Pensininkas 2011 m. rugsėjis - spalis

8/3/2019 Pensininkas 2011 m. rugsjis - spalis

1/31

PENSININKAS

2 10 " " 1 ' - 1 ' - m r u g " s 'e ~ J . ' 1 1s : : -- ( 5 : - p - ' : : - ' a - = - I - I I = S ~' .. ' . . " " .. ' .. : - " ' .. _: _ , - '-'-' ,~~.


2/31

PENSININKASLeidzia JAV Lietuviu Bendruomenes Socialiniu reikalu taryba

Lithuanian Human Services Council of the USA, INC2711 West 71st Street, Chicago, Illinois 60629

Telefonas: 773-476-2655Redaguoja Danute Bindokiene

7155 South Homan Ave., Chicago, IL 60629El-pastas: [email protected] Danguole Ilginyte

2711 West 7pt Street, Chicago, IL 60629Telefonas 773-476-2655Prenumerata metams:

Jungtinese Amerikos Valstijose - 15 (JAV) dol.Kanadoje ir kitur uzsienyje - 25 (JAV) dol.Atskiro numerio kaina - 1.50 (JAV) dol.

Prenumeratos cekius rasyti administracijos adresu.Zumalas yra dvimenesinis

TurinysMes pnsimename 3I'"kriksci iskoi 1 4. 1 sClonlS oJo pasau 10 .Sveikata - brangiausias turtas 7Patarimai, patarimai, patarimai 12Nebiitina, bet idomu 17Gero apetito 22Auginkime! 24Skaitytoju kcrtele 27Linksmiau 30

2011 m. rugsejis - spalis
mailto:[email protected]:[email protected]


3/31

Mes prisimename ...Vyresnio amziaus zmones daz-

nai nusiskundzia susilpnejusia at-mintimi: as vis ka nors pamirstu -pavardes, telefono numeri, ka vakarvalgiau pietu ... Nuejes iparduotuve(kartais net! kita kambari), sustojuir galvoju - ko Cia atejau? Tie neti-ketai atmintyje atsirandantys tarpaibaugina, nes visu pirma kiekvienaspagalvoja: 0 gal cia tos nelemtosiosAlzheimer's ligos pradzia?

Retkarciais ka nors pamirstipasitaiko ne tik vyresniems, bet irjauniems. Tai naturalu, ypac kai esmame issiblaske, blogai jauciames arba tiesiog S q , -moningai ka nors rneginame is atminties istrinti. Del kartkartemis sutrikusios atmintiesneverta per daugjaudintis, nes paprastai pamirstamos smulkmenos. Reiksmingus ivykiusmes prisimename, arba, jeigu laikinai primirstame, nesunkiai juos atsaukiame is atmin-ties labirintu. Jei norime prisiminti, privalome nurimti, atsisakyti jausmu itampos, leistiatminciai veikti ir parodyti vaizdus is tolimos ar ne taip tolimos praeities.

Juk kiekvienas vyresnysis, be abejo, prisimena, kai pinna karta zmonijos istorijojezmogaus koja imyne peda kitoje planetoje - Menulyje. Daugelis prisimena, kai zudikokulkos nuskyne labai populiaraus JAV prezidento John F. Kennedy gyvyby ; kai buvosugriauta gedingoji Berlyno siena; kai, bekildamas ierdves, staiga susprogo erdvelaivisir zuvo Amerikos astronautai ...

Birzelio mencsi norom nenorom prisimineme ziauriosios sovietu okupacijos pra-dzia, lietuviu tautos naikinirna, tremimus iSibira. Lietuviai, be abejo, taip pat prisimenastebuklingaji Lietuvos issilaisvinima is daugiau kaip pussimti metu trukusios bolsevikuokupacijos ir po mazdaug metu Vilniuje ivykusias zudynes, kai okupantas dar kartamegino tanku ir kulku pagalba palauzti lietuviu valia kad jie atsisakytu laisves siekiu,

Cia pamineti ivykiai - tai tik truputi praskleista atminties uzdanga. Uz jos slepiasidaug daugiau maloniu ir skaudziu, lifidnu ir dziugiu ivykiu, tiek asmenisku, tiek apemusiuplatesnius visuomenes sluoksnius, 0 kartais kone visa musu planeta.

Artejant rugsejo 11 d., Amerikoje buvo vis labiau kalbama apie tai, kas New Yorkmieste, Washington, DC, ir Pennsylvania valstijoje ivyko pries 10 metu. Kalbama suliudesiu ir baime, kad valstybes priesai sios skaudzios sukakties proga vel ncsiirntu to-kiu ar panasiu smurto veiksmu. ACiu Dievui, toji sukaktis jau praeityje if jokiu smurtopasikartojimu sioje salyje neivyko ...

Kai pries desimtmeti, 2001 m. rugsejo 11 d., teroristu lektuvai trenke idu zymiausius-3-


4/31

dangoraizius Manhatten saloje, kai buvo pasikesinta pries JAVkariniu pajegq pagrindinebustine - Pentagona, kai teroristu pagrobtas lektuvas nukrito, nepasiekes savo tikslo, neskeleiviai, suprate baisiuosius priesu keslus, pasiryzo verciau mirti, nei leistijiems ivykdytisavo planus, visu miisu gyvenimas is dalies pasikeite. Amerika staiga pasijuto nesaugi.Buvo sukurtos valstybes apsaugos organizacijos, itaisyti ivainis aparatai, kurie nuolat stebiaplinka. Keliones, ypac lektuvais, pasidare komplikuotesnes, stropiai tikrinant kiekvienakeleivi ir jo bagaza. Vis delto galime pasidziaugti, kad tos priemones buvo veiksmingos:nors ne karta teroristai megino praspriisti pro apsaugos tinkla, jiems nepavyko. Norimetiketi, kad ir ateityje Amerikai pavyks isvengti kito baisaus teroristu ispuolio.

Nebijokime prisiminti, net ir nemaloniu dalyku, bet nesijaudinkime, jei ka pa-mirstame. Juk visi miisu gyvenimo ivykiai yra sudelioti "smegenq lentynose" - kartaismums pavyksta juos atrasti, kartais nepavyksta. Taciau tai nepakeicia, kas mes esame.Tai musu kraitis. Retkarciais pasistenkime atverti tos kraicio skrynios dangti, nupuskimemetu dulkes nuo atminimu ir pazvelkime ipraeiti.

Danute BindokieneI s krlkscionlskojo pasaulio'V KADA MES MELDZIAMES

William J. O'Malley, SJMes meldziames, kai siaucia audra; atsakingas esu as, ir kam reikia Dievo?

meldziames, kai stovime ant juros kranto, Vienas komikas karta paklause: "Aro dangus spindi zvaigzdziu ugnimi. Ir to zinotc, kas siandien yra su mumis nege-reginio didingumas mus apstulbina, ir rai. Mes uzmirsome duonos skoni". Ir taipastato mus irmisu vieta. Meldziames, tiesa. Kodel nesame tikrai alkani - 0kadakai nusidedame, kai apsijuokiame, kai taip is tikruju paskutiniu metu mums atsi-mums ko nors reikia. Tada mes alkani. tiko - per sviesta ir uogiene mes negalimeTada mes griztam inamus. pajusti duonos skonio. Kai puse zmoniu

Bet kas meldziasi, kai viskas ge- pasaulyje buciuotu mums batus uz riekerai sekasi? Kai visur gera ir ramu? Kai duonos, mes taip gerai gyvename, kadsergame, meldziames, kad Dievas mus senstelejusia duona metame lauk.pagydytu, bet kai musu sveikata puiki, Tik alkani zino duonos skalsuma;kam ateina igalva, kad reiketu prisiminti ir tik alkani supranta Gyvenimo Duonosir padekoti vien uz tai, kad esame sveiki? skoni.

Kai liiidna ir kas nors nesiseka, tai Kol nepripazinsime, kas Dievas isvis Dievo kalte, juk Jis uz viska atsa- tikruju yra ir ka Jis mums dave, ir kiekkingas. Bet kai viskas gerai einasi, tai mes esame Jam skolingi, mes niekad

-4-


5/31

nezinosime, kas mes tikrai esame. Kolnepajusime savyje alkio ko nors daugiau,kol neieskosime gilesnio rysio su Dievuir teziurcsime i J i tik kaip i dovanas da-Iijanti Teva, to1 mes ir toliau neprotingaigyvensime ir tik, kai isalksirne, ieskosimekelio atgal inamus.

Jei atsakome: "Labai aciu, manviskas gerai sekasi ... ", kam reikia Misiu,kam reikia Komunijos? Einu i baznycia,nes manau, kad tai gera itaka mana vai-kams ... Neinu, nors lyg ir noreciau, bet- zinot, vis nera to laiko.

Jei Dievas dave mums gyvyby , lismums dave viska. Be gyvybes dovanos,jokia kita dovana biitu neimanoma. Be tosesmines dovanos, niekad nebuciau pazineszmoniu, kuriuos myliu, nebuciau isgyve-nes sauletu dienu, niekad nebiiciau skaitesknygu, nernates vaiku, neragaves alaus ...

Ir kaip as Jam uz visa tai padekoju?Ar tik tuo pareiga ir rutina tapusiu ap-silankymu baznycioje sekmadieni ryte?Panasiai, kaip kartais aplankome senaturtinga teta, su viltimi, kad ji mus prisi-mins savo testamente ...

Zmones sako, kad neturi laiko rnels-tis, jie per daug uzimti. Bet ar jie taip patniekad neturi laiko kasdien nusiprausti? Irjeigu yra svarbu graziai, svariai atrodyti,ar nera taip pat svarbu parodyti Dievuisavo dekinguma? Pripazinti, kas yra Die-vas ir kas esu as 10 akivaizdje?

Kada paskutini karta pasikvietemeDieva eiti su mumis kartu pasivaikscio-ti? lis geras palydovas. Jis gal net musitikins, kad buvome daug daugiau isalke,nei galvoj ome.

Verte Nijole Kersnauskaite"Skambeki, Zodi - apmastyrnai is Vilniaus"

Dievo Motinos apsireiskimo Siluvoje vieta.-5-


6/31

SVENCIANT DIEVO MOTINOSGIMTADIENJ

Kiekvienu metu rugsejo 8-oji lie-tuviams primena Siluva ir joje 1608 m.apsireiskusia Mergele Marija. Pradedantrugsejo 8-qja - pagal tradicija vadinamaDievo Motinos gimimo diena - ir baigiantrugsejo l S-aja, Siluvoje vyksta garsiejiatlaidai, ikuriuos is visos Lietuvos sue inair suvaziuoja minios maldininku,

Nemazai maldininku dali (arba netir visa) keliones iki Marij os sventovesSihrvoje atlieka, slinkdami keliais. Visikeliauja, kalbedami rozini, giedodami Ma-rijos garbei giesmes ir kitaip melsdamiesi.Net bolseviku okupacijos metais, kuometateistine valdzia visokiais biidais kliudeir draude svesti Dievo Motinos gimimosvente Siluvoje, maldininku rniniu nepa-vyko sustabdyti.

Siluvoje iskilmes prasideda Svc, Mer-geles Marijos gimimo svente, kurios istakossiekia pirmuosius krikscionybes amzius.Marija - Joakimo ir Onos dukra, kilusi iskaraliskosios Dovydo gimines, Marija gimcJeruzaleje, Cia zinomi ir pirmieji sventespedsakai: Marijos gimimo vietoje pastatytaSv. Onos bazycia, Nuo VII a. Marijos gimi-mo diena Romoje buvo svenciama rugsejo8 d. Kartu su Viespaties Jezaus (gruodzio24 d.), sv , Jono Krikstytojo (birzelio 24 d.),Svc. Mergeles gimimo svente (rugsejo 8 d.)yra vieninteles "gimimo" sventes Romoskalendoriuje. Lietuvoje si svente pradetasvesti XVI a.

Ki ta rugsej 0 (15 d.) svente, skirtaDievo Motinai, yra Svc. M. Marijos Sopu-lingosios. Ji isplito antrojo tilkstantmeciopradzioje benediktinu ir cistersu vienuoly-nuose sv , Anzelmo ir sv. Bernardo pastan-

Koplycios viduje - ant apsireiskimo akmens pastatytasaltorius. Virsjo - Svc. Mergeles Marijos statula. Altoriusbeveik koplycios centre, j! galima apeiti, tad daug mal-dininhl, prasydami Dievo malonill, apie j! eina keliais.

gomis. Kartu su krikscionybe svente pa-sieke ir Lietuva, Lietuviams SopulingosiosDievo Motinos svente buvo ypac artima,nes musu tauta amziu buvyje patyre daugskriaudu, daug skausmo ir kanciu, Taciauir Svc. M. Marijos apsireiskimo Siluvojesvente miisu Iiaudyje tapo labai populiari.

Marijos paveikslas zeri auksu, 0aplinkji - votai: zmoniu, gavusiu Dievo maloniuper Jo Motinos uztarima, zenklai. Gaila,kad paveikslas neatspindi pasakojirnu,kaip atrode 1608 m. Apsireiskusioji. 0tasjos atvaizdas lietuviams biitu dar savesnis,priimtinesnis.

Visi, be abejo, gerai zinome Siluvojeivykusio Dievo Motinos apsireiskimo is-

-6-


7/31

torija, Kaip ir kai kuriose kitose pasauliovietose (pvz., Lurde), Mergele Marijavisu pirma apsireiske vaikuciams - pie-meneliams. Verta tik atkreipti demesi,kad Siluvoje apsireiskusi Marija verke ...Nors Ji veliau pasake, kad verkianti deltoje vietoje buvusios ir sugriautos tojbaznycios, kurioje buvo garbinamas JosSunus, bet galime sakyti, kad Marija ver-ke, atjausdama lietuviu tautos kancias,Nenuostabu, kad Lietuva nuo 1656 metuoficialiai vadinama Marijos zeme.Svc. Mergeles Marijos prasymasbuvo ispildytas - apsireiskimo vietojepastatyta baznycia ir miniu minios maldi-ninku, ne tik Marijos gimimo sventeje, betkone kasdien, Cia lankosi, meldziasi, au-koja savo vargus, dekoja uz pasisekimus,prase sveikatos ligoniams, Dievo malones

nuo Jo nusigrezusiems ...Pazyrnetina, kad SiauresAmerikoje-

Cikagoje - yra vienintele lietuviu parapija,pavadinta Svc. Mergeles Marijos Gimimovardu, t.y. tuo paciu vardu, kaip stebuklin-gojoje apsireiskimo vietoje stovinciojibaznycia. Cikagiskes parapijos baznyciataip pat didinga, lietuvisko stiliaus, su-projektuota architekto Muloko. Kasmetrugsejo 8-osios progajoje vyksta novena,kuri uzbaigiama iskilminga procesija irMisiomis. Dabartinis parapijos klebonasyra kun. Jaunius Kelpsas, kurio deka pa-rapija tarsi atgijo, baznycioje pagausejojaunu seirnu su vaikuciais ir apskritaineseniai is Lietuvos atvykusiu tautieciu- nors kai kuriems sekmadieniais tenkatolokai vaziuoti, kol pasiekia siq graziajamiisu sventove.

S v e ik a t a - b r a n g ia u s ia s t u r t a sLAIKAS PASISKIEPYTI rinciam apsisaugoti nuo nemalonios ir

Rudeniop isgirstarne vis tuos pacius kartais (ypac vyresnio amziaus zmonems)gydytoju ir kitu sveikatos prieziuros dar- labai pavojingos gripo (visu jo rusiu) li-buotoju raginimus - laikas pasiskiepyti gos. Pernai apie 131 milijonas (rnazdaugnuo gripo! 0 tai atlikti darosi vis lengviau 43 proc.) sios salies gyventoju skiepijosiir lengviau, nes skiepijama vaistinese, nuo HINI gripo - 8 milijonais daugiausocialiniu reikalu istaigose, Iigoninesc, nei metus pries tai. Jeigu kas "bijo" adatosdidziosiose maisto parduotuvese, net kai diirimo j ranka (ar kuria kita kiino vieta),kuriose parapijose ir, zinoma, gydytojo tie patys skiepai purskiami inosi, be to,kabinete, tad niekas negali sakyti, kad israstas dar vienas biidas, kai trump a,per sunku ar nepatogu patekti i skiepus plonyte adatele skiepai ileidziami ne iteikiancia vieta. Dar vienas patogumas raurnenis, 0 tik ioda.yra tai, kad vyresniesiems, kurie jau turi N era abej ones, kad ir atcinancia"Medicare" apdrauda, uz skiepus nereikia ziema gripo (influenzos) virusai kamuosmoketi. nepasiskiepijusius. Virusu "gyvenimq"

Siemet nieko negirdeti apie skiepu tyrinejancios laboratorijos teigia, kadtriikuma, tad jt! pakaks kiekvienam, no- jie kasmet sick tiek keiciasi - vaistai ar

-7-


8/31

skiepai, kurie pernai apsaugojo nuo uz-sikretimo ir susirgimo gripu, siemet jauneveiksmingi. Todel stengiamasi tiemspasikeitimams (mutacijoms) uzbegti uzakiu ir pritaikyti skiepus, naikinanciusnaujasias virusu veisles.

Vyresnio kaip 65 m. amziaus zmo-nes taip raginami pasiskiepyti nuo plau-ci4 uzdegimo. Nors galimybe susirgtiplauciu uzdegimu yra gal but mazesnekaip susirgimas gripu, visgi ji yra. Tiesa,plauciu uzdegimas yra pagydomas stipriuantibiotiku dozemis, taciau j is ligoni,ypac apskritai silpnesnes sveikatos, gali"nuvaryti i kapus" arba bent ilgesniamlaikui paguldyti i ligonine. Kaip ir griposkiepai, "Medicare" apdrauda turintiemsasmenims sie duodami nemokamai. Tadkam rizikuoti?

tyrimuose atrasta, kad, kasdien isgerusviena ar daugiau puodeliu juodosios ar-batos, sumazeja kraujospudis ir pagcrejaarteriju lankstumas. Visgi nepatariamanuo si4 negalavimu "gydytis arbata", nestie sveikatos pagerejimai yra palygintinedideli. Megstantys gerti arbata, gali tikpasidziaugti, kad ji yra ne tik skani, betgali buti naudinga sveikatos apsaugai.

SVENTES IR DEPRESIJARugsejis, spalis - netrukus bus ir

lapkritis, ir gruodis ... Metai eina galop, betpries tai atnesa eily svenciu: Padekos die-na, Kucias, Kaledas. Daugeliui zmoniu taimaloniausia metu dalis: susirenka seima,artimieji, draugai, kartu pabendraujama,pasivaisinama, pasikeiciama dovancle-mis. Nors, sventems besiruosiant, atsiran-da nemazai papildomo darbo ir riipesciu,

DABAR JAU ARBATA visgi sventinis dziaugsmas pateisina visusEuropoje atlikti tyrimai su apie 6,000 nepatogumus.

zmoniu, sulaukusiu 65 rnetu ir daugiau Bet yra ir antroji - tamsioji, liudnojiamziaus, parode, kad, geriant arbata, su- - didziuju svenciu puse, Uzuot dziaugsmomazeja arteriju priskretimas ir susiaureji- ir pakilios nuotaikos, jos gali pasizymetimas. Taciau tyrimai taip pat parode, kad Iiiidesiu, beviltiskumu, net depresija, ypacarbata geriausiai veikia moterims: apie 44 kai aplink save zmogus neturi tu artimu-proc. moteru, kurios labai retai gerdavo j4 - seimos, giminiu, galbut net didesnioarbata (cia kalbama apie tikra - arbatzoliu, ratelio draugu ar pazistamu, Kitu metune kitokiu augalu - arbata), arterijos buvo laiku ta tustuma ne taip giliai isgyvenama,daug labiau susiaurejusios, priskretusios. jauciama, bet ypac Kaledu laikotarpiu galiTarp rnoteru, kurios kasdien isgcrdavo tris bfiti labai sunki, slegianti.ar daugiau puodeliu arbatos, tik 34 proc. Johns Hopkins ligonines "HealthAf-turejo zymesnius arteriju uzsikimsimus. ter 50" vyresniuju prieziiiros skyriaus vyr.Tyrimai neisaiskino, del ko arbata neturi gydytojas Peter Rabins visu pinna pataria:to paties teigiamo poveikio vyrams nepasiduoti desperacijos, beviltiskumo

Kalbant apie arbata, daugelis zino, jausmams! Jis pateikia eily patarimu, kaipkad sveika gerti vadinamaj q zaliaj q tu jausmu isvengti,arbata, esa j i padeda isvengti vezio ir 1. Butina aktyviai dalyvauti savosirdies ligu, Pasirodo, kad dabar atej 0 aplinkos gyvenime. Iseikite pasivaiksciotieile juodajai arbatai. Italijoje atliktuose (jeigu oras palankus), bent trumpai pakal-

-8-


9/31

binkite sutikta kaimyna; paskambinkite(net ir maziau) pazistamam asmeniui,pasiteiraukite, kaip einasi - vyresniej imie1ai papasakoja apie save, ypac sveika-tos reika1us; isijunkite j parapijos veikla,susisiekite su parapijos rastine ar pasika1-be kite su k1ebonu, gal but jiems reikalin-ga kokia talka, kuria galetumete atlikti.Daugelyje parapiju (ypac lietuviskose)sekmadieniais po Misiu ruosiamos "ka-vutes" ar ivairios programos. Nesakykite:bet as nieko nepazistu, nes visi, kurie tensusirenka, yra "savi", priklausantys taipaciai parapijai. Tai bus gera proga susi-pazinti su naujais zmonemis, pabendrautiir diena prasvieses, Galbiit rasite tokiu patvienisu, liudnu, beviltiskai nusiteikusiuzmoni4., ieskanciu artimesnio rysio sukitu asmeniu.

2. Svarbu nepersistengti. Svenciqmetu daugiau darbo, daugiau visokiuriipesciu, tad vyresnieji turetu atkreiptidemesi i savo pajeguma, pasisaugoti "per-sitempimo", didelio nuovargio. Jeigu irreikia ruosti vaises, pirkti dovanas ar kurnors da1yvauti, nebiitina viska atlikti tapacia diena arba tuo paciu metu.

3. Pamirskite "senas geras dienas". Jeigu kasdien tik 15 minuciu pasve-Kas buvo - praejo, tad neverta mintimis site vidutinio stiprumo mankstai - pvz.,vis grjzti j praeiti. Nors tie prisiminimai pasivaiksc ioj imui - amziaus trukm eir malonus, nors mintimis pabendrauti su pailges trejais metais! Galbiit si zinia nu-mylimais zmonemis ar maloniais ivykiais stebins? Taip bent rodo dr. Chi Pand Wenyra gera, bet visa tai dar labiau pabre- at1ikti tyrimai (paske1bti "The Lancet"zia dabarti ir issaukia Iitidesio antpludi. zurnale), truke apie 13 metu ir atlikti suGyvenimas atnesa daug pasike itimu: 416,000 zmoniu. Sia ] 5 minuciu mankstossenstame, amzinyben iskcliauja musu galia gali pasinaudoti visi, nepaisant, arartimieji, seimos nariai, kiti apsigyvena Z1110guSaunas, ar senas, visiskai sveikas,to1i ir negali net ypatingomis progomis ar paslijusios sveikatos (net rukantys).sugrizti, pabendrauti; daznam tenka pa- Dazniausiai gydytojai pataria kas-1ikti namus, kuriuose gyveno daug metu, dien, bent 5 dienas per savaite, pasimanks-uzaugino seima, buvo laimingi. Uzpludus tinti pusvalandi (30 min.), taciau tik maza

-9-

prisirninimams ir ju atnestarn liudesiui,yra tik du pasirinkimai: a. pasinerti visgiliau ir giliau i praeiti; b. tos praeities ne-atsisakant (juk tai miisu gyvenimo brangidalis), dabartyje ieskoti prosvaisciu. 0 j4.tikrai yra, jeigu tik pasistengsime atidziaupasidairyti.

4. Pasirupinkite savo sveikata. Tieksventine itampa, tiek depresija gali stipriaiatsi liepti vyresnio zmogaus sveikatai.Butina gerai issimiegoti (bent 7-8 val.),tinkamai valgyti, kasdien pasimankstinti- vaiksciojant ar kitais budais. Verta irpasilepinti: paskaityti idomia knyga, pa-ziureti filmo ar TV programos, pasiklau-syti megstamos muzikos. Visa tai padesatsipalaiduoti ir geriau jaustis.

5. Nepamirskite, kad pasaulyje, netjusu gyvenamoj e aplinkoj e, tikrai yradaug nelaimingesniu zmoniu: vienisu,alkanu, ligoniu, apleistu ... Atraskite biidaisijungti igerus darbus savo artimui, taipades nusigrezti nuo savu (tikru ar nettariamu) problemu ir susitelkti i pagalbakitam zmogui.

15 MINUCIlJ =3 METAl


10/31

dalis zmoniu sio rezimo laikosi. Daugeliuitas pusvalandis atrodo labai ilgas ir delto atranda ivairiausiu priezasciu nesi-mankstinti (neturi laiko, greitai pavargsta,uzmirsta, kas nors sutrukdo). Penkiolikaminuciu pavaikscioti ar kitaip pasimanks-tinti neatrodo taip sunku, ypac prisiminustuos zadamus papildomus trejus amziausmetus. Tad pakilkime nuo minkstos sofos,uzstales, patogios kedes ir pamiklinkimekojas, net jeigu reiketu pasiramsciuotilazdele, pasinaudoti vaikstuku (walker)ar atsiremti i artimo zmogaus peti.

LIAUDIES MEDICINAIR ALERGIJOS

Sakoma, kad alergija - moderniulaiku liga. Zmogus gali biiti alergiskassimtams aplinkoje esanciu medziagu irdazniausiai labai sunku nustatyti, kassukelia alergijos simptomus (niezejima,isberima, kvepavimo sutrikimus ir pan.).Alergijos kamuojamiems siuloma ivai-riausiu receptiniu ir nereceptiniu vaistu,tepalu, apsaugos biidu, tad kazkaip pagal-vojame: nejaugi senais laikais Lietuvojezmoncs alergijos nezinojo? 0 gal musuliaudis buvo atradusi kazkokias stebu-klingas gyduoles, panaikinancias alergijosapraiskas?

Apie alergija ir liaudies medic inaplaciau yra pasisakiusi garsioji Lietuvosfarmacininke, vaistazoliu tyrinetoja, Lie-tuvos gamtos ir tradiciju zinove, ziniuonevadinama - dr. Eugenija Smikfmaite (mi-rusi 1996 m. sausio 31 d.).

-Alergiju seniau buta gerokai ma-ziau. Alergikais tarytum pasirilpindavopati gamta - nuo ivairiu ligu j ie ismirdavopirmieji. Liaudies medicina geru priemo-

nil! alergijoms gydyti neturejo, tikriausiaiir negalejo tureti, nes jtt nera ir siandien.Todd ir pasirinko pacia tinkamiausia, norsir labai griezta: tai santuoku apribojimas.Jei atsirasdavo koks rozininkas (didelioploto neinfekcinius berimus vadindavo"roze netampanciaja"), dusulingas arkokio "valgio nepriimas", toksai senber-niauti ar senmergiauti likdavo.

Mokejo liaudies medicina saugotisalerginiu paumejimu: jei koks valgis ne-tikdavo, jo brukte nebrukdavo. Liaudiesmedicina ypac paise, kad uogos nebutuvalgomos ant tuscios sirdies, pakankakarta kita gerai paskanauti braskiu ankstiryta ir beturis alergija. Jei karsciuojanciamligoniui brukte brukamas koks gaivinantisvaisiu gerimas, greiciausiai tam vaisiuiatsiras alergij a.

Siandicn sunku pasakyti, kam aler-gijl! nera, bet tam tikrus desningumusatsekti galima.

Seniau, zydint rugiams, biidavosventas ramus metas. Ne artyn rugiu laukoneidavo, netrukdydavo, tegu sau ramiaijuruoja, Kaip ten rugiams, 0 patiemszcmdirbiams didele nauda budavo - is-vengdavo alergijos rugiu ziedadulkems,ruginei duonai.

Spygliuociu misku gyventojai ganatsparils, nors irjiems pasitaiko zydejimometu pusynuose pasigauti bronchita, jeine bronchine astma, 0 atvykeliai neretaine tik liga susigauna, bet lieka alergiskinet PUSttkvapui.

Sekui pievas pjaudavo pries zydeji-rna, sienui - nuzydejus. Tai ne tik masesauginimas, bet ir sienapjoviu patirtis -dauguma ziedadulkiu sukelia alergija.Mes itin megstame geles ne tik akimis,

-10-


11/31

bet ir nosimi tyrineti, dar pavasariui neat-ejus, sprogdinames kambariuose zilvicilbberzu, lazdynu sakutes. Taip musu tevainedare.

Vaistazoliu paruosejai, sandeliu dar-bininkai ar vaistazoliu vaistinese dirban-tys farmacininkai neretai nukencia nuovaistazoliu. Juos stebint, galima isitikinti,kad per ilga laika bet kuri vaistazole galisukelti alergija.

Nevienodai jautrils zmones balty-mams. Pajiirio, ezeringu vietu gyventojairetai buna jautrils zuvies produktams, 0tuo tarpu toliau nuo vandens gyvenanciujualergija zuvies produktams - ne retenybe.Jautrils kiausinio baltymams, dazniausiaisunkiai pakelia ir tu pauksciu mesa. Aler-giski gyvuliu pienui daznai gali jj pakeistiivairiu riebalingu baltyrnu pienu. Dazno-kai nepagristai kaltinami riesutai: blogaisukramtyti jie asmatikams bei bronchiti-karns gali sukelti priepuoli del mechani-nio sternples dirginimo. Antra vertus, irriebalingi baltymai ne isimtis, gali buti irjiems alergisku asmenu,

Alergiski braskems bei zemuogemsdaznai buna alergiski tresnems, avietems,persikams, abrikosams, netgi slyvoms,nors pektinu turincios darzoves ir vaisiaipaprastai alergikams nekenkia.

Vargu ar alergija galima laikyti ats-kira liga. Labai daznai tai yra signalaskitu, dar neisaiskejusiu ligu. Taigi reikiarasti alergijos priezasti. Graziai derinantmaisto apribojimus, dirginanciu prie-moniu vengirna, silpnuosius organizmotaskus ir daznai kaitaliojant vartojamusvaistus bei vaistazoles, alergiko buklegalima palengvinti.

RUDUOStasys Santvaras

Rudens ranka sudraske vasaros drabuii,Ir nusigande pauksciai leke j pietus -As pazinau tave, Gaivinantis geguii,Man tavo veidas tokis tyras ir skaistus.Pabjure vieskeliai, troskimai sielvarte

paklydeIr zvaigzdes seserys - ui debesu -As pazinau tave ir vasarq, ir rudenj

velybq,Zinau, kas biisiu as, kas niidien tebesu.Per liiiti, per piigas, pro vienisq liisnele -Mane, kaip vaikq tu vedi -As pazinau tave, vidurnakcio gaivi

ugnele,Negesi niekad tu mana sirdy

DALIAAlfonsas Tyruolis

Vel ruduo. Zinau, kur vejasDauio namo langines,Bet toliau - artojas sejasJavo sventai duonai, nesZino jis: nernirs, kas seta,Kas pavasario islauks.Nors is tyko, nors is letoAukso miiras vel isaugs.!emkencio kietq daliqBus sudeta miis vi/tis:Zelmenims, kurie isale,Svies dar saules ateitis.

-11-


12/31

patarimai I patarimai I patarimaiAPGAULINGOS REKLAMOS, IZULUS PARDAVEJAI

IR KIT I SUKCIAIStai keletas pavyzdziu, kai pirkejai

apgaunami realybe pagrazinanciu reklamuir iskalbingu pardaveju:

1. Lektuvu bilietai ir keliones, Oroliniju bendroves ir kelioniu organizavimoimones, siekdamos sudominti pirkeja, skel-bia tik pagrindines paslaugu kainas, neat-spindincias visu mokesciu ir kitu priemoku(pvz., uz antrajj, treciaj] lagamina, uzkandi,gerima ir pan.), kurios gali ta, is pazifiroslabai prieinama, kaina net padvigubinti.

2. Automobiliu pardavejai, rekla-muodami savo prekes, beveik niekada ne-sinaudoja realiai parduodamu automobiliuduomenimis. Po to, kai susidomeje tam ti-kru, uz prieinama kaina skelbime aprasytu,automobiliu, pirkejai atvyksta iparduotuve,pardavejas pareiskia, jog konkretus, juosdomines automobilis jau parduotas. Jispasiulo apziiireti kitas, daug brangesnesmasinas. Kartais jis taip itikinanciai kalba,kad pirkejas - nors labai nenorom - isigyjata brangesni automobili ir veliau gailisi.

3. Buto nuoma. Jei kada teko iesko-ti buto su nekilnojamojo turto agenturospagalba, greiciausiai sis atsitikimas nebusnaujiena. Vos rimtai susidomite konkreciubutu, agentas pranesa, jog tas j au isnuomo-tas ir pasiiilo vietoj jo rinktis kita - paprastaimazesni arba brangesni.

4. Asmenys, samdomi pagal susitari-rna atlikti kokias nors paslaugas (vadina-mieji kontraktoriai), kartais, sutike darba

atlikti uz tam tikra, nedidele pinigu suma,veliau "atranda" papildomu kliiiciq ar"nenumatytq" papildomu islaidu, del kuriupradine saskaita gerokai issipucia, Kitas to-kiu "specialistq" megstamas veiklos biidas- isiprasyti ibusimo kliento namus atlikti.memokamo ivertinimo" (free estimate),kuris is tiesu reikalingas tik tam, kad butugauta galimybe suvilioti klienta isleisti kuodaugiau pinigu.

5. Netgi [prastose parduotuvesekartais pasitaiko, kad pardavejai, uzuot su-tike parduoti pasirinkta, reklamoje matytadaikta, pareiskia jog sis daugiau atskiraineparduodamas ir, norint ji isigyti, reikiapirkti visa brangu "rinkini", kuriame yrair jums reikalingos prekes, ir visiskai jusnedominanciu daiktu.

6. Visada atidziai perskaitykiteskelbimuose bei paslaugu tiekimo sutartysesmulkiomis raidelemis surasytas taisykles.

7. Jei jums pasakoma, kad jusu no-rima preke jau isparduota, pasiteiraukite,kada galite tiketis jos naujo pasirodymoapyvartoje ir aiskiai duokite suprasti, kadjusu nedomina kiti variantai.8. Jei pardavejas akivaizdziai bandaibrukti brangesne preke, nepasiduokitespaudimui. Ruosiantis pirkti didesni daikta(pvz., automobili), verta su savimi nusivestidrauga, giminaiti ar siaip patikima asmeni,kuris gales patarti ir pades atsispirti graziaikalbancio pardavejo itikinejimams, Taip pat

-12-


13/31

butu neblogai pasidometi, ar - ir kokiomissalygomis - isigyta preke gales biiti gra-zinta, jeigu pakeisite nuomone ar ji nebustokios kokybes, kaip tikejotes.

9. Niekada nepasitikekite zodiniais"kontraktoriq" pazadais ir butinai isitikin-kite, kad galutine paslaugu kaina yra su-tartoji ir rastiskai patvirtintoji, pries jiemspradedant darba. Jei po to suzinojote, kadiskilo nenumatytu aplinkybiu, turesianciuitakos paslaugu kainai, pries atidarydami INTERNETINES PREKYVIETESpinigine, pasistenkite gauti nesalisko zino- Kompiuteris _ patogus irankis ir tar-vo ivertinima, pusavio susizinojimui, ir ivairiai info:ma-

10. Apsipirkdami interneto par- cijai, ir net laisvalaikio praleidimui. Siaisduotuvese, atkreipkite demesi i parduo- laikais jau yra nedaug zmoniu, "bijanciq"tuves gera varda. Venkite tureti reikalu su kompiuteriu, nes is esrnes nesunku ismoktipardavejais, aiskiai nenurodanciais savo kompiuterine technika pasinaudoti, net irkontaktiniu duornenu, prekiu isigijimo bei vyresniesiems. Dar vienas kompiuterio pa-grazinimo taisykliu ir pan. togumas _ internetines prekyvietes, kuriose

11.Aptardami su pardaveju ivairias galima nusipirkti daugybe prekiu, patogiaigalimybes, tarkime, perkant automobili, sedint savo kambaryje.nesileiskite uzliiiliuojami pazadu apie "ne- Internetinemis prekyvietemis (shop-dideles" menesines imokas. Biitinai suzino- ping online) kasmet - ypac svenciu metu _kite visa kaina, kuria turesite sumoketi, ir pasinaudoja vis daugiau ir daugiau pirkeju,tik po to spreskite - pirkti, ar ne. nes jose gali greitai ir kartais daug pigiau

12. Net ir maisto (ar kitokiu reikme- isigyti reikiamu daiktu, net avalynes, dra-nu) parduotuvese reikia apdairumo, kai buziu, baldu, papuosalu, meno dirbiniu,prie kasos irasomos prekiu kainos. Neretai dovaniniu prekiu ir kt. Be to, internetinesepasitaiko, kad net ir kompiuterine sistema prekyvietcse galima ne tik pirkti, bet irpadaro klaida ir prekes kaina pasikeicia - parduoti. Perkant siose prekyvietese, sutau-paprastai ji yra didesne, Kiekviena savaite pomas laikas, benzinas, nereikia stovetimaisto parduotuves spaudoje skelbia prekiu ilgose eilese prie kasos ir galbut aplankytipapiginimus (nebutina gauti arnerikietiskus kelias, toli nuo viena kitos esancias, par-dienrascius, laikrasteliai su papiginimais duotuves, kol atrandama patinkanti preke.dazniausiai randami pacioje parduotuveje), Taciau kasmet tfikstanciai zmoniuo taip pat ir prie lentynu, kuriose sukrautos patenka iapgaviku spastus, kurie gudriaiprekes, paprastai yra rasteliai su "nauja, slepiasi po internetu suteikiama uzdangapapiginta kaina". Butina isiuos dalykus ir vilioja neatsargius pirkejus, Tad pata-atkreipti demesi ir, atejus prie ~asos, ~tidi- riama, pries kif nors perkant intcrnetinejedziai stebeti prekiu kainas~ k~nos pasirodo prekyvieteje, pasitikrinti, ar pardavejas neraskaiciavimo aparato ekranelyje (kam sunku-]3-

tai padaryti, galima kainas pasitikrinti S'!S-kaitos atkarpoj e). Jeigu kaina yra didesne,kaip buvo skelbta, nereikia drovetis itaiatkreipti kasininko demesi ir paprasyti,kad pataisytu. Galbiit tai nesudarys didelespinigu sum os, bet pensininkams juk svarbukiekvienas centas (antra vertus, kodel turi-me moketi daugiau, negu reikia).

Paruosta pagal Socialiniu reikalu tarybos skyriu("Draugas", 2011.08.13).


14/31

anksciau pakliuves ieisesaugos akirati, arbendrove, siulanti prekes bei paslaugas,yra legali. 0pasitikrinti nesunku: tereikiasusisiekti su "Better Business Bureau" arbainternetiniu adresu: my3cents.com.

Kadangi didzioji dalis internetiniuparduotuviu verslo atliekama kreditinemiskortelemis, pirkejas turi ypac budriai sau-goti, kad j0pateikta kortele nepasinaudotuapgavikai.

1. Visu pirma, pries pateikiant kredi-tines korteles numeri ir kita informacija,paklauskite saves: ar tikrai zinau, su kuoturiu reikala? Ar tai legali, placiai zinomabendrove?2. Nepasiduokite staigiam impulsuipirkti, ypac brangesnes vertes preke, Pasiti-krinkite ir kitose internetinese parduotuvesear net eiliniu parduotuviu intemetu (visosdidesnes parduotuves taip pasiekiamos),kiek toji preke kainuoja, ar jos kokybetikrai gera.

3. Kiekviena menesi labai stropiai pa-tikrinkite kreditiniu korteliu daveju atsius-tus duomenis ir saskaitas. Jeigu atrandate,kad kazkas neatitinka,jei neatsimenate, kadtokia suma ta menesi isleidote, nedelsiantsusisiekite su savo banku ir kredito korteleisdavusia firma.

4. Jeigu internetineje parduotuvejeuzsisakete preke, kuri niekuomet nebuvojums atsiusta, tuoj pat praneskite kreditokortele isdavusiai firmai ir sustabdykitemokejimus.

5. Ypac biikite atsargus, jei rasoma,kad visi papiginimai yra galutiniai ("allsales are final") - ne visi internetiniai par- Nors apie siq, valstybes vyresniesiemsdavejai priima grazinamas prekes. Uzsi- pilieciams teikiama apdrauda, informacijutikrinkite, ar galesite preke grazinti, j eigu netriiksta, bet daugelis zmoniu !tai nelabainepatiks. kreipia demesio, isskyrus tuomet, kai iskyla

6. Daug saugiau susirasti internetine koks nenumatytas reikalas, ypac sveikatos-14-

parduotuve, pasinaudojant "Web search"arba "Shop online" informacija. Niekadnesusigundykite pasinaudoti elektroniniupastu (net pazistarnu, 0juo labiau -nepa-zistamu) siiiloma internetine parduotuve.Apgavikai moka uzsimaskuoti nekaltaiatrodanciais kompiuteriniais prisijungimais(links), kad isgautu is neatsargaus pirkejoinformacija ir ja pasinaudotu.

7. Pasitikrinkite, kokia apsauga priespasitaikancias apgavystes turi jiisu kreditinekortele. Daug korteliu, pvz., Visa ir Disco-very, turi simtaprocentine apsauga - jeigukorteles savininkas pakliuva !apgavikotinkla, sios firmos padengia visas, nelegaliaipadarytas islaidas, zinoma.jeigu savininkaslaiku pranesa apie ivykusia apgavyste. Kaikurios korteles isduodancios bendrovestaip pat stebi korteles savininko veikla:jeigu pastebi, kad kazkas nenormalu, pvz.,kortele panaudoj ama brangiems pirkiniamsparduotuvese, kur jos savininkas niekuo-met anksciau nesilankydavo, susisiekia sukorteles savininku ir pasiteirauja apie tasislaidas,

8. Korteles isduodancios bendrovespasiulo savo klientams, perkantiems inter-netinese parduotuvese, isigyti specialu nu-meri atskira kiekvienai tokiai parduotuvei.Jeigu kas nors pasisavins ta numeri ir me-gins kortele panaudoti kitoje internetinejeparduotuveje, nieko nepelnys, nes kortelenegalios.AR PAKANKAMAI ZINOME

APIE "MEDICARE"


15/31

sutrikimas. JAV LB Socialiniu reikalutaryba kartas nuo karto .Drauge" skelbiaivairia, vyresniesiems svarbia, medziaga,kuria paruosia Vaida Maleckaite. Neseniaitame skyriuje (2011 m. rugsejo 10 d.) buvorasoma apie "Medicare". Verta pasiskaitytibent to straipsnio istraukas.

"Medicare" uztikrina sveikatos prie-ziuros paslaugas pagyvenusiems zmonemsbei turintiems negalia, Nuo pat savo gyva-vimo pradzios "Medicare" buvo specialiaiskirta padeti zmonems, turintiems salyginainedideles pajamas bei palyginti dideliusporeikius sveikatos prieziurai del juos ka-muojanciu rimtu ar isisenejusiu ligu. "Me-dicare" programa apima mazdaug 80 proc.visu klientu ir apmoka sveikatos prieziurospaslaugas JAV federalines valdzios skir-tomis lesomis. Likusieji klientai, isirase ivadinamaja "Medicare Advantage" progra-rna, naudojasi sveikatos draudimo planais,kuriuos siiilo privacies draudimo bendroves,sudariusios specialias sutartis su valstybe.

Paprastai.jei jus arbajtisu sutuoktinis,esate oficialiai isdirbe nustatyta laika (40ketvirciu arba 10 kalendoriniu rnetu) ir su-laukete atitinkamo amziaus (65 metu), ga-lite tiketis tradiciniu "Medicare" lengvatu,Taip pat j "Medicare" programa turite teiseisirasyti nepriklausomai nuo amziaus, prae-jus 24 menesiams po to, kai igijote negaliair jums buvo paskirta speciali (disability)"Social Security" ismoka."Medicare" program a uztikrina tamtikra paslaugu rinkini visiems savo klien-tams, iskaitant gydyma Iigonineje, apsilan-kymus pas gydytoja, laboratorinius tyrimusbei receptiniu vaistu atlyginima. Taciau"Medicare" iki siol nera visaapimanti svei-katos draudimo programa, to del daugelis

jos klientu yra linke naudotis ir papildomudraudimo planu, gautu buvusio darbdaviodeka arba isigytu is privaciu draudeju.

"Medicare" programa sudaro tryspagrindines dalys (Part): A, B ir D. Yrair "Medicare Part C", taciau tai vadinamapati "originalioji" sios sveikatos apdraudosprograma.

"Medicare Part A" apima visas paslau-gas, teikiamas kliento gydymui ligonineje,

"Medicare Part B" apmoka ambula-torines prieziuros islaidas, iskaitant vizituspas gydytojus.

"Medicare Part D" skirta atlygintireceptiniu vaistu islaidas, naudojantis pri-vaciu draudeju siulomais planais.

Daugelis "Medicare" klientu "Part A"paslaugas gauna automatiskai, vos isirase iprograma. Taciau, noredami gauti "Part B"ir "Part D" paslaugas, klientai privalo patysisreiksti nora dalyvauti minetose programosdalyse.Jsirasant isias programos dalis, yranustatyti tam tikri laikotarpiai, kuriu birtinapaisyti, kitaip gresia pinigines baudos.Asmenys, kurie tebedirba, sulauke65 m., neprivalo isirasyti i"Medicare"programa, vos sulauke to amziaus. Taciau,pagal nustatyta tvarka.jiems biitina isirasytij programa is karto, vos isejus is darbo.Taip pat i "Medicare" programa, vos su-lauke nustatyto amziaus, privalo isirasytivisi dirbantieji nedidelese organizacijose,turinciose maziau nei 20 darbuotojuPinna karta isirasant i"Medicare"programa, suteikiama teise pasirinkti, arisirasyti i "originali~" "Medicare" progra-rna, ar i kuri nors is siiilomu "MedicareAdvantage" planu. Pasirinktas paslaugaskasmet galima keisti, bet privalu paisytitam specialiai nustatyto laikotarpio.

-15-


16/31

"Part B" ir "Part D" imokos paprastaiyra automatiskai nuskaiciuojamos nuo kli-entu gaunamos menesines "Social Securi-ty" ismokos, nors "Part D" imokas galimamoketi ir tiesiogiai privaciam draudejui,Didesnes pajamas turintys "Medicare" kli-entai, privalo moketi didesnes imokas, tuotarpu asmenys, turintys nedaug finansiniuistekliu, gali gauti valstybes parama "PartD" islaidoms padengti programa (pagalvadinamaja "Part D Extra Help" programa)arba kreiptis del valstybines "Medicaid" pa-ramos, kuri padengtu dauguma "Medicare"islaidu, iskaitant kliento priemokas.

KAD VISUOMET BUTUMEGRAZIOS ...

Apvytusia veido oda galima atgaivintitokiu skysciu: j du puodelius verdanciovandens iberti sauksteli metos lapu (sviezit;arba dziovintu), sauksteli ramuneliu zie-du, sauksteli jonazoliu (St. John's Worth),sauksteli Iiepziedziu. Palaikyti 1 val., po tonukosti, ipilti 2 saukstus degtines ir sauks-teli glicerino.

Beje, prausiantis ramuneliu nuoviru,dedantjo kaukes, kompresus, suminkstejaoda, susitraukia poros.

Karsta, sauleta vasaros diena dirbantlauke, poilsiaujant savo kieme ar prie van-dens, galima net nepajusti, kad oda pradedarausti. Nudegus saule, prauskites ramuneliunuoviru, dekite jo kompresus.

Vasara apskritai reikia saugoti oda(ypac senesne), nes del karsto oro, saules,vandens ir vej 0oda praranda daug dregmesir kolageno. Nors patariama daug gerti, betvisgi gerimas negali sugrazinti prarastuodos medziagu. Geriausia - veida apipurks-ti mineraliniu vandeniu: jis atgaivina oda,

apnipina ja vitaminais ir mineralinemismedziagomis, saugo nuo zalingo aplinkospoveikio. Pasideginus saulee, veida butinasudrekinti, bent jau paprastu vandeniu, 0po to patepti gaivinanciu kremu.

Net jeigu tiesiogiuose saules spindu-liuose biinate neilgai, vis tiek biitini dreki-nantys ir maitinantys kremai, 0taip pat nuoultravioletiniu saules spinduliu saugantikosmetika. Ypac nuo saules spinduliu reikiasaugoti nosi, nes ji idega pirmiausia.

Kad ant veido neatsirastu rauksliu,kasdien veida pamasazuokite sviezio agur-ko gabaliuku, 0po 20-30 min. nusiprauskitedrungnu vandeniu.

Vakarais oda nuvalykite ramuneliu,metu, jonazoles, Iiepziedziu nuoviru.

Pasitepus kremu, rauksleta, suvytusiveida ir kakla energingai paspaudykitenyksciu ir smiliumi - pageres odos mityba,issilygins rauksles.

Senstanciai odai naudingas sermuks-nio (mountain ash) uogu kremas, kurispadaromas taip: 1 ; 4 sv. nesiidyto sviestoar margarino istrinti su kiausinio tryniu,sauksteliu medaus ir saukstu sermuksniouogu tyreles, po to ipilti saukstq kamparospirito ir dar karta gerai istrinti.

Darykite kaklo pratimus - 10-20 kartukiekviena: rankas sukryziuokite ant pakau-sio ir jomis spauskite galva, tai darant reikia"priesintis", kad isitemptu kaklas; sudetirankas po smakru ir nuleisti galva, nuga-lint stipru ranku "pasipriesinimq"; gulintant pilvo, galva atlosti kiek galint atgal irnuleisti ant knitines. Jei tenka ilgai scdetisusilenkus, neuzmirskite retkarciais atlostigalva, kad pailsetu kaklas. Keleta kartuper diena energingai patapsnokite kaklapriekyje ir sonuose isorine plastakos dalimi.

-16-


17/31

Nebotino, bet idomuAPIE BABELIO BOKSTt\

Senajame Testamente randamas pasa-kojimas apie babilonieciu uzmojj pastatytiboksta, kurio aukstis siektu pacius debe-sis. Uz toki pasitikejirna savo gabumaisir puikybc Viespats sio boksto statytojusnubaude: sumaise jq kalbas. Nesuprasdamivienas kito, statytojai atsisake statybos irissisklaide po pasauli.

Si istorija laikyta simboliska legendaapie zmoniu puikybe ir galbut skirtingukalbu atsiradima. Taciau XIX a. pabaigojeis Europos atvyke archeologai surado Ba-bilono griuvesius: mazdaug uz 100 km nuoBagdado jau daug amziu stiiksojo negyvoskalvos su ploksciomis virsimemis ir slen-kanciais slaitais. Vokieciu archeologai 1899m. pradejo tas kalvas kasineti, Paaiskejo,kad tose kalvose slypi Babilono miestoliekanos.Po keleriu metu buvo atrasti Semira-mides sodu griuvesiai ir - Babelio bokstoliekanos, kurio kvadratinio pamato vienoskrastines ilgis sieke 90 metru. ISvisu pusiuboksto pagrinda supo sienos griuvesiai,prie kurios glaudesi ivairus kiti pastatai.Pats Babelio bokstas tarnavo kaip milzi-niska sventykla, kurios vireuneje stovejodievo Marduko sventove, Senoves graikqistorikas Herodotas taip rase apie sj boksta:.Bokstas kilo i dangu gigantiskomis tera-somis. Ji sudare septyni bokstai, pastatytivienas ant kito. Boksto pamatas buvo 90metru plocio, 0 boksto aukstis siekc irgi90 metru, Pirmasis aukstas buvo 33 metruaukscio, antrasis 18 metru, 0 likusieji - po

6 metrus. Pati virsutini auksta uzeme pui-ki babilonieciu dievo Marduko sventove,uzdengta auksu ir apdailinta melynai gla-zuruotomis ply tom is" .

Sis bokstas daug kartu buvo sugriau-tas ir vel atstatytas. Galutinai jj sugriovePersijos valdovas Kserksas.

"DYVAI" ERDVESENASA erdviu tyrimo laboratoriju

mokslininkai skelbia, kad mazas, instru-mentu prikrautas erdvelaiviukas "Kepler",jau antrus metus skriejantis tolimomis er-dvemis, siuncia Zemen vis keistesne ir ido-mesne informacija. Galbut toji informacijabent is dalies ras atsakyma, i simtmeciuszmonija kamuojanti klausima: ar mes Visa-toje vieni? Gal yra kitu Sauliu ir kitu plane-tu, kuriose gyvena protingi gyviai, panasiis imus, ar yra kazkur tolimose erdvese bet ko-kia gyvybe apskritai. Atrasta, kad mazdaug500-3,000 sviesmeciu nuotoliu nuo must;planetos yra 997 zvaigzdziu-sauliu, aplinkkurias skrieja 1,235 "planetos". Belieka tiktuos duomenis nuodugniai istyrineti ir gal-but bus atrasta bent viena planeta, panasi iZemy. "Kepler" instrumentai stebi daugiaukaip 155,000 zvaigzdziu ir kas pusvalandimatuoja jq skleidziama sviesa.

[domus pastebejimai paskelbti ir apiemusu planetos istikimaji palydova Menuli.Spejama, kad jis susiformavo pries 4.5 mi-lijardus metu, kai mazdaug Marso dydzioplaneta atsitrenke idar ne visai atvesusiaZemc ir nuo jos atskele geroka dali mases.IS to susidiirimo skeveldru "gime" Menu-lis, jq likutis tapo asteroidais, bet viena

- 17-


18/31

didcsne mases dalis - menuliuku, kurispradej 0 skrieti ta pacia orbita, kaip Menu-lis. Praslinkus desimtims milijonu metu,del kazkokiu priezasciu tas menuliukaspakeite savo orbita ir pasipainiojo tikrajamMenuliui ant kelio. Pasekme - susidiirimas!

Astronomai mano, kad tos katastro-fos zymes ir dabar galima matyti: vienaMenulio puse skiriasi nuo antrosios. MUS4paprastai matoma puse yra lygi, pripildytaugniakalniu issiverzimu liekanomis, betantroji puse yra "issiputusi", su aukstais,smailomis virsiinemis kalnais. Menulis taippat nera apvalus, bet tarytum "suplotas".Tai vis tu galingu pradmines gamtos jeg4veiklos pasekmes.o kaip su asteroidais? Ar yra pavojus,kad kuris is j4 viena grazia diena pakeissavo orbita ir pasipainios Zemei po koju?Mokslininkai tvirtina, kad tokia galimybe,deja, yra. Vienas tokiu asteroidu, pavadintasApophis vardu, buvo atrastas 2004 metais"tik" 17 milijonu myliu nuo Zemes, Mano-rna, kad 2029 m. jis gali pakeisti savo orbitair pasukti musu planetos link, praskrie-damas labai arti Zemes, bet jokios zalosnepadarydamas. Taciau 2036 m. balandzio13 d. yra lx44,000 galimybe, kad ivyks su-sidiirimas su Zeme. Apophis sveria bent 50mIn. tonu, yra 1,000 pedu plocio. Jeigu jissusidurtu su Zeme, rnusu planetai ir viskam,kas joje yra, kiltu mirtinas pavojus.

Kadangi dar yra laiko, astronomaistengsis tiksliai nustatyti Apophis kelia irbus ieskoma budu, kaip apsaugoti musuplaneta nuo katastrofos.

uz daugiau kaip 13 milijardu doleriu, Sako-rna, kad per pastaruosius penkerius metusapie 10 milijonu zmoniu sugauti vagiant.Bet ne visi vagisiai yra pasaliniai - 2009m. apie 33.1 proc. vagysciu atliko patysparduotuviu tamautoj ai.

1700 m. prekes voge zmones buvopakariami, dabar dazniausiai j ie susilaukianedideliu bausmiu. 2006-2007 m. dau-giausia pavogta mesos produktu. Vagia netik suaugusieji, bet ir jaunimas, net vaikai.Pastarieji dazniau griebia kosmetikos pro-duktus, saldumynus. Vyru pirstai linkstai nedidele elektronine aparatiira, ivairiusirankius, net televizorius; moterys griebiakosmetika, drabuzius, kvepalus, papuo-salus, Vagi amos ir knygos, kuriu vagysvadinami "bibliomanais".

LIUTO MESOS MALTINIAIPraejusia vasara viename Arizona

valstijos restorane buvo galima uzsisa-kyti liiito mesos maltiniu (hamburgers).Maltiniai buvo gaminami is liuto mesos,maisytos su jautiena ir kainavo 21 dol.(nerasoma, ar prie to buvo pridedama irbulvyciu), Restorano savininkas tvirti-no, kad Iiutiena pirkes is vienos, Arizonavalstijoje veikiancios, mesos perdirbimoir pardavimo firmos. Nezinia, kiek tu Iiu-tienos maltiniu buvo suvalgyta, bet isikisofederaline valdzia ir mesa pardavusia firmanubaude stambia pinigine bauda, nes Iiiitailaikomi nykstancia zveriu veisle ir jais, arj4 "dalimis", prekiauti draudziama.BENZINAS IS KAVOS TIRSCIlJ

VAGIV DIRBA ISSIJUOSF; Vienas opiausiu siudieniu nipesciu"The National Association for Sho- - atrasti naujus, gausius ir lengvai pasie-

plifting Prevention" duomenimis, kasmet is kiamus skystojo kuro saltinius, kad biituparduotuviu sioje salyje pavagiama prekiu galima pigiau varyti miisu susisiekimo prie-

-18-


19/31

mones ir gaminti daugybe kitu reikalinguproduktu, Nuolat vykdomi eksperimentai,panaudojant augalus (kukuriizus, cukrinesnendres, soja, palmes, tam tikras zoles irpan.), surenkant is restoranu kepimui var-tota alyva ir meginant patenkinti pasaulyjevis gausejanti naftos poreiki. Neseniai "TheAmerican Chemical Society" pranese, kadNevada valstijos laboratorijose tyrineto-jai atrado "naujq, pigll, gausu ir aplinkainekenksminga augalinio skystojo kurosaltini". Ne tik tuo kuru galetu btiti varomiautomobiliai ir sunkvezimiai, bet jis turimalonu kvapa.

Tas "nuostabus kuras" gaminamas ispavartotu kayos tirsciu, kuriuose rasta 12proc. aliejaus. Manoma, kad kayos tirsciaigaletu kasmet pridurti apie 340 milijonupapildomu galionu augalinio kuro ir Jung-tinems Valstijoms duoti per 8 milijonudoleriu pelno. Zinoma, viskas dar ateityje,taciau numatoma dar siais metais pastatytinedidele dirbtuve ir atlikti papildomus...megmnnus,

sveikatos apsaugos istaigos, ir net moky-klos, bet ypatingas demesys kreiptinas iantsvorio spaudziamas sios salies moteris.Amerikoje yra 71.3 mln. suaugusiu rnoterusu pavojingai padidejusiu antsvoriu. Taisudaro apie 62.3 proc. visu amerikieciu mo-teru. Jos paskirstomos mazdaug taip: a. 26.5baltosios rases moteru yra nutukusios, 0 isj1l32.8 proc.laikomos pavojingai storomis;b. 25.7 proc. juodosios rases moteru yranutukusios, 0 is jll 51 proc. gresia pavojusdel per didelio antsvorio; c. 31.7 Amerikojegyvenanciu meksikieciu yra storules, 0 isjll 43.4 proc. laikomos nepaprastai nutu-kusiomis.Pazyrnetina, kad pagrindine ameri-kieciu rnoteru ankstyvos mirties priezastisyra ne vezys, 0 sirdics liga - daug daugiaumoteru kaip vyrq kasmet sia liga mirsta.Viena tikriausiu sirdies ligos priezasciu yraper didelis antsvoris, todel moterys ypacturetu sia problema susirupinti.MUS\} RASIKLIAI ISTORIJOS

BUVYJESTORULIl; KRASTAS Pastaruoju metu kalbama, kad pra-

Naujausia arnerikieciu pabaisa - dinese mokyklose vaikai nebus mokomiantsvoris. Ir ne tik antsvoris, bet perdetas rasyti ranka (reikalui esant, gales rasyti tiknutukimas (obesity). Sakoma, kad tai tikra spausdintomis raidemis), nes esa tam yraepidemija, apimanti kone visokio amziaus, kompiuteriai, kurie gali graziau, greiciauvisu rasiu, Iyciu, socialines padeties Arne- ir tiksliau bet ka parasyti, tereikia jsijungtirikos gyventojus. Su tuo nutukimu siuloma ir prideti pirstus prie atitinkamu klavisiu,griezciausiomis priemonemis kovoti, nes Bet juk rastas, atliekamas zmogausantsvoris siejamas su pagausejusiais pa- rankomis, turi ilga ir garbinga istorija ...vojais sveikatai, 0 tuo paciu - islaidomis Pirmieji zmones galbilt "rase" ar ibrezevalstybei, kuri ismoka milziniskas sumas zenklus, pavilge pirsta kokiame nors spal-pinigu "Medicare" apdrauda turintiems votame skystyje - kartais net kraujyje.storuliams. Veliau rasiklio paskirti atliko zalio medzio

Nors nutukimo problema svarbi vy- ar krtimo sakute, jos gala sutrynus ar dmul-rams ir net vaikams, kuriu sveika mityba kiai suskaldzius, Tokiomis priemonemispastaruoju metu susiriipino ir valstybes gyvenusieji dabartineje Ispanijoje ar Pran-

-19 -


20/31

cuzijoje urviniai zrnoncs 15,000 metu priesKr. ant savo urvu sienas puose nuostabiaisgyvuliu ir zveriu paveikslais.

Mazdaug 3500 m. proKr. Sumerijosrastvedziai pirmieji pradejo vartoti smailus,kietus pagaliukus, kuriais nesustingusiomolio lentelese irezdavo kyliarascio zen-klus, 0keturiais simtmeciais veliau egiptie-ciai pasinaudojo panasiomis priemonemis,rasydami savo hieroglipus.

Pirmieji "plunksnakociai" ( 0galjuosreiketu vadinti parkeriais) atsirado taippat Egipte, kai buvo pradetas is papirusogaminti popierius (tarp 3000 ir 2800 m. proKr.). Tai paprastai budavo ploni, tusciavi-duriai nendriu ar smilgu stiebeliai: i juositraukus spalvoto skyscio ir atitinkamaipasmailinus gala, buvo galima popieriujerasyti ir piesti. Siais laikais medic ina antibiotikus

Rasiklius dar patobulino senoves grai- laiko tiesiog stebuklingu vaistu, galinciukai, 0kinieciai apie 1000 m. proKr. pradejo pagydyti daugeli bakteriju sukeliamu ligunaudoti kupranugario ar ziurkiu plauku se- (virusams antibiotikai nekenksmingi), uz-petelius, kuriais ant popieriaus "piesdavo" kretimu. Kadangi bakterijos greitai daugi-savo rasybos zenklus. nasi ir ilgainiui isaugina naujas, turimiems

Ne visiems buvo prieinami tokie gau- antibiotikams atsparias kartas, medicinossus nedriu "saltiniai", kaip Nilo pakrante- mokslas stengiasi uzbegti sioms "bakterij4se gyvenantiems egiptieciams. Ilgainiui, gudrybems" uz akiu irpagaminti vis naujus,ypac Europoje, rasikliams pradetos vartoti stipresnius antibiotikus.pauksciu plunksnos. Tai, pasirodo, buvo Taciau tam tikri, tiesa, labai primity-toks geras atradimas, kad is z,!S4,kalakutu, vus, antibiotikai medicinoje - ne naujiena.gulbiu stambiuju sparnu plunksnu rasikliai Jau 500 m. proKr. kinieciai gydydavo ivai-buvo naudojami bent tukstanti metu. Ge- rius uzkretimus, votis, auglius ant susmul-riausius plunksninius rasiklius gamindavo kintu sojos pupeliu atsiradusiais pelesiais,Rusija ir Olandija. Apskritai nuo senu senoves daugelis civili-

Anglija kasmet importuodavo apie zaciju tarp paciu veiksmingiausiu gyduoliu30 milijonu plunksniniu rasikliu, kol XIX Iaike supelejusia duona, voratinklius. Siossimtmecio pradzioje anglas Joseph Bramah gyduokles buvo naudojamos gydyti pu-isrado nauja biida: supjauscius ir pasmai- liuojancioms, negyjancioms zaizdoms. Irlinus plunksnos dalis, jos buvo ikisamos i lietuviu liaudies medicinoje zinoma, kadparuosta "plunksnakoti" (galbut pagal si voratinkliai tinka kraujui sustabdyti, zaiz-metoda ir kiles lietuviskas plunksnakocio doms gydyti.

-20-

pavadinimas). Uzuot plunksnos daliu,rasikliai buvo taip pat gaminami is vezliukiautu, briedziu, jauciu ar kitu raguociugyvuliu ragu, net aukso.

Metalines "plunksnos", kisamos iplunksnakoti, taip pat pirmiausia atsiradoAnglijoje. Jos buvo nebrangios, visiemsprieinamos ir labai populiarios.

Zinoma, rasikliu patobulinimams ne-buvo galo, kol pagaliau prieita prie parkeriuir dabar taip placiai paplitusiu sratinuku.Beje, sratinuku (ball-point pens) isradejulaikomas amerikietis John H. Loud, 1888metais gaves pirmaji patent'! savo sukurtamsratinukui.

ANTIBIOTlKAI ZINOMIIRSENOVEJE


21/31

Kaip bebiitu keista, per du tukstanciusmetu, save laikantys moderniais, gydytojainesiteike daugiau dernesio atkreipti !liau-dies tikejima pelesiu gydomaja galia (irapskritai - liaudies medicina). Pirmasis,suprates sias nuostabias pelesiu savybes irtuo paciu atrades penicilina 1928 m., buvoskotas bakteriologas Alexander Fleming.

Pirmojo pasaulinio karo metu jisdirbo karinese Iigoninese Anglijoje ir aki-vaizdziai mate, koki pavoju suzeistiesiemssudare zaizdu uzkretimas. Po karo jis isi-darbino Londono Iigonineje ir pasiryzoisspresti zaizdu uzkretimo problema. 1928m., tyrinedamas "Staphylococcus aureus"bakterijas, sukeliancias skaudulius, votisir daugybe kitu uzkretimu, turejo kelioms

RUDENIOPKazys Bradiinas

I s kur dabarlmanoDar sauletq darzqNukrito pirmasGeltonas lapas rudens?Siltas dar vejastilus man plaukus torso,Kai atsiseduAnt vestancio akmens .,.Isauletq dariqNukrito pirmasRudens lapas.

dienoms is laboratorijos isvykti. Grizespamate, kad nuo vieno megintuvelio buvonukrites dangtelis ir visas skystis padengtaspelesiais. Pries ismesdamas ta "sugedus!"eksperimenta, mokslininkas visgi atidziauji patyrinejo ir nustebo pamates, jog popelesiais "staphylococcus" lasteles isnyko.Dr. Fleming istyre, kad bakterijas sunaiki-no pelesiai, vadinami "Penicillium" - is toilgainiui ir kilo penicilino pavadinimas.

Beje, Didzioji Britanija tuo metu buvouzimta karo reikalais ir nesiryzo imtis pe-nicilino gamybos didesniu mastu. Darbapereme Amerika ir po dar dveju metu pa-pildomu tyrimu, pradejo gaminti vaistus,pavadintus penicilinu, atvedusiu medicinosmoksla i"moderniq laiku aukso amziu",

-2]-


22/31

Paruosia JulijaGero apetito

NAUDINGI PATARIMAI-Kai reikia keliu citrinos sulciu lasu,

nebutina visos citrinos perpjauti, 0tik pradurticitrinoje nedidele skylute ir isspausti kelis la-SUS sulciu, Beje, is citrinos isspausite daugiausulciu, jei pries tai jq palaikysite karstamevandenyj e arba, truputi spaudziant, paritine-site kietu pavirsiumi. Galima ir be citrinos ap-sieiti, nusiperkant buteli .real lemon'' skyscio(tai is esmes tikru citrinu sultys) - kiekvienumetu, pagal reikala, turesite po ranka citrinusulciu, Po atidarymo buteli reikia laikyti sal-dytuve, kur sultys nesugedusios gali stovetinet kelis menesius,

-Pries isspaudziant citrinu ar apelsinusultis, pirmiausia nutarkuokite jl! zievele (tikspalvotaja - geltona ar oranzine), supilkite iplastmasinius maiselius ir susaldykite. Kaireikes receptui citrinu ar apelsinu prieskoniu,visuomet turesite po ranka.

-Visi zinome, kad ban anus valgyti svei-ka, ypac vyresnio amziaus zmonems. Taciausu tais bananais kartais beda - negalimelaikyti saldytuve, nes jie greitai suminksteja,pajuosta; siltoje virtuveje ant stalo taip patgreitai pemoksta. Kadangi bananai nepigiis,kazkaip nesinori pernokusiu ismesti, 0valgytijie jau nebeskaniis. Taciau yra nebloga iseitis:suminkstejusi, pernokusi banana nulupkite,sutrinkite, ita kosele ilasinkite kelis lasuscitrinu sulciu, viska sudekite iplastmasinimaiseli ir susaldykite, Kepant pyragus ar "ba-nanu duonele", galima atsildyti ir panaudoti.(Svarbu ant plastmasinio maiselio pazymeti,kas jame yra ir kada susaldyta.)

-Likusia bulviu kose taip pat galima su-saldyti: padarykite isjos nestorus paplotelius,pavoliokite imiltus, isdestykite ant skardos arlekstes ir susaldykite, Kai paploteliai bus kieti,sudekite iplastmasini maiseli, jl! sluoksniusperskiriant vaskuotu popieriumi, ir laikykitesaldiklyje. Bulviu paplotelius galima keptikarstame aliejuje neatsildytus,

-Kai ikepama ar verdama patiekala rei-kia pasuku (buttermilk), 0jl! namie neturite,galite jas pakeisti pienu - i1 puod. pienoipilti 1 sauksta acto arba citrinu sulciu ir priesvartojant palaikyti 5 min. Rftgsciq grietinegalima pakeisti be jokiu prieskoniu jogurtuarba net paprasta varske, kuria reikia suplaktielektriniu plakikliu, ipylus 2 saukstus pienoir 1 saukstel] citrinu sulciu,

-Pritriikus riesutu, juos neblogai pava-duoja pagruzdinti aviziniai dribsniai (ne "ins-tant"): keptuveje reikia istirpinti ir ikaitintitruputi sviesto, suberti dribsnius ir, nuolatmaisant, pakepinti, kol jie graziai pagelto-nuos. Tinka vartoti pyragaiciams, pyragams,apibarstyti salotoms arba kitiems patiekalams,kur reikia riesutu,

-Visi zinome, kad per ilgai saldytuvelaikytas sviestas (net gerai ipakuotas arbauzdarytas indelyje) ilgainiui netenka sviezioskonio. (Sviesta laikyti nepersvieciamameinde.) Tuomet isviesta reikia ibesti nuskustamorka ir palaikyti 3-4 val. Sviesto skonispasitaisys!

-Kietai isvirti kiausiniai lengvai nu-silups, jei6 juos verdant, ivandeni ipilsitetruputi acto. Svarbiausias kiausiniu svie-zumo pozyrnis - skaidrumas. Pakelkite-22-


23/31

kiausini pries sviesa - jame neturi buti jokiupatamsejimu ar demiu, Jei imusy kiausinipamatote, kad trynys prilipes prie Iuksto, 0baltymas nera tirstas, kiausinis senas. Kiau-siniu sviezuma galima patikrinti ir taip: jei,idetas j salta vandeni, kiausinis pliiduriuojapavirsium, kiausinis senokas; jei tuoj skesta- sviezias, Beje, ant kiekvienos kiausiniuipakavimo dezes (paprastai jos gale) yrapazyrneta data, iki kada tie kiausiniai galibuti parduodami: neverta pirkti kiausiniu,kuriu galiojimo data baigiasi ta pacia arbarytoj aus diena - nors kiausiniai dar bustinkami vartojimui, bet ilgai saldytuvenelaikytini. Verta atsiminti, kad kiausiniubaltymus galima susaldyti ir jie saldiklyjegerai issilaiko mazdaug metus. Du saukstaiatsildytu kiausiniu baltymu yra lygtis vienokiausinio baltymui.

-Visos kopustiniu seimos darzoves (zaliar rauginti kopustai, Briuselio kopusteliai,brokoliai, ziediniai ir raudonieji kopustai ir Nuo jautienos nupjauti riebalus, padetikt.) verdamos skleidzia nelabai malonu kva- ant Ienteles ir gerai isplakti, kad pasidarytu darP,!, kuris kartais pasilieka virtuveje kur kas plonesne. Sumaisyti labai smulkiai sukapotailgiau nei siu darzoviu patiekalai ant stalo. cesnaka su silriu ir petrazolemis, uzbarstytiT,! kvapa galima panaikinti (bent sumazinti) misini vienodu sluoksniu ant mesos, 0 antant virykles padejus nedideli leksta indeli su virsaus isdelioti kumpio riekeles. Mesa suvy-actu arba j puoda su verdam om is darzovemis nioti i ritini ir keliose vietose suristi virveleimetus saliero lapkoti. Ziediniai kopustai arba storu siulu.(cauliflower) Iiks baIti, jei ivandeni, kuriame Paruosta mesa is visu PUSil! apkepintijie verda, jlasinsite kelis lasus citrinu sulciu, aliejuje, kol paruduos. Isimti is kcptuves. Ibalto acto arba ipilsite truputi pieno. Verdant alieju suberti sukapota svogiina, pakepinti,brokolius, reikiaju kotus peiliu kryzmai irezti, kol pasidarys permatomas, bet neparuduos,tuomet ir galvutes, ir kotai isvirs tuo paciu lai- Sudeti pomidorus, bazilika, lauro lapeli, pi-ku (neirezus galvutes per greitai suminksteja, pirus, supiIti sojos padaza, [deti mesa atgal io kotai lieka kieti). keptuve ir pavirinti padaze 30-40 min., kol

-Kad perpjautas vaisius (obuolys, kriau- bus visiskai minksta. Isemus is keptuves, pa-se, persikas ar kt.) nepatamsetu, jo nupjautas laikyti apie 5-7 min., po to atsargiai nuvyniotidalis patepti citrinu sultimis. Beje, persikai, virvele, mesa supjaustyti riekelemis, apipiltikriauses, net pomidorai, greiciau prinoks, keptuveje likusiu padazu ir patiekti su virtaisjei juos palaikysite rudame uzdarytame mai- makaronais.-23-

selyje su keliomis isbadytomis nedidelemisskylutemis.

ITALISKI JAUTIENOSVYNIOTINIAI

1 ir ~ sv. plonai supjaustytos jautienos(thin sliced round or flank steak)

2-3 cesnako skilteles4 saukstai tarkuoto Romano siirio1/3 puod. sukapotu petrazoliu4 plonos riekutes riikyto kumpio2 saukstai alyvu arba "canola" aliejaus1 sukapotas svogimas4 puod. konservuotu pomidoru (ge-

riausiai tinka italiskieji - "plum tomatoes")1 saukstas sviezio sukapoto baziliko

(basil) arba ~ sauksto dziovinto1 lauro lapelis (bay; laurel leaf)~ saukstelio maltu pipiru1 saukstas soj os padazo (soy sauce)


24/31

. J l uginkjme!Paruosia Zalianykstis

NEJAUGI TAl TIESA?Klausimas. Mielasis Zalianyksti, ti-kiuosi, kad galesite mane nuraminti - esusukresta! Neseniai viename pokalbyje buvoissitarta, kad rnusu tautine gele rutele, yraimigrante, jos kilme nelietuviska. Nejaugitai tiesa?

Atsakymas. Visiska tiesa, kad zaliojiruta (angl. "rue", lot. Ruta graveolens; Rirti-niu - Rutaceae - seimos augalas)) !Lietuvaatkeliavo is Vidurzernio jilros pakranciu,kur ji iki miisu Iaiku savaime auga. Be tonltos savaime auga Egipte, kai kuriose Af-rikos ir Azijos vietovese, Kas zino, galbutruta is Graikijos, 0 gal Romos imperijos, !musu tevyne atkeliavo vadinamuoju "Gin-taro keliu", 0gal jq atsiveze vienuoliai (rii-tos buvo auginamos vienuolynu darzuoseir vadinamos "Marij os gele"; ankstesniaislaikais kunigai naudodavo riitos puokste-les, slakstydami zmones svestu vandeniu),bet jau 1561 m. rutos minimos dvaru turtoaprasuose,

Ar del to reiketu sielotis? Zinoma, kadne! Ruta Lietuvoje jau tiek giliai iIeidusisaknis (jeigu taip galima issireiksti), kad jaisuteiktas miisu tautines geles vardas tikraitinka. Juk retas lietuviskas darzelis apsiejobe nitu, retajaunoji butu drisusi zengti priealtoriaus be run; vainikelio, 0miisu liaudisapie nitas yra sukurusi netoli 900 dainu! Ir,pasklide po svetimas salis, lietuviai neatsi-sake savo mylimuju riitu: sodino jas dade-liuose prie namu, kapinese ... ISesmes dar netaip seniai buvo galima atspeti, kur gyvena

lietuviai, is namo priekyje auganciu nrtu.Ruta - daugiametis, visad zaliuojantiskriimelis, su astriai kvepianciais melsvaizaliais lepeliais ir nezymiu geltonu ziedukekemis. Ji zinoma ir kaip prieskonis (re-ciau siam tikslui vartojama Lietuvoje), irkaip vaistazole. Viduramziais, siauciantEuropoje baisiajam marui, Anglijoje buvotikima, kad riita apsaugo nuo uzsikreti-mo maru - teismo riimuose sukapoti riitulapeliai buvo isbarstomi ant grindu, riltupuoksteles zmones nesiojosi, kaip apsau-gq ne tik nuo maro, bet ir kitu uzkreciamuIigu ir ivairiu parazitu, ypac blusu. Pasiro-do, kad riitos zinomos ir meksikieciams.Neseniai (Cikagoje) prie vienos didziulesmeksikieciu parduotuves, salia ivairiausiuzaliu, dziovintu ir auganciu vazoneliuose,prieskoniu teko pastebeti kelis nernazusvazonus su graziai auganciomis nitomis(buvo parasyta, kad tai "ruda"). Tik nete-ko suzinoti, ar jie rilta laiko prieskoniu, arvaistazole. Riitu seklu galima rasti augalukataloguose, 0pavasari jau auganciu - va-zaneliuose pas darzininkus.

Rutos lapeliuose yra eterinio aliejaus,furokumarino junginiu, glikozito rutino,kaprilo, palmitino, gyvasakiu ir mineraliniumedziagu. Lietuviu liaudies medicina rutqvartojo regejimui pagerinti, virskinimo su-trikimams reguliuoti ir kt. Buvo tikima, kadriita gal inti nutraukti nenorima nestuma,Tik prisiminkime A. Vienuolio apysakos"Paskenduole" Veronika, kuriai kaimoziniuone patare valgyti rutos lapelius,

-24-


25/31

sutrintus su druska ... Veronikos nestumorutos nepanaikino, taciau yra pasitaike, kadtokia "gydymo forma" baigdavosi merginosmirtimi, nes riita is esmes yra nuodingasaugalas.

Rutos megsta gera dirvozemi, galipakesti ir nelabai sauleta vieta. Jas galimaapkarpyti (geriausia tai padaryti pavasari),nes senieji stiebeliai kartais sumedeja irissipletoja. Leidus prinokti sekloms, rutospacios pasiseja. Visgi, dirbant su rutomis,reikia atsargumo, ypac sauleta diena josgali pridaryti daug bedos. Rutose esantisbergabtenas, ksantotoksinas, imperatorinasir kai kurios kitos medziagos sugeria ultra-violetinius saules spindulius. Prie j4 prisi-lietus, ypac kai rutos rasotos, odoje atsiran-da piisleles, tamsios demes. Kai kuriemszmonems nitos sukelia ilgai negyjanciasodos zaizdas, ilgai islieka patamsejusi odospigmentacija. Todel patariama sauleta dienaneliesti rutu rankomis ar basomis kojomis.

UZSIBAIGE ATOSTOGOSGAMTOJE

niausiai pasitaikanciu yra amaras (aphids),skydamariai (scale), simtakoj ai (pill bugs ),auslindos (earwigs), net skruzdes, kurioskartais tarp augalo saknu isiruosia saunamus. Jeigu atrodo, kad augalas tikraiperaugo savo vazona ir pro skylute jo apa-cioje islinde saknys, verta persodinti inaujazeme, !didesni vazona. Nors paprastaikambariniai augalai persodinami pavasari,kai prasideda jl! naujo augimo laikotarpis,bet, reikalui esant, galima tai padaryti betkuriuo metu laiku.

Pakeitus vieta - is lauko ikambari,kur maziau sviezio oro ir sviesos, kuri laikaaugalus ne taip gausiai laistyti, koljie prisi-taikys prie nauju salygu. Tuo prisitaikymolaikotarpiu augalai yraneatsparus ivairiemskenkejams (ypac jei jl! kiausineliai buvolike ant augalo virszeminiu ar pozeminiudaliu), tad svarbu dazniau patikrinti. Lapi-niai augalai, atnesus ikambari, visuometnumeta dali lapu ir kuri laika atrodo nelabaipatraukliai, bet po savaites kitos prades leis-ti naujus lapus ir augalo isvaizda pasitaisys.

Daugelis pavasari, salnu pavojui pra- KAS KAMBARINIAMS AUGALAMSejus, isnescme savo kambarinius augalus SVARBIAUSIAlaukan, kur jie gavo pakankamai saulutes Kambariniai augalai puosia namus,ir graziai per vasara ugtelejo. Taciau ka- svarina ora, ypac ziema, kai retai atidaromilendorius jau rodo, kad prasidejo ruduo! buto langai, suteikia pasitenkinima, kai ne-Galbiit musu gyvenamoje vietoveje dar oro tiketai ziemos metu prazysta, kai apsilanketemperatura nenukrito ir nepasirode salnu sveciai dziaugiasi kambariuose auganciaiszenklai, visgi laikas tarti savo lepuneliams augalais ir negaili geru zodzh; ju auginto-augalams: JUSl! atostogos pasibaige, grizkite jams ... Daznai isgirstame nusiskundirna:ikambarius... man niekas neauga! Net ir sveikiausias,

Pries inesant kambarinius augalus graziausias augalas pradeda skursti, vos tikvidun, but ina atidziai patikrinti, kad ina- parsinesu namo, 0 po kiek laiko - visiskaimus nepasikviestume "neprasytl! sveciu" - sunyksta.ivairiu parazitu, kurie vasaros metu galetjo Ar de! to "sunykimo" kalti augalai, 0patogiai isitaisyti ant augalu lapu (ypac tu gal zmones, kurie nesupranta paciu pagrin-lapu apacioje), stiebu ar zemeje, IS daz- diniu augalo, gyvybe palaikanciu, savybiu?

-25-


26/31

Nereikia per greitai nusivilti ir nusi- daug vandens taip pat negerai - jl! saknysminti, jei parsinestas kambarinis augalas supuva. Nepalaiscius - lapai nuvysta, 0nenori prisitaikyti prie esamu buto salygu sukrauti pumpurai nubyra. Kai kas visusir tik vegetuoja arba visiskai atsisako gy- kambarinius augalus laisto tuo paciu laikuventi. Bet kas gali savo aplinka papuosti - t.y. nustatyta savaites diena, Taciau nekambariniais augalais, tereikia prisiminti visi gauta vandeni vienodai suvartoja, taddu pagrindinius dalykus: sviesa ir van- vienu zeme gali biiti perdziuvusi, 0kitu dardenio pakankamai slapia. Kaip suzinoti, ar laikas

Vieni augalai reikalauja daug sviesos, augala palaistyti? Paprasciausias budas -kitiems pakanka jos tik minimumo (jeigu kysteleti pirsta i zeme vazone,jeiji dregnakambaryje diena galima skaityti Iaikrasti, iki pirmojo smiliaus sanario, dar nereikianeuzsizibinus lempos,jos pakaks ir kai ku- laistyti. Kai kas megsta mazesnius vazo-riems augalams). Vieni megsta daug gerti, nus pakilnoti, jeigu jie atrodo labai lengvi,kitus tereikia retkarciais palaistyti. Vieni yra truksta vandens. Geriau susipazinus su savotikri parazitu magnetai, kitu jokie kenkejai kambariniu augalu reikmemis, pasidaronepuola. Perkantkambarinius augalus, biiti- lengviau atspeti, ar jau reikia palaistyti, arna atkreipti demesi !l! reikmes - paprastai dar ne.prie augalo izeme yra ismeigtas rastelis su 3. Trasos, Ziemos metu, kai augalainurodymais, kaip ta augala priziiireti. Jeigu leciau auga arba visiskai neauga, paprastairastelio nera, reikia pasiklausti pardaveju nereikia jl! tresti, Mazdaug nuo kovo mene-arba bent pasikviesti i pagalba kompiuter] sio galima pradeti juos tresti gausiau.ir internetinejc svetaineje susirasti informa- 4. Dregme. Sausas kambario oras tiekcija apie parsinestaji augala, pat kenksmingas augalams, kaip perlaisty-

Visgi pagrindines sekmingo kamba- mas. Patariama augalu lapus bent karta perriniu augalu auginimo taisykles yra sep- savaite apipurksti drungnu vandeniu arbatynios. vazonus pastatyti ileksteles, padengtas

1. Sviesa - jeigu kambaryje per mazai nedideliais akmeneliais, ir visuomet laikytisviesos, augalo stiebai isaugs ilgi, ploni, jose siek tiek vandens, kuris garuodamassusiriete; margi ar spalvoti lapai praras savo drekins augala. Taip pat verta kambaryjespalvas, 0 apie tokio augalo zydejima net isitaisyti oro drekintuva (humidifier).negali biiti kalbos. Ne visiems augalams 5. Dulkes, Lauke nuo augalu lapu dul-tinka ir stipri saules sviesa - padejus ant kes nuplauna lietus. Kambaryje augalai taippalanges.ju lapai "saule nudega", pagelsta, pat audulkeja (kartais dar greiciau). Lapusparuduoja ju pakrasciai, nukrinta. Isskyrus apgulusios dulkes trikdo augalo .Jcvepavi-kaktusus ir kaktusiniu veises augalus, ku- rna". Verta kartas nuo karto didelius lapusriems niekada nera per daug saules sviesos, nuvalyti slapia sluoste, 0mazesnius augaluslapuotus augalus geriausiai statyti prie per- "nuprausti" po dusu.matomomis uzuolaidomus uztiestu langu 6. Baltasparnes musytes (whiteflies),arba apskritai kiek toliau nuo langu. skydamariai (scale), voratinklines erkutes

2. Vanduo. Visiems augalams - net (spider mites), amaras (aphids), ivairusir kaktusams - reikalingas vanduo, bet per pelesiai (mold, fungus) ir grybeliai -tai vis-26-


27/31

kambariniu augalu kenkejai, kurie kamuojair kambarinius augalus, ir jt! augintojus.Taciau, jei augalas tinkamai laistomas irvisuomet svarus, kenkejai reciau puola.

7. Jeigu kuris augalas atsisako tarptijust! namuose - ji pasalinkite ir isigykitckitoki. Ilgainiui atrasite kambarini augala(ar augalus), kuris just! bute jausis "kaipnamie". Kiekvienam zmogui reikia turetikoki "gyv,! daikta", kuris juo pasitiki ir tiki.

Auginti kambarinius augalus, ypac vyres-nio amziaus zrnonems, yra daug lengviaunegu isigyti katina, sun! ar pan. Augalamsnereikia pirkti brangaus maisto, isvesti pa-sivaikscioti ir valyti jt! paliktus "pedsakus".Netrukus prasides salciai ir busime priverstidaugiau laiko praleisti namie. Veslus arzydintys kambariniai augalai pakeIs nuo-taika, suteiks ir akiai, ir sielai malonuma.Tad - auginkime!

Skaitytoju kerteleVASARAIISKELIAUJANT

Gaila, gaila vasareles, -Plinka medziai, vysta geles,Lydi sypsni liepos saulesSpalio gailios asareles.Lapai berzo, uosio, klevo,Tarp kuriu gege kukavo,Taip linksmai. graiiai ialiavo.Stai pagel to, parudavo.Uzsimerke ziedas lino,Salnos sutrype gelynq,Vejai purto qzuolynqIr dainuoja kersto dainq.Niiikso tuscias laukas juodas,Nyksta zemej javo griidas.Liiidi israskytas sodas,Rauko veidq senas priidas ...Skrenda juosta gerves pilkos.Dienos trumpos, naktys ilgos.Tesku keliq kaustys gruodas,Nebekimba muse, uodas ...

Nera dziaugsmo, nera noro,Gerti darganotq orq.ZiUrint j miglotq zarq,Sieloj tuscia pasidaro.Ak, sakau, greit aus rytojus,Vieversiai prikels artojus.Zeme ziemq ismiegojusBus ir vel grazi, kaip rojus.Zels ir pieva, ir rugienos,Suzydes karklai, purienos.Gerves gris pulkais - ne vienos,Bet ar grjs jaunystes dienos?

Vladas ArmalisAPIE DRESDENOBOMBARDAVIM;\

Siandien pribuvo naujas "Pensininko"numeris. Aciil uz idejima mana straips-niuko, man prisiminus kelerius metus,praleistus tuo metu miIijoniniame mieste- Dresdene. Teko isgyventi ir jo bombar-davima, Vyriausias broIis Vytautas buvo

-27-


28/31

issiustas i Rytu fronta kasti apkasu. Mamabuvo ligonineje, Budintis kariskis nusileidoi miisu nis] ir rimtai patare ko greiciausiai j iapleisti. "Jei dabar neiseisite, vargiai veliaubegalesite," - buvo jo zodziai.

Visi aplinkiniai kvartalai dege ir orasbuvo pilnas "gyvq" kibirksciu. Gyvenometik apie keturis blokus nuo Elbes upes, tai,teveliui uzkomendavus, sesiametis broliukaspaeme du tevelio branginamus smuikus irkita ranka du portfelius - viename visokiusseimos dokumentus, 0 kitame - dziovintosduonos, kad badu nenumirtumeme, Tevelissugriebe pacius sunkiausius cemodanus, 0as - dvylikmetis, kitus du, kuriuos pajegiaupakelti. Kol pasiekeme upes pakrante, teko irpristabdyti, ir pagreitinti savo zingsnius, nesabiejose gatves pusese dege penkiaauksciaipastatai bet kuriuo nenumatytu metu griuvo!gatves puse. Todel sveikas protas, kiek jobuvo like, licpe pasisaugoti.

Buvo ziernos, 1945 m. vasario 13 d.,ketvirta valanda ryto. Pasiekus krantine,nebebuvo ore daugiau kibirksciu. Tai te-velis mums isake atsisesti ant tu cemodanuir palaukti, kol jis sugrisias. Jis bandysiaspasiekti ligonine ir seimai susigrazinti my-lima mamyte,

Bet, siaip taip pasiekes Iigonine, radoj,! degancia ir niekas nezinojo, kas atsitikosu pacientais. Sujaudintas, liudna sirdim irsu liudniausia zinia savo vaikams, grizyspas juos, rado mamyte, jau pacia atradusiasavo vaikus.

Atminkim, mieste gyveno milijonaszmoniu ir visi bande issigelbeti, traukdamii upes pakrante. Daugelis buvo apsiraisiojeveidus, kad apsisaugotu nuo kibirksciu,kiti apnike, pajuodave, gal ir apdege, Taitik Dievo Apvaizda galejo mus suvesti ikniva. Aciil Jai!

Tokiame griuvesiuose paskendusia-me mieste nebebuvo jokios vilties ilgiaugyventi. Mano praeitame "Pensininko"numeryje buvo rasyta, kad miisu sci-rna Dresdene gyvenusi keleta metu ligibombardavimo. Tikrai netycia Redatoresuprato, kad po bombardavimo. Kitojevietoje teigiau, kad man ipagalba atejokun. K. Senkaus tais sunkiais pabegeliustovyklu laikais sudarytas giesmynas sugaidomis, vardu "Giedanti Baznycia",Tai tas giesmynas buvo mana pagrindinisramstis tais sunkiais laikais. Buvo ir manmalonu, kai baznycioj susirinke giedojo,bet mana pareiga buvo juos isjudinti. Jienebuvo mano ramstis, 0, jei man pavyk-davo, tai daugiau mana nuosirdaus darbopasekme.

Faustas Strolia*Redakcija atsipraso, kad per ne-

apsiziiirejimq kai kur pakeite autoriausstraipsnelio mintis.

Laiskeliukai-Tyliai, sirdingai as dekoju Jums -

Danutei ir Danguolei - uz didel[ darba"Pensininkui", kuris darosi vis idomesnismums visiems ir, zinotna, laukiamas.

Irena Kriauceliuniene, Burr Ridge,IL

-Gavau geguzes-birzelio .Pensinin-ka". Labai aciu! Tikiuosi, kad J L l S dar greitainepavargsite.

Janina Salniene, Lemont, IL-"Pensininkas" yra tikrai labai idomus

- ten randi daug ziniu ir idomiu straipsniu.Linkiu ir toliau Jums sekmes.

Rimgaile Nasvytiene, Euclid, OH-28-


29/31

-Siunciu 30 dol. cek] prenumeratosmokesti ir auka siam graziam, idomiamzumalui.

Elena Jasaitiene, St. Petersburg, FL-Labai dziaugiuosi situo zumalu ir

esame jums visiems dekingi, Noretume,kad ir mano pavarde biitu irasyta i "Ml1sl!remejai" skyreli. Jl1Sl!zurnalas labai, labailaukiamas ir mielai skaitome su vyru. Mesnemokame anglu kalbos, tai randame daugreikalingu dalyku, ypac apie sveikata, para-syu; Iietuviu-anglu kalba. Labai jums esamesu vyru dekingi.

Birute Vilimaitiene, Woodridge, IL-Zurnalas labai reikalingas, idomus

ir naudingas. Tikiuosi, kad nenustosite jolei sti.

Jadvyga K. Giedraitiene, St. Peters-burg, FL

-Acit! uz malonu ir idomu zurnala. Jisvisada laukiamas ir su malonumu skaito-mas. Sekmes ir Dievo palaimos redaktorei.Dar ilgai gyvuokite!

Maryte Vlzgirdiene, Putnam, IL-Labai malonus zumalas. Linkiu sek-

mes!Regina Ceilius, Woodhaven, NJ-Labai idomu skaityti. Linkiu sekmes

jums ir .Pensininkui".Vale Zubavicius, Sunny Hills. FL-"Pensinink,!" skaitau, nes yra labai

idomus, ypac geri virimo receptai.Brone Ciunkiene, Warren, MI

-Dekoju visiems uz pasiaukojima,leidziant toki gel"! zurnala!

Dana Roscoe, Santa Monica, CAl-Dziaugiuosi, kad "Pensininkas" lan-

kosi ir mana namuciuose. Aciii!Alfonsa Paziura, Oak Park, CA-Pries kelias dienas savo paste dezeje

radau vos tilpusi paketa. Nejaugi cia manalaukiamas "Pensininkas"? Atspejau! Tuojpradcjes skaityti, pasiekes "Skaitytojl! ker-tele", visiskai pritariau Rozei Somkaitei irjos siiilymui, tad prasau pratesti mana pre-numerata ir taip pat siuntineti "Pensinink,!"Elly 1 . Izokaitis (Fennville, MI).

Leo Venckus, Palatine, IL-Su vyru mielai skaitome zurnala!Nijole Stelmokiene, Orland Park, IL

- 29-


30/31

LINKSMIAUParuosia Plunksna Grauzyte

Malonu, kad musu skaitytoj ai ne tik skaito "Pensininkq", bet patys j arne bendradar-biauja, atsiusdami laiskeliu, eilerastuku, nuotrauku ir kitos medziagos. Si karta esamedekingi skaitytojui Alex Spokui, atsiuntusiam linksma eilerasti su tokiu prierasu: "Per70 metu nemaciau, kad tas eilerastis butu kur nors isspausdintas", Taigi, spausdiname

j i "Linksmiau" skyriuje, beje, netaisydami pasitaikanciu barbarizmu, Gal kas daugiauzino apie s i kurineli, ypac jo autoriu?DAINAAPIE JUOZ1\ SIMTAPURJ

Simtapuris buvo vyras,Baisiai doras, baisiai scyras,Daugel metu tyrinejeslr j galvq viskq dejes.

Ir revolver] istraukes,Pykst aukstyn, nieko nelaukes.

Jisai mate kaip beidzionesVaikscioja tarytum zmones,Kaip gyvena raudonodiiaiIr kokie kalbos jZi iodziai.

Simtapuris issigando,Ciupo zulikq ui sprandoIr ant vieskelio suklupes,Biitu kaili jam nulupes.

Kaip Australijoj prie jiirosSokineja ten kengiiros,Kaip ant stogo LietuvojeNusilauze gandras kojq ...

Betgi sast tuojau ir kitasSu revolveriu banditas,Tuoj uzgulo Simtapurilr suspaude it kaip siirj.

Nuotykiu turejo simtq,Bet svarbiausias - tai desimtas,Kaip su dvidesimcia lituJis pakliuvo tarp banditu.

Juozas banda iodi tarti,Bet mirtis per daug jau arti.Juozas guli nebegyvas, -Pries akis didziausias dyvas ...

Tai jvyko pernai metais,Kai vaziavo jis su rataisIS kermosiaus pas TamosiuAplankyt seimos Tamosiaus.

Juozas mato ten teatrq,oprie duru - sventq Petrq.Juozas banda eit j vidu,Bet apsupo biirys zydu.

Ties Jusiliskiu koplyciaKaikas sast, lyg tai netycia,

Net prasnekti nesuspejo,Zybt j pragarq kaip vejas,Ir velniu pamates biir],!isus baimingai ziiiri.

-30-


31/31

Tik Liucipierius prie sono:"IS kokios tamstyte stonos?""As is darbininku grycios,Gyvenu arti baznycios ... ""agrieku ar daug turi? ""A, tai, rodos, keturi,Ir lyg tycia vakar dienqAtpirkau visus Zigvieno ... ""A, tai nesdinkis is svieto,Nes pas mus Cia tau ne vieta!"Taip Liucipierus jam sakoIr tuoj traukiasi nuo tako.Nuotykj apsake ana,Kur tarnavo pas klebonq.Kitq kartq bus daugiau,adabar as jau baigiau ...

Documents

Pensininkas 2011 m. rugsėjis - spalis