2013 m. sausio 18 d. / Penktadienis / Nr. 14 (13 439)

ORAI

Šiandien: debesuota su pragiedruliais.Temperatūra dieną 7-10 laipsniai šalčio.

19p.

Seimo rinkimuose triuškinamąnesėkmę patyrusi Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) rimtai svarsto galimų jungtuvių klausimą.

Su Liberalų sąjūdžiu (LS) ne pirmusmetus bendros kalbos nerandantys li-

beralcentristai viltingą žvilgsnį kreipia į“Tvarkos ir teisingumo” (TT) partiją,kažkada atskilusią nuo tos pačios libe-ralų šaknies.Skubiai ieškoti išeities LiCSskatina ir nuolatinės politinių konku-rentų pastangos į savo gretas persivilio-ti LiCS narius. Prognozuojama, kad ar-timiausiu metu ši partija gali gerokai

nukraujuoti. Dėl galimų jungtuvių neiTT, nei LiCS lyderiai atvirauti nelinkę.Tačiau LiCS pirmininko pavaduotojosVisagino merės Dalios Štraupaitės teigi-mu, vienas aktyviausiai šiuo metu svars-tomų partijos ateities variantų - jungi-masis su TT partija.

3p.

Liberalcentristai veržiasi į R.Pakso glėbį

UŽSIENIS

Įkaitai vaduotibombomis

Prancūzams pradėjus karinę ope-raciją Malyje, islamistų kovotojaiužgrobė Ain Amenaso naftosbendrovę Alžyre. Jie įkaitais pa-ėmė 191 žmogų, tarp jų 41 užsie-nietį, ir pareikalavo nutraukti Malyje Prancūzijos karinę inter-venciją. Keliasdešimčiai įkaitų pa-vyko pabėgti, tačiau bandant išva-duoti likusius 35 jų žuvo, gyvi likotik 7. Alžyro įkaitų drama paskati-no ir kitas valstybes prisidėti prieislamistų Malyje pažabojimo. Į šiąšalį netrukus turėtų atvykti Nige-rijos ir Čado kariai. Europos vals-tybės taip pat pranešė prisidėsian-čios prie prancūzų pradėtos kovossu terorizmu Afrikoje.

6p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

DIENOS TEMOS

Sertifikataiišgąsdinobūsto rinką 3p. 14p.

SPORTAS

Pasauliočempionatoburtaipalankūs 11p.

KELIONĖS

Lietuvių žvejaisapnuojamenkių rojų

Ore

sto

Gur

evič

iaus

nuo

trau

ka

AIDANAS PRALEIKA

Azerbaidžano ambasadorius Lietuvoje Hasanas Mammadzadasako, kad santykiai tarp mūsų šalių sparčiai plėtojami visosesrityse - politikos, verslo, kultū-ros. Dvi valstybes sieja istorinėpatirtis, stiprėjantis bendradar-biavimas ir šilti žmonių jausmai.

Šiandien Seime rengiamas minė-jimas, skirtas Azerbaidžanui kartu suLietuva prisiminti tragiškus 1991 me-tų sausio 13-osios įvykius Vilniuje ir1990 metų sausio 20-osios tragedijąBaku. Apie bendrą istorinę patirtį,dabartinius santykius ir jų potencia-lą LŽ kalbasi su nepaprastuoju ir įga-liotuoju Azerbaidžano ambasadoriu-mi Lietuvoje Hasanu Mammadzada.

- Neseniai Azerbaidžano pasiun-tinybė Vilniuje persikėlė į naujaspatalpas miesto centre. Ar tai ženk-las, kad mūsų valstybių santykiaiįgauna naują pagreitį?

- Santykių plėtra iš tiesų galima pa-sidžiaugti. Nuo to laiko, kai 2007-ai-siais Vilniuje įsikūrė Azerbaidžanoambasada, o Lietuvos pasiuntinybė at-vėrė duris Baku, kontaktai kasmet visintensyvėja.

4p.

Baku ir Vilniųsuartino

Azerbaidžano ambasadorius

H.Mammadzada:“Azerbaidžane nereikia

būti diplomatu ar istoriku, kad suprastum

pasakojimus apie Sausio13-osios įvykius Vilniuje.”

Sausioįvykiai

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

KAZYS SAJA

Praėjusių metų pabaigoje prie vi-sokio absurdo ar net idiotizmo bu-vome pratinami per Seimo debatus,kurie priminė gaujų derybas su Dar-bo partija centre. Po Kalėdų nuste-bino mūsų teisėtvarkos “proveržis”,paskelbęs, kad mažoji Kedytė nebu-vo pedofilų žaislas, esą, ją “išdresa-vo” pats tėvas, vėliau nei iš šio, nei išto, be jokių motyvų nušovęs porąjam nepatikusių asmenų. Kiti vienaspo kito paslaptingai žuvo, palikęmums desperatiškai tik už savo tei-sybę kovojančią Venckienę...

Šiaip ar taip, turime tautos išrink-tą savo parlamentą ir vargais negalaissuformuotą Vyriausybę. Seimo pir-mininką, kokio dar niekada neturėjo-

me... Dvidešimt antrą kartą minėda-mi Sausio 13-ąją verčiau neprisimin-kime pernykščio Laisvės premijoslaureato, nes turime tokį Algirdą Pa-leckį, kuris su savo ciniška niekšybe,matyt, yra nusprendęs toli perspjautisavo senelį. Mano kolega signataras,vienas iš Sąjūdžio lyderių, greitakalbeapkaltino čia pat sėdinčią prezidentę,šventai įtikėjęs R.Janutiene, kuri te-bebūdama Grinevičiūte tokio dėme-sio nebūtų nusipelniusi...

Po šių išgyvenimų ir, žinoma, dėlsavo metų naštos pajutau šlubuo-jančią širdį. Visi mano vaistai buvopasibaigę dar prieš Kalėdas, kai paskardiologę Antakalnio polikliniko-je tikrai greit nepateksi. O po Nau-jųjų dėl ligonių gausos iš kantrybėsišvesta registratorė mane tiesiog pa-

vadino neišmanėliu, nežinančiu,kad norėdamas patekti pas “širdi-ninkę” pirmiausia turiu gauti pa-laiminimą iš savo šeimos gydytojos.O pas ją - tik po dviejų savaičių.

Lietuvoje, kaip įprasta, jau - gri-pas, tad prie šeimos (?) gydytojosdurų - suerzintų pacientų apgultis.Kai kuriems skaitantiems, rašan-tiems buvo nusilpusios akys, kitinuo žiniasklaidos ar gatvės triukš-mo buvo apkurtę, dar kiti paslydę irapšlubę arba nuo išgerto marmalo

nebenulaikantys šlapimo... Visiemsreikėjo šios gydytojos siuntimo pastam tikrą specialistą.

Namie turėdamas kraujospūdžioaparatą žinojau, į ką turiu kreiptis.

Žinojo ir kiti, kaip jie nežinos - jukbalsavo referendume, ar Lietuvai rei-kia, ar nereikia atominės elektrinės...

Ir štai netikėtumas: gydytoja man,vos atkėblinusiam čia su nupuolusiukraujospūdžiu, dabar jį patikrinusirado, kad jis pakilęs virš dviejų šim-tų ribos! Geraširdė seselė man liepė

pakišti po liežuviu kaptoprilio tab-letę, pagaliau abi medikės pritarė,kad aš turiu skubiai kreiptis į savokardiologę. Bet aš, deja, pasimaty-mo su savo “širdininke” turėsiulaukti dar porą savaičių. O iki to lai-ko - arba mirk, arba gydykis česna-kais. “Šventu dūku ir tabaku”, kaipsakydavo lietuviai dar MotiejausValančiaus laikais.

Buvome ir dar tebesijaučiamebaudžiauninkai. Pasikasome spran-dą ir, neužgriebę ant jo kokio norsparazito, pasijuntame nejaukiai. Jųturėtų būti. Jeigu nėra, kad ir kiektai kainuotų, turim įsiveisti! Gydy-tojai čia, žinoma, niekuo dėti. Oministrai? O Seimas su savo komi-tetais? Prezidentės nors tuo nebe-kaltinkime. •

2013 01 18Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Išspręsti lygtį:Lietuvos energetikos derinys lygus X+Y+Z

ZIGMANTAS BALČYTIS

Vyriausybės sudaryta darbo gru-pė, kuri gegužę turi pateikti Lietu-vos energetikos strategiją, iš esmėsprivalo atsakyti į svarbiausius klau-simus, išspręsti pagrindinę lygtį:koks energetikos derinys Lietuvaibūtų palankiausias, kokį optimalųenergetikos derinį pasirinkti Lietu-vai per artimiausius dešimtmečius,kad jis galėtų užtikrinti didžiausiąvalstybės konkurencingumą. Taippat nuspręsti, kokias energijos rū-šis plėtoti, kokiais principais ir ko-kį kiekį energijos gaminti ar pirkti,kad būtų naudingiausia mūsų vals-tybei ir jos žmonėms.

Uždavinys aiškus, bet kol kas taiyra lygtis, turinti kelis nežinomuo-sius. Klausimas “Būti ar nebūti?”šiuo atveju paprastesnis. Net vienassvarbiausių dalykų, ar Lietuva busbranduolinės energetikos valstybė,ar nebus, yra tik vienas nežinoma-sis, nes reikia išspręsti visą lygtį irrasti teisingą atsakymą į klausimą:“Kaip aprūpinti valstybę energija,kad išlaidos neslėgtų nepakeliamanašta ir būtų užtikrintas energetinisvalstybės saugumas?” Būtina rastiX, Y ir Z.

Laukia nelengvas sprendimas, nesLietuvos energetikos strategija turibūti pagrįsta kompleksiniu strategi-niu požiūriu, modeliuojant visas ga-limas alternatyvas ilgalaikėje pers-pektyvoje, gal net iki 2050-ųjų.Reikia įvertinti besikeičiančią situa-ciją dėl tarptautinių jungčių statybų,energetinio pajėgumo plėtros greti-mose šalyse, Europos Sąjungos (ES)

energetikos politikos pokyčius.Energetikos strategija turi būti pa-grįsta išlaidų ir naudos principu, kadenergijos poreikiai būtų tenkinamimažiausiomis sąnaudomis ir ma-žiausiomis energijos kainomis galu-tiniams vartotojams, nepažeidžiantprisiimtų tarptautinių Lietuvos įsi-pareigojimų.

Lietuva ir gali, ir privalo pati iš-spręsti energetinę lygtį. Europos Ko-misija praėjusiais metais pristatė ko-munikatą “Energetikos veiksmųplanas iki 2050 metų”, kuriame nu-matyti ES energetikos plėtros scena-rijai, daugiausia nagrinėjantys ang-lies dioksido mažinimo energetikossistemoje būdus. Komunikate pažy-mima, kad kiekviena valstybė laisvaapsispręsti dėl energetinio derinio,t. y. kiekviena turi nuspręsti, būti arnebūti branduoline valstybe, ar ener-gijai gaminti naudoti dujas, bioku-rą, atsinaujinančius išteklius, o galįgyvendinti radikalias energijos tau-pymo, efektyvaus naudojimo prie-mones.

Dauguma valstybių turės derintiskirtingus energetikos plėtros scena-rijus. Iš tų derinių ir bus matyti, ko-kie yra būtini struktūriniai pokyčiainorint pertvarkyti energetikos siste-mas. Lietuva privalo įvertinti kitųvalstybių galimus scenarijus. Priešin-gu atveju jos nustatytas energetinisderinys gali būti per brangus, ir tadavėl prarasime konkurencingumą.

Gali kilti klausimas, kad 2050-ieji- labai tolimas laikas, tad neverta dėlto vargintis. Iš tiesų dešimtmetis, ku-riame gyvename, sutampa su naujųinvesticijų ES ciklu, nes būtina keis-ti prieš 30-40 metų sukurtą energe-tikos infrastruktūrą. Taigi drąsiai ga-lima teigti, kad dabar priimtaissprendimais bus formuojama tiekLietuvos, tiek visos ES energetikossistema iki 2050-ųjų. Ir jeigu bus ati-

dedami energetikos plėtros strategi-niai sprendimai, investicijos į ener-getiką paprasčiausiai brangs.

Europos Komisijos komunikate“Energetikos veiksmų planas iki2050 metų” daug reikšmės teikiamaatsinaujinančių energijos išteklių(AEI) plėtrai. Numatoma, kad ES ša-lyse 2050 metais AEI teks bent 55proc. bendro suvartojamo energijoskiekio. Taigi šie ištekliai taps svar-biausia Europos energijos rūšių de-rinio dalimi - tokios technologijosbus ne tik kuriamos, bet ir masiškaigaminamos bei diegiamos.

Kokią vietą AEI turėtų užimti Lie-tuvos energetiniame derinyje? KiekLietuva gali sau leisti naudoti žalio-sios energijos, nes ji, šiuo metu patei-kiamais skaičiavimais, yra brangesnė?Lietuvos energetikos instituto profe-sorius Vaclovas Miškinis Lietuvosenergetikos apžvalgoje, kurią pats iratliko, paneigia nuomonę, kad mūsųvalstybė gali visiškai apsirūpinti žalią-ja energija, gaunama iš AEI. Kaip ro-do mokslininko pateikta analizė, duo-menys, valstybės ir energijos vartotojųgalimybių vertinimas, 2020 metais, jeiAEI būtų racionaliai plėtojami, iš jųgeriausiu atveju būtų išgaunama treč-dalis Lietuvai reikalingos energijos.Be to, net apie 40 proc. visos energi-jos būtų išgaunama iš malkų ir me-dienos atliekų (2011-aisiais iš malkų

ir medienos atliekų išgauta net 90proc. visos AEI energijos).

Tačiau mokslo specialistų išvadoskategoriškos: bent jau kol kas neisaulės, vėjo, vandens ir geoterminėenergija, nei biodegalai ir biodujos,nei iš medienos, komunalinių ar že-mės ūkio atliekų gaunama energijanegali užtikrinti jos poreikio ilgu lai-kotarpiu.

Nors Europos Komisijos komu-nikate “Energetikos veiksmų planasiki 2050 metų” numatoma intensyviAEI plėtra, tuo pat metu pažymima,kad išlieka didelė branduolinės ener-

gijos svarba. Šios rūšies energija pa-dės pertvarkyti energetikos sistemątose valstybėse, kurios nuspręs ne-uždaryti atominių jėgainių. Pabrė-žiama, kad būtent pigesnė branduo-linė energija padėtų sumažintienergetikos sistemos sąnaudas irelektros energijos kainas, ji būtų pa-grindinė elektros energijos gamybosšaltinių derinio dalis. Taigi energeti-nės lygtys bus sprendžiamos ES. Da-lis Bendrijos valstybių jau ir dabarturi užsitikrinusios gana didelį ener-getinį saugumą.

Energetinio saugumo tyrimocentras, kurio steigėjai yra VytautoDidžiojo universitetas ir Lietuvosenergetikos institutas, pateikia ener-getinio saugumo apibrėžimą, ir jisnori nenori artimai siejasi su Lietu-

vos energetiniu deriniu: “Energeti-nis saugumas yra ne tik energetinėssistemos gebėjimas tiekti energijąvartotojams normaliomis sąlygomisir priimtinomis kainomis, bet ir sis-temos gebėjimas pasipriešinti gali-miems trikdžiams, atsirandantiemsdėl technogeninių, gamtinių, ekono-minių, socialinių bei geopolitiniųpriežasčių.”

Šiuo metu Energetinio saugumotyrimo centro mokslininkai Lietu-vos energetinio saugumo lygį vertinakaip artimą kritiniam ir teigia, jog išvisų vykdomų, ketinamų ar svarsto-mų vykdyti projektų (elektros jung-tis “NordBalt” su Švedija; elektrosjungtis “LitPolLink” su Lenkija irEuropos elektros tinklų sistema; su-skystintų gamtinių dujų terminalas;Visagino ar kita atominė elektrinė;vietinių ir atsinaujinančių energijosgamybos išteklių projektai) artimiau-siu metu greičiausiai energetinį sau-gumą padidintų suskystintų gamti-nių dujų terminalas.

Ir be energetikos strategijos aišku:šie gyvybiškai svarbūs Lietuvai pro-jektai negali tapti suinteresuotų vers-lo ir politinių grupių, ekonominių irpolitinių struktūrų kovų arena. Taippat akivaizdu, kad šie projektai turididinti energetinės politikos efekty-vumą, ekonomiškumą ir saugumą.Taigi ir Lietuvos politikų pareiga -nuolat rūpintis savo šalies energeti-niu saugumu ir energetinės neprik-lausomybės didinimu.

Energetika yra sudedamoji vidausir išorės politikos dalis. Politikai,priimdami sprendimus, turi girdėti irmokslininkų balsą. Jų patirtis, žiniosgali padėti rasti tikslesnį atsakymą,koks Lietuvos energetinis derinysužtikrins mūsų valstybės atsigavimąir stabilią ūkio plėtrą ilguoju ateitieslaikotarpiu. Lietuvos energetinio de-rinio lygtyje tai yra X, Y ir Z. •

Šiuo metu Energetinio saugumo tyrimo centromokslininkai Lietuvos energetinio saugumo

lygį vertina kaip artimą kritiniam ir teigia, kadiš visų vykdomų, ketinamų ar svarstomų

vykdyti projektų artimiausiu metu energetinįsaugumą greičiausiai padidintų suskystintų

gamtinių dujų terminalas.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Buvome ir dar tebesijaučiame baudžiauninkai.Pasikasome sprandą ir, neužgriebę ant jo kokio

nors parazito, pasijuntame nejaukiai.

Paveldėtas idiotizmas(Atviras laiškas ne tik sveikatos apsaugos ministrui)

Dienos temos 32013 01 18Lietuvos žinios

ČIKAGOJE MIRĖ POETĖ LIŪNĖ SUTEMA

Jungtinėse Valstijose mirė žinomapoetė Zinaida Nagytė-Katiliškienė(literatūrinis slapyvardis Liūnė Sute-ma). Jai buvo 85-eri. Mažeikiuose gi-musi Liūnė Sutema baigiantis Antra-jam pasauliniam karui pasitraukė įVakarus ir nuo 1949 metų iki šiol gy-veno Jungtinėse Valstijose, Čikagospriemiestyje Lemonte. Kadenciją bai-gusio prezidento Valdo Adamkausteigimu, poetė jo prisiminimuose likskaip iškili kultūrinio gyvenimo asme-nybė ir šiltas žmogus. “Gyvenomenetoli vieni nuo kitų, bendravome“Santaros-Šviesos” federacijoje, ji da-lyvaudavo suvažiavimuose. Ji buvoviena iš iškilių lietuvių literatūrosžmonių, labai šilta asmenybė, tikrainuoširdžiai išgyveno dėl Lietuvos pa-dėties, domėjosi jos kultūriniu gyve-nimu”, - vakar sakė V.Adamkus. Po-

etė 2007 metais buvo apdovanotaLietuvos nacionalinės kultūros ir me-no premija. Kaip viename LŽ inter-viu yra sakiusi literatūrologė ViktorijaDaujotytė, Liūnė Sutema “bendriau-sia prasme yra poetė egzistencialistė”.Kūrybą JAV lietuvių spaudoje spaus-dinusi Liūnė Sutema priklausė vadi-namajai bežemių, neornamentuotoskalbos kartai. Ji išleido poezijos rinki-nius “Tebūnie tarytum pasakoj”(1955), “Nebėra nieko svetimo”(1962), “Bevardė šalis” (1966), “Bad-metis” (1972), “Graffitti” (1993).Anot kritikų, poetės kūryboje istorinėsavimonė atsiskleidė per gimtosiosžemės ir asmeninio likimo ryšį. 1981metais pasirodžiusiame rinkinyje“Vendeta” svarbiausia tapo mirties irgyvenimo prasmės problema, kurisvarstoma kaltės ir atleidimo konteks-te. 2006 metais Liūnė Sutema dar iš-leido poezijos rinkinį “Tebūnie”.

BNS, LŽ

TADAS VALANČIUS

Kiek daugiau nei prieš savaitę įsigalioję Statybos įstatymo pakeitimai sudavė smūgį nekil-nojamojo turto rinkai. Aplinkosministras artimiausiomis dieno-mis žada paskelbti apie tamtikras naujos tvarkos korekcijas.

Nuo sausio 9-osios įsiteisėjusi prievo-lė perkant ar parduodant būstą pasirū-pinti specialiu energinio naudingumosertifikatu maždaug 40 proc. sumažinonotarų patvirtintų nekilnojamojo turto(NT) pirkimo-pardavimo sutarčių. To-kius duomenis LŽ vakar pateikė Re-gistrų centras.

Į sumažėjusį sandorių kiekį ir žmo-nių būgštavimus dėmesį atkreipia irLietuvos notarų rūmai. Kaip jau rašėLŽ, anksčiau buvo pasigirdę nuogąsta-vimų, kad dėl gyventojams sukeltų ne-patogumų bus stengiamasi apeiti įstaty-mą, taip stumiant rinką į šešėlį.

Vakar aplinkos ministras ValentinasMazuronis vylėsi, kad jau po kelių die-nų oficialiai paskelbtos naujosios tvar-kos korekcijos sumažins gyventojamsvalstybės užkrautą naštą.

Sandoriai smuko perpusŠalies Nekilnojamojo turto registrą

ir kadastrą tvarkantis Registrų centrasLŽ pateikė duomenis, kad dar šių me-tų sausio 8 dieną, prieš įsigaliojant įs-tatymo pakeitimams, sudaryta 441 pir-kimo-pardavimo sutartis, tuo metu jaukitą dieną jų skaičius krito daugiaukaip 40 proc. - iki 254. Sausio 10-ąjątokių sandorių fiksuota 270, sausio 11dieną - 267. “Sausio 9-ąją Registrųcentras užfiksavo nemenką notarų

tvirtinamų pirkimo-pardavimo sutar-čių skaičiaus sumažėjimą. Tiesa, jauketvirtadienį, po aplinkos ministro vie-šo pareiškimo apie būtinybę peržiūrė-ti įsigaliojusią naują tvarką sandoriųpamažu ėmė daugėti”, - pokyčius LŽvakar komentavo institucijos atstovasspaudai Aidas Petrošius.

Nenori skriausti žmoniųVis dėlto aplinkos ministras LŽ tei-

gė, kad bent kol kas visi pokyčiai taip irliko tik teoriniai. Įstatymas galioja, betnėra jo įgyvendinamųjų aktų, kuriaistvarkos nepaisantys asmenys galėtų bū-ti nubausti. “Tebeieškome būdų, kaipišspręsti šią problemą. Kaip ir esu mi-nėjęs, mano nuomone, ši tvarka yrabloga. Tačiau negalime jos nepaisyti,nes ji įvesta pagal Europos Sąjungos di-rektyvą. Jau konsultavomės su Euro-pos teisės departamentu. Jo išaiškini-

mu, įstatymo keisti negalime, o betkokios išimtys bus traktuojamos kaipdirektyvos nevykdymas”, - aiškinoV.Mazuronis.

Tad žmonės vis dar įpareigoti kreip-tis į energinį naudingumo sertifikatą ga-linčius išduoti specialistus, kurių pa-slaugos kainuoja keletą šimtų litų, onotarai - be šio dokumento netvirtintibūsto pirkimo-pardavimo sutarčių.

Tačiau Aplinkos ministerijos vado-vas permainas žada jau artimiausiomisdienomis. “Kalbamės su Lietuvos no-tarų rūmais. Jiems pateikėme siūlymą,kad sudarius nekilnojamojo turto san-dorį sertifikatą būtų galima pateikti per20 ar 30 dienų. Taip pat žmonės galė-tų nemokamai išsiimti savo būsto že-

miausios klasės energinio naudingu-mo sertifikatus iš elektroninės duome-nų bazės. Tik tuo atveju, jei tokia klasėjų netenkina, jie galėtų samdyti specia-listą. Laukiame atsakymo, ar tokie siū-lymai tenkina notarus”, - tvirtino mi-nistras.

Sujaukta situacijaLietuvos notarų rūmų prezidentas

Marius Stračkaitis LŽ patvirtino, kadšalies notarų biuruose pastarąją savai-tę sandorių sudaroma mažiau. Tai esągalėjo lemti prasidėjęs energinio ser-tifikavimo procesas, kai būsto ar pa-statų pardavėjai ėmė nagrinėti reikia-mų ekspertų pasiūlą. Savo indėlį įdėjoir valdžios atstovų pareiškimai apieateityje įsigaliosiančius pokyčius, ku-rie galbūt leistų nepaisyti naujųjų rei-kalavimų. “Žmonės laukia, kol teisinėsituacija išaiškės. Aplinkos ministeri-

ja, energinio sertifikavimo atstovai irNotarų rūmai pradėjo valstybės ir jospiliečių interesus geriausiai atitinkan-čio sprendimo paiešką”, - pabrėžėM.Stračkaitis.

Vis dėlto, anot jo, “kol bus aktualisausio 9 dienos Statybos įstatymo re-dakcija, nebeliks nieko kito, kaip ją įgy-vendinti”. “Mūsų nuomone, geriausiaireglamentą atitiktų tvarka, kai energi-nio naudingumo sertifikatas būtų patei-kiamas pirkėjo pageidavimu, ir visaisatvejais būtų privalomas tik perkant arparduodant iki 2007-ųjų pastatytus na-mus, nes 2007 metų ir vėlesnės statybospastatams tokie sertifikatai privalomijuos registruojant”, - teigia Notarų rū-mų prezidentas.•

RAIMONDA RAMELIENĖ

Seimo rinkimuose triuškinamąnesėkmę patyrusi Liberalų ircentro sąjunga (LiCS) rimtaisvarsto galimos sąjungos klausi-mą. Su Liberalų sąjūdžiu (LS) nepirmus metus bendros kalbos nerandantys liberalcentristai viltingą žvilgsnį kreipia į “Tvarkosir teisingumo” (TT) partiją, kažkada atskilusią nuo tos pačiosliberalų šaknies.

Skubiai ieškoti išeities LiCS skatinair nuolatinės politinių konkurentų pa-stangos į savo gretas persivilioti LiCSnarius. Prognozuojama, kad artimiau-siu metu ši partija gali gerokai “nukrau-juoti”. Dėl galimo susivienijimo nei TT,nei LiCS lyderiai atvirauti nelinkę. Vie-ni deklaruoja esantys atviri bet kokiemssiūlymams, kiti teigia tų siūlymų dar ne-suformulavę.

LiCS pirmininko pavaduotojos Vi-sagino merės Dalios Štraupaitės teigi-mu, vienas aktyviausiai šiuo metu svars-tomų partijos ateities variantų - sąjungasu TT partija.

Likimas verčia vienytis“Dabar “tvarkiečiai” yra mums ar-

timiausi. Mums reikia galvoti apiepartijos išlikimą”, - LŽ sakė politikė.Pasak jos, oficialios derybos dėl vie-nijimosi dar nepradėtos, vyksta tik po-kalbiai. D.Štraupaitė mano, kad susi-jungimo klausimas galėtų būtisvarstomas per kovo pradžioje vyk-siantį LiCS suvažiavimą. “Žinoma,partijoje yra įvairių nuomonių. Tačiau

man atrodo, kad sąjunga su RolandoPakso vadovaujama partija būtų vie-nas geriausių variantų”, - neslėpė me-rė. Jos teigimu, “pats likimas skatinasusimąstyti apie liberalių jėgų vieniji-mąsi, nes nei LS, nei LiCS ar TT povieną neišliks.

“Savo laiku R.Paksas išsivedė geriau-sius mūsų liberalus. Paskui dalis išėjosu LS. Galėtume dirbti bendrai, turėtilabai stiprias pozicijas”, - sakė nuo1994-ųjų liberalams ištikima politikė.Jos nuomone, šalyje pakaktų trijų stip-rių politinių jėgų - socialdemokratų,konservatorių ir susivienijusių liberalų.Tuomet žmonėms būtų aiškiau, kas irko siekia.

Renkasi variantusLaikinai LiCS vadovaujantis Algis

Čaplikas neskubėjo dalytis partijos atei-ties planais. Pasak jo, vyksta vidinė dis-kusija, specialiai sudaryta darbo grupėanalizuoja visus įmanomus būties va-riantus. “Kol nėra sprendimų, nenoriunieko vertinti. Politinių partijų yra daug,bet ar dirbtinis jų mažėjimas vienokiuar kitokiu būdu yra teigiamas dalykas,pradedu abejoti”, - LŽ sakė A.Čaplikas.Jo nuomone, LiCS turi galimybių išlik-ti savarankiška politine jėga. Anot poli-tiko, mechaninis partijų susiliejimas ge-rų rezultatų neduoda, svarbiausia rasti,kas partnerius vienija. “Tik toks dari-nys gali būti tvirtas ir ilgalaikis”, - įsiti-

kinęs A.Čaplikas. Apie susivienijimą suLS liberalcentristai, anot pirmininko,kol kas nemąsto. “Šiuo metu jie mumsneįdomūs. Jų politinė arogancija - keis-toka. Šiandien LS - tik vargana opozi-cija, turinti 10 varganų narių”, - teigėA.Čaplikas.

TT lyderis europarlamentarasR.Paksas vakar tikino jokių siūlymų išLiCS nesulaukęs. “Žinau, kad liberal-

centristams dabar ne pats geriausias lai-kotarpis, kad skyriuose esama nerimoir įvairių kalbų. Jei kartais bus noro pa-sišnekėti, mielai išklausysiu”, - LŽ sakėR.Paksas. Tačiau, pasak politiko, būtų“visiems sveikiau”, jei į vieną valtį paga-liau susėstų LiCS ir LS. “Tačiau yra daugpriežasčių, dėl kurių politikai skiriasiarba negali susituokti”, - apibendrinoTT lyderis.

Vyksta pokalbiaiJokių susijungimo su liberalcentris-

tais planų nesvarsto ir LS. Tačiau kad įsavo partiją mėgina persivilioti dalįLiCS narių, LS lyderis Eligijus Masiu-lis vakar neneigė. “Vyksta pokalbiai suatskirais LiCS skyriais, grupėmis, bend-ruomenėmis tiek Vilniuje, tiek kituosemiestuose. Artimiausiu metu bus ma-tyti, ar kalbos virs konkrečiais veiks-mais”, - LŽ sakė parlamentaras. Jis ma-no, kad dalis liberalcentristų iš partijosgali pajudėti dar iki kovo mėnesį nu-

matyto suvažiavimo, o antroji migra-cijos banga kils po jo.

D.Štraupaitė neslėpė, kad pastaruo-ju metu liberalcentristai iš tiesų ata-kuojami siūlymais pagalvoti apie perė-jimą į kitas partijas. “LS nori perimtimūsų geriausius, aktyviausius narius,bet vienytis su mumis nenori”, - pa-brėžė politikė. LiCS pirmininko pa-vaduotojo Artūro Meliano teigimu,būta “išėjimo atvejų, bet tikrai ne ma-siškai”.

Pasak Socialdemokratų partijos(LSDP) pirmininko pavaduotojo Algir-do Syso, byrančių partijų nariai tradiciš-kai vietų ieško kitur. Taip nutiko Nau-jajai sąjungai, Pilietinės demokratijospartijai. A.Syso teigimu, kitose partijo-se buvusius žmones LSDP priima reik-liai, atsižvelgdama į buvusias politinesnuostatas.

Narystę sustabdėA.Sysas negalėjo atsakyti, ar social-

demokrato teisingumo ministro JuozoBernatonio patarėju šią savaitę paskir-tas sveikatos apsaugos eksministras li-beralcentristas Raimondas Šukys įsto-jo į LSDP. “Vienas mūsų nerašytųreikalavimų, kad politinio pasitikėjimokomandos nariai priklausytų partijai”,- pridūrė jis.

R.Šukys patikino negavęs jokiųraginimų ar kvietimų stoti į LSDP.Tačiau kol bus politinio pasitikėji-mo pareigūnas, savo narystę LiCSjis teigė sustabdęs. “Nedalyvauju jo-kios partijos veikloje. Kaip bus atei-tyje, iš anksto deklaruoti tikrai neno-riu. Gyvenimas nestovi vietoje”, -nuo išsamesnių komentarų susilaikėR.Šukys.•

Nauja prievolė sujaukė NT rinką

V.Mazuronis: “Pateikėme siūlymą, kad sudarius NT sandorį sertifikatą būtų galima pateikti per 20-30 dienų.”

Liberalcentristai veržiasi į R.Pakso glėbį

Prognozuojama, kadartimiausiu metu ši

partija gali gerokai“nukraujuoti”.

LiCS pirmininko pavaduotojos D.Štraupaitės teigimu, vienas aktyviausiaišiuo metu svarstomų variantų - sąjunga su R.Pakso vadovaujama partija.Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Liūnė Sutema su broliu Henriku Nagiu. 1970 m.Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotrauka

In memoriam

M.BALČIŪNAS PALEISTAS Į LAISVĘ

Panevėžio apygardos teismas va-kar nusprendė paleisti į laisvę ko-rupcijos byloje įtariamą Lietuvoskrepšinio federacijos generalinįsekretorių Mindaugą Balčiūną,kurį žemesnės instancijos teismasbuvo nusprendęs suimti 20 dienų.Nutartis panaikinti suėmimą yragalutinė ir neskundžiama. M.Bal-čiūnui pareikšti įtarimai dėl suk-čiavimo, piktnaudžiavimo, doku-mento suklastojimo ardisponavimo suklastotu doku-mentu bei kyšininkavimo. Teismuinusprendus jį išleisti į laisvę ir pa-naikinti suėmimą, prokurorai keti-na kreiptis į teismą, kad jam būtų

paskirtas namų areštas. Vakar Pa-nevėžio prokurorai nusprendėkreiptis į teismą su prašymu nuša-linti M.Balčiūną nuo pareigų.

SAULĖS JĖGAINESPRISTABDĖSeimas vakar priėmė Atsinaujinan-čių išteklių įstatymo pataisas, kurio-mis siekiama pristabdyti saulėselektrinių plėtrą. Už tai balsavo 72Seimo nariai, 2 buvo prieš, 29 bal-suodami susilaikė. Seime kalbėjęsenergetikos ministras JaroslavasNeverovičius sakė, kad pataisomissiekiama apginti viešąjį interesą, taipadės ateityje išvengti elektros kai-nų didėjimo ir atsinaujinančiosenergetikos diskreditavimo. Jau su-

teikti leidimai įrengti saulės elektri-nes galios iki kovo 1 dienos. Iki tolnepateikus Energetikos ministerijaiprašymo gaminti elektros, leidimasbus panaikintas. Asmenims, kuriepradėtų įgyvendinti projektus, būtųsuteikta galimybė juos tęsti, jeigu jiegalės pagrįsti, kad iki kovo 1-osiosjau investavo 50 proc. projektui nu-matytų investicijų. Be to, terminasgalės būti pratęstas septyniems mė-nesiams. Leidimų nereikės elektri-nėms, kurių galia neviršys 10 kilo-vatų. Tokiose elektrinėse pagamintaperteklinė elektra privalomai super-kama už nustatytą tarifą ir ne ilgiaukaip 12 metų. Energetikos ministe-rijos duomenimis, šiuo metu veikia259 saulės elektrinės.

LŽ, BNS

2013 01 18Lietuvos žinios4 Dienos temos

Trumpai

Santykius padeda gerinti net “Eurovizija”Atkelta iš • 1 p.

Vien 2007 metais Azerbaidžanoprezidentas Ilchamas Alijevas du kar-tus buvo atvykęs į Lietuvą - pirmiausiasu valstybiniu vizitu, o vėliau dalyvavoviršūnių susitikime energetikos klausi-mais. 2007 ir 2008 metais Azerbai-džane lankėsi ir Lietuvos preziden-tas Valdas Adamkus.

Nuo to laiko abi valstybės palaikoitin glaudžius ryšius. Tik praėjusiaismetais Baku viešėjo net penki Lietu-vos ministrai. Bendradarbiavimas la-bai intensyvus, ypač atsižvelgiant į tai,kad 2012-ieji Lietuvoje buvo rinkimųmetai, kai politikai daugiausia dėme-sio skyrė valstybės vidaus klausimams.

Taip pat matyti, kad lietuviai vislabiau domisi Azerbaidžanu ir vis ge-riau pažįsta mūsų šalį. Juk Lietuvosžmonės 2012-aisiais per “Eurovizi-jos” dainų konkursą būtent Azerbai-džano atlikėjus pagerbė aukščiausiuįvertinimu. Už tai noriu dar kartąnuoširdžiai padėkoti.

Tačiau negalima sakyti, kad mūsųsantykiai skaičiuojami tik dviem pa-staraisiais dešimtmečiais. Lietuva irAzerbaidžanas buvo užmezgę diplo-matinius santykius dar 1918 metais,kai abi šalys tapo nepriklausomos. De-ja, mes tuo metu nepriklausomybępraradome daug greičiau negu Lietu-va. Vis dėlto mus sieja bendra patirtis.

- Šiandien Seime vykstančiamerenginyje kalbame apie daug rimtes-nius ir ne tokius optimistinius dalykuskaip dabartinis bendradarbiavimas.

- Deja, taip. Turime ir labai skau-džios bendros istorinės patirties, ku-ri taip pat suartina mūsų šalis ir gy-ventojus. Šiandien norime kartuprisiminti ir pagerbti tiek Lietuvos,tiek Azerbaidžano žmones, narsiaistojusius prieš agresiją ir paaukoju-sius gyvybę dėl mūsų visų laisvės.

- Tragiški Sausio 13-osios įvykiaineišdildomai įsirėžė į lietuvių at-mintį. Kas tuo laikotarpiu vykoAzerbaidžane?

- Tai buvo sunkus ir lemtingas lai-kas mūsų šaliai. Tautinio atgimimojudėjimas, prasidėjęs 1988-aisiais, įt-raukė vis daugiau žmonių. Komu-nistų partijos bosai Maskvoje neno-rėjo su tuo taikstytis ir metais

anksčiau negu Vilniuje, 1990-ųjųsausio 20 dieną, Baku gatvėse pasiro-dė sovietų armijos tankai. Vietinėskomunistų valdžios atstovai taip bi-jojo Maskvos, kad net neperspėjožmonių apie jiems iškilusią grėsmę.

O pasekmės buvo siaubingos. Tąnaktį siautėję sovietų kareiviai nu-žudė 131 taikų gyventoją. Tarp au-kų buvo moterų, vaikų, senelių...Kareiviai nesirinko taikinių - šaudėnet į azerbaidžaniečių milicininkusir greitosios pagalbos medikus. Bu-vo niokojami ir deginami gyvena-mieji pastatai, automobiliai, pada-ryta didžiulė žala.

- Daug lietuvių taip pat prisimenasukrečiančius pranešimus apie tai,kas vyko Baku. Kaip praėjus metamsazerbaidžaniečiai reagavo į naujie-nas iš Vilniaus?

- Žmonės buvo ne mažiau sukrės-ti. Daugelis jautėsi taip, lyg būtų ver-čiami iš naujo išgyventi Baku trage-diją, lyg kas nors būtų vėl ėmęsdraskyti dar neužgijusią žaizdą. Tai-

gi Azerbaidžane nereikia būti dip-lomatu ar istoriku, kad puikiausiaisuprastum pasakojimus apie Sausio13-osios įvykius Vilniuje.

Ir lietuviai, ir azerbaidžaniečiaituo metu nepabūgo nei agresijos, neismurto, įveikė tragediją ir visam pa-sauliui pademonstravo, kad laisvėssiekiantys žmonės kovos už ją nar-siai, aukštai iškelta galva.

Laimė, dabar galime džiaugtis ki-tokia patirtimi, semiama iš mūsų tar-pusavio santykių.

- Tokia patirtis suartina ir padedageriau suprasti vieniems kitus. Kąapie Lietuvą azerbaidžaniečiai manošiandien?

- Pirmiausia, tikrai daug apie Lietu-vą žino vyresnės kartos žmonės. Jukgyvenome toje pačioje sovietinėje im-perijoje. Ryšių tarp gyventojų buvotikrai daug: kai kas kartu tarnavo ar-mijoje, kai kas lankėsi Lietuvoje susporto delegacijomis ar siunčiamimokslo įstaigų. Šie azerbaidžaniečiaivisada atsiliepia apie lietuvius kaipapie santūrius, svetingus ir kultūrin-gus žmones. Net ir šiandien, sutikęką nors, kas lankėsi Lietuvoje, vis pa-klausia: ar Lietuva tebėra tokia pati,ir džiaugiasi išgirdę teigiamą atsaky-mą. Vis daugiau azerbaidžaniečiųkeliauja į Lietuvą. Net žiemą! Tarpmūsų žmonių populiarūs poilsio irsveikatinimo kompleksai, pavyzdžiui,Druskininkuose.

- O jaunimas?- Jaunimui nedaroma jokių kliū-

čių pažinti Lietuvą. Juk yra televizi-ja, internetas - galima rasti visą do-minančią informaciją. Beje, daugjaunų azerbaidžaniečių studijuojaLietuvoje. Valstybė remia jaunuolius,stojančius į Europos universitetus,tarp jų - į Vilniaus universitetą irKauno technologijos universitetą.Šiuo metu Lietuvoje studijuoja maž-daug 100 azerbaidžaniečių.

- Ar jaučiate nevyriausybinių, vi-suomeninių organizacijų dėmesį?

- Ambasada labai aktyviai bend-radarbiauja su nevyriausybinėmis,ypač jaunimo, studentų, organiza-cijomis. Pavyzdžiui, praėjusiais me-tais į vasaros stovyklą Azerbaidža-ne pasikvietėme 22 jaunuolius išLietuvos. Jie gyveno ir bendravo suAzerbaidžano bei kitų šalių jauni-mu. Galime pagirti Lietuvos amba-sadą Azerbaidžane - ji labai inten-syviai dirbo ir lietuvaičių vizitasbuvo labai plačiai nušviečiamasmūsų žiniasklaidoje.

Šiemet stovyklą ketiname sureng-ti Lietuvoje, taigi optimistiškai žvel-giame į tokių projektų perspektyvasateityje. Neketiname apsiriboti stu-dentų ir jaunimo organizacijomis -planuojame panašų mainų projektąžiniasklaidos atstovams.

- Kuo domisi lietuviai, kreipdamie-si į ambasadą?

- Pastaruoju metu mažiau žmoniųprašo informacijos ambasadoje, no-rintieji keliauti į Azerbaidžaną susi-randa ją internete. Lietuvių turistųgausėja. Vėl galima paminėti, kad jųsrautas gerokai padidėjo po mūsųpergalės “Eurovizijoje”.

Kreipiasi verslininkai, kurie ieškoverslo partnerių arba domisi investa-vimo galimybėmis mūsų šalyje. Vers-lo santykiai plėtojami tikrai sėkmin-gai. Reikėtų paminėti praėjusiaismetais Lietuvoje vykusį jūsų ir mū-sų verslininkų susitikimą. Dalyvavoapie 50 Lietuvos ir apie 20 Azerbai-džano verslo atstovų. Kai kurie jų iš-kart po susitikimo užmezgė santy-kius kaip partneriai.

- Neretai žmogus, išgirdęs apieAzerbaidžaną, įsivaizduoja, kad akty-viausiai bendradarbiaujama energe-tikos srityje, o kaip yra iš tiesų?

- Šiandien svarbiausios ekonomi-nio bendradarbiavimo sritys yra in-formacinės technologijos, transpor-tas ir tranzitas bei maisto pramonė -azerbaidžaniečiai labai mėgsta lietu-viškus pieno produktus ir daug jųimportuoja. Aiškiai matome abiejųšalių susidomėjimą investavimo ga-limybėmis. Šiemet Lietuvoje planuo-jame surengti verslo forumą.

- Iš Jūsų žodžių suprantu, kad azer-baidžaniečiai gerai atsiliepia apieLietuvą ir lietuvius. O kaip mūsųkraštas pasitiko Jus, kai atvykote čiamaždaug prieš metus?

- Nebuvo sunku. Lietuva man pa-sirodė rami, kultūringa valstybė.

- O mūsų klimatas?- (Juokiasi.) Prie klimato pripras-

ti buvo sunkiau. Ypač prie to, kadsaulės kartais nematai visą mėnesį.Tačiau man labai patinka lietuviškavasara. Šiuo metų laiku Azerbaidža-ne būna siaubingai karšta, augmeni-ja džiūsta, ją reikia nuolat ir gausiailaistyti. O Lietuvoje viskas žaliuoja irklesti, nereikia dėl to vargti. TiesiogDievo dovana jūsų kraštui! Vasaračia nei per karšta, nei per šalta. Jeigalėčiau rinktis, žiemą atostogaučiauAzerbaidžane, o vasarą gyvenčiauLietuvoje.

- Sakoma, kad pietiečiams mūsųvirtuvė atrodo per riebi. Ar nepaty-rėte “kulinarinio šoko”?

- Per riebi? Negali būti! Lietuviaituri puikią virtuvę, ji nėra pernelyg“egzotiška” azerbaidžaniečiui. Nuos-tabi jautiena, sezoniniai vaisiai ir uo-gos, puikus medus, o lietuviškų pie-no produktų tikrai nekeisčiau į nieką.

Iš tiesų ne jūsų, o mūsų virtuvėpernelyg riebi - juk valgome daugavienos, kuri yra labai riebi. Net re-komenduočiau vykti į Lietuvą no-rintiesiems numesti svorio.•

Ir lietuviai, ir azerbaidžaniečiai nepabūgo nei agresijos, nei smurto, įveikė tragediją

ir visam pasauliui pademonstravo, kad laisvėssiekiantys žmonės kovos už ją narsiai,

aukštai iškelta galva.

H.Mammadzada: “Vis daugiau azerbaidžaniečių keliauja į Lietuvą net žiemą. Tarp mūsų žmonių populiarūs poilsio ir sveikatinimo kompleksai, pavyzdžiui, Druskininkuose.” / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai gedi dėl antisovietinio pasipriešinimo dalyvio,

kovotojo už tikėjimo laisvę kunigo ALGIMANTO KEINOS mirties ir nuoširdžiai užjaučia

visus velionio bendražygius ir artimuosius.

Dėl kunigo, Sąjūdžio tikinčiųjų teisėms ginti aktyvaus dalyvio ALGIMANTO KEINOS mirties

reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems ir visiems jį pažinojusiems.

Lietuvos Respublikos Seimo varduSeimo pirmininkas Vydas Gedvilas

Lietuva ir Europa 52013 01 18Lietuvos žinios

Turkija tikisi, kad Airijai pirmininkaujant Europos Sąjungai paspartės derybos dėl jos įsiliejimo į Bendriją.

Atvykęs į Dubliną Turkijos valstybėsministras ir vyriausiasis derybininkasEgemenas Bagis sakė, jog tikisi, kad šįpusmetį paspartės derybos dėl Turkijosnarystės Bendrijoje. Žinoma, Turkijanesitiki tapti visateise nare pirminin-kaujant Airijai, bet mano, kad abi pusėselgsis pragmatiškai ir sunkiai dirbs, kadTurkijos ir ES ryšiai taptų glaudesni, oAirija šį procesą paspartins. Toks E.Ba-gio optimizmas grindžiamas ir tuo, kaddabartinis Prancūzijos prezidentasFrancois Hollande’as žvelgia į Turkijąpalankiau nei jo pirmtakas Nicolas Sar-kozy, kuris griežtai priešinosi šios šaliesnarystei.

Turkija pradėjo derybas dėl stojimoį ES dar 2005 metais, bet iki šiol visiškaisusiderėta tik dėl vieno iš 35 “skyrių”. 13iš jų blokavo Prancūzija, Kipras ir Eu-ropos Komisija, tačiau šiuo metu tiki-masi, kad jau artimiausiais mėnesiaisPrancūzija “atblokuos” derybas ma-žiausiai dėl dviejų skyrių, nes artėjaF.Hollande’o vizitas į Turkiją. Dublinesulaukęs Airijos paramos Turkijos vy-

riausiasis derybininkas sakė, kad šie še-ši mėnesiai taps “istoriniu posūkiu” de-rybų procese.

Nors Turkijos gyventojų noras prisi-dėti prie ES ir sumažėjo, vyriausybė te-besiekia visiškos narystės ir tikisi, kad įBendriją Turkija galės įsilieti 2023 me-tais, kai minės savo valstybės susikūri-mo šimtmetį. E.Bagis mano, kad ESTurkijos reikia labiau nei Turkijai ES.Jis pasiūlė palyginti Bendrijoje kilusiąkrizę ir Turkijos ekonominį augimą, beto, per Turkiją Europa siekia prieiti prieregiono energijos šaltinių ir pelningosrinkos.

Turkija džiaugiasi Airijos Europosreikalų ministrės Lucindos Creighton,kuri garsiai pareiškė, jog Turkija turi pri-sidėti prie ES, pozicija, kurią palaiko irdar kelios Europos valstybės. “Žinoma,egzistuoja Turkijos įvaizdžio problema,bet kai žmonės atvyksta į šią šalį, jie iš-vysta visai ne tai, ko tikėjosi”, - sakėE.Bagis. Jis pažadėjo, kad pažangos buspasiekta ir žodžio, religijos bei tautiniųmažumų laisvės srityse. Turkijoje refor-mos vyksta sparčiai ir ji tampa demok-ratiška bei dinamiška valstybe.•“The Turkish Weekly”, “The Independent”, BBC, “The Irish Times”, BNS, LŽ

Mažytėje Graikijos saloje žmonės gyvena vidutiniškai 10metų ilgiau nei visoje VakarųEuropoje, todėl norisi žinoti:kokia Ikarijos gyventojų ilgaamžiškumo paslaptis?

Gali būti, jog tai - grynas oras irdraugiškas bei atviras gyvenimo bū-das. O gal šviežios daržovės ir ožkųpienas. Be to, sala - kalnuota, o tai pa-laiko gerą fizinę formą. Ne paskutinė-je vietoje gali būti ir granito akmenųskleidžiama spinduliuotė. Tačiau Sta-matis Moraitis turi savo atsakymą.“Tai - vynas. Jis grynas, be jokių prie-maišų. Mūsų pačių išspaustas vynas”,- sako prieš Naujuosius metus 98-ąjįgimtadienį atšventęs senelis, atsirėmęsį savo virtuvės stalą su taure vyno. Lau-ke, prie balto it sniegas namelio, ošiajo numylėti alyvmedžiai, jo vaisme-džiai ir jo vynuogės. Graikas kasmetpagamina apie 700 litrų vyno. Pa-klaustas, ar pats jį ir išgeria, pašiurpęsatsako: “Žinoma, ne! Išgeriu su savodraugais.” Jis dar pats užlipa kopėčio-mis ir su džiaugsmu skina alyvuogesnuo savo medžių. “Čia, aukštai, jau-čiuosi daug sveikesnis”, - patikinaS.Moraitis ir priduria, kad jo tėvas mi-rė sulaukęs 117 metų.

Ilgaamžių vietosNėra geresnio personažo už S.Mo-

raitį Ikarijos salos gydomosioms savy-bėms reklamuoti. Prieš 45 metus, kaigyveno JAV, jam buvo diagnozuotasplaučių vėžys ir pasakyta, jog liko maž-daug 9 mėnesiai. “Tais laikais laidotu-vės Amerikoje buvo labai brangios, to-dėl pasakiau žmonai, kad vykstu namo,į Ikariją, atgulti greta tėvų, - linksmaiakimis kibirkščiuoja senukas. - Susira-dau savo draugus gimtajame kaime irmes pradėjome vaišintis vynu. Maniau,

bent jau linksmai numirsiu.” Gerda-mas vyną ir laukdamas, kol numirs, vy-ras labai sustiprėjo. Taip praėjo ne tikdevyni mėnesiai, bet ir 45 metai. “Prieškelerius metus nuvykau į JAV. Mėgi-nau susirasti savo gydytojus, bet mannepavyko. Visi jau buvo mirę”, - sakosenelis.

Tokių istorijų Ikarijoje galima išgirs-ti ir daugiau. Kai kurios tikriausiai išgal-votos, tačiau mokslininkai ir gydytojaijau susidomėjo sala, esančia netoli Tur-kijos krantų, ir nori sužinoti tiesą.

Ikarija gavo savo vardą iš graikų mi-to apie Ikarą, kuris, anot legendos, nuk-rito į jūrą pernelyg priartėjęs prie sau-lės. Ikarija dėl savo natūralių karštųjųversmių jau daug šimtmečių garsėjakaip sveikatingumo šaltinis. Neseniai

ji buvo įtraukta į vadinamųjų mėly-nųjų zonų, kuriose gyvena ypač daugilgaamžių, sąrašą. Į jį įrašytos tokiosvietovės kaip Okinava Japonijoje, Sar-dinija Italijoje ir Loma Linda Kalifor-nijoje.

Šlaitų žolelėsIkarijos gyventojai valgo daug žuvų,

daržovių ir palyginti mažai mėsos. 6 iš10 žmonių, sulaukusių 90 metų ir dau-giau, yra fiziškai aktyvūs (kitur tokiųbūna apie 20 proc.). Visi valgiai gami-nami su alyvuogių aliejumi. Tiek mais-tui, tiek vaistams vartojama itin dauglaukinių augalų ir žolelių. Daugumavyresnių gyventojų kasdien geria džio-vintų kalnų žolelių, tokių kaip šalavi-jai, čiobreliai, mėtos, ramunėlės, miši-nio arbatą, pagardintą vietos bičiųmedumi. “Ji padeda nuo visko”, - pa-tikina S.Moraitis.

Šie laukiniai augalai turtingi an-tioksidantų ir diuretikų, kurie maži-na kraujo spaudimą. Tačiau gydytojainurodo ir kitus gyvenimo būdo Ika-rijoje ypatumus. Saloje mažai rūko-ma, po pietų einama nusnausti, gyve-nimo tempas čia lėtas, gyventojaidažnai bendrauja su giminėmis irdraugais, saikingai vartoja vyną. Di-delėse šeimose vyresniems žmonėmsteikiamas svarbus vaidmuo. Depresi-ja pasitaiko retai.

Nėra ko nervintisAtėnų medikai, susidomėję salos

gyventojų ilgaamžiškumu, sako, kadjie serga tomis pačiomis ligomis (vė-žiu, širdies kraujagyslių) kaip ir kitižmonės, bet būdami gerokai vyresni.

Ikarijos gyventojai daug ilgiau išlaikogyvenimo kokybę. Širdies kraujagys-lių problemos paprastai prasideda su-laukus 55-60 metų, o Ikarijoje - 10metų vėliau. Mokslininkai dar noriištirti, ar gamtoje pasitaikantys ra-dioaktyvieji elementai, tokie kaip ra-dis, turi įtakos vėžiui, taip pat atliktigenetinius tyrimus ir palyginti salosgyventojus su tais, kurie emigravo išIkarijos.

Prie gausiai vietos skanumynais ap-krauto stalo 102 metų George Kassio-tis išsitraukia pasą ir rodo savo gimimodatą - 1910-ieji. Jis tarnavo Graikijoskavalerijoje, per Antrąjį pasaulinį karąkovėsi su italais Albanijoje ir, prieš išei-damas į pensiją 1970-aisiais, padėjo nu-tiesti pirmą asfaltuotą kelią Ikarijoje.“Nevalgau perdirbto maisto, nerūkau,nesinervinu ir nebijau mirties - visi tenbūsime”, - sako G.Kassiotis.•

Migracija turi būti peržiūrėta

Kaip graikas pasveiko belaukdamas mirtiesGavo Airijos paramą

Europos užsienio reikalų komisarė Catherine Ashton su Turkijos užsienioreikalų ministru Ahmetu Davutoglu ir vyriausiuoju derybininku E.Bagiu.

D.Camerono kalbos su nerimu laukia ES valstybių lyderiai.Reuters/Scanpix nuotraukos

Taip pareiškė Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas, nes nesibaigiantisimigrantų į šalį srautas iš kitų Europos Sąjungos valstybių jaukelia pavojų šalies socialinės gerovės sistemai.

D.Cameronas neslėpė, jog britųvyriausybė labai nerimauja dėl to,kad jau nuo kitų metų į Jungtinę Ka-ralystę ims plūsti ir tūkstančiai imig-rantų iš Rumunijos bei Bulgarijos,nes nustos galioti draudimas, dėl ku-rio buvo susiderėta dar prieš tai, kaišios dvi valstybės 2007 metais prisi-jungė prie Bendrijos. Kalbėdamasper BBC britų premjeras sakė, kadjo ministrai suka galvą, kaip apribo-ti į šalį plūstančius imigrantus iš ES

valstybių, nes jie siekia naudotis bri-tų socialinės gerovės sistema ir norilaisvo priėjimo prie medicinos pa-slaugų.

“Aišku, kad visos ES narės galinaudotis pagrindinėmis laisvėmis -laisvu prekių, paslaugų ir, žinoma,žmonių judėjimu. Apriboti žmoniųjudėjimą galima tik ekstremaliais at-vejais. Tačiau neslėpsiu, kad mes ieš-kome būdų, kaip apsunkinti žmoniųnorą atvykti į Didžiąją Britaniją, jojeapsigyventi ir naudotis privilegijomis.Mes norime apriboti laisvo žmoniųjudėjimo galimybes”, - dėstė jis.

D.Cameronas neslėpė, kad šią te-mą palies ir savo kalboje Europai,kurią premjeras turėtų pasakytišiandien. Jis teigė, kad rinkėjams buspasiūlytas “tikras pasirinkimas”, t. y.šalies piliečiai galės patys nuspręsti,

nori ar ne, kad Jungtinė Karalystėpriklausytų ES. Tačiau tai nebus“prisijungimo-išstojimo” referendu-mas, kokio reikalauja senieji euros-keptikai toriai ir Nepriklausomybėspartija.

Šia tema Europai bus pasiūlytos“didelės derybos”. “Kai tapau mi-nistru pirmininku, žmonės man sa-kė: “Nesijaudinkite. Jums pakaks pa-daryti vieną dalyką - pakeisti Europossutartį”, - dėstė premjeras. - Manau,turės būti trys pakeitimai. Vieną jauvetavome (britai nesutinka jungtisprie bankų sąjungos - red.), todėlmūsų tai neliečia. Bet liko dar du.Žmonėms neturėtų kilti abejonių,kad konservatoriai sugebės per kitusrinkimus pasiūlyti tikrą pasirinkimąir realius kelius, kaip gauti sutikimątam pasirinkimui.”•

Saloje mažai rūkoma, po pietų einama nusnausti, gyvenimo tempas čia lėtas, gyventojai

dažnai bendrauja su giminėmis ir draugais.

92 metų S.Moraitis prižiūri 200 alyvmedžių, spaudžia aliejų ir gamina vyną. / AP/Scanpix nuotrauka

2013 01 18Lietuvos žinios6 Pasaulis

Praėjus mėnesiui po žudyniųNiutauno pradinėje mokyklojeJAV prezidentas Barackas Obama pristatė naująjį ginklųkontrolės planą. Jame reika-laujama uždrausti pardavinėtikovinius ginklus ir pradėti tikrinti juos perkančių žmoniųbiografiją.

Baltuosiuose rūmuose B.Obamapasirodė su keturiais vaikais, kurieparašė prezidentui laiškus po to, kaiNiutauno pradinėje mokykloje buvonušauta 20 vaikų ir 6 jų mokytojai.“Svarbiausia mūsų visuomenės už-duotis - apsaugoti savo vaikus”, - sa-kė B.Obama ir pacitavo aštuonme-čio Granto laišką, kuriame berniukasprašo uždrausti žmonėms laikyti au-tomatus ir kitus galingus ginklus.“Turėtume pasimokyti iš to, kas įvy-ko Sandi Huko mokykloje”, - prezi-dentui rašė Grantas.

Pristatydamas priemones, kuriasparengė viceprezidento Joe Bidenovadovaujama grupė, B.Obama į Bal-tuosius rūmus pakvietė ir ginkluotųnusikaltimų aukų artimuosius, tarpjų ir vienos Niutaune nušautos mer-gaitės tėvus. “Mūsų laukia sunkus iš-bandymas, - iš karto pasakė B.Oba-ma. - Atsiras žinovų, politikų irlobistų, kurie šias priemones vadinstironišku visuotiniu laisvės puolimu.Jie nenori nieko keisti ir visais įmano-mais būdais trukdys ginklų kontrolėsreformoms.” Prezidentas pabrėžė,kad jo pasiūlymai neprieštarauja ant-rajai JAV Konstitucijos pataisai, lei-džiančiai gyventojams įsigyti ir laiky-ti ginklus.

Tačiau B.Obama ragino visos ša-lies mastu pradėti naują kampanijądėl saugaus ir atsakingo ginklų laiky-mo ir apsvarstyti, kokiuose savo na-mų seifuose amerikiečiai turėtų lai-kyti ginklus, bei įgyvendinti naująprogramą, pagal kurią mokyklose

būtų mokoma, kaip mokytojai turė-tų reaguoti į įsiveržusį ginkluotą už-puoliką. Prezidentas pareikalavo,kad Ligų kontrolės ir prevencijoscentras ištirtų ginkluoto smurtopriežastis ir parengtų prevencijospriemones, taip pat paragino Kong-resą atnaujinti 2004 metais pasibai-gusį kovinių ginklų draudimą ir leis-ti pardavinėti dėtuves, turinčias nedaugiau kaip 10 šovinių.

JAV prezidentas taip pat pareika-lavo, kad Kongresas priimtų įstaty-mą, kuriame būtų įtvirtinta ilgalaikėginklų kontrolė, nes jau “nebegalimato atidėlioti”. Jis ragino įstatymų lei-dėjus nenumoti ranka į visuomenėspasipiktinimą ir pritarti jo siūlo-moms ginklų kontrolės pataisoms.

Nors per metus Jungtinėse Valsti-jose nuo šaunamojo ginklo žūsta 11tūkst. žmonių, prezidento pastan-gos pakeisti tokią padėtį gali nesu-laukti politikų pritarimo. B.Obamospasiūlymams pirmiausia turi pritartiKongresas, kuriame dominuoja res-publikonai, neturintys šiuo klausimubendros nuomonės. Sveikindamasprezidento ryžtą Senato demokratųdaugumos lyderis Harry Reidas iš

karto pasakė, kad jo pateiktus siūly-mus bus labai sunku įgyvendinti, okeli įtakingi respublikonai tuoj patpasmerkė B.Obamos planus ir ap-kaltino jį varžant žmonių, norinčiųįsigyti ginklų, laisvę. “Ginklas neiš-šauna, kol pirštas nepaspaudžia gaidu-ko. Pasaulyje klaidžioja blogis, todėlvisi eikime į bažnyčią ir melskimepagalbos”, - ragino ir Teksaso gu-bernatorius respublikonas Rickas

Perry, o respublikonų senatoriusMarco Rubio, kuris 2016 metais ga-li siekti prezidento posto, aiškino, kadAmerikos problema ne ginklai, o psi-chiškai nesveiki ir į smurtą linkęžmonės.

Prezidento siūlymams priešinasiir pagrindinė ginklų lobistų grupė -Nacionalinė šaulių asociacija, kurijau pareiškė, kad naujo įstatymo lai-kysis tik sąžiningi amerikiečiai, ta-čiau jis neužkirs kelio nusikaltėliamsir psichikos sutrikimų turintiemsžmonėms toliau žudyti vaikus beisuaugusiuosius. Asociacijos lobistųgrupė pranešė, kad jau rengia atsa-ką prezidentui, ir pažadėjo kovotisu bet kokia griežtesne ginklų kont-role, nes, jos nuomone, būtų kur kasnaudingiau, jeigu kiekvienoje šaliesmokykloje budėtų ginkluoti apsau-gininkai.

Nacionalinės šaulių asociacijosprezidentas Davidas Keene’as teigėtikįs, kad antroji JAV konstitucijospataisa išliks. Nors kovoti su prezi-dentu bus labai sunku, pergalę įma-noma pasiekti. Dar prieš prezidentokalbą Nacionalinė šaulių asociacijaišplatino reklamą, kuria labai nepa-tenkinti Baltieji rūmai. Joje B.Oba-ma kaltinamas veidmainiavimu, nesjo dukteris saugo Slaptosios tarny-bos agentai, o kiti mokiniai tokiosapsaugos neturi. Baltųjų rūmų ats-tovas šią reklamą pavadino “atstu-miančia ir bailia”.

Jungtinėse Valstijose greičiausiaiįsigalios tik tos B.Obamos pasiūly-tos priemonės, kurioms nereikiaKongreso pritarimo. Vyriausybinėsagentūros gaus prieigą prie žmoniųasmeninės informacijos ir galės pa-tikrinti ginklus perkančių piliečiųbiografiją, kad sutrukdytų “pavojin-giems” žmonėms įsigyti ginklų. Li-cencijuoti ginklų pardavėjai tai turidaryti ir dabar, tačiau yra įstatymospraga, leidžianti nesilaikyti šio rei-kalavimo. •

Amerikiečių laukia sunkus išbandymas

Dar prieš B.Obamai paskelbiant griežtesnes ginklų kontrolės priemones, tam nepritariantys amerikiečiai puolėpirkti ginklus. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Prancūzams pradėjus karinęoperaciją Malyje, islamistų kovotojai užgrobė Ain Amenasonaftos bendrovę Alžyre. Jie įkaitais paėmė 191 žmogų,tarp jų 41 užsienietį. Keliasde-šimčiai pavyko pabėgti, tačiau35 įkaitai žuvo, kai buvo bandyta juos išvaduoti.

Alžyro rytuose esančią naftos bendro-vę iš karto apsupo Alžyro kariai. Jiestengėsi išlaisvinti teroristų įkalintusžmones. Alžyro valdžios pareigūnaibandė derėtis su pagrobėjais, kurie pa-grasino nužudyti įkaitus, jeigu kariaibandys juos išvaduoti. Islamistai suįkaitais buvo užsibarikadavę gyvena-majame valstybinės naftos bendrovės“Sonatrach”, kuri dirba drauge su“British Petroleum” ir Norvegijos“Statoil”, pastate.

Į teroristų rankas buvo patekęs 191įkaitas - vietinės naftos gavybos įmonėsdarbuotojai ir 41 užsienietis specialis-tas, nors iš pradžių Alžyro valdžios ins-titucijos teigė, kad teroristų rankose tik20 užsieniečių, nes kelias dešimtis jiepaleido. Įkaitais buvo tapę 7 amerikie-čiai, 13 norvegų, taip pat DidžiosiosBritanijos, Prancūzijos, Japonijos ir Ai-rijos, Rumunijos, Kolumbijos, Tailan-do, Filipinų, Pietų Korėjos ir Armėni-jos piliečiai. Vienas britas ir vienasalžyrietis žuvo islamistams bandant

užgrobti autobusą, vežantį darbinin-kus iš Ain Amenaso į Tiranturiną,kuriame jie gyveno, tačiau autobusąlydintiems policininkams pavyko at-remti šią ataką. Tuomet teroristai už-puolė darbininkų gyvenamąjį rajonąir paėmė įkaitus.

Kiek vėliau Alžyro vidaus reikalųministras Dahu Ould Kablia pranešė,kad kai kuriems įkaitams pavyko pa-bėgti - iš islamistų nagų paspruko 15užsieniečių ir 30 alžyriečių. Dar 30 al-žyriečių, daugiausia vertėjomis dirbu-sias moteris, paleido patys teroristai.

Pagrobėjai pareikalavo, kad jiemskartu su belaisviais būtų leista išvyktiiš Alžyro, tačiau šalies valdžiai tai bu-vo “visiškai nepriimtina”. Pagrobėjaitaip pat reikalavo Malyje nutrauktiPrancūzijos karinę intervenciją.

Savo ruožtu Alžyro islamo ekstremis-tų grupė “Pasirašiusieji krauju” perMauritanijos žiniasklaidą išplatino pa-reiškimą, kad Alžyro vyriausybė, Pran-cūzija ir kitos šalys, kurių piliečiai buvopagrobti, “turėtų prisiimti visą atsako-mybę už pasekmes, kurios laukia įkai-tų, jeigu nebus patenkinti grupės reika-lavimai”.

Alžyro vidaus reikalų ministerijosnurodymu buvo uždaryti visi pasieniopunktai, o Užsienio reikalų ministeri-ja palaikė ryšius su tų šalių diploma-tais, kurių piliečiai buvo atsidūrę tero-ristų rankose. Kariuomenei apsupuspastatą, kuriame slėpėsi užpuolikai, jiepagrasino jį susprogdinti kartu su įkai-tais. Vienam iš pagrobtų darbininkųbuvo liepta paskambinti į Prancūzijosdienraštį “Le Figaro” ir pranešti, kad

kovotojai reikalauja maisto, vandensir transporto, o Prancūzijos televizijoskanalas “France-24” pranešė, kad kaikuriems įkaitams buvo liepta užsijuos-ti diržus su sprogmenimis.

Teroristams nesutikus paleisti įkai-tų, Alžyro kariškiai ėmė bombarduotipastatą iš sraigtasparnių. Per šią atakąžuvo ne tik 15 islamistų su savo vadei-va, bet ir 35 įkaitai. Gyvi liko tik 7.

Alžyro įkaitų drama paragino irkitas valstybes prisidėti prie islamis-tų Malyje pažabojimo. Į šią šalį ne-trukus turėtų atvykti 200 karių iš Ni-gerijos. Apie ketinimą pasiųsti kariuspranešė ir Čadas. Europos šalys taippat pranešė prisidėsiančios prieprancūzų pradėtos kovos su teroriz-mu Afrikoje. Nyderlandų užsienioreikalų ministras Fransas Timmer-

mansas paskelbė, kad į Malį bus pa-siųstas transporto lėktuvas. “ES ša-lys turi prisiimti kolektyvinę atsako-mybę, nes teroristai kelia grėsmęsaugumui ne tik Afrikoje, bet ir Eu-ropoje”, - pareiškė F.Timmerman-sas ir pridūrė, kad Nyderlandai pa-sirengę suteikti Maliui ir ekonominępagalbą.

Vakar Briuselyje buvo susirinkę ESužsienio reikalų ministrai. Jie sutarė,kad būtina paremti karinę misiją Ma-lyje, padedant restruktūrizuoti Maliokariuomenę ir pasiunčiant jai instruk-torių. Prancūzijos užsienio reikalųministras Laurent’as Fabiusas para-gino Bendrijos šalis prie šios misijosprisidėti ir finansiškai. •AFP, Reuters, BNS, LŽ

Įkaitus pagrobusiems islamistams vadovavo Mokhtaras Belmokhtaras,kuris kovojo ir su sovietais Afganistane. Naftos bendrovė, kurioje vyko įkaitų drama.

Alžyre įkaitai vaduoti bombomis

B.Obama pabrėžė, kad jo pateikti siūlymai neprieštarauja antrajai JAV konstitucijos

pataisai, leidžiančiai gyventojams įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus.

TOMAS MIKNEVIČIUS

Aplinkosauga - viena priori-tetinių ES sričių. Pastaruojumetu kylant nedidelių nuotekų valyklų paklausaiUAB “Arginta” įgyvendino ES struktūrinių fondų lėšomisremiamą projektą ir sukūrėnaują biologinio nuotekų valymo įrenginį, gebantį išvalyti ne tik biologines atliekas, bet ir fosforą bei azotą.

Nereikalauja daug priežiūros“Dažniausiai nedideliuose biolo-

ginio nuotekų valymo įrenginiuosešalinami tik organiniai teršalai. Da-lies jų priežiūra gana sudėtinga,jiems veikti reikalinga elektros ener-gija, o tai padidina nuotekų valymosąnaudas. Mūsų tikslas buvo sukur-ti paprastą, ypatingos priežiūros ne-reikalaujantį, ekonomišką nuotekųvalymo įrenginį, skirtą mažiemsnuotekų kiekiams valyti, kuris šalin-tų ne tik organines medžiagas, betir azotą bei fosforą”, - pasakoja “Ar-gintos” vandentvarkos direktoriusRegimantas Dauknys.

2009 metų liepą pradėjus įgy-vendinti projektą “Kokybiškainaujo nuotekų valymo įrenginio,paremto nuoseklaus biologinio va-lymo technologija, sukūrimas” bu-vo atlikta nuotekų cheminė ir bio-masės mikrobiologinė analizė.Remiantis tyrimų rezultatais su-kurtas biologinio valymo įrenginio,

veikiančio biofiltracijos principu,prototipas ir atlikti jo veikimo efek-tyvumo bandymai.

Individualiems namams skirtas

prietaisas išsiskiria ne tik ekologišku-mu, bet ir paprastumu. Pavyzdžiui, jeidaugelyje tokių sistemų reikia perio-diškai pašalinti susikaupiantį dumblą,

šis įrenginys sukonstruotas taip, kad tonereikėtų daryti. Dumblą sunaikinabiofiltracijos procese dalyvaujančiosbakterijos.

“Mūsų sukurto biologinio valymoįrenginio eksploatacija nereikalaujaypatingos priežiūros ir yra supranta-ma eiliniam vartotojui. Valymo pro-cesui nereikalinga elektros energija,nereikia įrengti papildomų talpyklųnuotekoms nusodinti”, - pasakojadoc. dr. R. Dauknys.

Įrenginio kūrėjai tikisi, kad jistaps itin populiarus ES sugriežti-nus nuotekų valymo reikalavimus.Kol kas reikalavimai pašalinti azo-tą ir fosforą iš nuotekų taikomi tikpramoniniams įrenginiams, tačiaugreitu metu to gali būti pradėta rei-kalauti ir iš mažų nuotekų valyklų,nes gamtai kenkiančio azoto beifosforo gausu buitinėje chemijoje.

2012 metų gegužę baigtas projek-tas vykdytas pagal priemonę “Intelek-tas LT”. Bendra projekto vertė - beveik2,6 mln. litų, iš jų beveik 0,83 mln. li-tų skirta iš ES struktūrinių fondų.

“Argintos” vandentvarkos vado-vas R. Dauknys pripažįsta, kad be ESparamos šį projektą įgyvendinti bū-tų daug sunkiau. Konkurencija šio-je rinkoje didelė, o naujo produktosukūrimas reikalauja daug išlaidų.

Domina inovatyvios idėjosLietuviško kapitalo UAB “Argin-

ta” savo gyvavimo metus skaičiuo-ja nuo 1991 metų.

“Mūsų sėkmės paslaptis - ino-vatyvios idėjos. Netikime posakiu“Po mūsų nors ir tvanas”, todėlstengiamės būti nekenksmingi ap-linkai, o to galima pasiekti ieškantmodernių sprendimų bet kuriojeveiklos srityje. Manau, kad mūsųveiklos principai pasiteisino”, - sa-ko R. Dauknys.

Perspektyvios idėjos per beveik20 metų padėjo “Argintai” išaugti įdidžiulę, rinkoje lyderiaujančią irypač pelningai dirbančią įmonę. Jaisparčiai didėjant, kito ir veikla: nuo1991-ųjų “Arginta” užsiėmė metaloapdirbimu, 1995 metais bendrovėpradėjo gerinti vandenį ir tvarkytinuotekas, 2009-aisiais atsirado darviena papildoma sritis - atsinauji-nanti energija. Metalo apdirbimas,vandentvarka ir atsinaujinanti ener-gija šiandien yra lygiavertės “Argin-tos” veiklos kryptys.

UAB “Arginta” priklauso trimsLietuvoje žinomoms asociacijoms:Lietuvos vandens tiekėjų asociaci-jai, Lietuvos suvirintojų asociaci-jai, Lietuvos inžinerinės pramonėsasociacijai. Užs. LM-2085

2013 01 18Lietuvos žinios Verslas 7

DOMINYKAS JARUTIS

Panevėžyje įsikūrusi “SchmitzCargobull AG” koncerno antrinė įmonė “SchmitzCargobullBaltic”, pasinaudojusi ES parama pagalpriemonę “Intelektas LT”, kuriasunkvežimių puspriekabių beipriekabų ir kėbulų prototipus.

Tikimasi, kad sukurti nauji pro-duktai sudomins visos Europos, ypačSkandinavijos šalių pervežimo bend-roves. Jau dabar įmonėje pagamin-tos transporto priemonės iškeliaujanet į Japoniją, Braziliją, Australiją.

Važinėja po visą pasaulį“SchmitzCargobullBaltic” pusprie-

kabių ir sunkvežimių izoterminiųkėbulų gamyba užsiima jau nuo1989-ųjų (buvusi UAB “Auviga”).Nuo 1999-ųjų juos gaminti imta pa-gal pažangesnes technologijas, kaitik įmonė buvo reorganizuota į viso-je Europoje gerai žinomos “Sch-mitzCargobull AG” antrinę įmonę.2007-2009 metais gamintos ir tenti-nės puspriekabės, bet dėl sumažė-jusios rinkos per krizę jų gamybabuvo sustabdyta. Įmonėje pagamin-tos transporto priemonės šiuo me-tu keliauja po visą Europą ir net Ja-poniją, Braziliją, Australiją.

Siekdama gaminti kuo įvairesnęprodukciją ir patenkinti didesnioklientų būrio poreikius “SchmitzCargobullBaltic” nusprendė sukur-ti ir nuosavus priekabų, pusprieka-bių bei sunkvežimių kėbulų proto-

tipus. “Rinka svyruoja - tai parodėtentinių priekabų ir puspriekabiųpaklausa, tad geriau užimti iškartkelias nišas. Todėl nusprendėme su-kurti nuosavus priekabų, pusprie-kabių ir kėbulų visiškai atsidaran-čia šonine prototipus”, - sakobendrovės generalinis direktoriusRaimundas Petrauskas.

Kuriant prototipus pasinaudota ESstruktūrinių fondų parama pagal prie-monę “Intelektas LT”. Pagal vykdo-

mą projektą jau sukurti trys pusprie-kabės ir baigiami kurti priekabos beisunkvežimio kėbulo visiškai atsida-rančia šonine siena prototipai.

Nors šiuo metu yra įvairiausiųpriekabų ir puspriekabių techno-logijų, dauguma jų užpatentuotosir saugomos, tad “SchmitzCargo-bullBaltic” reikėjo pasinaudoti pa-grindinės įmonės patirtimi ir sukur-ti savo technologiją bei techniniussprendimus.

Patogesnės krovos darbams

“SchmitzCargobullBaltic” pasi-telkusi profesionalius inžinieriussukūrė puspriekabės ir priekabos,kurios atsidaro vienas šonas, proto-tipą, tad prekes galima krauti ne tikper priekabos galą, kaip įprasta.

“Tai daugeliu atvejų supaprasti-na krovinio perkrovimą. Pavyz-džiui, daug patogiau perkrauti pre-kes iš traukinių vagonų, pakrauti

ilgus plieno ar medienos gaminiustiesiai gamyklose. Nusprendėmedaugiau orientuotis į Skandinavijosrinką, tad priekabos bus ne tentinės,kurios netinka Skandinavijos klima-tui, bet standžios konstrukcijos, pa-gamintos iš termoizoliacinių plokš-čių”, - pasakoja R. Petrauskas.

Projektui įgyvendinti iš ES struktū-rinių fondų skirta 1,5 mln. litų, bend-ra projekto vertė - 4,3 mln. litų.“Puspriekabės, priekabos, kėbuloprototipo kūrimas yra brangus. Rei-kia įsigyti įrangą bandymams, specia-lių bandymų rezultatus patvirtinti ne-priklausomiems ekspertams arbaautorizuotose laboratorijose, samdy-ti profesionalius inžinierius, pritaiky-ti naujausias technologijas ir mokslolaimėjimus”, - sako direktorius.

Šiuo metu bendrovė speciali-zuojasi gaminti izoterminius au-totraukinius. Jiems gaminami izo-terminiai sunkvežimių kėbulai irspecialios priekabos, kuriose gali-ma palaikyti norimą temperatūrą.

“Gaminame autotraukinius iki40-60 t bendrosios masės ir 100kub. m naudingo tūrio. Tokie uni-versalūs autotraukiniai paklausūs,mat leidžia vežėjams geriau iš-naudoti priekabų savybes. Pavyz-džiui, vienu metu vežti ir salotas,ir šaldytą mėsą, nors tokiemskroviniams reikalingas skirtingastemperatūros režimas”, - pasako-ja “SchmitzCargobullBaltic” gene-ralinis direktorius R. Petrauskas. Beto, izoterminiai autotraukiniai ga-minami stipresnės konstrukcijos(Heavy Duty) ir yra labiau pritai-kyti Rytų Europos keliams.

Lietuviškos priekabos pasiekia kitus žemynus

Sukūrė itin ekologišką ir paprastą nuotekų valyklą

Lietuvoje pagamintas autotraukinys . / “SchmitzCargobullBaltic” nuotrauka

UAB “Arginta” sukurtas nuotekų valymo įrenginys ne tik ekologiškas, bet ir kompaktiškas bei lengvai prižiūrimas. / UAB “Arginta” nuotrauka

“Intelektas LT”

ES finansuojamos priemonės “Intelektas LT” tikslas - skatinti šalies įmones investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus ir technologinęplėtrą bei didinti Lietuvos pramonės įmonių konkurencingumą Europos rinkose.

2013 01 18Lietuvos žinios8 Verslas

DOMINYKAS JARUTIS

Bevielis duomenų perdavimasjau seniai ne naujiena. Neprijungę jokio laido prie nešiojamojo kompiuterio ar telefono internetu naudojamėskavinėse, mieste praktiškai betkurioje pasaulio valstybėje.

Gali būti, kad kartais juo naudo-tis padeda ir Lietuvos įmonės “Wi-libox” sukurta įranga. Įmonė spe-cializuojasi kurdama prietaisus,galinčius perduoti didelius duome-nų kiekius nemažais atstumais.

Laboratorija paspartino darbą“Žinoma, mes anksčiau ar vėliau

būtume įsirengę prototipų kūrimolaboratoriją, tačiau be ES paramostai būtų užtrukę gerokai ilgiau”, -pasakoja UAB “Wilibox” vadybi-ninkas Vaidas Baronas.

Bendrovė gamina aukštomis tech-nologijomis paremtą itin tiksliąįrangą, gebančią perduoti nemažąkiekį elektroninių duomenų itin di-deliais atstumais. Tam reikalinga la-boratorija, kurioje būtų tikslūs ma-tavimo ir gamybos prietaisai.

Pagal priemonę “Intelektas LT+”bendrovė laboratorijai įrengti gavoper milijoną litų, už juos pirko įran-gą, reikalingą duomenims sparčiaiperduoti. Bendra projekto vertė - 2,1 mln. litų.

“Tai nėra tokia pati buitinė įran-ga, kurią naudojame namuose. Taidaug patikimesnė, itin tiksli ir pro-fesionali įranga, skirta telekomuni-kacijų paslaugas teikiančioms bend-

rovėms. Mes kuriame unikalius pro-duktus, kuriais naudodamosi tele-komunikacijos bendrovės gali teik-ti bevielio ryšio paslaugas dideliaisatstumais. Mūsų darbas - ne tik su-kurti bevieliu ryšiu informaciją per-

duodantį įrenginį, bet ir kompiute-rinę programą”, - teigia V. Baronas.

Įrengtoje laboratorijoje bendro-vės specialistai pagal poreikius duo-menų perdavimo prototipų kom-ponentus gali pasigaminti per kelias

dienas. Anksčiau šis darbas trukda-vo apie mėnesį ir ilgiau. “Šiuo me-tu informacinės technologijos to-bulėja labai sparčiai, tad svarbuskubiai reaguoti į permainas. Vosne kas mėnesį bevielio ryšio įrangaikeliami vis nauji reikalavimai, tad ši

laboratorija mums buvo labai rei-kalinga. Tačiau be ES pagalbos įsi-gyti visą reikiamą įrangą būtų buvędaug sunkiau”, - sako V. Baronas.

Parduoda visame pasaulyjeĮmonėje “Wilibox” sukuriama ry-

šio įranga su užsienio platintojaisparduodama beveik visame pasau-lyje. Pasak “Wilibox” vadybininko,

jie net nežino visų galutinių šaliųpirkėjų. Tačiau “Wilibox” įrenginiusgalima rasti net tokioje egzotiškoješalyje kaip Tanzanija. Čia buvo įgy-vendintas vienas įdomesnių projek-tų: įrengtas “Wilibox” sukurtas duo-menų perdavimo prietaisas, kuris

bevieliu ryšiu duomenis perduodanet 100 kilometrų atstumu.

“Lietuva mūsų veiklai per maža,čia nedaug ryšio operatorių, todėl99,9 proc. mūsų produkcijos iške-liauja į užsienio valstybes. Tačiau taitikrai nėra blogai, juk vienas mūsųvalstybės prioritetų - gaminti ir eks-portuoti pridėtinės vertės produkci-ją”, - neslepia V. Baronas. Užs. LM-2085

Naujoje laboratorijoje kuriami duomenų perdavimo įrenginiai

UAB “Wilibox” sukurti ir pagaminti unikalūs duomenų perdavimo prietaisai jau įrengti visuose žemynuose. / UAB “Wilibox” nuotrauka

“Intelektas LT+” Priemone “Intelektas LT+” siekiama padidinti mokslinių tyrimų ir technologinėsplėtros (MTTP) veiklos aktyvumą privačiame sektoriuje. Priemonės tikslas -skatinti įmonių plėtrą ir naujų inovacinių įmonių steigimą investuojant įMTTP, padedant įmonėms kurti naujas tyrėjų, technikų (laborantų) ir panašaus aukštos kvalifikacijos personalo darbo vietas.Pagal priemonę “Intelektas LT+” remiamos veiklos: įmonių investicijos, kuriomis kuriama nauja arba plečiama jau esama įmonės MTTP infrastruktūra.

Įmonėje “Wilibox” sukuriama ryšio įranga su užsienio platintojais parduodama

beveik visame pasaulyje.

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Ignalinos rajone, Mikalave, netrukus iškilsianti didžiausiaBaltijos ir Skandinavijos regionemedžio anglių gamykla mažinsnedarbą rajone ir stiprins Lietuvos eksporto pozicijas.

Būsimoje gamybos bazėje jau baig-tos ruošti krosnių aikštelės, pastatytasegmentuoto medžio anglių gamyboslinijos stoginė, supirkta dalis įrangos,klojami produkcijos sandėlio pamatai,ruošiama infrastruktūra.

“Prisidėsime prie Lietuvos ekono-mikos augimo dviem būdais: pirma,kuriame naujas darbo vietas regione,kur nedarbo lygis yra vienas didžiausiųLietuvoje, antra, didžiąją dalį produk-cijos eksportuosime. Medžio anglių ga-mybos sektorius išsiskiria itin didele irnemažėjančia produkcijos paklausa irLietuvoje, ir visoje Europoje”, - sakoprojekto užsakovės Medžio anglies ga-mintojų asociacijos prezidentas Šarū-nas Nacevičius.

Lems finansavimasProjektui, kurio sąmata siekia 13

mln. litų, lėšų suteiks ES paramos fon-dai. “Tikime, kad naujoji gamykla busgeras pavyzdys, kaip tinkamai nau-dojama ES parama atgaivina gyveni-mą ir sukuria naujas darbo vietas Lie-tuvos kaime”, - teigia asociacijosprezidentas.

Planuojama, kad gamykla pradėsveikti šių metų pavasarį arba vasarospradžioje, bet tik tokiu atveju, jei pa-vyks be trukdžių pasirūpinti skolinto-mis lėšomis. “Bankai skelbiasi remią

verslą, tačiau jaunų įmonių vengia, to-dėl mums lieka tik kredito unijos, ku-rių pinigai yra brangesni, - aiškina jisLŽ. - Be to, nežinia, kaip reikalai pa-kryps po Lietuvos banko sankcijų Na-cionalinei kredito unijai. Šis finansavi-mo šaltinis irgi tapo jautresnis.”

Tikimasi, kad investicijos atsipirksper 4-5 metus.

Kodėl Ignalina?Lietuvoje yra ir daugiau miškingų

regionų, o Ignalinos krašto miškuoseūkinė veikla ribojama, todėl gali kiltiabejonių dėl gamyklos vietos parin-kimo. Š.Nacevičius LŽ paaiškino, kadgamyklai parinkta vieta nėra nacio-nalinio parko teritorijoje. Be to, ji yra

netoli Latvijos ir Baltarusijos pasie-nio, todėl tikimasi žaliava apsirūpin-ti rinkoje palankiausiomis kainomis.“Visada yra geriau rinktis iš trijų šal-tinių”, - primena jis elementarią rin-kos taisyklę.

Anglims gaminti bus naudojamamalkinė mediena. “Kai kurie užsako-vai, pavyzdžiui, korėjiečiai, su kuriaisjau užmegzti kontaktai, pageidauja, kadgastronominės paskirties anglys būtųgaminamos būtinai iš kietmedžio, betkitos rinkos nėra tokios reiklios, todėlgalima gaminti ir iš alksnio, juodalks-nio bei kitos medienos”, - pasakoja aso-ciacijos vadovas.

Kita priežastis, dėl kurios buvo pasi-rinkta ši vieta gamyklai - sustabdžius

Ignalinos atominę elektrinę, rajone iš-augęs gyventojų, ypač vyrų, nedarbolygis, todėl, tikimasi, nekils didelių pro-blemų rasti specialistų ir kitų norinčių

dirbti žmonių. Gamykloje numatytaįdarbinti apie 50 vietos gyventojų, jų at-ranka jau prasidėjo.

Auganti rinkaKol kas gastronominės paskirties

medžio anglis Lietuvoje gamina keliosnedidelės įmonės, kurių ištekliai yra permaži, kad būtų patenkintas netgi vietosrinkos poreikis. Ignalinos rajone stato-ma gamykla turės 5 medžio anglių ga-mybos linijas, kuriose bus pagaminama6 tūkst. tonų anglių per metus.

Medžio anglių gamybos apimtispasaulyje 2000-2009 metais išaugodaugiau nei trečdaliu. ES šios produk-cijos 2009 metais buvo pagamintaapie 300 tūkst. tonų. Iš Ignalinos jąplanuojama eksportuoti daugiausia įVakarų Europos rinką: Vokietiją,Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Skan-dinavijos šalis.

Pasak asociacijos prezidento, šiosprodukcijos gamybos ir personalo są-naudos Lietuvoje yra palyginti mažos,todėl nebus sudėtinga taikyti “aukštoskokybės žema kaina” strategiją ir taipįsitvirtinti bent Baltijos ir Skandinavi-jos regionuose.•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,5974 -0,0770%

1 Australijos doleris 2,7302 -0,5128%

10 000 Baltarusijos rublių 2,9872 -0,0770%

1 Kanados doleris 2,6326 -0,1557%

1 Šveicarijos frankas 2,7781 -0,5363%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1780 -0,0886%

10 Čekijos kronų 1,3511 +0,0740%

10 Danijos kronų 4,6269 -0,0086%

1 DB svaras sterlingų 4,1528 -0,3443%

100 Vengrijos forintų 1,1751 +0,5106%

100 Islandijos kronų 2,0127 -0,0298%

100 Japonijos jenų 2,9307 -0,6551%

100 Kazachstano tengių 1,7227 -0,0813%

1 Latvijos latas 4,9492 +0,0061%

10 Moldovos lėjų 2,1360 +0,0843%

10 Norvegijos kronų 4,6682 +0,2742%

10 Lenkijos zlotų 8,3875 +0,2146%

100 Rusijos rublių 8,5679 +0,0969%

10 Švedijos kronų 3,9947 +0,1652%

1 Turkijos naujoji lira 1,4699 +0,2381%

10 Ukrainos grivinų 3,1968 +0,1189%

2013 01 18, LB

Ignalinoje atomą keičia anglis

13 mln. litų investicijos į medžio anglių gamyklą Mikalave pradės atsipirkti jau šį pavasarį. / LŽ archyvo nuotrauka

Žemės ūkis 92013 01 18Lietuvos žinios

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Manoma, jog grūdiniųkultūrų derlius, patvir-tinus galutinius duo-menis, galėtų siekti iki4,5 mln. tonų. Tokiu

atveju pagal grūdų derliaus dydį Lie-tuva Europos Sąjungoje (ES) lenkiaGraikiją (4 mln. t), Suomiją (3,8 mln.t), Slovakiją (3,3 mln. t), Latviją (1,9mln. t) ir Estiją (0,9 mln. t).

Lietuvos ūkininkai 2012 metais netik užaugino rekordinį derlių, bet irgalėjo jį parduoti didesnėmis kaino-mis, taip padengdami anksčiau pa-tirtus nuostolius.

Kokios tendencijos vyraus šiais me-tais? Pasak LŽ kalbintų ūkininkų, grū-dinių kultūrų pasėlių plotų jie šiaismetais žada nemažinti, o kadangi pa-stebima tendencija trauktis iš gyvuli-ninkystės į augalininkystę, bendri ša-lies pasėlių plotai gali būti net didesni.

Sėjančiųjų gali daugėtiKėdainių rajone ūkininkaujantis

Aušrys Macijauskas prognozuoja,kad grūdinių augalų pasėlių plotai2013 metais Lietuvoje tikrai nemažės.“Rinkoje kol kas laikosi gana didelėssupirkimo kainos, todėl auginti grū-dines kultūras šiuo metu iš tiesų daugkam atrodo patrauklu. Todėl pasėliųplotai tikrai nemažės, net gali šiek tiekplėstis”, - įsitikinęs vidurio Lietuvosūkininkas. Pasak A.Macijausko, daugkas priklauso nuo to, kaip peržiemosžieminiai augalai. “Daugiausia ver-čiuosi augalininkyste. Praėję metaibuvo tikrai neblogi, o per pavasariosėją stengsimės pasėti tiek pat javųkaip ir 2012 metais. Koks bus rezulta-tas, priklauso ne tik nuo žmogaus, betir nuo gamtos”, - sakė jis.

A.Macijauskas prognozuoja, kadgrūdų supirkimo kainos 2013 metaisišliks stabilios. “Tačiau nereikia pa-miršti, jog 2012 metai buvo išskirti-niai tuo, kad kainos smarkiai nesvy-ravo. Panaši situacija, manau, turėtųlikti ir šiais metais, drastiškų kainospokyčių neturėtų būti”, - įsitikinęsbuvęs žemės ūkio viceministras.

Pasak jo, Lietuvos žemės ūkiui rei-kėtų labiau orientuotis į didesnės pri-dedamosios vertės produktų kūrimą.“Pirmiausia tai yra gyvulininkystė,pieno gamyba. Gerai, kad Lietuvadaug eksportuoja grūdų. Tai pajamos,gerinančios prekybos su užsieniu ba-lansą. Tačiau būtų dar geriau, jeigueksportuotume daugiau gyvulinin-kystės produktų, ypač mėsos ir pieno

gaminių. Tuo tarpu šiandien gyvuli-ninkystės plėtrai Lietuvoje atsirandakliūčių. Pirmiausia - tai gyventojų nei-giamas nusiteikimas dėl kvapų. Netir nedideli ūkininkai susiduria su pro-blemomis, norėdami pastatyti naujasgyvulių fermas. Todėl tiek visuome-nės, tiek politikų požiūrį į gyvulinin-kystę reikėtų keisti”, - įsitikinęs Kė-dainių krašto ūkininkas.

Viskas priklausys nuo orųKupiškėnas Zigmas Aleksandravi-

čius sako, jog nuspėti gamtą yra labaisunku. Ši žiema nesanti kokia nors

ypatinga, augalai kol kas gyvi. Anks-čiau ūkininkai turėdavo skaudesnėspatirties, kai likdavo iš viso be derliaus,žūdavo viskas, kas pasėta, ne vienasbalansavo ties bankroto riba. “Manoprognozėmis, šiais metais lengva tik-

rai nebus, o koks bus derlius, viskas -Dievo valioje. Mes ruošiamės. PriešNaujuosius pradėjome lankyti semi-narus, pas mums atvažiuoja moksli-ninkai, kalbamės apie trąšas, apie prie-mones, kurios leidžia sutaupyti.Darėme eksperimentą savo ūkyje, iš-tyrėme 7 hektarus žemės pagal įvai-rius rodiklius ir stengsimės nebarsty-ti pinigų ten, kur nereikia. Be to, mes,žemdirbiai, kaip ir visais laikais, lau-kiame, ką “pasiūlys” gamta, ir tikimėsgeriausio. Teko girdėti Amerikos vy-riausiojo meteorologo prognozes, kadšie metai bus sausros metai, o stichijos

prognozuojamos tikrai nemenkos”, -sakė Z.Aleksandravičius.

Ūkininkas siūlo nepamiršti, kadpasaulinės gūdų kainos yra dideliožaidimo dalis. “Visą laiką jaučiamestresą. Su grūdų kainomis panašiaikaip ir su nafta. Jeigu kur nors pa-saulyje kyla stichinės nelaimės, kai-nos šoka į viršų. Kiekviena gera arbloga naujiena lemia kainų pokyčius.Todėl ūkininkas nežino savo pajamųiki metų pabaigos. Tuo tarpu išlaidosjau dabar aiškios. Pavyzdžiui, jauesame nusipirkę trąšų, cheminių me-džiagų, žinome, kiek reikės sumokė-ti už darbą žmonėms. Tad visi mūsųsocialiniai partneriai savo dalį pasii-ma gerokai iš anksto. Bet ar mes pa-tys uždirbsime, ar ne - didelis klau-simas”, - sakė Kupiškio kraštoūkininkas ir pridūrė, jog savo ūkyjepavasarį grūdinių kultūrų ketina sė-ti tiek pat kaip ir pernai.

Stabilumo politikos žada laikytisir Joniškio krašto didieji ūkiai. PasakViliaus Kaikario, Skaistgirio ŽŪBbendraturčio, pasėlių plotai 2013metais tiek rajone, tiek ir Lietuvoje

neturėtų didėti. “Dirbame taip kaipir visada - jau 10 metų užsėjamemaždaug vienodus grūdinių kultū-rų pasėlių plotus. Kituose Joniškiokrašto ūkiuose yra panašiai. Dirba-mos žemės kiek yra, tiek yra, jos ne-gali padaugėti”, - sakė V.Kaikaris.

Traukiasi iš gyvulininkystėsKauno rajono ūkininkas, Lietuvos

grūdų augintojų asociacijos pirminin-kas Romas Majauskas sako, kad ūki-ninkai visada stengiasi laukus maksi-maliai apsėti ir gauti kuo geresnįderlių. “Praėjusiais metais gavome re-kordinį derlių dėl to, kad buvo labaipalankios žiemos sąlygos, beveik visižieminiai pasėliai gerai peržiemojo.Jeigu šią žiemą sėkmingai peržiemosžieminiai kviečiai ir rapsai, o vasarabus palanki, vėl galime tikėtis gerų der-lių, panašių kaip ir praėjusiais metais”,- teigė Kauno rajono ūkininkas.

Tiesa, praėjusį rudenį pasėti dau-giau žieminių kviečių esą nepavyko,nes buvo šlapia, tad reikės daugiausėti pavasarį. Pasak ūkininko, įverti-nus viską, gali būti taip, kad šiais me-tais pajamos bus mažesnės.

R.Majauskui taip pat kelia nerimąstatistika, jog šalyje mažėja gyvulių, otendencija, kad ūkiai per pastaruosiuskelerius metus daugiau persiorientuo-ja į augalininkystę, esą nesunkiai pa-stebima. Tačiau, jo nuomone, grūdi-nės kultūros nėra pats pelningiausiasverslas, esą labiau apsimokėtų augin-ti cukrinius runkelius. “Galbūt visusvilioja tai, kad grūdų augintojai žiemąbūna mažiau apkrauti darbu, o gyvu-lių augintojai turi dirbti visus metus.Praėję metai iš tiesų pasitaikė geri, taddabar visi tikisi, kad ir toliau gali būtilabai gerai. Tačiau nereikia pamiršti,jog tai buvo tik vieni tokie metai”, - sa-kė R.Majauskas.

Pasak jo, pernai ūkininkai galėjopadengti užpraeitų metų nuostolius.Bet jis primena, kad padidėjo ir jųsąnaudos. “Juk norint gauti gerą der-lių reikia nemažai į žemę įdėti. Todėlpelno maržos nėra labai didelės”, -tikino Lietuvos grūdų augintojų aso-ciacijos vadovas.

Kainos neturėtų kristi“Pasvalio rajone pasėlių plotai

turėtų išlikti maždaug tokie pat kaipir 2012 metais”, - sakė Vilhelmas Ja-nušonis, Pasvalio rajono ūkininkųasociacijos pirmininkas. Jo nuomo-ne, rapsų augintojams gali atsirastitokių pat problemų kaip ir VakarųEuropoje - užpuls kenkėjai. Praė-jusiais metais pavojingi šliužai esąjau pastebėti Suvalkijoje. Todėl ūki-ninkai pradeda ieškoti alternatyvųrapsams ir galbūt rinksis ankštineskultūras, kurių reikia ir dėl sėjomai-nos. “Žinoma, rapsus auginti pel-ninga, bet jeigu jų kaina kris, rapsųauginti neapsimokės”, - kalbėjoūkininkas.

V.Janušonis taip pat mato tenden-ciją, kad pastaruosius kelerius metusgyvulius auginę ūkiai pradeda labiauorientuotis į augalininkystę. Tokia ten-dencija galinti išlikti ir ateityje. Tačiaudėl to, pasvaliečio nuomone, kaltos negrūdų kainos - esą nepalankias sąlygasgyvulininkystei diktuoja produkcijąsuperkantys perdirbėjai, kurie “neno-ri mokėti normalios kainos”. Todėlateityje, jo nuomone, gali išnykti netik smulkūs gyvulių augintojai, bet irvidutiniai, liks tik stambūs ūkiai, ku-rie turi dideles bandas. •

Pasėlių plotų ūkininkai nemažins

SKAIČIAITrijose ES valstybėse - Prancūzijoje, Vokie-tijoje, Didžiojoje Britanijoje - išauginamabeveik pusė (47 proc.) ES grūdų derliaus:Prancūzijoje - apie 70 mln. t, Vokietijoje -daugiau kaip 44 mln. t, o Didžiojoje Brita-nijoje - apie 21 mln. t grūdų. Lenkija per-nai gavo apie 26 mln. t grūdų derliaus,Italija - apie 19 mln. t, Ispanija - apie 17mln. t, Rumunija - apie 13 mln. t, Vengrija- apie 11 mln. t, Danija - per 9 mln. t.ES didžiausią grūdų derliaus dalį - 44,4proc., arba 127,7 mln. t, - sudaro kviečiai.Lietuvoje kviečių dalis didesnė - daugiaukaip 60 procentų.Lietuvos statistikos departamento duome-nimis, praėjusiais metais brango beveik visiaugalininkystės produktai: kviečiai - 29,3proc., kvietrugiai - 24,4, kukurūzai - 22,6,miežiai - 21,5, ankštiniai augalai - 20,6, ru-giai - 12,7, javų mišiniai - 5,1, augalai, skirtiperdirbti, - 2,5, daržovės - 0,5 procento.

Z.Aleksandravičius: “Su grūdų kainomis panašiaikaip ir su nafta. Jeigu kur nors pasaulyje kyla

stichinės nelaimės, kainos šoka į viršų.”

Išankstiniai praėjusių metų žemės ūkio sektoriaus duomenys rodo, kad 2012-ieji šaliesūkiams buvo rekordiniai. Grūdinių ir ankštinių kultūrų derlius buvo ketvirtadaliu didesnis,o rapsų - trečdaliu, palyginti su 2011 metais.

Lietuvoje mažėja gyvulių, o daugiau ūkių per pastaruosius kelerius metus persiorientuoja į augalininkystę. / Gintaro Mikšiūno nuotraukos

Prof. habil. dr. Gvidas Šidlauskas, UAB “Agrochema” rinkodaros skyriaus viršininkas:- Praėjusį rudenį pamatas geram šiųmetų derliui jau yra padėtas. Tiek žie-miniai rapsai, tiek ir žieminiai javai buvopasėti laiku, gerai sudygo, o žiemos są-lygos kol kas neblogos. Tačiau, kaip tei-singai pažymėjo ir patys ūkininkai, vis-kas yra Dievo valioje.

Nesvarbu, koks bus pavasaris, kaip per-žiemos augalai, jais vis vien teks pasirū-pinti: pamaitinti, apsaugoti nuo ligų,kenkėjų.Stengiamės žemdirbiams pasiūlytisprendimus, kurie palengvintų ūkininka-vimą ir pasėliai subrandintų kuo gauses-nį pelną.Geros kokybės derliui užauginti ūkinin-kams siūlome skystąsias trąšas LYDERIS,kurios yra efektyvesnės nei biriosios trą-šos. Taip pat šiais metais turėsime naujųtrąšų, kurios labiau skirtos specializuo-tiems, pažengusiems ūkiams. Tai aminorūgščių trąšos su siera, cinku ir variu. Jostinka tręšti rapsams ir javams. Taip pat pa-siūlysime naują produktą - amidinio azo-to trąšas su magniu ir siera. Detaliau apie naujus produktus ir jų nau-dojimo technologijas ūkininkai, žemėsūkio bendrovės galės susipažinti sausiomėnesį agrocentruose “Agromax” star-tuosiančiuose pavasario seminaruose.

KOMENTARAS

2013 01 18Lietuvos žinios10 Sportas

J.MAČIULIO ŠOU

Eurolygos vyrų krepšinio turnyroTOP 16 etapo IV turo rungtynėseužvakar Atėnų klubas “Panathinai-kos” (Graikija) su Jonu Mačiuliusvečiuose 79:73 įveikė Berlyno “Al-bą” (Vokietija) ir E grupėje iškovojotrečią pergalę. Nesulaikomas iš nu-galėtojų buvo J.Mačiulis. Lietuvisper 21 su puse minutės pelnė net 28taškus (3-6/8, 2-2/2, 1-6/6). Vakarvėlai vakare Kaune susitiko E gru-pėje tris pergales iš eilės iškovojusiMaskvos CSKA (Rusija) ir antrosiospergalės TOP 16 etape siekiantisKauno “Žalgiris”.

P.GUARDIOLOS PANORO VOKIEČIAIVokietijos aukščiausiosios futbololygos lyderė Miuncheno “Bayern”

oficialiai paskelbė, kad komandosvyriausiojo trenerio pareigas ei-nantį Juppą Heynckesą vasarą pa-keis Pepas Guardiola. Jis anksčiauvadovavo klubui “Barcelona” (Is-panija), su kuriuo pasiekė įspūdin-gų pergalių. Iki 2016 metų viduriopasirašytoje sutartyje numatyta,kad 41 metų P.Guardiola ekipos

vairą perims iš 67-erių J.Heyncke-so liepos pradžioje. Žaisdamas“Barcelonoje” ir treniruodamas šiąkomandą P.Guardiola 14 kartų ta-po Ispanijos čempionu bei tris kar-tus laimėjo UEFA Čempionų lygą:1992 m. būdamas žaidėjas ir 2009bei 2011 m. stovėdamas prie ko-mandos vairo.

DAKARO RALIS

Pietų Amerikoje vykstančiame Da-karo ralyje trečiadienį gamtos iš-daigos sutrukdė automobiliamsįveikti vienuoliktąjį etapą - 481 km,iš kurių 219 km yra greičio ruožas.“Prieš porą dienų siautusios liūtys,matyt, duoda savo vaisių. Nuvažia-vus apie 50 km kopomis nuklotatrasa kelią pastojo sraunus upelis.Tuo pat metu atskrido sraigtaspar-nis, iš kurio nusileidęs teisėjas pra-nešė, jog greičio ruožas stabdomas.Sekasi čia mums su tomis iš niekuratsirandančiomis upėmis viduryjesmėlėtų kopų”, - įspūdžiais dalijosiLietuvos lenktynininkas Benedik-tas Vanagas. Po vienuolikos etapųB.Vanago ir šturmano Sauliaus Jur-gelėno (“OSCar”) ekipažas yra 76-as ir beveik 28 valandomis atsiliekanuo bendrojoje įskaitoje pirmau-jančio dešimtkart Dakaro ralio

čempiono prancūzo Stephane’oPeterhanselio (“Mini”). Motocikli-ninkų klasėje vienuoliktąjį (483km) etapą greičiausiai įveikė antrą-ją pergalę šių metų Dakare iškovo-jęs amerikietis Kurtas Casellis suKTM’u. Lyderio poziciją sustipri-no trečiąją vietą etape užėmęs ketu-riskart Dakaro čempionas nugalė-tojo titulą ginantis prancūzasCyrilas Despres (KTM). Po vie-nuoliktojo etapo jis net 13 min.lenkia artimiausią persekiotojąportugalą Rubeną Farią (KTM),kuris trečiadienį vienuoliktajameetape finišavo dešimtas. Ketvirta-dienį Dakaro ralio dalyviai iš Ar-gentinos kėlėsi į Čilę. Dvyliktajameetape iš Fjambalos į Kopjapą reidodalyviams teko įveikti 715 km, iš jų319 km - greičio ruožas.

LŽ

Trumpai

VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos tenisininkas RičardasBerankis pakartojo didžiausiąsavo karjeros pasiekimą - pateko į “Didžiojo kirčio” serijos varžybų trečiąjį ratą.

Atvirosiose Australijos teniso pir-menybėse (“Australian Open”) Mel-burne 22 metų R.Berankis vakar pary-čiais Lietuvos laiku antrajame rate per1 val. 17 min. įveikė 29-erių vokietį Flo-rianą Mayerį (25 turnyro raketė) - 6:2,6:3, 6:1. Tiek R.Berankis nukeliavo ir2011-aisiais Melburne. O šiemet tur-nyro šešioliktfinalyje jis kausis su vie-nu geriausių pasaulio tenisininkų,2012-ųjų atvirojo JAV čempionato nu-galėtoju ir Londono olimpiados čem-pionu 25-erių britu Andy Murray (3).

“Užvaikė” varžovą“Ričardo žaidimas buvo solidus nuo

pradžios. Puikiai žinojome, kaip žai-džia F.Mayeris ir tam pasirengėme, -sakė R.Berankio treneris RemigijusBalžekas. - Buvo nuspręsta iš kartospausti varžovą. Viskas pasitvirtino,nes vokietis nespėjo paskui Ričardą.”

Lietuvis varžovui kirto iš petiesjau pirmajame sete (6:2), kuris tru-

ko tik 22 minutes. Ir vėliau F.Maye-ris neturėjo šansų atsitiesti.

R.Berankio pirmieji padavimai ne-buvo itin sėkmingi (54 proc., 38 iš 70),tačiau jis nepadarė nė vienos dvigubosklaidos (varžovas - 3) ir laimėjo 6 gei-mus F.Mayeriui servuojant (varžovas -0). Be to, lietuvis sėkmingai atrėmė 49proc. (35 iš 72) vokiečio padavimų, pa-starasis - tik 24 proc. (17 iš 70).

Nors Ričardo pergalė ir skirstytovokiečio nesėkmė buvo prilyginta ne-tikėtumui, po dvikovos nugalėtojaskalbėjo ramiai: “Buvau tikras dėl savopergalės. Jaučiausi ramus. Dabar lau-kia kova su A.Murray. Man nebus ne-tikėta matyti jį kitoje tinklo pusėje.”

R.Berankis Australijoje dar nepra-laimėjo nė vieno seto - pirmajame ra-te jis 6:2, 7:6 (7:4), 7:5 įveikė ukrai-nietį Sergejų Stachovskį.

Dalį lietuvio dvikovos su F.Mayeriustebėjo ir A.Murray treneris legendi-nis Ivanas Lendlas. Šio auklėtinis tąpačią dieną per 1 val. 41 min. 6:2, 6:2,6:4 įveikė portugalą Joao Sousą.

Apie R.Berankio ir A.Murray dvi-kovą Lietuvos teniso gerbėjai svajojodar 2010-ųjų pradžioje, kai lietuvių irbritų rinktines burtai suvedė Davisotaurės varžybose. Tuomet A.Murray įVilnių neatvyko, o be savo lyderio likębritai pralaimėjo.

Ir naktį karštaPo antrosios pergalės R.Berankiui

iš karto teko daugiau dėmesio. Ofi-ciali varžybų transliuotoja “Euros-port” televizija apie jo pergalę parodėtrumpą siužetą. Pagal preliminarųtvarkaraštį lietuvio ir brito akistata nu-matyta ateinančią naktį 2.00 val. Lie-tuvos laiku. Neabejojama, kad ji bustransliuojama tiesiogiai.

Elitiniame teniso pasaulyje visuometegzistuoja abipusė pagarba ir toleran-cija. Todėl ir A.Murray vakar gražiaiatsiliepė apie R.Berankį, su kuriuo ke-lis kartus treniravosi pernai ir šiemet.

“Jis yra labai darbštus puikus vaiki-nas. Kelis kartus drauge treniravomės,todėl bus smagu vėl susitikti, - teigė Lon-dono olimpiados čempionas. - Kadįveiktum F.Mayerį per tris setus, turižaisti puikiai. R.Berankis aikštelėje bū-na agresyvus. Jis nėra aukštas, tačiau nuogalinės linijos smūgiuoja labai galingai.”

“Australian Open” varžybose pa-jėgiausiems planetos tenisininkams

tenka susidurti ir su alinančia kaitra.Vakar dieną Melburne spigino 40laipsnių karštis. Net vėlai vakare 23val., kai vis dar kovojo čekė Petra Kvi-tova ir britė Laura Robson, tempera-tūra buvo +36. Vienintelė paguodasportininkams - palyginti mažas orodrėgnumas (vakar siekė 8 procentus).

Tačiau R.Balžekas sako, kad joauklėtinis fiziškai gerai pasirengęs irpajėgus ištverti karštį: “Čia labai karš-ta, žaidėjai dehidruoja, tačiau Ričar-do forma gera. Ji gerėja kasdien. To-dėl artimiausias mačas turėtų būtilabai įdomus.”

Įveikęs antrąjį ratą, R.Berankispelnė 90 ATP taškų ir uždirbo 71tūkst. Australijos dolerių. Pergalėsšešioliktfinalyje vertė - 180 taškų ir125 tūkst. dolerių.

Čekės fiaskoVyrų varžybose vakar daugiau ne-

tikėtumų nebuvo. Šveicaras Roger Fe-dereris (2) užtikrintai nugalėjo rusąNikolajų Davydenką - 6:3, 6:4, 6:4. Ar-gentinietis Juanas Martinas Del Potro(6) įveikė vokietį Benjaminą Beckerį -6:2, 6:4, 6:2. Prancūzas Jo-WilfriedasTsonga 6:3, 7:6 (7:1), 6:3 pranoko ja-poną Go Soedą. Kitas prancūzas Ri-chardas Gasquet (9) eliminavo Ko-lumbijos atstovą Alejandro Fallą - 6:3,

6:2, 6:2. Kylanti Kanados tenisožvaigždė Milošas Raoničius (13) 7:6(7:2), 6:2, 6:3 įveikė čeką Lukašą Ro-solį. Vienintelis turnyre likęs Australi-jos atstovas Bernardas Tomičius 6:7(4:7), 7:5, 7:6 (7:3), 7:6 (8:6) palaužėvokietį Danielį Brandsą ir šešioliktfi-nalyje mes iššūkį R.Federeriui.

Moterų turnyre nugalėtojos titulą gi-nanti baltarusė Viktorija Azarenka (1)pranoko graikę Eleni Daniilidou - 6:1,6:0, amerikietė Serena Williams (3) ne-sunkiai 6:2, 6:0 įveikė ispanę GarbineMuguruzą. Buvusi pirmoji pasaulio ra-ketė danė Caroline Wozniacki (10) nu-galėjo kroatę Donną Vekič - 6:1, 6:4.

Nepasisekė čekei Petrai Kvitovai(8). Ji tapo jau trečia iš varžybų pa-sitraukusia pirmojo dešimtuko žai-dėja po italės Saros Errani (7) iraustralės Samanthos Stosur (9).2011-ųjų Vimbldono turnyro laurea-tė 22 metų P.Kvitova 6:2, 3:6, 9:11neatsilaikė prieš aštuoniolikmetę bri-tę Laurą Robson (WTA-53). •

R.Berankis atsparus varžovams ir kaitraiĮDOMŪS FAKTAI

• Britai pagarbiai vertina būsi-mą A.Murray’aus varžovą. Nau-jienų agentūros BBC teniso ap-žvalgininkas Piersas Newberytaip atsiliepė apie R.Berankį:“Nors ATP reitinge jis užima110 vietą, mūsų tenisininkui taigali būti pirmasis rimtas išban-dymas Melburne. 22-ejų R.Be-rankis anksčiau sparčiai kopėATP piramidės laiptais, tačiau jįsustabdė kirkšnies trauma. Da-bar jis grįžo visiškai sveikas irpuikios formos.”

• Prancūzas Gaelis Monfilsgalėtų pasimokyti servavimo pa-slapčių iš R.Berankio. G.Monfilsvakar vargais negalais 7:6 (7:4),4:6, 0:6, 6:1, 8:6 palaužė taiva-nietį Lu Yen-Hsun. Pergalę galė-jo pasiekti lengviau, tačiau mačometu padarė net 29 dvigubasklaidas, suteikdamas papildomųšansų varžovui. R.Berankis ko-vodamas su F.Mayeriu išvengėdvigubų klaidų.

• 42 metų japonė Kimiko Da-te-Krumm nepaliauja stebinti.Vakar ji 6:2, 7:5 pranoko 17 me-tų jaunesnę Izraelio tenisininkęShahar Peer ir pateko į šešiolikt-finalį. Jei ten įveiks serbę BojanąJovanovski, taps vyriausia žaidė-ja “Didžiojo kirčio” varžybų is-torijoje, patekusia į aštuntfinalį.“Visi sako, kad aš pamišusi. Betvisi palaiko mane”, - šypsojosiK.Date-Krumm.

P.Guardiola įspūdingų pergalių pasiekė su “Barcelona”.

Skirtingi likimai: 22-ejų R.Berankis rengiasi vienam didžiausių karjeros iššūkių, o jo bendraamžė P.Kvitova Melburne jau baigė pasirodymą. Reuters/AFP/ Scanpix nuotraukos

A.Murray: “R.Berankisyra labai darbštus puikus vaikinas.”

SAULIUS RAMOŠKA

FIBA sporto direktorius Lubomi-ras Kotleba, padedamas Europosčempionės Jurgitos Štreimikytės-Virbickienės ir Lietuvos rinktinėskapitonės Kristinos Vengrytės,vasarą Lietuvoje žaisiančias šešiolika pasaulio merginų krepšinio komandų suskirstė į grupes.

2013 metų FIBA merginų jaunimo(iki 19 metų) pasaulio pirmenybės vyksliepos 18-28 dienomis Klaipėdoje ir Pa-nevėžyje. Ketvirtadienį Vilniuje vyku-sioje burtų ceremonijoje paaiškėjo, kadDiliaros Velišajevos treniruojamos lie-tuvės žais D grupėje kartu su JAV, Ki-nijos ir Malio rinktinėmis. Šios ekiposvaržysis Aukštaitijos sostinėje.

Maža, bet puiki šalis“Man labai malonu jau antrus me-

tus dalyvauti pasaulio čempionatųburtų ceremonijose Lietuvoje. Pernaisurengėme 17-mečių vaikinų pirme-nybes. Šiemet į Lietuvą atvyks geriau-sios devyniolikmečių merginų koman-dos, - prieš burtų traukimą žodį tarėLietuvos krepšinio federacijos (LKF)

prezidentas Arvydas Sabonis. - Mergi-nų krepšiniui pastaruoju metu pasau-lyje skiriama daug dėmesio, tai rodoplati čempionato dalyvių geografija.LKF taip pat populiarina moterų irmerginų krepšinį - steigiame merginųkrepšinio centrus, stengiamės, kadkiekvienas šalies regionas turėtų ko-mandą. Neabejoju, jog šis pasauliočempionatas taps dar vienu šio proce-so impulsu.”

FIBA sporto direktorius L.Kotlebairgi buvo pakiliai nusiteikęs. “Visi no-ri žaisti, bet niekas nenori organizuo-ti, - šypsodamasis FIBA atstovas per-davė FIBA prezidento ir generaliniosekretoriaus padėką Lietuvai už inicia-tyvą. - Lietuva - maža, bet puiki šalis.Atsižvelgus į gyventojų skaičių, jūsųvalstybė sėkmingiausia krepšinio šalisistorijoje.”

Ko norėjo, tą gavoKai svečias iš FIBA turėjo lemti, ku-

ri rinktinė - Senagalo ar Malio - pateks

į lietuvių grupę, A.Sabonis entuziastin-gai paprašė ištraukti Malį. “Norite la-bai geros grupės? - šypsena nušvietėL.Kotlebos veidą. - Deja, Vatikano irLesoto rinktinės nežaidžia”...

Rankose išvydę užrašą “Malis” ste-bėjusieji burtų ceremoniją pradėjo plo-ti. “Kadangi Malyje dabar vyksta ka-ras, gal šios šalies rinktinė neatvyks įčempionatą, tad mūsų merginos turėspapildomą laisvą dieną”, - spėliojoA.Sabonis.

A ir B grupių mačai vyks Klaipėdo-je, C ir D - Panevėžyje. Finalo etapasnumatytas Klaipėdoje. Vakar pristaty-tas ir čempionato logotipas.

Jaunesnės už kitasPaprašytas įvertinti lietuvių grupę

LKF vadovas A.Sabonis sakė: “Grupėnebloga. Su amerikietėmis žaisime jaučempionato pradžioje, o antrąkart sujomis tektų susitikti baigiantis čem-pionatui. Be abejo, tokio amžiaus gru-pėse, ypač merginų krepšinyje, būnaįvairių staigmenų. Kadangi žaisimeLietuvoje, norisi pasinaudoti namųsienomis ir užlipti ant kokio nors laip-telio.”

Palankiai burtus vertino ir Lietuvosmerginų rinktinės vyriausioji trenerėD.Velišajeva. “Burtai neblogi, grupė be-

ne lengviausia. Turėtume patekti į kitąetapą. Jei gerai dirbsime, mums turėtųpasisekti”, - sakė ji.

Pirmąsias rungtynes liepos 18 dienąmūsiškės žais su titulą ginsiančiomisamerikietėmis. Tai gerai ar blogai? “Ko-dėl visi bijo amerikiečių? Yra ir kitų la-bai gerų komandų, pavyzdžiui, Ispani-ja, Brazilija, Australija. Kai kurios šiųšalių merginos jau rungtyniauja Euro-lygoje. Tad pažiūrėsime”, - nuo konk-retaus atsakymo išsisuko rinktinės tre-nerė. Ruošti komandą D.Velišajevaipadės jos vyras - nacionalinės moterųkrepšinio rinktinės vyriausiasis trene-ris Algirdas Paulauskas.

- Kokie rinktinės tikslai? - pasiteiravo-me Diliaros Velišajevos.

- Dar anksti žiūrėti taip toli į priekį.Bet sieksime geriausio rezultato. Esa-me krepšinio šalis, todėl visoms rink-tinėms keliami aukšti tikslai. Kuo di-desnis tikslas, tuo didesnis stimulas.Mūsų rinktinė bus jaunesnė už kitas -joje žais ne tik gimusių 1994-aisiais

krepšininkių, bet ir gimusių 1995-1996 metais. Kai kurios dabartinėsseptyniolikmetės yra netgi geresnės užaštuoniolikmetes, todėl jaunesnėssportininkės bus stipri parama vyres-niosioms. Tikrai turėsime iš ko subur-ti rinktinę. Tuo tikslu dirba visos krep-šinio mokyklos. Manau, sutelksimegeriausias jaunąsias žaidėjas.

- Ar galite pasakyti, kokie yra didžiau-si rinktinės trūkumai?

- Iš jaunų žaidėjų sudaryta komandašį sezoną varžosi Lietuvos moterų krep-šinio lygoje. Mums sunkiai sekasi (tarpaštuonių čempionato ekipų “Jaunųjų ta-lentų” ekipa per 15 rungtynių laimėjo tiksykį ir turnyre žengia paskutinė - aut.).Reikia labai daug dirbti.•

Sportas 112013 01 18Lietuvos žinios

Burtai neišgąsdino merginų trenerės

Pasaulio 19-mečių merginųčempionato grupėsA grupė: Rusija, Serbija, Brazilija, KorėjaB grupė: Australija, Ispanija, Argentina, JaponijaC grupė: Prancūzija, Olandija, Kanada, SenegalasD grupė: JAV, Lietuva, Kinija, Malis

L.Kotleba: “Visi nori žaisti, bet niekas nenori organizuoti.”

Merginų rinktinės trenerė D.Velišajeva (nuotrauka kairėje) patenkinta burtais, kuriuos traukė Europos čempionė J.Štreimikytė-Virbickienė, FIBA sporto direktorius L.Kotleba ir moterųkrepšinio rinktinės kapitonė K.Vengrytė. / Romo Jurgaičio nuotraukos

ARAS LUKŠAS

Dvidešimto tarpukario ne-priklausomos Lietuvosministrų kabineto vado-vo Jono Černiaus vardasšiandien minimas ne itin

dažnai. Galbūt todėl, kad jo Vyriausy-bė dirbo trumpai ir ne itin sėkmingai.Galbūt todėl, kad iki tol generolas ne-dalyvavo jokiose politinėse intrigosear perversmuose tvirtai žengdamaskario keliu, kuriuo pasuko tiesiai išgimnazijos suolo. Šis kelias Neprik-lausomybės kovų savanorį atvedė ikiKariuomenės štabo valdybos viršinin-ko pareigų.

Galima sakyti, kad politiko naštągenerolas J.Černius prisiėmė verčia-mas aplinkybių ir įkalbėtas kai kuriųsavo bendražygių. Jam teko beveikneįmanoma misija - po ilgų tautinin-kų vienvaldystės metų suformuotiVyriausybę, kurioje dalyvautų ir opo-zicijos atstovai. Atsižvelgiant į tuo-metinę Lietuvą apėmusią politinę irmoralinę krizę, nieko gero mūsų ne-žadančią tarptautinę padėtį ir neiš-narpliojamus šalies politinio elito ne-sutarimų mazgus, ši Vyriausybė jau išanksto buvo pasmerkta.

Reikia pažymėti, kad ir kitiems Lie-tuvos generolams politikoje sekėsi,švelniai tariant, nekaip. Ryškiausias topavyzdys - paskutinis nepriklausomosLietuvos kariuomenės vadas VincasVitkauskas. Jis 1940-aisiais sutiko eitikrašto apsaugos ministro pareigas so-vietų suformuotoje vadinamojoje liau-dies vyriausybėje ir taip tapo okupan-tų pastumdėliu, o vėliau - ir priesaikąTėvynei sulaužiusiu išdaviku, buvopirmas Lietuvos karininkas, apsivil-kęs rusišką uniformą.

Nežinia, koks vaidmuo politikojebūtų tekęs ir generolui Stasiui Raštikiui,paskutiniame Vyriausybės posėdyjesvarstant sovietų ultimatumą tik perplauką nepaskirtam kabineto vadovu.Paties generolo laimei, jo kandidatūranetiko Lietuvos vyriausybę pakeisti rei-kalavusiems Kremliaus veikėjams.

Beje, S.Raštikio pavardę šios die-nos istorijoje sutiksime dar ne kar-tą. Taip jau susiklostė, kad būtent jisturėjo didžiulę įtaką mūsų pagrin-dinio veikėjo J.Černiaus sprendi-mams ir karjerai. Bet apie visa tai -kiek vėliau. O kol kas prisiminkime,kaip ir kodėl Kupiškio statybininkosūnus pasirinko kario kelią ir pasie-kė karjeros aukštumas.

Mūrininku netapoJei J.Černius (tuomet dar Černiaus-

kas) būtų gimęs ne istorijos skersvėjųgairinamoje Lietuvoje, o kur nors ra-mioje ir tykioje Šveicarijoje, jis, gali-mas dalykas, būtų tapęs ne kariu, omūrininku, ir visą gyvenimą statęs na-mus ar bažnyčias. Kaip ir jo tėvas Ka-zimieras Černiauskas, garsėjęs visojeapylinkėje kaip nagingas meistras,mūrijęs net Kupiškio Kristaus Žengi-mo į dangų bažnyčią. Drauge su tėvuplytą prie plytos dėti mokėsi ir jau ūg-telėjęs jo pirmagimis Jonukas. Tačiauistorija lėmė šiam vaikui kitokį likimą.

Tai J.Černius suprato jau baigdamasPanevėžio gimnaziją, kur jį ir pasiekėžinia ir apie paskelbtą Lietuvos neprik-lausomybę. Netrukus vaikinas pats pa-matė, kad krašto laisvę teks ginti jėga.Lietuvoje dar tebešeimininkaujantokupacinei vokiečių kariuomenei, išrytų prie šalies sienų jau artėjo bolše-vikai. 1918 metų gruodį Raudonoji ar-mija įžengė į mūsų kraštą, o sausį gim-

tasis J.Černiaus Kupiškis atsidūrė bol-ševikų rankose. Žinodamas, kad dargruodžio 29 dieną Lietuvos Vyriausy-bė paskelbė savanorių šaukimą į ku-riamą Lietuvos kariuomenę, jaunuolisnutarė nedelsti ir vykti į Kauną.

Sunku pasakyti, kaip J.Černiui pa-vyko ištrūkti iš raudonųjų okupuotosteritorijos ir prasmukti pro fronto lini-ją, kuri 1919 metų pradžioje nuo šiau-rinės Lietuvos sienos per Panevėžį,Ukmergę ir Trakus driekėsi iki pat Ly-dos. Tačiau kovo pradžioje jis jau bu-vo Kaune. Tiksli J.Černiaus įstojimo įLietuvos kariuomenę data nežinoma,bet, sprendžiant iš įrašo tarnybos lape,kariuomenės savanoriu jis tapo ne vė-liau kaip kovo 4 dieną. Netrukus jau-nuolis buvo pasiųstas mokytis į ką tikįsteigtą karo mokyklą.

“Šiandien, 1919 m. balandžio 1 d.,yra istorinė diena, nes, LaikinosiosVyriausybės rūpesčiu jau yra įsteig-ta ir šiandien pašventinama pirmavisoje Lietuvoje Karo mokykla. Be-sikuriant mūsų narsiai jaunai kariuo-menei, Karo mokykla yra būtinasreikalas, nes tik iš jos išėję vyrai ka-rininkai įneš mūsų kariuomenei vi-sa gera to, ką duoda mokykla”, -skelbta mokyklos viršininko JonoGalvydžio-Bykausko įsakyme.

Šie žodžiai buvo skirti iškilmingammokyklos atidarymui. Tačiau faktiš-kai 124 kariūnai mokslus pradėjo ko-vo 11-ąją ir po savaitės jau buvo spė-ję patirti pirmąjį išbandymą. Kovo 18dieną Kaune, lankantis gyventojų ap-rūpinimą maistu tiriančiai JAV komi-sijai, į “Metropolio” viešbutį, kuriamebuvo apsistoję amerikiečiai, mėginoįsiveržti keliasdešimt plėšikaujančiųvokiečių kareivių. Vienas jų nušovėjiems kelią pastojusį Lietuvos karįPraną Eimutį.

Tuoj po šio incidento pasklido žinia,kad vokiečiai puls Karo mokyklą. Ka-riūnams buvo įsakyta pasirengti gintis.Prie įėjimo buvo pastatytas vienintelisturėtas Maksimo kulkosvaidis, kariū-nams išdalyti šautuvai. Reikia pažymė-ti, kad visoje mokykloje tuomet buvotik 560 šovinių. Vis dėlto matydami ka-riūnų ryžtą gintis, maištaujantys vokie-čiai neišdrįso artintis prie mokyklos.

Daugiau incidentų Kaune nepasi-

taikė, tačiau padėtis Nepriklausomy-bės kovų frontuose tebebuvo labaiįtempta, tad mokslus teko skubinti.J.Černius, kaip gabus matematikas irinžinerija besidomintis kariūnas, bir-želio mėnesį buvo paskirtas į pionie-rių skyrių, o liepos 6 dieną mokyklosviršininkas paskelbė tokį įsakymą:“Atsakančiai baigusius kursą Karomokykloje 89 mokinius, kaip atitinka-mus būti karininkais Lietuvos armi-joje, paaukštinu į pirmą karininkolaipsnį karužo (vėliau šis laipsnis per-vardintas į jaunesnįjį leitenantą - aut.)ir 7 mokinius - puskarininkiais su tei-sėmis įgyti karininko laipsnį savo da-lyse.” Tarp jaunų karininkų buvo irJ.Černius, liepos 28 dieną paskirtastarnauti į 3-iąjį pėstininkų pulką.

Jaunas karininkas beveik iš kar-to buvo paskirtas laikinai vadovau-ti 2-ajai pulko kuopai. Rugpjūčiopradžioje pulkas buvo perkeltas įŠiaulius, kurių apylinkės dažnai ken-tėdavo nuo bermontininkų antpuo-lių. Tačiau kovos veiksmuose J.Čer-nius tuomet dar nedalyvavo - jam

teko sudėtingas organizacinis darbasstiprinant pulką ir rengiantis kovi-nėms operacijoms prieš bolševikus.

Į frontą jaunesnysis leitenantas išvy-ko 1919 metų rugpjūčio 29 dieną, ta-čiau tikrojo kovos krikšto jam tekolaukti gerus penkis mėnesius. Mat tąrudenį prie Dauguvos, kur buvo dis-lokuotas 3-iasis pėstininkų pulkas, jo-kių mūšių nebebuvo, vykdavo nebentspontaniški susišaudymai ar žvalgy-

biniai reidai, kurie itin suaktyvėjo 1920metų sausį, užšalus upei (tiltus perDauguvą bolševikai buvo susprogdi-nę). Būtent tuomet J.Černius buvo pa-skirtas vadovauti raitelių žvalgų ko-mandai. Tai ir buvo pirma tikra kovinėjauno karininko užduotis.

Tuo metu J.Černiui buvo patikimosir kitos ne mažiau atsakingos užduo-tys. Vasarį jaunesnysis leitenantas bu-vo paskirtas ryšių komandos viršinin-ku, atsakingu už ryšį su atskiraisdaliniais ir Kaune esančia vadovybe.Čia jaunas karininkas užsirekomenda-vo taip gerai, kad tą patį mėnesį buvopasiųstas mokytis į Kaune veikiančiusinžinerijos karininkų kursus, o juosbaigęs rugpjūčio mėnesį vėl išvyko įfrontą kovoti su lenkais. Matyt, būtenttuomet ir peržengta lemtinga riba, kaiJ.Černius nusprendė visą likusį savo gy-venimą skirti kariuomenei.

Į karjeros aukštumasPasibaigus Nepriklausomybės ko-

voms J.Černius tarnauja ryšių batalio-ne, 1923-iaisiais vykdžiusiame itin

slaptas ir atsakingas užduotis organi-zuojant Klaipėdos sukilimą. Tų pačiųmetų pavasarį jis pakeliamas į leite-nantus. Rudenį karininkas įstoja į Lie-tuvos universiteto Technikos fakulte-to Elektrotechnikos skyrių. 1924 metųkovą J.Černius komandiruojamas įAukštuosius karo technikos kursus, ojuos baigęs 1926 metų rugpjūtį jau pa-sipuošia kapitono antsiuvais. Netru-kus J.Černius siunčiamas į Briuselioaukštąją karo inžinerijos mokyklą, išjos po trejų metų grįžta turėdamas ka-ro inžinieriaus diplomą. Tų pačių me-tų rudenį jam suteikiamas inžinerijosmajoro laipsnis.

Tuo majoro kelias į mokslo ir tarny-bos aukštumas nesibaigė. 1929 metųrudenį Lietuvos Vyriausybė ir Kraštoapsaugos ministerija kreipėsi į Vakarųšalis, prašydamos padėti mūsų šaliaiparengti itin aukštos kvalifikacijos ka-ro specialistų. Į šį prašymą atsiliepusiPrancūzija pranešė, kad jos Karo mi-nisterija nutarė rezervuoti vietą vie-nam Lietuvos karininkui prestižinėjeKaro akademijoje. “Prancūzijos pa-siuntinybė išdrįsta atkreipti Lietuvosvaldžios dėmesį į prasmę ir reikšmę,kurią Karo ministeris šiam pasiūlymuibendrai suteikia, kad paskiriami kari-ninkai klausytis aukštojo kariniomokslo būtų tam gerai pasiruošę savoankstesnėse studijose ir gerai mokėtųprancūzų kalbą”, - sakoma Prancūzi-jos pasiuntinybės rašte Lietuvos už-sienio reikalų ministerijai.

Tokius karininkus tuometinėjeLietuvoje buvo galima suskaičiuotiant pirštų. Krašto apsaugos ministe-rija ir kariuomenės Vyriausiasis šta-bas pasirinko J.Černių.

Akademiją J.Černius baigė 1932 me-tais. Taip jau sutapo, kad tuo pat metubaigęs kitą - Vokietijos generalinio

2013 01 18Lietuvos žinios12 Istorija

Kariuomenės generolas, politikos eilinisŠiandien sukanka 115 metų, kai gimė priešpaskutinės tarpukario Lietuvos Vyriausybės vadovas brigados generolas Jonas Černius.

Kalbama, kad S.Raštikis labai pasitikėjo J.Černiumi, net pavesdavo jam didžiąją

dalį savo pareigų.

Jonas Černius apie 1934 m. / LŽ archyvo nuotraukos

Ministras pirmininkas J.Černius (pirmas iš kairės), Seimo pirmininkas K.Šakenis,prezidentas A.Smetona, teisingumo ministras A.Tamošaitis ir vidaus reikalų ministras K.Skučas Vilniaus grįžimo iškilmėse Prezidentūros balkone. Kaunas, 1939 m. spalio 11 d. / LCVA nuotrauka

Kauno karo mokykla, kurios teritorijoje gyveno J.Černius su šeima.

štabo - akademiją į Lietuvą sugrįžoLietuvos kariuomenės štabo karinin-kas majoras Stasys Raštikis. Jį paminė-jome neatsitiktinai - nuo šios akimir-kos abiejų vyrų karjeros plėtosis beveiksinchroniškai. Maža to, būtent S.Raš-tikio įtaka (nepamirškime, kad jis bu-vo vedęs prezidento Antano Smetonosdukterėčią), daugiausia lems ir tolesnįJ.Černiaus kelią.

Pats S.Raštikis po studijų akademi-joje žaibiškai kilo karjeros laiptais: pul-ko vadas, divizijos štabo, kariuomenėsštabo viršininkas, galiausiai kariuome-nės vadas. 1937-aisiais jam suteiktasbrigados generolo laipsnis. Lygiai taispačiais metais brigados generolo ant-pečiai papuošė ir J.Černiaus mundu-rą, o dar gerokai prieš tai kurį laiką va-dovavęs Karo mokyklai, 1934-ųjųrudenį pulkininkas buvo paskirtas įKariuomenės generalinio štabo valdy-bos viršininko pareigas.

Pažymėtina, kad į šias pareigasJ.Černius buvo paskirtas būtent S.Raš-tikio pastangomis. Tai galima spręsti išjo prisiminimų: “Paaiškėjus Respub-likos Prezidento ir krašto apsaugos Mi-nisterio sprendimui skirti mane vy-riausiojo štabo viršininku (taip iki 1935metų vadintas Kariuomenės štabas -aut), tuoj iškilo klausimas, ką skirti įmano vietą generalinio štabo valdybosviršininku. Pasiūliau karo mokyklosviršininką gen. št. plk. ltn. J.Černių.”

Kalbama, kad S.Raštikis labai pasi-tikėjo J.Černiumi, net pavesdavo jamdidžiąją dalį savo pareigų. Abu kari-ninkai drauge sprendė ir strateginiuskariuomenės pertvarkos klausimus.“Pribrendo esminės kariuomenės re-formos, kurios atrodė neįveikiamos.Bet ryžtingų, gabių ir patriotinių įsi-tikinimų S.Raštikio ir J.Černiaus tan-demas buvo nusiteikęs viską nugalė-ti, sukurti darnią ir pajėgią, lietuviškosdvasios kupiną Lietuvos kariuome-nę”, - pažymėjo J.Černiaus biografi-ją tyrinėjęs Henrikas Paulauskas.

Krizės akivaizdojeTuomet J.Černius dar nenujautė,

kad ramiam, kūrybingam ir mėgsta-mam darbui jis turi ne daugiau nei ket-vertą metų. 1938-aisiais padėtis Lietu-voje ėmė drastiškai keistis. “Tokionerimo, tokio pavojaus taikai kaip šiąvalandą dar nėra buvę”, - taip tų me-tų rudenį besiklostančią padėtį tąsykapibūdino prezidentas A.Smetona. Ištiesų po Miuncheno sąmokslo, leidu-sio Vokietijai užgrobti ČekoslovakijosSudetų kraštą, buvo daugiau nei aiš-ku, kad panašus likimas greičiausiailaukia ir Klaipėdos. Iš tikrųjų tų pačiųmetų spalio 21 dieną Adolfas HitlerisVokietijos karinei vadovybei davė nu-rodymą, kuriame teigiama: “Politinėpadėtis, ypač ginkluotas konfliktas tarpLenkijos ir Lietuvos, reikalauja, kadvokiečių karinės pajėgos užimtų Klai-pėdos kraštą. Įvesti pajėgas reikia perkuo trumpesnį laiką.”

Ginkluoto konflikto tarp Lietuvosir Lenkijos nekilo tik todėl, kad Lie-tuvos Vyriausybė, nusileisdama Var-šuvos spaudimui bei grasinimams, su-tiko priimti Varšuvos ultimatumą per48 valandas užmegzti su ja diploma-tinius santykius ir įsteigti konsulatąVilniuje. Taip Lietuvos valdžia faktiš-kai pripažino šalies sostinę Lenkijai.

Tai buvo katastrofa: tauta pasijutopažeminta savo pačios valdžios. Irtaip menkas tautininkų autoritetasėmė katastrofiškai smukti, opozicijavaldžiai stiprėjo. Suskato persigru-puoti ilgai neveikusios politinės par-tijos. Pamiršę nesutarimus krikščio-nys demokratai ir liaudininkai sudarė“Ašies” vardu pavadintą sąjungą, priekurios vėliai prisidėjo ir socialdemok-ratai. Opozicija reikalavo skubiai su-daryti koalicinę vyriausybę. Kadanginaujame kunigo Vlado Mirono su-darytame kabinete vėl posėdžiavovien tautininkai, reikalavimai įsileis-ti jų oponentus į valstybės valdymąjau liejosi mitingais, antivyriausybi-

nėmis rezoliucijomis ir studentųbruzdėjimais. Krizė pasiekė apogėjų1939 metų kovą, Vokietijai atplėšusnuo Lietuvos Klaipėdos kraštą.

Kovo 26 dieną pas A.Smetoną ap-silankė kariuomenės vadas S.Raštikis.Pasak paties generolo prisiminimų, jisšalies prezidentui be užuolankų pa-reiškė: “Jūsų Ekscelencija, kariuome-nės vadovybės vardu labai prašau pa-vesti kam nors sudaryti naująjąvyriausybę. Mes turime žinių, kad jeišis reikalas bus ir toliau delsiamas, pra-sidės demonstracijos ir neramumai.”

Prezidentui toks pareiškimas su-kėlė nemenką galvos skausmą, nestinkamo kandidato į premjerus jismanėsi neturįs. Kita vertus, pyktis sukariškiais, kurie tuomet buvo svar-biausias tautininkų režimo ramstis,jis taip pat nenorėjo. Taigi krašto ap-saugos ministro patariamas jis pasiū-lė naująjį kabinetą sudaryti pačiamS.Raštikiui. Tačiau kariuomenės va-das kategoriškai atsisakė pasiūlymo,motyvuodamas tuo, kad rasti naująministrą pirmininką kur kas lengviaunei naują kariuomenės vadą.

“Aš siūliau skirti į tą vietą ne karį, betprityrusi politiką bei diplomatą. Kraštoapsaugos ministeris paminėjo kelių ka-rininkų pavardes. Aš, be kitų, paminė-jau ir brg. gen. J.Černių. Prezidentui iškaro patiko kariuomenės štabo virši-ninko brg. gen. J.Černiaus asmuo”, -rašyta S.Raštikio prisiminimuose.

Kaip matome, J.Černiaus paskyri-mo motyvai buvo gana aiškūs. Neaiš-ku kita - kodėl užsimesti ant pečių vy-riausybės vadovo naštą nė akimirkosnedvejodamas sutiko pats generolas,visą savo gyvenimą atidavęs kariuome-nei ir būtent čia padaręs svaiginančiąkarjerą. Pats J.Černius savo negausiuo-se prisiminimuose apie tai neužsime-na. Pasiremti galime nebent Tautinin-kų sąjungos vicepirmininko DomoCesevičiaus žodžiais: “J.Černius mi-nistro pirmininko pareigų ėmėsi siek-damas ne karjeros tikslų, asmeninėsnaudos ar visuomenės didesnio pri-pažinimo, o vien tik todėl, kad norėjonelikti nuošalyje, kai buvo sprendžia-mas svarbus tautos geresnis vidinis su-siklausymas ir supratimas, kai tikėjosivisą valdymo sistemą perkelti į kituskasdienio eismo bėgius.”

Premjeras iš reikaloNaująjį Ministrų kabinetą preziden-

tas A.Smetona patvirtino 1939 metųkovo 28 dieną. Kitaip nei J.Tūbelio arV.Mirono vyriausybės, ši jau nebuvo

sudaryta vien iš tautininkų atstovų, tadlyg ir turėjo tenkinti opozicijos reikala-vimus. Kita vertus, koalicine vyriausy-be J.Černiaus kabineto vadinti taip patnegalima. Taip, joje posėdžiavo ir trysnepartiniai kariškiai, ir po porą krikš-čionių demokratų bei valstiečių liaudi-ninkų pažiūrų ministrų. Tačiau forma-liai abi šios partijos vis dar buvouždraustos, o krikščionys demokrataiKazys Bizauskas ir Leonas Bistras beisocialdemokratai Jurgis Krikščiūnas irAntanas Tamošaitis į kabinetą buvo pa-kviesti ne kaip šių politinių jėgų atsto-vai, o kaip žinomi savo sričių specialis-tai. Taigi šis pusiau techninis kabinetasvisur pabrėžtinai buvo vadinamas Vie-ningo darbo Vyriausybe.

Beveik aštuonis mėnesius trukusiVieningo darbo Vyriausybės veiklareikalautų atskiro pasakojimo. Tad šį-kart tik pažymėsime, kad jokių revo-liucinių pokyčių J.Černius savo kabi-neto programoje nežadėjo, pabrėžėbūtinybę išlaikyti tą patį valstybės kū-rimo ir stiprinimo kursą “prezidentonubrėžtomis režimo gairėmis”.

Deja, šios gairės jau buvo nuvedu-sios per toli, kad naujam kabinetui bū-tų įmanoma ką nors stiprinti ar kurti.Jam greičiau teko dėti visas pastangas,kad audrai stiprėjant valstybės laiveliskaip nors laikytųsi ant vandens. Vislabiau temstantys Europos horizon-tai, nuo Lietuvos visiškai nepriklau-santys didžiųjų valstybių žaidimai, ag-resyvūs ir savanaudžiai kaimynai...

O čia dar ekonominiai sunkumai,užgriuvę Lietuvą netekus vieninteliouosto, per kurį buvo išvežama dau-giau nei trys ketvirtadaliai ir įvežamadaugiau kaip du trečdaliai visų pre-kių. Čia dar ir gresianti bankų griū-tis, indėlininkams puolus masiškaiatsiiminėti savo indėlių, ir stringantižemės ūkio reforma.

Ir pagaliau kanonadų griausmasVakaruose, prasidėjus Antrajam pa-sauliniam karui, nuo jo Lietuva tar-si figos lapeliu bandė prisidengti ne-utralitetu, kurio niekas negarantavoir niekas negynė. Nėra abejonių, kadesant tokiai padėčiai J.Černiaus Vy-riausybė buvo pasmerkta nuo pir-mos savo darbo dienos.

Neutraliteto burbulas sprogo spalio10 dieną Lietuvos užsienio reikalų mi-nistrui Juozui Urbšiui ir Sovietų Są-jungos užsienio reikalų liaudies komi-sarui Viačeslavui Molotovui pasirašiusMaskvos primestą sutartį, kuria mai-nais už Vilniaus sugrąžinimą lapkričio15-ąją į Lietuvos teritoriją įžygiavo

Raudonosios armijos daliniai. Norė-damas pabrėžti, jog Lietuva ne savovalia ir noru įsileido svetimos šalies ka-rines bazes, keliančias didžiulę grėsmękrašto nepriklausomybei, 1939 metųlapkričio 21 dieną J.Černius oficialiaipranešė, kad jis ir jo vadovaujamas mi-nistrų kabinetas atsistatydina.

Praradimų metaiPo poros dienų J.Černius buvo

grąžintas į kariuomenę ir paskirtasypatingųjų reikalų karininku priekrašto apsaugos ministro brigadosvado teisėmis, vėliau perėmė vado-vavimą pirmajai pėstininkų divizijai.

Tačiau tarnyba savo valstybei tru-ko neilgai. 1940-ųjų birželį okupavęLietuvą, sovietai iš karto ėmė likvi-duoti jos kariuomenę. Rugpjūtį jos li-kučiai buvo performuoti į Raudono-sios armijos 29-ąjį teritorinį šauliųkorpusą. Iki to laiko iš tarnybos buvoatleisti šeši, o iki metų pabaigos - darpenki generolai, tarp jų - ir mums jaupažįstamas S.Raštikis.

J.Černiaus okupantai nelietė. Prie-šingai - jis buvo paskirtas šio korpu-so štabo viršininku. Nežinia, kas lė-mė tokį sprendimą, gal geri santykiaisu okupantų paskirtu naujuoju ka-riuomenės vadu V.Vitkausku, o galtai, kad J.Černius - tinkamos darbi-ninkų kilmės.

Nepateko buvusios Lietuvos kariuo-menės generolas ir į represuojamųjųsąrašus, nors nuo 1941 metų pradžiosiki birželio buvo suimta daugiau kaip2000 karininkų. Kodėl - sunku pasaky-ti, bet galbūt J.Černių apsaugojo tai,kad jis nereiškė savo pažiūrų ir laikė-si laukimo taktikos.

Metas lemtingiems sprendimamsir ryžtingiems veiksmams atėjo bir-želio 23-iąją, antrą SSRS ir Vokietijoskaro dieną, kai J.Černius gavo įsaky-mą vykti į Maskvą. Tą popietę gene-rolas išsikvietė štabo automobilį irdrauge su žmona Veronika, sūnumiVytautu aplinkiniais keliais patraukė

Zarasų link, glaudėsi pas netoli mies-to gyvenančius ūkininkus, vėliauslapstėsi prie Antazavės.

Po poros dienų per radiją išgir-dęs apie Birželio sukilėlių sudarytąLietuvos laikinąją Vyriausybę, ge-nerolas su dideliais vargais arkliotraukiamu vežimu nuvyko į Kauną,kad prisistatytų jos nariams. TačiauLietuvių aktyvistų fronto (LAF) vei-kėjai aiškiai leido J.Černiui supras-ti, kad nei LAF’e, nei LaikinojojeVyriausybėje jis nepageidaujamas.Matyt, generolui koją pakišo ir jopaties asmeninis neutralumas so-vietų okupacijos metu, ir jo aktyviaiįgyvendinta Lietuvos neutralumopolitika.

Taigi didžiąją vokiečių okupacijoslaikotarpio dalį J.Černius su žmona irsūnumi Vytautu praleido Kupiškyje,kur dirbo malūno direktoriumi.

1944-aisiais, prie Lietuvos vėl priar-tėjus Raudonajai armijai, J.Černius sušeima nutarė trauktis į Vakarus. “Rau-donųjų tvarkoje viskas paremta melu,ir tas kasdienis melas tiek įgriso, kadverčiau pasirinkti kad ir labai sunkųgyvenimą svetur, negu būti raudonų-jų melo pasaulyje”, - skaitome gene-rolo prisiminimuose.

1948 metais Černių šeima iš Vokie-tijos persikėlė į JAV. Dar kartą pama-tyti Tėvynę generolui nebuvo lemta -jis mirė 1977 metų liepos 3-iąją LosAndžele. Po poros metų amžinybėniškeliavo ir V.Černienė. Tik 1998 me-tais, minint generolo šimtąsias gimimometines, Černių palaikai sugrįžo į Lie-tuvą ir buvo perlaidoti Kauno Petra-šiūnų kapinėse.

Visos šios istorijos epilogu turbūtgalėtų tapti paties J.Černiaus parašy-ti žodžiai: “Žmonės mane matė ge-nerolu, Lietuvos kariuomenės štaboviršininku Lietuvos valdžios prieša-kyje kaip ministrą pirmininką. (...) Vi-sada Dievą melsdavau, kad manodarbai būtų naudingi mano TėvyneiLietuvai ir žmonijai.”•

Istorija 132013 01 18Lietuvos žinios

Lietuvių aktyvistų fronto veikėjai aiškiai leidoJ.Černiui suprasti, kad nei LAF’e, nei Laikinojoje

Vyriausybėje jis nepageidaujamas.

Ministras pirmininkas J.Černius (centre) Kauno oro uoste, išlydint į Maskvą oficialią Lietuvos užsienio reikalų ministerijos delegaciją. 1939 m. spalio 7 d.

Paminklas Jonui Černiui jo gimtajame Kupiškyje.

2013 01 18Lietuvos žinios14 Kelionės

FELIKSAS ŽEMULIS

Savaitė, praleista Lufutene,vilniečiui gydytojui odon-tologui Rimantui Urbonuipadėjo atgauti jėgas, kuriųnuolat reikia darbe. 59 me-

tų vyriškis seniai išėjo žvejybos pra-džiamokslį prie Šušvės upės, vingiuo-jančios netoli jo gimtojo Vedreikiųkaimo (Radviliškio r.). O tikrąjį žve-jo krikštą gavo studijų laikais, kai sustudentų būriu vyko padirbėti į staty-bas Sibire. Tuomet Rimantas į kelio-nę įsidėjo meškerės ritę, valo ir bliz-gių. Paaiškėjo, kad nė to nereikia, tenžmonės žvejojo dar paprasčiau: pri-rišdavo prie valo iš konservų dėžutėsiškirptą blizgę, kabliukų ir mesdavo įvandenį. Žuvys kibdavo gerai: perporą valandų šešiese prigaudydavotiek lydekų, kad keliasdešimt žmoniųpavalgydavo.

Tačiau didžiausius laimikius R.Ur-bonas traukė Šiaurės jūroje prie Nor-vegijos krantų. Nukeliauti ten jį pri-kalbino dantų technikas ŽydrūnasKraujelis, kiti kolegos. Vienas jų - mo-lėtiškis odontologas Alvydas Šimėnas,įklampinęs Rimantą į žūklę, kai šisbaigęs Kauno medicinos institutą ga-vo paskyrimą dirbti Molėtuose.

A taške Aštuoni bendraminčiai išsinuo-

mojo mikroautobusą, susikrovė žūk-lės įrankius ir per Taliną, iš ten keltuį Suomiją, vėliau automobiliu perLaplandiją pasiekė Norvegiją. Kelio-nė truko kiek daugiau kaip parą.

Nakvynę viename iš Lufuteno sa-lyne įkurtų kempingų teko užsisaky-ti gerokai iš anksto - sezono metą lais-vų vietų nerasi. Svečiai iš Lietuvosbuvo įkurdinti dviejuose patogiuosenameliuose ant Šiaurės jūros kranto.

“Greta stūksojo vadinamasis Ataškas - žvejų gyvenvietė kalno pa-pėdėje. Iki jos važiavome kalno tu-neliu per vandenų apsuptą, panašiąį mūsų Neringą, neriją. A taške bai-giasi sausuma ir prasideda jūra”, -pasakojo gydytojas.

Lietuvių žvejai gavo dvi geras jūrinesmotorines valtis galingais varikliais irecholotais, rodančiais, kur telkiasi žu-vys. Daugiausia buvo rudnugariųmenkių, pasitaikė ir vienas kitas otas.

Plaukti į jūrą teko apie 10 kilomet-rų nuo kranto, vinguriuojant pro uo-lėtas saleles. Komandos nusprendėišsiskirti, kad netrukdytų viena kitai.Oras buvo geras - birželis, giedra,saulėje akinamai raibuliavo jūra, norsdvelkė šaltokas vėjas. Sėkmė jau pa-

čią pirmą dieną nustebino R.Urbonąir jo draugus: jie sugavo apie 300 ki-logramų žuvų.

“Valtyje buvo dvi po šimtą litrųstatinės. Kai jas pripildėme, krovė-me menkes tiesiog į laivą. Paskui pa-siūliau vyrams: “Grįžkime, nes darnuskęsime”, - juokėsi R.Urbonas. Jųlaimikiu tąkart stebėjosi ir kempin-go šeimininkas.

Kibo iškartR.Urbono nuomone, pasisekė dėl

gana paprastos priežasties: vienas jovalties komandos narių turėjo palydo-vinės navigacinės sistemos imtuvą(GPS), kita valtis jo neturėjo, tad žuvųsugavo triskart mažiau. Mat jūros sro-vės nunešdavo žvejų valtį tolyn nuožuvų susibūrimo vietos, o ją iš naujosusirasti beveik neįmanoma. “Mumspagal GPS pavyko triskart grįžti į tą pa-čią gerą vietelę, - aiškino pašnekovas. -Plaukiojant po įlanką echolotas staigaparodė: po uolomis žuvys. “Vyrai, čiaparšai guli!” - šūktelėjo kažkuris, nestaip pavadinome dideles žuvis. Prietai-sas rodė 45-50 metrų gylį. Nugramzdi-

nome pilkerius (prie jūrinės meškerėsvalo pritvirtintus cilindro formos 300-400 gramų metalo gabalus su dirbti-niais masalais ir trišakiais kabliukais -aut.), ir iškart užkibo”, - prisiminė Ri-mantas. Jo teigimu, palei Norvegijoskrantus žuvys tokios išbadėjusios, kadstveria beveik viską.

“Atvirai prisipažįstu, pavargometraukti laimikius. Juk daugelis men-kių buvo 5-10 kilogramų, pagavau irdvylikinę, o kai kurie mūsiškių net 20kilogramų menkių ištraukė. Norstempiant iš tokios gelmės joms trūks-ta pūslė ir dėl to tampa nejudrios, ne-sipriešina, vis tiek nelengva tokį svorįsukiloti į valtį”, - sakė meškeriotojas.

Pašnekovo teigimu, didesniųjųmenkių galvos užėmė kone pusę jųkūno, o į išžiotus nasrus galėjo tilp-ti žmogaus galva.

Norvegiškos menkės nepaprastaiskanios. Laimingi žvejai jau pirmą va-karą daug jų prisikepė aliejuje, kurioatsivežė iš Lietuvos, ir pasidarė “balių”.

“Kai kurie prisikirtome tiek, kad vosgalėjome judėti. Tačiau gudresnieji, at-važiavę žvejoti nebe pirmą kartą, val-gė nedaug ir paslaptingai šypsojosi. Tik

kitą dieną supratome kodėl: nepratu-siesiems prie riebaus maisto paleidovidurius”, - juokėsi Rimantas. Jam pa-vyko sugauti ir nemažą ungurinę men-kę, kuri buvo dar riebesnė už rudagal-vę - visas kūnas kone vieni taukai.

Nemokamas vanduo Kitą dieną žvejai nusprendė, kad

nuomoti dvi valtis neverta. Geriaužvejoti pamainomis, bet ištisą parą.Tuo metu Norvegijoje buvo vadina-mosios baltosios naktys. “Vakare

saulė pasislėpdavo už kalno, bet ne-trukus vėl išlįsdavo, ir tapdavo taipšviesu, kad nors laikraštį skaityk”, -tikino medikas.

Ši žodžiais sunkiai apsakoma žvejųlaimė, kokią jie Lietuvoje tik sapnuo-ja, truko visą savaitę. Sugautas žuvisvyrai kempinge išdorodavo, o atliekasšeimininko nurodymu nuplukdyda-vo puskilometrį nuokranto ir išversda-vo į jūrą.

“Jeigu norite iš gamtos gauti, taireikia jai ir duoti”, - norvego žodžiusprisiminė R.Urbonas.

Doroti žuvis reikėdavo nemažailaiko. Pirmiausia atskirdavo jų galvasir kaulus, pasilikdavo tik filė. R.Urbo-nui buvo patikėtos pakuotojo parei-gos - kuo talpiau sukrauti į dideles dė-žes ir sudėti į nameliuose pastatytusšaldiklius. Kiekvienas šios išvykos da-lyvis parsivežė į Lietuvą po 25-30 kgdėžę skanėsto.

“Vanduo, kuriuo plovėme doroja-mas žuvis, buvo šaltas ir labai skaid-rus. Baigę darbą dairėmės, kaip iš-jungti srovę. Čiaupo neradome, todėlplastikinį vamzdį sulenkęs įkišau tarp

Lietuvių žvejai sapnuoja menkių rojų Žūklės rojumi vadinamos Lufuteno salos Norvegijos šiaurėje. Ten viešėję lietuviai meškeriotojai niekaip negali pamiršti didžiulių riebių menkių, kurias traukė iš skaidrauskaip krištolas vandens.

Ežerėlių Norvegijoje yra daug, netrūksta juose ir žuvų, tačiau norvegai gėlavandenių

žuvų nevertina ir nežvejoja.

Į Lufuteno salyną kadaise pirmieji užklydo vikingai, todėl kasmet čia vyksta jų palikuonių festivaliai. / Asmeninio albumo nuotraukos

Lietuvių komanda išplaukia į jūrą meškerioti. Tokiais laimikiais mūsų žvejai džiaugėsi kasdien.

grotų, kad vanduo nebėgtų be reika-lo. Paklaustas, kur čiaupas, šeiminin-kas numojo ranka: “Vanduo čia ne-mokamas”, - teigė R.Urbonas.

Netrukus išsiaiškino, kodėl taip yra.“Kol vieni mūsų žvejojo, kiti kiek nu-migę traukdavome pasižvalgyti poapylinkes. Užkopę uolomis ant kal-no, kurio apačioje plytėjo kaimas irbuvo mūsų kempingas, išvydome eže-rą. Jo vanduo labai skaidrus ir šaltas,atitekantis čia iš tirpstančių ledynų.Ant ežero krantų margavo užrašai ke-liomis kalbomis, jog maudytis čiadraudžiama. Mat iš ežero žemyn į gy-venvietę buvo nutiesti didžiuliaivamzdžiai, kuriais ledynų vanduo te-kėjo į miestelį ir ten buvo paskirsto-mas po namus. To puikaus vandensniekada netrūksta, ir žmonėms už jįnereikia mokėti”, - sakė gydytojas.

Tokių miestus ir miestelius maiti-nančių ežerėlių Norvegijoje yradaug, netrūksta juose ir žuvų, tačiaunorvegai gėlavandenių žuvų never-tina ir nežvejoja: jos ne tokios ska-nios ir vitaminingos kaip jūrinės, beto, jose daugiau kaulų.

Lietuvių žvejai nuvyko į Norvegi-ją menkių gaudymo sezono pabai-goje, jos labiausiai kimba birželį, ir

tada kiekvienas save gerbiantis nor-vegas plaukia žvejoti. Rimantas ne-matė, kad kas nors žvejotų tinklais,juo labiau brakonieriautų - visi turileidimus, žvejoja meškerėmis.

Salos - staigmenaLufuteno salyno kraštovaizdis iš da-

lies primena tundrą - uolėtos kalvos irkalnai, apaugę samanomis ir kur ne kurmažais medeliais. Jūros krantai irgi uo-lėti, uolos kybo virš vandens. Net ten,kur krantai ne tokie statūs, bangos ska-lauja didelius slidžius akmenis, apau-gusius dumbliais ir moliuskais. Todėlprie jūros nusileisti patogiausia specia-liai įrengtose prieplaukose su liftais.

Lufuteno salose įsikūrusios A taškoir Reine gyvenvietės, kurias matė R.Ur-bonas su draugais, garsėja tokiomisgražiomis apylinkėmis, kad jos įtrauk-tos į UNESCO pasaulinį kultūros irgamtos paveldo sąrašą. Apskritai visasLufuteno salynas laikomas pasauliogamtos stebuklu, todėl čia traukia dau-

gybė ne tik žvejų, bet ir turistų iš visopasaulio. Šiose vietose kadaise gyven-ta vikingų, todėl kasmet vyksta jų pa-likuonių festivaliai, šiek tiek primenan-tys mūsiškes Kernavės šventes, kairodomi senoviniai amatai.

Nepakartojamo grožio įdubos, tar-pekliai ir kalnų viršūnės supa fiordusir sodybas, miestelius ir žvejų kaimus.Šis Norvegijos salynas, kurio krantusskalauja Golfo srovė, yra už poliariniorato, bet čia šilčiausias tokių platumųklimatas. Temperatūra ištisus metusretai kada nukrinta žemiau 0 laipsniųCelsijaus. Vidutinė sausio mėnesiotemperatūra 1,5 laipsnio šalčio, o va-sarą - apie 13 laipsnių šilumos.

Tai didžiausia teigiamos tempera-tūros anomalija pasaulyje, todėl Lu-futeno salos yra staigmena atklydu-siesiems. Geografai juokauja, jogpirmieji į šią vietovę užklydę vikingaigalėjo pamanyti patekę į arktinį rojų:čia jie rado žuvingą jūrą, milijonuspaukščių, žvėrių ir vešlia žole apau-gusius kalnų slėnius.

Nuo gegužės 26-osios iki liepos 17dienos Lufuteno salose galima džiaug-tis baltosiomis naktimis. Tačiau vienąmėnesį - tarp gruodžio 9 ir sausio 4 die-nos - saulės visiškai nebūna.

Sutiko lietuviųGidai visuomet įspėja žvejus ir tu-

ristus būti jūroje atsargius. Nors pa-krantėse ji dažniausiai būna rami irskaidri, vakariniame Lufutene yragarsioji Malstriomo potvynių sūku-rių sistema, kuri pavojinga laivams.

Pasak R.Urbono, atsargumo Nor-vegijoje nereikėtų pamiršti net kai die-na giedra, o jūra rami. “Įsitraukęs įžvejybos azartą nepajunti nuplaukęstaip toli nuo kranto, kad kempingonameliai atrodo kaip degtukų dėžu-tės. Daug kur uolėtos salos, akmenys.

Užkliūtum už jų, išvirstum iš valties arpaklystum, gali žūti, nes vanduo šaltaskaip ledas, o kitų žvejų, išskyrus mus,visą dieną tose vandens platybėse ne-sutikome”, - teigė pašnekovas. Beje, Ataško gyvenvietėje ir kituose Norve-gijos miesteliuose jis sutiko nemažaiatvažiavusių meškerioti lietuvių.

“Norėčiau dar bent kartą nukeliau-ti ten, - prisipažino medikas. - Aplan-kiau nemažai pasaulio kraštų, bet nėvienas manęs nesužavėjo taip, kaip

Norvegija. Pietų šalys, ypač Egiptas,Tunisas, kiti arabų kraštai sudominokur kas mažiau. Matyt, mums, lietu-viams, rūstaus grožio Norvegijos gam-ta yra patraukli dar ir todėl, kad patysesame šiauriečiai.”

Tačiau keliautų į Norvegiją R.Ur-bonas jau ne mikroautobusu ir juolabiau ne susigrūdę jame aštuonie-se, o lėktuvu, nes visų brangiausiasdalykas pasaulyje, pasak gydytojo,yra sveikata.•

Kelionės 152013 01 18Lietuvos žinios

Darsyk į Norvegiją R.Urbonas keliautų ne mikroautobusu ir juo labiau ne susigrūdę

jame aštuoniese, o lėktuvu.

Kiekvienas šios išvykos dalyvis parsivežė į Lietuvą po 25-30 kg dėžę skanėsto.

Nors fotografuota birželio pabaigoje, šis kalnų ežeras tebėra užšalęs.

Jūros paukščiai mėgsta ir pajūrio miestelius.

Gydytojas R.Urbonas norėtų dar kartą pameškerioti Norvegijoje.

Tiltas palei krioklį garsiajame Trolių kelyje.

Norvegiški suvenyrai laukia turistų.

Lufuteno salynas grožiu garsėja visame pasaulyje.

JURGA BRAZAUSKAITĖ

Nauja patvari danga, mažiauavarijų ir greitesnis, patogesnisautomobilių eismas - kelininkaidžiaugiasi beveik baigę paskutinius kelio Vilnius-Lyda(E85) rekonstrukcijos darbus.

Šalčininkų pasienio posto link ve-dantis kelias svarbus ne tik tranziti-niam transportui, vykstančiam įBaltarusiją ar Rusijos Federaciją.Kasdien juo šalies sostinę greičiauir patogiau nori pasiekti ir aplinki-nių rajonų gyventojai, važiuojantysį darbą. Tuo metu Lietuvos automo-bilių kelių direkcijos prie Susisieki-mo ministerijos (LAKD) atstovaišiuo projektu pirmiausia siekia už-tikrinti didesnį eismo saugumą.

Akcentuoja tarptautinę reikšmęTranseuropinių TEN-T kelių tink-

lui priklausantis kelias Vilnius-Lyda,Lietuvos teritorijoje jungiantis šaliessostinę su Šalčininkų miestu, yra vie-na pagrindinių transporto jungčiųLietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Jisypač svarbus krovininių automobi-lių judėjimui iš Lenkijos Kaliningra-do srities, Klaipėdos ir Palangosmiestų link.

E85 - tai tarptautinio greitkelio,nuo Klaipėdos per Lietuvą vedan-čio iki Baltarusijos sienos ir besitę-siančio šioje šalyje, taip pat kertan-čio Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją ikiGraikijos miesto Aleksandropolio,dalis. Bendras šio greitkelio ilgis -2315 km, Lietuvos teritorija jis tęsia-si 349 kilometrus. Anot LAKD In-vesticijų skyriaus vadovo RemigijausLipkevičiaus, baigus kelio atnauji-nimo darbus pagerės susisiekimo są-lygos, maršrutas bus patrauklesnisLietuvos bei užsienio šalių eismo da-lyviams, į aplinkines vietoves atvyks-tantiems turistams.

E85 yra ir trumpiausias keliasžmonėms, vykstantiems iš Vilniausį Lydą, jis įsilieja į tarptautinius “ViaBalticos” ir kitus transporto kori-dorius, tačiau nusidėvėjusi kelionuo 30,3 iki 41,5 km danga seno-kai nedavė ramybės kelininkams irvairuotojams. Atnaujinant kelioruožą sutvarkytas ir avarinės būklėstiltas per Visinčios upę bei pavirši-nių nuotekų sistema. “Ne tik mes

patys siekiame, bet ir europiniaistandartai įpareigoja atidžiai stebė-ti tarptautinės reikšmės kelių ruo-žus, kad jie atitiktų keliamus saugosir kitus reikalavimus. Transporto,ypač krovininio, srautai auga, dėldidesnės apkrovos pagrindiniai ke-liai nuvažinėjami sparčiau, tad pri-

valome nuolat rūpintis jų būkle.Kelio vėžių lopymas tampa neefek-tyvus, todėl reikalinga nuosekli ke-lio rekonstrukcija, kuri, žinoma,kainuoja brangiau. Džiugu, kadtam galime panaudoti Europos Są-jungos paramą ir sumažinti finan-sinę naštą valstybei”, - pabrėžėR.Lipkevičius.

Avaringumas mažės perpusSėkmingam projekto įgyvendini-

mui buvo parengta kelio E85 Vil-nius-Lyda galimybių studija. Jojeidentifikuoti ne tik techniniai keliodangos parametrai, nusidėvėjimolygis, bet ir nustatytas eismo nelai-

mių bei žuvusiųjų šiame kelio ruo-že skaičius. XX amžiaus antrojepusėje paskutinį kartą rekonstruo-tame kelyje yra ne viena avaringavieta, o nuo 2007 metų vos 11 km il-gio ruože įvyko 12 eismo įvykių: 3žmonės žuvo ir 17 buvo sužeisti.“Susidėvėjusi danga, kurioje daug

defektų ir plyšių, daro įtaką vairuo-tojų transporto priemonių techni-nės priežiūros išlaidoms, kelinin-kams periodiškai tenka taisytiduobes, o tai reiškia kasmetines pa-pildomas išlaidas. Tačiau svarbiau-sia, kad toks kelias didina eismo ne-laimių tikimybę, o sužeisti ar žuvęžmonės yra neįkainojama netektis.Kelio rekonstrukcija iš pagrindųužtikrina gerokai ilgesnį naudoji-mo laiką, saugesnį eismą ir yra eko-nomiškesnė”, - teigė R.Lipkevičius.

Pasak Nemuno Abukausko, LAKDSaugaus eismo skyriaus vadovo, su-tvarkytame kelio ruože padidėstransporto priemonių saugumas ir

sutrumpės kelionės laikas. “Eismointensyvumas šiame kelio ruože, pa-lyginti su 2004 metais, padidėjo 57proc., nes tai yra vienintelis Pietų irPietryčių Lietuvoje magistralinis ke-lias, jungiantis šį regioną su Balta-rusija. Be to, šia kryptimi vykstasparti Vilniaus miesto plėtra, tad bū-tinybė sutvarkyti nekokybišką dan-gą buvo akivaizdi. Esame apskaičia-vę, kad po kelio rekonstrukcijosavaringumas šiame ruože turėtų su-mažėti apie 50 proc.”, - teigė eismosaugos specialistas.

Inžinerinės ir saugos priemonėsparinktos suderinus tranzitinio eis-mo ir vietos gyventojų poreikių ten-kinimą: įrengtos iškilios saugos sale-lės, perėjos, nutiesti dviračių irpėsčiųjų takai, sutvarkyta aplinka irnuotekų sistema, įdiegtos greičio ma-žinimo priemonės Ragožiškių, Šal-čininkėlių gyvenvietėse.

“Rinkomės ilgamečių tyrimų pa-tikrintas ir didžiausią saugumą už-tikrinančias priemones, kad būtų ga-rantuotos geros susisiekimo sąlygosir vietiniams eismo dalyviams - pės-tiesiems bei vairuotojams. Darbo rin-kos tendencijos rodo, kad daugiausiadarbo vietų siūloma rajonų centruo-

se ar didesniuose miestuose. Vadina-si, aplinkinių vietovių gyventojai ju-dės daugiau, tad svarbu, kad ir jie tu-rėtų patogų susisiekimą ar galėtųgreičiau nuvykti į Vilnių, aplinkiniusmiestelius, svarbiausias institucijas irįstaigas, pavyzdžiui, gydymo. Sure-guliuotas optimalus greičio valdymaspagrindiniame kelyje, aiškesnės busįvažiavimo iš šalutinio kelio, kairiojoposūkio laukimo sąlygos, saugiaujausis ir pėstieji, keliaudami nuo au-tobusų stotelių iki sankryžų greta ma-gistralinio kelio”, - vardijo N.Abu-kauskas. Kelio E85 ruožas svarbus irvykstantiems iš Vilniaus į Panevėžį,Šiaulius, pajūrio link.

Ilgalaikė Lietuvos transporto sis-temos plėtros strategija nurodo,kad iki 2025 metų Lietuvoje turibūti sukurta moderni ir tvari mul-timodalinė transporto sistema, pa-gal techninius rodiklius, saugumąir paslaugų kokybę atitinkanti se-nųjų ES šalių lygį. Šiuo metu Lietu-voje dar yra nemažai ruožų, kurieneatitinka TEN-T keliams taiko-mų reikalavimų, tačiau naudojan-tis ES parama infrastruktūros ge-rinimo projektai įgyvendinamigana sparčiai. Užs. Nr. V-2092

2013 01 18Lietuvos žinios16 Projektai

Baigiama kelio Vilnius-Lyda rekonstrukcija

Kelio Vilnius-Lyda dangos rekonstrukcija svarbi ne tik tranzitiniam transportui, bet ir saugesniam vietos gyventojų susisiekimui. / LAKD archyvo nuotraukos

Svarbiausius kelio ruožo rekonstrukcijosdarbus kelininkai spėjo baigti iki žiemos.

Svarbiausius kelio ruožo rekonstrukcijos darbus kelininkai spėjo baigti iki žiemos.Kelyje Vilnius-Lyda įrengus greitį mažinančias priemones avaringumą tikimasi sumažinti perpus.

Projekto “Transeuropinio tinklo kelio E85 Vilnius-Lyda rekonstrukcija”darbai kainavo 30,2 mln. litų, kurių didžiąją dalį sudarė ES Sanglaudosfondo lėšos. Jis įgyvendintas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto “Transeuropinių transporto tinklų plėtra”VP2-5.1-SM-01-V priemonę “Transeuropinės reikšmės automobilių keliųinfrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas”.

BUTAI

IŠSINUOMOTŲ

Dirbanti mergina 1 kambario butą. Siūlytiįvairius variantus. Tel. 8 658 19 344.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

Tris žemės ūkio paskirties sklypus Prienųir Trakų r., prie Verknės upės, Vyšniūnų ka-dastrinėje vietovėje 6968/0003:282(bendras plotas 40,9 ha, yra leidimas miš-kui sodinti, kaina - sutartinė). Tel. 8 672 31 568.

36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypusPrienų rajone, prie Stakliškių (1 ha kaina -nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

PASLAUGOS

Padedu verslininkams pasirinkti neprik-lausomą elektros energijos tiekėją. Tel. 8 615 47 367.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arbanaudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

SIŪLO DARBĄ

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį,tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitusdarbus. Tel. 8 609 91 421.

SIŪLO MOKYTISGroti gitara, bosine gitara, mušamaisiais irdainuoti. Tel. 8 616 43 418.

ĮVAIRŪSĮmonė nuolat neribotais kiekiais superkaplastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.).Tel. 8 699 31 161. Užs. LM-2031

PRANEŠIMAIInformuojame apie įvykdytą žemės sklypoSB “Tyla”, Kelmijos Sodų 25-oji g. 4, Vilniausm., formavimo ir pertvarkymo projektą.NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto savivaldybėsvedėjo įsakymas tvrirtinti projektą: 2013 m. sausio 7 d. Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-22.Projekto rengėjas UAB “Altiplanas”, Kęstučio g. 54-6, Vilnius. Užs. LM-2091

Dingusius bankrutavusios UAB “Amberta”,įm. k. 302485765, reg. adresas: Minijosg. 164G-33, Klaipėda, įmonės įstatus irregistracijos pažymėjimą laikyti nega-liojančiais. Užs. LM-2090

J.Paulauskienės firma “FIDĖJA” (kodas148369549, buveinė - Panevėžio m.,Spaustuvės g. 9B, registras - VĮ Registrųcentro Panevėžio filialas), pertvarkomaį UAB “Fidėja”. Tel. pasiteirauti 8 699 33 953. Užs. R-27

www.lzinios.lt

Klasifikuoti skelbimai 172013 01 18Lietuvos žinios

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

ŠIAULIŲ MIESTO K.DONELAIČIO KAPINIŲ (DONELAIČIO G. 85) NEPRIŽIŪRIMŲ KAPAVIEČIŲ SĄRAŠAS

KAPINIŲ PRIŽIŪRĖTOJAS - AB “Specializuotas transportas”, Pramonės g. 8, Šiauliai, tel. 8 656 56 437, el. paštas: projektai@abst.lt

Kapavietės Nr.; Mirusiojo (palaidoto) asmens pavardė, vardas; Mirimo - palaidojimo data:

108 - Šileikaitė Morta 1960; 182 - Lemežonas Domas 1960/Lemežonienė Ona 1965; 193 - Paulauskas Pranas 1960/Bitaitis Pranas 1961; 258 - Erentrautas Julijonas 1961; 309 - Kaškauskaitė Hilda 1961/Meduneckij Ignatij 1966; 357 - Sirutavičius Bernardas 1961;400 - Vitkienė Kazė 1961; 474 - Miniotas Edvardas 1961; 547 - Dauknys Antanas 1961; 648- Bružaitė Nijolė 1962; 656 - Žukauskas Vacys 1962; 686 - Gegelevičius Zenonas 1962;690 - Naudužas Vladas 1963; 697 - Ratkutė Zofija 1962; 715 - Grinius Feliksas 1962/Grinienė Juzė 1963; 739 - Stanevičius Edmundas 1962; 741 - Guzovskij Stanislav 1962; 762 - Simanauskaitė Gražina 1962; 780 - Adomavičius Stanislovas 1962; 789 - Fedotov Michail 1962; 795 - Sabaliauskas Robertas 1962; 811 - Sabaliauskas Juozas 1962/Sabaliauskienė Ona 1967;821 - Rimenckus-Rimša Rozalija 1962; 836 - Zubrys Albertas 1962/Zubrytė Valerija 1963;840 - Hodobaitė Michalina 1962; 843 - Statkus Domas 1962; 853 - Jarošius Julius 1962;863 - Paliulienė Marija 1962; 872 - Radavičienė Elzbieta 1962; 873 - Brilytė Regina 1962/Misevičienė Kotryna 1964; 883 - Šulcas Svajūnas 1962; 1026 - Kančukaitytė Petronėlė 1963; 918 - Sakalauskaitė Marijona 1963; 945 - Kragienė Zuzana 1963; 946 - Dambrauskienė Zofija 1963/Skersienė Genovaitė 1963;963 - Laucaitė Magdalena 1963; 971 - Almanienė Morta 1963; 982 - Morkūnas Antanas 1963;992 - Pilipenko Viktoras 1963; 993 - Bivoiko Josif 1963; 997 - Leščauskaitė Silva 1963;1021 - Šimkus Vincas 1963; 1032 - Šakienė Bronė 1963; 1034 - Belevičius-Beleckas Aleksas 1963;1043 - Gruodis Romualdas 1963; 1051 - Veikalas Algirdas 1963/Veikalas Pranas 1966;1083 - Juozėnas Adolis 1963; 1084 - Mačinauskaitė Sofija 1963; 1092 - Leonavičius Julijonas 1963;1093 - Rimkevičius Aleksandras 1963; 1096 - Grikštas Jurijus 1963; 1106 - Makevičius Gintautas 1963; 1199 - Žirgulis Antanas 1963; 1220 - Palšytė Eglė 1963; 1227 - Briedytė Gražina 1963; 1276 - Lieparskienė Elena 1964;1292 - Jocas Petras 1964; 1297 - Daunytė Elena 1964/Daunienė Elena 1964; 1343 - Pipiras Antanas 1964; 1346 - Butvila Juozas 1964; 1347 - Zaveleva Bernodeta 1964;1368 - Norvaišienė Julė 1964; 1375 - Steponavičius Stasys 1964/Steponavičienė Ona 1967/Ste-ponavičius Albinas 1968; 1432 - Lestovskij Jakov 1964; 1444 - Simonauskienė Kazė 1964;1462 - Gaidamavičienė Ona 1964; 1465 - Ivanauskis Kostantas 1964; 1464 - AndrijauskasBronislavas 1964/Andrijauskienė Julija 1964; 1529 - Šneiderienė Kotrina 1964; 1530 - Lopaitė Bolislava 1964; 1539 - Navickas Pranas 1964; 1560 - Žilinskas Artūras 1964;1517 - Tamošiūnas Kazys 1964; 1719 - Vaitekūnas Aleksas 1965/Vaitekūnaitė Julė 1965;144 - Gluškova Ekaterina 1965; 2523 - Bijaikienė Ona 1967; 4156 - Katinienė Elžbieta 1972;307 - Čepaitienė Paulina 1961/Čepaitytė Birutė 2003; 1181 - Daunytė Laima 1963. Užs. R-26

KRETINGOS MAISTASSpecializuota maitinimo paslaugų įmonėdarbui Vilniuje, kviečia į savo kolektyvą:

SKYRIAUS VADOVĘ (-Ą)Darbo pobūdis:

skyriaus veiklos koordinavimas, organizavimas,kontrolė. Bendravimas su klientais.

Reikalavimai: pareigingumas, sąžiningumas, geri bendravimo

įgūdžiai, nuosavas automobilis, gebėjimas dirbti savarankiškai.

Gyvenimo aprašymą (privaloma) siųsti el. p.: info@kretingosmaistas.eu

Telefonas pasiteirauti 8 613 07 027, darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val.

Informuosime tik atrinktus kandidatusUÏs. LM-2087

Informuoju, kad 2013 m. vasario 2 d. 12.00 val. bus atliekamas žemės sklypo (kadastroNr. 0101/0162:1175), esančio Trakų Vokės k., Panerių sen., Vilniaus m., ribų ženklinimas-derinimas, į kurį kviečiu dalyvauti gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0162:0869),esančio Trakų Vokės k., Panerių sen., Vilniaus m., savininkus.

Asmuo kontaktams Marius Kundelis, tel. 8 676 32 459. Užs. LM-2088

BUAB “ANKLAVAS” kreditoriamsDĖL PABAIGOS KREDITORIŲ SUSIRINKIMO

Pranešame, kad BUAB “Anklavas”, įm. kodas 300582482, kreditorių susirinkimas įvyks 2013 m. sausio mėn. 29 d. (antradienį), 13.00 val.

adresu: Konstitucijos pr. 23, C korp., 402 kab., Vilnius LT-08105. Kreditorių registracija nuo 12.30 val. iki 12.55 val.

Kreditoriai registracijos metu pateikia asmens dokumentą (pasą arba tapatybės kortelę), kreditorių ats-tovams papildomai privaloma pateikti tinkamai įformintą įgaliojimą.

Neįvykus pirmajam susirinkimui, pakartotinis susirinkimas šaukiamas 2013 m. vasario mėn. 5 d., (antradienį) 13.00 val.

adresu: Konstitucijos pr. 23, C korp., 402 kab., Vilnius LT-08105. Kreditorių registracija nuo 12.30 val. iki 12.55 val.

SUSIRINKIMO DARBOTVARKĖ:1. Kreditorių susirinkimo sekretoriaus rinkimai;2. Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo;3. Dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo;4. Kiti klausimai.Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 1 d., kreditorius turi teisę raštu pareikšti savo nuomonę (“už” ar“prieš”) dėl kiekvieno nutarimo projekto. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus.Detalesnės informacijos teirautis tel. 8 655 55 165, el. p.: egle.balkeviciene@ppb.lt.BUAB “Anklavas” administratoriaus UAB “Projektų plėtros biuras” įgaliotas asmuo Eglė Balkevičienė. Užs. LM-2089

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą

iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metųprogramos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis

(įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto

“PERTEKLINIŲ ŽALIAVŲ ATLIEKŲ PANAUDOJIMAS, PERDIRBIMAS IR REALIZAVIMAS”įgyvendinimui

UAB “EINAVA” skelbia pirkimo konkursąPirkimo objektas: 1. Kuro granulių gamybos technologinė įranga.Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 02 08, 13.00 val.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje die-nos adresu:UAB “EINAVA”Liobiškių k., Molėtų r.Tel. +370 603 62 109, einavabio@gmail.com Užs. LM-2095

VIKINGˆ LOTO Lo‰imo Nr. 1036 Data: 2013 01 16AUKSO PUODAS - 16 045 081 LtDIDYSIS PRIZAS - 2 527 180 Lt

01 15 18 26 36 45Auksinis skaiãius 20Papildomi skaiãiai 23 34

Lietuvoje laimòti prizai:5 + papildomas sk. 76 777 Lt (0 priz.)5 skaiãiai 5484 Lt (8 priz.)4 skaiãiai 160 Lt (377 priz.)3 skaiãiai 12 Lt (6517 priz.)2 + papildomas sk. 6 Lt (8752 priz.)DÏokeris - bil. Nr. 020 115 296(180 987 Lt)

Prognozò: Aukso puode - 18 mln. LtDidysis prizas - 2,5 mln. LtDÏokeris - 400 000 Lt

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 4002 Data: 2013 01 16 DIDYSIS PRIZAS - 212 131 Lt

01 07 09 10 15 19 + 186 skaiãiai - 212 131 Lt 5+1 skaiãius - 2980 Lt 5 skaiãiai - 221 Lt 4+1 skaiãius - 132 Lt 4 skaiãiai - 13 Lt 3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTO TiraÏo Nr. 5370 Data: 2013 01 16 GALITE LAIMñTI 200 000 Lt!

02 04 05 06 10 11 12 13 16 1926 32 38 39 43 45 46 47 50 58

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis

projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio

fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimoplėtros 2007-2013 metų programospriemones, prekių, paslaugų ar darbo

pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant

tinkamai pasiruošti projekto įgyvendinimui,projekto vykdytojas

ŪKININKAS VIDMANTAS KVEDARAS,

adresas: Užvalkių g. 5, Lančiūnavos k.,Vilainių sen., Kėdainių r. sav. LT-58433

SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄ

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas -

morkų nuėmimo kombainas.

Pirkimo objektas į dalis neskaidomas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimas bus vyk-domas 2013 m. vasario 01 d., 10.00 val.,adresu: Užvalkių g. 5, Lančiūnavos k., Vilai-nių sen., Kėdainių r. sav. LT-58433.

Atsiliepimus raštu dėl kvietimo pateiktipasiūlymą, prašome pateikti adresu: Užvalkių g. 5, Lančiūnavos k., Vilainiųsen., Kėdainių r. sav. LT-58433.

Kontaktai pasiteirauti: 8 659 52 845. Užs. LM -2099

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymuNr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos

Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius

jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projektoPAŠARŲ GAMYBOS BAZĖS ĮKŪRIMAS IR PLĖTRA įgyvendinimui

KOOPERATINĖ BENDROVĖ “NEVĖŽIS AGRO” skelbia pirkimo konkursąPirkimo objektas:1. Speciali augalininkystės produktų transportavimo technika (specializuotos trans-porto priemonės gatavai produkcijai transportuoti) - 9 vnt.Vokų su konkurso dokumentacijos atplėšimo data: 2013 02 07, 9.00 val. Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje die-nos adresu:KOOPERATINĖ BENDROVĖ “NEVĖŽIS AGRO”Anykščių r., Gudžiupio k., tel. +370 614 80 075,nevezis.agro@gmail.com Užs. LM-2096

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Tyli naktis” - 16.30, 19.10, 21.40 val.“Gangsterių medžiotojai” - 12.30, 14.45, 19.30,21.50 val.“Kietašikniai” - 15.30, 18, 20.30 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Vargdieniai” - 14.15, 17.30, 20.45 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 17.15 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.30, 13 val.“Džekas Ryčeris” - 21.30 val.“Sėkmės džentelmenai” - 12, 17.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13.15, 15.45 val.“Zambezija” - 14 val.“Zambezija” (3D) - 10.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.30, 20.15 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18.15, 21.15 val.

“Legendos susivienija” - 10.15, 12.15 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Gangsterių medžiotojai” - 14.05, 16.30, 19, 21.30 val.“Kietašikniai” - 14.20, 16.45, 19.15, 21.45, 23.59 val.“Tyli naktis” - 13.30, 16, 18.20, 20.45, 23 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11.40, 14, 16.30, 19, 21.30,23.45 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 12.30, 16.45 val.“Provokuojantys užrašai” - 14.30, 18.45 val.“Sėkmės džentelmenai” - 21.15, 23.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 17.40 val.“Ralfas Griovėjas” (originalo kalba) - 16.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 19.15 val.“Vargdieniai” - 11.20, 14.40, 18, 21.10 val.“Zambezija” (3D) - 13.20 val.“Zambezija” - 11 val.“Džekas Ryčeris” - 14.45, 21 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.20,15.40, 18, 23.59 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 13.40, 20.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.20, 17.40 val.“Optimisto istorija” - 21.45 val.“Pi gyvenimas” - 12.15, 15.20, 18.20 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 20.15, 23.15 val.“Legendos susivienija” - 12 val.

“Debesų žemėlapis” - 21 val.SKALVIJA“Pabandom iš naujo” - 17 val.“Meilė kaip nuodai” - 19 val.“Aurora” - 21 val.PASAKA“Kolka Cool” - 17.15 val.“Paslėptas veidas” - 21.15 val.

“Didieji lūkesčiai” - 17 val.“Aurora” - 19 val.“Magiškas Paryžius 3” - 19.15 val.“30 širdies dūžių” - 19.30 val.

“Optimisto istorija” - 21 val.OZO KINO SALĖ“Tėvas” - 16.30 val.“7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” - 18 val.MULTIKINO“Paskutinė tvirtovė” - 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.15, 14.45, 17.15 val.“Kietašikniai” - 17.30, 19.45, 22 val.“Gangsterių medžiotojai” - 16, 18.45, 20.30 val.“Tyli naktis” - 15, 17, 19.30, 21.45 val.“Aurora” - 18.30, 21 val.“Vargdieniai” - 15.30 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45, 12.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 10.15, 13, 21.30 val.“Zambezija” (3D) - 11, 13.15 val.“Zambezija” - 10, 13, 14.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.30, 20 val.

KAUNASCINAMON“Tyli naktis” - 17.30, 19.30 val.“Paskutinė tvirtovė” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.“Kietašikniai” - 11.10, 15.50, 18, 20.05, 22.15 val.“Vargdieniai” - 13.15 val.“Aurora” - 21 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13, 15.15 val.“Gangsterių medžiotojai” - 11, 16.20, 18.30, 20.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 21.45 val.“Pi gyvenimas” - 13.20 val.“Zambezija” - 10.40 val.FORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 16.15, 20, 21.15, 23 val.“Kietašikniai” - 14.15, 16.30, 19, 21.30, 23.50 val.“Tyli naktis” - 15.45, 18.15, 20.15, 22.30 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21.45,23.59 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13, 14.45, 17.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.30, 14, 18.45 val.“Vargdieniai” - 11.15, 17.45 val.“Zambezija” - 12.15 val.“Zambezija” (3D) - 10.15 val.“Džekas Ryčeris” - 23.40 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45,12.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.30, 21 val.“Pi gyvenimas” - 14.45, 18, 20.45, 23.25 val.“Legendos susivienija” - 12 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.“Kietašikniai” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.15, 23.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.30, 15.15 val.“Tyli naktis” - 17.30, 19.45, 22 val.“Paskutinė tvirtovė” - 14, 16.30, 19, 21.30, 23.50 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 20.45, 23 val.“Ralfas Griovėjas” - 11, 13.20, 16, 18.15 val.“Vargdieniai” - 14.30, 17.45 val.“Zambezija” (3D) - 10.30 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12.45, 15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.45, 21 val.“Pi gyvenimas” - 11.15 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18.30 val.“Legendos susivienija” - 11.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Karališkas romanas” - 15.15 val.“Kietašikniai” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13, 16.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12.45, 18.15 val.“Tyli naktis” - 19, 21.30 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Vargdieniai” - 14.15, 17.45 val.“Džekas Ryčeris” - 20.45 val.“Pi gyvenimas” - 11.15, 21.15 val.“Legendos susivienija” - 10.30 val.“Zambezija” (3D) - 10.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Pi gyvenimas” - 15.50 val.“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.50 val.“Aurora” - 21.20 val.“Gangsterių medžiotojai” - 13.40 val.“Tyli naktis” - 18, 19.40 val.I salė“Monstrų viešbutis” - 11 val.“Džiunglės” - 14.35 val.“Didieji lūkesčiai” - 16.20 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 12.40, 18.35 val.“Virš įstatymo” - 20.30 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Džekas Ryčeris” - 15, 21.30 val.“Kietašikniai” - 13, 18, 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.30 val.“Tyli naktis” - 18.45 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 16 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.30, 15.15 val.“Vargdieniai” - 11.30, 17.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 10.15, 15.30, 21 val.

2013 01 18Lietuvos žinios18 TV programos

PENKTADIENIS 18 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 Atvira Lietuvos universitetų

žinių lyga “Lyderiai” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Lietuvos tūkstantmečio

vaikai”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Duokim garo!”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Duokim garo!” tęsinys23.15 Drama “Mažosios

Holivudo aktorės išpažintis” N-14

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.50 “Radži ieško

žmonos” (k.) N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas

Plačiakelnis”14.10 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.19 Koncertas “Auksinis

gramofonas”21.40 “Farai” N-1422.40 Veiksmo f. “Operacija

“Kardžuvė” N-70.40 Fantastinis nuotykių f.

“Serenity” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Aiškiaregys”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “X faktorius”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Ančiukas Donaldas ir

draugai”14.30 “Simpsonai”15.00 “Meilės prieglobstis”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 Filmas “Šunų viešbutis”21.20 Veiksmo f. “Taksi”23.10 Komiška drama “Kazanova”1.20 Kriminalinė komedija

“Velniop tą darbą”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Prajuokink mane” (k.) N-79.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)10.00 “Amerikos talentai”11.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Ekstrasensai

detektyvai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Auksarankiai” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Savaitės kriminalai” N-721.00 Veiksmo f. “Vyrų sezonas.

Aksominė revoliucija” N-14

23.15 “Dakaras 2013”23.45 “Amerikietiškos

imtynės” N-140.45 “Laukinis” (k.) N-71.45-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “Betmenas irnarsuolių komanda” 8.40 “Nenugalimieji. Kovostęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Seno-sios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko ra-ganos” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuoty-kiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00“Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia”15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z”N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00“Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-720.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Tagar-tas. Taikinyje - detektyvai” 22.35 Detektyvas “Ta-gartas. Priežastis žudyti” N-14 0.10 Mistinis trileris“Džesis Stounas. Plonas ledas”

LRT kultūra8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “La-bas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvos šokių de-šimtukas” (k.) 12.30 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncer-tas (k.) 13.30 “Savęs link” (k.) 14.10 “Grynas gyve-nimas” 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena,Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus są-siuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Arti toli” 19.30Scenografo, tapytojo Adomo Jacovskio 65-mečiui.LNOBT spektaklis. Dž. Verdis. Opera “Aida” 22.00“Ingeborga: “Esame jauni tik vieną kartą...” 22.35“Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”. XVII tarp-tautinis džiazo festivalis “Birštonas 2012”. “Pictu-res Quartet” (Estija/Suomija) 0.00 Panorama (k.)0.45 Bardų festivalis “Purpurinis vakaras”. 2 laida

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Juokingiausi Amerikosnamų vaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112.Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojodienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Re-zidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas”16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00

“112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkal-tis” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Vedęs ir turi vai-kų” 21.00 “Liudininkai” 22.00 “Lyga” 23.00 “Anar-chijos vaikai” 23.55 “Žvaigždžių vartai. Visata”0.50 “Ledo kelias” 1.45 “Stačia galva. 2011 metųpasaulio čempionatas” 2.45 “6 kadrai”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkimeaugti” 10.55 Dok. f. “Mėnulio galia” N-7 12.00“Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20“Mokausi gaminti” 13.40 TV parduotuvė 14.15Žaidimas “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašė-lę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Visa tiesa apieliūtus”. 2 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Visatiesa apie liūtus”. 2 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35“Pašėlę TV pokštai” N-7 19.35 Dok. f. “Dingę. 447-ojo skrydžio paslaptis” N-7 21.00 “Reporteris”21.40 “Mad Men. Reklamos vilkai” N-7 23.50 “Gy-venimo būdas” 0.50 “Teritorija”

Balticum Auksinis7.00 Melodrama “Tapti žvaigžde” 9.00 Komedija“Romo dienoraštis” N-7 11.00 Melodrama “Šokiship-hopo ritmu 3” 13.00 Trileris “Išrinktųjų me-džioklė” N-7 15.00 Trileris “Akis” N-7 17.00 Drama“Meilė ir šokiai” 19.00 Veiksmo f. “Audros karys”21.00 Drama “Jaunatis” N-7 23.05 Drama “Emoslaimė” N-7 1.00 Drama “Infiltruotieji” N-7

Viasat Sport Baltic 11.05 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga12.05 Krepšinis. Eurolyga. “Besiktas” - “Barcelona”13.55 Ledo ritulys. KHL. “Avangard” - “Lev”. Tiesio-ginė transliacija 16.30 “Trans World Sport” žurna-las 17.25 Golfas. PGA turo užkulisiai 17.55 Krepši-nis. Eurolyga. “Chimki” - “Maccabi”. Tiesioginėtransliacija 20.05 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” -

CSKA 21.55 Krepšinis. Eurolyga. “Olympiacos” -“Montepaschi”. Tiesioginė transliacija 23.55 Krep-šinis. Eurolyga. “Unicaja” - “Real”

Eurosport10.00 Atvirasis Australijos teniso čempionatas15.30 Biatlono pasaulio taurė 16.45 Šuoliai nuotramplino su slidėmis 17.45 Atvirasis Australijosteniso čempionatas 19.15 Teniso apžvalga 19.45Dakaro ralis 20.15 Biliardo turnyras Londone. Pus-finaliai 0.00 Dakaro ralis. XIII etapas 0.30 Automo-bilių lenktynės Dubajuje 1.30 Teniso apžvalga2.00 Atvirasis Australijos teniso čempionatas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip taipagaminta? 12.40 Didžiosios statybos. Gėlo van-dens tunelis 13.35 Penktoji pavara 14.30 Auto-mobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motocik-las 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta?21.00 Daugiausiai ištvermės reikalaujantys darbai22.00 Vienas laukinėje gamtoje 23.00 Australijospolicininkai 0.00 Tikrieji CSI detektyvai. Nusikalti-mo vietoje

National Geographic9.00 Ryto programa 10.00 “Mini” automobilių ga-myklos 11.00 Ateiviai Europoje 12.00 NSO besi-vaikant 13.00 Skruzdėlių miestas 14.00 Zanzibarosala 15.00 Ateiviai Europoje 16.00 Mano smege-nys 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00“Mercedes” sunkvežimių gamyklos 19.00 Antrasispasaulinis karas 20.00 Šeima ir ginklai 21.00 Tunųžvejyba 22.00 Antrasis pasaulinis karas 23.00 Šei-ma ir ginklai. Noriu džipo! 0.00 Tunų žvejyba 1.00Nakties programa

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS18 d. 18.30 val. “Kopelija”19 d. 18.30 val. “Madam Baterflai”20 d. 18 val. “Gulbių ežeras”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS18 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Paskendusi vasara”18 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas”19 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai”19 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Ir vėl viskas bus gerai”20 d. 12 val. Didžiojoje salėje. “Daktaras Aiskauda”20 d. 16 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies”20 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji”JAUNIMO TEATRAS18 d. 18 val. “Širdis Vilniuje”19 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus”20 d. 12 val. “Ronja plėšiko duktė”Salė 9919 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė”20 d. 18 val. “Keturiais vėjais”RUSŲ DRAMOS TEATRAS18 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus”19 d. 11 ir 13 val. “Stebuklingoji kreidelė”19 d. 18 val. “Lošėjai”20 d. 12 val. “Sniego karalienė”20 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS18 d. 18.30 val. “Madagaskaras”19 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai”20 d. 12 val. “Mama katinas”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė

19 ir 20 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka”Mažoji salė19 d. 14 val. “Kiškių sukilimas”20 d. 14 val. “Pasaka apie vėžliuką”KEISTUOLIŲ TEATRAS18 d. 19 val. “Penktas veiksmas”19 d. 12 val. “Pati labiausia pasaka”20 d. 12 val. “Geltonų plytų kelias”MENŲ SPAUSTUVĖ18 d. 14 val. Juodojoje salėje. Katja Brita Lindeberg(Norvegija). “Klinsj”18 d. 12 ir 14 val. Kišeninėje salėje. Klaipėdos lėlių teatras. “Raudonkepuraitė”19 d. 12 ir 14 val. Juodojoje salėje. Aaben Dans (Danija). “Vėl ir vėl”

19 d. 14 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas”20 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Dansema”.“Mozaika”20 d. 13 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Pasaka apie karalius”RAGANIUKĖS TEATRAS19 d. 12 val. “Katinėlis ir gaidelis”20 d. 12 val. “Princesė ir nykštukas”“DOMINO” TEATRAS19 d. 19 val. “Apie ką kalba vyrai?”20 d. 16 ir 19 val. “Langas į parlamentą”21 d. 19 val. “Daktaras”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS18 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”19 d. 12 val. Ilgojoje salėje. “Anderseno gatvė”

19 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės”20 d. 14 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida”20 d. 18 val. Rūtos salėje. “Markizė de Sad”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS18 d. 18 val. “Aida”19 d. 18 val. “Šikšnosparnis”20 d. 12 val. “Grybų karas”20 d. 18 val. “Sevilijos kirpėjas”KAUNO KAMERINIS TEATRAS18 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”19 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”20 d. 18 val. “Žanas ir Beatričė”KAUNO MAŽASIS TEATRAS19 d. 18 val. “Belgrado trilogija” (“Su Naujaisiais metais, Ana!”)20 d. 12 val. “Kreivos daiktų istorijos”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS18 d. 18.30 val. “Atėjau, pamačiaum negalėjau, arba visiškas Rudnosiukas”19 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Kiškis drąsuolis”19 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku”20 d. 12 val. “Tigriukas Petrikas”TEATRO KLUBAS18 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui”19 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”

20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS19 d. 18 val. “Lūšies valanda”KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS20 d. 12 val. “Verpalų pasakos”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI19 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”. “Papūgėlė Žužu”20 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras. “Atrastas lobis”20 d. 12 val. Teatro salėje. Jaunimo teatras “Be durų”. “Gandras Kalifas”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS19 d. 12 val. “Apapa”20 d. 12 val. “Stebuklingas Pelenės laikas”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS18 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis”19 d. 18 val. “Sirano de Beržerakas”20 d. 12 val. “Kukučio kelionė”20 d. 18 val. “Sriubinė”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS18 d. 13 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių”18 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Visi žmonės katinai”19 d. 17 val. “Beprotiškas savaitgalis”20 d. 17 val. “Švytinčių burbulų partija”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS20 d. 17 val. “Svajonių sala”TEATRAS “MENAS”20 d. 12 val. “Trys paršiukai”LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS19 d. 12 val. “Meduolių trobelė”20 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”

ANYKŠČIAIANYKŠČIŲ KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

SKUODASSKUODO KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Aršenikas ir seni nėriniai”

Orai 192013 01 18Lietuvos žinios

Avinas. Naujų išbandymų metas.Kils problemų, regis visur: darbe,buityje, asmeniniuose santykiuo-

se. Stenkitės mąstyti optimistiškai, nes visadayra galimybių.

Jautis. Nepasitikėkite ką tik sutiktužmogumi, juolab nepasirašykitedokumentų, atidžiai jų neperskai-

tę. Geriausiai jausitės namie, todėl užsiimkitekasdiene veikla, rūpinkitės šeimos nariais.

Dvyniai. Tinkamas metas imtis konors naujo, įvykdyti anksčiau pla-nuotus darbus. Atidžiai tvarkykite

teisinius reikalus. Nepraleiskite pro akis detalių.Vėžys. Jaučiatės emociškai išse-kę, todėl rinkitės laisvalaikį vie-numoje. Darbų užgrius labai

daug, tačiau geriau baikite lengvai įveikiamus,o sudėtingesnius atidėkite kitai dienai.

Liūtas. Turite begalę svajonių irvienai jų šiandien bus lemta išsi-pildyti. Asmeniniu žavesiu šian-

dien kerėsite priešingos lyties atstovus.Mergelė. Atidžiai kurkite arti-mus santykius, nes galite patektiį meilės trikampį. Geriau nesku-

bėkite, įvertinkite situaciją ir tik tada veikite.Svarstyklės. Dieną turėsite bega-lę pasiūlymų, kaip praleisti laikąpenktadienį, tačiau neskubėkite.

Vakare galite sulaukti netikėto skambučio.Skorpionas. Stenkitės baigti persavaitę pradėtus darbus, nes vė-liau jų bus dar daugiau. Trykšite

optimizmu, todėl aplinkiniai stengsis rinktisjūsų kompaniją.

Šaulys. Po sunkios darbo dienosnorėsis tik grįžti namo ir griūti įlovą. Taip ir darykite. Šiandien

susibūrimai nebus pati geriausia vieta pailsėti.Ožiaragis. Esate idealistas, daž-nai reikalaujate daug ne tik iš sa-vęs, bet ir kitų, todėl dažnai kyla

nesusipratimų ir konfliktų. Šiandien pamirški-te ambicijas.

Vandenis. Būsite kupinas idėjų,tačiau aplinkiniai nelinkę dirbtiišsijuosę, juolab kad artėja savait-

galis. Todėl šiandien geriau tik planuokite, oveikite kitą savaitę.

Žuvys. Šiandien emocijos tie-siog valdys. Nepasiduokite,stenkitės situaciją vertinti vado-

vaudamiesi šaltu protu. Geriausias pasirinki-mas - pakeisti aplinką.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 8:31leidžiasi 16:27dienos ilgumas 7:56

MĖNULISAštuntoji jaunaties diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+16

-7

-10 -13

-9 -11

-10

-8 -10

-9 -11

-12

-10

Lisabona

+18Malaga

+14Madridas

+17Alžyras

+14Tunisas

+15

Atėnai+14

Larnaka

+14Stambulas

+14Barselona

+8Bordo

+6Dublinas

-1Paryžius

+1Londonas

+9 Nica

+8Roma

+11Dubrovnikas

+7Sofija

0Bukareštas

Varna

-8Maskva

-12 Helsinkis

-1Kijevas

-4Berlynas

-7

Kopenhaga-3

Stokholmas

-9

Oslas

-1Amsterdamas

-4Miunchenas

-3Praha

-8Vilnius

-8Talinas

-10Ryga

-10

Minskas

-15Sankt Peterburgas

Bratislava

-9Varšuva

-4Viena

+2Budapeštas

JaunatisI 11

PriešpilnisI 19

PilnatisI 26

DelčiaII 03

Šiandien: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 7-10 laipsniai šalčio.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 15-18, dieną 11-12 laipsnių šalčio. 18-oji metų diena. Sausio aštuonioliktoji,

penktadienis, penktoji 3-iosios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 347 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Gedgaudas, Jogailė, Jolita.

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį, į langelius

įrašykite žodį ar žodžius ir

laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų

teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos.

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

sausio 28 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt

arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”,

Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 17 d. sudoku sprendimas.

Ožiaragis 12 22 - 01 20

Geros dienos! LŽ

Labai smagu, kai žymūs žmonėsrūpinasi aplinka ir rodo pavyzdįdėvėdami ekologiškus drabužius.Tik dažniausiai jie kainuoja pasakiškus pinigus...

Už aplinkos apsaugą aktyviai ko-vojanti Colino Firtho žmona negai-li pagyrų aktoriui Bradley Cooperiui,kuris atvyko į “Auksinių gaublių” tei-kimo ceremoniją pasipuošęs smo-kingu iš antrinės medžiagos, paga-mintos beveik nekenkiant aplinkai.

Livia Firth įtikino B.Cooperį apsi-vilkti Tomo Fordo smokingą, kurisbuvo pagamintas specialiai jos su-kurtai drabužių linijai “Žaliojo kili-mo iššūkis” (GCC). Projekte daly-vauja garsiausi pasaulio dizaineriai.

“Šiais metais mes nusprendėme at-kreipti dėmesį į vyriškus drabužius, irdieviškasis “Auksinių gaublių” nomi-nantas B.Cooperis vilkėjo dviejų dalių

T.Fordo eilutę, kuri buvo sukurta spe-cialiai “Žaliojo kilimo” iššūkiui, - ra-šė L.Firth savo tinklaraštyje. - Eilutėpasiūta darant kuo mažiau žalos ap-linkai iš Europoje verptos ir austos vil-nos audinio. Kaip GCC gerbėjai jaužino, mums patinka puošnumas irraudonojo kilimo prabanga, tačiauesame sužavėti, kad šio projekto or-ganizatoriai suteikė galimybę sukurtigražią medžiagą, kuri atlaikys laiko iš-bandymus. Nėra jokių abejonių, kadekologiškas B.Cooperio smokingasbus gerai nešiojamas. Todėl šiandiendžiaugiamės klasikinės mados drabu-žiu, kurį dėvi stilinga žvaigždė.”

Žaliąją kampaniją L.Firth pradė-jo prieš ketverius metus. Per tą laikąjoje dalyvavo tokios Holivudo garse-nybės kaip Cameron Diaz, Viola Da-vis ir Michaelas Fassbenderis.•“The Telegraph”, AFP, Upi.com, AP, WENN, BNS, LŽ

Nedas Kelly atguls amžinojo poilsio šeimos kape praėjus 130metų po mirties, bet garsiausioAustralijos bandito legenda toliau gyvuoja.

N.Kelly, krūmynų banditas, su sa-vo gauja plėšęs bankus ir nužudęstris policininkus, buvo pakartas 1880metais Melburno senajame kalėjime.Sakoma, kad jo paskutiniai žodžiaibuvo: “Toks jau tas gyvenimas.”

Bandito palaikai buvo įmesti įbendrą kapą, 1929 metais perlaidotikitame kalėjime ir nuo to laiko laiky-ti dingusiais, bet pernai atliktas DNRtyrimas parodė, kad Pentridž Pento-ne rasti kaulai priklauso būtent šiamlegendiniam nusikaltėliui, išeivio išAirijos palikuoniui.

Melburno senajame kalėjime įkur-tas muziejus norėtų saugoti gangste-rio palaikus, bet Viktorijos provinci-jos valdžia nusprendė kitaip - grąžinojuos šeimai.

Bandito palaikų istorija taip patmakabriška - trūksta kaukolės, visasbegalvis skeletas suvarpytas kulkų.

Nedo sesers Grace provaikaitisAnthony Griffithsas žada palaidotisavo legendinį protėvį tiesiog kaipžmogų Edwardą, o ne nusikaltėlį Ne-

dą. Šeima nenori šlovinti jo nusikal-timų, bet į laidotuves susirinks šim-tai N.Kelly giminaičių. Daugelis jųnelinkę pabrėžti šios savo giminys-

tės, tačiau iš kartos į kartą saugo dau-gybę istorijų apie Nedą - kai kuriosgal tikros, kai kurios - pramanytos.

Vykdant paskutinį N.Kelly norą

jis atguls amžinojo poilsio greta savomotinos ir netoli tų vietų, kuriosesiautėjo. Australijos policija viliasi,kad nusikaltėlio, kurį 1970 metais ki-

ne suvaidino “The Rolling Stones”lyderis Mickas Jaggeris, o vėliau ak-torius Heathas Ledgeris, kapas ne-taps populiaria lankymo vieta.•

2013 01 18Lietuvos žinios20 Margumynai

Žalioji linija turtuoliams

Ekologiška B.Cooperio eilutė spindėjo ypatinga prabanga. Reuters/Scanpix nuotrauka

JAV prezidentas mėgo užsukti į“Ray’s Hell Burger” su kolegomisir svečiais, kad pademonstruotųtipišką amerikietišką aplinką irskaniai užkąstų.

JAV uždaryta užkandinė, kurioje2010 metais Rusijos ir JAV prezidentaiDmitrijus Medvedevas bei BarackasObama drauge pusryčiaudami dalijo-si viena keptų bulvyčių lėkšte. Taip bu-vo per oficialų Rusijos lyderio vizitą.

Užkandinė “Ray’s Hell Burger”veikė Arlingtono mieste (Virdžini-ja), netoli Vašingtono, vos už keliųkilometrų nuo Baltųjų rūmų. Taibuvo B.Obamos mėgstamas resto-

ranėlis, todėl jis ten ir pakvietė ko-legą iš Rusijos papusryčiauti nefor-malioje aplinkoje bei pats reko-mendavo D.Medvedevui valgius.Prezidentai patys priėjo prie baro iružsisakė maisto: du vienetus koka-kolos, šaltos arbatos “Nestea”, por-ciją keptų bulvyčių dviem ir po mė-sainį. D.Medvedevas valgė mėsainįsu svogūnais, salotomis, pomidoraisir čederio sūriu. B.Obama - su svo-gūnais ir čederiu, aštriaisiais pipi-rais ir grybais.

Dėkodamas už pusryčius D.Med-vedevas pareiškė, kad “Ray’s HellBurger” yra tipiška amerikietiškavieta, kur patiekiamas gal ir nela-bai sveikas maistas, bet užtat ska-

nus. O svarbiausia - čia jauti ame-rikietišką dvasią.

Dar anksčiau tame pačiame res-toranėlyje B.Obama užkandžiavo irsu viceprezidentu Joe Bidenu. Tuo-kart juodu drauge su paprastais pilie-čiais stovėjo eilėje, užsisakė ir patyssusimokėjo grynaisiais už porą sū-rainių po 6 dolerius 95 centus.

Šios prezidento pamėgtos ameri-kietiškos vietelės nebėra. Savininkuinesusitarus su patalpų šeimininkunuo trečiadienio ant “Ray’s Hell Bur-ger” durų kabo lentelė, skelbianti,kad klientai gali aplankyti užkandinękitoje miesto dalyje. Savininkas teis-me bylinėsis su nuomotoju dėl, jomanymu, pažeistų savo teisių.•

Mėgstama vietelė uždaryta

Laidojamas garsiausias Australijos gangsteris

Prezidentai pusryčiavo gyvoje užkandinėje “Ray’s Hell Burger”, kurią ypač mėgo B.Obama. / AFP/Scanpix nuotrauka

Tikrasis N.Kelly (kairėje), nufotografuotas policijos kalėjime, ir kine įkūnytas H.Ledgero bei M.Jaggerio (dešinėje). / AFP/Scanpix nuotraukos