ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „ISTORIJA” 2012 gruodžio 14 d. / Penktadienis / Nr. 287 (13 415)

Šiandien LŽ

3p. Susisiekimo ministrasR.Sinkevičius radikalių

permainų nežada

3p. Racionalus mąstymaskultūros politikai padės -

tuo įsitikinęs naujasis kultūros ministras Š.Birutis

12p. Jau šį mėnesį turėtųpaaiškėti, ar I.Tobias ir

D.Stagniūno duetas galės štur-muoti Sočio žiemos olimpiadą

16p. Spaudos apžvalgininkasJ.Šalkauskas lietuvišką

darganą iškeitė į Indijos kaitrą

OraiŠIANDIENBus debesuota su pragiedruliais, snigs.Temperatūra dieną 6-7 laipsniai šalčio,pajūryje apie 0.

Išsamiau•23 p.

Net ir labai norėdamas įsikurtiprestižiniame sostinės Turniškiųrajone, kur prieš tai šešeriusmetus gyveno du ankstesnipremjerai, naujasis Vyriausybėsvadovas Algirdas Butkevičius to padaryti negalėtų.

Priežastis banali: nekilnojamąjįturtą Turniškėse valdanti komunali-nių paslaugų įmonė “Tukompa” įs-pėjo Ministro pirmininko tarnybą(MPT) nuo sausio nebepratęsianti ikišiol Vyriausybės vadovams nuomotobuto nuomos sutarties. Tad A.Butke-

vičiaus pageidavimas likti gyventi sa-vo bute M.K.Čiurlionio gatvėje MPTtapo tikru gelbėjimosi ratu. Ministropirmininko kanclerio pavaduotojasOlegas Romančikas sutiko, kad jeigunaujajam Vyriausybės vadovui kiltųmintis apsigyventi valdiškame būste,

kaip numato įstatymas, “situacija bū-tų labai sudėtinga”. “Žinoma, ieško-tume variantų, ką išnuomoti prem-jerui, kad tai atitiktų visus saugumoreikalavimus”, - LŽ sakė jis.

Išsamiau•2 p.

NEBENUOMOS Turniškėse premjerui vietos neatsirado

UŽSIENIS

Mažumos tapsdauguma

“Baltųjų amerikiečių bus dau-giausia, bet jie nebebus dauguma.Pirmą kartą pasaulyje postin-dustrinės šalies visuomenėje ma-žumos taps dauguma”, - pasakėKalifornijos universiteto analiti-kas Marcelo Suarezas-Orozco, kaiJAV surašymo biuras paskelbė,kaip iki 2060 metų pasikeis Jung-tinių Valstijų gyventojų sudėtis.Visuomenės pagrindą sudarantysanglakalbiai baltaodžiai dar suda-rys daugumą 2024 metais, paskuijų ims mažėti, užtat pagausės is-panakalbių, juodaodžių amerikie-čių bei Azijos kilmės gyventojų.Dvigubai daugiau bus ir Amerikosindėnų bei Aliaskos čiabuvių. Jau2051 metais JAV gyvens daugiaukaip 400 mln. žmonių.

VILMANTAS REMEIKA

Londono olimpinėse žaidynė-se visu ryškumu suspindęsplaukimo brangakmenis 15metų Rūta Meilutytė po ketu-rių mėnesių lietuvius vėldžiugina įspūdingais startais.

Ketvirtadienis buvo istorinė dienaLietuvos plaukimui. Turkijos miesteStambule iškovotas pirmasis medalispasaulio čempionatų trumpajame ba-seine (25 m) istorijoje. Ir ne bet koks,o auksinis. Žinoma, jo laimėtoja tapoolimpinė čempionė R.Meilutytė.

Vakar vakare vykusiame 50 met-rų plaukimo krūtine rungties fina-le R.Meilutytė diktavo tempą per vi-są plaukimą. Jau tapo įprasta, kadrekordai paklūsta Rūtai. Finale ji jautrečią kartą gerino Lietuvos, Europosir pasaulio čempionatų rekordą -nuotolį įveikė per 29,44 sek.

Finiše lietuvaitė 0,23 sek. aplenkėsidabrą iškovojusią Jamaikos plauki-kę Alią Atkinson ir 0,50 sek. - bronząlaimėjusią australę Sarah Katsoulis.

Išsamiau•13 p.

www.lzinios.ltIndėliai liko uždarytoje kredito unijoje

Auksiniai Rūtos grybšniai

Teisėsaugininkai išaiškino grupuotę, kuri iš keturių kredito unijų galėjo apgaule gauti daugiau kaip 60 mln. litų nepagrįstų kreditų. Tarp sulaikytųjų - Nacionalinės kredito unijos vadovai. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos Išsamiau•11 p.

Siekdama aukso R.Meilutytė tris kartus gerino pasaulio čempionatų rekordus. / EPA/Elta nuotrauka Išsamiau•6 p.

Lietuvos žiniosKaina

1,99 Lt

Rytoj su dienra‰ãiu“Lietuvos Ïinios”

LŽ gidas

+ TV programos

RAIMONDA RAMELIENĖ

Net ir labai norėdamas įsikurtiprestižiniame sostinės Turniš-kių rajone, kur prieš tai šešeriusmetus gyveno du ankstesnipremjerai, naujasis Vyriausybėsvadovas Algirdas Butkevičius to padaryti negalėtų.

Priežastis banali: nekilnojamąjį tur-tą Turniškėse valdanti komunalinių pa-slaugų įmonė “Tukompa” įspėjo Mi-nistro pirmininko tarnybą (MPT) nuosausio nebepratęsianti iki šiol Vyriau-sybės vadovams nuomoto buto nuo-mos sutarties. Tad A.Butkevičiaus pa-geidavimas likti gyventi savo buteM.K.Čiurlionio gatvėje MPT tapo tik-ru gelbėjimosi ratu. Nesiginčijama, kadneūkiškumo simboliu virtusi šešeriusmetus rekonstruojama premjero rezi-dencija dabar būtų visai neprošal.

Nutraukia sutartįMinistro pirmininko kanclerio pa-

vaduotojas Olegas Romančikas suti-ko, kad jei naujajam Vyriausybės va-dovui kiltų mintis apsigyventivaldiškame būste, kaip numato įsta-tymas, “situacija būtų labai sunki”.“Žinoma, ieškotume variantų, ką iš-nuomoti premjerui, kad tai atitiktųvisus saugumo reikalavimus”, - LŽsakė jis. O.Romančikas abejojo, ar taibūtų Turniškės, nes, anot jo, vargu arten dar likę tinkamų pastatų. Vice-kanclerio teigimu, “Tukompa” nenu-rodė, dėl kokių priežasčių nenoripratęsti buto nuomos sutarties, tik in-formavo tai padarysianti. Paklaustas,ar dėl nuomos pratęsimo nebuvomėginama derėtis, pavyzdžiui, siū-lant mokėti daugiau, O.Romančikas

atsakė neigiamai. “Daugiau ir nega-lėtume mokėti, nes nėra pinigų. Beto, liktume nesuprasti, kad už tą pa-tį mokame daugiau”, - sakė jis.

O.Romančiko nuomone, jau se-niai reikėjo baigti premjerui skirtosrezidencijos atnaujinimą, o nesitą-syti lyg katei su pūsle. “Rekonstruk-ciją bet kokiu atveju reikia baigti, netjei ministras pirmininkas ten negy-vens. Tuomet bus galima parduoti”, -sakė O.Romančikas.

Bendrovės “Tukompa” direktoriusValentinas Šukys nebuvo kalbus. Pasakjo, iki šiol premjerams nuomoto buto“reikia bendrovės reikmėms”. V.Šukysneatsakė, ar ketinama jį parduoti. “Pa-tys nuspręsime, ką su juo daryti”, - tei-gė jis. Tačiau patvirtino, kad kiti butaišiame name jau parduoti.

Paklaustas, ar MPT nemėgino de-rėtis dėl nuomos sutarties pratęsimo,bendrovės direktorius pareiškė tonekomentuosiąs, nes tai esąs “dvie-jų šalių reikalas”.

Sutaupys lėšų“Mano gyvenamoji vieta tikrai nė-

ra svarbiausias klausimas. Jei situaci-ja pasikeis, laikysiuosi įstatymais reg-lamentuotos tvarkos”, - yra sakęsA.Butkevičius. Jis teigė gerai supran-tąs, kad daugiabutyje gyvenančių val-džios atstovų apsauga yra kur kas su-dėtingesnė negu įsikūrusiųjų atskirojerezidencijoje. “Tačiau dabartinėje si-tuacijoje tai nėra mano kaprizas. Ikišiol nesuremontuota premjerui skir-ta rezidencija, o apartamentai, ku-riuos nuomojo premjerui A.Kubiliui,kiek žinau, nebebus nuomojami”, -aiškino A.Butkevičius. Premjero nuo-mone, likdamas gyventi savo bute jissutaupytų mokesčių mokėtojų lėšų.

Apartamentai premjerams buvo

nuomojami Turniškių gatvės 11 nu-meriu pažymėto pastato antrameaukšte. 1959 metais statytas namasbuvo restauruotas prieš septyneriusmetus. Vyriausybės vadovai įsikur-davo 105 kvadratinių metrų bute, ku-ris per mėnesį mokesčių mokėtojamsatsieidavo maždaug 10 tūkst. litų.

Vasaros pradžioje nekilnojamojoturto tinklalapiai paskelbė šiame nameparduodantys du butus. Už 80 ir 60kvadratinių metrų butus buvo prašoma655 tūkst. ir 520 tūkst. litų. “Jie mumsnereikalingi, todėl nusprendėme par-duoti”, - tuomet LŽ aiškino V.Šukys.

Istorija kartojasiPanaši situacija dėl Vyriausybės va-

dovo gyvenamosios vietos buvo susik-losčiusi 2006 metų liepą. Iš premjeroposto po pusės kadencijos pasitrauku-sio Algirdo Brazausko kėdę užėmusGediminui Kirkilui, tuometė Vyriau-sybės kanceliarija apsižiūrėjo, kad nau-jajam ministrų kabineto vadovui Tur-niškėse vietos nebeliko. Buvusioje

premjero rezidencijoje buvo įsikūręstuometis prezidentas Valdas Adam-kus, o premjerui skirtas namas stovė-jo apleistas. Kol Vyriausybei vadovavoA.Brazauskas, dėl premjero aparta-mentų niekas nesuko galvos: kadenci-ją baigęs prezidentas gyveno jam skir-toje rezidencijoje.

Sutrikusi Vyriausybės kanceliarijatuomet neslėpė neįsivaizduojanti, kurdėti premjerą. Svarstytas net Svečiųnamų Latvių gatvėje variantas, tačiaudidelio ploto senas namas nepritaiky-tas gyventi šeimai. Pats G.Kirkilas tuo-met neslėpė, kad toliau norėtų gyven-ti savo bute Žirmūnuose, Šeimyniškiųgatvėje. Kelias savaites taip ir buvo,nors Vadovybės apsaugos departa-mentas dėl to turėjo problemų - parei-gūnams teko budėti daugiabučio kie-me stovinčiame mikroautobuse.

Vis dėlto Vyriausybės kanceliari-ja netrukus sutarė, kad “Tukompa”išnuomos butą premjerui. Po G.Kir-kilo čia ketverius metus gyvenopremjeras Andrius Kubilius. •

2012 12 14Lietuvos žinios2 Dienos temos

Turniškėse premjerui vietos neatsirado

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Seimui palaiminus Vyriausybėsprogramą, vakar darbą pradėjovargais negalais sulipdytas mi-nistrų kabinetas. Valdantiejitikino, kad nuo šiol Lietuvos žmonių gyvenimas tik gerės, opozicijos atstovai tvirtino, jog supristatytu veiklos planu nebūtųįmanoma gauti paskolos banke.

Už Vyriausybės programą balsavo83 Seimo nariai, 39 buvo prieš, 9 par-lamentarai susilaikė. Paskirtųjų statu-są turintys Vyriausybės nariai po prie-saikos Seime tapo visateisiais ministrųkabineto nariais. Premjeras AlgirdasButkevičius kelis jų jau vakar po pie-tų pristatė ministerijų kolektyvams.

Parlamento socialdemokratai va-kar pademonstravo besilaikantysduotų pažadų. Tikinę, kad balsuos užtrijų “darbiečių” teisinės neliečiamy-bės panaikinimą, Seimo laikinojojekomisijoje jie taip ir padarė. Tuo su-kėlė Darbo partijos (DP) lyderio Vik-toro Uspaskicho susierzinimą.

Pliekė konservatoriusVertindami Vyriausybės programą

valdančiosios koalicijos atstovai ne-gailėjo gerų žodžių. Seimo Socialde-mokratų partijos (LSDP) frakcijos se-niūnės Irenos Šiaulienės teigimu,naujajai Vyriausybei teks užsiimti sun-kmečio pasekmių likvidavimu. Esąbuvęs ministrų kabinetas neišvedė ša-lies iš krizės. Ji tikino, kad Vyriausybėsprograma turi labai aiškų socialinį as-pektą ir socialinės gerovės prioritetus.

I.Šiaulienė aiškino, kad naujasis mi-nistrų kabinetas pirmiausia įsitikins irmatys aiškų sprendimą, kokius veiks-mus reikia atlikti, kad Lietuva būtų “ve-dama iš sumaišties ekonominio tiks-lingumo, racionalumo keliu”. “Ne taip,kaip buvo elgiamasi anksčiau, kai Vy-riausybė nežinodama, ką daryti, iš es-mės varė Lietuvą į grabą”, - pareiškė ji.

DP frakcijos seniūnas V.Uspaski-chas gyrė ketinimą nuo Naujųjų me-tų iki 1000 litų padidinti minimaliąmėnesio algą.

Sukūrė eilesDidžiausios opozicinės jėgos - Sei-

mo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš-čionių demokratų frakcijos seniūnasJurgis Razma Vyriausybės programai

negailėjo kritikos. Apie naujojo mi-nistrų kabineto “atsimušinėjimą”standartine fraze į daugelį svarbiųklausimų jis sukūrė ir vakar Seimoposėdyje padeklamavo eiles.

“Vyriausybės nariai negebėjo at-skleisti, ką reiškia tie gražiai skamban-tys abstraktūs siekiai. Standartinis atsa-kymas, kurį tokiu atveju išgirsdavome,buvo: “sudarysime darbo grupę”. Todėlaš juokaudamas net sugalvojau tokiaseiles Vyriausybės programai apibūdin-ti: “Yra Lietuvoj problemų/ Ką dary-sim?/ Darbo grupę sudarysim”, -šmaikštavo J.Razma.

Prieš Vyriausybės programą balsavoir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija. Pa-sak jos seniūno Eligijaus Masiulio, do-kumente neišvengta deklaratyvių siekių

ir prieštaravimų. Jis kritikavo pažadusdidinti pajamų apmokestinimo progre-syvumą, įtvirtinti daugiau pridėtinės ver-tės mokesčio lengvatų, svarstymus di-dinti kapitalo apmokestinimą.

E.Masiulis pabrėžė, kad progra-moje nėra nuostatų dėl generuojan-čios ekonomikos, apie kurią daug kal-bėta per rinkimų kampaniją.“Vyriausybės programoje matome irfokusų elementų arba nuostatų, tu-rinčių dvigubą dugną. Jei ši progra-ma būtų verslo plano pamatas ir Vy-riausybė, kaip klientė, užsuktų į bankąprašydama paskolos savo svajoneiįgyvendinti, greičiausiai bankas pa-siūlytų dar kartą atsiversti pradžia-mokslį ir paskolos tikrai neišduotų”,- įsitikinęs E.Masiulis.

Apkaltino dėl flirtoVakar tarp valdančiosios koalici-

jos partnerių žybtelėjo įtampos žie-žirbos. Priežastis - Seimo laikinojojekomisijoje dirbusių socialdemokra-tų balsavimas už siūlymą panaikinti“darbiečių” V.Uspaskicho, VytautoGapšio ir Vitalijos Vonžutaitės teisi-nę neliečiamybę.

Dėl to susierzinęs V.Uspaskichas pa-reiškė, kad socialdemokratai tokiužingsniu tikriausiai pradeda dirbti sukonservatoriais. Tai esą apsunkins koa-licijos darbą. “Koalicijos partneriai la-bai daug kalbėjo, kad tai yra politinėbyla, daugumą kitų dalykų, bet, matyt,yra kiti nurodymai, matyt, pradedadarbą su konservatoriais”, - sakė jis.

V.Uspaskichas tikisi, kad ne visi so-cialdemokratai per balsavimą Seimepritars, kad būtų panaikinta teisinėneliečiamybė. “LSDP yra daug narių,

negali juk visi išduoti. Esu viešai pa-sakęs, kad ne visais socdemais galiupasitikėti, ypač tais, kurie iš komunis-tinės, kagėbistinės praeities. Tiesiogiš jų ne visuomet galima sulaukti sta-bilumo”, - aiškino DP lyderis.

A.Butkevičius tikino, kad su kon-servatoriais neflirtuoja. “Jokio flirta-vimo nėra, ir šiandien per jų frakcijosposėdį aš tiesiai pasakiau, kokie yramano tikslai ir kad aš neturiu tikslobet kokia kaina užimti tam tikro pos-to, o jei jame esu, tai turiu dirbti žmo-nių labui”, - tvirtino A.Butkevičius.

Siūlo naikinti neliečiamybęSeimo laikinoji komisija vakar pa-

siūlė, kad parlamentas leistų patrauktiDP juodosios buhalterijos byloje figū-ruojančius “darbiečius” baudžiamo-jon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jųlaisvę. Už tokį rezoliucijos projektą bal-savo septyni komisijos nariai, penki bu-vo prieš, vienas susilaikė.

Prieš teisinio imuniteto panaikini-mą V.Uspaskichui, V.Gapšiui ir V.Von-žutaitei balsavo jų partijos kolegos Va-lentinas Bukauskas, Šarūnas Birutis,Artūras Paulauskas, Lietuvos lenkųrinkimų akcijos ir “Drąsos kelio” frak-cijų nariai Vanda Kravčionok ir JonasVarkala. Komisijos vadovas “tvarkie-tis” Andrius Mazuronis susilaikė.

Už teisinės neliečiamybės panaiki-nimą balsavo konservatoriai KęstutisMasiulis, Arvydas Anušauskas, Sta-sys Šedbaras, socialdemokratai Da-rius Petrošius, Rimantė Šalaševičiū-tė, Artūras Skardžius ir liberalasRemigijus Šimašius. Galutinį sprendi-mą dėl “darbiečių” teisinės neliečia-mybės priims visas Seimas. •

Vyriausybė šalies į ragą neries

Šiame name esančio buto nuoma nebus pratęsta, tad premjeras A.Butkevičius jame įsikurti tikrai negalės. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Naujasis premjeras A.Butkevičius įteikė gėlių puokštę darbą baigusiosVyriausybės vadovui A.Kubiliui. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Sustabdė IAEfinansavimąDonorų konferencija nuspren-dė sustabdyti finansavimąIgnalinos atominės elektrinės(AE) uždarymo projektui B1,kurį įgyvendina Rusijos kapita-lo Vokietijos įmonė “Nukem”.

“Donorai atsižvelgė į Lietuvos pa-teiktą informaciją apie derybas su“Nukem” ir prašymą apsvarstyti pi-nigų šios bendrovės vykdomam pro-jektui įšaldymą, kol bus sureguliuo-tas kuro konteinerių saugumoužtikrinimo klausimas”, - vakar sa-kė Lietuvos nuolatinio atstovo Eu-ropos Sąjungai (ES) pavaduotojasambasadorius Arūnas Vinčiūnas.

B1 - panaudoto branduolinio ku-ro saugyklos projektas - yra didžiau-sias Ignalinos AE uždarymo proce-se. Dėl jo ne kartą kilo ginčų tarp“Nukem” ir Lietuvos Vyriausybės,kuri netenkina “Nukem” subrango-vo - Vokietijos bendrovės GNS - pa-siūlytais kuro saugojimo konteine-riais. Donorų konferenciją rengiaDonorų asamblėja - Tarptautinio Ig-nalinos AE eksploatavimo nutrau-kimo rėmimo fondo valdytoja, josdonorės yra Austrija, Belgija, Dani-ja, Suomija, Prancūzija, Vokietija,Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai,Norvegija, Lenkija, Ispanija, Švedi-ja, Šveicarija ir Europos Komisija.

Neoficialiomis žiniomis, prieš šiąkonferenciją Lietuvos energetikosministerija išsiuntė laišką su siūly-mu apsvarstyti finansavimo sustab-dymą “Nukem” vykdomiems pro-jektams. Tai vertinama kaip taktinisžingsnis žinant, kad įšaldymo finan-savimas buvo rimtai svarstomas. •BNS, LŽ

TOMAS BAŠAROVAS

Ekonomisto ir teisininko išsila-vinimą turintis “darbietis”Šarūnas Birutis įsitikinęs, kadvadovauti Kultūros ministerijai(KM) gali ne tik menininkai, tačiau norint pasiekti gerų rezultatų būtinas visos bendruomenės palaikymas.

Į kultūros ministro postą Darbopartijos deleguotas Š.Birutis tituluoja-mas turtingiausiu naujojo ministrų ka-bineto nariu. Jis gerai žinomas verslopasaulyje, o politiko duonos jau raga-vo Europos Parlamente (EP), dirboVilniaus miesto taryboje, šįmet pirmą-kart išrinktas į Seimą.

Š.Biručio buvę kolegos jį apibūdi-na kaip organizuotą, komunikabilųbei kompromisus rasti mokantį žmo-gų ir mano, kad tai jam leis sėkmingaidirbti ir einant naujas pareigas. Kultū-ros žmonės viliasi, kad racionalusŠ.Biručio mąstymas šiai sričiai busnaudingas.

Sieks palaikymoNors Š.Birutis kultūros pasaulyje

nėra itin žinomas, kliūčių vadovautiKM jis nemato. “Gerbiu visus meni-ninkus, bet kai jie imasi vadybinio ar-ba politinio darbo, nesu to šalinin-kas. Manau, kad supratimą apiekultūrą reikia turėti, bet reikalingos irbendrosios žinios - politinės, ekono-minės, vadybinės. Tik tada galima su-

tvarkyti kultūros politiką”, - įsitiki-nęs jis. Š.Birutis viliasi, kad tik bend-romis pastangomis ir palaikant kul-tūros bendruomenei bus galimapasiekti užsibrėžtų rezultatų.

Jis tikino, kad tęs “gerus buvusioministro darbus”, taip pat sieks įgy-vendinti strateginę Lietuvos kultūrospolitikos kaitos gairių programą. “Įt-virtinti kultūrą kaip strateginę valsty-bės raidos kryptį - esminis šio doku-mento dalykas. Tai per 20 metųnebuvo padaryta ir dabar yra tik po-pieriuje”, - sakė Š.Birutis.

Jis išskyrė kelis svarbiausius lau-kiančius darbus. Tai - suformuotiKultūros tarybą, pertvarkyti Lietu-vių kalbos įstatymą, skatinti lietu-vių nacionalinės literatūros leidybą,sukurti nevyriausybinių kultūros irmeno organizacijų finansavimomodelį, skirti Europos Sąjungos(ES) struktūrinių fondų paramąkultūrai. “Esame bene vienintelėvalstybė, kuri lėšų tiesiogiai kultū-rai iš struktūrinės paramos neski-ria. Tai yra visiškai nesuprantamasdalykas, ir tai būtina keisti”, - pa-brėžė Š.Birutis.

Moka rasti kompromisusIki tapdamas Seimo nariu, Š.Birutis

nuo 2009 metų dirbo Lietuvos pramo-nininkų konfederacijos (LPK) atsto-vu Seime ir Vyriausybėje. “Labiausiaimums įsiminė jo gebėjimas kontak-tuoti ir susikalbėti su politikais, orga-nizuoti susitikimus ir diskusijas įvai-riausiais klausimais”, - LŽ sakė LPK

viceprezidentas Gediminas Rainys. Jistikino Š.Birutį pažinojęs dar prieš šiampradedant dirbti LPK.

“Labai ryškų pėdsaką jam palikodarbas EP - išprusimo, kompromi-sų paieškos, strategavimo, solidumopožiūriu”, - teigė G.Rainys. Anot jo,Š.Birutis taip pat išsiskiria partiniuneangažuotumu. Vis dėlto kaip ryš-kiausius Š.Biručio asmenybės bruo-žus jis išskiria komunikabilumą irdidelę vidinę kultūrą.

Laukia gaivaus vėjoRašytojas ir literatūrologas, buvęs

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) pir-mininkas Vytautas Martinkus Š.Bi-rutį prisimena kaip talkininką, 1990metais padėjusį įsteigti LRS leidyklą,kuriai vėliau jis ir vadovavo. “Steigtileidyklą mums buvo svarbi idėja, betnežinojome, kaip ją įgyvendinti. Ša-rūnas ėmėsi to darbo entuziastingaiir su dideliu išmanymu. Gaila, kadneilgai jis pas mus užtruko”, - LŽ pa-sakojo V.Martinkus.

Jis pabrėžė, kad simboliška Š.Bi-ručio karjeros pradžia, pradedantknygų leidyba, ir dabartinis gręžima-sis į kultūrą - nėra atsitiktinumas.“KM labiausiai trūko to savarankiš-kumo, ypač ieškant lėšų. Manau, kadjo patirtis ir ryšiai bus gaivus vėjas”,- teigė V.Martinkus.

Lietuvos meno kūrėjų asociacijosprezidentas, rašytojas Kornelijus Pla-telis Š.Biručio nepažįsta, tačiau viliasi,kad ekonomisto išsilavinimą turintispolitikas kultūrai duos naudos. “KM

ekonomisto dabar reikia, ypač artė-jant 2014-2020 metų (ES paramos -aut.) finansavimo laikotarpiui, nes per

ankstesnius du laikotarpius KM val-doma sritis buvo nefinansuojama”, -sakė K.Platelis.•

Dienos temos 32012 12 14Lietuvos žinios

JURGA TVASKIENĖ

Prieš aštuonerius metus Suomijosparlamentarų pavyzdžiu Seimebūręs politikų baikerių grupęRimantas Sinkevičius dabar vadovaus viso transporto problemomis užsiimančiai ministerijai.

Paklausta, ar susisiekimo ministrasR.Sinkevičius klusniai vykdytų jį de-legavusios Lietuvos socialdemokra-tų partijos (LSDP) lyderio nurody-mus, LSDP vicepirmininkė IrenaŠiaulienė sakė: “Manyčiau, Riman-tas argumentuotai įtikintų vadovą sa-vo sprendimo teisingumu.”

Jos teigimu, be reikalo kalbėti nelin-kusio politiko nuomonė partijoje gir-dima ir vertinama. “Jis ne iš tų, kuriemėgtų savireklamą. Ir Seimo frakcijo-je R.Sinkevičius kalba tada, kai mato,kad visi norintieji jau pakalbėjo, osprendimas gali gimti ekonomiškainepagrįstas ar neracionalus. Į jo siūly-mus dažniausiai atsižvelgiama”, - tiki-no I.Šiaulienė.

Anglų kalba - ne problemaJau trečiąkart Jonavos vienman-

datėje rinkimų apygardoje į Seimąišrinktas R.Sinkevičius pastaraisiaismetais buvo geriau žinomas kaipparlamentinės Atominės energeti-kos komisijos vicepirmininkas, nekartą reiškęs nuomonę energetikossistemos pertvarkos klausimais. Ta-čiau LSDP jis ne vienus metus ku-ravo būtent partijos Susisiekimokomitetą, o Seimo Ekonomikos ko-mitete - Susisiekimo ministerijos(SM) veiklą.

“Galėjo susidaryti įspūdis, kadR.Sinkevičius labiau gilinasi į ener-

getikos klausimus. Praėjusios kaden-cijos Seimo LSDP frakcijoje tikrųenergetikų nebuvo, o jis šiuo klausi-mu domėjosi bendros ekonominėssituacijos kontekste, taip pat ir dėl sa-vo ankstesnio darbo pobūdžio”, - sa-kė I.Šiaulienė.

Ankstesnis politiko darbas - ilgimetai akcinėje bendrovėje “Achema”(buvusi valstybinė įmonė “Azotas”),kur karjerą pradėjo kaip pamainosviršininkas, o po 20 metų jau ėjo ko-mercijos direktoriaus pavaduotojo irRealizacijos skyriaus viršininko pa-reigas. Po pirmosios kadencijos, ne-perrinktas į Seimą, 2004-2008 metaisR.Sinkevičius tapo koncerno “Ache-mos grupė” plėtros direktoriumi, bu-vo atsakingas už koncerno plėtrą Lie-tuvoje ir užsienyje.

“Tai gana energingas žmogus, ko-munikabilus ir išmanantis savo dar-bą. Kaip apie specialistą galiu atsi-liepti tik teigimai”, - aiškino buvęsilgametis bendrovės “Achema” gene-

ralinis direktorius Jonas Sirvydis. Pa-sak jo, darbo metu R.Sinkevičius iš-siskyrė ir anglų kalbos žiniomis.

“Nežinau, kaip dabar pasikeitė joužsienio kalbos žinios, bet tuo metu,kai jis dirbo koncerno plėtros direk-toriumi, angliškai Lietuvoje kalbėjodar ne tiek daug žmonių, o jis bend-raudavo su užsieniečiais ir su jais su-sikalbėdavo”, - minėjo J.Sirvydis.

Minės geru žodžiuKaip dalykišką, santūrų, visada

racionalius siūlymus teikiantį ir to-kius pat sprendimus priimantį žmo-gų R.Sinkevičių mini ir buvęs ilga-metis Klaipėdos uosto direktorius,vėliau vadovavęs koncerno “Ache-mos grupė” valdomai Klaipėdos jū-rų krovinių kompanijai ValentinasGreičiūnas.

“Gera R.Sinkevičiaus savybė - jisvisada vengė aukštinti save peikda-mas kitus. Dar norėčiau pabrėžti,kad jis, kaip žmogus, - labai komu-

nikabilus, draugiškas ir supratingas.Su juo ne tik lengva ir malonu bend-rauti: su juo norisi bendrauti”, - kal-bėjo V.Greičiūnas.

Buvęs Jonavos rajono meras Bro-nislovas Liutkus, su ministru ne vie-nus metus dirbęs rajono taryboje,svarstė, kad R.Sinkevičius “jau pakan-kamai subrendo” rimtiems darbams.“Nemanau, kad jis, kaip ministras, busprastesnis už savo pirmtakus. Kaip tikjis turėtų būti tarp tų, kuriuos mini ge-ru žodžiu”, - LŽ sakė B.Liutkus.

Pats R.Sinkevičius juokauja esąs vi-sų galų specialistas. “Apsispręsti va-dovauti SM nebuvo sunku, nes ši sri-tis man įdomi tuo, kad čia - dauginvesticinių projektų. Į šią sritį gili-nausi ir Seime, ir versle”, - kalbėjo jis.

Daugiau ryžtoBuvęs susisiekimo ministras Eligi-

jus Masiulis teigė pažįstantis R.Sin-kevičių kaip ramų, aktyviai nesireiš-kiantį žmogų. “Pasižiūrėjęs naujosiosVyriausybės transporto programosdalį sakyčiau, kad didelių permainųten nėra numatyta, įžvelgiu darbųtęstinumą. Naujajam ministrui pa-linkėčiau daugiau ryžto ir aiškios vi-zijos, nes to reikės įgyvendinant ir gi-nant savo sumanymus”, - sakė jis.

R.Sinkevičius iš tiesų radikaliųpermainų nežada. Pasak jo, vienassvarbiausių numatomų darbų - SM

pavaldaus Klaipėdos jūrų uosto įsi-pareigojimai rengiantis suskystintųgamtinių dujų terminalo statyboms,pirmiausia - uosto gilinimas beikrantinės Kiaulės Nugaroje statybos.

“Antra, man kelia nerimą europi-nės paramos lėšų panaudojimas vi-sose SM pavaldžiose įmonėse: Lie-tuvos automobilių kelių direkcijoje,Vidaus vandenų inspekcijoje, “Lie-tuvos geležinkeliuose”, oro uostuose,kitur. Bendri rodikliai nėra geri: kaikuriuose projektuose panaudojimas- nulinis, kai kur - 80 proc., o bend-ras rezultatas tik šiek tiek viršija 40procentų”, - aiškino R.Sinkevičius.

Jis teigė norįs susipažinti ir su Lietu-vos pašto strategija bei vystymo planais.“Ši įmonė nupirko “snoriukus”, bet kastoliau: ar per juos rinksime mokesčius,ar kursime banką, ar SMS kreditus da-lysime?” - svarstė R.Sinkevičius.

Jis žadėjo spręsti ir eilių Baltarusi-jos pasienyje problemą. Didele pro-blema, kurią būtina spręsti kuo grei-čiau, R.Sinkevičius vadino ir kaikurių valstybių kaimynių, pirmiau-sia Baltarusijos, politikų kalbas apietai, kad jų krovinių srautai gali ap-lenkti Klaipėdos uostą. “Kalbėtis subaltarusiais būtų ne mano, o naujoužsienio reikalų ministro darbas, betaš dėsiu pastangas, kad Lietuvos tari-fai ir paslaugų kokybė išliktų patrauk-liausi”, - žadėjo jis.•

Planuose perversmai nenumatytiXVI Vyriausybė

R.Sinkevičiaus biografijaGimė 1952 m. Kauno politechnikos institu-te įgijo neorganinių medžiagų ir trąšų che-minės technologijos inžinieriaus technolo-go kvalifikaciją. 1980-2000 m. dirbo akcinė-je bendrovėje “Achema”. 2004-2008 m. -koncerno “Achemos grupė” plėtros direk-torius. 1995-1997 m., 1997-2000 m.,2000-2003 m., 2007-2008 m. - Jonavos ra-

jono savivaldybės tarybos narys. 2000-2004 m., 2008-2012 m. ir nuo 2012-ųjų -Seimo narys.Pomėgiai - darbas ir poilsis gamtoje, sode,medžioklė.Žmona Ligita - Aplinkos apsaugosagentūros darbuotoja. Dukra Rūta - tei-sininkė, sūnus Mindaugas - Jonavos ra-jono meras.

Racionalus mąstymas kultūros politikai tik padės

Š.Biručio biografijaGimė 1961 m. Ginkūnuose, Šiaulių rajone.1984-aisiais Vilniaus universitete įgijoekonomisto išsilavinimą, 2003 m. Lietu-vos teisės universitete apgynė teisės ma-gistro laipsnį. 1982-1984 m. dirbo Valstybinio akade-minio dramos teatro Ūkio skyriuje.1984-1986 m. - Kauno termofikacinėselektrinės Ekonomikos ir planavimoskyriuje. 1986-1990 m. - Kauno miesto komitete

ir tuomečiame Lietuvos komjaunimocentro komitete. 1990-1999 m. dirbo privačiame verslosektoriuje.1999-2002 m. vadovavo Ūkio ministerijosSmulkiojo ir vidutinio verslo skyriui. 2002-2003 m. - Lietuvos verslo darbdavių konfedera-cijos atstovas Seime ir Vyriausybėje. 2004-2009 m. išrinktas į EP. 2009-2012 m.dirbo LPK atstovu Seime ir Vyriausybėje.2011 m. išrinktas į Vilniaus miesto tarybą.Š.Birutis su žmona Rasa augina dukterį.

R.Sinkevičius sako esąs visų galų specialistas. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Š.Birutis žada Lietuvos kultūrai pritraukti europinių lėšų.Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

2012 12 14Lietuvos žinios4 Komentarai ir debatai

MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ

Daug aistrų praėjusioje Europos Są-jungos (ES) viršūnių susitikimo dienot-varkėje sukėlė ES finansinės perspekty-vos - biudžeto svarstymas. Taip patnemažai diskusijų kelia ir yra strategiš-kai svarbus Lietuvai per šį ES viršūniųsusitikimą aptariamas Ekonominės irpinigų sąjungos atnaujinimas. Savo po-žiūrį į šį klausimą jau išdėstė EuroposParlamentas, o Europos Tarybos pir-mininkas teikia svarstyti pasiūlymus,parengtus drauge su Europos Komisi-jos, euro grupės bei Europos centriniobanko vadovais.

Pasiūlymas apima daug sudėtiniųelementų, jų įgyvendinimas iš esmės

reikštų pasirinkimą tarp didesnio eko-nominės politikos koordinavimo (įsi-vedant eurą ir įsiliejant į euro zoną)bei laisvesnės ekonominės sąjungos.

Nors ir nebūdama euro zonos na-rė Lietuva jau yra nusprendusi pasi-rinkti didesnio fiskalinės politikoskoordinavimo kelią. Dabar reikia to-kį pasirinkimą padaryti bankų prie-žiūros srityje ir koordinuojant struk-tūrines reformas bei nacionaliniobiudžeto politiką.

Didesnis ekonominių procesųkoordinavimas turi savo teigiamų irneigiamų požymių.

Prie teigiamų elementų reikėtų pris-kirti investuotojų požiūriu aiškesnę ša-lies raidos perspektyvą, o tai svarbumažoms šalims, ypač tokioms kaipLietuva, Latvija, iš esmės pasieniovalstybėms, siekiančioms pritrauktinaujų investicijų. Taip pat galimybępasinaudoti numatomais bendraisproblemų sprendimų fondais.

Tai ypač aktualu įgyvendinantsvarbias struktūrines reformas, ku-rios pradiniame etape reikalaujapapildomų investicijų.

Sakykime, jeigu Lietuva nutartųįgyvendinti “Sodros” reformą, rei-kėtų skolintis rinkoje arba taupytikitų programų sąskaita, o dalyvavi-mas bendroje ES schemoje leistųgauti finansavimą iš bendro fondo.

Pateiktuose pasiūlymuose numa-tyta sukurti finansinio stabilizavimomechanizmą, kuriuo būtų galimapasinaudoti, jeigu dėl nepalankiaisusiklosčiusių sąlygų pasaulio rin-koje pasikartotų panaši kaip 2009metais krizė, ir tai kainuotų kur kas

mažiau, pirmiausia - žmonėms.Panašūs iššūkiai laukia ir pasiren-

kant sprendimą dėl dalyvavimo ban-kų sąjungoje. “Snoro” banko žlugi-mo atveju valstybei teko nemažaiskolintis, kad laikinai padengtų įsi-pareigojimus indėlininkams, o da-lyvavimas ES bankų sąjungoje nu-mato pagalbą sprendžiant panašiasproblemas.

Kita vertus, nereikia pamiršti, kadtas fondas būtų sudaromas iš šalių na-rių įnašų. Reikia įvertinti ir sąlygas beigalimybes, kurios leistų Lietuvai daly-vauti priimant svarbius Ekonominėsir pinigų sąjungos sprendimus.

Iš istorinės patirties žinome, kad

didesnis sprendimų centralizavi-mas didina biurokratiją ir ekono-mika gali prarasti dinamiškumą beikonkurencingumą, nes į išorės po-kyčius paprastai reaguojama lėčiau.

Reikėtų pažymėti, kad pateiktųpasiūlymų silpnoji vieta ir yra nela-bai aiškiai apibrėžta atnaujintos Eko-nominės ir pinigų sąjungos išorėsekonominės politikos perspektyva.

Užsienio prekyba yra vienas svar-biausių ekonomikos augimo veiksnių,ES prekių eksportas į užsienį sudaroapie 40 proc., o paslaugų - apie 60proc. visos prekybos, Lietuvoje - apie40 procentų.

Dabar patvirtinta Lietuvos pirmi-ninkavimo ES prioritetų programareiškia, kad Lietuva neketina akty-viai dalyvauti ES Ekonominės ir pi-nigų sąjungos atnaujinimo proceseir lieka nuošalyje nuo pagrindiniųįvykių sutelkdama dėmesį į regioni-nių problemų sprendimą.•

Daugiau koordinavimo ar daugiau laisvės?

Jeigu Lietuva nutartų įgyvendinti “Sodros” reformą, dalyvavimas bendroje ES schemoje

leistų gauti finansavimą iš bendro fondo.

JŪRATĖ LAUČIŪTĖ

Esam “biedni”. Tą faktą dar kar-tą pirštu prikišamai parodė statisti-ka, nustačiusi, kad kas penktas lie-tuvis gyvena žemiau skurdo ribos.O jei likusieji, kas ketvirtas ar kastrečias, sugeba balansuoti ant tosribos, lyg cirkininkas ant lyno, ne-nusmukęs žemėliau, vaizdelis vistiek liūdnas.

O kokia prabanga prieinama“biedniems”? Atspėjote - būti tei-singiems.

Tiesa tuo metu pati lenda iš mai-šo ir bado akis: nebėra vienos vie-ningos Lietuvos.

Po Seimo rinkimų apie dvi Lietu-vas (jų gali būti ir daugiau, nes, ma-tyt, nei su viena, nei su kita Lietu-va neimtų tapatintis, pavyzdžiui,Valdemaro Tomaševskio lenkai)prakalbo net ir tie politikai, kurieiki šiol atkakliai neigė esant didžiu-lę socialinę atskirtį tarp turtingo eli-to ir skurdžių Lietuvos. Bet kai Ant-roji Lietuva ėmė ir atidavė didelędalį savo balsų ne tiems, už kuriuosbalsavo turtingesnioji Lietuva, įvy-ko nušvitimas. Ir pasipylė priekaiš-tai, kaltinimai!

Ką ir bekalbėti, nesimpatiškai at-rodo toji Lietuva, kuri už dešros ga-lą ir alaus “bambalį” gali atiduotisavo balsus nors ir Lenino pamink-lui. Bet juk ji - ne vasaros sniegas,iškritęs netikėtai rinkimų dienomis!Juk ji buvo kuriama ir gausinamametų metais rankomis to paties eli-to, kuris dabar stebisi ir pyksta. Tik

ko stebėtis? Juk viso labo pjaunamatai, kas buvo pasėta. O sėjama bu-vo nepadori socialinė atskirtis. Dėlto Lietuvai ne vienus metus prie-kaištavo net Briuselio bosai. TikLietuvos valdžia to nematė. Gal val-diškas daltonizmas trukdė? O galapžlibo, kai taupant elektrą ir ilgė-jant tamsiajam paros laikui visosLietuvos vienodai supilkėjo?

Šiaip ar taip, buvusioji valdžiabus daug pražiūrėjusi.

Pražiūrėjo mažiausias EuroposSąjungoje (ES) pensijas ir nepelny-tai išpaikintus bedarbius, kurie ge-riau ima bedarbio pašalpą, nei einadirbti už minimalų atlyginimą.

Pražiūrėjo pragaištingus švieti-mo ir mokslo reformos, kuri gal irturėjo gerų ketinimų, bet nenuma-tė pasekmių, padarinius: vidurinėsmokyklos į gyvenimą išleidžia visneraštingesnius jaunuolius, o Lie-tuvos aukštąsias mokyklas dažniau-siai renkasi arba socialiai remiamijaunuoliai, arba beviltiški analfabe-tai, įstengiantys diplomą įsigyti tikuž tėvelių pinigus. Geriausiems, ga-biausiems mūsų vaikams svetinges-ni tapo užsienio universitetai.

Nyku klausytis ir skaityti, kaipdėl nenumaldomai augančių elekt-ros, degalų, šilumos kainų vienanueinančios valdžios institucijakaltina kitą, kai jos puikiai žino, jogvisos oficialios skaičiuotės sukurtostaip, kad kainos kiltų, nesvarbu, ko-

kie kainų pokyčiai vyktų tarptauti-nėje energijos šaltinių rinkoje.

Pražiūrėti ir vadinamieji žmogausveiksniai. Buvusios valdančiosioskoalicijos elitas priekaištauja buvu-siam žemės ūkio ministrui KaziuiStarkevičiui, kad šis esą apgavo koa-liciją, nes tikino, jog ūkininkai rem-sią ir jį, ir jo partiją. Kadangi esu ar-čiau kaimo nei supykę partijoslyderiai, drįstu teigti, jog K.Starke-vičius neapgaudinėjo. Ūkininkai tik-rai jį mėgo, tikriausiai ir už jo parti-ją balsavo, bet ar žino partijoslyderiai, kiek kaimuose liko tų, ku-riuos galima vadinti ūkininkais (de-ja, vienetai!), ir kiek - liumpenų, ku-rie nenori nei arti, nei sėti, nei karviųmelžti, tik gauti pašalpas ir jas pra-gerti? Pastarųjų, deja, dešimtys!

Tad už ką jie balsavo? Gal už tai,kad Lietuvos biurokratai gražiai irprabangiai pasirodytų pirminin-kaudami ES? Už nesustabdomaikylančias elektros, degalų, šilumoskainas? Už ekonomiškai ir dvasiškainaikinamą Lietuvos kaimą, tvirki-namą ES išmokų, kad nedirbtų, kadatsisakytų ūkinės veiklos? Nejuo-kinkite! Ir nekaltinkite, kad tai, kąčia parašiau - melaginga kairiųjųpropaganda. Tai viso labo iš bend-ro politekonomiškai nuretušuotokonteksto ištraukta nuoga tiesa. O“biednas” alksta ne tik duonos, betir teisingumo. Ir ar tik jis kaltas, kadjo įsivaizduojamas teisingumas nevisada sutampa su ta tiesa, kurią iš-pažįsta kita (elito) Lietuva?

Juolab kad krizės žiemą išgyve-nančioje supilkėjusioje Lietuvojepaprastam žmogui, ne politologui,nelengva įžiūrėti, kuo jau taip iš es-mės skiriasi skirtingais vardais be-sivadinančios ir besivaidijančiospartijos...•

Kitų balsaiLietuvų daug. Ir visos jos pilkos...

Tiesa tuo metu patilenda iš maišo ir bado

akis: nebėra vienosvieningos Lietuvos.

BIOLOGINIAI PIRATAI

Garsius Madagaskaro vaistinguo-sius augalus pardavę farmacininkaipelnosi, bet vietos žmonėms ne-duoda nė grašio. Apie tokį biologinįpiratavimą praneša Ekonaujie-nos.lt: “Madagaskare paplitusiosrausvosios žiemės (arba rausviejikatarantai) naudojamos vaistųnuo leukemijos gamyboje. Gydo-mųjų savybių turinčius augaluspavertę vaistais ir juos pardavęfarmacininkai gauna nemenkąpelną, tačiau tai neduoda jokiosnaudos bendruomenėms, atradu-sioms tas savybes. Todėl EuroposParlamento (EP) Vystymosi ko-mitetas pritarė parlamentarėsCatherine Graze (Žalieji, Prancū-zija) pranešimui, kuriame siūlomageriau apsaugoti tradicinių žiniųturėtojų interesus. Praktika, kaiverslo bendrovės privatizuoja irpatentuoja čiabuvių tautų tradici-nėmis žiniomis arba biologiniaisištekliais paremtus produktus, ne-gavus leidimo ir neatlyginant tųišteklių kilmės šalims, dažnai va-

dinama biologiniu piratavimu. Išvietos bendruomenių paimti irpatentuoti ištekliai paprastai ne-duoda joms jokios naudos. Todėlminėto komiteto nariai paraginoEuropos Sąjungą ir jos valstybesnares ratifikuoti Biologinės įvairo-vės konvencijos Nagojosprotokolą dėl galimybės naudotisgenetiniais ištekliais ir naudos pa-sidalijimo. Šį protokoląpasirašiusios šalys yra įsipareigo-jusios leisti naudotis jomssuvereniai priklausančiais geneti-niais ištekliais ir sąžiningaidalytis mokslinių tyrimų ir plėtrosrezultatais bei nauda. EP nariaiatkreipė dėmesį į besivystančiųšalių pasiūlymą nustatyti privalo-mas taisykles, pagal kuriaspatentų prašytojai turėtų atskleistiišradimuose naudojamų genetiniųišteklių ir susijusių tradicinių ži-nių šaltinį bei kilmę, pateiktiįrodymus apie tiekiančios šaliessutikimą ir sąžiningą dalijimąsinauda.”

LŽ

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

Šou ir pramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00)K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Net ir pagal korsikietiško šaltakraujiškumo standartusšito jau buvo per daug - teisininko nužudymas vidurydienos sukrėtė ne tik salą, bet ir Paryžių.

Prancūzijai priklausanti Korsikalabiausiai garsėja kaip Napoleonotėvynė ir vendetos kraštas. Pasta-raisiais metais ši laukinio grožio irpapročių Viduržemio jūros salatampa vis didesniu traukos centruturtuoliams ir verslui, siekiančiampritraukti kuo daugiau turistų. Ta-čiau vietos mafija neleidžia nei vie-niems, nei kitiems jaustis patogiai.

Prancūzijos ministras pirmininkasJeanas Marcas Ayrault ėmėsi naujųkovos su organizuotu nusikalstamu-mu Korsikoje priemonių. Vyriausy-bės 10 punktų planas paskelbtas povirtinės nužudymų ir sprogdinimųKorsikoje. Važiuodamas į darbą ir su-stojęs degalinėje netoli sostinės Aja-čo prie savo “Porsche” vairo penkiaisšūviais į galvą buvo nušautas žymus65 metų teisininkas Antoine’as Solla-caro. Jis buvo puikus advokatas, teis-muose gynęs paprastai su tokiusmurtu siejamus Korsikos naciona-listus. A.Sollacaro buvo 15-as asmuo,šiemet nužudytas saloje. Bet tai darnebuvo pabaiga: visai netrukus nedi-deliame Propriano uoste pietvakari-nėje Korsikos pakrantėje savo maši-noje buvo nušautas Patrickas Sorba,kelis kartus teisto plėšiko Franciso,pernai išvengusio panašaus pasikėsi-nimo, brolis, o po kiek laiko - dar vie-nas paleistas kalinys.

Nė vienas šių nužudymų, siejamųsu kriminalinėmis gaujomis, nebu-vo išnarpliotas.

Per naujausią atakų bangą priešsavaitę bombos susprogdintos 17-ojenamų, daugiausia negyvenamų va-sarnamių.

Paskelbdamas “globalią kovos sunevaldomu Korsikos nusikalstamu-mu strategiją” premjeras J.M.Ayraultpareiškė, kad už šių nužudymų slypiekonominiai ir finansiniai sandėriai:“Ypatingas dėmesys bus skiriamaskovai su pinigų plovimu, ypač nekil-nojamojo turto, sporto, viešųjų pirki-mų ir miestų sprendimų srityse.”

Dešimčia priemonių numatomaskirti daugiau tiriančiųjų teisėjų irįsteigti specialų nacionalinės žan-darmerijos padalinį, kuris tirtų irprižiūrėtų kriminalines bylas bei“koordinuotų vidinę apsaugą”. Fi-nansiniai ir fiskaliniai sandoriai sa-loje taip pat bus griežčiau kontro-liuojami. Pačią Korsiką premjerasparagino pademonstruoti “atsako-mybės dvasią”. “Absoliuti daugumakorsikiečių kenčia dėl tokios situaci-jos, tad kiekvienas turi paklausti sa-vęs, kur glūdi šio smurto šaknys”, -sakė ministras pirmininkas.

Prancūzijos prezidentas FrancoisHollande’as pareiškė, kad smurtomastas kalnuotoje Grožio saloje ta-po “netoleruotinas”, o J.M.Ayraultvadino organizuotą nusikalstamu-mą Dievo rykšte.

Baisiau nei SicilijojeSmurtas Korsikoje - ne naujiena

jau daugelį dešimtmečių. Iš pradžiųjis buvo susijęs su nacionalistiniujudėjimu. Nacionalistai kovojo suParyžiumi nuo 1768 metų, kai Kor-sika atiteko Prancūzijai - dabar jiyra vienas iš 27 Prancūzijos admi-nistracinių regionų. Ši jų kova pa-siekė apogėjų, kai 1998-aisiais bu-

vo nužudytas Korsikos prefektas,aukščiausias Prancūzijos vyriausy-bės atstovas saloje. Tačiau pastarai-siais metais judėjimas išsikvėpė, osalą užvaldė nusikaltėlių gaujos, ku-rios pelnosi iš bankų apiplėšimų irstambaus masto narkotikų gabeni-mo.

Nusikalstamumas Korsikoje - di-džiausias Europoje. Kritikai tvirti-na, kad jis klesti saloje todėl, kadtarp įvairių saugumo struktūrų nė-ra jokio koordinavimo. Nuo 2011metų pradžios Korsikoje įvykdytos39 žmogžudystės ir 117 pasikėsini-mų nužudyti - didžiausias rodiklisEuropoje, tenkantis vienam gyven-tojui. Vos 300 tūkst. gyventojų tu-rinčioje saloje, manoma, yra apie30 tūkst. ginklų. Prancūzų žurna-las “L’Express” pavadino Korsikąkruviniausiu Vakarų Europos re-gionu, kuriame nusikalstamumasdidesnis net nei Sicilijoje.

Korsikos generalinis prokurorasXavier Bonhomme’as sako, kad ištir-ti bylas sunku, nes niekas nenori liu-dyti teisme, galioja labai stiprus ne-rašytas tylos kodeksas, iš daliesgrįstas tradicija, iš dalies - baime.

Pasak X.Bonhomme’o, saloje yraper daug prabangių mašinų, paly-ginti su gana kukliu gyvenimu.Gangsteriai investuoja į nekilnoja-mąjį turtą ne tik Korsikoje, bet iržemyninėje Prancūzijoje.

Tegul jie sau pjaunasiIstorikas Antoine’as Marie Gra-

ziani dėl tokio nebaudžiamumokaltina Prancūzijos valstybę - Pa-ryžius tiesiog nusiplauna rankasnuo Korsikos. Tačiau jis patikslino,kad vadinti Korsikos banditus ma-fija yra neteisinga.

“Vyrauja toks požiūris, kad res-publikai nerūpi, jei korsikiečiaipjauna vieni kitus. Vartojami tokiežodžiai kaip “mafija” ir “vendeta”,kurie yra ne tik klaidingi, bet ir pa-vojingi, nes leidžia valstybei tvirtin-ti, kad ji nieko negali padaryti, o tai- skandalinga”, - teigė istorikas.A.M.Graziani primena, jog kaskartką nors nužudžius “jie sako “netole-ruotina”.

“Aš čia gyvenu 30 metų ir tai girdė-jau 50 kartų. Mums jau įgriso girdėtitą patį”, - sakė jis. Pasak A.M.Grazia-ni, Paryžius turi aktyviau imtis kont-roliuoti salą, kad būtų išgyvendintaiškerojusi korupcija, pinigų plovi-

mas, prekyba narkotikais ir šešėlinėekonomika. “Tai bus skausminga,bet tai - vienintelis būdas”, - sakė jis.

Korsikos žmogaus teisių lygos va-dovas Andre Paccou kaltina visasPrancūzijos vyriausybes “visiška ne-kompetencija” sprendžiant Korsi-kos problemas. Tai, kad nusikaltėliųgaujų veiklą tiriantys detektyvai dir-bo Marselyje, reiškia, kad jie neturė-jo jokio ryšio su gyvenimo Korsiko-je realijomis. A.Paccou manymu,siekiant pažaboti nebaudžiamumąKorsikoje svarbiausia atkirsti gaujasnuo pinigų srauto. •“The Guardian”, BBC, LŽ

Lietuva ir Europa 52012 12 14Lietuvos žinios

Europos lyderiai mėgina nubrėžti glaudesnės ekonomi-nės ir pinigų sąjungos “kelio žemėlapį”, tačiau viršūnių susitikime stokojama ryžto daryti greitus sprendimus.

Dvi dienas Briuselyje (gruodžio13 ir 14) Europos lyderiai tariasi dėlbendros bankų priežiūros ir glau-desnės ekonominės bei pinigų poli-tikos, nors susitikimo išvakarėse Vo-kietijos kanclerė Angela Merkelprigesino didelius lūkesčius.

Berlyne uždarame susitikime su sa-vo Krikščionių demokratų partijosparlamento nariais ji atskleidė esantiskeptiškai nusiteikusi dėl galimybiųgreitai susitarti, kad Europa judėtųglaudesnės ekonominės ir fiskalinėssąjungos linkme. A.Merkel nuomone,Europos Sąjungos (ES) lyderiai turėtųsutelkti dėmesį į žingsnius, kuriuosrealiai galima žengti per ateinančiusšešis mėnesius, užuot siekus nubrėžtidaug ambicingesnį “kelio žemėlapį”iki 2014 metų, kaip siūlo ES Tarybosprezidentas Hermanas Van Rompuy.

Vis dėlto vakar A.Merkel gyrė finan-sų ministrų pasiektą susitarimą sukur-ti naują griežtesnės bankų priežiūrossistemą euro zonai. “Neįmanoma per-vertinti to, kad euro zonos finansų mi-nistrai praėjusią naktį susitarė dėlbendrojo bankų priežiūros mechaniz-mo teisinių gairių ir kontūrų”, - sakėkanclerė. Šis susitarimas buvo pasiek-tas itin sunkiai, po 14 valandų truku-sių derybų, ir nutiesė kelią viršūnių su-sitikimui priimti tolesnius sprendimus,kurie padėtų atgauti rinkų pasitikėjimą

ir apsaugoti bendrus pinigus nuo fi-nansų krizių ateityje.

Dalyvauti viršūnių susitikime įBriuselį išvyko ir Lietuvos preziden-tė Dalia Grybauskaitė. Išvykdama jisakė, kad “po krizės atsigaunančiaiEuropai būtini greiti ir efektyvūssprendimai ekonomikos augimui irstabilumui užtikrinti”.

Daugiausia dėmesio dviejų dienųviršūnių susitikime skiriama vadina-majai bankų sąjungai, kuri apimtųbendrąją bankų priežiūrą ir atvertųgalimybes europinėmis lėšomis tie-siogiai gelbėti bankus, neužkraunantįsipareigojimų vyriausybėms. Bankųsąjunga pirmiausia kuriama euro zo-

nos šalims, bet prisidėti kviečiamos irbendros valiutos neturinčios šalys.Kai kurios jų, pavyzdžiui, Švedija,nuogąstauja, kad, bankų priežiūrą pa-tikėjus Europos centriniam bankui(ECB), ne euro zonos šalys bus igno-ruojamos priimant sprendimus. Pagalnaujausius siūlymus euro neturinčiosšalys būtų atstovaujamos ECB prie-žiūros taryboje.

Lietuvos pareigūnai teigia, kad dėlgalimo jungimosi į bankų sąjungą ap-sispręs tik tada, kai ši sistema realiaipradės veikti, o tai tikėtina ne anks-čiau kaip po metų. Kai kurių pareigū-nų teigimu, Lietuva į šią sistemą galiįsilieti įsivedusi eurą 2015 metais.

Bankų sąjungai labiausiai priešinasi

Didžioji Britanija, ne euro zonos narė.Ji nesutinka, kad prižiūrėtojo vaidmuobūtų atiduotas ECB. Londonas yra pa-grindinis ES finansų centras, ir Jungti-nės Karalystės vyriausybė siekia išsau-goti Sičio vaidmenį, neleisti, kad jisištirptų labiau integruotoje euro zono-je.

ES šalių ir vyriausybių vadovai taippat tariasi, kiek įgaliojimų ateityje ga-li būti perduota Europos Komisijaikontroliuoti valstybių narių finansųir ekonominę politiką.

Rengiant viršūnių susitikimo bai-giamojo dokumento projektą H.VanRompuy buvo priverstas jį keisti į netokį įsakmų, kai pirmąjį variantą

griežtai sukritikavo valstybių narių pa-reigūnai. Išbrauktos tokios frazės kaip“bendras sprendimų priėmimas” dėlnacionalinių biudžetų ir kai kurios ki-tos nuostatos. Vieno diplomato žo-džiais, tie, kas tikėjosi “ambicingo pro-jekto”, bus nusivylę. Be to, šią krizęlydi tendencija “lyderiams veikti tikpatiriant didelį spaudimą”. ES finan-sų ministrų trečiadienio susitarimasdėl bendrojo priežiūros mechanizmoEuropos bankams sukėlė vyriausy-bėms “kam pernelyg skubėti” pojūtį.Dar kitas ES pareigūnas sakė, kad su-sitarimas, jog ECB galėtų perimti prie-žiūros funkcijas nuo 2014 metų sausio1 dienos, pagal ES standartus priimtas“kosminiu greičiu”. •

Viršūnių susitikime - prigesusios ambicijos

A.Merkel Bundestage išdėstė, kokia bus Vokietijos pozicija ES viršūniųsusitikime. / AFP/Scanpix nuotrauka

“Po krizės atsigaunančiai Europai būtini greiti ir efektyvūs sprendimai ekonomikos

augimui ir stabilumui užtikrinti.”

Dėl politinio kalinio Povilo ZAGRECKO mirties nuoširdžiai užjaučiame artimuosius.

Lietuvos politinių kalinių sąjunga

Korsikos grožį mato tik turistai.

Paryžius stabdys kraują Korsikoje

2012 12 14Lietuvos žinios6 Pasaulis

“Ramybòs nerimas„ -‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs

autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia,

apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime,apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso,

nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi,leidÏianãia promaÏà kaimotrobos langel∞pamatyti visàpasaul∞.

“Raudoni sandaliukai„ -septintoji DoloresosKazragytòs autobiografinòseseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis

aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno irsenatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusioproto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autoròkalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektakly-

je, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà,padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad

susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

Jungtinių Amerikos Valstijų su-rašymo biuras paskelbė, kad iki2060 metų JAV gyventojai busgerokai vyresni. Biuro duome-nimis, čia vyraus etniškai irrasiškai marga populiacija.

“JAV išliks daugiataute valstybe.Nors juodaodžių ir ispanakalbių pa-daugės, anglakalbiai baltieji ir toliaudominuos Amerikoje”, - sakė JAV su-rašymo biuro direktorius ThomasL.Masenbourgas. Jis mano, kad gy-ventojų daugės lėčiau, nei buvo pro-gnozuota 2008 ir 2009 metais, kadan-gi sumažėjo gimstamumas ir sulėtėjotarptautinė migracija.

Surašymo biuras prognozuoja JAVvisuomenės senėjimą. Pensininkų2012-2060 metais padaugės dvigu-bai - nuo 43,1 mln. iki 92 mln. gy-ventojų. 65 metų ir vyresni žmonės2060-aisiais turėtų sudaryti daugiaukaip penktadalį visų JAV gyventojų.Dar dramatiškiau atrodo pačios se-niausios amžiaus grupės (nuo 85metų) augimo tendencijos. Progno-zuojama, kad ji padidės daugiau neitrečdaliu ir sudarys 4,3 proc. visųJAV gyventojų.

JAV surašymo biuras įžvelgia “kū-dikių bumo kartos” gyventojų, gimu-sių nuo 1946 iki 1964 metų, suma-žėjimą. Šiuo metu jie sudaro beveikketvirtadalį JAV gyventojų, tačiaušios kartos atstovai per 50 metų pa-mažu išmirs. Prognozuojama, kad

2060-aisiais jų bus tik 2,4 mln. - taisudarys 0,6 proc. visų JAV gyvento-jų. Visuomenės pagrindą sudaran-čių anglakalbių baltaodžių populia-cija aukščiausią tašką pasieks 2024metais, tačiau vėliau ji nežymiai tu-rėtų sumažėti.

Ispanakalbiai gyventojai gausiaikelsis į JAV - jų turėtų padaugėti be-

veik dvigubai (nuo 53,3 mln. 2012metais iki 128,8 mln. 2060-aisiais).Nors šiuo metu jie sudaro tik šeštada-lį JAV gyventojų, po 50 metų kas tre-čias Amerikos žmogus bus ispana-kalbis. Juodaodžių amerikiečių irazijiečių taip pat pagausės. Planuo-jama, kad juodaodžių gali padaugėti20 mln., azijiečių - beveik 18 milijo-

nų. 2060 metais dvigubai padidėsAmerikos indėnų ir Aliaskos čiabuviųpopuliacija, o Havajų čiabuvių ir Ra-miojo vandenyno salų atstovų skai-čius perkops milijoną.

Tautinės mažumos šiuo metu su-daro 37 proc. JAV gyventojų. Sura-šymo biuras prognozuoja, kad per50 metų jų padaugės maždaug 20

procentų. 2060-aisiais tautinių ma-žumų skaičius perkops 241 mln. gy-ventojų. Surašymo biuras progno-zuoja, kad ateityje jaunimas JAVtaps mažuma, o didėjantį pensinin-kų skaičių reikės išlaikyti darbingoamžiaus piliečiams. Lyčių pasiskirs-tymas visuomenėje liks nepakitęs.

Tačiau ir ateinančiais dešimtme-čiais JAV gyventojų skaičius didės.2051 metais šalyje gyvens daugiaukaip 400 mln. žmonių. Turėtų pagau-sėti ir darbingo amžiaus (nuo 18 iki64 metų) gyventojų. Prognozuojama,kad nuo 2012 iki 2060 metų jų pa-daugės beveik 40 mln., tačiau dirban-tys žmonės sudarys mažesnę gyven-tojų dalį nei dabar.

“Baltųjų amerikiečių bus daugiau-sia, tačiau jie jau nebebus dauguma.Pirmą kartą pasaulyje postindustri-nės šalies visuomenėje mažumos tapsdauguma”, - sakė Kalifornijos uni-versiteto analitikas Marcelo Suare-zas-Orozco. •

Mažumos taps dauguma

Uragano Sandy pasekmes jaučia ne tik amerikiečiai. Tūks-tančiai į Niujorką atvykstančiųturistų iki šiol negali apžiūrėtisvarbiausio Amerikos pamink-lo - Laisvės statulos, nors josprieinamumas lankytojams lai-komas prioritetiniu darbu.

Niujorko įlankos saloje pastatytaLaisvės statula ilgai buvo remontuo-jama. Tačiau vos tik ji vėl tapo priei-nama lankytojams, atūžė uraganasSandy ir negailestingai nuniokojoNiujorką ir Naujojo Džersio valstiją.Laimei, per jį nukentėjo ne pati sta-tula, o tik aplink ją esanti teritorija.Jai sutvarkyti jau skirta pinigų, tačiaukada tai bus padaryta, tebėra neaišku.

Kilus uraganui, iš visų Amerikosistorinių paminklų jį ištverti su-nkiausia buvo Laisvės statulai. Spa-lio 29 dieną 75 proc. salos, kuriojeji stovi, teritorijos buvo užtvindyta.Vanduo apsėmė ir jos 93 metrųaukščio postamentą, pakildamasbeveik tris metrus. Buvo užlietas irpastatas, kuris tiekė elektros ener-giją salai ir kuriame buvo įrengtasalos saugumo užtikrinimo sistema.Vanduo užtvindė aplink statuląesančias suvenyrų parduotuvėles.

Nukentėjo ir į salą vedantys pir-sai, buvo išplautos raudonos plyte-lės, kuriomis išgrįsti pasivaikščioji-mo takai. Keli pastatai, tarp jų irsuperintendento namas, garažai,personalui ir Nacionalinio parkopolicijai skirtos patalpos buvo su-griautos. Vandeniui nuslūgus salaatrodė siaubingai, tik pati statula irjos postamentas liko nepasikeitę.130 darbuotojų vis dar negali dirb-ti, o statulai apšviesti naktį naudo-jami skolinti generatoriai.

Atvykstantys į Niujorką turistai la-bai nusivilia sužinoję, kad vis dar ne-galima apžiūrėti šio Amerikos pa-minklo, kuris kelerius metus buvo

neprieinamas lankytojams. Laisvėsstatula buvo uždaryta remontui 2011metų rudenį. Likimo ironija, bet apiejos atidarymą buvo pranešta tą pa-čią dieną, kaip ir apie tai, kad prieJungtinių Valstijų krantų artėja ura-ganas Sandy, todėl turistai galėjo jąapžiūrėti vos 6 valandas.

Atlikus 30 mln. dolerių kainavu-sius restauravimo darbus Laisvės sta-tula iš išorės nepasikeitė, tačiau daugpakeitimų padaryta jos viduje. Buvoįrengtos modernios apžvalgos siste-mos, pakeisti liftai ir įrengti takeliaiinvalidų vežimėliams. Naujais buvopakeisti ir senieji laiptai, taip pat su-montuota moderni statulos apšvieti-mo sistema.

Iki šiol turistai negali atvykti ir įElio salą, kurią paprastai apžiūrė-davo pakeliui plaukdami link Lais-vės statulos, nors jos svarbiausiasakcentas - Emigracijos muziejus -nuo uragano nenukentėjo. Elio sa-la ir Laisvės statula patenka į 15 na-cionalinių parkų, esančių Niujor-ko ir Naujojo Džersio valstijosrajone, kuriuos būtina sutvarkyti postichijos. Iš viso uraganas Jungtinė-se Valstijose nuniokojo net 55 tu-ristų lankomus objektus. Jiems su-tvarkyti numatoma skirti 348 mln.dolerių, iš tų 60 mlrd., kurių praė-jusią savaitę prezidentas BarackasObama paprašė Kongreso. Salų,kurioje yra Laisvės statula, ir Eliosalos sutvarkymas paskelbtas prio-ritetiniu darbu.

Per uraganą Sandy žuvo 120žmonių. Tūkstančiai amerikiečiųiki šiol negali grįžti į savo namus,nes iš jų mažai kas liko. Buvo už-tvindytas Niujorko metro, šaliesšiaurės rytuose nuniokota šimtaigyvenamųjų namų ir biurų pasta-tų. Padaryta žala įvertinta 80 mlrd.dolerių. •“US Census Bureau”, “The Los AngelesTimes”, Reuters, LŽ

Laisvės statula vėl neprieinama

Po 50 metų ispanakalbiai sudarys trečdalį visų JAV gyventojų. / Reuters/Scanpix nuotrauka

“Baltųjų amerikiečių busdaugiausia, tačiau jie jau

nebebus dauguma. Pirmą kartą pasaulyjepostindustrinės šalies

visuomenėje mažumostaps dauguma.”

Pasaulis 72012 12 14Lietuvos žinios

Radikaliam Talibano judėjimuianksčiau priklausę afganistanie-čiai nenori, kad sąjungininkųpajėgos pasitrauktų iš jų šalies.Jie bijo jaunų ir radikalių talibųsugrįžimo į valdžią ir nerimaujadėl savo gyvybės.

Kai Jungtinių Amerikos Valstijų irsąjungininkų kariuomenė 2001 metaisįžengė į Afganistaną, Mawlawi PirasMohammedas Rohani dar buvo Tali-bano narys. Jis bijodavo įžengti į meče-tę ir lankytis viešose vietose nuogąstau-damas, kad sąjungininkai jį suims.Dabar M.P.M.Rohani atstovauja ki-tiems, bet baimė vis dar kamuoja buvu-sį Talibano narį. Gyvendamas Afganis-tano sostinėje Kabule M.P.M.Rohanibijo, kad buvę bendražygiai jį nužudys.“Nerimauju, kad jei Talibano kovotojaimane sugaus, jie nukirs man galvą”, -sakė jis juokdamasis.

Prieš JAV ir sąjungininkų invazijąM.P.M.Rohani buvo vienas Talibanolyderių. Šiuo metu jis vis dar simpati-zuoja buvusiems partneriams, kurienepalankiai žiūri į dabartinę Afganis-tano vyriausybę. “Talibai ja nepasitiki.Jie nepasitiki ir dabartiniais Afganis-tano karo vadais, kurie kovojo su ra-dikaliu islamo judėjimu NATO pajė-gų pusėje”, - tvirtino M.P.M.Rohani.Afganistanietis pasakoja, kad jaunes-ni ir radikalesni dabartinio Talibanonariai buvusius kovotojus laiko išda-vikais. M.P.M.Rohani baiminasi, kadartėjant NATO karių išvedimui iš Af-ganistano tėvynėje jam tampa vis sun-kiau gyventi. Buvęs Talibano kovoto-jas prognozuoja, kad išvedus užsieniopajėgas Afganistane vėl gali kilti kru-vinas pilietinis karas, kuris sugrąžinsšalį į viduramžius.

Pats M.P.M.Rohani yra kilęs išpietryčių Afganistano Chosto provin-cijos. Jis prisidėjo prie kuriamo Taliba-no judėjimo anksčiau, nei šis pradėjovaldyti šalį. M.P.M.Rohani norėjopermainų bei tikėjosi, kad talibai pa-jėgūs išvesti šalį iš besitęsiančios anar-chijos, todėl prisidėti prie jų jam atro-dė patraukliausia alternatyva. Valdanttalibams afganistanietis daug pasiekė.Jis tapo islamo religijos profesoriumi,vėliau Kabulo universiteto rektoriumiir vienu svarbiausių Talibano vadų.

Tačiau 2001 metų rugsėjo 11 die-ną išpuoliai Niujorke jo gyvenimąapvertė aukštyn kojomis. Kai JAV susąjungininkais įžengė į Afganistaną,M.P.M.Rohani buvo pasiryžęs sujais kovoti, tačiau jo entuziazmasgreitai išblėso. Buvęs Kabulo univer-siteto rektorius pabėgo į Pakistaną irten gyveno iki 2005 metų. Tačiau kaijo buveinę pasiekė sąjungininkų ar-tilerija, M.P.M.Rohani suprato, kadtalibai pasmerkti, ir perbėgo į kitąpusę. Jis vis dar su nuoskauda prisi-mena tremties laikotarpį.

“Negalėdavau melstis mečetėješalia savo namų, nes amerikiečiai ga-lėjo mane suimti, todėl visą laikąmelsdavausi su žmona namie. Kaiamerikiečiai mus išvarė, bandėmeorganizuoti kovą su jais, bet mūsųjėgos buvo nelygios”, - aiškino jis.

Dabar M.P.M.Rohani yra Afga-nistano Aukščiausiosios taikos tary-

bos narys. Ji tarptautinėmis pastan-gomis buvo įsteigta 2010 metais, kadAfganistano vyriausybė ir kovotojųgrupuotės galėtų derėtis dėl taikos.Tačiau priklausydamas šiais organi-zacijai buvęs Talibano kovotojas bai-minasi dėl savo ateities, nes ginkluo-tas asmuo Kabule nužudė kitąAukštosios taikos tarybos narį ir bu-vusį Talibano ministro pavaduotojąArsalaną Rahmani. “Talibanas pyks-ta ant Afganistano vyriausybės ir de-

rybininkų. Jie nori, kad svetimšaliaikuo greičiau paliktų šalį. Jie nepa-tenkinti, todėl keršija mums - buvu-siems jų bendražygiams”, - sakėM.P.M.Rahmani.

Abdulas Hakimas Mujahidas bu-vo Talibano režimo atstovas Jungti-nėse Tautose. Dabar jis yra Aukš-čiausiosios taiko tarybos narys, kurisnuolat žeria priekaištus Afganista-no vyriausybei. A.M.Mujahidas kal-tina ją dėl nesugebėjimo užtikrinti

saugumo. “Kiekvienam, kuris dirbataikos labui, iškilusi grėsmė. Ir iš vi-sų pusių”, - pažymėjo jis. A.H.Mu-jahidas taip pat kritikavo JAV, kad jineišlaisvina likusių Talibano kaliniųiš Gvantanamo kalėjimo ir laiko ko-votojų grupuotę “Haqqani” teroris-tine. Jis gina senuosius Talibano na-rius ir teigia, kad jie nori taikosAfganistane. A.H.Mujahidas mano,kad pagrindinė kliūtis taikai - nepa-tyręs fanatiškas Talibano jaunimas,

kuris nekenčia įsibrovėlių ir tikisi at-kurti religinę valdžią, kai Afganista-ną paliks užsienio pajėgos. “Taliba-no valdžios atkūrimas Afganistanetaptų tikra katastrofa jauniems išsi-lavinusiems žmonėms, kurie per pa-starąjį dešimtmetį jau priprato priedidesnės laisvės miestuose. Jie grei-čiausiai pabėgs į užsienį”, - teigėA.H.Mujahidas.•Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Buvę Talibano nariai bijo bendražygių

Kabulo gyventojai nenori, kad talibai sugrįžtų į valdžią. / Reuters/Scanpix nuotrauka

“Didžiausia kliūtis taikai - nepatyręs

fanatiškas Talibanojaunimas, kuris

nekenčia įsibrovėlių ir tikisi atkurti

religinę valdžią.”

V-3000

2012 12 14Lietuvos žinios8 Verslas

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Šis mėnuo yra pelningiausiasalkoholinių gėrimų gamintojams,nes lietuviai žiemos šventėmssvaigalų perka bent dvigubaidaugiau negu paprastai, irbrangesnių. Vieni pardavėjaidėl pirkėjų kišenių varžosi nuolaidų maratone, o kiti stengiasi juos patraukti šventinio dizaino pakuotėmis.

“Spinter tyrimų” duomenimis,šiemet 21 proc. lietuvių Kalėdų pro-ga planuoja teikti draugams ir arti-miesiems valgomas dovanas bei gė-rimus, o šventiniam Kūčių ir Kalėdųstalui daugiau kaip 300 litų ketinaišleisti net penktadalis namų ūkių.Kad dauguma mūsų tautiečių perdidžiąsias metų šventes dovanojabrangų alkoholį, liudija ir kylančiosjo pardavimo kreivės.

Renkasi brangesniusAB “Vilniaus degtinės” rinkodaros

vadovas Darius Šiaudinis pabrėžė, kadartėjant žiemos šventėms lietuviai per-ka brangesnę degtinę negu paprastai.“Galbūt taip norima pagerbti svečius,parodyti jiems savo dosnumą. Gruo-dį mūsų gėrimų apyvarta padidėjaapie 30 procentų. Šiam pakilimui dau-giausia įtakos turi brangesnės degti-nės pardavimas”, - nurodė jis.

D.Šiaudinis sakė, kad šiuo metulabiau perkama iki 20 litų kainuo-janti degtinė - “Bajorų klasikinė” ir“Bajorų Premium”, taip pat bran-gesnė - “Gediminas Premium” ir“Penguin Vodka”. Ir viena, ir kitakainuoja 40-50 litų. Žinodama savopirkėjų lūkesčius “Vilniaus degtinė”šioms Kalėdoms pagamino ribotąkiekį Čepkelių trauktinės, brendžio“Grand Armee 1812”, taip pat “Ba-jorų” degtinės ir supilstė į gražiusgrafino formos butelius. Tokius esąnegėda siųsti ir rimtiems verslo part-neriams užsienyje.

Degtinės eksportas irgi reaguoja įdidžiąsias metų šventes. Prieš pat jas“Vilniaus degtinė” rado naujų klien-tų Norvegijoje, Vietname, JAV ir Af-rikoje. Ten lietuviški gėrimai bussiunčiami konteineriais.

Penktadalis pardavimoKaip teigė įmonių grupės “Alita”

rinkodaros vadovas Gediminas Ju-dzentas, gruodį paprastai parduo-dama 20 proc. viso metinio puto-

jančio vyno kiekio, daugiausia - sal-daus skonio. “Pastebime, kad žmo-nės didžiausioms metų šventėmspradeda ruoštis iš anksto. Todėl pa-matę, jog produktams, kurie yra

šventinio stalo dalis, taikomos nuo-laidos, skuba jų įsigyti. Putojantisvynas - ne išimtis”, - sakė rinkoda-ros vadovas. Anot jo, dovanų lietu-viai perka ne tik brangesnį brendį,bet ir klasikinį, 9 mėnesius bran-dintą putojantį vyną. “Artėjančiasšventes pasitinkame su kitokios iš-vaizdos produkcija - atnaujinomeputojančio vyno “Alita” etiketes”, -pridūrė G.Judzentas.

Akcijų maratonasAB “Anykščių vynas” direktorius

Audrius Zuzevičius pasakojo, kadvyšnių, juodųjų serbentų, aronijų

pusiau saldus lietuviškas vynas “Vo-ruta” yra vienas perkamiausių bend-rovės gaminių per Kalėdas. “Šis vy-nas - labiau kalėdinis gėrimas, odegtinė - naujametis. Mačiau, kad

kai kuriose parduotuvėse “Vorutos”jau trūksta. Galbūt nespėjama at-vežti. Dabar šio vyno gaminametruputį daugiau, bet pernelyg gamy-bos nedidiname, nes jis gerai per-kamas visą laiką”, - aiškino įmonėsvadovas.

Siekdama išnaudoti kalėdinės pre-kybos piką, lietuviško vyno gaminto-ja daug reikšmės teikia akcijoms.“Mes irgi dalyvaujame akcijų mara-tone. Viename prekybos tinkle “Vo-rutą” jau siūlėme pigiau, dabar nuo-laidas taikysime ir kitame prekybostinkle”, - neslėpė A.Zuzevičius.

Gruodį daug lietuviško vyno išveža-

ma į JAV, Angliją, Japoniją ir net į Bul-gariją, kuri turi savas vyno gamybostradicijas, tačiau uogų vyno negamina.Pigesnio ir stipraus, apie 18-19 proc.alkoholio tūrio, vyno pardavimo šven-tės, pasak A.Zuzevičiaus, neveikia. Joapyvartą esą lemia tik kaina.

Dvigubai daugiau vynoAlkoholinius gėrimus importuo-

jančios UAB “Bennet Distributors”vyno grupės vadovas Baltijos šalimsTadas Abišala sakė, kad visų katego-rijų vynas gruodį perkamas dvigu-bai geriau negu visus metus. “PerKalėdas brangesnių gėrimų parduo-dame kur kas daugiau nei kitais mė-nesiais. Gerą vyną, konjaką ar viskįlietuviai ir verslo požiūriu, ir asme-niškai vis dažniau renkasi kaip ver-tingą Kalėdų dovaną. Dėl pirkėjųkonkuruojame kainomis, patrauk-liu asortimentu, pristatymo patogu-mu. Šiuo laikotarpiu ypač didelęreikšmę turi gražios dovanų pakuo-tės”, - pažymėjo jis.

Vilios ir pakuoteAB “Stumbras” korporatyvinių rei-

kalų vadovė Vaida Budrienė LŽ pri-tarė, kad gruodis - pats pelningiau-sias alkoholio gamintojams mėnuo,nes lietuviai ne tik labiau mėgsta žie-mą gurkšnoti stipriuosius gėrimus,bet ir dovanoja juos artimiesiems ei-dami į svečius, siunčia verslo partne-riams. “Lietuviai turi tradiciją neštis įsvečius butelį geros degtinės ar bren-džio. Tada jie renkasi brangesnius ne-gu paprastai, įdomesnio skonio, aukš-tesnės klasės gėrimus”, - pabrėžėV.Budrienė. Prieš šventes taip pat pa-didėja netradicinio - apelsinų, slyvų,šokolado skonio - brendžio paklausa.

V.Budrienė minėjo, kad klientai, ypačįmonės, per Kalėdas pageidauja stip-riųjų gėrimų, supakuotų į suvenyrinespakuotes. Todėl bendrovė daugiausiadėmesio ir skiria artėjančių švenčių te-matiką atspindinčioms pakuotėms.“Dėl pirkėjų kovojame įvaizdžio gink-lais - gražiu supakavimu ir riboto leidi-mo gėrimų serijomis”, - pridūrė ji.•

INVESTICIJŲ MAŽIAU

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI)srautas į Lietuvą šių metų sausį-spalįbuvo 2,3 mlrd. litų, arba 871,4 mln. li-tų mažiau negu tokiu pat laiku per-nai. Lietuvos bankas pranešė, kadTUI srautas sumažėjo dėl kitų sekto-rių neigiamų reinvesticijų. Vien spalįjis buvo 630 mln. litų. Šalies įmoniųtiesioginių investicijų užsienyje srau-tas per dešimt mėnesių buvo neigia-mas - 297,4 mln. litų, vien spalį - tei-giamas - 130,6 mln. litų.

VIAP NAUDOJOTINKAMAIŠalies elektros perdavimo sistemosoperatorė bendrovė “Litgrid” vie-šuosius interesus atitinkančių pa-slaugų (VIAP) lėšas šiemet naudojotinkamai, vakar nutarė Valstybinė

kainų ir energetikos kontrolės ko-misija. Jos nutarimo projekte teigia-ma, jog pritrūkus lėšų laiku atsiskai-tyti su VIAP lėšų gavėjais įmonė išsavo sąskaitos į VIAP lėšų sąskaitąpervedė 25 mln. litų, tačiau tą pačiądieną vienam VIAP lėšų mokėtojųpervedus pinigus į VIAP sąskaitą“Litgrid” grąžino 25 mln. litų į įmo-nės sąskaitą. “Šie lėšų pervedimaibuvo atlikti nepaisant to, kad “Litg-rid” minimu laikotarpiu 40 mln. li-tų VIAP lėšų laikė atskiroje sąskai-toje kaip terminuotąjį indėlį”, -teigia komisija. Tačiau, komisijosnuomone, dėl to nereikėtų įmonėsįpareigoti pašalinti pažeidimą. Ko-misija, be kita ko, nustatė, kadelektros jungties “Nord Balt” lėšųsąskaitoje buvo 77,699 mln. litųVIAP lėšų, kurios nebuvo panau-dotos. Komisija spalio viduryje nu-tarė įvertinti, ar “Litgrid”, admi-nistruojanti VIAP lėšas, šiemet

naudojo VIAP lėšas pagal paskirtį.Kainų komisijos pirmininkė DianaKorsakaitė tuomet sakė, kad “Lit-grid” galbūt dalį lėšų panaudojo ki-tiems tikslams, ne tiesioginėmsVIAP administratorės funkcijoms.Spalį Kainų komisijos posėdyje da-lyvaudamas “Vilniaus energijos” fi-nansų kontrolierius ir Lietuvos šilu-mos tiekėjų asociacijos atstovasAleksandras Sanikovas išreiškė abe-jones, ar “Litgrid” tinkamai naudo-ja VIAP lėšas. VIAP administravi-mo tvarkos aprašas numato, kad šiųlėšų apskaita turi būti tvarkoma at-skirai nuo bet kurios kitos veiklos.Nuo 2013 metų VIAP lėšų admi-nistratore paskirta energijos ištekliųbiržos operatorė bendrovė “Balt-pool”. Kitų metų VIAP mokesčiobiudžetas - 963,961 mln. litų. “Lit-grid” valdo 67 proc., “Klaipėdosnafta” - 33 proc. “Baltpool” akcijų.Iki šiol VIAP lėšas rinko perdavimo

bei skirstomųjų tinklų operatorėsbendrovės “Litgrid” ir “Lesto”.

UŽPYLĖ DEGALAIS

Latvijos nacionalinės statistikos žiny-bos duomenimis, sausį-spalį iš Lietu-vos įvežta 71,9 proc. viso į šalį impor-tuoto benzino ir 52,5 proc. dyzelino.Per 10 šių metų mėnesių iš Lietuvos įLatviją atgabenta 179,057 mln. litrųbenzino ir 497 tūkst. tonų dyzelino -atitinkamai 13,2 proc. mažiau ir 34,5proc. daugiau negu pernai per tą patįlaikotarpį. 27,1 proc. benzino Latvijašiemet pirko iš Suomijos, 31 proc. dy-zelino - iš Baltarusijos. Visas benzinoimportas į Latviją lyginamuoju laiko-tarpiu sumažėjo 11,3 proc., iki249,174 mln. litrų, dyzelino - išaugo26,7 proc., iki 946,6 tūkst. tonų.

LŽ, BNS

Trumpai 1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6387 -0,6405%

1 Australijos doleris 2,7859 -0,4236%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0719 -0,5209%

1 Kanados doleris 2,6829 -0,3914%

1 Šveicarijos frankas 2,8490 +0,0035%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2350 -0,3943%

10 Čekijos kronų 1,3667 -0,0220%

10 Danijos kronų 4,6280 -0,0173%

1 DB svaras sterlingų 4,2583 -0,3875%

100 Vengrijos forintų 1,2194 -0,2214%

100 Islandijos kronų 2,0829 -0,4033%

100 Japonijos jenų 3,1594 -1,5383%

100 Kazachstano tengių 1,7528 -0,6618%

1 Latvijos latas 4,9573 -0,0545%

10 Moldovos lėjų 2,1646 -0,3141%

10 Norvegijos kronų 4,6970 -0,1022%

10 Lenkijos zlotų 8,4410 -0,0829%

100 Rusijos rublių 8,6177 -0,2135%

10 Švedijos kronų 3,9671 -0,8444%

1 Turkijos naujoji lira 1,4841 -0,3369%

10 Ukrainos grivinų 3,2597 -0,5706%

2012 12 14, LB

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

Šventės tuština gėrimų lentynas

Gruodį paprastai parduodama 20 proc. viso metinio putojančio vyno kiekio.

Gruodį stipriųjų gėrimų pardavimas padidėja maždaug 30 procentų. / LŽ archyvo nuotrauka

Verslas 92012 12 14Lietuvos žinios

Nominacijos geriausiems Kauno verslininkamsKRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno rajono savivaldybė joskuruojamoje teritorijoje dirbančius verslininkus pakvietė į svarbiausią metų renginį - padėkos vakarą.

Aštuonios skirtingos nominacijosir “Merkurijaus” statulėlės įteiktospažangiausiems, produktyviausiemsir labiausiai rajonu besirūpinantiemsverslininkams. Ceremonija vyko at-naujintame Raudondvario dvare.

Geriausiesiems atvertos dvaro durys

Ypatinga Raudondvario dvaro at-mosfera atsiskleidė vos įžengus prosunkias medines duris. Jaukumo su-teikė atnaujintos, bet ir kartu senovęmenančios sienos, viduramžių damųrūbais vilkinčių merginų rankose lai-komi žibintai. Į menę įžengusius sve-čius sutiko aukščiausi Kauno rajonosavivaldybės vadovai.

Iš viso dėl pagrindinių vakaro laurų -“Merkurijaus” statulėlių - varžėsi 1800rajone dirbančių įmonių. Tačiau tradi-cinius apdovanojimus nutarta skirtitiems, kurie savo veikla išsiskyrė iš kitų.

Pirmoji nominacija “Už tradicijų puo-selėjimą” atiteko kavinės “Armėnija”įkūrėjui, įmonės “Bogruva” direktoriuiBorisui Oganianui. Apie kiekvieną ap-dovanotąjį vakaro svečiams buvo pa-pasakota specialiai sukurtais trumpaisvaizdo klipais. Sklandžiai lietuviškaipasakodamas apie savo verslą B.Oga-nianas sakė, jog penki kavinėje dirban-tys darbuotojai yra jo šeimos nariai.

“Artimas žmogus niekuomet ne-leis, kad klientui būtų patiektas neto-bulas patiekalas. Tai šeimos verslopranašumas”, - tvirtino pasakotojas.Jis pridūrė, kad pusę jo vadovaujamoskavinės valgiaraščio sudaro armėnų,kitų šalių patiekalai, o kitą pusę - lie-tuviški nacionaliniai patiekalai, nesklientams jie patinka.

Antroji “Merkurijaus” (simboli-zuojančio prekybos, komercijos irpelno dievą) statulėlė už socialiai at-sakingą verslą atiteko bendrovės“Nuaras” įsteigtam Baltijos kinologi-jos centrui. Kauno rajone veikianti įs-taiga teikia ne tik augintinių dresavi-mo, lepinimo, priežiūros, bet irviešbučio paslaugas. Įstaigos bendra-turčiai - Jurgita ir Vytautas Gustaičiai.

Tradiciniai apdovanojimai - įvertinimas

Trečioji nominacija - už indėlį į biu-džetą - įteikta įmonių grupei “Hopt-rans Holding”. Jos direktorius - VytasVolkevičius. Aštuonias bendroves Lie-tuvoje, Rusijoje, Kinijoje ir kitur vieni-janti įmonė teikia logistikos, ekspedi-javimo paslaugas. “Hoptrans Holding”yra nutiesusi oro tiltą tarp Tolimųjų Ry-tų ir Europos, pelniusi ir Metų vežėjoapdovanojimą. Apie 400 darbuotojųturinti kompanija yra socialiai atsakin-ga, remia įvairias iniciatyvas.

Už sėkmingą verslo plėtrą dar vie-nas - ketvirtasis - apdovanojimasįteiktas įmonės “Patikima linija” di-rektoriui Rimantui Blažulioniui. Tu-rinti du stambius padalinius - ga-mybos ir transporto - bendrovė yraLietuvoje likusi vienintelė, gami-nanti autovežius. Ji, tiekianti savoprodukciją Vakarų rinkoms, yraketvirtoji pagal dydį autovežių ga-mintoja Europoje.

Penktuoju “Merkurijumi” įvertin-ta atliekų rūšiavimu besiverčiantiįmonė “Super Montes”. Jos direkto-rius Arūnas Staškauskis apdovano-tas už indėlį į gamtosaugą. “SuperMontes” turi vieną didžiausių Lie-tuvoje atliekų rūšiavimo linijų, o ar-timiausiu metu prie esamų 70 numa-to sukurti dar 20 naujų darbo vietų.Pradėjusi nuo stiklo atliekų perdirbi-mo kompanija šiuo metu vykdo daugplatesnę veiklą.

Už pažangių mokymo naujovių tai-kymą pagerbta įmonė “Aircraft Su-pport And Training Europe”, įkūrusisraigtasparnių pilotų mokyklą. Bend-rovės vadovas Arūnas Kmieliauskassakė, kad jo vadovaujama įmonė pi-lotus moko pasitelkdama pažangiątechnologiją: “Jau sulaukiame no-rinčiųjų mokytis ir iš užsienio.”

Septintasis “Merkurijus” už aukštų-jų technologijų plėtrą iškeliavo farma-cijos gamybos įmonei “Aconitum”,vadovaujamai Vinco Viliaus. Laisvojo-je ekonominėje zonoje (LEZ) veikian-ti ir kasmet šalies reikšmės įvertinimųsulaukianti bendrovė vidutiniškai su-kuria daugiau kaip penkis prepara-tus per metus. Vien 2012-aisiaiskompanija į savo gretas priėmė 22naujus darbuotojus. Pasak “Aconi-tum” vadovo Vinco Viliaus, 70 proc.gauto pelno įmonė investuoja į labo-ratorijų modernizavimą, o šiais me-tais sukūrė ir rinkai pateikė net 10naujų gaminių.

Už investicijas ir partnerystę aš-tuntoji “Merkurijaus” statulėlė įteik-ta bendrovės “Kautra” generaliniamdirektoriui Linui Skardžiukui. Bend-rovės autobusai rieda ir Kauno rajo-no keliais - šį lapkritį visuomenei bu-vo pristatyti visiškai nauji autobusai“Temsa”, skirti tik Kauno rajonomaršrutams, ir apipavidalinti rajonospalvomis bei simboliais. “Kautros”autobusų parkas yra jauniausias Lie-tuvoje: vidutinis transporto priemo-nių amžius - 7 metai.

Apdovanotieji ir jų pasveikintiatėję asmenys Kauno rajono versli-ninkų pagerbimo vakarą klausėsisolistų Kristinos Zmailaitės ir Ed-mundo Seiliaus. Jiems pritarė stygi-nių kvintetas.

Rajonas jiems dėkingas“Džiugu, kad verslo, bendruome-

nės ir valdžios partnerystė padedarajonui išsilaikyti lyderių pozicijose,kad Kauno rajono savivaldybė mi-nima tarp tų, kur gyventi gera. Ga-lime didžiuotis įmonių gausa, jauni-mo aktyvumu. Kasmet turime visdaugiau galimybių džiaugtis sėk-mingu mokesčių surinkimu, skaid-riai naudojamomis lėšomis, socia-linės atskirties mažinimu. Kasmetrajono verslas tampa vis atsakin-gesnis ir ištiesia pagalbos rankątiems, kuriems mažiau pasisekė”, -sveikindamas verslo įmonių vado-vus kalbėjo Kauno rajono merasValerijus Makūnas.

Anot jo, rajone per metus įvykone tik teigiamų pokyčių. Daugneišsipildžiusių lūkesčių jis sieja sutarptautinio Kauno oro uosto plėt-ros strateginiais planais. “Pakau-nėje turėjo atsirasti pigių oro lini-jų skrydžių centras. Deja, taipneįvyko, bet gal kas nors pasikeisSeime pakitus valdžiai”, - vylėsiV.Makūnas.

Pasak Kauno rajono mero, tei-giamų pokyčių laukiama ir KaunoLEZ. Rajono savivaldybės teritori-joje esančioje zonoje kol kas išnau-doja tik 15 proc. viso turimo 630hektarų ploto. “Tačiau jau dabargaliu paminėti verslininkus, kurieLEZ ketina atlikti milijonines in-vesticijas”, - sakė V.Makūnas.

Iš rajone stabiliai dirbančių didžių-jų bendrovių meras vardijo “Gijos”“Garlitos”, “Baltijos polistireno”, ki-tų bendrovių, kuriančių nemažą pri-dėtinę vertę, pavadinimus.

“Esame dėkingi tiems, kurie ku-ria rajono gerovę”, - vakaro pabai-goje sakė V.Makūnas. Užs. KKG-3661

Raudondvario dvaras svečius pasitiko šventiškai pasipuošęs. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Svečiams dainavo K.Zmailaitė ir E.Seilius.

Kauno rajono meras V.Makūnas (kairėje) sveikina antrosios “Merkurijaus” statulėlės už socialiai atsakingą vers-lą laimėtojus - bendrovės “Nuaras” bendraturčius Jurgitą ir Vytautą Gustaičius.

V. Makūnas: “Esamedėkingi tiems, kurie

kuria rajono gerovę.”

Už tai, kad iš parlamento kanceliarijos kasos iššvaistėdaugiau kaip 441 tūkst. litų,buvusi Seimo kasininkė Regina Petkelienė turi kalėtidvejus metus.

Tai vakar nusprendė Lietuvosapeliacinis teismas (LApT) atmes-damas R.Petkelienės apeliacinįskundą. Teismas taip pat atmetė kar-tu su R.Petkeliene tokia pat bausmekalėti nuteistos Olgos Goluskaitėsapeliacinius skundus. LApT verdik-tas įsiteisėja tą pačią dieną, todėl mo-terys artimiausiu metu gali būti nu-siųstos atlikti bausmės. R.Petkelienėnaują nuosprendį sutiko su ašaro-mis akyse.

Švelniau bausti negalimaNaujai paskelbtu LApT nuospren-

džiu nustatyta, kad R.Petkelienė iš vi-so iššvaistė daugiau kaip 441 tūkst. li-

tų. Ankstesniu Vilniaus apygardosteismo nuosprendžiu R.Petkelienėbuvo išteisinta dėl daugiau nei 62tūkst. litų iššvaistymo. Šią pinigų su-mą nuteistoji tikina perdavusi tuo-metei Seimo kanceliarijos Finansųdepartamento direktorei DanuteiPetrauskienei. Maždaug 373 tūkst. li-tų R.Petkelienė turės atlyginti solida-riai kartu su O.Goluskaite, o 62 tūkst.litų ji turės padengti viena.

LApT pažymėjo, kad nėra pagrin-do nuteistosioms švelninti bausmes- iššvaistyto ir užvaldyto turto vertėyra daugiau kaip 10 kartų didesnė užtą, kai turtas laikomas didelės vertės.

Skolino ir direktorei?Bylą išnagrinėjęs ir nuosprendį

kasininkei paskelbęs Vilniaus apy-gardos teismas padarė prielaidą,kad buvusi Finansų departamentodirektorė D.Petrauskienė, pasinau-dodama savo pareigomis, galėjo

skolintis iš Seimo kasos. Buvusi ka-sininkė liudijo skolinusi Seimo pi-nigų ne tik D.Petrauskienei, bet irSeimo nariams, parlamento kance-liarijos darbuotojams.

Vilniaus apygardos teismo posė-dyje R.Petkelienės duktė Jurgita Pet-kelytė sakė žinojusi, kad jos motinaskolindavo Seimo kasos pinigus įvai-riems parlamento darbuotojams.“Pamenu tokių atvejų, kai į kasąateidavo D.Petrauskienė ir sakyda-vo: “Regina, duok pinigų”, - yra liu-dijusi J.Petkelytė.

D.Petrauskienė teisme tikino, kadkasininkės pasakojimai yra absurdas.Tačiau valstybės kaltintoja Vilniausapygardos prokuratūros prokurorėVilma Gužaitė paprašė jos pakomen-tuoti byloje esantį įrašą - “50 tūkst.200 Reginai”. Pasak prokurorės, šisįrašas buvo subraukytas, tačiau spe-cialistams jį pavyko atkurti. “Ten galibūti bet kas - buvo net gimimo datos,telefonų numeriai, o man norėjo “pri-paišyti”, kad tai - pinigai”, - apklau-siama anksčiau teisme gynėsi D.Pet-rauskienė. Ji tikino, kad būdamaFinansų departamento direktore gau-davo gerą atlyginimą ir jai nebuvo po-reikio skolintis pinigų.

Dvejus metus kalėti nuteistųR.Petkelienės ir O.Goluskaitės teisė-

jai anksčiau teiravosi, ar jos artimiau-siu metu realiai gali atlyginti Seimokanceliarijai padarytą žalą. Iš mote-rų pasakojimų paaiškėjo, kad visasjų turtas areštuotas. Tačiau jos nesiė-mė priemonių gauti teismo leidimą jįparduoti, kad būtų bent kiek sumo-kėtas priteistas ieškinys. R.Petkelienė

yra sumokėjusi tik 300 litų. Bylosduomenimis, R.Petkelienė įvairio-mis sumomis skolindavo O.Golus-kaitei pinigus iš Seimo kasos. Ši yrasakiusi, kad juos pralošė kazino. Vil-niaus apygardos teismas R.Petkelie-nei skyrė realią dvejų metų laisvėsatėmimo bausmę pataisos namuose.Tokią pat bausmę už sukčiavimą ga-vo ir Nacionalinės sveikatos tarybosbuhalterė O.Goluskaitė.

Dar vienas tyrimasDidžiulis pinigų trūkumas Seimo

kasoje aptiktas 2009-ųjų liepą. Tadaper reviziją pasigesta apie 440 tūkst. li-tų. Nuteistosios joms paskelbtusnuosprendžius dar gali skųsti Aukš-čiausiajam Teismui. Tuo tarpu iki-teisminis tyrimas dėl galimo aplaidausbuhalterinės apskaitos tvarkymo Sei-mo kanceliarijoje dar nėra baigtas. Ikišių metų vasaros įtarimų dėl galimoaplaidaus buhalterinės apskaitos tvar-kymo ir tarnybos pareigų neatlikimobuvo sulaukusios tik buvusios Seimokanceliarijos Finansų departamentodirektorė D.Petrauskienė ir jos pava-duotoja Dalė Špakauskienė. Dabarįtarimai pareikšti ir kitiems Seimokanceliarijos darbuotojams. •BNS, LŽ

2012 12 14Lietuvos žinios10 Kriminalinės paraštės

PaneigimasDienraščio “Lietuvos žinios” 2012 metų vasario 21 dienos numeryje publi-kuotame straipsnyje “Valstybės užvaldymas: atsitraukti, persigrupuoti, pulti”paskelbtas teiginys “Teisėsaugos bendruomenėje įtariama, kad VSD “žiurkė”Kriminalinės policijos biure gali būti biuro viršininko pavaduotojas AndžejusRoginskis (...)” neatitinka tikrovės.

Buvusi Seimo kasininkė siunčiama už grotų

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

“Jeigu mūsų valstybė nesugebaužtikrinti to, ką yra įsipareigoju-si sulaikytiesiems, kaip tai galipadaryti jos pareigūnas?” - teis-mo klausė vieno kaltinamųjųneteisėtu Šakių rajono policijosareštantų išnaudojimu advoka-tas Aivaras Raišutis. Jis prašėsavo ginamąjį išteisinti.

Kauno apygardos teismas, nagri-nėjantis piktnaudžiavimu tarnybakaltinamų laikinai nuo pareigų nuša-linto Šakių rajono viešosios policijosviršininko Beno Kriščiūno ir buvusiojo pavaldinio, už areštinę atsakingoEdvardo Pratusevičiaus bylą, netru-kus skelbs nuosprendį. 41-erių E.Pra-tusevičiui pavyko išeiti į pensiją ne-laukiant teismo verdikto. Pensininkutapti norėjo ir B.Kriščiūnas, tačiau joprašymas nebuvo patenkintas.

Pasiūlytos baudosProkurorė pasiūlė kaltinamie-

siems palyginti švelnias bausmes. At-sižvelgta į buvusios darbovietės iš-duotas teigiamas charakteristikas,nors ir konstatuota, kad atsakomybęlengvinančių aplinkybių nėra. Tiksunkinanti - kad veikta bendrai. Tur-tinės naudos, remiantis kaltinimu, sie-kusiam B.Kriščiūnui pasiūlyta 39 tūkst.litų bauda. Asmeninės naudos - įsiteik-ti B.Kriščiūnui, kuris buvo jo viršinin-kas, siekusiam E.Pratusevičiui - 26tūkst. litų bauda. Baudžiamasis ko-deksas už nusikaltimą, kuriuo jiedukaltinami, numato baudą iki 195tūkst. litų arba laisvės atėmimą ikiseptynerių metų.

Atitiko kirvis kotąB.Kriščiūnas kaltinamas tuo, kad

pernai spalio 11-ąją pasinaudojo sa-vo pareigų viršenybe ir nurodėE.Pratusevičiui sudaryti sąlygas, kadadministracinį areštą atliekantys as-menys galėtų būti panaudoti fizi-niams darbams jo sodyboje. E.Pratu-sevičius - kad neteisėtai išvedė iš

areštinės du tokius asmenis. Jie bu-vo nuvežti į B.Kriščiūno sodybąKriūkų seniūnijoje ir joje visą dieną- iki 16 val. - nešiojo į garažą smėlį.Apie tai Policijos departamentoImuniteto valdybos pareigūnamspranešė anonimas. Šiems atskubėjusį Šakius, 1-oji vietinės policijos areš-tinės kamera, kurioje buvo laikomiketuri administracinį areštą atliekan-tys asmenys, iš tikrųjų buvo rasta tuš-čia. Visus juos, kaip teigė areštinėspostinė, kažkur išsivedė jos viršinin-kas E.Pratusevičius.

Pavyko pergudrautiIš Vilniaus atvykę tikrintojai į sos-

tinę negrįžo tuščiomis, nes pasirin-ko gudrią taktiką. Vienas jų liko bu-dėti prie Šakių policijos komisariato,kiti du nuvyko į anonimo nurodytąB.Kriščiūno sodybą. Ten rastas dar-bininkas patvirtino, kad sodybos šei-mininkas buvo atvežęs du pagalbi-ninkus. Vėliau juos atpažino ir išpateiktų nuotraukų. Jose buvo įam-žinti du administracinį areštą tądienŠakių areštinėje atliekantys asmenys.Tikrintojai iš Vilniaus nufotografa-vo juos jau grįžusius į bausmės atli-kimo vietą. Tiesa, pastarieji buvo lin-

kę tikinti praleidę visą dieną gretakomisariato esančiame parkelyje -neva laukdami žmonų, bet šios taipir nepasirodė.

Skandalinga kasdienybėProkurorė prašė teismo pradėti

minėtiems B.Kriščiūno sodyboje tą-dien dirbusiems asmenims ikiteis-minį tyrimą dėl melagingų parody-mų. Kaip buvo iš tikrųjų ir kienoįsakymu neteisėtai išvežė iš komisa-riato areštantus, svečiams iš Vilniaustądien papasakojo skubiai į tarnybosvietą iškviestas E.Pratusevičius. Jisatvyko neblaivus.

Kad areštantų išnaudojimas bu-vo komisariato kasdienybė, teismepasakojo ir vienas Šakių policijos ve-teranas. “O ką daryti, jeigu mūsų ūk-vedė moteris?” - klausė jis. Kitas tei-siamųjų kolega teigė, kad tądienkomisariato vairuotojas ieškojo ir kasgalėtų nuplauti tarnybinį automobi-lį. Per kito apklausą paaiškėjo, kadkažkas (tikrai ne ūkvedė) tądien ne-šiojo iš komisariato trečio aukšto įpirmą senus langų rėmus. Tačiau kastai darė, atsakyti negalėjo - areštantusiš kamerų išvesdavo tik pats areštinėsviršininkas.

Bausmės vieta - parko suoliukas

Apklausus buvusius Šakių polici-jos areštantus ir jų artimuosius, viešapaslaptimi tapo dar skandalingesnidalykai. Pavyzdžiui, kad atliekantiejišiame komisariate 30 parų areštobausmę skambindavo artimiesiems irprašydavo jiems atnešti cigarečių.Nors, kaip buvo teigiama sulaikytųjųkratų protokoluose, mobilieji telefo-nai iš jų būdavo paimami. Paaiškėjo,kad pasinaudoti telefonais leisdavopats areštinės viršininkas, lengvai ten-kindavęs ir kitus administracinį areš-tą atliekančių asmenų prašymus. Pa-vyzdžiui, išleisti į pasimatymą sužmona. Dėl to kai kuriems areštantųskirta bausmė už padarytus pažeidi-mus labiau priminė poilsį ant suoliu-ko greta Šakių policijos esančiameparke. Tuo remdamasi prokurorėprašė teismo priimti dar vieną nutar-tį - trūkumams, organizuojant Šakiųpolicijos komisariate administracinioarešto bausmės atlikimą, pašalinti.

Alibi, kurio nepatikrinsi Tačiau teisiamieji savo kaltės nepri-

pažino, nors B.Kriščiūnui pareikštaskaltinimas buvo grindžiamas ir jo

mobiliojo ryšio telefono fiksacijaKriūkų seniūnijoje kaltinime nuro-dytu laiku. Beje, tuo pačiu metu tenpat užfiksuotas ir mobilusis telefonas,kuriuo naudojosi galbūt jo išnaudotiareštantai. Šie tada skambino jų ap-lankyti atvykusioms ir areštinėje ne-radusioms draugei bei seseriai. Pavy-ko užfiksuoti ir vieno iš jų pokalbį sudrauge, kuriai buvo pranešta, kad te-ko bėgti slėptis į mišką, nes kažkas at-vyko į sodybą jų ieškoti.

Tačiau B.Kriščiūnas teisme tikinoturintis alibi, kurį jam galėjo užtikrin-ti pernai gruodį miręs netikras bro-lis. Neva jis vežęsis tądien įbrolį į Ša-kius. Tačiau atvykus paaiškėjo, kad šispaliko namuose dokumentus, todėlteko jam duoti savo automobilį. Ma-šinoje, kuria užuomarša buvo privers-tas grįžti į Kriūkus, tuo metu buvokraunamas teisiamojo mobiliojo ryšiotelefonas.

Situacijos įkaitai?E.Pratusevičius tikino teismą, kad jo

prisipažinimą “svečiai” išgavo apgaule.Esą pataisė jo kompiuteriu rašytą pa-siaiškinimą taip, kaip jiems reikėjo.

Prašė abu kaltinamuosius ištei-sinti ir juos ginantys advokatai.B.Kriščiūną ginantis Albertas Kruč-kauskas pradėjo nuo to, kad “nekiekvienas pažeidimas yra piktnau-džiavimas tarnyba”. O baigė tuo,kad Policijos departamento Imuni-teto valdybos pareigūnai patys pa-žeidė įstatymus, atlikę ikiteisminiotyrimo veiksmus jo dar nepradėję.E.Pratusevičiaus advokatas A.Rai-šutis įrodinėjo, kad jo ginamasis užpadarytus pažeidimus jau nubaus-tas papeikimu. Be to, juos padarėnorėdamas areštantams tik gero.Panašiai, suteikus teisę į paskutinįžodį, teigė ir B.Kriščiūnas. Jis grau-dino teismą, kad jiedu su E.Pratuse-vičiumi dirbo esant dviprasmiškaisituacijai, kuri Šakių policijos ko-misariate su areštantais susiklostėdar prieš jiems pradedant dirbti. Iresą niekas iki šiol nesprendė, kaipkitaip užtikrinti sulaikytųjų teisę iš-eiti kasdien į gryną orą. •

Pareigūnų byloje įtariamąja tapo valstybė

R.Petkelienė dar gali skųstinuosprendį Aukščiausiajam Teismui.DELFI (Valdo Kopūsto) nuotrauka

Savo kaltę neigiantys E.Pratusevičius (iš kairės) ir B.Kriščiūnas fotoobjektyvų vengia. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Tyrimas 112012 12 14Lietuvos žinios

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS, VALDAS KVEDARAS

Teisėsaugininkai išaiškinogrupuotę, kuri iš keturių kredito unijų galėjo apgaulegauti daugiau kaip 60 mln. litų nepagrįstų kreditų. Tarpsulaikytųjų - Nacionalinėskredito unijos (NKU) vadovai.

Vakar Lietuvos banko valdyba su-stabdė NKU veiklą ir skyrė laikinąjįadministratorių. Kelis mėnesius, kolbus nustatyta reali NKU padėtis, savopinigų negalės atgauti ir indėlininkai.Galimybė, kad laikinasis NKU admi-nistratorius nuspręs pradėti bankrotoprocedūrą, vakar vertinta kaip “labaitikėtinos pasekmės”.

Nepaisė grūmojimo“Įvertinus papildomus apskaičiuo-

tus specialiuosius atidėjinius, NKUgrynasis turtas būtų mažesnis už įsipa-reigojimus. Inspektavimo ataskaitosduomenimis, ši unija vykdė rizikingųir neskaidrių projektų kreditavimą.NKU suteiktų paskolų kokybė buvobloga, o jos finansinėse ataskaitose ne-buvo pavaizduota reali finansinė būk-lė”, - pranešė Lietuvos bankas.

NKU teigė turinti 113 mln. litų įsi-pareigojimų ir 136 mln. litų vertės tur-to, tačiau centrinis bankas sako, kadrealūs skaičiai yra mažesni. “Pačioskredito unijos pateiktais duomenimis,jos turtas spalio 1 dieną sudarė 136,4mln. litų, įsipareigojimai - 112,7 mln.litų, tačiau Lietuvos banko inspekta-vimas atskleidė, jog tinkamai įvertinuspaskolų kokybę ir suformavus specia-liuosiuos atidėjinius kyla grėsmė, kadturtas yra mažesnis. Galutines išvadasdėl paskolų ir viso turto būklės pateiksir laikinasis administratorius”, - sakėLietuvos banko atstovas Giedrius Si-monavičius. NKU Registrų centruinėra pateikusi finansinės ataskaitos užšių metų pirmąjį pusmetį.

Lietuvos banko valdyba iki 2013 me-tų sausio 31 dienos apribojo šios įstai-gos veiklą ir skyrė laikinąjį administra-torių - bendrovės “Verslo konsultantai”vadovą Alvydą Mogenį. Pirmines išva-das dėl unijos būklės ir dėl galimybiųtęsti veiklą administratorius turės pa-teikti iki gruodžio 28 dienos.

Nors dar lapkričio 16 dieną Lietu-vos banko valdyba buvo nurodžiusipadidinti iki reikalaujamų unijos ati-dėjinius ir buvo nustačiusi skolinimonaujam klientui ribą iki 30 tūkst. litų,NKU, kaip teigiama, perspėjimo ne-paisė. Pasak Lietuvos banko praneši-mo, ir toliau buvo teikiamos didelėspaskolos juridiniams asmenims.

Ši unija iki šiol buvo viena dos-niausių finansinių paslaugų įmoniųindėlininkams - pavyzdžiui, už 12mėnesių terminuotąjį indėlį ji daružvakar siūlė mokėti 4,6 proc. palū-kanų, o už penkerių metų indėlį -5,4 proc. palūkanas, arba 5-6 kartusdidesnes, negu siūlo pagrindiniaiLietuvos komerciniai bankai.

Indėlininkai palauksSustabdžius unijos veiklą, joje in-

dėlių turintys klientai lėšas galės at-gauti per kelius mėnesius. Tai agentū-rai pareiškė Lietuvos banko valdybosnarys Vaidievutis Geralavičius.

Iki 100 tūkst. eurų (345 tūkst. li-tų) siekiančius indėlius turintys gy-ventojai gali būti ramūs, nes indė-lių saugumą garantuoja įstatymas.

“Manau, kad indėlininkai savolėšomis galės disponuoti kelių mė-nesių laikotarpiu, gal net greičiau”, -kalbėjo jis, tačiau neįvardijo, kiek

gyventojų lėšų unijoje galėjo būtilaikoma.

Jis teigė, jog NKU veikla buvo“rizikinga” jau nuo 2009 metų, betta rizika esą buvo gerokai mažesnėnei dabar, o priemonės, kurių imta-si, buvo adekvačios. Unijos inspek-tavimas parodė, kad jos veiklos ri-zika yra gerokai padidėjusi.

Asociacija netoleruoja Lietuvos centrinės kredito unijos

(LCKU) vadovas Fortunatas Dirgin-čius teigė, kad Lietuvos banko sprendi-mas riboti NKU veiklą yra teisingas.“Lietuvos banko sprendimas yra logiš-kas, suprantamas ir teisingas. Visuo-menė turi žinoti, kad tokie dalykai ne-bus toleruojami, o unijų veikla privalobūti kuo mažiau rizikinga ir kuo sau-gesnė”, - kalbėjo F.Dirginčius. Pasak jo,NKU nebuvo LCKU sistemos narė.

Stasys Jakeliūnas, kredito unijos“Vilniaus taupomoji kasa” finansųanalitikas, vakar LŽ tikino, kad teisė-saugos tyrimas - tai atskirų unijų pro-blemos, nesusijusios su visų unijų sis-

tema. “Tikiuosi, kad istorija turėsaiškią baigtį, nes tai svarbu ir visųunijų, ir Lietuvos banko, ir visos vals-tybės reputacijai”, - sakė jis. S.Jake-liūnas būgštavo, kad visuomenei galikilti klausimas, ar kredito unijų finan-sinė veikla yra pakankamai atvira. “Ištikrųjų jos atviros tiek, kiek reikalau-ja įstatymai. Tikroji problema yra neatvirumas, o tai, ar unijų nariai yrapakankamai aktyvūs, motyvuoti irkompetentingi. Iš dalies šią spragądengia priklausymas Centrinei kredi-tų unijai, kuri yra sukaupusi pakanka-mai patirties, teikia dalykinę bei atlie-ka papildomos priežiūros institucijosvaidmenį. Bet yra keliolika unijų, ku-rios šiam susivienijimui nepriklauso.Jos ir kelia visiems didžiausią galvosskausmą, - pabrėžė S.Jakeliūnas irpridūrė: - Nesakau, kad visos jos dir-

ba blogai, bet didesnė kontrolė pa-deda nenukrypti nuo kelio.” Lietu-vos bankui yra patikėta kredito uni-jų priežiūra, bet jų yra per 70, todėl,S.Jakeliūno požiūriu, visoms kontro-liuoti Lietuvos banko rankų neužten-ka. “Todėl, manau, priklausymas arnepriklausymas antrinės priežiūrosfunkciją vykdančiai Centrinei kredi-to unijai yra svarbus kredito unijos pa-tikimumo rodiklis”, - pažymėjo pa-šnekovas.

CKU dažnai atkreipia dėmesį,neva jai nepriklausančios kreditounijos dirba rizikingiau, nes esą kaikurios auga per daug veržliai.

Tyrimas pradėtas rudenįPareigūnai ikiteisminį tyrimą atlie-

ka įtarus grupę asmenų galbūt neteisė-tai gavus didelės vertės paskolas iš ke-turių Lietuvoje veikiančių kreditounijų, taip pat galimu šių kredito uni-jų turto iššvaistymu, disponavimu tokiubūdu nusikalstamai įgytu turtu, kai ku-rių įmonių neteisėta veikla ir dokumen-tų klastojimu.

Gavusi duomenų apie galbūt netei-sėtas milijoninės vertės finansinesoperacijas, Finansinių nusikaltimų ty-rimo tarnyba (FNTT) rudenį pradė-jo tyrimą. Paaiškėjo, kad grupė asme-nų iš NKU buvo gavusi milijoninėsvertės kreditų, užstatant bendroviųturtą, kurio vertė būdavo keliolika kar-tų mažesnė už gautą kreditą.

Spalio mėnesį buvo sulaikyta apie10 įtariamųjų, du iš kurių, buvę tarpi-ninkai tarp kredito unijos ir kreditą ga-vusių bendrovių, teismo buvo suimti.

Dalis įtariamųjų sutiko bendra-darbiauti su teisėsaugos pareigūnais,tad ėmė aiškėti, kad milijoniniai kre-ditai buvo imami ir iš kitų kreditounijų. Vien tik pagal tuo metu nus-tatytas galimas nusikalstamas veikasNKU galėjo patirti apie 17 mln. litųnuostolių.

Prašys skirti suėmimąKaip vakar teigė Generalinės pro-

kuratūros baudžiamojo persekioji-mo prokuroras Simonas Minkevi-čius, toliau atliekant ikiteisminįtyrimą ėmė aiškėti, kad grupuotė pa-skolas gaudavo dar iš trijų kreditounijų. Nustatyta, kad NKU grupuo-tei išdavė apie 25 mln. litų paskolų,užstačius turto viso labo už 0,8 mln.litų. Unijai iš viso gali būti padarytaapie 37 mln. litų nuostolių. Grupuo-tė įtariama iš NKU ir dar trijų uni-jų, kurių pavadinimai neatskleidžia-mi, galbūt pasisavinusi apie 60 mln.litų. Prokurorai teigia, kad šiuo me-tu yra apie 30 įtariamųjų, daliai jųšiandien turėtų būti prašoma teis-mo skirti griežčiausią kardomąjąpriemonę - suėmimą.

Pasak prokuroro S.Minkevičiaus,ši įtariamųjų grupė dar nuo 2010metų pradžios įsigydavo nedidelėsvertės nepaklausaus turto - žemėssklypų arba sovietmečio fermų. Vė-liau jį įvertindavo labai brangiai,tad rodydavo turto pardavimą kitaiįmonei. Pastaroji prašydavo pasko-los iš kredito unijos, o ši ją duoda-vo ir kaip užstatą imdavo tą turtą.

Dalis milijoninių kreditų buvo su-teikti ne banko pavedimu, o grynaispinigais. Kur dingo pinigai, aiškina-si prokurorai. S.Minkevičiaus teigi-mu, nei įtariamųjų skaičius, nei gal-būt paaiškėjusi žala nėra galutiniai -tyrimo metu gali tik didėti.

Kilus įtarimų dėl didelės vertėsturto iššvaistymo, FNTT pareigūnaisulaikė NKU valdybos pirmininkąArnoldą Žviką ir administracijos va-dovą Artūrą Vasiliauską, taip pat val-dybos narį Žilviną Putramentą. Pa-starasis buvo DP kandidatas Seimorinkimuose.

Tyčinis bankrotas?Dar spalio mėnesį sulaikius pir-

muosius įtariamuosius viešojoje erdvė-je svarstyta, kad tokiu būdu greičiausiaibuvo renkamos DP rinkimams reika-lingos lėšos. Vakar prokuroras teigė,kad ikiteisminio tyrimo metu surink-tų faktų negalima sieti su DP veikla.

Minėtiems trims įtariamiesiems,jei būtų įrodyta jų kaltė, grėstų lais-vės atėmimas iki 7 metų.

Prokuroras S.Minkevičius prisipa-žino neatmetantis versijos, kad trijuleigali būti pareikšti kaltinimai ir dėl tyči-nio NKU bankroto. Beje, visi trys išNKU ir kitų unijų yra gavę kreditų.•

“Tikiuosi, kad ši istorija turės aiškią pabaigą,nes tai svarbu ir visų unijų, ir Lietuvos banko, ir

visos valstybės reputacijai”, - sakė S.Jakeliūnas.

Bankroto šmėkla

Indėliai liko uždarytoje kredito unijojeFAKTAI• Šių metų gruodžio pradžiojeLietuvoje veikė 76 kredito unijos.Vien per šių metų trečią ketvirtį jų tur-tas išaugo 7,9 proc. - iki 2 mlrd. litų.• Indėlių suma per tą patį laikotarpįpadidėjo 7,5 proc. - iki 1,70 mlrd. litų. • Paskolų portfelis augo 9,1 proc. -iki 1,14 mlrd. litų.•Per vienus metus kredito unijų tur-to ir indėlių suma padidėjo trečdaliu,paskolų portfelis - ketvirtadaliu.• Reikšmingiausią kredito unijųturto dalį (57,2 proc.) sudaro jųnariams suteiktos paskolos.• Didžioji tokių paskolų dalis buvopanaudota nekilnojamojo turto arkitoms vieno projekto įmonėms fi-nansuoti.• Spalio 1 dieną kreditai versluisudarė beveik trečdalį visų kreditounijų paskolų. • Pagrindinis unijų finansavimošaltinis yra gyventojų indėliai - jiesudaro 97,4 proc. visų unijų prit-rauktų indėlių.• Per 9 šių metų mėnesius 46 kre-dito unijos uždirbo 9 mln. litų pel-no, o 29 kredito unijos dirbo nuos-tolingai ir patyrė 9,4 mln. litų nuos-tolių.• Bendras šio laikotarpio veiklosrezultatas - 0,4 mln. litų nuostolių(per 2011 metų 9 mėnesius buvopatirta 2,2 mln. litų nuostolių).

Šaltinis: LB, LŽ

Terminuotųjų indėlių palūkanų normos kredito unijose, proc.Kredito įstaiga/Terminas mėnesiais 12 36 Minimalus įnašas, litaisNacionalinė kredito unija 4,6 5,1 NenurodoMemelio taupomoji kasa 4,5 4,7 100 Sostinės kreditas 4,4 5,0 1000Vilniaus taupomoji kasa 4,5 4,7 100Vilniaus kredito unija 4,5 4,9 1000Centrinė taupomoji kasa 4,5 5,0 3000Vilniaus kreditas 4,5 4,9 2000“Amber” kredito unija 4,5 5,1 500

Šaltinis: LŽ, indeliai.lt, 2012 12 11

NKU veiklą Lietuvos bankas sustabdė iki kitų metų sausio pabaigos. Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Prokuroras S.Minkevičius teigė, kadikiteisminio tyrimo metu surinktųfaktų negalima sieti su DP veikla.

Steigėjai nenurodomiNKU buvo įsteigta 1996 metų gegu-žės 25 dieną, tada - kaip Medicinoskredito unija, taigi jos veikla sustabdy-ta įpusėjus 17-uosius gyvavimo me-tus. Unijos steigėjai nenurodomi, betvaldybos pirmininkas - turintis banki-nės veiklos patirties. Tai - Vytautas Ol-šauskas, buvęs Senamiesčio banko,vienintelio banko 1996 metais nesu-gebėjusio savo akcinio kapitalo padi-dinti iki reikalaujamų 10 mln. litų irtais pačiais metais bankrutavusio, val-dybos pirmininkas. UAB “CreditreformLietuva” nurodo, kad 1999 metais NKUapyvarta siekė 100 tūkst. litų, 2000-2001 metais - dešimtkart mažiau (1-10tūkst. litų). 2005-aisiais buvo nurodytaiki 200 tūkst. litų padidėjusi apyvarta.2006 metų kovą per visuotinį NKUvaldybos narių susirinkimą buvonuspręsta pakeisti Medicinos kreditounijos pavadinimą ir pasivadinti Na-cionalinės kredito unijos vardu. 2007-ųjų rugsėjį unija pakeitė valdybą. Ži-niasklaidoje tada buvo pranešama,kad jau per pirmąjį 2007-ųjų pusmetįunija savo valdomus aktyvus padidi-no 50 proc., iki 8,8 mln. litų, ir pro-gnozavo šį rodiklį iki metų pabaigospadvigubinti iki 15 mln. litų.Sprendžiant iš NKU veiklos rezultatų,2010 ir 2011 metais pažangos būta -apyvarta siekė atitinkamai 3,726 mln. ir4,587 mln. litų, tačiau pelnas sumažėjoatitinkamai nuo 623,5 tūkst. litų iki8,44 tūkstančio.

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Gruodžio pabaigoje turėtų paaiškėti, ar ledo šokių pora Isabella Tobias ir Deividas Stag-niūnas galės šturmuoti 2014metų Sočio žiemos olimpiadąsu Lietuvos vėliava. O šį savait-galį amerikietės ir lietuvioduetas dalyvaus tarptautinėsedailiojo čiuožimo varžybose“Golden Spin of Zagreb”.

Sparčiai tobulėjantys I.Tobias irD.Stagniūnas jau prieš kelias dienasišskrido į Kroatijos sostinę, kad kuogeriau pasirengtų minėtam turnyrui.

Pertrauka padėjo atsigautiZagrebo ledo arena “Dom sporto-

va” daugeliui čiuožėjų šį savaitgalį tapsžvalgybos objektu. Mat sausio mėnesį(21-27 d.) ten vyks 2013-ųjų Europosdailiojo čiuožimo čempionatas. Šių me-tų sausį Šefilde (Anglija) vykusiame Se-nojo žemyno čempionate Lietuvai ats-tovaujantis amerikietės ir lietuvio duetasužėmė devintąją vietą. Tuomet tik ant-rus metus kartu šokantys Isabella ir Dei-vidas įsiveržė į Europos elito dešimtu-ką. Tiesa, paskui jų laukė rimtasišbandymas - Deividą pradėjo kankin-ti nugaros skausmai, čiuožėjai buvo pri-versti laikinai nedalyvauti varžybose.Tačiau dabar D.Stagniūnas jaučiasi vi-sai pasveikęs. Šiandien ir rytoj Zagrebevyksiantis turnyras Lietuvos duetui busjau antras po priverstinės pertraukos.

Kai “Lietuvos žinios” kalbėjosi sušalies Čiuožimo federacijos preziden-te Lilija Vanagiene, ji džiaugėsi, kadDeividas jau sveikas: “O juk jis visiškainepaėjo. Laimė, Lietuvoje turime pui-kių specialistų, gydytojas Dalius Bar-kauskas labai daug padėjo, kad Deivi-

das vėl čiuožtų visa jėga. Mūsų duetuitai bus jau antras turnyras po pertrau-kos. Lapkritį Čekijoje šokėjai dalyvavotradicinėse varžybose “Pavel Romanmemorial 2012” ir tarp 17 duetų už-ėmė ketvirtąją vietą.

Isabella ir Deividas drauge šokatrečią sezoną. Jau pernai jie iškovojobronzą “Grand Prix” varžybose. Priešdešimt metų tai buvo pavykę padary-ti dar vienai mūsų porai - MargaritaiDrobiazko ir Povilui Vanagui.”

Zagrebo magnetizmasPaklausta apie šiandien Zagrebe pra-

sidedantį turnyrą L.Vanagienė tvirtino,kad tai labai svarbios varžybos: “Kadan-gi sausį Zagrebe vyks 2013 metų Euro-pos čempionatas, turnyre “Golden Spinof Zagreb”, kuris rengiamas jau bene 25kartą, panoro dalyvauti dvidešimt labaistiprių ledo šokių porų iš viso pasaulio.Be I.Tobias ir D.Stagniūno, ten čiuoš ir17-metė kaunietė Inga Janulevičiūtė. Šitrenerio Dmitrijaus Kozlovo auklėtinėką tik puikiai pasirodė Dortmunde vy-kusiame tarptautiniame turnyre “NRWTrophy” - suaugusių grupėje tarp 36 da-lyvių ji užėmė 14 vietą. Ingos technikabuvo įvertinta devintąja vieta, pagal šįrodiklį ji aplenkė net antrąją vietą už-ėmusią rusę Kseniją Makarovą.”

Nerimą “gesina” ant ledoDrauge su sportininkais į Zagrebą

išvykusi L.Vanagienė į Lietuvą kartusu čiuožėjais grįš šį sekmadienį. O pokelių dienų Isabellos lauks vizitas įprezidentūrą. Šį mėnesį turėtų paaiš-kėti ledo šokių dueto likimas - Pilie-tybės komisija pareikš savo nuomonędėl Lietuvos pilietybės suteikimo Dei-vido partnerei amerikietei I.Tobias.Po to lemiamą žodį tars šalies prezi-dentė Dalia Grybauskaitė.

“Pilietybės komisija savo sprendi-

mą turėtų pareikšti gruodžio pabaigo-je. Šio mėnesio 20 dieną I.Tobias susi-tiks su Pilietybės komisija. Isabella jauyra gavusi kvietimą ten atvykti. Nese-niai Lietuvos tautinio olimpinio komi-teto (LTOK) prezidentė Daina Gudzi-nevičiūtė ir aš buvome susitikę suPilietybės komisijos pirmininke ir pa-vaduotoja. Pasikalbėjome. Labai ma-lonu, kad LTOK taip rūpinasi mūsųpora. Anksčiau niekada nėra buvę to-kių susitikimų su šios komisijos na-riais, - apie artėjantį Isabellos vizitą įprezidentūrą jaudindamasi kalbėjoL.Vanagienė. - Sunku ką nors progno-zuoti. Gali Pilietybės komisija tarti“taip”, o šalies prezidentė - “ne”. Betgali būti ir atvirkščiai. Komisijos balsastik patariamasis. Viską lems preziden-tės žodis. Kaip ji nuspręs, taip ir bus.Isabella labai nerimauja. Gerai, kad jielabai užimti, taip nors kiek užsimiršta.Duetas dalyvaus ir kalėdiniuose Povi-lo Vanago ledo šou. Rengdamiesi svar-biausioms kitų metų varžyboms Isa-bella su Deividu turės puikią progąšokti publikai didelėse arenose net še-šiuose Lietuvos miestuose.”

Antrasis bandymasPilietybės įstatyme numatyta, kad

šalies prezidentas gali suteikti pilietybęnusipelniusiems Lietuvos Respublikaiir integravusiems į Lietuvos visuome-nę užsienio valstybių piliečiams išim-ties tvarka.

I.Tobias - antroji D.Stagniūno part-nerė, siekianti Lietuvos pilietybės.2009 metais Lietuvos pilietybė nebu-vo suteikta tuometei D.Stagniūnoporininkei amerikietei KatherineLeigh Copely. Taip jie neteko galimy-bės atstovauti Lietuvai 2010 metųVankuverio olimpinėse žaidynėse.Netrukus K.L.Copely patyrė traumą,ir duetas iširo.•

SAULIUS RAMOŠKA

Apžvelgdamas šalies krepšiniosituaciją nuo žemiausios grandies - krepšinio mokyklų -iki nacionalinės rinktinės, legendinis krepšininkas ŠarūnasMarčiulionis pažymėjo, jog treneriai daugiau dėmesio turėtų skirti individualiam žaidėjų meistriškumui.

Ketvirtadienį į spaudos konferenci-ją žurnalistus sukvietęs Š.Marčiulio-nio krepšinio akademijos (ŠMKA)steigėjas Š.Marčiulionis pasidžiaugėnaujausiais mokyklos laimėjimais.Akademijos keturiolikmečių koman-da, kurią treniruoja Edvinas Justa, ta-po stipriausia Rusijoje sostinėjeMaskvoje vykusiame Čempionų tau-rės turnyre. Šios varžybos įtrauktos įoficialų “FIBA Europe” kalendorių.

Teisinga kryptimiPradėjęs kalbėti apie keturiolikme-

čius Š.Marčiulionis pamažu priėjo ikinacionalinės vyrų krepšinio rinktinės.Paklaustas, kaip vertina šią savaitę pa-skelbtą naują rinktinės trenerių štabą(vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskasasistentais pasirinko Darių Maskoliū-ną ir Gintarą Krapiką), legendinis krep-šininkas atsakė, jog viskas juda teisingalinkme. Svarbiausia, pasak jo, kaipJ.Kazlauskui seksis suburti žaidėjus.

Trečiadienį J.Kazlauskas su Lietuvoskrepšinio federacijos (LKF) preziden-tu Arvydu Saboniu išvyko į Kanadą pa-

žiūrėti, kaip sekasi potencialiems rink-tinės nariams - Toronto “Raptors” eki-poje rungtyniaujantiems Linui Kleizaiir Jonui Valančiūnui.

“Nežinau, ar “Raptors” vyriausia-sis treneris dėl prastų rezultatų busatleistas. Svarbu, kad J.Valančiūnasgautų žaisti savo 20-25 minutes. Ir no-risi, kad L.Kleiza neiškristų iš žaidimoritmo. Linas turi rungtyniauti bet ko-kiu atveju - ar liks “Raptors” ekipoje,ar bus išmainytas. Tada J.Kazlauskuibūtų ramiau dėliojant rinktinės kon-tūrus”, - kalbėjo Š.Marčiulionis.

Kur padarytos klaidos?O kokia buvusio krepšininko nuo-

monė dėl kitų rinktinės žaidėjų? Jukšį sezoną Martynas Pocius (Madri-do “Real”) ir Martynas Gecevičius(Pirėjo “Olympiakos”) ilgiau sėdi, neižaidžia, o Tomas Delininkaitis beveikpusę sezono buvo be komandos.

“Su mokyklos treneriais kartais atsu-kame juostą atgal ir svarstome, ką ne taippadarėme. Juk M.Gecevičius ir M.Po-cius yra mūsų akademijos auklėtiniai,abu yra gana didelio meistriškumo, ta-čiau savo komandose negali būti lyde-riai, negali prisitaikyti prie ekipos drau-gų, - svarstė Š.Marčiulionis. - GalM.Pociui turėjo įtakos visai kitoks žaidi-mas NCAA? M.Gecevičius turi auksinęranką, bet Pirėjo komandoje savęs ne-randa. Gal mokykloje mes neišmokė-me kokių nors niuansų?”

Š.Marčiulionis žino atsakymą, ko-dėl Europos krepšinio klubai mieliaurenkasi žaidėjus iš buvusios Jugosla-vijos, o ne, tarkime, iš Lietuvos: “Šis

palyginimas nebus naudingas Lietu-vos krepšiniui, tačiau taip yra - bu-vusios Jugoslavijos krepšininkai psi-chologiškai stabilesni ir moka žaistivienas prieš vieną.”

Reikia kokybėsKrepšinio akademijos steigėjo ma-

nymu, individualiai stiprius žaidėjus tu-ri parengti krepšinio mokyklų treneriai,

tačiau reikia, kad jie grupėse turėtų nepo 30 vaikų, o bent perpus mažiau.

“Kelerius metus savęs klausiame -kaip mūsų akademija galėtų būti darnaudingesnė Lietuvos rinktinei? - sakėŠ.Marčiulionis. - Nors akademijos ko-mandos nuolat pasiekia aukštų rezul-tatų, per pastaruosius trejus ketveriusmetus neparengėme kuo nors išsiski-riančių žaidėjų. Trūksta individualy-

bių. Norint papildyti šešiolikmečių, aš-tuoniolikmečių, vyrų rinktines reikiakrepšininkų, kurie žaistų ne tik koman-dinį žaidimą, bet ir mokėtų pulti beiapsiginti vienas prieš vieną. Mūsų tiks-las - individualiai dirbti su atskirų po-zicijų krepšininkais ir per rungtynesleisti pasireikšti lyderiams.”

Pašnekovas prisiminė prieš kelismėnesius Maskvoje vykusį tradicinįNBA ir FIBA organizuojamą presti-žinį renginį “Krepšinis be sienų”.Tarp 1995 metais ir vėliau gimusiųkrepšininkų stovykloje dalyvavo irjaunieji lietuviai Gediminas Žalalisbei Edvinas Šeškus.

“Labai nustebau pamatęs, kaip in-dividualiai gerai parengti Slovėnijos irSerbijos jaunieji krepšininkai. Jų ūgis210, 213 cm, ir žaidžia į krepšį neat-sukę nugaros. Nustebino jų imlumas,technika. Mūsų vyrukai pranyko tųžaidėjų fone. Vadinasi, Lietuvoje tu-rime sudaryti sąlygas jaunimui tobu-lėti individualiai”, - Maskvos pamo-kas atskleidė Š.Marčiulionis.

Šiais metais žaisdami be J.Valančiū-no šalies dvidešimtmečiai tapo Euro-pos čempionais. Ar, be talentingojoJ.Valančiūno, Š.Marčiulionis šiojerinktinėje mato kitų, kurie per keleriusmetus galėtų “užaugti” iki rinktinės?

“Sunku spėlioti, - suko galvą Š.Mar-čiulionis. - Jei žaidėjai pakliūtų į aplin-ką, kurioje su jais būtų tinkamai dirba-ma, du iš jų tikrai galėtų papildytirinktinę. Bet dabar dėl naujų kandida-tų į rinktinę niekas nėra užtikrintas, to-dėl rinktinės vyriausiajam treneriuiJ.Kazlauskui tai yra galvos skausmas.•

2012 12 14Lietuvos žinios12 Sportas

Ledo šokių duetas artėja prie kryžkelės

Š.Marčiulionis: “Lietuvoje trūksta individualybių”

I.Tobias ir D.Stagniūnas labai rimtai rengiasi svarbiausiems 2013-ųjų startams. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Š.Marčiulionis: “Su mokyklos treneriais kartais atsukame juostą atgal irsvarstome, ką ne taip padarėme.” / Martyno Ambrazo (ELTA)ir LŽ archyvo nuotraukos

Sportas 132012 12 14Lietuvos žinios

VILMANTAS REMEIKA

Stipriausias praėjusio sezonoUEFA Čempionų lygos klubasLondono “Chelsea” patvirtinoprognozes - pateko į FIFA pasaulio klubų taurės finalą Jo-kohamoje (Japonija).

Vakar turnyro pusfinalyje “Chelsea”3:1 nugalėjo Meksikos klubą “Monter-

rey”. Sekmadienį finale dėl Žemyninėstaurės Londono futbolininkai kausissu Pietų Amerikos čempionais SanPaulo “Corinthians” iš Brazilijos. Jiepusfinalyje antradienį 1:0 nugalėjoEgipto klubą Kataro “Al-Ahly”.

“Chelsea” vakar pademonstravo,kad tarp pajėgiausių Europos ir liku-sio pasaulio klubų vis dar yra nemen-kas atotrūkis.

Anglijos komanda jau 17 minutę iš-siveržė į priekį, kai baudos aikštelėje

gavęs perdavimą Juanas Mata susis-tabdė kamuolį ir pasiuntė jį į vartus.“Monterrey” komanda kapituliavo iškarto po pertraukos. Antrame kėliny-je jau 15 sekundę Fernando Torresosmūgiuotas kamuolys po rikošetoįskriejo į vartus. Šis įvartis futbolinin-kui buvo itin svarbus. 2011 metų sau-sį “Chelsea” nupirko F.Torresą iš “Li-verpool” už 62 mln. eurų, bet puolėjasretai mušė įvarčius. Praėjusį sezoną jispasižymėjo tik 11 kartų. O vakarykš-

tis įvartis Jokohamoje F.Torresui šį se-zoną buvo jau 12-asis.

48 minutę nuo meksikiečių vėl nu-sisuko fortūna. J.Mata mėgino atliktiperdavimą arčiau vartų, “Monterrey”gynėjas Darvinas Chavezas suklydo irnukreipė kamuolį į savo vartus.

Po trečiojo įvarčio “Monterrey”futbolininkai palūžo ir, nerasdamigalimybių atakuoti, kartais rizikingaigrąžindavo kamuolį savo vartininkui.Vis dėlto meksikiečiams pavyko pel-nyti garbės įvartį - tai per teisėjo pri-dėtą laiką padarė Aldo De Nigris.

“Chelsea” šį sezoną jau po gru-pės varžybų etapo iškrito iš Čem-pionų lygos, Anglijos čempionatenet 10 taškų atsilieka nuo “Man-chester United”. Todėl kaip kom-pensaciją savo gerbėjams “Chelsea”žaidėjai ir naujasis treneris RafaelisBenitezas šv.Kalėdoms žadėjo pa-dovanoti Žemyninę taurę.

Šiame turnyre debiutuojantisLondono klubas tokio tauraus tro-fėjaus sieks pirmą kartą. Komanda“Corinthians” klubų pasaulio tau-rę yra iškovojusi 2000 metais.

Pastaruosius penkerius metus šiątaurę laimėdavo vien tik Čempionųlygos laureatai - “Milan” (2007 m.),“Manchester United” (2008 m.),“Barcelona” (2009 ir 2011 m.) bei Mi-lano “Inter” (2010 m.).

Jei “Chelsea” triumfuos Japoni-joje, jo savininkas milijardieriusRomanas Abramovičius R.Benite-zui pažadėjo leisti solidžiai apsi-pirkti sausį atsidarysiančiamežaidėjų transferų turguje. Trene-ris neatskleidė, kokie žaidėjai jįdomintų. Tačiau kalbama, kad“Chelsea” jau taikosi į Madrido“Atletico” snaiperį iš KolumbijosRadamelį Falcao. Už šį žaidėjąMadrido “Real” jau pažadėjęs 60mln. eurų. •

“Chelsea” taiso savo reputaciją

Brangiausias “Chelsea” pirkinys F.Torresas (viduryje) vis dažniau muša įvarčius. / AFP/Scanpix nuotrauka

“PRIENŲ” SUDIE EUROPAI

Lemiamose antrojo pagal pajėgumąSenajame žemyne Europos taurėsvyrų krepšinio turnyro rungtynėseLietuvos krepšinio lygos bronzosmedalininkas Prienų klubas “Prie-nai” namie 73:84 (14:26, 21:25, 23:14,15:19) pralaimėjo Kijevo “Budivel-nik” (Ukraina) komandai. Patyręsketvirtą pralaimėjimą per šešis susiti-kimus klubas A grupėje užėmė ket-virtąją vietą ir nepateko į kitą varžybųetapą. 18 taškų prieniškiams užvakarpelnė Gintaras Kadžiulis, 17 - Artū-ras Valeika, 14 - Arnas Labuckas, 10 -Artūras Milaknis. Iš nugalėtojų re-zultatyviausiai žaidęs Michailas Ani-simovas pelnė 16 taškų ir atkovojo 8kamuolius, Dainiaus Šalengos indėlisį pergalę - 8 taškai. Ketvirtą pergalęiškovoję “Budivelnik” krepšininkaigrupėje užėmė pirmąją vietą ir tęskovą LAST 16 etape. Antrąją vietągrupėje užėmė ir taip pat į kitą etapąpateko Nimburko klubas ČEZ (Če-kija), namie 74:82 (22:21, 23:22,10:22, 19:17) pralaimėjęs Jeruzalės“Hapoel Midgal” (Izraelis) ekipai. ĮEuropos taurės turnyro LAST 16 eta-pą pateko po dvi geriausias kiekvie-nos grupės komandas. LAST 16 tur-nyro I grupėje varžysis “Budivelnik”,Liubercų “Triumf” (Rusija), Podgo-ricos “Budučnost VOLI” (Juodkalni-ja) ir Bandirmos “Banvit” (Turkija)komandos. Ramūno Butauto treni-ruojamas Rygos VEF (Latvija) suAntanu Kavaliausku ir Donatu Za-vacku žais J grupėje kartu su Bilbao“Gescrap Baket”, Valensijos “Basket”(abi Ispanija) ir ČEZ (Čekija). K gru-pėje kovos Krasnodaro Lokomotiv-Kuban” (jai atstovauja Simas Jasaitisir Mantas Kalnietis), Zelionos Guros“Stelmet” (Mantas Česnauskis),Sankt Peterburgo “Spartak” (Rusija)ir Sevilijos “Cajasol” (Ispanija). Lgrupėje varžysis Kazanės “Uniks”(Rusija), Belgrado “Crvena Zvezda”(Serbija), Stambulo “GalatasarayMedical Park” (Turkija) ir Ulmo“Ratiopharm” (Vokietija) ekipos.A GRUPĖS LENTELĖ(pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis)

1. Budivelnik 4 2 469:441

2. ČEZ 3 3 469:451

3. Hapoel Midgal 3 3 473:475

4. Prienai 2 4 444:488

SAVO LIKIMO ŠEIMININKAS

Pajėgiausias Lietuvos krepšinioklubas Kauno “Žalgiris” paskuti-nes Eurolygos pirmojo etapo rung-tynes žais šiandien namie su Stam-bulo “Anadolu Efes” (Turkija) 21val. Jei kauniečiai iškovos pergalę,automatiškai C grupėje užims pir-mąją vietą. Kauno ekipa net pralai-mėjusi Turkijos komandai gali liktipirma. Tiesa, tada žalgiriečiamsreikėtų, kad Milano “Emporio Ar-mani” (Italija) svečiuose įveiktų Pi-rėjo “Olympiakos” (Graikija) krep-šininkus. Pirmosiose “AnadoluEfes” ir “Žalgirio” rungtynėseStambule 77:64 stipresnis buvoLietuvos klubas. Turkijos ekipaimačas Kaune - tik formalumas, nes“Anadolu Efes” C grupėje bet ko-kiu atveju liks trečiojoje vietoje.“Žalgiris” ir “Olympiakos” turi po7 pergales, “Anadolu Efes” - 5, Vi-torijos “Caja Laboral” ir “EmporioArmani” - po 3, Zagrebo “Cedevi-ta” - 2. Arčiausiai ketvirtosios vie-tos ir kelialapio į TOP 16 varžybasyra klubas “Caja Laboral”, jam na-mie pakanka nugalėti grupės aut-saiderę “Cedevitą”.

LŽ

Trumpai

Atkelta iš •1p.

Atrankos varžybose R.Meilutytėplaukė per 29,65 sek., pusfinalyje -per 29,51 sek. Taigi, 15-metė plau-kikė brito Jono Ruddo auklėtinėidealiai išmoko didinti savo tempą,kai to labiausiai reikia.

Dėl aukso mėgstamoje plaukimokrūtine rungtyje olimpinė čempio-nė paaukojo vieną rungtį.

Vakar ryte ji vėl gerino Lietuvos re-kordus kitose rungtyse. 100 m plau-kimo laisvu stiliumi (53,54 sek.) ir100 m plaukimo kompleksiniu būdu(59,33 sek.) rungtyse ji lengvai pra-sibrovė į pusfinalius. Tačiau laisvojostiliaus plaukimo pusfinalyje Stam-bulo publika lietuvaitės neišvydo.

“Rūta nedalyvaus šiame pusfinaly-je, nes jis vyks vos keliolika minučiųprieš 50 m rungties krūtine finalą.Nenorime, kad nukentėtų jos rezul-tatas finale”, - paaiškino J.Rudas. To-kia taktika pasiteisino su kaupu.

“R.Meilutytė yra labai universaliplaukikė. Svarstome, kurią antrąprioritetinę olimpinę rungtį jai pa-sirinkti prieš kitų metų pasauliočempionatą 50 m baseine ir 2016-ųjų Rio olimpiadą”, - teigė treneris.

Tačiau vėliau vykusiame 100 mplaukimo kompleksiniu būdu pus-finalyje naujai iškepta pasaulio čem-pionė pasirodė. Čia ji distanciją įvei-kė per 59,15 sek. ir užtikrintai žengėį rungties finalą, kuris - šį vakarą. Va-kar vyrų 50 m plaukimo laisvuoju sti-liumi varžybose dalyvavo MindaugasSadauskas, bet jis liko trečiame dešim-

tuke. Lietuvis nuotolį įveikė per 22,01sek. ir laimėjo antrą atrankos plauki-mą, o bendrojoje įskaitoje užėmė 23vietą. Iki pusfinalio M.Sadauskui prit-rūko 0,33 sek.

Šiandien Stambule startuos net pen-ki Lietuvos sportininkai. R.Meilutytėdalyvaus 100 m plaukimo krūtine var-žybose, kuriose Londone laimėjo auk-są. Čia varžysis ir Raminta Dvariškytė.

M.Sadauskas kovos 50 m plaukimonugara ir 50 m peteliške kvalifikacinėsevaržybose, Danas Rapšys, 50 m plau-kimo nugara, o Giedrius Titenis - 200m plaukimo krūtine atrankoje. •

Auksiniai Rūtos grybšniai

R.Meilutytė Lietuvai iškovojo pirmąjį medalį pasaulio čempionatų istorijoje. / Reuters/Scanpix nuotrauka

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Lietuvos istorijos instituto vy-resnysis mokslo darbuoto-jas dr. S.C.Rowellas, jau be-veik 30 metų tyrinėjantisLietuvos Didžiosios Kuni-

gaikštystės (LDK) istoriją, Vilniuje,Valdovų rūmuose vykusioje konfer-encijoje “Lietuva-Lenkija-Švedija:Europos dinastinės jungtys ir isto-riniai kultūriniai ryšiai” savo prane-šime “Kaip Jogailaičiai tapo Lenkijosdomini naturales” pasakojo apie Jo-gailos tapimą Lenkijoje prigimtiniuvaldovu ir apie jo pastangas tokį statu-są iškovoti savo sūnums. Istorikas at-skleidė daug įdomių detalių iš Jogailos(1362-1434) - Lietuvos didžiojo kuni-gaikščio ir Lenkijos karaliaus - gyve-nimo. Jo sūnaus krikštas buvo XVamžiaus viešųjų ryšių pavyzdys.

Įdomu, kokiais būdais Jogaila Al-girdaitis - vienas iš dvidešimties Lie-tuvos didžiojo kunigaikščio Algirdosūnų (Gedimino vaikaitis) - išsikovo-jo svarbią politinę padėtį Lenkijoje,kaip sugebėjo pasiekti tokį pripažini-mą, kad net lenkų buvo laikomas pri-gimtiniu, nesvetimu ponu (“domi-num naturales”), o ypač jo sūnusVladislovas, paskui Kazimieras, kuriųsusilaukė ne su Lenkijos karalaiteJadvyga, o su lietuvaite Sofija Alšė-niške, kilusia iš LDK didikų giminės.Jadvygos pirmagimė dukra mirė bū-dama vos mėnesio. Su antra žmonaCelės (Slovėnija) grafaite Ona turėjodukrą Jadvygą (1408-1431), kuri nuopenkerių metų amžiaus iki gimstantsūnui buvo sosto įpėdinė. Su trečiąjažmona Elžbieta Granovska Jogailavaikų nesusilaukė.

Sofija, Alšėnų kunigaikščio Jono Al-šėniškio dukra, buvo ketvirta Jogailosžmona. Beje, jos sesuo Julijona tapoantra Jogailos pusbrolio Lietuvos di-džiojo kunigaikščio Vytauto žmona.Žinant lietuvišką Jogailos aplinką smal-su, kaip jam pavyko išsikovoti pripaži-

nimą viduramžių Lenkijoje, kaip jo sū-nūs Vladislovas ir Kazimieras, o paskuivaikaitis Žygimantas Senasis (vienas išketurių Kazimiero sūnų), provaikaitisŽygimantas Augustas jau buvo laiko-mi prigimtiniais šalies valdovais - “do-mini naturales”. Jogaila pradėjo svar-bią, Europoje žinomą Lenkijos irLietuvos valdovų Jogailaičių dinastiją.

Karalius, o ne karalienės vyrasKaip pasakojo istorikas S.C.Rowel-

las, viduramžių Lenkijoje prigimtiniaisvaldovais laikyti kandidatai į karaliaussostą ar didžiojo kunigaikščio titulą. Jieturėdavo priklausyti tam tikrai vietineidinastijai, iš kurios renkamas valdovas.Jogaila Lenkijoje nebuvo vietinis. Ta-čiau minėtas reikalavimas ne visada bu-vo taikomas. “Nors Jogaila buvo, gali-ma sakyti, keturgubas karalius (vedėvaldančią karalienę Jadvygą, jos moti-

nos buvo įsūnytas, priimtas į senąją val-dančiąją Piastų dinastiją, karūnuotaskaraliumi, nebuvo tik karalienės vyras,išrinktas politinės tautos, tų, kurie turiteisę dalyvauti politiniame gyvenime -didikų ir vyskupų), jis vis tiek siekė su-tvirtinti savo naujos dinastijos padėtįperformuojant Lietuvos ir Lenkijosuniją 1400-1401 metais, - pasakojoS.C.Rowellas. - 1447 metais Jogailos sū-nus Kazimieras Jogailaitis vadino save“Lietuvos, Žemaitijos ir Rusios verumet legittimum heredem ac dominumnaturalem”. Truputį anksčiau, 1444metais, Petrikavo Seime Lenkijos ponairašte karalaičiui Kazimierui kalba apieabu Jogailos sūnus kaip apie “heredes,naturales dominos et paterni splendo-ris very successores”. Net kardinolasZbignevas Olešnickis skatino Kazimie-rą užimti Lenkijos sostą, nes jis esąs ne

priešas, o brolis, ne svetimas, o prigim-tinis ponas.”

Pasak S.C.Rowello, kitais atvejaisLenkijos didikai tokio palankumoįpėdiniams nerodydavo.

J.Dlugošo paskalosAnot S.C.Rowello, Jogaila po savo

pirmos žmonos Jadvygos ir pirmagi-mės dukros mirties 1399 metais siekėsutvirtinti savo dinastijos padėtį 1400-1401 metais performuojant Lietuvos-Lenkijos uniją. Tai jis norėjo padary-ti prieš vesdamas Celės grafaitę Oną,kuri buvo anksčiau Lenkiją valdžiu-sios Piastų dinastijos paskutinio kara-liaus Kazimiero Didžiojo vaikaitė. “Šisantuoka turėjo sustiprinti, bet nepri-valėjo suteikti “ex nihilo” būsimiemsvaikams teisių į Lenkijos sostą. 1413metais Jogaila su Ona susilaukė duk-ros Jadvygos”, - sakė S.C.Rowellas.

Kaip pažymėjo istorikas, Jogailossantuokas, jo dinastijos ryšius daug kasmenkindavo, šaipydavosi iš paties kara-liaus. Būdavo kalbama, kad, pavyzdžiui,jei Jogaila apsimautų modernias kelnes,jas laikytų ir diržu, ir petnešomis. Len-kų kronikininkas Janas Dlugošas, kaipdvaro paskalų kūmutė, skleisdavo įvai-rius gandus, pasakodavo šmaikščiusanekdotus, kurie, istoriko žodžiais, norsir būdavo nerimti, melagingi, bet likda-vo žmonių atmintyje, skatindavo abejo-nes. Tarkime, būdavo skleidžiami gan-dai, esą jo žmona Jadvyga turėjo lytiniųsantykių su Vilhelmu Habsburgiečiu.

Su šiuo Austrijos princu vos septy-nerių sulaukusi Vengrijos ir Lenki-jos karaliaus Liudviko I dukra Jadvy-ga buvo sužieduota dar 1377 metais.Tačiau vėliau lenkų ponai sostą irnuotaką apsisprendė atiduoti Jogai-lai, nes, jų manymu, Lenkijos sava-rankiškumui keltų grėsmę suartėji-mas su Vokiečių ordiną palaikančiuAustrijos dvaru.

“J.Dlugošas prasimanymus skleis-davo ir apie Jogailos antrą žmoną Oną,esą ji buvo svetimautoja, - pasakojo

S.C.Rowellas. - Įvairiausius gandus“apie seną, linksmą bobulę, jau nega-linčią gimdyti įpėdinių” skleisdavo irapie trečią žmoną Elžbietą Granovską(už Jogailos 1417 metais ji ištekėjo bū-dama 45 metų). Apie Lietuvos gražuo-lę septyniolikmetę Sofiją Alšėniškę,1422 metais ištekėjusią už senyvo am-žiaus Jogailos, dvaras irgi kalbėdavo,esą ji gimdo ne Jogailos vaikus. Lietu-vos didysis kunigaikštis Vytautas, Jo-gailos pusbrolis, padėjo malšinti ne vie-ną tokį skandalą. Jis buvo Jogailosdinastijos bendražygis, o ne priešas.”

Tiksliai negalima pasakyti, kiek Jo-gailai buvo metų, kai jis 1424-aisiaissusilaukė sosto įpėdinio. “Tikroji da-ta iki šiol nežinoma. Anksčiau isto-rikai teigė, kad jis yra gimęs 1350 me-tais, tačiau jo gimimo data tikriausiaiyra 1362 metai”, - teigė S.C.Rowellas.

Dešimtys krikštatėviųKai Jogaila su Sofija susilaukė sū-

naus Vladislovo, visomis išgalėmisstengėsi užtikrinti jam politinę ateitį.Pasak S.C.Rowello, sūnaus krikštą jispavertė XV amžiaus viešųjų ryšių įran-kiu. Kviesdamas Vladislovui į krikšta-tėvius daugybę įtakingų Europoje as-menų, siekė sustiprinti Jogailaičių vietąLietuvos ir Lenkijos valdyme.

“Kai Krokuvoje Sofija Alšėniškė Jo-gailienė, Lenkijos karalienė ir Lietuvosdidžioji kunigaikštienė, pagimė pir-magimį sūnų, sosto įpėdinį, šventė vi-sa dvaro inteligentija. Žvaigždininkasčekas berniukui sudarė jo horoskopą,Lenkijos karūnos kanclerio pavaduo-tojas Stanislovas Ciolekas pirmagimiošlovei sukūrė keletą eilėraščių. Neži-nomas dvaro muzikantas parašė dai-ną, tiksliau, perrašė Kalėdų giesmę,pagerbiančią karaliaus sūnų, ir jį lygi-no su Jėzumi Kristumi. Pirmagimiuibuvo duotas Lenkijos karalystės at-naujintojo bei jo paties tėvo Jogailosantrasis vardas - Vladislovas, - pasako-jo S.C.Rowellas. - Tokie kultūros reiš-kiniai neturėtų stebinti, nes tai juk bu-vo gana svarbus įvykis - pirmą kartąper šimtmetį valdančiam Lenkijos ka-raliui gimė sūnus ir įpėdinis. Nepa-mirškime, kad valdant Jogailai Kro-kuvos dvaro kultūra klestėjo, buvopasiekusi aukštą lygį.”

Pasak istoriko, gimus VladislovuiJogailaičiui Lenkijos ir Lietuvos po-litinė santvarka, valstybių padėtispasikeitė radikaliai. “Kad senyvo am-žiaus Algirdaičiui atsirado tikra atra-ma, apie tai džiaugsmingai pranešė netpopiežius Martynas V, - pasakojoS.C.Rowellas. - Romos vyskupas buvo

2012 12 14Lietuvos žinios14 Istorija

Sūnaus krikštas - viešieji Jogailos ryšiaiVilniuje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Europos mokslininkai pateikėdaug įdomių detalių iš įtakingos ir garsios Jogailaičių dinastijos gyvenimo. Istorikas Stephenas C.Rowellas atskleidė puikius Jogailos vadybinius sugebėjimus siekiant įsitvirtinti politinėje viduramžių Lenkijos valdžioje.

Jogailaičių įsitvirtinimas

Stephenas C.Rowellas gimė 1964 metaisAnglijoje. Medievistas, istorijos mokslųdaktaras, Lietuvos istorijos instituto vyr.mokslo darbuotojas, vertėjas.1991 m. Kembridžo universitete įgijo filo-sofijos PHd laipsnį (tai daktaro laipsnis ša-lyse, kur habilituotų nėra). Jo disertacijostema - Gedimino laikų Lietuva “Krikščio-nybės vaidmuo paskutinėje Europos pa-goniškoje valstybėje”. Kembridžo univer-

siteto leidykla disertacijos pagrindu išlei-do monografiją “Lithuania ascending” (jiišversta į lietuvių kalbą “Iš viduramžių rū-kų kylanti Lietuva”). Kaip LDK viduramžių tyrinėtojas 1993 m.pakviestas dirbti į Klaipėdos universitetą.Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuo-se yra paskelbęs daugiau kaip 50 straipsniųapie viduramžių Europą ir LDK, parengęsdaugelio šaltinių publikacijų.

“Per sūnaus krikšto reikalus Jogaila meistriškai pynė savo dinastijos, savo karalystės, bažnyčios ir tarptautinėsbendruomenės interesus”, - teigė S.C.Rowellas. / Lietuvos nacionalinio muziejaus Valdovų rūmų, Lietuvos dailės muziejaus, Vavelio

katedros, Lenkijos dailės instituto, Vienos nacionalinės bibliotekos nuotraukos

Imperatorius Zigmantas tarpininkauja tarp Vokiečių ordino riterių ir Jogailos.

Jogailos kūmais tapo keturi žymūs

kardinolai.

vienas berniuko krikštatėvių, beje, patsžymiausias. Viename XVI amžiausrankraštyje randame ne visą Jogailoskūmų sąrašą. Jame 24 vardai, o toliauparašyta “ir daugelis kitų”, vadinasi,jų buvo dar daugiau.” Tai gana keis-ta, nes Bažnyčia oficialiai pageidau-davo, kad tėvai savo vaikui išrinktųvieną krikštatėvį ar krikštamotę, aki-vaizdu, kad karaliui tokios įprastostaisyklės negaliodavo. Pasak istoriko,net didikai jų irgi nepaisydavo. “Taibuvo ir religinis, ir politinis sprendi-mas, kuriuo Jogaila siekė savo sūnuiužtikrinti viešą paramą, užtikrinti jamtarptautinį pripažinimą. Joks kitas Jo-gailaitis neturėjo tiek globėjų”, - teigėS.C.Rowellas.

Kūmai - tarsi kraujo giminėsOrganizuodamas Vladislovo krikš-

tynas Jogaila siekė sustiprinti savo di-nastiją. “Pagrindiniai to įrodymai yradokumentai - laiškai kūmams, jų at-sakymai, valstybės tarybos protoko-lai. Jie yra saugomi Vatikano, Veneci-jos ir Lenkijos archyvuose, - teigėS.C.Rowellas. - Daugelio dokumentųkopijos yra Lenkijos archyvo re-gistruose. Patys dokumentai ilgai bu-vo naudoti tiesiogiai. Jie buvo tarsi ne-tyčiniai reklamos tekstai.”

Istorikas tyrinėjo labai įdomius irsvarbius krikšto metu kuriamus san-tykius. “Krikštas daug reikšdavo netik pakrikštytam vaikui, bet ir naujo-jo krikščionio tėvams. Su vaiką pa-krikštijusiu kunigu ir krikšto tėvais jiesusigiminiuodavo tarsi kraujo gimi-nės. Kūmas kartu su fiziniu tėvu tap-davo kūdikio globėju. Šis santykis se-niai žinomas tarp krikščionių.Ankstyvaisiais viduramžiais jis buvoitin populiarus tarp germanų (fran-kų, anglosaksų) valdovų kaip tarptau-tinės diplomatijos įrankis, - pasakojoS.C.Rowellas. - Kūmų ryšių galia Lie-tuvoje jau buvo žinoma seniau, kai1382 metais Jogaila su Vokiečių ordi-no magistru slapta tarėsi dėl galimosavo dėdės Kęstučio žemių puolimo.Ordino pareigūnas Giunteris fon Ho-henšteinas pranešė savo kūmui Kęs-tučiui apie pavojų, mat šio pareigūnobūta Mazovijos kunigaikštienės Da-nutos Kęstutaitės krikšto tėvu.”

Pasak istoriko, 1425 metų gruodžio28 dieną popiežiaus Martyno V rū-mų kamerdinerio pavaduotojas pra-nešė Jogailai, kad Romos vyskupasyra pasiuntęs nuncijų Jokūbą de Ru-beisą, kad praneštų jam apie Vladis-lovo krikšto įvykius. “Senas diploma-tas rašte aiškino, kaip per kūmystęsena valdovų meilė virsta stipriu neiš-skiriamu geraširdiškumu”, - citavoS.C.Rowellas. Istoriniuose šaltiniuo-se mokslininkas yra aptikęs liudijimų,

kad Jogaila net 36 įtakingų Bažnyčiosir valstybių veikėjų prašė tapti Vladis-lovo krikštatėviais.

“Iš užsienio Jogaila išsirinko į krikš-tatėvius pagrindinius katalikų pasau-lio valdovus, popiežių Martyną V irimperatorių, Vengrijos karalių Zig-mantą Liuksemburgietį. Jie jau buvopasidomėję Lenkijos karalystės įpėdi-nystės klausimu, remdami FridrichąBrandenburgietį, kaip tinkamiausiąkandidatą Jogailai į žentus, į jo dukrosJadvygos vyrus”, - teigė S.C.Rowellas.Kaip sakė pašnekovas, nei popiežius,

nei imperatorius asmeniškai negalėjodalyvauti krikštynose, tačiau paskyrėtinkamus prokuratorius - Gniezno ar-kivyskupą Jastšebecą ir Dero vyskupąKlementą Moliarį. Dar vienas vengrųhierarchas, Egerio vyskupas Tomas ta-po Jogailos kūmu. Iš geografiškai ar-timesnių kūmų Jogaila pasirinko Vo-kiečių ordino didįjį magistrą Pauliųfon Rusdorfą, kuriam atstovavo dupatyrę derybininkai - Ordino didysiskomtūras bei didysis špitolius.

Prilygintas KristuiFrazė “atrama senatvei”, pasak

mokslininko, reiškė, kad Jogailos di-nastijos reikalai labai pasikeitė. “Ta at-rama dabar jau galės būti ne vokiečiųkunigaikštis Fridrichas, su kuriuo pla-nuota dukros Jadvygos santuoka, o pa-ties Jogailos sūnus, - sakė S.C.Rowel-las. - Per Kalėdas popiežius MartynasV, kalbėdamas apie džiaugsmingą ži-nią ir naudodamasis Šventojo Raštoleitmotyvais, Vladislovą palygino suKristumi: “nobis natus, nobis datus”- vaikas, pagimdytas mergaitės. Po-piežius meldėsi už tai, kad būsimasiskaralius užtikrintų karalystės gerovęmirus Jogailai, o karaliui dar gyvamesant išmoktų tėvo vertybių. Vėliaupoetas, remdamasis vaizdingais po-piežiaus žodžiais, parašė gražią Kalė-dų giesmę, kurioje aprašyta savotiškašventosios šeimos scena: “Senam tė-vui Juozapui-Jogailai jauna moteriš-kė pagimdo ilgai lauktą kūdikį, kurisatneš laimę karalystei ir pasauliui.”

Pasak istoriko, sutikdamas taptimažylio krikštatėviu ir paskirdamassavo atstovus popiežius įpareigoja tą,kurį pasirinks Jogaila, jo vardu krikš-tyti karalaitį ir skelbti maldas už sau-gų vaiko maitinimą bei išgelbėjimąsavo bažnyčiose. Laiškus popiežiuspasiuntė ir karalienei Sofijai bei Lie-tuvos didžiajam kunigaikščiui Vytau-

tui. Sofiją, Vladislovo motiną, popie-žius pasveikino perfrazuodamas Izai-jo pranašystę apie Kristų. Jis taip patrašė, kad įsipareigoja mylėti ir gerbtikaralienę už tai, jog daugeliui tikinčiųtautų ji pagimdė sūnų. Sūnaus netu-rinčiam Vytautui popiežius laiške iš-reiškė viltį, kad mirus Jogailai ir Vy-tautui tiek daug žemių turės globėją- Vladislovą. Pasak istoriko, popie-žiaus akimis, Lenkiją ir Lietuvą Vy-tauto padedamas valdė Jogaila, taddinastijos reikalai turėjo vienodai rū-pėti abiem vyrams.

“Per sūnaus krikšto reikalus Jogai-la meistriškai pynė savo dinastijos,savo karalystės, bažnyčios ir tarptau-tinės bendruomenės interesus, kadgautų kuo viešesnį ir platesnį savotikrojo įpėdinio pripažinimą”, - tei-gė S.C.Rowellas.

Diplomatiniai žaidimaiPasak S.C.Rowello, kitas krikščio-

nių pasaulio valdovas imperatoriusZigmantas, ne mažiau gudriai neguJogaila su Vytautu, taip pat žaidė po-litinį žaidimą - 1424 metų lapkričio25 dieną Lietuvos valdovui jis pra-nešė apie savo ketinimus asmeniškai

dalyvauti naujagimio, Lenkijos sos-to įpėdinio, krikštynose, jei tik turėsgalimybių. Jei neturės, paskirs savoatstovą. Anglijos karalius Henrikaspasiūlė sušaukti visuotinį Bažnyčiossuvažiavimą.

“1425 metų sausio mėnesio antro-je pusėje Zigmantas laiške Jogailai ra-šė, kad džiaugiasi jo sūnaus gimimu,tačiau pranešė, kad, užsiėmęs tikybosreikalais, negalės dalyvauti krikštyno-se, - teigė S.C.Rowellas. - Vasario 6dieną, likus mažiau kaip dviem savai-tėms iki krikšto, Zigmantas Jogailaipatikslino, kad tikrai dėl svarbių rei-kalų negalės atvykti į Lenkiją dalyvau-ti šventėje. Su visais įgaliojimais jis pa-siuntė savo atstovą - Dero vyskupąKlementą. Kaimynių šalių valdovaitaip pat buvo pakviesti į karališkąjąšventę. Vokiečių ordino didysis ma-gistras Paulius fon Rusdorfas atsipra-šinėdamas taip pat parašė, kad nega-lės dalyvauti krikštynose, bet šiąpareigą atlikti paskyrė savo atstovus -Vokiečių ordino didįjį magistrą špi-tolių Henriką Holtą bei didįjį komtū-rą Martiną fon Kemnatę. Abu vyraitoli gražu nebuvo naujokai Ordinodiplomatiniuose santykiuose su Len-kija ir Lietuva. Reikia priminti, kad1422 metais jie atstovavo OrdinuiMelno taikos derybose, o 1424 metųkovo mėnesį dalyvavo Jogailos žmo-nos Sofijos karūnavime. Noriu pa-brėžti, kad krikštynose dalyvavo nešiaip paprasti asmenys.”

Kūmais tapo ir keturi žymūskardinolai, kurie vaidino svarbųvaidmenį Vidurio Europos bažny-tinėje politikoje. Vienas žymesnių- Džordanas Orsinis (vėliau tapęsVladislovo asmeniniu kunigu irpatarėju).

Jis laiške Lenkijos valdovui rašė,kad Jogailos sūnus siejamas su tautųviltimis gyventi amžinoje taikoje, ovisai krikščionybei prasidės naujasgyvenimo etapas, kad krikščionybėturės naują užtarėją. Girdėdamas,kad Jogaila gerbia šventąsias relikvi-jas, kardinolas Orsinis dovanų jamatsiuntė dalį vinies, kuria prie kry-žiaus buvo prikaltas Kristus.

Kūmų sąraše LDK atstovų nėra.Kaip pažymi S.C.Rowellas, raštinin-kui galbūt aktualesni buvo užsienie-čiai ir vietiniai (Krokuvos) veikėjai.“Be to, lietuviai jau buvo prisiekę,kad mirus Vytautui savo tiesioginiuvaldovu (didžiuoju kunigaikščiu)pripažins Jogailą arba jo įpėdinius.Ir daugmaž liko ištikimi savo duo-tam žodžiui, - teigė S.C.Rowellas. -Tarp kūmų lietuvių tikriausiai buvo,bet raštininkai, matyt, nematė rei-kalo įrašyti. Yra pagrindo manyti,kad Vytautas buvo Vladislovo krikš-tatėviu. Vytautas jam padovanojosunkią sidabrinę lovytę. Po krikštoVytautas buvo paskelbtas pusbrolė-no globėju, o Jogailos mirties atveju- Lenkijos karalystės regentu kartusu Sofija.”•

Istorija 152012 12 14Lietuvos žinios

Bažnyčia pageidaudavo, kad tėvai savo vaikuiišrinktų vieną krikštatėvį ar krikštamotę,

bet karaliui ši taisyklė negaliojo.

Į Vladislovą Jogailaitį Europa dėjo daug vilčių. Deja, mūšyje prie Varnos jis žuvo tik dvidešimties metų.

Jogailos sūnus, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1434-1444) bei Vengrijos karalius(1440-1444) Vladislovas III Varnietis, gindamas Europą nuo Osmanų imperijos, žuvo kautynėse su turkais ties Varna (dabartinė Bulgarija).

Vladislovo brolis Kazimieras, Lietuvos didysis kunigaikštis (1440-1492)po brolio žūties tapo Lenkijos karaliumi (1447-1492). Jis vedė ElžbietąHabsburgaitę, susilaukė keturių sūnų. Be žymiojo Žygimanto Senojo, kiti trys taip pat buvo karaliai: Aleksandras (Lenkijos karalius ir Lietuvosdidysis kunigaikštis), Jonas Albertas (Lenkijos karalius), Vladislovas (Čekijos, paskui Vengrijos karalius).

Jogaila vedė valdančią karalienę Jadvygą, tačiau ir pats buvo karūnuotas, o ne tik tapo jos vyru.

Liublino rūmų Švečiausiosios Trejybės koplyčios freskojeJogaila pavaizduotas kaip krikščionių riteris ant žirgo,kurio dėka krikščionybė iki galo išplito Europoje. Vietojkalavijo jis laiko kryžių. Valdovą karūnuoja angelas.

2012 12 14Lietuvos žinios16 Kelionės ir turizmas

RASA PAKALKIENĖ

Spaudos apžvalgininkas, skai-tovas, renginių vedėjas ir fo-tografas J.Šalkauskas bei josutuoktinė Irena yra nerims-tantys keliautojai. Metų pra-

džioje aplankę Vietnamą, rudenį jie vėlišsiruošė svetur. Lietuvišką lapkričiodarganą sutuoktiniai iškeitė į indiškąkaitrą ir egzotiką. “Viena šalių, kuriąnorėjau pamatyti, buvo Indija, be to,ten dar nesilankėme, - sakė daug pa-saulio vietų apkeliavusi Irena. - Vai-kystėje patiko indų filmai, pasakoda-vau mamai siužetus lyg tikras istorijas.”Ir J.Šalkauskas panašiai palygino: “Ke-liuose matytos mašinos, apkarstytosįvairiais dzinguliukais, atrodė lyg iš ka-daise matytos indiškos kino juostos.Jaučiausi, tarsi pats dalyvaučiau filme.”

Ir lėktuvais, iki rikšomisĮ kelionę Šalkauskai ir dar dešimt

lietuvių išsirengė paskutinį rudensmėnesį, per turizmo agentūrą pasi-rinko norimą maršrutą. I.Šalkaus-kienė sakė, kad per 17 kelionės die-nų nė karto nebuvo mažiau kaip 30laipsnių karščio. Tačiau kaitra neali-no, nes oras nebuvo pritvinkęs drėg-mės. Po egzotišką kraštą lietuvių gru-pė skrido keturiais lėktuvų reisais,riedėjo autobusais, kartą dundėjotraukiniu, keletą sykių plaukė valti-mis, laiveliais, važiavo džipais, rik-šomis ir net keliavo drambliais.

J. ir I.Šalkauskai pasakojo, kadtraukinys, kuriuo pajudėję iš Agrospasiekė Jhansi, nebuvo perpildytas,kaip dažnai būna Indijoje. “Prie di-džiojo krioklio yra geležinkelio til-tas. Ten matėme vaizdų kaip iš in-dų filmų - žmonės prisikabinę prievagonų iš šonų, įsitaisę ant stogų.

Panašiai atrodo ir vietos dviaukš-čiai autobusai - pilni keleivių, netir ant stogo žmonės susėdę. Į vadi-namąjį tuktuką sugeba septyni ke-leiviai tilpti. Kartą mūsų lagaminaibuvo vežami ant autobuso stogo,nukėlęs pamačiau, kad šonai ap-daužyti. O po kelionės visas laga-minas buvo sulamdytas. Ką darysi- tokiems dalykams reikia nusiteik-ti”, - šypsojosi J.Šalkauskas.

Džaipūre ir Varanasyje lietuviai iš-bandė kelionę rikšomis. Važiavo prieGango upės - ten, kur vyksta religinėsapeigos. Tada kartu su kitais grupėsnariais Šalkauskų pora sėdo į valtis.Pagal tradiciją iš jų į Gango upę lei-džiami indeliai iš lapų, papuošti gėlė-mis ir su žvakutėmis. Tuo metu Indi-joje vyko didelė metų kaitos - žiemos

pradžios - šventė Divali. “Apeigas at-likinėjo kas keliolika metrų ant paky-lų sustoję šventikai - su ugnimi ir smil-kalais, - sakė J.Šalkauskas.

Kitą ankstų rytą keliautojų grupėGango upe vėl plaukė didelėmis val-timis pasitikti tekančios saulės ir pa-žiūrėti, kas vyksta ant šventosiosupės kranto. “Abi dienas iš valtiesupėje fotografavau ir besimeldžian-čiuosius, ir besimaudančiuosius”, -

teigė pašnekovas. Kaip sakė Irena, įvandenį daugelis žmonių, ypač mo-terys, lipa apsirengusios, net sariusvilkėdamos.

Lietuviai matė ir į Gangą nardina-mus mirusiuosius. “Paskui palaikusant kranto džiovina, tepa įvairiaisaliejais ir neša deginti. Tada pelenaiišbarstomi Gange ar jo intakuose”, -apie europiečiams neįprastas tradici-jas pasakojo keliautojai.

Lietuviams kibo žuvysKai turistų grupė nuvyko į Ambe-

ro fortą, jiems buvo pasiūlyta kelio-nė drambliais. “Šventyklų komplek-sas yra aukštai ant kalvos. Antdramblių susodino po du ir taip pa-kilome į viršų, - prisiminė pašneko-vas. J.Šalkauskas teigė, kad jam įspū-dį paliko popietinė žvejyba laiveliuArabijos jūroje. Žuvų gaudyti į jūrąjis išplaukė su bičiuliu lietuviu ir in-dais. Žvejojo pusdienį. “Mudu dvie-se sugavome 13, o penki indai - sep-

tynias žuvis”, - apie sėkmę pasigyrėpašnekovas. Keliautojai pasakojoapie dar vieną kelionę jūra, per ku-rią juos lydėjo delfinai. Motorine val-timi turistai iš Lietuvos plaukė į tur-gų, kuriame įvairiomis prekėmis irmeno dirbiniais prekiavo ne tik in-dai, bet ir tibetiečiai.

Lietuviams įsiminė ir kelionė dži-pais Goa valstijos Kandolimo apy-linkėmis, kur buvo apsistoję šešiomsdienoms. “Ekskursiją užsisakėme sa-varankiškai, - sakė Juozas. - Tai bu-vo vienos dienos kelionė po įdomes-nes Goa vietas. Ypač įspūdinga priedidžiojo Dudhsagaro krioklio. Dži-pus vairavo vietiniai. Buvo ekstrema-lu. Riedėjome per džiungles, lėkėmeitin prastu keliuku, o kartais - ir vi-siška bekele, važiavome per vandenįir net kojas sušlapome.”

Lietuvių grupė turėjo išnuomotąautobusą, o šis - du vairuotojus. Kaikeliautojai pasiteiravo, kodėl du, iš-girdo atsakymą, kad kitaip neįma-

noma. Mat vienas sėdi prie vairo, okitas, įsitaisęs greta, kai reikia, prolangą iškišęs ranką rodo posūkioženklą. Indijos miestai triukšmingi,eismas intensyvus, į kelio ženklus iršviesoforus vietiniai nekreipia dė-mesio. Kaip sakė J.Šalkauskas, jeigužmogus reaguoja į mašinų garso sig-nalus, vadinasi, jis - užsienietis. Gat-vėse gulinčios perkarusios karvėsIndijoje - įprastas vaizdas, kaip irbūreliais ar po vieną lakstantys šu-nys. Gyvūnai, kaip ir žmonės, neįti-kėtinai “įsipaišo” į chaotišką eismą.Tačiau eismo įvykiai nėra dažnasdalykas.

Atėmė degtukusKokios Indijos vietos labiausiai įsi-

minė? “Man įstrigo šulinys-baseinas,- apie unikalų Abhaneryje matytąstatinį sakė I.Šalkauskienė. - Įdomiarchitektūra. Šulinys platus ir laip-tuotas.” Įspūdį paliko ir sena obser-vatorija po atviru dangumi Džaipū-re. Laikas ten nustatomas pagal saulęsekundės tikslumu. Sostinė vakaresužavėjo šviesomis ir švytinčiomisreklamomis. “Delyje buvome prieprezidentūros, parlamento ir vyriau-sybės rūmų. Ant pastarųjų stogo ma-tėme lakstančias beždžiones”, - pri-siminusi nusijuokė Irena.

Sutuoktiniai lankėsi garsiajameTadžmahale. Tai 1630 metais impe-ratoriaus Shan Jehan mylimai žmo-nai Mumtaz Mahal pastatytas mau-zoliejus. Jis vadinamas garsiausiupasaulyje paminklu meilei. Einan-tieji pasižiūrėti šio žmogaus rankųstebuklo tikrinami, kad neįsineštųneleistinų dalykų. Tarkime, iš J.Šal-kausko atėmė degtukus, kuriuos jisbuvo pasiėmęs iš viešbučio. Lietu-viams buvo įdomu pamatyti ir Kha-juraho šventyklų grupes. Rytiniokomplekso šventyklos išskirtinės tuo,

Iš vietinių sulaukdavo daug dėmesio, nes europiečiai jų akimis - egzotiški.

“Po kelionės visas lagaminas buvo sulamdytas”, - šypsojosi LRT spaudos apžvalgininkas Juozas Šalkauskas. Jis su žmona Irena neseniai 17 dienų viešėjo Indijoje, kur saulė orą kaitino iki 30 ir daugiau laipsnių karščio.

Indija: vaizdai lyg iš seno filmoAtostogos

Indiško transporto įvairovė gatvėse - įkinkomi ir kupranugariai.

Už lietuvių keliautojų stūkso 1799 metais statyti Tadžmahalo rūmai Džaipūre. / Asmeninio albumo nuotraukos

Autobusais važiuojama trimis aukštais.

kad jų išorėje vaizduojamos kama-sutros pozos. Įeinant į šventyklas rei-kia nusiauti batus, o vienoje iš jų lie-tuviai matė užrašą, kad būtina netkojines nusimauti.

Susitiko lietuvę J. ir I.Šalkauskams patiko Indijos

gamta, ypač kriokliai, džiunglių vaiz-dai. “Buvo įdomu apsilankyti pries-konių sode”, - sakė Irena. Ji tik ap-gailestavo, kad Indijoje daug apleistųvietų, apaugusių aukštomis žolėmis,apžėlusių šabakštynais.

Šalkauskų pora, mėgstanti iš už-sienio siųsti atvirlaiškius savo namų

ir draugų adresais, Indijoje ne kartąjų pasigedo. “Vietiniams tai galėtųbūti sėkmingas verslas”, - teigė pa-šnekovė.

Lietuviai sakė, kad Indijoje sutikorusų, lenkų turistų, girdėdavo angliš-kai kalbančių keliautojų. “Džiunglė-se prie krioklio sutikome lietuvę, -prisiminė J.Šalkauskas. - Mano tokiatradicija - kelionėse visada vilkiumarškinėlius su lietuviška atributika.Ant pečių nešiojuosi fototechnikosprikrautą kuprinę su užrašu “Lietu-va”. Mane pamačiusi mergina priė-jo ir lietuviškai paprašė nufotogra-fuoti. Ji su draugu buvo atskridusi išLondono, kur abu studijuoja.”

Pavėlavo į vestuvesPo egzotišką kraštą keliaudami lie-

tuviai pageidavo pamatyti ir tai, kasnebuvo įtraukta į programą - indiš-kas vestuves. Grupės gidas pasakė,kad tuokiasi brolio draugas, tad ga-lima bus pažiūrėti. Tuo metu keliau-tojų grupė kaip tik važiavo į Džaipū-

rą, iš kurio kilęs juos lydėjęs indas.Ne viskas ėjosi sklandžiai. Vestuviųapeigų žiūrėti susirengę lietuviaiįstrigo mašinų spūstyje. “Ji susidarėdėl dviejų vilkikų, kurių vairuotojainenorėjo vienas kito praleisti, - pasa-kojo J.Šalkauskas. - Galiausiai pavy-ko juos aplenkti.” Tačiau į reikiamąvietą lietuviai nuvyko gerokai pavė-lavę, vestuvių ceremonija jau buvopasibaigusi. Spėjo pamatyti, kaip at-rodo šventės vieta, tik tądien susiti-kusius jaunuosius ir didžiulį būrįsvečių. Aptvertoje be stogo teritorijo-je pakraščiais stovėjo stalai maistuigaminti, viduryje - staliukai, gale -

nedidelė scena, ant kurios sėdėjojaunieji. Aplink vaikščiojo gražius sa-rius vilkinčios ponios. Svečiai valgė išvienkartinių indų, kuriuos metė čiapat ant žemės.

Saviti kvapai Indija yra savitų kvapų kraštas.

Šventyklose deginami smilkalai.Gatvėse gaminamas maistas, nuokurio sklinda stiprus prieskoniųaromatas. Bet jį, pasak I.Šalkaus-kienės, kartais užgožia šiukšlių arbenzino, kurį dažnai pardavinėjabuteliais, dvokas. Maisto ir kitokiosatliekos metamos į gatvę, nuo jųsmarvės net nosį riečia. Prisimin-damas įspūdžius turguje, J.Šalkaus-kas teigė, kad ten reikia mokėti de-rėtis, nes gali prigauti. Prekeiviailabai įkyrūs ir stengiasi įpiršti betką, tarkime, prašai vienokios spal-vos ar dydžio drabužio, atneša visaikitokį. O prekės tiek turguje, tiekprivačiose parduotuvėlėse, pasakpašnekovės, nekokybiškos.

Keliautojai sakė, kad kai Indijosgatvėse vaikai ar elgetos prašo išmal-dos, patartina jos neduoti. “Vienasmūsų grupės žmogus kaip suvenyrųvežėsi rašiklių. Vaikai taip jį apstojo,maniau, drabužius nuplėš”, - prisi-minė Irena. Lietuviams buvo pata-riama saugotis ir vagilių - ypač atsi-dūrus minioje.

Indijos nepavadinsi tvarkinga ša-limi. Visur pilna šiukšlių, karvių pa-liktų “blynų”. Pasak J.Šalkausko, kailankėsi kaimuose, matė, kad vietosgyventojai karvių mėšlą džiovina antnamų stogų, vėliau naudoja kaip ku-rą. Po kraštą keliaudami lietuviai ap-sistodavo viešbučiuose su visais pa-togumais, geru aptarnavimu. Vienojų numeriuose buvo įrengtos net sū-pynės. Kelionės pabaigoje lietuviaiapsigyveno viešbutyje, įsikūrusiame800 m nuo jūros. Reikėdavo tik gat-vę pereiti. “Kiekvieną rytą auštant,apie pusę septynių, eidavome prie jū-ros ir pasitikdavome saulę, - pasako-jo J.Šalkauskas. - Visur aplink maty-davome šiukšlių kalnus. Kartą kažkaspadegė šiukšlių krūvą, paskui tuoserūkstančiuose degėsiuose matėmekarvę, kuri žindė veršelį. Paplūdimy-je mus pasitikdavo šunų būriai - laks-tydavo palaidi.”

I.Šalkauskienei patiko egzotiškokrašto spalvingumas. Gražu buvo žiū-rėti į moteris, ypač Delyje, Džaipūre,Agroje, pasipuošusias ryškiais sariais.Pašnekovei indės pasirodė orios, pa-sitempusios, puikios laikysenos. “Ko-dėl moterys taip vaikšto? Keliose vie-tose matėme tokį dalyką: vykstastatybos, vyrai į dubenis krauna mo-lingą raudoną žemę, sunkius grums-tus, o moterys, dėvinčios kietas kepu-raites, šiuos krovinius užsideda antgalvų, neša ir išpila į sunkvežimį. Josdirba pasipuošusios gražiais sariais,net gatves šluoja taip apsirengusios”, -

pasakojo keliautojai. Lietuviai matė,kad kai indų moterys šitaip dirba ar-ba viešoje vietoje pardavinėja vaisius,kur nors netoliese sėdi jų maži vaikai.“Matyt, neturi jų kur palikti, - svars-tė I.Šalkauskienė. - Teko matyti nie-kieno neprižiūrimų 3-4 metų mažy-lių gatvių spūstyse.”

Fotografiniai portretaiJ.Šalkauskas garsus savo aistra foto-

grafuoti. Indija nebuvo išimtis, keliau-tojas parsivežė kelis šimtus nuotraukų.Jose - tiesiai žvelgiantys išraiškingų vei-dų jauni ir seni vyrai, besišypsančiosmoterys spalvingais sariais, smalsūs vai-kai... “Ne tik mes fotografavome Indi-

jos žmones, bet ir jie mus, - įdomų da-lyką pastebėjo J.Šalkauskas. - Per eks-kursijas prie šventyklų ar kitų vietų jiestengdavosi atsistoti greta mūsų, kaijuos fotografuodavo saviškiai, kad irmes būtume kadre.” I.Šalkauskienė tei-gė, kad iš vietinių apskritai sulaukdavodaug dėmesio, nes europiečiai jų aki-mis - egzotiški.

Metų pradžioje grįžęs iš Vietna-mo J.Šalkauskas išleido 130 puslapiųfotografijų knygą, į kurią sudėjo 600nuotraukų. Tai buvo albumas sau irbendrakeleiviams.

Po kelionės į Indiją rengiasi į fo-tografijų knygą sudėti ne tik savo, betir kelionės draugų nuotraukas. •

Kelionės ir turizmas 172012 12 14Lietuvos žinios

Kelionė drambliais į Ambero fortą.

Moterų darbas statybose.

Vienas sėdi prie vairo, o kitas, įsitaisęs greta,pro langą iškišęs ranką rodo posūkio ženklą.

Indė prekiauja vaisiais ir prižiūri vaiką.

Divali šventei skirtos apeigos Varanasyje, Gango pakrantėje, buvo įspūdingos. Kiekvieno religingo indo pareiga išsimaudyti šventa upe laikomame Gange.

URTĖ KATINAITĖ

Kaip užtikrinti unikalios naciona-linių ir regioninių parkų gamtos,natūralaus kraštovaizdžio išsau-gojimą, kai taip sparčiai keičiasisocialinė ir ekonominė aplinka, o žemės lopinėlį atgavę ar įsigijęasmenys nesibodi jo paversti apleistu, nešienaujamu kemsynuarba buitinių atliekų kapinėmis?

Šios “puošmenos” liūdina ne tiknatūralios gamtos mylėtojus, ke-liautojus, bet ir aplinkosauginin-kus, kurie visomis išgalėmis nuolatbando spręsti tokius žmonių veik-los padarinius.

Jau 20 metų puoselėjami ir sau-gomi gražiausi Lietuvos gamtoskampeliai pamažu vaduojasi iš pa-skutinių “tamsių dėmių”. Senų pa-statų griuvėsiai, apleisti karjerai,durpynai, buvusios gyvulių fermos,sandėliai, garažai - visa “puokštė”liekanų dar neleidžia pamiršti ilgusmetus Lietuvoje gyvavusio sovieti-nio ūkio palikimo. Kai kuriuose ša-lies regionuose apgriuvusių senųstatinių yra šimtai, tad savivaldybėsir Valstybinė saugomų teritorijųtarnyba (VSTT) prie Aplinkos mi-nisterijos ėmėsi nuosekliau spręstišią problemą. 2011 metais EuroposSąjungos (ES) fondų ir Lietuvos lė-šomis buvo pradėtas įgyvendintiprojektas “Apleistų statinių ir kitųaplinką žalojančių objektų likvida-vimas (I etapas)”. Jį baigus kitų me-tų pirmoje pusėje iš viso bus likvi-duota daugiau kaip 80 proc. visųsaugomose teritorijose likusių ap-leistų objektų.

Griuvenų - dešimtysVištyčio regioniniame parke (RP)

jau nebėra daugiau nei 15 objektų,Dieveniškių istoriniame RP - 25.Aukštaitijos nacionalinis parkas šį ru-denį atsikratė 28 sovietmečio stati-nių, UNESCO globojamame Kuršiųnerijos nacionaliniame ir Pajūrio RPnebeliko 14 statinių, kuriuose ilgą lai-ką buvo laidojamos buitinės šiukšlės.Pastatų-vaiduoklių likviduota ir ki-tose saugomose teritorijose - Anykš-čių, Nemuno deltos, Biržų, Asvejos,Varnių, Labanoro, Panemunių re-gioniniuose parkuose.

Prieš 3 mėnesius baigti apleistųobjektų šalinimo darbai ir vienamegražiausių Aukštaitijos gamtoskampelių - Sartų RP. Čia nugriauta17 šeimininkų neturinčių statiniųseptyniose skirtingose parko vieto-vėse. “Daugiausia tai buvusios fer-mos, gamybiniai buvusio Minkūnųdurpyno pastatai, apleistos silosotranšėjos. Tie statiniai nugriauti,statybos aikštelės išlygintos, staty-binės atliekos pašalintos. Vizualiaiproblemiškiausios ir labiausiai dar-

kančios kraštovaizdį buvo Bradesiųir Zaduojo fermos, esančios netoliintensyvaus eismo kelių. Daugumaapleistų statinių jau buvo apardyti

laiko ir ilgapirščių, todėl pažeistospagrindinės konstrukcijos kėlė pa-vojų parko lankytojų ir aplinkinių

gyventojų saugumui. Laimė, nelai-mingų atsitikimų šiose vietovėse pa-vyko išvengti”, - teigė Sartų RP di-rektorius Saulius Mažiulis.

Šio parko pasididžiavimas - il-giausią kranto liniją (79 km) Lietu-voje turintis Sartų ežeras. “Parke yralabai daug saugomų gamtos ir kultū-rinio paveldo vertybių, o lankytojųkiekvienais metais sulaukiame visdaugiau. Informacinė lauko sistemapadeda jiems surasti įdomiausiusobjektus. Šiais metais lankytojųcentre įkurta nauja ekspozicijų salėlabiausiai domina čia atvykstančiussvečius. Nesinori, kad jaukiausiųparko vietų vaizdą darkytų griuvė-siai”, - kalbėjo S.Mažiulis.

Pasak Sartų RP direkcijos vadovo,pasiruošti parko gražinimo ir pasta-tų griovimo darbams reikėjo laiko.Vien teisiniai procesai užtruko apie

dvejus metus. “Pirmiausia pastatusbuvo būtina suregistruoti, nustatytiir aprašyti jų būklę. Paskui teko rink-ti informaciją, aiškintis, ar statiniaituri šeimininkus. Atsakingi savival-dybės atstovai keletą kartų privalėjodėti į viešąsias informacijos priemo-nes skelbimus, raginančius atsilieptisavininkus. Jiems neatsiradus pasta-

tas buvo perduodamas savivaldybei,o ši turėjo kreiptis į teismą dėl objek-to pripažinimo bešeimininkiu. Ir tikteismui priėmus sprendimą buvo ga-lima imtis realių apleistų objektų lik-vidavimo darbų”, - proceso eigą aiš-kino RP vadovas S.Mažiulis. KaiSartų RP direkcija specialioje VSTTinformacinėje bazėje įregistravo vi-sus apleistus statinius, paaiškėjo, kaddauguma jų turi šeimininkus. Taigidalis tų objektų tebelaukia griovimotechnikos, kaip ir ne vienas tūkstan-tis ne saugomose teritorijose daresančių pastatų, kurių savivaldybėsdėl lėšų stygiaus negali likviduoti.Nors diskutuojama apie didesniusmokesčius ir baudas apleistų statiniųšeimininkams, kol kas realiai privers-ti juos pasirūpinti tų “vaiduoklių”priežiūra sudėtinga.

Statybinės atliekos perdirbamosVSTT kuruojamo apleistų stati-

nių likvidavimo projekto admi-nistratorius Tomas Valionis sakė,kad prieš pastatų griovimą visuo-met įvertinama jų būklė, esant bū-tinybei atliekami ir tyrimai, tačiauto dažnai neprireikia. “Aiškinamės,ar teritorijoje nelikę taršos židinių,susijusių su praeityje vykdyta ūkineveikla. Remiamės ekogeologinių ty-rimų reglamentu. Jis padeda įver-tinti, ar statinys pagal savo veiklospobūdį galėjo būti naudojamas ap-linką teršiančioms medžiagomssandėliuoti. Visuomet atliekamipreliminarūs ekogeologiniai tyri-mai, leidžiantys nustatyti aplinkosužterštumą ir apsispręsti dėl išsa-mesnių tyrimų, teritorijos tvarky-mo būtinybės. Tačiau beveik visistatiniai buvo likviduojami papras-tai ir saugiai - ardant jų konstrukci-jas ir visiškai sutvarkant, išlyginantteritoriją. Iki šiol nebuvo pagrindobaimintis dėl taršos”, - dėstė pro-jekto administratorius.

S.Mažiulis džiaugėsi, jog iš SartųRP ne tik pavyko pašalinti labiausiaimatomus ir akį rėžiančius statinius,bet ir būti tikriems, kad statybinėmisatliekomis bus tinkamai pasirūpinta,kad jos neatsidurs kitoje vietoje ir ne-terš gamtos. “Griuvėsių liekanos -rangovų nuosavybė. Tačiau žinome,kad jos yra smulkinamos, perdirba-mos į skaldą ir naudojamos kelių re-montui. Dažniausiai ją perka vietosūkininkai, ketinantys pasitvarkytiaplinkinius keliukus, regiono bend-rovės. Taip statinių griovimo darbusatliekantys rangovai gali kompen-suoti savo išlaidas, gauti šiek tiek di-desnį pelną”, - pažymėjo Sartų RPvadovas.

Kaip teigė vyresnysis VSTT pro-jektų koordinatorius Ramūnas Va-liulis, statiniams saugomose terito-rijose likviduoti skirta kiek daugiaukaip 10 mln. litų. Didžioji dalis šiųpinigų - ES fondų parama. 2011 me-tais, kai projektas startavo, buvo pla-nuojama nugriauti 170 objektų. Ta-čiau per viešuosius pirkimus VSTTpavyko sutaupyti lėšų, todėl saugo-mose teritorijose iš viso bus likviduo-ta net 200 apleistų statinių. Užs. V-2700

2012 12 14Lietuvos žinios18 ES parama

Apleistų statinių saugomose teritorijoselikvidavimo darbai - į pabaigą

Pašalinus apleistus statinius Sartų RP kraštovaizdis lankytojams tapo patrauklesnis ir prieinamesnis. Sartų RP archyvo nuotraukos

Taip atrodė Zaduojo fermų griuvėsiai prieš likvidavimo darbus Sartų regioniniame parke.

Sartų regioninio parko vadovas S.Mažiulisdžiaugiasi, kad pavyko pašalinti ne tik

labiausiai matomus ir akį rėžiančius statinius,bet ir būti tikriems, kad statybinėmis

atliekomis bus tinkamai pasirūpinta ir josneatsidurs kitoje gamtą teršiančioje vietoje.

Renginiai 192012 12 14Lietuvos žinios

VILNIUS“PROSPEKTO” GALERIJA15 d. 12-18 val. Vienos dienos Gyčio Skudžinskoakcija “Pauzė. Tai yra fotografija”GALERIJA “VARTAI”12 13-29 d. Paroda “Viražai”. Joje pristatoma meni-ninkų Žilvino Kempino, Svajonės ir Pauliaus Stani-kų, Evaldo Janso, Patricijos Jurkšaitytės, UgniausGelgudos, Andriaus Zakarausko, Eglės ir GodosBudvytyčių bei Ievos Misevičiūtės kūrybaLIETUVOS AIDO GALERIJA12 11-29 d. Vytauto Kauno tapybos paroda “Švie-sos skliautai”TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX”2012 12 11-2013 01 05 d. Dovilės Gudačiauskaitėsparoda “Dream Yours Dream”BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUSNuo 12 11 d. Ksenijos Jaroševaitės skulptūrų paro-da “Sąžinės sąskaita”GALERIJA “MENO NIŠA”2012 12 10-2013 01 04 d. Tarptautinė konkursinėmetalo meno ir juvelyrikos paroda “Gražiai gyventineuždrausi”GALERIJA “AKADEMIJA”12 11-15 d. VDA Nidos meno kolonijos rezidentųparoda “Leidžiant laiką: tebuvo matyti vien sniegoplatybė, balta kaip šis lapas”VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA12 06-18 d. Tapytojo V.Pečiukonio paroda “Dan-gaus rojai ir pragarai žvaigždynų pasauliuose”DEIMANTŲ MUZIEJUS2012 12 06-2013 01 06 d. Ryto Jurgelio tapybosparoda “Baltas kelias”LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS PARODŲ SALĖ2012 12 06-2013 01 02 d. Tapytojo Ričardo Bart-kevičiaus paroda “Paprasta kaip 2x2”

MODERNAUS MENO CENTRAS12 04-12 14 d. Romualdo Požerskio fotografijųparodaŠIUOLAIKINIO MENO CENTRASNuo 11 30 d. Paroda “Panorama 14. Rinktiniai dar-bai iš LE FRESNOY meno centro metinės parodos”Nuo 11 30 d. Bosnijos ir Hercogovinos menininkėsŠejlos Kameric personalinė parodaLIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUSNuo 11 22 d. Primityviosios tapybos parodaNuo 12 06 d. Kalėdinė liaudies skulptoriaus Riman-to Zinkevičiaus darbų parodaTAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”2012 11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijosVILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.Veiks iki 2013 02 17 d.PAMĖNKALNIO GALERIJA09 04-2013 04 29 d. E.N. Zavadskienės paroda“Dailininkų portretai”ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA11 21-12 17 d. Paroda “Kristijono Donelaičio “Metai” medaliuose”VILNIAUS VERSLO UOSTAS10 21-12 15 d. Paroda “Dar kartą istorija”

KAUNASM.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA2012 12 07-2013 01 13 d. Norvego Giorano Oldi-ko grafikos paroda “Atspaudai ir kitos klaidos”A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲMUZIEJUS11 15-12 16 d. Arūno Vaitkūno (1956-2005) paro-da “Piešiniai”

KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA11 22-12 16 d. Agnės Jonkutės tapybos ir fotografi-jos paroda “Neregimųjų atvaizdai”GALERIJA “KAUNO LANGAS”Originaliosios juvelyrikos paroda “Siurprizas”. Veiksiki 2013 01 10 d.11 26-12 31 d. Juvelyrų Aurelijos Lapinskaitės irČeslovo Kavaliausko paroda “Minčių keliai”PAVEIKSLŲ GALERIJA11 30-12 30 d. Paroda “Ieškoti moters”, skirta daili-ninkių Marcės Katiliūtės (1912-1937), Černės Per-cikovičiūtės (1912-1941/42), Marijos Račkauskai-tės-Cvirkienės (1912-2004) ir DomicelėsTarabildaitės-Tarabildienės (1912-1985) 100-ųjųgimimo metinių paminėjimui

KLAIPĖDAHERKAUS MADOS IR GROŽIO CENTRAS2012 12 13-2013 01 17 d. Juvelyro Sigito Virpilai-čio paroda “Mamuto kaulas ir perlai”KLAIPĖDOS GALERIJA12 06-2013 01 12 d. Tarptautinio meno projek-to “Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pa-sitinkant” paroda. Grafikos darbus Donelaičiotema pristatys trylika Lietuvos ir Rusijos dailinin-kųPRANO DOMŠAIČIO GALERIJA2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas. Su-grįžimas į Tėvynę”KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Super-medija”KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS11 23-12 31 d. Dailininkės Valerijos Kiškienės (Garliava) tekstilės paroda “Valerijos delmonai”11 16-12 21 d. Tautodailininkės Eglės Pečiurienėsriešinių parodaKLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA11 16-12 14 d. Mindaugo Ažušilio fotografijų paro-da “Happiness in Lithuania”

ŠIAULIAIDVIRAČIŲ MUZIEJUS04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas -nesaugiame pasaulyje”ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA11 22-12 15 d. Vidmanto Zarėkos paroda “Potekstės”11 22-12 15 d. Lauros Guokės paroda “Sunaikintavisata”11 22-12 15 d. Martos Ivanovos paroda “Kūnas -mūšio laukas”11 22-12 15 d. Emilės Pociūtės fotografijų paroda “Balta”11 22-12 15 d. Projekto “Jaunojo tapytojo prizas2012” nugalėtojų paroda

PANEVĖŽYSPASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAIIR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS11 09-2013 03 02 d. Odetos Tumėnienės-Bražėnie-nės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA15 d. 19 val. Orkestro muzikos koncertas. Dalyvau-ja Lietuvos kamerinis orkestras, Rūta ir ZbignevasIbelhauptai (fortepijoninis duetas), Jurgis Juozapai-tis (altas). Dirigentas Modestas Pitrėnas16 d. 12 val. Koncertas visai šeimai “Muzikinė ani-macija 2”. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoni-nis orkestras. Dirigentas Modestas PitrėnasTAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS16 d. 16 val. Kamerinės muzikos koncertas“G.F.Hendelis ir Italija”. Dalyvauja ansamblis “Musi-ca Humana”, Julija Stupnianek (sopranas), IgnasMisiūra (bosas), Ula Čaplikaitė (fleita), SimonaVaitkevičiūtė (fleita). Dirigentas Algirdas VizgirdaVILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI14 d. 19 val. Koncertas “Balsų simfonija”. DalyvaujaAsmik Grigorian (sopranas), Vaidas Vyšniauskas(tenoras), Liudas Mikalauskas (bosas), Kauno vals-tybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis or-kestras. Dirigentas Gintaras Rinkevičius16 d. 16 val. Koncertuoja “Tele bim-bam” kolekty-vas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Diri-gentas Ričardas Šumila16 d. 18 val. Koncertuoja Jazzu ir Leon Somov kartu subūgnininku Dariumi Rudžiu ir bosistu Domu AleksaŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA15 d. 18 val. Grupės “MuselQ” (Beissoul, Einius irInnomine) koncertas16 d. 14 val. Koncertas “Skamba Kalėdų varpeliai”.Dalyvauja “Ąžuoliuko” muzikos mokyklos I, II, IIIklasių chorai, Svaja Skučienė, Loreta Kuliešiuvienė(fortepijonas), Dalė Juozapavičiūtė (fleita), VaidotėBenaitienė (gitara), Algirdo Rakausko išilginių flei-tų ansamblis, Arūnas Dingelis (tenoras)16 d. 19 val. Koncertas “Pasaulio Kalėdų giesmės”.Dalyvauja berniukų ir jaunuolių choras “Ąžuoliu-kas”, LMTA studentų styginis kvartetas, Arūnas Din-gelis (tenoras), Loreta Kuliešiuvienė, Svaja Skučie-nė (fortepijonas)VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI14 d. 18 val. Advento vakaras “Vai ir atbėga baikš-tus elnelis”. Dalyvauja Vilniaus mokytojų namų vai-kų ir jaunuolių folkloro ansamblis “Reketukas”15 d. 12 val. Šventinis koncertas “It snaigės sukasiratu...” Dalyvauja Vilniaus mokytojų namų baletostudija “Nuotaika”ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA16 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Koncertuoja valstybinis choras “Vilnius”ŠV. JONŲ BAŽNYČIA15 d. 18 val. Koncertuoja vargonininkas Vidas PinkevičiusLIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA14 d. 18 val. Kompozitorių sąjungoje. LMTA Kompozi-cijos katedros studentų kamerinių kūrinių koncertas15 d. 18 val. Koncertuoja Real Vocal String Quartet(JAV) ir folkloro grupė “Midula”

15 d. 18 val. Juozo Karoso salėje. Doc. Roberto Beinario obojaus klasės studentų koncertasSIEMENS ARENA15 d. 18 val. Naujametė “Žuvėdros” fiesta

TRAKAITRAKŲ PILIES DIDŽIOJI MENĖ16 d. 16 val. Koncertas “Muzika Trakų pilyje”. Dalyvau-ja Baltijos gitarų kvartetas: Zigmas Čepulėnas, Ser-gejus Krinicinas, Saulius S.Lipčius, Chrisas Ruebensas

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA15 d. 17 val. Koncertas “Džiaze tik merginos”. Daly-vauja Rūta Ščiogolevaitė, Evelina Sašenko, KarinaKrysko ir Kauno bigbendas16 d. 17 val. “Advento valanda”. Dalyvauja Kaunostyginių kvartetas ir Mindaugas Zimkus (tenoras)KAUNO DRAMOS TEATRAS15 d. 19 val. Koncertuoja bliuzo atlikėjas iš Prancū-zijos Roland TchakounteKAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA

16 d. 12 val. Koncertuoja Liudas Mikalauskas ir pia-nistė Virginija UnguraitytėŽALGIRIO ARENA16 d. 12 val. Kalėdinė pasaka “Batuotas katinas irKalėdų senelis”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ14 d. 18 val. Koncertas “Muzikinė animacija”. Daly-vauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.Dirigentas Juozas DomarkasKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS16 d. 17 val. Nomedos Kazlaus ir Oscaro MarinoNaujųjų metų koncertas

DRUSKININKAIMUZIKINIS KLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA”15 d. 21 val. Koncertuoja legendinės grupės “Hiperbo-lė” gitaristas ir dainų autorius Igoris Berinas, IrmantasČepaitis (gitara) bei Gintautas Čepaitis (mušamieji)

Parodos Koncertai

Ričardo Bartkevičiaus paroda “Paprasta kaip 2x2”.

SODYBOS, SKLYPAI

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -

moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,

atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame au-

tomobilių sėdynių užvalkalus. Taisome,

keičiame suplyšusius salonų, sėdynių ap-

mušalus. Tel.: (8 5) 231 8014,

8 676 34 662.

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,

derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501,

8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant

naują, su transportavimo defektais arba

naudotą buitinę techniką.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuo-

ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,

sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,

8 615 16 310, (8 5) 278 8403,

www.garmausbiuras.lt

STATYBOS PASLAUGOS

40 proc. pigiau ekologiški, draugiški

aplinkai ir gamtai buitiniai vandens

minkštinimo įrenginiai AntiCa.

Apsauga nuo nuovirų, kalkių nuosėdų

susidarymo katiluose, boileriuose, šilu-

mokaičiuose, skalbimo ir indų plovimo

mašinose. Montavimas, garantija.

Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško

administracinio darbo, susijusio su ūkine

komercine veikla, logistika.

Tel. 8 651 62 085.

PRANEŠIMAI

UAB “KALVARIJA”, kodas 121695054,

buveinės adresasÜ Kalvarijų g. 9, Vil-

nius, 2012 10 12 akcininkų sprendimu

perregistruota į likviduojamą. Kredito-

rinius reikalavimus prašome siųsti

adresu: Vito Gerulaičio g. 1-1, LT-08200

Vilnius. Tel. Informacijai +370 655 22

345. Likvidatorius. Užs. LM-3639

AAS “Gjensidige Baltic” blankus NT

048987-048988, IL 012741, ĮT 023323,

CMR 018378, CMR 019639 laikyti nega-

liojančiais. Užs. LM-9084

K.Želnio įmonė “GRUNDALAS” (kodas

168644013, buveinė - Panevėžio r. sav.,

Vaišvilčių II k. 2, registras - VĮ Registrų

centro Panevėžio filialas) pertvarkoma į

MB “GRUNDALAS”.

Tel. pasiteirauti 8 612 85 922. Užs. R-701

2012 12 14Lietuvos žinios20 Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

APIE SIŪLYMĄ PRIPAŽINTI STATINIUS,

KURIE NETURI SAVININKŲ (AR KURIŲSAVININKAI NEŽINOMI), BEŠEIMININKIAIS

Mažeikių rajono savivaldybės administraci-ja kreipsis į teismą dėl statinių, kurie neturisavininkų (anksčiau priklausęs UAB “Buge-nių keramika”) pripažinimo bešeimininkiaisir jų perdavimo valstybės ar savivaldybėsnuosavybėn, tarp jų:1. Gyvenamasis namas, esantis adresu: Buge-nių k., Mažeikių r.;2. Administracinis pastatas, esantis adresu:Bugenių k., Mažeikių r.;3. Pastatas-kalvė, esantis adresu: Bugenių k.,Mažeikių r.;4. Formavimo cechas, esantis adresu: Bugeniųk., Mažeikių r.;5. Ūkinis pastatas, esantis adresu: Bugenių k.,Mažeikių r.;6. Ūkinis pastatas, esantis adresu: Bugenių k.,Mažeikių r.;7. Garažas, esantis adresu: Bugenių k., Mažei-kių r.;8. Tvartas, esantis adresu: Bugenių k., Mažei-kių r.;9. Kiemo rūsys, esantis adresu: Bugenių k.,Mažeikių r.;10. Degimo cechas, esantis adresu: Bugeniųk., Mažeikių r.;11. Sandėlis, esantis adresu: Bugenių k., Ma-žeikių r.;12. Kiti statiniai (inžineriniai) kiemo statiniai,esantys adresu: Bugenių k., Mažeikių r.Asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos stati-nius, prašome iki 2013 m. kovo 15 d. kreiptisį Mažeikių rajono savivaldybės administraci-jos III aukštą, 303 kab. adresu: Laisvės g. 8, Ma-žeikiai, ir pateikti dokumentus, liudijančiusnuosavybės ar kitas turtines teises į šiame skel-bime išvardytus statinius. Užs. LM-3628

Informuojame, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkosministerijos (toliau - Inspekcija), vadovaudamasi Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788;2001, Nr. 101-3597; 2003, Nr. 123-5592; 2006, Nr. 116-4402, 2010, Nr. 84-4401) (toliau -Įstatymas) nuostatomis, 2012 08 14 Aleksandrui Belavencevui surašė savavališkos sta-tybos aktą Nr. SSA-00-120814-00256 dėl savavališkai pastatyto pagalbinio ūkio paskirtiespastato (unikalus Nr. 4199-2031-7025) 6,05 x 2,76 m ir 3,60 m aukščio su mediniu pries-tatu 2,55 x 4, 00 m ir 2,0 m aukščio, adresu: Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Daubėnai, So-džiaus 3-ioji g. 12 (valstybinė žemė).Inspekcija vadovaudamasi Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies ir statybos techninio reglamen-to STR 1.09.06:2010 “Statybos sustabdymas.Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžian-tį dokumentą padarinių šalinimas” (Žin., 2010, Nr. 116-5946; 2011, Nr. 83-4059) (toliau - Reg-lamentas) 35 punktu Aleksandrui Belavencevui 2012 09 10 surašė reikalavimą Nr. REI-00-120910-00280 iki 2013 m. kovo 10 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios2012 m. rugpjūčio 14 d. surašytas savavališkos statybos aktas reg. Nr. SSA-00-120814-00256,padarinius: nugriauti statinį (unikalus Nr. 4199-2031-7025) ir sutvarkyti statybvietę.Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Inspekcija reikalavimo įvykdymo terminą, jei-gu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu (pateiktu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas nuoreikalavimo įvykdymo termino pabaigos) gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reika-lavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti as-muo gali kreiptis į teismą.Vadovaujantis Reglamento 36 punktu, informuojame Jus apie šią savavališką statybą.Informuojame, kad vadovaujantis Reglamento 36 ir 39.2 punktais 2013 03 11 10.00 val.įvyks patikrinimas ir bus surašytas Reikalavimo įvykdymo patikrinimo aktas. Prašome dalyvauti patikrinime. Įvykdžius Reikalavimą, nelaukiant Reikalavimo termino pa-baigos, prašome informuoti Inspekciją nedelsiant. Užs. LM-3643

VIKINGˆ LOTO

Lo‰imo Nr. 1031

Data: 2012 12 12AUKSO PUODAS - 8 895 272 Lt

DIDYSIS PRIZAS - 2 682 610 Lt

04 06 11 17 36 37

Auksinis skaiãius 09

Papildomi skaiãiai 20 39

Lietuvoje laimòti prizai:

5 + papildomas sk. 82 108 Lt (0 priz.)

5 skaiãiai 9 770 Lt (5 priz.)

4 skaiãiai 158 Lt (424 priz.)

3 skaiãiai 11 Lt (7850 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (10770 priz.)

DÏokeris - bil. Nr. 060 271 754

(201 507 Lt)

Prognozò:

Aukso puode - 10 mln. Lt

Didysis prizas - 2,5 mln. Lt

DÏokeris - 200 000 Lt

Îaidimas JñGA 2

TiraÏo Nr. 3972

Data: 2012 12 12

DIDYSIS PRIZAS - 210 670 Lt

04 09 10 14 27 29 + 28

6 skaiãiai - 210 670 Lt

5+1 skaiãius - 1291 Lt

5 skaiãiai - 1165 Lt

4+1 skaiãius - 61 Lt

4 skaiãiai - 10 Lt

3+1 skaiãius - 5 Lt

3 skaiãiai - 3 Lt

2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTO TiraÏo Nr. 5340

Data: 2012 12 12

GALITE LAIMñTI 200 000 Lt!

02 04 05 06 08 11 12 16 19 21

28 31 38 40 41 43 50 52 57 58

Informuojame, kad 2012 12 01 skelbtosusipažinimo su Kauno RAAD 2012 11 30priimta planuojamos ūkinės veiklos atran-kos išvada Nr. 104/(PAV)-D2-2717 rengia-mam sklypų kad. Nr. 1901/0068:78 ir1901/0068:77, Kražantės g. 36, 40, Kaune,detaliajam planui terminas pratęsiamas iki2013 m. sausio 4 d.

Motyvuotus pasiūlymus ir pastabas ga-lima teikti detaliojo plano rengėjai - D.Šarakausko projektavimo įmonei, Nepriklausomybės a. 7-5, Kaunas, tel.: 8 698 48 373, (8 37) 32 18 86, info@dsarchitektai.lt. Užs. LM-3641

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBOS VILNIAUS SKYRIUS

INFORMACINIS SKELBIMAS

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skelbia viešą negyvenamųjų patalpų, esančių administracinio pastato pirmajame aukšte

Dūmų g. 3, Vilniuje, nuomos konkursą.

Išnuomojamos 196,26 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos.

Patalpos išnuomojamos 5 metų laikotarpiui su galimybe pratęsti dar 5 metams. Minimalusmėnesio pradinis nuompinigių dydis 7,50 litų su PVM už 1 kv. metrą, be mokesčio už elekt-rą, šildymą (elektra), šaltą ir karštą (boileris) vandenį bei kitas komunalines paslaugas.

Nuompinigių 3 mėn. pradinis įnašas - 4416,00 litų. Nuomojamomis patalpomis galima nau-dotis pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 8.00 val. iki 17.00 val. ir penktadieniais nuo 8.00 val.iki 15 val. 45 min. arba atskiru susitarimu dėl darbo laiko nuomojamomis patalpomis. Patal-pos išnuomojamos nuo 2013 m. sausio 2 d. Šiuo metu aukščiau įvardytas patalpas naudoja VS-DFV Vilniaus skyriaus N. Vilnios pensijų skyrius.

Paraiška dalyvauti konkurse su konkrečia nuomos kaina bei veiklos aprašymu pateikiama už-klijuotame voke iki 2012 m. gruodžio 28 d. 13.00 val. adresu: Laisvės pr. 28, LT-04540 Vilnius,612 kabinetas (Dokumentų tvarkymo skyrius). Ant voko turi būti užrašyta: “Negyvenamųjų pa-talpų nuomos konkursui”. Taip pat, sumokamas pradinis įnašas lygus 3 mėn. nuompinigių dy-džiui iki konkurso medžiagos pateikimo datos į A/s LT07 7044 0600 0117 9395, AB SEB ban-kas. Banko kodas - 70440. Įnašo kvito kopija pridedama prie konkurso dokumentų.

Papildomą informaciją apie nuomojamas patalpas teikia Jonas Rekstys, tel. (8 5) 210 8116 arbamob. tel. 8 680 90 076. Tais pačiais telefonais susitariama ir dėl išnuomojamų patalpų apžiūros.

Nuolatinės turto viešo nuomos konkurso komisijos posėdis įvyks 2012 m. gruodžio 28 d.13.00 val. adresu: Laisvės pr. 28, Vilniuje, 207 A (posėdžių salė).

Direktorius Voldemaras Vitkus Užs. LM-3642

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!•• Dokumentų saugojimas

•• Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus•• Dokumentų naikinimas

•• Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt www.archyvusistemos.lt

V-1

0118

Lietuvos žiniosw w w . l z i n i o s . l t

Nacionalinis dienra‰tis

r e k l a m a @ l z i n i o s . l t Tel.: 249 2166, 249 2173. Faksas: 278 4104.

“LIETUVOS ÎINIˆ” PRENUMERATA PRI IMAMA REDAKCIJOS BIURUOSE:VILNIUJE: Vykinto g. 14, tel.: (8 5) 249 2161. KAUNE: Vytauto pr. 27, tel.: (8 618) 87 802. MARIJAMPOLñJE: P. Butlerienòs g. 11, tel.: (8 343) 50 890.

www.lzinios.lt

2012 12 14Lietuvos žinios22 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Širdžių ėdikas” - 16.15, 18.45, 21.30 val.“Virš įstatymo” - 17.30, 20.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12, 16, 20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 13, 17, 21 val.“Optimisto istorija” - 10.45, 13.30, 15.45, 18.30,21.15 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.40, 14.45,17.15 val.“Legendos susivienija” - 13.10, 15.15 val.“Džiunglės” - 12.15, 14.30, 16.45 val.“Džiunglės” (3D) - 19.30, 21.50 val.“Debesų žemėlapis” - 17.30, 20.45 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 18 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.30 val.“007 operacija “Skyfall” - 15, 20.30 val.“Monstrų viešbutis” - 11.15 val.“Kung Fu Panda 2” - 10 val.“Madagaskaras 3” - 12.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Širdžių ėdikas” - 14.15, 16.40, 19.10, 21.40 val.“Virš įstatymo” - 15.15, 18, 21 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.10,16.20, 20.20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 17.20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.15, 15, 19 val.

“Optimisto istorija” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.30 val.“Legendos susivienija” (3D) - 12.20 val.“Legendos susivienija” - 13.15, 15.40, 17.40, 19.45,22 val.“Karališkas romanas” - 17.45, 20.45 val.“Džiunglės” (3D) - 11.30, 21.50 val.“Debesų žemėlapis” - 11, 14.15, 17.40, 21 val.“Frankenvynis” (3D) - 14.45 val.

“Apgaulinga aistra” - 15.20, 21.15 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 17.30, 20.30 val.“007 operacija “Skyfall” - 12, 18 val.“Ratai 2” - 11 val.“Rio” - 11.15 val.“Alisa Stebuklų šalyje” - 13.30 val.“Batuotas katinas Pūkis” - 13.45 val.PASAKA“Širdžių ėdikas” - 16 val.

“Optimisto istorija” - 18 val.“Pabandom iš naujo” - 17 val.“Pokalbiai rimtomis temomis” - 17.30 val.“Velnių salos karalius” - 19.15 val.“Sviestas” - 21.15 val.OZO KINO SALĖ“Prie jūros” - 16 val.“Miegančių drugelių tvirtovė” - 18 val.MULTIKINO“Širdžių ėdikas” - 18.45, 21 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.45,15.15, 18.45, 22 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 10, 13.15, 16.30,20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11, 13.15, 18, 21.30 val.“Optimisto istorija” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21.15 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.45, 12.45, 15, 17 val.“Legendos susivienija” - 10, 12, 14, 16 val.

“Džiunglės” (3D) - 19, 21 val.“Debesų žemėlapis” - 18, 21.20 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 16.30 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.30, 12.30, 14.30 val.

KAUNASCINAMON“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 17.10, 20.35 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.25, 14.45, 18.10,21.35 val.“Optimisto istorija” - 18.50 val.“Širdžių ėdikas” - 13.15, 17.30, 19.45, 22 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.40, 14.55 val.“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.“Debesų žemėlapis” - 15.15, 21.20 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12.30, 21 val.“Monstrų viešbutis” - 11.15, 15.30 val.FORUM CINEMAS

“Širdžių ėdikas” - 16.30, 18.45, 21.30, 23.45 val.“Virš įstatymo” - 14.15, 20.45, 23.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.15, 16,20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 10.15, 13.45,17.30, 21.15, 22.30 val.“Optimisto istorija” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.30,21, 23.30 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15 val.“Legendos susivienija” - 13.30, 16.15, 18.15 val.“Džiunglės” (3D) - 20.15 val.“Debesų žemėlapis” - 11, 17.15 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 20.30 val.“007 operacija “Skyfall” - 23 val.“Loraksas” - 10.30 val.“Batuotas katinas Pūkis” - 13 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Širdžių ėdikas” - 16.45, 19, 21.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 12, 16, 20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 14, 17.30, 21 val.“Optimisto istorija” - 20.45 val.“Pragaras rojuje” - 11.15, 15.45, 20.30 val.“Septyni psichopatai” - 20.15 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45 val.“Legendos susivienija” - 16.15, 18.15 val.“Džiunglės” - 13.45, 18.30 val.“Debesų žemėlapis” - 17.15 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14.15 val.“Kung Fu Panda 2” - 10.30 val.“Batuotas katinas Pūkis” - 13 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Septyni psichopatai” - 18 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 12, 16, 20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.15, 14, 17.30, 21 val.“Optimisto istorija” - 13.15, 16.15, 18.40, 21.15 val.“30 širdies dūžių” - 20.30 val.“Legendos susivienija” - 15.45, 18.15 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.15, 20.45 val.“Monstrų viešbutis” - 12.45 val.“Kung Fu Panda 2” - 11 val.“Šrekas. Ilgai ir laimingai” - 13.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Legendos susivienija” - 10, 11.40, 13.20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 15, 18, 21 val.I SALĖ“Karališka drąsa” - 10, 11.40 val.“Pragaras rojuje” - 13.20, 19.15 val.

“Pagrobimas 2: neišvengiamas kerštas” - 15.20,21.15 val.“Apgaulinga aistra” - 17.15 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 16, 20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14, 17.30, 21 val.“30 širdies dūžių” - 20.30 val.“Legendos susivienija” - 15.30 val.“Legendos susivienija” (3D) - 13.30 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 17.30 val.

“Batuotas katinas Pūkis” - 10.30 val.“Alisa Stebuklų šalyje” - 13 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS14 d. 18.30 val. “Vienos kraujas”15 d. 12 val. “Buratinas”15 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus”

16 d. 12 val. “Spragtukas”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS14 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Nusiaubta šalis”14 d. 19 val. Studijoje. “Poetė”15 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji”15 d. 16 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatrekoncertuoja “Tree Stones”15 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Juodoji našlė”16 d. 12 val. Didžiojoje salėje. “Daktaras Aiskauda”16 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Grybų karas”16 d. 16 val. Studijoje. “Namisėda”JAUNIMO TEATRAS14 d. 18 val. “Bestija žydrom akim”15 ir 16 d. 17 val. “Kovos klubas”RUSŲ DRAMOS TEATRAS15 ir 16 d. 12 val. “Undinėlė”16 d. 18 val. “Iš meilės man”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS15 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai”16 d. 11 val. “Brangusis atrakcionų parko dėdė”VILNIAUS “LĖLĖ”Didžioji salė15 d. “Batuotas katinas”Mažoji salė

16 d. 14 val. “Baltos pasakos”KEISTUOLIŲ TEATRAS14, 15 d. 12 vasl. “Grybų karas ir taika”MENŲ SPAUSTUVĖ14 ir 15 d. 18 val. Studijoje II. Teatras “Atomico” (Ispanija). Ištraukos iš trijų spektaklių “Nužudysiutave švelniai”, “Nuvalkiotas”, “A.M.”14 d. 19 val. Juodojoje salėje. Koncertas “Kurak”14 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Išėjimo nėra”15 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)”16 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Gandro dovana”16 d. 18 val. Juodojoje salėje. Teatras “Dansema”.“Mozaika”“DOMINO” TEATRAS14 d. 19 val. “Sex guru”15 d. 19 val. “Apie ką kalbą vyrai?”16 d. 19 val. “Nuodėmių miestas”RAGANIUKĖS TEATRAS15 ir 16 d. 12 val. “Tikroji Kalėdų Senelio istorija”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS14 ir 15 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”15 d. 15 val. Ilgojoje salėje. “Liūdnas dievas”16 d. 15 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos sucitrina”16 d. 18.30 val. Rūtos salėje. “Markizė de Sad”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS15 d. 18 val. “Linksmoji našlė”

16 d. 12 val. “Sniego karalienė”16 d. 18 val. “Atila”KAUNO KAMERINIS TEATRAS14 d. 10 ir 12 val.; 15 ir 16 d. 12 ir 14 val. “Kaip atpažinti raganą?”14, 15, 16 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”KAUNO MAŽASIS TEATRAS

15 d. 18 val. “Katytė P”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS15 ir 16 d. 11 val. Mažojoje scenoje. “Naujametėpasaka”15 ir 16 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė”KAUNO TEATRO KLUBAS

14 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”15 d. 19 val. Vyrų vokalinės grupės “Quorum” koncertasKAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS14 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas”15 d. 18 val. Všį “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu atgal”16 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS15 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo”16 d. 12 val. “Verpalų pasakos”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI14 d. 19 val. Pantomimos teatras “A”. “Jaunystė,branda, senatvė, mirtis”15 d. 13 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Mikė Pukuotukas”15 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Paleistuvis”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS15 ir 16 d. 12 ir 14 val. “Kalėdų Senelio namelis”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS

16 d. 15 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS15 d. 11 val. Vilniaus mažasis teatras. “Brangusis atrakcionų parko dėdė”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS15 ir 16 d. 12 val. “Meduolių trobelė”PANEVĖŽIO MUZIKOS TEATRAS16 d. 17 val. Kamerinės muzikos koncertasPANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”16 d. 12 val. “Sidabrinės nakties pasaka”

PENKTADIENIS 14 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Ryto suktinis” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 Šiandien (su vertimu į

gestų kalbą)19.00 Pasaulio plaukimo čem-

pionatas trumpajame(25 m) baseine. Pusfi-naliai. Finalai. (Pastaba:gali dalyvauti R.Meiluty-tė, G.Titenis). Tiesioginėtransliacija

20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Duokim garo!”.

Per pertrauką - 22.00Loterija “Perlas”

23.15 “Kine kaip kine”23.45 Melodrama “Anglų

valsas” N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”

6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris”7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.45 “Radži ieško žmonos” (k.)13.10 “iKarli”13.40 “Keista šeimynėlė”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos”18.45 Žinios19.19 Komedija “Operacija “Y”

ir kiti Šuriko nuotykiai”21.25 “Farai” N-1422.25 Veiksmo trileris “Skolos

kaina” N-140.30 Veiksmo trileris “Patikima

apsauga” N-7

TV36.30 “Teleparduotuvė”6.45 “Simpsonai”7.15 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija8.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Šok su manimi”14.40 “Skunk Fu”15.10 “Ančiukas Donaldas ir

draugai”15.40 “Simpsonai”16.10 “Meilės prieglobstis”17.10 “Drąsi meilė”18.10 “Naisių vasara”18.45 TV3 žinios

19.20 Komedija “Vienas namuose”

21.25 Nuotykių f. “Trys muškietininkai”

23.35 Veiksmo f. “Konanas barbaras”

1.40 Komedija “Sniego žmogaus pėdomis”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Prajuokink mane” (k.) N-79.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)10.00 “Amerikos talentai”11.00 “Raudonas

dangus” (k.) N-712.00 “Ekstrasensai

detektyvai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Kalbame ir rodome” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Komikų klubas” N-720.00 Žinios20.25 Savaitės kriminalai N-721.00 Nuotykių komedija

“Tikra pasaka” N-1423.10 “Amerikietiškos

imtynės” N-140.10 Galiūnų čempionų

lygos pusfinalis Lietuvoje (k.)

1.10 “Laukinis” (k.) N-72.10-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai”8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermenonuotykiai” 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-710.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00 “Nau-jieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Širdies balsas”13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės mies-tas” 15.00 Teleparduotuvė 15.30 “Drakonų kovaZ” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Auk-lė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Lan-gai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 21.00 Detektyvas “Tagartas XXI. Pinigų skonis”N-14 22.35 Fantastinis f. “Pietietiškos istorijos” N-14 1.25 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “La-bas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvos šokių dešim-tukas” (k.) 12.30 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas(k.) 13.30 Skulptoriaus Vlado Vildžiūno 80-mečiui.“Galerija” (k.) 14.15 “Grynas gyvenimas” 15.00“Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15“Keliaukim!” 18.45 Klaipėdos muzikinio teatrospektaklis. Z.Liepinio opera “Paryžiaus katedra”20.45 “Arti toli” 21.20 Aktoriaus Vladimiro Jefre-movo 70-osioms gimimo metinėms. “Tai manoduona”. Aktoriaus V.Jefremovo kūrybinis portretas22.15 Tapytojo Kosto Dereškevičiaus 75-mečiui.Parodos atidarymas (k.) 23.00 Džiazo vakaras. XVIItarptautinis džiazo festivalis “Birštonas 2012”. Dai-niaus Pulausko grupė 23.50 “Prisiminkime”. V.Telks-nio dainos (k.) 0.00 Panorama (k.) 0.45 Bardų festi-valis Kulautuvoje “Akacijų alėja”. 1 laida

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Juokingiausi Ameri-kos namų vaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112.Ekstremali pagalba” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Ve-dęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Tele-

parduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilųgaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pa-galba” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai”20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Herojai” 22.00“Krintantis dangus” 23.00 “Vartai” 23.55 “Žvaigž-džių vartai. Visata” 0.40 Eurolygos rungtynės. Kau-no “Žalgiris” - “Anadolu Efes Istanbul”. Vaizdo įra-šas 2.20 “CSI kriminalistai”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkimeaugti” 10.55 Dok. f. “Čingischanas” N-7 12.00 “Lie-tuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV par-duotuvė 14.00 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios 15.10“Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Karalienė Elž-bieta II” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “KaralienėElžbieta II” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “PašėlęTV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pagrindinis įta-riamasis” N-7 21.00 “Reporteris” 21.40 Karinė dra-ma “Tigrų šalis” N-14 0.00 Dok. f. “Kaip gimsta že-mės drebėjimai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “1612: Tamsiųjų laikų kronikos” N-79.25 Komedija “Labas ir sudie!” N-7 11.00 Drama“Lūšnynų milijonierius” N-7 13.00 Komedija “Žvė-relių maištas” 15.00 Trileris “Afera pagal Entonį Zi-merį” N-7 17.00 Trileris “Pietietiškos istorijos” N-719.20 Trileris “Grįžimas namo” N-7 21.00 Trileris“Išrinktųjų medžioklė” N-7 23.00 Drama “Mielasdraugas” N-7 1.00 Komedija “Muzikinės kovos”

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Ži-nios 9.30 Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų 10.20Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojųdalis 13.00 “X byla” 13.55 “Kilmingų mergelių insti-tutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Ži-nios. Maskva 15.50 “Melžėja iš Chacapetovkos”

17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesiogi-nis eteris 19.20 “Jūrmala” 21.05 Vaid. f. “Naktinissvečias” 23.00 Vaid. f. “Įsimylėjęs ir beginklis” 0.50Vaid. f. “Visada su manimi” 2.35 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Boksas. Manny Pacquiao - Juanas ManuelisMarquezas 14.00 Krepšinis. Eurolyga. “Chimki” -“Panathinaikos” 15.50 Krepšinis. Eurolyga. “Monte-paschi” - “Asseco Prokom” 17.40 Ledo ritulys. KHL.Rygos “Dinamo” - “Neftehimik” 19.40 Krepšinis.Eurolyga. “Žalgiris” - “Anadolu Efes”. Tiesioginėtransliacija 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Besiktas” -“Lietuvos rytas”. Tiesioginė transliacija 23.40 Krep-šinis. Eurolyga. “Barcelona” - CSKA 1.30 Futbolas.UEFA Čempionų lygos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip taipagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų grio-vėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas lai-mikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai vei-kia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Londonodangoraižiai 22.00 Nutrūktgalviai 23.00 Kaip mesišradome pasaulį 0.00 Nutrūktgalviai 1.00 Kaipsaugomas Vašingtonas?

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Pašėlę išradėjai 11.00 Išarti: Gvantanamo kalėjimas 12.00 Ateiviai Europoje13.00 Tunų žvejyba 14.00 Naujagimiai 15.00 Koš-maras Amazonėje 16.00 Ateiviai Europoje 17.00Mistika. Ateviai 18.00 Pasaulio pabaiga 19.00 Įka-lintieji. Moterys 20.00 Antrojo pasaulinio karo he-rojai 21.00 Nacių bausmių šventykla 22.00 Tunųžvejyba 23.00 Antrojo pasaulinio karo herojai 0.00Nacių bausmių šventykla 1.00 Nakties programa

Kinas Teatras

Orai ir horoskopai 232012 12 14Lietuvos žinios

SAULĖteka 8:35leidžiasi 15:52dienos ilgumas 7:17

MĖNULISAntrąją jaunatiesdieną Mėnulisteka 09:15leidžiasi 17:32

ŠIANDIEN: bus debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 6-7 laipsniai šalčio.

RYTOJ:debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 7-10 laipsnių šalčio, dieną 4-7 laipsniai šalčio.

Senoliai sakydavo: Stovi kaip busilas ant vienos kojos.

349-oji metų diena. Gruodžio keturioliktoji, penktadienis, penktoji 51-osiosmetų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 17 dienų.

Geros dienos! LŽ

Vardadienį šiandien švenčia: Alfredas, Fortūnatas, Kintvilė, Tarvainas; rytoj: Gaudenis, Gaudenė, Justas, Kristijonas.

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS

+16

-6

-7 -9

-7 -10

-7

-7 -11

-7 -11

-11

-8

Lisabona

+16Malaga

+10Madridas

+17Alžyras

+16Tunisas

+11

Atėnai+15

Larnaka

+6Stambulas

+16Barselona

+12Bordo

+7Dublinas

+10Paryžius

+11Londonas

+9 Nica

+14Roma

+15Dubrovnikas

+4Sofija

-7Bukareštas

Varna

-9Maskva

-3 Helsinkis

-7Kijevas

-1Berlynas

-8

Kopenhaga+4

StokholmasOslas

+5Amsterdamas

+6Miunchenas

-2Praha

-7Vilnius

-7Talinas

-3Ryga

-6

Minskas

-4Sankt Peterburgas

Bratislava

-1Varšuva

0Viena

+2Budapeštas

Jaunatis Priešpilnis Pilnatis DelčiaXII 13 XII 20 XII 28 I 04

-6

2012 12 14Lietuvos žinios24 Margumynai

Musulmoniškose Vidurinės Azijos valstybėse norima išguiti Naujųjų metų šventę iš viešojogyvenimo.

Dušanbės meras MahmadsaidasUbaidulajevas padarė galą pasaulie-čių ir islamistų ginčui dėl Naujųjųmetų šventės. Jis nurodė centrinėjesostinės aikštėje pastatyti nauja-metę eglę. Šventiniai medeliai pa-puoš ir visus milijoninio didmies-čio vaikų darželius, mokyklas beikitas įstaigas.

Radikalūs Tadžikistano islamistaireikalauja išbraukti Naujuosius me-tus iš šventinių dienų sąrašo kaipmusulmonams svetimą krikščioniš-ką šventę. Tačiau M.Ubaidulajevaspareiškė: “Tadžikistanas yra demok-ratinė, teisinė ir pasaulietinė valsty-bė, kuriai mažuma neprimes savotaisyklių bei valios.” Jis pabrėžė, kadtoji eglutė yra ne kalėdinė, o nauja-metė, simbolizuojanti Naujųjų me-tų pradžią pagal kalendorių, kuriolaikosi visas pasaulis. Dušanbės šei-mininko žodžiais, tai pati linksmiau-sia šventė daugumai gyventojų, ypač

vaikams, “ir mes niekam neleisimeatimti šio džiaugsmo”.

Islamo atgimimo partija su Du-šanbės meru nesutinka. Jos many-mu, kiekvienas gali švęsti kokias tiknori šventes namuose, su šeima,taip pat ir Naujuosius metus, bet tainegali vykti valstybiniu lygiu.

Pernai Naujųjų metų naktį Ta-džikistane buvo užpultas 24 metųjaunuolis, persirengęs Seniu Šalčiu.Subadytas peiliu jis mirė.

Autoritarinio prezidento IslamoKarimovo valdomas kaimynas Uz-bekistanas, kurio dauguma gyven-tojų taip pat yra musulmonai, už-draudė Senį Šaltį, Snieguolę ireglutę, populiarius dar nuo sovieti-nių laikų, kai Kalėdos taip pat bu-vo draudžiamos.

Ir Vakarų pasaulyje Kalėdos bei ka-lėdinė eglutė pastaraisiais metais vir-to debatų objektu. Kai kuriose Ang-lijos mokyklose Kalėdas pradedamadrausti, nes ten dauguma moksleiviųyra imigrantai iš įvairiausių ne krikš-čioniškų šalių, jiems šios šventės vi-siškai svetimos, o jų tėvai dažnai sako,kad net įžeidžiančios.•

Eglė bus pastatytanepaisant protestų

Lietuvos vaikai noriai įsitraukė į konkursą, kurį surengė dienraštis “Lietuvos žinios” beiakcinė bendrovė “Naujoji rūta”,ir neša pačių padarytas dovanėles Kalėdų Seneliui.

Mažieji Lietuvos gyventojai paju-to, kad dovanas malonu ne tik gau-ti, bet ir pačiam duoti. Vilniuje gy-venantys vaikai varsto redakcijosduris ir atneša Kalėdų Seneliui pa-čių padarytą žaisliuką iš “Naujosiosrūtos” saldainių popierėlių. Jiemstikrai nepritrūksta fantazijos ir išmo-nės. Vaikai nepatenkinti tik tuo, kadkonkursas turėjo vykti iki gruodžio16 dienos - iki to laiko ne visi norin-tieji jame dalyvauti spės atnešti arbaatsiųsti dovanėles, nes turi eiti į mo-kyklą. Atsižvelgdama į vaikų pageida-vimą redakcija pratęsia konkursą ikigruodžio 22 dienos. Vaikus pradžiu-gina ir tai, kad atnešę dovanėlę Kalė-dų Seneliui jie patys gauna saldžių

prizų. Gražiausių dovanėlių kūrėjaidar bus pakviesti į jų parodą ir galėspasivaišinti “Naujosios rūtos” skanu-mynais. Neliks pamiršti ir vaikų tėve-

liai ar mokytojai. Dviejų laimėtojų tė-veliai arba pedagogai nemokamai va-žiuos į Briuselį, kur juos priims euro-parlamentaras Zigmantas Balčytis.•

Penkerių metų Kotryna Rimašaitė taip pat atnešė žaisliuką Kalėdų Seneliui.Romo Jurgaičio nuotrauka

Senis Šaltis, rusiškas Kalėdų Senelio pakaitalas, ir Snieguolė liko populiarūs personažai daug kur buvusioje Sovietų Sąjungoje. / Reuters/Scanpix, AFP/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

Kalėdų Senelis jau sulaukė dovanų

Vienoje Naujosios Zelandijos gyvūnų prieglaudoje gyvenantysketurkojai Montis ir Porterissėkmingai išlaikė vairavimo egzaminą. Jį tiesiogiai transliavo televizija.

Pirmas vairuoti automobilio sėdoMontis. Vairuotojo krėsle didžiulisšnauceris buvo prisegtas saugosdiržu, tada užvedė automobilį, per-darytą taip, kad šuniui būtų pato-giau, ir nuvažiavo kelis metrus, vi-są laiką drąsinamas savo mokytojų.

“Viską atlieka šuo”, - sakė Mončiotreneris Markas Vette. Uždėjęs lete-ną ant vairo keturkojis atrodė atsi-palaidavęs, kai riedėjo keliu, o paskuisėkmingai sustojo.

Vėliau vairavimo egzaminą išlaikėir Porteris. Pabaigoje jis šiek tiek su-klydo išriedėjęs iš kelio ant žolės, ta-čiau nei vairuotojas, nei žiūrovai, neižiniasklaidos atstovai nenukentėjo.

Šiedu benamiai Oklando šunysbuvo išmokyti vairuoti automobilį pa-

gal programą, kuria siekiama pade-monstruoti, kokie protingi gali būtigyvūnai. Programos devizas: “Toksprotingas šuo nusipelno turėti na-mus.” Specialistų manymu, Montis irPorteris, pirmi pasaulyje vairuojantysšunys, labai padidino savo galimybessusirasti šeimininkus. Atkreipdamidėmesį į benamius gyvūnus jie gali pa-skatinti ir daugiau žmonių pasiimti išprieglaudos šunis.

Vairuoti buvo mokomi trys šunys,tačiau po dviejų mėnesių intensy-vaus darbo Montis ir Porteris pasi-rodė geriau nei Džinė. Kol kas neaiš-ku, kada ir ji galės laikyti vairavimoegzaminą.

Kuriant daugybę filmų su gyvū-nais dirbęs M.Vette pripažino, kadšis užsakymas buvęs sunkiausias iriš pradžių jis turėjęs abejonių. Mo-kytojas paaiškino, kad sėdę vairuo-ti perdaryto automobilio šunys pa-tys paleidžia variklį, letena įjungiapavarą, pradeda važiuoti, sukiojavairą, valdo greičio pedalą. Mašinapakeista taip, kad važiuotų ne di-desniu nei žingsnio greičiu.

“Teko dirbti “Žiedų valdove”, “Pa-skutiniame samurajuje” ir kituose di-deliuose filmuose, tačiau pasodintivieną šunį, be trenerio į mašiną, kadjis viską padarytų pats... Žinote, pa-sakysiu - tai buvo tikras iššūkis, - kal-bėjo M.Vette. - Mašinoje juk niekonėra, tad jokių triukų, vairuoja patsMontis - jam tai patinka.”

Vairuojančių šunų vaizdai tapointerneto sensacija.•Voxy.co.nz, Upi.com, “The Guardian”, LŽ

Benamiai šunys išmoko vairuoti

Montis prie vairo, regis, jaučiasi puikiai!

SV-11032

850 metų jubiliejui ParyžiausDievo Motinos katedra pasi-puoš naujais varpais, kurieskambės kaip XVIII amžiuje.

Triukšmas kilo dėl garsiosios Pa-ryžiaus Dievo Motinos katedros var-

pų - artėjant šio architektūros šedev-ro 850 metų jubiliejui Prancūzijosvaldžia nusprendė varpus pakeisti.

1856-aisiais išliedinti varpai, ku-riems suteikti Prancūzijos šventųjųvardai, tarnavo šiai katedrai 156 me-tus. Didžiausias jų, 13 tonų sverian-tis “Emanuelis”, praėjusiais amžiais

skelbė apie monarchų karūnavimą,pranešė ir apie abiejų pasaulinių ka-rų pabaigą. Paprastai “Emanuelis”skamba per didžiąsias šventes - Ka-lėdų, Velykų, Visų Šventųjų, o kiti,mažesni, maždaug 2-3 tonas sverian-tys varpai skelbia kasdienius įvykius.

Dabar valdžios sprendimu 4 varpaibus renovuoti, o 5 liedinami iš naujo.Papildę tenoru skambantį “Emanuelį”visi drauge jie atkurs ansamblį, buvusįiki Prancūzų revoliucijos. Nauji varpaijau liedinami viename ceche Norman-dijoje panaudojant viduramžių tech-nologijas. Pavyzdžiui, jų formos pada-rytos iš molio, arklių mėšlo ir šerių.

Naujieji varpai bus pavadinti di-džių istorinių Prancūzijos veikėjų var-dais, šios asmenybės bus ant jų pa-vaizduotos. Jie bus tokio paties svorioir diametro kaip senieji, per revoliu-ciją nuplėšti nuo bazilikos ir perlydy-ti į patrankas. Pagal įstatymą varpai,kaip, beje, ir pati Dievo Motinoskatedra, priklauso ne Bažnyčiai, oPrancūzijos vyriausybei.•

Nauji varpai atkurs seną skambėjimą

Paryžiaus Dievo Motinos katedra rengiasi jubiliejui.