anomali raida

7/23/2019 anomali raida

1/59

Anomalios raidos psichologija:

Raida tai mogaus vystymasis. Kognityvin, psichosocialin ir fizin raida. Tai kno (fizinis, psichikos ir !lgs!nos kitimas laik! dl "iologini# proc!s# organizm! ir aplinkos

pov!iki#. $!igu vi!na susto%a, gali "ti, kad kitos t&siasi. $!i kognityvin sutrinka daniausiai fizinn!sutrinka, o psichosocialin raida sutrinka.

Kas yra anomali raida' nomali raida tai nukrypusi nuo normos raida. )orma tai, k* m!ssugalvosim.

Tai mogaus fizins, kognityvios ir psichosocialins (!mocins, kognityvins, !lg!sio raidosnukrypimai nuo daugumai "dingos kultros. +auguma' r pagal statistik*, ar kultr*, visuom!n&')ukrypimo, sutrikimo api"dinimas

r !lg!sys vyrui "u-iuoti vyr*, mot!riai n!valgyti k!lias di!nas, aloti savo kn*. ali "ti/vardintas kaip sutrik&s' 0i! !lg!siai visi priklauso nuo kultros vi!nos! normalus !lg!sys, kitos! sutrikimas. $uk kartais toks !lg!sys visai ms# n!st!"ina.

1lg!sio kont!kstas, aplinky"s gali l!mti, kad toks !lg!sys suprantamas kaip nukrypimas, sutrikimas. 2isuom!ns normos stiprus indikatorius. Kultrins ir lyti!s normos.

Kultrinis r!liativyizmas )ra univ!rsali# standart# ar taisykli# kaip nuspr&sti ar !lg!sys nukrypsta nuo normos.

3kirtingos! kultros! skirtingai gali "ti /vardinamas sutrikimas. !d%imas. 4vz., iki m!t# 2akar# 5alys! normalu, o kitos! %au n!"!. 6pon!ntai liudi%a, kad pavo%inga pasiduoti kultriniam r!liatyvizmui, n!s tuom!t sp!kuliuo%ama

nurkypimu 7itl!ris, Tary"# 3*%ungo%! disid!ntai, v!rgai $2 "uvo diagnozuo%ami drap!tomania laisvs tro5kimu.

R!liatyvimas r!tumas Kitas krit!ri%us nukrypimui /vardinti !lg!sio r!tumas. Tai, kas n!tipi5ka, la"ai r!ta dalinai tai priklauso nuo norm# visuom!n%!. Koks r!tumas turi "ti' 89: populiaci%os tai %au r!ta' R!ta. Ri"os danai nul!mtos asm!nin! nuomon!.

Kartais r!tas !lg!sys gali "ti pozityvus visuom!n!i, nors dl r!tumo vadinamas nukrypimu. 4vz.,ga"s vaikai "uvo diagnoz (autistinio sp!ktro, g!nialumas, !ksc!ntri5kumas.

+iskomfortas Tai dar vi!nas krit!ri%us /vardinti nukryprimus. $!i asmuo k!n-ia dl savo !lg!sio ir nori %o atsikratyti, ta-iau tai gali pri!5tarauti kultrinms ir

visuom!ns normoms. 7omos!ksualumas n!t k!lios! valsti%os! $2 vis dar laikomas sutrikimu. Kartais asm!nys n!suvokia, kad k!nkia sau ar kiti!ms ir n!nori ni!ko k!isti r!aly"s %ausmo

praradimas. +anai 5izofr!nikai mano, kad %uos udar, o %i! n!kalti.4sichikos ligos

Taip pat vi!nas krit!ri%us. i5kus, fizinis proc!sas, kuris nukrypsta nuo ;sv!ikatos< ir l!mia sp!cifin/ !lg!s/ ar simptomus. Tai !lg!sys, kuris ligos pas!km. Tai tarsi simptom# /vardinimas.

)!prisitaikymas 1lg!sys, kuris kliudo, suk!lia str!s*, trukdo kasdi!niam funkcionavimui

=izi5kai alo%a individ* sav&s p%austymas. Tai sutrikimas ar"a vi!nas i5 simptom#. 1mocin kan-ia !mocinis skausmas, d!pr!si%a. 3unkiai sud!rinama su kasdi!niniu funkcionavimu fo"i%a. R!aly"s %ausmo praradimas ir n!gal%imas kontroliuoti savo !lg!sio ar min-i#. +anai "na

po partn!rio ar vaiko n!t!kti!s ir pan. >r 5i! krit!ri%ai gali "ti su"%!ktyvs tai la"ai slidus dalykas. Kultra ir lyti!s asp!ktas gali pav!ikti !lg!sio pasir!i5kim* ir suvokim*, pvz., distr!so i5rai5k*,

r!aly"s suvokim*? tam tikro n!adaptyvaus !lg!sio primim*? gydym*.


2/59

nomalios raidos psichologi%a psichologi%os 5ak# grup, kuri# o"%!ktas yra sutrikusio funkcionavimomoni# psichika ir !lg!sys. 4sichikos ir !lg!sio

pasir!i5kimo ir raidos ypatumai, s*v!ikos su socialiniaisv!iksniais, psichologiniai v!iksniai. ali "ti skaidoma /sp!ciali*sias psichologi%as

3utrikusio int!l!kto asm!n# psichologi%a. 3utrikusios kal"os asm!n# psichologi%a.

3utrikusios klausos asm!n# psichologi%a. 3utrikusios r!gos asm!n# psichologi%a. 3omatini# ligoni# asm!n# psichologi%a. =izinius sutrikimus turin-i# asm!n# psichologi%a.

nks-iau la"ai kl!st%o sutrikusios r!gos psichologi%a n!s la"iausiai "uvo %ais rpinam*si.3utrik&s funkcionavimas kognityvinis, motorinis,

psichosocialinis.

@iga (patologinis proc!sas,pirmin pri!astis, pvz., kataraktaA

3utrikimas (r!g%imo a5trumosuma%imasB

6rgan# ir funkci%# lygmuo

)!gal (n!gal%imas skaitytinormalaus t!kstoB

>ndivido lygmuo

>nvalidumas (n!gal%imas mokytiskartu su normaliai r!gin-iais

3ocialini# vaidm!n# lygmuo

nomalios raidos psichologi%os tikslai Tirti psichikos ir kit# funkci%# sutrikimo komp!nsaci%os galimy"!s ir m!chanizmus. 4sichologi5kai pagr/sti r!a"ilitaci%*. 4sichologi5kai pagr/sti n!/gali# asm!n# ugdym*. To"ulinti psichologin/ /v!rtinim*.

Kurti ir to"ulinti psichologinio pov!ikio pri!mon!s. K!isti socialin!s nuostatas / n!/galiuosius. Kor!guoti asm!ns sav&s v!rtinim*, skatinti savaranki5kum*.

Kodl r!ikalinga tokia psichologi%os 5aka' +aug%a moni#, turin-i# vi!nokius ar kitokius sutrikimus, n!gal!s. +aug%a vaik# ir %aun# moni#, turin-i# n!gal!s. pi! 89: populiaci%os turi vi!nokias ar kitokias n!gal!s ar sutrikimus, kuri! l!mia raid*. pi! C moni%os vi!naip ar kitai susi%& su n!galmis. +augiausia n!gal& turin-i# moni# zi%os Ramio%o vand!nyno r!gionuos!.

>stori%a. Kada atsirado' Kai mons prad%o "urtis / grup!s. +aug%a vaik# ir %aunimo, kuri! turi n!gali# arsutrikim#. Dadaug api! 89: populiaci%os, kuri! turi vi!nokias ar kitas n!galias. Danoma, kad 8EF moni#yra susi%& su n!galias turin-iais monms. zi%os 5alys! yra didiausia n!galias turin-i# moni#konc!ntraci%a. 2isi laikotarpiai liudi%a api! sutirkimus. 2i!nais laikotarpiais daugiau api! fizinius, kitaisapi! psichinius. )uo to kaip visuom!n / %uos r!aguo%a, tada la"ai priklauso kaip %uos gydo ir pan. 4vz., %!isutrikimas +i!vo "ausm tai gydys vi!naip. 3utrikimai danai "uvo laikomi skirtingumu ir nukrypimu nuonormos. >stori%os !igo%! toki! mons danai n!"uvo laikomi visat!isiais nariais.

Akmens amius.>storikai sp!kuliuo%a, kad akm!ns amiu%! d!monai ir vaiduokliai atsakingi u nukrypimus.alimas gydymas gr&imai galvo%!, tr!panaci%a. 3p!kuliuo%ama, kad ti!ms, kas tur%o haliucinaci%as, "uvola"ai lidni. $!i i5gyv!ndavo dvasi* paliko kn*. >lg* laik* traktuota, kad pri!astis dvasios, d!monas.0amanai ir kiti asm!nys m!lsdavosi, "andydavo /kal"ti dvasi*, sualoti kn*, nuudyti.

Senovs Kinija.4irmi apra5ai api! GHIF m. pr. Kr. D!dicino%! manyta yra >n ir $ang, tarp %# turi "ti"alansas, o sutrikimas tai in ir %ang dis"alansas. Tad svar"u sukurti harmoni%*. Kita t!ori%a t!igia, kad vidausorganai kontroliuo%a asm!ns !moci%as. Kai organas p!r daug dir"a, tai asmuo tik patiria tik tas !moci%as. Tadturi harmoningai dir"ti visi organai. yd maistu, %oga, aplinka ir pan. Kal"ta n!t api! aklum*, kaipdisharmoni%os pas!km. 2liau Kini%o%! r!liginis supratimas k!it sutrikim# pri!as-i# supratim*.


3/59

Senovs Egiptas, Graikija, Roma.1gipt! ir D!sopotami%o%! "uvo /vardinta n!maai sutrikim# ir %# gydymo"d# 8J99 m. pr. Kr. 4rotin n!gal, aklumas, kurtumas n!"uvo pr!t!kstas pasm!rkimui, nors %# "uvo"i%oma, tik fiziniai asp!ktai v!rtinti. =izini# sutrikim# "uvo la"iausiai "i%oma n!s tada tas vaikasnuudomas. uvo tokia komanda, kuri nustato ir pali!ka %/ mi5k!, kad gyvnai pasiimt#. Tik stiprs irgras "uvo pali!kami 5!imo%!. )!/galumas, sutrikimas "uvo di!v# prak!iksmas, k!r5tas, grsm i5likimui.4rotin n!galia "uvo si!%ama dovana g!r!sniais g!"%imais lit!ratro%!, po!zi%o%!. 7ipokratas psichikossutrikimus ai5kino kaip ir dauguma kit# surikim# krau%as, gl!ivs, g!ltono%i ir %uodo%i tulis dis"alansu.ydymas "alanso suradimas krau%o nul!idimas, poilsis, di!ta. 1gipt! daniausiai manoma, kad dlmot!rs atsiranda sutrikimas dl %os gimdos. uvo gydoma stipriais kvapais. T!n domtasi daugiau

psichiniais sutrikimais, kuriuos manyta l!mia antgamtins %gos.+augumo%! kit# 5ali# sutrikimas ti!siogiai "uvo si!%amas su nuodm!, k!r5tu, n!laim!. Taip kaip ai5kinta3!na%am! t!stam!nt!. +aug kur "uvo manoma, kad sutrikim# n!galima i5gydyti, n!s tai nuod!ms pas!km,

"ausm. Toks mogus yra atstumtas di!vo, turi "ti atstumas ir moni#, n!s %is n!5varus. uvo vis "andomai5varyti visus d!monus (ir viduramiais. Tai danai si!%ama su di!vo k!r5tu ir "aim! di!vas k!r5i%a, todlr!ikia %/ atstumti. tstmimas privalomas, n!s tai kartu di!vo malons pra5ymas. )!/manoma, kad tas, kassv!ika, ir tas, kas n!sv!ika, !gzistuot# gr!ta. )!gal, sutrikimas si!tas n! tik su nuodm!, "!t ir k!r5tu,n!laim!.Viduramiai.3utrikimus danai ai5kindavo antgamtini# %g# v!ikimu. $# "i%ota, "i%ota n!t kal"ti api! %uos.

Kaltinamos raganos, "urtininkai. uvo si!kiama i5gyv!ndinti visus, kas n!pkluso "any-iai. Tarp %# daugs!rgan-i#, ypa- psichikos sutrikimais, %ud%imo sutrikimais. uvo manoma, kad kiti uk!ik, %!i toks gim.2idurmaiais la"ai daug%a sutrikim# ir lig#. Ki!k vliau poiris / n!/gal# asm!n/ k!itsi. $is nra

pavo%ingas mistin! prasm!. )ors "uvo st!"ima ir psichini# !pid!mi%#. sm!nys, turintys sutrikim* v!rtinamitaip pat kaip vagys, apgavikai. 4at!kdavo / kal%imus. 2i!nint!liai kuri! tur%o ramy"& klausos sutrikimusturintys. Kartu n!/gals (fizinis n!/galumas kai kuri! mons tampa priv!ligi%uotais, %i! tampa %uokdariais

%uokindavo karalius ar dvari5kius, o t!n ir gaudavo aprpinim*.Link Renesanso daugiau.Ta-iau kartu at!ina supratimas padti. 2isuom!ns par!iga padti n! / gali!si!msvl priartti pri! +i!vo. 2adovau%amasi )au%uo%u t!stam!ntu, kuris tarsi atskl!idia dvigu"* ini* atstmimas ir pagal"a. 4o vidurami# n!gal n!t!nka mistinio asp!kto. )au%o tipo socialins nuostatosn!/gali#%# atvilgiu. )!/gali!%i nra nusikaltliai.

Renesenas. Kuriama visuom!nin pagal"a. 3t!igtos /staigos ar sp!cialiosios palatos, kurios dar gars%oiaurumu. ydymas pri!5 %# pa-i# vali*. 2i!no%! 4aryiaus ligonin%! gydymas 5altu vand!niu, n!s viskasatsirado dl gyv!nimo.Tik XVa. vid.g!r%a padtis ligonins!. 4rad!dama gydyti daugiau, ta-iau n!"tinai la"ai humani5kai, n!s %#vis dar "i%oma. da udaryti n!sv!ikus asm!nis / kam!ras, kurios! %i! daniausiai mir5ta. Kam!ras k!i-iainstituci%os, gana udaros. Kuriamos sp!cialios instituci%os vaikams. Ki!k vliau atsiranda p!dagoginsinstituci%os.L2>>>ML>La. Doralinis gydymas m!s turim! g!r"ti ir gydyti visus mon!s. 4agar"a, nuo5irdumas. )!gal

prad!dama si!ti su o"%!ktyv!snmis pri!astimis (pvz., g!n!tinmis. Nmoni#, turin-i# n!gal&, pro"l!masprad!da svarstyti daug!lio 2akar# 1uropos 5ali# politikai. 4irmi!%i tai patyr vaikai. Tuo m!tu atsiranda irrailio ra5tas ir pan. uvo kuriamos g!st# kal"os, kad vaikai galt# "!ndrauti. Kuriamos ugdymo

programos. Kuriamos mokyklos silpnar!giams. uvo kuriamos instituci%os asm!nims, turinti!ms protin&n!gal&, kurios %ais rpinosi ir paddavo susirasti dar"o. >nstituci%os kitoms n!galms naikinamos, prad!damaskatinti int!graci%a. 4o pasaulini# kar# padaug%o aklumo, kurtumo ir fizini# sutrikim#, todl tai priv!rtmon!s atkr!ipti dm!s/ / tokius mon!s. >ndustri%os pltra didino n!/gali# moni# skai-i#. plinkiniai %autmoralin& skol* ir tai v!rt visuom!n& kr!ipti dm!s/ / n!/galius asm!nis. 3ocialin int!graci%a. @aikui "gantn!/gali#%# socialinis statusas ir vaidmuo akivaizdiai kinta. 3vyruo%a nuo visi5kai n!igiam# iki t!igiam#n!gals v!rtinim#. 4askatina formuotis nau%as mokslo 5akas.@i!tuvo%! la"iausiai trksta informavimo ir !mocins paramos, kai atsiranda vaikas su n!galia ar sutrikimu.Prieastys:

$os gali "ti la"ai /vairios. 3kirtingi sutrikimaiEn!galios gali "ti nul!mti pa-i# /vairiausi# faktori#, kuri! sutrikdo raid*. Ta pati pri!astis gali l!mti daug skirting# sutrikim#. 3kirtingos pri!astys gali "ti vi!nas sutrikimas. Tikslios pri!asti!s pasakyti "!v!ik n!/manoma (pvz., +auno sindromu n!atsiskyr chromosomos,

"!t dl ko sunku pasakyti.


4/59

>ki 8H savaits visas pov!ikis i5 i5ors i5 mamos, gali pak!nkti vaisiaus n!rv# sist!mai.4irminiai "andymai /vardinti sutrikim# pri!astis. 4irmins pri!astys "uvo maiau moksli5kos

+i!vo 5lov, pyktis. Daa gimda. 4!r daug ar"a p!r maai sp!rmos. )!padori n5-ios motinos laikys!na, ar"a %os vaidzuot. 3mgiai, suduoti n5-iai mot!riai.

4av!ldimos ar atsitiktins pri!astis. 3klos supuvimas. 3klos susimai5ymas. +!mon# /taka. 2alkat# ir skurdi# klasta.

2!iksniai raidai gali "ti grupuo%ami (v!iksni# grups atitinka poirius ir !lg!s/ nukr!iptus / t* mog#8. iologiniai. iologinis poiris sm!g!n# v!iklos sutrikimai, g!nai, n!utrotransmit!riai, m!diag#

apykaitos sutrikimai. Todl daniausiai gydymas ch!minis. +anai v!iksniai grupuo%ami !n!tiniai. !n!tiniai v!iksniai l!mia "!n! didiausi* skai-i# /vairi# sutrikim#, apsigimim#.

ali "ti chromosom# pakitimai. r"a g!n!tins informaci%os nul!mti sutrikimai.

Ohromosom# anomali%os 4!r daug ar p!r maai chromosom#. 4!r daug +auno, Klin!f!lt!rio sindromas ("!rniukams. 4!r maai chromosom# T!rn!rio sidnromas (m!rgaitms. 3indromai du

paskutiniai vystosi a"i!%# ly-i# poymiai. 0iuos sindromus turintysdaniausiai n!gali susilaukti vaik#, n!s danai n!gamina lytini# l*st!li#.

!nai +ominantinis g!nas (%is tikrai "us 7untingtono liga. R!c!syvinis g!nas (visi gali n!5ioti, "!t n! visi!ms pasir!ik5 cistin fi"roz,

p%autuvo formos l*st!li# liga, f!nilk!tonuri%a.

!n!tinis asp!ktas visada susi%&s su aplinka. +anai i55aukiama str!so m!tu,ypa- did!lio. Tik pavi!ns g!n!tins pri!astys yra id!ntifikuotos.

T!ratog!niniai. Tai n!g!n!tiniai v!iksniai daugiau si!%asi su aplinka. 2aistai, narkotinsm!diagos, ch!mins m!diagos, alkoholis, traumos, mity"a, inf!kci%os, nau%agimion!i5n!5io%imas, d!guoni!s trkumas, ski!pai, mamos ligos, RhM krau%o grup (%!i kdikiot!igiama prad!da udyti savo kdik/, n!s organizmas %/ priima kaip antikn/.

psigimimaiEd!f!ktai. Ki!kvi!nas m!tais gimsta daugy" vaik# su /vairiais apsigimimais (kaikurios! 5alys! 8 i5 PP pvz., Kini%o%!, >ndi%o%!. psigimimai gali "ti patys /vairiausi irtodl gali l!mti n!gali# atsiradim*. Tai gali "ti ir 5irdi!s skilv!li# n!suaugimas (kai kuri! sutuo pragyv!na vis* gyv!nim*, o kai kuri!ms padaro op!raci%*. +augy"iniai organ#

pa!idimai.G. 4sichosocialiniai v!iksniai. 4sichologins t!ori%os pat!ikia n!maai pavyzdi# kaip atsiranda

sutrikimai (daugiausiai api! psichikos. 4vz., n!i5spr&stas konfliktas, gyny"iniai m!chanizmai.Ki!kvi!na t!ori%a turi tam savo paai5kinim*. Qpa- psichot!rapins mokyklos. smuo int!l!ktas,asm!ny", i5simokslinimas, /sitikinimai kai kuri! t!igia, kad %i! patys n!nul!mia, "!t gali

pal!ngvinti ar"a pagilinti n!gal&. @a"iau susi%& su sutrikimo pam%imais ar psichikos sutrikimais.2i!nam n!t!kti pir5to yra trag!di%a ir gyv!nimas sugrina. 6 taip pat 5i! v!iksniai si!%asi suint!graci%a. 2i!nas luo5ys galvo%a, kad man&s ni!kas n!nori, o kitas kuo a5 "log!snis, a5 visk*galiu.

P. 3ociokultriniai v!iksniai. 2isuom!ninis kont!kstas poky-iai visuom!n%!, n!sta"ilumas, n!dar"as,valsty"ins programos, tradici%os (pvz., >ndi%o%!, %!i n!turi 5!ima pinig#, tai, kad !lg!taudamas

daugiau surinkt#, tada vaikas alo%amas, sv!ikatos paslaug# sist!ma. sm!ns aplinka 5!ima,mity"a ir pan. 3antyki# t!ori%os, 5!imos sist!mos t!ori%os, socialins kultrins t!ori%os pa"ria5!imos santykius.

4agal !tiologi%a visus v!iksnius galima suskirstyti8. !n!tiniai v!iksniai


5/59

Ohromosom# anomali%os. psigimimai. D!ta"olizmo sutrikimai.

G. 4r!nataliniai v!iksniai Dotinos inf!kci%os, ap5vitinimas, intoksikaci%os, mity"a. 4lac!ntos pa!idimai. 3ocialiniai !konominiai v!iksniai.

3murtas, str!sas.P. 4!rinataliniai v!iksniai

+!guoni!s trkumas %is gali ni!ko n!l!mti, "!t l!mti ir daug. @a"ai priklauso ki!k laiko tai"uvo.

>nf!kci%os gimstant pvz., krau%o ukrtimai. Traumos n! vi!n m!dik# klaidos.

F. 4ostnataliniai v!iksniai Dity"a. >nf!kci%os. 4vz., m!ningitas. >ntoksikaci%os.

Traumos. Tarkim, nukrito galvos traumos visada atsili!pia. @igos. 3ocio!konomins s*lygos.

2!iksniai 2isuom!t r!ikia prisiminti. ali "ti daugy" faktori# ir pri!as-i# l!mian-i* raid*. 4ri!astys ki!kvi!nam asm!niui gali "ti skirtingos.

+a"ar. +anai susiduriam su kompl!ksiniais sutrikimais. +auguma v!iksni# la"ai susi%& tarpusavy%!. Tad irsunku danai atskirti, kur tikro%i pri!astis. >!5koma "iologini#, psichologini# ir aplinkos pov!ikio "!i %#kom"inaci%#. +anai susiduriam su kompl!ksiniais sutrikimais. Tai k!li# sutrikim# kom"inaci%os. Tad

tuom!t yra dar sunkiau nustatyti pri!astis. )!galima pamir5ti ir fizikos faktori#, kuri! gal ir n!nul!mia,ta-iau gali turti pov!ik/ anomaliai raidai.Rizikos faktoriai

Ta-iau dauy" rizikos faktori# gali !gzistuoti ms# aplinko%! lytis, psichologiniai faktoriai(str!sas, "iologiniai faktoriai (mamos liga, p!rsirgtos ligos.

!t n! visus tai v!iks. 2isuom!t 5alia rizikos faktori# gali "ti ir tam tikr# apsaugo%an-i# faktori#, kuri! tarsi komp!nsuo%a. Tai gali "ti tam tikros individo savy"s, 5!ima, aplinka (mokykla, "!ndruom!n.

Kodl vi!nas pri!astis priimam! l!ngviau' sm!nims visuom!t pal!ngv%a, %!i nurodoma, kad sutrikimasatsirado dl ch!minio dis"alanso, g!n!tikos, m!diag# apykaitos ir pan. Kodl' )!s tada %au n!gali kaltintisav&s, aplinka kalta.Klasifikacijos:

+augumo%! sri-i# nra /manoma "! r!i5kini# sist!minimo. Kai kuri# sri-i# klasifikaci%os tikrai pasi!k did!l/ pr!cizi5kum*.

@ig# klasifikaci%os T@KM89 tarptautin lig# klasifikaci%#. +3DM2 m!rikos psichiatr# asociaci%os. 4sichikos sutrikim# diagnostikos vadovas

n!naudo%amas @i!tuvo%!, n!"!nt sau.Klasifikaci%os T@K

T@K yra i5sami ir pakankama diagnozuo%ant, ind!tifikuo%ant ligas ir gydant ligonius. $i /vardina ligas "!i %# pri!astis. !t n!atspindi lig#, traum#, apsigimim# pas!kmi#. Kai kal"am! api! r!a"ilitaci%*, ugdym*, socialin& rpy"* %os n!pakanka.

Klasifikaci%os >lg* laik* n!"uvo n!gals ar sp!ciali#%# por!iki# klasifikaci%os.


6/59

436 sudar dar"o grup& sudaryti klasifikatori# lig# ir traum# pas!kmms nurodyti. 8J9m. i5l!ido Tarptautin& sutrikim#, n!galum# ir invalidum# klasifikaci%*. To%! klasifikaci%o%! kal"ama api! tris mogaus funkcionavimo lygius. Ki!k vliau pri%ungiama aplinkos v!iksni# klasifikaci%a. )!igiamos s*vokos k!i-iamos t!igiamomis ar n!utraliomis kno sutrikimai kno funkci%omis?

invalidumas dalyvavimu. )!gals tik vaikams ir p!nsi%inio amiaus, o dar"ingo suma%&sdar"ingumas.

T=K G998m. Tarptautin funkcionavimo, n!galumo ir sv!iktos klasifikaci%a. 4askirtis pat!ikti vi!ning* ir standartizuot* kal"* sv!ikatai ir su %a susi%usiomis "klms apra5yti. @i!tuvo%! 5alia T@K nuo G98Sm. R!iks naudoti ir T=K. @ig# ir traum# pas!kms v!rtinamos trimis asp!ktais

Kaip liga pav!ik atskir* organ*. Kaip pav!ik individ*. Kaip pakito socialiniai ry5iai.

)umatyti JJJJ v!rtinimo kompon!ntai. Nmogus v!rtinamas vadovau%antis holistiniu poiriu.

K* nustato' K* r!ikia k!isti g!rinant organ# struktr*. >r kokius socialinius ir aplinkos v!iksnius "tina modifikuoti.

Qpa- pag!l"%a r!a"ilitaci%ai.T=K taikymas

3tatistini# duom!n# rinkimui. Klinikiniam /v!rtinimui. 3ocialin!i politikai, !konomikai. Doksliniams tyrimams.

>ndivido lygm!ny%!. v!rtinimui, gydymo plano sudarymui, int!rv!nci%os /v!rtinimui. staigos lygm!ny%!. Dokymo tikslams, planavimui ko r!ikia, paslaug# koky"i5kumo /v!rtinimui. 3ocialiniam lygm!ny%!. Krit!ri%# nustatymui, t!isi# /v!rtinimui visuom!niniam lygm!ny%!, por!iki#

/v!rtinimui, aplinkos sudarymui. $i taikoma tokios! sritys! kaip draudimas, socialin rpy"a, socialinis dar"as, 5vi!timas, !konomika,

socialin politika, t!istvarka. 0i klasifikaci%a svar"us /statym# pagrindas.

T=K klasifikaci%a 4ristato "iopsichosocialin/ n!/galumo mod!l/. >ki tol vyravo m!dicininis

D!dicininis mod!lis n!/galum* traktuo%a kaip asm!ns pro"l!m*, kuri* ti!siogiai suk!lia liga,trauma ar kitas sv!ikatos pokytis.

0i* pro"l!m* tuom!t turi spr&sti m!dicina, t. y. sut!ikti individui gydymo sp!cialist# pagal"*. Tuom!t r!ikia gydyti asm!n/, skatinti %o prisitaikym* ir k!isti !lg!s/. D!dicinin pri!ira yra pagrindin i5!itis. 6 svar"iausias politinio lygm!ns atsakas

sv!ikatos pri!ros r!forma. r"a socialinis mod!lis

3ocialinis mod!lis n!/galum* traktuo%a kaip socialin& pro"l!m*, kaip asm!ns visi5k*/sitraukim* / visuom!n&.

)!/galumas ar n!gal nra tik asm!ns pro"l!ma.

Tai sudtingas d!rinys aplinky"i#, kuri# dauguma yra socialins kilms, priklauso socialin!iaplinkai. 2adinasi, pro"l!mos spr!ndimui r!ikia socialinio v!iksmo. 2isuom!n kol!ktyvi5kai atsakinga pak!isti aplink* taip, kad n!/gals asm!nys galt#

dalyvauti visos! gyv!nimo srity%!.


7/59

Tuom!t pagrindinis si!kis nuostat# ir id!ologi%os k!itimas. Kas politiniam! lygy%! i5kylakaip mogaus t!isi# klausimas.

D!dicininis ir socialinis mod!lis. T=K gr/sta 5i# dvi!%# pri!5pri!5ini# mod!li# int!graci%a. Tai"iopsichosocialinis mod!lis.T=K klasifikaci%a. 3kiriama / dvi dalis funkcionavimas ir n!/galumas (kno funkci%os ir struktros, v!iklosir dalyvumas ir aplinky"s (aplinkos v!iksniai, asm!ny"s v!iksniai.

Kno funkci%os kno sist!mos fiziologins funkci%os.

Kno struktros kno anatomins dalys (organai, galns ir %# dalys. 2!ikla asm!ns atli!kama uduotis ar v!iksmas. +alyvumas asm!ns /sitraukimas / gyv!nimo situaci%as. plinkos v!iksniai fizin, socialin ir kit# moni# nuostatos, aplinkos, kurios! asmuo gyv!na ir

kuria savo gyv!nim*. sm!ny"s v!iksniai 5iam! variant! n!klasifikuo%ami. Tai palikta kol kas vartoto%# nuoirai. 4ri! %#

"t# priskirta lytis, amius, ras, socialiniai dalykai, str!so /v!ikimas, i5silavinimas, prof!si%a,asm!niniai i5gyv!nimai, asm!niniai "ruoai, !lg!sys.

=unkci%#Estruktr# sutrikimai kno funkci%# ir struktr# nuokrypis ar"a visi5kas n!"uvimas. 2!iklos ri"otumai sunkumai, kylantys k* nors darant ar v!ikiant.

+alyvumo varymai pro"l!mos, su kuriomis asmuo susiduria /sitraukdamas / gyv!nimo situaci%as.Kvalifikatoriai $i! /v!rtina sv!ikatos "kls ar pro"l!mos i5r!ik5tumo laipsn/. >rgi koduo%ami skai-iais. Ra5omo po ta5ko taip atskiriamos kat!gori%os ir kvalifikatorius.

T@K. 3utrikimai api! kuriuos "us kal"ama =I9M=IJ 4rotinis atsilikimas

=I9 @!ngvas protinis atsilikimas (>U S9MHJ =I8 2idutinis protinis atsilikimas (>U PSMFJ =IG 3unkus protinis atsilikimas (>U G9MPF

=IP @a"ai sunkus protinis atsilikimas (>U VG9 =I Kitas protinis atsilikimas =IJ )!patikslintas protinis atsilikimas

=9M=J 4sichologins raidos sutrikimai =9 3p!cifiniai tarimo ir kal"os sutrikimai

=9.9 3p!cifinis tarimo sutrikimas. =9.8 Kal"os i5rai5kos sutrikimas. =9.G Kal"os supratimo sutrikimas. =9.P gyta afazi%a su !pil!psi%a W@andauMKl!ffn!rXio sindromasY. =9. Kiti tarimo ir kal"os raidos sutrikimai.

=9.J )!patikslintas tarimo ir kal"os raidos sutrikimas. =8 3p!cifiniai mokymosi sug!"%im# raidos sutrikimai

=8.9 3p!cifinis skaitymo sutrikimas. =8.8 3p!cifinis raidi# suvokimo sutrikimas. =8.G 3p!cifinis aritm!tini# sug!"%im# sutrikimas. =8.P Di5rus mokymosi sug!"%im# sutrikimas. =8. Kiti mokymosi sug!"%im# raidos sutrikimai. =8.J )!patikslintas mokymosi sug!"%im# raidos sutrikimas.

=G 3p!cifinis %ud!si# raidos sutrikimas =P 3p!cifiniai mi5rs raidos sutrikimai

=F vairiapusiai raidos sutrikimai =F.9 2aikysts autizmas. =F.8 )!tipi5kas autizmas. =F.G R!ttXo sindromas.


8/59

=F.P Kitas d!zint!gracinis vaikysts sutrikimas. =F.F 7ip!raktyvus !lg!sys, susi%&s su protiniu atsilikimu ir st!r!otipiniais %ud!siais. =F.S sp!rg!rXio sindromas. =F. Kiti /vairiapusiai raidos sutrikimai. =F.J )!patikslintas /vairiapusis raidos sutrikimas.

= Kiti psichologins raidos sutrikimai =J )!patikslintas psichologins raidos sutrikimas

=J9MJ 1lg!sio ir !moci%# sutrikimai, prasid!dantys vaikyst%! ir paauglyst%! =J9 7ip!rkin!ziniai sutrikimai

=J9.9 ktyvumo ir dm!sio sutrikimas. =J9.8 7ip!rkin!zinis !lg!sio sutrikimas. =J9. Kiti hip!rkin!ziniai sutrikimai. =J9.J )!patikslintas hip!rkin!zinis sutrikimas.

=J8 1lg!sio sutrikimai =J8.9 1lg!sio sutrikimas, pasir!i5kiantis tik 5!imo%!. =J8.8 )!socializuotas !lg!sio sutrikimas. =J8.G 3ocializuotas !lg!sio sutrikimas.

=J8.P 4ri!5tarau%an-io n!klusnumo sutrikimas. =J8. Kiti !lg!sio sutrikimai. =J8.J )!patikslintas !lg!sio sutrikimas.

=JG Di5rs !lg!sio ir !moci%# sutrikimai =JG.9 +!pr!sinis !lg!sio sutrikimas. =JG. Kiti mi5rs !lg!sio ir !moci%# sutrikimai. =JG.J )!patikslinti mi5rs !lg!sio ir !moci%# sutrikimai.

=JP 1moci%# sutrikimai, prasid!dantys vaikyst%! =JP.9 tskyrimo n!rimo sutrikimas vaikyst%!. =JP.8 =o"inis n!rimo sutrikimas vaikyst%!.

=JP.G 3ocialinio n!rimo sutrikimas vaikyst%!. =JP.P Konkur!nci%os 5!imo%! tarp vaik# sutrikimas. =JP. Kiti !moci%# sutrikimai vaikyst%!. =JP.J )!patikslintas !moci%# sutrikimas vaikyst%!.

=JF 3ocialinio "!ndravimo sutrikimai, prasid!dantys vaikyst%! ir paauglyst%! =JF.9 1l!ktyvusis mutizmas. =JF.8 R!aktyvusis pri!rai5umo sutrikimas vaikyst%!. =JF.G )!slopinamas pri!rai5umo sutrikimas vaikyst%!. =JF. Kiti socialinio "!ndravimo sutrikimai vaikyst%!. =JF.J )!patikslintas socialinio "!ndravimo sutrikimas vaikyst%!.

=J Kiti !lg!sio ir !moci%# sutrikimai, daniausiai prasid!dantys vaikyst%! ir paauglyst%! =J.9 )!organin !nur!z. =J.8 )!organin !nkopr!z. =J.G Dity"os sutrikimas kdikyst%! ir vaikyst%!. =J.P 4ika kdikyst%! ir vaikyst%!. =J.F 3t!r!otipiniai %ud!siai. =J.S Dik-io%imas. =J.H r!itakal". =J. Kiti sp!cifiniai !lg!sio ir !moci%# sutrikimai, da iausiai prasid!dantys

vaikyst%! ir paauglyst%!.

=J.J )!patikslinti !lg!sio ir !moci%# sutrikimai, da iausiai prasid!dantysvaikyst%! ir paauglyst%!.

=JJ )!patikslintas psichikos sutrikimas =JJ.J 4sichikos sutrikimas, n!klasifikuo%amas kitaip.


9/59

3. . Kirk ir $. $. allogh!r (8JJ vystymosi sutrikim# klasifikaci%a8. 3utrikusio int!l!kto vaikai.G. Dokymosi sunkum# turintys vaikai.P. Komunikaci%os sutrikimus turintys vaikai.F. 3utrikusios klausos vaikai.S. 3utrikusios r!gos vaikai.H. 3utrikusio !lg!sio vaikai.I. 2aikai, turintys ymi# kompl!ksini# sutrikim#.. 2aikai, turintys fizinio vystymosi sutrikim# "!i s!rgantys somatinmis ligomis.

4T2>RT>)T @R 5vi!timo ir mokslo ministro, @R sv!ikatos apsaugos ministro ir @R socialins apsaugosir dar"o ministroG988 m. li!pos 8P d. /sakymu )r. 2M8GHSE2MHSE8MP8I D6K>)>Z, T[R>)\>Z341O>@>Z$Z [+QD63> 46R1>K>Z, R[4>Z )[3TTQD6 >R $Z 341O>@>Z$Z [+QD63>46R1>K>Z 3K>R3TQD6 @Q>[3 T2RK63 4R03

pra5as r!glam!ntuo%a asm!n# iki G8 m!t# n!gali#, sutrikim#, mokymosi sunkum#, dl kuri# kylasp!ciali!%i ugdymosi por!ikiai, nustatym* ir %# sp!ciali#%# ugdymosi por!iki# skirstymo / lygiuskrit!ri%us

3p!ciali#%# ugdymosi por!iki# lygiai skirstomi / n!did!lius, vidutinius, did!lius ir la"ai did!lius0vi!timo sist!mo%! naudo%ama klasifikaci%a

Negals Sutrikimai Sunkumai

>nt!l!kto Dokymosi !simokantys n! gimt*%a kal"a ar"a gyv!nantyskito%! kultrin%!E kal"in%! aplinko%!

R!gos 1lg!sio E !moci%# Turintys sult%usi* raid*

Klausos Kal"%imo ir kal"os Turintys sv!ikatos pro"l!m#

Kochl!ariniai implantai Kompl!ksiniai

sutrikimai

4atiriantys n!palanki# aplinkos v!iksni# /tak*

$ud!sio ir padti!s "!in!urologiniai sutrikimai

4atiriantys !mocin& kriz&

vairiapusiai raidos )!r!alizuo%antys ypating# ga"um#

Kur-n!r!gyst

Kompl!ksin n!galia

8. )!gali# kat!gori%a. )!galioms priskiriami raidos, s!nsorini#, fizini# funkci%# ir kiti /gimti ar /gytisv!ikatos sutrikimai. 0i!ms asm!nims gali "ti r!ikalinga kit# moni# pri!ira, %i!ms skiriamossocialins ir m!dicinins paslaugos, t!ikiama 5vi!timo pagal"a. Dokymosi aplinkos ir !ndro%ougdymo program# pritaikymas priklauso nuo asm!ns n!galios po"dio ir ugdymosi por!iki#.

)!gali# grups >nt!l!kto sutrikimas pasir!i5kiantis paintins v!iklos, kal"ini#, motorini# g!"%im#

pa!idimais, taip pat adaptyvaus !lg!sio sutrikimu. sm!nims "dingas adaptyvaus !lg!siosutrikimas "!nt k!lios! i5 nurodyt# sri-i# komunikaci%a, savitvarka, "uiti!s, socialiniai,sv!ikatos ir saugumo /gdiai, laisvalaikio l!idimas, savir!guliaci%a ir v!iklos organizaci%a,akad!mini# ini# taikymas kasdi!niam! gyv!nim!. (8.8. )!ymus? 8.G. 2idutinis? 8.P.Nymus? 8.F. @a"ai ymus? 8.S. )!patikslintas.

R!gos sutrikimas r!gimo%o po%-io ir r!gimo%o suvokimo sutrikimas, kurio n!galimakor!guoti akiniais ar kontaktiniais l&5iaisiki normalaus r!g%imo, trukdantis normaliai raidai,

mokymuisi, ori!ntavimuisi !rdv%!, savaranki5kam gyv!nimui. (G.8. 2idutin silpnar!gyst G.S. 2isi5kas aklumas. Klausos sutrikimai girdimo%o %utimo ir suvokimo trkumai, trukdantys suvokti ir apdoroti

garsin& informaci%*, i5mokti sakytins kal"os ir "!ndrauti %a. sm!nims, turinti!ms klausos


10/59

sutrikim#, "dingas antrinio po"dio sp!cifinis sakytins kal"os n!i5sivystymas (n!ymus,vidutinis, ymus. (P.8. )!ymus n!prigird%imas P.S. ilus klausos sutrikimas (kurtumas.

Kochl!ariniai implantai asm!nys, kuri!ms atlikta kochl!arinio implanto op!raci%a. 2aikuigali kilti sunkum# dalyvau%ant grupin%! v!iklo%!, suvokiant kal"inius ir n!kal"inius garsus

"!i kal"os intonaci%as, kir-iuo%ant odius, ugdant ri5li*%* kal"*, taip pat gali atsirastisocialins adaptaci%os pro"l!m#. Tam tikrais atv!%ais, "!ndrau%ant ir ugdant vaik*, n!galimaatsisakyti g!st# ar g!st# kal"os.

$ud!sio ir padti!s "!i n!urologiniai sutrikimai (S.8. @!ngvi %ud!sio ir padti!s sutrikimai?S.G. 2idutiniai? S.P. 3unks? S.F.@tiniai n!urologiniai ir somatiniai sutrikimai.

vairiapusiai raidos sutrikimai sutrikimai pasir!i5kia koky"iniais socialinio "!ndravimo irkomunikaci%os sutrikimais "!i ri"otu, st!r!otipiniu ir pasikarto%an-iu int!r!s# ir v!iklos

po"diu. +aniausiai raida "na sutrikusi nuo pat kdikysts ar"a, i5imtiniais atv!%ais,sutrikimas i5ry5k%a p!r pirmuosius p!nk!rius gyv!nimo m!tus. +anai (nors n! visada "natam tikro laipsnio "!ndras kognityvins v!iklos pa!idimas, !lg!sys n!atitinka amiui

"dingo !lg!sio (n!svar"u, ar asmuo yra proti5kai atsilik&s, ar n!. (H.8. 2aikysts autizmas?H.G. tipi5kas (n!tipi5kas autizmas? H.P. R!tt]o sindromas? H.F. sp!rg!rio sindromas? H.SKiti /vairiapusiai raidos sutrikimai.

Kur-n!r!gyst.

Kompl!ksin n!galia gr!tutins n!galios ar"a /vairs n!gali# d!riniai i5 nurodyt# n!gali#grupi#.

G. 3utrikim# grup. 3utrikimams priskiriami mokymosi (dvi!%# ar daugiau dalyk# skaitymo, ra5ymo,mat!matikos ar kit# dalyk#, taip pat !lg!sio ir !moci%#, kal"os ir kal"%imo sutrikimai, kuri!

pasir!i5kia vaikui /sisavinant mokymosi program*, tai yra /gy%ant pagrindini# komp!t!nci%#. 0i!msmokiniams r!ikalingas ilgalaikis sp!cialusis ugdymasis ir %i!ms gali "ti skiriamos psichologo,socialins irE ar"a m!dicinins paslaugos. 3utrikim# grup!i priskiriami mokiniai, turintys

Dokymosi sutrikim#8.8. !ndr#%# mokymosi sutrikim# pasir!i5kia daug!lio (vis# mokom#%# dalyk# mokymosi

pasi!kim# atsilikimu. 0is atsilikimas yra tiktinas pagal asm!ns int!l!ktinius g!"%imus,

kai %i! yra !mi (>U yra nuo I9 iki IJ.8.G. 3p!cifini# mokymosi sutrikim# tai h!t!rog!ni5ka grup sutrikim#, kuri! pasir!i5kiama!sniais skaitymo, ra5ymo ar mat!matikos mokymosi pasi!kimais n!i tiktina pagalint!l!ktinius g!"%imus (kai >U yra 9 ir auk5t!snis "!i vaiko ami# atitinkant/ ugdym*.3utrikimams "dinga, kai dl atskir# painimo proc!s# n!i5lav%imo ar sutrikimomokymosi pasi!kimai n!atitinka "!ndr#%# pasi!kim# ir komp!t!nci%#, ta-iau %# pri!astisnra int!l!kto, s!nsoriniai sutrikimai ir n!tinkamas ugdymas ar sociokultrins s*lygos.

8.G.8. 3kaitymo sutrikimai8.G.G. Ra5ymo sutrikimai8.G.P. Dat!matikos mokymosi sutrikimai

8.P. )!v!r"alini# mokymosi sutrikim# pasir!i5kia motorini# /gdi# stoka, sunkumais

spr!ndiant n!v!r"alin!s uduotis ir apdoro%ant vizualin& !rdvin& informaci%*. 1lg!sio ar E ir !moci%# sutrikim#

G.8. ktyvumo arEir dm!sio sutrikim# pasir!i5kia amiaus n!atitinkan-iais dm!singumo(n!sug!"%imas pakankamai ilgai i5laikyti dm!s/, "aigti pradt* dar"*, padid%usioaktyvumo ar"a hip!raktyvumo ("gio%imas, %ud%imas, triuk5mavimas, kai r!ikia sdtiramiai, /kyrus !lg!sys ir impulsyvumo (n!sug!"%imas sulaukti savo !ils, atidti noroi5pildymo poymiais.

G.8.8. ktyvumo sutrikimasG.8.G. +m!sio sutrikimasG.8.P. ktyvumo ir dm!sio sutrikimas

G.G. 1lg!sio sutrikim# pasir!i5kia pasikarto%an-iu ir nuolatiniu kit# t!is!s pa!idian-iu,

agr!syviu ir provokuo%an-iu, /liu !lg!siu.G.G.8. 4ri!5tarau%an-io n!klusnumo sutrikimasG.G.G. 1lg!sio sutrikimas (asocialus !lg!sys


11/59

G.P. 1moci%# sutrikim# pasir!i5kia n!rimu dl savo !lg!sio, moksl#, nam# dar"#, !gzamin#,at!iti!s ir kt. dalyk#, /prastos v!iklos v!ngimu, nuolatin! lidna nuotaika, n!laimingumu,irzlumu, %autrumu, ankst!snio susidom%imo praradimu "!i nuovargiu ir /tampa.

G.P.8.)!rimo sp!ktro sutrikimasG.P.G. )uotaikos sp!ktro sutrikimas

Kal"%imo ir kal"os sutrikim#. 7!t!rog!ni5ka sutrikim# grup, kuriai priskiriami visos kal"ossist!mos ar %os dali!s sutrikimai. sm!nims "dingi tarimo, sklandaus kal"%imo ar "alsovaldymo sunkumai. 0iai grup!i priskiriami ir toki! sutrikimai, kai asmuo turi kal"os rai5kosarEir kal"os suvokimo sunkum#.P.8. Kal"%imo sutrikim# tai /vairaus gars# tarimo, sklandaus kal"%imo ir "also sutrikimai.

P.8.8. =on!tiniai sutrikimaiP.8.G. 3klandaus kal"%imo sutrikimaiP.8.P. also sutrikimai

P.G. Kal"os sutrikim# tai visos kal"os sist!mos ar %os dali!s sutrikimai, kai asmuo turisunkum# dl kal"os i5rai5kos arEir kal"os suvokimo, "!i ra5ytins kal"os sutrikimai kaipsakytins kal"os sutrikim# pas!km.

P.G.8. =onologiniai sutrikimaiP.G.G. Kal"os n!i5sivystymas

P.G.P. Kal"os n!t!kimas Kompl!ksini# sutrikim# gr!tutiniai sutrikimai ar"a /vairs sutrikim# d!riniai i5 kat!gori%o%! nurodyt# sutrikim# grupi#.

P. Dokymosi sunkumai. 0iai grup!i priskiriami mokiniai, kuri!ms dl n!palankios (kultrinsEkal"ins,p!dagogins, socialinsM!konomins aplinkos ar susidariusi# aplinky"i# apri"otos galimy"sr!alizuoti savo g!"%imus /sisavinant !ndro%o ugdymo programas. Dokini#, turin-i# mokymosisunkum#, grup!i priskiriami mokiniai

P.8. !simokantys n! gimt*%a kal"a ar"a gyv!nantys kito%! kultrin%!E kal"in%! aplinko%!.Dokymasis n! gimt*%a kal"a ar"a asm!ns "uvimas kito%! kultrin%!E kal"in%! aplinko%!(migraci%a sunku /sisavinti !ndro%o ugdymo programas, kai vaikas mokomas n!gimt*%a kal"a, kurios %is n!moka taip kaip gimtosios, ar"a daugiau n!i pus& m!t# asmuo

moksi kito%! 5aly%! n! gimt*%a kal"a pagal kit* program*, ar"a kai girdintis vaikas augakur-i#%# 5!imo%! ir tv# (glo"%#, rpinto%# gimto%i kal"a yra g!st# kal"a.

P.G. Turintys sult%usi* raid*. 3ult%usi raida sunkumai i5ry5k%a iki I m!t# amiaus irpasir!i5kia atsilikimu nuo "!ndraami# "!nt vi!no%! i5 nurodyt# sri-i# paintins,motorikos, komunikaci%os, savitvarkos, socialins ir !mocins.

P.P. Turintys sv!ikatos pro"l!m#. 3v!ikatos pro"l!mos sunku savaranki5kai /sisavinti!ndr*%a program*, n!s vaikas dl ligos pral!ido daugiau n!i GEP pamok# ir n!"uvogalimy"i# mokytis ligos m!tu.

P.F. 4atiriantys n!palanki# aplinkos v!iksni# /tak*. )!palanks aplinkos v!iksniai sunku/sisavinti !ndro%o ugdymo programas, n!s vaikas nuolat pral!idia pamokas ir Earn!atli!ka nam# dar"# dl skurdios 5!imos padti!s (tvai, (glo"%ai, rpinto%ai

"!dar"iai irE ar "!namiai, p!r maos gyv!namosios patalpos, nra kur ruo5ti pamok#ir Ear 5!ima priskirta rizikos grup!i.

P.S. 4atiriantys !mocin& kriz&. 1mocins krizs sunkumai, atsirad& vaikui n!t!kus tv#, dltv# skyry"#, dl artimo mogaus n!t!kti!s, dl 5!imos nari# ligos (mirtinos, ilgalaiks,dl patirtos traumos irEar pri!vartos, tapus traumuo%an-io /vykio liudyto%u, n!/v!ikusmokyklins adaptaci%os ar gyv!nimo nau%o%! 5!imo%! pro"l!m# ar patyrus stichin&n!laim&.

P.H. )!r!alizuo%antys ypating# ga"um#. )!r!alizuoti ypatingi ga"umai vaiko pasi!kimain!atitinka %o int!l!ktini# g!"%im#, kuri! yra did!sni n!i "!ndraami# (>U 8P9 ardid!snis dl individuali# (asm!ny"s ir aplinkos v!iksni# (5!imos, mokyklos,

"!ndraami# ir t. t..Protinis atslikimas. Sutrikusio intelekto vaikai.4rotinis atsilikimas. 3utrikimas susi%&s su mogaus "!ndru psichikos n!i5sivystymu ir sutrikusia socialin!adaptaci%a. 4rotini# sug!"%im# nukrypimas nuo normos, suk!liantis !lg!sio, !moci%# "!i socialinio

prisitaikymo sutrikim#. kl ar"a raidos sutrikimas, "!t n! liga. 3utrik& g!"%imai


12/59

4aintiniai (m*stymo proc!sai, sunkumai spr!ndiant uduotis Kal"iniai (l-iau vystosi kal"a, sunkiai formuluo%a tai, k* nori pasakyti Dotoriniai (sult%&s vystymasis, vliau prad!da sdti, vaik5-ioti 3ocialiniai (la"iau socialiai izoliuoti, sunkiau adaptuo%asi, n!supranta socialini# taisykli#

4aplitimas 4aplitimas populiaci%o%! GMP: +auguma atv!%# yra l!ngvo laipsnio 4 atv!%ai

Ri"a tarp l!ngvo protinio atslikimo ir !mo normalaus int!l!kto yra susitarimo dalykas 2idutinio ir sunkaus 4 paplitimas 9,PM9,F :

4ri!astys 4r!natalins chromosom# pakitimai (pvz. +auno sindromas? kai kuri# pavi!ni# g!n# pakitimai

(pvz. m!ta"olizmo sutrikimai? aplinkos /taka (mamos "logas maitinimasis, narkotini# m!diag#varto%imas

4!rinatalins gimdymo komplikaci%os, mamos ligos, maas vaiko svoris 4ostnatalins inf!kci%os, galvos su!idimai, !nc!falitas, m!ningitas, maitinimosi sutrikimai Kultrins ir kt.

)ustatymas

>nt!l!kto t!stai. Kasdi!ninis funkcionavimas. Komunikaci%a, sav&s pri!ira, gyv!nimas namuos!, socialiniai ir tarpasm!niniai ry5iai, g!"%imas

naudotis pri!monmis, akad!miniai pasi!kimai, laisvalaikis, rpinimasis sv!ikata, asm!ninissaugumas.

Kdikyst ir ikimokyklinis amius @a"ai svar"us vaiko ir tv# ry5ys %!i %is prastas ar %o nra, vaikas prad!da n!pasitikti aplinka,

vliau paprastai n!"!gali um!gzti gili# santyki#. 4aprastai tvams i5 pradi# sunku suprasti ir "!ndrauti su savo kdikiu. )!savaranki5kumo asp!ktas.

4roti5kai atsilikusi!ms vaikams sunkiau i5r!ik5ti sav! ir suvokti aplinkin/ pasaul/. ali atsirasti n!pilnav!rti5kumo, kitoni5kumo, n!pasit!nkinimo savuo%u a5 %ausm# uuominos.

Dokyklinis amius 4asi!kim# mokyklo%! lygis priklauso nuo protinio atsilikimo lygio. !ndravimui u 5!imos ri"# svar"s tampa draugai. 4roti5kai atsilikusiam vaikui vis daniau t!nka pa%usti, kad %is kitoks.

$aunyst ir suaug&s 4roto n!gali* turinti!ms sunkiau prakti5kai ir psichologi5kai atsiskirti nuo 5!imos ir kurti savo 5!im*. 4roti5kai atsilik& vaikai gali pradti pri!kai5tauti tvams. +aug!lis proti5kai atsilikusi# paaugli# nori %austis suaug&. Ta-iau danai kartu %i! suvokia, kad yra kitoki!. 3uaugusio%o gyv!nimas danai gali "ti komplikuotas.

[gdymas ir int!graci%a 3var"us ankstyvas ugdymas ankstyvo%i int!rv!nci%a. 2liau ugdymas mokyklo%!.

2aik#, turin-i# protin/ atsilikim*, ugdymas nkstyvo%i r!a"ilitaci%a ir sp!cialus ugdymas gali skatinti raid*

2aikai patys n!i5moksta kasdi!ni# dar"# (pvz. apsir!ngimas, todl %uos r!ikia sp!cialiailavinti.

Kal"os t!rapi%a pad!da, n!s danai vaik# kal"os raida lt!sn. !riausiai, kai protini# n!gali# turintys vaikai mokosi "!ndro%o lavinimo mokyklos!, pagalsp!cialias, pritaikytas programas.

3unkaus protinio atsilikimo atv!%u sp!cialios instituci%os.)!ymus protinis atsilikimas


13/59

H9: vaik# su 5iuo atsilikimu "!ndro%o lavinimo mokyklo%! %au-iasi g!rai. Tik J: tiriam#%# %au-iasi "logai. G: mokini# nurod, kad noriai !ina / mokykl*, %i!ms patinka lankyti "!ndro%o lavinimo mokykl*,

n!s t!n %i! turi draug# ir n!si%au-ia atstumti. +aug!lis toki# mokini# tv# t!igiamai v!rtina savo n!/galaus vaiko "!ndro%o lavinimo mokyklos

lankym*.3p!cialios mokyklos

Tikslas yra skatinti ki!kvi!n* mokin/, kad %is /gyt# pagal %o g!"%imus /manom# /gdi# ir ini#. Kartu si!kiama lavinti mokinio %ausm# pasaul/ ir ugdyti vali*. +idio%i dalis sp!ciali#%# mokykl# skirtos sutrikusio int!l!kto vaikams, G989 m!tais %os! "uvo

ugdomi P,I tkst. vaik#, ar"a I8: vis# sp!ciali#%# mokykl# ugdytini#. !v!ik pus (FI: mokini# -ia moksi ir gyv!no, o 9,I: "uvo mokomi namuos!.

>nt!graci%a 4rotin& n!gali* turintys mons gali ir turt# dir"ti. T!isingai apmokyti, %i! gali puikiai atlikti n!kvalifikuot* ar"a !mos kvalifikaci%os r!ikalau%ant/

dar"*. Kai kurias uduotis gali atlikti g!riau, n!i normalios raidos individai. Kai kurias m!riki!-i#

!rdvlaivio ;pollo 88< dalis surinkin%o protin& n!gali* turintys mons, n!s %i! darydavo maiauklaid#.

+anai nuv!rtinamos toki# moni# galimy"s.!ndras uimtumas

2i!na !f!ktyviausi# uimtumo r5i# proto n!galios asm!nims yra m!ninis uimtumas. D!ninis uimtumas monms su sunkia n!galia l!idia i5r!ik5ti savo %ausmus, vystyti

kry"i5kum*, ugdyti socialinius /gdius. =iziniai usimimai.

auno sindromas.+auno liga +ar vadinama G8 chromosomos trisomi%os sindromu.

Nmons s!rgantys 5ia liga anks-iau "uvo vadinami mongoloidais. +a"ar vaikus daniausiai vadina ;3auls vaikais< %i! daniausiai "na la"ai draugi5ki, m!ils,

g!ra5irdiai, mgsta mgdioti suaugusius. 3uaug& "! galo myli vaikus.+auno sindromas

0i* lig* 8HH m!tais pirmasis apra5 angl# gydyto%as +. @. +aunas (+o^n $. @.. Tai "ding# organizmo poymi# d!rinys, atsirad&s dl /gimto chromosominio d!f!kto pri! dvi!%#

G8 poros chromosom# prisid!da tr!-io%i chromosoma ar"a %os dalis. Nmogus viso turi n! FH, o FI chromosomas.

+auno sindromo atsiradimo "dai )!atsiskyrimas

_ JS: +auno sindromo atv!%# n!atsiskiria G8Mos poros chromosomos. 0i anomali%a atsiranda pri!5 apvaisinim*, formuo%antis vi!no i5 tv# lytinms l*st!lms. )!normali gam!ta susi%ungia su normalia gam!ta apvaisinimo m!tu ir susiformuo%a

apvaisintas kiau5inlis su trimis (trisomi%a G8Mos poros chromosomomis. Tai gali atsitikti irpirmo%o l*st!li# dali%imosi m!tu po apvaisinimo

0is +auno sindromo atv!%is yra pavi!nis. Tikimy" pasikartoti 5iai chromosom# anomali%aiyra 9,S 8:.

Translokaci%a F: +auno sindromo atv!%# papildoma G8Mos poros chromosoma yra prisi%ungusi

(translokavusi pri! kitos poros (daniausiai 8F, 8S ar GG chromosom#

S9: 5io tipo atv!%# yra pav!ldima i5 vi!no i5 tv#, kuris yra anomali5kos chromosomos;n!5ioto%as


14/59

_ 8 G: +auno sindromo atv!%# atsiranda dl G8Mos poros chromosom# atsiskyrimosutrikimo %au po apvaisinimo ir m!%ozs. 2isos po to !inan-ios n!normalios l*st!ls mitozsm!tu l!mia nau%# l*st!li# su papildoma G8Mos poros chromosoma atsiradim*.

Toks vaikas turs dal/ l*st!li# su normaliu chromosom# skai-iumi ir dal/ l*st!li# su papildomachromosoma. 0iuo atv!%u +auno sindromo poymi# i5r!ik5tumas priklauso nuo l*st!li#, turin-i# G8Mos poros papildom* chromosom*, skai-iaus.

+auno sindromas

2i!nas i5 ry5kiausi# poymi# aki# forma. alvos vir5us daniausiai plok5t!snis. Daa nosis, plok5-ias vir5nosis. )!lygs dantys. +id!lis li!uvis. 4la-ios, did!ls rankos, trumpi pir5tai. +auno sindromas yra susi%&s su dauguma kit# sv!ikatos pro"l!m# 5irdis, r!ga, raum!nys. 3usi%&s su /vairiais sutrikimais, sv!ikatos komplikaci%omis, mokymosi sunkumais ir pro"l!momis.

3v!ikatos komplikaci%os lzh!im!rio liga

+!m!nci%a us# inf!kci%os Klausos praradimas ki# ligos 1pil!psi%a 0irdi!s ligos )!vaisingumas 3ilpnas imunit!tas @!uk!mi%a

4rotinis atsilikimas 3kydliauks ligos+auno sindromas n!i5gydomas, "!t galima pagal"a mogui gyv!nti pilnav!rti5k!sn/ gyv!nim*. $2 (G99Gm. ir +idiosios ritani%os (G99H m. tyrim# duom!nimis, vir5 J9: n5tum#, kur /tariamas +aunosindromas, nutraukiama.Dotorin raida

+anai tyrimuos! toki! vaikai n!t nra lyginami su normaliai "!sivystan-iais vaikais, n!s %# motorikakitokia.

+auno sindrom* turintys kdikiai turi silpn!snius raum!nis. Tad visi r!fl!ksai vluo%a. $i! ti!siog yra kaip mi!gantys, %i! g!rokai g!riau vliau sur!aguo%a. !t visa motorin raida vluo%a. alvyt& nulaiko tik api! S mn!s/, kai normaliai api! P mn!s/. K!liais mn!siais vluo%a ir sd%imas, prad%imas vaik5-ioti. +aikt# mimas. Ta-iau yra tyrim#, kur nurodo, kad p!r pirmus H mn!sius vaikai vystosi pana5iai.

Dotorin raida koordinaci%a Tol!sn%! raido%! i5siskiria toki# vaik# koordinaci%a, "alansavimas. Koordinaci%a %i!ms sudtinga

gali matyti kamuol/ ir paskui %/ "gti, ta-iau aidiant fut"ol* n!mato aplinkos. +anai kr!nta daug kas sako n!rangs m!5kiukai. 3unkiau s!kasi v!iksmai, kur /traukiama daugiau %ud!si#.

3unkiau s!kasi i5moktus v!iksmus vi!no%! situaci%o%! panaudoti kito%!. $!igu i5moko namuos!, tain!r!i5kia, kad gals "ort!liu gatv%! vl r!iks i5 nau%o i5mokti. Taip pat namuos! ir ant ols gali"ti.

Kognityvin raida. 2iskas priklauso su kuo !ina kartu, kok/ turi kompl!ksi5kum* su kitom n!galiom.Kognityvin raida lyta


15/59

@yta 5i!k ti!k prast!sn n!gu normaliai "!sivystan-i# vaik#. Todl ir smulkio%i motorika yrasudting!sn, n!s %i! n!%au-ia smulki# daikt#.

Danoma, kad lytos funkci%os n! atsili!ka, ta-iau %os kitoki* raid* turi. $# lytos funkci%os yra kitokios. Todl sunkiau atpa/sta daiktus pagal lyt*, sunkiau atsim!na daikt# formas. $i!ms apskritai suprasti

formas. $i! ori!ntuo%asi daugiau / vizualum*, o n! suvokim*.Kognityvin raida klausa

Klausa kai kuri! tyrimai nurodo, kad toki! vaikai la"ai mzikals. $# klausa %autr!sn ritmams, %i!

la"ai mgsta muzik*, 5okti, nors ir n!la"ai i5!ina. $i! tikrai g!rai %au-ia ritm*, %i!ms patinka klausytis muzikos, 5okti. $i! prad!da mokytis p!r muzik*,

galima lavinti motorik*. Ritmo %autimu %i! skiriasi nuo normaliai "!sivystan-i# vaik#.

Kognityvin raida int!l!ktas 0i# vaik# int!l!ktiniai ga"umai !m!sni. +aniausiai %i! "na su protiniu atsilikimu daniausiai

l!ngvas ar"a vidutinis. D!rgai-i# int!l!ktas 5i!k ti!k auk5t!snis n!gu "!rniuk#. 4agal !gzistuo%an-ius matavimus gali susidaryti /spdis, kad su amiumi int!l!ktas %# ma%a.

4ritaikyt# instrum!nt# nra, todl kai sudting%a, atrodo, kad ma%a.

Kuo vaikas daugiau stimuliuo%amas, tuo int!l!ktas auk5t!snis. $i! turi pot!ncial* turti did!sn/, "!tni!kada n!"us auk5tas. Todl visos t!rapi%os skatina adaptyvum*.Kognityvin raida atmintis

$# trumpalaik ir ilgalaik atmintis daug silpn!sn. Tai gali "ti ir dm!sio, n!s %is taip pat silpn!snis. Toki! vaikai i5moksta ra5yti ir skaityti, skai-iuoti. Dintiniai v!iksmai yra sudtingi, ypa- su

skai-iavimu. ali susiskai-iuoti ki!k paduoti, "!t n!ino ki!k gauti. ali "ti daug "d# su pana5iomraidm. Ra5ymas apsunkintas, dl smulkiosios motorikos. +aniausiai kum5tuku. $i! ra5ymon!mgsta. +auguma naudo%asi t!chnologi%omis kompiut!riais. $i! mi!liau mokosi kompiut!riu, n!iranka ra5yti.

3kai-iavimas %i!ms sunkiau s!kasi dl atminti!s sug!"%im# ir sunkiau pritaikomas gyv!nim!. $i! yra

la"ai patikls, %ais pasinaudoti la"ai l!ngva.Kognityvin raida 4irmais dvi!m m!tais vaikai daug ko mokosi api! !gzistuo%an-ius o"%!ktus, "!t 5iuo p!riodu vaikai

su +auno sindromu la"ai atsli!ka nuo normalaiai "!sivystan-i# vaik#. G m!tai gali i5sit&sti / k!turis,kai paindinamasi su pasauliu (daug nau%# daikt# / "urn*, vaik5-io%a visur.

Toki! vaikai n!t!lpa / 4iag!t pasilytos kognityvini# funkci%# raidos s!k*, %i! %os n!atitinka.Kognityvin raida kal"a

1kspr!syvi kal"a nra tokia g!ra kaip normaliai "!sivystan-i# vaik#. nks-iau galvota, kad tai dlli!uvio didumo, todl darytos op!raci%os. Ta-iau visti!k v!ldavo odius.

+augiau trumpini#, maiau odi#. Dgsta nukasti galn!s, kal"a trumpa, formali. Ta-iau %# odynas gali "ti n!maas, "!t %i! sunkiai i5r!i5kia sav!. $i! karto%a odius, "!t %# n!moka

panaudoti. Kal"a /takos ir kit# moni# "!ndravim* su %ais.

Kognityvin raida aidimai Naidimai la"ai pana5s. Taip pat ir sim"oliniai aidimai. Naidiam parduotuv&, namus. 4i!5iniai skiriasi nuo normaliai "!sivystan-i# vaik#. 2is# vaik# pi!5iniai yra susi%& su kal"os raida,

ta-iau n! +auno sindrom* turin-i# vaik#. Kal"a lav%a, "!t pi!5iniai n!.Kognityvin raida kit# suvokimas

Kit# moni# suvokimas nra toks %au ir skirtingas. $i! %au nuo pirm# di!n# 5ypsosi tvams (o n! aislams. R!aguo%a / savo atvaizd* v!idrody%!. 3ug!"a nupi!5ti mog#. !v!ik vis* laik* li!ka !goc!ntri5kumas, visk* suvokia p!r sav!, %i!ms

sunku suprasti, kad kiti nori kitaip, ar n!gali atlikti to, ko %is n!nori.4sichosocialin raida


16/59

0i! vaikai nra toki! socials kaip normaliai "!sivystantys, ta-iau %i! daug la"iau socials palygintisu autistiniais vaikais.

+auguma yra draugi5ki, nori "!ndrauti, %uokingi. $i! la"ai nori patikti kiti!ms n! tik savo 5!imai,ta-iau ir n!pa/stami!ms. $!i %i! i5moko %uok*, tai ir visur %/ naudo%a.

gr!syvumas ypa- padid%a paauglysts m!tais %i! n!kontroliuo%a pyk-io gali rkti, v!rkti. $i!ms visuom!t la"iau rpi mons n!gu daiktai. Qpa- domina suaugusi!%i. )!t mai %i! nra r!ikalau%antys, %i! n!v!rkia r!ikalaudami dm!sio. $i! yra patogs vaikai, %!igu

nra kitoki# sunki# "d#, n!s %i! n!t kai skauda n!rkia. alima dana nuotaik# kaita. Todl nuk!n-ia socialiniai santykiai, ypa- %!igu yra kra5tutinumai. $# kasdi!niai /gdiai g!rokai atsili!ka. 4riklauso nuo protinio atsilikimo. 3udtinga su higi!na ir

apsir!ngimu. alimos !lg!sio pro"l!mos. Kuo ar-iau paauglysts, tuo %os dan!sns. Qpa- m!rgaitms, n!s %i!

n!la"ai supranta savo %ausm#, savo potrauki#. )!la"ai gali i5ai5kinti lytin/ gyv!nim*, n!ino kaipsav! pat!nkinti. )ori turti partn!r/, ta-iau n!ino kaip.

$i! sunkiai atpa/sta kit# moni# !moci%as ypa- %!i %os uslptos. $!igu atvirai, gali atpainti. )ormaliai "!sivystantys vaikai gana r!tai "!ndrau%a su tokiais vaikais. Kuo ar-iau mokykla, tuo

maiau nori "!ndrauti su +auno sindrom* turin-iais vaikais.

$i! n!noriai aidia su %ais, la"iau link& %uos st!"ti i5 toli. Qra la"ai maai tyrim# api! toki# vaik# draugus vliau n!gu vaikyst. Ta-iau su 5!imos nariais yra tyrim# ir %i! liudi%a, kad su "roliais ir s!s!rimis toki! vaikai pral!idia

daug daugiau laiko. $i! gantinai g!rai i5moksta "!ndrauti, "! to p!r vis* gyv!nim* %i! daugiau"!ndrau%a su %ais. roliai ir s!s!rys danai visai g!rai priima tuos vaikus palyginus su autizmu.

Tikrov +auguma (api! 9: gimsta %aun!snms n!i PS m. mot!rims, ta-iau 5ios mot!rys apskritai turi

daugiau vaik# n!i vyr!sns, "!t did%ant mot!rs amiui, tikimy" susilaukti kdikio su +3 did%a.2idutinis mot!r#, kurioms gimsta vaikas su +3, amius G m.

+augumos moni# su +3 int!l!ktas yra truput/ !m!snis n!i vidutinis, "!t vaikai su +3 gali mokytis

ir %# galimy"s, kaip ir kit# moni# "! +3, yra n!inomos. +auguma vaik# su +3 gyv!na namuos! su savo 5!ima ir yra !dukaci5kai, socialiai aktyvs.

3uaugusi!%i gali gyv!nti "!ndruom!niniuos! namuos!. 1gzistuo%a tv# tarpusavio pagal"os grup!ls ir kitos organizaci%os, t!ikian-ios param* +3 turin-i#

vaik# tvams. 2aikai su +3 gali mokytis /prastos! klass!. Kai kuriais atv!%ais, %i! gali "ti /prasto%! klas%! dal/

di!nos ir lankyti sp!ciali*sias klas!s tam tikri!ms dalykams. +auguma vaik# gali mokytis vis#dalyk# /prastos! klass!, naudo%ant adaptuot* %i!ms program*. 2is daugiau toki# vaik# gaunavidurins mokyklos diplom*. Qra atv!%#, kai pa"aigia ir kol!gi%as.

3uaugusi!%i su +3 gali dir"ti /vairius dar"us. 2i!ni gali pilnai dalyvauti dar"o rinko%!, kiti!ms r!ikia

tam tikros dar"o aplinkos ir pagal"os. )ors +3 n!gali "ti i5gydytas, tyrimai pa!ng / pri!k/ i5siai5kindami g!nus, kuri! l!mia +3ypatumus. Kai kuri! mokslininkai tiki, %og at!ity%! "us galima i5v!ngti ar pak!isti daug!l/ +3ypatum# ar su %uo susi%usi# pro"l!m#.

Nmons su +3 %au-ia tokius pat %ausmus kaip ir kiti mons. $i! atsako / draugi5kum*, %i! gali/siskaudinti ar nusiminti dl n!tinkamo !lg!sio.

Nmons su +3 susitikin%a, "!ndrau%a ir kuria santykius. Kai kuri! susituokia. Dot!rys su +3 galiturti vaik#, "!t yra S9: tikimy", %og %# vaikai taip pat turs 5/ sindrom*.

0iuo m!tu mons, turintys +3, gali pasi!kti H9 ir daugiau m!t#.@ls su +auno sindormu. 4ri!5 89 m!t# prasid%o "umas, kad r!ikia gaminti aislus su /vairiais sutrikimais.Naislas, su kuriuo vaikas su +auno sindromu gali id!ntifikuotis? %is n!"!si%aus toks skirtingas nuo draug#.+aug!lis tv#, auginan-i# n!/galius vaikus, prim 5ias ll!s kaip tikrovi5k* alt!rnatyv* fizin/ to"ulum*/kni%an-ioms "ar"ms ir pan. Kiti pral!idia tai pro ausis kaip ;n!sv!ik* pok5t*`. $i! mano, kad tokios ll!stik pa"ria n!/galaus vaiko skirtumus nuo sv!ik# vaik#.Savant sindromas.4roti5kai atsilik& mons su ypatingais g!"%imais


17/59

T!rminas ;!ruditas idiotas` (idiot savant pirm* kart* "uvo pavartotas +o^no 8Im. \ia atskirassutrikimas. $i! turi kakam i5skirtinius g!"%imus atminti!s, pi!5imo, muzikos ir pan.

0is t!rminas nusako sutrikusio int!l!kto, "!t turin-i# tam tikr# ypating# g!"%im# tam tikro%! srity%!mon!s.

not 7. ardn!rio yra I int!l!ktai, kuriuos! 5i! ga"umai gali pasir!i5kti kal"inis, muzikinis, loginismat!matinis, !rdvinis, kni5kasisMkon!st!zinis, vidinis asm!ni5kasis, tarpasm!ninis.

3avant sindromas. 4aplitimas

9,9H: populiaci%os. H kartus daugiau vyr# n!i mot!r# turi 5/ sindrom*. 4us savant sindrom* turin-i# kartu turi autizmo sutrikim*. 0iuo m!tu pasauly%! gyv!na api! S9 savant sindrom* turin-i# moni#. Danoma, kad %# yra daugiau, ta-iau sunku nustatyti. Toki!ms vaikams yra sp!cialios mokyklos.

4rotin n!galia 3unku api"rti. +anai !mo int!l!kto. 3tandartizuoti instrum!ntai n! visada tinkami tirti (dl s!mantinio i5kodavimo. 3unkiai funkcionuo%a kasdi!niniam! gyv!nim!.

)!galia "na skirtingo lygm!ns.Kim 4!!k

=!nom!nali atmintis. 3kaitydavo la"ai gr!itai ir visk* prisimindavo (8G,999 knyg#. al%o atgaminti daugy"& istorini# fakt#, datas susi%usias su sportu, muzika. Kal!ndorinis skai-iavimas (api! k* ra5 tos di!nos laikra5-iai. )!"uvo autistas, ta-iau tur%o sm!g!n# pa!idim#.

4aprastai "na i5skirtiniai g!"%imai Duzikiniai. 2izualini# m!n# srity%!. Dat!matiniai. 3!nsoriniai (paa5tr%& %utimai, laiko po%tis. Kal!ndoriniai (daniausiai.

2isuos! g!"%imuos! did!lis atminti!s vaidmuo. +anai turi i5skirtinius atminti!s g!"%imus.Kiti poymiai

6"s!sinis !lg!sys. Rutinos por!ikis. +l autizmo. 4olinkis (ir por!ikis /siminti d!tal!s. Ki!kvi!nas atv!%is savitas.

3avant sindromas ki!kvi!nam! llan 3nyd!r (ustrali%a, G99G atliko "andymus su magn!tin! stimuliaci%a. 3timuliuota frontot!mporalin sm!g!n# sritis, kuri danai "na pakitusi savanto sindromu atv!%u. 3ritis susi%usi su kal"a ir s*vokomis, kat!gorizavimu. tlikdami ;savantin!s< uduotis, pasirod itin g!rai.

4agal"a. 0!ima gydyti ar skatinti' Tal!ntas k!lias / sutrikimo mainim*. Tr!niruo%ant tal!nt* galima sumainti (gal n!t panaikinti kai kuriuos ;d!f!ktusndividualus konsultavimas. rupinis konsultavimas socialini# /gdi# vystymas.


18/59

3p!cialiosios mokyklos.!udjimo sutrikimai:

Ki!kvi!no%! 5aly%! skai-ius skiriasi. !t manoma, kad nuo 89 iki S9 vaik# i5 89 999. @i!tuvo%! %ud%imo sutrikimus turi api! HS 999, vyr!sni# n!i 8H m!t# -ia pat!nka ir po traum#. +anai kyla dl stu"uro pa!idim# tai gali "ti /vyk& dar pri!5 gimstant vaikui, %is prad!da

formuotis PMF savait&.

vairios ligos (m!ningitas, !nc!falitas ir pan.. Damos apsinuodi%imas, di!tos n5tumo m!tu, g!n!tinis pav!ldimumas.

$ud%imo sutrikimai grups )!urologiniai sutrikimai vaik# v!r!"rinis paralyius, stu"uro i5vara (gali la"ai /takoti vaiko raid*. 6rtop!diniai sutrikimai /gimtos anomali%os, kaul# patologi%os, skoliozs "!i sutrikimai, /gyti dl

raum!n# disfori%osEatrofi%os? poliomi!lito, artrito, inf!kcini# lig# ir kt. 3utrikdyta fizin ir %ud!si# raida dl sv!ikatos sutrikim# 5irdi!s yd#, r!umato, dia"!to,

tu"!rkuliozs.$ud%imo sutrikimai

O!r!"rinis paralyius raidos sutrikimas, pasir!i5kiantis kno padti!s, %ud%imo ir pusiausvyros

sutrikimais, atsiradusiais dl sm!g!n# dali#, kontroliuo%an-i# raum!n# vaikl* ir valingus %ud!sius,pa!idimo.

Qra pa-i# /vairiausi# form#. +augumo% 5ali# nuo 8S iki G9 vaik# i5 89 999 gali turti 5/ sutrikim*. O!r!"rin/ paralyi# gali suk!lti ir /varios ligos !nc!falitas, m!ningitas.

gimta stu"uro i5vara raidos sutrikimas, nul!mtas n!pilnai usidarusio stu"uro kanalo. Koordinaci%os sutrikimai (dispraksi%a yra danas n!urologinis sutrikimas, pa!idiantis %ud!si#

koordinavim*, danai "! %okios akivaizdios pri!asti!s.$ud%imo sutrikimai dispraksi%a

Koordinaci%os sutrikimai gana dani (iki 89: populiaci%os.

2aikai tuom!t gali turti sunkum# susi%usi# su kasdi!n! v!ikla. [siri5ti, gaudyti kamuol/, naudotis r!ikm!nimis.

Dotorin raida $i priklauso nuo sutrikimo tipo ir laipsnio. 2aikai gali i5vystyti /vairius motorinius /gdius. 3tu"uro pa!idim# suk!lti %ud%imo sutrikimai gali /takoti ir vaik# sug!"%im* naudoti rankas.

3mulkio%i motorika danai "na gantinai apsunkinta.Dotorin raida c!r!"rinis paralyius

ali g!rokai pavlinti motorin& raid*. +anai tvai gali n!t n!past!"ti, %!i nra stipri# pa!idim#.2iskas prasid!da vliau.

Tuom!t galvyts klimas, daikt# si!kimas gali vluoti iki m!t# ir daugiau. R!i5kia, kad pirmus m!tusni!ko gali n!daryti. i5ku, todl ir kognityvin vluo%a.

+auguma toki# vaik#, "dami p!nki#, n!gali sdti vi!ni ar vaik5-ioti %!igu stiprus laipsnis.Dotorin raida koordinaciniai sutrikimai

3usi%& su vl!sniu s!d%imu, stov%imu, prad%imu vaik5-ioti. Ti! vaikai prad!da "!v!ik tuo pa-ium!tu, "!t su 5itais vluo%a.

4!nki# m!t# toki! vaikai n!gali usis!gti sag#, naudotis /rankiais, ta-iau %# int!l!ktas n!atsili!ka nuo%# amiaus vaik#. ki# ir %ud!sio koordinaci%os v!iksmai yra sudtingi %i!ms. $i!ms sunku "gti irkak* daryti, vaik5-ioti "ort!liu.

Kognityvin raida

2i!n tik %ud%imo sutrikimas n!la"ai l!mia kognityvin& raid*. Tas, kuris n!turi %okio sm!g!n#pa!idimo (pvz., koordinaciniai, n!s c!r!"rinis paralyius pa!idia sm!g!nis. 4asaulis tarsisusiaur%a.

Ta-iau motorikos sutrikimai gali ri"oti vaiko pasaulio painim* ir %is dl aplinkos turi silpn!sn!sinias. Dotorika la"ai susi%usi ir %os sunkumai ri"o%a painim*.


19/59

Dotoriniai sutrikimai gali pav!ikti !rdvs suvokim*. $i!ms sudtingiau %* suvokti. Danoma, kad motorika v!ikia r!gos suvokim*, tad ir sunkiai s!kasi su !rdv!. Kai kuri! tyrimai

pat!ikia, kad kai kuri! vaikai gali 5i!k ti!k i5kr!iptai suvokti !rdv&. $i!ms sunku suvokti ri"as. 4vz.,pi!5ia ant lapo ir i5!ina u %o ri"#, normals vaikai tai i5moksta gal# gal!.

Tai danai past!"ima ra5ym!, %i!ms sunkiau s!kasi ra5yti. Ra5ym! la"ai pasimato, kad n!sug!"ai5laikyti sist!mos.

Ra5o raid!s atvirk5-iai i5 galo / pri!k/.

Kognityvin raida int!l!ktas 2!rtinant int!l!ktinius ga"umus visada i5kyla sunkum#. )!s c!r!"ralinis paralyius danai "na su sm!g!n# pa!idimais. +auguma toki# vaik# yra vidutinio int!l!kto, tik api! G9: pasi!kia normalaus int!l!kto ri"*.

+aniausiai "na vidutinis ir link ri"inio !inantis. Kiti %ud%imo sutrikimai maiau susi%& su sm!g!n# pa!idimais. $# int!l!ktiniai g!"%imai yra

pana5s kaip ir kit#. $# gali "ti tik 5i!k ti!k ma!sni ini# t!sto /v!rtinimai, "!t vi!n dl to, kad yraspragos.

Kognityvin raida o"%!kt# suvokimas +auguma vaik# su %ud%imo sutrikimais gana g!rai suvokia o"%!ktus ir aplink*. Qpa- %!i vaikai

skatinami. Ta-iau "na, kad vaikams sunku manipuliuoti o"%!ktais dl %ud%imo sutrikim#. Ta-iau n!t n!galdami valdyti galni# vaikai atranda "d# kaip paimti aislus ar daiktus, %uos

painti. $!igu vaikui nuo pat ma!ns "andoma dti prot!zai gali prigyti ir i5mokti su %uo !lgtis kaipr!ikia.

Kognityvin stadi%a aidimai sivaizduo%ami aidimai vluo%a. >r %i! g!rokai vluo%a. 2isi vaikai prad!da api! F m!tus ir iki H m!t#

%i! %au tampa la"ai i5lavinti. Tai 5i!ms vaikams sudtinga /sivaizduoti vi!n dl to, kad %i! turi api!pasaul/ maiau moni#. $i!ms sunku /sivaizduoti parduotuv& ir %* aisti "!i kitas !rdv!s.

$i! ilgiau aidia paprastus aidimus ilg!sn/ laik* pvz., maitina ll&. Tvai daniausiai panikuo%adl to. $i! ymiai vliau pasiv!%a tuos aidimus, %i! "na paprast!sni.

Kognityvin raida kit# suvokimas Kito mogaus suvokimas danai past!"imas i5 pi!5ini#. 2aikyst%! did!lis !goc!ntrizmas p!r

vidurin& ir vlyv*%* turi tai i5nykti. Kai %au tikrai atskiria, tai pi!5ia atskirai fizi5kai, ir danai v!ikiaskirtingas v!iklas.

Toki! vaikai sunkiau sud!da visas kno dalis / visum*. Kartais %i!ms sunkiau nupi!5ti rankas ar ko%as %!igu n!%au-ia t# funkci%# ir n!/komponuo%a ti!siog t#

kno dali#. Qpa- trksta toki#, kurios pa!istos. !t tai nra g!ras /rodymas, kad toki! vaikai "logiau suvokia mog# ar o"%!ktus.

Kognityvin raida atmintis, dm!sys $!i yra sm!g!n# pa!idimai, vaikai tuom!t turs dm!sio, atminti!s pro"l!m#. !t tai susi%& su

sm!g!n# pa!idimais, o n! pa-iais %ud%imo sutrikimais. Ta-iau vi!ni %ud%imo sutrikimai su tokiom pro"l!mom nra ti!siogiai si!%ami. $!i vaikas turi toki# pro"l!m#, tuom!t %am sunkiau s!kasi ir skaityti, ra5yti, skai-iuoti. Turi /vairi# pro"l!m# mokyklo%! skaitymo, mat!matiniai /gdiai atsili!ka "!v!ik dv!%us m!tus.

4sichosocialin raida "!ndravimas 2aikai ri"otai gali %udti, "!ndrauti su "!ndraamiais, daryti tuos pa-ius dalykus (%!i c!r!"rinis

paralyius. Toki! vaikai r!nkasi "!ndrauti su %aun!sniais, "!nt 5i!k ti!k. Kai kuri! vaikai su %ud%imo sutrikimais turi m!nk!snius kal"os /gdius (danai pasitaiko

c!r!"riniam. $!i vaik# kal"a sutrikus, tai gali pav!ikti "!ndravim* su kitais. $!i vaikai n!supranta, k* %is sako, tada

%/ atstumia. Ta-iau kai kuri! vaikai g!rai taria, artikuliuo%a, laisvai kal"a. )!t kai ir yra pa!idimai.

4sichosocialin raida +auguma vaik# %au&iasi izoliuoti nuo kit# moni#, vi!n dl to, kad %i! n!gali "!t kada i5"gti /

ki!m*. $i! gali nuo to n!tgi piktti, agr!syvti.


20/59

$i! r!-iau lankomi savo draug#. 4a-io%! pradio%! dar "na aktyvus lankymas, "!t suaug%ant %# visma%a ir ma%a.

$!i vaikas turi paralyi#, tai tuom!t danos ir tam tikros v!ido i5rai5kos, kas gali /takoti "!ndravim*.+raugams darosi gda.

$ud%imo sutrikimai gali /takoti, kaip vaikai %ausis ir k* galvos api! sav!. 3av&s v!rtinimas yra ti!siogiai susi%&s su tv# r!akci%omis ir sutrikimu. $!igu suvokia, tada ti!siog

supranta, kad yra na5ta kiti!ms.

4sichosocialin raida !mocins, !lg!sio pro"l!mos Toki! vaikai turi dan!sni# !lg!sio pro"l!m#. gr!syvumas, hip!raktyvumas, asocialus !lg!sys. )!rimas, "aims, d!pr!syvumas. Qpa- pri! c!r!"rinio paralyiaus ir %!i vaikas turi normal# ar"a

vidutin/ int!l!kt*, %i! ti!siog tai supranta. Koordinaci%os sutrikimai la"ai si!%ami su sav&s nuv!rtinimu, n!s %i! %au-iasi n!rangs. Kai kuri! tyrimai liudi%a, kad pro"l!mos gali ry5kti vl!sniam! amiu%!. 4aaugliai danai n!t n!suvokia, kad %i! turi pro"l!m#. $!igu mons yra pakankamai tol!ranti5ki. !t

%i! %aunyst%! suvokia, n!s %!i n!i5vaiuo%a studi%uoti, tai tada visk* supranta."ere#rinis paralyius:

4ak!nkta sm!g!n# dalis, atsakinga u organizmo %ud!sius, siun-ia klaidingus signalus raum!nims,dl ko raum!nys "na la"ai /t!mpti ar"a sugl!"&.

$is yra daniausia vaik# %ud%imo n!galios pri!astis. O!r!"rinis paralyius yra ltinis n!urologinis n!progr!suo%antis sutrikimas, tai r!i5kia, kad vaiko

"kl n!"log%a, tik, vaikui augant, dl kaul# raum!n# sist!mos ypatum# ir raum!n# /t!mpimosutrikim#, kinta.

$is li!ka visam gyv!nimui, "!t %o sunkumo laipsnis k!i-iasi, %!i vaik* gydom! ir r!a"ilituo%am!. +aniausiai tai n! pav!ldima liga, "!t kai kurias c!r!"rinio paralyiaus formas galima pav!ldti.

O!r!"rin/ paralyi# suk!lian-ios pri!astys )!i5n!5iotumas?

Dotinos inf!kci%a pirm*sias k!lias n5tumo (vaisiaus vystymosi savait!s (pvz. raudoniuk, kiaulyt,toksoplazmoz, h!rp!s ar citom!galo viruso suk!lta inf!kci%a?

2aisiaus sm!g!n# formavimosi sutrikimai, apsigimimai. Komplikuotas ar pri!5laikinis gimdymas? tai /vyksta tikriausiai dl to, kad kdikis n!gali t!isingai

kvpuoti? )au%agimysts p!riodo sutrikimai sm!g!n# krau%osruvos, sm!g!n# pak!nkimas, !sant

n!pakankamam %# aprpinimui d!guonimi, stipri g!lta? 4!r pirmus tr!%us gyv!nimo m!tus c!r!"rinio paralyiaus pri!astimi "na galvos traumos, p!rsirgtos

c!ntrins n!rv# sist!mos ligos (m!ningitai, !nc!falitai ir kt. !n!tins ligos, kurios gali "ti pav!ldtos, n!t %!i a"u tvai yra visi5kai sv!iki.

4aplitimas 2iso pasaulio mastu moni# su c!r!"riniu paralyiumi populiaci%a vir5i%a 8I,999,999 Dadaug vi!nas i5 S99 vaik# [K turi koki* nors c!r!"rinio paralyiaus form* $2 api! 99,999 moni# ([nit!d O!r!"ral 4alsy, i5 %# 8H9,999 vaik# 89,999 kdiki# p!r m!tus (O!nt!r for +is!as! Oontrol and 4r!v!ntion

=aktai +u tr!-daliai vaik# su O4 turi protin/ atsilikim* pi! pus %# gim n!i5n!5ioti 2i!nas i5 tri%# n!gali vaik5-ioti 2i!nas i5 k!turi# n!gali pats apsir!ngti ar pavalgyti

2i!nas i5 p!nki# n!gali naudotis rankomis O4, i5skyrus l!ngvus %os atv!%us, v!ikia gyv!nimo trukm& $!i asmuo su O4 sulaukia 8 m!t#, la"ai tiktina %og nugyv!ns F9 ir daugiau

Klasifikaci%a


21/59

3pastinis. Turi "ti "!nt du poymiai )!normali kno padtis irEar %ud!sys 4adid%&s tonusas (n!"tinai nuolat 4atologiniai r!fl!ksai (sustipr%& pvz., a"inskio r!fl!ksas Tipai

7!mipl!gi%a 2i!npusis spastinis a"i!%# galni# motorikos sutrikimas.

Ranka pa!idiama la"iau, n!i ko%a. +!5in pus pa!idiama daniau, n!i kair. !rniukams 5i forma dan!sn, n!i m!rgaitms. gimta

I9 J9 : vis# spastins h!mipl!gi%os form#? @a"ai r!tai diagnozuo%ama ankstyvuo%u nau%agimysts laikotarpiu (n!past!"ima

anks-iau, n!i P mn!s/. 4!r ilgai utruk&s vi!nos pla5takos suspaudimas / kum5t/ 4a!istos ko%os sukimas / i5or& R!tai ima vaik5-ioti iki 8 m.

2yr!sni!ms vaikams sutrikusi smulkio%i motorika 4sichins raidos sutrikimai r!t!sni, n!i kit# form# atv!%ais gimtos h!mipl!gi%os atv!%u !pil!psi%a dvigu"ai r!t!sn, n!i /gytos h!mipl!gi%os

atv!%u gyta

89 P9 : vis# spastins h!mipl!gi%os form# @!ngvais atv!%ais prarandama ta funkci%a, kuri susiformavo vliausiai 2idutinio sunkumo gali "ti sutrikdyta pir5t# funkci%a 3unkiais atv!%ais gali "ti visi5kai sutrikdyta rankos funkci%a

T!trapl!gi%a

4a!idiamos visos F galns Rankos pa!idiamos la"iau, n!i ko%os vairaus laipsnio protins raidos sutrikimai (>U daniausiai VS9 1pil!psi%a Nvairumas Kal"a paprastai n!susiformuo%a 4asitaiko r!-iausiai (S: atv!%# nksti atsiranda maitinimosi pro"l!mos (springimas, maisto i5t!k%imas p!r nos/ ir pan. 3v!ikatos ir gyv!nimo koky"s pag!r%imo prognozs paprastai yra la"ai m!nkos

+ipl!gi%a

4a!idiamos visos F galns Ko%os pa!idiamos la"iau, n!i rankos Dotorin raida p!r!ina k!l!t* ai5kiai api"rt# !tap# 7ipotonin faz (padidintas dirglumas, n!daug spontanini# %ud!si#, prasta galvos

kontrol +istonin faz (daug n!valing# %ud!si#, "!sik!i-iantis raum!n# tonusas atli!kant aktyvius

%ud!sius Rigidin spastin faz (ko%os pasuktos / vid#, vaik5-io%imas n!tvirtas 2aiko motorin raida p!r 5ias faz!s turi prognostin& v!rt&. dingi kiti sindromai

1pil!psi%a 7idroc!fali%a Kal"os sutrikimai 4sichins raidos sutrikimas


22/59

R!g%imo sutrikimai (vairumas, r!g%imo a5trumo sutrikimai

+iskin!zinis. Turi "ti a"u poymiai )!normali padtis irEar %ud!sys )ra raum!n# v!iklos koordinaci%os, taigi %ud!sys atli!kamas n!atitinkan-ia %ga, ritmu ir

tikslumu. ruoai

Kdikiai gan aktyvs, "!ndrau%antys )!sta"ili kno padtis )!valingi %ud!siai (galvos, kaklo, galni#, pir5t#, v!ido 3kiriami du diskin!zinio O4 tipai

+istoninis. Turi "ti a"u poymiai 7ipokin!zi%a (suma%&s aktyvumas, gru"us %ud!sys5gydyti n!galima, "!t galima daug padti ti!k paci!ntams, ti!k %# 5!imoms 4aci!nto klinikinis ir funkcinis /v!rtinimas Tam r!ikia sp!cialist# komandos.

$untingtono chorja:

Tai n!pagydoma n!urod!g!n!racin liga. 0i liga prasid!da n! vaikyst%!. 4asir!i5kianti trumpais, n!ritmi5kais galni# %ud!siais. 4av!ldima g!nas atrastas 8JJPm. 2i!nas g!nas, gantinai tiksliai. 2idutinis simptom# pasir!i5kimo amius yra PSMFF m!tai. Qpa- skausminga yra tada, kai "na

/vaikinti vaikai. Tada prasid!da r!gr!savimas visos raidos. Komplikaci%os sumaina gyv!nimo trukm& iki G9m.

=iziniai simptomai nkstyviausi simptomai "!ndras koordinaci%os n!"uvimas ir n!tvirta !is!na. 4ir5t#, ko%#, v!ido ar li!m!ns tikai. @a"ai danai nuo pir5t# prasid!da. )!rangumas. Koordinaci%os ir pusiausvyras praradimas. )!ai5ki kal"a. $i "na apsunkinta, "!t tai n!randa i5 karto, "!t palaipsniui. 3unkumai valgant ir ry%ant.

)!valingi nuolatiniai raum!n# susitraukimai. 3utrinka 5irdi!s v!ikla, n!s %i tampa n!ritminga. Kliuvimas ar"a griuvimas. 3ult%& aki# %ud!siai.

Kognityviniai simptomai 3usilpn%usi konc!ntraci%a.


23/59

Sudarant toninaudiogram irklasifkuojantpagal lentel normali klausa, kai

girdi garsus nuo 0-25 dB

kurtumas (>90 dB

!agal kal"osi#si$%st%m &ekal"ant%s kurtieji,

kurie gim' kurti ar"aapkurto iki met)

*al"ant%s kurtieji,kurie prarado klausjau mok'dami

kal"'ti

&urodant klausossutrikimo laik +ki kal"os i#mokimo

(gimtas kurtumasar"aneprigird'jimas

+#mokus kal"(g%tas kurtumas

ar"aneprigird'jimas

tminti!s silpimas. Kartais gali prasidti nuo kognityvini# sutrikim#. Tada 5i! du ir skausmai galvo%!, ar dar koki!

trk-io%imai, tada dar /tariama i5stin skl!roz, ankstyvas alzhaim!ris. )!sug!"%imas priimti spr!ndimus ar atsakyti / klausimus. 3unkumai vairuoti. )!"!ino k* daryti. )!sug!"%imas atpainti pa/stam# o"%!kt# ar n!t moni#. "straktaus m*stymo ma%imas. 1inama link formalumo. R!aliai mogus r!gr!suo%a.

1mociniai simptomai !sir!i5kianti d!pr!si%a

4ri!5i5kumasEsusi!rzinimas. 4!r!inamos g!d%imo stadi%os. 1n!rgi%os trkumas. !sit&siantis n!sidom%imas gyv!nimu. ipolinis sutrikimas (mani%aMd!pr!si%a gali atsirasti.

4aplitimas 4aplitimas tarp vakar# 1uropos moni# I atv!%ai i5 899 999. Kitos! pasaulio dalys! ligos danis ma!snis pvz., zi%o%! ir friko%! liga pasir!i5kia 8 mogui i5

8999 999.

2!n!su!los Daracai"o !!ro populiaci%o%! liga pasir!i5kia I99 i5 899 999. $i! turi sist!m* kaipparuo5ti mog#, %uo la"ai rpinasi. )!s t!n visi gimins, tai vis ir "na.

m!riko%! ligos danis 8 i5 89 999.4agal"a

3lauga. 3ocialin pagal"a. R!a"ilitaci%a. Qpa- raum!n# stiprinimas. Kuo stipr!snis raum!nynas, tuo l-iau progr!suo%a.

3ocialin pagal"a 3var"u padti ligoniui dalyvauti socialiniam! 4ratinti mog# pri! "sim# poky-i#, susi%usi# su ligos progr!savimu, padti spr&sti kylan-ias

pro"l!mas 1mocin, 5vi!t%i5ka "!i tarpininkavimo parama "tina, n!s "kl nuolat sunk%a, tad sudting%a ir

g!"%imas prisitaikyti.R!a"ilitaci%a. 3kiriamos trys pagrindins sritys

=izin r!a"ilitaci%a +ar"ingumoEv!iksnumo r!a"ilitaci%a Kal"os ir kal"%imo t!rapi%a

Klausos sutrikimai:

Turi skirtingus laipsnius. 2i!ni gali kak* girdti (ir "! klausos

aparat#, naudo%a klausos aparatus. $i!danai girdi triuk5m* ir turi i5mokti %/atskirti.

Kiti visi5kai ni!ko n!girdi.Klausos sutrikimo lygis nustatomas Klausos n!galia

Klausos sutrikimas Poymis

)!gird%imas 3unku suvokti kal"* ir savaranki5kai i5mokti kal"ti

Kurtumas 2isi5kas klausos praradimas ar"a toks %os susilpn%imas, kai n!/manoma

savaranki5kai i5mokti kal"ti

"soliutuskurtumas

ali "ti a"i!%# aus# ar"a vi!nos. @a"ai r!tas

Klausos sutrikimo klasifikaci%a pagal )!iman*


24/59

> laipsnio n!prigird%imas G9MS9 d, >> laipsnio n!prigird%imas S9MI9 d, >>> laipsnio n!prigird%imas I9M9 d, kurtumas daugiau n!i J9M9 d.

4ri!astys 4av!ld%imas takoti kit# g!n!tini# v!iksni# (pvz., +auno sindromo. Klausos sutrikimai gali "ti dani palydovai

kit# sutrikim#. 2isi g!n!tiniai sutrikimai turi pot!nci%* turti sutrikusi* klaus*. >nf!kci%os, virusins ligos. >ntoksikaci%a. Traumos. Ti!k galvos, ti!k aus#. O)3 sutrikimai. Klausos organ# pa!idimai ar"a ligos.

Kochl!arinis implantas sumaino n!prigirdin-i# moni# skai-i#. statymas turi "ti kuo ankst!snis, n!sgali "ti, kad girds triuk5m* ir ni!ko n!supras.yv!nto%# statistikos r!gistr! nurodoma, kad api! GMP: @i!tuvos gyv!nto%# n!gali girdti "! klausosaparat#.

Klausos sutrikimai ir raida. Dotorin raida $!i vaikai n!turi %oki# kit# sutrikim# 5alia, tai motorin raida n!atsili!ka. Koordinaci%a gali sutrikti

%!igu vidin ausis yra sutrikusi. $i! "!v!ik tuo pa-iu m!tu prad!da k!lti galv*, si!kti, v!rstis, ropoti, sdti, vaik5-ioti, stovti. Ta-iau %i! daugiau gali turti pasikarto%an-i# %ud!si#. Kai kuri! tyrimai liudi%a, kad gali "ti koordinaci%os pro"l!m# !iti at"ulomis, 5okinti. $i!m

sudtingiau lipti "! turklo, 5okinti "!t n! visi!ms.Kognityvin raida

+aug diskutuo%ama ar m*stymas susi%&s su kal"a. $!i kal"a yra susi%usi su m*stymu, tai tada n!prigirdintys ar kurti vaikai n!galt# diskutuoti,

argum!ntuoti. Ta-iau t!ori%o%! n!pasakyta, kad kal"a turi "ti girdima. )!girdintys turi !nkl# kal"*.

Kognityvin raida int!l!ktas uvo manoma, kad n!prigirdintys ar kurti mons yra kvaili. Kal"a la"ai v!rtinama visuom!n%!, tai danai trukdo /v!rtinti int!l!ktinius ga"umus. Konstrukcinio

int!l!kto matavimai atitinka girdin-i# moni#. Ta-iau v!r"alinius ga"umus sunku lyginti. @a"ai danai toki! mons turi normal# int!l!kt*, %!i nra koki# kit# sutrikim#.

Kognityvin raida o"%!kto suvokimas

>r n!girdintys tvai "!ndravim! su vaiku naudo%a daiktus. irdin-ios 5!imos ir n!girdin-ios 5!imosyra la"ai skirtingos. $!igu girdin-ios "ando auginti kaip girdint/, o n!girdin-ios i5 karto ugdomir!ikalingi g!"%imai.

Tai pad!da formuoti o"%!kto s*vok*. )!girdintys vaikai daniau aidia su tuo pa-iu aislu, ilgiau %uo manipuliuo%a. +augiau r!ikia laiko

suprasti kas tai yra. Tai danai n!"na tikras aidimas. $i! pasiv!%a tam! girdin-ius vaikus 5i!k ti!k vliau. irdintys su n!girdan-iais p!rsik!rta.

Kognityvin raida kit# moni# suvokimas pi! F m!tus girdintys vaikai suvokia, kad kiti mons turi mintis, /sitikinimus, %ausmus, norus.

$!i 5!imo%! naudo%ama !nkl# kal"a, tai vaikas taip pat turi t* galimy"&. $!i vaikai n!naudo%a !nkl# kal"os, %i!ms sunkiau s!kasi suvokti kit* mog# o taip pat ir sav!. $!igu

n!turi galimy"s lavintis n!girdin-i#%# pasauly%!. Tuom!t %i! daniau konc!ntruo%asi / tai k* mato.


25/59

Kognityvin raida a"straktus m*stymas )!gird%imas yra susi%&s su n!gal%imu a"strak-iai m*styti. Danoma, kad n!girdintys g!riau i5laiko vizualin& informaci%*. Kai tik tyrim# m!tu uduotys turi vizualins informaci%os, %i! atli!ka, t. y. atsim!na informaci%* daug

g!riau n!i girdintys. i5kinant r!ikia kuo daugiau vizualios informaci%os. 3kaityti gali i5mokti, "!tsunkiai supranta mink5tumo !nkl*.

Kognityvin raida kal"a. 2isa kal"a la"ai priklauso nuo to, ki!k klausos yra lik& ar gali ki!k nors girdti

su klausos aparatu, ar visi5kai n!girdi )!girdintys mai vaikai vokalizuo%a kaip ir visi kiti vaikai. $!i klausa 5i!k ti!k sutrikusi, tvaipast!"davo tai, kad %i! la"ai maai i5l!idia gars#. $i! maai guguo%a turi tuos garsus, "!t %#ymiai maiau.

!stai. Ti!, kuri! n!girdi %au nuo pat ma# di!n# %uos naudo%a. 2isi vaikai naudo%a g!stus, ta-iau %#turim! maiau.

$!i tvai girdi, tai vaikai nordami "!ndrauti su savo tvais naudo%a g!stus, kuri! danai vadinaminam# g!st# kal"a, n!s tai nra tikro%i g!st# kal"a. Kartais "na taip, kad %!igu n!v!da / sp!cialiusdar!lius, tada su nam# g!st# kal"a sudaro sunkum#, n!s n!supranta k* kiti sako, ir n!gali sav&si5r!ik5ti.

2aikai, kuri! n!girdi danai g!stus naudo%a ir patys sau, tarsi kal"t# su savimi. Kaip ir mai vaikai,kuri! kal"a sau.

Tvai, kuri! n!girdi, !nkl# kal"* naudo%a nuo pat pirm# di!n# "!ndraudami su vaiku. Tada %i!msg!st# kal"a tampa gimt*%a.

2aikai, "!ndraudami su kitais vaikais atitinkamai mokosi kit# kal"os "d#, priklausomai ar ti! kitivaikai girdi ar n!. $!i vaikas "!ndrau%a su girdin-iais, tada turi "andyti skaityti i5 lp#, daugiaudm!sio skirti aplinkai, todl maiau /sitraukia / aidimus. Kai vaikai n!girdintys, tada l!ngviau.

2aikai, kuri! n!girdi, daug r!-iau n!gu girdintys vaikai inici%uo%a pokal"/ ar klausin%a savo tv#,ypa- t#, kuri! girdi.

r mokymasis !nkl# kal"os yra tas pats kas ir mokymasis kal"ti' N!nkl# kal"a skiriasi nuo kal"%imo. $i n!turi %ungtuk#, kai kuri# sakini# struktr#, %i yra

paprast!sn. )!girdintys vaikai prad!da naudoti tam tikrus !nklus la"ai pana5iu laiku kaip girdintys prad!da

kal"ti. )!girdintys maiau gauna stimuliaci%os, tai ir mokymasis kal"os vyksta l-iau. $i! visada turi s!kti

kit* asm!n/. !st# kal"a ir %os suvokimas skiriasi. !st# kal"o%! yra daiktavardiai, v!iksmaodiai ir n!iginiai,

"dvardi# g!rokai maiau. )ra %ungtuk#. $i!ms sunkiau suprasti a"strak-ius odius, kuri# n!galipamatyti.

)ors "!ndrai pamus kal"os raida turi pana5um# su girdin-i# vaik# kal"os raida. Kai n!girdintysvaikas yra mokomas 5n!kamosios kal"os skaityti i5 lp# ir n!naudo%a g!st#. )!ai5ku, ki!k taip

i5moksta, ta-iau visuom!n%! gali ni!ko n!suprasti, n!s ki!kvi!nas kitaip %udina lpas. 3kirtingai nuo girdin-i# vaik#, odynas n!sik!i-ia staigiai tam tikram! amiu%!. 2iskas vyksta

palaipsniui. $!i tvai tik "!ndrau%a kal"ama kal"a, tai toki! vaikai gali turti daug prast!sn/ kal"os suvokim*.

Kas yra g!st# kal"a' !st# kal"a yra nacionalin Tai nra li!tuvi# kal"os forma, tai visai kita kal"a Turi savit* ir visai n!pana5i* / li!tuvi# kal"os gramatik* Tai la"ai turtinga, i5rai5kinga ir visav!rt kal"a !stas ymi s*vokas

!st# yra la"ai la"ai daug

Kognityvin raida skaitymas, ra5ymas


26/59

+l kal"os suvokimo toki! vaikai gali turti "d# skaitydami. Ti!, kuri! turi daugiau klausos liku-i#,gali la"ai g!rai kal"ti. $i! gali n!ai5kiai kal"ti, n!s mokomi tarti garsus, %!i yra klausos liku-i#.

Tuom!t nuk!n-ia ir ra5ymo /gdiai. $!i turi maus kal"os suvokimo /gdius. $i! i5moksta ra5yti,"!t n!r!i5kia, kad g!rai. $i! la"ai painio%a garsus, raid!s.

)!girdintys vaikai %!i turi n!girdin-ius tvus ir naudo%a !nkl# kal"* turi g!r!snius kal"os /gdiusn!gu vaikai, kuri# tvai girdi.

4sichosocialin raida

Kal"os ypatumai l!mia socialinius ry5ius. !ndravimas svar"us socialin!i raidai. 2aikai, kuri# tvai n!girdi, sug!"a "!ndrauti. $i! turi stiprias "!ndruom!n!s, 5!imos la"ai artimai

"!ndrau%a. Ta-iau vaikai, kuri# tvai girdi, gali turti pro"l!m#. )!s %i! n!mokyti gyv!nti "!ndruom!n%!, kuri

n!turi 5n!kamosios kal"os. )!s dauguma girdin-i# tv# "!ndrau%a su n!girdin-iu vaiku n! !nkl# kal"a. !ndraudami su kitais vaikais, r!-iau link& aisti /sivaizduo%amus aidimus. $i! danai n!turi

sc!nari%#, k* daryti pvz., parduotuvs kasinink. $i!ms g!riau s!kasi -ia ir da"ar puzls, statom pilis ir pan. $i! mgsta konkr!-ius aidimus.

)!girdintys vaikai visuom!t mi!liau r!nkasi aisti su n!girdin-iais vaikais. $!i vaikai ir %# tvai n!girdi, %i! danai "na apsupti pana5i# moni#. Ti!k kur-i#%#, ti!k akl#%#

"!ndruom!ns la"ai stiprios. 2aikai, kuri# tvai girdi ir %i! n!moka !nkl# kal"os, suvokia, kad %i! n!turi vi!tos n!i girdin-i#, n!i

n!girdin-i# pasauly%!. Taip yra dl to, kad sunkiai supranta girdin-iuosius, o dar sunkiaun!girdin-iuosius, n!s nam# g!st# kal"os n!ut!nka. $!i su klausos aparatu girdi normaliai ar

pakankamai g!rai, tada la"iau / girdin-i# pasaul/. $i! la"ai link& / d!pr!si%*. Toki! vaikai paprastai turi daugiau psichologini# pro"l!m#. Turi daug psichosomatini# lig#

(skrandio op#. $i! dan!sni ligonini# paci!ntai.

$i! prastai %au-iasi girdin-i# mokyklos!. Danoma, kad vi!noda komunikaci%a tik gali padti sav&s v!rtinimui.

%sher sindromas:

Tai yra klausos n!t!kimo ar sutrikimo sindromas. 0alia n!t!nkama r!gos. R!gos n!t!kimas ar sutrikimas (tinklains d!g!n!raci%a vystosi n! i5 karto. Koordinaci%os sutrikimas. 2i!nas i5 skaudiausi# sindrom#. 4ri!astys g!n!tins. )! visi!ms vaikams d!g!n!ruo%a tinklain ti!k, kad %i! visi5kai n!mato. !n# inin!ri%a %au prad%usi tyrimus 5io%! srity%!. @a"ai danai pirminiai simptomai "na n!matymas tamso%!, r!gos lauko susiaur%imas, n!matymas

pri!5 sav!. Kai tik gimsta vaikas, tada mokomas p!r r!g*, n!s manoma, kad %is n!girdintis, ir

n!lavinama lyta, kuri r!aliai li!ka vi!nint!l, kuria galima pasikliauti. Kartu gali pasir!i5kti pusiausvyros i5laikymo sutrikimai. 8 i5 GP 999. 3var"u ankstyva diagnostika, tuom!t ir ankstyva int!rv!nci%a. Kad vaikas "t# ruo5iamas ir lavinama

lyta. $!i r!ga prarandama visi5kai, tuom!t vaikas mokomas su aklais vaikais. 3var"i psichologin pagal"a, n!s r!ga gali "ti prarandama %au paauglyst%!. Tai dar "logiau, n!s

paauglyst ir taip %autrus laikotarpis. Kai kuri!ms %aunyst%! irgi n! k* g!riau.Oharg! sindromas

ali pav!ikti /vairias organizmo dalis.

3uk!lia kur-n!"ylyst&. Kurti!%i, kuri! yra tik kurti!%i gali turti garsus ir %# turi. 4ri! 5ito sindromon!turi %okio garso.

+anai pav!ikta r!ga, ta-iau la"ai r!tai iki visi5ko n!t!kimo.


27/59

3usi%&s su aki!s, nosi!s d!f!ktais? aus#, g!nitali%# anomali%omis? 5irdi!s d!f!ktais, gio ir vystymosisutrikimais.

usi!s kau5!lis n!turi apatins dali!s ir kitokios formos. Kaip atskiras sindromas i5skirtas G99F m!tais, n!s anks-iau "uvo priskiriama pri! [sh!rio sindromo. 3usi%&s su g!no mutaci%a. 8 i5 999M89 999. +anai pakitimai past!"imi pri!5 vaikui gimstant. 4ast!"imas %au gimdo%!, n!s daug kas sutrik&.

@a"ai danai diagnozuo%amas n! i5 karto vaikui gimus, n!"!nt ausyts la"ai ry5kiai d!formuotos. Todl vluo%ama su int!rv!nci%a, kas yra la"ai svar"u toki# sutrikim# vaikams. >nt!rv!nci%a turi

prasidti kuo galima anks-iau. )!s raidos vlavimas %au yra tarsi ukoduotas. $# visa raida vluo%a. $!i dar n!/siki5am anks-iau,

raida dar la"iau vluo%a. nkstyva int!rv!nci%a sut!ikia vaikui galimy"& ugdytis. $i! danai pa%gs ir lankyti sp!cialias mokyklas. R!ga nra visi5kai prarandama, ta-iau mokytis

paprasto%! mokyklo%! n!pa%gs. Todl "na izoliuoti, sunku "!ndrauti su kitais monmis, susirasti draug#. 4aprastai n!"na int!gruo%ami / paprastas klas!s

Todl "na izoliuoti, sunku "!ndrauti su kitais monmis, susirasti draug# Kai kuri! sug!"a mokytis, mokosi univ!rsit!tuos!, gyv!na savaranki5kai

Kuo gali padti psichologai0!ima3usitaikymas su kur-io vaiko gimimu. 4alaikomasis konsultavimas, t!rapins grupstarimai, %og vaikas gali turti klauso sutrikim#. Raidos psichologi%os inios. Kal"os raida.2aikas n!priima klausos aparato. ih!ivioristins m!todikos.[gdymas!st# kal"os funkcionalumas. Tyrimai3akytins kal"os mokymosi motyvaci%os trkumas. Dokymosi programos analiz, individualios

motyvaci%os tyrimai. Konsultavimas.D!todika. +alyvavimas r!ngiant m!todin!s pri!mon!s, skirtas

mokyti sakytins kal"os /vairaus amiaus irsutrikimo laipsnio vaikus. ilingvistinio m!todotyrimai.

3uvokimas4ri!astingumo trkumas, "!prasmi5kumas. Tyrimai. D!todik# r!ngimas, kaip skatinti kur-i#

vaik# pri!astingumo %ausmo formavim*si.>ndividualios pro"l!mos4a-ios /vairiausios pro"l!mos, dl kuri# nori

pasikonsultuoti.Konsultaci%os g!st# kal"a. T!rapins grups.4alaikomosios grups.

>nt!graci%os pro"l!mosKurti!%i n!supranta girdin-i#%#. Kur-i#%# mokymas, 5vi!timas. 1tikos norm#

mokymas.irdinti!%i n!supranta kur-i#%#. 2isuom!ns 5vi!timas.plinkos pritaikymas. +ar"as valdios struktros!.Aklumas ir regos sutrikimai:

Dadaug api! 9: moni#, kuri! yra akli, gali kaki!k matyti. Tai gali "ti "lankus matymas, tun!linis matymas, 55liai. ali "ti, kad n!mato visko p!r vidur/, tik

i5or&. R!g%imui nustatyti daniausiai naudo%amas 3n!ll!n l!nt!l.

)ormal# r!g%im* turintis mogus daniausiai /v!rtinamas HEH. Tai r!i5kia, kad mogus gali matytiraid!s 5!5i# m!tr# atstumu.

PEH9 pasako, kad k* paprastai galima matyti H9 m!tr# atstumu, t* mogus gali pamatyti tik priartinusSI m!trus, t. y. tik !sant tri%# m!tr# atstumui.


28/59

klumas Tikrasis aklumas gana r!tas. Tikrasis aklumas "ding!snis "!sivystan-ios! 5alys!. +augiausiai "na toki#, kuri# optinis n!rvas

yra pa!istas. 6ficialus aklumo api"rimas kinta ki!kvi!no%! 5aly%!. @i!tuvo%! aklumas, kai akis visi5kai n!skiria 5vi!sos nuo tamsos.

klumo api"rimas kra5tutinis r!g%imo organo funkci%os sutrikimo laipsnis, kai visai n!/manomas ar"a

la"ai ri"otas tikrovs r!gimasis suvokimas dl rimto r!g%imo a5trumo sutrikimo ar"a r!g%imo laukosusiaur%imo, i5likus did!sniam r!g%imo a5trumui.klumo skirstymas

gytas gimtas pav!ldtas, nul!mtas motinos ligos (pvz., raudonuks, toksoplazmozs, %* v!ikusi#

k!nksming# m!diag# ar vitamino trkumo n5tumo m!tu? atsirad&s dl pri!5laikinio gimdymo. D!dicininis a"i!%# aki# "!t koki# r!gim#%# po%-i# praradimas. 4rof!sinis stiprus r!g%imo nusilpimas, n!l!idiantis atlikti savo sp!cialy"s dar"o. uitinis mogaus n!sug!"%imas savaranki5kai ori!ntuotis !rdv%! ir %udti "! kito pagal"os.

4aplitimas

@i!tuvos akl#%# "i"liot!k# duom!nimis, @i!tuvos akl#%# ir silpnar!gi# s*%ungo%! yra api! I999 nari#(i5 viso @i!tuvo%! akl#%# ir silpnar!gi# daugiau kaip 8S 999, "!t dalis %# ni!kur n!r!gistruoti, G99J. @i!tuvos akl#%# ir silpnar!gi# s*%ungos duom!nimis, 5iuo m!tu @i!tuvo%! gyv!na vir5 I999 r!g%imo

n!gali* turin-i# moni# (G99.klumas ir r!gos sutrikimai pri!astys

+anai pri!astys li!ka n!inomos. 4av!ld%imas. Kataraktos sutrikimai. l"inizmas trksta pigm!nto. )!sant pigm!nto aki!s rain!l%!, n!galima filtruoti, sulaikyti ry5kios

5vi!sos, tad toki! vaikai la"ai %autrs 5vi!sai.

R!gos sutrikim# pri!astys 4a!idimai, /gyti vaisiaus stadi%o%! 4a!idimai, /gyti gimdymo m!tu ar i5kart po %o 3m!g!n# traumos, intoksikaci%os !silaukian-ios motinos ligos (raudonuk

klumas +anai gali "ti aki!s ar %os atskir# dali# pakitimai. ki!s rain!ls pakitimai, formos pakitimai pvz., n! ovalas, o !lips. ali "ti /vairs pa!idimai optinio n!rvo, sm!g!n# c!ntr#. @ig# pas!kms dia"!tas.

2aik#, turin-i# r!g%imo sutrikim#, raida. Kaip vystosi akli vaikai' 2aikai, turintys r!g%imo sutrikim#, vystosi skirtingai nuo r!gin-i# vaik#. Ta-iau kartu skiriasi ir vaik#, kuri! turi r!g%imo sutrikimus, raida tarpusavy%!. )uo p!rvargimo gali

"ti.Dotorin raida

2luo%a ir koky"i5kai skiriasi nuo r!gin-i#. 2luo%a pagrindini# funkci%# raida si!kimas, 5liauimas, sd%imas, stov%imas, vaik5-io%imas. $!i vaikas turi dar kit# sutrikim#, tuom!t raida vl gali "t kitokia. Kai vaikas %au gimsta aklas, gali "ti tam tikri sm!g!n# pa!idimai, kuri! "us nustatomi vliau ir

turs /takos.

2aikai prad!da painti aplink* lytdami. R!gintys vaikai si!kia o"%!kt#, aisl# api! FMS mn!sius. R!g%imo sutrikim# turintys vaikai n!t %i! iki 89 ar 88 mn!si# n!si!kia aisl#.


29/59

Qra apra5omi atv!%ai, kad iki J m!t# vaikai n!si!kia. $!igu su vaiku n!dir"ama, tada tikrai taip gali"ti, "!t %!igu dir"ama, tada anks-iau.

R!gintys vaikai gali matyti aisl*, tai "na kaip paskatinimas. Ta-iau akli gali girdti. !t r!gintys vaikai n!si!kia aislo iki J mn!si#, %!i %is ud!ngtas, nors ir l!idia gars*. )!galintys matyti vaikai ir girddami gars*, n!gali nustatyti kaip %is toli. $i! n!painio%a i5 kurios

puss sklinda garsas, "!t n!ino kokiu artumu.

domu, kad r!gintys vaikai si!kia aislo tamso%! nuo F mn!si#. Ta-iau akli vaikai sunkiai suvokia aplink* ir %i! turi pirma g!rai painti, kad pradt# si!kti. Taktilika akli!ms vaikams gr!i-iau suprantama n!gu garsin informaci%a, ypa- pradio%!. gars* %i! r!aguo%a. $i! turi i5mokti si!ti gars* su !gzistuo%an-iu o"%!ktu. kli vaikai vluo%a su visom motorinm funkci%om. 2aik5-ioti vaikai prad!da api! 8IMGJ mn!sius. >r visa motorika dl to vluo%a. Kai kuri! vaikai

n!gali vi!ni vaik5-ioti n!t iki J m!t# amiaus. +aniausiai viskas vyksta FMH mn!siais vliau n!gu pas r!gin-ius vaikus. $i! 5i!k ti!k kitaip vaik5to %# ko%os toliau vi!na nuo kitos ir rankos daniausiai i5ti!stos. $i! turi "ti mokomi vaik5-ioti lauk!. )amuos! gali gr!it i5mokti vaik5-ioti namuos!, %!i %i

n!sik!i-ia. na ir taip, kad %i! n!t pagal m!t# laikus turi "ti mokomi. 2aikai pakankamai gr!itaii5moksta, ta-iau r!ikia supaindinti.

+ani pasikarto%antys %ud!siai. ki# trynimas, si"avimas, pasikarto%antys rank# ar pir5t# %ud!siai ar %ud!siai su o"%!ktais. )uo aki#

trynimo r!ikia saugoti, n!s kartais "na, n!t iki krau%o prasitrina. Toki! v!iksmai galimi ir r!gin-i# vaik#, ta-iau %i! anksti i5nyksta.

Kognityvin raida Kognityvins raidos skirtumai gali "ti /takoti skirtingai gaunama informaci%a. kli vaikai g!riau ori!ntuo%asi pagal garsus !rdv%!, g!riau nustato

Documents

anomali raida