanti

ekonominì aktyvumà

11. Mokesæiù lygis 1 – palyginti ûemas 0,1 6 0,60 0,6010 – labai aukötas

12. Mokesæiù lygio tendencijos 1 – ryökus sumaûinimas 0,05 5 0,25 0,3010 – ryökus padidinimas

13. Energetikos sektoriaus pokyæiai, 1 – prieaugis per 10 proc. 0,1 4 0,40 0,30artimiausi 12 ménesiù 10 – sumaûéjimas per 10 proc.

Bendras rezultatas 1 54 4,625 4,475

Kaip matome iö A.1 lentelés, öì kartà EVRI öiek tiekpadidéjo nuo 4,475 iki 4,625, t.y. ekonomikos vidinis„klimatas” tebéra iö esmés toks pat, o kai kuriaisbruoûais net pablogéjo. Atskirù indeksù reikömes pa-skatino koreguoti naujausia statistiné informacija. Pag-rindiniai veiksniai, lémè bendrojo indekso padidéjimàbuvo: kapitalo investicijù dinamika (dalinis indeksas pa-

didéjo nuo 0,60 iki 0,70); laukiami vartotojù paklausospokyæiai (nuo 0,10 iki 0,15); infliacijos tendencijos perartimiausius 12 mén. (nuo 0,15 iki 0,20); energetikossektoriaus pokyæiai per artimiausius 12 mén. (nuo 0,30iki 0,40). Kita vertus, kai kurie daliniai indeksai suma-ûéjo, signalizuodami pageréjimà atitinkamose srityse:palúkanù tendencijos per artimiausius 12 mén. (nuo 0,40


50

iki 0,30); mokesæiù lygio tendencijos (nuo 0,30 iki 0,25).Tiesa, to nepakako anksæiau minétù daliniù indeksùpablogéjimui kompensuoti.

Truputì pablogéjès EVRI indeksas rodo, kad vidinésekonomikos plétros sàlygos negeréja taip, kaipnorétùsi. Öiuo metu ekonomika yra draskomaprieötaravimù – teigiamas tendencijas neutrali-zuoja itin aukötas nedarbo lygis, lemiantis vangiàvidaus rinkà ir komplikuojantis valstybés finansinèpadétì. Savo ruoûtu labai létai atsigaunanti vidausrinka suteikia ekonomikai recesijos poûymiù(aukötas nedarbo lygis; maûa infliacija, perauganti

ì defliacijà; atlyginimù sàstingis ir pan.), kartustumia jà ì savotiökà „uûburtà ratà” – nedarbaslemia silpnà vidaus rinkà, pastaroji lemia nedarbàir t.t.

Kaip ir ankstesniuose apûvalgos numeriuose, Lietuvosekonomikos konjunktúra blogiausiai ìvertinta pagal öiuosrodiklius: kapitalo investicijù didéjimà per pastaruosius12 ménesiù (7 balai); valstybés iölaidù ir skolinimosipolitikos ìtakà ekonomikai (9 balai) ir mokesæiù lygì (6balai). Palankiausiai ìvertinta infliacija per praéjusius12 ménesiù (1 balas) ir laisvos darbo jégos resursai (2balai).

A.2 lentelé

Ekonomikos iöorinés rizikos indeksas (EIRI)Ekonomikos iöorinis „klimatas”

Ekonomikos iöoriniai veiksniai Ìvertinimas Svoris Balas Rezultatas Ankstesnisrezultatas

1. NVS ekonomikos bendrosios sàlygos 1 – labai geros 0,05 3 0,15 0,2010 – didûiulés problemos

2. Vakarù Europos ir VRE prekybos 1 – labai geros 0,05 3 0,15 0,15partneriù ekonomikos bendrosios 10 – didûiulés problemossàlygos

3. Eksporto ì NVS perspektyvos, 1 – prieaugis per 20 proc. 0,1 2 0,20 0,20artimiausi 12 ménesiù 10 – sumaûéjimas per 20 proc.

4. Eksporto ì Vakarù Europà ir VRE 1 – prieaugis per 20 proc. 0,2 3 0,60 0,60perspektyvos, artimiausi 12 ménesiù 10 – sumaûéjimas per 20 proc.

5. Uûsienio prekybos ir einamosios 1 – labai teigiamos 0,2 3 0,60 0,60sàskaitos balanso tendencijos 10 – labai neigiamos

6. Tiesioginiù uûsienio investicijù 1 – prieaugis per 20 proc. 0,15 4 0,60 0,45didéjimas, artimiausi 12 ménesiù 10 – sumaûéjimas per 20 proc.

7. Kapitalo judéjimo apribojimai 1 – maksimaliai palankús 0,05 2 0,10 0,1010 – maksimaliai nepalankús

8. Prekiù judéjimo apribojimai 1 – maksimaliai palankús 0,05 3 0,15 0,1510 – maksimaliai nepalankús

9. Lito kurso keitimo lúkesæiai 1 – minimalús 0,1 3 0,30 0,3010 – maksimalús

10. Pasauliniù naftos kainù tendencijos 1 – ryökus sumaûéjimas 0,05 6 0,30 0,3010 – ryökus padidéjimas.

Bendras rezultatas 1 32 3,15 3,05

EIRI padidéjo ribiniu dydûiu – nuo 3,05 iki 3,15, taigiekonomikos iöorinis „klimatas” iö esmés nepasi-keité ir tebéra gana palankus (ûr. A.2 lentelè). Kadindeksas truputì padidéjo, lémé iöaugès tiesioginiù uû-sienio investicijù didéjimo per artimiausius 12 mén. (nuo0,45 iki 0,60) dalinis indeksas. Öiek tiek ì geràjà pusèpakoregavome NVS ekonomikos bendrùjù sàlygù indek-sà – nuo 0,20 iki 0,15. Iö tikrùjù Rusijos makroekono-miniai rodikliai yra ìspúdingi, net ir turint omenyje maûàpraéjusiù metù palyginimo bazè.

Kiti daliniai indeksai palikti nepakeisti. Eksporto ì Va-karù ir Vidurio Europà perspektyvas ìvertinome taip, kaip

ir „Lietuvos makroekonomikos apûvalgoje” Nr. 2, neskol kas sunku daryti iövadas dél silpno euro ìtakos Lie-tuvos eksportui ì öì regionà vieneriù metù perspekty-voje.

Neabejotina, kad palankesné iöoriné konjunktúra tei-giamai atsilieps ir úkio vidaus búklei, ypaæ maûoje iratviroje Lietuvos ekonomikoje. Paprastai geréjantis EIRIreiökia, kad po tam tikro laiko tarpsnio gerés ir EVRI.

Né vienas iö EIRI sudaranæiù rodikliù nebuvo ìvertintasblogesniu nei vidutiniu balu – 5, iöskyrus pasauliniù naf-tos kainù tendencijas, kurios buvo ìvertintos 6 balais.

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

51

B. Statistinés lentelés

B.1 lentelé

Pagrindiniai Lietuvos uûsienio prekybos partneriai* (mln. Lt)

Eksportas Importas

1998 m. 1999 m. 2000 m. 2000 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2000 m.I pusm. I pusm. I pusm. I pusm.** I pusm. I pusm. I pusm. I pusm.**

Iö viso 7753 5822 7339 100,0 11753 9333 10291 100,0

Europos Sàjunga 2715 2950 3461 47,2 5888 4665 4870 47,3

Vokietija 954 961 1054 14,4 2421 1716 1653 16,1

Danija 276 350 384 5,2 537 469 448 4,4

Prancúzija 260 290 379 5,2 366 294 301 2,9

Didûioji Britanija 272 289 401 5,5 354 310 576 5,6

Övedija 163 235 319 4,4 414 327 387 3,8

Olandija 172 128 335 4,6 410 341 366 3,6

Italija 284 321 189 2,6 361 299 282 2,7

Centrinés Europos 255 315 533 7,3 1180 948 975 9,5laisvosios prekybossàjunga (CELPS)

Lenkija 191 237 396 5,4 765 631 649 6,3

Nepriklausomù 3246 1014 1067 14,5 2986 2139 3081 29,9valstybiù sandrauga(NVS)

Rusija 1590 358 465 6,3 2486 1730 2677 26,0

Ukraina 758 150 251 3,4 222 139 136 1,3

Baltarusija 708 419 217 3,0 227 236 189 1,8

Kitos öalys 1537 1543 2279 31,0 1698 1581 1364 13,3

Latvija 731 797 1210 16,5 433 427 418 4,1

JAV 174 228 334 4,6 304 362 180 1,7

Estija 192 124 145 2,0 304 251 238 2,3

* Statistikos departamento duomenys pagal öalì siuntéjà.

** Lyginamasis svoris visame eksporte arba importe.

B.2 lentelé

Lietuviökos kilmés prekiù eksportas 1998-2000 m. pirmaisiais pusmeæiais (mln. Lt)

1998 m. I pusm. 1999m. I pusm. 2000 m.I pusm.

Iö viso 5501,7 4561,4 5808,3

Ûemés úkio ir maisto pramonés produktai 780,0 508,1 573,1

Mineraliniai produktai 1532,0 952,6 1498,4

Tekstilé ir tekstilés dirbiniai 1215,0 1259,4 1297,2

Chemijos pramonés produkcija 440,9 406,2 433,8

Maöinos ir ìrengimai 417,1 357,8 550,7

Transporto priemonés 102,2 112,5 155,5

Mediena, popierius ir jù dirbiniai 412,5 408,3 493,4

Baldai 164,4 190,4 291,8

Metalai ir jù dirbiniai 159,6 106,0 187,3

Plastikai, kauæiukas ir jù dirbiniai 67,8 70,1 126,3

Kitos prekés 210,2 190,0 200,8


52

B.3 lentelé

Pagrindiniai mokéjimù balanso rodikliai (mln. Lt)(Analitiné lentelé)

Rodikliai 1997 m. II k. 1998 m. II k. 1999 m. II k. 2000 m. II k.

A. Einamoji sàskaita -918,3 -1169,3 -1511,3 -623,3

1. Prekés (f.o.b. kainomis) Eksportas 4186,4 4282,4 3109,5 3933,6

Importas -5260,1 -5763,3 -4768,1 5021,2

Prekybos balansas -1073,7 -1480,9 -1658,6 -1087,7

2. Paslaugos Kreditas 950,0 1167,2 1140,3 1155,3

Debetas -877,7 -827,6 -826,0 -672,4

Paslaugù balansas 72,3 339,6 314,3 482,9

Prekybos ir paslaugù balansas -1001,4 -1141,4 -1344,3 -604,8

3. Pajamos Kreditas 77,2 116,5 92,8 132,8

Debetas -179,1 -399,2 -416,3 -342,4

Pajamù balansas -101,9 -282,7 -323,5 -209,6

4. Einamieji pervedimai Kreditas 193,8 261,1 163,7 195,7

Debetas -8,8 -6,3 -7,2 -4,6

Einamùjù pervedimù balansas 185,0 254,8 156,5 191,1

B. Kapitalo sàskaita 5,2 0,5 -5,0 3,3

Kreditas 5,6 0,6 1,2 3,8

Debetas -0,4 -0,1 -6,2 -0,5

C. Finansiné sàskaita 1051,7 909,4 850,4 643,5

1. Tiesioginés investicijos uûsienyje -2,7 -1,3 4,9 11,6

2. Tiesioginés investicijos Lietuvoje 329,5 561,7 624,4 438,6

3. Investicijù portfelis uûsienyje 9,5 73,1 19,1 -60,8

4. Investicijù portfelis Lietuvoje 436,7 106,6 -17,7 503,7

5. Kitos investicijos uûsienyje -276,4 -319,9 121,2 -329,7

6. Kitos investicijos Lietuvoje 555,0 489,3 98,5 80,1

Einamosios, kapitalo ir finansinés 138,5 -259,4 -666,0 23,5sàskaitù balansas (A + B + C)

D. Klaidos ir praleidimai 235,6 355,0 412,0 200,0

Bendras mokéjimù balanso saldas 374,1 95,6 -254,0 223,5(A + B + C + D)

Mokéjimù balanso finansavimas -374,1 -95,6 254,0 -223,5

1. Oficialiosios tarptautinés atsargos -502,6 -54,0 286,8 -186,8

2. TVF paskolos 128,5 -41,6 -32,8 -36,6

Nr. 3 , 2000 m. SPAL IS

53

B.4 lentelé

Nedarbo lygis apskrityse, miestuose ir rajonuose

1999 m. liepos 31 d. 2000 m. liepos 31 d.

Iö viso 7,8 11,6

Alytaus apskritis 8,6 13,4

Alytus 6,4 12,1

Lazdijù rajonas* 17,4 19,8

Varénos rajonas 6,0 7,7

Kauno apskritis 6,0 9,4

Kaunas 5,6 8,6

Jonavos rajonas 13,3 18,6

Kédainiù rajonas 4,2 7,6

Klaipédos apskritis 6,4 9,8

Klaipéda 5,5 8,9

Skuodo rajonas 11,1 16,1

Kretingos rajonas 4,3 6,0

Marijampolés apskritis 10,6 15,2

Marijampolé 11,1 16,4

Öakiù rajonas 8,8 14,1

Vilkaviökio rajonas 11,1 14,0

Panevéûio apskritis 10,2 15,0

Panevéûys 11,5 16,0

Pasvalio rajonas 12,5 21,9

Kupiökio rajonas 6,1 9,9

Öiauliù apskritis 11,9 16,7

Öiauliai 13,0 16,5

Akmenés rajonas 14,3 20,3

Pakruojo rajonas 7,0 12,2

Tauragés apskritis 10,1 15,7

Tauragés rajonas 10,8 17,8

Öilalés rajonas 5,6 9,9

Telöiù apskritis 8,5 13,5

Maûeikiù rajonas 10,4 16,5

Plungés rajonas 6,9 11,5

Utenos apskritis 7,5 10,6

Ignalinos rajonas 9,2 12,7

Anyköæiù rajonas 4,8 7,9

Vilniaus apskritis 6,2 9,1

Vilnius 5,2 7,9

Öalæininkù rajonas 15,6 20,0

Trakù rajonas 5,1 7,6

* Pagal kiekvienà apskritì pateikiami du rajonai, pasiûymintys didûiausiu ir maûiausiu nedarbo lygiu.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokià öios apûvalgos informacijà, nuoroda ì Vilniaus bankà bútina.© AB Vilniaus bankas, 2000

Documents

2000 m. spalis Lietuvos makroekonomikos apûvalgaNr. 3, 2000 m. SPALIS 3 1. Bendra politiné ir ekonominé situacija 1.1. Trumpas politinés situacijos apibúdinimas Spalio 8 d. ìvykusius